VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BENDROSIOS GEOGRAFIJOS KATEDRA

VIRGINIJA BYČIENĖ GEOGRAFIJOS MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMOS II KURSO STUDENTĖ

JONIŠKIO RAJONO KULTŪRINIS -REKREACINIS POTENCIALAS, JO PLĖTRA IR PANAUDOJIMAS

MAGISTRO DARBAS

DARBO VADOVAS: DOC. DR. R.KONTVAINAS

VILNIUS, 2008 TURINYS Įvadas...... 3 I. DARBO METODOLOGIJA...... 6 1.1. Temos aktualumas ...... 6 1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai...... 6 1.3. Darbo metodika ...... 7 1.4. Tyrimo objektas...... 8 1.5. Tyrimo organizavimas...... 8 1.6. Tyrimo duomenų analizė...... 9 1.7. Literatūros šaltinių apžvalga...... 14 II. JONIŠKIO RAJONO TRUMPAS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APIBŪDINIMAS ...... 16 2.1. Rajono geografinė padėtis ...... 16 2.2. Rajono reljefas...... 18 2.3. Rajono klimatas ...... 19 2.4. Rajono augalija ir gyvūnija ...... 20 2.5. Rajono vandens telkiniai ...... 21 III. KAI KURIE RAJONO ISTORINĖS RAIDOS BRUOŽAI IR KULTŪROS PAVELDAS...23 3.1. Miesto ir rajono istorinė apžvalga ...... 23 3.2. Kultūros paveldas ...... 27 IV. JONIŠKIO RAJONO TURIZMO IŠTEKLIŲ APŽVALGA ...... 28 4.1. Joniškio rajono lankomi objektai...... 28 4.2. Joniškio miesto lankomi objektai ...... 45 4.3. Žagarės miesto lankomi objektai...... 49 4.4. Rekreacinių – turistinių arealų išskyrimas gamtos ir kultūros išteklių pagrindu ...... 69 4.5. Rajono socialiniai resursai...... 71 V. TURIZMO VERSLO APLINKOS IR TURIZMO VERSLO POREIKIŲ VERTINIMAS.....75 5.1. Apgyvendinimo, maitinimo, pramoginės ir kaimo turizmo paslaugos Joniškio rajone .....75 5.2. Joniškio rajono turizmo infrastruktūros būklė...... 79 5.3. Joniškio rajono turizmo vystymo perspektyvos ...... 85 VI. PASIENIO ĮTAKA TURIZMO PLĖTRAI...... 91 6.1. Lietuvos (Joniškio rajono) – Latvijos pasienio užkardos turistinė analizė...... 91 VII. JONIŠKIO RAJONO GAMTOS IR KULTŪROS RESURSŲ PANAUDOJIMAS TURISTINIŲ PAŽINTINIŲ MARŠRUTŲ SUDARYMUI...... 93 7.1. Žagarė - Martyniškiai – Žukančiai – Juodeikiai – Rudiškiai – Gataučiai – Gasčiūnai – Vaizgučiai - Kirnaičiai – Ziniūnai - Joniškis - Kalnelis – Skaistgirys – Reibiniai – Žagarė....94 7.2. Jauniūnai – Ivoškiai – Gasčiūnai – Vaizgučiai – Jakiškiai – Joniškis – Ziniūnai - Satkūnai - Kalnelis – Jurdaičiai - Skaistgirys – Reibiniai - Petraičiai – Žagarė – Buivydžiai...... 96 VIII. MAGISTRINIO DARBO MEDŽIAGOS PANAUDOJIMAS MOKYMO PROCESE....100 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 102 Išvados:...... 102 Pasiūlymai: ...... 103 SANTRAUKA ...... 104 SUMMARY ...... 105 NAUDOTA LITERATŪRA ...... 106 PADĖKOS ŽODIS...... 108 PRIEDAI ...... 109 1 PRIEDAS ...... 110 2 PRIEDAS ...... 113 3 PRIEDAS ...... 115 4 PRIEDAS ...... 116

2 Įvadas

Šių dienų pasaulyje turizmas suvokiamas kaip ryškus šiuolaikinis reiškinys, pagrįstas paklausos ir pasiūlos tarpusavio priklausomybe, socialinėmis ekonominėmis sąveikomis tarp skirtingų ūkio sektorių, gamybinių šakų ir paslaugų teikimo, kurių veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su turizmo produkto kūrimu, puoselėjimu ir pardavimu. Turizmo socialinė ekonominė įtaka gyventojų užimtumui, investicijų mastams, regionų plėtrai tampa reikšmingu veiksniu, kuris skatina ekonomikos plėtrą ne tik kuriant naujas darbo vietas paslaugų sektoriuje, bet ir verčia kurti bei teikti daugiau paslaugų, kurios tenkintų įvairius turistų bei vietos gyventojų poreikius. Lietuvoje turizmas yra pakankamai naujas, tačiau intensyvus reiškinys, labiausiai pasireiškiantis Rytų ir Vakarų Lietuvos regionuose, kuriuose šiuo metu jau baigia formuotis turizmo rūšys, turizmo paslaugų specializacija, labiau pažengusios svetingumo tradicijos. Tenka pastebėti, kad vis dėlto kituose Lietuvos regionuose būdingas turizmo fragmentiškumas, labiausiai pasireiškiantis nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, poilsiui patraukliuose kraštovaizdžiuose. Mūsų šalyje vertingų ir vaizdingų teritorijų, gamtos bei kultūros paveldo vertybių yra daug. Šiuo atžvilgiu Lietuva gali didžiuotis, kad išlaikė krašto savitumą bei patrauklumą. Džiugina tai, kad savo šalyje bandome išsaugoti unikalias teritorijas, kraštovaizdžio įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Taigi jau turime suformuotą visą saugomų teritorijų sistemą. Tačiau vis dar trūksta informacijos apie Lietuvos saugomas teritorijas bei jų svarbą. Todėl reikia skatinti visuomenę domėtis vertingiausiomis šalies teritorijomis, aiškintis gamtos ir kultūros paveldo svarbą. Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi būti neabejingas savo krašto kultūrai bei gamtos vertybėms. Kadangi Lietuvoje turime daug gamtos ir kultūros paveldo vertybių, apsiribodama teritorijos atžvilgiu pasirinkau sau artimiausią kampelį, tą kampelį kuriame gimiau ir užaugau, būtent Joniškio rajoną. Šio magistrinio darbo, kurio tema“Joniškio rajono kultūrinis-rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas“, problemos esmė – apibūdinus Joniškio rajono gamtines-kultūrines sąlygas, išanalizuoti rekreacinį potencialą, jo plėtrą bei perspektyvas. Didinti šio rajono turistinį patrauklumą tiek Šiaurės Lietuvos regiono, tiek visos Lietuvos atžvilgiu. Šiaurės vidurio Lietuva – tai vienas iš tų regionų, kuriam būdingas itin fragmentiškas turizmo sektoriaus išvystymas. Panaši situacija Šiaurės Lietuvos pasienio rajonuose bei vidurio Lietuvos rajonuose, kuriems būdingas itin aukštas kraštovaizdžio įsisavinimo laipsnis, t.y. plėtojamas

3 intensyvus žemės ūkis, nuo sovietmečio laikų išlikę pramoniniai objektai bei intensyvesnės gamtonaudos tradicijos, lyginant su kitais labiausiai turistų lankomais regionais Lietuvoje. Akivaizdu, kad tos teritorijos, kurioms būdinga intensyvi žemės ūkio veikla tampa mažiau patrauklios rekreacijai bei turizmui. Pagrindiniais turistinio patrauklumo veiksniais išlieka kultūrai vertingos istorinės vietovės, kultūros paveldo objektai, saugomos teritorijos bei vietos gyventojų autentiški amatai ir kultūra, tačiau tokios teritorijos ne itin išsiskiria rekreacijai ir turizmui tinkamų gamtos išteklių gausa. Skirtingose rajono vietovėse teikiamos ne visos, o neretai ir skirtingos kokybės turizmo paslaugos, todėl esantis turizmo sektorius labai fragmentiškas, kas mažina turizmo veiksmingumą, nesukuriama bendra turizmo sistema. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrąjį planą, Joniškio rajone išskirtas Žagarės miesto kultūros paveldo reprezentacinis centras, o Joniškio mieste - dominuojantis kultūros raiškos paveldas, kuriam būdingas didelės ir vidutinės apimties valstybinis rėmimas su dvarų sodybų ir statinių prioritetais. Šiuo metu ypač dažnai diskutuojama apie turizmo galimybes Joniškio rajone. Joniškio rajonas – vienas iš Šiaurės Lietuvos pasienio centrų, kuriame susiformavusios žemdirbystės ir amatų tradicijos. Turizmui vystyti palanki Joniškio rajono gamta, kuriai būdingas neužterštas oras, mažų nesukultūrintų upelių vingiai, nemažai dirbtinių tvenkinių. Joniškio rajonas turtingas miškų (miškingumas – 18,5 proc.), kurie užima 23097 ha, iš jų: valstybiniai – 19097 ha, privatūs ir numatomi privatizuoti – 4000 ha. Patrauklu tai, kad Joniškio rajone vyraujančias lygumas ir lapuočius miškus, važiuojant link Žagarės, pakeičia šioks toks kalvotumas. Pastebima, kad rajono miškai tinkami medžioklei organizuoti. Šiuo metu rajone jau organizuojamos komercinės medžioklės tiek Lietuvos gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Iš viso rajone saugoma apie 350 kultūros vertybių (objektai ir vietovės) iš kurių svarbiausi: Žagarės dvaro sodyba, Žagarės dvaro malūnas, Martyniškių dvaras, Dailininkės – grafikės Marcės Katiliūtės sodyba, Knygnešio M. Slančiausko namas – muziejus, Joniškio rajone yra Žagarės piliakalnis su senovės gyvenviete, vadinamas Žvelgaičio kalnu; Žagarės piliakalnis su senovės gyvenviete, vadinamas Raktuvės kalnu; Sidabrės piliakalnis. Joniškio rajonas, kaip ir kiti Šiaurės Lietuvos rajonai neišsiskiria itin gausia gamtos paminklų įvairove. Svarbiausi gyvosios gamtos paminklai: Beržynės, Dvikamienis, Gumbuotas, Maldenių, Veršių, Kančiūnų, Daunoravos, Raistų ąžuolai, Laučiūnų, Raistų ir Mindaugų liepos, Žeimių vinkšna, Kančiūnų beržas. Keliaujant po Joniškio rajoną pastebėta, kad nėra informacinių nuorodų į šiuos gamtos objektus. Galima sakyti, kad Joniškio rajono identitetą nulemia du pagrindiniai veiksniai – tai gamtiniai ištekliai ir specifinė istorinė ir geografinė padėtis.

4 Šis darbas aktualus ir tuo, kad dirbant teko ne tik gilintis į savo gimtojo krašto istoriją, bet ir keliauti, važinėti, betarpiškai tirti rajono teritoriją, bendrauti su įvairiais žmonėmis, aplankyti tuos rajono kampelius, kuriuose iki tol neteko lankytis. Visa tai paliko daug įspūdžių, patirties, praktinių įgūdžių, kas svarbu kiekvienam geografui.

5 I. DARBO METODOLOGIJA

1.1. Temos aktualumas

Darbas turi didelę reikšmę, kadangi yra taikomojo pobūdžio. Darbe pateikiami nauji, savarankiškai surinkti duomenys apie rajono rekreacinį potencialą bei jo perspektyvas. Darbas yra naujas ir aktualus, kadangi šia tema dar nebuvo rašomas. Darbe bus įvertintas gamtinis bei kultūrinis Joniškio rajono potencialas, taip pat pasiūlyti maršrutai, padedantys geriau susipažinti su Joniškio rajonu. Bus sudarytas žemėlapis, kuriame pažymėti rajono lankomi objektai ir vietovės bei pažymėti maršrutai, kuriais galima keliauti ir susipažinti su šiuo kraštu. Rekreaciniu požiūriu tiek vietinis, tiek atvykstamasis turizmas yra svarbūs – poilsis gamtoje, aplankant istorinius, architektūrinius, kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskitų regionų etnokultūra ir gyvensena. Todėl atvykusiam turistui į Joniškio rajoną, labai svarbu gauti išsamią informaciją apie rajoną bei jo turistinį produktą. Todėl mano darbas buvo išanalizuoti Joniškio rajono kultūrinį-rekreacinį potencialą bei išaiškinti jo plėtotę ir panaudojimą.

1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: apibūdinti Joniškio rajono gamtines ir kultūrines sąlygas, išanalizuoti jų rekreacinį potencialą, panaudojimą ir plėtros perspektyvas.

Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai: 1. surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono istorinį-kultūrinį paveldą. 2. ištirti rajono turizmo būklę ir perspektyvas. 3. atlikti Joniškio rajono gamtinių geografinių komponentų apžvalgą. 4. surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono turizmo būklę. 5. įvertinti rajono turizmo plėtrą ir perspektyvas. 6. sudaryti pažintinius maršrutus siekiant atskleisti svarbiausius gamtinius ir kultūrinius objektus.

6 1.3. Darbo metodika

Rašydama darbą naudojausi tokiais darbo metodais: 1. Literatūriniu – medžiagos rinkimas, jos analizė 2. Aprašomuoju – aprašomi įvairūs objektai esantys Joniškio rajone 3. Kartografiniu- vaizdiniu – žemėlapių, lentelių, diagramų sudarymas 4. Iliustraciniu – įvairios fotonuotraukos bei žemėlapiai 5. Matematiniu – statistiniu – statistinių duomenų tvarkymas bei analizė 6. Tiriamuoju- ekspediciniu – teko keliauti po Joniškio rajono apylinkes, analizuoti esamą situaciją. 7. Anketinė apklausa – numato duomenų rinkimą naudojant anketą, kurioje suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentui.

Pirmajame darbo etape buvo renkama, analizuojama bei sisteminama su darbo tema susijusi teorinė medžiaga. Todėl iš kelių bibliotekų rinkau literatūros šaltinius, tinkančius mano darbo temai. Savo paieškas pradėjau nuo M.Mažvydo bibliotekos, šioje bibliotekoje teko apsilankyti ne vieną kartą. Čia radau literatūrą tinkančią mano darbui: G.Isokas“Lietuvos gamtos paminklai“ (1995), Monografija „Žagarė“ (1998), H.Gudavičius, P.Kavaliauskas, R.Krupickas „Lietuvos draustiniai“ (1989) ir kl. Šioje bibliotekoje nemažai radau ir straipsnių iš tokių žurnalų kaip: „Mūsų gamta“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Kelionių magija“ ir kt. Nemažai literarūros radau ir VPU bibliotekoje bei skaitykloje, ypač pasitarnavo tokia literatūra kaip: R.Baltramaitis „Joniškio rajono gamta“, H.Smilgis „Šiauliai.Šiaurės Lietuva“, S.Bulzgis „Turistinė Šiaurės Lietuva“, A.Semaška „Po Lietuvą“, A.Basalykas“Lietuvos TSR fizinė geografija“ I tomas taip pat Lietuvos TSR atlasas ir kt. Renkant medžiagą teko apsilankyti ir Joniškio miesto J.Avyžiaus viešojoje bibliotekoje. Šioje bibliotekoje radau knygas, kur aprašytas Joniškio rajono kraštovaizdis ir gamtos ypatybės pvz. A.Linčiaus, V.Narbuto“Geologinės praeities pėdsakais Lietuvos kraštovaizdyje“, R.Baleišis, P.Bluzma ir kt.“Taurieji elniai ir augmenija Žagarės draustinyje“ ir kitos. Teko apsilankyti interneto svetainėse, kur radau nemažai informacijos apie Joniškio rajono gyvenvietes bei gyventojus, saugomus objektus ir vietoves. Daug tokios medžiagos buvo Joniškio rajono savivaldybės tinklalapyje www.joniskis.lt , [email protected] , www.zemgaletourism.lv , www.zagare.mums.lt , www.zagare.tai.lt . Šiuose tinklalapiuose rasta informacija labai padėjo sudarant turistinį maršrutą. Darbo paįvairinimui ir detalesniam objektų bruožų atskleidimui, pateikiamos nuotraukos bei žemėlapiai.

7 Informacijos apie Joniškio ir Žagarės miestus turėjau ir pati – įvairių lankstinukų, rajono žemėlapį, Žagarės regioninio parko žemėlapį. Norėdama sužinoti Joniškio rajono turizmo plėtros būklę apsilankiau rajono savivaldybėje bei Žagarės regioninio parko direkcijoje bei seniūnijoje. Joniškio rajono savivaldybėje susipažinau su rajono teritorijos bendruoju planu.

1.4. Tyrimo objektas

Duomenų rinkimas apie Joniškio rajono gyventojų bei turistų žinias apie šį kraštą, jo gamtines ir kultūrines vertybes. Surinktų žinių analizavimas ir apibendrinimas.

1.5. Tyrimo organizavimas

Apklausos vykdymui buvo sudarytos anketos Joniškio rajono gyventojams bei moksleiviams. Anketos klausimai pagal standartizacijos lygį, buvo visų rūšių: - uždari (išvardinamas pilnas sąrašas galimų atsakymų variantų); - atviri (nėra atsakymų variantų, respondentas turi pats suformuluoti); - pusiau uždari (pusiau atviri). Tai dviejų pirmųjų variantų sintezė (atsakymų variantai parašyti, bet gali įrašyti ir savo nuomonę). Anketos buvo sudarytos dviejų tipų – rajono gyventojams bei turistams, atvykstantiems į šį rajoną bei vyresnių klasių moksleiviams. Anketa gyventojams sudaryta iš 16 klausimų, kuriais buvo norima išsiaiškinti, kiek žmonės žino apie šį rajoną, jo būklę. Buvo klausiama, kokius rajono lankomus objektus yra girdėję, o kuriuos iš pateiktų objektų yra tekę aplankyti. Norima sužinoti iš kur gyventojai gauna informacijos apie rajono lankytinas vietas ir objektus, ar tos informacijos pakanka, kokios dar informacijos reikėtų. Gyventojams buvo pateikti turistiniai maršrutai po rajoną. Buvo norima sužinoti, kuriuos maršrutus žmonės žino, kuriais yra patys keliavę. Taip pat buvo norima išsiaiškinti, ar žmonės žino, kur rajone galima stovyklauti, poilsiauti, kur yra kokios nakvynės vietos. Anketa moksleiviams sudaryta iš trylikos klausimų. Šia anketa norima išsiaiškinti, kiek mokiniai pažįsta savo rajoną, jo apylinkes. Kiek ir kur yra keliavę, kokius lankomus objektus ir vietoves žino. Norima sužinoti, iš kur mokiniai gauna informacijos, kiek kartų per mokslo metus vyksta į ekskursijas po rajoną, ar patys domisi savo krašto istorija, kultūra, saugomomis teritorijomis, gamtos ir kultūros paveldu. Taip pat norima išsiaiškinti, kokios informacijos norėtų gauti apie rajoną, kuo šis kraštas patrauklus gyventojams. Mokinių buvo prašoma nurodyti,

8 kokius turistinius maršrutus po rajoną patys žino bei kokios informacijos apie objektus ir vietoves jiems trūksta.

Apklausa buvo vykdoma 3 etapais: I etapas: birželio 22 – 25 d. II etapas: liepos 14 – 15 d. III etapas: rugsėjo 30 d. – lapkričio 2 d. Apklausa buvo vykdoma Joniškio mieste, Žagarės mieste, Stungių kaime, Daukšių kaime bei Skaistgiryje. Taip pat Žagarės gimnazijoje, Joniškio „M. Slančiausko“ gimnazijoje bei Gataučių „Marcės Katiliūtės“ pagrindinėje mokykloje.

1.6. Tyrimo duomenų analizė

Tyrime buvo apklausta 150 Joniškio rajono gyventojų iš skirtingų rajono gyvenviečių. Didžioji dauguma apklaustųjų yra nuolatiniai rajono gyventojai ir gyvena Joniškyje, Žagarėje, Gaižaičiuose, kiek mažiau iš Skaistgirio, Minčaičių, Stungių, Daukšių. Visi gyventojai šiame krašte gyvena daugiau nei 15 metų. Gauti duomenys parodė, kad rajono gyventojai yra girdėję apie daugelį lankomų gamtos ir kultūros objektų bei vietovių. Labiausiai žinomi yra Žagarės ozas, Žvelgaičio kalnas, Vėjo malūnai, Žydų žudynių vietos ir kapai, Žagarės dvaras, Žagarės regioninis parkas. Kiek mažiau žinomi yra Jakiškių dvaro sodyba, LDK kunigaikščio Vytauto paminklas, Pabalių botaninis draustinis ir kt. Visi apklaustieji gyventojai yra aplankę daugiau nei du objektus. Labiausiai žmonių lankomi objektai yra išsidėstę Joniškio ir Žagarės gyvenvietėse(1 pav.). Tai bažnyčios, architektūros statiniai, muziejai, dvarai, gamtos objektai, kiek mažiau lankomi yra draustiniai bei šio krašto žymių žmonių gimtinės , pavyzdžiui, knygnešio M.Slančiausko namas – muziejus, M.Katiliškio tėviškė ir kt.

100,00%

80,00% Žagarės RP Joniškio bažnyčios 60,00% Žagarės bažnyčios 40,00% Vėjo malūnai Sinagogos 20,00% Žagarės ozas 0,00% Dvarai Žagarės Žagarės Sinagogos Dvarai RP bažnyčios

1 pav. Labiausiai gyventojų lankomi Joniškio rajono objektai.

9 Gyventojai teigia, kad informacijos apie gamtos ir kultūros paveldą rajone trūksta. Tie gyventojai, kurie domisi savo krašto kultūra, istorija, lankomomis vietovėmis, teigia, kad norėtų gauti daugiau tokios informacijos. Ypatingai mažai informacijos yra apie stovyklavietes, apie turistinius maršrutus, poilsio namus, gamtos paminklus.Kaip teigia apklaustieji, rajone yra daug lankomų objektų ir vietovių bei graži gamta. Gyventojams šis kraštas patinka. Norėtų gauti daugiau informacijos apie stovyklavietes, kurios yra nemokamos. Žmonės teigia, kad labai trūksta nuorodų į stovyklavietes, kai kuriuos lankomus objektus, nuorodų pakelėse, žemėlapių, turistinių maršrutų, kurie būtų skelbiami ir pažymėti. Šiuo metu informacijos apie rajoną žmonės randa internete, laikraščiuose. Sužino iš draugų, pažįstamų, žurnalų, knygų ar lankstinukų, kurių įsigyja rajono švenčių metu. ( 2 pav.)

80% Internetas 70% Žurnalai 60% 50% Laikraščiai 40% 30% Knygos 20% Lankstinukai 10% 0% Artimųjų Internetas Laikraščiai Lankstinukai pasakojimai

2 pav. Gyventojų informacijos šaltiniai apie rajoną.

100% Istorija 80% Turistiniai 60% maršrutai Stovyklavietės 40%

20% Gamtos paminklai

0% Saugomos Istorija Stovyklavietės Saugomos teritorijos teritorijos

3 pav. Kokios informacijos apie rajoną trūksta gyventojams.

Išanalizavus duomenis apie pateiktus turistinius maršrutus paaiškėjo, kad daugumą pateiktų objektų gyventojai žino ir yra aplankę patys, tačiau tais pateiktais maršrutais retas, kuris yra keliavęs. Geriausiai žinomi maršrutai yra po Joniškio miestą ir Žagarę bei Žagarės apylinkes, o maršrutai po kitas rajono apylinkes yra mažai žinomi. Daugiausiai gyventojai keliauja vasarą, kadangi rajone yra daug vietovių, kur galima stovyklauti, poilsiauti prie vandens telkinių, pasivaikščioti po parką. Gyventojams patinka Žagarės regioninis parkas ir ten esančios

10 poilsiavietės, taip pat nemažai žmonių poilsiauja „Elnių slėnyje“, „Audruvyje“, „Plūgo broliuose“, Petraičių svečių namuose.

Žagarės 100% apylinkės 80% "Elnių slėnis" 60% 40% "Plūgo broliai" 20% Krištopaičio 0% turizmo Žagarės "Plūgo sodyboje apylinkės broliai"

4 pav. Labiausiai gyventojų mėgstamos poilsio vietos Joniškio rajone.

Išanalizavus duomenis apie tai, kokios informacijos dar gyventojai norėtų gauti apie rajoną, paaiškėjo, kad rajonui reikia daugiau reklamos. Kai kurių gyventojų nuomone, būtų galima platinti reklamą spaudoje, Šiaulių televizijoje, platinti lankstinukus spaudos kioskuose, Joniškio bei Žagarės parduotuvėse, nes būtent ten atvykę turistai teiraujasi šios informacijos bei žemėlapių. Labai trūksta nuorodų keliuose, aiškių stendų su žemėlapiais ir maršrutais (3 pav.). Labai trūksta tokios informacijos, kurią būtų galima platinti ne tik rajono gyventojams, o būtent atvykstantiems žmonėms. Šiuo metu žemėlapių, lankstinukų, suvenyrų galima įsigyti Joniškio savivaldybėje, Žagarės regioninio parko direkcijoje, Žagarės gimnazijoje, Seniūnijoje, Žagarės klebonijoje. Atvykę turistai tikrai nežino, kad informacijos apie rajoną ir lankomus objektus bei vietoves reikia ieškoti tokiose įstaigose. Daugiausiai leidinių, bukletų, lankstinukų, suvenyrų apie rajoną galima įsigyti švenčių metu, pavyzdžiui, kai vyksta „Vyšnių šventė“ Žagarėje, Joninės, Joniškio miesto šventė ir kiti renginiai. Kai kurių gyventojų nuomone, informacijos apie rajoną pakanka, tik reikia mokėti išnaudoti tai, kas yra siūloma. Tačiau, norint pritraukti kuo daugiau turistų, būtina įvairiais būdais skleisti informaciją apie rajono gamtos ir kultūros paveldą, apie rajono vertybes, apie turistinius maršrutus, poilsiavietes bei kitus objektus. Atlikus tyrimą mokyklose duomenys buvo analizuojami bendrai visų mokinių. Iš viso tyrime dalyvavo 120 mokinių iš trijų mokyklų. Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad daugiausiai buvo apklausta mokinių iš Joniškio bei Žagarės miestų mokyklų, kiek mažiau buvo apklausta iš Jakiškių, Jauniūnų, Gataučių ir Linkaičių, Stungių. Atlikus šį tyrimą paaiškėjo, kad mokiniai žino daug objektų Joniškio rajone ir daugumą jų yra aplankę. Pagrindiniai mokinių lankomi bei aplankyti objektai yra Žagarės ozas, Žvelgaičio kalnas, Jakiškių dvaro sodyba, Žagarės dvaro sodyba, Joniškio sinagogos, Saulės mūšio vieta, Vėjo malūnas, Žydų žudynių vieta ir kapai, M.Katiliūtės sodyba, M.Slančiausko namas – muziejus, Vytauto Didžiojo

11 paminklas, Martyniškių dvaras. Tik 5,8% apklaustųjų pažymėjo, kad yra aplankę vieną objektą, dauguma yra aplankę daugiau nei du objektus visame Joniškio rajone. Diagramoje pažymėti rajono objektai, kuriuos yra aplankę daugiausia mokinių.

80,00% Žvelgaičio kalnas 70,00% 60,00% Žagarės ozas 50,00% Sinagogos 40,00% 30,00% M.Katiliūtės 20,00% sodyba 10,00% Jakiškių dvaras 0,00% Žvelgaičio Sinagogos Jakiškių M.Slančiausko kalnas dvaras muziejus

5 pav. Objektai, kuriuos aplankė daugiausiai mokinių.

Išanalizavus gautus duomenis apie tai, ar mokytojai mokyklose organizuoja ekskursijas po Joniškio rajoną, paaiškėjo, kad ekskursijos vyksta, tačiau ne visose mokyklose ir tik kartą per mokslo metus, apie 30% apklaustųjų teigė, kad ekskursijos neorganizuojamos. Ir tik apie 20% mokinių pažymėjo, kad ekskursijos vyksta du ar tris kartus per mokslo metus. Apie 60% apklaustųjų pažymėjo, jog mokytojai organizuoja ekskursiją po rajoną kartą per mokslo metus.

50,00%

40,00%

30,00%

20,00%

10,00%

0,00% Nė karto 1 kartą 2 kartus 3 kartus

6 pav. Kiek kartų per mokslo metus mokiniai vyksta (vyko) į ekskursiją po Joniškio rajoną.

Iš šių duomenų matyti, kad išvykų ar ekskursijų po rajoną organizuojama per mažai. Mokiniai domisi savo kraštu, jie norėtų pamatyti ir geriau pažinti savo kraštą. Pažinti savo krašto istoriją ir kultūrą, aplankyti gamtos ir kultūros objektus ir paminklus, susipažinti su rajono saugomomis teritorijomis. Mokiniai taip pat norėtų gauti informacijos ir apie stovyklavietes, poilsio namus, turistinius maršrutus. Šiuo metu mokiniai daugiausia informacijos apie rajoną gauna iš tėvų, mokytojų, draugų, žurnalų ir ieško jos internete. Labiausiai mokiniams rajone patinka graži gamta. Tai paminėjo net 65% apklaustųjų. Tik nedidelė dalis (21,6% mokinių) pažymėjo, kad

12 rajonas jiems patinka tuo, kad čia gausu kultūros paveldo objektų. Taip pat rajonas patrauklus ir tuo, kad čia yra daug vietovių poilsiui ir turizmui. Taip teigė 30% mokinių.

100% Istorija 80% Saugomos 60% teritorijos Gamtos paminklai 40% Turistiniai maršrutai 20% Stovyklavietės

0% Istorija Gamtos Stovyklavietės paminklai

7 pav. Kokios informacijos mokiniai norėtų gauti apie Joniškio rajoną.

Išanalizavus duomenis apie tai, kokius turistinius maršrutus po Joniškio rajoną mokiniai žino, paaiškėjo, kad tokios informacijos jie nežino. Keletas mokinių pažymėjo tokius maršrutus kaip Joniškis – Žagarė, Joniškis – Jakiškiai, Joniškis – Jauniūnai. Tai rodo, kad iš tiesų jiems trūksta informacijos apie lankomas vietas bei objektus ir apie tai, kur yra tie objektai bei vietovės, kaip būtų galima nuvykti. Mokiniams trūksta informacijos ir apie saugomas teritorijas bei objektus. Jie pažymėjo ir tai, kad trūksta reklamos, nuorodų į lankytinas vietas, lankstinukų, žemėlapių.

90,00% 80,00% 70,00% Nuorodų 60,00% Reklamos 50,00% Lankstinukų 40,00% 30,00% Žemėlapių 20,00% Ekskursijų 10,00% 0,00% Nuorodų Lankstinukų Ekskursijų

8 pav. Kokios informacijos apie rajoną trūksta mokiniams.

Apibendrinus atliktą tyrimą galima teigti, kad rajono gyventojams Šis kraštas patinka, kadangi čia graži gamta, daug gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kurias lanko dauguma rajono gyventojų. Tačiau tiek rajono gyventojams, tiek ir atvykstantiems turistams trūksta informacijos apie objektų ir vietovių buvimo vietą, trūksta nuorodų ne tik į lankomus objektus, bet ir į stovyklavietes, poilsiavietes. Rajonui trūksta reklamos, taip pat platinamos informacijos – lankstinukų, bukletų, žemėlapių, informacijos apie saugojamas teritorijas ir objektus ir kt.

13 1.7. Literatūros šaltinių apžvalga

Rašant šį darbą išnagrinėjau daug įvairių literatūros šaltinių. Tokia tema, kaip šio darbo, „Joniškio rajono rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas“ dar niekas nerašė, tačiau yra darbų apie Žagarę, Žagarės regioninį parką. Apie šį miestelį yra išleista įvairių knygų, pavyzdžiui, Monografija „Žagarė“ 1998 m. Rašydama šį darbą surinkau, išanalizavau ir susisteminau šiuos literatūros šaltinius: R.Baltramaitis „Joniškio rajono gamta“, S.Bulzgis „Turistinė Šiaurės Lietuva“ – informacinis leidinys, kuriame pateikiama ir Joniškio rajono istorija, lankomi objektai, A.Semaška „Po Lietuvą“, G.Isokas“Lietuvos gamtos paminklai“ (1995), A.Basalykas“Lietuvos TSR fizinė geografija“ I tomas taip pat Lietuvos TSR atlasas, A.Linčiaus, V.Narbuto“Geologinės praeities pėdsakais Lietuvos kraštovaizdyje“ir kt. H. Smilgio fotoinformaciniame leidinyje“Šiauliai.Šiaurės Lietuva“ taip pat rašoma apie Joniškio rajoną. Šiose knygose radau informacijos apie rajono kraštovaizdžius, saugomas teritorijas ir objektus. Kirstuko knygoje „Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos“ pateiktas Joniškio rajono saugomų teritorijų ir objektų išsidėstymas žemėlapyje, trumpa saugomų teritorijų apžvalga. Apskritai apie Joniškio miestą ir rajoną daug rašyta Leono Karaliūno knygose „Mintys apie mūsų Miestą“ (2007m.) ir „Senasis Joniškis“ (2005 m.) pateikiama miesto įsikūrimo istorija bei kaip miestas atrodo šiandien ir kita, su istorija susijusi informacija. Informacijos apie rajono gyventojus, jų kaitą istorijos bėgyje, radau T.Butauto ir E.Vasiliausko knygoje „Joniškio miesto savivaldybės veikla 1933 – 1940 m.“ (2004m.). Kadangi Joniškio rajonas, o ypač Žagarė, yra neatsiejami nuo žydų, tai informacijos apie žydų gyvenimą, jų veiklą rajono teritorijose radau monografijoje „Žagarė“ bei Tomo Butauto knygoje „Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu(1918 – 1940)” (2003m.). Australijoje (Melburne) 1997 m. buvo išleista knyga “Last Walk In Naryshkin Park”, skirta Žagarės miestelio žydų istorijai. Knygos autorė – Rose Zwi – žydė, kurios tėvo šeima iki pat holokausto gyveno Žagarėje ir, kaip dauguma žydų šeimų, neišvengė katastrofos.

Apie rajono gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jų aprašymus, informacijos radau A.Tylos, A.Miškinio knygoje „Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“ t.4 ir t. 7 Vilnius, 1981m.

