LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2003
GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2003
2004 INFORMACINIS BIULETENIS VILNIUS BULLETIN 1 ISSN 1392–1606
LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2003 INFORMACINIS BIULETENIS
GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2003 BULLETIN
Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2003: informacinis biuletenis = Groundwater Moni- toring in Lithuania 2003: Bulletin / J. Giedraitienë, J. Arustienë, R. Radienë ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2004. – 86 p.: iliustr. – Santr. angl.
Tradiciðkai informaciniuose biuleteniuose apþvelgiamos poþeminio vandens bûklës raidos tendencijos. Ne iðimtis ir ðis leidinys. Jau deðimtà kartà skaitytojai supaþindinami su poþeminio vandens monitoringo sistema Lietuvoje, gruntinio ir gilesniø vandeningøjø horizontø, naudojamø vandens tiekimui, vandens kokybe, jos kaitos tendencijomis, gruntinio vandens lygio ilgameèiø svyravimø dësningumais ir iðtekliø kaita, pateikiami naudojamo poþeminio vandens apskaitos ir kaptaþo árenginiø kontrolës rezultatai. Besidomintieji poþeminio vandens problemomis informaciniø leidiniø gali rasti Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo, ðalies apskrièiø vieðosiose bibliotekose ir Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje: http://www.lgt.lt. Pasiûlymus ir atsiliepimus poþeminio vandens monitoringo klausimais praðome siøsti adresu: Lietuvos geologijos tarnyba, LT-03123 Vilnius, S. Konarskio g. 35 arba el. paðtu: [email protected].
The 10th “anniversary” publication of the annual bulletin prepared by Geological Survey of Lithuania presents an overview of groundwater resources status and main tendencies. Readers will find in it information about the groundwater monitoring system, water quality in shallow and deep aquifers, peculiarities of groundwater level long-term fluctuations and recharge of natural resources as well as data of the groundwater abstraction register and status control of operational wells. The bulletin is available at the National M. Maþvydas Library, main libraries of administrative regions and on the home page of Geological Survey of Lithuania: (http://www.lgt.lt).
Autoriai: Lietuvos geologijos tarnyba J. Giedraitienë, J. Arustienë, R. Radienë, L. Papievis, J. Bendoraitienë
Aplinkos ministerija R. Zabulis
Atsakingoji redaktorë: J. Giedraitienë
© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2004
2 TURINYS LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS CONTENT MONITORINGAS 2003
PRATARMË ...... 5 PREFACE
1. POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE ...... 7 GROUNDWATER MONITORING SYSTEM IN LITHUANIA J. Arustienë
2. ILGALAIKIAI GRUNTINIO VANDENS LYGIO SVYRAVIMAI ...... 18 LONG-TERM GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS J. Giedraitienë
3. GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS ...... 22 REGULARITIES OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS J. Giedraitienë
4. POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA ...... 30 A REVIEW OF GROUNDWATER CHEMICAL STATUS J. Arustienë
5. POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS ...... 39 GROUNDWATER EXTRACTION R. Radienë
6. POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI ...... 43 RESULTS OF DRILLED WELL EQUIPMENT CONTROL R. Zabulis, J. Giedraitienë
7. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2003 ...... 50
PRIEDAI ADDENDA
1. VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI ...... 58 STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK J. Bendoratienë 2. VALSTYBINIO MONITORINGO POSTAI BALANSINËSE HIDRODINAMINËSE SISTEMOSE ...... 62 NATIONAL MONITORING STATIONS IN BOUNDARY HYDRODYNAMICAL SYSTEMS J. Bendoraitienë 3. POÞEMINIO VANDENS LYGIO REÞIMO PARAMETRAI ...... 65 CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS J. Bendoraitienë 4. POÞEMINIO VANDENS CHEMINËS SUDËTIES TYRIMO REZULTATAI ...... 71 DATA ON GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION L. Papievis 5. POÞEMINIO VANDENS GAVYBA ...... 85 GROUNDWATER EXTRACTION R. Radienë
3 4 PRATARMË LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2003 Natûralaus, ðvaraus, geros kokybës vandens poreikis didëja daug sparèiau nei gyventojø skaièius. Ðtai 1940–1990 metais Þemës gyventojø skaièius padidëjo dvigubai, tuo tarpu vandens suvartojimas pasaulyje – penkis kartus. Nuo XX a. septintojo deðimtmeèio vandenø tarða ágavo pasauliná mastà ir tapo viena ið didþiausiø nerimà kelianèiø civilizacijos bëdø. Kasmet á vandenynus atneðama apie 20 milijardø tonø ávairiø atliekø, o terðalø ávairovë ne maþesnë kaip ir jø ðaltiniø. Tai – sunkieji metalai, iðmetami pramonës ámoniø, pesticidai ir azotinës traðos, patekæ ið þemës ûkio, angliavandeniliø nutekëjimas ar iðmetimas ir t. t. Atsiranda vis ámantresniø ir pavojingesniø terðalø, kuriems iðvalyti reikia vis brangesnës ir sudëtingesnës technologijos. Tuo tarpu vandens iðtekliai nëra neiðsemiami. Tai gyvybiðkai bûtinas, bet nelygiai paskirstytas ir daug kur retas, todël saugotinas turtas. Ne veltui vanduo paskelbtas pasaulio paveldu. Galime dþiaugtis, kad priklausome tiems 9 proc. privilegijuotø pasaulio gyventojø, kurie suvartoja apie ¾ viso prieinamo gëlo vandens. Taèiau pusë milijardo þmoniø gyvena kæsdami vandens stygiø ir ðito nevalia pamirðti. Privilegijos skatina ir atsakomybæ. Todël kiekvienam turi rûpëti, kaip geriau paskirstyti ir naudoti, taupyti vandená ir jo neterðti. Vanduo tapo gyvenimo kokybës simboliu. Tad visi turime siekti, kad ta kokybë neprastëtø, o tik gerëtø. Lietuva pereina prie vandens upiø baseinuose iðtekliø naudojimo ir jø apsaugos principø vykdymo. Todël poþeminio vandens monitoringo informacijos poreikis nuolat didëja. Labai svarbu, kad monitoringas bûtø atliekamas visais trimis lygiais – nacionaliniu, ûkio subjektø ir savivaldybiø ir sudarytø darnià, bendrà ðalies monitoringo sistemà. Tik taip bus galima uþtikrinti darnø ir sëkmingà aplinkosaugos uþdaviniø ágyvendinimà vandens iðtekliø naudojimo srityje. Lietuvos geologijos tarnyba vykdo nacionaliná poþeminio vandens monitoringà, sistemingai teikia duomenis Europos aplinkos agentûrai (EUROWATERNET), Pasaulio sveikatos organizacijai (GEMS), kitoms organizacijoms ir visuomenei. Galime pasidþiaugti, kad ásibëgëja ûkio subjektø monitoringas. Pavyzdþiui, 2003 metais buvo patvirtinta 618 ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringo programø, monitoringo duomenis pateikë beveik dvigubai daugiau ûkio subjektø (430 ið 565) nei 2002-aisiais. Ðie duomenys suvesti á LGT duomenø bazes. Manome, kad greitu laiku ir savivaldybiø monitoringas uþims deramà vietà poþeminio vandens monitoringo sistemoje. Taèiau kai kurios vietos savivaldybës turëtø parodyti ðiek tiek daugiau iniciatyvumo ágyvendindamos savivaldybiø monitoringà, kurdamos informacinæ jo sistemà. Ðiame informaciniame biuletenyje pateikiami nacionalinio monitoringo duomenys, apþvelgiama poþeminio vandens kiekybinë ir kokybinë bûklë, vandens gavybos ðalyje tendencijos.
5 LIETUVOS POÞEMINËS Pastarieji keleri metai buvo itin nepalankûs gruntinio vandens iðtekliams HIDROSFEROS MONITORINGAS pasipildyti ir ðuliniuose stigo vandens. Turint tikslà padëti suprasti ðià problemà, 2003 leidinyje analizuojami ne tik sezoniniai, bet ir daugiameèiai gruntinio vandens lygio svyravimai. Tikimës, ði informacija padës geriau suvokti gruntinio vandens lygio svyravimø ypatumus ir ko galima tikëtis ateityje. Tradiciðkai Aplinkos ministerijos Vandenø skyriaus specialistai pateikia poþeminio vandens kaptaþo árenginiø kontrolës rezultatus. Visus besidominèius gamtosaugos klausimais kvieèiame apsilankyti Lietuvos geologijos tarnybos namø puslapyje (www.lgt.lt). Èia rasite ne tik valstybinio monitoringo pirminius duomenis, specialistø pasisakymus, bet ir atsiliepimus á nûdienos aplinkosaugos problemas, pavyzdþiui, dël senkanèio Rekyvos eþero. Artimiausiu metu tinklalapyje bus pateikta vasaros–rudens minimaliø (þemiausiø) gruntinio vandens lygiø prognozë.
Janina Giedraitienë Hidrogeologijos skyriaus vedëjo pavaduotoja
6 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE LIETUVOJE J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Rengdamasi stoti á Europos Sàjungà Lietuva priëmë ir á savo teisinæ bazæ perkëlë Europos Sàjungos nuostatas, nusakanèias aplinkos apsaugos tikslus ir uþdavinius. Ypatingas dëmesys yra skiriamas integruotam visø aplinkos komponenèiø valdymui ir apsaugai. Poþeminio vandens iðtekliai yra keleto direktyvø rûpestis. Poþeminio vandens apsauga ir valdymas yra apibrëþiami Bendrojoje vandens politikos direktyvoje (2000/60/EB), Poþeminio vandens apsaugos nuo tarðos pavojingomis medþiagomis direktyvoje (80/68/EEB), Nitratø direktyvoje (91/676/EEB). Poþeminio vandens monitoringo sistema ir vykdomi stebëjimai turi garantuoti patikimà informacijà, kuri leistø ávertinti ne tik poþeminio vandens iðtekliø bûklæ, bet ir taikomø aplinkosaugos priemoniø veiksmingumà. Pagrindiniai ateinanèiø poros deðimtmeèiø vandens politikos tikslai yra: • neleisti poþeminio vandens telkiniø bûklei prastëti; • neleisti terðalams patekti á poþeminá vandená arba juos apriboti; • apsaugoti, gerinti ir atnaujinti visus poþeminio vandens telkinius, uþtikrinti poþeminio vandens ëmimo ir jo pasipildymo pusiausvyrà, stengiantis, kad bûtø pasiekta gera poþeminio vandens bûklë; • sustabdyti ir maþinti terðalo koncentracijos reikðmingo didëjimo tendencijà, atsiradusià dël þmogaus poveikio, nuosekliai maþinant tarðà. Be to, pasiekti, kad poþeminis vanduo saugomose teritorijose – vandenvietës sanitarinës apsaugos zonose, rûðiø ir buveiniø saugomose teritorijose, kur poþeminis vanduo yra svarbus jø gyvenimo veiksnys, – atitiktø jam keliamus specifinius reikalavimus. Poþeminio vandens monitoringo sistema Lietuvoje „gyvena“ pereinamàjá laikotarpá. Nuo 2006 metø monitoringo sistema turës atitikti Europos Sàjungos standartus. Kokia ji yra dabar? Aplinkos monitoringo ástatymas yra pagrindinis teisës aktas, reglamentuojantis aplinkos bûklës, kartu ir poþeminio vandens, stebëjimus. Ástatyme numatyti trys monitoringo lygiai: • Valstybinis aplinkos monitoringas, t. y. natûraliø aplinkos sàlygø nuolatiniai stebëjimai valstybës lygmeniu visoje Lietuvos teritorijoje; • Savivaldybiø aplinkos monitoringas, t. y. aplinkos bûklës stebëjimai savivaldybiø lygmeniu, joms paskirtose teritorijose; • Ûkio subjektø aplinkos monitoringas, t. y. fiziniø arba juridiniø asmenø, savo veikla daranèiø átakà aplinkai arba naudojanèiø gamtos iðteklius, atliekamas monitoringas. Ðiuo atveju stebimas ûkio subjektø veiklos poveikis natûraliai aplinkai, stebëjimai atliekami pagal patvirtintas procedûras. Tokia pat sistema taikoma ir poþeminio vandens monitoringui. Valstybinis monitoringas ir ið dalies ûkio subjektø monitoringas Lietuvoje turi senas tradicijas, o savivaldybiø monitoringas tik pradedamas vykdyti. 7 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE
Valstybinis poþeminio vandens monitoringas vykdomas pagal Lietuvos geologijos tarnybos parengtà 2000–2005 metø valstybinæ poþeminio vandens monitoringo programà, kuriai pritarë Aplinkos monitoringo prieþiûros komitetas. Poþeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradëtas vykdyti dar 1946 metais, regioninis tinklas suformuotas 1963-iaisiais, vëliau modifikuotas 1995 metais ir 2001 metais. Svarbiausios monitoringo gairës ir uþdaviniai átvirtinti Poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metø strategijoje (Valstybës þinios. 2002, Nr. 10-362, Dël poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metø strategijos), bei Valstybinio monitoringo nuostatuose (Valstybës þinios. 2002, Nr. 40-1514, Dël valstybinio aplinkos monitoringo nuostatø patvirtinimo). 2003 metais monitoringo darbai tæsti pagal penkeriems metams (2001–2005) patvirtintà programà. Monitoringo tinklas ir pati programa organizuota remiantis Lietuvos teritorijoje iðskirtomis balansinëmis hidrodinaminëmis sistemomis, kuriose susikaupæ visi gëlo poþeminio vandens iðtekliai. Stebëjimai apima tiek gruntiná, tiek visus tiekti geriamàjá vandená naudojamus spûdinius vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens stebëjimams Lietuvos teritorija yra tipizuota atsiþvelgiant á gamtines slûgsojimo sàlygas ir antropogeninës apkrovos intensyvumà. Atskirà monitoringo postà paprastai sudaro vienas arba keli (esant ávairiai þemënaudai) stebimieji græþiniai (1 priedas). Tuo tarpu spûdiniai, gerti naudojami vandeningi sluoksniai yra priskirti prie keturiø pagrindiniø balansiniø hidrodinaminiø sistemø – BHS (vandeningø sluoksniø ir/ar kompleksø storymë, turinti savo mitybos, tranzito ir iðkrovos sritis, kartu ir savarankiðkà poþeminio vandens iðtekliø formavimosi balansà, ið kuriø gëlas poþeminis vanduo yra naudojamas gerti), o monitoringo postø iðdëstymas tolygiaiapima pagrindines ðiø sistemø - mitybos, tranzito ir iðkrovos sritis (balansinës sistemos apibûdinamos 1 A , B, C ir 1D pav.). Atskirà monitoringo postà paprastai 8 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA MAŽEIKIAI LIETUVOJE SKUODAS T1 SEDA P nk PALANGA 2 KURŠĖNAI TELŠIAI D3fm PALANGA PLUNGĖ ŠIAULIAI KRETINGA J3 UŽVENTIS GARGŽDAI RIETAVAS KLAIPĖDA pk 3
KELMĖ D K1
vandeningasis horizontas / aquifer sistemos riba / system boundary
maþai laidus sluoksnis / low permeability pjûvio linija / cross-section line
Permo–virðutinio devono BHS apima vakarinæ Lietuvos dalá. Balansinæ sistemà sudaro permo, permo–Þagarës, Þagarës ir Stipinø vandeningieji horizontai ir kompleksai. Ðiø horizontø vandens formavimosi sàlygos labai panaðios. Sutampa mitybos ir iðkrovos sritys, tëkmiø kryptys, panaði litologinë sudëtis. Rytinëje sistemos paplitimo dalyje karbonatinës prekvartero uolienos yra dengiamos kvartero nuogulomis, vakarø kryptimi jos panyra po atsiradusiais geologiniame pjûvyje triaso ir virðutinës jûros molingais sluoksniais. Ðioje dalyje permo ir virðutinio devono sluoksniai atskirti nuo kvartero storymës ir tuo paèiu izoliuoti nuo þemës pavirðiaus procesø. Teritorijos, kurioje ði BHS naudojama geriamojo vandens gavybai, plotas apie 13,5 tûkst. km². Þemës ûkio naudmenos sudaro 66 proc., miðkai – 29,6 proc., urbanizuoti plotai –3,7 proc. teritorijos.
1 A pav. Permo–virðutinio devono balansiniø hidrodinaminiø sistemø (BHS) apibûdinimas Fig. 1 A. General review of Permian–Upper Devonian boundary hydrodynamical systems (BHS)
9 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA vandeningasis horizontas / aquifer LIETUVOJE JONIŠKIS BIRŽAI maþai laidus sluoksnis / low permeability
LINKUVA PASVALYS D3st PANDĖLYS sistemos riba / system boundary ROKIŠKIS
KUPIŠKIS pjûvio linija / cross-section line
D pm DUSETOS 3 PANEVĖŽYS D3ðv+D2up ZARASAI
TROŠKŪNAI D3kp+s ANYKŠČIAI UTENA
KĖDAINIAI UKMERGĖ D2nr
Virðutinio–vidurinio devono BHS apima ðiaurës rytinæ Lietuvos dalá. Sistemoje svarbiausias yra terigeninis Ðventosios–Upninkø vandeningas kompleksas. Bendras komplekso uolienø storis 120–240 metrø. Rytinëje dalyje Ðventosios–Upninkø kompleksà dengia kvartero nuogulos, kuriose iðplitæ tarpmoreniniai vandeningieji horizontai, daþnai gerai hidrauliðkai susijæ su kompleksu. Centrinëje dalyje vandeningø tarpmoreniniø sluoksniø beveik nëra, èia kompleksà dengia virðutinio devono Kupiðkio–Suosos vandeningos karbonatinës uolienos (dolomitas, mergelis, klintis). Ðiaurës vakarø kryptimi nuosëdinëje dangoje atsiranda jaunesni devono karbonatiniø uolienø sluoksniai. Ðiaurinëje sistemos dalyje, kur gipsingi Ástro–Tatulos horizonto sluoksniai slûgso arti þemës pavirðiaus, iðplitusi aktyvaus karsto zona. Plotas, kuriame ði BHS naudojama geriamajam vandeniui tiekti, Lietuvos ribose siekia apie 17,6 tûkst. km². Þemës ûkio naudmenos sudaro 68,1 proc., miðkai – 29 proc., urbanizuoti plotai – 2,3 proc. teritorijos.
1 B pav. Virðutinio–vidurinio devono balansiniø hidrodinaminiø sistemø (BHS) apibûdinimas Fig. 1 B. General review of Upper–Middle Devonian boundary hydrodynamical systems (BHS)
10 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE ŠILALĖ J ŠILUTĖ 3
TAURAGĖ 1
K2cm+K1
ŠAKIAI KAUNAS vandeningasis horizontas / aquifer KAZLŲ RŪDA maþai laidus sluoksnis / low permeability K MARIJAMPOLĖ sistemos riba / system boundary 2
pjûvio linija / cross-section line Pg LAZDIJAI
Kainozojaus–mezozojaus BHS apima pietvakarinæ Lietuvos dalá. Svarbiausi ðioje sistemoje yra apatinës kreidos (cenomanio–albio) ir virðutinës kreidos vandeningieji horizontai. Jø paplitimo plotai, kaip ir mitybos bei iðkrovos sritys, beveik sutampa. Apatinës kreidos horizontas nepasiþymi geromis filtracinëmis savybëmis, tik vakarinëje dalyje jos pagerëja. Rytinëje dalyje ðis horizontas slûgso iðkart po kvartero danga. Vakarinëje dalyje dengiamas virðutinës kreidos karbonatiniø uolienø. Virðutinës kreidos horizonto sudëtis gana kaiti, rytinëje dalyje vyrauja kreida, vakarinëje atsiranda mergelis ir klintys. Vandeninga tik virðutinë ðios storymës dalis. Prekvartero uolienø pavirðius nelygus, jame paplitæ eroziniai árëþiai ir palaidoti slëniai, su jais susijusios hidrocheminës anomalijos, mineralizuoto vandens iðkrovos, kurios matomos net kvartero nuogulø vandenyje. Beveik visame plote vandeningàjá horizontà dengia kvartero nuogulos ir tik pietvakarinëje dalyje – paleogeno smëlingos uolienos. Plotas, kuriame ði sistema naudojama geriamojo vandens gavybai, 15 tûkst. km². Ariamos þemës plotai èia uþima apie 56,7 proc., miðkai – apie 30 proc., pelkës, pievos, urbanizuotos teritorijos – 13,3 procentø.
1 C pav. Kainozojaus–mezozojaus balansiniø hidrodinaminiø sistemø (BHS) apibûdinimas Fig. 1 C. General review of Cainozoic–Mesozoic boundary hydrodynamical systems (BHS)
11 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE RASEINIAIRASEINIAI lglglglg IIIIIIIIIIII nmnmnmnm lglglglg IIIIIIIIIIII nmnmnmnm KKĖĖDAINIAIDAINIAI gtgt IIIIII grgr ŠVENŠVENČČIONIONĖĖLIAILIAI JONAVAJONAVA gtgt IIIIII blblPABRADĖ KAUNASKAUNAS lglglglg IIIIIIIIIIII nmnmnmnm VILNIUSVILNIUS TRAKAITRAKAI BIRŠTONAS TRAKAITRAKAI
fff IIIIIIIII nmnmnm ALYTUS ŠALŠALČČININKAIININKAI VARVARĖĖNANAgtgt IIII1 mdmd vv III-IVIII-IV bb IVIV
vandeningasis horizontas / aquifer sistemos riba / system boundary
maþai laidus sluoksnis / low permeability pjûvio linija / cross-section line
Kvartero BHS kaip atskiras vienetas iðskiriama pietrytinëje ir centrinëje Lietuvos dalyse, jos paplitimo plotas apie 19,1 tûkst. km². Pietrytinëje dalyje ji slûgso virð daugiau ar maþiau vandeningø devono ir apatinës kreidos nuogulø, kuriø vanduo dël prastø filtraciniø uolienø savybiø ar vandens kokybës yra beveik nenaudojamas. Centrinëje Lietuvos dalyje kvartero dariniø kompleksas slûgso ant apatinio triaso ir virðutinës juros molingos storymës. Ðiai sistemai taip pat priskirtos pakraðtinës kitø BHS zonos, kuriose jis yra pagrindinis geriamojo vandens ðaltinis. Ðioje sistemoje centralizuotam vandens tiekimui naudojamas ir gruntinis vandeningasis sluoksnis. Tai aliuvinës Neries ir Nemuno upiø nuogulos bei fliuvioglacialinis smëlis ir þvyras Pietryèiø Lietuvos smëlingoje lygumoje. Likusioje dalyje pagrindiniai yra ávairaus amþiaus tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai. Ðios sistemos horizontai yra atviriausi, todël ûkinë teritorijos apkrova yra vienas ið veiksniø, turinèiø poveiká poþeminio vandens kokybei. Didieji Lietuvos miestai Vilnius, Kaunas, Alytus gerti naudoja ðios sistemos aliuviniø nuogulø gruntiná vandená. Ariamos þemës plotai èia sudaro apie 45,1 proc., miðkai – apie 42,99 proc., pelkës, pievos, urbanizuotos teritorijos – 11,9 procentø.
1 D pav. Kvartero balansiniø hidrodinaminiø sistemø (BHS) apibûdinimas Fig. 1 D. General review of Quaternary boundary hydrodynamical systems (BHS)
12 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE
2 pav. Valstybinis poþeminio vandens monitoringas Fig. 2. National groundwater monitoring sudaro pavienis stebimasis-eksploatacinis græþinys. Monitoringo darbø kompleksas apima poþeminio vandens lygiø matavimà græþiniuose ir vandens mëginiø poëmá bei jø hidrocheminæ analizæ (2 pav.). Pagal poþeminio vandens lygio stebëjimø duomenis atliekama sezoniniø gruntinio vandens lygio svyravimø – minimaliø ir maksimaliø – prognozë, vertinama ilgalaikë gruntinio vandens lygio kaita, poþeminio vandens iðtekliø balansas (pasipildymas). 2003 metais gruntinio vandens lygis stebëtas 40 postø árengtuose 125 græþiniuose. Tris–penkis kartus per mënesá vandens lygis matuotas 90 græþiniø (ið jø 57 græþiniø gruntiniame sluoksnyje). Kitø 35 græþiniø á spûdinius sluoksnius – kartà per metus. Poþeminio vandens mëginiai imti ið 121 poste esanèiø 188 græþiniø vienà kartà. Hidrocheminës analizës metu nustatyta bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato skaièius), pagrindiniai anijonai
(Cl, SO4, HCO3, CO2) katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai (NO2,
NO3, NH4, PO4). Prieð paimant mëginá nustatyti kaitûs laiko atþvilgiu fizikiniai-
-cheminiai parametrai (pH, Eh, el. laidis, O2). Gauti duomenys apibûdina gruntinio, kvartero tarpmoreniniø bei 11 prekvartero spûdiniø vandeningøjø horizontø ir kompleksø poþeminio vandens kokybæ. Ilgalaikiai stebëjimai leidþia vertinti ir cheminës bûklës kaità.
13 POÞEMINIO VANDENS Valstybinio monitoringo duomenys pateikti Europos Sàjungos aplinkos MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE agentûrai pagal EUROWATERNET (Vidaus vandenø iðtekliø monitoringo ir informacijos tinklas) programà.
1 lentelë. Poþeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas ir programa Table 1. National groundwater monitoring network and programme
Monitoringo tinklas Monitoringo programa* Monitoring network Monitoring programme Vandeningojo Geologinis indeksas postø stebëjimo stebimi stebima sluoksnio Geological index skaièius græþiniø lygiai kokybë pavadinimas number of skaièius level quality Aquifer stations number of observations observations wells Virðutinio–vidurinio devono BHS / Upper–Middle Devonian Gruntinis agIII, gIII 10 20 9/5 6 Tarpmoreniniai agIII, agIII–II, agII–I 12 21 14/3 13
Ástro–Tatulos D3ás, D3tt 7 12 12/2 6
Suosos–Kupiðkio D3s+kp 5 6 5/2 3
Ðventosios–Upninkø D3+2ðv+up 31 34 14/7 25 Permo–virðutinio devono BHS / Permian–Upper Devonian Gruntinis agIII, gIII, bIV, mIV 6 18 12/11 7 Tarpmoreniniai agIII, agIII–II, agII–I 6 12 10/7 5
Permo P2 10 11 –/3 8
Permo–Þagarës P2 + D3þg 3 3 1/– 2
Þagarës D3þg 6 7 –/1 6
Stipinø D3st 7 9 –/3 4 Kainozojaus–mezozojaus BHS / Cainozoic–Mesozoic Gruntinis agIII, gIII 12 20 14 18 Tarpmoreniniai agIII, agIII–II, agII–I 17 20 7 18 Paleogenas Pg 2 2 1 2
Virðutinës kreidos K2 11 11 2 11
Virðutinës–apatinës K2+1 7 7 2 7 kreidos
Virðutinës juros J3 2 2 – 2 Kvartero BHS / Quaternary Gruntinis agIII, gIII 13 22 7 17 Tarpmoreniniai agIII, agIII–II, agII–I, 25 31 24 31 agI Ið viso: 268 133/37 191
* – græþiniø skaièius / number of wells; 9/5 – matuojami 3–5 kartus per mënesá / du kartus per metus observations 3–5 per month / 2 per year Kaip jau minëta, tai pereinamojo laikotarpio monitoringo tinklas ir programa. Remiantis atlikta geologiniø-hidrogeologiniø ir hidrocheminiø duomenø analize balansiniø hidrodinaminiø sistemø pagrindu Lietuvos teritorijoje buvo iðskirti ir patvirtinti ðeði pagrindiniø vandeningø sluoksniø poþeminio vandens baseinai bei iðskirta dar deðimt maþesniø, gruntinio vandens, ten, kur jis naudojamas centralizuotai tiekti vandená (3 pav.) (Valstybës þinios. 2004, Nr. 21-654, Dël poþeminio vandens telkiniø priskyrimo upiø baseinø rajonams). Kiekvienam iðskirtam poþeminio vandens baseinui yra rengiamas pirminis apibûdinimas – þemëlapiø,
14 lenteliø, grafikø komplektas, kurio pagrindinis tikslas – ávertinti kiekybinæ ir POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA kokybinæ poþeminio vandens bûklæ bei esamas ir galimas grësmes jo kokybei LIETUVOJE bei iðskirti rizikos zonas.
