Alytaus kraštas Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! Punia Butrimonių sen. Raižiai Rumbonys Punios sen. Pivašiūnai Alytaus sen. Pivašiūnų sen. Kriokialaukio sen. Simno sen. Alovės sen. Alovė Daugų sen. Miroslavas Nemunaičio sen. Miroslavo sen.

Makniūnai

Raitininkų sen.

Alytaus kraštas. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! Alytaus kraštas – tai Alytaus miestas ir rajonas – nuo seno garsėja gamtos grožiu, tyvuliuojančiais ežerais, srauniais upeliais, savo nepakartojama istorija, kultūra, nuoširdžiais ir vaišingais žmonėmis. Čia gausu uni- kalių, vienintelių Lietuvoje gamtos, archeologijos, architektūros ir urbanistikos paminklų, apgaubtų įvairiausių Alytaus turizmo VISIT ALYTUS legendų. informacijos centras Čia puikiai praleisti laiką gali kiekvienas: mėgstantis aktyviai pramogauti, ramiai poilsiauti, norintis papildyti S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, žinių bagažą, išmokti dzūkiškų amatų ar kulinarijos paslapčių ir skaniai bei sočiai pavalgyti. Todėl geriau LT-62137, Alytus, vieną kartą atvažiuoti, pamatyti ir išbandyti nei daug kartų apie tai girdėti! tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703 Kaip atvykti? Alytaus miestą ir rajoną geriausia pasiekti autotransportu. Iš ir Kauno galima atvykti šiais [email protected], krašto keliais: 130 Kaunas–Prienai–Alytus, 128 Naujieji –Daugai–Alytus (išsukus iš www.alytusinfo.lt kelio A4 Vilnius––Gardinas), 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus. Į rytus nuo Alytaus 220 ir 128 kelius kerta 129 kelias Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė. Į Alytų atvykti traukiniu negalima. Iki Alytaus yra nutiesta krovinių gabenimo geležinkelio atša- ka, kuria keleiviniai traukiniai nevažiuoja. Dizainerė Jovita Jankauskienė Atstumas nuo: Kauno – 66 km, Vilniaus – 105 km, Lazdijų – 46 km, Druskininkų – 60 km. Nuotraukų autoriai: J. Baranowski, Z. Baubonis, G. Bernatavičius, E. Dovydėnas, Artimiausi oro uostai: tarptautinis Vilniaus oro uostas – 106 km, Kauno oro uostas – 86 km. D. Jakubavičius, A. Karlonas, V. Kozorez, V. Kuchalskis, A. Lavrėnovas, A. Lisinas, Artimiausios geležinkelio stotys: Vilniaus – 105 km, Kauno – 56 km, Šeštokų – 45 km. B. Malaškevičiūtė, R. Paškauskienė, A. Pranaitis, A. Purvinytė, Ž. Sinkevičius, Z. Stankevičienė, J. Struckienė, M. Šematulskis, Z. Šilinskas, G. Tamošiūnienė, L. Valentaitė-Gudzinevičienė bei Alytaus miesto viešasis transportas organizuojamas mikroautobusais. Alytaus r. savivaldybės administracijos, Alytaus TIC, Daugų, Kančėnų, Pivašiūnų amatų kiemelių Alytaus rajono miestų, miestelių ir kaimų gyventojai keliauja autobusais ir mikroautobusais, kurie archyvų nuotraukos. išvyksta iš Alytaus autobusų stoties. 3 ĮDOMIAUSI OBJEKTAI Punios piliakalnis Vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Pu- nios piliakalnis stūkso Nemuno ir Punelės Aukščiausias Lietuvoje pėsčių jų ir galima išmatuoti savo meilę. Ant šešių žymų, santakoje. Pasakojama, jog ant Punios pilia- dviračių tiltas išdėstytų kas 40 metrų, išvardytos meilės pagal kalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, Aristotelio filosofiją rūšys. Įrodyti savo meilę vadinta Pilėnais. 1336 m. čia įvykęs garsusis Aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčių- mylimam ar artimam žmogui galima nunešus Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nu- jų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žymin- tarę verčiau žūti liepsnose, nei pasiduoti kry- pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvu- čios ribos. žiuočiams į nelaisvę. sio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – Tiltą puošia V. Kančiausko skulptūra „Obels Archeologai, kruopščiai ištyrę piliakalnį, nu- 240 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birže- žiedas“. statė, kad XIII–XIV a. ant jo stovėjusi pilis, lio­ 4 d. Tiltas sujungė abiejų miestą dalijusio Dainų slėnis, Alytus kuri buvo sudeginta, XV a. jos vietoje pastaty- Nemuno krantų dviračių takus. GPS: 54.393116, 24.081376 (WGS) ta nauja. Tačiau neprabėgus nė amžiui sudegė ir ši. XVI a. pab. čia pastatyti nauji dideli rū- XIX a. II p. stiprinant vakarines Rusijos im- mai. Vėliau jie tiesiog sunyko. perijos (tuo metu dabartinė Lietuvos teritorija Butrimonių miestelio fontanas buvo užgrobta carinės Rusijos) sienas, į Alytų, 2019 m. Butrimonyse buvo atidaryta rekons- Punia, Alytaus r. kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis truota vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. GPS: 54.512252, 24.091558 (WGS) geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pa- Išskirtinis atnaujintos aikštės akcentas – fon- statytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo Alytaus kraštotyros muziejus tiltas, kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. kolbos formos, viduje sukasi didžiulis van- Modernios ir interaktyvios Alytaus kraštoty- Važiuojamoji tilto dalis buvo skirta traukinių dens sūkurys. Per fontano sieną srūvantis van- ros muziejaus ekspozicijos išradingai pasako- ir vežimų eismui. duo sukuria nepakartojamą vaizdą. Sutemus ja krašto istoriją. Miesto inteligentų iniciatyva Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. besi- fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis. muziejus buvo įkurtas 1928 m. Šiandien čia traukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Išgražėjusi Butrimonių aikštė tapo visų pa- saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laiki- mėgta poilsio vieta. Čia įrengtos žaidimų aikš- istorinė, etnografinė ir archeologinė medžia- nąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis telės vaikams, sūpuoklės, lauko muzikos ins- ga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki trumentai, vandens gertuvė, žavesio suteikia Lietuvos rajonų. Alytaus kraštotyros muziejui 1926 m., vėliau buvo išardytas. senosios aikštės simbolis – 58 tonas sveriantis priklauso ir keletas filialų. Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramo- , ant kurio 1999 m. buvo iškaltas už- Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai moki- gų entuziastai – nuo jo organizuojami visa- rašas „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklauso- niams ir suaugusiems. mybę“, ir medinė skulptūra „Lietuvaitė“ (aut. me pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirma- A. Judickas). (https://ropejumping.lt). Ant prieigose pa- dieniais nedirba. Vytauto g., Butrimonys, Alytaus r. statytos plieno rožių širdelės drąsiai galima Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 315 51 990, kabinti meilės spyneles. Šis Alytaus tiltas – GPS: 54.500997, 24.252714 (WGS) www.alytausmuziejus.lt vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais GPS: 54.397854, 24.050482 (WGS) Alytaus piliakalnis Alytaus piliakalnis – tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, kurio papėdę puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakal- nio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskai- čiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyvenęs kunigaikštis Alyta pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Vietos pilį užpuolė kryžiuočiai.

4 5 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ĮDOMIAUSI OBJEKTAI

Kovoje krito daug karių. Alyta prasiveržė iš bokšto, šalia, Žuvinto ežero pakrantėje, yra kryžiuočių apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, mokomasis pažintinis takas su paukščių ste- kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, paslėpė bėjimo bokšteliu. Moksleivių užsiėmimams ją ir grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. įrengta gamtos klasė. Mirgrausėlė sužinojusi taip graudžiai verkė, Kampelių g. 10, Aleknonių k., Simno sen., kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Alytaus r., tel. +370 315 49 540, Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o šalia įsikū- www.zuvintas.lt rusį miestą – Alytumi. Ir šiandien, greta pilia- GPS: 54.457093, 23.640399 (WGS) kalnio, į Nemuną teka šis Mirgrausėlės ašarų upelis. Alytaus miesto sodas Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – XIV a. Rožynais garsėjantis Miesto sodas pačiame Šlaitai statūs – 25–30 m aukščio. Ant pilia- Alytaus centre suformuotas 1931 m. Iki šių 1887 m. pradėtą statyti I fortą anuomet sudarė kalnio stovėjo medinė Alytaus pilis, minima dienų išliko 1936 m. įrengtas fontanas su ba- Vidzgirio botaninio draustinio 1384 m. ir 1387 m. dvi dalys (antroji dalis neišliko). Tai geriausiai seinėliu, kuriame kadaise plaukiojo auksinės pažintinis gamtos takas išsilaikęs fortas iki mūsų dienų, kiti buvo su- Šalia piliakalnio įrengta poilsio zona su pavė- žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo su- Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha naikinti arba menkai išlikę. sinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštele, manyta įkurdinti parko vidury, kad būtų tarsi Vidzgirio miškas (1960 m. 388 ha paskelbta treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais. saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – botaniniu draustiniu) – unikalus gamtos kam- Fortą sudaro trikampio plano užapvalintais kampais pylimas (aukštis 3–4 m), smaigaliu Piliakalnio g., Alytus tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia pelis, lyg natūralios gamtos sala Alytaus mies- nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame te. Vidzgirio miške auga didžiausias vientisas orientuotas į šiaurę. Pietų pusėje – trikampis GPS: 54.396871, 24.078962 (WGS) auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei keturi var- skroblynas Lietuvoje, veši plačialapiai bei įgilinimas. Pylimą supa negili fosa (gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos Žuvinto biosferos rezervatas diniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento griovų ir šlaitų miškai, ąžuolynai, maumedy- A. Smetonos garbei, 1933 m. – Baltijos šalių nas, didelę botaninę vertę turintys retieji auga- liniją). Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia vienybei, 1939 m. – K. Petrauskui pagerbti, lai, gyvena saugomos varliagyvių ir vabzdžių Tai vieninteliai carinės gynybinės III klasės saugoma Lietuvos teritorija, įsteigta 1937 m. 2018 m. – Lietuvos šimtmečiui. rūšys. tvirtovės likučiai Lietuvoje (iš viso buvo pasta- 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauk- Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai skyrė 2009 m. draustiniui suteiktas Europos saugo- tytos tik dvi carinės tvirtovės: I klasės Kauno tas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir III klasės Alytaus). ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Bios- pasimatymus, dažniausiai – prie fontano. Me- mų teritorijų tinklo „Natura 2000“ statusas. feros rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, diniai parko suoliukai neretai būdavo išmargi- Tiems, kurie domisi gamta ir mėgsta vaikšti- Putinų g., Alytus, įrašyta į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) nami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į nėti, Vidzgirio botaniniame draustinyje įreng- GPS: 54.430666, 24.035779 (WGS) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą. šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės tas gamtos ir ekologinis pažintinis takas, su- kampelyje ar šokių aikštelėje. Moterties upelio pralaida Lankytojų centre susipažinsite su šio rezerva- pažindinantis su įspūdinga Vidzgirio miško to gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus gamtos įvairove. XIX a. pab., tiesiant geležinkelį nuo Pote- ir žiūronais galima stebėti paukščius nuo apžvalgos GPS: 54.394178, 24.047430 (WGS) Pulko g., Alytus ronių kaimo stoties iki geležinkelio tilto per Nemuną Alytuje, 1898 m. Muiželėnų miške GPS: 54.377705, 24.040220 (WGS) pastatyta pralaida (dažniausiai vadinama tune- Alytaus I fortas liu) Moterties upeliui. Sparninio tipo pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Jos ilgis 75,05 m XIX a. pab. carinė Rusija, tuo metu užgrobusi (61,94 m po sankasa), plotis – 3,17 m. Por- dabartinės Lietuvos teritoriją, ėmėsi stiprinti talai – tašytų stačiakampių akmenų. Pusaps- vakarines savo sienas. Alytus buvo paskelb- kritės arkos skliautas – geltonų molinių plytų, tas III klasės tvirtove. Mieste rekonstruoti ar grindys – akmeninės. Vidinis pralaidos aukštis naujai nutiesti plentai, užtikrinę greitą ir gerą iki skliauto viršaus skirtingas: aukštupyje aukš- susisiekimą su aplinkiniais miestais. Geležin- tis yra 5,03 m, žemupyje – 7,00 m. Pralaidoje keliu Alytus sujungtas su Suvalkais ir Vilniu- yra įrengta 10 kaskadų, kurių aukštis siekia mi. Pagal sudarytą keturių fortų tvirtovės pla- apie 0,2 m, mažinančių srovės greitį. ną pastatytos kareivinės, kuriose vėliau įsikūrė 4 tūkst. karių. Vakarinio portalo skliauto spynoje (sąvarinia- me akmenyje) iškalta data – 1897. Paskutinis