Teko apsilankyti ir interneto svetainėse, kur irgi radau nemažai informacijos apie Joniškio rajono gyvenvietes bei gyventojus www.zemgaletourism.lt , www.zpasaulis.lt , [email protected] . Šiose interneto svetainėse radau straipsnių apie dabartinę ekologinę situaciją rajone, apie saugomas teritorijas ir objektus, jų dabartinę būklę, apie rajone organizuotas ir organizuojamas veiklas, susijusias su turizmu. Taip pat perskaičiau straipsnius Jono Glemžos „Žiemgalos kultūros paveldas, dabartis ir perspektyvos“, V.Didžpetrio „Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldas“, Jurgio Bučo „Šiaurės Lietuvos kraštovaizdžio raida“, K.Kaunaitės “Joniškiečiai turizmą plėtoja kartu su kaimynais“, Genovaitės Paulikaitės „Turizmas žemei dar ne 14 konkurentas“. Šių straipsnių medžiaga labai padėjo analizuojant rajono gasmtos ir kultūros paveldo dabartinę situaciją, o taip pat analizuojant turizmo dabartinę būklę. Norėdama sužinoti Joniškio rajono turizmo plėtros būklę bei gauti statistinių duomenų apie rajoną, apsilankiau rajono savivaldybėje bei Žagarės regioninio parko direkcijoje bei seniūnijoje. Joniškio rajono savivaldybėje susipažinau su rajono teritorijos bendruoju planu. Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja metodininkė Giedrė Motiejuitė 2002 m. įsteigė „ Krašto kultūros centrą“. Tai visuomeninė organizacija, kurioje mokiniai (jų yra 50-60) ir mokytojai ( jų yra 10) mokosi geriau pažinti rajono geografiją, biologinius, istorinius aspektus, pavasariais organizuoja ekspedicijas, atlieka tiriamuosius darbus, daro aprašus. Mokiniai dalyvavo šalies jaunųjų mokslininkų konkurse ir laimėjo Geografijos sekcijoje pirmąją vietą. Šis centras ir pats organizuoja įvairius projektus, tam, kad pažinti savo kraštą. Leidžia lankstinukus apie rajono vertybes, lankomus objektus lietuvių ir anglų kalbomis. „Krašto kultūros centras“ organizuoja ir pažintines keliones moksleiviams, nes gauna lėšų iš Kultūros ministerijos ir iš rajono Savivaldybės. Šiaulių turizmo informacijos centro išleistoje knygoje „Sveiki atvykę į Šiaulių apskritį“ pateikiamas visos Šiaulių apskrities žemėlapis, atskirai apie kiekvieną rajoną trumpa informacija. Daug informacijos apie rajono lankomus objektus ir vietoves yra Joniškio turizmo ir verslo centre bei Žgarės regioninio parko direkcijoje. Ten galima rasti ir rajono žemėlapių, įvairių lankstinukų, knygelių skirtų turistams ir kitos informacijos. Žagarės regioninio parko direkcijos kolektyvas siekia gyventojų tarpe populiarinti Žagarės regioninį parką, todėl rajoninėje ir respublikinėje spaudoje pastoviai publikuojami straipsniai apie įvairias akcijas, įvykius, regioninio parko gamtines ir kultūrines vertybes. Yra leidžiami įvairūs informaciniai lankstinukai apie Žagarės regioninį parką. Taigi, informacinių leidinių, knygų, straipsnių, interneto svetainių bei kitų leidinių, skirtų ir rajono gyventojams ir turistams, kad supažindinti su Joniškio rajonu bei parodyti jo vertybes, iš tiesų yra pakankamai daug.

15 II. JONIŠKIO RAJONO TRUMPAS GAMTINIŲ SĄLYGŲ APIBŪDINIMAS

2.1. Rajono geografinė padėtis

Joniškio rajonas yra Šiaurės Lietuvoje, palyginti nuošaliame respublikos pakraštyje, netoli Latvijos pasienio. Rajono užimamas plotas – 1152,74 km². Jo kaimynai – Akmenės rajonas vakaruose, Šiaulių rajonas pietvakariuose ir Pakruojo rajonas pietryčiuose. Fizinio-geografinio Lietuvos dalinimo požiūriu rajono apylinkės yra Žiemgalos lygumos vakariniame pakraštyje. Joniškio rajonas – tai lygumų kraštas. Joniškio rajono savivaldybė yra šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Joniškis.

L A TV I J A

Mažeikiai Naujoji Akmenė Skuodas Joniškis Biržai Pasvalys Palanga Telšiai Pakruojis Šiauliai Rokiškis Kretinga Plungė Radviliškis Kupiškis Rietavas Panevėžys Zarasai Klaipėda Kelmė Visaginas

B Anykščiai Šilalė Utena a l

t Šilutė Raseiniai i Ignalina

j Nida Kėdainiai o Tauragė Ukmergė Molėtai s Pagėgiai Švenčionys

j Jurbarkas Jonava

ū Širvintos

r Šakiai a KAUNAS Kaišiadorys Kazlų Rūda R U S I J A VILNIUS Vilkaviškis Prienai Trakai Mar ijampo lė

Kalvarija Alytus Šalčininkai Lazdijai Varėna

L EN K I J A Druskininkai B A L TA R U S I J A

9 pav. Joniškio rajono geografinė padėtis

Rajono gyventojų skaičius 2006 m. – 30626, gyventojų tankumas – 26,6 žm./ km². Rajone yra:

• 2 miestai – Joniškis ir Žagarė; • 2 miesteliai – Kriukai ir Skaistgirys; • 290 kaimų.

16 Didžiausios gyvenvietės (2006 m.): Joniškis – 11329, Žagarė – 2312, Skaistgirys – 964, Kriukai – 602, Jurdaičiai – 578, Gataučiai – 562, Bariūnai – 552, Rudiškiai – 471, Linkaičiai – 462, Kalnelis – 451. Rajone yra 10 seniūnijų: Gaižaičių seniūnija, Gataučių seniūnija, Joniškio seniūnija, Kepalių seniūnija, Kriukų seniūnija, Rudiškių seniūnija, Satkūnų seniūnija, Skaistgirio seniūnija, Žagarės seniūnija. Daugiausia gyventojų gyvena Joniškio seniūnijoje – 13477, taip pat Žagarės – 4312, mažiausiai gyventojų yra Gaižaičių seniūnijoje – 641 ir Rudiškių - 942 ( 2007 m. duomenys).

Joniškio rajonas yra vienas iš Šiaulių apskrities rajonų. Jis ribojasi su Akmenės, Šiaulių ir Pakruojo rajonais, o šiaurinė rajono dalis ribojasi su Latvijos respublika.

Joniškio rajono seniūnijos pagal gyventojų skaičių Joniškio Žagarės Skaistgirio Kepalių Gataučių Saugėlaukio Kriukų Satkūnų Rudiškių Gaižaičių

10 pav. Joniškio rajono seniūnijos pagal gyventojų skaičių ( 2007 m. duomenys)

11 pav. Joniškio rajono seniūnijos

17 2.2. Rajono reljefas

Joniškio rajonas – lygumų kraštas. Didžioji dalis rajono paviršiaus patenka į Žiemgalos lygumą. Ši lyguma apima šiaurinę Vidurio Lietuvos dalį tarp sienos su Latvija ir Šiaurės Lietuvos galinių morenų gūbrio, puslankiu besitęsiančio apie 100 km nuo Martyniškių per Tarbūčius, Gaudikius, Juodeikius, Rudiškius, Linkuvą, Likėnus iki Suosto. Iki šios linijos iš šiaurės į Lietuvos teritoriją buvo atslinkusi paskutinio ledyno Žiemgalos plaštaka.Ji suformavo Žiemgalos lygumos, taip pat ir vakarinės jos dalies, vadinamos Skaistgirio-Joniškio lyguma, paviršių.Tai šiek tiek banguota dugninės morenos lyguma, sudaryta iš karbonatingų priemolių. Juose gausu sitrintų smulkių ir stambesnių karbonatinių dalelių, kurias atslinkdamas ledynas nuardė nuo Estijos ir Latvijos karbonatinių uolienų paviršiaus. Šią lygumą dengęs ledynas ištirpo tik maždaug prieš 10 tūkstančių metų, dėl to karbonatai čia nėra taip išplauti. Pagrindinė, visoje Šiaurės Lietuvoje vyraujanti stambi (130 km ilgio) reljefo forma yra Linkuvos gūbrys, didelio spindulio lanku tarsi atitveriantis nuo įpietesnių Lietuvos vidurio lygumos rajonų Žiemgalos lygumą. Gūbrys stūkso paskutinį kartą į Lietuvą nuo Rygos įlankos įsiterpusio ledyno plaštakos pakraštyje. Ties Žagarės lyguma, netoli Tarbūčių, gūbrys pakyla aukščiausiai Lietuvos teritorijoje – 98 m virš jūros. Tai kartu ir aukščiausiai virš jūros iškilęs taškas Žagarės apylinkėse. Abipus Linkuvos gūbrio ištisai žemi plokšti gūbriai, išsidėstę pakaitomis su lėkštadugniais kloniais, tačiau beveik statmena linkme pastarajam. Jie gerokai žemesni. Vakarinėse apylinkėse yra žvirgždo ir smėlio kalvų: pailgų smėlio bei žvyro gūbrių (ozų), kurie nusidriekia palei Švėtės upę Žagarės miestelio apylinkėse. Toje teritorijoje įsikūrę Žvelgaičio ir Raktės (Raktuvės) piliakalniai. Žagarės kraštovaistį formavo ne tik atslinkęs ledynas, bet ir intensyvi gausių tirpstančio ledyno vandenų veikla. Žagarės ozas yra žymiausias tos veiklos rezultatas. Jo ilgis apie 8 km. Tačiau šis unikalus gamtos paminklas yra labai suniokotas. Kitas Žagarės geologinis darinys – tai prie pat žemės paviršiaus slūgsančios uolienos, kurios matosi Švėtės dugne jos krantų atodangose. Tai dolomitas – nuosėdinė uoliena. Per 10 tūkstančių metų po paskutinio ledyno nutirpimo Švėtės upė įsigraužė į dolomito sluoksnius, esančius upės dugne ir krantų atodangose. Žagarės dolomitų telkinio 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio karjero sienelės 1964 m. paskelbtos valstybės saugomu geologiniu paminklu (pagal Basalyko A. „Lietuvos TSR fizinė geografija“, I tomas ir pagal monografiją“Žagarė“). Nors Joniškio rajonas yra lygumų kraštas, tačiau ledyno suformuotos reljefo formos iki šiol turi svarbią reikšmę. Žagarės ozas – geologinis paminklas, Žvelgaičio piliakalnis, dolomito atodanga - geologiniu gamtos paminklu paskelbta 1964 metais. 1985 metais priskirta respublikinės reikšmės paminklams – tai vertingi gamtos dariniai, kuriuos reikia išsaugoti, tačiau

18 juos galima panaudoti didinant rajono rekreacinį potencialą. Iš viso Lietuvoje geologiniais paminklais paskelbti 5 ozai. Žagarės ozas iš jų ne tik ilgiausias, bet ir įspūdingiausias, kadangi jį supančiose lygumose nėra jokių kitų kalvų ar kalnelių. Šiuos objektus lanko ne tik vietos gyventojai, bet ir kiti aplinkinių rajonų žmonės. Rajono reljefą galima tinkamai panaudoti rekreacijai ir turizmui. Regioniniame parke telkšo Žvelgaičio ežeras, už jo tęsiasi garsusis Žagarės ozas, virš jo iškylantis Žvelgaičio piliakalnis, ant kurio buvo įrengta apžvalgos aikštelė „Voras“. Nuo jo atsiveria Žagarės ir jos apylinkių panorama. Tampa tradicija ant Žvelgaičio rengti šventes su senosiomis kovomis, laužais ir senovinėmis dainomis.

2.3. Rajono klimatas

Joniškio rajonas, kaip ir visa Lietuva, patenka į vidutinių platumų klimato juostą. Dėl Baltijos jūros įtakos klimatas pereinantis iš jūrinio į kontinentinį. Todėl dažniausiai orai nepastovūs. Joniškio rajone vyrauja labiau kontinentalesnis klimatas, todėl čia didesnė temperatūrų amplitudė, šaltesnės žiemos, šiltesnės vasaros. Lietingų dienų nemažai. Daugiausia kritulių iškrinta vidurvasarį, kada aukščiausios temperatūros. Todėl išgaravimas didelis, o drėkinimas mažas, metinis drėkinimo koeficientas tėra 1,5. Vietos klimato susidarymui didelę reikšmę turi lygus reljefas, sunki jo mechaninė sudėtis (mažas laidumas šilumai ir vandeniui) ir augalija. Miškais apaugę plotai čia yra aukštesni už teigiamas reljefo formas, todėl jų reikšmė kraštovaizdžiui labai didelė. Miškai daugiau už reljefą sulaiko vėjus, virš jų oro srautai kyla į viršų, didėja turbulentiškumas. Formuojasi kamuoliniai debesys. Tačiau už miško, tam tikrame atstume, kur pakeltas oro srautas vėl leidžiasi žemyn, žemės paviršiuje susidaro sūkurių ir pustymo ruožas. Rajono sausio mėnesio oro temperatūra 2 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus -5,5 - -5°C, o liepos mėnesio – 17,0 – 17,5°C. Pirmosios rudens šalnos dirvožemio paviršiuje būna IX.25 – IX.30, o paskutiniosios pavasario šalnos – V.20 – vėliau. Metinis kritulių kiekis 550 – 600 mm ( pagal Basalyko A.“Lietuvos TSR fizinė geografija“, I tomas ir pagal Lietuvos TSR atlasą). Žagarės apylinkės patenka į respublikos mažiausio kritulių kiekio rajoną. Ši kraštutinė šiaurinė padėtis, lyginant su pietiniais respublikos rajonais, išsiskiria fenologiniais kontrastais: keliom dienom vėliau Žagarės apylinkes pasiekia paukščiai, vėluoja, palyginti su Sūduva, augalų žydėjimas, sėja, derliaus sunokimas ir t.t.( pagal Buzas A. ir kt. „Lietuvos klimatas“1966m.).

19 2.4. Rajono augalija ir gyvūnija

Joniškio rajonas turtingas miškų (miškingumas nuo bendro rajono ploto – 17,4 proc.), kurie užima 23097 ha. Rajono apylinkėse yra išlikę natūralių (90% savaiminių), žmogaus nepakeistų miškų ir pelkių. Juose išsilaikė nepakitusiomis sąlygomis augantys augalai, besiveisiantys gyvūnai. Rajono miškuose gausu eglynų su ąžuolų, uosių, liepų bei guobų priemaiša, yra beržynų, drebulynų ir t.t. Yra ir retų veislių: pavienių veimutinių pušų, japoniškojo maumedžio, kėnio. Žagarės miške gyvena briedžių, elnių, stirnų, šernų, lapių, kiaunių, pilkųjų ir baltųjų kiškių, voverių, peri juodųjų gandrų. Į Joniškio rajono teritoriją patenka šie miškai: Žagarės giria, Rukuižių miškas, Satkūnų giria, Obelynės miškas, Didmiškis, Tyrelio miškas, Laumakių miškas, Draskų miškas, Možvilovio miškas, Mesmėdžio miškas.

12 pav. Žagarės giria

Joniškio rajone įsteigti Žagarės regioninis parkas, Mūšos tyrelio, Vilkijos hidrografinis, Pabalių botaninis, Eglynlaukio botaninis, Satkūnų botaninis, Švėtės slėnio botaninis draustiniai. Apie 35 augalų rūšys yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, tai plačialapė klumpaitė, didžioji astrancija, juodgalvė bajorė ir kt. Didžiausius Žagarės miško plotus užima eglynai ir mišrūs medynai, kuriuose vyrauja eglės. Parke gyvena 4 rūšių kanopiniai žvėrys: briedžiai, taurieji elniai, stirnos ir šernai. Miške veisiasi vilkai, barsukai, bebrai, kiaunės ir kiti smulkūs žinduoliai. Regioninio parko teritorijoje gyvena ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė. Žagarės botaninis- zoologinis draustinis nuo seno garsėja tauriųjų elnių populiacija. Teigiama, kad čia juos užveisė grafas D. Naryškinas. Šiuo metu Žagarės miške gyvena apie 100 šių gyvūnų. Taip pat miškuose gyvena ir ūsurinis šuo, barsukas, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, juodasis šeškas, upių pakrantėse upinis bebras ir kt.

20 p

13pav. Žagarės regioninis parkas 14 pav. Žagarės regioninis parkas

Nors Joniškio rajonas turisto negali nudžiuginti kalvomis ir slėniais, turizmo plėtrai svarbus Žagarės regioninis parkas. Tai vienas didžiausių ir meniškiausių šalies parkų, tikras architektūros ir gamtos paminklas. Jis unikalus tuo, kad sukurtas buvusiose dirbamose žemėse. Žagarės parkas yra visuomenės mėgstamas ir lankomas.Geriausia parka lankyti atvykus autotransporto priemonėmis. Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirtas 3 km ilgio Žagarės ozo pažintinis takas bei 2 km ilgio Žagarės dvaro pažintinis takas. 5 poilsiavimui pritaikytos vietos įrengtos prie Švėtės upės, Žvelgaičių tvenkinio ir karjerų . Sudarytas pažintinis dendrologinis takas ir kita informacinė medžiaga įgalina geriau pažinti Žagarės parko dendrofloros įvairovę, skatina jaunimą domėtis tėviškės gamta. Ateityje Žagarės regioninis parkas turėtų tapti viena labiausiai lankoma vietove, nes tiek daug vertybių vienoje teritorijoje Šiaurės Lietuvoje vargu ar besurasi.

2.5. Rajono vandens telkiniai

Joniškio rajono teritorija priklauso Žiemgalos moreninei lygumai. Rajone nėra požeminių tarpsluoksninių vandenų, kurie maitintų upes. Dauguma upelių nepasiekia gruntinio vandens, todėl žiemą užšąla ligi dugno, o vasarą išdžiūsta. Yra tik vienas natūralus – Miknaičių – ežeras (plotas 5,7 ha). Visi rajono upeliai priklauso Mūšos ir Lielupės baseinams. Pietinėje dalyje 30 km per rajoną teka Mūša. Svarbiausia Lielupės baseino upė Švėtė per rajoną vingiuoja 29 km. Kita didesnė upė – kairysis Virčiuvio intakas Audruvė. Jos ilgis – apie 47 km, iš kurių 30 tenka Joniškio rajonui. Sidabra, Platonis, Kivė – tai upeliai, ilgesni negu 20 km. Vasarą beveik visi išdžiūsta, todėl prie jų rengiamos dirbtinės vandens saugyklos, tvenkiniai. Vienas iš seniausių ir didžiausių tvenkinių - Švėtės upelio tvenkinys prie Žvelgaičio kalno, atsiradęs prieš kelis šimtus metų užtvenkus Švėtę.

21 15 pav. Žvelgaičio tvenkinys

Nors stambių upių rajono apylinkėse ir nėra, tačiau mažųjų tinklas gana neretas. Čia pradžią gauna Vilkyčio, Kvietupio, Vilkijos, Vilkytės, Skardupio, Švėtelės, Katmilžio, Būblio bei kitų aukštupiai. Originalus upelių tinklo planas. Kadangi visas lygumų paviršius pasviręs į šiaurės rytus (Rygos įlankos link), tai upeliai teka ta linkme, bet jiems kelią pastoja Linkuvos gūbrys. Todėl visus upelius, kurie atiteka iš pietvakarių surenka Švėtė ir Mūša. Kiti upeliai leidžiasi pavieniui atskirais tarpgūbriais ir Latvijoje ties Ryga vėl visi suteka į tą pačią Mūšą (ten jau Lielupę). Taigi pietinėse Žagarės apylinkėse yra ryški takoskyra, kuri yra apylinkių unikalus reiškinys (pagal B.Kviklio „Mūsų Lietuva“, III tomas ir pagal Lietuvos TSR atlasą).

16 pav. Švėtės upės vingiai 17 pav. Upė Švėtė Žagarės apylinkėse

Žagarės regioninio parko teritorijoje atsiranda pažintiniai takai, kuriais keliaujant galima susipažinti su šio krašto augmenija ir gyvūnija. Ne tik žagariečiai, bet ir Joniškio, Šiaulių ir net tolimesnių vietų gyventojai mėgsta pailsėti prie Žvelgaičio ežero. Toliau už Žvelgaičio tvenkinio yra kitų dirbtinių vandens telkinių – iškastų karjerų, prie kurių kiekvieną vasarą poilsiauja daug rajono gyventojų. Aplink graži gamta, švarus šių telkinių vanduo, įrengtos poilsiavietės kasmet pritraukia daug žmonių, ne tik rajono gyventojų, bet ir iš aplinkinių miestų ir miestelių.

22 III. KAI KURIE RAJONO ISTORINĖS RAIDOS BRUOŽAI IR KULTŪROS PAVELDAS

3.1. Miesto ir rajono istorinė apžvalga

18 pav. Joniškio miesto herbas

Kaip rodo archeologiniai radiniai, žmonės į Joniškio kraštą atsikėlė vėlyvojo Neolito laikotarpiu (2500-1500 m. pr. Kr.). Gyventojų krašte padaugėjo nuo II a. po Kr. Tai patvirtina pilkapių su akmenų vainikais kultūrai būdingi radiniai, randami Joniškio krašte. Iš šios pilkapių kultūros IV- V a. išsiskyrė istoriniuose šaltiniuose minimos žemaičių, latgalių, sėlių ir žiemgalių gentys. Žiemgaliai V-XIII a. gyveno ne tik Latvijos Duobelės, Jelgavos, Rygos, Bauskės rajonų, bet ir Lietuvos Pasvalio, Pakruojo, Akmenės bei Joniškio rajonų teritorijoje. Ši gentis paliko nemažai paminklų Joniškio rajone, svarbiausi jų: Jauneikių, Stungių, Lieporų kapinynai bei Žagarės Žvelgaičio, Raktuvės ir Sidabrės (dab. Kalnelio k.) piliakalniai. XIII a. šaltiniuose, kuriuose yra pasakojama apie žiemgalių ir Livonijos ordino kovas, yra minimos ir Joniškio rajono gyvenamos vietovės: Žagarės žemė 1254 m., Žagarės pilis 1271 m., Raktės pilis 1289 m. ir Sidabrės pilis 1289-1290 m. Raktės ir Sidabrės pilių gynėjai, nesugebėdami atsilaikyti prieš žymiai stipresnį Livonijos ordiną, buvo priversti palikti savo žemes ir pasitraukti į Lietuvą. Tyrinėtojai vis dar nesutaria ar Joniškio kraštas XIV-XV a. liko gyvenamas ar tapo negyvenama vieta. Joniškio miesto įkūrimo pradžia yra laikomi 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas, vizituodamas tuo metu jo valdyto Šiaulių valsčiaus pakraščius, rado, kad jų gyventojai vis dar buvo pagonys. Vyskupo nurodymu keliose gyvenvietėse įsteigtos parapijos, o viena tokia gyvenvietė pavadinta Joniškiu. 1526 m. joje pastatyta bažnyčia. 1616m. Miestui suteikta Magdeburgo privilegija. Kur buvo ši gyvenvietė tyrinėtojų nuomonės skiriasi: vieni teigia, kad tai galėjo būti dabartinio Kalnelio kaimo vietoje (3 km į ŠV nuo Joniškio), kiti, kad - dabartinio miesto vietoje. XVII a. Joniškis jau svarbus Šiaurės Lietuvos ūkio ir prekybos centras bei pasienio punktas. Dažnai labai nukentėdavo karų ir suiručių metu. Tuo laikotarpiu Joniškis didžiausias Šiaulių ekonomijos miestas, gerokai pralenkęs net ekonomijos centrą.

23 XIX a. Miestas garsėjo žemės ūkio produktais, linų pluoštu ir mugėmis. Į Joniškį suvažiuodavo daugybė pirklių ne tik iš Lietuvos ir Latvijos, bet ir iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos. Miesto augimą spartino 1836 – 1858 m. Per miestą nutiestas Rygos – Tilžės plentas. Miesto plano struktūra radialinė: septynios gatvės sueina į vieną netaisyklingos formos aikštę. 1969 m. Joniškio centrinė dalis paskelbta urbanistikos paminklu, o1992 m. miestui sugrąžintas senasis herbas, kuriame pavaizduotas Šv. Mykolas Archangelas, nugalintis slibiną. 2007m. mieste gyveno 10899 gyventojų, o 2008m. - 10880 (Bulzgis S. “Turistinė Šiaurės Lietuva”ir Smilgis H. “Šiauliai. Šiaurės Lietuva”, Lietuvos statistikos departamentas).

19 pav. Žagarės miesto herbas

Žagarė - tai miestas, turintis savo aurą. Kiekvienas, pavaikščiojęs Žagarės gatvelėmis, ją pajunta Žiemgalių gyvenvietė Sagera pirmą kartą minima 1253-1254 metais, nors Žagarės istorija skaičiuojama nuo 1198 m. (kai buvo paminėta Raktės pilis). XIII a. čia buvo žiemgalių pilis Raktuvė (arba Raktė), kunigaikščio Žvelgaičio sostinė. XIII a. pabaigoje gyvenvietę sunaikino kryžiuočiai, malšinę žiemgalių sukilimą. Vėliau žiemgaliai asimiliavosi – sulatvėjo arba sulietuvėjo. Vietovardis tikriausiai yra kilęs nuo bendrinio žodžio žagaras – „sausas virbas, žabas, žabaras“. Tad pirminė Žagarės reikšmė galėjusi būti „žagaringa vieta; vieta, kur daug žagarų“. Pasakojama, kad per upę Švėtę buvo padarytas tiltas iš žagarų. Tokių tiltų nebuvę daug, todėl žmonės sakydavę - „važiuosim per žagarus“. Nuo to ir kilo Žagarės pavadinimas. Žagarė – vienas seniausių Žiemgalos krašto miestų. Pirmą kartą ji buvo paminėta 1253 m. Žagarė ypatinga tuo, kad ji susiformavo tuo pačiu metu augant dviem atskiriems miestams: Senajai Žagarei, vadinamai bajoriškąja, ir Naujajai, vadinamai karališkąja. Abi Žagarės turėjo turgaus aikštę. Abiejose beveik tuo pačiu metu buvo pastatytos Šv.Petro ir Povilo bažnyčios. Abiejose Žagarėse buvo skirtingiems dvarininkams priklausantys dvarai. Abi Žagarės turėjo savo gatvių tinklą, savo išplanavimą. Jas jungė tiltas per Švėtę. Įdomu, kad visa tai išliko iki mūsų dienų. Net turgaus diena nepasikeitė. Retai kur turgūs ketvirtadieniais, kaip Žagarėje, vyksta. Nemaža dalis Žagarės gatvių dar išsaugojusios senąjį akmeninį grindinį, kuriame išlikusi ir skiriamoji linija. Daugelyje vietų namai kompaktiškai juosia kiemus, kuriuose vietos ir medžiui, ir gėlei atsiranda. Kadangi

24 netoli Žagarės buvo plytinė, kuri degdavo raudonas plytas, nemažai miestelio namų iš jų ir pastatyta. Žagarė patyrė keletą gaisrų, ypač per Šiaurės karą. Kilusio bado ir maro metu išmirė visi Žagarės gyventojai. Žagarėje, kaip ir daugelyje Šiaurės Lietuvos miestelių, vėl ėmė plėtotis prekyba (apie XVIII a. vidurį). Tuo metu abiejų miestelių aikštėse buvo krautuvių eilės, vizualiai dominavo bažnyčios. Žagarė buvo nemagdeburginis miestelis. Prekybinė privilegija, kelias į Rygą ir arti esanti siena turėjo lemiamą reikšmę miestelio augimui, amatų ir prekybos vystymuisi. Žagarės mugės ėmė garsėti toli už jos ribų. Jau 1600m. Žagarėje buvo druskos muitinė. Iš anksto susitarus, už tam tikrą mokestį muitai buvo atiduodami pirkliams dešimčiai metų. Pirklių veiklos beveik niekas nekontroliavo. Ėmė klestėti kontrabanda, kyšininkavimas. Per muitinę ėjo gyva prekyba su Ryga ir artimesniais Livonijos miestais. Į muges pirkliai atveždavo įvairiausių prekių. Dalis jų būdavo išperkama vietoje, dalį gabendavo toliau. Iš Žagarės išveždavo medų, vašką, grūdus, linus, kanapes, kailius; įveždavo druską, geležį ir jos gaminius. Prekiaujama buvo ne krautuvėse, bet turguose bei per prekymečius, kada suvažiuodavo pirklių iš kitų miestų bei miestelių. 1586m. Žagarę ištiko gaisras. Sudegė beveik visas miestelis. 1765 m. pradėjęs valdyti Šiaulių ekonomiją A. Tyzenhauzas padarė joje esminių reformų, kurios turėjo tam tikrą reikšmę ir N. Žagarei, tačiau neįrodyta, kad šios reformos iš esmės pertvarkė ir N. Žagarę, kadangi taisyklingas jos planas atitiko to meto reikalavimus. Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė (senamiestis) ir Naujoji Žagarė (naujamiestis). Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m., 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. 1-ojoje pusėje dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu, amžiaus viduryje čia pastatyta bažnyčia, o 1592–1595 m. šaltiniuose Žagarė vadinama miestu. 1595– 1797 m. Senojoje Žagarėje veikė muitinė, apie 1633 m. pastatyta Naujosios Žagarės bažnyčia. Miesteliai labai nukentėjo per XVII-XVIII a. Šiaurės karus. 1861 m. Žagarėje gyveno 4 tūkstančiai, o 1914 m. – jau 14 tūkstančių gyventojų. 1924 m. Žagarė tapo miestu, 1932 m. gavo antros klasės miesto teises, kurios pakartotinai suteiktos 1950 m. Kurį laiką Žagarė buvo rajono centras. Žagarė turi ir kitą unikalumą. Dar XIX amžiuje buvo išleistas įsakymas prie kiekvienos tvoros pasodinti bent du vaismedžius. Vienas iš jų turėjo būti žagarvyšnė. Ir dabar ne prie vieno Žagarės namo jos auga. „XIX amžiuje „Žagarės vyšnia“ savo atstovybes turėjo Rygoje ir Sankt- Peterburge. Kaip pasakojama, vyšnias iki Rygos veždavo 60 valandų, kad jos nesusikrėstų ir nesusitrintų. Ir „Žagarės likerį“ pirmasis pradėjo gaminti „Rygos balzamas“. Žagarė ne mažiau garsi buvo ir savo „Kunigaikščių alumi“. „Žagariečių alus buvo žinomas net Vokietijoje.

25 Tikriausiai Lietuvoje nerasime ir kito tokio miestelio, kuriame būtų išlikęs toks gausus žydų kultūros paveldas. „Žydai sudarė per 70 proc. Žagarės gyventojų. Pavaikščiojus po Žagarę galima pajusti žydiškąją kultūra. Regioninio parko administracija įsikūrusi žydų mergaičių gimnazijos pastate. Manoma, kad čia buvo apie 14 sinagogų ir maldos namų. Iki mūsų dienų išliko dešimt. Vienoje sinagogoje įrengta gaisrinė, ir pastato interjeras praradęs šiems statiniams būdingą specifiką. Kitoje įkurta sporto salė ir dirbtuvės. Ten išlikusi sinagogos architektūra. 1998 m. patvirtintas Žagarės herbas ir atšvęstas 800 metų jubiliejų. 1914 m. Žagarėje gyveno 14 tūkstančių gyventojų, o dabar tik 2118 (Monografija „Žagarė“, Bulzgis S. “Turistinė Šiaurės Lietuva”, Žagarės miesto gyventojos Giedrės Rakštienės pasakojimas).

20 pav. Skaistgirio miestelio herbas

Skaistgirys – miestelis Joniškio rajone, prie kelio Joniškis–Žagarė. Seniūnijos centras. Skaistgirys turi herbą ir vėliavą (patvirtinta 2005 m. gegužės 10 d. Prezidento dekretu), kurie buvo pagaminti šią vasarą vyksiančiai miestelio 580 metų įkūrimo sukakčiai. Herbe, kurio fonas tamsiai žalios spalvos, išdėstytos penkios aukso spalvos uosio medžio šakelės. Jos simbolizuoja kadaise čia buvusią girią, pagal miestelio pavadinimą — „Skaisčią girią“. Herbo autorius — grafikas Juozas Galkus. Per Skaistgirį ėjo Žemaičių šiaurinė siena, nustatyta Melno taikos sutartimi 1422 m. Pirmąją katalikų bažnyčią Skaistgiryje pastatė karalius Jonas Kazimieras. Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Miestelis garsėja dolomitais, Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru, kuriame gyvena gulbės. Stovi molinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.) Miestelis garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Kiekvienas Joniškio rajono miestas ir miestelis turi savo istoriją, kuri yra savita, įdomi, turtinga ir vertinga. Atvykus į šį rajoną labai svarbu susipažinti su šio krašto istorija ir kultūra, miestų ir miestelių atsiradimo ir formavimosi raida. Susipažinus su krašto istorija, galima pažinti ir suprasti žmonių gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, jų vertybes. Rajono miestų istorija svarbi plėtojant turizmą. Atvykusiems turistams kraštą pristatyti galima būtent nuo įdomios istorijos ir kultūros. Kultūrinis, ar vadinamasis pažintinis, turizmas yra svarbi kultūros paveldo

26 propagavimo priemonė, kartu atliekanti ir visuomenės švietimo funkciją, padedanti paveldosaugai ir teikianti galimybę plėtoti turizmą kaip verslo šaką.

3.2. Kultūros paveldas

Kultūros paveldas – tai praeitis dabartyje. Jį sudaro visa tai, ką paliko praėjusios kartos: buities įrankiai, pastatai, ginklai, meno kūriniai – visa tai, kas dvelkia senove. Kultūros paveldas yra labai svarbus, nes jis atskleidžia praeities gyvenimą, leidžia ištirti, įvertinti tuometines gyvenimo sąlygas ir padaryti vienokias ar kitokias įvykių prielaidas. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų valstybių, kultūra nėra vienalytė. Šiame paribio su Latvija krašte nuo seno gyveno latvių, vokiečių, žydų, rusų, karaimų ir kitos tautinės bendrijos, prisidėjusios prie krašto ekonomikos, mokslo ir kultūros raidos. Šio krašto istorijos ir kultūros paveldas - Lietuvos europinio (baltiškojo) kultūrinio tapatumo iliustracija, liudijanti regiono (Šiaurės Lietuvos) civilizacijos raidą. Savitos statybinės medžiagos ir statybos tradicijos, pastatų apdaila suteikė šiam regionui etninį išskirtinumą ir unikalaus grožio kraštovaizdį. Sovietmečio technokratiniai pertvarkymai pakeitė istoriškai susiklosčiusį kraštovaizdį, sunaikino vienkiemius. Baigia griūti vėjo malūnai, nyksta dvarų sodybos. Atkūrus nepriklausomybę visa tai atiteko šiam kraštui kaip palikimas. Tautiškomis istorijos tradicijomis ir visos žmonijos vertybėmis paremta kultūra yra mūsų atgimimo pagrindas. Tačiau kultūros vertybės netenka prasmės, jei jos netampa gyvenimo savastimi. Svarbu ne tik puoselėti elitinius istorijos ir kultūros paveldo objektus, bet ir ugdyti pagarbą visam kultūros paveldui. Tai ne tik valstybės institucijų, bet ir kiekvieno piliečio pareiga. Padėti visuomenei pažinti ir įvertinti Šiaurės Lietuvos (Joniškio rajono) istorijos ir kultūros paveldą, reprezentuojantį mūsų valstybės istoriją ir kultūrinę raišką, atspindintį krašto savitumą, o suvokus jo vertę ir svarbą - jį saugoti ir puoselėti. Joniškio rajone yra apie 200 kultūros paveldo objektų. Taip pat yra daug lankytinų vietų, kurios atskleidžia šio krašto istorinę raidą. Rajono lankytinus objektus suskirsčiau į Joniškio miesto, Žagarės ir viso Joniškio rajono lankomus objektus.

