Projektas PATVIRTINTA Ukmergės Rajono Savivaldybės Tarybos 2015

Projektas

PATVIRTINTA Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sprendimu Nr.

UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014–2020 M. PLANAS

TURINYS

1. ĮVADAS ...... 3 2. ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA ...... 4 2.1 BENDRA INFORMACIJA APIE SAVIVALDYBĘ ...... 4 2.2 SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS ...... 4 2.3 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS ...... 7 2.3.1 Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas ...... 7 2.3.2 Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos ...... 9 2.3.3 Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas ...... 10 2.4 UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS STATISTINIAI IR ATLIEKŲ TVARKYMO DUOMENYS ...... 11 2.4.1 Gyventojų skaičius ir būstai ...... 11 2.4.2 Komunalinių atliekų turėtojų (gyventojų ir įmonių) aptarnavimas ...... 12 2.4.3 Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis ...... 14 2.4.4 Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai ...... 16 2.5 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS ...... 19 2.6 BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 22 2.6.1 Biologinių atliekų namudinis kompostavimas ...... 22 2.6.2 Biologinių atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas ...... 23 2.6.3 Maisto / virtuvės atliekų tvarkymas ...... 24 2.7 SPECIFINIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SRAUTŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS ...... 24 2.8 MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS ...... 27 2.8.1 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ...... 27 2.8.2 Komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai ...... 28 2.8.2.1 Senų sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo ...... 28 2.8.2.2 Regioniniai komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ...... 29 2.8.3 Šalinamų komunalinių atliekų kiekiai ...... 29 2.8.4 Šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai ...... 30 2.8.5 Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir jų pajėgumai ...... 31 2.8.6 Atliekų naudojimo energijai gauti įrenginiai ...... 32 2.9 VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR INFORMAVIMAS ...... 32 2.10 VALSTYBINIAME STRATEGINIAME ATLIEKŲ TVARKYMO PLANE NUSTATYTŲ UŽDUOČIŲ ĮGYVENDINIMO BŪKLĖ ...... 33 2.11 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ ...... 37 3. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR UŽDUOTYS 2014–2020 M...... 39 3.1 VALSTYBINĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOTYS ...... 39 3.2 UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ...... 43 4. UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS 2014–2020 M...... 44 5. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS ...... 52 5.1 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO PROGNOZĖS ...... 52 5.2 KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS ...... 55 5.2.1 Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas ...... 61 5.2.2 Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas ...... 61 5.2.3 Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas ...... 63 5.2.4 Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas ...... 67 5.2.5 Po rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas ...... 68 5.2.6 Visuomenės švietimo ir informavimo priemonių plėtra ...... 69 6. PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIO ĮMOKŲ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIUI VERTINIMAS ...... 72 7. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI ...... 73

1. ĮVADAS Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas atnaujina Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009–2018 m., patvirtintą 2009 m. gruodžio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-263. Šis planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir 2010 m. gruodžio 16 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–1004 patvirtintų Reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams reikalavimus. Komunalinių atliekų tvarkymo planavimo tikslas – nustatyti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius– ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatytos priemonės, užtikrinančios 2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 366 patvirtintame Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, 2006 m. kovo 24 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 10.6–1 patvirtintame Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plane 2006–2016 m. ir 2009 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 10.9– 77 patvirtintose Pagrindinėse Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano atnaujinimo nuostatose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą sudaro šios pagrindinės dalys:  esamos komunalinių atliekų tvarkymo būklės apžvalga;  komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 2014–2020 m. laikotarpiui;  komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių planas 2014–2020 m. laikotarpiui;  komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas;  plano įgyvendinimo poveikio įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas;  plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai. Už Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano įgyvendinimą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybė. Sprendimus dėl šio plano pakeitimų priima Ukmergės rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „VAATC“ siūlymus bei konsultuodamasi su socialiniais ekonominiais partneriais. Šiam planui, vadovaujantis 2004 m. rugpjūčio 18 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše numatyta tvarka, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, įskaitant ir visuomenės informavimo procedūras. Visuomenės informavimo procedūros atliekamos, vadovaujantis 2004 m. rugpjūčio 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-455 patvirtintu Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašu.

2. ESAMOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA Esama komunalinių atliekų tvarkymo būklės Ukmergės rajone apžvalga parengta remiantis Ukmergės rajono savivaldybės ataskaita Aplinkos apsaugos agentūrai apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą 2013 m. (toliau – Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.), kitais Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „VAATC“ pateiktais duomenimis, Lietuvos statistikos departamento, Nekilnojamo turto registro duomenimis ir kt.

2.1 Bendra informacija apie savivaldybę Ukmergės rajonas yra šiaurės–vakarinėje Vilniaus apskrities dalyje ir ribojasi su Anykščių, Molėtų, Širvintų, Jonavos, Kėdainių ir Panevėžio rajonų savivaldybėmis. Savivaldybės administracinis centras yra Ukmergės miestas. Ukmergės rajono savivaldybės plotas – 1.395 km2 (14,3 proc. apskrities ploto). Apie 54 proc. savivaldybės teritorijos ploto sudaro žemės ūkio naudmenos, 31,8 proc. – miškai, 2,6 proc. – vandenys, 2,4 proc. – užstatyta teritorija, 2,2 proc. – keliai ir 7 proc. – kita žemė. Savivaldybės teritorijoje gyvena apie 41,7 tūkst. gyventojų; gyventojų tankis – 30 žmonių 1 kv. km. Apie 60 proc. savivaldybės gyventojų gyvena vieninteliame rajono mieste – Ukmergėje.

Ukmergės rajono savivaldybėje yra 10 miestelių (Deltuva, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Šešuoliai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva ir Žemaitkiemis) ir 612 kaimų.Rajonas yra suskirstytas į 12 seniūnijų (1 pav.). Didžiausios seniūnijos pagal gyventojų skaičių: Ukmergės miesto, Vidiškių Deltuvos, Siesikų, Taujėnų, Pivonijos, Veprių, Želvos, Lyduokių, Pabaisko, Šešuolių, Žemaitkiemio. 2011 m. duomenimis, daugiau nei 94 proc. gyventojų sudaro lietuvių, apie 3,5 proc. – rusų, likusią dalį – kitų Pav. 1. Ukmergės rajono seniūnijų teritorijos tautybių gyventojai. (Šaltinis: http://lt.wikipedia.org)

2.2 Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą savo teritorijose yra atsakingos savivaldos institucijos. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą (kaip privalomą užduotį) savivaldybės gali pavesti savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kaip nustatyta 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 7 priede, Vilniaus apskrities komunalinių

atliekų tvarkymo regionas apima Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijas. Siekiant sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, 2001 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir apskrities savivaldybės įsteigė VšĮ „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“. 2003 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono plėtros taryba nusprendė likviduoti VšĮ „Vilniaus apskrities atlieku tvarkymo centras“, kadangi buvo įvykdytos šiai įstaigai keltos užduotys – investicinio projekto ir paraiškos ISPA finansavimui parengimas. 2003 m. vasario 21 d. aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono) pasirašė ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – UAB „VAATC“ (toliau – VAATC) steigimo sutartį. VAATC įsteigtas regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtrai ir su tuo susijusių investicinių projektų įgyvendinimui. 2003 m. kovo 26 d. buvo pasirašyta Vilniaus apskrities savivaldybių (akcininkų) sutartis, kurioje akcininkai susitarė kooperuoti savo turtą, darbą, žinias bendrai įdiegiant regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Remiantis akcininkų sutartimi VAATC yra įpareigotas organizuoti visų buitinių, komunalinių, gamybinių ir kitų atliekų tvarkymą akcininkų administruojamose teritorijose, kiek savivaldybės susitaria dėl šios teisės suteikimo. Akcininkai sutarė reguliuoti atliekų tvarkymo sistemą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais taip, kad atliekų tvarkymo sistema galėtų naudotis visi akcininkų administruojamose teritorijose esantys gyventojai ir, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. VAATC akcininkų sutartimi Vilniaus apskrities savivaldybės įsipareigojo:  visą atliekų tvarkymo veiklą finansuoti iš lėšų, tiesiogiai ar netiesiogiai surenkamų už atliekų tvarkymo paslaugas pagal visiems akcininkams administruojamose teritorijose gyventojams nustatytą vieningą atsiskaitymo už atliekų tvarkymą sistemą;  savo administruojamose teritorijose nustatyti vienodus regione, ekonomiškai pagrįstus užmokesčio už sutvarkytų atliekų kiekio vienetą tarifus (rinkliavas), kad surenkamos lėšos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, tačiau paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla;  užtikrinti, kad įmokų už atliekų tvarkymą lėšos būtų naudojamos tik atliekų tvarkymo sistemai finansuoti;  naudotis VAATC teikiamomis paslaugomis ir priemonėmis atliekų tvarkymo srityje ir nesteigti bei neorganizuoti kitos atliekų tvarkymo sistemos ar tam tikros paslaugos savo administruojamose teritorijose, jeigu tokią paslaugą teikia šios sutarties pagrindu sukurta atliekų tvarkymo sistema. Ukmergės rajono savivaldybė atskirais sprendimais VAATC nesuteikė jokių pavedimų ar teisių, susijusių su atliekų tvarkymo organizavimu, administravimu ar kontrole savivaldybės teritorijoje, išskyrus regioninės atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno Kazokiškių kaime Elektrėnų savivaldybėje, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės) įrengimą įgyvendinant investicinius projektus bei jų eksploatavimą. 2006 m. kovo 24 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 10.6–1 patvirtintame Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plane 2006–2016 m. buvo nustatytos pagrindinės užduotys atliekų tvarkymo sistemai ir jos plėtrai. 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 10.9– 77 Vilniaus regiono plėtros taryba, atsižvelgiant į Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatas patvirtino Pagrindines Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano atnaujinimo nuostatas, kuriomis buvo atnaujintos su Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo

plano 106.1 p. reikalavimais susijusios Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano dalys: apskritys ir savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2008 metų vidurio, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, atitinkamai papildyti regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, taip užtikrindamos mechaninio biologinio apdorojimo arba atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo įdiegimą iki 2010 m. Atnaujinimo nuostatos regioniniu mastu taip pat apėmė 13 vidutinių sąvartynų uždarymą 2009–2011 m. laikotarpiu, 17 stambiagabaričių aikštelių ir 6 kompostavimo aikštelių įrengimą (2009–2011 m.), rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimą 2010 m., mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių ir atliekų deginimo įrenginių statybas Vilniaus mieste ar šalia Vilniaus miesto (2009–2012 m. laikotarpiu). 2010 m. UAB „Sweco Lietuva“ kartu su UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ parengė galimybių studiją „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo plėtra“ ir paraišką finansavimui pagal priemonės VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ gauti. Galimybių studijos analizė ir išvados apėmė mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių su biologiškai skaidžių atliekų kompostavimu uždaruose tuneliuose sprendinius, kuriems buvo pritarta 2010 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 10.9–88. 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 51/1S–38 nuspręsta iš dalies pakeisti ankstesnį sprendimą, biologinio apdorojimo grandyje numatant taikyti biodžiovinimo technologijas. Minėtu sprendimu VAATC gavo įgaliojimus pradėti vykdyti projekto įgyvendinimui reikalingas veiklas ir viešųjų pirkimų procedūras. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuoja 2009 m. gruodžio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-263 patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2009–2018 m. ir 2009 m. liepos 9 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-162 patvirtintos Ukmergės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB ,,Ukmergės versmė" pasirašyta sutartimi Nr. 20-630 iki 2013 m. kovo 27 d. (t.y. iki naujo paslaugos teikėjo parinkimo atviro konkurso būdu) savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikė UAB „Ukmergės versmė“. Pagal 2013 m. kovo 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ekonovus“ pasirašytą sutartį Nr. 20-179, komunalinių atliekų tvarkymo (mišrių komunalinių atliekų surinkimo, vežimo bei šalinimo atliekų šalinimo vietose, žaliųjų atliekų, didžiųjų buityje susidarančių atliekų, elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekų, buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, padangų ir kitų specifinių atliekų surinkimo ir/ar pridavimo šias atliekas tvarkančioms įmonėms) paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje teikia UAB „Ekonovus“. Sutartis galioja 60 mėn. nuo jos pasirašymo. VAATC eksploatuoja šią Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančią komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą: Gerseniškių g. 5., Ukmergės mieste esančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (toliau – DGASA).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme taip pat apibrėžta, kad Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Ukmergės rajono savivaldybėje 2013–2014 m. veikiančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios atliekų surinkimo sistemos pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos, 2013–2014 m.

Sutarties Papildančią pasirašymo Eil. Papildančią sistemą sistemą įdiegęs Surenkami atliekų srautai data ir Nr. eksploatuojantis asmuo asmuo galiojimo terminas VšĮ 2013-08-21 „Elektronikos UAB ,,EMP Recycling", Elektros ir elektroninės įrangos sutartis Nr. 20- 1 gamintojų ir UAB ,,Atliekų tvarkymo atliekų 572; galioja iki importuotojų centras" 2015-12-31 organizacija“ 2013 m. rugpjūčio mėn. Ukmergės rajono savivaldybė pasirašė iki 2015 m. pabaigos galiojančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos surinkimo sistemos diegimo sutartį su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo. 2013 m. balandžio mėn. savivaldybė pasirašė neterminuotą Bendradarbiavimo sutartį Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. 2013 m. gegužės mėn. pasirašyta neterminuota Bendradarbiavimo sutartis Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje su VšĮ „Žaliasis taškas“.

2.3 Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas Vilniaus regiono ir Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra finansuojama iš šių šaltinių: Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšų, VAATC lėšų, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitų savivaldybės biudžeto lėšų, gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos ir kitų lėšų.

2.3.1 Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo sistema turi remtis principu „teršėjas moka“. Šis principas reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas (gamintojo atsakomybės principas). Siekiant užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas, Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 7-55 priimtais 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 7-17 „Dėl vietinės rinkliavos nustatymo“

pakeitimais, nuo 2010 m. spalio 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 7-67 priimtų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų apibrėžimu, rinkliava skaičiuojama visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems arba turintiems turto objektus savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis Nuostatose nustatytas dydžiais. Mokėtojui rinkliava skaičiuojama pagal visų jo valdomo turto objektų plotus ir juose gyvenančių asmenų skaičių. Kai rinkliava skaičiuojama vertinant gyvenamąsias patalpas, skaičiuojama pagal gyvenamųjų patalpų plotą ir jose gyvenančių asmenų skaičių, išskyrus įvairių socialinių grupių gyvenamąsias patalpas, kur vertinamas tik gyventojų skaičius. Rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis ir deklaruojamus duomenis (jeigu jie deklaruojami laikantis savivaldybės nustatytų reikalavimų). Rinkliavą administruoja Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Rinkliavos administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Dalis rinkliavos administravimo funkcijų gali būti pavedama kitiems juridiniams subjektams. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo, mokėtojų supažindinimo su vietinės rinkliavos dydžiais, sumokėjimo, permokų grąžinimo, nepriemokų bei sumokėtos rinkliavos išieškojimo, lengvatų taikymo tvarką apibrėžia 2012 m. balandžio 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-383 patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą administravimo taisyklės (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja 2014 m. spalio 31 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-1608 patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašas). Kaip nustatyta Vietinės rinkliavos komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatose, vietinės rinkliavos dydis fiziniams asmenims apskaičiuojamas sumuojant metinį nustatytą rinkliavos dydį vienam gyventojui (16,00 Eur) ir vienam asmeniui apskaičiuotą metinę rinkliavos dalį, priklausančią nuo gyvenamosios patalpos bendrojo ploto (imant gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą ne daugiau kaip 100 m2), kai metinis tarifas, tenkantis ploto vienetui, – 0,68 Lt/m2 (0,20 Eur/m2). Juridiniams asmenims rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal pastato (patalpos) bendrąjį plotą ir nustatytus metinius rinkliavos dydžius ploto vienetui pagal nekilnojamojo turto paskirtį. Ukmergės rajono savivaldybės duomenimis 2014 m. į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą į mokėtojų registrą buvo įtraukta 22.400 fizinių asmenų ir 850 juridinių asmenų. 2013 m. duomenimis rinkliavos surenkamumas sudarė 85 proc. (iš fizinių asmenų – apie 84 proc., juridinių – 85 proc.) (2 lentelė).

2 lentelė. Vietinės rinkliavos mokėtojai, jų mokumas Gyventojų skaičius 2014 m. pr., Lietuvos statistikos departamentas 37 561 Gyventojų skaičius pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą (seniūnijų 2013 m. duomenys) 41 653 Rinkliavos mokėjimas 2013 m. (proc. nuo fiziniams ir juridiniams asmenims išsiųstų mokėjimo 85 proc. pranešimų) Šaltinis: Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2014 Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų turėtojas, bet ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros

ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, baterijų ir akumuliatorių bei kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymas pagal gamintojo atsakomybės principą dengiamas šių gaminių gamintojų / importuotojų ir neįskaitomas į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatai, kad organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Pasirašius šias sutartis, elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių gamintojai ir importuotojai privalo apmokėti šių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, tvarkymo išlaidas. Ukmergės rajono savivaldybės pasirašytos sutartys su gamintojais ir importuotojais bei jų įsteigtomis organizacijomis (komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sutartys, bendradarbiavimo sutartys dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo) plačiau aptartos 2.2 skyriuje.

2.3.2 Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos „Visų sąnaudų padengimo“ principas nustato, kad mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas. Taigi, vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas (vietinės rinkliavos administravimo, komunalinių atliekų surinkimo, transportavimo ir šalinimo, infrastruktūros plėtimo, visuomenės informavimo ir kitas su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios išlaidas). Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo regione komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne sąnaudos savivaldybėms paskirstomos vadovaujantis „solidarumo“ principu. Atsižvelgiant į tai, kad atskirų apskrities savivaldybių atliekų transportavimo iki Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno sąnaudos skiriasi, atliekų šalinimo sąvartyne mokestis (vad. „vartų mokestis“) diferencijuojamas tokiu būdu, kad bendra vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo (įskaitant transportavimą iki sąvartyno ir šalinimą sąvartyne) kaina visose Vilniaus apskrities savivaldybėse būtų vienoda. Todėl visos Vilniaus apskrities savivaldybės moka skirtingą sąvartyno „vartų mokestį“. Vidutinis atliekų transportavimo atstumas iš Ukmergės savivaldybės teritorijos iki sąvartyno yra apie 79 km. 2013 m. mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne kaina („vartų mokestis“) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktoms atliekoms sudarė 51,18 Lt/toną (14,82 Eur/toną). Ukmergės rajono savivaldybės 2013 m. duomenimis, bendra komunalinių atliekų sutvarkymo kaina (tame tarpe – komunalinių atliekų surinkimo, transportavimo, šalinimo sąvartyne, sistemos administravimo ir kiti kaštai) sudarė 173,03 Lt/toną (50,11 Eur/toną). Savivaldybės administracijos duomenimis, vidutinės atliekų tvarkymo išlaidos, tenkančios namų ūkiui per mėnesį, 2013 m. sudarė apie 16,33 Lt (4,73 Eur) (vertinant vidutiniam 50 m2 gyvenamajam plotui namų ūkiuose daugiabučiuose ir individualiuose namuose, kai namų ūkio dydis – 3 asmenys), tuomet vidutinės išlaidos vienam Ukmergės rajono gyventojui per mėnesį sudarė apie 5,44 Lt (1,58 Eur), metinės išlaidos vienam gyventojui – apie 54,00 Lt (15,64 Eur), papildomai pridedant metinį tarifą (0,68 Lt/m2 (0,20 Eur/ m2)) už ploto vienetą. Bendrose 2013 m. Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose didžiausią dalį – 92,2 proc. – sudarė komunalinių atliekų surinkimo, transportavimo ir

šalinimo sąvartyne sąnaudos, likusią – 7,8 proc. dalį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos. VAATC visuotiniame akcininkų susirinkime 2013 m. gruodžio 19 d. patvirtinus naujus šalinimo Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne mokesčio dydžius, nuo 2014 m. balandžio 1 d. „vartų mokestis“ Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktoms atliekoms išaugo iki 99,57 Lt/toną (28,84 Eur/toną). Padidinus šalinimo sąvartyne mokestį, atitinkamai padidėjo ir bendros komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatacinės sąnaudos (iki 221,42 Lt/toną, t.y. 64,13 Eur/toną), bet Ukmergės rajono atliekų turėtojams mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nebuvo didinamas.

2.3.3 Investicinių projektų įgyvendinimas ir finansavimas Vilniaus apskrities regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimas pradėtas 2002 m. įgyvendinant ISPA projektą „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Bendra projekto vertė – 86,35 mln. Lt. Projektas finansuotas iš trijų šaltinių: 42 proc. (36,56 mln. Lt) sudarė ES ISPA teikiamos lėšos, 28 proc. (23,61 mln. Lt) – valstybės investicijos. 30 proc. (26,18 mln. Lt) projekto išlaidų dalį dengė VAATC, šiuo tikslu paėmęs banko paskolą. Įgyvendinant šį projektą 2004–2012 m. buvo įrengtas naujas Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas Kazokiškių k., Elektrėnų savivaldybėje, uždaryti ir rekultivuoti 125 įvairaus dydžio šiukšlynai ir sąvartynai (įsk. Kariotiškių sąvartyną), įrengta didelių gabaritų surinkimo aikštelė Lentvaryje. 2010 m. lapkričio 26 d. tarp VAATC ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) buvo pasirašyta projekto ,,Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas” finansavimo ir administravimo sutartis. Projektas vykdomas įgyvendinant 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Projekto apimtyse numatyta Vilniaus apskrities savivaldybėse iš viso uždaryti ir rekultivuoti 13 senų sąvartynų, įrengti 6 kompostavimo aikšteles ir 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Bendras planuotas lėšų poreikis – 62,25 mln. Lt (18,03 mln. Eur) be PVM, iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšų dalis – 52,91 mln. Lt (15,32 mln. Eur), LR valstybės biudžeto lėšų dalis – 5,53 mln. Lt (1,60 mln. Eur), savivaldybių ir VAATC lėšų dalis – 3,81 mln. Lt (1,10 mln. Eur). Patikslintas lėšų poreikis, įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, – 28,65 mln. Lt (8,30 mln. Eur) be PVM. 2010 m. gruodžio 27 d. tarp VAATC ir APVA buvo pasirašyta projekto ,,Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” finansavimo ir administravimo sutartis. Projektas vykdomas įgyvendinant 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Bendra projekto vertė – 130,76 mln. Lt (37,87 mln. Eur) be PVM, iš jų ES Sanglaudos fondo lėšų dalis – 101,27 mln. Lt (29,33 mln. Eur), likusi dalis – 29,50 mln. Lt (8,54 mln. Eur) – VAATC lėšos. VAATC lėšų dalis bus dengiama paskolos lėšomis, paskolos palūkanas mokės Vilniaus apskrities savivaldybės, proporcingai turimų akcijų skaičiui. Įgyvendinus projektą, Vilniaus apskrityje atliekų tvarkymo sistemos modelis bus pertvarkytas tokiu būdu, kad būtų užtikrintas maksimalus atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje, rūšiavimas MBA įrenginiuose, atskirtas bologiškai skaidžias atliekas apdorojant biodžiovinimo būdu, atskirtas antrines žaliavas nukreipiant perdirbimui, o po rūšiavimo likusias, tolimesniam perdirbimui netinkamas, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas panaudojant energijos gamybai.

