Technologijomis Grįsto Mokymosi Priemonės Ir Sistemos Aleksandras Targamadzė

Aleksandras Targamadzė

Technologijomis grįsTo mokymosi priemonės ir sisTemos Aleksandras Targamadzė

TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTO MOKYMOSI PRIEMONĖS IR SISTEMOS

Recenzavo: doc. dr. R. Marcinkevičius dr. A. Lopata

ISBN 978-609-433-075-9 Turinys

Santrumpų žodynėlis...... 6 Trumpas studijų dalyko aprašas...... 7 1. Įvadas...... 9 2. Virtualiųjų mokymosi technologijų raida...... 11 Savikontrolės klausimai...... 13 3. Virtualiojo ir elektroninio mokymosi apibrėžimai, jų vieta bendroje mokymosi sistemoje...... 14 Savikontrolės klausimai...... 23 4. Šiuolaikinės virtualiojo mokymosi technologijos...... 25 4.1 E. mokymosi sistemos...... 25 4.2 Bendravimas e. mokymosi aplinkoje...... 26 4.3 Tiesioginio bendravimo priemonės virtualiojoje erdvėje...... 27 Savikontrolės klausimai...... 30 5. Mažosios virtualiojo mokymosi technologijos...... 31 5.1 Asmeninis kompiuteris...... 31 5.2 Skaidrių rinkinys...... 32 5.3 CD, DVD laikmenos...... 34 5.4 MP3 grotuvas...... 35 5.5 Informacijos paieška internete...... 35 5.5.1 Žiniatinklio naršyklės...... 36 5.5.2 Paieškos sistemos...... 37 5.6 E. paštas...... 38 5.7 Web 2.0 technologijos...... 39 5.8 Tinklaraščiai (angl. blogs)...... 41 5.9 Socialinio rašymo platformos...... 41 5.10 Viešas dalijimasis dokumentais internete...... 41 5.11 Pokalbių kanalai, forumai...... 42 Savikontrolės klausimai...... 42 6. Savikontrolė ir žinių įvertinimas virtualiojoje aplinkoje...... 43 6.1 Kontrolė ir atsiskaitymai...... 43 6.2 Kodėl studentai sukčiauja?...... 45 6.3 Sukčiavimo atvejų mažinimas...... 45 6.4 Nuotolinio testavimo sistema „TestTool“...... 47 6.5 Testavimo sistema „Wimba Diploma 6“...... 49 6.6 Tiesioginio testavimo sistema „EDU Campus“...... 52 Savikontrolės klausimai...... 57 7. Virtualiosios mokymosi aplinkos...... 58 7.1 Kas yra virtualioji mokymosi aplinka?...... 58 7.2 Virtualiųjų mokymosi aplinkų klasifikacija...... 61 7.3 Virtualiųjų mokymosi aplinkų įrankiai...... 63 7.4 Virtualiųjų mokymosi aplinkų apžvalga...... 64 7.4.1 LUVIT...... 65 7.4.2 „FirstClass“...... 66 7.4.3 „ATutor“...... 66 7.4.4 „Lotus Learning Space“...... 67 7.4.5 „Moodle“...... 68 7.4.6 Virtualiųjų mokymosi aplinkų palyginimas...... 75 Savikontrolės klausimai...... 76 8. Vaizdo konferencijų sistemos...... 77 8.1 Kas yra vaizdo konferencija?...... 77 8.2 Vaizdo konferencijų įrankiai...... 81 8.2.1 WiZiQ...... 81 8.2.2 DimDim...... 83 8.2.3 „Flashmeeting“...... 86 8.2.4 „Tandberg“...... 87 8.2.5 „Panopto“...... 90 8.2.6 ViPS...... 91 Savikontrolės klausimai...... 94 9. Virtualiosios ir nutolusios laboratorijos...... 95 9.1 Virtualioji laboratorija...... 97 9.1.1 VCLab (Virtual Control Laboratory)...... 98 9.1.2 NTNUJAVA virtuali fizikos laboratorija...... 99 9.1.3 Virtualioji Oregono universiteto laboratorija...... 100 9.1.4 VirtualiojiCase Western Reserveuniversiteto laboratorija...... 100 9.1.5 „Chemikų kolektyvas“...... 101 9.1.6 Virtualioji Howard Huges medicinos instituto laboratorija...... 102 9.1.7 Virtualioji biologijos laboratorija...... 103 9.1.8 Virtualiosios tikimybių teorijos ir statistikos laboratorijos...... 104 9.1.9 Virtualioji chemija...... 105 9.1.10 Virtualusis mikroskopas...... 106 9.2 Nuotolinė laboratorija...... 107 Savikontrolės klausimai...... 109 10. Nuotolinio, virtualiojo ir elektroninio mokymosi sistemos ir tinklai...... 110 10.1 Europos nuotolinio ir elektroninio mokymosi tinklas...... 110 10.2 Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacija...... 110 10.3 Lietuvos nuotolinio ir elektroninio mokymosi asociacija LieDM...... 111 10.4 Atvirasis Katalonijos universitetas...... 112 10.5 Pietų Kvinslendo universitetas...... 112 10.6 Suomijos virtualusis universitetas...... 112 10.7 Estijos e. universitetas...... 113 10.8 Švedijos „Net“ universitetas...... 114 Savikontrolės klausimai...... 114 11. E. portfelio aplinkos...... 115 11.1 Kas yra e.portfelis?...... 115 11.2 E.portfelio sistemų apžvalga...... 117 Savikontrolės klausimai...... 120 12. Naujosios informacinės technologijos mokymesi...... 121 12.1 Semantiniai tinklai...... 121 12.2 Telemokymasis, mobilus mokymasis ir neribotas mokymasis...... 122 12.3 Socialiniai tinklai mokymesi...... 124 Savikontrolės klausimai...... 127 13. Virtualiojo mokymosi priemonių ir sistemų panaudojimo praktinės rekomendacijos...... 128 13.1 Pateikčių rengimo rekomendacijos...... 128 13.2 Virtualiosios mokymosi aplinkos...... 129 13.3 Kaip rašyti tekstą...... 129 13.4 Vaizdo konferencijos...... 130 13.5 Apklausų rengimas...... 131 Savikontrolės klausimai...... 131 14. Literatūra ir šaltiniai...... 132 15. Individualus darbas...... 137 15.1 Metodiniai nurodymai individualiam darbui...... 137 15.2 Individualus darbo struktūrinių dalių reikalavimai...... 137 15.3 Individualaus darbo pateikimo grafikas...... 138 15.4 Individualaus darbo temos...... 138 16. Laboratoriniai darbai...... 140 16.1 Laboratorinis darbas Nr.1...... 140 16.2 Laboratorinis darbas Nr.2...... 141 17. Studijų modulio programos...... 142 17.1 Studijų modulio programa lietuvių kalba...... 142 17.2 Studijų modulio programa anglų kalba...... 146 Santrumpų žodynėlis

E. – elektroninis. EADTU – Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacija. LieDM asociacija – Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi asociacija. EDEN – Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklas. ICDE – Tarptautinė nuotolinio mokymosi taryba. IKT – informacinės komunikacinės technologijos. IT – informacinės technologijos. ITMiS – programa „Informacinės technologijos mokslui ir studijoms“ (2001- 2006 m.). LVU – Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 m. programa. M. mokymasis – mobilusis mokymasis. MO – mokymosi objektas. RSS (angl. Really Simple Syndication) – sklaidos technologija. T. mokymasis – telemokymasis. U. mokymasis – neribotas mokymasis. Trumpas studijų dalyko aprašas

Kurso tikslas: supažindinti su pažangiomis mokymosi technologijomis, jų raida bei įtaka mokymosi procesui ir ugdyti praktinius informacinių technologijų taikymo įgūdžius. Studijų kurso turinys: ▬▬ Per paskaitas bus aptarta 13 teorijos temų: 1. Įvadinė informacija apie studijų modulį. 2. Virtualiųjų mokymosi technologijų raida. 3. Virtualiojo ir elektroninio mokymosi apibrėžimai, jų vaidmuo bendroje mokymosi sistemoje. 4. Šiuolaikinės virtualiojo mokymosi technologijos. 5. Mažosios virtualiojo mokymosi technologijos. 6. Savikontrolė ir žinių vertinimas virtualiojoje aplinkoje. 7. Virtualiosios mokymosi aplinkos. 8. Vaizdo konferencijų sistemos. 9. Virtualiosios ir nutolusios laboratorijos. 10. Nuotolinio, virtualiojo ir elektroninio mokymosi sistemos ir tinklai. 11. E. portfelio aplinkos. 12. Naujų IT panaudojimas mokymosi procese (mokymosi intelektualizavimas, semantiniai tinklai, socialiniai tinklai, mobilumas ir kt.). 13. Virtualiojo mokymosi priemonių ir sistemų panaudojimo praktinės rekomendacijos. ▬▬ Numatytas individualus darbas ir jo gynimas. ▬▬ Numatyti 2 laboratoriniai darbai ir jų gynimai. ▬▬ Galutinis atsiskaitymas vyks per egzaminą. Medžiagos paskirtis Studijų kursas yra skirtas fizinių, technologijų, socialinių ir biomedicinos sričių magistro studijų studentams, besidomintiems IT taikymu mokymosi procese. Ugdomos žinios ir gebėjimai Studentai šiame kurse sužinos apie mokymosi technologijų raidą ir jų įtaką mokymosi procesui, savikontrolės ir žinių patikrinimo sistemas, virtualiąsias mokymosi aplinkas, vaizdo konferencijas, virtualiąsias laboratorijas, e. portfelio sistemas, nuotolinio ir virtualiojo mokymosi sistemas ir tinklus, naujausių IT panaudojimą mokymosi procese. Bus išugdyti gebėjimai organizuoti ir planuoti mokymąsi, kuriame naudojamos IT. Įvertinimas Šis studijų modulis vertinamas kompleksiškai: Galutinis įvertinimas = 0,3 * ID + 0,1 * LD1 + 0,1 * LD2 + 0,5 * EG: čia: ID – individualaus darbo įvertinimas; LD1 ir LD2 – pirmojo ir antrojo laboratorinių darbų įvertinimai; EG – egzamino įvertinimas. 20 % egzamino balo sudaro studento aktyvumo įvertinimas semestro metu: ▬▬ aktyvumas per paskaitas užduodant klausimus (pagal Chat lango duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše); ▬▬ laiku e. paštu pateikti atsakymai į per paskaitas užduotus dėstytojo klausimus; ▬▬ klausimai kolegoms individualaus darbo ir laboratorinių darbų gynimo metu. Anotacija Kurse aptariamos mokymosi technologijos, jų raida ir vaidmuo mokymosi procese. Supažindinama su šiuolaikinėmis mokymosi technologijomis: virtualiosiomis mokymosi aplinkomis, vaizdo konferencijų sistemomis, virtualiosiomis savikontrolės ir žinių patikrinimo sistemomis, virtualiosiomis ir nutolusiomis laboratorijomis, nau- jausių informacinių technologijų panaudojimu mokymesi. 1.

Įvadas

Paprastai mokymosi procesą įsivaizduojame taip: auditorijoje sėdi studentai, konspektuoja dėstytojo išsakytas protingas mintis, vėliau tuos konspektus skaito namuose ir atsiskaito per seminarą ir egzaminą. Būtent taip mokymosi procesas buvo organizuojamas iki XX a. pabaigos. Tačiau vykstant kultūriniams pokyčiams bei dėl sparčios IT ir jų galimybių plėtros toks mokymasis ne visada efektyvus. Šiuolaikinis studentas, ypač antrosios pakopos, yra skubantis žmogus, derinan- tis paskaitas su darbu, besidomintis ne tik studijuojamu dalyku, bet ir turintis begalę kitų pomėgių. Tokiam studentui neužtenka per paskaitas gautos informacijos, todėl jis, skirtingai nei jo kolegos prieš 15 ir daugiau metų, nesėdi bibliotekoje, bet informacijos ieško internete. Vadinasi, įprastinių studijų metodų ne visuomet pakanka. Besikeičianti aplinka iš aukštojo mokslo pareikalavo lankstumo ir atvirumo. Mokymasis tampa labiau atviras ir prieinamas. Galima teigti, kad šiuolaikinis mokymasis: ▬▬ Prieinamesnis. E. mokymosi aplinkose mokymo institucijos gali rengti indivi- dualizuotus mokymus didesniam studentų skaičiui, prisitaikyti prie jų poreikių, pateikti tas žinias, kurių jie reikalauja. ▬▬ Efektyvesnis. Naudojant e. mokymosi aplinkas galima skatinti aktyvų moky- mąsi, be to, naudojant „mokausi ir sprendžiu“ tipo uždavinius, virtualiosiose laboratorijose galima atlikti įvairius eksperimentus. ▬▬ Lengviau pasiekiamas. Studijų medžiaga lengvai pasiekiama iš bet kurios vietos, kur tik yra interneto ryšys. ▬▬ Leidžia efektyvesnį studijų medžiagos atnaujinimą. Studentas lengvai pasiekia studijų medžiagą, nesvarbu, kur ji būtų, taip pat gali atsirinkti tai, kas jam reikalinga ir tuo metu, kai ši medžiaga jam reikalinga. ▬▬ Pasižymi geresne komunikacija. E. aplinkoje studentams ir dėstytojui atsiveria didesnės bendravimo galimybės. Vieni dėstytojai, stengdamiesi prisitaikyti prie pokyčių, dalį informacijos skel- bia internete, kiti turi savo internetinius puslapius, kuriuose studentai gali rasti dėstomo dalyko programą, konspektus, literatūros sąrašus, atsiskaitymo reikalavimus; mažesnė dalis dėstytojų su studentais nuolat bendrauja e. paštu. Tačiau neretai dėstytojų pastangos sukurti e. mokymosi aplinką baigiasi nesė- kme. Dažniausiai susiduriama su šiais sunkumais: ▬▬ E. mokymosi aplinkos suvokimo spragos. ▬▬ IKT įgūdžių stygius. ▬▬ Dėstytojams sunku persikvalifikuoti pagal naujausių technologijų reikalavimus, pateikti elektroninę paskaitų medžiagą lietuvių kalba, sudaryti įvairias savikon- trolės užduotis. ▬▬ Dėstytojams sunku suvaldyti didelius studentų srautus ir kokybiškai atlikti savo darbą. ▬▬ Kursų atnaujinimo ir tvarkymo sąnaudos. ▬▬ Perkėlimas į kitą aplinką (pvz., formato keitimas iš *.html į *.pdf). ▬▬ Mokamos e. mokymosi sistemos.

E. mokymasis – į problemų sprendimą orientuotos studijos.

E. mokymesi svarbus medžiagos pateikimas. Neužtenka tik paskelbti paskaitų konspektus internetiniame tinklalapyje ir tikėtis, kad studentai jais naudosis ir iš to turės daug naudos. Į e. mokymąsi galima pažvelgti kaip į studijas, skatinančias spręsti problemas. Tokių studijų tikslas – paraginti studentą savarankiškai susirasti reikiamų žinių. Į problemų sprendimą orientuotos studijos remiasi šiais pedagoginiais tikslais: ▬▬ Pritaikyti studijas savarankiškam darbui, kuris atliekamas ne auditorijose. ▬▬ Skatinti studentus susidaryti savo nuomonę apie žinias ir informaciją. ▬▬ Pripažinti studentų bendravimą ir problemos socializaciją kritiniais studijų proceso elementais. ▬▬ Naudoti situacijų analizavimo aplinką. Į problemų sprendimą orientuotose studijose studentams pateikiamos individu- alios užduotys. Studentui suteikiama laisvė spręsti užduotį individualiai – taip ugdoma jo saviraiška ir kritinis mąstymas, be to, studentas labiau įsigilina į dėstomą dalyką. Studentai dažnai patiria sunkumų bendraudami tarpusavyje ar savarankiškai stu- dijuodami. Šie elementai yra esminiai į problemų sprendimą orientuotose studijose. Nepatyrę studentai gali susidurti su sunkumais, atlikdami savarankiškas užduotis, todėl jiems reikalinga parama. Tai gali būti e. mokymosi aplinkoje paskelbtas dėstytojo bu- dėjimo laikas, e. pašto adresas, taip pat galima naudoti realaus laiko užklausas. Perskai- tęs užduotį ir kilus neaiškumams, studentas iškart galėtų užduoti klausimus dėstytojui, o šis savo ruožtu pagelbėtų studentui. Šiame darbe, gavus autorių sutikimą, panaudota medžiaga iš [34,47,48,49,50] šaltinių. Esu dėkingas Vilmantei Juteikienei ir Jurgitai Jablonskienei, padėjusioms parengti šį leidinį.

10 2.

Virtualiųjų mokymosi technologijų raida

Nuotolinis mokymasis šiuo metu turi su IKT siejamą prasmę. Istoriniame kon- tekste žodis nuotolis visuomet reiškė besimokančiojo nutolimą nuo mokytojo, t. y. bu- vimą ne ten, kur vyksta mokymo procesas. Anuomet naudotos priemonės (iš pradžių paštas, vėliau – radijas, televizija, dar vėliau – internetas) siekė esantį nuotolį sumažinti ar panaikinti. Kadangi skirtingų technologijų pasiekiamumas, prieinamumas ir sklaidos ar perdavimo efektyvumas yra nevienodas, todėl skiriasi nuotolinio mokymosi sąlygos, taip pat šio mokymosi teikimo ir plėtros galimybės. Anot A. Targamadzės ir kt. (1999), D. Valentine (2002), Ch. N. Gunavardena, M. S. McIsaac (2004), Pittman V. V. (2004), J. Gaytan (2007) ir kitų autorių, susira- šinėjimo kursai Europoje ir Amerikoje buvo viena iš seniausių nuotolinio mokymosi formų. Per pastaruosius kelerius metus nuotolinėse studijose įvyko keletas pokyčių. Internetinis mokymasis, prasidėjęs nuo alternatyvos ,,studijavimui susirašinėjant”, iš- siplėtojo į mokymosi centrus universitetuose (Feenberg, 1999; Larreamendy-Joerns & Leinhardt, 2006, cituota Gaytan, 2007). Šiuose pokyčiuose reikšmingą vaidmenį su- vaidino internetas (Wallace, 2004), nes jis padėjo efektyviai mažinti nuotolio barjerus, kurie dažnai laikomi nuotolinio mokymosi esme (Murray, 2003, cituota Gaytan, 2007). Tutornet (JAV) svetainėje pateikiamos tokios nuotolinio mokymosi kartos: 1. Pirmoji karta (1882–1945 m.). Prieš daugiau kaip šimtmetį taikyta pašto sistema sudarė galimybes organizuoti neakivaizdinius kursus. Mokytojas siųsdavo paštu medžiagą ir užduotis studentams, o šie atliktus darbus siųs- davo atgal. Milžiniškas technologinis šuolis įvyko 1895 m., kai buvo iš- rastas radijas. Nuo 1920 m. buvo pradėtos transliuoti mokomosios radijo programos. 2. Antroji karta (1945–1985 m.). Komunikacijų revoliucija prasidėjo po An- trojo pasaulinio karo, išradus televiziją. Nuo ankstyviausių televizijos gyva- vimo dienų buvo transliuojamos mokomosios televizijos programos. Kie- kviena nauja telekomunikacijų technologijų banga mažino kliūtis studentų ir dėstytojų sąveikai, pateikdama studentams mokymą asmeniškesne ir gy- vesne forma, papildydama jį garso ir vaizdo priemonėmis. Tačiau skirtingai nei tradicinėje klasėje, nuotoliniame mokymesi studento ir dėstytojo sąvei- kai būdingi vėlavimai. 3. Trečioji karta (1985–1995 m.). Kompiuteriai iš esmės pakeitė nuotolio supratimą dviejose srityse. Pirma, su naujais mikrokompiuteriais žmonės galėjo prisijungti prie kompiuterių tinklų, leidusiais atsirasti elektroniniam paštui ir elektroninėms skelbimų lentoms (angl. bulletin boards, Bulletin Board System, (BBS)). Taip žymiai paspartėjo informacijos sklaida. Antra, švietimo bendruomenė ėmė naudoti internetą, kai Nacionalinis mokslo fon-

11 das (National Science Foundation, JAV) universitetams suteikė prieigą prie savo duomenų bazių. Taip atsirado galimybė rengti telekonferencijas, kurios pagerino besimokančių grupės narių sąveiką. 4. Ketvirtoji karta (nuo 1995 m. iki dabar). Nuo 1990-ųjų vidurio, paplitus žiniatinkliui (WWW), buvo beveik pašalintas komunikacijos barjeras tarp dėstytojo ir studentų. Tikralaikėse virtualiosiose klasėse dėstytojai gali matyti individualias studentų problemas ir atsižvelgti į individualius studentų gebėjimus. Šiuo metu nuotolinis mokymasis tampa studijų metodu ir forma (Janilionis ir kt., 2005), o nuotolinio mokymosi poveikis, plėtra ir siekiai verčia keistis švietimo institucijas, perkelti dalį jų teikiamų paslaugų į e. erdvę ir nuolat aktyviai tobulinti švietimo procesus, pasitelkiant IKT. Sukurti atvirieji universitetai – tradicinių mokymo institucijų transformacijos pavyzdžiai. Nuotolinės studijos padeda spręsti netolygaus mokslinio pedagoginio personalo išsidėstymo keliamas problemas, pagerinti mokymosi kokybę, kai nėra sąlygų pasitelkti kvalifikuotų pedagogų, todėl gerėja mokslo pasiekiamumas, masiškumas, dažnai atpinga išsilavinimo teikimas. Keičiasi ir studijų pobūdis – jos individualėja (Rutkaus- kienė ir kt., 2003). Nuotolinis mokymasis dažnai apibrėžiamas remiantis trimis pagrindiniais principais: vieta, laiku ir sparta. Taip pabrėžiamas pagrindinis nuotolinio mokymosi išskir- tinumas: sudaromos sąlygos mokytis tinkamoje vietoje (ne tik tradicinėje klasėje, kur vyksta mokymas), tinkamu laiku (po darbo, laisvalaikiu ir pan.), tinkama sparta (pagal užimtumą, sugebėjimus, individualų mokymosi tempą). Tsai M. J.(2009) patikslina, kad internetinė mokymosi aplinka apima ne vieną, bet kelias aplinkas iš karto: žiniatinklį, e. paštą, asinchroninį ir/ar sinchroninį diskusijų forumus (pvz., pokalbius internete), vaizdo konferencijas, internetinius žaidimus ir kt. Literatūra, susijusi su internetine mokymosi aplinka (Miller & Miller, 2000; Linn, Da- vis & Bell, 2004, cituota Tsai, 2009), remiasi keturiomis aplinkų dimensijomis, kurios atpažįstamos iš strateginio mokymosi konstrukto (Weinstein, 1994, cituota Tsai, M.J., 2009). Keturios internetinės mokymosi aplinkos savybės: 1. Lankstus laikas ir vieta. 2. Netiesioginė socialinė sąveika. 3. Gausūs informacijos ištekliai. 4. Dinamiškos mokymosi sąsajos. Nuotolinio mokymosi Lietuvoje istorija prasideda tarpukario laikotarpiu, kai sparčiai plėtojantis švietimo sistemai 1931 m. buvo įkurta pirmoji neakivaizdinio švie- timo įstaiga „Kalbaneum”, vėliau pavadinta „Savišvieta”. Ji buvo parengusi net 45 nuotolinio mokymosi kursus. Vėliau, įvedus centralizuotą Sovietų Sąjungos švietimo sistemą, neakivaizdinės studijos buvo plėtojamos toliau. Deja, ryškėjo dideli dieninių ir neakivaizdinių studijų kokybės skirtumai, todėl bėgant laikui neakivaizdinės studijos prarado visuomenės pasitikėjimą. Nuo 1986 m. neakivaizdiniu būdu besimokančių stu- dentų pradėjo sparčiai mažėti.

12 PHARE daugiašalės distancinio švietimo programos įgyvendinimas buvo pirmasis impulsas, paskatinęs nuotolinio švietimo plėtrą Lietuvoje. Ši programa prasidėjo 1995 m. Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas pradėtas kurti 1998 m. inicijuojant ir vyk- dant valstybės investicijų projektą „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje“ (LieDM projektas, 1998 m.). Po jo sekė projektas „Distancinio mokymo plėtra Lietuvoje“ (Lie- DM-2 projektas, 1999–2000 m.), ITMiS (Informacinės technologijos mokslui ir studijoms) 2001–2006 m. programa, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas „In- formacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįsto nuotolinio mokymosi tinklo plėtra Lietuvoje“ (2005–2007 m.). Šiuo metu LieDM tinklo veiklą palaiko Švietimo ir mokslo ministro 2007-04-27 įsakymu Nr. ISAK-791 patvirtinta „Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 m. programa“ (LVU). Programą sudaro keturi pagrindiniai tarpusavyje glaudžiai susiję uždaviniai: E. mokymosi procesų virtualioje erdvėje skatini- mas (EMSaS); Lietuvos mokymosi infrastruktūros plėtra (LieDM); Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtra (LABT); Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūros plėtra (LieMSIS).

Savikontrolės klausimai

1. Apibūdinkite nuotolinio mokymosi kartas. 2. Kokiais pagrindiniais principais yra apibūdinamas nuotolinis mokymasis? 3. Ką žinote apie nuotolinį mokymąsi Lietuvoje?

13 3.

Virtualiojo ir elektroninio mokymosi apibrėžimai, jų vieta bendroje mokymosi sistemoje

Šiuolaikiniam mokymuisi apibūdinti vartojami šie terminai: tradicinis (angl. face-to-face learning), elektroninis, virtualusis. Visi šie mokymosi būdai gali būti realizuojami akivaizdžiai arba nuotoliniu būdu. Šiuolaikinėse nuotolinėse studijose visi žemiau išvardyti terminai reiškia mo- kymąsi, kai besimokantysis yra nutolęs tam tikru atstumu nuo dėstytojo, o mokymosi medžiagai pasiekti ir interaktyvumui užtikrinti naudojamos technologijos (pedagogi- nės ir techninės): ▬▬ e. mokymasis; ▬▬ mokymasis internetu; ▬▬ paskirstytasis (angl. distributed) mokymasis; ▬▬ kompiuteriais grįstas (angl. computer-assisted) mokymasis; ▬▬ internetu grįstas mokymasis (angl. Web-based, on-line); ▬▬ mokymasis tinkle (angl. networked learning); ▬▬ virtualusis mokymasis; ▬▬ nuotolinis mokymasis. Išsamią nuotolinio mokymosi terminų analizę pateikė A. Anohina (2005), kuri juos analizavo pagal naudojamas technologijas ir semantinę prasmę. 3.1 paveiksle pateikiama grafinė nuotolinio mokymosi terminų išraiška:

Resursais grįstas mokymasis Technologijomis grįstas mokymasis

Nuotolinis mokymasis

Mokymasis Kompiuteriais internete grįstas Internetu mokymasis grįstas mokymasis E.mokymasis

3.1 pav. Sąryšis tarp vartojamų terminų grupių (Anohina, 2005, p. 100)

14 Amerikos nuotolinio švietimo konsorciumo (American Distance Education Consortium) teigimu, kokybiškos internetinės studijos: 1. Stiprina prasmės suvokimą. 2. Keičia mokymosi sistemą: pereinama nuo žinių perdavimo besimokančia- jam sistemos prie besimokančiojo kontroliuojamų sistemų. 3. Numato mokymąsi bendraujant. 4. Yra nukreiptos į besimokantįjį. 5. Skatina aktyvų mokymąsi, žinių kūrimą. 6. Remiasi aukštesnio lygio mąstymo įgūdžiais: analize, sinteze ir vertinimu. 7. Sudaro sąlygas grupės bendradarbiavimui ir bendram mokymuisi. 8. Sukuria daug sąveikos lygių. 9. Dėmesys sutelkiamas į realų pasaulį ir problemų sprendimą. Kalbant apie mokymąsi, jo kokybę ir technologijų panaudojimą mokymesi, būti- na suvokti skirtingų mokymosi būdų savybes ir vienareikšmiai jas apibrėžti. Taigi iškyla klausimai: ▬▬ Kas yra tradicinis, elektroninis ir virtualusis mokymasis? ▬▬ Koks tradicinio, elektroninio ir virtualiojo mokymosi santykis? ▬▬ Koks nuotolinio mokymosi ryšys su tradiciniu, elektroniniu ir virtualiuoju mokymusi? ▬▬ Kaip technologijos keičia mokymąsi? ▬▬ Kaip technologijos įtakoja nuotolinio mokymosi kokybę? Mokymasis yra susietų ir sąryšingų veiksmų sistema. Tai procesas, kurio metu įgyjamos žinios, kompetencijos ir įgūdžiai. Mokymąsi galima apibrėžti struktūriškai (mokymosi tikslai, sąlygos, priemonės, metodai, laikas, vieta ir kt.), arba galima nusa- kyti apibendrintomis charakteristikomis (pvz., savaiminis mokymasis). Mokymas suprantamas kaip mokymosi dalis. Mokymosi procesas – kryptinga, tiesioginė pagrindinių ugdymo veiksnių (mokytojo, mokinio, tikslų, turinio, rezultatų ir kt.) tarpusavio sąveika, skatinanti profesinį tobulėjimą. Mokymosi tikslai – ką studentai turi žinoti, suprasti ir sugebėti atlikti. Mokymosi turinys – pagrindinių mokymosi proceso parametrų (tikslų, organizavimo būdų, priemonių, vertinimo) dermė ir sąveika nuolatinio tobulinimo procese. Kartais linkstama supaprastinti mokymosi turinio apibūdinimą teigiant, kad mokymosi turinys – tai prasmė (angl. meaning), išreikšta tekstu, grafika ar interaktyviais objektais. Mokymosi rezultatai – išsamūs, specifiniai, išmatuojami, atpažįstami, asmeniš- kai reikšmingi, iš tikslų kilę patvirtinimai, skirti programos, kurso, veiklos ar proceso galutiniams rezultatams įvertinti. Mokymosi priemonė – objektas ar veiksmas, naudojamas kuriuo nors tikslu. Vertinimas – tikslingas informacijos rinkimas, analizė, interpretavimas ir api- bendrinimas siekiant priimti sprendimą. Yra ir kita, siauresnė, prasmė – pasiekto rezul- tato (studento žinių, įgūdžių, atlikto darbo) įvertinimas.

15 Mokymosi aplinka – tai erdvė, kurioje besimokantysis, sąveikaudamas su di- desnę patirtį turinčiais individais ir informacijos šaltiniais, įgyja žinių, gebėjimų ir ver- tybių. Mokymosi sąlygos – komponentas, apibūdinantis situaciją, aplinką ar nustaty- tas ribas, kuriose besimokantysis turi pademonstruoti tam tikrą elgseną. Mokymosi metodai – tai visuma priemonių ir veiksmų pasirinktam tikslui pasiekti. Mokymosi metodai yra išreiškiami per mokymosi veiklų tipus, kuriuos pateikė S. Leclercq ir Y. Poumay. Šie mokymosi veiklų tipai (autorių vadinami mokymosi įvy- kiais; angl. learning events) nusako visas galimas mokymosi ir mokymo veiklas: imi- tavimą ir modeliavimą, priėmimą ir perdavimą, praktiką ir vadovavimą, tyrinėjimą ir dokumentavimą, eksperimentavimą ir reagavimą, kūrimą ir papildymą, metarefleksiją ir korefleksiją, diskutavimą ir vadovavimą diskusijoms. Komunikacija – bendravimas keičiantis patyrimu, mintimis, išgyvenimais, informacija. Daugelis šių sąvokų yra kompleksinės.

Mokymosia S�lygos plinka

Metodai

Mokymosi

turinys Studentas D�stytojas Tikslai

Kurso Medžiaga, kt. praturtinimas

Savaiminio Technologijos mokymosi technologijos Priemon�s Internetas, paveikslai, Komunikavimas Išoriniai garso ir vaizdo Išoriniai resursai �rašai,... resursai

3.2 pav. Apibendrinta mokymosi aplinkos schema

3.2 paveiksle pateikta apibendrinta struktūrinė mokymosi aplinkos schema. Mo- kymosi aplinka yra nagrinėjama dalyko lygmeniu. Kalbant apie mokymosi būdus, ši apibendrinta struktūra tinka visiems mokymosi atvejams, o kiekvienas konkretus atve- jis skiriasi pagal atskirų mokymosi proceso elementų taikymą (šių elementų turinį). Šiuolaikiniame mokymosi procese reikia pabrėžti IKT svarbą. IKT įtaka gali būti: ▬▬ tiesioginė – kai technologijos naudojamos pačiame mokymosi procese; ▬▬ netiesioginė – kai taikant technologijas mokymosi turinys papildomas informa- 16 cijos resursais (pvz., ieškant informacijos) arba kai technologijos tik kuria foną mokymuisi (pvz., naudojamos laisvalaikiu, skaitant, komunikuojant). Siekiant tiksliau apibūdinti mokymosi būdų esmę ir apibrėžti tradicinį, elektro- ninį, virtualųjį ir nuotolinį mokymąsi, kai mokymosi tikslai sutampa, jie lyginami pagal svarbius mokymosi proceso elementus: mokymosi sąlygas, mokymosi turinį, mokymosi metodus, išreikštus per mokymosi veiklų tipus, mokymosi priemones ir komunika- ciją (žr. 1-ą lentelę).

1 lentelė. Tradicinio, elektroninio ir virtualiojo mokymosi būdų palyginimas Mokymosi Mokymosi Mokymosi Mokymosi Mokymosi Komunikacija būdas sąlygos turinys metodai priemonės Tradicinis Mokymasis Didesne dalimi Mokymosi Fizinės priemonės: Tiesioginė vyksta fizinėje užduodamas veiklų tipai spausdinta medžiaga, sinchroninė aplinkoje dėstytojo. įgyvendinami reali įranga, fiziniai komunikacija. mokymo insti- akivaizdiniu modeliai, maketai, tucijoje. būdu. įrankiai ir kt.

Elektroninis Mokymasis Didesne dalimi Mokymosi Fizinės priemonės ir Tiesioginė vyksta fizinėje užduodamas veiklų tipai kai kurios virtu- sinchroninė ir virtualiojoje dėstytojo, įgyvendinami aliosios erdvės komunikacija mokymosi tačiau stu- akivaiz- priemonės:e. irsinchroninė bei aplinkose- dentas irgi diniu būdu ir skaidrės, e. medžiaga asinchroninė e. mokymo savarankiškai virtualiojoje ir kt. Kompiuteris komunikacija. institucijoje. ieško erdvėje. ir internetas – medžiagos būtinos mokymosi virtualiojoje priemonėsužduotims erdvėje. atlikti, informacijai gauti, komunikuoti. Virtualusis Mokyma- Labiau Visi Virtualiosios erdvės Sinchroninė ir sis vyksta pritaikytas mokymosi priemonės:e. asinchroninė e. virtualiojoje individualiam veiklų tipai skaidrės,e. medžiaga, komunikacija. mokymosi e. mokymuisi. realizuojami vaizdo ir garso įrašai, aplinkoje, virtualiojoje mokymosi valdymo mokymo insti- erdvėje. sistemos, vaizdo tucijoje. konferencijos, modeliavimo programos ir kt. Kompiuteris ir internetas – būtinos mokymosi ir komunikacijos priemonės.

Einant nuo tradicinio prie virtualiojo mokymosi, kinta: ▬▬ mokymosi sąlygos – jos priklauso nuo mokymosi aplinkos, kuri kinta nuo struktūriškai apibrėžtos fizinės mokymosi vietos (auditorijos, laboratorijos ar kt.) iki virtualiosios erdvės. Tačiau visuose mokymosi būduose besimokantysis turi atvykti į mokymosi instituciją; ▬▬ mokymosi turinys – nuo užduoto mokymosi turinio, mokantis vadovaujant dės- tytojui, iki individualizuoto savarankiško mokymosi, kai dalį mokymosi turinio ar jį visą studentas susiranda pats virtualiojoje mokymosi erdvėje;

17 ▬▬ mokymosi metodai – nuo fizinėje aplinkoje realizuojamų mokymosi veiklų iki jų realizacijos virtualiojoje aplinkoje (skiriasi veiklų realizavimui naudojamos priemonės); ▬▬ mokymosi priemonės – nuo tradiciniame mokymesi naudojamos spausdintos medžiagos ir kitų fizinių priemonių iki virtualiosios erdvės priemonių, kurios užtikrina visavertį mokymąsi (pateikiama mokymo medžiaga, praktinius įgū- džius formuojantys virtualieji modeliai, mokymosi valdymo sistemos (angl. learning management systems, LMS), vaizdo ir garso įrašai ir kt.); ▬▬ komunikacija – nuo tiesioginio bendravimo auditorijoje iki bendravimo virtualiai (e. paštas, pokalbiai, diskusijos, vaizdo konferencijos ir kt.). Remiantis 1-ąja lentele, apibūdinsime mokymosi būdus: Tradicinis mokymasis – tai vadovaujant dėstytojui fizinėje mokymosi aplinkoje akivaizdžiai vykstantis mokymosi procesas, kuriame naudojamos fizinės mokymosi priemonės ir tiesioginė sinchroninė komunikacija. E. mokymasis – tai tradicinis mokymasis, kai dalis mokymosi persikelia į vir- tualiąją erdvę, kurioje studentas pats susiranda mokymosi medžiagą ir savarankiškai mokosi. Naudojamos fizinės ir e. mokymosi priemonės, tiesioginė sinchroninė ir sinch- roninė bei asinchroninė e. komunikacija, o kompiuteris – būtina e. mokymosi priemonė užduotims atlikti, informacijai gauti, komunikuoti. Virtualusis mokymasis – tai virtualiojoje erdvėje vykstantis individualizuotas mokymosi procesas, kuriame naudojamos virtualiosios erdvės priemonės ir sinchro- ninė bei asinchroninė e. komunikacija. Kompiuteris ir internetas – būtina mokymosi ir komunikacijos priemonė. Vadinasi, jei mokymosi procesas persikelia į virtualiąją erdvę, jis tampa virtualiu. Tie patys mokymosi proceso elementai išskiriami apibrėžiant ir nuotolinio mokymosi savybes (žr. 2-ą lentelę). Šioje lentelėje galioja 1-osios lentelės teiginiai, jie nekartojami, pateikiami tik nuotolinio mokymosi savybes apibūdinantys teiginiai. Taigi keičiantis mokymosi būdui, nuotoliniame mokymesi kinta: ▬▬ mokymosi sąlygos – nuo pasirinktos mokymosi vietos (namai, biblioteka ir kt.), kai epizodiškai atvykstama į mokymosi instituciją ir mokymuisi naudojamos fizinės mokymosi priemones, iki vietos, kur yra kompiuteris ir prieiga prie interneto, kur galima betarpiškai mokytis virtualiojoje klasėje, bendrauti su dėstytoju ir kitais studentais internetu, virtualiai dirbti su įrenginiais atliekant laboratorinius darbus. Naudojant šiuolaikines komunikacijos priemones (nešio- jamąjį kompiuterį, palydovinį ar korinį interneto ryšį), nuotolinis mokymasis perima neriboto mokymosi (angl. ubiquitous learning) savybes; ▬▬ mokymosi turinys – tai labiau individualiam mokymuisi pritaikytas turinys, kuris kinta nuo tradicinių pateikimo formų iki elektronine forma teikiamo turinio. Dabar nuotolinio mokymosi turinys pateikiamas kitaip – einama nuo nuose- klaus medžiagos studijavimo prie daugelio tarpusavyje susijusių objektų hierar- chinės struktūros (mokymosi objektų rinkinio), kai kiekvienas objektas skirtas

18 daliniams tikslams pasiekti ir kompetencijoms formuoti; ▬▬ mokymosi metodai – nuo individualiam mokymuisi pritaikytų veiklų, kai peri- odiškai atvykstama į švietimo instituciją, iki mokymosi virtualiojoje erdvėje, kurioje vyksta visas mokymosi procesas. Teigiama, kad mokantis tradiciniu nuotoliniu būdu kokybiškai realizuoti mokymosi veiklas galima tik periodiškai atvykstant į mokymo instituciją; ▬▬ mokymosi priemonės – nuo individualiam mokymuisi pritaikytų fizinių iki virtualių priemonių. Mokantis tradiciniu nuotoliniu būdu namuose tinkamų mokymosi priemonių įvairovė nėra didelė, todėl besimokantieji periodiškai kviečiami atvykti į švietimo instituciją, pvz., atlikti laboratorinių darbų. Mo- kantis elektroniniu ir virtualiuoju būdu to daryti nereikia – viską galima atlikti panaudojant virtualiosios erdvės mokymo priemones: virtualius modelius, imi- tacinį modeliavimą ir kt.; ▬▬ komunikacija – nuo pašto (asinchroninės komunikacijos) iki asinchroninės ir sinchroninės elektroninės komunikacijos, kuri leidžia per atstumą organizuoti vaizdo konferencijas, dalyvauti paskaitoje, bendrauti su dėstytoju, bendraam- žiais e. paštu, diskusijų forumuose, interneto pokalbiuose.

