ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS Miškininkystės Katedra

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS Miškininkystės katedra

Mantas Kalnietis

NEMAKŠČIŲ IR VIDUKLĖS MIESTELIŲ ŽELDINIŲ BŪKLĖS VERTINIMAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Miškininkystė Studijų programa: Miškininkystė Specializacija: Specialioji miškininkystė

Akademija, 2012 Antrosios pakopos (magistrantūros) miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2012m.gegužės mėn. 15 d. įsakymu Nr. 129 Kb): Pirmininkas: Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vadovas dr. Juozas Labokas (mokslininkas) Nariai: Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miškininkystės katedros docentas dr. Edmundas Bartkevičius (mokslininkas) Miškininkystės katedros profesorius habil. dr. Edvardas Riepšas (mokslininkas) Miškotvarkos katedros vedėjas, docentas dr. Edmundas Petrauskas (mokslininkas) Valstybinės miškų tarnybos direktorius dr. Rimantas Prūsaitis (socialinis partneris, praktikas)

Mokslinis vadovas: doc. dr. Lina Straigytė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: doc. dr. Janina Šepetienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Katedros vedėjas: doc. dr. Gediminas Brazaitis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: doc. dr. Jonas Račinskas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Kalnietis M. Nemakščių ir Viduklės miestelių želdinių būklės vertinimas: Miškininkystės specialybės specialiosios miškininkystės specializacijos magistro darbas / Vadovas L. Straigytė; ASU. – K., 2012. – 65 p.: 36 pav., 13 lentelių. Bibliogr.: 48 pavad.

SANTRAUKA

Magistro darbe tiriama Nemakščių ir Viduklės želdinių būklė. Darbo objektas – Nemakščių ir Viduklės miestelių želdiniai. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Nemakščių ir Viduklės miestelių želdinių būklę. Darbo metodai – Inventorizuota visi abiejų miestelių želdiniai, įvertinta jų būklė, įvertinta želdinių gausa. Želdinių išsidėstymui pavaizduoti naudota ArcGis 9 programa. Darbo rezultatai. Gauti rezultatai rodo, kad Viduklės miestelyje yra 294 sumedėjusių augalų taksonai, iš kurių 186 yra rūšys ir 118 – veislės. Iš viso Viduklėje yra 8178 vnt. ir 962 grupės želdinių. Storiausias ir aukščiausias medis Viduklėje yra paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), jo aukštis 32 m, o skersmuo 136 cm. Nemakščiuose randama 190 sumedėjusių augalų taksonų, iš kurių 127 yra rūšys ir 63 - veislės. Šiame miestelyje iš viso auga 5286 vnt. ir 257 grupės želdinių. Aukščiausi medžiai yra karpotasis beržas (Betula pendula Roth) ir paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) – 28 m. Privačių namų valdose vyrauja žemi želdiniai – 0,5 – 2 (3) m Storiausias miestelio medis paprastasis ąžuolas (Quercus robur) – 136 cm. Rezultatai rodo, kad privačių valdų želdiniuose daugiau yra plonų želdinių, nei viešose erdvėse. Didžiausias želdyno plotas randamas Nemakščiuose, jis 5 kartus didesnis, nei Viduklėje. Visi Nemakščių priklausomieji želdynai atitinka normas. Viduklėje randami 5 želdynai kurie neatitinka minimalių ploto normų. Daugiausia šių želdynų yra pramonės teritorijų sklypuose – 80%. Abiejuose miesteliuose yra per mažai atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų. Želdynų sanitarinė būklė yra blogesnė Viduklėje, nei Nemakščiuose. Viduklėje blogos būklės želdinių yra 58 vnt. ir 3 grupės, o žuvusių - 33 vnt. ir 1 grupė. Nemakščiuose blogos būklės želdiniai sudaro 17 vnt., o žuvę 12 vnt. Abiejuose miesteliuose geriausia želdinių būklė yra privačiose namų valdose. Raktažodžiai: Nemakščiai, Viduklė, želdiniai, namų valda.

Kalnietis M. Evaluation of woody plants condition of Nemaksciai and Vidukle towns: Master thesis on Forestry speciality, special forestry specialization/ Supervisor L. Straigytė; Aleksandras Stulginskis University. – 2012. – 67 p.: 36 fig., 13 tables, 48 list of references

SUMMARY

This Master's paper analyses the condition of woody plants of Nemaksciai and Vidukle towns. Object of the research – woody plants of Nemaksciai and Vidukle towns. Aim of the research – to analyse and evaluate the condition of the woody plants of Nemaksciai and Vidukle towns. Research methods – All the woody plants of both towns were inventoried, their condition was evaluated and the quality was assessed. ArcGis 9 programme was used for the representation of the distribution of the woody plants. Research results – The results show that in Vidukle town there are 294 taxa of woody plants, from which there are 186 species and 118 cultivars. The total number of woody plants in Vidukle is 8178 units and 962 groups. In Vidukle there is an English oak (Quercus robur L.), its tall is 32 m and its diameter is 136 cm. In Nemaksciai there are 190 taxa of woody plants, from which there are 127 species and 63 cultivars. In this town there are 5286 units and 257 groups of woody plants. The tallest trees are Silver Birch (Betula pendula Roth) and European ash (Fraxinus excelsior L.) – 28 m. In private premises low woody plants dominates – 0,5 – 2 (3) m. The thickest tree in the town is English oak (Quercus robur) – 136 cm. The results show that in private premises there are more thin trees, comparing to public places in Vidukle and Nemaksciai. The largest area of green area is found in Nemaksciai and it is 5 times bigger than in Vidukle. All the green area that are in Nemaksciai agree with standards. However in Vidukle there were found 5 green area that do not satisfy the minimal standards. The most of these green areas are in industrial territory sites - 80%. In both towns there are not enough recreational purpose stands. In Vidukle the condition of woody plants is worse than in Nemaksciai. In Vidukle bad condition woody plants are 58 units and 3 groups, and dead – 33 units and 1 group. In Nemaksciai bad condition woody plants make 17 units, and dead 12 units. In both towns the condition of trees and scrubs is better in private housing estates end residencies. Keywords – Nemaksciai, Vidukle, woody plants, premise.

4 TURINYS ĮVADAS ...... 6 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ...... 8 1.1. Raseinių rajono apžvalga ...... 8 1.2. Urbanizuotų teritorijų želdynai, jų funkcijos ...... 12 1.3. Želdynų klasifikacijos sistemos Lietuvos urbanizuotose teritorijose ...... 14 1.4. Želdinių inventorizacija Lietuvoje ...... 15 2. Darbo tikslas, uždaviniai, objektas ...... 17 3. Tyrimo metodika ...... 18 4. Tyrimo rezultatai ...... 21 4.1 Nemakščių miestelio želdinių tyrimai ...... 21 4.1.1 Želdinių sistematinis pasiskirstymas ...... 21 4.1.2 Nemakščių miestelio priklausomieji ir atskirieji želdynai ...... 31 4.1.3. Nemakščių želdinių būklė ...... 35 4.2 Viduklės miestelio želdinių tyrimai ...... 39 4.2.1. Želdinių sistematinis pasiskirstymas ...... 40 4.2.2 Viduklės priklausomieji ir atskirieji želdynai ...... 51 4.2.3 Viduklės želdinių būklė ...... 55 4.2.4 Nemakščių ir Viduklės želdinių tyrimai ...... 60 5. Išvados ...... 62 6. Rekomendacijos ...... 63 7. Literatūra ...... 65 PRIEDAI ...... 68

5 ĮVADAS Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vis didesnis dėmesys pradėtas skirti urbanizuotų teritorijų estetikai, kurios didžiąją dalį sudaro želdiniai ir želdynai, jų sanitarinė būklė. Šie gamtiniai komponentai yra tarsi tikrasis miesto – miestelio veidas. 2008 m. sausio mėnesį įsigaliojo želdinių ir želdynų įstatymas, kurio paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas (Žin., 2007, Nr. 80-3215). Kartu su įstatymu buvo išleistas paketas įvairių taisyklių ir normų. Šis įstatymas ir taisyklės, bei normos įpareigojo savivaldybes gerinti ir tobulinti želdinių ir želdynų tvarkymą, naujų želdynų įveisimą, bei apsaugą. Tik prižiūrimi žalieji plotai gali tinkamai atlikti aplinkosauginę, sanitarinę – higieninę, rekreacinę, estetinę, funkcijas. Visos šios funkcijos įtakoja miestų – miestelių gyventojų gyvenimo kokybę. Želdynų prieglobstyje žmogus labiau suartėja su gamta, kuri teigiamai veikia jo psichiką. Žalia augalų spalva, jų kvapas, šlamesys ramina nervų sistemą (Tauras, 1974). Želdynai kartu su statiniais formuoja miesto erdvinę struktūrą, praturtina pastatų ir jų kompleksų architektinę kompoziciją, kuria miesto atvirąsias žaliąsias erdves (parkus, skverus, rekreacines zonas ir pan.) formuoja miesto įvaizdį ir jo estetiką, užtikrina jame ekologinį stabilumą, sudaro gyventojams geras sąlygas gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis (Jakovlevas – Mateckis, 2008). Medžiai augantys magistralinėse gatvėse vienintelis filtras, mažinantis oro taršą ir triukšmą, t.y. tuos veiksnius, kurie neigiamai veikia žmonių sveikatą (Tamonytė ir kt., 2000). Miestų – miestelių žaliųjų plotų atliekamos funkcijos labiausiai priklauso nuo pačių želdinių sveikatingumo ir gyvybingumo. Pačių medžių sveikatingumą mieste nulemia visa eilė biotinių ir abiotinių veiksnių: skurdus dirvožemis, maisto medžiagų ir drėgmės trūkumas (Шуберт, 1988), žiemą barstomų druskų poveikis (Juronis ir kt., 1998). Didelę įtaką turi ir mechaniniai pažeidimai. Nepalankių augimo sąlygų nualinti augalai tampa neatsparūs biotiniams veiksniams, t.y. patogeniniams mikroorganizmams ir kenkėjams (Butin, 1983). Urbanizuotoje aplinkoje augantiems medžiams tenka patirti ir lokaliosios ir regioninės oro taršos poveikį, todėl jie labiau pažeidžiami, greičiau degraduoja ir žūsta negu miško ekosistemoje augantys medžiai. Medžiai laikomi vienais jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti (Stravinskienė, 2002).

6 Tyrimo naujumas. Šiuo metu Lietuvoje inventorizuota didelė dalis pagrindinių miestų ir miestelių želdynų, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai publikuoti tik apie kelių miestų želdinių būklę. Aprašyti Alytaus (Rūgytė ir kt., 2006), Kauno (Stravinskienė, 2010), Raseinių (Straigytė ir kt., 2009), Ariogalos (Straigytė, 2009) miestų želdinių būklė, jų rūšinė sudėtis, gausa. Inventorizuojant ir nustatant želdinių būklę Nemakščių ir Viduklės miesteliuose, pirmą kartą Lietuvoje buvo inventorizuoti ir įvertinti privačių namų valdų želdiniai. Darbo problema. Ar spartėjanti urbanizacija nemažina miestelių želdynų plotų ir želdinių skaičiaus, jų būklės. Hipotezė. Nemakščių miestelio, kuris yra mažesnis už Viduklę, želdinių būklė yra geresnė.

7 1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Raseinių rajono apžvalga

Raseinių rajoną galima apibūdinti kaip vieną centrinių Lietuvoje. Kertamas Europos reikšmės transporto koridorių : IXB- Vilniaus – Kauno - Klaipėdos automagistralės, A-12 automagistralės Ryga - Kryžkalnis - Tilžė ir IA geležinkelio koridoriaus Ryga-Tilžė, rajonas vadintinas didelių transportinės infrastruktūros vystymo galimybių arealu. Raseinių rajono teritorija – 157,3 tūkst. ha (1 pav.), iš jų 113,206 tūkst. ha užima žemdirbystės plotai, 23 proc. - miškai, 4,3 proc. – miestai ir gyvenvietės, 2.8 proc. - pramonės įmonės ir keliai, 3,8 tūkst. ha – vandenys, 13,4 tūkst. ha - kitos paskirties plotai (Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007).

1 pav. Raseinių rajonas

Dirvožemis. Raseinių rajonas yra vakarų Lietuvos zonoje ir didžioji jo dalis patenka į žemaičių aukštumos rytinės plynaukštės priesmėlių ir smėlingų priemolių pasotintųjų ir karbonatingųjų glėjiškų išplautžemių rajonui. Reljefas daugiausia yra mažai ar vidutiniškai banguotas arba lygus. Smėlingų sunkių priemolių ar dulkiškų priemolių mažai laidus podirvis, todėl čia vyrauja nelaidūs vandeniui, daugiausia sekliai įmirkę išplautžemiai. Vidurinėje šio rajono dalyje plyti nemaži žemutinių ir tarpinių durpžemių plotai. Dirvožemių kombinacijose šalia vyraujančių glėjiškų išplautžemių aukštesnėse vietose yra prisotintųjų balkšvažemių.

8 Rytiniame rajono pakraštyje, kuris ribojasi su Vidurio Lietuvos žemumos zona, dirvodarinės uolienos karbonatingesnės, todėl čia pasitaiko giliau karbonatingų rudžemių. Dirvožemių danga paskiruose plotuose – marga, mažai kontrastiška ar nekontrastiška. Čia vyrauja vidutinės ūkinės vertės pagrindiniams žemės ūkio augalams auginti tinkami dirvožemiai. Jų našumas yra 33 – 38 balai (Eidukevičienė M., Vasiliauskienė V., 2001). Klimatas. Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą teritorija yra Vidurio Lietuvos žemumos klimatinio rajono, Mūšos - Nevėžio parajonyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 600–700 mm. Šiltuoju metų laiku (04 – 10 mėn.) iškrenta apie 400–450 mm kritulių, o šaltuoju (11 – 03 mėn.) – 200–250 mm. (Lietuvos klimato žinynas. Krituliai, 1991). Vidutinė metų oro temperatūra – + 5,9°C, vidutinė šalčiausio (sausio) mėnesio temperatūra – - 5,4°C, šilčiausio (liepos) mėnesio – + 16,4°C. (Lietuvos klimato žinynas. Oro temperatūra, 1992). Didžiausias dirvožemio įšalo gylis Raseinių rajone – 78 – 141 cm. (Taminskas ir kt.,2006). Aktyviųjų temperatūrų suma Raseinių rajone 2100 – 2200 °C ( Galvonaitė ir kt., 2007), taip pat rajonas priklauso 5 zonai, kurios vidutinė ilgametė minimali temperatūra yra - 29° C - - 23°C (Navasaitis, 2008) , todėl čia yra palankios sąlygos tiek vietinėms, tiek svetimžemėms augalų rūšims plisti ir augti. Vidutinis maksimalus sniego dangos storis siekia 19 cm. Laikotarpio su sniego danga trukmė Lietuvoje – 85–100 dienų. Vidutiniškai pastovi sniego danga susidaro gruodžio 24 d., ir išsilaiko iki kovo 14 d. (Klimato žinynas. Sniego danga, 2004; Klimato žinynas. Sniego danga, 2005). Teritorijai būdingi vyraujantys vakarų, pietvakarių krypties vėjai. (Klimato žinynas. Vėjas, 1996). Vidutinis metinis vėjo greitis Raseinių rajone yra 4,0 m/s. Vėjai čia yra šiek tiek stipresni, nes rajonas nutolęs į vakarus. (Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007). Gamta ir kraštovaizdis. Didžiausia ir vandeningiausia rajono upė – Dubysa. Dubysos ilgis yra 130,9 km, baseino plotas 1972,6 km². Upių tinklo tankis Dubysos baseine yra 1,07 km/km², t.y. šiek tiek didesnis už Lietuvos Vidurkį. Upė turi 44 intakus, iš jų 26 yra kairiųjų, 18 – dešiniųjų. Upelių, ilgesnių kaip 10 km, tik 17. (Gailiušis ir kt, 2001) Dubysa yra viena gražiausių Lietuvos upių. Upėje daug kilpų ir senvagių, šlaitai apaugę miškais, slėnyje plyti salpinės pievos, įteka daug sraunių intakų. Įvairūs biotopai sudaro palankias sąlygas dideliai augalų ir gyvūnų įvairovei. (Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007). Todėl, jos slėnio teritorijoje 1992 m. buvo įsteigtas Dubysos regioninis parkas.

9 Rajone yra ir daugiau saugomų teritorijų, tai valstybės draustinio statusą turintys: Blinstrubiškių miško biosferos poligonai, Pašešuvio kraštovaizdžio, Jūkainių geomorfologinis, Balčios hidrografinis , Paviršulio tyrelio botaninio - zoologinio valstybės draustinio dalis. Jūkainių miškas ir Dubysos upė yra „NATURA 2000“ teritorijoje ( Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007). Juose saugomi reti gyvūnai, augalai, grybai, įvairios ekosistemos, bei kraštovaizdžio komponentai. Pabaseinyje yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,005 km2, bet jų bendras plotas tik 5,5 km2, t.y. vyrauja maži ežeriukai, todėl ežeringumas tėra 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai (apie 10 km2) (Nemuno upių baseinų rajono valdymo planas, 2010). Likusioje Raseinių rajono dalyje, kuri neįeina į baseino teritoriją, ežerų yra nedaug, keli didesni tvenkiniai. Didžioji Raseinių rajono dalis 64,1% yra nusausinta, vyrauja gan derlingos žemės, todėl šis rajonas priskiriamas prie labiausiai sukultūrintų Lietuvoje. Pelkės užima vos tik 1,4 % rajono teritorijos. Didžiausi Raseinių rajono miškai yra Lapkalnio – Paliepių, Blinstrubiškių, Zvėgių – Graužų. Miškai labai įvairūs medynų sudėtimi, todėl vertingi biologinės įvairovės požiūriu. Net dabar jau išnykę Lietuvoje kukmedynai ilgiausiai žaliavo Raseinių apylinkėse. Miškuose daugiausia beržynų, šiek tiek pasitaiko nedidelių skroblų, guobų, skirpstų ir liepų sąžalynų, o beveik pusę visų medynų sudaro eglynai. Pušynai didelių ištisinių plotų neužima. Raseinių rajono kraštovaizdis yra unikalus. Jis pasižymi subtiliu kontrastu tarp plačių, mažai apaugusių želdynais erdvių – lygumų ir uždarančių perspektyvas upelių slėnių želdiniais arba miškeliais. Tokio subtilaus, jaukaus mastelio atvirų – uždarų erdvių santykio nėra nei Suvalkijoje, nei kalvotose Žemaitijos, Aukštaitijos aukštumose (Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007). Gyventojai ir gyvenamosios teritorijos. Raseinių rajono savivaldą sudaro 10 seniūnijų. Šiame rajone yra du miestai (Raseiniai - 12,3 tūkst. .gyv., Ariogala – 3,5 tūkst. gyv.), septyni miesteliai: Betygala - 0,56 tūkst. gyv., Girkalnis - 0,99 tūkst. gyv., Nemakščiai – 0,90 tūkst. gyv., Linduvėnai 0,12 tūkst. gyv., Šiluva 0,80 tūkst. gyv., Žaiginys 0,38 tūkst. gyv., Viduklė 1,9 tūkst. gyv., (Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas, 2001) (2 pav.), trys geležinkelio stoties gyvenvietės ir 597 kaimai. 85-se kaimuose gyventojų nebėra. Didesnėje kaimų dalyje gyventojų skaičius yra iki 25 gyventojų. Kaimuose yra 18 bažnyčių arba vienuolynų, 61 parduotuvė, 46 švietimo įstaigos, 29 kultūros įstaigos, 17 pašto skyrių, 33 gydymo - globos įstaigos (Raeinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007).