Apdorojamų mišrių komunalinių atliekų kiekiams sumažinti pirmiausia kiek įmanoma daugiau atliekų turės būti atskirta jų susidarymo vietoje, plečiant esamą rūšiavimo sistemą, o taip pat taikant kitas įgyvendinamo projekto apimtyje numatytas priemones (kaip pvz., individualiam kompostavimui skatinti dalinant gyventojams specialias kompostavimo dėžes). Įgyvendinus projektą, neapdorotų mišrių komunalinių atliekų šalinimas sąvartyne bus visiškai sustabdytas.

2.4 Ukmergės rajono savivaldybės statistiniai ir atliekų tvarkymo duomenys

2.4.1 Gyventojų skaičius ir būstai Gyventojai ir namų ūkiai. Didžiausias komunalinių atliekų kiekis susidaro buityje, t. y. pas gyventojus, namų ūkiuose. Komunalinių atliekų kiekis ir sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: namų ūkio dydžio, gyventojų skaičiaus, jų gyvenamosios vietos (daugiabutis ar individualus namas, miestas ar kaimas), vartojimo (pajamų) ir t.t. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Ukmergės rajone gyveno 37 561 gyventojas. Palyginus 2001 m. ir 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, gyventojų skaičius Ukmergės rajone sumažėjo 17,7 proc.1. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2013 m. gyventojų skaičius pagal deklaruotą gyvenamąją vietą sudarė 41 653 gyventojus (24 841 jų gyveno Ukmergės miesto seniūnijoje, 16 812 – kitose kaimiškose savivaldybės seniūnijose) (3 lentelė). 3 lentelė. Gyventojų skaičius Ukmergės rajone (2013 m.)

Miestas Kaimas Iš viso Gyventojų skaičius 24 841 16 812 41 653 Šaltinis: Gyventojų registro duomenys VĮ Registrų centras duomenys apie 2014 m. Ukmergės rajone esančius vieno ir dviejų butų gyvenamuosius (individualius) namus bei daugiabučius gyvenamuosius namus pateikti 4 lentelėje. Pagal pateiktus duomenis vertinama, kad Ukmergės mieste yra apie 32,1 proc. visų rajono individualių namų ir 57,5 proc. visų rajono daugiabučių namų. 4 lentelė. Nekilnojamo turto registre registruoti gyvenamieji namai Ukmergės rajone (2014 m. sausio 1 d.)

Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Daugiabučiai gyvenamieji namai Iš viso namų Miestas Kaimas Iš viso Miestas Kaimas Iš viso 2 901 6 137 9 038 337 249 586 9 624 Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras. „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre registruotų statinių apskaitos duomenys 2014 m. sausio 1 d.“. Vilnius, 2014. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2013 m. Ukmergės rajono savivaldybėje registruoti 19 283 nekilnojamojo turto objektų savininkai. Apie 46 proc. visų nekilnojamojo turto objektų sudaro butų vieno ir dviejų butų (individualiuose) gyvenamuosiuose namuose savininkai ir 38 proc. – butų daugiabučiuose namuose savininkai (5 lentelė).

1 Remiantis 2001 m. visuotinio surašymo duomenimis, Ukmergės rajone gyveno 48 651 gyventojai (mieste – 28 759, kaime – 19 892). Remiantis 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, Ukmergės rajone gyveno 39 288 gyventojai (mieste – 23 450, kaime – 15 838), iš viso buvo 17.354 namų ūkiai, o vidutinis namų ūkio dydis – 2,28.

5 lentelė. Nekilnojamojo turto objektų savininkų skaičius Ukmergės rajone (2013 m.)

Miestas Kaimas Iš viso Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai 6 218 1 098 7 316 Vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų butų savininkai 2 873 6 023 8 896 Sodininkų bendrijų nariai 336 627 963 Garažų bendrijų nariai 2.108 - 2 108 Viso 11 535 7 748 19 283 Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m. Ūkio subjektai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Ukmergės rajone veikė 686 ūkio subjektai.

2.4.2 Komunalinių atliekų turėtojų (gyventojų ir įmonių) aptarnavimas Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, – Ukmergės rajono savivaldybėje įgyvendinta (100 proc.). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2013 m. į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registrą buvo įtraukti 41 653 fiziniai ir 395 juridiniai asmenys – nekilnojamojo turto objektų savininkai. Ukmergės rajono komunalinių atliekų turėtojams teikiamos šios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos:  mišrių komunalinių atliekų tvarkymas;  pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymas;  žaliųjų atliekų tvarkymas;  didžiųjų atliekų, įskaitant naudotas padangas bei statybos ir griovimo atliekas, tvarkymas;  tekstilės atliekų tvarkymas;  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas;  buities pavojingųjų atliekų tvarkymas. Esama komunalinių atliekų tvarkymo srautų Ukmergės rajono savivaldybėje schema pateikta 2 paveiksle.

Komunalinių atliekų turėtojai

Biologinių atliekų Po pirminio rūšiavimo Pakuočių atliekų ir kitų Didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos, individualus likusių mišrių antrinių žaliavų buities pavojingųjų ir kitų specifinių atliekų Žaliųjų atliekų atskyrimas kompostavimas komunalinių atliekų atskyrimas atskyrimas surinkimas

Kolektyviniai konteineriai Individualūs ir kolektyviniai konteinerių Gamintojų ir konteineriai aikštelėse importuotojų Surinkimas organizuojamos apvažiavimo būdu (papildančios) surinkimo sistemos Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (Gerseniškių UAB „Ukmergės g. 5., Ukmergės vandenys“ eksploatuojama mieste) dumblo kompostavimo aikštelė Sargelių k., Pabaisko sen., Ukmergės r.

Vilniaus apkrities regioninis komunalinių Pakuotes ir kitas antrines Pavojingąsias Mišrių komunalinių Regioninės atliekų sąvartynas žaliavas bei gaminių atliekas Komunalinių atliekų rūšiavimo atliekų tvarkymo Kazokiškių k., Kazokiškių atliekas perdirbančios ir tvarkančios atliekų tvarkymo ant kaupo linija sistemos sen., Elektrėnų sav. naudojančios įmonės įmonės sistema infrastruktūra

Pav. 2. Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo srautai 2013 m.

2.4.3 Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinės atliekos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, pirmais metais po rinkliavos įvedimo – 2011 m. – buvo surinkta apie 17,5 tūkst. tonų, 2012 m. – apie 15,7 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 16,3 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Bendras iš vietinės rinkliavos mokėtojų surenkamas atliekų kiekis 2013 m., lyginant su 2011 m. sumažėjo apie 7,2 proc. Tačiau 2011– 2013 m. laikotarpiu, didėjant atskirai surenkamų komunalinių atliekų kiekiui, kasmet mažėjo surenkamų mišrių komunalinių atliekų srautas (Pav. 3).

Pav. 3. 2011–2013 m. laikotarpiu surinkti komunalinių atliekų kiekiai (Šaltinis: Savivaldybės ataskaitos AAA už 2011, 2012, 2013 m.) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2013 m. atskirai surinktos komunalinės atliekos sudarė apie 2,9 tūkst. tonų. Likęs 13,4 tūkst. tonų komunalinių atliekų kiekis surinktas su mišrių komunalinių atliekų srautu (6 lentelė). 6 lentelė. Komunalinių atliekų surinkimas Ukmergės rajone 2013 m.

Surinkta komunalinių Komunalinės atliekos atliekų tonomis Proc. 1 Konteinerine sistema surinktos vietinės rinkliavos mokėtojų mišrios 13 424 82,5% komunalinės atliekos* Atskirai surinktos vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinės atliekos*: 2 852 17,5% 2 Žaliosios atliekos 1 852 11,4% 3 Medienos atliekos 0,7 0,0% 4 Antrinės žaliavos (popieriaus ir kartono, plastikų, stiklo ir metalų atliekos) 275 1,7% 5 Elektros ir elektroninės įrangos atliekos 14,5 0,1% 6 Naudotos padangos 436 2,7% 7 Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos 211 1,3% 8 Didžiosios atliekos 62 0,4% 9 Kitos atliekos 0,4 0,0% Iš viso komunalinių atliekų iš vietinės rinkliavos mokėtojų* 16 276 100,0% Šaltiniai: * Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.

Kitos atliekos Remiantis VAATC duomenimis, 2013 m. į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną buvo pristatyta apie 14 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Mišrios komunalinės atliekos čia sudarė apie 97 proc. Ekspertiniu vertinimu, į Ukmergės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papuola ne tik vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinės atliekos, bet ir kitos rajone susidarančios atliekos (tame tarpe – tiesiai į sąvartyną fizinių ir juridinių asmenų pristatomos mišrios komunalinės atliekos bei gamybos ir kitai ūkinei veiklai priskiriamos atliekos, kurios neapmokestinamos vietine rinkliava, t. y. joms taikomas specialus atliekų priėmimo į sąvartyną tarifas). Vertinama, kad 2013 m. be Ukmergės rajono savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas teikusių operatorių surinktų mišrių komunalinių atliekų kiekių (6 lentelė), tiesiai į sąvartyną buvo pristatyta apie 135 tonos mišrių komunalinių atliekų ir 411 tonų atskirai surinktų gatvių valymo liekanų (kitos ūkinės veiklos atliekų). Savivaldybės duomenimis, tvarkant aplinką (akcijos „Darom diena 2013“ ir kitų talkų metu) dar buvo surinkta apie 0,3 tūkst. tonų bešeimininkių komunalinių atliekų, kurių tvarkymas finansuojamas savivaldybės biudžeto, savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, viešųjų darbų lėšomis iš savivaldybės biudžeto ir Darbo biržos biudžeto lėšomis. Surinktos bešeimininkės atliekos perduotos atitinkamiems atliekų tvarkytojams. Vertinant bendrai, į Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą 2013 m. iš viso galėjo patekti apie 17,1 tūkst. tonų atliekų. Komunalinės atliekos, surinktos iš vietinės rinkliavos mokėtojų, čia sudarė apie 95 proc. dalį (7 lentelė). 7 lentelė. Į Ukmergės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančios atliekos (2013 m.), t/metus

Dalis, proc. (nuo bendro į Atliekų komunalinių Atliekos kiekis, t atliekų tvarkymo sistemą patekusio atliekų kiekio) Komunalinės atliekos, surinktos iš rinkliavos mokėtojų* 16 276 95,0% Atskirai surinktos komunalinės atliekos 2 852 16,7% Konteinerine sistema atliekų surinkimo operatoriaus surinktos mišrios 13 424 78,4% komunalinės atliekos Papildomai į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patekusios 849 5,0% atliekos Mišrios fizinių ir juridinių asmenų tiesiai į sąvartyną pristatytos 135 0,8% komunalinės atliekos** Tiesiai į sąvartyną pristatytos kitos komunalinės atliekos (gatvių valymo 411 2,4% liekanos)** Savivaldybės teritorijoje surinktos bešeimininkės komunalinės atliekos* 303 1,8% Iš viso į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patekusios atliekos*** 17 125 100,0% Šaltiniai: * Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.; ** VAATC, 2014 m. (Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaita, laikotarpis – nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31); *** Ekspertinio vertinimo informacija. Pastaba: atskirai surinktų ir sutvarkytų bešeimininkių atliekų kiekis neįtraukiamas į tolimesnį susidariusių ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekių vertinimą.

Šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų rezultatai VAATC duomenimis, Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne 2013 m. pašalinta apie 13,6 tūkst. tonų Ukmergės rajono savivaldybėje susidariusių mišrių komunalinių atliekų. 2012 m., vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–661 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne VAATC pradėjo vykdyti sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus – atliekų monitoringą. Atliekų sudėties tyrimai vykdyti 2012–2013 m. Numatyta mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo tyrimus vykdyti 2016, 2018 ir 2020 metais 4 kartus per metus. 4 paveiksle pateikti tyrimų, atliktų 2013 m., rezultatai.

Pav. 4. Ukmergės rajono savivaldybės Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo rezultatai 2013 m. Šaltinis: VAATC, 2014 2013 m. pašalintų mišrių komunalinių atliekų sudėtyje biologiškai skaidžios atliekos sudarė apie 46 proc., o pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos – 45 proc.

2.4.4 Sutvarkytų komunalinių atliekų kiekiai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2011–2013 m. duomenimis bendras iš rinkliavos mokėtojų surenkamų komunalinių atliekų kiekis savivaldybės teritorijoje apie 3,5 proc. didėjo. Tačiau perdirbtų bei panaudotų komunalinių atliekų dalies bendrame surenkamų rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų sraute augimas minėtu laikotarpiu didesnis. Lyginant su 2011 m. duomenimis, 2012 m. perdirbtų ir panaudotų komunalinių atliekų dalis augo 4,5 procentinio punkto, o 2013 m. – dar beveik 6 procentiniais punktais (Pav. 5).

Pav. 5. 2012-2013 m. susidariusių, perdirbtų ir panaudotų bei pašalintų rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų kiekiai (Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2012 m. ir Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.) 2013 m. buvo perdirbta ir panaudota apie 2,9 tūkst. tonų atskirai surinktų rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų. Ekspertiniu vertinimu, 2013 m. į Ukmergės rajono komunalinių atliekų surinkimo sistemą pateko dar apie 0,4 tūkst. tonų gatvių valymo atliekų (priskiriamų kitos ūkinės veiklos atliekoms), tuo būdu bendras pašalintas komunalinių atliekų kiekis didėjo iki 14,0 tūkst. tonų, kas sudarė apie 83 proc. dalį nuo visų surinktų komunalinių atliekų (8 lentelė). 8 lentelė. Ukmergės rajone susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas 2013 m.

Dalis nuo komunalinių Kiekis, t/m. atliekų kiekio, proc. Visos susidariusios komunalinės atliekos*** 16 822 100,0% Perdirbta / panaudota atskirai surinktų komunalinių 2 852 17,0% atliekų* Sąvartyne pašalinta komunalinių atliekų** 13 970 83,0% Sąvartyne pašalinta mišrių komunalinių atliekų 13 559 80,6% Sąvartyne pašalinta kitų komunalinių atliekų 411 2,4% Šaltinis: * Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.; ** VAATC, 2014; *** Ekspertinio vertinimo informacija, neskaitant bešeimininkių atliekų Suvestinė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2013 m. surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų srautų informacija (tame tarpe – atskirai surinktų ir mišrių komunalinių atliekų kiekių bei srautų sudėties duomenys) pateikiama 9 lentelėje.

9 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2013 m. surinktų komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis, tonomis

Bendras komunalinių atliekų susidarymas Atskirai Šalinamos Proc. Proc. Visos surinktos Proc. bendro mišrios bendro Komunalinių Eil. Nr. Atliekos mišrių komunalinės komunalinės komunalinių komunalinės komunalinių atliekų atliekų atliekos, atliekos, atliekų kiekio atliekos, atliekų sudėtis*** kiekio** tonomis tonomis* tonomis kiekio 1. Žaliosios atliekos 1 852 11,3% 444 3,3% 2,7% 2 296 14,0% 2. Medienos atliekos 0,7 0,0% 563 4,2% 3,4% 563 3,4% 3. Biologiškai skaidžios maisto gamybos atliekos 0 0,0% 1 065 7,9% 6,5% 1 065 6,5% 4. Natūralaus pluošto audinių atliekos 0 0,0% 989 7,3% 6,0% 989 6,0% 5. Kitos biologinės atliekos 0 0,0% 1 491 11,0% 9,1% 1 491 9,1% 6. Plastikų atliekos 55 0,3% 1 738 12,8% 10,6% 1 793 10,9% 7. Popieriaus/kartono atliekos 135 0,8% 1 717 12,7% 10,5% 1 852 11,3% 8. Stiklo atliekos 85 0,5% 1 618 11,9% 9,9% 1 702 10,4% 9. Metalų, įskaitant pakuotes, atliekos 0,4 0,0% 1 046 7,7% 6,4% 1 047 6,4% 10. Kombinuotų pakuočių atliekos 0,4 0,0% 1 135 8,4% 6,9% 1 136 6,9% 11. Naudotos padangos 436 2,7% - 0,0% 0,0% 436 2,7% 12. Elektros ir elektorinės įrangos atliekos 15 0,1% 232 1,7% 1,4% 246 1,5% 13. Pavojingosios atliekos 0 0,0% - 0,0% 0,0% - 0,0% 14. Statybos ir griovimo (inertinės) atliekos 211 1,3% 1 070 7,9% 6,5% 1 281 7,8% 15. Didžiosios atliekos 62 0,4% 451 3,3% 2,7% 514 3,1% 16. Kitos atliekos 0,4 0,0% Iš viso komunalinių atliekų:**** 2 852 17,4% 13 559 100,0% 82,6% 16 411 100,0%

Viso pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų 275 1,7% 6 119 45,1% 37,3% 6 394 39,0%

Viso biologiškai skaidžių atliekų***** 1 988 12,1% 6 269 46,2% 38,2% 8 257 50,3%

17. Papildomai surinktos kitos komunalinės atliekos (gatvių valymo liekanos) – 411 t, nevertinamos bendroje komunalinių atliekų srauto sudėtyje Šaltiniai: * Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.; ** VAATC, 2014; *** Apytiksliai duomenys, gauti ekspertinio vertinimo būdu. Pastabos: **** Nevertinami atskirai surinkti gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų ir bešeimininkių atliekų kiekiai; ***** Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono atliekos.

Atliekų šalinimas kol kas yra pagrindinis Ukmergės rajone susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo būdas, ko pasėkoje kasmet prarandami dideli kiekiai medžiaginių ir energetinių išteklių. Tačiau prognozuojama, kad artimiausiais metais, dėl 2013 m. ir 2014 m. pasirašytų naujų bendradarbiavimo sutarčių su pakuočių gamintojų bei importuotojų organizacijomis, naujų atliekų surinkimo sistemą papildančių sistemų diegimo sutarčių su elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų organizacijomis, komunalinių atliekų atskiro surinkimo (ir sutvarkymo) rodikliai gerės. 2014 m. komunalinių atliekų perdirbimo ir panaudojimo rodikliai turėtų būti gauti tikslesni ir dėl plečiamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros bei tikslinamos atliekų surinkimo ir tvarkymo apskaitos sistemos. Detalesnė komunalinių atliekų tvarkymo sistemos analizė pateikta tolimesniuose skyriuose 2.5 Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas Kaip nustatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos (popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas). Ukmergės rajono savivaldybėje pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos renkamos konteineriais ir apvažiavimo būdu. Labiausiai savivaldybės teritorijoje paplitęs pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo būdas – surinkimas kolektyviniais specialiais stiklo, popieriaus ir kartono, plastiko bei metalo atliekų surinkimui skirtais konteineriais. 2013 m. duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybėje iš viso buvo 80 antrinių žaliavų konteinerių pastatymo vietų, iš kurių įrengtos 45 aikštelės (atliekų priėmimo punktai, toliau – APP), kuriuose, be konteinerių mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti, pastatyti ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteineriai. Iš viso pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimui buvo naudojami 366 antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai (122 komplektai). Visi turimi pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų konteineriai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įsigyti Aplinkos ministerijos administruojamos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo nustatyta užduotis savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ir viešose vietose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteinerių pastatymo vietą) 600 gyventojų. 2013 m. vertinimu, Ukmergės rajono savivaldybėje viena konteinerių aikštelė (vertinant visas konteinerių pastatymo vietas) vidutiniškai teko apie 456 gyventojams, tačiau trūko aikštelių Ukmergės miesto ir kai kuriose kaimiškose seniūnijose (2013 m. vertinimu trūkstamų aikštelių skaičius – 11), taigi, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta užduotis nebuvo pilnai įgyvendinta (10 lentelė). 10 lentelė. Antrinių žaliavų konteinerių aikštelės Ukmergės rajone 2013 m. Bendras konteinerių Konteinerių pastatymo vietų Jų tarpe - Konteinerių Gyventojai, Sodų Garažų aikštelių* skaičius įrengti aikštelės* Gyventojų kuriems bendrijų bendrijų skaičius daugiabučių APP sodų skaičius tenka viena skaičius, skaičius, garažų namų (įrengtos bendrijose, aikštelė* vnt. vnt. bendrijoms, kvartaluose ir aikštelės) vnt. vnt. viešose vietose, vnt. 78 45 35 558 456 19 1 28 1 Pastaba: * įtrauktas įrengtų ir neįrengtų konteinerių pastatymo vietų skaičius Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas reikalavimas sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į jas. 2013 m. duomenimis, antrinių žaliavų konteinerių aikštelėmis aprūpinta tik viena sodų ir viena garažų bendrija. Įgyvendinant Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano reikalavimus iki 2015 m. sausio 1 d. savivaldybėms pavesta patvirtinti atnaujintas antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Konteinerine sistema surinktos pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos perduodamos atliekas perdirbančioms ir naudojančioms įmonėms. Informacija apie antrinių žaliavų surinkimui Ukmergės rajono savivaldybėje naudojamus konteinerius ir jais surinktus atliekų kiekius 2013 m. pateikta 11 lentelėje. 11 lentelė. Ukmergės rajone naudojami kolektyviniai antrinių žaliavų surinkimo konteineriai ir jais surinkti antrinių žaliavų kiekiai 2013 m.

Konteineriai stiklui Konteineriai popieriui ir Konteineriai plastikui * kartonui 1 Surinkta 1 konteineriu Surinkta 1 konteineriu Surinkta konteineriu per surinkta per surinkta per Vnt. Vnt. Vnt. surinkta metus, atliekų, metus, atliekų, metus, atliekų, tonomis tonomis tonomis tonomis tonomis tonomis 122 82,33 0,67 122 135,302 1,11 122 54,87 0,45 * Įskaitant plastikinę, metalinę (15 01 04) ir kombinuotą (15 01 05) pakuotę. Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m. Konteinerine sistema surenkama 99 proc. visų atskirai surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. Ukmergės rajono savivaldybėje iš gyventojų kolektyviniais antrinių žaliavų konteineriais 2013 m. surinkta apie 273 tonų antrinių žaliavų (stiklo, popieriaus ir kartono, plastikinės, metinės ir kombinuotos pakuotės atliekų), kas sudarė tik apie 6,5 kilogramus vienam savivaldybės gyventojui. Pastarasis rodiklis rodo pakankamai žemą antrinių žaliavų rūšiavimo kolektyviniais konteineriais efektyvumą. Didžiąją dalį (beveik 50 proc.) visų konteinerine sistema atskirai surenkamų antrinių žaliavų sraute sudaro popieriaus ir kartono atliekos (Pav. 6).

