DOCSLIB.ORG

M. K. Čiurlionis - Reta, Unikali Lietuvių Festivalių (2003 Ir 2004 M.) Pagrin­ Čiurlionio Studijų Savaitę

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
M. K. Čiurlionis - Reta, Unikali Lietuvių Festivalių (2003 Ir 2004 M.) Pagrin­ Čiurlionio Studijų Savaitę M. K. Čiu ir pasaulis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu 2005 Festivalyje dalyvavo plačiai ži­ KAROLIS RIMTAUTAS nomi Lietuvos menininkai daininin­ KAŠPONIS kai Eduardas Kaniava, Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, pianistė Birutė Vainiūnaitė, var­ gonininkai Gediminas Kviklys, Ber­ ienas aktyviausių muzikos nardas Vasiliauskas, kompozitoriai renginių organizatorių - Vytautas Barkauskas, Giedrius Lietuvos muzikų rėmimo Kuprevičius, aktorės Virginija Ko- Vfondas, įkurtas 1992 m., chanskytė, Gražina Urbonaitė ir telkiantis lėšas ir teikiantis paramą daugelis kitų. menininkams - kasmet koordinuoja Koncertavo meno kolektyvai, ir įgyvendina apie dešimt projektų. kaip antai Čiurlionio kvartetas, for­ Tai menų festivaliai „Druskininkų tepijoninis trio „Musica camerata vasara su M. K. Čiurlioniu”, „Sugrį­ Baltica”, Valstybinis dainų ir šokių žimai” (skirti lietuvių menininkų ansamblis „Lietuva”, chorai „Vil­ užsienyje veiklai Lietuvoje), muzi­ nius” ir „Jauna muzika”. Įspūdingi kiniai projektai „Alma Mater Mu- būvo koncertai - snsitikimai sū sicalis”, „Beauštanti aušrelė”, „Visa­ Marcinkonių, Zervynų ir Puvočių gino pavasaris”, „Jaunųjų talentų tradicinės (liaudies) muzikos atlikė­ globa” ir kiti, apimantys daugelį jais. Lietuvos miestų bei miestelių. Menų Ženklią vietą koncertinėse pro­ festivaliuose, be muzikinių progra­ gramose užėmė atlikėjai iš Užsienio mų, organizuojamos parodos, kon­ šalių, - Leonid Dorfman iš Vokieti­ kursai, literatūriniai vakarai, meis­ jos, Tomona Miyazaki iš Japonijos, triškumo kursai. Alexander Panizza iš Argentinos ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Trečiasis tarptautinis menų fes­ kiti. tivalis „Druskininkų vasara su M. Daugelis tarptautinio menų fes­ K Čiurlioniu 2005” vyko birželio tivalio dalyvių ir svečių kulmina­ 5-rugsėjo 23 d. Šio ir ankstesniųjų ciniu renginio tašku vertina M. K M. K. Čiurlionis - reta, unikali lietuvių festivalių (2003 ir 2004 m.) pagrin­ Čiurlionio studijų savaitę. dinę, didžiąją dalį sudarė koncertai, meninė individualybė, pasitaikanti kartą kuriuos rengė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Festivalyje išlaikyta savita per kelis šimtmečius struktūra: sekmadieniais Druski­ M. K. Čiurlionio ninkų bažnyčioje, kartą per mėnesį studijų savaitė Senosios Varėnos bažnyčioje vyko Landsbergio „M. K Čiurlionio vai­ 1990-2002 metais Nacionaliniame vargonų, chorų bei įvairių ansam­ kystės Lietuvą”, Rasos Andriušy- M. K. Čiurlionio dailės muziejuje . K. Čiurlionio kūrybą, jo blių koncertai. Druskininkų sana­ tės-Žukienės „Romantinė vaizduo­ Kaune. torijų salėse, M. K. Čiurlionio me­ gyvenimą studijuoja dailė­ tės stichija M. K. Čiurlionio kūrybo­ Antrojoje M K. Čiurlionio studi­ tyrininkai, muzikologai, morialiniame muziejuje ir muzikos je”, Leonido Melniko „Ekologija ir jų savaitėje 2004 m. gerokai plėtėsi Msemiotikai, kultūrologai. Diserta­ mokykloje, kitose vietose vyko so­ muzika”, Dariaus Kučinsko apžval­ tyrimų ratas, žymią pranešėjų dalį cijose, knygose, dešimtyse straips­ listų bei ansamblių koncertai. Drus­ ginis pranešimas apie M. K. Čiur­ nių atskleidžiamas kuris nors me­ kininkų miesto muziejuose, V. K. lionio muzikos fondo tyrimus nininko kūrybos ar gyvenimo bruo­ Nukelta į 8 psl. Jonyno galerijoje, Viešojoje bib­ liotekoje vyko parodos, literatūriniai žas. Stebime didelę darbų įvairovę. Dešimtmetis po dešimtmečio jie kei­ vakarai, susitikimai, buvo rodomi ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO PUSLAPIUOSE filmai apie M. K. Čiurlionį. tėsi, gilėjant meno tyrimams, at­ skleisdami vis naujus, dar neatpa­ M. K. Čiurlionis ir pasaulis • M. K. Čiurlionis • „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu 2005” dešimtą kartą žintus, menininko kūrybos savitu­ M. K. Čiurlionio žodis • Apie naująjį Arūno Matelio pakvietė jaunuosius smuikininkus į mus. Pirmojoje M. K Čiurlionio stu­ filmą • V. V. Landsbergio eilėraštis meistriškumo kursus, kurie baigėsi smuiko muzikos švente. Koncertavo dijų savaitėje 2003 m. išsiskyrė šie • Sol. Pranė Radzevičiūtė kursų kamerinis orkestras, vado­ darbai: Jono Bruverio „Gamta M. K. Čiurlionio kūryboje”, Vytauto vaujamas Lauryno Vakario Lopo. 