2 pav. Raseinių rajono planas

Nemakščiai. Pirmą kartą Nemakščių vardas buvo paminėtas 1386 m. kryžiuočių kelių aprašymuose. (Girčys, 2010) Miestelis yra prie Kauno – Klaipėdos plento, Vilniaus Klaipėdos automagistralės, 5 km nuo Viduklės geležinkelio stoties, 13 km nuo Skaudvilės, 7 km nuo Rygos – Karaliaučiaus plento. Nemakščių vietovė yra Nemuno žemupio krašte. Nemuno žemuma, kuri apima Eržvilko apylinkes, eidama šiauryn, atsiduria į Girkalnio, Raseinių, Kalnųjų ruožą, o vakarų krašte – į Nemakščių ir Skaudvilės kalvas. Apie Nemakščius plyti mišrūs miškai, tik už Balčios upės, Žalpių link, dunkso didelė Žalpinė eglių giria. Tačiau dirvožemio tyrimai rodo, kad Švendūnų lygumoje ir Molavėnų dirvose augo ąžuolynai, kurie buvo iškirsti ir vėliau jau nebeataugo. Apie Mosteikius auga spygliuočių miškai. Čia vietos daugiausiai žemos ir čia auga eglynai. Šios girios turtingos ir savo gyvūnija. Dažniausiai čia pasitaiko stirnų, šernų, kiek rečiau tauriųjų elnių bei briedžių. Balčios upės pakraščių miškuose kasmet peri reti mūsų miškų paukščiai – juodieji gandrai. Prie sodybų įsikūrę nemažai baltųjų gandrų (Girčys, 2010). Šalia Nemakščių yra Balčios hidrografinis ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustiniai. Taip pat apylinkėse galima pamatyti nemažai piliakalnių – žymiausi iš jų Molavėnų piliakalniai. (Sraigytė, 2006 ).

11 Viduklė. Nedidelis miestelis prie Žemaičių plento, 16 km nuo Raseinių. Tai viena seniausių žemaičių vietovių, minima jau 1337 m., kai šią sritį buvo pasiekę kryžiuočiai. (Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas, 2007). Lenkų istorikas LDK istorijos tyrinėtojas H. Lovmianskis teigia, kad Viduklės vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. Viduklės dirvožemiai vidutinio derlingumo. Derlingesni Vanagiškių, o itin menko derlingumo – Aleknų dirvožemiai. Apie Viduklę, Aleknus daugiausia smėlio, priesmėlio dirvožemiai, o apie Stungurius, Vanagiškius – derlingesni priemolio dirvožemiai, turintys daugiau kalcio junginių. Vyrauja įvairūs jauriniai dirvožemiai; salpinių yra nedideliuose ploteliuose; nedideliuose plotuose taip pat yra velėninių glėjiškų dirvožemių. Per šimtmečius augalija nuolat keitėsi. Ąžuolynai čia ypač nukentėjo per karus. Dabar jų kiek daugiau išlikę Jūkainių miške, o kitur auga tik pavieniai medžiai. Jūkainių miško plotas – 193 ha. Auga pušys, kurių vidutinis aukštis 23m, beržai, ąžuolai. Ataugos miškas – 71 ha ploto, Blinstrubiškių – 1817 ha, Paupio – 759 ha, Puišinė – 181 ha ploto. Apie 2/3 visų medynų Puišinėje sudaro eglynai, kiti – beržai, drebulės (Pocius ir kt., 2002).

1.2. Urbanizuotų teritorijų želdynai, jų funkcijos

Pastaruoju metu urbanizuotos aplinkos ekosistemos užima apie 5% visos šalies teritorijos (užstatyta teritorija – 2,8%, keliai - 2,0%). Dėl urbanizacijos proceso atsiranda gamtiniam kraštovaizdžiui nebūdingų komponentų, kurių užimamas plotas ir poveikis aplinkai didėja (Prapiestienė, 2001). Norint sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, miestuose ir miesteliuose sodinami želdiniai, projektuojami želdynai. Miestų ir miestelių želdiniai atlieka daugybę skirtingų funkcijų. Želdynai būna skirtingų plotų, paskirties, skiriasi juose auginami augalai. Vienų rūšių augalai sodinami miestų gatvėse, kitokie – reprezentaciniuose įstaigų kiemeliuose, dar kiti – parkuose ir skveruose (Pilkauskas, 2008). Želdiniai naudingi ne tik estetiniu požiūriu. Jie atlieka ir kitas svarbias funkcijas. Miestuose ir miesteliuose esantys želdiniai valo orą, reguliuoja jo drėgnumą, švelnina klimatą, reguliuoja oro cirkuliaciją, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas gyventojams (Jakovlevas – Mateckis, 2008). Želdynai yra vienas pagrindinių veiksnių užtikrinančių miesto gyvybingumą. Jie svarbūs aplinkos kokybei, psichologiškai veikia žmones, mažina agresyvų pastatų poveikį (Rūgytė ir kt.,

12 2006). Taip pat miesto želdiniai jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu bei gamtiniu kraštovaizdžiu, saugo žmonių gyvenamąją aplinką nuo įvairių neigiamų aplinkos veiksnių poveikio. Žaluma šalina gyventojų fizinį ir emocinį nuovargį, kelia jų nuotaiką (Stravinskienė, 2009), mažina stresą, veikia raminamai, mažina agresyvumą (Conway, 2000), gerina kaimynų bendravimą ir stiprina bendruomenes (Coley ir kt., 1997). Ypač svarbi akustinė žaliųjų plotų funkcija. Jie sudaro natūralų apsauginį akustinį ekraną tarp transporto magistralių ir gyvenamųjų rajonų. Deja, dažnai miestų savivaldybės, sudarydamos miesto rajonų detaliuosius planus, neįvertina žaliųjų plotų svarbos ir neskiria jiems deramos vietos (Tyrvainen and Vaananen,1998; Burinskiene, 2003). Miesto želdynai turi sistematiškai sietis su regiono želdiniais. Mieste taip pat turi būti išlaikoma želdynų tarpusavio ryšių hierarchija. Namų grupės želdiniai turi būti susieti su kaimynijos želdiniais, kaimynijos želdiniai – su kvartalo želdiniais ir jo poilsio sodų želdynais, o šie su gyvenamojo rajono parku. Gyvenamųjų rajonų parkai turi susisiekti su miesto parkais ir rekreaciniais miškais. Tokia visuma užtikrina aukštą gyvenimo kokybę ir sudaro darnią kompozicinę visumą (Jakovlevas – Mateckis, 2008). Želdiniai ir želdynai – tai dvi skirtingos sąvokos. Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme teigiama, kad želdiniai - žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Želdynai – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių (Žin., 2007, Nr. 80-3215 ). Taigi, želdiniai yra želdynų sudedamoji dalis. Augalai, kaip ir visi gyvi organizmai pasensta ir miršta. Kuo sąlygos jiems augti prastesnės, tuo labiau sutrumpėja natūralus jų amžius (Snieškienė ir kt., 2010). Urbanizuotoje aplinkoje augantiems medžiams tenka patirti ir vietinės, ir foninės oro taršos poveikį, todėl jie yra labiau pažeidžiami, greičiau degraduoja ir žūsta negu miško ekosistemose augantys medžiai (Stravinskienė, 2002). Ypatingai sudėtingos sąlygos prie gatvių augantiems medžiams. Todėl čia augantys medžiai nėra ilgaamžiai, prieš 60-80 metų apsodintas gatves reikia pertvarkyti (Snieškienė ir kt., 2010). Augalai labai nukenčia, kai žiemą naudojamos cheminės medžiagos (KCl, NaCl druskų mišiniai), praranda gerą išvaizdą apdulkėję želdiniai, apdžiūvę nuo ligų ir kenkėjų, aplaužyti pakeleivių (Rimkus, 1999). Atmosferos krituliai techninę druską išplauna iš kelio sanitarinės apsauginės zonos dirvožemio į netoli kelio esančius

13 paviršinius ir gruntinius vandenis ir druska iš dirvožemio ar vandens patenka į augalus (Baltrėnaitė, Butkus, 2007). Taigi, kuriant želdynus labai svarbu atsižvelgti į jų atsparumą aplinkos poveikiui. Pasirenkant netinkamus želdinius, kurie nėra atsparūs žalingam aplinkos poveikiui, patiriama daug nuostolių, kadangi juos reikia pakeisti kitais ar pašalinti.

1.3. Želdynų klasifikacijos sistemos Lietuvos urbanizuotose teritorijose

Skirstant želdynus į tam tikras grupes, nustatoma jų paskirtis bei vieta miesto struktūroje, numatomas želdynų naudojimo ir tvarkymo pobūdis, tvarkoma jų apskaita ir pan. Klasifikacija – tai objektų skirstymas į klases (skyrius, grupes) pagal bendrus požymius. Toks skirstymas pagal bendrus, esminius požymius turėtų būti taikomas ir klasifikuojant miesto želdynus. Tinkamas želdynų klasifikavimas sudaro pagrindą jiems planuoti, tvarkyti, naudoti, normuoti bei jų apskaitai tvarkyti (Dringelis, 2005). Pagal ankstesnę sąjunginę želdynų klasifikacijos sistemą želdynai buvo skirstomi į tris grupes: a) bendro naudojimo - parkas, skveras, sodelis kultūrinėms pramogoms; b) ribotos paskirties želdynai – įvairių įstaigų, daugiabučių namų, gatvių, bendrų kiemų, užstatymui netinkamų plotų želdynai; c) specialiosios paskirties želdynai – apsauginiai nuo vieškelių ir nuo gamybinio sektoriaus, priešvėjiniai, sanitariniai - prie vandens šaltinių, priešgaisriniai, priešeroziniai ir maskuojantieji; d) individualios paskirties želdynai – sodybiniai ir kolektyvinių sodų. (Tauras, 1974). Tačiau ši klasifikavimo sistema turėjo daug trūkumų ir buvo neišsami. Dėl šios priežasties buvo sukurta daug naujų klasifikacijos sistemų, kuriomis buvo norima pakeisti esančią, tačiau jos nebuvo priimtos, bet kai kurios iš jų buvo panaudotos. Verta paminėti 1985 m. tuometiniame Architektūros ir statybos instituto Rekreacinės ir landšafto architektūros sektoriuje sukurtą naują miestų želdynų klasifikacija, kuria buvo remtasi rengiant buvusį Kauno miesto generalinį planą, taip pat rengiant miestų želdynų projektavimo metodines rekomendacijas. Senąja sąjungine sistema daugiausia buvo remiamasis, iki 2008 metų, kada įsigaliojo naujasis želdynų įstatymas ir naujoji želdynų klasifikacija (Žin., 2007, Nr. 80-3215). Ši klasifikacija yra išsamesnė nei ankstesnioji, joje pateikiama detalesnis želdynų suskirstymas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Želdynai skirstomi į dvi grupes: (1) atskiruosius želdynus; (2) priklausomuosius želdynus. Atskiruosius želdynus sudaro: a) rekreacinės paskirties želdynai – parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai, žaliosios jungtys ir kiti poilsiui skirti želdynai; b) mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynai – botanikos sodai, arboretumai,

14 zoologijos sodai, etnografiniai parkai, meno ir parodų parkai, istoriniai želdynai, dendrologiniai rinkiniai, kapinės, memorialiniai parkai, kolumbariumų žemės sklypai ir kiti panašios paskirties želdynai; c) apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai. Priklausomuosius želdynus sudaro: a) gyvenamųjų teritorijų želdynai; b) visuomeninės paskirties teritorijų želdynai; c) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų želdynai; d) komercinės paskirties objektų teritorijų želdynai; e) inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynai; f) rekreacinių teritorijų želdynai; g) kitų teritorijų želdynai, neįvardinti kituose punktuose (Žin., 2007, Nr. 80-3215).

1.4. Želdinių inventorizacija Lietuvoje

Želdinių inventorizacija atliekama norint įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę (Žin. 2008 Nr. 5-200). Žinomos 4 žymesnės vykdytos inventorizacijos atliktos Lietuvoje:  1958 m. - >194 parkų;  1974 - 1985 (1989) m. – 9 Lietuvos didžiųjų ir kurortinių miestų;  1981 - 1984 m. – 250 parkų;  1999 - 2002 m. - >148 parkų. Nedideliuose ploteliuose (privačiose namų valdose, atskirose gatvėse, skveruose ir pan.) inventorizacija buvo atliekama ir kitu laiku, pagal pačių vykdytojų susigalvotas metodikas. LŽŪU tai vykdė doc. M. ir A. Navasaičiai, doc. S. Mirinas; kitur - dr. L. Januškevičius bei kiti dendrologai (Bačkaitis, 2011). Verta tarp jų paminėti, 1993 – 2007 m. vykdytą Lietuvos dendrologinių kolekcijų inventorizaciją, kurią atliko L. Januškevičius ir V. Baronienė. Inventorizacija buvo vykdyta pagal autorių sukurtas ir jau esamas metodikas. Šios inventorizacijos metu buvo įvertinta daugiau kaip 250 dendrologinių kolekcijų visoje šalyje. (Januškevičius ir kt. 2009). 2005 m. Alytaus miesto savivaldybė norėdama turėti ,,Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą”, inicijavo pirmąją po Nepriklausomybės atkūrimo ypač stambią miesto želdynų inventorizaciją. Šie želdynai inventorizuoti pagal J. Bačkaičio ir kitų autorių sukurtą ir 2005 m. LR Aplinkos ministro aprobuotą kaip ,,Metodiniai nurodymai želdynams inventorizuoti ir jų tvarkymo projektams parengti” metodiką (Bačkaitis, 2011). Alytaus gatvėse buvo rasta 5420 medžių ir krūmų (Rūgytė ir kt. 2006).

15 Įsigaliojus 2008 m. sausio 1 d. želdynų įstatymui visos savivaldybės buvo įpareigotos inventorizuoti savo urbanizuotos teritorijos želdinius. Viena iš pirmųjų savo miestų inventorizaciją iniciavo Raseinių rajono savivaldybė. 2008 metais buvo inventorizuoti Raseinių ir Ariogalos vieši priklausomieji ir atskirieji želdynai. Inventorizavus Ariogalos miesto želdinius buvo identifikuoti 131 sumedėjusių augalų taksonai. Įvertinta sanitarinė būklė: labai geros ir geros būklės medžiai sudarė 80% , patenkinamos - 7%, blogos ir labai blogos rasta 13%. Išskirta 6 želdynai - 5 parkai ir 1 skveras (Straigytė, 2009). Raseiniuose aptikta 178 taksonai įvairių medžių ir krūmų. Taip pat įvertinta želdinių sanitarinė būklė. Labai geros būklės rasta 87% visų miestelio želdinių, patenkinamos – 9, blogos būklės 3 ir žuvusių - 1. Taip pat išskirti 6 parkai, kurių bendras plotas 12,7 ha. (Straigytė, 2009). 2009 m. inventorizuoti Vilniaus miesto teritorijos želdiniai Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirinko interaktyvios želdinių duomenų bazės ar informacinės sistemos modelį ir techninę užduotį formulavo taip, kad želdinių inventorizacijos medžiaga būtų pateikiama GIS priemonėmis skaitmenizuota forma geoduomenų bazių valdymo sistemoje. Darbo rezultatai buvo pristatyti Vilniaus aplinkosaugos forume, sulaukė palankaus vertinimo (Čeponytė ir kt., 2010). 2009 m. rudenį, 2010 m. gegužės – spalio mėnesiais ir 2011 metų pavasarį inventorizuoti Kauno miesto želdynai. Bendras inventorizuotos teritorijos plotas 11268 ha, tai sudarė 70% viso bendro miesto ploto. Iš viso inventorizuota pavienių medžių ir krūmų 90428 vienetų (duomenų bazėje taškinių objektų), želdinių grupių – 18597 vnt. Tai sudaro 608,02 ha. Inventorizacijos metu Kauno mieste identifikuota daugiau kaip 350 medžių, krūmų rūšių ir formų. Daugiausia rasta mažalapės liepos - 19000 vnt.( Kauno miesto savivaldybė, 2012). Šiuo metu jau yra atliktos ir kitų didžiųjų šalies miestų inventorizacijos. Dabar didesnis dėmesys skiriamas mažesniems rajonų miestams ir miesteliams.

16 2. Darbo tikslas, uždaviniai, objektas

Tyrimo objektas – Nemakščių ir Viduklės miestelių želdiniai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Nemakščių ir Viduklės miestelių želdinių būklę. Uždaviniai: 1. Sistematiškai įvertinti miestelių želdinius. 2. Įvertinti želdinių būklę. 3. Nustatyti esamų želdynų plotų atitikimą normoms. 4. Privačiose namų valdose auginamų želdinių ypatumai. 5. Pateikti rekomendacijas želdynų priežiūrai.