Pav. 6. Rūšiuojamojo surinkimo konteineriais 2013 m. surinktų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sudėtis Ukmergės rajono savivaldybės duomenimis, dar 2,8 tonos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkta didelių gabaritų aikštelėje. Iš viso 2013 m. konteinerine sistema ir per didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelę buvo surinkta apie 136 tonų popieriaus ir kartono (įskaitant 1 toną popierinės kombinuotos pakuotės), apie 55 tonos plastikų, 85 tonos stiklo ir iki tonos metalinių pakuočių atliekų (12 lentelė). 12 lentelė. 2013 m. atskirai surinktų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai bei atskirai surenkama jų dalis (proc.) nuo visų sraute susidariusių atskirų atliekų frakcijų

Popierius Visos pakuočių Metalo Stiklas Plastikas ir atliekos ir kitos pakuotė kartonas* antrinės žaliavos Kiekis, surinktas konteineriuose, tonomis 82 54 136 0,4 273 Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų 2 1 0 3 surinkimo aikštelėse, tonomis Bendras rajone atskirai surinktų 84 55 135 0,4 275,3 frakcijų kiekis, tonomis Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir kitų 1 760 1 859 1 930 1 074 6 624 antrinių žaliavų kiekis, tonomis Atskirai surinktų frakcijų dalis nuo bendro komunalinių atliekų sraute 5% 3% 7% 0% 4% susidariusių jų kiekio, proc.** * įskaitant kombinuotosios pakuotės (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekas 15 01 05. ** ekspertinio vertinimo informacija (įvertinta pagal atskirų frakcijų sudėties susidariusių komunalinių atliekų ir šalinamų mišrių komunalinių atliekų sraute duomenis). Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m. Kaip matoma iš 12 lentelės, iš viso Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų sraute 2013 m. susidarė 7,8 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (įskaitant kombinuotų pakuočių atliekas). Tačiau atskirai buvo surinkta tik nedidelė komunalinių atliekų sraute esančių pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų dalis (apie 275 tonos, kas sudaro iki 4 proc. nuo visų sraute susidariusių pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2011–2013 m. laikotarpiu bendras atskirai surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis didėjo (lyginant su 2011 m. rodikliais, 2013 m. šių atliekų surinkta 72 proc. daugiau) (Pav. 7).

Pav. 7. 2011-2013 m. surinkti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai (Šaltinis: Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2014) Didžioji dalis pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (apie 7,5 tūkst. tonų) kartu su mišrių komunalinių atliekų srautu buvo pašalinta Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų 21

sąvartyne. Tačiau prognozuojama, kad artimiausiais metais, dėl 2013 m. pasirašytų naujų bendradarbiavimo sutarčių su pakuočių gamintojų bei importuotojų organizacijomis, kaip ir dėl plečiamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros bei tikslinamos atliekų tvarkymo apskaitos sistemos, jau nuo 2014 m. pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų pirminio rūšiavimo rodikliai gerės.

2.6 Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas yra vienas iš svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo uždavinių, nes organinių medžiagų skilimo produktai labai neigiamai veikia aplinką, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Biologiškai skaidžias atliekas sudaro žaliosios, maisto, popieriaus ir kartono, tekstilės bei kitos biologiškai yrančios atliekos. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas – vienas prioritetinių Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo tikslų, nustatytų Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, biologiškai skaidžios atliekos, esančios komunalinių atliekų sraute ir patenkančios į komunalinių atliekų sąvartyną, palaipsniui turi būti mažinamos, jos turi būti atskirai surenkamos, kompostuojamos aikštelėje bei jų susidarymo vietose. Biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas (vejų, parkų, sodo, daržo, šiltnamių, gėlynų atliekos, šakos, lapai ir pan.), susidariusias gyventojų namų valdose, daugiabučių namų, įmonių įstaigų, organizacijų aplinkoje, sodininkų ir garažų bendrijose, draudžiama pilti į komunalinių atliekų konteinerius arba prie jų bei šalinti sąvartyne. Šias biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas jų turėtojai privalo tvarkyti patys (individualiai) arba pristatyti į kompostavimo aikštelę. Toliau šiame skyriuje pateikiama biologinių atliekų2 tvarkymo informacija (popieriaus ir kartono atliekų tvarkymas aprašytas 2.5 skyriuje).

2.6.1 Biologinių atliekų namudinis kompostavimas Ukmergės rajono savivaldybės duomenimis 2013 m. apie 51,9 proc. namų ūkių sudarė butai vieno ir dviejų butų gyvenamuosiuose (individualiuose) namuose, dar apie 5,6 proc. – butai individualiuose namuose sodininkų bendrijose, todėl savivaldybės teritorijoje yra geros sąlygos namudiniam kompostavimui, kas leidžia mažinti nerūšiuotų atliekų kiekius, stabilizuoti įmokos už komunalinių atliekų kiekį kilimą, tausoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Tuo tarpu miestuose individualių namų gyventojų galimybės kompostuoti dėl mažų sklypų ir arti esančių pastatų paprastai yra ribotos. Remiantis Europoje taikomomis metodikomis, vertinama, kad namų ūkiuose iki 500 m2 ploto sukompostuojamų atliekų kiekis gali siekti apie 170 kg/m., namų ūkiuose virš 500 m2 ploto – apie 250 kg/m. Vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija ir siekiant atliekų prevencijos (t.y. sumažinti susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo srautus), Vilniaus apskrities savivaldybės plečia biologinių atliekų kompostavimą namų sąlygomis. Įgyvendinamo ES finansuojamo projekto „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ apimtyse VAATC įsigijo 51 000 vnt. 800 l talpos individualaus kompostavimo dėžių, kurios dalinamos atskirų Vilniaus apskrities savivaldybių individualių namų gyventojams. Šiose dėžėse gali būti kompostuojamos organinės virtuvės atliekos (vaisių ir daržovių atliekos, arbatžolės, kavos tirščiai, gerai susmulkinti kiaušinių lukštai ir kt.) bei sodo atliekos (sausi lapai, gėlės, nupjauta žolė, smulkios šakos, seni šiaudai, šienas, piktžolės, velėna, medinės sodo atliekos ir kt.), tuo būdu individualiai pasigaminant natūralių trąšų – komposto.

2 Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos (remiantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis) 22

Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams numatyta išdalinti 6 140 vnt. kompostavimo dėžių. Vadovaujantis specialiomis 2014 m. balandžio 7 d. UAB „VAATC“ direktoriaus įsakymu Nr. 5.1–64 patvirtintomis „Kompostavimo dėžių dalinimo taisyklėmis“, kompostavimo dėžės nuo 2014 m. balandžio 8 d. nemokamai dalinamos norintiems kompostuoti atliekas Ukmergės miesto ir aplinkinių sodų bendrijų namų valdų savininkams. Atliekų turėtojai kompostavimo dėžes (kartu su instrukcija, kaip ja naudotis ir kompostuoti) gali pasiimti stambiagabaričių atliekų aikštelėje Gerseniškių g. 5, Ukmergėje. Preliminariu vertinimu, visose Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams skirtose kompostavimo dėžėse kasmet bus sudaryta galimybė sukompostuoti apie 1,1 tūkst. tonų atliekų (t.y. apie 180 kg per metus vienoje dėžėje) (13 lentelė), ir toks kiekis nepateks į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

2.6.2 Biologinių atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo nustatyta, kad savivaldybės iki 2010 m., atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas nebuvo įtrauktas į projektą ,,Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, tačiau ši užduotis buvo perkelta į priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklą ,,Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“. Veiklų apimtyse, įgyvendinant projektą „Ukmergės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (2009–2012 m.) Sargelių kaime, Pabaisko seniūnijoje, Ukmergės rajone (buvusio sąvartyno vietoje), gavus Europos Sąjungos paramą, buvo įrengta dumblo kompostavimo aikštelė. Projektą įgyvendino UAB „Ukmergės vandenys“ kartu su partneriais – Ukmergės ir Širvintų rajono savivaldybėmis. Kompostavimo aikštelėje, kurią eksploatuoja UAB „Ukmergės vandenys“, kartu su nuotekų dumblu kaip struktūrinė medžiaga naudojamos (kompostuojamos) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje atskirai surenkamos žaliosis atliekos. Į kompostavimo aikštelę iš gyventojų žaliosios atliekos priimamos nemokamai, tačiau pastebima, kad pristatyti gyventojams šias atliekas į aikštelę patiems nėra patogu. 2011–2013 m. laikotarpiu šios atliekos pagal grafiką buvo renkamos apvažiuojant atliekų turėtojus. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, surenkamų žaliųjų atliekų kiekiai nuo 2011 m. augo (Pav. 8).

Pav. 8. 2011-2013 m. laikotarpiu surinkti žaliųjų atliekų kiekiai (Šaltinis: Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2014) Per 2013 m. apvažiuojant savivaldybės teritorijoje esančius atliekų turėtojus, iš kapinių teritorijų bei tiesiogiai iš gyventojų buvo surinkta ir dumblo kompostavimo aikštelėje Sargelių k. 23

sutvarkyta apie 1,8 tūkst. tonos žaliųjų atliekų, t.y. 52 proc. daugiau nei 2012 m. Nuo 2014 m. balandžio mėn., pradėjus gyventojams dalinti kompostavimo dėžes, žaliosios atliekos iš individualių namų valdų ir sodų bendrijų apvažiavimo būdu neberenkamos. Gyventojams yra sudarytos galimybės tvarkyti šį srautą individualiai – kompostuoti namuose arba pristatyti į kompostavimo aikštelę.

2.6.3 Maisto / virtuvės atliekų tvarkymas Vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), visos savivaldybės teritorijoje esančios viešojo maitinimo įmonės, parduotuvės, sandėliai ir maisto gamybos įmonės, kuriose susidaro maisto ir maisto gamybos atliekos, privalo jas rinkti ir tvarkyti. Maisto ar maisto gamybos atliekų gamintojas sudaro sutartį su šių atliekų tvarkytoju, specialia įmone, užsiimančia maisto atliekų perdirbimu, kompostavimu ir kitokiu apdorojimu. Maisto ir maisto gamybos atliekas privaloma rinkti į specialius, sandariai uždaromus konteinerius ir keisti juos šių atliekų susidarymo vietoje. Konteineriai turi būti plaunami ir dezinfekuojami šių atliekų susidarymo vietoje arba atliekų tvarkytojas juos pakeičia. Konfiskuoti maisto produktai ir produktai, kurių galiojimo laikas baigėsi arba kurie neatitinka higienos reikalavimų, turi būti vežami į specialias perdirbimo įmones. Tokius produktus mesti į komunalinių atliekų konteinerius arba šalinti sąvartyne draudžiama. Ukmergės rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, atskirtos viešojo maitinimo įstaigų maisto / virtuvės atliekos dažniausiai nemokamai atiduodamos sušerti gyvūnams, o panaudotas aliejus – superkamas. Daugiausia negamybinių maisto / virtuvės atliekų susidaro mažmeninės prekybos centruose (daržovės, vaisiai, kulinarijos cechų atliekos), tačiau didžioji jų dalis kol kas taip pat atiduodamos sušerti. Komunalinės maisto / virtuvės atliekos priskiriamos viešojo maitinimo atliekoms pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą3 (toliau – ŠGP reglamentas). Vadovaujantis 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento Nr. 142/2011/EB4 nuostatomis, maisto / virtuvės atliekos, tiek surenkamos iš viešojo maitinimo įstaigų, tiek iš gyventojų, priskiriamos 3–iai šalutinių gyvūninių produktų kategorijai ir joms turi būti taikomi ŠGP reglamento reikalavimai. Įmonės, turinčios teisę tvarkyti 3–ios kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant maisto /virtuvės atliekas, įsikūrusios prie Vilniaus arba Rokiškio rajone, tačiau teikia maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje. 1, 2 ir 3–ios kategorijos šalutinius gyvūninius produktus respublikiniu mastu tvarko UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Visoje Lietuvoje 3–ios kategorijos ŠGP tvarkymu, maitinimo įstaigų atliekų surinkimu, rūšiavimu, smulkinimu, atskyrimu, laikymu, importu ir eksportu užsiima Vilniuje įsikūrusi UAB „Horeca sprendimai“. Maisto / virtuvės atliekos iš gyventojų nėra atskirai renkamos.

2.7 Specifinių komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas Savivaldybėms nustatyta prievolė aprūpinti gyventojus ir šių buityje susidarančių komunalinių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis:  pavojingųjų atliekų;

3 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas). 4 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą. 24

 elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų;  naudotų padangų;  didelių gabaritų atliekų (statybinių atliekų, baldų ir kt.);  tekstilės atliekų. Šias atliekas gyventojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų. Specifinių atliekų surinkimas Ukmergės rajono savivaldybėje vykdomas apvažiavimo būdu arba gyventojai šias atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA), esančią adresu Gerseniškių g. 5., Ukmergės mieste. Aikštelė pradėta eksploatuoti 2013 m. spalio mėn. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo nustatyta sąlyga savivaldybėms užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (tokių kaip baldų, statybos ir griovimo, EEĮ atliekų, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, tekstilės atliekų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje 2014 m. pradžios duomenimis gyveno apie 41,7 tūkst. gyventojų, vadinasi Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta sąlyga tenkančiam aikštelių skaičiui įgyvendinta. Ukmergės mieste veikiančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje iš gyventojų (neskaitant pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų) priimamos šios specifinės atliekos: didžiosios buities atliekos, medienos atliekos, tekstilės atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, liuminescencinės lempos, buityje susidarančios statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, akumuliatoriai ir baterijos bei kitos buities pavojingosios atliekos (netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, tepalai ir pan.). Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai (ribojant kai kurių srautų atliekų kiekius). Aikštelėje surinktos atliekos saugojamos iki jų išvežimo į atliekas tvarkančias įmones. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, nuo veiklos pradžios (t.y. 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais) aikštelėje surinkta apie 33 tonos komunalinių atliekų (apie 0,86 kg/gyventojui), kurių didžiąją dalį (30 t) sudarė specifinės atliekos (tame tarpe – didelių gabaritų atliekos, padangos, statybos ir griovimo atliekos bei statybinės mdžiagos, turinčios asbesto). Tokios atliekos kaip didžiosios, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir naudotos padangos pagal iš anksto paskelbtą grafiką, ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų turėtojų surenkamos ir apvažiavimo būdu. Šių srautų surinkėjai turi informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie šių komunalinių atliekų surinkimo vietą, datą ir laiką, skelbiant skelbimus vietinėje spaudoje ir paštu siunčiamais informaciniais pranešimais, likus ne mažiau kaip dviem savaitėm iki numatomo surinkimo. 2013 m. duomenimis, apvažiuojant atliekų turėtojus iš viso surinkta 679 tonos atliekų, kurių tarpe didžiąją dalį (apie 64 proc.) sudarė naudotos padangos. Ukmergės rajono saviavaldybės administracijos duomenimis, per 2013 m. iš viso surinkta apie 723 tonos specifinių atliekų, iš kurių didžioji dalis – beveik 94 proc. – surinkta apvažiuojant atliekų turėtojus. Informacija apie atskirai surinktų specifinių atliekų srautų kiekius pateikiama 13 lentelėje.

13 lentelė. Specifinių atliekų surinkimas Ukmergės rajono savivaldybėje 2013 m. Buities Mišrios Statybinės Didelių Iš viso Naudotos EEĮ pavojin- statybos medžiagos, gabaritų specifinių padangos atliekos gosios ir turinčios atliekos atliekų atliekos griovimo asbesto Kiekis, surinktas 9 4 0 0 16 0 30 DGASA, t/m. Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekų 53 432 0 0 159 35 679 turėtojus, t/m. Kiekis, surinktas kitomis priemonėmis (per 0 0 14 0 0 0 14 papildančias sistemas, kita), t/m. Viso, t/m. 62 436 14 0 175 35 723 Šaltinis: Savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m. Elektros ir elektroninės įrangos surinkimas organizuojamas per 2013 m. savivaldybės administracijos su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ pasirašytą papildančios sistemos diegimo sutartį Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo. Prognozuojama, kad dėl pasirašytos atliekų surinkimo sistemą papildančios sistemos diegimo sutarties su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, kaip ir dėl plečiamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros (2013 m. naujai savo veiklą pradėjusios DGASA) bei tikslinamos atliekų surinkimo ir tvarkymo apskaitos sistemos, atskirai surenkamų specifinių komunalinių atliekų kiekiai didės. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti nemokamai priimamos elektros ir elektroninės įrangos platintojų, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga, ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį (vadinamasis atidavimas įrangos platintojui pagal principą „vienas už vieną“). Kaip nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, gyventojai buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, kurios susidaro statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, privalo rūšiuoti į tinkamas naudoti ir perdirbti atliekas: betono, keramikos, medienos, metalo, termoizoliavimo (neturinčias asbesto), popierinę pakuotę ir kartoną, polietileno ir plastiko, bitumines ir kitas nedegias ir į netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas, turinčias asbesto ir kitas netinkančias naudoti ar perdirbti medžiagas. Tačiau, kaip apibrėžta Taisyklėse, gyventojai, statybų užsakovai, vykdytojai ir savininkai pirmiausia turi imtis visų galimų statybos ir griovimo atliekų prevencijos (vengimo) priemonių, t.y. mažinti susidarančių atliekų kiekį, maksimaliai panaudoti statybos atliekas, kaip medžiagas kitoms reikmėms (betonavimui, grindimui ir pan.), nenaudoti kenksmingų statybos gaminių ir medžiagų. Naudotos padangos renkamos per didelių gabaritų aikštelę, per savivaldybės teritorijoje veikiančius atliekų priėmimo punktus bei periodiškai apvažiuojant šių atliekų turėtojus. Naudotos padangos, susidariusios transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu, turi būti priimamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše nustatyta tvarka.

2.8 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas Iš viso, neskaitant bešeimininkių atliekų, 2013 m. surinkta ir sutvarkyta apie 16,8 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Iš jų – 83 proc. dalis buvo nukreipta šalinimui Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne. Šalinamų komunalinių atliekų sudėtyje 97 proc. sudarė mišrios komunalinės atliekos.

2.8.1 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2011–2013 m. laikotarpiu savivaldybės teritorijoje surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis sumažėjo 17,6 proc. 2013 m. duomenimis, iš vietinės rinkliavos mokėtojų surinkta 13,4 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Ukmergės rajone 2012 m. rugpjūčio mėn.– iki 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikė UAB „Ukmergės versmė“. Nuo 2013 m. kovo mėn. mišrių komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, vežimo bei šalinimo atliekų šalinimo vietose), kaip ir žaliųjų atliekų, didžiųjų buityje susidarančių atliekų, EEĮ atliekų, buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, pavojingųjų atliekų, padangų ir kitų specifinių atliekų surinkimo ir/ar pridavimo šias atliekas tvarkančioms įmonėms paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje teikia UAB „Ekonovus“. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos konteinerine atliekų surinkimo sistema. Vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) atliekų operatorius atliekų turėtojus aprūpina konteineriais nemokamai. Mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti prie daugiabučių namų naudojami 1.100 litrų konteineriai. Mišrioms komunalinėms atliekoms iš individualių namų valdų surinkti naudojami 120 arba 240 litrų konteineriai (pagal gyventojų pageidavimą). Mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, priklausomai nuo deklaruoto atliekų kiekio, naudojami 120, 240 arba 1 100 litrų talpos konteineriai. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytą konteinerių aptarnavimo grafiką (14 lentelė). 14 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių minimalus ištuštinimo dažnis Ukmergės rajono savivaldybėje

Konteineriai Minimalus aptarnavimo dažnis Kolektyvinio naudojimo konteineriai prie daugiabučių Ne rečiau kaip šešis kartus per savaitę; namų šiltuoju metų periodu – tris kartus per savaitę Individualiose namų valdose mieste esantys Ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį konteineriai Individualiose namų valdose kaimo vietovėse esantys Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį konteineriai Operatoriaus surinktos mišrios komunalinės atliekos pristatomos šalinimui į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną. Pastaba: 2013 m. kovo 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ekonovus“ pasirašytos sutarties apimtyse buvo įtraukta mišrių komunalinių atliekų srauto rūšiavimo atliekų rūšiavimo linijoje paslauga, savivaldybės paskirtame sklype operatoriui savo lėšomis įrengiant atliekų rūšiavimo liniją. Planuoti linijos pajėgumai – 15.000 t mišrių komunalinių atliekų per metus, orientacinis dienos atliekų kiekis – 60 t. Linijos paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti perdirbimui ir panaudojimui tinkančias atliekas (ne mažiau kaip 50 proc. visų patenkančių biologiškai skaidžių atliekų bei plastiko, popieriaus ir kartono, stiklo, metalų ir kombinuotosios pakuotės atliekas). Tačiau, užtrukus žemės sklypo skyrimo procedūroms, buvo

atidėti linijos įrengimo darbai, ko pasėkoje nusikėlė atliekų rūšiavimo paslaugos teikimo pradžios laikas.