6 7 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ĮDOMIAUSI OBJEKTAI

datos skaitmuo perkaltas iš 6 ar 7. Sankasos aukštis virš pralaidos viršija 20 m. Muiželėnų miškas, Alytaus r. GPS: 54.389136, 24.100934 (WGS) Raižių mečetė Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. Pradėjęs valdy- ti Didysis (1392–1430 m.) totorius, kaip gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir pri- vilegijų. Raižių kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pab. – XVI a. pr. Manoma, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo me- četė. Šiandieninė pastatyta 1889 m. ir vienin- telė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų meče- tės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano, liaudies Lietuvos partizanų „Dainavos“ Balkasodžio koplyčia architektūros formų, ant dvišlaičio stogo yra apygardos štabo vadavietės Pastatyta apie 1887 m. buvusio dvaro kapi- nedidelis minareto bokštelis. 2010 m. netoli bunkeris nėse. Koplyčios viduje buvo altorius, langus mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas puošė vitražai, ant sienų kabojo paveikslai, Bunkerio maketą Punios šile atkūrė (1992 m. Vytautui Didžiajam (aut. J. Jagėla). Ta pačia ant palangės stovėjo Švč. Mergelės Marijos atstatytas, šiek tiek mažesnis už originalą) bu- proga prie mečetės sumontuoti J. Naviko su- statula. Grindys išklotos juodojo ir baltojo vęs partizanas, susprogdinus bunkerį išlikęs kurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo metlacho plytelėmis. Po koplyčia įrengtas lai- gyvas Juozas Petraška-Patrimpas. vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). dojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Po An- Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje. 1947 m. enkavedistams apsupus apygardos trojo pasaulinio karo pastatas buvo apleistas Vytauto g. 9, Raižių k., Punios sen., štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuo- ir neprižiūrimas, vagiami koplyčios daiktai, Alytaus r., tel. +370 686 56 801 lis ir 3 partizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo niokojama, išplėšti laidojimo rūsiai. Praėjusio GPS: 54.479942, 24.187726 (WGS) apsvaiginti granatomis ir suimti gyvi. amžiaus septintąjį dešimtmetį taip įsidrąsinta, Punios šile, kuris priklauso Nemuno kilpų re- kad mirusiųjų kūnai žiemą buvo išmesti ant Memorialas „Nurimęs varpas“ gioniniam parkui, pokario metais buvo įreng- sniego. Buvusio dvaro savininko E. Domb- Tai vienas retų paminklų, į kuriuos galima įeiti. tas ne vienas partizanų bunkeris. Šiandien kovskio palaikus išgelbėjo teismo medikai. Stovi jis Alytaus Kurorto parko skvere ir tarsi tai vienas iš seniausių ir gražiausių Lietuvos Mumifikavęsi palaikai buvo perduoti Vilniaus sutelkia į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos miškų, jame auga aukščiausia Lietuvos pušis universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, rezistencinių kovų atminimo simbolius. Me- (43 m), storasis ąžuolas (kamieno apimtis histologijos ir antropologijos katedrai. Tai morialas skirtas politiniams kaliniams ir trem- 5,50 m), natūralia alėja išsirikiavę šimtamečiai, kol kas yra vienintelė­­ žinoma mumija Alytaus tiniams, Dainavos apygardos partizanams, Lietuvos kunigaikščių ir istorinių įvykių vard­ a­ is­ krašte. Kitų mirusiųjų­­ palaikų likimas kol kas taip pat 1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvos pavadinti ąžuolai. Šilas – patikima saugomų nežinomas. kariuomenės sukilėliams pagerbti. Memorialo augalų ir gyvūnų rūšių buveinė. Čia galima Šilelio g., Balkasodžio k., Miroslavo sen., autoriai – skulptorius S. Žirgulis ir architektas rasti skulptūrų parką „Žaltės slėnis“ – seno- Alytaus r. L. Adomkus. jo pagoniško tikėjimo interpretaciją. Nemaža­­­­ GPS: 54.261876, 23.980010 (WGS) Šiame skvere dar auga Atgimimo ąžuolas, dalis archeologijos ir gamtos paminklų yra šilo priešais jį pastatytas medinis kryžius-koplyt­ rezervato zonoje, kurioje be leidimo ar specia- stulpis, Sausio 13-osios aukoms atminti. listų palydos vaikščioti draudžiama. S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus Punios šilas, Alytaus sen., Alytaus r. GPS: 54.394115, 24.050380 (WGS) GPS: 54.516136, 24.082996 (WGP)

8 9 keturios duobės – tai 1916–1917 m. vokiečių PILIAKALNIAI kariuomenės mėgėjiškų kasinėjimų palikimas. Piliakalnio pietinėje ir pietvakarinėje papėdėje, už upelio, yra senovės gyvenvietė. Alytaus karšte yra daugiau kaip 30 piliakal- nių, jų skaičius metams bėgant tik didėja, nes Stakliškių g., Gerulių k., Butrimonių sen., archeologai, vykdydami ekspedicijas, kaskart Alytaus r. atranda naujų. GPS: 54.531319, 24.270477(WGS) Radžiūnų piliakalnis Kaukų ir Obelytės piliakalniai Piliakalnis su gyvenviete stūkso Nemuno kai- Netoli Miroslavo, Peršėkės upelio kairiajame riajame krante, prie nuostabių Kirmijos upelio krante, yra Kaukų ir Obelytės piliakalnių kom- šlaitų, pačiame Vidzgirio botanikos draustiny- pleksas, kurį sudaro skirtinguose kaimuose je, kuris garsus ne tik ypatinga augalų įvairove, atsidūrę du piliakalniai, papilys ir papėdės gy- bet ir savo gamtiniu taku, vedančiu iki pilia- venvietė. Pagrindinis Kaukų piliakalnis įreng- kalnio. Pasak padavimų, piliakalnį supylė du tas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje broliai kunigaikščiai, kad galėtų apsiginti nuo Bambininkų piliakalnis Įsimylėjęs jis vieną vaidilutę, pasižadėjusią gy- aukštumoje. Dešiniajame krante – aukštumos priešų. venti skaistybėje, ir ją vedęs. Tada ant jų kri- kampe – įrengtas kitas piliakalnis, šiandien Bambininkų piliakalnis taip pat žinomas Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – tusi dievų bausmė ir jie su šventove įgrimzdę jau beveik sunykęs ir apaugęs medžiais, žino- Ąžuolų Rago, Dembavaragio arba Ąžuolinių II tūkst. pr. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. į kalną. Ir dabar ten gyveną. Iškilsią kartu su mas Obelytės vardu. Papilio nemaža teritorija vardais. Legenda pasakoja, kad ant jo palaido- Neseniai greta šio piliakalnio buvo atrasti dar šventove pasaulio pabaigoje. Žmonės jiems užsodinta sodu ir apstatyta sodybos pasta- tas paskutinis šios apylinkės Perkūno garbin- atminti kalną apsodino rožėmis ir vadino jas tais. Manoma, kad čia žmonių gyventa dar du piliakalniai – Radžiūnų piliakalnis ir Ra- tojas Demburis. Jam dar gyvam esant buvusi džiūnų II piliakalnis. piliarožėmis. I tūkst. p. m. e. pab. Aplink šiuos piliakalnius iškasta duobė, kurioje jį palaidojo. Čia pasibai- Netoli piliakalnių yra įsikūręs nuotykių parkas Dirmiškių k., Miroslavo sen., Alytaus r. žmonės rasdavo akmeninių kirvukų ir tikėjo gę jo vargai, todėl ir piliakalnį pavadinę Dam- stebuklingu jų poveikiu, kad šie turį gydančių „Tarzanija“. GPS: 54.277292, 23.932205 (WGS) bavaragiu. Spėjama, kad ant piliakalnio buvęs galių ir saugą nuo mirties. Vidzgirio botaninis draustinis, Alytus lietuvių aukuras. Gerulių piliakalnis Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas GPS: 54.374310, 24.005352 (WGS) Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – Piliakalnį, datuojamą I tūkst. vid. – II tūkst. pr., gyvavo nuo I tūkst. pr. iki XI a., kai buvo II tūkst. pr. Šlaitų aukštis skirtingose pilia- sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios ku- kalnio vietose skiriasi: vienur siekia iki 5 m., vadinamą Zamkumi, Zamkeliu, iš šiaurės, va- karų ir pietų juosia upelių slėniai. Šlaitai statūs, nigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. kitur – 6–7 m. 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 45 m il- Kaukų piliakalnį supa papėdės gyvenvietė. Ąžuolinių k., Simno sen., Alytaus r. gio ir 21 m pločio. Ją žiedu juosia 170 m il- Kaukų I k., Miroslavo sen., Alytaus r. GPS: 54.428113, 23.603616 (WGS) gio pylimas (1–4,5 m aukščio). Aikštelėje yra GPS: 54.352256, 23.784295 (WGS) Dirmiškių piliakalnis Piliakalnis įrengtas bevardžio upelio kairia- jame krante esančioje aukštesnėje vietoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės pietų kryptimi su kultūriniu sluoksniu. Ji iš visų pusių apjuosta 10–24 m pločio pylimu, kurio išorinis šlaitas yra iki 7 m aukščio. Pylimas gerai išlikęs, jam tvirtinti naudoti akmenys. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid.– II tūkst. pr. Nuo piliakalnio 350–450 m ats- tumu yra III–V a. pilkapynai. Ne vienas pilia- kalnio tyrinėtojas pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. Legenda pasakoja, kad čia gyvenęs gražus krivis. 10 11 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! PILIAKALNIAI

Papėčių piliakalnis Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pr. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pr. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Tarp Obelijos ir Metelio ežerų yra Papėčių piliakalnis – tai pailga 7–10 m aukščio kalva, Poteronių k., Alovės sen., Alytaus r. Rumbonių k., Alytaus sen., Alytaus r. datuojama I tūkst., nuo kurios atsiveria vaiz- GPS: 54.358671, 24.148968 (WGS) GPS: 54.472581, 24.051735 (WGS) das į didžiuosius Dzūkijos ežerus: Obeliją, Metelį ir Dusią. Senoliai pasakoja, jog pilia- Rumbonių piliakalnis Žilvios piliakalnis kalnio rytiniame šlaite buvo išlindęs grandi- Anot padavimų, Rumbonių vardas kilęs nuo Pupasodžio kaime, beržų apsuptyje, pasislė- nės galas. Vieną dieną susirinko žmonės ir senovėje šiame piliakalnyje stovėjusių puikių pęs Žilvios piliakalnis, vadinamas Pupasodžio. ją ėmė traukti. Grandinė trūko, galas įlindo į karalių rūmų su aukštu bokštu (bone). Le- Manoma, kad piliakalnis buvo gerai įtvirtintas piliakalnio vidų. Kas vėliau bandė tą grandinę genda porina, kad ant Rumbonių piliakalnio ir įėjo į lietuvių Nemuno gynybinę sistemą. ištraukti, tas būdavo įtraukiamas į kalno pože- stovėjusios pilies rūsiuose ėjo paslaptingi po- Legenda pasakoja, kad dėl bailumo buvo už- mius. Manoma, jog požemyje yra nugrimzdusi žeminiai urvai net po Nemunu. Jie vingiavo keikta septyniasdešimt čia tvirtovėje buvusių bažnyčia. keletą kilometrų ir jungėsi su Punios pilimi. kareivių, kurie Švento Jono naktį išeina ant Papėčių k., Miroslavo sen., Alytaus r. Ir Punios pilies kryžiuočiai nebūtų įveikę, jei kalno zuikiais pasivertę. Medžiotojai giriasi GPS: 54.314143, 23.797019 (WGS) nebūtų suradę šių požeminių kelių, kuriais šovę į tuos zuikius, bet jų kulka neimanti. Margirio karžygiai atsigabendavo sau maisto Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – Pivašiūnų piliakalnis ir ginklų iš Rumbonių pilies. Tačiau atsirado II tūkst. pr. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. išdavikas, susigundęs siūlomais turtais, ir pa- Greta Pivašiūnų prigludęs Pivašiūnų pilia- rodė priešams paslaptingus požemius. Jais Pupasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r. kalnis, pasak legendų, priklausęs Pilėnų ku- kryžiuočiai įsiveržė į Punios tvirtovę. GPS: 54.297792, 23.953746 (WGS) nigaikščio Margirio sūnui. Pasakojama, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvęs toks aukštas. Kai žmonės eidavo melstis, kartu nešdavo ir kepu- rę žemių. Melsdamiesi bei kepurėmis nešdami žemes pamažu ir supylė piliakalnį. Datuoja- mas I tūkst. Geriausiai piliakalnio forma išryš- kėja juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus. Pivašiūnai, Alytaus r. GPS: 54.460885, 24.366999 (WGS) Poteronių piliakalnis Poteronių piliakalnis dažnai vadinamas Milži- nų kalnu. Legenda pasakoja, kad ant piliakal- nio stovėjo pilis, kurios kunigaikštis perėjęs į priešų pusę. Jo sūnus sušaukė burtininkus ir prakeikė savo tėvą. Duktė, pamačiusi grįžtantį atgailaujantį tėvą, parodė jį savo broliui. Šis, įpykęs, kad nepavyko užkeikti tėvo, nužudė burtininkus ir krivius. Dievai pilį su sūnumi nugramzdino į kalną, o tėvas išėjo kovoti su priešais ir žuvo, mergaitė ilgai meldėsi. Nuo jos maldų (poterių) ši vieta ir gavo Poteronių vardą. Kalbama, kad vidurnaktį piliakalnio vir- šūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė, kūrendavo ugnį, verkdavo ir aima- nuodavo. Gaidžiams pragydus – pranykdavo.