17 3. Tyrimo metodika

Inventorizacija vykdyta 2010 metais rugsėjo - spalio mėnesiais, augalų vegetacijos metu, Nemakščių ir Viduklės miesteliuose, Raseinių rajone. Inventorizuoti priklausomieji (vieši, privatūs ir privatizuotini želdynai) ir atskirieji želdynai. Inventorizuota pagal želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles (Žin., 2008, Nr. D1-5.) Želdynai inventorizuoti natūroje ištisiniu metodu, inventorizuojant kiekvieną sumedėjusį augalą, panaudojant miestelio aerofotografijas (M 1:2000). Šiose aerofotografijose buvo pažymimas kiekvienas išskirtas natūroje želdinys arba jų grupės. Inventorizacijos metu surinkti šie taksaciniai želdinių rodikliai: 1. augalo botaninis vardas (rūšis, varietetas, veislė); 2. želdinių sudėties koeficientas, nustatytas vizualiai rūšinės sudėties skaičiais iki 10, pagal želdinių vyravimą grupėse. 3. kiekis vienetais, nustatytas vizualiai pavieniams želdiniams ir grupėms. 4. želdinių aukštis 1m tikslumu, nustatytas SUUNTO firmos aukštimačiu. 5. želdinių skersmuo 2 cm tikslumu, nustatytas žerglėmis matuojant 1,3 metrų aukštyje 6. želdinių būklė (gera, patenkinama; bloga, žuvę želdiniai ar sausuoliai), nustatyta vizualiai atsižvelgiant ir apibendrinant kelis rodiklius: defoliacijos laipsnį, genėjimo intensyvumo laipsnį, ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą ir pakenkimo laipsnį, medžio kamieno mechaninio pažeidimo intensyvumą, pasvirimo laipsnį; Taip pat buvo užrašoma ir kita papildoma informacija: gatvė, namo numeris, išskirto želdinių sklypo numeris, pastabos apie želdinius. Iš šių duomenų buvo sukurtos skaitmeninės želdinių bazės MS Exel ir ArcGis 9 programų aplinkose. Miestelių želdynų plotų apskaičiavimui naudota ArcGis 9 programa ir aerofotografijos. Priklausomųjų ir atskirtųjų želdynų teritorijos palygintos su atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų (1 lentelė) ir priklausomųjų želdynų (2 lentelė) plotų normomis (Žin., 2007, Nr. D1-694).

1 lentelė. Atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos. Gyvenamoji vieta Bendras rekreacinės paskirties Iš jų: želdynų, įskaitant vejas ir vietinių želdynų rajoninių centrinių gėlynus, plotas, m2, tenkantis želdynų želdynų vienam gyventojui Didelis miestas 25 10 8 7 Vidutinis miestas 20 8 6 6 Mažas miestas 20 10 - 10 Miestelis 15 - - 15 Kurortas 45 22,5 - 22,5

18 2 lentelė. Priklausomųjų želdynų plotų normos Želdynų, įskaitant vejas Žemės sklypo ir gėlynus, plotas nuo Žemės sklypo naudojimo pobūdis naudojimo būdas viso žemės sklypo ploto, % Gyvenamosios Mažaaukščių gyvenamųjų (daugiabučių) namų statybos 25 teritorijos sklypai Daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypai 30 Aukštybinių gyvenamųjų namų statybos sklypai 35 Visuomeninės Administracinių pastatų statybos sklypai 15 paskirties teritorijos Religinių bendruomenių pastatų statybos sklypai 20 Mokslo ir mokymo pastatų statybos sklypai: vaikų lopšelių-darželių, darželių 60 bendrojo lavinimo mokyklų, specialiųjų mokyklų, 50 aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų kitų mokslo ir mokymo įstaigų pastatų statybos 30 Kultūros ir sporto pastatų statybos (bibliotekų, kultūros 25 centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų, sporto kompleksų) Sveikatos apsaugos pastatų statybos sklypai: sanatorijų 55 ligoninių 45 poliklinikų ir kitų sveikatos apsaugos pastatų statybos 20 Pramonės ir san- Pramonės įmonių statybos sklypai 20 dėliavimo objektų Sandėliavimo įmonių statybos sklypai 10 teritorijos Komercinės paskirties Prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos sklypai 15 objektų teritorijos Laidojimo paslaugų statinių statybos sklypai 15 Degalinių ir autoservisų statinių statybos sklypai 8 Inžinerinės Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų 12 infrastruktūros statybos sklypai teritorijos Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių sklypai normuojami pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) Rekreacinės teritorijos Ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (poilsio namų, 40 sveikatingumo kompleksų, motelių, kempingų, turizmo bazių ir kt.) statybos sklypai Trumpalaikio poilsio statinių (stovyklaviečių, poilsiaviečių ir 50 kt.) statybos sklypai

Vietinės ir svetimkraštės rūšys išskirtos pagal ,,Lietuvos dendroflora“ (Navasaitis ir kt., 2003). Vidutinė želdinių būklė sklype išskirta pagal autoriaus sukurtą metodiką (3 lentelė), teikiant pirmenybę vyraujančioms sklype sumedėjusių augalų rūšių grupėms, po to pavieniams želdiniams.

19 3 lentelė. Vidutinės sanitarinės būklės nustatymas želdinių sklypuose. Būklė sklype Geros sanitarinės būklės želdinių buvimas sklype, % 1 - Gera 91 - 100 2 - Patenkinama 71 - 90 3 - Nepatenkinama 51 - 70 4 - Bloga 0 - 50

Sklypų kiekio priklausomybė nuo gatvės, nustatyta naudojant ArcGis 9 programą sudarant kas 10 metrų buferines zonas, iki 50 metrų. Kiekvienoje sudarytoje zonoje buvo suskaičiuoti atitinkamos vidutinės 2 < būklės sklypai. Pagal šių sklypų gausą ir artimiausią atstumą nuo gatvės buvo nustatyta priklausomybė. Vidutinis 2 < būklės sklypų atstumas iki atitinkamos gatvės ar kelio rastas, nustatant visų artimiausių sklypų atstumą iki gatvės arba kelio ir išvedant atstumo vidurkį. Gatvių ir kelių vidutinio atstumo padidėjimai apskaičiuoti skirtumu, atimant iš centrinės miestelio gatvės atitinkamą gatvės ar kelio vidutinį atstumą. Rūšių paplitimo indeksas priklausomuosiuose ir atskiruosiuose želdynuose nustatytas pagal (H. Sjöman, et al. 2012) 1 formulę:

I = [M / N] x1000 ; (1 formulė)

I – rūšių paplitimo indeksas M – rūšių skaičius, vnt. N – rūšių kiekis, vnt.

Duomenų apdorojimui ir įvertinti naudota MS Excel skaičiuoklė.

20 4. Tyrimo rezultatai

4.1 Nemakščių miestelio želdinių tyrimai

Nemakščiuose inventorizacija vykdyta 2010 m. rugsėjo mėn. 4 – 18 d. Nemakščių miestelio teritorijos plotas - 114 ha. Inventorizacijos metu buvo išmatuotas kiekvieno sumedėjusio augalo aukštis, skersmuo, sanitarinė būklė ir kiti taksaciniai rodikliai, aerofotonuotraukose sužymėti visi Nemakščių miestelio želdinių sklypai.

4.1.1 Želdinių sistematinis pasiskirstymas

Miestelio želdynuose auga 190 sumedėjusių augalų taksonai, iš kurių 127 rūšys ir 63 veislės. Vertinant skyriais, daugiausia yra magnolijūnų – 130 taksonų, pušūnų želdynuose yra 60 taksonų. Nemakščių privačiose valdose daugiausia auginama magnolijūnų - 96 rūšys 25 veislės, o pušūnų randama - 22 rūšys ir 38 veislės. Viešųjų erdvių želdynuose randama 70 rūšių 10 veislių magnolijūnų, o pušūnai šiuose želdynuose sudaro 16 rūšių 7 veisles. Nemakščiuose iš viso auga 5286 pavienių ir 257 grupių medžių, bei krūmų, 1409 sklypuose (1 pav.). Miestelio privačiose valdose randama 3677 pavienių ir 207 grupių želdinių. Viešose erdvėse auga 1609 pavienių ir 50 grupių želdinių.

1 pav. Želdinių išsidėstymas Nemakščiuose.

21 Dažniausiai pasitaikanti medžių rūšis miestelio želdynuose – vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.). Iš krūmų dažniausiai sutinkamos paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L) (2 pav). Privačiose valdose, iš medžių rūšių, vyrauja vakarinės tujos, kurių yra 474 vnt. ir 37 grupės. Iš krūmų rūšių minėtose valdose vyrauja paprastosios alyvos – 220 vnt. ir 10 grupių. Viešose erdvėse dažniausiai sutinkami medžiai – karpotieji beržai, kurių yra 317 vnt. ir 1 grupė. O šiose erdvėse dažniausiai sutinkama krūmų rūšis – tunbergo raugerškis 'Atropurpurea' - 22 vnt. a

... 700 600 552 500 376 400 281 246 300 222 201 187 200 100

Medžių skaičius, vnt. skaičius, Medžių 0 Acer Betula Picea abies Tilia cordata Thuja Thuja Pinus platanoides pendula occidentalis occidentalis sylvestris 'Columna'

Rūšis b

300 243

250 ..... 200 183 156 150 119

100 63

50 Krūmų skaičius, vnt. skaičius, Krūmų 0 Amelanchier Philadelphus Hydrangea Syringa vulgaris Buxus spicata coronarius arborescens sempervirens Rūšis 2 pav. Vyraujančių medžių (a) ir krūmų (b) rūšių kiekio pasiskirstymas želdynuose.

22 Vertinant rūšis pagal jų grupių gausumą, Nemakščiuose daugiausia grupėmis auginamos paprastosios eglės (Picea abies Dietr.). Šiame miestelyje labai mėgiamos karpomos paprastųjų eglių gyvatvorės (3 pav.)

70 59 .... 60

50 38 40 30

20 13 9 8

10 Želdinių grupių gr. skaičius, 0 Syringa vulgaris Thuja occidentalis Picea abies Cotoneaster Spiraea lucidus chamaedryfolia Rūšis

3 pav. Pagrindinių rūšių grupių pasiskirstymas Nemakščiuose.

Nemakščiuose yra didelė veislių įvairovė. Daugiausiai miestelyje paplitę vakarinių tujų veislių: Thuja occidentalis 'Columna' – 120 vnt., Thuja occidentalis 'Malonyana' – 52 vnt., Thuja occidentalis 'Ellwangeriana' – 48 vnt., Thuja occidentalis 'Aurescens' - 34 vnt., Thuja occidentalis 'Smaragd' – 33 vnt., Thuja occidentalis 'Globosa' – 16 vnt. Be šių minėtų tujų, taip pat miestelyje gausiai auginamos šios veislės: baltoji eglė 'Conica' (Picea glauca 'Conica') – 51 vnt., sveikalapis karklas 'Hakuro Nishiki' (Salix integra 'Hakuro Nishiki') – 32 vnt., blindės 'Kilmarnock' (Salix caprea 'Kilmarnock') - 30 vnt. ir Tunbergo raugerškiai 'Atropurpurea' (Berberis thunbergii 'Atropurpurea') – 24 vnt. Iš grupėse augančių spygliuočių veislių, taip pat daugiausiai auginamos vakarinės tujos - Thuja occidentalis 'Smaragd' – 7 gr., Thuja occidentalis 'Columna' – 4 gr., Thuja occidentalis 'Globosa' – 2 gr., Thuja occidentalis 'Malonyana' – 1 gr., Thuja occidentalis 'Aurescens' – 1 gr. Iš kitų spygliuočių veislių grupelėse aptinkama – paprastųjų eglių (Picea abies 'Compressa') – 1 gr. ir paprastųjų kadagių (Juniperus communis 'Compressa') – 1 gr. Taigi šiame miestelyje labiausiai mėgstamos visžalės veislės, kurios puikiai atrodo tiek vasaros, tiek žiemos metu. Aukščiausi miestelio viešųjų erdvių medžiai – karpotieji beržai (Betula pendula Roth) ir paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior L.) siekia net 28 m aukštį. Storiausias miestelyje ir

23 aukščiausias privačiose valdose - paprastasis ąžuolas (Quercus robur L), kurio skersmuo siekia 126 cm, o aukštis siekia 26 m. Nuo jo mažai kuo skiriasi skersmens storumu baltoji tuopa (Populis alba L.), jos skersmuo - 122 cm. Vertinant pagal vidutinį skersmenį ir aukštį, miestelyje aukščiausi medžiai yra karpotieji beržai (Betula pendula Roth), kurių vidutinis aukštis yra 18 m. Nuo jų vidutiniu aukščiu mažai atsilieka plaukuotieji beržai (Betula pubescens Ehrh.) – 16,3 m (4 lentelė). Storiausi Nemakščiuose medžiai – tuopos: (Populus alba L.) – 47,33 cm ir (Populus x canadensis Moench ) – 44,5 cm.

4 lentelė. Pagrindinių Nemakščių medžių dendrometriniai duomenys

Rūšis Vidutinis aukštis, m ± SD Vidutinis skersmuo, cm ± SD Acer negundo L. 8,5±0,89 26,5±2,3 Acer platanoides L. 11,6±0,55 31,2±1,8 Aesculus hippocastanum L. 9,2±0,67 29,6±2,53 Betula pendula Roth 18,3±0,7 34,0±1,4 29,4±2,03 Betula pubescens Ehrh. 16,2±1,40 Fraxinus excelsior L. 13,3±0,83 30±1,97 2,9±0,19 Juniperus communisL. 10±1,51 Picea abies Dietr. 5,6±0,38 20,4±1,25

Picea pungens Engelm. 8,5±0,49 24,5±1,31 Pinus sylvestris L. 7,07±0,66 24,0±1,53 Quercus robur L. 10,7±1,1 31,5±4,23

Salix fragilis L. 8,4±0,73 29,4±2,65 Thuja occidentalis 'Columna' 4,6±0,32 11,8±0,74 Thuja occidentalis L. 3,4±0,21 17,4±1,01 Tilia cordata Mill. 10,9±0,62 29,7±1,6

Nemakščiuose vyrauja 0,5 – 3 metrų aukščio sumedėję augalai. Aukštumo grupėje iki 10 metrų aukščio, daugiausia yra 0,5 m želdinių, kuriuos sudaro 633 vnt. įvairių rūšių krūmai ir medeliai. Aukštumo grupėje nuo 11 – 20 metrų, vyrauja 12 m želdiniai, kurių iš viso yra 137 vnt. Likusioje aukštumo grupėje nuo 21 – 30 metrų, daugiausiai yra 22 m aukščio sumedėjusių želdinių – 76 vnt.( 4 a pav. ). Vertinant grupėse esančių želdinių aukštį iki 10 metrų intervale, vyrauja 1,5 m želdiniai, kuriuos sudaro – 60 grupių. Intervale nuo 11 – 20, kaip ir pavieniuose želdiniuose, daugiausia 12

24 m aukščio želdinių – 5 grupėse. O aukščiausi grupėse esantys želdiniai yra iki 22 m, kurie yra pasiskirstę 2 grupėse (4 b pav. ).

700 600 500 400 300 200

Želdinių skaičius, vnt.... skaičius, Želdinių 100

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

0,2 0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 0,25 Aukštis, m

70 ... 60 50 40 30 20 10

Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Aukštis, m

4 pav. Nemakščių pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius.

Nemakščių privačiose namų valdose, vyrauja 0,5 – 3 metrų aukščio sumedėję augalai. Aukštumo grupėje iki 10 metrų aukščio, daugiausia yra 0,5 m želdinių, kuriuos sudaro 539 vnt. įvairių rūšių medeliai ir krūmai. 11 – 20 metrų aukštumo grupėje, vyrauja 12 m želdiniai, kurių iš viso yra 78 vnt. 21 – 30 metrų aukštumo grupėje, daugiausiai yra 21 m aukščio sumedėjusių želdinių – 76 vnt. (5 a pav.).

25 Privačiose valdose grupėse vyrauja 1 – 2 m aukščio medeliai ir krūmai. Aukščio grupėje iki 10 m daugiausiai randama 2 m želdinių – 47 grupėse. Grupėse esantys aukščiausi privačių valdų želdiniai - 14 m, jie randami tik 1 grupėje. (5 b pav.). a

600

..... 500 400 300 200

100 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

0,2 0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 0,25 Aukštis, m b

50 .... 40

Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 Aukštis, m 5 pav. Nemakščiuose privačiose valdose esančių pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius.

Nemakščių viešose erdvėse aukščio grupėje iki 10 m, daugiausiai yra 2 m aukščio želdinių – 104 vnt. Mažiausiai randama 21 m aukščio želdinių - 9 vnt. Aukščiausi miestelio viešųjų erdvių medžiai - 28 m aukščio, kurių yra 32 vnt. (6 a pav.). Grupėse vyrauja 1 – 1,5 m želdiniai. Daugiausiai iki 10 m aukščio grupėje, auga 1,5 m aukščio želdiniai – 16 grupių. Aukščiausi viešųjų erdvių želdinių grupių medžiai yra 17 m, kurių šiose Nemakščių erdvėse yra tik 1 gr. (6 b pav.).

26 a

120

... 100 80 60 40

20 Želdinių skaičius, vnt.

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 Aukštis, m

20 ..

Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 Aukštis, m 6 pav. Nemakščių viešose erdvėse esančių pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius.

Vertinant Nemakščių želdinius pagal jų kamienų skersmenį vyrauja 12 – 40 cm pavieniai želdiniai. Skirstant 8 metrų intervalais, miestelyje daugiausiai yra 22 – 30 cm skersmens medžių, kurių yra 561 vnt. Mažiausiai yra storiausių medžių, jų yra tik 2 vnt. ( 7 a pav.). Grupėse vyrauja 12 – 30 cm skersmens medžiai. Kaip ir pavieniuose želdiniuose, taip ir grupėse, daugiausia yra 22 – 30 cm skersmens želdinių, kurie yra pasiskirstę 15 grupių. Taigi miestelyje, tiek pavienių želdinių, tiek grupėse pasiskirsčiusių daugiausia yra 22 – 30 cm skersmens medžių ( 7 b pav.).

27 a

700 ... 600 500 400 300 200 100 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 > |

Skersmens intervalai, cm b

16 14 12 10 8 6 4 2

Želdinių grupių skaičius, gr.... skaičius, grupių Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | Skersmens intervalai, cm

7 pav. Nemakščių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal skersmenis

Privačiose miestelio erdvėse vyrauja 8 – 30 cm želdiniai. Daugiausia želdinių yra 22 – 30 cm intervale – 315 vnt. (8 a pav.) Nemakščių viešųjų erdvių želdinių grupėse vyrauja 12 – 30 cm želdiniai - 12 grupių.