3 pav. Poþeminio vandens baseinai Lietuvoje Fig. 3. Groundwater bodies delineated in Lithuania
Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringas Lietuvoje yra vykdomas daugiau nei dvideðimt metø, nors teisës aktuose jis áteisintas tik 1997 metais. Ûkio subjektai turi atlikti ûkinës veiklos poveikio aplinkai monitoringà pagal jiems iðduotø leidimø reikalavimus. Lietuvos geologijos tarnyba, suderinusi su Aplinkos ministerijos regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, tvirtina poþeminio vandens monitoringo programas. Ûkio subjektai privalo stebëti tarðos ðaltinius ir jø átakà aplinkai bei informuoti apie ûkio veiklos átakà aplinkai ir pateikti monitoringo informacijà valstybës ir savivaldos institucijoms. Poþeminio vandens monitoringo duomenys, surinkti ûkio subjektø, perduodami Lietuvos geologijos tarnybai ir regiono aplinkos apsaugos departamentams, o esant poreikiui ir savivaldos institucijoms. Lietuvos geologijos tarnyba rengia metodines monitoringo programø rengimo ir vykdymo rekomendacijas, koordinuoja jo ágyvendinimà ir atitinkamai tvarko ðios informacijos duomenø bazes. Ûkio subjektø monitoringas yra privalomas: • potencialiems poþeminio vandens terðëjams; • poþeminio vandens vartotojams (>100 m³/d).
15 POÞEMINIO VANDENS Iki 2003 m. sausio 31 d. LGT buvo patvirtinta 618 ûkio subjektø poþeminio MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE vandens monitoringo programø. Kasmet ûkio subjektø, vykdanèiø poþeminio vandens monitoringo programas, daugëja. Aktyviausiai monitoringas vykdomas degalinëse ir vandenvietëse (4 pav.). Tuo tarpu ámonës ir gyvulininkystës kompleksai gerokai atsilieka. Lietuvoje yra 47 gyvulininkystës ûkiai, kuriuose sàlyginis gyvuliø skaièius yra didesnis nei 500 galvijø ir kurie privalo vykdyti monitoringà, taèiau toká monitoringà vykdo tik septyni ûkiai. Nors monitoringo programø, skirtø stebëti buities atliekø sàvartynø poveiká, padaugëjo (2003 metais stebëti 45 sàvartynai), savivaldybës, kuriø þinioje yra ðie potencialios tarðos objektai, turëtø tam skirti daugiau dëmesio. Preliminariais duomenimis, beveik 300 sàvartynø turëtø bûti atlikti monitoringo sistemos árengimo tyrimai. Aktyviausiai poþeminio vandens monitoringo programas rengia ir vykdo Klaipëdos, Ðiauliø regionø aplinkos apsaugos departamento prieþiûroje esantys ûkio subjektai. Remiantis gautais rezultatais sprendþiama, ar reikia ir kokiø imtis ekologinës bûklës pagerinimo priemoniø. Ûkio subjektø monitoringo duomenys leidþia vertinti ne tik kiekvieno jø poveiká aplinkai, bet ir yra labai svarbûs vertinti pokyèius, vykstanèius regiono mastu. Nors dar tik rengiami savivaldybiø monitoringo nuostatai ir metodinës rekomendacijos, trys savivaldybës – Ðiauliø, Alytaus ir Druskininkø – vykdo poþeminio vandens monitoringà.
16 POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO SISTEMA LIETUVOJE
4 pav. Ûkio subjektø poþeminio vandens monitoringas Fig. 4. Groundwater monitoring of economic entities
17 ILGALAIKIAI GRUNTINIO ILGALAIKIAI GRUNTINIO VANDENS LYGIO VANDENS LYGIO SVYRAVIMAI SVYRAVIMAI J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Poþeminio, kaip ir pavirðinio, vandens pavirðius svyruoja. Taèiau pavirðinio vandens lygio svyravimø pozityvûs ar negatyvûs procesai yra akivaizdþiai matomi (upëse randasi daugiau vandens, vandens lygis eþeruose kyla arba, atvirkðèiai, – pavirðinio vandens telkiniai nusenka ar net visai iðdþiûsta), o poþemyje jie nëra tokie akivaizdûs. Ðiuos poþeminio vandens lygio svyravimus galime nustatyti tik analizuodami vandens slûgsojimo gyliø (vandens lygiø) matavimø duomenis. Ið jø galima nustatyti trumpesnius ar ilgesnius vandens lygio svyravimus, juos sukëlusias prieþastis ir prognozuoti galimus pokyèius. Ðie klausimai yra itin aktualûs vykstant klimato pokyèiams, kurie reiðkiasi ðimtmeèius nestebëtomis anomalijomis. Kas gi lëmë itin þemà gruntinio vandens lygá per pastaruosius penkerius metus? Norint atsakyti á ðá klausimà, reikia panagrinëti patá poþeminio vandens lygio svyravimø mechanizmà. Tai – sudëtingas procesas, lemiamas daugelio veiksniø. Vieni veiksniai yra natûralûs (gamtiniai) ir neiðvengiami, kiti – sukelti atsitiktiniø procesø ar reiðkiniø. Veikdami kompleksiðkai ðie veiksniai lemia ávairios trukmës ir skirtingo intensyvumo vandens lygio svyravimus. Turint tikslà prognozuoti, kokio lygio svyravimø galima tikëtis, bûtina ávertinti jø pobûdá, trukmæ, amplitudæ, „svorá“, t. y. kokià dalá natûraliø svyravimø procentais jie sudaro ir kokia dalis tenka atsitiktiniams svyravimams. Valstybinio monitoringo duomenys rodo, kad bûdingiausias ilgameèiø gruntinio vandens lygio svyravimø ciklas yra maþdaug 30 metø, jo trukmë, didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui, taip pat ilgëja. Ciklà sudaro dvi vandens lygio kitimo fazës: kilimo (maþdaug iki 1981–1984 m.) ir lygio þemëjimo, pastaroji fazë didesnëje Lietuvos teritorijos dalyje tebetrunka. Nustatyta, kad, didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui, gruntinio vandens lygio þemëjimo fazë pailgëja dvejais–ketveriais metais. Minimalus metinis gruntinio vandens lygis (giliausias) daugumoje postø nustatytas 1969 metais (ciklo pradþia), o maksimalus, kai vanduo slûgsojo arèiausiai þemës pavirðiaus, 1981–1982 metais. Praktiðkai nuo 1981–1982 metø gruntinio vandens pavirðius þemëja, t. y. turime daugiametæ lygio þemëjimo fazæ. Vidutinë vandens pavirðiaus lygio kilimo fazës trukmë ðalyje 12–15 metø, o vandens pavirðiaus þemëjimo fazë trunka ilgiau, kai kuriuose rajonuose net iki 22 metø (5 pav.). Rajonuose, kur aeracijos zonos storis nevirðija dviejø metrø, lygio þemëjimo fazë baigësi ar turëjo baigtis 1996–1997 metais. Tuo tarpu esant aeracijos zonos storiui didesniam nei penki metrai, lygio þemëjimo fazë dar nesibaigë. Esant 30 metø ciklui kartu reiðkiasi trumpesni ketveriø–penkeriø, septyneriø metø svyravimo periodai ir iðsiskiria vandeningø ir nevandeningø metø laikotarpiai.
18 Ilgameèiø gruntinio vandens lygio svyravimø iðsiskiria trys bûdingi gruntinio ILGALAIKIAI GRUNTINIO VANDENS LYGIO vandens lygio svyravimø laikotarpiai: 1963–1977 metø, 1977–1995 metø ir nuo SVYRAVIMAI 1996 metø. Pirmasis (1963–1977 metø) ir treèiasis (nuo 1995 metø) laikotarpiai apibûdinami kaip nevandeningi, nes to meto vidutinis metinis gruntinio vandens lygis yra þemesnis uþ daugiametá. Tuo tarpu nuo 1977 metø iki 1994–1995 metø vidutinis metinis lygis yra aukðtesnis uþ daugiametá ir todël laikotarpis apibûdinamas kaip vandeningas.
5 pav. Gruntinio vandens lygio svyravimø prognozë (Varënos poste) Fig. 5. Prognostic graph of shallow groundwater fluctuations (Varëna station) 736, 62 – vidutinis daugiametis lygis / average long-term level
Ðie bendriausi ilgameèiø gruntinio vandens lygio svyravimø dësningumai nustatyti daugumoje monitoringo postø, nors ekstremumø datos svyruoja gerokai platesniu diapazonu. Pavyzdþiui, einant ið vakarø á rytus arba didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui ekstremumø datos yra vëlesnës. Maþesniø periodø, sudaranèiø didájá ciklà, eiga ir trukmë gali bûti iðkreipta ir dël vietinës aplinkos sàlygø. Dël ðiø prieþasèiø skirtingose vietose ávardyto 30 metø ciklo trukmë, amplitudë, já sudaranèiø komponenèiø skaièius gali ðiek tiek skirtis. Be to, vandeningø ir nevandeningø metø laikotarpiai nebûtinai sutampa su konkreèiais vandeningais ar nevandeningais metais. Atskirø metø lygiai kiekvienu laikotarpiu gali bûti apibûdinami kaip itin vandeningi ar nevandeningi, taèiau, vertinant vieno ar kito laikotarpio vandeningumà, pagrindinis rodiklis yra gruntinio vandens iðtekliø balansas, rodantis, vandens iðtekliai per tà laikà kaupësi ar maþëjo.
19 ILGALAIKIAI GRUNTINIO Labai vandeningi buvo 1957, 1958 (ðalies pietvakariai), 1961, 1962 (rytai), VANDENS LYGIO SVYRAVIMAI 1963 ir 1982 (pietryèiais) metai, taèiau bevek visuose monitoringo postuose aukðèiausiai vanduo buvo pakilæs 1981–1984 metais. Nevandeningi buvo 1969, 1976, 1996, 2003 metai. Matematinës statistikos metodais nustatyta, kad Lietuvoje faktinius gruntinio vandens lygio svyravimus galima apraðyti trimis prognozinëmis kreivëmis, kuriose natûralûs svyravimai sudaro nuo 56 proc. (kai vanduo yra ne giliau kaip 2 m) iki 74 proc. (vandens slûgsojimo gylis 2–4 m). Likusi dalis vandens lygio svyravimø yra atsitiktiniai. Treèioje grupëje natûralûs gruntinio vandens lygio svyravimai sudaro apie 70 proc., taèiau didëjant gruntinio vandens slûgsojimo gyliui, ðis procentas dar labiau padidëja. Pagrindiniai ðiø trijø grupiø statistiniai lygio parametrai pateikiami 2 lentelëje.
2 lentelë. Pagrindiniai statistiniai rodikliai Table 2. Main statistical parameters
Græþiniø grupës (klasteriai) Rodiklio pavadinimas Group of monitoring wells Name of index I II III Vidutinis metinis vandens slûgsojimo gylis m 1,49 3,33 6,11 Average annual depth, m Vidutinis metinio vandens slûgsojimo gylio 0,48 0,63 1,07 standartinis nuokrypis Standard deviation of average annual depth Vidutinë metinë lygio svyravimo amplitudë m 0,31 0,53 0,37 Average annual amplitude of water level fluctuation, m
Pavyzdþiu gali bûti prognozinis Varënos monitoringo posto modelis. Nustatyta, kad ðiame poste pagrindinio daugiameèio vandens lygio svyravimo ciklo trukmë (nuo vieno minimumo iki kito) 35,49 metø, o amplitudë – 31,34 centimetrø. Ðio ciklo iðsiskiria 11,1 metø ir 7 metø lygio svyravimø periodai, kuriø amplitudës atitinkamai 13,6 cm ir 13,9 centimetrø. Ðiø trijø cikliniø komponenèiø suma apraðo 86,25 proc. visø vandens lygio svyravimø Varënos poste. Likusieji beveik 14 proc. lygio svyravimø gali bûti paaiðkinami tik atsitiktiniais svyravimais (5 pav.). Minimalûs metiniai lygiai ðiame poste stebëti 1967, 1969, 1974, 1976 metais. Iki 1983 metø, kai lygis buvo pakilæs aukðèiausiai, buvo lygio kilimo fazë. Nuo 1983 metø prasidëjæs lygio þemëjimas trunka iki ðiol. Lygio kilimo fazës trukmë siekë 14 metø, o vandens pavirðius grimzta jau 20 metø. Prognozuojama, kad vandens lygis ðiame poste dar þemës iki 2005 metø ir galima lygio þemëjimo fazës trukmë iki 22 metø. Nuo 1997 metø prasidëjæs nevandeningø metø laikotarpis gali trukti apie ðeðerius metus (iki 2010 m.), kol metinis lygis pasieks daugiametá (þr. 5 pav.). Taigi daugiameèio didþiojo ciklo lûþio data gan þymiai pasislenka á lygio þemëjimo pusæ.
20 Ðis dësningumas yra bûdingas visai ðalies teritorijai. Reikia pabrëþti, kad ILGALAIKIAI GRUNTINIO VANDENS LYGIO 2000 metais, artëjant lygiø þemëjimo fazei prie pabaigos, vandens lygis buvo SVYRAVIMAI nukritæs tik ðiek tiek þemiau vidutinio daugiameèio lygio ir atrodë nebepasieks þemiausiø savo reikðmiø, o ilgameèiai lygio svyravimai ágyja tam tikrà ðvelnëjimo tendencijà. Taèiau pastarøjø trejø metø stebëjimai parodë, kad kasmet besikartojanèios sausros ir vëstanèios þiemos turëjo neigiamà poveiká gruntinio vandens iðtekliams. To rezultatas – 2003 metais ðalyje buvo pats þemiausias arba labai jam artimas daugiametis lygis, t. y. buvo 30 proc. – 50 proc. þemesnis nei vidutinis daugiametis lygis. Didesnëje ðalies dalyje (rytø ir pietryèiø, pietø Lietuvoje) per pastaruosius penkerius metus gruntinio vandens metinio lygio skaitmeninës reikðmës didëjo, t. y. vandens pavirðius tik gilëjo. Rajonuose, kur lygio þemëjimo fazë pasibaigusi ir metinis lygis nuo 1997–1998 metø kilo, 2003 metais vandens pavirðius vëlgi nugrimzdo iki paèio þemiausio lygio (vakarø, vidurio Lietuvos rajonai). Taigi natûraliam sausringø (nevandeningø) metø laikotarpio gruntinio vandens lygiui papildomai turëjo átakos ir ekstremalios, itin nepalankios mitybai oro sàlygos. Jos dar labiau sustiprino uþtrukusio sausmeèio negatyvø poveiká atsinaujinti gruntinio vandens iðtekliams.
21 GRUNTINIO VANDENS GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS LYGIO REÞIMAS J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Kaip áprasta, daugiausia dëmesio monitoringo tyrimuose skiriama gruntiniam vandeniui, jo slûgsojimo gylis 2003 metais sistemingai stebëtas 25 monitoringo postø 57 stebëjimo græþiniuose. Pagrindinës 2003 metø gruntinio vandens lygio reþimo charakteristikos pateikiamos 3 ir 6 prieduose, 4 lentelëje bei LGT namø puslapyje: www. lgt.lt. Gruntinio vandens lygis stebimas monitoringo postuose, kurie iðdëstyti tipiniuose rajonuose, kur yra bûdingos gruntinio vandens formavimosi sàlygos ir veiksniai. Remiantis ðiø stebëjimo taðkø duomenimis sprendþiama apie gruntinio vandens lygio reþimà, jo atsinaujinanèiø iðtekliø pokyèius daugmaþ visoje ðalies teritorijoje. Maþdaug 5 proc. ðiø kasmet atsinaujinanèiø iðtekliø papildo gilesniuosius vandeninguosius sluoksnius. Kadangi sezoniniams gruntinio vandens lygio reþimo ypatumams turi átakos meteorologinës sàlygos, todël, analizuojant gruntinio vandens lygio reþimà, pirmiausia pateikiamos 2003 metø oro sàlygos ir duomenys apie drëgnio balansà þemës pavirðiuje. Meteorologinës sàlygos. Vidutinë 2003 metø temperatûra svyravo nuo 6,0 °C iki 7,9 oC ir 0,5–0,9 oC virðijo vidutinæ daugiametæ. Krituliø kiekis per metus daugelyje rajonø buvo artimas daugiameèiam vidurkiui ir siekë 410–800 milimetrø. 2003 metø þiema buvo ðalta (1,7–2,7 oC þemesnë uþ vidutinæ daugiametæ), sniego danga ir áðalo storis pastovûs. Pavasaris sausas, ypaè kovas, kai krituliø iðlijo vos 6–55 proc. normos. Vasara ðilta, vidutinë jos temperatûra 0,7–1,8 °C aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ. Sezono krituliø kiekis artimas daugiametei normai, taèiau krituliai pasiskirstë labai nevienodai. Kai kur jie sudarë vos 60 proc. normos. Rugpjûtá daugelyje rajonø prasidëjo sausra. Rudens vidutinë temperatûra beveik sutapo su vidutine daugiamete ir buvo 6,1–-9,1 oC. Nors rudená krituliø kiekis buvo artimas sezono normai ir sudarë 73–127 proc. vidutinio daugiameèio kiekio, taèiau rugsëjá ir lapkritá lijo nedaug. 2003–2004 metø þiema prasidëjo (gruodis) dar rudeniðkai ðiltais orais, o krituliø iðkrito nuo 90 proc. iki 165 proc. normos*. Vidutinë 2003 metø oro temperatûra buvo 0,7–1,2 oC þemesnë uþ 2002 metø. Tuo tarpu krituliai pasiskirstë nevienodai. Pavyzdþiui, kai kuriuose pietø ir ðiaurës rytø bei vidurio Lietuvos rajonuose 2003 metais krituliø iðlijo nuo 7 mm (Kybartai) iki 194 mm (Telðiai) maþiau nei prieð tai buvusiais metais, o kai kuriuose rytiniuose rajonuose 2003 metais jø bûta net iki 223 mm (Dûkðtas) daugiau nei 2002 metais. Daugiau krituliø (iki 82 mm) 2003 metais iðlijo ir vakarinëje Lietuvos dalyje. Þemesnë oro temperatûra lëmë maþiau intensyvø garavimà, kuris 2003 metais daþniausiai buvo maþesnis nei 2002 metais. Palyginti su prieð tai buvusiais metais, drëgnio balansas skirtingose vietovëse þemës pavirðiuje taip pat buvo nevienodas: tiek didesnis, tiek ir maþesnis nei 2002 metais (3 lentelë).
* Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys 22 3 lentelë. Drëgnio balansas þemës pavirðiuje mm GRUNTINIO VANDENS Table 3. Surface moisture balance, mm LYGIO REÞIMAS Ðilu- Tel- Dot- Kau- Dûkð- Ute- Vil- Varë- Klai- Bir- Rasei- të ðiai nuva nas tas na nius na pëda þai niai Atmosferiniai 715 676 655 572 650 655 646 669 727 613 591 krituliai 677 872 466 653 426 589 618 761 646 626 667 Precipitation Temperatûra °C 7,2 6,8 7,0 6,9 6,0 6,4 6,4 6,6 7,7 6,7 6,6 Temperature, °C 8,4 7,4 8,0 8,1 6,9 7,2 7,6 7,5 8,2 7,3 7,4 Iðgaravimas 421 398 409 381 382 385 380 393 428 383 369 Evaporation 423 436 358 435 328 399 412 423 431 391 417 Drëgnio balansas 294 278 246 191 268 270 266 276 299 230 222 Moisture balance 254 436 108 218 98 199 206 338 215 235 250 * Meteorologiniø sàlygø apþvalga pateikta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos leidiná „2003 m. hidrometeorologinës sàlygos“. Vilnius, 2003. Skaitiklyje – 2003 m., vardiklyje – 2002 m. * Review of meteorological conditions according Bulletin of Lithuanian Hydrometerological Service. Numerator – 2003; denominator – 2002 Gruntinio vandens lygio reþimas. 2003 metais gruntinio vandens lygio sezoninius svyravimus ðalyje rodo trys kreiviø grupës (6 pav.). Pirma grupë apibûdina gruntinio vandens pavirðiaus kaità limnoglacialinëse ir glacialinëse nuogulose. Sezoniná lygio svyravimø èia iðsiskiria du maksimumai: pavasario (y2) ir rudens (y4) ir du minimumai: vasaros (y1) ir þiemos (y3). Vakarinëje
Lietuvos dalyje aukðèiausiai vandens pavirðius (y4) daþniausiai pakildavo gruodþio pabaigoje (þr. 6 pav., gr. Nr. 103, Nr. 254). Nors kai kuriuose vakariniuose rajonuose (þr. 6 pav., gr. Nr. 1048) aukðèiausi vandens lygiai stebëti pavasará: balandþio– geguþës mënesiais. Tuo paèiu metu didþiausi lygiai fiksuoti ir pietvakariø, vidurio Lietuvoje, tik centriniuose ðalies rajonuose pavasarinis maksimalus lygis buvo stebimas 1–3 mën. vëliau nei vakarø Lietuvoje (þr. 6 pav., Nr. 44A). Molingose nuogulose, esant vandeniui giliau kaip 3–4 m, jo pavirðius ëmë slûgti jau nuo pat pirmøjø sausio dienø. Slûgimas truko iki pat rugpjûèio, vietomis net iki spalio pabaigos (þr. 6 pav., gr. 1048, gr. Nr. 1053). Antra grupë rodo gruntinio vandens sezoninius lygio svyravimus rytiniuose ðalies rajonuose, kur vanduo renkasi tarpupiniø masyvø glacialinëse nuogulose bei aliuvinëse ir eþerinëse terasose. Pirmà pusmetá gruntinis vanduo èia slûgsojo gerokai giliau nei antrà ir todël aukðèiausi metø lygiai taip pat stebëti metø pabaigoje, o þemiausi – metø pradþioje (þr. 6 pav., gr. 1638, gr. 1087). Treèia grupë apibûdina gruntinio vandens lygio reþimà pietrytiniuose ir pietiniuose ðalies rajonuose, kur vanduo renkasi fliuvioglacialiniuose dariniuose ar senosiose aliuvinëse terasose, t. y. smëlyje. Ðiuose plotuose gruntinio vandens pavirðiaus kaitai 2003 metais bûdinga prieðinga eiga. Aukðèiausi metø lygiai stebëti pirmoje metø pusëje, sausio–balandþio mënesiais. Vëliau vandens pavirðius iki pat gruodþio slûgo, kol metø pabaigoje atsidûrë giliausiai, t. y. vandens lygis daþniausiai þemëjo visus metus (þr. 6 pav., gr. Nr. 303, gr. Nr. 302). Nors pietryèiø Lietuvoje gruntinio vandens lygis pavasará ðiek tiek pakilo, taèiau paskui jo pavirðius vël ëmë grimzti. Þemiausi metø lygiai èia taip pat stebëti metø pabaigoje (þr. 6 pav., gr. Nr. 269). 23 GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS
6 pav. Gruntinio vandens pavirðiaus (lygio) kaita 2003 metais Fig. 6. Changes of groundwater level in 2003
24 Nors drëgnio balansas þemës pavirðiuje 2003 metais visoje ðalies teritorijoje GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS pasiskirstë nevienodai, taèiau gruntinis vanduo beveik visur slûgsojo gerokai giliau nei 2002 metais. Didþiausias lygiø skirtumas bûdingas maksimaliems lygiams, kurie 2003 metø pavasará buvo nuo keliø centimetrø net iki 2,35 metro giliau nei 2002 metais (þr. 4 lentelæ). Palyginti su praëjusiais metais, pavasará labiausiai vanduo nuseko vakarinëje Lietuvos dalyje plytinèioje Pajûrio þemumoje. Èia, net smëlingose nuogulose, 2003 metais maksimalûs lygiai slûgsojo iki 2 m giliau nei 2002 metais (þr. 4 lentelæ). Þemaitijos aukðtumø ruoþe pavasará vandens pavirðius taip pat slûgsojo iki 1,76 m giliau, nors pelkinëse nuogulose, kraðtiniuose dariniuose ir aliuvinëse upiø terasose ðis skirtumas nebuvo toks didelis (þr. 4 lentelæ).