12 13 BAŽNYČIOS

Bažnyčios mieste ir rajone būna atidarytos mi- apeinamas altorius. Įspūdinga interjero dalis – šių metu, kitu laiku dėl apsilankymo reikia tar- 15 medinių baltai dažytų skulptūrų su paauk- tis atskirai. savimais. Pivašiūnai nuo seno garsūs Žolinės atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę. Tomis Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos dienomis šią vietą aplanko tūkstančiai maldi- Ėmimo į dangų bažnyčia ninkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo Pivašiūnų bažnyčia yra įtraukta į popiežiaus 1639 m., kai buvo atiduoti Senųjų Trakų be- Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje. nediktinų vienuolynui. Po devynerių metų Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r., buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 m. sudegė. tel. +370 699 12 696, www.pivasiunai.lt Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta GPS: 54.460791, 24.372739 (WGS) minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia altorius, kuriame kabo Švč. Mergelės Mari- melstis. 1825 m. pastatyta šiandieninė Šven- jos paveikslas. Jį aplankę sekmadienį prieš Punios Šv. Apaštalo Jokūbo 1795 m. pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė čiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Šv. Joną arba bet kurią iš 7 dienų po šio sek­ yra liaudies architektūros formų, turi klasiciz- medinė bažnyčia. Didžiajame altoriuje yra bažnyčia madienio gali gauti visus atlaidus, o kitomis mo elementų, bebokštė, stačiakampio plano, stebuklingas Dievo Motinos paveikslas. Isto- Bažnyčia pastatyta 1863 m., vietoj prieš šeše- dienomis – užsitarnauti 300 dienų atlaidų. halinė, su šešių kolonų portiku. Ne vienas rija byloja, kad sudegus pirmosioms dviem rius metus sudegusios senosios. Jos architek- Altorius 1928 m. buvo privilegijuotas Vilka- pastebi, jog ji tarsi nedidukė medinė Vilniaus bažnyčioms išliko tik paveikslas. Padavimas tūra – baroko ir klasicizmo junginys. Pirmoji viškio vyskupo. bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma, arkikatedros kopija. pasakoja, jog jis atvežtas iš Turkijos ir yra ne- Bažnyčia 1655 m. buvo smarkiai nuniokota kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koply- paprastas, šventas ir turintis gydomųjų galių. Rumbonių kaimo kapinėse, esančiose šalia Rusijos kariuomenės. Ne ką gražiau pasielgė ir tėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atmin- Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas savo am- bažnyčios, galima apžiūrėti dailės paminklu prancūzų kariai 1812 m. Pradžioje bažnyčioje ti. Pasakojama, kad tuokart bažnyčią statyti žiumi, tapyba ir stebuklinga gydomąja galia paskelbtą grafaitės Juzefos Korevaitės kapo įkūrė ligoninę, o atsitraukdami išdaužė langus, prilygsta Aušros Vartų Madonai. Stebuklingas paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas balto marmuro antkapinį paminklą. Iki mūsų sulaužė suolus, apgadino vargonus. Bažnyčią Pivašiūnų bažnyčios Dievo Motinos paveiks- gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo ku- dienų išliko žinių, kad šį paminklą sukūrė žy- ne kartą niokojo gaisrai. Todėl pastatas keletą las sutraukia tūkstančius maldininkų. 1988 m. nigaikščio portretas. mus Varšuvos skulptorius Pijus Velionskis, kartų buvo kapitaliai remontuojamas. 1911 m. rugpjūčio 14 d. Jo Ekscelencija kardinolas Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta žiūrėdamas į Juzefos, mirusios 1908 m., išli- sumontuoti garsaus lietuvių meistro J. Gara- Vincentas Sladkevičius paveikslą vainikavo į Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje. kusią nuotrauką. levičiaus pagaminti vargonai. 1972 m., šioje popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna Kauno g. 1, Punia, Alytaus r., Nemuno g. 55, Rumbonių k., Alytaus sen., bažnyčioje tarnaujant kardinolui S. Tamke- ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Baž- tel. +370 315 68 680 Alytaus r., tel. +370 315 25 552 vičiui, Simne pogrindžio sąlygomis buvo nyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas GPS: 54.512021, 24.095688 (WGS) GPS: 54.466291, 24.054345 (WGS) pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Simno Švč. Mergelės Marijos Kreivoji g. 2, Simnas, Alytaus r., Ėmimo į dangų bažnyčia tel. +370 612 60 260 Pastatyta 1520 m. XIX a. Simne lankėsi ne GPS: 54.383633, 23.645463 (WGS) vienas užsienio renesanso tyrinėtojas, kad ga- lėtų pamatyti ir pasigerėti šiuo architektūros Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia perliuku. Tai seniausias statinys Užnemunėje Pirmoji medinė Daugų Šv. Marijos bažnyčia ir vienintelė bazilikinė kryžminio plano rene- buvo pastatyta apie 1393 m., Vytauto Didžio- sansinė bažnyčia Lietuvoje. XX a. pr. viename jo rūpesčiu. laikraštyje ji buvo apibūdinta kaip „panaši į 1858–1862 m. pagal architekto T. Tišeckio tvirtovę, storų ir aukštų sienų bažnyčia.“ Joje projektą pastatyta dabartinė mūrinė Daugų gausu meninę vertę turinčių sakralinės dailės Dievo Apvaizdos bažnyčia, kuriai būdingi kūrinių. Bažnyčioje yra Švč. Marijos Rožinės modifikuoti gotikos, klasicizmo ir baroko

14 15 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk!

stiliaus bruožai, joje yra ver- tingų meno kūrinių. Bažny- DZŪKIŠKI SKANUMYNAI čia bebokštė (nors projekte bokštai buvo numatyti, tačiau nepastatyti), todėl šalia pasta- Alytaus kraštas garsėja ne tik savo didinga pra- tyta varpinė. Šventoriaus tvo- eitimi, bet ir dzūkiškais patiekalais. ra akmenų mūro, su klasicis- Bulvinės bandos Punioje tiniais vartais. 1914–1928 m. Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje at- bažnyčios klebonu buvo Va- kurta XIX a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, sario 16-osios akto signataras galėsite išbandyti autentišką dzūkiškų bulvinių Vladas Mironas. bandų, grikinės babkos, razavų blynų kepimą Maironio g. 6, Daugai, bei susipažinti su advento ir gavėnios pasnin- Alytaus r., tel. +370 687 19 717 kiniais valgiais ir papročiais. Bandos kepamos GPS: 54.359933, 24.344216 iš tarkuotų bulvių: tarkis dedamas ant džio- (WGS) vintų kopūstų lapų ir šaunamas į duonkepį. Valgomos su „daryciniu“, kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. Ruginių miltų Alytaus krašte taip pat galima • Krokialaukio Kristaus Atsimainymo razaviems blynams pirkios svečiai patys susi- aplankyti šias bažnyčias: bažnyčia (pastatyta 1872 m., Žuvinto g. 8, mala senovinėmis girnomis. Krokialaukis, Alytaus r., • Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 315 68 244, 1818 m., Panemuninkėlių g. 7, Alytus, tel. +370 611 45 791 GPS: 54.435124, 23.764460 (WGS)) tel. + 370 682 68 176, GPS: 54.512501, 24.096967 (WGS) GPS: 54.404577, 24.057877 (WGS)) • Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1929 m., Vienuolyno g. 2A, • Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia Miroslavas, Alytaus r., Dzūkiški valgiai ir amatai (pastatyta 1830 m., Savanorių g. 5, Alytus, tel. +370 687 56 093, www. tel. +370 315 52 238, Pivašiūnuose miroslavoparapija.lt, GPS: 54.399019, 24.050574 (WGS)) Pivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta GPS: 54.331685, 23.895263 (WGS)) • Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūren- • Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos (pastatyta XX a. pr, kaip cerkvė, vėliau – toje duonkepėje išsikepti savo ruginės duonos Gimimo bažnyčia (pastatyta1904 m., Įgulos bažnyčia, sovietmečiu buvo Nemuno g. 25, Nemunaitis, Alytaus r., kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „buikele“ ir sandėlis, klubas, Atgimimo laiku grąžinta tel. +370 682 68 176, čia pat jo paskanauti. Norintiems pajusti dzū- tikintiesiems, Varėnos g. 24A, Alytus, GPS: 54.302194, 24.019245 (WGS)) kišką skonį bus pasiūlyta išsikepti ir paragauti tel. +370 315 51 019, bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, py- GPS: 54.383720, 24.054940 (WGS)) • Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia (pastatyta 1993 m., Bažnyčios g. 5A, Ryliškiai, ragų, pyragėlių, kūčiukų. • Alytaus Švč. Mergelės Marijos Raitininkų sen., Alytaus r., Krikščionių Pagalbos bažnyčia Senųjų amatų mylėtojai taip pat neliks nu- tel. +370 315 43 234, (konsekruota 2001 m., Jurgiškių g. 4, skriausti. Jie galės pasimokyti medžio dro- GPS: 54.217211, 24.012634 (WGS)) „Dzūkijos dvaro“ vaišės Alytus, tel. +370 315 25 552, žybos, puodžiaus amato, velti veltinius, pinti GPS: 54.399868, 24.010630 (WGS) • Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia įvairius dirbinius iš vytelių arba dzūkiškus ka- Greta nuotykių parko „Tarzanija“ įsikūrusio (pastatyta 1929 m., Santaikos g. 19, • Alovės Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta „Dzūkijos dvaro“ lankytojai kviečiami ne tik Santaikos k., Krokialaukio sen., Alytaus r., šikus (pintines), lieti žvakes, megzti raštuotas 1802 m., Alovėlės g. 28, Alovės k., Alovės skaniai pavalgyti, bet ir edukaciniuose užsiė- tel. +370 315 47 139, vilnones kojines ir pirštines. sen., Alytaus r., tel. +370 315 43 234, mimuose išmokti kepti dzūkišką bulvinę ban- GPS: 54.385357, 23.805409 (WGS)) GPS: 54.349889, 24.171938 (WGS)) Suvenyrų parduotuvėlėje net įnoringiausias dą, gaminti kūčiukus, kibinus. • Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia suras sau mielą rankų darbo daiktą. • Butrimonių Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1924 m., Birutės g. 8, Ūdrijos k., Tarzanijos g. 1, Radžiūnų k., Alytaus sen., (pastatyta 1926 m., Margirio g. 22, Trakų g. 33, Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen., Krokialaukio sen., Alytaus r., Alytaus r., tel. +370 647 77 506, Butrimonys, Alytaus r., tel. + 370 611 54 406, tel. +370 315 52 238, Alytaus r., tel. +370 692 11 229 GPS: 54.502185, 24.246847 (WGS)) www.dzūkijosdvaras.lt GPS: 54.439027, 23.877799 (WGS)) GPS: 54.460698, 24.374571 (WGS)

16 17 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! DZŪKIŠKI SKANUMYNAI

Duonos kelias Alovėje metu pasakojama, kuo šaltalankių uogos pa- našios į gintaro gabalėlius kaip su šaltalankiais Alovės amatų kiemelyje bendruomenės vi- atjauninti organizmą, stiprinti imunitetą ir suomeninė organizacija „Susiedai“ besido- išgydyti rimtus susirgimus. Užsiėmimų metu mintiems Dzūkijos krašto praeitimi siūlo galima ne tik paragauti, bet ir įsigyti sveikos, teatralizuotą mokomąją pažintinę programą ekologiškos produkcijos: saldainių-guminu- „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai kų, pyragų, keksiukų, giros, sulčių, uogienės, atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio pirkios arbatos. aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja užmin- kytos duonos kepalėlius, išsikepa ir išsineša Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., savo duonelę. Alytaus r., tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt Šiame amatų kiemelyje puoselėjamos ne tik duonos kepimo tradicijos, čia galima išmokti GPS: 54.384534, 24.130660 (WGS) kepti ir dzūkiškas bulvines bandas, pinti iš vy- telių, drožti iš medžio, iš vilnos velti veltinius Nuo grikių sėjos iki grikinės babkos ir lieti žvakes iš bičių vaško. Alytaus kraštotyros muziejuje galima išmokti Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., kepti grikinę babką, sužinoti grikių auginimo Alytaus r., tel. +370 678 34 109 ir vaistingųjų savybių paslapčių. Nederlinguo- se Dzūkijos smėlynuose auginami grikiai nuo GPS: 54.350525, 24.170315 (WGS) seno buvo Pietų Lietuvos gyventojų maistas Grikinės babkos Dauguose ir vaistas. Didžiulio ežero apsupto Daugų miesto ben- Teatralizuota edukacine programa „Į darbą druomenės visuomeninės organizacijos neskubėdamas, į karčemą pasibėgėdamas“, „Daugų kraštas“ amatų kiemelyje mokoma vykstančia karčiamoje, pristatoma karčiamų grikinės babkos kepimo ir pynimo iš vytelių istorija, bendravimo subtilybės, pramogos, paslapčių. valgiai. Vienas jų – „kugelis“, šventinis žydų patiekalas, kuriuo vaišinami edukacinės pro- Pergalės g. 2, Daugai, Alytaus r., gramos dalyviai. tel. +370 682 51 780 Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 607 81 825, GPS: 54.361225, 24.347131 (WGS) www.alytausmuziejus.lt Močiutės pyragas Kančėnuose GPS: 54.397765, 24.050511 (WGS) Kančėnų kaimo bendruomenės „Dėmesio Kilmingi burbuliukai centras“ edukaciniuose užsiėmimuose ke- pamas bulvių plokštainis, močiutės pyragas, Pažintinėje programoje po AB „Alita“ sužino- raugiama kmynų gira, natūraliomis, ekologiš- site, kaip gimsta putojantys vynai bei stiprieji komis medžiagomis mokoma marginti vely- gėrimai, turėsite unikalią galimybę pamatyti kinius margučius, veliami įvairūs gaminiai iš skirtingus gamybos procesus, sužinosite apie vilnos ir atskleidžiamos keramikos paslaptys. putojančių vynų gamybai naudojamų vynuo- gių kilmę. Gėrimų degustacijos metu susipa- Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., žinsite su kiekvieno degustuojamo gėrimo Alytaus r., tel. +370 698 40 768 istorija, kilme, gamybos technologija ir varto- GPS: 54.391163, 24.375135 (WGS) jimo tradicijomis. Miškininkų g. 17, Alytus, Gintarinė uoga – šaltalankis – ne tel. +370 682 68 967, www.alita.lt tik maistas, bet ir vaistas! Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukacinės programos, kurių