27 IV. JONIŠKIO RAJONO TURIZMO IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Joniškio rajono lankomi objektai

Joniškio rajonas yra Šiaurės Lietuvoje. Neaprėpiamus lygumų tolius Joniškio apylinkėse pagyvina kultūros paveldo objektai, kurie yra unikalūs liaudies kūrybos, istorinių įvykių liudytojai. Susipažinkite su šio rajono išraiškingų formų bažnyčiomis, paprastumu žavinčiomis koplyčiomis, išlikusiais didingais dvarais ir krašto istoriją menančiais piliakalniais, bei pasaulinės reikšmės istorinį įvykį – Saulės mūšį, menančia vieta.

Egly nlaukio draustinis

Zagare Vilkijos draustinis Stungiai Plikiskiai Versiai Katiliskes Tauciunu liepa Marty niskiu dv aras Sv .Jurgio bazny cia Daunorav os dv aras Satkunai Nukry ziuotojo Jezaus bazny cia Sv .Izidoriaus koply cia Dv ikamienis azuolas

Sv.Jono Krikstytojo baznycia Joniskis miskas Berzy nes azuolas Musos ty relio draustinis paminklas Ty relio miskas

Sv .Jono Nepamuko koply cia

Sv .Pily po ir Jokubo Apastatu Stanislov o Kostkos bazny cia Mesmedzio miskas

Jauniunai

21pav. Joniškio rajono lankomų objektų išsidėstymas

Sutartiniai ženklai:

Joniškio rajonas

Miškai

Draustiniai

28 Žagarės regioninis parkas

Miestų ribos

Joniškio rajono lankomi objektai

Kelias ir geležinkelis

Joniškio rajono lankomi objektai:

1. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Joniškis) 2. Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia (Juodeikiai) 3. Šv.Stanislovo Kostkos bažnyčia (Gasčiūnai) 4. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Žukančiai) 5. Šv.Jurgio bažnyčia (Skaistgirys) 6. Šv.Pilypo ir Jokūbo Apaštalų bažnyčia (Rudiškių k) 7. Melnių malūnas 8. Jakiškių dvaro sodyba 9. Martyniškių dvaro sodyba 10. Daunoravos dvaro sodyba 11. Jurdaičių dvaro sodyba 12. Kalnelio piliakalnis 13. Sidabrės piliakalnis 14. Saulės (Šiaulių) mūšio laukas (Janiūnų k) 15. Vytauto Didžiojo paminklas (Juodeikių k) 16. Paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui (Joniškis) 17. Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę kariams (Kriukų miestelis) 18. Paminklas 1933 šventųjų metų prisiminimui (Gaščiūnų k) 19. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus 20. Sinagogų kompleksas (Joniškis) 21. Marcės Katiliūtės sodyba (Vaizgučių k) 22. M.Slančiausko namas-muziejus (Reibinių k) 23. M.Katiliškio sodyba (Katiliškės kaimas) 24. Mergiūnų kaimo Šv.Izidoriaus koplyčia 25. Ivoškių Šv.Jono Nepamuko kapinių koplyčia 26. Kalnelio Šv.Jono Krikštytojo kapinių koplyčia 27. Kurmaičių Šv.Mato apaštalo kapinių koplyčia 28. Jakiškių Šv.Ignaco kapinių koplyčia

29 29. Satkūnai – Pinigų kalnas 30. Rudiškių kaimo muziejus 31. Vilkijos hidrografinis draustinis

Joniškio rajone gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų. Visus rajono lankomus objektus ir vietoves suskirsčiau į kultūros paveldo ir gamtos vertybes, kurias lanko vietos gyventojai ir atvykstantys turistai. Rajono gyvenvietėse yra gražių bažnyčių, kapinių koplyčių, dvarų sodybų, istorinių pastatų ir muziejų, gyvenviečių, kuriose gyveno rajono ir Lietuvos garsūs žmonės, paminklų, piliakalnių bei kitų gamos objektų. Toliau ir atskleisiu šio krašto vertybes, kurias verta pamatyti ir susipažinti. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrąjį planą, Joniškio rajone išskirtas Žagarės miestelio kultūros paveldo reprezentacinis centras, o Joniškio mieste - dominuojantis kultūros raiškos paveldas, kuriam būdingas didelės ir vidutinės apimties valstybinis rėmimas su dvarų sodybų ir statinių prioritetais. Iš viso rajone saugoma apie 350 kultūros vertybių (objektai ir vietovės) iš kurių svarbiausius išskyriau ir aprašiau.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

1920 m. kunigo Jarulaičio pastangomis buvo pastatyta Šv. Jono Krikštytojo vardo bažnyčia, naujosios Žagarės filija. Ši medinė bažnyčia yra savotiška, nebūdinga Joniškio kraštui. Gana stambus kvadratinis bokštas iškilęs virš stogo lyg varpinė su dideliais atvirais kampais ir aukštu piramidiniu stogu. Vertikaliosios frontono juostos tarsi pratęsia bokštą žemyn, tačiau nesiekia žemės ir pasibaigia virš durų stogelio. Frontono apkalas įstrižinis, išryškintas baltomis lentelių siūlėmis. Centrinė frontono dalis papuošta reljefiška barokizuota koplytėle su Rūpintojėliu centre. Šventoriaus vartai yra geležiniai, puošti ornamentais, o jų stulpai sumūryti iš plytų. Bažnyčioje yra XIX a. medinė skulptūra “Jėzus nukryžiuotasis”, XIXa. pradžios metalo ir stiklo sietynas, XX a. pradžios geležinis ornamentuotas kryžius.

22 pav. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

30 Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Gasčiūnų vietovė žinoma nuo XVII a. kur tuo pačiu metu pastatyta pirmoji Gasčiūnų kaimo Šv. Stanislovo Kostkos medinė bažnyčia. Šimtmečių naštos neatlaikiusi XVIII a. pabaigoje sunykusi senoji bažnyčia buvo atstatyta. 1931 m. kunigo Flavijaus Žilinsko rūpesčiu. Gasčiūnų bažnyčia buvo perstatyta, padidinta ir iš naujo pašventinta. Liaudies architektūros formų kuklus pastatas su dvišlaičiu stogu išsiskiria dideliu bokštu su aukštu piramidiniu stogu. Bokštą puošia apskritas žvaigždinis langelis ir du dideli langai su arkomis bei daugybe stiklų. Navos langai panašūs, tik jų arkos segmentinės. Įdomi šventoriaus varpinė - be sienų, tik piramidinis stogelis ant stulpų su spyriais, kurioje du skirtingo dydžio varpai, vienas jų lietas XVIII a. pab. J. Maurerio. Bažnyčios šventorius ir kapinės aptvertos akmens mūro tvora, kurią pagyvina ornamentiški plytų mūro trijų arkų vartai. Čia pat šalia bažnyčios šventoriaus yra Paminklas 1933 šventųjų metų prisiminimui.

23 pav. Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia

Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Žukančių bažnyčios pradžia siejama su kunigo Varanavičiaus 1777 m. pastatyta kapų koplyčia. Tai buvo pirmoji čia pastatyta filijinė bažnyčia. 1864 m. kunigas Godliauskas pastatė naują akmens mūro, baltai dažytą koplyčią. Nuo 1936 m. Žukančių koplyčia vadinama bažnyčia. Ji yra neogotikinio stiliaus, stačiakampio plano, su priestatu, vienabokštė. 1998 m. parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo suremontuota, atnaujinta.

31 24 pav. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Šv.Jurgio bažnyčia

Pirmoji bažnyčia Skaistgiryje pastatyta Jono Kazimiero valdymo metais. Nauja dabartinė bažnyčia pastatyta 1838 m. 1905 m. įsteigta parapija. Skaistgirio bažnyčia neorenesansinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apsida, vienanavė. Joje yra trys altoriai. Du iš jų mediniai su XVIIIa. pabaigoje padarytomis skulptūromis. Trečias altorius irgi medinis, padarytas XIX a. pradžioje. Skaistgirio bažnyčios didžiajame altoriuje yra bažnyčios globėjo Šv. Jurgio paveikslas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo su ietimi rankoje smeigia pabaisą slibiną ir gelbsti stovinčią su baltais drabužiais karalaitę. Viename iš šoninių altorių yra didelis antrojo bažnyčios globėjo Šv. Martyno paveikslas: šventasis pririštas prie stulpo, pusiau apnuogintas, o budelis lupa jo krūtinės odą. Bažnyčios interjerą puošia medinė XIX a. skulptūra - “Kristus neša kryžių”, o bažnyčios fasadą – nežinomo autoriaus paveikslas, vaizduojantis Šventąjį. Bažnyčios šventoriuje liaudies menininkas Urbonas 1992 m. iškalė ir pastatė “Rūpintojėlį” bei “Švenčiausios Marijos” skulptūrą.

25 pav. Šv.Jurgio bažnyčia

32 Šv.Pilypo ir Jokūbo Apaštalų bažnyčia

1770 m. Rudiškiuose buvo pastatyta Šv. Pilypo ir Jokūbo medinė katalikų bažnyčia, Joniškio parapijos filija. 1868 m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Bažnyčioje išliko religinio meno kūrinių bei kulto dalykų: 1865 m. žalvarinis varpas, paveikslas “Šv. Kazimieras”, medinės skulptūros “Mykolas Archangelas”, “Šv. Mergelė Marija”, XIX a. geležinis ornamentuotas kryžius, altorėlis su Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo bareljefu ir kt. Ši bažnyčia savo interjeru, jo puošyba, menine išraiška Joniškio rajone yra viena iš gražiausių.

26 pav. Šv.Pilypo ir Jokūbo Apaštalų bažnyčia

Mergiūnų kaimo Šv. Izidoriaus koplyčia

Mergiūnų Šv. Izidoriaus koplyčia buvo pradėta statyti 1930 m. mūsų kraštiečio Ignaco Jurevičiaus iniciatyva ir pastangomis. Pastatęs koplyčią, Jurevičius ją padovanojo Joniškio parapijos bažnyčiai su sąlyga, kad kasmet čia bus laikomi Šv. Izidoriaus atlaidai. Po II pasaulinio karo Mergiūnų koplyčia buvo pradėta niokoti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, koplyčią buvo nutarta atnaujinti. 1995 m. koplyčia buvo galutinai restauruota ir prikelta naujam gyvenimui.

27 pav. Mergiūnų kaimo Šv. Izidoriaus koplyčia

33 Ivoškių Šv. Jono Nepamuko kapinių koplyčia

Šv. Jono Nepomuko vardo koplyčia pastatyta Ivoškių kaimo kapinaitėse. iki šių dienų išliko vertingų religinio meno kūrinių ir kulto reikmenų: XVIII a. aliejiniais dažais tapyti paveikslai, XVIII a. geležinis ornamentuotas kryžius, dievadirbio Lengvenio XIX a. daryta medinė Jėzaus Nukryžiuotojo skulptūra, altorius su šešiais XIX a. paveikslais ir kt.

28 pav. Ivoškių Šv. Jono Nepamuko kapinių koplyčia

Kalnelio Šv.Jono Krikštytojo kaimo kapinių koplyčia

Pasak padavimų, gali būti pastatyta buvusioje senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje – romuvoje. Koplyčia rytinėje Kalnelio kaimo dalyje yra XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios liaudies architektūros statinys. 1939 m. koplyčia buvo suremontuota, pakeista dalis fasado konstrukcijų, pristatytas bokštelis. Tačiau nepaisant to ši koplyčia yra išlaikiusi daug autentiškų elementų.

29 pav. Kalnelio Šv.Jono Krikštytojo kaimo kapinių koplyčia

Kurmaičių Šv.Mato apaštalo kapinių koplyčia

Ji pastatyta 1799 m. Pastato planinė struktūra ir architektūrinė išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai. Koplyčia yra stačiakampio plano su trisiene apside ir prie jos prišlieta zakristija. Interjere išlikęs saikingo dekoro medinis altorius, baliustrada, sakykla, pagrindinės įėjimo durys su kalvio darbo apkaustais, kryžiai. 2004 m. restauruotas ir unikalus altorius.

34 30 pav. Kurmaičių Šv.Mato apaštalo kapinių koplyčia

Jakiškių Šv. Ignaco kapinių koplyčia

Koplyčia statyta vietos kaimo gyventojų ir pastatymo laikas nėra žinomas. Ji yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių koplyčių, atspindinčių liaudies architektūros bruožus. Vertingiausia šiame medinės sakralinės architektūros paminkle – aukštas valminis stogas su kraigo viduryje esančiu bokšteliu, arkinės dvivėrės durys, šoninėse sienose – puikūs langai.

31 pav. Jakiškių Šv. Ignaco kapinių koplyčia

Jakiškių dvaro sodyba

Dvaras istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau 1578 m. Vienas iš paskutiniųjų dvaro šeimininkų buvo vokietis Koškolis. Jis 1898 m. pastatė ir naujuosius, mūsų dienų sulaukusius dvaro rūmus, kuriuose yra 17 kambarių. Didžiuliai tvartai ir kiti ūkiniai pastatai sudegė per karą. Dvarvietėje būta 2 ha dydžio parko. Mūsų dienų sulaukė atskiros dalys, taip pat ir liepų alėja, kuri buvo suformuota prie įvažiavimo į sodybą. Vertingi seni maumedžiai, tuopos, pušys. Parko teritorijoje yra išlikę trys nedideli tvenkiniai (kūdros), dvaro ledainė, rūsys, garinis malūnas. 1997 m. gruodžio 31 d. Jakiškių dvaro kompleksas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dvaras šiuo metu restauruojamas.

35 32 pav. Jakiškių dvaro sodyba

Martyniškių dvaro sodyba

Tai vienas iš daugelio dvarų, kurie buvo būdingi Joniškio kraštui. Šio dvaro apylinkėse randama senovės įrankių. Šiuo metu išlikę dvaro rūmai, išlaikę autentiškus statybos elementus, bet nerestauruoti. Dvarą puošia išlikę parko fragmentai, medžių alėjos.

33 pav. Martyniškių dvaro sodyba

Daunoravos dvaro sodyba

Dvaro sodybą grafas Keizerlingas pastatė 1845–1855 m. Dvaras buvo didžiulis – iš viso būta apie 17 pastatų: du kumetynai, arklidžių, daržinių, kiaulidžių, kuro sandėlių, rūsių, tvartai kumečiams, jauja. Išliko trys pastatai, sumūryti iš lauko akmenų, bei kai kurie buvusio dvaro rūmų, parko fragmentai, kur auga vietinės kilmės medžiai. Šalia dvaro sodybos yra didelis tvenkinys, kurio pakrantėse galima pasimėgauti ramybe ir gražia gamta.

34 pav. Daunoravos dvaro sodyba

36 Jurdaičių dvaro sodyba

Jurdaičių dvaras tarpukario Lietuvos respublikos laikotarpiu priklausė lenkų kilmės bajorui Vladislovui Komarui. Komaro dvarų centru buvo Satkūnai. Mat be Jurdaičių dvaro, V. Komarui priklausė dar daug dvarų: Ąžuolynėje, Butniūnuose, Matalynėje, Baisogaloje ir kt. Iki 1926 m. žemės reformos dvarui priklausė apie 200 ha žemės; po jos – tik 80 ha. Dvaras turėjo nemažai pastatų, bet tik nedidelė dalis išlikusi iki mūsų dienų. Gražiu architektūros stiliumi žavi dvaro rūmai. Prieš keletą metų jie buvo restauruoti. Šalia dvaro rūmų išliko buvusių dvaro sandėlių fragmentai. Maždaug už 4 km. nuo Jurdaičių esančiame Jankūnų kaime stovi V.Komaro dvaro klėtis.

Satkūnai

Satkūnai, kaimas prie kelio Ryga – Kaliningradas. Gyvenvietę garsina vienas įspūdingiausių akmenų Satkūnų miške, vadinamas – Pinigų kalnu. Apie šią vietą yra įvairių legendų. Senųjų žmonių pasakojama, kad 1812 m. prancūzų armijos pulkai traukėsi iš Latvijos į Žemaitiją, pavargę ir išalkę kareiviai nutarė gabentas pasigrobtas brangenybes užkasti nakvynės vietoje – Satkūnmiškyje. Taigi giliai iškastoje duobėje buvo sudėtos skrynios su brangenybėmis ir visi kareiviai kepurėmis supylė kalvą ir užrideno ant jo didžiulį akmenį.

Veršių kaimas

Tai vienas seniausių Lietuvos gatvinių kaimų, reprezentuojantis valakinio kraštovaizdžio tipą. Kaimo viduryje auga ąžuolas, priskirtas gamtos paminklams. Prie jo yra buvusio molinio namo griuvėsiai. Kaimu driekiasi kelias žvyro danga.

Katiliškės kaimas

Šiame kaime yra rašytojo M.Katiliškio sodybos vieta. Išlikusi liepų alėja, pastatytas koplytstulpis. Žemė, kur buvo sodyba šiuo metu yra privati. Marius Katiliškis (Albinas Marius Vaitkus) gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Gruzdžiose, Šiaulių apskityje. Nuo 1923 m. tėvai įsigyjo žemės ir pradėjo ūkininkauti Žagarės valsčiuje, Katiliškių kaime, kuris ir tapo tikraisiais Vaitkų

37 namais. Marius buvo devintasis iš vienuolikos vaikų. Turėjo tik viena brolį ir daug jį mylinčių seserų. Jaunėlis apsodino tėviškę medžiais (tebeauga nebe jaunos vinkšnos, beržai, liepos, ąžuolai, jovarai). Nuo mažens gražiai drožinėjo, piešė, eiliavo, daug skaitė, gerai atminė. Mokėsi Žagarės progimnazijoje. Vasaromis ganė gyvulius, ūgtelėjęs dirbo ir kitus ūkio darbus. Tačiau ne ūkiniko dalia buvo skirta šiam kaimo vaikui.

35 pav. Koplytstulpis rašytojo tėviškėje

Istorinis pašto pastatas

Tai įdomus architektūros paminklas, esantis Gataučių kaime, šalia kelio Via Hanza. Pastatas statytas 1910 m. Šiuo metu privati nuosavybė.

M. Slančiausko sodyba – muziejus

36 pav.Mato Slančiausko sodyba-muziejus

Muziejus yra Reibinių kaime, Skaistgirio seniūnijoje. Muziejus sukurtas tautosakininko Mato Slančiausko atminimui. M. Slančiauskas, kaip Palangos Juzė, ėjo iš kaimo į kaimą siūdamas drapanas, pasakodamas anekdotus, sekdamas pasakas ir atidžiai klausydamas jų, kitų sekamų. 1864-1904 m., lietuviškos spaudos draudimo metais, Joniškio apylinkėse spausdintą žodį gynė ir puoselėjo 1889 m. įkurta šviėtėjiška draugija „Atgaja“. Jos nariais buvo gimnazistas L.

38 Vaineikis, siuvėjas M. Slančiauskas iš Trumpaičių kaimo, vargonininkas A. Baranauskas iš Šiupylių, Juozapas ir Jonas Lideikiai iš Ražų, Juozas Stonevičius iš Bučiūnų, Pilypas Grigutis iš Trumpaičių, Steponas Strazdas iš Trumpaitėlių, Aleksas Ratkus, Jonas Trumpulis iš Sargūnų ir Pranas Narvydas. Draugijos branduolį sudarė Joniškio ir Gruzdžių apylinkių gyventojai. Vienas veikliausių narių buvo M. Slančiauskas. Suprasdamas, kad švietimo bei tautosakos rinkimo baruose vienas mažai ką nuveiks, jis kartu su J. Trumpuliu ir L. Vaineikiu įsteigė „Atgajos“ draugiją. Jos įstatus parašė pats M. Slančiauskas, o L. Vaineikis juos pakoregavo. Svarbiausias draugijos uždavinys - kova su tautine priespauda, tautinės savimonės gaivinimas, švietėjiška veikla, gyventojų aprūpinimas leidiniais. Kiekvienas draugijos narys buvo įpareigotas kas savaitę užrašyti bent po vieną puslapį surinktos tautosakos, įvairių žmonių pasakojimų ar savo kūrybos. Surinkta tautosaka buvo siunčiama dr. Jonui Basanavičiui. Jo sudaryto tautosakos rinkinio „Lietuviškos pasakos įvairios“ antroje dalyje yra išspausdintos atgajiečių užrašytos pasakos. Beveik visą gyvenimą M. Slančiauskas rinko tautosaką. Užrašė apie 4500 įvairių žanrų tautosakos kūrinių. Ji pradėta skelbti J. Basanavičiaus pasakų rinkiniuose. Po mirties išleisti turtingi jo tautosakos rinkiniai: „Šiaurės Lietuvos pasakos“, „Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai“. Plunksna ir spalvotais pieštukais jis nubraižė Trumpaičių ir Reibinių kaimų planus - schemas su valstiečių rėžiais ir jų savininkų pavardėmis. Įdomus ir kitas palikimas - XIX a. antros pusės vyriškų ir moteriškų drabužių piešiniai, kur nurodomos medžiagos iš kurių buvo siuvami rūbai ir paaiškinama, kaip jie susegami. Skaistgirio ir Rudiškių apylinkėse tuo metu nebuvo jokios mokyklos. M. Slančiauskas čia tada buvo vienintelis mokytojas. 1907 m. jis tapo Lietuvos Mokslo draugijos nariu. Šis muziejus yra Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus filialas. Jame eksponuojami senoviniai daiktai ir ūkio rakandai, o vienas įspūdingiausių objektų sodyboje yra unikalus šulinys iš akmenų.

M.Slančiausko kapas Rudiškių kapinėse

Matas Slančiauskas (1850-1924) – žymiausias XIX a. pabaigos šiaurės Lietuvos krašto švietėjas. Gyvendamas toliau nuo tautinio ir kultūrinio judėjimo centrų, savo pastangomis ir iniciatyva gaivino Joniškio, Žagarės, Gruzdžių, Skaistgirio apylinkių dvasią: platino lietuviškas knygas, mokė vaikus, rinko tautosaką, kalbinę medžiagą, bendradarbiavo spaudoje.

39 37pav. M. Slančiausko kapas Rudiškiuose

Rudiškių kaimo muziejus

2005 m. Rudiškių mokyklos muziejus perduotas Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus žinion. Muziejuje sukaupta daug namų apyvokos daiktų, baldų, audinių, rankdarbių, nuotraukų, spaudinių, kraštotyrinės medžiagos apie krašto šviesuolius – tautosakininką Matą Slančiauską, kunigą, archeologą Juozą Žiogą, audėją Oną Straškienę ir kitus.

Vėjo malūnas su technologine įranga

Šis statinys turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Tai plūkto molio pastatas su išlikusia visa įranga. Malūnas pastatytas 1897 m. Vėjarodėje nurodyta malūno remonto ir rekonstrukcijos data - 1933 m. Malūno aukštis – 32 m. Pamatai iš akmens mūro, sienos iš plūkto molio, iš lauko apkaltos lentomis. Išlikęs autentiškas vidus ir įranga. Pradžioje buvo varomas vėjo, o 1961 m. įvesta elektra. Malūnas yra keturių aukštų.

38 pav. Vėjo malūnas su technologine įranga

40 Plikiškių kaimo vėjo malūnas

Tai istorinę vertę turintis statinys. Jo aukštis – 13,3 m. Pamatai mūryti iš akmenų, kepurė medinė. Malūne dvejos durys, kiekviename aukšte po du švieslangius. Pirmame aukšte įrengta verpstė. Antrame aukšte sumontuotos girnos bei girnų nukėlimo mechanizmas. Vėjarodyje iškalta data – 1889 m., tai gali būti pastatymo data. Pradinis malūno energijos šaltinis – vėjas. Vėliau buvo įvesta elektra. Malūnas naudotas iki 1985 m.

Žydų malūnas

39pav. Žydų malūnas

Senojoje Žagarėje išliko dar vienas malūnas, vadinamas Lakštutės Preikšaitės malūnu. Greičiausiai jis irgi buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, o gal apie 1900 m. Tai matorinis Raktuvės vėjo malūnas. Jo teritorija užima 0,28 ha. Šis statinys turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Jo aukštis - 13,35 m. Pamatai akmeniniai, beveik 4 m. aukščio, su akmeninėmis atramomis.

Kalnelio piliakalnis

Kalnelio piliakalnis yra siejamas su paskutine žiemgalių pilimi Sidabre. Jis kairiajame Sidabrės upelio krante. Vykę archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad pilis ir papėdėje buvusi gyvenvietė buvo apgyvendinta V-XIII a. Čia gyveno rašytiniuose šaltiniuose minima viena iš žiemgalių genčių. Rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos eiliuotoji kronika) Sidabrės pilis minima 1289-1290 m. Kronikoje rašoma, kad 1289 m. Ordino kariuomenė užpuolusi pilį, tačiau jos paimti neįstengė, buvo sudegintas papilys. 1290 m. Ordinas pakartotinai surengė žygį į Sidabrę.

41 Užpuolėjams pilies paimti nepavyko, tačiau vėl buvo sudegintas papilys. Po šio žygio dalis gyventojų, matydami, kad jiems nepavyks atlaikyti Ordino puldinėjimų, pasitraukė į Lietuvą. Kita dalis Mintaujos komtūro nurodymu buvo ištremta į Mintaujos apylinkes, o pilis sudeginta.Vėliau XVI-XVII a. čia buvo pastatyta medinė bažnyčia (spėjama pirmoji Joniškio) , įrengtos kapinės. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad kitas piliakalnis yra buvęs į pietus nuo pirmojo, Sidabros ir Vilkiaušio upelių santakoje. Čia yra pastatytas atminimo paminklas. Kaip parodė 1990 m. vykę archeologiniai kasinėjimai, čia vėliau – XVI-XVIII a. buvo dvarvietė. Anot kai kurių tyrinėtojų, su Kalneliu yra siejama Joniškio miesto pradžia.

Sidabrės piliakalnis

Sidabrės piliakalnis yra siejamas su paskutine žiemgalių pilimi Sidabre. Jis kairiajame Sidabrės upelio krante. Vykę archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad pilis ir papėdėje buvusi gyvenvietė buvo apgyvendinta V-XIII a. Sidabrės vardas seniausioje Livonijos Eiliuotoje kronikoje minimas 1289 ir 1290 metais, kai Livonijos ordinas užpuolė piliavietę. Vieno iš dviejų Sidabrės archeologinio komplekso piliakalnių jau nebėra, jis sunaikintas, nes čia buvo kasamas žvyras. Jis buvo Sidabros ir Vilkiaušio upių santakoje. Kad čia kažkada buvusi žiemgalių pilis, patvirtina tik paminklinis akmuo. Kaip parodė 1990 m. vykę archeologiniai kasinėjimai, čia vėliau – XVI- XVIII a. buvo dvarvietė. Anot kai kurių tyrinėtojų, su šia gyvenviete yra siejama Joniškio miesto pradžia.

40 pav. Sidabrės piliakalnis

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas

Paminklas pastatytas 1930 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikšio Vytauto 500-tosioms mirties metinėms paminėti Juodeikių kaime. 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, visi užrašai ir tautinė atributika nuo paminklo buvo nuimti, tačiau pats paminklas nenugriautas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, paminklas restauruotas, atkurti senieji užrašai.

42 41 pav. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas

Švedpolio šaltinis

Šaltinis yra Švėtės vidurupyje (2 km. žemiau Žagarės). Vanduo veržiasi iš laidžių tarpsluoksninių Kvartero nuogulų. Šaltinis išteka 1.20 m. aukščiau upės vandens lygio. Sraunia srovele už 12 m. pasiekia Švėtės upę. Šaltinis išteka dvejopomis nevienodo stiprumo proveržomis. Debitas - 2,5 l/s. Vanduo gėlas, prisotintas kalcio ir magnio hidrokarbonatų. Šaltinių, kurių Švėtės pakrantėje yra keli, vandenį alaus gamybai naudojo Kunsmano bravoras. Jo pastatai stovėjo netoli šaltinių. Bravoras veikė nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios.

Saulės (Šiaulių) mūšio laukas

Jauniūnų kaimo teritorijoje, Mūšos ir Tautinio upelio santakoje yra numanoma 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusio Saulės (Šiaulių) mūšio vieta. Šiame lauke įvyko pasaulinės reikšmės mūšis – vienas pačių didžiausių per 250 m. (1185-1435) trukusį Lietuvos ir baltų gynybinį karą su vokiečių Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Čia lietuvių žemaičių kariuomenė sutriuškino kalavijuočių ordiną, atrėmė pirmą kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Bėgančius priešo likučius kovė žiemgaliai. Kalavijuočių karinė organizacija liovėsi egzistavusi, ji buvo prijungta prie Kryžiuočių ordino. Pergalė atitolino naujus Lietuvos puolimus.To meto įvykiai simbolizuoja bendrą, amžiną baltų tautų laisvės siekį. Dabar čia įrengta atminimo lenta ir akmuo, kuris dar laukia, kol bus įamžinta istorinė vieta. Be to, čia rengiamasi įkurti Saulės mūšio memorialą.

43 42 pav. Saulės (Šiaulių) mūšio laukas

Mūšos tyrelio valstybinis telmologinis draustinis

Mūšos tyrelio pelkė- unikalus Šiaurės Lietuvos lygumų kampelis. Ši pelkė unikali tuo, kad iš jos, šiaurės kryptimi, išteka Mūša, o į kitą pusę Švėtės intakas Juodupis. Taip pat aukštapelkėje yra, vienintelis mūsų rajone, natūralus Miknaičių ežeras. Šį sudėtingą kompleksą sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, durpynai ir šlapi miškai. Mūšos tyrelis yra vienas iš nedaugelių didelių pelkių kompleksų, išlikusių Šiaurės Lietuvoje. Aukštapelkėje yra nemaži spanguolių, mėlynių, retų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą plotai. Pelkėje auga šakotoji ratainytė, širdinė dviguonė, paprastoji tuklė, įvairios gegūnių rūšys, aptiktas išnykstantis ir tik Vakarų Lietuvai būdingas rusvasis kiminas. Mūšos tyrelyje gyvena 4 roplių rūšys. Tai gyvavedžiai ir vikrieji driežai, gluodenai, gyvatės. Be to aukštapelkėje aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti baltieji kiškiai. Ši teritorija pasižymi įvairių paukščių gausa. Čia nustatytas didelis perinčių tetervinų, jerubių, slankų, perkūno oželių tankumas. Mūšos tyrelis yra viena iš svarbiausių migruojančių vandens paukščių poilsio ir mitybos vietų Šiaurės Lietuvoje. Pavasarį ir rudenį, Miknaičių ežere bei aplinkinėse teritorijose, susirenka dideli migruojančių žąsų, laukinių ančių, pempių būriai. 1988 m. įsteigtas Mūšos tyrelio kraštovaizdžio draustinis. 1997m. gruodžio 29d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1486 ,,Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ jis patvirtintas kaip Mūšos tyrelio valstybinis telmologinis draustinis, kurio tikslas išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Draustinio plotas- 1449 ha. Šios saugomos teritorijos kontrolę, pagal kompetenciją, vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų pareigūnai, Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojai.

44 44pav. Šimtametė Mūšos Tyrelio pelkių pušis

Vilkijos hidrografinis draustinis

Vilkijos draustinio (63 ha, Joniškio r.) tikslas – išsaugoti beslėnę, vidutiniškai vingiuotą Vilkijos upelio atkarpą.

Eglynlaukio botaninis draustinis

Eglynlaukio botaninis draustinis buvo įkurtas, siekiant išsaugoti Šiaurės Lietuvai būdingas natūralias upių slėnių pievas bei čia augančius retųjų rūšių augalus. 10m² plotelyje galima rasti daugiau nei 40 rūšių žolinių augalų. Drėgnesnėse vietose galima aptikti raktažolę pelenėlę ir melsvąjį mėlitą. Didelė įvairovė gegužraibinių šeimos atstovų. Į draustinį patenkame tiltu per Mūšos upę ties Kančiūnais, kur įrengtas Mūšos vandens lygio reguliatorius.

