Lepidoptera: Tischerioidea) Ir Elachistidae (Lepidoptera: Gelechioidea) Drugių Biocheminėje Sistematikoje

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Brigita Paulavičiūtė

MOLEKULINIŲ ŽYMENŲ PANAUDOJIMAS TISCHERIIDAE (LEPIDOPTERA: TISCHERIOIDEA) IR ELACHISTIDAE (LEPIDOPTERA: GELECHIOIDEA) DRUGIŲ BIOCHEMINĖJE SISTEMATIKOJE

DAKTARO DISERTACIJA FIZINIAI MOKSLAI, BIOCHEMIJA (04P)

Kaunas, 2010

Disertacija rengta 2006-2009 m. Vytauto Didžiojo universitete

Mokslinis vadovas: Prof. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, fiziniai mokslai, biochemija − 04P)

Konsultantas: Prof. dr. Virginijus Sruoga (Vilniaus pedagoginis universitetas, biomedicinos mokslai, zoologija − 05B)

TURINYS ĮVADAS 5 1 LITERATŪROS APŽVALGA 9 1.1 Tischeriidae ir Elachistidae – taksonominės entobiontinių vabzdžių grupės, turinčios ypatingą teorinę ir praktinę reikšmę 9 1.1.1 Ontogenetinių vystymosi stadijų ypatumai 9 1.1.2 Tischeriidae šeimos drugių tyrimai 21 1.1.3 Elachistidae šeimos drugių tyrimai 22 1.2 Molekulinių tyrimo metodų taikymas entomologijoje 23 1.2.1 Fluorescencinis in situ hibridizacijos metodas (FISH) 24 1.2.3 Allozimų ir izoenzimų elektroforezės metodas 24 1.2.4 Pirštų antspaudų metodas (DNR fingerprinting) 25 1.2.5 Restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo (RFLP) metodas 25 1.2.6 Atvirkštinės transkriptazės polimerazės grandininė reakcijos (RT- PCR) metodas 25 1.2.7 Amplifikuotų fragmentų ilgio polimorfizmo metodas (AFLP) 26 1.2.8 Atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės DNR metodas (AAPD) 26 1.2.9 Mikrosatelitų tyrimo metodas 26 1.2.10 Ribosominės DNR tyrimo metodas 27 1.2.11 Branduolio DNR tyrimai 27 1.2.12 Mitochondrinės DNR tyrimai 28 2. MEDŽIAGA IR METODIKA 30 2.1 Tyrimų medžiaga 30 2.1.1 Medžiagos rinkimo vietovės 30 2.1.2 Medžiagos rinkimo metodai 36 2.1.3 Drugių identifikavimas 37 2.1.4 Reagentai 39 2.2 Molekuliniai tyrimo metodai 40 2.2.1 DNR išskyrimas 40 2.2.2 Elachistidae drugių AAPD tyrimai 43 2.2.2.1 APPD tyrimams naudoti žymenys 43 2.2.2.2 APPD molekulinių žymenų polimerazės grandininė reakcija (PGR) 44 2.2.2.3 DNR elektroforezė agarozės gelyje 45

2.2.3 Specifinių molekulinių žymenų polimerazės grandininė reakcija (PGR) 46 2.2.4 PGR fragmento kirpimas ir valymas 47 2.2.5 Sekvenavimas 50 2.2.5.1 Fragmentų gausinimas su ABI PRISM BigDye reakcijos mišiniu 51 2.2.5.2 ABI PRISM BigDye produkto išvalymas 51 2.2.5.3 Kapiliarų elektroforezė ABI PRISM 310 sekvenatoriuje 51 2.2.5.4 Statistinė ir duomenų analizė 52 3. REZULTATAI JŲ APTARIMAS 54 3.1 DNR išskyrimo problematiškumas 54 3.2 Mitochondrinės DNR COI geno sekų analizė 55 3.2.1 Tischeriidae šeimos drugių COI geno sekos 55 3.2.2 Tischeriidae rūšių polimorfizmas 68 3.2.3 Elachistidae šeimos drugių sekos 76 3.2.4. Elachistidae rūšių grupių polimorfizmas 93 3.3 Elachistidae šeimos populiaciniai tyrimai APPD metodu 105 IŠVADOS 110 AUTORĖS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 112 PADĖKA 114 LITERATŪROS SĄRAŠAS 115

ĮVADAS

Tyrimų objektas – filogenetiškai vieni primityviausių (ir teoriniu požiūriu vieni svarbiausių bei įdomiausių) drugių būrio atstovai, jungiantys giminiškas šeimas: Tischeriidae ir Elachistidae. Šios šeimos plačiai paplitusios tiek Baltijos regione, tiek visame pasaulyje, joms priklauso vieni mažiausių Žemėje mikro drugiai, kurie išsiskiria ne tik archaiška sandara, bet ir labai didele specializacija. Dėl stenofagijos tendencijų, sėslaus gyvenimo būdo ir endemizmo šie smulkūs vabzdžiai yra vieni iš objektų, charakterizuojančių tiriamo biomo biologinės įvairovės turtingumą, gamtinius ryšius, kilmę ir filogeografijos ypatumus. Tačiau šių, praktinę ir teorinę reikšmę turinčių, vabzdžių tyrimų duomenų (tiek Baltijos regiono, tiek kitų pasaulio regionų) nepakanka (Puplesis, Diškus, 2003; Lees, Stonis, 2007; Stonis, Diškus, 2007, 2008). Minuojantis gyvenimo būdas – svarbi primityvių Microlepidoptera biologinė adaptacija, suteikusi šiems vabzdžiams daug privalumų. Tai ir maitinimasis labai koncentruotu maistu, temperatūros režimo optimizacija, geresnė apsauga nuo natūralių priešų, mechaninio aplinkos poveikio ir kt. Tačiau perėjus prie entobiontinio gyvenimo būdo, sumažėjo ekologinis plastiškumas. Minuojantys drugiai yra labai „patogus“ objektas bendriems biogeografiniams tyrimams. Jie paplitę beveik visose svarbiausiose sausumos ekosistemose, yra labai įvairūs, gana sėslūs ir palyginti lengvai pastebimi ir tyrinėjami (Puplesis, Diškus, 2003). Iki šiol molekulinių tyrimų su šiais drugiais atlikta ypač mažai, todėl visi publikuoti apžvalginiai darbai (tiek Lietuvos autorių, tiek užsienio mokslininkų), iki šiol nesiremia molekulinių tyrimų duomenimis. Tischeriidae ir Elachistidae tai gana smulkių drugių šeimos. Daugelio jų išskleistų sparnų ilgis siekia iki 6–13 mm. Šie drugiai paplitę visame pasaulyje, tačiau dauguma rūšių žinomos Borealiniame, Palearkties ir Neotropiniame regionuose. Daugelis Tischeriidae ir Elachistidae rūšių išoriškai yra panašios ir sunkiai atskiriamos, todėl pagrindinis dėmesys apibūdinant rūšį skiriamas patinų genitalijų struktūrai. Šių šeimų vikšrų gyvenimo būdas augalų audinių viduje vadinamas minavimu, o augalų asimiliaciniuose audiniuose padaryti pažeidimai − minomis. Trofiškai Tischeriidae yra susiję su augalais, priklausančiais Fagaceae, Rosaceae, Rhamnaceae, Tiliaceae, Malvaceae ir Asteraceae šeimoms. Tik pavienės rūšys registruotos kaip Combretaceae, Sterculiaceae, Euphorbiaceae, Ericaceae, Anacardiaceae, Theaceae, Hypericaceae ir Apocynaceae šeimų augalų minuotojos. Vidutinėse platumose vyrauja rūšys, trofiškai susijusios su augalais, priklausančiais Rosaceae, Fagaceae ir Asteraceae šeimoms (Puplesis, Diškus, 2003). Elachistidae šeimai būdinga siaura trofinė specializacija. Dauguma rūšių minuoja 3 šeimų augalus: Poaceae, Cyperaceae ir Junaceae. Tačiau kai kurios rūšys minuoja Caprifolaceae ir Boraginaceae šeimų augalų lapus (Sruoga, Ivinskis, 2005). Nors Tischeriidae ir Elachistidae nėra laikomi kultūrinių augalų kenkėjais, tačiau 12 rūšių buvo 5

įtrauktos į Rusijos ir aplinkinių kraštų kultūrinių augalų kenkėjų sąvadą (Kuznetzov, 1994) kaip potencialūs kenkėjai. Mokslinėje literatūroje iki šiol yra mažai skelbtų darbų, nagrinėjančių Tischeriidae šeimą. Šiek tiek duomenų apie Tischeriidae šeimą galima rasti bendrosiose Lepidoptera faunos apžvalgose, taksonominiuose sąrašuose ir pavieniuose Tischeriidae drugių rūšių aprašuose. Iš visų publikacijų išsiskiria veikalas, revizuojantis Šiaurės Amerikos fauną bei pateikiantis daug apibendrintų duomenų apie morfologiją ir biologiją (Braun, 1972). D. R. Davis paskelbė Tischeriidae šeimos bendrąją charakteristiką (Davis, 1999). Remiantis Tischeriidae šeimos tyrimų duomenimis buvo parengta originali ir išsami šios šeimos charakteristika, pirmą kartą pateikta nagrinėjamo taksono kladistinė analizė ir filogenija bei žymiai pakeista iki šiol nusistovėjusi samprata apie Tischeriidae taksonominę struktūrą (Diškus, Puplesis, 2003). Elachistidae šeima tiriama apie 200 metų. Tačiau duomenys apie daugelį šios šeimos rūšių yra fragmentiniai ir negalutiniai. Daug likusių neaiškumų reikia atskleisti, tikslinti ar patvirtinti išsamesniais tyrimais. Europos Elachistidae drugių biologijos ypatumai tyrinėjami jau nuo XX a. antrosios pusės (Stainton, 1858, 1878; Warren, 1878; Fletcher, 1887) To laikmečio darbai daugiausiai skirti atskirų Elachistidae rūšių mitybiniams ryšiams apžvelgti, juose pateiktos ir fragmentinės pastabos apie jų biologiją. Didesnio dėmesio verti vėliau pasirodę E. M. Heringo darbai, tapę pagrindu tolimesniems minuojančių drugių tyrimams (Hering, 1925, 1927, 1935, 1951). Kai kurie faunistiniai duomenys apie šios šeimos drugius buvo apibendrinti keliose monografijose. 1977 metais išleista Traugott–Olsen ir Nielsen monografija apie mažųjų žolinukų šeimos drugius Šiaurinėje Europoje (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Tai pirmasis veikalas Europoje, kuriame smulkiai aprašyta ši mikrodrugių šeima. Autoriai atskleidė jų morfologiją, biologiją, paplitimą šiaurės Europoje. Monografijoje pateikti Elachistidae šeimos drugių patinų ir patelių genitalijų piešiniai, kurie yra labai svarbūs rūšių diagnostikai. 2005 metais Lietuvos entomologai V. Sruoga ir P. Ivinskis išleido monografiją „Lietuvos elachistidai (Lepidoptera: Elachistidae)“ (Sruoga, Ivinskis, 2005). Knygoje autoriai pateikia drugių morfologijos ypatumus, patinų ir patelių genitalijų struktūrų piešinius, biologiją, informaciją apie minuojamus augalus ir paplitimą. Tischeriidae ir Elachistidae drugiai paplitę visame pasaulyje, iš viso yra žinoma 111 Tischeriidae šeimos rūšių ir 630 Elachistidae šeimos rūšių, tačiau jų ištyrimo lygis yra vis dar netolygus ir labai nepakankamas. Molekuliniai DNR tyrimo metodai šių šeimų (ir filogenetiškai artimų šeimų) rūšims anksčiau nebuvo taikomi. Tik 2006 m. pasirodė publikacija apie molekulinių metodų taikymą Elachistidae šeimoje, tyrinėjant Australijos fauną (Kaila, Ståhls, 2006), o 2010 m. Erik J. van

Nieukerken pateikė pirmąsias Tischeria ptarmica Meyrick, 1908 citochromo c oksidazės I geno (COI) sekas (Nieukerken, 2010).

Darbo tikslas: ištirti ir pritaikyti molekulinius DNR žymenis Tischeriidae (Lepidoptera: Tischerioidea) ir Elachistidae (Lepidoptera: Gelechioidea) drugių biocheminėje sistematikoje.

Darbo uždaviniai: 1. Tischeriidae ir Elachistidae šeimų drugiams pritaikyti molekulinius tyrimo metodus, jau anksčiau taikytus kitose sistematinėse grupėse; 2. Nustatyti kiekvienai tirtai rūšiai specifines citochromo c oksidazės geno (COI) sekas bei deponuoti gautas DNR sekas genų banke; 3. Atlikti naujai išaiškintų molekulinių Tischeriidae ir Elachistidae duomenų (NJ medžių) ir ankščiau publikuotų kladogramų, sudarytų remiantis vien tradiciniais, morfologiniais ir ekologiniais požymiais lyginamąją analizę; 4. Įvertinti Elachistidae šeimos drugių populiacijų genetinę įvairovę Lietuvoje.

Mokslinis naujumas Tischeriidae ir Elachistidae šeimos molekuliniai tyrimai yra nauji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Svarbiausias šio tyrimų etapo rezultatas buvo tai, kad pirmą kartą tiriamoje taksonominėje grupėje pavyko pritaikyti molekulinius tyrimų metodus. Tischeriidae ir Elachistidae šeimos drugiams pirmą kartą pavyko amplifikuoti mitochondrinės DNR citochromo c oksidazės I (COI) molekulinį žymenį (LCO1490, HCO2198) ir jį panaudoti šių šeimų molekulinėje sistematikoje. Pirmą kartą buvo nustatytos kiekvienai tirtai rūšiai specifinės COI geno sekos. Siekiant išsiaiškinti Elachistidae šeimos drugių populiacijų genetinę įvairovę, pirmą kartą buvo panaudotas atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR (APPD) metodas. Šiuo metodu buvo įvertinti atsitiktinai amplifikuojančių molekulinių žymenų tinkamumas. Tai sudaro prielaidas toliau tirti pasirinktų rūšių genetinį polimorfizmą ir panaudoti šiuos tyrimus populiacijų panašumų ir skirtumų nustatymui bei tarprūšinių ryšių analizei ir filogenijai. Naujų Tischeriidae ir Elachistidae filogenetinių koncepcijų pateikimui reikalingi molekuliniai tyrimai. Molekuliniai Tischeriidae ir Elachistidae tyrimai sudaro teorines ir praktines prielaidas tolimesniam molekulinių DNR žymenų panaudojimui šių šeimų ir biologiškai artimų drugių šeimų tyrimams bei molekulinių duomenų panaudojimui, sprendžiant drugių filogenijos ir sistematikos problemas.

Darbo rezultatų aprobacija ir publikacijos Šio darbo rezultatai buvo pristatyti 10 tarptautinių ir respublikinių konferencijų: „Baltijos genetikų kongrese“ (Daugpilis, Latvija 2007); IV, V kasmetinėse Tarptautinėse konferencijose „Bioįvairovės tyrimai ir išsaugojimas“ (Daugpilis, Latvija 2007; 2009); Respublikinėje konferencijoje „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra ir apsauga“ (Vilnius, 2008); Respublikinėje konferencijoje „Gamtos mokslų (biologija, ekologija, fizika) aktualijos ir perspektyvos“ (Šiauliai, 2008); Tarptautinėje konferencijoje „The Vital Nature Sign 3RD (Kaunas, 2009); Tarptautiniame simpoziume „Ecology & Safety“ (Sunny Beach, Bulgarija, 2010); Lietuvos Biochemikų draugijos XI tarptautinėje konferencijoje „LBD 50“ (Tolieja, Molėtų r., 2010); „Tarptautiniame XXVIII šiaurės šalių entomologų kongrese“ (Birštonas, 2010); „XI Europos entomologų kongrese“ (Budapeštas, Vengrija, 2010). Šios disertacijos rezultatai buvo paskelbti 10 mokslinių straipsnių, 6 iš jų – moksliniuose leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto sąrašą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Tischeriidae ir Elachistidae – taksonominės entobiontinių vabzdžių grupės, turinčios ypatingą teorinę ir praktinę reikšmę

Viena iki šiol mažiausiai žinomų, bet šiuo metu sparčiai tiriamų organizmų grupių yra primityvūs drugiai (Microlepidoptera). Šie smulkūs vabzdžiai – svarbūs augalų kenkėjai – yra labai įdomus ir reikšmingas tyrimų objektas, turintis ne tik praktinę reikšmę, bet ir laikomas savotišku bendrųjų faunogenetinių Žemės procesų indikatoriumi. Pastaraisiais metais vienas iš aktualiausių sistematinių tyrimų objektų yra filogenetiškai pačios primityviausios drugų būrio šeimos, kurios apibūdinamos gana archajiškos sandaros ypatumais, o kartu yra labai specializuotos (Puplesis, 1997). Tischeriidae ir Elachistidae – entobiontiniai organizmai, kurių vikšrai minuoja asimiliacinius augalų audinius. Šiems specializuotiems vabzdžiams būdingos kai kurios specifinės adaptacijos, kurios aptariamos žemiau.

1.1.1 Ontogenetinių vystymosi stadijų ypatumai

Kiaušinėlis. Tischeriidae drugių kiaušinėliai yra pailgos formos, skaidria blizgančia medžiaga priklijuoti prie lapo plokštelės paviršiaus. Dažniausiai kiaušinėliai dedami po vieną ant viršutinės lapo pusės, tačiau retkarčiais aptinkami ir apatinėje lapo pusėje. Kiaušinėlio stadijos trukmė yra apie 23–27 dienos (Frankenhuyzen, Freriks, 1979; Kuznetzov, 1994). Elachistidae drugių kiaušinėliai taip pat dažniausiai pailgi, beveik apvalūs; jų išilginė ašis dažniausiai sutampa su lapo išilgine ašimi. Kiaušinėliai (kaip ir Tischeriidae atstovų) yra labai maži, apie 0,5 mm ilgio. Kiaušinėlio chorionas dažniausiai su išilginėmis briaunomis, rečiau lygus. Patelė deda pavienius kiaušinėlius dažniausiai tik apatinėje mitybinio augalo lapo pusėje, rečiau viršutinėje. Tačiau kai kurių rūšių patelės kiaušinėlius deda tiek ant viršutinės, tiek ant apatinės lapo pusės (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977; Sruoga, Ivinskis, 2005).

Vikšras. Tischeriidae drugių vikšrai įsiskverbia į lapo audinius, neišeidami į išorę. Vikšrai dažniausiai yra 6 mm ilgio, paprastai žalsvi ar gelsvi, galva ir analinė plokštelė rudos. Galva plokščia (detali galvos morfologija aprašyta trumpoje Tischeriidae morfologinėje apžvalgoje) (Davis, 1999). Krūtinės kojos arba labai redukuotos, sudarytos tik iš dviejų segmentų (Emmet, 1976), ar virtusios gumburėliais (Davis, 1999), arba visiškai redukuotos (Diškus, Puplsesis, 2003). Pilviniai vikšro segmentai nugarinėje pusėje turi po dvi poras trumpų šerelių. Vikšras maitinasi žaliuoju (asimiliaciniu) audiniu, išgrauždamas miną. Mina gyvatiška 9 arba kaip pailga dėmė, arba netaisyklinga (beformė), kuri visada prasideda siauru taku, virstančiu dėme. Tischeriidae minos dažniausiai lengvai pastebimos, balsvos (kartais rausvos). Aprašyti atvejai, kai epidermis arba visa mina yra sutraukiama šilko siūlu, todėl raukšlėta (Diškus, Puplesis, 2003). Ypač tai būdinga vėlesnėms vikšro vystymosi stadijoms. Kelių rūšių vikšrai (pvz., Coptotriche gaunacella (Duponchel)) gali užlenkti minuojamo lapo kraštą į viršų. Pagal Braun (1972) ir kitus autorius (Puplesis, Diškus, 2003), kai kurių Š. Amerikos rūšių bei daugumos Palearkties rūšių vikšrai maitinimosi vietoje suvartoja visą lapo audinį, palikdami tik skaidrų apatinį ir viršutinį epidermį, todėl tokių rūšių minos yra permatomos. Minose paprastai nebūna ekskrementų, nes maitindamasis vikšras juos nuolatos šalina per apvalią angelę epidermyje. Tik kelių rūšių vikšrams būdingi juodi ekskrementai, kurie minoje sudaro koncentrišką liniją (Tischeria dodonaea Stainton). Tyrimais nustatyta, kad Centrinėje Azijoje Tischeriidae rūšių vikšrai šalina ekskrementus iš minos, tačiau dalį ekskrementų ankstyvose vystymosi stadijose vis dėlto gali palikti nepašalintus. Literatūroje nurodoma, kad Coptotriche rosella (Gerasimov) bei kitos rūšys kartais palieka juosvus ekskrementus minos pradinėje dalyje (Puplesis, Diškus, 2003). Elachistidae vikšrai – tai ne tik aktyvaus maitinimosi, bet daugeliu atvejų žiemojanti ontogenetinė stadija (Sruoga, Ivinskis, 2005). Vikšrai dažniausiai būna balsvi, gelsvi ar žalsvi, rečiau − rusvi ar rausvi. Vikšro spalva gali priklausyti ir nuo jo amžiaus. Paskutinio amžiaus vikšrai siekia apie 4−10 mm ilgio. Vikšro kūnas ir galva suploti dorsoventraline kryptimi. Dėl stiprios sklerotizacijos (ypač burnos dalių) galvos spalva būna rudai juoda ar juoda. Trys poros krūtinės ir keturios poros pilvelio kojų išvystytos (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Dauguma Elachistidae vikšrų minuoja siaurus varpinių žolių lapus. Mina prasideda labai siauru taku, vėliau takas laipsniškai ar staiga išplatėja ir dažniausiai užima beveik visą lapo plotą. Minos kraštai būna lygūs ar netaisyklingos formos, o minų dydis įvairus – nuo siaurų ir trumpų (apie 2−3 cm dydžio), iki plačių ir ilgų (iki 20 cm ilgio). Kai kurios rūšys minuoja palyginti plačius lapus, pvz., nendrių (Phragmites) ar kiškiagrikių (Luzula), ir padaro juose gana erdvias minas. Nežiūrint palyginti didelės Elachistidae minų formų ir ekskrementų išsidėstymo jose įvairovės, minos nėra pakankamai specifinės. Todėl rūšių apibūdinimui minų ypatumai gali būti naudojami tik kaip papildomi rūšies požymiai (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977; Sruoga, Ivinskis, 2005).

Lėliukė. Apie Tischeriidae lėliukes yra paskelbta labai nedaug duomenų. Tačiau lėliukes tyrę autoriai nurodo, kad lėliukės yra mažos (3−6 mm ilgio) ir vidutiniško pločio. Jos yra verpstės formos, dorsoventraliai suplotos ir pusiau raštuotos (Patočka, 1999; Patočka, Turčáni, 2005), turi laisvus pilvinius segmentus ir laisvas galūnes, kurios gali šiek tiek judėti kokono viduje (Braun, 1972). Lėliukės galvos kaktinė ir pakaušinė dalis yra lygi, tik kartais su 10 priekine išauga. III–VI lėliukės pilvelio segmentai (o patinų ir VII-as) yra judrūs. Ant pilvelio nugarinės pusės gali būti išsivystę spygliukai, kurie būna susitelkę į juostas ar atskiras sankaupas. Kremasteris yra ant X segmento, sudarytas iš dviejų į nugaros pusę užlenktų kabliukų (Braun, 1972; Davis, 1999). Kokonas pailgas, silpnas ir purus, sudarytas minos viduje. Kartais vikšrai virsta lėliukėmis (nesukdami kokonų arba išėję iš minų) miško paklotėje, kur sudaro netikrą kokoną iš minuoto lapo epidermio apskritų iškarpų bei šilko siūlų (Tischeria decidua Wocke). Borealinio regiono rūšių vikšrai žiemoja arba baigę maitintis, arba dar ne visiškai suaugę; tada jie tęsia maitinimąsi šiltesniais žiemos laikotarpiais (tai būdinga Vakarų Europos rūšims) (Diškus, Puplesis, 2003). Daugelis rūšių yra biciklinės, o kai kurios net policiklinės (ypač tos rūšys, kurios aptiktos Centrinėje Azijoje ir Pietų Europoje) (Braun, 1972; Puplesis, Diškus, 2003). Elachistidae drugiams būdinga dengtoji 2,6−7 mm ilgio ir apie 0,7−2 mm pločio lėliukė. Literatūroje nurodoma, kad skirtingų rūšių lėliukės ilgio ir pločio santykis gali žymiai skirtis (Patočka, 1999; Patočka, Turčáni, 2005; Sruoga, Ivinskis, 2005). Elachistidae lėliukės neturi kaktos ir priekakčio siūlės (fronto-clypeal suture) ir dažnai apatinių žandų čiuopiklių (Kaila, 1999a). Pilvelis gali būti nejudrus arba judrus. Lėliukės pilveliui judrumą suteikia paslankūs tarpai tarp pilvelio segmentų. Skirtingų rūšių šie tarpsegmentiniai tarpai gali būti skirtingose vietose – tarp IV ir V, tarp V ir VI, tarp VI ir VII pilvelio segmentų. Kremasteris paprastai išsivystęs, bet nedidelis, dažnai su įvairiais kabliukais (Sruoga, Ivinskis, 2005). Įvairių rūšių kremasterio forma ir kabliukų išsidėstymas skiriasi, todėl šie požymiai gali būti naudojami rūšių apibūdinimui bei taksonomijoje (Patočka, Turčáni, 2005). Daugumos Elachistidae rūšių vikšrai lėliukėmis virsta tiesiog ant mitybinio augalo lapo ar stiebo, retai ant žemės. Elachistidae lėliukes tyrę autoriai nurodo, kad lėliukė gali būti apsupta retais šilko siūlais. Ji ties viduriu prie augalo tvirtinasi kremasteriu bei šilko siūlu (tarp IV ir V pilvelio segmentų) (Patočka, Turčáni, 2005; Sruoga, Ivinskis, 2005).

Suaugėlis. Naujausioje Tischeriidae šeimos taksonominėje revizijoje (Diškus, Puplesis, 2003) buvo išskirti šeši diagnostiniai šeimos požymiai: 1) ilgas priekinis galvos kuokštas, 2) ilgos ir siūliškos antenų sensilos (sensilla chaetica), 3) šukiški priedai virš akies (pecten), 4) labai susiaurėjęs edeagusas (aedeagus), 5) sklerotizuotos patelių kiaušdėčių išaugos, 6) 4–5 apofizių poros patelės genitalijose. Taip pat Tischeriidae tyrę autoriai nurodo, kad šios šeimos drugių galva yra visada hipognatinė (Braun, 1972; Diškus, Puplesis, 2003). Akelių nėra. Sudėtinės akys didelės, apvalios ar ovalios. Akių indeksas apie 2,2 (pagal Davis, 1999). Burnos aparatas silpnai išvystytas. Mandibulės stipriai redukuotos, mažyčių skiaučių pavidalo, ne funkcionuojančios. Maksilių čiuopikliai rudimentiniai, labai maži, paprastai sudaryti iš 1–3 11 segmentų. Lūpų čiuopikliai – trinariai, trumpi, gale smailėjantys (Braun, 1972). Astrotischeria genties rūšių lūpų čiuopikliai dar su dviem spaiglių formos žvynelių išaugomis ant pamatinio segmento apačios (Diškus, Puplesis, 2003). Tischeriidae suaugėlių straubliukas pirmą kartą buvo ištirtas ir aprašytas Nepticuloidea ir Tischerioidea pasaulio faunos apžvalgoje, naudojantis skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (Puplesis, Diškus, 2003). Straubliukas 2–3 kartus ilgesnis už aptinės lūpos čiuopiklius, padengtas žvyneliais arba tik pačiam pamate, arba visoje pamatinėje dalyje. Likusi straubliuko dalis be žvynelių dangos. Veidas trikampio arba trapecijos formos, glotniai padengtas labai smulkiais ar pailgais žvyneliais. Kai kurie autoriai pastebėjo, kad Tischeriidae žvyneliniai galvos dariniai yra gana specifiški ir turi diagnostinę reikšmę. Nurodoma, kad kakta yra su ilgu priekiniu kuokštu, kuris truputį užlinksta virš veido viršutinės dalies ir yra sudarytas iš labai ilgų, padrikai išsidėsčiusių siūliškų žvynelių. Tik kartais šis kuokštas sudarytas iš dviejų dalių: glotniai prie kaktos priglundančių žvynelių ir ilgų padrikų žvynelių (1.1 pav.). Paprastai priekinis kuokštas yra tokios pačios spalvos kaip ir krūtinė bei priekiniai sparnai (gelsvi, rusvi, kartais juosvi). Galvos apykaklėlė (collar) sudaryta iš dviejų dalių, labai maža, kartais sunkiai pastebima (Puplesis, Diškus, 2003).

1.1 pav. Tischeriidae galvos morfologija (Coptotriche angusticolella, ♂, vaizdas iš priekio) (mastelis – 100 µm) (Puplesis, Diškus, 2003)

Literatūroje pabrėžiama, kad ypatingą filogenetinę ir diagnostinę reikšmę turi antenos morfologinės charakteristikos (Diškus, Puplesis, 2003). Tischeriidae antenos (antenna) truputį trumpesnės už priekinius sparnus (paprastai apie 0,7 sparnų ilgio). Jų botagėlis (flagellum) siūliškas, su 2–3 eilėmis siaurų žvynelių ant kiekvieno segmento dorsalinės pusės. Ventralinė botagėlio pusė (1/3 flagelomero paviršiaus) be žvynelių (1.2 pav.). Šeimą revizavusių autorių tyrimais įrodyta, jog išskirtinis patinų antenų sensilos (sensilla chaetica) ilgis yra vienas svarbiausių visos šeimos diagnostinių požymių (Puplesis, Diškus, 2003). Patelių antenų sensilos visada daug trumpesnės (paprastai šie jautrieji plaukeliai siekia tik 1/3 patinų sensilų ilgio). Pirmasis antenų segmentas – pėdelė (scapus) platus, tačiau nesudaro akių gaubtuvėlio. Iš

12 dorsalinės pusės Tischeriidae šeimos drugių pėdelė glotniai padengtas plokščiais žvyneliais bei su būdingu modifikuotų žvynelių kuokšteliu (pecten), styrančiu virš akies. Nustatyta, kad šis žvynelių kuokštelis taip pat yra svarbus diagnostinis šeimos požymis (Puplesis, Diškus, 2003).

1.2 pav. Tischeria ekebladella patino antena iš apačios (mastelis – 10 µm) (Puplesis, Diškus, 2003)

Krūtinės (thorax) ir tegulos (tegula) spalva vienoda. Priekinių ir užpakalinių sparnų mikrotrichijos (microtrichia) išsivystę tik sparnų pamatinėje dalyje. Priekiniai sparnai dažniausiai vienspalviai (rudi ar juosvi), be išryškėjusio rašto arba gelsvai rusvi su padrikai išsidėsčiusiais tamsesniais žvyneliais (Braun, 1972). Priekiniai Tischeriidae drugių sparnai būna su ryškių spalvų dėmėmis (Diškus, Puplesis, 2003). Nežiūrint menkos priekinių sparnų raštų įvairovės, sparnų spalviniai požymiai gali būti svarbūs diagnozuojant Tischeriidae šeimos rūšis (Puplesis, Diškus, 2003). Užpakaliniai sparnai paprastai siauri, lancetiški, visada su labai ilgomis blakstienėlėmis (Davis, 1999). Sparnų spalva įvairuoja nuo baltai gelsvos iki pilkos ar rudos (1.3 pav.). Šeimą tyrę autoriai nustatė išskirtinę Tischeriidae morfologijos ypatybę, kad kai kurių Coptotriche genties rūšių užpakaliniai sparnai yra stipriai praplatėję pamatinėje dalyje, t.y. konstatuojamas aiškaus lytinio dimorfizmo fenomenas (Diškus, Puplesis, 2003). Androkonijos gali būti susitelkusios tiek ant užpakalinių, tiek ant priekinių sparnų apatinės pusės. Visos rūšys, kurioms šie specifiniai žvyneliai būdingi, išimtinai priklauso tik Coptotriche genčiai. Patinų frenulumas (frenulum) standaus botagėlio formos, paprastai su keliais už jo esančiais sustorėjusiais žvyneliais. Retinakulumas (retinaculum) primena plačią skiautę, esančią greta subkostalinės gyslos (Sc) (Davis, 1999). Patelės frenulumas (frenulum) yra su dviem vienas šalia kito esančiais sukietintais žvyneliais. Sparnų gyslotumas labai redukuotas, bet mažiau sunykęs negu kitose primityvių drugių šeimose, pvz., Opostegidae (Davis, 1999; Puplesis, Diškus, 2003). Priekiniame sparne subkostalinė gysla (Sc) nesiekia (ar vos siekia) sparno vidurį, tik retkarčiais ji ilgesnė. Radialinė gysla (R) – su penkiomis radialinėmis šakomis, besibaigiančiomis ties kosta (costa). Radialinė gardelė gali būti uždara arba atvira. Medialinė gysla (M) – su dviem šakomis sparno gale, bet kartais visiškai redukuota sparno pamatinėje

13 dalyje. Kubitalinė gysla (Cu) nešakota. Analinė gysla A2 visada labai sukietėjusi, ryški, bet nešakota ir tiesi (Braun, 1972; Davis, 1999). Užpakaliniai sparnai – su atviru gyslų gardeliu ir su 5 ar 6 gyslomis (labai trumpa subkostalinė gysla (Sc), ilgomis radialine (R), medialine (M), kubitaline (Cu) (paskutinioji gali būti redukuota) ir dviem labai trumpomis analinėmis (A)). Medialinė gysla (M) dažniausiai kiek užlinkusi radialinės gyslos link (Diškus, Puplesis, 2003).

1.3 pav. Tischeria dodonaea Stainton, 1858 bendras vaizdas (mastelis – 1 mm)

Priekinių kojų paviršius lygus. Viduriniosios kojos turi pora pamatinių išaugų ant blauzdų (tibia). Užpakalinių kojų blauzdos su pora trumpų viršutinių išaugų ir pora ilgų (ar labai ilgų) pamatinių išaugų, o taip pat su eile stambių pasišiaušusių šerelių (Braun, 1972). Pilvelio antrasis sternitas padalytas į 3 skleritus. Kaudalinis sternitas turi labai ilgas išaugas. Publikuotuose darbuose daugiausia dėmesio skiriama patino genitalinių struktūrų ypatybėms. Šie skleritai yra svarbūs įvairaus rango taksonominių grupių identifikacijoje, taip pat filogenetinei analizei. Tischeriidae patino genitalijos yra simetriškos (1.4 pav.). Tegumenas (tegumen) ir vinkuliumas (vinculum) susijungę sudaro žiedo formos struktūrą, vadinamą anelusu (annulus). Tegumenas – kaip paprasta plokštelė. Jos šoninės ataugos primena transtilą (transtilla), todėl gali būti painiojamos su šiuo skleritu (tyrimais įrodyta, kad tikra transtila iš tikrųjų aptinkama tik Coptotriche genties rūšyse) (Stonis, Diškus, 2007). Tegumenas nežymiai ar žymiai didesnis už vinkuliumą, kartais gale ištįsęs į trumpą netikrąjį unkusą (pseuduncus) (Astrotischeria) (Stonis, Diškus, 2008). Unkusas (uncus) visada sudarytas iš dviejų didelių skiaučių. Daugelio Astrotischeria rūšių skiautės yra mažos. Socijos (socii) – kaip dvi ovalios membranos, padengtos mažyčiais spygliukais. Kartais gali būti neporinės. Gnatosas (gnathos) visiškai redukuotas. Diafragmos membrana ties tegumenu gali būti šiek tiek sklerotizuota (pvz., 14

Tischeria omani) ir todėl priminti gnatosą. Tokia Tischeriidae drugių genitalijų struktūra vadinama netikruoju gnatosu (pseudognathos) (Diškus, Puplesis, 2003). Paprastai Tischeriidae drugių diafragma lygi ir skaidri, o Coptotriche genčių rūšys – su gausybe spygliukų (Stonis et al., 2008). Vinkuliumas (vinculum) – su siauromis priekinėmis ataugomis, susijungusiomis su tegumeno membranine jungtimi. Valvos (valvae) simetriškos, sudarytos iš dviejų ar vienos skiautės (Davis, 1999). Dorsalinės valvos skiautės forma yra labai svarbus diagnostinis požymis Astrotischeria genčiai ir rūšims identifikuoti (Stonis, Diškus, 2007). Transtila (transtilla) aptikta tik Coptotriche gentyje (Puplesis, Diškus, 2005). Aneliusas (anellus) – membraninis, paremia edeagusą (aedeagus), dažniausiai plataus vamzdelio formos, su keliais ar daugybe šerelių; kartais aneliusas visiškai redukuotas (Davis, 1999). Juksta (juxta) būdinga tik Tischeria rūšims, visada labai sklerotizuota, ilgų išaugų formos. Edeagusas labai redukuotas, t. y. susiformavusi ventralinė phallus plokštelė (apodema), kuri gali būti ir ilga, ir trumpa, o gale šakota ar praplatėjusi su daugybe smulkių ar stambių spygliukų (Diškus, Puplesis, 2003).

1.4 pav. Tischeriidae patino genitalijų morfologija: A – vaizdas iš ventralinės pusės (Astrotischeria pallens); B – vaizdas iš lateralinės pusės (Tischeria ekebladella) (Puplesis, Diškus, 2003)

Apžvelgtoje literatūroje nurodoma, kad patelių genitalinės struktūros turi mažesnę reikšmę identifikuojant rūšis, tačiau ypač svarbios apibūdinant Tischeriidae kaip Lepidoptera šeimą (1.5 pav.). Toliau pateikiama trumpa patelių genitalijų morfologinė apžvalga, remiantis svarbiausiais publikuotais šaltiniais. Patelės genitalijos vienaangės, atsiveria priekinėje IX segmento dalyje. Kiaušdėtė trumpa, skiaučių formos, kilusi iš X tergito (Davis, 1999). Ant kiaušdėtės išsivysčiusios (tik Tischeriidae šeimai būdingos) sukietėjusios tamsios išaugos, kilusios iš modifikuotų žvynelių. Membrana tarp kiaušdėtės skiaučių apaugusi nedidelėmis išaugėlėmis – papilėmis (papillae) ir ilgais žvyneliais. Šalia pagrindinių skiaučių yra išsivysčiusi ir antroji skiaučių pora, kilusi iš IX tergito (Diškus, Puplesis, 2003). Svarbiausia Tischeriidae šeimos drugių patelių genitalijų ypatybė – 4 ar 5 apofizių (apophyses) poros. Priekinės ir

15 užpakalinės apofizės labai ilgos ir sklerotizuotos. Kitos dvi apofizių poros (Tischeria gentyje) arba trys poros (likusiose gentyse) yra trumpos arba skiaučių formos (kilusios iš VIII ir IX sternito) (Lees, Stonis, 2007). Vestibulumas (vestibulum) – membraninis arba labai sukietėjęs. Ši struktūra vadinama antrumu (antrum) (Puplesis, Diškus, 2005). Kopuliacijos maišelio latakas (ductus bursae) žymiai siauresnis už kopuliacinį maišelį (corpus bursae). Jis dažniausiai padengtas miniatiūriniais spygliukais arba raukšlėtas. Kopuliacinis maišelis – membraninis, dažnai labai mažas ir visada be signos (signa). Sėklos kanalas (ductus spermathaecae) – dažniausiai platus ir membraninis, tačiau gali būti stipriai sklerotizuotas ir raukšlėtas ties susijungimo vieta su kopuliacinio maišelio lataku. Plačiosios sėklos kanalo (ductus spermathecae) membraninės dalies ilgis varijuoja nuo labai trumpo iki labai ilgo (tokio pat ilgio kaip visas kopuliacinis maišelis). Dažniausiai visas stipriai sklerotizuotas, labai siauras ir susuktas spirale, sudarytas iš kelių kilpų (Stonis, Diškus, 2007).