4 lentelë. Santykiniai gruntinio vandens lygio reþimo charakteristikø koeficientai (λ ) Table 4. Relative coefficients (λ ) of shallow groundwater level regime characteristics
Aeracijos zonos Vidutinis Maksimalus Minimalus Amplitudë Gr. Nr. nuogulø Average Maximal Minimal Amplitude Wels geologinis number indeksas Geological λ 2003– λ 2003– λ 2003– λ 2003– index of 2002 2002 2002 2002 vadose zone deposits Kurðiø nerija / Curonian Spit 1513 mIV 0,1 -0,04 0,04 -0,12 0,3 0,03 0,5 -0,15 1515 ” 0,1 -0,01 0,16 -0,04 0,4 0 0,05 -0,04 245 ” 0,1 -0,1 0,1 -0,26 0,8 -0,07 0 -0,19 246 ” 0,4 0,02 0,3 -0,03 0,8 0,07 0,1 -0,1 247 ” 0,1 -0,03 0,1 -0,02 0 -0,03 0,1 0,01 477 ” 0,5 -0,02 0,1 -0,15 0,7 0,06 0 -0,21 Pajûrio þemuma / Coastal Lowland 439 mIV 0,1 -0,05 0 -0,34 0,3 0,18 0,2 -0,52 82 ” 0,3 -0,17 0,1 -0,56 0,4 0,04 0,3 -0,58 86 lgIII 0,2 -0,32 0 -1,1 0,2 0,25 0,2 -1,32 103 ” 0,3 -0,27 0,1 -0,18 0,25 0 0 -0,18 110 ” 0,3 -0,77 0,15 -1,47 0,3 0,21 0 -1,16 84 bIV 0,4 0,12 0,3 -0,06 0 -0,51 0 -0,45 446 gIII 0 -0,73 0 -2,12 0,1 -0,35 0,1 -1,77 1047 gIII 0 -0,26 0,1 -0,39 0,1 0,2 0,5 -0,58 1048 ” 0,1 -1,04 0 -2,03 0,1 -0,55 0,15 -1,63 1049 ” 0,3 -1,04 0,1 -0,41 0,4 1,08 0,1 -1,59 1050 ” 0 -1,09 0 -2,35 0,16 -0,49 0,1 -2,04 1051 agIII 0 -1,2 0,1 -2,02 0 -0,79 0,2 -1,23 Vidurio Lietuvos þemuma / Middle Lithuanian Lowland 451 gIII 0 -0,64 0 -1,09 0,3 -0,09 0,3 -1 44A lgIII 0 -0,44 0,1 -1,37 0 0 0,4 -1,37
25 GRUNTINIO VANDENS 4 lentelës tæsinys LYGIO REÞIMAS Table 4 (continued) Aeracijos zonos Vidutinis Maksimalus Minimalus Amplitudë Gr. Nr. nuogulø Average Maximal Minimal Amplitude Well geologinis number indeksas Geological 2003– 2003– 2003– 2003– index of λ λ λ λ 2002 2002 2002 2002 vadose zone deposits Žemaitijos aukðtuma / Žemaitija Highland 1511 fgIII 0,2 -0,4 0 -0,64 0,4 0 0,2 -0,62 254 aIV 0 -0,69 0,05 -1,2 0 -0,39 0,2 -0,81 255 agIV 0,5 -0,21 0,3 -0,09 0,3 0,15 0,3 -0,24 639 agIII 0,3 -0,47 0 -0,95 0,7 -0,12 0,1 -0,83 640 lgIII 0,4 -0,46 0 -1,76 0,8 0,96 0 -2,77 381 agIII 0 -0,15 0 -0,04 0 -0,27 0,2 0,23 447 bIV 0,3 -0,16 0,6 0,04 0,4 -0,35 0,8 0,39 Baltijos aukðtuma / Baltic Highland 1555 lgIII 0,6 0,04 0 -0,22 0,5 0,41 0,2 -0,65 11A lIV 0,1 -0,21 0,05 -0,79 0,6 -0,07 0 -0,72 12A ” 0 -0,1 0 -0,3 0,4 0,09 0,1 -0,39 13A ” 0,5 -0,15 0,2 -0,44 0,9 -0,03 0 -0,41 1638 aIV 0,4 0,09 0,2 -0,31 0,4 0,06 0,2 -0,37 1642 agIII 0,25 0,07 0,2 -0,31 0,25 0 0,5 -0,31 475 gIII 0,2 -0,64 0,3 -2,25 0,2 -0,21 0,4 -2,04 473 ” 0,5 0,2 0,2 -0,19 0,6 0,85 0,2 -1,04 1689 agIII 0,45 -0,03 0 -0,72 0,5 0,3 0,1 -1,02 1686 ” 0 0,02 0,4 -0,08 0 0,2 0,6 -0,28 297 ” 0,5 -0,15 0,3 -0,14 0,6 -0,09 0,1 -0,57 303 ” 0,1 -0,11 0 -0,2 0,2 -0,06 0,1 -0,14 305 ” 0 -0,12 0 -0,22 0 -0,03 0 -0,19 307 ” 0,1 -0,15 0,1 -0,17 0,2 -0,07 0,2 -0,1 397 ” 0 -0,13 0 -0,21 0 -0,05 0,2 -0,16 398 ” 0,3 0,05 0,3 -0,16 0,3 -0,1 0,2 -0,06 Pietryèiø smëlëtoji lyguma / Southeastern sandy Lowland 704 bIV 0 -0,07 0 -0,25 0,2 -0,06 0 -0,31 1677 agIII 0,1 -0,04 0 -0,19 0,4 0,06 0 -0,25 269 ” 0,2 -0,06 0,2 -0,1 0,3 0,03 0 -0,13 224 ” 0,8 -0,05 0,8 -0,13 0,8 0,07 0,3 -0,2 Lietuvos–Baltarusijos aukðtumos / Lithuanian–Belarussian Highland 1082 agIV 0,4 0,01 0,5 0,24 0,6 -0,14 0,5 -0,38 1087 ” 0 -0,22 0 -0,5 0,1 0,02 0 -0,52
λ – poþeminio vandens lygio santykinës padëties koeficientas. Jis rodo nagrinëjamø metø lygio padëtá daugiameèiø lygiø fone; 2003–2002 – lygio skirtumas metrais. λ – coefficient, indicating relative positional groundwater level in 2003 compared with long-term background. 2003–2002 – difference between levels, m.
26 Ðiek tiek gilesnis pavasarinis maksimalus gruntinio vandens lygis nustatytas GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS ir centriniuose ðalies rajonuose, kur vanduo daþniausiai renkasi molingose nuogulose ir yra palyginti negiliai (iki 5 metrø). Tuo tarpu rytø, pietø ir pietryèiø teritorijose nepriklausomai nuo vandens turinèiø uolienø litologijos ðis skirtumas buvo menkesnis ir daþniausiai nevirðijo keliolikos centimetrø. Taèiau ir èia plytinèiose molingose nuogulose 2003 metø pavasará vandens pavirðius buvo nusekæs maþdaug dviem metrais daugiau nei 2002 metais (þr. 4 lentelæ, 3 priedà). Vertinant pagal daugiametá maksimalø gruntinio vandens lygá, 2003 metø maksimalus lygis daþniausiai buvo 40–50 proc. þemiau daugiametës normos (þr. 4 lentelæ). Ðalta þiema ir sausas pavasaris lëmë itin menkà infiltracinæ mitybà ðaltuoju metø laikotarpiu, o karðta ir sausa vasara gruntinio vandens iðteklius dar labiau sumenkino. Nors pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose gruntinio vandens pavirðius þemëjo nuo sausio–vasario iki pat lapkrièio–gruodþio mënesiø, taèiau minimalus nagrinëjamø metø lygis nuo prieð tai buvusiø skyrësi ðiek tiek maþiau nei maksimalus (þr. 6 pav.). Daþniausiai ðis skirtumas sudarë tik keletà, daugiausiai keliolika centimetrø, o vietomis minimalus 2003 metø lygis buvo net aukðtesnis uþ 2002 metø minimalø lygá. Didþiausias lygiø skirtumas nustatytas Vakarø Lietuvoje, kur þemiausias 2003 metø gruntinio vandens lygis kai kur buvo iki metro giliau nei 2002 metais (þr. 4 lentelæ). 2003 metø minimalus gruntinio vandens lygis daþniausiai buvo nuo 20 proc. iki 50 proc. þemiau daugiametës normos. Iðimtis – Kurðiø nerija, kur nedideliuose pamario ir pajûrio ruoþuose þemiausias metø lygis 30 proc. virðijo daugiametæ normà. Iðsiskiria centrinë Þemaitijos aukðtumø dalis. Èia, vasaros pabaigoje – rudens pradþioje, gruntinio vandens pavirðius taip pat slûgsojo 20–30 proc. aukðèiau normos. Tokia pat minimalaus lygio padëtis uþfiksuota ir Rytø Lietuvoje, kur glaudus pavirðinio ir poþeminio vandens (eþerinës terasos) ryðys, pelkinëse ir fliuvioglacialinëse nuogulose, kur vanduo yra itin giliai (>10 m) (þr. 4 lentelæ). Sezoniniai 2003 metø lygio svyravimai gerokai menkesni nei 2002 metais, o pagal daugiameèius daþniausiai buvo maþesni uþ daugiametæ normà (þr. 4 lentelæ). Sezoniniø lygiø analizë iðryðkino, kad labiausiai gruntinis vanduo 2003 metais nuseko vakarinëje Lietuvos dalyje. Èia, net smëlingose nuogulose vidutinis gruntinio vandens lygis buvo iki metro ir daugiau giliau nei 2002 metais. Likusioje teritorijos dalyje ryðkiausi negatyvûs lygio kitimo poslinkiai stebëti tuose rajonuose, kur vanduo formuojasi molingose nuogulose. Ðiuose plotuose vidutinis 2003 metø gruntinio vandens lygis buvo 0,47–0,77 m giliau nei 2002 metais. Vidutinis metinis 2003 metø lygis artimas savo minimalioms reikðmëms ir buvo nuo 20 proc. iki 50 proc. þemiau daugiametës normos (þr. 4 lentelæ, 4 priedà). Taigi 2003 metø gruntinio vandens lygio reþimas apibûdinamas metiniais lygiais, artimais þemiausiems. Panaðus gruntinio vandens metinis lygis Lietuvoje nustatytas tik 1969 ir 1976 metais. Tokià lygiø padëtá nulëmë ne tik 2003 metø, bet ir 2002 metø ekstremalios oro sàlygos, jos labiausiai turëjo átakos minimaliam lygiui. Þemiausias tø metø lygis stebëtas vienà du mënesius vëliau nei áprasta, ir buvo nuo 30 proc. iki 50 proc. þemiau daugiametës normos. Uþtrukus lygiø þemëjimo fazei, daugelyje rajonø gruntinio vandens pavirðius labiausiai buvo nusekæs 2002 metø pabaigoje. Tokia gruntinio
27 GRUNTINIO VANDENS vandens lygio padëtis lëmë ir 2003 metø lygio reþimà, ypaè tai buvo jauèiama LYGIO REÞIMAS molingø nuogulø rajonuose. Gruntinio vandens iðtekliø balansas. Minëta, kad 2003 metais meteorologinës sàlygos nebuvo palankios gruntiniø vandenø mitybai. Krituliø kiekis daþniausiai nesiekë daugiametës normos, tuo tarpu oro temperatûra virðijo jà. Be to, pastarasis deðimtmetis apibûdinamas kaip nevandeningas, kai gruntinio vandens lygiai yra nuslûgæ þemiau daugiameèio vidutinio lygio. Reikia paþymëti, kad rytiniuose ir pietiniuose ðalies rajonuose, kur yra susikaupæ pagrindiniai gruntinio vandens iðtekliai, lygio þemëjimo fazë dar nëra pasibaigusi (þr. 7 pav.). Ðis integruotas keliø veiksniø poveikis nulëmë, kad 2003 metais gruntinio vandens iðtekliai buvo apie 0,9 mln. m3/d maþesni nei 2002 metais (5 lentelë). Skirtingos genezës nuogulose ðie nuostoliai nevienodi. Aliuvinëse (aIII, aIV), fliuvioglacialinëse (fgIII) nuogulose, kurios plaèiausiai paplitusios rytø ir pietø Lietuvoje, gruntinio vandens iðtekliai neþymiai pasipildë (iðtekliø balansas teigiamas), taèiau vandens nuostoliai likusioje teritorijos dalyje buvo ðiek tiek didesni (5 lentelë, 7 pav.). Skaièiuojant gruntinio vandens iðtekliø atsinaujinimo 2003 metais dydþius pagal vidutinius daugiameèius lygius, ðis skirtumas siekë net 2,655 mln. m3/d. Tai vidutiniai gruntinio vandens iðtekliai, kurie ðalies mastu sudaro apie 13 mln. m3/d, 2003 metais sumaþëjo beveik 3 mln. m3/d (þr. 5 lentelæ). Vertinant gruntinio vandens iðtekliø kaità ðalyje per pastaràjá deðimtmetá reikia konstatuoti, kad pastarasis deðimtmetis gruntinio vandens iðtekliams atsinaujinti buvo itin nepalankus, nes nuo 1994 metø gruntinio vandens iðtekliai daþniausiai maþëjo (7 pav.).
5 lentelë. Gruntinio vandens iðtekliø kaita Table 5. Change of groundwater resourses
28 GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS see Table 5 see Table is of deposits, For genes Virðuje – metinis pokytis teigiamas (vandens iðtekliai pasipildë) Virðuje Negative values – decrease of resources. Nuogulø genezë pateikta 5 lentelëje / In diagrams Positive values indicate replenishment of resources; Positive – neigiamas (iðtekliai sumaþëjo) Apaèioje Diagramose Gruntinio vandens iðtekliø kaita 1994–2003 metais Change of groundwater resources (1994–2003) 7 pav. Gruntinio vandens iðtekliø kaita 1994–2003 metais 7 pav. Fig. 7. Change of groundwater resources, 1994–2003
29 POÞEMINIO VANDENS POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA KOKYBËS APÞVALGA J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Poþeminis vanduo yra viena ið gamtinës aplinkos komponenèiø, jo kokybë priklauso nuo kitø komponenèiø – dirvoþemio, pavirðinio ir atmosferos uþterðtumo, kita vertus, uþterðtas poþeminis vanduo gali daryti neigiamà poveiká kitoms sritims – pavirðiniam vandeniui, nuo poþeminio vandens priklausanèioms ekosistemoms. Pagal vandens kokybës pokyèius galima iðskirti du uþterðtumo lygius – maþai uþterðtà ir uþterðtà. Pirmu atveju vandens kokybës rodikliai virðija gamtiná fonà, bet dar maþesni uþ ribines reikðmes. Antru atveju reikðmës virðija standartus ir tokio vandens negalima gerti, o virðijus nustatytà toksiniø komponentø koncentracijos lygá, bûtina imtis sanavimo priemoniø (valymo). Nustatant uþterðtumà labai svarbu yra ávertinti gamtiná hidrocheminá fonà – bûdingà cheminiø elementø pasiskirstymà tipinëmis hidrogeologinëmis sàlygomis. Lyginant tiriamo vandeningo horizonto ar vandenvietës poþeminio vandens elementø ir junginiø reikðmes su foninëmis vertinama kokybës kaita. Valstybinio monitoringo duomenys ir leidþia nustatyti ðias fonines reikðmes bei stebëti jø kitimà. Pagal cheminës sudëties formavimosi sàlygas ir antropogeniná poveiká Lietuvos sàlygomis skiriami gruntinis ir spûdiniai vandeningieji sluoksniai. Gruntinio vandens cheminë sudëtis ir kokybë labiausiai priklauso nuo nuogulø, kuriose jis yra susikaupæs, litologijos ir antropogeninës apkrovos (þemënaudos) (6 lentelë). Savo hidrochemine sudëtimi iðsiskiria smëlingø, molingø, natûraliai organinës medþiagos turinèiø ir gipsingø nuogulø gruntinis vanduo. Smëlingose nuogulose (aIV, agIII, fgIII, lgIII) paprastai formuojasi
nedidelës mineralizacijos – 0,3–0,4 mg/l, Ca-Mg-HCO3 tipo vanduo. Smëlingos nuogulos „lengvai“ praleidþia terðiamàsias medþiagas, bet yra nepalankios jø kaupimuisi – deguoninëje aplinkoje jos oksiduojamos (skaidomos). Molingø nuogulø gruntiniame vandenyje (gIII, lgIII) dël maþo vandens filtracijos greièio, tuo paèiu ilgo kontakto su nuogulomis poþeminis vanduo yra „sunkesnis“. Tokiame vandenyje visø pagrindiniø jonø koncentracija yra didesnë – bendroji mineralizacija yra apie 0,5–0,6 g/l. Á atskirà grupæ galima iðskirti daug natûraliai organinës medþiagos turinèiø nuogulø – jûriniø, pelkiniø – vandená. Bûtent organinë medþiaga lemia specifinæ gruntinio vandens sudëtá. Paprastai toks vanduo nedidelës mineralizacijos ~300 mg/l, ið bendro fono iðsiskiria tik kalio jonø koncentracija, taèiau OM
suminiø rodikliø reikðmës daþnai siekia keliasdeðimt mg/l O2. Natûraliø procesø metu susidaro amonis, kurio vidutinë koncentracija yra apie 1,5 mg/l. Ðiaurës Lietuvoje, Birþø–Pasvalio rajonuose, kur gipsingi sluoksniai slûgso arti þemës pavirðiaus, formuojasi unikalios sudëties gruntinis vanduo. Dël gipso tirpinimo formuojasi sulfatinio tipo vanduo – jame daug ne tik sulfatø (600–1000 mg/l), bet ir kalcio (300–400 mg/l). Gipsingø nuogulø vanduo yra blogai apsaugotas nuo pavirðinës tarðos, taèiau organinës medþiagos rodikliø reikðmës yra santykiðkai nedidelës – labai panaðios á smëlingø nuogulø. 30 6 lentelë. Hidrocheminiø rodikliø pasiskirstymas skirtingø nuogulø (2003 metø vidurkis / POÞEMINIO VANDENS 1995–2003 metø 25 proc. ir 75 proc. kvartiliai) gruntiniame vandenyje KOKYBËS APÞVALGA Table 6. Groundwater quality in shallow groundwater of different deposits (mean 2003 / 25% and 75% quartiles of 1995–2003)
Gruntiná vandená kaupianèios nuogulos Analitë / DLK Water-bearing deposits of shallow groundwater Compound smëlingos / molingos / clayey – turtingos organinës gipsingos / sandy – aIV, gIII, lgIII medþiagos / containing gypsiferous – D3ás aIII, lgIII organics – mIV, bIV 7,21 7,37 6,93 8,05 6–9 pH 7,15 7,52 7,14 7,48 6,57 7,46 7,10 7,34 SEL / Cond. 500 600 400 1200 2500 μS cm–1 290 540 260 725 207 365 924,6 1987,5 BK 5,7 6,5 3,8 15,2 – mg-ekv 4,6 6,9 5,02 8,8 2,6 4,05 18,70 24,41 BS 6,3 6,0 15,8 3,2 – mg/l O2 2,3 7,0 4,2 9,6 8,7 21,8 3,6 5,7 PS 2,7 2,53 7,15 1,5 5,0 mg/l O2 1,0 3,2 1,8 3,95 4,0 10,2 1,77 2,59
HCO3 262 333 192 250 – mg/l 208 305 250 444 106,7 230 244,0 295,2
SO4 41,8 40,2 24,4 687 250 mg/l 24,0 58,3 23 67,2 10,5 49,7 650,3 942,6 Cl 21,2 30,7 40,5 25,5 250 mg/l 11,7 21,1 13,2 43,2 19,8 28,3 16,5 30,0
NO3 9,3 12,0 3,5 11,0 50 mg/l 0,1 17,4 0,0 7,2 0,0 1,1 8,28 14,08
NO2 0 0 0 0 0,5 mg/l 0,0 0,013 0,03 0,09 0,0 0,06 0,01 0,06 Ca 70,7 74,0 50,7 359,0 – mg/l 60,0 90,0 56,0 180,0 31,0 55,0 302,4 405,4 Mg 25,9 31,8 15,0 47,3 – mg/l 17,8 29,3 19,5 40,7 8,5 20,0 40,1 54,5 Na 7,55 15,6 15,13 8,2 200 mg/l 3,23 9,14 8,0 21,3 10,3 16,6 6,3 9,0 K 3,6 4,5 9,7 7,9 – mg/l 0,7 2,13 1,5 4,9 1,6 22,0 3,19 6,71
NH4 0,43 0,73 0,43 0,91 0,5 mg/l 0,05 0,43 0,104 0,99 0,15 0,65 0,67 1,93
DLK – didþiausia leidþiama vertë pagal HN 24:1998 / highest permissible value according to HN 24:1998; SEL – savitasis elektros laidis / conductivity; BK – bendrasis kietumas / total hardness; PS – permanganato skaièius / permanganate oxidation; BS – bichromato skaièius / bichromate oxidation 2,16 – reikðmë, virðijanti DLK / value, exceeding higher permissible
Vertinant valstybinio monitoringo gruntiná vandená pagal geriamojo vandens kokybës reikalavimus, tiek pagal vidutines 2003 metø, tiek pagal vidutines daugiametes reikðmes, galima teigti, kad smëlingø ir molingø nuogulø gruntinis vanduo yra geros kokybës. Natûraliai organine medþiaga praturtintø nuogulø vandenyje, kai kuriuose græþiniuose amonio reikðmës virðija leidþiamà koncentracijà. Gipsingø nuogulø vandenyje savitasis elektros laidis (SEL) yra labai
31 POÞEMINIO VANDENS arti leidþiamos ribos, o pagal sulfatø koncentracijà vyrauja nepatenkinamos KOKYBËS APÞVALGA kokybës vanduo. Vidutinë nitratø koncentracija smëlingø, molingø ir gipsingø nuogulø gruntiniame vandenyje yra panaði – 2003 metø vidutinës reikðmës atitinkamai buvo 9 mg/l, 12 mg/l ir 11 mg/l. Nors didþiausia leidþiama koncentracija (50 mg/l) 2003 metais buvo virðyta tik dviejuose græþiniuose – Mickûnuose ir Kudirkos Naumiestyje, þymus nitratø padidëjimas (> 10 mg/l) nustatytas net devyniuose postuose. Nitratø didëjimà lemia intensyvi þemdirbystë ir gyvenvieèiø kaimynystë. Tiesa, tame paèiame poste priklausomai nuo græþinio aplinkos (pieva, dirbama þemë, miðkas) tendencijos skiriasi (8 pav.). Vykdant bendrà Lietuvos–Danijos projektà „Pavirðinio ir poþeminio vandens analizës priemonës ágyvendinant Bendràjà vandenø politikos direktyvà Lietuvoje“ buvo sudarytas azoto apkrovos þemëlapis. Pagal þemënaudos tipà ir surinktus ávairius þemës ûkio duomenis buvo apskaièiuota santykinë azoto apkrova á vienà hektarà. Deja, kol kas akivaizdþios nitratø kiekio poþeminiame vandenyje ir apkrovos priklausomybës nenustatyta. Tiek þemëlapá, tiek monitoringo tinklà dar reikia tobulinti. Susirûpinimà kelia padidëjusi nitratø koncentracija (nors ir nevirðijanti ribiniø verèiø) Lentvario ir Varënos atvirose vandenvietëse. Nitratø koncentracijos kaità laiko atþvilgiu nuo 1995 metø rodo dalies mëginiø, kuriuose buvo virðyta 10 mg/l ir 50 mg/l reikðmës, kaita (8 pav.). Maþiausia tarða nitratais buvo 1995 metais ir 2003 metais, o didþiausia 1996–1997 metais. Opi problema yra ðachtiniø ðuliniø vandens kokybë. Gyvenvietëse ir kaimo vietovëse dauguma gyventojø gerti naudoja ðuliniø vandená. Ðuliniai daþnai árengti ekologiðkai netinkamose vietose, netoli nuo lauko tualetø, træðiamø darþø, tvartø. Árengiant ðulinius neatsiþvelgta á jø padëtá tarðos ðaltiniø atþvilgiu. Po gyvenviete formuojasi uþterðto vandens arealai. Vandenyje didelë tarða nitratais ir organine medþiaga. Palyginti pateikta Juodðiliø gyvenvietës ðuliniø ir foninë Rykantø monitoringo posto gruntinio poþeminio vandens kokybë. Hidrogeologinë situacija yra panaði (7 lentelë).
7 lentelë. Gruntinio vandens komponentø vidutinës reikðmës Juodðiliø gyvenvietëje (2003 m.) ir Rykantø poste (1995–2003 m.) Table 7. Average concentration of chemical compounds in Juodðiliai settlement (2003) and Rykantai monitoring station (1995–2003)
Aplinka BM PS BS – 2– – – + + + + + Cl SO4 HCO3 NO3 Na K Ca2 Mg2 NH4 Land use TDS CODMn CODCr dirbama 388,4 2,04 3,97 31,76 56,26 291,61 22,00 15,22 1,37 89,64 25,81 0,21 nd þemë arable land Fonas /
backgrou miðkas 263,8 1,99 3,56 11,27 13,40 281,00 0,41 4,32 1,03 70,25 22,03 0,46
forest Juodðiliø 406,0 2,96 9,16 25,7 45,8 232,0 74,7 20,66 16,23 88,4 14,1 0,030 gyvenvietë settlement
32 POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA
8 pav. Nitratø koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje Fig. 8. Changes of nitrate concentration in shallow groundwater
33 POÞEMINIO VANDENS Juodðiliø gyvenvietëje ið 52 iðtirtø ðuliniø 50 mg/l riba buvo virðyta 36 ðuliniuose KOKYBËS APÞVALGA (~70 proc.) (tyrimus atliko VU Hidrogeologijos ir inþinerines geologijos katedra). Panaði situacija ir kitose gyvenvietëse. Dar kitokia gruntinio vandens sudëtis formuojasi potencialiø tarðos objektø kaimynystëje. Ûkio subjektø vykdomo monitoringo poþeminio vandens tyrimø duomenys leidþia paþvelgti á jø átakà poþeminio (daugiausiai gruntinio) vandens kokybei. Kaip pavyzdys pateikiama Minijos upës baseino gruntinio vandens kokybë potencialiuose tarðos objektuose – degalinëse, naftos gavybos aikðtelëse, sàvartynuose, valymo árenginiø ir ámoniø teritorijose. Didþiausi poþeminio vandens terðëjai yra sàvartynai, senos degalinës, kuro bazës, kai kurios ámonës. Daþnai tai yra sena, paveldëta tarða. Tarðos þidiniai koncentruojasi urbanizuotose teritorijose (9 pav.). Spûdiniai vandeningieji sluoksniai Lietuvos teritorijoje iðskirti á keturias balansines hidrodinamines sistemas – virðutinio–vidurinio devono; permo– virðutinio devono, kainozojaus–mezozojaus ir kvartero, kurios pasiþymi savitomis geologinëmis-hidrogeologinëmis sàlygomis, tuo paèiu savita hidrochemine sudëtimi. Bendrosios mineralizacijos reikðmës visose iðskirtose sistemose yra labai panaðios – vidutinës reikðmës 0,5–0,7 g/l (8 lentelë). Taèiau jas formuoja skirtingi veiksniai. Virðutinio–vidurinio devono ir permo–virðutinio devono sistemose nustatytas laipsniðkas cheminës sudëties pasi- keitimas vandeningiems sluoksniams panyrant gilyn – vakarø kryptimi. Sluoksniams gelmëjant, poþeminiame vandenyje padidëja sulfatø ir chloridø koncentracijos. Kreidos vandeningieji horizontai turtingesni organinës medþiagos, tai rodo gana didelës bichro- mato skaièiaus reikðmës –
vidurkis iki 8,4 mg/l O2. Èia daþnos lokalios mineralizuoto vandens iðkrovos per lûþiø zonas ir paleoárëþius, pasiekianèios net tarpmoreninius vande- ningus sluoksnius. Chlorido
9 pav. Poþeminio vandens bûklë Minijos upës baseino gruntiniame vandenyje Fig. 9. Status of shallow groundwater in the Minija River basin
34 koncentracija Kazlø Rûdoje siekia 500 mg/l. Kvartero sistemos vandeningieji POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA sluoksniai dël sàlyginio atvirumo visame plote yra maitinami infiltraciniu vandeniu, todël jø vandenyje vyrauja hidrokarbonatai ir kalcis bei magnis. Vertinant poþeminá vandená pagal naujà geriamojo vandens standartà (HN 24:2003) galima teigti, kad vyrauja geros kokybës vanduo (10 pav.). Taèiau iðryðkëjo poþeminio vandens baseinø dalys, kuriose daugiausiai dël gamtiniø prieþasèiø vandens kokybë neatitinka geriamajam vandeniui keliamø reikalavimø. Dideles sulfatø reikðmes (iki 400 mg/l) Kupiðkio–Suosos vandeningajame horizonte, kuris priklauso virðutinio–vidurinio devono BHS, suformuoja ið aukðèiau slûgsanèio gipsingo Ástro–Tatulos vandeningojo horizonto pritekantis vanduo. „Chloridinio“ vandens anomalijos permo bei kreidos vandeninguosiuose sluoksniuose, nors ir suformuotos gamtiniø sàlygø, dël intensyvios poþeminio vandens eksploatacijos gali pabloginti pavieniø vandenvieèiø iðgaunamo vandens kokybæ (Kazlø Rûda, Klaipëda, Babtai, Dotnuva). Ðiaurës vakarø Lietuvoje (Skuodo, Kretingos, Plungës, ið dalies Klaipëdos raj.) iðsiskiria gamtinë „fluoridinë“ zona – joje fluorido koncentracija gerti skirtame vandenyje virðija leidþiamà koncentracijà. Todël vietos gyventojai turëtø bûti labai atidûs rinkdamiesi dantø pastà. Spûdiniø vandeningøjø horizontø vandens kokybæ labiausiai prastina amonio jonø koncentracija. Giliuose uþdaruose sluoksniuose yra susiformavusios specifinës geocheminës sàlygos, vyrauja bedeguonë aplinka, neigiamos oksidacijos-redukcijos reikðmës. Tokioje aplinkoje, ypaè jei vandeningojo horizonto nuogulose yra organinës medþiagos, azoto junginiai kaupiasi amonio forma. Didþiausia amonio koncentracija bûdinga kainozojaus–mezozojaus sistemos vandeningiesiems horizontams, tuo tarpu santykinai atviroje virðutinio–vidurinio devono dalyje ir kvartero vandeninguosiuose sluoksniuose ji ðiek tiek maþesnë. Pietryèiø Lietuvoje, kur gerti naudojamas gruntinis fliuvioglacialiniø nuogulø vanduo, iðsiskiria tarðos nitratais rizikos zona. Didesnë nei 10 mg/l nitratø koncentracija nustatyta atviroje kvartero sistemos dalyje – Lentvaryje, Varënoje, Marcinkonyse bei atvirose vandenvietëse Iðlauþe ir Balbieriðkyje. Aiðkinant probleminiø poþeminio vandens kokybës zonø paplitimà iðkilo bûtinybë ávertinti ðiø komponentø gamtinio fono virðutinæ ribà atskiruose vandeninguosiuose sluoksniuose. Kaip pavyzdys pateikiamas virðutinio–vidurinio devono hidrodinaminæ sistemà sudaranèiø vandeningøjø horizontø ir kompleksø sulfatø koncentracijø pasiskirstymas (11 pav.). Remiantis ðiomis reikðmëmis patikslintos „anomalijø“ zonos. Dabar siekiama iðsiaiðkinti þmogaus veiklos átakà susiformuoti ðioms zonoms (dël eksploatacijos ar terðimo). Remiantis darbo eigoje gautais rezultatais ryðkëja bûtinybë iðskirti kai kuriuos vandeninguosius sluoksnius ar jø dalis kaip atskirus poþeminio vandens telkinius. Jø ribas tikslina ir bendrà charakteristikà rengia lygia greta vykdomo projekto „Gëlo poþeminio vandens resursø ávertinimo upiø baseinø valdymo tikslais“ specialistai.