4.2. Joniškio miesto lankomi objektai

Joniškio urbanistinė raida originali tuo, kad miestelis persikėlė iš vienos vietos į kitą. Joniškis ne išimtis, daug miestelių Lietuvoje netekus pilims gynybinės reikšmės XV amžiuje kėlėsi į ūkiniu požiūriu tinkamesnes vietas. Tuo tarpu miestelio persikėlimas šešiolikto amžiaus pabaigoje, t. y. šalies ūkinio kilimo kulminacijoje, net jei tai įvyko po gaisro, bene vienintelis kol kas žinomas atvejis Lietuvos istorijoje. Joniškį kartu su Šiaulių ekonomija Jekaterina II dovanojo grafui P. Zubovui. Tuo metu jau buvo nusistovėjęs Joniškio centrinės aikštės užstatymo procesas. Tolesnei Joniškio plano ir užstatymo raidai nemažą poveikį turėjo Rygos–Tilžės plentas, kuris buvo nutiestas 1836–1858 m. Plentas buvo pravestas ne esamomis gatvėmis, bet nauja vieta. Dėl

45 to pietiniame miesto aikštės gale atsirado trys artimos krypties gatvės ir susidarė sudėtinga, dirbtinė ir nebūdinga Lietuvos miestams gatvių sankryža, nepatogūs užstatymai, trikampiai kvartalai. Tiek iš šiaurės, tiek iš pietų plentas buvo nukreiptas į Joniškio bažnyčią, o tai padidino šio akcento reikšmę mieste ir aplinkink miestą. Joniškis itin aiškaus radialinio plano. Šešios pagrindinės gatvės sueina į aikštę. Tai gana retas atvejis Lietuvos miestuose. Miesto teritorija gana tolygiai plėtėsi nuo aikštės į visas puses, net intensyviai jam vystantis. Prie aikštės stovinti bažnyčia–svarbiausias bei vienintelis Joniškio akcentas. Tai sudaro paprastą, bet vieningą panoramą, kuri būdinga daugeliui, tiktai gerokai mažesnių už Joniškį, Lietuvos miestelių. Joniškio senamiestis paskelbtas urbanistikos paminklu. (S.Bulzgis „Turistinė Šiaurės Lietuva“, A.Semaška „Po Lietuvą“, Leonas Karaliūnas „Mintys apie mūsų miestą“)

Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia galima laikyti realiu ir ilgaamžiu miesto istorijos simboliu. Joniškio bažnyčios istorija prasidėjo 1526 m., kai Vilniaus vyskupo Jono iniciatyva buvo apkrikštyta apgyventa teritorija, pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. 1626 m. karalius Zigmantas Vaza pastatė naują medinę bažnyčią. Ji buvo dar atstatomas XVIII a. II pusėje. Palaipsniui tikinčiųjų skaičius labai išaugo, kad nebegalėjo tilpti bažnyčioje. Tuomet klebonas Liudas Šiaučiūnas ėmėsi iniciatyvos organizuoti naujos bažnyčios statybą. Joniškiečių pageidavimu, kad bažnyčia būtų erdvi ir graži, klebonas pasikvietęs architektą – inžinierių Trandacką, paruošė naujos bažnyčios projektą. Bažnyčios statyba pradėta 1895 m. Joniškiečiai nuoširdžiai rėmė bažnyčios statybą savo darbu ir piniginėmis lėšomis. Bažnyčios statybos procese dalyvavo visi parapijiečiai, kurie surinko virš 200 tūkst. kiaušinių, kurie buvo panaudoti tinko rišamosios medžiagos gamybai. 1901 m. bažnyčia buvo baigta statyta ir įgijo laiptuotą kryžiaus formos planą. Fasadinis portalas yra klasicistinis su pusapskrite arka, kolonų pora ir trikampiu sandriku. Abipus portalo stovi didelės statulos klasicistinėse nišose. Bažnyčios sienos sustiprintos kontraforsais. Vėlyvojo baroko atgarsis matomas langų, nišų ir angų įvairovėje. Eklektinio stiliaus bažnyčios bruožai išorėje harmoningai sujungti. Ypač darnus nelygiais tarpsniais skaidytas bokštas, užbaigtas šiaurės renesansui būdingu šalmu. Bažnyčios viduje vyrauja neoklasicizmo, išorėje – neorenesanso formos bei komponavimo principai, orderinė kompozicija papildyta viduramžių architektūros elementais. 1931 m. joniškiečiai, atsidėkodami kun. L. Šiaučiūnui už bažnyčios statybą, prie didžiųjų bažnyčios durų pastatė jam paminklinį biustą. Bažnyčios fasadas restauruotas 2001 m. (Leonas Karaliūnas „Mintys apie mūsų miestą“, „Senasis Joniškis“).

46 Paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui pirmą kartą buvo pastatytas 1928 m. (architektas – V.Dubeneckis), Lietuvos nepriklausomybės dešimties metų jubiliejaus proga. Sovietinės okupacijos metais paminklas (1969 m.) buvo sunaikintas. Atkūrus nepriklausomybę, 1989 m. jis buvo atstatytas pagal ankstesnio paminklo modelį. Be užrašo, paminklą puošia tautinė atributika – Vytauto kryžius ir Gediminaičių stulpai.

Sinagogos

45 pav. Raudonoji žydų sinagoga 46 pav. Baltoji žydų sinagoga

Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vienintelis – Joniškio dviejų sinagogų kompleksas. Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: “Baltoji” ir “Raudonoji” sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija – sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių.

47 pav.Baltoji sinagoga Joniškyje apie1940m.

47 Baltoji – vasarinė sinagoga statyta 1823 m. (manoma, kad ant sudegusių parduotuvių pamatų), vėlyvuoju klasicizmo stiliaus periodu. Ją vadino “šule”. Pasakojama, kad sinagoga buvo skirta iškilmingoms progoms. Pastato rytų pusėje buvo erdvi vyrų maldų salė, o vakarų pusėje – prieangis su laiptais į antrojo aukšto moterų galeriją. Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai. Pastato tūris vientisas ir monumentalus, dengtas dvišlaičiu stogu. Planas stačiakampis su vidiniais laiptais šiaurvakarių kampe. Šiuo metu pastato suplanavimas pakeistas, interjeras sunaikintas. Vidaus erdvę dengia medinis cilindrinis skliautas. Raudonoji Joniškio sinagoga statyta 1865 m. Ji vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų, dengta dvišlaičiu stogu. Planas stačiakampis su nedidele iškyša rytų pusėje. Pastato vakarinėje dalyje buvo prieangis su laiptais į antrojo aukšto moterų galeriją, o rytų pusėje – vyrų maldų salė. Pastatas su neogotikos architektūros elementais. Jo fasadų kompozicija būdinga žydų maldos namams: vakarų fasadas dviaukštis, rytų – vienaukštis, o šoniniai (pietų ir šiaurės) fasadai – vieno ir dviejų aukštų.Sinagogos ekspozicijoje „Joniškio krašto žydų istorija“ įrengta 10 stendų, kurie pasakoja apie Joniškio krašto žydų istoriją ir paveldą. 1865 m. statytoje, XX a. pr. dėl 1911 m. gaisro rekonstruotoje, Raudonojoje sinagogoje gana gerai išlikęs interjeras. (Tomas Butautas „Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu(1918 – 1940)” (2003m.), Monografija „Žagarė“).

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus (Žemaičių g. 14)

Muziejus įkurtas 1989 metais. Steigėjas – Joniškio rajono taryba. Muziejuje saugoma ir eksponuojama archeologinė, istorinė, etnografinė medžiaga, pasakojanti apie Joniškio krašto istoriją ir kultūrą. Muziejaus Ekspozicija : Joniškio kraštas seniausiais laikais - eksponuojami archeologiniai radiniai. Joniškis XVI–XX a. pirmoje pusėje - rodomi archeologiniai radiniai ir fotonuotraukos. Joniškio miesto verslai - prekyba ir amatai, verslai. Joniškio miestelėnų buitis XIX–XX a. Technikos raida Joniškyje - eksponuojami įvairūs technikos daiktai bei pirmasis Joniškio televizorius. Iškilūs joniškiečiai - muziejuje eksponuojami kraštiečio A. Varno pirmieji dailės darbai – kryžiaus kelio stotys (stacijos). Karų atgarsiai Joniškyje. Kaimas, žemės ūkis, kaimo verslai Joniškio krašte. Joniškis – pasienio kraštas - šioje ekspozicijos dalyje rodomas 1939 m. muitininko uniformos komplektas, dokumentai, nuotraukos ir kt. Muziejuje dažniausiai rengiamos dailės ir liaudies meno parodos. Muziejaus padaliniai: Ekspozicija Joniškio

48 Raudonojoje sinagogoje, Marcės Katiliūtės sodyba, Mato Jono Slančiausko sodyba-muziejus, Rudiškių muziejus. Muziejaus globojami visuomeniniai muziejai: M. Slančiausko gimnazijos muziejus (Pašvitinio g. 19, Joniškis), „Aušros“ gimnazijos muziejus (Žemaičių g. 18, Joniškis), Joniškio II vidurinės mokyklos muziejus (Livonijos g. 6, Joniškis).

4.3. Žagarės miesto lankomi objektai

Žagarė – atokus Šiaurės Lietuvos miestelis, aplenktas modernizacijos įtakos, išsaugojęs nemažai senosios architektūros ir archeologijos paminklų, gražus gamtovaizdžiais. Lietuvos, o ypač kitų šalių keliautojams tai mažai ar visai nepažįstamas kraštas. Sagera – tokiu vardu pirmą kartą Žagarė paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1198m., bet VI –

IX a. archeologinės liekanos liudija, kad lietuvių čia apsigyventa anksčiau. Pasak padavimų Žagarė įsikūrė anksčiau už Rygą. Jau 1198 m. minima Raktės pilis, prie kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė, kuri laikoma Žagarės miesto pradžia. Žagarės miesto kūrimosi istorija unikali tuo, kad jungia du vienu metu besikuriančius miestus abipus Švėtės upės – Senąją ir Naująją Žagarę. Žagarė kūrėsi istorinio Žiemgalos krašto lietuviškoje dalyje prie gynybiškai svarbių Raktuvės ir Žvelgaičių piliakalnių, apie kurių pilis ir gynėjus rašoma ir senosiose kronikose. XVI a. pab. oficialiuose raštuose Žagarė vadinama miestu. Retas kuris Lietuvos miestas gali pasigirti tokia sena istorija kaip Žagarė. Patogioje gamtinėje ir geografinėje padėtyje įsikūrusio miesto pagrindinės gatvės susiformavo jau nuo XVI a. vidurio. Miestui augant keitėsi ir statiniai. Daugelį medinių namų senojoje dalyje pakeitė raudonų molio plytų pastatai. Iš XVII – XVIII a. dar yra išlikę molio bei vietinio dolomito statinių. Šiuo metu Žagarės mieste vyrauja XIX a. vidurio ir XX a. pradžios pastatai. Šiandien Žagarė – apie 2500 gyventojų turintis miestelis. Šis nuošalus kampelis svečiams įdomus senąja architektūra ir istorijos pėdsakais, gražus vaizdingais peizažais, savitas čia gyvenančių, dirbančių ir kuriančių žmonių veikla. Žagarė – senas žemdirbių kraštas, prekyba ir amatais labiau vertėsi čia gyvenę žydai. Auginamos tradicinės kultūros, o 19a. pabaigoje soduose paplito iš pietų atvežtos vyšnios, tapusios Žagarės kraštovaizdžio simboliu. Žagarė visame Baltijos regione garsėja vyšniomis ir žirgais. Jų garbei 2005-ųjų liepą buvo surengtas pirmasis Žagarės vyšnių festivalis, subūręs daugiau nei 4000 žmonių iš Lietuvos ir užsienio. Festivalio tikslas – švęsti vyšnių derlių, propaguoti turizmą ir bendruomeniškumą, o kartu – skatinti Žagarės regiono ekonominį ir kultūrinį vystymąsi.

49 48 pav. 2005m.Vyšnių festivalio atidarymas 49 pav. Arklių varžytuvių dalyviai

Žagariečių būdo savitumą galima pažinti pabuvojus su jais kartu jų pamėgtoje Joninių šventėje, Šv.Petro ir Šv.Povilo atlaiduose. Vietiniai žmonės turi ir savo laikoma Šventąja – palaimintąja Barborą, kurios vardu vadinama Senosios Žagarės bažnyčia. 1998m. miestas minėjo savo 800 metų sukaktį – kovų, sukilimų, gaisrų, epidemijų, ekonominio bei kultūrinio pakilimo ir nuosmukio istoriją. Išleista monografija “Žagarė”. Žagarė, besišliejanti prie Latvijos sienos Lietuvos šiaurėje, yra vienas seniausių šalies miestelių – o taip pat vienas iš keleto, tebeturinčių autentišką senamiestį, kuris paskelbtas urbanistikos paminklu.(Monografija „Žagarė“ 1998 m., Straipsnis K.Kaunaitės “Joniškiečiai turizmą plėtoja kartu su kaimynais“ 2007m.).

50 pav. Žagarvyšnė – Žagarės simbolis, auginama beveik kiekvienoje sodyboje.

50 Pabaliu botaninis draustinis Svetes botaninis draustinis Dolomito atodanga

Zagares urbanistinis draustinis

Zvelgaicio piliakalnis Ozas

Zv elgaicio tv enkiny s

Dilbineliu botaninis draustinis Zagares botaninis-zoologinis draustinis Didmargio botaninis draustinis

Gaudikiu geomorfologinis draustinis

Musos tyrelio telmologinis draustinis

50 pav. Žagarės miesto ir apylinkių lankomų objektų išsidėstymas

Žagarės giria

Žagarės regioninis parkas

Žagarės miesto ribos

Žagarės miesto lankomi objektai

Kelias

Žagarės miesto lankomi objektai:

1. Žagarės urbanistinis draustinis 2. Naujosios Žagarės bažnyčia 3. Senosios Žagarės bažnyčia 4. Paminklas Žuvusiems už Tėvynę

51 5. Vaičiulio privatus muziejus 6. Žagarės regioninis parkas 7. Naryškino dvaras 8. Dvaro žirgynas 9. Malūnas 10. Paminklas žydų genocido aukoms atminti 11. Raktės piliakalnis ir koplyčia 12. Žvelgaičio piliakalnis 13. Žagarės ozas 14. Dolomito atodanga 15. Švedpolio šaltinis 16. Žvelgaičio tvenkinys 17. Poilsiavietės 18. Žagarės giria 19. Švėtės botaninis draustinis 20. Dilbinėlių botaninis draustinis 21. Žagarės botaninis-zoologinis draustinis 22. Didmargio botaninis draustinis 23. Gaudikių geomorfologinis draustinis 24. Mūšos tyrelio telmologinis draustinis

Raktės piliakalnis – istorijos ir archeologijos paminklas

51 pav. Raktuvės piliakalnis 52 pav. Raktuvės piliakalnis

Raktės piliakalnis yra apie 100 metrų nuo Švėtės vingio. Iš vakarų į rytus papėdėje piliakalnis apie 95 m ilgio ir 43 m pločio, aukštis 12-14 m. Dar tebesą matyti perkasų žymės- kalnas buvęs apsuptas vandens. Rasta bronzinės skardos gabaliukų ir balto stiklo vėrinio narelis, keletas lipdytų ir žiestų šukių. 1992m. laidojant Juozą Žlabį-Žengę, į šiaurės rytus nuo koplyčios atkasti stambūs tarsi pamatiniai akmenys, pastebėta daug suguldytų palaidojimų, rasta kalkių skiedinio liekanų, sudegusios medžio anglies. Kitoje kalno pusėje, pietvakariniame šlaite, pusantro metro gylyje, palaidotųjų kūnai sukloti vienas priešais kitą. Gal tai pilies gynėjų, gal švedmečio ar maro amžių paliudijimas. Šis piliakalnis tiek forma, tiek dydžiu bei radiniais esąs gerokai senesnis už Žvelgaičio kalną.

52 Raktuvės piliakalnis – archeologijos paminklas, pirmą kartą paminėtas Livonijos kronikoje 1198 m. ir vadintas Racken arba Rackette vardu. Ant jo stovėjusią Raktės pilį puldavęs kalavijuočių ordinas. 2000 m. buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Piliakalnyje rasta XI- XIII a. dirbinių. Nuo XVII a. piliakalnio kalva naudojama kaip kapinės. Ant jo buvo pastatyta medinė koplyčia. (Monografija „Žagarė“, V.Didžpetris „Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldas“, Jurgis Bučas „Šiaurės Lietuvos kraštovaizdžio raida“).

Raktuvės kapinių koplyčia

Raktuvės kapinių koplyčia pastatyta 1796 metais. Tai medinės liaudies architektūros statinys. XIX a. viduryje piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos miestelio katalikų kapinės. Pylimo kampe – nedidelė stulpinės konstrukcijos varpinė. Dabar koplyčioje įrengta kryždirbystės darbų ir fotografijų ekspozicija „Sakralinės kalvystės paminklai Žagarėje“. (V.Didžpetris „Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldas“).

Senoji Žagarės Šv.Petro ir Šv.Povilo bažnyčia

Spėjama, kad pirmoji katalikų bažnyčia Žagarėje buvo pastatyta XV a. pabaigoje (apie 1495m.). Medinis pastatas kelis kartus degė ir vėl buvo atstatytas, kol po 1712m. gaisro iškilo mūrinė Senosios Žagarės bažnyčia, pastatyta upės Švėtės kairiajame krante ant vienos iš ozo kalvelių, kurią žagariečiai pavadino laikytos šventąja Barboros vardu. Tai storų sienų, aukšto stogo stačiakampio formos renesanso stiliaus statinys iš dolomitų. Stogas gegninės konstrukcijos, perdenginės – lėkštas, medinis skliautas. Grindys medinės. Vertinga jo autentiška architektūra, deja, buvęs puošnus liaudiškai ornamentuotas bažnyčios interjeras dabar labai nunykęs. Interjere išsiskiria baroko meno altoriaus architektūrinė dalis, sakykla, medinis procesijų altorėlis. Bažnyčios rūsyje ilsėjosi žagariečių ypač gerbiamos labai pamaldžios ir sugebėjusios stebuklingai gydyti Barboros Umiastovskytės (1628-1648) palaikai. Vienas iš Senosios Žagarės altorių vadintas Šv. Barboros vardu. 1963m. uždarius bažnyčią palaikai dingę. Tarybiniais laikais buvo bandoma užgniaužti Barboros Žagarietės kultą, tačiau vietinių žmonių tikėjimas buvo stipresnis už sovietinės valdžios kovą prieš Barboros stebuklus. Dabar apie ją primena bažnyčios rūsyje pastatytas simbolinis medinis karstas. Po restauracijos 1994m. Senosios Žagarės bažnyčia vėl atidaryta. 2003m. per šv.Petro ir Povilo atlaidus Senosios Žagarės bažnyčioje buvo pašventintas naujas centrinio altoriaus paveikslas, vaizduojantis šventąją Barborą.

53 53 pav. Senoji Žagarės Šv.Petro ir Šv.Povilo bažnyčia

Barbora Žagarietė

Nuo 1963 metų Barboros Žagarietės atminimas saugomas Senosios Žagarės bažnyčioje įrengtoje kriptoje. Tačiau dabar lankytojas stikliniame karstelyje pamato tik jos palaikus primenančią suknelę. Mat tais metais, uždarius ir grūdų sandėliu pavertus Senosios Žagarės bažnyčią, buvo išvežti ir Barboros palaikai. Išvežė tyrimams. Gydytojų išvada buvo, kad palaikai mumifikavęsi ir nesugedę. Tačiau į savo kriptą Barbora nesugrįžo. Manoma, kad ji buvo kažkur slapta palaidota. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė mintis, kad galbūt jie dūla Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros rūsiuose. Barbora Umiastauskaitė gimė 1628 metais stambių Žagarės dvarininkų šeimoje. Motinai mirus, mergaitė labai anksti liko našlaitė. Barbora nuo mažumės buvusi labai pamaldi ir geraširdė. Iki bažnyčios pusę kilometro dažnai eidavusi keliais. Globojusi baudžiauninkus, negailėjusi duonos kąsnio elgetoms. „Kai sykį tėvas pagavęs ją skraistėje nešančią maistą neturtingiesiems ir liepęs parodyti, ką neša, praskleidus pamatė tik rožių žiedlapius. Tai buvęs pirmasis stebuklas. Paskui tų stebuklų daugiau būta. Siekiant, kad Barborai būtų suteiktas palaimintosios vardas, yra surinkta apie 400 stebuklų, kurie įvyko meldžiantis prie Barboros Žagarietės kapo“, – pasakoja G.Rakstienė (Žagarės gyventoja).

Kurį laiką Barbora praleido Rygoje, vienuolyne, bet tėvui reikalaujant tekėti, sugrįžo į Žagarę. Bėgdama nuo tėvo agresijos mergina iškrito pro langą ir užsimušė. Tada jai buvo 20 metų. Jos palaikai buvo padėti dvaro rūsyje, paskui perkelti į bažnyčią. Bažnyčiai sudegus, kai viską surijo ugnis ir net Barboros karstelį, jos palaikai išliko. Po gaisro apie šimtą metų jie išgulėjo palaidoti kape. Žmonėms prašant XVIII amžiaus pradžioje jos palaikai buvo iškasti ir padėti į atstatytoje bažnyčioje įrengtą kriptą. Žmonės prie jos kapo melsdavosi ir įvykdavo stebuklai – jie pasveikdavo. Taip ir gulėjo ji, traukdama maldininkus iš visos Lietuvos ir kaimyninės Latvijos,

54 stikliniame karste iki 1963 metų visai nesikeisdama. Tik suknelę kasmet pakeisdavo, nes, pasak žagariečių, ji susidėvėdavusi. (Genovaitė Paulikaitė „Keliaukime“ 2008, vasario 23d.).

Naujoji Šv.Petro ir Šv.Povilo bažnyčia

Naujojoje Žagarėje bažnyčia buvo pastatyta 1620m. ar 1633m. Lenkijos kunigaikščio Zigmanto Vazos lėšomis. 1805m. ji sudegė, o paskui buvo atnaujinta grafo Zubovo, parapijiečių ir klebono lėšomis. Bažnyčia buvo pastatyta mūrinė, iš akmenų ir plytų, tinkuota ir baltinta. Ji vienanarė, su presbisterija, užsibaigiančia trisiene apsida, ir keturkampiu bokštu priekyje. Šiaurinėje pusėje prie navos šliejasi zakristija, dengta dvišlaičiu stogu. Centrinis altorius barokinis, ant aštuonių kolonų. Kolonos iš pušies, tinkuotos, su paauksinimais. Medinis choras su vargonais ir baliustrada paremtas keturiomis doreninėmis kolonomis. Bažnyčios šventoriaus pietinėje pusėje stovi koplytstulpis, statytas XX a. pradžioje. Paminklas yra darnių klasicistinių proporcijų. Bažnyčią juosia akmens mūro tvora prie kurios priglaustos tokio pat mūro Kryžiaus kelių koplyčios su aukštais piramidiniais stogeliais. Naujosios Žagarės bažnyčios statybos stilius architektų įvardijamas kaip romaninio renesanso. Sakoma, kad ji primena viduramžių tvirtovę. (Jonas Glemža „Žiemgalos kultūros paveldas, dabartis ir perspektyvos“, V.Didžpetris „Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldas, Monografija „Žagarė“).

54 pav. Naujoji Žagarės bažnyčia 55 pav. Naujosios bažnyčios interjeras

Paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę

Šis paminklas stovi Žagarės miesto centre. Jis buvo pastatytas 1998 m.

55 56 pav. Paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę.

Žagarės dvaro sodyba

57 pav. Žagarės dvaro sodyba

Naujosios Žagarės dvaras nebuvo toks kultūros centras, iš kurio būtų dosniai sklidusi lietuvių kultūra, tačiau iki mūsų dienų išliko didiko Naryškino meto architektūros ansamblis, parkas, dvare išsivystė žirginis sportas. Dvaras diegė ir puoselėjo žemdirbystės ir gyvulininkystės kultūrą, tvarkė mišką, medžioklės ūkį. Šiandien dar likęs žiupsnis autentiškų atsiminimų. Naujosios Žagarės dvarą 1858m. įsigijo didikas Dimitrijus Naryškinas iš buvusio jo savininko kunigaikščio Platono Zubovo. Dvaro rūmai, žagariečių vadinami pilimi, statyti Naryškinų valdymo laikais. Tai klasicistinio stiliaus ansamblis, kurį sudaro centriniai rūmai ir pagalbiniai pastatai. Rūmai suplanuoti “U” raidės pavidalo forma. Tai dviejų aukštų baltas rūmas. Pirmąjį su antruoju aukštu jungia treji laiptai. Rūmai puošti kolonomis, pastato frontone – Naryškino herbas. Rūmuose yra 60 kambarių, o didžiausios patalpos – salė (56 m²) ir svetainė (63 m²). Rūmų interjeras buvo puošnus: durų drožiniai ir langų rėmų ištekintos puskolonėlės, meniški durų įstiklinimai, parketas. Iš buvusios svetainės vedė tiesioginis išėjimas, o šiaurinėje – medžioklės kambariai. Svarbiausias interjero akcentas – baltų koklių krosnys. Antro aukšto kambariai buvo pusiau vasariniai. Architektūros istorikas V.Levandauskas šiuos Žagarės rūmus 56 laiko nuosekliausiu klasicistinių formų pavyzdžiu Lietuvos architektūros istorijoje. Šie rūmai – kompaktiški ir pusiau uždaro plano. Gausus medžio naudojimas rūmų vidaus apdailai nėra būdingas klasicizmo architektūrai, jis veikiau liudija apie sąsajas su Naryškinų pamėgtu anglišku stiliumi. Kiti svarbūs pastatai – arklidės. Tai pseudogotikinio stiliaus statiniai iš raudonų plytų. 2000 m. gruodžio 5 d. architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę turinti Žagarės dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. (S.Bulzgis „Turistinė Šiaurės Lietuva“, A.Semaška „Po Lietuvą“, Monografija „Žagarė“).

58 pav. Naryškino rūmai 59 pav. Naryškino rūmai

Kiti dvaro pastatai – žirgynas, maniežas bei ratinės kompleksas

60 pav. Žirgyno kompleksas

Žagarė kiekvienam lietuviui asocijuojasi su Žagarės žirgynu turinčiu šimtametes žirgininkystės, o vėliau ir žirginio sporto tradicijas. Žagarės žirgynas – vienas seniausių žirgynų Lietuvoje, savo pradžią skaičiuojantis nuo 1899 metų. Tais metais grafo Aleksandro Naryškino dėka buvo baigtas didžiulis arklidžių ansamblis su erdviu maniežu. Pačios arklidės nedidelės – jos tetalpino tik dešimt suaugusių žirgų bei 20 jauniklių. Tačiau didžiausi šalia stovintys pastatai – karietė,

57 maniežas – rodo, koks didžiulis dėmesys buvo skiriamas šiam gamtos kūriniui. Kiekvieno, aplankančio žirgyno arklides, dėmesį prikausto erdvūs, ištaigingi gardai, kurių visos detalės, įskaitant ir grindinį, dar XIX a. parplukdyti iš Anglijos. Savo architektūra niekuo nenusileidžia ir kiti dvaro ansamblio pastatai: uždaro tipo tvartų kompleksas, sandėliai, gyvenamieji pastatai. Žirgininkystė, kaip verslas, pradėtas grafo Naryškino, prislopintas tebuvo tik Antrojo pasaulinio karo metu. Ypač reikšmingas kaip statinys buvo maniežas, kuriame įvairiais metų laikais veikė žemdirbių parodos, veislinių gyvulių demonstravimas, žirgų pristatymas. Didžiuliame plataus tūrio manieže, dengtame unikalia tuo metu klijuoto medžio konstrukcija, buvo įrengtos tribūnos žiūrovams ir buvusi Naryškino ložė. Žirgynas, maniežas ir ratinė statyti iš geros kokybės medžiagų, pabrėžiant jų spalvą bei faktūras. Pastatų išorė primena anglų gotikos stilių. Visi trys pastatai yra sujungti aplink pusiau uždarą kiemą, kuriam meniškumo teikia medinė galerija. Žirginio sporto pradmenys Žagarėje taip pat siejami su grafų Naryškinų laikais. Senųjų žagariečių atmintyje išlikę tais laikais organizuoti renginiai: nesudėtingi konkūrai, dailiojo jojimo elementų demonstravimas, žirginio sporto varžybos. Taigi nenuostabu, kad Žagarėje žirginio sporto tradicijos jungia ištisas žagariečių kartas. Žagarės žirgynas tapo tiek žirgų augintojų, tiek žirginio sporto puoselėtojų lopšiu. Šiuo metu Žagarės žirgynas, vienas iš buvusių penkių Lietuvos valstybinių žirgynų, privatus. Žagarės žirgyne auginama virš 300 Hanover veislės žirgų. 2000 metais žirgyno bazėje įkurta Baltijos Hanover veislės žirgų augintojų asociacija. Žirgyno bazėje vyksta įvairūs žirginio sporto renginiai, veislininkystės parodos: kumeliukų šou, metų eržilo rinkimai, eržilų licencijavimas, ir kt.

Angliškų kotedžų stiliaus namai

61 pav. Buvęs Naryškinų dvaro popo namas

58 Tai angliško stiliaus architektūrinę tendenciją atspindintys dvaro pastatai, skirti tarnautojams. Visi namai raudonų plytų, su atvirais mediniais prieangiais, dengti šlaitiniais stogais, virš kurių kyšo aukšti angliški kaminai. Kai kurių namų fasaduose įkomponuotas Naryškinų herbas.

Dvaro parkas

62pav. Naryškino dvaro parkas

Šiauriniame Lietuvos pakraštyje, Žiemgalės lygumoje, įsikūręs Žagarės regioninis parkas. Iš kitų 30- ties šalies regioninių parkų jis vienintelis įsteigtas, siekiant išsaugoti ne tik šio krašto gamtines ir kultūrines vertybes, bet ir Žagarės miestelio urbanistinį paveldą. Parkas primena suniokotą giraitę, vietomis ištryptą, pilną brūzgynų ir užpelkėjusių daubų. Tiesa, kartais brūzgynai išvalomi, sodinami nauji augalai. Senieji pastatai ir statiniai restauruoti, bet kai kurie vėl griūva. Visa tai neužgožia įspūdingo pirminio parko išplanavimo. Kartu su nemažos architektūrinės vertės pastatais šis želdyno ansamblis yra unikalus Lietuvoje. Tai parkų meno paminklas, kurį sukūrė Georgės Friedrichas Kuphaldtas (1853- 1938m.). Būdamas grynai gamtiškojo parko planavimo ideologas, savo projektuose derino augalų savybes prie gamtinių sąlygų, sukurdamas nuostabaus grožio angliško stiliaus ansamblius. Gaila, kad neišlikęs (arba nesurastas) Žagarės parko projekto originalas. Žagarės parko unikalumą sudaro dar ir tai, kad jis sukurtas buvusiose dirbamose žemėse. Parkas rytinėje Žagarės miesto dalyje užima 63,25 ha plotą. O pati Žagarė yra Lietuvos šiaurėje ir priklauso Mūšos – Nemunėlio gamtiniam rajonui. Tai lygumų sritis, ir ją tik kur ne kur paįvairina kalvos. Parko teritorija – irgi lyguma su nedideliu nuolydžiu vakarų ir pietvakarių kryptimi, Švėtės upės link. Parko istorijoje būta dviejų etapų, kurie ir šiandien pastebimi parko struktūroje ir augalijos pasirinkime. Mažesnioji, arba senoji, parko dalis apie rūmus yra siejama su grafais Zubovais, iki 1858 metų valdžiusiais Naująją Žagarę ir nemažus plotus aplink ją.

59 Savininkais tapus Rusijos didikams Naryškinams, jų sūnus Jurgis pradėjo rūpintis naujo parko kūrimu ir senojo pataisymu. Senajame vyravo savaiminės Lietuvos dendrofloros rūšys – uosiai, eglės, liepos. Parko senumą liudija aptrūniję kelmai ir storaliemeniai, dažnai tuščiaviduriai medžiai. Manoma parką turint apie 200 metų. Pasak buvusio Naryškino darbininko Tado Savicko, senasis parkas visą laiką toks buvęs. Parko sodinimo darbai pradėti 1898 metų pavasarį ir baigti 1900 metų rudenį. Parkas apsodintas viena, o kai kur ir dviem arba trimis medžių eilėmis. Įvairios rūšys pritaikytos prie parko ribų prisišliejusių žalumynų grupių ar masyvėlių. Taip pat apsodinti ir didesni parko keliai, o į rūmus vedanti alėja ilgainiui pereina į liepomis apsodintą kelią, vietinių žmonių vadinamą “Liepų alėja”. Labai įspūdingi spalvų deriniai. Lapuočių fone išmėtytos spygliuočių medžių grupės, todėl ir žiemą parkas gražus. Spalvinis efektas ypač ryškus pavasarį. Vasarą spalvų kontrastai ne tokie ryškūs, bet gana aiškiai pastebimi. Rudenį, kai prinoksta gudobelių, šeivamedžių vaisiai arba jau pašalus, parkas sumirga. Jį nuspalvina žalsvi, geltoni, raudoni klevų lapai. visada niūrios eglės iš tiesų atrodo atsirėmusios į baltas beržų kolonas. Žiemą parkas labiau primena mišką. Kai krūmai ir medžių šakos nuo drėgmės apsitraukia šerkšnu, lankytojas būtinai sustos prie pakelėje augančių keturių grupių maumedžių. Jų baltos papurusios šakos ir pilkas dienos dangus sudaro švelnų, akiai malonų kontrastą. Parke išryškinta perspektyva ir erdvė. Tai būdinga visam parkui, tačiau senasis – tiesiog gero planavimo pavyzdys. Gilumos vaizdui sudaryti tinkamai išdėstytos medžių grupės ir masyvėliai, parinktos jų formos. Prie kelių ir didesnių takų sodintos retos, nedidelės medžių grupės, kad neužstotų vaizdo į tolį. Tarp atskirų vingiuotais pakraščiais grupių įrengti pailgi gazonai (pievelės), kurie dar labiau paryškina perspektyvą. Gražus reginys atsiveria iš rūmų į pietinę parko pusę. Parke daug įvairių kelių, takų. Takų daugiau senajame parke. Beveik visi jie buvę profiliuoti, kad ir dabar daugelį galima įžiūrėti nepakeistus. Naujajame parke daug naujų takų, išvestų 1936 metais. Šie nesiderina prie viso parko stiliaus, nes iškraipo natūralų landšaftą. Žagarės parko dendroflora gausi ir įvairi. Žagarės parke buvo pasodinta daugiau negu 200 želdinių rūšių. Daugiau kaip 100 jų auga ir dabar. Nuo 1924 metų dalis naujojo parko atiduota Žagarės miestui. Miestui skirtoje parko dalyje vyko intensyvus sportinis ir kultūrinis gyvenimas. Vokietmečiu parkas ir dvaras buvo paversti raitosios policijos mokykla. Didelę parko dalį užima žirgyno hipodromas. Žagarės parkas – ir tragiškų įvykių liudininkas: vokiečiai čia sušaudė apie 2000 Žagarės ir iš apylinkių suvežtų žydų. Toje vietoje, prie rytinio parko volo, yra kuklus liepose paskendęs paminklas ir prižiūrimas atminimo kapas. Įvažiuojant į miestą, stovėjo “Karaviko” kryžius. Apie 1947 metus jis buvo nugriautas ir toje vietoje įrengtos

60 karių kapinės. Daug žalos parkui padarė tuberkuliozės ligoninės statyba. Aikštė statybai buvo iškirsta. Sunaikinta daug vertingiausių medžių. 1988m., kylant Atgimimo bangai Lietuvoje, bandyta parkui pagelbėti. Žiniasklaidai paskelbus informaciją, susirinko daug žagariečių iš visos Lietuvos ir tvarkė parką. Naujosios Žagarės parkas jau daugelį metų vienas puošniausių ir architektūriniu požiūriu įdomiausių parkų Lietuvoje. Pastaraisiais metais parke įrengtas dendrologinis takas. ( Žagarės regioninio parko direkcija, www.zpasaulis.lt , [email protected] ).

