ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 vytauto didžiojo universitetas Lietuvių išeivijos institutas
Lietuvių migracijos ir diasporos studijos
2016 Nr. 2 (22) t Versus aureus 2016 Nr. 2 (22)
Redakcijos kolegija Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS vyriausiasis redaktorius (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Dalia KUIZINIENĖ redaktoriaus pavaduotoja (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Vida MONTVYDAITĖ (Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, Lietuva) Tomas BALKELIS (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva) Daiva DAPKUTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Mykolas DRUNGA (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Alfonsas EIDINTAS (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuva) Violeta KELERTIENĖ (Vašingtono universitetas, Sietlas, JAV) Kaja KUMER-HAUKANÕMM (Tartu universitetas, Estija) Vėjas Gabriel LIULEVIČIUS (Tenesio universitetas, JAV) Saulius PIVORAS (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Juozas SKIRIUS (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) Giedrius SUBAČIUS (Ilinojaus universitetas, Čikaga, JAV) Romas VAŠTOKAS (Trento universitetas, Kanada)
Žurnalo leidybą remia Tautinės kultūros fondas (JAV)
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2016 Lietuvių išeivijos institutas © Lietuvių išeivijos institutas, 2016 S. Daukanto g. 25, Kaunas LT–44249, Lietuva © „Versus aureus“ leidykla, 2016 Turinys Contents
Šiuolaikiniai migracijos procesai7 TRENDS OF CONTEMPORARY MIGRATION
Saulius Pivoras. Nuo griežto neigimo iki visiško pripažinimo: kodėl Danija persigalvojo dėl dvigubos pilietybės?...... 7 . From strict refusal to full recognition: why did denmark change its mind on dual citizenship? ...... 18 diasporos istorija ir kultūra HISTORY AND CULTURE OF DIASPORA
Vitalija Stravinskienė. Priverstinės migracijos LSSR: etninių mažumų atvejis (1940–1941, 1944–1989 m.) ...... 19 . Forced migrations in the lithuanian ssr: the case of ethnic minorities (1940–1941, 1944–1989) ...... 27
Juozas Skirius BALF’o parama lietuviams už geležinės uždangos ir komunistinėje Lenkijoje 1956–1989 m...... 29 . The help extended from 1956 to 1989 by balfas (united lithuanian relief fund of america) to lithuanians behind the iron curtain and in communist poland ...... 43
Asta Petraitytė-. Diplomatai ir rašytojai, rašytojai ir diplomatai ...... 45 Briedienė.Diplomats and writers, writers and diplomats ...... 61
Ilona Strumickienė . Šveicarijos diasporos atstovas Juozas Eretas: „Atvykau padėti Jūsų Tėvynei sunkiuoju jai laiku“...... 63 . Juozas Eretas, a representative of the swiss diaspora: “i came to help your homeland during its time of hardship”. . . . 72
Rūta Varkalaitė-. Bostono lietuvių kultūrinis gyvenimas 1950–1970 m...... 73 Pliopienė Cultural life of boston lithuanians from 1950 to 1970. . . 86
Daiva Dapkutė . Propagandinis karas išeivijos spaudoje sovietmečiu ...... 87 . Propaganda war in the lithuanian diaspora press during the soviet period...... 98
5 Rasa Žukienė . Apie du lietuvių menininkus, tapusius Vakarų pasaulio kultūros istorijos dalimi ...... 99 . Two lithuanian artists who became part of western cultural history ...... 107
Dalia KUIZINIENĖ Tarp refleksijos ir nuotykio: lietuvių migrantų pasakojimai . . . 109 . From reflection to adventure: stories of lithuanian . migrants ...... 117
Iš archyvų FROM THE ATCHIVES ...... 119
Giedrė Milerytė- Besivejanti praeitis. Keletas laiškų iš Stasio Lozoraičio ir Kazimiero Japertienė Narutavičiaus korespondencijos ...... 119 . A past trying to catch up. Several letters from the correspondence of Stasys Lozoraitis and Kazimieras Narutavičius
Recenzijos Book rewiews
Ramūnas ČIČELIS Pasakojimas be žanro ...... 133 . A narrative without genre ...... 133
Dalia KUIZINIENĖ Tarp namų ir pasaulio: Jono Jurašo atvejis ...... 137 . Between home and the world: the case of Jonas Jurašas ...... 137
Viktor BILOTAS Reikšmingas Lietuvai kultūros paveldas Sibire. 2016 m. archyviniai radiniai ...... 141 . A significant Lithuanian cultural heritage in Siberia. Archival discoveries from 2016 ...... 141
Kronika EVENTS 143
Apie autorius ABOUT THE AUTHORS...... 165
Reikalavimai straipsniams ...... 167 Submission Guidelines...... 169
6 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.1 Šiuolaikiniai migracijos procesai
Saulius Pivoras Nuo griežto neigimo iki visiško pripažinimo:t kodėl Danija persigalvojo dėl dvigubos pilietybės?
Santrauka. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Danijos pilietybės įstatymo pataisos, lei džiančios turėti ir kitą pilietybę be Danijos pilietybės. Danija pripažino dvigubą pilietybę tiek danų emigrantams, tiek natūralizuotiems imigrantams Danijoje. Danijos pilietybė net ir įvedus dvigubos pilietybės pripažinimą liko paremta ryškiu etnokultūriniu tapatumu, la biau orientuota į stipriai suvaržytą nei į atvirą prieigą prie pilietybės. Pripažinti universalią (tiek emigrantams, tiek imigrantams) dvigubą pilietybę paskatino ne tik globalinės migracijos tendencijos, imigrantų integracijos siekiai, bet ir Danijos pilietybę praradusių danų kilmės asmenų interesų gynimas ir papildomos galimybės reguliuoti imigrantų populiacijos elgseną. Danijos atvejis yra reikšmingas tuo, kad parodo, jog dvigubos pilietybės pripažinimas gali būti įgyvendintas ryškaus etnokultūrinio tapatumo tradicijų ir suvaržymais grįstos pilietybės politikos terpėje. Raktiniai žodžiai: dviguba pilietybė, natūralizacija, pilietybės politika.
Danija (kartu su Vokietija ir Austrija) tik Norvegija kol kas laikosi dvigubos pilie buvo viena iš Europos Sąjungos (taip pat tybės nepripažinimo politikos, nors Danijos Skandinavijos) šalių, kuri ilgą laiką nuose pavyzdys stipriai paveikė norvegus ir šalyje kliai griežtai draudė dvigubą pilietybę tiek vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybių natūralizuotiems imigrantams, tiek kitos artimiausiu metu pasekti Danijos pavyzdžiu. šalies pilietybę įgijusiems danams1. Švedi Danija pripažino dvigubą pilietybę tiek jai ir Suomijai pripažinus dvigubą pilietybę, danų emigrantams, tiek natūralizuotiems Danija ėmė reikalauti iš norinčių Danijos imigrantams Danijoje. Kas lėmė tokius radi piliečiais tapti švedų ir suomių pateikti savo kalius pokyčius? Čia keliame tikslą nustatyti ankstesnės pilietybės atsisakymo įrodymus, ne objektyvias pokyčių aplinkybes, o subjek ko prieš tai nedarė2. Tačiau nuo 2015 m. rug tyvius motyvus bei argumentus ir įvairio sėjo 1 d. įsigaliojo Danijos pilietybės įstatymo mis socialinėmis ir politinėmis nuostatomis pataisos, leidžiančios turėti ir kitą pilietybę paremtą pagrindimą politiniuose debatuose. be Danijos pilietybės. Iš Skandinavijos šalių Dvigubos pilietybės pripažinimą Danijoje
7 paskatinusiems veiksniams ir aplinkybėms Danijos pastarųjų dešimtmečių migracijos, aptarti straipsnyje pateikiama analizė, kurio migrantų integracijos ir natūralizacijos poli je remiamasi Danijos pilietybės politiką na tika buvo veikiau antimultikultūrinė. Nežy grinėjančia moksline literatūra ir šaltiniais, mus švelnėjimas matyti gal tik 2011–2012 m., ypač diskusijų Folketinge stenogramomis, ki kai naujai sudaryta centro-kairės vyriausy tais dokumentais, taip pat danų žiniasklaido bė retoriškai pabrėžė, kad „klestinti Danija je pateikta informacija. Šiame darbe Danijos yra įvairovę puoselėjanti Danija“4. Danija iš dvigubos pilietybės klausimas nagrinėjamas Skandinavijos šalių yra išskiriama kaip la Danijos pilietybės politikos bendrai, ypač na biausiai į imigrantų kultūrinę asimiliaciją tūralizacijos politikos kontekste, kadangi šis orientuota šalis5. Tai aiškiai susiję ir su tuo, kontekstas – svarbus sąlygojantis veiksnys. kad Danijoje nuo 2000 m. (galbūt net nuo anksčiau) vis labiau įsitvirtino antiimigra Danijos natūralizacijos politika cinės nuostatos, susietos su gerovės naciona lizmu, tiesa, diferencijuojančios imigrantus, kaip entokultūrinės asimiliaci labiausiai nepageidaujamais laikant musul jos nuostatų įgyvendinimas monus iš Artimųjų Rytų6. Su musulmonais imigrantais susiję klausimai viešojoje erdvėje Danijai būdinga natūralizacijos sąlygų Danijoje išryškino etnoreliginę priešpriešą ir nuoseklaus griežtinimo politika XXI a., pir etnoreliginį konfliktą. Musulmonų kultūra miausia 2001–2010 m. Iki dabar ji praktiškai laikoma nesuderinama su Danijos kultūra iki nebuvo pakeista. Bendra prielaida, kuria yra tokio lygio, kad islamą priėmę danai laikomi remiamasi, kad „pilietybės reikia nusipelnyti“ atsisakiusiais daniškumo ir „emigravusiais iš etnokultūriškai integruojantis. Kita vertus, danų visuomenės“7. etnokultūrinė integracija nėra tik etnoling Diskusijos dėl natūralizacijos sąlygų pa vistinė. Etnokultūrinio daniškumo sampra lengvinimo sunkiai įmanomos Danijoje. tose yra ryškus teritorinis šalies, kaip teritori Prieš kelis dešimtmečius išryškėję skirtumai nės ir politinės visumos, svarbos ir reikšmės tarp Danijos ir Švedijos išlieka itin ryškūs. vertinimas. Iš imigrantų Danijoje dar iki na Kitaip nei Danijoje, Švedijoje natūralizacija tūralizacijos reikalaujama per kelias įsikūri toliau lengvinama. 2013 m. siūlyta, kad šalyje mo šalyje fazes laikyti atitinkamus kiekvienai gimę nepiliečių vaikai, jiems čia pragyvenus fazei testus. Visi šie testai buvo įvesti pirma 5 metus, įgyja pilietybę pagal gimimo teisę (iš me XXI a. dešimtmetyje ir nuolat tobulinami. esmės taikant jus soli)8. Natūralizacijos deta Įsikuriant pastoviam gyvenimui ir siekiant lios taisyklės Danijoje yra nustatomos ne įsta gauti nuolatinį leidimą gyventi yra laikomi tymu, o vadinamuoju cirkuliariniu raštu, dėl integracijos testai, o atvykstant į šalį su va kurio turinio sutaria dauguma politinių par dinamuoju šeimos susijungimo tikslu yra lai tijų Folketinge, o skelbia jį integracijos mi komi imigracijos testai, kurių tikslas – ne tik nistras. 2002 m. išleistas naujas cirkuliarinis ir ne tiek žinių bei mokėjimų tikrinimas, kiek raštas dėl natūralizacijos taisyklių pailgino orientavimasis danų visuomenėje, danų ver nuolatinio gyvenimo šalyje, kaip privalomos tybių nurodymas, kad imigrantai apgalvotų sąlygos natūralizacijai, laiką nuo 7 iki 9 metų, savo galimybes prisitaikyti. Imigrantai turi įvedė ištikimybės priesaiką ir rašytinį išti maksimaliai kultūriškai integruotis, išlaiky kimybės pasižadėjimą. Taip pat uždrausta dami tam tikrą savo savitumą. Danija šiuo kreiptis dėl natūralizacijos baustiems ilgesne požiūriu, panašiai kaip ir Vokietija, niekada nei 2 metų laisvės atėmimo bausme, įvestas nerėmė tikrojo multikultūriškumo politikos3. danų kalbos, kultūros ir istorijos egzaminas
8 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos pareiškėjams natūralizuotis. 2004 m. priimto danų visuomenės bei kultūros pažinimo rei se pilietybės įstatymo pataisose įvesta piliety kalavimai ir jų patikrinimas buvo griežtinami bės atėmimo iš baustų už kriminalinius nusi ir vėliau. Pilietybės testą (kitur šaltiniuose dar kaltimus galimybė, iš antros kartos imigrantų vadinamą natūralizacijos testu) sudaro gana atimta teisė gauti pilietybę tiesiog deklaravus. įvairūs klausimai, kuriais be Danijos istori 2006 m. išleistas dar labiau natūralizacijos jos, kultūros ar visuomenės gyvenimo žinių taisykles sugriežtinantis cirkuliarinis raštas. yra tikrinamas ir danų visuomenės vertybių Danų kalbos mokėjimo reikalavimai buvo išmanymas. Danų kalbos mokėjimo patikri ryškiai padidinti. Įvestas reikalavimas preten nimo ir (ar) pilietybės testą blogais rezultatais dentams pateikti įrodymus, kad jie gali save išlaikydavo didelė proporcija norinčiųjų natū materialiai išlaikyti ir yra finansiškai nepri ralizuotis. Duomenis apie atsisakymą suteik klausomi. Taip pat įvesta privaloma rašytinė ti Danijos pilietybę natūralizacijos būdu dėl deklaracija dėl integracijos į danų visuomenę nepakankamo danų kalbos mokėjimo galima ir aktyvios pilietinės veiklos9. Danų kalbos ir matyti lentelėje.
Asmenys, kuriems Danijos pilietybė Asmenų, kuriems pilietybė nesuteikta Metai natūralizacijos būdu nesuteikta dėl ne dėl nepakankamų danų kalbos žinių, pakankamo danų kalbos mokėjimo dalis iš visų natūralizacijos siekusių (%) 2001 778 41 % 2002 503 19,8 % 2003 2507 59 % 2004 1632 50 % 2005 1185 55,3 % 2006 961 52,5 % 2007 1498 28 % 2008 3446 40 %
Šaltinis – Ersbøll E. & Gravesen L. K., Integration and Naturalisation tests: the new way to European Cit izenship. Country Report. Denmark. The INTEC Project, Radboud University Nijmegen, 2010. Prieiga in ternete:
Danijoje galioja pirmenybinis norinčių kalbantieji neatleidžiami11. Natūralizacijos natūralizuotis imigrantų iš kitų Skandi politika Danijoje, kaip minėta, išliko griež navijos šalių, taip pat iš Šiaurės Vokietijos, ta, o įgyvendinimo požiūriu (jau po dvigu traktavimas, kuris grindžiamas „kultūriniu bos pilietybės pripažinimo įsigaliojimo) tik artimumu“10, sietinu su etnokultūriniu tapa griežtėjo. 2016 m. net trečdaliai siekiančiųjų tumu ir jo įtvirtinimo motyvais. Įdomiausia, natūralizuotis neišlaikė naujo šiais metais kad ne visų skandinavų atžvilgiu preferen sudaryto pilietybės testo su gerokai aukš cinis traktavimas yra lygus, nes skandinavų tesniais reikalavimais12. Danijoje galioja imigrantai yra diskriminuojami pagal kalbą. ryški skirtis tarp „danų pagal prigimtį“ ir Norvegiškai ir švediškai kalbantieji yra at „danų pagal jurisdikciją“, vadinamųjų nau leidžiami nuo pilietybės testo, bet suomiškai jųjų danų. Naujieji danai skatinami visiškai
9 kultūriškai asimiliuotis, kone atsisakyti ry integracijai pilietybė nebūtina. Danijoje gy šių su kilmės šalimi, neužsidaryti susiforma vena nemažai danų visuomenėje įsitvirtinu vusiuose etniniuose anklavuose. Integracijos sių asmenų, kurie pilietybės net nesiekia. Vy diskursas Danijoje ypač pabrėžia danų kal riausybė laikosi tokios pozicijos, kad ir toliau bos mokėjimo reikšmę socialiai ir kultūriš būtina kiek įmanoma riboti dvigubą piliety kai integruojantis: danų kalbos mokėjimas bę. Ministrė teigė, kad pasinaudoję dviguba būtinas visiems be išimties, net atvykėliams pilietybe šalyje gali įsikurti teroristinę veiklą anglakalbiams, kuriem nekyla sunkumų vykdantys asmenys, kuriems įvykdžius nusi bendraujant dėl Danijoje plačiai kaip antro kaltimus ir pabėgus į antrosios pilietybės šalį, sios kalbos naudojamos anglų kalbos13. Atro jų nebūtų įmanoma teisminiu būdu persekio dytų, kad dvigubos pilietybės pripažinimas ti. Politikės argumentą dėl palengvinimo te neįsivaizduojamas tokios griežtos kultūrinės roristams ginčijo radikalų partijos atstovas, asimiliacijos, kaip natūralizacijos prielaidos, kuris teigė, kad šis klausimas nesusijęs su aplinkoje. Dviguba pilietybė reiškia tam tik dviguba pilietybe, kadangi Danijos pilietybės rą daugiakultūriškumo toleravimą. Tai iš es įgijimas nepalengvėja: reikia 9 metus gyventi mės prieštarauja griežtoms asimiliacinėms šalyje ir nepadaryti nusikaltimo, teroro su nuostatoms, tačiau tapo faktu nuo 2015 m. metimais – ilgalaikio planavimo ir pan. Kiti diskusijos dalyviai kalbėjo, kad panašūs ar Motyvai ir argumentai gumentai yra grynos spėlionės, kad jau dabar apie 40 proc. imigrantų Danijoje turi dvigu danų debatuose bą pilietybę, tad nelabai pagrįsta tvirtinti, jog dėl dvigubos pilietybės 60 proc. imigrantų su dviguba pilietybe kels įteisinimo 2008–2014 m. didesnį teroristų veiklos pavojų nei 40 proc. Vienas radikalų partijos atstovas ironizavo, 2008 m. Danijos parlamente – Folketinge kad, vadinasi, tik Danijoje ir dar 4 ES šalyse, buvo įregistruotas oficialus siūlymas rengti kurios nepripažįsta dvigubos pilietybės, nėra įstatymo projektą pripažinti dvigubą pilie rizikos dėl iš anksto nesėkmei pasmerkto te tybę. Jį kėlė Radikalų (Radikala Venstre) roristų persekiojimo. Danų liaudies partijos partijos atstovai. Pirmoje pasiūlymo dėl įs atstovai diskusijose išvadino pasiūlymą pri tatymo projekto rengimo svarstymo plena pažinti dvigubą pilietybę tautinės valstybės rinėje sesijoje vyriausybės vardu pasisakiusi griovimu klaidingo globalizmo vardan. Na liberalų partijai (Venstre) priklausanti inte cionalistinės ir populistinės Danų liaudies gracijos ministrė teigė, kad įstatymo projek partijos atstovas pasisakė be jokių išlygų prieš tas numato revoliucinius pokyčius pilietybės dvigubą pilietybę, nedarant jokių išimčių net politikoje, o norint daryti tokius pokyčius ir danų išeiviams, nes pastarieji turėjo suvok reikalingi triuškinantys argumentai, kurie ti galimas išvykimo iš tėvynės gyventi kitoje palaikytų pokyčių būtinybę. Dvigubos pilie šalyje pasekmes ir dėl danų išeivių negalima tybės įteisinimo šalininkai, pasak ministrės, griauti Danijos tautinės valstybės pamatų. vaizduoja globalizaciją kaip rojų. Tvirtinama, Patys diskusijų parlamente dalyviai 2009 m. kad globalizacija pakeitė žmonių nuostatas ir įvardijo, kad išryškėjo dvi ideologinių ginčų įpročius, ryšiai ir kontaktai tarp įvairiose ša stovyklos: „globalistai“ prieš „nacionalro lyse gyvenančių žmonių gerokai išsiplėtė. Bet mantikus“. Pragmatinio pobūdžio argumen globalizacijos poveikio negalima vertinti vie tų už ar prieš dvigubą pilietybę buvo keliama, nareikšmiškai. Esą dažnai minimas ir inte tačiau diskusijose jie nedominavo14. Įstaty gracijos argumentas, tačiau, anot ministrės, mo projektą svarstęs Folketingo Pilietybės
10 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos komitetas liberalų, socialdemokratų, kon riboti dvigubą pilietybę. Pastaroji, be kita ko, servatorių ir danų liaudies partijos atstovų argumentavo, kad šios nuostatos laikymasis balsais 2009 m. atmetė pasiūlymą rengti įsta diskriminuoja danų kilmės asmenis užsieny tymo projektą pripažinti dvigubą pilietybę, je, palyginus su naujaisiais danais, t. y. natū kas buvo motyvuojama remiantis daugiausia ralizuotais imigrantais, kadangi apie 40 proc. Integracijos ministerijos pozicija, kad dvigu iš pastarųjų faktiškai gali turėti dvigubą pi bas pilietis, padaręs nusikaltimą Danijoje, lietybę, nes ankstesnės pilietybės nereikalau galės pabėgti į šalį, kur jis taip pat yra pilietis, jama atsisakyti iš pabėgėlių ar tų imigrantų, o Danija negalės jo teisminiu keliu persekioti kuriems jų kilmės šalys draudžia (nenumato ir suteikti diplomatinės pagalbos dvigubiems galimybės) atsisakyti savo pilietybės. Pasak piliečiams15. Dalis prieš dvigubą pilietybę pa danų išeivių organizacijos, naujųjų danų, iš sisakiusių partijų atstovų visgi greičiausia ne kurių nemaža dalis turi dvigubą pilietybę, turėjo tvirtos pozicijos, nesiryžo remti refor skaičius greitai auga, o užsienio danų skai mos daugiau iš atsargumo ir nepakankamos čius vis mažėja, tad Danijos pilietybės politi informacijos nei iš įsitikinimo, tik danų liau ka yra nenuosekli, sukelia nereikalingą danų dies partijos atstovai komitete pabrėžė, kad nudrenavimą („dane drain“ anglų k., darant nacionalinė pilietybė iš principo gali būti su aliuziją į „brain drain“, t. y. „protų drenavi sijusi su įsipareigojimais tik vienai šaliai. Ma mą“), išeiviai gi pasisako už „danų giminės žumoje atsidurę radikalų (radikaliųjų libera išsaugojimą“17. Integracijos ministrė, atsaky lų) ir socialistinės liaudies partijos atstovai dama į „Danes Worldwide“ kreipimąsi, tik komitete nurodė, kad dvigubos pilietybės tei pažymėjo, kad pilietybė nurodo ypatingą ryšį kiami privalumai (integracijos skatinimas ir su valstybe, dviguba pilietybė gali būti lei kt.) pranoksta trūkumus. Antroje plenarinėje džiama tik išimtiniais atvejais, vyriausybė pasiūlymo rengti įstatymo projektą dėl dvi stebi situaciją kitose šalyse, svarsto argumen gubos pilietybės pripažinimo svarstymo par tus už ir prieš, tačiau kol kas laikosi nuomo lamente sesijoje projektas buvo atmestas nės, kad dvigubos pilietybės pripažinimas 81 parlamentarui balsavus prieš, 25 už. Viena turi būti ribojamas maksimaliai. Vis dėlto iš danų išeivių organizacijų „Democrats Danija turi galimybę diferencijuotai traktuo Abroad“ 2009 m., kreipdamasi į parlamento ti dvigubos pilietybės pripažinimą, pavyz Pilietybės komitetą, kvietė ne atmesti, o mo džiui, pasirašyti dvišales sutartis su kitomis difikuoti pasiūlymą dėl dvigubos pilietybės ir šalimis dėl dvigubos pilietybės abipusio pri jos pripažinimą užtikrinti tik ES, NATO ir pažinimo18. 2011 m. pavasarį Radikalų parti Šengeno šalių piliečiams. Buvo tvirtinama, jos atstovai vėl įregistravo Folketinge įstaty kad Danijos tautinė valstybė tikrai nenustos minį pasiūlymą dėl dvigubos pilietybės gyvuoti, jei Danijos pilietybę turės tokių de įteisinimo. Naujame „Danes Worldwide“ raš mokratinių šalių kaip JAV ar Didžiosios te Folketingo Pilietybės komitetui buvo tvir Britanijos pilietybę turintys asmenys. Šių ir tinama, kad realiai dviguba pilietybė jau yra kitų demokratinių šalių piliečiai ne kartą gana plačiai išplitusi tarp naujųjų danų, t. y. kartu su danais liejo kraują bendroje kovoje natūralizuotų imigrantų. Vien 2011 m. su priešais. Tai šalių sąjungininkių piliečiai16. 69 proc. (890 asmenų) iš gavusių pilietybę na 2009 m. tokie siūlymai nevedė prie konkrečių tūralizacijos būdu dėl vienokių ar kitokių sprendimų, panašiai kaip nebuvo kaip nors priežasčių gavo leidimą išlaikyti ir savo anks praktiškai reaguota į aktyvų danų išeivių tesnę pilietybę. Iš užsienyje kitą pilietybę organizacijos „Danes Worldwide“ raginimą 2004–2008 m. įgijusių danų daugumai iš jų apskritai atsisakyti pasenusios nuostatos (1 294 asmenims) leista išlaikyti Danijos
11 pilietybę. Faktiškai tai nėra maksimaliai tarpministerinę (iš Teisingumo, Užsienio įmanomai ribojama nei imigrantų, nei emi reikalų, Ūkio ir Finansų ministerijų atstovų) grantų dviguba pilietybė. Socialinės imi darbo grupę dvigubos pilietybės pripažini grantų teisės nepriklauso nuo Danijos pilie mo klausimams spręsti, kuri dirbo daugiau tybės turėjimo, tad, pasak „Danes Worldwide“, nei metus. Tarpministerinė darbo grupė realiai dvigubos pilietybės ribojimas labiau dvigubos pilietybės klausimu savo pareng kenkia danams užsienyje nei imigrantams19. toje analitinėje studijoje (raporte) išskyrė, 2011 m. įvyko tik vienas plenarinis parlamen kad egzistuoja 6 galimi pagrindiniai dvigu to svarstymas, tačiau pasiūlymas nebuvo nei bos pilietybės teisinio pripažinimo modeliai: priimtas, nei atmestas, nes tais pačiais me 1) Danijos pilietybė kaip antroji pilietybė yra tais vyko rinkimai. Tačiau svarstyme partijų galima tik Danijos pilietybę gimimu įgiju pozicijos Danijos parlamente praktiškai siems, 2) galima tik ES, EEE ir Šveicarijos buvo tokios pačios, kaip ir 2009 m. liberalų šalių piliečiams, 3) galima tik NATO šalių atstovai tvirtino, kad pilietybė reiškia ypa piliečiams, 4) galima tik Skandinavijos ša tingą ryšį su valstybe, todėl diskusija apie lių piliečiams, 5) galima šalių, su kuriomis dvigubą pilietybę yra diskusija ne dėl prakti sudarytos dvišalės sutartys, piliečiams ir nių privalumų ar trūkumų, o diskusija apie 6) galima tiek užsienyje apsigyvenusiems ir valstybinę ištikimybę ir tautinį prieraišumą. kitos šalies pilietybę įgijusiems danams, tiek Kita vertus liberalų partijos atstovas teigė, ir imigrantams į Daniją. Pirmieji penki mo kad skirtingai pilietybės atžvilgiu traktuoti deliai išreiškia iš esmės selektyvų dvigubos natūralizuotus imigrantus ir užsienio danus pilietybės pripažinimą (nors selektyvumas bet kokiu atveju (pripažįstant ar nepripažįs tik vienu iš šių atvejų yra paremtas viena tant dvigubą pilietybę) būtų dvigubos mora krypčiu kilmės šalies kriterijumi, t. y. apsi lės demonstravimas. Diskusijoje vėl keliant riboja emigrantais), o šeštasis – universalų. klausimą, ar asmuo gali būti ištikimas dviem Darbo grupė nesiūlė nė vieno iš modelių šalims, radikalų partijos atstovas pateikė kaip prioritetinio, nurodė su kiekvieno mo vaizdingą palyginimą – šeimoje nėra jokių delio įgyvendinimu susijusias teisines kliūtis, problemų, jeigu vaikas ištikimas motinai ir pavyzdžiui, pažymėjo, kad dvigubos piliety tėvui, panašiai turėtų būti ir su dviguba pi bės pripažinimas tik NATO šalių piliečiams lietybe. Per šias diskusijas dar kiek labiau iš prieštarauja Europos žmogaus teisių konven ryškėjo socialdemokratų netvirta pozicija, cijai21. Reikia iškart pažymėti, kad Danija vis nes jie nurodė, kad remiantis surinkta me dėlto nepasirinko nė vieno iš selektyvios dvi džiaga apie dvigubą pilietybę tarptautinės gubos pilietybės modelių, pasirinko univer teisės ir praktikos kitose šalyse požiūriu di salų. Kita vertus, toks pasirinkimas nebuvo delių praktinių problemų nekyla, bet esmi itin sunkus. Realus dvigubos pilietybės ga niai klausimai nėra iki galo aiškiai atsakyti. limumas yra kur kas didesnis danų kilmės Visi socialdemokratai teigė esantys prieš dvi emigrantams nei imigrantams Danijoje. gubą pilietybę20. Taip yra dėl natūralizacijos sąlygų. Dvigu Paradoksaliai greitai situacija apsivertė bos pilietybės pripažinimas Danijoje visiškai aukštyn kojomis. Jau 2011 m. rudenį po rin nesisiejo su natūralizacijos liberalizavimu, kimų sudarytos naujos koalicinės Vyriausy skirtingai nei daugelyje dvigubą pilietybę bės programoje buvo deklaruojama: „Danija universaliai pripažįstančių šalių, įskaitant yra moderni visuomenė tarptautiniame pa tokias skandinaviškas Danijos kaimynes saulyje. Todėl turi būti leidžiama turėti dvi kaip Švedija ir Suomija. Kaip jau yra paste gubą pilietybę.“ 2012 m. Vyriausybė sudarė bėję skandinavų mokslininkai, net ir įvedus
12 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos dvigubos pilietybės pripažinimą Danijos sužlugdė ankstesnį dvigubos pilietybės įtei pilietybės įstatymas išliko labiausiai orien sinimo bandymą prieš kelerius metus. Vi tuotas į nacionalinės pilietybės suvaržymus suomenei buvo pabrėžiama, kad dvigubos iš visų Skandinavijos šalių22. Iš esmės dvi pilietybės įteisinimas jokiu būdu nereikš, kad gubos pilietybės pripažinimas, nors jis ir yra Danijos pilietybę bus galima lengviau gau formaliai universalus (galioja emigrantams ti24. Pilietybės įstatymo pataisos parengtos ir imigrantams), bet Danijos pilietybės įgiji ir pateiktos 2014 m. spalio mėnesį, priimtos mo (formaliai traktuojant – susigrąžinimo) 2014 m. lapkričio mėnesį, 89 parlamento na prasme yra realiai gerokai palankesnis danų riams balsavus už. Už balsavo 6 partijų, pir kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje, miausia liberalų ir socialdemokratų atstovai, nei ilgalaikiams imigrantų kilmės gyvento o prieš – konservatorių ir Danijos liaudies jams Danijoje, atsižvelgiant į dvigubos pilie partijos (dešiniosios populistinės nacionalis tybės ir natūralizacijos taisyklių santykį. tinės partijos) atstovai. Pilietybės įstatymo Darbo grupė dvigubos pilietybės klausi pataisos numatė, kad danų kilmės asmenys, mu atidžiai nagrinėjo danų kilmės išeivių or praradę Danijos pilietybę dėl to, kad tapo ganizacijų pasiūlymus. Ypač remtasi „Danes kitų šalių piliečiais, gali per 5 metus, pada Worldwide“, nes ši danų išeivių organizacija, vę pareiškimą, ją atkurti. Pasibaigus 5 metų priešingai nei teigė dvigubos pilietybės opo laikui atkūrimo teisė nustos galioti. Toks pi nentai, išskyrė vienalaikę ištikimybę dviem lietybės atkūrimo ribotas terminas išskiria tėvynėms, akcentavo pasiūlymą dėl 5 metų Daniją, palyginus su Ispanija, Portugalija ar pereinamojo laikotarpio Danijos pilietybei Vokietija, kur pilietybės teisės etninės kilmės atkurti tiems danų kilmės asmenims, kurie pagrindu išsaugomos neribotai25. Šia prasme ją prarado. Darbo grupė taip pat skyrė daug Danija, net ir pripažindama dvigubą piliety dėmesio ekonominiams dvigubos pilietybės bę etniniams tautiečiams, nesirėmė etninės pripažinimo aspektams, pavyzdžiui, patei kilmės ar giminystės kriterijumi kaip vie kė faktus, kad vien tik Danijos pilietybės ninteliu pakankamu. turėjimas negarantuoja reikšmingų teisių į Dvigubą pilietybę įteisinantys Danijos pi socialinę paramą, t. y. teisių į pensiją, vaikų lietybės įstatymo pakeitimai, kaip ir bet ku auginimo pašalpas ir kt. Panašiai ir su tei ris kitas įstatymo projektas, tris kartus svars sėmis į naudojimąsį Danijos sveikatos prie tytas Folketingo plenariniuose posėdžiuose. žiūros paslaugomis, kur svarbesnis kriterijus Daugiausia diskutuota pirmojo svarstymo yra nuolatinis gyvenimas šalyje nei piliety metu. Dominuojantys už dvigubą pilietybę bė. Taip pat pažymėta, kad balsavimo teisė parlamento plenarinėse sesijose pasisakiu pripažįstama tik nuolat šalyje gyvenantiems siųjų argumentai buvo pozityvus indėlis į Danijos piliečiams, tad dvigubos pilietybės demokratijos plėtrą tiek Danijoje, tiek už pripažinimas tiesiogiai neišplės balsuojančių sienio šalyse, žmogaus teisių gerbimas (ra jų rato23. Paskelbus tarpministerinės darbo ginimas neversti atsisakyti pirmosios įgytos grupės raportą socialdemokratų ir radikalų pilietybės iš danų užsienyje ir iš imigrantų (liberalios orientacijos) mažumos vyriausy Danijoje). Dvigubų piliečių galimybes prisi bė, siekdama platesnio palaikymo, sudarė dėti prie demokratijos stiprinimo įvairiose politinį susitarimą su kitomis 4 kairės-cen šalyse akcentavo socialdemokratų atstovai, tro politinėmis partijomis dėl dvigubos pi o liberalų (Venstre) atstovai plenariniuose lietybės įteisinimo 2014 m. birželio mėnesį. svarstymuose plėtojo dar komiteto diskusijų Ypač čia buvo pastebimas liberalų (Venstre) metu suformuluotą savo tezę, kad nereikia partijos pozicijos pasikeitimas, nes ši partija versti daryti pasirinkimo, t. y. rinktis vieną
13 iš dviejų pilietybių, kai toks priverstinis pa pozicijos, kai Danijoje pirmąkart pradėtas sirinkimas nėra būtinas. Socialdemokratų svarstyti dvigubos pilietybės klausimas ry frakcijos atstovė pasisakė, kad šiomis dieno šium su Švedijoje įteisintu keleriopos pilie mis yra galima ištikimybė daugiau nei vie tybės pripažinimu. Tąkart Danijos liaudies nai šaliai, nes ištikimybė nėra tik jausmas, partija tvirtai pasirinko ir gynė principą Vie- ištikimybę išreiškia darbai. Radikalų par na tautybė – viena pilietybė27. Konservatorių tijos atstovė teigė, kad dvigubos pilietybės partijos atstovai 2014 m. svarstymuose taip pripažinimas reikštų pripažinimą fakto, kad pat pasisakė prieš dvigubą pilietybę, bet iš daug žmonių moderniame pasaulyje gyvena labiau pragmatinių pozicijų, dėl galimų ne ne toje šalyje, kurioje jie gimė, tačiau nori iš numatytų situacijų, susijusių su įvairiomis laikyti ryšius su abiem. Socialistinės liaudies rizikomis. Jų manymu negalima vienareikš partijos atstovas atkreipė dėmesį, kad dvigu miškai teigiamai vertinti perspektyvos, kad bos pilietybės pripažinimas leis išsaugoti dvi dvigubi piliečiai galės įgyti balsavimo teises lypius tapatumus gyvenančių abiejose Dani dviejose šalyse. Konservatoriai taip pat tei jos ir Vokietijos sienos pusėse. Diskusiniuose gė, kad dviguba pilietybė apskritai gali būti pasisakymuose įvardyti 250 000 užsienyje ne riba, galima įgyti ir daugiau pilietybių, o gyvenančių danų interesai, pabrėžiant ne daug pilietybių turinčiųjų lojalumas tampa tik jų norą išlaikyti Danijos pilietybę, bet ir tikrai abejotinas. Anksčiau konservatoriai konkretesnes detales, kurios motyvuoja pri Danijos spaudoje buvo pasisakę, kad palai imti kitą pilietybę ir kartu prarasti Danijos kytų nebent ribotos dvigubos pilietybės mo pilietybę, kas nebūtų problema turint dvi pi delį, t. y. Danijos pilietybės pripažinimą tik lietybes. Pvyzdžiui, minint, kad kai kuriose ES, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios iš šalių, kurioje nuolat gyvena, pilietybės ne Zelandijos šalių piliečiams28. turintys danai gali būti verčiami mokėti di Svarstant įstatymo pataisas Folketingo desnius mokesčius ar kitaip turėti didesnių Pilietybės komitete, kur buvo išklausytos ir finansinių nuostolių. Pasak Danijos liaudies įvairių suinteresuotų pusių nuomonės, danų partijos atstovo, aistringai iš principo plena išeivių organizacijos bandė susitarti dėl pa rinėje parlamento sesijoje atmetusio pačią lankesnių sąlygų atkurti pilietybę ją prara dvigubos pilietybės idėją, pilietybė yra ne dusiems dėl dvigubos pilietybės draudimo atsiejama nuo tapatumo, kuris savo ruožtu danų kilmės asmenims. Pavyzdžiui, pagei išreiškia daniškumą Danijos atveju. Piliety daudami neriboti laiko trukmės pilietybei bė yra ne kas kita, kaip daniškumas. Asmuo atkurti, neįvedinėti 1 metų gyvenimo Dani gali turėti ryšių su keliomis šalimis, tačiau joje sąlygos pilietybei atkurti užsienyje gimu tėvynė yra tik viena, kaip asmuo gali kalbėti siems danų kilmės asmenims, vyresniems keliomis kalbomis, tačiau gimtoji (motinos) nei 22 m., taip pat išlaikyti teisę į Danijos kalba yra tik viena. Pilietybė gali būti tik pilietybės atkūrimą ir tiems, kurie nepateiks viena, kadangi tėvynė ir gimtoji (motinos) prašymų pilietybę atkurti per 5 metus nuo kalba yra tik viena26. Tokie poetiniai ir tiks įstatymo įsigaliojimo. Į šiuos siūlymus nebu lingai priešinami pragmatizmui, galima sa vo atsižvelgta, pateikiant kontrargumentus, kyti, klasikiniai nacionalistiniai argumentai. pavyzdžiui, nurodant, jog 5 metų pakanka, Vis dėlto išskirtinę jungtį tarp pilietybės ir kad suinteresuoti ryšių su Danija išlaikymu etnokultūrinio tapatumo kaip pagrindinį užsienio danai galėtų pateikti prašymus dėl argumentą prieš dvigubą pilietybę naudojo pilietybės atkūrimo. Toks prašymas yra to vienintelė Danijos liaudies partija. Tą ji darė kio suinteresuotumo parodymas, o be jo pri nuosekliai, laikydamasi dar 2001 m. užimtos pažinti pilietybės negalima29.
14 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Danų debatuose išryškėjo ir vienas labai ar pripažinus dvigubą pilietybę yra tikimasi specifinis motyvas – galimybė įgyvendinti pilietybės atėmimo ir deportavimo iš šalies vienos iš pilietybių atėmimą iš dvigubą pilie atvejų pagausėjimo? Teisingumo ministro tybę turinčiųjų. Galimybė realiai atimti Da atsakyme buvo pažymėta, kad pilietybės atė nijos pilietybę iš dvigubą pilietybę turinčių mimas yra sudėtinga procedūra ir turi būti ir padariusių nusikaltimus buvo akcentuota vertinama teismo, remiantis bausmės pro dar prieš pradedant svarstymus parlamen porcingumo padarytam nusikaltimui prin te. Ją pabrėžė socialdemokratų partijai pri cipu, taip pat pilietybės atėmimo pasekmės klausantis teisingumo ministras30. Pilietybę tam asmeniui, kuriam taikoma. Taigi negali atimti tarptautinė teisė leidžia, jei žmogus me numatyti, kiek pilietybės atėmimo atvejų apskritai neliks be pilietybės. Taigi iš dvi gali būti ateityje33. Galimybė atimti pilietybę pilietybes turinčiojo atimti vieną yra visai ir deportuoti asmenis, susijusius su nusikals realu, skirtingai nei vieną pilietybę turin tama veikla, buvo išsamiai aptarinėjama per čiojo atveju. Folketingo Pilietybės komite pirmą ir trečią svarstymus parlamente, kur to svarstymuose, vykusiuose tarp pirmojo apie tai daug kalbėjo liberalų (Venstre) parti ir antrojo plenarinio svarstymų, liberalų jos atstovai. Jie minėjo konkretų teroristinė (Venstre) partijos atstovai pažymėjo, kad je veikloje dalyvavusio Danijos piliečio Sai pripažinus dvigubą pilietybę bus išpildytas do Mansouro atvejį34, nes tuo metu vyko jo užsienio danų noras išlaikyti Danijos pilie teismo procesas Danijoje ir viešojoje erdvėje tybę ir taip pat savo ryšį su kilmės šalimi, buvo intensyviai aptarinėjamos deportavi panašios teisės bus pripažintos imigrantams mo iš šalies galimybės. Pilietybės atėmimo Danijoje, bet kartu padidės galimybės at klausimas buvo aktualus siekiant deportuoti imti Danijos pilietybę iš dvigubą pilietybę iš šalies teroristinėje veikloje dalyvavusius turinčių imigrantų, kurie prisideda prie te imigrantus (tai įmanoma atėmus pilietybę). roristinės veiklos, bei ištremti juos iš šalies31. Atrodo, šis argumentas, nors neparemtas Pilietybės lengvesnio atėmimo argumentas precedentais ar kitais faktais bei labiau teo atrodo tapo svarbus toms partijoms (social rinio pobūdžio, tapo kur kas įtikinamesnis ir demokratų ir liberalų), kurios prieš kelerius priimtinesnis, nei dvigubos pilietybės prieši metus pasisakė prieš dvigubos pilietybės ninkų 2009 m. diskusijose keltas tipologiškai pripažinimą, o vėliau ėmė remti priešin artimas, bet savo reikšme visiškai priešingas gą poziciją. Folketingo Pilietybės komiteto argumentas, kad dvigubą pilietybę turinčių svarstymuose taip pat buvo keliamas klausi ir iš šalies pabėgusių teroristų bus neįmano mas, ar remiantis numatomais įstatymo pa ma persekioti teisminiu keliu. Kita vertus, keitimais dėl dvigubos pilietybės bus galima argumentas dėl lengvesnės eventualios dvi deportuoti iš Danijos ne tik dvigubą piliety gubų piliečių deportacijos, kadangi jis realiai bę turinčius imigrantus, bet ir dvigubą pilie fokusavosi į imigrantus, buvo patogus kaip tybę turinčius Danijoje užaugusius etninius vienas iš papildomų motyvų, renkantis ne danus. Komitetui pateiktame paaiškinime selektyvų, o lygų dvigubos pilietybės pripa teigta, kad iš esmės taip, bet deportavimas žinimą ir emigrantams, ir imigrantams. galimas tik atėmus pilietybę, o pilietybės at ėmimo pagrindų imigrantams yra numatyta Išvados daugiau nei etniniams danams, nes įgyjant pilietybę natūralizacijos būdu galimas suk Danijos pilietybė net ir įvedus dvigubos čiavimas32. Pilietybės komitete taip pat for pilietybės pripažinimą liko paremta ryškiu muluotas oficialus paklausimas vyriausybei, etnokultūriniu tapatumu, labiau orientuota
15 į stipriai suvaržytą nei į atvirą prieigą prie reform in the Scandinavian countries, Com- pilietybės. Pripažinti universalią (tiek emi parative Migration Studies, 2015, vol. 3 (3), p. 5. grantams, tiek imigrantams) dvigubą pilie 3 meer N., et al., Examining ‘Postmulticultural’ tybę paskatino globalinės migracijos tenden and Civic Turns in the Netherlands, Britain, cijos, imigrantų integracijos siekiai, Danijos Germany and Denmark, American Behavioral pilietybę praradusių danų kilmės asmenų in Scientist, 2015, vol. 59 (6), p. 713–719. 4 teresų gynimas ir papildomos galimybės re laegaard S., Danish Anti-multiculturalism? TheS ignificance of theP olitical Framing of guliuoti imigrantų populiacijos elgseną. Dvi Diversity, in Kivist P. and Wahlbec Ö. (eds.), gubai pilietybei palankus buvo liberalizmo Debating Multiculturalism in the Nordic Wel- ir nacionalizmo motyvų mišinys, papildytas fare States, Houndmills, Basingstoke: Palgrave tam tikrais konjunktūriniais sumetimais. Macmillan, 2013, p. 185. Demokratinis liberalizmo ir nacionalizmo 5 olwig K. F., “Integration”: Migrants and Refu mišinys apskritai buvo ir yra dominuojantis gees between Scandinavian Welfare Societies Danijos pilietybės politikoje, tačiau jo ele and Family Relations, in Olwig K. F., et al. mentų specifinė kombinacija ir interpreta (eds.), Migration, Family and the Welfare State: cija įgalino dvigubos pilietybės pripažinimą. Integrating Migrants and Refugees in Scandi- Danijos perėjimą nuo itin griežto dvigubos navia, New York: Routledge, 2012, p. 7. 6 pilietybės ribojimo iki jos universalaus pri jønsson H. W. and Petersen K., Denmark: A National Welfare State Meets the World, in pažinimo sąlygojo ilgai trunkantys politiniai Brochmann G. and Hagelund A. (eds.), Immi- debatai, kurių metų buvo renkama ir anali gration Policy and the Scandinavian Welfare zuojama informacija apie situaciją kitose ša State 1945–2010, Houndmills, Basingstoke, lyse, apie dvigubą pilietybę turintiems asme Palgrave Macmillan, 2012, p. 131–141. nims kylančias problemas bei rizikas ir pan. 7 olwig K. F. and Paerregaard K., Introduction. Politiniuose debatuose pateikti argumentai “Strangers” in the Nation, in Olwig K. F. and per ilgesnį laiką mažino dvigubos pilietybės Paerregaard K. (eds.), The Question of Integra- esminių priešininkų skaičių. Danijos atvejis tion: Immigration, Exclusion and the Danish yra reikšmingas tuo, kad parodo, jog dvigu Welfare State, Cambridge Scholars Publishing, bos pilietybės pripažinimas gali būti įgyven 2011, p. 19. 8 dintas ryškaus etnokultūrinio (nors ir ne vi spång, M. Svenskt medborgarskap: Reglering och förändring i ett skandinaviskt perspek- siškai etnolingvistinio) tapatumo tradicijų tiv, Statens offentliga utredningar,R apport ir suvaržymais grįstos pilietybės politikos 2015 (15), Stockholm, 2015, p. 22. terpėje, susiklosčius tinkamai konjunktūrai. 9 ersbøll E., Denmark, in Bauböck R., et al. Dvigubos pilietybės pripažinimas tokioje (eds.), Acquisition and Loss of Nationality Po- terpėje nebūtų buvęs įmanomas be griežtai licies and Trends in 15 European States, vol. 2, ribotos natūralizacijos politikos išlaikymo. Country Analyses, Amsterdam University Press, 2006, p. 128–132; Midtbøen A. H., Stats Nuorodos borgerrettslig revisjon og integrasjonspolitisk variasjon i de skandinaviske landene, Tids- 1 pivoras S., Dvigubos pilietybės politika skrift for samfunnsforskning, 2009, vol. 50 (4), (Skandinaviškos pamokos Lietuvai), Oikos, p. 531–534. 2007, nr. 3, p. 9–18; Brochmann G. & Seland I., 10 mouritsen P. and Olsen T. V., Denmark Citizenship policies and ideas of nationhood between liberalism and nationalism, Ethnic in Scandinavia, Citizenship Studies, 2010, 14:4, and Racial Studies, 2013, 36 (4), p. 700. p. 440. 11 wickstrom M., Nordic brothers before 2 midtbøen A. H., Citizenship, integration strange others: pan- national boundary mak and the quest for social cohesion: nationality ing in the post-war naturalization policies of
16 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos the Nordic countries, Ethnic and Racial Stud- Comparative Migration Studies, 2015, vol. 3 (3), ies, 2016, published online 02 June 2016, p. 16. p. 7. 12 Two thirds failed new Danish citizenship test, 23 arbejdsgrupperapport om dobbelt stats žr.
17 34 l 44, Forslag til lov om ændring af lov om dansk indfødsret, 3 behandling, 2014 12 18, žr.
Saulius PIVORAS
FROM STRICT REFUSAL TO FULL RECOGNITION: WHY DID DENMARK CHANGE ITS MIND ON DUAL CITIZENSHIP?
Summary
From September 1, 2015 onwards amen nationalist considerations now dominant in dments to the Danish citizenship law are in Danish citizenship politics. The country’s force allowing people to have another citi shift from a strict rejection of dual citizen zenship in addition to the Danish one. Den ship to its universal recognition was condi mark awarded recognition of dual citizen tioned by extended and lengthy political de ship rights both to Danish emigrants and bates marked by the collection and analysis naturalized immigrants in Denmark. But of information about the situation in other even with dual citizenship having thus been lands and the problems and risks associated recognized, Danish citizenship continues to with dual citizenship. Over a longer period of be based on a clear ethno-cultural identity, time these debates diminished the ranks of one oriented more towards a strongly con those who opposed dual citizenship on prin strained rather than a broad-minded ap ciple. Denmark’s case is significant because proach to citizenship. The bestowal of uni it shows that dual citizenship can achieve versal dual citizenship both to emigrants recognition in an environment of strictly and immigrants was encouraged by tenden observed traditions of ethno-cultural (if cies of global migration; aspirations to im not exactly ethno-linguistic) identity and migrant integration; defending the interests severely restricted citizenship. This recogni of Danish-born persons who lost their Dan tion of dual citizenship could not have been ish citizenship; and the search for additional accomplished without the maintenance of a opportunities for regulating the behavior strictly limited policy of naturalization. of immigrant populations. Dual citizen ship was favored by the prevailing politi Keywords: dual citizenship, naturaliza cal situation with its mixture of liberal and tion, citizenship policy.
18 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.2 diasporos istorija ir kultūra
Vitalija Stravinskienė Priverstinės migracijos LSSR: etninių tmažumų atvejis (1940–1941, 1944–1989 m.)
Santrauka. Straipsnyje aptariama Lietuvos gyventojų, priklausiusių etninėms mažu moms, priverstinių migracijų problema sovietinio režimo metais, ieškoma atsakymų į klau simus, kas lėmė tokias migracijas, kokios buvo jų kryptys ir rezultatai Lietuvai ir etninėms bendruomenėms. Raktiniai žodžiai: priverstinės migracijos, trėmimai, sovietizacija, gyventojai, Lietuva, Vilnius.