1.5 pav. Tischeriidae patelės genitalinės struktūros: A – bendras apofizių ir kopuliacinio maišelio vaizdas (Coptotriche angusticolella); B – corpus bursae ir ductus spermathecae (Puplesis, Diškus, 2003)

Skirtingai nuo anksčiau pateiktų Tischeriidae, Elachistidae drugių (1.6 pav.) galva padengta prigludusiais žvyneliais. Jos šonuose virš pakaušio (occiput) ir virš viršugalvio (vertex), styro du pašiauštų žvynelių kuokštai, suteikiantys galvai savitą išvaizdą. Viršugalvio žvyneliai purūs. Jie iš dalies dengia kaktos žvynelius, kurie yra labiau prigludę ir dažnai turi metališką blizgesį (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Kaktos (frons) forma šeimos apimtyje įvairuoja nuo gana siauros iki labai plačios. Elachistidae drugių apatinės lūpos čiuopikliai (labial palpi) sudaryti iš 3 segmentų. Apatinių žandų čiuopikliai (maxillary palpi) redukuoti todėl išoriškai nepastebimi. Elachistidae tyrę autoriai nurodo, kad svarbus išorinis šios šeimos požymis – trumpas straubliukas (proboscis). Jis yra dažnai ne ilgesnis už apatinės lūpos čiupiklius, o trečdalis jo – padengtas žvyneliais (Kaila, 1999a; Baran, 2002; Sruoga, Ivinskis, 2005). Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad antenų morfologinės charakteristikos turi

16 diagnostinę reikšmę. Elachistidae antenos (antennae) siūliškos, truputį ilgesnės už pusę priekinio sparno ilgio. Antenos pėdelė (scape) ilgesnė ir truputį platesnė už kitus segmentus. Ant priekinio šio segmento krašto yra eilė retų, labai plonų žvynelių – šukutės (pecten). Antenos botagėlis (flagellum) sudarytas iš 24−32 cilindriškų segmentų. Antena padengta prigludusiais arba šiek tiek pasikėlusiais žvyneliais, ypač galinėje antenos dalyje. Kai kurių rūšių antenos botagėlis (dažniausiai patinų) turi mažus šerelius, kurių nesimato pro anteną dengiančių žvynelių sluoksnį (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977; Sruoga, Ivinskis, 2005; Baran et al., 2007).

1.6 pav. Elachista maculicerusella drugio bendras vaizdas (mastelis – 1 mm)

Elachistidae drugių krūtinės (thorax) viršutinė pusė − nugarėlė (notum). Ji dažniausiai padengta panašios spalvos žvyneliais kaip ir priekiniai sparnai, tačiau kartais tamsios nugarėlės kaudaliniame gale būna keletas šviesių dėmelių, kurios gali turėti reikšmės rūšių apibūdinimui (Kaila, 1999b). Krūtinės šonuose yra tegulos (tegulae). Tai mažos, krūtinės spalvos, žvyneliais padengtos plokštelės, pridengiančios priekinio sparno pamatą (Sruoga, 1998). Literatūroje nurodoma, kad Elachistidae sparno piešinys dažniausiai susideda iš šviesios skersinės juostos ties sparno viduriu (ji gali būti su pertrūkiu) ir dėmių tamsiame fone arba iš tamsių dėmių šviesiame fone. Kai kurių rūšių atskiri tamsūs žvyneliai (šviesiame fone) gali būti išsidėstę padrikai, nesudarydami aiškaus piešinio. Priekiniai sparnai vienspalviai – balti, rusvi ar pilki (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Užpakaliniai sparnai labai siauri, lancetiški. Juos dengiantys žvyneliai vienspalviai. Sparnų kraštai su labai ilgais, plauko pavidalo sparno pakraščio žvyneliais (fringe scales), kurie kompensuoja palyginti mažą keliamąjį sparnų plotą (Sruoga, Ivinskis, 2005). Apžvelgus publikuotus darbus pastebima, kad sparnų gyslotumas turi svarbią diagnostinę reikšmę šeimos apibūdinime. Elachistidae priekinių sparnų subkostalinė gysla (subcostal vein) dažniausiai trumpesnė nei pusė sparno ilgio, tik kai kurių rūšių – siekia sparno 17 vidurį. Radialinės gyslos (R) (radial veins) – penkios, kurios nuo bendro kamieno eina link priekinio arba kostalinio (costal margin) sparno krašto. Pirmoji radialinė gysla (R1) nuo bendrojo kamieno atsišakoja prieš sparno vidurį. Jos pamatas dažnai atitolęs nuo antrosios radialinės gyslos (R2) kamieno. Trečioji radialinė gysla (R3) nuo bendro kamieno atsišakoja apikalinėje radialinės gardelės (radial cell) dalyje, rečiau – nuo bazalinės bendro kamieno su R4 ir R5 dalies (Kaila, 1999a). Daugelio Elachistidae rūšių R4 ir R5 yra suaugusios ir turi dvi medialines(M) gyslas (medial veins). Jos paprastai atsišakoja nuo bendro kamieno su R4 ir R5, rečiau nuo radialinės gardelės apikalinės dalies. Trys vidurinės gyslos būdingos tik kai kurioms Perittia rūšims, pvz., P. farinella. Didžiausia vidurinių gyslų redukcija būdinga Elachista freyerella rūšių grupės rūšims, kurios turi tik 1 vidurinę gyslą (Kaila, 1999b). Kubitalinės gyslos (Cu) (cubital veins) visada yra dvi. Postkubitalinė gysla (Pcu) visada silpnai išreikšta, ryškesnė tik apikalinėje dalyje. Analinės gyslos A1 ir A2 (anal veins) pilnai suaugusios. Užpakalinių sparnų gyslos, lyginant su priekinių sparnų, gana stipriai redukuotos. Subkostalinė gysla siekia 1/3 sparno ilgio, niekada nebūna ilgesnė negu pusė sparno. Vienintelė radialinė gysla tęsiasi beveik per visą sparną link viršūnės. Pirmoji vidurinė gysla (M1) visada eina nuo bendro kamieno su spinduline gysla. Kubitalinės gyslos visada dvi, jos trumpos. Analinės gyslos sunykusios, tik kai kuriose rūšyse pamatinėje sparno dalyje matomi silpni jų liekanų pėdsakai. Daugumos rūšių radialinė gardelė atvira. Pirmosios, antrosios ir trečiosios poros kojų ilgis apytiksliai atitinka santykį 1:1, 5:2 (Sruoga, Ivinskis, 2005). Pirmosios poros kojų šlaunis (femur) ilgesnė už blauzdą (tibia). Antrosios ir trečiosios porų – trumpesnės. Priekinių kojų blauzda su trumpa išauga – epifiziu (epyhsis). Vidinis epifizio paviršius padengtas mažyčiais šereliais. Viduriniųjų kojų blauzdų galuose yra po porą apikalinių pentinų (apical spurs). Užpakalinių kojų blauzdos turi po dvi poras pentinų – viduriniai pentinai (medial spurs) ir apikaliniai pentinai. Viduriniai pentinai išsidėstę blauzdos viduryje ir dažniausiai yra ilgesni už apikalinius. Vidiniai abiejų porų pentinai trumpesni už išorinius. Letenėlė (tarsus) sudaryta iš 5 segmentų, pirmasis – žymiai ilgesnis už likusius 4. Letenėlės segmentų galuose yra po 2−3 trumpus dygliukus (tarsal spines), o paskutinis segmentas – su dviem trumpais nageliais (tarsal claw) (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Publikuotuose darbuose daugiausiai dėmesio skiriama patino genitalinėms struktūroms, kadangi jos yra svarbios įvairaus rango taksonominių grupių identifikacijoje (1.7 pav.). Šeimą revizavę autoriai nurodo, kad Elachistidae patinų genitalijos yra visada simetriškos ir sudarytos iš pakitusių IX ir X pilvelio segmentų skleritų ir edeaguso (aedeagus). Elachistidae drugių edeagusas ilgo vamzdelio pavidalo, tiesus ir išlinkęs. Jis siaurėja distalinio galo link. Edeagusas eina pro plėvišką žiedą – aneliusą (anellus). Bazalinis edeaguso galas dažnai būna su aiškiu 18 cekumu (coecum) – akla edeaguso atauga. Ji prasideda toje vietoje, kur į edeagusą atsiveria plėviška lytinių latakų dalis (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Kai kurių rūšių (daugiausiai Perittia ir Stephensia genčių) edeaguso pamatinėje dalyje, aplink cekumą yra dviejų skiaučių pavidalo manika (manica) (Sruoga, Ivinskis, 2005). Edeaguso viduje, ant plėviškos vezikos (vesica) gali būti vienas ar keli kornutusai (cornuti). Ji dažniausiai yra dyglio pavidalo, stipriai sklerotizuoti, paslankūs dariniai. Pakitęs IX pilvelio tergitas – tegumenas (tegumen) – platus ir ilgas. Jo distalinės dalies šonuose yra porą mažų trumpais šereliais padengtų kauburėlių – socijų (socii). Iškart už jų tegumenas tvirtai suaugęs su dviejų šeriuotų skiaučių pavidalo unkusu (uncus). Tai pakitęs X segmento tergitas. Proksimalinėje dalyje tegumenas sudaro paslankią jungtį su vinkuliumu (vinculum) – pakitusia IX pilvelio sternito dalimi. Vinkuliumas gali būti su centrine sklerotizuota briauna ar be jos (Buszko, 1989). Kai kurių rūšių vinkuliumas linkęs varijuoti. Proksimalinė vinkuliumo dalis gali turėti ploną išaugą – sakusą (saccus). Distalinėje tegumeno dalyje prie jo šonų tvirtinasi gnatosas (gnathos) (Sruoga, 1991). Ventralinė gnatoso atauga dažniausiai būna viena, bet Elachista tetragonella rūšių grupėje (Kaila, 1996) dauguma rūšių turi dvigubą gnatoso ataugą. Ventralinė gnatoso atauga prie tegumeno tvirtinasi siaurais gnatoso raiščiais, kurie dažnai būna stipriai sklerotizuoti. Prie distalinio vinkuliumo krašto iš šonų tvirtinasi ilgų plokščių pavidalo valvos (valvae), kurios su vinkuliumu sudaro pusiau paslankią jungtį. Distalinė valvų dalis iš vidaus padengta tankiais ilgais šereliais. Kosta (costa) – dažnai su iškilimu ties viduriu ar prieš pat valvos viršutinę sritį, dar vadinamą kukuliusu (cucullus). Pilvinė valvos sritis vadinama sakuliusu (sacullus). Tegumeno, vinkuliumo ir valvų susijungimo srityje yra dviejų išlenktų skiaučių pavidalo darinys – juksta (juxta). Jukstos skiaučių forma įvairi. Dauguma Elachistidae šeimos drugių tarp jukstos ir valvų turi ilgas pirštiškas ataugas (digitate processes). Jų viršūnės dažnai sustorėjusios, su trumpais, retais šereliais (Sruoga, Ivinskis, 2005).

1.7 pav. Elachista argentella patino genitalijos(edeagusas pavaizduotas atskirai) (mastelis 0,1 mm)

Publikuotuose darbuose nurodoma, kad patelių genitalinės struktūros turi mažesnę reikšmę identifikuojant drugius, tačiau labai svarbios apibūdinant Elachistidae šeimą. Elachistidae patelių genitalijos gana vienodos, dažnai silpnai sklerotizuotos (1.8 pav.). Pilvelio gale yra šeriuotos analinės papilės (papillae anales). Dažniausiai jos yra silpnai sklerotizuotos, tik kartais tvirtos ir mažai šeriuotos (Hering, 1951). Kai kurių Elachistidae rūšių analinės papilės nugarinėje pusėje suaugusios, pvz., Perittia farinella (Sruoga, 1991). Nuo šių skiaučių pagrindo proksimaline kryptimi nutįsta stipriai sklerotizuotų užpakalinių apofizių pora (apophyses posteriores). VIII tergitas visada daugiau ar mažiau sklerotizuotas, nuo jo ta pačia kryptimi nutįsta priekinių apofizių pora (apophyses anteriores). Lytinė anga – ostiumas (ostium bursae) – atsiveria ties proksimaliniu VIII sternito kraštu arba tarp VIII ir VII sternitų. Nuo ostiumo prasideda daugiau ar mažiau sklerotizuota vaginalinė lytinio latako dalis – antrumas (antrum). Jis yra maišo, piltuvo ar taurės formos. Kai kurių rūšių vidinis paviršius padengtas smulkiais dygliukais (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977). Prie antrumo jungiasi kopuliacijos maišelio latakas (ductus bursae), sudarytas iš dviejų dalių. Distalinė latako dalis – kolikuliumas (colliculum) – beveik visada sklerotizuotas, įvairaus ilgio. Jis tęsiasi nuo antrumo iki tos kopuliacijos maišelio vietos, kur į jį atsiveria sėklos kanalas (ductus seminalis). Kita – proksimalinė – latako dalis plėviška, platesnė už kolikuliumą. Ji atsiveria į kopuliacijos maišelio kūną (corpus bursae). Kopuliacijos maišelio kūnas ovalus arba apvalus, visada plėviškas. Kai kurių rūšių jis yra lyg iš dviejų dalių, nes turi nemažą, maišo pavidalo išaugą (Sruoga, 1998). Kai kurų rūšių vidinė kopuliacijos maišelio kūno sienelė yra su smulkiais dygliukais, o viduje dažnai yra labai stipriai sklerotizuota, dantyta plokštelė – signa (signa) (Kaila, 1999a). Šeimą revizavusių autorių publikuotuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad signos forma yra labai įvairi, todėl kai kuriose rūšyse tai yra svarbus diagnostinis požymis jas identifikuojant (Sruoga, Diškus, 2006; Baran et al., 2007). Kai kurių Elachistidae drugių rūšių signa sudaryta iš mažų dyglių, kurie, savo ruožtu, sudaro sukryžiuotas juostas (Sruoga, Ivinskis, 2005).

1.8 pav. Elachistidae šeimos drugių patelių genitalijų bendras vaizdas: A − Elachista pollinariella; B − Elachista maculicerusella (mastelis 0,1 mm)

Mitybinė specializacija. Remiantis literatūros darbų apžvalga Tischeriidae yra trofiškai susiję su augalais, priklausančiais Fagaceae, Rosaceae, Rhamnaceae, Tiliaceae, Malvaceae ir Asteraceae šeimoms. Tik pavienės rūšys registruotos kaip Combretaceae, Sterculiaceae, Euphorbiaceae, Ericaceae, Anacardiaceae, Theaceae, Hypericaceae ir Apocynaceae šeimų augalų minuotojos (Braun, 1972; Davis, 1999; Diškus, Puplesis, 2003). Vidutinėse platumose vyrauja rūšys, trofiškai susijusios su augalais, priklausančiais Rosaceae, Fagaceae ir Asteraceae šeimoms (Puplesis, Diškus, 2003). Nors Tischeriidae drugiai nėra laikomi kultūrinių augalų kenkėjais, tačiau 12 rūšių buvo įtrauktos į Rusijos ir aplinkinių kraštų kultūrinių augalų kenkėjų sąvadą (Kuznetzov, 1994), kaip potencialūs kenkėjai. Elachistidae šeimos rūšių mitybinė specializacija labai skiriasi nuo anksčiau aptartos Tischeriidae šeimos. Vikšrai minuoja augalus, priklausančius Magnoliophyta skyriaus klasėms – Magnoliopsida ir Liliopsida (Parenti, Varalda, 1994). Elachistidae drugiai yra dažnai apibūdinami kaip siauros mitybinės specializacijos drugiai. Apie 90 % Lietuvos rūšių (visos iš Elachista genties) trofiškai susijusios su Liliopsida augalais, priklausančiais trims šeimoms – Poaceae, Cyperaceae ir Juncaceae (Sruoga, Ivinskis, 2005). Iš visų žinomų Elachistidae mitybinių augalų daugiausiai (70%) priklauso Poaceae šeimai. Lietuvoje Elachistidae drugiai maitinasi ir sumedėjusiais augalais – Caprifoliaceae šeimos, Lonicera genties. Elachistidae mitybiniu augalu yra tik viena rūšis iš žolinių Magnoliopsida klasės, Lamiaceae šeimos, Clinopodium genties. Kai kurios Perittia genties rūšys maitinasi Boraginaceae šeimos augalais (Sruoga, 1998). Nors Elachistidae šeimos mitybiniai ryšiai tyrinėjami jau beveik 150 metų, tačiau jie žinomi vis dar nepakankamai.

1.1.2 Tischeriidae šeimos drugių tyrimai

Mokslinėje literatūroje iki šiol yra maža skelbtų darbų, nagrinėjančių Tischeriidae šeimą. Šiek tiek duomenų apie Tischeriidae šeimą galima rasti bendrosiose Lepidoptera faunos apžvalgose ar taksonominiuose sąrašuose (Gerasimov, 1937, 1952; Hering, 1957; Toll, 1959; Kuznetzov, 1960; Emmet, 1976; Zaguljaev, 1978; Kuroko, 1982; Buszko, 1990; Heppner, 1991; Kuznetzov, 1994; Karsholt, 1996; Puplesis, Diškus, 1996; Kozlov, 1997). Kituose skelbtuose darbuose pateikiami tik pavieniai Tischeriidae drugių rūšių aprašai (Gerasimov, 1937; Gozmany, 1960; Kasy, 1961; Bourquin, 1962; Klimesch, 1977; Frankenhuyzen van, Freriks, 1979; De Prins, 1984; Ermolaev, 1986; Kozlov, 1986; Puplesis, 1988; Sato, 1993; Diškus, 1998; Puplesis et al., 2004; Landry, Rogue-Albelo, 2004; Stonis et al., 2008), taip pat aptariami vienos naujos genties taksonomijos klausimai (Leraut, 1993). Tačiau tarp visų publikacijų, nagrinėjančių Tischeriidae šeimą, paminėtinas vienas veikalas, kuriame revizuota Šiaurės 21

Amerikos fauna. Jame pateikta daug apibendrintų duomenų apie morfologiją ir biologiją (Braun, 1972). D. R. Davis paskelbė Tischeriidae šeimos bendrąją charakteristiką (Davis, 1999), kuri nedaug kuo skiriasi nuo ankstesnio Braun (1972) darbo, tačiau truputį papildyta naujaisiais morfologinių tyrimų duomenimis. Remiantis tyrimų rezultatais buvo parengta originali ir išsami Tischeriidae šeimos charakteristika (Diškus, Puplesis, 2003). Pirmą kartą pateikta nagrinėjamo taksono kladistinė analizė ir filogenija bei žymiai pakeista iki šiol nusistovėjusi samprata apie Tischeriidae taksonominę struktūrą. Neseniai buvo publikuotos kelios regioninės Tischeriidae šeimos drugių apžvalgos, nagrinėjančios Afrikos (Puplesis, Diškus, 2005; Lees, Stonis, 2007) bei Amerikos fauną (Stonis, Diškus, 2007, 2008). Molekuliniai Tischeriidae šeimos tyrimai iki šiol nebuvo daryti.

1.1.3 Elachistidae šeimos drugių tyrimai

Elachistidae drugiai tyrinėjami jau nuo XX a. antrosios pusės (Stainton, 1858, 1878; Warren, 1878, Fletcher, 1887) To laikmečio darbuose pateiktos fragmentinės pastabos apie šių Elachistidae drugių biologiją ir atskirų rūšių mitybinius ryšius. Didesnio dėmesio verti vėliau pasirodę E. M. Heringo darbai, tapę pagrindu tolimesniems Elachistidae drugių tyrimams (Hering, 1925, 1927, 1935, 1951). Iki šiol daugiausiai apibendrintų duomenų apie Europos Elachistidae drugius buvo paskelbta E.Traugott-Olseno ir E.S. Nielseno monografijoje (Traugott-Olsen, Nilesen, 1977). Ši knyga paskatino aktyvesnius Elachistidae drugių tyrimus. Netrukus pasirodė nemažai publikacijų, kuriose buvo ir naujų biologinių duomenų apie atskiras rūšis (Nielsen, Traugott-Olsen, 1981; Whitebread, 1984; Buszko, 1989; Baran, 2002; Baran et al., 2007; Sruoga, Ivinskis, 2005; Sruoga, Diškus, 2006; Sruoga, 2008). Ypatingo dėmesio nusipelno H. Steuerio darbų serija, daugiausia skirta Europos Elachistidae drugių rūšių biologijos ypatumams (Steuer, 1973, 1976, 1978, 1980, 1987). Italų tyrinėtojai paskelbė Elachistidae drugių mitybinių augalų (Parenti, Varalda, 1994) ir juos parazituojančių vabzdžių (Parenti et al., 1995) katalogus. Didžiausias indėlis tiriant Elachistidae drugių lėliukes priklauso J.Patočkai ir M. Turčani (Patočka, 1999; Patočka, Turčani, 2005), savo darbuose apibendrinusiems duomenis apie centrinės Europos 35 drugių rūšių lėliukes. Nežiūrint visų darbų, tenka konstatuoti, kad šios šeimos biologija dar yra labai silpnai ir netolygiai ištyrinėta. Lietuvoje Elachistidae drugius pirmą kartą paminėjo entomologas A. Palionis. Jo veikale „Įdėlis Lietuvos faunai pažinti“ paminėtos dvi Elachista drugių rūšys: Elachista magnificiella (dabar E. tengstromi) ir Elachista cerusella (dabar E. maculicerusella) (Palionis, 1932). Paskutiniais dešimtmečiais Lietuvoje Elachistidae tyrimai suaktyvėjo. 1985 metais buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba apie minuojančius vabzdžius „Augalus minuojantys 22 vabzdžiai“ (Ivinskis et al., 1985). Čia autoriai trumpai aprašė 25 Elachistidae šeimos drugių rūšių biologiją: augalus, kuriuos minuoja šios rūšys, drugių skraidymo laiką. Knygoje taip pat nurodomos Elachistidae paplitimas Lietuvoje. Praėjus keleriems metams, V. Sruoga pateikė 10 Elachistidae šeimos drugių morfologiją, patinų genitalijas, radvietes. Trys iš pateiktų rūšių yra Lietuvos faunos. Šiame straipsnyje pirmą kartą pavaizduotos Elachistidae drugių genitalijos, remiantis medžiaga iš Lietuvos (Sruoga, 1991). 1998 metais išleistas „Vadovas Lietuvos elachistidams pažinti“ (Sruoga, 1998). Knygoje autorius pateikė rūšių atpažinimo raktą, drugių morfologijos ypatumus, patinų genitalijų struktūrų piešinius, biologiją, augalus, kuriuos minuoja drugiai ir paplitimą. Lietuvoje duomenys apie Elachistidae šeimą yra fragmentiniai ir negalutiniai. Pastaraisiais metais šios šeimos drugių rūšių sąrašas pildomas vis naujomis rūšimis: Elachista subnigrella (Sruoga, 1998), Stephensia brunnichella (Sruoga, Diškus, 2001), Elachista unifasciella (Ostrauskas, 2004), Elachista nobilella (Paulavičiūtė, 2004). 2004 metais dr. P. Ivinskio išleistame „Lietuvos drugių kataloge“ nurodoma 41 Elachistidae šeimos rūšis (Ivinskis, 2004). Netrukus V. Sruoga ir P. Ivinskis išleido monografiją „Lietuvos elachistidai“ (Sruoga, Ivinskis, 2005), kurioje autoriai pateikė ilgamečių tyrimų duomenis apie Elachistidae šeimos drugius Lietuvoje. Pirmą kartą išsamiai ir apibendrintai aprašytos visos rūšys, pateiktos drugių išorės ir taksonomijai svarbių genitalinių struktūrų iliustracijos. Monografijoje išvardinti visi Lietuvoje aptikti ir apibūdinti Elachistidae šeimos individai, nurodant jų sugavimo vietą ir laiką. Be Lietuvoje aptiktų 39 drugių rūšių, knygoje pateikta dar 20 rūšių, kurios paplitusios kaimyniniuose kraštuose.

1.2 Molekulinių tyrimo metodų taikymas entomologijoje

Pastaruoju metu įvairūs molekuliniai tyrimo metodai vis dažniau naudojami entomologijoje (Loxdale, Lushai, 1998). Pasitelkiant molekulinius tyrimo metodus galima patikimai identifikuoti įvairias vabzdžių rūšis (Bogdanowicz et al., 1993). Molekulinių žymenų analizė įvairiose vabzdžių grupėse yra paprasta ir nesudėtinga (Caterino et. al., 2000). Vabzdžių tyrimuose dažniausiai naudojami citochromo c oksidazės I (COI), 16S, 18S genai ir elongacijos faktorius EF-1α. Siekiant išsiaiškinti populiacijų sandarą ir identifikuojant rūšis, rekomenduojama taikyti allozimų elektroforezės ir restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo metodus. Populiacinės įvairovės tyrimams dažniausiai taikomi amplifikuoto fragmento ilgio polimorfizmo (AFLP) ir atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės (AAPD) DNR metodai (Caterino et al., 2000).

1.2.1 Fluorescencinis in situ hibridizacijos metodas (FISH)

FISH tyrimo metodas yra pakankamai nesudėtingas ir taikomas chromosomų genų sekų vizualinei analizei. Taip pat norint ištirti kai kuriuos evoliucinius ir taksonominius klausimus (Petitpierre, 1996). FISH tyrimo metodas jau buvo panaudotas nustatant uodų chromosomų padėtį (Marchi, Pili, 1994), taip pat tiriant pasikartojančius DNR fragmentus amaruose (Bizzaro et al., 1996), identifikuojant Hox geno lokusus skėrių chromosomose (Ferrier, Akam, 1996) ir nustatant W chromosomas 9 drugių rūšyse: Spilarctia seriatopunctata (Arctiidae), Papilio xuthus (Papilionidae), Inachius io geisha (Nymphalidae), Pieris brasicae (Pieridae), Caligula japonica (Saturniidae), Orgyia recens (Lymantriidae), Artaxa subflava (Lymantriidae), Mamestra brasicae (Noctuidae), Antheraea pernyi (Saturniidae) (Yoshido et al., 2006). 2009 metais Japonų mokslininkai patobulino FISH metodą, kuriame papildomai panaudojo dirbtinius bakterijų chromosomų (BAC) zondus. Pagerintas BAC-FISH metodas palengvino šilkverpių (Bombyx mori) drugių chromosomų kariotipavimą ir genetinę analizę (Shibata et al., 2009).

1.2.3 Allozimų ir izoenzimų elektroforezės metodas

Allozimai ir izoenzimai yra dažniausiai naudojami molekuliniuose tyrimuose baltyminiai žymenys. Pradžioje mokslininkai juos naudojo įvairių gyvūnų populiacijoms ir filogenijai ir žemės ūkio kenkėjams tirti (Richardson et al., 1986; Loxdale, den Hollander, 1989; Loxdale, 1994). S. H. Berlocher (1984) izoenzimų elektroforezės metodą panaudojo vabzdžių sistematikai ištirti ir vertino jo pranašumą. Literatūros šaltiniuos nurodoma, kad allozimų elektroforezės metodas buvo taikomas tiriant vabzdžių rūšis ir jų populiacijas (Heinze et al., 1995; Packer et al., 1998; Stauffer, Zuber, 1998; Loxdale et al., 1985; Strong, Mahon, 1991; Wainhouse, Jukes, 1997) bei taksonomiją (Pinto et al., 1992). Kai kurie autoriai bandė atsakyti Rhagoletis sp. naujų rūšių formavimosi klausimus (Feder et al., 1989) ir analizavo žemės ūkio kenkėjų vystymosi fazių skirtumus (Solomon et al., 1996). Šiaurės Amerikos tyrėjai daugelį metų tyrė Euphydryas genties drugių rūšių biologiją ir ekologiją. Tačiau atlikus duomenų analizę, pagrįstą izoenzimų tyrimais, trūko duomenų pilnam filogenetiniam medžiui sudaryti (Brussard et al., 1985; Britten et al., 1993). Tolimesniuose autorių tyrimuose buvo siekta ištirti tik trijų drugių rūšių – Euphydryas anicia, E. colon E. chalcedona giminingumą bei pateikti įtikinamus įrodymus, kad šios rūšys turi būti laikomos savarankiškomis (Brussard et al., 1989). Didžiosios Britanijos mokslininkai, panaudodami allozimų elektoroforezės metodą, tyrė skirtingas Maniola jurtina drugių populiacijas ir vertino jų polimorfizmą (Goulson, 1993). M. Zimmermann su kolegomis pristatė Melitaeini drugių filogeniją, pagrįstą izoenzimais ir ND1 24 geno sekomis. Savo publikacijoje jie Euphydrias genties rūšis priskyrė monofiletinei grupei (Zimmermann et al., 2000). 2001 metais autoriai, remdamiesi allozimų ir izoenzimų duomenimis, vertino dviejų geografiškai nutolusių saturnijų (Imbrasia belina) populiacijų ir jų įvairių vystymosi stadijų gentinius skirtumus (Greyling et al., 2001). Publikuotuose šaltiniuose izoenzymai buvo pritaikyti identifikuojant Helicoverpa armigera ir H. punctigera drugių kiaušinėlius ir lervas. Autoriai tyrė jų genetinę įvairovę (Fisk, Daly, 1989). Pastaraisiais metais Amerikos mokslininkai, panaudodami izoenzimų elektroforezės metodą, ištyrė 9 Hesperia dacote drugių populiacijas (Britten, Glasford, 2002).

1.2.4 Pirštų antspaudų metodas (DNR fingerprinting)

Pirštų antspaudų metodas taip pat buvo taikytas entomologiniuose tyrimuose (Epplen, 1992; Rassman et al., 1996). Šis metodas buvo naudotas ne tik klonuotų organizmų, tokių kaip amarų (Homoptera), populiacijoms (De Barro et al., 1994) ir jų atsparumui insekticidams tirti (Field et al., 1989), bet ir plėviasparnių (Hymenoptera) filogenetinei analizei (Blanchetot, 1992). Pirštų antspaudų duomenų analizė yra tinkamesnė klonuotų populiacijų tyrimuose (Loxdale, Lushai, 1998).

1.2.5 Restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo (RFLP) metodas

RFLP metodas entomologiniuose tyrimuose buvo panaudotas tik keletą kartų. Šis tyrimo metodas buvo taikytas Heliothis genties drugius tirti (Zraket et al., 1990), įvertinti jų populiacinę genetiką (Haymer et al., 1992; Lu et al., 1992), taip pat kai kurių vabzdžių filogenijai tirti (Hall, 1990). Pastaraisiais metais mokslininkai RFLP metodą panaudojo žemės ūkio augalų kenkėjams ištirti. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai identifikavo 2 Spodoptera frugiperda rūšies rases, kurios kenkia skirtingiems augalams (javams ir ryžiams) (Levy et al., 2002) ir Helicoverpa armigera ir H. assulta (Noctuidae) augalų kenkėjus (Kranthi et al., 2005).

1.2.6 Atvirkštinės transkriptazės polimerazės grandininė reakcijos (RT-PCR) metodas

Autoriai RT-PCR tyrimo metodą panaudojo norėdami aptikti P450 geną Musca domestica vabzdžiuose (Cohen, Feyereisen, 1995), taip pat tiriant tarakonų ir naminių musių atsparumą insekticidams (Miyazaki et al., 1996, Dong, 1997). Apžvelgus pastarųjų metų publikuotus darbus pastebima, kad RT-PCR metodas dažniausiai buvo naudojamas nustatyti 25 virusus ir kitus patogenus drugiuose ir jų vikšruose (Canning et al., 1996; Chen et al., 2007; Mukawa, Goto, 2008; Rasoolizadeh et al., 2009).

1.2.7 Amplifikuotų fragmentų ilgio polimorfizmo metodas (AFLP)

AFLP metodas jau dešimtmetį naudojamas vabzdžių molekuliniuose tyrimuose (Blears et al., 1998). A. Reineke, P. Karlovsky ir C. P. W. Zebitz, siekdami atskirti vabzdžių DNR, pritaikė AFLP tyrimo metodą (Reineke et al., 1998). Apžvelgus publikuotus darbus pastebima, kad šis tyrimo metodas buvo panaudotas drugių kenkėjų tyrimuose (Heckel et al., 1998; McMichael, Prowell, 1999; Clarck et al., 2009; Jing et al., 2009). Tik keletas autorių AFLP metodą taikė vabzdžių sistematikos tyrimuose (McMichael, Pashley, 1999). Pastaraisiais metais Šis metodas buvo pritaikytas šilkverpio savybėms, įtakojančioms kokono svorį, tirti (angl. QTL(s) Qantitative traits loci) (Mirhosseini et al., 2010).

1.2.8 Atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės DNR metodas (AAPD)

Atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės DNR metodas (AAPD) vabzdžių sistematikos tyrimuose pradėtas naudoti 1991 metais (Williams et al., 1990). Publikuotuose darbuose šį metodą autoriai taikė augalų kenkėjams tirti (Haymer, McInnis, 1994; Pornkulwat et al., 1998; Black et al., 1992), taip pat išsiaiškinti amarų, mėsinių mūsių ir parazituojančių plėviasparnių populiacijų genetinę įvairovę (Puterka et al., 1993; Stevens, Wall, 1995; Vaughn, Antolin, 1998). Kanados mokslininkai, panaudodami Britų Kolumbijos universiteto biotechnologijos laboratorijos pagamintus molekulinius žymenis (UBC1, UBC3, UBC35, UBC98, UBC103, UBC105, UBC106, UBC124, UBC127, UBC140, UBC142, UBC170), ištyrė lapsukių (Tortricidae) šeimos drugius (Choristoneura fumiferana, C. pinus) ir įvertino jų taksonominį statusą (Deverno et al., 1998). AAPD tyrimo metodas sėkmingai buvo pritaikytas analizuojant dviejų Indijos baltukų (Pieridae) šeimos rūšių Pieris brassica ir P. indica panašumus ir skirtumus (Sharma et al., 2006).

1.2.9 Mikrosatelitų tyrimo metodas

Mikrosatelitų tyrimo metodas buvo plačiai taikomas vabzdžių rūšių ir porūšių genetinėje analizėje (Queller et al., 1993). Kadangi mikrosatelitams būdingas didelis mutacijų dažnis garantuojantis didelį polimorfizmą, šis metodas buvo panaudotas siekiant ištirti giminingumą tarp įvairių vabzdžių populiacijų (Choudhary et al., 1993). Literatūros šaltiniuose 26 nurodoma, kad mikrosatelitų tyrimo metodu buvo tiriamos plėviasparnių, dvisparnių ir kai kurių drugių populiacijos (Hughes, Queller, 1993; Palo et al., 1995; Adamczyk et al., 1996; Sunnucks et al., 1996; Bogdanowicz et al., 1997; Lehmann et al., 1997; Saccheri et al., 1998) bei jų filogenezė (Estoup et al., 1994, 1995). Mikrosatelitų molekulinių žymenų specializuotumas nulėmė praktinį šio metodo populiarumą identifikuojant invazines drugių rūšis (Ezenwa et al., 1998; Villablanca et al., 1998; Mena et al., 2008) bei nustatant žemės ūkio augalų kenkėjus (Ishiguro, Tsuchida, 2006; Grasela, McIntosh, 2005). Apžvelgus pastarųjų metų publikuotus darbus pastebima, kad mikrosatelitų tyrimo metodai ypač plačiai taikomi tiriant įvairių drugių rūšių populiacijų genetinę įvairovę (Meyer et al., 2008; Arunkumar et al., 2009; Vila et al., 2009)

1.2.10 Ribosominės DNR tyrimo metodas

Ribosominė DNR entomologijoje buvo naudojama filogenetiniams klausimams spręsti. Publikuotuose darbuose, kaip vieną iš metodų panaudojant rDNR tyrimą, autoriai pagrindė pagal morfologinius požymius sudarytą Noctuidae šeimos taksonomiją (Weller et al., 1992, 1994, 1996; Weller, Pashley, 1995) ir ištyrė Papilio troilus drugių giminingumą (Whiting, 1997). Drugius tyrę autoriai sudarė primityviųjų drugių linijų filogeniją ir išanalizavo molekulinius bei morfologinius duomenis (Wiegmann et al., 2002). Savo darbe jie rėmėsi 39 drugių taksonais ir sudarant naują klasifikaciją panaudojo 18S rDNR sekvenuotas sekas. Gauti duomenys apjungė genetinius ir 61 morfologinį požymį, kurie sudarė dvi stambias pagrindines Glossata ir Heteroneura linijas. Remiantis 18S rDNR duomenimis Micropterigidae ir Agatiphagidae sudarė pagrindinę didžiausią drugių liniją ir patvirtino Neolepidoptera ir Exoporia grupių monofiliją. Pastaraisiais metais mokslininkai panaudodami rDNR 16s geno sekas įvertino šiaurės Indijos Pieridae šeimos giminingumą ir polimorfizmą (Sobti et al., 2007).

1.2.11 Branduolio DNR tyrimai

Atliekant vabzdžių filogenetinius tyrimus vis didesnis dėmesys skiriamas didžiausią genetinės informacijos kiekį turintiems branduolio genams (Brower, DeSalle, 1994; Brower, DeSalle, 1998; Friedlander et al., 1992; Friedlander et al., 1994). Literatūroje nurodoma, kad branduolio DNR tyrimai jau buvo panaudoti atskiriant įvairių kenkėjų rūšis ir įvertinant jų populiacijų polimorfizmą (Black, 1993; Birch et al., 1994; Fenton et al., 1994; Pfeifer et al., 1995) bei atliekant kai kurių plėviasparnių ekologinius tyrimus (Campbell et al., 1993; Schmitz, Moritz, 1994). Drugius tyrusiems mokslininkams pagaliau pavyko išaiškinti kelis vienkopijinius 27 branduolinius lokusus Noctuoidea ir Bombycoidea drugių antšeimių grupėje (Cho et al., 1995; Fang et al., 1997; Friedlander et al., 1998; Mitchell et al., 1997; Regier et al., 1998). Pastaraisiais metais drugių tyrimuose pradėtas naudoti branduolio genas „wingles“. Šį geną entomologai tyrė Pieridae, Riodinidae, Lycaenidae ir Nymphalidae šeimų drugiuose (Brower, 2000; Campbell et al., 2000). Šių tyrimų rezultatai parodė, jog šis trumpas genas gali būti pakankamai informatyvus tiriant vabzdžių filogenezę.

1.2.12 Mitochondrinės DNR tyrimai

Literatūroje nurodoma, kad vabzdžių molekuliniuose tyrimuose ypač plačiai naudojami mitochondrinės DNR tyrimai (Sperling, 1993; Simon et al., 1994; Hillis et al., 1996 ir kt.). Apžvelgus publikuotus šaltinius pastebėta, kad šiuose tyrimuose dažniausiai naudojami citochromo c oksidazės I (COI) ir II (COII) genai, kurie jau buvo panaudoti amarų, vaisinių muselių, parazitinių plėviasparnių taksonomijoje ir populiacinėje genetikoje (Powers et al., 1989; Gasparich et al., 1997; Heimpel et al., 1997; Taylor et al., 1997; Turčinavičienė et al., 2006), taip pat cikadelių filogenetinėje analizėje (Fang et al., 1993), bičių ir skėrių genetinei įvairovei tirti (Crozier, Crozier, 1993; Chapco et al., 1994), keliose šoklių (Carabidae) rūšyse (Caterino et al., 2001). Remiantis literatūros darbų apžvalga, pastaruoju dešimtmečiu labai išaugo molekulinių metodų pritaikymas drugiams. Daugelis šių tyrimų pagrįsti mitochondrinės DNR sekomis (Martin, Pashley, 1992; Pashley, Ke, 1992; Brower, 1994; Sperling, Harrison 1994; Weller et al., 1996; Brower, DeSalle, 1998). Panaudojant citochromo c oksidazę I (LCO1490, HCO2198) ir NADH dehidrogenazę 1 (ND1) entomologai pateikė pilną filogenetinę Euphydrias drugių analizę (Zimmermann et al., 2000). Mitochondrinės DNR COI geno sekos taip pat buvo panaudotos tiriant Palearktikties Aglais urticae (Lepidoptera) genetinę populiacijų struktūrą. Remiantis sekų skirtumais buvo nustatytas šios rūšies individų giminingumas ir palyginta ekologinė diferenciacija (Vandewoestijne et al., 2004). Kai kurie autoriai, panaudodami COI geną tyrė Nymphalini sensu Harvey 1991 tribą, apimdami Vanessa, Cynthia, Bassaris, Aglais, Inachis, Nymphalis, Polygonia, Kaniska, Antanartia, Hypanartia, Symbrenthia, Mynes ir Araschnia gentis (Nylin et al., 2000) ir Saturniidae šeimos drugių rūšių populiacijas (Rubinoff, Sperling, 2004). Panaudojant molekulinius tyrimo metodus, 2008 metais buvo ištirta transkontinentinių rūšių Pyrgus communis (Grote) ir P. albescens Plötz (Hesperiidae) genetinė įvairovė. Tyrimams buvo pritaikyti EVA ir STROM molekuliniai žymenys (Fordyce et al., 2008).

Publikuotuose šaltiniuose pastebima, kad mtDNR tyrimai buvo plačiai naudojami drugių filogenetiniuose tyrimuose. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai ištyrė 23 Papilio rūšis ir 2 jų išorines grupes, taip pat Agrodietus drugius, Lycaenidae šeimos rūšis, Sesiidae šeimos drugius (Caterino, Sperling, 1999, Campbel et al, 2000; Kandul et al., 2004; McKern, Szalanski, 2007; McKern et al., 2008). Australijos entomologai ištyrė Limenitis ir Acrodipsas drugių rūšių filogenezę (Eastwood, Hughes 2003; Mullen, 2006). Remiantis literatūros duomenimis, pastaraisiais metais mtDNR COI geno sekos ypač plačiai naudojamos identifikuojant kenkėjus ir invazines mikrodrugių rūšis (Bucheli, Wenzel, 2005; Barcenas et al., 2005; Pellmyr et al., 2005; Kranthi et al., 2006; Lukhtanov et al., 2006; Miller et al., 2009). Remiantis literatūros šaltiniais žinomi tik keletas mokslininkų, užsiimančių Tischeriidae ir Elachistidae šeimos molekuliniais tyrimais. Šiuo metu yra tik viena publikacija, kurioje palyginamajai Nepticulidae šeimos drugių analizei panaudotos 2 Tischeria ptarmica Meyrick, 1908 citochromo c oksidazės I geno (COI) sekos (Nieukerken, 2010). Elachistidae šeimos drugių molekulinius tyrimus vykdė L. Kaila ir G. Ståhls (Kaila, Ståhls, 2006). Autoriai ištyrė 2 Australijoje aptiktus rūšių kompleksus, kurių palyginamajai analizei panaudotos ir 2 Europinės rūšys. Tai pirmieji publikuoti duomenys, kuriuose buvo pritaikyti molekuliniai tyrimo metodai Elachistidae drugiams.