35 POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA 2 – 5,0 mg/l O – iø monitoringo Maximum permissible –1 Indicatory compounds permanganate oxidation Toxic compounds Toxic – 250 mg/l – – 2500 µS cm – 1,5 mg/l – – 0,5 mg/l – – 250 mg/l – – 200 mg/l – 50 mg/l – – 0,5 mg/l – chlorides 2003) fluoride sulphate nitrate ammonia nitrite natrium conductivity nitratas / nitritas / natris / rodikliai / Toksiniai fluoridas / Indikatoriai rodikliai / amonis / chloridas / SEL / pH – 6,5–9,5 permanganato skaièius / sulfatas / Leidþiamos geriamojo vandens rodikliø vertës pagal Lietuvos higienos normà (HN 24:2003) / values according to Lithuanian Hygienic Norm (HN 24:2003) 10 pav. Poþeminio vandens, naudojamo centralizuotai tiekti geriamàjá vandená, kokybë (pagal 2003 metø valstybinio ir vandenvieè 10 pav. duomenis) Fig. 10. Groundwater quality of aquifers used for centralized drinking water supply (National and wellfield monitoring data
36 POÞEMINIO VANDENS Virðutinio–vidurinio devono Ðventosios–Upninkø KOKYBËS APÞVALGA vandeningasis kompleksas
Virðutinio devono Suosos–Kupiðkio vandeningasis horizontas
Virðutinio devono Ástro–Tatulos vandeningasis horizontas
Virðutinë Virðutinë Vandeningasis Mëginiø Vidurkis Mediana Mini- Maksi- Standartinis fono riba fono riba komplesas skaièius Average Median mumas mumas nuokrypis 95% 99% Aquifer Number of Min Max Standard Upper Upper samples deviation backgroud backgroud limit 95% limit 99%
D3ðv+up 1042 33,4 13 0,8 348 53 137,3 300
D3s+kp 173 47,3 24 2 325 60,36 165,6 202,8
D3tt (1-moda) 166 197,9 136 2 800 187,6 580 786
D3tt (2-moda) 33 847 842 680 1040 90,4 996 1040
D3tt (3-moda) 225 1308,8 1320 920 1760 115,7 1500 1590
11 pav. Sulfatø koncentracijø pasiskirstymas virðutinio–vidurinio devono balansinëje hidrodinaminëje sistemoje Fig. 11. Distribution of sulphates in Upper–Middle Devonian flow system
37 POÞEMINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA utinë, – mean 2003; denominator 25% and 75% quartiles of 1995–2003)
total hardness ; BK – bendrasis kietumas / conductivity *SEL – savitasisi elektros laidis / 8 lentelë. Poþeminio vandens makrokomponentë sudëtis atskirose balansinëse hidrodinaminëse sistemose (skaitiklyje – 2003 m. vid vardiklyje – 1995–2003 m. 25% ir 75% kvartiliø reikðmës) systems (numerator hydrodynamical in different 8. Chemical composition of groundwater Table
38 POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS POÞEMINIO VANDENS ESPLOATAVIMAS R. Radienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Ið visø gëlo vandens ðaltiniø svarbiausias yra poþeminis vanduo. Kadangi pavirðinius vandenis sunku apsaugoti nuo atsitiktiniø ir nuolatiniø terðalø, o poþeminio vandens iðtekliai yra daug geriau apsaugoti ir jø mûsø ðalyje yra pakankamai, poþeminis vanduo Lietuvoje – pagrindinis geriamojojo vandens ðaltinis. Poþeminio vandens eksploatavimas yra vienas ið svarbiausiø veiksniø, lemianèiø poþeminio vandens reþimà, taip pat poþeminio vandens kokybës pokyèius visoje hidrosferos monitoringo sistemos dalyje. Iki 2001 metø poþeminio vandens gavybos apskaita buvo vykdoma tik didþiosiose ðalies vandenvietëse ir tik ið jø buvo gaunami duomenys apie iðgautà vandens kieká. Nuo 2001 metø poþeminio vandens gavybos ataskaitas kas ketvirtá turi pateikti visø nuosavybës formø ámonës, iðgaunanèios daugiau nei 10 m3 per parà gëlo geriamojojo vandens (arba jei já naudoja daugiau nei 50 þmoniø ne maþiau kaip 60 dienø per metus) ir mineraliná, gamybiná, pramoniná vandená (neatsiþvelgiant á kieká) (Valstybës þinios. 2002, Nr. 98-3510, Dël poþeminio vandens gavybos ataskaitos formos patvirtinimo). Ûkio subjektai (vandenvietës), kurie iðgauna daugiau nei 100 m3 per parà gëlo vandens, ir iðgaunantys mineraliná vandená nepriklausomai nuo kiekio, privalo rengti poþeminës hidrosferos monitoringo programas, o stebëjimø duomenis pateikti Lietuvos geologijos tarnybai ir atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui. Ði informacija kaupiama, sisteminama ir saugoma Lietuvos geologijos tarnyboje veikianèioje Poþeminio vandens iðtekliø posistemëje, kuri yra Þemës gelmiø registro dalis. Informacijà apie poþeminio vandens eksploatavimà teikia ûkio subjektai, paprastai eksploatuojantys nuo vienos iki keliolikos skirtingo dydþio ir pajëgumo vandenvieèiø. Duomenø srautas kasmet vis didëja, vis daugiau ûkio subjektø teikia duomenis. Vidutiniðkai per metus poþeminio vandens iðtekliø posistemë pasipildo apie 100 naujø vandenvieèiø. 2001 metais informacija apie iðsiurbiamo vandens kieká gauta ið 55 organizacijø, eksploatuojanèiø 240 vandenvieèiø, 2002 metais poþeminio vandens gavybos duomenis pateikë 62 organizacijos, eksploatuojanèios 368 vandenvietes. 2003 metais poþeminio vandens gavybos duomenis pateikë 129 organizacijos, eksploatuojanèios 460 vandenvieèiø. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2003 metais buvo iðgauta 344,12 tûkst. m³/d poþeminio gëlo geriamojojo vandens. Taèiau, Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, bendras iðsiurbiamo poþeminio vandens kiekis 2003 metais yra gerokai didesnis – 461,3 tûkst. m³/d. Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie iðgautà poþeminio vandens kieká skiriasi: iðgaunamo poþeminio vandens kiekis pagal LGT yra net apie 35 proc. maþesnis uþ ministerijos pateiktà iðgaunamo poþeminio vandens kieká. Tokia situacija susidaro dël to, kad dar ne visi ûkio subjektai pateikia vandens gavybos duomenis pagal poþeminio vandens gavybos ataskaitos formà 1-PV Lietuvos geologijos tarnybai (12 pav.). 39 POÞEMINIO VANDENS Taip pat skiriasi ir poþeminio vandens gavybos tendencijos. EKSPLOATAVIMAS Aplinkos ministerijos duomenimis, 2003 metais poþeminio vandens buvo iðsiurbta 26,8 tûkst. m³/d (arba apie 6 proc.) daugiau nei 2002 metais. Nuo 1991 metø tai jau antri metai ið eilës, kai poþeminio vandens suvartojimas, nors ir neþymiai, pradëjo didëti. Tuo tarpu LGT duomenimis poþeminio vandens suvartojimas ir toliau maþëja. 2003 metais buvo iðgauta apie 5 proc. maþiau nei 2002 metais.
12 pav. Poþeminio vandens telkiniai Fig. 12. Waterworks for groundwater supply
Nepaisant to, gëlo poþeminio vandens suvartojimas, smarkiai maþëjæs nuo 1991 metø, per pastaruosius penkerius metus stabilizavosi ir svyruoja nuo 300 tûkst. m³/d iki 400 tûkst. m³/d (13 pav.).
13 pav. Poþeminio vandens gavyba Lietuvos vandenvietëse Fig. 13. Groundwater extraction for public water supply in Lithuania
40 9 lentelë. Poþeminio vandens gavyba ðalies miestuose POÞEMINIO VANDENS Table 9. Groundwater extraction for public water supply in Lithuania EKSPLOATAVIMAS
Debito Iðgauto poþeminio vandens kiekis tûkst. m³/d sumaþëjimas Miesto Groundwater extraction, thous. m³/d 2003 metais, pavadinimas palyginti su Town 1990 metais, % Decrease in 1990 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2003 versus the level of 1990, % Vilnius 261,70 135,7 119,14 119,74 137,41 102,90 108,55 58,5 Kaunas 185,02 83,41 71,74 59,12 60,27 60,41 64,50 65,1 Klaipëda 92,63 31,79 45,29 42,12 33,02 37,98 34,06 63,2 Ðiauliai 50,90 15,86 14,20 13,00 12,37 12,53 14,27 72,0 Panevëþys 54,34 20,75 20,74 21,60 21,48 17,62 18,15 66,6 Alytus 32,23 16,04 15,63 11,16 10,11 11,14 7,79 75,8 Marijampolë 19,89 8,29 9,02 7,14 6,67 7,18 * –
Ið viso: 696,77 311,84 295,76 273,87 281,33 249,76 247,32 64,7
Kaip matyti ið 9 lentelës, didþiuosiuose Lietuvos miestuose vandenvietës dirbo stabiliu pajëgumu. Padidëjo iðgauto Vilniaus, Kauno, Ðiauliø ir Panevëþio miestø vandenvietëse poþeminio vandens kiekis. Taèiau 2003 metais Alytuje atsisakyta Vidzgirio vandenvietës eksploatacijos, Vilniuje nedirbo Smëlynës, Aukðtøjø Paneriø, Geleþinkelieèiø vandenvietës, Panevëþyje – Panevëþio II vandenvietë. Vertinant poþeminio vandens gavybà Lietuvos teritorijoje iðskirtuose ir patvirtintuose pagrindiniuose poþeminio vandens baseinuose (Valstybës þinios. 2004, Nr. 21-654, Dël poþeminio vandens telkiniø priskyrimo upiø baseinø rajonams), daugiausia vandens buvo iðgauta ið kvartero vandeningøjø horizontø (212,28 tûkst. m³/d) (10 lentelë). Tai sudaro daugiau nei 62 proc. ðalyje iðgaunamo gëlo geriamojo vandens kiekio. Maþiausiai vandens buvo iðsiurbta ið kainozojaus– mezozojaus poþeminio vandens baseino. Taèiau pagal turimø eksploataciniø iðtekliø kieká intensyviausiai buvo eksploatuojamas permo–virðutinio devono poþeminio vandens baseinas. Lyginant turimus poþeminio vandens eksploatacinius iðteklius ir iðgauto vandens kieká 2003 metais, matyti, kad vandens gavyba skirtinguose poþeminio vandens baseinuose svyruoja nuo 10,1 proc. iki 21 procento. Vidutiniðkai tai sudaro tik 14,7 proc. visø turimø poþeminio vandens iðtekliø. Natûralaus mineralinio poþeminio vandens gavybos apskaita 2003 metais vykdyta dvylikoje telkiniø (11 lentelë). Mineralinio vandens gavyba priklausomai nuo telkinio dydþio, pajëgumo ir paskirties yra labai ávairi ir kinta intervale nuo 1,27 m³/d iki 78,73 m³/d. Kaip ir 2002 metais, intensyviausiai eksploatuojami apatinës–virðutinës kreidos (113,56 m³/d) ir virðutinio–vidurinio devono (82,89 m³/d) vandeningieji sluoksniai. Vanduo, iðgaunamas ið ðiø vandeningøjø horizontø, sudaro apie 64 proc. viso iðgaunamo mineralinio vandens kiekio. 2003 metais mineralinio vandens iðgauta apie 44 proc. daugiau nei 2002 metais.
41 POÞEMINIO VANDENS 10 lentelë. Gëlo vandens gavyba poþeminio vandens baseinuose (PVB) EKSPLOATAVIMAS Table 10. Water extraction from groundwater bodies
PVB sudaranèiø Poþeminio vandens Iðgauto 2003 m. vandens Poþeminio vandens vandeningøjø eksploataciniai kiekis baseinai (PVB) sluoksniø iðtekliai tûkst. m3/d Water extraction in 2003 Groundwater bodies indeksai Groundwater % nuo turimø (GWB) Geological index of resources, tûkst. m3/d iðtekliø GWB main thous. m3/d thous. m3/d % of available aquifers resources Pietryèiø Lietuvos aIV, mIV, agIII, kvartero (Q-1); agIII–II, agII–I, 2100 215,9 10,3 Vakarø þemaièiø agI, fgIII kvartero (Q-2) Kainozojaus– K2, K2+1, J 70 10,8 15,4 mezozojaus (Kz–Mz) Permo–virðutinio P2, P2+D3kr, D3kr, 241 50,8 21 devono (P2–D3) D3þg Virðutinio devono D3st 113,3 17,7 15,6 stipinø (D3st) Virðutinio–vidurinio D3+2ðv+up, 421 48,9 11,6 devono (D3–D2) D3kp+s, D3ás+tt
11 lentelë. Natûralaus mineralinio poþeminio vandens gavyba Table 11. Natural mineral water extraction
Mineralinio Eksploatuojamuose vandeninguose sluoksniuose iðgauto natûralaus vandens mineralinio vandens kiekis 2003 metais m3/d telkinys Mineral water extraction from main aquifers, m3/d Mineral water agI K2+1 D3ðv+D2up D2pr+D1 T1 S C1 source Maþøjø Lapiø 6,19 Druskininkai 2,88 3,08 Antanavo 23,7 „Stumbras“ Birðtonas 11,60 1,41 „Tichë“ 78,73 Abromiðkës 31,67 Palanga 4,16 Likënai 32,02 1,27 Druskininkø 39,16 gydykla „Neptûno 15,84 vandenys“ Druskininkø 41,63 „Rasa“ „Eglës“ 12,89 sanatorija Ið viso: 27,44 113,56 82,89 32,02 17,38 31,67 1,27 Ið viso: 306,23
42 POÞEMINIO VANDENS POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI KONTROLËS REZULTATAI R. Zabulis, Aplinkos ministerija J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba
Daugiausia poþeminio vandens sunaudojama ûkio ir buities reikmëms, pramonei, þemës ûkiui, ðiek tiek energetikai ir þuvininkystei. Jau antri metai poþeminio vandens gavyba ðalyje didëja. Ypaè per pastaruosius metus padidëjo poþeminio vandens naudojimas pramonei (apie 30 proc., arba maþdaug 20 mln. m3/metus) ir energetikos reikmëms. Ûkio ir buities sektoriuje vandens sunaudojimas taip pat nemaþëja ir 2003 metais buvo sunaudota 9 mln. m3 daugiau nei 2002 metais. Nors yra teigiamø poslinkiø, taèiau dar daug spræstinø vandentvarkos klausimø. Ið jø reikëtø iðskirti sunkiai sprendþiamà dideliø vandens nuostoliø problemà. Maþdaug ketvirtadalis iðgaunamo poþeminio vandens, nepasiekæs naudotojø „dingsta“ vandentiekio tinkluose. Ataskaitiniais metais dël vandentiekio vamzdynø avarijø, nesandarumø, neapskaitinio vandens suvartojimo ir apskaitos prietaisø paklaidø poþeminio vandens nuostoliai, palyginti su 2002 metais, padidëjo 2,57 mln. m3, arba 6,3 procento. Pagal preliminarius græþtiniø ðuliniø inventorizacijos, kurià kasmet atlieka regionø aplinkos apsaugos agentûros, rezultatus 2004 metais sausio 1 dienà Lietuvoje buvo eksploatuojama 8 562 græþtiniai ðuliniai, t. y. trimis maþiau nei 2002 metais (12 lentelë). Turimomis þiniomis (ið Lietuvos geologijos tarnybos, toliau – LGT), 2003 metais iðgræþti 365 eksploataciniai græþtiniai ðuliniai vandeniui tiekti, ið kuriø apie pusë árengta Vilniaus regione. LGT kiekvienà ketvirtá regionø aplinkos apsaugos departamentams (toliau – RAAD) teikia iðgræþtø græþiniø sàraðus. Taip aplinkos apsaugos agentûros turi galimybæ patikslinti turimus duomenis apie árengtus græþtinius ðulinius ir iðaiðkinti neteisëtai, paþeidþiant galiojanèiø teisës aktø reikalavimus (pvz., nepateikiami LGT græþiniø pasai ir kt.), árengtø græþiniø skaièiø. Ir toliau aktuali nenaudojamø „beðeimininkiø“ græþiniø sutvarkymo problema. 2003 metais, palyginti su 2002 metais, tokiø græþiniø padaugëjo 90 græþiniø, ir ðis skaièius padidëjo nuo 23,8 proc. iki 24,4 proc. bendro græþiniø skaièiaus (13 lentelë). Dabar vidutiniðkai kas ketvirtas græþinys vandeniui tiekti yra neeksploatuojamas. Nenaudojamø nuo 1998 metø eksploataciniø græþiniø kiekis pateikiamas 14 paveiksle ir 13 lentelëje. Treèdalis eksploataciniø græþiniø neeksploatuojama Panevëþio, Ðiauliø ir Utenos apskrityse. Daugiausia (per 100) nenaudojamø græþtiniø ðuliniø yra Ignalinos, Joniðkio, Panevëþio, Radviliðkio, Rokiðkio ir Tauragës rajonuose, maþiausiai (apie 9–12 proc.) jø liko Marijampolës ir Vilniaus apskrityse. Per praëjusius metus ðalyje likviduoti 108 græþiniai. Daugiausia græþtiniø ðuliniø likviduota Tauragës (13), Ðirvintø (10), Akmenës (9), Kaiðiadoriø (6), Panevëþio (6) ir Prienø (6) rajonuose (þr. 12 lentelæ).
43 POÞEMINIO VANDENS 12 lentelë. Duomenys apie græþtinius ðulinius (2003 metais) KAPTAÞO ÁRENGINIØ Table 12. Data on drilled productive wells (2003) KONTROLËS REZULTATAI Græþtiniø ðuliniø tvarkymas Græþtiniø ðuliniø skaièius Management of drilled wells Number of drilled wells Apskritis Ið viso County Uþkonser- Likviduota Iðgræþta naujø Naudo- Nenaudo- (nenaudojamø vuota Liquidated The number of jamø jamø ðuliniø dalis, %) Preserved new wells Active Passive Total (number of passive wells, %) Alytaus 8 – 7 475 208 683 (30,5) Kauno 9 24 28 1561 293 1854 (15,8) Klaipëdos 46 10 27 785 229 1014 (22,6) Marijampolës 3 12 11 724 75 799 (9,4) Panevëþio 32 15 8 872 418 1290 (32,4) Ðiauliø 11 21 16 1024 538 1562 (34,4) Tauragës 5 13 7 399 177 576 (30,7) Telðiø 14 3 15 485 189 674 (28,0) Utenos 4 – 18 622 413 1035 (39,9) Vilniaus 10 13 56 1615 219 1834 (11,9) Ið viso (total): 142 108 193 8562 2759 11321 (24,4)
14 pav. Nenaudojamø eksploataciniø græþtiniø ðuliniø kaita Fig. 14. Change of the number of abandoned drilled wells
13 lentelë. Nenaudojamø eksploataciniø græþtiniø ðuliniø kiekio dinamika Table 13. Dynamics of the number of unused exploited bored wells
44 2003 metais, kaip ir praëjusiais metais, buvo vykdomi dideliø lëðø nereikalingi POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ græþtiniø ðuliniø konservavimo darbai. 2003 metais konservuota 142 græþtiniai KONTROLËS REZULTATAI ðuliniai, 2002 metais – 145 græþiniai. Nemaþai dëmesio græþiniø konservavimo darbams skyrë Klaipëdos, Telðiø, Lazdijø rajonø ir Panevëþio miesto savivaldybës. Minëtose savivaldybëse konservuota 64 græþtiniai ðuliniai. Græþtiniø ðuliniø likvidavimas ir konservavimas labai priklausomas nuo savivaldybiø Gamtos apsaugos fondo pajamø ir skiriamø ðiems darbams atlikti lëðø. Dël to atskirø savivaldybiø teritorijose ðis procesas vyko skirtingai. Geriausiai græþtiniø ðuliniø likvidavimo ir konservavimo darbai buvo vykdomi minëtø savivaldybiø (Akmenës, Kaiðiadoriø, Klaipëdos, Lazdijø, Ðirvintø, Telðiø rajonuose, Panevëþio miesto) teritorijose. Nepaisant to, reikia konstatuoti, kad dauguma savivaldybiø per maþai dëmesio ir lëðø skiria sutvarkyti nenaudojamus græþinius. Ðiais pavieniais veiksmais neámanoma iðspræsti daugelá metø egzistuojanèios ir daug lëðø reikalaujanèios nenaudojamø græþtiniø ðuliniø problemos. Situacija itin pablogëjo, kai dël þemës reformos likviduojantis þemës ûkio bendrovëms dauguma græþiniø liko nenaudojamø. Ðie nenaudojami ir nepriþiûrimi „beðeimininkiai“ græþiniai tapo lokaliais tarðos þidiniais, kelianèiais didþiulæ grësmæ poþeminiam vandeniui ir galinèiais uþterðti pagrindinius vandeninguosius sluoksnius. Saugant poþeminæ hidrosferà nuo uþterðimo, tokius græþinius bûtina sutvarkyti neatidëliojant. Taèiau tam reikia daugelio þinybø pastangø. Ðie græþiniai neturi jokios techninës dokumentacijos, todël juos identifikuoti Þemës gelmiø registre yra keblu. Nenaudojamus græþinius bûtina inventorizuoti, ávardyti jø priklausomybæ, surasti pirminæ techninæ dokumentacijà, nustatyti græþiniø gylá ir t. t. Tik tada bus galima rengti juos likviduoti. LGT, suprasdama ðios problemos aktualumà, nebenaudojamø græþiniø sutvarkymà átraukë á aplinkosauginiø priemoniø planà, kuris pateiktas Poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metø strategijoje. Ðiai strategijai pritarë Lietuvos Respublikos Vyriausybë (2002 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 107). Vykdydama ðá planà, Lietuvos geologijos tarnyba 2003 metais inicijavo ðiø græþiniø tvarkymo programos darbø pradþià. Tuo tikslu 2003 metø vasarà parengta anketa-klausimynas „Nenaudojami (likviduotini) græþtiniai ðuliniai“, kuri kartu su raðtu „Dël nenaudojamø græþiniø inventorizavimo“ buvo iðsiuntinëta ðalies regioniniams aplinkos apsaugos departamentams ir rajonø savivaldybëms. Pagrindinis ðios inventorizacijos tikslas buvo nustatyti nenaudojamø græþiniø skaièiø, jø gylá ir ávertinti lëðø likviduoti ðiuos græþinius poreiká. Patikslintus duomenis pateikë aðtuoni aplinkos apsaugos departamentai ir 28 rajonø bei 34 miestø savivaldybës (15 pav.). Pagal pateiktà informacijà, 2003 metais ðalyje buvo 2 305 nenaudojami ávairios techninës bûklës eksploataciniai græþiniai. Detalizuojant duomenis apie ðiuos græþinius paaiðkëjo, kad net 630 græþiniø savininkai nëra þinomi, 360 græþiniø priklauso privatiems asmenims, 253 græþiniai – grupei þmoniø (pajininkams),
45 POÞEMINIO VANDENS 273 græþiniai – þemës ûkio bendrovëms ir t. t. Ið 2 305 inventorizuotø græþtiniø KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI ðuliniø buvo nurodyta, kad tik 277 græþiniai bus naudojami. Kitø græþiniø naudoti nenumatoma, nors dalis jø (501) yra techniðkai tvarkingi, uþdaryti (konservuoti). Kaip ir manyta, dauguma inventorizuotø græþiniø neturi jokios techninës dokumentacijos, dël to neþinomas græþinio gylis, vandeningasis horizontas ir kiti techniniai græþinio duomenys. Nekonservuotø ir „beðeimininkiø“, o kai kuriø net ir turinèiø savininkus græþiniø techninë bûklë labai prasta. Atlikta inventorizacija parodë, kad ðalyje yra bent 1 933 græþtiniai ðuliniai, kuriuos bûtina likviduoti. Taèiau ðis skaièius nëra tikslus ir, matyt, likviduotinø græþiniø yra gerokai daugiau, nes aðtuoni rajonai nepateikë duomenø (þr. 15 pav.). Juolab kad, aplinkos apsaugos agentûrø duomenimis, 2003 m. sausio 1 d. nenaudojamø græþiniø yra kur kas daugiau – 2 669 (þr. 12 lentelæ). Kadangi dauguma græþiniø neturi techninës dokumentacijos ir kol kas græþiniø gylis nëra tiksliai nustatytas, tai preliminarus vidutinis græþinio gylis kiekviename rajone parinktas pagal græþiniø registre esanèius græþiniø gylius. Pagal tai numatoma tamponuoti 264 846 metrus. Taèiau ðiuos duomenis bûtina patikslinti, rengiant likviduotinø græþiniø sutvarkymo programas, jas savivaldybës pagal Poþeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metø strategijoje patvirtintà jos ágyvendinimo priemoniø planà privalo parengti iki 2007 metø.