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 15 d. Ramybė M. K. Čiurlionis ROBERTAS KETURAKIS Tu pasakei: Pabandykime šiandien pasiekti M. K. Čiurlionio genijaus tragizmas: save - netikėtus, nežinomus, nelauk­ tus. jis negalėjo nebūti, šitas Visumos žynys, bet nežinojo, kad Tai buvo Maldos tęsinys? Tai buvo Lūkesčio tęsinys? mums užteks ir nuo Visumos krintančio šešėlio Tai buvo Vilties tęsinys? O gal buvome vien mudu, Ramybė Pavasaris panorę patikrinti, kiek šviesiausioji (1904-1905) (1907-1908) mūsų pasaulio dalis sutampa su Pasaulio sutvėrimu? Liūdniausias MLČ paveikslas. Pažiūrėk, tai pušies siluetas: tiesus kamienas, griežta Ramybė, nejuntanti, kaip tyliai rieda ašaros. šakų architektūra ir spygliuotos šluotelės. • Žvelgiau į Tave iš toliau: lieknas siluetas, ant krū­ Bet štai: tarp tų spyglių baltos kaštonų žiedų tinės sudėtos rankos, oriai pakelta galva, susikaupi­ pilaitės. Kaštonas padovanojo pušiai savo papuo­ Kai išėjome į slėnį, saulė jau lei­ mas. šalus... dosi Likimo sudėliotame rėme: viršu­ Neužmiršk, jog tai - Pavasaris, taigi dosnumo, je - karstas, apačioje - kelio dulkės, Ką Tu galvoji? stebuklų ir pasakų laikas. Be to, matai, kiek iš kairės ir dešinės - karstą keliantys Meno kūriniai, ypač talentingi meno kūriniai, ati­ nuostabių drugių virš žydinčios pievos! Galimas siluetai - žmonių, šešėlių, dvasių? tolina nuo realybės, tarytum užbrėžia ribą: tobula - dalykas, kad didingoj pušy ilsisi nuostabūs, dideli Ilga eisena leidosi į violetiniu netobula. Kodėl? drugiai. ūku apsemiamą slėnį, šviesa auksi­ Koks Rojaus ilgesys! no kiparisų viršūnes ir slegiančią tylą. Ten turėjo atsiverti tamsa. Bejėgiškas Mirties ženklas - kaip nuovargio paveikslas. Ūmai kelias pradėjo kilti. Tu atsisukai - švytėjo plaukai, kakta, akys. Ar Tu matai eisenoj veidus? - paklausiau. Taip, Tu atsakei, savo ir Tavo veidus. ^se^, M. K. Čiurlionio genijaus tragiz­ mas: jis negalėjo nebūti, šitas Visumos žynys, bet nežinojo, kad mums užteks ir nuo Visumos krin­ tančio šešėlio. Aš taip arti jaučiau Tave, kad atrodė, jog tomis pačiomis mintimis aprėpsime tiek amžių siektą ben­ drumą. Aš taip arti jaučiau Tave, kad atrodė, jog neįmanoma bus išsiskirti. Mes ir neišsiskyrėme. Mes tik nuėjome įspėti kitų, kad nesibaimintų, jog paklydome. Pavasaris Žuvys 2005 SPALIO 15 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS Saulės sonata Pavasario sonata Auka Žuvys (1907) lyg galvijų banda atokaitoje, ir kaip po akimirkos ims švilpti, kibirkščiuojanti galia Šis Zodiako ženklas užima visas sferas - — keičianti, dainuojanti, žaidžianti, šėlstanti, lekianti, išbudinanti - ir kaip vaikiškai veržimosi begalybėn ženklas. paprastai viską išreiškė MKČ, vaikiškai Tai jaučiu ir Tavo sieloje, kurios šviesa siekia ir Tavo kūrybą: neapsiriboti, neapri­ paprastai - nelyg Elenytė, tavo vaikystės boti, neriboti! . patikėtinė - Savyje beveik nejaučiu to veržimosi begalybėn, nors atsimenu, kaip mane traukė Auka (1909) aukštis. O dabar? Kaip klastingai Tave, Angele, apsupa juodos O dabar - pabudink mane: aš toks aukos juodų dūmų sparnas... sunkus... Ir kaip tolsta nuo Tavęs šviesusis Aš toks sunkus greta Tavo veržimosi siekis... O gal aš kažko nesuprantu, gal ši begalybėn- paslaptis yra didesnė nei man atrodo? Gal siela, suaugusi su kūnu, ir dvasia, Dievo siųsta perspėti, jog artėja kūno sunaikinimo akimirka, gal jos persmelks viena kitą, Saulės sonata aukos papildys viena kitą — auka gelmės, (1907) Finale kuri yra žemai, ir auka aukštybių, kur sklinda Kūrėjo alsavimas, gal... Mačiau, kaip Tu vos vos krūptelėjai, stabtelėjusi prie šio rūstaus paveikslo. Rūsčiai naikinami medžiagos ir formų pasauliai, voratinklis gula ant (drauge su Žvaigždžių