Migracijų problematika, ypač XX a., su Neabejotina, kad straipsnyje nagrinėjamų laukė didelio tyrinėtojų dėmesio. Įvairių XX a. vidurio tarptautinių migracijų Euro mokslo sričių atstovai migracinę tematiką poje priežastys glūdėjo geopolitiniuose po nagrinėjo iš skirtingų perspektyvų. Galima kyčiuose, dėl kurių milijonai europiečių buvo būtų išskirti tokias tyrimų prieigas: socio priversti judėti iš vienų valstybių į kitas. Šių loginę, ekonominę, politinę, istorinę, psi procesų sudėtine dalimi taip pat buvo Lietu chologinę, geografinę, demografinę ir 1 kt. . va ir jos gyventojai. Kita aptariamų migracijų Būtent nuo pasirinktos prieigos priklauso grupė priskirtina prie vidinių (vieno terito migracijos procesų tyrimų kriterijai. Antai, rinio vieneto, šiuo atveju Lietuvos) procesų, antropologus domina, kaip migracijos keičia kuriuos daugiausia lėmė sovietų valdžios ra bendruomenių ir individų kultūrines tapa dikalios socialinės-ekonominės reformos. tybes, ekonomistus – kokią įtaką migracijos Detalizuojant Lietuvos atvejį, galima pa turi migrantus išsiunčiančios ir priimančios žymėti, kad visi Lietuvos gyventojai, neiš šalies ūkio raidai ir jos pokyčiams, psicho skiriant nei vienos etninės grupės, buvo pri logus – asmens migracinė motyvacija, jos verstinių migracijų dalyviai, kurie nukentėjo reikšmė žmogaus raidai, geografus – mi politine, religine, etnine ar socialine prasme. gracijų reikšmė įvairių teritorinių vienetų Tačiau apie dominuojančios grupės (lietu erdvinei plėtrai, demografus – migracijų įta vių) patirtį nekalbėsime, dėmesį skirsime ka gyventojų kokybiniams ir kiekybiniams etninių mažumų padėčiai aptarti. pokyčiams, istorikus – migracijų priežastys Lietuvos etninių mažumų priverstinės ir pasekmės valstybių politiniams, sociali migracijos nagrinėjamos horizontaliuoju niams ir kt. procesams2. pjūviu (Lietuvos etninių grupių patirtis yra
19 atskleidžiama kaip sudėtinė Europoje vyku Vaitiekūno darbai9, nagrinėjantys ekono sių procesų dalis; tokie tyrimai būdingesni minių reformų (žemės ūkio kolektyvizaci Vakarų šalių mokslininkams) ir vertikaliuo jos, vienkiemių naikinimo ir kt.) problemas, ju aspektu (nagrinėjami atskirų valstybių ar kurios tiesiogiai lėmė migracinių procesų regionų atvejai, įvairių etninių grupių patir intensyvumą. Tokių išprovokuotų procesų tis; šiuo būdu dažniau naudojasi Rytų ir Vi dalyviai buvo įvairių tautybių gyventojai. durio Europos tyrinėtojai). Remiantis istoriografiniais darbais, straips Iš priverstinių migracijų problematikos nyje siekiama atskleisti Lietuvoje vykusių bene labiausiai buvo tiriama Lietuvos gy priverstinių migracijų sovietmečiu, ypač sta ventojų trėmimų ir įkalinimų istorija. Greta linizmo metais (1940–1941, 1944–1953 m.), bendrų visos Lietuvos problemų (trėmimų bruožus, aptarti tokiose migracijose dalyva organizavimas, ištremtų Lietuvos gyventojų vusių etninių mažumų padėtį, išryškinti mi kiekybinė išraiška, trėmimų geografija, trė gracijų ilgalaikes pasekmes. mimų pasekmės Lietuvai ir kt.)3 buvo tiriama ir nedominuojančių gyventojų grupių padė tis. Paminėtini Teresės Birutės Burauskaitės, Priverstinių migracijų kryptys Nastazijos Kairiūkštytės, Vitalijos Stravins ir kategorijos kienės, Dalios Balkytės, Violetos Davoliū tės darbai apie Lietuvos gyventojų vokiečių, Tiriant priverstinių migracijų problema lenkų, žydų tremtinių ir politinių kalinių tiką, reikia atkreipti dėmesį į tokias jų kate patirtį4. gorijas: 1) įkalinimas, tremtis; 2) evakuacija / Kita Lietuvos etninių grupių priverstinių repatriacija / ekspatriacija, pasitraukimas; migracijų kryptis vedė į Vakarus. Ši proble 3) planiniai perkėlimai, išprovokuota migra matika taip pat sulaukė tyrinėtojų dėmesio5. cija į miestus. Pirmoji grupė apimtų migra Daugiausia buvo aptartas vokiečių, lenkų, iš cinę kryptį į Rytus, antroji – į Vakarus, tre dalies žydų trumpesnis ar ilgesnis migraci čioji – Lietuvos teritorijoje. Šias priverstines nis kelias iš Lietuvos į Europos gilumą ar dar migracijas lėmė sovietinio režimo politika toliau. Lietuvoje, kurios tikslas buvo kuo greites Atskirai paminėtinas dr. Vinco Bartuse nė ir sklandesnė respublikos sovietizacija ir vičiaus darbas6, kuriame nagrinėjama lie kliūčių tam šalininimas. Pastebėtina, kad tuvių emigracijos į Vakarus Antrojo pasau priverstinių migracijų krypties į Vakarus linio karo pabaigoje problematika. Autorius priežastys glūdėjo ne tik SSSR unifikacinėje nustatė, kad nuo artėjančios Raudonosios ar politikoje, bet ir pokario Europos pertvarky mijos maždaug 100 tūkst. Lietuvos gyventojų me, kuomet likviduojant Antrojo pasaulinio 1944 m. traukėsi į Vokietiją, tačiau ne visi jie karo pasekmes buvo kuriamos homogeniš pasiekė savo tikslą7. V. Bartusevičiaus teigi kos valstybės žemyno viduryje. mu, Vakarų Europoje prisiglaudė maždaug Dažniausios priverstinės migracijos prie 70 tūkst. lietuvių iš Didžiosios Lietuvos ir žastys Lietuvoje buvo politinės (įvairių poli 10 tūkst. iš Mažosios Lietuvos8. Kartu su lie tinių partijų vadovų ir narių tremtis ar įka tuviais pasitraukė ir kitų tautybių gyventojai, linimas), religinės (įvairių konfesinių grupių tačiau tikslesnis jų skaičius nėra žinomas. dvasininkų, tam tikrų konfesijų išpažintojų Bene mažiausiai tyrinėtos yra etninių ma priverstinė migracija), etninės (tam tikrų žumų migracijos sovietmečiu Lietuvos ribo etninių grupių tremtis) ir socialinės (ūki se. Specialių tyrimų šia tema nėra. Paminė ninkų, inteligentų ir kt. visuomenės grupių tini Liudo Truskos, Vytauto Rupo ir Stasio priverstinis mobilumas).
20 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Kryptis į Rytus bado, ligų daugiau kaip trečdalis tremtinių 14 Sovietinę Lietuvos okupaciją 1940 m. lydėjo mirė tremtyje . Absoliuti dauguma jų žuvo jos gyventojų represijos. Lenkai, žydai, vokie pirmaisiais tremties metais. čiai, rusai, baltarusiai, totoriai ir kt. tautybių Tačiau patys didžiausi etninių mažumų atstovai, kaip ir dominuojančios gyventojų trėmimai įvyko 1948, 1949 ir 1951 m., t. y. ma grupės (lietuvių) nariai, sovietinės valdžios siškiausių trėmimų Lietuvoje metu. Iš sovie buvo represuoti (įkalinti ir ištremti). Pirmo tines represijas patyrusių asmenų vardinių sios sovietinės okupacijos metais iš Lietuvos sąrašų žinoma, kad 1948–1949 m. buvo repre ištremta ir įkalinta SSSR apie 21 tūkst. asme suota (įkalinta, ištremta) ar žuvo 3 008 lenkai, nų10. Daugiausia nukentėjo lietuviai, tačiau 474 rusai, 214 vokiečių, 65 baltarusiai, 64 žydai, 15 tarp represuotųjų atsidūrė ir lenkai, žydai, 28 totoriai ir keli šimtai kitų tautybių atstovų . rusai, kiek mažiau buvo baltarusių, vokie Tikslesnių duomenų apie 1950–1952 m. repre čių. 1940–1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta suotų asmenų etninę sudėtį neturime. Yra 1 660 žydų, 1 300 lenkų, 500 rusų, 150 balta žinoma, kad tuo metu ištremta 1 600–1 700 rusių, 100 vokiečių. Iš viso represuota apie Rytų ir Pietryčių Lietuvoje gyvenusių lenkų, 8,5 tūkst. etninių mažumų atstovų11. nuo keleto asmenų iki kelių dešimčių vadi Prasidėjęs SSSR ir Vokietijos karas pristab namųjų andersininkų rusų, baltarusių, žydų 16 dė sovietines represijas. Tačiau jau 1944 m. ir totorių . Be to, reikia prisiminti, kad Rytų antrojoje pusėje SSSR reokupavus Lietu ir Pietryčių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo vą, jos vėl buvo atnaujintos. Skirtingai negu pabaigoje ir pokario metais veikė ginkluotas pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, ir civilinis lenkų pogrindis, siekęs atkurti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje Lenkijos Respubliką su 1939 m. sienomis. Jo buvo organizuota priverstinė etninė migraci dalyviai taip pat tapo sovietinių represijų au ja. 1945 m. pavasarį vykdyta vokiečių tautybės komis: 1944–1945 m. buvo internuota, suimta žmonių tremtis. Tų metų gegužės 3 d. ištrem ir į SSSR gilumą išvežta apie 20 tūkst. lenkų 17 ta per 900 vokiečių ir jų šeimų narių12. Buvo tautybės asmenų . Dauguma jų niekada ne tremiami Kauno m., Šakių, Vilkaviškio, Tau grįžo į Lietuvą, iš kalinimo vietų jie buvo nu ragės, Raseinių, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių kreipti į Lenkiją. ir kt. apskričių gyventojai13. Jie išvežti į Tadži Grafike pavaizduoti kiekybiniai ištremtų kiją. Dėl nepakeliamų darbo ir buities sąlygų, etninių mažumų atstovų rodikliai.
21 Kryptis į Vakarus Kitas migracinis srautas Vakarų link tuo Antroji priverstinių migracijų kryptis vedė pat metu apėmė Rytų ir Pietryčių Lietuvą. į Vakarus. Jos pradžią galima nukelti į 1944 m. Tai daugiausia lenkų etninę grupę apėmusi Pirmiausia, paminėtinas Klaipėdos krašto migracija. Ji tyrinėtojų įvardijama skirtingai ištuštėjimas, kuomet besitraukianti vokiečių (etninis valymas, ekspatriacija, deportacija, armija vykdė prievartinę evakuaciją į Vakarus. repatriacija, evakuacija, tremtis, išvarymas). Jos pasekmė buvo visiška šio krašto depopu Ši migracija vyko remiantis 1944 m. rugsė liacija: iki 1945 m. pradžios iš čia pasitraukė jo 22 d. LSSR ir Lenkijos tautinio išsivadavi 85–90 proc. gyventojų18. Priminsime, kad Ant mo komiteto sutartimi, nors realiai sprendi rojo pasaulinio karo pradžioje Klaipėdos kraš mas dėl jos organizavimo buvo priimtas dar 23 te gyveno per 150 tūkst. asmenų19. Kartu su 1943 m. Teherane . Klaipėdos krašto gyventojais vokiečiais ir lie Susitarimas pradėtas realizuoti 1944 m. pa tuviais į Vakarus traukėsi ir kitų Lietuvos regi baigoje. Jo epicentras buvo Rytų ir Pietryčių onų gyventojai. Istoriko Vinco Bartusevičiaus Lietuva su Vilniumi, nors keli registraciniai teigimu, tik dalis iš šimtatūkstantinės minios, punktai veikė iki Antrojo pasaulinio karo patraukusios iš Lietuvos į Vakarus, pasiekė pradžios gausiau lenkų apgyventose apskri savo tikslą20. Tarp tokių asmenų buvo lietuvis tyse (Kaune, Kėdainiuose, Ukmergėje, Pa Juozas Markuza su dukra, kurio kelias pasibai nevėžyje). Priminsime, kad analogiški, tik gė Lenkijoje. Jis apsigyveno nedidelėje Pamario daug intensyvesni procesai tuo pat metu vyko vietovėje21. Kitiems žmonėms pasisekė labiau. Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lietuvos atveju Antai, vieno rusų meno istoriko šeimos kelias perkėlimo procesas buvo diferencijuotas, t. y. iš Vilniaus į Vakarus atrodė taip: „(...) tėvai Vilniaus gyventojai įvairiomis priemonėmis buvo sovietų ištremti iš Lietuvos 1940 m. birže buvo spaudžiami išvykti, tačiau greta buvusių lį ir žinių apie juos daugiau nebuvo. Pamokytas kaimiškų apskričių ar kitų regionų gyventojus karčios patirties, jis nebandė likimo ir, artėjant stengtasi sulaikyti ir apriboti jų išvykimą24. Raudonajai armijai, išvyko iš savo pamėgto ir Lentelėje nurodomas 1944–1947 m. užsi apdainuoto Vilniaus į Vokietiją, paskui į Aus registravusių ir į Lenkiją išvykusių asmenų triją, kur atsidūrė pabėgėlių stovyklose. Vėliau, pasiskirstymas pagal Lietuvos SSR apskritis 1948 m. gruodį, persikėlė į JAV.“22 ir miestus.
Užsiregistravusiųjų skaičius Išvykusiųjų skaičius Teritorinio vieneto pavadinimas LSSR atstovų Lenkijos atstovų LSSR atstovų Lenkijos atstovų duomenys duomenys duomenys duomenys Alytaus apskr. 16 895 16 909 3 549 3 479 Kauno apskr. 6 953 6 991 612 526 Kėdainių apskr. 4 822 4 962 120 107 Panevėžio apskr. 3 752 3 745 858 764 Švenčionių apskr. 33 692 34 082 14 132 14 148 Trakų apskr. 50 075 50 358 17 011 16 898 Ukmergės apskr. 2 947 2 967 238 147 Vilniaus apskr. 135 314 136 694 39 462 38 942 Zarasų apskr. 13 707 13 831 5 590 5 527 Vilniaus m. 111 341 112 970 89 594 90 628 Iš viso 379 498 383 509 171 166 171 168 Lentelė sudaryta remiantis Stravinskienė V., Wschód-Zachód: przymysowe migracje na Litwie. Do świadczenia Polaków (1944–1953), Bezdomna Europa. Migracje po II wpjnie światowej we współczesnych badaniach humanistów, Szczecin, 2015, s. 21, 23.
22 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Dauguma išvykusiųjų buvo lenkų tautybės Pastebėtina, kad sovietinės valdžios vyk asmenys (apie 170 tūkst.). Tačiau tarp jų buvo dytos prievartinės migracijos sukeldavo keletas tūkstančių žydų (oficialiai išvyko apie neigiamų padarinių, kuriems likviduoti vėl 2 300, tačiau pridėjus nelegaliu būdu išvyku buvo pasirenkamas migracijos būdas. Toks sius, gautume 2 500), taip pat dalis totorių, atvejis buvo 1945–1946 m. – Vilniaus m. karaimų, baltarusių, lietuvių (keletas tūkst.). apgyvendinimo akcija, kurią sukėlė ma Jie pasinaudodami turėta Lenkijos pilietybe ir sinis Vilniaus gyventojų lenkų išvykimas deklaravę lenkų tautybę pasiekė įvairius kai į Lenkiją. 1944 m. pabaigoje mieste gyve myninės šalies kampelius. Štai vienos lietuvių no apie 110 tūkst. gyventojų, iš kurių apie šeimos kelias į Lenkiją atrodė šitaip: „Oficia 85–90 tūkst. buvo lenkai, dauguma jų užsi liai repatrijuoti bijojo, kadangi juos galėjo su registravo išvykti į Lenkiją28. Kaip jau buvo laikyti prie sienos lenkų pasieniečiai. Tai reiš minėta, dėl spaudimo išvykti beveik visi kė tremtį į Sibirą. Vlada Pajautienė sutinka jie išsikėlė. Todėl Maskvai sankcionavus, pažįstamą, kuris pasiūlo pirkti „gerus“ doku 1945–1946 m. buvo vykdoma Vilniaus ap mentus. Už tris šimtus rublių Vlada ir Jonas gyvendinimo akcija. Pagal pirminį planą iš Pajaujai tampa Pavliakais. Pervažiavę Lietu kitų Lietuvos apskričių į Vilnių turėjo būti vos ir Lenkijos sieną su kitais repatriantais mobilizuota 20 tūkst. darbingų asmenų, važiuoja į Lenkijos vakarus. Ten saugiau.“25 nors poreikiai buvo gerokai didesni29. Vyk Tokių atvejų buvo ir daugiau. dant mobilizaciją tam tikriems asmenims Paminėtinas dar vienas prievartinių mi buvo įteikiami mobilizaciniai lapeliai su gracijų srautas Vakarų link – 1951 m. vokie nurodymu vykti į Vilnių. Tačiau ji nebuvo čių perkėlimas iš LSSR į Vokietijos Demo sėkminga, nes per kelis 1945 m. pavasario kratinės Respublikos teritoriją. Iš Lietuvos mėnesius pavyko mobilizuoti tik kiek dau turėjo būti perkelta 3 500 asmenų, gimusių giau nei 800 asmenų30. Todėl mobilizacinis Karaliaučiaus srityje26. Betarpiškai iš Lietu planas pakoreguotas ir sumažintas beveik vos išvyko 3 415 asmenų: iš Klaipėdos aps per pusę. Tačiau ir jį įgyvendinti pavyko tik krities – 961, Kauno – 1 574, Šiaulių – 636, iš dalies. Iki 1946 m. balandžio mėn. pavy Vilniaus – 24427. Tačiau tarp jų buvo asmenų, ko mobilizuoti iki 2 tūkst. asmenų, kurių kilusių iš Klaipėdos krašto ar kitų Lietuvos nemažai netrukus pasišalino iš darbo vietų rajonų. Migracijoje dalyvavo ne tik vokiečiai, Vilniuje. Šios akcijos nesėkmės priežasčių bet ir lietuviai, kurie tokiu būdu bandė pa reikėtų ieškoti sunkioje politinėje ir nesau tekti į Vokietijos Demokratinę Respubliką. gioje socialinėje, psichologinėje aplinkoje (strigusi Vilniaus gyventojų lenkų perkė Išprovokuotos migracijos limo į Lenkiją akcija, apskričių vadovy Lietuvos ribose bių prioriteto skyrimas ne mobilizacijai, Prie kitų procesų, lėmusių (išprovokavu bet kitiems klausimams, sunkios sociali sių) migraciją Lietuvos teritorijoje, išskirtu nės, buitinės sąlygos naujai atvykusiems me: 1) 1945–1946 m. gyventojų mobilizacinę darbuotojams, maisto, gyvenamojo ploto akciją Vilniui apgyvendinti; 2) masinį kaimo trūkumas, kaimo gyventojams lietuviams gyventojų bėgimą į miestus dėl kolektyviza nepalanki psichologinė atmosfera lenka cijos; vienkiemių naikinimo vajaus sukeltą kalbių ir rusakalbių dominuojamajame migraciją; 3) XX a. 6-ojo dešimtmečio pir mieste ir pan.). Todėl išvykusių lenkų vietą mojoje pusėje įvykdytą Rytų ir Pietryčių Lie Vilniuje palaipsniui užėmė ne tik Lietuvos, tuvos gyventojų perkėlimo į kitus Lietuvos bet ir Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir rajonus akciją. kitų sovietinių respublikų gyventojai.
23 Kita intensyvi migracija prasidėjo XX a. priežastis – netinkamos gamtinės sąlygos 5-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Pradėjus stambiai žemėvaldai formuoti (gyventojai vykdyti Lietuvos žemės ūkio kolektyvizaciją, įsikūrė tarp miško masyvų, netinkamose žmonės, vengdami kolūkių, masiškai kėlėsi į vietose žemės ūkiui plėtoti (pvz., smėlėtose miestus. Vien 1948–1949 m. kaimo vietovėse ar pelkėtose, sunkiai pasiekiamose)). Dalies gyventojų sumažėjo apie 250 tūkst.31. Tačiau buvusių vienkiemių gyventojų kelias vedė tai buvo tik kaimų depopuliacijos pradžia. tiesiai į miestus, kitų – į didesnes aplinkines Prof. Liudo Truskos teigimu, 1948–1963 m. ar specialiai įkurtas kolūkines gyvenvietes. žemdirbių skaičius drastiškai sumažėjo: nuo Sovietmečio pabaigoje pastarosiose sutelkta 1,7 mln. 1948 m. iki 1 mln. 1963 m.32. Tuo pat per 0,5 mln. gyventojų38. metu miestiečių skaičius ženkliai išaugo. An Prie išprovokuotų migracijų priskirtume tai, tik 1950–1951 m. dėl migracijos Vilniuje 1951–1955 m. Rytų ir Pietryčių Lietuvos gy gyventojų skaičius išaugo apie 10 tūkst.33. Pa ventojų perkėlimą į kitus Lietuvos regionus. naši padėtis buvo kituose didžiuosiuose Lie Tuomet buvo sumanyta iškelti 6 tūkst. šei tuvos miestuose: Kaune gyventojų padaugėjo mų (24 tūkst. asmenų)39. Akcijos pagrindinis per 6 tūkst., Klaipėdoje – apie 9,5 tūkst., Šiau tikslas – greitesnis kolektyvizacijos užbaigi liuose – apie 5,5 tūkst. asmenų34. Pagal tauty mas Vilniaus krašte, įsikėlimo vietose kolū bes Vilnius labiausiai traukė lietuvius, lenkus, kių aprūpinimas darbo jėga, užmaskuojant rusus ir baltarusius, Kaunas – lietuvius ir didžiusius tų rajonų trėmimų nuostolius. rusus, Klaipėda – rusus, lietuvius ir ukrainie Gyventojų perkėlimo procese daugiausia da čius, Šiauliai – lietuvius ir rusus35. Kiekvienas lyvavo lietuviai ir lenkai. iš paminėtų miestų daugiausia viliojo aplin Akcijos planai buvo realizuoti tik iš dalies. kinių rajonų gyventojus: Vilnius – Vilniaus, Tamaros Bairašauskaitės teigimu, intensy Trakų, Šalčininkų, Kaunas – Kauno, Kapsuko, viausias etapas buvo 1951–1952 m., kuomet iš Kaišiadorių, Klaipėda – Klaipėdos, Kretingos, 3 000 planuotų perkelti šeimų pavyko išsiųsti Šilutės, Šiauliai – Šiaulių, Kelmės, Radviliškio, 1 408 šeimas40. Vėliau gyventojų perkėlimas Joniškio gyventojus. Panašios tendencijos iš vis labiau strigo, kol pagaliau buvo visiškai silaikė ilgesnį laiką. nutrauktas. Ekonominių pokyčių išprovokuota mi gracija buvo vienkiemių gyventojų judėji Priverstinių migracijų rezultatai mas į didesnes gyvenvietes ar miestus. XX a. 7–8 dešimtmečiuose vykdytas vienkiemių Sovietinė valdžia (tiek aukščiausiosios naikinimo, melioracijos vajus išvijo daugybę institucijos Maskvoje, tiek ir lokalios (LSSR) gyventojų iš gimtųjų vietų. Tie, kurie neno lygmens) plačiai naudojosi priverstinių mi rėjo išvykti, buvo „paskatinami“, pvz., ne gracijų metodu, siekdama politinių, ekono leidžiant remontuoti sodybos ar atsisakant minių, socialinių ar etninių tikslų. Trem ją elektrifikuoti. Vienkiemiai sparčiau nyko tys ir įkalinimai buvo naudojami politinių Pietvakarių ir Vidurio Lietuvoje. Pvz., 1967– oponentų, režimui nepritariančių asmenų 1979 m. Vilkaviškio rajone neliko apie 3 200, sunaikinimui ir izoliavimui; masinė Rytų Raseinių – apie 3 100, Kauno – apie 2 800 vien ir Pietryčių Lietuvos gyventojų 1944–1947 m. kiemių36. Tuo pat metu Rytų ir Pietryčių Lie migracija į Lenkiją turėjo prisidėti prie tuvoje šis procesas buksavo. Pvz., Šalčininkų sklandesnio šio regiono sovietizavimo ir eli rajone buvo nukelti tik 834 vienkiemiai (tai minuoti lietuvių ir lenkų tarpetninę įtampą; mažiausiais rodiklis visoje Lietuvoje), Varė vidinės priverstinės išprovokuotos migraci nos – 913, Švenčionių – 91937. Pagrindinė to jos buvo patogi priemonė siekti socialinių,
24 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ekonominių tikslų (užbaigti kolektyvizaciją, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje per kele stiprinti valstybinius ūkius, maskuoti sovie rius metus tapo rusiškai lietuvišku ir per ke tinių represijų mastus ir kt.). letą dešimtmečių lietuviškai rusišku miestu. Priverstinių migracijų rezultatai turėjo il Panašią transformaciją patyrė Klaipėda, tik galaikių socialinių pasekmių: vietoje lenkų buvo vokiečių tautybės asme a) Stalinizmo metais sovietinio režimo nys, kuriuos pakeitė rusai. Pabrėžtina, kad vykdyta represinė politika turėjo neigiamų dėl migracijos visi didieji Lietuvos miestai pasekmių Lietuvos demografijai (sumažė (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Pane jo bendras respublikos gyventojų skaičius, vėžys) sovietmečiu tapo daugiataučiai. pakito visuomenės etninė sudėtis, prasidėjo poslinkiai socialinėje struktūroje ir kt.). Nuorodos b) Sovietų valdžios ekonominė politika Lietuvoje (masinė žemės ūkio kolektyvizaci 1 Bretell C. B., Hollifield J. F., Migration Theory. ja, sparti industrializacija) lėmė intensyvius Talking across Disciplines, New York–London, vidinius (ir ne tik) migracinius procesus, ku 2008, p. 3–4; King R., Theories and Typolo- gies of Migration: an Overview and a Primer, riuose dalyvavo visų Lietuvos etninių grupių Malmö, 2013, p. 10. atstovai. Jie stengėsi įsikurti miestuose, todėl 2 Bretell C. B., Hollifield J. F., Migration Theo- kaimo gyventojų skaičius sparčiai mažėjo, o ry..., p. 4. miestiečių proporcingai augo. Vyko sociali 3 anušauskas A., Teroras 1940–1958 m., Vilnius, nės struktūros pokyčiai – augo darbininkų 2012; Anušauskas A., Lietuvių tautos sovie- skaičius, menko valstietija. Kartu kito tra tinis naikinimas 1940–1958 metais, Vilnius, diciškai susiklostęs gyvenimo būdas – agra 1996; Anušauskas A., Sovietinis genocidas ir rinę gyvenseną keitė darbas prie staklių ar jo padariniai, Lietuvos gyventojų genocidas konvejerių. Prie jų stojo ne tik vyrai, bet ir 1939–1941, Vilnius, 1999, p. 13–34; Gruns moterys. Tradicinį moters vaidmenį šeimoje kis E., Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, sovietinis režimas išplėtė, privertęs keisti ne 1945–1953 metais, Vilnius, 1996; Grunskis E., tik gyvenamąją vietą, bet ir statusą – tapti Lietuvos gyventojų trėmimai, Lietuvos gy- ventojų trėmimai 1940–1941, 1944–1953 metais darbininke ar tarnautoja. sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose, c) Dėl sovietinės migracinės politikos įvy Vilnius, 1995, p. 14–126. ko didelių kokybinių ir kiekybinių pokyčių 4 Burauskaitė T. B., Nukentėjusieji dėl kilmės: etninėse bendruomenėse. Labiausiai nuo Lietuvos etninių vokiečių tremtis 1945 m., sovietinės valdžios nukentėjusi gyventojų Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 18, grupė po lietuvių buvo lenkai, kurie neteko 2009, p. 231–251; Kairiūkštytė N., Lietuvos beveik visos savo inteligentijos. Jų bendruo vokiečiai – pirmieji pokario metų tremtiniai, menės natūrali raida sovietmečiu buvo pri Lietuvos istorijos metraštis 1993, Vilnius, 1994, stabdyta. Nuo priverstinių migracijų labiau p. 92–105; Stravinskienė V., Wschód-Zachód: nukentėjo ir žydų bendruomenė, nes holo przymusowe migracje na Litwie. Doświadc zenia Polaków (1944–1953), Bezdomna Europa. kausto išvengę žydų tautybės asmenys sovie Migracje po II wojnie światowej we współczes- tinės valdžios buvo represuoti arba priversti nych badaniach humanistów, Szczecin, 2015, trauktis į Vakarus. Tuo pat metu rytų slavų s. 13–27; Stravinskienė V., Lietuvos lenkų kilmės bendruomenių (rusų, baltarusių, uk trėmimai: 1941–1952 m., Istorija, 2012, nr. 3, rainiečių) padėtis Lietuvoje sustiprėjo. p. 39–47; Balkytė D., 1951 m. Lietuvos gyven d) Priverstinės migracijos pakeitė kai ku tojų trėmimų operacija „Ruduo“: deportacijos rių Lietuvos miestų veidą. Bene geriausias iš Eišiškių rajono, Genocidas ir rezisten- pavyzdys – Vilnius, kuris iš lenkiško miesto cija, 2015, nr. 2, p. 56–67; Davoliūtė V. A.,
25 „Forgotten“ History of Soviet Deportation: 14 Burauskaitė T. B., Nukentėjusieji dėl..., p. 240. The Case of Lithuania Jews, Population 15 Lietuvos gyventojų genocidas, t. 3, Vilnius, Displacement in Lithuania in the Twentieth 2009, p. 881; t. 4, Vilnius, 2014, p. 607. Century: Experiences, Identities and Legacies, 16 stravinskienė V., Lietuvos lenkų trėmimai..., Leiden, Boston: Brill Rodopi, 2016, p. 179–210. p. 41–42. 5 weeksas T. R., Repopulating Vilnius, 1939– 17 Bubnys A., Stosunki litewsko–polskie pod 1949, Population Displacement in Lithuania in czas II wojny światowej, Tematy polsko–li- the Twentieth Century: Experiences, Identities tewskie, Olsztyn, 1999, s. 132. and Legacies, Leiden, Boston: Brill Rodo 18 pi, 2016, p. 135–159; Weeks T. R., Population safronovas V., Antrojo pasaulinio karo Politics in Vilnius: 1944–1947: A Case Study įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir of Socialist-sponsored Ethnic Cleansing, Kaliningrado srities atminimo kultūroje, Post-Soviet Affairs, 2007, vol. 23, nο. 1, p. 76–95; Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. 18, Madajczyk P., Czystki etniczne i klasowe w Eu- Klaipėda, 2009, p. 89. ropie XX wieku. Szkice do problemu, Warszawa, 19 kairiūkštytė N., Klaipėdos krašto repatrian 2010; Kochanowski J., Gathering Poles into tai ir jų padėtis 1945–1950 m., Lituanistica, Poland: Forced Migration from Polan’s Former 1991, nr. 2. Prieiga internete:
26 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos metai, Acta Historica Universitatis Klaipeden- 35 Žinios apie miestų gyventojų migracijos pagal sis, t. 18, Klaipėda, 2009, p. 220. tautybes pasiskirstymą, 1971 m., ten pat, b. 12832, 27 Ten pat. l. 53; Mechaninio judėjimo LSSR miestuose 1974 m. rezultatai, ten pat, b. 15438, l. 58–65. 28 stravinskienė V., Tarp..., p. 51, 165. 36 rupas V., Vaitiekūnas S., Lietuvos kaimo 29 kairiūkštytė N., Vilniaus krašto gyventojų gyventojai ir gyvenvietės, Vilnius, 1980, p. 150– sudėties pokyčiai 1939–1946 m., Lietuvos 151. Iš viso 1967–1991 m. iš 300 tūkst. vien Rytai, Vilnius, 1993, p. 293. kiemių buvo sunaikinta 115 tūkst., Lietuvos 30 stravinskienė V., Rytų ir Pietryčių Lietuvos istorija 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, apgyvendinimo planai ir jų realizavimas: Vilnius, 2005, p. 500. 1944 m. antrasis pusmetis–1946 metai, Litua- 37 rupas V., Vaitiekūnas S., Lietuvos kaimo..., nistica, 2010, nr. 2, p. 21. p. 150–151. 31 duomenys apie LSSR gyventojų skaičiaus 38 Lietuvos istorija..., p. 501. dinamiką 1923–1949 m., Lietuvos ypatingasis 39 archyvas (LYA), f. 16895, ap. 2, b. 36, l. 42. stravinskienė V., Gyventojų perkėlimo akcija iš Rytų ir Pietryčių Lietuvos 1951–1955 metais, 32 Truska L., Lietuva 1938–1953 metais, Kaunas, Istorija, 2010, nr. 1–4, p. 42. 1995, p. 166. 40 Bairašauskaitė T., Kolektyvizavimo užbai 33 mechaninio judėjimo LSSR 1950–1951 m. re gimas Pietryčių Lietuvoje: valstiečių šeimų zultatai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas perkėlimas, Lietuvos istorijos metraštis 1989, (LCVA), f. R–363, b. 1085, l. 143; b. 1238, l. 215. Vilnius, 1990, p. 70–71. 34 Ten pat.
Vitalija STRAVINSKIENĖ
Forced migrations in the Lithuanian SSR: the case of ethnic minorities (1940–1941, 1944–1989)
Summary
The article analyzes the features of forced Three directions of forced migration are migrations (deportations, imprisonments, singled out in the article. The first was to displacements) that took place during the the East, a direction motivated by the Soviet Soviet period, discusses the condition of policy for Lithuania whose aim was to carry ethnic minorities that participated in such out, as quickly and smoothly as possible, the migrations, and elucidates the consequences country’s Sovietization together with the re of such migrations. Their most intense phase moval of obstacles to that Sovietization. The was during the period of Joseph Stalin’s rule refore, those inhabitants of Lithuania who (1940–1941, 1944–1953). were opposed to Sovietization faced immedi All the inhabitants of Lithuania, including ate repression. During the periods from 1940 every ethnic group, were subjected to forced to 1941 and from 1944 to 1953, about 260 000 migrations and to mistreatment and injusti individuals not only of Lithuanian but also ce due to their political, religious, ethnic, or of Polish, Jewish, German, Russian, Belarus, social status. Tartar, Karaite, or other descent or nationality
27 were deported or imprisoned. The second Soviet control. The third direction consisted direction was to the West. This migration of planned displacements carried out on the encompassed three flows: (a) trying to save territory of Lithuania itself in the wake of the themselves from the approaching Red Army, mass collectivization of agriculture and the about 100 000 individuals fled Lithuania to destruction of the system of homesteads, all the West in 1944; (b) when the USSR started of which provoked very intense migration implementing its plan of homogenization of processes amounting to a massive flight of occupied West Ukraine, West Belarus, and the rural population to the cities. Represen Lithuania, about 180 000 individuals left Li tatives of all ethnic groups of Lithuania took thuania for Poland from 1944 to 1947, the ab part in these processes. solute majority of them being Polish; and (c) in 1951, about 350 000 Germans were displa Keywords: forced migration, deportation, ced to the part of Germany that was under Sovietization, inhabitants, Lithuania, Vilnius.
28 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.3
Juozas Skirius
BALF’o parama lietuviams už geležinės uždangos ir komunistinėjet Lenkijoje 1956–1989 m.
Santrauka. 1944 m. įkurto BALF’o tikslas – materialiai paremti lietuvius pabėgėlius ir ypač karo nualintos Lietuvos gyventojus. Pokaryje nepalankiai lietuviams susiklosčiusi politinė si tuacija Rytų Europoje ir okupuotoje Lietuvoje stipriai apribojo organizacijos veiklą. Atšilimo Tarybų Sąjungoje laikotarpiu, nuo 1956 m., imti remti lietuviai ne tik to meto Lietuvoje, bet ir tremtiniai Sibire, šiauriniuose TSRS rajonuose, Kazachstane. Nuo pat pradžių daugiausia siųsta vaistų, vėliau – padėvėti drabužiai ir avalynė, maisto produktai, skalbimo priemonės ir pan. Uždraudus padėvėtų drabužių įvežimą į TSRS, pradėti siųsti nauji drabužiai, audiniai. Tai dar labiau padidino muitus. Komunistinė Tarybų Sąjunga iš to nemenkai pasipelnė – kar tais pajamos siekė net siunčiamų daiktų vertės dydį. Po karo praėjus keleriems metams BALF’as negavo JAV valdžios finansinės paramos ir tu rėjo verstis lietuvių išeivijos paaukotais daiktais ir pinigais. BALF’as teikė paramą (nors tuo metu tai buvo sudėtinga) komunistinio bloko (LLR ir TSRS) vargstančių lietuvių, daugiausia tremtinių, šeimoms. 1968 m. BALF’o kartotekoje jau buvo užregistruotos 5 837 šeimos: Lenki joje – 3 433, Lietuvoje ir Sibire – 1 617, Vokietijoje – 530 ir kitur. BALF’as lietuviams už geležinės uždangos remti išleido apie du milijonus dolerių. Lenki jos lietuviams šelpti sąlygos buvo palankesnės nei lietuviams už geležinės uždangos: mažesni muitai, pigesnis siuntimas, mažesnė vietinės valdžios kontrolė, glaudesni ryšiai. Lenkijos lie tuviams per visą paramos laiką iki 1990 m. BALF’as išleido apie milijoną dolerių. Raktiniai žodžiai: JAV lietuvių parama, BALF, J. Končius, geležinė uždanga, Lenkijos lie tuviai, Sibiras, siuntiniai.
Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fon (piniginės) paramos rinkimas ir skirstymas do (toliau – BALF) veiklos 1944–2008 m. bei su šiuo procesu iškylančių problemų istorija atspindi garbingą, pasiaukojančią, sprendimas, bet ir išeivijos telkimas pačiu nesavanaudišką išeivijos paramą nelaimių sudėtingiausiu lietuvių tautai laikotarpiu. ištiktiems, skurstantiems lietuviams pasau Šios šalpos organizacijos tyrimai dar tik pra lyje. BALF’o veikla – tai ne tik materialinės sideda, nes tik dabar jos archyvinė medžiaga
29 jau yra pasiekiama mokslininkams. Trumpa šaltinius; aptarti iškylančias problemas ir kaip BALF’o veiklos istoriografinė ir šaltinių ap jos buvo sprendžiamos; palyginti lietuvių šal žvalga pateikta J. Skiriaus neseniai publikuo pą laisvajame pasaulyje ir už geležinės uždan tame straipsnyje, skirtame aptarti organiza gos; išsiaiškinti, kiek pavyko suteikti paramos cijos veiklą, remiant Lietuvos gyventojus bendrame šalpos procese. 1990–2008 m.1. Aprašydami JAV lietuvių ka Straipsnyje nebus liečiama BALF’o para talikiškų organizacijų paramą Lietuvai isto ma politiniams pabėgėliams iš TSRS, emi rikai Arūnas Antanaitis ir Vladas Dumčius gravusiems Lietuvos žydams ir jų lietuvių taip pat atkreipė dėmesį ir į BALF’o pastan kilmės sutuoktiniams bei lietuviškai Vasa gas 1990–1993 m.2. rio 16-osios gimnazijai Vokietijoje. Taip pat Susipažinus su išeivijoje publikuotais at nesigilinama į BALF’o, kaip organizacijos, siminimais ir apibendrintais jubiliejiniais struktūros raidą, atskirų veikėjų nuopelnus, leidiniais ir enciklopediniais straipsniais išeivijos talką. Tai ateityje gali būti atskiri ty BALF’o veiklai aptarti, galima pastebėti, kad rimai, nušviesti kituose straipsniuose. informacijos apie organizacijos paramą Lie tuvos gyventojams ir tremtiniams į TSRS gi Bandymai sušelpti lietuvius lumą (Sibiras, Šiaurės rajonai, Kazachstanas) Lietuvoje ir Sibire praktiškai nėra, nebent kelios užuominos. Šiek tiek plačiau kalbama apie paramą Len BALF’as nuo pat pradžių bandė remti kijos lietuviams3. Susipažinus su BALF’o cen lietuvius bolševikinėje TSRS, bet stalininiu tro archyvu, ten saugomuose dokumentuose laikotarpiu to padaryti nepavyko4. Tam aiškiai fiksuojamos ne tik pastangos ieškoti kliudė Rusų šalpos komitetas (Russian Relief būdų, kaip paremti lietuvius komunistinėje Committee), JAV komunistų ir JAV lietuvių Tarybų Sąjungoje, bet ir parama (tiesa, nedi komunistų organizacijos ir spauda (Vilnis delė): siuntinių kiekis ir jų vertė; siunčiami ir Laisvė). Tik 1944 m. rugsėjo 9 d. BALF’as daiktai (maisto produktai, vaistai); muitai gavo iš JAV prezidento Karo šalpos komite ir sunkumai, su kuriais susidūrė BALF’o to (Presiden’s War Relief Committee), kurio vadovybė. Užuominų ir pavienių faktų gali pirmininku buvo J. Davies (buvęs JAV am ma rasti JAV lietuvių spaudos straipsniuose, basadorius Maskvoje, labai sovietofiliškai skirtuose įamžinti BALF’o seimus ir direkto nusiteikęs), raštą. Jame patvirtinama, kad rių suvažiavimus, trumpai pristatant visuo BALF’as yra priimtas į JAV Tautos karo menei jų eigą, svarstytus kai kuriuos klau fondą (National War Fund) ir turi laikytis simus, vieną kitą nutarimą. Informacijos tokių nurodymų: „1. Nevalia parodyti jokio skurdumą viešuosiuose leidiniuose galima šališkumo dėl Lietuvos politinės ateities; paaiškinti atsargumu: pirmiausia nenorint 2. Balf’as privalo noriai perduoti savo fondui pakenkti tiems, kurie gauną paramą, ir an Rusų šalpos komitetui ir Sovietų valdžiai, tra – bijant, kad ir negausios paramos siun jei bus duotas jų užtikrinimas, kad žmonės tinius gali sustabdyti komunistinės valdžios gaus aukas.“ Teko sutikti su tokiomis „žiau struktūros už geležinės uždangos. riomis“ sąlygomis, kaip pažymėjo J. Končius. Straipsnio tikslas – remiantis archyviniais Tautos karo fondas paskyrė BALF’ui spalio dokumentais pabandyti rekonstruoti BALF’o mėn. pradžioje 306 500 dolerių, bet pareika vadovybės pastangas remti lietuvius už gele lavo pasiųsti šalpą į Lietuvą per Rusų šalpos žinės uždangos (taip BALF’o dokumentuose komitetą. BALF’o Centro valdyba 1944 m. įvardijama šalpa lietuviams Tarybų Sąjungo lapkričio mėn. pradžioje įteikė Rusų šalpos je) ir komunistinėje Lenkijoje; fiksuoti šalpos komiteto fondui drabužių ir medikamentų
30 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos už 75 000 dolerių ir paprašė nusiųsti Lietu lietuviams pabėgėliams Vakarų Europos vos žmonėms. Jokios žinios, ar BALF’o šal valstybėse ar nacių išvežtiems darbams į pa pasiekė adresatą, nebuvo gauta. Nutarta Vokietiją, o vėliau remti persikėlėlius į JAV pasiųsti į Lietuvą BALF’o atstovę Barborą ir kitur. Buvęs BALF’o ilgametis direktorius, Darlis. Bet TSRS konsulas Kiselevas atsisa iždininkas ir vicepirmininkas Albinas Tre kė duoti leidimą jai atvykti į Lietuvą. Vėliau čiokas nurodo, kiek 1947–1964 m. aukų buvo BALF’as jokių siuntų per Rusų šalpos komi surinkta: 1 451 058 dol. ir 10 ct pinigais, gė tetą nesiuntė. Tai sukėlė pasipiktinimą5. Tik rybių (drabužiai, apavas, maistas, vaistai ir vėliau pavyko sužinoti, kad minėtas siunti pan.) – už 2 985 810 dol. BALF’as sušelpė apie nys pasiekė Lietuvą, bet jo turinys padalintas 100 000 žmonių ir 35 000 asmenų padėjo įsi komunistams pareigūnams ir jų šeimoms6. kurti JAV ir kitur10. Daugiausiai tai pabėgė Remiantis J. Končiaus atsiminimais, 1945– liai iš Lietuvos. 1946 m. BALF’o pirmininkas aiškinosi, kaip Būtina pažymėti, kad BALF’o vadovybė per tarptautines organizacijas, tokias kaip visuomet prisimindavo ir Lietuvos gyven UNRRA (United Nations Relief and Reha tojus. O pačių pabėgėlių rėmimą siejo su jų bilitation Administration), remti lietuvius būsimu sugrįžimu į laisvą Lietuvą. Organi Raudonosios armijos okupuotose teritorijo zacijos veikėjai nuolat ragino plėsti BALF’o se. Bandymas per UNRRA pasiekti vargs veiklą motyvuodami tuo, jog jo parama tančiuosius nepasiteisino, nes paaiškėjo, jog, ateityje bus reikalinga sugrįžusiems pabė pavyzdžiui, Lenkijoje kelių šimtų milijonų gėliams ir ypač lietuviams iš Sibiro ir kitų dolerių vertės UNRRA parama (maistas, pa TSRS vietų11. talynė, apranga, vaistai ir kt.) buvo perduota 1954 m. lapkričio 26–27 d. BALF’o seime Lenkijos komunistų veikėjams. Lenkijos ka Klivlande, pažymint organizacijos dešimt talikai, kurie sudaro apie 90 % visų gyvento metį, Alena Deveinienė kalbėjo: „Iki šiol jų, nieko iš to negavo. Išsidalijo valdantieji, o BALF’o veikla rėmėsi tremtinių šelpimu Eu kas buvo nereikalinga, pardavinėjo parduo ropoje, tačiau didysis šalpos uždavinys yra tuvėse7. Anot J. Končiaus, UNRRA vadovy pasiekti ir gelbėti tolimojon Rusijon ištrem bėje buvo nemažai žmonių, kurie palankiai tuosius. Reikia prašyti Amerikos vyriausy žvelgė į Tarybų Sąjungą, priešingai nei į lie bės, kad mums padėtų, kad Jungtinėse Tau tuvius, latvių ir estus. Tiesa, jie, kaip tarpi tose tą klausimą iškeltų ir kad sovietai būtų ninkai, žadėjo pasiųsti BALF’o paramą ten priversti atidaryti duris žmogiškumui ir kur reikia, bet nepageidavo jokios balfinin laisvojo pasaulio pagalbai ten baisiame skur kų kontrolės ir priežiūros skirstant paramą8. de esantiems tremtiniams.“12 Išsakytą idėją Lenkijos pavyzdys ir UNRRA prosovietiška seimo nariai entuziastingai palaikė. Nutarta pozicija įtikino BALF’o vadovybę, kad kol kas prašyti JAV prezidentą D. Eizenhauerį, kad vargstantys lietuviai komunistinėje aplin imtųsi reikalingų veiksmų per JTO ar kitaip, koje nepasiekiami. 1947 m. lapkričio 5–6 d. kad būtų sudaryta galimybė BALF’ui ir ki vykusiame BALF’o II seime Niujorke savo toms organizacijoms šelpti Sibire ir kitose metiniame pranešime pirmininkas J. Kon TSRS vietose esančius lietuvius tremtinius, čius pažymėjo, jog „surinktosios piniginės tarp kurių yra ir JAV piliečių bei jų giminių. aukos ir daiktinės dovanos BALF Valdybos Buvo parengta rezoliucija, kaip spręsti tą kiekvieną mėnesį paskirstomos lietuviams klausimą13. Seime buvo keliama mintis prie įvairiose Europos valstybėse, tik ne Lietuvoj, BALF’o centro įkurti komisiją, kuri ruoštų kurią pasiekti kliudo geležinė siena“9. Vadi planus, kaip suteikti pagalbą lietuviams – nasi, pagrindinis BALF’o rūpestis – parama Sibiro tremtiniams, kaip juos pergabenti į
31 Lietuvą, kai ji atgaus laisvę. Kartu numatyti Rugsėjį vėl kreipėsi į TSRS ambasadą Va planus, kokiu būdu ir kokią paramą BALF’as šingtone, pridėdamas Amtorgo atsakymo galės teikti išlaisvintos Lietuvos žmonėms. nuorašą, prašydamas pasisakyti dėl BALF’o Tam reikalui siūlyta įkurti vadinamąjį „gele veiklos išplėtimo Tarybų Sąjungoje. Tačiau žinį fondą“, į kurį iš anksto būtų kaupiamos atsakymo nesulaukė15. TSRS vadovybė neno lėšos. Visa tai rodė naują veiklos etapą – pa rėjo bendrauti su BALF’u. J. Končius maisto laipsniui koncentruotis į lietuvių rėmimą ko ir drabužių paketus siuntė per šveicarų kom munistinėje Tarybų Sąjungoje. paniją MELA, Tarptautinį Raudonąjį Kryžių Pirmieji realesni bandymai pasiųsti vaistų, Ženevoje, o vaistus – per Vokietijos Raudo drabužių, maisto produktų lietuviams Lietu nąjį Kryžių. Pirmas bandymas – 200 paketų voje ir kitose TSRS vietose vyko 1956 m., kai vaistų, nupirktų ir išsiųstų iš Bazelio ir Miun buvo pasmerktas J. Stalino kultas. BALF’o do cheno. Vieno paketo vertė – 55 DM (vokiškos kumentuose fiksuojama, kad daugelis lietuvių, markės), o su siuntimu – 15 dol. Siunčiant iš grįžusių iš Sibiro kalėjimų ir tremties, yra be Vokietijos, kitaip nei iš Šveicarijos, siuntinio sveikatos, o jų ekonominė padėtis labai sunki. muitą apmokėdavo gavėjas, kuriam tai at BALF’as planavo pirmiems dvejiems metas sieidavo maždaug 12–16 rb16. Apie galimybę skirti 100 000 dol. lietuviams Sibire ir Lietu siųsti vaistų paketus į Lietuvą už 15 dol. buvo voje paremti14. Tačiau tokios sumos neprirei informuoti lietuviai, gyvenantys ir JAV, ir kė. Pradžioje BALF’as turėjo apie 400 adresų Europoje. žmonių, kuriems reikėjo paramos. Vėliau Gauta padėkos laiškų iš Lietuvos ir pra skaičius augo, nes gavę siuntinius jie rašė pa šymų atsiųsti dar. Tai paskatino aktyvinti dėkos laiškus ir nurodydavo naujus adresus. siuntinių srautą. Per Tarptautinį Raudonąjį Įdomu pastebėti, kad dalį adresų J. Končius Kryžių Ženevoje užsakyta 211 siuntinukų, ir kiti BALF’o darbuotojai gavo iš vokiečių per MELA – dar 35017. J. Končius kreipė (dalis lietuvių kilmės) repatriantų, atvykusių si į BALF’o Valdybą, kad fiansuotų paketų iš TSRS į Vokietiją. Jie labai gražiai atsiliepė siuntimą iš Šveicarijos. Iki 1956 m. liepos 1 d. apie lietuvius, pasakojo apie jų sunkumus ir BALF’as skyrė lietuviams, ištremtiems į Sibi skurdą, grįžus iš Sibiro į Lietuvą. Tai skatino rą, remti 5 350 dol. ir 15 ct18, kuriuos pervedė į BALF’o vadovybę aktyviau ieškoti būdų, kaip BALF’o sąskaitą Ciuricho banke. Tai pirmieji padėti tautiečiams už geležinės uždangos. Di oficialūs pinigai, skirti ALB F’o lietuvių reika džiausia kliūtis – milžiniški muitai, kurie kai lams už geležinės uždangos. Numatyta siųsti kada net viršydavo siunčiamų daiktų, ypač ir padėvėtus drabužius bei apavą. J. Končius už naujų drabužių ir prabangos dalykų, pa tikėjosi šiuos daiktus surinkti Šveicarijoje ir vyzdžiui, laikrodžių, vertę. Tai ir stebino, ir dėl to tarėsi su šveicarų religinėmis organi piktino, nes BALF’as, tapęs, kaip pažymėjo zacijomis bei Šveicarijos lietuvių pagalbos pirmininkas J. Končius, tarptautine organi komitetu. Nuo 1956 m. BALF’as siuntinius į zacija, savo veikloje nebuvo varžomas mui TSRS siuntė nuolat. tų Amerikoje, Europoje ir Azijoje. 1956 m. liepos 22 d. J. Končius raštu kreipėsi į TSRS Šalpos organizavimas lietu ambasadorių Vašingtone Zarubiną, kad jis viams Lietuvoje ir Sibire nuo padėtų BALF’ui ieškoti būdų, kaip būtų gali ma paremti tautiečius Lietuvoje ir TSRS gilu 1956 iki 1962 m. moje. Tik po mėnesio ambasadorius atsakė ir Apie sunkumus, su kuriais susiduriama patarė kreiptis į Amtorgą. J. Končius susisiekė siunčiant siuntinius, BALF’o reikalų vedėjas su komercine įstaiga, iš kurios gavo atsakymą. S. Lušys laiške BALF’o sekretorei N. Gugienei
32 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos rašo: „Apskritai imant, šalpos darbo vykdy prisideda 5–7 tūkst. tautiečių (tarp tokių yra mas už geležinės uždangos turi begales nenu ir ne lietuvių)23. BALF’ui taip ir nepavyko matytų kliūčių. Vieną dieną siuntinius pralei savo narių skaičiaus padidinti daugiau nei džia, o kitą grąžina atgal. Nesenai išsiuntėme 4 000 žmonių, kurie prisidėjo mokėdami na nemažai vaistų siuntinėlių į Sov. S-gą. Dalis rio mokestį (1 dol. metams), nemokamai pa jų nuėjo, o apie 50 iš Maskvos grąžino atgal, dėjo rinkdami aukas, pakuodami siuntinius, užrašę „dovanų mums nereikia“ (...). Turime gabendami juos į siuntų punktus. Be to, ir reikalo su priešo stovykla ir ji su laisvuoju patys aukojo. Tuo tarpu kairiosios pakraipos pasauliu elgiasi taip kaip su priešais. Džiau JAV lietuviai turistai, grįžę iš Lietuvos, tei giamės, kad bent tiek galime varge esantiems gė, kad „ten gyvenimas esąs geras ir pagalba lietuviams padėti kiek dabar galime. Anks mažai kam bereikalinga“. Buvo pasakojama, čiau ir to negalėjome.“19 Kaip visas šias kliūtis kad vietiniai lietuviai gražiai apsirengę ir įveikti, buvo vienas iš iš pagrindinių BALF’o dažnas turi automobilį. Tačiau nutylėdavo, seimuose ir susirinkimuose svarstomų klau kad tai tik dėka giminaičių iš Amerikos ir simų. Pavyzdžiui, 1960 m. lapkričio 25–27 d. nematant sunkios lietuvių padėties provin vykusiame X seime Čikagoje buvo priimtas cijoje, ypač kaimuose24. nutarimas „daryti visus galimus žygius“, kad Be nuolatinių raginimų užsienio, ypač maisto ir vaistų siuntimas į Lietuvą ir lietu JAV, lietuviams daugiau aukoti, reikėjo rasti viams į Sibirą būtų palengvintas20. ir kitų papildomų pajamų šaltinių. Siekdami Siekiant išplėsti paramą, gauti teisę siun pritraukti lėšų šalpai, XI seimas priėmė rezo tinius siųsti be muitų ir tą procesą kontro liuciją, kuria kreipėsi į visų užsienio lietuvių liuoti, nes BALF’o darbuotojai nebuvo tik kolonijų kultūrines ir politines organizacijas, ri, ar siuntiniai pasiekia adresatus, reikėjo prašydami 1941 m. Baisiojo Birželio įvykių įgaliotinio Tarybų Sąjungoje. Tuo klausimu minėjimus leisti organizuoti BALF’ui, o jų J. Končius kalbėjosi su TSRS ambasadoriumi metu surinktas aukas skirti kenčiantiems Vašingtone ir JAV ambasadoriumi Maskvo lietuviams okupuotoje Lietuvoje ir Sibire je21. Bet, deja, rezultatų nebuvo. Nepaisant šelpti. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad to, BALF’as veiklą vykdė toliau. Kaip buvo BALF’as galėtų apsvarstyti galimybę imtis pabrėžta, „ypatingą dėmesį kreipiant į oku privačių siuntinių į Lietuvą siuntimo reika puotoj Lietuvoj, Sibire ir Lenkijoj vargstan lo, kurį dabar vykdo biznio kompanijos ir už čių lietuvių šelpimą“, prašant laisvojo pa tai gauną dideles pajamas. Tos pajamos, kaip saulio lietuvių bei jų organizacijų ir toliau buvo pažymima, galėtų likti BALF’o veiklai BALF’o darbus remti aukomis22. Balfininkai finansuoti25. ne kartą pabrėžė, kad lietuviai iš kitų kraš Seime jau buvo svarstomi šalpos Lietu tų (Argentinos, Brazilijos, Vokietijos ir kt.) voje prioritetai. Situacija keitėsi – didžioji kreipiasi į BALF’ą prašydami labiau remti dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą iš tremties tautiečius už geležinės uždangos, jie siun TSRS tolimuosiuose rajonuose. Vienas iš čia adresus (reikia manyti, daugiausia savo BALF’o direktorių kun. Vaclovas Martin artimųjų Lietuvoje). Organizacijos XI sei kus kalbėjo, jog dabar Lietuvoje pirmiausia me Baltimorėje, įvykusiame 1962 m. spalio reikia remti kolūkiečius, kurie labai sunkiai 12–14 d., atkreiptas dėmesys, kad paskutiniu verčiasi, o antroje vietoje – Sibiro lietuvius. metu BALF’o pajamos sumažėjo, nes, kaip Iki 1962 m. pab., kaip liudija dokumentai, į pažymėjo S. Lušys, aukų sumažėjo net 25 %. Lietuvą išsiųsta daugiau kaip 4 000 siun Anot J. Končiaus, iš milijono JAV lietuvių tinių su vaistais, kol nebuvo uždrausta to tik apie 1 700 yra BALF’o nariai, o aukomis daryti26.