15 pav. Nenaudojami græþiniai Lietuvos rajonuose Fig. 15. Unexploited wells in the districts of Lithuania
46 Remiantis gautais duomenimis rengiama ilgalaikë nenaudojamø græþiniø POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ sutvarkymo programa, kurioje bus ávardytos lëðos ir bûdai jà ágyvendinti. LGT ðià KONTROLËS REZULTATAI programà beveik parengë, belieka jà patvirtinti ir rasti lëðø numatytiems darbams. Aplinkos apsaugos agentûrø inspektoriai 2003 metais patikrino 4 569 eksploatacinius græþinius, t. y. 334 daugiau negu 2002 metais (14 lentelë). Tikrinimo rezultatai parodë, kad techninë ir sanitarinë græþtiniø ðuliniø bûklë pagerëjo. Pavyzdþiui, 2001 metais apie 44 proc. patikrintø arteziniø græþiniø buvo eksploatuojami paþeidþiant techninius ir sanitarinius reikalavimus. Ðiurkðèiø paþeidimø tais metais nustatyta 8,9 proc. Tuo tarpu 2002 metais ðis procentas jau sumaþëjo iki 42 proc. (ðiurkðèiø paþeidimø – 8,4 proc.), o 2003 metais iki 40,6 proc. (7,8 proc.). Daugiausia ðiurkðèiø paþeidimø aptikta Alytaus, Utenos, Panevëþio ir Telðiø apskrityse. Vertinant græþtiniø ðuliniø bûklæ pagal jø priklausomybæ ir lyginant jà su 2002 metais, galima konstatuoti, kad: • pagerëjo centralizuoto vandens tiekimo ámonëms ir kitoms ámonëms (organizacijoms) priklausanèiø græþiniø bûklë (blogos bûklës græþiniø aptikta apie 2 proc.); • nedaug pagerëjo seniûnijoms, komunalinio ûkio ámonëms bei þemës ûkio bendrovëms priklausanèiø græþtiniø ðuliniø bûklë (blogos bûklës apie 9 proc.); • maþai kito ir net ðiek tiek pagerëjo fiziniams asmenims priklausanèiø græþiniø bûklë (blogos bûklës apie 20 proc.). Nors techninë ir sanitarinë græþtiniø ðuliniø bûklë gerëja, taèiau ði problema tebëra aktuali. Netinkamai priþiûrimø græþiniø dar yra gana daug. Ypaè blogai græþinius priþiûri fiziniai asmenys. Net 3/4 tikrintø græþiniø turi paþeidimø. Prasta ir þemës ûkio bendrovëms priklausanèiø græþtiniø ðuliniø bûklë, nors tokiø græþiniø 2003 metais ðiek tiek sumaþëjo (48 proc. græþiniø nustatyta paþeidimø, 2002 metais jø buvo net 57 proc. græþiniø). Netinkamos græþiniø prieþiûros prieþasèiø yra daug, taèiau svarbesnës ið jø: • besilikviduojanèios þemës ûkio bendrovës, atiduodamos græþtinius ðulinius uþ pajus grupëms asmenø, palieka juos be konkretaus ðeimininko; • fiziniai asmenys neturi patirties ir árangos tinkamai græþiniø prieþiûrai; • savivaldybës atsisako tvarkyti svetimà turtà. Ðià problemà reikëtø spræsti valstybës ir savivaldybës lygmeniu. Ið dalies græþtiniø ðuliniø bûklës gerinimo klausimai galëtø bûti sprendþiami pagal dabar rengiamo Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekø tvarkymo ástatymo teikiamas nuostatas. Ðio ástatymo projekte numatyta, kad savivaldybës savo teritorijoje turëtø sudaryti vandens tiekimo tvarkymo infrastruktûros plëtros planus. Padëtis pagerëtø, jeigu græþtiniø ðuliniø eksploatacijà pamaþu perimtø didesnæ eksploatacijos patirtá ir tinkamà árangà turinèios specialiosios paskirties ámonës (daugumoje savivaldybiø tai jau atliekama). Apibendrinant 2003 metais kaptaþo árenginiø kontrolës rezultatus galima teigti, kad græþtiniø ðuliniø techninë ir sanitarinë bûklë nëra visai patenkinama.
47 POÞEMINIO VANDENS /d KAPTAÞO ÁRENGINIØ 3 KONTROLËS REZULTATAI Private þiama ûkinë veikla; siurbiama > 10 m /d, apskaita). 3 /d, apskaita (gali bûti vykdoma tiek pavieniame græþinyje, matuojamas bendras (suminis) 3 (tarpinë tarp geros ir blogos bûklës); (græþinio þiotys apsemtos vandeniu arba uþdengtos medþiagomis, galinèiomis uþterðti poþeminá vandená; paliktas (gerai priþiûrima ir tvarkinga siurblinë teritorija aplink græþiná; aptverta grieþto reþimo sanitarinës apsaugos juosta; satisfactory state / unsatisfactory state good state / / 14 lentelë. Informacija apie patikrintø græþtiniø ðuliniø bûklæ 14. Information on the state of checked wells Table vandens) laikomi naftos produktai, organinës ar mineralinës tràðos, pesticidai, kitos terðiamosios medþiagos arba vykdoma draud m 10 yra apleistø neveikianèiø græþtiniø ðuliniø; nevykdoma poþeminio vandens, kai iðsiurbiama > 3 – bloga bûklë vandenvietës debitas); 2 – patenkinama bûklë m nuo jos apribojimo juostoje (kai ið atviras græþinys (græþskylë); grieþto reþimo sanitarinës apsaugos juostoje arba iki 30–50 vykdoma poþeminio vandens, kai paimama > 10 m 10 vykdoma poþeminio vandens, kai paimama > 1 – gera bûklë 1
48 Jà bûtina gerinti ir tam yra pakankamai priemoniø. Ið tokiø priemoniø reikëtø POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ paminëti græþtiniø ðuliniø eksploatacijos ir prieþiûros perdavimà specializuotoms KONTROLËS REZULTATAI ámonëms bei teisinës, normatyvinës bazës, kurios pagrindinis uþdavinys bûtø sutvarkyti vandentvarkos ûká, tobulinimà ir sukûrimà. Græþtiniø ðuliniø tikrinimo rezultatø apibendrinimas iðkëlë ir tam tikrus mûsø darbo trûkumus. Vykdant iðgræþtø ir likviduotø græþiniø apskaità, iðaiðkinant galimus græþiniø árengimo ir likvidavimo paþeidimus, turi bûti glaudþiau bendradarbiaujama tarp RAAD ir LGT. Siekiant teigiamø rezultatø, bûtinas glaudus ir nuolatinis ðiø dviejø institucijø bendradarbiavimas.
49 GROUNDWATER GROUNDWATER MONITORINIG IN LITHUANIA – 2003 MONITORINIG IN LITHUANIA – 2003 SUMMARY
A review of the groundwater monitoring system. The Law on Environmental Monitoring is the main legal act regulating the observation of environmental status, including the status of groundwater. The Law legitimates three levels of monitoring: State environmental monitoring, i. e. constant observations, on a state level, of the condition of natural environment throughout the entire territory of the Republic of Lithuania; Municipality environmental monitoring, i. e. observations of the status of the environment on the level of municipalities within the areas assigned to them; and Economic entity environmental monitoring, i. e. the monitoring, by legal and natural persons affecting the environment and using natural resources, of the impact of economic entities on the natural environment, conducted in accor- dance with the procedure established by the law. Groundwater monitoring on different levels in Lithuania showed different development. State (national) groundwater monitoring in 2003 was executed according to the approved national monitoring programme for the period 2001–2005. It is a transi- tional programme before fully integrating into the European system. The first observations in Lithuania began in 1946. The regional network covering all coun- try was established in 1963 and latelery modified in 1995 and 2001. The national monitoring network and observation programme is based on the division of Lithuania's territory into main groundwater bodies, covering all fresh ground- water resources. Observations on shallow groundwater cover different genetic types and anthropogenic load. A monitoring station is usually presented by a single well (or a few in the case of different land use) (Addendum 1). Main aquifers used for drinking water supply are assigned to four groundwater bodies, which are the Upper–Middle Devonian, Permian–Upper Devonian, Mesozoic–Cainozoic and Quaternary. Each groundwater body comprises a set of associated aquifers and confined units that act regionally as a common aquifer system (Figs. 1A, B, C and 1D). A monitoring station is usually represented by a single operational-obser- vational well. Interaction between shallow and confined aquifers is observed at monitoring stations with nested wells arranged into different aquifers. Moni- toring stations with such wells make the frame of the national network. In total, 268 wells are under observation. The main monitoring procedures are water level measurement and water quality sampling (Fig. 2). Water level was measured in 125 wells from 40 stations, of them in 90 observation wells (57 to shallow groundwater) 3–5 times per month. In the remaining 35 wells, the level of confined aquifers was monitored once per year.
50 Water sampling for analysis of groundwater basic chemical composition (main GROUNDWATER MONITORINING IN ions and other parameters) was performed once in spring – from 188 wells in LITHUANIA – 2003 121 monitoring stations. All data are stored in the centralised database of Geological Survey. Information is provided to society, specialists and municipal authorities, institutions of European Community. This annual bulletin provides information on main results. The national monitoring network and programme are transitional, based on available information, and in order to fulfill the requirements of European directives, six major groundwater bodies were delineated in the territory of Lithuania (Fig. 3). Their initial characterisation is under preparation. Groundwater monitoring in some enterprises has been executed for more than 20 years, although the legal base was laid only in 1997. Groundwater moni- toring in the territories of economic entities is obligatory for potential polluters and water users (waterworks extracting more than 100 m3/d). Until the end of 2003 Geological Survey of Lithuania approved 618 ground- water monitoring programmes for economic entities. The number of economic entities executing groundwater monitoring increases every year. The most active are petrol stations and waterworks, while factories and big farms stay behind (Fig. 4). The Klaipëda and Ðiauliai environmental protection agencies are the best in the supervision of economic entities. Although the regulations for municipal monitoring including groundwater are under preparation, 3 municipalities (Ðiauliai, Alytus, and Druskininkai) have already approved such programmes. Long-term fluctuations of shallow groundwater levels. During the last five years extremely low shallow water levels were observed in Lithuania, in some regions dug wells went dry - why? To answer this question, analysis of long-term groundwater level fluctuations and of various factors is necessary. Analysis of groundwater monitoring data showed that long-term ground- water level fluctuations could be best described by a 30-year cycle. The period could be longer when the water table occurs deeper. The cycle has two stages – of level increase (till 1981–1984) and of level decrease (in the bigger part of Lithuania lasting until now). The minimal (lowest) annual water levels in most monitoring stations were observed in 1969 (beginning of the cycle) and the maxi- mal (highest) in 1981–1982. Those years mark the beginning of the water level lowering (decrease) stage. The average period of water level increase is 12–15 years, while for decrease it is longer – up to 22 years (Fig. 5). On the background of the 30-year cycle, shorter periods of 4–5, 7 years show up, defining “wet” (favourable for groundwater recharge) and “dry” (unfavourable for groundwa- ter recharge) periods. Two distinct periods – 1963–1977 and starting from 1996 – were dry, with the average annual water levels lower than a long-term norm, and one period starting from 1997 till 1994–1998 was wet, with water levels higher than a long-term norm. The date of extreme values shifts going from the west- ern to eastern part of Lithuania as well as with increasing water table depth. The
51 GROUNDWATER most “wet” conditions were in 1957 and 1958 (South-western part), 1961 and MONITORINIG IN LITHUANIA – 2003 1962 (Eastern part), 1963 and 1982 (South-eastern part), but water levels were highest in 1981–1984. Dry years were in 1969, 1976, 1996 and 2003. Three types of prognostic curves represent real groundwater level fluctua- tions. Variations in water levels are represented mostly by natural fluctuations up to 56% when the water table is less than 2 m deep and 74% when it is 2–4 m deep. The rest part of variations is random. The situation in the Varëna monitor- ing station is a good example. The long-term cycle in this station is 35.49 years and the amplitude 31.3 cm, shorter periods are 11.1 and 7 years long with the amplitudes 13.6 and 13.9 cm (Table 2). The minimal water levels were observed in 1967, 1969, 1974 and 1976. Till 1983 the water levels were rising and then began to fall. The stage of water level increase was shorter (14 years), while the stage of decrease is still lasting more than 20 years. Started in 1997, the “dry” period could last up to 2010. Similar regularities are common for the entire territory of Lithuania. The stage of water level decrease was prolonged by unfavourable weather conditions for groundwater recharge during the 3 last years. Therefore in 2003 the lowest water levels were observed (30–50% lower than the long-term norm). Even in the areas where the decreasing stage ended in 1997–1998 and the levels were constantly increasing, in 2003 they dropped down to minimal values (Western and Middle Lithuania). Shallow groundwater levels in 2003. The regime of shallow groundwater levels is strongly influenced by meteorological conditions. The average annual temperature in 2003 was 6.0–7.9 °C (by 0.5–0.9 °C higher than the long-term norm), while the values of precipitation were close to the long-term norm (410–800 mm). However, the distribution of precipitation during the seasons was uneven, marked with a draught in August, as was also the surface moisture balance (Table 3). Three groups of curves could describe water level fluctuations in 2003 (Fig. 6). The first group is typical of glaciolacustrine and glacial deposits, with two positive (spring and autumn) and two negative (summer and winter) extremes. The next group of curves is typical of the eastern part of Lithuania, where groundwater occurs in glacial deposits or in alluvial and lacustrine terraces. The highest water levels were observed at the end and the lowest at the beginning of this year. The third group is typical of the south-eastern and southern part where groundwater occurs in glaciofluvial sandy deposits. A reverse process was observed here: the highest water levels were recorded at the beginning of the year, in January–April. Later, the water level lowering lasted up to end of the year (December). In general, cold winters and dry springs determined the low values of infiltra- tion recharge during the cold seasons and hot, dry summers decreased shallow groundwater resources even more. So, the minimal values of groundwater levels were by 20–50% lower than a long-term norm (Table 4). An exception was the seashore region, where minimal water levels were by 30% higher than the norm.
52 Seasonal variations in 2003 were less intensive compared with those in 2002. GROUNDWATER MONITORINING IN The biggest dropdown of the levels was observed in the western part of Lithuania, LITHUANIA – 2003 falling by 1 m lower than in 2002. The average annual values were close to mini- mal values, too. Such low levels in Lithuania were observed only in 1969 and 1976. Thus, because of weather conditions unfavourable for groundwater discharge in 2003, shallow groundwater resources were by 0.9 mill. m3/d lower than in 2002 (Table 5, Fig. 7). Groundwater resources were slightly replenished only in eastern and southern Lithuania where sandy deposits prevail. However, in the other parts groundwater loss was significant. The approximate value of the Lithuanian shallow groundwater resources, which makes 13 mill. m3/d, decreased by 3 mill. m3/d. During the last decade groundwater resources were mostly decreasing. Groundwater quality. Shallow and confined groundwater in Lithuania follows different paths of quality formation. Shallow groundwater is strongly influenced by the lithology of water-bearing deposits and land use. Different chemical compounds form in groundwater from sandy, clayey, organic-rich and gypsiferous deposits. Groundwater from clayey deposits is more “heavy” than from sandy ones where the concentrations of all main ions are lower. Neverthe- less, the average long-term and annual values of chemical compounds indicate a good water quality (compared with the hygienic norm for drinking water). In deposits where natural organic matter is abundant, groundwater is of low salinity and shows high values of chemical oxygen demand. During natural processes of organic degradation ammonium appears, sometimes exceeding the permissible concentration of 1.5 mg/l. In the northern part of Lithuania, in the gypsum karst region, the concentration of sulphates and the high conductivity of shallow ground- water worsen its quality. The average concentration of nitrates little depends on the lithology (Table 6). Although the maximum permissible concentration (50 mg/l) was exceeded only in two monitoring wells (Mickûnai and Kudirkos Naumiestis), a significant increase (>10 mg/l) of nitrate concentration was observed in 9 moni- toring stations. Even in the same stations the tendencies are strongly influenced by land use (Fig. 8). Within a special project, a map of nitrogen load was com- piled for all Lithuania, but a correlation between nitrogen load and concentration in groundwater is not yet clear. Some concern is caused by the fact that the nitrate concentration in the open type wellfields Lentvaris and Varëna remain above the natural background. Another problem is water quality in dug wells of settlements and suburbs. Dug wells are situated in improper ecological conditions (near outside toilets, gardens and farms, downstream from pollution sources). Nitrates and organic matter from settlements usually contaminate shallow groundwater. This is ob- vious when results from a typical settlement are compared with those from the monitoring station Rykantai located in similar hydrogeological conditions (Table 7). Observational wells are located in arable land and forest. The limiting value 50 mg/l was exceeded in 70% of dug wells.
53 GROUNDWATER The situation looked even more complicated judging by the monitoring MONITORINIG IN LITHUANIA – 2003 data from the environment of potential pollution sites. The biggest impact on groundwater quality, for example in the Minija River basin, is exerted by sanitary landfills, old petrol stations and oil storages, factories. Often it is old pollution, and contaminated sites concentrate in urban areas (Fig. 9). Confined aquifers are assigned to four main dynamical systems, each defined by specific conditions for the formation of groundwater chemical composition. Groundwater salinity, the concentration of sulfates and chlorides in the Upper– Middle Devonian and Permian–Upper Devonian systems gradually increases westward, together with submerging layers. Groundwater from Cretaceous layers shows higher values of organic matter, also local mineral water intrusions with a higher chloride concentration are quite common (Table 8). In general, groundwater quality of confined aquifers, if compared with the more strict new hygienic norm HN 24:2003, is good (Fig. 10). In some areas, mostly because of natural processes, groundwater quality does not correspond to those requirements. Natural anomalies of “chloride” in groundwater of Permian and Cretaceous aquifers have an impact on the quality of separate well fields such as Kazlø Rûda, Klaipëda, Babtai, Dotnuva. Groundwater of the Upper Devonian Stipinai and the eastern part of the Upper–Middle Devonian basin is enriched with sulphates causing problems to a few wellfields. In the northwest- ern part of Lithuania (Skuodas, Kretinga, Plungë and part of Klaipëda districts) a zone of a high concentration of fluorides (1.5–4 mg/l) was determined. In the confined aquifers oxygen concentration is very low and redox potential values are negative, creating a favourable environment for ammonium to survive. The highest concentrations are found in Cretaceous aquifers and the lowest in semi-open aquifers of Quaternary deposits. For natural “contaminants”, more informative than the highest permissible concentrations are the statistical values of the upper background limit, indicat- ing real anomalies (Fig. 11). Groundwater extraction. Starting from 2001, all water users extracting more than 10 m3/d of fresh groundwater and all users of mineral water independently of quantity should report its value every 3 months (Fig. 12). Geological Survey of Lithuania is managing the Groundwater Resources database in which informa- tion from 664 waterworks is stored. Data on groundwater quantity extracted in 2003 were received from 129 enterprises maintaining 460 waterworks. The total volume of extracted water was 344.12 thous. m3/d. Compared to 2002, this value decreased by 5%. In general, a significant dropdown of groundwater consumption, which started in 1991, during the last five years stabilised on 300–400 thous. m3/d (Fig. 13). In the main cities Vilnius, Kaunas, Ðiauliai and Panevëþys the amount of extracted ground- water slightly increased (Table 9). Nevertheless, a few waterworks were closed.
54 Most intensively were exploited aquifers from the Quaternary groundwater GROUNDWATER MONITORINING IN 3 body, which gave 212.28 thous. m /d (62% of the total extracted value). The LITHUANIA – 2003 extraction was lowest from the Cainozoic–Mesozoic groundwater body. If com- pared with the available groundwater resources, most intensively was exploited the Permian–Upper Devonian groundwater body (to 21%) (Table 10). Natural mineral water abstraction was reported from 12 wellfields (Table 11). Depending on resources, the daily yield varieds from 1.27 to 78.73 m3/d. The extraction was most intensive from the Upper–Middle Devonian (113.56 m3/d) and Upper–Lower Cretaceous aquifers (82.89 m3/d), 64% from the total volume. Extraction of mineral water increased by 44% versus the level of 2002. Results of drilled well equipment control. According to the results of preliminary inventory, on 1 January 2004 there were 8562 drilled wells in use – by 3 less than in 2002 (Table 12), and 365 new wells were drilled. Abandoned operational wells remain to be a big problem. The percentage of such wells increased from 23.8% in 2002 to 24.4% in 2003 (Table 13, Fig. 14). During the last year 108 wells were liquidated and 145 more tamponed. In order to elucidate the number of unused drilled wells and the funds necessary to liquidate them, a special questionnaire was prepared for munici- palities. According to the collected data, in 2003 there were 2305 unused drilled wells in various technical conditions (Fig. 15). Only 277 wells are intended to use in future, and 1933 wells should be liquidated. Annual checkout of drilled wells showed that the state of wells slightly improved. In 2001, 44% and in 2003 40.6% of checked wells were used improperly, with technical and sanitary violations. The best results were shown by the central water supply enterprises, where only 2% of wells were in unsatisfactory state. The situation is worst with individual wells; 20% of them were in unsatisfactory state (Table 14).
55 4 PRIEDAI ADDENDA
57 1 priedas Addendum 1
s
‐ ė ji ė dis mai ū Water Water quality steb Kokyb pob ‐ ų * * level level mai mai Water Darb Lygio matavi Kind of observations of Kind
ų jim
ė 1962 * * 1962 * * 1965 * 1962 * * 1970 * 1967 1965 * 1955 * 1956 * 1955 pradžia pradžia Start of of Start Steb observations
ų
ų ų
žini ius ir j ę č 82 (1) 84 (1) 477 (4) (4) 477 446 (1) (1) 446 (1) 255 (1) 254 (1) 439 1049 (3) 1054 (1) numeris Stebim gr 86, 110 (2) 110 (2) 86, 1047, 1048, Number of of Number 247, 1513 (2) skai 1050, 1053 (2) 1051, 1052 (2) 245, 246, 1515, 246,245, monitored wells
lis ų lis lis rinis ė ė ū
lis (aIV) lis (gIII) ė ė lis (lgIV) 90 (1) lis (lgIII) (lgIII) lis lis (aIV), lis lis (mIV) lis (agIII) lis (agIII) (bIV) lis (mIV), (gIII) lis (agIII), (mIV) ė ė ė ė ė ė Aquifer ė Uolien indeksas Priemolis, Priemolis, Priemolis Priesm Priemolis, priesm litologija ir sm sm Sm sm Sm Eolinis–j Sm Sm riesm Priesm p , ė
, , ė ė ė ė ė
dimys dimys, ū ū žem žem žem pieva pieva pieva žem žem pieva, pieva, pievos pievos stations Miškas, Miškas, Miškas, Miškas, Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Ambient of of Ambient monitoring Užliejamos gyvenviet papl Papl Posto aplinka aplinka Posto
ė ų ė ė ų
ė s
s
ė ė darini
terasa ų ė šlaitas Kopos Kopos features lyguma lyguma lyguma rin Dugnin ū transgresin J senos Baltijos Baltijos senos Deltos lyguma charakteristika charakteristika lyguma, I terasa Fliuvioglacialin kraštini morenos lyguma lyguma morenos Geomorphological Geomorphological Geomorfologin Fliuvioglacialini morenos lyguma lyguma morenos
ra
ū ų ė ų ų s ė
Up lanka Ranž Luoba Luoba Krok Minija Minija Limnoglacialin Minija Kurši marios Kurši marios, marios, baseinas Veiviržas Dugnin River basin Baltijos j
ė iai
č
3 4 5 6 7 8 9 10 11 11 10 9 8 3 4 5 7 6 s raj. sav. sav. s raj. sav. s raj. dos raj. sav. dos raj. sav. dos raj. sav. dos raj. sav. ė ė station Kintai– ė ė ė ė Rugaliai Kukoriai Kukoriai Mikužiai Mikužiai Rušupiai Rušupiai Juodkrant Vilkmedžiai Vilkmedžiai Pryšman pavadinimas pavadinimas Šilut Šilut rajonas posto ir Skuodo raj. sav. Skuodo sav. raj. Municipality and and Municipality Administracinis name of monitoring monitoring of name Kretingos sav. raj. Klaip Klaip Klaip
‐
ė
‐ ė ė ė
2 load Labai Labai didel genin Didel Anthro apkrova apkrova pogenical pogenical Antropo Vidutin
Labai silpna Klaip
ų nerija nerija
1 ų Žemaitijos ų region lyguma lyguma rajonas rajonas Vakar Kurši Nemuno delta delta Nemuno Žemaitijos plato Geomorphological Geomorfologinis Vakar
VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORING NETWORK GROUNDWATER OF THE NATIONAL STATIONS
58 1 priedas Addendum 1 * *
” 1967 * 1961 1966 * * 1998 *
(2) 43 (1) 43 (1) 103 (1) (1) 103 1956 715 (1) 639 (1) (1) 639 1964 * * 44A (1) 860 (3) 1742 (1) (1) 1742 1981 * 1555 (1) (1) 1555 1968 1511 (1) (1) 1511 1982 * 1648 (1) (1) 1648 1965 * 25370 (1) (1) 25370 1994 * 25390 (1) (1) 25390 1997 * 858, 859, 381, 447 (2) 1963 * 712, 713 (2) 25232, 25233 ‐ dis dis dis ū
lis lis lis ū ė ė ė ) lis, lis (gIII), 2
ė ” ė K lis (lgIII, lis (lgIII) lis (fgIII) lis (lgIII) lis (lgIII) (bIV) (bIV) agIII) agIII) lis (aIVgr) durp (agIII) ė ė ė ė ė Sm ė Priemolis, Priemolis, Molingas Molingas Priemolis Priemolis nis sm Priemolis, Priemolis, priesm (lgIII, gIII) (agIII, bIV) (fgIII, glIII) vairiagr sm sm Sm Sm Sm Į sm Limnoglaciali Priemolis (gIII, Priemolis (gIII, priesm Smulkiagr
ė , , ,
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė žem žem žem žem žem žem žem žem žem žem žem pelk pieva pieva miestas miestas Pamišk Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama
ų ų ų ė ė ė ė ė ė ė ė ė darini lyguma Dirbama kalvotas kalvotas ų ė ų reljefas reljefas lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma II terasa darini kraštini Limnoglacialin Limnoglacialin Limnoglacialin Limnoglacialin I terasa Pieva terasa I Morenin ė Limnoglacialin ė ė ė ė ė g
ė G Neris Limnoglacialin Šušv Minija Fliuvioglacialini Šešup Šešup Šešup Mituva Limnoglacialin Virvyt Dubysa Fliuvioglacialini Miltytis Fliuvioglacialin Miltytis Nemunas Limnoglacialin Žuvinto ež. Žuvinto
iai ė iai sav. č č riai riai giai giai raj.sav. ų raj. sav. raj. sav. raj. sav. raj. sav.