sonata (1908) Žvaigždžių sonata- Allegro mirtimi) išnykstančios formų būties. Užgaidi ir tingi medžiaga nyksta lėtai — Allegro - Andante dar spindi ūkana apvelkami šviesuliai, dar dunkso lyg sarkofage saugomi formų liku­ Tu: čiai, dešiniajame paveikslo kampe slystan­ ... Visiška tamsa, tyla, vėsuma... Keista, tys kartu su išnykstančia materija į Niekur. švelni, tyro moters balso dainuojama melodi­ Tamsusis Karūnuotasis - kas jis? Siela, ja (atrodė, lyg dainuotų pats mėnulis, pasidavusi geismui susimaišyti su medžia­ kabantis danguje) vilnijo per tamsą. Kokia ga? Tamsos Kunigaikštis? Mirtis? harmonija! Ta daina, ta tamsa, ta vasaros Iš tolo panašus į didingąjį REX. naktis. Štai aš pakėliau akis į dangų ir... Tik ir tolo. nustėrau. Niekada nebuvau mačiusi tokių Iš arčiau: savo vaidmenį atlikusiojo ryškių žvaigždžių, niekada jos nebuvo taip finalas. arti manęs, niekad jų nebuvo tiek daug! Perspėtam pasigailėjimo nebūna. Mane apėmė kažkoks svaigulys; pasijutau Perspėtam pasigailėjimo nebūna? beprotiškai laiminga. Tada atsiklaupiau ten, Aš tyliu. ant šaltos žolės ir iš pačių širdies gelmių Tu irgi tyli. ėmė lietis malda. Aš nepamenu, ko prašiau, Po kiek laiko suspaudi mano plaštaką ir už ką dėkojau... Greičiausiai tai tebuvor pasislepi manyje. Dieve - ar — myliu Tave... Prisiminiau šį Tavo šviesųjį įspūdį. Žvelgdamas į Žvaigdžių sonatą, išgirdau: Pavasario sonata Dieve... Myliu Tave... (1907) Andante Taip sutampa sielos ir pasauliai. Taip Dieve mano, kokia auksinė jauki šviesa ir jie vienas kitą papildo. kaip vaikiškai miega vėjo malūnai, ir kaip Kaip šviesu man Tave mylėti - gražiai visi keturi vėjai miega savo malūne debesyse, ir kaip snaudžia sugulę kalvos — Nukelta į 4 psl. Žvaigždžių sonata - Andante Niekada nebuvau mačiusi tokių ryškių žvaigždžių, niekada jos nebuvo taip arti manęs, niekad jų nebuvo tiek daug! 4 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO
Load more

Recommended publications
  • Veronika Vitaitė: Discoveries in Pianism
    Veronika Vitaitė: Discoveries in Pianism Summary The book is devoted to the analysis of the performance skills, pedagog- ical and organisational activities of Veronika Vitaitė, a prominent cur- rent piano pedagogue, pianist, promoter of Lithuanian piano culture. Manifestations of the Professor’s personality in different fields of musi- cal activity, the universality of her works influenced the development of Lithuanian piano culture of the past decades: performance skills, a close relationship with Lithuanian composers encouraged the creation of piano duet, inspired the premiers of works of different genres; zeal- ous work, preparation of her students for international competitions yielded several generations of young pianists; intense organisational activities, long-time leadership of the Piano Department of the Lithua- nian Academy of Music and Theatre, constant supervision and care of training of young pianists of the Republic laid strong foundations for a further development of piano excellence. Thus far Veronika Vitaitė’s intense and multi-faceted activities have not been thoroughly discussed and properly assessed. Whereby the present monograph it is sought to fill the existing gap. In preparing the book, the following works by Lithuanian researchers were used: col- lections of articles compiled by Kęstutis Grybauskas (1984), Veronika Vitaitė (1993), studies of the development of the art of piano by Mariam Azizbekova (1991, 1998, 1999), Liucija Drąsutienė (1996, 2004, 2015), Eugenijus Ignatonis (1997, 2003, 2010), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (2003, 2014, 2017), Ramunė Kryžauskienė (2004, 2007), scientific in- sights of Leonidas Melnikas (2006, 2007), Lina Navickaitė-Martinelli (2013). To discuss Veronika Vitaitė’s artistic activities, we drew on the reviews of her concerts, and to analyse general principles of her teach- ing methods, reminiscences of her former students and a questionnaire survey were used, lessons of the experienced pedagogue, as well as workshops and master classes that she conducted were attended.