33 Siekdamas platesnės informacijos sklai BALF’o kartotekoje jau užregistruotos 5 837: dos JAV visuomenėje, BALF’as išleido vadi Lenkijoje – 3 433, Lietuvoje ir Sibire – 1 617, namąją Sibiro lietuvių maldaknygę (18 lei Vokietijoje – 530 ir kt.28). dimų) įvairiomis kalbomis (tiražas – apie XIII seimui BALF’as pateikė vieno mė 1 mln.). Knygelė išleista kaip albumas (per nesio – 1966 m. spalio – darbo veiklos atas 80 puslapių) ir buvo skirta ir tiems, kurie kaitą, kurioje nurodyta: „į Lietuvą (ir TSRS) savo aukomis prisidėjo prie BALF’o veiklos27. 47 siuntos (naujos medžiagos), kurių vertė Be to, apie BALF’ą ir lietuvių vargus sukurti 4 338 dol. ir 30 ct, į Lenkiją – 60 siuntų (varto ir išleisti du filmai, kuriuos rodė per televizi ti drabužiai ir vaistai), kurių vertė 2 338 dol., ją JAV ir BALF’o skyrių renginiuose. į Vokietiją – 5 siuntos (vartoti drabužiai ir Ilgą laiką seimuose skambėjo liūdna infor knygos), kurių vertė 180 dol., į Argentiną – macija, kad į šalpos darbą dar be JAV lietu 5 siuntos (vartoti drabužiai), kurių vertė vių nėra įsitraukę lietuviai kitose šalyse, nors 520 dol., į Italiją – 2 siuntos (vartoti drabu seimai tuo klausimu priiminėjo rezoliucijas, žiai ir knygos), kurių vertė 220 dol. ir į JAV – siuntė raginimus per išeivijos spaudą ir pan. 2 siuntos (knygų), kurių vertė 140 dol.“ Kartu Tik nuo 1972 m. į BALF’o veiklą po trupu pažymėta, kad visi kiti mėnesiai su mažomis tį įsitraukė Venesuelos ir Kanados lietuviai, išimtimis savo darbo apimtimi labai panašūs vėliau ir kiti. Atsirado dar vienas papildomas į minėtąjį29. BALF’as daugiau dėmesio skyrė lėšų gavimo šaltinis. lietuviams Rytų Europoje. Iš tiesų kasmet, nežiūrint sunkumų, di Pagrindinis dėmesys lietuviams dėjo šalpos dalis, skirta lietuviams komu nistinėje Tarybų Sąjungoje. Surastuose už geležinės uždangos organizacijos finansiniuose dokumentuo 1966 m. lapkričio 26 d. XIII BALF’o seime se nurodomos pirmos konkrečios sumos: Čikagoje nesenai iš Lietuvos atvykusi prele 1962 m. liepos 1 d. – 1963 m. birželio 30 d. gentė (dokumente pavardė nenurodyta) skai BALF’as šalpai už geležinės uždangos išlei tė išsamų pranešimą apie padėtį Lietuvoje. Ji do beveik 14 000 dol., 1963 m. liepos 1 d. – akcentavo, kad paramos labai reikia, nes gy 1964 m. birželio 30 d. – 16 856 dol. ir 83 ct, o venimo sąlygos blogėja ne tik grįžusiems iš 1964 m. liepos 1 d. – 1965 m. birželio 30 d. – Sibiro tremties, bet ir gyvenančių tėvynėje: 18 294 dol. ir 73 ct30. Atitinkamai nuo 13 % geresnius darbus dirba kolonistai rusai, at iki 18 % visos šalpos. lyginimai visur maži, produktai ir gaminiai Analizuodami dvejų metų rezultatus, pa nepaprastai brangūs, dėl to kiekvienas turi stebime, kad 1964–1966 m. (per dvejus biu „kombinuoti“. Savo kalbą ji baigė tarp pa džetinius metus) BALF’as šalpai iš viso išlei prastų Lietuvos žmonių populiaria dainele, do 216 899 dol. ir 56 ct, iš kurių lietuviams kaip iliustracija: „Dirbk, žmogeli, procevok, už geležinės uždangos teko 48 550 dol. ir o kai trūksta – dasivok, o bijosi grieko – ne 5 ct (apie 23 % visos šalpos); 1966–1968 m. – turėsi nieko.“ Seime buvo pažymėta, kad jau 228 881 dol. ir 3 ct, iš jų lietuviams už gele „didelė BALF’o lėšų dalis dabar panaudoja žinės uždangos – 92 358 dol. ir 10 ct (apie ma Sibiro kankinių šalpai“. Bet ne tik Sibiro 40 % visos šalpos)31; 1968–1970 m. išleista lietuviams. Paskelbta, kad BALF’as JAV turi 262 508 dol. ir 55 ct, lietuviams už geležinės 61 veikiantį skyrių ir šelpia 20 įvairių kraštų uždangos – 144 339 dol. ir 60 ct (apie 55 % gyvenančias 4 556 lietuviškas šeimas, kurių visos šalpos); 1970–1972 m. – 274 988 dol. ir daugiausia Lenkijoje – 2 677, Lietuvoje ir Si 12 ct, iš jų lietuviams už geležinės uždangos – bire – 1 274 ir Vokietijoje – 455 šeimos (1968 m. 150 151 dol. ir 63 ct (apie 55 % visos šalpos);
34 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 1973–1975 m. – 150 441 dol. ir 14 ct, lietuviams siuntinius. Pavyzdžiui, 1989 m. sausio 1 d. – už geležinės uždangos – 106 952 dol. ir 13 ct32 rugsėjo 30 d. šalpos Lietuvai buvo skirta: (apie 70 % visos šalpos). 7 700 dol. Tremtinių klubui (iš Sibiro grįžu Vėliau BALF’o centras informaciją apie siems) bei 34 414 dol. ir 63 ct sunkiai gyve šalpą pateikia ne už dvejus metus, bet už vie nantiems, seneliams ir ligoniams38. ną sezoną (nuo vienų aukų rinkimo iki kitų). Šalpa lietuviams už geležinės uždangos 1975 m. lapkričio 19 d. – 1976 m. rugsėjo 15 d. ryškiau išaugo nuo 1968 m. ir svyravo nuo buvo išleista šalpai 107 300 dol., iš kurių lie 40 iki 70 % bendros BALF’o šalpos para tuviams Lenkijoje ir už geležinės uždangos – mos. Tai priklausė nuo maisto, daiktų ir 52 400 dol. (pasiųsti į Lenkiją 346 siuntiniai, vaistų kainų; svyravimus, matyt, lėmė ir į TSRS – 277 siuntiniai), o 1976 m. rugsėjo lietuvių grįžimas iš tremties į Lietuvą, nau 16 d. – 1977 m. spalio 18 d. BALF’as šalpai iš jų adresų paieškos, komunistinės valdžios leido 101 445 dol. ir 29 ct, bet kiek buvo skirta veiksmai ir t. t. Siunčiamų paketų skaičius lietuviams už geležinės uždangos, nenuro skirtingais metais taip pat svyravo: 1962– doma33. XIX seime Čikagoje informuojama, 1966 m. – 645 siuntiniai, 1966–1968 m. – 833, kad 1978 m. sausio 1 d. – rugsėjo 30 d. šalpai 1968–1970 m. – 840, 1970–72 m. – 803, (...), buvo išleista 75 065 dol. ir 18 ct, iš jų lietu 1978 m. – 251, 1979 m. – 267, 1980 m. – 271, viams už geležinės uždangos – 42 423 dol. ir 1981 m. – 303, 1982 m. – 360, 1983 m. – 389, 60 ct (išsiųsta 190 siuntinių). Tai sudarė maž 1984 m. – 451 siuntinys. daug 57 % visos šalpos34. Tuo tarpu spaudoje Siuntinių kaina padidėjo, kai TSRS valdžia išeivija buvo informuota, kad 1977 m. šalpai uždraudė siųsti dėvėtus drabužius, avalynę išleido 85 347 dol., iš jų 41 346 dol. lietu ir daiktus. Teko siųsti naujus, kurių muitai viams už geležinės uždangos (maždaug 42 % buvo didesni. Pavyzdžiui, palyginus 1964 m. visos šalpos); 1978 m. – 105 222 dol., iš jų – pasiųstų siuntinių kainą su 1982 m. pasiųstų 56 445 dol. (apie 53 %) ir 1979 m. – 149 491 dol., 360 siuntinių kaina, kuri buvo 103 636 dol. ir iš jų – 63 688 dol. (maždaug 42 %). Katali 59 ct, paaiškėjo, kad vienas siuntinys 1964 m. kiškas dienraštis Draugas, aprašydamas ju kainavo daugiau nei 58 dol., o 1982 m. jau net biliejinį BALF’o XX seimą, 1981 m. pabaigoje apie 290 dol. Tam įtakos turėjo 1972 m. pa nurodė, kad 1979–1981 m. organizacija turėjo sikeitusi dolerio vertė ir sovietų 10 % pakelti 615 000 dol. išlaidų, o už geležinės uždan muitai siuntiniams. Todėl BALF’o Centro gos pasiuntė 972 siuntinius, kurie kainavo valdyba turėjo surinkti daugiau pinigų. Ne 236 000 dol.35 (apie 38 % visos šalpos). paisant to, 1984 m. rugpjūčio mėn. Maskvos Spaudoje paskelbta, kad nuo 1981 m. rug valdžia, sustiprėjus tarptautinei politinei sėjo 30 d. iki 1985 m. rugpjūčio 31 d. BALF’o įtampai, uždraudė siųsti siuntinius į TSRS39. pinigines pajamas sudarė 997 767 dol., o su Nežiūrint griežtų suvaržymų, BALF’o šalpos aukotų darbužių vertė – 152 485 dol. Tad iš teikimas nenutrūko. Bet BALF’o dokumen viso pajamų turėta 1 150 252 dol. Per tą laiką tuose nepavyko rasti statistinių duomenų šalpai buvo išleista 1 019 347 dol. Kasoje liko apie šalpą lietuviams už geležinės uždangos 232 140 dol.36. Minėtu laikotarpiu į TSRS buvo 1985–1988 m. laikotarpiu. išsiųsta 1 511 siuntinių, kurie BALF’ui kaina Daugiau kaip trisdešimt metų lietuviai vo 478 078 dol. ir 25 ct37. Tai beveik 48 % visos (nors ir nedidelis kiekis), gyvenantys už šalpos. Vėliau BALF’as paramą Lietuvai teikė geležinės uždangos ir labiausiai nukentėję per turistus iš JAV, kurie veždavo drabužius, nuo okupantų (daugiausia tremtiniai toli įvairius daiktus, daugiausia – pinigus. Po ku muose TSRS rajonuose), gaudavo gyvybiškai rio laiko vėl buvo atnaujinta šalpa siunčiant reikalingų vaistų, maisto, drabužių, apavo.
35 Tiesa, įvairūs suvaržymai ribojo teikiamos JAV Valstybės departamento aplinkraštyje paramos kiekius ir siunčiamų daiktų įvairo visų valstijų gubernatoriams sakoma: „Vals vę. Suteikta parama siekė 2 mln. dol. tybės departamentas niekada nepripažino Parama buvo ir tam tikras ženklas komu Latvijos, Estijos ir Lietuvos inkorporavimo nistams valdžioje, kad lietuviai nėra pamiršti į TSRS, todėl neskaito sovietų konsularinių užjūrio brolių ir sesių. Būtina pažymėti, kad valdininkų ar jų advokatų turinčiais bet ko siuntiniai labai brangiai kainavo išeivijai, kių teisių atstovauti Latvijos, Estijos ir Lietu nes komunistinė valdžia, tuo pasinaudoda vos piliečiams, kurie turi teisių į Jungtinėse ma, negailestingai muitais ir kitais mokes Valstijose mirusių asmenų palikimus.“41 čiais plėšė organizacijas, renkančias šalpą Apeidami šį potvarkį TSRS valdžia persio skurdžiai gyvenantiems TSRS piliečiams rientavo į privatų kelią, pavesdami palikimų Vakaruose. Maskva susikrovė milijonus do reikalus tariamai privačiai advokatų privi lerių. Tačiau kito pasirinkimo nebuvo. legijai Maskvoje, vadinamajai Injurkolegijai, Jau nuo 1990 m. BALF’as ėmė ypač ak kuri turėjo savo agentūrų visoje TSRS. Vie tyviai remti lietuvius. Išpopuliarėjo šūkis – na iš jų veikė ir Vilniuje. Injurkolegija buvo „BALF’as veidu į Lietuvą“40. Nauja politinė sudariusi su viena stambia advokatų firma padėtis Lietuvoje sudarė žymiai palankesnes (Popper, Ross, Wolf and Jones – Mitzkel Esta sąlygas tiesiogiai šelpti šalies gyventojus. te, N. Y., 2nd 280) Niujorke sutartį, pagal ku rią firmai leidžiama pasiimti 35 % nuo išgau Išeivių palikimai ir BALF’as to palikimo, o Injurkolegijai tenka dar 10 % viso palikimo. Tad įpėdiniui liko tik 55 %, Vienas iš BALF’o šalpos šaltinių – išsaugo kurie išmokami rubliais, skaičiuojant nuo ti išeivių palikimo pinigai, skirti giminėms, 65 iki 75 kapeikų už dolerį. Tarybų valdžia bažnyčiai ar dar kam nors Lietuvoje. Tačiau leido paveldėtojui be eilės įsigyti iš palikimo tai padaryti buvo sudėtinga. Prieš okupaciją pinigų rusišką automobilį, kai kurių defici Lietuvos gyventojai palikimus iš JAV daž tinių prekių. Likusių pinigų kontrolę vykdė niausiai gaudavo per Užsienio reikalų mi tarybų valdžia. Taigi, įpėdinis, gaudamas nisteriją, kuri, gavusi įpėdinių įgaliojimus ir palikimą, iš karto apiplėšiamas, nes jo nuo reikalingus įpėdinystės įrodymus, pavesda savybės teisės buvo labai apribotos42. vo Lietuvos konsulams JAV paveldėtojams Siekiant kažkiek apriboti Niujorko advo atstovauti ir jų interesus ginti. Būdavo ir to katų firmos pastangas pasisavinti milijonus kių, kurie vietoje URM kreipdavosi tiesiogiai dolerių ir siųsti į komunistinės valstybės iždą, į konsulus arba į advokatus Lietuvoje ar JAV, išeivijos vadai ir Lietuvos diplomatai ieškojo arba į gimines Amerikoje. Paveldėtojas galė būdų, kaip padėti ir tiems, kas palieka pali jo laisvai elgtis su palikimu kaip jam naudin kimą, ir tiems, kas jį gauną. Generalinis kon ga: jis galėjo gautą palikimą versti į litus arba sulas A. Simutis buvo paruošęs apžvalgą Kas palikti dolerius JAV bankuose, investuoti į žinotina dedant pastangas apsaugoti paliki- akcijas ar paskolos popierius Amerikoje arba mus nuo pakliuvimo į okupantų rankas, kuria kitur. Lietuvos okupacija šią tarptautiniu pasinaudojo teisininkas P. Šulas rengdamas mastu nusistovėjusią paveldėjimo procedūrą knygą Kaip sudaromi testamentai. BALF’o pakeitė iš esmės. Reikalų vedėjas kun. P. geisčiūnas, įvertin Į Baltijos šalyse gyvenančių žmonių, ga damas šios knygos pasirodymą, autoriui rašė: linčių gauti palikimus iš JAV, teises TSRS „Tikiuosi, kad šios knygos išpopuliarinimas konsulai ėmė reikšti pretenzijas. Tam ke uždės antsnukį ant raudonojo šuns nasrų, lią užkirto JAV valdžia. 1948 m. kovo 26 d. kad jis negraibstytų tėvynėj gyvenantiems
36 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos skirtų palikimų.“43 Tiems, kurie norėjo užra sumos atitenka sovietams. Advokato nuo šyti savo palikimus giminėms Lietuvoje, buvo mone, tai pačių žmonių apsileidimas, neno rekomenduojama (iš Lietuvos atstovybių JAV) ras iš anksto pasirūpinti savo tinkamai sura palikimą užrašyti BALF’ui arba skirti jį bent šytu testamentu46. testamento vykdytoju. Testamentų sudary BALF’as informuodavo išeiviją, kad pa tojai paprastai privačiuose laiškuose nurody taria sudarant testamentus, kad palikimas davo kam ir kokiomis dalimis pervesti neva neatitektų komunistų valdžiai. Buvo nuro BALF’ui užrašytą palikimą. Generalinis domi adresai ir telefonai, kuriais buvo gali konsulas A. Simutis, kuris daugiausia tvarkė ma kreiptis. BALF’o vadovybė ragino ir savo išeivių palikimus, pageidavo iš BALF’o keis skyrius skirti daugiau dėmesio testamentų tis palikimo dokumentais, siekiant daugiau reikalams47. Pavyzdžių buvo. Dar 1968 m., garantijų, kad testatoriaus valia tikrai bus kaip pasakojo BALF’o Reikalų vedėjas kun. įvykdyta44. L. Jankus, pavyko JAV teisme laimėti bylą, Viešai spaudoje 1973 m. A. Simutis, remda kur miręs vienas lietuvis testamentu paliko masis pavyzdžiais, paaiškino JAV lietuviams, nemažą sumą vienos parapijos Lietuvoje ne kaip tik dalis palikimo atitenka paveldėto turtingoms 35 šeimoms, iš kurių net 8 šeimos jui Lietuvoje, kai nėra nurodytas testamento buvo ištremtos į Sibirą. Šeimose buvo 9 se vykdytojas (patikėtinis) – draugas, organiza nukai (vyresni nei 75 metų), 15 ligonių, 8 naš cija, bankas ar šalpos institucija. Jis dar kartą lės, 34 vaikai. Teisėjas liepė tuoj pat išsiųsti visiems priminė, kad testamentus reikia su visoms šeimoms po siuntinį ir pažadėjo leis rašyti taip, jog prie jo negalėtų „prisitaikyti“ ti panašius siuntinius siųsti kas antrą trečią TSRS interesams atstovaujantys advokatai ir mėnesį, kai tik bus žinių, kad pirmieji siunti jų agentai. Net rekomendavo stambesnį pali niai pasiekė tas 35 neturtingas šeimas48. kimą paskirstyti – dalis įpėdiniams, dalis už Kad BALF’as gaudavo palikimų yra ži Lietuvos laisvę kovojančioms organizacijoms noma. Pavyzdžiui, 1981 m. spalio 24–25 d. ir lietuvių kultūrinėms institucijoms laisva XX seime Detroite buvo pranešta, kad Kar jame pasaulyje. Tokios išeivijos pastangos tis Karčiauskienė iš Ann Arber testamentu apriboti palikimo pinigų dalies nusavinimą paliko 3 000 dol., o Juozas Tamošiūnas iš sukėlė pasipiktinimą tarp Lietuvos TSR vei Detroito net 50 000 dol.49. Tiesa, nebuvo de kėjų. 1973 m. spalio 25 d. tarybiniame laikraš talizuota, ar tie pinigai turėjo būti skirti kam tyje Gimtasis kraštas Saliamonas Vaintraubas nors konkrečiai Lietuvoje. BALF’o archyve savo parašytame komentare Kam atiteks pa- nepavyko užtikti susistemintos medžiagos likimas? piktinosi, kaip Lietuvos „vaduotojai“ apie palikimus. Pavieniai faktai fiksuojami trukdo įpėdiniams Lietuvoje palikimus gau dokumentuose, pradedant: 1966–1968 m. – ti45, tiksliau sakant, jau komunistinės valdžios 40 210 dol. ir 14 ct, 1968–1970 m. – 44 916 dol. labai „apkramtytus“ palikimus gauti (!). ir 84 ct; 1970–1972 m. – 49 289 dol. ir 69 ct, Matyt, didžiąją dalį palikimų tvarkė pa 1973 m. – 31 782 dol. ir 44 ct; iki 1975 m. bir tikimi komunistų valdžios teisininkai JAV. želio 30 d. – tik 1 915 dol. ir 77 ct50. Vėliau, 1978 m. gruodžio 17 d. Lietuvių tautiniuose t. y. iki 1981 m., informacijos apie palikimus namuose Čikagoje advokatas Povilas Žum dokumentuose nerasta. Taigi, nors palikimų bakis kalbėdamas pažymėjo, jog iš mūsų sumos, kurias kontroliavo BALF’as, ir ne tautiečių vienas ketvirtadalis tinkamai ne buvo didelės, bet tokiu ir kitais būdais buvo surašo testamentų. Tokiu būdu susidaro bandoma saugoti išeivių sunkiai uždirbtus keli šimtai milijonų dolerių vertės palikimų, pinigus, stengiantis užkirsti kelią TSRS ko įskaitant kitų tautybių žmones, ir tos didelės munistinės valdžios pinigų grobstymams.
37 Vienaip ar kitaip tie pinigai padėjo ne vie kelis kartus daugiau nei buvo lietuvių adresų nam tūkstančiui to meto Lietuvos gyventojui, už geležinės uždangos. Istorikas A. Kučas jų šeimoms, kuriant kiek įmanoma padores nurodo, kad iki 1962 m. į Lenkiją BALF’as nį gyvenimą. Šimtai jų tik tokiu keliu galėjo išsiuntė apie 10 000 siuntinių, daugiausia įsigyti to laikotarpio prabangą iliustruojantį vaistų56. 1963 m. liepos 1 d. – 1964 m. birže brangų automobilį, buitinės technikos ar pan. lio 30 d. šalpai Lenkijos lietuviams išleido 30 934 dol. ir 48 ct (iš šios sumos mokestis už Parama Lenkijos lietuviams siuntimą – 5 831 dol. ir 91 ct), 1964–1965 m. – 28 286 dol. ir 91 ct (siuntimas – 5 922 dol. ir Pirmą kartą apie paramą Lenkijos lietu 48 ct)57. Tai daugiau, nei buvo skirta šalpos viams, kaip rodo BALF’o dokumentai, pla lietuviams komunistinėje Tarybų Sąjungoje. čiau buvo prasitarta organizacijos pirminin 1966 m. lapkričio 26 d. BALF’o XIII seime ko kan. dr. J. Končiaus pranešime 1960 m. Čikagoje pirmą kartą dalyvavo ir Lenkijos lapkričio 25–27 d. vykusiame BALF’o X sei lietuvė mokytoja P. Brazaitienė, kuri savo me Čikagoje51. Tai buvo pirmininko pir pranešime pabrėžė mokinių ir mokytojų mosios kelionės 1957 m. į Lenkiją rezultatų materialinius sunkumus ir kitus trūkumus trumpas aptarimas. Kelionės metu J. Kon devyniose lietuvių pradžios mokyklose ir čius rinko informaciją apie ten gyvenančius Punsko gimnazijoje58. Reikia manyti, kad tai lietuvius ir bandė iš jų gauti pavardes bei stiprino nusiteikimą remti Lenkijos lietuvius adresus lietuvių, išvežtų į Sibirą. Per antrą ir domėtis jų lietuvybės reikalais. kelionę 1962 m. J. Končius atkreipė dėmesį, Lenkijos lietuvių rėmimo sąlygos buvo kad vietiniai lietuviai, anot jų pačių, laikosi palyginamai geresnės nei lietuvių Tarybų Są geriau nei lietuviai Lietuvoje. Punsko ir Sei jungoje. Nebuvo tiek kliūčių, ką darė Maskva. nų lietuviai prašė iš JAV atsiųsti drabužių ir BALF’o ataskaitose fiksuojama: 1964–1966 m. lietuviškų maldaknygių. J. Končius išsiaiš pasiųsta į Lenkiją paramos už 60 663 dol. ir kino, kad daug tūkstančių lietuvių gyvena 51 ct (siuntinio vertė ir persiuntimo kaina); išsisklaidę po Lenkiją52. Iš susitikimų su vie 1966–1968 m. – už 57 766 dol. ir 18 ct (pinigais tiniais lietuviais jis darė išvadą, jog jie „yra 550 dol. ir 1 103 siuntiniai su drabužiais ir vais patriotiškai nusiteikę, malonūs ir pakilios tais); 1968–1970 m. – už 48 215 dol. ir 8 ct (pini dvasios“53. gais 630 dol. ir 839 siuntiniai su drabužiais ir BALF’o XI seime 1962 m. spalio 12–14 d. vaistais); 1970–1972 m. – už 49 853 dol. ir 85 ct Baltimorėje buvo nurodyta, kad Lenkijos (pinigais 995 dol. ir 888 siuntiniai su drabu lietuvių šalpai grynaisiais pinigais (siunčiant žiais ir vaistais); 1973–1975 m. – už 24 897 dol. pinigus) iki šiol buvo išleista apie 8 000 dol., ir 15 ct (783 siuntiniai, kurių persiuntimas kai o likusi dalis – maisto produktai, drabužiai, navo 7 687 dol. ir 15 ct)59. 1977 m. išsiųsta siun avalynė, vaistai ir kt.54. Atkreiptas dėmesys, tinių už 16 445 dol., 1978 m. – už 23 028 dol., kad pokaryje Lenkijoje atsidūrę lietuviai tu 1979 m. – už 31 042 dol.60 ir t. t. Šalpa Lenkijos rėjo daugiau galimybių nei Lietuvos lietuviai lietuviams sudarė maždaug nuo 20 iki 30 % atvykti į JAV. Tačiau baiminosi dėl įsidarbi bendros šalpos. Paketų siuntimas šiek tiek nimo, gyvenamosios vietos, neturėjo pinigų pigesnis nei į TSRS, nes buvo siunčiama per laivo bilietui. BALF’o vadovybė, norėdama lenkų agentūras, kurios taikė nuolaidas. Be to, tokiems padėti, įkūrė 15 000 dol. fondą kelio pati agentūra paimdavo siuntinius iš BALF’o nės paskoloms teikti55. centro. 1966 m. BALF’o kartotekoje buvo 2 677 re BALF’o centras gaudavo daug padėkos miamų lietuvių šeimų Lenkijoje adresai. Tai laiškų iš Lenkijos lietuvių. Laiškai nebuvo
38 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos cenzūruojami, išskyrus tą laikotarpį, kai Išvados Lenkijoje buvo karo padėtis. Iš laiškų buvo galima susidaryti vaizdą apie Lenkijos eko 1. 1944 m. įkurtas BALF’as kėlė sau tiks nominę ir ten gyvenančių lietuvių padė lą – materialiai remti lietuvius pabėgėlius tį. BALF’o pirmininkės Marijos Rudienės ir ypač karo nualintos Lietuvos gyventojus. ataskaitose ir kituose dokumentuose nuolat Pokaryje nepalankiai lietuviams susiklos pažymima, kad Lenkijos lietuvių ekono čiusi politinė situacija Rytų Europoje ir oku minė padėtis negerėja – miestuose trūksta puotoje Lietuvoje stipriai apribojo organiza maisto, kaimuose trūksta drabužių, batų, cijos veiklą. Tiesa, paramą Lietuvai BALF’as vaikiškos aprangos ir kitokių prekių. Daž galėjo teikti per stalininės TSRS pareigūnų nai BALF’ą aplankydavo ir iš Lenkijos į JAV kontroliuojamas organizacijas, neturėdamas atvykę lietuviai, kuriems būdavo leidžiama galimybės stebėti, kaip skirstoma šalpa, ar ją pasirinkti drabužių ir avalynės iš BALF’o gauna labiausiai nukentėję ir vargstantys, ar sandėlių. ji pasiekia Lietuvą. Tai netenkino BALF’o va 1981–1984 m. į Lenkiją išsiųsti 3 984 siun dovų ir jie buvo priversti laikinai atsisakyti tiniai už 142 685 dol. (siuntimas kainavo teikti paramą už geležinės uždangos, apsiri 43 848 dol.)61. 1987–1990 m. BALF’as Lenki bodami pabėgėlių ir nacių išvežtų darbams jos lietuviams išsiuntė 4 914 siuntinių62. Pa lietuvių Vakarų Europoje šalpa. vyzdžiui, nuo 1989 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 2. Atšilimo Tarybų Sąjungoje laikotarpiu 30 d. į Lenkiją išsiųsti 797 siuntiniai drabu nuo 1956 m. skiriama daugiau dėmesio lietu žių, 275 poros naujų batų, skalbimo muilo, viams ne tik to meto Lietuvoje, bet ir trem maisto produktų ir vaistų. Visa tai BALF’ui tiniams Sibire, šiauriniuose TSRS rajonuose, kainavo 55 774 dol. ir 21 ct (į šią sumą įėjo ir Kazachstane remti. Nors BALF’o darbuoto siuntinių pakavimas bei siuntimas; tai atsiė jams sunkiai sekėsi rinkti ir išsiaiškinti vargs jo 16 995 dol., t. y. trečioji dalis išlaidų). Tuo tančių lietuvių adresus, bet adresų skaičius 9 mėnesių laikotarpiu visai šalpai BALF’as didėjo nuo kelių šimtų pačioje pradžioje iki skyrė 220 920 dol. ir 1 ct63. Vadinasi, Lenkijos poros tūkstančių vėliau. Iš pradžių daugiausia lietuviams teko apie 25 % visos šalpos. siųsti vaistai, vėliau – dėvėti drabužiai, avaly Pasitaikė ir piktnaudžiavimo atvejų. At nė, maisto produktai, skalbimo priemonės ir sirado asmenų, kurie, gavę JAV lietuvių pan. Uždraudus dėvėtų drabužių siuntimą į adresus, ėmė siuntinėti laiškus, prašydami TSRS, pradėti siųsti nauji drabužiai, medžia paramos ir tokiu būdu sugebėdavo gauti po gos. Buvo padidinti muitai ne tik siuntėjams, kelis siuntinius tuo pačiu metu. BALF’o dar bet ir gavėjams. Komunistinė Tarybų Sąjunga buotojai sužinojo, kad „kai kurie paramos iš to gavo nemenkų pajamų, kurios siekė kai prašytojai yra ne lietuviai, o lenkai, net ko kada net siunčiamų daiktų vertės dydį. Tokiu munistai, kurie pasisamdo lietuvius, kad jie būdu (kito kelio nebuvo) priverstinai BALF’as, parašytų laiškus lietuviškai“64. Kiek žinoma, kaip ir kitos šalpos organizacijos, komunisti BALF’as ėmėsi priemonių – tikrino tuos, ku nei valdžiai krovė milijonus. rie prašė paramos. 3. Pradiniame etape, nuo 1956 iki 1966 m., Paramai iki 1990 m. JAV lietuviai per šalpa už geležinės uždangos svyravo nuo 13 savo šalpos organizaciją, tikėtina, Lenkijos iki 23 %, o 1966 m. ir vėliau – nuo 40 iki 70 % lietuviams skyrė iki milijono dolerių. Kad ši nuo bendros šalpos dydžio. Didžiulės lėšos parama buvo reikšminga, rodo Lenkijos lie (beveik 1/3 vertės nuo siuntinio) atitekdavo tuvių atsiųsti rėmėjams padėkos laiškai. už siuntimą siuntų agentūroms. Be to, nebu vo garantijų, kad siuntinys pasieks adresatą.
39 Pasitaikydavo, kad siuntinius grąžindavo, gauti po keletą siuntinių. Per lietuvius mė kartais jie tiesiog dingdavo, o kai kada TSRS gino pasipelnyti ir lenkai. Kartais atsiųsti valdžia net uždrausdavo prekes įvežti. Tekda daiktai atsidurdavo prekyboje ir pan. Balfi vo ieškoti aplinkkelių – JAV lietuviai turistai ninkai tokias situacijas bandė kontroliuoti ir atveždavo „dovanų“ arba dolerių, už kuriuos spręsti. BALF’as, teikdamas paramą komu pirkdavo Lietuvoje reikalingas žmonėms nistinio bloko (LLR ir TSRS) vargstančioms prekes. Reikia manyti, kad BALF’as lietuvių lietuvių (daugiausia tremtinių) šeimoms, paramai už geležinės uždangos išleido apie siekė pagerinti ekonominę padėtį. Tai turėjo du milijonus dolerių. ne tik materialinę, bet ir propagandinę reikš 4. Po karo praėjus keleriems metams mę – lietuviai už geležinės uždangos žinojo, BALF’as negavo JAV valdžios finansinės pa kad jie nėra išeivijos pamiršti ir kad jais, kiek ramos ir turėjo verstis išeivijos paaukotais įmanoma, stengiamasi pasirūpinti. daiktais ir pinigais. Ieškojo naujų pajamų šaltinių: kvietė aukoti ne tik platesnius JAV Nuorodos lietuvių sluoksnius, bet ir išeiviją kituose 1 kraštuose; bandė perimti išeivių palikimų skirius J., BALF’o parama Lietuvai 1990– realizavimo klausimą, siekdami apsaugoti 2008 m., Oikos. Lietuvių migracijos ir diaspo- ros studijos, 2015, nr. 2 (20), p. 37–54. paveldėtojus nuo komunistinės valdžios ins 2 titucijų plėšikavimo; svarstė galimybę tarpi dumčius V., Antanaitis A., Lietuvių išeivijos katalikiškų organizacijų parama Lietuvai ninkauti tarp išeivijos ir lietuvių už geležinės 1990–1993 m., ten pat, p. 19–36. uždangos, siųsdami giminėms siuntinius ir 3 Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, Lietuvių už tarpininkavimą gautą mokestį panaudo enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklope dami šalpai; ieškojo galimybių, kaip atpigin dijos leidykla, 1954, t. 2, p. 376–378; Končius, ti mokestį už siuntimą (pageidavo nuolaidų Juozas B., Atsiminimai iš BALF’o veiklos iš agentūrų); kvietė išeiviją į nemokamas tal 1944–1964, Chicago: Draugo spaustuvė, kas rinkti aukų, atrinkti drabužių, pakuoti 1966, 404 p.; BALF’as 1944–1969, Brooklyn: siunčiamų daiktų ir juos pristatyti. Pranciškonų spaustuvė, 1970, 287 p.; Laučka 5. BALF’as šelpė ir Lenkijos lietuvius, ku Juozas B., BALF’o kilmei ir veiklos pradžiai rių skaičius po karo išaugo ir kurių ekono atsiminti, Draugas, 1985, gruodžio 6, 7, 10, 11, nr. 238–241; BALF, Visuotinė lietuvių encik- minė padėtis taip pat buvo sunki. Šalpos or lopedija, Vilnius: MELC, 2002, t. 2, p. 498 ir kt. ganizavimo sąlygos buvo kiek palankesnės 4 plačiau žr. Michelsonas S., Lietuvių išeivija nei lietuviams už geležinės uždangos: ma Amerikoje 1868–1961, South Boston, Massa žesni muitai, pigesnis siuntų siuntimas (da chusetts: Keleivis, 1961, p. 249–250. romos nuolaidos), silpnesnė vietos valdžios 5 končius J. B., BALF’as ir Tautos karo fondas, kontrolė, glaudesni ryšiai (susirašinėjimas, BALF’as 1944–1969, Brooklyn: Pranciškonų Lenkijos lietuvių atvykimas į JAV). Todėl spaustuvė, 1970, p. 30–31. paramą galėjo gauti daugiau žmonių. Buvo 6 milijonai artimui šelpti. Balfui trisdešimt siunčiama: drabužiai, avalynė, vaistai, mais metų, Darbininkas, 1974, gegužės 17, nr. 20, to produktai, patalynė, knygos, buitinės pre p. 3. kės ir pan. Siųsta ir pinigų. Parama Lenkijos 7 končius J. B., Atsiminimai iš BALF’o veiklos lietuviams sudarė 20–30 % bendros šalpos. 1944–1964, Chicago: Draugo spaustuvė, 1966, Per visą paramos laiką iki 1990 m. BALF’as p. 64–65. išleido iki milijono dolerių. 8 Ten pat, p. 54, 64. 6. Pasitaikydavo ir piktnaudžiavimų. Pvz., 9 LTSC/PLA, BALF fondas, d. 5, b. 2 (II seimas), pastebėtas atvejis Lenkijoje, kai bandyta lapai nenumeruoti.
40 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 10 Trečiokas A. S., BALF’o Centro valdybos 28 BALF’o Centro valdybos pranešimas XIV veiklos apybraiža, BALFAS 1944–1969, Brook seimui Čikagoje 1969 m. kovo 15–16 d., ten pat, lyn: Pranciškonų spaustuvė, 1970, p. 43. b. 14 (XIV seimas), lapai nenumeruoti. 11 1951 01 5–6 BALF’o V seimo Niujorke 29 BALF’o XIII seimo, įvykusio 1966 m. lapkri protokolas, ten pat, b. 5 (V seimas), lapai čio 26 d. Čikagoje, Ill., Jaunimo centro patal nenumeruoti. pose, protokolas, ten pat, b. 13 (XIII seimas), 12 BALF’o dešimties metų jubiliejinio seimo, lapai nenumeruoti. įvykusio 1954 m. lapkričio 26–27 d. Hotel Cle 30 BALF’o 1964–1965 m. biudžetinių metų Apy veland, protokolas, LTSC/PLA, BALF fondas, skaita (pinigais ir gėrybėmis), ten pat. d. 5, b. 7 (VII seimas), lapai nenumeruoti. 31 BALF’o jubiliejinis XIV seimas 1969 m. 13 Ten pat. kovo 15–16 d. Šv. Kryžiaus parapijos salė 14 BALF’o pirmininko kan. dr. J. B. Končiaus je, 4557 South Wood Street, Chicago, Ill., pranešimas BALF’o seime Detroite 1956 m. protokolas, ten pat, b. 14 (XIV seimas), lapai lapkričio 23 d., LTSC/PLA, BALF fondas, d. 5, nenumeruoti. b. 8 (VIII seimas), lapai nenumeruoti. 32 Bendro Amerikos lietuvių šalpos fondo 15 Ten pat. XVIII seimas, 1975 m. lapkričio mėn. 8 d., Nekalto prasidėjimo parapijos salėje, Chicago, 16 Ten pat. Ill., Chicago: Draugo spaustuvė, 1975, p. 16. 17 Ten pat. 33 Vaškaitis B., Darbingas BALF’o direkto 18 BALF’o seimo Detroite 1956 m. lapkričio 23 d. rių suvažiavimas, Draugas, 1976, spalio 22 protokolas, LTSC/PLA, BALF fondas, d. 5, (straipsnio iškarpa). LTSC/PLA, BALF b. 8 (VIII seimas), lapai nenumeruoti. fondas, d. 58, b. (aplankas su iškarpomis apie 19 1957 01 17 S. Lušio laiško iš Bruklino N. BALF’ą), lapai nenumeruoti; Tarėsi BALF’o Gugienei į Čikagą nuorašas, ten pat, d. 7, b. 14, direktoriai, Darbininkas, 1977, spalio 28, lapai nenumeruoti. nr. 43, p. 4. 20 BALF’o X seimo, įvykusio 1960 m. lapkričio 34 pranešimas „Šalpai padarytos išlaidos. Nuo 25–27 d. Čikagoje, Jaunimo centro namuose, 1978 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d.“ BALF’o protokolas, ten pat, d. 5, b. 10 (X seimas), lapai XIX seime 1978 m. spalio 29 d. Čikagoje, nenumeruoti. LTSC/PLA, BALF fondas, d. 5, b. 21 (XIX 21 BALF’o XI seimo, įvykusio 1962 m. spalio seimas), lapai nenumeruoti. 12–14 d. Baltimorėje, Southern Hotel, Light ir 35 Šilas P., BALF’o vedamas darbas, Naujienos, Redwood g. k., protokolas, ten pat, d. 5, b. 11 1980, spalio 16 (straipsnio iškarpa), LTSC/ PLA, (XI seimas), lapai nenumeruoti. BALF fondas, d. 58, b. (aplankas su iškar 22 Ten pat. pomis apie BALF’ą), lapai nenumeruoti; Vaškaitis B., Įspūdingas BALF’o XX seimas, 23 Ten pat. Draugas, 1981, lapkričio 9, nr. 261, p. 3. 24 BALF’o pirmininko kun. Vaclovo Mar 36 milijonas dolerių lietuvių šalpai. Sukaktuvi tinkaus žodis XVI BALF’o seime Detroite nis BALF’o 49 metų veiklos seimas, repor 1972 m. spalio 28–29 d., ten pat, b. 16 (XVI tažas iš Vašingtono, Tėviškės žiburiai, 1985, seimas), lapai nenumeruoti. rugsėjo 5, nr. 45, p. 7. 25 BALF’o XI seimo, įvykusio 1962 m. spalio 12– 37 Šalpa Lietuvai už geležinės uždangos ir Suval 14 d. Baltimorėje, Southern Hotel, Light ir kų trikampio lietuviams 1981–1985, LTSC/PLA, Redwood g. k., protokolas, ten pat, d. 5, b. 11 BALF fondas, d. 6, b. 1 (XXI seimas), lapai (XI seimas), lapai nenumeruoti. nenumeruoti. 26 Ten pat. 38 BALF’o XXII seimo, įvykusio 1989 m. 27 BALF’o reikalų vedėjo kun. L. Jankaus prane spalio 14 d. Jaunimo centre Chicago, Ill., šimas 1964 m. spalio 17 d. XII seime Niujorke, protokolas, ten pat, b. 3 (XXII seimas), lapai ten pat, b. 12 (XII seimas), lapai nenumeruoti. nenumeruoti.
41 39 BALF’o pirmininkės M. Rudienės prane 51 BALF’o X seimo, įvykusio 1960 m. lapkri šimas BALF’o jubiliejiniame seime 1985 m. čio 25–27 d. Čikagoje, Jaunimo centro na spalio 12–13 d. Vašingtone, LTSC/PLA, muose, protokolas, LTSC/PLA, BALF fondas, BALF fondas, d. 6, b. 1 (XXI seimas), lapai d. 5, b. 10 (X seimas), lapai nenumeruoti. nenumeruoti; BALF’o XVI seimo, įvykusio 52 po dviejų Lietuvos gyventojų išvažiavimų į 1972 m. spalio 28–29 d. Detroite, protoko Lenkiją 1944–1947 ir 1955–1955 m. Tarp išvy las, ten pat, d. 5, b. 16 (XVI seimas), lapai kusių Lietuvos lenkų buvo nemažai lietuvių nenumeruoti. kilmės žmonių. Plačiau žr. Stravinskienė V., 40 kasniūnas V., BALF’as veidu į Lietuvą, Dirva, Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyven- 1990, lapkričio 29, p. 9; Skirius J., BALF’o pa tojų repatriacija į Lenkiją (1944–1947, 1955– rama Lietuvai 1990–2008 m., Oikos. Lietuvių 1959 m.), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto migracijos ir diasporos studijos, 2015, nr. 2 (20), leidykla, 2011, 512 p. p. 38–39. 53 končius J. B., Atsiminimai iš BALF’o veiklos 41 nešelpkite okupanto. Palikimų pervedimo 1944–1964, Chicago: Draugo spaustuvė, 1966, problemos bandant apsaugoti Lietuvoje p. 353, 372–373. gyvenančius paveldėtojus nuo okupanto api 54 BALF’o XI seimo, įvykusio 1962 m. spalio plėšimo, Garsas, 1987, kovas, nr. 3, p. 4. 12–14 d. Baltimorėje, Southern Hotel, Light 42 Ten pat. ir Redwood g. k., protokolas, ten pat, d. 5, 43 1968 01 16 A. Simučio iš Niujorko laiško b. 11 (XI seimas), lapai nenumeruoti. nr. 80/10-G P. Šului Čikagoje nuorašas, 55 BALF’o reikalų vedėjo kun. L. Jankaus prane LTSC/PLA, BALF fondas, d. 56, b. 1 (Tes šimas 1964 m. spalio 17 d. XII seime Niujorke, tamentai), lapai nenumeruoti; 1969 05 23 ten pat, b. 12 (XII seimas), lapai nenumeruoti. P. Geisčiūno iš Bruklino laiško P. Šului Čika 56 Amerikos lietuvių istorija, red. dr. Antanas goje nuorašas, ten pat. Kučas, Boston: Lietuvių enciklopedijos 44 1968 09 25 A. Simučio iš Niujorko laiškas leidykla, 1971, p. 573. nr. 1788/10-1 BALF’o Valdybai, ten pat. 57 BALF’o 1964–1965 m. biudžetinių metų Apy 45 ar čia mirusių palikimai teks giminėms skaita (pinigais ir gėrybėmis), LTSC/PLA, Lietuvoje? Atsako Lietuvos gen. konsulas BALF fondas, d. 5, b. 13 (XIII seimas), lapai A. Simutis, Darbininkas, 1973, lapkričio 30, nenumeruoti. nr. 48, p. 1, 5. 58 BALF’o XIII seimo, įvykusio 1966 m. lapkri 46 iš palikimo Lietuvoj brolis gauna trupinius čio 26 d. Čikagoje, Jaunimo centro namuose, (straipsnio iškarpa iš 1978 m. gruodžio 30 d. protokolas, ten pat. JAV lietuvių laikraščio (?) Čikagoje), 59 BALF’o jubiliejinis XIV seimas 1969 m. kovo LTSC/PLA, BALF fondas, d. 56, b. 1 (Testa 15–16 d. Šv. Kryžiaus parapijos salėje, 4557 mentai), lapai nenumeruoti. South Wood Street, Chicago, Ill., protokolas, 47 BALF’o pirmininkės M. Rudienės praneši ten pat, b. 14 (XIV seimas), lapai nenume mas BALF’o XIX seime 1978 m. spalio 29 d. ruoti; BALF’o XVI seimo, įvykusio 1972 m. Čikagoje, ten pat, d. 5, b. 21 (XIX seimas), spalio 28–29 d. Detroite, Lietuvių namuose, lapai nenumeruoti; Armanienė E., BALF’o protokolas, ten pat, b. 16 (XVI seimas), lapai pagalba lietuvių palikimuose, BALF’as nenumeruoti; Bendro Amerikos lietuvių 1944–1969, Brooklyn: Pranciškonų spaustuvė, šalpos fondo XVIII seimas, 1975 m. lapkri 1970, p. 87–95. čio 8 d. Nekalto prasidėjimo parapijos salėje 48 kun. Jankus L. Beturčiai Lietuvoje gauna Chicago, Ill., Chicago: Draugo spaustuvė, palikimą, LTSC/PLA, BALF fondas, d. 56, b. 1 1975, p. 16. (Testamentai), lapai nenumeruoti. 60 Šilas P., BALF’o vedamas darbas, Naujienos, 49 grinius A., Sėkmingas BALF’o seimas Detroi 1980, spalio 16 (straipsnio iškarpa), LTSC/PLA, te, Dirva, 1981, lapkričio 5, nr. 43, p. 8. BALF fondas, d. 58, b. (aplankas su iškarpo mis apie BALF’ą), lapai nenumeruoti. 50 pasiremta BALF’o seimų protokolais.
42 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 61 BALF’o pirmininkės M. Rudienės prane 63 BALF’o XXII seimo, įvykusio 1989 m. šimas BALF’o jubiliejiniame seime 1985 m. spalio 14 d. Jaunimo centre, Chicago, Ill., spalio 12–13 d. Vašingtone, LTSC/PLA, protokolas, LTSC/PLA, BALF fondas, d. 6, b. 3 BALF fondas, d. 6, b. 1 (XXI seimas), lapai (XXII seimas), lapai nenumeruoti. nenumeruoti. 64 BALF’o pirmininkės M. Rudienės praneši 62 skirius J., BALF’o parama Lietuvai 1990– mas BALF’o XIX seime 1978 m. spalio 29 d. 2008 m., Oikos. Lietuvių migracijos ir diaspo- Čikagoje, LTSC/PLA, BALF fondas, d. 5, b. 21 ros studijos, 2015, nr. 2 (20), p. 47. (XIX seimas), lapai nenumeruoti.
Juozas SKIRIUS
THE HELP EXTENDED FROM 1956 to 1989 BY BALFAS (UNITED LITHUANIAN RELIEF FUND OF AMERICA) TO LITHUANIANS BEHIND THE IRON CURTAIN AND IN COMMUNIST POLAND
Summary
Founded in 1944, Balfas (United Lit essential drugs and medical supplies, soon huanian Relief Fund of America) set itself the supplemented by second-hand clothing and task of providing material help to Lithuanian footwear, food products, laundry detergents, refugees and especially the inhabitants of and so on. After used clothing articles were a Lithuania ravaged by war. In the postwar forbidden to be exported to Soviet-occupied years, an unfavorable political situation in territory, Balfas began to ship new clothes Eastern Europe and Soviet-occupied Lithua and fabrics, but this only provoked the Soviet nia severely restricted the organization’s work. regime to raise even further the already high Help to Lithuania could only be provided customs tariffs that had to be paid both by the through organizations controlled by Soviet sender and the recipient of the charity pack officials without any possibility of overseeing ages. These turned out to be a very convenient the distribution of the assistance with respect source of hard currency (sometimes equaling to whether it reached those most in need or the monetary value of the sent items) for the arrived in Lithuania at all. This did not sat Communist government. isfy the leaders (Juozas Končius, Vaclovas In the early period, from 1956 to 1966, the Martinkus, Mary Rudis) of Balfas who were assistance sent behind the Iron Curtain con compelled to temporarily suspend assistance stituted from 13 % to 23 % of Balfas’s whole to Lithuanians behind the Iron Curtain and relief effort, whereas from 1966 on it consti to restrict their charitable mission to Lithua tuted from 40 % to 70 % of the whole. A large nian refugees (including laborers formerly portion–as much as nearly one third–of the conscripted by the Nazis) living in Western aid parcel’s cost went as payment to the ship Europe. Following the thaw in the Soviet Un ping agencies. There were no guarantees that ion after 1956 assistance slowly and haltingly the shipment would reach the addressee; oc began to be sent not only to Lithuanians then casionally it would be returned, or lost en living in Lithuania but to deportees who had tirely. It ir believed that Balfas spent about been exiled to Siberia, the northern reaches two million dollars for aid to Lithuanians of the Soviet Union, and Kazakhstan. From behind the Iron Curtain. It also assisted the start much of the assistance consisted of Lithuanians in Poland. The conditions for
43 aiding them were somewhat more favorable, to the shipping agencies responsible for de as the customs tariffs were lower, the ship livering them to their recipients. Balfas also ments less expensive (discounts were availa offered to manage the estates of Lithuanians ble), local government control was less strict, living in the West so that their beneficiaries and communications (by post or visits to and in Lithuania would not be robbed of big por from the United States)) were easier. Things tions of their inheritance by functionaries sent included clothes, shoes, medications, of Communist-controlled institutions. The food items, bedding, books, and household assistance that Balfas provided to Lithua goods as well as small amounts of money. nians living in Communist bloc countries Assistance to Lithuanians living in Poland (the so-called USSR and the Polish People’s made up from 20 % to 30 % of the whole of Republic) had the purpose of improving Balfas’s relief effort; and Balfas spent close to their economic welfare and their health. Of one million dollars on aiding Lithuanians in course, the number of Lithuanians, mostly Poland. refugee families, assisted was relatively small Several years after World War II had (in 1968, Balfas’s records show it aiding 5 837 ended the United States government discon families: 3 433 in Poland; 1 617 in Lithuania tinued its financial support of the United and Siberia; 530 in Germany and elsewhere). Lithuanian Relief Fund of America (Balfas), But this charity had not only a material ef and the latter had to rely entirely on goods fect: it showed Lithuanians behind the Iron and money donated by Lithuanians living in Curtain that the West had not entirely for the United States, which meant mainly those gotten them, that it was aware of their tra who had emigrated to the U. S. prior to World vails, and that it took steps to help them as War II. Expanding its fund-raising efforts, much as circumstances allowed. Balfas solicited contributions not only from Lithuanians in the United States but in other Keywords: Assistance from United States countries as well and sought out volunteers Lithuanians, Balfas, United Lithuanian Re to carry out (1) the fund-raising and (2) the lief Fund of America, Juozas Končius, Iron selection and packaging of donated items as Curtain, Lithuanians in Poland, Siberia, pac well as (3) the transferring of these packages kages, parcels.
44 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.4
Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Diplomatai ir rašytojai, rašytojai ir diplomatait
Santrauka. XX a. žymiausių pasaulio ir Lietuvos diplomatų biografijose šalia žodžio „dip lomatas“ esama ir daugiau išvardijimų, pavyzdžiui, „rašytojas ir diplomatas“ ar „diplomatas ir poetas“. Vakarų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, taip pat Sovietų Sąjungos (Rusijos), Latvijos, Estijos bei Lietuvos diplomatų biografijos ir jų rašytinis palikimas yra šio straipsnio objektai. Atsisakant itin gausios istoriografijos nuoseklaus vardijimo, straipsnyje mėginama „atrinkti ir suverti“ įvairių šalių diplomatų biografijas vienijančius segmentus: „eseistas“, „no velistas“, „rašytojas“, „poetas“, vertėjas“, „Nobelio premijos nominantas“, „Nobelio premijos laureatas“. Toks „vėrinys“ suteikia daug daugiau spalvų stereotipiniam diplomatų paveikslui, kartu jie – ne tik oficialūs atstovai bei kūrėjai, savo tautos kultūros puoselėtojai ir skleidėjai, bet ir pasaulinės kultūros aukso fondo pasididžiavimas. Raktiniai žodžiai: diplomatai, rašytojai, poetai, vertėjai, Lietuva, tarptautinė diplomatija, Nobelio premija.