2. MEDŽIAGA IR METODIKA

2.1 Tyrimų medžiaga

2.1.1 Medžiagos rinkimo vietovės

Tyrimų medžiaga buvo surinkta 2001–2008 metais dviejuose zoogeografiniuose regionuose: Vakarinėje Palearkties regiono dalyje ir Neotropinio regiono atogrąžų zonoje. Išsamus tyrimo vietovių aprašymas pateikiamas 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Tischeriidae ir Elachistidae surinkta medžiaga su nurodytomis rūšimis, rinkimo vietomis, koordinatėmis, tirtų individų skaičiumi, datomis ir rinkėjais Šeima, rūšis Vietovė, Koordinatės Tirtų Data Medžiagos (sutrumpinimas) individų rinkėjas skaičius Tischeriidae Astrotischeria Baños, S 1°24'02", 1 2007-02-09 A. Diškus sp. 4848* Tungurahua W 78°25'41" provincija (Ekvadoras) Astrotischeria Pallatanga, S 2°12'11", 1 2007-02-21 A. Diškus sp. 4877* Chimborazo W 79°08'26" provincija (Ekvadoras) Astrotischeria Alóag, S 0°26’48”, 1 2007-02-24 A. Diškus sp. 4894* Pichincha W 78°37’32” provincija (Ekvadoras) Astrotischeria Puerto S 1°02’03”, 2 2007-11-07 A. Diškus sp. 4909* Misahualli, W 77°39’54” Napo provincija (Ekvadoras) Astrotischeria Baños, S 1°23’44”, 1 2007-11-09 A. Diškus sp. 4910* Tungurahua W 78°26’14” provincija (Ekvadoras) Astrotischeria Alóag, S 0°26’48”, 1 2007-11-20 A. Diškus sp. 4936* Pichincha W 78°37’32” provincija (Ekvadoras)

2.1 lentelė. Tischeriidae ir Elachistidae surinkta medžiaga su nurodytomis rūšimis, rinkimo vietomis, koordinatėmis, tirtų individų skaičiumi, datomis ir rinkėjais (tęsinys) Šeima, rūšis Vietovė, Koordinatės Tirtų Data Medžiagos (sutrumpinimas) individų rinkėjas skaičius Astrotischeria Puerto S 12°35’33”, 1 2008-10-16 A. Diškus sp. 4937* Maldonado, W 69°10’29” Tambopata provincija, Madre de Dios regionas (Peru) Astrotischeria Aguas Calientes, S 13°09’35”, 1 2008-10-19 A. Diškus sp. 4939* Urubamba W 72°31’58” provincija, Cusco regionas (Peru) Astrotischeria Aguas Calientes, S 13°09’48”, 1 2008-10-19 A. Diškus sp. 4944* Urubamba W 72°32’12” provincija, Cusco regionas (Peru) Astrotischeria Muyurina, S 13°06’52”, 2 2008-10-29 A. Diškus sp. 4957* Huamanga W 74°11’47” provincija, Ayacucho regionas (Peru) Coptotriche Eagle Pond, N 51°26'15,73", 2 2008-01-31 S. R. Hill marginea London E 0°03'58,34" (Haworth, (Didžioji 1828) Britanija) West Drayton, N 51°30'08,54", 2 2008-01-31 S. R. Hill London E 0°28'23,99" (Didžioji Britanija) Tischeria Verkių N 54°45'08,96", 3 2008-02-13 A. Diškus ekebladella regioninis E 25°17'56,51" (Bjerkander, parkas, Vilnius 1795) Tischeria Verkių N 54°45'08,96", 3 2008-03-20 A. Diškus dodonea regioninis E 25°17'56,51" Stainton, 1858 parkas, Vilnius Elachistidae Perittia Smiltynė, N 55°42'13,86", 1 2001-04-09 A. Diškus herrichiella Kuršių nerija E 21°06'45,37" (Herrich- Schäffer, 1855)

2.1 lentelė. Tischeriidae ir Elachistidae surinkta medžiaga su nurodytomis rūšimis, rinkimo vietomis, koordinatėmis, tirtų individų skaičiumi, datomis ir rinkėjais (tęsinys) Šeima, rūšis Vietovė, Koordinatės Tirtų Data Medžiagos (sutrumpinimas) individų rinkėjas skaičius Perittia Rumšiškės, N 54°52'20,60", 1 2005-03-24 B. Paulavičiūtė herrichiella Kaišiadorių r. E 24°10'29,10" (Herrich- Schäffer, 1855) Elachista Strėvininkų N 54°48'42,6", 2 2007-06-05- B. Paulavičiūtė albifrontella miškas, E 24°21'37,2" 07 (Hübner, 1817) Kaišiadorių r. Jiesios N 54°49'00,2", 1 2007-05-30 B. Paulavičiūtė kraštovaizdžio E 23°55'02,4" draustinis Kauno r. Elachista Mickūnai, N 54°42'8,99", 1 2003-08-07 V. Sruoga alpinella Vilniaus r. E 25°30'37,98" Stainton, 1854 Smaladaržis, N 55°05'13,0", 2 2007-07-16 B. Paulavičiūtė Jurbarko r. E 22°25'04,2" Eičiai, Tauragės N 55°09'39,6", 1 2007-07-18 B. Paulavičiūtė r. E 22°28'40,7" Strėvininkų N 54°48'42,6", 1 2008-07-08 B. Paulavičiūtė miškas, E 24°21'37,2" Kaišiadorių r. Beržynė, N 55°08'20,10", 1 2008-07-11 B. Paulavičiūtė Tauragės r. E 22°29'45,70" Elachista Paneriai,Vilnius N 54°38'07,96", 1 2004-05-28 V. Sruoga argentella apl. E 25°11'30,61" (Clerck, 1759) Kuršių nerija, N 55°39'27,2", 7 2004-06-10 B. Paulavičiūtė Smiltynė E 21°07'14,68" (Knarg) Palanga N 55°55'50,98", 1 2005-08- V. Sruoga E 21°03'29,92" 21–26 Strėvininkų N 54°48'42,6", 9 2007-06-05 B. Paulavičiūtė miškas, E 24°21'37,2" Kaišiadorių r. (Sarg) Grobšto N 55°17'12,10", 11 2008-05-26 B. Paulavičiūtė gamtinis E 20°58'30,1" rezervatas, Kuršių nerija (Garg) Čižiūnai, Trakų N 54°35'51,49", 11 2008-06-02 V. Sruoga r. (Czarg) E 24°33'51,26"

2.1 lentelė. Tischeriidae ir Elachistidae surinkta medžiaga su nurodytomis rūšimis, rinkimo vietomis, koordinatėmis, tirtų individų skaičiumi, datomis ir rinkėjais (tęsinys) Šeima, rūšis Vietovė, Koordinatės Tirtų Data Medžiagos (sutrumpinimas) individų rinkėjas skaičius Elachista Rumšiškės, N 54°52'38,1", 1 2005-07-12 B. Paulavičiūtė canapennella Kaišiadorių r. E 24°10'44,7" (Hübner, 1813) Elachista Čižiūnai, Trakų N 54°35'51,49", 1 2004-06-02 V. Sruoga consortella r. E 24°33'51,26" (Stainton, 1851) Elachista Kupstai, N 55°49'33,01", 1 2005-05-28 B. Paulavičiūtė humilis Zeller, Panevėžio r. E 24°16'04,20" 1850 Eičiai, Tauragės N 55°49'33,01", 1 2008-07-28 B. Paulavičiūtė r. E 24°16'04,20" Elachista Baniškės, N 54°52'49,07", 1 2004-05-30 B. Paulavičiūtė maculicerusell Kaišiadorių r. E 24°14'28,87" a (Bruand, 1859) Rumšiškės, N 54°52'38,1", 10 2004-08-07 B. Paulavičiūtė Kaišiadorių r. E 24°10'44,7" (Rmac) Palanga N 55°55'50,98", 2 2005-08- V. Sruoga E 21°03'29,92" 21–26 Eičiai, Tauragės N 55°09'39,6", 4 2007-07-23 B. Paulavičiūtė r. (Tmac) E 22°28'40,7" Elachista Aukštadvaris, N 54°34'24,17", 1 2004-06-05 V. Sruoga pollinariella Trakų r. E 24°31'52,36" Zeller, 1839 Kalveliai, N 54°38'2,38", 1 2005-06-14 B. Paulavičiūtė Vilniaus r. E 25°41'01,02" Palanga N 55°55'50,98", 2 2005-08-21- V. Sruoga E 21°03'29,92" 26 Juškinės miškas, N 55°01'26,30", 1 2007-06-03 R. Ferenca Šakių r. E 23°26'54,0" Grobšto N 55°17'12,1", 10 2008-05-26 B. Paulavičiūtė gamtinis E 20°58'30,1" rezervatas, Kuršių nerija (Gpol) Čižiūnai, Trakų N 54°35'51,49", 10 2004-06-02 V. Sruoga r. (Czpol) E 24°33'51,26" Elachista Čižiūnai, Trakų N 54°35'51,49", 1 2004-06-02 V. Sruoga pullicomella r. E 24°33'51,26" Zeller, 1839

Medžiagos vietų parinkimą nulėmė tirtų šeimų geografinio paplitimo taksonominės įvairovės ypatybės. Kadangi Elachistidae šeimai būdingas daugiau Borealinis paplitimas, molekuliniams ir filogenetiniams tyrimams pakako medžiagos, surinktos Lietuvoje (10 šalies administracinių teritorijų) (2.1 pav.). Tischeriidae šeimos didžiausia biologinė ir taksonominė įvairovė būdinga Centrinei ir Pietų Amerikai (Neotropiniam regionui), tuo tarpu Palearkties regiono borealinėje zonoje aptinkamos tik kai kurios pavienės rūšys. Kadangi mūsų darbe buvo norima ne tik prmą kartą ištirti Tischeriidae molekulines ypatybes, bet ir nustatyti šeimos filogenetinius ryšius bei patvirtinti politipinę Tischeriidae koncepciją ir įteisinti neseniai aprašytas Astrotischeria Puplesis, Diškus genties statusą, medžiaga buvo renkama ne tik įvairiose Palearkties borealinės zonos vietovėse (Lietuvoje (2.1 pav.), Didžiojoje Britanijoje (2.2 pav.)), bet ir didžiausios Tischeriidae šeimos įvairovės centre – Vakarinėje Neotropinio regiono dalyje. Pastaraisiais tyrimais buvo aprėptos vietovės, esančios Ekvadoro ir Peru teritorijose (2.3 pav.), detaliai išvardintose 2.1 lentelėje.

2.1 pav. Drugių rinkimo vietos Lietuvoje: 1. Grobšto gamtinis rezervatas, Kuršių nerija; 2. Smiltynė, Kuršių nerija; 3. Palanga; 4. Eičiai, Tauragės r.; 5. Beržynė, Tauragės r.; 6. Smaladaržis, Jurbarko r.; 7. Viešvilė, Jurbarko r.; 8. Kupstai, Panevėžio r.; 9. Juškinės miškas, Šakių r.; 10. Jiesios kraštovaizdžio draustinis, Kauno r.; 11. Baniškės, Kaišiadorių r.; 12. Rumšiškės, Kaišiadorių r.; 13. Strėvininkų miškas, Kaišiadorių r.; 14. Aukštadvaris, Trakų r.; 15. Čižiūnai, Trakų r.; 16. Verkių regioninis parkas, Vilnius; 17. Paneriai, Vilnius; 18. Mickūnai, Vilniaus r.; 19. Kalveliai, Vilniaus r.

2.2 pav. Tyrimų medžiagos rinkimo vietovės Londono apylinkėse: 1. Eagle Pond; 2. West Drayton

2.3 pav. Tyrimų medžiagos rinkimo vetovės Pietų Amerikos atogrąžų zonoje: A. Ekvadore: 1. Baños, Tungurahua provincija; 2. Pallatanga, Chimborazo provincija; 3. Alóag, Pichincha provincija; 4. Puerto Misahualli, Napo provincija; B. Peru: 1. Puerto Maldonado, Madre de Dios regionas; 2. Aguas Calientes, Cusco regionas; 3. Muyurina, Ayacucho regionas

2.1.2 Medžiagos rinkimo metodai

Suaugėlių rinkimas, panaudojant šviesinę gaudyklę (2.4 B pav.). Pasirinktoje vietoje buvo vertikaliai ištiesiamas baltas, standus, apie 1,5m x 2m dydžio audeklas – „ekranas“. Jis pritvirtintas ant viršutinėje dalyje įvertos virvės tarp medžių ar medinių karčių. Virvės ilgis siekė 30–40 metrų. Virvės tvirtinimo taškai buvo 1−1,5 metro aukščiau už numatomą ekrano aukštį. Prie ekrano viršutinio krašto pritvirtinta lempa. Apatinė ekrano dalis užlenkta į priekį, kad nukritę ar pažeme judantys drugiai taip pat būtų pastebėti ir surinkti. Tyrimų metu naudotos 160W, 125W DRL tipo Philips lempos. Naudojantis portatyviniais elektros generatoriais Honda EX-350 ir Honda EU 10i šviesos gaudyklę buvo galima įrengti atokiose ekosistemose. Nuo ekrano drugiai buvo nuimami stikliniais mėgintuvėliais, kurie lengvai užkemšami nedideliu vatos gumulėliu, kuris paprastai suvilgomas chloroformu. Suaugėlių rinkimas entomologiniu tinkleliu. Suaugėlius taip pat galima rinkti šiltais, nevėjuotais vakarais, braukant entomologiniu tinkleliu viršutiniame žolės arde virš mitybinių augalų (2.4 A pav.).

2.4 pav. Tyrimų medžiagos rinkimo metodai: A. Suaugėlių rinkimas entomologiniu tinkleliu; B. Suaugėlių rinkimas panaudojant šviesinę gaudyklę

Suaugėlių auginimas iš minuojančių vikšrų. Imagų auginimas iš minuojančių vikšrų – daug darbo ir laiko reikalaujantis medžiagos rinkimo būdas. Kruopščiai apžiūrimi mitybiniai augalai (ar augalai potencialiai galintys būti mitybiniais augalais), bandoma atrasti pažeistas (minuotas) augalų dalis. Dažniausiai minos aptinkamos ant lapų, rečiau – stiebuose, jaunoje žievėje ar vaisiuose. Vikšrai, darantys minas augalų stiebuose, jaunoje žievėje ar vaisiuose, paprastai nustatomi tik po surinktų pavyzdžių laboratorinio preparavimo po stereoskopiniu binokuliariniu mikroskopu. Minuotos augalų dalys su minuojančiais vikšrais išpjaunamos ar iškerpamos ir paimamos auginti. Minos augalų lapuose yra imamos su visu lapu. Minuojantys vikšrai buvo auginami Petri lėkštelėse. Jų dugnas išklojamas miško paklotės imitacija (pvz., sugeriamo popieriaus skiautėmis, mitybinio augalo lapo dalimis, kartais – kiminų pluošteliais). Ant miško paklotės imitacijos glaudžiai sluoksniuojami minuojami lapai (jų fragmentai ar kitos minuotos augalų dalys). Paprastai vikšrai kokonus pina tarp dviejų susispaudusių augalo lapų. Esant per didelei drėgmei ar aprasojus Petri lėkštelės dangteliui, kad auginami vikšrai nesupelytų, auginimo indeliai buvo ventiliuojami. Indelis su auginama medžiaga laikomas pavėsyje ar tamsoje. Po 5−6 dienų kokonai buvo patikrinami. Rasti kokonai iškerpami kartu su nedideliu (apie 1 cm) lapo ar sugeriamo popieriaus fragmentu ir sudedami į švarią Petri lėkštelę, kurioje laikomi kambario temperatūroje iki suaugėlių pasirodymo.

2.1.3 Drugių identifikavimas

Tischeriidae ir Elachistidae drugių morfologinių požymių analizei buvo naudotas binokuliaras MOTIC SMZ-168 (2.5 pav.). Identifikuojant rūšis buvo daromi drugių genitalijų preparatai. Su mikropreparavimo adatėle nulaužiamas drugio pilvelis. Jis perkeliamas į 1 ml

10% kalio šarmo (KOH) tirpalą. Mėgintuvėlis kaitinamas ant atviros liepsnos arba verdančiame vandenyje ir pilvelis virinamas tol, kol tampa skaidrus. Turinys išpilamas į Petri lėkštelę. Pilvelis preparavimo adatėle perkeliamas į Petri lėkštelę su distiliuotu vandeniu ir nuplaunamas. Ant labai kruopščiai nuvalyto objektyvinio stiklelio su duobute užlašinamas glicerino lašas ir uždengiamas stiklelis taip, kad dalis glicerino lašo liktų neuždengta. Vandenyje nuplautas preparatas perkeliamas į gliceriną ir atsargiai pakišamas po dengiamuoju stikleliu. Preparatas turi būti įspraustas tarp objektyvinio ir dengiamojo stiklelio ventraline puse į viršų. Paruoštas laikinasis preparatas stebimas tiriamuoju stereoskopiniu mikroskopu. Laikinasis mikropreparatas saugomas glicerino laše (mini mėgintuvėlyje ar korekso juostos duobutėje, kuri iš viršaus pridengiama tokios pat juostos plokštele). Ruošiant pastovųjį mikropreparatą, genitalinis aparatas dar kartą perplaunamas virintame arba distiliuotame vandenyje, vėliau perkeliamas ant švariai nuvalyto objektyvinio stiklelio su duobute ir 30% etanolio tirpalu bei atskiriamas nuo pilvelio. Toliau iš preparato ir atskirto pilvelio pašalinamas vanduo, užpilant 70% etanolio ir atsargiai paskalaujant ruošiamą preparatą. Prie pilvelio prikibę žvyneliai nuvalomi labai mažu plonu teptuku ar plona mikropreparavimo adatėle. Preparatas ir pilvelis, iš dalies pašalinus vandenį, dažomas Chlorazol Black dažų spiritiniu tirpalu. Vandens pašalinimas iš genitalijų preparato ir pilvelio baigiamas užpilant 96% etanoliu ir atsargiai paskalaujant preparatą. Ant kito švariai nuvalyto objektyvinio stiklelio užlašinamas nedidelis euparalio lašelis. Genitalinės struktūros perkeliamos į euparalio lašą ir uždengiamos dengiamuoju stikleliu. Genitalinis aparatas fiksuojamas ventraline puse į viršų, o atskiri skleritai gali būti praskleidžiami ir išmontuojami. Kartais pilvelis ar atskiri genitalinio aparato skleritai fiksuojami po atskirais dengiamaisiais stikleliais. Preparatas etiketuojamas, o paskui džiovinamas 2–3 mėnesius kambario temperatūroje. Tischeriidae šeimos rūšys buvo identifikuojamos remiantis unikalia VPU biosistematikos labortorijos duomenų baze. Elachistidae šeimos rūšys buvo identifikuojamos naudojant apibūdintojus (Traugott-Olsen, Nielsen, 1977, Sruoga, Ivinskis, 2005).

2.5 pav. Morfologinių struktūrų analizė, panaudojant binokuliarą MOTIC SMZ–168

2.1.4 Reagentai

Biocheminiai, atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR, polimerazės grandininei reakcijai (PGR) ir sekvenavimui naudoti reagentai nurodyti lentelėje 2.2 lentelėje.

2.2 lentelė. Darbe naudotų cheminių reagentų sąrašas ir gamintojai Medžiagos Gamintojas 10xPCR buferis MBI „Fermentas”, Lietuva

25 mM MgCl2 10 mM dNTP’s Taq polimerazė 1M Tris; 0,5M EDTA; 10 x TBE buferis GeneRulerTM DNR Ladder 100 molekulinės masės žymuo MassRulerTM Ladder Mix 80-10000 bazių porų Agarozė Top VisionTM LE GQ 2X PCR Master Mix Dukart distiliuotas vanduo APPD pradmenys OPA

2.2 lentelė. Darbe naudotų cheminių reagentų sąrašas ir gamintojai (tęsinys) Medžiagos Gaminrojas PGR fragmentų valymui iš agarozės gelio „GeneJET™ Gel Extraction Kit, MBI kurį sudaro GeneJet gryninimo kolonėlės, rišamasis buferis (Binding buffer), „Fermentas”, plovimo buferis (Wash buffer) ir išplovimo buferis (Elution buffer, 10 mM Lietuva Tris-HCl, ph 8.5). Etanolis Kauno “Stumbras” DNR išskyrimo rinkinys „Nucleospin Tissue Kit“, kurį sudaro: filtrinės su Machery- silicio dioksido membrana kolonėlės, proteinasė K, lizės buferiai (T1, B3), Nagel, Düren, plovimo buferiai (BW, B5), išplovimo buferis (BE). Vokietija PGR fragmenų valymo iš gelio rinkinys „Nucleospin Extract Kit“, kurį sudaro Nucleospin Extract kolonėlės, tirpinamasis buferis (NT1), plovimo buferiai (NT2, NT3) ir išplovimo buferis (NE). Etidium bromidas Roth, Molekuliniai žymenys (ND1 3264–J–12095, ND1 1957–N–12567; 16S LR– Vokietija J–12887, 16S LR–N–13398; LepWG1, LepWG2). COI molekuliniai žymenys (LCO1490-J-1514, HCO2198-N-2175). COII molekuliniai žymenys (HcCOII-F, HcCOII-R; Ron, Eva).

2.2 Molekuliniai tyrimo metodai

2.2.1 DNR išskyrimas

Molekuliniams DNR tyrimams buvo naudojami sausi drugiai ir drugiai fiksuoti 96% etanolyje. Drugių DNR buvo išskiriama iš galvos, krūtinės ar kojos. DNR išskyrimui buvo panaudoti 4 DNR išskyrimo metodai: 1. Pagal V. Tkach ir J. Pawlowski (1999); 2. Mūsų modifikuotas DNR išskyrimas pagal V. Tkach ir J. Pawlowski (1999); 3. Mūsų modifikuotas DNR išskyrimo metodas pagal H. M. Robertson ir E. G. McLeod (1993); 4. Panaudojant DNR išskyrimo rinkinį „Nucleospin Tissue Kit“. Pirmasis DNR išskyrimo metodas buvo remiantis V. Tkach ir J. Pawlowski (1999) pateikta metodika. Darbo eiga rėmėsi pateiktu protokolu: 1. Fiksuotas 96% etanolyje drugys džiovinamas 15–20 min. 45–60°C temperatūroje. Išdžiovintas drugys homogenizuojamas 50 µl lizuojančiame buferyje. Homogenizavimui geriausiai tinka prišlifuoti objektyviniai stikleliai. 40

2. Skystis nuo stiklelio nusiurbiamas ir perkeliamas į 1,5 ml mėgintuvėlį. Objektyviniai stikleliai dar 1–3 kartus nuplaunami 50 µl lizuojančiu buferiu ir jį nusiurbus perkeliama į tą patį mėgintuvėlį. 3. Apie 1 val. laikoma kambario temperatūroje (arba 45–60°C temperatūroje apie 30 min.), kas 10–15 (5–10) min. pamaišant. Vėliau centrifuguojama 10 min. 14500 aps./min. greičiu. 4. Tirpalas perkeliamas į naują 1,5 ml mėgintuvėlį. Nuosėdos pašalinamos. Į mėgintuvėlį pilamas toks pat kiekis šalto izopropanolio (2–propanol), maišoma. Medžiaga paliekama nakčiai šaldiklyje -20°C temperatūroje. 5. Centrifuguojama 16 min. 14500 aps./min. Supernatantas nuimamas ir išmetamas nepaliečiant nuosėdų. 6. Užpilama 100–150 µl 70% etanolio ir pamaišoma. Centrifuguojama 6 min. 14500 aps./min. greičiu. Supernatantas nuimamas ir išmetamas nepaliečiant nuosėdų. Dar 2 kartus kartojamas plovimas su 70% etanoliu. 7. Nuosėdos išdžiovinamos 45–60°C temperatūroje. Nuosėdos ištirpinamos 25 µl dejonizuoto vandens ir gerai sumaišomos. Paliekama 2 val. kambario temperatūroje, kas 15 min. pamaišant. Gauta DNR jau paruošta naudojimui arba saugojimui šaldiklyje -20°C temperatūroje. Naudojant šį metodą buvo išskirta 12 drugių DNR, tačiau, atlikus polimerazės grandininę reakciją (PGR) su išskirtąja DNR rezultatų gauti nepavyko. Šis metodas buvo mūsų modifikuotas su prišlifuotais objektyviniais stikleliais ir pritaikytas DNR išskyrimui iš mikrodrugių. Išskiriant DNR šiuo metodu papildomai prie izopropanolio buvo panaudotas 10M amonio acetatas ir šis mišinys paliekamas nakčiai šaldiklyje -20°C temperatūroje. Darbo eiga su mūsų modifikacijomis: 1. Spirite fiksuotas mėginys, dedamas ant prišlifuoto objektyvinio stiklelio paviršiaus. Išdžiovinamas 55°C temperatūroje. Ant mėginio užnešama 25–50 µl lizuojančio buferio ir paliekama apie 5–15 min. 2. Drugys homogenizuojamas tarp 2 objektyvinių prišlifuotų stiklelių paviršių. Skystis nusiurbimas ir pernešamas į 1,5 ml. mėgintuvėlį. Viršutinis stiklelis pastatomas 90° kampu ir nuplaunamas TBE buferiu. Perbraukus viršutiniu stikleliu per apatinį prišlifuotą stiklelį, skystis nusiurbiamas ir pernešamas į tą patį mėgintuvėlį. Tai kartojama 1–3 kartus. 3. Mėgintuvėlis su tirpalu laikomas apie 1 val. kambario temperatūroje (arba 45– 60°C temperatūroje apie 30 min.), kas 10–15 min. pamaišant. Toliau centrifuguojama 10 min. 14500 aps./min. greičiu. 4. Atsargiai, nesudrumsčiant nuosėdų, tirpalas perkeliamas į naują 1,5 ml mėgintuvėlį, nuosėdos išmetamos. 41

5. Įpilamas šalto izopropanolio (2–propanol) tirpalas, 2x tiek kiek mėgintuvėlyje buvo buferio (~400 µl) ir 40% 10M amonio acetato (~240 µl), maišoma. Paliekama nakčiai šaldiklyje -20°C temperatūroje (arba bent dvi valandas). 6. Centrifuguojama 16 min. 14500 aps./min. greičiu. Supernatantas (izopropanolis) nuimamas ir išmetamas nepaliečiant nuosėdų. 7. Užpilama 100–150 µl 70% etanolio ir trumpai maišoma, taip, kad nuplautų mėgintuvėlio sieneles. Centrifuguojama 6 min. 14500 aps./min. Supernatantas (etanolio tirpalas) nuimamas ir išmetamas nepaliečiant nuosėdų. Jei kilus abejonėms dėl gautos medžiagos švarumo, plovimas etanoliu buvo pakartojamas 2–3 kartus. 8. Nuosėdos išdžiovinamos 55°C temperatūroje (arba vakuume 5 min.), tirpinamos 75 µl TBE buferyje, gerai sumaišoma. 9. Medžiaga paliekama 2 val. kambario temperatūroje, pamaišant kas 15–30 min. 1 min. nusodinama stalo centrifugėle. Visa tai atlikus, DNR paruošta tolimesniems tyrimams. Naudojant šį metodą buvo išskirta 10 drugių DNR. Naudojant šį metodą DNR išskirdavome, tačiau kaip įtarėme ji greitai suirdavo. Po polimerazės grandininės reakcijos (PGR) vykdant elektroforezę PGR produkto koncentracija buvo nedidelė. Tokio PGR produkto negalima sekvenuoti. Be to DNR išskyrimas šiuo metodu užimdavo labai daug laiko. Tyrimų metu buvo ieškomas trumpesnis ir rezultatyvesnis metodas. Trečiasis DNR išskyrimo metodas pagal H. M. Robertson ir E. G. McLeod (1993) mūsų modifikuotas. Darbo eiga: 1. Turimą drugį mėgintuvėlyje 5 min. plauname nuo spirito su 50 µl 1x Tris- Boratinis-EDTA (TBE). 2. Objektą homogenizuojame ant prišlifuotų objektyvinių stiklelių su 50 µl TBE buferio. Skystis nusiurbiamas į mėgintuvėlį. Objektyviniai stikleliai nuplaunami 50 µl TBE buferiu. Skystis perkeliamas i mėgintuvėlį. 3. Baltymus 30 min. denatūruojame termocikleryje 55°C temperatūroje. Pasibaigus programai, mėgintuvėlis 3 min. laikomas šaldiklyje ir centrifuguojama 5 min. 12000 aps./min. greičiu. 4. Supernatantas (su DNR) nusiurbiamas į naują 1,5 ml mėgintuvėlį. DNR jau yra paruošta polimerazės grandininei reakcijai (PGR) arba tinkama saugoti šaldiklyje -20°C temperatūroje. Nors šis DNR išskyrimo metodas ir leido sutaupyti laiko, tačiau gauti rezultatai nedavė laukiamo efekto. Šiuo metodu išskirti 62 drugių DNR mėginiai. Toliau buvo ieškomas DNR išskyrimo metodas, kuriuo būtų galima išskirti kolekcinių drugių DNR iš labai mažo audinio kiekio (pvz. galvos, krūtinės ar kojos). 42

Ketvirtasis DNR išskyrimo metodas buvo panaudojant DNR išskyrimo rinkinį „Nucleospin Tissue Kit“ (Machery-Nagel, Düren, Vokietija) remiantis gamintojo rekomendacijomis su kai kokiomis mūsų modifikacijomis. Darbo eiga: 1. Mėgintuvėlyje drugio galva, krūtinė arba koja užpilama 180 µl T1 buferiu ir 25 µl Proteinase K. Gamintojo protokole audinį siūloma homogenizuoti skystu azotu, bet kadangi drugio galva ar koja yra labai maža, savo metodikoje šios rekomendacijos netaikėme. Mėgintuvėlis su mišiniu inkubuojami 24 valandoms 56°C temperatūroje, kas 10 min. pamaišant. 2. Įdedama 200 µl B3 buferio, stipriai maišoma ir inkubuojama 10 min. 70°C temperatūroje. 3. Įpilame 210 µl 96% etanolio ir stipriai sumaišome. 4. Tirpalą perkeliame į „NucleoSpin Tissue“ kolonėlę ir centrifuguojame 1 min. 11000 aps./min. greičiu. 5. Pašalinamas supernatantas ir į kolonėlę įpilama 500 µl BW buferio. Centrifuguojame 1 min. 11000 aps./min. greičiu. 6. Pašalinamas supernatantas ir į kolonėlę įpilama 600 µl B5 buferio, centrifuguojame 1 min. 11000 aps./min. greičiu. 7. Pašalinamas supernatantas, kolonėlė centrifuguojama 1 min. 11000 aps./min. greičiu. 8. „NucleoSpin Tissue“ kolonėlė patalpinama į 1,5 ml mėgintuvėlį, įpilama 20 µl BE (70°C) buferio. Gamintojo protokole buvo rekomenduojama pilti 100 µl BE buferio, tačiau šios rekomendacijos nesilaikėme, nes DNR koncentracija 100 µl tirpalo stipriai sumažėdavo. Inkubuojama 1 min. kambario temperatūroje ir centrifuguojama 1 min. prie 11000 aps./min. DNR jau yra paruošta polimerazės grandininei reakcijai arba tinkama saugoti šaldiklyje -20°C temperatūroje. DNR skyrimas panaudojant DNR išskyrimo rinkinį „Nucleospin Tissue Kit“ buvo tinkamiausias, todėl šiuo metodu buvo išskirta 220 drugių DNR, ir taikomas tolimesniems tyrimams.

2.2.2 Elachistidae drugių APPD tyrimai

2.2.2.1 APPD tyrimams naudoti žymenys

Elachistidae drugių populiacijų polimorfizmas buvo vertinamas pasinaudojant atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR metodu (APPD). 50 DNR mėginių iš 3 Elachista genties rūšių: E. argentella, E. pollinariella ir E. maculicerusella buvo bandomi pritaikyti 43 atsitiktinai amplifikuojantys pradmenys: OPA-01, OPA-04, OPA-05, OPA-07, OPA-08, OPA- 09, OPA-10, OPA-11, OPA-17, OBP-11 (2.3 lentelė). Tolimesniems tyrimams pasirinkti OPA- 09, OPA-10 pradmenys, kurie buvo informatyvesni ir tinkamesni šios grupės tyrimams.

2.3 lentelė. AAPD analizei naudotų pradmenų sekos Pradmens pavadinimas Seka OPA-01 5’–CAGGCCCTT--3’ OPA-04 5’–AATCGGGCT--3’ OPA-05 5’–AGGGGTCTT--3’ OPA-07 5’–GAAACGGGT--3’ OPA-08 5’–GTGACGTAG--3’ OPA-09 5’–GGGTAACGC--3’ OPA-10 5’–GTGATCGCA--3’ OPA-11 5’–CAATCGCCG--3’ OPA-17 5’–GGTCCCTGA--3’ OBP-11 5’–GTAGACCCG--3’

2.2.2.2 APPD molekulinių žymenų polimerazės grandininė reakcija (PGR)

Polimerazės grandininei reakcijai buvo ruošiamas 25 µl bendro tūrio mišinys, kurį sudaro: 12,5 µl 2X PCR Master Mix (reakcijos mišinį sudaro 0,05 U/µl Taq DNR polimerazės;

4mM MgCl2; 0,4 mM kiekvieno dNTP), 2 µl kiekvieno pradmens (koncentracija 10 pmol/ µl), 6,5 µl dejonizuoto vandens ir 4 µl drugio DNR. Reakcija vykdyta amplifikatoriuje (Eppendorf Mastercycler gradient, 5331, Vokietija) pagal 2.4 ir 2.5 lentelėse pateiktas sąlygas skirtingiems žymenims (OPA09, OPA10).

2.4 lentelė APPD DNR pagausinimui naudota programa OPA09 pradmeniui Žingsniai Temperatūra Laikas 1 ciklas Denatūracija 94 ºC 2 min 35 ciklai Denatūracija 94 ºC 30 s DNR pradmenų hibridizacija 47,2 ºC 30 s DNR fragmento sintezė 72 ºC 1 min 1 ciklas Paskutinė DNR sintezės fazė 72 ºC 3 min

2.5 lentelė APPD DNR pagausinimui naudota programa OPA10 pradmeniui Žingsniai Temperatūra Laikas 1 ciklas Denatūracija 94 ºC 2 min 35 ciklai Denatūracija 94 ºC 30 s DNR pradmenų hibridizacija 39,6 ºC 30 s DNR fragmento sintezė 72 ºC 1 min 1 ciklas Paskutinė DNR sintezės fazė 72 ºC 3 min

2.2.2.3 DNR elektroforezė agarozės gelyje

PGR produktai buvo frakcionuojami elektroforezės būdu. Elektroforezė buvo atliekama horizontaliame 1,5 % agarozės (Fermentas, Lietuva) gelyje su etidžio bromidu (100 ml agarozės gelio dedama 5 µl etidžio bromido, kurio koncentracija 5 mg/ml). Gelio paruošimui ir elektroforezei buvo naudojamas 1x Tris-Boratinis-EDTA (pH 8,2) buferis (Fermentas, Lietuva). Elektroforezė vykdoma apie 1 val. 30 min., esant 100 V įtampai. PGR reakcijos metu, pagausintiems fragmentams įvertinti buvo naudojamas 100 bp molekulinės masės žymuo Gene RulerTM DNA Ladder Plus (2.6 pav.) (Fermentas, Lietuva). Gauti fragmentai buvo vizualizuojami UV šviesoje naudojant Herolab transliuminator ir Win32 sistemą (Vokietija). APPD elektroforezė vertinama DNR fragmentų buvimu ar nebuvimu. Kiekvienas DNR fragmentas APPD pavyzdyje užrašoma 1, jei yra, arba 0, jei nėra. Silpnai pasireiškiantys fragmentai identiškuose reakcijų geliuose yra nevertinami. Fragmentai su tuo pačiu mobiliškumu yra vertinamos kaip identiški DNR fragmentai (Williams, 1990). Jei dauguma juostų viename regione yra sunku atskirti, tai duomenys iš šio regiono nevertinami. Fragmentai esantys žemiau 100 bp ir aukščiau 3000 bp buvo nevertinami, nes tai gali būti nebaigti amplifikuoti PGR produktai.

2.6 pav. 100 bp molekulinės masės žymuo Gene RulerTM DNA Ladder Plus spektras, kuriame yra 14 fragmentų 100–3000 bp 45

2.2.3 Specifinių molekulinių žymenų polimerazės grandininės reakcija (PGR)

Kadangi mūsų tyrimų metu Tischeriidae ir Elachistidae taksonams molekulinių žymenų nebuvo žinoma, bandėme pritaikyti žymenis, anksčiau panaudotus kitų sistematinių grupių tyrimuose (2.6 lentelė).

2.6 lentelė. Polimerazės grandininei reakcijai (PGR) naudotų žymenų poros su pateiktais bazių porų skaičiais ir literatūros šaltiniais Pradmens Pradmens seka Bazių Literatūros šaltinis pavadinimas porų skaičius fragment e LCO1490-J- 5’–GGTCAACAAATCATAAAGATATTGG–3’ 700 Folmer et al., 1994 1514 HCO2198-N- 5’–TAAACTTCAGGGTGACCAAAAAATCA–3’ 700 Folmer et al., 1994 2175 ND1 3264–J– 5’–ATCAAAAGGAGCTCGATTAGTTTC–3’ 490 Zimmermann et al., 12095 2000 ND1 1957– 5’–CGTAAAGTCCTAGGTTATATTCAGATTCG– 490 Zimmermann et al., N–12567 3’ 2000 16S LR–J– 5’–CCGGTTTGAGCTCAGATCA–3’ 478-483 Simon et al., 1994; 12887 Zimmermann et al., 2000 16S LR–N– 5’–CGCCTGTTTATCAAAAACAT–3’ 478-483 Simon et al., 1994; 13398 Zimmermann et al., 2000 LepWG1 5’–GARTGYAARTGYCAYGGYATGTCTGG–3’ 400 Brower, DeSalle, 1998; Nylin et al., 2001 LepWG2 5’–ACTICGCARCACCARTGGAATGTRCA–3’ 400 Brower, DeSalle, 1998; Nylin et al., 2001 HcCOII-F 5’–CAGATTAGTGCAATGAATTTAAGATTC-3′ 197 León et al., 2006 HcCOII-R 5′-TTCTGAACATTGACCAAAAAATAACCC-3′ 197 León et al., 2006 Ron 5’–TCCAATGCACTAATCTGCCATATTA-3′ 1911 Mullen, 2006 Eva 5’–GGAGGATTTGGAAATTGATTAGTTCC-3′ 1911 Mullen, 2006

Žymenų tinkamumas įvertintas amplifikuojant Tischeriidae ir Elachistidae drugių DNR. Iš pateiktų žymenų atrinktas produktyviausias mitochondrinės DNR citochromo c oksidazės I (COI) genas: LCO1490-J-1514, HCO2198-N-2175, kuris toliau buvo naudojamas molekulinei drugių analizei. PGR reakcija atlikta 25 µl galutinio tūrio su šiais reagentais: 2 µl išskirtos drugio DNR, po 2µl kiekvieno pradmens (10 pmol/µl) (Roth, Vokietija), 0,5 µl Taq palimerazės (5

U/µl) (MBI Fermentas, Lithuania), 2,5µl 25 mM MgCl2, 2,5µl 10xPGR buferis (Fermentas, Lietuva), 0,5µl 25 mM dNTP ir dejonizuotas vanduo. PGR reakcija vykdyta amplifikatoriuje (Eppendorf Mastercycler gradient, 5331, Vokietija) pagal 2.7 lentelėje pateiktas sąlygas.