2.8.2 Komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 490 pakeistomis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis, nuo 2009 m. liepos 16 d. draudžiama šalinti komunalines atliekas Europos Sąjungos keliamų reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane taip pat nustatyta sąlyga ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose. Naudojant ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. (priemonės Nr. VP3–3.2–AM–01–V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“) lėšas, VAATC įgyvendino projektą „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012). Projekto apimtyse 2008 m. buvo uždarytas Kariotiškių sąvartynas ir naujai įrengtas Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas liko vienintelis, į kurį galima vežti regiono komunalines atliekas. Kariotiškių sąvartyno rekultivacijos darbai baigti 2010 m. Už uždaryto sąvartyno priežiūrą yra atsakingas VAATC, o priežiūrai ir monitoringui reikalingos lėšos yra įtrauktos į sąvartyno „vartų mokestį“. 2007–2010 m. laikotarpiu projekto apimtyse Vilniaus apskrityje iš viso buvo uždaryti ir sutvarkyti 126 reikalavimų neatitikę šiukšlynai ir sąvartynai. 2.8.2.1 Senų sąvartynų uždarymas ir priežiūra po uždarymo Įgyvendinant Vilniaus apskrities regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo projektą, iki 2008 m. buvo uždaryti visi Ukmergės rajono savivaldybėje buvę mažieji sąvartynai (19 vnt.), iki 2009 m. pabaigos uždarytas didžiausias savivaldybės teritorijoje Pabaisko seniūnijoje, Kopūstėlių kaime veikęs Beržutės sąvartynas. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje sutvarkyti seni sąvartynai pateikti 15 lentelėje. 15 lentelė. Uždaryti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje buvę seni sąvartynai (šiukšlynai)

Eil. Sąvartyno plotas, Seniūnija Sąvartynas Atliekų kiekis, m3 Nr. ha 1. Vidiškių Vidiškių 0,5 17 000 2. Deltuvos Laibiškių 1,0 18 800 3. Žemaitkiemio Žemaitkiemio 0,8 2 500 4. Lyduokių Lyduokių 0,8 2 000 5. Želvos Pašiaudinės 0,8 3 300 6. Pabaisko Olišankos 1,0 2 500 7. Šešuolių Liaušių 1,3 1 000 8. Pabaisko Pavytinės 0,5 1 300 9. Taujėnų Taujėnų 1,0 4 500 10. Želvos Aukštadvario 0,5 500 11. Šešuolių Šešuolių 1,2 1 100 12. Siesikų Barų 1,0 4 600 13. Veprių Rizgonių 1,5 2 600 14. Deltuvos Leonpolio 1,0 600 15. Pivonijos Laičių 1,0 1 400 16. Veprių Samantonių 1,0 1 500 17. Deltuvos Kryžankos 0,5 900 18. Deltuvos Sarosčių 0,5 2 100 28

Eil. Sąvartyno plotas, Seniūnija Sąvartynas Atliekų kiekis, m3 Nr. ha 19. Siesikų Šimkūnų 0,8 700 20. Pabaisko Beržutės 14,0 ~300 000 Šaltiniai: Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2009–2018 m.; Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija. 2.8.2.2 Regioniniai komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai Nuo 2009 m. vidurio, nutraukus atliekų šalinimą Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimų neatitikusiuose savivaldybės teritorijoje buvusiuose sąvartynuose, Ukmergės rajono savivaldybėje surinktos mišrios komunalinės pradėtos vežti į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime, Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., esantį beveik išeksploatuoto Kazokiškių žvyro ir smėlio karjero vietoje, apie 3,5 km į šiaurę nuo Vievio miesto. Regioninio komunalinių atliekų sąvartyno eksploatacijos pradžia – 2007 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną eksploatuoja VAATC. Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne šalinamos Vilniaus apskrityje susidarančios nepavojingosios komunalinės atliekos ir nepavojingosios gamybinės atliekos iš įmonių, kurių panaudoti ar perdirbti nėra techninių galimybių bei pajėgumų. Bendras sąvartyno sklypo plotas – 30,16 ha, atliekų kaupo plotas – 27,1 ha. Projektinis sąvartyno pajėgumas – 6 mln. tonų atliekų per 20 metų (340.000 tonų per metus, 930 tonų per dieną). Sąvartyne per 20 metų laikotarpį planuojama sukaupti beveik 6 milijonus tonų atliekų. Planuojama, kad dėl mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių veikimo, šis terminas bus žymiai ilgesnis. Įskaitant kasdieninio uždengimo medžiagą ir uždengiamąjį sluoksnį, sąvartyno tūris sieks apie 7 mln. tonų. Sąvartynas įrengtas laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Sąvartyne įdiegtos filtrato ir sąvartyno dujų surinkimo sistemos. Sąvartyno kaupo dugnas izoliuotas, apsaugantis nuo bet kokios taršos sklidimo į požeminę aplinką, su įrengta filtrato surinkimo drenažine sistema. Šia sistema filtratas surenkamas ir nuvedamas į sąvartyne veikiančius atvirkštinio osmoso nuotekų valymo įrenginius. Atvirkštinio osmoso nuotekų valymo įrenginiai leidžia apvalyti sąvartyno nuotekas (filtratą) iki Elektrėnų–Vievio biologinių nuotekų valymo įrenginių operatoriaus nustatytų reikalavimų. Surinktas apvalytas filtratas kartu su sąvartyno buities, lietaus ir gamybinėmis nuotekomis automatizuota siurbline paduodamas į Elektrėnų–Vievio biologinius nuotekų valymo įrenginius, esančius Vievyje, už 1,2 km nuo sąvartyno. Nuo pat Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno eksploatacijos pradžios (užpildžius sekciją mažiausiai 2 m storio atliekų sluoksniu) buvo pradėti įrenginėti vertikalūs ištraukiamieji sąvartyno dujų šuliniai. Surenkamos sąvartyno dujos dujotiekiu tiekiamos į katilinę Vievyje šilumos energijos gamybai.

2.8.3 Šalinamų komunalinių atliekų kiekiai Sąvartyne šalinama didžioji dalis Vilniaus apskrities savivaldybių teritorijose susidarančių komunalinių atliekų. Nuo sąvartyno veiklos pradžios (2009–2013 m. laikotarpiu) į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną pristatyti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktų komunalinių atliekų kiekiai pateikiami 9 paveiksle.

Pav. 9. Vilniaus apskrities regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne priimti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktų komunalinių atliekų kiekiai (nuo sąvartyno veiklos pradžios 2009 m.) Šaltinis: VAATC, 2014 (UAB „VAATC“ Metinio pranešimo informacija) Didėjant atskiro komunalinių atliekų surinkimo (t.y. perdirbimo ir panaudojimo) laipsniui, 2011– 2013 m. laikotarpiu sąvartyne šalintų Ukmergės rajono savivaldybėje susidariusių komunalinių atliekų kiekiai mažėjo. Didžiąją dalį (97 proc.) sąvartyne šalinamų atliekų sudaro mišrios komunalinės atliekos. 2012 m. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktų ir Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalintų mišrių komunalinių atliekų kiekis vienam statistiniam savivaldybės gyventojui sudarė apie 365 kg/m., 2013 m. – sumažėjo iki 361 kg/m.

2.8.4 Šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai 2012–2013 m. pašalinti mišrių komunalinių atliekų ir bologiškai skaidžių atliekų kiekiai pateikiami 16 lentelėje. 16 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduočių vykdymas

Pašalintų mišrių komunalinių atliekų kiekis, tonomis Metai Mišrių komunalinių atliekų Biologiškai skaidžių atliekų Biologiškai skaidžių kiekis kiekis atliekų dalis, proc. 2012 14 013,0* 6 996,9* 49,93%* 2013 13 558,7** 6 240,4** 46,03%**

Šaltinis: * Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaita, laikotarpis – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31;** Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaita, laikotarpis – nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. Remiantis VAATC duomenimis, 2013 metais sąvartyne pašalintų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėtyje biologiškai skaidžių atliekų dalis sudarė apie 46 proc. Vertinama, kad 2013 m. sąvartyne iš viso pašalinus apie 6,4 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas didžiausias 2013 m. leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis buvo viršytas beveik 3 kartus (17 lentelė). 17 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių vykdymas (2013 m.) 30

Pašalintas Atliekų Pašalintas mišrių Atliekų komunalinių Pašalintos komunalinės biologinis komunalinių sąrašo biologiškai skaidžių biologiškai skaidžios atliekos skaidumas, atliekų bendras kodas atliekų grynasis proc. kiekis tonomis kiekis tonomis Ukmergės r. savivaldybė Mišrios komunalinės atliekos 20 03 01 46,03 13 558,7 6 240,4 Atskirai sąvartyne pašalintos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos Drabužiai 20 01 10 50 0,0 0,0 Tekstilės gaminiai 20 01 11 50 0,0 0,0 Gatvių valymo liekanos 20 01 38 46,07 411,0 189,4 Didžiausias leistinas šalinti komunalinių BSA 2.200 Iš viso: 6.429,8 kiekis 2013 m., tonomis* Šaltinis: Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaita, laikotarpis – nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31; * Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 6 priede nustatyta užduotis.

2.8.5 Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir jų pajėgumai Iki 2016 m. pradžios Vilniaus mieste, Jočionių g. planuojama pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginius, kurių projektinis pajėgumas – 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Pagrindinė šių įrenginių paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) srauto atskirti antrines žaliavas (metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą), biologiškai skaidžias atliekas ir paruošti kietąjį atgautąjį kurą (toliau – KAK) kogeneracinei jėgainei. Numatytos investicijos MBA įrenginių statybai – apie 119 mln. Lt (apie 34,5 mln. Eur). MBA įrenginius statys ir 20 metų eksploatuos konkurso būdu parinkta įmonė UAB „Energesman“. MBA įrenginiuose mechaninio, automatizuoto ir rankinio rūšiavimo priemonėmis bus atskiriamos antrinės žaliavos bei biologiškai skaidžios atliekos.

Pav. 10. MBA įrenginių principinė schema Įrenginių operatoriui nustatyti reikalavimai, kad antrinių žaliavų atskyrimo iš pirminio mišrių komunalinių atliekų srauto efektyvumas (vertinant nuo patenkančio į įrenginius frakcijos srauto) būtų:  juodųjų metalų atskyrimui – ne mažiau 80 proc.;  spalvotųjų metalų atskyrimui – ne mažiau 80 proc.;  plastikų atskyrimui – ne mažiau 45 proc.;

 stiklo atskyrimui – ne mažiau 45 proc;  popieriaus/ kartono išrūšiavim efektyvumui – ne mažiau 15 proc. Bendras reikalaujamas antrinių žaliavų (metalų, plastikų, stiklo, popieriaus) atskyrimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 12 proc. nuo patenkančio į įrenginius mišrių komunalinių atliekų srauto. Priemaišų dalis atskirtose antrinėse žaliavose negali viršyti 10 proc. Atskirtos antrinės žaliavos (pagal poreikį – supresuotos) tolimesniam apdorojimui perduodamos šių atliekų tvarkytojams. Mechaninio apdorojimo metu atskirta biologiškai skaidi atliekų dalis bus apdorojama biodžiovinimo būdu. Tai aerobinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo procesas, kurio metu biologiškai skaidžių atliekų degradavimo metu susidariusi šiluma naudojama atliekose esančiam vandeniui pašildyti tam, kad intensyviai aeruojant atliekų masę būtų sumažinta vandens išgaravimui reikalinga energija. Šio proceso metu visa atliekų masė išdžiovinama, pašalinant iki 70–80 proc. atliekose esančios drėgmės. Tokiu būdu likutinis atliekų masėje esantis vandens kiekis sudaro mažiau 20 proc. bendros masės. Taip visoje atliekų masėje praktiškai sustabdomi biologiniai degradacijos procesai (puvimas, rūgimas ir pan.), atliekos nebeskleidžia kvapų, yra dalinai stabilizuotos. Po biologiškai skaidžių atliekų biologinio apdorojimo gautas KAK bus perduotas atliekų deginimo įmonei. Po komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo likusios perdirbimui netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos bus perduotos atliekų deginimo įmonei. KAK energetinė vertė turės būti ne mažiau 12 MJ/kg, o drėgnis – ne daugiau 25 proc. Po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti ar panaudoti energijai išgauti komunalinės atliekos bus vežamos šalinti į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną.

2.8.6 Atliekų naudojimo energijai gauti įrenginiai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 486 „Dėl Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ priedo informacija, ne vėliau kaip iki 2020 m., renovuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus, Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje papildomai bus įrengti biokuro ir (ar) komunalinių atliekų kogeneraciniai įrenginiai, kurių elektrinė galia – iki 145 MW. Lygiagrečiai, iki 2020 m., renovuojant esamus kogeneracinius pajėgumus ar statant naujus, biokuro ir (ar) komunalinių atliekų kogeneraciniai įrenginiai (iki 53 MW elektrinės galios) centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje bus papildomai įrengti ir Kaune. Šie projektai pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jų įgyvendinimas pavestas UAB „Lietuvos energija“.

2.9 Visuomenės švietimas ir informavimas Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir VAATC, vykdydami visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, aktyviai skleidžia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, aplinkai palankius atliekų tvarkymo būdus, taikomas priemones, sistemos plėtros galimybes, atliekų tvarkymo svarbą aplinkos kokybės gerinimui. Didžiausias dėmesys skiriamas atliekų prevencijos, srautų (pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų batskyrimo jų susidarymo vietoje ir atskirai surinktų žaliųjų atliekų tvarkymo klausimams. Visuomenės švietimui ir informavimui organizuojami seminarai, konkursai, leidžiami informaciniai lankstinukai, knygelės, straipsniai vietinėje ir regioninėje spaudoje, rengiami reportažai televizijoje. Apie savo galimybes priduoti atliekas, apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus gyventojai informuojami Ukmergės rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (http://www.ukmerge.lt) ir VAATC internetiniame puslapyje (http://www.vaatc.lt). Kiekvienais metais savivaldybės administracija rengia ataskaitą ir viešai paskelbia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje. Viešai (savivaldybės internetiniame 32

puslapyje) pateikiami duomenys apie susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius kitiems metams ir tolimesniam laikotarpiui, planuojamas priemones atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti. Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis Ukmergės rajono gyventojai rajoninėje spaudoje ir savivaldybės elektroniniame puslapyje nuolatos informuojami apie atliekų tvarkymo sistemą bei savivaldybės teritorijoje vykdomas akcijas, periodiškai – apie stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Švietimo ir informavimo veiklos su savivaldybės pagalba vykdomos ir atskirų atliekų srautų surinkimo operatorių, gamintojų ir importuotojų organizacijų bei VAATC iniciatyva. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2013 m. pasirašė komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos surinkimo sistemos diegimo sutartį su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo, kurioje numatytos veiklos apima visuomenės švietimą ir informavimą elektros ir elektroninės įrangos surinkimo ir tvarkymo klausimais. Pagal 2013 m. pasirašytas Bendradarbiavimo sutartis Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje gyventojų švietimą ir informavimą apie pakuočių atliekų surinkimą ir tvarkymą vykdo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“.

2.10 Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklė Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą galima įvertinti pagal tai, kaip įgyvendinamos Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys. Šis vertinimas pateiktas 18 lentelėje.

18 lentelė. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimo būklės Ukmergės rajono savivaldybėje vertinimas

Eil. VSATP Komunalinių atliekų tvarkymo užduotis Įgyvendinimas 2013 m. Nr. punktas

1. 84.1 iki 2009 m. užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir Įgyvendinta (paslauga teikiama 100 proc. gyventojų prieinamumą. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo ir juridinių asmenų, arba 100 proc. savivaldybės 98.1 paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus objektai)

2. 84.2 ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus Įgyvendinta. Nuo 2009 m. vidurio komunalinės atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose atliekos šalinamos Vilniaus apskrities nepavojingų atliekų sąvartyne Kazokiškių kaime, Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.

3. 84.3. iki 2011 m. pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų Įgyvendinta. Uždaryti visi savivaldybėje buvę maži ir neatitinkančius sąvartynus vidutinis sąvartynai (iš viso – 20 vnt.)

4. 84.5 iki 2013 m. paruošti perdirbti ar kitaip naudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų; užtikrinti, Neįgyvendinta. 2013 m. buvo paruošta perdirbti ar kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 proc. susidariusių savivaldybės teritorijoje kitaip panaudoti apie 17 proc. komunalinių atliekų. 98.4 komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos

5. 84.6 ne vėliau kaip nuo 2013 m. sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas Neįgyvendinta. Šią užduotį planuojama įgyvendinti perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas pradėjus eksploatuoti MBA įrenginius nuo 2015 m. 98.5. pabaigos.

Eil. VSATP Komunalinių atliekų tvarkymo užduotis Įgyvendinimas 2013 m. Nr. punktas

6. 98.2 Parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. būtų Įgyvendinta iš dalies. Antrinių žaliavų surinkimo pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius konteinerių aikštelių trūksta sodų ir garažų savininkų reikalavimus: bendrijų teritorijose.  įrengti gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;  gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;  atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones. Pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas antrinių žaliavų surinkimo priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita).

7. 98.3 iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir Įgyvendinta. Savivaldybės teritorijoje įrengta ir nuo griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, buityje susidarančių pavojingų 2013 m. eksploatuojamos DGASA. Tačiau ne atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50 tūkst. gyventojų, taip pat visiems Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Gyventojams atstumas iki atstumas iki tokių aikštelių yra ne daugiau kaip 10 tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 10 kilometrų. kilometrų.

Eil. VSATP Komunalinių atliekų tvarkymo užduotis Įgyvendinimas 2013 m. Nr. punktas

8. 97. Siekdamos gerinti tam tikrų atliekų srautų surinkimą ir mažinti komunalinių atliekų tvarkymo Įgyvendinta – bendradarbiaujama 2013 m. savivaldybių valdomose sistemose išlaidas, savivaldybės turi glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais savivaldybės bei gamintojų ir importuotojų ir importuotojais (arba jiems atstovaujančiomis licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijų pasirašytų sutarčių apimtyse organizacijomis), kurie pagal gamintojo atsakomybės principą turi organizuoti ir (ar) finansuoti (pasirašytos komunalinių aliekų tvarkymo sistemą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos papildančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. surinkimo sistemos diegimo sutartis, bendradarbiavimo sutartys dėl pakuočių atliekų sistemos organzavimo)

9. 101. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės Neįgyvendinta, 2013 m. Vilniaus apskrities biologiškai skaidžios atliekos, susidariusios Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 2013 m. regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne pašalinta 102. sudarytų ne daugiau kaip 2.200 t. apie 6.430 tonų biologiškai skaidžių atliekų, ženkliai 6 viršijant nustatytus reiakalvimus. Pastaba: 2014 – priedas 2015 m. VATP numatytas didesnis leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis – 5.003 tonos.

10. 103. Atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip Įgyvendinta iš dalies. Savivaldybės teritorijoje /104.3.– naudojamos. vykdomas atskiras žaliųjų atliekų surinkimas 104.5 (renkamos kapinių žaliosios atliekos), nukreipiant jas „Žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, turi būti į UAB „Ukmergės vandenys“ nuo 2011 m. 104.1. surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų eksploatuojamą nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų atliekų“ kompostavimas. 106.2.1. kompostavimo aikštelę (Sargelių kaime, Pabaisko Savivaldybės turi informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių seniūnijoje, Ukmergės rajone).

biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų šių atliekų kompostavimą Skatinant individualų kompostavimą nuo 2014 m. susidarymo vietoje. 106.2.2. dalijamos kompostavimo dėžės. Savivaldybės iki 2010 m., atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

11. 104.2. Savivaldybės, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, Bus įgyvendinta 2015 m., kai bus pradėtas pilnomis privalo taip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad iki 2010 m. būtų įdiegtas apimtimis vykdyti namudinis kompostavimas, o 2015 107. mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir m. pabaigoje pastatyti MBA įrenginiai. šių atliekų apdorojimas.

2.11 Komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė Žemiau pateikta Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė.

Stiprybės

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą Ukmergės rajono savivaldybėje įvesta nuo 2010 m. spalio 1 d.Visuotinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įvedimas ir atliekų tvarkymo paslaugos teikimas kiekvienam rinkliavos mokėtojui užtikrino, kad visos susidariusios komunalinės atliekos yra surenkamos ir sutvarkomos (paslauga teikiama 100 proc. savivaldybės teritorijos fizinių asmenų ir 100 proc. juridinių asmenų, kas sudaro 100 proc. savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai)).

Mišrios komunalinės atliekos šalinamos ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiame Vilniaus apskrities regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne (Kazokiškių k., Elektrėnų savivaldybėje). Atliekų šalinimas ES reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose nutrauktas (2007–2009 m. laikotarpiu visi seni sąvartynai Ukmergės rajono savivaldybėje uždaryti.

Plečiama atskiro pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo sistema. Savivaldybės gyvenamuosiuose rajonuose sukurtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus atitinkantis antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklas; jo tolimesnei plėtrai atnaujinta ir 2014 m. patvirtinta konteinerių aikštelių išdėstymo schema; atskirų seniūnijų teritorijose pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (bei kitų srautų) surinkimui įrengti atliekų priėmimo punktai.

Plėtojama kitų specifinių komunalinių atliekų srautų (didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buities pavojingosios atliekos ir kt.) surinkimo sistemos: savivaldybės teritorijoje eksploatuojama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, įrengta adresu Gerseniškių g. 5., Ukmergės mieste; specifiniai komunalinių atliekų srautai renkami periodinių atliekų turėtojų apvažiavimų būdu; naudotų padangų surinkimas vykdomas per atskirose seniūnijose įrengtus atliekų priėmimo punktus.

Kuriama atskiro biologinių atliekų tvarkymo rajone sistema: atskirai renkamos žaliosios atliekos (tame tarpe – žaliosios atliekos iš kapinių teritorijų); savivaldybės teritorijoje veikia nuotekų dumbo ir žaliųjų atliekų tvarkymui įrengta ir UAB „Ukmergės vandenys“ eksploatuojama kmpostavimo aikštelė; gyventojams sudarytos galimybės žaliąsias atliekas į kompostavimo aikštelę pristatyti nemokamai; dalinant kompostavimo dėžes gyventojams, skatinamas individualus kompostavimas.

Įgyvendinamas ES finansuojamas projektas regioninei mišrių komunalinių atliekų antrinio rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo infrastruktūrai Vilniaus apskrityje sukurti – statomi MBA įrenginiai.

Didelis dėmesys skiriamas nuolatiniam visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais, tam panaudojant įvairias visuomenės informavimo priemones.

Silpnybės

Didžioji dalis komunalinių atliekų (2013 m. duomenimis – apie 83 proc.) šalinama sąvartyne.

Perdirbamų ar kitaip panaudojamų komunalinių atliekų dalis sudaro tik apie 17 proc.

Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimas kolektyviniais konteineriais nėra efektyvus (šia sistema kol kas atskirai surenkama tik apie 4 proc. nuo bendro sraute susidarančio šių frakcijų kiekio).

Neužtikrinamos biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys (2013 m. leistinas šainti kiekis viršytas beveik 3 kartus)

Gyventojai vangiai naudojasi galimybe atskirai rinkti žaliąsias atliekas ir jas pristatyti į savivaldybės teritorijoje veikiančią kompostavimo aikštelę.

Esama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo tvarka neskatina atliekų turėtojų mažinti komunalinių atliekų susidarymo ir daugiau atliekų rūšiuoti.

Vėluojama vykdyti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis – trūksta antrinių žaliavų atskiro surinkimo aikštelių sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose, vėluojama pastatyti MBA įrenginius.

Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas nėra užtikrinamas nacionaliniu mastu ir tai įtakoja antrinių žaliavų surinkimo paslaugos teikimo kokybę.

Galimybės

ES ir nacionalinė finansinė parama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai: rūšiuojamajam atliekų surinkimui (ypač individualiais antrinių žaliavų konteineriais), biologiškai skaidžių atliekų (tame tarpe – žaliųjų atliekų ir maisto atliekų) atskiro surinkimo ir tvarkymo infratsruktūrai bei individualaus kompostavimo priemonėms.