    [Show full text]
  • Classic Lithuanian Films 1957-1990
    Digitized and Restored CLASSIC LITHUANIAN FILMS 1957-1990 1 CONTENT 1957 BLUE HORIZON 4 1959 ADAM WANTS TO BE A MAN 5 1959 THE LIVING HEROES 6 1964 MARCH, MARCH! TRA-TA-TA! 7 1964 THE GIRL AND THE ECHO 8 Lithuanian Film Centre works 1966 STAIRWAY TO HEAVEN 9 consistently to digitize and restore the 1966 NOBODY WANTED TO DIE 10 heritage of Lithuanian classical cinema 1968 FEELINGS 11 for preservation and public access, 1969 THE BEAUTY 12 providing distribution of these films 1971 THE SMALL CONFESSION 13 nationally and abroad. All presented 1972 NORTHERN CRUSADES 14 restored films are available in DCP 1974 THE DEVIL’S BRIDE 15 format. 1974 SADUTO TUTO 16 1978 WALNUT BREAD 17 1980 FACT 18 1981 SUMMER ENDS IN FALL 19 CONTACT: 1983 FLIGHT OVER THE ATLANTIC 20 1983 WOMAN AND HER FOUR MEN 21 Dovilė Butnoriūtė Head of Department of Film Promotion, 1988 I NO LONGER REMEMBER YOUR FACE 22 Information and Heritage 1989 OPEN THE DOOR TO HIM WHO COMES 23 [email protected] 1990 CHILDREN FROM THE HOTEL “AMERICA” 24 www.lkc.lt 1990 BALTIC WAY 25 2 3 1957 1959 BLUE HORIZON ADAM WANTS TO BE A MAN Žydrasis horizontas Adomas nori būti žmogumi Directed by Vytautas Mikalauskas Directed by Vytautas Žalakevičius 70’ / Lithuanian Film Studio 87’ / Lithuanian Film Studio Original version: Lithuanian Original version: Lithuanian Subtitles: English, Russian Subtitles: English, French, Polish Genre: Adventure Genre: Drama Written by Romualdas Lankauskas Written by Vytautas Sirijos Gira, Vytautas Žalakevičius Cinematography by Algimantas Mockus Cinematography by Algimantas
    [Show full text]
  • 21-Asis Aktualios Muzikos Festivalis GAIDA 21Th Contemporary Music Festival
    GAIDA 21-asis aktualios muzikos festivalis GAIDA 21th Contemporary Music festival 2011 m. spalio 21–29 d., Vilnius 21–29 October, 2011, Vilnius Festivalio viešbutis Globėjai: 21-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA 21th International Contemporary Music Festival Pagrindiniai informaciniai rėmėjai: MINIMAL | MAXIMAL • Festivalio tema – minimalizmas ir maksimalizmas muzikoje: bandymas Informaciniai rėmėjai: pažvelgti į skirtingus muzikos polius • Vienos didžiausių šiuolaikinės muzikos asmenybių platesnis kūrybos pristatymas – portretas: kompozitorius vizionierius Iannis Xenakis • Pirmą kartą Lietuvoje – iškiliausio XX a. pabaigos lenkų simfoninio kūrinio, Henryko Mikołajaus Góreckio III simfonijos, atlikimas • Dėmesys tikriems šiuolaikinės muzikos atlikimo lyderiams iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos Partneriai ir rėmėjai: • Intriguojantys audiovizualiniai projektai – originalios skirtingų menų sąveikos ir netikėti sprendimai • Keletas potėpių M. K. Čiurlioniui, pažymint kompozitoriaus 100-ąsias mirties metines • Naujų kūrinių užsakymai ir geriausi Lietuvos bei užsienio atlikėjai: simfoniniai orkestrai, ansambliai, solistai Festivalis GAIDA yra europinio naujosios muzikos kūrybos ir sklaidos tinklo Réseau Varése, remiamo Europos Komisijos programos Kultūra, narys. The GAIDA Festival is a member of the Réseau Varése, European network Rengėjai: for the creation and promotion of new music, subsidized by the Culture Programme of the European Commission. TURINYS / CONTENT Programa / Programme.......................................................................................2
    [Show full text]
  • LIETUVOJE ĮGARSINTA KNYGA VISIEMS IR NIEKAM Lietuvos
