2010.1.qxd 2010.02.10 13:55 Page 1 SAUSIS 1 22001100 2010.1.qxd 2010.02.10 13:56 Page 2 TURINYS DONATAS PETROÐIUS. Uþsienio vidaus reikalai 3 GINTARAS BLEIZGYS. Eilëraðèiai 7 VALDAS PAPIEVIS. Eiti. Romanas (Pradþia) 12 RAMUNË BRUNDZAITË. Eilëraðèiai 48 VIDAS MORKÛNAS. Mirtis. Angelas nulûþusiu pimpaliuku. Apsakymai 53 ALGIMANTAS LYVA. Laiko nuoðliauþos. Eilëraðèiai 64 THÉOPHILE GAUTIER. Karalius Kandaulas (Pabaiga). Vertë Vilius Litvinavièius 67 HANS MAGNUS ENZENSBERGER. Eilëraðèiai. Vertë Rimantas Kmita 85 LITERATÛROS MOKSLAS IR KRITIKA VIKTORIJA DAUJOTYTË. Romaninis màstymas humanistikoje (Algimanto Buèio „Seniausioji lietuviø literatûra. Mindaugo epocha“) 89 „METØ“ ANKETA Poþiûriai. Donaldas KAJOKAS, Vidmantë JASUKAITYTË 101 APIE KÛRYBÀ IR SAVE Didþiosios paslaptys – per ðimtus myliø. Poetas, leidëjas Tomas S. BUTKUS atsako á Romo DAUGIRDO klausimus 109 TAUTOSAKA.MITOLOGIJA NIJOLË LAURINKIENË. Poþemio ir mirusiøjø karalystës deivë 116 MÛSØ PUBLIKACIJA LAIMONAS BRIEDIS. Vilnius, klajûnø miestas. Vertë Laimantas Jonuðys 128 RECENZIJOS, ANOTACIJOS RENATA ÐERELYTË. Debesis – lietus – þemë (G. Kanovièiaus „Debesis, vardu Lietuva“) * NERIJUS CIBULSKAS. Apie naivøjá argonautà (D. Petro- ðiaus „Aoristas“) * ARNOLDAS PIROÈKINAS. Trilogija apie tragiðkiausià Lietuvos laikotarpá (A. Eidinto „Aukðtai ðaltos þvaigþdës“) * ANGELË JASE- VIÈIENË. Pasiklydæ Minotauro labirinte (R. Aðkinytës „Rûko nesugadinti“) 139 TËVYNËS VARPAI MINDAUGAS URBAITIS. Festivaliai ir kasdienybë 152 Antrajame virðelyje: RIMAS ZIGMAS BIÈIÛNAS. Aðarëlë, 2008 Treèiajame virðelyje: ALGIRDAS GRIÐKEVIÈIUS. Apie lietuviø kilmæ ir jø dvasinæ restauracijà, 2009 Pasirašyta spausdinti 2010.I.5. Tiražas 1150 egz. 1 „Metus“ Formatas 70x108 /16. Ofsetas. 10 sp. l. Kaina 7 Lt. remia: Spaudė AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, 2056 Vilnius. 2010.1.qxd 2010.02.10 13:56 Page 3 DONATAS PETROÐIUS 3 Uþsienio vidaus reikalai Praëjusá rudená teko nemaþai pakeliauti. Poetiniø reikalø vedi- nas su kaskart skirtinga kolegø kompanija pabuvojau (be Druski- ninkø) Punske, Minske, Ventspilyje, Rygoje, Klaipëdoje ir Palango- je. Turëjau progà á Lietuvà pasiþiûrëti ið visø keturiø pasaulio ðaliø: nuo Lenkijos – ið Pietø, nuo Gudijos – ið Rytø, nuo Latvijos – ið Ðiau- rës, nuo Baltijos pajûrio – ið Vakarø. Kaip vienam rudeniui – áspû- dþiø ir medþiagos apmàstymams aiðkiai per daug. Vis dëlto pamë- ginsiu atgaminti tai, ko nederëtø pamirðti visiems laikams. Þvelgiant ið literatûrinës Rygos, Vilnius atrodo tarsi ramus Dievo uþantis. Jau vien dël to, kad mûsø „Metai“ tebeeina, o latviø „Ka- rogs“ nuo ðio sausio – jei teisingai supratau, kas man buvo sakoma latviðkai – leidybà stabdo. Nes paramos ið fondø negavo në lato. Jø pasididþiavimas „Diena“, andai turëjæs pavyzdiná kultûriná priedà, po neskaidraus perpirkimo ir þurnalistø iðsivaikðèiojimo irgi neádo- miai vegetuoja. O dar turint omenyje tai, kad þiemgaliai ir kitos ðiaurinës baltø gentys neturi nei „Ðiaurës Atënø“, nei „Literatûros ir meno“, anei „Nemuno“ atitikmenø, susidaro áspûdis, kad kaimynø kultûrinë spauda keliasi á pogrindá (arba á internetà, tai, mano nuo- mone, yra tas pat). Uþuot dþiûgavus, kad kaimynø ûkyje gaisras, ðovë galvon idëja – kodël