2 lentelė. Nuotolinio mokymosi savybės esant skirtingiems mokymosi būdams (plg. lentelė nr. 1)

Nuotolinio mokymosi savybės Mokymosi Mokymosi Mokymosi būdai Mokymosi sąlygos Mokymosi metodai Komunikacija turinys priemonės Tradicinis Studentas yra kitoje Labiau pritai- Mokymosi veiklas Labiau pri- Netiesioginė vietoje, ne ten, kur kytas indi- studentas įgyvendina taikytos in- sinchroninė ir teikiamas mokyma- vidualiam savarankiškai. dividualiam asinchroninė sis, ir mokosi kitu mokymuisi. Atvykus į moky- mokymuisi. komunikacija. (galbūt) laiku nei mosi instituciją, Atvykus į dirba dėstytojas. mokymosi veiklos mokymosi įgyvendinamos instituciją, akivaizdiniu būdu. tiesioginė sinchroninė. Elektroninis Studentas yra netoje Labiau pritai- Mokymosi veiklų Labiau pri- Netiesioginė vietoje, kur teikiamas kytas indi- tipai įgyvendinami taikytos in- sinchroninė ir mokymas, ir mokosi vidualiam savarankišku dividualiam asinchroninė kitu (galbūt) laiku nei mokymuisi studento darbu ir mokymuisi, komunikacija, dirba dėstytojas. ire. moky- komunikuojant su panaudo- asinchroninė e. muisi. dėstytoju virtualioje jamos kai komunikacija. erdvėje. kurios virtualios erdvės priemonės. Virtualus Studentas mokosi bet Nesiskiria. Nesiskiria. Nesiskiria. Nesiskiria. kurioje vietoje, kur yra kompiuteris ir prieiga prie interneto, galbūt – kitu laiku nei dirba dėstytojas.

Įvertinus nuotolinio mokymosi savybes, galima daryti išvadą, kad nuotolinis mokymasis leidžia įgyvendinti visus mokymosi tikslus tik teikiant jį elektroniniu arba 19 virtualiu būdu, o tradiciškai teikiamas nuotolinis mokymasis negali įgyvendinti visų mokymosi tikslų, nes studentui reikia periodiškai atvykti į mokymo instituciją. Pagal 1-oje ir 2-oje lentelėse nurodytas savybes apibrėžiami nuotolinio mokymosi būdai. Tradicinis nuotolinis mokymasis – tai studento pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku vykstantis mokymosi procesas, kuris yra labiau individualizuotas ir įgyvendina- mas studento savarankišku darbu. Su dėstytoju bendraujama netiesiogiai per sinch- roninę ar asinchroninę komunikaciją. Toks mokymasis derinamas su periodiniais at- vykimais į mokymo instituciją, tuomet tradicinis nuotolinis mokymasis perima visas nenuotolinio tradicinio mokymosi savybes. Nuotolinis elektroninis mokymasis – tai studento pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku vykstantis e. mokymosi procesas, kuris yra labiau individualizuotas ir įgyven- dinamas savarankišku studento darbu. Su dėstytoju bendraujama netiesiogiai – pasitelkiant sinchroninę ar asinchroninę komunikaciją ir asinchroninę e. komunikaciją. Nuotolinis virtualusis mokymasis – tai virtualusis mokymasis, kai studentas mokosi pasirinktu laiku bet kurioje vietoje, kur yra kompiuteris ir prieiga prie interneto. Taigi, virtualusis nuotolinis mokymasis iš esmės nesiskiria nuo virtualiojo mokymosi, tačiau gali vykti fiziškai pasirinktoje (bet kurioje) vietoje ir pasirinktu laiku. Kalbant apibendrintai, nuotolinį mokymąsi galima apibrėžti taip: Nuotolinis mokymasis – tai mokymosi būdas, kai studentas ir dėstytojas yra atskirti erdvėje ir/ar laike, naudojami mokymosi metodai ir priemonės priklauso nuo taikomo mokymosi būdo, o sąveikaujama ne tiesiogiai, bet pasitelkiant sinchroninę ar asinchroninę komunikaciją. Nuotolinis mokymasis gali būti tradicinis, elektroninis ir virtualusis. Pradėjus naudoti informacines technologijas (IT), nuotolinio mokymosi srityje pradėti kurti ir teikti elektroniniai mokymosi kursai. E mokymosi terminas paprastai rodo, kad nuotolinio mokymosi procesas yra praturtintas ir sustiprintas IKT (Nuotolinis mokymasis, 2003). Privalomi nuotolinio mokymosi elementai yra lankstumas, sava- rankiškas mokymasis ir parama mokiniui. Nuotolinio mokymosi pagrindas – mokymosi atvirumas, galimybė mokytoją ir mokinį išlaisvinti iš laiko ir erdvės nustatytų ribų. Keičiasi studijų pobūdis: jos individualesnės, mokytojas yra patarėjas ir meto- dinis vadovas. Nuotolinės studijos – tai studijų forma ir metodas, kurį galima naudoti teikiant įvairių laipsnių išsilavinimą. Nuotolinis mokymasis, paremtas interneto tei- kiamais privalumais, gali pasiūlyti naujų galimybių (Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas, 2007): ▬▬ greitai keisti pasenusią informaciją; ▬▬ ieškoti reikiamos informacijos pagal raktinius žodžius; ▬▬ sukaupta informacija pasidalinti su kitais besimokančiaisiais ir pan. ▬▬ Pagrindinės nuotolinio mokymosi priemonių kategorijos yra šios: ▬▬ mokymosi medžiaga (tekstai, paveikslai, animacija, schemos, grafikai ir kt.); ▬▬ žinių vertinimo priemonės (savikontrolės ir kontrolės testai, anketos ir kt.); ▬▬ mokymosi proceso ir rezultatų stebėjimas bei vertinimas (įvertinimų knygelės);

20 ▬▬ bendravimo priemonės (e. paštas, forumai, diskusijos); ▬▬ kiti papildomi informacijos šaltiniai. Virtualioji mokymosi aplinka reikalauja itin gero dėstytojo pasirengimo. Tačiau ne mažiau svarbus ir studento pasirengimas, nes virtualusis mokymasis reikalauja iš studentų ne tik gerų darbo kompiuteriu įgūdžių, bet ir psichologinių įgūdžių, nes reikia daugiau dirbti savarankiškai ir bendrauti virtualiojoje mokymosi aplinkoje. Šiuolai- kinės tradicinės ir nuotolinės studijos turi daug panašumų ir ne visuomet galima aiš- kiai nurodyti jų skirtumus. Pastebima tendencija, kad tradicinis ir nuotolinis švietimas persipina, kad galėtų efektyviai tenkinti išsilavinimui bei mokymuisi visą gyvenimą keliamus vis aukštesnius reikalavimus. Intensyviau ir plačiau naudojamos IKT tradicinį mokymąsi paverčia e. mokymusi, o pastarąjį – virtualiuoju mokymusi. Taigi, einant nuo tradicinio mokymosi per e. mokymąsi į virtualųjį mokymąsi, mokymosi procesas iš fizinės aplinkos persikelia į virtualiąją erdvę. Esminis virtualiojo mokymosi bruožas – mokymosi procesas vyksta virtualiojoje erdvėje. Kad tradicinis mokymasis taptų e. mokymusi, būtina, kad IKT ne tik papildy- tų fizines mokymosi priemones, bet ir pakeistų mokymosi turinį, metodus ir komuni- kaciją. Vadinasi, kompiuteris turi būti naudojamas ne tik kuriant skaidres ir ruošiant medžiagą, bet ir informacijos paieškai bei komunikacijai. Mokymosi procesas praple- čiamas individualiu mokymusi, mokomasi ir akivaizdiniu būdu, o virtualiojoje erdvėje mokymuisi parenkami efektyviausi realizacijos būdai. Nuotolinis mokymasis taikomas tradicinėse (neakivaizdinis mokymasis) ir elek- troninėse („modernusis“ neakivaizdinis mokymasis) studijose. Mokantis virtualiuoju būdu nuotolinis mokymasis tampa natūralia mokymosi galimybe, nes mokymosi procesas vyksta virtualiojoje erdvėje, kur neegzistuoja fizinio atstumo sąvoka. Šių mokymosi būdų kaita parodyta 3.3 pav. Atsižvelgiant į IKT panaudojimą, siūloma pripažinti, kad tradicinis mokymasis tampa elektroniniu, kai mokymosi procese: ▬▬ naudojamos e. skaidrės, e. medžiaga ir internetiniai šaltiniai; ▬▬ kompiuteris naudojamas kaip mokymosi priemonė informacijos paieškai ir apdorojimui; ▬▬ dalis mokymosi vyksta virtualiojoje erdvėje E. mokymasis tampa virtualiu, kai papildomai panaudojus įvairias priemones: LMS, vaizdo konferencijas, modeliavimo programas ir kt., visas mokymosi procesas persikelia į virtualiąją erdvę. 3.4 pav. parodyta mokymosi būdo priklausomybė nuo mokymosi procese nau- dojamų IKT intensyvumo. Jam didėjant, pasiekiama reikšmė xe, kai tradicinis mokymasis virsta e. mokymusi (reikšmė ye). Ir egzistuoja reikšmė xv, kai e. mokymasis virsta virtualiuoju (reikšmė yv). Konkrečios reikšmės xe ir xv sunkiai nustatomos, ir dažnai sunku pasakyti, koks mokymasis – tradicinis ar elektroninis – yra taikomas. Įvedus

IKT panaudojimo intervalus [xe-1, xe+1] bei [xv-1, xv+1], kartu gaunami intervalai Δye ir Δyv, kuriuose vienas mokymosi būdas virsta kitu ir nė vienas iš jų nėra aiškiai api-

21 brėžtas. Pereinant iš tradicinio į e. mokymąsi intervalas didesnis, nei pereinant iš e. mokymosi į virtualųjį.

Tradicinis mokymasis E.mokymasis

E. skaidr�s, VMA, e. medžiaga, inter- VK, netiniai šaltiniai, modeliavimo kompiuteris infor- programos, e. Virtualusismok macijos paieškai ir šaltiniai ir kt. apdorojimui ymasis

Tradicinis Nuotolinise. m nuotolinis okymasis mokymasis

3.3 pav. Mokymosi būdų kaita veikiant IKT

Mokymosi b�das

Virtualusis mokymasis

yv �yv

E. mokymasis

ye �ye

Tradicinis mokymasis

xe-1xexe+1 xv-1 xvxv+1 IKT naudojimo intensyvumas

3.4 pav. Mokymosi būdų kaita veikiant IKT

Ši mokymosi būdų sankloda aiškiau pavaizduota 3.5 pav. Tradicinio ir elektroninio bei elektroninio ir virtualiojo mokymosi sanklodos rodo, kad mokymosi procese veikiant IKT griežto perėjimo iš vieno mokymosi būdo į kitą nėra. Tačiau technologijų taikymas iš esmės pakeičia mokymosi būdus.

E. mokymasis Virtualusis

Tradicinis �yv mokymasis �ye mokymasis

IKT

3.5 pav. Mokymosi būdų sankloda veikiant IKT

Dėl IKT poveikio mokymasis: ▬▬ tampa nepriklausomas nuo vietos ir laiko (gali vykti bet kurioje vietoje, kur galima naudotis kompiuteriu ir internetu, taip pat nešiojamuoju kompiuteriu ir palydoviniu ar koriniu interneto ryšiu); ▬▬ suteikia galimybę naudotis patogia ir plačia prieiga prie mokymosi šaltinių; ▬▬ tampa individualizuotas ir nukreiptas į besimokantįjį (atitinka jo mokymosi tikslus ir stilių); ▬▬ pasidaro aktyvus ir patrauklus (gyvoji animacija, grafika, garso ir vaizdo įra- šai); ▬▬ praturtinamas savaiminio mokymosi resursais; ▬▬ tampa lankstesnis (galima pasirinkti mokymosi spartą); ▬▬ veikia interaktyvios sistemos (sinchroninė ir asinchroninė komunikacija, mokymasis tuo pačiu metu) ir grįžtamojo ryšio principu (savitikros užduotys, klausi- mynai, testai, apklausos ir kt.). Vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių galimybę efektyviai realizuoti tokį mokymąsi, yra sinchroniškumas – galimybė virtualųjį mokymąsi realizuoti tiesiogiai, nepaisant atstumo. Kaip minėta, IT naudojimas negali būti savitikslis – technologijas reikia atsirinkti įvertinus mokymosi sąlygas, pedagogines strategijas ir mokymosi tikslus, tiksliau tariant, IT turi gerinti mokymosi kokybę. Nepasvertai didindami naudojamų IT įvairovę, gausime priešingą efektą – ne aukštesnę, o žemesnę mokymosi kokybę dėl sukelto technologinio streso.

Savikontrolės klausimai

1. Kokias kitais terminais yra apibūdinamas nuotolinis mokymasis? 2. Kokiomis struktūrinėmis dalimis galima apibrėžti mokymąsi?

23 3. Kas kinta einant nuo tradicinio mokymosi link virtualiojo mokymosi? 4. Apibūdinkite tradicinį, elektroninį ir virtualųjį mokymąsi. 5. Kas yra nuotolinis mokymasis? 6. Kokį poveikį IKT turi mokymuisi?

24 4.

Šiuolaikinės virtualiojo mokymosi technologijos

4.1 E. mokymosi sistemos

Šiuo metu pasaulyje yra daugybė e. mokymosi aplinkai pritaikytų sistemų. Vie- nos jų naudojamos nuotoliniam mokymui, kitos – įprastinėms studijoms plėsti, trečios – ir nuotoliniam mokymui, ir įprastinėms studijoms. Visas sistemas ir bandymus sukurti e. mokymosi aplinką galima suskirstyti į tris lygius: ▬▬ Bazinis lygis – pats paprasčiausias lygis, kuriam keliami minimalūs reikalavimai. Šiame lygyje naudojamos priemonės, kurias galima pritaikyti e. mokymosi aplinkai, tai daugiau dėstytojų ar studentų bandymai praplėsti įprastines studijas. Tokios sistemos reikalauja nedidelių technologinių resursų, tačiau jas sunku keisti ar atnaujinti. ▬▬ Būsenos lygis – tai profesionalios sistemos, skirtos e. mokymuisi. Jos pasižymi dideliu funkcionalumu, turi daug komponentų, tačiau, skirtingai nei pirmojo lygio sistemos, yra kompleksinės ir dažnai mokamos (didžioji jų dalis). Tokiose sistemose kursų skelbimas ir dalyvavimas juose nereikalauja aukšto kompiuterinio raštingumo lygio. ▬▬ Tyrimo lygis. Tai eksperimentinės sistemos, kuriose dažnai naudojami dirbtinio intelekto komponentai. Tokiose sistemose didžiąją įrangos dalį gali sudaryti primityvūs bazinio lygio komponentai, tačiau bent vienas – išplėstinis, sudė- tingas ir plačiai nenaudojamas. Tokias sistemas dažniausiai naudoja akademi- nė visuomenė eksperimentiniais tikslais, ir daugeliu atveju jos tampa tyrimų objektais. Dabartines e. mokymosi sistemas vieną nuo kitos galima atskirti pagal penkis pagrindinius požymius: ▬▬ struktūrą; ▬▬ atvaizduojamos medžiagos tipą; ▬▬ žiniasklaidos priemones; ▬▬ valdymą; ▬▬ pristatymą. Struktūra yra vienas esminių e. mokymosi sistemos požymių. Pirmosiose e. mokymosi sistemose medžiaga būdavo pateikiama ne struktūriškai, todėl vartotojui būdavo gana sunku su ja dirbti. Pastaruoju metu ištobulėjus technologijoms, medžia- gai pateikti naudojama sudėtingesnė struktūra. Kai kurie autoriai medžiagą išskaido į elektroninę knygą ir elektroninę pateiktį, savikontrolės klausimus bei kitą medžiagą.

25 Elektroninėje knygoje medžiaga kartais išdėstoma hierarchiškai, o pateiktyje pateikiama medžiagos santrauka, pritaikyta ją panaudoti paskaitos metu. Atvaizduojamos medžiagos tipai gali būti įvairūs: statiniai ar dinaminiai elementai, garso ar vaizdo įrašai, diagramos. E. mokymosi aplinka leidžia naudoti daug žiniasklaidos elementų: vaizdo įra- šus, įvairias diagramas, realaus laiko skaičiuokles, pateiktis, nuotraukas, garsus ir kitą medžiagą. E. mokymosi sistemos valdymas skiriasi priklausomai nuo sistemos lygio. Pa- prastesnės sistemos reikalauja geresnių kompiuterinio raštingumo įgūdžių, o sudėtin- gesnių sistemų valdymas dažnai yra paprastesnis. Senesnės e. mokymosi sistemos kursams pateikti naudodavo statinius HTML puslapius. Dabartinės sistemos, nors dar naudoja HTML puslapius, tačiau turi ir daug dinaminių elementų, pavyzdžiui, JAVA programėlių. Kiekvieną kartą prieš įdiegiant naujus dinaminius elementus, reikia pagalvoti apie studentą – ar jo kompiuteris galės juos atvaizduoti, ar pavyks teisingai perduoti informaciją. Ne visada vartotojai turi nau- jausią naršyklės versiją, kuri gali atvaizduoti naujo tipo dinaminius elementus.

4.2 Bendravimas e. mokymosi aplinkoje

Bendravimas e. mokymosi aplinkoje svarbus studentams, nes jiems reikia teisingai suprasti studijų medžiagą. Išgirdus ar perskaičius kokią nors informaciją, žinią ar naujieną, kiekvienas ją interpretuoja savaip, priklausomai nuo kultūros, išsilavinimo, amžiaus ir daugybės kitų priežasčių. Norint teisingai ir visiškai suprasti informaciją, tenka užduoti klausimus informacijos pateikėjui. Taip pasitikrinama, ar teisingai buvo suprasta informacija. Jeigu e. mokymosi aplinka neturi klausimų pateikimo galimybės, ji negali būti vadinama e. mokymosi sistema, tada ją reikėtų vadinti turinio valdymo sistema. Nors naudojant mokymo sistemas į visus su studijomis susijusius klausimus gali atsakyti dėstytojas ar kiti studentai, tačiau dėstytojo apkrovimą reikia mažinti, todėl į elektroninio mokymosi sistemas gali būti įdiegta galimybė atsakyti į didžiąją dalį klausimų automatiškai. Pavyzdžiui, panaudojant dažnai užduodamų klausimų duome- nų bazę. Vienas iš automatinių atsakymų principų yra toks: sistema stebi, kokiose doku- mento vietose ir kokie klausimai iškyla studentams, ir kokius atsakymus pateikia dėsty- tojas. Jeigu pateikta medžiaga naudojasi daug studentų (galbūt net ne vienerius metus), tuomet sistema gali prognozuoti, koks klausimas ir kokioje vietoje bus pateiktas, ir kaip į jį reikia atsakyti. Visa tai kaupiama duomenų bazėje. Kai kurie autoriai (pvz., Herman Maurer) nurodo, kad naudojant tokias sistemas didelėse e. mokymo sistemose į 99,5 % pateiktų klausimų galėtų atsakyti pati sistema be dėstytojo įsikišimo. E. mokymosi aplinkoje bendravimui ir bendradarbiavimui su dėstytoju ir kitais studentais pasitelkiamos šios komunikacijos priemonės: ▬▬ Asmeninės žinutės. Žinutės siunčiamos asmeniškai sistemos ribose.

26 ▬▬ Naujienų grupės. Sukuriamos įvairių temų (kartais – vienos) naujienų grupės, kuriose studentai gali diskutuoti pasirinkta tema. ▬▬ Pokalbių kanalai. Studentai ir dėstytojai realiu laiku gali bendrauti būdami skirtingose vietose. ▬▬ Komentarai. Tai viešai skelbiami studentų atsiliepimai, diskusijos apie esamą ar naujai išplatintą mokymosi medžiagą. ▬▬ Studentų darbai. Studentai, atlikę individualias ar grupines užduotis, jas perke- lia į e. mokymosi aplinką (arba pateikia dėstytojui, kuris vėliaus jas publikuoja e. mokymosi aplinkoje). Kiti studentai šiuos darbus gali peržiūrėti, komentuoti, vertinti. ▬▬ Bendri darbo įrankiai. Tai gali būti interaktyvioji lenta (angl. whiteboard), skai- čiuoklės ir pan. Bendri darbo įrankiai naudojami sudėtingesnėse e. mokymosi sistemose.

4.3 Tiesioginio bendravimo priemonės virtualiojoje erdvėje

E. mokymosi aplinkoje bendravimas tarp dėstytojo ir studento gali peraugti į tiesioginį (sinchroninį) bendravimą, kuris yra patogesnis, nes tam yra sukurta daugybė įvairių bendravimo priemonių. Iš tiesioginių bendravimo priemonių galima išskirti šias pagrindines: ▬▬ E. paštą; ▬▬ forumus; ▬▬ pokalbius (IRC, ICQ, MSN Messenger, Yahoo! Messenger, Skype, vietines po- kalbių svetaines); ▬▬ konferencijas. E. paštas – tai komunikacijos priemonė, kurią naudoja didžioji dalis interneto vartotojų. Tai yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines ryšio sistemas. Dauguma e. pašto vartotojų turi po kelias pašto dėžutes. E. pašto privalumai: greitis, sutaupytos lėšos ir laikas, saugumas, lengvas žinučių saugojimas ir rūšiavimas. Tačiau e. paštą galima priskirti tiesioginio bendravimo priemonėms tik sąlyginai, kai apsikei- timas laiškais vyksta pakankamai greitai, galima sakyti – realiuoju laiku. Forumas – tai vieta tinklalapyje, kurioje keičiamasi nuomonėmis. Forumai gali būti įvairūs – jie skiriasi tiek tematika, tiek bendravimo įrankiais. Viena iš pagrindinių dažniausiai naudojamų diskusijų formų yra internetinis forumas, kurio svetainėje dis- kutuojama konkrečia tema, užduodami klausimai, ieškoma patarimų. Nepatogu yra tai, kad norint dalyvauti forume dažniausiai reikia užsiregistruoti. Forumą prižiūri administratorius, kuris turi teisę naikinti ar redaguoti pranešimus arba uždrausti nepageidau- jamų vartotojų prieigą. Pasaulyje nuo 1991 m. (Lietuvoje – nuo 1994 m.) sparčiai paplito IRC interne- to paslauga – keitimasis trumposiomis teksto žinutėmis tiesioginiu laiku. Vartotojai, prisijungę prie IRC serverių, gali bendrauti pokalbių kanaluose (angl. chat groups) su pašnekovų grupėmis arba su pasirinktu pašnekovu. Prisijungęs prie serverio, vartotojas

27 turi nurodyti savo slapyvardį (angl. nick), kurį matys kiti pokalbių kanalų lankytojai. Naudojantis slapyvardžiu, į pokalbį įtraukiami nauji dalyviai. Norint sutartu laiku IRC tinkle bendrauti su savo draugais ar pažįstamais, reikia visiems jungtis prie to paties serverio arba serverių tinklo. Taip pat reikia susitarti, kokiame pokalbių kanale vyks susitikimas, bei žinoti sutartus slapyvardžius, kad būtų galima patikrinti, ar draugai jau prisijungė prie tinklo. Kad naudotis IRC teikiamomis paslaugomis, reikia įdiegti specialias pokalbių programas (angl. IRC client): ▬▬ mIRC – viena iš populiaresnių pokalbių programų; patogi, paprasta, nuolat at- naujinama. ▬▬ VIRC (Visual IRC) – savo funkcionalumu panaši į mIRC programą. ▬▬ ICE Chat – dar viena nemokama pokalbių programa. ICQ – viena iš interneto pokalbių programų, virtusi tinklu, kuris leidžia siųsti tekstinius pranešimus, dokumentus, nuorodas, nuotraukas, užmegzti tiesioginį pokalbį. Kiekvienas ICQ vartotojas turi universalųjį internetinį numerį. Yra nemažai ir kitų kompiuterinių programų, kurios daugiau ar mažiau atitinka Mirabilis ICQ funkcionalumą, ir jungiasi prie to paties tinklo (pvz., Trillian, Miranda). Turbūt viena iš dažniausiai šiuo metu naudojamų bendravimo priemonių yra Skype. ▬▬ Skype – tai interneto telefonijos tinklas ir programinė įranga, su kuria galima skambinti į visas pasaulio šalis. ▬▬ Skambučiai tarp dviejų kompiuterių, sujungtų interneto ryšiu, yra nemokami. Taip pat galima skambinti iš mobilaus telefono Skype vartotojams, ir atvirkš- čiai, tačiau paslauga yra mokama. ▬▬ Naudojantis Skype ryšiu galima ne tik kalbėtis, bet ir matyti pašnekovą. Tam reikia turėti internetinę kamerą, garsiakalbį ir garso kolonėles. Skype išpopuliarėjo, nes yra nemokamas, saugus, nuoseklus ir nuolat besikei- čiantis. Kadangi jis laisvai prieinamas ir lengvai įdiegiamas, juo naudojasi studentai, įs- taigų darbuotojai, kuriems reikia palaikyti ryšį su toli esančiais interesantais. Nemažai mokymo įstaigų naudoja Skype priedus, leidžiančiais kurti tinklalaides (angl. podcast). Tokiu būdu studentams galima pateikti įvairiausių mokymo įrašų. Per Skype programą galima naudotis „Desktop Sharing“ funkcija, grupine garso konferencija, siųsti failus. Taip pat „interaktyviosios lentos“ funkcija, kuri, skirtingai nei Windows Live Messen- ger, veikia tik įdiegus papildinius (angl. add-ons), kurie ne visada yra funkcionalūs. Mobiliųjų įrenginių vartotojai gali naudotis Skype tinklu visur, kur tik yra Wi-Fi bevie- lė interneto prieiga. Windows Live Messenger – tai Microsoft bendrovės sukurtas tinklas (MSN pas- laugų dalis), teikiantis panašias paslaugas kaip ir Skype. Šiame tinkle galima bendrauti raštu, balsu, vaizdu, žaisti žaidimus ir pan. Sukūrus jo naujas versijas, kurios buvo išleistos kartu su Windows XP, pasirodė UPnP (Universal Plug and Play) protokolas – keitimosi failais būdas, Windows Media Player papildinys, atsirado galimybė naudotis vaizdo skambučiais, interaktyviąja lenta, prisijungti prie nutolusio kompiuterio ekrano

28 (angl. remote desktop sharing), rašyti žinutes į mobiliuosius telefonus ir daugybė kitų funkcijų. Yahoo! Messenger – tai vartotojams siūloma programa, skirta bendrauti trumposiomis žinutėmis. Naudojantis šia programa, galima rengti tiesiogines vaizdo konferencijas, bendrauti balsu arba dviese vaizdu. Google Talk programa – tai turintiems Gmail pašto dėžutes Google vartotojams siūloma bendravimo internetu priemonė.

4.1 pav. Google Talk langas

Įdiegus Google Talk programą (4.1 pav.), galima naudotis šiomis paslaugomis: ▬▬ bendrauti trumposiomis žinutėmis; ▬▬ bendrauti balsu su vienu ar keliais dalyviais; ▬▬ siųsti ir gauti balso žinutes naudojantis balso pašto paslauga; ▬▬ neribotai dalytis įvairiu turiniu; ▬▬ nustatyti sinchronizaciją su GMail, kad būtų siunčiami pranešimai apie gautas e. žinutes; Gmail Chat – tai bendravimo priemonė, integruota GMail paskyroje. Naudoda- miesi GMail paslauga, galite bendrauti su kitais asmenimis, kurie turi Google paskyras ir tuo pat metu naudojasi Google Talk arba GMail Chat programomis. GMail Chat programos funkcijos: ▬▬ vienu metu galima naudotis ir e. pašto, ir pokalbių kanalo paslaugomis tame pačiame naršyklės lange; ▬▬ bendravimo vaizdu galimybė, tačiau reikia atsisiųsti papildinį; ▬▬ bendravimo garsu galimybė, tačiau reikia atsisiųsti papildinį;

29 ▬▬ bendravimo grupėje garsu galimybė; ▬▬ galimybė atsakyti į laiškus naudojantis pokalbių kanalo paslauga, jei asmuo tuo metu yra prisijungęs prie pokalbių kanalo. Funkcija, leidžianti dalytis darbalaukiu, nėra įtraukta į pagrindinį Google Talk programos paketą, tačiau yra galimybė atsisiųsti kitų bendrovių sukurtas programas. Konferencijos gali būti organizuojamos įvairiai, naudojant įvairias IKT priemones, t.t. pigią ar nemokamą internetinių konferencijų įrangą. Internetines konferencijas galima suskirstyti į dvi grupes pagal tai, ar jose naudojama speciali komunikacijos įranga, ar tik programinė įranga.

Savikontrolės klausimai

1. Pagal kokius požymius galima atskirti e. mokymo sistemas? Trumpai juos apibūdinkite. 2. Kokios komunikacijos priemonės tarp dėstyto ir studento gali būti naudojamos e. mokymosi svetainėse? 3. Kokios gali būti tiesioginės dėstytojo ir studento tarpusavio bendravimo priemonės? Trumpai apibūdinkite kiekvieną iš jų.

30 5.

Mažosios virtualiojo mokymosi technologijos

Įvairios priemonės, leidžiančios perduoti informaciją, ją koreguoti, platinti ar saugoti tiek virtualiojoje erdvėje, tiek tam tikra skaitmenine forma dar vadinamos „ma- žosiomis“ e. mokymosi technologijomis. „Mažosiomis“ e. mokymosi technologijomis galima vadinti: ▬▬ asmeninį kompiuterį; ▬▬ skaidrių rinkinį; ▬▬ CD, DVD laikmenas; ▬▬ MP3 grotuvus; ▬▬ informacijos paiešką internete; ▬▬ e. paštą; ▬▬ Web 2.0 technologijas; ▬▬ tiklaraščius (angl. blogs); ▬▬ vikisvetainės (angl. Wiki); ▬▬ garso/vaizdo failus internete; ▬▬ pokalbių kanalus, forumus. Šios priemonės viena nuo kitos skiriasi perduodamos informacijos tipu, kaina, paplitimu ir naudojimo patogumu. Informacijos laikmenos naudojamos ne tik reguliariose studijose, bet ir organizuojant savarankišką žmonių lavinimąsi, kai atgalinis ryšys tarp studento ir dėstytojo nebūtinas, o studentas pats suinteresuotas įsisavinti medžiagą ar įgyti praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, mokantis užsienio kalbų, įsisavinant naują įrangą ir t. t. Atskirais atvejais savarankiškai pasirengę studentai gali laikyti kvalifikacinius egzaminus ir gauti atitinkamas pažymas (A.Targamadzė, 1999).

5.1 Asmeninis kompiuteris

Asmeninis kompiuteris yra plačiai naudojamas mokymosi medžiagos kūrimo, redagavimo, atnaujinimo procese: informacijai rasti internete, jai susisteminti, kursi- niams darbams apiforminti, pateiktims ar e. medžiagai ruošti, kursams kurti, apipa- vidalinti, įkelti į internetą ir pan. Apskritai, negalime įsivaizduoti, kaip be asmeninio kompiuterio galima naršyti internete, rašyti e. laiškus, bendrauti e. erdvėje, naudotis įvairiomis kompiuterinėmis programomis, klausytis garso failų ir peržiūrėti vaizdo įra- šus. Nors nemažai iš šių išvardytų funkcijų turi ir mobilusis telefonas, tačiau dėlei jo patogumo pirmenybė teikiama paprastam stacionariam ir nešiojamajam asmeniniam

31 kompiuteriui. Asmeninis kompiuteris – universalus įrankis studijų procese. Turint kompiuterį ir prieigą prie interneto, atsiveria neribotos mokymosi galimybės.

5.2 Skaidrių rinkinys

Pateiktys (pvz. sukurtos Microsoft PowerPoint programa) dažniausiai naudojamos per paskaitas tiesioginių susitikimų metu. Lyginant su rašymu ant lentos, pateiktis (skaidrių rinkinys, arba trumpiau tariant, skaidrės) leidžia dėstytojui nuo 30 iki 50 % efektyviau perteikti dėstomą dalyką. Skaidres galima derinti su interaktyviąja lenta. Skaidres naudojamos duomenų lentelių, diagramų, schemų demonstravimui. Ta- čiau skaidrėse nereiktų pateikti per daug tekstinės informacijos, t. y. surašyti viską, ką šnekate, nes paprastai dėl to sumažėja studentų aktyvumas paskaitos metu. Kita vertus, tokios skaidrės labiau tinka tiems, kurie nedalyvavo paskaitoje ir nori paskaitos me- džiagą peržiūrėti vėliau. Pateiktys gali būti naudojamos kaip: ▬▬ papildanti dėstytojo kalbą medžiaga tiesioginiams susitikimams; ▬▬ dalomoji medžiaga tiesioginiams susitikimams (gali būti numatyta papildoma galimybė rašyti pastabas studentams); ▬▬ dalomoji medžiaga, reikalinga užduotims atlikti (gali būti palikti tarpai atsaky- mams, klausimams įrašyti); ▬▬ vaizdinės, garsinės medžiagos rinkinys (studentai jį galės pakartotinai peržiū- rėti); ▬▬ studentui skirtas mokomosios medžiagos rinkinys (galima suprogramuoti ne- nuoseklų skaidrių peržiūrėjimą). Pateikties kūrimas su Microsoft PowerPoint programa susideda iš: ▬▬ bazinio dizaino; ▬▬ naujų skaidrių ir turinio pridėjimo; ▬▬ maketų pasirinkimo; ▬▬ skaidrės dizaino modifikavimo (keičiant spalvų schemą arba pritaikant kitokio dizaino šablonus); ▬▬ efektų kūrimo, pvz., animuotų skaidrių perėjimų. Norint akcentuoti svarbius dalykus, valdyti informacijos srautą ir sudominti stu- dentą, mokymosi medžiaga galima animuoti skaidres, t. y. pridėti specialųjį vaizdo ar garso efektą prie teksto arba prie objekto. Pavyzdžiui, jūsų teksto žymelių punktai gali skristi iš kairės po vieną žodį arba atidarant gražų paveikslėlį galima girdėti aplo- dismentus. Norint supaprastinti dizaino su animacijomis kūrimą, galima pritaikyti iš anksto nustatytą animacijos schemą: pritaikyti animacijos elementams visose skaidrė- se, pasirinktose skaidrėse ar tik kai kuriems animacijos elementams skaidrių ruošinyje. Arba galima valdyti animacijos elementų pasirodymo skaidrėje laiką ir pobūdį pateikties metu, pvz., spustelėjus pele, skaidrė įskris iš kairės.

32 Pasirinktinės animacijos elementus galima pritaikyti elementams skaidrėje ar vietos rezervavimo ženkle. Vietos rezervavimo ženklai – tai laukai su taškinėmis kraš- tinėmis ar daugelio skaidrių maketų dalis. Šiuose laukuose laikomas pavadinimo ir pagrindinis tekstas arba objektai (pvz., diagramos, lentelės ir paveikslėliai.). Pasirinktinės animacijos elementus galima pritaikyti ir pastraipai (apimant atskirus sąrašo elementus ar jų žymeles). Galima rinktis įėjimo, emfazės ar išėjimo animacijas, kartu naudojant iš anksto nustatytus ar pasirinktus judėjimo maršrutus. Be to, elementui galima pritaikyti ir kelis animacijos tipus, pavyzdžiui, sąrašo elementas gali įskristi, o po to – išskristi. Dauguma animacijos parinkčių turi savo efektus, iš kurių galima rinktis. Tai gali būti garso grojimo su animacija parinktys, teksto animacijos parinktys taikant efektą po raidę, po žodį ar pastraipai (pvz., pavadinimas įskrenda ne visas iš karto, o po žodį). Informacijos pateikimo srityje garsėja prof. S. Masiokas, kuris rengia kursus dėstytojams apie informacijos vizualizaciją – mąstymą ir aiškinimą vaizdais. S. Ma- siokas nurodo, kad, norint gerai parengti pateiktį, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius kriterijus: pedagogiką, fiziologiją ir technologiją (žr. 5.1 pav.).

2. Fiziologija 1. Pedagogika Kaip padaryti Kaip parengti Pateiktis, informacij� informacij� pranešimas, paskaita matom� vizualizacijai

3. Technologija Kaip pateikti vizualizuot� informacij� vizualizacijai

5.1 pav. Informacijos vizualizacijos ir kurso struktūros sąryšis

Kokybiška vizualizacija galima tik atsižvelgiant į: ▬▬ pedagoginius reikalavimus – tik gerai pedagogiškai parengta pateiktis gali pakeisti ar papildyti tradicinius dėstymo būdus; ▬▬ fiziologines regos ypatybes – viskas, kas rodoma, turi būti gerai matoma; ▬▬ technologines galimybes – šiuolaikinė technika jau gali tenkinti minimalius informacijos vizualizacijos poreikius. Ypatingas dėmesys yra skiriamas animacijai, nes: ▬▬ tiksliau valdomi informacijos srautai; ▬▬ natūraliau pateikiamas tekstas ir paveikslas; ▬▬ informacijai suteikiami akcentai; ▬▬ dinaminė informacija vizualiai patrauklesnė.

33 Patartina animaciją taikyti optimaliai, naudoti natūraliai, svarbiausiai minčiai pabrėžti, žavėtis ja santūriai ir taikyti ją be perteklinių efektų. Taip pat reikia atsakingai parinkti spalvas – margos skaidrės vargina. Nustatykite, kokiomis spalvomis norite pabrėžti išsakomą mintį, kokiomis – atkreipti dėmesį, ir jų laikykitės visos pateikties metu. Neapkraukite skaidrių fono, išskyrus atvejus, kai klausytojus reikia sukrėsti. Prof. S. Masiokas pataria kuriant skaidres atkreipti dėmesį ne tik į animaciją, teksto išdėstymą, bet ir į teksto formatavimą, formulių rašymą, brėžinių bei diagramų pateikimą. Kad demonstracija nebūtų nuobodi, ją rengiant reikia vertinti pagrindinius pa- teikčių rengimo reikalavimus: ▬▬ Neapkraukite skaidrių tekstu. Pateiktis – tai turinys, kurį norite perteikti. Jokiu būdu nereikia išimti ištisų teksto gabalų iš savo pristatomo darbo. Reikia stengtis kuo labiau apibendrinti jo turinį. ▬▬ Neskaitykite skaidrių. Nors neretai taip daro net ir dėstytojai, tai yra blogo tono ženklas. Demonstracijos metu klausytojai patys sugeba perskaityti skaidrių tu- rinį, todėl reikia stengtis jį geriau paaiškinti. ▬▬ Įterpkite grafinių elementų. Kartais demonstracijos nuobodžios, nes būna sudarytos vien iš teksto. Jei tai ne humanitarinės pakraipos darbas (rašinėlis, eilė- raštis ar referatas), galima įterpti ir vieną kitą paveikslėlį, lentelę ar grafiką. Tai pagyvins demonstraciją ir padidins klausytojų susidomėjimą. ▬▬ Nekurkite itin ilgų demonstracijų. Tarkime, pristatant bakalauro darbą reikia naudoti optimalų skaidrių kiekį – nuo 7 iki 12, nes joms pristatyti ir paaiškinti skirtos tik 5-6 minutės. ▬▬ Nesutelkite viso dėmesio į vieną skaidrę. Stenkitės kurti tiek skaidrių, kad jas būtų galima pastoviai keisti. ▬▬ Naudokite, tačiau saikingai, animaciją. Ji padeda, kai reikia demonstruoti pro- cesą, bet blaško dėmesį, kai skaidrės ja perkraunamos, gali labai erzinti, jei tenka grįžti per keletą skaidrių atgal. Prieš animuojant skaidres, kelis kartus pagalvokite, kiek ir kur animacijos reikia. ▬▬ Numeruokite skaidres. Daugelis dėstytojų nepertraukia studentų, kai jie kalba, tik įsimena įdomesnių skaidrių numerius. Todėl pamatę skaidres be numerių, dėstytojai gali sureaguoti neigiamai.

