M. K. Čiu ir pasaulis
Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu 2005
Festivalyje dalyvavo plačiai ži KAROLIS RIMTAUTAS nomi Lietuvos menininkai daininin KAŠPONIS kai Eduardas Kaniava, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, pianistė Birutė Vainiūnaitė, var gonininkai Gediminas Kviklys, Ber ienas aktyviausių muzikos nardas Vasiliauskas, kompozitoriai renginių organizatorių - Vytautas Barkauskas, Giedrius Lietuvos muzikų rėmimo Kuprevičius, aktorės Virginija Ko- Vfondas, įkurtas 1992 m., chanskytė, Gražina Urbonaitė ir telkiantis lėšas ir teikiantis paramą daugelis kitų. menininkams - kasmet koordinuoja Koncertavo meno kolektyvai, ir įgyvendina apie dešimt projektų. kaip antai Čiurlionio kvartetas, for Tai menų festivaliai „Druskininkų tepijoninis trio „Musica camerata vasara su M. K. Čiurlioniu”, „Sugrį Baltica”, Valstybinis dainų ir šokių žimai” (skirti lietuvių menininkų ansamblis „Lietuva”, chorai „Vil užsienyje veiklai Lietuvoje), muzi nius” ir „Jauna muzika”. Įspūdingi kiniai projektai „Alma Mater Mu- būvo koncertai - snsitikimai sū sicalis”, „Beauštanti aušrelė”, „Visa Marcinkonių, Zervynų ir Puvočių gino pavasaris”, „Jaunųjų talentų tradicinės (liaudies) muzikos atlikė globa” ir kiti, apimantys daugelį jais. Lietuvos miestų bei miestelių. Menų Ženklią vietą koncertinėse pro festivaliuose, be muzikinių progra gramose užėmė atlikėjai iš Užsienio mų, organizuojamos parodos, kon šalių, - Leonid Dorfman iš Vokieti kursai, literatūriniai vakarai, meis jos, Tomona Miyazaki iš Japonijos, triškumo kursai. Alexander Panizza iš Argentinos ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Trečiasis tarptautinis menų fes kiti. tivalis „Druskininkų vasara su M. Daugelis tarptautinio menų fes K Čiurlioniu 2005” vyko birželio tivalio dalyvių ir svečių kulmina 5-rugsėjo 23 d. Šio ir ankstesniųjų ciniu renginio tašku vertina M. K M. K. Čiurlionis - reta, unikali lietuvių festivalių (2003 ir 2004 m.) pagrin Čiurlionio studijų savaitę. dinę, didžiąją dalį sudarė koncertai, meninė individualybė, pasitaikanti kartą kuriuos rengė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Festivalyje išlaikyta savita per kelis šimtmečius struktūra: sekmadieniais Druski M. K. Čiurlionio ninkų bažnyčioje, kartą per mėnesį studijų savaitė Senosios Varėnos bažnyčioje vyko Landsbergio „M. K Čiurlionio vai 1990-2002 metais Nacionaliniame vargonų, chorų bei įvairių ansam kystės Lietuvą”, Rasos Andriušy- M. K. Čiurlionio dailės muziejuje . K. Čiurlionio kūrybą, jo blių koncertai. Druskininkų sana tės-Žukienės „Romantinė vaizduo Kaune. torijų salėse, M. K. Čiurlionio me gyvenimą studijuoja dailė tės stichija M. K. Čiurlionio kūrybo Antrojoje M K. Čiurlionio studi tyrininkai, muzikologai, morialiniame muziejuje ir muzikos je”, Leonido Melniko „Ekologija ir jų savaitėje 2004 m. gerokai plėtėsi Msemiotikai, kultūrologai. Diserta mokykloje, kitose vietose vyko so muzika”, Dariaus Kučinsko apžval tyrimų ratas, žymią pranešėjų dalį cijose, knygose, dešimtyse straips listų bei ansamblių koncertai. Drus ginis pranešimas apie M. K. Čiur nių atskleidžiamas kuris nors me kininkų miesto muziejuose, V. K. lionio muzikos fondo tyrimus nininko kūrybos ar gyvenimo bruo Nukelta į 8 psl. Jonyno galerijoje, Viešojoje bib liotekoje vyko parodos, literatūriniai žas. Stebime didelę darbų įvairovę. Dešimtmetis po dešimtmečio jie kei vakarai, susitikimai, buvo rodomi ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO PUSLAPIUOSE filmai apie M. K. Čiurlionį. tėsi, gilėjant meno tyrimams, at skleisdami vis naujus, dar neatpa M. K. Čiurlionis ir pasaulis • M. K. Čiurlionis • „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu 2005” dešimtą kartą žintus, menininko kūrybos savitu M. K. Čiurlionio žodis • Apie naująjį Arūno Matelio pakvietė jaunuosius smuikininkus į mus. Pirmojoje M. K Čiurlionio stu filmą • V. V. Landsbergio eilėraštis meistriškumo kursus, kurie baigėsi smuiko muzikos švente. Koncertavo dijų savaitėje 2003 m. išsiskyrė šie • Sol. Pranė Radzevičiūtė kursų kamerinis orkestras, vado darbai: Jono Bruverio „Gamta M. K. Čiurlionio kūryboje”, Vytauto vaujamas Lauryno Vakario Lopo. 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 15 d.
Ramybė
M. K. Čiurlionis ROBERTAS KETURAKIS Tu pasakei: Pabandykime šiandien pasiekti M. K. Čiurlionio genijaus tragizmas: save - netikėtus, nežinomus, nelauk tus. jis negalėjo nebūti, šitas Visumos žynys, bet nežinojo, kad Tai buvo Maldos tęsinys? Tai buvo Lūkesčio tęsinys? mums užteks ir nuo Visumos krintančio šešėlio Tai buvo Vilties tęsinys?