neatidavus kokius keturis, pavyzdþiui, „Literatûros ir meno“ puslapius latviams, kad ðie galëtø savo „lite- ratûra un maksla“ bent simboliðkai plëtoti? Naudos bûtø visiems baltams – ir iðgarsëtume, ir akiratis prasiplëstø, ir latviðkai greièiau pramoktume. Kitas ryðkus skirtumas – knygynai ir knygø rinka apskritai. Pas mus – knygynø ant kiekvieno kampo, knygø – kalnai. Net sunkmeèiu gali justi persisotinimà ir barokiná pertekliø. Latvijoje – atvirkðèiai, 2010.1.qxd 2010.02.10 13:56 Page 4 4 viskas átartinai asketiðka. Keturias dienas klaidþiodamas po Vents- pilá, uþëjau tik vienà knygynà. Bet ir tame paèiame – vien menka- verèiai rusiðki pramoginiai skaitalai. Pernai dar vasarà per dvi die- nas kelis kartus skersai iðilgai iðvaikðèiojau visà Rygos senamiestá – irgi aptikau tik vienà knygynà, kuriame latviø literatûros – vos pora lentynëliø. Jei ne literatûros vakaras rudená erdviame knygyne- klube „Satori“, dabar manyèiau, kad Latvijoje nëra padoriø knygy- nø, o naujus leidinius pas juos platina kokie nors knygneðiai ar ait- varai. Nors knygynai Rygoje ásikûræ atokiau nuo turistø pamëgtø marðrutø, knygø prekyba vyksta gana aktyviai. Pavyzdþiui, prieð gerus metus mano bièiulis Kārlis Vērdiņð iðleido eilëraðèiø rinkiná „Es“ („Að“) 1000 egzemplioriø tiraþu ir jau po pusmeèio viskas buvo iðpirkta. Vadinasi, Latvijoje ne viskas jau taip ir blogai. Þmonës ap- siskaitæ – anksèiau ar vëliau iðsikapstys. Prieð pradëdamas raðyti apie keliones á Punskà ir Minskà, noriu vieðai padëkoti „Lietuviðkoms knygoms“ (blogai, jei jos nuo ð. m. sau- sio 1-osios nebeegzistuoja, kaip kad buvo nuogàstauta) uþ tai, kad kompensavo kelionës á Latvijà iðlaidas. Tikriausiai tokià prabangà kuriam laikui turësime pamirðti ir susitaikyti su tuo, kad á artimàjá uþsiená atstovauti savo Kalbai ir Tëvynei teks keliauti uþ savas lë- ðas. Tai nëra taip baisu, kaip gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio. O jei pasitaiko gera draugija – negaila vaþiuoti ir uþ skolintus. Kiekvienam poetui, debiutavusiam jau po Nepriklausomybës at- kûrimo, vertëtø patekti á poezijos skaitymus Minske. Tam yra daug prieþasèiø, taèiau svarbiausia – maþai kur pasaulyje beiðvysi minià, kuri iðalkusi þodþiø. Kitokiø þodþiø, kaþkà reiðkianèiø, kaþkà sle- pianèiø þodþiø, – poezijos. Niekas turbût neskaièiavo, kiek tame Magnus Ducatus Poesis seanse susirinko klausytojø – keturi ar penki ðimtai. Taip nebûna nei Niujorke, nei Maskvoje. Ir juo labiau – Londone. Atmosfera – ne- nusakomai kitoniðka. Po tokiø skaitymø net honorarà gauti bûtø kaþkaip gëda. Ið vienos pusës – graþu, kai poezija taip nuoðirdþiai rûpi visuomenei, kita vertus, kai pagalvoji – ir vis dëlto dþiugu, kad mûsø ðalis iðsprûdo ið tos zonos, kur poezija, literatûra apskritai – tokia iki kaulø smegenø aktuali. Poetiniuose Magnus Ducatus imperijos þaidimuose, kuriø inicia- toriai – Vladas Braziûnas ir Andrejus Chadanovièius, – be lietuviø, gudø, ukrainø, noriai dalyvauja ir lenkai. Kaip jungiamoji grandis. Tie, kurie perskaitë daug istorijos vadovëliø, galbût teigs, kad len- kai – prasta jungiamoji grandis. Sakys, ið tø unijø su lenkais – vienos bëdos. Gal kaþkada taip ir bûdavo. Dabar – be lenkø net poetinë (L)DK vargiai gyvuotø. Gerieji lenkai ið