2.7 lentelė. Polimerazės grandininės reakcijos metu DNR pagausinimui naudota programa Žingsniai Temperatūra Laikas 1 ciklas Denatūracija 94 ºC 2 min 35 ciklai Denatūracija 94 ºC 30 s DNR pradmenų hibridizacija 50 ºC 45 s DNR fragmento sintezė 72 ºC 1 min 1 ciklas Paskutinė DNR sintezės fazė 72 ºC 4 min

Pagausinti produktai buvo frakcionuojami 1% agarozės (Fermentas, Lietuva) gelyje 1x TBE buferyje (Ependorf, Vokietija). PGR produktas (5 µl) sumaišomas su 1 µl 6x dažo (Fermentas, Lietuva) ir įnešamas į gelį. Fragmentų ilgiui nustatyti buvo naudojamas molekulinės masės žymuo Gene RulerTM DNA Ladder Plus 100 bp (2.4 pav.). Gauti fragmentai buvo vizualizuojami UV šviesoje, naudojant Herolab transliuminator ir Win32 sistemą (Vokietija).

2.2.4 PGR fragmento kirpimas ir valymas

PGR produktai valymui buvo frakcionuojami 1% agarozės gelyje. 1x TBE buferyje. PGR produktai (20 µl) sumaišomi su 2 µl 6x dažo (Fermentas, Lietuva) ir įnešami į kas antrą gelio griovelį. Elektroforezė vykdoma apie 1 val. 30 min. esant 100 V įtampai. PGR reakcijos metu, pagausintiems fragmentams įvertinti buvo naudojamas 100 bp molekulinės masės žymuo Gene RulerTM DNA Ladder Plus (2.1 pav.). Gauti fragmentai buvo vizualizuojami UV šviesoje, naudojant Herolab transliuminator ir Win32 sistemą (Vokietija).

Iš gelio iškirpti PGR fragmentai buvo valomi keliais metodais, naudojant Fermento (Lietuva) ir „Machery Nagel“ (Vokietija) pagamintus rinkinius. Pirmasis metodas kuriuo buvo valomi PGR fragmentai, tai „DNA Extraction Kit“ rinkinys (Fermentas). Darbo eiga: 1. Iškerpami PGR fragmentai iš gelio, patalpinami į 1,5 ml mėgintuvėlius ir pasveriami. 2. Į 1 dalį gelio svorio įpilamos 3 dalys rišamojo tirpalo (Binding solution) (santykiu: 1 g atitinka 1 ml). Inkubuojama 5 min. 55°C temperatūroje, kol ištirps agarozė. 3. Dedama silicio miltelių suspensija (iki 2,5 µg DNR įdedama 5 µl silicio miltelių suspensijos, jei daugiau kaip 2,5 µg DNR, įdedama 2 µl silicio miltelių suspensijos – 1 µl DNR). Inkubuojama 5 min. 55°C temperatūroje, kas dvi minutes pamaišant. 4. Mišinys centrifuguojamas 5 s 13000 aps./min. greičiu, kol susidarys granulė. Pašalinamas supernatantas. 5. Įpilama 500 µl šalto praplovimo buferio, sumaišoma ir centrifuguojama 5 s 13000 aps./min. greičiu. Išpilamas supernatantas. Ši procedūra kartojama dar 3 kartus. 6. Pipete pašalinamas visas skystis iš mėgintuvėlio ir 10−15 min. kambario temperatūroje granulė džiovinama.

7. Granulė ištirpinama dejonizuotame vandenyje (ddH2O) ar TE buferyje, inkubuojant mėgintuvėlius 5 min. 55°C temperatūroje. Toliau mėgintuvėliai centirfuguojami 30 s 13000 aps./min. greičiu. Supernatantas perkeliamas į švarų mėgintuvėlį. Siekiant pašalinti smulkias silicio daleles, mėgintuvėliai su nupiltu supernatantu dar kartą centrifuguojami 30 s 13000 aps./min. Supernatantas perkeliamas į švarų mėgintuvėlį. PGR produktas paruoštas tolimesniam naudojimui. Šis PGR produkto valymas iš agarozės gelio nepasiteisino, nes išvalytus fragmentus nepavyko sekvenuoti. Antrasis PGR produkto iš gelio valymas buvo panaudojant „PCR clean-up Gel extraction“ (Macherey-Nagel, Vokietija), remiantis gamintojo protokolu. Darbo eiga: 1. Iš agarozės gelio iškerpamas PGR fragmentas ir patalpinamas į 1,5 ml mėgintuvėlį. Gelio gabalėlis su fragmentu pasveriamas. 2. Ant gelio gabalėlio užpilamas NT buferis (kiekvienas 100 mg gelio gabalėlis atitinka 200 µl NT buferio). Mėginiai inkubuojami 5−10 min. 50°C temperatūroje, kas 2 min. juos pamaišant, kol ištirps agarozės gelis. 3. Tirpalas perkeliamas į „NucleoSpin, Extract II“ kolonėles. Centrifuguojama 1 min. 11000 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas.

4. Įdedama 600 µl NT3 buferio. Centrifuguojama 1 min. 11000 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas. Norėdami gauti kuo švaresnį produktą, ši procedūra pakartojama 2 kartus. 5. Norint visiškai pašalinti NT3 buferį, centrifuguojama 2 min. 11000 aps./min. greičiu. 6. Kolonėlės perkeliamos į 1,5 ml mėgintuvėlius, įpilama 15 µl išplovimo buferio (NE) ir inkubuojama 1 min. kambario temperatūroje. Centrifuguojama 1 min. 11000 aps./min. greičiu. Mėgintuvėlyje gaunamas PGR produktas paruoštas tolimesniam naudojimui. Šiuo metodu buvo išvalyta iš agarozės gelio 100 PGR produktų. Jie buvo sekvenuojami Norvegijoje Telemark Universitete. Šis valymo metodas netiko sekvenavimui Lietuvoje Biotechnologijos institute, todėl buvo ieškomas naujas metodas, tinkantis išvalyti PGR produktus ir sekvenuoti Biotechnologijos institute (Lietuva). Tyrimų metu buvo išbandytas PGR fragmento valymas iš gelio „GeneJet Gel Extraction kit“ (Fermentas, Lietuva) rinkiniu. Darbo eiga: 1. Iš gelio iškerpamas fragmentas, patalpinamas į 1,5 ml mėgintuvėlį ir pasveriamas. 2. Įpilamas 1:1 dalimis rišamasis buferis (Binding buffer) (100 µl rišamo buferio (Binding buffer) atitinka 100 mg agarozės gelio). 3. Mišinys inkubuojamas 10 min. 50−60°C, kas 2 min. pamaišant, kol agarozės gelis ištirps. 4. Turinys iš mėgintuvėlio perkeliamas į „GeneJet“ kolonėles. Centrifuguojama 1 min. 13000 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas. 5. Įpilama 100 µl rišamo buferio (Binding Buffer). Centrifuguojama 1 min. 13000 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas. 6. Įpilama 700 µl plovimo buferio (Wash Buffer). Centrifuguojama 1 min. 13000 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas. 7. Centrifuguojama 1 min. 13000 aps./min. greičiu. 8. „GeneJet“ kolonėlės perkeliamos į 1,5 ml mikromėgintuvėlius. Pilama 20 µl išplovimo buferio (Elution Buffer) (gamintojo protokole rekomenduojama naudoti 50 µl išplovimo buferio (Elution Buffer), tačiau mes naudojome 20 µl norėdami padidinti PGR išvalyto produkto koncentraciją). Centrifuguojama 1 min. 13000 aps./min. greičiu. Mėgintuvėlyje gaunamas PGR produktas paruoštas tolimesniam naudojimui. Valymo iš gelio rinkiniai: „PCR clean-up Gel extraction“ (Macherey-Nagel, Vokietija) ir „GeneJet Gel Extraction kit“ (Fermentas, Lietuva) PGR produktą išvalydavo, tačiau sekvenavimo rezultatai nebuvo geri dėl juose likusių agarozės likučių. Todėl, norint gauti gerus mėginius, skirtus sekvenavimui, Biotechnologijos instituto Sekvenavimo centro darbuotojai

49 rekomendavo juos po valymo iš agarozės gelio su rinkiniu išvalyti etanoliu remiantis protokolu. Darbo eiga: 1. Mišiniui naudojama 25 µl (7,5 M) amonio acetato ir 190 µl 95 % etanolio. Medžiagos gerai sumaišomos. 2. Mišinys pilamas ant išvalyto PGR produkto. Gerai sumaišoma ir patalpinama 30 min. į šaldiklį prie -20°C. 3. Centrifuguojama 10 min. 10000 aps./min. greičiu. Atsargiai pašalinamas supernatantas. 4. Nuosėdos išdžiovinamos 54°C temperatūroje. 5. Išdžiovintos nuosėdos ištirpdomos 20 µl dejonizuoto vandens. Išvalyti produktai buvo tikrinami 1,5 % agarozės (Fermentas, Lietuva) gelyje 1x TBE buferyje (Fermentas, Lietuva). Išvalytas PGR produktas (5 µl) sumaišomas su 1 µl 6x dažo (Fermentas, Lietuva) ir įnešamas į gelį. Fragmentų masei nustatyti buvo naudojamas molekulinių masių žymuo MassRuler Ladder Mix (80−10000 bp) (Fermentas, Lietuva) (2.7 pav.).

2.7 pav. Molekulinių masių žymuo MassRulerTM Ladder Mix (80-10000 bp) (Fermentas, Lietuva), kuriame yra 20 fragmentų 80–10000 bp

2.2.5 Sekvenavimas

Dalis mėginių buvo sekvenuojami Biotechnologijos institute sekvenavimo centre automatiniu 16 kapiliarų genetiniu analizatoriumi 3130xl (Applied Biosystems). Kita dalis mėginių buvo sekvenuojami Norvegijos universitete „Telemark University College” molekulinių tyrimų laboratorijoje (2.6 pav.), remiantis gamintojo pateiktu protokolu.

2.2.5.1 Fragmentų gausinimas su ABI PRISM BigDye reakcijos mišiniu

Sekvenavimas buvo vykdomas su ABI PRISM BigDye terminator 1.1 ciklo sekvenavimo rinkiniu. 20 µl bendro tūrio sekvenuojamo produkto reakcijai buvo naudojama 8

µl ABI PRISM reakcijos mišinio, 9 µl dejonizuoto vandens (ddH2O) ir 2 µl žymens. Reakcija buvo atliekama Mastercycler gradient aparate (Eppendorf) pagal 2.8 lentelėje pateiktą fragmentų dauginimo programą.

2.8 lentelė. Fragmentų dauginimo programa Žingsniai Temperatūra Laikas 1 ciklas Denatūracija 96 ºC 1 min. 25 ciklai Denatūracija 96 ºC 10 s Hibridizacija 50 ºC 5 s Polimerizacija 60 ºC 4 min. Šaldymas 4 ºC

2.2.5.2 ABI PRISM BigDye produkto išvalymas

Padauginti fragmentai valomi nuo ABI PRISM BigDye produkto. Darbo eiga: 1. Į 20 µl gautą mėginį pilama 2 µl 125 mM EDTA (pH 8,0), 2 µl 3M Natrio Acetato (pH 5,2) ir 50 µl šviežio 95% etanolio. Sumaišoma ir inkubuojama 15 min. kambario temperatūroje. 2. Centrifuguojama 45 min. 13200 aps./min. greičiu. Pašalinamas supernatantas. 3. Pridedama 100 µl 70% etanolio. Sumaišoma. 4. Centrifuguojama 15 min. 13200 aps./min. Pašalinamas supernatantas, nuosėdos išdžiovinamos. Produktas paruoštas sekvenuoti arba saugoti šaldiklyje -20°C.

2.2.5.3 Kapiliarų elektroforezė ABI PRISM 310 sekvenatoriuje

Prieš sekvenavimą produktas paruošiamas, remiantis protokolu: 1. Išdžiovintos nuosėdos tirpdomos 12 µl formamido. Maišoma 15 s. 2. Tirpalas perkeliamas į sekvenatoriaus plokštelę, uždengiamas. 3. Vykdoma denatūracija 2 min. 95°C temperatūroje amplifikatoriuje (Mastercycler gradient). 4. Centrifuguojama ir plokštelė patalpinama į sekvenatorių.

Produktas buvo separuotas ir vizualizuotas panaudojant ABI PRISM 310 sekvenatorių (Applied Biosystems). Sekvenavimas vykdytas abejomis kryptimis su PGR žymenimis.

2.2.5.4 Statistinė ir duomenų analizė

Tiriant Elachistidae drugių populiacijų genetinę struktūrą, buvo skaičiuojami genetiniai rodikliai, kurie padėtų atskleisti genetinę įvairovę tarp populiacijų ir jų viduje. Apskaičiuoti šie rodikliai: vidutinis bendras (na) ir efektyvus (ne) alelių skaičius lokuse (Nei, 1978), genetinė įvairovė tarp ir viduje Elachistidae drugių populiacijų pagal Nei genetinės įvairovės indeksą (Nei, 1973). Visi šie įverčiai paskaičiuoti naudojant POPGENE 1.32 kompiuterinę programą (Yen, Boyle, 1997). Genetinių atstumų tarp Elachistidae drugių populiacijų nustatymui naudota UPGMA (ang. Unweighted Pair-Group Method with Arithmetic Mean) klasterinė analizė pagal M. Nei ir W. Li algoritmus (Nei, Li, 1979; Link et al., 1995). Su kompiuterine programa TREECON (Van de Peer, De Wacher, 1994) ir POPGENE, pagal apskaičiuotus genetinius atstumus, buvo braižomos dendrogramos.

Tarpopuliacinę genetinę įvairovę apibrėžiantis komponentas ΦPT bei fiksacijos indeksas kiekvienam žymeniui (FST) paskaičiuoti su kompiuterine programa GenaAIEx 6 (Genetic

Analysis in Exel) (Peakall, Smouse, 2006). ΦPT parodo genetinę diferenciaciją tarp populiacijų ir yra prilyginamas Wright‘o (Wright, 1951, 1965) analogui. Sekvenuotų fragmentų chromotogramų įvertinimui ir lyginimui naudota kompiuterinė BioEdit 5.0.9 sekų analizės programa (BioEdit Sequence Alignment Editor). Filogenetinių ryšių nustatymui panaudota „MEGA 4“ kompiuterinė programa (Tamura et.al., 2007). Sekvenuotų sekų nukleotidų analizė atlikta Neighbor-Joining metodu (Saitou, Nei, 1987). Filogenetinis medis su nukleotidais sudarytas remiantis Kimura 2–parameter (Kimura, 1980) modeliu.

2.6 pav. PGR mėginių ruošimas sekvenavimui: A. Sekvenuoti paruošto PGR produkto perkėlimas į sekvenatoriaus plokštelę ir uždengiamas dangteliu; B. Plokštelės centrifugavimas; C. Sekvenatoriaus plokštelės patalpinimas į ABI PRISM 310 sekvenatorių (Applied Biosystems); D. Pirminė sekvenuotų PGR produktų sekų analizė

3. REZULTATAI JŲ APTARIMAS

3.1 DNR išskyrimo problematiškumas

Pirmasis etapas atliekant molekulinius tyrimus yra DNR išskyrimas iš drugio. Atliekant tyrimus buvo susidurta su problemomis pritaikant skirtingus DNR išskyrimo metodus. Iš viso buvo išskirta 330 DNR mėginių. DNR išskyrimui buvo panaudoti 4 DNR išskyrimo metodai: 1. Pagal V. Tkach ir J. Pawlowski (1999); 2. Mūsų modifikuotas DNR išskyrimas remiantis DNR išskyrimo metodu pagal V. Tkach ir J. Pawlowski (1999); 3. Mūsų modifikuotas DNR išskyrimo metodas pagal H. M. Robertson ir E. G. McLeod (1993); 4. DNR skyrimas panaudojant DNR išskyrimo rinkinį „Nucleospin Tissue Kit“. Pirmasis DNR išskyrimo metodas buvo pagal V. Tkach ir J. Pawlowski (1999). Naudojant šį metodą buvo bandyta išskirti iš 12 fiksuotų 96% etanolyje drugių DNR. Tačiau šiuo metodu drugių DNR išskirti nepavyko. Todėl buvo ieškomas naujas DNR išskyrimo metodas. Šis metodas buvo mūsų modifikuotas su prišlifuotais objektyviniais stikleliais ir pritaikytas DNR išskyrimui iš vabzdžių. Išskiriant iš etanolyje fiksuotų drugių DNR, papildomai prie izopropanolio buvo panaudotas 10M amonio acetatas. Naudojant šį metodą buvo išskirta 10 drugių DNR. DNR išskirti pavyko, tačiau atlikus polimerazės grandininę reakciją (PGR) ir vykdant elektroforezę PGR produkto koncentracija buvo labai maža. Tokio PGR produkto negalima sekvenuoti. Be to, DNR išskyrimas panaudojant šį metodą, užimdavo labai daug laiko, todėl tyrimų metu buvo ieškomas trumpesnis ir rezultatyvesnis DNR išskyrimo metodas. Trečiasis DNR išskyrimo metodas buvo pagal H. M. Robertson ir E. G. McLeod (1993) mūsų modifikuotas (Sruoga et al., 2009). Nors šis DNR išskyrimo metodas ir leido sutaupyti laiko, tačiau gauti rezultatai nebuvo labai geri. Šiuo metodu buvo išskirta 62 etanolyje fiksuotų drugių DNR. Todėl tyrimų metu toliau buvo ieškomas DNR išskyrimo metodas, kuriuo būtų galima išskirti DNR ne tik iš fiksuotų etanolyje drugių, bet ir sausų kolekcinių drugių, panaudojant mažą audinio kiekį (pvz., galvos, krūtinės ar kojos). Ketvirtasis DNR išskyrimo metodas buvo DNR skyrimas, panaudojant DNR išskyrimo rinkinį „Nucleospin Tissue Kit“ (Machery-Nagel, Düren, Vokietija), remiantis gamintojo rekomendacijomis su kai kuriomis mūsų modifikacijomis: audinys nebuvo homogenizuojamas su skystu azotu, o BE buferio kiekis buvo sumažintas 5 kartus. DNR skyrimas, panaudojant DNR išskyrimo rinkinį, buvo tinkamiausias, todėl šiuo metodu buvo išskirta iš fiksuotų etanolyje ir kolekcinių 220 drugių DNR, ir taikomas tolimesniems tyrimams.

3.2 Mitochondrinės DNR COI geno sekų analizė

DNR molekulinių žymenų paieškos metu nustatyta, kad specifinių, mitochondrinės DNR citochromo c oksidazės I (COI) geno atkarpą amplifikuojančių pradmenų pora LCO1490 ir HCO2198 (Folmer et al., 1994) yra tinkama tirti Tischeriidae ir Elachistidae šeimos drugius.

3.2.1 Tischeriidae šeimos drugių COI geno sekos

Molekulinių tyrimų metu buvo ištirta 13 Tischeriidae šeimos drugių rūšių. Citochromo c oksidazės I (COI) genas buvo amplifikuotas 22 šios šeimos individų DNR. Amplifikuoti fragmentai buvo sekvenuojami. Gauti COI geno 640 nukleotidų sekų fragmentai, esantys 2239– 2944 nukleotidų pozicijos atkarpoje. Sekvenuotoms drugių sekoms (3.1 pav.) buvo suteikti genų banko numeriai (3.1 lentelė).

Coptotriche_marginea(2) GGA ACG TCT TTA AGT CTT CTT ATT CGA GCA GAA CTT GGA ACT CCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Coptotriche_marginea(3) GGA ACG TCT TTA AGT CTT CTT ATT CGA GCA GAA CTT GGA ACT CCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Coptortiche_marginea(4) GGA ACG TCT TTA AGT CTT CTT ATT CGA GCA GAA CTT GGA ACT CCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Coptotriche_marginea(1) GGA A-G TCT TTA AGT CTT CTT AGG CGA GCA GAA CTT GGA ACT CCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Tischeria_ekebladella(3) GGA ACA TCT ATA AGA TTA CTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCC TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATC TAT AAT [ 78] Tischeria_ekebladella(1) GGA ACA TCT ATA AGA TTA CTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCC TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATC TAT AAT [ 78] Tischeria_ekebladella(2) GGA ACA TCT ATA AGA TTA CTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCC TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATC TAT AAT [ 78] Tischeria_dodonaea(1) GGA A-A TCA TTA AGA TTA TTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAC [ 78] Tischeria_dodonaea(2) GGA A-A TCA TTA AGA TTA TTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAC [ 78] Tischeria_dodonaea(3) GGA A-A TCA TTA AGA TTA TTA ATT CGA ACT GAA TTA GGA ACT TCA GGT TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAC [ 78] Astrotischeria_sp._4848 GGA ACA TCT TTA AGA ?TA CTC ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4910 GGA ACA TCT TTA AGA TTA CTC ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4909(1) GGA ACA TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4909(2) GGA ACA TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4877 GGA ACT TCA TTA AGA ATA TTA ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAC AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4936 GGA ACT TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA CTT GGA TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAC CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4894 GGA ACT TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA CTT GGA TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAC CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4937 GGA ACA TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA TTG GGA TCA GCA GGA TCA TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4944(2) GGA ACA TCT TTA AGA ATA TTA ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCC TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4939(1) GGA ACT TCA TTA AGA CTA TTA ATT CGA GCT GAA TTA GGA TCA GCA GGA TCC TTA ATT GGA GAT GAC CAA ATT TAT AAC [ 78] Astrotischeria_sp._4957(1) GGA ACA TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA CTT GGG TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78] Astrotischeria_sp._4957(2) GGA ACA TCT TTA AGA TTA TTA ATT CGA GCT GAA CTT GGG TCA GCA GGA TCT TTA ATT GGA GAT GAT CAA ATT TAT AAT [ 78]

Coptotriche_marginea(2) ACC ATT GTA ACA GCA CAC GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Coptotriche_marginea(3) ACC ATT GTA ACA GCA CAC GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Coptortiche_marginea(4) ACC ATT GTA ACA GCA CAC GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Coptotriche_marginea(1) ACC ATT GTA ACA GCA CAC GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Tischeria_ekebladella(3) ACT ATT GTC ACT GCT CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Tischeria_ekebladella(1) ACT ATT GTC ACT GCT CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Tischeria_ekebladella(2) ACT ATT GTC ACT GCT CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Tischeria_dodonaea(1) ACT ATT GTT ACT GCA CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Tischeria_dodonaea(2) ACT ATT GTT ACT GCA CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGT AAT TGA [156] Tischeria_dodonaea(3) ACT ATT GTT ACT GCA CAT GCA TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4848 ACT ATC GTA ACT GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4910 ACT ATC GTA ACT GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4909(1) ACT ATT GTA ACT GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTC ATA GTT ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4909(2) ACT ATT GTA ACT GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTC ATA GTT ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4877 ACA ATT GTT ACA GCC CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTG ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4936 ACT ATT GTT ACA GCC CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4894 ACT ATT GTT ACA GCC CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4937 ACT ATT GTA ACT GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTC ATA GTT ATA CCT ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4944(2) ACT ATT GTA ACT GCC CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCA ATT ATA ATT GGA GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4939(1) ACA ATT GTT ACA GCT CAT GCT TTT ATT ATA ATT TTT TTT ATA GTA ATA CCA ATT ATA ATT GGT GGA TTT GGA AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4957(1) ACT ATT GTT ACT GCC CAT GCT TTT ATC ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATC ATA ATT GGG GGA TTT GGT AAT TGA [156] Astrotischeria_sp._4957(2) ACT ATT GTT ACT GCC CAT GCT TTT ATC ATA ATT TTT TTT ATA GTT ATA CCA ATC ATA ATT GGG GGA TTT GGT AAT TGA [156]

3.1 pav. Sekvenuotos Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos

Coptotriche_marginea(2) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCG CGA CTT AAC AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTT CCC CCA [234] Coptotriche_marginea(3) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCG CGA CTT AAC AAT ATA AAA TTT TGA TTA CTT CCC CCA [234] Coptortiche_marginea(4) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCG CGA CTT AAC AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTT CCC CCA [234] Coptotriche_marginea(1) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCG CGA CTT AAC AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTT CCC CCA [234] Tischeria_ekebladella(3) TTA GTT CCT TTA ATA CTA GGT GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCA CGT TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTA CCC CCA [234] Tischeria_ekebladella(1) TTA GTT CCT TTA ATA CTA GGT GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCA CGT TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTA CCC CCA [234] Tischeria_ekebladella(2) TTA GTT CCT TTA ATA CTA GGT GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCA CGT TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTA CCC CCA [234] Tischeria_dodonaea(1) TTA GTT CCA TTA ATA TTA GGT GCT CCT GAT ATA GCT TTC CCC CGA TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA TTA CCC CCA [234] Tischeria_dodonaea(2) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGT GCT CCT GAT ATA GCT TTT CCT CGA ATT AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA TTA CCC CCA [234] Tischeria_dodonaea(3) TTA GTT CCA TTA ATA TTA GGT GCT CCA GAT ATA GCT TTC CCC CGA ATA AAT AAC ATA AGA TTT TGA TTA TTA CCC CCA [234] Astrotischeria_sp._4848 TTA GTT CCT TTA ATG TTA GGA GCC CCT GAT ATA GCG TAT CCT CGG CTT AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTG CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4910 TTA GTT CCT TTA ATG TTA GGA GCC CCT GAT ATA GCG TAT CCT CGG CTT AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTG CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4909(1) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCC TAC CCT CGA CTT AAT AAT ATA AGT TTC TGA TTA CTT CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4909(2) TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCC TAC CCT CGA CTT AAT AAT ATA AGT TTC TGA TTA CTT CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4877 TTA GTA CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCA TAC CCT CGC CTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA CTA CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4936 TTA GTA CCT TTA ATA TTA GGT GCT CCA GAT ATA GCT TAT CCT CGT TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4894 TTA GTA CCT TTA ATA TTA GGT GCT CCA GAT ATA GCT TAT CCT CGT TTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4937 TTA GTT CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCT GAT ATA GCC TAC CCT CGA CTT AAT AAT ATA AGT TTC TGA TTA CTT CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4944(2) TTA GTC CCT TTA ATA TTA GGA GCT CCA GAT ATA GCT TAT CCT CGA CTT AAT AAT ATA AGA TTT TGA TTA CTC CCC CCA [234] Astrotischeria_sp._4939(1) TTA GTA CCT TTA ATA TTA GGA GCC CCT GAT ATA GCT TAC CCT CGT CTT AAT AAT ATA AGA TTT TGA CTA CTT CCC CCA [234] Astrotischeria_sp._4957(1) CTA GTT CCC CTA ATA TTA GGG GCC CCT GAT ATA GCT TAT CCC CGA CTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA CTA CTC CCC CCT [234] Astrotischeria_sp._4957(2) CTA GTT CCC CTA ATA TTA GGG GCC CCT GAT ATA GCT TAT CCC CGA CTA AAT AAT ATA AGA TTT TGA CTA CTC CCC CCT [234]

Coptotriche_marginea(2) TCT CTT CTT CTT TTA ATT TCG AGA AGA GTT GTG GAA AAT GGA GCA GGA ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCA CTT TCA [312] Coptotriche_marginea(3) TCT CTT CTT CTT TTA ATT TCG AGA AGA GTT GTG GAA AAG GGA GCA GGA ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCA CTT TCA [312] Coptortiche_marginea(4) TCT CTT CTT CTT TTA ATT TCG AGA AGA GTT GTG GAA AAT GGA GCA GGA ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCA CTT TCA [312] Coptotriche_marginea(1) TCT CTT CTT CTT TTA ATT TCG AGA AGA GTT GTG GAA AAT GGA GCA GGA ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCA CTT TCA [312] Tischeria_ekebladella(3) TCT TTA TTA CTA TTA ATT TCT AGA AGA ACA GTG GAA ATA GGG GCA GGA ACT GGT TGA ACA GTA TAC CCC CCC TTA TCC [312] Tischeria_ekebladella(1) TCT TTA TTA CTA TTA ATT TCT AGA AGA ACA GTG GAA ATG GGG GCA GGA ACT GGT TGA ACA GTA TAC CCC CCC TTA TCC [312] Tischeria_ekebladella(2) TCT TTA TTA CTA TTA ATT TCT AGA AGA ACA GTG GAA ATA GGG GCA GGA ACT GGT TGA ACA GTA TAC CCC CCC TTA TCC [312] Tischeria_dodonaea(1) TCT TTA TTA TTA TTA ATT TCA AGA AGA ACA GTT GAA GTA GGA GCA GGA ACT GGA TGA ACT GTA TAC CCC CCT TTA TCA [312] Tischeria_dodonaea(2) TCT TTA TTA TTA TTA ATT TCA AGA AGA ATT GTA GAA TCA GGA GCA GGA ACT GGA TGA ACA GTA TAC CCC CCT TTA TCA [312] Tischeria_dodonaea(3) TCT TTA TTA TTA TTA ATT TCA AGA AGA ATT GTA GAA GTA GGA GCA GGA ACT GGA TGA ACA GTA TAC CCC CCT TTA TCA [312] Astrotischeria_sp._4848 TCA CTT TTA TTA TTA ATT TCG AGA AGA ATC GTA GAA TCA GGA GCT GGA ACT GGT TGA ACA GTT TAC CCT CCC TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4910 TCA CTT TTA TTA TTA ATT TCG AGA AGA ATC GTA GAA TCA GGA GCT GGA ACT GGT TGA ACA GTT TAC CCT CCC TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4909(1) TCC CTC TTA TTG TTA ATT TCC AGA AGA ATC GTT GAA TCT GGT GCA GGA ACT GGA TGA ACA GTC TAT CCC CCT TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4909(2) TCC CTC TTA TTG TTA ATT TCC AGA AGA ATC GTT GAA TCT GGT GCA GGA ACT GGA TGA ACA GTC TAT CCC CCT TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4877 TCT CTT TTA ATT TTA ATT TCT AGA AGA ATT GTA GAA TCA GGA GCT GGA ACT GGA TGA ACA GTT TAT CCT CCT TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4936 TCT TTA TTA TTA TTA ATT TCA AGC AGA ATT GTA GAA TCT GGC GCC GGT ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCT CCT CTG TCA [312] Astrotischeria_sp._4894 TCT TTA TTA TTA TTA ATT TCA AGC AGA ATT GTA GAA TCT GGC GCC GGT ACA GGA TGA ACA GTT TAC CCT CCT CTG TCA [312] Astrotischeria_sp._4937 TCC CTC TTA TTG TTA ATT TCC AGA AGA ATC GTT GAA TCC GGC GCA GGA ACT GGA TGA ACA GTC TAT CCC CCT TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4944(2) TCA CTT ATA TTA CTA ATT TCC AGA AGA ATT GTA GAA TCG GGA GCT GGA ACT GGT TGA ACA GTT TAT CCT CCT TTA TCT [312] Astrotischeria_sp._4939(1) TCA CTT TTA CTT TTA ATT TCT AGA AGA ATT GTA GAA TCA GGA GCT GGT ACT GGA TGA ACA GTT TAT CCT CCT CTA TCA [312] Astrotischeria_sp._4957(1) TCT ATT TTA CTT TTA ATT TCC AGA AGA CTG GTT GAG TCA GGA GCT GGG ACT GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCT TTA TCA [312] Astrotischeria_sp._4957(2) TCT ATT TTA CTT TTA ATT TCC AGA AGA CTG GTT GAG TCA GGA GCT GGG ACT GGA TGA ACA GTT TAC CCC CCT TTA TCA [312]

3.1 pav. Sekvenuotos Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos (tęsinys)

Coptotriche_marginea(2) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AGA TCA GTA GAT TTA ACA ATT TTT TCA TTA CAT TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Coptotriche_marginea(3) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AAA TCA GTA GAT TTA ACA ATT TTT TCA TTA CAT TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Coptortiche_marginea(4) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AGA TCA GTA AAT TTA ACA ATT TTT TCA TTA CAT TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Coptotriche_marginea(1) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AGA TCA GTA GAT TTA ACA ATT TTT TCA TTA CAT TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Tischeria_ekebladella(3) TCA AAT ATT GCT CAT ACT GGA AGA GCT GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAT TTA GCT GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Tischeria_ekebladella(1) TCA AAT ATT GCT CAT ACT GGA AGA GCT GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAT TTA GCT GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Tischeria_ekebladella(2) TCA AAT ATT GCT CAT ACT GGA AGA GCT GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAT TTA GCT GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Tischeria_dodonaea(1) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGT AGA GCA GTT GAT TTA ACA ATT TTT TCT CTA CAT TTA GCT GGT ATT TCT TCA ATT CTA [390] Tischeria_dodonaea(2) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AGA TCA GTT GAT TTA ACA ATT TTT TCT CTT CAT TTA GCT GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Tischeria_dodonaea(3) TCT AAT ATT GCA CAT ACT GGA AGA TCT GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCC CTT CAT TTA GCT GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4848 TCT AAT ATT GCC CAT ACA GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCA CTT CAT TTA GCT GGT ATT TCT TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4910 TCT AAT ATT GCC CAT ACA GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCA CTT CAT TTA GCT GGT ATT TCT TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4909(1) TCT AAT ATT GCC CAC ACA GGA AGA TCA GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAC TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4909(2) TCT AAT ATT GCC CAC ACA GGA AGA TCA GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAC TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4877 TCT AAT ATT GCC CAT ACT GGG AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCA CTT CAT TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT CTA [390] Astrotischeria_sp._4936 TCA AAT ATT GCC CAT ACT GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCT ATT TTT TCA CTA CAT TTA GCA GGT ATT TCC TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4894 TCA AAT ATT GCC CAT ACT GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCT ATT TTT TCA CTA CAT TTA GCA GGT ATT TCC TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4937 TCT AAT ATT GCC CAC ACA GGA AGA TCA GTA GAC TTA ACA ATT TTT TCT TTA CAC TTA GCA GGA ATT TCA TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4944(2) TCT AAT ATT GCC CAT AAT GGT AGA TCA GTA GAT TTA GCA ATT TTT TCC CTA CAT TTA GCA GGA ATT TCT TCA ATC TTA [390] Astrotischeria_sp._4939(1) TCT AAT ATT GCC CAT ACT GGT AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCA CTT CAT TTA GCA GGA ATT TCT TCA ATT TTA [390] Astrotischeria_sp._4957(1) TCT AAT ATT GCC CAC ACT GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCG CTT CAT TTA GCA GGT ATT TCT TCA ATC TTA [390] Astrotischeria_sp._4957(2) TCT AAT ATT GCC CAC ACT GGA AGA TCA GTT GAT TTA GCA ATT TTT TCG CTT CAT TTA GCA GGT ATT TCT TCA ATC TTA [390]

Coptotriche_marginea(2) GGT GCA ATT AAT TTC ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA GCT CAA GGA ATG TCT TTT GAC CAA ATA CCA TTA TTT GTA [468] Coptotriche_marginea(3) GGT GCA ATT AAT TTC ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CAA GCT CAA GGA ATG TCT TTT GAC CAA ATA CCA TTA TTT GTA [468] Coptortiche_marginea(4) GGG GCA ATT AAT TTC ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA GCT CAA GGA ATG TCT TTT GAC CAA ATA CCA TTA TTT GTA [468] Coptotriche_marginea(1) GGT GCA ATT AAT TTC ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA GCT CAA GGA ATG TCT TTT GAC CAA ATA CCA TTA TTT GTA [468] Tischeria_ekebladella(3) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGC TCT AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT CTA TTT GTC [468] Tischeria_ekebladella(1) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGC TCT AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT CTA TTT GTC [468] Tischeria_ekebladella(2) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGC TCT AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT CTA TTT GTC [468] Tischeria_dodonaea(1) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA TTA AAT ATA CGT TCT AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468] Tischeria_dodonaea(2) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA ATA AAT ATA CGT TCA AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468] Tischeria_dodonaea(3) GGA GCA ATT AAT TTT ATT ACA ACA ATA TTA AAT ATA CGA TCT AAT GGT ATA TCA TTT GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468] Astrotischeria_sp._4848 GGG GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA ATA AAT ATA CGC TCA GAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTC [468] Astrotischeria_sp._4910 GGG GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA ATA AAT ATA CGC TCA GAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTC [468] Astrotischeria_sp._4909(1) GGT GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA TCT CAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4909(2) GGT GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA TCT CAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4877 GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA TTA AAT ATA CGA TCA AAA GGA ATA ACT TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTG [468] Astrotischeria_sp._4936 GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACC ACT ATA ATT AAT ATA CGA TCT GAA GGA ATA TCT TTT GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4894 GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACC ACT ATA ATT AAT ATA CGA TCT GAA GGA ATA TCT TTT GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4937 GGT GCT ATT AAT TTT ATT ACT ACT ATA TTA AAT ATA CGA TCT CAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4944(2) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACC ATA TTA AAT ATA CGA TCA GAA GGA ATA ACA TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTA [468] Astrotischeria_sp._4939(1) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA TTA AAT ATA CGA TCA AAA GGA ATA ACT TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468] Astrotischeria_sp._4957(1) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA ATA AAT ATG CGA TCA GAA GGG ATA ACT TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468] Astrotischeria_sp._4957(2) GGA GCT ATT AAT TTT ATT ACA ACT ATA ATA AAT ATG CGA TCA GAA GGG ATA ACT TTA GAT CAA ATA CCT TTA TTT GTT [468]

3.1 pav. Sekvenuotos Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos (tęsinys)

Coptotriche_marginea(2) TGA GCA GTT GCT ATT ACT ACA GTA TTA TTA TTA TTA TCT TTA CCG GTT TTA GCT GGA GCT ATT ACT ATA TTA TTA ACA [546] Coptotriche_marginea(3) TGA GCA GTT GCT ATT ACT ACA GTA TTA TTA TTA TTA TCT TTA CCG GTT TTA GCT GGA GCT ATT ACT ATA TTA TTA ACA [546] Coptortiche_marginea(4) TGA GCA GTT GCT ATT ACT ACA GTA TTA TTA TTA TTA TCT TTA CCG GTT TTA GCT GGA GCT ATT ACT ATA TTA TTA ACA [546] Coptotriche_marginea(1) TGA GCA GTT GCT ATT ACT ACA GTA TTA TTA TTA TTA TCT TTA CCG GTT TTA GCT GGA GCT ATT ACT ATA TTA TTA ACA [546] Tischeria_ekebladella(3) TGA TCT GTT GCT ATT ACA ACA GTA TTA CTA CTA TTA TCT TTA CCA GTT TTA GCT GGT GCT ATT ACA ATA CTC CTA ACT [546] Tischeria_ekebladella(1) TGA TCT GTT GCT ATT ACA ACA GTA TTA CTA CTA TTA TCT TTA CCA GTT TTA GCT GGT GCT ATT ACA ATA CTC CTA ACT [546] Tischeria_ekebladella(2) TGA TCT GTT GCT ATT ACA ACA GTA TTA CTA CTA TTA TCT TTA CCA GTT TTA GCT GGT GCT ATT ACA ATA CTC CTA ACT [546] Tischeria_dodonaea(1) TGA TCT GTT GCT ATT ACT ACA GTT TTA TTA TTA TTA TCA TTA CCA GTT TTA GCT GGT GCC ATT ACT ATA CTT TTA ACT [546] Tischeria_dodonaea(2) TGA TCT GTT GCA ATT ACT ACA GTT TTA TTA TTA TTT TCA TTA CCA GTT TTA GCT GGT GCC ATT ACT ATA CTT TTA ACT [546] Tischeria_dodonaea(3) TGA TCT GTT GCA ATT ACT ACA GTT TTA TTA TTA TTA TCT TTC CCA GTT TTA GCT GGA GCT ATT ACT ATA CTT TTA ACT [546] Astrotischeria_sp._4848 TGA GCA GTA TTG GTA ACA ACT ATT TTA TTA CTA CTT TCA TTG CCA GTA TTA GCT GGT GCT ATT ACC ATA CTT TTA ACA [546] Astrotischeria_sp._4910 TGA GCA GTA TTG GTA ACA ACT ATT TTA TTA CTA CTT TCA TTG CCA GTA TTA GCT GGT GCT ATT ACC ATA CTT TTA ACA [546] Astrotischeria_sp._4909(1) TGA GCT GTA TTT GTA ACT ACT ATT TTA CTA TTA TTA TCT TTA CCA GTT CTT GCC GGA GCA ATT ACA ATA TTA TTA ACT [546] Astrotischeria_sp._4909(2) TGA GCT GTA TTT GTA ACT ACT ATT TTA CTA TTA TTA TCT TTA CCA GTT CTT GCC GGA GCA ATT ACA ATA TTA TTA ACT [546] Astrotischeria_sp._4877 TGA GCA GTA TTT GTA ACA ACT ATT TTA CTC TTA CTT TCA TTA CCA GTA TTA GCA GGT GCT ATT ACA ATA CTT TTA ACA [546] Astrotischeria_sp._4936 TGA GCT GTA TTA GTT ACA ACT GTA TTA CTA TTA CTT TCA TTG CCA GTA TTA GCT GGT GCA ATC ACT ATA CTA CTT ACA [546] Astrotischeria_sp._4894 TGA GCT GTA TTA GTT ACA ACT GTA TTA CTA TTA CTT TCA TTG CCA GTA TTA GCT GGT GCA ATC ACT ATA CTA CTT ACA [546] Astrotischeria_sp._4937 TGA GCT GTA TTT GTA ACT ACT ATT TTA CTA TTA TTA TCT TTA CCA GTT TTT GCC GGA GCA ATT ACA ATA TTA TTA ACT [546] Astrotischeria_sp._4944(2) TGA GCT GTA TTT GTT ACA ACT ATT TTA CTA TTA CTT TCA TTG CCA GTA TTA GCA GGA GCT ATT ACA ATA CTT TTA ACA [546] Astrotischeria_sp._4939(1) TGA GCT GTA TTT GTA ACA ACT ATT TTA TTA TTA CTT TCA TTA CCA GTA TTA GCT GGA GCT ATT ACA ATA CTT TTA ACA [546] Astrotischeria_sp._4957(1) TGA GCA GTA TTA GTT ACA ACT ATT TTA TTA TTA CTT TCA CTT CCA GTG CTA GCA GGA GCT ATT ACA ATA CTT TTA ACT [546] Astrotischeria_sp._4957(2) TGA GCA GTA TTA GTT ACA ACT ATT TTA TTA TTA CTT TCA CTT CCA GTG CTA GCA GGA GCT ATT ACA ATA CTT TTA ACT [546]