18 19 AKTYVIEMS Vandens batutų parkas Dauguose Įsikūręs jis nuostabiame Didžiulio (Daugų) ežere, Daugų saloje. Ekologiška ir švari aplin- Baseinas, kuriame treniravosi ka leis ne tik išbandyti jėgas ant batutų, bet ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė ramiai poilsiauti (galima apsistoti Daugų salos poilsiavietėje). Čia yra paplūdimio tinklinio, Alytaus sporto ir rekreacijos centras – vie- nintelis Lietuvoje daugiafunkcis pramogų ir krepšinio, futbolo aikštelės. Galėsite plaukio- sporto kompleksas, kuriame po vienu stogu ti vandens dviračiais, baidarėmis, pramogauti telpa ir sporto salių kompleksas, ir 50 m ilgio su vandens slidėmis ar kateriais. Jūsų paslau- aštuonių takelių tarptautinius ir olimpinius goms – paplūdimio baras, karšti užkandžiai. reikalavimus atitinkantis baseinas. Čia rengia- Tai tikrai unikali vieta poilsiauti ir leisti laiką mos įvairios tarptautinės plaukimo, penkia- su šeima. kovės, vandensvydžio varžybos, treniruojasi Maironio g. 119, Salos k., Daugų sen., ne tik Alytaus, bet ir kitų šalių sportininkai, Alytaus r., tel. +370 687 39 416, lankosi miesto gyventojai ir svečiai. Šalia ba- www.daugusala.lt seino įrengtas modernus pirčių kompleksas. GPS: 54.346069, 24.386573 (WGS) Kurį laiką šiame baseine treniravosi Lietuvos siuose kalneliuose, plaustu plaukioti Nemu- olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Greta yra ne. Parko pasididžiavimas ir išskirtinumas – Vandenlenčių parkas „Vivi Wake“ sporto arena, kurioje telpa per 5 tūkst. žiūro- „Drift kartai“. Vieninteliai Rytų Europoje vų. Sporto ir rekreacijos centrui taip pat pri- Alytaus Kurorto parke, Didžiajame Dai- šoninio slydimo Go kartingai. Parke rengia- klauso miesto stadionas su atnaujinta futbolo lidės ežere, Alytaus paplūdimyje, įsikū- mos įvairios edukacijos. Galima jodinėti žir- aikštės danga ir lengvosios atletikos takeliais ręs „Vivi Wake“ parkas kviečia vanden- gais ir poniais, rengti su jais fotosesijas. Yra bei modernūs teniso kortai. lentėmis išbandyti ežero bangas. Pirmas tiras, mobili pirtis, picerija, pavėsinės, pobūvių plaukimas – nemokamas! Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, ir konferencijų salė. Greta parko esančiame http://baseinas.asrc.lt „Dzūkijos dvare“ galima net tik pasivaišinti Didysis Dailidės ežeras, Alytus, GPS: 54.404242, 24.022132 (WGS) dzūkiškais patiekalais, bet ir apsistoti nakvy- tel. +370 612 39979, www.viviwake.com nės. Iš anksto susitarus galima nakvoti ir sa- GPS: 54.387556, 24.068394 (WGS) Nuotykių parkas „Tarzanija“ vose palapinėse. Parke, įsikūrusiame vaizdingame Nemuno Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Laisvalaikio zona Alytaus Jaunimo krante, galima pramogauti 7 įvairaus sunku- Alytaus r., tel. +370 671 80 500, parke mo trasose, įrengtose medžiuose, pajusti lais- www.tarzanija.lt, www.dzukijosdvaras.lt Jaunimo parkas įkurtas 1982 m. Po poros vą kritimą Mirties skardyje, pasileisti lynu per GPS: 54.367108, 24.009045 (WGS) metų grupė skulptorių jame sukūrė pirmąją Nemuną arba bandyti aplenkti vėją pašėlu- Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis sutei- kiančią parkui savitą veidą. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi užsienio autorių dovanotos skulptū- ros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselė- ti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengtos dvi dviračių kalnelių trasos, grilio zona. Parko g., Alytus GPS: 54.404933, 24.027689 (WGS)

20 21 ALYTAUS MIESTAS Archeologijos muziejus Muziejus įkurtas XVI a. skliautuotuose rū- siuose. Čia pristatoma Pietų Lietuva akmens Rašytiniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą pa- SENIEJI MIESTO PASTATAI amžiuje, jotvingių genties palikimas Alytaus minėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus var- regione. Galima susipažinti su Alytaus mies- das kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio Šv. Liudviko bažnyčia to kūrimosi pradžia bei pamatyti kasinėjimų pavadinimo Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Pirmą kartą bažnyčia pastatyta 1524 m. Jai metu rastus archeologinius radinius. Netoli Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) sudegus, 1818 m. iškilo mūriniai klasicizmo muziejaus yra Pirmojo Alytaus istorinė aikštė, teisė ir herbas – balta rožė raudoname fone. stiliaus maldos namai. Tai vienas seniausių susiformavusi dar XV a. Stepono Batoro Aly- Todėl šiandien Alytus dar vadinamas baltosios Alytaus pastatų. Bažnyčios varpinėje skam- tui suteiktoje savivaldos privilegijoje (XVI a.) rožės miestu. XIX a. Alytus paskelbtas III klasės ba garsiausio Lietuvos liejimo meistro Jono nurodyta šioje aikštėje miestelėnams pasista- tyti rotušę. tvirtove: pastatytos trejos kareivinės, trys tiltai, Delamarso 1669 m. nulietas varpas. Beje, šio supilti fortai, nutiesti plentai. Per Pirmąjį pa- meistro išlietas varpas Vilniaus Katedros var- Jiezno g. 2, Alytus, tel.: +370 607 81 776, saulinį karą Alytus tapo apskrities centru. Po pinėje praneša miestiečiams valandas. Legen- +370 315 51 990, www.alytausmuziejus.lt Nepriklausomybės kovų (1918–1920 m.) Aly- da byloja, kad J. Delamarsas liedamas varpus GPS: 54.403262, 24.065897 (WGS) tus buvo didžiausias apskrities miestas, regiono visuomet įdėdavo savo mylimosios plauką, kultūros ir švietimo centras. Jam buvo suteiktas todėl jų skambesys toks ypatingas. Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia kurorto statusas, kurį vėliau pakeitė pramonės Šv. Liudviko bažnyčia įtraukta į Šv. Jokūbo Bažnyčia pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. centro pavadinimas. Tačiau ir šiandien Alytus kelią Lietuvoje. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spal- patrauklus turistams, kurie pažintį su miestu Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu vingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių dažniausiai pradeda Rotušės aikštėje. Tai pa- reikia tartis iš anksto. grindinė miesto aikštė, kurioje tarpukariu šur- sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose muliuodavo turgus. Panemuninkėlių g. 7, Alytus, kapinėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose tel. + 370 682 68 176 už Lietuvos nepriklausomybę. Tarp jų ir Anta- GPS: 54.404577, 24.057877 (WGS) nas Juozapavičius, pirmasis karininkas, kritęs nuo bolševikų kulkos 1919 m. vasario 13 d. ant tilto Alytuje. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis iš anksto. Savanorių g. 5, Alytus, tel. +370 315 52 238 GPS: 54.399019, 24.050574 (WGS) Alytaus sinagoga Manoma, kad medinė sinagoga čia buvo pa- statyta 1856 m. XIX a. pab. jos vietoje iškilo mūrinė. XX a. pr. Alytų niokojo dideli gaisrai. Dabartinė sinagoga pastatyta 1911 m. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo su- sprogdinta, bet dėl netinkamos eksploatacijos stipriai nukentėjo sovietmečiu. 2016–2019 m. sinagoga buvo tvarkoma, restauruota sie- nų tapyba, pastatas pritaikytas visuomenės reikmėms. Kauno g. 9, Alytus GPS: 54.401036, 24.048025 (WGS)

22 23 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS MIESTAS

Įpusėjus statyboms mirė Kostas Zimavičius. Tolesniais statybų reikalais rūpinosi Ade- lė Zimavičienė. Baigtą namą alytiškiai pra- minė Zimavičienės mūru. Po metų visiškai įrengto namo patalpas savininkė išnuomojo krautuvėms ir draugijoms. Bet atmetė mies- to pasiūlymą viename aukšte įkurti modernų viešbutį. Per Antrąjį pasaulinį karą po vokie- čių bombardavimų pastatas atsitiktinai liko nesugriautas. Vilniaus g. 10, Alytus GPS: 54.398586, 24.047652 (WGS) Tarpukario Alytaus žydų gyvenimo liudininkės yra ir senosios kapinės: Šaulių namai Alytaus miesto žydų senosios 1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Anta- no Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvu- kapinės sio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių Kapinėse yra keli šimtai žydų kapaviečių, dau- namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus tu- guma jų be išlikusių maceivų. Manoma, kad rėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte laidoti šiose kapinėse pradėta nuo žydų įsikū- name buvo kalinami ir kankinami kovotojai už buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, rimo mieste XVIII a. iki 1941 m. Seniausias Lietuvos laisvę. valgykla bei veranda. Čia įsikūrusiame resto- antkapis datuojamas 1755 m. Prie namo yra keturi Atminimo akmenys (ša- rane vakarais grojo džiazas. Tai buvo vienas Medžiotojų g., Alytus ligatviuose ar gatvių grindiniuose įmontuotos iš geriausių ir prabangiausių miesto restoranų. GPS: 54.408785, 24.071360 (WGS) atminimo lentelės nacionalsocializmo aukoms Ir jeigu kavalierius į jį pakviesdavo panelę, tai įamžinti), skirti Mendeliui Bokšickiui, Šeinai reiškė, jog pakvips ne tik prabangiais patieka- Alytaus žydų senų jų kapinių dalis Bokšickienei, Saadiai Bahatui (Bokšickiui) ir lais, bet ir vestuvėmis. Antrame aukšte buvo Šios Alytaus žydų kapinės buvo dabartinės Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei). įsikūręs šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas Smėlio gatvės teritorijoje. Šiuo metu ant jų Vilniaus g. 27, Alytus muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietme- čiu čia veikė kultūros namai. Lietuvai atgavus stovi įvairūs statiniai. Kapinės visiškai su- GPS: 54.399798, 24.048433 (WGS) naikintos. Manoma, kad laidoti jose pradėta nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus nuo XIX a. I p. Seniausias antkapis datuotas Atminimo akmenys Alytuje taip pat šaulių rinktinei. 1852 m. skirti: S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytus Smėlio g., Alytus Verslininkui, visuomenės veikėjui GPS: 54.398586, 24.047652 (WGS) GPS: 54.398887, 24.043707 (WGS) Šmueliui Beiralui Pulko g. 1, Alytus Žalioji gimnazija Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta Namas su liūtukais GPS: 54.397642, 24.046546 (WGS) Šis gyvenamasis namas taip vadinamas todėl, 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pas- kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Mokytojui Hiršui Kalmanavičiui tato. 1925 m. gimnazistai atvėrė gimnazijos duris – rangovai iš Kauno, laimėję skelbtą sta- Namas pastatytas 1911 m. Tarpukariu šiame Užuolankos g. 30, Alytus name gyveno vienas žymesnių Alytaus visuo- tybų konkursą, pastatė ją iš buvusių carinių ka- menės veikėjų, advokatas Mendelis Bokšickis, GPS: 54.398337, 24.045601(WGS) reivinių. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai už- čia gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Zimavičienės mūras Izraelio menininkas. Prasidėjus Antrajam pa- siėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė. sauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko Vienas žymiausių tarpukario Alytaus namų – S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytus Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, GPS: 54.392691, 24.050091 (WGS) pavyko išsigelbėti ir sūnui. 1944–1953 m. šiame namas tarpukario Alytuje, pastatytas 1932 m.