Sklaidant žymiausių pasaulio ir Lietuvos prezidentus (pavyzdžiui, UNESCO Geros diplomatų biografinius pasakojimus, var valios ambasadorius žinių visuomenei yra tant žinynus ar tikrinant enciklopedinius Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Ge duomenis, galima pastebėti, kad dažnai prie ros valios ambasadoriai yra Jeanas Michelis asmenį pristatančio įrašo „diplomatas“, ne Jarre, Montserrat Cabbalé, Claudia Cardina priklausomai nuo to, kuriame amžiuje jis le, Sophia Loren, Catherine Denevue, Ange būtų gyvenęs ar gyvena, esama ir daugiau lina Jolie Pitt, Richardas Burtonas, Michaelis išvardijimų: „teisės mokslų daktaras“, „isto Schumacheris, Edsonas Pelé). Šiame tekste rijos mokslų daktaras“, „ekonomistas“, „ka atkreipsime dėmesį į tuos užsienio ir Lietu rininkas“, „archeologas“, „žurnalistas“, „gy vos diplomatus, kurie įvardijami kaip „di dytojas“. Čia verta paminėti ir tarptautines plomatas“ ir „rašytojas“. Tiksliau sakant, as organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, muo priklausė ir diplomatų, ir rašytojų (tad UNESCO, ir joms atstovaujančius Geros ir poetų, dramaturgų, novelistų, prozininkų, valios ambasadorius: pasaulyje žinomus vertėjų) gildijoms. Ne vien todėl, kad diplo kompozitorius, dainininkus, aktorius, spor matas, remiantis pareigybinėmis instrukci tininkus, monarchus, kadencijas baigusius jomis, yra įpareigotas rašyti kasdienybės pro
45 memorijas – valdyti plunksną ir tekstą, bet Užsienio reikalų ministerijų teikiami duo ir todėl, kad XX a. tarptautinės, tad ir Lietu menys, elektroniniai nacionalinių archyvų vos, diplomatijos istorijoje – tai apibrėžia šio ir muziejų įrašai. Tad visų jų sąrašas dėl di teksto temą ir siaurina chronologines ribas – delės apimties čia nevardijamas. Peržvelgus biografiniai įrašai „diplomatas ir rašytojas“ Vakarų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ar „rašytojas ir diplomatas“ aptinkami ne bei Lietuvos diplomatų biografijas ir jų rašy taip jau retai (bet ir išvardyti visus juos būtų tinius palikimus – kas ir yra šio straipsnio itin sudėtinga). Tad šiame tekste minimi tik objektas – siekiama „suverti ant vieno siūlo“ tie diplomatai, kurių biografijos tiksliausiai įvairių šalių diplomatų biografijas vienijan iliustruoja arba „suriša“ pasakojimo turinį, čius segmentus: „eseistas“, „novelistas“, „ra idėją, išvadas. Straipsnyje dėmesys skiriamas šytojas“, „poetas“, vertėjas“, „dramaturgas“, dviem poliams – užsienio šalių diplomatams „pjesių autorius“, „Nobelio premijos nomi ir Lietuvos diplomatams. Pasitelkus analizės nantas“, „Nobelio premijos laureatas“, pa ir sintezės metodus, siekiama atsakyti į tris liekant nuošaly kitų daug rečiau aptinkamų klausimus: „Kas jie?“, „Apie ką jie rašė?“ ir mūzų tarnus, t. y. kompozitorius, dailinin „Kodėl jų biografijose įrašyta „diplomatas kus ir pan. Kitaip tariant, siekiama retušuoti ir rašytojas“ arba atvirkščiai – „rašytojas ir diplomato portretą, suteikti jam „daugiau diplomatas“?“. spalvų“, pažvelgti į jo asmenį ir „tokiu kam Diplomatijos istoriografija yra gausi vals pu“, aktualizuojant pasirinktą temą. tybių užsienio politiką pristatančių ir tarp Visais amžiais būta „diplomatų ir rašy tautinius santykius analizuojančių įvairios tojų“. Pavyzdžiui, poetais ir diplomatais yra apimties tekstų. Jie skelbiami kaip mono pristatomi britai ThomasW yattas (1503–1542; grafijos, straipsniai mokslinių tekstų rinki diplomatinę karjerą daręs karaliaus Henriko niuose, taip pat spausdinami laikraščiuose, VIII laikais2), Matthew Prioras (1664–1721; žurnaluose, viešinami interneto puslapiuose. parlamento narys, rezidavęs keliose Vakarų Tarp autorių aptinkama ir diplomatų pavar Europos šalyse, taip pat Liudviko XIV dva džių. Apie pačius diplomatus dažniausiai re Prancūzijoje. 1921 ir 1939 m. apie jį buvo rašomos politinės biografijos. Renkant šiai išleisti du biografiniai pasakojimai:Matthew temai istoriografinius duomenis, ieškota Prior: a study of his public careerand corres- tekstų, kuriuose būtų pristatomi asmenys, pondence3 ir Matthew Prior, Poet and Diplo tuo pat metu priklausę ir diplomatų, ir rašy matist4), ispanas Diegas Hurtado de Mendo tojų gildijai. Tačiau analitinį tekstą su tokiais za (1503–1575; novelistas, vertėjas, į ispanų k. įvardijimais sunku rasti (o gal nesėkmingai vertęs Aristotelio darbus, istorikas, parašęs ieškota?). Verta paminėti indų diplomato ir Granados karo istoriją; galima spėti, kad jo poeto Kumario Abhay’aus straipsnį „Poetry keliai galėjo kirstis su paminėtu T. Wyattu and Diplomacy“1, kuriame enciklopediškai karaliaus Henriko VIII rūmuose), amerikie pristatomi „poetai-diplomatai Nobelio pre čiai Joel Barlow (1754–1812; remiantis lietuvių mijos laureatai“, atskirai – tik „poetai ir di enciklopedija, „1811 paskirtas JAV atstovu plomatai“ ir trečia straipsnio dalis pavadinta Prancūzijai; mirė keliaudamas į Vilnių, kur „Lotynų Amerikos poetai-diplomatai“. Pri turėjo susitikti su Napoleonu“5), George’as statomai šio teksto temai atskleisti ar duome Henry’is Bokeris (1823–1890; dramaturgas, nims tikslinti buvo pasitelkti bibliografiniai JAV atstovas Turkijoje ir Rusijoje6) ir žymu aprašai, biografiniai žinynai, sąvadai, encik sis Irvingas Washingtonas (1783–1859; ne tik lopedijos, chrestomatijos, „pabraidyta“ in rašytojas, istorikas, bet ir JAV ambasado terneto tyruose, patikrinti atskirų valstybių rius Ispanijoje (1842–1846)), taip pat brazilų
46 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos diplomatas, poetas, dramaturgas ir nove kalbos įvairiomis progomis, publikuotos listas Luisas Caetano Pereira Guimarãesas atskirais leidiniais ir ypač jų aukščiausia Júnioras (1845–1898; rezidavęs Čilėje, Romo me lygyje vestų pokalbių stenogramos, kaip je ir Lisabonoje), rusų poetas ir pjesių auto pirminė, mažiausiai laiko, atminties ir po rius Aleksandras Gribojedovas (1795–1829), litinės atmosferos paliesta istorinė medžia kurį lietuvių enciklopedijos VII tome poe ga. Pavyzdžiui, JAV valstybės sekretoriaus, tas, dramaturgas ir aktorius Jurgis Blekai kontraversiškai vertinamo Nobelio taikos tis apibudino trimis iškalbingais sakiniais: premijos laureato Henry’io A. kissingerio „Genialus vieno kūrinio autorius. (...) Buvo pokalbiai, paskelbti atskirais leidiniais: Kis- paskirtas atstovu Persijoje. Labai sumaniai singer Transcripts: The Top Secret Talks With atstovavo Rusijai.“7 Tai tik kelios pavardės iš Bei jing and Moscow12 ir Crisis: The Anatomy senesniųjų laikų. Didžiausias „diplomatų ir of Two Major Foreign Policy Crises: Based rašytojų“ ar „rašytojų ir diplomatų“ sąrašas on the Record of Henry Kissinger’s Hitherto esti XX amžiuje. Secret Telephone Conversations13; reikia pa brėžti, kad šio diplomato paskelbtų tekstų Diplomatai ir rašytojai sąrašas yra vienas ilgiausių. Dar vienas dip lomatų rašytinis lobynas – tekstai, kuriuose Išskirtinis diplomatų, ypač ėjusiųjų vals pasisakoma jų atstovaujamos valstybės užsie tybės užsienio reikalų ministro pareigas, ra nio politikos klausimais. Jie paprastai sudaro šytinis palikimas (čia darant dideles išlygas) straipsnių rinkinius (pavyzdžiui, diplomato, yra jų rašyti ir (ar) pasirašyti dokumentai: at sovietologo, rezidavusio Sovietų Sąjungoje, mintinės, direktyvos, dokumentų projektai, Latvijoje, Filipinuose ir Prancūzijoje, Char instrukcijos, įsakymai, įsakai, kreipimaisi, les’o E. Bohleno (1904–1974) tekstai rinkinyje memorandumai, notos, atsakomosios notos Witness to History, 1929–196914). Straipsnių ir verbalinės notos, nutartys, pareiškimai, rinkinius gali sudaryti ir kitų autorių rašyti pažymos, pranešimai, protokolai ir jų priedai, tekstai apie diplomatus bei jų veiklą. 1976 m. taip pat konfidencialūs protokolai, šifruoti paskelbtas leidinys Perspectives in American protokolai ar tik jų išrašai, sutartys, telegra Diplomacy15, kur aptinkama ir Ch. E. Bohle mos, pokalbių stenogramos ar pokalbių už no16 pavardė (teksto apie diplomatą autorius rašai, suvestinės, oficialūs ir privatūs laiškai, yra T. Michaelas Ruddy’is, kuris vėliau apie net diplomatų dienoraščių fragmentai. Tokie Ch. E. Bohleną paskelbė monografiją The dokumentai yra leidžiami kaip atskiros šalies Cautious Diplomat: Charles E. Bohlen and ar dvišalius bei daugiašalius tarptautinius Soviet Unijon, 1929–196917, o 2011 m. pratęsė santykius atspindinčios šaltinių publika seriją pasakojimų apie JAV prezidentus – Jim- cijos. Pvyzdžiui, latvių istorikų parengtas my Carter: Politician With Principles (First dokumentų rinkinys The Occupation and Men, America’s President Series18)). Annexation of Latvia: 1939–19408 ir tokio pat Peržiūrint lietuviškos istoriografijos sąra pobūdžio lietuvių istorikų sudarytas doku šus taip pat aptinkama publikuotų valstybi mentų rinkinys Lietuvos okupacija ir aneksija nės reikšmės dokumentų, pirmųjų valstybės 1939–1940 m.9, bendras lietuvių ir lenkų isto asmenų interviu, viešųjų kalbų, laiškų. Pa rikų parengtas dokumentų rinkinys Lietuvos vyzdžiui, Lietuvos Respublikos prezidento ir Lenkijos santykiai 1938–1940 m.10, svarbus Aleksandro Stulginskio (1885–1969) kalba, dokumentų rinkinys Baltijos valstybių vieny- pasakyta 1926 m. atidarant trečiąjį Seimą19, bės idėja ir praktika 1918–1940 m.11 ir pan. Iš ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio skirtinis diplomatų palikimas – jų oficialios Lozoraičio (1929–2007) kredencialų įteikimo
47 kalba, pasakyta 1992 m. liepos 11 d.20, pre medicina – akupunktūra ir apie ją savo gim zidento Valdo Adamkaus kalbos, interviu tąja kalba paskelbė ne vieną raštų tomą. Už šią ir laiškai, paskelbti rinkinyje Penkeri darbo veiklą 1950 m. diplomatas buvo nominuotas metai21, buvusio Lietuvos užsienio reikalų Nobelio premijai medicinos srityje. Jo kolega ministro Algirdo Saudargo kalbų, straipsnių, kinų ambasadorius JAV Hu Shih (1891–1962) apmąstymų ir poezijos rinkinys Apie tautą ir pristatomas kaip filosofas ir eseistas,N obelio valstybę22, buvusio ambasadoriaus JAV Vy premijos nominantas (1939), buvo vienas iš gaudo Ušacko kalbų, straipsnių ir interviu pragmatizmo filosofijos propaguotojųK inijo rinkinys23. Paskelbta ir diplomatų pasirašytų je. Kitas pavyzdys – JAV diplomatas Thomas sutarčių, protokolų, kitų tekstų, kurių dau P. Whitney (1917–2007), kuris puikiai mokėjo gumos chronologinės ribos – 1940–1941 m. rusų kalbą. 1944–1947 m. T. p. whitney re Šių dienų lietuvių diplomatų pasakytos pro zidavo Maskvoje, ėjo atašė pareigas, vėliau ginės kalbos publikuojamos kaip straipsnių ten liko dar keleriems metams kaip naujienų rinkinio dalis (pavyzdžiui, leidinys Lietuvos agentūros „Associated Press“ koresponden diplomatija XX amžiuje24, kur yra paskelbtos tas. Tačiau diplomatas dažniau pristatomas 1998 m. vienas kitą pakeitusių prezidentų Al kaip rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno girdo Mykolo Brazausko25 ir V. Adamkaus26 darbų Pirmasis ratas (išverstas 1968 m.) ir tri bei tuomečio užsienio reikalų ministro tomio Gulago archipelagas (išverstas 1974 m.) A. Saudargo kalbos27). Kartais diplomatų žo vertėjas32. Pats jis parašė atsiminimus Russia dis yra publikuojamas kaip įvadinis tekstas in My Life33. monografijos ar straipsnių rinkinio pradžio Vertėjo duonos skonis nebuvo svetimas je. Pavyzdžiui, ambasadoriaus K. Lozoraičio ir XX a. lietuvių diplomatams: Jurgiui Bal tekstai: įvadinis žodis istoriko ir diplomato trušaičiui (1873–1944; poetui ir eseistui), Pet Lauryno Janušausko monografijai Likimo ve- rui Babickui (1903–1991; žurnalistui, rašyto dami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzily- jui, publicistui, kraštotyrininkui, fotografui), je veikla, 1940–199128, taip pat konferencijose rašytojui ir pirmajam Lietuvos Respublikos ambasadoriaus skaityti pranešimai Lietuvos konsului Pietų Afrikoje Karoliui Račkaus diplomatinių tarnybų veikla29 ir Žvilgsnis į kui‑Vairui (1882–1970), ambasadoriui Evaldui vilties diplomatiją egzilyje30, vėliau publikuo Ignatavičiui (poetui, kuris 1991 m. į lietuvių ti konferencijų pranešimų rinkiniuose. kalbą išvertė minėtą A. Solženicyno Pirmasis Žvelgdami į užsienio šalių ir Lietuvos ratas), Oskarui Milašiui (1877–1939; poetui, į diplomatų biografijas, pastebime, kad dau prancūzų kalbą vertusiam ne tik diplomati gelio iš jų antra profesija – vertėjas. Iš pirmo nius tekstus, bet ir lietuviškas pasakas), Jur žvilgsnio tai neturėtų stebinti, nes būtent giui Šauliui (1879–1948; antikinės literatūros diplomatai, reziduodami svečiose šalyse, pra vertėjui), ambasadorei prie UNESCO Ugnei moksta ar išmoksta vietines kalbas. Kartais Karvelis (1935–2002; literatūros kritikei, kuri tai tampa privilegija, hobiu, o kartais – ga iš lietuvių, ispanų, anglų ir vokiečių kalbų limybe. Pavyzdžiui, kinų kultūra žavėjęsis išvertė į prancūzų kalbą ne vieno žymaus prancūzų diplomatas George’as Soulié de rašytojo ir poeto – Ričardo Gavelio, Jurgos Morant’as (1878–1955), kuris ne vienerius Ivanauskaitės, Milan Kundera, Marcelijaus metus rezidavo Prancūzijos diplomatinėse Martinaičio, Pablo Neruda’os, Oktavio Pazo, atstovybėse Kinijoje, tuo pat metu iš kinų į Gabrielio García’os Márquezo – tekstą), am prancūzų kalbą vertė kinų istorijos ir litera basadorei Halinai Kobeckaitei (išvertusiai tūros šedevrus31. Dar daugiau, reziduodamas azerbaidžaniečių, kazachų, turkmėnų, uzbe Kinijoje diplomatas susidomėjo alternatyvia kų autorių kūrybą). Kai kuriems jų tai buvo
48 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ir pragyvenimo šaltinis, ypač grįžusiems iš minėtas H. a. kissingeris 1979 m. išleido tremties į Lietuvą: diplomatams Juozui Urb pirmuosius savo prisiminimus The White šiui (1896–1991), Tadui Petkevičiui (1895–1964), House Years35. Po kelerių metų, 1982‑aisiais Petrui Klimui (1891–1969). Dar iki Lietuvos ir 1999‑aisiais, buvo paskelbtos dar dvi prisi nepriklausomybės praradimo, iki sovietinės minimų knygos: Years of Upheaval36 ir Years okupacijos J. Urbšys imdavosi vertėjo darbo of Renewal37. Prancūzų diplomato, eseisto ir (iš prancūzų kalbos į lietuvių buvo išvertęs novelisto Jeano-François Deniau (1928–2007) ne vieną O. Milašiaus tekstą, Georgeso Du dvi atsiminimų dalys Mémoires de sept vies38 hamelio romaną Salavino dienoraštis), o grį buvo išleistos 1994 ir 1997 m. Jo kolega diplo žęs iš tremties paskutinis Pirmosios Lietuvos matas, diplomato sūnus Rolandas Jacquinas Respublikos užsienio reikalų ministras vėl de Margerie’is (1899–1990) iki Pirmojo Pa ėmėsi vertimų, kaip vienintelės tuo metu saulinio karo dirbo Prancūzijos užsienio rei jam įmanomos veiklos (išvertė Gustave’o kalų ministerijoje, vėliau rezidavo Berlyne ir Flauberto, Moliére’o, Romaino Rollando Londone. Jaunesnysis de Margerie’is paliko romanus, kitų rašytojų kūrybą). Diploma penkis atsiminimų tomus39, kurių svarbiau tas P. Klimas 1963 m. išvertė George’os Sand sią dalį sudaro pasakojimas apie rezidavi romaną Indiana ir tai buvo vienintelis jo mo metus Bonoje (nuo 1963 m.), derinant vertimas sugrįžus į Lietuvą, nes daugiau nie tuomečių Prancūzijos ir Vokietijos lyderių kas nepasiūlė tokio darbo34. Vakaruose likę Charles’o de Gaulle’io ir Konrado Adenau lietuvių diplomatai taip pat imdavosi vertėjo erio pozicijas; šie vertingi atsiminimai buvo amato. Pavyzdžiui, rašytojas, poetas, lite išleisti 2012 m. Savo atsiminimus In the Eye of ratūros kritikas ir diplomatas Antanas Vai the Storm: The Memoirs of Kurt Waldheim40 čiulaitis (1906–1992; 1940 m. dirbo Lietuvos (publikuoti 1985 m.) užrašė austrų diploma pasiuntinybėje Romoje) žinomas kaip vienas tas Kurtas Josefas Waldheimas (1918–2007), geriausių O. Milašiaus poezijos vertėjų iš kuris 1972–1981 m. buvo Jungtinių Tautų prancūzų į lietuvių kalbą, romano Valenti- generaliniu sekretoriumi, o 1986–1992 m. na autorius ir Povilas Gaučys (1901–1991; iki ėjo Austrijos prezidento pareigas. Amerikie krašto okupacijos dirbęs konsulatuose Lat čių diplomatas Jamesas Williamas Spainas vijoje, Argentinoje ir Brazilijoje), kuris yra (1926–2008), sukaupęs unikalią diplomati bene daugiausiai nusipelnęs šioje srityje. Jis nės veiklos patirtį reziduojant Afrikos ir Azi vertė amerikiečių, ispanų, italų, portugalų, jos šalyse, ja pasidalino atsiminimuose The prancūzų rašytojų kūrinius, taip pat išvertė Pathan Borderland41, People of the Khyber42, Johanno Wolfgango von Goethe’ės Jaunojo Pathans of the Latter Day43, American Diplo- Verterio kančios, Aristofano Debesys. macy in Turkey44, The way of the Pathans45 Jau užsiminta apie dokumentus, pro ir autobiografiniuose puslapiuose In Those tokolus, progines kalbas, vertimus, kurių Days: A Diplomat Remembers46. Ypač vertin autoriai – diplomatai. Tačiau dar vienas ir gi diplomato pasakojimai apie Afganistaną ir nemažiau svarbus diplomatų palikimas – tai Turkiją iki šiol laikomi „stalo knyga“. jų atsiminimai. Mokslinėje istoriografijoje Atkreiptinas dėmesys į Kanados diplo tokie tekstai traktuojami kaip šaltinių publi matą Geoffrey’į Arthurą Hollandą Pearso kacija, bet jų rašymas leidžia autorius pava ną (1927–2008), kuris rezidavo Prancūzijoje, dinti ir rašytojais, savo laiko kronikininkais. Meksikoje, Sovietų Sąjungoje ir trumpai Pasaulinėje praktikoje yra žinoma, kad kai Mongolijoje. Jis paliko atsiminimus Seize the kurie diplomatai yra paskelbę ne po vieną, o Day: Lester B. Pearson and Crisis Diploma- net po kelis atsiminimų tomus. Pavyzdžiui, cy47 apie savo tėvą Lesterį Bowlesą Pearsoną
49 (1897–1972), diplomatą, Nobelio taikos pre praradimo rašęs pačiais įvairiausiais klau mijos laureatą, Kanados ministrą pirminin simais – nuo žemėlapių iki Latvijos istorijos ką, vieną iš Jungtinių Tautų Organizacijos ir diplomatinio protokolų instrukcijų. Po ir NATO architektų. Kitaip tariant, pats 1940-ųjų, reziduodamas JAV, jis per kelerius būdamas diplomatu, sūnus galėjo visai „kitu metus parašė apie trisdešimt įvairiausios ap kampu“ pažiūrėti į atskirus įvykius, pirmųjų imties tekstų ir paliko esė-atsiminimus Res valstybės asmenų priimtus sprendimus, nu Baltica: A coll of essays in honor of the memo- pasakoti jų priešistorę, „vidaus virtuvę“. Su ry of Dr. Alfred Bilmanis (1887–1948)61, kurie prantama, kad esama daugiau monografinių buvo publikuoti jau po diplomato mirties pasakojimų apie vieną iškiliausių XX a. Ka (po 20 metų). Iš estų diplomatų minėtume nados politikų, tačiau L. B. Pearsonas ir pats Ernstą Jaaksoną (1905–1998; diplomatas ir paliko dvi atsiminimų Mike: The Memoirs of ekonomistas). Jo autobiografiniai atsimini the Rt. Hon. Lester B. Pearson48 dalis. Tiesa, mai Eestile62 buvo parašyti remiantis dau antroji buvo publikuota jau po L. B. Pearso giau nei 60 metų rezidavimo JAV patirtimi no mirties. ir išleisti jau laisvoje Estijoje 1995 m. Pirma Lietuvių diplomatai taip pat paliko itin estų rašytojo ir diplomato Karlo Asto (Kar vertingų, jų epochą atspindinčių prisimini las Rumoras, 1886–1971) atsiminimų dalis mų knygų, kuriose dominuoja 1939–1940 m. buvo paskelbta 1963 m., antra – dar po dvejų datos: P. Klimas (Iš mano atsiminimų49 ir Lie- metų, 1965-aisiais. Trečios dalies diplomatas tuvos diplomatinėje tarnyboje 1918–1940 m.50), nespėjo užbaigti. K. Asto atsiminimai Aega- J. Urbšys (Atsiminimai51 ir Lietuva ir Tarybų de sadestus I–III63 buvo pakartotinai išleisti Sąjunga lemtingaisiais Lietuvai 1939–1940 m.52), dar du kartus (2004 ir 2010 m.). dr. Stasys Antanas Bačkis (Atsiminimai53, taip Reikia pasakyti, kad diplomatų atsimi pat Lietuvos diplomatinė tarnyba, 1940 06 15 – nimai tik iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo 1990 03 1154) ir dr. Vytautas Antanas Dam panašaus pobūdžio šaltinių publikacijų. brava (1920–2016; diplomatas, teisininkas ir Suprantama, kad atsiminimų chronologi žurnalistas, jo prisiminimai paskelbti Kelyje ja ir turinys gali apimti ir kelis diplomato į Laisvę55, Vakar, šiandien, visuomet56), kurie karjeros dešimtmečius, ir visą jo gyvenimą. išleido po kelis pasakojimus. Neįkainojami Tačiau kai kurie iš jų turi išskirtinių bruo Jono Budrio (1889–1964; karininkas ir diplo žų. Dažnai diplomatai savo atsiminimuose matas, parašęs Kontražvalgyba Lietuvoje: at- aprašo tik vieną istorinį įvykį, tik vieną savo siminimai57), pulk. Kazio Škirpos (1895–1979; karjeros epizodą. Pavyzdžiui, 1919–1920 m. karininkas ir diplomatas, parašęs Lietuvos ne- vykusi Paryžiaus taikos konferencija ir jos priklausomybės sutemos (1938–1940): atsimi- metu įkurta Tautų Sąjunga. Šį XX a. pra nimai ir dokumentai58), Vaclovo Sidzikausko džios tarptautinės diplomatijos įvykį savo (1893–1973; diplomatas ir teisininkas, parašęs atsiminimuose aprašė ne vienas to meto Lietuvos diplomatijos paraštėje59), Eduardo diplomatas, tiesioginis įvykių dalyvis ir liu Turausko (1896–1966; diplomatas ir žurnalis dininkas. Todėl galima ieškoti panašumų ir tas, parašęs Lietuvos nepriklausomybės neten- skirtumų tarp tą pačią istoriją pasakojusiųjų. kant60) atsiminimai. Pavyzdžiui, JAV diplomatas Edwardas Man To paties chronologinio laikotarpio pa dellis House’as (1858–1938), prezidento užsie sakojimų paliko ir jų bendro likimo broliai nio politikos patarėjas, vienas iš 14 Vilsono latviai ir estai. Latvių diplomatas dr. Alf punktų rengėjų, dalyvavo Paryžiaus taikos reds Bilmanis (1887–1948; diplomatas ir is konferencijoje ir prisidėjo prie Tautų Sąjun torikas) dar iki Latvijos nepriklausomybės gos sukūrimo, savo įspūdžius ir konfliktus
50 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos su prezidentu aprašė atsiminimuose What ambassade à Rome69, Au fil des jours, propos Really Happened at Paris: The Story of the d’un libéral70, Stendhal en Allemagne71. Peace Conference, 1918–191964. Prancūzų dip Dėmesį patraukia ir tie diplomatai, kurie lomatas Henri Bonnetas (1888–1978), kuris įvairiu metu rezidavo Rusijoje, vėliau So 1921–1931 m. dirbo Tautų Sąjungoje kaip sek vietų Sąjungoje. Kad ir kokia būtų jų dip retoriato narys, o po karo dešimt metų buvo lomatinės karjeros geografija, tačiau metai, Prancūzijos ambasadoriumi JAV, 1942 m. iš dveji ar ketveri, praleisti Maskvoje, dažniau leido knygą The United Nations on the way: sulaukdavo padidinto memuaristų dėmesio. principles and policies65. JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Bri Kartais diplomatai savo atsiminimuose tanijos diplomatai yra išleidę prisiminimus aprašo tik vieną kurį istorinį įvykį, išskir arba apie savo rezidavimo metus, praleistus tinius veiklos metus. Tačiau esama tokių 1917 m. Rusijoje, arba apie laikotarpį stalinis tekstų, kuriuose aprašo vieną asmenį. XX a. tinėje Sovietų Sąjungoje, arba 1990–1991 m. pirmos pusės prisiminimuose dominuoja Maskvoje. Pavyzdžiui, prancūzų diplomato, Adolfo Hitlerio figūra. Kitaip tariant, dip istoriko ir eseisto, Prancūzijos akademijos lomatai aprašė savo rezidavimo metus nacis nario Maurice’o Paléologue (1859–1944) re tinėje Vokietijoje bei privalomus susitikimus zidavimą Maroke, Kinijoje, Italijoje, Bul su fiureriu. Pavyzdžiui, prancūzų diploma garijoje ir darbą Prancūzijos užsienio rei tas André Françoisas-Poncetas (1887–1978), kalų ministerijoje užgožia jo veiklos metai, diplomatinę karjerą pradėjęs nuo žemesnių praleisti Rusijos imperijoje. Lemtingais pareigų, buvęs delegacijos nariu Tautų Są Rusijai ir pasauliui 1914–1917 m. diplomato jungoje, 1931 m. pradėjo dirbti Prancūzijos M. paléologue įtaka santykiuose tarp Pran ambasadoje Veimaro respublikoje ir regėjo cūzijos ir Rusijos iš Vokietijos kylančios Trečiojo Reicho iškilimą. 1938 m. po Miun grėsmės akivaizdoje iki šių dienų vertina cheno susitarimo išvyko iš Vokietijos ir savo ma kontraversiškai. Tačiau jo, kaip rašytojo diplomatinę karjerą tęsė kitoje fašistinėje ir eseisto, talentas panašių abejonių nekelia. valstybėje – Italijoje. Karo metais naciai su M. Paléologue atsiminimai atviru pavadini ėmė A. Françoisą-Poncetą ir kalino trejus mu An Ambassador’s Memoirs72 publikuoti metus. Įdomu tai, kad jau pasibaigus karui ir išversti į anglų kalbą sulaukė nemažai re prancūzų diplomatas sugrįžo į Vakarų Vo cenzijų ir komentarų. JAV diplomatas Josep kietiją, 1949–1955 m. atstovavo joje Prancū has Edwardas Daviesas (1876–1958) 1941 m. zijai, taip pat buvo Prancūzijos Raudonojo paskelbė vienintelius prisiminimus apie Kryžiaus viceprezidentas ir prezidentas bei Maskvoje praleistus 1936–1938 m. – Mission Prancūzų akademijos narys. Kaip plunks to Moscow73. Jie buvo išleisti 700 000 egzem nos žmogus A. Françoisas-Poncetas žinomas pliorių tiražu (gana daug tais laikais) ir iš savo straipsniais spaudoje, pirmiausia, Le Fi- versti į kitas kalbas. Tiesa, J. E. Daviesui teko garo. Patys žinomiausi diplomato tekstai sugrįžti į Maskvą dar kartą: 1943 m. pavasarį buvo skirti Vokietijai, nes jo susidomėjimas diplomatas vežė JAV prezidento T. Rusvelto šia valstybe, regis, niekad neatslūgo, o pa laišką Stalinui, kelionėje užtruko 27 dienas liktų prisiminimų aruodas – vienas turtin (dėl tuo metu vykusio Antrojo pasaulinio giausių: Souvenirs d’une ambassade à Berlin, karo skristi per Europą nebuvo saugu, tad septembre 1931–1938 octobre66, De Versailles à diplomatas iš Niujorko išskrido į Pietų Ame Potsdam. La France et le problème allemand riką, iš ten – į Šiaurės Afriką, iš jos – į Aziją contemporain, 1919–194567, Carnets d’un ir per ten į Maskvą. Į JAV diplomatas sugrį captif 68, Au Palais Farnèse, souvenirs d’une žo per Novosibirską ir Aliaską). 1946–1948 m.
51 JAV ambasadoriumi Maskvoje buvo genero paskelbti jo dienoraščiai The Kennan Dia- las Walteris Bedellis Smithas (1895–1961). Ka ries81. Tuo metu New York Times apžvalgoje rininkas, diplomatas, dirbęs šalia generolo ir rašyta: „G. F. Kennan konservatizmas buvo prezidento D. Eizenhauerio, tačiau nežiūrint poetiškas, visuotinis ir visai nepraktiškas.“82 itin spalvingos karjeros, pirmi W. B. Smitho Beje, 2012 m. knygos George F. Kennan: An prisiminimai buvo My Three Years in Mos- American Life83 autorius Johnas Lewisas cow74. Paskui W. B. Smithas perėjo dirbti į Gaddis taip pat buvo apdovanotas J. Pulitze Centrinę žvalgybos valdybą, buvo jos galva, rio premija už geriausiai parašytą biografinį o po trejų metų – į Valstybės departamen pasakojimą. tą (kiti vertingi W. B. Smitho prisiminimai Britų diplomatas Rodricas Quentinas Eisenhower’s Six Great Decisions: Europe, Braithwaite’as (g. 1932) savo diplomatinę kar 1944–194575). jerą pradėjo dar 1955 m. ir įvairiu metu rezi Negalima nepaminėti George’o Frosto davo Indonezijoje, Italijoje, Lenkijoje. Tačiau Kennano (1904–2005), JAV diplomato ir isto didžiausio ir paties diplomato, ir leidyklų riko, politologo ir poligloto, mokėjusio čekų, redaktorių dėmesio sulaukė diplomato patir lenkų, portugalų, prancūzų, norvegų, rusų, tis ir įžvalgos reziduojant Sovietų Sąjungoje vokiečių kalbas. Iki Antrojo pasaulinio karo (vėliau – Rusijos Federacijoje) 1988–1992 m. rezidavęs Latvijoje, Čekijoje, Portugalijoje (Across the Moscow River: The World Turned ir ne kartą vykęs į Maskvą, G. F. Kennanas Upside Down84, Moscow 1941: A City and Its Sovietų Sąjungoje kaip JAV ambasadorius People at War85, Afgantsy: The Russians in Afg- rezidavo vos keturis mėnesius: 1952 m. nuo hanistan, 1979–198986). Istorikas ir diplomatas gegužės 14 d. iki rugsėjo 19 d., paskui pa Jackas Foustas Matlockas (j.) 1981–1983 m. re skelbtas persona non grata. G. F. Kennanas zidavo Čekoslovakijoje ir 1987–1991 m. Sovie buvo puikus sovietologas, žmogus, perpratęs tų Sąjungoje, tarp daugybės jo parašytų teks Rusiją ir Stalino užmačias, vienas iš Maršalo tų yra ir Autopsy on an Empire: The American plano iniciatorių, Ilgosios telegramos auto Ambassador’s Account of the Collapse of the rius ir ne vieną tekstą apie Sovietų Sąjungą Soviet Union87. Kanadiečių diplomato, kurio parašęs diplomatas (Russia, the Atom and gyvenimas ir mirtis iki šiol kelia diskusijas, the West76, Russia and the West under Lenin Johno Watkinso (1902–1964), atsiminimai and Stalin77). Už knygą Russia Leaves the buvo išleisti 1987 m. (Moscow Dispaches: Insi- War: Soviet-American Relations, 1917–192078 de Cold War Russia88). diplomatas apdovanotas dviem JAV Kolum Atsiminimus apie politinės veiklos scenas bijos universiteto premijomis. 1957 m. jis ir užkulisius Sovietų Sąjungos gyvavimo me gavo Josepho Pulitzerio vardo premiją (kuri tais paliko ne tik svetimų šalių ambasadoriai, nuo 1917 m. teikiama devyniolikoje katego bet ir patys sovietų diplomatai, suprantama, rijų, tarp jų už istorijos, literatūros, žurna kad jau po raudonosios imperijos griūties. listikos darbus) už geriausią istorinį veiklą ir Žvilgsnis į jų biografijas suponuoja kelis pa Frederico Bancrofto vardo premiją (teikia stebėjimus. Pirmiausia, tie sovietiniai diplo ma nuo 1948 m. už diplomatijos ir istorijos matai, kurie savo karjeras ir gyvenimo kelią darbus) už geriausią tekstą Amerikos dip baigė dar iki sovietinės imperijos griūties, lomatijos tema. G. F. Kennanas parašė dvi regis, nepaliko jokio rašytinio palikimo. Tie atsiminimų knygas: Memoirs: 1925–195079 ir diplomatai, kurie dirbo sovietų diplomatinė Memoirs: 1950–196380. 1968 m. G. F. Kenna je tarnyboje, ilgus metus rezidavo ambasado nas buvo dar kartą apdovanotas J. Pulitzerio se ir karjeras baigė lūžiniame paskutiniajame premija. 2014 m., jau po diplomato mirties, XX a. dešimtmetyje, paliko tik atsiminimus.
52 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Pavyzdžiui, Anatoly’us Dobryninas (1919– Jugoslavija) arba išskirtinės savo santvarka ir 2010), rezidavęs JAV 1962–1986 m. Per dau kultūra (pvz., Kinija ir kitos egzotiškos šalys). giau nei dvidešimt karjeros metų, praleis Sovietų Sąjungos griūtis pajudino ne vienos tų Vašingtone, ambasadorius buvo vienas Europos valstybės sienas. Jei Berlyno sienos iš lemtingų dialogų dalyvių Kubos krizės griuvimas buvo lydimas aplodismentų ir metu (kitas – H. A. Kissingeris), „pergyve sveikinimų, tai Jugoslavijos sienų griūtis su no“ šešis JAV prezidentus ir paliko tik pri kėlė ne vienerius metus trūkusį karinį konf siminimus – Сугубо доверительно. Посол liktą. Tai atsispindi ir ten rezidavusių diplo в Вашингтоне при шести президентах matų tekstuose (pvz., amerikiečių diplomato США (1962–1986 гг.)89, publikuotus 1996 m. Warreno Zimmermano (1934–2004) Origins Tiesa, A. Dobryninas daug rašė sovietinėje of a Catastrophe: Yugoslavia and Its Destroy- ir užsienio spaudoje. ers – America’s Last Ambassador Tells What Gruzinų politikas ir diplomatas, 1985–1991 m. Happened and Why91 ir First Great Triumph: buvęs Sovietų Sąjungos užsienio politikos How Five Americans Made Their Country a vadovu Eduardas Ševardnadzė (1928–2014) World Power92). Beveik šimto metų sulau savo prisiminimus taip pat rašė jau pasi kęs prancūzų diplomatas René Massiglis traukęs iš didžiosios politikos. Trumpiau (1888–1988) Turkijoje dirbo 1939–1940 m. ir siai – tik šimtą dienų – Sovietų Sąjungos už paliko prisiminimus La Turquie devant la sienio politikai vadovavo Borisas Pankinas Guerre: Mission a Ankara 1939–194093. Tai (g. 1931). Apie paskutines sovietų imperijos gi, dalindamiesi savo prisiminimais, diplo dienas diplomatu tapęs žurnalistas pasida matai nevengia atskleisti savo išgyvenimų, lijo savo prisiminimuose The Last Hundred kurie „degina“ kiekvieną kartą „žaidžiant Days of the Soviet Union90. Protestuodamas šachmatų partiją prie didžiosios politikos prieš Rusijos invaziją į Čečėniją B. Pankinas stalo“. Nes diplomato pralaimėjimas reiš pasitraukė iš diplomatinės tarnybos ir išvy kia tik vieną – karą. Rašydami tarnybinius ko iš šalies. Atsakymas į klausimą kodėl toks tekstus ar atsiminimus diplomatai savaime didelis įvairiu metu Maskvoje rezidavusių tampa rašytojais, savo laiko kronikininkais. užsienio diplomatų dėmesys Rusijai, sovieti Tačiau enciklopedinės diplomatų biografijos nei imperijai gali būti daugiasluoksnis. Pir atskleidžia dar daugiau spalvų: jie ir poetai, miausia, Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje vykę ir dramaturgai, eseistai, novelistai. istoriniai lūžiai ir santvarkos drastiškai kon trastavo su demokratija Vakaruose. O visa Rašytojai ir diplomatai Šaltojo karo atmosfera ir galimybė pažvelgti už geležinės uždangos visad sukelia didesnį Žinia, kad kai kurie rašytojai ir poetai dip ir diplomato, ir rašytojo, ir leidėjo, ir skaity lomato pareigas eidavo vos kelerius metus, tojo dėmesį. Antra, įžvalgesnis diplomatas kelias kadencijas, tačiau jie ypač tikslingai gali pasidalinti ne tik savo tarnybos užkuli ir tinkamai išnaudodavo savo talentą, auto siais, peripetijomis, aiškiau charakterizuoti ritetą, gebėjimus. Vienas iš tokių pavyzdžių pirmuosius sovietinės imperijos asmenis, tarptautinėje diplomatijoje – serbų žurnalis bet ir atskleisti detales, kurios paprastai pra tas ir poetas Milošas Crnjanskis (1893–1977; slysta pro eilinio, kad ir užsienio turisto, ap iki ir per Antrąjį pasaulinį karą rezidavęs silankiusio Maskvoje, akis. Kitos šalys, ku Berlyne ir Romoje) ir Romainas Gary (1914– rias dažniausiai aprašo savo atsiminimuose 1980) – Vilniuje gimęs ir augęs prancūzų užsienio šalių diplomatai, būtų tokios pat rašytojas ir diplomatas, du karus laimėjęs nelaimingos, draskomos konfliktų (pvz., prestižinę Gonkūrų akademijos premiją už
53 geriausius prozos kūrinius (1956 m. ir 1975 m., Meksikai Indijoje ir 1990 m. laimėjusiu No po Emile’io Ajaro slapyvardžiu), po Antrojo belio literatūros premiją. pasaulinio karo rezidavo Bulgarijoje, Šveica Diplomatinės duonos yra ragavę ir dau rijoje, Bolivijoje, o nuo 1962 m. atsidėjo tik giau Nobelio premijos nominantų ir laure literatūrinei veiklai. atų. Pirmiausia, tai lenkų poetas, 1980‑ųjų Būta ir aukso vidurio. Kai kurie gebėjo Nobelio literatūros premijos laureatas Čes savo ilgą diplomatinę karjerą derinti su ra lovas Milošas (1911–2004; 1945–1951 m. buvo šymu ir kūryba. Iš tarptautinės praktikos Lenkijos diplomatiniu atstovu Vašingtone ir paminėtume Ispanijos ambasadorių JAV ir Paryžiuje), taip pat graikų poetas ir diploma Prancūzijoje Salvadorą de Madariaga y Rojo tas George’as Seferis (1900–1971; Nobelio lite (1886–1978), Sirijos diplomatą, poetą ir leidėją ratūros premija apdovanotas 1963 m.), atsto Nizarą Qabbani’į (1923–1998; rezidavo Egip vavęs šaliai Jungtinėse Tautose ir Jungtinėje te, Turkijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britani Karalystėje, prancūzų poetas ir diplomatas joje), airių poetą ir ambasadorių Valentiną Alexis Legeris (1887–1975; rašęs Saint-Johno Iremongerį (1918–1991; dirbo Švedijoje, Nor Perse’io slapyvardžiu, Nobelio literatūros vegijoje, Suomijoje Indijoje, Liuksemburge ir premija apdovanotas 1960 m.), Gvatemalos Portugalijoje), taip pat britų poetą, novelistą, poetas, novelistas ir diplomatas Miguelis pjesių autorių ir diplomatą Lawrence’ą Dur Angelas Asturias (1899–1974; Nobelio lite rellį (1912–1990), kuris sugebėjo suderinti ratūros premijos laureatas 1967 m.) ir dvi personalinę kūrybą su tarnyba Didžiosios diplomatės: rašytoja ir Švedijos ambasadorė Britanijos užsienio reikalų ministerijos spau Indijoje, Mianmare, Šri Lankoje ir Nepale, dos skyriuje. Nobelio taikos premijos laureatė (kartu su Būtina atkreipti dėmesį į Pietų Ameriką, Alfonso García Robelsu apdovanota 1982 m.) kur poetų, dramaturgų, novelistų ir tuo pat Alva Myrdal (1902–1986) ir Gabriela Mistral metu diplomatų būta itin daug: Meksikos (1889–1957). Ji buvo Čilės poetė, pirma mo poetas ir diplomatas José Gorostiza Alcalá teris Lotynų Amerikoje, laimėjusi Nobelio (1901–1973), Nikaragvos poetas ir diplomatas Literatūros premiją (apdovanota 1945 m.), Félixas Rubénas García Sarmiento (1867–1916), konsulės pareigas ėjo Vakarų Europoje ir Čilės poetas ir diplomatas Miguelis Serrano JAV, dirbo Čilės universitete, kur jos studen (1917–2000), Kolumbijos poetas ir diploma tu buvo paminėtas P. Neruda. tas Eduardo Cote Lamus (1928–1964), brazilų Vardijant diplomatus, kurie tuo pat metu poetas ir diplomatas João Cabral de Malo kūrė poezijos eiles, rašė noveles, apysakas Net (1920–1999). Jų biografijose dominuoja ar dramas, privalu paminėti prancūzų dip diplomatiniai postai Vakarų Europos šalyse lomatą Paulą Claudelį (1868–1955), kurio (Austrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijo karjera prasidėjo dar 1893 m. Diplomatas, je, Rumunijoje, Vokietijoje). Prie išvardintų sukaupęs daugiau nei 40 metų diplomatinio jų būtina paminti ir Ekvadoro poetą, istori darbo patirties, rezidavęs JAV, Brazilijoje, ką ir diplomatą Jorge’ą Carrera’ą Andrade’ę Kinijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Belgijoje, (1902–1978), kurį literatūros kritikai vadina Danijoje, buvo šešis kartus (1926, 1937, 1941, vienu iš trijų iškiliausių žemyno poetų ir ly 1950, 1951 ir 1955 m.) nominuotas Nobelio gina su rašytoju, poetu ir diplomatu P. Neru premijai gauti. Lietuvių poetas, vertėjas ir da (1904–1973; vienu metu buvo Čilės atstovu literatūros kritikas Alfonsas Nyka-Nyliūnas Prancūzijoje, 1971 m. apdovanotas Nobelio apibūdino jį kaip rašytoją, kuris priklau literatūros premija) bei rašytoju, poetu, di sė „pačiai seniausiai gyvųjų rašytojų kartai, plomatu O. Pazu (1914–1998), atstovavusiu kuri savo zenitą pasiekė dar prieš pirmąjį
54 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos karą ir tuoj po jo. Savo reikšme jis stovi prie plunksnos meistrai, kurių biografijose yra Paulas Valéry [Nobelio premijai nominuotas įrašyta jų laikmečio kultūros sostinė Pary 12 kartų – A. P.-B.], André Gide [Nobelio lite žius. Atsitiktinumas ar dėsningumas, kad ratūros premijos laureatas 1947 m. – A. P.-B.] tiek daug prancūzų ir lietuvių kūrėjų tapo ir Romainas Rollandas [1915 m. tapo Nobelio diplomatais? Nederėtų pamiršti ir kitų lie premijos laureatu – A. P.-B.]“94. Tik keliais tuvių („ne paryžiečių“): P. Babicko, Igno žodžiais A. Nyka-Nyliūnas užsiminė apie Jurkūno‑Šeiniaus (1889–1959; rašytojo ir P. claudelio diplomatinę karjerą: „Jo gyve diplomato, švedų kalba parašiusio Raudona- nimas be galo keistas ir spalvingas. Nuolati sis Tvanas), A. Vaičiulaičio, Jurgio Savickio nės kelionės po pasaulį. Diplomato karjera jį (1890–1952; rašytojo ir diplomato, mokėjusio blaškė tarp Kinijos, Amerikos ir Europos.“95 kelias užsienio kalbas, rezidavusio Skan O A. Vaičiulaitis, rašydamas nekrologinį dinavijos kraštuose, Rygoje, dirbusio Už tekstą Aiduose, P. Claudelį pavadino pasku sienio reikalų ministerijoje, kelerius metus tiniu švyturiu pasaulinėje literatūroje96. vadovavusio Valstybės teatrui). Pastarasis Šalia P. Claudelio pavardės privalu pa džiaugėsi, kad turėdamas daugiau laiko gali minėti ir jo kolegą Charlesą de Chambruną atsidėti kūrybai. Reikia pasakyti, kad iki šiol (1875–1952). Įvairiu metu Vatikane, Berly visiems jiems didesnis dėmesys skiriamas ne, Vašingtone, Atėnuose, Vienoje, Romoje, kaip rašytojams, o ne diplomatams. Taip pat Sankt Peterburge, Ankaroje rezidavęs dip paminėtinas šių dienų Lietuvos Respublikos lomatas ir rašytojas žymiausius savo tekstus ambasadorius Evaldas Ignatavičius (eilėraš išleido Antrojo pasaulinio karo metais. Abu čių rinkinio Laikinųjų reikalų patikėtinis jie, Ch. de Cambrunas ir P. Claudelis, buvo autorius), ambasadorė Ugnė Karvelis (ro Prancūzijos akademijos nariai, kartu su manas Rytoj traukinių nebus), ambasadorius Maurice’u Garconu, Marceliu Pagnoliu, Ju Alfonsas Eidintas (ne tik istorijos profesorius, lesu Romainsu ir Henri Mondor. Tai buvo ta parašęs keliolika monografijų, tarp kurių ir grupė intelektualų, kurie užėmė po Antrojo apie Lietuvos prezidentus Antaną Smetoną97 pasaulinio karo likusias tuščias šešias Pran ir Aleksandrą Stulginskį98, bet ir romanų Ieš- cūzijos akademijos narių vietas, nes iš senojo kok Maskvos sfinkso99, Aukštai šaltos žvaigž- sąrašo buvo išbraukti mirę arba kolaboravę dės100, Erelio sparnų dvelksmas101, kuriuose su naciais nariai. Akademijos narių sąrašą sugalvoti siužetai yra susipynę su tikrove, papildo jau paminėtas prancūzų diplomatas autorius). Šių diplomatų biografijos tik pa J.-F. Deniau, kuris, nežiūrint diplomatinės tvirtina faktą, kad didesnis jų, t. y. „rašytojų patirties Mauritanijoje, Ispanijoje, buvo ir ir diplomatų“, ratas labiau pastebimas, ypač Prancūzijos komisaru Europos Sąjungoje, Lietuvos atveju, XX a. pradžioje ir pabaigoje labiau žinomas kaip eseistas, novelių auto ir tai gali būti padiktuota istorinių aplinky rius, parašęs ne vieną dešimtį kūrinių. Jo bių. 1918 m. Lietuvos valstybėje jos kuria tautietis novelistas, eseistas, pjesių autorius moms valdžios institucijoms itin trūko savo ir diplomatas Jeanas Giraudoux (1882–1944) srities žinovų. Padėtis buvo tokia sudėtinga, ne vienerius metus dirbo Prancūzijos už kad priimant asmenį į diplomatinę tarnybą, sienio reikalų ministerijoje. Tuomet ir kyla pakako gero kalbų mokėjimo, gerų manierų klausimas: ko daugiau juose: „diplomato“ ar ir gebėjimo organizuotai veikti. Panaši situ „rašytojo, poeto“? acija susiklostė ir po 1990-ųjų, nes tuomet Klausimas išlieka ir peržiūrint Lietuvos ypač reikėjo „rašto žmogaus“. Analogiškų diplomatų pavardes. J. Baltrušaitis, O. Mi sąsajų galima ieškoti ir Pietų Amerikoje. Tą lašius, P. Klimas, J. Urbšys – diplomatai ir rodo rašytojų ir diplomatų biografijos.