O gal buvome vien mudu, Ramybė Pavasaris panorę patikrinti, kiek šviesiausioji (1904-1905) (1907-1908) mūsų pasaulio dalis sutampa su Pasaulio sutvėrimu? Liūdniausias MLČ paveikslas. Pažiūrėk, tai pušies siluetas: tiesus kamienas, griežta Ramybė, nejuntanti, kaip tyliai rieda ašaros. šakų architektūra ir spygliuotos šluotelės. • Žvelgiau į Tave iš toliau: lieknas siluetas, ant krū Bet štai: tarp tų spyglių baltos kaštonų žiedų tinės sudėtos rankos, oriai pakelta galva, susikaupi pilaitės. Kaštonas padovanojo pušiai savo papuo Kai išėjome į slėnį, saulė jau lei mas. šalus... dosi Likimo sudėliotame rėme: viršu Neužmiršk, jog tai - Pavasaris, taigi dosnumo, je - karstas, apačioje - kelio dulkės, Ką Tu galvoji? stebuklų ir pasakų laikas. Be to, matai, kiek iš kairės ir dešinės - karstą keliantys Meno kūriniai, ypač talentingi meno kūriniai, ati nuostabių drugių virš žydinčios pievos! Galimas siluetai - žmonių, šešėlių, dvasių? tolina nuo realybės, tarytum užbrėžia ribą: tobula - dalykas, kad didingoj pušy ilsisi nuostabūs, dideli Ilga eisena leidosi į violetiniu netobula. Kodėl? drugiai. ūku apsemiamą slėnį, šviesa auksi Koks Rojaus ilgesys! no kiparisų viršūnes ir slegiančią tylą. Ten turėjo atsiverti tamsa. Bejėgiškas Mirties ženklas - kaip nuovargio paveikslas. Ūmai kelias pradėjo kilti. Tu atsisukai - švytėjo plaukai, kakta, akys. Ar Tu matai eisenoj veidus? - paklausiau. Taip, Tu atsakei, savo ir Tavo veidus.
^se^,
M. K. Čiurlionio genijaus tragiz mas: jis negalėjo nebūti, šitas Visumos žynys, bet nežinojo, kad mums užteks ir nuo Visumos krin tančio šešėlio. Aš taip arti jaučiau Tave, kad atrodė, jog tomis pačiomis mintimis aprėpsime tiek amžių siektą ben drumą. Aš taip arti jaučiau Tave, kad atrodė, jog neįmanoma bus išsiskirti. Mes ir neišsiskyrėme. Mes tik nuėjome įspėti kitų, kad nesibaimintų, jog paklydome. Pavasaris Žuvys 2005 SPALIO 15 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS
Saulės sonata Pavasario sonata Auka
Žuvys (1907) lyg galvijų banda atokaitoje, ir kaip po akimirkos ims švilpti, kibirkščiuojanti galia Šis Zodiako ženklas užima visas sferas - — keičianti, dainuojanti, žaidžianti, šėlstanti, lekianti, išbudinanti - ir kaip vaikiškai veržimosi begalybėn ženklas. paprastai viską išreiškė MKČ, vaikiškai Tai jaučiu ir Tavo sieloje, kurios šviesa siekia ir Tavo kūrybą: neapsiriboti, neapri paprastai - nelyg Elenytė, tavo vaikystės boti, neriboti! . patikėtinė -
Savyje beveik nejaučiu to veržimosi begalybėn, nors atsimenu, kaip mane traukė Auka (1909) aukštis. O dabar? Kaip klastingai Tave, Angele, apsupa juodos O dabar - pabudink mane: aš toks aukos juodų dūmų sparnas... sunkus... Ir kaip tolsta nuo Tavęs šviesusis Aš toks sunkus greta Tavo veržimosi siekis... O gal aš kažko nesuprantu, gal ši begalybėn- paslaptis yra didesnė nei man atrodo? Gal siela, suaugusi su kūnu, ir dvasia, Dievo siųsta perspėti, jog artėja kūno sunaikinimo Saulės sonata akimirka, gal jos persmelks viena kitą, aukos papildys viena kitą — auka gelmės, (1907) Finale kuri yra žemai, ir auka aukštybių, kur sklinda Kūrėjo alsavimas, gal... Mačiau, kaip Tu vos vos krūptelėjai, stabtelėjusi prie šio rūstaus paveikslo. Rūsčiai naikinami medžiagos ir formų pasauliai, voratinklis gula ant (drauge su Žvaigždžių sonata (1908) Žvaigždžių sonata- Allegro mirtimi) išnykstančios formų būties. Užgaidi ir tingi medžiaga nyksta lėtai — Allegro - Andante dar spindi ūkana apvelkami šviesuliai, dar dunkso lyg sarkofage saugomi formų liku Tu: čiai, dešiniajame paveikslo kampe slystan ... Visiška tamsa, tyla, vėsuma... Keista, tys kartu su išnykstančia materija į Niekur. švelni, tyro moters balso dainuojama melodi Tamsusis Karūnuotasis - kas jis? Siela, ja (atrodė, lyg dainuotų pats mėnulis, pasidavusi geismui susimaišyti su medžia kabantis danguje) vilnijo per tamsą. Kokia ga? Tamsos Kunigaikštis? Mirtis? harmonija! Ta daina, ta tamsa, ta vasaros Iš tolo panašus į didingąjį REX. naktis. Štai aš pakėliau akis į dangų ir... Tik ir tolo. nustėrau. Niekada nebuvau mačiusi tokių Iš arčiau: savo vaidmenį atlikusiojo ryškių žvaigždžių, niekada jos nebuvo taip finalas. arti manęs, niekad jų nebuvo tiek daug! Perspėtam pasigailėjimo nebūna. Mane apėmė kažkoks svaigulys; pasijutau Perspėtam pasigailėjimo