    LIETUVOJE ĮGARSINTA KNYGA VISIEMS IR NIEKAM Lietuvos muzika ir Kūrybos Laisvė: džiazas, rokas ir eksperimentai. Išpažintys, interviu, analizė ir informacija Mindaugas Peleckis Lietuvos Respublika, radikaliai.lt, 2016 TURINYS Vietoje pratarmės. Ir kada gi jūs nustosite groti? Knyga, skatinanti optimizmą: Lietuvos muzika gerėja. Ar tikrai? Išvados Vietoje pratarmės. Ir kada gi jūs nustosite groti? Jei galite negroti, negrokite. Apie tuos, kurie negali, čia kalbėsime. Knyga, skatinanti optimizmą: Lietuvos muzika gerėja. Ar tikrai? Knyga sudaryta atsitiktinai renkantis jau parašytus tekstus. Kai kurie jų buvo publikuoti, o kiti dienos šviesos dar nematė. Knyga kalba apie minties laisvę, kurios esminė išraiška pasaulyje ir Lietuvoje yra menas, šiuo atveju – muzika. Per džiazą, roką ir eksperimentus, skaidant ir klasifikuojant juos pagal mikroerdves bei mikroepochas, knyga leis pajusti Kūrybos Laisvę tiek, kiek tai gali leisti padaryti tekstas. Knyga kalba apie Muziką ir tai, kas šalia jos. Teatrą, vaizdagarsį, garsų rinkimą, garso filosofiją. Knyga man ir tau, jam ir jai, vaikams, jauniems diedams ir seniams, veteranams ir naujokams. Knyga apie Lietuvą be garso ir su garsu. Garsų šukės, garsų kontūrai, garsų spalvos, balta muzika, garsai po smūgio, garsai be scenos, garso vaiduokliai, Lietuvos akustikai... Knyga skirta Kūrybos Laisvei. Nors jos autorius vienas, tačiau žmonių, kuriems norisi padėkoti, labai, labai daug. TEKSTAI Lietuvos kultūros mikroerdvės ir mikroepochos XX–XXI a. Alytus „Mikroerdvės ir mikroepochos“ ketina apžvelgti Lietuvos kultūros mikroerdves ir mikroepochas XX–XXI a. Dažniausiai kalba eis apie muziką, eksperimentinį meną, tačiau visko gali būti, kad nejučiom teks prisiliesti ir prie kitų kultūros aspektų. Kadangi mikroerdvės toli gražu nėra tokios mažos, kaip gali pasirodyti, pradėsiu nuo vienos vieno puikaus Lietuvos miesto grupės.
    [Show full text]
  • Cultural Discourse and Political Context*
    Reception of the Warsaw Autumn Festival in Lithuania: Cultural Discourse and Political Context* Rūta Stanevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademija Email: [email protected] * This publication has been co-financed from the funds of the Research Council of Lithuania (project “Nylon Curtain? The Correspondence of Lithuanian Musicians in the Cold War Cultural and Political Contexts”). Reception of the Warsaw Autumn Festival in Lithuania: Cultural Discourse and Political Context Musicology today • Vol. 14 • 2017 DOI: 10.1515/muso-2017-0006 ABSTRACT of modernisation has been emphasised by musicians from the countries of Poland’s other neighbours.1 This article aims to offer a broader understanding of the Lithuanian On the other hand, one can trace ebbs and tides in reception of the Warsaw Autumn festival in relation to the modernisation the reception of the Warsaw Autumn in Lithuania. of national music in Lithuania since the late 1950s – early 1960s. Based on a micro-historical and comparative approach to the network of That can best be demonstrated through an analysis individuals and events, it is intended to explore the shifts of reception of festival reviews in the Lithuanian press and through through analysis of musical criticism, composers’ work and discourse, the comparison of different texts, comments by, and and artistic exchange between the Lithuanian and Polish new music interviews with Lithuanian composers from different scenes. The author discusses the cultural and political factors which periods. It should immediately be noted that in the Soviet affected the changing role of the Warsaw Autumn festival and its impact on the modernisation processes in Lithuanian music.