5.3 CD, DVD laikmenos

CD ir DVD – tai optiniai diskai, naudojami skaitmeninio formato informacijai įrašyti, saugoti ir platinti. DVD diskas yra skirtas aukštos kokybės vaizdo ir garso fil- mams, taip pat kitiems skaitmeninės formos duomenims platinti. CD ir DVD diskai skiriasi talpinamos informacijos kiekiu. DVD dažniausiai būna 4,7 GB talpos, jį gali nuskaityti tik DVD skaitymo įrenginys, kuris nuskaito ir CD formato diskuose esančią informaciją. Į šiuos diskus galima įrašyti įvairią informaciją: vaizdo, garso failus, demonstracijas ir kitokio tipo duomenis. Tačiau šių priemonių

34 naudojimas edukaciniu požiūriu ribotas, nes neleidžia operatyvaus grįžtamojo ryšio su dėstytoju. Naudodami kompaktinius diskus, studentai gali pasirinkti tinkamą studijų laiką ir vietą, o derindami jų panaudojimą su kompiuterių galimybėmis, gali nusistatyti ir individualią studijų spartą. Dažnai naudojama ar ilgiau saugoma informacija nepasens- ta, be to, kompaktiniai diskai talpina didelius informacijos kiekius, todėl juose patogu saugoti informaciją ilgą laiką. Kompaktiniai diskai nėra ta priemonė, kurią naudojant būtų galima pritaikyti visas tradicines mokymosi metodikas, tačiau į juos gali būti įrašoma paskaitų medžiaga. Kompaktinius diskus naudojant kartu su kompiuteriais ir specialia mokomąja progra- mine įranga, galima atlikti praktinius užsiėmimus bei įsivertinti savo žinių ir įgūdžių lygį. Šiuo metu DVD diskai naudojami daug dažniau, nes jie suteikia galimybę laikyti didelius informacijos kiekius palyginti už mažą kainą. Bet pagrindinė DVD problema – standartų įvairovė.

5.4 MP3 grotuvas

MP3 grotuvas skirtas muzikiniams failams groti, tačiau gali būti naudojamas ir kaip garso įrašų grotuvas. Jis yra talpus, jo garso įrašų galima klausytis bet kurioje vietoje su ausinėmis, taip pat tą patį įrašą galima klausyti tiek kartų, kiek reikia. Jis yra patogus, kompaktiškas, išsiskiria gera garso kokybe, į jį galima įsikelti nuotraukas ir vaizdo failus. Grotuvuose dažniausiai būna įdiegtas kalendorius, darbų planavimo programos ir kontaktų sąrašas, kuriuos galima sinchronizuoti su kompiuteriu. Per šiuo- laikinį grotuvą galima klausytis garsinių knygų įrašų ar mokytis užsienio kalbos. Dar vienas grotuvo privalumas – galimybė naudoti jį kaip atmintuką. Nešiojamieji grotuvai skirti ne tik įvairiems įrašams atkurti, kai kurie iš jų yra naudojam kaip diktofonai, nes gali įrašyti gana kokybišką stereo garsą per išorinį ar vidinį mikrofoną. Šią grotuvo savybę ypač vertina žurnalistai ir studentai, nespėjantys konspektuoti paskaitų medžia- gos.

5.5 Informacijos paieška internete

Informacijos perdavimo tinklai šalyje tarnauja kaip bazinė infrastruktūra, lei- džianti perduoti per atstumą įvairią informaciją: tekstus, garsą, vaizdą, duomenis (A. Targamadzė, 1999). Nuo informacijos perdavimo tinklų išsivystymo ir lygio labai priklauso ir e. mokymosi sistemų plėtros galimybės. Informacijos perdavimo tinklai kuriami naudojant laidinius (taip pat optinius) ir bevielius ryšius. Kompiuterių tinklai yra informacijos perdavimo tinklai, teikian- tys įvairias paslaugas: leidžia naudotis e. paštu, perduoda duomenis, suteikia galimybę dirbti e. erdvėje, naudotis informacijos ir bibliotekų sistemomis ir t.t. Taigi, visą šį tinklą priimta vadinti internetu. Internetas apibrėžiamas kaip tarptautinis kompiuterių tinklas,

35 kuris yra milžiniška informacijos saugykla, o milijonai prie jo prijungtų kompiuterių saugo programas, dokumentus, knygas, piešinius ir kitą informaciją, kuri, naudojantis specialiomis technologijomis, yra lengvai pasiekiama bet kuriam interneto vartotojui.

5.5.1 Žiniatinklio naršyklės

Žiniatinklio naršyklės naudojamos darbui internete. Naršyklė (angl. browser) yra programa, skirta tinkle saugomai informacijai sklaidyti. Dažniausiai naršoma žinia- tinklyje, vidiniuose įmonės tinkluose ar asmeniniame kompiuteryje. Interneto puslapiai gali turėti nuorodas į kitus puslapius. Sekdamas šiomis nuorodomis, naudotojas gali greitai ir lengvai pasiekti informaciją. Populiariausios asmeninių kompiuterių naršyklės (2009 m. rugpjūčio mėn. duomenys): ▬▬ Internet Explorer – 67,68 %; ▬▬ Mozila Firefox – 22,47 %; ▬▬ Apple Safari – 4,07 %; ▬▬ Google Chrome – 2,59 %; ▬▬ Opera – 1,97 %. Kitos naršyklės, užimančios mažesnę nei 1 % rinkos dalį: ▬▬ Netscape; ▬▬ Opera Mini; ▬▬ Mozilla; ▬▬ Konqueror – KDE grafinės aplinkos komponentas, gali būti naudojamas ir kitose aplinkose; ▬▬ Playstation – žaidimų pultas (angl. console), turintis naršymo galimybes; ▬▬ Dillo; ▬▬ Lynx – nesudėtinga tekstinė naršyklė, naudojama Unix ir Linux tipo operacinė- se sistemose. Naršyklės gali būti 2 tipų – grafinės ir tekstinės. Grafinės naršyklės (Internet Explorer, Mozilla Firefox) aplinkoje galima atidaryti žiniatinklio dokumentus, kuriuose užfiksuota tekstinė, grafinė, garsinė ir vaizdinė informacija. Tekstinės naršyklės (pvz., Lynx) dirba tiktai tekstiniu režimu. 5.2 paveiksle parodyta paieškos svetainė, atverta Internet Explorer naršyklės lange.

36 5.2 pav. Paieškos svetainė www.google.lt, atverta Internet Explorer lange

Kadangi informacijos paieškai palengvinti dažniausiai naudojamos grafinės są- sajos naršyklės, tai jas panagrinėsime kartu su Internet Explorer.

5.5.2 Paieškos sistemos

Interneto paieškos sistemos leidžia vartotojui ieškoti reikalingos informacijos pagal jo paties įvestus pagrindinius raktažodžius, kurie apibūdina jį dominančią sritį. Tokių paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos organizavimo principais. Populiariausios yra Google, Yahoo, AltaVista, Netsprint, LithuaniaONLine sistemos. Pagal panaudojimą informacijos paieškai Google šiuo metu yra pirmoje vietoje. Ši paieškos sistema atlieka paiešką ne tik interneto puslapiuose (kaip kai kurios paieškos programos), bet ir visame dokumentų banke. Išskirtinis šios paieškos sistemos bruožas – bendravimas lietuvių kalba. Pradinis Google tinklalapis su įvairiomis paieš- kų galimybėmis pavaizduotas 5.2 paveiksle. Yra keletas informacijos paieškos metodų: ▬▬ Paprastoji paieška. Įvedus keletą aprašomųjų žodžių, spaudžiamas įvesties klavišas Enter (arba mygtukas „Google paieška“). Bus sudarytas tinkamų re- zultatų sąrašas. Google sistema aukščiau pateikia tuos puslapius, kuriuose už- klausos žodžiai yra arčiau vienas kito. Jei paieškos rakte nurodytas vienas žodis, bus ieškoma tų žiniatinklio doku- mentų, kurių tekste yra bent vienas paieškos rakte nurodytas žodis arba tas žodis, kuris turi tokią pačią pradžią. Kad galėtume palyginti skirtingas paieškos sistemas, atliksime žodžių „student“ ir „students“ paiešką. 3-ioje lentelėje pateikti šių žodžių paieškos rezultatai.

37 3 lentelė. Žodžių paieškos rezultatai

Paieškos sistema Paieškos raktas Rasta dokumentų Paieškos data Google student 1 240 000 000 2011-07-02 students 1 040 000 000 2011-07-02 Yahoo student 395 000 000 2011-07-02 students 395 000 000 2011-07-02

Kaip matyti, žodžio „students“ paieškos rezultatas yra mažesnė dokumentų aibė. Reikia vengti bendrinių žodžių. Net žinant, kad ieškomame dokumente yra bendrinis žodis, iš to nebus didelės naudos, nes dokumentų aibė bus labai dide- lė ir praktiškai neaprėpiama. Labiau tinka tikriniai žodžiai arba santrumpos. ▬▬ Automatinės “and” („ir“) užklausos. Google pateikia tik tuos puslapius, kuriuose yra visi jūsų užklausos žodžiai. Tarp žodžių rašyti žodį “and” nebūtina. Norėdami riboti paiešką, įtraukite daugiau žodžių. Jei norite, kad ši sistema rastų visus jūsų pateiktus žodžius, užklausoje galite naudoti + ženklą, palikda- mi prieš jį tarpą. ▬▬ Frazės (“ ”) paieška. Frazė yra žodžių seka tarp kabučių („ ”). Jei paieškos rakte įrašoma frazė, randami tie žiniatinklio dokumentai, kuriuose yra bent viena nurodyta frazė. 4 lentelėje pateikiami keli frazės paieškos rezultatai.

4 lentelė. Frazės paieška

Paieškos sistema Paieškos raktas Rasta dokumentų Paieškos data Google “Informatikos fakultetas” 327 000 2011-07-02 Yahoo “Informatikos fakultetas” 342 000 2011-07-02 Alta Vista “Informatikos fakultetas” 342 000 2011-07-02

Paprastai kuo ilgesnė frazė, tuo mažesnė surastų internete dokumentų aibė. ▬▬ Neįtraukiami žodžiai. Google nekreipia dėmesio į kai kuriuos dažnai vartoja- mus žodžius ir simbolius. Google automatiškai praleidžia tokius žodžius kaip „http“ ir „.com“, taip pat kai kuriuos pavienius skaičius ir raides, nes šie sim- boliai beveik niekada nepadeda susiaurinti užklausos, bet gali smarkiai sulėtinti paiešką.

5.6 E. paštas

E. paštas sukurtas naudojant tradicinio pašto metaforą – žinutės vadinamos laiš- kais, kurie yra siunčiami į e. pašto dėžutes. Laiškais perduodama tam tikra informacija (bendrojo pobūdžio, nuotraukos, dokumentai). E. paštas veikia greitai – į bet kurią pasaulio šalį laiškai nueina per kelias sekundes. Tačiau e. paštu, skirtingai nei tradiciniu, negalima persiųsti materialių daiktų.

38 Galima išskirti tokius e. pašto privalumus: ▬▬ greitis; ▬▬ taupomos lėšos; ▬▬ taupomas laikas; ▬▬ saugumas; ▬▬ lengva saugoti ir rūšiuoti. E. pašto programos yra dviejų rūšių: ▬▬ internete (Google, Yahoo, Delfi, Inbox, One); ▬▬ kompiuteryje (Pegasus Mail, Outlook Express, Mozilla Thunderbird). Pagrindinės e. pašto funkcijos: ▬▬ parašyti ir išsiųsti laiškus; ▬▬ atsisiųsti laiškus iš pašto dėžutės ir juos perskaityti; ▬▬ atsakyti į laiškus; ▬▬ gautus laiškus peradresuoti ir išsiųsti kitam adresatui; ▬▬ išmesti nereikalingus laiškus, šlamštą; ▬▬ siųsti laiškų kopijas (angl. blind copy, BC; carbon copy, CC); ▬▬ siųsti laiškų priedus; ▬▬ tvarkyti laiškus: suskirstyti juos į katalogus, kopijuoti, spausdinti ir kt. E. paštu dėstytojas ir studentas gali palaikyti ryšį, tačiau jis nėra pritaikytas vadovauti studijoms. Dėstytojui labai patogu e. paštu pateikti užduotis, gauti atliktus darbus ir juos ištaisius grąžinti studentams atgal. E. paštu taip pat galima pateikti atsakymus į užduotus konkrečius klausimus, tačiau konsultacijų galimybės ribotos, nes dėstytojui nepatogu aiškinti kurso medžiagą rašant. Jei studentas nesupranta kurso medžiagos, jam sunku suformuluoti klausimus, todėl jam dažnai prireikia tiesioginio pokalbio.

5.7 Web 2.0 technologijos

Terminu Web 2.0 vadinamos naujos kartos interneto paslaugos ir technologijos. Jas naudodamas, vartotojas gali tapti aktyviu kūrėju. Anot tyrinėtojo B. Alexanderio, pagrindiniu Web 2.0 judėjimo komponentu galime laikyti vadinamąją socialinę programinę įrangą (angl. social software). Jos esmė – kad kompiuterių tinklas galėtų sujungti žmones, idant jie galėtų bendrauti, dalintis informacija, gilintų savo žinias ir ugdytų gebėjimą mokytis. Tik pastaraisiais metais tam tikra interneto projektų ir paslaugų grupė imta traktuoti kaip ypač sujungianti interneto vartotojus ir buvo priskirta prie „socialinės programinės įrangos“, kaip antai tinklaraš- čiai (angl. blog), vikisvetainės (angl. wiki), tinklalaidės (angl. podcasting), „trackback“ funkcija, vaizdo tinklaraščiai (angl. videoblogs) ir aibė socialinių tinklų kūrimo įrankių, tokių kaip MySpace, Twitter ar Facebook. Dalis Web 2.0 svetainių pavaizduotos 5.3 ir 5.4 paveiksluose.

39 5.3 pav. Web 2.0 svetainių rinkinys (Gatzke)

5.4 pav. Lietuviškų portalų Web 2.0 svetainės

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad naudojant socialinę programinę įrangą sukurtos interneto svetainės yra kitos paskirties, negu tradicinės interneto svetainės. Pavyzdžiui, vikisvetainės visiškai priklauso nuo vartotojo modifikacijų, o tinklaraščiams, kuriuos gali sukurti kiekvienas žmogus, būdinga atvirkštinė chronologinė struktūra. Tai sukuria ir naują interneto auditoriją – tinklaraščius kuriančią publiką, kuri gausiai naudoja hipertekstines nuorodas ir komentuoja ne pačias interneto svetaines, o jų turinio dalis. Web 2.0 paslaugos ir technologijos atveria iš tiesų daug naujų galimybių, tačiau kiekviena naujovė neapsieina be rizikos: iškyla grėsmė autorinėms teisėms, gali būti paviešinama asmeninė informacija.

40 5.8 Tinklaraščiai (angl. blogs)

Tinklaraščius gali kurti vienas ar keli autoriai. Juose publikuojami chronologi- ne tvarka išdėstyti straipsniai-užrašai. E. mokymuisi naudojant tinklaraščius gaunama trejopa nauda: ▬▬ Besimokantieji, savo asmeniniuose tinklaraščiuose naudodami užrašus ir komentarus, gali sukurti tarpusavyje susijusių žinių bloką. Šiam procesui gali vadovauti dėstytojas. Chronologinė tinklaraščių tvarka skatina studentą sekti savo mąstymo eigą bėgant laikui, dėstytojui leidžia matyti besimokančiojo darbo procesą. Galimybė komentuoti leis studentams skaityti savo kolegų, dėstytojo ar platesnės auditorijos kritinius pastebėjimus ir pastabas apie jo darbą. Jei tin- klaraštį rašo dėstytojas, jis galės sulaukti pastabų ir pasiūlymų iš savo studentų. ▬▬ Tinklaraščiai, naudojami kartu su RSS technologija, suteikia galimybę studentams ir dėstytojams lengvai sekti naujai publikuotą medžiagą internete. ▬▬ Dėstytojai, naudodamiesi tinklaraščiais, gali pristatyti savo dėstomą kursą ir skelbti naujienas studentams. Internete yra daugybė tiekėjų, kurie siūlo tinklaraščių kūrimo paslaugas. Tarp lietuviškų interneto svetainių populiariausia yra http://www.blogas.lt, kurioje šiuo metu užregistruota virš 53 680 tinklaraščių, taip pat yra svetainė http://www.blogger. com, priklausanti Google kompanijai.

5.9 Socialinio rašymo platformos

Vikisvetainės (angl. wikis) – vienas iš bendradarbiavimo tinkle ir kolektyvinio saityno turinio formavimo būdų, socialinio rašymo platforma. Žymiausia vikisvetainė yra Vikipedija (Wikipedia). Paprastai joje vartotojai gali redaguoti visus enciklopedijos straipsnius. Tokiu būdu sukuriama atvira redagavimo ir tikrinimo sistema. Dėstytojas gali organizuoti projektinį darbą studentams ir turi puikią galimybę stebėti projekto eigą, teikti pastabas, taisyti, patarti. Studentai gali vikisvetainėje nagri- nėti pasirinktą medžiagą – straipsnį, kritiškai jį įvertinti, teikti siūlymus.

5.10 Viešas dalijimasis dokumentais internete

Įvairių formatų dokumentus galima paviešinti internete, specialiai tam skirtose svetainėse. Žinomiausios svetainės: Youtube, MySpace TV, Google Video (vaizdo, garso), Flickr (nuotraukos), Scribd (tekstiniai dokumentai). Šios svetainės suteikia gali- mybę paįvairinti e. mokymąsi, papildant jį interaktyvia medžiaga. Skelbdami grafinius dokumentus interneto svetainėje, studentai gali kurti virtualiąją menų parodą, kurią gali pamatyti visi besidomintieji šia sritimi. Be to, dėstytojas svetainėje surastą tinkamą vaizdinę ir garsinę medžiagą gali pademonstruoti per paskaitas.

41 5.11 Pokalbių kanalai, forumai

Pokalbių kanalais vadinamos internetinės atvirų diskusijų grupės, kuriose galima tiesiogiai kalbėtis su kitais vartotojais naudojant slapyvardį. Pokalbių grupės arba pokalbių kanalai paprastai pavadinami pagal temą arba amžiaus grupę. Diskusijoje gali dalyvauti daug vartotojų, tačiau galimi ir privatūs dviejų vartotojų pokalbiai. Pokalbių kanaluose vartojama jiems būdinga kalba, laikomasi tam tikrų etiketo ir net kultūros normų („Draugiškas internetas“). Pokalbių kanalais, kaip ir e. paštu, galima naudotis prisijungus prie interneto svetainės arba įdiegus tam tikrą programinę įrangą. Viena iš populiaresnių programinių įrangų yra IRC (Internet Relay Chat – internetu transliuojamas pokalbis), suteikianti galimybę tiesiogiai bendrauti internete. Palyginti su paprastu pokalbių kanalu, IRC kanale siūloma daugybė įvairių parinkčių. Kad galėtumėte prisijungti prie norimų kanalų – forumų arba kanalų – reikia įdiegti atskirą pokalbių programą (angl. IRC client). Nau- dojantis IRC tinklu, vienu metu galima bendrauti keliais kanalais, be to, galima dviem žmonėms bendrauti privačiai. IRC kanalui taikomos tokios pačios saugaus naudojimo taisyklės kaip ir kitiems pokalbių kanalams. Tarp lietuviškų pokalbių kanalų populiariausi yra: ▬▬ Beta; vartotojų skaičius – 43 440; ▬▬ Draugas; vartotojų skaičius – 36 538; ▬▬ Laikas; vartotojų skaičius – 17 700; ▬▬ Delfi; vartotojų skaičius – 13 949. Internetinis forumas, dar vadinamas forumu, yra virtuali vieta internete, skirta keistis nuomonėmis ir patirtimi. Bendravimas vyksta asinchroniškai, t. y. nerealiu laiku (Vikipedija). Dažniausiai interneto forumas turi konkrečią temą arba suskirstomas į keletą temų su atskirais poforumais. Juose galima sukurti diskusijų temas, kurias suinteresuoti vartotojai gali perskaityti ir pateikti savo atsakymus. Lietuvoje populiarios universalios forumų svetainės – Bitė Plius, Supermama, Zebra, taip pat specializuotos forumų svetainės, pavyzdžiui, Uždarbis.lt.

Savikontrolės klausimai

1. Apibūdinkite „mažąsias“ e. mokymosi technologijas. 2. Išvardinkite „mažąsias“ e. mokymosi technologijas. 3. Kam gali būti naudojamas asmeninis kompiuteris mokymesi? 4. Kokia yra skaidrių paskirtis mokymesi? 5. Kokie yra pagrindiniai pateikties rengimo reikalavimai? 6. Kokias žinote paieškos sistemas? 7. Kokie gali būti informacijos paieškos metodai? 8. Kokios yra e. pašto funkcijos? 9. Kas yra Web 2.0?

42 6.

Savikontrolė ir žinių įvertinimas virtualiojoje aplinkoje

6.1 Kontrolė ir atsiskaitymai

Svarbiausias elektroninio testavimo privalumas yra galimybė modeliuoti testo užduotis (jų seką, sąlygas) naudojant specialų algoritmą. Testų rezultatai gaunami ir pa- skelbiami operatyviai, įvertinimai yra nešališki, testams redaguoti reikalingos mažes- nės darbo sąnaudos, juos platinti paprasta ir pigu, yra savikontrolės galimybė, studentai gali atlikti testus jiems patogiu laiku ir patogioje vietoje. Elektroninis testavimas leidžia automatiškai surinkti informaciją apie vartotojo naudojamą programinę įrangą ir darbo vietą, iš kurios jis buvo prisijungęs (pvz., IP adresą). Kurso kuratorius gauna alternatyvius instrumentus testavimo eigai kontroliuoti (vietoj įprastos kontrolės auditorijoje arba kaip papildomą priemonę). Be to, testavimas internete nėra tapatus studento asmeniniam dalyvavimui galutiniame testavime. Priešingai, testavimas internete praplečia pradinio testavimo, savikontrolės ir tarpinės kontrolės galimybes, o galutinė kontrolė, naudojant elektroninį testavimą, gali vykti universitete arba mokymo centre, kur kuratorius arba jo padėjėjai gali asmeniškai bendrauti su studentais ir stebėti testavimo eigą. Testavimas internete turi ir trūkumų. Testavimo procedūra ir netgi vertinimas (pvz., kai svarbus atsakymo laikas) priklauso nuo studento prisijungimo prie tinklo būdo, tinklo apkrovos testavimo metu, studento programinės įrangos ypatumų (ypač naršyklės, nes kontroliuoti testavimą galima tiktai JavaScript ir Java kalbomis). Pro- blemų gali sukelti užkardos, įgaliotieji serveriai. Vienas iš sprendimo būdų – galutinį testavimą atlikti universitete arba mokymo centre, o pradinį, tarpinį ir savikontrolės testavimus – su standartiniais HTML įrankiais. Kuriant nuotolinio mokymo kursą, rekomenduojama pagrindinį dėmesį skirti testo užduočių modeliavimui, kuris leistų sukurti unikalias individualizuotas užduotis kiekvienam studentui ir padidintų elektroninio testavimo įvertinimo vertę. Priešingu atveju elektroninis testavimas taps šablonine procedūra, praradusia net ir tradicines galimybes kontroliuoti testavimo eigą. Rengiant e. mokymosi kursą, galima sukurti kelias testų rūšis: ▬▬ Testai – anonsai, prieinami neregistruotiems studentams. Daugialypė terpė yra naudojama modeliuojant situaciją arba pranešant apie klaidą; teisingi atsakymai nepateikiami – tik pranešimai apie klaidas. Jų tikslas – patarti, kokią me- džiagą teks įsisavinti, kad būtų galima teisingai atsakyti į klausimą (kurso arba jo dalies anonsas).

43 ▬▬ Pradinės kontrolės testas vyksta prieš pradedant studijuoti kursą. Klausimai parenkami iš duomenų banko; jei atsakymas neteisingas, studentas mato nuorodas į informacijos šaltinius, kurie leis pašalinti esamas žinių spragas; testas gali būti inicijuojamas pakartotinai, bet teigiamas rezultatas būtinas. ▬▬ Savikontrolės testai – juos inicijuoja patys studentai (gali kelis kartus) ir pasiti- krina žinias; rezultatas gali būti ir neigiamas – šie testai atliekami prieš tarpinės ir galutinės kontrolės testus, padeda studentui patikrinti savo žinias, leidžia pakartotinai mokytis tam tikras vietas ir prisitaikyti prie testavimo programos; turi būti detalūs atsakymų paaiškinimai, komentarai. ▬▬ Tarpinės ir galutinės kontrolės testai atliekami baigiant kursą arba jo dalį; reikalinga autorizacija, gali būti testavimo laiko ir vietos ribojimai; numatomi in- dividualūs klausimų rinkiniai; studentui pateikiamas bendras įvertinimas, kuratoriui svarbu matyti detalų kiekvieno klausimo įvertinimą; galutinio testavimo metu pageidautina tradiciškai kontroliuoti testavimo eigą. ▬▬ Liekamųjų žinių kontrolė įgyvendinama už kurso ribų; kuriamos užduotys, kurios dedamos į duomenų banką. Klausimų formulavimo taisyklės: ▬▬ Turi būti pakankamai atsakymo variantų, kad teisingą atsakymą nebūtų lengva išrinkti. Pageidautina, kad atsakymo variantai būtų labai panašūs ir studentai pamąstytų prieš išrinkdami teisingą atsakymą. ▬▬ Patartina vengti tokių neprasmingų žodžių kaip „visi“, „bent kuris“, „nepakan- kamas“, „neadekvatus“ ir pan. ▬▬ Gali būti ir tokie atsakymo variantai: „nei vienas iš aukščiau pateiktų“, „visi iš aukščiau pateiktų“. ▬▬ Galima įterpti bent vieną humoristinį atsakymo variantą. ▬▬ Viename klausime neturėtų slypėti atsakymas į kitą klausimą. Pastebėta, kad viename klausime dažnai pateikiamas atsakymas į kitą klausimą. ▬▬ Atsakymas į klausimą gali slypėti ekrano antraštėje, failo pavadinime, praneši- me ar nuorodoje. Todėl patariama įsitikinti, kad nuoroda ar failo pavadinimas, kurie rodomi darbalaukio būsenos eilutėje, neatskleistų atsakymo. Testas negali būti sudarytas vien iš lengvų arba vien iš sunkių užduočių, turi būti skirtingo sunkumo užduočių. Į dalį klausimų turėtų atsakyti beveik visi studentai, į sunkiausius klausimus turėtų atsakyti tik keli studentai. Sunkios užduotys neturėtų sudaryti daugiau nei 40 % viso testo. Analizuojant testų rezultatus, reikia ieškoti lengvai pataisomų klaidų požymių, tokių kaip: ▬▬ Jei į klausimus visi atsakė per daug blogai – gali būti, kad studentai nevisiškai suprato klausimą arba klausymui perskaityti ir atsakyti reikia daugiau laiko, arba paprasčiausiai klausimas yra per sunkus. ▬▬ Jei dauguma egzaminuojamųjų praleidžia klausimus – gali būti, kad šie klausimai yra per lengvi arba per sunkūs. ▬▬ Jei didelė dalis klausimų lieka neatsakyta, kai baigiasi testui skirtas laikas – rei-

44 kėtų padidinti laiko limitą arba sumažinti klausimų skaičių. Kai kurie žmonės sukčiauja atsiskaitymų metu (netgi gerai apmokami profe- sionalai, kurie mokosi kursą savo iniciatyva). Kartais sukčiauja net tie, kurie žino atsakymus. Tačiau sukčiavimas nesuteikia studentui galimybės pasitikrinti, ar jis gerai įsisavino medžiagą.

6.2 Kodėl studentai sukčiauja?

Kilus įtarimams, jog buvo sukčiaujama, prieš kaltinant sukčiavimu, visada reikia patikrinti, ar yra plačiai paplitusio sukčiavimo įrodymų. Palyginkite testų rezultatus su kitomis užduotimis (pavyzdžiui, dalyvavimu diskusijose). Palyginkite ir naujų bei senų klausimų rezultatus. Prieštaringi rezultatai reikalauja išsamesnio patikrinimo. Ar šie skirtumai iš tiesų yra sukčiavimo įrodymas, o gal tai skirtumai, atsiradę dėl skirtingo sunkumo užduočių? Tik suvokus, kodėl studentai sukčiauja, galima imtis priemonių, kurios suma- žintų norą sukčiauti: ▬▬ testo rezultatai lemia studento perkėlimą į aukštesnes pareigas, atestaciją, už- mokesčio pakėlimą; ▬▬ studentai jaučiasi nepatogiai dėl prasto testo įvertinimo; ▬▬ studentai pykstasi su dėstytoju, kursus organizuojančia institucija ar savo organizacija; ▬▬ studentai galvoja, kad sukčiavimas yra žavesnis ar įdomesnis užsiėmimas nei testo laikymas. Kai kurios kultūros sukčiavimo nelaiko blogiu, o suvokia jį tik kaip sankcionuo- tą priešiškų santykių su dėstytoju elementą, kai studentas parodo savo gudrumą. Sukčiavimo būdai yra įvairūs: ▬▬ studentas paprašo kito žmogaus išlaikyti testą už jį; ▬▬ naudojamos papildomos priemonės – knygos, užrašai, skaičiuotuvai; ▬▬ klausinėjama kitų besimokančiųjų, kokie klausimai buvo teste; ▬▬ sukuriami keli vartotojai, ir testas laikomas ne vieną kartą; ▬▬ naudojamos techninės priemonės, leidžiančios pasitelkti už auditorijos ribų esančius pagalbininkus; ▬▬ nagrinėjamos Java ar VB kalbos, kurios naudojamas vertinant rezultatus.

6.3 Sukčiavimo atvejų mažinimas

Dažniausiai negalima visiškai išvengti sukčiavimo, tačiau sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių iki minimumo – įmanoma. Yra trys pagrindiniai kovos su sukčiavimu būdai. Pirmuoju – pasitikėjimo – metodu siekiama kaip galima daugiau sumažinti stimulą sukčiauti. Studentai įtikinė- jami laikytis taisyklių. Antruoju būdu – kartais vadinamu „tvoros“ metodu – bandoma

45 padaryti sukčiavimą neįmanomu. Paskutiniuoju būdu – grėsmės metodu – grasinama studentams bausmėmis, jei jie bus pagauti sukčiaujant. Priklausomai nuo situacijos, galima rinktis vieną iš šių būdą arba kelis būdus, arba sujungti jų elementus.

Pasitikėjimo metodas. Naudojant šį metodą, pašalinamos nereikalingos pas- katos sukčiauti ir skatinamas pasitikėjimas studentais. Pasitikėjimo metodo pagrindas – priminti jiems, jog jie yra atsakingi už savo pačių mokymąsi ir kad sukčiaudami jie apgaus tik save. Sakykite, kad pasitikite jais. Po šio priminimo sumažinkite paskatas sukčiauti. Kai tai įmanoma, išlaikydami mokymosi efektyvumą, mažinkite testų svarbą ir plėtokite veiklą, kuri kitą kartą gali būti laikoma sukčiavimu: ▬▬ Padarykite testus lengvesnius. Pridėkite kelis lengvus klausimus, kad visi galė- tų atsakyti bent į vieną klausimą. ▬▬ Sumažinkite pažymių svarbą. Ar tikrai jūsų organizacijai reikalingi pažymiai? ▬▬ Testų rezultatai tegul sudaro mažą bendrojo įvertinimo procentą. Skatinkite studentus dalyvauti diskusijose, komandinėje veikloje ir kitokiuose užsiėmimuose. ▬▬ Leiskite „atvirojo tinklo“ testus, kad studentai galėtų ieškoti informacijos visuose prieinamuose resursuose. ▬▬ Leiskite studentams ginčytis dėl klausimo, kurį jie laiko neteisingu, ir leiskite kitiems studentams nuspręsti – teisingas jis ar ne.

Tvoros metodas. Šiuo metodu stenkitės padaryti sukčiavimą neįmanomu. Nu- brėžkite ribą tarp tinkamo ir netinkamo elgesio. Jums gali ir nepavykti, tačiau galite padaryti taip, kad sukčiauti būtų sunkiau nei mokytis. Galiausiai, galite panaikinti di- džiausias testų saugumo spragas šias būdais: ▬▬ sukurti naujus klausimus kiekvienam testui; ▬▬ atsitiktinai parinkti klausimus iš sąrašo; ▬▬ atsitiktinai išdėstyti atsakymų variantus; ▬▬ perkelti testo vertinimo scenarijų į atskirą failą ir kviesti jį per nuorodą; ▬▬ reikalauti, kad galutinis egzaminas raštu būtų stebimas; ▬▬ vertinimą atlikti tik serveryje, o ne pačiame teste. Sukčiavimo tikimybę stipriai sumažinsite duodami kūrybines, mąstymo reika- laujančias užduotis, į kurias užrašuose arba literatūroje (internete) atsakymų studentas neras. Tuomet galite leisti naudotis visais galimais informacijos gavimo būdais, tame tarpe ir „špargalke“, internetu, tik įspėkite, kad tai naudos neduos.

Grėsmės metodas. Šiuo metodu grasinama bausme tiems, kurie bus pagauti sukčiaujant. Šis metodas reikalauja, kad dėstytojas būtų studentui autoritetas. Tokį ra- ginimą studentas dažniau girdi iš savo darbdavio, o ne iš kurso dėstytojų. Grasinimo pagrindas – aiškiai ir tvirtai išreikšta politika, teigianti, jog sukčia- vimas yra netoleruotinas ir bus baudžiamas. Galimos baudos: perkėlimas į žemesnes pareigas, nušalinimas nuo pareigų arba atleidimas iš darbo. Grasinimo politika:

46 Sukčiavimas apibrėžiamas kaip neteisėtai įgytas privalumas, laikant testus ar atliekant kitą veiklą, kuri turi būti įvertinta: ▬▬ sukčiavimas – blogis, todėl jis nebus toleruojamas; ▬▬ testą užsakiusi įstaiga stengsis pastebėti sukčiavimo atvejus; ▬▬ studentai, pagauti sukčiaujant, bus nubausti; ▬▬ tie, kurie padės sukčiaujantiems, taip pat bus laikomi sukčiais; ▬▬ sukčiavimo atvejai laikomi konfidencialiais. Informaciją apie sukčiavimą turės tik personalo skyrius, nusižengęs asmuo ir jo tiesioginis viršininkas; ▬▬ apkaltintieji sukčiavimu gali pateikti apeliaciją. Įstaigos požiūris į sukčiavimą gali būti apibrėžtas sutartyje, kurią studijuojan- tysis turi pasirašyti prieš pradėdamas laikyti testą. Galima versti studentus sutikti su nesukčiavimo politika dar prieš registruojant juos į mokymo kursus. Grėsmės metodas yra drastiškas, ir gali sąžiningus studentus priversti pasijusti nesaugiai. Patariama šį metodą naudoti tik tada, jei studentai yra jauni ir nesubrendę arba turi stiprią motyva- ciją sukčiauti.

6.4 Nuotolinio testavimo sistema „TestTool“

Su KTU Informatikos fakultete sukurta TestTool (6.1 pav.) sistema galima kurti tekstinius bei grafinius testus ir pateikti juos internete. Sistemą sudaro 4 dalys: ▬▬ TestTool serveris saugo sistemos duomenis ir suteikia priėjimą prie jų. ▬▬ AuthorTool naudojamas klausimų variantams kurti. Sukurti variantai saugomi failuose, kurie vėliau įkeliami į TestTool serverį. Administratorius į serverį įkel- tus klausimus panaudoja sudarydamas klausimus ir testus. ▬▬ AdminTool naudojamas TestTool sistemai administruoti. Interneto naršyklės sąsaja leidžia administratoriui valdyti sistemos vartotojus ir jų grupes, įkelti klausimų variantus, sudaryti klausimus ir testus, kurti egzaminus ir sekti testavimo rezultatus bei statistiką. ▬▬ StudentTool naudojamas testams atlikti. Jis realizuotas Java kalba ir pateikia studentui pasirinkto egzamino klausimus.

47 6.1 pav. TestTool programos veikimo principas

Žinių vertinimo testas kuriamas taip: 1. Autorius su AuthorTool sukuria klausimų variantus. 2. Administratorius su AdminTool įkelia sukurtus klausimų variantus, sudaro testus ir užregistruoja vartotojus. 3. Studentas su StudentTool sprendžia testus.

Pagal tai, kokiomis testavimo funkcijomis naudojasi vartotojai, išskiriamos šios vartotojų grupės ir joms priskirti uždaviniai: ▬▬ Studentai. Naudodamiesi testavimo sistema gali įsivertinti savo žinias, įsisa- vinti mokomąją medžiagą, sužinoti mokymosi rezultatus. ▬▬ Dėstytojai. Naudodamiesi testavimo sistema dėstytojai tikrina ir įvertina stu- dentų žinias, gebėjimus, įgūdžius. Remdamiesi studentų mokymosi rezultatais ir įvertindami mokymo medžiagos įsisavinimo kokybę dėstytojai gali tobulinti mokymo procesą. ▬▬ Klausimų autoriai. Taikydami testavimo sistemą autoriai kuria klausimus ir jų variantus, kurie naudojami vertinimo procese. ▬▬ Sistemos administratoriai. Naudodamiesi sistema jie registruoja studentus, sudaro testus ir koordinuoja testavimo procesą. Šiuo metu su TestTool 4 galima kurti šių tipų klausimus: ▬▬ vieno atsakymo pasirinkimas iš pateikto atsakymo variantų sąrašo (angl. multi- ple choice); ▬▬ kelių atsakymų pasirinkimas iš pateikto atsakymo variantų sąrašo (angl. multi- ple response);

48 ▬▬ atsakymas yra tekstas, turintis atitikti etaloną (angl. text match); ▬▬ grafinės esybės turi būti išdėstomos tam tikra tvarka (angl. sequencing, ran- king); ▬▬ vieno atsakymo pasirinkimas iš dviejų atsakymo variantų sąrašo (angl. true/ false); ▬▬ keičiama grafinės esybės vieta (angl. drag-and-drop).

6.2 pav. TestTool programos pagrindinis langas

6.5 Testavimo sistema „Wimba Diploma 6“

Wimba Diploma 6 testavimo programinė įranga yra naudojama KTU studen- tų matematikos žinių ir gebėjimų savikontrolei ir testavimui nuo 2004 m. Naudojant Wimba Diploma 6, galima greitai sukurti testus, rašyti ir redaguoti klausimus. Testai gali būti išsaugomi įvairiais formatais, arba studentai testus gali atlikti internete per TheTestingCenter sistemą.

Darbo eiga: 1. Sukuriamas egzaminas (žr. 6.3 pav.).

49 6.3 pav. Egzamino sukūrimo langas

2. Naujo klausimo rašymas (žr. 6.4 pav.). Sukurtą klausimą galima iš karto įkelti į egzamino langą arba į „Klausimų banką“, iš kurio klausimą į egzamino langą galima nukopijuoti vėliau.