Kultûros instituto „ðefavo“ ne tik saviðkius, bet ir poetø ið Ukrainos kelionæ bei nakvynæ, ið- kilmingà puotà po visø skaitymø bene praðmatniausioje Minsko pice- rijoje. Jei neklystu, tø paèiø lenkø pinigø pakako patogiai pamig- dyti ir trejetà lietuviø poetø vieðbutyje. Seniau tokias poetines iðky- 2010.1.qxd 2010.02.10 13:56 Page 5 las, rodos, paremdavo mûsø ambasada Minske. Ðiemet ambasados 5 atstovai atsipraðë – nëra lëðø. Kà padarysi. Nëra tai nëra. Uþtai yra lenkai. Lietuviai poetai, þinoma, nëra per daug iðdidûs. Pagalbos ran- kos sunkià valandà neatstumia. Be to, visi penki A. Chadanovièiaus svetainëje-bibliotekoje niekaip nebûtume tilpæ. Pats pamatavau aki- mis – miegojau iðskleistame fotelyje tarp knygø lentynø. Dar papasakosiu apie du malonius atradimus. Pirma – lietuviø literatûros plëtra sëkmingai vyksta ir be oficialiø institucijø globos ar ásikiðimo. Geru þodþiu minëtina Eurika ið knygyno „Eureka!“. Atsipraðau uþ tautologijà, bet kitaip pristatyti nesugalvoju. Kiek girdëjau, jos iniciatyva apie metus reguliariai vykdavo neformalûs lietuviø poezijos skaitymai Berlyne. Per jà mezgasi ryðiai su kon- sulatu Sankt Peterburge, kur jau ávyko pirmieji poezijos skaitymai. Praëjusá rudená Eurika, aukodama savaitgalius, savo talpiuoju auto- mobiliuku du kartus bogino po ðeðis poetus ið Vilniaus á Klaipëdà ir Punskà. Antras didysis praëjusio rudens atradimas – Punskas. Tiksliau, jo þmonës, kraðtovaizdis. Paradoksali lokacija: lyg ir dvigubas – Lie- tuvos ir Lenkijos – pakraðtys, taèiau kartu ir centras. Neabejotinai – jau vien dël savo vertës pajautimo, istorinës atminties. Graþios kal- bos. Jotvingiø þemiø centras. Gintaras Bleizgys, raðydamas straipsná á „Ðiaurës Atënus“ apie Valdemaro Kukulo reiðkiná, minëjo, neva að laudacijoje, skirtoje Gied- rei Kazlauskaitei, pasakæs, kad nëra jokiø jotvingiø. Kolega Drus- kininkuose kaþkà ne taip nugirdo. Man neapsiverstø lieþuvis sakyti, kad jotvingiø nëra. Jei dar esama skeptikø dël ðio klausimo – viskà meskit ir vaþiuokit á Punskà. Jei jums pasiseks, sutiksit ten Sigità Birgelá, jis jums viskà papasakos, parodys slaptus akmenis su jot- vingiø raðtais. Patys pamatysit – yra, yra tie jotvingiai ne tik ant popieriaus. Ir ásitikinsit – bus dar ilgai. Rudenë iðvyka á Klaipëdà buvo ganëtinai avantiûristiðka. Ne pir- mas kartas. Prieð kelionæ gerai þinojom, kad Klaipëdos publika iðtikima vietinei poetinei mokyklai ir á interventus ið sostinës þiûri kreivai ir netgi jokia „Kultûrpolio“ globa nepakeis ðeðtadieniniø uostamiesèio gyventojø áproèiø. Tarkim – vaþiavom á pajûrá ðiaip, dël lietuviø literatûros proceso. Ir ne veltui. Juk ne kasdien nuëjæs ant molo pamatysi sutrikusià jûrà – kai vëjas puèia nuo þemyno pu- sës ir vanduo neþino, kaip banguoti ir ðniokðti. Pabaigai – pats graþumas. Rugsëjo pradþioje teko laimë ir garbë Uþsienio vidaus reikalai dalyvauti vertimø plenere Palangoje. Visa tai vyko kaþkelintà kartà. Organizatorius – Lietuvos raðytojø sàjunga (LRS). Dalyviai – po pen- ketà lietuviø, gudø, ukrainø ir trys gruzinai (be tuzino dailininkø, ETROÐIUS kurie poetiniam vyksmui visai netrukdë). Atmosfera buvo ðventið- P ka, bet darbinga. Net maudytis dorai nebuvo kada. Bûtø galima ap- gailestauti, kad triûso vaisiai