nebūna? beprotiškai laiminga. Tada atsiklaupiau ten, Aš tyliu. ant šaltos žolės ir iš pačių širdies gelmių Tu irgi tyli. ėmė lietis malda. Aš nepamenu, ko prašiau, Po kiek laiko suspaudi mano plaštaką ir už ką dėkojau... Greičiausiai tai tebuvor pasislepi manyje. Dieve - ar — myliu Tave... Prisiminiau šį Tavo šviesųjį įspūdį. Žvelgdamas į Žvaigdžių sonatą, išgirdau: Pavasario sonata Dieve... Myliu Tave... (1907) Andante Taip sutampa sielos ir pasauliai. Taip Dieve mano, kokia auksinė jauki šviesa ir jie vienas kitą papildo. kaip vaikiškai miega vėjo malūnai, ir kaip Kaip šviesu man Tave mylėti - gražiai visi keturi vėjai miega savo malūne debesyse, ir kaip snaudžia sugulę kalvos — Nukelta į 4 psl. Žvaigždžių sonata - Andante
Niekada nebuvau mačiusi tokių ryškių žvaigždžių, niekada jos nebuvo taip arti manęs, niekad jų nebuvo tiek daug! 4 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 15 d. M. K. Čiurlionio žodis
pniūkstu suvokęs, kad šian dienos sau pataikaujantis ir Jei genijus ką nors mums paliko, tai tame žodyje, tuose gar savęs neieškantis žmogus suose, tose spalvose turėtų slypėti milijonąkart daugiau nei Adažniausia siekia vien reikšmingo, patogaus fono. šią akimirką sugebame suprasti. Džiaugiuos pastebėjęs tuos, kurie dar neprarado vaikiško smal sumo ir nenuščiūvančios minties: jei mui ar net sočios savimeilės sudrumsta (gal genijus ką nors mums paliko, tai tame žodyje, apakinta?) dvasia. tuose garsuose, tose spalvose turėtų slypėti mili Seniai jaučiau, kad kelionė į M. K Čiurlionio jonąkart daugiau nei šią akimirką sugebame didingą ir žmogaus dieviškumą liudijančią suprasti. begalybę turėtų prasidėti nuo Jo žodžio. Tokia nenuščiūvanti mintis ir smalsumas Jis atidus, tas žodis, mūsų vaikiškumui, jis gali išgelbėti iš niūriausių aklaviečių. išsaugojo Kūrėjo alsavimą. Viena tokių aklaviečių yra bandymas M. K. 1901 m. balandžio 13 dienos įrašas M. K. Čiurlionį paversti kasdienybės apyvartos objek Čiurlionio dienoraštyje: „Nebūsiu laimingas, tu. abejoju savo pašaukimu ir talentu, ir nieko Tokiam supaprastinimui galimybę, regis, nepasieksiu, būsiu niekas, bet suvoksiu savo duoda pats M. K Čiurlionis — jo kūryboje panei padėtį, nesvajosiu, bet atsiminsiu savo svajones, giamas struktūrinis priklausomybės principas. nes jos nebuvo juokingos...” Knygoje M. K. Čiurlionio žodžio kūryba bet Taip, nėra ir nebus laimingų, bent vieną kuris tekstas, bet kuri teksto dalis, net dvylikta kartą prisilietusių prie žvaigždžių... sis laiškas Devdorakėliui, susidedantis iš dviejų žodžių, turi savo struktūrą, nepriklausančią nuo et dar neatsitraukime nuo to įrašo dieno greta esančių arba priklausančią tiek, kiek lei raštyje. Ar jums neatrodo, kad tie žodžiai džia M. K. Čiurlionio kūrybos visuma. Arba prik kyla iš mūsų nutylėjimų ir savo suvokto lausančią tiek, kiek sugeba aprėpti mūsų vaiz Bribotumo kančios? Bet, Dieve mano, kaip tokia duotė ar interpretacijos drąsa. me žūtbūtiniame nuosprendyje Kūrėjas klydo, Šita detalių autonomija ir pilnatvė skaudžiai tikriausiai ir mūsų graužatyje yra bent viena ne suklaidina. Įprasta manyti: jei stabteliu prie didelė klaida, atverianti viltį, jog nesame vien kurio nors M. K. Čiurlionio paveikslo, kartą per dulkių žmonės... - dešimtmetį išklausau vieną ar kitą Jo simfoniją, Tai dvasinė genijaus brolystė. perskaitau vieną - du laiškus Sofijai ar Pasaką - Jos nepajus ir nesupras vien bedvasis, pa ir galiu manyti, jog žinau M. K Čiurlionį. saulio kūryboje nedalyvaujantis, dieviškam tobu Titaniškas darbas - atskleisti šimtmečio, o lumo planui prarastas žmogus. M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė-Čiurlionienė gal tūkstantmečio M. K. Čiurlionį. Taip, neužmiršk savo svajonių, nes jos nebu Ne vienos akimirkos - amžių. vo juokingos. Ne detalės M. K. Čiurlionį - genijaus am Prisipažinkime, jog tai mus jei ne išgąsdina, tai suglumina, nes, pedagogiškai bylojant, ūmai žinybės begalybės. ROBERTAS KETURAKIS išnyra mūsų nepasiruošimas tokiam visuotinu