Coptotriche_marginea(2) GAC CGT AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCT GGG GGA GGA GAC CCT ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Coptotriche_marginea(3) GAC CGT AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCT GGG GGA GGA AAC CCT ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Coptortiche_marginea(4) GAC CGT AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCT GGG GGA GGA AAC CCT ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Coptotriche_marginea(1) GAC CGT AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCT G------[624] Tischeria_ekebladella(3) GAT CGA AAT CTT AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGA GAC CCT ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Tischeria_ekebladella(1) GAT CGA AAT CTT AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGA GAC CCT ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Tischeria_ekebladella(2) GAT CGA AAT CTT AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGA GAC CCT ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Tischeria_dodonaea(1) GAT CGG AAT TTA AAC ACA TCT TTC TTT GAT CCT GCT GGA GGA GGT -AC CCC ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTC ------[624] Tischeria_dodonaea(2) GTA CGG AAT TTA AAC ACA TCT TTC TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGT -AC CC------[624] Tischeria_dodonaea(3) GTA CGG AAT TTA AAC ACA TCT TTC TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGT -AC CC------[624] Astrotischeria_sp._4848 GAC CGA AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCG GGG GGA GGA GAC CCA ATT TT------[624] Astrotischeria_sp._4910 GAC CGA AAC TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCG GGA GGA GGA GAC CCA ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4909(1) GAT CGA AAT TTA AAT ACT TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGA GAT CCA ATT TTA TAT CAG CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4909(2) GAT CGA AAT TTA AAT ACT TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGA GGA GGA GAT CCA ATT TTA TAT CAG CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4877 GAT CGA AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCC GGT GGT GGT GAT CCA ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4936 GAC CGA AAC TTA AAC ACA TCA TTT TTT GAC CCA GCA GGT GGG GGA GAC CCT ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTC TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4894 GAC CGA AAC TTA AAC ACA TCA TTT TTT GAC CCA GCA GGT GGG GGA GAC CCT ATT TTA TAC CAA CAT TTA TTC TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4937 GAT CGA AAT TTA AAT ACT TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGG GGA GGA GAT CCA ATT TTA TAT CAG CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4944(2) GAT CGA AAT CTA AAT ACA TCA TTT TTT GAC CCT GCT GGG GGG G------[624] Astrotischeria_sp._4939(1) GAT CGA AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCT GGA GGG GGA GAT CCA ATT TTA TAT CAA CAT TTA TTT TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4957(1) GAT CGA AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCA GGA GGA GGA GAC CCA ATT TTG TAT CAA CAT TTA TTC TGA TTT [624] Astrotischeria_sp._4957(2) GAT CGA AAT TTA AAT ACA TCA TTT TTT GAT CCT GCA GGA GGA GGA GAC CCA ATT TTG TAT CAA CAT TTA TTC TGA TTT [624]

3.1 pav. Sekvenuotos Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos (tęsinys)

Coptotriche_marginea(2) TTT GGC CAC CC- [636] Coptotriche_marginea(3) TTG GG------[636] Coptortiche_marginea(4) TTG G------[636] Coptotriche_marginea(1) ------[636] Tischeria_ekebladella(3) TTT GGT CAC C-- [636] Tischeria_ekebladella(1) TTT GG------[636] Tischeria_ekebladella(2) TTT GGT CAC CC- [636] Tischeria_dodonaea(1) ------[636] Tischeria_dodonaea(2) ------[636] Tischeria_dodonaea(3) ------[636] Astrotischeria_sp._4848 ------[636] Astrotischeria_sp._4910 TTT G------[636] Astrotischeria_sp._4909(1) TTT GGT CAC CC- [636] Astrotischeria_sp._4909(2) TTT GGT CAC C-- [636] Astrotischeria_sp._4877 TTT G------[636] Astrotischeria_sp._4936 TTT GGT CAC CC- [636] Astrotischeria_sp._4894 TTT GGT CAC C-- [636] Astrotischeria_sp._4937 TTT GGT CAC CCT [636] Astrotischeria_sp._4944(2) ------[636] Astrotischeria_sp._4939(1) TTT GGT CAC CCC [636] Astrotischeria_sp._4957(1) TTT GGT CAC CCC [636] Astrotischeria_sp._4957(2) TTT GGT ------[636]

3.1 pav. Sekvenuotos Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos (tęsinys)

3.1 lentelė. Tirti Tischeriidae šeimos drugiai, autoriai ir mėginių genų banko numeriai Tirti Tischeriidae šeimos drugiai ir rūšių autoriai Inventorinis genų banko numeris Coptotriche marginea(1) (Haworth, 1828) HM244382 Coptotriche marginea(2) (Haworth, 1828) HM244379 Coptotriche marginea(3) (Haworth, 1828) HM244380 Coptotriche marginea(4) (Haworth, 1828) HM244381 Tischeria ekebladella(1) (Bjerkander, 1795) HM244384 Tischeria ekebladella(2) (Bjerkander, 1795) HM244385 Tischeria ekebladella(3) (Bjerkander, 1795) HM244383 Tischeria dodonea(1) Stainton, 1858 HM244386 Tischeria dodonea(2) Stainton, 1858 HM244388 Tischeria dodonea(3) Stainton, 1858 HM244387

Astrotischeria sp. 4848 HM244389

Astrotischeria sp. 4877 HM244393

Astrotischeria sp. 4894 HM244395

Astrotischeria sp. 4909(1) HM244391

Astrotischeria sp. 4909(2) HM244392

Astrotischeria sp. 4910 HM244390

Astrotischeria sp. 4936 HM244394

Astrotischeria sp. 4937 HM244396

Astrotischeria sp. 4939 HM244398

Astrotischeria sp. 4944(2) HM244397

Astrotischeria sp. 4957(1) HM244399

Astrotischeria sp. 4957(2) HM244400

Tischeriidae šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekų analizė parodė skirtingą nukleotidų pasisikirstymo dažnį (3.2 lentelė). Visose sekvenuotose sekose aptikta 38,6 % T(U), 16,5 % C, 30,2 % A ir 14,8 % G nukleotidų. Gausiausiai T nukleotidų aptikta Tischeria dodonaea(1) sekose – 40,6%. Didelį C nukleotidų kiekį turi Astrotischeria sp. 4957(1) – 17,8 %. Daugiausiai A nukleotidų rasta Astrotischeria sp. 4944(2) sekoje – 31,7 %. Astrotischeria sp. 4957(2) sekoje aptikta didžiausias G nukleotidų procentas – 16,0 %.

3.2 lentelė. Nukleotidų kompozicijos drugiuose Individai T(U) (%) C (%) A (%) G (%) Bendras nukleotidų skaičius Coptotriche marginea(1) 37,8 16,3 30,6 15,3 582 Coptotriche marginea(2) 38,1 16,7 29,9 15,3 635 Coptotriche marginea(3) 38,2 16,1 30,7 15,1 629 Tischeria ekebladella(1) 38,8 16,9 30,0 14,3 629 Tischeria ekebladella(2) 38,6 17,3 30,1 14,0 635 Tischeria ekebladella(3) 38,6 17,2 30,1 14,0 634 Tischeria dodonaea(1) 40,6 15,3 30,4 13,8 616 Tischeria dodonaea(2) 40,4 14,8 30,8 14,0 594 Tischeria dodonaea(3) 39,1 15,3 31,3 14,3 594 Astrotischeria sp. 4848 37,6 16,6 29,6 16,1 601 Astrotischeria sp. 4877 38,7 15,6 31,2 14,5 628 Astrotischeria sp. 4894 38,6 17,2 29,3 14,8 634 Astrotischeria sp. 4909(1) 39,1 16,7 30,1 14,2 635 Astrotischeria sp. 4909(2) 39,1 16,6 30,1 14,2 634 Astrotischeria sp. 4910 38,2 16,6 29,6 15,6 628 Astrotischeria sp. 4936 38,6 17,3 29,3 14,8 635 Astrotischeria sp. 4937 39,0 16,8 29,7 14,5 636 Astrotischeria sp. 4939(1) 39,0 15,9 31,0 14,2 636 Astrotischeria sp. 4944(2) 37,2 16,0 31,7 15,1 589 Astrotischeria sp. 4957(1) 37,4 17,8 28,9 15,9 636 Astrotischeria sp. 4957(2) 37,8 17,1 29,0 16,0 630 Vidurkis 38,6 16,5 30,2 14,8 622,6

Analizuojant Tischeriidae šeimos mitochondrinės DNR COI geno sekas aptikti 57 nukleotidų kodonai. 3.3 lentelėje pateikti visi kodonai, esantys sekose ir jų procentinis dažnis. Dažniausiai pasitaikantis kodonas šios šeimos drugių mitochondrinės DNR COI geno sekose yra UUA(L), kuris sudaro 23,8%. Taip pat dažnai pasitaikantis kodonas yra AUU(I), kuris sudaro 17,6%. Sekvenuotose sekose neaptikti 7 kodonai: UAA(*), UAG(*), AAG(K), UGU(C), UGC(C), UGG(W), AGG(R).

3.3 lentelė. Kodonai sekvenuotose Tischeriidae drugių mitochondrinės DNR COI geno sekose Kodonas Skaičius Kodonas Skaičius Kodonas Skaičius Kodonas Skaičius * (%) ** (%) (%) (%) UUU(F) 12.3(1.81) UCU(S) 6.0(2.38) UAU(Y) 2.0(1.23) UGU(C) 0.0(0.00) UUC(F) 1.3(0.19) UCC(S) 1.0(0.39) UAC(Y) 1.3(0.77) UGC(C) 0.0(0.00) UUA(L) 23.8(4.40) UCA(S) 7.4(2.91) UAA(*) 0.0(0.00) UGA(*) 4.7(3.00) UUG(L) 0.8(0.14) UCG(S) 0.4(0.16) UAG(*) 0.0(0.00) UGG(W) 0.0(0.00) CUU(L) 4.3(0.80) CCU(P) 6.0(1.99) CAU(H) 3.2(1.53) CGU(R) 0.5(0.39) CUC(L) 0.8(0.14) CCC(P) 2.3(0.76) CAC(H) 1.0(0.47) CGC(R) 0.3(0.19) CUA(L) 2.6(0.48) CCA(P) 3.4(1.12) CAA(Q) 3.0(1.91) CGA(R) 2.9(2.05) CUG(L) 0.2(0.03) CCG(P) 0.4(0.12) CAG(Q) 0.1(0.09) CGG(R) 0.2(0.16) AUU(I) 17.6(1.72) ACU(T) 7.4(2.01) AAU(N) 8.7(1.82) AGU(S) 0.3(0.12) AUC(I) 0.9(0.08) ACC(T) 0.4(0.11) AAC(N) 0.9(0.18) AGC(S) 0.1(0.04) AUA(I) 12.3(1.20) ACA(T) 6.8(1.85) AAA(K) 0.2(1.60) AGA(R) 4.5(3.18) AUG(M) 0.4(1.00) ACG(T) 0.1(0.04) AAG(K) 0.0(0.40) AGG(R) 0.0(0.03) GUU(V) 5.1(1.95) GCU(A) 7.9(2.22) GAU(D) 5.5(1.46) GGU(G) 4.3(0.89) GUC(V) 0.5(0.21) GCC(A) 1.5(0.43) GAC(D) 2.0(0.54) GGC(G) 0.2(0.04) GUA(V) 4.3(1.65) GCA(A) 4.6(1.30) GAA(E) 2.2(1.92) GGA(G) 13.6(2.81 ) GUG(V) 0.5(0.19) GCG(A) 0.2(0.05) GAG(E) 0.1(0.08) GGG(G) 1.2(0.25) * Šalia kiekvieno kodono skliaustuose nurodomas jo koduojamos amino rūgšties pavadinimo trumpinys iš vienos raidės. ** Šalia kiekvieno skaičiaus skliaustuose nurodoma paklaida.

Sekvenuotose Tischeriidae COI geno sekose buvo nustatytas 201 variabilus nukleotidas iš 636. 435 nukleotidai yra konservatyvūs visiems šios šeimos drugiams. Gauti rezultatai buvo apibendrinti ir sudarytas Tischeriidae šeimos drugių mtDNR COI geno Neighbor-Joining (NJ) medis. Pateiktas medis yra nukleotidų tipo (Saitou, Nei, 1987), remiantis Kimura 2–parameter modeliu (Kimura, 1980) (3.2 pav.). Sudarant NJ medį panaudotas 581 nukleotidas. Remiantis Tischeriidae šeimos rūšių individų sekas NJ medyje susiformuoja 2 stambūs klasteriai A ir B (3.2 pav.). A klasteryje yra 2 stambūs subklasteriai A1 ir A2. Pagal nustatytas sekas genetiškai panašūs A1 subklasterio drugiai yra Astrotischeria sp. 4848, Astrotischeria sp. 4910, Astrotischeria sp. 4944(2), Astrotischeria sp. 4877, Astrotischeria sp. 4939(1),

Astrotischeria sp. 4957(1), Astrotischeria sp. 4957(2), Astrotischeria sp. 4936, Astrotischeria sp. 4894. Tarp šių rūšių aptikti 129 variabilūs nukleotidai iš 636. Informatyvių parsimonijai nukleotidų yra 117. Didžiausias genetinis panašumas A1 subklasteryje yra tarp Astrotischeria sp. 4936 ir Astrotischeria sp. 4894 rūšių. Konservatyvių sekos vietų tarp šių rūšių sekų yra 634 iš 636, o polimorfinių nukleotidų neaptikta. Remiantis genetiniais duomenimis šių rūšių sekos yra labai panašios. Genetiškai artimos rūšys yra Astrotischeria sp. 4848 ir Astrotischeria sp. 4910. Šių rūšių sekose aptikti 547 konservatyvūs nukleotidai ir 5 polimorfiniai nukleotidai. Genetiškai tolimiausios rūšys A1 subklasteryje yra Astrotischeria sp. 4957 ir Astrotischeria sp. 4894. Šių rūšių COI geno sekose aptikti 78 polimorfiniai nukleotidai ir 556 konservatyvūs nukleotidai iš 640. Didelis genetinis skirtumas pastebėtas taip pat tarp Astrotischeria sp. 4957 ir Astrotischeria sp. 4936 rūšių. Šių rūšių sekose aptikti 78 polimorfiniai nukleotidai, 557 nukleotidai buvo konservatyvūs šioms sekoms. Vidurūšinių genetinių skirtumų tarp Astrotischeria sp. 4957 rūšies individų neaptikta. Remiantis sekvenuotomis COI geno sekomis buvo įvertinti A1 subklasterio genetinių atstumų skirtumai (3.4 lentelė).

3.4 lentelė. A1 subklasterio genetinių atstumų skirtumai. Žymėjimas: 1. Astrotischeria sp. 4848; 2. Astrotischeria sp. 4910; 3. Astrotischeria sp. 4877; 4. Astrotischeria sp. 4936; 5. Astrotischeria sp. 4894; 6. Astrotischeria sp. 4944(2); 7. Astrotischeria sp. 4939(1); 8. Astrotischeria sp. 4957(1); 9. Astrotischeria sp. 4957(2) 1. 2. 0.003 3. 0.165 0.141 4. 0.043 0.036 0.117 5. 0.043 0.036 0.117 0.000 6. 0.168 0.141 0.012 0.155 0.155 7. 0.240 0.226 0.032 0.156 0.156 0.077 8. 0.036 0.026 0.245 0.083 0.083 0.230 0.379 9. 0.036 0.026 0.245 0.083 0.083 0.230 0.379 0.000 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Didžiausias genetinio atstumo skirtumas A1 subklasteryje aptiktas tarp Astrotischeria sp. 4939(1) ir Astrotischeria sp. 4957 rūšies drugių – 0.379. Mažiausias gentinis atstumas rastas tarp Astrotischeria sp. 4848 ir Astrotischeria sp. 4910 rūšių – 0.003. Genetinio atstumo skirtumo neaptikta tarp Astrotischeria sp. 4936 ir Astrotischeria sp. 4894 drugių rūšių. Remiantis sekvenuotomis COI geno sekomis genetiškai panašūs A2 subklasterio drugiai yra Astrotischeria sp. 4937, Astrotischeria sp. 4909(1) ir Astrotischeria sp. 4909(2). Tarp šių rūšių aptikti 5 polimorfiniai nukleotidai iš 636, o 630 nukleotidų yra konservatyvūs 64 visoms šių drugių sekoms. Parsimonijai informatyvių nukleotidų A2 subklasteryje nėra. Remiantis gautomis COI geno sekomis buvo įvertinti genetinių atstumų skirtumai (3.5 lentelė).

3.5 lentelė. A2 subklasterio genetinių atstumų skirtumai sekvenuotose COI geno sekose. Žymėjimas: 1. Astrotischeria sp. 4909(1); 2. Astrotischeria sp. 4909(2); 3. Astrotischeria sp. 4937 1. 2. 0.000 3. 0.008 0.008 1. 2. 3.

Genetinio atstumo skirtumas tarp Astrotischeria sp. 4909(1),(2) ir Astrotischeria sp. 4937 yra 0.008. Tarp Astrotischeria sp. 4909 rūšies individų genetinių atstumų skirtumų neaptikta. NJ medyje B klasteryje (3.2 pav.) susidaro 2 stambūs subklasteriai B1 ir B2. B1 subklasteryje yra Coptotriche marginea individai. B2 subklasteryje išsidėsto Tischeria genties drugiai: T. ekebladella ir T. dodonaea. Analizuojant sekvenuotas COI geno sekas B1 subklasteryje, Coptotriche marginea drugiuose rasta 10 polimorfinių nukleotidų. 619 nukleotidų yra konservatyvūs visiems šios rūšies drugiams. Parsimonijai informatyvių nukleotidų neaptikta. Remiantis genetinėmis sekomis buvo nustatyti genetinių atstumų skirtumai (3.6 lentelė).

3.6 lentelė. B1 subklasterio genetinių atstumų skirtumai sekvenuotose COI geno sekose. Žymėjimas: 1. Coptotriche marginea(2); 2. C. marginea(3); 3. C. marginea(4); 4. C. marginea(1). 1. 2. 0.012 3. 0.002 0.007 4. 0.007 0.022 0.005 1. 2. 3. 4.

Didžiausias genetinio atstumo skirtumas aptiktas tarp Coptotriche marginea(3) ir C. marginea(1) drugių – 0.022. Mažiausias genetinio atstumo skirtumas aptiktas tarp C. marginea(2) ir C. marginea(4) drugių − 0.002. Tischeria genties drugiai NJ medyje išsidėsto B2 subklasteryje: Tischeria ekebladella ir T. dodonaea. Tarp šių Tischeria genties rūšių individų sekų aptiktas 81 polimorfinis nukleotidas. 553 nukleotidai iš 636 yra konservatyvūs visoms šių drugių sekoms. 57 nukleotidai yra informatyvūs parsimonijai. Didelių vidurūšinių Tischeria ekebladella rūšies skirtumų

65 neaptikta. Tarp šios rūšies individų rastas tik 1 polimorfinis nukleotidas, o 633 nukleotidai yra informatyvūs parsimonijai. Didesni vidurūšiniai skirtumai aptikti T. dodonaea rūšies drugiuose. Šių drugių COI geno sekose rasti 38 polimorfiniai nukleotidai, o 636 nukleotidai yra konservatyvūs visoms rūšies sekoms. Analizuojant sekvenuotas mitochondrinės DNR COI geno sekas buvo įvertinti genetinių atstumų skirtumai B2 subklasteryje (3.7 lentelė).

3.7 lentelė. B2 subklasterio genetinių atstumų skirtumai sekvenuotose COI geno sekose. Žymėjimas: 1. Tischeria ekebladella(3); 2. T. ekebladella(1); 3. T. ekebladella(2); 4. T. dodonaea(1); 5. T. dodonaea(3); 6. T. dodonaea(2) 1. 2. 0.002 3. 0.000 0.002 4. 0.290 0.288 0.290 5. 0.157 0.165 0.157 0.072 6. 0.359 0.365 0.359 0.015 0.072 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Didžiausias genetinio atstumo skirtumas B2 subklasteryje aptiktas tarp T. ekebladella(1) ir T. dodonaea(2) drugių sekų – 0.365. Mažiausias genetinio atstumo skirtumas rastas tarp T. ekebladella(3) ir T. ekebladella(1) individų sekų,taip pat tarp T. ekebladella(1) ir T. ekebladella(2) drugių sekų − 0.002. Genetinio atstumo skirtumo neaptikta tarp T. ekebladella(3) ir T. ekebladella(2) sekų.

3.2 pav. Tischeriidae šeimos drugių Neighbor-Joining medis pagal Kimura2–parameter modelį, remiantis mtDNR COI geno sekomis. Skalė apačioje parodo genetinį atstumą. Įkėlų (angl. bootstrap) reikšmės, pavaizduotos ant medžio šakų, gautos naudojant 1000 pakartojimų

3.2.2 Tischeriidae rūšių polimorfizmas

2003 metais J. R. Stonis (R. Puplesis) ir A. Diškus pateikė Tischeriidae šeimos kladistinę analizę, kurioje pripažino tris pagrindines genčių rango evoliucines šakas (3.3 pav.). Pirmoji – Tischeria – susijusi su jukstos atsiradimu ir išsivystymu patino kopuliaciniame aparate bei antrumo susidarymu patelės genitalijose; antroji – Astrotischeria – susijusi su valvos dorsalinės skiautės ir netikrojo unkuso išsivystymu bei naujos mitybinių augalų šeimos (ypač Asteraceae) įsisavinimu; trečioji – Coptotriche – susijusi su transtila atsiradimu, spygliukų ant diafragmos išsivystymu, edeaguso modifikacija patino kopuliaciniame aparate ir membraninės sėklos kanalo dalies pailgėjimu patelės genitalijose. Ši Tischeriidae šeimos kladograma (3.3 pav.) yra paremta 34 apomorfiniais požymiais. Dešimt pirmųjų sinapomorfų įrodo šeimos monofiletinę kilmę: 1. Ilgų siūliškų žvynelių kuokštas, nusvyrantis virš trikampio ar trapecijos formos veido, glotniai padengto mažais smulkiais žvyneliais; 2. Unikalios labai ilgos patino ūselių sensilos ( chaetica); 3. Modifikuotų žvynelių (pecten) ant ūselių pamatinio narelio (scapus); 4. Sparnų gyslotumo redukcija (likusios tik penkios R gyslelės, besibaigiančios ties priekinio sparno costa, dvi M, viena Cu ir viena 2A gyslelė); 5. Labai modifikuotas edeagusas, virtęs ventraline phallus apodema; 6. Tegumenas stipriai sklerotizuotas iš priekio, o iš šono – su ataugomis; 7. Aneliusas – kaip membraninis vamzdelis su 3–5 poromis (ar daugiau) lateralinių šerelių; 8. Didelės kiaušdėtės skiautės, padengtos modifikuotais unikaliais žvyneliais, kurie stipriai praplatėję, patamsėję ir sukietėję; 9. Keturios ar penkios patelių genitalijų apofizių poros; 10. Chromosomų skaičiaus redukcija (n=23). Priekiniai sparnai – vienspalviai arba gelsvi (ar rusvi) su pavieniais tamsiais žvyneliais arba visiškai tamsūs, be juostelių (fascia). Vikšrų padarytos minos – dėminės. Senovinės Tischeriidae šeimos rūšys mitybiškai buvo susijusios su augalais, priklausančiais Fagaceae šeimai ir tik vėliau vyko kitų mitybinių augalų šeimų įsisavinimas. Trofinė specializacija, susijusi su Fagaceae, yra kaip simplesiomorfinis požymis, bendras trečdaliui Coptotriche ir daugeliui Tischeria rūšių. 11. Labai modifikuota valva; 12. Ant kopuliacinio maišelio latako ir kopuliacinio maišelio sienelės išsivystę dariniai, sudaryti iš mažų spygliukų grupių (scobination). 68

Filogenetinei Tischeriidae šakai taip pat yra būdinga: trumpa patelės sėklos kanalo membraninė dalis, neišsivysčiusi transtila, lygi (nespygliuota) patino kopuliacinio aparato diafragma. Tačiau šie požymiai vertinami kaip simplesiomorfai (taip pat būdingi Tischeria ir Astrotischeria gentims). 13. Atsiradusi ir išsivysčiusi juksta; 14. Dalinė aneliuso redukcija; 15. Patelės genitalijų vestibulumo srityje atsiradęs sklerotizuotas antrumas; 16. Keturios apofizių poros patelių genitalijose (vienos poros praradimas, matyt, yra kompensuojamas atsiradusiu antrumu). Filogenetinei Tischeriidae šakai taip pat yra būdinga: valva be dorsalinės skiautės (plesiomorfas, priešingai negu Astrotischeria gentyje); ilgas unkusas (plesiomorfas, kuris taip pat būdingas Coptotriche genčiai ir kelioms Astrotischeria rūšims). Šakai be trofinių ryšių su Fagaceae (plesiomorfinis požymis) taip pat būdinga trofinė adaptacija ant naujų augalų šeimų (Rhamnaceae ir Tiliaceae). 17. Atsirado dorsalinė valvos skiautė; 18. Greta sutrumpėjusių unkuso skiaučių atsirado netikrojo unkuso skiautės; 19. Ilgas, gale šakotas edeagusas; 20. Modifikuotas aneliusas, sukietėję šoniniai kraštai; 21. 9-o patelės segmento tergito mikrotrichijų suklestėjimas; 22. Kiaušdėtės dalinė redukcija (susiaurėjusios šoninės skiautės); 23. Žymiai padidėjusi ventralinė vinkuliumo dalis; 24. Žymiai pailgėjusios blauzdos pamatinės išaugos; 25. Maitinimosi naujos šeimos augalais adaptacija. Geografiniu požiūriu filogenetinė šaka (Astrotischeria) susijusi tik su Naujuoju Pasauliu (Pietų ir Šiaurės Amerika), o kitos dvi Tischeriidae gentys yra labai plačiai geografiškai paplitusios. 26. Plačios plokštelės formos, distaliai praplatėjusi valva; 27. Spygliuota diafragma; 28. Išsivysčiusi transtila, atsirado skersinė pertvarėlė; 29. Išsivystęs apikaliniame gale praplatėjęs ir spygliuotas edeagusas; 30. Užpakalinio vinkuliumo plokštelės krašto dalinė redukcija; 31. Labai padidėjęs sėklos kanalas; 32. Nauja trofinė specializacija susijusi su Rosaceae augalais; 33. Vikšrų ir lėliukių sėklidės galuose suapvalintos; 34. Žymi chromosomų skaičiaus redukcija (n=20, n=21). 69

Ilgos unkuso skiautės gali būti traktuojamos kaip plesiomorfinis požymis, kuris taip pat būdingas ir Tischeria bei kai kuriems Astrotischeria atstovams. Nespygliuotas patelės kopuliacinis maišelis taip pat traktuotinas kaip plesiomorfas.

3.3 pav. Tischeriidae šeimos drugių kladograma. Skaičiai kladose žymi apomorfus (sąrašas pateiktas tekste) (Puplesis, Diškus, 2003)

Panaudojus mitochondrinės DNR citochromo c oksidazės (COI) geno sekų duomenis, buvo nubraižytas Tischeriidae šeimos drugių rūšių genčių Neighbor–Joining (NJ) giminingumo medis. NJ medžio sekų analizei buvo panaudoti 581 nukleotidai (3.6 pav.). A klasteryje išsidėsto Tischeriidae šeimos drugių rūšys iš P. Amerikos (Peru ir Ekvadoro), o B klasteryje yra rūšys iš Europos (Lietuvos ir Didžiosios Britanijos). A klasteryje išsidėsto tik Astrotischeria genties rūšys. Ši gentis formuoja atskirą klasterį, o remiantis Tischeriidae šeimos kladistine analize (Puplesis, Diškus, 2003) Astrotischeria gentis yra Tischeria genties klados atšaka. Tarp Astrotischeria genties drugių rūšių aptikti 147 polimorfiniai nukleotidai (3.4 pav.). 489 iš 636 yra konservatyvūs visoms šio klasterio drugių sekoms. 136 nukleotidai yra informatyvūs parsimonijai.

3.4 pav. A klasterio drugių rūšių: Astrotischeria sp. 4848, Astrotischeria sp. 4877, Astrotischeria sp. 4894, Astrotischeria sp. 4909(1), Astrotischeria sp. 4910, Astrotischeria sp. 4936, Astrotischeria sp. 4937, Astrotischeria sp. 4939(1), Astrotischeria sp. 4944(2), Astrotischeria sp. 4957, mitochondrinės DNR COI geno sekos. Pažymėtos vietos žymi polimorfinius lokusus

B klasteryje išsidėsto Coptotriche ir Tischeria genties rūšys: Coptotriche marginea, Tischeria ekebladella ir T. dodonaea (3.6 pav.). Tarp šių rūšių COI geno sekų aptikti 136 polimorfiniai nukleotidai (3.5 pav.). 498 nukleotidai yra konservatyvūs ir 114 informatyvių parsimonijai. Coptotriche genties rūšis formuoja atskirą subklasterį. Tischeria genties drugiai yra kitame subklasteryje. Tarp šios genties drugių sekų aptikti 133 polimorfiniai nukleotidai. 501 nukleotidas yra konservatyvus visoms šios genties drugių sekoms. Parsimonijai informatyvių nukleotidų aptikti 68. Pastebima diferenciacija tarp kladogramos (3.3 pav.) ir NJ medžio (3.6 pav.). Kladogramoje, sudarytoje remiantis kladistiniais metodais, išskiriamos 3 pagrindinės evoliucinio vystymosi kryptys: Tischeria, Astrotischeria ir Coptotriche. Dvi klados (Tischeria ir Astrotischeria) pagal kladistinės filogenetikos sampratą vertinamos kaip seserinės. Tuo tarpu Captotriche yra seserinis taksonas Tischeria + Astrotischeria. Atlikus Tischeriidae molekulinius tyrimus išaiškintos taip pat 3 šakos, tačiau NJ medyje Astrotischeria yra seserinė grupė dviems kitoms šakoms kartu paėmus (Tischeria + Coptotriche). Nors šie duomenys patikslina Tischeriidae šeimos filogenetinius genties rango ryšius, tačiau ne tik nepaneigia šeimos politipinės koncepcijos, bet ir patvirtina mažiausiai trijų genties rango taksonų teisėtumą šeimoje. Pažymėtina, kad kladogramoje vystymosi linijos pateiktos remiantis patino ir patelės būdingais, evoliucinius procesus parodančiais morfologiniais požymiais (sinapomorfais). NJ medis (3.6 pav.) buvo sudarytas remiantis mitochondrinės DNR COI geno sekomis. Taigi jeigu sudarant kladogramą morfologinių požymiai buvo analizuojami tiek drugių patinų, tiek patelių, tai genetiniai skirtumai pavaizduoti NJ medyje buvo tirti tik COI gene, kuris pateikia tik motinos linijos informaciją.

3.5 pav. B klasterio drugių rūšių: Coptotriche marginea, Tischeria ekebladella ir T. dodonaea, mitochondrinės DNR COI geno sekos. Pažymėtos vietos žymi polimorfinius lokusus

Astrotischeria

Coptotriche

Tischeria

3.6 pav. Tischeriidae šeimos drugių Neighbor-Joining medis pagal Kimura2–parameter modelį, remiantis mtDNR COI geno sekomis. Skalė apačioje parodo genetinį atstumą. Įkėlų (angl. bootstrap) reikšmės, pavaizduotos ant medžio šakų, gautos naudojant 1000 pakartojimų

3.2.3 Elachistidae šeimos drugių sekos

Molekulinių tyrimų metu buvo ištirta 11 Elachistidae šeimos drugių rūšių. Citochromo c oksidazės I (COI) genas buvo amplifikuotas 31 šios šeimos individų DNR. Amplifikuoti fragmentai buvo sekvenuojami. Gauti mitochondrinės DNR COI geno 640 nukleotidų sekų fragmentai, esantys 2239–2944 nukleotidų pozicijos atkarpoje. Sekvenuotoms drugių sekoms (3.7 pav.) buvo suteikti genų banko numeriai (3.8 lentelė).

P.herrichiella(1) ATC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG GAA TCC CGG ATC ATT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] P.herrichiella(2) ATC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG GAA TCC CGG ATC ATT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pollinariella(1) TTC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG AAC CCC CGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pollinariella(3) TTC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG AAC CCC CGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pollinariella(4) TTC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG AAC CCC CGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pollinariella(2) TTC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG AAC CCC CGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pollinariella(5) ATC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ACT AGG AAC CCC CGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.maculicerusella(1) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG GAA TCC TGG GTC ATT AAT TAA TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.maculicerusella(2) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG GAA TCC TGG GTC ATT AAT TAA TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.maculicerusella(3) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG GAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.argentella(1) TTC ACT AAG ATT ATT AAT TCG GGC CGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.argentella(2) TTC ACT AAG ATT ATT AAT TCG GGC CGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.argentella(4) TTC ACT AAG ATT ATT AAT TCG GGC CGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.argentella(3) TTC ACT AAG ATT ATT AAT TCG GGC CGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.pullicomella(1) ATC TTT AAG CTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA TCC AGG ATC TTT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.pullicomella(2) ATC TTT AAG CTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA TCC AGG ATC TTT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.pullicomella(3) ATC TTT AAG CTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA TCC AGG ATC TTT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.albifrontella(1) ATC TTT AAG ATT ATT AAT CCG AGC AGA ATT AGG AAA TCC TGG TTC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.albifrontella(2) ATC TTT AAG ATT ATT AAT CCG AGC AGA ATT AGG AAA TCC TGG TTC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.humillis(1) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.humilis(2) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.alpinella(1) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.alpinella(2) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG GAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.alpinella(5) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG GAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.alpinella(4) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG GAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.alpinella_(6) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG GAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.alpinella_(3) ATC TTT AAG TTT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG TAA TCC TGG ATC ATT AAT TGG GAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC AAT [ 78] E.canapennella(1) ATC TTT AAG ATT ATT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAC TCC TGG ATC TTT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78] E.utonella(1) ATC TTT AAG ACT TTT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA CCC CGG ATC ATT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA CAC TAT [ 78] E.utonella(2) ATC TTT AAG ACT TTT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA CCC CGG ATC ATT AAT TGG TAA TGA TCA AAT TTA TAA CAC TAT [ 78] E.consortella(1) ATC TTT AAG TCT TTT AAT TCG AGC TGA ATT AGG AAA CCC TGG GTC ATT AAT TGG AAA TGA TCA AAT TTA TAA TAC TAT [ 78]

P.herrichiella(1) TGT TAC AGC TCA TGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] P.herrichiella(2) TGT TAC AGC TCA TGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.pollinariella(1) TGT TAC AGC TCA CGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT AAT [156] E.pollinariella(3) TGT TAC AGC TCA CGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT AAT [156] E.pollinariella(4) TGT TAC AGC TCA CGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT AAT [156] E.pollinariella(2) TGT TAC AGC TCA CGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT AAT [156] E.pollinariella(5) TGT TAC AGC TCA CGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT AAT [156] E.maculicerusella(1) TGT TAC AAG TCA TGC ATT CAT TAT AAT TTT TTT CAT GGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG GGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.maculicerusella(2) TGT TAC AAG TCA TGC ATT CAT TAT AAT TTT TTT CAT GGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG GGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.maculicerusella(3) TGT TAC AAG TCA TGC ATT CAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.argentella(1) TGT AAC TGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.argentella(2) TGT AAC TGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.argentella(4) TGT AAC TGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.argentella(3) TGT AAC TGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.pullicomella(1) TGT TAC AGC TCA TGC CTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG GTT TGG AAA TTG ATT AGT [156]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos

E.pullicomella(2) TGT TAC AGC TCA TGC CTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG GTT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.pullicomella(3) TGT TAC AGC TCA TGC CTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.albifrontella(1) TGT TAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT AAT GCC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA TTG ACT AGT [156] E.albifrontella(2) TGT TAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT AAT GCC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA TTG ACT AGT [156] E.humillis(1) TGT TAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA TTG ATT AGT [156] E.humilis(2) TGT TAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA TTG ATT AGT [156] E.alpinella(1) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.alpinella(2) TGT TAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.alpinella(5) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.alpinella(4) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.alpinella_(6) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.alpinella_(3) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT CTT CAT AGT AAT ACC AAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA CTG ATT AGT [156] E.canapennella(1) TGT AAC TGC TCA TGC TTT TAT TAT AAT TTT TTT TAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ATT AGT [156] E.utonella(1) CGT CAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT CAT AGT TAT ACC CAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT TGT [156] E.utonella(2) CGT CAC AGC TCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT CAT AGT TAT ACC CAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG AAA TTG ACT TGT [156] E.consortella(1) TGT AAC AGC CCA TGC ATT TAT TAT AAT TTT TTT CAT AGT TAT ACC TAT TAT AAT TGG AGG ATT TGG TAA TTG ATT AGT [156]

P.herrichiella(1) TCC TTT AAT ACT AGG TGC CCC AGA TAT GGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT TTG ATT ATT GCC CCC CTC TCT [234] P.herrichiella(2) TCC TTT AAT ACT AGG TGC CCC AGA TAT GGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT TTG ATT ATT GCC CCC CTC TCT [234] E.pollinariella(1) TCC TTT AAT ATT AGG GGC ACC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT TCT TCC CCC TTC TCT [234] E.pollinariella(3) TCC TTT AAT ATT AGG GGC ACC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT TCT TCC CCC TTC TCT [234] E.pollinariella(4) TCC TTT AAT ATT AGG GGC ACC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT TCT TCC CCC TTC TCT [234] E.pollinariella(2) TCC TTT AAT ATT AGG GGC ACC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT TCT TCC CCC TTC TCT [234] E.pollinariella(5) TCC TTT AAT ATT AGG GGC ACC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT TCT TCC CCC TTC TCT [234] E.maculicerusella(1) ACC ATT AAT ATT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC TCG TAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG GTT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.maculicerusella(2) ACC ATT AAT ATT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC TCG TAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG GTT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.maculicerusella(3) ACC ATT AAT ATT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.argentella(1) ACC TTT AAT GTT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC CTC TCT [234] E.argentella(2) ACC TTT AAT GTT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC CTC TCT [234] E.argentella(4) ACC TTT AAT GTT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC CTC TCT [234] E.argentella(3) ACC TTT AAT GTT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC CTC TCT [234] E.pullicomella(1) ACC TTT AAT ATT AGG AGC CCC AGA TAT AGC TTT CCC TCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC TCC TTC TCT [234] E.pullicomella(2) ACC TTT AAT ATT AGG AGC CCC AGA TAT AGC TTT CCC TCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC TCC TTC TCT [234] E.pullicomella(3) ACC TTT AAT ATT AGG AGC CCC AGA TAT AGC TTT CCC TCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC TCC TTC TCT [234] E.albifrontella(1) ACC CCT AAT ACT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG TAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ATT ATT ACC CCC ATC CCT [234] E.albifrontella(2) ACC CCT AAT ACT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG TAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ATT ATT ACC CCC ATC CCT [234] E.humillis(1) ACC TTT AAT ATT AGG AGC TCC TGA TAT AGC ATT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC TTC TTT [234] E.humilis(2) ACC TTT AAT ATT AGG AGC TCC TGA TAT AGC ATT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ACT ATT ACC CCC TTC TTT [234] E.alpinella(1) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.alpinella(2) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.alpinella(5) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.alpinella(4) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.alpinella_(6) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.alpinella_(3) ACC ATT AAT ACT GGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA CAT AAG ATT CTG ATT ATT ACC CCC CTC TTT [234] E.canapennella(1) TCC TTT AAT ATT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG AAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ATT ACT ACC CCC ATC TCT [234] E.utonella(1) CCC TCT TAT ACT TGG GGC CCC CGA TAT AGC TTT CCC ACG AAT AAA TAA CAT AAG ATT TTG ATT ATT ACC CCC TTC TCT [234] E.utonella(2) CCC TCT TAT ACT TGG GGC CCC CGA TAT AGC TTT CCC ACG AAT AAA TAA CAT AAG ATT TTG ATT ATT GCC CCC TTC TCT [234] E.consortella(1) TCC TTT AAT ATT AGG AGC CCC TGA TAT AGC TTT CCC CCG TAT AAA TAA TAT AAG ATT TTG ATT ATT ACC CCC ATC TCT [234]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos (tęsinys) 78