24 25 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS MIESTAS

PARKAI ant suoliukų ir grožisi čia pražydusiomis saku- Kurorto parkas romis. Juk jos simbolizuoja meilę, trumpalaikį Alytus – vienas iš žaliausių miestų Lietuvoje. Kurorto parkas įkurtas 1930 m. natūraliame jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą Daugiau kaip 30 % jo teritorijos užima žalieji pušyne. Pasivaikščiojimo takais galima pasiek- ir artėjantį pavasarį; nes tai vienas iš pirmųjų plotai: parkai, skverai gėlynai, miesto teritorijoje ti Nemuno senvagėje susiformavusius Didįjį medžių, pražystančių kiekvienais metais. plyti Vidzgirio botaninis draustinis. ir Mažąjį Dailidės ežerus. Čia įrengti paplūdi- Bažnyčios g./Alyvų Tako g., Alytus miai, mediniai lieptai, dviračių takai, pavėsinės Senamiesčio skveras GPS: 54.399150, 24.048954 (WGS) su laužavietėmis, treniruoklių aikštelės ir po- Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų ilsio zonos. Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia Sakurų alėja J. Basanavičiaus g., Alytus buvę gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų 2016 m. Alytuje oficialiai buvo atidaryta sa- GPS: 54.394178, 24.050413(WGS) namai subombarduoti per pirmą vokiečių lėk- kurų alėja. Nuo tada kasmet Alytaus įmonės tuvų antskrydį. Po karo vietoj sugriautų namų miestui dovanoja sakurų medelių. buvo suformuota aikštė. Po 2012 m. rekons- Likiškių parkas Žalioji g., Alytus trukcijos skvere įrengtas margaspalvis fonta- Likiškių parkas yra vienas jauniausių miesto Skulptūra nas, kurį papuošė rašytojo J. Kunčino eilės. GPS: 54.399025, 24.043503 (WGS) parkų, pradėtas kurti ir sodinti 1994 m. Par- Pavasariais įvairaus amžiaus poros ilsisi skvere ke stūkso aukščiausia (165 m) kalva Alytuje. „Žiedas“ Šalia parko pastatytas vienintelis Lietuvoje (aut. T. K. Valaitis, paminklas 1979–1989 m. Afganistano kare 1982 m.). žuvusiems lietuviams. Pagerbiant šių žmonių Naujoji g., Alytus atminimą greta pasodinta ąžuolų giraitė. GPS: 54.403384, Jurgiškių g., Alytus 24.022185 (WGS) GPS: 54.400649, 24.011993 (WGS) SKULPTŪROS Po visą Alytaus miestą elegantiškai išsibarsčiu- sios daugybė įvairių skulptūrų. Vienos įamžina miestui ir šaliai svarbius įvykius, kitos yra pa- garbos ir atminimo ženklai, trečios priverčia žavėtis lengvumu ir grakštumu. Laisvės angelo paminklas Pastatytas 1929 m. (aut. A. Aleksandravičius). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikal- binęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir isto- rijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauta politiniais su- metimais. Šiandienis Laisvės angelas Alytų papuošė 1991 m. Skulptorius J. Meškelevičius atkūrė skulptūrą, o skulptorius J. Blažaitis – paminklo bareljefus. S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus GPS: 54.394028, 24.049393 (WGS)

26 27 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS MIESTAS

Skulptūra „Pavasaris“ Voveraitės Alsodra ir Sodriukas (aut. V. Jarutis, 1986 m.) (aut.: dailininkė I. Židonytė, skulptoriai Savanorių g. 6, Alytus A. Janušauskas ir J. Abdulskytė, 2019 m.) GPS: 54.397776, 24.050220 (WGS) Jotvingių gatvės skveras GPS: 54.396008, 24.042393 (WGS) Skulptūra „Jaunystė“ (aut. Š. Šimulynas, 1992 m.). Paminklinis akmuo „Normandija– Kauno g., Alytus Nemunas“ GPS: 54.409407, 24.028692 (WGS) Pastatytas 1981 m. ir skirtas legendinės pran- cūzų eskadrilės, kuri Antrojo pasaulinio karo Paminklas mokytojui Kaziui metais kilo į karines užduotis iš netoli esančio Klimavičiui aerodromo, atminimui. (aut. A. Pivoriūnas, 1989 m.). Lakūnų g., Alytus miškas amžinojo poilsio vieta tapo ir dauge- Pulko g., Alytus GPS: 54.410873, 24.068000(WGS) liui Alytaus krašto žydų. 1993 m. kovo 18 d. GPS: 54.392966, 24.045263 (WGS) Žydų memorialas po rekonstrukcijos Vidzgirio miške buvo atidengtas memorialas žydų aukoms atmin- Skulptūra „Patrimpas“ Per Antrąjį pasaulinį karą okupavę Alytų vo- kiečiai Vidzgirio miške šaudė ir bendruose ti. Memorialo ansamblį sudaro simbolinė (aut. J. Meškelevičius, 1994 m.) vaizduoja kapuose laidojo žydų tautybės žmonės. Re- Dovydo žvaigždė, 9 piramidės, žyminčios senovės baltų dievą Patrimpą. miantis rašytiniais šaltiniais, čia buvo žudomi žmonių palaidojimo vietas, obeliskas ir stela. Vilniaus g., Alytus daugiausia iš tuometinės Sovietų sąjungos Aukščiausiame memorialo kalnelyje stovin- GPS: 54.397897, 24.046244 (WGS) rytinių rajonų ir Čekijos atvežti žmonės. Šis tis skausmo paminklas – sulaužyta Dovydo žvaigždė – simbolizuoja sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus. Projekto autorė – architektė R. Vasiliauskie- nė, sulaužytos Dovydo žvaigždės autorius – skulptorius A. Smilingis. Pulko g., Alytus GPS: 54.377705, 24.040220 (WGS) Poeto Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parkas Greta vaikų poeto Anzelmo Matučio memoria­linio muziejaus augančiame pušyne žaismingai pabirusios medinės eilėraščių per- sonažų skulptūros. Jas dovanojo nuo 2012 m. kas dvejus metus vykstančio tarptautinio me- džio drožėjų simpoziumo, vadinamo vis kito poeto eilėraščių rinkinio pavadinimu, dalyviai. A. Matučio g., Alytus GPS: 54.397406, 24.052161 (WGS)

28 29 Butrimonyse galima pamatyti: DAUGAI ALYTAUS RAJONAS Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių • Išganytojo bažnyčią Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, 22 km į • Senąsias žydų kapines Alytaus rajonas, padalytas į 11 seniūnijų, įsi- į Urbanistikos paminklų sąrašą. Aikštę supa rytus nuo Alytaus, prie Vilniaus–Alytaus ma- XX a. pr. pirklių ir amatininkų namai. Unikali • Akmeninį kryžių popiežiaus Pranciškaus gistralinio kelio. Miesto simbolis – legendomis kūręs gražioje Pietų Lietuvos teritorijoje. Čia vizitui Lietuvoje atminti Butrimonių trikampė aikštė puošia ir miestelio apipinta kunigaikščio Daugio medinė skulptū- tekanti didžiausia šalies upė Nemunas skiria • Butrimonių kapinėse paminklą Lietuvos ra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Apsup- rajoną į dvi dalis bei savo krantuose palieka herbą, kurį 2001 m. rugpjūčio 22 d. patvirtino partizanams „Žuvę už Tėvynę 1944– Lietuvos Prezidentas. tas vaizdingų ežerų su įrengtais paplūdimiais, plytėti didžiulius miškų masyvus. Šiuo metu 1949 m.“ sporto aikštynais ir poilsio zonomis, dvelkian- rajone yra 2 miestai, 3 miesteliai, 3 viensėdžiai ir Po 2019 m. rekonstrukcijos aikštė išgražėjo • Dailės galeriją „Dainos galerija“ tis ramybe Daugų miestas palieka neišdildomą 392 kaimai. ir tapo visų pamėgta poilsio vieta. Pagrindi- (dėl apsilankymo tartis iš anksto, Vilniaus g. 1, įspūdį bei norą sugrįžti dar ne kartą. niu akcentu tapo vienintelis Lietuvoje stiklinis Butrimonys, tel. +370 685 32 787) Kaip administracinis vienetas Alytaus rajonas fontanas. • Butrimonių gimnazijos etnografinį muziejų Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje. įkurtas 1950 m. Tačiau tiek didesni, tiek ma- (dėl apsilankymo tartis iš anksto, S. Dariaus Pirmą kartą paminėtas kryžiuočių kronikų ap- žesni miestai, miesteliai ir kaimai savo istoriją Gyvuoja graži legenda, kaip įsikūrė Butrimo- ir S. Girėno g. 24, Butrimonys, Alytaus r., rašymuose 1384 m. skaičiuoja nuo senesnių laikų. Kai kurių praei- nių miestelis. Pasakojama, kad seniai seniai tel. +370 315 61 386) Daugus iš visų pusių supa ežerai, apie kuriuos tose vietose apsigyveno prekybininkas Butri- tis siekia ne vieną šimtmetį. Butrimonių apylinkėse galima sukurta daug legendų ir pasakojimų. Padavi- mas. Pasistatė gražius namus kelių sankirtoje Alytaus rajonas didžiuojasi turtingu kultūros pamatyti: mas byloja miestelio vardo kilmę. Jau Mindau- paveldu, tradiciniais renginiais ir amatais bei ir pradėjo verstis įvairia prekyba. Daugelis go laikais čia buvo daug sodybų. Aplink augo pastebėjo jį įsikūrus ne tik gražioje, bet ir la- • Gerulių piliakalnį (žr. p. 11) nuostabiu gamtovaizdžiu, tinkamu tiek ilsėtis, bekraštės girios, kuriose knibždėte knibždėjo bai naudingoje vietoje, kur pravažiuoja daug • Paminklą žydų aukoms atminti Klydžionių tiek keliauti. Čia tyvuliuoja daugiau nei 70 kaime galybė įvairių žvėrių ir paukščių. Palaukėse pirkėjų. Butrimo pavyzdžiu pasekė ir kiti – ežerų, plyti miškai, seniausia valstybės saugoma GPS: 54.484857, 24.259609 (WGS) driekėsi derlingos žemės. O pačia­­­­­me šių šim- taip įsikūrė miestelis, kurį pavadino pirmojo tamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras, ne- teritorija Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezer- gyventojo vardu. Šioje legendoje yra ir dalis paprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia vatas, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir tiesos – Butrimonių vardas kildinamas iš pa- buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, Nemuno kilpų regioninių parkų dalys. vardės Butrimonis daugiskaitos. giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių Jus sužavės nuostabi šio krašto gamta ir vaišingi Butrimonyse gimė garsiausias Renesanso lai- drabužiams ir medaus midui raugti, o ežere žmonės, sudomins senieji amatai ir modernios kotarpio meno istorikas ir kritikas Bernardas žuvies – nors su maišu semk! Vėliau šiose vie- verslo įmonės, tradicijos ir šiuolaikiškumas. tose buvo įkurtas dvaras, prie jo įsikūrė mies- Berensonas (1865–1959), JAV moterų krep- telis, pavadintas Daugais, nes čia visko buvo BUTRIMONYS šinio pradininkė Senda Berenson Abbott daug. (1868–1954), 1985 m. įtraukta į Krepšinio Butrimonių mietelis yra išskirtinis ir vienin- šlov­­­­­­­­ės muziejų. XIV–XV a. Dauguose stovėjo valdovų me- telis: jį puošia Lietuvoje vienintelė trikampė džioklės pilis ir buvo įkurtas žvėrynas. Kai ku- aikštė ir vienintelis stiklinis sūkurinis fontanas. Nuo 2014 m. Butrimonyse rengiama tradicinė­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ rie istorikai mano, kad Jogaila, medžiodamas Trikampė miestelio aikštė simboliškai sujungė respublikinė mokinių meno ir sporto šventė Dauguose, susitiko su kryžiuočiais ir sudarė čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir „Adamkiada“, skirta Prezidento Valdo Adam- slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstu- žydų – likimus. kaus garbei. čio. Vytauto Didžiojo laikais Dauguose buvo Butrimonių kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1699 m., o 1720 m. jau vadinamas Butrimonių miesteliu. Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Aly- tų ir Punią. Taip susiformavo aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalyti skly- pai prekybininkams ir amatininkams, tad pa- mažu miestelis buvo apstatytas. Senojoje mies- telio dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pab., išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – lygiakraščio trikampio pavidalo aikštė, vienintelė Lietuvoje ir įtraukta įtraukta