28 a

... 400 300 200 100

0 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių | < 12| | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 > |

Skersmens intervalai, cm 8 pav. Nemakščių želdinių (a)) pasiskirstymas pagal skersmenis privačiose valdose.

Viešose valdose vyrauja 12 – 40 cm skersmens želdiniai. Daugiausiai miestelyje yra 32 – 40 cm skersmens želdinių – 285 vnt. Mažiausiai yra storiausių medžių - 2 vnt. (9 a pav.). Privačių valdų želdinių grupėse daugiausia medžių yra 22 – 30 cm intervale - 9 grupės. Šiose valdose storiausi medžiai pasiskirstę tik 1 grupėje (9 b pav.).

... 300 250 200 150 100 50

Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 > |

Skersmens intervalai, cm

... 10

Želdiniųgrupių skaičius, gr. 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | Skersmens intervalai, cm 9 pav. Nemakščių privačių valdų želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal skersmenis viešose erdvėse

29 Nemakščių privačių namų želdynuose vyrauja svetimžemės sumedėjusių želdinių rūšys, bei veislės. Pavieniui išsidėsčiusių svetimžemių rūšių šiuose želdiniuose yra 2,3 karto daugiau, nei natūraliai paplitusių rūšių. Inžinerinių komunikacijų tinklų ( gatvės ir elektros trasų) želdynuose gausiausiai yra pavienių vietinių rūšių medžių ir krūmų, jų yra 1,6 karto daugiau, nei svetimžemių rūšių. Kituose priklausomuosiuose želdynuose, kaip ir privačių namų želdynuose 2,3 karto daugiau vietinių rūšių. Atskiruosiuose želdynuose 25 vnt. daugiau pavienių svetimžemių, nei vietinių rūšių želdinių (10a pav.). Vertinant vietinių ir svetimžemių rūšių pasiskirstymą grupėse, privačių namų želdynuose, vietinių randama 1,5 karto mažiau, nei svetimžemių želdinių grupių. Inžinerinių komunikacijų tinklų želdynuose vyrauja vietinės rūšių grupės. Atskirusiųjų želdynų sumedėjusių želdinių grupėse, kaip ir pavienių – daugiausia vietinių rūšių medžių, bei krūmų. Kituose priklausomuosiuose želdynų grupėse, priešingai nei pavieniui pasiskirsčiusiuose želdiniuose, vyrauja svetimžemės rūšys. Atskiruosiuose Nemakščių želdynuose 2 kartus daugiau svetimkraščių rūšių grupių (10 b pav.).

3000

2592 .. 2500 Privačių namų valdų želdynai

2000 Inžinerinių komunikacijų tinklų 1500 želdynai 1085 Kiti priklausomieji želdynai

1000 716 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių Atskirieji želdynai 500 240 299 86 152 111 0 Vietinės Svetimžemės

140 125 Privačių namų valdų želdynai

120 ….. 100 82 Indžinerinių komunikacijų 80 tinklų želdynai 60 Kiti priklausomieji želdynai 40 22 Atskirieji želdynai 20 5 7 5 10 Želdinių skaičius, gr. skaičius, Želdinių 1 0 Vietinės Svetimžemės

10 pav. Vietinių ir svetimžemių rūšių (a) ir želdinių grupių (b) pasiskirstymas Nemakščių želdynuose.

30 Iš vietinių rūšių, Nemakščių privačių namų želdynuose, tiek pavieniui, tiek grupėse, daugiausia paplitę paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.). Gatvės želdiniuose, tiek pavieniui, tiek grupėmis vyrauja mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.). Kituose priklausomuosiuose želdynuose karpotieji beržai (Betula pendula Roth). Atskiruosiuose, kaip ir privačių namų želdynuose vyrauja paprastosios eglės, o grupėse nežymiai trapieji gluosniai (Salix fragilis L.) Nemakščių želdynuose iš svetimžemių rūšių labiausiai paplitusios - vakarinės tujos (Thuja occidentalis L.), paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) ir uosialapiai klevai (Acer negundo L.). Vakarinių tujų, tiek pasiskirsčiusių pavieniui, tiek grupėmis, daugiausia yra privačių namų želdynuose – 474 vnt. ir 37 gr. Gatvės želdynuose daugiausia randama uosialapių klevų ir japoninių svarainių, jų yra po 5 vnt. Kituose priklausomuosiuose, kaip ir privačių namų želdynuose labiausiai paplitę vakarinės tujos – 77 vnt. (1 priedas) Atskiruosiuose Nemakščių želdynuose vyrauja pavieniai uosialapiai klevai – 57 vnt., o grupėse paprastosios alyvos – 3 grupės (1 priedas).

4.1.2 Nemakščių miestelio priklausomieji ir atskirieji želdynai

Miestelio želdynų sistemą sudaro prikausomieji ir atskirieji želdynai. Priklausomuosius sudaro - gyvenamųjų teritorijų želdynai (privačių namų valdų ir daugiabučių želdynai), inžinerinių komunikacijų tinklų želdynai (gatvių ir elektros tinklų), inžinerinių komunikacijų tinklų aptarnavimo sklypų želdynai (elektros pastočių, vandenviečių), viešųjų įstaigų želdynai (mokyklų, vaikų darželių, kultūros centrų poliklinikų, savivaldybės administracinių pastatų), komercinės paskirties objektų teritorijų želdynai (parduotuvė) ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų želdynai (cechas). Atskiruosius želdynus Nemakščiuose sudaro tik miestelio skveras ir laukų, bei kelių apsauginiai želdynai. Daugiausiai želdinių auga privačiose namų valdose – 1125 sklypai. Gatvės – elektros tinklų želdynuose inventorizuota – 100 sklypų. Religinių bendruomenių teritorijose užregistruota 23 sklypai, daugiabučių namų – 39, ugdymo įstaigų – 54, lakų ir kelių apsauginiuose želdynuose – 25, miestelio skvere - 3 sklypai ir likusiuose kituose želdynuose – 40 sklypų (11 pav.).

- Privačių namų valdų; - Inžinerinių komunikacijų tinklų; - Mokslo ir mokymo įstaigų; - Daugiabučių namų ; - Religinių bendrijų valdų - Laukų ir kelių apsauginiai; - Miestelio skveras; - Kitų valdų priklausomieji želdynai; - Nemakščių gatvės.

11 pav. Želdinių pasiskirstymas Nemakščiuose įvairios paskirties želdynuose.

Nemakščiuose vyrauja priklausomieji želdynai, todėl juose daugiausia auga ir pavienių želdinių, kurių yra 24 kartais daugiau, nei atskiruosiuose želdynuose. Vertinant grupėmis, priklausomuosiuose želdynuose grupių yra 11,5 kartų daugiau, nei atskiruosiuose. Atskiruosiuose želdynuose grupės sudaro didesnį pasiskirstymo procentą iš bendro grupių skaičiaus, nei pavieniai želdiniai atskiruosiuose želdynuose iš bendro pavienių želdinių skaičiaus (12 pav.).

32 a

Priklausomieji želdynai 96% Atskirieji želdynai

92% Priklausomieji želdynai Atskirieji želdynai

12 pav. Nemakščių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas atskiruosiuose ir priklausomuosiuose želdynuose (%)

Vertinant detaliau priklausomuosius ir atskiruosius želdynus, didžiausiąją želdynų dalį, tiek pavieniuose, tiek grupėse pasiskirsčiusiuose želdiniuose sudaro privačių namų valdų želdynų želdiniai. Kituose priklausomųjų valdų želdynuose, želdinių grupės sudaro mažesnį procentą, iš bendro grupių kiekio, nei pavieniai želdiniai, iš bendro pavienių želdinių kiekio. Inžinerinių infrastruktūrų želdynus sudaro tik pavieniai želdiniai. (13 a pav.). Atskiruosiuose želdynuose, daugiausiai, tiek grupėse, tiek pavieniui augančių želdinių yra apsauginiuose želdiniuose. Kultūrinės memorialinės paskirties teritorijų želdynuose (Nemakščių skveras), tiek pavieniui, tiek grupėse želdiniai pasiskirstę panašiai (13 b pav.).

33 a Privačių namų valdų želdynų 1% želdiniai

7% 3% Kitų priklausomųjų želdynų 19% želdiniai 70% Inžinerinių infrastruktūrų želdynų želdiniai Apsauginių želdynų želdiniai

Skveras

Privačių namų valdų želdynų želdiniai 6% 2% 11% Kitų priklausomųjų želdynų želdiniai 81% Apsauginių želdynų želdiniai

Skveras

13 pav. Želdinių grupių pasiskirstymas skirtingose želdynų kategorijose (%).

Nemakščiuose pavieniai ir grupėse augantys želdiniai, apskaičiavus polajinę dalį, užima 7,4% (8,44 ha) bendro miestelio ploto. Priklausomieji želdynai sudaro 8,2% (9,32 ha) bendro Nemakščių ploto. Didžiausias miestelio želdynas yra Nemakščių mokyklos teritorijoje, jo plotas – 397 arai. Antras pagal dydį yra pramonės įmonei priklausantis želdynas, kurio plotas 235,1 arai. Pagal užimamą bendra teritorijos sklypo plotą, didžiausias želdynas yra Nemakščių kultūros namų valdos teritorijoje. Jis užima 90 % viso sklypo ploto. Visi miestelio priklausomieji želdynai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir normas (2 priedas). Nemakščiuose yra tik vienas atskirasis centrinis želdynas – skveras. Jis užima vos 0,13% (1500 m2), bendro miestelio ploto. Miestelyje gyvena 905 žmonės, taigi pagal nustatytas normas atskirtųjų želdynų plotas turėtų būti 13575 m2. Vidutinis pasiekiamumo spindulys nuo tolimiausių miestelio gyvenamųjų pastatų kiemų yra ~700 m. Taigi šiame miestelyje trūksta atskirųjų želdynų.

34 4.1.3. Nemakščių želdinių būklė

Miestelio želdynuose net 5031 vnt. ir 257 grupės - geros būklės želdinių. Patenkinamos būklės yra 188 vnt. ir 3 grupės želdinių. Blogos būklės želdinių yra 17 vnt. , o žuvusių ir sausuolių tik 12 vnt. Šiuo metu didžiausiąją miestelio želdinių dalį – 95% sudaro geros būklės želdiniai (14 pav.).

0,4% 4,7% 0,3%

1 2 3 4

94,5% 14 pav. Želdinių būklė 1 – gera; 2 – patenkinama; 3 – bloga; 4 – žuvę želdiniai ar sausuoliai

Blogiausia būkle Nemakščiuose pasižymi miestelio viešose erdvėse esantys želdiniai, kuriuose patenkinamos būklės želdinių pasiskirstymo procentas yra 2,5 karto didesnis, nei privačiose valdose. Blogos būklės želdinių privačiose valdose yra 6 kartais mažesnis želdinių pasiskirstymo procentas, nei viešose erdvėse. Žuvusių želdinių daugiau yra viešose erdvėse – 0,8 % (15 pav.)

1,2% 0,2% 0,2% 0,8% 3,5% a 8,9% b

1 2

3 4

89,1% 96,0% 15 pav. Želdinių būklė (a) privačiose valdose ir (b) viešose erdvėse 1 – gera; 2 – patenkinama; 3 – bloga; 4 – žuvę želdiniai ar sausuoliai

35 Šie želdinai yra veikiami įvairių pakenkimų. Patenkinamos sanitarinės būklės želdiniuose yra 9 % nulaužtų, išlaužtų medžių. Kiti mechaniškai pažeisti medžiai ir krūmai sudaro 21,3 %, kamienų puviniu apsikrėtę – 26,1 %, o seni, užstelbti ir šiek tiek džiūstantys – 13,8 % nuo visų patenkinamos būklės želdinių. Visi miestelio paprastieji kaštonai priskirti 2 būklei, jie yra masiškai pakenkti keršųjų kaštoninių kandelių (Cameraria ochridella Deschka & Dimic). Visi blogos būklės medžiai ir krūmai yra seni ir juos veikia kompleksas veiksnių, iš kurių atskirti, kuris labiau veikia šiuos želdinius neįmanoma. Žuvusių želdinių yra daugiausia privačių namų teritorijose – 6 vnt. Nemakščių priklausomuosiuose želdynuose želdinių būklė yra geresnė, nei atskiruosiuose. Iš priklausomųjų blogiausia būkle pasižymi mokyklos teritorijai priklausantys želdiniai, kuriuose, net 2,6 % sudaro žuvę želdiniai. Daugiausia patenkinamos būklės želdinių 42,9 % yra šalia Nemakščių savivaldybės pastato. Geriausios būklės želdiniai yra parduotuvės, miestelio vandenvietės ir pramonės įmonės teritorijose. Iš atskirtųjų želdynų blogiausia būklė yra laukų ir pakelių apsauginiuose želdiniuose, kuriuose net 1,6 % sudaro žuvę želdinai. Iš to galima spręsti, kad apsauginiams želdynams tvarkyti skiriama mažai dėmesio, nors šie želdynai bene svarbiausi ekologiniu požiūriu miesteliui ( 5 lentelė).

5 lentelė. Želdinių būklė Nemakščių želdynuose

Želdinių būklė (%) Želdynų tipai 1 2 3 4 Priklausomieji: 94,5 4,8 0,4 0,3 Privačių namų valdų želdiniai 96,1 3,5 0,2 0,2 Mažaaukščių gyvenamųjų (daugiabučių) valdų želdiniai 97,6 1,2 1,2 0

Administracinių įstaigų valdų želdiniai 57,1 42,9 0 0 Religinių bendruomenių valdų želdiniai 91,2 5,9 2,9 0 Mokslo ir mokymo įstaigų valdų želdiniai: bendrojo lavinimo mokyklų 79,6 14,5 3,3 2,6 vaikų lopšelių-darželių, darželių 94,1 5,9 0 0 Kultūros įstaigų valdų želdiniai 90 10 0 0 Sveikatos apsaugos įstaigų valdų želdiniai: poliklinikų ir kitų sveikatos apsaugos 94,1 5,9 0 0 įstaigų valdų želdiniai Prekybos įmonių valdų želdiniai 100 0 0 0 Pramonės įmonių valdų želdiniai 100 0 0 0 Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių želdiniai 89,6 10,4 0 0 Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų 100 0 0 0

36 aptarnavimo objektų valdų želdiniai

Atskirieji: 90,7 8 0 1,3 Laukų ir pakelių apsauginiai želdiniai 88,6 9,8 0 1,6 Nemakščių skveras 100 0 0 0

Iš visų želdinių labiausiai prižiūrimi Nemakščių skvere esantys želdiniai. Šis Nemakščių miestelio kampelis yra labai gerai tvarkomas, nes šalia yra įkurti du svarbūs miesteliui pastatai – Nemakščių savivaldybės administracija ir vienintelė šiame miestelyje parduotuvė. Be to, šis skveras apželdintas vien tik svetimkraščiais sumedėjusiais augalais iš kurių vyrauja: spygliuočių – kalninės pušys (Pinus mugo), europiniai maumedžiai (Larix decidua); lapuočių – japoninės lanksvos (Spiraea japonica), Zyboldo obelys (Malus toringo), dyglialapės mahonijos (Mahonia aquifolium). Tai pat kaip akcentai skvere yra auginamos dvi veislės – svyruoklinis gluosnis var. pekinensis 'Tortuosa' (Salix babilonica var. pekinensis 'Tortuosa') ir paprastoji eglė 'Ohlendorffii' (Picea abies 'Ohlendorffii'), kurie šiai vietai estetiniu požiūriu suteikia savitą išskirtinumą. Visi skvere esantys medžiai yra mažesni negu 4 m aukščio, iš to galima spręsti, kad šis skveras yra įveistas palyginus neseniai, želdinių būklė yra gera, nes jį sudaro jauni augalai. Nemakščiuose daugiausia sklypų yra su patenkinamos sanitarinės būklės želdiniais – 115 vnt. Blogos būklės želdinių rasta tik 8 sklypuose, iš jų 5 sklypai yra privačiuose namų želdynuose. Žuvusių sumedėjusių augalų, sausuolių randama tik 6 sklypuose, kurių taip pat daugiausia privačiuose namų valdose – 4 sklypai (16 pav.).

-Paten kinamos būklės; - Blogos būklės želdiniai - Žuvę želdiniai, - Nemakščių gatvės.

16 pav. Želdinių pasiskirstymas miestelyje pagal sanitarinę būklę.

37 Vertinant blogesnės būklės želdinių vidutinį nutolimą nuo pagrindinių gatvių , mažiausias vidutinis šių želdinių nuotolis yra pagrindinėje Dainavos gatvėje. Nuo šios gatvės želdiniai vidutiniškai 45 m pasiskirstę arčiau, nei nuo centrinės Laisvės gatvės. Didžiausias vidutinis atstumas – 510,4 m yra nuo automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda iki minėtų būklių želdinių (6 lentelė).

6 lentelė. Vidutinis želdinių sklypų nuotolis nuo pagrindinių Nemakščių gatvių iki 2

Eilės nr. Gatvės ir keliai Tyrimo vietų Vidutinis atstumas Atstumo skaičius, vnt. iki 2

Vertinant detaliau pagrindinių gatvių įtaką miestelio želdiniams minėti sklypai yra pasiskirstę skirtingose atstumų zonose ( 17 pav.).

- Patenkinamos būklės želdiniai; - Blogos būklės želdiniai - Žuvę želdiniai. - Nemakščių gatvės. Atstumai nuo gatvės metrais: - 10 m - 20 m - 30 m. - 40 m. - 50 m.

17 pav. Želdinių būklės priklausomybė nuo atstumo iki pagrindinių Nemakščių gatvių

38 Laisvės gatvėje patenkinamos būklės želdinių sklypų daugiausia rasta nutolusių iki 10 m. Blogos būklės ir žuvusių želdinių daugiausia yra 10 – 30 m zonoje. Pievų gatvėje visi patenkinamos, blogos būklės ir žuvę želdinai randami 10 m zonoje. Naujakurių gatvėje patenkinamos būklės želdinių sklypai randami 10 metrų zonoje. Sugintų gatvėje daugiausia patenkinamos būklės želdinių yra 20 – 30 metrų zonoje. Vyšnių gatvėje nėra aiškios želdinių būklės priklausomybės nuo atstumo iki gatvės. Dainavos gatvėje daugiausia sklypų pasiskirstę 0 – 20 metrų zonoje (7 lentelė).