55 Jie – „rašytojai ir diplomatai“, tad jokia bet savo esybe natūralūs ir kartais savimi tarnyba, kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, besididžiuojantys. Jie neturėtų menkinti negali užgesinti jų aistros rašyti, kurti, ei smulkių detalių (niekada, jokiomis aplin liuoti. Tai – kultūros žmonės, intelektua kybėmis!), bet turi žinoti kaip išsilaikyti ant linės minties kūrėjai. Dar daugiau. Tekste smulkmeniškumo ir pedantiškumo ribos. vardinti Nobelio premijos laureatai, rašy Jie turi būti visame kame sąžiningi, bet be tojai ir poetai. Viltis gauti Nobelio premiją perdėto uolumo. Jie turėtų vertinti momentą literatūros srityje puoselėjo ir lietuvių diplo ir visada jį išnaudoti, bet taip pat žinoti laiką, matai. Ilgametis Lietuvos atstovas Maskvo kada juo pasinaudoti, kad tai būtų efektinga. je poetas J. Baltrušaitis ne kartą privačioje Jie turėtų viskuo domėtis, žmonėmis, objek korespondencijoje ar kolegoms žodžiu buvo tais, menu, žaidimais ir pramogomis, bet prasitaręs apie savo kūrybinius planus. O nepasiduoti aistrai ir intymumui, kur žmo pats vertė dramaturgų, Nobelio premijos gus pamiršta save. Jie turėtų būti šiek tiek laureatų Henriko Ibseno, Knuto Hamsuno, žmogiški ir niekada – nežmoniški; pasiren Maurice’o Maeterlincko, Rabintranato Ta gę viskam ir dėl visko, bet dėl to netapdami gorės kūrybą. Paskutiniais gyvenimo metais beširdžiais ir monstrais.“102 Tą patį galima J. Baltrušaitis dirbo Paryžiuje, t. y. ten, kur ir pasakyti ir apie rašytojus, poetus... ne kartą minėtas O. Milašius. Dar daugiau – Vietoj išvadų. Apibendrinant galima pa jau po O. Milašiaus mirties ir jau po Antro sakyti, kad nepriklausomai nuo to, kokiu jo pasaulinio karo, 1966 m., Paryžiuje buvo metu – XX a. pradžioje, viduryje ar pabai įkurta O. Milašiaus vardo draugija, kuri iki goje – gyveno ar dirbo diplomatai, visi jie, šiol tebėra intelektualinės minties oazė. Ir regis, jautė arba pareigą palikti „darbinius“ čia niekaip negali „peršokti“ šios draugijos tekstus, kurie galėtų praversti jų epochos ty garbės pirmininko, jau minėto Č. Milošo, rinėtojams, istorikams ir politologams, arba kurio kūrybą iš lenkų kalbos į norvegų ver aistrą rašyti, kurti. Diplomatai dėl darbo sa tė ilgametis Norvegijos diplomatas, rezida vitumo gana dažnai tapdavo rašytojais, t. y. vęs Prancūzijoje, Libane, Sovietų Sąjungoje, savo laikų kronikininkais. Jų tekstai turi iš Suomijoje, Austrijoje, Turkijoje, Irake, Irane, liekamąją vertę, ypač nuo jų nupūtus subjek Ivaras Lunde’ė (1908–1992). tyvizmo dulkes. Kelių diplomatų, ypač skir Teksto pradžioje buvo užsiminta apie „ant tingų šalių atstovų, atsiminimai apie vieną ir vieno siūlo“ suvertus likimus. Asmenybė, tą patį įvykį ir tokių tekstų analizė yra rimta kuri tarsi suvienija „diplomatus ir rašytojus“ medžiaga istorijos, diplomatijos, tarptauti bei „rašytojus ir diplomatus“, yra Ivo Andrić nių santykių, politinės minties tyrinėtojams. (1892–1975). Tai jugoslavų novelistas ir poetas, Kita vertybė – diplomato ir istoriko parašyti diplomatas (diplomato kelią pradėjo 1920 m. darbai, kur istorikas, turėdamas nūdienos Vatikane, vėliau dirbo Bukarešte, Trieste, diplomatinę patirtį, gali ją paversti raktu, Grace, Paryžiuje, Marselyje, Madride, Berly padedančiu lengviau ir aiškiau perskaityti, ne, karjerą baigė 1941 m., kai naciai užėmė jo analizuoti ir perteikti jo tyrinėjamo istori kraštą), Nobelio premijos laimėtojas (apdo nio laikotarpio raštų turinį. vanotas 1961 m.), kuris savo gyvenimu ilius Straipsnyje aptartos dvi atskirtys – „dip truoja „diplomato ir rašytojo“ ar „rašytojo ir lomatas ir rašytojas“ ir „rašytojas ir diploma diplomato“ kelią. Priklausydamas abiem gil tas“. Tais diplomatais, kurie paliko po novelę, dijoms, I. Andrić atskleidė pačią esmę – dip vieną kitą poezijos rinkinį, labiau domisi lomatai visada yra greta kultūros, jie „turi istorijos ir politologijos atstovai. Į tų diplo būti universalūs ir paprasti. Ne arogantiški, matų, kurie daugiau reiškėsi ne diplomatijos,
56 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos o dramos, poezijos, novelistikos, eseistikos diplomatu tai yra būtina). O rašytojo, poeto srityje, biografijas dažniausiai žvelgiama ar žodžio meistro paskyrimas į diplomatinį per literatūros kritikos prizmę. Kitaip ta postą turi neabejotiną naudą: ryšiai, bendra riant, arba koncentruojamasi tik į diplomato darbiavimas, savo tautos kultūros skleidimas, karjeros kelią, arba tik į jo kūrybą. Kad prie valstybės autoriteto palaikymas (pavyzdžiui, vieno stalo susėstų dviese, ir tarptautinės „Ugnė Karvelis asmeniškai pažinojo iškiliau diplomatijos istorikas, ir literatūros kritikas, sius ir įtakingiausius Prancūzijos ir kitų šalių nepastebėta. kultūros, meno, politikos veikėjus, globojo ir Tekste dažnai minima prancūzų kalba, iš skatino mūsų menininkus, mokslininkus, kurios arba į kurią buvo verčiama rašytojų valstybės ir visuomenės veikėjus.“). ir poetų kūryba. Tai neturėtų stebinti, nes Straipsnyje neatsitiktinai vardijamos vals iki Antrojo pasaulinio karo tarptautinė dip tybės, miestai, diplomatų darbai, jų veikla ir lomatijos kalba buvo prancūzų. Antra, to nuopelnai. Žvilgsnis į šią „smulkią mozaiką“ laiko ne tik pasaulinės diplomatijos, bet ir per laiko prizmę atkleidžia esmę – „ant vie kultūros sostine buvo Paryžius. Garbė joje no siūlo“ ne tik „suvertus“, bet ir tuo „siūlu apsilankyti kiekvienam plunksnos broliui. surištus“ diplomatų ir rašytojų, poetų, ver Svarbu pažymėti, kad ne vienam diplomatui tėjų likimus. Keli žodžiai („diplomatas“, „ra įteikta Nobelio premija, kad jie ne tik rašė, šytojas“, „poetas“, „vertėjas“, „prancūzų kal bet ir vertė geriausius kitų tautų kūrinius. ba“) ir vardai (O. Milašius, Alfredas Nobelis, Atsakyti į klausimą, kodėl daugiausia ku P. claudelis, A. Solženicynas) kuria tiltus riančių žmonių pastebima valstybių Užsie tarp tautų ir jų kultūrų, tarp valstybių ir jų nio reikalų ministerijose ar jų kuruojamose sostinių. Diplomatai įvardijami kaip savos atstovybėse panašiu laikotarpiu, t. y. tarp šalies atstovai, nusipelnę taikdariai, savos dviejų pasaulinių karų, galima keleriopai. tautos kultūros puoselėtojai ir skleidėjai. Jie Pirmiausia, tai – darbas su „baltomis pirš pasaulinių intelektualinių vertybių kūrėjai ir tinėmis“, todėl priimtinesnis, patogesnis skleidėjai, mezgę neįkainojamus ryšius, jun jautriai kūrėjo prigimčiai. Antra, ne visi giančius tautas ir kultūras į pasaulinės kul tekste išvardintieji buvo aukščiausio ran tūros aukso fondą. go diplomatai, pasiuntinybių ar ambasadų vadovai, tad žemesnio rango diplomatai Nuorodos galėjo daugiau laiko skirti sau. Trečia, tiek diplomatija, tiek kūryba glaudžiai susiju 1 abhay K., Poetry and diplomacy. Prieiga in sios, nes abiem atvejais reikia aprašyti arba ternete: https://iwp.uiowa.edu/silkroutes/city/ šios dienos įvykius pro memorijoje, arba new-delhi/text/poetry-and-diplomacy. 2 aprašyti save personalinėje kūryboje. Dar Foley S. M., Sir Thomas Wyatt, Boston: daugiau, ir tai ne paslaptis, kad kartais kū Twayne, 1990; Muir K., Life and Letters of Sir Thomas Wyatt, Liverpool: Liverpool Univer rybos žmogui diplomatinė tarnyba gali tapti sity Press, 1963; Taylor J. D. Jr., Sir Thomas „užuovėja“, t. y. finansinio saugumo pagrin Wyatt the Younger and Wyatt’s Rebellion, du. Galiausiai, tai ypač pastebima Lietuvos Algora Publishing, 2013. istorijoje (taip pat minimi ir Jugoslavijos, ir 3 legg W. L. G., Matthew Prior, Poet and Diplo Pietų Amerikos diplomatai), kai tik valstybė matist, New York: Cambridge at the Univer išgyvena kataklizmus, jai trūksta išsilavinu sity Press, 1921. sių žmonių, savos srities žinovų, ji kviečiasi į 4 eves Ch. K., Matthew Prior: Poet and Diplo savo tarnybas pirmiausia rašto žmones, ku matist, New York: Columbia University Press, rie mokėtų bent vieną svetimą kalbą (dirbant 1939.
57 5 Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių 20 lietuvos Respublikos ambasadoriaus prie enciklopedijos leidykla, 1954, t. 2, p. 211. Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio kredencialų 6 evans O. H., George Henry Boker, Boston: įteikimo kalba, Vatikanas, 1992 m. liepos 11 d., Twayne Publishers, 1984. Lietuvos Respublikos užsienio politika, Vil nius: Vilniaus universitetas, Tarptautinių 7 Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių santykių ir politikos mokslų institutas, 2007, enciklopedijos leidykla, 1956, t. 7, p. 485. p. 116–117. 8 The Occupation and Annexation of Latvia: 21 adamkus V., Penkeri darbo metai: kalbos, 1939–1940, in: Documents and Materials, sud. interviu, laiškai, Vilnius: Baltos lankos, 2001. I. Grava-Kreituse, I. Feldmanis, D. A. Loeber, 22 J. Goldmanis, A. Stranga, Riga, 1995. saudargas A., Apie tautą ir jos valstybę: kalbų, straipsnių, apmąstymų ir poezijos rinkinys, 9 Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940, Vilnius: Petro ofsetas, 2014. dokumentų rinkinys, t. I, II, sud. L. Bresla 23 vinskienė, Vilnius, Mintis, 1993. ušackas V., Lietuvos Respublikos ambasado- riaus JAV Vygaudo Ušacko kalbų, straipsnių 10 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai ir interviu rinkinys, Chicago: Lithuanian 1938–1940 m., dokumentų rinkinys, sud. Research and Studies Center, 2005. A. Kasparavičius, P. Libera, Vilnius: Lietuvos 24 istorijos instituto leidykla, 2013. Lietuvos diplomatija XX amžiuje: Lietuvos diplomatinės tarnybos 80-mečiui ir Lietuvos 11 Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio 1918–1940 m., dokumentų rinkinys, sud. vyresniojo 100-osioms gimimo metinėms Z. Butkus, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto skirtos konferencijos pranešimai, sud. V. Žalys, leidykla, 2008. R. Lopata, Č. Laurinavičius, Vilnius: Vaga, 12 kissinger H. A., Kissinger Transcripts: The 1999. Top Secret Talks With Bei jing and Moscow, ed. 25 Brazauskas A. M., Lietuvos diplomatijos W. Burr, New York: The New Press, 1998. aštuoniasdešimtmečiui, ten pat, p. 14–18. 13 kissinger H. A., Crisis: The Anatomy of Two 26 adamkus V., Sveikinimas tarptautinės konfe Major Foreign Policy Crises: Based on the rencijos dalyviams, ten pat, p. 11–13. Record of Henry Kissinger’s Hitherto Secret 27 Telephone Conversations, New York: Simon & saudargas A., Kalba Lietuvos diplomatijos Schuster, 2003. aštuoniasdešimtmečio proga, ten pat, p. 19–21. 28 14 Bohlen Ch. E., Witness to History: 1929–1969, ambasadoriaus Kazio Lozoraičio žodis, in: New York: W. W. Norton & Co, 1973. Jonušauskas L., Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla, 1940– 15 Perspectives in American Diplomacy: Essays 1991, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir on Europe, Latin America, China, and the rezistencijos tyrimo centras, 2003, p. 7–11. Cold War, ed. J. Davids, New York: Arno 29 Press, 1976. lozoraitis K., Lietuvos diplomatinių tarnybų veikla, in: Lietuvos diplomatija XX amžiuje..., 16 ruddy T. M., Charles E. Bohlen: Political p. 147–153. Realist, ten pat, p. 321–334. 30 lozoraitis K., Žvilgsnis į vilties diplomatiją 17 ruddy T. M., The Cautious Diplomat: Charles egzilyje, in: Lietuvių diplomatija išeivijoje, E Bohlen and Soviet Union, 1929–1969, Kent, 1940–1991, sud. D. Dapkutė, A. Petraitytė, Ohio: The Kent State University Press, 1986. Vilnius: Versus aureus, 2007, p. 9–17. 18 ruddy T. M., Jimmy Carter: politician With 31 soulié de Morant G., La musique en Chine, Principles (First Men, America’s President Paris: E. Leroux 1911; Essai sur la littérature Series), New York: Nova Science Publishers, chinoise, ed. Mercure de France, Paris, 1924; 2011. Les contes galants de la Chine, Paris, 1921; 19 stulginskis A., Respublikos Prezidento kalba, Le Problème des bronzes antiques de la Chine, pasakyta 1926 m. birželio mėn. 2 d., atidarant Paris, 1925; Exterritorialité et intérêts étrang- trečiąjį Seimą, Kaunas: Valstybės sp., 1926. ers en Chine, Paris: Paul Geuthner, 1925;
58 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Théâtre et musique modernes en Chine: avec 46 spain J. W., In Those Days: A Diplomat Re une étude technique de la musique chinoise members, London: The Kent State University et transcriptions pour piano, Paris: André Press, 1998. Gaillard, 1926; Sciences occultes en Chine: 47 pearson G. A. H., Seize the Day: Lester la main, Paris, 1932; to paties, Précis de la B. Pearson and Crisis Diplomacy, Ottawa vraie acuponcture chinoise, Paris: Mercure de Carleton University Press, 1993. France, 1934; L’acuponcture chinoise, vol. 1, 2, 48 pearson L. B., Mike: The Memoirs of the Paris: Mercure de France, 1939–1941. Rt. Hon. Lester B. Pearson, vol. 2, Toronto: 32 Fox M., Thomas P. Whitney, Solzhenitsyn Toronto University Press, 1973. Translator, Dies at 90, New York Times, 49 klimas P., Iš mano atsiminimų, Vilnius: Lie 2007 m. gruodžio 12. Prieiga internete: http:// tuvos enciklopedijų redakcija, 1990. www.nytimes.com/2007/12/12/arts/12whitney. 50 html. klimas P., Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940 m., Vilnius: Mintis, 1991. 33 whitney T. P., Russia in My Life, New York: 51 Reynal, 1962. urbšys J., Atsiminimai, Kaunas: Spindulys, 1990. 34 skučaitė V., Geležinės rankos kirčiai, Kauno 52 diena, 2008 m. vasario 8 d. Prieiga internete: urbšys J., Lietuva ir Tarybų Sąjunga lemtin- http://www.kauno.diena.lt/dienrastis/kita/ gaisiais Lietuvai 1939 – 1940 metais, Kaunas: gelezines-rankos-kirciai-55287. b. l., 1987. 53 35 kissinger H. A., The White House Years, Bos Bačkis S. A., Atsiminimai, Žiemgala, 2006, ton: Litlle Brown & Co, 1979. nr. 1, p. 48–51. 54 36 kissinger H. A., Years of Upheaval, London: Bačkis S. A., Lietuvos diplomatinė tarnyba Weidenfeld and Nicolson, 1982. (1940 06 15–1990 03 11), Vilnius: Vilniaus peda goginio universiteto leidykla, 1999. 37 kissinger H. A., Years of Renewal, New York: 55 Simon & Schuster, 1999. dambrava V. A., Kelyje į Laisvę, Vilnius: Du Ka, 1995. 38 deniau J.-F., Mémoires de sept vies, t. 1, 1994, 56 t. 2, 1997. dambrava V. A., Vakar, šiandien, visuomet, Vilnius: Du Ka, 2000. 39 margerie R. de, Tous mes adieux sont faits, 57 Mémoires inédits de Roland de Margerie, edi Budrys J., Atsiminimai. Kontražvalgyba Lietu tion en 5 volumes préparée par Laure de Mar voje, New York: Brooklyn, 1967. gerie-Meslay, New York: McMally Jackson, 58 Škirpa K., Lietuvos nepriklausomybės sutemos 2012. (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai, Vil 40 waldheim K. J., In the Eye of the Storm: The nius: Vilpsva, 1996. Memoirs of Kurt Waldheim, London: Weiden 59 sidzikauskas V., Lietuvos diplomatijos paraš feld and Nicolson, 1985. tėje, Vilnius: Vaga, 1994. 41 spain J. W., The Pathan Borderland, The 60 Turauskas E., Lietuvos nepriklausomybės ne Hague: Mouton & Co, 1963. t e n k a n t , Kaunas: Šviesa, 1990. 42 spain J. W., People of the Khyber, New York: 61 Res Baltica: A coll of essays in honor of the me Praeger, 1962. mory of Dr. Alfred Bilmanis (1887–1948), sud. 43 spain J. W., Pathans of the Latter Day, Ox A. Sprudzs, A. Rusis, Leyden: A. W. Sijthoff, ford: Oxford University Press, 1995. 1968. 62 44 spain J. W., American Diplomacy in Turkey: jaakson E., Eestile, Tallinn: SE & S, 1995. Memoirs of an American Ambassador Extra 63 rumor Ast K., Aegade sadistus I–III, Tallinn: ordinary and Plenipotentiary, New York: Eesti Päevaleht, 2010. Praeger, 1984. 64 House E. M., What Really Happened at Paris: 45 spain J. W., The way of the Pathan, Oxford: The Story of the Peace Conference, 1918–1919, Oxford University Press, 1972. New York: Charles Scribners’ Sons, 1921.
59 65 Bonnet H., The United Nations on the way: review/the-kennan-diaries-by-george-f-ken principles and policies, Chicago: World Citi nan.html?_r=0. zens Association, 1942. 83 gaddis J. L., George F. Kennan: An American 66 François-Poncet A., Souvenirs d’une ambas- Life, New York: The Penguin Press, 2011. sade à Berlin, septembre 1931–octobre 1938, 84 Braithwaite R. Q., Across the Moscow River: Paris: Flammarion, 1947. The World Turned Upside Down, New Haven, 67 François-Poncet A., De Versailles à Potsdam. Conn.: Yale University Press, 2002. La France et le problème allemand contempo- 85 Braithwaite R. Q., Moscow 1941: A City and rain, 1919–1945, Paris: Flammarion, 1948. Its People at War, New Haven, Conn.: Yale 68 François-Poncet A., Carnets d’un captif: University Press, 2002. le château d’ltter, Paris: Fayard, 1947. 86 Braithwaite R. Q., Afgantsy: The Russians 69 François-Poncet A., Au Palais Farnèse, souve- in Afghanistan, 1979–89, New York: Oxford nirs d’une ambassade à Rome 1939–1940, Paris: University Press, 2011. Fayard, 1961. 87 matlock J. F. (jr.), Autopsy on an Empire: The 70 François-Poncet A., Au fil des jours, propos American Ambassador’s Account of the Col- d’un libéral 1942–1962, Paris: Flammarion, lapse of the Soviet Union, New York: Random 1962; Au fil des jours, propos d’un libéral House, 1995. 1962–1965, Paris: Flammarion, 1966. 88 watkins J., Moscow Dispaches: Inside Cold 71 François-Poncet A., Stendhal en Allemagne, War Russia, Toronto: James Lorimer, 1987. Paris: Hachette, 1967. 89 Добрынин А. Ф., Сугубо доверительно. 72 paléologue M., An Ambassador’s Memoirs, Посол в Вашингтоне при шести London: Hutchinson & Co, 1924. президентах США (1962–1986 гг.), Мoсkва, 73 davies J. E., Mission to Moscow, New York: Автор, 1996. Simon & Schuster, 1941. 90 pankin B., The Last Hundred Days of the 74 smith W. B., My Three Years in Moscow, Phi Soviet Union, London: Pinter, 1996. ladelphia: Lippincott, 1950. 91 warren Z., Origins of a Catastrophe: Yugo 75 smith W. B., Eisenhower’s Six Great Decisions: slavia and Its Destroyers – America’s Last Europe, 1944–1945, New York: Longmans, Ambassador Tells What Happened and Why, 1956. New York: Times Books, 1996. 92 76 kennan G. F., Russia, the Atom and the West, warren Z., First Great Triumph: How Five New York: Princeton University Press, 1956. Americans Made Their Country a World Power, New York: Farrar, Straus and Giroux, 2002. 77 kennan G. F., Russia and the West under 93 Lenin and Stalin, Boston: Little Brown, 1961. massigli R., La Turquie devant la Guerre: Mis- sion a Ankara 1939–1940, Paris: Plon, 1964. 78 kennan G. F., Russia Leaves the War: Soviet- 94 American Relations, 1917–1920, New York: n., Paul Claudel, Julės Romains ir Marcei Princeton University Press, 1956. Pagnol Prancūzų Akademijoje, Aidai, 1947 m. birželis, nr. 3, p. 140–141. 79 kennan G. F., Memoirs: 1925–1950, Boston: 95 Little Brown, 1967. Ten pat. 96 80 kennan G. F., Memoirs: 1950–1963, Boston: Vaičiulaitis A., Paul Claudel, Aidai, 1955 m., Little Brown, 1972. kovas, nr. 3, p. 97–99. 97 81 kennan G. F., The Kennan Diaries, New York: eidintas A., Antanas Smetona ir jo aplinka, W. W. Norton & Co, 2014. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. 82 Zakaria F., A Quest of My Time, The Ken 98 nan Diaries by George F. Kennan, New York eidintas A., Aleksandras Stulginskis ir jo Times, 2014 february 21. Prieiga internete: epocha, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų https://www.nytimes.com/2014/02/23/books/ leidybos centras, 2014.
60 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 99 eidintas A., Ieškok Maskvos sfinkso, Vilnius: 102 Kurbalija J., „Who are diplomats“, by Ivo Versus aureus, 2006. Andric (diplomat and/or writer). Prieiga 100 Eidintas A., Aukštai šaltos žvaigždės, Vilnius: internete: https://deepdip.wordpress. Versus aureus, 2009. com/2011/12/02/who-are-diplomats-by-ivo- andric-diplomat-andor-writer/. 101 eidintas A., Erelio sparnų dvelksmas, Vilnius: Versus aureus, 2008.
Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ
DIPLOMATS AND WRITERS, WRITERS AND DIPLOMATS
Summary
The biographies of the most famous dip standing out in their distinctive biographies- lomats of the world and of Lithuania show descriptions such as “essayist”, “short story that beside the characterization “diplomat” writer”, “prose writer”, “poet”, “translator”, there are others as well, among them such “Nobel Prize nominee” and “Nobel Prize compounds as “writer and diplomat” or winner”. Such a “necklace” yields up many “diplomat and poet”. It is the object of this more colors to the stereotypical portrait of paper to take a look not only at the biogra a diplomat: he or she is a creator as well; not phies of some diplomats from Western Eu just someone who represents their nation’s rope, North and South America as well as culture, but one who becomes the pride of the Soviet Union (Russia), Latvia, Estonia, the world’s supreme cultural treasury. and Lithuania but also at their literary out Keywords: diplomats, writers, poets, trans put in order to pick out and draw together lators, Lithuania, international diplomacy, some of the most conspicuous features Nobel Prize.
61
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.5
Ilona Strumickienė Šveicarijos diasporos atstovas Juozast Eretas: „Atvykau padėti Jūsų Tėvynei sunkiuoju jai laiku“
Santrauka. Straipsnis skirtas žymaus Šveicarijos ir Lietuvos mokslininko, visuomenės vei kėjo Juozo Ereto (Joseph Ehret) vienai iš svarbiausių veiklų – darbui su Lietuvos jaunimu – aptarti. Straipsnyje, remiantis amžininkų prisiminimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų įžvalgomis aptarti veiksniai, lėmę J. Ereto apsisprendimą vykti į Lietuvą, pristatyti svarbiausi J. Ereto darbo su jaunimu Lietuvoje aspektai. J. Ereto apsisprendimas vykti į Lietuvą siejamas ne tik su pažadu mirštančiam draugui (Juozui Ašmiui), bet ir šveicariečių migracijos patir timis; į J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik per atskiras organizacijas; nagrinėjama ir platesniame kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių veiklos formų ir metodų. Raktiniai žodžiai: Juozas Eretas, Šveicarija, Lietuva, diaspora, Stasys Šalkauskis, jaunimas, organizacijos, ateitininkai, pavasarininkai, misija, sportas, spauda, universitetas.
Jau trečią dešimtmetį nemažėjanti emi kaip bendraujant skirtingų kultūrų atsto gracija iš Lietuvos lemia tai, kad šis reiškinys vams, vyksta įdomūs ir reikšmingi visuo vertinamas itin neigiamai, net įvardijamas meninio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai kaip viena iš didžiausių Lietuvos visuome ir pokyčiai. J. Ereto gyvenime labai svarbi nės problemų. Imigracija į Lietuvą (nebent pažintis ir ilgametė draugystė su lietuvių tai būtų anksčiau išvykusių tautiečių reemi inteligentais, ypač Mykolu Ašmiu ir Stasiu gracija) suprantama kaip grėsmė lietuvių Šalkauskiu. Idealistiškai nusiteikęs šveica tautiniam identitetui, Lietuvos visuomenės ras susižavėjo savo draugo M. Ašmio tėvy saugumui ir integralumui. Teigiami aspek ne, perėmė S. Šalkauskio Lietuvos valstybės tai migracijos reiškiniuose įžvelgiami ne taip ir visuomenės viziją bei atsiliepė į kvietimą dažnai. Lietuvos istorijoje ir šiandien galima dirbti vienoje svarbiausių sričių – Lietuvos rasti ne vieną pavyzdį, liudijantį su migracija jaunimo ugdyme. susijusių reiškinių teigiamus aspektus. Išskirtinė J. Ereto gyvenimo istorija ir ak Vienas iš tokių pavyzdžių – Juozas Eretas tyvus įsitraukimas į įvairias Lietuvos visuo (Joseph Ehret), Lietuvos kultūroje dažniau meninio ir kultūrinio gyvenimo sritis sulau siai žinomas kaip šveicaras, tapęs lietuviu, kė amžininkų, publicistų ir tyrėjų dėmesio1. mūsiškiu. J. Ereto gyvenimas ir veikla liudija, Susipažinus su J. Ereto istoriografija, tenka
63 konstatuoti, kad dar daugelis jo gyvenimo kai įvairių Šveicarijos regionų gyventojai ir veiklos sričių nėra išsamiai analizuotos, o palikdavo savo gimtinę ieškodami geresnių aptartoms trūksta gilumo, paremto kruopš galimybių save realizuoti karinėje, religinėje, čia gausių šaltinių analize. komercinėje ir profesinėje srityje3. J. Eretas į Šis straipsnis skirtas vienai iš svarbiausių Lietuvą atvyko taip pat savo noru, verčiamas J. Ereto veiklų Lietuvoje – darbui su jauni tik moralinio imperatyvo. Jis pats apsispren mu – aptarti. Remiantis amžininkų prisimi dimą vykti į Lietuvą vadino „didžiuoju mano nimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų gyvenimo nuotykiu“4. Turbūt beveik visuose įžvalgomis siekiama išsiaiškinti veiksnius, tekstuose, skirtuose J. Eretui, minima artima lėmusius J. Ereto apsisprendimą vykti į Lie draugystė su klaipėdiečiu Mykolu Ašmiu, į tuvą, pristatyti svarbiausius jo darbo su jau Šveicariją atvykusiu baigti mokslų bei gydy nimu Lietuvoje aspektus. Nors egzistuojan tis. Anot S. Šalkauskio: „Ir savo psichologija, čioje literatūroje šie klausimai paliesti, šio ir savo kultūriniu tipu jis [M. Ašmys, I. S.], straipsnio rėmuose J. Ereto apsisprendimas kaip Vakarų kultūros žmogus, buvo Eretui vykti į Lietuvą bus siejamas ne tik su pažadu artimesnis negu kiti lietuviai, su kuriais teko mirštančiam draugui, bet ir analizuojamas Šveicarijoje bendrauti. Jis ėmė piršti savo šveicariečių migracijos patirčių plotmėje; į kolegai-šveicariečiui ateities perspektyvas, J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik savo planus ir idealus. Jis mokėjo atvaizduoti per atskiras organizacijas, bet ir platesniame Lietuvą, kaip svetimųjų skriaudžiamą ir ver kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių tą pagarbos, užuojautos ir pagalbos kraštą, veiklos formų ir metodų. kuris tačiau būtų galėjęs stovėti garbingoje mažų kultūringų valstybių eilėje, Belgijos, Apsisprendimas Šveicarijos, Olandijos, Danijos, jei ne tragiš kas istorinis likimas svetimųjų priespaudoje Spalvinga J. Ereto asmenybė istoriografijo ir verguvėje. (…) Jaučiąs besiartinantį savo je paprastai pristatoma ir vertinama Lietuvos galą ligonis [M. Ašmys, I. S.] kviečia pas save visuomenės ir kultūros kontekste. Į jį nežvel savo draugą Eretą ir iš kelių atvejų prašo jį giama kaip į Šveicarijos diasporos atstovą. Vis pavaduoti ateities darbe. Jis buvo nupiešęs dėlto J. Ereto gyvenimas ir tekstai liudija jį bu ateities perspektyvas, savo troškimus ir ide vus gana charakteringu Šveicarijos diasporos alus, tegul jis dabar pasižada atstoti tą, ku atstovu, internalizavusiu ne vieną šimtmetį riam nelemta matyti savo svajonių realizavi trukusios Šveicarijos gyventojų migracijos mosi. Eretas pažadėjo (…).“5 patirtis. Tiesa, atvykęs į Lietuvą, J. Eretas savo Galima daryti prielaidą, kad J. Ereto pa energiją kreipė į labiau Lietuvos visuomenei siryžimas didžiajam gyvenimo nuotykiui aktualius veiklos barus nei šveicarų diaspo paaiškinamas ne tik artima bičiulyste su ros analizę. Emigrantines jausenas ir patirtis Šveicarijoje studijavusiais ir dirbusiais lietu J. Eretas aktualizavo jau po Antrojo pasauli viais, bet ir migracijos, kaip įprasto reiškinio nio karo rašytuose tekstuose. Jie jau yra tapę Šveicarijos istorijoje, traktavimu. Ir šveicarai neatsiejama lietuvių išeivijos intelektualinės karo samdiniai, ir dvasininkai misionieriai, istorijos dalimi2, o jo kaip imigranto jausenos ir kitų profesijų atstovai, užsienyje ieškoję ir veikla Lietuvoje dar laukia atskiro tyrimo. geresnių savirealizacijos ir gyvenimo sąlygų, Leo Schelbertas, Šveicarijos diasporos buvo ir tebėra natūrali Šveicarijos visuome istorikas, yra pažymėjęs, kad Šveicarijos gy nės istorijos ir šiandienos realybė. ventojų emigracijai būdinga tai, kad ji daž S. Šalkauskis yra atkreipęs dėmesį į tai, niausiai buvo ne prievartinė, o savanoriška, kad J. Eretas buvo internalizavęs šveicarišką
64 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos misijos sampratą: „Neturedami tautybes, rekomendavosi: „Eretas, Šveicarijos pilietis, kuri butu neatjungiamai surišta su viena (rodos) filosofijos daktaras. Atvykau padeti kuria kalba, šveicarieciai, kad ir turi aiškiai jusu tevynei sunkiuoju jai laiku.“10 išreikštas kulturingos nacijos žymes, paly Teiginys „atvykau padėti“ – labai svarbus; ginti lengvai sugeba isijungti i kitos tautos ne vadovauti, ne nurodinėti ar primetinėti, kulturini darba ir isigyventi jos valstybeje o padėti, tarnauti. Tai savotiška J. Ereto vei susipratusiais pilnaverciais pilieciais. Pri klos Lietuvoje ir Lietuvai frazė. prate nuo amžiu kovoti už žmogaus ir tautos J. Eretui didžiulę įtaką padarė filosofas laisve, jie veikiau ir giliau atjaucia kitiems S. Šalkauskis. Jis perėmė ne tik S. Šalkaus teikiamas skriaudas ir lengviau už kitas tau kio sampratą, kokia turi būti nepriklauso tas ryžtasi kovoti už svetimas teises ir laisve. mos Lietuvos valstybė ir visuomenė, bet ir Besiryždamasis vykti i Lietuva ir stoti ten i įsitikinimą, kad besiformuojančiai Lietuvos visuomenini kulturini darba, dr. Eretas ejo valstybei ir visuomenei ypač svarbus darbas tradiciniu savo kompatriotu keliu.“6 su jaunimu. J. Ereto tekstai apie Šveicarijos, kaip ir J. Eretas knygoje apie S. Šalkauskį prisimi kitų mažųjų tautų, misiją rašyti vėliau7, nei nė judviejų pokalbį, įvykusį 1920 m. Vilniuje jis apsisprendė vykti į Lietuvą (1918–1919 m.), ant Trijų kryžių kalno. Tada S. Šalkauskis tačiau, tikėtina, kad J. Ereto pažiūros šiuo atskleidė bičiuliui iš Šveicarijos norą Lietu klausimu labai nesikeitė. Juo labiau kad apie vos ateitį grįsti trimis principais – lietuvybe, šveicariškos misijos sampratos svarbą J. Ere krikščionybe ir demokratybe: „Mes turime to gyvenime 1934 m. rašė ir S. Šalkauskis. išsiauklėti tokį lietuvį, kuris su tam tikru pa J. Ereto supratimu, šveicariečių misija – sididžiavimu prisipažins esąs lietuvis. Nau kūryba, krikščioniškų humanistinių idėjų joji lietuvybė atsikratys menkavertiškumo plėtra bei įgyvendinimas, pagalba kitiems jausmo, užvaldančio šiandieną daugelį mūsų (taip pat ir kitoms tautoms), kitų tautų švie tautiečių. Bet iš kitos pusės lietuvis nebus timas8. Žinant šią nuostatą, galima supras nacionalistas, nes žino, kad nėra išrinktų ti J. Ereto (dar jaunuolio) talką lietuviams jų tautų. Išdidumas, kaip jis, pvz., reiškiasi Šveicarijoje, galima suvokti pažadą mirštan himne Deuchland über alles, mums bus sve čiam draugui – vykti į tolimą, karo nualintą timas… Mums gi reikia pilnutinio lietuvio, kraštą ir nors metus jame dirbti, atsisakant tokio, kuris ir religiškai būtų atgimęs. Dėl stabilaus akademinio darbo Italijoje. Misio to mes nesikratysime krikščionybės, kaip nieriaus ir jo gimtojo krašto santykis leidžia yra padariusi žymi senosios inteligentijos paaiškinti, kaip ugningas angažavimasis ki dalis, paveikta Maskvos ir kitų rusų univer tai tautai netampa išdavyste savajai. sitetų… Tos krikščioniškos dvasios įkvėpti, Šveicariškos misijos sampratoje svarbus mes sugebėsime ir tinkamai nustatyti savo santykis tarp misionieriaus ir krašto, ku santykius su artimu. Mes gerbsime kiekvie riame jis dirba, bei jo žmonių. J. Ereto nuo ną, nepaisydami luomo, jo užimamos vietos, mone, vienintelis protingas ir garbingas turtingumo, religijos. Mūsų viešajame gy santykis yra lygiavertiškumas, partnerystė9. venime kiekvienas doras pilietis galės pasi Jis ne kartą įrodė, kad laikosi būtent tokio darbuoti pagal savo gabumus, nes demokra santykio. Konstantinas Žukas, 1920 m. ėjęs tybė bus trečiasis mūsų veikimo stulpas.“11 krašto apsaugos ministro pareigas, taip pri Anot istorikės Aldonos Vasiliauskienės, šios siminė pažintį su J. Eretu: „Karta atejo pas S. Šalkauskio mintys žavėjo, įkvėpė ir lydėjo mane jaunas, gražus, raudonskruostis sve J. Eretą visą gyvenimą. Šių principų jis laikė timtautis, kuris su stipriu akcentu man taip si pats ir skiepijo juos kitiems12.
65 Idėja priklausė S. Šalkauskiui, o J. Eretas sritis buvo dr. Eretui jaunuomenės organiza buvo tarsi įrankis jai įgyvendinti. Tokių atve vimas, ypač pavasarininkų, žymiai mažiau jų, kai J. Eretas, naudodamasis savo žiniomis, ateitininkų“14. patirtimi ir gebėjimais, buvo „įrankis“, pa Pažinojusieji J. Eretą apibūdina kaip ma dedantis Lietuvos valstybei ir visuomenei, lonų, atvirą, nuoširdų, draugišką, paslaugų, galėtume paminėti ne vieną. tėvišką, demokratišką, gyvą, geros nuotaikos, Pagrindinis J. Ereto veiklos Lietuvoje puikų kalbėtoją, gerą organizatorių, mėgs tikslas – tvirtos, lietuvybe, krikščionybe ir tantį pajuokauti, sportišką, išvaizdų, kupiną demokratija paremtos Lietuvos visuomenės jaunatviško kovos entuziazmo ir pan. ir valstybės kūrimas. Kaip J. Eretas galėjo Nuo jaunų dienų J. Eretas buvo susijęs prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo? su katalikiškomis jaunimo organizacijomis Kaip jau minėta, jis perėmė S. Šalkauskio („Angelo sargo“ draugija, studentiškomis įsitikinimą, kad greta daugybės kitų besi korporacijomis)15. Dar Šveicarijoje suprato kuriančiai Lietuvos valstybei ir visuomenei norįs dirbti liaudiškumo, socialinio teisin aktualių uždavinių, ypač svarbus ir reika gumo ir krikščionybės plotmėje16. lingas veiklos baras buvo darbas su jaunimu, Dėl savo charakterio savybių, gero išsila jo ugdymas. J. Eretas knygoje apie S. Šal vinimo, organizacinio darbo patirties, jauno kauskį cituoja pastarojo 1918 m. balandžio amžiaus (į Lietuvą atvyko 23 m.), lietuvių 16 d. laišką kun. J. Tumui: „Taigi pritaikyti kalbos mokėjimo (nors ir su akcentu), nepa visą mūsų auklėjimą prie šito aukšto tautos prastos energijos J. Eretas kone idealiai tiko idealo, prisodinti visur, kur galima, rūtų dirbti su jaunimu. darželių ir ugdyti juose geriausias tautines Žvelgiant retrospektyviai, galima išskirti gėles – štai tinkamas naujiems mūsų peda glaudžiai tarpusavyje susipynusias veiklos gogams uždavinys. Nuo jo vykdymo pareina sritis, kuriose jis padarė didžiausią įtaką Lie visa mūsų ateitis: jei jo nepajėgsime įvykdyti, tuvos jaunimui. Pirmoji – netiesioginė įtaka neišvysime tikro nepriklausomos Lietuvos per spaudą, universitetą, kur paskaitų, ne prisikėlimo.“13 J. Eretas tikėjo, kad norint formalaus bendravimo metu J. Eretas veikė sukurti tvirtą valstybę, reikia pradėti nuo Lietuvos jaunuomenę. Antroji – tiesioginis jaunimo. Nenuostabu, kad su nenuilstama darbas su jaunimo organizacijomis. Galima energija šioje srityje dirbo išnaudodamas ir paminėti ir trečiąjį, nors ir epizodišką, vė savo charakterio savybes, ir žinias, ir organi liau daug sunkumų ir pačiam Eretui, ir jo bi zacinio darbo patirtis. čiuliams kėlusį jo, kaip politiko, darbo barą. 1922 m. priėmęs Lietuvos pilietybę, su krikš Darbas su Lietuvos jaunimu čionių demokratų partija jis buvo išrinktas į Seimą, kur daugiausia rūpinosi jaunimo, Amžininkai, bendradarbiai, publicistai, kultūros ir blaivybės reikalais17. tyrėjai pabrėžė glaudų J. Ereto santykį su J. Brazaitis atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimu. Jau pirmojoje platesnėje J. Ereto J. eretas vertino spaudą kaip priemonę ne veiklos apžvalgoje (1934 m.) tai akcentavo ir tik kelti visuomenės kultūros lygį, bet ir or J. Ereto bičiulis bei bendražygis S. Šalkaus ganizuoti tą pačią visuomenę18. Dirbdamas kis. Jis išskyrė tris pagrindines tarpusavyje su jaunimu, jis steigė ar padėjo steigti nau susipynusias J. Ereto visuomeninio kultū jus leidinius, bendradarbiavo su jau ėjusiais rinio veikimo sritis – blaivybę, sportą ir laikraščiais ir žurnalais. Amžininkai yra jaunimo organizacijas, pažymėdamas, kad pastebėję, kad dažnai jų pažintis su J. Eretu „svarbiausia visuomeninės kultūrinės akcijos prasidėdavo nuo „straipsnių“19.
66 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos J. Eretui rūpėjo pasiūlyti jauniems žmo Greta spaudos, sporto ir jaunimo organi nėms įdomias, patrauklias veiklos formas, zacijų dar viena veiklos sfera, kurioje ryški kurios juos atitrauktų nuo blogų įpročių ir J. Ereto įtaka jaunimui, – universitetas. Pas ugdytų. Viena iš tokių formų, J. Ereto su kaitos, mažieji seminarai, neformalus ben pratimu, buvo sportas arba greičiau fizinis dravimas įsirėžė atmintin daugeliui J. Ereto lavinimas. Šiuo atveju J. Eretas veikė dviem studentų. Buvę J. Ereto studentai atsiminė jį kryptimis – padėjo kurti įvairias sporto or kaip „kitokį“ nei kiti dėstytojai. Juos stebino ganizacijas ir propagavo aktyvų gyvenimo neformalus bendravimas, tai, kad filosofijos būdą. 1921 m. J. Eretas tapo Lietuvos fizinio dėstytojas, o vėliau vokiečių literatūros ir lavinimo sajungos centro valdybos nariu, pri kitų disciplinų profesorius juos draugiškai sidėjo organizuojant sporto švente, steigiant pakalbindavo, pasiteiraudavo ne tik apie stu laikrašti Sportas. 1922 m. jis kartu su Karoliu dijas, bet ir kitus asmeninius dalykus, kad Dineika įsteigė Lietuvos gimnastikos ir spor egzaminą laikyti buvo galima ne tik audito to federacija bei šios organizacijos leidinį Jega rijoje, bet susitarus ir profesoriaus namuose, ir grožis20. Pirmajame šio laikraščio numery už durų bruzdant mažiesiems eretukams, je rašoma: „Jėgos ir grožio tikslas – sustiprinti kad profesorius studentui padėdavo nusi fiziniai visąL ietuvos jaunimą, visą tautą, bet vilkti ar užsivilkti paltą ir pan.24. Be abejo, jokiu būdu negaminti ir nepalaikyti tam tik J. Ereto demokratiškumas, socialinės distan ro, kad ir mėgėjų sportininkų rekordininkų cijos nesilaikymas imponavo jaunajai kar luomo, nes kūno kultūra yra ne sau tikslas, tai. Jis nuoširdžiai rūpinosi savo studentais: bet tik viena priemonių, žmogaus asmeny ragino juos mokytis kalbų, per mažuosius bei tobulėti bei stiprėti.“21 1923 m., atsiradus seminarus stengėsi užpildyti jų išsilavinimo daugiau sporto organizacijų, J. Eretas kartu spragas, materialiai sunkiai besiverčiantiems su kitais organizavo Lietuvos sporto lygą, padėdavo ieškotis darbo25. kelerius metus buvo jos centro komiteto na Nenuostabu, kad J. Eretas buvo populia riu. Kaip pastebėjo S. Šalkauskis, „ilga laika rus tarp studentų, o jo mintys ir skleidžia dr. Eretas buvo aktyvi figura sporto gyveni mos vertybės rasdavo atgarsį jaunų žmonių me, dalyvaudamas asmeniškai, be kita ko, mintyse ir širdyse. sporto šventese, olimpiadose, lenktynese Asmeninė J. Ereto patirtis ir studijų me ir t. t. Sporto aikšteje dažnai galima buvo tais įgytos žinios liudijo, kad stipri valstybė matyti prakaitu rasojancia jo kakta ir girdeti yra ta, kurios visuomenė organizuota. Tuo skardu jo komandos balsa.“22 tarpu Lietuvoje J. Eretas matė kitokią padėtį. Sportas, aktyvi fizinė veikla jam leido Jį stebino lietuvių abejingumas organizaci suarėti su Lietuvos jaunuomene, rasti ben joms, socialiniam organizuotumui: „Lietu drą kalbą. Štai ką atsiminimuose rašo Alina viai ne per daugiausia linksta prie socialinio Skrupskelienė (Petrauskaitė): „Mes, gimna gyvenimo, prie organizacijų... Socialiniam zistai, žinojom, kad dr. Eretas atvykes iš kito gyvenimui priešinasi pirmiausia lietuvio krašto; kad dirba informacijos darba Eltoje, prigimtis. Jis, Europos Rytu žmogus, kaip desto aukštuosiuos kursuos, veikia ivairiose visi Europos rytieciai, individualistas ir ne organizacijose. Tos visos jo darbo sritys mum mažas anarchistas, t. y. ne žmogus be jokios buvo tolimos, neitilpo i musu klases sienas. tvarkos, bet žmogus savos tvarkos.“ J. Eretas Buvo jau idomiau išgirdus, kad profesorius tikėjo, kad tik „organizuotas žmogus turi ne tik organizavo sporto sajunga, ragino stu reikšmes visuomeneje ir kad pasaulis skaity dentus sportuoti, bet ir pats su jais leisdavosi sis tik su organizuota tauta“26. Jei vyresnio rogutem nuo Vytauto kalno.“23 ji Lietuvos karta demonstravo abejingumą
67 socialinio gyvenimo spartinimui, tai jauno su vėliavomis, orkestrais, gyvais paveikslais, ji – suvokė organizacijų svarbą ir jungėsi į jų iškilmingi posėdžiai gamtoje, dainų šven veiklą. Nenuostabu, kad J. Eretas tikėjo, kad tės, sporto varžybos, vaidinimai, įvairūs norint sukurti tvirtą valstybę, reikia pradėti pasilinksminimai30; taip pat pavasarininkų nuo jaunimo27. organizacinės struktūros reorganizavimas Kalbant apie J. Ereto darbą su Lietuvos taip, kad organizacija įtrauktų kuo daugiau jaunimo organizacijomis, paminėtinos šios: įvairių interesų jaunų žmonių, užtikrintų „Angelo sargo“ draugija, pavasarininkai, o per jiems įdomią, ugdančią ir angažuojančią juos ir JAV „Lietuvos vyčiai“ bei ateitininkai. veiklą. Tuo tikslu „Pavasario“ sąjungoje at Pastebėtina, kad J. Eretas iš esmės nesi sirado nauji struktūriniai vienetai: rajonai, ėmė naujų organizacijų steigimo, o dirbo regionai, sekcijos, buvo atskirtas vyrų ir mo su jau anksčiau veiklą pradėjusiomis orga terų veikimas, bandyta steigti „Pavasario“, nizacijomis – rūpinosi jų populiarinimu, arba Vyskupo Valančiaus, universitetą suau veiklos išplėtimu. Dar 1921 m., paragintas gusiųjų švietimui. J. Eretui ypač rūpėjo sė Juozo Tumo, jis įsijungė į Lietuvių katalikų kmingas pavasarininkų vadų rengimas, tuo blaivybės draugijos veiklą. J. Ereto iniciaty tikslu buvo rengiami specialūs kursai, prak va buvo įsteigta blaivybės idėjas tarp vaikų tikos, leidiniai. Paminėtinas Pavasarininkų propaguoti turėjusi „Angelo sargo“ draugija vadas (1923–1925), vėliau pervadintas Jauni- su savo leidiniu Angelas sargas, vėliau perva mo vadu (1926–1940). Daug tekstų šiuose lei dintu Žvaigždute28. diniuose parašyti J. Ereto plunksna arba tų, Bene plačiausią veiklą J. Eretas vystė su kuriuos jis įkvėpė kurti. Viena iš svarbiausių kaimo jaunimą būrusia, katalikiškas verty temų – jaunimui patrauklios veiklos formos bes propagavusia „Pavasario“ sąjunga, ku ir turinys: „Darbas tose teoretinio pobūdžio rioje jis aktyviai veikė nuo 1922 m., kai buvo sekcijose narius verčia ilgai sėdėti ir tylėti. išrinktas pavasarininkų organizacijos pir Jaunimui tai nelengva. Jis mėgsta kaip tik mininku. Šias pareigas jis ėjo iki 1928 m., kai judėti ir pasakyti, ką mano. Aišku, tokie ilgi dėl politinių įtampų su autoritariniu A. Sme susirinkimuose, paskaitose sėdėjimai ilgai tonos režimu pirmininko pareigas užleido niui turi įgristi, ir jaunimas iš pradžių jų ne J. Leimonui, iki pat sovietinės okupacijos mėgsta, o vėliau ima neapkęsti ir svarstomųjų pradžios likdamas organizacijos garbės pir susirinkimuose dalykų. Kas verčia jaunimą mininku. Net ir pasitraukęs iš organizacijos ilgai sėdėti, tas niekados nebuvo jaunas arba pirmininko pareigų, J. Eretas ir toliau akty yra labai trumpos atminties ir savo jaunystės viai dirbo su pavasarininkų organizacija ir nebeatsimena. Tokį iš vadų tarpo tikrai verta už tai tautininkų buvo „apdovanotas“ keletu pašalinti. (…) Antras žymus trūkumas, kad mėnesių kalėjimo. verčiame jaunimą tylėti. Referentas paskaitą Anot Juozo Leimono, „Atsistojęs jų [pa išpyškina, o jaunimas sėdi lyg kvapo neat vasarininkų – I. S.] priešakyje tučtuojau gaudamas. Po paskaitos dažnai neduodama pradėjo energingai dirbti, daug naujo įneš kalbėti, pasitarti, pasiginčyti. (…) Kas šian damas į pavasarininkų veikimą. Pirmiausia dien užčiaupia kitiems burną, tas priešina jis susirūpino jų veiklą sumoderninti ir iš si ne vien jaunimo prigimčiai, bet ir tautos vystyti stiprią ekspansiją. Tam tikslui įvedė gerovei. Tad keiskime nevykusius savo su naujų dalykų, kurių nei pavasarininkai, nei sirinkimų būdus! Keiskime kol dar ne vėlu, jokia kita jaunimo organizacija Lietuvoje dar keiskime!“31 nepraktikavo“29. Tos naujovės: pavasarininkų J. Eretui dirbant su pavasarininkais, už kongresai, kongresėliai, iškilmingos eisenos simezgė ir šios organizacijos ryšiai su JAV
68 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos veikusia katalikiškos orientacijos „Lietuvos Vakarų kultūros asmenybės, jų propaguotos vyčių“ organizacija. 1926 m. Eucharistininkų idėjos ir vertybės. K. Skrupskelio nuomone, kongreso Čikagoje proga J. Eretas lankėsi Či ateitininkams abejojant pasaulėžiūrine pras kagoje (JAV), kur ne tik dalyvavo minėtame me tarp Rytų ir Vakarų, J. Eretas juos kreipė kongrese, aplankė didžiąsias lietuvių kolo Vakarų link35. nijas, bet ir inicijavo savo tikslais bei veiklos J. Eretas nemažai prisidėjo prie ateitinin forma panašių organizacijų – pavasarininkų kų organizacinių įgūdžių lavinimo, visuome ir „Lietuvos vyčių“ – bendradarbiavimą32. niškumo principo įgyvendinimo. Ne kartą Per viešnagę JAV J. Eretas, sakydamas kalbą darbe su pavasarininkais į talką jis kvietėsi (vėliau spaudoje pasirodė jos tekstas), ragi ateitininkus. Pavyzdžiui, 1924 m. Šiauliuose no „Lietuvos vyčius“ ir dalį JAV lietuvių ak vykusio pavasarininkų kongreso organizaci tyviau bendrauti su Lietuva, branginti savo nis komitetas buvo sudarytas iš Šiaulių gim kalbą ir stengtis ją išlaikyti. nazijos ateitininkų36. Onos Labanauskaitės Kryptingas ir nuoseklus J. Ereto darbas su nuomone, „Ateitininku organizacijai tai bu pavasarininkais, net ir trukdomas tautinin vo pirmoji didžioji paskata ir praktiška pa kų režimo, davė vaisių – XX a. 4 deš. orga moka, kaip reikia pradeti eiti „i liaudi“. Tokia nizacija jungė dešimtis tūkst. narių, plačiajai ideja ateitininkai buvo parsiveže, griždami iš visuomenei manifestuodama savo gyvybin Rusijos i nepriklausoma Lietuva, bet tik po gumą ir masiškumą kongresų metu. pavasarininku Šiauliu saskrydžio jau buvo Krikščioniškos vertybės, išsilavinimas, bi galima apie konkretesnius ir modernes čiulystė su Lietuvos katalikiškos visuomenės nius planus bei metodus pradeti galvoti“37. elitu (K. Pakštu, S. Šalkauskiu, P. Dovydai J. Eretas iš į tėviškę atostogoms grįždavusių čiu), akademinis darbas suvedė J. Eretą ir su ateitininkų sužinodavo, kuo tose vietovėse kita Lietuvos jaunimo organizacija, būrusia gyvena pavasarininkai, per ateitininkus pa besimokantį (ar studijas jau baigusį) katali vasarininkų kuopoms ar kt. struktūriniams kiškų pažiūrų jaunimą, – ateitininkais. vienetams buvo perduodama informacija, Anot ateitininko Vaidoto Vaičaičio, J. Ere supažindinama su naujovėmis ir pan.38. Atei tas formaliai niekad nepriklausė ateitininkų tininkai tokiu būdu atlikdavo savotišką ryši organizacijai. Būti formaliu šios organiza ninko funkciją tarp pavasarininkų grupelių cijos nariu jis nesiveržė, kadangi buvo ne ir organizacijos centro. tikras, o natūralizuotas lietuvis33. Vis dėlto Nors formaliai ir nebūdamas ateitinin J. Ereto ryšiai su šia organizacija neabejotini: kas, J. Eretas dalyvavo studentų ateitininkų galima pastebėti jį buvus Vakarų kultūros korporacijų veikloje – talkino abstinentų propaguotoju; organizacinės praktikos inici korporacijai39, kartu su prof. Vincu Myko atoriumi (ateitininkus telkėsi pagalbon dar laičiu-Putinu įsteigė studentų ateitininkų be su pavasarininkais) bei ateitininkų absti meno korporaciją „Šatrija“, buvo dažnas jos nentų ir „Šatrijos“ korporacijų talkininku. susirinkimų dalyvis, o nuo 1932 m. – glo Filosofas Kęstutis Skrupskelis rašė: „Eu bėjas40. J. ereto namuose tiek Kaune, tiek ropos kultūrą skleidžiantis džentelme Bazelyje garbingoje vietoje kabojo „Šatrijos“ nas – tai bene taupiausias Ereto reikšmės kepuraitė41. apibūdinimas ateitininkams“34. Per savo J. Ereto darbas su Lietuvos jaunimo or paskaitas, asmeninį bendravimą, spausdintą ganizacijomis joms buvo visapusiškai nau žodį J. eretas veikė ateitininkus. Akademi dingas, nors Eretui ši veikla sukėlė nemažai niuose ir publicistinio pobūdžio paties rašy rūpesčių ir nepatogumų. 1932 m. po pavasa tuose tekstuose įtaigiai pristatytos didžiosios rininkų kongreso už autoritarinės valdžios
69 kritiką J. Eretas atsidūrė kalėjime, kuriam stiprinimo ir vakarietiškų (ypač krikščio laikui buvo pašalintas iš universiteto, o vė niškojo humanizmo) idėjų sklaidos. liau sugrąžintas į žemesnes pareigas už ma žesnį atlyginimą. Nuorodos Vis dėlto J. Eretas nesigailėjo. 1971 m. D r a u g e skaitome jo prisipažinimą: „Aš ir 1 iki šiol bene išsamiausias veikalas apie J. Ere vel eiciau i jaunima, nes nuo jo turi pradeti, tą yra jo bičiulių – Juozo Brazaičio, Stasio kas nori tvirta valstybe pastatyti. Man ne Šalkauskio, Alinos Skrupskelienės, Alfonso Šešplaukio, Onos Labanauskaitės, Antano gaila ne vieno prakaito lašo, kuri liejau del Liuimos – 1972 m. išleistas straipsnių ir pavasarininku ir ateitininku per nuolatines atsiminimų rinkinys Didysis jo nuotykis. savo keliones skersai ir išilgai krašta. Mano Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson širdis ir dabar plaka tam jaunimui, nes nie (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972. Nepri kur kitur tokiu ideališku jaunuoliu nebera klausomos Lietuvos laikotarpiu (po 1990 m.) dau. Tai buvo aukso dienos, kada Reinio, Šal J. Ereto tematiką daugiausia nagrinėjo istorikė kauskio, Dogelio, Leimono, Labanauskaites Aldona Vasiliauskienė. Vasiliauskienė A., Juo ir panašios dvasios prieteliu padedamas zas Eretas (Joseph Ehret) Lietuvoje 1919–1941, Logos, 2000, nr. 22–2, p. 137–155, 148–165; Va galejau pasidarbuoti Lietuvos jaunimui.“42 siliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph Ehret): veikla Lietuvai, sugrįžus į gimtinę, Mokslo ir Išvados technikos raida, 2012, t. 4, nr. 1, p. 62–79; Va siliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph Ehret): J. Ereto veikla Lietuvos valstybės ir vi darbai Liertuvoje, Mokslo ir technikos raida, suomenės labui gali būti traktuojama kaip 2012, vol. 3, no. 1, p. 86–99 ir kt. J. Ereto ir vienas iš daugelio teigiamų su migracija ateitininkijos santykis nagrinėjamas Vaidoto susijusių pavyzdžių Lietuvos istorijoje ir Vaičaičio ir K. Skrupskelio tekstuose. Plačiau žr.: Vaičaitis V., Juozas Eretas ir ateitininkų šiandien. sąjūdis. Prieiga internete: http://archyvas. Ne vieną šimtmetį trunkančios Šveicari bernardinai.lt/index.php?url=articles/57314; jos gyventojų migracijos patirtys bei pažin Skrupskelis K., Ateities draugai: ateitininkų tis su idealistiškai nusiteikusiais Lietuvos istorija (iki 1940 m.), Naujasis židinys-Aidai, inteligentais buvo svarbiausi faktoriai, lėmę Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010 J. Ereto apsisprendimą 1919 m. atvykti į Lie ir kt. tuvą ir aktyviai talkinti besikuriančiai Lietu 2 Bucevičiūtė L., Meninė intelektualinė kūryba vos valstybei ir visuomenei. egzilyje, Oikos, 2006, nr. 2, p. 94–114; Bučins Pagarba šaliai, į kurią atvyko, lietuvių ka kytė I., Idealų vedami: ateitininkai išeivijoje talikiškosios inteligentijos (ypač S. Šalkaus XX amžiaus 5–7 dešimtmečiais, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 52; Klimavičiūtė A., kio) idėjų ir vizijų internalizavimas paskati požiūris į emigraciją ir išeiviją. J. Ereto, no J. Eretą dirbti su Lietuvos jaunimu. A. J. Greimo ir A. Štromo mąstymai. Prieiga Daugeliui imponuojančios J. Ereto cha internete: http://www.iseivijosinstitutas.lt// rakterio savybės, jaunimui patrauklios var/uploads/file/Aiste%20Klimaviciute.pdf veiklos formos, ypač nuoširdus rūpestis ir kt. Lietuvos jaunąja karta neliko nepastebėta. 3 schelbert L., Swiss Diaspora, Encyclopedia of Jaunimo organizacijos, su kuriomis jis dir Diasporas: Immigrant and Refugee Cultures bo („Angelo sargo“ draugija, pavasarinin Around the World, vol. 1, Overviews and Top kai, ateitininkai), kokybiškai ir kiekybiškai ics; vol. 2, Diaspora Communities (v. 1), 2005 išplėtė savo veiklą. J. Ereto darbas su jau ed. by Melvin Ember, Carol R. Ember, Ian Skoggard, p. 296. nimu prisidėjo prie Lietuvos visuomenės
70 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 4 eretas J., Stasys Šalkauskis. 1886–1941, Brook Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu lyn, New York, 1960, p. 66. liai, 1972, p. 46. 5 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, 23 skrupskelienė A., Auditorijoje ir už jos, Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu liai, 1972, p. 31–32. liai, 1972, p. 86. 6 Ten pat, p. 32–33. 24 Ten pat, p. 85–106. 7 eretas J., Mažosios tautos ir valstybės: jų reikš- 25 Ten pat. mė Europai, West Bridgford: Šaltinis, [1965]. 26 [Brazaitis J.], Tarp dviejų tėvynių, Didysis jo 8 [Brazaitis J.], Užsklandos žvilgsnis: tarp dvie nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, jų tėvynių, Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. p. 226. J. Ereto bičiuliai, 1972, p. 245, 247. 27 Ten pat, p. 232. 9 Ten pat, p. 248. 28 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, 10 Ten pat, p. 216. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu 11 eretas J., Stasys Šalkauskis. 1886–1941, Bro liai, 1972, p. 45. oklyn, N. Y., 1960, p. 64–65. 29 leimonas, Prof. J. Eretas ir jaunimas, Ateitis, 12 Vasiliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph 1962, nr. 1, p. 3–4. Ehret) Lietuvoje 1919–1941, Logos, 2002, nr. 23. 30 Prieiga internete: http://etalpykla.lituanisti Ten pat, p. 4. kadb.lt/ fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2000~ 31 eretas J., Jaunimo sekretoriaus pareigos, 1367183506826/DS.002.0.01.ARTIC. Jaunimo vadas, 1927, nr. 4–6, p. 2. 13 studento St. Šalkauskio laiškai J. Tumui, 32 [Brazaitis J.], Didysis jo nuotykis. Prof. Mūsų senovė, 1922, nr. 4–5, p. 532. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): 14 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, p. 219–220. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 33 Vaičiaitis V. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu 34 skrupskelis K., Ateities draugai: ateitininkų liai, 1972, p. 46. istorija (iki 1940 m.), Naujasis židinys-Aidai, 15 Ten pat, p. 27, 29. Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010, 16 Ten pat, p. 45. p. 403. 35 17 Ten pat, 40–45. Ten pat, p. 403. 36 18 Brazaitis J., Nekapituliuojanti plunksna, labanauskaitė O., Didysis jo nuotykis. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, p. 147. liai, 1972, p. 122. 37 Ten pat, p. 148–149, 161. 19 skrupskelienė A., Auditorijoje ir už jos, 38 Ten pat, p. 161–162. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 39 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje liai, 1972, p. 88. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu 20 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, liai, 1972, p. 45. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 40 Vaičaitis V. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu 41 [Brazaitis J.], Tarp dviejų tėvynių, Didysis jo liai, 1972, p. 46. nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, 21 mūsų keliai, Jėga ir grožis, 1923, nr. 1, p. 2. Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, 22 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, p. 194, 197. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 42 cituota iš ten pat, p. 232–233.