30 31 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS RAJONAS

Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. varpu arkoje. Tai Miroslavo simbolis – buvęs laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos Čia jis dažnai užsukdavo pamedžioti, pailsėti. aukų kalnas Olakalnis (dar vadinamas Šaulia- dievams. Senesni gyventojai prisimena tėvų Kad Daugai buvo svarbūs kunigaikščiams, liu- kalniu) su koplyčia Bendrių kaime. Sunku pa- pasakojimus, kad kalne Napoleono armija dija tai, jog Vytautas Didysis XIV a. pabaigoje sakyti, kada ji buvo pastatyta ir kas pastatė sta- buvo paslėpusi lobį ir XIX a. viduryje Bendrių nurodė čia pastatyti bažnyčią, į kurios parapi- tinį – ant keturių mūro stulpų, užsibaigiančių dvaro skerdžius Žvaliauskas 10 dienų kiekvie- ją įėjo ir Alytus. Lankėsi Dauguose ir karalius mūro skliautais, uždengė stogą ir viduje įkasė ną rytą rasdavo po vieną sidabrinę monetą. Vladislovas Vaza su gražuole prancūze žmona medinį kryžių. Pasakojama, kad pagonybės Marija Liudvika. Šiandien Miroslavas yra seniūnijos, žavinčios turistus savo praeitimi ir gamtos grožiu, cen- tras. Čia tyvuliuoja poilsiui tinkami Atesio, Dauguose galima pamatyti: Miroslave galima pamatyti: Luksnėnų, Metelio ir Obelijos ežerai, įkurtas • Šventapetrio kalnelį • Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčią • Paminklą, pagerbiantį Dainavos Balkasodžio botaninis draustinis, dalis seniū- • Dievo Apvaizdos bažnyčią MIROSLAVAS nijos priklauso Metelių regioniniam parkui. • Salos, vadinamąjį Pilaitės, piliakalnį apygardos partizanus Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios • Paminklą, skirtą žuvusiems partizanams • Lietuvos partizanų kapą ir paminklą didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje NEMUNAITIS Daugų kapinėse įamžinti šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jo- Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant • Žuvusiems Lietuvos partizanams tvingių gentys. Jų buvimą liudija iki mūsų die- Miroslavo apylinkėse galima atminimo ženklą Turgaus aikštėje pamatyti: pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Tai, nų išlikę vietovardžiai, piliakalniai ir pilkapy- kad miestelis yra neatsiejamas nuo Nemuno, Daugų apylinkėse galima nai. Tai patvirtina ir archeologiniai tyrinėjimai. • Dirmiškių piliakalnį (žr. p. 10–11) liudija ir jo pavadinimas: Nemunaitis – dzū- pamatyti: Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau • Kaukų ir Obelytės piliakalnius (žr. p. 11) kiškas malonybinis Nemuno vardas. Legenda • Bukaučiškių dvaro XIX a. koplyčią- minėti pradedamas XVII a. 1744 m. įkurta • Papėčių piliakalnį (žr. p. 12) pasakoja, kad prieš daug amžių čia sustojo mauzoliejų Miroslavo parapija, šie metai ir laikomi mies- • Žilvios piliakalnį (žr. p. 13) iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Koplyčios g. 22, Bukaučiškių k. II, • Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus telio įkūrimo data. Patiko jam gyventojų svetingumas ir rūpestis. Daugų sen., Alytaus r. tėviškę GPS: 54.318921, 24.378565(WGS) Miestelis išaugo prie prekybos kelių ir ku- (dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto), Išvykdamas apdovanojo visus turtais. Dėkingi • Aukakalnį, ant kurio pagonybės laikais riamos parapijos. Iš pradžių jo gyventojams A. Žmuidzinavičiaus g. 1, Balkūnų k., gyventojai vado garbei pavadino vietovę Ne- buvo aukojamos aukos naujakuriams jokių mokesčių visai nereikėjo Miroslavo sen., Alytaus r., +370 614 53 704, munaičiu. Nemunaičio pilis minima 1384 m. Alkakalnio g., Doškonių k., Daugų sen., mokėti, nuo to ir kilo pavadinimas Slabada GPS: 54.379149, 23.881146(WGS) kryžiuočių karų aprašymuose, nuo 1387 m. Alytaus r. • Druskelės šaltinėlį minimas Nemunaičio miestelis. Pirmieji gy- GPS: 54.354000, 24.385000 (WGS) (iš rusų kalbos žodžio „свобода“, reiškiančio laisvę). Vėliau miestelis pateko Bendrių dvaro Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r. ventojai šiose vietovėse įsikūrė dar IV a., tai • Paminklą Lietuvos nepriklausomybės GPS: 54.271943, 23.998651(WGS) liudija archeologiniai radiniai. 20-mečiui Doškonyse savininko Miroslavskio nuosavybėn ir pono valia imtas vadinti Miroslavu. • Norūnų miško eglę (aukščiausią Lietuvos Alkakalnio g., Doškonių k., Daugų sen., eglę) Po Žalgirio mūšio nelikus priešų grėsmės, Alytaus r. 2004 m. Miroslavui buvo suteiktas herbas – GPS: 54.281876, 23.986978 (WGS) miestelis tapo svarbiu miško ruošos ir preky- GPS: 54.366425, 24.366885(WGS) mėlyname lauke sidabrinė kylanti koplyčia su • Raudonąjį akmenį bos centru. 1792 m. Nemunaičiui buvo su- • Paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę auksiniu kryžiumi stogo viršuje ir auksiniu Norūnų miške, Dirmiškių girininkijoje teiktos Magdeburgo teisės ir herbas, kuriame Meškučiuose GPS: 54.269323, 23.988101(WGS) pavaizduotas Šv. Kazimieras. Istorinių negan- Vytauto g., Meškučių k., Daugų sen., Alytaus r. • Laumės akmenį dų metu savivalda ir herbas buvo panaikinti. GPS: 54.281654, 24.244774(WGS) Obelninkų k., Miroslavo sen., Alytaus r. 1999 m. lapkričio 10 d. Prezidento dekretu GPS: 54.305000, 23.794000 (WGS) • Žvirgždėnų pušį, kuri 1960 m. paskelbta buvo atkurtas Ne- gamtos paveldo objektu • Miroslavo miestelio senąsias žydų munaičio istorinis Žvirgždėnų k., Daugų sen., Alytaus r. kapines herbas. GPS: 54.402145, 24.342098 (WGS) Gudiniškių k., Miroslavo sen., Alytaus r. XIX a. Nemunaičio • Salos akmenį, vadinamą Mergos GPS: 54.327000, 23.906000 (WGS) akmeniu • Paminklą stalinizmo represijų aukoms apylinkės ėmė gar- Salos k., Daugų sen., Alytaus r. atminti Peršėkininkuose sėti mineralinėmis GPS: 54.341220, 24.374789 (WGS) aut. V. Krušna, Peršėkininkų k., versmėmis, tačiau • Karliškių akmenį, vadinamą Mergos Miroslavo sen., Alytaus r. kurortu vietovė akmeniu GPS: 54.384672, 23.755999(WGS) nepaskelbta. Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. Šiandien Nemu- GPS: 54.346000, 24.280000 (WGS) naityje panemunėje

32 33 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS RAJONAS

nutiestas akmenimis grįstas poilsio takas, yra šventorių, yra Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių Nemunaityje galima pamatyti: apžvalgos aikštelė, laužavietė, įrengta poilsia- stotys (aut. Algirdas Judickas, 1988 m.). • Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią vietė su stalais ir suolais prie šaltinėlio, trykš- Šiandien Pivašiūnai – seniūnijos centras, mie- • Pranciškonų vasarnamį, prie kurio tančio iš žemės gelmių. lai priimantis piligrimus ir smalsius keliauto- 1945 m. birželio 2 d. prisiekė 120 PIVAŠIŪNAI jus. Čia galima ne tik pailsėti, surasti dvasinę A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų ramybę, bet ir turiningai bei smagiai praleis- Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vieto- partizanų ti laiką Pivašiūnų amatų centre ar prie Ilgio vėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško • Paminklą žuvusiems už Lietuvos ežero įrengtoje poilsio zonoje. Joje įrengtas nepriklausomybę ir Ilgio ežero. paplūdimys, sporto aikštelė su reguliuojamo • Klebono akmenį Nemune Dėl Pivašiūnų pavadinimo kilmės pateikiamos aukščio krepšinio lentomis, apšvietimas, nu- • Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalį dvi nuomonės: viena teigia, kad Pivašiūnų tiesti takai, lieptelis į ežerą, pastatytos persi- (Pušyno g., Nemunaitis) pavadinimas kilęs iš upėvardžio Pievesa, kita rengimo kabinos, pavėsinės. Nemunaičio apylinkėse galima Pivašiūnų pavadinimą kildina iš lenkiško as- Seniūnijos teritorijoje įkurtas Pivašiūnų geo- pamatyti: menvadžio Piwosz (liet. Pivašius). Tokį atsa- morfologinis draustinis. • Senąją guobą ir kriaušę, kurios 1960 m. kymą 1921 m. Pivašiūnų pradžios mokyklos paskelbtos gamtos paminklais mokytojui atsiuntė kalbininkas Kazimieras Geisčiūnų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Būga, kai mokytojas pasiteiravo, ar galima Pi- GPS: 54.317753, 24.076808 (WGS) vašiūnų pavadinimą kildinti iš žodžių „pieva“ • Nemunaičio klintinių tufų atodangą, kuri ir „šienas“. 1987 m. paskelbta gamtos paminklu Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi GPS: 54.307587, 24.039855 (WGS) nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., Pivašiūnuose galima pamatyti: • Nemunaičio mineralinę versmę netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai) rodo, kad • Paminklą Vasario 16-osios Lankų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Nepriklausomybės Akto signatarui GPS: 54.285666, 23.997194 (WGS) čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 m. greta gyvenvietės iškilo medinė bažnyčia, kurios kunigui Alfonsui Petruliui • Didįjį Dzūkijos akmenį, kuris 1964 m. fundatorius J. Klockis prieš mirtį aplinkines • Pivašiūnų piliakalnį (žr. p. 12) paskelbtas paminklu • Odinių (Odinčių) giminės koplyčią- Vangelonių k., Nemunaičio sen., Alytaus r., žemes ir bažnyčią testamentu paliko Trakų mauzoliejų GPS: 54.272427, 24.020280 (WGS) benediktinų vienuolynui. Vienuoliai čia tvar- kėsi beveik du amžius: plėtė miestelį, turėjo • Ilgio ežerą su Skrynios ir Muzikos tris kalves ir plytinę, laikė kelias smukles. La- kalvomis, ant kurių kasmet švenčiama biausiai šį kraštą išgarsino J. Klockio iš užsie- Žolinė nio parvežtas Švč. Mergelės Marijos paveiks- Pivašiūnų apylinkėse galima las, nenunkentėjęs per karus ir gaisrus XVII a. pamatyti: bažnytinės vyresnybės pripažintas stebuklin- • Lietuvos partizanų Vaclovo Voverio gu. Sakoma, kad stebuklinga galia ir amžiumi Žaibo, Viktoro Kazlausko-Vanago, Jono jis prilygsta Aušros Vartų Madonos paveikslui. Kazlausko-Šermukšnio, Petro Šilansko- Todėl nenuostabu, kad Pivašiūnai vadinami Labučio kovos ir žūties vietą Pietų Lietuvos Šiluva – į Žolinės atlaidus su- Žemaitėlių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos šalies ir (GPS: 54.417, 24.201 (WGS) užsienio. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis • Lietuvos partizano, Dainavos apygardos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės vado Benedikto Labėno-Kariūno kovos ir Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos žūties vietą Žemaitėlių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas GPS: 54.415, 24.212 (WGS) ir Pivašiūnų herbe, Prezidento patvirtintame • Bazorų piliakalnį 2006 m. gegužės 24 d. dekretu. Greta baž- Bazorų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. nyčios varpinės stovi menininkės Leokadijos GPS: 54.435533, 24.151221 (WGS) Belvertaitės 1945–1948 m. sukurta Švč. Mer- • Einoronių piliakalnį gelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Einoronių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčios GPS: 54.444393, 24.391289 (WGS)