7 lentelė. Pagrindinių gatvių želdinių 2 < būklės sklypų pasiskirstymas Atstumo nuo gatvės intervalai, m Gatvė Želdinių būklė |0- 10| |10 - 20| |20-30| |30-40| |40-50| Želdinių sklypų skaičius, vnt. Laisvės 2 - patenkinama 17 15 6 4 5 Laisvės 3 - bloga 1 2 2 0 0 Laisvės 4 - žuvę 1 2 2 1 0 Pievų 2 - patenkinama 2 2 3 4 2 Pievų 3 - bloga 1 0 0 0 0 Pievų 4 - žuvę 1 0 0 0 0 Naujakurių 2 - patenkinama 3 1 2 2 1 Naujakurių 3 - bloga 0 0 0 0 0 Naujakurių 4 - žuvę 0 0 0 0 0 Sugintų 2 - patenkinama 0 1 3 1 0 Sugintų 3 - bloga 0 0 0 0 0 Sugintų 4 - žuvę 0 0 0 0 0 Vyšnių 2 - patenkinama 1 2 1 2 1 Vyšnių 3 - bloga 0 0 0 0 0 Vyšnių 4 - žuvę 0 0 0 0 Dainavos 2 - patenkinama 7 9 2 3 3 Dainavos 3 - bloga 0 0 0 0 0 Dainavos 4 - žuvę 0 0 0 0 0

Rezultatai rodo, kad želdinių būklė priklauso nuo atstumo iki pagrindinės gatvės.

4.2 Viduklės miestelio želdinių tyrimai

Viduklėje inventorizacija vykdyta 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. - spalio mėn. 13 d. Viduklės miestelio teritorijos plotas – 235 ha. Inventorizacijos metu buvo išmatuotas kiekvieno

39 sumedėjusio augalo aukštis, skersmuo, sanitarinė būklė ir kiti taksaciniai rodikliai, aerofotonuotraukose sužymėti visi Viduklės miestelio želdinių sklypai.

4.2.1. Želdinių sistematinis pasiskirstymas

Iš viso Viduklės miestelyje inventorizacijos metu identifikuoti 294 sumedėjusių augalų taksonai, iš jų 186 rūšys ir 118 veislių 2439 sklypuose (18 pav.). Vertinat skyriais daugiausia yra magnolijūnų – 202 taksonai, o pušūnai sudaro tik 29 taksonus. Viduklės privačiose valdose daugiausia auginama magnolijūnų - 135 rūšių ir 58 veislės, o pušūnų randama -39 rūšys 50 veislių. Viešųjų erdvių želdiniuose randama 39 rūšys ir 50 veislių magnolijūnų, o pušūnai šiuose želdiniuose sudaro 23 rūšis ir 14 veislių . Miestelio želdiniai ir želdynai sudaryti iš 8178 vienetų ir 962 grupių įvairių rūšių, bei veislių medžių ir krūmų. Viduklėje spygliuočių yra 2887 vienetai ir 449 grupės. Lapuočių auginama iš viso 5383 vienetai ir 513 grupių. Miestelio privačiose valdose randama 5753 pavieniai ir 696 grupės želdinių. Viešose erdvėse auga 2424 pavieniai ir 266 grupės želdinių.

18 pav. Želdinių išsidėstymas Viduklėje

40 Dažniausiai pasitaikančios medžių rūšys miestelio želdynuose – paprastasis klevas (Acer platanoides L.) ir paprastoji eglė (Picea abies Dietr.). Iš krūmų dažniausiai sutinkamos, kaip ir Nemakščių miestelyje, paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L) (19 pav.). Privačiose valdose, iš medžių rūšių, daugiausiai randama paprastųjų eglių - 226 vnt. ir 134 grupės. Iš krūmų rūšių minėtose valdose vyrauja paprastosios alyvos – 339 vnt. ir 41 grupė. Viešose erdvėse dažniausiai sutinkami medžiai – karpotieji beržai, kurių yra 81 vnt. ir 8 grupės. Kaip ir privačiose erdvėse, taip ir viešose dažniausiai sutinkama krūmų rūšis yra paprastosios alyvos - 81 vnt. ir 8 grupės. a

450 403 419 360 400 327 345 350 300 237 250 219 200 150 100 50

Medžių skaičius, vnt. 0

Acer

Betula

Pinus

pendula

Acer

negundo

Thuja

sylvestris

'Columna'

platanoides

Picea abies

occidentalis Tilia cordata Rūšis b

600 479 500 400 347 298 254 300 211 200 100

Krūmų Krūmų skaičius, vnt. 0 Forsythia Philadelphus Syringa vulgaris Buxus Pinus mugo suspensa coronarus sempervirens Rūšis 19 pav. Vyraujančių medžių (a) ir krūmų (b) rūšių kiekio pasiskirstymas želdynuose.

Vertinant rūšis pagal jų grupių gausumą, daugiausia Viduklėje grupėmis auginamos paprastosios eglės (Picea abies Dietr.). Kaip ir Nemakščiuose, taip ir Viduklėje labai mėgiamos karpomos paprastųjų eglių gyvatvorės (20 pav.).

41 200 181 180

. 160 gr , , 140 120 106 100 81 80 60 49 44

40 Želdiniųskaičius 20 0 Thuja occidentalis Cotoneaster Syringa vulgaris Picea abies Buxus lucidus sempervirens Rūšis 20 pav. Skirtingų rūšių pasiskirstymas želdynuose.

Viduklėje veislių gausa pasižymi vakarinės tujos, jų yra net 13 veislių, iš kurių gausiausiai auginamos Thuja occidentalis 'Columna' – 237 vnt.; Thuja occidentalis 'Aurescens' – 46 vnt.; Thuja occidentalis 'Smaragd' – 41 vnt.; Thuja occidentalis 'Malonyana' – 31 vnt. Paprastųjų eglių yra 7 veislės, iš kurių labiausiai mėgstama parastoji eglė 'Nidiformis' (Picea abies 'Nidiformis') – 16 vnt. Tiek pat yra ir žirniavaisių puskiparisių (7 vieslės), iš kurių labiausiai mėgstama veislė žirniavaisis puskiparisis 'Filifera' (Chamaecyparis pisifera 'Filifera') – 17 vnt. Be minėtų vakarinių tujų, taip pat iš pušūnų veislių gausiai auginama Baltoji eglė 'Conica' (Picea glauca 'Conica') – 122 vnt. Iš magnolijūnų veislių daugiausia Viduklėje tunbergo raugerškių - 6 veislės, tačiau jos negausiai auginamos. Iš jų daugiausiai yra Tunbergo raugerškių 'Aurea' (Berberis thunbergii 'Aurea') – 4 vnt. Šiame miestelyje labiausiai mėgiamos kitos lapuočių rūšių veislės: kaip ir Nemakščiuose sveikalapiai karklai 'Hakuro Nishiki' ( Salix integra 'Hakuro Nishiki' ) – 50 vnt.; blindės 'Kilmarnock' (Salix caprea 'Kilmarnock') - 35 vnt.; paprastieji lazdynai 'Fuscorubra' (Corylus avellana 'Fuscorubra') – 25 vnt. ir baltosios sedulos 'Elegantissima' (Cornus alba 'Elegantissima') – 22 vnt. Viduklėje kaip ir Nemakščiuose, iš grupelėmis paplitusių veislių vyrauja įvairios vakarinių tujų veislės, iš kurių daugiausia – Thuja occidentalis 'Columna' – 10 gr. ir Thuja occidentalis 'Smaragd' – 10 gr.; Thuja occidentalis 'Aurescens' – 4 gr.; Thuja occidentalis 'Recurva Nana' tik 2 grupės. Lapuočių rūšių veislės auginamos negausiai grupelėmis. Viduklėje sutinkamos tik pavienės paprastųjų lazdynų 'Fuscorubra' (Corylus avellana 'Fuscorubra') ir Tunbergo

42 raugerškių 'Golden Ring' ( Berberis thunbergii 'Golden Ring') grupelės, kurios sudaro miestelio želdiniuose tik po 1 grupę. Aukščiausi Viduklėje medžiai - paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), kuris siekia net 32 metrų aukštį. Nuo jo aukščiu mažai kuo atsilieka paprastasis klevas (Acer platanoides L). – 31 m aukščio ir plaukuotavaisė tuopa (Populus trichocarpa Torr. et A. Gray) – 30 m. Storiausias miestelio medis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), jo skersmuo 136 cm. Mažai nuo jo skersmeniu atsilieka uosialapis klevas (Acer negundo L.) su 120 cm. Privačiose namų valdose aukščiausias medis – paprastasis klevas, kurio aukštis yra 30 m, o storiausias trapusis gluosnis, jo skersmuo siekia 110 cm. Viešose erdvėse aukščiausias ir storiausias medis – paprastasis ąžuolas, kurio aukštis siekia net 32 m, o skersmuo 136 cm. Vertinant pagal vidutinį skersmenį ir aukštį , aukščiausi ir storiausi medžiai Viduklėje yra tuopos: plaukuotvaisės tuopos (Populus trichocarpa Torr. et A. Gray ), kurių vidutinis aukštis 30 m ir vidutinis skersmuo 68 cm bei kandinės tuopos (Populus x canadensis Moench) - vidutinis aukštis- 22,3 m ir vidutinis skersmuo 86 cm. Vertinant gausiausiai miestelyje paplitusių medžių rūšių vidutinius aukščius ir skersmenis – aukščiausi yra karpotieji beržai (Betula pendula Roth), o storiausi paprastieji ąžuolai ( Quercus robur L.) (8 lentelė) .

8 lentelė. Pagrindinių Viduklės miestelio medžių dendrometriniai duomenys

Rūšis Vidutinis aukštis, m ± SD Vidutinis skersmuo, cm ± SD Acer platanoides L. 12,4±0,42 30,9±1,38 Acer negundo L. 10,7±0,41 30,4±1,74 Aesculus hippocastanum L. 8,6±0,58 33,1±1,81 Betula pendula Roth 15,1±0,47 30,4±1,09 Fraxinus excelsior L 12,1±0,73 34,5±2,29 Juniperus communisL. 3,3±0,16 7,7±0,96 Picea abies Dietr. 6,2±0,33 21,7±0,95 Picea pungens Engelm. 7,0±0,55 27,4±1,54 Pinus sylvestris L. 10,3±0,65 36,2±1,94 Quercus robur L. 13,0±0,68 39,6±2,44 Salix fragilis L. 9,5±0,54 33,8±2,04 Sorbus aucuparia L. 6,3±0,37 16,5±1,01 Thuja occidentalis 'Columna' L. 5,2±0,24 15,3±1,12 Thuja occidentalis L. 3,4±0,22 17,3±1,05 Tilia cordata Mill. 12,7±0,69 35,9±1,95

Viduklėje vyrauja 0,5 – 2 metrų aukščio sumedėję augalai. Aukščio grupėje iki 10 metrų, daugiausia yra 0,5 m aukščio želdinių, kurių rasta 1086 vnt. Aukščio grupėje nuo 11 – 20 metrų,

43 vyrauja 12 m ir 14 m medžiai, kurių yra po ~200 vnt. Likusioje aukščio grupėje nuo 21 – 30 metrų, daugiausiai yra 22 m aukščio sumedėjusių želdinių – 103 vnt. (21 a pav. ).

1200

1000 ...... 800

600

400

Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 200

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 0,25 Aukštis, m

250 ...

200

150

100

Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 Aukštis, m.

21 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius

Vertinant grupėse esančių želdinių aukštį iki 10 metrų aukščio grupėje, vyrauja 1,5 m želdiniai, kuriuos sudaro 201 grupė. 11 – 20 m aukščio grupėje, daugiausia 16 m aukščio -16 grupių ir 17 m aukščio – 13 grupių želdinių. O aukščiausi grupėse esantys želdiniai yra 28 m, kurie aptinkami tik 3 grupėse (21 b pav. ). Viduklės privačiose valdose, vyrauja 0,5 – 2 metrų aukščio želdiniai. Aukštumo grupėje iki 10 metrų aukščio, daugiausia yra 0,5 m želdinių, kuriuos sudaro 969 vnt. įvairios sumedėjusios rūšys. 11 – 20 metrų aukštumo grupėje, daugiausia yra 12 m želdinių, kurių iš viso

44 yra 95 vnt. 21 – 30 metrų aukštumo grupėje, daugiausiai yra 22 m aukščio želdinių – 44 vnt. (22 a pav.). Privačių valdų želdinių grupėse vyrauja 0,5 – 2,5 m aukščio medeliai ir krūmai. Aukščio grupėje iki 10 m. daugiausiai randama 1,5 m želdinių – 47 grupėse. Grupėse esantys aukščiausi privačių valdų želdiniai - 14 m, jie randami tik 1 grupėje (22 b pav.).

.... 1200 1000 800 600 400 200

Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 30

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 0,25 Aukštis, m. b

200 ....

150

100

Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 Aukštis, m.

22 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius privačiose valdose Viduklės miestelio viešose erdvėse daugiausiai yra 10 m aukščio želdinių - 197 vnt. (23 a pav.).Grupėse daugiausiai iki 10 m aukščio grupėje, auga 7 m aukščio želdiniai – 21 grupė. Aukščiausi viešųjų erdvių želdinių grupių medžiai yra 28 m, kurių šiose Viduklės erdvėse yra tik 3 grupės ( 23 b pav.).

45 a

250 ... 200 150 100 50

Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32

0,5 1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 Aukštis, m.

b 25

... 20

5 Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių

1 2 3 4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

1,5 2,5 3,5 4,5 5,5 0,5 Aukštis, m.

23 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal aukščius viešose erdvėse

Vertinant Viduklės želdinių skersmenį, vyrauja 8 – 30 cm storio želdiniai. Viduklėje, kaip ir Nemakščiuose daugiausia 22 – 30 cm skersmens įvairių medžių rūšių želdinių, kurių yra 939 vnt. Storiausi miestelio medžiai viršija 100 cm skersmenį – 7 vnt. Viduklėje, kaip ir Nemakščiuose grupėse augančiuose želdiniuose, vyrauja 12 – 30 cm storumo medžiai. Įvertinus medžių storumą, daugiausiai želdinių yra 12 – 30 cm storumo, kurių aptikta po 64 grupes (24 pav.).

46 a

1000

...... 800

600

400

200 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių 0 | <12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 - 100 | | 100 > | Skersmens intervalai, cm

70 ..... 60 50 40 30 20 10

0 Želdiniųgrupių skaičius, gr. | <12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | Skersmens intervalai, cm

24 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal skersmenis

Privačiose valdose vyrauja 12 – 30cm skersmens želdiniai. Daugiausiai želdinių yra 22 – 30 cm storumo – 411 vnt. Mažiausiai yra storiausių medžių - 7 vnt.(25 a pav.). Privačių valdų želdinių grupėse daugiausiai medžių yra 12 – 20 cm storumo - 19 grupių. Šiose valdose storiausi medžiai pasiskirstę 6 grupėse (25 b pav.).

47 a

500 .. 400 300 200

100 Želdinių skaičius vnt. skaičius Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 > |

Skersmens intervalai, cm

20 ....

5 Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | Skersmens intervalai, cm 25 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal skersmenis privačiose valdose

Viešose miestelio erdvėse vyrauja 12 – 40 cm storumo želdiniai. Daugiausia želdinių yra 22 – 30 cm storumo – 549 vnt. (26 a pav.). Viduklės viešųjų erdvių želdinių grupėse daugiausiai yra 22– 30 cm storumo želdinių, kurie pasiskirstę 52 grupės (26 b pav.). a

.... 600 500 400 300 200 100

0 Želdinių skaičius, vnt. skaičius, Želdinių | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | | 82 - 90 | | 92 > |

Skersmens intervalai, cm

48 b

60 .. 50

10 Želdinių grupių skaičius, gr. skaičius, grupių Želdinių 0 | < 12 | | 12 - 20 | | 22 - 30 | | 32 - 40 | | 42 - 50 | | 52 - 60 | | 62 - 70 | | 72 - 80 | Skersmens intervalai, cm

26 pav. Viduklės pavienių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas pagal skersmenis viešose erdvėse

Viduklėje privačių namų želdynuose vyrauja svetimžemės sumedėjusių želdinių rūšys, bei veislės. Pavieniui išsidėsčiusių svetimžemių rūšių šiuose želdiniuose yra 2,6 karto daugiau, nei natūraliai paplitusių. Inžinerinių komunikacijų tinklų (gatvės ir elektros trasų) želdynuose gausiausia pavienių vietinių rūšių medžių ir krūmų, jų yra 2 kartais daugiau, nei svetimžemių rūšių. Kituose priklausomuosiuose želdynuose, tiek vietinės, tiek svetimžemės sumedėjusios rūšys pasiskirsčiusios proporcingai – vietinės sudaro 355 vnt., o svetimkraštės šiek tiek daugiau 391 vnt. Atskiruosiuose želdynuose 3,5 karto daugiau pavienių vietinių rūšių medžių ir krūmų, nei svetimžemių (27 pav. ). Vertinant vietinių ir svetimžemių rūšių pasiskirstymą grupėse, privačių namų želdynuose, vietinių randama 2,4 karto mažiau, nei svetimžemių želdinių grupių. Gatvės ir elektros tinklų trasose želdinių pasiskirstę tolygiai. Šiek tiek daugiau svetimkraščių rūšių grupių randama priklausomųjų želdynų sumedėjusiuose želdiniuose, čia vietinės sudaro 25, o svetimkraštės - 36 grupes. Atskirusiųjų želdynų želdinių grupėse, kaip ir pavienių – daugiausia vietinių rūšių medžių, bei krūmų.

49 a

4500 4181 Privačių namų valdų želdynai 4000

..... 3500 Inžinerinių komunikacijų tinklų 3000 želdynai 2500 Kiti priklausomieji želdynai 2000 1582 1500 Atskirieji želdynai 1000 539 672 Želdinių skaičius, vnt. 355 391 500 264 194 0 Vietinės Svetimžemės b

600 492 ... 500 Privačių namų valdų želdynai

400 Inžinerinių komunikacijų tinklų želdynai 300 204 Kiti priklausomieji želdynai 200 144 Atskirieji želdynai 100 Želdinių grupių skaičius, gr. 22 25 18 36 21 0 Vietinės Svetimžemės

27 pav. Vietinių ir svetimžemių rūšių (a) ir želdinių grupių (b) pasiskirstymas Nemakščių želdynuose

Iš vietinių rūšių, Viduklės privačių namų želdynuose, pavieniui daugiausia paplitę paprastieji klevai (Acer platanoides L.) – 232 vnt. Visų priklausomųjų želdynų grupėse vyrauja paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.). Gatvės želdiniuose, pavieniui daugiausia auga karpotieji beržai (Betula pendula Roth) – 48 vnt. ir mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) - 41 vnt. Kituose priklausomuosiuose želdynuose karpotieji beržai (Betula pendula Roth) – 121 vnt. ir paprastosios eglės ( Picea abies (L.) H. Karst.) - 104 vnt. Atskiruosiuose želdynuose, kaip ir priklausomuosiuose vyrauja paprastųjų eglių grupės – 23 grupės. Tai pat gausu atskiruosiuose želdynuose trapiųjų gluosnių (Salix fragilis L.) grupių – 22 grupės . Iš pavienių želdinių dažniausiai aptinkamos paprastosios pušys (Pinus sylvestris L.).