71 Ilona STRUMICKIENĖ
JUOZAS ERETAS, A REPRESENTATIVE OF THE SWISS DIASPORA: “I CAME TO HELP YOUR HOMELAND DURING ITS TIME OF HARDSHIP”
Summary
This paper discusses one of the most im is explained not only as the fulfilment of portant activities of Juozas Eretas (Joseph a promise given to a dying friend (Juozui Ehret): his work with the youths of Lithua Ašmys) but also in terms of Swiss migration nia. What prompted this prominent Swiss experiences; while his work with Lithuanian and Lithuanian scholar and public activist youths reflects not only his involvement with to move to Lithuania in the first place? Us Lithuanian organizations but a broader in ing the recollections of his contemporaries, tellectual and organizational context as well. Eretas’s own texts, and the insights of other researchers, this paper attempts not only to Keywords: Juozas Eretas, Switzerland, Lit answer this question but also to cast light huania, Diaspora, Stasys Šalkauskis, youth, on the most important aspects of his activi organizations, members of Ateitis federation, ties involving the young people of Lithuania. members of Pavasaris, mission, sport, press, Eretas’s decision to transfer to Lithuania university.
72 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.6
Rūta Varkalaitė-Pliopienė Bostono lietuvių kultūrinis gyvenimast 1950–1970 m.
Santrauka. Bostonas – miestas JAV Masačusetso valstijoje, esantis šiaurės rytuose. Dau giau nei šimtą metų jis buvo lietuvių emigrantų traukos centras. Šiame straipsnyje aptariamos ryškiausios 1950–1970 m. laikotarpio Bostono lietuvių kultūrinio gyvenimo sritys. Simboli nės apibrėžtos chronologinės ribos. 1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, įvairiais duomenimis, iš Lietuvos į Vakarus pasitraukė 60–70 tūkst. žmonių. Dauguma iš jų buvo in teligentijos atstovai. Po karo didžioji dalis pasitraukusiųjų apsistojo Vokietijos DP stovyklose. Išblėsus viltims, jog pasaulio politikoje įvyks reikšmingų permainų ir greit bus galima grįžti į tėvynę, pabėgėliai iš Lietuvos pradėjo kurtis svečiose šalyse. Viena iš tokių buvo JAV. Daugu ma lietuvių stengėsi vykti į miestus, kuriuose jau gyvavo stiprios tautiečių bendruomenės, pa vyzdžiui, Bostone. Apie 1950 m., atvykus naujiesiems imigrantams, Bostono lietuvių bendruo menės gyvenimas ženkliai suaktyvėjo. Šiame mieste susitelkė lietuvių poetų ratas. Jame kūrė Faustas Kirša, Zigmas Gavelis, Antanas Gustaitis, Stasys Santvaras ir iki 1955 m. Bernardas Brazdžionis. Daugelis savo kūrybinį kelią pradėjo Lietuvoje. Nepaisant riboto šaltinių priei namumo, sudėtingų sąlygų, Bostone išleista Lietuvių enciklopedija. Tai buvo didžiausias XX a. išleistas enciklopedinis leidinys lietuvių kalba. Pradėti organizuoti kultūriniai subatvakariai, kuriuose skaitytos paskaitos mokslo ir visuomeninėmis temomis, vyko muzikos vakarai, dai lės parodų pristatymai. Taip pat, prisijungus naujiems šokėjams, atsinaujino 1937 m. Bostone įsteigto tautinių šokių ansamblio „Sambūris“ veikla. Įkurtas Bostono lietuvių dramos teatras. Raktiniai žodžiai: Bostonas, JAV lietuviai, lietuvių poetai, Lietuvių enciklopedija, šokių ansamblis „Sambūris“.
Bendrame XX a. vidurio JAV lietuvių naudojama prieš penkiasdešimt metų šiame kultūrinio gyvenimo kontekste Bostonui1 mieste išleista Lietuvių enciklopedija. Kuomet neabejotinai tenka išskirtinis vaidmuo. Šian ieškoma išsaugotų autentiškų liaudies šokių dien lietuvių išeivių literatūros tyrinėjimuose motyvų, atsigręžiama į Bostone tebeveikian dažnai minimi Bostone kūrę autoriai: Faus tį šokių ansamblį „Sambūris“. Atkūrus ne tas Kirša, Bernardas Brazdžionis, Antanas priklausomybę ir atsiradus galimybei laisvai Gustaits, Stasys Santvaras. Kaip patikimas dalintis informacija Lietuvos kultūros ir švie informacijos šaltinis bibliotekose vis dar timo įstaigas pasiekė Bostone išleistų leidinių
73 komplektai, užmegzti ryšiai su šiame mieste tradicijas turėjęs šokių ansamblis „Sambūris“ gyvenančiais ir kuriančiais lietuviais. Tačiau išgyveno atgimimą. Entuziastų pastangomis netrukus išeivių rašytojų kūriniai, bostoniškė įkurtas Bostono lietuvių dramos teatras. enciklopedija ir kt. Lietuvoje tapo tarsi savai Pagrindiniu šaltiniu tyrinėjant Bostono me suprantamu dalyku, pamirštant sudėtin lietuvių kultūrinį gyvenimą tapo JAV lie gas jų atsiradimo aplinkybes. tuvių periodinė spauda. Tyrime daugiausia Lietuviai Bostone kūrėsi nuo XIX a. pab. remiamasi savaitraštyje Dirva3 ir žurnale iki XX a. antros pusės. Į miestą daugiausia Aidai4 publikuotais straipsniais. Taip pat vyko ekonominiai emigrantai, kadangi jame svarbūs archyviniai šaltiniai: Lietuvos cen buvo gerai išvystyta pramonė. Atvykę lietu triniame valstybės archyve (toliau – LCVA) viai telkėsi, steigė savo parapijas, leido spau saugoma diplomato Juozo Kajecko ir „Sam dą. Tokiu būdu pietiniame Bostone atsirado būrio“ ansamblio įkūrėjos Onos Ivaškienės lietuvybės sala, kurioje susipynė amerikietiš korespondencija (f. 656); Kauno apskrities kojo gyvenimo ir Lietuvos kaimo tradicijos. viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių Visiškai kitokios aplinkybės lėmė tai, jog skyriuje (toliau – KAVB RS) saugomi Stasio apie 1949 m. Bostoną pasiekė nauja lietuvių Santvaro rankraščių fondo (f. 5) dokumentai imigrantų banga. 1944 m., baigiantis Antra bei spaudos iškarpų rinkiniai. Remiantis Al jam pasauliniam karui, įvairiais duomenimis, girdo Budreckio knyga Bostono lietuvių tau- iš Lietuvos pasitraukė 60–70 tūkst. žmonių. tinių šokių sambūris5 straipsnyje nuosekliai Artinantis frontui ir antrosios sovietinės oku apžvelgta ansamblio raida. Broniaus Vaške pacijos grėsmei, į Vakarus trauktasi skubiai. lio publikacijų rinkinys Žvilgsnis iš atokiau: Svarbu tai, kad didžiąją dalį iš Lietuvos išvy lietuviškoji scena Jungtinėse Amerikos Valsti- kusių žmonių sudarė inteligentijos atstovai. jose 1889–19906 padėjo plačiau pristatyti Bos Tuo ši emigrantų banga skyrėsi nuo prieš tai tono lietuvių teatrinę veiklą. buvusios. Didžioji dalis lietuvių po karo apsi Šio straipsnio tikslas – atskleisti Bostono stojo Vokietijos DP2 stovyklose. Išblėsus vil lietuvių kultūrinę veiklą 1950–1970 m. laiko tims, jog pasaulio politikoje įvyks reikšmingų tarpiu, pagrindinį dėmesį skiriant ryškiausią permainų ir greitu metu bus galima grįžti į pėdsaką šios bendruomenės istorijoje pali tėvynę, pabėgėliai iš Lietuvos pradėjo kurtis kusioms kultūrinės veiklos sritims. Simboli svečiose šalyse. Po Antrojo pasaulinio karo nės apibrėžtos chronologinės ribos. išgyvenusi ekonomikos augimą JAV įsileido tam tikrą skaičių pabėgėlių iš Rytų Europos. Literatūrinis gyvenimas Tokiu būdu nemaža dalis pasitraukusių lie tuvių atsidūrė šioje šalyje. Dauguma vyko į Bostone buvo susitelkęs lietuvių poetų ra miestus, kuriuose jau gyvavo stiprios lietuvių tas. Iš Vokietijos DP stovyklose daugeliui pui bendruomenės. Bostonas buvo vienas iš jų. kiai pažinoto literatūros vakarus rengusio ket Apie 1950 m. atvykus naujiesiems imi verto – B. Brazdžionio, A. Gustaičio, Pulgio grantams, Bostono lietuvių bendruomenės Andriušio ir S. Santvaro – net trys apsigyveno gyvenimas ženkliai suaktyvėjo. Mieste su Bostone. Vienintelis P. Andriušis pasirinko sitelkus iš Lietuvos pasitraukusiems rašy kitą kryptį – išvyko į Australiją. B. Brazdžio tojams, užgimė aktyvus literatūrinis gyve nis šiame mieste gyveno iki 1955 m., vėliau su nimas. Leidėjo Juozo Kapočiaus iniciatyva šeima persikėlė į Los Andželą7. Bostone taip pradėta leisti Lietuvių enciklopedija. Taip pat pat įsikūrė poetas F. Kirša. imta organizuoti lietuvių bendruomenės pa 1950 m. įsteigtas Bostono lietuvių rašytojų mėgtus kultūrinius subatvakarius. Ilgametes klubas. Jis buvo JAV Tarptautinio instituto
74 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos narys. 1950–1951 m. klubo pirmininku buvo 1954 m. Lietuvių rašytojų draugijos pre F. Kirša, 1952–1953 m. – B. Brazdžionis, 1953 m. miją laimėjusią knygą Didžioji kryžkelė išrinktas S. Santvaras. 1954 m. Bostono lietu B. Brazdžionis parengė gyvendamas Bostone. vių rašytojų klube buvo per 80 narių. Klubas Eilėraščių rinkinyje atsispindi Lietuvos oku rengė seminarus, viešas paskaitas, organizavo pacijos, pasitraukimo, įsikūrimo svečiame rašytojų pagerbimo vakarus8. Kiekvieno mė krašte patirtys. Taip pat juntamas apmaudas nesio paskutinį šeštadienį į tokius renginius dėl „laisvojo pasaulio“ veidmainystės. J. ais susiburdavo apie 50 dalyvių9. 1952 m. jo narių čio žodžiais tariant, „Brazdžionio ironija yra iniciatyva įkurtas Bostono lietuvių dramos pasmerktos žmonijos likimo ironija. Ji (...) su teatras10. 6 dešimtmečio pabaigoje klubas per sideda iš dviejų elementų – pykčio ir meilės, vadintas Bostono lietuvių kultūros klubu. priekaišto ir užuojautos. Tasai pasmerktas 1951 m. vasario mėn. Bostone minėtas žūti pasaulis yra drauge ir poeto ir lietuvio F. kiršos 60-metis. Bostono lietuvių rašyto pasaulis“16. Daugeliui pasitraukusiųjų buvo jų klubas organizavo iškilmingą vakarą, per artima B. Brazdžionio pasaulėjauta, jis garsiai kurį poetui įteikta auksinė plunksna11. Tais ir drąsiai skelbė apie tautą ištikusią neteisybę. pačiais metais pasirodė jo eilėraščių knyga Rašytojas A. Gustaitis išeivijoje buvo Šventieji akmenys. Nuo pat pirmojo eilėraš žinomas dėl savo satyrinių kūrinių bei hu čių rinkinio pasirodymo 1918 m. F. Kirša liko moristinių eilėraščių: „Jo (...) eilėraščiai pa ištikimas poezijai. S. Santvaras rašė: „(...) sižymi kalbiniu muzikalumu, tvirta kūrinių F. Kirša niekad nedarė poetinės formos eks architektūra, žmogaus laužyto gyvenimo perimentų, jis visada ėjo vadinamu klasikų pažinimu. Visuomenės nuodėmes ir žmo keliu, bet tuo pačiu lietuvių lyrikos formą giškąsias silpnybes jis dažniausiai pasiima kėlė iki didelių meninių aukštumų.“12 Nors sau ir jas išsako savo Ego vardu pasauliui gyvendamas Bostone sunkiai dirbo fabrike šypsodamasis pro liūdesį.“17 Pirmoji A. Gus ir nuolat buvo varginamas buitinių rūpes taičio poezijos knyga Anapus teisybės išleista čių, F. Kirša nepalūžo. Apžvelgdamas 1951 m. 1954 m. Ji poetui pelnė didelį pripažinimą. Iš išleistą poeto knygą, A. Vaičiulaitis pastebi: Vokietijos persikėlus į JAV, A. Gustaitis kar „(...) F. Kirša Šventuosiuose akmenyse pasilie tu su bendraminčiais noriai tęsė literatūros ka ištikimas susimąstymų, prasmės ir gelmės vakarų tradiciją. Jo pasirodymai scenoje – ieškojimui. Jis stovi prie amžinųjų klausimų, mimika, gestai, intonacijos prikaustydavo nors nepraeina tylus ir pro šią dieną.“13 Apgai žiūrovų dėmesį. Pats A. Gustaitis nuolat lestaudamas dėl poetą prislėgusių kasdienių pabrėždavo esąs sakytojas, o ne rašytojas18. rūpesčių, apžvalgą jis baigia tokiais žodžiais: 1966 m. išleistas A. Gustaičio satyrinės poezi „(...) Šie lapai liudija: F. Kirša ligi šių svečių jos rinkinys Ir atskrido juodas varnas, kuria krantų išsaugojo kūrybos kibirkštį, o drauge me pašiepiama išeivio kasdienybė. Pastarąjį žinome, kad šis laikas ir šie žmonės nieko ne vertindamas H. Nagys negailėjo gero žodžio: padarė, kad poetas galėtų atitrūkti nuo kietos „Gustaičio humoras čia dar poetiškesnis, iš kasdienybės ir giedoti savo giesmę. Tragiškas vengęs (...) grubaus tiesioginio pamokslavi metas, kuris leidžia savo talentams nutilti. Jei mo, proginio vienkartiškumo, bereikšmių F. Kirša nenutilo, tai jis išsilaiko vien savo iš kalambūrų. Poetas čia kalba apie mūsų vidine galia, o ne kitų supratimu.“14 Šventieji bendruomenės sulėkštėjimą, idealų išpar akmenys buvo vienintelė F. Kiršos knyga, iš davinėjimą, (...) pamirštą tėvynę. (...) Tačiau leista persikėlus gyventi į JAV. Vėliau jis rašė Gustaitis visam tam randa lengvą, lankstų ir spaudoje, aktyviai dalyvavo Bostono lietuvių šmaikštų žodį.“19 1967 m. knyga Ir atskrido kultūriniame gyvenime15. juodas varnas A. Gustaičiui pelnė Lietuvių
75 rašytojų draugijos premiją. Iki tol periodi Vėlesnėje kūryboje vėl juntamas švelnumas, koje publikuoti atsiliepimai vienbalsiai gyrė žaismingi meilės motyvai26. Aukos taurė pa naujausią poeto eilėraščių rinkinį. B. Braz stebėta ir tuometėje Lietuvos TSR. Savaitraš džionis laiške A. Gustaičiui rašė: „Skaitau ir tyje Gimtasis kraštas27 išspausdinti aštuoni aš tas „varno“ recenzijas. Visos kaip papirk eilėraščiai ir apžvalginis straipsnis. Deja, tos. Kitas ir papirkęs tokių nesulaukia. Var jame neapsieita be ideologizavimo28. nas varnui, kaip sakoma, akin nekerta. Gerą paukštį pasirinkai.“20 Be A. Gustaičio buvo „Lietuvių enciklopedijos“ leidimas sunkiai įsivaizduojamas ne tik literatūrinis išeivių gyvenimas, bet ir pietinio Bostono Leisti Lietuvių enciklopediją buvo ne vi kasdienybė, kur poetas buvo dažnai sutinka suomeninės organizacijos sprendimas, o pri mas. S. Santvaras prisiminimuose rašė: „Pie vataus asmens idėja. Atgaivinti lietuviškos tiniame Bostone, JAV seno universitetinio enciklopedijos leidimą JAV pasiūlė spaus miesto pakrašty, vienoj ar kitoj gatvėj gali tuvininkas ir leidėjas Juozas Kapočius, tu sutikti neaukštą, kresną, plačiapetį vyrą, ku rėjęs ilgametės tokio darbo patirties Lietu ris žiemą ir vasarą stambių ir tirštų plaukų voje. Netrukus po susitikimo su V. Biržiška, kuodą laiko užvožęs plačiabryle skrybėle. 1952 m. birželį, laikraštyje Darbininkas29 (...) Kai jis keliauja vienas, niekad nesidairo į J. Kapočius paskelbė, kad Lietuviškoji encik šalis, atrodo giliai savin nugrimzdęs (...).“21 lopedija30 atgaivinama Amerikoje. Taip pat Viena ryškiausių asmenybių Bostono lie išreiškė tikėjimą, jog ji bus „tremtyje pra tuvių literatūriniame gyvenime buvo S. Sant leisto laiko vertingiausias įnašas į Tėvynės varas. 1959 m. Bostone išleista S. santvaro kultūrinį lobyną“31. Netrukus J. Kapočius rinktinės lyrikos knyga Atidari langai, kurią Bostone įsigijo spaustuvę ir ten įkūrė Lie daugiausia sudarė anksčiau publikuoti eilė tuvių enciklopedijos leidyklą32. Viename in raščiai. Tik paskutiniame skyriuje pateikta terviu jis pasakojo, jog tai buvo didelė finan naujausia kūryba. Pastarojoje atsispindi kan sinė rizika. Tuomet jis draugams ne juokais čia, vyrauja pesimistinis nusiteikimas22. Tam sakydavęs, kad bankuose užstatė ne tik save, įtakos turėjo netekties skausmas – tiek tėvy bet ir savo šeimą. Tačiau pasisekus, rizika ir nės, tiek brangaus šeimos nario. Šios knygos grėsę sunkumai buvo įveikti su pirmojo Lie- idėja gimė B. Brazdžioniui, kuris padėjo at tuvių enciklopedijos tomo išleidimu. Prenu rinkti jai tiksiančius eilėraščius. Pats S. San meratoriams jį išpirkus, gauti pinigai skirti tvaras pripažino, kad entuziazmo rengti antrojo tomo leidimui. Tokiu būdu išleista leidinį nebuvo23. Poezijos rinktinėje atsisklei beveik visa enciklopedija33. džia autoriaus kūrybinis kelias ir pasiekimai, Nors enciklopedijos atgaivinimo idėja leidę įsitvirtinti tarp lietuvių poetų kaip sa sulaukė plataus JAV lietuvių palaikymo, ne vitam kūrėjui24. 1962 m. pasirodė S. Santvaro pavyko išvengti ir nesutarimų. Pirmaisiais eilėraščių knyga Aukos taurė, kuri buvo pen leidimo metais spaudoje didelį atgarsį sukėlė kiolikos metų kūrybos vaisius. Ji išsiskyrė kelių autorių išėjimas iš rengėjų grupės. Ypač iš iki tol išleistų poeto knygų. J. Aistis rašė: daug diskusijų kėlė vyriausiojo redaktoriaus „S. Santvaras visą laiką poezijoje buvo linkęs V. Biržiškos pasitraukimas. Spaudoje pra į misticizmą ir jo poezija pačioje esmėje buvo dėjo rastis spėjimų, jog pasitraukusieji esą giliai religiška savo dvasia, nuotaika ir tonu, buvo nepalankūs dėl savo politinių pažiū bet šioje knygoje poezija virsta gyva malda.“25 rų, todėl leidėjas su jais atsisakė bendradar Aptariamas laikotarpis S. Santvaro kūryboje biauti. Komentuodamas šią situaciją Vincas buvo tamsus, kupinas skaudžių išgyvenimų. Rastenis rašė: „(...) yra tam tikri susitarimai,
76 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos įsipareigojimai ir jų turi laikytis visi: lygiai Itin palankiai apie Lietuvių enciklopediją at leidėjas, lygiai ir redaktoriai bei visi kiti siliepė Kongreso bibliotekos vadovybė Va tame darbe dalyvaujantieji. Ryšium su tuo ir šingtone, Hamiltono bibliotekos Kanadoje kyla klausimas, ar prof. V. Biržiška iš encik atstovai, taip pat kelios Vokietijos bibliotekos. lopedijos „išguitas“, ar jis pats save „išgujo“, Harvardo universiteto bibliotekos direkto ar gal net kitus bandė „išguiti“. (...) Jau nebe rius neslėpdamas nuostabos kalbėjo: „Jei jūs, nuo šiandien girdima, kad vyr. redaktorius lietuviai, emigracijoje išleisite pilną savo en buvo užsimojęs nepripažinti nieko kito, iš ciklopediją, jūs būsite vienintelė tokia tauta skyrus save. Ypač jis ginčijęs leidėjo teises, ir istorijoj.“38 Po keliolika egzempliorių naujai jei spręstum iš tų atsiliepimų, tai manytum, išleisto tomo tuomet buvo siunčiama ir į oku kad prof. V. Biržiška jau seniai „išgujo“ iš puotą Lietuvą39. enciklopedijos patį leidėją.“34 Iš įvairių pasi Per visą enciklopedijos leidimo laikotarpį sakymų spaudoje galima susidaryti nuomo labai svarbūs buvo prenumeratoriai. Nuo jų nę, jog rengiant pirmuosius tomus autoriai priklausė finansinė leidyklos situacija. Var išties dažnai nesutarė su vyr. redaktoriumi gu ar būtų imtasi leisti Lietuvių enciklopediją, V. Biržiška. Konfliktai dažniausiai kildavo jeigu šios idėjos visapusiškai nebūtų palaikę dėl medžiagos atrinkimo, terminų pateikimo, JAV lietuviai. Prenumeratorių skaičius be nesutampančių požiūrių į turinį. Iš redakto veik visą laiką išliko panašus. To pakako ku riaus pareigų V. Biržiška pasitraukė 1954 m., klioms redaktorių ir kitų tarnautojų algoms baigiant rengti ketvirtąjį tomą35. Sutelkus jė apmokėti bei labai kukliems honorarams. gas enciklopedininkų darbas buvo tęsiamas Tačiau, kaip teigė J. Kapočius, jeigu tokį pre toliau. J. Puzinas laiške Vladui Bubliui atvi numeratorių skaičių pasiūlytum bet kuriai ravo: „Pastaruoju metu įsitraukiau į Lietu- JAV knygų leidyklai, nė viena enciklopedijos vių enciklopedijos redagavimą. Darbas labai leisti nesutiktų. Ir čia pat pridūrė: „(...) bū sunkus, trūksta šaltinių, turime vargo ir su čiau tiesiog laimingas, jei prenumeratorių bendradarbiais, kurių vieni abejingai žiūri į atsirastų tiek, kad būtų galima redaktoriams, tą darbą, kiti užimti kasdienės duonos parū bendradarbiams ir leidyklos tarnautojams pinimu. (...) Tai pirmas ir paskutinis sutelkti mokėti nors apytikriai tokius atlyginimus, nis tokio didelio masto mūsų intelektualinių kokie tų sričių darbininkams yra mokami pajėgų tremtyje darbas. Trūkumų neišveng JAV.“40 Beveik sulig kiekvieno Lietuvių enci- sime, bet tai, kas padaryta, liks vėlyvesnėms klopedijos tomo išleidimu spaudoje pasirody kartoms.“36 davo straipsnelių, apžvelgiančių jo turinį ir Kiekvieno naujo tomo pasirodymas spau raginančių prenumeruoti. Kartais neužsisa doje sulaukdavo teigiamų atsiliepimų ir svei kančius enciklopedijos stengtasi ir sugėdinti: kinimų. 1958 m., pasirodžius tryliktajam „(...) tautiečiai, kurie Lietuvių enciklopedijos enciklopedijos tomui, S. Santvaras rašė: „Tai iki šiol neprisirengė prenumeruoti, gal tegu didžiojo darbo, didžiųjų pastangų pusiauke ir toliau tūno savo saldžiajame snauduly. Be lė. (...) Jei dabar tas trylika knygų atsidėję pa rods, savosios vertybės jau niekad jų nejau vartysim – nesunku bus įžvelgti, kad tobulėja dins ir nedžiugins. Aš tik tiek norėčiau jiems veikalo turinys, forma ir spausdinimo techni pranešti, kad ne visi mūsų broliai įsirangė į ka. Atrodo, belieka tik dar glausčiau suremti savo asmeninį kiautą ir ne visi dar užmigo.“41 pečius, kad būtų pasiekta viršukalnė ir atšvęs Enciklopedijos prenumeravimas ir tokiu tos šaunaus pasiryžimo pabaigtuvės.“37 Sulig būdu jos leidimo rėmimas buvo tarsi priva enciklopedijos leidimo įpusėjimu, vis dažniau lus dalykas tautiškai susipratusiam išeiviui apie ją imta kalbėti tarp JAV prenumeratorių. inteligentui.
77 Ypač laukiamas buvo penkioliktasis encik Kultūriniai subatvakariai lopedijos tomas, skirtas Lietuvai. Jo rengimas buvo atidėtas ir užtruko beveik dešimtmetį. Po Antrojo pasaulinio karo Bostone įsikūrę Prenumeratorius jis pasiekė 1968 m. Rengiant lietuviai jame pasigedo tautiečius suburiančių šį lituanistinį tomą susidurta su daugybe sun renginių. Kiekviena organizacija savo narių kumų. Neturint oficialių ryšių su Lietuvoje susitikimus rengdavo atskirai. Todėl, norint gyvenančiais mokslininkais buvo itin sudė sutvirtinti bendruomenę, dėka grupės inicia tinga gauti patikimos, tikslios informacijos torių pradėti rengti kultūriniai subatvakariai. apie savo kraštą. Nepaisant to, straipsnius Nors renginio pavadinimas sulaukė daug kri autoriams pavyko paruošti korektiškai, patei tikos, nuspręsta jo nekeisti46. kiant pakankamai tikslią informaciją42. Pirmasis kultūrinių subatvakarių sezonas Enciklopedijos leidybai einant į pabaigą, baigtas 1960 m. birželį. Jo metu visi renginiai vis daugiau kalbų pasigirsdavo apie nuovargį. vyko Amerikos lietuvių tarybos Bostono sky Per daugiau nei dešimtmetį daug kas pasikei riaus būstinės salėje. Bostono lietuvių ben tė – ne tik bendradarbiai, prenumeratoriai, druomenės veikėjas Romas Veitas, prisimin spaudos technologijos, bet ir entuziazmas. damas pirmuosius kultūrinius subatvakarius, Kaip teigė J. Kapočius, pradžioje daugelis tu pasakojo: „Tais sunkiais laikais atlyginimas rėjo idealistinio užsidegimo, su nekantrumu buvo mažas, darbai sunkūs, o žmonės buvo ėmėsi darbų – tik duok. Tačiau kasmet šis už pilni entuziazmo ir noro bendrauti. Svetima sidegimas blėso. J. Kapočius pasakojo: „Vie me krašte labai norėjosi savų žmonių artumo, ni tikrai pavargome, nes visa dešimčia metų (...) pasibuvimų. Taip ir gimė subatvakarių senstelėjome. Kiti „pavargome“ visai dėl kitų idėja. Subatvakarių vardas yra kilęs iš to, kad priežasčių. Kai kurie „pavargusieji“ taip kie šie parengimai buvo daromi šeštadienio (...) tai įmigo, kad net jau ir kelioliktu laišku ne vakarais. (...) Pirmieji sumanytojai buvo Jus galima jų prikelti.“43 Ištikimiems Lietuvių en- tas Vaičaitis, rašytojas Stasys Santvaras, daili ciklopedijos bendradarbiams nusivylimą taip ninkas Viktoras Andriušis, Valdas Mickūnas, pat kėlė akademinis jaunimas, kuris didelio A. ir O. Vileniškiai. Taip ir prasidėjo pirmieji susidomėjimo enciklopedija nerodė44. subatvakariai: pradėjo rinktis bostoniškiai 1953–1966 m. išleisti visi trisdešimt penki ir apylinkių lietuviai, vaišinosi kava, užkan enciklopedijos tomai, išskyrus penkioliktą džiais, išlenkdami konjako taurelę. Vakarai jį, kuris skaitytojus pasiekė tik 1968 m. Dar buvo apvainikuojami įvedant literatūrinių, vėliau išleisti du papildyti tomai – 1969 m. ir istorinių, politinių ir kitų temų pristatymus 1985 m. Be Visuotinei enciklopedijai būdingos ir diskusijas, muzikos, dainų ir šokių pasi informacijos Lietuvių enciklopedijoje pateik rodymus. Visuose pokalbiuose ir vakaruose ta labai daug žinių apie Lietuvą ir lietuvius, vyravo pagrindinė tema – Lietuva.“47 Pirmo daugiausia apie lietuvių išeiviją. Enciklope jo sezono uždarymo vakare skambėjo kla diją rengė per 80 redaktorių ir bendradarbių. sikinė muzika, dainas ir arijas atliko solistė Tarp jų buvo daug lietuviškosios enciklope Irena Mickūnienė, solistai Stasys Liepas ir dijos rengėjų. Vyr. redaktoriai buvo V. Biržiš Benediktas Povilavičius. Vėliau S. Santvaras ka, Pranas Čepėnas, Juozas Girnius, Vincas susirinkusiems pristatė tuomet naujai pradė Maciūnas, J. Puzinas, Povilas Puzinas, Jurgis tą leisti jaunosios kartos žurnalą Metmenys48 Gimbutas ir Simas Sužiedėlis. Enciklopedi ir kvietė jį prenumeruoti bei remti49. jos leidybą įvairiais būdais rėmė daugelis lie 1960 m. kalėdinis subatvakaris sulaukė di tuvių išeivijos inteligentų45. delio Bostono lietuvių susidomėjimo. Vaka re prisimintos lietuviškos Kalėdų tradicijos,
78 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos agronomė Elena Gimbutienė pasakojo apie taip pat aktuali tema – moterų mados. Ben kalėdines apeigas ir burtus. Taip pat skaityta dradarbiaujant su Lietuvių moterų Baltijos poezija, giedotos giesmės. Į renginį atvyko klubu Bostone surengta Madų paroda. Joje ir kituose miestuose gyvenantys lietuviai50. demonstruotas lietuvių tautinis kostiumas, Kalendorinės šventės sutelkdavo bendruo skaityta paskaita apie mados istoriją, prista menę. Baigiantis karui iš Lietuvos pasitrau tyta šiuolaikinių drabužių, skirtų darbui ir kę lietuviai vakarodami dalindavosi prisimi pobūviams kolekcija. Renginys kėlė įvairias nimais, kaip šventes švęsdavo gimtinėje su diskusijas, ypač tarp moterų. Atsakydama į šeimomis. Ne mažiau svarbi šventė buvo ir plačiai nuskambėjusį priešišką nusistatymą, Vasario 16-oji. Šios dienos minėjimui skirtas režisierė A. gustaitienė kalbėjo: „Visai nea subatvakaris paprastai vykdavo artimiau bejojam, kad šiandien yra daug tautiečių, ku sią šeštadienį. 1961 m. vykusiame renginyje rie į šios rūšies mūsų parengimą žiūri su iro dalyvavo šiandien prieštaringai vertina niška šypsena, jeigu jau ne su pasipiktinimu. mas karininkas ir poetas Juozas Mikuckis. Atsieit, argi laikas dabar tokiom poniučių 1940 m. užverbuotas KGB, 1949 m. jis išvyko išdaigom? Tėvynė pavergta, pusė žmonijos į JAV, kur sekė lietuvių išeivių veiklą ir tei atitverta nuo laisvės spygliuotom vielom (...), kė informaciją sovietų ambasadai51. Nieko o mūsų moterys štai rengia madų parodas neįtardami subatvakario rengėjai džiaugėsi (...) ir staiposi prieš minią, tiesiog nuodėme svečio apsilankymu. Spaudoje rašyta: „Poe badydamos dar apsiašarojusį tautietį. Gal tai tas Juozas Mikuckis (...), cituodamas lietuvių ir tiesa, bet argi ne visada taip buvo? (...) Ir autorių patriotinę lyriką, atsigrįždamas į mūsų dorovingoji tauta niekad nebuvo akla kovų dienas dėl Lietuvos nepriklausomybės, savo dainų mergelei lelijėlei (...) ir net aske kuriose jis pats aktyviai dalyvavo, pasakė tiškasis Brazdžionis savo Paryžiaus giesmėje specialiai subatvakariui paruoštą kalbą. Tai puošia Aldoną briliantais. (...) Noriu tikėti, buvo narsaus kovotojo ir poeto žodis, kupi kad ir jūs šiandien šituo moterų polėkiu ne nas rūpesčio dėl mūsų nevieningumo ir grei pasipiktinsite, kaip nepasipiktinat, žiūrėda tai pamirštamų idealų.“52 mi į pražydusią alyvą (...).“55 Dvejopos nuo Nuo 1961 m. organizacinio komiteto pir taikos dėl Bostone vykusios Madų parodos mininku išrinktas inžinierius Edmundas bylojo apie tai, kad skaudžios karo ir pasi Cibas. Šias pareigas jis ėjo aštuonerius me traukimo iš Lietuvos patirtys dar buvo gyvos tus, per kuriuos savo laisvą laiką ir energiją išeivių sąmonėje. Taip pat tai atspindėjo da skyrė subatvakarių organizavimui53. Ren lies bendruomenės susikoncentravimą vien gėjai stengėsi, kad kultūriniai subatvakariai tik į lietuvybės puoselėjimą išeivijoje, atme neapsiribotų vien tradicinėmis meninėmis tant kitas su tuo nesusijusias veiklas. 1964 m. programomis ar lietuviams svarbių šven balandį kultūrinio subatvakario metu vyko čių minėjimu. Ilgainiui vis daugiau dėme Jono Rutenio tapybos darbų parodos ati sio skirta tuo metu aktualiems dalykams. darymas. Apie palankiai sutiktos parodos 1961 m. rūpestį kėlė priešatominės slėptuvės autorių rašyta: „Kuo didesnis menininkas, nebuvimas Bostone. Vieno iš subatvakarių tuo jis tautiškesnis (...).“56 Dauguma lietu metu inžinierius Eugenijus Manomaitis da vių išeivių kultūrinius subatvakarius laikė lyviams kalbėjo apie atominio karo grėsmę ir Lietuvai skirtais vakarais, kurie pirmiausia pobūdį. Taip pat pristatė priešatominės slėp turėjo būti atviri Lietuvos tema kuriantiems tuvės projektą. Diskutuota apie JAV vyriau autoriams. Tad organizatorių bandymas kul sybės požiūrį į gyventojų saugumą54. 1963 m. tūrinius subatvakarius paversti platesnio po spalį lietuvius sutraukė ne tokia rimta, tačiau būdžio renginiu nepasiteisino.
79 Ilgainiui vis daugiau dėmesio imta skirti Tautinių šokių ansamblis jaunimui. Per šeštąjį kultūrinių subatvaka rių sezoną pradėti rengti jaunimo vakarai „Sambūris“ tapo tradicija. Jaunajai išeivių kartai taip Ilgiausiai gyvuojanti lietuvių tautinių šo pat buvo skiriami vasario mėnesio renginiai. kių grupė JAV buvo įsteigta Bostone. 1937 m. Programą dažniausiai paruošdavo korpo ją įkūrė Ona Ivaškienė. Savo aktyvumo ir 57 racijos „Neo‑Lithuania“ nariai. Viename pripažinimo viršūnę Bostono tautinių šokių pirmųjų jaunimo subatvakarių kalbėta apie grupė pasiekė po 1950 m., kuomet pasipildė pesimizmą lietuvių poezijoje. Netikėta kriti naujais nariais. Dauguma naujųjų imigrantų ka ir poezijos analizė paskatino vakaro da vaikų jau buvo šokę tautinių šokių būreliuose lyvius diskusijai, kurioje išsiskyrė skirtingų Vokietijos DP stovyklose, tad šeimoms įsikū kartų atstovų požiūriai. Apie tai rašyta: „(...) rus Bostone noriai prisijungė prie O. Ivaškie Jaunieji prelegentai palietė jautrias ir gyvas nės studijos. Apie tai ji rašė: „Šokėjai, ypa problemas. [Diskusijoje] gal ne tiek buvo tingai tie, kurie neseniai atvykę iš Europos, keliama klausimų, kiek bandoma praplėsti dar daugiau pasiryžę pasirodyti laisvoje, ne ir pagilinti jaunųjų tartas mintis. (...) [Jauni varžomoje, geroje Amerikos šalyje. (...) Mes mas] nors vietomis atrodė esą „priešininkų“ praleidžiame daug laiko, kad padaryti tuos įtikinti, vis tiek spyrėsi ir reiškė optimizmo šokėjus ir šokius (...) kuo tinkamiausiai pri 58 bei giedros ilgesį.“ Po metų vykęs jaunimo rengtus, kad visai visuomenei bei publikai subatvakaris buvo kiek kitoks. Jame vyko mūsų perstatymai patiktų ir atneštų ameri Kazio Karpiaus filmo apie Lietuvos Respu kiečiams supratimą apie Lietuvą, jos gražius blikos Prezidentą Antaną Smetoną peržiū žaismus, pavyzdingą mūsų kultūrą.“62 Muzi ra. Fortepijonu skambino kompozitoriaus kinę dalį šokiams scenoje kanklėmis atlik 59 Juliaus Gaidelio mokiniai . Siekiant jaunąją davo pati O. Ivaškienė, akordeonu ir pianinu kartą įtraukti į Bostono lietuvių bendruo grodavo jos sūnūs. Šiuo laikotarpiu atsirado menės kultūrinį gyvenimą ir paskatinti ir grupės pavadinimas – „Sambūris“63. jame aktyviai dalyvauti, jaunimą į renginius Atsinaujinusi ir gerą vardą pelniusi tau pradėta kviesti vis dažniau. 1967 m. viename tinių šokių grupė buvo noriai kviečiama į iš subatvakarių organizatoriai skaityti pas įvairius festivalius. 1950 m. „Sambūris“ da kaitas pakvietė geologijos studentus Algirdą lyvavo Nacionaliniame folkloro festivalyje64. Antanavičių ir Tomą Arūną Žičkų. Paskaitos Nuo 1951 m. O. Ivaškienės mokiniai kasmet neįprasta tema sudomino auditoriją. Ją taip pasirodydavo Naujosios Anglijos folkloro pat maloniai nuteikė studentų taisyklinga festivalyje65. 1954 m. šio festivalio komiteto lietuvių kalba. Vyresniosios kartos išeiviams pirmininkas Tedas Sannella padėkos laiške gimtosios kalbos išsaugojimas buvo tiek pat rašė: „Ponia Ivaškiene, negaliu atsistebėti, 60 svarbus, kiek tobulėjimas kitose srityse . kaip puikiai dirbate su jaunuoliais. Kai juos 1969 m. vykusiame jaunimo subatvakaryje stebėjau praeitais metais sau tariau: „Jie nie dalyviai surengė vaidinimą, scenai pritaiky kad geriau nepasirodys.“ Bet šiais metais jie dami Juliaus Kaupo kūrinį Daktaras Kripš- buvo tobulesni! Man trūksta būdvardžių iš 61 tukas pragare . Pastangos jaunimą įtraukti reikšti mano nuomonę apie juos. Žinau, kad į savanorišką kultūrinę veiklą pasiteisino – šimtai žiūrovų panašiai galvoja (...). Gali di ėmė patys organizuoti renginius. Iniciatyvus džiuotis savo jaunimu.“66 jaunimas vyresniajai Bostono lietuvių kartai 1957 m. JAV lietuvių bendruomenė inicija reiškė kultūrinio gyvenimo atsinaujinimą ir vo pirmosios JAV ir Kanados lietuvių Tauti tęstinumą. nių šokių šventės rengimą. Čikagoje vykusiai
80 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos šventei „Sambūris“ paruošė 16 repertuare dėkodamas už dalyvavimą, O. ivaškienei numatytų šokių. Tai buvo vienintelė grupė, rašė: „Jūsų „Sambūrio“ pasirodymas rink atlikusi visus šokius. „Sambūryje“ tuomet tinei Washingtono publikai, kaip galėjote buvo 40 šokėjų67. spręsti iš plojimų, praėjo su dideliu pasiseki Pradėjęs skaičiuoti trečiąjį dešimtmetį mu. Publika buvo sužavėta Jūsų „Sambūrio“ „Sambūris“ tęsė aktyvią veiklą. 1961 m. ko atlikta programa ir gavau girdėti daug gra lektyvas pakviestas dalyvauti Bostono meno žių atsiliepimų (...).“75 festivalyje68. Sėkmingai pasirodęs tapo nuo 1963 m. „Sambūris“ dalyvavo antrojoje Tau latiniu festivalio dalyviu69. Nors daug kur tinių šokių šventėje Čikagoje. Į ją tuomet vyko dalyvavo, O. Ivaškienės šokių grupė dažnai 70 šokėjų iš Bostono. Atlikėjai buvo paruošę stokojo pinigų ne tik scenos kostiumams, bet per 30 tautinių šokių. Tais metais šventėje ir pačioms išvykoms. Už pasirodymus kolek dalyvavo 615 vyresniųjų šokėjų ir 358 jaunes tyvas dažniausiai negaudavo jokio užmokes nieji šokėjai76. Pirmojoje šventėje jaunesniųjų čio. Tad prieš išvykstant į didesnį ar toliau šokėjų buvo 800. Svarstyta, kokios priežastys vykstantį renginį „Sambūris“ paprastai su lėmė tokį ženklų jų sumažėjimą. Stasys Dau rengdavo vakaronę Bostone, kurios metu nys rašė: „Mūsų visų tikslas – suinteresuoti būdavo renkamos aukos padengti numato pačius jaunuosius tautiniais šokiais ir įžiebti moms išlaidoms70. Tokiu būdu dažniausiai jiems norą įsijungti į šokėjų būrelius, kurie pavykdavo surinkti tik dalį reikiamos sumos. jaunimui yra ne tik pramoga tinkamai laiką Likusia dalimi turėjo pasirūpinti patys šokė praleisti, bet ir tautinio auklėjimo židinys.“77 jai. Kartais atsirasdavo rėmėjų. 1961 m. gegu O. Ivaškienei savo šokių grupėje ilgus metus žę „Sambūrio“ kelionei į Vašingtono mieste pavyko išlaikyti panašų šokėjų skaičių. vykusius renginius 300 dolerių skyrė Bosto Svarbu paminėti, kad 1964 m. rugpjūčio 23 d. no Lietuvių piliečių draugija71. Diplomatas kartu su kitais 28 kolektyvais „Sambūris“ J. Kajeckas pakvietė O. Ivaškienės šokių gru šoko Lietuvių dienos renginiuose Pasaulinėje pę to paties vizito Vašingtone metu dalyvau parodoje Niujorke. Pirmą kartą joje O. ivaš ti ir Valstybės departamento naujųjų rūmų kienės kolektyvas dalyvavo dar 1939 m.78. atidarymo iškilmėse72. Kolektyvas stengėsi 1968 m. buvo minimas trisdešimtasis „Sam nepraleisti nė vieno renginio, į kuriuos buvo būrio“ veiklos jubiliejus. Bostone surengtame kviečiamas. Kiekvienas pasirodymas buvo bankete dalyvavo ir latvių bei estų išeivių ko galimybė supažindinti kuo daugiau žmonių lektyvų atstovai79. J. Kajeckas sveikindamas su lietuvių kultūra. O. Ivaškienė laiške J. Ka O. Ivaškienę rašė: „Vien Jūsų pasirodymai jeckui rašė: „Žinia, kad Jūsų pastangų dėka 1939 m. Pasaulinėje parodoje New Yorke bei Lietuvos vėliava bus įnešta į Valstybės De 1961 m. Washingtone (...) Valstybės departa partamento rūmus iškilmių metu, Bostono mento auditorijoje, nekalbant apie kitus Jūsų ir apylinkių lietuvius ypatingai giliai sujau „Sambūrio“ dalyvavimus kitose vietovėse įvai dino. (...) Mes iš savo pusės padarysime visa, riomis progomis, vaizdžiai paryškina kiek kad Jūsų neapviltume.“73 Valstybės depar daug Jūs plušote ir aukojotės lietuvių tautos tamento naujųjų rūmų atidarymo šventėje garbei. (...) Džiaugiuosi, kad lietuvių visuome šoko dvylikos tautų kolektyvai. „Sambūrio“ nė Bostone gražiai įvertina Jūsų veiklą.“80 šokėjai atliko keturis šokius: Mikita, Linelį, Ketvirtajame veiklos dešimtmetyje „Sam Sadutę ir Malūną. Kiekvienas svečias rengi būrio“ kolektyvas į savo gretas jau priėmė nio organizatorių parengtame buklete galėjo buvusių šokėjų vaikus ar net vaikaičius. Jo paskaityti apie Bostono „Sambūrio“ istoriją, vadovavimą ir vyresniųjų šokėjų rengimą atliekamus šokius, jų reikšmę74. J. Kajeckas, perėmė O. Ivaškienės jaunesnysis sūnus81.