ė ė ų raj. sav. s raj. sav. sav. s raj. ų ų raj. sav. sav. raj. gi ė ų ė ų Rokai Rokai Šešup Išdagai Kojeliai Kojeliai Paž Pag Vertimai Žuvintas Kudirkos Vilkai Palapišiai Digrai Vertininkai Vertininkai Naumiestis Naumiestis daini Pag Šaki ė Telši Kalvarijos sav. sav. Kalvarijos Kauno raj. sav. Alytaus raj. sav. Plung Raseini Raseini Jurbarko raj. sav. sav. raj. Jurbarko K Vilkaviškio raj. sav. sav. raj. Vilkaviškio
ė ė Kauno raj. sav.
ė ė
Labai Labai Labai Labai Silpna Didel silpna silpna didel Vidutin Vidutin
ė
ė ų
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 11 10 9 8 7 6 5 3 1 2 4 Žemaitijos Žemaitijos dalis plato plato plato plato Žemaitijos Žemaitijos ų lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma ų aukštuma aukštuma Žemaitijos Žemaitijos lyguma, Šaki lyguma, limnoglacialin Ryt ir Neries žemupio žemupio ir Neries Nemuno žemupioNemuno Nemuno žemupioNemuno Vakar Vidurio Žemaitijos Žemaitijos Vidurio Nemuno vidurupioNemuno aukštumos centrin aukštumos
59 1 priedas Addendum 1 1985 * * 1985 1976 1976 * 1979 * * 1979 * 1971 1971 *
(2) 79 (1) 1996 1996 (1) * 79 451 (1) (1) 451 1965 * * 1187(1) 1638 (1) 1642 (1) 1347, 1348, 1348, 1347, 1351, 1352, (6) (6) 1352, 1351,
tt) 1345, 1346, 1346, 1345, tt) 3 lis (gIII)
ė lis (lgIII) lis (agIII) 1686,1689 ė ė lis (aIV, agIII) Priemolis, Priemolis, ė Sm Gipsas (D Sm Priemolis (gIII) Priemolis (gIII) 1251 (1) 1977 * Priemolis (gIII) 473, 475 (2) 1965 * Priemolis (gIII) 25388 (1) 1998 * priesm
Sm
ė ė ė ė ė ė ė
žem žem žem žem žem žem žem Pieva Pieva, Miškas dirbama dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama Dirbama
ų
ų ų ų
ų s s ė ė ė darini briuotas briuotas ų ū reljefas reljefas reljefas reljefas ų ų reljefas reljefas šlaitas, šlaitas, lyguma lyguma daubotas daubotas kalvotas kalvotas Morenin pakraštini vandenskyra vandenskyra Vandenskyros Vandenskyros darini darini moreninis plato plato moreninis kalvotas reljefas reljefas kalvotas limnoglacialini morenos lygumamorenos morenos lygumamorenos morenini kalvotas g Tirpsmo vanden Tirpsmo žis Dugnin ša Dugnin ė
ū M Venta Virinta Vidutiniškai Šventoji Šventoji I terasa Šventoji I Šventoji Kalvotas Nev (Virduva) Dysnos ež. Dysnos Vidutiniškai Politiškio ež.Politiškio kraštini Kalvotas s s ė ė kai nava raj. sav. raj. sav. ū
ū raj. sav. sav. raj. sav. raj. raj. sav. sav. raj. sav. raj. ų ų kštas kštas i raj. sav. sav. raj. ų ų ų ų č ū t t ų Alanta ė ė Šventas D Kani Politišk Daubariai Trinkušk Lan daini Karajimiškis Birž ė Zaras Zaras Utenos raj. sav. Mol Mol K Ignalinos raj. sav. sav. raj. Ignalinos Mažeiki
ė ė
Silpna Silpna Didel Didel
ų
ų lyguma lyguma
ė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 10 9 7 6 3 4 5 8 1 2 žio lyguma lyguma žio Aukštaitijos Aukštaitijos ė aukštuma aukštuma ų apskalauta Aukštaitijos) Aukštaitijos) Baltijos (Ryt Baltijos Nev Ryt Ventos vidurupio morenin lyguma, Mažeiki lyguma,
60 1 priedas Addendum 1 1958 * * 1958 1970 * * 1970 * 1966 * * 1966 * 1963 * * 1963 * 1980 1980 *
(2) (4) 307 (7) 11A (1) 1677, (3) 682, 704, 1209, 1208 1208 1209, 1210, 1211, 1211, 1210, 397, 303 (2) 13A, 12A (2) 12A (2) 13A, 302, 305, 306, 398, 297, 401,
Pelkë (bIV) Smëlis (I IV) Smëlis Smëlis (agIII)Smëlis 269 (1) 1962 * * Smëlis (agIII)Smëlis Smëlis (agIII)Smëlis Smëlis (agIV) (agIV) Smëlis 1087 1082, Priemolis (gIII) 25367 (1) 1997 * Priemolis (gIII) žemë žemë žemë žemë žemë žemë žemë žemë miškas Pieva, Pelkë, miškas, Miškas Smëlis (agIII) 1447 (1) 1979 * Miškas (agIII) Smëlis 224 (1) 1964 * Miškas Smëlis (fIII) 25397 (1) 1997 * Dirbama Dirbama Miškas, Miškas, Miestas (agIII) Smëlis 614 21, (2) 1946 * dirbama dirbama dirbama dirbama Dirbama Dirbama Gyvenvietë Gyvenvietë (l IV) Smëlis, Gyvenvietë,
ų
ų darini ų
šlaitas šlaitas reljefas lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma lyguma I terasa I terasa Pakraštini vandenskyra vandenskyra morenos lyguma morenos lyguma ledynini Fliuvioglacialinë Fliuvioglacialinë Fliuvioglacialinë Fliuvioglacialinë Fliuvioglacialinë Fliuvioglacialinë
ų ež. ež.
ų ež. Vokë Fliuvoglacialinë Neris Neris Fliuvoglacialinë Dysna Virinta Virintos slënio slënio Virintos Virinta Vilnelë Dugninës Vilnelë Dugninës Merkys Fliuvoglacialinë Šventoji Kaniava Vietinë Kaniava Vietinë Sart Žeimena Žeimena Jurgioni raj. ų i
č raj.sav. raj. sav. sav. raj. raj. sav. sav. raj. sav. sav. ų ų ų Jusiai Jusiai Varëna Vilnius Vilnius Margiai Margiai Dusetos Dusetos Kurkliai Kurkliai Bobenys Bobenys Vaidotai Vaidotai Rykantai Rykantai Mickûnai Mickûnai Jurgionys Jurgionys Anykš Trak Trak Zaras Vilniaus m. sav. sav. m. Vilniaus Varënos raj. sav. sav. raj. Varënos Varënos raj. sav. sav. raj. Varënos Vilniaus raj. sav. raj. sav. Vilniaus raj. sav. Vilniaus Ignalinos raj. sav. raj. sav. Ignalinos
Labai Labai Labai Labai silpna silpna didelë didelë didelë Silpna Silpna Silpna Silpna Vidutinë Vidutinë Vidutinë Vidutinë Vidutinë
ų
ų
Lietuvos Lietuvos 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 10 9 8 7 6 5 4 3 1 2 ų ) aukštuma ) aukštuma Lietuvos Lietuvos i č ų ų Vakar Kind of observation lyguma lyguma Ašmenos aukštumos Šiaurës ryt * * – atliekami šios rûšies monitoringo stebëjimai * – Piet Dysnos lyguma lyguma Dysnos smëlëtoji lyguma smëlëtoji Aukštaitijos plato plato Aukštaitijos Dainavos lyguma Dainavos Pietry (Dzûk
61 2 priedas Addendum 2
VALSTYBINIO MONITORINGO POSTAI BALANSINËSE HIDRODINAMINËSE SISTEMOSE NATIONAL MONITORING STATIONS IN BOUNDARY HYDRODYNAMICAL SYSTEMS Posto Gręžinio Nr. Geologinis Stebėjimų Savivaldybė Eil. pavadinimas raj. registre / indeksas pradžia Administrative Nr. Monitoring vandenvietėje Geological Start of districts No. stations Well No. index observation 1 2 3 4 5 6 Kvartero / Quaternary (Q) 1. Alytaus raj. sav. Daugai 18712/2 agIII–II 2001 2. Jurbarko raj. sav. Eržvilkas 270791 agIII ” 3. Kauno raj. sav. Babtai 18433/3 agIII–II ” 4. Molėtų raj. sav. Molėtai 27351/8 D3šv+D2up ” 5. Alanta 1227/403 agIII–II 1977 6. Prienų raj. sav. Jieznas 26063/3 agIIIžm 2001 7. Raseinių raj. sav. Raseiniai 16200/52 agIII–II ” 8. Šalčininkų raj. sav. Eišiškės 9145/1 agI ” 9. Jašiūnai 14348/1 agI ” 10. Švenčionių raj. sav. Pabradė 14739/10 agI ” 11. Trakų raj. sav. Aukštadvaris 8834/2 agIII–II ” 12. Elektrėnai 21847/9 agI ” 13. Rūdiškės 26368/3 fIIIgr ” 14. Trakai 8873/9 agIII–II ” 15. Lentvaris 2182/4 agIII–II ” 16. Rykantai 409/258 agIII–II 1965 17. 308/259 agII–I 1963 18. Varėnos raj. sav. Dubičiai 16632/1x) ag I 2001 19. Marcinkonys 18516/1 agIII–II ” 20. Merkinė 10744/2 agI ” 21. Valkininkai 8781/1 agI ” 22. Varėna 9309/8 fgIIIgr ” 24. Vilniaus raj. sav. Nemenčinė 14739/10 agI 2001 25. Mickūnai 1088/166 agIII–II 1971 26. 1083/169 agIII–II ” 27. 1084/172 agIII–II ” 28. 1043/186 agIII–II 1969 29. 1044/190 agIII–II ”
Kainozojaus–mezozojaus / Cainozoic–Mesozoic (Kz–Mz ) 1. Alytaus m. sav. Alytus 11018/10 agI 2001 2. Alytaus raj. sav. Simnas 942/2 agII ”
3. Jurbarko raj. sav. Stakiai 18292/2 K1+2 ” 4. Smalininkai 16932/3 agIII‐II ” 5. Vertimai 25398/25391 lgIII 1997 6. Kauno raj. sav. Garliava 15620/1 K2 2001 7. Vilkija 18426/1a agIII–II ” 8. Klaipėdos raj. sav. Priekulė 21244/1 (1994) K1 ” 9. Lazdijų raj. sav. Lazdijai 8716/4 P2 ” 10. Seirijai 2492/1 agIII–II ” 11. Kapčiamiestis 5957/1 agIII–II ”
62 2 priedas Addendum 2 1 2 3 4 5 6 12. Lazdijų raj. sav. Aukštakalnis 22571/25382 Pg 1995
13. 22572/25383 agIII–II~ ” 14. Dusia 8/22575 agIII 1994 15. 9/25386 agIII ” 16. Kalvarijos sav. Kalvarija 5481/3 K2 2001 17. Kazlų Rûdos sav. Kazlų Rûda 22553/1 agIII ” 18. Prienų raj. sav. Prienai 8693/8 agIII–II ” 19. Šakių raj. sav. Šakiai 21749/10a K1+2 ” 20. Lekëčiai 12053/1 K1+2 ” 21. Griškabûdis 10756/3 K1+2 ”
22. Vilkaviškio raj. sav. K. Naumiestis 15208 K2 ”
23. Šilutës raj. sav. Švëkšna 10954/1 K1+2 ” 24. Šilutë 22564/10 K1 ” 25. Ž. Naumiestis 9941/2 K2 ” 26. Pagëgių sav. Pagëgiai 104/4410 K2 1955
27. 20302/2 K2 2001
28. Klaipëdos raj. sav. Mikužiai 1304/18590 K1 1977 29. 1305/25365 agIII–II ” 30. 1306/25366 agII–I ” 31. Šilalës raj. sav. Šilalë 18051/1a agIII 2001 32. Balsiai 350/255 K2 1963
33. Tauragës raj. sav. Lauksargiai 5897/1 K2 2001 34. Skaudvilë 18335/3 J3 ”
35. Druskininkų sav. Druskininkai 13700/12 K2 ”
36. Vilkaviškio raj. sav. Vilkaviškis 4575/1 K2 ” 37. Gižai 144/11 K2 ” 38. Kybartai 603/4 K2 ” Permo–viršutinio devono / Permian–Upper Devonian (P2–D3)
1. Akmenës raj. sav. Akmenë 8273/3 D3žg ” 2. Joniškio raj. sav. Žagarë 22274/1 D3mr ” 3. Kelmës raj. sav. Tytuvënai 17276/2 D3st ”
4. Kelmë 24722/8 P2+D3jn ” 5. Kražiai 21428/1 P2 ”
6. Kretingos raj. sav. Kretinga 11362/4 P2 ” 7. Šventoji 8594/4 D3žg ”
8. Salantai 12561/2 P2 ”
9. Klaipëdos raj. sav. Klaipëda II 11516/14/2 P2 ” 10. Endrijavas 10925/2 J3 ” 11. Gargždai 11294/3 J3 ” 12. Mažeikių raj. sav. Mažeikiai 9035/10 D3žg ”
13. Seda 9364/1 P2 ”
14. Naujosios Akmenës Papilë 14763/1 P2 ” 15. raj. sav. Užventis 15074/1 P2 ” 16. Rietavo sav. Rietavas 10233/3 agI ” 17. Plungës raj. sav. Plungë 8323/1 agI ”
18. Radviliškio raj. sav. Radviliškis 3146/3 D3st ”
19. Grinkiškis 16297/1 D3st ”
20. Šeduva 17301/1 D3st ” 21. Skuodo raj. sav. Ylakiai 19635/1 P2+D2+3 ”
63 2 priedas Addendum 2 1 2 3 4 5 6
22. Šiaulių raj. sav. Gruzdžiai 4803/1 P2 ” 23. Kuršënai 4960/2 P2 ”
24. Rëkyva 3151/4 P2 ” 25. Telšių raj. sav. Telšiai 12509/4a agIII ” 26. Vertininkai 205/640 agIII 1964 27. 204/641 agIII 1964 28. Varniai 21431/4 P2 2001
Viršutinio–vidurinio devono / Upper–Middle Devonian (D3–D2)
1. Anykščių raj. sav. Anykščiai 22592/3b D3šv+D2up ”
2. Kurkliai 1211/433 D3šv+D2up 1980 3. 1209/434 agIII–II ” 4. 1208/437 agIII–II ” 5. Biržų raj. sav. Nem. Radviliškis 11665/1 D3šl 2001
6. Karajimiškis 1349/214 D3kp+s 1979 7. 27733/1350 D3šv ”
8. Joniškio raj. sav. Kriukai 22294/1 D3šv 2001 9. Jonavos raj. sav. Žeimiai 6371/2 D3šv+D2up ” 10. Ignalinos raj. sav. Didžiasalis 20650/2 agIII ” 11. Dûkštas 20618/62 D3šv+D2up 1996 12. 19250/1 agII–I 2001 13. Këdainių raj. sav. Dotnuva 19197/2 D3šv+D2up ” 14. Gudžiûnai 16439/1 D3kp+s ” 15. Lančiûnava 453/64 agIII–II 1964 16. 1268/73 D3įs 1976 17. Digraičiai 590/16289 agIII–II 1965
18. Kupiškio raj. sav. Kupiškis 17818/3a D3šv+D2up 2001 19. Subačius 17909/1 D3kp+s ”
20. Panevëžio raj. sav. Naujamiestis 17591/1 D3šv+D2up ”
21. Oreliai 940/16 D3tt 1997 22. 942/1851 D3šv ”
23. 943/1852 D2up ” 24. 944/1853 D2up ”
25. 941/1854 D3kp+s ” 26. Pakruojo raj. sav. Pakruojis 4317/1 D3šv 2001
27. Pasvalio raj. sav. Iciûnai 1399/837 D3šv 1979
28. 1398/838 D3kp+s ” 29. 1397/839 D3įs ” 30. Pasvalys 12209/1 D3šv+D2up 2001 31. Panevëžio raj. sav. Ramygala 16717/1 D3šv+D2up ”
32. Obeliai 11908/1 D3šv+D2up ”
33. Rokiškio raj. sav. Pandëlys 12641 D3šv+D2up ” 34. Širvintų raj. sav. Širvintos 6233/1 D3šv+D2up ”
35. Utenos raj. sav. Utena 14241/16 D3šv+D2up ” 36. Tauragnai 19904/2 agIII–II ” 37. Ukmergës raj. sav. Taujënai 12980/1 D3šv+D2up ”
38. Zarasų raj. sav. Dusetos 19230/2 D3šv+D2up ” 39. Trinkuškës 1074/487 agIII 1971 40. 1075/14011 D3šv ” 41. Zarasai 15294/2 D3šv+D2up 2001 64 3 priedas Addendum 3 term term ‐ mean level of daugiame tis ų 2002 met2002 1,761,29 1,553,72 1,191,12 1,59 3,574,88 1 1,011,62 3,67 4,906,05 0,97 1,591,30 4,82 6,03 1,21 1,26 5,96 0,95 vidutinis lygis mean level mean level long Depth to the groundwater level, m level, groundwater the to Depth iausias vidutinis vidutinis lygis č 1,60 0,79 3,54 0,98 4,74 1,39 5,95 1,17 highest Vandens lygisnuo žemës paviršiaus m 2003 metai data data žemiausias aukš ų ‐ 1,296,84 mIVgr1,79 mIVgr7,14 1962 mIVgr1,78 1962 mIVgr 1,25 1962 mIVgr 5,03 1965 1,90 1981 6,15 1,49 110,07108,03 aIV104,96 fgIIIgr 1958 1958 aIV 1,94 1,58 1958 3,87 Elevation Geological Start žinio Žemës pavir 231 245161 246162 247176 477 08 01 07 01 10 07 11 13 03 01 07 25 04 01 01 07 230 178 ę 11A12A13A 09 07 01 25 03 01 06 19 12 25 08 07 1513 13 11 06 25 Well level,sea above index of observations local date date2002 in observation 18598 pirminis Gr nume ris šiaus absoliutus Ge ologinis Ste bë jim number innumber m lowest State register / State register ANDENS LYGIO REÞIMO PARAMETRAI ANDENS LYGIO 1 2 3 4 5 678910 Monit oring st at ion Posto pavadinimas Posto / registre m aukštis indeksas pradžia 232 Duset os Juodkrantë CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS LEVEL CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER POÞEMINIO V
65 3 priedas Addendum 3 2,37•• 2,08•• ‐ ‐ 2,87 ‐ 3,542,66 3,92 1,82 1,81 1,6 1,485,80 1,451,19 5,03 1,34 0,83 1,31 5,56 2,25 0,78 0,99 2,21 2,10 0,49 2,03 1,89 1,43 2,03 1,59 1,54 2,53 1,39 1,30 1,73 2,04 1,41 2,78 1,78 1,47 2,54 1,43 1,69 ‐ ‐ 3,15 2,48 1,66 0,98 5,42 0,41 0,45 1,93 1,76 1,57 1,47 1,69 1,41 1,68 ‐ ‐ 3,95 2,88 ‐ ‐ 09 13 04 25 s 1976 3,13 į 3 IVgr 1955 2,73 b 2,62 mIVgr 1981 1,95 2,92 0,987,29 mIVgr mIVgr 1967 1965 1,21 2,55 55,1 D 136,613,94 agIII aIII 1985 1991 1,98 20,6539,33 6,09 lgIII55,12 lgIII55,13 1956 fgIIIgr55,12 1961 agIII 1964 2,97 agIII–II 2,40 1964 1964 2,52 3,32 2,93 136,44136,77 agI agII–I 1970 1970 A 848286 06 01 08 25 12 28 10 07 12 25 12 28 63 64 73 62 303 287 281 110282 439283 451452453 09 09 08 07 12 28 10 13 08 13 10 25 09 25 04 19 08 07 11 25 302 300 292 44 1067 01–04 09 19 – 12 13 15151689 06 19 10 01 09 251268 04 13 10 25 09 07 1068 03 01 – 04 25 09 19 – 12 13 25348 18597 12345678910 iûnava č Juodkrantë Kaniûkai Kintai–Vilkmedžiai Kudirkos Naumiestis Lan
66 3 priedas Addendum 3 1,35•• 0,71•• 0,25•• ‐ ‐ ‐ 3,60 1,04 ‐ ‐ 087 3,45 4,640,19 4,605,54 0,24 1,41 4,47 5,470,74 1,42‐ 5,26 0,912,91 1,35 0,73 2,69 2,35 4,827,77 3,73 7,30 3,37 7,71 ‐ 12,29 11,9912,7112,66 12,02 12,69 12,45 12,97 13,69 12,76 12,32 12,91 11,64 12,63 11,49 1,02 3,54 4,59 0,15 5,51 0,83 0,36 2,67 4,55 7,42 ‐ ‐ 12 05 12,37 12,23 13,35 12,57 0,67 3,39 ‐ ‐ 1977 7,98 1 agII–I 1969 7 124,4133,3 agIII agIII 1986 1966 0,24 5,56 36,1536,18 agIIIgr36,18 K 196936,04 agIII–II agII–I 5,24 1977 1977 14,01 12,03 132,08 agIII142,34 1985142,38 aIVgr 4,69 142,38 agIII–II 1971156,64 agIII–II 1971156,71 agIIIgr 1,85 1971 142,2 agIII–II 1,01 1971156,75 1971156,58 agIII–II 3,07 agIII–II 12,40 1969 1969 07 13 12,93 – 165 186 187 184 190 358 169 172 166 704 11 19 0407 2370 1040 01 25 0325 1084 07 13 1201 10881043104413051306 03 19 0101 03 19 10 01 0825 0525 10 01 02 03 0213 1107 16771678108210831087 11 19 01 19 1025 1050 0901 04 251304 04 19 0913 1013 04 13 1219 10 13 11 13 0201 0101 25357 25366 18590 25365 1 23456 7 8 910 Margiai Mickûnai Mikužiai
67 3 priedas Addendum 3 7 7 7 4,98 7 4,163,68 3,12 2,48 3,1 2,4 1,312,00 1,351,56 1,93 1,30 2,03 1,33 1,79 1,63 1,03 1,32 0,545,74 0,225,20 5,58 0,2 4,14 5,6 5,82 1,52 4,44 1,32 4,18 1,26 27,3624,86 27,39 24,89 27,75 25,42 16,9924,99 16,60 24,72 16,23 25,35 7 7 0,04 3,8 3,25 1,09 1,7 1,16 0,90 3,09 3,54 3,31 0,68 ‐ 02 07 23,99 11 19 12 13 16,63 24,87 27,18 7 7 7 56 78910 19691969 4,45 1982 4,13 1982 27,53 1982 25,01 1955 1,75 1955 2,26 1982 1,80 1982 2,57 1982 17,31 1964 25,10 1964 1,59 1964 7,19 1962 6,05 1962 4,68 2,17 2 4 K gIII aIV agII–I agII–I gIIIgr gIIIgr gIIIgr lgIIIgr lgIIIgr agIIIgr agIIIgr agIIIgr agIII–II agIII–II 7 7 35,8 7,82 7,82 32,74 79,53 79,39 79,3 110,5 22,13 35,15 19,21 110,48 110,44 195,3 200,31 299 252 473234 472 296 10 1301 03 103104475254 08 25295 255 08 0 19 12 12 1913 02 12 25 09 2519 03 13 02 446 10 2801 04 10481051 10 0 10 1313 02 1553155415121566 11 13 11 0 19 01 08 25 11 0125 12 19 08 15551511 09 2519 12 – 10 19 07 19 01 03 4410 25355 12072 17325 25358 12076 12061 17326 17327 123 iai č Mikužiai Pažërai Pagëgiai Palapišiai Politiškës Pryšman Rušupiai