50 Viduklėje iš svetimžemių rūšių vyrauja paprastosios alyvos( Syringa vulgaris L. ), kurių daugiausia yra privačių namų valdų želdynuose –399 vnt. Šių želdynų grupėse yra priešinga padėtis - daugiausia paplitę vakarinės tujos (Thuja occidentalis L.) – 97 grupės. Gatvės želdynuose daugiausia paplitę iš svetimžemių rūšių – uosialapiai klevai ( Acer negundo L.) - 30 vnt., o grupėse paprastosios alyvos – 3 grupės . Kituose priklausomuosiuose želdynuose gausiai paplitę dvi minėtos svetimžemės rūšys –uosialapiai klevai 49 vnt. ir paprastosios alyvos - 45 vnt. (3 priedas). Atskiruosiuose želdynuose, analogiškai kaip ir kituose priklausomuosiuose, daugiausia yra uosialapių klevų – 22 vnt. ir paprastųjų alyvų – 20 vnt. Šių želdynų grupėse labiausiai paplitę taip pat uosialapiai klevai – 6 grupės (3 priedas)

4.2.2 Viduklės priklausomieji ir atskirieji želdynai

Kaip ir Nemakščiuose, taip ir Viduklėje miestelio želdynų sistemą sudaro priklausomieji ir atskirieji želdynai. Skirtingai nei Nemakščiuose, Viduklėje daugiau yra atskirtųjų želdynų, kuriuos sudaro – Laukų ir kelių, vandens apsauginiai želdynai, 2 miestelio gojeliai, kapinės, skveras ir istorinis želdynas. Vertinant priklausomųjų ir atskirtųjų želdynų pasiskirstymą sklypais - Viduklėje kaip ir Nemakščiuose daugiausiai želdinių auga privačiose namų valdose – 1791 sklypas. Inžinerinių komunikacijų tinklų želdynuose (gatvės – elektros tinklų) – 258 sklypai. Religinių bendruomenių teritorijose yra tik 5 sklypai. Daugiabučių namų želdynuose išskirti 53 sklypai. Mokslo ir mokymo įstaigų želdynuose, taip pat 53 sklypai. Kituose priklausomuosiuose želdynuose – 84 sklypai. Atskiruosiuose želdynuose didžiausias sklypų skaičius yra laukų ir kelių apsauginiuose želdynuose - 110 sklypų. Vandens apsauginiuose želdynuose yra tik 26 sklypai. Mažiausiai sklypų yra Viduklės skvere ir istoriniame želdyne (28 pav.).

- Privačių namų valdų; - Inžinerinių komunikacijų tinklų; - Mokslo ir mokymo įstaigų; - Daugiabučių namų ; - Religinių bendrijų valdų - Lauko ir kelių apsauginiai; - Vandens apsauginiai; - Miestelio skveras ir istorinis želdynas; - Kitų valdų priklausomieji želdynai; - Kiti atskirieji želdynai; - Viduklės gatvės.

28 pav. Želdinių pasiskirstymas Viduklėje, įvairios paskirties želdynuose

Viduklės želdynus sudaro pavieniai želdiniai ir želdinių grupės. Priklausomuosiuose Viduklės želdynuose yra didžiausia želdinių gausa, 8 kartais didesnė, nei atskiruosiuose želdynuose. Vertinant želdinių grupes, atskiruosiuose želdynuose grupių yra 4,8 karto mažiau, nei priklausomuosiuose. Kaip ir Nemakščiuose, taip ir Viduklėje atskiruosiuose želdynuose grupės sudaro didesnį pasiskirstymo procentą iš bendro grupių skaičiaus, nei pavieniai želdiniai atskiruosiuose želdynuose iš bendro pavienių želdinių skaičiaus (29 pav.).

52 a

11%

Priklausomieji 89% Atskirieji

17%

Priklausomieji 83% Atskirieji

29 pav. Nemakščių želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas atskiruosiuose ir priklausomuosiuose želdynuose (%)

Analizuojant želdynų pasiskirstymą detaliau, daugiausia želdinių, tiek grupės, tiek pavieniui auga privačių namų valdose, nes didžiąją Viduklės miestelio dalį sudaro gyvenamosios teritorijos. Inžinerinių infrastruktūrų (miestelio gatvių, elektros linijų) želdiniuose vyrauja pavieniai medžiai, bei krūmai. Viduklės apsauginiuose želdynuose grupių pasiskirstymo procentas iš bendro grupių skaičiaus yra 2 kartus didesnis, nei pavieniui pasiskirsčiusių medžių procentas šiuose želdynuos. Kituose priklausomuosiuose želdynuose, pavieniui pasiskirstę želdiniai sudaro 6 % bendro pavienių želdinių skaičiaus, o grupės 9 % bendro grupių kiekio Kultūrinės, memorialinės paskirties teritorijų želdynuose, vyrauja pavieniai sumedėję augalai, grupės nesudaro, nei 1 % (30 pav.).

53 a Privačių namų valdų želdynų želdiniai

Kitų priklausomųjų želdynų želdiniai 8% 2% 9% 10% 71% Inžinerinių infrastruktūrų želdynų želdiniai

Apsauginių želdynų želdiniai

Kultūrinės, memorialinės paskirties teritorijų želdynų želdiniai

b Privačių namų valdų želdynų želdiniai

Kitų priklausomųjų želdynų želdiniai 16% 6% 4% Inžinerinių infrastruktūrų želdynų 74% želdiniai

Apsauginių želdynų želdiniai

Kultūrinės, memorialinės paskirties teritorijų želdynų želdiniai

30 pav. Želdinių (a) ir jų grupių (b) pasiskirstymas skirtingose želdynų kategorijose (%)

Viduklėje želdiniai užima 10,7% (25,2 ha) bendro miestelio ploto. Priklausomieji želdynai sudaro 9,9 % ( 23, 28 ha) bendro Viduklės ploto. Didžiausias miestelio želdynas Viduklėje, kaip ir Nemakščiuose yra mokyklos teritorijoje, kurio plotas – 88,9 arai. Antras pagal dydį yra Savivaldybės administracinio pastato teritorijoje esantis priklausomasis želdynas, kurio plotas 80,9 arai. Pagal užimamą bendra teritorijos sklypo plotą, didžiausias želdynas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoje. Jis užima 98,6 % viso sklypo teritorijos ploto.

54 Viduklėje dauguma želdynų atitinka jiems keliamus reikalavimus ir normas. Tačiau šiame miestelyje yra 5 želdynai, kurie neatitinka nustatytų normų – Viduklės mokyklos teritorijos želdynas ir pramonės įmonių 4 želdynai . Didžiausias neatitikimas randamas mokyklai priklausančiame želdyne (4 priedas). Viduklėje kaip ir Nemakščiuose yra tik vienas atskirasis centrinis, rekreacinės paskirties želdynas – skveras. Jis užima tik 0,05 % (1100 m2), bendro miestelio ploto. Miestelyje iš viso gyvena 1911 žmonių, taigi pagal nustatytas normas atskirtųjų želdynų plotas turėtų būti 27500 m2. Vidutinis pasiekiamumo spindulys nuo tolimiausių miestelio gyvenamųjų pastatų kiemų yra ~900 m. Taigi Viduklėje kaip ir Nemakščiuose trūksta atskirtųjų centrinių želdynų

4.2.3 Viduklės želdinių būklė

Viduklėje geros būklės želdinių yra net 7785 vnt. ir 942 grupės. Patenkinamos būklės želdinių yra 203 vnt. ir 16 grupių. Blogos būklės želdinių yra 58 vnt. ir 3 grupės. Žuvusių ir sausuolių yra 33 vnt. ir 1 grupė. Šiuo metu didžiausią miestelio želdinių dalį – 95 % sudaro geros būklės želdiniai (31 pav.).

0,7% 0,4% 3,7%

1 2 3 4

95,2%

31 pav. Želdinių sanitarinė būklė 1 – gera; 2 – patenkinama; 3 – bloga; 4 – žuvę želdiniai ar sausuoliai. Viduklėje blogiausia būklė yra miestelio viešose erdvėse, kuriose patenkinamos būklės želdinių pasiskirstymo procentas yra 3,1 karto didesnis, nei privačiose valdose. Blogos būklės

55 želdinių pasiskirstymo procentas privačiose valdose yra 4,3 karto mažesnis, nei viešose erdvėse. Žuvusių želdinių daugiau yra viešose erdvėse, sudaro 1,1 % (32 pav.)

0,2% 1,7% 1,1% 0,4% a 7,6% b 2,4% 1 2 3 4

97,0% 89,6%

32 pav. Želdinių būklė (a) privačiose valdose ir viešose erdvėse(b) 1 – gera; 2 – patenkinama; 3 – bloga; 4 – žuvę želdiniai ar sausuoliai

Kaip ir Nemakščiuose, Viduklėje, želdiniai yra veikiami įvairių pakenkimų ir jų visumos komplekso. Patenkinamos būklės želdiniuose daugiausia randama mechaniškai sužalotų medžių – 27,8 % visų želdinių. Visi miestelio paprastieji kaštonai masiškai pakenkti kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ochridella Deschka & Dimic), jie sudaro 24,8 % šios būklės želdinių. Seni ir kiti džiūstantys medžiai - 24,5 % visų šios būklės želdinių. Mažiausiai pavieniui pasiskirsčiusių rūšių, šiuose želdiniuose yra pakenktos įvairių puvinių – 18,9 %, tačiau grupėse pasiskirsčiusiuose želdiniuose yra priešinga padėtis, čia kamienų puviniai sudaro didžiausią procentą – 46,7 %, nuo visų 2 sanitarinės būklės grupių skaičiaus. Blogos būklės medžiai ir krūmai daugiausiai yra seni ir juos veikia kompleksas veiksnių. Dauguma šios būklės želdinių yra apsikrėtę įvairiais puviniais, dėl kurių jie praradę dekoratyvumą. Šie želdiniai sudaro 65,5 % nuo visų šios būklės medžių. Žuvusių želdinių daugiausia laukų ir kelių apsauginiuose želdiniuose – 9 vnt. ir 1 grupė. Viduklėje, kaip ir Nemakščiuose, priklausomuosiuose želdynuose želdinių būklė yra geresnė, nei atskiruosiuose. Iš priklausomųjų blogiausia būkle pasižymi prekybos įmonėms priklausantys želdiniai, kuriuose, net 9,1 % sudaro žuvę želdiniai. Daugiausia blogos būklės

56 želdinių, 3,1 % priklauso pramonės įmonėms. Geriausios būklės želdiniai aptinkami miestelio bažnyčios, vaikų darželio, poliklinikos teritorijų želdynuose. Iš atskirtųjų želdynų blogiausia būkle pasižymi visi miestelio apsauginiai želdynai, kuriuose net 1,9 – 3,8 % sudaro žuvę želdinai. Iš to galima spręsti, kad apsauginiams želdynams tvarkyti, kaip ir Nemakščiuose skiriama mažai dėmesio. Taip pat blogiausi želdiniai yra Viduklės kapinėse, matyt, todėl kad šioje teritorijoje sunku atlikti tvarkymo darbus. Geriausios būklės želdiniai iš atskirtųjų želdynų randami miestelio skvere, bei istoriniame želdyne (9 lentelė).

9 lentelė. Želdinių būklė Viduklės želdynuose

Želdinių būklė želdyne (%) Želdynų tipai 1 2 3 4 Priklausomieji: 96,1 3,0 0,7 0,20 Privačių namų valdų želdynai 97,0 2,4 0,4 0,2 Mažaaukščių gyvenamųjų (daugiabučių) valdų želdiniai 96,2 2,4 0,5 0,9 Administracinių įstaigų valdų želdiniai

93,7 4,2 2,1 0 Religinių bendruomenių valdų želdiniai 100,0 0 0 0 Mokslo ir mokymo įstaigų valdų želdiniai:

bendrojo lavinimo mokyklų 92,7 6,3 1,0 0 vaikų lopšelių-darželių, darželių 100,0 0 0 0 Sveikatos apsaugos įstaigų valdų želdiniai:

poliklinikų ir kitų sveikatos apsaugos 100,0 0 0 0 įstaigų valdų želdiniai

Prekybos įmonių valdų želdiniai 90,9 0 0 9,1 Pramonės įmonių valdų želdiniai 87,7 9,2 3,1 0 Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių želdiniai 90,0 7,7 1,8 0,5 Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų želdiniai 0 0 0 0 Atskirieji: 85,4 10,3 2,1 2,3 Laukų apsauginiai želdiniai 88,8 8,0 1,3 1,9 Vandens apsauginiai želdiniai 86,6 4,8 4,8 3,8 Kiti apsauginiai želdiniai 86,4 6,8 4,5 2,3 Viduklės skveras 100 0 0 0 Istorinis želdynas 100 0 0 0 Kapinės 57,7 40,4 0 1,9

Viduklėje daugiausia patenkinamos būklės želdinių sklypų – 145 vnt. Blogos būklės želdiniai sudaro 14 sklypų, kurių daugiausia yra privačiuose namų želdynuose – 5 sklypai. Žuvę želdiniai sudaro 2 sklypus. (24 pav.).

- Patenkinamos būklės želdiniai; - Blogos būklės želdiniai; - Žuvę želdiniai; - Viduklės gatvės.

33 pav. Želdinių pasiskirstymas miestelyje pagal būklę

Vertinant vidutinį nuotolį nuo pagrindinių gatvių iki blogos būklės želdinių sklypų, mažiausias vidutinis šių želdinių nuotolis yra centrinėje Kęstučio gatvėje. Kitose gatvėse želdiniai pasiskirstę kur kas didesniu atstumu. Didžiausias vidutinis atstumas – 669 m., kaip ir Nemakščiuose, yra nuo automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda iki minėtų būklių želdinių (10 lentelė). 10 lentelė. Vidutinis želdinių sklypų nuotolis nuo pagrindinių Nemakščių gatvių iki 2 < būklės želdinių, m ir atstumo padidėjimas palyginant su miestelio centrine gatve. Tyrimo vietų Vidutinis atstumas iki Atstumo Eilės nr. Gatvės ir keliai skaičius, vnt. 2

Vertinant detaliau pagrindinių gatvių įtaką miestelio želdiniams minėti sklypai yra pasiskirstę skirtingose atstumų zonose ( 34 pav.).

- Patenkinamos sanitarinė būklės; - Blogos sanitarinės būklės želdiniai - Žuvę želdiniai. - Nemakščių gatvės. Atstumai nuo gatvės metrais: - 10 m - 20 m - 30 m. - 40 m. - 50 m.

34 pav. Želdinių būklės priklausomybė nuo atstumo iki pagrindinių Viduklės gatvių

Kęstučio gatvėje patenkinamos būklės želdinių sklypų daugiausia 10 – 20 m ir 20 – 30 m zonose. Blogos būklės želdinių sklypų daugiausia 0 – 20 m zonoje, o žuvę želdiniai pasiskirstę toliau nuo centrinės gatvės - 20 – 50 m zonoje. Dariaus ir Girėno gatvėje daugiausiai patenkinamos būklės želdinių sklypų randama 0 - 20 m zonoje. Blogos būklės želdinių sklypų randama tik 20 – 30 m zonoje. Visose kitose pagrindinėse gatvėse patenkinamos būklės želdinių sklypai išsidėstę analogiškai kaip ir Dariaus ir Girėno gatvėje. Paupio gatvėje nėra aiškios priklausomybės nuo želdinio sklypo iki gatvės ir jo sanitarinės būklės (11 lentelė).

59 11 lentelė. Tyrimo metu Viduklėje gauti 2 < būklės sklypų kiekiai pagrindinėse gatvėse

Atstumo intervalai, m Gatvė Želdinių ir jų grupių būklė |0- 10| |10 - 20| |20-30| |30-40| |40-50| Želdinių sklypų skaičius, vnt. Kęstučio 2 - patenkinama 11 23 16 13 9 Kęstučio 3 - bloga 2 3 1 0 0 Kęstučio 4 - žuvę 0 0 1 1 1 Dariaus ir Girėno 2 - patenkinama 6 5 1 1 1 Dariaus ir Girėno 3 - bloga 0 0 1 0 0 Dariaus ir Girėno 4 - žuvę 0 0 0 0 0 Ataugos 2 - patenkinama 3 2 1 1 1 Ataugos 3 - bloga 0 0 0 0 0 Ataugos 4 - žuvę 0 0 0 0 0 Gamyklos 2 - patenkinama 3 3 3 5 2 Gamyklos 3 - bloga 0 0 1 0 0 Gamyklos 4 - žuvę 0 0 0 0 0 Paupio 2 - patenkinama 2 4 3 3 4 Paupio 3 - bloga 0 0 0 0 0 Paupio 4 - žuvę 0 0 0 0 0

Taigi yra priklausomybė tarp želdinių būklės ir atstumo nuo pagrindinės gatvės iki želdinio sklypo.

4.2.4 Nemakščių ir Viduklės želdinių tyrimai

Nustatant rūšių paplitimą, gauti rezultatai parodė, kad daugiausia paplitusių vietinių ir svetimžemių skirtingų rūšių yra Nemakščiuose, čia rūšių paplitimo indeksas yra 22,7. Šiame miestelyje daugiausia skirtingų rūšių randama inžinerinių komunikacijų tinklų ir atskiruosiuose želdynuose, o mažiausiai privačių namų želdynuose, čia rūšių paplitimo indeksas yra 28,6 (12 lentelė). Viduklėje skirtingų rūšių daugiausia randama kituose priklausomuosiuose želdynuose. Viduklės inžinerinių komunikacijų ir atskiruosiuose želdynuose rūšys paplitusios panašiai. Identiškas rūšių paplitimo indeksas, kaip ir Nemakščių , yra Viduklės privačių valdų želdynuose (12 lentelė).