81 Šiandien „Sambūris“ yra ilgiausiai gyvuojan sudarė buvę H. Kačinsko studijos auklėtiniai87. tis lietuvių liaudies šokių kolektyvas JAV82. Iš viso trupėje buvo apie 50 aktorių88. A. Gustaitienės vadovaujamas Bostono Teatrinė veikla lietuvių dramos teatras pastatė K. Binkio At- žalyną, R. Blaumanio Indranus, K. Inčiūros Kuomet kalbama apie Bostone vykusią tea ir A. Gustaičio Vincą Kudirką, A. Gustaičio trinę veiklą, pirmiausia minimi H. Kačinskas Mėnulio užtemimą, Č. Dikenso Kalėdų giesmę ir A. Gustaitienė. Abu Antano Sutkaus Vaidy ir kitus spektaklius. Teatro pastatymai, kur bos mokyklos83 auklėtiniai, vėliau Valstybės jis benuvykdavo gastrolių metu, dažniausiai teatro ir kitų Lietuvoje veikusių profesiona turėjo pasisekimą – išeiviai ieškojo meninio liųjų teatrų aktoriai, pasitraukę tęsė savo vei žodžio atgaivos89. Neabejotinai prie vaidini klą DP stovyklose Vokietijoje. mų sėkmės prisidėjo jau minėtų profesiona 1949 m. atvykęs į Bostoną H. Kačinskas lių aktorių sukurti vaidmenys. H. Kačinskui atidarė dramos studiją, į kurią įstojo 24 jau Bostono lietuvių dramos teatras buvo tapęs nuoliai. Joje buvo mokoma ne tik teorinių sce namais. 1953 m. jis dalyvavo R. Blaumanio nos dalykų, bet ir praktinių – tuo pačiu metu Indranų pastatyme, 1954 m. vaidino spekta buvo ruošiamas spektaklis pagal A. Gustaičio klyje, pastatytame pagal P. Vaičiūno kūrinį, vieno veiksmo komedijas Šilkiniai pančiai ir Tuščios pastangos, o 1955 m. – spektaklyje Sekminių vainikas. Jo premjera įvyko 1950 m. Raudonasis vynas pagal Valdemarą Karklin gegužės 7 d. Dekoracijas ir kostiumus spek šą. Pastarasis spektaklis atskleidė režisierės takliui sukūrė dailininkas Viktoras Andriu meistriškumą. Spaudoje rašyta: „Režisierei šis84. Deja, platesnių apžvalginių straipsnių A. Gustaitienei teko nelengvas uždavinys apie spektaklio premjerą spaudoje neaptikta. šiuos nevienodo meninio pajėgumo ir sce Po šio pastatymo dramos studijos veikla su ninės patirties vaidintojus sujungti į darnų lėtėjo. Pagrindinė to priežastis – sunkumai meninį vienetą. Tai jai pavyko daug geriau, kuriantis ir rūpesčiai kaip išgyventi. Kai ku negu, žinant nelengvas pasiruošimo sąlygas, rie nariai dėl to išvyko iš Bostono. Panašūs buvo galima tikėtis. Raudonasis vynas (...) sunkumai vargino ir H. Kačinską. 1951 m. pa buvo lengvas, žaismingas, elegantiškas, sai statytas S. Santvaro vieno veiksmo vaizdelis kingas išorinėmis priemonėmis, bet ekspre Kovoje už laisvę buvo paskutinis. Netrukus syvus vidine dinamika veikalas.“90 H. Kačinskas išvyko į Niujorką dirbti rusų 1957 m., minint Vinco Kudirkos šimtąsias emigrantų Naujajame teatre. Pradžioje daug gimimo metines, A. Gustaitienė ir teatro akto žadėjusi jo dramos studija Bostone nutraukė riai vienbalsiai nutarė statyti K. Inčiūros Vin savo veiklą85. cą Kudirką, anksčiau vaidintą tiek Lietuvoje, 1952 m. Bostono lietuvių rašytojų klubo tiek Vokietijos DP stovyklose. Tačiau Bostono narių iniciatyva įkurtas Bostono lietuvių dra lietuvių dramos teatras šios pjesės neturėjo. mos teatras. Kai kur spaudoje ir literatūroje Lietuvoje šiame spektaklyje vaidinę aktoriai jis dar vadinamas Bostono lietuvių dramos H. kačinskas, I. Tvirbutas ir J. palubisnkas sambūriu. Naujai įkurtam teatrui vadovavo ėmėsi ją užrašyti iš atminties. Dramą atkurti aktorė ir režisierė A. Gustaitienė. Be mėgėjų į patikėta A. Gustaičiui. Po taisymo liko ne visi pastatymus buvo kviečiami ir nepriklausomo K. Inčiūros veikėjai ir jų charakteriai, kiek pa je Lietuvoje pripažinimą pelnę dramos teatro sikeitė pagrindinio veiksmo eiga, sukurti nau aktoriai – Ipolitas Tvirbutas, Antanas Škėma, ji dialogai. Nepaisant to, kūrinys išlaikė savo Juozas Palubinskas, H. Kačinskas86. A. Gustai charakterį. Vinco vaidmuo atiteko H. ka tienės vadovaujamo dramos teatro branduolį činskui, Bevardį vaidino aktorius ir rašytojas
82 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos A. Škėma91. Spektaklį režisavo I. Tvirbutas, veikimo požiūriu nūdien tikrai užima išskir anksčiau jį režisavęs Šiaulių dramos teatre92. tiną vietą.“99 Deja, teatro veiklos nutrūkimo Kaip ir dauguma kitų Bostono lietuvių priežastis apžvelgiančių straipsnių to meto kultūrinės veiklos sričių, teatrinė veikla at spaudoje aptikti nepavyko. sirado šios srities entuziastų dėka. Dažnai pritrūkus lėšų spektaklio dekoracijoms ar ki Apibendrinimas tiems dalykams, patys trupės nariai prisidė davo prie geresnio pastatymo įgyvendinimo. Apibendrinant galima teigti, jog Bostono Teatro bendradarbis A. Gustaitis kalbėjo: „(...) lietuvių kultūrinis gyvenimas 1950–1970 m. Sambūris laikosi pasirėmęs į garbės žodį. Pi buvo labai įvairiapusis. Vienaip ar kitaip nigų naujam vaidinimui paruošti iš praėjusių organizuojant įvairias veiklas siekta bendro spektaklių lieka apie 200–300 dolerių, o nau tikslo – lietuvybės puoselėjimo. jam pastatymui paprastai išeina apie 1 000 Bostone kūrusių poetų eilėse atsispindėjo dolerių. Dramos sambūris savo patalpų netu tėvynės praradimo patirtys, ilgesys, neteisy ri nei repeticijoms, nei dekoracijoms gaminti, bės jausmas, pašieptas išeivio bandymas pri nei pagaliau turimam turtui sukrauti.“93 tapti svetimoje visuomenėje. Bendruomenės 7 dešimtmetyje Bostono lietuvių dramos šviesuomenę sutelkęs Lietuvių enciklopedijos teatro veikla buvo pasyvesnė. Pastatymuose rengimas buvo tarsi tąsa nepriklausomoje taip pat rečiau vaidino kviestiniai profesio Lietuvoje pradėto darbo. Nors prie jos lei nalūs aktoriai. A. Gustaitienė ir jos trupė daž dimo prisidėjo įvairiuose JAV miestuose niau prisidėdavo prie Bostone vykusių ren gyvenę lietuviai inteligentai, enciklopedija ginių organizavo, ruošdavo jiems specialias tapo vienu iš Bostono lietuvių kultūrinio gy programas94. venimo simbolių. Naujai atvykusių lietuvių 1965 m. A. Gustaitienė Bostone pastatė iniciatyva pradėti organizuoti kultūriniai spektaklį pagal L. Fodoro kūrinį Brandos subatvakariai atskleidė tautinio tapatumo atestatas95. Nors su šiuo spektakliu ir vykta išlaikymo svarbą bendruomenėje, skatino į gastroles, didelių atgarsių spaudoje jis ne bendrauti, dalintis žiniomis. Šokių ansam sulaukė. 1966 m. Bostono lietuvių dramos te blis „Sambūris“ su lietuvių kultūra supa atras kukliai paminėjo savo veiklos 15 metų žindino ne tik tautiečių vaikus, bet ir JAV jubiliejų96. Paskutinieji 1969 m. Bostono plačiąją visuomenę. Entuziastų dėka veikęs lietuvių dramos teatre pastatyti spektakliai Bostono lietuvių dramos teatras sudarė sąly buvo A. Strindbergo Stipresnioji ir Kazio Sa gas lietuvių meninei saviraiškai. Jame statyti jos Maniakas. Pastaruoju pastatymu A. Gus daugiausia lietuvių autorių kūriniai. Pasta taitienė siekė atkreipti žiūrovo dėmesį į so rieji buvo itin aukšto meninio lygio ir įrodė, vietinės santvarkos absurdą97. kad viskas yra įmanoma. Per 17 metų trukusį aktyvios veiklos lai kotarpį teatre pastatyta 12 spektaklių. Di Nuorodos džioji dalis buvo pastatyti itin profesiona 1 liai98, nepaisant, kad tai buvo mėgėjų teatras. Bostonas – miestas JAV Masačusetso vals 1958 m. apie Bostono lietuvių dramos teatrą tijoje, įkurtas 1630 m. iš Anglijos atvykusių puritonų. 1684 m. paskelbtas Didžiosios rašyta: „Dabartinėse išeiviškose ūkanose Britanijos valda. Iki XVIII a. vidurio tai buvo Bostono vaidintojų sambūris yra fenomenas: didžiausias britų Šiaurės Amerikos miestas. Aleksandros ir Antano Gustaičių, o podraug JAV nepriklausomybės karo metu, britų ko ir Bostono lietuvių, tautinės kultūros neei lonijoms siekiant išsilaisvinti, Bostone vyko linė demonstracija. (...) Bostonas sceninio įnirtingi mūšiai. XIX a. miestas tapo svarbiu
83 JAV pramonės centru, tačiau XX a. viduryje 21 santvaras S., Impresionistiniai paveikslai, jo vaidmuo pramonėje ėmė menkti. Šiandien arba pluoštas įspūdžių apie senus draugus: Bostonas žinomas kaip inovatyvus miestas, Antanas Gustaitis, Nemunas, 2013, nr. 4, p. 13. pritraukiantis daug investicijų. 22 kronika, Draugas, 1959, vasario 14, p. 6. 2 angl. Displaced persons. 23 raila B., Donkichotai prie malūno sparnų, 3 jaV lietuvių tautinės minties savaitraštis, Dirva, 1959, birželio 25, p. 3. leidžiamas nuo 1916 m. 24 [Stasio Santvaro kūrinių recenzijos]: [spaudos 4 katalikiškas kultūros, literatūros ir politikos pe iškarpų rinkinys], 1925–1999, KAVB RS, f. 5, riodinis leidinys, 1944–1991 m. leistas užsienyje. b. 18, l. 34. 5 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šokių 25 aistis J., Aukos taurė, Aidai, 1963, nr. 1, p. 28. sambūris, New York, 1987. 26 Barėnas K., Stasio Santvaro „Buvimo pėdsa 6 Vaškelis B., Žvilgsnis iš atokiau: lietuviš- kai“, Aidai, 1984, nr. 5, p. 319. koji scena Jungtinėse Amerikos Valstijose 27 savaitraštis užsienio lietuviams, leidžiamas 1889–1990, Vilnius, t. 2, 2006. nuo 1967 m. Lietuvoje (iki 1991 m. leido Lietu 7 Bernardo Brazdžionio ir Antano Gustaičio vos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje korespondencija. Prieiga internete: http:// draugija „Tėviškė“). www.tekstai.lt/buvo/metai/200703/korespon. 28 kazakevičius V., Iš aukos taurės..., Gimtasis htm#atgal23 (žiūrėta 2016 12 10). kraštas, 1969, nr. 52, p. 5. 8 Lietuvių enciklopedija, Boston, t. 3, 1954, p. 160. 29 jaV lietuvių katalikų laikraštis, leistas 9 j. A., Atskirų kolonijų vaidmuo bendrajame 1915–2006 m. bare, Aidai, 1959, nr. 8, p. 366. 30 pirmoji enciklopedija lietuvių kalba, pradėta 10 macijauskienė M., Apie tauriuosius sakalus: leisti 1931 m. Kaune. aktorė ir režisierė Aleksandra Gustaitienė 31 kniežaitė M., Lobis iš už Atlanto. Prieiga (1905–1996). Prieiga internete: http://www. internete: http://lzinios.lt/lzinios/Moks xxiamzius.lt/numeriai/2008/06/04/atmi_02. las-ir-svietimas/lietuviskas-lobis-is-uz- html (žiūrėta 2016 12 10). atlanto/76624 (žiūrėta 2016 12 10). 11 Trumpai, Aidai, 1951, nr. 3, p. 134. 32 Ten pat. 12 santvaras S., Faustas Kirša – poetas ir žmo 33 lietuvių enciklopedijos rūpesčiai ir laimėji gus, Darbininkas, 1951, nr. 14, p. 4. mai: pasikalbėjimas su L. E. leidėju p. J. Ka 13 raginis A., Faustas Kirša: Šventieji akmenys, počium, Dirva, 1958, nr. 91, p. 3. Aidai, 1952, nr. 4, p. 184. 34 rastenis V., Vėjo blaškomi pelai, Dirva, 1954, 14 Ten pat. nr. 50, p. 3. 15 Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 227. 35 kniežaitė M., Lobis iš už Atlanto... 16 aistis J., Bernardas Brazdžionis: Didžioji 36 Tarailienė D., Lietuvių enciklopedijos doku k r y ž k e l ė , Aidai, 1954, nr. 2, p. 83. mentai Jono Puzino archyve, Knygotyra, 2001, 17 macijauskienė M., Pasivaikščiojimai minčių nr. 37, p. 134. pakrantėm: poeto, dramaturgo ir pedagogo 37 santvaras S., Lietuvių enciklopedija jau pu Antano Gustaičio 100-osioms gimimo meti- siaukelėje, Dirva, 1958, nr. 34, p. 2. nėms. Prieiga internete: http://www.xxiam 38 lietuvių enciklopedijos rūpesčiai ir laimėji zius.lt/numeriai/2007/03/21/atmi_01.html mai: pasikalbėjimas su L. E. leidėju p. J. Ka (žiūrėta 2016 12 10). počium [tęsinys], Dirva, 1958, nr. 92, p. 3. 18 Babrauskas B., Antanas Gustaitis: anapus 39 Ten pat. teisybės, Aidai, 1957, nr. 1, p. 37. 40 lietuvių enciklopedijos rūpesčiai ir laimėji 19 nagys H., Antano Gustaičio poezija, Aidai, mai: pasikalbėjimas su L. E. leidėju p. J. Ka 1967, nr. 6, p. 276. počium..., p. 3. 20 Bernardo Brazdžionio ir Antano Gustaičio 41 santvaras S., Lietuvių enciklopedijos XVII korespondencija. tomas, Dirva, 1959, nr. 36, p. 3.
84 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 42 santvaras S., Ar išlaikysim gyvą Lietuvių 64 kasmetis vietą keičiantis festivalis JAV, vyks enciklopedijos leidyklą?, Dirva, 1968, nr. 61, p. 2. tantis nuo 1934 m. 43 lietuvių enciklopedijos rūpesčiai: pasikalbė 65 kasmetis festivalis, vykstantis Bostone nuo jimas su leidėju Juozu Kapočium..., p. 1. 1944 m. 44 Ten pat, p. 2. 66 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- 45 Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, t. 13, kių..., p. 13. 2008, p. 159. 67 Ten pat, p. 15. 46 santvaras S., Bostone baigėm subatvakarių 68 menų festivalis, vykęs XX a. 6–7 dešimtmety sezoną, Dirva, 1960, Nr. 65, p. 3. je Bostone. 47 Šimkuvienė S., Bostono lietuviai gali didžiuo- 69 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- tis – kultūrinis subatvakaris pradėjo 50-ąjį kių..., p. 16. sezoną! Prieiga internete: http://www.draugas. 70 ir vėl į Washingtoną, Keleivis, 1961, nr. 13, p. 8. org/12-03-09boston.html (žiūrėta 2016 12 10). 71 Bostono šokėjai Washingtone šoks du kartu, 48 jaV lietuvių literatūros, meno, sociologijos ir Keleivis, 1961, nr. 17, p. 8. politikos žurnalas, leidžiamas nuo 1959 m. 72 juozo Kajecko laiškas Onai Ivaškienei, 1961 m. 49 santvaras S., Bostone baigėm subatvakarių balandžio 11 d., LCVA, f. 656, ap. 2, b. 845, l. 23. sezoną..., p. 3. 73 onos Ivaškienės laiškas Juozui Kajeckui, 50 kalėdinis subatvakaris Bostone, Dirva, 1960, 1961 m. gegužės 11 d., LCVA, f. 656, ap. 2, nr. 147, p. 8. b. 845, l. 30. 51 juodis D., J. Mikuckio laiškas-prašymas 74 juozo Kajecko laiškas Onai Ivaškienei, 1961 m. J. Paleckiui. Prieiga internete: http://www. gegužės 4 d., LCVA, f. 656, ap. 2, b. 845, l. 26. xxiamzius.lt/numeriai/2005/11/09/kryz_01. 75 juozo Kajecko laiškas Onai Ivaškienei, 1961 m. html (žiūrėta 2016 12 10). birželio 15 d., LCVA, f. 656, ap. 2, b. 845, l. 48. 52 Vasario šešioliktoji Bostone, Dirva, 1961, 76 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- nr. 26, p. 5. kių..., p. 17–18. 53 Bostono kultūriniams subatvakariams dešimt 77 daunys S., Mūsų tautiniai šokiai ir antroji metų, Dirva, 1969, nr. 42, p. 3. tautinių šokių šventė, Aidai, 1963, nr. 7, p. 322. 54 priešatominis subatvakaris, Dirva, 1961, 78 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- nr. 125, p. 4. kių..., p. 18. 55 madų paroda Bostone džiugino akį, Dirva, 79 Ten pat. 1963, spalio 30, p. 4. 80 56 juozo Kajecko laiškas Onai Ivaškienei, 1968 m. paroda Bostono Kultūriniame subatvakary, kovo 31 d., LCVA, f. 656, ap. 2, b. 845, l. 55. Dirva, 1964, nr. 49, p. 2. 81 57 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- Tautinė lietuvių studentų organizaci kių..., p. 18. ja, veikusi 1922–1940 m. Vytauto Didžiojo 82 Šležienė B., „Sambūrio“ 75 metų jubiliejus. universitete, 1955–1993 m. – išeivijoje, nuo Prieiga internete: http://www.draugas.org/06- 1990 m. – Lietuvoje. 58 02-12sleziene-bostonsamburys.html (žiūrėta jauniminis subatvakaris Bostone, Dirva, 1966, 2016 12 10). nr. 26, p. 4. 83 59 1919 m. Kaune A. Sutkaus įkurta Vaidybos jaunimo subatvakaris, Dirva, 1967, nr. 24, p. 3. mokykla buvo pirmoji Lietuvoje lietuvių 60 jauni prelegentai subatvakaryje, Dirva, 1967, teatro mokykla. Joje taikyti tuo metu itin nr. 47, p. 5. pažangūs ugdymo metodai, siekta aktoriams 61 jaunimo kultūrinis subatvakaris Bostone, suteikti visapusišką išsilavinimą. Dirva, 1969, nr. 16, p. 6. 84 Vaškelis B., Žvilgsnis iš atokiau: Lietuviškoji 62 Budreckis A., Bostono lietuvių tautinių šo- scena..., p. 144. kių..., p. 13. 85 Ten pat, p. 145. 63 Ten pat, p. 13–14.
85 86 macijauskienė M., Apie tauriuosius sakalus: 93 santvaras S., Bostono teatro sambūris..., p. 14. aktorė ir režisierė Aleksandra Gustaitienė... 94 macijauskienė M., Apie tauriuosius sakalus: 87 Vaškelis B., Žvilgsnis iš atokiau: Lietuviškoji aktorė ir režisierė Aleksandra Gustaitienė... scena..., p. 145. 95 mūsų buityje, Aidai, 1965, nr. 4, p. 187. 88 santvaras S., Bostono teatro sambūris, Lietu 96 mūsų buityje, Aidai, 1966, nr. 4, p. 183. vių dienos, 1957, nr. 5, p. 13. 97 Šimkuvienė-Rosen S., Paminėtos 105-osios 89 macijauskienė M., Apie tauriuosius sakalus: A. Zdanavičiūtės-Gustaitienės gimimo meti aktorė ir režisierė Aleksandra Gustaitienė... nės, Draugas, 2010, nr. 93, p. 4. 90 alga T., Bostono sambūris nugirdė Čikagą 98 Vaškelis B., Žvilgsnis iš atokiau: Lietuviškoji raudonuoju vynu, Aidai, 1959, nr. 1, p. 42. scena..., p. 214. 91 macijauskienė M., Apie tauriuosius sakalus: 99 meringis St., Bostono teatrinė saviveikla pa aktorė ir režisierė Aleksandra Gustaitienė... rodė Čikagai savąjį gajumą, Aidai, 1958, nr. 9, 92 Vaškelis B., Žvilgsnis iš atokiau: Lietuviškoji p. 429. scena..., p. 147.
Rūta VARKALAITĖ-PLIOPIENĖ
CULTURAL LIFE OF BOSTON LITHUANIANS FROM 1950 TO 1970
Summary
Boston, a city of the state of Massachusetts, some of these new immigrants arrived. Bos is located in the north-eastern part of the ton was the home for an exclusive group USA. For more than a century, it has been of Lithuanian poets that included Faustas a center of attraction for Lithuanian emi Kirša, Antanas Gustaitis, Stasys Santvaras, grants. This article discusses the highlights and Bernardas Brazdžionis (the latter until of the cultural life of Boston Lithuanians 1955). Many of them had begun writing po from 1950 to 1970, although these chronolog etry in Lithuania. Despite a limited access to ical boundaries mostly serve as approximate resources and complicated circumstances, a reference points. Lithuanian Encyclopedia was published in According to various sources, as World Boston. It was the largest Lithuanian ency War II was coming to an end in 1944, 60 to clopedic publication of the 20th century. The 70 thousand people fled from Lithuania to community began holding cultural Saturday the West. Most of them belonged to the in evenings (kultūriniai subatvakariai) with tellectual community. After the war, many of lectures on scholarly and civic topics, music the refugees stayed in the DP camps in Ger nights, and art exhibitions. The arrival of new many. Seeing no significant change in global dancers led to the revival of the “Sambūris” politics and having lost hope for a return to Dance Ensemble which was originally es the homeland in the near future, they started tablished in Boston in 1937. Also, the Boston settling in foreign lands such as the USA and Lithuanian Drama Theater was founded. mainly chose the cities where Lithuanian communities had already been well estab Keywords: Boston, Lithuanian Americans, lished. Boston was one of those cities. Lithuanian poets, Lithuanian Encyclopedia, The cultural life of Boston Lithuanians “Sambūris” Dance Ensemble. saw a significant revival around 1950, when
86 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.7
Daiva DAPKUTĖ Propagandinis karas išeivijos spaudojet sovietmečiu Santrauka. Analizuojant informacinį propagandinį karą tarp išeivijos ir sovietų galima kalbėti apie atskirus šio karo etapus: nuo informacijos rinkimo, apdorojimo iki atvirų pa reiškimų spaudos puslapiuose. Išeivija buvo aktyvi šio informacinio propagandinio karo da lyvė, turėjusi savo taktiką, siekusi konkrečių tikslų. Nevengta įvairių ginklų, netgi sovietinės propagandos panaudojimo konrtrpropagandiniams tikslams. Sovietų bandymai įvairiomis priemonėmis neutralizuoti priešingą pusę dažniausia būdavo nesėkmingi. Raktiniai žodžiai: lietuvių išeivija, sovietmetis, spauda, informacija, propagandinis karas.
Galima kalbėti apie įvairias karo formas Lietuvos okupacijos klausimo kėlimą tarp ir tokio karo atgarsius; apie realius karo tautinėje arenoje, bekompromisę kovą už veiksmus, partizaninį karą; ilgus metus tru nepriklausomos valstybės atkūrimą. Šiems kusį šaltąjį karą ir jo padarinius. Apie tokius tikslams įgyvendinti buvo naudojamasi viso karus istoriografijoje nemažai rašyta, nagri mis įmanomomis priemonėmis, pirmiausia, nėta atskirų valstybių taktika, kariniai veiks užsienio valstybių (JAV, Didžiosios Britani mai, priežastys ir padariniai. Iki šiol ne daug jos, Australijos) Pabaltijų kraštų okupacijos dėmesio skiriama įvairiems informaciniams nepripažinimo politika. Greta aktyvios poli propagandiniams karams, kuriuos tirti ir tinės veiklos emigracijoje, nuolatinių pastan juolab vertinti daug sudėtingiau. gų įvairiuose tarptautiniuose forumuose pri Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys minti Pabaltijo kraštų klausimą, sėkmingos į informacinį propagandinį karą, vykusį so veiklos Europos saugumo bendradarbiavimo vietmečiu tarp Lietuvos ir išeivijos. Antrojo konferencijose, tarptautiniuose forumuose, pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitrau keliant žmogaus teisių pažeidimo klausimus kusi ir į komunistų valdomą tėvynę atsisa Sovietų Sąjungoje, buvo ieškoma ir kitokių kiusi grįžti, nuo Lietuvos geležine uždanga politinės propagandinės veiklos metodų atskirta išeivija stojo į sovietinės Lietuvos bei galimybių. Kitai pusei – sovietams – šis oponentų gretas. Politinė kova už Lietu propagandinis karas buvo neatskiriamas vos nepriklausomybę tapo pokario lietuvių nuo plačiai vykdomų dezinformacinių bei išeivijos misija, išeivija prisiėmė atsakomy žvalgybinių operacijų, nukreiptų prieš lie bę už lietuvybės išlaikymą už tėvynės ribų, tuvių išeiviją. Buvo siekiama ne tik surinkti
87 informaciją, bet ir dezinformuoti, prakišti buvo daug didesnės – tam metamos nema priešininkui klaidingą informaciją, pasinau žos pajėgos, finansai, skirti informaciniam, dojant propaganda, priešpriešine propagan technologiniam, žvalgybiniam veikimui ir da, įvairiais psichologiniais ginklais paveikti informacijos rinkimui bei panaudojimui. priešininko frontą, jei ne sunaikinti, tai bent Išeivijos padėtis sudėtingesnė, šiam darbui susilpninti priešininko valią kovoti. neturėta nei stiprių pajėgų, nei didelių finan Lietuvos archyvai, sovietinių sistemų ir sų. Jei pirmaisiais pokario metais informa režimo tyrimai daugiausia atspindi vienos cijos stygius išeivijoje nebuvo tiek svarbus ir pusės (t. y. sovietų) aktyvumą šiame infor aktualus, vėliau, metams bėgant, informacija maciniame propagandiniame kare. Sovietų iš Lietuvos, ypač tokios informacijos trūku veiksmais domėjosi nemažai tyrinėtojų: tirta mas, tampa vis aktualesnė problema. KGB politika ir veikla, saugumo kova prieš Informacija apie Lietuvą buvo svarbi išei išeiviją, naudotos ideologinės ir propagan vijai: tai buvo ne tik priemonė pažinti Lietu dinės priemonės1. Kitos pusės – diasporos vą ir joje likusių tautiečių gyvenimą, infor istorijos – tyrinėtojai daugiau dėmesio skyrė macija galėjo tapti svarbiu ginklu, kurį buvo išeivijos politinės veiklos analizei2, informa galima panaudoti įvairiems politiniams cinė propagandinė veikla buvo tik paliesta, tikslams ar tarptautiniams žaidimams – in bet plačiau neanalizuota3. Vis dėlto lietuvių formuoti Vakarus apie padėtį Lietuvoje, pa išeivija nebuvo tik pasyvi tokio propagandi naudoti turimą informaciją antisovietinei nio karo stebėtoja, galima tyrinėti ir kalbėti propagandai ir tokiu būdu palaikyti Lietu apie išeivijos taktikas, veiksmus, aktyvų įsi voje likusiųjų tautinę dvasią: „Mūsų, laisvėje jungimą į antisovietinį informacinį propa esančių, uždavinys yra gerai apčiuopti realų gandinį frontą bei sėkmingą įvairių ginklų, padėties vaizdą ir suorganizuoti priemones taktikų ir kt. priemonių naudojimą pro tam vaizdui Lietuvos žmonėms perduoti, o pagandai skleisti ar griauti. Erdvė tokiems ten jau jie patys žinos, kaip jie gali tinkames informaciniams propagandiniams karams nes išvadas iš to pasidaryti.“5 buvo naudojama gan plati, šiame straipsny Reikia pripažinti, kad išeiviai visuomet je paliečiami tik viešumoje aiškiau matomi domėjosi Lietuvos ir ten likusių žmonių propagandiniai karai išeivijos spaudoje. gyvenimu. Laikraščių puslapiuose netrūk davo žinių iš okupuotos Lietuvos, spaudos Nuo informacijos surinkimo leidiniuose atsirasdavo skyreliai įvairiais pa iki panaudojimo vadinimais: „Iš Lietuvos“, „Žinios iš Lietu vos“, „Okupuotoje Lietuvoje“, „Už geležinės Išeiviai labai gerai suprato, kad „propa uždangos“, „Žinios iš pavergtos Lietuvos“ ir ganda yra ginklas ir galingas – reikia tik mo pan. Žinios iš Lietuvos, kurios pasirodyda kėti ją panaudoti tikslingai, gudriai ir, svar vo spaudoje, būdavo įvairios: nuo trumpų – biausia, savo vietoje“4. Svarbiausiu ginklu bet kelių sakinių – žinučių, kurios daugiausia kokiame informaciniame propagandiniame surinktos iš sovietinės Lietuvos spaudos ir kare tampa informacija. Informacijos surin „propagandiškai apdirbtos“ nuguldavo spau kimas ir panaudojimas gali padėti siekiant dos puslapiuose, iki rimtesnių analitinių informacinio pranašumo prieš priešininką, tekstų, skirtų sovietinės Lietuvos ekonomi atsakant į informacinius propagandinius niam, politiniam, kultūriniam gyvenimui6. veiksmus, apsaugant savo informacinę erdvę Ypač daug dėmesio Lietuvos gyvenimui skir bei neutralizuojant priešininko naudojamą ta atskiruose leidiniuose, tokiuose kaip Lie- informaciją. Sovietų galimybės šioje srityje tuva, Santarvė, Akiračiai ir kt. Dažniausiai
88 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos išeivijos laikraščiai nekreipdavo dėmesio į grįžti į Sovietinę Lietuvą – ir tai dažniausiai propagandines subtilybes, pateikiant infor dėl asmeninių priežasčių – rodo, kad jokio maciją buvo naudojamasi paprasta „balta“ ir „subolševikėjimo“ pavojaus tremtyje nėra“12. (arba) „juoda“, „blogio“ ir „gėrio“ sampratos Nebent tokia propaganda padėtų atvesti į priešprieša – gyvenimas sovietinėje Lietuvo tautinę bendruomenę „paklydusias aveles“, je piešiamas niūromis, tamsiomis spalvomis. pvz., kai kuriuos Brazilijos lietuvius, ilges Jau vien straipsnio antraštės turėjo perteikti nį laiką paveiktus komunistinės spaudos neigiamą požiūrį, pvz., „Neįstengiama nei ir nesusivokiančius realybėje. Okupuotos remontuoti“7, „Sovietinis savivaliavimas“8, Lietuvos ji nepasiekia, taigi negali daryti „Lietuvos žemdirbiai kenčia nuo sovietinės įtakos ten gyvenantiems lietuviams. „Tikrai santvarkos“9, „Kaip pristabdoma Lietuvos prasminga propagandos sritis – ir vienintelė, žmonių gerovė“10 ir pan. Išeivijoje buvo įpras kurioje mūsų įnašas galėtų turėti svorio – tai ta kalbėti apie Lietuvą neigiamai, pirmiausia propaganda didžiosiomis pasaulio – anglų, keltos okupacijos, rusinimo, represijų ir ki prancūzų, ispanų – kalbomis.“13 Tačiau ir tos problemos, nepastebėtos ir ignoruotos čia išeivijos spauda neturi įtakos – pirmiau kitokios žinios iš Lietuvos. Tokia atvira prie sia, dėl kalbos jos neskaito užsieniečiai. Net šiška informacija ir kuriama antisovietinė jei pavyktų propagandą skleisti anglų kalba propaganda galėjo turėti didesnį poveikį (kas yra finansiškai sunkiai įmanoma), ji pirmaisiais pokario metais. Bėgant metams būtų pasmerkta likti be jokio pasisekimo, nes pasirodė, kad išeivijos sukaupta ir pateikia dauguma Amerikos mokslininkų, sovietinio ma informacija (daugiausia paremta asmeni režimo specialistų iš esmės atsisako naudotis ne patirtimi ir žiniomis iš pirmųjų pokario tremtinių spaudos teikiamais duomenimis, metų) neatitinka realios situacijos. Suvokia vertindami juos kaip šališkus ir nerimtus14. ma, kad laikas nestovi vietoje, okupacija gali „Vienintelė įmanoma lietuviška propagan užtrukti ilgiau, o padėtis Lietuvoje keičiasi. da (...) – tai atsisakymas nuo propagandos Pasigirsdavo vis daugiau nepasitenkinimo ir teikimas vien tik objektyvios, patikimos ir kritikos balsų išeivijos spaudai ir ten skel dokumentacijos ir rimtų, bešališkų sovieti biamai antisovietinei propagandai. Vienas iš nės medžiagos nagrinėjimų ir studijų. Lietu tokių kritikų, žurnalistas Henrikas Žemelis, viškoji spauda čionai galėtų atlikti naudingą bandė atkreipti dėmesį į spaudoje pasiro tarpininko, medžiagos rinkėjo ir apdirbinė dančias pasenusias, kai kada net klaidingas tojo rolę.“15 žinias: „Kiek per tą laiką buvo paskleista Panašią poziciją ne kartą išsakė ir žurna klaidinančių žinių apie įvykius Krašte, jog listas Vincas Rastenis, jau 6 dešimtmečio vi kiekvienas eilinis skaitytojas, nuosekliai se duryje bandęs kelti klausimą, ar prasminga kęs mūsų spaudą, tikrai gali susidaryti klai rodyti padėtį Lietuvoje juodesnę, nei ji yra iš dingą vaizdą arba net netikėti vienokiais ar tikrųjų. Jo nuomone, svarbu ne viską iš anksto kitokiais okupuotame Krašte vykstančiais neigti, bet bandyti sužinoti realią padėtį, nes reiškiniais.“11 Kodėl ir kam reikalinga tokia Lietuva jau ne ta, kokią išeiviai paliko prieš propaganda klausė ir kiti skaitytojai, paste dešimtmetį, traukdamiesi iš Lietuvos. Pagrin bėdami, kad „lietuviškos spaudos skaitytojai dinis dalykas, kuris, anot jo, reikalingas išei yra ne tik politiniai emigrantai, bet antibol vijai, tai „tikra tiesa“, kiek tik jos galima su ševikinės dvasios žmonės. Atrodo, kad jiems rinkti iš turimų negausių, kritiškai ir atsargiai įrodinėti sovietinio režimo blogumo per vertinamų informacijos šaltinių16. Išeivijoje daug nereikia: labai mažas skaičius lietuvių, vis daugiau žurnalistų, visuomenininkų at kurie pirmaisiais tremties metais pasiryžo kreipdavo dėmesį, kaip svarbu pažinti esamą
89 Lietuvą: „kas visų pirma ir svarbiausia daryti Amerikos lietuvių tarybos veikė Amerikos reikia, tai – labai kruopščiai sekti, kas pasida lietuvių informacijos centras, informacijos rė ir kas dabar darosi Lietuvoje, kitaip sakant, rinkimu, sklaida ir propaganda rūpinosi ką bolševikai daro Lietuvai ir kaip jiems tas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komite nesiseka ir sekasi; kur ir kiek Lietuva atlaikė, tas (prie VLIK’o veikė VLIK’o Informacijos kur ji bolševikų jau tampa mažiau ar daugiau tarnyba, lietuvių ir užsienio kalbomis buvo sužalota, užkrėsta, susilpninta, gal vietomis leidžiami ELTOS informaciniai biuleteniai), net įtikinta ir patraukta, arba kur dar atspari, Laisvosios Europos komitetas ir kitos orga kur nusivylusi.“17 Svarbu pastebėti okupantų nizacijos, kelerius metus sėkmingai veikė nepasisekimus, taip pat išdrįsti pažvelgti į Lietuvos būklės studijų centras, leidęs „Lie pasiekimus, nes tik taip galima įvertinti rea tuvos naujienų atranką“ (LNA) – neperio lią padėtį, juk daug lengviau kovoti su priešu, dinius biuletenius lietuvių (vėliau ir anglų) kurį pažįsti18. kalba, kuriuose buvo telkiama informacija iš Informacijos poreikis ypač išaugo Šaltojo Lietuvos ir apie Lietuvą20. Panašių pavyzdžių karo laikais padidėjus susidomėjimui Rytų galima pateikti ir daugiau. Vis dėlto dažniau Europa, drauge ir Lietuva. Išeivija čia matė siai visos informacinės propagandinio vei perspektyvų ir svarbų ne tik vietinio, lie kimo galimybės atsiremdavo į ribotus žmo tuviško, bet ir tarptautinio propagandinio giškuosius ir finansinius resursus21. Tačiau veikimo lauką. Tiesa, sėkmingam propagan galima pastebėti teigiamų pokyčių – išeivijos diniam veikimui reikėjo ne tik finansinio spaudoje naudotą primityvią neefektyvią pro pagrindo, bet ir gero pasirengimo: „Reikia pagandą ir informacijos pateikimo būdus kei tinkamos „amunicijos“, t. y. gero, patikimo tė įvairesnė informacija. Informaciją ir žinias ir ekspertiško informavimo atitinkamų ins apie Lietuvą stengtasi surinkti iš skirtingų titucijų bei laisvųjų visuomenių apie tikrąją šaltinių, ją apdoroti, tinkamai parengti ir pa padėtį Lietuvoje – ne apie tą padėtį, kurią naudoti ne tik išeivijos informavimui, bet ir mes išeiviai pergyveno tenai būdami 1940– platesnei sovietinės sistemos analizei. Tačiau 1941 m., bet apie padėtį, kuri yra dabar, kuri ir tai išeiviams neatrodė pakankama. Realistai ten yra šiandien, kuri bus rytoj.“19 Būtent to konstatuodavo: „Lietuvos padėtis ne studijuo kios „tinkamos amunicijos“ išeivijoje labiau jama, o tik priešokomis į ją žvilgterima, ir tik siai trūko. Informacija Vakarus pasiekdavo priešokomis pagautais duomenimis remiantis įvairias kanalais: iš sovietinės spaudos bei bandoma daryti antibolševikinė propaganda knygų, radijo pranešimų, gaunamų laiškų, ir Vakaruose, ir bandoma daryti propaganda pabėgėlių pasakojimų. Dažnai gaunama in per radiją į Lietuvą. Dėl to paviršutiniškumo formacija buvo nepatikima, tik kritiškai ją propagandos „virtuvėje“, kurioje turi būti ga įvertinus galėjai susidaryti apytikrį vaizdą. minamas „maistas“ propagandai, visa propa Tačiau ir tai buvo sudėtinga. Visos žinios ganda ir visa akcija lieka „alkana“, serga „ane nesuplaukdavo į vieną vietą, jos buvo išsi mija“, tad nepasiekia tikslo nei čia, nei anapus, barsčiusios po spaudą, dažnai skelbiamos tik o jeigu nepasiekia tikslo, tai ir visos išlaidos gautos ir be jokios atrankos. Ne kartą ir ne bei pastangos išeina lyg į balą metamos.“22 vienas asmuo išeivijoje kėlė idėją apie vienin Užsienyje vykdoma politinė veikla pra go centro įkūrimą, informacijos apdorojimą, dėjo keistis, įgyti kitas formas bei aktualijas paruošimą propagandiniam darbui, tačiau XX a. 8 dešimtmetyje. Didelį vaidmenį čia su tai ir likdavo tik neįgyvendintomis idėjo vaidino ryšiai su kraštu – legaliais ir pogrin mis. Tiesa, būta įvairių sėkmingų ir ne itin džio kanalais Vakarus pasiekdavo informa sėkmingų bandymų, pvz., nuo 1944 m. prie cija apie Lietuvoje vykstantį pasipriešinimą
90 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos (pvz., kunigų protestų laiškai, informacija ir visą pasaulį ir nepakliūdavo į jokius spe apie tikėjimo, žodžio laisvės nebuvimą, po cialiuosius fondus, į kuriuos visa kita išei grindžio spauda ir ypač 1972 m. pradėta leisti vijoje leista spauda, perėjusi per Glavlito Lietuvos katalikų bažnyčios kronika). Pagrin kontrolę ir stipriai „nubyrėjusi“, patekdavo. diniu elementu kovoje dėl Lietuvos laisvės bei Išeivijos spauda ir straipsniai tuo metu buvo įtakos užsienio kraštuose tapo žmogaus tei prieinami tik saujelei patikimų sovietinių sių pažeidimų iškėlimas. Buvo pradėti rinkti ideologinių įstaigų darbuotojų, o visuomenė ir fiksuoti įvairūs žmogaus teisių pažeidimo sovietmečio „emigrantologų“ Vytauto Ka Lietuvoje atvejai, dalyvauta įvairiose tarp zakevičiaus, Jono Aničo ir kitų straipsniuo tautinio masto diskusijose, konferencijose, se minimų ir peikiamų publikacijų neturėjo simpoziumuose žmogaus teisių klausimais, galimybių nei paskaityti, nei pamatyti. Net leidžiamos knygos anglų kalba apie okupuoto ir prasidėjus sąjūdžiui ir specialiųjų skyrių krašto padėtį23. Išeivija gavo labai reikalingą atvėrimo visuomenei laikotarpiu Glavlitas ir svarbią informaciją, kurią puikiai panaudo vilkino periodinių leidinių išslaptinimo jo informaciniame propagandiniame kare. procesą. Išeivijos spauda buvo vėliausiai išlaisvinta iš specialiųjų skyrių, tik 1989 m. Sovietų požiūris į išeivijos pabaigoje buvo ištraukti išeivijos leidiniai26. spaudą Išeivijos veikla, plačiai skleidžiama tiesa apie Lietuvą, ryšiai su Lietuvos žmonėmis bei Nors pati išeivija kritiškai vertino savo įtaka legalios opozicijos formavimuisi buvo spaudą ir joje pateikiamą informaciją, kitai gana efektyvus ginklas siekiant Lietuvos pusei tai kėlė nerimą. KGB rinko informaciją nepriklausomybės. Jam neutralizuoti KGB apie visus pagrindinius išeivijoje leidžiamus numatė savas priemones, kurias kasmet kar laikraščius, tokius kaip Draugas, Darbinin tojo savo planuose: kompromituoti aktyvius kas, Dirva, Europos lietuvis, Tėviškės ži- kovotojus už nepriklausomybę, gilinti prieš buriai, Vienybė, žurnalus Aidai, Pasaulio taravimus tarp išeivijos politinių organiza lietuvis, Akiračiai, Metmenys24. Beveik visa cijų ir pan. Greta įvairių propagandinių de išeivijos spauda pasiekdavo sovietinės val zinformacinių priemonių planuota „skleisti džios įstaigas – Glavlitą (Vyriausiąją valsty dezinformaciją išeivijos spaudoje skelbiant binių paslapčių spaudoje saugojimo valdybą straipsnius apie sovietinės Lietuvos laimė prie LTSR Ministrų tarybos), Užsienio rei jimus“, analizuoti išeivijos spaudoje apie kalų ministerijos spaudos ir informacijos sovietinę Lietuvą skelbiamus straipsnius ir, skyrių, Valstybės saugumo komitetą (KGB esant reikalui, „parengti kontrpropagandi užsakydavo beveik visus pagrindinius lai nius straipsnius mūsų spaudoje“, pasinau kraščius25). Sovietų valdžios pareigūnams doti išeivijos komunistiniais dienraščiais išeivijos spauda buvo nemažas rūpestis – (Laisve, Vilnimi), juose talpinant straipsnius, priešiškos ideologijos ginklas, antisovietinė naudingus sovietinei propagandai27, ir pana laikysena lėmė, kad ši spauda sovietų saugu šiai. Bandyta ne tik stebėti ir sekti išeivijos mo buvo itin akylai studijuojama, sekama, politinę veiklą, bet ir saviems interesams ir, žinoma, kuo patikimiausiai slepiama nuo panaudoti išeivijos politinių srovių nesuta Lietuvos visuomenės. Komunistinė spauda, rimus, skleisti dezinformaciją ir bandyti su pvz., JAV lietuvių komunistų leisti laikraš kelti priešpriešą išeivijoje. čiai Vilnis ir Laisvė ar Vokietijoje leistas ir Kad sovietų valdžios įstaigoms išeivių saugumo finansuojamas žurnalas Nemuno spauda rūpėjo, kad ji buvo atidžiai analizuo kraštas, buvo laisvai siuntinėjama į Lietuvą jama, liudija ne tik Lietuvos ypatingajame
91 archyve išlikę išeivijos spaudos iškarpos bei norint susilpninti kultūrinį bendravimą su apžvalgos, bet ir to meto publikacijos sovieti išeivija, diskredituoti išeivius visuomenės nėje spaudoje, kuriose bandoma demaskuoti akyse, iškreipti išeivijos veiklos tikslus. Jei to „buržuazinės“ emigracijos tikslus, suniekinti kios akcijos sulaukdavo atgarsio išeivijoje, tai išeivijos rašytojus, žurnalistus, politinius buvo nemenkas laimėjimas, nes realiai išeivi veikėjus. Propagandinės ir kompromitavi joje šių propagandinių akcijų poveikis buvo mo akcijos buvo rengiamos įvairiomis for menkas. Išeiviai turėjo alternatyvius infor momis: kompromitavimo taikiniais tapdavo macijos šaltinius, patenkančius į Vakarus tiek atskiri asmenys (prieš juos būdavo nukreip legaliais, tiek pogrindžio kanalais. tos įvairios šmeižto kampanijos, pvz., itin Išeivijos spauda dažniausiai ignoruodavo populiarus faktų skelbimas, susijęs su tikrais ir nekreipdavo dėmesio į tokius propagandi ar tariamais dalyvavimais karo nusikalti nius straipsnius sovietinėje spaudoje. Tiesa, muose ir Lietuvos žydų žudynėse), įvairios retkarčiais vienur ar kitur pasišaipydami išeivijos politinės organizacijos ir jų veikla, išspausdindavo kokią nors ištrauką iš sovie politinės lietuvių akcijos ir tarptautiniai ren tinės spaudos, kurioje cituojami ar keikiami giniai28. Kita propagandinio veikimo sritis – išeiviai. Kai kada išeivijos spaudos leidi per spaudą, informacijos priemones siekta niai reaguodavo į sovietinės propagandos propaguoti sovietinės sistemos pasiekimus, straipsnius Lietuvos spaudoje, pusiau juo panaudoti informaciją sovietinės politikos kais, pusiau rimtai klausdami, ar sovietai dar propagandai, formuojant teigiamą įvaizdį vis mano, kad tokio žemo lygio propaganda tiek užsienio lietuvių akyse, tiek tarptautinė galima ką nors suvilioti ar įtikinti išeivijoje: je bendruomenėje29. Dezinformacijai skleisti „Deja, visi komunistinės propagandos triukai naudotasi ne tik politiniais, bet ir kultūrinio yra tiek naivūs ir taip nesunkiai suvokiami, gyvenimo epizodais ar net literatūra. Sovie jog tik sukelia šypseną ir kartu užuojautą tinėje spaudoje (Pergalė, Gimtasis kraštas, tiems propagandistams, kurie visą laiką turi Tiesa, Komjaunimo tiesa ir kt.) spausdinami labai sunkų uždavinį – įrodyti, jog melas yra įvairūs propagandiniai tekstai, kuriuose iš tiesa.“30 Retkarčiais mėginta atsakyti į sovie ideologinių pozicijų buvo pristatoma išeivi tų propagandą ir pateikti priešingus faktus jos literatūra, spauda ar net polemizuojama bei argumentus31. Tačiau geresnis ir efek su „buržuaziniais” oponentais. Išeivijos lite tyvesnis ginklas buvo ironija, skepticizmas, ratūros, kultūrinio bendradarbiavimo klau įvairių straipsnių iš Lietuvos pogrindžio simais daugiausia rašė Vytautas Kazakevi spaudos ar parašytų išeivijoje publikavimas, čius (1967–1976 m. jis buvo Kultūrinių ryšių atremiant sovietinę propagandą ir parodant su užsienio lietuviais komiteto pirmininko jos neveiksnumą. Išeiviai kritiškai vertino pavaduotojas, 1976–1990 m. Lietuvos užsie informaciją iš sovietinės Lietuvos. Juos pa nio reikalų ministerijos spaudos skyriaus siekusios alternatyvios žinios iš disidentų vadovas), Pergalėje turėjęs nuolatinę rubri per ryšius su okupuotos Lietuvos lietuviais ar ką „Iš kultūrinio užsienio lietuvių gyveni jų pačių keliones į Lietuvą lėmė, kad sovietų mo”, kurioje nepraleisdavo nė menkiausios platinama propaganda nebuvo veiksminga. progos reaguoti į kritiką ir replikas, skirtas tarybinei lietuvių literatūrai ir jos korifėjams Tarp dialogo ir propagandos išeivijos spaudoje. Žinoma, daugiausia sovietų informacinių Išeivijos jaunoji karta informaciniame propagandinių akcijų vyko sovietinėje spau propagandiniame kare elgėsi daug drąsiau doje ir buvo skirtos vietiniams lietuviams, ir tiesiau, nevengė ieškoti naujų kelių ir
92 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos naujų taktikų. Vienas iš įdomesnių atvejų – spaudos apžvalgų, nuo Lietuvos padėties Čikagoje nuo 1968 m. leistas atviro žodžio analizės ir sovietinės propagandos griovimo mėnraštis Akiračiai, kuris 8–9 dešimtme iki straipsnių iš sovietinės spaudos perspaus tyje bandė įsijungti į atvirą propagandinį dinimo. „Savo buvimą Akiračiai labiausiai žaidimą ir šiame žaidime panaudoti pačių pateisina straipsniais iš okupuotos Lietuvos sovietų ginklus, t. y. jų pačių skleidžiamą gyvenimo. Kol kas joks lietuviškas žurnalas propagandą. Iki tol „apsišaudymas“ vykdavo tąja sritimi jų nepralenkia. Ypač taikliai ir skirtingose erdvėse – išeivija naudojosi savo sumaniai parenkami straipsniai ar jų ištrau spaudos puslapiais, sovietai savo priemonė kos iš sovietinės lietuvių spaudos. Redakcija mis arba komunistinių pažiūrų leidiniais dažniausiai nededa prie jų jokių komentarų. Laisvė, Vilnis. Tačiau toks „apsišaudymas“ Ir gerai daro, palikdami skaitytoją vieną su didesnės naudos neduodavo – išeivijos spau savo mintimis.“34 Komplimentų už tokius da nepasiekdavo Lietuvos skaitytojų, sovie straipsnius apie okupuotą Lietuvą Akira- tų propaganda, skelbiama komunistiniuose čiams negailėjo net jų nuolatiniai oponentai. leidiniuose, taip pat nesulaukdavo išeivijos Akiračiuose nepublikuoti išeivijoje įprasti dėmesio. antikomunistiniai straipsniai apie pavergtą Sėkminga informacinė propagandinė vei Lietuvą, atsisakyta supaprastinto, masiniam kla negalima be pastovios priešiškos pusės skaitytojui skirto įrodinėjimo būdų. Pasak skelbiamos informacijos stebėjimo ir kriti jų, neverta kalbėti apie tai, kas ir šiaip buvo nės analizės32. Akiračiai itin daug dėmesio žinoma lietuviams ir pasauliui. Nebuvo ir skyrė okupuotos Lietuvos ekonominiam, labai rimtų analitinių sovietinių gyvenimo politiniam, kultūriniam gyvenimui. Apie analizių ar prognozių, tik trumpos, susis Lietuvos gyvenimą akiratininkai teikė tri temintos, gerai apdorotos žinios, kurios re jų rūšių medžiagą: išeivijos mokslininkų, alistiškai atskleisdavo sovietinės Lietuvos žurnalistų straipsnius apie įvairias Lietuvos gyvenimo vaizdą. Toks realistinis sovietinės problemas; mėnesines Lietuvos gyvenimo sistemos vaizdas turėjo daug efektyvesnį apžvalgas; parinktus aktualius straipsnius iš propagandinį poveikį visuomenei. Veng sovietinės spaudos. Mėnraštis Akiračiai lai dami atvirų politinių klausimų ir diskusijų kėsi pozicijos, kad geriausia antikomunisti jie daugiau dėmesio skyrė kultūriniams da nė propaganda yra ne neigimas, nutylėjimas, lykams. Ypač daug dėmesio Akiračių pus o atviras tiesos skelbimas: „Vaizduodama lapiuose buvo skiriama sovietinės Lietuvos Lietuvos gyvenimą, redakcija vadovaujasi kultūriniam gyvenimui, mėnraštyje buvo teigimu, jog objektyvus tiek gerų, tiek blogų pristatomi Lietuvos literatai ir menininkai, faktų iškėlimas be ypatingų komentarų ar nuolat pateikiamos sovietinėje Lietuvoje iš propagandinių išvedžiojimų yra pats geriau leistų knygų recenzijos. Akiratininkai sten sias būdas šiandieninę Lietuvą pažinti ir savo gėsi informuoti apie tai, kas vyksta Lietuvo išgalėmis jai padėti. Tikime, jog skaitytojas je, kaip gyvena paprasti žmonės, kurie turi yra pilnai kvalifikuotas Lietuvos gyvenimą prisitaikyti, išlikti ir išlaikyti lietuviškumą, suprasti, jei tik jis turi pakankamai žinių. gal net nepriklausomos valstybės idėją. Jie O jų šiuose puslapiuose stengsimės pateikti ėjo tiesiu ir legaliu keliu, naudojosi oficialiai kuo daugiausia.“33 Kiekviename numeryje skelbiama sovietų informacija, t. y. pačių straipsniams apie gyvenimą Lietuvoje Akira- sovietų pateiktais propagandiniais ginklais. čiai skirdavo 3–4 puslapius, kai kada daugiau. Netgi sovietinės spaudos straipsniai, kuriuos Juose pateikdavo įvairios medžiagos: nuo Akiračiai perspausdindavo, būdavo atidžiai rimtų analitinių straipsnių iki sovietinės parenkami, kad būtų aktualūs, įdomūs ir
93 naudingi skaitytojui. Kai kada sovietinės Akiračių puslapius „sovietinės Lietuvos jau spaudos straipsnius akiratininkai spausdin nosios kartos“ nuomonei, tačiau pasiliekant davo su trumpais komentarais, paaiškini spausdinamų straipsnių bei autorių kontrolę. mais (neslėpdami nuo skaitytojų, kaip ir iš H. Žemelis savo laiškuose „Tėviškės“ draugi kur viena ar kita publikacija atsirado ir kodėl jos prezidiumo pirmininkui generolui Petro spausdinama), mėgindami sukelti diskusiją niui pateikė galybę pasiūlymų ir pageidavi dėl perspausdintos publikacijos. Kartais iš mų dėl vieno ar kito autoriaus straipsnio ar traukas talpindavo greta parengtų ir šiuos interviu Akiračiams. Kodėl Gimtasis kraštas straipsnius komentuojančių bei sovietinę skelbia pasikalbėjimus su pavieniais turistais, propagandą griaunančių tekstų35. Bet daž kodėl negalėtų panašių pasikalbėjimų būti niau sovietinės spaudos tekstai Akiračiuose išeivijos spaudoje, pvz., Akiračiuose? Gal pasirodydavo be komentarų, tikint skai pats draugijos pirmininkas padarytų gražią tytojų sąmoningumu ir gebėjimu suprasti, pradžią ir atsakytų į klausimus, parengtų skaityti tarp eilučių. Kaip ir naudojant kitą pasikalbėjimą su Akiračiais37? H. Žemelis informaciją, taip ir persispausdinant straips bandė toliau provokuoti, siūlydamas kitus nius, nevengta priešpriešinimo, provokacijų, asmenis, su kuriais Akiračiai norėtų padary pasinaudojant svetimomis rankomis (šiuo ti interviu: CK sekretorius Lionginas Šepetys, atveju sovietine spauda) siekta atskleisti ne akademikas Kostas Korsakas, rašytojai Justi tik sovietinio gyvenimo problemas, bet ir nas Marcinkevičius ir Jonas Avyžius, religi išeivijos sovietologų klaidas. Nevengta įvai nių reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas38. rių sovietinės spaudos straipsnių, jų ištrau Kad tai nebūtų tik paprasta galimybė sovietų kų, kuriose kritikuojama išeivija, liberalai ir pusei plačiau skleisti sovietinę propagandą ir tie patys Akiračiai – tokia taktika padėdavo talpinti jiems patogius straipsnius, akirati priraukti didesnį visuomenės dėmesį, o hu ninkai atsisakė skelbti atvirus laiškus iš anos moras, ironija tapdavo dar vienu sėkmingai pusės be parašų, nusiuntė savo klausimus išnaudojamu kontrpropagandos instrumen K. Korsakui, J. Marcinkevičiui, J. Avyžiui ir tu. Apdorodami iš sovietinės spaudos gautą kitiems. Pramušti geležinės uždangos akira informaciją, priešpriešindami žinomiems tininkams nepavyko. Kadangi tokie „mai faktams bei įvykiams, jie liudijo, kad išeivijai nai“ buvo neparankūs sovietams ir reiškė siūloma komunistinė propaganda Akiračių kontrolės praradimą, kaip ir reikėjo tikėtis, ir išeivijos neveikia. interviu Akiračiai taip ir negavo, išskyrus su Sovietų atstovai ne kartą kaltino išeivijos religinių reikalų tarybos įgaliotiniu P. ani spaudą, kad dėl išankstinio neigiamo nusis lioniu39. Į Akiračių per „Tėviškės“ draugiją tatymo ji nemato realios padėties ir teigiamų nusiųstus klausimus P. Anilionis atsakė. Šis procesų krašte, kad į savo spaudos pusla interviu su trumpu redakcijos paaiškinimu pius neįsileidžia kitos nuomonės, juo labiau buvo atspausdintas mėnraštyje40. Tiesa, kad kitos pusės pasisakymų. Vienas iš Akiračių nebūtų skelbiama tik vienos pusės nuomo redaktorių Henrikas Žemelis puikiai suvok nė, kitame Akiračių numeryje iš pogrindžio damas, kad tai tėra nesunkiai permatomas leidinio Pastogė buvo perspausdintas Min sovietinis propagandinis žaidimas, pasiūlė daugo Tomonio straipsnis su redakcijos ko mėnraščio redakcijai įsijungti į šį žaidimą ir mentaru: „Skaitytojai galėtų patys palyginti pažiūrėti, kas iš to išeis36. Taip akiratininkai abiejų šalių argumentus ir susidaryti savo su H. Žemeliu priešakyje pabandė parodyti išvadas. Tuo pačiu apgailestaujame, kad ši iniciatyvą ir pasinaudoti ta pačia sovietinės tokiam viešam, atviram ir visapusiškam propagandos siūloma priemone – atverti minčių pasikeitimui nėra sąlygų oficialioje
94 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Lietuvos spaudoje.“41 Toks atviras žingsnis „Visi jie stovi bekompromisiai antikomunis iškart uždarė duris bet kokiems sovietų sau tinėse pozicijose, o bandyti kai ką pasiekti gumo žaidimams ir bandymams interviu defantės galimybių (kad ir labai menkų) panaudoti savo tikslams. Galima spėti, kad P. rėmuose niekas nieko nebando. Gi vertėtų Anilionio interviu paskelbimas nebuvo nau ir mums išnaudoti visas galimybes. Mūsų dingas sovietinei pusei, nes daugiau interviu tikslas provokuoti kuo platesnius ryšius su per „Tėviškės“ draugiją Akiračiams gauti ne Lietuva ir tuo būdu infiltruoti ten laisvės ir pavyko. Ne ką lengviau sekėsi ir bandymai laisvo pasaulio idėjas – ne konfrontacijos, o vienais ar kitais būdais gauti įvairių autorių dialogo keliu.“43 iš Lietuvos straipsnių42. Vartant išlikusius dokumentus į akis Žingsnis po žingsnio akiratininkai bandė krinta, kad už akiratininkų skelbiamo atvi praskleisti geležinę uždangą: informacinis rumo slypėjo labai gerai organizuota, rimtai propagandinis žaidimas tęsėsi, šiek tiek pri apgalvota ir suplanuota propagandinio karo sitaikant prie aplinkybių. Jis buvo reikalingas akcija. Buvo žvalgoma situacija, visais įma abiems pusėms: sovietinė nenorėjo nutrauk nomais būdais renkama informacija apie ti diskusijos ir galėjo pasigirti savais „laimė sovietinę Lietuvą. Kaip pastebėjo H. Žeme jimais“, kad sovietiniai straipsniai pasirodo lis: „Santykiuose su dabartine Lietuva tu Akiračiuose. Panaudoti visa tai platesnei pro rime būti labai dideli realistai ir visokiems pagandai ar net Akiračių kompromitacijai sentimentams, kuriuos dažnai mūsų opo sovietai negalėjo dėl šio mėnraščio tradicijos nentas bando panaudoti, čia nėra vietos. (...) viską skelbti atvirai, neslepiant nuo skai Tame dialoge yra paprasta logika – kas ką tytojų, kaip ir kokiais keliais šie straipsniai apgaus?“44 Akiratininkų pozicija buvo ban pateko į Akiračių puslapius. Mėnraštis su dymas iš pasyvios ar defensyvinės pozicijos maniai tęsė diskusiją, atsirinkdamas tai, kas pereiti į ofenzyvinę – nelaukti pasiūlymų, jį domino, gaudavo neutralesnius, proginius bet patiems eiti su pasiūlymais ir provoka straipsnius, kuriuos skelbdavo su redakcijos cijomis, nepavykus vienam variantui, imtis prierašais ir komentarais, greta to sumaniai kito, užblokavus vieną kelią, surasti kitus publikuodavo kitus – visiškai priešingus, so plyšelius, per kuriuos galima būtų rasti kelią vietinę propagandą griaunančius straipsnius, ir prabilti į tą aiškią patriotinę lietuvių tautos megzdavo tiesioginius kontaktus su mokslo daugumą. Kita vertus, šis informacinis pro ir kultūros žmonėmis. pagandinis žaidimas buvo žaidžiamas prisi Gali kilti klausimas, kodėl Akiračiai visa dengiant atvirumu, parodant, kad išeivijoje tai darė? Juk galėjo eiti lengviausiu keliu, gyvena sąmoningi ir laisvi lietuviai, kurie kokiu ėjo visa išeivijos spauda. Nepavykus žino savo vietą ir turi labai aiškius tikslus. praskleisti geležinės uždangos ir nesant Žinoma, net ir tokia tarp eilučių užslėpta galimybės laisvai bendrauti su lietuviais antikomunistinė propaganda nedaug ką ga Lietuvoje, panašių viešų legalių bandymų lėjo apgauti. Komunistinė Vilnis, rašė, kad buvo atsisakyta. Tokia pozicija būtų buvusi Akiračiai nedaug tesiskiria nuo konservaty įprasta ir išeivijoje visiems suprantama. Ta vių politinių veiksnių, kad tai „ta pati melo čiau nepaisydami visų nesėkmių Akiračiai dija, tik, sakysim, atliekama ne naujienietiš pasirinko kitą kelią. „Mums atrodo, kad nei ka karkline piemens dūdele, o elektroniniais Metmenims, nei Akiračiams nėra prasmės Akiračių vargonais“. (...) Skirtumas tarp jų ir daryti visai tą patį, ką daro ir beveik visi kiti senųjų tik tas, kad ten, kur senieji labiau pa lietuvių k. leidžiami išeivijos leidiniai“, – rašė sitiki laužtuvu, „jaunieji“ naudoja visraktį.“45 mėnraščio redaktorius Zenonas Rekašius. Gal tokia Akiračių taktika laukiamų rezultatų
95 nebūtų davusi, jei ne besikeičianti tarptauti rinkimo, apdorojimo, panaudojimo savo nė situacija ir padėtis Sovietų Sąjungoje bei spaudoje iki išėjimo į atvirą informacinį pro Lietuvoje. Besiplečiantys ryšiai tarp Lietuvos pagandinį karą spaudos puslapiuose. Išeivija ir išeivijos, didėjantys informaciniai srau buvo aktyvi šio informacinio propagandinio tai ir kultūriniai mainai palaipsniui slydo karo dalyvė, turėjusi savo taktiką, tikslus ir iš sovietų kontrolės, todėl teliko plačiau at konkrečius veiksmus. Nevengiama įvairių verti duris ir stengtis tuos ryšius panaudoti ginklų, tarp jų ir pačių sovietų sovietinės saviems interesams (pvz., informacijai gauti, propagandos, kuri sumaniai pateikta buvo propagandai platinti). Kaip rodo pastarųjų naudojama konrtrpropagandiniams tikslams. metų Lietuvos istorikų tyrimai, ši sovietų Sovietų bandymai įvairiomis priemonėmis saugumo veikla 7–9 dešimtmetyje nebuvo neutralizuoti priešingą pusę dažniausia būda labai sėkminga. vo nesėkmingi.