Vadovaujantis nuo 2013 m. įsigaliojusiomis Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo, todėl ateityje turėtų išaugti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir perdirbimo apimtys.

Tikslinant vietinės rinkliavos/ atliekų turėtojų duomenų bazę ir atliekų apskaitą, galimybės tobulinti apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymą sistemą, siekiant skatinti gyventojus rūšiuoti antrines žaliavas ir žaliąsias atliekas.

Grėsmės

Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas nebus pakankamas ir rūšiuotų atliekų kiekiai augs nepakankamai, kad būtų užtikrintos komunalinių atliekų naudojimui ir perdirbimui nustatytos užduotys.

Nebus laiku pastatytas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys ir pasinaudota ES finansine parama komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai; nebus laiku įvykdytos biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotys.

Brangstant mišrių komunalinių atliekų tvarkymui reikės didinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą dydį.

3. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR UŽDUOTYS 2014–2020 M. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo užduotys, tikslai ir uždaviniai iki 2020 m. nustatyti vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu. Plėtojant Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, siekiama mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose ir įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą: 1. prevenciją; 2. paruošimą naudoti pakartotinai, prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus naudoti pakartotinai; 3. perdirbimą, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4. kitokį naudojimą, pavyzdžiui, naudojimą energijai gauti, prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5. šalinimą, prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip naudoti tinkamas atliekas. Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama komunalinių atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti paruošiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.

3.1 Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys Vadovaujantis Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytos šios valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurias privalės įgyvendinti Ukmergės rajono savivaldybė: 1. užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų: – 2014–2015 m. – 5 003 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2016–2017 m. – 4 503 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2018–2019 m. – 4 002 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – nuo 2020 m. – 3 502 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. 2. iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); 3. iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); 4. užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatomos įgyvendinti valstybinės bei kitos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurias kaip pareigą savivaldybėms nustato Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas, pateiktos 19 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat numatyta, kurios komunalinių atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos per savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o kurios – savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą Vilniaus apskrities regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

19 lentelė. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys ir planuojamas jų įgyvendinimas

VATP Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane Planuojamas komunalinių atliekų punktas nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys tvarkymo užduoties įgyvendinimas

Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys 230.1. užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos Ukmergės rajono Regioniniu principu: savivaldybėms 236. savivaldybės komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki bendradarbiaujant – per sukurtą 237. 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų Vilniaus regiono komunalinių atliekų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų: tvarkymo sistemą. 8 priedas – 2014–2015 m. – 5.003 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2016–2017 m. – 4.503 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – 2018–2019 m. – 4.002 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; – nuo 2020 m. – 3.502 tonų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. 230.2. iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip Savivaldybė: perdirbti rūšiuojamuoju 242. 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų atliekų surinkimo būdu surinktas kiekį). atliekas (pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas bei kitas komunalines 230.3. iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip atliekas). Kompostuoti atskirai surinktas 242. 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų žaliąsias atliekas (kartu su nuotekų kiekį). dumblu UAB „Ukmergės vandenys“ eksploatuojamoje kompostavimo aikštelėje). Regioniniu principu: mechaniškai ir biologiškai apdoroti bei panaudoti energijos gamybai iš mišrių komunalinių atliekų gautą kietąjį atgautą kurą ir perdirbti iš mišrių atliekų srauto išrūšiuotas perdirbimui tinkamas atliekas. 230.4. užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant Savivaldybė: perdirbti rūšiuojamuoju pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių atliekų surinkimo būdu surinktas popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų pakuočių atliekas ir kitas antrines paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti. žaliavas. Regioniniu principu: perdirbti iš mišrių atliekų srauto išrūšiuotas pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas. Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys 239.1. iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., Savivaldybė: savivaldybėje skatinti gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų namudinį kompostavimą. Surinkti tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų žaliąsias atliekas iš kapinių teritorijų; atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą kompostuoti surinktas žaliąsias atliekas

jų susidarymo vietoje. dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje. Regioniniu principu: skatinti namudinį kompostavimą. 239.2. iki 2016 metų baigti įrengti mechaninio biologinio Regioniniu principu: savivaldybėms apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir bendradarbiaujant – per sukurtą apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai tvarkymo sistemą, t. y. planuojama

VATP Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane Planuojamas komunalinių atliekų punktas nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys tvarkymo užduoties įgyvendinimas skaidžios atliekos būtų apdorojamos, prieš jas perduodant įgyvendinti mechaninio–biologinio naudoti energijai gauti. apdorojimo įrenginio statybos Vilniaus m. pramoniniame rajone projektą. 239.3. iki 2019 metų įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį Savivaldybė: atskirai surinkti ir surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai perduoti tvarkytojams arba kompostuoti surinktoms maisto / virtuvės atliekoms apdoroti. nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje maisto / virtuvės atliekas, prieš tai atlikus bandomąjį maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą ir parengus galimybių studiją dėl apdorojimo pajėgumų reikalingumo. Regioniniu principu: apdoroti surinktas maisto / virtuvės atliekas (regioniniame) įrenginyje, prieš tai atlikus bandomąjį maisto / virtuvės atliekų surinkimo projektą regiono mastu ir parengus galimybių studiją dėl regioninių apdorojimo pajėgumų reikalingumo. 239.4. biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą Regioniniu principu: ir toliau vykdyti pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo žaliųjų atliekų kompostavimą kartu su tvarkymo infrastruktūra. nuotekų dumblu nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje. Rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtros užduotys 246.1. iki 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti konteinerių aikštelių Savivaldybė išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti. 246.2. užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti Savivaldybė antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: 246.2.1. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; 246.2.3. vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas; 246.2.4. savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

VATP Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane Planuojamas komunalinių atliekų punktas nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys tvarkymo užduoties įgyvendinimas

246.3. pastatyti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius Savivaldybė viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. 246.4. jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių Savivaldybė konteinerių arba juos naudoti ekonomiškai netikslinga, taikyti kitas priemones ir būdus (pavyzdžiui, antrinių žaliavų surinkimas į specialius maišus, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita). 246.5. atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo Savivaldybė specifiką ir faktinį antrinių žaliavų surinkimo konteinerių poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus. 246.6. atliekų rūšiavimui skatinti ne rečiau kaip kartą per metus Savivaldybė informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje – pateikti informaciją apie surinktą kiekį ir surinkimo kaitą, taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemones. Pastaroji prievolė pagal sutartį gali būti pavesta gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Visuotinės komunalinių atliekų tvarkymo gyventojams paslaugos užtikrinimas 254. Savivaldybės iki 2016 m. privalo užtikrinti, kad visiems jos Savivaldybė teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas taip pat numato, kad savivaldybės, siekdamos užtikrinti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams, į regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus turi įtraukti ir taikyti šias priemones: 1. užtikrinti, kad būtų eksploatuojama ne mažiau kaip po vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę 50.000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip po vieną tokią aikštelę savivaldybės teritorijoje; 2. užtikrinti didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas savivaldybėms taip pat numato reikalavimus dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo:  savivaldybė turi užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) rūšiuojamąjį surinkimą ir tai, kad jų organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas;  savivaldybė turi užtikrinti pavojingųjų atliekų surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir pavojingųjų atliekų surinkimą apvažiuojant ne rečiau kaip 2 kartus per metus;

 savivaldybė ne rečiau kaip 2 kartus per metus turi pateikti visiems gyventojams išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą ir šią informaciją skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodytos surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jeigu tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose;  savivaldybė, sudarydama su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, turi siekti, kad pavojingųjų atliekų srautai, kuriuos techniškai ir organizaciniu požiūriu galima surinkti, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose. Visi šie aukščiau pateikti reikalavimai yra numatyti priemonių plane (plačiau – šio plano 4 skyriuje).

3.2 Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai Pagrindinis Ukmergės rajono savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas – užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius– ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais ir siekiant įgyvendinti valstybės nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis Ukmergės rajono savivaldybei, nustatomi šie Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai iki 2020 metų: 1 tikslas. Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Biologiškai skaidžių atliekų šalinamų sąvartynuose mažinimo tikslas – sumažinti sąvartyne šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį iki nustatytų Valstybiniame atliekų tvarkymo plane, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ypač neigiamiems klimato pokyčiams, o taip pat panaudojant vertingus išteklius, gražinant juos į aplinka vertingo produkto – komposto – pavidalu. Įgyvendinant šį tikslą taip pat iš dalies sprendžiama atliekų prevencijos problema. 1.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis. 1.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto / virtuvės atliekų) rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo apimtis. 1.3. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant ir apdorojant biologiškai skaidžias atliekas. 2 tikslas. Užtikrinti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtrą, įgyvendinant atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumą ir mažinant sąvartyne šalinamų atliekų kiekį. Rūšiuojamojo atliekų surinkimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, tuo pačiu sumažinant sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekį. Atliekų naudojimas, įskaitant atliekų deginimą išgaunant energiją, taip pat prisideda prie šio tikslo ir mažina sąvartyne šalinamų atliekų kiekius. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas užtikrina atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą.

2.1. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir perdirbimo apimtis. 2.2. uždavinys. Plėtoti ir eksploatuoti kitų (specifinių) komunalinių atliekų srautų surinkimo sistemą. 2.3. uždavinys. Plėtoti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo sistemą. 3 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant saugų jų šalinimą. 3.1. uždavinys. Užtikrinti visiems prieinamą viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. 3.2. uždavinys. Plėtoti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą. 3.3. uždavinys. Sumažinti sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekį. 3.4. uždavinys. Užtikrinti saugų aplinkai atliekų šalinimą. 3.5. uždavinys. Stiprinti savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus.

4. UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS 2014–2020 M. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano įgyvendinimo priemonės, skatinančios atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, perdirbimą, kitokį naudojimą ir saugų atliekų šalinimą, pateiktos 20 lentelėje. Šiame priemonių plane numatytas ir komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų prognozuojamas preliminarus investicijų poreikis bei finansavimo šaltiniai. 2014–2020 metų vykdymo laikotarpiu Vilniaus apskrityje turėtų būti baigta kurti ir pradėta eksploatuoti jau suplanuota regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra – regioninis mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje susidariusioms komunalinėms atliekoms tvarkyti bus eksploatuojama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, žaliosios atliekos tvarkomos dumblo kompostavimo aikštelėje, eksploatuojamas Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas, vykdoma uždarytų sąvartynų priežiūra. Pagrindinis dėmesys šiuo planavimo laikotarpiu bus skiriamas sąvartyne šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimui ir atliekų prevencijos, paruošimo pakartotiniam naudojimui bei perdirbimo skatinimui. Šių tikslų bus siekiama kaip techninėmis priemonėmis (pvz., sudarant geresnes atliekų rūšiavimo sąlygas), taip tobulinant kontrolės mechanizmą bei įgyvendinant visuomenės švietimo ir informavimo priemones. 5 skyriuje pateiktas detalesnis Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano įgyvendinimo priemonių aprašymas.

20 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2014-2020 m. priemonės Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* 1 tikslas. Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį 1.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis 1.1.1. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones URSA, VAATC 2014–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje, įskaitant gyventojų vietinės rinkliavos lėšos, informavimą apie maisto atliekų susidarymo mažinimą (pvz., leisti VAATC lėšos 2*, ES leidinius, straipsnius, laidas, organizuoti renginius ir pan.). paramos lėšos, kitos lėšos 1.1.2. Išdalinti gyventojams individualaus kompostavimo VAATC, KA 2014 m. ES paramos lėšos, VAATC 233,3 (806) konteinerius (dėžes) buityje susidarančioms biologiškai skaidžioms surinkimo sistemos lėšos 2* atliekoms (žaliosioms atliekoms ir kitoms tinkamoms kompostuoti operatorius maisto atliekoms) kompostuoti individualiose valdose (6 140 vnt.) 1.1.3. Parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų VAATC, URSA 2014–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, ūkio sąlygomis rekomendacijas (lankstinukus, informaciją internete, vietinės rinkliavos lėšos, žiniasklaidoje) ir skatinti gyventojus naudotis individualiai VAATC lėšos 2*, kitos lėšos įsigytomis ar kompostavimo priemonėmis 1.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto / virtuvės atliekų) rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo apimtis 1.2.1. Organizuoti žaliųjų atliekų surinkimą ir apdorojimą savivaldybės teritorijoje veikiančioje dumblo kompostavimo URSA 2014–2020 m. Vietinės rinkliavos lėšos aikštelėje 1.2.2. Pasirengti atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimui ir VAATC 2015 m. VAATC lėšos 2* sutvarkymui nuo 2018 m.: parengti paraišką maisto atliekų atskiro surinkimo pilotiniam projektui regione 2 3 1.2.3. Esant galimybei gauti paramą, įgyvendinti maisto / virtuvės VAATC, URSA 2016–2017 m. VAATC lėšos *, ES * atliekų atskiro surinkimo pilotinį projektą Ukmergės mieste (projekto paramos, nacionalinės apimtyse įvertinti maisto / virtuvės atliekų tvarkymo pajėgumų paramos lėšos, vietinės sukūrimo poreikį bei galimybes, įskaitant visuomenės informavimą, rinkliavos lėšos, kitos lėšos švietimą ir gerosios praktikos sklaidą)

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* 4 1.2.4. Įdiegti ir organizuoti atskiro maisto / virtuvės atliekų URSA, VAATC 2018–2020 m. ES paramos, nacionalinės * surinkimo ir tvarkymo sistemą paramos lėšos, vietinės rinkliavos lėšos, kitos lėšos 1.3. uždavinys. Rūšiuoti mišrias komunalines atliekas, atskiriant ir apdorojant biologiškai skaidžias atliekas 1.3.1. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių komunalinių atliekų VAATC, privatus 2015–2020 m. VAATC lėšos 2* rūšiavimą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir atskirtų operatorius biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą biodžiovinimo įrenginiuose, regeneruojant jose sukauptą energiją 2 tikslas. Užtikrinti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtrą, įgyvendinant atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumą ir mažinant sąvartyne šalinamų atliekų kiekį 2.1. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo ir perdirbimo apimtis 2.1.1 Parengti ir patvirtinti atnaujintą pakuočių atliekų ir kitų antrinių URSA 2014 m. Savivaldybės biudžeto lėšos - žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą 2.1.2. Aprūpinti individualius namus ir juridinius asmenis URSA, gamintojai 2014–2015 m. Gamintojų ir importuotojų priemonėmis (polietileniniais maišais, konteineriais ar kt.) pakuočių ir importuotojai, lėšos atliekoms (atskirai - stiklinių pakuočių atliekoms ir visų kitų rūšių KA surinkimo pakuočių atliekoms bei kitoms tinkamoms perdirbti antrinėms sistemos žaliavoms) surinkti operatorius 2.1.3. Aprūpinti individualius namus ir juridinius asmenis URSA, gamintojai 2015–2018 m. Nacionalinės paramos lėšos, 463,4 (1 600) individualiais konteineriais pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms ir importuotojai, gamintojų ir importuotojų žaliavoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir KA surinkimo lėšos, kitos lėšos importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą sistemos operatorius 2.1.4. Įrengti antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais URSA 2014 m. Vietinės rinkliavos lėšos, 14,7 (51) aikšteles esamose konteinerių pastatymo vietose prie daugiabučių kitos lėšos namų ir viešosiose erdvėse (3 aikštelės Ukmergės miesto ir 2 kaimų seniūnijose) 2.1.5. Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, URSA, gamintojai 2015–2018 m. ES paramos lėšos, gamintojų 187,7 (648) 5*

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, plėtoti pakuočių ir importuotojai ir importuotojų lėšos, atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais vietinės rinkliavos lėšos, sistemą: įrengti naujas antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais kitos lėšos konteineriais aikšteles (įskaitant antžeminių, pusiau požeminių ir požeminių konteinerių įrengimą) sodų ir garažų bendrijų teritorijose 2.1.6. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų URSA, gamintojai 2014–2020 m. Gamintojų ir importuotojų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų teritorijų ir importuotojai, lėšos, vietinės rinkliavos ir viešų vietų, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo KA surinkimo lėšos, kitos lėšos specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, bendradarbiaujant su sistemos gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų operatorius tvarkymą 2.1.7. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų URSA, gamintojai 2014–2020 m. Gamintojų ir importuotojų surinkimą iš individualių namų ir iš juridinių asmenų, ir importuotojai, lėšos, vietinės rinkliavos bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais KA surinkimo lėšos, kitos lėšos pakuočių atliekų tvarkymą sistemos operatorius 2.1.8. Įgyvendinti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų URSA, KA 2015–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, rūšiuojamojo surinkimo monitoringo ir kontrolės sistemą surinkimo sistemos gamintojų ir importuotojų operatorius lėšos 2.1.9. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones URSA, gamintojai 2014–2020 m. Savivaldybės biudžeto, atliekų prevencijos, rūšiavimo ir perdirbimo srityje: šviesti atsakingo ir importuotojai vietinės rinkliavos lėšos, vartojimo temomis, informuoti apie atskiro atliekų surinkimo naudą gamintojų ir importuotojų bei gyventojų galimybes rūšiuoti atliekas, pristatyti komunalinių lėšos, kitos lėšos atliekų tvarkymo sistemą, metinius sistemos veiklos rodiklius, esamą ir planuojamą surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą, pasirinktą apmokestinimą, atliekų turėtojų teises ir pareigas 2.2. uždavinys. Plėtoti ir eksploatuoti kitų (specifinių) komunalinių atliekų srautų atskiro surinkimo sistemą 2.2.1. Vykdyti atskirą didelių gabaritų bei elektros ir elektroninės URSA, KA 2014–2020 m. Vietinės rinkliavos lėšos, įrangos atliekų surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per surinkimo sistemos kitos lėšos metus operatorius

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* 2.2.2. Organizuoti atskirą elektros ir elektroninės įrangos atliekų, VAATC, URSA, 2014–2020 m. Gamintojų ir importuotojų naudotų padangų ir kitų apmokestinamųjų gaminių priėmimą gamintojai ir lėšos, VAATC lėšos 2*, kitos DGASA, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, importuotojai lėšos organizuojančiais apmokestinamų gaminių atliekų tvarkymą 2.2.3. Organizuoti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų (didelių VAATC, URSA 2014–2020 m. VAATC lėšos 2* gabaritų atliekų, buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, antrinių žaliavų, tekstilės ir kt. atliekų) surinkimą DGASA

2.2.4. Parengti duomenų bazę, kurioje bus pateikta informacija apie VAATC 2016 m. VAATC lėšos 2* 10 (35) 6* regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančius daiktus, kuriuos galima pakartotinai naudoti 2.2.5. Įrengti atliekų tvarkymo aikštelę, skirtą Vilniaus apskrities VAATC 2016 m. VAATC lėšos 2* 300 (1 036) 6* didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surinktoms didžiosioms ir kitoms atliekoms tvarkyti arba įteisinti šią veiklą regioniniame sąvartyne 2.2.6. Viešinti informaciją apie savivaldybės veikiančias elektros ir URSA, gamintojai 2015–2020 m. Savivaldybės biudžeto, elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, ir importuotojai vietinės rinkliavos lėšos, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo gamintojų ir importuotojų laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo lėšos, kitos lėšos 2.3. uždavinys. Plėtoti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo sistemą 2.3.1. Organizuoti atskirą buityje susidarančių pavojingųjų atliekų URSA 2014–2020 m. Vietinės rinkliavos lėšos, surinkimą apvažiavimo būdu (ne rečiau kaip 2 kartus per metus) kitos lėšos 2.3.2. Užtikrinti atskirą buityje susidarančių pavojingųjų atliekų VAATC 2014–2020 m. VAATC lėšos 2* surinkimą DGASA 2.3.3. Užtikrinti, kad tie pavojingųjų atliekų srautai, kurių surinkimas URSA, gamintojai 2014–2020 m. Gamintojų ir importuotojų techniškai ir organizaciniu požiūriu galimas, būtų surenkami ir importuotojai lėšos tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose 2.3.4. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones apie URSA 2014–2020 m. Gamintojų ir importuotojų

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* buityje susidarančių pavojingųjų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės lėšos, savivaldybės biudžeto sveikatai bei šių atliekų tvarkymo galimybes (ne rečiau kaip 2 kartus lėšos, vietinės rinkliavos per metus pateikti visiems gyventojams išsamią informaciją apie lėšos, kitos lėšos pavojingųjų atliekų tvarkymą ir šią informaciją skelbti savivaldybės interneto svetainėje) 3 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant saugų jų šalinimą 3.1. uždavinys. Užtikrinti visiems prieinamą viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą 3.1.1. Organizuoti visiems atliekų turėtojams prieinamos viešosios URSA, KA 2014–2020 m. Vietinės rinkliavos lėšos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, atitinkant surinkimo sistemos minimalius kokybės reikalavimus, kuriuos nustato Aplinkos operatorius ministerija 3.1.2. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką, URSA 2014–2015 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, tobulinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymą: kitos lėšos parengti būtinus dokumentus dvinarės vietinės rinkliavos įvedimui bei nustatyti dvinarę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą 3.1.3. Nustatyta tvarka (pagal parengtą ir patvirtintą metodiką) URSA, KA 2015–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, vykdyti komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo tyrimus surinkimo sistemos vietinės rinkliavos lėšos, operatorius kitos lėšos 3.1.4. Sukurti atliekų tvarkymo apskaitos sistemos modulį (duomenų URSA 2015–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos ... teikimo ir ataskaitų analizės sistemą on-line režimu): vykdyti visų savivaldybės teritorijoje surinktų, tvarkomų ir šalinamų komunalinių atliekų apskaitą ir kontrolę; formuoti ataskaitas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vertinimui 3.2. uždavinys. Plėtoti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* 3.2.1. Pastatyti regioninius mechaninio biologinio apdorojimo VAATC 2015 m. ES paramos lėšos, 34 424 (119 100) 6* įrenginius Vilniaus mieste, kuriame būtų atskiriamos antrinės savivaldybės biudžeto lėšos žaliavos, degios atliekos (KAK) bei apdorojamos biologiškai (savivaldybės dalis – skaidžios atliekos 337,1 (1 164)

3.2.2. Organizuoti regioninių mechaninio biologinio apdorojimo VAATC, privatus 2015–2020 m. VAATC lėšos 2* įrenginių eksploatavimą operatorius 3.2.3. Eksploatuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (-es) VAATC 2014–2020 m. VAATC lėšos 2*, gamintojų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje ir importuotojų lėšos 3.2.4. Eksploatuoti dumblo kompostavimo aikštelę Ukmergės rajono UAB „Ukmergės 2014–2020 m. Kitos lėšos savivaldybės teritorijoje vandenys“, URSA 3.3. uždavinys. Sumažinti sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekį 3.3.1. Eksploatuoti regioninius mechaninio biologinio apdorojimo VAATC, privatus 2015–2020 m. VAATC lėšos 2* įrenginius, juose iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskiriant operatorius antrines žaliavas, biologiškai skaidžias ir degias atliekas 3.3.2. Organizuoti komunalinių atliekų energetinių išteklių VAATC, privatus 2016–2020 m. MBA įrenginių operatoriaus naudojimą operatorius lėšos 3.4. uždavinys. Užtikrinti saugų aplinkai atliekų šalinimą 3.4.1. Eksploatuoti Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų VAATC 2014–2020 m. VAATC lėšos 2* sąvartyną Kazokiškių k., Elektrėnų r. sav., vykdyti jo monitoringą, kaupti lėšas jo uždarymui 3.4.2. Įrengti ir įteisinti eksploatuojamoje regioninio sąvartyno VAATC 2015–2016 m. VAATC lėšos 2* 10 (35) 6* sekcijoje asbesto turinčių atliekų šalinimo aikštelę 3.4.3. Įrengti naują regioninio sąvartyno sekciją VAATC 2016–2017 m. VAATC lėšos 2* 4 500 (15 538) 6* 3.4.4. Nustatyta tvarka vykdyti šalinamų komunalinių atliekų VAATC 2016, 2018, VAATC lėšos 2* sudėties tyrimus 2020 m. 3.4.5. Vykdyti uždarytų sąvartynų monitoringą ir priežiūrą po VAATC 2014–2020 m. VAATC lėšos 2* uždarymo

Preliminarus lėšų Įvykdymo Priemonė Vykdytojai* Finansavimo šaltinis poreikis, tūkst. eurų terminas (tūkst. litų)* 3.5. uždavinys. Stiprinti savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus 3.5.1. Dalyvauti konferencijose, seminaruose ar mokymuose VMSA 2014–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, komunalinių atliekų tvarkymo tematika, organizuoti pažintines kitos lėšos išvykas į kitų savivaldybių, regionų ar šalių atliekų tvarkymo įrenginius 3.5.2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose komunalinių atliekų VMSA 2014–2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšos, tvarkymo tematika (esant kvietimams ir pagal tikslingumą) kitos lėšos VISO 1 236,2 (4 268) 7* * URSA – Ukmergės rajono savivaldybės administracija, VAATC – UAB „VAATC“, KA – komunalinės atliekos; preliminarus lėšų poreikis nurodomas be PVM; 2* VAATC lėšos – visų apskrities savivaldybių (akcininkių) bendrai naudojamos lėšos (vietinės rinkliavos/ įmokos už KA tvarkymą mokėtojų lėšos); 3* Priemonė bus įgyvendinta regioniniu mastu, ir pilna apimtimi tik tuo atveju, jeigu bus galimybė gauti ES ar nacionalinę paramą; 4* Lėšų poreikis bus tikslinamas įgyvendinus maisto atliekų atskiro surinkimo pilotinį projektą; 5* Priemonė bus įgyvendinta ir/ar pilna apimtimi tik tuo atveju, jeigu bus galimybė gauti ES ar nacionalinę paramą; 6* Bendra regioninių įrenginių (priemonių) kaina, todėl neįskaičiuojama į savivaldybės mastu numatytų priemonių įgyvendinimui planuojamą lėšų dydį; 7* Neįskaičiuotos lėšos visuomenės informavimo ir švietimo priemonių įgyvendinimui.

5. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO ATEITYJE VERTINIMAS

5.1 Komunalinių atliekų srautų susidarymo prognozės Komunalinių atliekų susidarymo prognozės vertinamos 2014–2020 m. laikotarpiui. Susidarančių komunalinių atliekų kiekis ateityje priklausys nuo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo apimčių išaugimo, gyventojų skaičiaus kitimo, ekonominio augimo ir vartojimo pokyčių. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, galima tikėtis, kad bendras gyventojų skaičius Ukmergės rajono savivaldybėje ir toliau gali mažėti (vid. iki 1,5 proc. per metus). Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo mėn. Finansų ministerijos atnaujintų Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijų duomenimis, 2014 m. vertintas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP, grandine susietos apimties) augimas (atitinkamai 2015 m. projektuojamas 3,4 proc., 2016 m. – 3,8 proc., nuo 2017 m. – 4,3 proc. augimas). Atsižvelgus į šiuos veiksnius bei numatytas Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2014–2020 m. atliekų prevencijos priemones, daroma prielaida, kad bendras Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje susidarantis komunalinių atliekų kiekis 2014–2020 m. laikotarpiu išliks panašus 2014 m. lygiui (iš viso per planuojamą laikotarpį padidės vos 0,2 proc.). Tačiau prognozuojama, kad, dėka savivaldybės teritorijoje 2014 m. gyventojų pradėto namudinio kompostavimo, bendras į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančių atliekų kiekis planuojamu laikotarpiu mažės. Preliminariu vertinimu, jau 2014 m. individualiomis kompostavimo priemonėmis namų ūkiuose galėjo būti sukompostuota iki 0,5 tūkst. tonų biologinių atiekų. Pastaba: 2014 m. bendras susidariusių komunalinių atliekų kiekio rodiklis buvo patikslintas atsižvelgiant į preliminarius 2014 m. vykdytos atliekų apskaitos rezultatus, papildomai įvertinant minėtą individualiai sukompostuotų komunalinių atliekų kiekį. Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas, Finansų ministerijos prognozuojamas BVP ir vartojimo kitimo tendencijas, numatomi trys ekonominio augimo scenarijai, nuo kurių priklausys komunalinių atliekų susidarymas Ukmergės rajone:  mažo ekonominio augimo („pesimistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis planavimo laikotarpiu kasmet mažės apie 1,5 proc., palyginus su praėjusiais metais (įvertinant tik gyventojų kitimo prognozių įtaką);  vidutinio ekonominio augimo („realistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis 2015 m. stabilizuosis, o nuo 2016 m. (del gyventojų perkamosios galios didėjimo) nežymiai augs – vidutiniškai po 0,4 proc. kasmet;  didelio ekonominio augimo („optimistinis“) scenarijus: metinis susidarančių komunalinių atliekų kiekis planuojamu laikotarpiu kasmet didės apie 1 proc., palyginus su praėjusiais metais. Informacija apie prognozinius komunalinių atliekų susidarymo kiekius 2014–2020 m. pagal skirtingus ekonominio augimo scenarijus pateikta 11 paveiksle.

Pav. 10. Komunalinių atliekų susidarymo prognozės, tonomis, iki 2020 m. Prognozei naudojami 2013 m. ir preliminarūs 2014 m. vietinės rinkliavos mokėtojų sugeneruotų komunalinių atliekų kiekių duomenys ir srauto sudėtis, remiantis apibendrintais Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir VAATC duomenis. Vertinant atskirų šių komunalinių atliekų srautų susidarymą daroma prielaida, kad komunalinių atliekų sudėtis planavimo laikotarpiu nesikeis. Informacija apie prognozinę komunalinių atliekų sudėtį Ukmergės rajono savivaldybėje 2014–2020 m. pagal vidutinio ekonomikos augimo („realistinį“) scenarijų pateikta 21 lentelėje. 21 lentelė Komunalinių atliekų kiekių ir sudėties prognozė Ukmergės rajone 2014–2020 m. (nevertinant namudinio kompostavimo įtakos)

Komu- Komunalinių atliekų susidarymas, tonomis nalinių Eil. atliekų Atliekos Nr. sudėtis, 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc. (2013m.) 1 Žaliosios atliekos 14,0% 2 387 2 392 2 402 2 417 2 433 2 449 2 465 Biologiškai skaidžios 2 maisto gamybos 6,5% 1 107 1 110 1 114 1 121 1 129 1 136 1 143 atliekos Natūralaus pluošto 3 6,0% 1 028 1 030 1 034 1 041 1 048 1 055 1 061 audinių atliekos 4 Medienos atliekos 3,4% 586 587 589 593 597 601 605 Kitos biologinės 5 9,1% 1 551 1 554 1 560 1 570 1 580 1 591 1 601 atliekos 6 Plastikų atliekos 10,9% 1 864 1 868 1 875 1 887 1 900 1 912 1 924 Popieriaus/kartono 7 11,3% 1 926 1 930 1 937 1 950 1 963 1 975 1 988 atliekos 8 Stiklo atliekos 10,4% 1 770 1 774 1 781 1 792 1 804 1 816 1 828

Komu- Komunalinių atliekų susidarymas, tonomis nalinių Eil. atliekų Atliekos Nr. sudėtis, 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc. (2013m.) 9 Metalo laužas 6,4% 1 088 1 091 1 095 1 102 1 109 1 116 1 124 Kombinuotų pakuočių 10 6,9% 1 181 1 183 1 188 1 196 1 203 1 211 1 219 atliekos 11 Naudotos padangos 2,7% 151 152 152 153 154 155 156 Elektros ir 12 elektroninės įrangos 1,5% 256 257 258 259 261 263 264 atliekos Statybos ir griovimo 13 7,8% 1 332 1 335 1 340 1 349 1 358 1 367 1 375 (inertinės) atliekos Kitos (tame tarpe - 14 3,1% 534 535 537 541 544 548 551 didžiosios) atliekos Iš viso komunalinių 100,0% 16 762 16 796 16 864 16 974 17 084 17 195 17 306 atliekų: Iš viso antrinių 39,0% 6 648 6 662 6 688 6 732 6 776 6 820 6 864 žaliavų ir pakuočių Iš viso biologiškai 44,3% 7 557 7 572 7 603 7 652 7 702 7 752 7 802 skaidžių atliekų* * Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono bei medienos atliekos. Kaip nustatyta Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, iki 2015 metų turi būti įdiegta žaliųjų atliekų tvarkymo susidarymo vietoje infrastruktūra, pateikiant gyventojams kompostavimo dėžes arba skatinant gyventojus įsirengti individualaus kompostavimo priemones savo lėšomis. Biologiškai skaidžių atliekų (žaliųjų ir augalinės kilmės maisto atliekų) namudiniam kompostavimui skatinti per 2014 m. Ukmergės rajono savivaldybės individualių namų gyventojams išdalinta 3 600 vnt. kompostavimo dėžių. Preliminariu vertinimu, išdalintų priemonių dėka apie 0,5 tūkst. tonų biologinių atliekų buvo sutvarkyta susidarymo šaltinyje ir nepateko į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. 2015 m. bus išdalintos likusios numatytos 2 540 (iš savivaldybės turimų 6 140 vnt.) kompostavimo dėžės, tuo būdu bendrai sumažinant į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančių komunalinių atliekų kiekį apie 1,1 tūkst. tonų kasmet (22 lentelė). 22 lentelė. Komunalinių atliekų kiekių ir sudėties prognozė Ukmergės rajone 2014–2020 m. (vertinant namudinio kompostavimo įtaką)

Komu- Komunalinių atliekų susidarymas, tonos nalinių Eil. atliekų Atliekos Nr. sudėtis, 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc. (2020m.) Žaliųjų atliekų namudinis 486 1 105 1 105 1 105 1 105 1 105 1 105 kompostavimas, t/m. Į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančios komunalinės atliekos: 1 Žaliosios atliekos 11,2% 2 130 1 806 1 816 1 832 1 847 1 863 1 879

2 Biologiškai skaidžios 3,6% 879 590 595 602 609 616 624 maisto gamybos

Komu- Komunalinių atliekų susidarymas, tonos nalinių Eil. atliekų Atliekos Nr. sudėtis, 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc. (2020m.) atliekos Natūralaus pluošto 3 6,4% 1 028 1030 1 034 1041 1 048 1055 1 061 audinių atliekos 4 Medienos atliekos 3,7% 586 587 589 593 597 601 605 Kitos biologinės 5 9,7% 1 551 1 554 1 560 1 570 1 580 1 591 1 601 atliekos 6 Plastikų atliekos 11,7% 1 864 1 868 1 875 1 887 1 900 1 912 1 924 Popieriaus/kartono 7 12,1% 1 926 1 930 1 937 1 950 1 963 1 975 1 988 atliekos 8 Stiklo atliekos 11,1% 1 770 1 774 1 781 1 792 1 804 1 816 1 828 9 Metalo laužas 6,8% 1 088 1 091 1 095 1 102 1 109 1 116 1 124 Kombinuotų 7,4% 10 1 181 1 183 1 188 1 196 1 203 1 211 1 219 pakuočių atliekos 11 Naudotos padangos 2,8% 151 152 152 153 154 155 156 Elektros ir 1,6% 12 elektroninės įrangos 256 257 258 259 261 263 264 atliekos Statybinės ir 13 griovimo (inertinės) 8,4% 1 332 1 335 1 340 1 349 1 358 1 367 1 375 atliekos Kitos (tame tarpe - 14 3,3% 534 535 537 541 544 548 551 didžiosios) atliekos Iš viso komunalinių 11,2% 16 276 15 691 15 758 15 868 15 978 16 089 16 201 atliekų: Iš viso antrinių 3,6% 6 648 6 662 6 688 6 732 6 776 6 820 6 864 žaliavų ir pakuočių Iš viso biologiškai 11,7% 7 071 6 467 6 498 6 547 6 597 6 647 6 697 skaidžių atliekų* * Biologiškai skaidžios atliekos – tai biologinės (maisto ir žaliosios) atliekos ir popieriaus/kartono ir medienos atliekos.

5.2 Komunalinių atliekų srautų tvarkymo ateityje vertinimas Numatytų komunalinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo ir planuojamo pasiekti efekto vertinimas pateiktas 5.2.1 – 5.2.5 skyriuose. Informacija apie iki 2020 m. planuojamus pasiekti komunalinių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo rodiklius Ukmergės rajone pateikta 23 lentelėje. Planuojant komunalinių atliekų tvarkymą, atsižvelgta į nustatytas valstybines komunalinių atliekų tvarkymo užduotis (24 lentelė). Vertinama, kad, įgyvendinus numatytas Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano priemones, iki 2020 m. bus paruošta naudoti pakartotinai ir perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. Ukmergės rajono komunalinių atliekų sraute susidarančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų (vertinant nuo šių atliekų susidarymo). Prognozuojama, kad bendras sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekis ženkliai mažės ir 2020 m. sudarys apie 16 proc. nuo visų į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patekusių komunalinių atliekų kiekio. Kaip keisis planuojami komunalinių atliekų tvarkymo būdai pavaizduota 12 paveiksle.

Pav. 12. Planuojamos Ukmergės rajono komunalinių atliekų tvarkymo tendencijos pagal atliekų tvarkymo būdus iki 2020 m. Komunalinių atliekų tvarkymo srautai, sukūrus reikiamą komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą Vilniaus regione, pavaizduoti 13 paveiksle.

23 lentelė. Prognozuojami komunalinių atliekų tvarkymo srautai pagal atliekų tvarkymo būdą Ukmergės rajono savivaldybėje 2014–2020 m., tonomis

Eil. Komunalinių atliekų srautas Atliekų tvarkymo būdas 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Nr. Atliekų prevencija Biologinės (žaliosios ir augalinės kilmės 1. Namudinis kompostavimas 486 1 105 1 105 1 105 1 105 1 105 1 105 maisto) atliekos Vertinamas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patenkančių atliekų kiekis 2. Komunalinės atliekos 16 276 15 691 15 758 15 868 15 978 16 089 16 201 Atskirai surenkamos komunalinės atliekos 3. Atskirai surinktos komunalinės atliekos Perdirbimas/naudojimas/šalinimas 2 525 2 752 4 115 4 268 4 487 4 636 4 789

4. Žaliosios atliekos Kompostavimas 1 750 1 753 1 760 1 772 1 783 1 795 1 807 Kompostavimas ar kitas (aerobinis/ 5. Maisto / virtuvės atliekos - - 24 24 145 193 240 anaerobinis) apdorojimas Pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos, Perdirbimas/ naudojimas/ 6. 408 615 1 937 2 068 2 145 2 224 2 308 tame tarpe: šalinimas 6.1 plastikų atliekos 44 110 610 643 664 687 710 6.2 popieriaus/kartono atliekos 121 154 241 281 292 303 315 Perdirbimas 6.3 stiklo atliekos 130 196 676 716 739 764 789 6.4 metalo atliekos 3,9 4,0 60 62 64 66 68 kitos neperdirbamos pakuočių atliekos ir AŽ 6.5 Šalinimas/ naudojimas (deginimas) 109 152 350 367 386 405 425

Perdirbimas/šalinimas/ 7. Kitos specifinės 368 383 393 403 413 424 435 naudojimas 7.1 Elektros ir elektroninės įrangos atliekos Perdirbimas/naudojimas 28 29 30 31 32 34 35 7.2 Naudotos padangos Perdirbimas/naudojimas 151 152 152 153 154 155 156 7.3 Tekstilės atliekos Naudojimas - 10 16 21 26 32 37 Buityje susidarančios statybos ir griovimo 7.4 Šalinimas 72 74 76 78 80 82 84 (inertinės) atliekos

Eil. Komunalinių atliekų srautas Atliekų tvarkymo būdas 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Nr. 7.5 Medienos, įskaitant pakuočių, atliekos Šalinimas/naudojimas 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 7.6 Didžiosios atliekos Šalinimas/naudojimas 116 118 119 120 120 121 122 Į apdorojimo įrenginius nukreipiamos mišrios komunalinės atliekos 8. Mišrios komunalinės atliekos Apdorojimas 13 751 12 939 11 643 11 600 11 491 11 453 11 412 Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atskirti atliekų srautai 9. Pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos - - 1 586 1 573 1 570 1 566 1 562 10. plastikų atliekos - - 342 336 334 331 328 11. popieriaus/kartono atliekos Perdirbimas - - 102 100 100 100 100 12. stiklo atliekos - - 398 388 383 379 374 13. metalo atliekos - - 745 749 753 756 760 14. Didžiosios atliekos Naudojimas/šalinimas - - 23 23 23 23 23 15. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos Perdirbimas/naudojimas - - 205 205 206 206 207 16. Biologiškai skaidžių atliekų frakcija Biologinis apdorojimas - - 2 719 2 733 2 755 2 777 2 799 Į atliekų deginimo, išgaunant energiją, įrenginius patenkančios komunalinės atliekos 17. Komunalinės atliekos (KAK ir kitos degios) Naudojimas (deginimas) - - 6 548 6 565 6 565 6 592 6 619 Į atliekų šalinimo įrenginius (sąvartyną) patenkančios komunalinės atliekos 18. Komunalinės atliekos Šalinimas 14 048 13 283 2 951 2 924 2 835 2 792 2 748

24 lentelė. Valstybinių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas Ukmergės rajone 2014–2020 m.

Komunalinių atliekų tvarkymo užduotys 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 – iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį) - - 45% 45% 45% 45% 65% – iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį) Planuojamas šalinti Ukmergės rajono komunalinių atliekų kiekis, proc. 86% 85% 19% 18% 18% 17% 17% (vertinant nuo susidarančių komunalinių atliekų) Planuojamas panaudoti Ukmergės rajono komunalinių atliekų kiekis, 14% 15% 81% 82% 82% 83% 83% proc. (vertinant nuo susidarančių komunalinių atliekų) Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos, neviršytų Ukmergės rajonui didžiausių leistinų 5 003 5 003 4 503 4 503 4 002 4 002 3 502 šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekių, tonomis Didžiausias planuojamas šalinti Ukmergės rajono komunalinių 6 500 5 003 875 867 840 827 814 biologiškai skaidžių atliekų kiekis, tonomis Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir ------50% kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbta Planuojamas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti Ukmergės rajono komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, 4,5% 7% 47% 49% 49% 49% 50% plastikų ir stiklo atliekų kiekis, proc. (vertinant nuo šių atliekų susidarymo)

Pakuočių užstato Komunalinių atliekų turėtojai sistema

Individualus kompostavimas

Po pirminio rūšiavimo Pakuočių atliekų ir antrinių Didelių gabaritų atliekų, elektros ir Žaliųjų Maisto/ likusių mišrių komunalinių žaliavų atskyrimas elektroninės įrangos, buities pavojingųjų atliekų virtuvės atliekų surinkimas kolektyvinėse aikštelėse ir atliekų, tekstilės ir kitų specifinių atliekų atskyrimas atliekų kolektyvinėse konteinerių individualiomis priemonėmis atskyrimas atskyrimas aikštelėse ir individualiais (konteineriais, kt.) konteineriais

Maisto Gamintojų ir atliekų Mechaninio– importuotojų apdorojimo biologinio įrenginys Didelių gabaritų organizuojamos apdorojimo (pagal atliekų surinkimo (papildančios) įrenginys, poreikį aikštelė (Gerseniškių surinkimo sistemos Jočionių ateityje) g.,Vilniaus m. g. 5, Ukmergės mieste) Komunalinių atliekų tvarkymo sistema

UAB „Ukmergės Planuojama Vilniaus apskrities regioninis vandenys“ regioninės Atliekų komunalinių atliekų sąvartynas Pavojingąsias Pakuotes ir kitas antrines eksploatuojama dumblo atliekų tvarkymo naudojimo Kazokiškių k., Kazokiškių sen., atliekas žaliavas ir gaminių kompostavimo aikštelė sistemos energijai Elektrėnų sav. (sąvartyno teritorijoje - tvarkančios atliekas perdirbančios ar Sargelių k., Pabaisko infrastruktūra gauti asbesto turinčių atliekų šalinimo naudojančios įmonės įmonės sen., Ukmergės r. įrenginiai aikštelė)

Pav. 13. Komunalinių atliekų tvarkymo srautai Ukmergės rajono savivaldybėje 2020 m. 60

5.2.1 Komunalinių atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo ateityje vertinimas Atliekų prevencija yra aukščiausias prioritetas atliekų susidaryme ir tvarkyme. Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1–782 patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa. Įgyvendinant minėtą programą dalyvauja Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kadangi atliekų prevencija apima plačias veiklos sritis, įgyvendinant šią programą, siūloma taip pat dalyvauti kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms, savivaldybėms, atliekų turėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims – savo iniciatyva. Iki 2020 m. Ukmergės rajone planuojama skirti ypatingą dėmesį visuomenės švietimui ir informavimui atliekų ir atsakingo vartojimo srityje (pvz., rengti straipsnius, laidas, organizuoti renginius, leisti leidinius, ir pan.). Kaip efektyvią atliekų prevencijos priemonę planuojama skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis (plačiau aptarta 5.2.6. skyriuje). Atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose produktų ar jų sudedamųjų dalių paruošimas naudoti pakartotinai yra išskirtas kaip atskiras atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetas. Dėl šios priežasties Ukmergės rajono savivaldybėje numatoma skatinti ne tik atliekų prevencijos veiklą, bet ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus:  viešinti informaciją apie savivaldybės teritorijoje ir/ar Vilniaus regione veikiančias EEĮ ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo;  organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, EEĮ, drabužių ir kt.) priėmimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.