tyro ir man nepasiekiamo. kurlink mes einame, Viešpatie? Tai paskutinis MKČ laiškas Pavydžiu Tau. Kame to kelio galas?” dvylikos laiškų vėslelyje. Čiurlionis Kokia didelė turi būti dvasia, Kiek išgyvenimų, jausmų, vaiz Atkelta iš 3 psl. kad galėtų užgniaužti deginte degi duotės, švelnumo, graudulio, Ad marginėm nantį klausimą: kur aš einu, kame pakylėjimo spinduliuoja vienuoliko mano kelio galas? Apgaubti savo je laiškų! Kokie jie didingi išgyveni MKČ mus pasitiko nusigręžęs. šviesa visus, įaugti visuose - tai ir mų pilnatve, o tuo pačiu vaikiškai Matėm Jo sunkią galvą. yra kelionės tikslas? trapūs ir pažeidžiami, kokie Liūdną? Susimąsčiusią? Mudu taip pat pakartojame išmintingi - Regėjom Jo tamsų siluetą - lyg tuos klausimus. Kasdien. Ir tikime, Ir štai tas atsidūsėjimas: akmeninį. kad išgirsime atsakymą - gal savo ŽINAI, ARI. Aš norėčiau leisti Jam sug meilėj, gal savo tyloj, gal savo Daugiau nieko. Patvirtinimas rįžti vaikystėn, Tu pasakei. Ar atsivėrime - laimei ir kančiai, (ar viltis?): žinai. įsivaizduoji Kastuką basą, esantiems ir busimiesiems. Ir kreipinys. žemuogėtu veidu, akimis Psalmėje negirdėjau pasimetu- Iš pradžių aš pasimečiau: man kupinomis kylančių prieš vėją siojo ar paklydusiojo. Tik mačiau atrodė, kad laiškas, kaip ir kiti aitvarų? Be šitų paveikslų, be gelsvos šviesos ratą, rankomis sus vienuolika, buvo žydinčios sielos ėjimo į kančią ir aklavietę, be paustą spinduliuojančią galvą ir kalba, tiktai mus pasiekė mažytė genijaus aureolės - ar įsivaiz šešėlius. Pasaulis tylėjo. Šviesa taip nuotrupėlė, o visa kita pasimetė duoji? pat. Laikas atrodė nebylus. arba buvo kažkieno paslėpta. Ne, atsakiau liūdnai. Staiga pamatėme į mus atsuk Bet tikslinimai kreipė vien į šį Ir aš neįsivaizduoju, tarei. tus veidus - jie laukė mūsų atsaky variantą: tiktai du žodžiai! Bet man atrodė, kad Tu kažką mo. O kas už jų? nutylėjai? Kokia didelė pagunda yra Man atrodo, kad išgirdau: kad Rex Nejaugi tvirtinimą, kad pratęsti šią Psalmę, palikti joje nors ir kas būtų, aš ištyersiu savo širdį; genijų užaugina tik vaikystė? lašelytį savos patirties, žinojimo ir kad ir kas būtų, niekas neturės Rex (1909) tikėjimo... Bet vos tik pradėjau: teisės priekaištauti, kad nebuvo Kelio dulkėse matau Tavo ištarti svarbiausieji dalykai; kad ir Aš Jo bijau. Psalmė pėdas, Viešpatie. Leisk man eiti kas būtų, jau ne žodžiai turėjo po Aš bijau nerasdamas toje šaltoje greta... - pajutau, kad paklydau. vienuolikos žingsnių kalbėti - pati tobulybėje vietos savo sielai. MKČ Psalmė prasideda kreipiniu: meilė; kad ir kas būtų, savo ilgesio, Nejaugi mano siela iš tiesų yra „O Viešpatie! Nušviesk, mal prisirišimo ir tapatumo išsakyti neį pasinėrusi medžiagoje ir mirtyje, dauju, kėlią mano, nes jo nepažįs Laiškai (1906) manoma. nejaugi jinai niekada neišgirs kvie tu”. timo NAMO, nejaugi ji nepasieks Baigiasi klausimais: Dvyliktasis MKČ laiškas Ir Tu tai žinai, Ari - aukštesnės kilmės prisiminimų? „Ar ilgas dar bus mūsų kelias, Devdorakėliui pats trumpiausiais: Tu žvelgei gėrėdamasi ir didžiuo Viešpatie? Tu liepi to neklausti? Bet ŽINAI, ARI. damasi, ir išgyvendama KAŽKĄ 2005 SPALIO 15 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 5 Apie naująjį Arūno Matelio filmą Prieš parskrendant į Žemę
VYTAUTAS V. LANDSBERGIS žiūrovą. Filmas „Prieš parskren dant į Žemę” tarsi neturi tikslo, tik būti. Būti šalia paprastų žmo aujasis Arūno Matelio filmas nių ir jų skaudžių likimų. Tai dvi „Prieš parskrendant į Žemę” lypis filmas — jame egzistuoja ir gerokai skiriasi nuo visų paprastas žmogiškas jausmas — Nkitų, anksčiau šio režisieriaus su meilė savo sergančiam vaikui, ir kurtų filmų. Nėra jis blogesnis ar naivus kosminis ar net dieviškasis geresnis, jis tiesiog visiškai kitoks. suvokimas — visi juk kada nors Jis, sakyčiau, netgi yra nemeniškas mirsime... Tai tarsi šviesi medi ta tradicine, poetinės lietuviškos tacija apie Gimimą ir Mirtį, apie dokumentikos prasme. Jis nenudai žmogaus dvasinių galių stiprumą. lintas, primenantis fakto literatūros Ir apie trumpas mūsų gyvenimo šedevrus, istorinių dokumentų ro sekundes Amžinybės akivaizdoje. manus, kai tekste tarsi nebesijaučia jokios autoriaus interpretacijos ar pozicijos, o tiesiog konstatuojamas aigiant šį trumpą komen faktas, dokumentas ar būsena. tarą, pasiekė žinia, kad Paradoksalu, bet kartais šis sausas, B nepadailintas faktas jaudina žymiai Leipcigo kino festivalyje labiau, negu ašaringi dūsavimai ar naujasis Arūno Matelio filmas pseudofilosofiniai marazmai. Nuo pelnė pagrindinį apdovanojimą fakto fiksavimo ir prasidėjo kinas. — „Aukso balandį". Tai