68 3 priedas Addendum 3 1,16•• 1,38•• ‐ ‐ 1,21 1,52 ‐ ‐ 1,24 1,52 6,857,62 6,915,02 7,66 6,68 8,84 7,55 9,28 8,87 9,318,79 9,05 8,87 8,850,72 8,83 8,66 1,77 0,66 8,67 1,66 0,58 1,54 7,541,24 7,56 1,47 7,35 1,50 ‐ ‐ 12,09 12,0910,11 11,91 10,12 9,90 18,72 18,80 19,85 1,38 1,58 6,69 7,49 8,86 9,14 8,62 8,59 0,13 0,97 7,43 0,48 ‐ ‐ 12,00 10,03 18,58 1,09 1,40 ‐ ‐ 56 7 8910 19631963 7,03 1965 7,77 1963 9,17 1963 12,19 1994 9,41 1970 10,21 1970 8,97 1984 8,93 1984 0,95 1971 2,10 1971 19631962 18,96 1965 7,69 1,96 3 4 D aIV lgIII agIII agIII agII–I aIVgr fgIIIgr fgIIIgr fgIIIgr agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II 7 7 154 129,5 133,5 127,79 131,44 131,3 137,98 131,52 134,4 129,58 152,48 152,28 152,22 153,76 168,08 470 277 251 248 203 260 280 487 305257 307258 409267 308269 13 01 13 01 13 01 25 04 19 05 13 01 01 05 26963913 04 30 01 01 11 24 04 07 03 302259 01 02 22425 07 14 01 10 06 266 1058105916381642 11 19 01 25 09 07 0419 09 07 0501 0213 0313 1039 02 01 0501 10741075 12 13 12 13 0225 02 07– 06 25 14011 123 Rykantai Trinkuškës Vaidotai Varëna Vertininkai
69 3 priedas Addendum 3 3,142,62 3,403,22 3,10 3,39 0,15 3,05 3,20 0,01 2,56 0,21 0,12 1,59 0,32 2,98 3,21 4,04 4,74 3,83 ‐ 185,2 agIII 1963 3,56 167,98167,98 lgIII lgIII 1966178,44 1966 7,18 119,19 bIV 4,42 agIII 1965 1966 0,45 4,86 205 191 229 640641381164 447 06 01 06 07 03 07 09 13 03 07 09 07 03 01 03 01 614 12 30 04 29 12345678910 iai č gushing wells Vertininkai Vilkai Vilnius
204 •• –•• fontanuoja græžiniai
70 4 priedas Addendum 4
tis tis ė sud chemical 42 ė
ė 3 %eq/l
89 89 87 68 95 93 95 water 3 3 3 3 3 3 3
%ekv/l %ekv/l and
l Ca61 Mg26 Mg47 Ca43 Mg47 Ca46 Mg45 Ca55 Mg34 Ca55 Mg37 Ca47 Mg41 Ca54 Mg32 Ca41 K29 HCO HCO HCO HCO Cl51 HCO HCO HCO HCO
g/
composition, 0,37 0,41 0,35 Bendra mineralizacija g/l TDS, ir vandens chemin BM Formul BM + 4 4 NH 0,348 0,71 0,249 0,37 NH ++ 24,3 36,3 0,112 0,40 Mg ++ 79,4 42,3 98,2 34,6 0,801 0,42 Ca + mg/l
K 1,25 50 33 0,079 1,71 60,6 35,7 0,091 1,71 104 39,7 0,112 0,55 2,18 + 8,6 0,78 Na K Ca Mg Na 76,5 20,4 122 39,9 11,6 13,4 1,71 94 0,12 – 3 3 components,
NO 0,279 NO – 2 2 0 0 25 0,62 chemical
NO NO – 3 3 Main 294 0 0,735 4,4 384 0 102 14 372 0 288 0 0 402 0 HCO 286,00 0 0,735 5,6 HCO Pagrindiniai cheminiai komponentai mg/l mg/l komponentai cheminiai Pagrindiniai 4 – 4 2,9 427 0 SO 20,2 37,6 SO –
Cl
14,3
Cr Mn ChOD /ChOD
2 ius mgO ius č skai Bichromato /l /l
–
0,62 0,62 1,83 4,66 2,15 1,23 3,79 1,23 2 ius mgO ius č skai Permanganato /l /l
eq/l ‐ mg hardness, Total Bendras kietumas mg-ekv/l mg-ekv/l kietumas Bendras
9,37 207 6,69 10,4 7,75 pH
7,37 97,1 7,85 7,44 13 Eh
67 7,14 175 7,54 5,96 14,3 40,1 295 127 7,2 1,61
‐
‐ ‐ ‐
S μ Conductivity,
µS µS laidis elektros Savitasis El. Eh pH BK PS Cl
1188 -124
2 mgO oxygen, Dissolved /l
2
2 s deguonis mgO deguonis s ę Iðtirp
/l /l O
0,4 691 0,48 446 142 7,65 5,21 11,7 30,2 0,26 469 0,57 939 192 6,88 8,45 31,2 59,9 0,48 634 0,61 2,36 685 199 6,790,48 7,41 752 11,7 7,8 475 7,53 88,6
data Sampling
mimo data data mimo ė ginio ė M
2003 2003 2003 2003 2002 2002 2003 2003 05 06 04 16 04 16 04 15 04 23 04 15 04 15 04 15
index Geological up
2 Geologinis indeksas indeksas Geologinis agIII agIII agIII agIII agIII ðv+D agIIIgr agIII–II 3
D
žinio numeris / / numeris žinio ę Gr number Well 79 4,13 401 403 463 79b 6,01 122512271251 1,88 2,25 1,88 19197 20618 13235 25400 25398 1,57 ė
t
1,88 ‐ name Station ė
t
‐ Posto pavadinimas pavadinimas Posto Postas Nr. Gr. Indeksas Data kðto v kðtas ū ū
Alanta Alanta Dotnuvos v Dotnuvos D D
systems hydrodynamic Boundary
2 3
) –D (D devono Virðutinio–vidurinio
s sistemos / / sistemos s ė hidrodinamin s ė Balansin POÞEMINIO VANDENS CHEMINËS SUDËTIES TYRIMO REZULTATAI POÞEMINIO VANDENS DATA ON GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION
71 4 priedas Addendum 4 43 33 44 35 54 4 3 4 4 3 ė 54 SO 93 53 SO 57 SO 78 80 82 71 90 89 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 65 HCO 43 HCO 86 4 4 4 HCO SO HCO HCO HCO HCO SO HCO SO HCO HCO HCO HCO Ca65 Mg20 Ca42 Mg28 K34 Mg33 Ca63 Mg34 Ca60 Mg24 Ca46 K28 Ca37 Mg51 Ca58 Mg36 Ca46 Mg31 Ca38 Mg28 K24 Ca38 Mg28 Ca87 Ca79 Ca91 BM Formul BM 4 2,76 2,283 0,12 0,303 NH 0,085 0,367 0,072 1,827 0,695 0,26 0,112 1,12 0,698 0,81 55 1,6 1,32 40,8 0,062 0,479 15,6 0,698 2,18 52,2 43,5 94,4 35,6 0,16 0,38 Na K Ca Mg 18,1 21,2 474 116 11,6 8,13 68,6 17,6 5,83 1,76 523 24,4 0,64 0,7 82 26,7 11,6 4,94 306 29,2 27,9 9,45 23,4 28,9 35,7 11,8 134 54,5 3 0 24 11,2 90,4 1,73 31,2 7,1 620 6,77 40,3 5,83 290 NO 2 0 2,36 15,50 6,87 101 0,403 41,4 8 1,71 0 1,07 5 1,25 NO 3 HCO 4 570 360 0 3,19 SO 40,1 268 0 0 42,6 332 0 30,3 27,7 226 0 0 1580 78,9 0 0 1100 269 0 13,6 26,8 141 290 0 14,7 1320 336 0 25,4 387 312 0 0,854 10,7 700 420 0 – – – 1,2 1,2 1,5 2,01 5,36 2,01 5,44 4,19 2,77 1,08 2,24 1,23 8,54 0,93 3,38 3,68 0,63 8,44 18,2 32,6 457 0,139 0,447 6,18 18,2 16,5 329 0,515 0,306 7,64 10,4 25,2 407 8,46 7,18 11,2 -82 7,11 -148 El. Eh pH BK PS Cl 1147 3415 -82 6,84 32,2 2 O 0,7 410 -272 8,25 4,87 22,7 0,3 1665 -176 7,42 19 0,4 1758 -24 7,07 17,7 13,4 0,5 0,38 778 -80 7,26 7,87 2,66 2197 152 6,945,18 28,1 598 570,96 7,21 2181 6,29 -119 24,1 6,97 33,2 17,4 30,8 0,48 783 -84 7,1 0,25 0,61 646 0,49 305 -62 0,51 407 -211 8,79 3,54 25,4 2003 2002 2003 2003 2003 2003 2003 04 30 2003 04 24 2003 04 30 2003 04 30 2003 05 27 2003 04 16 05 27 2003 04 17 04 23 05 27 04 30 04 15 05 27 up up 2 2 s tt tt tt į ðv ðv ðv 3 3 3 3 3 3 3 kp+s kp+s kp+s 3 3 3 D D D D agIII D D D ðv+D ðv+D D D D 3 3 D D 214 400 838 839 220 216 218 837 1399139813971346 1348 10,7 1350 1,53 1,53 1210 22294 27733 17818 19230 16439 2,82 ė
ė 1,88
ė ė v-t ų n v-t v-t ū ų ų Postas Nr. Gr. Indeksas Data k nai ū ū
Karajimiðkis Kri Gudži Kurkliai Kupiðkio v-t Kupiðkio Duset 1349 1352 8,03 Ici
2 3 ) –D (D devono Virðutinio–vidurinio
72 4 priedas Addendum 4 ė 94 91 91 70 95 81 93 66 Cl31 86 95 87 89 58 Cl36 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Ca49 Mg42 Ca46 Mg30 Na24 Ca36 Mg31 K25 Na22 Mg35 K27 Na20 Mg38 K25 Mg23 Na43 Mg43 Ca30 Mg43 Ca20 Mg51 Ca47 Mg30 Ca55 Mg35 Mg34 Ca33 K25 Mg34 Mg57 Ca27 Mg57 Ca41 Mg35 0,355 0,378 0,337 BM Formul BM 4 NH 0,493 0,225 28 38,7 0,222 0,338 48,1 0,201 0,469 30,6 40,1 2,54 58 30,1 2,04 Na K Ca Mg 13,4 3,6 37,8 32,6 2,96 0,264 3 ,9 129 12,6 23,4 35,3 0,453 0,52 974 9,8 3,6 24,6 37,8 6,66 0,246 28,8 13,2 77,8 1,45 10,7 8,75 NO 2 0 0,443 8 2,18 0 0 17 9,3 62 0 0 43,7 10,1 27,6 43,4 0,82 0,325 NO 3 394 0320 0 0 29,8359 2,54 77,6 30,8 0 1,04 HCO 4 SO 52,5 0,921 44,4 10,3 29,4 9,1 344 46,9 47,5 307 0 40,7 0,194 0,41 99,1 4,5 3,2 1,6 2,4 7,1 1,9 2,35 7,48 10,8 3,36 4,86 3,36 6,76 6,01 1,41 2,02 1,24 4,21 4,32 2,24 4,16 5,83 2,24 3,38 4,82 13 5,4 248 6,28 17 0,37 5,37 29,4 0,167 214 7,68 -179 7,16 4,34 10,4 16,5 272 0 0, -234 7,6 5,95 13,4 0,317 -212 7,82 El. Eh pH BK PS Cl 8,79 -90 7,13 8,49 27,7 363 0 90,8 2 –––7,68 O 0,2 555 -284 8,29 4,95 25,4 0,4 345 0,3 605 0,5 29,8 73 0,39 407 0,47 409 2,37 663 181 7,64 7,23 0,52 0,55 876 53 8,62 4,07 104 62,4 290 0 1 0,24 423 4,57 9,1 5,4 316 0 0,921 0,22 588 -228 8,17 5 28,1 6,6 346 0 0 47,8 9,62 33,2 40,7 2,36 0,342 0,33 611 -117 0,390,61 6,41 571 12 4,1 1,15 702 -85 7,08 8,12 9,1 11,6 467 0 1,83 6,66 2,5 99 38,7 0,12 0,404 0,35 2003 04 24 2003 04 23 2003 04 23 2003 04 23 2003 04 17 2003 04 17 2003 04 17 2003 04 24 2003 04 24 2003 05 27 2003 05 27 2003 04 15 2003 04 24 up up up up 2 2 2 2 s tt į ðv up 3 3 3 2 D D agIII D D ðv+D ðv+D ðv+D ðv+D fgIIIgr agIII–II agIII–II agIII–II 3 3 3 3 D D D D 16 63 64 73 62 433 451 452 453 940 942 943 434 437 1851 1852 1211 1208 1268 21889 17591 11908 io
č ė lio lio 1,57 ė nava v-t ū ų Postas Nr. Gr. Indeksas Data i č
ė
Lan Naujamies Oreliai Obeli Kurkliai 1209 v-t Radviliðkis 3,79 Nemun
2 3 ) –D (D devono Virðutinio–vidurinio
73 4 priedas Addendum 4 ė 82 84 78 91 92 75 Cl21 78 96 90 87 95 94 88 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Mg30 Ca27 K25 Mg30 Ca40 Mg25 K20 Ca40 Mg25 Ca55 Mg40 Ca49 Mg39 Ca46 Mg42 Ca36 Mg26 K25 Ca36 Mg26 Ca52 Mg33 Ca47 Mg32 Ca51 Mg35 Ca52 Mg40 Ca56 Mg29 Ca33 K25 Mg34 Ca48 Mg31 0,278 0,312 BM Formul BM 4 0,18 NH 0,106 0,303 35 0,129 0,413 42,2 0,12 0,424 33,9 0,234 0,433 40,2 0,194 0,442 31,2 0,313 0,447 62 28,5 0,079 0,286 81 34,6 0,263 0,412 106 44 0,106 107 91,2 35,2 0,187 0,414 61,2 37,7 0,194 0,36 5,62 2,18 63 30,7 9,07 1,71 69,6 38,6 0,153 4,4 0,54 65,2 28,5 Na K Ca Mg 32,3 10,9 3 1,47 13,8 3,12 102 1,27 47,1 10,6 60,2 3,42 21,7 3,88 91,6 NO 2 0 1,96 8,88 0,31 0 1,56 18,8 1,87 0 1,6 20,5 NO 3 294 0362 0,39 5,6 0 0,221 9,2 HCO 4 SO 22,7 258 0 40,8 22,7 358 0 0 9,1 6,6 490 0 29,4 64,9 37527,3 62,4 0 402 0 10,7 37,6 417 0 – 4 3,5 2,46 5,61 1,57 1,88 7,77 2,72 2,42 2,24 4,93 2,72 9,71 0,92 6,21 3,11 1,23 5,22 4,87 3,14 3,38 2,15 2,46 6,15 18,7 32,6 366 0 0,885 16,2 5,44 11,7 25,2 294 7,458,91 16,9 22,7 450 63,7 37,6 396 0,477 8,13 10,7 17,8 480 0 3,39 16,8 2,9 50 7,42 5,6 11,7 El. Eh pH BK PS Cl 724 -69 7,24 6,69 663 -5 7,17 7,45 2 O 0,6 1,1 754 52 6,74 0,2 702 -263 7,69 6,31 0,48 457 -90 7,45 6,33 458 0,25 434 -297 8,31 5,67 24,7 4,1 0,31 529 1221 7,86 6,65 10,4 0,4 0,64 555 94 7,16 0,91 861 59 6,98 0,610,33 888 -83 7,22 6,890,33 711 -173 50,9 7,11 0,75 776 -71 6,96 8,56 0 33,8 8,12 82,6 2003 04 17 2003 04 15 2003 04 15 2003 04 15 2003 05 06 2003 04 16 2003 04 16 2003 05 27 2003 04 23 2003 04 17 2003 04 17 2003 05 06 2003 04 23 up up up up up up 2 2 2 2 2 2 ðv žg up 3 3 2 kp+s III–II 3 agIII D D D ðv+D ðv+D ðv+D ðv+D ðv+D ðv+D fgIIIgr D 3 3 3 3 3 3 D D D D D D 487 944 8273 2002 1854 1187 1074 1075 6371 17909 12980 19904 ag 12641 13267 14011 19269 16717 1,88 ė ė
ė
ė
ė ė ė s v-t ė ų s 2,26 v-t v-t ė žio I v-t I žio v-t ų ų lio v-t ė ius ų n ė č Postas Nr. Gr. Indeksas Data ė
Pand Panev Tauj Žeimi Ramygalos v-t Suba Šventas Tauragn Trinkuðk Akmen Širvint Oreliai
3 2 2 3 – D P ) –D (D devono Virðutinio–vidurinio
74 4 priedas Addendum 4 ė 85 91 84 80 80 74 Cl24 71 Cl24 43 Cl41 94 85 88 85 96 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO K48 Ca28 Ca56 Mg27 Na43 K30 Na43 Ca40 Mg29 Ca58 Ca26 Mg25 Na31 Ca37 Mg26 Na21 K34 Mg31 K29 Ca34 Mg29 Ca32 K21 Mg38 Mg44 Ca42 Mg44 Ca35 Mg32 Ca51 Mg23 0,251 BM Formul BM 4 NH 0,325 0,497 0,167 0,408 0,072 0,144 0,258 0,351 10 0,658 0,216 37,9 0,31 0,516 51,1 0,269 0,409 39,3 0,901 0,392 59,7 0,29 0,878 55,9 0,153 0,468 62,4 33,9 0,091 0,385 74,6 31,4 2,58 0,415 8,51 12,6 15,1 2,34 Na K Ca Mg 30,3 6,18 110 30 25,9 23,5 71,6 23,7 9,07 0,7 35,6 10,3 16,2 10,7 65 33,5 3 0 51,8 14,1 28,8 0 13,6 2,82 60,4 6,33 48,2 4,58 84,2 1,61 24,2 9,07 70,4 3,33 140 20,3 74,2 2,99 14,9 3,35 89,4 NO 2 0 3,59 28,5 6,64 0 0 44,6 6,34 NO 3 247 0 0 72 HCO 4 50 316 0 0 5,4 120 0 0 SO 42,6 356 0 8,85 12 136 372 0 179 240 322 0 22,7 52,5 363 0 30,8 20,2 154 0 9,38 6,6 472 0 34,8 37,6 458 0 – 1,88 5,02 3,45 0,92 2,99 16,7 5,38 4,69 1,38 8,31 10,1 8,07 2,24 12,4 11,5 11,1 3,81 3,13 3,32 9,04 3,21 1,51 3,47 5,9 10,7 54,9 368 6,3 17,4 0,4 475 El. Eh pH BK PS Cl 938 -60 7,24 7,32 685 -228 7,78 4,67 783 -72 7,21 7,96 16 92,1 409 0 7,08 330 110 6,66 3,84 843 78 6,89 9,06 1695 -159 7,32 8,61 2 O 0,25 224 -181 7,93 2,62 22,7 0,69 735 -166 7,17 5,52 33,5 5,05 0,47 588 79 7,26 6 17,4 3,12 0,65 0,38 0,38 89 -590,41 7,16 0,51 603 68 7,25 0,45 722 154 6,99 7,72 0,75 738 107 8,23 1,87 13,4 2,9 0,49 2003 06 13 2003 06 13 2003 06 12 2003 05 06 2003 05 06 2003 05 07 2003 05 06 2003 05 07 2003 05 09 2003 05 07 04 25 2003 05 06 – 2003 04 24 st 2 2 2 2 2 2 žg 3 3 3 J P P P P P P gIII D mIV D mIVgr 178 245 4803 3332 1515 2864 4644 16297 11362 11516 10925 22617 mIV 18597 25395 21428 25388
ė
ė ė ė ė
ė ė ė I v-t nai 2003 2,82 ų ė v-t dos II v-t s v-t ų ė ė Postas Nr. Gr. Indeksas Data
Grinkiðkio v-t Juodkrant Klaip Kraži v-t Kretingos Kurtuv Papil Endriejavo v-t Mažeiki Gruzdžiai Daubariai
3 2 ) –D (P devono Permo–virðutinio
75 4 priedas Addendum 4 ė 84 89 86 84 86 68 Cl20 90 81 79 84 93 91 67 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 Ca52 Mg30 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Ca56 Mg34 Ca31 Mg37 Ca49 Mg25 Ca28 Mg40 K36 Ca29 Mg26 Ca22 K37 Mg24 Ca40 Mg34 Ca56 Na25 Ca59 Mg25 Ca53 Mg23 Ca48 Mg30 Ca57 Mg30 0,405 0,369 BM Formul BM 4 1,62 0,167 NH 0,099 0,149 0,072 0,133 0,058 0,27 0,207 0,35 29 0,112 0,477 30,9 0,201 0,319 24,2 0,112 34,3 0,174 0,412 100 32,6 0,451 0,406 32,2 23,5 7,1 0,218 79,8 27,7 0,222 0,344 59,6 2,96 93,6 3,88 80 30,2 0,112 10 2,6 18,8 16,5 Na K Ca Mg 4,66 2,6 33 10,2 20,5 1,89 39,4 1,2 7,13 0,7 58 21,3 3 2,52 1,18 22,4 14,6 32,3 2,68 15 5,14 59,8 1,29 45,7 16,9 51,4 5,18 NO 2 0 0 8,33 2,96 0 0 10 3,16 0 1,98 14,4 2,9 NO 3 404 0 30,3 HCO 4 50 397 0 11,4 5,4 131 0 0 SO 20,2 128 0 0 40,1 94,2 0 0 9,38 89,6 13,4 62,4 288 0 13,4 6,6 371 0 44,2 89,6 256 0 – – – – 1,5 0,9 1,88 1,66 3,48 0,96 4,17 4,17 3,03 3,45 1,51 0,77 2,42 2,77 1,05 2,78 4,39 0,92 3,76 10,9 0,77 7,67 16 27,7 436 3,54 24,1 11,6 212 6,48 12 32,6 375 0 3,37 19,1 6,26 13,4 32,6 342 7,21 7,82 4,34 109 – 6,95 2,07 15,6 64 7,29 5,63 -120 8,91 2,49 13,4 El. Eh pH BK PS Cl 754 -6 422 69 7,36 4,65 14,7 37,6 252 0 588 101 7,39 2 –– – O 1,6 220 0,42 6,34 0,41 815 -57 7,42 5,39 0,48 655 -68 7,04 5,37 0,54 510 -54 7,3 5,53 0,43 218 -190 8,19 2,3 13,4 4,41 559 40 7,36 2,87 632 166 7,080,34 6,66 18,7 4,43 0,81 354 -153 7,62 2003 05 07 2003 05 07 2003 04 24 2003 04 11 2003 04 24 2003 04 25 2003 04 25 2003 05 06 2003 05 06 2003 05 20 2003 05 20 2003 05 07 2003 05 20 žg 3 st st žg žg žg 3 3 3 3 3 Pg lgIII D D D D D + D aIV + aIV lgIIIgr lgIIIgr 2 agIIIgr agIII–II P 296 203 254 639 641 640 204 205 8495 8594 8323 agI 17301 25382 19635 22274 22571 16201 17276
ė ė ė
ė ė
ė ė v-t ) v-t 3,29 ų ų ų n s v-t s v-t ė ė ė ų Postas Nr. Gr. Indeksas Data
Raseini Šeduvos v-t Ylaki Šventosios v-t Šventosios Tytuv Žagar Ruðupiai Ruðupiai v-t Skuodo Vertininkai Aukðtakalnis Plung (Noriðki
3 2 ) –D (P devono Permo–virðutinio Kz–Mz
76 4 priedas Addendum 4 27 3 ė 95 93 95 80 94 96 87 73 Cl27 85 74 93 93 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Cl72 Ca49 Mg31 Ca43 Mg27 Ca57 Mg21 Ca32 Mg50 Ca37 Na33 Mg23 Ca37 Na33 Na44 Mg23 K21 Mg23 Na44 Ca38 Mg37 Mg46 Ca39 Mg46 Ca50 Mg35 Mg44 Ca41 Mg44 Na54 Ca40 Mg41 Ca48 Mg34 0,586 0,602 BM Formul BM 4 0,18 0,507 1,12 0,329 NH 0,739 0,345 0,326 0,295 0,072 0,434 29 0,343 0,243 36,9 0,091 0,386 46,8 12 42,7 0,773 0,444 57,3 0,249 1,034 52,8 32,5 0,971 0,288 8,19 157 35 1,58 2,93 120 10 1,89 65,4 28 Na K Ca Mg 110 9 25,8 30 156 5,7 48,2 22,2 1,03 0,571 12,2 2,41 62 45,2 29,1 4,41 70 26,2 27,7 2,41 97,8 18,6 4,28 67 63,3 3 0 0 0 10 1,50 44,4 13,3 34,5 2,5 62,8 5,18 156 6,28 153 NO 2 0 0,992 13,5 2,5 NO 3 557 0 0 21,3 HCO 4 91 404 0 11,6 5,4 412 0 0 0,4 373 0 1,98 SO 10,3 334 0 0 13 42,6 647 0 25 9,1 11,6 430 0 485 17,8 307 0 100 2,9 469 0 11,7 4,1 513 0 40,2 59,9 20,8 32,6 209 0 16 6,6 4,8 2,2 4,55 30,8 7,39 3,41 4,55 1,73 2,51 2,82 2,46 11,3 5,12 5,63 2,39 1,79 7,06 2,51 4,68 6,63 2,68 15,2 3,84 3,11 5,31 7,8 20,2 314 3,75 33,7 6,6 433 0 1,9 -164 9,21 8,55 48,2 -128 6,99 8,39 El. Eh pH BK PS Cl 2030 -91 7,13 12,3 2 O 0,5 629 -141 7,35 5,57 11,7 0,56 487 -144 7,31 0,39 0,37 791 -132 7,4 6,81 10,4 0,34 592 160 7,271,45 5,65 420 -53 7,36 4,6 9,38 0,45 779 702,98 7,17 1019 110 7,380,45 4,23 1021 -110 6,720,17 10,7 262 0,35 685 -92 7,09 6,17 0,42 859 0,35 1012 -115 6,65 9,84 2003 04 08 2003 05 14 2003 04 10 2003 05 08 2003 04 10 2003 04 09 2003 05 14 2003 05 21 2003 05 21 2003 04 09 2003 04 11 2003 04 10 2003 04 10 1 2 2 2 2 K K K K III–II agIII agIII agIII cm + K lgIIIgr lgIIIgr 2 agIII–II K 8 9 255 144 289 350 858 859 290 2481 5957 ag 22553 agIII 25386 25384 22572 22573 10756 13700 25383 22575 ė
ė io č ų dos v-t džio ė ū ū R
iamies Postas Nr. Gr. Indeksas Data v-t ė ų č
ų ė ė
Druskinink v-t Kalvarijos Griðkab Kap Balsiai Aukðtakalnis II v-t v-t v-t Dusia Iðdagiai Kazl Giž Kainozojaus–mezozojaus (Kz–Mz) Kainozojaus–mezozojaus