    [Show full text]
  • Die Rezeption Der Wiener Schule in Litauen
    Gražina Daunoravičiene˙ (Vilnius/Litauen)1 Die Rezeption der Wiener Schule in Litauen Bei der Überlegung, auf welchen Grundlagen das Bild der litauischen profes- sionellen Musik gezeichnet werden kann, kommt man um die Frage des Mo- dernismus nicht herum. Aufgrund vieler Aspekte ist sie kompliziert, denn beim Vorlegen konkreter Beweise werden wir immer wieder mit außerge- wöhnlichen Situationen konfrontiert. Da wäre der litauische Vorkriegs-Mo- dernismus, der sich aus verschiedenen Gründen nicht verbreitet hat, sowie die Emigration seiner Vertreter in die USA. Eigentümlich kompliziert sind auch die Zusammenhänge der zweiten Periode der Ausbreitung des Moder- nismus nach Litauen in den 70er Jahren des 20. Jahrhunderts. Dies ereigne- te sich vor dem Hintergrund allgemeiner Deformationen in der europäischen Musik, während sich in Litauen eine litauische Variante äußerte, zuerst im Kompromiss, pluralistisch, später revisionistisch. Auf der anderen Seite ist es interessant zu beobachten, wie im Angesicht des Übergangs der Musik des Modernismus am Anfang des 20. Jahrhunderts und seiner wichtigsten Verbindungswege sich eine periphere nationale Musikkultur herausbildet. Jedoch irren wir, wenn wir den Bezugspunkt – Modernismus – selbst als vollendeten theoretischen Begriff verstehen wollen, denn seine Definierung ist im Wesentlichen nur mehrdeutigen und unvollendeten Charakters. Der Begriff der ‚Modernität‘ selbst hat sich zu einem bestimmten Zeitpunkt ein- fach als Synonym für ‚neu‘, ‚modern‘ und ‚fortschrittlich‘ aktualisiert, und der wissenschaftliche
    [Show full text]
  • Nuo Tradicinės Polifonijos Iki Polifoninės Tradicijos: Lietuvių
    Šiuolaikiniame didmiestyje skambanti liaudies muzika yra kaimiškos kilmės, tačiau tam, kad ji atsinaujintų, nebe- reikia nuolat semtis iš gyvos versmės, palaikyti glaudžių ryšių su kaimu. Pas- taraisiais dešimtmečiais šios muzikos dirva ir ją gaivinanti versmė yra čia pat, miesto aplinkoje. Liaudies muzika, kaip ir visa etninė kultūra, pasirodė esanti atspari, galinti būti vienu iš savičiausių miesto muzikos sluoksnių. A NUSTĖ AKIeNĖ NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS POLIFONIJOS TRADICINĖS NUO TRADICIJOS IKI POLIFONINĖS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS Austė Nakienė Austė IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS ISBN 978-609-425-177-1 9 786094 251771 NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Austė Nakienė NUO TRADICINĖS POLIFONIJOS IKI POLIFONINĖS TRADICIJOS Lietuvių muzikos kaita XX–XXI a. LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS VILNIUS 2016 UDK 78.03(474.5) Na-109 Knygos leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Paramos leidiniams išleisti programą (Nr. LEI-15105) Recenzavo dr. Rūta Žarskienė ir doc. dr. Dalia Urbanavičienė Redaktorė Erika Malažinskaitė Dailininkas Rokas Gelažius Viršeliuose – Rudens lygiadienio šventė Vilniuje, 2012 m. Vytauto Daraškevičiaus ir Vėjo Aliuko nuotraukos. © Austė Nakienė, 2016 © Vėjas Aliukas, Arūnas Baltėnas, Laima Buivydaitė, Vladas Braziūnas, V. Barzdžius, Balys Buračas, Vytautas Daraškevičius, Jurgis Dovydaitis, Vaidotas Grigas, V. Jegoroff, Mindaugas Karčemarskas, Bronislava Kondratovič, Vytautas Landsbergis, Dalia Mataitienė, Algimantas Mikutėnas, Vacys Milius, Dmitrijus Matvejevas, Šarūnas Mažeika, Audrius Nakas, Austė Nakienė, K. Ostrowski, Stasys Paliulis, Vincas Razma, Mečislovas Sakalauskas, Aleksandr Seržputowski, Rimvydas Strikauskas, Vytautas Šeštauskas, Dalia Šilainytė, Kęstutis Verseckas, Norbertas Vėlius, Rūta Žarskienė, Algimantas Žižiūnas, fotografai, 2016 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016 ISBN 978-609-425-177-1 TURINYS Pratarmė 9 1. FONOGRAFAS IR XX A. PRADŽIOS ETNOMUZIKOLOGIJOS ATRADIMAI 15 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos įrašai.