Vėjo malūnai

Naryškino dvaro teritorijoje veikė malūnas. Manoma, kad baudžiauninkai jį pastatė dar 1770 – 1780m. kai Šiaulių ekonomiją valdė A.Tyzenhauzas. Malūnas olandiško tipo, kepurinis, mūrytas iš lauko akmenų. Malūno apačią juosia plati galerija, kuri buvo skirta vežimams statyti. Manoma, kad tai seniausias malūnas Lietuvoje, vertingas liaudies architektūros statinys, savo idealiomis proporcijomis papildantis dvaro pastatų ansamblį. 1979m. malūnas buvo restauruotas. Senojoje Žagarėje išliko dar vienas malūnas, vadinamas Lakštutės Prekšaitės malūnu. Greičiausiai jis irgi buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, o gal apie 1900m. Tai matorinis Raktumės vėjo malūnas. Jo teritorija užima 0,28 ha. Šis statinys turi istorinę, techninę ir kraštovaizdinę vertę. Jo aukštis – 13,35 m. Pamatai akmeniniai, beveik 4 m aukščio, su akmeninėmis atramomis.

63 pav. Žydų malūnas 64 pav. Dvaro malūnas

61 Upė Švėtė

Švėtės upės “takas”, t.y. dabartinis slėnis, formuotis pradėjo dar Žiemgalos lygumoje nebaigus tirpti ledyno plaštakai. Matyt, plaštakai tirpstant, vandenys visų pirma išgraužė slėnį lede (tekėjo upė su ledo krantais), kuriame sunešti buvo smėlio ozų pylimai, kelmai ir t.t. Ledynui nykstant, upė pamažu įsigraužė, įsigilino į moreninį paviršių, apeidama smėlio bei žvyro kaupus (keimus), pailgus pylimus (ozus). Dabar Švėtė – tai aštuoniolikta pagal dydį Lietuvos upė. Jos ilgis yra 123 km (Lietuvoje – 55km). Upė prasideda Tulonų apylinkėse (Šiaulių raj.), 16km į šiaurės rytus nuo Kuršėnų. Mūsų šalyje ji srūva Šiaulių ir Joniškio rajonų vietovėmis. Tekėdama šiaurės rytų kryptimi perskrodžia visą Žagarę, o paskui Latvijos teritorijoje įsilieja į Lielupę. Svarbiausi intakai miestelio apylinkėse – Žimelis ir Švėtelė (dešinieji) ir Rengė (kairysis). Ties Žagare yra 26 hektarų šios upės tvenkinys. Švėtės aukštupys sausomis vasaromis išdžiūsta, šaltomis žiemomis įšąla iki dugno. Ledo danga išsilaiko apie 100 dienų per metus. Turistai, ieškodami nuotykių, gali įveikti pusantro kilometro Švėtės atkarpą. Sėdę į valtį prie senosios užtvankos, sausumon išlipsite prie Minčaičių kaimo tilto. Upės pakrantės labai įspūdingos – čia veši dryžutynai, vingiorikštynai, karklai, pieninės poavižės augalai. Didelė augalijos įvairovė, netrūksta ir retenybių iš Raudonosios knygos. Norintys pasigėrėti dolomitinėmis atodangomis, jas taip pat gali išvysti upės pakrantėse. Po Švėtės tiltais – varvekliai iš vandenyje esančių kalcio bei magnio karbonatų nuosėdų. Beje, jei kelią pastos šabakštynai, bebrų suręsta užtvankėlė ar kita netikėta kliūtis, tai tikrai nėra ko bijoti išsimaudyti minkštame ir švariame Švėtės vandenyje.

65 pav. Upė Švėtė 66 pav. Švėtės upės krioklys

62 Žydų masinio naikinimo vieta

Po žiaurių pirmųjų trėmimų 1941 biržely, spalio 2 d. įvykdytas skaudus ir žeminantis žydų tautos genocidas. Prievartinis žydų getas užėmė didoką miesto dalį abiejuose Švėtės krantuose. 2439 Joniškio, Pakruojo, Pašvitinio, Kriukų, Žeimelio, Gruzdžių, Šakynos, Papilės, Kuršėnų žydų gyvenimai buvo nužudyti. Liko tie, kuriuos su savim buvo patraukę bolševikai.

Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais, 1997 m. rugsėjo 23-ąją minint žydų genocido dieną, žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties apdovanoti Teresė ir Edvardas Levinskai. Apdovanojimas įteiktas sūnui Leonui Levinskui.

67pav. Paminklas žydų genocido aukoms atminti 68 pav. Žagarės žydų kapinės

Dolomito atodanga

Žagarė įsimintina geologijos požiūriu. Būtent čia, Švėtės upės krantuose ir vagoje, yra fragmentiškai matomi devono periode susiklostę dolomito sluoksniai, geologiniuose aprašuose minimi nuo 1861 metų ir stratigrafų galiausiai įteisinti kaip Žagarės svitos neužginčijama krikštavietė. Kad Žagarėje ir apylinkėse esama kieto akmens, kurį dabar vadiname dolomitu, tolimoje praeityje čionykščiai pastebėjo, aišku, pirmieji ir po truputį panūdo naudotis. Galiausiai Žvelgaičių kaimo žemių beveik 3 ha plote per kelis kartus (1950, 1953 ir 1960m.) buvo nuodugniai gręžiniais ištyrinėtas Žagarės dolomito telkinys ir nustatyti ištekliai, kurie siekė daugiau kaip 1,5 mln. m³ ir tinkami orinių kalkių bei statybinės skaldos gamybai. Telkinyje dolomitai sluoksniai turi nedidelį polinkį vakarų kryptimi. Juos dengia kvartero nuogulų (smulkaus smėlio ir moreninio priemolio) tik 0,3-2 m storio apklotas. Naudingu laikytinas maždaug 12m storio dolomito klodas. Dolomitas panaudotas kalkių išdegimui greta karjero įrengtose specialiose krosnyse, taip pat – kaip statybinė skalda. 1964m. kasyba buvo sustabdyta.

63 Žagarėje, Švėtės krante, atodanga driekiasi apie 50m. Jos aukštis – 3m. Atodangoje aiškiai matyti dolomitų su gipso priemaišomis klodai. Ši vietovė duobėta, apaugusi įvairia augalija. Dolomitinė atodanga geologiniu gamtos paminklu paskelbta 1964m. 1985m priskirta respublikinės reikšmės paminklams. (A.Linčius, V.Narbutas“Geologinės praeities pėdsakais Lietuvos kraštovaizdyje“, Kirstukas „Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos“)

69 pav. Dolomito atodanga

Žvelgaičio piliakalnis ir ozas

70 pav. Žvelgaičių tvenkinys ir ozas 71 pav. Žvelgaičio piliakalnis 72pav. Žagarės ozas

Į pietvakarius nuo Žagarės stūkso garsieji piliakalniai ir prasideda buvęs ozas, kadaise pasišokėjęs nuo Minčaičių ir nudrykęs iki pat latvių sienos ir dar toliau. Žvelgaičio, arba Aukštadvario, kalnas vakarinėje miestelio dalyje, kairėje Švėtės pusėje, pakely į Kruopius, - pati įspūdingiausia likusio ozo ir senovės dalis. Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, suformuotas ledynų iš smėlio, žvirgždo ir gargždo. Žvelgaičio kalno pavadinimas išlikęs nuo seniausių laikų. Lietuvos kunigaikščio Žvelgaičio vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XIII a. 1204-05m. žiemą jis susiruošė žygin į estų žemę, iš kurio nebegrįžo: pakeliui į namus pasitikę vokiečiai ir žemgaliai jį nukovė. Manoma, kad ant kalno yra stovėjusi pilis, prie papėdės – pagonių kapinynas. Piliakalnio terasose buvo rasta XII- XIV a. daiktų: kirvukas, šukės, papuošalai.

64 Lietuvos fizinio geografinio rajonavimo požiūriu, jis tįso vadinamos Žemgalis lygumos vakariniame pakraštyje, turinčiame stambiai banguotą ir negiliai slėniuotą reljefą. Iš pietryčių pusės slėniu arti ozo driekiasi labai vingrus Švėtės upės kaspinas, daug kur besislepiantis alksnių ir karklų priaugusioje juostoje. Čia pat užėmęs nemažas (54ha) Žvelgaičių tvenkinys, prie kurio pietrytinės pakrantės šliejasi kitas apie 1,1 km ilgio neaukštas bevardis ozas. Kadaise, kai sutirpo paskutinis pleistoceno ledynas, Žagarės ozas buvo vientisa gūbriuoto pylimo formos kalva iš fliuvioglacialinių žvyringų ir smėlingų sąnašų. Tačiau kasdami žvyrą ir smėlį, tarpais net iki pat pamatų visą kalvagūbrį pergremžę, pragmatiškos galvosenos žmonės, nenutuokiantys apie Žagarės ozo neįkainojamą gamtinę vertę, labai jam pakenkė. Dėl šitokių beatodairiškų kasinėjimų ozas dabar tarsi sukapotas į gabalus, praradęs vieningo kalvagūbrio vaizdą. Pasisekė tik prie pat Žagarės esančiai apie 830 m ilgio ir iki 100- 130m pločio (pamate) stačiašlaitei ozo atkarpai – bent ji išliko apysveikė ir tapo pripažinta geologijos paminklu. Pačiame šiaurrytiniame gale, gana plokščiame ir erdviame, plyti buvusio priešpilio teritorija, kuri pietvakariniu kraštu šliejasi prie iškiliausio ir išvaizdžiausio ozo akcento – Žvelgaičio piliakalnio. Šitas piliakalnis su priešpiliu (maždaug 470m ilgio Žagarės ozo atkarpa) 1972 metais buvo paskelbti respublikinės reikšmės archeologijos paminklu. Ant ozo keteros užsiropštęs gruntkelis toliau veda į pietvakarius, kol visai nutrūksta ties skardžiu, nusileidžiančiu į sulig pamatais nukastą nemažą ozo ruožą. Seniau, kol Žagarės ozas buvo vientisas, šis gruntkelis ėjo gūbriu pro akmeninę evangelikų bažnytėlę, kuri kasant toliau žvyrą buvo nugriauta. Vientisumo įvaizdžio nepraradusioje šiaurrytinėje ozo dalyje vis dėlto gana ryškūs žmonių veiklos pėdsakai. Pirmiausia juos matome Žvelgaičio piliakalnio ir priešpilio teritorijos reljefo pertvarkose. Labiausiai ozą darko įsirėžusios žvyro iškasos (net iki 8m gylio), nors jau pasidengusios velėna ar priaugusios krūmokšnių; nepuošia gūbrio keteros ir karo metais išraustos tranšėjos, apkasai. Betgi liūdniausiai atrodo geologijos paminklui atitekusios Žagarės ozo dalies pietvakarinis galas: jis panašus į kartkartėm tebekasamo karjero byrančią sieną su besiformuojančiomis ir vis labiau įsirėžiančiomis erozinėmis griovomis su grunto išnašų vėduoklėmis, apačioje beveik brendančiomis į žvyrduobėse telkšantį vandenį. Žvelgaičio piliakalnį, kuris datuojamas IX – XIV a., 1956 metais tyrinėjo Šiaulių “Aušros” istorijos –etnografijos muziejaus darbuotojai ir rado dviejų laikotarpių kultūrinius sluoksnius. Šiandien sunku spręsti, ar naujausi archeologiniai duomenys, ar “pogrindinis” žagariškių nepasitenkinimas sulaikė buldozerius ir ekskavatorius, kurie dėl žvyro būtų galėję kaipmat nuardyti visą gražųjį piliakalnį. Išlikusi Žagarės ozo dalis ir šiandien tebėra gamtos puošmena Žagarės miesto prieigose. Nuo ozo matyti Švėtės slėnis, Žagarės giria ir Žiemgalės lygumos toliai. (A.Linčius, V.Narbutas“Geologinės praeities pėdsakais Lietuvos kraštovaizdyje“, Kirstukas „Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos“, Žagarės regioninio parko direkcija).

65 E. Vaičiulio puodais apkaltas namas (P.Cvirkos g., Žagarė)

Tai puodais, jų dangčiais bei kitais buities rakandais apkaltas namas. Kieme eksponuojami įvairūs senoviniai daiktai, sodybos gale yra vandens malūnas.

Žagarės miškas

Iki Žagarės draustinio paskelbimo būdavo kalbama apie Žagarės-Gruzdžių girią ir Žagarės- Jurdaičių miškus. Pirmoji, kaip ir draustinis, prasideda keli kilometrai nuo Žagarės ir nusitęsia už Šelvenų daugiau kaip 16000 ha. Joje augančius mišrius medynus dalija Mūšos tyrelis, iš kurio išteka Mūša ir Juodupis, o pro Girkančių ir Mikaičių miškus nusrūva Švėtė. Dar iki 12 a. čia gyvenę žemgaliai girioje medžiojo, ganė, žoliavo, rinko uogas, grybus, riešutus ir kitas gėrybes. Ten kovėsi ir su Livonijos ordino riteriais. Medžiai virsdavo medinėmis pilimis, tiltais, pylimų sutvirtinimais, o tankmės ir pelkynai slėpė nuo priešų. Žagarės apylinkėse rasta VI – VIII a. dirbinių, rodančių naudos santykį su giriomis. Negausūs radiniai byloja, kad šios lygumos nebuvo tankiai apgyventos. Čia žaliuota neįžengiamų medynų. Karalius Jogaila ir Didysis kunigaikštis Vytautas Žemaičių krikšto metais už dalyvavimą Žalgirio mūšyje apdovanojo seniūną Kęsgailą giriomis nuo Mūšos ir Pyvesos iki ordino sienos su teise imti apynių ir šieno duoklę. Kęsgailai atiteko diduma šiandien minimos girios, nes kitą dalį valdė didysis kunigaikštis ir Sirevičiai. XVI a. giria priklausė Šiaulių ekonomijai, ją nuomojo didikai. Valstiečiai atlikinėjo prievoles ir mokėjo net už žvejojimą. A.Tyzenhauzo metais buvo kuriami nauji palivarkai, kuriems priskiriami miškai. Po 1769m. sukilimo buvo panaikinti valstiečių mokesčiai už girių ganyklas, grybavimą, bičių laikymą. 1780m. giria buvo išnuomota Kuršo kunigaikščiui. Nuo 1793m. valdė Zubovai, o nuo 1858m. – Naryškinai. Naujojoje Žagarėje gyveno klebonas A.Paulauskis, rėmęs 1831m. sukilimą. Sunku patikėti, kad sukilėliai būtų aplenkę Žagarės girią. 1863m. Žagarės – Gruzdžių girioje slapstėsi J.Stanevičiaus ir M.Jankausko sukilėlių būriai. Sukilimui malšinti iškirstos linijos vėliau tapo kvartalinėmis. Pirmieji jaunuolynai pradėti ugdyti 1887m. Lentpjūvėje išpjautą medžiagą eksportuodavo net į Angliją ir Vokietiją. 1902m. giria perkirsta pusiau: į Gruzdžių ir Žagarės plotus. 1902m. įrengtas ir Švedlaukio žvėrynas, kuriame auginti ir taurieji elniai. Prie Naujosios Žagarės palivarko buvusi miško darbininkų artelė tvarkė miškus ir kelius, prižiūrėjo daigynus, kasė griovius, statė tiltus ir tiltelius, tiesė kelius. Už sutvarkytą girią 1903m. žemės ūkio parodoje

66 Žagarėje Naryškinas buvo apdovanotas. 1905m. įvykių įaudrinti, valstiečiai savivaliavo miškuose. Tais pat metais arba po Pirmojo pasaulinio karo iš grafo Naryškino aptvarų į Žagarės miškus pasklidę elniai dar tebepuošia girią. Iš čia jie paplito po Šiaulių, Panevėžio, Jurbarko, Šakių ir kitus rajonus. Yra nuomonių, kad į Lietuvą elniai galėjo atklysti iš Latvijos, kur juos aptvaruose laikė ir leido į laisvę Kuršo baronai. 1914m. laisvėje būta jau 9 bandų. 1934m. priskaičiuojama 18 tauriųjų elnių. 1974m. skaičius išaugo ligi 260. 1966m. – 127. 1969m. Žagarės kilmės elniai buvo platinti po visą Lietuvą. Po Antrojo pasaulinio karo (1960m.) 2500 ha Žagarės miško paskelbta botaniniu – zoologiniu draustiniu. Draustinį supa Juodeikių bažnytkaimis ir Gaižaičių, Raistų, Minčaičių, Damelių, Veršių kaimai. Prie Žagarės draustinio glaudžiasi Jurdaičių-Reibinių Didmiškis, Mūšos tyrelio pelkės, Girkančių-Mikaičių miškai, Žadeikmiškis. Šių vietovių gelmių sąrangai būdingi negiliai glūdintys dolomitai, vyrauja velėniniai karbonatiniai, lengvo priemolio, priesmėlio dirvožemiai. Šiaurinėje dalyje pasitaiko žvyro bei smėlio kalvelių. Daug užpelkėjusių plotų. Dėl sausinamosios melioracijos iš buvusių 13 ha pelkynų liko 3 ha. Draustinis įeina į mažiausio respublikoje kritulių kiekio rajoną. Pagal agroklimatą priskiriamas parajoniui su vidutiniškai šiltu, labai drėgnu klimatu ir nepastoviai maža sniego danga. Prof.Č.Kudaba yra rašęs, jog išskirtinė gamtinė miško vertė ta, kad jis savaiminis. Pusę draustinio sudaro mišrūs eglynai su ąžuolų, uosių, liepų, guobų ir kitų minkštųjų lapuočių priemaiša. Beržynų apie ¼ viso ploto. Po jų seka drebulynai, baltalksnių, juodalksnių plotai. Pušynų plotai nedideli – apie 50 ha. Uosynų – 30, ąžuolynų – 20ha. 1979m. prie Mantoriškių girininkijos dar augo stambialapė amerikinė liepa, kerojo milžiniškas ąžuolas. Pavieniui stiebėsi veimutinė pušis, japoniškasis maumedis, kėnis. Tebeklaidžioja žmonėse pasakojimai apie carienei Jekaterinai nutiestus kelius ar takus. Gal ir ne carienė jais važinėjo, bet grybaudamas netoli senosios girininkijos eglyne dar galima atsekti įkalnėliuose tarsi pasivaikščiojimui skirtus takus. 1975m. buvo užregistruota 317 elnių, 63 stirnos, 21 briedis, 67 šernai. Šiandien retai bepamatysi briedį. Elnių dabar priskaičiuojama apie 100. Iš plėšriųjų esama lapių, barsukų, usūrinių šunų, miško kiaunių, vilkų, sutinkama ir lūšių. Miško pakraščiuose pasitaiko šeškų, šermuonėlių, žebenkščių. Gyvena smulkieji žinduoliai: kirstukai, kurmiai, pelės, pelėnai, žiurkės, voverės. Turtinga paukščių įvairovė: tetervinai, slankos, jerubės, perkūno oželiai, didžiosios kuolingos, gervės, ereliai rėksniai, sėjikai. Augalija dar įvairi.1988m. priskaičiuota 531 aukštesniųjų augalų rūšis. 24 yra saugotini ir įrašyti į Raudonąją knygą. Itin įspūdingi plačialapės klumpaitės žiedai, didžioji astrancija, Švėtės upelio slėnyje ir ozo šlaituose aptinkamas itin retas augalas – pievinė poavyžė. Ypač globotinas pataisas, raktažolė pelenėlė, vyriškoji gegužraibė ir kiti, kurių vardai ir pavadinimai pažįstami tik gamtininkams. Daugumos retųjų augalų

67 augimvietės susijusios su čia vyraujančiu kalkingu dirvožemiu. ( Žagarės regioninio parko direkcija, www.zpasaulis.lt , [email protected] ).

73 pav. Poilsiavietė „Medžiotojų rūsys“ 74 pav. Poilsiavietė „Medžiotojų rūsys“

68 4.4. Rekreacinių – turistinių arealų išskyrimas gamtos ir kultūros išteklių pagrindu

Pagal savo funkcijas Joniškio rajone vyrauja šių tipų turizmo ir rekreacijos ištekliai: 1) kultūrinio turizmo objektai ir aplinka; 2) kaimo turizmo objektai ir aplinka; 3) gamtinio turizmo objektai ir aplinka; 4) aktyvaus poilsio aplinka.

Šių išteklių tipai priskiriami vietinio ir tarptautinio turizmo aplinkai.

Joniškio rajono rekreaciniai – turistiniai arealai

Joniškio rajono rekreacinių ir turizmo išteklių naudojimo intensyvumas skiriasi, tačiau panašus aktyvaus poilsio, vietinio turizmo ir tarptautinio turizmo aplinkos naudojimo intensyvumas.

1 lentelė. Joniškio rajono rekreacijos ir turizmo išteklių naudojimo intensyvumas Gamtinio Kultūrinio Kaimo Aktyvaus Vietinio Tarptau- turizmo turizmo turizmo poilsio turizmo tinio objektai ir objektai ir objektai ir aplinka aplinka turizmo aplinka aplinka aplinka aplinka Intensyvus naudojimas X

Ekstensyvus naudojimas X X X

Kol kas beveik nenaudojama, X X tačiau turi didelę perspektyvą Sudaryta ekspertų („Šiaurės Lietuvos ir Pietų centrinės Latvijos regiono turizmo išteklių analizė ir plėtros galimybių studijos“).

Ekstensyviai naudojami gamtinio bei kultūrinio turizmo objektai ir aplinka. Tai įtakoja neišvystyta turizmo infrastruktūra, nesukurta rajono turizmo rinkodara, paslaugų trūkumas. Išimtį sudaro AB „Joniškio Audruvis, kavinė „Medžiotojų užeiga“, kavinė „Plūgo broliai, pramogų centras „Žilvinas“, kaimo turizmo sodyba Buivydžiuose.

69 Apibendrinant Joniškio rajono rekreacinius ir turizmo išteklius, rekomenduojama išskirti Mekių – Stuburų, Mindaugių – Kriukų – Lieporų, Milvydžių – Plikiškių, Žagarės miško, Jurdaičių – Reibiniškių miško, Buivydžių – Kalnelio, Tyrelio miško, Vilkiaušio miško – Jakiškių, Žagarės apylinkių rekreacinius - turistinius arealus. Pagal gamtos bei kultūros rekreacinių bei turizmo išteklių charakteristikas rekomenduojamuose arealuose palanku plėtoti šias turizmo rūšis:

2lentelė. Perspektyvios turizmo rūšys Joniškio rajono rekreaciniuose - turistiniuose arealuose Gam Kultūri- Kaimo Van- Socia- Konfe- Akty- Vietinio Tarptau- tinio nio turizmo dens linio rencijų vaus turizmo tinio turiz- turizmo aplinka turiz- turiz- turizmo poilsio aplinka turizmo mo aplinka mo mo aplinka aplinka aplinka aplinka aplinka aplinka

Mekių - X X X Stupurų Mindaugių – Kriukų - X X X Lieporų Milvydžių X X X X - Plikiškių Žagarės X X X X miško Reibiniškių X X X X X miško - Jurdaičių Buivydžių X X X X - Kalnelio Tyrelio X X X miško Vilkiaušio miško - X X X X X X X Jakiškių Žagarės X X X X X X X X X apylinkių Sudaryta ekspertų.

Prioritetinėmis turizmo rūšimis Joniškio rajone būtų kultūrinis pažintinis, kaimo turizmas, gamtinis pažintinis turizmas. Vietinio turizmo aplinka būdinga visiems išskirtiems arealams, o tarptautinio turizmo aplinka – Milvydžių-Plikiškių (dėl pasienio veiksnio), Žagarės miško, Žagarės apylinkių, Tyrelio miško, Vilkiaušio miško-Jakiškių arealams. Potencialiai perspektyviausias Žagarės apylinkių arealas. (VšĮ „Nepriklausomi projektai“ - „Šiaurės Lietuvos ir Pietų centrinės Latvijos regiono turizmo išteklių analizė ir plėtros galimybių studijos“).

70 4.5. Rajono socialiniai resursai

Socialinė aplinka yra vertinama analizuojant bet kokios vietovės rekreacinį potencialą, nes tai svarbus turizmo bei poilsio išteklis. Būtent nuo jos ir priklauso turizmo aptarnavimo kokybė ir patrauklumas. Socialinei aplinkai priklauso:

o Vietiniai gyventojai, kurie galėtų perteikti savitą krašto etnokultūrą, puoselėti tradicijas, papročius ir pan.

o Visuomenės dalis, kuri teikia kvalifikuotas turizmo paslaugas.

o Inteligentija, kuri galėtų organizuoti įvairius kultūros renginius. 3. Lentelė. Joniškio rajono gyventojų pasiskirstymas seniūnijomis (2006 metų duomenys)

i k ų a a a a a a a a a ų ų s r o o ų s i ų i j j j u j i i j j j j j i ų i i i i i i i l i i i i i č a n č a l k g i k k k l n n n n k n n n n n t n š ū u a š š Žagarės i a u ė o i s i i o ū ū ū ū ū ū ū ū ū o i a i k i ž p d i i i i i i i i i g d j t t i n n r e a o n n n n n n n n n seniūnija u a a u a a o o k e e e e e e e e e K r a K R J J S s s s s R s s s s s G G S S Teritorija, 1152 121,87 109,32 106,32 92,31 128,18 76,59 129,95 82,46 142,40 162,60 km2 Gyventojų 30626 641 2042 13477 2057 1814 942 1625 1875 2916 4312 skaičius Gyventojų 26,6 5,3 18,7 126,8 22,3 14,2 12,3 12,5 22,7 20,5 26,5 tankumas ( Joniškio rajono bendrasis planas 2007).

Statistikos departamento duomenimis 2006 m. pradžioje Šiaulių apskrityje buvo 357,015 tūkst. gyventojų arba 10,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tuo pačiu metu Joniškio rajono savivaldybėje buvo 30,827 tūkst. gyventojų, tai sudaro 0,9 proc. šalies ir 8,63 proc. Apskrities gyventojų. Beveik trečdalis rajono gyventojų (10,999 tūkst.), 2006 m. pradžios Statistikos departamento duomenimis, gyvena Joniškio mieste. 2005 m. Joniškio mieste gyveno 11,129 tūkst. gyventojų, 2006 m. – 10999, 2007 m. – 10899m., 2008 m. – 10880 gyventojų. Joniškio rajono savivaldybėje 2006 m. pradžioje buvo 13,168 tūkst.(42,9 proc.) miesto gyventojų ir 17,654 tūkst. (57,1 proc.) kaimo gyventojų, todėl rajono plėtra didele dalimi yra susijusi su kaimo modernizavimu ir spartesne verslo plėtra. Gyventojų tankumas Joniškio rajone yra 26,8 gyv. 1 km2 . Pagal gyventojų tankį Joniškio rajono savivaldybė yra viena iš mažiausiai apgyvendintų (41 savivaldybė pagal gyventojų tankį). 2006 m. Lietuvos tankis buvo 52,1 žm./ 1 km2, Šiaulių apskrities – 41,8 žm./ 1 km2. Pastaraisiais metais dėl didėjančių migracijos srautų ir mažo gimstamumo, gyventojų tankis tiek Lietuvoje, tiek Šiaulių apskrityje, tiek Joniškio savivaldybėje mažėja. Analizuojant gyventojų tankį matyti, kad labiausiai apgyvendintos yra Saugėlaukio, Joniškio, Kepalių seniūnijos,

71 rečiausiai – Gaižaičių seniūnija. Didžiausia Joniškio rajono seniūnija pagal plotą – Žagarės seniūnija, mažiausia – Rudiškių seniūnija.

16,00% Žagarės 14,00% Skaistgirio 12,00% Satkūnų 10,00% Kriukų 8,00% Gaižaičių Gataučių 6,00% Joniškio 4,00% Kepalių 2,00% Saugėlaukio 0,00% Rudiškių ŽagarėsKriukų Joniškio Rudiškių

Seniūnijos

75 pav. Joniškio rajono seniūnijų plotas procentais Šaltinis: Joniškio rajono savivaldybės administracija (2006 m. sausio 1 d. duomenimis). Darbingo amžiaus gyventojų Joniškio rajone kasmet daugėja ir nuo 2003 m. iki 2006 m. padaugėjo 1,4 proc., Lietuvoje tuo pat metu darbingo amžiaus asmenų padaugėjo 2,2 proc., o Šiaulių apskrityje – 1,1 proc. Gyventojų iki 15 metų amžiaus kasmet mažėja – tuo pačiu metu Joniškio rajone sumažėjo 11,6 proc., Šiaulių apskrityje – 11,8 proc., o Lietuvoje – 10,9 proc. Pensinio amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje ir Joniškio rajone taip pat mažėja, tačiau žymiai lėtesnis tempais (atitinkamai sumažėjo 4,2, 4,8 ir 4,2 proc.). Nors Joniškio rajonas yra pasienio rajonas, tačiau pagal gyventojų nacionalinę sudėtį jis yra homogeniškas: 31 tūkst. gyventojų (97,7 proc.) - lietuviai, 367 (1,2 proc.) – rusai ir 125 (0,4 proc.) – latviai. Kitų tautybių gyventojai sudaro nežymią dalį (0,7 proc.).

Gyventojai pagal tautybes

100,00% Lietuviai

% Rusai

s 80,00% i l

a Latviai d 60,00% ų j Kiti o

t 40,00% n e

v 20,00% y g 0,00% Lietuviai Rusai Latviai Kiti tautybės

76 pav. Gyventojai pagal tautybes, 2006 m. surašymo duomenys Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

72 Joniškio rajone, pagal religijos išpažinimą, 71,5% gyventojų – katalikai, 0,5%-stačiatikiai, 0,4%– evangelikai liuteronai, o 27 proc. gyventojų nenurodo savo priklausomybės kuriai nors religinei bendruomenei.

Gyventojai pagal tikėjimą 80,00% 60,00% Katalikai 40,00% Stačiatikiai

20,00% Liuteronai 0,00% Nenurodė ai ai lik on ta er a ut K Li

77 pav. Joniškio rajono gyventojai pagal tikėjimą. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kaimo gyventojų Joniškio rajone yra 14,2 proc. daugiau nei miesto, o urbanizacijos lygis per paskutinius trejus metus pakilo tik 0,01 proc., todėl rajono plėtra didele dalimi yra susijusi su kaimo modernizavimu ir spartesne verslo plėtra. Didžiausią gyventojų dalį Joniškio rajone sudaro darbingo amžiaus gyventojai (2006 m. 56,2 proc. visų gyventojų). Jų kasmet daugėja, tačiau darbingo amžiaus asmenų yra mažiau nei Šiaulių apskrityje ir Lietuvoje. Joniškio rajonas yra mažiau patrauklus negu didieji miestai, rajono gyventojai išvažiuoja mokytis ar dirbti ir paprastai negrįžta į rajoną: iš Joniškio rajono išvyksta daugiau gyventojų, negu iš didžiųjų miestų. Pagrindinės Joniškio rajono gyventojų užimtumo sritys (Statistikos departamento 2003m. pabaigos duomenimis) yra žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, švietimas. Taip pat nemaža dalis gyventojų dirba didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, sveikatos priežiūroje ir socialinio darbo srityje, apdirbamojoje gamyboje. Mažiausiai darbuotojų – elektros, dujų ir vandens tiekimo srityse, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje, kasyboje ir karjerų eksploatavime, finansiniame tarpininkavime. Joniškio rajone nedarbo lygis yra didesnis nei Lietuvoje bei Šiaulių apskrityje. Nuo 2006 m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykis šalyje ir visose Šiaulių apskrities savivaldybėse mažėjo, tačiau Joniškio rajone šis rodiklis išlieka antras apskrityje pagal dydį po Akmenės rajono ir dvigubai aukštesnis už šalies vidurkį. Regionų ekonominę plėtrą rodo materialinių vidaus investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų apimtys. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas yra viena iš priemonių, skatinančių regiono ekonominį augimą. Esant ribotiems vidaus kapitalo ištekliams, tiesioginės

73 užsienio investicijos yra efektyvios, skatinant gamybos augimą, keliant prekių ir paslaugų kokybę ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Tiesioginės užsienio investicijos yra perspektyvių, naujomis technologijomis besiremiančių šakų plėtros bei eksporto potencialo didinimo pagrindas. Pagal tiesioginių užsienio investicijų įsisavinimą Joniškio rajonas yra vienas labiausiai atsilikusių regionų šalyje. 2005 m. duomenimis vienam šalies gyventojui teko 7022 Lt, atitinkamai Šiaulių apskrityje – 775 Lt, o Joniškio rajone – tik 87 Lt. Tokį užsienio investicijų lygį galima traktuoti kaip nulinį – rajone visiškai nepritraukiamos užsienio investicijos. Informacijos apie tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymą pagal šalis investuotojas ir pagal ekonominės veiklos rūšis Joniškio rajono savivaldybėje Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikia minimaliai: 2005 m. tiesioginės užsienio investicijos Joniškio rajone sudarė tik 2,7 mln. Lt, iš kurių 0,5 mln.Lt sudarė Danijos investicijos, o pagal ekonominės veiklos rūšis – 0,2 mln. Lt teko apdirbamosios pramonės šakai. Kiti duomenys yra konfidencialūs ir nepateikiami. Svarbiausi kultūriniai tradiciniai Joniškio rajono renginiai vyksta kovo, balandžio, birželio, gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais, tai: • aRespublikinė tautodailininkų tapybos darbų paroda Adomo Varno premijai laimėti (vyksta kovo 11 – balandžio 2 dienomis); • Rajono miesto šventė vyksta gegužės mėnesį, kurios metu dalyvauja rajono vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvai, tautinių šokių šokėjai; • Joninės (Rasos šventė) kasmet vyksta birželio 23 dieną. Ypač įdomiai Joninių šventės organizuojamos Trūdiškiuose, prisimenamos senos ir kuriamos naujos švenčių tradicijos. Keletą metų iš eilės rengiamos jojimo varžybos, sukviečiami sportininkai iš Šiaulių apskrities rajonų, kaimyninės Latvijos. • aJoniškio miesto dienos šventė rengiama kasmet liepos pirmąjį šeštadienį. Organizuojama amatininkų ir tautodailininkų mugė,organizuojamos parodos, koncertai, kraštiečių susitikimai. Visi renginiai nemokami. • aPergalės Saulės mūšyje paminėjimas Joniškio rajone Jauniūnų kaime vyksta rugsėjo 22 d. Mūšio minėjimo metu stebimi meno kolektyvų pasirodymai. Šiuo metu Lietuvoje kilo istorinis ginčas dėl Saulės mūšio lauko tikslios geografinės padėties. Didelis vietos bendruomenės kultūrinis aktyvumas (organizuojamų švenčių ir kitų kultūros renginių skaičius ir dažnumas, parodų organizavimas, jaunimo įsitraukimas į meno kolektyvų veiklą ir pan.) rodo, kad kultūrinis gyvenimas nėra apmiręs, tačiau susiduriama ir su kultūrinio gyvenimo problemomis.