60 12 lentelė. Rūšių paplitimo indeksai Nemakščių ir Viduklės miesteliuose

Želdynai Rūšių paplitimo indeksai ( I ) Nemakščiuose Viduklėje 28,6 28,6 Privačių namų valdų

Inžinerinių komunikacijų tinklų 117,3 76,0 Kiti priklausomieji 72,9 105,9 Atskirieji 91,4 73,9 Iš viso miestelyje 22,7 20,7

Nemakščių ir Viduklės inventorizacijos ir atlikto tyrimo metu buvo gauta daug duomenų apibudinančių šių miestelių želdinius, želdynus ,bei želdinių sanitarinę būklę. Pagrindiniai šių miestelių želdinių ir želdynų duomenys pateikti 13 lentelėje.

13 lentelė. Pagrindiniai želdinių ir želdynų duomenys. Vertinimo kriterijus Nemakščiai Viduklė Taksonų skaičius 190 294 Želdiniai, vnt. 5286 8178 Želdinių grupės, vnt. 257 962 Dažniausiai sutinkama rūšis Vakarinė tuja Paprastosios alyvos Dažniausiai sutinkama veislė Vakarinė tuja Vakarinė tuja Aukščiausias medis, m Karpotasis beržas - 28 Paprastasis ąžuolas– 32 Paprastasis uosis – 28 Storiausias medis, cm Paprastasis ąžuolas - 126 Paprastasis ąžuolas - 136

Aukščiausi pagal vidutinį aukštį medžiai, m Karpotasis beržas - 18 Plaukuotavaisės tuopos - 30

Storiausi pagal vidutinį skersmenį medžiai, cm Karpotasis beržas - 34 Plaukuotavaisės tuopos - 136 Vyraujantis želdinių aukštis, m 0,5 0,5 Vyraujantis želdinių skersmens intervalas, cm 22 -30 22 -30 Užimamas želdynų plotas, ha 8,4 25,2 Mokyklos teritorijos - 4,0 Mokyklos teritorijos – 0,8 ha Didžiausias želdynas, ha ha Atitinka normas Dauguma atitinka ir viršija 1,2 ir viršija 3 kartus karto, Priklausomųjų želdynų atitikimas normoms 5 sklypai neatitinka normų

Būklė, % gera 94,5 95,2 patenkinama 4,7 3,7 bloga 0,4 0,7 žuvę 0,3 0,4 Patenkinamos ir blogos būklės želdinių skaičius 58 81 centrinėje gatvėje Vietinių rūšių skaičius, vnt. 2127 3148 Svetimžemių rūšių skaičius, vnt. 3154 5030

61 5. Išvados

1. Priklausomai nuo ploto Viduklėje yra gausesnis įvairių medžių bei krūmų asortimentas, palyginus su Nemakščiais. Viduklėje randama 294 sumedėjusių augalų taksonai, o Nemakščiuose tik 190. Tiek Viduklės, tiek Nemakščių miesteliuose vyrauja introdukuotos rūšys, kurios abiejuose miesteliuose sudaro ~ 60 % nuo bendro želdinių skaičiaus. 2. Abiejuose miesteliuose didžiausią želdinių dalį sudaro geros būklės želdiniai, o palyginus Viduklę su Nemakščiais, Viduklės miestelio želdynuose yra daugiau blogos būklės ir žuvusių želdinių. Atsižvelgiant į gautus rezultatus galima teigti kad Viduklės miestelio želdynuose želdinai tvarkomi prasčiau. 3. Nemakščiuose priklausomieji želdynai atitinka normas ir jas viršija 3 kartus, tai rodo, kad darbo sąlygos yra komfortiškos. Atskirųjų želdynų miestelyje yra per mažai, todėl papildomai reikėtų įkurti ne mažesnio kaip 1,2 ha ploto parką. Viduklėje dauguma priklausomųjų želdynų atitinka normas ir jas viršija 2,1 karto. Atskirųjų želdynų yra per mažai, todėl papildomai reikėtų įkurti miestelio teritorijoje 2,8 ha atskirtųjų želdynų plotą. 4. Privačių namų valdose vidutiniškai 1,5 karto randama daugiau rūšių ir veislių, nei viešose erdvėse. Namų valdose vyrauja žemi želdiniai – 0,5 – 2 (3) m. ir ploni želdinių. Abiejuose miesteliuose privačiose valdose yra geresnė želdinių būklė, nei viešose erdvėse. Tai rodo, kad nuosavose teritorijose augančius augalus žmonės geriau prižiūri, laiku gydo ir išgeni pažeistus, bei pašalina žuvusius augalus.

62 6. Rekomendacijos

Kadangi abiejuose miesteliuose yra nepakankamas rekreacinės paskirties želdynų skaičius, reikėtų papildomai įrengti kelis želdynus. Nemakščiuose tinkamiausia vieta parkui įveisti yra mokyklos teritorijai priklausančiame želdyne (35pav.):

35 pav. Rekomenduojama vieta Nemakščiuose atskirajam želdynui įveisti

Nemakščių miestelio vakarinė pusė yra atvira vėjams, dėl to miestelyje yra vėsesnis mikroklimatas. Norint pagerinti mikroklimatą, rekomenduojame įveisti želdinių grupes šio miestelio vakarinėje pusėje, taip apsaugant nuo vyraujančių vėjų ir automagistralės taršos.

36 pav. Tinkamiausios vietos Viduklėje atskiriesiems želdynams įveisti.

Viduklėje tinkamiausios vietos rekreacinės paskirties želdynams yra dvi: 1) pertvarkant esamą gojelį prie kelio Ariogala – Kryžkalnis; 2) ir įkuriant naują skverą Ataugos gatvėje esančiame žemės sklype (36 pav.)

64 7. Literatūra

1. Bačkaitis J. 2011. Želdynų inventorizavimo dešimtmetis Lietuvoje (2002-2011 m.): rezultatai ir problemos. Želdynų ir želdinių inventorizacija, viešųjų erdvių projektavimas 2011 – 04 – 01 seminaro medžiaga. 2. Baltrėnaitė, E.; Butkus, D. 2007. Modelling of Cu, Ni, Zn, Mn and Pb transport from soil to seedlings of coniferous and leafy trees. Journal of Environmental Engineering and Landscape Management No.15(4) P. 200–207. 3. Burinskienė, M.2003. Miestų subalansuota plėtra. Vilnius: Technika. 252 p 4. Butin H. 1983. Krankheiten der Wald – und Parkbaume. Stuttgart –New York. 127 S. 5. Čeponytė G., Deveikienė L. 2010. Vilniaus miesto želdinių inventorizavimas ir informacinės duomenų bazės kurimas. Miestų želdynų formavimas. Nr. 1 , P. 48 – 53 6. Coley, R.; Kuo, F. and Sullivan, W. 1997. Where does community grow? The social context created by nature in urban, housing planning. Environ. Behav., No 29, P. 468–494. 7. Conway, H. 2000. Parks and People: the social functions. In: Woudstra, J. Fieldhouse, K (Eds.). The Regeneration of Public Parks. 8. Dringelis L. 2005. Miesto želdynų klasifikavimas – teisinis pagrindas miesto želdynų sistemai planuoti. Urbanistika ir architektūra. XXIX T. Nr. 4 , P. 182 – 190 . 9. Eidukevičienė M., Vasiliauskienė V. 2001, Lietuvos dirvožemiai: monografija Vilnius, Lietuvos mokslas, 701 p. 10. Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės (Hidrografija ir nuotėkis ): monografija. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas. 792 p. 11. Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D. ir kt. 2007. Lietuvos klimatas: monografija. Vilnius: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. 327 p. 12. Girčys A.2010. Nemakščiai: monografija. Kaunas: Naujasis lankas. 781 p. 13. Gyventojų ir jų būstų surašymas. 2001. [žiūrėta 2012-04-25]. Prieiga per internetą : http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Kauno_apskritis.pdf 14. Inhibicija. Aplinkos inžinerija. VII T. Nr. 2. Vilnius: Technika. P. 103. 15. Jakovlevas – Mateckis K. 2008. Miesto kraštovaizdžio architektūra. II tomas. Želdiniai ir jų komponavimas: monografija. Vilnius:Technika. 290 p. 16. Jakovlevas – Mateckis K. 2008. Miesto kraštovaizdžio architektūra. I tomas. Miesto architektūros raida ir teitorijos pagrindai. Vilnius:Technika. 410 p.

65 17. Januškevičius L., Baronienė V. 2009. Lietuvos dendrologinės kolekcijos: monografija. Kaunas: LR aplinkos apsaugos ministerija. 291 p. 18. Juronis V., Snieškienė V. 1998. Sumedėjusių augalų kenkėjai ir ligos, darantys įtaką miestų želdinių būklei Lietuvoje. Dendrologia Lithuania IV, P. 44 – 49. 19. Klimato žinynas. Sniego danga. 2 dalis. Vilnius, LHMT, 2004 20. Klimato žinynas. Sniego danga. 3 dalis.Vilnius, LHMT, 2005. 21. Klimato žinynas. Vėjas. Vilnius, LHMT, 1996. 22. Lietuvos klimato žinynas. Krituliai. Vilnius, LHMV, 1991. 23. Lietuvos klimato žinynas. Oro temperatūra. Vilnius, LHMV, 1992 24. Navasaitis M. 2008. Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms: mokomoji knyga. Akademija: Lututė. 238 p. 25. Navasaitis M., Ozolinčius R. Smaliukas D., ir kt. Lietuvos dendroflora: monografija. Kaunas: Lututė, 2003. 26. Nemuno upių baseino rajono valdymo planas. LR Vyriausybė: 2010 – 07 – 21 Nr. 1098. 27. Pilkauskas R. 2008. Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 74 p. 28. Pocius A., Girdzijauskas J., Bertulienė D. 2002. Viduklė: monografija. Kaunas: Naujasis lankas. 1134 p. 29. Prapiestienė R. 2001. Miesto želdinių naudojimo, tvarkymo ir apsaugos teisinis reguliavimas. Geografija. T. 37(1). P 62 – 68. 30. Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas. Raseinių rajono taryba: 2007 – 10 – 25 Nr. TS – 234. 31. Rimkus, A. 1999. Chloridų, naudojamų kelių dangų apledėjimui tirpinti, neigiamas poveikis. 32. Rūgytė I., Mirinas S., Baroniūnas B. 2006. Medžių rūšinė sudėtis ir būklė Alytaus miesto gatvių želdiniuose. Žmogaus ir gamtos sauga. Akademija, P. 196 – 198. 33. Sjöman H., Östberg J., Bühler Oliver.2012. Diversity and didtribution of urban tree populiation in ten major Nordic cities. Urban Forestey & Urban Greening. No. 11 , P. 31 - 39. 34. Snieškienė V., Stankevičienė A., Žeimavičius K. 2011. Naujų želdinių būklė ir augimo sąlygos Lietuvos miestų gatvėse. Gamtos ir žmogaus sauga. Akademija, P. 127 – 130. 35. Straigytė E. 2006. Raseinių rajono savivaldybė (Self –government of Raseiniai district). Vilnius: Jandrija. 63 p.

66 36. Straigytė L. 2009. Ariogalos miesto želdinių dendroįvairovė ir būklė. Žmogaus ir gamtos sauga. Akademija, Nr. 3, P. 125-128. 37. Straigytė L., Žalkauskas R., Pilkauskas M., Sasnauskienė J. 2009. Diversity and Condition of Woody Plants in Raseiniai Green Areas. Rural development. Akademija, Vol. 4, b. 2, P. 201- 204. 38. Stravinskienė V. 2002. Klimato veiksnių ir antropogeninių aplinkos pokyčių dendrochronologinė indikacija: monografija. Kaunas: Lututė. 172 p. 39. Stravinskienė V. 2009. Kauno miesto medžių būklės vertinimas 2002 ir 2008 metais.Gamtos ir žmogaus suga. Akademija, Nr. 3, P. 83 – 84 40. Stravinskienė V. 2010. Medžių būklės stebėsena ir vertinimas Kauno miesto aplinkoje (Monitoring and assessment of tree health condition in Kaunas city environment). Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 18 (3): P217-225. 41. Taminskas J., Švedas K., Švedienė I. 2006. Sezoninio įšalo gylio kaita Lietuvoje, ANNALES GEOGRAPHICAE (Geografijos metraštis, The Geographical Yearbook), t. 39 (1), P. 15 – 23 42. Tamonytė O., Gražuliavičienė R. 2000. Kūdikių įgimtų anomalijų dažnumo priklausomybė nuo oro taršos Kaune. Aplinka ir sveikata. Respublikos mokslinės konferencijos 2000 05 31, 06 1,2 medžiaga. Akademija. P. 36 -37. 43. Tauras A. 1974. Landšafto architektūra kaime. Vilnius: Mintis. 214 p. 44. Tyrvainen, L. and Vaananen, H. 1998. The economic value of urban forest amenities:an application of the contingent evaluation methods. Landsc. Urban Plan, No 43, , P. 105–118. 45. Valstybės žinios , 2007, Nr. 80-3215. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 46. Valstybės Žinios, 2007, Nr. D1 – 694. Atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas. 47. Valstybės Žinios, 2008, Nr. D1- 5. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. 48. Шуберт,Р. 1988. Биоиндикация загрязнений наземныx экосистем. Москва 350 с.

PRIEDAI

1 priedas. Nemakščiuose dažniausiai sutinkamų rūšių paplitimas želdynuose.

Želdynai N Privačių namų Gatvės Kiti Atskirieji Dažnumas Rūšis valdų priklausomieji vnt. gr. vnt. gr. vnt gr vnt. gr. vnt. gr.

I Betula pendula Roth 376 1 59 0 2 0 299 1 16 0

II Picea abies (L.) H. 281 59 148 57 1 0 91 1 41 1 Karst. III Tilia cordata Mill. 265 7 125 2 30 2 107 0 3 0

IV Acer platanoides L. 232 2 128 0 12 1 83 1 9 0

V Pinus sylvestris L. 187 7 147 6 5 1 31 0 4 0 VI Betula pubescens Ehrh. 140 0 37 0 8 0 93 0 2 0

Vietinėsrūšys VII Juniperus communis L. 145 7 128 7 0 0 17 0 0 0 VIII Fraxinus excelsior L. 135 1 76 0 5 0 53 1 1 0

IX Quercus robur L. 54 0 25 0 3 0 26 0 0 0 X Salix fragilis L. 49 4 38 2 0 0 4 0 7 2 I Thuja occidentalis L. 552 38 474 37 1 0 77 1 0 0

II Syringa vulgaris L. 243 13 220 10 1 0 20 0 2 3

III Thuja occidentalis 201 4 198 3 0 0 3 1 0 0 'Columna' L. IV Buxus sempervirens L. 183 7 177 6 0 0 6 1 0 0

V Philadelphus 156 0 147 0 4 0 5 0 0 0

coronarius L. VI Hydrangea arborescens 119 0 112 0 0 0 7 0 0 0 L. VII Forsythia suspensa 111 0 106 0 2 0 2 0 1 0 ( Thub.) Vahl

VIII Acer negundo L. 91 6 19 4 5 0 10 0 57 2 Svetimžemėsrūšys

IX Juniperus sabina L. 86 0 81 0 0 0 5 0 0 0

X Chaenomeles japonica 83 11 61 10 5 0 17 1 0 0 (Thumb.) Lindl. ex Spach

2 priedas. Nemakščių miestelio priklausomųjų želdynų atitikimas normoms.

Žemės sklypo naudojimo Sklypo Želdyno Norma Želdynų Atitikimas pobūdis plotas, plotas, a % plotas, normoms a %

Mažaaukščių gyvenamųjų 20,52 14,38 25 70 +45 (daugiabučių) namų sklypai 10,59 9,21 25 87 +62 15,69 11,03 25 70 +45 26,06 20,46 25 79 +54 16,87 10,64 25 63 +38 31,57 21,97 25 70 +45 Administracinių pastatų 15,68 6,23 15 40 +25 sklypai Religinių bendruomenių 140,04 100,78 20 72 +52 sklypai Mokslo ir mokymo pastatų statybos sklypai: bendrojo lavinimo mokyklų 511,00 397,00 50 78 +28 vaikų lopšelių - darželių, 44,69 29,83 60 67 +7 darželių Kultūros pastatų statybos 13,82 12,46 25 90 +65 sklypai Sveikatos apsaugos pastatų sklypai: poliklinikų sklypai 14,08 11,13 20 79 +59 21,03 15,19 20 72 +52 Prekybos pastatų sklypai 12,83 3,19 15 25 +10 Pramonės įmonių statybos 409,06 235,08 20 57 +37 sklypai 5,18 3,28 20 63 +43 Susisiekimo ir inžinerinių 28,81 28,01 12 63 +43 komunikacijų aptarnavimo 3,69 3,09 12 84 +72 objektų sklypai

3 priedas. Viduklėje dažniausiai sutinkamų rūšių paplitimas želdynuose.

Želdynai N Privačių Gatvės Kiti Atskirieji namų valdų priklausomi Dažnum eji as Rūšis vnt. gr. vnt. gr. vnt gr vnt. gr. vnt. gr. I Acer platanoides L. 409 15 232 5 19 1 93 0 65 9 II Picea abies (L.) H. 394 184 226 134 6 6 104 21 58 23 Karst.

III Pinus sylvestris L. 347 25 127 10 28 0 84 5 108 10

IV Betula pendula Roth 338 30 99 5 48 1 121 5 70 19 V Tilia cordata Mill. 327 10 136 2 41 1 80 1 70 6 VI Quercus robur L. 182 11 81 2 23 0 40 0 38 9

Vietinėsrūšys VII Juniperus communis L. 178 10 152 10 9 0 10 0 7 0 VIII Salix fragilis L. 129 29 55 6 8 0 20 1 46 22 IX Fraxinus excelsior L. 133 6 63 1 15 0 28 0 27 5 X Corylus avellana L. 118 9 74 6 0 0 22 0 22 3 I Syringa vulgaris L. 479 49 399 41 15 3 45 1 20 4 II Buxus sempervirens L. 345 45 325 44 0 0 19 1 1 0 III Philadelphus coronarius L. 298 9 274 9 3 0 15 0 6 0

IV Forsythia suspensa( 248 4 228 3 3 0 17 0 0 1 Thub.) Vahl V Thuja occidentalis 'Columna' L. 233 13 213 9 7 0 13 4 0 0

VI Acer negundo L. 219 17 118 8 30 0 49 3 22 6 VII 211 14 159 10 3 1 42 3 7 0

Svetimžemėsrūšys Pinus mugo Turra VIII Hydrangea arborescens 184 1 175 1 0 0 9 0 0 0 L. IX Thuja occidentalis L. 157 106 126 97 0 0 25 9 6 0 X Rhus typhina L. 154 0 137 0 8 0 5 0 4 0

4 priedas. Viduklės miestelio priklausomųjų želdynų atitikimas normoms.