    [Show full text]
  • University of Florida Thesis Or Dissertation Formatting
    THE LITHUANIAN CHORAL TRADITION: HISTORY, CONTEXT, EDUCATION, AND PRACTICE By INETA ILGUNAITĖ JONUŠAS A DISSERTATION PRESENTED TO THE GRADUATE SCHOOL OF THE UNIVERSITY OF FLORIDA IN PARTIAL FULFILLMENT OF THE REQUIREMENTS FOR THE DEGREE OF DOCTOR OF PHILOSOPHY UNIVERSITY OF FLORIDA 2010 1 © 2010 Ineta Ilgunaitė Jonušas 2 To the memory of Bronius Jonušas and his music “Heaven’s blessing earns he, who chooses music as his profession.” (Martin Luther) 3 ACKNOWLEDGMENTS When I left Lithuania, it was not so much to start a new life as to continue my old life, which revolved around music, in a new environment. I planned that I would attend an American university where I would continue my study of music and choral conducting to earn a master’s and doctoral degrees. My hope was to one day teach others to “make music” the way I had heard it most of my life in Lithuania. Now, after eight years of studying music in Lithuania and five years of graduate study in America, it seems that I have been blessed with the best of both worlds for having had the opportunity to learn from so many eminent Lithuanian and American “music makers.” In Lithuania, at the Vilnius Tallat-Kelpša Conservatory, while still a teenager, I was fortunate in being able to take my first lessons in conducting from Professor Vytautas Žvirblis, whose name will probably not mean much to anyone but the students who learned from his graceful hands. Later at the Lithuanian Academy of Music, I learned from Professor Vaclovas Radžiūnas, my major professor, and Jonas Aleksa, conductor of the Lithuanian State Opera.
    [Show full text]
  • Dialogues Composer Anatolijus Šenderovas
    DIALOGUES COMPOSER ANATOLIJUS ŠENDEROVAS e music of Anatolijus Šenderovas (21 August 1945–25 March 2019), one of the most famous and original Lithuanian composers, is played in many countries. It combines different means of modern musical language with the archaic traditions of Lithuanian culture and old Jewish music. In 1997, Šenderovas was awarded the Lithuanian National Prize for Culture and Arts. is four-chapter monograph is the first work dedicated to the creative life of Šenderovas. e first chapter is devoted to the Šenderovas family of musicians, who left an indelible imprint on the musical life of the second half of twentieth- century Lithuania, including the beginning of Šenderovas’ creative path and the key personalities who had an important influence on his worldview. e second chapter discusses the general principles of his creative work, describes what was characteristic of the two periods in the artist’s creative life and his most prominent works. e third chapter is devoted to the importance of the Jewish theme, and the fourth chapter contains conversations with the composer himself and words or texts written by his friends and fellow performers. Chapter I. IN THE BEGINNING. PERSONALITIES e Šenderovas family were Litvaks who came from the Mogilev province in Belarus. Jakov Šenderov (1893–1974) was a klezmer, a double-bass player, he also played the violin and trumpet quite well. His son, Michail Šenderov (1917– 1984), became one of the most famous Lithuanian cellists. He studied at the N. Rimsky-Korsakov State Conservatory in St. Petersburg with Professor Alexan- der Strimer and at the Belarusian State Conservatory with Associate Professor Alexander Vlasov.
    [Show full text]
  • Kultūros Barai
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Virgilijus Čepaitis. Gal jau laikas „perkrauti“ lietuvių ir lenkų santykius? / 2 Rengia Problemos ir idėjos Rita REPŠIENĖ. Šventoji ideoteka, tautiniai naratyvai ir pasirinkimo laisvė / 7 Almantas SAMALAVIČIUS Paveldas ir paminklai (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Vasilijus Safronovas. Kodėl Rusijos stačiatikių cerkvei prireikė buvusių Rytų Prūsijos Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ (teatras) 2 62 38 61 pilių ir bažnyčių? / 16 Rūta GAIDamavičiūtė Anna Karpenko. Socialiniai ir kultūriniai konflikto aspektai. Kuo gresia simboliškai (muzika) 2 62 38 61 reikšmingo Kaliningrado srities kultūros paveldo perdavimas Rusijos Stačiatikių cerkvei / 18 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Skaidra Trilupaitytė. Žinia. Apie statomus ir griaunamus paminklus / 21 Tadas GINDRĖNAS Nuomonės apie nuomones (dailininkas) 2 61 05 38 Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė. Kultūros paveldas ar tautos pasirinkimas? Diskusija Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 dėl Žaliojo tilto skulptūrų / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Kūryba ir kūrėjai (korektorė) Almis Grybauskas. Exegi monumentum / 28 Irena Žaganevičienė Helmutas Šabasevičius. Nuo Kopelijos iki Olimpijos / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Gražina Mareckaitė. Sutrikusios pažiūros / 34 Redakcinė kolegija Aušra Marija Sluckaitė-jURAŠIENĖ. Arkangelo gatvė / 40 Apie dienos sapnus, tradicijų inerciją ir lokalumo aurą. Anketa kompozitoriams / 48 Vytautas BERENIS Endre BOJTÁR (Vengrija) Herkus KUNČIUS. Eskizas apie žydinčias Gruzijos vynuoges / 57 Alfredas Bumblauskas Ramunė Marcinkevičiūtė. „Matėme per televizorių, kaip artinasi mūsų mirtis“. Pietro U. DINI (Italija) Įspūdžiai iš Tbilisio tarptautinio teatro festivalio / 64 Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Almantas Samalavičius. Santūrus japonų kultūros spindesys. Pastabos 76-ojo Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Tomas Kiauka Tarptautinio PEN klubo kongreso paraštėse / 69 Liana RuokytĖ (Skandinavija) Stasys Goštautas.
