Raseinių Rajono Savivaldybės Teritorijos Bendrojo Plano Sprendi
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS SPRENDINIAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS TURINYS 1. RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS URBANISTINĖ CHARAKTERISTIKA. 2. DARNIOS IR SUBALANSUOTOS PLĖTROS SPRENDINIŲ VISUMA. 2.1. BENDROJO PLANO RUOŠIMO METODIKA. 2.2. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ ŪKIO VYSTYMO PRIORITETAI. 2.3. GAMTINIO KARKASO , KRASTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ, KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMAS IR PANAUDOJIMAS. 2.4. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2.4.1. GYVENAMAS FONDAS.PATOGUMAI 2.4.2. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA 2.4.3.ŠVIETIMAS 2.4.4.KULTŪRA 2.5. INŽ.INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA. 3. KONKRETŪS RAJONO TERITORIJOS PLĖTROS SPRENDINIAI 2008-2018 M. 3.1. MIESTELIŲ IR GYVENVIEČIŲ TINKLO VYSTYMO SPRENDINIAI. 3.1.1. REGIONINIO, NAUJAI PLĖTOJAMO CENTRO, RASEINIŲ MIESTO IR AREALO VYSTYMAS. 3.1.2. ANTROJO RAJONO LOKALINIO CENTRO-ARIOGALOS MIESTO IR AREALO VYSTYMAS. 3.1.3. RAJONO VYSTYTINŲ MIESTELIŲ IR GYVENVIEČIŲ STRUKTŪRA. POLICENTRIŠKUMO PRINCIPAI. 3.1.4. KELIŲ TINKLO VYSTYMAS- ŠALIES REGIONINĖS POLITIKOS IDĖJŲ ĮDIEGIMO SVARBIAUSIAS VEIKSNYS. 3.2. NEKILNOJAMO KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS IR NAUDOJIMAS I. RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS URBANISTINĖ CHARAKTERISTIKA Raseinių rajono teritorijos plėtros vizija, patvirtintoje koncepcijoje, apibrėžiama taip: RASEINIŲ RAJONAS – TAI TAUSOJANČIO ŽEMĖS ŪKIO PLĖTROS IR TURIZMO -REKREACIJOS VYSTYMO AREALAS. Rajone gilios žemės ūkio tradicijos, vis stiprėjanti kaimo bendruomenių veikla, branginamas architektūros, gamtos, kultūros, kulinarinis paveldas. Dubysos regioninio parko vertybių išsaugojimas ir panaudojimas nulems rajono įvaizdį šalies portrete. Dviejų, papildančių vienas kitą regioninių centrų, Raseinių ir Ariogalos tandemas, rajono bendrajame plane laikomas svarbiausiu urbanistinėje gyvenviečių struktūroje, pirmaeilio vystymo prioriteto elementu. Minėtos nuostatos jau yra išryškėję Lietuvos ir Kauno apskrities Bendruose planuose. 2.DARNIOS IR SUBALANSUOTOS PLĖTROS SPRENDINIŲ VISUMA 2.1.BENDROJO PLANO RUOŠIMO METODIKA Rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas nustato jos vystymo erdvinę koncepciją, naudojimo bei apsaugos principus. Bendrojo plano sprendiniai pateikiami integruoto struktūrinio planavimo metodu, kuomet aprašomi esminiai teritorinio darinio plėtros principai ir paruošiama galimybė įvairių sektorių ir grupių atstovų susitarimu. Taip pat pateikiami teritorijos panaudojimo būdų prioritetų nustatymai, kad sukurti teisinį pagrindą plėtrai. 2.2. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ ŪKIO VYSTYMO PRIORITETAI Didžiają rajono dalį ( į šiaurę nuo greitkelio E-85) sudaro tausojančio žemės ūkio ir miškų ūkio teritorija. Tai vidutiniško našumo naudmenų žemės, tinkančios formuoti įvairaus dydžio ir tipų ūkius. Turint omenyje turizmo (ypač kaimiškojo) ir rekreacijos prioritetus. Dubysos regioniniame parke skatinti reikėtų ekologišką, aptarnaujančią turistus, poilsiautojus, žemdirbystę. Bioprodukcinio ūkio pagrindinės kryptis – tradicinės, išsaugojant bendrąją veiklos įvairovę. Labai svarbu gamybos ir aplinkosaugos interesų