6.4 pav. Klausimų rašymo langas

3. Klausimų redagavimas. 4. Klausimų peržiūra (žr. 6.5 pav.).

50 6.5. pav. Sukurtų klausimų peržiūros langas

5. Klausimų kopijavimas į egzamino langą. 6. Egzamino išsaugojimas. 7. Egzamino klausimų spausdinimas.

Su Wimba Diploma 6 galima: 1. Kurti algoritmo klausimus. Vienas kuris nors algoritmo klausimas gali būti naudojamas kaip šablonas, pritaikytas tūkstančiams kitų variantų. 2. Rašyti lygtis, naudojant Equation Editor rengyklę. Su Equation Editor rengykle galima kurti ir redaguoti sudėtingas lygtis, kurias, naudojant MathML kalbą, galima atspausdinti ir įkelti į internetą. 3. Į Diploma 6 paketą importuoti klausimus, sukurtus teksto redagavimo programomis ir išsaugotus *.rtf formatu. 4. Eksportuoti klausimus arba egzaminus į turinio valdymo aplinkas, tokias kaip Angel, Blackboard LS, Moodle, Desire2 Learn, EDU, IMS QTI. 5. Eksportuoti klausimus į internetą. 6. Įterpti į klausimus matematinius brėžinius, lenteles, paveikslėlius, lygtis.

51 6.6 Tiesioginio testavimo sistema „EDU Campus“

EDU Campus sistema naudojama matematinės, techninės ar inžinerinės pakraipos studijose, nors ją galima taikyti ir humanitarinėms studijoms [4].

Klausimų tipai:

1. Pasirinkimo klausimai: ▬▬ vienas iš daugelio; ▬▬ keli iš daugelio; ▬▬ taip/ne klausimai; ▬▬ porų atrinkimas; ▬▬ aktyvus paveikslas – atsakymas į klausimą – tam tikra pateikiamo paveikslo, iliustracijos vieta. Geriausiai tai galima iliustruoti žemėlapiu, kuriame reikia pažymėti tam tikrą vietą, pavyzdžiui, valstybę ar miestą.

2. Atviro tipo klausimai: ▬▬ raktažodžiai – atsakant į šiuos klausimus, reikia pabaigti teiginį ar atsakyti į klausimą, atsakyme panaudojant tam tikrus raktažodžius; ▬▬ papildymas, teiginio pabaigimas – pabaigti pateiktą teiginį įrašant savo varian- tą; ▬▬ esė.

3. Matematiniai klausimai: ▬▬ formulė, išraiška – atsakymas į klausimą – matematinė išraiška; ▬▬ griežta išraiška – skirtingai nei anksčiau minėtuose aprašymuose, atsakymas turi tiksliai sutapti su numatytu; ▬▬ formulė su konstanta (integravimui). Integruojant bendruoju atveju prie gautos funkcijos reikia pridėti konstantą (+C); ▬▬ skaitmeniniai – atsakymas yra apskaičiuojamas, jis gali būti pateikimas ir su matavimo vienetais; ▬▬ lygtis – atsakyme reikalaujama lygties, t. y. būtinai turi būti lygybės ženklas („=”); ▬▬ koordinačių išraiškos, vektoriai (angl. ntuple) – skaičių arba išraiškų poros, atsakyme turi būti pateikiamos ta pačia tvarka, kaip numatyta; ▬▬ išraiškų sąrašai (eiliškumas gali būti svarbus arba ne); ▬▬ matricos – galima naudoti tiek skaičius, tiek išraiškas; ▬▬ grafikas (angl. sketch) – matematinio tipo klausimas, atsakymas piešiamas pa- teiktoje koordinačių sistemoje.

4. Hibridiniai klausimai: Kaip jų sudedamąsias dalis galima naudoti bet kurį anksčiau minėtą klausimų tipą.

52 ▬▬ Daugelio lygių sudėtiniai (angl. multipart) – klausimai, kurie sudaromi iš kelių smulkesnių klausimų, juos išdėstant hierarchine tvarka. Tai yra klausimas klausime, leidžiama iki 4 lygių. ▬▬ Daugelio elementų (angl. inline) – klausimai, kurie taip pat sudaromi iš kelių smulkesnių klausimų, tačiau, jie išdėstomi nuosekliai reikiamose vietose įter- piant norimo tipo klausimą. ▬▬ Tuščių tarpų užpildymas – pateiktame teiginyje reikia įrašyti vieną ar daugiau praleistų žodžių, frazių, formulių ar skaičių. Taip pat gali būti pateikiami ir galimi variantai.

Sistemos valdymas

Yra trys vartotojų grupės: sistemos administratorius, dėstytojas ir studentas. Kad būtų galima dirbti su EDU Campus sistema, reikia būti prisijungus prie interneto, tinka praktiškai bet kuri iš populiariausių naršyklių: Internet Explorer, FireFox, Opera. Pradinis virtualiosios klasės puslapis leidžia pasirinkti keletą skirtingų veiksmų (žr. 6.6 pav.): galima matyti, ar yra prieinamų užduočių, prisijungti kaip dėstytojui ar jo pagalbininkui, užsiregistruoti kaip naujam studentui ar peržiūrėti savo rezultatus, jeigu jau esate registruotas.

6.6 pav. Virtualioji klasė

Prisijungę prie sistemos dėstytojo veiksena, patenkame į pagrindinį meniu (žr. 6.7 pav.).

53 6.7 pav. Dėstytojo pagrindinis meniu

Užduočių priskyrimas. Čia naudojami jau sukurti ar įkelti klausimai, juos galima įvairiai sugrupuoti, taip suformuluojant užduotį (žr. 6.8 pav.).

6.8 pav. Užduočių priskyrimo rengyklė

Dėstytojui suteikiama nemažai galimybių manipuliuoti klausimais: kaip bus vertinami atsakymai į juos, kokio pobūdžio yra testas – laisvai prieinamas ar reikia registruotis, įskaitinis, mokomasis ar savikontrolės.

54 Klausimų redagavimas. Klausimai EDU Campus sistemoje grupuojami į blokus, todėl pats projektavimo procesas prasideda pasirenkant vieną iš veiksmų su klausimų bloku – sukurti naują, įkelti iš kompiuterio, redaguoti esamą ar tiesiog ištrinti nebenau- dojamą bloką (6.9 pav.).

6.9 pav. Klausimų rengyklės veiksmų pasirinkimo langas

Klausimai gali būti grupuojami pagal temas. Pasirinkus klausimų redagavimą, patenkame į klausimų rengyklę (6.10 pav.), čia klausimai dar grupuojami pagal temas.

6.10 pav. Klausimų rengyklės pagrindinis meniu

55 Su klausimų rengykle kuriami ir redaguojami nesudėtingi bei vidutinio sudė- tingumo klausimai. Sudėtiniams klausimams rašyti yra skirtas Java kalba realizuotas HTML redaktorius.

Pasiekimų žurnalas. Iš jo galima sužinoti, kaip sekasi laikantiems testus, atlie- kantiems užduotis. Jame pateikiama tikrai gausi ir įvairiapusė informacija, įtraukiama daug statistinės informacijos, kurią galima analizuoti pagal studentų pasiekimus (6.11 pav.), atliktas užduotis ir atskirus klausimus. Yra galimybė eksportuoti į įvairius forma- tus, taip pat ir į MS-Excel 97 formatą.

6.11 pav. Studento pasiekimų žurnalas

Sistemos paslaugų sąrašas. Šiame sąraše (žr. 6.12 pav.) rasime įvairias aplinkos valdymo priemones. Čia galime priskirti dėstytojui pagalbininkus, perskaityti pra- nešimus, leisti ar drausti registraciją į klasę, manipuliuoti papildomais failais, kurie reikalini testams (pvz., paveikslėliai), pasitikrinti ir, jei reikia, priderinti naršyklę prie darbo aplinkos, suteikti teises naudotis užduotimis kitiems dėstytojams, sujungti už- duotis bei klausimų blokus į kurso modulius.

56 6.12 pav. Sistemos paslaugų sąrašas

Klausimų aprašymo būdai. Ne visus klausimus lengva aprašyti naudojant pa- teiktą vidinę klausimų rengyklę. Matematiniams klausimams, į kuriuos įtrauktos su- dėtingos matematinės išraiškos ir formulės, aprašyti siūloma naudoti vidinį klausimų formatą (toliau – .edu). Kitas būdas – pasinaudoti LaTeX formatu bei pateikiamais moduliais ir sukurti šiuos failus EDU tinklalapyje esančiu konvertavimo įrankiu. EDU failų formatas. Klausimai gali būti aprašomi naudojant bet kurią rašyklę laikantis numatytos aprašymo sintaksės ir išsaugant juos tekstiniu formatu Unicode (UTF-8) koduote. LaTeX formatas. Vienas iš lanksčiausių metodų pasinaudoti visomis EDU Campus teikiamomis galimybėmis – naudoti LaTeX formatą. Tačiau tam reikia gerai išmanyti šį paketą ar bent jau žinoti, kaip rašyti matematines formules.

Savikontrolės klausimai

1. Kokie yra elektroninio testavimo privalumai ir trūkumai? 2. Kokios yra testų rūšys? 3. Išvardinkite pagrindines klausimų formulavimo taisykles. 4. Kokios priežastys skatina studentus sukčiauti? 5. Apibūdinkite šiuos sukčiavimo būdus: pasitikėjimo metodas, tvoros metodas, grėsmės metodas. 6. Kokios vartotojų grupės yra išskiriamos TestTool testavimo sistemoje? Ko- kios šių vartotojų funkcijos? 7. Kokias galimybes suteikia Wimba Diploma 6 testavimo sistema? 8. Kokius klausimus galima sukurti naudojant Edu Campus testavimo siste- mą? 9. Kokias teises turi dėstytojas, prisijungęs prie Edu Campus testavimo sistemos?

57 7.

Virtualiosios mokymosi aplinkos

7.1 Kas yra virtualioji mokymosi aplinka?

Virtualioji mokymosi aplinka (VMA) – tai sistema, turinti įrankius, su kuriais galima pateikti elektroninę mokymosi medžiagą, organizuoti mokymąsi, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiaisiais. Tai aplinka, kurioje galima pasiekti mokymosi medžiagą, atlikti testus bei įvairias užduotis ir kurioje studentai gali mokytis jiems patogiu metu, tempu ir laiku. VMA yra puiki priemonė ilgesnei mokomajai veiklai, ypač kai studentai yra ne vienoje vietoje. VMA tinka ir įvairioms projektinėms veikloms bei kaip papildoma priemonė mokymosi žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, kvalifikacijos kursams rengti. Virtualiosios mokymosi aplinkos (7.1 pav.) galimybės: ▬▬ paprastas ir prieinamas mokomosios medžiagos pateikimas (praturtina studijų procesą, mokomoji medžiaga kvalifikacijos kėlimo kursams ir t. t.); ▬▬ administravimas (besimokančiųjų administravimas, mokomosios medžiagos pateikimo, išdėstymo administravimas ir t. t.); ▬▬ tvarkaraščiai ir kalendorius (galimi įvairūs pranešimai apie įvykius, primini- mai, atsiskaitymų datos ir pan.); ▬▬ sinchroninis ir asinchroninis bendravimas / bendradarbiavimas; ▬▬ failų saugojimas; ▬▬ kontrolės įvairovė, automatizuotas žinių vertinimas; ▬▬ papildomi informacijos šaltiniai (galimos internetinės nuorodos į įvairią e. lite- ratūrą); ▬▬ vartotojų aktyvumo stebėjimas (kas, kada, kiek laiko ir ką veikė prisijungęs prie VMA); ▬▬ pokalbių kanalai ir forumai (sinchroninis ir asinchroninis bendravimas).

58 7.1 pav. VMA Atutor ir VMA Moodle

Virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyksta visas ugdymo procesas: pateikiamas visas kurso ar modulio turinys, bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose internetu ar e. paštu), atliekamos praktinės užduotys, vyksta darbas grupėse, o įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami kompiuteriniais testais, vertinami automatinėmis priemonėmis ir pan. [63]. VMA leidžia naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus, taip pat siekia padėti studentams mokytis, stebėti mokymosi procesą, tobulinti jo turinį. Schematiškai šį procesą galima pavaizduoti taip:

7.2 pav. Virtualiosios mokymosi aplinkos bendrieji bruožai [paimta iš 63]

59 Virtualiosios mokymosi aplinkos pirmiausiai pradėtos naudoti užsienio šalių aukštosiose mokyklose, vėliau ir Lietuvoje. Universitetai jau plačiai naudojasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis dėstydami studentams vis didesnę dalį universiteto kursų. Aukštosiose mokyklose virtualiosios mokymosi aplinkos dažniau naudojamos tradiciniam nuotoliniam mokymuisi, kai dėstytojas ir studentas negali dažnai susitikti. Virtualiosios mokymosi aplinkos funkcijos: ▬▬ Bendravimas (elektroninis paštas, forumai, skelbimų lenta, tikralaikiai pokalbiai, garso ir vaizdo konferencijos ir kt.). ▬▬ Bendradarbiavimas ( elektroninis paštas, mokinių grupių kūrimo ir valdymo priemonės, piešimo drauge priemonė, naršymo drauge priemonė, elektroninis dienynas, kalendorius ir kt.). ▬▬ Mokinių ir mokytojo prisistatymas (padeda vartotojams pažinti vienas kitą, pa- teikiant duomenis apie save). ▬▬ Vartotojų registracija (skirtingiems vartotojams pateikiama skirtinga VMA są- saja ir funkcijos). ▬▬ Ugdymo turinio tvarkymas (galima kurti, redaguoti atskirus paskaitų fragmen- tus, iš jų sudaryti mokymosi modulius ir kursus). Tam sukurtos LearningSpace Forum, WebCT, LearningSpace Virtual Classroom ir kt. priemonės. ▬▬ Užduočių rengimas ir apklausos organizavimas (automatinio atsakymų tikrinimo galimybė). ▬▬ Mokymosi pažangos stebėjimas ir vertinimas (informacija apie mokymosi eigą: medžiagos panaudojimą, grupinį ir individualų darbą, moksleivių pažangą, mo- kinių testavimą ir t. t.). ▬▬ E. mokymosi turinio valdymas. ▬▬ Informacijos paieška. Virtualiosios mokymosi aplinkos privalumai: ▬▬ Mokymosi lankstumas ir patogumas (galimybė pasiekti mokymosi medžiagą patogiu laiku ir mokytis iš darbo vietos, namų, išvykus į užsienį, priimtinu tempu, skiriant tiek laiko, kiek jo reikia temai perprasti). ▬▬ Pakartotinis turinio panaudojimas, paprastas mokomosios medžiagos atnaujini- mas, paprastas išplatinimas. ▬▬ E. kursų ir programų lankstumas ir struktūrizavimas (suteikiamos galimybės formuoti kurso (-ų) turinį ir mokymo planą iš atskirų modulių, pagal individualius arba grupinius studentų poreikius). ▬▬ Geresnis mokomosios medžiagos įsisavinimas (e. kursai turi daug spalvotų pa- veikslėlių ir nuotraukų, animacijos, garso ir vaizdo fragmentų). ▬▬ Stebimas besimokančiųjų aktyvumas. ▬▬ Elektroninio bendravimo įrankiai su kolegomis, dėstytoju (e. paštas, diskusijos, pokalbių kanalai internete). ▬▬ Besimokančiųjų užduočių organizavimas ir testavimo kontrolė. ▬▬ Ilgalaikis informacijos saugojimas.

60 Dirbti virtualiojoje mokymosi aplinkoje naudinga ir studentams, ir dėstytojams. Studentai gali: ▬▬ būti savarankiškesni; ▬▬ dirbti įvairiu tempu; ▬▬ derinti mokslą su praktika tiesioginėje darbinėje veikloje. Dėstytojai gali: ▬▬ dėstyti keliuose universitetuose; ▬▬ mokymosi medžiagą skelbti tinkle, ją taisyti, tvarkyti ir papildyti, nestinga va- dovėlių; ▬▬ lengvai platinti informaciją, diskutuoti, nes tą daryti leidžia komunikacijos priemonės; ▬▬ automatiškai įvertinti keleto užduočių atsakymus; ▬▬ stebėti studentų pažangą.

7.2 Virtualiųjų mokymosi aplinkų klasifikacija

VMA priemonės turi užtikrinti žymiai didesnes mokymosi galimybes nei pa- prasti kursai, dėstomi realiu laiku. Virtualiosios mokymosi aplinkos terminas yra nevienareikšmis. VMA gali būti suprantama kaip: ▬▬ Mokymosi tvarkymo sistema (anglų k. Learning Management System). Tai gali būti ir paprasta besimokančiųjų (ir dėstytojų) registravimo sistema, leidžianti prieiti prie mokymosi medžiagos kompiuterių tinkle, ir sudėtinga sistema, stebinti studentų mokymosi eigą ir pagal tai atliekanti kitas ugdymo proceso organizavimo funkcijas. ▬▬ Mokymosi turinio tvarkymo sistema (anglų k. Learning Content Manage- ment System). Tai individualiems poreikiams pritaikyta mokymosi tvarkymo priemonė. Pavyzdžiui, ji gali atlikti mokymosi medžiagos dalių, kurias besimokantysis naudojo, stebėseną, sekti mokinio atsiskaitymus ir pagal tai parinkti ar pritaikyti atitinkamą ugdymo turinį. ▬▬ Kursų tvarkymo sistema (anglų k. Course Management System). Ši priemonė leidžia dėstytojui, nenaudojant programavimo kalbos, parengti mokymo kursą ir kompiuterių tinkle pateikti jo medžiagą bei kitą su mokymusi susijusią infor- maciją. ▬▬ Kompiuterizuota kolektyvinio mokymosi aplinka (anglų k. Computer Sup- ported Collaborative Learning Environment). Tai sistema, skirta mokytis ir dirbti grupėmis. Ji paremta kognityviniais metodais ir žinių konstravimo principais. ▬▬ Turinio tvarkymo aplinka (anglų k. Content Management System). Ši priemo- nė skirta mokymosi medžiagai parengti. Ji suteikia galimybes mokytojui lanks- čiai tvarkyti mokomąją medžiagą: kurti naujus modulius, paimti informaciją iš kitų šaltinių, ją pertvarkyti ir pateikti įvairiais būdais.

61 ▬▬ Ugdymo tvarkymo aplinka (anglų k. Managed Learning Environment). Ji apima visas kurios nors institucijos informacines sistemas bei procesus, turinčius tiesioginę ar netiesioginę įtaką ugdymui ir jo tvarkymui. Ugdymo tvarkymo aplinka apima ir virtualiąją mokymosi aplinką [63]. Išvardytų sąvokų ryšiai pateikiami 7.3 pav.

7.3 pav. Virtualiųjų mokymosi aplinkų įvairovė ir jų ryšiai [paimta iš 63]

Virtualiąsias mokymosi aplinkas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis, atsi- žvelgiant į tai, kaip jos veikia: 1. Atskirą programinę įrangą turinčios lokaliai veikiančios virtualiosios mokymo aplinkos. Tokia virtualiąja mokymosi aplinka galima naudotis tik jei ji yra įdiegta kompiuteryje. Bendrauti arba bendradarbiauti galima tik su tais vartotojais, kurių kompiuteriuose įdiegta ta pati VMA ir kurie yra prisijungę prie interneto tinklo. 2. Žiniatinklinės virtualiosios mokymo aplinkos (angl. web-based VLE). Jo- mis galima naudotis prisijungus prie interneto tinklo. Tam tinka bet kuris kompiuteris. Atsižvelgiant į funkcines galimybes, virtualiąsias mokymosi aplinkas galima suskirstyti į tris tipus:

62 1. Mokymosi turiniui skaidyti skirtos aplinkos, turinčios vidines komunikacijos priemones. 2. Savarankiškai žinioms kaupti skirtos aplinkos, kuriose bendradarbiaujama ir bendraujama virtualiai. 3. Turiniui sklaidyti ir žinioms kaupti skirtos aplinkos, kuriose bendradarbiaujama ir bendraujama virtualiai.

7.3 Virtualiųjų mokymosi aplinkų įrankiai

Savo funkcijoms atlikti VMA turi turėti eilę reikalingų įrankių [45]: ▬▬ Kurso projektavimo įrankiai. ▬▬ Interaktyvios sąveikos priemonės. ▬▬ Sinchroninio (angl. on line) kolektyvinio darbo užtikrinimo priemonės. ▬▬ Administravimo įrankiai.

Kurso projektavimo įrankiai. Su jais pagal vartotojo pageidavimus formuoja- mas kursas iš atskirų fragmentų, įtraukiant tokius elementus kaip hypertekstinės nuorodos, testai ir t. t. Be to, kursai turi jungtis į didelius katalogus. Kursų paketas gali būti kaip vienas virtualios mokymosi aplinkos architektūros objektas. Kitas objektas gali būti studentų failai ir t. t.

Interaktyvios sąveikos priemonės. Būtina aprūpinti vartotojus interaktyvios sąveikos priemonėmis, kad jie galėtų, bendrauti, diskutuoti, atlikti įvairias užduotis, naudotis duomenų bazėse saugoma informacija ir palaikyti ryšį su dėstytojais ir kura- toriais. Tipiniai moduliai, vykdantys šiuos uždavinius: ▬▬ modulis, saugantis kurso programą, mokymo tikslus ir objektus, taip pat su- teikiantis studentams priėjimą prie žinių įvertinimo resursų – savikontrolės apklausų ir testų; ▬▬ visos, su kursais susijusios medžiagos duomenų bazė (konspektai, įvairi papildoma medžiaga: garsinė, vaizdinė, grafinė ir kt.). Modulis taip pat leidžia saugoti informaciją iš interneto ir turimų mokymo priedų; ▬▬ modulis, palaikantis kolektyvinį darbą su užduotimis ir projektais, leidžiantis dalyviams pasirinkti konfidencialumo lygį ir bendravimo būdus: studentas - studentas, studentas - dėstytojas, studentas - kuratorius, studentas - studentai ir t. t. ▬▬ visiems prieinama saugykla, sauganti informaciją apie studentų veiklą, per kurią palaikomas tiesioginio (angl. on line) kolektyvinio bendravimo jausmas. Bet asmeninis pažymių ir pažangumo lapas turi būti konfidencialus ir prieinamas tik tam studentui. ▬▬ dėstytojo modulis, skirtas testų rezultatams ir įvertinimams valdyti, studentų atestacijos dokumentų apsikeitimo procesams valdyti.

63 Sinchroninio (angl. on line) kolektyvinio darbo užtikrinimo priemonės. Joms priskiriama: ▬▬ Interaktyvioji lenta (angl. white boarding) – dėstytojai ir kuratoriai gali rašyti šioje lentoje, išskirdami svarbiausius dalykus (punktus). Jie taip pat gali perduoti lentos valdymą studentams ir taip užtikrinti aktyvesnį bendravimą. ▬▬ Programų bendrinimas (angl. Application Sharing) – Java programos, kurios leidžia mokymo klasėje naudoti įvairias Windows taikomąsias programas. Dės- tytojas ir kuratorius gali perduoti tokių programų valdymą studentams, kad šie galėtų pasitikrinti savo žinias ir įgūdžius dirbdami su konkrečia programa. ▬▬ Garso ir vaizdo duomenų perdavimas IP protokolu. ITU H.323 standarto naudojimas užtikrina suderinamumą su kitomis garso ir vaizdo konferencijų programomis. ▬▬ Interaktyvusis instruktažas realiu laiku, įtraukiant tokius aktyvumo skatinimo būdus kaip apklausos, rankos pakėlimas, tekstiniai pokalbiai (angl. chat), taip pat kitos tiesioginio bendravimo galimybės internete ir intranete. Įrankis „daryk kaip aš”, sukurtas žiniatinklio pagrindu, leidžia kuratoriui organizuoti studentams kelionę į internetą, kuriame jie gali naudotis papildoma informacija ir priemonėmis.

Administravimo įrankiai. Universitetai ar kvalifikacijos kėlimo centrai siūlo visą eilę kursų, kurie nuolat keičiasi. Daugelis atvirų universitetų turi keletą fakultetų arba mokymo centrų, t.t. regioninių. Vadinasi, administravimo funkcijos reikalingos tam, kad būtų galima organizuoti kursus keletoje vietovių. Administravimo funkcijoms priskiriama: studentų registracija, duomenų apie juos saugojimas, priėjimo prie mokymosi medžiagos suteikimas, sąskaitų išrašymas ir apmokėjimo kontrolė. Visa tai labai svarbu ir virtualiojoje mokymosi aplinkoje. Virtualiojoje mokymosi aplinkoje veikia 3 pagrindinės vartotojų grupės: ▬▬ administratoriai - sistemos prižiūrėtojai; ▬▬ dėstytojai - kursų kūrėjai ir vedėjai; ▬▬ studentai - studijuojantys kursus. Tačiau kiekviena virtualioji mokymo aplinka gali turėti ir kitų papildomų var- totojų grupių, kurios turi pagrindo veikti ir yra reikalingos. Dažniausiai papildomos vartotojų grupės kuriamos skaidant pagrindines grupes, naujoms grupėms priskiriant specialias funkcijas arba jas apribojant. Tai daroma norint užtikrinti geresnę sistemos apsaugą nuo nesankcionuotų veiksmų.

7.4 Virtualiųjų mokymosi aplinkų apžvalga

Kaip tipinius virtualiosios mokymosi aplinkos pavyzdžius galima išskirti Lear- ning Space, Blackboard, TopClass, LUVIT, Moodle, ATutor bei kitas sistemas. 5-oje lentelėje pateikiamos populiariausios virtualiojo mokymosi aplinkos.

64 5 lentelė. Populiariausios virtualiosios mokymosi aplinkos Pavadinimas Klasifikacija Atvirojo kodo/ Svetainės adresas komercinė ATutor Mokymosi turinio valdymo Atvirojo kodo www.atutor.ca sistema http://www2.clustrmaps.com/ counter/maps.php?url=http:// www.atutor.ca Blackboard 6.2 Mokymosi turinio valdymo Komercinė www.blackboard.com/ Enterprise sistema Claroline Mokymosi turinio valdymo Atvirojo kodo www.claroline.net sistema Sakai Virtualiojo bendradarbiavimo ir Atvirojo kodo sakaiproject.org mokymosi aplinka Desire2Learn v.9.0 Mokymosi turinio valdymo Komercinė http://www.desire2learn.com/ sistema dokeos Mokymosi rinkinys, naudojant Atvirojo kodo www.dokeos.com ,,Claroline” sistemą eConf E. mokymosi programinė Atvirojo kodo econf.sourceforge.net įranga, leidžianti įrašyti internetinius seansus, kūrėjo balsą Eduzope Integruoja sukurtąe.moky- Atvirojo kodo http://plone.org/events/sprints/ mosi aplinką, apibrėžtąIMS past-sprints/castlesprint/wiki/ standartais EduZope/ eLecture Online E. švietimo paketas, kuris Atvirojo kodo http://physik.uni-graz.at/~cbl/ palengviną dizainą ir e.paskaitų electure/ pristatymą Eledge Internetinių svetainių ir juose Atvirojo kodo http://eledge.sourceforge.net/ esančių kursu tvarkymo programinė įranga e-Tutor E.kursų tvarkymo įrankis Atvirojo kodo http://etutor.sourceforge.net/ FirstClass Mokymosi turinio tvarkymo Atvirojo kodo http://www.firstclass.com/ sistema http://www.firstclass.lt/apieFC Ilias Mokymosi tvarkymo sistema Atvirojo kodo http://www.ilias.de/docu/ Moodle Virtualioji mokymo aplinka Atvirojo kodo http://moodle.org/

7.4.1 LUVIT

Bendrovės svetainės adresas www.luvit.com. Ši elektroninė mokymosi platforma yra gavusi suderinamumo su Windows 2000 Server operacine sistema sertifikatą. Ją du mėnesius galima bandyti nemokamai. LUVIT vadinama palaipsniui per internetą išsilavinimą teikianti sistema (angl. degree on-line education). Sukurta kaip nuotolinio švietimo projekto dalis, LUVIT yra nuolat plėtojama ir nuo 2010 m. ji yra žinoma kaip mokymosi valdymo sistema (angl. Learning Management System), kuria naudojasi didelės bendrovės, organizacijos ir švietimo įstaigos septyniose šalyse.

65 LUVIT sistema suderinama su dauguma mokymo metodų, joje galima jungti mokytojų vadovaujamas veiklas su interaktyviais kursais, vaizdo, žinių testais, dokumentais, pokalbiais, internetiniais dienoraščiais, diskusijų forumais ir pan. Yra galimy- bė susikurti savo programas arba pasikviesti į pagalbą patyrusius konsultantus. LUVIT sistema suderinta su tarptautiniu SCORM standartu, kuris reiškia, kad galima valdyti ir diegti e. mokymosi kursus, sukurtus skirtingomis kūrimo priemo- nėmis. Sistema galima naudotis po trumpo įvadinio mokymo - paprastai apmokytas asmuo geba savarankiškai kurti, tvarkyti ir platinti kursus.

7.4.2 „FirstClass“

FirstClass sistema skirta savarankiškai besimokantiems, kurie kaupia žinias bendraudami ir bendradarbiaudami. Ji dažniausiai vadinama grupinio darbo sistema, nes iš esmės ji veikia studentų registravimo principu: prisiregistravęs studentas iš karto randa savo e. pašto dėžutę, pagalbininką ir mokymosi kalendorių. FirstClass sistemą naudoja VDU kai kurioms magistro studijų programoms. FirstClass aplinkoje yra naudojami šie vienas kitą papildantys įrankiai: ▬▬ konferencijos ir e. paštas (vienu pelės spustelėjimu galima patekti į konferen- ciją ir dalyvauti diskusijose). Konferencijų pranešimai susiejami tarpusavyje pagal vartotojų pradėtas temas). ▬▬ Asmeniniai, grupiniai ir resursų kalendoriai. ▬▬ Pokalbiai (asmeniniai ir grupiniai). ▬▬ Priėjimas prie duomenų bazių. ▬▬ Nuosavas ekstranetas. FirstClass sistema suderinama su HTML, Java, JavaScript, ActiveX ir kitomis papildinių (angl. plug-in) reikalaujančiomis technologijomis.

7.4.3 „ATutor“

ATutor (7.4 pav.) yra atvirojo kodo, lengvai prieinama, internetiniam mokymuisi pritaikyta turinio tvarkymo sistema (MTTS). Administratoriai ATutor įrankį gali be jokio vargo per kelias minutes atnaujinti, pakeisti įprastą jo apipavidalinimą, pridė- ti naujų funkcijų ir t.t. Dėstytojai gali lengvai prieiti prie mokomojo turinio, įkelti iš anksto paruoštą medžiagą ir vesti kursus internetu. Mokomasi adaptuotoje mokymosi aplinkoje.

66 7.4 pav. ATutor mokymosi turinio tvarkymo sistema

ATutor naudotojas gali susikurti kontaktų tinklą, kurti bendras interesų grupes arba prisijungti prie jų, nustatyti tinklo profilį ir susieti bet kurį nuotolinį įrankį su savo tinklo aplinka. Visi šios sistemos naudotojai turi aplanką „Gauti laiškai“, kuriuo naudojantis galima siųsti asmeninius pranešimus ir juos gauti iš kitų naudotojų. Besimo- kantieji gali įkelti asmeninę informaciją, dėstytojai gali pasirinkti konkrečiam kursui reikalingus įrankius ir meniu modulius. Jie įrankius gali pateikti pagrindinėje naršymo juostoje arba kurso pradžios tinklalapyje, kad reikiamą įrankį būtų galima greitai pasiekti. Dėstytojai gali kurti įvairių tipų testus: kelių atsakymų variantų, taip/ne, suminės skalės (Likert metodas), rūšiavimo, atitikmenų parinkimo, atsakymų įrašymo ir išbrau- kymo testus bei atvirojo tipo klausimų testus. Kelių atsakymų, atsakymų rūšiavimo, atitikmens parinkimo ir taip/ne klausimai pažymimi automatiškai. Naudojant šią sis- temą galima sukurti po numatyto laiko tarpo užsiversiantį testo langą, taip pat galima tikrinti rezultatus ir juos išsaugoti. Savikontrolės testai leidžia besimokantiems greitai sužinoti atsiliepimus. Yra ir daugiau naudingų parinkčių, pavyzdžiui, galima kurti apklausas, atsitiktinių klausimų anketas, testus priskirti besimokančiųjų grupėms, įkelti klausimus į duomenų bazę, kurti testus su paveikslėliais, leisti atlikti testus ir t. t. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje www.atutor.ca/.

7.4.4 „Lotus Learning Space“

Lotus Learning Space 5.0 paketas sukurtas aukštesnio lygio kursams. Tai e. mokymosi programinės įrangos sprendimas, leidžiantis kurti ir tvarkyti didelės apimties

67 kursus. Naudojant tam tikrus metodus besimokantiesiems galima suteikti prieigą prie kursų, integruoti standartinius arba savo pačių sukurtus kursus, vertinti, stebėti ir kontroliuoti visą mokymosi procesą. Lotus Learning Space 5.0 paketas leidžia integruoti aukštos kokybės turinį, kuris yra svarbiausias mokymosi proceso elementas. Daugelis organizacijų turi daug nau- dingos mokymosi medžiagos: dokumentacijos internete, bibliotekas internete, kom- paktinių diskų. Galima naudotis jau paruošta medžiaga, rengti naują informaciją arba nusipirkti profesionalių autorių parengtus kursus. Lotus Learning Space 5.0 sistema pritaikyta šiems mokymosi būdams: asmeniniam, bendradarbiavimo, virtualiajam. Dėl šios priežasties sistema yra lanksčiausia nuotolinio mokymosi platforma. Lotus Learning Space 5.0 turi integruotą mechanizmą, kuris sukurtas taip, kad būtų galima dirbti taikant visus tris mokymosi būdus. Dar viena unikali ir naudinga sistemos savybė - galimybė pasirinkti internetinių kursų vedimo būdą. Galima rinktis iš žemiau pateiktų būdų arba juos sujungti ir sukurti galingą bei efektyvų mokymosi įrankį: ▬▬ Asmeninis mokymasis. Atskiri naudotojai turi prieigą prie parengtos medžia- gos ir gali mokytis individualiai. ▬▬ Mokymasis bendradarbiaujant. Lotus Learning Space 5.0 yra dialoginė mokymosi aplinka, kur besimokantieji ir dėstytojai gali diskutuoti, dalyvauti paskaitose pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Besimokantieji gali bendrauti internetu, dalytis medžiaga ir kartu atlikti užduotis. Bendradarbiauti nesudėtin- ga, paketas vartotojams leidžia naudotis visais būtinais įrankiais. ▬▬ Virtualioji klasė. Lotus Learning Space 5.0 leidžia naudoti daugybę funkcijų, reikalingų sinchroniniam darbui. Visiškai nesunku sukurti klasę realiu laiku, kurioje dėstytojai greitai ir lengvai vienu metu gali išsiųsti medžiagą šios klasės mokiniams. Dėstytojai turi lentą, kuria naudodamiesi tradicinę medžiagą (pvz., pateiktį) visiems studentams gali pateikti ekrane vienu metu. Šioje lentoje galima rašyti pastabas, užduoti klausimus ir bendradarbiauti su kitais vartotojais. Naudojant šią sistemą galima organizuoti standartines konferencijas (apsikeisti duomenimis, pateikti garsinę ir vaizdinę medžiagą), kurių metu galima bendrauti su kitais mokiniais ir dėstytojais. Dėstytojai gali įrašyti paskaitą ir leisti įrašą peržiūrėti, aptarti ar pateikti paskaitoje nedalyvavusiems mokiniams. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje http://www.puw.pl/downloads/ docs/2_metodyka/2_narzedzia/informacje_o_lls.pdf.

7.4.5 „Moodle“

Moddle - viena iš dažniausiai Lietuvoje naudojamų virtualiųjų mokymosi aplin- kų (žr.7.5 pav.). Ji dar vadinama mokymosi valdymo sistema. Moodle ( angl. Modular Object Oriented Dynamic Learning Environment) – atvirojo kodo, modulinė, objektinė nuotolinio mokymosi aplinka. Moodle sistema jau daug metų sėkmingai naudojama Lietuvos švietimo ir mokslo studijų institucijose.

68 Pagrindinės Moodle sistemos savybės: ▬▬ tinka tiek nuotoliniam mokymui, tiek mokymui kompiuterių klasėje; ▬▬ paprasta ir lanksti vartotojo sąsaja; ▬▬ kursus galima suskirstyti pagal kategorijas, galima atlikti jų paiešką; ▬▬ mokymosi kursų sąraše pateikiami kursų aprašai; ▬▬ dauguma teksto rašymo sričių (resursai, aprašai, forumai) gali būti redaguoja- mos naudojant HTML redaktorių; ▬▬ stebimas vartotojų aktyvumas; ▬▬ kursų atsarginių kopijų kūrimas; ▬▬ nesudėtingai įdiegiama; jau įdiegta sistema gali būti papildoma naujais moduliais; ▬▬ integruotos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės; ▬▬ aktyviai plėtojant Moodle sistemą užtikrinamas jos gyvybingumas.

7.5 pav. Moodle bendruomenės svetainė www.moodle.org

Moodle sistema suderinama su SCORM e. mokymosi turinio pakavimo standartu, todėl joje galima panaudoti mokymosi turinį iš kitų šį standartą palaikančių aplinkų, taip pat eksportuoti turinį ir panaudoti jį kitose aplinkose. Išsamesnės informacijos apie Moodle aplinką kitomis kalbomis galima rasti sve- tainėje www.moodle.org.

69 7.4.5.1 Darbo pradžios Moodle aplinkoje aprašymas (dėstytojo galimybės)

Dėstytojas, prisijungęs prie Moodle aplinkos ir čia turintis savo sukurtus kursus, gali: ▬▬ įkelti, papildyti besimokantiesiems paruoštą medžiagą (pateikti užduotis, nuorodas į svetaines su naudinga informacija); ▬▬ organizuoti pokalbius, laboratorinius darbus ir testus internetu; ▬▬ pradėti diskusiją (realiu laiku) ir jai vadovauti; ▬▬ naudotis adresų sąrašu, siųsdamas reikiamą informaciją (pranešti naudotojams apie temą kurso forume, pasikeitusią paskaitų tvarką, artimiausius įvykius); ▬▬ patikrinti dalyvių žinias arba atlikti apklausą, pateikti vertinimus; ▬▬ stebėti studentų aktyvumą; ▬▬ siųsti atsiliepimus apie besimokančiojo pažangą; ▬▬ kurti įvairias ataskaitas (pvz., besimokančiojo veiklos). Dėstytojas/kurso kūrėjas, prieš įkeldamas kurso medžiagą į Moodle aplinką, turi apgalvoti: ▬▬ kaip turėtų atrodyti kursas vizualiai; ▬▬ kokios bus dėstomos temos ir kiek, kokios informacijos bus jose pateikta; ▬▬ kiek ir kokių bus atsiskaitymų, kada jie bus rengiami, kokie bus klausimai irt. t. Dėstytojas gali koreguoti savo dėstomus kursus, papildyti jų medžiagą. Informa- cija gali būti skelbiama naujienų forumuose, į kuriuos žinutes gali siųsti tik dėstytojas, o skaityti jas gali visi kurso dalyviai. Tačiau dėstytojas gali suteikti studentams teises, kad ir jie galėtų kurti temas ir diskutuoti forumuose, o dėstytojas galėtų sekti čia vyks- tančias diskusijas (Užsiėmimai->Forumas (7.6 pav.)).

7.6 pav. Forumų langas

Dėstytojui suteikiama teisė tvarkyti studentų klasės ir namų darbus, t. y. pateikti užduotis, vėliau jas surinkti internetu, įvertinti ir pateikti įvertinimus Moodle aplinkoje. Sistemoje studentas matys tik savo įkeltą darbą ir už jį gautą įvertinimą bei pastabas. Dėstytojas matys visų studentų darbus ir galės juos įvertinti. Taip pat dėstytojas gali rinktis, ar jam naudotis Moodle vertinimo skale (pagal nutylėjimą studentų darbai vertinami procentaliai), ar taikyti savo vertinimo metodą (prašys administratoriaus tokią skalę sudaryti). Skalės sudarymas: Įvertinimai -> Cho- ose an action...-> Skales-> Pridėti naują skalę.