P.herrichiella(1) TAC CCT TTT AAT TTC AAG AAG AAT TGT AGA AAC TGG AGC TGG AAC TGG ATG AAC ATT TTA CCC CCC GCT TTC ATC TAA [312] P.herrichiella(2) TAC CCT TTT AAT TTC AAG AAG AAT TGT AGA AAC TGG AGC TGG AAC TGG ATG AAC AGT TTA CCC CCC GCT TTC ATC TAA [312] E.pollinariella(1) TAT TCT TTT AAC TTT TAG AAG AGT AGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pollinariella(3) TAT TCT TTT AAC TTT TAG AAG AGT AGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pollinariella(4) TAT TCT TTT AAC TTT TAG AAG AGT AGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pollinariella(2) TAT TCT TTT AAC TTT TAG AAG AGT AGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pollinariella(5) TAT TCT TTT AAC TTT TAG AAG AGT AGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.maculicerusella(1) AAC TCT ATT AAT CTC AAG TAG AAT TGT AGA AAA TGG GGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC CAA [312] E.maculicerusella(2) AAC TCT ATT AAT CTC AAG TAG AAT TGT AGA AAA TGG GGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC CAA [312] E.maculicerusella(3) AAC CCT ATT AAT CTC AAG TAG AAT TGT AGA AAA TGG GGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.argentella(1) TAC TCT TTT AAT TTT TAG TAG AGT AGT AGA AAA TGG TGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA TCC CCC CCT TTC ATC TAA [312] E.argentella(2) TAC TCT TTT AAT TTT TAG TAG AGT AGT AGA AAA TGG TGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA TCC CCC CCT TTC ATC TAA [312] E.argentella(4) TAC TCT TTT AAT TTT TAG TAG AGT AGT AGA AAA TGG TGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA TCC CCC CCT TTC ATC TAA [312] E.argentella(3) TAC TCT TTT AAT TTT TAG TAG AGT AGT AGA AAA TGG TGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA TCC CCC CCT TTC ATC TAA [312] E.pullicomella(1) TAC TCT TTT AAT CTC CAG AAG AGT AGT AGA GGT TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT ATA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pullicomella(2) TAC TCT TTT AAT CTC CAG AAG AGT AGT AGA GGT TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT ATA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.pullicomella(3) TAC TCT TTT AAT CTC CAG AAG AGT AGT AGA GGT TGG AGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT ATA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.albifrontella(1) AAC CCT TTT AAT TTC AAG AAG TAT CGT AGA AAA TGG GGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC CAA [312] E.albifrontella(2) AAC CCT TTT AAT TTC AAG AAG TAT CGT AGA AAA TGG GGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC CAA [312] E.humillis(1) AAC TCT CTT AAT TTC GAG AGG TGT CGT AGA AAA TGG AGC TGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.humilis(2) AAC TCT CTT AAT TTC GAG AGG TGT CGT AGA AAA TGG AGC TGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella(1) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella(2) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella(5) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella(4) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella_(6) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.alpinella_(3) AAC TCT CTT AAT TTC TGG GAG CAT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC ACT TTC ATC TAA [312] E.canapennella(1) TTT TCT TTT AAT TTC TAG AAG AGT AGT GGA AAA TGG GGC AGG AAC TGG ATG AAC AGT GTA CCC CCC CCT TTC ATC TAA [312] E.utonella(1) TAC CCT TCT TAT TTC AAG AAG AAT CGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT TTA CCC GCC CCT TTC ATC TAA [312] E.utonella(2) TAC CCT TCT TAT TTC AAG AAG AAT CGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT TTA CCC GCC CCT TTC ATC TAA [312] E.consortella(1) AAC TCT TTT AAT TGC GAG AGG AGT TGT AGA AAA TGG AGC AGG AAC AGG ATG AAC AGT TTA TCC CCC ACT TTC ATC TAA [312]

P.herrichiella(1) TAT TGC TCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA TTT AGC AAT TTT TTC CCT TCA TTT AGC TGG AAT CTC ATC AAT TTT AGG AGC [390] P.herrichiella(2) TAT TGC TCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA TTT AGC AAT TTT TTC CCT TCA TTT AGC TGG AAT CTC ATC AAT TTT AGG AGC [390] E.pollinariella(1) TAT TGC TCA TAG AGG AAG ATC TGT AGA TAT GAC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC AGG AAT TTC TTC AAT CTT AGG AGC [390] E.pollinariella(3) TAT TGC TCA TAG AGG AAG ATC TGT AGA TAT GAC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC AGG AAT TTC TTC AAT CTT AGG AGC [390] E.pollinariella(4) TAT TGC TCA TAG AGG AAG ATC TGT AGA TAT GAC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC AGG AAT TTC TTC AAT CTT AGG AGC [390] E.pollinariella(2) TAT TGC TCA TAG AGG AAG ATC TGT AGA TAT GAC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC AGG AAT TTC TTC AAT CTT AGG AGC [390] E.pollinariella(5) TAT TGC TCA TAG AGG AAG ATC TGT AGA TAT GAC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC AGG AAT TTC TTC AAT CTT AGG AGC [390] E.maculicerusella(1) TAT TGC CCA TAG TGG CAG ATC TGT TGA TCT CGC TAT TTT CTC TCT TCA TTT AGC TGG TAT TTC ATC TAT TTT AGG AGC [390] E.maculicerusella(2) TAT TGC CCA TAG TGG CAG ATC TGT TGA TCT CGC TAT TTT CTC TCT TCA TTT AGC TGG TAT TTC ATC TAT TTT AGG AGC [390] E.maculicerusella(3) TAT TGC CCA TAG TGG TAG ATC TGT TGA TCT AGC TAT TTT CTC TCT TCA TTT AGC TGG TAT TTC ATC TAT TTT AGG AGC [390] E.argentella(1) TAT TGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA TAT AGC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG TAT TTC CTC AAT TTT AGG AGC [390] E.argentella(2) TAT TGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA TAT AGC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG TAT TTC CTC AAT TTT AGG AGC [390] E.argentella(4) TAT TGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA TAT AGC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG TAT TTC CTC AAT TTT AGG AGC [390] E.argentella(3) TAT TGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA TAT AGC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG TAT TTC CTC AAT TTT AGG AGC [390] E.pullicomella(1) TAT TGC CCA TAG AGG AAG ATC AGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT TTT AGG AGC [390]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos (tęsinys)

E.pullicomella(2) TAT TGC CCA TAG AGG AAG ATC AGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT TTT AGG AGC [390] E.pullicomella(3) TAT TGC CCA TAG AGG AAG ATC AGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT TTT AGG AGC [390] E.albifrontella(1) TAT TGC GCA TAA CGG TAG ATC TGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC TGG AAT CTC TTC TAT TTT AGG AGC [390] E.albifrontella(2) TAT TGC GCA TAA CGG TAG ATC TGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC ATT ACA TTT AGC TGG AAT CTC TTC TAT TTT AGG AGC [390] E.humillis(1) TAT TGC CCA TAG TGG AAG ATC AGT AGA TTT AGC TAT TTT TTC CCT ACA CTT AGC TGG AAT TTC ATC TAT TTT AGG AGC [390] E.humilis(2) TAT TGC CCA TAG TGG AAG ATC AGT AGA TTT AGC TAT TTT TTC CCT ACA CTT AGC TGG AAT TTC ATC TAT TTT AGG AGC [390] E.alpinella(1) TAT CGC CCA TAG GGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.alpinella(2) TAT CGC CCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.alpinella(5) TAT CGC CCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.alpinella(4) TAT CGC CCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.alpinella_(6) TAT CGC CCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.alpinella_(3) TAT CGC CCA TAG TGG AAG ATC TGT TGA CTT AAC TAT TTT TTC CCT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT CTT AGG AGC [390] E.canapennella(1) TAT TGC TCA TAA TGG AAG ATC TGT AGA TTT AAC AAT TTT TTC TTT ACA TTT AGC TGG AAT TTC TTC AAT TTT AGG AGC [390] E.utonella(1) TAT CGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA CTT AGC TAT TTT TTC CCT TCA TTT AGC TGG AAT CTC TTC AAT TTT AGG AGC [390] E.utonella(2) TAT CGC TCA TGG AGG AAG ATC CGT TGA TTT AGC TAT TTT TTC CCT TCA TTT AGC TGG AAT CTC TTC AAT TTT AGG AGC [390] E.consortella(1) TAT TGC CCA TAG AGG AAG CTC TGT AGA TTT AGC TAT TTT TTC CCT TCA TTT AGC TGG AAT TTC TTC TAT TTT AGG GGC [390]

P.herrichiella(1) AAT TAA TTT TAT TAC AAC AAT TAT TAA CAT GCG ACT TAA CAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TCT TTT TGT TTG AGC [468] P.herrichiella(2) AAT TAA TTT TAT TAC AAC AAT TAT TAA CAT ACG ACT TAA CAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TCT TTT TGT TTG AGC [468] E.pollinariella(1) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pollinariella(3) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pollinariella(4) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pollinariella(2) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pollinariella(5) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TTT TAT CAA TAC ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.maculicerusella(1) TAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG AAT TAA TAA CTT AAT ATT TGA TCA AAT ATC ATT ATT TGT GTG AGC [468] E.maculicerusella(2) TAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG AAT TAA TAA CTT AAT ATT TGA TCA AAT ATC ATT ATT TGT GTG AGC [468] E.maculicerusella(3) TAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG AAT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ATC ATT ATT TGT GTG AGC [468] E.argentella(1) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT TAA TAA TAT AAT ATT TGA CCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.argentella(2) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT TAA TAA TAT AAT ATT TGA CCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.argentella(4) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT TAA TAA TAT AAT ATT TGA CCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.argentella(3) AAT TAA TTT TAT CAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT TAA TAA TAT AAT ATT TGA CCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pullicomella(1) AAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pullicomella(2) AAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.pullicomella(3) AAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT ACG ATT AAA TAA TAT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.albifrontella(1) AAT TAA CTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG GCT TAA TGA TCT GAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.albifrontella(2) AAT TAA CTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG GCT TAA TGA TCT GAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.humillis(1) TAT TAA TTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.humilis(2) TAT TAA TTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.alpinella(1) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.alpinella(2) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.alpinella(5) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.alpinella(4) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.alpinella_(6) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.alpinella_(3) TAT TAA TTT TAT TAC AAC CAT TAT TAA TAT GCG ACT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CCT ATT TGT CTG AGC [468] E.canapennella(1) AAT TAA TTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ATT TAA TGA TAT AAT ATT TGA CCA AAT ACC TTT ATT TGT TTG AGC [468] E.utonella(1) CAT TAA TTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT AAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC CTT ATT CGT ATG AGC [468] E.utonella(2) CAT TAA TTT TAT TAC AAC TAT TAT TAA TAT ACG ACT AAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC TTT ATT CGT ATG AGC [468] E.consortella(1) AAT TAA TTT TAT TAC AAC AAT TAT TAA TAT ACG TCT TAA TAA TTT AAT ATT TGA TCA AAT ACC ATT ATT TGT TTG AGC [468]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos (tęsinys)

P.herrichiella(1) AGT GGG AAT TAC AGC TTT ACT TTT ACT TTT ATC TCT CCC AGT TTT AGC TGG AGC TAT TAC AAT ACT TCT TAC AGA TCG [546] P.herrichiella(2) AGT GGG AAT TAC AGC TTT ACT TTT ACT TTT ATC TCT CCC AGT TTT AGC TGG AGC TAT TAC AAT ACT TCT TAC AGA TCG [546] E.pollinariella(1) AGT AGG AAT TAC TGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG GGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546] E.pollinariella(3) AGT AGG AAT TAC TGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG GGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546] E.pollinariella(4) AGT AGG AAT TAC TGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG GGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546] E.pollinariella(2) AGT AGG AAT TAC TGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG GGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546] E.pollinariella(5) AGT AGG AAT TAC TGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG GGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546] E.maculicerusella(1) TGT TGG TAT CAC AGC ATT ATT ATT ATT ACT ATC TCT TCC AGT TTT AGC AGG CGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.maculicerusella(2) TGT TGG TAT CAC AGC ATT ATT ATT ATT ACT ATC TCT TCC AGT TTT AGC AGG CGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.maculicerusella(3) TGT TGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ACT ATC TCT ACC AGT TTT AGC AGG CGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.argentella(1) TGT AGG TAT CAC AGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG TGC AAT CAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.argentella(2) TGT AGG TAT CAC AGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG TGC AAT CAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.argentella(4) TGT AGG TAT CAC AGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG TGC AAT CAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.argentella(3) TGT AGG TAT CAC AGC TCT TTT ATT ATT ACT TTC TTT ACC TGT ATT AGC TGG TGC AAT CAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.pullicomella(1) TGT AGG TAT TAC CGC TGT CTT ATT ATT ACT TTC ATT ACC TGT ATT AGC AGG TGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.pullicomella(2) TGT AGG TAT TAC CGC TGT CTT ATT ATT ACT TTC ATT ACC TGT ATT AGC AGG TGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.pullicomella(3) TGT AGG TAT TAC CGC TGT CTT ATT ATT ACT TTC ATT ACC TGT ATT AGC AGG TGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.albifrontella(1) TGT GGG TAT TAC AGC ACT ATT ATT ATT ATT ATC TTT ACC TGT ATT AGC TGG AGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.albifrontella(2) TGT GGG TAT TAC AGC ACT ATT ATT ATT ATT ATC TTT ACC TGT ATT AGC TGG AGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC AGA TCG [546] E.humillis(1) CGT AGG TAT TAC AGC TTT ATT ACT ATT ATT ATC TTT ACC TGT TTT AGC TGG AGC TAT TAC TAT ATT ATT GAC GGA TCG [546] E.humilis(2) CGT AGG TAT TAC AGC TTT ATT ACT ATT ATT ATC TTT ACC TGT TTT AGC TGG AGC TAT TAC TAT ATT ATT GAC GGA TCG [546] E.alpinella(1) TGT AGG TAT TAC AGC TTT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCG [546] E.alpinella(2) TGT AGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCT [546] E.alpinella(5) TGT AGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCG [546] E.alpinella(4) TGT AGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCC [546] E.alpinella_(6) TGT AGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCG [546] E.alpinella_(3) TGT AGG TAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ATT ATC CTT ACC TGT TTT AGC CGG AGC TAT TAC AAT ATT ATT AAC CGA TCG [546] E.canapennella(1) TGT TGG TAT TAC AGC AGT ATT ATT ATT ATT ATC TTT ACC AGT TTT AGC TGG TGC TAT TAC TAT ATT TTT AAC TGA TCG [546] E.utonella(1) AGT AGG AAT TAC TGC ATT ACT TTT ACT ATT ATC TTT ACC TGT ATT AGC AGG AGC TAT TAC TAT GCT ATT AAC AGA TCG [546] E.utonella(2) AGT AGG AAT TAC TGC ATT ACT TTT ACT ATT ATC TTT ACC TGT ATT AGC CGG AGC TAT TAC TAT GCT ATT AAC AGA TCG [546] E.consortella(1) TGT TGG AAT TAC AGC ATT ATT ATT ATT ACT ATC TTT ACC TGT ATT AGC AGG AGC TAT TAC TAT ATT ATT AAC TGA TCG [546]

P.herrichiella(1) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] P.herrichiella(2) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.pollinariella(1) TAA TTT AAA CAC TTC TTT TTT TGA CCC -GC ------[624] E.pollinariella(3) TAA TTT AAA CAC TTC TTT TTT TGA CCC -GC ------[624] E.pollinariella(4) TAA TTT AAA CAC TTC TTT TTT TGA ------[624] E.pollinariella(2) TAA TTT AAA CAC TTC TTT TTT TGA CCC CGC ------[624] E.pollinariella(5) TAA TTT AAA CAC TTC TTT TTT TGA CCC CGC ------[624] E.maculicerusella(1) TAA TTT AAA TAC ATC TTT TTT TGA ACC TGC ------[624] E.maculicerusella(2) TAA TTT AAA TAC ATC TTT TTT TGA ACC TGC ------[624] E.maculicerusella(3) TAA TTT AAA TAC ATC TTT TTT TGA ACC TGC ------[624] E.argentella(1) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC -GC ------[624] E.argentella(2) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC -GC ------[624] E.argentella(4) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC CGC AGG AGG AGG AGA TCC TAT CTT ATA CCA ACA TTT ATT TTG ATT TTT TGG [624] E.argentella(3) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC CGC AGG AGG AGG AGA TCC TAT CTT ATA CCA ACA TTT ATT TTG ATT TTT TGG [624] E.pullicomella(1) TAA TTT AAA TAC TTC TTT TTT TGA CCC AGC ------[624]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos (tęsinys)

E.pullicomella(2) TTA TTT AAA T-C TTC TTT TTT TCA CCC ACC ------[624] E.pullicomella(3) TAA TTT AAA T-C TTC TTT TTT -GA CCC AGC ------[624] E.albifrontella(1) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.albifrontella(2) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.humillis(1) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC AGC ------[624] E.humilis(2) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC AGC TGG AGG AGG TGA CCC TAT TTT ATA CCA ACA TTT ATT TTG ATT TTT TG- [624] E.alpinella(1) TAA CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.alpinella(2) GTT CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.alpinella(5) TAA CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.alpinella(4) GTT CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.alpinella_(6) TAA CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.alpinella_(3) TAA CTT AAA CAC ATC ATT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.canapennella(1) TAA TTT AAA TAC ATC TTT TTT TGA CCC TGC ------[624] E.utonella(1) AAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA TCC TGC TGG AGG AGG AGA TCC AAT TTT ATA TCA ACA TTT ATT TTG ATT TTT TG? [624] E.utonella(2) AAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TTG ATC CTG CTG GAG GGG GAG ATC CAA TTT TAT ATC AAC ATT TAT TTT TGA TTT TTT [624] E.consortella(1) TAA TTT AAA TAC ATC ATT TTT TGA CCC GGC ------[624]

P.herrichiella(1) ------[640] P.herrichiella(2) ------[640] E.pollinariella(1) ------[640] E.pollinariella(3) ------[640] E.pollinariella(4) ------[640] E.pollinariella(2) ------[640] E.pollinariella(5) ------[640] E.maculicerusella(1) ------[640] E.maculicerusella(2) ------[640] E.maculicerusella(3) ------[640] E.argentella(1) ------[640] E.argentella(2) ------[640] E.argentella(4) TCA CCC T------[640] E.argentella(3) TCA CCC TGA AGT TTA A [640] E.pullicomella(1) ------[640] E.pullicomella(2) ------[640] E.pullicomella(3) ------[640] E.albifrontella(1) ------[640] E.albifrontella(2) ------[640] E.humillis(1) ------[640] E.humilis(2) ------[640] E.alpinella(1) ------[640] E.alpinella(2) ------[640] E.alpinella(5) ------[640] E.alpinella(4) ------[640] E.alpinella_(6) ------[640] E.alpinella_(3) ------[640] E.canapennella(1) ------[640] E.utonella(1) ??? ??? ?------[640] E.utonella(2) TG? ?C? CCC ------[640] E.consortella(1) ------[640]

3.7 pav. Sekvenuotos Elachistidae šeimos individų mtDNR COI geno sekos (tęsinys)

3.8 lentelė. Tirti Elachistidae šeimos drugiai, rūšių grupės, pogentės ir mėginių inventoriniai genų banko numeriai Tirti Elachistidae šeimos drugiai ir rūšių Rūšių grupė Pogentė Inventorinis autoriai genų banko numeris Perittia herrichiella(1) (Herrich-Schäffer, HM034446 1855) Perittia herrichiella(2) (Herrich-Schäffer, HM034447 1855) Elachista albifrontella(1) (Hübner, 1817) bifasciella Elachista GU248251 Elachista albifrontella(2) (Hübner, 1817) bifasciella Elachista GU248252 Elachista alpinella(1) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248254 Elachista alpinella(2) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248255 Elachista alpinella(3) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248256 Elachista alpinella(4) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248257 Elachista alpinella(5) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248258 Elachista alpinella(6) Stainton, 1854 bifasciella Elachista GU248259 Elachista argentella(1) (Clerck, 1759) argentella Aphelosetia DQ666137 Elachista argentella(2) (Clerck, 1759) argentella Aphelosetia DQ666138 Elachista argentella(3) (Clerck, 1759) argentella Aphelosetia HM034449 Elachista argentella(4) (Clerck, 1759) argentella Aphelosetia HM034448 Elachista canapennella (Hübner, 1813) bifasciella Elachista GU248260 Elachista consortella (Stainton, 1851) freyerella Elachista GU248261 Elachista humilis(1) Zeller, 1850 bifasciella Elachista GU248253 Elachista humilis(2) Zeller, 1850 bifasciella Elachista HM034450 Elachista maculicerusella(1) (Bruand, bifasciella Elachista DQ666141 1859) Elachista maculicerusella(2) (Bruand, bifasciella Elachista DQ666142 1859) Elachista maculicerusella(3) (Bruand, bifasciella Elachista DQ666143 1859)

3.8 lentelė. Tirti Elachistidae šeimos drugiai, rūšių grupės, pogentės ir mėginių inventoriniai genų banko numeriai (tęsinys) Tirti Elachistidae šeimos drugiai ir rūšių Rūšių grupė Pogentė Inventorinis autoriai genų banko numeris Elachista pollinariella(1) Zeller, 1839 argentella Aphelosetia DQ666140 Elachista pollinariella(2) Zeller, 1839 argentella Aphelosetia DQ666139 Elachista pollinariella(3) Zeller, 1839 argentella Aphelosetia DQ666144 Elachista pollinariella(4) Zeller, 1839 argentella Aphelosetia GU248246 Elachista pollinariella(5) Zeller, 1839 argentella Aphelosetia GU248247 Elachista pullicomella(1) Zeller, 1839 bedellella Aphelosetia GU248248 Elachista pullicomella(2) Zeller, 1839 bedellella Aphelosetia GU248249 Elachista pullicomella(3) Zeller, 1839 bedellella Aphelosetia GU248250 Elachista utonella(1) Frey, 1856 tetragonella Elachista HM034451 Elachista utonella(2) Frey, 1856 tetragonella Elachista HM034452

Elachistidae mitochondrinės DNR COI geno sekų analizė parodė skirtingą nukleotidų pasisikirstymo dažnį (3.9 lentelė). Visose sekvenuotose sekose vidutiniškai aptikta 38,7% T(U), 16,7% C, 30,4% A ir 14,1% G nukleotidų. Didžiausias procentas T nukleotidų rastas E. canapenella sekoje – 41,5%. Didelį C nukleotidų gausumo procentą turi E. alpinella(4) seka – 18,6%. Daugiausiai A nukleotidų aptikta E. maculicerusella(3) sekoje – 31,4. E. humilis(2) sekoje rastas didžiausias procentas G nukleotidų – 14,8%.

3.9 lentelė. Elachistidae šeimos drugių nukleotidų kompozicijos sekvenuotose COI geno sekose Individai Skaičius Skaičius Skaičius Skaičius Bendras T(U) (%) C (%) A (%) G (%) nukleotidų skaičius Perittia herrichiella(1) 38,7 17,5 29,7 14,1 576 Perittia herrichiella(2) 38,5 17,5 29,9 14,1 576 Elachista albifrontella(1) 38,0 16,7 30,9 14,4 576 Elachista albifrontella(2) 38,0 16,7 30,9 14,4 576 Elachista alpinella(1) 36,8 18,4 30,7 14,1 576 Elachista alpinella(2) 37,3 18,4 30,2 14,1 576 Elachista alpinella(3) 36,8 18,4 30,7 14,1 576 Elachista alpinella(4) 37,0 18,6 30,4 14,1 576

3.9 lentelė. Elachistidae šeimos drugių nukleotidų kompozicijos sekvenuotose COI geno sekose (tęsinys) Individai Skaičius Skaičius Skaičius Skaičius Bendras T(U) (%) C (%) A (%) G (%) nukleotidų skaičius Elachista alpinella(5) 36,8 18,4 30,7 14,1 576 Elachista alpinella(6) 36,8 18,4 30,7 14,1 576 Elachista argentella(1) 39,0 16,7 30,3 14,1 575 Elachista argentella(2) 39,0 16,7 30,3 14,1 575 Elachista argentella(3) 38,8 16,7 30,0 14,5 640 Elachista argentella(4) 38,8 17,0 29,8 14,4 631 Elachista canapennella 41,5 14,6 30,0 13,9 576 Elachista consortella(1) 39,4 15,6 30,6 14,4 576 Elachista humilis(1) 39,4 15,6 30,6 14,4 576 Elachista humilis(2) 39,8 15,4 30,0 14,8 623 Elachista maculicerusella(1) 39,1 16,3 30,4 14,2 576 Elachista maculicerusella(2) 39,1 16,3 30,4 14,2 576 Elachista maculicerusella(3) 39,1 15,6 31,4 13,9 576 Elachista pollinariella(1) 39,5 16,0 30,8 13,7 575 Elachista pollinariella(2) 39,4 16,1 30,7 13,7 576 Elachista pollinariella(3) 39,5 16,0 30,8 13,7 575 Elachista pollinariella(4) 39,8 15,4 31,1 13,7 570 Elachista pollinariella(5) 39,1 16,5 30,7 13,7 576 Elachista pullicomella(1) 39,9 15,5 30,6 14,1 576 Elachista pullicomella(2) 40,2 15,8 30,3 13,7 575 Elachista pullicomella(3) 39,9 15,5 30,7 13,9 574 Elachista utonella(1) 37,2 18,1 30,3 14,3 623 Elachista utonella(2) 37,6 18,4 29,5 14,4 630 Vidurkis 38,7 16,7 30,4 14,1 584

Analizuojant Elachistidae šeimos mitochondrinės DNR COI geno sekas, užregistruoti 63 nukleotidų kodonai. 3.10 lentelėje pateikti visi aptikti sekų kodonai ir jų procentinis dažnis.

3.10 lentelė. Elachistidae drugių mitochondrinės DNR COI geno sekų kodonai Kodonas* Skaičius Kodonas Skaičius Kodonas Skaičius Kodonas Skaičius (%) ** (%) (%) (%) UUU(F) 15,8(1,50) UCU(S) 2,6(0,65) UAU(Y) 16,9(1,56) UGU(C) 4,6(1,22) UUC(F) 5,2(0,50) UCC(S) 1,7(0,44) UAC(Y) 4,8(0,44) UGC(C) 2,9(0,78) UUA(L) 1,2(0,99) UCA(S) 3,3(0,84) UAA(*) 8,5(1,65) UGA(*) 5,6(1,09) UUG(L) 2,3(1,88) UCG(S) 2,0(0,51) UAG(*) 1,4(0,26) UGG(W) 7,7(1,00) CUU(L) 2,0(1,62) CCU(P) 1,3(0,59) CAU(H) 1,5(1,12) CGU(R) 0,6(0,30) CUC(L) 1,1(0,91) CCC(P) 5,8(2,56) CAC(H) 1,2(0,88) CGC(R) 0,8(0,42) CUA(L) 0,0(0,00) CCA(P) 1,1(0,49) CAA(Q) 0,3(1,23) CGA(R) 0,4(0,20) CUG(L) 0,7(0,60) CCG(P) 0,8(0,37) CAG(Q) 0,2(0,77) CGG(R) 0,6(0,30) AUU(I) 17,3(2,26) ACU(T) 3,8(1,54) AAU(N) 14,1(1,45) AGU(S) 4,3(1,08) AUC(I) 5,5(0,71) ACC(T) 4,4(1,79) AAC(N) 5,4(0,55) AGC(S) 9,7(2,47) AUA(I) 0,2(0,03) ACA(T) 0,9(0,36) AAA(K) 4,5(1,10) AGA(R) 2,1(1,08) AUG(M) 1,1(1,00) ACG(T) 0,8(0,32) AAG(K) 3,7(0,90) AGG(R) 7,2(3,71) GUU(V) 0,3(1,03) GCU(A) 0,2(1,00) GAU(D) 0,1(0,44) GGU(G) 0,2(0,42) GUC(V) 0,1(0,31) GCC(A) 0,2(1,17) GAC(D) 0,2(1,56) GGC(G) 0,8(2,17) GUA(V) 0,7(2,36) GCA(A) 0,1(0,33) GAA(E) 0,3(0,95) GGA(G) 0,1(0,25) GUG(V) 0,1(0,31) GCG(A) 0,3(1,50) GAG(E) 0,4(1,05) GGG(G) 0,5(1,17) * Šalia kiekvieno kodono skliaustuose nurodomas jo koduojamos amino rūgšties pavadinimo trumpinys iš vienos raidės. ** Šalia kiekvieno skaičiaus skliaustuose nurodoma paklaida.

Dažniausiai pasitaikantis kodonas drugių mitochondrinės DNR COI geno sekose yra UAU(Y) – 16,9 %. Rečiausi kodonai sekose yra GUC(V), GUG(V), GCA(A), GAU(D), GGA(G), kurių aptikta tik 0,1%. CUA(L) kodono šios šeimos drugių sekose neaptikta. Sekvenuotose drugių sekose buvo nustatyti 229 variabilūs nukleotidai iš 640. 404 nukleotidai yra konservatyvūs visiems šios šeimos drugiams. Gauti rezultatai buvo apibendrinti ir sudarytas Elachistidae šeimos drugių mtDNR COI geno Neighbor-Joining medis (NJ) (3.8 pav.). Pateiktas medis yra nukleotidų tipo, sudarytas Neighbor-Joining metodu (Saitou, Nei, 1987), remiantis Kimura 2–parameter modeliu (Kimura, 1980). Sudarant NJ medį panaudoti 568 nukleotidai.

Sudarytame Elachistidae šeimos NJ medyje susiformuoja 2 stambūs klasteriai A ir B. A klasteryje susidaro 2 stambūs subklasteriai A1 ir A2. Remiantis Elachistidae drugių sekomis genetiškai panašios A1 subklasterio drugių rūšys: Elachista alpinella, E. humilis, E. maculicerusella, E. albifrontella ir E. consortella. Tarp šių rūšių aptikti 122 variabilūs nukleotidai iš 640. 109 nukleotidai yra informatyvūs parsimonijai. Didžiausias genetinis panašumas A1 subklasteryje yra tarp E. humilis ir E. consortella rūšių. Konservatyvių sekos vietų tarp šių drugių yra 530 iš 640, o polimorfinių nukleotidų – 46. Genetiškai tolimiausios rūšys A1 subklasteryje yra E. alpinella ir E. maculicerusella. Šių rūšių COI geno sekose aptikti 73 polimorfiniai nukleotidai, 503 konservatyvūs nukleotidai šioms rūšims ir 68 nukleotidai yra informatyvūs parsimonijai. Didžiausi vidurūšiniai genetiniai skirtumai aptikti Elachista utonella rūšies COI geno sekose. Dvejuose šios rūšies drugių sekose užregistruoti 39 variabilūs nukleotidai iš 640. Dideli vidurūšiniai skirtumai rasti E. maculicerusella rūšies COI geno sekose. Trijuose šios rūšies drugiuose rasta 17 variabilų nukleotidų. Iš 640 nukleotidų aptikti 559 konservatyvūs nukleotidai. E. alpinella rūšies individų sekose aptikti 8 polimorfiniai nukleotidai, 3 nukleotidai buvo informatyvūs parsimonijai ir 568 konservatyvūs nukleotidai iš 640. 3.11 lentelėje pateikti A1 subklasterio genetinių atstumų skirtumai remiantis sekvenuotomis COI geno sekomis. Didžiausias genetinio atstumo skirtumas yra tarp E. alpinella(4) ir E.humillis(1), taip pat tarp E. alpinella(4) ir E. consortella(1) drugių – 0.425347. Mažiausias genetinio atstumo skirtumas (0.005208) yra tarp E. alpinella rūšies skirtingų individų: E. alpinella(4) ir E. alpinella(1), E. alpinella(4) ir E. alpinella(2), E. alpinella(6) ir E. alpinella(4), E. alpinella(3) ir E. alpinella(4). Genetinių distancijų skirtumų neaptikta tarp E.maculicerusella(1) ir E. maculicerusella(2), E. albifrontella(1) ir E. albifrontella(2), E. humilis(1) ir E. humilis(2), E. humilis(1) ir E. consortella(1), E. humilis(2) ir E. consortella(1), E. alpinella(1) ir E. alpinella(5), E. alpinella(1) ir E. alpinella(6), E. alpinella(1) ir E. alpinella(3), E. alpinella(5) ir E. alpinella(6), E. alpinella(5) ir E. alpinella(3), E. alpinella(3) ir E. alpinella(6).

3.11 lentelė. A1 subklasterio Elachistidae šeimos drugių distancijų skirtumai remiantis sekvenuotomis mtDNR COI geno sekomis. Žymėjimas: 1. Elachista maculicerusella(1); 2. E. maculicerusella(2); 3. E. maculicerusella(3); 4. E. albifrontella(1); 5. E. albifrontella(2); 6. E. humilis(1); 7. E. humilis(2); 8. E. alpinella(1); 9. E. alpinella(2); 10. E. alpinella(5); 11. E. alpinella(4); 12. E. alpinella(6); 13. E. alpinella(3); 14. E. consortella(1)

1. 2. 0.000000 3. 0.048611 0.048611 4. 0.043403 0.043403 0.078125 5. 0.043403 0.043403 0.078125 0.000000 6. 0.019097 0.019097 0.032986 0.090278 0.090278 7. 0.019097 0.019097 0.032986 0.090278 0.090278 0.000000 8. 0.276042 0.276042 0.383681 0.133681 0.133681 0.421875 0.421875 9. 0.213542 0.213542 0.352431 0.118056 0.118056 0.354167 0.354167 0.015625 10. 0.276042 0.276042 0.383681 0.133681 0.133681 0.421875 0.421875 0.000000 0.015625 11. 0.272569 0.272569 0.407986 0.147569 0.147569 0.425347 0.425347 0.005208 0.005208 0.005208 12. 0.276042 0.276042 0.383681 0.133681 0.133681 0.421875 0.421875 0.000000 0.015625 0.000000 0.005208 13. 0.276042 0.276042 0.383681 0.133681 0.133681 0.421875 0.421875 0.000000 0.015625 0.000000 0.005208 0.000000 14. 0.019097 0.019097 0.032986 0.090278 0.090278 0.000000 0.000000 0.421875 0.354167 0.421875 0.425347 0.421875 0.421875 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

NJ medyje A2 subklasteryje išsidėsto gentiškai panašios rūšys: Elachista argentella, E. canapennella, E. pullicomella ir E. pollinariella rūšys. Tarp šių rūšių COI geno sekų buvo aptikti 101 polimorfinis nukleotidas iš 640. 81 nukleotidas yra informatyvus parsimonijai. Didžiausias genetinis panašumas A2 subklasteryje yra tarp E. argentella ir E. canapennella rūšių. Konservatyvių sekos vietų tarp šių rūšių yra 578 iš 640, o polimorfinių nukleotidų – 53. Didelis genetinis panašumas aptiktas tarp E. pollinariella ir E. canapennella rūšių. Konservatyvių vietų sekose tarp šių rūšių yra 523 iš 640, o polimorfinių nukleotidų – 53. Genetiškai tolimiausios rūšys A2 subklasteryje yra E. argentella ir E. pollinariella, E. argentella ir E. pullicomella. E. argentella ir E. pollinariella rūšių COI geno sekose rasta 60 variabilių nukleotidų. 571 nukleotidas yra konservatyvus ir 68 nukleotidai informatyvūs parsimonijai iš 640. E. argentella ir E. pullicomella COI geno sekose rasta 60 polimorfinių nukleotidų. 571 nukleotidas yra konservatyvus šioms drugių sekoms. Didžiausi vidurūšiniai genetiniai skirtumai aptikti E. pullicomella rūšies drugiuose. Trijuose individų COI geno sekose rasti 4 polimorfiniai nukleotidai ir 571 konservatyvus nukleotidas iš 640. E. pollinariella drugių sekose aptikti 4 polimorfiniai nukleotidai, 572 konservatyvūs nukleotidai. 3.12 lentelėje pateikti A2 subklasterio genetinių atstumų skirtumai. Didžiausias genetinio atstumo skirtumas yra tarp E. argentella rūšies individų (1–4) ir E. canapennella rūšies – 0.301056.

3.12 lentelė. A2 subklasterio drugių distancijų skirtumai remiantis sekvenuotomis mtDNR COI geno sekomis. Žymėjimas: 1. E. pollinariella(2); 2. E. pollinariella(3); 3. E. pollinariella(4); 4. E. pollinariella(2); 5. E. pollinariella(5); 6. E. argentella(1); 7. E. argentella(2); 8. E. argentella(4); 9. E. argentella(3); 10. E. pullicomella(1); 11. E. pullicomella(2); 12. E. pullicomella(3); 13. E. canapennella(1)

1. 2. 0.000000 3. 0.000000 0.000000 4. 0.000000 0.000000 0.000000 5. 0.007042 0.007042 0.007042 0.007042 6. 0.033451 0.033451 0.033451 0.033451 0.015845 7. 0.033451 0.033451 0.033451 0.033451 0.015845 0.000000 8. 0.033451 0.033451 0.033451 0.033451 0.015845 0.000000 0.000000 9. 0.033451 0.033451 0.033451 0.033451 0.015845 0.000000 0.000000 0.000000 10. 0.022887 0.022887 0.022887 0.022887 0.051056 0.075704 0.075704 0.075704 0.075704 11. 0.026408 0.026408 0.026408 0.026408 0.054577 0.075704 0.075704 0.075704 0.075704 0.003521 12. 0.017606 0.017606 0.017606 0.017606 0.045775 0.079225 0.079225 0.079225 0.079225 0.001761 0.005282 13. 0.177817 0.177817 0.177817 0.177817 0.251716 0.301056 0.301056 0.301056 0.301056 0.082746 0.075704 0.086268 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Mažiausias genetinio atstumo skirtumas (0.001761) yra tarp E. pullicomella skirtingų drugių: E. pullicomella(1) ir E. pullicomella(3). Genetinių atstumų skirtumų neaptikta tarp E. pollinariella skirtingų individų (1–4) ir tarp E. argentella drugių (1–4). B klasteryje išsidėsto genetiškai panašios dviejų skirtingų genčių rūšys: Perittia herrichiella ir Elachista utonella (3.8 pav.). Šiš dviejų rūšių COI geno sekos tarpusavyje skiriasi 102 nukleotidais. Sekose yra 521 polimorfinis nukleotidas ir 61 parsimonijai informatyvūs nukleotidai. Perittia herrichiella rūšies drugių COI geno sekose aptikti 2 variabilūs nukleotidai iš 640 ir 574 konservatyvūs nukleotidai. Elachista utonella rūšies drugių sekose rasti 39 polimorfiniai nukleotidai ir 584 nukleotidai konservatyvūs visoms sekoms. Išanalizavus COI geno sekas nustatyti B klasterio drugių genetinių atstumų skirtumai (3.13 lentelėje).

3.13 lentelė. B klasterio drugių genetinių atstumų skirtumai remiantis sekvenuotomis COI geno sekomis. Žymėjimas: 1. Perittia herrichiella(1); 2. P. herrichiella(2); 3. Elachista utonella(1); E. utonella(2)

1. 2. 0.001736 3. 0.203125 0.175347 4. 0.109375 0.090278 0.015625 1. 2. 3. 4.

Didžiausias genetinio atstumo skirtumas B klasteryje nustatytas tarp P. herichiella(1) ir E. utonella(1) drugių. Mažiausias genetinio atstumo skirtumas yra tarp visų Perittia genties drugių.