harmonizavimas. Miškininkystės plėtra rajone ypač svarbi jau vien dėl to, jog Raseinių rajonas mažiausiai miškiningas apskrityje. Taigi pagrindinės veiklos kryptys: • Daugiatikslės ir miško išteklius tausojančios miškų ūkio veiklos užtikrinimas, suderinant ekonominės, socialinės ir ekologiškų miškų funkcijas. • Rajono miškingumo didinimas, konsoliduojant miškų teritorijas , užveisiant naujas apsauginių ir rekreacinių miškų grupes. • Biologinės įvairovės miškuose išsaugojimas ir miškų rekreacinio potencialo didinimas. 2.3. GAMTINIO KARKASO, KRAŠTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ IŠSAUGOJIMAS IR PANAUDOJIMAS. Visą savivaldybės teritorijos centrinę ir šiaurinę dalį užima GAMTINIO KARKASO GEOLOGINĖS TAKOSKYROS – ypatinga svarba ir jautrumu pasižyminančios neutralaus nuotekio teritorijos ir VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI. Dubysos kairiojo kranto ypatybė: trumpų Dubysos intakų slėnių – MIGRACIJOS KORIDORIŲ tinklas. Rajono pietvakarinę dalį sudaro ilgų Jūros ir Mituvos vandenskyros upelių –MIGRACIJOS KORIDORIŲ tinklas ir neaukšto ekologinio kompensavimo VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI. Raseinių rajono kraštovaizdį galima apibrėžti kaip išskirtinį Lietuvoje. Jis pasižymi subtiliu kontrastu tarp plačių, mažai apaugusių želdynais erdvių –LYGUMŲ ir uždarančių perspektyvas upelių slėnių želdiniais arba MIŠKELIAIS. Tokio subtilaus, jaukaus mastelio ATVIRŲ-UŽDARŲ erdvių santykio nėra nei Suvalkijoj, nei kalvotose Žemaitijos, Aukštaitijos aukštumose. Bendrajame rajono plane ši kraštovaizdžio ypatybė laikoma saugotina. Žinoma svarbiausia ir išskirtinė kraštovaizdžio vertybė – platus Dubysos slėnis, gausiai apžėlęs, inkrustuotas piliakalniais , negausiomis sodybomis, mirguliuojantis skaidria ir gyva upės tėkme. 1992 m. įkurtas Dubysos regioninis parkas susideda iš kelių kraštovaizdžio, geomorfologinio, botaninio-zoologinio, memorialinio draustinio. Dubysos žemupys – tai ichtiologinis draustinis. Rajone yra ir daugiau saugomų teritorijų, tai valstybės draustinio statusą turintys: Blinstrubiškių miško biosferos poligonai, Pašešuvio kraštovaizdžio, Jūkainių geomorfologinis, Balčios hidrografinis , Paviršulio tyrelio botaninio-zoologinio valstybės draustinio dalis. Jūkainių miškas ir Dubysos upė yra „NATURA 2000“ teritorijos. Tačiau daug unikalių teritorijų rajone kol kas dar nesaugoma.Tai ir retų augalų augimvietės Sausamiškio miško pakraščiuose,Gynėvės upelio slėnyje ,Meiliškių kaimo pievose.Paukščių įvairove pasižymi Alsos ir Paupio tvenkiniai.Jau dabar reikia imtis iniciatyvos saugomų teritorijų statuso suteikimui. Minėtos gamtos-kraštovaizdžio vertybės tiesiogiai suaugę su kultūros paveldo objektais: piliakalniais, senkapiais, dvarų fragmentais, stogastulpiais ir koplytėlėmis, poeto Maironio atmintinomis sodybomis ir daugeliu architektūros paminklų. Kol kas dar nemaža medinės architektūros objektų neįtrauktų į paveldo rejestrus, tačiau reikalingų neatidėliotinos priežiūros. Ši gamtos ir atminties vienovė Raseinių krašte galėtų būti įvardinta Lietuvos Bendrajame plane ryškiau, nei tai padaryta dabar- vidutinės reikšmės rekreacinė teritorija. 2.4. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2.4.1. GYVENAMAS FONDAS.PATOGUMAI 2 Aprūpinimas gyvenamuoju plotu Raseinių rajone 23,7 m vienam gyventojui kiek didesnis nei Kauno apskrityje (22,5 m2 ) ir Lietuvoje (23,0 m2 ). Gyvenamojo fondo patogumai (aprūpinimas vandentiekiu, kanalizacija, centriniu šildymu, karštu vandeniu, dujomis, elektrinėmis viryklėmis) rajone labai netolygus – dideli skirtumai mieste ir kaime. Pvz.: tik 43,1 proc. Kaimiečių turi vandentiekį , 47,1 proc. turi centrinį šildymą ir tik 13, 4proc. turi karštą vandenį. Reikia pažymėti, jog rajonas neaprūpinamas gamtinėmis dujomis. 2. 4.2. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA Apskrities sveikatos priežiūros įstaigos sukoncentruotos Kauno mieste. Čia jų yra 70 proc. visų lovų skaičiaus ir 76 proc. visų gydytojų. Turint omenyje palyginti netolimą Raseinių rajono padėtį (iki 1 val.kelio) iki Kauno, situaciją šioje srityje rajone galima laikyti nebloga.Rajone yra 9 viešosios ir 18 privačių sveikatos priežiūros įstaigų.(2004 metų duom.). 2.4.3. ŠVIETIMAS Rajone vienas tankiausių švietimo įstaigų tinklas –50 bendrojo lavinimo mokyklų 2003 metais su 7424 moksleiviais. Čia veikia “Žemaičio” gimnazija, Katalikiškos dvasios pradinė mokykla, sporto, meno mokyklos, profesinė mokykla su 362 moksleiviais.Tačiau vidutinis moksleivių skaičius vienoje rajono mokykloje (148 moksleivių) yra dvigubai mažesnis nei apskrityje (333) ir Lietuvoje (301 moksleivis). Taigi, mokyklos dydžio ir rūšies optimizavimas – vienas artimiausių reformos uždavinių .Pagal valstybinės švietimo strategijos iki 2012 metų nuostatas turėtų būti parengiami detalūs savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planai. Siekiama, kad ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau vaiko namų; mokinio kelionė į pagrindinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip pusvalandį; mokinio kelionė į vidurinę mokyklą, gimnaziją ir profesinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip valandą; kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka — nuotolinio mokymo centras; kiekvienoje savivaldybėje veiktų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikianti mokykla. Turėtų būti užtikrinamas mokyklų, reorganizuotų pertvarkant švietimo tinklą, mokinių vežiojimas į kitą artimiausią mokyklą, išplėtojama visų toli nuo mokyklos kaimuose ir priemiesčiuose gyvenančių mokinių bei neįgalių mokinių vežiojimo į mokyklą ir iš jos specialiu transportu sistema.Tačiau ne visoje apskrityje tai pasiekta. Prastos kokybės žvyrkeliai,užkampios gyvenvietės, „geltonųjų autobusų” trūkumas — dažniausios to priežastys. 2.4.4. KULTŪRA Raseinių rajone veikia 24 kultūros centrai, 92 meno kolektyvų su 891 dalyviais (2003 metais). Kultūros centrų skaičius per penkmetį sumažėjo septyniais, bet dalyvių skaičiusa išaugo 250 narių. Bibliotekų skaičius- 34 jau nesikeičia keletą metų. Knygų skaičius 100-ui gyventojų (868) taip pat nedidėja, tačiau atitinka Lietuvos vidurkį ( 878). Rajone gausu muziejų, memorialinių sodybų, atmintinų vietų, piliakalnių, pilkapių. Stebuklais garsėjančią Šiluvos šventovę 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II. Ji vadinama Lietuvos Lurdu. Čia, atlaidų metu, susirenka iki 100 000 maldininkų iš Lietuvos ir užsienio. Daug svečių ir dalyvių sutraukia Ariogalos Dainų slėnyje vykstančios tremtinių ir pasipriešinimo kovų dalyvių šventės rugpjūčio mėn. Globojama ir prižiūrima poeto Maironio gimtinė- Pasandravio memorialinis draustinis. Gali gimti nauja tradicija – teatralizuotas festivalis Molavėnų piliakalnių aplinkoje Pašešuvio kraštovaizdžio