70 Dėstytojas turi galimybę tvarkyti atsiskaitymus (Įjungti koregavimą -> Pridėti aktyvumą -> Kontrolinis (quiz) -> paprastas testas) ir jiems suteikti atitinkamas nuostatas (pavadinimas, aprašymas, testo pradžios/pabaigos limitai, laiko limitas, po kiek laiko studentas galės pakartotinai laikyti testą, klausimų pateikimas, bandymų skaičius). Dėstytojas gali koreguoti atsiskaitymų nuostatas (parinkti vertinimo metodą, nurodyti, kada studentas galės matyti testo rezultatus iš karto, ar visiems atlikus testą), palikti komentarą prie studento atliktą darbą. Atsiskaitymų klausimai gali būti parenkami iš šių klausimų kategorijų: ▬▬ keli klausimų pasirinkimai (prie kiekvieno klausimo galima nurodyti jo vertę); ▬▬ teisingas/klaidingas; ▬▬ trumpas atsakymas (studentai įrašo žodį arba frazę); ▬▬ skaitinis (kai reikia apskaičiuoti formulės rezultatą); ▬▬ atitikimo klausimai (dėstytojas pateikia iki 10 klausimų ir daug galimų atsaky- mų, studentas kiekvienam klausimai turi išrinkti teisingą); ▬▬ esė (studentai rašo tam tikro dydžio tekstinį atsakymą). Dėstytojas, norėdamas matyti bendrą visų studijuojančiųjų kurso vertinimą, gali peržiūrėti įvertinimų ataskaitą, parodytą 7.7 paveiksle.

7.7 pav. Įvertinimų ataskaita

Šioje įvertinimų ataskaitoje galima atlikti įvairius veiksmus: koreguoti, jei norima atlikti greitą studentų vertinimą, suteikti užduotims skirtingą vertę ar nustatyti kitas vertinimo balo savybes. Dėstytojas gali stebėti studijuojančių aktyvumą: ▬▬ Kas naudojasi pateikta medžiaga? Kiek laiko ir kiek kartų studentas buvo prisi- jungęs? ▬▬ Kas šiuo metu naudojasi sistema?

71 ▬▬ Ar studentas tikrai negalėjo įkelti darbo, kokios to priežastys (o gal jis net ne- bandė)? Visą šią veiksmų seką galima patikrinti: Valdymas -> Reports. Galima pasižymėti reikalingą informaciją (viso kurso, vertinimų, testų, sistemos naudojimo statistikos) ir pasidaryti jos kopiją: Valdymas -> Įvertinimai -> Vertintojo ataskaita -> Choose an action... (nurodyti į kokio tipo failą išvesti/įvesti saugomą infor- maciją) arba Valdymas -> Atsarginė kopija.

7.4.5.2 Moodle sistemos vartotojai

Šiame skyriuje supažindinsime su Moodle aplinkos vartotojais. Moodle sistemos vartotojai yra skirstomi į penkias kategorijas: ▬▬ sistemos administratoriai; ▬▬ kursų kūrėjai; ▬▬ dėstytojai; ▬▬ studentai; ▬▬ svečiai. Sistemos administratorius yra atsakingas už sistemos svetainės priežiūrą, tvar- kymą, papildomų programų įdiegimą, duomenų saugumą. Jis sukuria vartotojų sąrašus ir valdo vartotojus (kūrėjus, dėstytojus, studentus) bei kursus. Kursų kūrėjas turi teises kurti, koreguoti kursus ir nustatyti kitų vartotojų (dės- tytojų, studentų, svečių) priėjimo prie kurso teises (laivas/priėjimas su slaptažodžiu). Kūrėjas atsakingas už kursų įrankių ir veiklų sukūrimą. Jis gali sudaryti kurso studentų sąrašą ir jį koreguoti, formuoti grupes, vertinti studentus. Dėstytojas gali valdyti jam priskirto kurso mokymosi procesą (gali valdyti ir koreguoti kursus, kuriuos jam priskyrė kūrėjas ar administratorius, įtraukti studentus į kurso sąrašą arba išbraukti, daryti įrašus kalendoriuje, organizuoti studentų apklausas, sukurti forumus ir dalyvauti juose, vertinti studentus). Studentai, prisijungę prie kursų, gali studijuoti jiems priskirtų kursų medžiagą arba medžiagą tų kursų, į kuriuos jie užsiregistravo gavę leidimą, dalyvauti forumuose, išsiųsti žinutes dėstytojams ir kitiems kurso dalyviams, atlikti ir išsiųsti užduotis. Svečiai gali prisijungti prie svečiams skirtų kursų. Svečio teises turintis vartotojas gali tik skaityti teorinę medžiagą.

7.4.5.3 Prisijungimas

Interneto naršyklės lange surinkite adresą http://moodle.ktu.lt ar http://mano. ktu.lt/moodle, kad galėtumėte prisijungti prie Moodle aplinkos. Pradžios lange matysi- te sistemoje užregistruotų kursų sąrašą, kursų kategorijas ir įkeltus blokus: kalendorių, naujienų sąrašą ir kt. (žr. 7.8 pav.). Skirtingose institucijose Moodle aplinkos pradžios langas gali skirtis, nes sistemos administratorius turi galimybę papildyti sistemą naujais moduliais, pakeisti jos išvaizdą.

72 7.8 pav. KTU Moodle pradžios langas

Norėdamas užsiregistruoti, naujas vartotojas turi užpildyti prisijungimo formą. Paspaudus nuorodą „Prisijunk“ ir atsivėrusio lango dešinėje pusėje (7.9 pav.) esančią nuorodą „Pradėk susikurdamas vartotojo vardą“ (arba paryškintą frazę „Naujo Varto- tojo“), atsiveria naujas langas (7.10 pav.). Jame vartotojas turi užpildyti reikalaujamus laukus. Naujo vartotojo prieiga sukuriama elektroninio pašto patvirtinimu, kurį sistema atsiunčia vartotojui jo nurodytu e. pašto adresu. Spustelėjus dominančio kurso nuorodą, šalia atsiranda piktogramos, kurios žymi prisijungimo prie kursų teises. Jei šalia kurso pavadinimo nėra jokios piktogramos, tai kursas yra prieinamas visiems virtualiojoje mokymosi aplinkoje registruotiems vartotojams. Esant piktogramoms , pirmoji piktograma žymi, kad prie kurso galima prisijungti „svečiams“ (spragtelėjus kurso pavadinimą ir atsidariusiame lange spustelėjus nuorodą „Prisijunk kaip svečias“); antroji piktograma - kad prie kurso galima prisijungti tik žinant prieigos raktą – slaptažodį, kurį nustatė kurso kūrėjas.

73 7.9 pav. Prisijungimo langas

7.10 pav. Naujo vartotojo forma

Prisijungus prie sistemos, atsivers langas (7.11 pav.), kuriame vartotojas matys jam priskirtų kursų sąrašą ir šoninius meniu blokus.

74 7.11 pav. Langas, matomas prisijungus prie Moodle aplinkos

7.4.6 Virtualiųjų mokymosi aplinkų palyginimas

Iš visų aptartų virtualiųjų mokymosi aplinkų (žr. 5.4.1 - 5.4.5 poskyrius) atvirojo kodo yra tik ATutor ir Moodle aplinkos, todėl lyginsime jas. Palyginus VMA Moodle 1.9.1 su VMA ATutor 1.6.3, galima pastebėti šiuos skirtumus: ▬▬ Dirbdami Moodle aplinkoje studentai gali užsiprenumeruoti sklaidos kanalą, be to, aplinkoje veikia integruotas rašybos tikrinimas. Dėstytojai gali leisti studentams sukurti diskusijų grupes. ▬▬ ATutor aplinkoje studentai gali dalytis savo aplankų turiniu su kitais studentais. Administratorius gali nustatyti kiekvienam vartotojui vietos diske apribojimus. ▬▬ Vykstant pokalbiams internetu, Moodle aplinkoje vienu metu veikia ribotas po- kalbių kanalų skaičius. Studentai gali sukurti naujus pokalbių kanalus. Dėstyto- jas gali vadovauti pokalbiams ir pašalinti studentus iš pokalbių kanalo. ▬▬ Moodle aplinkoje yra kalendorius, kuriuo gali naudotis tiek dėstytojas, tiek studentai. ATutor aplinkoje kalendoriaus nėra, tačiau jį galima pridėti. ▬▬ ATutor aplinkoje yra galimybė ieškoti visų kursų turiniuose. Tokios galimybės

75 nėra Moodle aplinkoje. ▬▬ ATutor aplinkoje galima atsisiųsti visą kursą ir jį išspausdinti arba išsaugoti vietiniame diske. To negalima atlikti Moodle aplinkoje. ▬▬ Atliekant grupinius darbus Moodle yra pranašesnis, nes studentai gali patys pasirinkti grupes, be to, kiekviena grupė gali turėti savo pokalbių kanalus ar pokalbių lentas. ▬▬ Moodle aplinkoje galima kurti apskaičiuojamą testą. ▬▬ Moodle aplinkoje galima naudoti MathML redaktoriaus matematines formules, kurias galima įtraukti į klausimus ir atsakymus. Aplinka pritaikyta testams ste- bėti. ▬▬ Moodle aplinka leidžia administratoriams naudoti esamą kursą kaip naujo kurso šabloną. ▬▬ Moodle aplinka turi daugiau galimybių keisti apipavidalinimą: galima keisti kurso navigacijos piktogramas ir spalvų schemas, meniu punktuose išskleidžia- mo kurso tvarką ir pavadinimus. Institucija gali sukurti savo apipavidalinimą, įkelti institucijos logotipą, nustatyti antraštes ir poraštes. ▬▬ Moodle programa išversta į lietuvių kalbą. Atutor programos tik 2.0.3 versija išversta į lietuvių kalbą, ir tai ne visa (16 %).

Savikontrolės klausimai

1. Kas yra virtualioji aplinka? 2. Kokie yra pagrindiniai virtualiosios mokymosi aplinkos bruožai? 3. Išskirkite virtualiosios mokymosi aplinkos privalumus. 4. Kokios gali būti virtualiosios mokymosi aplinkos pagal vartojimą? Trumpai apibūdinkite kiekvieną iš jų. 5. Kokie įrankiai yra būtini virtualiajai mokymosi aplinkai? Trumpai apibū- dinkite kiekvieną iš jų. 6. Kokias virtualiąsias mokymosi aplinkas žinote? 7. Kokios pagrindinės VMA Moodle savybės? 8. Kas yra VMA Moodle sistemos vartotojai? Kokias funkcijas jie gali atlikti?

76 8.

Vaizdo konferencijų sistemos

8.1 Kas yra vaizdo konferencija?

Vaizdo konferencijos – tai bendravimo priemonė, kurią naudodami žmonės gali tarpusavyje bendrauti vaizdu ir balsu, taip pat jie gali keistis informacija (mokomąja medžiaga) virtualiojoje erdvėje. Naudojant vaizdo konferencijas mokymosi procesas tampa daug efektyvesnis bei patrauklesnis ir lengviau pasiekiamas. Vaizdo konferencijos puikiai tinka nuotolinėms studijoms, kuriose studentai su dėstytoju nesusitinka akivaizdžiai (angl. face to face) arba susitinka labai retai. Ši technologija taip pat tinka ir tradicinėms studijoms paįvairinti. Kokybiškai vaizdo konferencijai transliuoti reikia specialiai įrengtos studijos ir įrangos. Studijoje stovi kelios kameros, kurios filmuoja skirtingus vaizdus. Viena kamera filmuojamas paskaitas skaitantis dėstytojas, kita - fiksuojamas dėstytojo stalas ir tai, ką jis rašo popieriuje arba rodomus materialius daiktus. Su šia kamera dar filmuojami jo pateikiami pavyzdžiai, skaidrės ir plakatai. Atskira kamera filmuojami mokomieji vaizdo fragmentai, kuriuos reikia parengti iš anksto ir kurių negalima rodyti tiesiogiai paskaitos metu. Studijoje dar turi būti įranga, su kuria galima demonstruoti vaizdo filmus, leisti garso įrašus, klausytis kompaktinių plokštelių, perduoti kompiuterių infor- maciją ir t. t. Paskaitos metu dėstytojui turi talkinti pulto operatorius, kuris valdo visą įrangą: paleidžia transliacijai parengtus garso, vaizdo ar kitus įrašus, valdo perduodamą ir gaunamą informaciją. Studijų centro įranga pavaizduota 8.1 pav.

8.1 pav. Akimirka iš KTU vaizdo studijų centre vykusio renginio „Video tiltas su Europos parla- mentu“

77 Vaizdo konferencijose gali būti perduodama įvairi informacija: rašytinė, garsinė, vaizdinė, kompiuterių ir programinės įrangos duomenys, taip pat dinaminė garso ir vaizdo informacija. Perduodamos informacijos įvairove ir kokybe, vaizdo konferencijoms negali prilygti jokie kiti nuotolinių studijų organizavimo metodai. Vaizdo konferencijos suteikia daugiau galimybių nei kitos komunikacijų sistemos ar kompiuterinės paslaugos. Tokios konferencijos negali pakeisti tik pašto, kai perduodami materialūs daiktai. Tačiau vaizdo konferencijose perduoti mokomąją medžiagą yra sudėtingiau, todėl nuotolinėse studijose naudojamos ne tik vaizdo konferencijos, bet ir kitos kompiuterinio ryšio priemonės, pavyzdžiui, e. paštas, žiniatinklio priemonės ir t. t. Lyginant su kitomis edukologinėmis priemonėmis ir pedagoginėmis sistemomis, vaizdo konferencijos užtikrina efektyviausias nuotolines studijas. Jose gali būti panaudota beveik visa tradicinių studijų patirtis ir metodų visuma, išskyrus laboratorinius darbus, bet ir pastarųjų kai kuriuos procesus galima perteikti vaizdo filmais. Be to, vis daugiau procesų galima modeliuoti kompiuteriu ir tai išeina pigiau, negu naudoti kitą laboratorinę įrangą. Todėl kai kada vietoje laboratorinių darbų galima pasiūlyti darbų modeliavimo programų paketus arba vaizdo įrašų peržiūrą. Šiuo metu išskiriami keli vaizdo konferencijų priemonių tipai. Vienos iš seniau- sių ir labiausiai paplitusių priemonių yra sukurtos laikantis bendrų ir visiems prieinamų standartų. Tai H.323 ir SIP protokolų vaizdo konferencijų priemonės. Šios priemonės yra dviejų tipų - atskiri įrenginiai arba/ir programinė įranga, kuri gali būti įdiegta kompiuteryje. Šias priemones intensyviai kuria: ▬▬ komercinės organizacijos: Tandberg (www.tanberg.com), Polycom (www.polycom.com), Aethra (www.aethra.com), Radvision (www.radvision.com) ir kt.; ▬▬ pelno nesiekiantys kūrėjai: Ekiga (www.ekiga.org), XMeeting (xmeeting.sour- ceforgnet), EVO (http://evo.caltech.edu/evoGate) ir kt. H.323 ir SIP protokolų vaizdo konferencijų priemonių programinė įranga tinka visoms populiariausioms operacinėms sistemoms: Microsoft Windows, Linux, Mac OS. Vienas didžiausių šių priemonių privalumų yra tas, kad bendrauti tarpusavyje galima nepriklausomai nuo to, kokio gamintojo priemonės yra įdiegtos kompiuteryje, t. y. naudojant Ekiga programą galima bendrauti su Polycom ar Tandberg abonentais. Vaizdo konferencijas galima naudoti: ▬▬ skaitant paskaitas kelių universitetų/mokyklų studentams; ▬▬ virtualiesiems susitikimams su kitų mokyklų moksleiviais; ▬▬ konsultacijoms su specialistais; ▬▬ seminarams; ▬▬ konferencijoms ir pasitarimams, nesvarbu, kur jie vyktų - Lietuvoje ar užsieny- je; Kito tipo vaizdo konferencijų priemonės, skirtos bendrauti garsu, vaizdu ir tekstu, yra Skype, Windows Live Messenger, Google Talk ir kt. Šios priemonės plačiai naudojamos bendrauti tarp draugų, šeimos narių, bendradarbių ar verslo partnerių. Ne- paisant šių priemonių populiarumo, jų vaizdo ir garso galimybės vis dėlto yra ribotos. Tačiau šias priemones galima naudoti suaugusiųjų švietime. Dažniausiai šio tipo ben-

78 dravimo priemonės yra nemokamos, tačiau jos yra uždaro standarto. Tad skirtingai nuo standartizuotų protokolų, bendrauti šiomis priemonėmis dažniausiai gali tik konkrečios priemonės vartotojai (pvz., Skype vaizdo konferencijų abonentas gali bendrauti tik su Skype abonentu, bet negali bendrauti su Google Talk ar Windows Live Messenger abonentu. Be to, daugelis minėtų priemonių iš pradžių buvo skirtos tik bendravimui žinu- tėmis (angl. instant messages, IM), o galimybė bendrauti vaizdu ir garsu buvo įdiegta vėlesnėse programų versijose. Šiuo metu itin populiarios priemonės yra internetinių konferencijų įrankiai. Šios priemonės išpopuliarėjo dėl to, kad jomis paprasta naudotis ir kad joms nereikia specia- lios programinės įrangos: jos veikia naudodamos populiariausius naršyklių papildinius - Flash arba Java. Labai svarbu pasirinkti tinkamas vaizdo konferencijų priemones, nes nuo jų priklauso vaizdo konferencijos sėkmė ir kokybė. Renkantis vaizdo konferencijų priemones rekomenduojama vadovautis tokiais kriterijais: ▬▬ besimokantieji gali naudoti skirtingas operacines sistemas, todėl pasirinkta priemonė turi veikti bent dviejose, o geriausia - trijose operacinėse sistemose: Microsoft Windows, Linux ir Mac OS; ▬▬ pasirinkta sistema galima naudotis nemokamai, jos mokymo įstaigoje cen- tralizuotai įdiegti nereikia, jų priežiūrą galima užtikrinti bendrai įdiegtomis programomis (angl. hosted services). Įdiegus papildomas funkcijas mokestis už naudojimąsi programa būtų minimalus; ▬▬ pasirinkta priemone turi būti lengva naudotis, jai nereikia specialių kompiuterių tinklo nustatymų. Pasirinkta sistema turi būti suprantama pirmą kartą ja besi- naudojantiems vartotojams arba joje turi būti įdiegtas paprastas ir suprantamas vediklis (angl. wizard, step-by-step); ▬▬ pasirinkta sistema turi užtikrinti abipusį garso ir vaizdo ryšį tarp dviejų ir daugiau dalyvių (iki 20 dalyvių), taip pat turi būti numatyta galimybė demonstruoti PPT ar PDF formato skaidres ir kompiuterio ekraną (angl. Screen sharing). Vaizdo konferencijų metu dalyviai gali bendrauti ir tekstinėmis žinutėmis; ▬▬ į pasirinktą sistemą galima integruoti virtualiąsias mokymosi aplinkas (pvz., Moodle). 8.2 ir 8.3 paveikslėliuose pateikiamos tokio pobūdžio priemonių naudojimo ga- limybės ir rekomendacijos. Pirmasis scenarijus remiasi tuo, jog dėstytojas nusprendžia pakviesti į klasę, tarkim, įžymų profesorių, kuris galėtų perteikti savo patirtį. Tačiau mokykla neturi lėšų jo lėktuvo bilietui apmokėti. Tada dėstytojas, pasikonsultavęs su profesoriumi, gali pasinaudoti viena iš vaizdo konferencijų priemonių, kad pakviestų jį prisijungti prie virtualiosios klasės.

79 8.2 pav. Virtualioji paskaita su profesoriumi ir koordinatoriumi

Vaizdo konferencijų priemones rekomenduojama naudoti tada, kai norima nuotoliniu būdu instruktuoti studentus/moksleivius. Dėstytojas gali keisti vaizdo konferen- cijų paskaitos scenarijų - pasirinkti diskusijos arba paskaitos formą. Paskaitos - tai tokia vaizdo konferencijos forma, kai viename iš vaizdo ekranų matyti dėstytojas, o kitame - jo dėstoma medžiaga (pvz., pateiktys). Pasirinkus diskusijų tipą, viename ekrane matyti dėstytojas, o kitame - studentai, kurie gali aktyviai įsijungti į diskusiją.

8.3 pav. Virtuali paskaita tarp dviejų auditorijų

80 8.2 Vaizdo konferencijų įrankiai

Nuo tinkamo vaizdo konferencijų įrankio pasirinkimo gali priklausyti, ar sė- kmingai pavyks pirmąjį kartą pasinaudoti vaizdo konferencijos paslauga. Pirmasis patarimas: naudotis tinkamais įrankiais ir jų nekeisti (angl. Stick to your tools). Taip būsite garantuoti, kad vaizdo konferencijos metu nekils jokių papildomų sunkumų. Kaip vieną iš nemokamų, įdomesnių ir patrauklesnių vaizdo konferencijų prie- monių galima paminėti programinę įrangą Ekiga (žr. 8.4 pav.). Ją daugiausiai naudoja Linux OS vartotojai, tačiau ir Windows operacinės sistemos vartotojai gali atsisiųsti jiems skirtą versiją. Informacijos apie šią programinę įrangą galima rasti tinklalapyje http://www.ekiga.org.

8.4 pav. Vaizdo konferencijų priemonė Ekiga

8.2.1 WiZiQ

WiZiQ yra interneto naršyklėje veikiantis internetinių konferencijų įrankis, su kuriuo dėstytojai gali vesti užsiėmimus virtualiosiose klasėse realiu laiku. WiZiQ yra nemokamas įrankis (daugiau informacijos - tinklalapyje http://www.wiziq.com). Tikralaikėse virtualiosiose klasėse galima naudotis garso ir vaizdo konferencijomis, pokalbių kanalu, interaktyviąja lenta, dalytis bendru turiniu (tekstiniais dokumentais, pateiktimis, PDF failais). Su šiuo įrankiu galima parengti sesijos įrašus, kuriuos vėliau gali peržvelgti visi suinteresuoti asmenys.

81 WiZiQ virtualiųjų klasių dalyviai, prisijungę prie klasių, gali bendrauti balsu su kitais dalyviais (rodomas tik dėstytojo vaizdas), rašyti ir piešti interaktyviojoje lentoje, dalytis pateiktimis, PDF ir Flash failais, paveikslėliais (žr. 8.5 pav.). Pranešėjas (dėstytojas) gali atskirai kiekvienam dalyviui suteikti šias teises arba jas atimti ir taip užtikrinti bendrą tvarką sesijos metu. Netekęs visų teisių, dalyvis lieka stebėtoju, tačiau jam sudaroma galimybė bet kuriuo metu pareikalauti atkurti jo teises.

8.5 pav. Pristatymas WiZiQ virtualiojoje klasėje

Studentams suteikiamos galimybės: ▬▬ atlikti dėstytojų paiešką bendroje duomenų bazėje; ▬▬ mokytis tiesiogiai iš namų ar iš bet kurios kitos tinkamos vietos naudojantis tik naršykle; jokių papildomų diegimų kompiuteryje nereikia; ▬▬ įrašyti ir vėliau peržiūrėti įvykusias paskaitas. ▬▬ Dėstytojams suteikiamos galimybės: ▬▬ valdyti internetines mokymo sistemas, nediegiant jokių papildomų programų; ▬▬ nemokamai rezervuoti ir kurti virtualiąsias klases; ▬▬ iš anksto rezervuoti virtualiąsias klases vadovaujantis dėstytojo kalendoriumi; ▬▬ naudoti internetinę kamerą ir bendrauti balsu su studentais; ▬▬ kurti savo portfelius (angl. portfolio); ▬▬ organizuoti asmenines arba grupines sesijas; ▬▬ teikti internetu testus.

82 8.2.2 DimDim

Tiek konferencijos paslaugų teikėjams, tiek klausytojams šiuo produktu paprasta naudotis. Šiuolaikiniame pasaulyje ne visada yra įmanoma su studentais ar mokiniais bendrauti tiesiogiai. DimDim - internetinių konferencijų platforma, leidžianti teikti ti- kralaikius mokymus internetu paprastai ir, svarbiausia, ekonomiškai. DimDim, kaip ir WiZiQ priemonė, veikia naršyklėje, todėl kursų dalyviams nereikia įdiegti jokių papil- dinių į savo kompiuterius. DimDim gali naudotis visi vartotojai, nepriklausomai nuo operacinės sistemos, serverio ir užkardos nustatymų. DimDim kūrėjai leidžia organi- zacijoms naudotis atvirojo kodo sistema ir taip pritaikyti šį produktą savo poreikiams. Skirtingai nei WiZiQ priemonė, DimDim įrankį galima diegti tik institucijos viduje (žr. 8.6 pav.). Todėl internetinių konferencijų teikėjai gali optimaliau išnaudoti DimDim galimybes ir geriau jas pritaikyti savo individualiems poreikiams.

8.6 pav. DimDim internetinė vaizdo konferencija

Tipiška DimDim internetinė konferencija pavaizduota 8.6 paveikslėlyje. Tokios sesijos metu pranešėjas gali dalytis su dalyviais darbalaukio vaizdu, pateiktimis ir įvai- riais failais, o sesijos dalyviai visą šį turinį gali matyti savo ekranuose. Be to, jie gali matyti pranešėją ir kalbėtis su juo - tam papildomos programinės įrangos nereikia. Kad būtų galima teikti internetinę konferenciją, pranešėjui užtenka turėti tris pagrindinius komponentus: internetinę kamerą, mikrofoną ir ausines bei garsiakalbius. Klausytojui užtenka turėti tik ausines bei garsiakalbius ir mikrofoną. Pasyvus paskaitos stebėjimas vyksta tada, kai paskaitos dalyvis tik stebi paskaitą, bet nebendrauja su kitais.

83 Naudojant DimDim įrankį galima: ▬▬ pakviesti dalyvius elektroniniu paštu; ▬▬ perduoti įvairų turinį: PDF failus, pateiktis, demonstruoti kompiuterio darba- laukį, internetinius puslapius; ▬▬ bendrauti balsu; ▬▬ kurti asmenines ir grupines konferencijas (iki 20 dalyvių naudojant nemokamą versiją); ▬▬ rezervuoti iš anksto internetinę konferenciją; ▬▬ ieškoti vykstančių ar jau įvykusių internetinių konferencijų; ▬▬ bendrauti naudojantis pokalbių kanalu (viešu ir privačiu); ▬▬ valdyti dalyvius, suteikiant jiems teises naudotis tam tikrais konferencijos resursais (pranešėjas); ▬▬ stebėti konferencijos dalyvius (nemokama versija leidžia rodyti tik pranešėjo vaizdą). Norint nemokamai naudotis DimDim programinės įrangos paketu, reikia jį įdiegti į vietinį serverį. Kitas būdas - pasinaudoti nemokama DimDim programos versija, kuri veikia panašiu principu kaip ir WiZiQ platforma, t. y. iškart po registracijos naršyklėje reikia pradėti internetinę konferenciją, kurioje gali dalyvauti ne daugiau kaip 20 dalyvių. Nemokamai naudotis DimDim paketu galima prisijungus prie http://www.dimdim.com svetainės.

8.7 pav. DimDim paketo pagrindinis vaizdas (http://scribblscran.ac.uk/grahamt/files/159/1659/dimdim.png)

84 6-oje lentelėje pateikiamas populiariausių žiniatinklio konferencijų įrankių są- rašas ir jų savybės.

6 lentelė. Populiariausi žiniatinklio konferencijų įrankiai ir jų savybė

Microsoft Aprašymas WebEx DimDim Yugma WiZiQ LiveMeeting

Dalijimasis dokumentais X X X X X Prisijungimo tipas URL URL URL URL URL Dalyvių skaičius 20 20 20 10 20

Dalijimasis ekranu X X X X X Dalijimasis interaktyviąja X X X X X lenta Vaizdas X Tik pranešėjo Tik Tik pranešėjo Tik pranešėjo pranešėjo

Keitimasistekstinėmis X X X X X žinutėmis/tikralaikis pokalbis Anotacijos, žymėjimo X X X įrankiai (angl. mark-up tools)

Grįžtamasis ryšys/nuotaikos X X X

Tvarkaraštis X X X X X Licencijavimas 0,15$ per 0,15$ per Nemoka- Nemokamas Nemoka- minutę minutę mas mas

Vaizdo konferencijų skaičius Neribojamas Neribojamas Neriboja- Neribojamas Neriboja- mas mas Reikalavimas įdiegti Suteikia Suteikia Ne Ne Ne programą (norint dalyvauti galimybę galimybę vaizdo konferencijoje) naudotis naudotis papildomo- papildomomis mis funkci- funkcijomis jomis Operacinės sistemos Mac, Windows, Mac Mac, Mac, Windows, Mac, Windows, ir tik Linux Windows, Linux Windows, Linux Web klientui Linux Linux

Vaizdo konferencijos X X X įrašymas Pranešėjo keitimas konferen- X X cijos metu

Apklausos X X X X Prisijungimasper užkardą X X X X X Dalyvavimas naudojantis X mobiliuoju telefonu

85 8.2.3 „Flashmeeting“

Flashmeeting yra paprastas ir lengvai perprantamas internetinės konferencijos įrankis, kuris, kaip WiZiQ ir DimDim įrankiai, veikia naršyklėje. Įrankį sukūrė Di- džiosios Britanijos atvirasis žinių visuomenės institutas (Knowledge Media Institute of the Open University). Vienintelis papildomas priedas, kurį reikia įdiegtį į kompiuterį - Adobe Flash naršyklės papildinys. Flashmeeting įrankis leidžia (žr. 8.8 pav.) vienoje sesijoje dalyvauti ne daugiau kaip 25 dalyviams. Pakvietimus dalyviai gauna elektroniniu paštu, laiške pateikiama konferencijos nuoroda su prisijungimo slaptažodžiu. Nuo- rodą turi išsiųsti tas asmuo, kuris rezervuoja internetinę konferenciją, nes Flashmeeting pakete nėra tokios paslaugos. Vaizdo konferencijos metu tik vienas asmuo gali kalbėti ir siųsti savo vaizdą kitiems iš savo internetinės kameros, kiti dalyviai tuo metu gali tik jo klausytis.

8.8 pav. Flashmeeting langas vaizdo konferencijos metu

Kol vienas asmuo kalba, kiti dalyviai turi užsirašyti į simbolinę eilę, spustelda- mi atitinkamą nuorodą naršyklės lange. Su Flashmeeting įrankiu dar galima bendrauti trumposiomis žinutėmis (angl. chat), dalytis URL nuorodomis ir įvairaus pobūdžio failais, balsuoti. Visos konferencijos yra įrašomos, todėl įrašus galima peržiūrėti. Įrašas gali būti viešas arba privatus. Kadangi Flashmeeting įrankis veikia naršyklėje, tai jį galima pritaikyti visiems kompiuteriams, nepriklausomai nuo jų operacinės sistemos. Skirtingai nei jau minėti internetinių konferencijų įrankiai (DimDim, WiZiQ), Flashme- eting įrankiu negalima atlikti paprastos ir visiem lengvai prieinamos registracijos, kuri

86 suteiktų teisę rezervuoti ir pradėti internetinę konferenciją. Norint gauti paskyrą, kuri leistų rezervuoti ir organizuoti konferencijas, reikia atitikti keletą Flashmeeting tinklalapyje išvardytų kriterijų, pavyzdžiui, priklausyti Technologijomis grįsto mokymosi Europos asociacijai (European Association for Technology-Enhanced Learning). Daugiau informacijos ieškokite svetainėje http://flashmeeting.open.ac.uk/home. html.

8.2.4 „Tandberg“

Vaizdo konferencijų įrangą organizacijos naudoja tam, kad pagerintų bendra- darbiavimą su partneriais ir sutaupytų lėšų, atsisakydamos kelionės išlaidų. Viena iš pirmaujančių vaizdo konferencijų įrangos gamintojų pasaulyje yra Tandberg bendrovė, kurios produktai išsiskiria vaizdo ir garso kokybe. Įkurta 1933 m., šiandien ši bendrovė užima apie 47 % pasaulinės vaizdo ryšio įrangos rinkos. Tandberg įrenginiai veikia pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) patvirtintus standartus komunikacijai per užkardas. Šių standartų taikymas atveria duris virtualiajai vaizdo komunikacijai tiek organizacijos viduje, tiek išorėje. Tandberg įren- ginys yra tarsi telefonas, kuriuo galima paskambinti į bet kurį kitą Tandberg įrenginį (ATEA). Dabar visos įmonės, naudojančios saugią standartus atitinkančią Tandberg tech- nologiją, internetu gali prisijungti prie kitos organizacijos vidaus tinklų ir vizualiai bendrauti su savo klientais, tiekėjais ar namuose dirbančiais darbuotojais. Naudodamos Tandberg technologiją įmonės gali praplėsti savo vizualinės komunikacijos geografiją ir bendrauti su savo įmonės padaliniais ar kitomis firmomis. Tokiu būdu vaizdo komunikacija tampa neatsiejama verslo dalimi. Tandberg vaizdo konferencijų sprendimai užtikrina: ▬▬ Geresnį apsikeitimą informacija – momentinei garso/vaizdo kokybei skiriamas didžiulis dėmesys: judesiai, gestai, veido mimika ir balso intonacija perteikia apie 90 % informacijos susitikimo metu. ▬▬ Paprastą bendravimą – įranga lengva naudotis, vaizdo konferencijose nesunku dalyvauti, jas galima valdyti be jokių sudėtingų valdymo įrankių, technologi- niai sprendimai suteikia vaizdo konferencijų dalyviams galimybę gilintis į vie- ną klausimą ir nenukrypti nuo svarbių temų. ▬▬ Galimybę naudotis kitais informacijos apsikeitimo įrankiais vaizdo ir garso konferencijos metu – sudėtinis vaizdo išėjimo srautas perduoda tiek vaizdo konferencijos dalyvių atvaizdus, tiek vaizdo konferencijos dalyviams kitą rei- kalingą vizualinę informaciją iš skirtingų šaltinių. ▬▬ Neribotą bendravimą – prie vaizdo konferencijos gali prisijungti neribotas da- lyvių skaičius per IP ar ISDN tinklus. Naudodamiesi saugiais ar viešai prieina- mais tinklais ir užkardos apėjimo technologijomis. ▬▬ Saugumą ir konfidencialumą – visi duomenys, siunčiami tiek per IP, tiek per ISDN tinklus, yra koduojami.

87 Tandberg sprendimai ne tik paspartina bendravimą, suteikia jam naują kokybę, bet ir taupo organizacijos sąnaudas. Tandberg įranga puikiai suderinama su kitų gamintojų vaizdo konferencijų įranga. Norint surengti konferenciją, nebūtina turėti vienodą įrangą - galima naudoti Polycom, Sony arba kitų bendrovių gaminius. Turint papildomą įrangą, vaizdo konferencijose gali dalyvauti žmonės, apskritai neturintys vaizdo konferencinės įrangos - tik mobilųjį telefoną. Vienas iš didžiausių Tandberg įrangos privalumų yra tas, kad šia įranga paprasta naudotis. Vaizdo konferencijų sistemą sudaro šie penki pagrindiniai elementai: ▬▬ kamera, ▬▬ mikrofonas, ▬▬ garsiakalbiai, ▬▬ kodavimo įrenginys, ▬▬ dekodavimo įrenginys. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą, mikrofonas - garsą, kodavimo ir dekodavimo įrenginys verčia analoginius vaizdo ir garso signalus skaitmeniniais signalais, juos suspaudžia ir nukreipia į tinklą. Nutolusiame tinklo taške kodavimo ir dekodavimo įrenginys išskleidžia iš tinklo gautą signalą. Šifravimas vyksta automatiškai. Toliau signalas nukreipiamas į vaizdo ir garso sistemas. Bet naudotojui nebūtina išmanyti visų šių sudėtingų procesų - jam tereikia surinkti atitinkamą numerį ir spustelėti mygtuką „Connect“. Tandberg išoriniai įrenginiai yra sujungti vienas su kitu be jokių papildomų prie- monių. Vaizdo konferencijai nereikia profesionalaus operatoriaus - filmavimo kameros valdymas toks paprastas, kad ja naudotis gali kiekvienas. Mikrofonas automatiškai pa- naikina aido efektą. Ir viskas valdoma nuotolinio valdymo pulteliu. Suderinama ne tik techninė, bet ir programinė įranga. Tandberg Management Suite (TMS) puikiai dirba kartu su Microsoft Outlook, IBM Lotus ir kt. programinėmis įrangomis. Su TMS įranga (žr. 8.9 pav.) galima archyvuoti įvykusias konferencijas, susirin- kimus. Tai aktualu mokslo įstaigoms, nes vien kartą mokytojui ar dėstytojui pravedus paskaitą ir ją įrašius, mokiniai bei studentai galės ją stebėti bet kada. Daug žmonių klausia savęs ir kitų, kam leisti tūkstančius, o gal net ir milijonus litų, kai turime Skype, ICQ, MSN, Google Talk ir dar daug panašių programėlių, su kuriomis galima perduoti vaizdą, garsą ir duomenis vienu metu? Nes tai - malonus, patogus valdymas, A lygio saugumas, vaizdas, garsas, integracijos galimybės ir prestižas. Trumpai tariant, tai – aukščiausia kokybė.

88 8.9 pav. Tandberg įranga

Tandberg vaizdo komunikacijos serveris (angl. video communication server,VCS; žr. 8.10. pav.) yra neatskiriama Tandberg sprendimų dalis ir vaizdo pokalbių tinklo cen- tras, jungiantis vaizdo konferencijų ir Telepresence sistemas su kitomis bendravimo aplinkomis, įskaitant bendrus elektroninius ryšius ir kitus IP telefonijos tinklus:

8.10 pav. Tandberg VCS sistema (Tandberg, 2010)

89 Adresu http://www.tandberg.com/interactive-total-solution-diagram/ galima apie VCS sistemą rasti daugiau informacijos. Tandberg klientai Lietuvoje: Lietuvos nuotolinio mokymo tinklas LieDM www.liedm.net, Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vil- niaus universitetas, Visagino savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas, AB „Lietuvos draudimas”, AB SEB bankas, AB „Hansabankas”, UAB „Hostex”, UAB „FMS Lietuva”, UAB „Ernst & Young Baltic”, UAB „TietoEnator”, UAB „Itella Information”, UAB „Li Sadolin”, UAB „Becker Acroma”, Servier Inter- national, UAB „AstraZeneca Lietuva” (ATEA duomenys).

8.2.5 „Panopto“

Panopto yra lanksti ir paprasta pristatymų fiksavimo platforma, leidžianti vartotojams fiksuoti, redaguoti, transliuoti, archyvuoti pateiktis ir dalytis įrašais, kuriuose yra išsaugota svarbi informacija. Panopto licencijuota interaktyviosios žiniasklaidos vaizdo fiksavimo progra- mine įranga gali naudotis įmonės ir privatūs asmenys. Ši programinė įranga gali būti įdiegta organizacijos serveryje arba prieinama internete Panopto serveriuose. Progra- minė įranga įdiegiama realizuojant „Panopto Patalpinimo“ paslaugą. Lanksti programi- nė įranga padeda įveikti technines kliūtis, o ją taikant taupomi technologinių sprendimų kaštai.

8.11 pav. Panopto įrenginiai

Panopto savybės: ▬▬ Lengva naudotis. Panopto įraše užfiksuotos vaizdo, garso, PowerPoint ir ekrano komponentų transliacijos naudojamos pristatymams kurti, kad vartotojai galėtų atlikti paiešką, rasti nuorodą ir peržiūrėti transliaciją pagal pareikalavi- mą iš bet kurios vietos. Vartotojai gali įkelti PDF failus.