34 35 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! ALYTAUS RAJONAS

PUNIA Punioje galima pamatyti: SIMNAS Simne galima pamatyti: Punia buvo viena mėgstamiausių Vytauto Di- Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje • Punios piliakalnį (žr. p. 5) • Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų džiojo vietovių. Čia jis buvo įkūręs savo rezi- prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylin- • Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią bažnyčią denciją. Pasak flamandų keliautojo ir diploma- • Šv. Jurgio mūrinę koplytėlę kėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Ates- • Simno aikštėje paminklą, skirtą po to, Burgundijos kunigaikščio patarėjo Žilbero • Nečiuikos šaltinėlį ninkų, Angininkų ir dalis Dusios. pasaulį išblaškytiems Simno krašto de Lanua (Guillebert de Lannoy), kuris 1412– • Senąsias Punios žydų kapines Istorikai iki šiandien nesutaria, kada pir- vaikams 1413 m. lankėsi LDK, norėdamas susitikti su mą kartą paminėtas Simnas. Vieni nurodo • Simno kapinėse du paminklus, Vytautu Didžiuoju, jis turėjęs vykti į Punią, Punios apylinkėse galima įamžinančius Lietuvos partizanų pamatyti: 1382 m., kiti – 1494 m. Vis dėlto, Simnas yra kurioje didysis kunigaikštis per metus praleis- viena anksčiausiai Užnemunėje atsiradusių gy- atminimą davęs po porą mėnesių. Keliautojas pasakojo • Strielčių ir Valiūnų kaimuose atminimo venviečių. Gyvenimas šiose vietose suaktyvė- • Simno sinagogą ženklus, pagerbiančius Lietuvos kunigaikščio rezidencijoje matęs jo žmoną ir jo pirmaisiais XV a. dešimtmečiais. Čia buvo Simno apylinkėse galima dukrą. partizanų kovos ir žūties vietas GPS: 54.447377, 24.073627 (WGS) įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. pamatyti: Punia pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pa- (GPS: 54.460644, 24.163942 (WGS) 1520 m. miestelyje pastatyta renesansinio sti- • Paminklą sušaudytiems žydams minėta 1382 m., tačiau manoma, kad 1336 m. • Raižių mečetę liaus bažnyčia. Viename 1549 m. dokumente Pošnelės miške būtent ant Punios piliakalnio vyko žymusis Vytauto g. 9, Raižių k., Punios sen., Simnas jau vadinamas miestu. 1626 m. jam GPS: 54.354865, 23.637309 (WGS) Pilėnų mūšis, kurio metu pilies gynėjai ir gy- Alytaus r., tel. +370 686 56 801 suteiktos savivaldos (Magdeburgo) teisės ir • Žuvinto biosferos rezervatą (žr. p. 6) ventojai nutarė verčiau žūti liepsnose, bet ne- GPS: 54.479942, 24.187726 (WGS) herbas, kuriame pavaizduotas Šv. Povilas. • Bambininkų piliakalnį (žr. p. 10) pasiduoti priešams. • Paminklą Vytautui Didžiajam Raižiuose 1999 m. birželio 29 d. Prezidento dekretu her- • Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių Vytauto g., Raižių k., Punios sen., Alytaus r. Miestelis įsikūręs 3 km į vakarus nuo kelio bas patvirtintas naujai. kapines Mergalaukyje (GPS: 54.481285, 24.186851 (WGS) Sodų g., Mergalaukio k., Simno sen., Druskininkai–Jieznas, aukštame dešiniajame • Silgionių akmenį su „pėda“ Sovietmečiu Simnas buvo rajono, vėliau – apy- Alytaus r. Nemuno krante. Istorikų teigimu, Punia – vie- Silgionių k., Punios sen., Alytaus r. linkės centras. Šiandien – seniūnijos centras. GPS: 54.389257, 23.685989 (WGS) nas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. GPS: 54.491678, 24.169520 (WGS) Istorinis Simno centras – urbanistikos pamin- Jo herbo priekiniame sidabriniame lauke vaiz- klas. Mieste yra nemažai išlikusių XX a. pr. duojamas Šv. Stanislovas, prikeliantis iš kapo namų. Poilsio zonoje prie Giluičio ežero Piotroviną. Antrame, mėlyname lauke pavaiz- įrengtos persirengimo kabinos, pavėsinės, au- duota sidabrinė pasaga galais į viršų, iš jos kyla tomobilių stovėjimo aikštelė, lieptelis į ežerą, sidabrinė strėlė su raudona plunksna. vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai. Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis Apie Simną pasakojama daug legendų, viena iš parkas. Miestelio Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia jų – apie miesto vardo kilmę. Labai seniai gy- įtraukta į Šv. Jokūbo piligrimų kelią Lietuvoje. veno du gerieji milžinai Simas ir Sinas. Susiėjo jie draugėn ir nutarė pasirinktam miestui pa- statyti labai gražią bažnyčią ir padėti patiems gyventojams. Tačiau apsidairę aplink niekur nerado tinkamo kalnelio. Tada vienas puolė nešti žemių iš rytų, kitas – iš vakarų. Supylė jie kalnelį, o daubose, iš kur žemes sėmė, da- bar tyvuliuoja Simno ir Giluičio ežerai. Baigę darbus milžinai vienas kitą pavaišino taboka, paspaudė rankas, po saują brangenybių pažė- rė į ežerus ir išsiskirstė kas sau: vienas – me- džioti, kitas – žvejoti. Gyventojai, pagerbdami milžinus, su kuriais gražiai sugyveno ir buvo dėkingi už rūpestį miestu, jų vardus sujungė į vieną – Simnas. Taip ir pavadino vietovę. O ežerai su milžinų išbarstytais turtais iki šian- dien vilioja vietos gyventojus ir keliautojus.

36 37 1. Punios piliakalnis 13. Didysis Dzūkijos akmuo 2. Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia 14. Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia 3. Punios šilas 15. Kaukų ir Obelytės piliakalniai 4. Raižių mečetė 16. Laisvės angelo paminklas Alytuje 5. Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia 17. Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir 6. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos dviračių tiltas Ėmimo į Dangų bažnyčia 18. Alytaus miesto sinagoga 7. Butrimonių trikampė aikštė ir fontanas 19. Alytaus piliakalnis 8. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia 20. Krokialaukio Kristaus Atsimainymo 9. Daugų sala bažnyčia 10. Bukaučiškių koplyčia 21. Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas 11. Nuotykių parkas „Tarzanija“ 22. Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia 12. Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia 23. Žuvinto biosferos rezervatas ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk!

MUZIEJAI IR GALERIJOS Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija APŽVALGINIAI SKRYDŽIAI Asociacija „Panemunės dzūkai“ Vykstant rekomenduojame pasitikslinti muziejų „Punia amžių bėgyje“ Oreivių klubas „Audenis“ siūlo pramoginius pasivažinėjimus paprastais ir darbo laiką. Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 656 40657 Strielčių g. 30, Strielčių k., Punios sen., Alytaus r., elektriniais dviračiais numatytu maršrutu. Mieste Dailės galerija „Dainos galerija“ tel. +370 609 66 111 Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294 Alytaus kraštotyros muziejus Vilniaus g. 1, Butrimonys, Alytaus r., www.flywithme.lt Greitojo dviračių nusileidimo nuo Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 315 51 990 tel. +370 685 32787 Pocelonių oreivių klubas kalno (downhill) trasa „Bunda kalvos“ www.alytausmuziejus.lt AKTYVUS POILSIS IR PRAMOGOS Mokyklos g. 11, Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r., Bundorių k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 662 00 192 Vaikų poeto Anzelmo Matučio Alytaus sporto ir rekreacijos centras tel. +370 615 70 543 memorialinis muziejus Vienintelis Lietuvoje daugiafunkcis pramogų ir www.oro-balionas.lt DAŽASVYDIS, ŠAUDYMAS, A. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172 sporto kompleksas, kuriame po vienu stogu telpa Alytaus aeroklubas ŠRATASVYDIS www.alytausmuziejus.lt/matutis/lt ir sporto salių kompleksas, ir 50 m ilgio aštuonių Įterpti Miškininkų g. 3, Alytus, tel. +370 687 32 889, takelių baseinas. Greta yra sporto arena, kurioje www.aeroalytus.lt „LT Imperator“ Poeto Antano Jonyno memorialinis Tel. +370 687 30 307, http://imperator.lt muziejus telpa per 5 tūkst. žiūrovų. Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, PIRTYS IR KUBILAI Dažasvydis, šratasvydis, zorbingas, Liškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 55 172 Alytaus pirtis www.alytausmuziejus.lt/jonynas/lt http://stadionas.asrc.lt zorbolas Miesto stadionas, teniso kortai Tilto g. 2, Alytus, tel.: +370 698 35 419, Rytmečio g. 4, Butkūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Archeologijos muziejus Birutės g. 5, Alytus, tel.: +370 672 29 373, +370 676 14 143, www.alytauspirtis.lt/pirtys tel. +370 629 10 146, http://exzone.mozello.lt Jiezno g. 2, Alytus, tel. +370 607 81 776 www.asrc.lt Bakšių pirtis Šratasvydis Loretos galerija Nemuno g. 18, Bakšių k., Alytaus sen., Alytaus r., Tolkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r., Jaunimo g. 20, Alytus, tel. +370 656 06 705 Uždari teniso kortai (tik žiemos metu) Pramonės g. 6, Alytus, tel. +370 698 24 705 tel. +370 686 76 166, www.baksiupirtis.lt tel. +370 622 84 238, https://ffairsoft.weebly.com Naujoji g. 48A, Alytus, tel. +370 699 65 708 Alytaus medicininės reabilitacijos ir Centro pirtelė Vingio galerija Vilniaus g. 6, Alytus, tel. +370 605 35 555 KARTODROMAI Ežerėlio 24, Alytus, tel. +370 686 70 692 sporto centras Jame yra 25 m baseinas, povandeninės srovės, Drift kartai Mobilaus kubilo nuoma „Daugų Vieninteliai Rytų Europoje šoninio slydimo Go Galerija „22 laipteliai“ sauna, sporto bei treniruoklių salės. Čia teikiamos kubilas“ kartingai. S. Dariaus ir S. Girėno g. 7 Alytus, profesionalios medikų konsultacijos ir visos Daugai, Alytaus r., tel. +370 604 56 188, Nuotykių parkas „Tarzanija“ tel. +370 698 07 496 sveikatinimo procedūros. www.daugukubilas.lt Pramonės g. 9, Alytus, tel. +370 315 77 440, Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Meno dirbinių salonas „Dzyvai“ Pirtis Pocelonyse tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt S. Dariaus ir S. Girėno g. 3, Alytus, www.amrc.lt Mokyklos g. 11, Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 315 73 591 Nuotykių parkas „Tarzanija“ tel. +370 615 70 543, www.oro-balionas.lt „Meistrelio kartingai“ Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Amžius neribojamas, reikalavimai vaikams – ne Alytaus rajono kultūros centras BILIARDAS IR BOULINGAS žemesni kaip 1,50 m (amatininkų dirbinių parduotuvėlė) tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt Biliardo klubas „Club 9“ Vilniaus g. 14, Kaniūkai, Alytaus r., Pulko g. 21, Alytus, tel. +370 315 69 005 Vandens batutų parkas tel. +370 662 29 776 Maironio g. 119, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., Vilniaus g. 6, Alytus, tel. +370 655 64 014 Rajone tel. +370 687 39 416, www.daugusala.lt www.facebook.com/Club9.Alytus ŠUOLIAI SU VIRVE Daugų kalvės ekspozicijų salė Vandenlenčių parkas „Vivi Wake“ Boulingas ir biliardas „Juoda katė“ Nuo Alytaus pėsčiųjų ir dviračių Ežero g. 5, Daugai, Alytaus r., tel. +370 687 31 328 A. Baranausko g., Alytus, tel. +370 612 39 979, Jaunimo g. 22, Alytus, tel. +370 315 25 755 (Baltosios rožės) tilto Butrimonių gimnazijos etnografinis www.viviwake.com/alytus Tel. +370 670 15 913, http://ropejumping.eu muziejus Šaudymas iš lanko S. Dariaus ir S. Girėno g. 24, Butrimonys, Alytaus r., ELEKTRINIAI PASPIRTUKAI IR Lankininkų klubas „Žaliasis lankas“ PRAMOGOS SU ŽIRGAIS tel. +370 315 61 386 RIEDLENTĖS tel. +370 620 54 145, www.zaliasislankas.lt Revų žirgynas Punios girininkijos miško muziejus Elektrinių paspirtukų nuoma „Eazzy.lt“ DVIRAČIŲ NUOMA IR REMONTAS Revų g. 1, Revų k., Alytaus sen., Alytaus r., Nemuno g. 82, Punios girininkija, Panemuninkų k., Vilniaus g. 12, Alytus, tel. +370 626 56 666 tel. +370 688 86 260 Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 687 20 859 Dviračių remontas Elektrinių paspirtukų nuoma Sudvajų g. 37, Alytus, tel. +370 698 43 655, Jodinėjimas žirgais ir poniais Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus „Escooter Alytus“ www.dviraciuremontas.lt Nuotykių parkas „Tarzanija“, tėviškė Tel. +370 622 84 707 Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Dviračių nuoma Balkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r., Elektrinių paspirtukų nuoma tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt tel. +370 614 53 704 Tel. +370 647 94 057 Dropbyke (mobilioji programa) Ruminos žirgai Elektrinių riedlenčių nuoma http://dropbyke.com Juočiškių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., Tel. +370 690 71 869, www.elektrinesriedlentes.lt tel. +370 684 41 512

40 41 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk!

