Alytaus Rajono Kraštovaizdžio Vertybių Tvarkymas Ir Apsauga
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos katedra Renata Sušinskienė ALYTAUS RAJONO KRAŠTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ TVARKYMAS IR APSAUGA Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Kraštotvarka Studijų programa: Žemėtvarka Akademija, 2009 2 Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikavimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 97-KB) Pirmininkas: prof. Algimantas ZAKEVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. Doc. Dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. Doc. Dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. Doc. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. Doc. Dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Mokslinė vadovė: Doc. Dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Recenzentas: Doc. Dr. Alfonsas Darbutas, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Katedros vedėjas: Doc. Dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Oponentas: Doc. Dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3 ALYTAUS RAJONO KRAŠTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ TVARKYMAS IR APSAUGA Santrauka Renata Sušinskienė Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir erdvę – miestus ir miestelius, kaimų vietoves, miškus ir vandenis, turi įtakos visuomenės gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Gamtinių procesų ir žmogaus ūkinės veiklos sąveikoje susikuria unikalus kraštovaizdis. Dėl žmogaus veiklos vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai ir gyvuotų vertingos ekologinės sistemos. Alytaus rajone yra 13 gamtos paveldo objektų bei 632 kultūros paveldo objektai: 67 archeologiniai, 395 istorijos (96 kapinėsir 246 bažnytinės knygos), 144 dailės, 23 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai. Analizės rezultatai parodė, kad daugumos Alytaus rajono gamtos paveldo objektų būklė gera ir patenkinama. Vykstant žemės grąžinimo procesams, savavališkų statybų invazijai, dėl žmonių žemo ekologinės savimonės lygio šios teritorijos gali prarasti vertybinį funkcionavimo pagrindą, skatinti didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio biodegradaciją. Dabartiniu laikotarpiu pagrindinis ekologų uždavinys yra apsaugoti kraštovaizdžio išteklius, mažinant ar visai sustabdant žmonių veiklą. Tačiau, objektyviai vertinant, kultūros vertybių apsauga turėtų būti vykdoma siekiant kraštovaizdyje esančias kultūros vertybes saugoti ir naudoti pritaikant jas rekreacijai, pažintiniam turizmui ir kitai veiklai. Alytaus rajone ir apskrityje rekreacija turi būti plėtojama, nes tai sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su Alytaus rajono unikaliomis gamtos ir kultūros vertybėmis, padeda vykdyti kultūrinę švietėjišką misiją, tenkinti Lietuvos gyventojų poreikius rekreacijai gamtoje. Pagrindiniai žodžiai: kraštovaizdis, gamtos ir kultūros paveldas. 4 MANAGEMENT AND PROTECTION OF LANDSCAPE VALUES IN ALYTUS DISTRICT Renata Sušinskienė Summary Landscape cover all territory and space of country – towns, small towns, country-side, forests, water, have influence to life of society and activity, he is a base of national identity and a part of life quality. In the interaction of nature and in human economical activity creates unique landscape. Because of human activity remain less territories, in which occur natural processes and exists valuable ecological systems. There are 13 objects of natural heritage and 632 objects of cultural heritage values: 67 archaeological, 395 historical (96 cemeteries and 246 ecclesiastical books), 144 object d’art, 23 architectural and 3 urbanity monuments. The results of analysis indicate, that the environmental boucle of the most natural and cultural objects are good or natural and comfortable. In the process of land privatization, building and facility creation, the intensive usage of forests, the lack of information, the loss of ecological consciousness, these territories can lose valuable functioning base, indicate biggest or smaller biodegradation of natural landscape. The principal credo of the contemporary ecologists is to protect landscape resources by means of human activity reduction and even its elimination, whereas the objective of the cultural values’ control is to protect cultural pieces in landscape by means of human effort attraction to use and handle them. Development of recreation and tourism make conditions for society to get know of natural and cultural heritage values of Alytus district help discharge cultural educative mission, help supply Lithuanian people needs in recreation outdoors. Keywords: landscape, natural and cultural heritage. 5 TURINYS ĮVADAS ....................................................................................................................................... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................ 8 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................... 18 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS .................................................................... 19 4. KRAŠTOVAIZDŽIO SANDARA........................................................................................... 20 4.1. Kraštovaizdžio klasifikacija .................................................................................................. 20 4.2. Gamtinis karkasas.................................................................................................................. 22 4.2.1. Alytaus rajono gamtinis karkasas....................................................................................... 22 4.2.2. Alytaus rajono kraštovaizdžio tvarkymo zonos.................................................................. 25 5. ALYTAUS RAJONO GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI.......................... 29 5.1. Alytaus rajono gamtinės geografinės sąlygos ....................................................................... 29 5.2. Alytaus rajono saugomos teritorijos...................................................................................... 31 5.3. Kraštovaizdžio draustiniai ..................................................................................................... 35 5.4. Gamtos paveldo objektai ....................................................................................................... 36 5.5. Kultūros paveldo objektai...................................................................................................... 39 5.6. Paveldo objektų, jų teritorijų apsaugos vertinimas................................................................ 48 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...................................................................................................... 52 LITERATŪROS SĄRAŠAS........................................................................................................ 53 PRIEDAI ...................................................................................................................................... 58 6 ĮVADAS Aplinkos grožis visada buvo ir bus labai svarbus tiek kaimo, tiek miesto gyventojams. Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir erdvę ― miestus ir miestelius, kaimų vietoves, miškus ir vandenis, turi įtakos visuomenės gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Tačiau žmonių neorganizuota, savanaudiška, vartotojiška veikla labai išsiplėtojo, nuskurdino kraštovaizdį. Sovietmečiu spartūs kraštovaizdžio pertvarkymai beveik sunaikino Lietuvos kaimo šaknis, nuskurdino istoriškai susiklosčiusį kraštovaizdį. Pasekmė ― suniveliuota, standartizuota, antiekologiška, gamybos poreikius tenkinanti aplinka bei nauja bedvasė, sumaterialėjusi bastūniškos gyvensenos žemdirbių karta. Sparčios kraštovaizdžio permainos kuriant ateitį turi išsaugoti praeities vertybes. Gamtinių procesų ir žmogaus ūkinės veiklos sąveikoje susikuria unikalus kraštovaizdis. Valstybės ir visuomenės priedermė yra išplėtoti aplinkos apsaugos, naudojimo, formavimo ir planavimo būdų įvairovę siekiant, kad kraštovaizdis būtų formuojamas pagal darnaus (subalansuoto) vystymo principus, taptų kokybišku žmogaus ir gamtinės aplinkos sambūvio rezultatu, tenkinančiu gyvenamosios, darbo bei poilsio aplinkos kokybės reikalavimus. Dėl žmogaus veiklos vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai ir gyvuotų vertingos ekologinės sistemos. Natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis (žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis). Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingų objektų, turinčių didžiulę ekologinę, kultūrinę, socialinę ir urbanistinę reikšmę (Šešelgis, 1991). Lietuvos kraštovaizdis tik sąlygiškai natūralus, kadangi dauguma miškų įveisti sodinant, pievos sukultūrintos, įsėtos melioruotuose plotuose, upių nuotėkis daug kur pakeistas jį reguliuojant, pastatytos užtvankos, o maži upeliai paversti melioracijos kanalais, todėl natūraliu sąlygiškai vadinamas toks kraštovaizdis, kur dominuoja natūrali augalija. Siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams, aplinkos stebėjimui, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, jų išsaugojimo idėjas šalyje įsteigta saugomų teritorijų sistema