90 ▬▬ Neprilygstamas vaizdo mastelis. Su Panopto įrankiu galima įrašyti kelias transliacijas vienu metu iš vieno kompiuterio, įskaitant transliaciją iš jūsų kameros, mikrofono arba kompiuterio ekrano. ▬▬ Lankstus planavimas. Vartotojai gali įrašyti pristatymus rankiniu būdu arba planuoti pristatymo pradžią ir pabaigą be žmogaus įsikišimo. Taip supaprasti- namas vaizdo perteikimo procesas. ▬▬ Tiesioginės transliacijos galimybės. Panopto tiesioginės transliacijos funkcija leidžia naudotojams fiksuoti vaizdo, garso, PowerPoint ir ekrano komponentų transliacijas tiesiogiai arba jas galima įrašyti ir peržiūrėti vėliau. Stebėtojai gali užduoti klausimus naudodamiesi teksto rašymo funkcija. ▬▬ Įrašų individualizavimas. Vartotojai gali pasižymėti komentarus ir išsaugoti juos viešai ar privačiai peržiūrai. Dėstytojai taip pat gali naudotis šia funkcija - palikti savo atsiliepimus apie studentų pristatymus. ▬▬ Kompiuterio ir MAC suderinamumas. ▬▬ Efektyvi paieška pagal turinį. Panopto įrankis fiksuoja metaduomenis visuose įrašuose ir juos užregistruoja į vieną biblioteką, kad vartotojai galėtų atlikti paiešką. ▬▬ Paprastas redagavimas internete. Su Panopto įrankiu galima supaprastinti svetainės turinio redagavimą ir lengvai pakeisti įrašus. Su Panopto patentuota technologija bet kuris plačiajuosčio ryšio tinklo vartotojas gali redaguoti savo filmuotą medžiagą iš karto, jam nereikia parsisiųsti didelius vaizdo failus ar mokytis dirbti su sudėtinga vaizdų rengykle. ▬▬ Galima integruoti įrankį į turinio valdymo sistemą. Integracija su turinio valdymo sistemomis, tokiomis kaip Blackboard ir Moodle, suteikia švietimo įstai- goms galimybę automatiškai įrašyti medžiagą klasės internetinėje svetainėje, kad studentai ir dėstytojai galėtų naudotis medžiaga iš vienos vietos.

8.2.6 ViPS

Vaizdo paskaitų sistema ViPS (žr. 8.12 pav.) skirta interaktyviam mokymo procesui, vykstančiam vaizdo konferencijos metu, užtikrinti. Jeigu vaizdo konferencijoje dalyvauja daug klausytojų iš kelių nutolusių klasių, jų aktyvumas yra ribojamas, o pra- nešėjui, nematančiam savo klausytojų, sunku susigaudyti, kas vyksta klausytojų auditorijoje ir kaip dėstyti paskaitą toliau. Šiam tikslui ir yra sukurta ViPS sistema.

91 8.12 pav. Pagrindinis ViPS langas

Sistema aptarnauja keturių tipų vartotojus: ▬▬ administratorių; ▬▬ asistentą/dėstytoją; ▬▬ techninį asistentą; ▬▬ klausytoją. Administratorius prižiūri ir tvarko sistemą – šalina nereikalingus duomenis, kuria vartotojų grupes, kursus ir t. t. Asistentas/dėstytojas paskaitos metu atsako į klausytojų pateiktus klausimus, siunčia testus ir TAIP/NE tipo klausimus, t. y. vykdo dėstytojo parengtą paskaitos sce- narijų. Techninis asistentas sėdi kiekvienoje nutolusioje klasėje – jis turi tiesiogini ryšį su asistentu/dėstytoju ir gali pranešti apie gedimus ir nesklandumus. Klausytojas sėdi vaizdo konferencijų klasėje – klauso pranešėjo ir naudodamasis kompiuteriu (jį turi kiekvienas klausytojas) atlieka tam tikras funkcijas: stebi pranešėjo pristatymą, užduoda klausimus, atsako į asistento/dėstytojo pateiktus klausimus ir bendrauja su kitais vartotojais.

Vaizdo paskaitų sistemos funkcijos: ▬▬ Prezentacijų vaizdavimas. ▬▬ Greitos TAIP/NE vartotojų apklausos. ▬▬ Bendravimas tarp vartotojų. ▬▬ Sinchroninis testavimas: klausimų ruošimas, atsakymų stebėjimas.

92 ▬▬ Prisijungusių vartotojų stebėjimas. ▬▬ Studento kurso aplinkos valdymas. Pristatymas – tai asistento/dėstytojo vartotojui siunčiamas interneto adresas, kuriame skelbiama skaitomos paskaitos medžiaga. Greitos TAIP/NE vartotojų apklausos – siunčiamas vartotojui klausimas, į kurį atsakoma „taip“ arba „ne“. Iš šių apklausų dėstytojas gali susidaryti nuomonę, kaip vyksta paskaita, ar gerai ji yra matoma ir girdima. Bendravimas tarp vartotojų – vartotojai gali pasikalbėti tarpusavyje sinchroninių pokalbių lange, aptarti paskaitos eigą ir pateiktą medžiagą. Sinchroninis testavimas – klausimų siuntimas klausytojams, pagal kuriuos skai- tovas sprendžia, ar jie gerai supranta jo dėstomą medžiagą. Prisijungusių vartotojų stebėjimas – galimybė stebėti, kiek vartotojų yra prisi- jungę ir iš kur jie. Studento kurso aplinkos valdymas – tai keletas galimybių, leidžian- čių kontroliuoti studento veiksmus, pavyzdžiui, galima uždrausti bendravimą tarp var- totojų. Sistema gali naudotis kiekvienas, turintis naujesnę interneto karšyklę ir interneto ryšį (žr. 8.13 pav.). Nereikia jokios kitos programinės įrangos.

8.12 pav. ViPS vaizdas iš stebėtojo pusės

93 Savikontrolės klausimai

1. Apibūdinkite vaizdo konferenciją. 2. Kokios yra pagrindinės vaizdo konferencijų galimybės? 3. Kokius išskirtumėte vaizdo konferencijų privalumus? 4. Į kokius kriterijus reikia atsižvelgti renkantis vaizdo konferencijų priemones? 5. Kokia įranga reikalinga vaizdo konferencijai? 6. Apibūdinkite bent dvi programines įrangas, skirtas vaizdo konferencijoms. 7. Kam skirta ViPS? 8. Kokios ViPS funkcijos?

94 9.

Virtualiosios ir nutolusios laboratorijos

Kaip rodo šiuolaikinė praktika – geriausiai įsisavinamos ir ilgiausiai išlaiko- mos žinios, pagrįstos ir užtvirtintos asmenine praktinio darbo patirtimi. Vadinasi, nėra prasmės stengtis kurti auditorinių studijų kopijos - reikia geriau pasinaudoti tais prana- šumais, kuriuos teikia inovatyvios technologijos. Vienas iš būdų būtų kurti ir taikyti e. laboratorijas kaip alternatyvą fizinėms laboratorijoms. E. laboratorijos yra suprantamos kaip sudedamoji virtualiojo arba elektroninio universiteto dalis - aplinka, kurioje galima savarankiškai mokytis, atlikti praktines už- duotis, bandymus ar kitokio pobūdžio eksperimentus iš nutolusių darbo vietų. Čia turė- tų būti galimybė juos ne tik savarankiškai atlikti, bet ir remiantis čia pat pateikta teori- ne medžiaga analizuoti gautus rezultatus, elektroninėmis komunikacijos priemonėmis konsultuotis su kolegomis, peržiūrėti anksčiau atliktus panašius darbus, jų rezultatus, ataskaitas, lyginti juos su ką tik gautomis. Praktinėms žinioms įgyti nuotoliniame mokymesi plačiai naudojami imitavimo (dar kitaip vadinami modeliavimo; angl. simulation) procesai, kuriais remiantis yra grindžiami e. laboratorijos realių reiškinių modeliai. Z. L. Berge (2002) pažymi, kad kompiuterinis imitavimas yra įrankis ,,interaktyviai praktikai“, kuris gali būti efektyviai panaudojamas nuotoliniame mokymesi, rengiant techninės krypties (inžinerijos), medicinos ir kitų sričių specialistus. Nuo to, kaip imitacijos modeliai yra pateikiami ir generuojami, e. laboratorijos gali būti skirstomos į: ▬▬ virtualiąsias laboratorijas (angl. virtual). Jos gali būti 2D arba 3D; ▬▬ tikralaikes nutolusias ( angl. remote) laboratorijas. Bet kuri iš minėtų laboratorijų reikalauja iš besimokančiojo tam tikro suvokimo, mokymo medžiagos pritaikymo veikloje. Virtualiojoje laboratorijoje praktinį laboratorinės įrangos panaudojimą pakeičia imitavimo programos. Dažnai imitacija atkartoja realią arba dirbtinę situaciją, kurią sunku sukurti arba kontroliuoti laboratorijoje. Realus laboratorijoje vykstantis procesas perkeliamas į internetinę virtualiąją mokymosi aplinką ir padeda suprasti mecha- nizmus, kurie valdo imituojamą sistemą, sukuria galimybes pažinti procesą, tuo pa- čiu padidinti studentų motyvaciją (pagal F. Buendía García ir kt., 2001). Panaudojant virtualią laboratoriją, patogu tirti įvairius procesus ar įrenginius, kuriuos tirti realioje aplinkoje per brangu, per pavojinga arba su kuriais studentai dirbti negali dėl nuotolio ar laiko ribojimų. Imitacijos naudojimas patogus tuo, kad studentai, naudodami programinę įran- gą ir keisdami parametrus, gali tirti procesus, analizuoti įrenginių reakciją, drąsiai ir daug kartų eksperimentuoti, iš karto gauti praktinio darbo ar eksperimento rezultatus.

95 Tai pigus variantas, nenaudojantis realių medžiagų ir nereikalaujantis lėšų joms, nėra pavojaus sugadinti įrangą. Nutolusiose laboratorijose dirbama su realia įranga per atstumą. Praktinio darbo metu gali būti naudojamos vaizdo kameros ir nuotoliniu būdu valdoma laboratorinė įranga. Realūs procesai gali būti filmuojami. Naudodamiesi vaizdo įrašais, studentai gali savarankiškai analizuoti procesą, aiškiai matyti rezultatų pokyčius ar darbo klaidas. Internetinė prieiga prie realios įrangos sudaro sąlygas atlikti laboratorinius darbus per atstumą, naudojant tradicinės laboratorijos įrangą. Nors lyginant su realiais objektais imitacinis darbas turi savo ribas, tačiau virtualiosios laboratorijos plačiai naudojamos mokymesi. Z. Nedic ir kt. (2003) lygina nutolusias, virtualiąsias ir realias (angl. real) laboratorijas. Nutolusiose laboratorijose nuotoliniu būdu valdoma reali įranga ir stebimos reakcijos, o virtualiosiose - procesus ir realią įrangą imituoja programinė įranga. Autoriai prieina išvadą, kad pirmoji alternatyva realioje laboratorijoje atliekamam darbui yra virtualioji laboratorija - kuri yra žymiai pranašesnė už realią laboratoriją. Ji ne tik lengviau pasiekiama, bet ir labiau pritaikyta mokymo tikslams - gerai suprojektuota virtualioji laboratorija gali geriau pa- aiškinti sudėtingus teorinius dalykus. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, gera virtualiosios laboratorijos programinė įranga yra gana brangi, ją pagaminti sunku. Antroji alternatyva realiai laboratorijai yra nutolusi laboratorija, kuri leidžia nu- tolusiems vartotojams atlikti bandymus su realia įranga tiesiog per internetą. Tokios laboratorijos populiarios, jų įranga valdoma nuotoliniu būdu per sąsajas (angl. interfa- ce). Apskritai virtualiosios ir nutolusios laboratorijos yra žymiai pranašesnės už realias stacionarias laboratorijas dėl to, kad yra lanksčios ir lengvai prieinamos. Virtualiosios laboratorijos užtikrina saugią mokymosi aplinką, nes čia nenaudojami pavojingi įren- giniai ir neatliekami tam tikri procesai. Tokio saugumo negali užtikrinti realios ir nutolusios laboratorijos. Realios, virtualiosios ir nutolusios laboratorijos privalumai ir trūkumai pateikiami 7-oje lentelėje.

7 lentelė. Realios, virtualiosios ir nutolusios laboratorijos privalumai ir trūkumai.

Laboratorijos rūšis Privalumai Trūkumai Reali laboratorija Realūs duomenys Laiko ir vietos apribojimai Sąveika su realia įranga Reikia planuoti Bendradarbiavimas Brangu, kartais - pavojinga Bendravimas su vadovu Reikalauja priežiūros Virtualioji laboratorija Tinka paaiškinti sąvokoms Idealizuojami duomenys Nėra laiko ir vietos apribojimų Trūksta bendradarbiavimo Interaktyvi aplinka Nesąveikaujama su realia įranga Maža kaina Neugdomi darbo su realia įranga įgūdžiai Nutolusi laboratorija Sąveika su realia įranga Tik virtualus dalyvavimas Realūs duomenys Darbo su realia įranga įspūdis Nėra laiko ir vietos apribojimų Vidutinė kaina

96 B. Balamuralithara, P. C. Woods (2008) apibendrina, kad virtualioji laboratorija yra supaprastinta sistemos versija, ir nors kartais kritikuojama, kad negaunami rea- lūs rezultatai, ji turi keletą pranašumų: lankstumas, teorinio turinio pa(si)aiškinimas ir kartojimo galimybė daro ją pranašesnę už realią laboratoriją. Imitacinė aplinka žymiai pagerėja naudojant 3D aplinkas. Nutolusios laboratorijos leidžia vartotojams kontroliuoti ir atlikti bandymus su tikra/realia įranga internetu. Tokios laboratorijos pranašumai – realios ir imitacinės laboratorijos privalumų derinys. Nutolusios laboratorijos efektyvumas priklauso nuo vartotojo interaktyvumo lygio.

9.1 Virtualioji laboratorija

Virtualiosios laboratorijos suprantamas kaip mokymo objektų pateikimas in- teraktyvioje dvimatėje plokštumoje ar trimatėje erdvėje. Virtualioji laboratorija api- brėžiama kaip vienas iš interaktyvių multimedijos objektų. Objektu gali būti tekstas, hipertekstas, garsas, paveikslėliai, animacija, vaizdo įrašas ar grafika. Virtualioji laboratorija yra heterogeninė, atitinkamai paskirstyta aplinka, kuri leidžia tyrinėtojams atlikti mokslinius eksperimentus, o studentui – įgyti praktinių įgūdžių. Eksperimentai atliekami naudojant virtualius įrenginius, o modeliai kuriami taikant programavimo technologijas. Virtualiosios laboratorijos teikiamos galimybės: ▬▬ prieiga prie virtualių įrenginių ar prietaisų mokslinimas tyrimams ar laboratoriniams darbams atlikti, t. y. galima atlikti skaičiuojamuosius eksperimentus; ▬▬ vartotojas gali individualiai pasirinkti dinaminį matavimų scenarijų; ▬▬ naudotis skaitmenine biblioteka; ▬▬ išsaugoti duomenis ir jais manipuliuoti, t. y. gali palyginti rezultatus, kurie gali padėti teisingai koreguoti modeliavimo parametrus; ▬▬ dirbti grupėje. ▬▬ Virtualiose laboratorijose galimi trejopi rezultatai: ▬▬ sudaromi virtualūs imitaciniai stendai, kurie nuskaito įvairių virtualiai imituo- jamų įrenginių duomenis ir juos pateikia monitoriaus ekrane. Rezultatas yra pateikiamos interaktyvios 2D arba 3D grafikos iliustracijos, kurios imituoja elektroninius įrenginius (pvz., oscilografą ir pan.) ar įrengimus, kurie naudojami tam tikrai operacijai ar jų sekai atlikti; ▬▬ sudaromi dvimačiai arba trimačiai modeliai, atitinkantys realius reiškinius, pa- vyzdžiui, dujų dėsniams įsisavinti (priklausomybė nuo slėgio, temperatūros ir tūrio); ▬▬ sudaromi matematiniai modeliai, kurie gali būti realizuojami taikant PĮ, pavyz- džiui, MatLab paketas. Taikant matematinius metodus aprašomi procesai: skai- tmeninių signalų koreliacija, Furje transformacija ir pan; Visais atvejais studentas turi galimybes manipuliuoti duomenimis, sekti rezultatus ir juos analizuoti.

97 Virtualiojoje laboratorijoje atliekamų praktinių darbų privalumai: ▬▬ Geresnis suvokimas - leidžia nagrinėti reiškinius taip, kaip jie atrodo realybėje. ▬▬ Mažina darbų atlikimo riziką sveikatai ir aplinkai - leidžia organizuoti artimus realiems laboratoriniams darbams bandymus neprieinamose ar pavojingose vietose. ▬▬ Pateikia naujų edukacinių ir technologinių aspektų e. mokyme - leidžia labora- toriniuose darbuose iliustruoti instrumentų veikimą, kurių realioje laboratorijoje nėra arba jie yra per brangūs. Greta minėtų e. laboratorijų, skirtų imituoti realias laboratorijos darbo vietas (imituoja realius prietaisus ir įrenginius), kuriamos ir tokios, kurių paskirtis - atlikti eksperimentą, taikant licencijuotus programinius paketus, tokius kaip MATLAB, MA- PLE, SIMULIK ir kt.

9.1.1 VCLab (Virtual Control Laboratory)

VCLab (Virtual Control Laboratory) laboratorija skirta automatizuotų procesų valdymo studijoms. VCLab laboratorijoje naudojama 3D virtuali vartotojo sąsaja, kuri atkuria ir vizualizuoja eksperimentavimą (žr. 9.1 pav.). Studentas laboratorijoje gali mokytis manipuliuoti realiais įrenginiais. Elgsenos dinamiškumą generuoja imitato- riaus tvarkyklė, kuri remiasi matematiškai aprašytu modeliu. VCLab grindžiama virtu- alių mokslinių eksperimentų metodika (Virtual Scientific Experiments).

9.1 pav. VCLab VL eksperimento rezultatas

Daugiau apie šią laboratoriją galima sužinoti svetainėje http://www.atp.ruhr- uni-bochum.de/VCLab/. E. laboratorijose atliekami laboratoriniai darbai sutaupo dėstytojo ir studento darbo laiką.

98 9.1.2 NTNUJAVA - virtuali fizikos laboratorija

Tai yra fizikos forumas, kuriame įdėta šimtai su fizika susijusių dialoginių pro- gramų, parašytų Java programavimo kalba, kuri gali padėti imituoti tam tikrą bandymą (http://www.phy.ntnu.edu.tw/ntnujava/). Kiekvienas vartotojas turi galimybę stebėti imitavimo eigą, o jei užsiregistruos, galės atsisiųsti failus ir naudotis jais, atsijungęs nuo tinklo. Šiame serveryje studentai ras keletą Java programų pavyzdžių: NTNUJAVA imitacijas ir nesunkias Java imitacijas, kurios yra skirstomos į skirtingus tipus, tokius kaip kinematika, dinamika, banga, termodinamika, elektromagnetika, optika ir daugelis kitų. Kiekvienas studentas gali gauti skirtingas programų versijas norima kalba (žr. 9.2 pav.), taip pat išsiversti tekstus ir pasiūlyti savo vertimą, rašyti komentarus, papra- šyti naujų modelių ar dalyvauti jų kūrime.

9.2 pav. Virtualioji fizikos laboratorija

Naudodamasis bet kuria programa, studentas gali pats įvesti matus ir vykdyti eksperimentą su savo duomenimis.

99 9.1.3 Virtualioji Oregono universiteto laboratorija

Kitą įdomų dialoginių Java programų rinkinį, skirtą fizikos, astronomijos ar gamtos mokslams, galima rasti adresu http://jersey.uoregon.edu/. Šis puslapis taip pat siūlo keletą Java programą naudojančių priemonių, skirtų padėti studentams braižyti grafikus, brėžinius, elektronines sprendimų lenteles ir kt. Tačiau rinkinyje vis dar trūksta teorinės medžiagos, nes programų paaiškinimai yra labai trumpi, nepilni ir dviprasmiški. Jau žinant teorinę medžiagą, šios programos gali būti naudojamos kaip pagalbinė medžiaga savarankiškoms studijoms ir eksperimentams.

9.3 pav. Virtualioji fizikos programų laboratorija

Šioje laboratorijoje pristatomos astrofizikos, energijos ir aplinkos, mechanikos ir termodinamikos imitacijos, taip pat ir kitos priemonės (žr. 9.3 pav.). Pasirinkęs visų galimų imitacijų kategorijų sąrašą, vartotojas turi spustelėti programos pavadinimą, kad atsirastų trumpas programos aprašymas su mygtuku, leidžiančiu pasirinkti norimą programą.

9.1.4 Virtualioji Case Western Reserve universiteto laboratorija

Polimerų ir skystųjų kristalų valdymo programą sukūrė Case Western Reserve universiteto Fizikos ir makromolekulinės inžinerijos fakultetas kartu su Kento valstijos universiteto Sudėtingų optinių medžiagų skystųjų kristalų (ALCOM) centru. Šiame vadove pirmakursių lygio polimerų, skystųjų kristalų (LC) polimerų LC ir LC išsidės- tymo pagrindai pateikiami kaip dalis ALCOM programos mokslinių pasiekimų. Šiame

100 vadove kaip mokomąją priemonę ketinama pademonstruoti nuorodų sistemų privalumus ir galimybes (http://plc.cwru.edu/tutorial/enhanced/lab/lab.htm). Teorinę medžiagą galima rasti virtualiajame vadovėlyje, kuriame paaiškintos visos sąvokos. Kartu su visų eksperimentų pristatymais ir tekstais, paaiškinančiais laboratorinius darbus, pateikiami nurodymai tolesniems laboratoriniams darbams. Taip pat pristatomi po eksperimento įvykdymo atliekami veiksmai. (žr. 9.4 pav.)

9.4 pav. Virtualiosios fizikos programų laboratorijos

9.1.5 „Chemikų kolektyvas“

„Chemikų kolektyvas“ yra virtualiems laboratoriniams darbams skirtų mokymosi priemonių, sąvokų išaiškinimų bei testų rinkinys, kuris gali būti pritaikytas įvairiam mokymuisi: rengiantis laboratoriniams darbams, atliekant namų darbus iš vadovėlių, sprendžiant individualias ir komandines užduotis klasėje. „Chemikų kolektyvą“ sukūrė grupė fakulteto darbuotojų ir Carnegie Mellon universiteto personalas. Ši priemonė skirta kolegijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie domisi internetinių užduočių kūrimu, vertinimu ir panaudojimu chemijos moksle, su ja detaliau galima susipažinti tinklalapyje http://www.chemcollective.org/. „Chemikų kolektyvo“ tikslas – prisidėti prie chemijos mokslo tobulinimo, skatinant bendravimą ir kuriant internetines užduotis chemija besidominčių dėstytojų ben- druomenei. „Chemikų kolektyvas“ skatina dėstytojus naudoti surinktą medžiagą, rašyti komentarus ir pastabas apie užduotis, dalytis mokymo patirtimi ir dalyvauti diskusijose. Dėstytojai ypač skatinami kurti ir tobulinti užduotis, į jas įtraukiant šiame puslapyje siūlomas virtualių laboratorinių darbų kūrimo priemones ir veiksmų planą.

101 Naudojant šioje laboratorijoje esančią programą, galima sumaišyti skirtingas chemines medžiagas ir virtualiai stebėti jų reakciją (žr. 9.5 pav.). Tai labai saugi ir nieko nekainuojanti chemijos laboratorija.

9.5 pav. „Chemikų kolektyvas“

9.1.6 Virtualioji Howard Huges medicinos instituto laboratorija

Howard Huges medicinos institute virtualiųjų laboratorinių darbų serija buvo sukurta tam, kad būtų galima supažindinti studentus su galimais medicininiais eksperimentais. Penki iliustruoti laboratoriniai darbai pateikiami kaip teorinis pagrindas tolesniems eksperimentams (http://bioeducation.net/biointeractive/vlabs/index.html; žr. 9.6 pav.): ▬▬ Virtualusis genetinės medžiagos transplantacijos tyrimas – skirtas pristatyti mokslo šakoms ir metodams, kurie taikomi genų transplantacijoje. ▬▬ Bakterijų atpažinimo tyrimas – skirtas demonstruoti mokslo šakoms ir metodams, kurie taikomi skirtingų rūšių bakterijoms, atpažinti pagal DNR sekas. ▬▬ Kardiologinis tyrimas – skirtas supažindinti su paveldimomis širdies ligomis. ▬▬ Neurofiziologinis tyrimas – skirtas neuronų reakcijoms fiksuoti, kai palietus odą sukuriamas mechaninis stimulas. ▬▬ Imunologinis tyrimas – skirtas demonstruoti, kaip laboratorinių tyrimų metu antikūniai panaudojami kūno išorėje, kad būtų galima diagnozuoti imuninės sistemos sutrikimus ar infekcijų sukeltas ligas.

102 Internetiniame puslapyje taip pat yra vaizdo įrašų ir iliustruotos medžiagos apie įvairias ligas ir medicininius tyrimus.

9.6 pav. Virtualiosios fizikos programų laboratorijos

9.1.7 Virtualioji biologijos laboratorija

Internetinis puslapis http://www.phschool.com/science/biology_place/labbench/ index.html rekomenduojamas besimokantiems biologijos. Biologijos vadove dalis mokomosios medžiagos pateikiama kartu su paveikslėliais, animaciniais filmais ir vaizdo įrašais, iš kurių galima mokytis savarankiškai. Kiekviename skyriuje yra praktinių už- duočių, kurias atlikdami besimokantieji gali pasitikrinti, kaip suprato temą. Virtualiojoje biologijos laboratorijoje besimokantieji gali pakartoti teorinę me- džiagą, kurią įsisavino užsiėmimų metu ar skaitydami tekstą savarankiškai. Dalis me-

103 džiagos praplės paskaitos metu įgytas ar savarankiškai įsisavintas žinias. Laboratorijos puslapiuose pristatoma dvylika animacinių užduočių, kurias atlikdami besimokantieji yra įtraukiami į įvairius biologinius procesus, tokius kaip difuzija, osmosas, mitozė ar fotosintezė. Be to, yra užduočių, kurios paaiškina molekulinės biologijos ir su organiz- mų genetika susijusias sąvokas (žr. 9.7 pav.). Kiekvienos užduoties pabaigoje besimokantieji gali atlikti testą ir įsivertinti savo mokymosi pažangą (http://www.phschool. com/science/biology_place/labbench/index.html)

9.7 pav. Laboratorinės užduotys

9.1.8 Virtualiosios tikimybių teorijos ir statistikos laboratorijos

Virtualioji tikimybių teorijos ir statistikos mokslo laboratorija pateikia rinkinį nemokamų aukštos kokybės internetinių šaltinių, skirtų studentams ir dėstytojams. Daugelis šios laboratorijos sudedamųjų dalių yra sukurtos taip, kad jas būtų galima keisti ir panaudoti dar kartą. Taip stengiamasi, kad laboratorija atitiktų bet kokio inte- lektinio lygio mokinių poreikius. Šį projektą sudaro kelios sudedamosios dalys: Java

104 programos ir eksperimentai, duomenų rinkiniai, biografinės apžvalgos, lentelės ir aiš- kinamieji teoriniai tekstai, susiję su tikimybių teorija, statistika, jų pavyzdžiais ir pro- cesais (http://www.math.uah.edu/stat/; žr. 9.8 pav.). Norint pasinaudoti šia laboratorija, reikia turėti Mozilla Firefox naršyklės pa- skutinę versiją su specialiai įdiegtu šrifto komplektu. Be to, reikia turėti kompiuteryje įdiegtas Java ir JavaScript programas. Firefox šiuo metu yra vienintelė naršyklė, kuri atitinka visus šio projekto standartus.

9.8 pav. Virtualiosios tikimybių teorijos ir statistikos laboratorijos

9.1.9 Virtualioji chemija

Virtualiąją chemijos laboratoriją sukūrė ir prižiūri Oksfordo universiteto Chemi- jos fakulteto paskutinio kurso chemijos magistrantai. Šios laboratorijos tikslas – supa- žindinti mokinius su chemijos teorija ir įvairiais galimais eksperimentais (http://www. chem.ox.ac.uk/vrchemistry/). Internetiniame puslapyje pristatoma teorinė medžiaga ir eksperimentai. Prisijun- gęs prie tinklo mokinys gali perskaityti su analizuojama tema susijusius tekstus ir atlikti praktines užduotis. Įdomiausia laboratorijos vieta yra LiveChem programa, leidžianti mokiniui pasirinkti cheminius elementus ir vaizdo įraše stebėti jų reakciją (žr. 9.9 pav.).

105 Naudojantis šia laboratorija galima atlikti eksperimentus su organine įranga, metalų jonais, superlaidininkais, nikelio (II) junginiais ir paprasčiausiomis neorganinėmis me- džiagomis. Visos paskaitos iliustruotos grafiniais eksperimentais ir vaizdo įrašais, kurie sukurti chemijos laboratorinių darbų ir savarankiškų testų metu.

9.9 pav. Virtualioji chemija

9.1.10 Virtualusis mikroskopas

Virtualusis mikroskopas yra NASA finansuojamas projektas, sukurtas NASA virtualiojoje laboratorijoje ir skirtas teikti dirbtinę mokslinę įrangą besimokantiesiems ir tyrėjams visame pasaulyje. Šis tinklalapis veikia kaip namų bazė – virtualių mikros- kopų ir daugiamačių, didelės skiriamosios gebos paveikslėlių duomenų bazė. Virtualu- sis mikroskopas, kurį galima atsisiųsti nemokamai, sukurtas mokslo tikslams: jis didina elektronų, šviesos, tiriamųjų mikroskopų ir kitų priemonių funkcionalumą, o su juo atlikti tyrimai praturtina mokslinius duomenis ir mokomąją medžiagą (http://virtual. itg.uiuc.edu/). Virtualiojo mikroskopo tikslas – supažindinti vartotoją su moksliniu tyrimo metodu, padedančiu tyrinėti sukauptą vaizdinę medžiagą taip, lyg būtų naudojamas tikras instrumentas. Tam, kad būtų įgyvendintas šis tikslas, virtualusis mikroskopas suteikia galimybę įkelti/iškelti mėginius, tyrinėti juos bet kokiu aspektu, keisti jų dydį, vaizdo parametrus (kontrastą ir ryškumą), dėmesio centrą, tyrinėti mėginių pradinę sudėtį, įvertinti jų požymius ir pateikti reiškinio duomenis trimis aspektais. Taip pat ši priemo-

106 nė leidžia ekspertams ir neprofesionaliems tyrinėtojams komentuoti bandymus ir įkelti anksčiau išsakytas pastabas. Ši programa puikiai tinka biologijos studentams ir dėstytojams, kurie domisi mikroskopo galimybėmis. Ji padeda stebėti bakterijas, mikroschemas ar meteoritus. Mikroskopas padidina daiktus 10 000 kartų (žr. 9.10 pav.). Šioje laboratorijoje įdiegta labai įdomi programinė įranga padeda mokiniams atlikti užduotis tiek klasėje, tiek sa- varankiškai.

9.10 pav. Virtualusis mikroskopas

9.2 Nuotolinė laboratorija

Nuotolinė laboratorija - tai tikras internetu pasiekiamas ir valdomas laboratorinis (mokomasis) stendas, skirtas tyrimams atlikti ar praktiniams gebėjimams lavinti. Studentas interaktyviai gali dirbti su realiu įrenginiu. Viena iš įdomesnių nuotolinių laboratorijų yra ISILab laboratoriją. Tai Genovos Electronic Engineering universiteto nuotolinė laboratorija (žr. 9.11 pav.), kuri taikoma elektronikos studijose: joje atliekami elektronikos eksperimentai. Studentai ISILab laboratorijoje atlieka eksperimentus su elektroniniais prietaisais ir pagal įvairias matavi- mų metodikas vykdo eksperimentus. ISILab laboratorijos pagrindinės savybės: ▬▬ paskirstytas realių laboratorinių darbų valdymas; ▬▬ vienu metu gali dirbti įvairūs vartotojai; ▬▬ modulinė kintanti struktūra; ▬▬ standartiniai vystymo įrankiai ir technologijos; ▬▬ galimas pakartotinis komponentų naudojimas, kuris leidžia daryti vis naujus

107 eksperimentus; ▬▬ nereikalauja aukšto tinklo pralaidumo; ▬▬ eksperimentams aprašyti naudojami metaduomenys; ▬▬ studento darbo vietai įrengti nereikia nei techninės, nei programinės įrangos, tik darbo vietoje svarbu turėti patikimą interneto ryšį. ▬▬ vienu metu darbalaukyje galima atlikti 10 eksperimentų; ▬▬ aukštas interaktyvumo lygis naudotojo sąsajoje.

9.11 pav. Skaitmeninės ir analoginės elektronikos laboratorijos darbalaukis

ISILab sistemą sudaro trys pagrindinės dalys (žr. 9.12 pav.): ▬▬ šaltinis; ▬▬ variklis; ▬▬ svetainės jungtis.

108 9.12 pav. ISILab sistemos architektūra

Siekdami užtikrinti stabilų šios sistemos funkcionavimą, autoriai ją plėtoja taikydami GRID technologijas, kurių architektūra užtikrina resursų paskirstymą, dinamiš- ką vartotojų valdymą, nepriklausomai nuo jų naudojamų platformų, kalbų ar programavimo aplinkų. Ši interneto technologijos naujovė optimizuos ne tik ISILab laboratorijos funkcionavimą, bet ir leis efektyviai taikyti modelinius ir eksperimentinius metodus, imitacinio modeliavimo priemones virtualiose laboratorijose.

Savikontrolės klausimai

1. Kas yra e. laboratorija? 2. Kokios gali būti e. laboratorijos? Trumpai apibūdinkite kiekvieną iš jų. 3. Kokias galimybes suteikia e. laboratorijos? 4. Išvardinkite ir apibūdinkite bent 2 virtualiąsias laboratorijas. 5. Kokios yra pagrindinės ISILab nuotolinės laboratorijos savybės?

109 10.

Nuotolinio, virtualiojo ir elektroninio mokymosi sistemos ir tinklai

Aukštojo mokslo bendruomenė siekia pritaikyti informacines komunikacines technologijas mokymo ir mokymosi paslaugoms, taip pat kuriasi tarptautinė švietimo paslaugų rinka. Dėl to atsiranda nauji instituciniai modeliai, keičiasi jų klasifikacija. Vieni iš naujesnių modelių yra virtualieji universitetai, konsorciumai, asociacijos. Virtualieji universitetai gali būti steigiami kaip visai naujos institucijos. Vie- nas iš tokių virtualiųjų universitetų yra Atvirasis Katalonijos universitetas, kuris ne tik aktyviai teikia paslaugas savo tikslinėms grupėms, bet ir įneša svarų indėlį plėtojant tarptautinių nuotolinio mokymosi organizacijų tinklą.

10.1 Europos nuotolinio ir elektroninio mokymosi tinklas

Europos nuotolinio ir elektroninio mokymosi tinklas (EDEN) sukurtas tam, kad būtų galima dalytis žiniomis ir geriau suprasti nuotolinio ir elektroninio švietimo specialistus, dirbančius visoje Europoje ir už jos ribų. EDEN skatina nuotolinio ir elektroninio švietimo politiką bei praktiką. Šis tinklas yra atviras visiems, kurie yra susiję su nuotoliniu ir elektroniniu mokymusi, nesvarbu, kur jie dirbtų, ar mokytųsi. Daugiau nei 200 institucijų narių ir daugiau kaip 1100 narių mokslininkų ir specialistų priklauso šiam tinklui. Kasmet yra rengiamos EDEN metinės konferencijos, į kurias suvažiuoja daugiau nei 550 dalyvių, taip pat kas dveji metai organizuojamos su mokyklų darbu susijusios mokslinių tyrimų konferencijos. EDEN taip pat teikia paramą ir konsultacijas įvairaus pobūdžio projektams įgyvendinti. Įkurtas 1991 m., EDEN yra tarptautinio švietimo asociacija, atvira institucijoms ir atskiriems asmenims, susijusiems su elektroniniu, atviruoju ir nuotoliniu mokymusi. Dalydamasi švietimo patirtimi, asociacija apima visus formalius ir neformalius ugdymo ir mokymo lygmenis. EDEN aktyviai padėjo stiprinti Europos politiką nuotolinio ir elektroninio mokymosi, tinklų kūrimo skatinimo ir bendradarbiavimo srityse, akcentuodama Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą atvirojo, nuotolinio, lanksčiojo ir elektroninio mokymosi srityse.

10.2 Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacija

Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacija (EADTU) yra organizacija, kuri atstovauja tiek Europos atvirojo ir nuotolinio mokymosi universitetams, tiek

110 aukštojo mokslo įstaigų nacionaliniams konsorciumams, teikiantiems nuotolinį ir elek- troninį mokymąsi. EADTU tikslas - skatinti atvirojo ir nuotolinio švietimo pažangą, gerinti e. mokymosi statusą Europoje ir visame pasaulyje. Šiems tikslams įgyvendinti reikalinga institucijų narių paramą ir Europos bendradarbiavimas strateginėse srityse. Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimas (Bolonijos deklaracija), nacionalinės ir Europos po- litikos krypčių, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, įgyvendinimas, Eu- ropos piliečių kompetencijų ugdymas, e. mokymosi inovacijos ir e. mokymas yra skatinami per informacines komunikacines technologijas. Siekdama šių tikslų, EADTU plėtoja savo veiklų programas ir remiasi atskirų narių stipriosiomis savybėmis, kad sukurti bendrą reakciją į pastebėtus poreikius. EADTU veikla yra paremta reikalavimais, į kurių vykdymą lygiomis teisėmis yra įtraukti visi EADTU nariai. EADTU buvo įsteigta 1987 m. sausio mėn. pagrindinių Europos nuotolinio mokymosi įstaigų vadovų iniciatyva, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos organizaci- jų. EADTU rengia nuotolinio mokymo metodikas aukštojo mokslo įstaigoms. EADTU asociaciją sudaro 21 nacionalinis narys iš 19 šalių. EADTU pagrindinė buveinė yra įsikūrusi Heerlen mieste, Nyderlandų Karalys- tėje. EADTU padeda narėms institucijoms įgyvendinti švietimo projektus.

10.3 Lietuvos nuotolinio ir elektroninio mokymosi asociacija LieDM

Lietuvos mokslo ir studijų bei švietimo institucijų susitarimu, 2010 m. sausio 12d. įvyko Lietuvos nuotolinio ir elektroninio mokymosi (LieDM) asociacijos stei- giamasis susirinkimas. LieDM asociacija - tai savanoriška, Lietuvos mokslo ir studi- jų bei švietimo institucijas, vykdančias nuotolines studijas ir e. mokymąsi, vienijanti organizacija, visapusiškai atstovaujanti paslaugų gavėjų interesus. LieDM asociacijos steigimo sutartį pasirašė 25 institucijos - nariai, siekiantys sinergiškos, demokratiškos ir produktyvios veiklos, vartotojų lygiaverčio ir aktyvaus dalyvavimo plėtojant nuoto- linį ir elektroninį mokymąsi Lietuvoje, ieškant efektyvių ir konkurentabilių Europoje sprendimų, išnaudojant esamas infrastruktūras bei pasitelkiant patirtį. LieDM asociacija plės narių skaičių ir tęs LieDM tinklo veiklas. Pirmieji LieDM asociacijos uždaviniai - atlikti Lietuvos nuotolinio ir e. mokymosi veiklų ir išteklių įvertinimą Lietuvoje, parengti nuotolinio ir elektroninio mokymosi plėtros strategiją bei veiklų planą, pagrįsta Europos nuotolinio ir elektroninio mokymosi strateginėmis nuostatomis, Lietuvos mokslo ir studijų bei švietimo institucijų poreikiais. LieDM asociacija teiks pirmenybę tyrimams, kompetentingų profesionalų rengimui, paramai institucijoms.