Žemės sklypo naudojimo pobūdis Sklypo Želdyno Norma, Esamas Atitikimas plotas, plotas, a % nuo želdynų normoms a bendro plotas, % ploto Mažaaukščių gyvenamųjų 18,11 11,25 25 62,1 +37,1 (daugiabučių) namų statybos sklypai 19,79 12,81 25 64,7 +39,7

25,68 16,95 25 66,0 +41,0

15,78 10,31 25 65,3 +40,3 12,33 8,16 25 66,2 +41,2 27,39 20,7 25 75,6 +50,6

23,13 15,21 25 65,8 +40,8 26,1 14,96 25 57,3 +32,3 28,28 9,77 25 34,6 +9,6

38,8 23,13 25 59,6 +34,6

47,76 34,38 25 72,0 +47,0 25,74 17,89 25 69,5 +44,5 Administracinių pastatų statybos 128,33 80,94 15 63,1 +48,1 sklypai 86,52 59,28 20 68,5 +48,5 Religinių bendruomenių pastatų statybos sklypai

Mokslo ir mokymo pastatų statybos sklypai: bendrojo lavinimo mokyklų. 254,45 88,33 50 34,7 -15,3 vaikų lopšelių-darželių, darželių 73,22 49,07 60 67,0 +7,02

Sveikatos apsaugos pastatų statybos sklypai: 51,62 35,75 20 69,3 +49,3 poliklinikų sklypai 17,74 11,42 15 64,4 +49,4 Prekybos, paslaugų ir pramogų 33,24 13,47 15 40,5 +25,5 114,76 64,03 20 55,8 +35,8 149,22 8,39 20 5,6 -14,4 62,99 4,4 20 7,0 -13,0 Pramonės įmonių statybos sklypai 198,06 23,08 20 11,7 -8,3

185,37 54,75 20 29,5 +9,5

17,74 2,78 20 15,67 -4,33 Susisiekimo ir inžinerinių 3,67 1,44 12 39,2 +27,2 komunikacijų aptarnavimo objektų 15,26 15,05 12 98,6 +86,6 sklypai

5 priedas. Straipsnis

NEMAKŠČIŲ MIESTELIO ŽELDYNŲ BŪKLĖS VERTINIMAS

Mantas KALNIETIS Aleksandro Stulginskio universitetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Miškininkystės katedra

Įvadas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vis didesnis dėmesys pradėtas skirti urbanizuotų teritorijų estetikai, kurios didžiąją dalį sudaro želdiniai ir želdynai, jų sanitarinė būklė. Šie gamtiniai komponentai yra tarsi tikrasis miesto – miestelio veidas. 2008 m sausio mėnesį įsigaliojo želdinių ir želdynų įstatymas, kurio paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas (Žin., 2007, Nr. 80- 3215). Kartu su įstatymu buvo išleista paketas įvairių taisyklių ir normų. Šis įstatymas ir taisyklės, bei normos įpareigojo savivaldybes gerinti ir tobulinti želdinių ir želdynų tvarkymą, naujų želdynų įveisimą, bei apsaugą. Tik prižiūrimi žalieji plotai tinkamai gali atlikti aplinkosauginę, sanitarinę – higieninę, rekreacinę, estetinę, funkcijas. Visos šios funkcijos įtakoja miestų – miestelių gyventojų gyvenimo kokybę. Želdynų prieglobstyje žmogus labiau suartėja su gamta, kuri teigiamai veikia jo psichiką. Žalia augalų spalva, jų kvapas, šlamesys ramina nervų sistemą (Tauras, 1974). Želdynai kartu su statiniais formuoja miesto erdvinę struktūrą, praturtina pastatų ir jų kompleksų architektinę kompoziciją, kuria miesto atvirąsias žaliąsias erdves( parkus, skverus, rekreacines zonas ir pan.) formuoja miesto įvaizdį ir jo estetiką, užtikrina jame ekologinį stabilumą, sudaro gyventojams geras sąlygas gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis (Jakovlevas – Mateckis, 2003). Medžiai augantys magistralinėse gatvėse vienintelis filtras, mažinantis oro taršą ir triukšmą, t.y. tuos veiksnius, kurie neigiamai veikia žmonių sveikatą (Tamonytė ir kt., 2000). Miestų – miestelių žaliųjų plotų atliekamos funkcijos, labiausiai priklauso nuo pačių želdinių sveikatingumo ir gyvybingumo. Pačių medžių sveikatingumą mieste nulemia visa eilė biotinių ir abiotinių veiksnių: skurdus dirvožemis, maisto medžiagų ir drėgmės trūkumas (Шуберт, 1988), žiemą barstomų druskų poveikis (Juronis V. ir kt, 1998) Didelę įtaką turi ir mechaniniai pažeidimai. Nepalankių augimo sąlygų nualinti augalai tampa neatsparūs biotiniams veiksniams, t.y. patogeniniams mikroorganizmams ir kenkėjams (Butin, 1983). Urbanizuotoje aplinkoje augantiems medžiams tenka patirti ir lokaliosios ir regioninės oro taršos poveikį, todėl jie labiau pažeidžiami, greičiau degraduoja ir žūsta negu miško ekosistemoje augantys medžiai. Medžiai laikomi vienais jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti (Stravinskienė, 2002). Šiuo metu Lietuvoje inventorizuota didelė dalis pagrindinių miestų ir miestelių želdynų, tačiau tyrimai publikuoti tik apie kelių miestų želdinių būklę. Aprašyti Alytaus (Rūgytė ir kt., 2006), Kauno (Stravinskienė, 2010), Raseinių (Straigytė ir kt., 2009), Ariogalos (Straigytė, 2009) miestų želdinių būklė, jų rūšinė sudėtis, gausa. Šiame straipsnyje analizuojama želdynų būklė nedideliame Nemakščių miestelyje, norint išsiaiškinti miestelio gyventojų gyvenimo kokybę gerinančių žaliųjų erdvių kokybę ir kiekybę.

Tikslas Išanalizuoti Nemakščių miestelio želdinių ir želdynų būklę. Uždaviniai 1. Inventorizuoti miestelio želdinius. 2. Įvertinti želdinių sanitarinę būklę. 3. Nustatyti esamų želdynų plotų atitikimą normoms.

Objektas Nemakščių miestelio želdiniai ir želdynai.

Metodika Inventorizacija vykdyta 2010 metais rugsėjo - spalio mėnesiais Nemakščių miestelyje, Raseinių rajone. Miestelio plotas 114 ha. Inventorizuoti priklausomieji (vieši, privatūs ir privatizuotini želdynai) ir atskirieji želdynai.

73 Inventorizuota pagal želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles (Žin., 2008, Nr. D1-5.) Želdynai inventorizuoti natūroje ištisiniu metodu, inventorizuojant kiekvieną sumedėjusį augalą, panaudojant miestelio aerofotografijas (M 1:2000). Inventorizacijos metu buvo surinkti šie taksaciniai želdinių rodikliai: 7. augalo botaninis vardas (rūšis, varietetas, veislė); 8. želdinių aukštis 1m tikslumu, skersmuo 2 cm tikslumu; 9. želdinių būklė (gera, patenkinama; bloga, žuvę želdiniai ar sausuoliai). Miestelio želdynų plotų apskaičiavimui naudota ArcGis 9 programa ir aerofotografijos. Priklausomųjų ir atskirtųjų želdynų teritorijos palygintos su atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų ir priklausomųjų želdynų plotų normomis (Žin., 2007, Nr. D1-694).

Rezultatai Želdinių inventorizacija. Miestelio želdynus sudaro 190 sumedėjusių augalų taksonai, iš kurių 127 rūšys, o 63 veislės. Vertinant skyriais, daugiausia yra magnolijūnų – 130 taksonų, pušūnų želdynuose yra 60 taksonų. Nemakščių miestelyje iš viso auga 5281 pavienių ir 260 grupių medžių, bei krūmų. Dažniausiai pasitaikanti medžių rūšis miestelio želdynuose – vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.), o iš krūmų dažniausiai sutinkamos paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L) (1 pav).

a . 700 552 600 500 376 400 281 246 300 222 201 187 200 100

Medžių skaičius,vnt Medžių

Numberof trees,units

Betula

Pinus

Acer pendula

Thuja Thuja

sylvestris

'Columna'

platanoides platanoides abies Picea cordata Tilia

occidentalis occidentalis occidentalis Rūšis species

300

243 250

200 183 156 150 119

100 63

Krūmų skaičius, vnt. skaičius, Krūmų Number of shrubs, units shrubs, Numberof 0 Amelanchier Philadelphus Hydrangea Syringa vulgaris Buxus spicata coronarius arborescens sempervirens Rūšis species

1 pav. Medžių (a) ir krūmų (b) rūšių pasiskirstymas želdynuose pagal kiekį. Fig. 1. Quantitative distribution of trees (a) and shrubs (b) in green areas

Aukščiausi miestelio medžiai – karpotieji beržai (Betula pendula Roth) ir paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior L.), jie siekia, net 28 m aukštį. Storiausias miestelio medis paprastasis ąžuolas (Quercus robur L), kurio skersmuo siekia 126 cm. Nuo jo mažai kuo skiriasi skersmeniu baltoji tuopa(Populis alba L. ), jos skersmuo siekia 122 cm. Vertinant pagal vidutinį skersmenį ir aukštį, miestelyje aukščiausi medžiai yra karpotieji beržai ( Betula pendula Roth), o storiausi medžiai kanadinės tuopos (Populus x canadensis Moench) (1 lentelė).

1 lentelė. Pagrindinių medžių rūšių vidutinis skersmuo ir aukštis Table 1. Average height and diameter of major tree species Rūšis Vidutinis aukštis, m ± SD Vidutinis skersmuo, cm ± SD Species Mean height, m ± SD Mean diameter, cm ± SD Acer platanoides L. 11,69±0,55 31,24±1,8 Aesculus hippocastanum L. 9,21±0,67 29,67±2,53 Betula pendula Roth 18,3±0,7 34,02±1,4 Betula pubescens Ehrh. 16,89±1,32 29,45±2,03 Fraxinus excelsior L. 13,35±0,83 30±1,97 Larix decidua Mill. 10,86±1,53 26,3±3,86 Picea abies Dietr. 8,5±0,44 20,47±1,25 Populus x canadensis Moench 14,25±4,26 44,5±10,34 Populus tremula L. 13,96±1,58 20,85±2,5 Quercus robur L. 10,71±1,1 31,51±4,23 Tilia cordata Mill. 10,94±0,62 29,79±1,6

Želdynų sanitarinė būklė. Miestelio želdynuose net 5031 vnt. ir 257 grupės - geros būklės želdiniai. Patenkinamos būklės yra 188 vnt. ir 3 grupių želdiniai. Blogos būklės želdinių yra 17 vnt , o žuvusių ir sausuolių tik 12 vnt. Šiuo metu didžiausiąją miestelio želdinių dalį – 95% sudaro geros būklės želdiniai (3 pav.).

5% 0%

1 2 3 4

95% 2 pav. Želdinių sanitarinė būklė 1 – gera ; 2 – patenkinama ; 3 – bloga; 4 – žuvę želdiniai ar sausuoliai Fig. 2 Distribution of woody plants by health condition 1 – good condition; 2 - satisfactory condition; 3 – bad condition; 4 - deadwood

Želdynų plotų atitikimas normoms. Nemakščių miestelyje želdiniai užima 7,4% (8,44 ha) bendro miestelio ploto. Priklausomieji želdynai sudaro 8,2% ( 9,32 ha) bendro miestelio ploto. Visi miestelio priklausomieji želdynai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir normas (2 lentelė). Miestelyje yra tik vienas atskirasis centrinis želdynas – skveras. Jis užima vos 0,13% (1500 m2), bendro miestelio ploto. Žinant, kad Nemakščiuose gyvena 905 žmonės, pagal nustatytas normas atskirtųjų želdynų plotas turėtų būti 13575 m2. Šiame miestelyje trūksta atskirųjų želdynų.

2 lentelė. Nemakščių miestelio priklausomųjų želdynų atitikimas normoms. Table 2 Green areas conformity of municipal dependence in Nemakščiai Žemės sklypo naudojimo pobūdis Sklypo Želdyno Norma Želdynų Atitikimas A plot of land use patterns plotas, a plotas, a % plotas, % normoms Area, a Green area, a Norm % Green area % Conformity Mažaaukščių gyvenamųjų 20,52 14,38 25 70 +45 (daugiabučių) namų sklypai 10,59 9,21 25 87 +62 Law-rise apartment building sites 15,69 11,03 25 70 +45 26,06 20,46 25 79 +54 16,87 10,64 25 63 +38

75 31,57 21,97 25 70 +45 Administracinių pastatų sklypai 15,68 6,23 15 40 +25 Administrative buildings sites Religinių bendruomenių sklypai 140,04 100,78 20 72 +52 Religious communities sites Mokslo ir mokymo pastatų statybos sklypai: bendrojo lavinimo mokyklų 511,00 397,00 50 78 +28 Secondary school sites vaikų lopšelių-darželių, darželių 44,69 29,83 60 67 +7 Kinder garden sites Kultūros pastatų statybos sklypai 13,82 12,46 25 90 +65 Sveikatos apsaugos pastatų sklypai:

poliklinikų sklypai 14,08 11,13 20 79 +59 Clinics building sites 21,03 15,19 20 72 +52 Prekybos pastatų sklypai Commercial building sites 12,83 15 25 +10 Administracinių pastatų sklypai 409,06 235,08 20 57 37 Administrative building sites 5,18 3,28 20 63 +43 Susisiekimo ir inžinerinių 28,81 28,01 12 63 +43 komunikacijų aptarnavimo objektų 3,69 3,09 12 84 +72 sklypai Transport and communications engineering service facilities sites

Išvados 1. Nemakščiuose yra gausus asortimentas (190 taksonų) želdinių, net 130 taksonų sudaro lapuočiai, kurių yra 104 rūšys ir 26 veislės. Spygliuočių auginama 60 taksonų, kurie priklauso 23 rūšims ir 37 veislėms. 2. Didžiausiąją miestelio želdynų dalį sudaro geros būklės želdiniai. Blogos būklės medžių nebuvimas rodo, kad laiku iškertami pasenusieji, sergantys medžiai, kurie gali kelti pavojų eismo saugumui, elektros tinklams. 3. Atskirųjų želdynų miestelyje yra per mažai, todėl papildomai reikėtų įkurti ne mažesnio kaip 1,2 ha ploto parką. Miestelio priklausomieji želdynai atitinka normas ir jas viršija 3 kartus. Nemakščiuose darbo sąlygos yra komfortiškos želdynų atžvilgiu, tačiau viešose erdvėse esančių rekreacinės paskirties želdynų su įrengtais pasivaikščiojimo takais, suoliukais, kuriuose galėtų ilsėtis visi miestelio gyventojai, nėra.

Literatūra 1. Butin H. 1983. Krankheiten der Wald – und Parkbaume. Stutgard –New York. 127 S. 2. Jakovlevas – Mateckis K. 2003. Miesto kraštovaizdžio architektūra. II tomas. Želdiniai ir jų komponavimas: Monografija. Vilnius:Technika. 290 p. 3. Juronis V., Snieškienė V. 1998. Sumedėjusių augalų kenkėjai ir ligos, darantys įtaką miestų želdinių būklei Lietuvoje. Dendrologia Lithuania IV, p. 44 – 49. 4. Rugytė I., Mirinas S., Baroniūnas B. 2006. Medžių rūšinė sudėtis ir būklė Alytaus miesto gatvių želdiniuose. Žmogaus ir gamtos sauga. Akademija, p. 196 – 198. 5. Straigytė L. 2009. Ariogalos miesto želdinių dendroįvairovė ir būklė. Žmogaus ir gamtos sauga : 15-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. Akademija, D. 3, p. 125-128. 6. Straigytė L., Žalkauskas R., Pilkauskas M., Sasnauskienė J. 2009. Diversity and Condition of Woody Plants in Raseiniai Green Areas. Rural development. Akademija, Vol. 4, b. 2, p. 201-204. 7. Stravinskienė V. 2002. Klimato veiksnių ir antropogeninių aplinkos pokyčių dendrochronologinė indikacija: monografija. Kaunas: Lututė. 172 p. 8. Stravinskienė V. 2010. Medžių būklės stebėsena ir vertinimas Kauno miesto aplinkoje (Monitoring and assessment of tree health condition in Kaunas city environment). Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 18 (3):217-225. 9. Tamonytė O., Gražuliavičienė R. 2000. Kūdikių įgimtų anomalijų dažnumo priklausomybė nuo oro taršos Kaune. Aplinka ir sveikata. Respublikos mokslinės konferencijos 2000 05 31, 06 1,2 medžiaga. Akademija. p. 36 -37. 10. Tauras A. 1974. Landšafto architektūra kaime. Vilnius: Mintis. 214 p. 11. Valstybės žinios , 2007, Nr. 80-3215. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

76 12. Valstybės Žinios, 2007, Nr. D1 – 694. Atskirtųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas. 13. Valstybės Žinios, 2008, Nr. D1- 5. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. 14. Шуберт,Р. 1988. Биоиндикация загрязнений наземныx экосистем. Москва 350 с.

Summary

Evaluation of green areas condition in Nemakščiai After Lithuania joined European Union, was started to pay more attention to aesthetic and sanitary condition of urban territory. The aim of this study is to analyze green areas condition of the Nemakščiai town. We investigate that in town grow 190 woody plant taxa, 127 species and 63 varieties amount of them. The highest trees in town are birch (Betula pendula Roth) and ash (Fraxinus excelsior L.), their height reaches 28 m. The thickest tree is oak (Quercus robur L), which diameter reaches 123 cm. 5031 units of green areas and 257 groups of green areas are in good condition. 188 units of green areas and 3 groups of green areas are in satisfactory condition. 17 units of green areas are in bad condition and 12 units are dead trees. Too little green areas are used for recreation of town residents. There are enough green areas of work objects.

Darbo vadovė doc. dr. Lina Straigytė