77 4 priedas Addendum 4 ė 85 55 Cl24 85 62 Cl38 53 Cl28 96 90 95 95 74 Cl22 73 Cl27 96 70 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO K61 Mg21 Ca40 Na29 Mg22 K36 Na27 Ca43 Na45 K28 Na45 Ca66 Mg24 Ca 47 Mg32 Ca28 Na25 Mg32 Ca23 Mg23 Na43 Na37 Ca32 Na37 Ca38 Na23 Mg22 Ca38 Na23 K60 Ca23 Ca61 0,3 0,221 0,269 BM Formul BM 4 0,85 0,429 NH 0,072 0,268 0,379 0,174 0,336 24 0,167 0,612 14,8 1,85 0,389 37,5 0,814 0,416 11,1 20,7 0,052 99 18,9 0,058 0,457 87,4 24,1 0,099 0,416 50,8 36,3 0,072 0,407 19,7 38,6 19,9 29 56 13 27,2 24,7 Na K Ca Mg 120 12,6 37 14,3 5,18 1,23 71,6 15,4 32,6 3,72 47,6 16,8 3 0 59 5,7 71,6 0 21,5 4 91,2 0 120 4,5 55,8 34,2 0,78 0,54 2,18 118 9,18 90,6 NO 2 0 1,13 41,6 7,44 0 83,2 23 2,55 01,61 0 3,36 53,3 5,39 NO 3 96 0 8,85 10,3 HCO 4 0,4 462 0 0 SO 59,9 10,3 368 40,1 178 0 32,1 16,5 260 0 0 151 2,9 427 0 10,7 4,1 442 0 10,4 12,8 475 0 97,5 2,9 449 0 8 3 2,5 6,4 4,5 4,4 2,37 2,07 9,48 0,96 2,69 13,2 2,09 7,03 8,04 8,32 2,99 0,92 3,76 2,31 6,45 33,1 8,32 3,56 2,82 6,34 12 10,3 463 6,49 77,7 22,7 260 5,52 57,6 30,2 339 4,65 14,7 45 279 0 0 1,33 –7,38 -73 7,66 3,39 18,7 -175 7,98 3,02 12 -115 7,74 3,76 21,4 El. Eh pH BK PS Cl 705 -41 7,38 4,79 776 -137 7,01 7,63 1198 -41 7,11 6,49 2 –– O 0,45 2,81 994 112 7,24 6,22 382 128 7,54 4,84 13,4 0,54 0,36 0,53 695 129 6,99 0,67 769 -119 7,3 0,65 1056 -59 6,960,79 5,6 711 0,46 557 0,52 448 0,48 303 35 5,86 2,84 24,1 0,426 2003 04 10 2003 05 14 2003 05 08 2003 05 21 2003 05 14 2003 05 14 2003 05 15 2003 05 28 2003 04 09 2003 05 21 2003 05 07 2003 05 21 2003 05 08 1 2 2 2 2 1 3 J K K K K K gIII cm + K lgIIIgr mIVgr agIIIgr 2 K 603 292 lgIII 282 110 283 300 2384 8716 Pg 5897 1304 1048 18590 11294 25355 12053 16067
ė ė 1,5 ė ė ė v-t ė ė io v-t ų č v-t v-t v-t ų v-t ų ų ų i Postas Nr. Gr. Indeksas Data ėč
Kudirkos Kudirkos Laugali Lauksargi Lazdij Lek Marijampol Mikužiai Kudirkos Kudirkos Kintai– Vilkmedžiai 84 82 Naumies Naumiestis Kybart Kainozojaus–mezozojaus (Kz–Mz) Kainozojaus–mezozojaus
78 4 priedas Addendum 4 ė 83 90 Cl21 78 95 84 88 89 Cl20 78 94 64 Cl48 51 92 82 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 Ca74 Ca64 31 Ca41 Mg37 K66 Ca23K66 Ca57 Mg23 Ca22 K25 Na29 Mg26 Na 42 K36 Ca36 Mg42 Na 44 K23 Ca54 Mg37 Na 44 K29 Mg31 Na26 Ca20 K23 Mg31 Ca 49 Mg43 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO BM Formul BM 4 Na K Ca Mg NH 3 NO 2 NO 3 HCO 4 8 2,8 7,2 1,5 1,5 3,2 3,2 1,85 1,52 1,88 1,29 4,17 37,8 2,96 2,82 0,94 0,92 3,89 3,38 1,69 7,97 5,31 12,9 10,8 3,51 1,88 El. Eh pH BK PS Cl SO 2 0,3 421 -152 7,51 4,53 16 25,2 227 0 2,39 10,9 2,55 64,2 16,1 0,16 0,251 0,4 634 -115 7,5 4,31 29,4 4,1 369 0 0 58,5 8,88 39,4 28,52,1 0,18 569 0,354 117 7,13 6,02 18,2 59,9 290 0 4,43 8,89 0,86 72 29,5 0,075 0,339 0,24 187 -2440,17 8,33 2,41 667 -286 8,5 2,86 14,7 1,6 95 14,7 1,6 0 461 0 0 3,33 2,04 25,4 0 13,90,48 113 0,18 12,6 7,48 27,6 0,109 -178 18 6,98 4,56 1,15 24,1 112 190 0 9,74 6,48 39,4 70,8 12,5 6,05 0,376 5,19 300 2030,95 7,6 388 4,17 50 7,39 4,72 10,7 27,7 165 10,7 7,8 0 219 2,01 1,33 0 2,040,45 70,4 1,93 617 8,1 1,29 188 0,0990,39 0,7 7,17 0,006 4,17 637 64 18,5 -540,45 0,064 7,7 551 2,43 0,215 -82 26,8 7,19 2,9 5,95 3690,39 50,9 14,81 2,9 0 690,52 10,4 7,28 337 6,17 6,6 0 509 0 -94 59,1 357 7,13 8,88 39,6 4,43 5,87 36,7 0 107 242 0,052 15,9 0,983 17,8 30,4 0,349 11,1 20 438 2,93 0,112 11,7 55,2 20,2 0,392 38,9 0 0,546 326 0,315 0 0 191 17,3 0 70 32,5 8,5 0,855 0,5 0,791 63 33,1 0,429 0,301 2003 05 21 2003 05 21 2003 05 15 2003 05 08 2003 05 21 2003 05 08 2003 05 15 2003 05 15 2003 05 08 2003 04 11 2003 05 14 2003 04 08 2003 04 09 2 2 1 1 K lgIV agII–I lgIIIgr agIIIgr agIIIgr agIII–II 90 103 104 286 299 1051 1305 1306 8693 agIII–II 2492 agIII–II 4410 21244 K 25358 25365 25366 20019 K 25357 20302 K 25234 aIV ė
ė ė ė v-t ė ų v-t v-t ų v-t gi ų gia i Postas Nr. Gr. Indeksas Data O ų ė ė ga lia i ū
Šaki Pag Mikužia i 1050 Prien R Se irij Pag Priekul Še lme nta Kainozojaus–mezozojaus (Kz–Mz) Kainozojaus–mezozojaus
79 4 priedas Addendum 4 ė 87 77 85 90 84 95 85 91 94 83 92 83 83 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Ca59 Na33 Na64 Ca43 Mg30 Ca56 Ca49 Mg42 Ca51 K31 Ca56 Mg26 K29 Mg21 Na34 Na69 Ca63 Ca61 Mg25 K49 Na30 Na35 K35 Na35 0,463 BM Formul BM 4 0,63 0,09 0,404 NH 0,129 0,433 0,139 0,272 33 0,158 0,407 8,7 0,085 0,438 20,8 30,5 0,12 0,466 15,1 0,072 0,52 106 19,4 0,139 0,413 40,5 40,4 13,4 0,371 0,434 58,8 30,6 0,072 0,274 41,8 17,9 0,133 0,206 5,5 126 36,2 1,88 Na K Ca Mg 10,6 3,16 109 26,8 5,33 4,28 75,4 11,2 3 17,7100,8699 2,04 47,1 5,71 119 1,83 96,6 13,7 40,6 NO 0,735 154 8,02 18,6 2 0 0 101 16,9 0 0 107 29,4 0 11,8 5,55 12,7 0 7,17 5,55 1,37 0 1,24 17,3 2,22 NO 3 402 0 0 152 4 11,2 17,4 427 462 0 0 11 HCO 4 5,4 SO 32,6 41732,6 0 238 2,08 0 15,1 12 42,6 456 0 12 5,4 459 0 29,9 54,9 322 0 37,5 62,4 462 0 9 3,9 6,4 4,4 1,5 8,4 1,9 1,25 2,96 3,45 3,29 2,37 1,94 3,12 8,38 2,51 8,32 6,07 11,7 3,29 6,45 2,46 0,94 7,27 2,98 3,73 25,4 0,424 3,12 16 2,1 450 5,45 136,88 22,7 267 23,4 37,6 391 3,56 20,1 2,9 204 7,78 1,99 46,9 0,4 6,69 9,26 49,4 1,6 211 6,94 7,64 10,7 El. Eh pH BK PS Cl 7,5 182 7,3 4,53 918 132 8,07 1,64 729 136 7,01 7,65 2 O 0,63 711 4,79 414 160 7,19 0,57 0,52 724 150 6,75 7,39 425 207 6,77 4,68 9,38 0,45 782 91 7,22 7,18 0,32 680 135 7,25 0,45 866 -65 0,47 0,56 0,52 733 151 7,31 0,45 730 68 0,45 321 -37 7,66 2003 05 20 2003 04 09 2003 04 08 2003 04 09 2003 05 20 2003 05 15 2003 05 08 2003 04 10 2003 05 15 2003 05 20 2003 05 08 2003 04 09 2003 05 14 1 1 2 1 3 J K K III–II III–II lgIII cm + K cm + K lgIIIgr 2 2 K K 942 agII 5524 10954 22564 25235 aIV 25233 aIV 18335 25232 aIV 25083 ag 25390 25399 25398 25391 18292 16966 ag
ė ė
ė
v-t ė
ų ė s v-t ė ė ė
v-t ė s v-t ų Postas Nr. Gr. Indeksas Data ė laukio laukio 5,02 kðnos v-t č ė
Smalinink Staki Šeðup Šilut Skaudvil Šv Vertimai Vilkijos v-t Vai Šelmenta Šelmenta Simno v-t Simno Kainozojaus–mezozojaus (Kz–Mz) Kainozojaus–mezozojaus
80 4 priedas Addendum 4 40 3 ė 91 81 88 87 64 Cl22 94 78 91 71 92 93 91 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO Cl48 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Mg45 Ca28 K22 Mg45 Ca59 Mg38 Ca51 Mg46 Ca65 Mg25 Ca48 Mg26 Ca67 Mg27 Ca48 Mg32 Ca48 Mg28 Ca44 Mg24 Na21 Ca44 Mg24 K46 Na32 Ca44 Mg51 Ca58 Mg33 Ca26 Na27 Mg36 0,277 0,155 BM Formul BM 4 0,82 0,224 NH 0,064 0,0859 0,207 0,631 29,7 0,622 0,443 36,7 0 0,286 28,1 0,044 0,319 28,9 0,072 0,274 121 29,6 0,194 0,479 197 64,7 0,153 1,128 35,6 15,2 0,412 0,396 95,4 39,1 0,085 0,469 2,6 64 22,6 0,153 2 1,71 10,8 10,8 Na K Ca Mg 16,7 2,54 165 38 33,1 2,21 27,6 23,4 1,44 15 0,112 3 0 31,6 3,96 89,2 0 6,29 3,26 0,55 52,6 2,21 3,5 2,04 81,2 NO 0,921 1,44 0,48 52,4 0,996 2 0 0 99 24,6 0 0 8,33 0,86 0 3,1 111 9,86 0 1,47 30,5 2,5 NO 3 301 0 2,05 21,2 HCO 4 0,4 250 0 0 131 430 0 SO 22,7 53,3 0 0,735 13 30,2 287 0 6,7 7,8 168 0 38,8 55,9 15,3 431 0 8,04 14 359 0 10,7 25,2 308 0 – 2,2 1,6 2,4 7,1 1,5 2,2 2,2 5,05 12,9 18,7 2,15 3,41 1,76 4,93 8,16 0,92 5,54 5,33 1,67 4,55 1,88 4,59 1,48 2,82 3,03 21,4 1,6 395 15,2 294 240 417 7,98 35,1 82,2 365 5,05 13,4 3,17 0,19 9,561 18,2 67,3 466 186 6,66 1,43 10,4 158 6,88 11,4 62,9 El. Eh pH BK PS Cl 868 -274 8,07 6,89 443 56 7,26 5,64 2 4 1281 O 0,32 6,57 2,53 819 65 6,61 4,37 37 1,36 2117 -46 7 0,97 590 -160 7,220,53 6,36 720 -92 7,45 0,37 505 -67 7,18 0,4 0,42 381 -257 8,3 3,3 10,7 0,54 445 -40 7,4 4,99 0,24 636 49 7,4 0,51 249 -55 7,56 2003 04 10 2003 04 2003 04 10 2003 04 15 2003 04 25 2003 04 24 2003 05 28 2003 04 15 2003 05 28 2003 05 28 2003 05 13 2003 05 13 2003 05 08 2 III–II IIIgr K III–II III–II IIIgr agIII fgIIIgr 9941 8834 ag 9145 agI 1648 4361 agI 22577 ag 25370 g 18433 ag 18712 ag 20650 agIII 16632 agI 15969 agI 25393 27732 25367 ė ė
ė ė s1,48 ė io v-t ė ė č ų v-t v-t i iai v-t ų ų č č i v-t ų č Postas Nr. Gr. Indeksas Data ų
ė
Daug Digrai Dubi Aukðtadvario Dieveniðk Bobenys Žemai Naumies v-t Žuvintas Žuvintas Babt Didžiasalio v-t Eiðiðki
(Kz–Mz) (Q) Kvartero
81 4 priedas Addendum 4 ė 90 90 94 85 84 83 88 83 93 74 88 77 90 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Ca52 Mg39 Ca51 Mg22 Ca47 Mg44 Ca37 Mg33 Ca68 Mg27 Ca85 Ca71 Mg26 Ca45 Mg31 Ca44 Mg37 Ca44 Mg44 Ca57 Mg33 Ca47 Mg46 Ca81 BM Formul BM 4 NH 7,9 0,18 0,284 3,7 0,079 0,134 43,7 0,18 0,525 41,3 0,129 0,352 15,1 0,072 0,266 30,9 0,139 0,32 18,5 0,439 0,277 27,8 0,386 0,219 27,2 2,27 0,256 19,8 0,855 0,229 64,8 32,4 0,052 0,348 76,2 18,4 0,12 0,249 84,4 29,5 0 0,38 Na K Ca Mg 3 0 2,7 0,06 66,6 0 0,5 0,19 42,2 0 0,54 1,20 47,4 16,8 1,81 47,4 0,5 2,6 0,78 46,4 2,6 5,18 1,23 67,8 4,21 47,9 5,12 81,4 1,46 12,2 1,37 67,8 1,74 22,6 3,35 69,6 1,53 1,94 1,23 94,8 NO 2 0 0 11,2 3,49 0 1,17 2,83 0,48 0 36,7 10,6 1,04 NO 3 HCO 4 SO 12 0,4 297 0 18,7 52,5 542 0 10,4 52,5 237 0 24,7 32,6 338 0 11,7 35,1 187 0 18,7 47,5 292 0 9,38 5,4 144 0 18,7 12,8 289 0 17,4 59,9 19910,7 15,3 0 232 0 5,2 9,2 1,2 2,67 4,35 9,37 0,62 11,7 11,9 1,19 3,68 2,07 8,34 5,54 9,23 6,46 0,92 4,77 2,34 14,7 6,88 15,5 1,54 15,7 1,93 5,9 14,3 37,6 369 5,32 9,38 2,9 275 6,64 27,3 42,6 296 El. Eh pH BK PS Cl 918 -50 7,26 7,66 610 -66 7,05 6,78 197 116 7,04 2,41 2 – 386 -149 7,43 3,99 O 0,47 5,92 142 7,03 0,47 0,41 429 -150 7,5 0,35 409 -141 7,59 4,57 0,51 0,32 541 -235 7,67 5,38 0,95 290 129 6,68 4,6 0,47 482 -218 7,424,35 4,99 624 224 6,99 0,45 0,45 542 -221 7,67 5,92 0,43 369 -183 7,7 4,6 2003 04 2003 05 15 2003 05 13 2003 04 2003 04 11 2003 05 09 2003 04 15 2003 05 09 2003 04 2003 05 13 2003 05 09 2003 05 28 2003 05 28 III–II III–II agIII agIII gIIIgr fgIIIgr fgIIIgr agIIIgr agIIIgr 352 374 333 715 761 682 38,7 336 335 2182 ag 2370 1447 1677 21847 agI 27079 agIII 14348 agI 26063 agIII 18516 ag 25387 25394 ė ė ė v-t
ė ų ė
v-t ė ų v-t n ų ė Postas Nr. Gr. Indeksas Data n ū
Lentvario v-t Jaði v-t Jiezno Margiai Jusiai Jusiai Eržvilko v-t Jurgionys Marcinkoni Kojeliai Elektr 713 Kvartero (Q) Kvartero
82 4 priedas Addendum 4 ė 88 69 83 94 93 94 91 81 83 80 84 74 Cl21 86 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 Ca45 Mg40 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO Ca56 Ca60 Mg30 Ca62 Ca54 Mg21 Ca34 Mg54 Ca45 Na29 K24 Ca23 Mg35 Ca52 Mg43 Ca41 Mg44 Ca42 Mg57 Ca35 Mg28 K26 Ca35 Mg28 Ca46 Mg33 BM Formul BM 4 4,17 0,311 1,11 0,31 1,38 0,369 1,35 0,307 NH 0,242 0,376 0,222 0,227 0,363 0,207 43,5 0,099 0,522 54,5 0,576 0,528 30,7 0,039 0,292 34 28,5 0,026 0,213 64,4 31,9 0,214 0,289 38,4 25,2 0,072 0,243 24 3,42 84 20 Na K Ca Mg 21,4 4,62 84 14,5 1,19 1,4 53 16,2 18,1 2,61 85,8 10,8 18,8 3,01 68,4 29,7 1,84 1,81 31,6 30 48,1 4,62 63,8 7 3 0 54 11,8 58 0 13,4 1,53 57,4 2,92 33,4 13 90,6 NO 2 004,50,5 0 0 0,42 0,06 0 0 13,4 0,55 NO 3 HCO 4 0,4 352 0 0 7,8 335 0 0 1,6 439 0 0 1,6 252 0 0 1,6 284 0 0 SO 32,6 269 0 53,6 30,2 216 0 1,04 71 62,4 431 0 16 107 430 0 23,4 30,2 270 0 – 1,5 1,2 2,3 1,25 0,77 1,08 3,01 0,92 1,53 5,36 8,04 1,53 3,06 10,7 2,24 1,88 2,69 1,79 3,44 1,79 2,01 2,51 3,29 2,34 3,83 5,99 13 32,6 277 4,04 11,7 30,2 215 3,99 26 25,2 227 -162 8,41 5,38 30,8 El. Eh pH BK PS Cl 825 -109 7,38 8,1 2 O 0,68 458 -121 7,15 0,36 385 0,36 396 -171 7,55 3,98 16 0,27 572 -176 7,32 5,17 13,4 0,39 574 -151 7,3 5,86 13,4 0,33 671 -157 7,15 5,84 14,7 0,43 393 -161 7,4 4,04 13,4 0,31 525 -281 8,65 3,76 37,5 4,27 466 249 7,07 5,39 0,35 301 100 7,48 0,85 782 110 8,37 7,38 0,83 7,29 377 238 7,21 2003 04 08 2003 05 29 2003 05 29 2003 05 29 2003 05 29 2003 05 29 2003 05 29 2003 05 29 2003 04 03 2003 04 2003 05 28 2003 04 25 2003 04 03 3 J IIIgr aIVgr lgIIIgr agIIIgr agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II agIII–II 166 169 172 187 190 165 186 1082 1088 1083 1043 1087 1044 1742 4341 agI 10744 agI 18890 20848 agI 26368 f 25378
ė ė ė ė s ė v-t v-t s v-t in s v-t ų č ė ų ė nai nai
ū Postas Nr. Gr. Indeksas Data ė diðki ū
Pabrad Nemen R Mick Raseini Rokai Merkin 1084 v-t I Kvartero (Q) Kvartero
83 4 priedas Addendum 4 ė 71 91 95 92 73 88 94 83 85 51 Cl46 85 71 78 71 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 Ca57 Mg30 Ca59 Mg22 Ca42 Mg51 Ca46 Mg43 Ca68 Mg22 Mg55 Ca35 Mg55 Ca21 Mg55 Na41 K34 Na41 Ca46 Mg41 Ca36 K21 Mg38 Ca46 Mg31 Ca67 Mg22 Ca57 Mg32 Ca47 Na27 HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO HCO 0,351 0,193 BM Formul BM 4 NH 0,147 0,417 0,039 0,375 0,099 0,301 0,426 0,25 0,234 0,278 0,031 0,389 0,426 0,072 0,299 0,399 0,295 0,287 0,389 17,9 0,099 0,379 75,2 41,3 0,837 0,366 83,2 21,4 0,106 0,466 1 61,2 12 6,91 61,8 39,6 0,222 20 0,57 89,8 29 4,4 1,04 54,2 39,8 Na K Ca Mg 19,1 1,53 78,6 17,9 10,5 1,25 79,4 26,7 18,5 2,6 57,4 23,3 12,2 0,34 41,8 40,3 3 1,21 92 13 18,4 1,53 10,5 4,48 30 NO 2 0 0,912 15 1,37 0 5,31 55,5 2,22 NO 3 323 0 0 11,2 168 0 2,35 3,8 HCO 4 1,6 294 0 0 5,82 1,3 71,6 14 SO 42,6 31711,6 0 314 26,6 0 1,59 59,9 343 0 4,6 42,6 305 0 32,1 13,4 1,04 72,6 40,9 15,3 303 0 0 37,6 218 0 23,6 47,5 25052,5 0 143 0 0 47,9 12 50 2,2 7,8 3,9 4,5 1,1 1,9 5,2 3,81 3,12 3,01 2,34 1,91 1,57 1,85 0,78 1,25 1,69 0,92 2,77 6,63 3,35 0,75 2,68 4,08 2,04 2,39 347 0 7,15 13 10,3 416 7,66 4,04 10,7 17,8 72 7,27 6,87 49,5 48 7,07 5,98 11,7 240 7,01 6,16 20,8 127 7,39 4,78 26,8 El. Eh pH BK PS Cl 298 169 2 – O 0,41 714 0,38 485 -104 7,42 5,39 13,4 0,47 541 0,59 627 85 7,93 0,31 458 -227 7,71 4,72 8,04 0,55 687 -179 7,04 0,35 583 164 6,99 6,34 19,5 50 0,91 454 0,38 911 72 7,23 5,91 144 15,3 277 0,97 574 83 6,98 6,99 33,8 0,75 489 0,54 493 110 7,82 5,4 27,3 0,51 526 0,85 8,07 5,44 18,2 2003 05 02 2003 05 02 2003 04 15 2003 05 02 2003 04 2003 04 2003 05 13 2003 05 28 2003 04 2003 05 28 2003 05 07 2003 04 11 2003 04 11 2003 04 11 III–II agI agIII agII–I fgIIIgr fgIIIgr agIIIgr agIIIgr agIIIgr agIIIgr agIIIgr agIII–II 257 307 409 308 397 305 269 258 259 470 248 261 8873 ag 8781 agI 1975 2040 2041 12561 27736 11018 agI 25561 27737
ė 0,77 v-t ė ų ė (Alytaus 2,35 v-t ų ų i v-t ionys 1,25 č Postas Nr. Gr. Indeksas Data č na ų ė ė
Salant Rykantai Striel Šven Valkinink Zelv Trak Var Kvartero (Q) Kvartero
84 5 priedas Addendum 5
POÞEMINIO VANDENS GAVYBA GROUNDWATER EXTRACTION
Vandens kiekis Savivaldybė Vandeningojo horizonto pavadinimas m³/d Municipality Aquifer Total yield, m³/d 1 2 3
Akmenės raj. P2, D3žg 2311,6
Alytaus m. agII–I, K2 10476,5
Anykščių raj. agII, agII–I, D3šv+D2up 2170,5
Biržų raj. D3kp+s, D3šv+D2up 987,6
Druskininkų K2+1, K2 214,4 Elektrėnų agII–I, agIII–II, agIII 2009,7
Ignalinos raj. agII–I, agIII, D3šv+D2up 12650,8
Jonavos raj. P2, D3šv+D2up 5078,2
Joniškio raj. D3žg, D3kr, D3st, D3šv+D2up 2033,45
Kaišiadorių raj. agII–I, agIII–II, agIII, P2, D3šv+D2up 2145,8
Kalvarijos K2 62,4
Kauno m. aIV+agIII, agIII–II, aIV, K2+1+agIII 64603,7
Kauno raj. agIII–II, K2+1+J3 301,4
Kazlų Rūdos K2 547,5
Kelmės raj. P2+D3kr 152,7
Klaipėdos m. mIV, P2+D3kr, P2+D3žg 34069,3
Klaipėdos raj. J3, J2 2799,2
Kretingos raj. P2, P2+D3žg 1654,6
Kupiškio raj. D3kp+s, D3šv+D2up 1240,4
Marijampolės K2 32,1
Mažeikių raj. P2, D3žg 1263,4
Molėtų raj. agI, agII–I, agIII–II, agIII, D3šv+D2up 1684,2
Pakruojo raj. D3kr, D3st, D3šv, D3šv+D2up 2145,5
Palangos m. P2, P2+D3žg, D3žg, P2+D3fm 4756,6
Panevėžio m. D3kp+s, D3šv+D2up 19190,6
Panevėžio raj. D3kp+s, D3t, D3šv+D2up 480,1
Pasvalio raj. D3šv+D2up 1790,1 Plungės raj. agII–I, agIII 2816
Prienų raj. agIII–II, agII–I, agIII, K2+1 2162,8
Radviliškio raj. P2, D3st, D3kp+s, D3įs+tt, D3šv+D2up 2583,4
Raseinių raj. agIII, agIII–II, aIV+agIII–II, K2+1, J3, P2, D3st 1863,3 Rietavo agIII–II 10,52
Rokiškio raj. agIII, D3šv+D2up 1314,7
Skuodo raj. P2, P2+D3žg 817,1
Šakių raj. K2+1 25,1
85 5 priedas Addendum 5
1 2 3
Šalčininkų raj. agII–I, agIII–II, P2 839,8
Šiaulių m. P2, D3st 9211,8
Šiaulių raj. P2, D3st, D3kr 6966,4
Šilalės raj. agI, agII, agIII–II, agIII, K1, K2, J3 1952,3
Šilutės raj. K1, K2+1, T1 483,5
Širvintų raj. agI, agII–I, agII, agIII–II, agIII, D3šv+D2up 1477 Švenčionių raj. agII, agII–I, agIII–II 933,6
Tauragės raj. agII–I, agII, agIII–II, agIII, K2+1, J3 2938,7
Telšių raj. agII–I, agIII–II, agIII, P2, D3žg, P2+D3žg, 7345,3 P2+D3fm
Trakų raj. D2nr 50,4
Utenos raj. agII–I, agII, agIII–II, agIII, D3šv+D2up 6931,6
Varėnos raj. fgIII, P2 1911
Vilkaviškio raj. agIII–II, agIII, K2 2872,5
Vilniaus m. agII–I, agII, agIII–II, agIII, aIV+aII–I, D2nr 80125,8 Vilniaus raj. agI, agII–I, agIII–II 30540,5
Zarasų raj. agI, agII, agIII–II, D3šv+D2up 1090,1 Bendras / Total 344 115,6
86 5 priedas Addendum 5
LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2003 GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2003 Vilnius, 2004
Atsakingoji redaktorë J. Giedraitienë Redagavo D. Petrauskienë, A. Juškaitë Virðelio dizainas G. Markauskas Maketavo R. Norvaišienë
SL 1841. 2004 10 28. Tiražas 80 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.lt Viršelá spausdino UAB „Petro ofsetas“, Þalgirio g. 90, LT-2005 Vilnius
87