111 10.4 Atvirasis Katalonijos universitetas

Atvirasis Katalonijos universitetas (Universitat Oberta de Catalunya, UOC) yra visiškai akredituotas nuotolinio švietimo universitetas, įsteigtas 1995 m. Šiuo universi- tetu buvo siekiama papildyti Katalonijos universitetų sistemą ir pagerinti visų žmonių, norinčių naudotis aukštojo mokslo paslaugomis, galimybes, taip pat lanksčiau teikti mokymosi paslaugas dėl amžiaus, užimtumo, gyvenamosios vietos ar kitų asmeninių priežasčių negalintiems jų gauti tradiciniu būdu. UOC tikslas yra teikti aukščiausios kokybės universitetines paslaugas, naudojant naujausias nuotolinio švietimo metodikas ir technologijas. UOC savo veiklas organizuoja virtualioje aplinkoje – virtualioje platformoje, kuri suteikia studentams ir dėstytojams galimybes namuose bet kuriuo paros metu dalyvauti mokymosi ir socialinėse veiklose. Nors tam tikrais atvejais atskiros (tačiau ne- priklausomos) veiklos gali vykti nustatytu laiku (pokalbiai realiu laiku), apibrėžtoje vietoje (mokymo centre) arba, ir nustatytu laiku, ir nustatytoje vietoje, UOC rengia visiškai asinchroninį modelį.

10.5 Pietų Kvinslendo universitetas

Australijoje Pietų Kvinslendo universitetas (USQ) yra vienas iš tradicinių uni- versitetų, veikiančių kaip dvigubo modelio institucija. Jis studentams teikia tiek tradicinio universiteto, tiek virtualias paslaugas, kuriomis naudojasi 75 % studentų. USQOn- line yra dar apibūdinamas kaip e. pasaulio e. universitetas. Iki tol turėjęs dvidešimties metų nuotolinio mokymo patirties, USQOnline buvo įsteigtas 1997 metais, siekiant teikti internetu grįstus kursus ir programas bei siūlyti kitas švietimo paslaugas, nesvarbu, kokioje vietoje ir kokiu laiku. Kad galėtų finansuoti tokio universiteto plėtrą, institucija pakeitė savo likvidumo laipsnį bei investavo į privačią bendrovę, kuri sukūrė programinės įrangos platformą ir teikė susijusias paslaugas. USQOnline e. mokymosi aplinkoje studentai yra skatinami bendrauti elektro- ninėse diskusijų grupėse, kurios sudarytos pagal atskiras sritis, daug dėmesio skiriama neformaliam bendravimui. Pedagogai šioje virtualioje aplinkoje didelį dėmesį skiria asinchroniniam bendravimui, nes tai garantuoja glaudžią mokymo proceso dalyvių są- veiką, kuri lemia mokymosi efektyvumą.

10.6 Suomijos virtualusis universitetas

Suomijos virtualiojo universiteto (FVU) steigimo tikslas buvo švietimą daryti lankstesnį ir skatinti diegti įvairius mokymo metodus, kurie galėtų geriau patenkinti studentų, akademinio personalo ir darbo rinkos poreikius. FVU buvo kuriamas siekiant: ▬▬ įvairinti universitetines studijas;

112 ▬▬ parengti universitetinę mokymo programą; ▬▬ pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę; ▬▬ skatinti mokymo, mokymosi ir turimų sričių bendradarbiavimą; ▬▬ užtikrinti geresnį IKT tinklų naudojimą; ▬▬ padidinti Suomijos akademinio sektoriaus konkurencingumą. Sprendimas kurti Suomijos virtualųjį universitetą reiškė ne atskiro virtualiojo universiteto kūrimą, bet jau veikiančių Suomijos universitetų potencialo vienijimą. Suomijos virtualusis universitetas neturi teisės suteikti laipsnių, tačiau studentai juos gali gauti savo universitetuose. Pagrindiniai FVU skirtumai, palyginti su kitais virtualiais universitetais, yra šie: ▬▬ tai nacionalinė iniciatyva, kuri apima visus šalies universitetus; ▬▬ universiteto kūrimas yra nacionalinės informacinės visuomenės plėtros strategijos dalis, kuria siekiama pagerinti mokymo ir mokymosi universitetuose kokybę ir pasiūlyti besimokantiesiems geresnes bei lankstesnes mokymosi galimybes, naudojant informacines technologijas. FVU modelio pranašumai: ▬▬ panaikinami laiko ir vietos barjerai; ▬▬ lanksčios programos/kursai ir galimybė studijuoti pagal individualias papildomas programas; ▬▬ tarptautiniai mokymo medžiagos mainai; ▬▬ bendradarbiavimo ir koordinavimo pagrindais plėtojama veikla; ▬▬ efektyvus erdvės ir mokymo priemonių naudojimas; ▬▬ efektyvus laiko išnaudojimas. Kadangi virtualiojo universiteto mokymo programoms parengti reikia daug lėšų, nuspręsta sujungti ribotus išteklius ir taip Suomijos universitetų bendru darbu pasiekti ekonominę naudą. Šis universitetas veikia konsorciumo pagrindu.

10.7 Estijos e. universitetas

Estijos e. universitetas, kaip ir šešių Estijos aukštojo mokslo institucijų kon- sorciumas, oficialiai buvo įsteigtas 2003 m. Estijos e. universiteto veiklą būtų galima suskirstyti į penkias kategorijas: ▬▬ personalo mokymas ir parama; ▬▬ e. mokymosi turinio plėtra; ▬▬ infrastruktūra; ▬▬ universitetų tarpusavio bendradarbiavimas; ▬▬ Estijos e. universiteto plėtra.

113 10.8 Švedijos „Net“ universitetas

Švedijos „Net“ universitetas yra nacionaliniu lygmeniu koordinuojamas virtualusis universitetas, kuris funkcionuoja kaip portalas ir apima visus turimus universiteti- nius e. mokymosi kursus. Pagrindinis „Net“ universiteto tikslas yra koordinuoti įvairių Švedijos universitetų siūlomus e. mokymosi kursus. Švedijos „Net“ universitetas buvo įsteigtas tam, kad daugiau žmonių turėtų gali- mybių studijuoti ir kad būtų sukurtos palankesnės sąlygos studijuoti internetu namuose Švedijos „Net“ universitetas įgyvendina mokymosi visą gyvenimą plėtros koncepciją Švedijoje. „Net“ universitetas siekia gerinti nuotolinio mokymosi dėstytojų kompetencijas ir įgūdžius.

Savikontrolės klausimai

1. Kas yra EDEN ir kokia jo paskirtis? 2. Koks yra Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacijos tikslas? 3. Kas yra LieDM? 4. Trumpai apibūdinkite bent 2 nuotolinio mokymosi universitetus ir jų teikiamas paslaugas.

114 11.

E. portfelio aplinkos

E. portfelis yra paplitęs įvairiuose užsienio universitetuose ir kitose mokymo institucijose (pvz., Catalyst Web Tools – Vašingtono universitete; The Performance Evaluation Portfolio Program – Kleitono valstijos universitete; Student Electronics Le- arning Folio – Nacionaliniame Singapūro universitete.). Unikalus yra JAV Minesotos valstijos projektas (eFolioMinnesota), kuris suteikia galimybę formuoti elektroninius mokymosi, karjeros, asmeninių pasiekimų portfelius visiems valstijos piliečiams (K. Šidlaukas, 2009). Nors Lietuvoje e. portfelio sistema daugiau taikoma bendrojo lavini- mo mokyklose, tačiau pamažu ji plinta ir aukštojo mokslo institucijose.

11.1 Kas yra e. portfelis?

E. portfeliu vadinama tinkle veikianti informacijos valdymo sistema, naudojanti elektronines priemones ir paslaugas: besimokantysis konstruoja skaitmeninį aplanką, kuriame yra svarbiausi pasiekimai, įrodantys jo kompetenciją. Nuolat stebėdami savo įrašus, grįžtamąjį ryšį, besimokantieji geriau supranta savo mokymosi pažangą, būsimą karjerą, gyvenimo aprašymo konstravimo būdus. Nuolat tobulinant e. portfelį sukuriamas reikšmingas ir svarbus besimokančiojo kompetencijos aplankas (Jevsikova, 2009). Pasiekimų aplankas yra studento nuosavybė, jame registruojami tik teigiami be- simokančiojo pasiekimai, kuriuos jis gali rodyti kitiems dalyviams arba kurių jis gali išvis nerodyti. Besimokančiojo pasiekimų aplankas yra diskusijų tarp besimokančiojo ir dės- tytojo rezultatas. Dėstytojas tampa besimokančiojo pasiekimų stebėtoju, konsultantu, patarėju. Besimokančiojo pasiekimų aplanko paskirtis: ▬▬ skatinti besimokančiojo mokymosi motyvaciją, stiprinti jo savigarbą, pasitikė- jimą savimi, gerinti mokymąsi; ▬▬ padėti besimokančiajam ir kitiems asmenims suprasti, kokiais kriterijais remiantis priimami sprendimai apie besimokančiojo pasiekimus; ▬▬ tobulinti besimokančiojo ugdymo/si programą ir veiklos organizavimą, akcen- tuojant jo bendrųjų gebėjimų sklaidą. Besimokančiojo pasiekimų aplankas (11.1 pav.) gali būti sudarytas iš šių dalių: 1. Bendra informacija apie studentą (vardas, pavardė, adresas, gimimo data, lankyta/os mokyklos), lankyti kursai bei kitos veiklos. Studijų programos rezultatai: dalyko programa, tikslai, bendrieji gebėjimai, pomėgiai, interesai (pvz., sportinė, muzikinė, turistinė, meninė ar veikla už švietimo institucijos ribų, darbo patirtis ir pan.). Gali būti pateikiama informacija apie:

115 ▬▬ bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius, komunikacinius, kritinio mąs- tymo bei problemų sprendimo, darbo ir veiklos, naudojimosi IT ir pan.); ▬▬ asmenines savybes (pvz., pasitikėjimą savimi, atsakomybę, atkaklumą, gebėji- mą rizikuoti, apsisprendimą, pagalbą kitiems ir bendradarbiavimą); ▬▬ specialiuosius gebėjimus, paremtus pažymėjimais, pagyrimo raštais, įvairia įgyta kvalifikacija (pvz., konkursų diplomai, prizai, egzaminų įvertinimai ir pan.); ▬▬ dalyvavimą institucijos bendruomenės veikloje; ▬▬ studento veiksmų planas, kuris apima esamą besimokančiojo padėtį, numato- mus tikslus, keliamus uždavinius ir kokiais būdais tai įgyvendinama. 2. Studento pastabos apie save (komentarai ir pastabos apie save įvairiose situacijose (švietimo institucijoje, namuose, bendruomenėje ir pan.), savo po- mėgius bei labai patikusią veiklą, konkrečius gebėjimus, pasiekimus, atei- ties lūkesčius (pvz., ketinimus toliau mokytis, lavinimosi sritis, ketinimus įsidarbinti ar pan.)). 3. Studento darbų pavyzdžiai (besimokančiojo pageidavimu gali būti sudarytas darbų aplankas, kuriame išvardijami įvairūs jo gebėjimai, pateikiami at- rinkti darbai, jų komentarai). 4. Dėstytojo komentarai.

11.1 pav. Veikla, pavaizduota e. portfelyje

Lietuvoje e. portfelio formavimo priemonės kol kas nėra paplitusios, tačiau galime rasti atskirų jų taikymo pavyzdžių ir pavienių jomis besidominčių tyrėjų.

116 11.2 E. portfelio sistemų apžvalga

E. portfelio sistemų yra daug, jas galima suskirstyti į įvairiausias grupes pagal paplitimą, technologinius sprendimus, funkcionalumą ir kitas savybes. K. Zeichner ir S. Wray (Zeichner & Wray, 2001) išskiria trijų tipų portfelius: ▬▬ skirti studento studijoms – kaupiami studento studijų dokumentai; ▬▬ skirti kvalifikacijai kelti – naudojamai sertifikatams registruoti; ▬▬ demonstraciniai – naudojami darbo paieškai, juose pristatomi kūrybiniai ir kiti autoriniai darbai. Studijų ir kvalifikacijos portfelyje atsispindi visi studento gebėjimai, o demons- traciniame - tik geriausi studento darbai. Vieni e. portfeliai yra naudojami asmeniniams darbams pristatyti, kiti – savaran- kiškai savistabai, treti - gali iš viso netikti siekiant konkrečių mokymosi tikslų (Smith & Tillerma, 2003). Visose e. portfelio sistemose įdiegtos šios pagrindinės funkcinės galimybės: do- kumentų įkėlimas, komentavimas, peržiūra, vartotojų teisių valdymas. Gali skirtis tik prieigos būdai (žiniatinklio priemonėmis ar per specialias sąsajos programas), prieigos teisių valdymo priemonės ir jų gausa, informacijos išdėstymo struktūra. Atvirojo kodo elektroninio portfelio sistemų pavyzdžiai: ▬▬ Klahowya (USA); ▬▬ OSPI (UMN-rSmart, USA SAKAI dalis); ▬▬ Mahara (Naujoji Zelandija); ▬▬ Elgg (CurveRider, Ltd., DB) ▬▬ MyStuff (Open University, DB) ▬▬ Moofolio (SPDC) ▬▬ Atvirojo kodo turinio valdymo sistemos, pritaikytos e. portfelio sistemai: Dru- pal ir Plone.

117 8 lentelė. E. portfelio įrankių kategorijos (Barrett, 2008)

Asmeninė ir Institucinė Institucinė Vertinimo Interaktyvios Bendrai Sukūrimo Statinės inter- PĮ, reikalinga įrankis- bend- interneto įdiegtos pro- įrankis neto paslaugos įdiegti į serverį rai įdiegtos paslaugos gramos programos Mozilla GeoCities, WordPress Userland’s Ma- Digication, TaskStream, Composer, eFolio, Min- (blog), Wiki- nila, Blackboar- Think.com, College Live- Apple’s iWeb, nesota, Tripod, Spaces, PB dAtvirojo kodo nuVentive’s Text, Chalk & Dreamweaver, Digication, Wiki, GoogleD- įrankiai: Elgg, iWebfolio, Peb- Wire, FolioTek, FrontPage, nVu KEEP, Toolkit, ocs, Google Mahara, OSPI, blePad, Pupil nuVentive’s Microsoft GooglePages Sites, ZOHO ePEARL. Pages, Epsilen, TracDat, Richer Office ir Open Writer, EduS- Įdiegti į Moo- My eCoach, Picture Office: Word, paces (Elgg) dle: Moofolio, GoogleApps for PowerPoint ir MyStuff (U.K.) Education Lecshare Pro, Atvirojo kodo Adobe Acrobat, turinio valdymo MovieMaker2, sistemos: Plone, PhotoStory3, Drupal, Micro- iMovie arba bet soft SharePoint kuris vaizdo redagavimo įrankis Šie išvardyti Tai yra statinės Tai yra Tai sistemos, Taisistemos, Taiįkeliamos įrankiai gali žiniatinklio dinamiškos kurias instituci- kurias instituci- sistemos, kurias būti naudojami- paslaugos, ku- interneto ja galėtų įdiegti ja gali pritaikyti institucija aplankui sukurti riomis asmuo- paslaugos, į savo serverį, aplankams įkelti pritaikys savo (neprisijungus arba institucija kuriomis asmuo norėdama (nereikia poreikiams prie interneto), gali naudotis arba institucija paruošti serverio). Pa- (nereikalaujama bet jiems reikia norėdami kurti gali naudotis vietąaplankams. prastai palaiko serverio). Siste- vietos interneto ir publikuoti norėdami kurti Interakty- interaktyvumą*, mos leis įkelti serveryje, kad pristatymusa- ir publikuo- vumas*, bet bet nėra šeimininko juos būtų planke. Mažai tipristatymus nėra duomenų duomenų aplankus, galima viešai interaktyvios aplanke.Leidžia valdymo siste- valdymo ** palengvins publikuotiinter- arba jokio interaktyvumą* mos** arba ataskaitų tarpusavio nete.Aplankas interaktyvumo (Web 2.0) sistemos sąveiką,į su šiais * (Web 1.0) jasįtraukta įrankiais gali duomenų valdy- būti platinamas mo sistema** CD arba DVD irsistemos diskuose. vertinimo Nėra interakty- ataskaitos vumo* *Interaktyvumas leidžia registruoti dialogą ir **Duomenų valdymo sistema leidžia kaupti atsiliepimus aplanke,komentuoti arba bendrai reda- įvertinimo duomenis apie aplankus, taip patgali guoti rengtikiekybiniųduomenų ataskaitas Interaktyvumo lygis: Žemas < -- - > Aukštas Asmeninės išraiškos lygis irportfelio plėtojimo kūrybiškumas: Aukštas< ------> Žemas

Studijų procese tikslinga naudoti e. portfelio sistemas, kurios yra integruotos į atvirojo kodo programas.

118 Nors e. portfelis visoje Europoje pripažįstamas kaip kompetencijų kaupimo ir plėtojimo įrankis, Mastrichto ir Kopenhagos konvencijose yra nurodyta, jog besimo- kanti bendruomenė turi plėtoti ir bendrąsias, ir specialiąsias kompetencijas.

11.2 pav. E. portfelio pavyzdys

E. portfelio sistemose kiekvienas vartotojas gali susikurti savo kompetencijas (žr. 11.2 pav.), nepaisydamas pateikto jų apibrėžimo. Jei e. portfelio sistema yra suderinta su SCORM elektroninio mokymosi turinio pakavimo standartu, į ją galima įkelti mokymosi turinį iš kitų šiuos standartus atitin- kančių aplinkų. Taip pat galima eksportuoti e. portfelio turinį ir naudoti jį kitose aplinkose, kurios palaiko šį standartą (Žemaitis, 2009). Dėmesio vertas Exabis e. portfelio blokas. Jis yra atvirojo kodo, nesudėtingai integruojamas į naudojamą VMA Moodle aplinką. Exabis standartinės galimybės: ▬▬ informacija – informacijos apie studentą teikimas; ▬▬ kategorijos – galimybė struktūrizuoti informaciją; ▬▬ išorinės nuorodos – galimybė kurti nuorodas į išorinius informacijos šaltinius; ▬▬ failai – galimybė persikelti į virtualiąją aplinką vartotojo failus; ▬▬ užrašai – virtualioji užrašų, komentarų knygelė; ▬▬ eksportuoti /importuoti – informacijos eksporto ir importo galimybė,

119 Exabis e. portfelio bloką nutarta patobulinti taip, kad jis atitiktų daugelį sistemoms keliamų reikalavimų. Naujos Exabis galimybės: turi rekomenduojamų katego- rijų sąrašą, į kurį įeina ir bendrosios kompetencijos, automatiškai surenka ir priskiria informaciją pasirinktai kategorijai, surenka informaciją apie vartotojo mokymąsi. Mo- kymosi informacija – tai mokymosi kursai, kurie yra priskirti vartotojui, tuose kursuose praleistas laikas ir įvertinimas.

Savikontrolės klausimai

1. Kas yra e. portfelis? 2. Kokios dalys sudaro besimokančiųjų pasiekimų aplanką? 3. Kokių tipų gali būti e. portfeliai? 4. Kokia yra e. portfelio paskirtis? 5. Kokios yra e. portfelio Exabis standartinės galimybės? 6. Kokia informacija gali būti kaupiama e. portfelio sistemose?

120 12.

Naujosios informacinės technologijos mokymesi

IT neišvengiamai veikia mokymosi procesą, o šiuolaikinių edukacinių technolo- gijų sąvoka išimtinai siejama su IT naudojimu. Atsižvelgiant į IT panaudojimo galimybes, išskiriamos trys pagrindiniai nuotolinio mokymosi būdai: sinchroninis, asinchroninis ir mišrusis. Sinchroninis mokymasis vyksta tada, kai dėstytojas ir besimokantieji palaiko ryšį būdami skirtingose vietose, bet tuo pačiu laiku (realiu laiku). Sinchroniniam mokymuisi galima naudoti įvairius multimedijos elementus: grupines diskusijas, tinklo seminarus, vaizdo konferencijas, telefono ryšį. Sinchroninis mokymasis gali būti realizuojamas naudojant: ▬▬ vaizdo ar garso konferencijas (dviejų taškų, daugiataškes, klasės – auditorijos); ▬▬ darbo vietos konferencijas. Gali būti naudojamos Centra Symposium, Lear- ningSpace – Virtual Classroom, ViPS sistemos ir bendros paskirties technologijos, skirtos virtualiems pasitarimams: Placeware, WebEx, Interwise, Microsoft NetMeeting, Polycom, CU-SeeMe ir pan. Lietuvoje veikia Tandberg įrangos pagrindu sukurta sinchroninio mokymosi vaizdo konferencijų sistema. Asinchroninis mokymasis vyksta tada, kai dėstytojas ir besimokantieji palaiko ryšį būdami skirtingose vietose. Asinchroninis mokymasis daugiausia remiasi šiomis technologijomis: internete, kompiuterių tinkluose ar e. laikmenose saugoma mokymosi medžiaga, virtualiosiomis mokymosi aplinkomis, vaizdo paskaitų įrašais, žinučių lentomis (angl. message boards), e. paštu, tradiciniu paštu. Asinchroninio mokymosi sistemos techniškai yra nesudėtingos. Šiuo metu vyrauja mišrusis mokymasis - sinchroninio ir asinchroninio mokymosi būdų kombinacija. Mišriojo mokymosi metodas realizuojamas naudojant virtualiąsias klases, LMS technologijas, susietas su kurso tvarkymo sistemomis (CMS) - Authoring Tool, LearningSpace ir kitomis, atitinkančiomis SCORM standartą.

12.1 Semantiniai tinklai

Didėjant informacijos kiekiui internete, susiduriama su informacijos pertekliu- mi, dėl to sunku informaciją valdyti, analizuoti ir jos ieškoti. Šiai problemai spręsti yra sukurti semantiniai tinklai (angl. semantic web). Semantiniame tinkle informacija suskirstoma į kategorijas pagal prasmę; pagal prasminius turinio ryšius ir ryšius su kitais išoriniais objektais semantinis tinklas ,,supranta“ pateiktą užklausą ir tiksliau ją iš- sprendžia, o kartu palengvina ir patikslina paiešką. Nuotoliniame mokymesi semantinis

121 tinklas suteikia besimokantiesiems galimybę gauti naudingą su studijuojamu objektu susijusį turinį, nors to turinio individas aiškiai neidentifikuoja ir neaprašo. Dėstytojams semantinis tinklas padeda praplėsti mokomąją medžiagą, padidinti kurso patrauklumą ir tinkamumą. Semantinis tinklas yra išteklių tinklo išplėtimas, kuriame informacijai suteikta formaliai apibrėžta prasmė pagerina kompiuterių ir žmonių bendradarbiavimą. Dėl semantinio tinklo poveikio informacija tampa reikšmingesnė žmonėms ir supran- tamesnė mašinoms. Semantinis e. mokymasis yra pagrįstas semantinio tinklo technologijomis, su kuriomis galima pateikti mokymosi medžiagą bendruoju formatu ir praplėsti indivi- dualizuotą mokymąsi. Pagrindiniai semantinio tinklo komponentai yra ištekliai ir juos aprašantys metaduomenys, semantinio tinklo technologijos, grindžiamos XML kalba (angl. Extensible Markup Language), URI (angl. Uniform Resource Identifier), RDF (angl. Resource Description Frame-work) aprašomąja technologija, žiniatinklio paslaugomis, ontologijomis ir intelektualiais agentais. Ontologijos laikomos semantinio tinklo stuburu. Pagrindinis semantinio tinklo komponentas yra intelektualūs agentai, kurie gali sukurti protingus ryšius tarp turinio, ryšių, vartotojų ir sistemų. Semantinis tinklas yra tolimesnis žingsnis tobulinant nuotolinio mokymosi sistemą. Nuotoliniame mokymesi vis plačiau plėtojama mokymosi objektų (MO; angl. learning objects) teorija ir praktika. MO yra skaitmeniniai vienetai, kurie gali būti pakartotinai panaudoti skirtinguose kontekstuose. MO objektai leidžia lanksčiai kurti mokymosi kursus ir suteikia galimybes patogiai mokytis, jie gali būti pasiekiami bet kokiu laiku iš bet kurios vietos, kur tik yra prieiga prie interneto. Iki šiol nėra susiformavusi MO samprata, nėra vieno bendro apibrėžimo. Nors pateikiami įvairūs MO modeliai, vyksta diskusijos apie MO dydį, struktūrą, kontekstą, pateikimą ir įvertinimą. MO yra bet koks skaitmeninis šaltinis, kuris gali būti pakartotinai panaudotas mokymo procese. Pakartotinio panaudojimo savybė, kuri yra esminis MO atributas, glaudžiai siejasi su MO agregacija, dekompozicija ir pakartotinio panaudojimo potencialu. Platesnis MO panaudojimas yra problematiškas psichologiniu požiūriu – ne visus MO dėstytojas (ar institucija) turi ir valdo, todėl nėra garantijų, kad jie ilgą laiką bus palaikomi ir prieinami. Nuotolinio mokymosi taikymai ir tyrimai susieja dvi naujas technologijas – semantinį tinklą ir mokymosi objektus: plėtojamos technologijos, kurios palengvintų paiešką ir pakartotinį mokymosi objektų, esančių globaliuose ir lokaliuose repozitoriu- muose, panaudojimą.

12.2 Telemokymasis, mobilus mokymasis ir neribotas mokymasis

Nuotolinio mokymosi srityje eksperimentuojama taikant naujas, mobilias ir perspektyvias IT priemones. Technologijos, kuriomis remiantis gerinamas mokymosi pasiekiamumas ir kuriamos naujos mokymosi aplinkos: ▬▬ telemokymasis (angl. t-learning, tele-learning); ▬▬ mobilusis mokymasis (angl. m-learning);

122 ▬▬ neribotas mokymasis (angl. ubiquitous learning, ubicomp). ▬▬ Telemokymasis gali reikšti kelis dalykus: ▬▬ mokymąsi naudojant vaizdo medžiagą, gautą per skaitmeninę televiziją ar kitus įrenginius, artimesnius televizijai nei kompiuteriui. Šio mokymosi didžiausias pranašumas – televizijos populiarumas ir naudojimosi paprastumas; ▬▬ technologijų, apibūdinamų kaip interaktyvioji televizija (iTV), susiliejimas su e. mokymusi; ▬▬ skaitmeninės televizijos (angl. digital television, DTV), kompiuterių, mobiliųjų prietaisų ir interneto IP protokolo integruotas panaudojimas mokymuisi (žr. 12.1 pav.).

DTV IP Mobilios technologijos T. mokymasis

E. mokymasis

12.1 pav. Telemokymosi atsiradimo iš IP, DTV, mobiliųjų prietaisų ir e. mokymosi susiliejimo schema

Telemokymesi televizija ar kita įranga, leidžianti stebėti transliuojamas laidas, yra pagrindinė technologija, kitos priemonės laikomos pagalbinėmis. Naudodamiesi šia aplinka studentai mokosi namuose individualiai, o pasitelkus iTV formuojamos virtualiosios grupės. Tačiau telemokymasis turi ir kitą prasmę – dažnai jis suvokiamas kaip mokymasis per atstumą, apimantis telemediją, vaizdo konferencijas (su dviejų krypčių vaizdo ir garso kanalais) ir bet kokį ryšį, skirtą informacijai (duomenims) perduoti per atstumą, panaudojant komunikacijų technologijas. Mobilusis mokymasis remiasi mobiliųjų ir kišeninių įrenginių, pavyzdžiui, delni- nukų (PDA), mobiliųjų telefonų ar nešiojamųjų kompiuterių, panaudojimu mokymuisi. Mobilusis mokymasis nuo elektroninio skiriasi informacijos perdavimo sistemomis, nes mobiliajam mokymuisi reikalingi bevieliai ryšio prietaisai. Mobilusis mokymasis klasifikuojamas atsižvelgiant į naudojamų mobiliųjų prietaisų ir komunikacijos tech- nologijų tipą. Mobiliojo mokymosi aplinka gali praplėsti e. mokymosi galimybes, t. y. mobiliojo mokymosi tikslai veikiau suprantami kaip e. mokymosi aplinkos dalis. Mo- bilusis mokymasis padeda įgyvendinti nuotolinio mokymosi principus, skatinančius mokytis bet kur ir bet kada. Tačiau mobilieji prietaisai yra ne tik nauja, bet ir kol kas palyginti brangi technologija, turinti ribotas galimybes.

123 Neriboto mokymosi terminas siejamas su anglišku terminu ubiquitous compu- ting, kuris reiškia ,,neribotą kompiuterio naudojimą“. Ši sąvoka vartojama kalbant apie visuotinę elektroninę erdvę, kuri pasiekiama visur ir visada naudojant mobiliuosius telefonus, delninukus ir kitus skaitmeninius prietaisus. Atsiranda naujų galimybių informacijai platinti, žinioms kurti ir individualiam tobulėjimui skatinti, sudaromos sąlygos neribotam mokymuisi. Taigi neriboto mokymosi procesas nėra įspraustas nei į tvarka- raščių, nei į vietos rėmus; jis - visur prieinamas ir nenutrūkstamas, nuolat palaikantis sąveiką tarp mokymosi proceso dalyvių. Tobulėjant mobiliosioms technologijoms, neabejotinai didės ir mokymosi aplinkos plėtros galimybės. Nors mobiliosios naršyklės dar neatlieka visų žiniatinklio funk- cijų - tam reikalingi specialūs tinklų serveriai, palaikantys atskirus saityno tinklala- pius, šie ribojimai laikini. Plėtojantis technologijoms ir didėjant nešiojamų įrenginių galingumui, atminčiai ir ekranams, atotrūkis tarp mobiliųjų technologijų ir žiniatinklio galimybių mažėja.

12.3 Socialiniai tinklai mokymesi

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama Web 2.0 (antrosios kartos saityno) technologijoms (žr. 12.1 pav.) ir socialinių tinklų naudojimui mokymesi. Ypač didelę povei- kį Web 2.0 technologijoms padarė socialinė programinė įranga (angl. social software). Ji dar nesiskiria stipriai savo kokybe nuo įprastos naudojamos įrangos, panašu, kad ji tik keičia pastarosios naudojimo praktiką. Web 2.0 technologijų taikymas apibūdina- mas kaip procesas, kai dauguma paslaugų, veikusių kompiuteryje, perkeliamos į inter- netą. Web 2.0 technologijos palengvina bendravimą, bendradarbiavimą, apsikeitimą žiniomis.

124 12.1 pav. Web 2.0 technologijos

Švietimo srityje dažniausiai yra naudojami socialiniai tinklai, internetinės sve- tainės, tinklaraščiai, sklaidos technologijos (angl. Really Simple Syndication, RSS), vi- kis (socialinio rašymo platforma, kurios turinį kuria, pildo ir taiso patys naudotojai), tekstų rengimo bendradarbiaujant priemonės ir kt. Socialinio bendravimo priemonės nuotoliniame mokymesi gali būti papildomai įdiegtos šalia kitų priemonių, arba šios priemonės jau būna integruotos į virtualiąsias mokymosi aplinkas kaip socialinį akty- vumą ir bendravimą palaikantys įrankiai (pokalbių kanalai, diskusijų forumai, bendri darbalaukiai ir kt.). Nors Web 2.0 technologijos gerina mokymuisi reikalingą socialinę sąveiką ir jungia besimokančiųjų bendruomenę į socialines grupes, sukuria socialinę aplinką, kuri padeda siekti mokymosi tikslų, tačiau studijų dalyko barjeras mokymosi procese tebėra atviras ir iki galo neišspręstas klausimas. Nuotolinėse studijose interaktyvumas suprantamas kaip dvipusis studijuojančio ir studijų aplinkos, pakeičiančios dėstytoją, ryšys. Tai vienas svarbiausių studijų organizavimo elementų. Siekiant interaktyvaus ryšio elementus pritaikyti nuotoliniam

125 mokymuisi, būtina moderni ryšio bei kompiuterinė technika ir tokios technikos naudojimu paremta didaktika. Be to, mokymosi aplinkos interaktyvumui pagerinti galima pasitelkti įvairius dirbtinio intelekto metodus. Kaip dirbtinio intelekto technologija mokymesi pradėti naudoti programiniai edukaciniai agentai. Dažniausiai jie įterpiami į virtualiąsias mokymosi aplinkas, kuriose veikia autonomiškai pagal nustatytus tikslus, ,,prižiūri“ mokymąsi, gali reaguoti į kiekvieno studento individualius veiksmus. Agentai padeda palaikyti socialinę sąveiką, socialinį kontekstą tarp mokymosi proceso dalyvių – tarp dėstytojų ir studentų, tarp studentų grupių, reaguodami į mokymosi proceso įvykius ir atlikdami veiksmus, ade- kvačius esamai situacijai. Pastebima, kad nė viena IT priemonė negali realizuoti visų nuotolinio mokymosi būdų, pats efektyviausias kelias - sujungti įvairias technologijas. Svarbu suvokti, kad technologijų naudojimas mokymesi turi būti tikslingas, nes jos savaime nepadaro mokymosi proceso kokybiškesnio: IT savaime nepagerina mokymo ir mokymosi kokybės ir savaime neužtikrina mokymosi veiklų ir grįžtamojo ryšio kokybės. IT kaita ir jų taikymas mokymesi, ypač nuotoliniame, - labai spartus, sudėtingas procesas, apimantis daugelį IT priemonių. IT integravimo į mokymąsi efektyvumas ir su tuo susijusi mokymosi kokybė yra susiję ne su pačia technologija, o su jos taikymu. Praktikoje dažniausiai yra naudojamos tos IT priemonės, kurias žino ir yra įsisavinęs dėstytojas, bet neatsižvelgiama į sąlygas ir iškeltus mokymosi tikslus. Todėl IT prie- monės dažnai naudojamos neracionaliai, o dėl didelės galimų IT priemonių įvairovės edukologai nežino, ką ir kokiose situacijose tikslinga naudoti. IT naudojamos per mažai ir netikslingai: ne itin turtinga ir moderni mokymosi aplinka, ne itin teigiamas požiūris į IT taikymą ugdymo procese, mokytojams neaišku, kaip tikslingai naudoti IT priemones, neįgyvendinamos socialinės sąveikos. Pedagogui iškyla būtinybė įgyti IKT naudojimo bei taikymo kompetenciją. Jei dėstytojai nežino, kaip naudoti technologijas ar kaip su jomis pagerinti daly- kų mokymąsi, investicijos į įrangą, tinklus ir kompiuterines programas bus betikslės. Atliktų tyrimų analizė parodė, kad dauguma dėstytojų vis dar yra technologijų įsisavi- nimo (angl. adoption) etape. Kartais iškyla klausimai, kokiu eiliškumu projektuoti IT priemones mokymesi. Tyrimai ir moksliniai darbai rodo, kad mokymosi turinys turi būti kuriamas pirmiausiai, o technologijų parinkimas turi eiti po to. Edukacinių technologijų kiekis leidžia kurti edukacinę aplinką, kuri sudaro galimybes intensyviai ir tikslingai gilintis į mokomojo dalyko medžiagą, individualizuoti mokymąsi ir prisitaikyti prie kiekvieno studento mokymosi tempo, suteikti galimybę tiesiogiai prieiti prie gausios duomenų bazės, kelti klausimus, kuriais būtų tikrinamas studentų supratimas ir teikti pagalbą, pasirodžius klaidoms ar atsiradus supratimo spra- goms. Apžvelgus IT taikymo nuotoliniame mokymesi ypatybes, pastebima, kad: ▬▬ šiuolaikinės edukacinės technologijos neišvengiamai grindžiamos IT poveikiu;

126 ▬▬ taikant IT prasiplečia mokymosi turinys, pagerėja mokymosi pasiekiamumas ir prieinamumas, palengvėja informacijos paieška ir naudojimasis nuotolinio mokymosi medžiaga, atpinga ir supaprastėja mokymosi medžiagos kūrimas, intelektualizuojami mokymosi procesai ir kt.; ▬▬ veiksmingas IT priemonių taikymas vis dar lieka atviras ir iki galo neišnagri- nėtas klausimas, nes daugiau remiasi veiklos praktika ar eksperimentavimu, o ne moksliškai pagrįstais metodais, mokymosi proceso analize ir racionaliu IT priemonių parinkimu. Nuotolinio mokymosi barjerų analizė rodo, kad dėstyto- jai susiduria su IT taikymo problema. Taikant IT priemones būtina atsižvelgti ir į besimokančiųjų galimybes laisvai šiomis priemonėmis naudotis; ▬▬ dėstytojai turi didžiulį darbo krūvį, nes nuolat turi sekti nuotolinių studijų stu- dentų veiklą, aktyvumą ir rezultatus, laiku ir adekvačiai reaguoti į iškilusias studentams problemas.

Savikontrolės klausimai

1. Apibūdinkite sinchroninį, asinchroninį ir mišrų mokymąsi. 2. Kokia yra semantinių tinklų paskirtis? 3. Apibūdinkite mokymosi objektą. 4. Kokios IT gali būti naudojamos telemokymesi? 5. Apibūdinkite mobilųjį mokymąsi. 6. Kas yra neribotas mokymasis? 7. Kaip socialiniai tinklai gali būti naudojami mokymesi? 8. Kokių problemų iškyla pritaikant IT mokymuisi?

127 13.

Virtualiojo mokymosi priemonių ir sistemų panaudojimo praktinės rekomendacijos

13.1 Pateikčių rengimo rekomendacijos

Svetainėje http://mokovas.wordpress.com/2011/09/22/pateikciu-rengimo-rekomendacijos rekomenduojama, kad pateikties apimtis būtų ne daugiau kaip 15 skaidrių. Klausytojui studijuoti schemas, paveikslus, grafikus, diagramas yra įdomiau, nei skaityti nesibaigiantį tekstą. Vienoje skaidrėje nereikia pateikti labai daug informacijos - ji turėtų užimti apie 60 proc. ekrano ploto. Grafikų ir schemų pateiktyje neturi būti daug. Gerai apgalvokite, koks šriftas labiausiai tiks norimai informacijai pateikti. Rei- kėtų vengti skirtingo dydžio šriftų, įvairių stilių ar spalvų. Didelė įvairovė trukdo gilintis į parašytą tekstą, apsunkina pateiktų koncepcijų suvokimą ir aiškinimą. Reikėtų vengti tekstų, parašytų tik didžiosiomis raidėmis, be to, reikia patikrinti, ar teksto raidės ne per mažos. Rekomenduojama naudoti ne mažesnį kaip 24 dydžio šriftą. Rašyti rekomenduojama šviesiomis raidėmis tamsiame fone arba tamsiomis rai- dėmis šviesiame fone. Jei fonas šviesus, pabandykite įvertinti patys: šviesios ar tamsios raidės yra lengviau įskaitomos. Patarimai: ▬▬ nenaudokite neryškių, išblukusių spalvų; ▬▬ atsitiktinai parinktos spalvos demonstruojant pateiktį projektoriumi gali atrodyti kitaip nei jūsų monitoriaus ekrane; ▬▬ kai informacija yra labai svarbi, naudokite ryškesnes spalvas. Parengę pateiktį, patys kritiškai ją įvertinkite ir atsakykite, ar jums tikrai nenuo- bodu ją skaityti. Pateikties vertinimo kriterijai: ▬▬ tekstas be gramatinių ir stiliaus klaidų; ▬▬ tikslūs faktai; ▬▬ trumpi ir konkretūs sakiniai; ▬▬ abstrakčios mintys ir idėjos paaiškinamos; ▬▬ fono ir teksto santykis; ▬▬ vientisumas spalvos ir vaizdo atžvilgiu; ▬▬ vaizdo skaidrėje kompozicija; ▬▬ saikingas efektų naudojimas; ▬▬ šriftų parinkimas ir suderinimas; ▬▬ vaizdumas ir vaizdo kokybė; ▬▬ meninių raiškos priemonių panaudojimas.

128 Plačiau apie skaidrių ruošimą galima sužinoti internete adresu http://www.pre- zentavimas.lt ir http://www.bilngimn.lt/egzaminai/skaidres.pdf.