tik paro Vėliau šią fakto kryptį — jau kaip do, kad retsykiais pasigirstančios Amerikos avangardinio kino mokyk lą — išpuoselėjo Jonas Mekas su kalbos apie lietuviško kino mirtį bendraminčiais, praturtinęs ją kino yra išties nemirtingos. Sėkmės, dienoraščio, privataus eseistinio fil Arūnai! mavimo ieškojimais. Visa tai pra tęsia ir naujasis Arūno Matelio fil mas. Turiu prisipažinti, kad, sužino jęs apie ką bus neseniai sukurtasis Arūno filmas, truputį sunerimau. Filmas apie vaikus, sergančius leukemija? Kai kurie estetikos va dovėliai teigia, kad vaiko liga ir mir tis nėra meno objektas. Tai kažkuria prasme smūgis „žemiau juostos”, Arūnas Matelis S. Venckaus nuotr. nes žiūrovas negali likti abejingas tokiai temai. Bet ne dėl meninių Gal šis Arūno filmas bus nauja estetinių priežasčių, o grynai dėl žmogiško gailesčio bei kitų psi lietuviško kino kregždė, grąžinanti mus chologinių ar net fiziologinių reakci jų- realybė n, verčianti susimąstyti ir geros Tačiau, nuėjęs į Arūno filmo peržiūrą, buvau maloniai nustebin dokumentikos mėgėją, ir paprastą tas — jokios antiestetikos. Jautri, netgi buitiška paveikslų, video nuo kasdienių TV programų žiūrovą traukų serija, su paprasčiausiais kasdienybės liudijimais — žmonių, į mielai imasi Arūno paliktąja video sias filmo paradoksas — jame nėra kurių gyvenimą atėjo liga. Gyve kamera filmuoti save ir savo arti jokios nevilties, tik šviesa. Jei Rytų nimas Santariškių ligoninėje nesi muosius. Taip pat noriai jie pasako religijos moko mus būti Čia ir Da baigia, vaikai ir čia lieka vaikais, gal ja Arūnui savo meilės istorijas, kuria bar, tai tą patį be jokių Rytų filosofi tik gerokai sensteli jų žvilgsniai. Bet ateities planus. Tai ir yra didžiau jų žmonės išgyvena Santariškių ir čia jiems reikia pramogų — tad jie onkologinėje ligoninėje. Jie tiesiog ima džiangtis kiekviena diena ir stengiasi per daug negalvoti apie Dešimtojo A. Matelio filmo VYTAUTAS V. LANDSBERGIS • DEBESYS PANAŠUS Į ŽMONĖS rytdieną. O jei ir galvoja, tai tik po zityviai. Ir koks atsiranda artimo „Prieš parskrendant j Žemę” meilės pojūtis — to realiame gyve lietuviška premjera numatoma vieni debesys nime, būdami sveiki, dažnai nepati- Vilniuje spalio pabaigoje. riame. Rojūs pragare — taip būtų Naujasis A. Matelio filmas- plaukia žemai galima apibūdinti šį naująjį Arūno tai jautri ir lyriška esė iš Santa Matelio filmą, kurį pasižiūrėti rei kiti aukščiau riškių vaikų ligoninės. Filmas kėtų visiems, sergantiems depresi žemieji debesys ja, didybės manija ar nevisavertiš- sukurtas A. Matelio kūrybinei vakarais dažnai žaibuoja ir lyja kumo kompleksais; visiems, užsi grupei „Nominum” bendradar imantiems apkalbomis ir svetimų biaujant su Vokietijos kino išsigiedrijo bėdų skaičiavimu. Tam, kad nurim- kompanija „Tag/Trau” bei di tume ir apsidžiaugtume: mes dar žiūriu j žvaigždėtų dangų džiausiu Vokietijos televizijos čia, dar gyvi, tad nevarykim Dievo kol prisimenu medin... kanalu ZDF, Vokietijos - Pran cūzijos kultūros TV kanalu kad jis Gal šis Arūno filmas bus nauja lietuviško kino kregždė, grąžinanti ARTE. jau mus realybėn, verčianti susimąstyti (BNS) ir geros dokumentikos mėgėją, ir buvo paprastą kasdienių TV programų 6 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 15 d. Sol. Pranė Radzevičiūtė 1910-2005 nuo Žuveliškių iki Hamiltono
PETRAS PETRUTIS
uz. Kazys Skaisgirys keletą dienų prieš savo mirtį klus- telėjo, ar aš nepažįstu Ka Mnadoje gyvenančios sol. Pranės Radzevičiūtės? Jam rūpėjo ar ji gyva, ar jau mirusi. Aš pažadėjau pasiteirauti ir jam pranešti. Deja, K. Skaisgirys netikėtai ir negrįžtamai iškeliavo į Anapus. Šių metų birželio 30 d. vartant Draugo dienraščio lapus, į akis krito liūdna žinia - paskelbtas mirties praneši mas. Pasirodo, kad buvusi Lietuvos valstybės operos solistė Pranė Radzevičiūtė-Klimienė mirė š. m. birželio 18 d. Hamilton, Kanadoje. Pr. Radzevičiūtė gimė 1910 m. balandžio 7 d. Žuveliškių kaime Raseinių valsčiuje ir apskrityje. Šeimoje augo aštuoni vaikai. Pra nutė vaikystėje ėmė svajoti apie mokslą muzikos mokykloje. Motina rodė pritarimą. Tėvas troško dukrai praktiškesnio išsimokslinimo. Ilgai niui šeimos galva (tėvas) pakeitė
Kairėje: Solistė Pranė Radzevičiūtė „Madame Butterfly" operoje Lietuvos Valstybiniame teatre, Kaune 1941 m.