74 Socialinę Joniškio rajono aplinką gerina pamažu besiplečiantis turizmo verslas. Vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkos priežiūrai, tvarkymui bei turimų kultūrinių ir gamtinių išteklių panaudojimui rekreacijai ir turizmui. Rajono savivaldybė bei Žagarės regioninio parko direkcija rūpinasi rekreaciniu potencialu, jo plėtra bei gyventojų įtraukimu į šią veiklą. Nors turizmo paslaugos Joniškio rajone yra negausios ir fragmentiškos, netolygiai išsidėsčiusios visame rajone, tačiau ateityje siekiama šias paslaugas plėsti, kad pritraukti kuo daugiau turistų bei gauti pajamų. Siekiama įtraukti kuo daugiau rajono gyventojų, ypač jaunimo, kad domėtūsi savo kraštu bei prisidėtų prie jo vertybių išsaugojimo.

V. TURIZMO VERSLO APLINKOS IR TURIZMO VERSLO POREIKIŲ VERTINIMAS

5.1. Apgyvendinimo, maitinimo, pramoginės ir kaimo turizmo paslaugos Joniškio rajone

Svetingumo paslaugos, t.y. apgyvendinimo ir maitinimo įmonių paslaugos teikiamos Joniškio mieste, taip pat yra keletas maitinimo įmonių Žagarėje bei palei kelią Via Hanza. Iš viso rajone priskaičiuojama apie 16 veikiančių įmonių, kurių veikla susijusi su apgyvendinimo ir maitinimo, pramoginių bei kaimo turizmo paslaugų teikimu.

4 lentelė. Joniškio rajono turizmo paslaugas teikiančios bendrovės, 2007 m. duomenys Įmonės pavadinimas Pagrindinė veikla Adresas (kur vykdoma veikla, ne registracijos vieta) UAB „Joniškio Audruvis“ Viešbutis, restoranas, Ziniūnų k., Joniškio r. organizuojama pramoginė medžioklė, ekskursijų organizavimas,žirgynas, jojimo pamokos,karietų nuoma, pirtis, konferencijų salės nuoma Natalijos Franckaitienės IĮ svečių namai Vilniaus g. 49, Joniškis H.Mikalkėno IĮ Pramogų centras Restoranas, yra baras, bilijardas, Livonijos g. 3, Joniškis „Žilvinas“ vyksta užsakomieji vakarai, konferencijų salė Fortūna Kavinė, vyksta muzikiniai vakarai Miesto a. 4, Joniškis Medžiotojų užeiga kavinė Dargių k., Gataučių sen., Joniškio r. Prie kelio Ryga-Kaliningradas Raktė Kavinė, vyksta muzikiniai vakarai Raktuvės g. 1, Žagarė, Joniškio r. Švedlaukis Kavinė, vyksta muzikiniai vakarai Miesto a. 27, Žagarė, Joniškio r. Anici pica picerija Livonijos g. 21, Joniškis Romos svetainė kavinė-baras Šiaulių senoji g. 72, Joniškis Motelis „Plūgo broliai“ Kaimo turizmo sodyba, kavinė, Kirnaičių kaimas, Kepalių seniūnija, užsakomieji vakarai. Joniškio r.

75 Šaltinis: sudaryta remiantis Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Statistikos departamento ir įstaigų duomenimis.

78 pav. Joniškio rajono turizmo paslaugas teikiantys subjektai

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, sudaryta remiantis Statistikos departamento, Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir įstaigų pateiktais duomenimis.

Nedidelis apgyvendinimo paslaugų kiekis savivaldybėje orientuotas į vietinius lankytojus. Dažniausiai apgyvendinimo įstaigų paslaugomis naudojasi Joniškio rajono svečiai (dažniausiai – vietos įmonių kviečiami darbuotojai ir pan.). Joniškio rajone apgyvendinimo sektorius pamažu yra vystomas. Apgyvendinimo sektoriaus rodiklių nepastovumas sudaro pagrindą manyti, kad Joniškio rajone stokojama vieningos kryptingos turizmo skatinimo strategijos įgyvendinimo. Pasak vietos gyventojų ir verslininkų, apgyvendinimo sektorius nėra perspektyvus, kadangi jo paklausa maža (ypač – atvykstančių svečių). Statistikos departamento duomenimis, Joniškio rajone veikia 2 apgyvendinimo įstaigos (priskiriamos viešbučių ir motelių kategorijai): 1.Natalijos Franckaitienės IĮ – svečių namai Joniškyje. Yra 7 kambariai, bendras vietų skaičius – 11. Dauguma lankytojų vietiniai turistai. Yra bukletų su turistine informacija, kitos paslaugos (laisvalaikio organizavimo, kitos turizmo paslaugos neteikiamos). Apgyvendinimo paslaugų kainos nėra didelės. 2.UAB „Joniškio Audruvis“, jojimo sporto klubas. Teikiamos maitinimo ir apgyvendinimo, pramogų paslaugas. Patogi geografinė padėtis prie kelio Via Hanza. Iš viso

76 viešbutyje yra 12 dviviečių kambarių ir vienas liuksas, bendras vietų skaičius – iki 30. Viešbučiui suteikta trijų žvaigždučių kategorija. Viešbutyje per mėnesį apgyvendinama apie 100 lankytojų, lankytojų skaičius nuolat didėja. Apgyvendinimo paslaugas teikia dar 2 įstaigos (Joniškio žemės ūkio mokykla bendrabučio bazėje ir kavinė „Plūgo broliai“ kaip nakvynės namai), tačiau ši veikla yra epizodinė, kadangi per metus apgyvendinama keletas trumpai apsistojančių svečių, informacija nėra teikiama Statistikos departamentui. Yra įregistruota 1 kaimo turizmo sodyba, tačiau ji nėra LKTA narė - R. Krištopaitienės kaimo turizmo sodyba – apie 8 km nuo Joniškio miesto. Naujai pastatyta sodyba, orientuota kaimo turizmui. Neįrengtas privažiavimas prie sodybos. Šalia Platonio upės. Galima vandens dviračių nuoma, yra tinklinio aikštelė, pirmame aukšte yra 30 vietų salė ir poilsio kambarys. Iš viso 4 kambariai, gali apgyvendinti apie 10 lankytojų. Sodyba dar neįteisinta. Planuojama įrengti pirtį. Savininkai kalba rusų ir anglų kalbomis. Maitinimo paslaugas Joniškio rajone teikia 16 (veikiančių ir neveikiančių) subjektų, jie sukoncentruoti Joniškyje ir Žagarėje. Maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas yra žymiai mažesnis už apskrities ir Lietuvos vidurkius: • mažai maitinimo paslaugų teikiama pakelės įstaigose, jų nepakanka, todėl neišnaudojamos tranzitinių srautų aptarnavimo galimybės; • mažėjantis maitinimo paslaugų teikėjų (ir atitinkamai – vietų šiuose subjektuose) skaičius išryškina didžiausią potencialą turinčius ūkio subjektus, kurie, investuodami į infrastruktūros plėtrą, gauna didesnes pajamas iš pagrindinės veiklos. Joniškio rajone veikia 16 maitinimo paslaugas teikiančių subjektų, tačiau veikiančių labiausiai išplėtotų, populiaresnių yra 10: 1. Restoranas „Achtamar“ – Joniškyje. Vietų apie 40. Gali paruošti įvairių nacionalinių patiekalų. Veikia epizodiškai. Pakeista veiklos kryptis 2. Restoranas „Joniškio Audruvis“ – Ziniūnų kaime. Restorane 50-60 vietų, yra didesnė pokylių salė. Virtuvė – specializuota – tik žuvies ir žvėrienos patiekalai. Meniu 4 kalbomis – lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų. Galima įsigyti suvenyrų, lankstinukų ir kalendorių. 3. H.Mikalkėno IĮ Pramogų centras „Žilvinas“ Joniškio miesto centre, yra 50-60 vietų valgykla, 30 vietų salė, iš viso gali sutalpinti apie 300 lankytojų. Vasaros sezono metu per dieną aptarnaujama apie 200 lankytojų. Yra baras, bilijardas, vyksta užsakomieji vakarai. Pramogų centre daugiausia lankosi vietos gyventojai bei vietos turistai. Gera patiekalų kokybė, paslaugos nėra brangios. Personalas kalba rusų, anglų kalbomis. Trūksta kvalifikuoto personalo. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. 4. Kavinė „Medžiotojų užeiga“ – prie kelio Via Hansa, apie 9 km nuo Joniškio miesto. Vietų skaičius – 25-30. Ateityje planuojama teikti apgyvendinimo paslaugas, įrengti nakvynės

77 namus. Personalas kalba anglų, rusų, vokiečių kalbomis. Gera patiekalų kokybė, kainos nėra aukštos. Lankytojai lankosi ištisus metus. Tarp užsienio lankytojų vyrauja vokiečiai, ispanai, britai, lenkai, rusai, latviai. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. Įrengta vaikų žaidimo aikštelė, yra 15-20 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. 5. Kavinė „Plūgo broliai“– prie kelio Via Hanza. Prie stovėjimo aikštelės pastatyti stendai su Šiaurės Lietuvos ir visos Lietuvos kelių žemėlapiais. Vietų skaičius – apie 50. Per dieną aptarnauja 2-3 turistinius autobusus. Kainos prilygsta Lietuvos didmiesčių kainoms. Meniu lietuvių ir anglų kalbomis. Personalas kalba anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Per diena apsilanko apie 80-150 lankytojų, savaitgaliais – iki 400 lankytojų. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. 6. Kavinė „Raktė“ – Žagarėje. Vietų skaičius apie 40. Kainos nėra didelės. Taip pat ruošiami kompleksiniai pietūs. Personalas kalba rusų, latvių kalbomis. Lankosi vietos gyventojai ir lankytojai iš Latvijos. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. 7. Kavinė „Švedlaukis“– Žagarėje. Vietų skaičius apie 40. Ateityje planuojama atidaryti 8 – 10 vietų viešbutį. Kainos nėra aukštos. Gamina firminius patiekalus, ateityje planuoja gaminti žydiškus patiekalus. Meniu lietuvių ir anglų kalbomis. Personalas kalba latvių ir rusų kalbomis. Savaitgaliais rengiamos diskotekos jaunimui, o rudenį rengiami teminiai vakarai. Vasaros metu teikiamos maitinimo paslaugas švenčių metu. Daugiausia lankosi vietos gyventojai. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. Perspektyvoje planuojama atidaryti kaimo turizmo sodybą. 8. Kavinė „Fortūna“ – Joniškio miesto centre. Vietų apie 25-30. Dauguma lankytojų – vietos gyventojai (jaunimas). Kainos neaukštos. Nėra atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis. Vakarais organizuojami unikalūs vakarai. 9. Picerija „Anici Pica“ vienu metu gali aptarnauti apie 50 lankytojų. Organizuojami muzikiniai vakarai. 10. Kavinė-baras „Romos svetainė“ – Joniškyje. Dauguma lankytojų – vietos gyventojai. Kainos neaukštos. Pramogų organizavimu rūpinasi vos 4 įstaigos: 1. UAB „Joniškio Audruvis“ teikia maitinimo ir apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas. Patogi geografinė padėtis prie kelio Via Hanza. Yra pirtis su baseinu, trofėjų muziejus, organizuojamos pramoginės medžioklės (pvz. Fazanų medžioklė), kurias veda pats savininkas. Taip pat organizuojami kameriniai teatralizuoti renginiai. Organizuojamos ekskursijos, trukmė 1-1.15 val. Ekskursijų metu pasakojamas istorija, apžiūrimi žirgai, maniežas, dekoratyviniai paukščiai, šernai. Ekskursijos kaina vienam lankytojui apie 10 litų. Ateityje planuojamos ekskursijos karietomis. Ekskursijos vedamos anglų ir vokiečių kalbomis. Personalas kalba rusų, anglų kalbomis, trūksta kvalifikuoto personalo. Trofėjų muziejuje vasaros

78 metu organizuojamos konferencijos. Žirgyne yra apie 60 žirgų, teikiamos jodinėjimo pamokų paslaugos, yra karietų nuoma. Teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, kurių kainos brangios, orientuotos į užsienio lankytoją. Parduodami suvenyrai bei atvirukai. Planuojamas atsiskaitymas kreditinėmis kortelėmis. 2. Kavinėje „Švedlaukis“ savaitgaliais rengiamos diskotekos jaunimui. 3. H.Mikalkėno IĮ Pramogų centre „Žilvinas“ yra baras, bilijardas, vyksta užsakomieji vakarai, konferencijų salė. 4. Kavinėje „Plūgo broliai“ teikiamos konferencijų salės, pirties nuomos paslaugos. 5. Kaimo turizmo sodyba. Japoniška pirtis – kubilas. Sodybos kieme yra tinklinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė. Organizuojamos konferencijos, užsakomieji pokyliai.

79 pav. Kavinė „Medžiotojų užeiga„ 80 pav. UAB „Joniškio Audruvis“

Visame rajone trūksta informacijos, nėra turizmo informacijos centrų, kurie informuotų lankytojus apie maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, trūksta tualetų, poilsio aikštelių (kuriuose būtų vandens ir elektros tiekimas), kempingų keliautojams „nameliais ant ratų“. Dėl mažo vandens telkinių skaičiaus kemperiai išlieka „pravažiuojančių“ turistų dalimi. Joniškio miestas išsiskiria unikaliu kultūros paveldu, kokybiškomis ir santykinai nebrangiomis maitinimo paslaugomis. Tačiau neišvystyta turizmo infrastruktūra (informacinių nuorodų), nėra vidutinės klasės viešbučio, nėra turistinio įvaizdžio.

5.2. Joniškio rajono turizmo infrastruktūros būklė

Joniškio rajone palyginti menkai išplėtota viešoji turizmo infrastruktūra. Rajone palei kelią Via Hanza yra trys automobilių sustojimo aikštelės, informacinis stendas su Šiaurės Lietuvos ir visos Lietuvos žemėlapiais pastatytas prie kavinės „Plūgo broliai“ (stendas pastatytas Lietuvos Kelių direkcijos iniciatyva). Kitų turizmo infrastruktūros elementų, kelio Via Hanza Joniškio rajono ruože, nėra. Pagrindiniai asfaltuoti kelių ruožai Joniškio rajone driekiasi nuo Kriukų per Bariūnus, Joniškį, Skaistgirį, Žagarę, Martyniškius link Naujosios Akmenės. Taip pat 79 kelio Via Hanza atkarpa nuo Jauniūnų per Joniškį iki Kalvių pasienio posto. Didžioji Joniškio rajono kelių atkarpa su žvyro danga, kas itin nepalanku turizmo (autoturizmo) plėtrai. Ypač vasaros sezono metu didelis šių kelių dulkėtumas, nėra informacinių nuorodų. Žagarėje prie Žvelgaičio tvenkinio (Žagarės ežero) įrengtos šešios poilsiavietes su maudyklėmis, lauko tualetais, pavėsinėmis, kelias į poilsiavietes pažymėtas informacinėmis nuorodomis. Poilsiavietėse įrengti mediniai stalai, suolai, laužavietės, šiukšlių dėžės. Įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir Žagarės regioninio parko informacinis stendas apie parko rekreacines teritorijas. Poilsiavietės tvarkomos Žagarės seniūnijos iniciatyva. Žagarės parke trūksta suoliukų. Pačiame Žagarės regioniniame parke pastatyti du paukščių stebėjimo bokšteliai, sutvarkyti įlipimo laiptai į juos ir stogeliai. Prie Švėtės upės yra keturios paprastos poilsiavietės, automobilių stovėjimo aikštelė su išlyginta žvyro danga. Taip pat parke įsteigti ekologinio švietimo ir dviračių takai: Žagarės ozo pažintinis – ekologinis takas bei dviračių takas Žagarės miške. Pažintiniai takai kasmet atnaujinami ir prižiūrimi. Joniškio rajono savivaldybė išsiskiria savo gamtiniais ir kultūriniais ištekliais: dėl saugomų teritorijų ir kultūros vertybių gausos rajono teritorijoje, tikslinga vystyti rekreacinį, kultūrinį pažintinį turizmą. Joniškio rajone yra šios saugomos teritorijos: • Žagarės regioninis parkas – pagrindinis rajono gamtinio ažintinio ir kultūrinio istorinio turizmo arealas; • Mūšos tyrelio kraštovaizdžio draustinis; • Vilkijos hidrografinis draustinis; • Pabalių botaninis draustinis; • Eglynlaukio botaninis draustinis; • Satkūnų botaninis draustinis; • Švėtės slėnio botaninis draustinis. Dauguma rajono saugomų teritorijų arealų išsidėstę rajono rytinėje ir šiaurinėje-rytinėje dalyje. Joniškio rajone įsteigti Mūšos tyrelio, Vilkijos hidrografinis, Pabalių botanikos, Eglynlaukio botaninis, Satkūnų botaninis, Švėtės slėnio botaninis draustiniai. Apie 35 augalų rūšys yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, tai plačialapė klumpaitė, didžioji astrancija, juodgalvė bajorė ir kt. Regioninio parko teritorijoje gyvena ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė. Per Joniškio rajoną driekiasi transeuropinis koridorius Via Hanza (A 12; E 77), kuris turizmo atžvilgiu atlieka „maitintojo“ vaidmenį, nes šiuo keliu vyksta didžioji dalis vietinių ir užsienio turistų bei lankytojų. Visumoje Joniškio rajono turizmo potencialas kelyje Via Hanza

80 atsiduria Rygos ir Šiaulių miesto šešėlyje, nes pravažiuojantys turistai (ypač užsienio turistai, vykstantys iš Rygos), dažnai aplanko tik Kryžių kalną, o tai riboja Joniškio rajono turistinio įvaizdžio stereotipų suvokimą tiek vietinių, tiek užsienio turistų tarpe. Mažas rajono vandens turizmo perspektyvumas - didelių ir vandeningų upių Joniškio rajone nėra. Didesni vandens telkiniai – tai Švėtės upė ir Žvelgaičių tvenkinys. Taip pat parke yra Vilkyčio bei Vilkijos upokšniai, kurie surenka vandenis iš pelkėtų miško plotų. Švėtės upė bei Žvelgaičių tvenkinys yra tinkami rekreacinės veiklos plėtojimui. Šiuo metu šiuose vandens telkiniuose galima maudytis, vandens kokybė atitinka poilsiavietėms keliamas normas. Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais (sakraliniais), latvių bei žiemgalių kultūros refleksija, nemažai iniciatyvių žmonių, tačiau dėl neišplėtotos turizmo infrastruktūros ir lėšų stygiaus kultūros paveldo objektai ir vietovės nėra veiksmingai pritaikyti turizmui. Investicijos į kultūros paveldo objektus paskatintų turizmo infrastruktūros plėtrą ir didintų rajono turistinį potencialą nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse. Be to, nepakankama kelių kokybė užkerta galimybes plėtoti autoturizmą, kuris būtų ypač populiarus, atsižvelgiant į patogią rajono geografinę padėtį. Turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių Joniškio rajone pagrindą pagal užimamą plotą sudaro gamtiniai kraštovaizdžio elementai. Antropogeninės kilmės, ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (tvenkiniai, parkai ir pan.), esant mažai natūralios gamtinės aplinkos komponentų įvairovei, atlieka labai svarbų vaidmenį gausindami rekreacinius išteklius ir didindami jų įvairovę. Joniškio rajono teritorijai būdingi šie gamtiniai, antropogeniniai komponentai, ar jų deriniai: • žėliniai ir želdiniai (daugumai rekreacijos formų tinkantys miškai, miško parkai, parkai); • vandens telkiniai (kai kurioms rekreacijos formoms tinkantys vandens telkiniai (daugiausia tvenkiniai), vandentėkmės; • geomorfologinės struktūros (gūburiai, lėkšti mažai terasuoti slėniai, ir kiti silpnai išreikšti reljefo komponentai); • estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja skirtingo (nevienodo) raiškumo aukščiau minėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai. Visų paminėtų išteklių grupės sudaro realias galimybes naudoti juos rekreaciniam (poilsiniam), ar kita linkme orientuotam (profesiniam, pažintiniam) turizmui. Pagrindiniai Joniškio rajono rekreaciniai ištekliai, vertinant pagal užimamą plotą, yra pietvakarinėje ir šiaurrytinėje rajono dalyje išsidėstę miškai (Didmiškis, Žagarės, Beržynų, Tyrelio, Daunoravos, Satkūnų ir kt.).

81 Rekreacijai tinkamos teritorijos Joniškio rajone siekia 23,6 tūkst. ha. arba 20,5% rajono teritorijos. Lyginant su aplinkiniais (kaimyniniai) rajonais Joniškio rajono teritorija pagal potencialių rekreacinių naudmenų procentinę dalį nuo rajono ploto užima paskutinę poziciją nors tai tik keliais procentais mažiau nei Pakruojo rajonas. Joniškio rajone miškų rekreacinės naudmenos sudaro 90,1% visų rekreacinių naudmenų. Didžioji dalis potencialių rekreacinių išteklių yra susitelkę silpniau (dėl mažiau palankių gamtinių sąlygų) agrariniu požiūriu įsavintoje pietvakarinėje rajono dalyje.

40,00%

30,00% Vandenys

20,00% Miškai

10,00%

0,00% Joniškio raj. Akmenės raj. Šiaulių raj. Pakruojo raj.

81 pav. Rekreacinių naudmenų dalis (%) nuo bendro rajono ploto (Joniškio ir gretimų raj. palyginimas)

Joniškio rajono rekreaciniai ištekliai pagal savo visuomeninę svarbą ir problemų pobūdį skirstomi į tris grupes. • miškingų rajonų; • upių slėnių; • priemiestinių zonų. Pagrindiniai Joniškio rajono gamtiniai rekreaciniai ištekliai yra miškai, santykinai švarios ir vidutiniškai vaizdingos seklių slėnių upės, bei vidutiniškai ir stipriai įsavintas agrarinis kraštovaizdis. Rekreaciniu požiūriu svarbiausias Joniškio rajono turtas - miškai. Joniškio rajono miškingumas siekia - 18,50%. (gerokai mažiau nei Respublikos vidurkis 32%) Pagal medžių rūšis Joniškio rajono miškuose dominuoja minkštieji lapuočiai (beržai, baltalksniai) apie 49%. Pušynai (kurie yra tinkamiausi poilsinei rekreacijai) sudaro apie 5,58% ir koncentruojasi daugiausia šiaurės vakarinėje rajono dalyje. Eglynai užima 35,89% viso Joniškio rajono miškų ploto ir formuoja medynus daugiausia vakarinėje rajono dalyje. Minkštieji (beržai, drebulės juodalksniai) ir kietieji lapuočiai užima gana didelę mišku apaugusios teritorijos dalį. Savo turtingumu šalutiniais miško ištekliais (grybais, uogomis, gyvūnija) Joniškio rajono miškai neprilygsta grybingiems pietryčių Lietuvos miškams, o ir savo tinkamumu vystyti įvairiapusę rekreacinę veiklą jie nėra palankūs. Dauguma rajono miškų formuoja drėgnas augimvietes, dėl to

82 jie labiau tinkami ribotam rekreaciniam naudojimui, bet, kita vertus užimdami maistingesnes augimvietes tokio tipo miškai įgyja didesnį atsparumą rekreacinei digresijai, ir tokiu būdu esant būtinumui gali atlaikyti didesnę rekreacinę apkrovą. Vandenų plotas Joniškio rajone vos viršija Respublikos vandenuotumo vidurkį (1,5%), ir užima tik nedidelę rajono teritorijos dalį, vos 2,03%, arba 2,35 tūkst. ha. Joniškio rajonas, tiek pagal natūralių vandens telkiniais užimtą teritorijos dalį nuo bendro rajono ploto, tiek pagal vandens telkinių skaičių žymiai atsilieka nuo ežeringų Lietuvos rajonų. Rajono teritorijoje tyvuliuoja 2 maži ežerai, kurie pagal tinkamumą masiniam poilsiui patenka į riboto naudojimo (nedideli 5 – 20 ha. vandens telkiniai) kategoriją, nors realiai būdami aukštapelkiniai jie masinei rekreacijai nėra tinkami. Joniškio rajone yra 18 tvenkinių. Esant nedideliam natūralių stovinčio vandens telkinių skaičiui rekreacinė apkrova išauga dirbtinių vandens telkinių (tvenkinių) pakrantėms, ypač esantiems greta didesnių gyvenviečių. Upių slėniuose svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra jų teikiamos galimybės maudytis, poilsiauti bei naudoti mobiliam poilsiui – vandens turizmui. Joniškio rajono upių tinklas bei jų metinis hidrologinis rėžimas (vandeningos ankstyvą pavasarį ir nusekusio šiltuoju metų laiku) nesudaro palankių sąlygų plėtotis vandens turizmui. Joniškio rajono teritorija formuoja Mūšos aukštupio nuotėkį, todėl ji yra bene vienintelė vandentėkmė, kurios nedidelę atkarpą žemiau Šiaulių – Joniškio plento galima būtų naudoti vandens turizmui. Mūša (Lielupė) šiuo atveju tarnauja kaip svarbus tranzitinis baidarėmis, o žemiau ir valtimis praplaukiamas vandens turizmo koridorius (trasa), kuriuo galima išplaukti į Baltijos jūrą (Rygos įlanką). Joniškio rajono teritorijoje dėl ne itin palankių klimatinių ir hidrogeologinių sąlygų (dėl nepalankaus vandens mitybos rėžimo) upių vandeningumas metų bėgyje ryškiai svyruoja. Išsiskiria ryškus maksimumai pavasario potvynio ir vasaros ar rudens poplūdžiu metu ir žymūs vandens lygio pažemėjimai šiltojo metų laiko sausesniais laikotarpiais. Minėtos sąlygos, ir tai, kad Joniškio rajono teritoriją patenka daugiausia upių aukštupiai, žymiai apriboja daugumos vandentėkmių panaudojimą, tuo pačiu sumažindami ir taip negausų pastarųjų rekreacinių išteklių panaudojimą. Joniškio rajono priemiestinių zonų svarbiausi gamtiniai rekreaciniai ištekliai – parkai, miško parkai, paupiai, ir kt. yra naudojami labai intensyviai, tačiau šis naudojimas nėra pakankamai įteisintas. Juridinį statusą turi tik gyvenviečių parkai ir miško parkai, vertingiausios teritorijos – vandens telkinių pakrantės, jei nepatenka į parkus, ar saugomas teritorijas, lieka be apsaugos. Kita opi priemiestinių gamtinių rekreacinių išteklių problema – vandens telkinių ir pakrančių teršimas. Svarbiausieji Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra įtraukti į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros paveldo objektų sąrašus) (Kultūros paveldo

83 centro Kultūros vertybių registrų informacinė sistema “Voruta”, http://195.182.67.68/registrai/. 2006 09 30 duomenys). Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas nustato, kad šių objektų teritorija yra konservacinės paskirties. Pastaraisiais metais buvo tvarkyti svarbūs rajono kultūros paveldo objektai. Iš dalies restauruota (etapais nuo 2001 m.) ir pritaikyta visuomeniniams kultūriniams tikslams Joniškio Baltoji sinagoga. Tvarkytas Jakiškių kaimo kapinių koplyčios stogas, Kurmaičių kaimo kapinių koplyčia, Jurdaičių dvaro rūmai, žydų genocido vietos, senosios kapinės. Joniškio rajono savivaldybė aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų rengime. Kultūros ir viešųjų ryšių bei Kraštotvarkos ir architektūros skyrių specialistai rengė kelis projektus „World Monuments Fund“ organizacijai. 2004 m. parengtas ir pateiktas Pasaulio paminklų restauravimo fondui projektas dėl Joniškio Sinagogų komplekso (G192K) restauravimo. Parengta medžiaga Jeruzalės meno centrui apie Sinagogų komplekso įrašymą į Pasaulio sinagogų sąrašą. Pateikta medžiaga Europos komisijai dėl Sinagogų komplekso įrašymo į Europos žydų kelią. Žagarės regioninis parkas buvo įsteigtas saugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Jo nuostatuose nurodoma, kad viena iš parko paskirčių yra išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes: Senosios Žagarės urbanistinį kompleksą su originalia vietinio akmens mūro bažnyčia, dvarviete, Žvelgaičio piliakalnio archeologiniu kompleksu, taip pat barokinę miesto bažnyčią, savitą molio mūro kleboniją, Žagarės dvaro ansamblį, unikalų žirgyną, vėjo malūną, parką, Raktės piliakalnį (LR Vyriausybės nutarimas 1999 m. Nr. 490, Žagarės regioninio parko nuostatai, sk. II, str. 6.2). Nuostatų reikalavimai yra konkretizuoti dabar parengtu šio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planu ir parko tvarkymo planu. Dvarų paveldui rajone tenka ypač svarbi vieta. Tačiau net vertingiausio komplekso - Žagarės dvaro sodybos, atskirų objektų naudojimas nėra vieningas: rūmai yra pritaikyti senelių normoms, restauruotas dvaro sargo namelis – Žagarės girininkijos administracijai, dvaro malūnas privatizuotas. Trūksta lėšų saugotinų statinių restauravimui ir pritaikymui pagal jų vertingąsias savybes. Apleisti tebėra visų dvaro sodybų parkai, šiose sodybose iki šiol tebėra daug blogos ir avarinės būklės senųjų pastatų. Ypač sparčiai nyksta buvę ūkiniai statiniai, daugelis kurių yra reikšmingi kaip Šiaurės Lietuvos regionui būdingos plytų mūro architektūros pavyzdžiai. Blogos būklės yra Daunoravos ir Martyniškių dvarų rūmai, Žagarės klebonijos pastatas, apleistos Raistų ir Satkūnų dvarų sodybos. Būtina restauruoti kaimų koplytstulpius, Žagarės, Plikiškių, Gataučių, Melnių malūnus, kitus į Kultūros vertybių registrą įrašytus saugotinus objektus. Būtina stabdyti Žagarės (Raktuvės) piliakalnio, saugomo Joniškio miesto teritorijoje, šlaitų eroziją. Nepakankamai turizmui ir rekreacijai bei vietos bendruomenių poreikiams panaudojama dauguma kaimo vietovėse esančių kultūros paveldo objektų.

84 Nepakanka informacinių nuorodų į svarbiausius objektus nuo pagrindinių kelių, nesutvarkyti keliai privažiuoti prie daugelio kaimo vietovėse esančių objektų. Vienu svarbiausių neigiamu veiksniu saugant kultūros paveldą laikytina tai, kad iki šiol valstybės lygmenyje nėra sukurta teisinio ir finansinio mechanizmo, skatinančio vietos bendruomenių aktyvesnį dalyvavimą kultūros paveldo objektų apsaugoje bei įgalinančio saugomų objektų savininkams kompensuoti išlaidas restauravimo darbams ir tinkamai objektų priežiūrai. Neigiamą įtaką saugojimo planavimui daro užsitęsęs registro sąrašų tikslinimas. Itin problemiška tampa iki 1940 m. sukurtų objektų, neįtrauktų į saugomų objektų sąrašus, išlikimo perspektyva. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato, kad ir objekto įtraukimas į Registrą laikomas tik pirminiu jo apsaugos etapu - nesudarius saugojimo sutarties su objekto valdytoju, neskiriant lėšų tvarkymui ir priežiūrai objektas gali būti sunaikintas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 153-5571).

5.3. Joniškio rajono turizmo vystymo perspektyvos

Joniškio rajonas yra išsidėstęs Šiaurinėje Lietuvos dalyje. Gera rajono geografinė padėtis nėra vienintelė turizmo, kaip reikšmingos ekonominės veiklos, vystymo rajone prielaida: rajonas turtingas tiek gamtos, tiek ir kultūros vertybių.

Joniškio rajono gamtinių bei kultūrinių vertybių saugojimu ir priežiūra rūpinasi Joniškio rajono savivaldybė bei Žagarės regioninio parko direkcija. Šios veiklos rezultatai akivaizdžiai pasireiškia nagrinėjant turistų srautų visoje Šiaulių apskrityje pasiskirstymą: Šiaulių mieste įsikūrusį „Aušros“ muziejų kasmet aplanko daugiau nei 80 tūkst. lankytojų, Joniškio rajono muziejų 2006 m. aplankė apie 4 tūkst. asmenų (palyginti su 2004-2005 m., kai per metus Joniškio rajone apsilankydavo apie 1 tūkst. lankytojų). Muziejaus populiarumo didėjimui įtakos turėjo muziejaus nuosekliai vykdomos švietimo, edukacinės priemonės, rinkodara. Muziejaus veiklos plėtra – vienas iš Joniškio rajono įvaizdžio didinimo veiksnys.

Rekreacijai tinkamos teritorijos Joniškio rajone siekia 23,6 tūkst. ha. arba 20,5 proc. rajono teritorijos. Joniškio rajono, kaip ir visų aplinkinių rajonų rekreacinių naudmenų kiekį nulemia rajonų miškingumo lygis, nes miškai sudaro didžiausią visų rekreacinių naudmenų dalį. Didžioji dalis potencialių, rekreacijai tinkamų Joniškio rajono gamtinių išteklių koncentruojasi saugomose teritorijose – Žagarės regioniniame parke, kai kuriuose draustiniuose. Būtent su

85 saugomomis teritorijomis yra siejami pagrindinių rekreacinių išteklių, taip pat planingo tvarkymo ir racionalaus panaudojimo arealai.

Dėl aptarnaujamos teritorijos ir gyventojų skaičiaus bei specifikos išskiriami 2 miestų (Joniškio ir Žagarės) rekreacinės zonos – Joniškio poilsio zona „Sidabra“ ir miesto stadionas bei Žagarės miesto aikštė ir stadionas. Objektai nėra visiškai (visa apimtimi) pritaikyti miestiečių rekreacijos ir sporto poreikiams. Be to, juose, kaip visuose rajono gyventojų traukos centruose, nėra sukurta pakankamai sąlygų organizuoti rajono lygio renginius (trūksta įrangos, apšvietimo, turima infrastruktūra nusidėvėjusi ir pan.). Rekreacinių zonų nepakankamas pritaikymas gyventojų poreikiams mažina gyventojų gyvenimo kokybę.