13.2 Virtualiosios mokymosi aplinkos

Anot L. Kraujutaitytės, J. S. Pečkaičio (2003), virtualioje erdvėje kuriami kursai turi apimti tokias pagrindines priemones : ▬▬ mokymosi programą (paskirtį, apimtį, tikslus, uždavinius, mokymosi turinio temas, nuorodas apie bendravimo formas, atsiskaitymų ir vertinimo tvarką); ▬▬ mokymosi kalendorių (kiekvienos temos mokymuisi skiriamą laiką, mokymosi ir atsiskaitymo datas); ▬▬ bendravimo priemones (diskusijų grupes, pokalbių kambarius, elektroninį paš- tą, vaizdo konferencijas); ▬▬ mokymosi tekstus (teorinę medžiagą, kartojimui skirtus klausimus, galimus atsakymus ir kt.); ▬▬ užduotis; ▬▬ animacinę, vaizdinę ir garso medžiagą; ▬▬ besimokančiųjų darbo tikrinimo ir vertinimo priemones; ▬▬ papildomus mokymosi šaltinius.

13.3 Kaip rašyti tekstą

L. Kraujutaitytė ir J. S. Pečkaitis (2003) teigia, kad mokomosios medžiagos ra- šymo stilius yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką tiek studento mokymosi mo- tyvacijai, tiek jo savarankiškų studijų rezultatams. Siekiant mokomosios medžiagos didaktinio efektyvumo, reikėtų: ▬▬ Mintis leidinyje dėstyti kuo suprantamiau: labiau sekti šnekamosios kalbos, o ne žurnalistiniu ar moksliniu stiliumi, vartoti asmeninius įvardžius bei vaiz- dingus posakius, kurie padeda sudaryti įspūdį, jog dėstytojas tiesiogiai kalba su studentu, siekdamas pasidalyti savo ir visuomenine patirtimi. Svarbu vietoj įsakmių teiginių vartoti bendradarbiavimą skatinančius kvietimus, pavyzdžiui, „apmąstykime, pagalvokime, pakartokime, apžvelkime, palyginkime“ ir kitus. ▬▬ Logiškai ir nuosekliai išdėstyti paragrafus, pereinant nuo visiems aktualių reiškinių prie aktualių tik nedaugeliui, nuo bendrybių - prie konkretybių; nuo pastovių reiškinių - prie laikinų. Galimas ir atvirkštinis nuoseklumas. ▬▬ Pateikti tik būtiną, temų studijavimo tikslus bei uždavinius atitinkančią infor- maciją. ▬▬ Informaciją iliustruoti pavyzdžiais, schemomis, lentelėmis, paveikslais, gra- fikais, reprodukcijomis, metaforomis, alegorijomis, patarlėmis, hiperbolėmis, humoristiniais vaizdais, anekdotais ir kt. ▬▬ Vengti kultūrinių, religinių, lyties, amžiaus, politinių ar kitokių ideologinių

129 stereotipų, kurie kartais net nesąmoningai gali prasiskverbti į aiškinamajame tekste pateikiamus apibendrinimus ar pavyzdžius. ▬▬ Vengti sudėtingų loginių sistemų: 7+2 vienetai - maksimalus elementų skaičius sistemoje (pvz., klausimai vienoje temoje, temos viename skyriuje, skyriai vienoje dalyje ir kt.). Ši nuostata atitinka bendrąją plačiai paplitusią psichologinę dėmesio išsaugojimo ir žinių įsiminimo maksimumo taisyklę. ▬▬ Vartoti trumpus nesudėtingos sintaksinės struktūros sakinius ir paprastos kons- trukcijos žodžius. Taigi, metodiškai parengta spausdinta medžiaga turi būti nesudėtingo stiliaus, racionalaus (atitinkanti mokymosi tikslus) turinio, interaktyvios formos ir su infor- matyvia įžangine dalimi. Šiuos kriterijus taikydami galime tikėtis parengti didaktiškai efektyvią spausdintą medžiagą, atveriančią studentams galimybes ir be dėstytojų tie- sioginės pagalbos domėtis studijuojamu dalyku, savarankiškai įgyti žinių, lavinti gebė- jimus ir įgūdžius.

13.4 Vaizdo konferencijos

Anot L Kraujutaitytės, J. S. Pečkaičio (2003), filmuojamo studijų proceso metu skaitant pranešimą yra svarbu: ▬▬ Kalbėti aiškiai, sklandžiai ir vidutinišku tempu, keisti veido išraišką, balso toną, kūno judesius, žiūrėjimo subjektus ir objektus tam, kad būtų skatinama neverbalinė komunikacija su besiklausančiais. ▬▬ Neskaityti medžiagos, o savo penkių ar dešimties minučių kalbą paįvairinti veiksmų dinamika ir humoru, užduodant klausimus, pagyrimais įvertinant akty- vų dalyvavimą. ▬▬ Skatinti bendrauti 10-15 minučių intervalais, keičiant aktyvaus dalyvavimo bū- dus: stebėjimą, skaitymą, rašymą, konstravimą ir kalbėjimą reikia derinti, kad studentams nereikėtų visą užsiėmimą žiūrėti į televizoriaus ekraną. ▬▬ Taikyti tokius mokymo bei mokymosi metodus, kurie visų pirma leidžia lengvai patikrinti, ar klausantieji supranta informaciją, antra, pakartoti mokymosi turinį, trečia, įtvirtinti perimtas žinias ar įgūdžius. Šiems tikslams pasiekti galima naudoti mini testus, trumpas apklausas, viktorinas, dalykinius žaidimus, probleminius klausimus, žaidimus pagal vaidmenis, diskusijas poromis ir ma- žomis grupelėmis, eksperimentus ir kt. Laidos pabaigoje nepamiršti apibendrinti žinių ir jas pasitikrinti nes suaugusiųjų trumpalaikė atmintis sugeba išlaikyti 5-9 informacijos aspektus, o jei norima, kad ši informacija po 15 ar 30 minučių nebūtų pamiršta, ją būtina pakartoti.

130 13.5 Apklausų rengimas

Apklausos (t.t. testai) gali būti naudojamos kaip vertinimo priemonė arba kaip tyrimo metodas. 5 pagrindiniai apklausos veiksmai: 1. Nusistatyti anketos tikslus. 2. Nustatyti apklausiamųjų grupę. 3. Surinkti klausimus. 4. Sutvarkyti ir aiškiai bei nuosekliai išdėstyti klausimus. 5. Apklausti ir išanalizuoti apklausos rezultatus. Patarimai, kaip sudaryti apklausos anketą: ▬▬ Klausimai anketoje turi būti aiškūs, kaip galima trumpesni ir pateikti taip, kad būtų įdomūs tikslinei auditorijai (apklausos dalyviams). ▬▬ Naudokite standartinį, nerėžiantį akies teksto formatą. ▬▬ Stenkitės panaudoti kuo daugiau paprastų atsakymo formų (pvz., atsakymų, žymimų paukščiuko ženklu). ▬▬ Ilgesnėse anketose klausimai turėtų būti sunumeruoti, kad apklausos dalyvis nepraleistų nė vieno klausimo. ▬▬ Pateikite trumpą aprašymą apklausos antraštėje. ▬▬ Instrukcijos turėtų būti parašytos didžiosiomis raidėmis arba kitaip išskirtos, kad apklausos dalyvis lengvai jas pastebėtų. ▬▬ Palikite daugiau vietos laisvos formos klausimams, kad apklausos dalyviui už- tektų vietos pateikti savo atsakymą ar komentarus. ▬▬ Klausimai turi būti pateikti nuosekliai ir logiškai. ▬▬ Klausimai neturi kartotis ar dubliuotis, reikėtų vengti panašių klausimų. ▬▬ Nepatartina anketos pradėti nuo laisvos formos klausimų, kurie reikalauja laisvos formos atsakymų. Plačiau galite pasiskaityti svetainėje adresu http://www.gerasklausimas.lt/klausimas/kaip-sukurti-gera-apklausos-anketa-091106092617#d37be58f-682f-46e6-a74e- 474a7783df4f.

Savikontrolės klausimai

1. Koks šrifto dydis rekomenduojamas pateikčiai? 2. Išvardinkite bent 4 priemones, kurios turėtų būti naudojamos virtualiojoje mokymosi aplinkoje? 3. Kokie pagrindiniai reikalavimai yra keliami mokomajai medžiagai? 4. Kam gali būti naudojami testai? 5. Kokie yra pagrindiniai apklausos kūrimo veiksmai?

131 14.

Literatūra ir šaltiniai

1. Allert H., Richter C., Nejdl W. Learning Objects and the Semantic Web Explici- tly Modelling Instructional Theories and Paradigms, in Proceedings of E-Learn 2002: World Conference on E-Learning in Corporate, Government, Healthcare, & Higher Education, Montreal, Canada, Oct. 2002. 2. Anderson T., Whitelock D. The Educational Semantic Web: Visioning and Practi- cing the Future of Education, Journal of Interactive Media in Education, Special Issue on the Educational Semantic Web, 2004 (1), p. 1–15. 3. Aroyo L., Dicheva D. The New Challenges for E-learning: The Educational Se- mantic Web, Educational Technology & Society, 2004, 7 (4), p. 59–69. 4. Astrauskas A. Tiesioginio testavimo sistemų lyginamoji analizė: magistro darbas, Kauno technologijos universitetas Informatikos fakultetas, Kaunas, 2006, p. 77. 5. ATEA. Videokonferencijos, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per inter- netą 6. Atutor Learning Management System, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29],prieiga per internetą 7. Balamuralithara B., Woods P. C. Virtual laboratories in engineering education: The simulation lab and remote lab, Computer Applications in Engineering Education, 2008, vol.17, no. 1, p.101-118. 8. Barrett H. C. Categories of e. portfolio tolls, 2008, [interaktyvus], [žiūrėta 2010- 06-14], prieiga per internetą 9. Berge Z. L. Active, Interactive and Reflective eLearning, Quarterly Review of Dis- tance Education, 2002, Summer, 3(2), p. 181-190. 10. Blacboard Carporate. Wimba Diploma 6 User Guide, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 08-29], prieiga per internetą 11. Case Western Reserve university Virtual Laboratory, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 08-29], prieiga per internetą 12. Classic the Biology place, LabBench Activity, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08- 29], prieiga per internetą 13. Centre for Recording Achievement, CRA, 2005, [interaktyvus], Eportfolio briefing pape, [žiūrėta 2009-03-09], prieiga per internetą 14. Dagienė V., Juškevičienė A. ,,[email protected]” projektas – pasitelkime Web 2.0 technologijas mokymui ir mokymuisi, Mokymosi bendruomenė ir antrosios kartos saityno (Web 2.0) technologijos, tarptautinės konferencijos pranešimai, sud. V. Dagienė,

132 Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2010, ISBN 978-9986-680-49-9, p. 40-46. 15. Daly Ch. The Semantic Web and E-learning, eLearn Magazine: Education and Technology in Perspectives, 2009, [interaktyvus], [žiūrėta 2009-06-21], prieiga per internetą http://www.elearnmag.org/subpagcfm?section=articles&article=77-1 16. Pateikčių rengimo rekomendacijos, Dalykasmums.lt, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą http://mokovas.wordpress.com/2011/09/22/pateikciu-rengimo-rekomendacijos 17. DimDim oficialus puslapis, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per inter- netą http://www.dimdim.com/ 18. Draugiškas internetas, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per internetą 19. Ekiga oficialus puslapis, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą http://ekiga.org/ 20. Kitoks mokymasis su web, E-mokykla, 2007, [interaktyvus], [žiūrėta 2010-06- 14], prieiga per internetą 21. Gaytan J. Visions Shaping the Future of Online Education: Understanding its Historical Evolution, Implications, and Assumptions, Online journal of Distan- ce Learning Administration, 2007 07 31, p. 1-14, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 08-29], prieiga per internetą http://www.immagic.com/eLibrary/ARCHIVES/ GENERAL/U_WGA_US/W070615C.pdf 22. Gatzke L.. Creekview High School Media Center, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 07-02], prieiga per internetą 23. Kaip sukurti gerą anketą?, Gerasklausimas.lt, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08- 29], prieiga per internetą 24. Gunavardena Ch. N., McIsaac M. S. Distance Education, 2004, [interaktyvus],[žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą < http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download ?doi=10.1.1.118.9695&rep=rep1&type=pdf> 25. Howard Hughes Medical Institute Virtual Lab, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08- 29], prieiga per internetą 26. Interactive Total Solution, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per interne- tą 27. Jevsikova T. LeMill, 2011, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per inter- netą 28. Kraujutaitytė, L., Pečkaitis J. S. Nuotolinių studijų organizavimas: strategijos ir technologijos, monografija. Vilnius, 2003. p. 291. 29. Moodle vadovas lietuvių kalba, KTU DMC, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 05-30], prieiga per internetą

133 30. LotusLearning Space R5 Deployment Guide, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 31. MacDonald C. J., Stodel E. J., Thompson T. L. et al. Addressing the E-Learning Contradiction, in Rogers P. et al. (Eds.), Encyclopedia of Distance Learning, Hers- hey PA: Information Science Reference, Second Edition, 2009, p. 2612, ISBN-10: 1605661988. 32. Markellos E., Markellou P. E-Learning and Semantic Technologies, in Rogers P. et al. (Eds.), Encyclopedia of Distance Learning, Hershey PA: Information Science Reference, 2009, Second Editon, p. 810–816. 33. Mohan P. Brooks C. Learning objects on the semantic Web, in Proceedings 3rd IEEE International Conference on Advanced Technologies, Athens, Greece, 2003, p. 195–199. 34. Motekaitytė V. ir kt. Inovatyvios informacinės ir komunikacinės technologijos su- augusiųjų švietime, metodinė knyga, GALAN, Gdansk, 2010, p. 154, ISBN: 978- 83-61216-52-0. 35. Nedic Z., Machotka J., Nafalski A. Remote laboratories versus virtual and real laboratorines, in Proceeding of the 3rd Annual Frontiersin Education Conference, Boulder, Nov, 2003. 36. NTNUJAVA Virtual Physics Laboratory, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 37. Oficiali Moodle svetainė, [interaktyvus]. [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per interne- tą 38. Ohler J. The Semantic Web in Education, Educause Quarterly, 2008, (October– December), vol. 31, no. 4, p. 7–9. 39. Open Text Corporation, First Class, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 40. Panopto oficiali svetainė, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per interne- tą 41. Pittman V. V. Correspondence Study in the American University: A Second Histo- riographic Perspective, Handbook of Distance Educatio. Ed. Moore, M. G., W. G. Anderson, Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, Inc, 2004, p. 21–35. 42. Rutkauskienė D., Targamadzė A., Kovertaitė V. Nuotolinis mokymasis, Kaunas, Technologija, 2003, p. 255, ISBN 9955-09-321-8. 43. Smith K., Tillerma H. Clarifying different types of portfelio use, Assessment and Evaluation in Higher Education, 2003, nr. 28 (6), p. 621-625. 44. Šidlauskas K., Vitkutė-Adžgauskienė D. Studijų pasiekimų elektroninio portfelio sprendimai socialinių tinklų aplinkoje, Informacijos mokslai, 2009, nr. 50, p. 124- 129. 45. Šileikienė I. Kompiuterinės mokymo sistemos, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07- 02], prieiga per internetą 46. Tandberg [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per internetą

134 47. Targamadzė A. ir kt. Naujos distancinio švietimo galimybės, Vilnius, 1999, p. 290, ISBN 9986-9141-6-7. 48. Targamadzė A., Petrauskienė R. Impact of information technologies on modern learning. ISSN 1392 – 124X Information technology and control, 2010, vol. 39, no.3 p.169-175. 49. Targamadze A., Petrauskiene R., Rubliauskas D. Influence of Technologies on Quality of Distance learning, Electronics and Electrical Engineering, 2010,no. 6 (102),p. 131–134. 50. Targamadze A., Petrauskiene R. The quality of distance learning in the situation of technological change, The quality of higher education, 2008, no. 5, p. 74-93. 51. TestTool, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per internetą 52. The Chemistry Collective Virtual Lab, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą < http://www.chemcollectiv.org/> 53. The education LUVIT LMS, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per in- ternetą 54. The Flashmeeting Project, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per inter- netą 55. Tsai M. J. The Model of Strategic e-Learning: Understanding and Evaluating Stu- dent e-Learning from Metacognitive Perspectives, Educational Technology & So- ciety, 2009, no. 12 (1), p. 34–48. 56. Valentine D. Distance Learning: Promises, Problems, and Possibilities, Online journal of Distance Learning Administration, 2002, [interaktyvus], [žiūrėta 2011- 08-29], prieiga per internetą < http://distance.westga.edu/~distance/ojdla/fall53/ valentine53.html> 57. Vilkonienė M. Informacinių komunikacinių technologijų diegimo ir taikymo švie- time įtaka pedagoginės sistemos kaitai: diskurso analizė, Pedagogika, 2009, p. 95, 126-133,ISSN 1392 0340, prieiga per internetą 58. ViPS vartotojo vadovas. 59. Virtual Chemistry. Virtual Laboratory, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 60. Virtual Control Lab Virtual Control Lab 3.1, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 61. Virtual Laboratories in Probability and Statistics, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08- 29], prieiga per internetą < http://www.math.uah.edu/stat/> 62. Virtual Microscope, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 63. Virtualioji mokymosi aplinka mokyklai, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą

135 64. Virtuali Oregono universiteto laboratorija, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 65. Virtuali studijų aplinka, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per internetą 66. VMA palyginimo svetainė, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29], prieiga per inter- netą 67. Wikipedia, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-07-02], prieiga per internetą 68. WiZiQ Educations.online, [interaktyvus], [žiūrėta 2011-08-29],prieiga per interne- tą 69. Zeichner K., Wray S. The teaching prtfelio in US teacher education programs:What we know and what we need to know, Teaching and Teacher Education, 2001, no. 17 (5), p. 613-621. 70. Žemaitis S. Elektroninio portfelio technologijos, Šiauliai, 2009.

136 15.

Individualus darbas

Individualaus darbo tikslas: naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais rasti, išanalizuoti ir pateikti medžiagą nurodyta tema. Individualaus darbo temą studentai gali pasirinkti iš 5–9 šio studijų modulio temų ir ją turi suderinti su dėstytoju iki trečios semestro savaitės pabaigos. Rekomen- duojama, kad pasirinkta tema sietųsi su studento darbo specifika (jei jis dirba), numato- ma baigiamojo darbo tema arba su studentui žinoma sritimi. Studentas gali kreiptis į dėstytoją, kad šis parinktų jam temą. Negalima rinktis tų temų, kurias jau pasirinko ir su dėstytoju suderino kiti studentai, arba kurios jau yra išanalizuotos anksčiau šį studijų modulį klaususių studentų.

15.1 Metodiniai nurodymai individualiam darbui

Individualų darbą sudaro šios nurodyta eilės tvarka išdėstytos struktūrinės dalys: ▬▬ Titulinis lapas. ▬▬ Turinys. ▬▬ Įvadas. ▬▬ Teorinė dalis (pavadinimas priklauso nuo pasirinktos temos). ▬▬ Praktinė dalis (pavadinimas priklauso nuo pasirinktos temos). ▬▬ Išvados. ▬▬ Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. ▬▬ Priedai.

15.2 Individualus darbo struktūrinių dalių reikalavimai

Individualaus darbo apimtis – 10-15 puslapių, atspausdintų Times New Roman 12 dydžio šriftu, tarpai tarp eilučių -1,5 eilutės. Darbas turi būti parašytas taisyklinga kalba (tinkamai parinkti terminai, be gramatinių klaidų). Turinys. Jame surašomi visi namų darbo aprašo skyriai, poskyriai, nurodomi puslapiai. Turinys dedamas namų darbo aprašo pradžioje po titulinio lapo. Įvadas. Įvade apibrėžiamas namų darbo tikslas, aptariami namų darbo uždavi- niai, nurodomi metodai, kurie buvo taikomi atliekant namų darbą. Įvade nurodomi informacijos šaltiniai, aprašoma, kokia teorinė medžiaga buvo panaudota. Įvado apimtis iki 1 puslapio. Teorinė dalis. Ši dalis priklauso nuo pasirinktos namų darbo temos. Šioje dalyje dėstoma sukaupta ir išanalizuota medžiaga. Ši darbo dalis parodo studento gebėjimą

137 naudotis moksline literatūra, išskirti iš jos tai, kas vertingiausia ir labiausiai pagrindžia pasirinktos temos aktualumą. Praktinė dalis. Ši dalis priklauso nuo pasirinktos individualaus darbo temos. Jeigu pasirinkta namų darbo tema yra teorinė, tai namų darbe turėtų būti plačiau aptarta teorinė darbo dalis. Praktinėje dalyje pateikiami analizuojamų technologijų taikymo pavyzdžiai, galimi praktiniai iškeltų uždavinių sprendimai. Išvados. Išvadose suformuluojamos svarbiausios darbo išvados. Darbo išvados turi atitikti iškeltus darbo uždavinius. Šaltinių ir literatūros sąrašas. Šaltinių ir literatūros sąraše pateikiami naudotų šaltinių ir literatūros bibliografiniai aprašai abėcėlės tvarka.

15.3 Individualaus darbo pateikimo grafikas

Individualus darbas pateikiamas dalimis: ▬▬ Įvadas ir teorinė dalis – iki 7 savaitės pabaigos. ▬▬ Praktinė dalis – iki 10 savaitės pabaigos. ▬▬ Visas darbas – iki 13 savaitės pabaigos. Individualaus darbo gynimas – 15 savaitė. Už vėlavimą studentai yra baudžiami. Be pateisinamos priežasties užvilkinus tarpinius atsiskaitymus, galutinis pažymys mažinamas po 0,5 balo už kiekvieną pavė- luotą savaitę. Be pateisinamos priežasties pavėlavus pateikti darbą, galutinis pažymys mažinamas po 1 balą už kiekvieną pavėluotą savaitę. Individualaus darbo įvertinimas sudaro 30 % galutinio pažymio.

15.4 Individualaus darbo temos

Individualaus darbo temą galima pasirinkti laisvai arba iš žemiau pateikto sąra- šo. Laisvą temą reikia suderinti su dėstytoju, nes ji turi sietis su 5-9 teorinėmis temomis. Individualaus darbo galimos temos: 1. Virtuali mokymosi aplinka ATutor. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 2. Virtuali mokymosi aplinka OLAT. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 3. Virtuali mokymosi aplinka ILIAS. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 4. Virtuali mokymosi aplinka CLAROLINE. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 5. Virtuali mokymosi aplinka DOCEBO. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 6. Virtuali mokymosi aplinka METACOON. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 7. Virtuali mokymosi aplinka dotLRN. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 8. Virtuali mokymosi aplinka Sakai. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 9. Virtuali mokymosi aplinka DOKEOS. Apžvalga ir praktinis panaudojimas.

138 10. Virtualių mokymosi aplinkų „Moodle“ ir IBM „Workplace Collaborative Learning“ palyginimas. 11. Informacijos paieškos svetainės. Jų ypatumai. 12. Intelektualios testavimo sistemos. 13. Skaidrių rengimo taisyklės ir joms skirtos programinės įrangos apžvalga. 14. Internetiniai tinklaraščiai (angl. blogs). 15. Testavimo sistemų TestTool ir eTest.lt palyginimas. 16. Internetinis konferencijų įrankis Wiziq. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 17. Vaizdo konferencijų įrankis Ekiga. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 18. Skype apžvalga ir praktinis panaudojimas. 19. Flashmeeting vaizdo konferencijų įrankis. Apžvalga ir praktinis panaudojimas. 20. Vaizdo konferencijoms skirtos techninės įrangos apžvalga.

139 16.

Laboratoriniai darbai

16.1 Laboratorinis darbas Nr.1

Laboratorinio darbo tikslas – minimalaus kurso parengimas VMA Moodle aplinkoje (7 tema). Užduotis: paruošti minimalų kursą pasirinkta tema VMA Moodle aplinkoje. Laboratorinio darbo uždaviniai: 1. Surasti mokymosi medžiagą, ją susisteminti ir įkelti į VMA Moodle aplinką. 2. Paruošti savikontrolės klausimų. 3. Paruošti teorinį testą. Studentai turi išmokti įkelti mokymosi medžiagą, sutvarkyti kursą ir kt. Su VMA Moodle programa galima susipažinti Moodle vadove, kurį galima rasti svetainėje adresu Reikalavimai, kaip parengti mokymosi medžiagą: 1. Tema galima pasirinkti savo nuožiūra arba galima panaudoti individualiam darbui surinktą medžiagą. 2. Mokymosi medžiagos apimtis 2-3 lapai. 3. Mokymosi medžiaga turi būti įkelta taip, kad ją būtų galima skaityti ekrane. Turi būti ir galimybė atsispausdinti (PDF formatu). 4. Skaidrės turi būti parengtos pagal pateiktą teorinę medžiagą ir įkeltos. Reikalavimai, kaip parengti savikontrolės klausimus. Mokymo medžiagoje turi būti pateikti bent 4 savikontrolės klausimai. Reikalavimai, kaip parengti teorinius testus. Turi būti paruošti bent 5 įvairių tipų klausimai: pasirinkimas vienas iš daugelio, pasirinkimas daugelis iš daugelio, įrašymas ir kt. Laboratorinio darbo gynimas – 8 savaitė. Vertinimas – 10 % galutinio pažymio.

140 16.2 Laboratorinis darbas Nr.2

Laboratorinio darbo tikslas - išmokti parengti pateiktį ir pristatyti vaizdo konferencijoje individualų darbą (5 ir 8 temos). Užduotis: paruošti skaidres pagal parašytą individualų darbą ir jas pristatyti vaizdo konferencijoje. Individualaus darbo pristatymui skiriamos 5 minutės, dar 5 minutės skiriamos klausimams. Reikalavimai, kaip parengti pateiktį: ▬▬ Taisyklinga kalba (tinkami terminai, be gramatinių klaidų). ▬▬ Turinys: ▬▬Pirmoji skaidrė turi būti antraštinė – joje turi būti pristatymo pavadinimas, autoriaus vardas, pavardė, grupė, mokykla, data. Pirmoje skaidrėje neturi būti jokių paraščių (taip pat ir skaidrės numerio). Visos kitos skai- drės turi būti sunumeruotos, nurodytas autorius. ▬▬Vienoje skaidrėje neturi būti daug teksto – tik svarbiausios mintys. ▬▬Informacija turi būti nekopijuota, aktuali ir praktiškai naudinga klausan- čiajam. ▬▬Paskutinėje skaidrėje padėkokite už dėmesį. ▬▬ Dizainas: ▬▬Tekstas rašomas lengvai įskaitomu didesniu (bent 24 dydžio) šriftu. An- traštės - didesnio šrifto. Galima naudoti įvairius šrifto stilius: pusjuodį, kursyvą, pabrauktą. ▬▬Tekstas rašomas viena arba dviem spalvomis. Venkite tekste blankių spal- vų, nes jas sunku įžiūrėti ekrane. ▬▬Rinktis tinkamą skaidrių maketą. Paveikslus, diagramas, grafikus naudoti pagal poreikį susistemintai informacijai pateikti. ▬▬Fono spalva – neryški, gerai matomas tekstas. Galima naudoti šabloną. ▬▬ Pateikties paruošimas demonstravimui: ▬▬Skaidrėse įterptiems objektams (ženklintiems sąrašams, paveikslams, len- telėms ir pan.) turi būti saikingai taikomi animacijos efektai. ▬▬Gali būti naudojami skaidrių keitimo efektai. ▬▬Skaidrių valdymui naudojami mygtukai arba nuorodos. ▬▬ Pristatymas: ▬▬Glaustai išdėstomas temos turinys, ekspresyvus, įtaigus pasakojimas, dė- mesys auditorijai. Laboratorinio darbo gynimas – 16 savaitė. Vertinimas – 10 % galutinio pažymio.

141 17.

Studijų modulio programos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

17.1 Studijų modulio programa lietuvių kalba

Modulio T 120 M 183 Atestuotas Atnaujinimo data

kodas Mokslo šaka Progr. Registr. Nr. iki Pavadinimas Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos Būtinas pasirengimas modulio studijoms Bakalauro kvalifikacinis laipsnis Pagrindinis tikslas Supažindinti su pažangiomis mokymosi technologijomis, jų raida bei įtaka mokymosi procesui Suteikiamos žinios ir gebėjimai Suteikiamos žinios apie mokymosi technologijų raidą ir jų rolę mokymosi procesui, savikontrolės ir žinių patikrinimo sistemas, virtualias mokymosi aplinkas, vaizdo konferencijas, virtualias laboratorijas, e.portfelio sistemas, nuotolinio ir virtualiojo mokymosi sistemas ir tinklus, naujausių IT panaudojimą mokymesi. Ugdomi gebėjimai naudoti IT organizuojant ir planuojant mokymąsi. Anotacija Supažindinama su mokymosi technologijomis, jų raida, vaidmeniu mokymosi procese. Supažindinama su šiuolaikinėmis mokymosi technologijomis: virtualiosiomis mokymosi aplinkomis, vaizdo konferencijų sistemomis, virtualiosiomis savikontrolės ir žinių patikrinimo sistemomis, virtualiosiomis ir nutolusiomis laboratorijomis, naujausių informacinių technologijų panaudojimu mokymesi. Modulio paskirtis Universitetinių studijų lygmuo Dalykų grupė (pagal krypties reglamentą) Dalyko lygis Pakopa Rūšis Pirmoji Magistro Specialiųjų studijuojamos krypties Studijų sritis arba kryptis pagal studijų finansavimo metodiką

142 4.Architektūra, švietimas ir ugdymas, fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus matematiką), biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus sportą, reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys (išskyrus pilotų rengimą), psichologija, filologija (specifinės kalbos, vertimas) Dalys (skyriai) ir temos Eil. Nr. Pavadinimai (akademinės valandos) 1. Įvadas, informacija apie studijų modulį (1 val.) 2. Virtualiųjų mokymosi technologijų raida (1 val.) Virtualiojo ir e. mokymosi apibrėžimai, jų vaidmuo bendroje mokymosi sistemoje (2 3. val.) 4. Šiuolaikinės virtualiojo mokymosi technologijos (1 val.) 5. Mažosios virtualiojo mokymosi technologijos (3 val.) 6. Savikontrolė ir žinių įvertinimas virtualiojoje aplinkoje (2 val.) 7. Virtualiosios mokymosi aplinkos (3 val.) 8. Vaizdo konferencijų sistemos (3 val.) 9. Virtualiosios ir nutolusios laboratorijos (1 val.) 10. Nuotolinio, virtualiojo irelektroninio mokymosi sistemos ir tinklai (1 val.) 11. E.portfelio aplinkos (2 val.) Naujosios IT mokymesi (mokymosi intelektualizavimas, semantiniai tinklai, socialiniai 12. tinklai, mobilumas ir kt.) (2 val.) Virtualiojo mokymosi priemonių ir sistemų panaudojimo praktinės rekomendacijos (2 13. val.) Studijų metodai: Paskaitos, laboratoriniai darbai, individualus darbas, egzaminas. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darbo užduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu rašomas galutinis pažymys, atskirus pa- žymius padauginus iš svertinio koeficiento irsusumavus sandaugas. Pagrindinė literatūra Leidinio KTU Egz. Ar yra bibliotekoje sk. fak. Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas KTU egz. metod. šifras knygyne sk. kab. Targamadzė A., Normantas E., Rutkauskienė 1. D., Vidžiūnas, A. Naujos distancinio švietimo Taip galimybės. 1999. Vilnius: Standartų spaustuvė. Targamadzė A.,Daujotytė V.,Klimka L., Kriščiūnas K.,Šviedrys R.,Lukoševičius A., Klimkevičius L. 2. Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos Taip raidos paieškos. Kaunas: Technologija. 2002, 270 psl. Rutkauskienė D., Targamadzė A. ir kt. Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas. Mokomoji knyga. 3. Taip Kaunas: Technologija. 2007. ISBN 9955-25-190-5. 188 psl.

143 Leidinio KTU Egz. Ar yra bibliotekoje sk. fak. Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas KTU egz. metod. šifras knygyne sk. kab. Rutkauskienė D.,Targamadzė A. ir kt. Nuotolinis 4. mokymasis. Mokomoji knyga. Kaunas: Tech- Taip nologija. 2003. ISBN 9955-09-321-8. 256 psl. Bernath U., Szucs A., Tait A., Vidal M. Distance 5. and e-learning in transition. 2009. ISTE Ltd and Ne John Wiley&Sons inc., 857 p. Papildoma literatūra Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas D.Rutkauskienė, E. Pociūtė, A.Targamadzė, M.Strička. Lietuvos virtualus universitetas. 1. Kaunas: Technologija. 2006, 170 psl., UDK 378.4(474.5)li374, ISBN 9955-25-051-8. Targamadzė A., Petrauskienė R., Rubliauskas D. Influence of Technologies on Quality 2. of Distance learning // Electronics and Electrical Engineering. – Kaunas: Technologija, 2010. - No. 6 (102). – P. 131 Targamadze A., Petrauskienė R. Impact of information technologies on modern learning 3. // Information Technology and Control. – Kaunas: Technologija, 2010. Vol. 39, No. 3, P. 169 – 175. Užsiėmimams reikalingos auditorijos (patalpos), techninė bazė ir programinė įranga Nominalus vietų skaičius Būtina įranga/ Užsiėmimo tipas Auditorijos (patalpos) tipas auditorijoje pastabos

Koordinuojantysis dėstytojas Pareigos Mokslo laipsnis, pavardė, vardas Tabelio Nr. profesorius TARGAMADZĖ Aleksandras 6031 Padalinys Pavadinimas Kodas Indėlis, % Programų inžinerijos katedra 1407 100 Studijų modulio vedimo forma Nr. 1

Studijų forma Struktūra Semestras Iš viso val. Kred. T P L S R P D 24 0 12 124 160 4 Dėstomoji kalba lietuvių L anglų A rusų R prancūzų P vokiečių V kita Kt. Auditorinių užsiėmimų planas Akademinės valandos Akademinės valandos Temos Nr. Temos Nr. T P L T P L 5. 0 0 16 8. 0 0 16 Iš viso: 0 0 32 Savarankiško darbo užduočių grafikas ir jų įtaka galutiniam pažymiui

144 Įtaka Užduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savaitė (o) Užduoties Temos(ų) Iš viso, paž, tipas Nr. val. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20 % Individualus 5-9 48 30 * 0 darbas Labora- torinio darbo 5,8 32 20 0 0 gynimas Egzaminas 1-13 24 50 0 Iš viso: - 104 100

145 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

17.2 Studijų modulio programa anglų kalba

T 120 M 183 Renewal date Module Accredited Registr. Code Branch of Science Progr. until №. Entitlement Technology-based learning tools and systems Prerequisites Bachelor’s degree Main aim Introduced with the modern learning technologies, their evolution and influence on the learning process Provided knowledge and abilities Give knowledge about the evolution of learning technologies and their role in the learning process, the self-control and knowledge examination systems, virtual learning environments, video conferencing, virtual laboratories, e-portfolio system, distance and virtual learning systems and networks, the use of the modern IT in the learning. Train the ability to use of the IT in the organi- sation and planning of learning. Summary Futured in the learning technologies, their evolution, role and place in the learning process. Pro- vides guidance on modern learning technologies: virtual learning environments, video conference systems, virtual self control and knowledge examination systems, virtual and remote laboratories, the emploiment of modern information technology in the learning. Level of module Level of programme Subject group (under the regulation of the area) Subject level Cycle Type First Master Special Subjects of the Study Field Syllabus №. Sections and themes (academic hours) 1. Introduction, information about the study module (1 h.) 2. The evolution of virtual learning technologies (1 h.) 3. The definition of virtual and e. learning, its role and place in the learning system (2 h.) 4. The modern technology of virtual learning (1 h.) 5. “Small” virtual learning technology(3 h.)

146 №. Sections and themes (academic hours) 6. Self-control and knowledge examination in a virtual environment (2 h.) 7. Virtual learning environments (3 h.) 8. Video conference systems (3 h.) 9. Virtual and remote laboratorines (1 h.) 10. Distance, virtual and e-learning systems and networks (1 h.) 11. E-porfolio environments (2 h.) The modern IT ir the learning (intelectualization of learning, semantic networks, social 12. networks, mobility, etc.) (2 h.) 13. Practical recommendations for the use of the virtual learning instruments and systems (2 h.) Teaching/learning methods: Lectures, laboratory works, an individual work, exam Evaluation procedure of knowledge and abilities: Ten grade and gathered evaluation system is applied. The semester˙s individual work tasks are evaluated by grades; the final grade is given during the examination session while multiplying particular grades by the lever coefficient and summing the products. References Edition in KTU li- Number of brary In KTU ex. in the №. Title Number book- methodical Pressmark of exem- store cabinet of plars the depart. Targamadzė, A., Normantas, E., Rutkauskienė, D., Vidžiūnas, A. Naujos 1. Yes distancinio švietimo galimybės. 1999. Vilnius: Standartų spaustuvė. A.Targamadzė, V.Daujotytė, L.Klimka, K.Kriščiūnas, R.Šviedrys, A.Lukoševičius, L.Klimkevičius. 2. Yes Mokslas, technologija ir visuomenė: harmoningos raidos paieškos. Kaunas: Technologija. 2002, 270 psl. D. Rutkauskienė, A.Targamadzė ir kt. Nuotolinio mokymosi dėstytojo vado- 3. vas. Mokomoji knyga. Kaunas: Tech- Yes nologija. 2007. ISBN 9955-25-190-5. 188 psl. D. Rutkauskienė, A.Targamadzė ir kt. Nuotolinis mokymasis. Mokomoji kny- 4. Yes ga. Kaunas: Technologija. 2003. ISBN 9955-09-321-8. 256 psl.

147 Edition in KTU li- Number of brary In KTU ex. in the №. Title Number book- methodical Pressmark of exem- store cabinet of plars the depart. Bernath U., Szucs A., Tait A., Vidal M. Distance and e-learning in transition. 5. No 2009. ISTE Ltd and John Wiley&Sons inc., 857 p. Additional literature №. Title D.Rutkauskienė, E.Pociūtė, A.Targamadzė, M.Strička. Lietuvos virtualus universitetas. 1. Kaunas: Technologija. 2006, 170 psl., UDK 378.4(474.5)li374, ISBN 9955-25-051-8. A.Targamadze, R.Petrauskiene, D.Rubliauskas. Influence of Technologies on Quality of 2. Distance learning // Electronics and Electrical Engineering. – Kaunas: Technologija, 2010. - No. 6 (102). – P. 131 A.Targamadze, R.Petrauskienė Impact of information technologies on modern learning // 3. Information Technology and Control. – Kaunas: Technologija, 2010. Vol. 39, No. 3, P. 169 – 175. Coordinating lecturer Position Degree, surname, name Schedule №. Professor TARGAMADZĖ Aleksandras 6031 Subdivision Entitlement Code Contribution, % Department of Software Engineering 1407 100 Study module teaching form №. 1

Structure Mode of studies Total Semester Ind. Credits Lectures Pract. Lab. hours work A S D 24 0 12 124 160 4 Languages of instruction: Lithuanian L English E Russian R French F German G Other Oth. Plan of in-class hours Academic hours Academic hours №. of Themes №. of Themes Lectures P L Lectures P L 5. 0 0 16 8. 0 0 16 Total: 0 0 32 Schedule of individual work tasks and their influence on final grade

148 Influ- Week of presentment of task (*) and reporting (o) №. of Total ence on 17- syllabus hours grade, 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 20 % Homework 5-9 48 30 * 0 Reporting for labora- 5,8 32 20 0 0 tory work Exam 1-13 24 50 0 Total: - 104 100

149 Rekomendavo KTU Informatikos fakulteto studijų programų komitetas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Aleksandras Targamadzė

Technologijomis grįsto mokymosi priemonės ir sistemos

Mokomoji knyga

Redagavo R. Nacevičienė Maketavo K. Labašauskaitė

2011-11-30. 9,5 sp. l. Išleido leidykla UAB „TEV“, Akademijos g. 4, 08412 Vilnius Gamino leidykla UAB „TEV“, Akademijos g. 4, 08412 Vilnius