3.8 pav. Elachistidae šeimos drugių Neighbor-Joining medis pagal Kimura2–parameter modelį, remiantis mtDNR COI geno sekomis. Skalė apačioje parodo genetinį atstumą. Įkėlų (angl. bootstrap) reikšmės, pavaizduotos ant medžio šakų, gautos naudojant 1000 pakartojimų

3.2.4 Elachistidae rūšių grupių polimorfizmas

Tirti Elachistidae šeimos drugiai priskiriami 5 rūšių grupėms: Elachista argentella, E. bedellella, E. bifasciella, E. freyerella ir E. tetragonella (3.8 lentelė). 1999 metais suomių mokslininkas L. Kaila paskelbė Elachistidae šeimos filogenetinę analizę (Kaila, 1999a). Savo duomenų analizėje jis panaudojo drugio vikšro gyvenimo būdo ypatybes, lėliukės ir suaugėlio morfologinius požymius. Elachistidae monofilija buvo paremta 9 sinapomorfijais: a) straubliuko stilokoninėmis sensilėmis, b) užpakalinių sparnų gysla M 3, c) užpakalinių sparnų Rs ir M gyslomis, d) medialiniu pakrūtinio laterofragmos suaugimu pilvelio 1-ojo tergito tvirtinimosi vietoje, e) ventraliniu jukstos skydu, f) gnotaso ataugų forma, g) vikšro maitinimosi būdu, h) lėliukės užpakaliniais sparnais, i) pilvelio 6/7 segmentų tarpsegmentiniu tarpu. Autorius išanalizavo 70 Elachistidae šeimos rūšių remdamasis 130 evoliucinius procesus parodančiais morfologiniais požymiais: suaugėlio: galvos skiriamaisiais požymiais: 0. Piliferais; 1. Lūpiniai čiuopikliais; 2. Apatinių žandų čiuopikliais; 3. Straubliuko stilokoninėmis sensilėmis; 4. Lateralinėmis paprastosiomis akimis; 5. Baltos spalvos buvimu antenose; 6. Galvos padengimu žvyneliais; 7. Pentinais ant vidurinių ir užpakalinių kojų letenėlių segmentų; Sparnų gyslotumu: 8. Priekinių sparnų gyslų 1A+2A pamatiniu (bazalinis) šakojimosi; 9. Priekinių sparnų M1+2 gysla; 10. Priekinių sparnų chorda; 11. Priekinių sparnų spinduline gardele; 12. Priekinių sparnų gysla M2; 13. Priekinių sparnų gysla CuP; 14. Užpakalinių sparnų gysla M3; 15. Užpakalinių sparnų gysla M; 16. Užpakalinių sparnų gysla M2; 17. Užpakalinių sparnų gysla CuA2; 18. Užpakalinių sparnų spindulinė gardelė; 19. Užpakalinių sparnų Rs ir M gyslos; Sparnų raštais ir spalvomis: 93

20. Priekinių sparnų bronzišku atspalviu; 21. Šviesia priekinio sparno pamatine (bazalinė) dėme; 22. Balta ar balsva juosta priekiniame sparne; 23. Balta dėme esančia ties priekinio sparno vidiniu kampu; 24. Balta dėme ties priekinio sparno kostos 2/3; 25. Priekinių sparnų žvyneliai anapus (už) sparno pakraščio žvynelių linijos; 26. Priekinių sparnų viršūnėje esančia balta dėme prieš sparno pakraščio žvynelių liniją; 27. Permatomi žvyneliai yra be vagelių ar distalinio dantytumo; 28. Priekinių sparnų viršūnėje esantys tamsūs pailgi žvyneliai, sudarantys siaurus dryžius; 29. Priekinių sparnų viršūnė; Pakrūtinės sudėtinėmis dalimis: 30. Pakrūtinio skydu; 31. Pakrūtinio laterofragma; 32. Pakrūtinio laterofragmos vidiniu raukšlėtumu; 33. Pakrūtinio laterofragmos lateraliniu kraštu; 34. Medialiniu pakrūtinio laterofragmos suaugimu pilvelio 1-ojo tergito tvirtinimosi vietoje; 35. Interkoksaline plokštele tarp apatinių episternų; 36. Pakrūtinio furkos priekine vidurine atauga; 37. Antrinėmis pakrūtinio furkos ataugų plokštelės distalinėmis skiautėmis; 38. Furkos užpakaline medialine plokštele; 39. Furkos antrinių ataugų plokštele; 40. Plotas tarp apatinių episternų; Pilvelio skleritais: 41. Tergito sklerotizuotomis lateralinėmis briaunomis; 42. Patino 6 tergitu; 43. Patino 7 tergitu; 44. Patino 8 tergitu; Patino genitalijomis: 45. Bazaline valvos kostos raukšle; 46. Transtila; 47. Plotu tarp kostos ir kukuliuso; 48. Distaline kostos skiaute; 94

49. Kostos sklerotizacijos viršūnės dygliu; 50. Vidinė valvos ir vinkuliumo jungtimi; 51. Valvos atauga; 52. Distaliniu valvos kukuliuso pakraščiu; 53. Viršutiniu valvos kukuliuso dygliu; 54. Pakraščiu tarp sakuliuso ir kukuliuso; 55. Kukuliuso forma; 56. Ventralinio valvos paviršiaus žvyneliais; 57. Valvos distalinės dalies dydžiu; 58. Ventralinio valvos paviršiaus plėvišku plotu; 59. Valvos ventralinio įdubimo kostalinio krašto sklerotikuota briauna; 60. Sakuliuso vidinio paviršiaus sklerotizuota skiaute; 61. Jukstos ventralinio skydo lateralinių kraštų dorsaliai orientuotos kišenės; 62. Ventraliniu jukstos skydu; 63. Ventraliniu jukstos skydo dorsomedialiniu praplatėjimu; 64. Ventralinio jukstos skydo maišeliu; 65. Jukstos skiaučių žvyneliais; 66. Šerelių grupės tarp valvos ir jukstos ventralinio skydo dorsolateralinio krašto; 67. Jukstos dorsalinio skydo; 68. Sakuso; 69. Bazalinės gnatoso ataugos; 70. Bazalinių gnotaso ataugų ir dygliuotos gnatoso ataugos prisijungimo vietos; 71. Gnotaso ataugų forma; 72. Bazalinių gnotaso ataugų formos; 73. Dygliuotos gnatoso ataugos distalinio galo; 74. Skiautės, sudarančios dygliuotą gnatoso ataugą; 75. Gnatoso dygliukais; 76. Tegumenu; 77. Pirštiškomis ataugomis; 78. Unkusu; 79. Ventrolateralinė unkuso skiaučių dalimi; 80. Unkuso skiaučių ventralinio paviršiaus šereliais; 81. Unkuso skiaučių dorsalinio paviršiaus šereliais; 82. Unkuso skiaučių ventralinio paviršiaus žvyneliais; 83. Bazaline sklerotizacija tarp unkuso skiaučių; 95

84. Edeaguso cekumo dorsalinėmis skiautėmis; 85. Manika; 86. Aneliusu; 87. Cekumu; 88. Edeaguso distalinio galo dygliukais; 89. Edeaguso forma; Patelės genitalijomis: 90. Dorsaliniu sujungimu tarp analinių papilių; 91. Spinulėmis ant plėvės tarp analinių papilių dorsalinėje pusėje; 92. Analinių papilių Y formos sklerotizacija tarp analinių papilių ventralinių kraštų; 93. Užpakalinių apofizių prisitvirtinimu; 94. Šerelių gausa ant analinių papilių; 95. Šereliais tarp analinių papilių ir 8 tergito; 96. 7 tergito ilgaisiais šereliais; 97. Užpakaliniu tergito kraštu; 98. Priekiniu tergito kraštu; 99. Patelės 7 tergitu; 100. Užpakaliniu 8 sternito kraštu; 101. Kopuliacijos angos vieta; 102. 8 sternito dygliukais, esančiais kaudaliau nuo kopuliacijos angos; 103. Antrumu; 104. Kolikuliumo šoninėmis raukšlėmis arba sklerotizacijomis; 105. Sėklos kanalo atsivėrimo vieta; 106. Kopuliacijos maišelio latako forma; 107. Sėklos kanalo forma; Drugio vikšro gyvenimo būdu: 108. Vikšro mitybiniu augalu; 109. Vikšro maitinimosi būdu; 110. Virtimu lėliuke; 111. Viršūgalvio paviršiaus išaugomis; 112. Priešnūgarėle; 113. Apatinio žando čiuopikliais; 114. Priekinių kojų šlaunimis; 115. Viršūgalvio suaugimu; 116. Antenomis; 96

117. Ilgais dygliais priešnugarėlės dorsolateralinėje pusėje; 118. Užpakaliniais sparnais; 119. Priekiniais sparnais; 120. Šereliais pilvelio tergite; 121. Dygliais pilvelio kvapinėje; 122. Kitais dygliais esantčiais netoli spirakulos; 123. Pilvelio 4/5 segmentų tarpsegmentiniu tarpu; 124. Pilvelio 5/6 segmentų tarpsegmentiniu tarpu; 125. Pilvelio 6/7 segmentų tarpsegmentiniu tarpu; 126. Kablikų grupe esančia po kremasteriu; 127. Pilvelio dorsaline išilgine briauna; 128. Pilvelio lateraline briauna; 129. Pilvelio segmentų lateraliniu (šoninis) išsigaubimu;

E. argentella

E. tetragonella

E. bifasciella

3.9 pav. Elachistidae šeimos kladograma paremta 130 morfologinių požymių (Kaila, 1999a). Skaičiai kladose žymi morfologinius požymius (sąrašas pateiktas tekste)

L. Kaila klasifikavo 3 Elachistidae šeimos gentis: Perittia, Stephensia ir Elachista. Pateiktoje kladogramoje atitinka 5 molekuliniais tyrimo metodais tirtos rūšys (Perittia herichiella, Elachista argentella, E. alpinella, E. albifrontella, E. utonella), todėl joje galima išskirti tik 3 atitinkančias rūšių grupes: Elachista argentella, E. tetragonella ir E. bifasciella. Elachista argentella rūšių grupėje yra vienintelė Elachista argentella rūšis. Elachista tetragonela rūšių grupėje išsidėsto E. utonella rūšis. Elachista bifasciella rūšių grupėje yra E. albifrontella, E. alpinella drugių rūšys. Panaudojus mitochondrinės DNR citochromo c oksidazės (COI) geno sekų duomenis, buvo nubraižytas Elachistidae šeimos drugių rūšių grupių NJ (angl., Neighbor-Joining) giminingumo medis. NJ medžio sekų analizei buvo panaudoti 576 nukleotidai (3.11 pav.). Nubraižytame medyje susidaro du stambūs A ir B klasteriai. A klasteryje išsidėsto Elachista bifasciella, E. freyerella ir E. tetragonella rūšių grupės drugių rūšys. Šiame klasteryje tarp drugių COI geno sekų aptikti 179 polimorfiniai nukleotidai (3.9 pav.). B klasteryje išsidėsto stambi Elachista argentella rūšių grupė ir smulkesnės E. bedellella ir E. bifasciella rūšių grupės. Šiame klasteryje tarp drugių rūšių COI geno sekų aptiktas 101 polimorfinis nukleotidas (3.10 pav.). Didžiausi genetiniai skirtumai aptikti tarp Elachista bifasciella ir E. tetragonella drugių rūšių grupių sekų. Jų COI geno sekose užregistruoti 187 variabilūs ir 438 konservatyvūs nukleotidai. Dideli genetiniai skirtumai aptikti taip pat tarp E. bifasciella ir E. argentella drugių rūšių grupių sekų. Šiose COI geno sekose rasti 162 variabilūs ir 469 konservatyvūs nukleotidai. Mažiausi genetiniai skirtumai užregistruoti tarp E. argentella ir E. bedellella drugių rūšių grupių sekų. COI geno sekose aptikti 87 variabilūs ir 544 konservatyvūs nukleotidai visiems tirtiems šiū rūšių grupių drugiams. L. Kaila (1999a) kladogramoje vystymosi linijos pateiktos remiantis būdingais evoliucinius procesus parodančiais morfologiniais požymiais, o NJ medis sudarytas remiantis mtDNR COI geno sekomis. Taigi, sudarant L. Kaila kladogramą požymiai buvo analizuojami tiek patinų tiek patelių, tai genetiniai skirtumai pavaizduoti NJ medyje buvo tirti tik COI gene, kuris patiekia tik patelių liniją. Tačiau galima teigti, kad genetiškai E. alpinella nuo E. albifrontella skiriasi ženkliau nei analizuojant morfologiniais požymiais. Molekulinių tyrimų duomenų analizė papildo, o ne prieštarauja pateiktai L. Kaila klasifikacijai.

3.9 pav. Elachista bifasciella (E. alpinella, E. humilis, E. maculicerusella ir E. albifrontella), E. freyerella (E. consortella) ir E. tetragonella (E. utonella) rūšių grupių drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos. Pažymėtos vietos žymi polimorfinius lokusus

100

101

3.10 pav. Elachista argentella (E. argentella ir E. pollinariella), E. bedellella (E. pullicomella) ir E. bifasciella (E. canapennella) rūšių grupių drugių mitochondrinės DNR COI geno sekos. Pažymėtos vietos žymi polimorfinius lokusus

102

103

E. bifasciella

E. freyerella

E. tetragonella

E. argentella

B E.

E. bifasciella

E. argentella

3.11 pav. Elachistidae drugių Neighbor-Joining medis pagal Kimura2–parameter modelį remiantis mtDNR COI geno sekomis. Skalė apačioje parodo genetinį atstumą. Įkėlų (angl. bootstrap) reikšmės, pavaizduotos ant medžio šakų, gautos naudojant 1000 pakartojimų. Raidės ties medžio šakomis žymi klasterio pavadinimą

104

3.3 Elachistidae šeimos populiaciniai tyrimai APPD metodu

Siekiant išsiaiškinti Elachistidae šeimos drugių populiacijų genetinę įvairovę, buvo panaudotas atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR (APPD) tyrimo metodas. Tyrimai atlikti 3 Elachistidae šeimos drugių rūšims: Elachista argentella, E. maculicerusella ir E. pollinariella. Ištirti 50 DNR mėginių 7 populiacijose iš Kaišiadorių r. (Strėvininkų m., Rumšiškės), Kuršių nerijos (Grobšto gamtinio rezervato), Tauragės r. (Eičių) ir Trakų r. (Čižiūnų) (2.1 lent., 2.1 pav.). APPD analizė atlikta bandant pritaikyti atsitiktinai amplifikuojančius pradmenis: OPA-01, OPA-04, OPA-05, OPA-07, OPA-08, OPA-09, OPA-10, OPA-11, OPA-17, OBP-11 (2.2 lentelė). Tolimesniems tyrimams pasirinkti OPA-09, OPA-10 pradmenys, kurie buvo informatyvesni ir tinkamesni šios grupės tyrimams. Gausiausiai polimorfinių lokusų gauta su pradmeniu OPA–09 (nuo 2 iki 16 fragmentų 1 individui). Šiek tiek mažiau lokusų aptikta panaudojant OPA–10 pradmenį (nuo 4 iki 6 fragmentų 1 individui). Analizuojamų fragmentų dydis buvo nuo 170 iki 1500 bp (OPA–9) ir nuo 170 iki 700 bp (OPA–10). Elachistidae drugių DNR spektrai su skirtingais pradmenimis agarozės geliuose pateikti 3.12 paveiksle. Analizuojant 7 Elachistidae šeimos drugių populiacijas, buvo aptikti 33 polimorfiniai lokusai. Gausiausiai polimorfinių lokusų aptikta E. argentella drugių populiacijose – 27 (3.14 lentelė). Mažiausiai polimorfinių lokusų aptikta E. pollinariella drugių populiacijose – 7. Gausiausiai specifinių polimorfinių lokusų aptikta E. argentella drugių populiacijose – 9. E. pollinariella drugių populiacijose rasti 7 specifiniai polimorfiniai lokusai. Visų trijų tiriamų rūšių rasti 7 bendri polimorfiniai lokusai. Polimorfiškumo lygis Elachista argentella drugių populiacijų imtyje Strėvininkų miške (Kaišiadorių r.) buvo 51,52 %, Grobšto rezervate (Kuršių nerija) 39,39 % ir Čižiūnuose (Trakų r.) 24,24 %. E. pollinariella polimorfiškumo lygis Grobšto rezervate (Kuršių nerija) buvo 15,15 %, Čižiūnuose (Trakų r.) − 21,21 %. Polimorfiškumo lygis E. maculicerusella drugių populiacijų imtyje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) buvo 63,64%, Eičiuose (Tauragės r.) − 18,18 %.

105

3.12 pav. Tirtų Elachistidae šeimos drugių individų pagausintos genominės DNR spektrai. Paveikslo apačioje ties kiekvienu takeliu raidėmis ir skaičiais pažymėti individų kodai, o M – DNR dydžio standartas, kurių dydis bazių poromis surašytas kiekvieno standarto šonuose. A – Kaišiadorių r. Strėvininkų miško ir Rumšiškių populiacijų spektrai, gauti su OPA–09 pradmeniu; B – Kuršių nerijos, Grobšto gamtinio rezervato populiacijų spektrai, gauti su OPA– 09 pradmeniu; C – Trakų r., Čižiūnų populiacijos spektrai, gauti su OPA–10 pradmeniu

3.14 lentelė. Polimorfinių lokusų skaičius Elachista drugių rūšyse panaudojant OPA-09 pradmenį Rūšis Lokusų skaičius Specifiniai lokusai Elachista argentella 8–27 9 Elachista pollinariella 7 7 Elachista maculicerusella 4–24 8

Remiantis AAPD duomenimis (dvejetaine matrica, atspindinčia AAPD fragmentų buvimą arba nebuvimą AAPD spektruose), buvo apskaičiuoti genetiniai atstumai tarp tirtų Elachistidae šeimos drugių populiacijų (3.15 lentelė). Apskaičiuoti genetiniai atstumai svyravo

106 nuo 0.0209 iki 0.1616. Labiausiai skyrėsi Rumšiškių (Rmac) ir Grobšto rezervato (Gpol) populiacijos. Genetinis atstumas tarp jų buvo 0.1616. Genetiškai artimiausios populiacijos buvo Eičių (Tmac) ir Čižiūnų (Czpol). Genetinis atstumas tarp jų buvo 0.0209. E. argentella rūšies genetiškai artimiausios populiacijos yra Čižiūnų (Czarg) ir Grobšto rezervato (Garg). Gentinis atstumas buvo 0.0251. Genetiškai tolimiausios populiacijos yra Čižiūnų (Czarg) ir Strėvininkų miško (Sarg) – 0.0434. E. pollinariella Čižiūnų (Czpol) ir Grobšto rezervato (Gpol) populiacijų genetinis atstumas buvo 0.0341. Genetinis atstumas tarp E. maculicerusella rūšies skirtingų populiacijų iš Rumšiškių ir Eičių buvo 0.1220.

3.15 lentelė. Elachistidae šeimos drugių populiacijų genetiniai atstumai skaičiuoti pagal Nei’jų (1978) Garg (2) 0.0270 Czarg (3) 0.0434 0.0251 Gpol (4) 0.1099 0.0808 0.0611 Czpol (5) 0.0591 0.0366 0.0283 0.0341 Rmac (6) 0.0723 0.0875 0.1148 0.1616 0.0958 Tmac (7) 0.0542 0.0481 0.0352 0.0590 0.0209 0.1220 Populiacijos Sarg (1) Garg (2) Czarg (3) Gpol (4) Czpol (5) Rmac (6)

Remiantis gautais genetiniais atstumais ir panaudojus UPGMA gradavimo metodą, nubraižytos dendrogramos, rodančios tirtų Elachistidae šeimos drugių populiacijų susigrupavimą pagal analizuojamus genominės DNR dalies panašumus ir individų išsidėstymą dvimatėje erdvėje. Elachistidae drugių populiacijų individai išsiskirstė į 3 didelius klasterius (3.13 pav.) Visuose klasteriuose individai nesudarė homogeniškų klasterių. Pirmąjį klasterį sudaro 5 populiacijų individai: Grobšto rezervato, E. pollinariella (Gpol); Čižiūnų, E. pollinariella (Czpol); Eičių, E. maculicerusella (Tmac); Grobšto rezervato, E. argentella (Garg) ir Čižiūnų, E. argentella (Czarg). Antrąjį klasterį sudaro tik E. argentella drugiai iš Čižiūnų, Grobšto rezervato ir Strėvininkų miško. Trečiame klasteryje išskiriami du maži klasteriai - 4 ir 5. Ketvirtojo klasterio didžiąją dalį sudaro E. argentella drugiai iš Strėvininkų miško. E. maculicerusella drugiai iš Rumšiškių sudaro 5 klasterį.

107

3.13 pav. 50 Elachistidae šeimos drugių pavyzdžių grupavimas UPGMA metodu pagal Nei ir Li (1978) genetinius atstumus, nustatytus naudojant polimorfinius APPD lokusus. Viršuje – genetinių atstumų skalė. Skaičiais 1, 2, 3, 4, 5 pažymėti klasteriai. Sarg, Garg, Czarg, Gpol, Czpol, Rmac, Tmac pažymėtos drugių populiacijos

108

3.14 pav. Elachistidae šeimos drugių genetinio panašumo principinių koordinačių analizės rezultatai pagal individus. Žymėjimas: Pop1 – Sarg, Pop2 – Garg, Pop3 – Czarg, Pop4 – Gpol, Pop5 – Czpol, Pop6 – Rmac, Pop7 – Tmac

Principinių koordinačių analizė parodė, kad Elachistidae šeimos drugių populiacijos imtyse labiausiai išsiskyrė Rumšiškių (Rmac) populiacijos individai. Jie sudarė visiškai atskirą sankaupą. Grobšto rezervato (Gpol) ir Čižiūnų (Czpol) populiacijos susimaišę tarpusavyje sudarė atskirą sankaupą. Čižiūnų (Czarg) populiacijos individai taip pat sudarė nedidelę sankaupą.

109

IŠVADOS

1. Pritaikius dieniniams drugiams naudotus molekulinius tyrimus pirmą kartą nustatyta, kad mtDNR COI geno sekos yra pakankamai informatyvios ir tinkamos primityvių Tischeriidae ir Elachistidae drugių tyrimuose, naudojant specifinį molekulinį žymenį: LCO1490-J-1514, HCO2198-N-2175; 2. Nustatyta, kad Tischeriidae šeimos drugių sekvenuotose mitochondrinės DNR COI geno sekose iš 636 nukleotidų buvo nustatyti 201 polimorfinis ir 435 konservatyvūs nukleotidai būdingi visiems ištirtiems šios šeimos drugiams, o Elachistidae šeimos drugių sekose iš 640 nukleotidų buvo nustatyti 229 variabilūs ir 404 konservatyvūs visiems šios šeimos drugiams; 3. Išaiškinta, kad Tischeridae šeimos rūšių specifinėse COI geno sekose dažniausiai aptinkami T(U) (38,6 %) ir C (16,5 %) nukleotidai, bei dažniausiai pasitaikantis kodonas yra UUA(L) (23,8 %), o Elachistidae šeimos rūšių COI geno sekose dažniausiai aptinkami buvo T(U) (38,7 %) ir A (30,4%) nukleotidai, bei dažniausiai pasitaikantis kodonas – UAU(Y) (16,9 %). Tischeriidae šeimos drugių COI geno sekose neaptikti 7 kodonai: UAA(*), UAG(*), AAG(K), UGU(C), UGC(C), UGG(W), AGG(R), o Elachistidae šeimos drugių sekose neaptiktas tik CUA(L) kodonas; 4. TiekTischeriidae, tiek Elachistidae šeimų skirtingose rūšyse aptiktas skirtingas vidurūšinis mtDNR COI geno variabilumas: Tischeria ekebladella rūšyje aptiktas tik 1 variabilus nukleotidas, tuo tarpu Tischeria dodonea individuose yra 38 variabilūs nukleotidai, Elachista utonella rūšies individų COI geno sekose – 39 variabilūs nukleotidai, tuo tarpu E. argentella, E. albifrontella ir E. humilis rūšių COI genų fragmentuose skirtumų neaptikta; 5. Nustatyta, kad genetiškai tolimiausios yra Elachista bifasciella ir E. tetragonella rūšių grupės tarp kurių COI geno sekų aptikti 187 polimorfiniai nukleotidai, o genetiškai artimiausios yra E. argentella ir E. bedellella rūšių grupės tarp kurių COI geno sekų rasti 87 polimorfiniai nukleotidai; 6. Atlikus Tischeriidae molekulinius tyrimus išaiškinti 3 pagrindiniai klasteriai, tačiau, skirtingai nuo anksčiau publikuotų šeimos kladogramų, Astrotischeria yra seserinė grupė 2 kitoms šakoms kartu paėmus (Tischeria + Coptotriche). Šie duomenys paremia Tischeriidae politipinę koncepciją ir patikslina 3 genčių taksonominį teisėtumą Tischeriidae šeimoje; 7. Molekulinių tyrimų duomenų analizė papildo, o ne prieštarauja anksčiau pateiktai Elachistidae šeimos drugių rūšių kladogramai, kurioje vystymosi linijos pateiktos remiantis būdingais evoliucinius procesus parodančiais morfologiniais požymiais;

110

8. Elachistidae šeimos drugių populiacijų genetinės įvairovės tyrimai atskleidė nevienodą skirtingų populiacijų genetinės diferenciacijos laipsnį. Mažiausia genetinė diferenciacija nustatyta tarp Elachista argentella drugių populiacijų: Grobšto gamtiniame rezervate, Smiltynėje (Kuršių nerija) ir Čižiūnuose (Trakų r.); didžiausia genetinė diferenciacija nustatyta tarp E. pollinariella drugių populiacijų: Grobšto gamtiniame rezervate (Kuršių nerija) ir Čižiūnuose (Trakų r.).

111

Autorės publikacijų sąrašas 2006−2010 metais

Moksliniai straipsniai paskelbti leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą: 1. Paulavičiūtė B. 2007. Twelve rare species of moths (Lepidoptera) collected in Lithuania in 2004–2006. New and Rare for Lithuania Insect species. Records and Descriptions 19: 26–28. ISSN 1648-8555. 2. Paulavičiūtė B. 2008. New data on twenty rare species of moths (Lepidoptera) found in Lithuania. New and Rare for Lithuania Insect species. Records and Descriptions 20: 45–48. ISSN 1648-8555. 3. Paulavičiūtė B. 2009. New data on seven rare species of Tortricidae (Lepidoptera) found in Lithuania. New and Rare for Lithuania Insect species. Records and Descriptions 21: 109–111. ISSN 1648-8555. 4. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. 2009. Genetic differences among the E. argentella and E. bifasciella species groups (Lepdoptera: Elachistidae: Elachistinae). Acta Biologica Universitatis Daugavpilensis 9(2): 241–248. ISSN 1407-8953. 5. Paulavičiūtė B., Tamutis V. 2009. Melitaea (Nymphalidae) species from collections of T.Ivanauskas zoological museum. Acta Zoologica Lituanica 19(4): 314–317. ISSN 1648-6919. 6. Sruoga V., Stunžėnas V., Paulavičiūtė B. 2009. COI gene as a molecular marker of Elachista species (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) from different Lithuanian populations. Proceedings of the Latvian academy of Sciences, Section B 63: 21–24. ISSN 1407-009X.

Moksliniai straipsniai, paskelbti kituose leidiniuose:

1. Paulavičiūtė B. 2008. Nauji duomenys apie Elachistidae (Lepidoptera, Gelechioidea) rūšių paplitimą Lietuvoje. Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra ir apsauga 3: 86–91. ISSN 1822-2781. 2. Paulavičiūtė B., 2008. Molekulinių metodų taikymas drugių (Lepidoptera) taksonomijoje. Jaunųjų mokslininkų darbai 3(19): 105–108. ISSN 1648-8776. 3. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. 2009. Identification of E. argentella, E. bedellella and E. bifasciella species groups (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) by molecular methods. 3rd International Conference The Vital Nature Sign: 91–93.

112

4. Paulavičiūtė B., Paulauskas A. 2010. DNA diagnostics to identify Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) species. Ecology & Safety 4(1): 47–52. ISSN 1313-2563.

Konferencijų pranešimų tezės:

1. Paulavičiūtė B., Sruoga V. Genetic divergence of Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) species. IV Baltic Genetical Congress. Daugavpils, October 9–12, 2007. 2. Paulavičiūtė B., Sruoga V. DNA analysis of three Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) species. Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region. 4th International Conference. Daugavpils, 25–27.04.2007. 3. Paulavičiūtė B. Nauji duomenys apie Elachistidae (Lepidoptera) rūšių paplitimą Lietuvoje. Lietuvos Biologinė įvairovė: būklė, struktūra ir apsauga. Vilnius, lapkričio 27d. 2008 m. 4. Paulavičiūtė B. Molekulinių tyrimo metodų panaudojimas drugių (Lepidoptera) tyrimuose. Gamtos mokslų (biologija, ekologija, fizika) aktualijos ir perspektyvos. Šiauliai, Gegužės 16 d. 2008. 5. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. Identification of E. argentella, E. bedellella and E. bifasciella species groups (Lepdoptera: Elachistidae: Elachistinae) by molecular methods. The Vital Nature Sign. 3RD International Conference, 22–23 May, 2009. 6. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. Genetic differences among Elachista species of the E. argentella, E. bedellella and E. bifasciella species groups (Lepdoptera: Elachistidae: Elachistinae). Research and Conservation of Biological Diversity in Baltic Region. 5th International Conference. Daugavpils, 22–24 April, 2009. 7. Paulavičiūtė B., Paulauskas A. DNA diagnostics to identify Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) species. 19th International Symposium Ecology & Safety. Bulgaria, 7–11 June, 2010. 8. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. Sequences and analysis of the mitochondrial DNA in the Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) moths at the species group level. XI International Meeting of Lithuanian Biochemical Society “LBS 50”.Tolieja, 15–17 June, 2010.

113

9. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. 2010. Citochrome oxydase I sequences analysis of Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) species. XXVIII Nordic Baltic Congress of Entomology. Birštonas 2–7 of August, 2010. 10. Paulavičiūtė B., Paulauskas A., Sruoga V. 2010. Molecular investigation of Elachista (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) moths at the species group level. IXth European Congress of Entomology. Hungary, 22–27 August, 2010.

PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovui prof. dr. Algimantui Paulauskui už visapusišką pagalbą atliekant mokslinį darbą, paskatinimus ir nuoširdų rūpinimąsį, visos doktorantūros metu. Dėkoju konsultantui prof. dr. Virginijui Sruogai ir prof. habil. dr. J. R. Stoniui už bendradarbiavimą, veritingas pastabas ir palaikymą ruošiant disertaciją. Dėkoju dr. J. Radzijevskajai ir dr. J. Žukauskienei už naudingus patarimus, nuoširdumą ir palaikymą. Ypatingai dėkoju doc. dr. A. Diškui, S. R. Hill už surinktą unikalią medžiagą iš Didžiosios Britanijos ir Pietų Amerikos. Dėkoju Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedrai už suteiktą galimybę ir sudarytas puikias sąlygas atlikti mokslinį darbą. Noriu padėkoti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorei dr. N. Gulbinienei ir pavaduotojui mokslo reikalams R. Grigoniui už suteiktas galimybes ruošti mokslinį darbą ir tobulėti, taip pat visiems zoologijos muziejaus darbuotojams už palaikymą ir pagalbą. Dėkinga Lietuvos valstybinbiniam mokslo ir studijų fondui už finansinę paramą. Šilčiausius padėkos žodžius skiriu savo šeimai: vyrui Vytautui, mamai Birutei ir tėčiui Vytautui už kantrybę, rūpestį ir stpirų palaikymą ruošiant darbą. Dėkoju kolegoms ir visiems draugams už palaikymą, supratimą, kantrybę ir visokeriopą pagalbą rengiant disertaciją.

114

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Adamczyk J. J., Silvain J. F., Pashley P. D. 1996. Intra- and interspecific DNA variation in a sodium channel intron in Spodoptera (Lepidoptera: Noctuidae). Annals of the Entomological Society of America 89: 812–821. 2. Arunkumar K. P., Kifayathullan L., Nagaraju J. 2009. Microsatellite markers for the Indian golden silkmoth, Antheraea assama (Saturniidae: Lepidoptera). Molecular Ecology Resources 9: 268−270. 3. Baran T. 2002. Elachista nolckeni Šulcs, 1992. Morphology and bionomics of immature stages (Gelechioidea: Elachistidae). Nota lepidopterologica 25(2/3): 97–107. 4. Baran T., Mazurkiewicz A., Pałka K. 2007. Contribution to the knowledge of Elachistidae fauna (Lepidoptera: Gelechioidea) from south-eastern Poland. Wiadomości Entomologoczne 26(2): 103–113. 5. Barcenas M. N., Unruh T. R., Neven L. G. 2005. DNA diagnostics to identify internal feeders (Lepidoptera: Tortricidae) of pome fruits of quarantine importance. Journal of Economic Entomology 98(2): 299–306. 6. Berlocher S. H. 1984. Insect molecular systematics. Annual Review of Entomology 29: 403–433. 7. Birch A. N. E., Fenton B., Malloch G., Jones A. T., Phillips M. S., Harrower B. E., Woodford J. A. T., Catley M. A. 1994. Ribosomal spacer length variability in the large raspberry aphid Amphorophora idaei (Aphidinae: Macrosiphini). Insect Molecular Biology 3: 239–245. 8. Bizzaro D., Manicardi G. C., Bianchi U. 1996. Chromosomal localization of a highly- repeated EcoR1 DNA fragment in Megoura viciae (Homoptera: Aphididae) by nick translation and fluorescence in situ hybridization. Chromosome Research 4: 392–396. 9. Black W. C. (IV), DuTeau N. M., Puterka G. J., Nechols J. R., Pettorini J. M. 1992. Use of the random amplified polymorphic DNA polymerase chain reaction (RAPD-PCR) to detect DNA polymorphisms in aphids (Homoptera: Aphididae). Bulletin of Entomological Research 82: 151–159. 10. Black W. C. 1993. PCR with arbitrary primers: approach with care. Insect Molecular Biology 2: 1–5. 11. Blanchetot A. 1992. DNA fingerprinting analysis in the solitary bee Megachile rotundata: variability and nest mate genetic relationships. Genome 35: 681–688. 12. Blears M. J., De Grandis S. A., Lee H., Trevors J. T. 1998. Amplified fragment length polymorphism (AFLP): a review of the procedure and its applications. Journal of Industrial Microbiology and Biotechnology 21(3): 99–114. 13. Bogdanowicz S. M., Mastro V. C., Prasher D. C., Harrison R. G. 1997. Microsatellite DNA variation among Asian and North American gypsy moths (Lepidoptera: Lymantriidae). Annals of the Entomological Society of America 90: 768–775. 14. Bogdanowicz S. M., Walner W. E., Bell J., Odell T. M., Harrison R. G. 1993. Asian gypsy moths (Lepidoptera: Lymantriidae) in North America: evidence from molecular data. Annals of Entomological Society of America 86: 710–715. 15. Bourquin F. 1962. Microlepidopteros nuevos con sus biologias. Revista de la Sociedad Entomologica Argentina 23: 31–46.

115

16. Braun A. F. 1972. Tischeriidae of America North of Mexico (Microlepidoptera). Memoirs of the American Entomological Society 28: 1–148. 17. Britten H. B., Glasford J. W. 2002. Genetic population structure of the Dakota skipper (Lepidoptera: Hesperia dacotae): A North American native prairie obligate. Conservation Genetics 3: 363−374. 18. Britten H. B., Brussard P. F., Murphy D. D. 1993. Isozyme data and the taxonomy of checkerspot butterflies (Euphydryas). Journal of Research On the Lepidoptera 32: 124– 134. 19. Brower A. V. Z. 1994. Rapid morphological radiation and convergence among races of the butterfly Heliconius erato inferred from patterns of mitochondrial DNA evolution. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America 91: 6491–6495. 20. Brower A. V. Z., DeSalle R. 1994. Practical and theoretical considerations for choice of a DNA sequence region in insect molecular systematics, with a short review of published studies using nuclear gene regions. Annals of the Entomological Society of America 87: 702–716. 21. Brower A. V., DeSalle R., 1998. Patterns of mitochondrial versus nuclear DNA sequence divergence among nymphalid butterflies: the utility of wingless as a aource of characters for phylogenetic inference. Insect Molecular Biology 7(1): 73–82. 22. Brower V. Z. 2000. Phylogenetic relationship among the Nymphalidae (Lepidoptera) inferred from partial sequences of the wingless gene. Proceedings of the Royal Society of London B 267: 1201–1211. 23. Brussard P. F., Baughman J. F., Murphy D. D., Ehrlich P.R., Wright J. 1989. Complex population differentiation in checkerspot butterflies (Euphydryas spp.). Canadian Journal of Zoology 67: 330–335. 24. Brussard P. F., Ehrlich P. R., Murphy D. D., Wileox B. A., Wright J. 1985. Genetic distances and the taxonomy of checkerspot butterflies (Nymphalidae: Nymphalinae). Journal of the Kansas Entomological Society 58: 403–412. 25. Bucheli S. R., Wenzel J. 2005. Gelechioidea (Insecta: Lepidoptera) systematics: A reexamination using combined morphology and mitochondrial DNA data. Molecular Phylogenetics and Evolution 35: 380–394. 26. Buszko J. 1989. Studies on the mining Lepidoptera of Poland. V. Remarks on Elachista griseella (Dup.), with description of its preimaginal stages and bionomics (Elachistidae). Polskie Pismo Entomologiczne 59: 235–241. 27. Buszko J. 1990. Studies on the mining Lepidoptera of Poland. X. Mining Lepidoptera of Torun and surrounding areas. Acta Zoologica Cracoviensia 33 (17): 367–452. 28. Campbell B. C., Steffen-Campbell J. D., Warren J. H. 1993. Phylogeny of the Nasonia species complex (Hymenoptera: Pteromalidae) inferred from an internal transcribed spacer (ITS2) and 28S rDNA sequences. Insect Molecular Biology 2: 225–237. 29. Campbell D. L., Brower A. V. Z., Pierce N. 2000. Molecular evolution of the wingless gene and its implications for the phylogenetic placement of the butterfly family Riodinidae (Lepidoptera: Papilionidae). Molecular Biology and Evolution 17: 684–696. 30. Canning E. S. G., Penrose M. J., Barker I., Coates D. 1996. Improved detection of barley yellow dwarf virus in single aphids using RT-PCR. Journal of Virological Methods 56: 191–197.

116

31. Caterino M. S., Cho S., Sperling F. A. H., 2000. The current state of insect molecular systematics: A Thriving Tower of Babel. Annual review of entomology 45 (1): 1–54. 32. Caterino M. S., Reed D., Kuo M. M., Sperling F. A. H. 2001. A partitioned maximum likelihood analysis of swallowtail butterfly phylogeny (Lepidoptera: Papilionidae). Systematic Biology 50: 106–127. 33. Caterino M. S., Sperling F. A. H. 1999. Papilio phylogeny based on mitochondrial cytochrome oxidase I and II genes. Molecular Phylogenetics and Evolution 11(1): 122– 137. 34. Chapco W., Kelln R. A., McFadyen D. A. 1994. Mitochondrial DNA variation in North American melanopline grasshoppers. Heredity 72: 1–9. 35. Chen K. P., Chen H. Q., Tang X. D., Yao Q., Wang L. L., Han X. 2007. Bmpkci is highly expressed in a resistant strain of silkworm (Lepidoptera: Bombycidae): Implication of its role in resistance to BmDNV-Z. European Journal of Entomology 104: 369−376. 36. Cho S., Mitchel A., Regier J. C., Mitter C., Poole R. W. 1995. A highly conserved nuclear gene for low-level phylogenetics: Elongation factor-1α recovers morphology based tree for heliothine moths. Molecular Biology and Evolution 12: 650–656. 37. Choudhary M., Strassmann J. E., Solis C. R., Queller D. C. 1993. Microsatellite variation in a social insect. Biochemical Genetics 31(1-2): 87–96. 38. Clark P. L., Isehour D. J., Skoda S. R., Molina-Ochoa J., Gianni C., Foster J. E. 2009. Lyophilization of Spodoptera frugiperda (Lepidoptera: Noctuidae) larvae yields high- quality DNA for use in AFLP genetic studies. International Journal of Tropical Insect Science 29(2): 79−85. 39. Cohen M. B., Feyereisen R. 1995. A cluster of cytochrome – P450 genes of the CYP6 family in the house-fly. DNA and Cell Biology 14: 73–82. 40. Crozier R. H., Crozier Y. C. 1993. The mitochondrial genome of the honeybee Apis mellifera: complete sequence and genome organization. Genetics 133: 97–117. 41. Davis D. R. 1999. The monotrysian Heteroneura. In: Kristensen, N. P. (ed.). Lepidoptera, Moths and Butterflies. Handbuch der Zoologie 4(35): 65–90. 42. De Barro P., Sherratt T., Wratten S., Maclean N. 1994. DNA fingerprinting of cereal aphids using (GATA). European Journal of Entomology 91: 109–114. 43. De Prins W. 1984. A new Tischeria species from Morocco (Lepidoptera, Tischeriidae). Nota lepidopterologica 7 (2): 171–177. 44. Deverno L. L., Smitii G. A., Harrison K. J. 1998. Randomly amplified polymorphic DNA evidence of introgression in two closely related sympatric species of coniferophagous Choristoneura (Lepidoptera: Tortricidae) in Atlantic Canada. Annals of the Entomological Society of America 91(3): 248–259. 45. Diškus A. 1998. Review of the Tischeriidae (Lepidoptera) of Central Asia. Acta Zoologica Lituanica 8 (3): 23–33.

46. Diškus A., Puplesis R. 2003. Tischeriidae. In Puplesis R., Diškus A. Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. Kaunas: 78−147.