Joniškio rajono nekilnojamasis kultūros paveldas pasižymi didele archeologine, architektūrine, istorine, mitologine verte. Reikšmingu paveldo vertybių sklaidos teritorijoje ypatumu, svarbiu plėtojant kultūrinį turizmą, laikytina išskirtinės vertės kultūros vertybių koncentracija Žagarės areale bei daugelio reikšmingų objektų lokalizacija greta pagrindinių kelių. Nepakankamai gera daugelio kultūros paveldo objektų fizinė būklė. Nyksta regionui būdingi buvę dvarų sodybų ūkiniai statiniai, nepakankamai prižiūrimi dvarų parkai. Efektyviai saugoti dvarų paveldą trukdo jų privatizavimas dalimis. Kompleksinė teritorinė kultūros vertybių apsauga efektyviausiai taikoma objektams ir vietoms, esantiems Žagarės regioniniame parke.

Joniškio rajono teritorijoje nekilnojamųjų kultūros vertybių sklaida yra gana tolygi. Toks paveldo objektų sklaidos pobūdis yra būdingas Šiaurės Vidurio Lietuvos regionui. Didžiausias kultūros vertybių tankis yra susiklostęs Žagarės mieste ir artimiausiose jo prieigose. Šią sankaupą sudaro architektūros, archeologijos, istorijos, dailės vertybės. Kitos svarbios rajono architektūros, archeologijos ir istorijos vertybės koncentruojasi Joniškio miesto teritorijoje. Archeologijos ir dailės vertybių sankaupa taip pat yra susiklosčiusi į pietryčius nuo Joniškio (tarp Medginų ir Linksmėnų kaimų). Šie arealai laikytini išskirtinės reikšmės teritorijomis plėtojant turizmą ir rekreaciją rajone. Šių teritorijų vertę didina kultūros paveldo objektų vizualinis kompozicinis bei istorinis semantinis sąryšingumas, taip pat vietovių estetinis kraštovaizdinis (gamtinis) potencialas. Neigiamą įtaką saugojimo planavimui daro užsitęsęs registro sąrašų tikslinimas. Itin problemiška tampa iki 1940 m. sukurtų objektų, neįtrauktų į saugomų objektų sąrašus, išlikimo perspektyva.

Vienas didžiausių turizmo sektorių stabdančių veiksnių – tinkamos informacijos trūkumas ir jos netinkamas pateikimas (kartu su nepakankama paslaugų pasiūla). Galima pastebėti, kad Joniškio rajone turizmo plėtrai įtakos turi per maža pramogų industrija, nepakankama teikiamų paslaugų įvairovė bei maža turizmo informacijos sklaida ir nepakankamai vystoma rinkodaros veikla. Svečiai pasigenda paslaugos paketo, konkrečių

86 turizmo produktų, įtakos turi ir menkai išplėtota aktyvaus poilsio, sporto infrastruktūra arba jos būklė. O taip pat nėra išnaudojamos visos rajono galimybės. Joniškio rajonas nėra patrauklus nacionaliniams ir užsienio investuotojams, kadangi čia nėra didelės vartojimo rinkos, aukštą pridėtinę vertę turinčių verslų ir tam tinkamų žmogiškųjų išteklių. Šiaulių apskrityje, kuri nėra ypatingai patraukli užsienio investuotojams, labiausiai investuojama į Šiaulių miestą, todėl kiti apskrities rajonai tampa dar mažiau patrauklūs. Tam įtakos turi nepakankamai išvystyta verslo paramos infrastruktūra, bendra verslo aplinka bei kiti veiksniai. Tiesioginės užsienio investicijos Joniškio rajone 2007 metais sudarė 3,2 mln. litų. 5 lentelė. Investicijų į Joniškio rajoną strateginis vertinimas Lietuvos Šiaulių Joniškio Atotrūkio Rodiklis Metai Respublika apskritis rajonas įvertinimas Tiesioginės užsienio investicijos 2007 8501 1087 93 Didelis (-) 1 gyventojui (metų pradžioje) Materialinės investicijos 1 2005 3830 2002 1368 Didelis (-) gyventojui Šaltinis: sudaryta remiantis Statistikos departamento duomenimis

Pagrindinis turizmo informacijos paslaugų teikėjas – Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio verslo ir turizmo centras bei Žagarės regioninio parko direkcija. Parko direkcija, nuo pat pirmų savo darbo dienų, Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje pradėjo kurti rekreacinę struktūrą. Prie Žvelgaičių tvenkinio buvo įrengtos 3 poilsiavietės su 6 pavėsinėmis, kurios yra pastoviai atnaujinamos. Poilsiautojų patogumui yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, paplūdimys. Siekiant propaguoti Žagarės regioninio parko gamtines vertybes įrengti 2 pažintiniai takai. Tai Žagarės ozo pažintinis takas ir Žagarės dvaro parko pažintinis takas. Pažintiniuose takuose yra pastatyti informaciniai skydai, kuriuose pateikiama informacija apie vietovės gamtines vertybes. Rekreacinėje zonoje yra įrengta nemažai poilsio vietų. Poilsiautojų patogumui prie vandens telkinių pastatyti suolai, stalai, įrengtos laužavietės. 2006 m. už Joniškio r. savivaldybės ir Joniškio ,,Rotary“ klubo skirtas lėšas buvo pastatyta ir įrengta nauja pavėsinė su židiniu, asfaltuota krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelė, supynės. Pastoviai yra tvarkomos gamtos ir kultūros paveldo objektų- Švedpolio šaltinio, Žagarės dolomitinės atodangos, Žagarės dvaro parko, Žvelgaičių ir Raktuvės piliakalnių teritorijos. Sutvarkyta rašytojo Mariaus Katiliškio sodybvietės vieta. Žagarės regioninio parko specialistai pastoviai vykdo įvairius tyrimus ir stebėjimus (monitoringą). Mūšos tyrelio pelkėje pastoviai yra stebimi migruojantys ir perintys paukščiai, taip pat kartu su Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto atstove atlikti vorų tyrimai. Žagarės miške kartu su ekologijos instituto atstovais vykdoma lūšių, vilkų paieška ir skaičiavimas. Kiekvienais metais vykdoma baltųjų gandrų apskaita. Direkcijos specialistai atliko kultūros paveldo ir kultūrinę vertę turinčių objektų būklės stebėjimus,

87 užfiksavo įvairius jų pokyčius. Šie visi surinkti stebėjimų ir pokyčių duomenys yra saugomi regioninio parko direkcijoje. Žagarės regioninio parko direkcijos patalpose eksponuojamos Joniškio meno mokyklos mokinių darbų parodos, demonstruojama surinktų senovinių daiktų ekspozicija, įvairių vabzdžių ir drugelių kolekcijos, kurias su susidomėjimu apžiūri čia apsilankantys lankytojai. Taip pat čia vyksta įvairūs susitikimai, paskaitos, seminarai. Direkcijos darbuotojai prisideda prie visų švenčių, vykstančių Žagarėje organizavimo. Ypač prie jau tampančio tradiciniu ir įžymiu Lietuvoje- Žagarės vyšnių festivalio. Taip pat organizuoja žiemos palydų šventę, žvejų ir dažasvydžio varžybas, pastoviai kartu su Žagarės gimnazijos mokiniais žiemos metu yra organizuojamos vaišės miško žvėreliams, Žemės dienos proga yra organizuojama inkilų kabinimo akcija. Siekiant gyventojų tarpe populiarinti Žagarės regioninį parką rajoninėje ir respublikinėje spaudoje pastoviai publikuojami straipsniai apie įvairias akcijas, įvykius, regioninio parko gamtines ir kultūrines vertybes. Yra leidžiami įvairūs informaciniai lankstinukai apie Žagarės regioninį parką. (lankstinukus apie Joniškio rajoną žiūrėti 4 Priedas).

Pasak Joniškio rajono mero Romaldo Gadeikio rajono turizmo plėtrai palankiausia vieta yra Žagarė. Tai labai savitas ir įdomią istoriją saugantis miestas, turintis didžiulius kultūros paveldo klodus, tačiau kur pasisuksi, viską reikia restauruoti. Bandoma pasitelkti lėšų iš įvairių fondų. Nemažai vilčių dedama į INTERREG fondą. Norima išnaudoti visas galimybes. Joniškio rajono gyventojai, gaunantys nemažas pajamas iš derlingos žemės, kol kas turizmu nesižavi. Ir kaimo turizmo sodyba vos viena kita atsiranda. Rajone beveik neišlikę vienkiemių, o tai kliūtis kaimo turizmui vystytis. Joniškio rajono meras dėl turizmo plėtros galimybių konsultuojasi su Šiaulių apskrities viršininko administracijos specialistais, šioje srityje turinčiais nemažą įdirbį. Savivaldybės planuose – Joniškio bažnyčios bokšto pritaikymas turizmui. Iš ten būtų galima pasigrožėti Joniškiu ir jo apylinkėmis. Sakoma, kad saulėtą dieną ir Šiaulius galima pamatyti. Važiuojant Šiaulių link Mūšos ir Tautinio upelio santakoje yra ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai svarbaus Saulės mūšio vieta. Mieste yra dvi sinagogos – baltoji ir raudonoji. Nors jos tvarkomos, bet joms restauruoti reikia didelių pinigų. Vienoje sinagogoje norima įrengti koncertų salę. Manoma, kad po truputį kursis ir kaimo turizmo sodybos. Ūkiai stambėja. Pasitraukę iš žemės ūkio ieško naujų veiklų. Stengiamasi juos sudominti kaimo turizmu. Nors ir ne taip sparčiai, nes trūksta lėšų, bet atgimsta kultūros paveldas. Reikia jį pritaikyti turizmui. Pasak regioninio parko direktorius Mindaugo Balčiūno, pastaruoju metu žmonės labiau supranta, kad iki mūsų dienų išlikusį paveldą reikia saugoti. Tačiau šiuo metu paveldo apsaugos politika nėra labai palanki. Reikėtų išskirti pačias palankiausias saugojimui vietas ir ten gyvenantiems žmonėms teikti materialinę paramą. Paveldo saugojimas turi būti ne tik garbės reikalas, bet ir

88 materialiai naudingas. Vidutiniškai per metus kultūros paveldui restauruoti skiriama nuo 50 iki 100 tūkst. litų. Artimiausiais metais planuojama prie regioninio parko administracinio pastato, kuriame kraštą pristato turtinga ekspozicija, įrengti skulptūrų ir senųjų medžių bei gėlių sodą. Čia ketinama auginti gėles, krūmus ir medžius, kurie Žagarę puošė prieš šimtą ir daugiau metų. Imdamiesi šio sumanymo parko ir savivaldybės darbuotojai tikisi, kad šiuo pavyzdžiu užsikrės žagariečiai, savo miesteliui suteikdami nepakartojamą, tik jiems vieniems būdingą vaizdą.

Turizmo plėtrai šiame rajone koją kiša gilus įsitikinimas, kad tai žemdirbiškas kraštas. Dėl tokios nuostatos, mero pastebėjimu, šlubuoja turizmo informacijos leidyba, informacijos apie turimą neįkainojamą turtą – kultūros paveldą – sklaida. Trūksta informacinių ženklų ir nuorodų, dėl ko rajono svečiams sunku surasti jį dominantį objektą. Žinoma, Joniškio žemių derlingumui kitiems regionams sunku prilygti, bet ėmusieji turizmo paslaugų tvirtina, kad ir Lietuvos gyventojai, ir keliaujantys po Baltijos šalis vis labiau susidomi šiuo kraštu.

Turizmo plėtrai kol kas Joniškio rajonas pasinaudoja bendrais projektais su kaimyniniais Akmenės ir Duobelės (Latvija) rajonais. Taip gimė keli dviejų dienų maršrutai. Pasirinkusiems maršrutą „Senųjų žiemgalių takais“, siūloma pasigrožėti trijų rajonų piliakalniais, aplankant ir Saulės mūšio vietą. Bažnyčias ir net kelis šimtmečius skaičiuojančias koplyčias, kurių Joniškio rajone itin gausu, galima apžiūrėti keliaujant maršrutu „Maldų namai pasakoja“. Pilis ir dvarus, senovines kaimo sodybas pristato maršrutas „Pasižvalgykime po pilis, dvarus ir muziejus“. Vandens turizmo mėgėjams parengtas maršrutas „Baidare po Ventą“.

Kartu su Šiaulių apskritimi dalyvaujama dviračių takų rengimo projekte. Yra parengtos dviračių turizmo trasų į priemiestines gyvenvietes schemos. Kai kuriose vietose jau įrengti dviračių takai, bet jie labiau tarnauja saugiam eismui, nes nė vienas jų neveda prie kažkurio kultūros paveldo objekto. Galbūt ateityje rajone esantį kultūros paveldą sujungs dviratininkams pritaikyti patogūs takai. ( Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis).

Remiantis Joniškio rajono plėtros strateginiu planu, išskiriamos tokios Joniškio rajone turizmo skatinimo priemonės: 1. Gerinti kultūros įstaigų paslaugų kokybę ir užtikrinti jų modernizavimą. 2. Plėtoti verslumą skatinančias paslaugas (VšĮ Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro plėtra). 3. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir pritaikymą viešiesiems poreikiams. Numatoma gerinti kultūros paveldo būklę ir ją tinkamai pritaikyti turizmo reikmėms - Kultūros paveldo objekto (Joniškio sinagogų komplekso) pritaikymas kultūriniam turizmui,

89 Joniškio rajone esančių bažnyčių ir kaimo (Jakiškių, Kalnelio, Juodeikių) kapinių koplyčių restauravimas ir pritaikymas kultūriniam turizmui bei visuomenės poreikiams, Žagarės dvaro sodybos pritaikymas turizmui, Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės (Šiaulių) mūšio pergalės įamžinimas, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto rekonstrukcija. Tvarkyti senuosius medinius bei Šiaurės Vidurio Lietuvos regionui būdingus plytų mūro architektūros dvarų sodybų ūkinius pastatus, buvusius kaimų malūnus, nykstančiuss kaimų ir miestelių sakralinius pastatus ir koplytstulpius. Žymiai didesnės lėšos skirtinos piliakalnių šlaitų erozijos stabdymui, Joniškio ir Žagarės istorinių centrų tvarkybai. 4. Aktyvinti turizmo rinkodaros veiklą, inicijuoti ir vykdyti tarptautinius bei vietos reikšmės projektus ir maršrutus, vystyti turizmo informacinę sistemą. 5. Modernizuoti ir praplėsti kelių infrastruktūrą. 6. Vystyti turizmo sektoriaus paslaugų įvairovę - Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“ esančio tvenkinio valymas ir pritaikymas gyventojų poilsiui, Viešosios turizmo infrastruktūros įrengimas Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“, Viešosios turizmo infrastruktūros vystymas Žagarės Žvelgaičio ežero teritorijoje, Kempingo aikštelių įrengimo inicijavimas Joniškio rajone. 7. Dviračių takų įrengimas Joniškio rajone. 8. Naujų kelionių maršrutų parengimas ir pritaikymas keliavimui 9. Informacinės sistemos (informacinių terminalų, centro, rodiklių, stendų ir pan.) Joniškio rajone įrengimas 10. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus, VšĮ Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro, VšĮ Žagarės turizmo paslaugų centro ir Žagarės regioninio parko direkcijos bendradarbiavimo strategijos rengimas ir jos įgyvendinimas.

Yra įgyvendintas Šiaulių apskrities projektas, susijęs su informacinių leidinių publikavimu. Šiuo metu savivaldybė pateikė keletą paraiškų paramai gauti kultūros paveldo objektų saugojimui. Joniškio rajono savivaldybė bendradarbiauja su Vokietijos Sulingen miestu, Švedijos Vimerby miestu, Dobele rajonu Latvijoje, Viiru rajonu Estijoje, Konino miestu Lenkijoje. Šiuo metu veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas vyksta su partneriais Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje.

90 VI. PASIENIO ĮTAKA TURIZMO PLĖTRAI

6.1. Lietuvos (Joniškio rajono) – Latvijos pasienio užkardos turistinė analizė

Šiuo metu Lietuvos – Latvijos siena yra delimituota ir visiškai demarkuota. Esamas sienos režimas užtikrina patenkinamą laidumą ir pasienio gyventojų ryšių funkcionavimą. Joniškio rajono šiaurine dalimi tęsiasi 68 km Lietuvos Respublikos valstybinė siena su Latvijos Respublika. Rajone yra du sienos kirtimo punktai: Kalvių ir Žagarės. Atstumas tarp šių postų apie 30 km. Kalvių pasienio postas – tarptautinis, esantis tarptautiniame transeuropiniame koridoriuje Via Hanza kelyje, apie 15 km nuo Joniškio miesto. Latvijos pusėje adekvačiai ribojasi su Meitene pasienio postu. Keliaujantys nesidomi Via Hanza keliu, nesidomi jo reikšme ir statusu. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos pasienio postuose ir ruožuose nėra jokio žymėjimo, kad vykstama keliu Via Hanza, per istorinį žiemgaliu kraštą. Lietuvos pasienio poste turistams bei vykstantiems tranzitu nemokamai platinami informaciniai lankstukai apie važiavimo sąlygas Lietuvoje. Šiame pasienio poste jau išnykusios komercinės veiklos struktūros, neteikiamos jokios paslaugos. Automobilių draudimo polisus galima įsigyti tik Latvijos pusėje. Anksčiau, netoli posto buvo kavinė, tačiau dėl lankytojų trūkumo uždaryta. Šiame sienos kirtimo poste nėra geriamo vandens čiaupo ir tinkamų tualetų. Anksčiau buvo Lietuvos telekomo taksofono būdelė, šiuo metu netinkama naudojimui. Lietuvos teritorijoje dar nėra ES žymėjimo, kad tai ES valstybė. Kelyje nuo Jelgavos iki Joniškio nėra informacinių stendų, reprezentuojančių tiek Latvijos, tiek Lietuvos (taip pat ir Žiemgalės regiono) turistines bei rekreacines vietoves ir objektus. Taip pat šiame ruože trūksta tvarkingų tualetų. Artimiausia degalinė Joniškyje. Nėra aišku, kaip bus panaudoti pasienio posto pastatai ateityje, Lietuvai ir Latvijai 2007 m. prisijungus prie Šengeno sutarties. Kalvių pasienio poste per parą iš Latvijos į Lietuvą įvažiuoja iki 20 autobusų. Dauguma vasaros sezono metu. Daugiausia sieną kerta Latvijos, Estijos, Rusijos, Lietuvos gyventojai. Kertant sieną dviračiais ir arkliais papildomų dokumentų nereikia. Transporto srautas Kalvių pasienio poste apie 3 kartus mažesnis nei Saločių – Grenctale pasienio poste kelyje Via Baltica, ir apie 3 kartus didesnis nei Žagarės pasienio poste. Pasienį kerta traukiniai vykstantys tranzitu Ryga - Simferopolis (tik vasaros metu) ir Ryga - Truskavecas (ištisus metus). Traukinių patikrinimas trunka 15 - 20 min. Lietuvai ir Latvijai įstojus į ES tikrinimas pasienio postuose nesusilpnėjo. 2005 m. rudenį buvo patvirtinta ES vidinių sienų koncepcija, todėl perspektyvoje mažės pasienio užkardos darbuotojų skaičius ir pačios užkardos tarptautinė reikšmė. 91 Žagarės pasienio postas - tarptautinis, įsikūręs pusiaukelėje tarp Naujosios Akmenės ir Tervete, su atšakomis į Dobelę ir Jelgavą. Šį pasienio postą administruoja Lietuvos pasieniečiai, o kaimyninį Vėgelių pasienio postą (Akmenės rajone) Latvijos pasieniečiai. Žagarės užkardoje tik Latvijos pusėje teikiamos automobilių draudimo paslaugos. Lietuvos pusėje nėra jokių komercinių struktūrų. Nėra ES žymėjimo, kad tai ES valstybė. Nėra tvarkingo tualeto. Žagarės pasienio poste yra išlikęs senasis muitinės pastatas, šiuo metu priklausantis Valstybiniam turto fondui. Pastato ateitis neaiški. Per Žagarės pasienio postą per parą pravažiuoja apie 70 transporto priemonių. Maždaug 10 % visų gyventojų sieną kerta pėsčiomis. Daugiausia sieną kerta Lietuvos ir Latvijos gyventojai, kiek rečiau kitų kaimyninių valstybių gyventojai. Per Kalvių ir Žagarės pasienio postus į Lietuvos Respubliką 2003 m. atvyko apie 291 000 ir 2004 m. apie 343 000 gyventojų. Per šiuos pasienio postus iš Lietuvos Respublikos 2003 m. išvyko 309 000 gyventojų ir 2004 m. 340 000 gyventojų. Daugiausia gyventojų vyksta lengvaisiais automobiliais per Kalvių pasienio postą. Vien 2005 m. gegužės mėnesį per Kalvių ir Žagarės pasienio postus į Lietuvą atvyko 11 743 lietuviai, 9 508 Latvijos, 1 348 Estijos, 744 Vokietijos, 366 Lenkijos, 86 Suomijos gyventojai. Taip pat didėja švedų, austrų, prancūzų, ispanų, italų skaičius. Meitene pasienio postas - apie 1 km ilgio, ilgiausias Latvijoje. Įrengtas taksofonas, suoliukai, mokami tualetai. Pasienio posto infrastruktūra moderni, formuojanti solidų Latvijos įvaizdį, tačiau nėra informacinių bukletų, reprezentuojančių Latviją ir Latvijos Žiemgalės regiono turistines vietoves bei objektus. Nėra valiutos keityklos ar bankomato. Pinigus arčiausiai galima išsikeisti Jelgavoje ir Joniškyje. Perspektyvoje taip pat nėra aišku, kaip bus panaudoti pasienio posto pastatai, Lietuvai ir Latvijai 2007 m. prisijungus prie Šengeno sutarties. Pagrindinis keliautojų srautas - iš Latvijos į Kryžių kalną. Kitas turistų srautas iš Lietuvos į Rygą per Rundalę, Bauską, Tervetę. Visi šie turistiniai maršrutai - tarptautiniai. Iš Lietuvos į Latviją dažniausiai vyksta iki 20 žmonių keliautojų grupės į Mezotne, Tervetę, Tukums. Savaitgaliais didesni vykstančiųjų srautai į Rygą bei Livu vandens pramogų parką. Latvijoje yra supaprastintos sąlygos kertant sieną nepilnamečiams. Latvijoje vaikas nuo 7 metų gali savarankiškai kirsti valstybinę sieną, reikia tik gimimo liūdijimo, vieno iš tėvų sutikimo. Jeigu vaikas vyksta tik su vienu iš tėvų, tuomet vaikas privalo turėti pasą. Latvijoje 45 % gyventojų neturi Latvijos pilietybės, tačiau tarpvalstybiniu susitarimu šie asmenys be vizų gali vykti tik į Estiją ir Lietuvą, tačiau norėdami vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neturintys Latvijos pilietybės Latvijos gyventojai privalo turėti šių valstybių vizas. Per Meitene pasienio postą daugiausia vyksta Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities (Rusija) gyventojai. Rusų tautybės keliautojai dažniausiai vyksta tarptautiniais

92 maršrutiniais autobusais: Kaliningradas - Ryga, Kaliningradas – Talinas, ir šių keliautojų srautas išlieka pastovus. Pastebima tendencija, kad kasmet mažėja lenkų skaičius, ypač jų sumažėjo po paskutiniojo ES plėtros etapo. Iš kitų Europos valstybių vyksta vokiečiai, austrai, italai, ispanai, prancūzai. Pasitaiko japonų, meksikiečių, argentiniečių turistinės grupės. Didėja vykstančiųjų skaičius „nameliais ant ratų“. Pagrindinė problema - nėra kempingų su jiems tinkama infrastruktūra. Lankytojai dažnai teiraujasi kur galima rasti kempingą, vandens čiaupą, pasinaudoti elektra. Per pastaruosius keletą metų, didėja per sieną vykstančių „baikerių“ skaičius. Dauguma jų vyksta iš Beneliukso šalių į Rygą. Taip pat pastebima tendencija, kad dauguma kertančiųjų sieną yra vyresnio amžiaus žmonės. Visumoje, palyginus vykstančiųjų per sieną srautus tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos pusės vykstančiųjų skaičius yra panašus. (VšĮ „Nepriklausomi projektai“ - „Šiaurės Lietuvos ir Pietų centrinės Latvijos regiono turizmo išteklių analizė ir plėtros galimybių studijos“ ir Joniškio rajono savivaldybė).

VII. JONIŠKIO RAJONO GAMTOS IR KULTŪROS RESURSŲ PANAUDOJIMAS TURISTINIŲ PAŽINTINIŲ MARŠRUTŲ SUDARYMUI

Norint pritraukti turistus į Joniškio rajoną , reikėtų pasinaudoti šio rajono kultūros paveldo objektais: daug įdomių bažnyčių, koplyčių, dvarų sodybų, piliakalnių. Dauguma Lietuvos turizmo agentūrų siūlo įvairias ekskursijas ir moksleiviams ir besidomintiems Lietuva, tačiau Joniškio rajono jų sąrašuose nėra. Nors čia yra įspūdingų gamtos paminklų, draustinių, regioninis parkas, įkurtos poilsiavietės. Pasinaudojant šiais gausiais rajono ištekliais galima sudaryti įvairius pažintinius turistinius maršrutus ir pristatyti juos ne tik rajono gyventojams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams ir visiems besidomintiems savo krašto gamta bei kultūra. Pagal surinktą ir išanalizuotą informaciją apie rajono gamtinius ir kultūrinius išteklius sudariau du pažintinius turistinius maršrutus.

93 7.1. Žagarė - Martyniškiai – Žukančiai – Juodeikiai – Rudiškiai – Gataučiai – Gasčiūnai – Vaizgučiai - Kirnaičiai – Ziniūnai - Joniškis - Kalnelis – Skaistgirys – Reibiniai – Žagarė.

Įdomią Žagarės miesto istoriją mena ten išlikę architektūros objektai ją garsinantys iki šiol. Vaikštinėjant po Žagarę žvilgsnis nukrypsta į didingus Naryškinų dvaro rūmus, kurie yra dvaro sodybos rezidencinis pastatas. Šalia neįmanoma nepastebėti žirgyno su maniežu ir arklidėmis, kurių raudonų plytų pastatai išsiskiria iš žaliuojančios aplinkos. Einant tolyn gatvele, kurioje galime pamatyti dvaro tarnautojų namus išsiskiriančius anglišku stiliumi, prieiname dvaro malūną. Aplankyti būtina ir Žagarės dvaro parką, kuris yra rytinėje Žagarės miesto dalyje ir užima 63,25 ha plotą. Parką suprojektavo Georgas Fridrichas Kuphaldtas ir jo pertvarkymą baigė 1900 m. rudenį. Nuo tada išlikęs parko planas ir alėjos. Parke pastatytas paminklas bei kapinės žydų genocido aukoms. Žagarė garsėja ir dolomitu, kurį galime išvysti vaikštinėdami Švėtės upės pakrantėmis ir palei Žvelgaičių gatvę sudarančios dolomito sluoksnių sienelės. Aplankius Raktuvės kalną galėsite pasigrožėti XVIII a. koplyčia, o ištverminguosius keliautojus nustebins žagarės miesto vaizdas nuo Žvelgaičio piliakalnio, per kurį tęsiasi dalis ozo. Prie ozo telkšo Žvelgaičių tvenkinys. Šalia jo įrengtos poilsiavietės, galima stovyklauti, pasivaikščioti po regioninį parką. Be įspūdingos dvaro sodybos Žagarė turtinga ir kulto pastatais. Mieste yra dvi bažnyčios ir viena kapinių koplyčia. Miestas susijungęs iš dviejų abipus upės įsikūrusių miestų, todėl

94 bažnyčios yra Senojoje ir Naujojoje Žagarės dalyse. Miesto centre pastatytas paminklas Žuvusiems už tėvynės laisvę atminti. Iš Žagarės vykstame į Martyniškius apžiūrėti dvaro sodybą. Dvaro apylinkėse randama senovės įrankių. Dvarą supa parkas. Žukančių kaime galima aplankyti Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią. Tai neogotikinio stiliaus, stačiakampio plano, su priestatu, vienabokštė bažnyčia. 1998 m. buvo atnaujinta. Toliau užsukame į Juodeikius. Šiame kaime galima aplankyti Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią bei paminklą, pastatytą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Vykstame į Rudiškius. Šiame kaime aplankome Mato Slančiausko kapą bei muziejų, o taip pat Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Atvykus į Gataučius galima pasivaikščioti po parką. Pasižiūrėti istorinį pašto pastatą. Tai įdomus architektūros paminklas, esantis Gataučių kaime, šalia kelio Via Hanza. Pastatas statytas1910 m. Šiuo metu privati nuosavybė. Gasčiūnai – šiame kaime galima aplankyti Šv.Stanislovo Kostkos bažnyčią bei paminklą 1933 m. šventųjų metų prisiminimui. Vykstant iš šio kaimo galima užsukti į Vaizgučius ir pažiūrėti dailininkės Marcės Katiliūtės muziejų. Kirnaičių kaimas – čia galima papietauti kavinėje „Plūgo broliai“. Pasigrožėti aplink esančia gamta, pasiklausyti miško ošimo ir paukščių čiulbėjimo. Paragauti lietuviškų patiekalų. Pasistiprinus galima keliauti pasižiūrėti šio kaimo Šv.Mato apaštalo kapinių koplyčios. Ji pastatyta 1799 m., viduje yra unikalus altorius. Vykstame į Ziniūnus. Šiame kaime galima pasisvečiuoti jojimo sporto klube „Audruvis“. Tai nuostabi vieta, esanti Joniškio miesto pašonėje, kur vienoje vietoje yra viešbutis, restoranas, maniežas, apsupti gražios aplinkos. Restorane galima paragauti žvėrienos patiekalų. Organizuojama sodybos apžvalginė ekskursija, kurios metu supažindinama su medžioklės trofėjų muziejumi, didžiausiais Lietuvoje tauriųjų elnių veislynais, fazanu voljeru, uždaru maniežu. Galima nakvynė.

Joniškis - šio miesto istorijos užuomazgas laikant gyvenvietės įsikūrimą Sidabrės piliakalnyje ji siektu XIII a. Palaipsniui vystantis jis išaugo į Magdeburgo teises gavusį miestą. Dabartinis jo centras paskelbtas urbanistikos paminklu, kurio centre puikuojasi eklektinio stiliaus bažnyčia ir paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui atminti. Rytinėje centrinės miesto aikštės dalyje įkurtas Joniškio sinagogų kompleksas. Jį sudaro dvi skirtingu laiku statytos sinagogos. Miesto istorijos praeities atspindžius galite išvysti Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje.

95 Atvykstame į Kalnelį, kuriame aplankome Šv.Jono Krikštytojo kapinių koplyčią. Pasak padavimų, gali būti pastatyta buvusioje senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje romuvoje. Toliau galima nueiti iki Kalnelio piliakalnio. Jis siejamas su paskutine žiemgalių pilimi Sidabre.

Skaistgirys – šioje gyvenvietėje galima aplankyti Šv. Jurgio bažnyčią, kuri statyta 1836 m. Galima pasivaikščioti po parką, o tada važiuoti iki Reibinių kaimo, kuriame yra tautosakininko Mato Slančiausko sodyba – muziejus. Kelionės pabaiga – grįžtame į Žagarę.

Šis maršrutas gali būti dviejų dienų – vieną dieną skirti Žagarės miestui ir jo apylinkėms, o kitą dieną keliauti toliau po rajoną. Tačiau galima keliauti po rajono gyvenvietes ir vieną dieną, kadangi atstumai tarp kai kurių gyvenviečių yra labai nedideli ir dauguma objektų yra arti vienas kito.

7.2. Jauniūnai – Ivoškiai – Gasčiūnai – Vaizgučiai – Jakiškiai – Joniškis – Ziniūnai - Satkūnai - Kalnelis – Jurdaičiai - Skaistgirys – Reibiniai - Petraičiai – Žagarė – Buivydžiai.

Šis maršrutas gali būti dviejų dienų. Kelionė prasideda atvyksant nuo Šiaulių į Joniškio rajoną: I diena: Jauniūnai – Ivoškiai – Gasčiūnai – Jakiškiai – Joniškis – Ziniūnai. II diena: Ziniūnai - Kalnelis – Skaistgirys – Petraičiai – Žagarė – Buivydžiai.