Apačioj: Nuo 1948 iki 1950 metų Lietuvos operos solistė P. Radzevičiūtė dirbo New Brunsvvick (Kanada) ūkyje kaip tarnaitė.
Pradžioje įkritau tokion neviltin, jog juodžiausios mintys galvon lindo, bet vėliau... šuo, sako, ir kariamas pripranta... 2005 SPALIO 15 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 7 savo nuomonę ir Pranutė buvo priimta į Lietuvos girdi, serganti vyresnio amžiaus moteris, kurios bužius, apie gražias lietuvių dainas ir apie operos chorą. Vėliau tapo Kauno muzikos konser namus ir mažą ūkelį man teks tvarkyti. Tai išgir Lietuvą. Tokiu būdu netikėtai pagarsėjau. Vakar vatorijos prof. VI. Grigaitienės auklėtine. dusi, labai susimąsčiau, bet vilties nenustojau. operos solistė - o šiandien paprasta darbininkė, ir 1934 m. baigusi studijas konservatorijoje ir Ta serganti moteriškė numirė, o aš pasilikau tuo pačiu dėmesio verta dainininkė”. gavusi valstybinę stipendiją, išvyko į Italiją, kur toliau šeimininkauti. Lesinau septynias vištas ir Sol. Pr. Radzevičiūtė daugelį kartų dainavo mokėsi Romos Šv. Cicilijos konservatorijoje. tai buvo, prašau patikėti, didžiausias mano mal kanadiečių rengtuose koncertuose, kaskart susi Sėkmingai baigusi studijas Romoje, sugrįžo į onumas, nes su vištelėmis kuo puikiausiai su laukdama šiltų įvertinimų. Mūsų dainininkė, bai Lietuvą. 1935 m. sausio 6 d. debiutavo valstybi sikalbėjau... lietuviškai. gusi darbo sutarties įsipareigojimus, atvyko į niame teatre, operoje „Faustas”, atlikdama Muriel Lutes, mirusios fermos savi Torontą ir čia bematant įsijungė į vietos lietu Margaritos vaidmenį. Dainuodama Lietuvos ope ninkės giminaitė, vieną dieną pasiūlė pa vių kultūrinį gyvenimą. 1950 m., minint roje, savo repertuare turėjo per 40 operų. La sisvečiuoti pas jos giminaičius. Nuva 15 metų sukaktį nuo jos debiuto biausiai mėgo „Pajacų” Nedos vaidmenį, žiavome, o ten būta fisharmonijos. Pa- Lietuvos operos teatre, buvo su- „Butterfly” - Mme Butterfly,-„Onegino” - Tatja nelė Muriel, turbūt norėdama > rengtas jos rečitalis ir pa ną. Dainavimo studijas gilino Prancūzijoje ir gerbimas. Solistei pakartotinai Italijoje. Ne kartą dainavo Lietuvos talkininkavo miestuose rengtuose koncertuose. Taip Paryžiaus, Vienos, Budapešto, Berlyno, Rygos, Talino radiofonuose. 1944 m. Pr. Radzevičiūtė su tūkstančiais kitų pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Kempteno lietuvių DP stovykloje ir kt. Koncertavo įvairiose lietuvių gyvenamose vietovėse. Pr. Radzevičiūtė vėlesnes dienas be smuikininkas tėvynės leido Kanadoje. Steponas Tenka pabrėžti, jog bene Kairys. Akompa ji buvo vienintelė mūsų navo Antanas Dva operos solistų, atvykusių į rionas. užjūrį, sudarydama reika Sol. Pr. Radzevi lautą darbo sutartį. čiūtė daug kartų koncer Sutartį jai teko atlikti nuo tavo Kanados ir JAV lietu šalioje Kanados New Brunswick vių telkiniuose. Prekybi provincijoje, dirbant ilgas valan ninkas Jonas Karvelis 1954 das namų ruošoje ir žemės ūkyje. m. išleido jos įdainuotų dainų Reikia pagarbiai įvertinti jos ryžtą ir plokštelių albumą. Jame muz. ištvermę dirbti dienomis, o dažną va Prano Šopagos kūriniai. Akompa karą dainuojant scenose. Vietos laik P. Radzevičiūte 1937 m. dainavo Ramunes navo Stasys Gailevičius. raščiai mūsų dainininkę lygino su pasa partiją Karnavičiaus operoje „Gražina". Sol. Pr. Radzevičiūtė buvo ištekė kų Pelene. jusi už Antano’ Klimo. Jos vyras mirė Štai iš Pr. Radževičiūtės laiško savo Lietuvos Valstybiniame teatre, Kaune, prieš keliolika metų. Pastaruoju metu gy bičiuliams: „1948 m. birželio 19 d. atvykusi į Hali- Smetanos operoje „Parduotoji nuotaka" veno drauge su savo jaunesne seseria Ali fax, Kanados uostą, gavau baisų smūgį - paskyrė 1936 m. cija Šešelgiene Hamilton mieste. Čia ir užbaigė mane į vieną vargingiausių Kanados New savo žemišką kelionę. Brunswick provinciją, mažą Bathurst miestelį. sužinoti tiesą, tarė: ‘sakaisi, jog esi dainavusi ope Paskyrė, tiesa, labai turtingon šeimon. Visi tos roje, tai gal ką nors dabar padainuotum?’ O aš, Šaltiniai: šeimos nariai man buvo labai malonūs, išskyrus žinote, buvau tokiam pašėlusiai gerame ūpe ir senąją šeimininkę - tikrą raganą. pradėjau dainuoti dainą po dainos. Tie žmonės LTSC (Žilevičiaus ir Kreivėno Muzikologijos Pradžioje dėl to įkritau tokion neviltin, jog nepaprastai nustebo, o panelė Muriel susijaudinu archyve saugojama medžiaga ir kitais šalti juodžiausios mintys galvon lindo, bet vėliau... šuo, si apsiverkė ir apsikabino mane... niais. Bostoniškėje Lietuvių enciklopedijoje yra sako, ir kariamas pripranta... Taip ir prasidėjo naujas gyvenimas. Už poros netikra sol. Pr. Radževičiūtės gimimo data. Ji gi Praėjus kuriam laikui, man pavyko persikelti dienų man jau teko dainuoti viename moterų susi musi 1910 m. balandžio 7 d. į Moncton miestą. Čia geležinkelio stotyje mane būrime. Pasisekimas buvo kuo puikiausias. Jau Ten pat rašoma apie sol. Pr. R. plokštelėse sutiko dvi ponios. Jos mane pakvietė į automobilį. kitą dieną vietos radijas perdavė gana platų pra įdainuotus P. Šapogos kūrinius. Dainų autoriaus Mes važiavome, važiavome ir važiavome... Va nešimą. Pranešėja papasakojo apie mano daina tikroji pavardė yra Pranas Šopaga. žiuojant man pasakė, jog mane veža į fermą. Ten, vimą, mano dėvėtus lietuviškus tautinius dra-
1951 m., akompanuojant muz. Stasiui Gailevičiui, Toronto (Kanada) lietuvių Solistė Pranė Radzevičiūtė, koncertavusi Washington, DC, 1962 m. su akomp. suruoštame Vasario 16-osios minėjime, sol. Pranė Radzevičiūtė atliko pro St. Gailevičium (iš kairės) ir sol. Vaclovu Verikaičiu. gramą. 8 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 15 d.
jos universiteto studen tų audiovizualinės kom Druskininkų vasara 2005 pozicijos M. K. Čiur Atkelta iš 1 psl. lionio kūrinių motyvais. LIETUVOS MUZIKŲ RĖMIMO FONDAS Tuo būdu, manyčiau, DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ vėliau eksponuota M. K. Čiurlionio studijų Vilniaus universitete, savaitės vystosi kylan Suomijoje (apie tai rašė čia linija ir mums pa „Draugas”, 2005.01.08 ir teikia naujų žinių, min 2005.07.16). Tuo būdu dė čių, jspūdžių bei emoci ka Tarptautinės semio jų. Svarbu, kad jos tam tikos asociacijos preziden pa pastoviomis, rezul to, minėto kongreso vice tatyviomis, perspekty prezidento Eero Tarasti viomis. kCi a sis jsitikinimo ir pastangų, TARPTAUTINIS MENŲ FESTIVALIS dokumentinės parodos DRUSKININKŲ VASARA SU „Algirdo Greimo vaikystė” Tyrimų kryptys M.KČIURLIONIU eksponavimo, pavyko M. ir jų perspektyva K. Čiurlionio ir A. J. Greimo asmenybes lyg ir . K Čiurlionis gretinti aukšto mokslinio - reta, unikali M.K.ČIURLIONIO STUDIJŲ lygio kongrese Paryžiuje. lietuvių meni SAVAITĖS Antrojoje M. K Čiur nėM individualybė, pasi nigpjūč>° 1 - 7 d. lionio studijų savaitėje taikanti, kaip sako kai KONFERENCIJOS išsiskyrė savo svarumu kurie menotyrininkai, M.K.ČIURUONIS IR PASAULIS Dariaus Kučinsko prane kartą per kelis šimtme rugpjūčio 2 — S d. šimas „M. K. Čiurlionis ir čius. Tradicinės studijos A. Schoenberg”, George atskleidžia apčiuopia PROGRAMA K®nnaway (D. Britanija) mą dalį jo kūrybos savi pašnekesys — susitikimas tumų, tačiau dalis lieka „M. K. Čiurlionio kūrybos už tyrimų horizonto. aidai Anglijoje ir Pran Daugelis tyrimų telpa į Kompozitorė Jūratė Baltramiejūnaitė cūzijoje.” genetinių, semiotinių, ir muzikologas doc. dr. Rimantas As Šiais metais trečiojoje (rug lyginamųjų tyrimų pa trauskas su jo parengtu almanachu M. pjūčio 1-7 d.) M. K Čiurlionio studi dalas, dažnai jie persi K. Čiurlionis ir pasaulis M. K. Čiurlionio jų savaitėje-konferencijoje „M. K. pynę ir papildo vienas memorialiniame muziejuje Druski Čiurlionis ir pasaulis” dar ryškesniu kitą. Jie liks ir ateityje. ninkuose š.m. rugpjūčio 5 d. tapo tarptautinis faktorius, labiau Šiuo metu mintys krypsta į patirtį, dovas prof. Ivan Darault-Harris yra V. juodpusio nuotrauka. pasakojęs, kad jo senelis iš dalies atitinkantis konferencijos tikslus. kurią sukaupė modernios mokslo kilęs iš indėnų, o profesoriaus sūnus Pranešimus skaitė George Kenna- įstaigos: Tarptautinis semiotikos - Prancūzijos šaudymo iš lauko čem way iš Didžiosios Britanijos („Akies institutas