117

47. Dong K. 1997. A single amino acid change in the para sodium channel protein is associated with knockdown-resistance (kdr) to pyrethroid insecticides in German cockroach. Insect Biochemistry and Molecular Biology 27: 93–100. 48. Eastwood R., Hughes J. M. 2003. Molecular phylogeny and evolutionary biology of Acrodipsas (Lepidoptera: Lycaenidae). Molecular Phylogenetics and Evolution 27: 93– 102. 49. Emmet A. M. 1976. Tischeriidae. In: Heath, J. (ed.). The moths and butterflies of Great Britain and Ireland 1: 272–276. 50. Epplen J. T. 1992. Diagnostic applications of repetitive DNA sequences. Clinica Chimica Acta 209: 5−13. 51. [Ermolaev V. P.] 1986. Ермолаев В. П. Новые виды одноцветных молей-минеров (Lepidoptera, Tischeriidae) с Дальнего Востока. В: Лер А. (ред.) Систематика и экология чешуекрылых Далнего Востока СССР [New species of Tischeridae moths from the Far East. In: Ler A. (ed.) Systemtic and ecology of Lepidoptera of Far East]. Vladivostok. 52. Estoup A., Scholl A., Pouvreau A., Solignac M. 1995. Monondary and polyandry in bumble bees (Hymenoptera; Bombinae) as evidenced by highly variable microsatellites. Molecular Ecology 4: 89–93. 53. Estoup A., Solignac M., Cornuet J. M. 1994. Precise assessment of the number of patrilines and of genetic relatedness in honeybee colonies. Proceedings of the Royal Society, London B 258: 1–7. 54. Ezenwa V. O., Peters J. M., Zhu Y., Arévalo E., Hastings M.D. 1998. Ancient conservation of trinucleotide microsatellite loci in polistine wasps. Molecular Phylogenetics and Evolution 10(2): 168–177. 55. Fang Q., Black W. C. (IV), Blocker H. D., Whitcomb R. F. 1993. A phylogeny of New World Deltocephalus-like leafhopper genera based on mitochondrial 16S ribosomal DNA sequences. Molecular Phylogenetics and Evolution 2: 119–131. 56. Fang Q. Q., Cho S., Regier J. C., Mitter C., Matthews M., Poole R. W., Friedlander T. P., Zhao S. 1997. A new nuclear gene for insect phylogenetics: dopa decarboxylase as informative of relationships within Heliothinae (Lepidoptera: Noctuidae). Systematic Biology 46: 269–283. 57. Feder J. L., Chilcote C. A., Bush G. L. 1989. Are the apple maggot, Rhagoletis pomonella, and blueberry maggot R. mendax, distinct species? Implications for sympatric speciation. Entomologia Experimentalis et Applicata 51: 113–123. 58. Fenton B., Birch A. N. E., Malloch G., Woodford J. A. T., Gonzalez C. 1994. Molecular analysis of ribosomal DNA from the aphid Amphorophora idaei and an associated fungal organism. Insect Molecular Biology 3: 183–190. 59. Ferrier D. E. K., Akam M. 1996. Organization of the Hox gene-cluster in the grasshopper, Schistocerca gregaria. Proceedings of the National Academy of Sciences America 93: 13024–13029. 60. Field L. M., Devonshire A. L., frrench-Constant, R. H., Forde, B. G. 1989. Changes in DNA methylation are associated with loss of insecticide resistance in the peach-potato aphid Myzus persicae (Sulz.). FEBS Letters 243: 323–327. 61. Fisk J. H., Daly J. C. 1989. Electrophoresis of Helicoverpa armigera (Hübner) and H. punctigera (Wallengren) (Lepidoptera: Noctuidae): genotype expression in eggs and

118

allozyme variations between life stages. Journal of the Australian Entomological Society 28: 191−192. 62. Fletcher W. H. B. 1887. On the Life-History of Elachista scirpi. Entomologist’s Monthly Magazine 23: 254–255. 63. Folmer O., Black M., Hoeh W., Lutz R., Vrijenhoek R., 1994. DNA primers for amplification of mitochondrial cytochrome c oxidase subnit I from diverse metazoan invertebrates. Molecular Marine Biology and Biotechnology 3: 294–297. 64. Fordyce J. A., Forister M. L., Nice C. C., Burns J. M., Shaprio A. M. 2008. Patterns of Genetic Variation between the checkered skippers Pyrgus communis and Pyrgus albescens (Lepidoptera: Hesperiidae). Annals of the Entomological Society of America 101(4): 794–800. 65. Frankenhuyzen A. van, Freriks J. M. 1979. Tischeria ekebladella (Bjerkander, 1795) (Lepidoptera, Tischeriidae). Entomologische Berichten 39 (6): 83–87. 66. Friedlander T. P., Horst K. R., Regier J. C., Mitter C., Peigler R. S., Fang Q. Q.1998. Two nuclear genes yield concordant relationships within Attacini (Lepidoptera: Saturniidae). Molecular Phylogenetics and Evolution 9: 131–140. 67. Friedlander T. P., Regier J. C., Mitter C. 1992. Nuclear gene sequenes for higher level phylogenetic analysis: 14 promising candidates. Systems Biology 41: 483–490. 68. Friedlander T. P., Regier J. C., Mitter C. 1994. Phylogenetic information content of five nuclear gene sequences in animals: initial assessment of characters sets from concordance and divergence studies. Systems Biology 43: 511–525. 69. Gasparich G. E., Silva J. G., Han H. Y., McPheron B. A., Steck G. J., Sheppard W. S. 1997. Population genetic structure of Mediterranean fruit fly (Diptera: Tephritidae) and implications for worldwide colonization patterns. Annals of the Entomological Society of America 90: 790–797. 70. Gerasimov A. M. 1937. Minierende Motten V. Neue Stigmella (Nepticula) – und Tischeria-Arten. (Lepid. Stigmell. und Tischer.). Mitteilungen aus dem Zoologischen Museum in Berlin 22 (2): 282–285. 71. [Gerasimov A. M.] 1952. Герасимов А. М. Гусеницы. B: Фауна СССР. Чешуекрылые Том 1, вып.2. [Caterpillars. In: Fauna USSR. Butterflies Book 1, vol. 2]. Moscow – Leningrad. 72. Goulson D. 1993. Allozyme variation in the butterfly, Manola jurtina (Lepidoptera: Satyrinae) (L.): evidence for selection. Heredity 71: 386−393. 73. Gozmany L. A. 1960. The results of the Zoological Collecting trip to Egypt in 1957, of the Natural History Museum, Budapest. Annales Historico-Naturales Musei Nationalis Hungarici 52: 411–421. 74. Grasela J. J., McIntosh A. H. 2005. Cross-species investigation of Helicoverpa armigera microsatellites as potential markers for other related species in the Helicoverpa-Heliothis complex. Journal of Insect Science 5: 47−58. 75. Greyling M., Bank F. H., Grobler J. P., Wessels D. C. J. 2001. Allozyme variation in two populations of the Mopane worm, Imbrasia belina (Saturniidae), and the effect of −developmental stage and staggered generations. South African Journal of Animal Science 31(1): 15−24. 76. Hall H. G. 1990. Parental analysis of introgressive hybridization between African and European honeybees using nuclear DNA RFLPs. Genetics 125: 611–621. 119

77. Haymer D. S., McInnis D. O. 1994. Resolution and populations of the mediterranean fruit fly at the DNA level using random primers for the polymerase chain reaction. Genome 37: 244–248. 78. Haymer D. S., McInnis D. O., Arcangelli L. 1992. Genetic variation between strains of the Mediterranean fruit fly, Ceratitis capitata, detected by DNA fingerprinting. Genome 35: 528–533. 79. Heckel D. G., Gahan L. J., Daly J. C., Trowell S. 1998. A genomic approach to understanding Heliothis and Helicoverpa resistance to chemical and biological Insecticides. Proceedings of the Royal Society of London B: 353. 80. Heimpel G. E., Antolin M. F., Franqui R. A., Strand M. R. 1997. Reproductive isolation and genetic variation between two ‘Strains’ of Bracon hebetor (Hymenoptera: Bracondidae). Biological Control 9: 149–156. 81. Heinze J., Lipski N., Schlehmeyer K., Hölldobler B. 1995. Colony structure and reproduction in the ant, Leptothorax acervorum. Behavioral Ecology 6: 359–367. 82. Heppner J. B. 1991. Faunal regions and the diversity of Lepidoptera. Tropical Lepidoptera 2(1): 1–85. 83. Hering E. M. 1925. Minenstudien V. Zeitschrift für wissenschaftliche Insectbiologie 20: 125–136. 84. Hering E. M. 1927. Die Minenfauna der Canarischen Inseln. Zoologische Jahnbücher (Systematic) 53: 405–486. 85. Hering E. M. 1935. Blattminen von Spanien. Eos, Madrid 11: 331−384. 86. Hering E. M. 1951. Biology of the Leaf Miners. Berlin. 87. Hering, E. M. 1957. Bestimmungstabellen der Blattminen von Europa. Berlin. 88. Hillis D. M., Moritz C., Mabel B. K. 1996. Molecular systematics. Sunderland. 89. Hughes C. R., Queller D. C. 1993. Detection of highly polymorphic microsatellite loci in a species with little allozyme polymorphism. Molecular Ecology 2: 131–137. 90. Ishiguro N., Tsuchida K. 2006. Polymorphic microsatellite loci for the rice stem borer, Chilo suppressalis (Walker) (Lepidoptera: Crambidae). Applied Entomology and Zoology 41(4): 565−568. 91. Ivinskis P. 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius. 92. Ivinskis P., Pakalniškis S, Puplesis R. 1985. Augalus minuojantys vabzdžiai. Vilnius. 93. Jing T., Yi-wen A., You-qing L., Liu Y., Wei Y., Min C. 2009. AFLP analysis of genetic variation of Hyphantria cunea (Drury) populations in Beijing and nearby site. Forestry Studies in China 11(1): 14−19. 94. Kaila L. 1996. Revision of the Nearctic species of Elachista I. The tetragonella group (Lepidoptera, Elachistidae). Entomologica scandinavica 27: 217−238. 95. Kaila L. 1999a. Phylogeny and classification of the Elachistidae s.s. (Lepidoptera: Gelechioidea). Systematic Entomology 24: 139−169. 96. Kaila L. 1999b. A revision of the Nearctic species of the genus Elachista s. l. III. The bifasciella praelineata, saccharella and freyerella groups (Lepidoptera: Elachistidae). Acta Zoologica Fennica 211: 1−235.

120

97. Kaila L., Ståhls G. 2006. DNA barcodes: evaluatung the potential of COI to diffentiate closely related species of Elachista (Lepidoptera: Gelechioidea: Elachistidae) from Australia. Zootaxa 1170: 1–26. 98. Kandul N. P., Lukhatanov V. A., Dantchenko A. V., Coleman J. W. S., Sekercioglu C. H., Haig D., Pierce N. E. 2004. Phylogeny of Agrodietus Hübner 1822 (Lepidoptera: Lycaenidae) inferred from mtDNA sequences of COI and COII and nuclear sequences of EF1–α: karyotype diversification and species radiation. Systematic Biology 53(2): 278– 298. 99. Kranthi S., Bharose A. A., Syed S. N., Dhawad C. S., Wadaskar R. M., Behere G. T., Patil E. K. 2006. Cytochrome oxidase I sequence of Helicoverpa (Noctuidae: Lepidoptera) species in India – Its utility as a molecular tool. Indian Journal of Biotechnology 5: 195−199. 100. Karsholt O. 1996. Tischeriidae. In: Karsholt, O., Razowski, J. (eds). The Lepidoptera of Europe. A Distributional Checklist. Stenstrup. 101. Kasy F. von. 1961. Eine neue Tischeria aus dem südöstlichen Mitteleuropa (Lepidotera: Tischeriidae). Zeitschrift der Wiener Entomologischen Gesellschaft 46 (12): 169–171. 102. Kimura M. 1980. A simple method for estimating evolutionary rate of base substitutions through comparative studies of nucleotidae sequences. Journal of Molecular Evolution 16 111–120. 103. Klimesch J. 1977. Beiträge zur Kenntnis der Microlepidopteren-Fauna des Kanarischen Archipels. 1. Beitrag: Nepticulidae, Tischeriidae. Vieraea 6 (2): 191–218. 104. [Kozlov M. V.] 1986. Козлов М. В. Одноцветные моли-минеры (Lepidoptera, Tischeriidae) Приморского края. B: Лер А. (ред.) Систематика и экология насекомых Далнего Востока [Tischeridae moths (Lepidoptera, Tischeriidae) of Primorian region. In: Ler A. (ed.) Systemtic and ecology the Far East of Insects]. Vladivostok. 105. [Kozlov M. V.] 1997.Семейство Tischeriidae – одноцветные моли-минёры. В: Лер П. А. (ред.) Определителъ насекомых Далнего Востока. Trichoptera and Lepidoptera Том 5, вып.1. [Tischeriidae moths. In: Ler P. A. (ed.) Key of insects of Russian Far East. Trichoptera and Lepidoptera. Book 5, vol. 1]. Vladivostok, 324–326. 106. Kranthi S., Kranthi K. R., Bharose A. A., Syed S. N. 2005. A PCR-RFLP tool for differentiating Helicoverpa armigera and H. assulta (Lepidoptera, Noctuidae). Current Science 89(8): 1322−1323. 107. Kranthi S., Kranthi K. R., Bharose A. A., Syed S. N., Dhawad C. S., Wadaskar R. M., Behere G. T., Patil E. K. 2006. Cytochrome oxidase I sequence of Helicoverpa (Noctuidae: Lepidoptera) species in India – Its utility as a molecular tool. Indian Journal of Biotechnology 5: 195−199. 108. Kuroko H. 1982. Tischeriidae. In: Inoue H., Sugi S., Kuroko H., Moriuti S., Kawabe A. (eds.) Moths of Japan. Tokyo. 109. [Kuznetzov V. I.] 1960. Кузнецов В. И. Материалы по фауне и биологий чешуекрылых (Lepidoptera) заподного Копет-Дага. Фауна и екологиа насекомых Туркменской ССР [The materials on the fauna and biology of butterflies (Lepidoptera) of western Kopet-Dag. Fauna and Ecology of Insects of Turkmenian SSR], 27: 11–93. 110. [Kuznetzov V. I.] 1994. Кузнецов В. И. Cемейство Tischeriidae – одноцветные моли- минеры. В Кузнецов В. И. (ред.) Насекомые и клещи – вредители селъскохозиайственых култур. Чешуекрылые. Том 3, вып.1. [Tischeriidae moths. In 121

Kuznetzov V. I. (ed.) Insects and mites – the pests of agricultural plants. Butterflies. Book 3, vol. 1]. Sankt Peterburg. 111. Landry B., Roque-Albelo L. 2004. First report of Tischeriidae (Lepidoptera) on the Galapagos Islands, Ecuador, with descriptions of two new endemic species. Review Suisse Zoology 111: 599–609. 112. Lees D. C., Stonis J. R. 2007. The first record of Tischeriidae (Insecta: Lepidoptera) from Madagascar, with description of Coptotriche alavelona sp. n. and an updated distributional checklist of Afrotropical Tischeriidae. Zootaxa 1645: 35–45. 113. Lehman T., Besansky N. J., Hawley W. A., Fahey T. G., Kamau L., Collins F. H. 1997. Microgeographic structure of Anopheles gambiae in western Kenya based on mtDNA and microsatellite loci. Molecular Ecology 6: 243–255. 114. León J. H., Fournier V., Hagler J. R., Daane K. M. 2006. Development of molecular diagnostic markers for sharpshooters Homalodisca coagulate and Homalodisca liturata for use in predator gut content examinations. The Netherlands Entomological Society Entomologia Experimentalis et Applicata 119: 109–119. 115. Leraut P. 1993. Création d’un nouveau genre de Tischeriidae (Lepidoptera). Entomologica gallica 4(2/3): 64–65. 116. Levy H. C., Garcia-Maruniak A., Maruniak J. E. 2002. Strain identification of Spodoptera frugiperda (Lepidoptera: Noctuidae) insects and cell line: PCR-RFLP of cytochrome oxidase c subunit I gene. Florida Entomologist 85(1): 186−190. 117. Link W., Dixens C., Singh M., Schwall M., Melchinger A. E. 1995. Genetic diversity in European and Mediterranean faba bean germplasm revealed by RAPD markers. Theoretical and Applied Genetics 90: 27−32. 118. Loxdale H. D. 1994. Isozyme and protein profiles of insects of agricultural and horticultural importance. In Hawksworth D.L. (Ed.). Identification and characterization of pets organisms. Wallingford, 337–375. 119. Loxdale H. D., Hollander J. 1989. Electrophoretic studies on agricultural pests. Systematic Association 39. Oxford. 120. Loxdale H. D., Lushai G. 1998. Molecular markers in entomology. Bulletin of Entomological Research 88: 577–600. 121. Loxdale H. D., Tarr I. J., Weber C. P., Brookes C. P., Digby P. G. N., Castañera P. 1985. Electrophoretic study of enzymes from cereal aphid populations. III. Spatial and temporal genetic variation of populations of Sitobion avenae (F.) (Hemiptera: Aphididae). Bulletin of Entomological Research 75: 121–141. 122. Lu Y. J., Adang M. J., Isenhour D. J., Kochert G. D. 1992. RFLP of genetic variations in North American populations of the fall armyworm moth Spodoptera frugiperda (Lepidoptera: Noctuidae). Molecular Ecology 1: 199–207. 123. Lukhtavov V. A., Vila R., Kandul N. P. 2006. Rearrangment of the Agrodiaetus dolus species group (Lepidoptera, Lycaenidae) using a new cytological approach and molecular data. Insect Systematics and Evolution 37: 325−334. 124. Marchi A., Pili E. 1994. Ribosomal RNA genes in mosquitoes: localization by fluorescence in situ hybridization (FISH). Heredity 72: 599–605. 125. Martin J. A., Pashley D. P. 1992. Molecular systematic analysis of butterfly family and some subfamily relationships (Lepidoptera: Papilionidae). Annals of the Entomological Society of America 85: 127–139. 122

126. McKern J. A., Szalanski A. L. 2007. Molecular diagnostics of economically important clearwing moths. Florida Entomologist 90(3): 475−479. 127. McKern J. A., Szalanski A. L., Johnson D. T., Dowling P. G. 2008. Molecular phylogeny of Sesiidae (Lepidoptera) inferred from mitochondrial DNA sequences. Journal of Agricultural and Urban Entomology 25(3): 165−177. 128. McMichael M., Pashley P. D. 1999. Differences in amplified fragment-length polymorphisms in fall armyworm (Lepidoptera: Noctuidae) host strains. Annals of the Entomological Society of America 92(2): 175-181. 129. McMichael M., Prowell D. P. 1999. Differences in amplified fragment-length polymorphisms in fall armyworm (Lepidoptera: Noctuidae) host strains. Annals of the Entomological Society of America 92(2): 175−181. 130. Mena N. M., Valade R., Magnoux E., Augustin S., Lopez-Vaamonde C. 2008. Microsatellites for the highly invasive Cameraria ohridella (Lepidoptera: Gracillariidae) and their amplification in related species. European Journal of Entomology 105: 945−948. 131. Meyer M., Schmitt T., Assmann T., Habel J. Ch., Finger A. 2008. Polymorphic microsatellite loci in the endangered butterfly Lycaena helle (Lepidoptera: Lycaenidae). European Journal of Entomology 105: 361−362. 132. Miller N. J., Dorhout D. L., Rice M. E., Sappington T. W. 2009. Mitochondrial DNA variation and range expansion in western Bean cutworm (Lepidopera: Noctuidae): no evidence for a recent population bottleneck. Environmental Entomology 38(1): 274−280. 133. Mirhosseini S. Z., Bizhannia A. R., Rabiei B., Taeb M., Siedavi A. R. 2010. Identification of AFLP markers linked with coccon weight genes in silkworm (Bombyx mori L.). African Journal of Biotechnology 9(10): 1427−1433. 134. Mitchell A., Cho S., Regier J. C., Mitter C., Poole R. W., Matthews M. 1997. Phylogenetic utility of elongation factor-1α in Noctuoidea (Insecta: Lepidoptera):the limits of synonymous substitution. Molecular Biology and Evolution 14: 381–390. 135. Miyazaki M., Ohyama K., Dunlap D. Y., Matsumara F. 1996. Cloning and sequencing of the para-type sodium-channel gene from susceptible and kdr-resistant German cockroaches (Blattella germanica) and house-fly (Musca domestica). Molecular and General Genetics 252: 61–68. 136. Mukawa S., Goto C. 2008. In vivo characterization of two granuloviruses in larvae of Mythimna separata (Lepidoptera: Noctuidae). Journal of General Virology 89: 915−921. 137. Mullen S. P., 2006. Wing pattern evolution and the origins of mimicry among North American admiral butterflies (Nymphalidae: Limenitis). Molecular Phylogenetics and Evolution 39: 747–758. 138. Nei M. 1973. Analysis of gene diversity in subdivided populations. Proceedings of the National Academy of Sciences America 70: 3321–3323. 139. Nei M. 1978. Estimation of average heterozygosity and genetic distance from a small number of individuals. Genetics 89: 583–590. 140. Nei M., Li W. 1979. Mathematical model for studying genetic variance in terms of restriction endonucleases. Proceedings of the National Academy of Sciences America 76: 5269–5273.

123

141. Nielsen E. S., Traugott-Olsen E. 1981. A new species and a new combination in the genus Stephensia Stainton, 1858 (Lepidoptera: Elachistidae). Entomologist’s Gazette 32: 245–250. 142. Nieukerken E. J. van 2010. Order Lepidoptera, family Nepticulidae. Arthropod fauna of the UAE 3: 492–514. 143. Nylin S., Nyblom K., Ronquist F., Janz N., Belicek J., Kallersjo M. 2001. Phylogeny of Polygonia, Nymphalis and related butterflies (Lepidoptera: Nymphalidae): a total- evidence analysis. Zoological Journal of the Linnean Society 132: 441–468. 144. Ostrauskas H. 2004. Moths caught in pheromone traps for american white moth (Hypantria cunea Dr.) (Arctiidae, Lepidoptera) in Lithuania during 2001. Acta Zoologica Lituanica 14(1): 66–74. 145. Packer L., Taylor J. S., Savignano D. A. Bleser C. A., Lane C. P., Sommers L. A. 1998. Population biology of an endangered butterfly, Lycaeides melissa samuelis (Lepidoptera: Lycaenidae) genetic variation, gene flow, and taxonomic status. Canadian Journal of Zoology 76(2): 320–329. 146. Palionis A. 1932. Įdėlis Lietuvos drugių faunai pažinti. Kaunas. 147. Palo J., Varvio S. L., Hanski I., Väinölä R. 1995. Developing microsatellite markers for insect populations structure: complex variations in a checkerspot butterfly. Hereditas 123(3): 295–300. 148. Parenti U., Bergamasco P., Scaramozzino P. L., Varalda P. G. 1995. Limitatori naturali degli Elachistidae (Lepidoptera). Bollettino del Museo Regionale di Scienze Naturali 13(1): 45–76. 149. Parenti U., Varalda P. G., 1994: Gli Elachistidi (Lepidoptera, Elachistidae) e le loro piante ospiti. Museo Regionale di Scienze Naturali Bollettino 12(1): 73–136. 150. Pashley D. P., Ke L. D. 1992. Sequence evolution in mitochondrial ribosomal and ND-1 genes in Lepidoptera: implications for phylogenetic analyses. Molecular Biology and Evolution 9: 1061–1075. 151. Patočka J. 1999: Die Puppen der mitteleuropäischen Elachistidae (Lepidoptera, Gelechioidea). Bonner zoologische Beitrage 48 (3-4): 283–312. 152. Patočka J., Turčáni M. 2005. Lepidoptera pupae Central European species. Stenstrup. 153. Paulavičiūtė B. 2004: Elachista nobilella (Lepidoptera: Elachistidae) – a new species in Lithuania. Acta Zoologica Lituanica 14(4): 66–69. 154. Peakall R., Smouse P. E. 2006. Genalex 6: genetic analysis in Exel. Population genetic software for teaching and research. Molecular Ecology Notes 6: 288–295. 155. Pellmyr O., Balcázar-Lara M., Althoff D. M., Segraves K. A., Leebens-Mack J. 2005. Phylogeny and life history evolution of Prodoxus yucca moths (Lepidoptera: Prodoxidae). Systematic Entomology 31: 1–20. 156. Petitpierre E. 1996. Molecular cytogenetics and taxonomy of insects, with particular reference to the Coleoptera. International Journal of Insect Morphology and Embryology 25: 115–134. 157. Pfeifer T. A., Humble L. M., Ring M., Grigliatti T. A. 1995. Characterization of gypsy moth populations and related species using a nuclear DNA marker. Canadian Entomologist 127: 49–58.

124

158. Pinto J. D., Kazmer D. J., Platner G. R., Sassaman C. A. 1992. Taxonomy of the Trichogramma minutum complex (Hymenoptera: Trichogrammatidae): allozymic variation and its relationship to reproductive and geographic data. Annals of the Entomological Society of America 85: 413–422. 159. Pornkulwat S., Skoda S. R., Thomas G. D., Foster J. E. 1998. Random amplified polymorphic DNA used to identify genetic variation in ecotypes of the European corn borer (Lepidoptera: Pyralidae). Annals of the Entomological Society of America 91: 719– 725. 160. Powers T. O., Jensen S. G., Kindler S. D., Stryker C. J., Sandall L. J. 1989. Mitochondrial divergence among greenbug (Homoptera: Aphididae) biotypes. Annals of the Entomological Society of America 82: 298–302. 161. Puplesis R. 1988. New species of plant mining Lepidoptera (Nepticulidae, Tischeriidae) from Central Asia. Stapfia 16: 273–290. 162. Puplesis R. 1997. Primityvūs Microlepidoptera: entobiontinis gyvenimo būdas ir įvairovės centrai. Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga): 71–72. 163. Puplesis, R., Diškus, A. 1996. Five new mining Lepidoptera (Nepticulidae, Bucculatricidae) from Central Asia. Tijdschrift voor Entomologie 139(2): 181–190. 164. Puplesis R., Diškus A. 2003. Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) Pasaulio ir Lietuvos faunoje. Kaunas. 165. Puplesis R., Diškus, A. 2005. Checklist of African Tischeriidae (Insecta: Lepidoptera) with a Redescription of the Formerly Neglected Tischeria urticicolella from Equatorial Africa. Zoological Science 22(9): 1051–1055. 166. Puplesis R., Diškus A., Mey W. 2004. Tischeriidae. In: Mey W. (ed.) The Lepidoptera of the Brandberg Massif in Namibia. Esperiana Memoir 1: 39–51. 167. Puterka G. J., Black W. C. (IV), Steiner W. M., Burton R. L. 1993. Genetic variation and phylogenetic relationships among worldwide collections of the Russian wheat aphid, Diuraphis noxia (Mordvilko), inferred from allozyme and RAPD-PCR markers. Heredity 70: 604–618. 168. Queller D. C., Strassmann J. E., Hughes C. R. 1993. Microsatellites and kinship. Trends in Ecology & Evolution 8: 285–288. 169. Rasoolizadeh A., Dallaire F.,Stewart D., Béliveau C., Lapointe R., Cusson M. 2009. Global transcriptional profile of Tranosema rostrale ichnovirus genes in infected lepidopteran hosts and wasp ovaries. Virologica Sinica 24: 478−492. 170. Rassman K., Zischler H., Tautz D. 1996. DNA multilocus fingerprinting using simple repeat motif oligonucleotides. In Smith T. B., Wayane R. W. (eds.) Molecular Approaches in Conservation: 238−250. 171. Regier J. C., Fang Q. Q., Mitter C., Peigler R. S., Friedlander T. P., Solis A. M. 1998. Evolution and phylogenetic utility of the period gene in Lepidoptera. Molecular Biology and Evolution 15: 1172–1182. 172. Reineke A., Karlovsky P., Zebitz C. P. W. 1998. Preparation and purification of DNA from insects for AFLP analysis. Insect Molecular Biology 7(1): 95−99. 173. Richardson B. J., Baverstock P. R., Adams M. 1986. Allozyme electrophoresis. A handbook for animal systematics and population studies. London.

125

174. Robertson H. M., MacLeod E. G., 1993. Five major subfamilies of mariner transposable elements in insects, including the Mediterranean fruit fly, and related arthropods. Insect Molecular Biology 2(3): 125−39. 175. Rubinoff D., Sperling A. H. 2004. Mitochondrial DNA sequence, morphology and ecology yield contrasting conservation implications for two threatened buckmoths (Hemileuca: Saturniidae). Biological Conservation 118: 341–351. 176. Saccheri L., Kuusaari M., Kankare M., Vilkman P., Fortelius W., Hanski L. 1998. Inbreeding and exinction in a butterfly metapopulation. Nature 392: 491–494. 177. Saitou N., Nei M., 1987. The neighbor-joining method: a new method for reconstructing phylogenetic trees. Molecular Biology and Evolution 4(4): 406–425. 178. Sato H. 1993. Tischeria Leafminers (Lepidoptera, Tischeriidae) on Deciduous Oaks from Japan. Japanese Journal of Entomology 61 (3): 547–556. 179. Schmitz J., Moritz R. F. A. 1994. Sequence analysis of the D1 and D2 regions of the 28S rDNA in the hornet (Vespa crabro) (Hymenoptera, Vespinae). Insect Molecular Biology 3: 273–277. 180. Sharma V. L., Bhatia S., Gill T. K., Badran A. A., Kumari M., Jagmohan J S., Sobti R. C. 2006. Molecular characterization of two species of butterflies (Lepidoptera: Insecta) through RAPD-PCR technique. Cytologia 71(1): 81−85. 181. Shibata F., Sahara K., Naito Y., Yasukochi Y. 2009. Reprobing multicolor Fish preparations in Lepidopteran chromosome. Zoological Science 26(3): 187−190. 182. Simon S., Frati F., Beckenbach A., Crespi B., Liu H., Flook P. 1994. Evolution weighting, phylogenetic utility of mitochondrial gene sequences and compilation of conserved polymerase chain reaction primers. Annals of the Entomological Society of America 87: 651–701. 183. Sobti R. Ch., Sharma V. L., Kumari M., Gill T. K., Singh J., Sodhi M., Mukesh M., Bansal S., Arya S., Bisnoi S. 2007. Genetic relatedness of six North-Indian butterfly species (Lepidoptera: Pieridae) based on 16S rRNA sequence analysis. Molecular and Cellular Biochemistry 295: 145−151. 184. Solomon M. G., Fitzgerald J. D., Murray R. A. 1996. Electrophoretic approaches to predator-prey interactions. In Symondson W. O. C., Liddell J. E. (Eds). The ecology of agricultural pests: biochemical approaches. Systematics Associations 53: 157–168. 185. Sperling F. A. H. 1993. Mitochondrial DNA variation and Haldene’s rule in the Papilio glaucus and P.troilus species groups. Heredity 71:227–233. 186. Sperling F. A. H., Harrison R. G. 1994. Mitochondrial DNA variation within and between species of Papilio machaon group of swallowtail butterflies. Evolution 48: 408– 422. 187. Sperling F. A. H., Raske A. G., Otvos I. S. 1999. Mitochondrial DNA sequence variation among populations and host races of Lambdina fiscellaria (Gn.) (Lepidoptera: Geometridae). Insect Molecular Biology 8: 97–106. 188. [Sruoga V.] 1991. Сруога В. К фауне злаковых молей-минеров (Lepidoptera: Elachistidae) СССР. Энтомологическое oбозрение [To the fauna of leaf-miner moths of Poacea plants (Lepidoptera: Elachistidae) of USSR. Entomological review], 70(2): 444–454. 189. Sruoga V. 1998. Vadovas Lietuvos Elachistidams (Lepidoptera, Elachistidae) pažinti. Vilnius. 126

190. Sruoga V. 2008. Three new species of Elachista Treitschke (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) from Nepal. Zootaxa 1821: 59–66. 191. Sruoga V., Diškus A. 2001. Stephensia brunnichella (Lepidoptera: Elachistidae) new species for Lithuania. Acta Zoologica Lituanica 11(1): 73–77. 192. Sruoga V., Diškus A. 2006. Redescription of the specimens of the Elachista freyerella species-group (Lepidoptera: Elachistidae: Elachistinae) from India and Sri Lanka. Zootaxa 1350: 33–43. 193. Sruoga V., Ivinskis P. 2005. Lietuvos Elachistidai (Lepidoptera: Elachistidae). Vilnius. 194. Stainton H. T. 1858. The Natural History of the Tineina. Elachista. Tischeria. London, Paris, Berlin. 195. Stainton H. T. 1878. Pupation of Elachista gregsoni. Entomologist’s Monthly Magazine 14: 279. 196. Stauffer C., Zuber M. 1998. Ips amitinus var. montana (Coleoptera, Scolytidae) is synonymous to Ips amitinus: a morphological behavioural and genetic re-examination. Biochemical Systematics and Ecology 26: 171–183. 197. Steuer H. 1973. Beiträge zur Kenntnis der Elachistiden (Lepidoptera). Teil I. Deutsche Entomologische Zeitschrift. Neue Folge 20 (1-3): 153–169. 198. Steuer H. 1976. Beiträge zur Kenntnis der Elachistiden (Lepidoptera). Teil II. Deutsche Entomologische Zeitschrift. Neue Folge 23 (1-3): 165–179. 199. Steuer H. 1978. Beiträge zur Kenntnis der Elachistiden (Lepidoptera). Teil III. Deutsche Entomologische Zeitschrift. Neue Folge 25 (1–3): 159–169. 200. Steuer H. 1980. Beiträge zur Kenntnis der Elachistiden (Lepidoptera). Teil IV. Deutsche Entomologische Zeitschrift. Neue Folge 27 (4–5): 297–311. 201. Steuer H. 1987. Beiträge zur Kenntnis der Elachistiden (Lepidoptera). Teil V. Deutsche Entomologische Zeitschrift. Neue Folge 34 (1–3): 197–216. 202. Stevens J., Wall R. 1995. The use of random amplified polymorphic DNA (RAPD) analysis for studies of genetic variation in populations of the blowfly Lucilia sericata (Diptera: Calliphoridae) in southern England. Bulletin of Entomological Research 85: 549–555. 203. Stonis J. R., Diškus A. 2007. Description of Tischeria gouaniae sp. n. from the tropical forest of Belize – an exotic new addition to the American fauna of Tischeria (Insecta: Lepidoptera: Tischeriidae). Zoological Science 24 (12): 1286–1291. 204. Stonis J. R., Diškus A. 2008. Checklist of American Coptotriche (Insecta: Lepidoptera: Tischeriidae) with descriptions of two new species from the tropical forest of Belize (Central America). Zoological Science 25 (1): 99–106. 205. Stonis J. R., Diškus A., Sruoga V. 2008. Redescription of Coptotriche pulverea (Walsingham) – an unusual species of the American Tischeriidae fauna (Insecta: Lepidoptera). Acta Zoologica Lituanica 18 (3): 169–173. 206. Strong K. L., Mahon R. J. 1991. Genetic variation in the Old World screw-worm fly, Chrysomia bezziana (Diptera: Calliphoridae). Bulletin of Entomological Research 81: 191–196. 207. Sunnucks P., England P. E., Taylor A. C., Hales D. F. 1996. Microsatellite and chromosome evolution of parthenogenetic Sitobion aphids in Australia. Genetics 144: 747–756.

127

208. Tamura K., Dudley J., Masatoshi M., Kumar S. 2007. MEGA4: Molecular Evolutionary Genetics Analysis (MEGA) software version 4.0. Molecular biology and evolution 24(8), 1596–1599. 209. Taylor D. B., Peterson R. D., Szalanki A. L., Petersen J. J. 1997. Mitochondrial DNA variation among Muscidifurax spp. (Hymnenoptera: Pteromalidae), pupal parasitoids of filth flies (Diptera). Annals of the Entomological Society of America 90: 814–821. 210. Tkach V., Pawlowski J. 1999. A new method of DNA extraction from the ethanol-fixed parasitic worms. Acta Parasitologica 44(2): 147–148. 211. Toll S. 1959. Klucze do oznaczania owadów Polski. Lepidoptera, Tischeriidae. Polski Związek Entomologiczny 27: 3–21. 212. Traugott-Olsen E., Nielsen E. S. 1977. The Elachistidae (Lepidoptera) of Fennoscandia and Denmark. Fauna Entomologica Scandinavica 6: 1–299. 213. Turčinavičienė J., Rakauskas R., Pedersen B. V. 2006. Phylogenetic relationships in the “grossulariae” species group of the genus Aphis (Hemiptera: Sternorrhyncha: Aphididae): Molecular evidence. European Journal of Entomology 103: 597−604. 214. Van de Peer Y., De Wacher R. 1994. Treecon for Windows: a software package for the construction and drawing of evolutionary trees for the Microsoft Windows environment. Computer Applications in the Biosciences 10: 569–570. 215. Vandewoestijne S., Baguette M., Brakefield P. M., Saccheri I. J. 2004. Phylogeography of Aglais urticae (Lepidoptera) based on DNA sequences of the mitochondrial COI gene and control region. Molecular Phylogenetics and Evolution 31: 630–646. 216. Vaughn T. T., Antolin M. F. 1998. Population genetics of an opportunistic parasitoid in an agricultural landscape. Heredity 80: 152–162. 217. Vila M., Latasa T., Pino J. J., Verhulst G. 2009. Characterization of ten polymorphic microsatellite markers for the endemic Chapman’s ringlet, Erebia palarica (Lepidoptera: Nymphalidae). European Journal of Entomology 106: 485−490. 218. Villablanca F. X., Roderick G. K., Palumbi S. R. 1998. Invasion genetics of the Mediterranean fruit fly: variation in multiple nuclear introns. Molecular Ecology 7: 547– 560. 219. Wainhouse D., Jukes M. R. 1997. Geographic variation within populations of Panolis flammea (Lepidoptera: Noctuidae) in Britain. Bulletin of Entomological Research 87: 95–99. 220. Warren W. 1878. Elachista stabilella bred. Entomologist’s Monthly Magazine 15: 16. 221. Weller S. J., Friedlander T. P., Martin J. A., Pashley D. P. 1992. Phylogenetic studies of ribosomal RNA variation in higher moths and butterflies (Lepidoptera: Ditrysia). Molecular Phylogenetics and Evolution 1:312–337. 222. Weller S. J., Pashley D. P. 1995. In search of butterfly origins. Molecular Phylogenetics and Evolution 4: 235–246. 223. Weller S. J., Pashley D. P., Martin J. A. 1996. Reassessment of butterfly family relationships using independent genes and morphology. Annals of the Entomological Society of America 89: 184–192. 224. Weller S. J., Pashley D. P., Martin J. A., Constable J. L. 1994. Phylogeny of Noctuidae moths and the utility of combining independent nuclear and mitochondrial genes. Systematic Biology 43: 194–211.

128

225. Whitebread S. E. 1984. A new species of Perittia Stainton from Switzerland (Elachistidae). Nota lepidopterologica 7 (3): 271–281. 226. Whiting M., Carpenter J. C., Wheeler W. C. 1997. The Strepsiptera problem: phylogeny of the holometabolous insect orders inferred from 18s and 28s ribosomal DNA sequences and morphology. Systematic Biology 46: 1–68. 227. Wiegmann B. M., Regier J. C., Mitter Ch. 2002. Combined molecular and morphological evidence on the phylogeny of the earliest lepidopteran lineages. The Norwegian Academy of Science and Letters, Zoologica Scripta 31: 67–81. 228. Williams J. G. K., Kubelik A. R., Livak K. J., Rafalski J. A., Tingey S. V. 1990. DNA polymorphisms amplified by arbitrary primers are useful as genetic markers. Nucleic Acids Research 18: 6531–6536. 229. Wright J. W. 1951. The genetic structure of populations. Analysis of Eugenics 1: 323– 334. 230. Wright J. W. 1965. The interpretation of population structure by F-statistics with special regards to systems of mating. Evolution 19: 395–420. 231. Yen F., Boyle T. 1997. Population genetic analysis of co-dominant and dominant markers and quantitative traits. Belgian Journal of Botany 129: 157. 232. Yoshido A., Yamada Y., Sahara K. 2006. The W chromosome detection in several Lepidopteran species by genomic in situ hybridization (GISH). Science Links Japan 75(3): 147−151. 233. [Zaguljaev A. K.] 1978. Загуляев A. К. Cемейство Tischeriidae – одноцветные моли- минеры. В: Медведев Г. С. (ред.) Определитель насекомых европейской части СССР. Чешуекрылые. Том 4, вып.1. [Tischeriidae - moths. In: Medvedev G. S. (ed.) The key of Insects of European part of USSR. Butterflies. Book 4, vol. 1]. Leningrad. 234. Zimmermann M., Wahlberg N., Descimon H. 2000. Phylogeny of Euphydrias checkerspot butterflies (Lepidoptera: Nymphalidae) based on mitochondrial DNA sequence data. Annals of the Entomological Society of America 93(3): 347–355. 235. Zraket C. A., Barth J. L., Heckel D. G., Abbott A. G. 1990. Genetic linkage mapping with restriction fragment length polymorphisms in the tobacco budworm, Heliothis virescens. In: Hagedorn H. H., Hildebrand J. G., Kidwell M. G., Law J. H. (eds). Molecular insect science. New York, 13–20.

129