    [Show full text]
  • Lietuvos Alto Menas: Pedagogika Ir Kūryba
    LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS STYGINIŲ INSTRUMENTŲ KATEDRA JURGIS JUOZAPAITIS LIETUVOS ALTO MENAS: PEDAGOGIKA IR KŪRYBA Meno doktorantūros projekto tiriamoji dalis Muzika (W300) Vilnius, 2015 2 Meno doktorantūros projekto tiriamoji dalis rengta 2011–2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Tiriamojo darbo vadovas: doc. dr. Vytautė Markeliūnienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija H320) 3 Turinys ĮVADAS.......................................................................................................................... 4 1. LIETUVOS ALTO MENO RAIDA........................................................................ 8 1. 1. Lietuvos alto menas bendrame lietuvių muzikinės kultūros kontekste....8 1. 2. Lietuvos alto pedagogikos ištakos.............................................................. 19 1. 2. 1. Altininkai Klaipėdos muzikos mokykloje........................................... 20 1. 2. 2. E. Satkevičius – lietuvių alto pedagogikos pradininkas...................... 24 1. 3. Lietuvos alto mokyklos formavimasis....................................................... 30 1. 3. 1. J. Fledžinskas – lietuvių alto mokyklos pagrindėjas........................... 32 1. 3. 2. P. Radzevičius – J. Fledžinsko dėstymo principų tęsėjas.................... 39 1. 3. 3. Altininkai interpretatoriai – atlikimo meno tradicijų kūrėjai............... 44 2. LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ KŪRINIAI ALTUI............................................ 50 2. 1. Kūriniai altui
    [Show full text]
  • 2016, Pēteris Vasks
    Festivalyje skambės net 79 kūriniai, dauguma jų – premjeros Lietuvoje Festivalio programoje – 12 lietuvių kompozitorių kūrinių ir 10 pasaulinių premjerų Festivalio puošmena – pasaulinio garso solistai, ansambliai ir geriausių Lietuvos atlikėjų pajėgos The Festival‘s program includes: 79 works of music, most of them – Lithuanian premieres 12 compositions by Lithuanian composers and 10 world premieres the most renowned performers, world-famous soloists and the best Lithuanian musicians PROGRAMA | TURINYS Spalio 21 d., 19 val., Lietuvos nacionalinė filharmonija Spalio 23 d., 19 val., Šiuolaikinio meno FESTIVALIO PRADŽIOS KONCERTAS centras GOSKA ISPHORDING LIETUVOS NACIONALINIS 44 10 SIMFONINIS ORKESTRAS (klavesinas, Olandija–Lenkija) Francesco Dillon (violončelė, MACIEJ FRĄCKIEWICZ Italija) (akordeonas, Lenkija) Emanuele Torquati (fortepijonas, Italija) Michał Moc. MissA (2014) Liudas Mockūnas (saksofonai) Gérard Grisey. Passacaille (1967) Dirigentas Jonathan Berman (Jungtinė Simon Steen-Andersen. Next to Beside Karalystė) Besides No. 3 (2003–2005) Vykintas Baltakas. commentum (2016, Pēteris Vasks. Kantāte (1980) premjera)* Justė Janulytė. Harp is a Chord (2016, Vytautas Germanavičius. Povandeninė premjera Lietuvoje) geometrija (2016, premjera)* Pierre Jodlowski. Lessons of Anatomy – Liza Lim. Pearl, Ochre, Hair String (2009– Book of Harpsichord (2015) 2010) György Kurtág. Dvigubas koncertas, op. 27 Nr. 2 (1989–1990) Spalio 25 d., 19 val., Lietuvos nacionalinė filharmonija PIERRE-LAURENT AIMARD 56 Spalio 22 d., 19 val., Šiuolaikinio meno (fortepijonas, Prancūzija) centras György Kurtág. Pjesės iš ciklo LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS Játékok (nuo 1973) Stéphane Ginsburgh György Kurtág. Passio sine nomine (2015) 24 (fortepijonas, Belgija) Johann Sebastian Bach. Preliudai ir Andrius Žiūra (klarnetas) fugos iš GTK, t. 1 (1722) Muzika vaizde & vaizdas muzikoje Claude Debussy. Pjesės iš ciklo Études, Stefan Prins. Piano Hero No.
    [Show full text]