5.2.2 Biologinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas Vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija ir siekiant atliekų prevencijos (t.y. sumažinti susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo srautus) 2014–2020 m. laikotarpiu numatoma aktyviai skatinti individualų biologinių atliekų kompostavimą namų sąlygomis. Skatinimo priemonės apims Ukmergės rajono individualių namų gyventojus, pageidaujančius biologines atliekas kompostuoti individualių namų ūkių valdose. VAATC įgyvendinamo ES finansuojamo projekto „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ apimtyse įsigijo ir 2014–2015 m. apskrities savivaldybių gyventojams numatęs išdalinti 51 000 vnt. 800 l talpos individualaus kompostavimo dėžių. Iš šio kiekio 6 140 vnt. kompostavimo dėžių skirta Ukmergės rajono savivaldybės gyventojams, aprūpinant kompostavimo dėžėmis apie 62 proc. 1–2 butų namuose esančių butų ir sodininkų bendrijų individualių valdų savininkų (25 lentelė).

25 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybėje namų ūkio sąlygomis kompostuojamų biologinių atliekų kiekių vertinimas

Ukmergės 2014 m. 2015 m. Planuojamas Butų skaičius 1–2 butų namuose rajono 04–12 mėn. numatytas sukompostuot savivaldybei išdalintų išdalinti kompostavi i atliekų Sodininkų skirtų kompostavi Kaimų mo dėžių metinis bendrijose kompostavimo mo dėžių Mieste teritorij Iš viso skaičius, kiekis, (mieste ir dėžių skaičius, skaičius, ose vnt. tonomis kaimuose) vnt. vnt. 2 873 6 023 963 9 859 6 140 3 600 2 540 1 105

Šaltinis: Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2014 Apytiksliu vertinimu, vienoje kompostavimo dėžėje per metus galima sukompostuoti apie 180 kg per metus biologiškai skaidžių atliekų. Biologiškai skaidžių atliekų (žaliųjų ir augalinės kilmės maisto atliekų) namudiniam kompostavimui skatinti per 2014 m. Ukmergės rajono savivaldybės individualių namų gyventojams jau išdalinta 3 600 vnt. kompostavimo dėžių. Preliminariu vertinimu, gautose kompostavimo priemonėse gyventojai per 2014 m. galimai sukompostavo iki 0,5 tūkst. tonų biologinių atliekų. Nuo 2015 m., išdalinus likusias 2 540 kompostavimo dėžes, bus užtikrintos galimybės gyventojams kasmet sukompostuoti apie 1,1 tūkst. tonų atliekų Individualaus kompostavimo skaitinimui planuojama parengti ir atliekų turėtojams platinti kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas. Tikimasi, kad visuomenės švietimo ir informavimo veiklų poveikyje savivaldybės gyventojai aktyviau kompostuos susidarančias biologiškai skaidžias atliekas ir pačių įsigytose (pasigamintose) individualaus kompostavimo priemonėse. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms numatyta užduotis iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų atskirą surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinių teritorijose yra sudarytos galimybės susidariusias žaliąsias atliekas mesti atskirai į šių atliekų surinkimui skirtus specialiai pažymėtus konteinerius ar nurodytas vietas. Tikimasi, kad, augant gyventojų sąmoningumui, žaliosios atliekos, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojų bus rūšiuojamos aktyviau ir švariau. Kapinų ir kitose viešose vietose surinktos žaliosios atliekos nukreipiamos kompostavimui į rajone veikiančią UAB „Ukmergės vandenys“ eksploatuojamą dumblo kompostavimo aikštelę. Biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas, susidariusias gyventojų namų valdose, daugiabučių namų, įmonių įstaigų, organizacijų aplinkoje, sodininkų ir garažų bendrijose, draudžiama pilti į komunalinių atliekų konteinerius arba prie jų bei šalinti sąvartyne. Šias biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas jų turėtojai privalo tvarkyti patys (individualiai) arba nuosavu transportu pristatyti į dumblo kompostavimo aikštelę. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms numatyta užduotis iki 2019 metų įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto / virtuvės atliekoms apdoroti. Šios užduoties įgyvendinimui planuojama rengtis regioniniu lygmeniu. Pirmiausia 2015–2016 m. VAATC numato parengti paraišką dėl pilotinio biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo (ir tvarkymo) projekto finansavimo. Gavus paramą, regioniniu mastu 2016–2017 m. būtų vykdomas biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo pilotinis projektas, kurio įgyvedinimo metu būtų įvertinti reikiami maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir perdirbimo pajėgumai regione bei atskirose jo savivaldybėse.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad maisto / virtuvės atliekų surinkimas iš kaimiškų vietovių nėra tikslingas, nes čia gyventojai turi pakankamai geras galimybes šias atliekas sukompostuoti vietoje arba sušerti naminiams gyvūnams. Todėl, vertinant atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo galimybę, svarstytina galimybė įtraukti tik miesto gyventojus. Preliminariu vertinimu, jeigu toks bandomasis projektas 2016 ir 2017 m. būtų vykdomas Ukmergės mieste, į jo apimtis pradžiai galėtų būti įtraukta pvz. apie 5 proc. šio miesto komunalinių atliekų turėtojų. Maisto / virtuvės atliekos iš gyventojų galėtų būti renkamos į specialius konteinerius, kuriuos šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų tuštinti bent 1 kartą per savaitę (esant poreikiui, didinant iki 2 kartų per savaitę), šiltuoju metų laikotarpiu – 2–3 kartus per savaitę. Vertinama, kad nuo 2018 m. Ukmergės miesto gyventojai į atskirą maisto / virtuvės atliekų sistemą galėtų būti įtraukti palaipsniui, pradedant nuo 30 proc. gyventojų dalies aprėpties 2018 m., 40 proc. – 2019 m. ir iki 50 proc. gyventojų įtraukimo 2020 m. Komunalinių atliekų tvarkymo prognozių vertinime daroma prielaida, kad per pirmuosius 3–5 projekto įgyvendinimo metus galėtų būti pasiektas ne didesnis kaip 20 kg/gyv./metus atskiras maisto / virtuvės atliekų surinkimo efektyvumas, nes, remiantis kitų šalių patirtimi, didesniems kiekiams maisto / virtuvės atliekų surinkti reikia, kad sistema veiktų bent 5–10 metų. Tuo būdu 2020 m. Ukmergės mieste galėtų atskirai būti surinkta daugiau kaip 0,2 tūkst. tonų maisto / virtuvės atliekų. Tačiau tikslios atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos apimtys (įskaitant reikalingų priemonių, sąnaudų sistemos įdiegimui dydį ir sistemos naudą) konkrečiai galės būti įvertintos tik įvykdžius pilotinį projektį. Viešojo maitinimo įstaigos atsako už savo veikloje susidarančių maisto / virtuvės atliekų atskyrimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Diegiant maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš gyventojų sistemą, ateityje rekomenduojama į šią sistemą įtraukti ir viešojo maitinimo įstaigas. Informacija apie kitų biologiškai skaidžių atliekų, esančių mišrių komunalinių atliekų sraute, planuojamą tvarkymą pateikta 5.2.5 skyriuje.

5.2.3 Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, didžiausias atliekų tvarkymo prioritetas teikiamas komunalinių atliekų perdirbimui, todėl pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo tikslas – atskirti kuo daugiau pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo būdu, nes tokios žaliavos yra geresnės kokybės ir tinkamesnės perdirbimui, negu išskirtos iš mišrių komunalinių atliekų srauto mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginyje. Vadovaujantis LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais, kurie įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d., Lietuvoje nuo 2016 m. vasario mėnesio bus įvesta užstato sistema vienkartinei gėrimų pakuotei (gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą, jeigu tiekia vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į stiklinę, plastikinę ir metalinę prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai). Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalės priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vertinama, kad Lietuvoje į užstato sistemą patenkančios vienkartinių gėrimų pakuotės, kurių atliekos po vartojimo patenka į komunalinių atliekų srautą, sudaro apie 10 kg/gyv./metus (8

kg/gyv./metus gyventojai įsigyja prekybos vietose ir 2 kg/gyv./metus – per Horeca sistemą). Taip pat daroma prielaida, kad miestų gyventojai užstatinių gėrimų suvartos 20–25 proc. daugiau, lyginant su šalies vidurkiu. Atsižvelgus į šias prielaidas, vertinama, kad Ukmergės rajone per užstato sistemą nuo 2016 m. kasmet bus surenkama vidutiniškai apie 0,4 tūkst. tonų pakuočių atliekų (jei grąžinamų pakuočių efektyvumas sieks 90 proc.). Kadangi didžioji komunalinių atliekų sraute susidarančių antrinių žaliavų dalis – pakuočių atliekos, todėl tikimasi, kad, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, bus sukurtos efektyvios antrinių žaliavų surinkimo sistemos. Planuojama, kad antrinių žaliavų surinkimo ir paruošimo perdirbimui veikla didžiąją dalimi bus organizuojama pakuočių atliekų tvarkymui licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų, pagal teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas (1) sutartis su savivaldybe dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti ir (2) trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su savivaldybe ir atliekų tvarkytoju dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti, naudoti ir perdirbimo, naudojimo. Tokiu būdu šių atliekų tvarkymo sąnaudos neturėtų būti įtrauktos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą, planuojama atliekų turėtojus – individualių valdų gyventojus, daugiabučius namus bei juridinius asmenis aprūpinti pakankamu kiekiu pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonių ir organizuoti atskirą (rūšiuojamąjį) pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimą iš šių atliekų turėtojų. Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano nuostatomis, savivaldybės atliekų turėtojus aprūpinti rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis (konteineriais arba maišais) turėtų iki 2018 m. Gamintojų ir importuotojų organizacijos, aprūpinant atliekų turėtojus – pirmoje eilėje gyventojus – rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo priemonėmis, vadovaujasi šiomis prioritetinėmis nuostatomis:  kiekvienai namų valdai (kuri gali būti aptarnaujama individualiais atliekų surinkimo konteineriais) pateikiamas 2–jų konteinerių komplektas – 120 l (atskiram stiklo atliekų surinkimui) ir 240 l talpos (atskiram visų kitų pakuočių atliekų surinkimui); savivaldybei pageidaujant, individualių valdų gyventojai vietoj konteinerių gali būti aprūpinami specialiais maišais pakuočių atliekų surinkimui;  viešo (kolektyvinio) naudojimo specializuotais 3–jų konteinerių (STIKLAS, POPIERIUS, PLASTIKAS) komplektais vidutiniškai galės naudotis ne daugiau kaip 300 gyventojų. Šie specializuoti konteineriai yra statomi kartu su mišrių atliekų surinkimui skirtais konteineriais arba kiek galima arciaǔ mišrių komunalinių atliekų surinkimo vietų. Nuo 2014 m. birželio mėn., savivaldybės (2013 m. balandžio – gegužės mėn.) pasirašytų Bendradarbiavimo sutarčių su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ bei trišalių savivaldybės su gamintojų ir importuotojų organizacijomis bei UAB „Ekonovus” pasirašytų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutarčių apimtyse savivaldybės teritorijoje pradėtas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiuojamasis surinkimas individualiomis priemonėmis – maišais iš individualių namų bei individualiais konteineriais iš juridinių asmenų. Preliminariu vertinimu, pradėjus vykdyti rūšiuojamąjį surinkimą individualiomis priemonėmis, bendri (kolektyviniais konteineriais ir individualiomis priemonėmis) atskirai surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai savivaldybės

teritorijoje augo apie 48 proc. 2014 m. iš viso surinkta apie 0,4 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, kurių tarpe apie 0,3 tūkst. tonų sudarė perdirbamos pakuočių atliekos. Vertinama, kad 2015 m. šiomis rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis surenkami pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai augs dar apie 50 proc. (iki 0,6 tūkst. tonų atliekų per metus). 2016–2018 m. planuojama individualiam pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimui įsigyti apie 8 000 komplektų (po 2 vnt.) individualių rūšiuojamojo surinkimo konteinerių. Vertinama, kad Ukmergės rajone individualiais konteineriais 2016 m. bus surenkama apie 1,2 tūkst. tonų, o 2020 m. – 1,4 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. Tolimesniame vertinime priimama prielaida, kad tinkamos perdirbti pakuočių ir kitų antrinių žaliavų atliekos bendrame jų sraute sudarys iki 70 proc., o likusios bus panaudotos energijos gamybai. Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano nuostatomis, savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. privalo patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane savivaldybėms taip pat rekomenduojama tankinti visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių tinklą:  iki 2016 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 150 metrų;  iki 2018 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų. Vidutiniai atstumai iki pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Tik parengus šias schemas, patikslinamas savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ir viešose vietose bei sodų ir garažų bendrijose reikalingų įrengti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių ir pačių konteinerių poreikis. Atnaujinta antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių išdėstymo Ukmergės rajone schema buvo patvirtinta 2014 m. gruodžio 29 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13- 2028 Dėl konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, išdėstymo schemų Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Preliminarus reikalingų įrengti antrinių žaliavų surinkimo konteinerių pastatymo vietų (aikštelių) poreikis Ukmergės rajone pateiktas 26 lentelėje. Pagal atnaujintą konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, 2014 m. Ukmergės rajono savivaldybėje antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo konteineriai išdėstyti 81 aikštelėje. Vertinama, kad, plečiant konteinerių aikštelių tinklą savivaldybės teritorijoje, papildomai reikalinga įrengti 54 naujas aikšteles (20 vnt. iš jų – sodų bendrijose, 19 vnt. – garažų bendrijose ir 6 aikšteles gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose bei viešose vietose) (26 lentelė). 26 lentelė. Esamų ir planuojamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių kiekis Ukmergės rajono savivaldybėje Preliminarus papildomų naujų Iš viso 2013 m.* 2014 m.** surinkimo aikštelių 2015–2020 m. poreikis, vnt. *** Daugiabučių namų rajonuose 78 79 6 85 ir viešose erdvėse

Sodų bendrijos 1 1 20 21 Garažų bendrijose 1 1 28 29 Iš viso (2014 m.)* 80 81 54 Tame tarpe - įrengtų 135 45 50 54 aikštelių skaičius Šaltinis: * Ukmergės r. savivaldybės ataskaita AAA už 2013 m.; ** Atnaujinta antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių išdėstymo Ukmergės rajone schema; *** Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2014. Vertinama, kad iki 2018 m., išplėtojus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą iki bendro jų skaičiaus 135, viena aikštelė teks vidutiniškai 263 savivaldybės gyventojų skaičiui. Padidinus antrinių žaliavų surinkimo aikštelių daugiabučių namų rajonuose ir viešose erdvėse skaičių iki bendro 85 vnt., viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė teks vidutiniškai 6,9 rajono daugiabučiams (27 lentelė), tuo tarpu šiuo metu viena aikštele naudojasi vidutiniškai 7,4 daugiabučių namų gyventojai). Antrinių žaliavų konteinerių aikštelių plėtros priemonę planuojama įgyvendinti pasinaudojant ES parama, kartu bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą. 27 lentelė. Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių poreikio Ukmergės rajono savivaldybėje vertinimas Bendras Bendras planuojamas Gyventojų Daugiabučių planuojamas Gyventojų Daugiabučiai surinkimo aikštelių skaičius, namų surinkimo skaičius (2014 gyvenamieji skaičius kuriam tenka skaičius, aikštelių m. pradžios namai, daugiabučių namų viena kuriam tenka skaičius, duomenimis)** vnt.**** rajonuose ir viešose aikštelė*** viena aikštelė vnt.* erdvėse, vnt.* 135 85 35 558 263,4 586 6,89

Šaltiniai: * Ukmergės rajono savivaldybės administracija, 2015; ** Savivaldybės gyventojų registro tarnyba (2014 m. sausio 1 d.);*** preliminarus papildomų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo aikštelių poreikis, įvertintus prielaidą, kad viena aikštele turėtų naudotis ne daugiau kaip 300 gyventojų; **** Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras. „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registre registruotų statinių apskaitos duomenys 2014 m. sausio 1 d.“, Vilnius, 2014. Savivaldybės administracijos duomenimis, 2013 m. Ukmergės rajone vieno pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplekto efektyvumas siekė apie 2,2 tonas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų per metus, t.y. vidutiniškai vienu pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektu surenkama apie 2,2 tonos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų per metus. Iki 2020 m. išplėtojus antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių tinklą iki bendro jų skaičiaus 135 bei įvertinus, kad dėl visuomenės švietimo ir informavimo priemonių taikymo rūšiavimo efektyvumas kasmet galėtų augti dar apie 3 proc., planuojama, kad 2020 m. kolektyvinio naudojimo konteineriais bus surenkama apie 0,4 tūkst. tonų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas planuojama ir šiomis priemonėmis:  iki 2016 m. įvertinti diferencijuotos (dvinarės) vietinės rinkliavos įdiegimo galimybes pagal teisės aktų reikalavimus ir esant galimybei (ar pareigai) ją nustatyti;  įgyvendinti antrinių žaliavų rūšiavimo monitoringo ir kontrolės sistemą (t.y. atsakingi savivaldybės darbuotojai turėtų periodiškai tikrinti ir prižiūrėti, kaip atliekų turėtojai atskiria antrines žaliavas iš bendro komunalinių atliekų srauto);  vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje.

Vertinama, kad įgyvendinus numatytas Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014– 2020 m. plano priemones, 2020 m. pirminio rūšiavimo dėka bus atskirai surinkta ir perdirbimui nukreipta apie 2,3 tūkst. tonų (t.y. apie 27,4 proc. nuo visų jų susidariusių) perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamų pakuočių ir kitų antrinių žaliavų (23 lentelė).

5.2.4 Elektros ir elektroninės įrangos bei kitų specifinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas Savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus atskiro surinkimo priemonėmis, skirtomis ir šioms komunalinėms atliekoms:  pavojingosioms atliekoms;  elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekoms;  naudotoms padangoms;  didelių gabaritų atliekoms (statybos ir griovimo atliekoms, baldams ir kt.);  tekstilės atliekoms. Aukščiau išvardintų atliekų atskiras surinkimas numatomas per DGASA (bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą). Be to, gyventojams ir toliau bus siūlomi alternatyvūs atliekų atskiro surinkimo būdai, t. y. surinkimas apvažiavimo būdu (ne mažiau kaip 2 kartus per metus) bei kitomis priemonėmis (papildančios sistemos, kita). Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veikla ir toliau bus organizuojama bendradarbiaujant su licencijuotomis elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurios ir toliau vykdys įsipareigojimus, numatytus teisės aktų nustatyta tvarka su savivaldybe sudarytose sutartyse dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių surinkimo. Šių srautų surinkimas per DGASA ir toliau bus organizuojamas VAATC, pasirašius sutartis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis ar jų įsteigtomis organizacijomis dėl šių srautų surinkimo ir aikštelių dalinio finansavimo. Numatant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, labai svarbu užtikrinti, kad į šių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius ir juose gaunamus produktus patektų kuo mažiau pavojingų medžiagų, todėl savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų surinkimo sistemą, turi užtikrinti atskiro buities pavojingųjų atliekų surinkimo paslaugų teikimą ir visuomenės švietimą. Savivaldybė turi užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) rūšiuojamąjį surinkimą ir tai, kad jos organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas. Savivaldybė, sudarant su gamintojais ir importuotojais ar jų įsteigtomis organizacijomis sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, sieks, kad pavojingųjų atliekų srautai, kuriuos techniškai ir organizaciniu požiūriu galima surinkti, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose. Pavojingųjų atliekų surinkimas bus ir toliau vykdomas per VAATC eksploatuojamą DGASA ir apvažiavimo būdu (ne rečiau kaip 2 kartus per metus). Savivaldybė ne rečiau kaip 2 kartus per metus turės gyventojams pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą ir šią informaciją skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turės būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodytos surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jeigu tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.

5.2.5 Po rūšiavimo likusių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ateityje vertinimas Siekiant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo ir ekonominės naudos vartotojams, mišrių komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą numatoma ir toliau vykdyti regioniniu principu. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatyta, kad savivaldybės iki 2016 metų privalo baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos prieš jas perduodant naudoti energijai gauti. VAATC įgyvendinant ES finansuojamą projektą ,,Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra”, Vilniaus mieste, Jočionių g. bus pastatyti regioniniai atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiai, kurių metiniai pajėgumai sieks 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Projekto įgyvendinimas leis išplėsti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą Vilniaus apskrityje, kad būtų vykdomos Europos Sąjungos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys ir įgyvendinami Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyti reikalavimai. Pagrindinė šių įrenginių mechaninio rūšiavimo grandies paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines žaliavas (plastiką, popierių ir kartoną, metalus, stiklą), biologiškai skaidžias atliekas ir kietojo atgautojo kuro (toliau – KAK) frakciją. Mechaninio rūšiavimo metu atskirta biologiškai skaidžių atliekų frakcija bus nukreipiama apdorojimui biodžiovinimo būdu. Vertinama, kad, pradėjus eksploatuoti MBA įrenginius, 2016 – 2020 m. laikotarpiu po pirminio rūšiavimo ir tvarkymo susidarymo šaltinyje Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje bus surinktas ir apdorojimui į regioninius įrenginius nukreipiamas ne didesnis kaip 11,5 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų srautas (vidutiniškai apie 70 proc. dalis nuo visų rajone susidariusių komunalinių atliekų). Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose pirmiausia bus atskiriamos didelių gabaritų atliekos, elektros ir elektroninės įrangos ir kitos atsitiktinai į mišrių komunalinių atliekų srautą patekusios atliekos (iki 2 proc. nuo apdorojamų mišrių komunalinių atliekų srauto). Toliau, taikant automatinio ir rankinio rūšiavimo priemones, iš mišrių komunalinių atliekų srauto kasmet bus išrūšiuojama bei perduodama paruošimui naudoti ir perdirbti apie 1,6 tūkst. tonų (2020 m. vertinimu, apie 14 proc. nuo patekusių Ukmergės rajono savivaldybės mišrių komunalinių atliekų srauto) pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (24 lentelė). Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginiuose išrūšiuojamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis ir kokybė priklausys nuo to, kaip sparčiai ir efektyviai bus vystomas rūšiuojamasis atliekų surinkimas bei gėrimų pakuočių užstato sistema. Kuo atliekų turėtojai geriau rūšiuos pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas jų susidarymo vietoje, tuo labiau mažės šių atliekų kiekis mišrių komunalinių atliekų sraute ir, atitinkamai, antrinių žaliavų išskyrimas mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginiuose metu. Preliminariu vertinimu, augant išrūšiavimo susidarymo šaltinyje laipsniui, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų srauto apdorojimo metu įrenginiuose bus atskiriama apie 23 proc. dalis nuo bendro susidariusių pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekio. Vertinama, kad biologiniam apdorojimui bus nukreipiama apie 2,8 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų frakcijos per metus (vidutiniškai apie 25 proc. nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto). Atskirta biologiškai skaidi atliekų dalis bus apdorojama biodžiovinimo būdu. Po biologiškai skaidžių atliekų biologinio apdorojimo gautas KAK (preliminariai – apie 1,9 tūkst. tonų kasmet, kas 2020 m. vertinimu sudarys iki 17 proc. nuo bendro apdorojamo mišrių komunalinių atliekų srauto) bus perduotas atliekų deginimo įmonei.