96 Kelionė prasideda vykstant nuo Šiaulių ir pirmoji gyvenvietė, į kurią atvykstame yra Jauniūnai. Mūšos ir Tautinio upelių santakoje yra numanoma 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusio Saulės mūšio vieta. Šiame lauke įvyko pasaulinės reikšmės mūšis, vienas pačių didžiausių per 250 m. trukusį Lietuvos ir baltų gynybinį karą su vokiečių kalavijuočių ir kryžiuočių ordinais. Čia lietuvių žemaičių kariuomenė visiškai sutriuškino kalavijuočių ordiną, atrėmė pirmą kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Dabar čia įrengta atminimo lenta ir akmuo. Apžiūrėjus Saulės mūšio vietą vykstame į kitą gyvenvietę – Ivoškius. Čia galima apžiūrėti Šv. Jono Nepamuko kapinių koplyčią. Ši koplyčia pastatyta XVIII a. Ivoškių kaimo kapinaitėse, kuriose išlikę daug vertingų paminklų. Atvykstame į Gasčiūnus pamatyti Šv. Stanislovo Kostkos medinę bažnyčią, kuri buvo pastatyta XVII a. , o dabartinė atstatyta 1931m. kunigo Flavijaus Žilinsko rūpesčiu. Kuklus pastatas su dvišlaičiu stogu išsiskiria dideliu bokštu su aukštu piramidiniu stogu. Taip pat apžiūrime paminklą 1933 m. šventųjų metų prisiminimui. Vykstant iš šio kaimo galima užsukti į Vaizgučius ir pažiūrėti dailininkės Marcės Katiliūtės muziejų. Jakiškiai – tai kaimas, kuriame stovi didžiulis dvaras, šaltiniuose pradėtas minėti jau 1578 m. Vienas iš paskutiniųjų dvaro šeimininkų buvo vokietis baronas Koškolis. Jis 1898 m. pastatė ir naujuosius, mūsų dienų sulaukusius dvaro rūmus, kuriuose yra 17 kambarių. Dvaro kompleksas 1997 m. įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Toliau šioje gyvenvietėje galima aplankyti Šv. Ignaco kapinių koplyčią. Ji yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių koplyčių, atspindinčių liaudies architektūros bruožus. Aplankę rajono mažesnes gyvenvietes atvykstame į rajono administracinį centrą – Joniškio miestą. Dabartinis jo centras paskelbtas urbanistikos paminklu, kurio centre puikuojasi eklektinio stiliaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui atminti. Rytinėje centrinės miesto aikštės dalyje įkurtas Joniškio sinagogų kompleksas. Jį sudaro dvi skirtingu laiku statytos sinagogos. Miesto istorijos praeities atspindžius galite išvysti Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Vykstame į Ziniūnus ir šioje gyvenvietėje galima nakvynė. Šiame kaime galima pasisvečiuoti jojimo sporto klube „Audruvis“. Tai nuostabi vieta, esanti Joniškio miesto pašonėje, kur vienoje vietoje yra viešbutis, restoranas, maniežas, apsupti gražios aplinkos. Restorane galima paragauti žvėrienos patiekalų. Organizuojama sodybos apžvalginė ekskursija, kurios metu supažindinama su medžioklės trofėjų muziejumi, didžiausiais Lietuvoje tauriųjų elnių veislynais, fazanu voljeru, uždaru maniežu. Antrąją kelionės dieną vykstame į Satkūnus - kaimas prie kelio Ryga – Kaliningradas. Gyvenvietę garsina vienas įspūdingiausių akmenų Satkūnų miške, vadinamas – Pinigų kalnu. Apie šią vietą yra įvairių legendų. Senųjų žmonių pasakojama, kad 1812 m. prancūzų armijos

97 pulkai traukėsi iš Latvijos į Žemaitiją, pavargę ir išalkę kareiviai nutarė gabentas pasigrobtas brangenybes užkasti nakvynės vietoje – Satkūnmiškyje. Taigi giliai iškastoje duobėje buvo sudėtos skrynios su brangenybėmis ir visi kareiviai kepurėmis supylė kalvą ir užrideno ant jo didžiulį akmenį. Toliau vykstame į Kalnelį, kuriame aplankome Šv.Jono Krikštytojo kapinių koplyčią. Pasak padavimų, gali būti pastatyta buvusioje senovės lietuvių tikybos šventoje vietoje romuvoje. Toliau galima nueiti iki Kalnelio piliakalnio. Jis siejamas su paskutine žiemgalių pilimi Sidabre. Kelionę tęsiame toliau ir atvykstame į Jurdaičius. Jurdaičių dvaras tarpukario Lietuvos respublikos laikotarpiu priklausė lenkų kilmės bajorui Vladislovui Komarui. Komaro dvarų centru buvo Satkūnai. Mat be Jurdaičių dvaro, V. Komarui priklausė dar daug dvarų: Ąžuolynėje, Butniūnuose, Matalynėje, Baisogaloje ir kt. Iki 1926 m. žemės reformos dvarui priklausė apie 200 ha žemės; po jos – tik 80 ha. Dvaras turėjo nemažai pastatų, bet tik nedidelė dalis išlikusi iki mūsų dienų. Gražiu architektūros stiliumi žavi dvaro rūmai. Prieš keletą metų jie buvo restauruoti. Šalia dvaro rūmų išliko buvusių dvaro sandėlių fragmentai. Maždaug už 4 km. nuo Jurdaičių esančiame Jankūnų kaime stovi V.Komaro dvaro klėtis. Skaistgirys – šioje gyvenvietėje galima aplankyti Šv. Jurgio bažnyčią, kuri statyta 1836 m. Galima pasivaikščioti po parką, o tada važiuoti iki Reibinių kaimo, kuriame yra tautosakininko Mato Slančiausko sodyba – muziejus.

82 pav. Poilsiavietė "Kivė"- Skaistgirio g-ja 83 pav. Poilsiavietė prie Endriškių tvenkinio

Užsukę į Petraičius galima pasivaikščioti poVilkijos hidrografinį draustinį. Vilkijos draustinio (63 ha, Joniškio r.) tikslas – išsaugoti beslėnę, vidutiniškai vingiuotą Vilkijos upelio atkarpą. Vykdami link Žagarės kairėje kelio pusėje pravažiuojame ilgiausią Lietuvoje kaimą – Stungius, kuris driekiasi apie 10 km. Į Žagarę įvažiuojame pro Naryškino dvaro parką. Dešinėje pusėje jau važiuojant matyti dvaro žirgynas bei pats dvaro pastatas. Be įspūdingos dvaro sodybos Žagarė turtinga ir kulto pastatais. Mieste yra dvi bažnyčios ir viena kapinių koplyčia. Miestas susijungęs

98 iš dviejų abipus upės įsikūrusių miestų, todėl bažnyčios yra Senojoje ir Naujojoje Žagarės dalyse. Miesto centre pastatytas paminklas Žuvusiems už tėvynės laisvę atminti. Taip pat mieste yra privatus muziejus - E. Vaičiulio puodais apkaltas namas (P.Cvirkos g., Žagarė).Tai puodais, jų dangčiais bei kitais buities rakandais apkaltas namas. Kieme eksponuojami įvairūs senoviniai daiktai, sodybos gale yra vandens malūnas. Žagarė garsėja ir dolomitu, kurį galime išvysti vaikštinėdami Švėtės upės pakrantėmis ir palei Žvelgaičių gatvę sudarančios dolomito sluoksnių sienelės. Aplankius Raktuvės kalną galėsite pasigrožėti XVIII a. koplyčia, o ištverminguosius keliautojus nustebins žagarės miesto vaizdas nuo Žvelgaičio piliakalnio, per kurį tęsiasi dalis ozo. Prie ozo telkšo Žvelgaičių tvenkinys. Šalia jo įrengtos poilsiavietės, galima stovyklauti, pasivaikščioti po regioninį parką. Susipažinę su visomis Žagarės miesto gamtos bei kultūros vertybėmis vykstame į Buivydžius – ten galima nakvynė kaimo turizmo sodyboje.

99 VIII. MAGISTRINIO DARBO MEDŽIAGOS PANAUDOJIMAS MOKYMO PROCESE

X klasės geografijos kurse yra apžvelgiama paslaugų sfera. Būtent paslaugų sferoje yra aptariami rekreacija ir turizmas. Taip pat IX klasės Lietuvos geografijos kurse mokiniai susipažįsta su Lietuvos administraciniu skrstymu, gamtinėmis ypatybėmis bei saugomomis teritorijomis ir objektais. Mano magistrinio darbo medžiaga gali būti puikiai panaudota aiškinant temas apie Lietuvos gamtinę geografiją arba apie turizmą bei rekreaciją. Pasinaudojus Joniškio rajonu ( kadangi jame gausu gamtos bei kultūros paveldo objektų) galima puikiai paaiškinti kultūros paveldo ir vertybių, gamtos paveldo ir vertybių naudą turizmui. Taip pat galima analizuoti turizmo infrastruktūrą bei kaimo turizmo perspektyvas, gamtinių resursų panaudojimą poilsiui ir turizmui. Moksleiviai supažindinami su Šiaurine Lietuvos dalimi – ten esančiomis gamtinėmis sąlygomis bei jų įtakai turizmo plėtrai ir perspektyvoms. Išanalizavus Lietuvos administracinį, dirvožemių, klimato, miškingumo, reljefo žemėlapius gaunama daug išsamios informacijos apie turizmo plėtrą šiame rajone. Taip galima analizuoti bet kurį kitą Lietuvos regioną. Mokiniai išanalizavę šiuos žemėlapius gali padaryti išvadas, o taip pat artimiau susipažinti su atskiromis Lietuvos dalimis, artimiau pažinti savo kraštą, aplinką, žmones ir t.t. todėl parengiau pamokos planą, kuris skirtas būtent šiai temai (3 Priedas). Kadangi IX klasės kurse apie saugomas Lietuvos teritorijas yra tik viena temą, tai mano magistrinio darbo medžiaga taip pat tinka praplėsti mokinių žinias apie Lietuvą. Kadangi rajone yra saugojamų teritorijų – ir draustinių, ir objektų, ir regioninis parkas bei miškai, tai galima pasakojant ir aiškinant juos panaudoti kaip pavyzdžius, paaiškinti saugomų teritorijų funkcijas, jų steigimo tikslus bei skirtumus – kur ir ką gali daryti žmogus, o kur negali. Kalbant apie rajono gamtinius objektus galima prisiminti ledyno veiklą – suformuotą Žagarės ozą, piliakalnius. Prisiminti naudingąsias iškasenas – Žagarės dolomito atodanga ir t.t. Baigus gamtinės Lietuvos geografijos kursą galima suorganizuoti ekskursijas po Joniškio rajoną. Mokiniai įtvirtins savo žinias, patys susipažins praktiškai su kraštovaizdžiu, pasivaikščios po saugomas teritorijas, pažins to krašto reljefą, augaliją ir susipažins su kultūros vertybėmis, kurių rajone taip pat gausu. Mano sukurti maršrutai tinka ne tik Joniškio rajono moksleiviams pažinti savo kraštą, bet ir rajono gyventojams bei visos šalies žmonėms, kurie domisi savo kraštu. Mokytojai gali naudotis šia magistrinio darbo medžiaga, kad supažindintų moksleivius ne tik su gamtiniais objektais, reljefo formomis, augalija, gyvūnija, saugomomis teritorijomis ir objektais, kultūros paveldu, bet ir išanalizuoti socialinius, ekonominius išteklius ir situaciją susijusią su turizmu bei rekreacija. Sukurti savo naujus maršrutus, kad supažindinti mokinius ne

100 tik su gerai žinomais vakarų ar pietų, pietryčių Lietuvos regionais, bet ir su Šiaurės Lietuva. Kadangi šiame darbe surinkta visa informacija apie rajono gamtines, kultūrines vertybes, socialinę ekonominę padėtį ir t.t. Todėl mano magistrinis darbas, tai tarsi pagalbinė priemonė geografijos mokytojams, ypač Joniškio rajone. (Pamokos planą žiūrėti 4 priedas).

101 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Išvados: • Joniškio rajonas tai lygumų kraštas, esantis Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos pasienio, tačiau rajono reljefas ir gamta palanki vystyti turizmo sferą, kadangi rajonas pasižymi gausiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Ateityje Joniškio rajono gyventojus turėtų maitinti ne žemės ūkis, o rekreacija ir turizmas. Dėl to labai svarbu išnagrinėti ir efektyviai panaudoti šio krašto rekreacinį potencialą. Kadangi šiandien jo teikiamomis galimybėmis naudojasi tik nedidelė dalis žmonių. • Pagal atliktą tyrimą galima daryti išvadą, kad rajono gyventojai žino daug apie savo kraštą, yra keliavę ir aplankę nemažai objektų ir vietovių. Tačiau ir mokiniai ir kiti gyventojai teigė, kad rajonui labai trūksta reklamos, žemėlapių, informacijos apie saugomas teritorijas, poilsio vietas. • Rekreacijai tinkamos teritorijos Joniškio rajone siekia 23,6 tūkst. ha. arba 20,5 % rajono teritorijos. Didžioji dalis potencialių, rekreacijai tinkamų Joniškio rajono gamtinių išteklių koncentruojasi saugomose teritorijose – Žagarės regioniniame parke ir kai kuriuose draustiniuose. • Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais (sakraliniais), latvių bei žiemgalių kultūros refleksija, nemažai iniciatyvių žmonių, tačiau dėl neišplėtotos turizmo infrastruktūros ir lėšų stygiaus kultūros paveldo objektai ir vietovės nėra veiksmingai pritaikyti turizmui. • Joniškio rajone turizmo plėtrai įtakos turi per maža pramogų industrija, nepakankama teikiamų paslaugų įvairovė bei maža turizmo informacijos sklaida ir nepakankamai vystoma rinkodaros veikla. Svečiai pasigenda paslaugos paketo, konkrečių turizmo produktų, o taip pat nėra išnaudojamos visos rajono galimybės. • Sudaryti pažintiniai turistiniai maršrutai atskleidžia rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą, nes aplankomi tiek gamtos, tiek ir kultūros paveldo objektai. Prioritetinėmis turizmo rūšimis Joniškio rajone būtų kultūrinis pažintinis, kaimo turizmas, gamtinis pažintinis turizmas. • Rajone plečiama turizmui skirta infrastruktūra, atnaujinami kai kurie kultūros paveldo objektai ir pritaikomi kultūriniam turizmui, sudaryti pažintiniai dviračių maršrutai po Žagarės regioninį parką, rengiami nauji kelionių maršrutai. Vystoma turizmo informacijos sistema - 2007 m. atidarytas Joniškio rajono turizmo ir verslo informacijos

102 centras. Vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas su Lenkija, Latvija, Švedija ir Vokietija.

Pasiūlymai: • Manau, kad perspektyvinės rekreacijos rūšys Joniškio rajone yra pažintinė rekreacija ir kultūrinė rekreacija, todėl siūlyčiau visų pirma dėmesį skirti gamtos ir kultūros paveldo objektams, kuriuos noriai lanko gyventojai. Skirti didelį dėmesį jų priežiūrai ir pristatymui. • Reikėtų sudaryti tinkamus maršrutus, bent minimaliai sutvarkyti pačius paveldo objektus, įrengti paaiškinimus apie juos, transporto stovėjimo aikšteles ir pan., numatyti galimybes pamaitinti ir apnakvindinti turistus. • Kultūrinis turizmas, jo maršrutai turi būti diferencijuoti, pavyzdžiui, vieni maršrutai skirti regiono, kiti – Lietuvos gyventojams, dar kiti – užsienio turistams. Ypač svarbu numatyti maršrutus besimokančiam jaunimui, nes kultūros paveldo objektai – puiki Lietuvos istorijos vaizdinė medžiaga, įtaigiai suteikianti reikiamų žinių, ugdanti patriotizmą ir meilę savo kraštui. • Manau, kad sutelktomis jėgomis atgaivinus Žagarės dvaro sodybą kartu su parku ir šį darbą suderinus su turizmo plėtra, kultūros paveldo objektai taptų svarbiais ne tik regiono, bet ir Lietuvos paveldosaugos, taip pat turizmo pavyzdžiais. • Pasiūlyčiau atnaujinti bei pagausinti saugomų teritorijų ženklinimą, juos pastatyti ne tik prie pat objekto, bet ir prie šalia esančio kelio, taip pat reikėtų gerinti privažiavimą prie jų bei pritaikyti pažintiniam turizmui. • Kadangi rajone neišplėtotos kelionių organizavimo paslaugos, skirtingose rajono vietovėse teikiamos ne visos, o neretai ir skirtingos kokybės turizmo paslaugos, todėl esantis turizmo sektorius labai fragmentiškas ir siūlyčiau apjungti turizmo elementus į vientisą sistemą – sukurti bendrą turizmo sistemą. • Rajono turizmo plėtrai labai svarbi yra reklama. Todėl siūlyčiau rajoną reklamuoti ne tik rajono gyventojams, bet ir visos Lietuvos mastu – teikti informaciją įvairioms turizmo agentūroms, kurios siūlo keliones moksleiviams po Lietuvą.

103 SANTRAUKA

Darbo tikslas - apibūdinti Joniškio rajono gamtines ir kultūrines sąlygas, išanalizuoti jų rekreacinį potencialą, panaudojimą ir plėtros perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai: - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono istorinį-kultūrinį paveldą. - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono gamtines sąlygas. - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono turizmo būklę, jo plėtrą ir perspektyvas. - sudaryti pažintinį maršrutą siekiant atskleisti svarbiausius gamtinius ir kultūrinius objektus. - atlikti tyrimą, kad išsiaiškinti, kiek rajono gyventojai žino apie savo kraštą, kokia jų nuomonė apie rajono turizmo būklę ir perspektyvas. Tyrimo metu buvo apklausiami rajono gyventojai bei mokiniai rajono mokyklose. Tyrimo metu gauti duomenys padėjo įvertinti ir išanalizuoti rajono turizmo būklę, išsiaiškinti kokios informacijos trūksta gyventojams ir kokios yra ateityje rajono rekreacinio potencialo plėtros perspektyvos. Joniškio rajono identitetą nulemia du pagrindiniai veiksniai – tai gamtiniai ištekliai ir specifinė istorinė ir geografinė padėtis. Turizmui vystyti palanki Joniškio rajono gamta, kuriai būdingas neužterštas oras, mažų nesukultūrintų upelių vingiai, nemažai dirbtinių tvenkinių, prie kurių kasmet poilsiauja daug žmonių. Išplėtojus Joniškio rajono turizmo infrastruktūrą, teikiant visuomenei daugiau informacijos ir reklamuojant lankomus objektus, jų teikiamas galimybes, rekreacinio potencialo rodiklius būtų galima pagerinti. Joniškio rajonas turi puikias turizmo plėtros perspektyvas – jame daug įdomių lankomų objektų, turtinga krašto istorija yra ir saugojamų teritorijų, todėl ateityje, išplėtojus šį sektorių, Joniškio rajonas turėtų tapti turistų mėgstama ir gausiai lankoma vieta.

104 SUMMARY

The aim of this paper is to describe natural and cultural condition of Joniskis district and to analyze its recreative potential, use and future development. To reach this aim it was formulated goals as follow: - To collect and analyze data about historical-cultural heritage of the district. - To collect and analyze data about natural condition of the district. - To collect and analyze data about touring state of the district and its development and perspective. - To make the cognitive course in order to unclose the most important natural and cultural objects. - To do the survey in order to find out how much people of Joniskis district know about their countryside and what their believes about touring state and perspective of the district are. During the survey people and students of the district were questioned. The data of the survey helped to measure and analyze the touring state of the district, and find out what kind of information people lack and what future development of recreative potential of the district is. The identity of Joniskis district is coursed by two main factors – they are natural resources and specific historical and geographical position. The nature of Joniskis is conductive to develop tourism. It is typical of its clean air, small untamed streams and quite a large number of dams where people have a rest every year. If touring facility of Joniskis district is explicated by giving people more information and publicizing places of interest, it would be possible to enhance recreative potential indexes. Joniskis district has got an excellent perspective of tourism development. There are many places of interest. It is also famous for its history and protected domains, so if this sector is explicated, it should become the most favourite and well-attended people’s district.

105 NAUDOTA LITERATŪRA

Baleišis R., Bluzma P., Taurieji elniai ir augmenija Žagarės draustinyje.Vilnius, 1989 Baltramaitis R., Joniškio rajono gamta. Kaunas, 1988 Basalykas A., Lietuvos TSR fizinė geografija, I tomas, Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958 Bučas J., Šiaurės Lietuvos kraštovaizdžio raida, Šiauliai, 2006 Bulzgis S., Turistinė Šiaurės Lietuva. Vilnius, 1990 Butautas T., Vasiliauskas E., Joniškio miesto savivaldybės veikla 1933 – 1940 m., Šiauliai, 2004 Butautas T., Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu ( 1918-1940), Šiauliai, 2004 Didžpetris V., Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldas, Šiauliai, 2007 Glemža J., Žiemgalos kultūros paveldas, dabartis ir perspektyvos, Šiauliai, 2006 Gudavičius H., Kavaliauskas P., Lietuvos draustiniai, Vilnius, 1989 Isokas G., Lietuvos gamtos paminklai, Vilnius, 1995 Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio rajonas, Šiauliai, Titnagas, 1996 Karaliūnas L., Mintys apie mūsų Miestą, Šiauliai, 2007 Karaliūnas L., Senasis Joniškis, Šiauliai, 2005 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002 Kavaliauskas P. Rekreacinė geografija.// Mokslas ir gyvenimas. 1984’8 Kaunaitė K., Joniškiečiai turizmą plėtoja kartu su kaimynais, Keliaukime, 2006-12-23 Kelionių magija.(Ž) 2000 . Nr.4 Kelionių vadovas po Lietuvą amžių sandūroje. V., 1999 Kirstukas, Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos, Vilnius, 1992 Kviklys B., Mūsų Lietuva. T. 3. Vilnius, 1991 Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas, Vilnius, Enciklopedijų leidykla, 1991 Lietuvos TSR atlasas, Maskva, 1981 Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1975 Linčius A., Narbutas V., Geologinės praeities pėdsakais Lietuvos kraštovaizdyje, Vilnius, 1989 Monografija Žagarė, Vilnius, 1998 Paulikaitė G., Turizmas žemei dar ne konkurentas, Keliaukime, 2008-03-23 Semaška A., Po Lietuvą, Vilnius, 2005 Smilgys H., Šiauliai – Šiaurės Lietuva, Šiauliai, 1995 Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje 2006 m., Vilnius, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2007 Šiaulių turizmo informacijos centras, Sveiki atvykę į Šiaulių apskritį, Šiauliai, 2006

106 Tyla A., Miškinis A., Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t.4, t.7, Vilnius, 1981 300 kultūros paminklų, Vilnius, Mintis, 1980 www.joniskis.lt www.muziejai.lt www.zagare.mums.lt [email protected] www.zagare.tai.lt www.zemgaletourism.lv www.zpasaulis.lt

107 PADĖKOS ŽODIS

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti darbo vadovui doc.dr. Rimantui Kontvainui pasirenkant tinkamą darbo temą, už suteiktas geras mintis rašant darbą bei už nepagailėtą laiką ir kantrybę. Taip pat didelį ačiū tariu Žagarės gimnazijos geografijos mokytojai metodininkei Almai Kančelskienei už pagalbą ir suteiktą informaciją rašant šį darbą. Labai dėkinga esu geografijos mokytojai Neringai Bulienei už pagalbą atliekant apklausą Joniškio mieste bei mokyklose. Dėkoju Žagarės regioninio parko darbuotojams už suteiktą informaciją apie dabartinę parko situaciją bei lankstinukus ir žemėlapius. Ypatinga padėka skiriama mamai ir draugams, kurie su dideliu atsidavimu palaikė ir skatino ne tik rašant darbą, bet visų studijų laikotarpiu.

108 PRIEDAI

1. Priedas – anketa Joniškio rajono gyventojams 2. Priedas – anketa Joniškio rajono moksleiviams 3. Priedas – Joniškio rajono žemėlapis 4. Priedas – Pamokos planas

109 1 PRIEDAS

Gerbiami Joniškio krašto mylėtojai, šia anketa siekiame išsiaiškinti, kiek šis rajonas yra žinomas žemiečių ir svečių. Krašto geresniam pažinimui norime išsiaiškinti esamą būklę ir numatyti perspektyvas ateičiai. Prašytume atsakyti į pateiktos anketos klausimus.

ANKETA

1. Ar esate nuolatinis Joniškio rajono gyventojas ? Taip Ne

2. Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta : Joniškis Žagarė Skaistgirys Kita ......

3. Kiek laiko gyvenate šiame krašte ? < 1 metai 1 – 5 m 5 – 10 m 10 – 15 m 15 – 20 m > 20 m

4. Lytis : Vyras moteris

5. Amžius : 16 – 25 m 25 – 35 m 35 – 45 m 45 – 65 m > 65 m

6. Kokius šio rajono objektus esate girdėję : a) Žagarės ozas b) Žvelgaičio kalnas c) Vėjo malūnas d) Jakiškių dvaro sodyba e) Žagarės dvaro sodyba f) LDK kunigaikščio Vytauto paminklas g) Žydų žudynių vieta ir kapai h) Pabalių botaninis draustinis i) Žagarės regioninis parkas

7. Kuriuos iš šių objektų esate aplankę : a) ) Žagarės ozas b) Žvelgaičio kalnas c) Vėjo malūnas d) Jakiškių dvaro sodyba e) Žagarės dvaro sodyba f) LDK kunigaikščio Vytauto paminklas g) Žydų žudynių vieta ir kapai h) Pabalių botaninis draustinis i) Žagarės regioninis parkas j) Knygnešio M. Slančiausko namas-muziejus k) kita ……………………………. 8. Iš kur gaunate informaciją apie Joniškio rajono lankytinas vietas ir objektus : a) internetas b) televizija c) laikraščiai d) žurnalai e) lankstinukai

110 f) turizmo informacijos centrai g) kita ……………………………….. 9. Kiek jus tenkina esama informacija apie rajono lankomus objektus ir turistinius maršrutus ? a) informacijos pakanka b) informacijos yra daug c) informacijos per mažai

10. Kokios informacijos norėtumėte gauti apie Joniškio rajoną : a) istorija b) kultūra c) gamtos ir kiti paminklai d) turistiniai maršrutai e) stovyklavietės f) poilsio namai g) saugomos teritorijos ir objektai h) kita ……………………………………………….. 11. Kuo jums patinka Joniškio rajonas : a) graži gamta b) geri ir nuoširdūs žmonės c) gausu kultūros paveldo objektų d) daug turistams lankomų objektų e) lengva rasti darbą f) daug vietovių poilsiui ir turizmui g) kita …………………………………. 12. Ar žinote tokius pažintinius turistinius maršrutus šiame rajone ? a) automobiliu - Žagarės dvaro sodyba – Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – Raktuvės koplyčia – Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

b) Žagarės parkas (prie Naryškino dvaro rūmų) – Žagarės pilkapiai – Žagarės dolomitų atodanga – Raktuvės kalnas (Raktuvės kapinių koplyčia) – Žvelgaičio piliakalnis – Žagarės ozas.

c) dviračiais - ROMANTIKŲ RATAS Kriukai – Mindaugai – Bariūnai – Joniškis – Kalnelis - Skaistgirys – Reibiniai - Žagarė

d) pėsčiomis - ŽAGARĖS MIESTO ISTORINIAIS VINGIAIS Žagarės dvaro sodyba – Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – Raktuvės koplyčia – Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

e) pėsčiomis - GAMTOS STEBUKLAI ŽAGARĖJE Žagarės parkas (prie Naryškino dvaro rūmų) – Žagarės pilkapiai – Žagarės dolomitų atodanga – Raktuvės kalnas (Raktuvės kapinių koplyčia) – Žvelgaičio piliakalnis – Žagarės ozas.

f) automobiliu - PILIGRIMŲ PĖDOMIS PO JONIŠKIO RAJONĄ Kalnelis (kapinių koplyčia) – Joniškis (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia) – Pošupiai (kapinių koplyčia) – Kurmaičiai (kapinių koplyčia) – Gasčiūnai (Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia) – Jakiškiai (kapinių koplyčia) - Ivoškiai (kapinių koplyčia).

g) JONIŠKIS LAIKO TĖKMĖJE Pasivaikščiojimas urbanistikos paminklu paskelbtu Joniškio centru (paminklas Lietuvos

111 Nepriklausomybės dešimtmečiui) – Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – Sinagogų kompleksas – Joniškio istorijos ir kultūros muziejus.

13. Kuriais iš šių maršrutų esate keliavę ? ......

14. Kokias žinote siūlomas nakvynės vietas turistams ar poilsiautojams : a) poilsiavietes ...... b) svečių namai ...... c) viešbučiai ...... d) kaimo turizmo sodybos ...... e) kita ……………………………………......

15. Jei mėgstate ilsėtis gamtoje arba organizuojate išvykas, kur tai darote Joniškio rajone ? ...... 16. Jūsų nuomone, kokios informacijos dar reikėtų pateikti apie rajono lankomus objektus, esamus arba naujus turistinius maršrutus? ......

Dėkojame už nuoširdžius atsakymus

112 2 PRIEDAS

Gerbiami mokiniai, šia anketa siekiame išsiaiškinti, kiek Jūs žinote apie savo kraštą. Joniškio rajono geresniam pažinimui norime išsiaiškinti esamą būklę ir numatyti perspektyvas ateičiai. Prašytume atsakyti į pateiktus anketos klausimus.

ANKETA

1. Kurioje klasėje mokotės? ......

2. Kas Jūs esate : a) mergina b) vaikinas

3. Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta: a) Joniškis b) Žagarė c) Skaistgirys d) Kita ......

4. Kokius Joniškio rajono objektus esate girdėję : a) Žagarės ozas b) Žvelgaičio kalnas c) Vėjo malūnas d) Jakiškių dvaro sodyba e) Žagarės dvaro sodyba f) LDK kunigaikščio Vytauto paminklas g) Žydų žudynių vieta ir kapai h) Pabalių botaninis draustinis i) Žagarės regioninis parkas j) Martyniškių dvaras k) M. Slančiausko namas l) Žydų sinagogų kompleksas m) M. Katiliūtės sodyba

5. Ar Jūsų mokyklos mokytojai organizuoja ( organizavo ) ekskursijas po šį rajoną: a) Taip b) Ne

6. Kuriuos iš šių objektų esate aplankę: a) Žagarės ozas b) Žvelgaičio kalnas c) Vėjo malūnas d) Jakiškių dvaro sodyba e) Žagarės dvaro sodyba f) LDK kunigaikščio Vytauto paminklas g) Žydų žudynių vieta ir kapai h) Pabalių botaninis draustinis i) Žagarės regioninis parkas j) Knygnešio M. Slančiausko namas-muziejus k) kita ……………………………......

7. Kiek kartų per mokslo metus vykstate ( vykote) į ekskursijas po Joniškio rajoną: a) 1 kartą b) 2 kartus c) 3 kartus d) daugiau nei 3 kartus

113 8. Ar patys domitės savo krašto lankytinomis vietomis ir objektais: a) Taip, kodėl? ...... b) Ne, kodėl? ......

9. Iš kur gaunate informaciją apie Joniškio rajono lankytinas vietas ir objektus: a) iš mokytojų b) internete c) iš draugų ir klasiokų d) iš tėvų e) iš žurnalų f) iš laikraščių g) iš lankstinukų h) kita ......

10. Kokios informacijos norėtumėte gauti apie Joniškio rajoną a) istorija b) kultūra c) gamtos ir kiti paminklai d) turistiniai maršrutai e) stovyklavietės f) poilsio namai g) saugomos teritorijos ir objektai h) kita ………………………………………………..

11. Kuo Jums patinka Joniškio rajonas: h) graži gamta i) geri ir nuoširdūs žmonės j) gausu kultūros paveldo objektų k) yra įvairių vietų, skirtų pramogoms l) daug turistams lankomų objektų m) daug vietovių poilsiui ir turizmui n) kita …………………………………......

12. Kokius žinote turistinius maršrutus po Joniškio rajoną? ......

13. Jūsų nuomone, kokios informacijos trūksta apie rajono lankomus objektus ?

...... Dėkojame už nuoširdžius atsakymus

114 3 PRIEDAS

JONIŠKIO RAJONO ŽEMĖLAPIS

115 4 PRIEDAS

PAMOKOS PLANAS

Tema: Joniškio rajono kultūrinis rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas Klasė: 9 a, b. Tikslai: 1. Supažindinti moksleivius su Joniškio rajono gamtos ir kultūros paveldu, lankytinomis vietovėmis bei objektais. 2. Paaiškinti gamtos ir kultūros paveldą, jo svarbą. 3. Apibūdinti Joniškio rajono lankomus objektus ir vietoves. 4. Išanalizuoti rajono rekreacinio potencialo panaudojimą.

Tipas: mišraus tipo pamoka.

Metodai: pasakojamasis, aiškinamasis, demonstravimo, analizės, diskusija, savarankiškas darbas.

Ugdymo proceso struktūrinė formulė: naujos medžiagos dėstymas, įtvirtinimas, diskusija, pateiktų duomenų analizavimas, įtvirtinimas, savarankiškas darbas, apibendrinimas.

Priemonės: Magistrinio darbo medžiaga, Lietuvos gamtinis žemėlapis, atlasas, kontūrinis žemėlapis, dalomoji medžiaga.

Literatūra: VPU, GMF geografijos specialybės studentės Virginijos Byčienės magistrinis darbas tema „Joniškio rajono kultūrinis rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas.

UGDYMO PROCESO EIGA

I. Klasės organizavimas (1 min.). Mokiniai pasiruošia pamokai. II. Naujos temos ir tikslo skelbimas (2 min.). Skelbiama nauja tema – Joniškio rajono kultūrinis rekreacinis potencialas, jo plėtotė ir panaudojimas. Pamokos tikslas 1. Supažindinti moksleivius su Joniškio rajono gamtos ir kultūros paveldu, lankytinomis vietovėmis bei objektais. 2. Paaiškinti gamtos ir kultūros paveldą, jo svarbą. 3.

116 Apibūdinti Joniškio rajono lankomus objektus ir vietoves. 4. Išanalizuoti rajono rekreacinio potencialo panaudojimą. III. Naujos medžiagos aiškinimas (20 min.) ir užduočių atlikimas (15 min.)

1. Mokiniai supažindinami su Joniškio rajonu, nusakoma jo geografinė padėtis bei gamtinės ypatybės. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodoma rajono geografinė padėtis bei apibūdinamos gamtinės sąlygos – hidrografija, reljefas. 2. Paaiškinamas ir apibūdinamas rajono kultūros paveldas. Nusakoma jo reikšmė. Lietuvos kontūriniame administraciniame žemėlapyje mokiniai pažymi, kokiai apskričiai priklauso Joniškio rajonas, parašo rajono didžiausias gyvenvietes. 3. Apibūdinami rajono labiausiai lankomi objektai ir vietovės. Rajono žemėlapyje moksleiviai juos pažymi. 4. Apibūdinama ir įvertinama turizmo aplinka (poilsiavietės, nakvynės vietos, maitinimo paslaugos, atstumas tarp lankytinų objektų, jų išsidėstymas). 5. Savarankiška užduotis – mokiniai sudaro pažintinį – turistinį maršrutą šiame rajone. Jį pažymi žemėlapyje.

IV. Apibendrinimas (2 min.) • Joniškio rajonas yra Šiaurės Lietuvoje. Neaprėpiamus lygumų tolius Joniškio apylinkėse pagyvina kultūros paveldo objektai, kurie yra unikalūs liaudies kūrybos, istorinių įvykių liudytojai. Susipažinote su šio rajono išraiškingų formų bažnyčiomis, paprastumu žavinčiomis koplyčiomis, išlikusiais didingais dvarais ir krašto istoriją menančiais piliakalniais, bei pasaulinės reikšmės istorinį įvykį – Saulės mūšį, menančia vieta. • Turizmui vystyti palanki Joniškio rajono gamta, kuriai būdingas neužterštas oras, mažų nesukultūrintų upelių vingiai, nemažai dirbtinių tvenkinių. • Joniškio rajone nemažai lankomų objektų ir vietovių, kurias patogu aplankyti, nes atstumai tarp jų nėra dideli, objektai išsidėstę netoli vienas kito.

V. Įtvirtinimas ( 5 min.) • Kuo svarbus kultūros paveldas? • Kodėl svarbu įvertinti turizmo aplinką? • Kokius iš paminėtų Joniškio rajono objektų esate girdėję ar aplankę? • Kuriuos iš rajono objektų ir vietovių norėtumėte aplankyti?

117