Jodinėjimas žirgais EKSKURSIJOS Anzelmo Matučio memorialinis APGYVENDINIMAS Vytauto g. 60, Ūdrijos k., Krokialaukio sen., Ekskursijas ir žygius po Alytaus miestą muziejus Alytaus r., tel. +370 620 84 810 A. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172, VIEŠBUČIAI bei apylinkes galite užsisakyti Alytaus „Dzūkija“ ** Jojimo sporto klubas „Butrimonys“ turizmo informacijos centre http://www.alytausmuziejus.lt/matutis Žirgyno g. 26, Trakininkų k., Butrimonių sen., Pulko g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 002, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Alytus, Antano Jonyno memorialinis muziejus www.hoteldzukija.lt Alytaus r., tel. +370 699 27 998 tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703, Liškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 53 172, www.alytusinfo.lt www.alytausmuziejus.lt/jonynas „Dzūkijos Dvaras“ **** PRAMOGINĖ ŽVEJYBA Tarzanijos g. 1, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., DidelėsŽuvys.lt Asociacija „Olita Orany“ organizuoja Kauno taikomosios dailės mokyklos tel. +370 647 77 506, www.dzukijosdvaras.lt žygius pėsčiomis ir dviračiais Alytaus filialas Margirio g. 12, Punios k., Punios sen., Alytaus r., „Odė“ ** tel. +370 685 75 778, www.dideleszuvys.lt Kasmet rengia žygį dviračiais XIX a. buvusio S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytus, geležinkelio Alytus–Varėna pylimu. tel. +370 65881253, www.amatai.lt Naujoji g. 8C, Alytus, tel. +370 315 32 929, UAB „Daugų žuvis“ www.ode.lt Rotušės a. 16, Alytus, tel.: +370 604 91 231, Lėlių teatras „Aitvaras“ Dusmenų g. 59, Skabeikių k., Daugų sen. Alytaus r., +370 686 16 842, http://olitaorany.wixsite.com/tours „Senas namas“ *** tel. +370 671 53 633, www.dauguzuvis.lt Rotušės a. 2, Alytus, tel. +370 698 13 264, Pažintinė programa-ekskursija po www.leliuteatrasaitvaras.lt Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, VALČIŲ, PLAUSTŲ IR BAIDARIŲ www.senasnamas.lt AB „Alita“ ir jos gaminamos Alovės visuomeninė bendruomenė NUOMA produkcijos degustacija „Šolena“ ** „Susiedai“ Rato g. 7A, Alytus, tel. +370 315 21 044, Miškininkų g. 17, Alytus, tel +370 682 68 967, Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Aleksas ir Liudmila Bagdanavičiai www.solena.lt Tel. +370 698 80 611 www.alita.lt tel. +370 678 34 109 Žygiai su Alytaus šiaurietiško ėjimo „Vaidila“ *** Baidarių nuoma klubas „Srautas“ Amatų kiemelis „Daugų kraštas“ Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, Tel. +370 616 46 618, www.facebook.com/Srautas klubu Pergalės g. 2, Daugai, Alytaus r., www.vaidila.lt Dzūkijos vandenis Tel. +370 698 36 167, +370 698 25 069 tel. +370 682 51 780, Tel. +370 686 02 052, www.dzukijosvandenis.lt Asociacija „Panemunės dzūkai“ Svečių namai „Linas“ *** Ekologiškas šaltalankių ūkis Senoji g. 2, Alytus, tel. +370 682 65 950, Siūlo pramoginius pasivažinėjimus karieta, „Gintarinė uoga“ G. Tacionis vienkinkiu vežimu, vienkinkėmis rogėmis, https://linassveciunamai.lt Tel. +370 687 58 089 Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., paprastais ir elektriniais dviračiais numatytu Alytaus r., tel. +370 626 44 522 Svečių namai „Gilės“ ** Irklavimo klubas „Srautas“ maršrutu, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis http://gintarineuoga.lt Gilių g. 9, Alytus, tel.: +370 698 76 294, Tel. +370 616 46 618 lazdomis, teikia gido paslaugas, organizuoja +370 686 21 279 S. Guzevičius renginius. Kančėnų bendruomenė Tel. +370 611 30 305 Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294 Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r., NAKVYNĖS PASLAUGOS tel. +370 698 40 768 Ekskursijos Dauguose ir apylinkėse ,,Prie ąžuolo‘‘ Plaukimas ežeriniu luotu Daugų ežere Suvalkų g. 53, Alytus, tel. +370 601 05 393 Tel. +370 610 12 990 Tel.: +370 315 69 595, +370 600 82 372, Pivašiūnų amatų centras +370 618 54 359, +370 610 12 990 Trakų g. 33, Pivašiūnai, Alytaus r., Alytaus sporto ir rekreacijos centras Pramoginis plaukimas plaustu Daugų tel. +370 692 11 229 Birutės g. 5, Alytus, tel. +370 672 29 373 ežere Ekskursija po Punios šilą Tel. +370 612 74 072 Tel. +370 687 20 859 Punios Panemunės dzūko pirkia Apartamentų nuoma „Alytus Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791 Plaukimas pontoniniu pramoginiu Ekskursijos Nemunaityje ir apylinkėse Guesthouse“ plaustu Nemune Tel. +370 686 87 195 Indėniška ir sparnuotų husarų Vilniaus g. 18, Alytus, tel. +370 686 56 947 Nuotykių parkas „Tarzanija“ Ekskursija Punioje edukacinė programa Alytaus kolegijos bendrabutis Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Tel.: +370 687 99 294, +370 315 68 683, Meškasalio k., Raitininkų sen., Alytaus r., Studentų g. 14, Alytus, tel. +370 687 45 963 tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt +370 614 56 686 tel. +370 616 14 142 Alytaus profesinio rengimo centro Turizmo klubas „Dzūkijos vingis“ Ekskursija Raižių mečetėje NAKTINIAI KLUBAI bendrabutis A. Jonyno g. 12, Alytus, tel. +370 616 34 953 Tel. +370 650 26 788, www.dzukijosvingis.lt Tel. +370 686 56 801 ,,AMIGO‘‘ Vikingų laivo nuoma Naujoji g. 50, Alytus, tel. +370 626 36 263 „Moteliukas“ Daugų irklavimo bazė EDUKACINĖS PROGRAMOS Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus kraštotyros muziejus „DOMINO“ Alytaus r., tel. +370 626 44 522, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., Pramonės g. 1, Alytus, tel. +370 652 41 444 tel.: +370 619 10 056 , +370 315 69 633 Savanorių g. 6, Alytus, tel.: +370 607 81 825, www.gintarineuoga.lt +370 315 53 370, www.alytausmuziejus.lt „ELIT“ Irklenčių nuoma Ugniagesių g. 8, Alytus, tel. +370 644 14 461 Daugų irklavimo bazė Tel. +370 618 17 028 Alytaus teatras Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., Rotušės a. 2, Alytus, tel. +370 626 40 082, tel.: +370 619 10 056, +370 315 69 633 www.alytausteatras.lt

42 43 ALYTAUS KRAŠTAS. Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk!

Poilsio namai „Daugų sala“ Sodyba „Žygutis“ Sodyba „Vila Adrija“ Radzevičių sodyba Maironio g. 119, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., (6 kambariai, 54 vietos, prie Ilgio ežero) (15 kambarių, 100 vietų, prie tvenkinio) (4 kambariai, 11 vietų, tarp Gailinto ir Galintėnų tel. +370 687 39 416, www.daugusala.lt Daugų g. 2, Davainiškių k., Alovės sen., Alytaus r., Nemuno g. 12, Tolkūnų k., Miroslovo sen., ežerų) Daugų technologijos ir verslo tel. +370 693 12 345, www.zygutis.lt Alytaus r., tel. +370 608 60 770 Ežerų g. 1, Galintėnų k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 612 95 687 mokyklos bendrabutis Daugų seniūnija Nemunaičio seniūnija Jaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r., Remeikių sodyba tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523 Sodyba „Daug gėlių“ „Girinio sodyba“ (3 kambariai, 26 vietos, prie Gailinto ežero) (18 kambarių, 34 vietos, prie Daugų ežero) (4 kambariai, 21 vieta, prie Nemuno, yra tvenkinys) Gailinto g. 6, Galintėnų k., Raitininkų sen., Alytaus r., Daugų Vlado Mirono gimnazijos Ežero g. 11, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Sudvajų g. 1, Sudvajų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., bendrabutis (priimamos tik grupės) tel. +370 650 57 698 tel. +370 614 79 002 tel. +370 650 26 788, www.dzukijosvingis.lt/lt/ kaimo-turizmas Pergalės g. 6, Daugai, Alytaus r., Sodyba „CBLandas“ Sodyba „Po Uosiu“ tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502 (3 kambariai, 30 vietų, prie Neveiglo ežero) (8 kambariai, 30 vietų, prie Nemuno, yra Stasio Slavinsko sodyba Miroslavo Švč. Trejybės parapijos Neveiglo g. 14, Žvirgždėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tvenkinys) (17 kambarių, 100 vietų, prie Gailinto ežero) nakvynės namai tel. +370 629 21 387 Kalnėnų g. 28, Kalnėnų k., Nemunaičio sen., Piliakalnio g. 12, Piliakalnio k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 685 12 255 Vienuolyno g. 2A, Miroslavas, Alytaus r., Doškonių sodyba Alytaus r., tel. +370 614 21 035 tel.: +370 315 66 399, +370 687 56 093, (12 kambarių, 30 vietų, prie Daugų ežero) Pivašiūnų seniūnja Viliaus Vaicekausko sodyba www.miroslavoparapija.lt Alkakalnio g. 9, Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r., (10 kambarių, 36 vietos, prie Gailinto ežero) Nakvynė Miroslave tel. +370 676 22 345, www.doskoniusodyba.lt Kupinų sodyba Gailinto g. 10, Galintėnų k., Raitininkų sen., (30 kambarių, 70 vietų, prie tvenkinio) Alytaus r., tel. +370 683 77147 Dainavos g. 7, Miroslavas, Alytaus r., Sodyba „Dvarčėnų dvaras“ tel. +370 600 28 262, http://nakvyne.ddns.net Mikalavo g. 13, Mikalavo k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., (24 kambariai, 78 vietos, prie Suvingio ir Daugų tel. +370 699 28 907, www.kupinusodyba.lt Simno seniūnija VO „Punios ainiai“ nakvynės ežerų) Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Sodyba „Meilės laiptai“ Sodyba „Giluitis“ paslaugos (9 kambariai, 50 vietų) (6 kambariai, 13 vietų, prie Giluičio ežero) Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 683 68 872 tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt Draugystės kelias 26, Tabalenkos, k., Pivašiūnų sen., Giluičio g. 13A, Giluičių k., Simno sen., Alytaus r., Kambarių nuoma „Vigiris“ Sodyba „Dvarčėnų ežero krantas“ Alytaus r., tel. +370 687 72 630, tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210 (3 kambariai, 30 vietų, prie Daugų ežero) www.meileslaiptai.ucoz.com www.giluitis.lt Poilsio bazė „Giluitis“ Ežero g. 26A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 611 15 309 Viktorijos sodyba Metelytės sodyba Giluičio g. 13, Giluičio k., Simno sen., Alytaus r., (13 kambarių, 80 vietų, prie tvenkinio) (2 kambariai, 8 vietos, prie Dusios ežero) tel.: +370 315 60 232, +370 687 90 413 Sodyba „Pas gandrus“ Trakų kelias 35, Skraičionių k., Pivašiūnų sen., Kaštonų g. 115, Metelytės k., Simno sen., Alytaus r., (11 kambarių, 24 vietos, prie Daugų ežero) KAIMO TURIZMO SODYBOS Alytaus r., tel.: +370 618 54 228, +370 698 34 659, tel. +370 610 33 445 Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., www.viktorijossodyba.lt Alytaus seniūnija tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt Punios seniūnija Sodyba „Butrimiškių Ranča“ „Šiaudinė sodyba“ (2 kambariai, 30 vietų, prie Kalvelių ežero) (3 kambariai, 22 vietos, prie Svetaus ežero) Sodyba „Ymilsa“ NAUDINGA INFORMACIJA Ūdrijos kelias 27, Butrimiškių k., Alytaus sen., Dusmenų g. 27A, Kančėnų k., Daugų sen., (9 kambariai, 36 vietos, prie tvenkinio) Alytaus miesto ir rajono kodas – Alytaus r., tel. +370 699 42 929, Alytaus r., tel.: +370 657 68 007, +370 614 41 247, Vytauto g. 5, Raižių k., Punios sen., Alytaus r., +370 315 www.butrimiskiuranca.lt www.siaudinesodyba.lt tel. +370 619 73 902, www.ymilsa.lt Informacija telefonu – 118, 1588 Sodyba „Saulakalnis“ Vaidos sodyba Raitininkų seniūnija (5 kambariai, 15 vietų, prie Nemuno) (4 kambariai, 18 vietų, prie Suvingio ežero) Pagalbos telefonas – 112 Praniūnų g. 5, Praniūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Sodyba „Genutės ranča“ Suvingio g. 9A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., (15 kambarių, 60 vietų, prie Ilgio ežero) Techninė pagalba kelyje – 1888 tel. +370 672 29 982, www.saulakalnis.lt tel. +370 615 14 994, www.vaidossodyba.lt Gardino g. 22, Meškasalio k., Raitininkų sen., Policija Sodyba „Sauliaus vila“ Miroslavo seniūnija Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt Jotvingių g. 8, Alytus, tel.: 112, (8 kambariai, 50 vietų, prie tvenkinio) +370 315 55 600 Nemuno g. 2, Kriaunių k., Alytaus sen., Alytaus r., Sodyba „Atesys“ Sodyba „Pas Algirdą“ (14 kambarių, 84 vietos, prie Gailinto ežero) Ligoninė tel. +370 699 09 963 (25 kambariai, 108 vietos, prie Atesio ežero) Ežero g. 15, Atesninkų k., Miroslavo sen., Alytaus r., Piliakalnio g. 18, Piliakalnio k., Raitininkų sen., Ligoninės g. 12, Alytus, tel. +370 315 56 380 Alovės seniūnija tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt Autobusų stotis Sodyba „Genutės sodyba“ www.atesys.lt Sodyba „Pas Robertą“ Naujoji g. 17L, Alytus, tel. +370 315 52 333 (17 kambarių, 80 vietų, prie Alovės ežero) (7 kambariai, 60 vietų, prie Gailinto ežero) Centrinis paštas Ežero g. 3, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Piliakalnio g. 4, Piliakalnio k., Raitininkų sen., Pulko g. 12, Alytus, tel. +370 700 55 400 tel. +370 610 44 650, www.genutes-sodyba.lt Alytaus r., tel. +370 614 28 857

44 45 1. Jaunimo parkas 14. Alytaus archeologijos muziejus 2. Skulptūra „Žiedas“ 15. Pirmojo Alytaus istorinė aikštė 3. Švč. Mergelės Marijos Krikščionių 16. Šv. Liudviko bažnyčia Pagalbos bažnyčia 17. Senamiesčio skveras 4. Likusi senosios geležinkelio stoties 18. Šv. Angelų Sargų bažnyčia dalis 19. Alytaus kraštotyros muziejus 5. Baltosios rožės tiltas 20. Rotušės aikšte 6. Skulptūra „Žiedas“ 21. Šaulių namai 7. Alytaus piliakalnis 22. Miesto sodas 8. Buvusi geležinkelio vandens sistemos siurblinė 23. Kurorto parkas 9. A. Juozapavičiaus tiltas 24. Paminklas „Laisvės angelas“ 10. Buvusi sinagoga ir rabino namas 25. Memorialas „Nurimęs varpas“ 11. Tuberkuliozės ligoninė 26. Žalioji gimnazija 12. Lietuvos tūkstantmečio tiltas 27. Saksų karių savanorių ir Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulko skveras 13. Paminklinis akmuo „Normandija– Nemunas“ www.alytusinfo.lt