Imatroje, Suomijoje, So- pionas. Priminsime, kad tradicinis simbolizmas M. K. Čiurlionio kūry ciosemiotikos studijų institutas Vie sudarė mokslininkai iš kitų šalių. indėnų ginklas - lankas su strėlė boje ir jo ryšys su E. A. Poe poezija”), noje, Mokslo apie žmogų rūmai Visų pirma minėtinas Eero Tarasti mis. Galbūt šio čempiono gabumų Cintia Cristia iš Argentinos („A- X. (Maison dės Seienes de 1’ Homme) (Suomija) pranešimas JA. K. Čiur kilmę galėtume įžvelgti prosenelių Solar ir M. K. Čiurlionis: giminingi Paryžiuje. Jų darbų turinys tikrai lionis, F. Nietzsche ir J. Sibelius”, tradicijose. Tačiau netenka abejoti, menininkai”) ir eilė kitų moksli galėtų praplėsti mūsų mokslininkų kuris vėliau buvo skaitytas Pary kad gabumų kilmės pagrindas yra ninkų iš užsienio. Įvyko pašnekesys metodologinius rėmus, primintų žiuje, Sorbonos universiteto vado tampriai susijęs su aplinkos povei - susitikimas tema „M. K. Čiurlionis perspektyviausias tyrimų kryptis. vaujamo VIII tarptautinio Muzikos kio turiniu. Manyčiau, kad minėtąjį Vokietijoje ir Japonijoje.” Reiktų atkreipti dėmesį į M. K. prasmės kongreso lietuvių sekcijoje M. K. Čiurlionio gabumų savitumą Įsimintini, emocingi ir origi Čiurlionio ypatingus sugebėjimus. „Lietuvių kultūros apmąstymai: nuo nalūs buvo Gražinos Jaronienės Remiantis sesers Jadvygos Čiurlio įtaigos, jautrumo srityje geriausiai Čiurlionio iki Greimo”. Su šia tema galėtų paaiškinti lingvistas ir psi (Senoji Varėna) pranešimas ir eks nytės atsiminimais, kuriais netektų tika susijusi Rimtauto Kašponio choterapeutas prof. Ivan Da pozicija „Senosios Varėnos dvasinės abejoti, yra tikimybė teigti, kad M. parengta dokumentinė ekspozicija kultūros židinys”, Edmundo Ged K. Čiurlionis sugebėjo valdyti žmogų rault-Harris iš Paryžiaus. „Algirdo Greimo vaikystė” apie in gaudo (Vilnius) darbas „Kosminių per atstumą, perduoti savo mintis ir telektualiųjų ir estetinių ženklų motyvų prasmės L. Truikio kūrybo valdyti kitą žmogų apčiuopto jo genezę A. J. Greimo biografijoje, ku Apie festivalio je”. Didelio dėmesio susilaukė mo pulso pagalba (Čiurlionytė J. ri buvo eksponuota „Lietuvos” sana Atsi dernūs, emocionalūs Giedriaus Kup- Kau organizatorius torijoje Druskininkuose, o po to per minimai apie M. K. Čiurlionį, revičiaus (Kaunas), Mantauto Kru nas, J. Petronio leidykla, 199'4, p. kelta į minėtą kongresą Paryžiuje, kausko (Vilnius), Kauno technologi 142). Su šiuo sugebėjimu gali būti arengti tokios plačios susiję daugelis kūrybos savitumų. apimties, turtingos įvairovės Po Alexander Panizza (Argentina) rečitalio M. K. Čiurlionio memorialiniame Šios srities tyrimai geriau paaiškin festivalį reikėjo ne tik daug muziejuje Druskininkuose. Iš kairės: prof. Vytautas Landsbergis, Cintia Cristia tų, kodėl nesusikūrė M. K. Čiurlio Pdarbo, bet ir tobulos, gerai apgalvo (Argentina), Liucija Stulgienė, Alexander Panizza, prof. Gražina Ručytė, doc. nio mokykla, kodėl gamta M. K. tos organizacijos. Lietuvos muzikų Rimantas Astrauskas. Čiurlionio kūryboje kitokia negu rėmimo fondas (direktorė Liucija V. juodpusio nuotrauka. kitų dailininkų paveiksluose. Į šiuos Stulgienė), drauge su Druskininkų ir kitus analogiškus savivaldybe, partneriais, globėjais, klausimus vienos ku rėmėjais atliko didžiulį darbą. rios nors šakos me Programos buklete paminėta daug notyrininkas nepajė asmenų, kurie buvo atsakingi už gus atsakyti, šiems vieną ar kitą darbo barą festivalio dalykams bent iŠ organizavimo, meno, mokslo srityse. dalies paaiškinti rei Festivaliams dėmesį skyrė ša kia universalesnės lies vadovai, valstybės bei visuo mąstysenos moksli menės veikėjai. Minint M. K. Čiur ninkų darbų. Žino lionio 130-ąsias gimimo metines, ma, žmogaus gabu prasmingu akcentu tapo išleistas mų genezės klausi almanachas M. K. Čiurlionis ir mai yra ypač sudė pasaulis (sudarė ir parengė R. As tingi ir neretai tenka trauskas), kuriame spausdinami konstatuoti tik prie pirmųjų dviejų konferencijų darbai. laidas. Pavyzdžiui, lingvistas ir psicho terapeutas, A. J. Greimo mokinys, Mokslo apie žmogų rūmų Paryžiuje va-