Mišrių komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo metu iš stambios apdorojamų atliekų frakcijos atskirtas didesnę nei 12 MJ/kg energetinę vertę turintis KAK (vidutiniškai apie 4,1 tūkst. tonų kasmet, kas 2020 m. vertinimu sudarys apie 35 proc. dalį nuo apdorojamo mišrių komunalinių atliekų srauto) bus perduotas naudojimui atliekų deginimo įmonėje. Po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti ar panaudoti energijos gamybai komunalinės atliekos (vidutiniškai apie 2,8 tūkst. tonų per metus, neviršijant 25 proc. dalies nuo bendro apdorojamo mišrių komunalinių atliekų srauto) bus nukreipiamos šalinimui Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne (24 lentelė). Nuo 2016 m. neapdorotų mišrių komunalinių atliekų šalinimas sąvartyne bus visiškai nutrauktas, t.y. visos mišrios komunalinės atliekos bus apdorojamos regioniniuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir neapdorotos į sąvartyną nepateks. Sąvartyne planuojama šalinti tik mechaninio biologinio apdorojimo metu atskirtas inertines atliekas, atskirai surinktas perdirbimui ir panaudojimui netinkamas didelių gabaritų atliekas, buities statybos ir griovimo, įskaitant asbesto, atliekas ar kitas panaudojimui ir perdirbimui netinkamas atliekas. Vertinama, kad 2020 m. šalinamos komunalinės atliekos sudarys tik apie 17 proc. nuo viso rajone susidarančių komunalinių atliekų kiekio (25 lentelė). Jeigu planuojamu laikotarpiu bus sukurti mišrių komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai Vilniuje arba Kaune, bus svarstoma galimybė ieškoti ekonomiškai naudingesnio mišrių komunalinių atliekų panaudojimo sprendinio šiuose įrenginiuose.

5.2.6 Visuomenės švietimo ir informavimo priemonių plėtra Siekiant įgyvendinti Savivaldybei planavimo laikotarpiu nustatytas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis svarbus vaidmuo turės būti skiriamas ir sistemingam bei nuosekliam įvairias visuomenės grupes apimančiam švietimui bei informavimui komunalinių atliekų susidarymo prevencijos ir tvarkymo klausimais. Visuomenės informavimas ir švietimas pripažįstamas kaip ypatingai efektyvi atliekų susidarymo vengimo ir pirminio rūšiavimo skatinimo priemonė, todėl įgyvendinamas daugelyje Europos valstybių. Kitų šalių patirtis rodo, kad visuomenės švietimo ir informavimo dėka pasiekiama gerų rezultatų, ypač tokių, kaip biologiškai skaidžių atliekų susidarymo, elektros ir elektroninės įrangos, pakuotės atliekų, baterijų ir akumuliatorių, padangų prevencijos srityse. Lietuvoje nėra duomenų apie tai, kiek galima sumažinti komunalinių atliekų kiekį, taikant atliekų prevencijos priemones, tačiau 28 lentelėje pateikiami duomenys apie galimus išvengti komunalinių atliekų kiekius Europos Sąjungos šalyse. 28 lentelė. Galimi išvengti komunalinių atliekų kiekiai Europos Sąjungos šalyse, taikant prevencijos priemones

Galimybės sumažinti atliekų Susidaro atliekų, Komunalinės atliekos kiekį kg/gyv./m. kg/gyv./m. Proc. Biologinės atliekos 220 40 18% Išmani daržininkystė ir sodininkystė 90 10 11% Atsakingas maisto vartojimas 30 10 33% Namudinis individualus ar bendruomeninis 100 20 20% kompostavimas Didelių gabaritų atliekos 52 12 23% Tekstilės atliekų prevencijos priemonės 15 4 27% Baldų atliekų prevencijos priemonės 20 4 20% EEĮ atliekų prevencijos priemonės 17 4 24%

Galimybės sumažinti atliekų Susidaro atliekų, Komunalinės atliekos kiekį kg/gyv./m. kg/gyv./m. Proc. Pakuočių atliekos 150 25 17% Pakartotinio naudojimo gėrimų taros naudojimas 35 12 34% Geriamo vandens naudojimas 6 2 33% Daugkartinių pirkinių maišelių naudojimas 2 1 50% Perteklinės pakuotės vengimas 107 10 9% Popieriaus ir kartono atliekos 100 15 15% Nepageidaujamo pašto sumažinimas 15 4 27% IT priemonių naudojimas 75 9 12% Servetėlių, popierinių rankšluosčių naudojimo 10 2 20% mažinimas Sauskelnės ir kitos atliekos 78 8 10% Daugkartinių sauskelnių naudojimas 18 2 11% Kitų komunalinių atliekų prevencija 60 6 10% Iš viso: 600 100 17% Šaltinis: ACR+. Quantitive Benchmarks For Municipal Waste Prevention. A guide for Local & Regional Authorities in support of the new Waste Framework Directive. November, 2009. Įvairių aplinkosaugos ir komunikacijos ekspertų vertinimu5, visuomenės elgesys turi būti formuojamas kompleksiškai, parodant sąsajas tarp gyvenimo kokybės ir aplinkosaugos, apeliuojant į tai, kad ekologiškas, aplinkai draugiškas gyvenimas, individualus požiūris į atliekų tvarkymą (atliekų rūšiavimas, kompostavimas, saikus vartojimas ir kt.) yra naudingas pačiam gyventojui. Ir net jei verslas dažnai nėra suinteresuotas atliekų prevencija, nes ji mažina vartojimą (tuo pačiu ir verslininkų pajamas), norint pasiekti kokybiškų visuomenės informavimo rezultatų, visuomenės švietimą turi organizuoti suinteresuoti subjektai, tokie kaip centrinės valdžios, vietos savivaldos institucijos, aplinkosauginės organizacijos ir kiti. Skatinant gyventojus kompostuoti jų namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas, plečiant atskiro žaliųjų atliekų surinkimo apimtis, kuriant maisto / virtuvės atliekų atskiro surinkimo sistemą, didelis dėmesys planavimo laikotarpiu bus skiriamas savalaikiam gyventojų informavimui apie maisto atliekų aplinkosauginę bei ekonominę reikšmę, kartu pateikiant praktinius patarimus, kaip sumažinti biologiškai skaidžių atliekų susidarymą. Siekiant plėsti pirminio rūšiavimo apimtis, gyventojai bus skatinami mažinti naudojamų pakuočių kiekį, rinktis perdirbamas ir ekonomines (pvz., didesnės talpos) pakuotes. Bus vykdomos atskiros visuomenės švietimo priemonės saugaus aplinkai pavojingųjų atliekų srautų tvarkymo tema, informuojant gyventojus apie buitinės chemijos tausojantį vartojimą, pavojingų cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, tinkamą buities pavojingųjų atliekų rūšiavimą, ilgaamžiškesnių prietaisų, įkraunamų baterijų ir akumuliatorių naudojimą, naikintinų vaistinių preparatų tinkamą tvarkymą. Labai svarbu ugdyti palankią nuomonę apie gaminių pakartotinį naudojimą ir pagamintus iš atliekų produktus. Regioniniu mastu (VAATC iniciatyva ir lėšomis) planuojamu laikotarpiu numatyta parengti duomenų bazę, kurioje bus pateikta informacija apie regiono didelių gabaritų

5 Gaminių ar pakuočių atliekų hierarchijos taikymo studija. Ataskaita. UAB „Ekokonsultacijos“ (LR Aplinkos ministerijos užsakymu), 2012.

atliekų surinkimo aikštelėse esančius daiktus, kuriuos galima pakartotinai naudoti. Savivaldybės savo elektroninėje svetainėje aktyviai viešins informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos ir/ar kitų daiktų remonto dirbtuves bei taisyklas, kuriose prailginamas namų ūkiuose naudojamų daiktų tarnavimo laikas ir taip išvengiama komunalinių atliekų susidarymo. Visos šios ir kitos planavimo laikotarpiui numatytos visuomenės švietimo ir informavimo priemonės įtrauktos šio plano 4 skyriuje pateiktame Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių plane 2014–2020 m. Visuomenės sąmoningumo didinimui numatoma organizuoti šviečiamuosius seminarus, mokymus, aplinkosaugines akcijas, rengti ir spausdinti straipsnius, leisti leidinius atliekų prevencijos ir vartojimo mažinimo klausimais. Aktyviai į visuomenės švietimo veiklas bus įtraukiami vaikai. Visuomenės švietimui ir informavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose planuojamu laikotarpiu bus organizuojami seminarai, konkursai, praktiniam susipažinimui su savivaldybės ir regioniniame lygmenyje veikiančia atliekų tvarkymo infrastruktūra organizuojamos ekskursijos į atliekų laikino laikymo, apdorojimo, tvarkymo ir šalinimo įrenginius. Gyventojų švietimui atliekų prevencijos ir tvarkymo tema bus ir toliau leidžiami straipsniai vietinėje ir regioninėje spaudoje, informuojama Ukmergės rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (http://www.ukmerge.lt) ir VAATC internetiniame puslapyje (http://www.vaatc.lt). Aplinkosauginiams renginiams organizuoti ir aplinkosauginės informacijos atliekų tvarkymo tema publikavimui spaudoje, elektroninėse svetainėse ir kituose šaltiniuose bus kasmet skiriama dalis lėšų iš savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP). Švietimo ir informavimo veiklos bus vykdomos paslaugų sutarčių su atskirų komunalinių atliekų srautų surinkimo operatoriais, gamintojų ir importuotojų organizacijomis (ir jų operatoriais) apimtyse bei VAATC iniciatyva. Visuomenės švietimas ir informavimas elektros ir elektroninės įrangos surinkimo ir tvarkymo klausimais bus vykdomas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ pasirašytos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos surinkimo sistemos diegimo sutarties „Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo“ apimtyse. Sutartimi gamintojų ir importuotojų organizacija įpareigota vykdyti viešinimo veiksmus, informuojant gyventojus apie namų ūkiuose susidarančias pavojingąsias bei nepavojingąsias elektros ir elektronikos atliekas, jų klasifikaciją, šių atliekų šalinimo pasėkoje prarandamus išteklius, daromą žalą aplinkai, teisingus ir visiems prieinamus šių atliekų atsikratymo būdus, elektros ir elektroninės įrangos atliekų pakartotinio naudojimo ir tvarkymo galimybes, įrengtas šių atliekų surinkimo ar supirkimo vietas, vykdomas šių atliekų surinkimo akcijas. Vengti pakuočių atliekų susidarymo, rūšiuoti susidariusias perdirbimui ir panaudojimui tinkamas pakuočių atliekas gyventojai bus skatinami vykdant Bendradarbiavimo sutarčių su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje apimtyse numatytas gyventojų švietimo ir informavimo veiklas. Taip pat planuojamu laikotarpiu savivaldybės gyventojai bus ir toliau raginami prisidėti prie respublikiniu mastu Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, gamintojų ir importuotojų bei kitų organizacijų organizuojamų akcijų, konkursų bei kitų renginių. Aplinkos ministerijos parengtame Valstybinės atliekų prevencijos programos įgyvendinimo 2014-2020 metų priemonių plane numatytos priemonės respublikiniu mastu vykdyti visuomenės informavimo kampanijas, skirtas komunalinių atliekų susidarymo prevencijai, atskirų srautų pirminiam rūšiavimui, atskiram surinkimui ir palankiam aplinkai tvarkymui skatinti.

6. PLANO ĮGYVENDINIMO POVEIKIO ĮMOKŲ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIUI VERTINIMAS 2014 m. duomenimis, mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne kaina („vartų mokestis“) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje surinktoms atliekoms sudaro 28,84 Eur/toną (99,57 Lt/toną) (su PVM), bendros sistemos sąnaudos tonai atliekų sudaro 64,13 Eur/toną (221,42 Lt/toną) (su PVM). Būtina pažymėti, kad 2014 m. padidinus sąvartyno „vartų mokestį“, komunalinių atliekų tvarkymo kaina Ukmergės rajono savivaldybės atliekų turėtojams nesikeitė (vietinės rinkliavos dydžiai nebuvo didinti). Tuo būdu, išaugus bendroms komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatacinėms sąnaudoms, esami nustatyti rinkliavos dydžiai nedengia visų sistemos sąnaudų, todėl ateityje turės būti keičiami. Vertinama, kad Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane numatytų priemonių įgyvendinimas turės įtakos įmokos už atliekų tvarkymą dydžiui. Vertinama, kad reikšmingiausias Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatytų sprendinių įgyvendinimo poveikis įmokoms už komunalinių atliekų tvarkymą susijęs su naujos MBA įrenginių infrastruktūros diegimu. Kitos numatytos Plano priemonės (tokios kaip maisto, biologiškai skaidžių, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų bei specifinių atliekų srautų atskiro surinkimo ir tvarkymo, visuomenės švietimo, įrenginių ir sistemų eksploatavimo, administravimo bei kitos) esminio poveikio įmokos dydžiui neturės. Regione planuojamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo poveikis ekonominiu, finansiniu ir socialiniu aspektais buvo įvertintas galimybių studijoje „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra” (toliau – Galimybių studija). Galimybių studijoje detaliai įvertintas finansavimo, investicijų poreikis, ekonominių ir kitų priemonių naudingumas ir tinkamumas sprendžiant komunalinių atliekų tvarkymo problemas ir kuriant pajėgumus joms tvarkyti. Vertinant atliekų tvarkymo sąnaudas, Galimybių studijoje buvo išanalizuotas MBA įrenginių poveikis, išlaidos kitiems (esamiems ir numatomiems įrengti) infrastruktūros objektams (tame tarpe – naujos regioninio sąvartyno sekcijos įrengimo, regioninio sąvartyno, aikštelių eksploatacijai, uždarytų sąvartynų priežiūrai ir monitoringui), kaip ir tiesioginės VAATC veiklos sąnaudos veiklos administravimui bei visuomenės švietimui. Galimybių studijoje vertinta, kad projekto įgyvendinimo pradžioje gyventojai mokės už komunalinių atliekų tvarkymą vidutiniškai 0,63% nuo disponuojamų namų ūkio pajamų, o per 20 metų šis rodiklis išaugs iki 0,75%. Tačiau 2014 m. didėjo sąvartyno tarifas, buvo nustatytas didesnis nei numatyta galimybių studijoje MBA įrenginių „vartų mokestis“, o 2016 m. numatomas įvesti sąvartyno mokestis, todėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą rodiklis viršys planuotą, todėl bus perskaičiuotas ir naujai palygintas su vidutinėmis disponuojamomis namų ūkio pajamomis. Įmokos už atliekų tvarkymą dydžio augimas yra ribojamas Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytu reikalavimu, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 proc. disponuojamų namų ūkio pajamų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinės disponuojamos piniginės pajamos vienam namų ūkiui per mėnesį 2013 m. Vilniaus regione sudarė 2 749 Lt (796 Eur) (Lietuvos Respublikoje – 2 525 Lt (731 Eur)). Vertinama, kad didžiausios įtakos sąvartyno „vartų mokesčio“ didėjimui turės valstybinis mokestis už šalinamas atliekas, nustatytas 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatyme Nr. XII-1328. Vadovaujantis minėtais pakeitimais, mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas už nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas 2016 m. bus 21,72 Eur/toną (75 Lt/toną) ir kasmet didės po 5,79 Eur/toną (20 Lt/toną), o 2020 m. sieks (44,89 Eur/toną (155 Lt/toną). Siekiant, kad sąvartyno „vartų mokestis“ už komunalines atliekas

didėtų kuo mažiau arba nuo 2016 m. nedidėtų, turi būti siekiama sąvartyne šalinti tik perdirbimui ir deginimui nebetinkamas komunalines atliekas. MBA įrenginių operatoriaus nustatyta apdorojimo MBA įrenginiuose kaina, kuri bus taikoma VAATC – 40,26 Eur/toną (139 Lt/toną) (be PVM) komunalinių atliekų. Papildomai būtina įvertinti, kad bus atskirtos atliekų tvarkymo sąnaudos, kurios šiuo metu įtraukiamos į sąvartyno „vartų mokestį“, tame tarpe – veikiančios DGASA ir kitos VAATC esamos ir numatomos regioninės infrastruktūros eksploatacija, sąnaudos senų sąvartynų uždarymui ir priežiūrai po uždarymo, sąnaudos naujų projektų įgyvendinimui (tame tarpe – sąnaudos atskiro maisto / virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos sukūrimui), sistemos administravimo, visuomenės švietimo ir informavimo priemonių įgyvendinimo ir kitos išlaidos. Tačiau tiksliau įvertinti šį sąnaudų augimą bus galima tik tuomet, kai regiono lygmenyje bus nustatytos atskirų VAATC paslaugų kainos. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo kaštams įtakos gali turėti dvinarės vietinės rinkliavos nustatymo reikalavimas, vadovaujantis Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711. Jeigu bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektas, savivaldybės, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos nuostatomis, iki 2016 m. sausio 1 d. privalės priimti teisės aktus, reikalingus metodikos įgyvendinimui, ir nustatyti naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Ekspertiniu vertinimu, gali išaugti dvinarės vietinės rinkliavos administravimo kaštai. Taip pat bus reikalingos investicijos į pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo priemones (konteinerius ir konteinerinių aikštelių įrengimą), tačiau planuojama, kad šios priemonės bus įrengiamos ES struktūrinės paramos, nacionalinės paramos bei gamintojų ir importuotojų lėšomis, todėl ženklios įtakos vietinės rinkliavos dydžiui neturės.

7. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2014–2020 m. įgyvendinimo vertinimo kriterijai:  kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2014–2020 m. įgyvendinimo priemonės;  kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano komunalinių atliekų tvarkymo užduotys (užpildoma 29 lentelė):  ar vykdomos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys;  ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta komunalinių atliekų naudojimo užduotis;  ar vykdoma Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatyta popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbti užduotis;  ar vykdomos kitos Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys.

29 lentelė. Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų siekiamų reikšmių sąrašas

Rodikliai Institucija, atsakinga už Tikslas Vertinimo kriterijus 2016 vertinimo 2020 metų metų kriterijaus įgyvendinimą 1. Ilgalaikis strateginis atliekų komunalinių atliekų, šalinamų 55 35 savivaldybės tvarkymo tikslas – mažinti sąvartynuose, kiekis, procentais susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų ...... Ukmergės atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų rajono medžiaginių ir energinių išteklių savivaldybė/ naudojimą, taip mažinti gamtos, kitų VAATC išteklių naudojimą ir atliekų šalinimą sąvartynuose 2. Mažinti sąvartynuose šalinamų įrengti ir veikiantys mišrių 10 10 savivaldybės, atliekų kiekį – plėtoti racionalų atliekų komunalinių atliekų mechaninio regioniniai medžiaginių ir energinių išteklių ir mechaninio biologinio atliekų naudojimą apdorojimo įrenginiai, vienetais tvarkymo centrai ...... Ukmergės rajono savivaldybė/ VAATC sąvartynuose pašalintų 45 35 savivaldybės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis, palyginti su 2000 metų kiekiu, procentais ...... Ukmergės rajono savivaldybė/ VAATC 3. Užtikrinti visuomenės sveikatai ir užtikrinta komunalinių atliekų 100 100 savivaldybės aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymo paslauga, procentais tvarkymą, tobulinti esamas atliekų tvarkymo sistemas … ... Ukmergės rajono savivaldybė/ VAATC  kaip įgyvendinamas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas (atliekų hierarchija), vertinant pažangą kiekvienais kalendoriniais metais pagal 30 lentelėje pateiktus rodiklius:

30 lentelė. Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimo vertinimo rodikliai

Atliekų Vertinimo rodikliai Laukiamas Vertinamo tvarkymo rezultatas rodiklio būdas vertinimo laikotarpis Atliekų 1) Bendras komunalinių atliekų susidarymas, tonomis Mažėjimas arba Nuo 2014 m. prevencija per metus stabilumas 2) Komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui, Mažėjimas arba Nuo 2014 m. kilogramais per metus stabilumas 3) Komunalinių atliekų susidarymas vienam namų ūkiui, Mažėjimas arba Nuo 2014 m. kilogramais per metus stabilumas Atliekų 4) Naudoti pakartotinai paruoštų atliekų kiekiai, tonomis Didėjimas Nuo 2015 m. paruošimas per metus naudoti 5) Naudoti pakartotinai paruoštų atliekų kiekiai, proc. Didėjimas Nuo 2015 m pakartotinai nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio Atliekų 6) Iš gyventojų ir juridinių asmenų (įmonių, įstaigų, Didėjimas Nuo 2014 m. paruošimas organizacijų) atskirai surinktų bei paruoštų naudoti perdirbimui pakartotinai ir perdirbti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekiai, tonomis per metus pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų, metalo atliekos) 7) Pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis, Didėjimas, Nuo 2016 m. išrūšiuotas bei paruoštas naudoti pakartotinai ir stabilumas, perdirbti mechaninio biologinio apdorojimo vėliau įrenginyje, tonomis per metus mažėjimas 8) Atskirai surinktų buityje susidarančių elektros ir Didėjimas Nuo 2014 m. elektroninės įrangos atliekų kiekiai, tonomis per metus 9) Atskirai surinktų biologinių atliekų kiekiai, tonomis Didėjimas Nuo 2014 m. per metus 10) Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas Didėjimas Nuo 2014 m. komunalinių atliekų kiekis, tonomis per metus, įskaitant ir biologinių atliekų kompostavimą 11) Bendras perdirbimui surinktas ir paruoštas Didėjimas Nuo 2014 m. komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio Atliekų 12) Panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų kiekis, Didėjimas arba Nuo 2016 m. naudojimas proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų stabilumas, kiekio vėliau mažėjimas Atliekų 13) Pašalintų sąvartyne komunalinių atliekų kiekis, proc. Ne daugiau nei Nuo 2016 m. šalinimas nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio 55 proc. Ne daugiau nei Nuo 2020 m. 35 proc. 14) Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių Mažėjimas Nuo 2014 m. atliekų kiekis, tonomis per metus 15) Pašalintų sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių Mažėjimas Nuo 2014 m. atliekų kiekis, proc. nuo bendro pašalintų komunalinių atliekų kiekio