Išvados Nuorodos Tyrinėjant sovietmečio informacinį pro 1 juodis D., Šiapus ir anapus kordono: sovietų pagandinį karą reiktų kalbėti apie dviejų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945–1951, pusių (tiek sovietinės Lietuvos, tiek ir išei Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016; Burinskaitė K., LSSR KGB ideologija, politika vijos) ryšius, dviejų sistemų propagandinį ir veikla 1954–1990, Vilnius: Lietuvos gyven karą, pabandyti įvertinti išeivijos veiklą tojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ir kultūrinę diversiją, kurios taip bijojo 2015; Burinskaitė K., KGB propagandinės sovietų saugumas, ir kurią vykdė išeivija akcijos prieš politinę lietuvių išeivijos veiklą įvairiomis formomis: per kultūrinius mai XX a. septintame–devintame dešimtmečiais, nus, knygų gabenimą į Lietuvą, mezgamus Genocidas ir rezistencija, 2009, nr. 1, p. 62–75; kontaktus su kultūrine inteligentija, asme Burinskaitė K., KGB kova su išeivija ideolo ninius ryšius ar įvairias informacines pro ginėmis ir propagandinėmis priemonėmis XX devintajame dešimtmetyje, Genocidas ir pagandines akcijas. rezistencija, 2007, nr. 1, p. 89–95; Burinskaitė Geležine uždanga nuo Lietuvos atskirtai K., Spaudos vaidmuo KGB planuose prieš išeivijai informacija apie Lietuvą buvo itin lietuvių išeiviją 7–9 dešimtmečiai, Oikos: svarbi: tai buvo ne tik priemonė pažinti Lie lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2010, tuvą ir joje likusių tautiečių gyvenimą, infor nr. 1 (9), p. 114–121; Anušauskas A., KGB ir macija galėjo tapti svarbiu ginklu, kurį buvo lietuvių visuomenė. Slaptasis karas 1954–1991 galima panaudoti įvairiems politiniams tiks metais, Darbai ir dienos, 2000, nr. 21, p. 252, lams. Nors pati išeivija gana kritiškai vertino 266; Anušauskas A., KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai, Vilnius: „Atvažiavo meška“, savo spaudą ir joje naudojamas antisovietinės 2008; Streikus A., Sovietų valdžios darbas propagandos priemones. Sovietų valdžios su išeivija: manipuliavimas kultūriniais pareigūnams išeivijoje leidžiama spauda ryšiais, Naujasis židinys-Aidai, 2006, nr. 4–5, buvo nemažas rūpestis – priešiškos ideologi p. 166–171. jos ginklas, antisovietinė laikysena lėmė, kad 2 Banionis J., Lietuvos laisvinimo byla Vaka- ši spauda sovietų saugumo buvo itin akylai ruose 1975–1990 m., Vilnius: LGGRTC, 2002; studijuojama, sekama, ir, žinoma, patikimai Banionis J., Lietuvos laisvinimas Vakaruose slepiama nuo Lietuvos visuomenės. 1940–1975, Vilnius: LGGRTC, 2010; Janauskas Aptariant informacinį propagandinį karą G., Kongresinė akcija: JAV ir Kanados lietuvių tarp išeivijos ir sovietų galima kalbėti apie politinis lobizmas XX amžiaus 6–9 dešimtme- čiais, Vilnius: Versus aureus, 2009. atskirus šio karo etapus: nuo informacijos
96 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 3 galima išskirti keletą darbų, kuriuose greta 18 rastenis V., Neigti ar įžvelgti, Santarvė, 1955, politinės veiklos analizės daugiau dėmesio nr. 6, p. 238. skiriama ir išeivijos informacinei propa 19 rastenio kalba Monrealyje apie padėtį Lietu gandinei veiklai. Misiūnas R., Lietuva prieš voje ir LNT įkūrimą, VDU LII, f. 2, ap. 1–1, LTSR, Vilnius: Versus aureus, 2007; Dapku b. 10907–97. tė D., Kuizinienė D., Laisvas žodis laisvame 20 plačiau žr. Dapkutė D., Lietuvos nepriklauso pasaulyje: atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ mybės talka (LNT): tarp opozicijos VLIK’ui 1968–2005 m., Vilnius: Versus aureus, 2010; kūrimo ir naujų politinės veiklos metodų Dapkutė D., „Akiračių“ ryšiai su okupuota paieškos, Oikos: lietuvių migracijos ir diaspo- Lietuva, Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos ros studijos, 2016, nr. 1 (21), p. 29–42. studijos, 2009, nr. 1 (7), p. 9–113. 21 pavyzdžiui, tą patį jau ne kartą minėtą 4 Tomas L., Propaganda ir realybė, Santarvė, V. Rastenį galima buvo sutikti įvairiose orga 1953, nr. 4, p. 36. nizacijose. Jis ėjo Laisvosios Europos komi 5 rastenio kalba Monrealyje apie padėtį Lie teto lietuvių spaudos ir organizacijų skyriaus tuvoje ir LNT įkūrimą, Vytauto Didžiojo vedėjo pareigas, buvo VLIK’o leidžiamų „El universiteto Lietuvių išeivijos institutas tos biuletenių“ redaktoriumi, Lietuvos būklės (toliau – VDU LII), f. 2, ap. 1–1, b. 10907–97. studijų centro iniciatoriumi (kelerius metus 6 išeivijoje kai kurie žurnalistai, pvz., Vincas vienintelis šio centro darbuotojas). Rastenis, gaudavo sovietinę spaudą ir rink 22 V. Rastenio 1962 11 12 laiškas J. Bačiūnui, davo įvairią informaciją apie Lietuvą. Savo VDU LII, f. 2, ap. 1–10, b. 9281–71. straipsniuose jie bandydavo ne tik pristatyti, 23 plačiau žr. Banionis J. Lietuvos laisvinimas bet ir analizuoti sovietinę politinę sistemą, Vakaruose 1940–1975, Vilnius: LGGRTC, 2010; įvairius administracinius, politinius, ekono Janauskas G., Kongresinė akcija: JAV ir Ka- minius poky čius. Dapkutė D., „Be fanfarų, be nados lietuvių politinis lobizmas XX amžiaus kėlimo vėliavų“. Vinco Rastenio sugrįžimas. 6–9 dešimtmečiais, Vilnius: Versus aureus, 2009. Vincas Rastenis, Tarp kairės ir dešinės, tarp 24 Lietuvos ir Amerikos, Vilnius: Versus aureus, pažyma apie redaktorius ir aktyvius ben 2004, p. 5–22. dradarbius emigrantų reakcinių laikraščių ir žurnalų, Lietuvos ypatingasis archyvas 7 neįstengia nei remontuoti, Draugas, 1951 11 23, (toliau – LYA), K–1, ap. 49, b. 377, l. 1–47. p. 8. 25 apie užsienio laikraščių ir žurnalų užsakymą, 8 sovietinis savivaliavimas, Draugas, 1951 11 26, LYA, K–1, ap. 49, b. 302, l. 49, b. 299, l. 241–245, p. 26. b. 303, l. 105. 9 lietuvos žemdirbiai kenčia nuo sovietinės 26 Vėlavičienė S., Išeivijos spauda Lietuvoje per santvarkos, Draugas, 1961 05 17, p. 1. penketą sovietinio draudimo dešimtmečių, 10 kaip pristabdoma Lietuvos žmonių gerovė, Draustosios spaudos pėdsakais, Vilnius: Lietu Draugas, 1971 04 14, p. 1. vos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2011, 11 Žemelis H., Keletas pastabų apie tremties p. 145–146. spaudą, Santarvė, 1953, nr. 3, p. 14. 27 Burinskaitė K., Spaudos vaidmuo KGB pla 12 Tomas L., Propaganda ir realybė, Santarvė, nuose prieš lietuvių išeiviją 7–9 dešimtmečiai, 1953, nr. 4, p. 36. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 13 Ten pat. 2010, nr. 1 (9), p. 114–121; Anušauskas A., KGB ir lietuvių visuomenė. Slaptasis karas 14 Ten pat. 1954–1991 metais, Darbai ir dienos, 2000, 15 Ten pat, p. 36–37. nr. 21, p. 252, 266. 16 rastenis V., Neigti ar įžvelgti, Santarvė, 1955, 28 Burinskaitė K., Spaudos vaidmuo KGB pla nr. 6, p. 238. nuose prieš lietuvių išeiviją 7–9 dešimtmečiai, 17 V. Rastenio 1962 11 12 laiškas J. Bačiūnui, Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, VDU LII, f. 2, ap. 1–10, b. 9281–71. 2010, nr. 1 (9), p. 114–121.
97 29 Ten pat. Kuizinienė D., Laisvas žodis laisvame pa- 30 Vyt. Gedrimas [Žemelis H.], Išeivija spaudos saulyje: atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ veidrodyje, Akiračiai, 1977, nr. 8 (92), p. 2. 1968–2005 m., p. 236. 38 31 Akiračių red. Tarp „žvalgybų“ ir „tamsių“ H. Žemelio 1978 m. sausio 8 d. laiškas P. Pet jėgų. Dialogas, kurio nėra, Akiračiai, 1976, roniui, VDU LII, f. 10; Dapkutė D., Kuizinie nr. 9 (83), p. 1–2; Venclova T., Žodis besidrabs nė D., Laisvas žodis laisvame pasaulyje: atviro tantiems purvais. O gal kas nors ir patikės, žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968–2005 m., Akiračiai, 1980, nr. 8 (122), p. 1, 11; Štromas p. 236–237. A., Tendencinga biurokratinė ataskaita, 39 plačiau žr. Dapkutė D., Kuizinienė D., Laisvas Akiračiai, 1980, nr. 4 (118?), p. 5; Žemelis H., žodis laisvame pasaulyje: atviro žodžio mėn- Išeivija spaudos veidrodyje?, Akiračiai, 1986, raštis „Akiračiai“ 1968–2005 m., p. 237–238. nr. 1 (175), p. 3 ir kt. 40 apie religiją ir bažnyčią Lietuvoje. Interviu su 32 mažeikis G. Propaganda ir simbolinis mąsty- P. Anilioniu, Akiračiai, 1980, nr. 5 (119), p. 4–5. mas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto 41 Tomonis M., Esame, Akiračiai, 1980, nr. 6 leidykla, 2010, p. 367. (120), p. 12–13. 33 apie Lietuvą „Akiračiuose“, Akiračiai, 1968, 42 pačiau žr. Dapkutė D., Kuizinienė D., Laisvas nr. 1, p. 4. žodis laisvame pasaulyje: atviro žodžio mėn- 34 kučys A., Sekant „Akiračius“, Varpas, 1969, raštis „Akiračiai“ 1968–2005 m., p. 241–245. nr. 9, p. 198–199. 43 Z. V. Rekašiaus 1976 m. spalio 28 d. laiškas 35 „Subtiliai ir humaniškai“ atleidžiami varžtai, A. Štromui, VDU LII, f. 12, ap. 1–4, b. 357. Akiračiai, 1980, nr. 2 (116), p. 5; Štromas A., 44 Žemelis H., Vieno pasikalbėjimo įspūdžiai, Tendencinga biurokratinė ataskaita, Akiračiai, 1970 03 12, VDU LII, f. 10. 1980, nr. 4 (118), p. 5. 45 „Vilnis“ – lietuvių liaudies laikraštis Ameri 36 T. Remeikio 2008 m. sausio 18 d. pasakojimas koje rašo apie „Akiračius“, Nepriklausoma D. Dapkutei. Lietuva, 1975 12 09, LYA, f. K–1, ap. 41, b. 111, 37 H. Žemelio 1977 m. gegužės 18 d. laiškas l. 184. P. Petroniui, VDU LII, f. 10; Dapkutė D.,
Daiva DAPKUTĖ
PROPAGANDA WAR IN THE LITHUANIAN DIASPORA PRESS DURING THE SOVIET PERIOD
Summary
This article briefly surveys the informa objectives, and means to achieve them. A va tion/propaganda war raging between Lithua riety of weapons were used, including those nia and the diaspora during the Soviet period. employed by Soviet propaganda itself, which In analyzing this war it is possible to distin was cleverly positioned with a opposed view guish separate stages of it – from the collec point to produce a contra-propagandistic tion, processing, and use of information in effect. Soviet efforts to neutralize the other one’s own press to open informational and side were usually ineffective. propagandistic warfare in the public sphere. The diaspora community actively partici Keywords: Lithuanian diaspora, Soviet pated in this war, and it had its own tactics, period, press, information, propaganda war.
98 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.8
Rasa Žukienė Apie du lietuvių menininkus, tapusius Vakarų pasaulio kultūrost istorijos dalimi Santrauka. Šiandien lietuviai – pasaulyje pasklidusi diasporos tauta. Vargu ar įmanoma su skaičiuoti, kiek tarp jų buvo ir esama profesionalių kūrėjų. Aišku viena, kad nedidelė tauta pa sauliui davė ir tebeduoda labai daug reikšmingų kultūros puoselėtojų. Būtų teisinga atidžiau ir dažniau kalbėti apie tuos menininkus, kurių kūrybinis darbas prisideda prie Vakarų pasaulio (ir Lietuvos jame) civilizacinio ir kultūrinio klestėjimo. Siekiant kalbėti apie plačiajam pasauliui kultūros sferoje svarbius lietuvius, šio straipsnio objektu pasirinkti Antrojo pasaulinio karo pa bėgėliai, bene garsiausi šiuo metu gyvenantys menininkai lietuviai Jonas Mekas (1922) ir Alek sandra Kašubienė (Kašuba) (1923). Abiejų likimai, kaip ir daugelio kitų pokario emigrantų, yra ryškiai paveikti karo traumos ir pabėgėlio, „žmogaus be vietos“ problemos. Bet skirtingai nuo daugelio kitų lietuvių menininkų, kuriems egzilinė būtis buvo visiškai nekūrybingas laikotarpis, Jonas Mekas ir Aleksandra Kašubienė pokariu Europos DP stovyklose ir vėliau, emigravę į JAV, surado tinkamą kūrybai terpę. Kitaip nei didesnė dalis tautiečių menininkų, Jonas Mekas ir Aleksandra Kašubienė su savo kūryba prasiveržė į tarptautinį meno pasaulį ir tapo XX a. meno istorijos dalimi. Jonas Mekas ir Aleksandra Kašubienė priklauso tai pačiai lietuvių emigrantų kartai. Priversti išvykti dar visai jauni, Lietuvoje nespėję iki galo persiimti nacionalinio meno kanonu, Vakaruose jie sukūrė unikalius kūrinius, kuriuose susipina kūrybiškumas ir smalsu mas, protestas prieš netobulą pasaulį ir siekis rasti būdą jame išgyventi. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip karas ir pokario situacija paveikė šių dviejų jaunų, gabių ir kūrybingų žmonių gyvenimus, aptarti veiksnius, nulėmusius jų aukštus kūrybinius pasiekimus. Bandoma atkreipti dėmesį ne tiek į išorines sąlygas, kiek į vidines, psichosocia lines menininkų sėkmės prielaidas, galimai slypinčias jų prigimtyje, individualiose savybė se. Straipsnyje remiamasi prielaida, kad esminiai sėkmingos meninės karjeros veiksniai yra vidinė asmenybės sankloda ir ankstyvaisiais gyvenimo metais suformuota pasaulio jausena, įdiegtieji elgsenos modeliai. Raktiniai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, emigracija, lietuvių diaspora, lietuvių dailė egzilyje, tarptautinis modernizmas.
Antrasis pasaulinis karas sukėlė milži 1944 m. vasarą frontui artėjant prie Lietuvos, niškas pabėgėlių bangas, kurių verpetai gelbėdamasi nuo grįžtančių sovietų, į Va pasiglemžė ir daugybę Lietuvos gyventojų. karus plūstelėjo žymi lietuvių inteligentijos
99 dalis. Pasirinkta bėgti. Kitos išeities nebu Visgi nemažai pabėgėlių neturėdavo kuo už vo: pernelyg gyvi bei skaudūs buvo išlikę siimti, neturėjo darbo. Dažnai nieko neveik pirmosios sovietų okupacijos 1940–1941 m. dami, jie leido niūrias, monotoniškas dienas. prisiminimai – Lietuvoje kojų dar neapšilę Pasak buvusio Kauno meno mokyklos pro sovietai šiuo laikotarpiu ištrėmė, įkalino ir fesoriaus, dailininko Vytauto Kazimiero Jo nužudė 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, dau nyno (1907–1997), pabėgėlių stovyklose būta giausia iš tuomečio elito. Vakarų Vokietijoje daug nihilizmo, pasyvumo, todėl reikėjo su 1946 m. glaudėsi 57 495 lietuviai1. Manoma, žadinti žmogaus „aktyvųjį pradą“. Tam tiks kad į Vakarus pasitraukė apie 80 tūkst. Lie lui Freiburge, prancūzų okupacinėje zonoje, tuvos gyventojų. 1946 m. jis įsteigė meno ir amatų mokyklą Nelinksma dalia laukė pasilikusiųjų Lie (École des Arts et Métiers), kurioje studijavo tuvoje. 1944–1953 m. šalyje siautė žiaurus dešimties tautybių atstovai – ne tik lietuviai, partizaninis karas, nusinešęs per 20 tūkst. bet ir latviai, estai, vengrai, rumunai, čekai, lietuvių partizanų gyvybių. Galvas dėjo jau slovakai, ukrainiečiai. 1946 m. mokykloje niausia, aktyviausia tautos dalis. Sovietai mokėsi 45, 1949 m. – jau 135 studentai. Nors taip pat tęsė jiems neparankių visuomenės dėstyti buvo kviečiami visi menininkai karo sluoksnių naikinimą – per minėtą laikotarpį pabėgėliai, Freiburgo mokyklos dėstytojais Sibire atsidūrė 118 tūkst. Lietuvos gyventojų, buvo tik lietuvių dailininkai, o moksleiviai – iš kurių 28 tūkst. ten ir mirė. Milžiniškos įvairių Rytų Europos tautų atstovai. Frei kultūrinio elito netektys, lygiai kaip ir so burgo meno ir amatų mokykla davė akade vietinis komunistinis režimas, ilgam, beveik minius dailės pagrindus ir suteikė galimybę pernkiasdešimčiai metų, pristabdė kultūri lietuvių jaunimui, gavus stipendijas, toliau nio visuomeninio gyvenimo plėtrą Lietuvo studijuoti dailės akademijose Prancūzijoje je. Kultūrinė prieškarinės Lietuvos tradicija ir JAV. buvo brutaliai nutraukta. Apie pasaulyje pasklidusius ir garsėjančius lietuvius meni Apie požiūrius. ninkus sovietų Lietuvoje buvo žinoma labai Istoriografijos aptarimas nedaug. Pasitraukusieji į Vakarus pokario me Kai pasirodė istoriko Egidijaus Aleksan tais gyveno pabėgėlių stovyklose vakarinės dravičiaus veikalas Karklo diegas2 ir muzi Vokietijos ir Austrijos teritorijose. Išvietin kologės Danutės Petrauskaitės monografija, tųjų asmenų stovyklose atsidūrė didžiulis skirta lietuvių muzikinei kultūrai3, lietuvių kultūrinis potencialas – daug menininkų, egzilio istoriografijoje visiškai baltų dėmių mokytojų, dėstytojų, gydytojų, teisininkų, jau beveik neliko. Remdamiesi ankstesniais rašytojų, du trečdaliai kultūros darbuoto tyrimais ir gausia archyvine medžiaga, šie jų ir mokslininkų. Vokietijoje 1946–1949 m. du autoriai, galima sakyti, atkūrė lietuvių būta 139 dailininkų. Neįtikėtina, bet pabė išeivystės istoriją ir nutapė sodrų egzilinės gėlių stovyklose virė gyvas lietuvių kultū būties paveikslą. Danutė Petrauskaitė pa rinis gyvenimas. Sparčiai steigtos bendrojo žėrė neįtikėtinus informacijos kiekius, su lavinimo mokyklos, rengtos dailės parodos sumavo lietuvių muzikų, vyrų ir moterų, ir koncertai, statytos operos ir leistos knygos solistų, choristų ir ansambliečių aukštus pa bei laikraščiai. Viena iš priežasčių, skatinu siekimus ir atvėrė jų kūrybos vertingumą ne sių užsiimti kultūrine veikla, buvo pastangos tik lietuvių bendruomenei, bet ir Jungtinių nepasiduoti gniuždančiai tikrovei. Dalis jau Amerikos valstijų muzikinei kultūrai. Se nimo stojo mokytis į vokiečių universitetus. niau rašytuose ir Lietuvoje jau perleistuose
100 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Broniaus Vaškelio teatrologiniuose darbuose kultūros tyrimuose dažnai akcentuojamos taip pat atrastume ne vien lietuvių diasporai, ne psichologinės traumos ar savosios kultū bet ir vakarietiškos tradicijos teatro raidai ros puoselėjimas svetimoje šalyje, bet pozity svarbių faktų ir vardų4. Lietuvoje imta pla vusis egziliantų įnašas į JAV kultūrą9. čiau domėtis egzilio daile, atlikta nemažai tyrimų: apginta disertacija5, parašyta nema Tikslas, objektas, problematika žai monografijų, su lietuvių karo pabėgėlių dailės ir kultūros problematika jau įsiterpta į Perfrazuojant E. Aleksandravičiaus Kark tarpdalykinę, Vakarų menotyroje šiuo metu lo diege iškeltą idėją apie „lietuvių pasaulį“ aktualizuojamą dailės ir politikos sąryšių (priešprieša „lietuviai pasaulyje“), vertėtų problematiką6. Vis dėlto egzilio kultūros sekti Lietuvos žmonių brydėmis moderniojo tyrimuose Lietuvoje dar tebevyrauja egzilio meno pasaulyje ir bandyti ieškoti atsakymų, kultūros vertinimai per nacionalumo ir tau kokie veiksniai lėmė, kad vieni egzilio meni tinio identiteto prizmę. Todėl ir dailininkų, ninkai tapo svarbūs vien tik tautiečiams, o tapusių emigrantais, įnašas į JAV, Pietų Ame kiti yra nepamiršti ir rimtai vertinami tarp rikos, Kanados ar Australijos meno pasaulį – tautinėje pasaulio kultūros kūrėjų bendruo kol kas beveik netyrinėta tema. Ko gero, jau menėje. Kaip tik todėl, siekiant kalbėti apie atėjo laikas atkreipti dėmesį ir į kitus galimus plačiajam visuomenės sluoksniui kultūros diskursus bei naujų metodologinių prieigų sferoje svarbius lietuvius, straipsnio objektu taikymą. Minėtieji E. aleksandravičiaus ir pasirinkti Antrojo pasaulinio karo pabėgė D. Petrauskaitės veikalai taip pat provokuoja liai – bene garsiausi šiuo metu gyvenantys keisti vyravusį požiūrį ir nekompleksuojant pasaulio menininkai lietuviai J. Mekas (1922) aiškintis, kuo lietuviai menininkai pratur ir A. Kašubienė (Kašuba) (1923). Šis straipsnis tino Vakarų pasaulį, įvairių šalių kultūras yra fragmentiškas bandymas atkreipti egzi ir atskiras jos sritis. E. aleksandravičiaus lio kultūra besidominčiųjų dėmesį į šiuos du knygoje plėtojama ekspansyvaus „lietuvių menininkus, su kūryba išsiveržusius gero pasaulio“ idėja suponuoja optimistiškesnį kai toliau negu pasirodymai savajai tautinei (negu buvo susiformavęs iki šiol) požiūrį į bendruomenei. Abu jie – buvę karo pabėgė emigraciją ir diasporinės lietuvių tautos gy liai, gyvenę išvietintųjų asmenų stovyklose venimą. Lietuvių išeivių kūrybą ir meninius Vokietijoje, dar ir dabar JAV tebekuriantys pasiekimus matyti tarpdalykiniame ir globa įspūdingus dalykus. J. Meko ir A. Kašubie lesniame kontekste taip pat skatina naujausi nės gyvenimo keliai ir kūrybos rezultatai Vakarų mokslininkų atlikti egzilio kultūros yra skirtingi, bet abiejų likimai yra ryškiai tyrimai. Vokiečių, austrų, lenkų autorių ty paveikti Antrojo pasaulinio karo traumos ir rimai pastaruoju metu plėtojami ne tiek emi pabėgėlio – „žmogaus be vietos“ – problemos. gracijos, kiek migracijos ir atminties sąryšio A. Kašubienė – garsi JAV dizainerė, skulpto problematikos lauke, aktyviai gilinamasi į rė ir architektė, išradusi tekstilinį interjero klausimus, kaip kultūros supratimą veikia erdvės transformavimo būdą, akmens moza skirtingų egzilinių kartų atmintis7. Egzilio ikomis dekoravusi Pasaulio prekybos centro kultūros tyrimuose produktyvios yra hu eksterjerą. J. Mekas – žinomas avangardinio manitarinių ir socialinių mokslų sankirtoje antiholivudinio kino pradininkas, kūrėjas, besiplėtojančios socialinė dailės istorija, kas rašytojas ir poetas, „Film-Makers“ Cinemat- dienybės istorija, feminizmo studijos. Re heque ir Anthology Film Archives įkūrėjas. miantis jomis, gilinamasi į moterų meninin J. Meko ir A. Kašubienės kūryba Lietuvoje kių, mokslininkių vaidmenis emigracijoje8, o žinoma neplačiam šiuolaikinio meno mėgėjų
101 ratui. J. Meko žodinė kūryba Lietuvos skai Kontekstas, arba karo pabėgėlių tytojui pristatinėta žymiai aktyviau10 negu A. Kašubienės tekstai. Dar ir dabar daugu kultūrinės veiklos prasmės ma jų nesusilaukė vertimų į lietuvių kalbą ir Išvietintieji asmenys kultūrinę veiklą Vo 11 prieinami tik anglų kalba . Akademiniame kietijoje suvokė kaip aktyvų visuomeninio 12 diskurse tyrinėta tik J. Meko kūryba , nors gyvenimo veiksnį, galintį ateityje padėti at aplinkos menininkės A. Kašubienės trans rasti naujų perspektyvų. Reprezentuoti savo formuojamieji interjero erdvės įrenginiai, kultūrą svetimoje žemėje tapo moraline mi instaliacijos iš tampaus audinio, ypač sukur sija ir savo tapatybės išsaugojimo priemone. ti gyvenamųjų statinių projektai Naujojoje Nacionalinės kultūros reprezentacija teigia Meksikoje, architektūrinių idėjų morfologija mai pasitarnavo politiškai, kai reikėjo įrody jau senokai galėjo tapti įdomios menotyrinės ti savo teisę pasilikti laisvame Vakarų pasau studijos objektu. Beje, trumpalaikį susido lyje. Tarp inteligentų įsivyravo pažiūra, kad mėjimą A. Kašubienės kūryba buvo sukėlusi kelias į laisvę grindžiamas kultūrinėmis ver Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. pa tybėmis. Dauguma menininkų lietuvių buvo demonstruota jos nenaujo tekstilinio kūri įsitikinę, kad savo kūrybine veikla garsina nio „Spektro užuomina“ lietuviškoji rekons Lietuvos vardą kaip gilios ir senos kultūros 13 trukcija . Bet ši paroda nepaskatino jokios atstovai, kovodami už tautos laisvę. Taip su gilesnės menininkės kūrybos arba jos au vokiama kultūra tapo prarastosios Lietuvos torinių tekstų refleksijos. Apskritai, reikia (politiniame žemėlapyje ji neegzistavo) ne pasakyti, kad mažai kam žinomos abiejų vien kultūrinės, bet ir politinės reprezenta minėtų menininkų sėkmingos karjeros JAV cijos sritimi. ir beveik visiškai nei publicistiniuose, nei Pasak vieno iš išvietintųjų asmenų gyve moksliniuose straipsniuose nereflektuotos nimo tyrinėtųjų Marko Wymano, sąjungi prielaidos ir priežastys, lėmusios arba for ninkai iš pradžių trukdė kultūrinei veiklai, mavusios sėkmingą šių dviejų lietuvių karo nes norėjo visus kuo greičiau išsiųsti kur pabėgėlių, JAV imigrantų kūrybinį gyveni nors iš Vokietijos. Tai, ką pabėgėliai iš Rytų mą. Šis straipsnis galėtų tapti įžanga minė ir Vidurio Europos laikė savo egzistencijos tos problematikos svarstymuose, bet jo tiks pagrindu, karą laimėjusiems sąjunginin las paprastesnis – išsiaiškinti, kaip karas ir kams atrodė kaip augantis nacionalizmas pokario situacija paveikė tokių dviejų jaunų, tuo metu, kai pasaulis nuo to buvo nukentė gabių ir kūrybingų žmonių gyvenimus, ap jęs. Tačiau jau 1948 m. sąjungininkai pakeitė tarti priežastis ar veiksnius, turėjusios įta nuomonę dėl kultūrinės pabėgėlių veiklos, kos jų aukštiems kūrybiniams pasiekimams. nes pasikeitė jų požiūris į imigraciją. JAV, Šis tekstas – bandymas atkreipti dėmesį ne nutarusi pradėti masinę okupuotų Baltijos tik į išorines, bet ir vidines, psichosociali respublikų gyventojų imigraciją, pakvietė nes menininkų sėkmės prielaidas, galimai būsimus imigrantus Amerikos visuomenei slypinčias asmenybėse, jų prigimtyje, ku pristatyti savo kultūrą, parodas. Taip siekta rios nepajėgė sužlugdyti nepalankios sąly parodyti draugiškumą. gos. Remiamasi prielaida, kad vidinė asme Apie 1950 m. išvietintųjų asmenų sto nybės sankloda ir ankstyvaisiais gyvenimo vyklos Vokietijoje ir Austrijoje tuštėjo. Di metais suformuota pasaulio jausena, įdiegti džiuma pabėgėlių lietuvių pasklido po visą elgsenos modeliai lemia sėkmingą meninę pasaulį, savo naująja tėvyne dažniausia karjerą. pasirinkdami anglosaksų šalis, pirmiausia Jungtines Valstijas. Daugeliui meno kūrėjų
102 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos integruotis į naują meninę bei kūrybinę ter pasibaigus, pasaulis mums atsivėrė, pra pę sekėsi sunkiai arba apskritai nepavyko, jų dėjom žiūrėt, žvalgytis aplinkui.“16 Iš to kūryba, suformuota siaurokos nacionalinės smalsaus dairymosi, noro susiurbti į save mokyklos, netapo lygiaverte pokarinės Eu Europos kultūrą ir kilo kultūros žurnalo ropos ir JAV kartos meninei ir intelektinei pavadinimas Žvilgsniai. J. Mekas ir trys bi kūrybai. Tačiau ne vienam pavyko išgarsė čiuliai patys versdavo iš anglų, prancūzų ir ti tarptautiniu mastu ir prisidėti prie savo vokiečių kalbų. Tai buvo tikra improvizacija, naujojo krašto kultūros. Tai, kaip bebūtų koliažas iš pasaulinės ir lietuvių literatūros paradoksalu, iš dalies galbūt lėmė jų, kaip kūrinių, paįvairintas dadaistinėmis ir siur pabėgėlių, dalia. Kaip sako J. Mekas, „staiga realistinėmis Vytauto Leono Adamkevičiaus pasaulis buvo mūsų. Karas pasibaigė, mes iliustracijomis. Rotaprintu spausdinamo buvome Vakaruose, kur pasaulis staiga di žurnalo tiražas siekė vos šimtą egzempliorių. džiule lavina krito ant mūsų – viskas, apie Visi keturi Žvilgsnių leidėjai buvo atviri nau ką mes tik buvom girdėję iš toli, tapo atvi jovėms, stengėsi pajusti Vakarų Europos lite ra. Viskas buvo mūsų“14. Pasaulio atvirumo ratūros pulsą, integruotis į vakarietišką kul ir savo galimybių suvokimas kažkiek užgožė tūros erdvę, pažindinti lietuvius su europine namų ilgesį ir pabėgėlio rezignaciją. literatūra. Sunku pasakyti, ar Jonas Mekas ir jo bendraminčiai galėjo būti matę europie Jonas Mekas ir „Žvilgsnių“ tiškus literatūros žurnalus, dar XX a. 3 de avangardizmas šimtmetyje skelbusius europinio avangardo programas: vokiečių Der Sturm, lenkų Blok Lietuvių išvietintųjų asmenų stovyklose ir Praesens, italų Noi ar prancūzų L’Esprit leista labai daug knygų bei periodinių lei Nouveau. Taip pat nežinoma, ar į jų rankas dinių. Vieną iš jų – kultūros žurnalą Žvilgs- galėjo patekti vienkartiniai modernistiniai niai15 – leido J. Mekas, vėliau išgarsėjęs kaip Vilniaus lietuvių literatūriniai žurnalai Vars- Amerikos avangardinio kino kūrėjas, rašy nos, Vingis, Varpos, Sėja, Versmė ir kiti, leisti tojas ir poetas, šiuo metu gyvenantis Niujor 1937–1939 m.17. Tačiau žvelgiant dabartiniu ke. Žurnalo leidyba buvo jo ir kelių bičiulių komparatyvistiniu požiūriu, Žvilgsniai Vo pasipriešinimo nežiniai ir pilkai lagerio kas kietijoje vaidino panašų vaidmenį kaip mi dienybei būdas. 1944 m., artėjant frontui iš nėtieji žurnalai, tik, žinoma, mažesnis buvo Rytų, dvidešimtmečiui J. Mekui ir jo broliui mastas: būrė draugėn pajėgesnius modernius Adolfui teko skubiai palikti namus ir bėgti rašytojus ir dailininkus, kėlė diskusijas, ža nuo raudonojo tvano, kur akys veda. Bėgi dino kūrybines ambicijas. Žvelgiant iš šian mo, traukimosi per Rytų Prūsiją ir laikino dienos perpektyvos galima būtų teigti, kad gyvenimo pabėgėlių stovyklose etapas buvo Žvilgsniai priklauso mažųjų europinių avan pats niūriausias. Elmshorne pateko į karo gardo žurnalų grupei ir ją puikiai papildo. belaisvių lagerį, teko dirbti priverstinius Žvilgsniai išsiskyrė aiškiai išreikšta maiš darbus. 1945–1947 m. praleido Wiesbadeno ir to dvasia, avangardine laikysena, nukreipta Kasselio pabėgėlių lageriuose. Pradėjo leisti prieš lietuvių literatūros tradiciją ir prieš žurnalą Žvilgsniai ir studijavo filosofiją bei išeivių literatų formuojamą lietuvių litera romanistiką Mainzo universitete. Lietuvoje tūros veidą. Pagrindinė nuostata buvo kūry dėl karo jiems buvo tekę nutraukti studijas, binės laisvės ir kūrėjo individualumo siekis. nes okupacinė valdžia 1943 m. uždarė vi Žvilgsnių bendradarbiai pasisakė prieš užsi sus Lietuvos universitetus. Prisimindamas darymą tautinių vertybių kiaute. Kaip tik į tai pabėgėlio dalią, J. Mekas pasakoja: „Karui linko tėvynės netekę lietuvių kultūrininkai.
103 Pirmojo Žvilgsnių žurnalo redakcijos žodyje vargais negalais pasiektas Drezdenas, paskui rašoma: „Tik išėjęs iš savo asmeniškumo ir kelionė į Vieną, dveji sunkūs metai Austri regionalumo celės, įsijungdamas į laiką, jo joje ir Vokietijos išvietintųjų asmenų stovy idėjas, troškimus, ieškojimus, kūrėjas tampa klose. Kaip pasakoja menininkė, lagerių gy visos žmonios venų krauju.“18 Dažnai tekstų ventojai, karo pabėgėliai valandų valandas rimtumas, intelektinis gilumas disonavo su sėdėdavo aptvertuose stovyklų kiemuose, vizualine žaisme. Iliustracijos atskleidžia lei svajodami apie Ameriką. Niekas nenorėjo dėjų prielankumą dadaizmui, siurrealizmui atgal į sovietų užimtą Lietuvą. Daug kas vien ir futurizmui. Puslapio formate išblaškyti lošdavo kortomis ir be galo aptarinėdavo po vaizdai, transformuotos raidės ir šokinėjan litiką. Kone vienintelis būdas ištrūkti iš niū tys šriftai išduoda ir pokšto, bravūros ele raus kasdienio neveiklumo būdavo kūrybinė mentą jų mąstysenoje. veikla. Žvilgsnių žurnalas signalizavo apie ki A. Kašubienę JAV išgarsino tampraus au tokią, netipišką galvoseną ir elgseną, todėl deklo architektūrinės struktūros, formuo šiandien literatūrologai šį išvietintųjų asme jančios erdves, ir milžiniškos instaliacijos nų stovykloje leistą žurnalą laiko prefluk (marmuro, granito, plytų mozaikos) viešo siniu žurnalu. Kodėl? Nes rimti ketinimai, siose erdvėse. Jos darbais dekoruotos Niujor pasirodo, jame pynėsi su nepataisomų pokš ko aikštės, o viena A. Kašubienės mozaikos tininkų laikysena. Visai neseniai Lietuvoje siena sunaikinta teroristinės atakos metu paaiškėjo, kad po pirmojo Žvilgsnių nume 2001 m. rugsėjo 11 d. rio (1946) buvo iškart išleistas trečiasis (1947). Meksikos dykumoje stovi A. Kašubienės Mūsų laikais ilgai ir nesėkmingai ieškota projektuoti fantastiški gyvenamieji Rock Hill antrojo. Galiausiai vieną dieną J. Mekas pa namai. Plastiškų formų, tviskantys saulėje rašė literatūrologei Laimutei Adomavičienei: veidrodinėmis paviršiaus dangomis jie pri „Turiu būti atviras ir pasakyti va ką: antrojo mena kosminę architektūrą. Statiniai dyku Žvilgsnių numerio niekada nebuvoooo!“19 moje įkūnija jos asmeninę viziją, atsiradusią Pasirodo, toks buvo sąmoningas leidėjų su dar XX a. 7 dešimtmetyje Niujorke, ieškant manymas, noras žaismingai suklaidinti skai naujovių architektūroje – audinio struktūrų tytojus. „Mes tą padarėm – visiškai pamir ir sudėtingos geometrijos įtampų dinamikos. šom. Niekuomet apie tai negalvojom, iki Jūs Niujorke ji buvo realizuota laikinuose inter paklausėte: Kur yra tas antras numeris!“20 jeriniuose ir parodiniuose sprendimuose21, o Meksikos dykumoje – Rock Hill komplekse, sumanytame kaip privatūs A. Kašubienės Aleksandra Kašubienė: namai. erdvės formavimas mieste ir dykumoje Išvados A. Kašubienė – Kauno meno mokyklos Jonas Mekas ir Aleksandra Kašubienė studentė – iš Lietuvos pabėgo 1944 m. spalio priklauso tai pačiai lietuvių emigrantų kar mėnesį, tiesiai iš skulptūros studijos Jurbar tai. Priversti išvykti dar visai jauni, Lietuvoje ke kartu su studijų draugais ir savo dėstyto nespėję iki galo persiimti nacionalinio meno ju Vytautu Kašuba (vėliau tapusiu jos vyru). kanonu, Vakaruose jie sukūrė unikalius kū Tuomet jai buvo dvidešimt vieneri. Ties rinius, nulemtus kūrybiškumo ir smalsumo, Smalininkais pėsčiomis pereita Lietuvos ir protesto prieš netobulą pasaulį bei siekio Rytprūsių siena. Iš Tilžės geležinkelio stoties rasti būdą išgyventi jame.
104 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Žvilgsnių žurnale slypi XX a. 7 dešimt Nuorodos mečio Fluxus judėjimo ištakos. Vienas iš jo pradininkų, šešiolikmetis Jurgis Mačiūnas 1 jungtinių Tautų paramos ir atkūrimo (1931–1978), taip pat karo pabėgėlis, buvo administracijos UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration) vienas iš Žvilgsnių skaitytojų. Su Jonu Meku duomenys. jiedu susitiko JAV 1952 m. Abu įsitraukė į 2 aleksandravičius E., Karklo diegas: Lietuvių Fluxus judėjimą. Vienas – kaip avangardi pasaulio istorija, Vilnius: Versus aureus, 2013. nio antimeno judėjimo idėjų generuotojas, 3 kitas – kaip Amerikos avangardinio kino petrauskaitė D., Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos valstijose 1870–1990: kūrėjas. tautinės tapatybės kontūrai, Vilnius: Vilniaus Tekste minėtasis Freiburgo dailės ir ama dailės akademijos leidykla, 2015. tų mokyklos įkūrėjas dailininkas Vytautas 4 Vaškelis Bronius: Žvilgsnis iš atokiau, sud. Kazimieras Jonynas, prieš karą Lietuvoje D. Kuizinienė, Vilnius: Versus aureus, 2004. pasižymėjęs kaip puikus realistinės kryp 5 Bernotaitytė J., Lietuvių dailės reprezentacija ties grafikas, klasikos veikalų iliustruotojas, JAV XX a. 6–9 dešimtmečiuose: organizacinis į JAV atvyko 1950 m. Čia tapo garsiu vitražo aspektas, Humanitarinių mokslų daktaro di dailininku ir sakralinių pastatų interjerų kū sertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos rėju. Žymūs jo darbai yra Viltono koplyčios leidykla, 2015. vitražai, Niujorke (Maspeth rajone) esanti 6 Žukienė R., Trying to Survive: The Activity of Kristaus Atsimainymo bažnyčia ir lietuvių Exiled Baltic Artists in Germany in 1945–1950. koplyčia Šv. Petro bazilikoje Vatikane. In: Jankevičiūtė G., Žukienė R., The Art of Kai 1944 m. liepos mėn. prasidėjo didysis Memory and Identity: Toward a Cultural His- tory of the Two World Wars in Lithuania, Bos traukimasis iš Lietuvos, niekas neįsivaizda ton, Academic Studies Press, 2016, p. 139–174. vo, kuo tai baigsis. Atrodė, jog po kelių sa 7 creet J., Kitzmann A., Memory and Migrati- vaičių, frontui praslinkus, bus galima grįžti on: Multidisciplinary Approaches to Memory atgal. Bet laikinas pasitraukimas didžiumai S t u d i e s , Toronto–Buffalo–London: University žmonių virto penkiasdešimties metų poli of Toronto Press, 2011. tine emigracija. Prielaida šiai emigracijai 8 rohr E., Jansen M. (Hrsg.), Grenzgängerin- baigtis tapo Sovietų Sąjungos žlugimas, Lie nen: Frauen aud der Flucht, im Exil und in tuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. der Migration, Giessen: Psychosozial-Verlag, Bet masinio grįžimo į tėvynę jau nebuvo. 2002. Chandler A., Stokłosa K., Vin Šiandien lietuviai – pasaulyje pasklidusi zent J. (eds.), Exile and Patronage: Cross- diasporos tauta. Už geografinių šalies ribų cultural Negotiations beyond the Third Reich, gyvena apie 1 mln. lietuvių. Vargu ar įma Berlin: LIT Verlag, 2006. noma suskaičiuoti, kiek tarp jų esama pro 9 Horowitz J., Artists in Exile: How Refugees fesionalių kūrėjų. Aišku viena, kad nedidelė from Twentieth-Century War and Revolution Transformed the American Performing Arts, tauta pasauliui davė ir tebeduoda labai daug New York: Harper, 2008. reikšmingų Vakarų kultūros kūrėjų. Būtų 10 2005 m. Jonas Mekas atstovavo Lietuvai teisinga dažniau minėti pavardes tų, kurių 51 Venecijos bienalėje. Jono Meko Poezija kūrybinis darbas prisideda prie Vakarų pa sovietinėje Lietuvoje pasirodė dar 1971 m. saulio (ir Lietuvos jame) civilizacinio ir kul Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, išleista tūrinio klestėjimo. galybė knygų lietuvių ir anglų kalbomis su Jono Meko dienoraščiais, laiškais, pokalbiais, poezija ir proza: Mekas J., Laiškai iš Niekur, Vilnius: Baltos lankos, 1997; Trys draugai:
105 Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, par. Adolfas Mekas (1925–2011), Algirdas Lands J. Mekas, Vilnius: Baltos lankos, 1998; Me bergis (1924–2004), Leonas Lėtas (Vytautas kas J., Žmogus be vietos, Vilnius: Baltos lan Leonas Adamkevičius, 1923–1998). Leidykla kos, 2000; Modernioji lietuvių egzilio proza: „Giedra“, Wiesbaden. Algirdas Landsbergis, Jonas Mekas, Leonas 16 Modernioji lietuvių egzilio proza: Algirdas Lėtas, sud. D. Kuizinienė, Vilnius: Versus Landsbergis, Jonas Mekas, Leonas Lėtas, sud. aureus, 2006; Mekai J. ir A., Knyga apie ka- D. Kuizinienė, Vilnius: Versus aureus, 2006, ralius ir žmones, Vilnius: Versus aureus, 2015; p. 8. Mekas J., Conversations, Letters, Notes, Misc. 17 lapinskienė A., Vladas Drėma ir tarpukario Pieces etc., Vilnius: Lithuanian Art Museum, Vilniaus lietuvių literatūra. In: Atrasti Vilnių: 2005. skiriama Vladui Drėmai, sud. G. Jankevičiū 11 kuizinienė D., Kašubų šeimos Odisėja į Va tė, Vilnius: Lietuvos dailės istorikų draugija, karus. Kašubienė Aleksandra. On the Way Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, to America. To My Daughter Guoda Kašuba p. 289–303. Burr, Oikos, 2013, nr. 1 (14), p. 116–147, Alek- 18 Žvilgsniai, red. J. Mekas, Wiesbaden: Giedra, sandros Kašubos darbai, Vilnius: Lietuvos 1946, nr. 1, kovas, p. 2. dailės muziejus, 2012. 19 jono Meko 2008 m. spalio 1 d. laiškas literatū 12 Čičelis R., Jono Meko filotopinė žiūra, Huma rologei Laimutei Adomavičienei. Cituojama nitarinių mokslų daktaro disertacija, Kaunas: iš straipsnio: Adomavičienė L., (Pre)fluksinis Vytauto Didžiojo universitetas, 2014. R. Či žurnalas „Žvilgsniai“ ir jo istorija, Žvilgsniai, čelis yra parašęs daugybę mokslinių straips 1946–1948 m. Vokietijoje leisto neperiodinio nių, skirtų įvairiems Jono Meko kūrybos kultūros žurnalo nr. 1, 3, 4 faksimilinis leidi aspektams. nys, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosa 13 Visas projekto pavadinimas „Spektro užuo kos institutas, 2014, p. 2. mina. 1975 m. projektas Nacionalinėje dailės 20 Ten pat, p. 2. galerijoje“ (kuratorė Elona Lubytė, 2014). 21 kūriniai iš tampraus audinio: Debesų kam- 14 Modernioji lietuvių egzilio proza: Algirdas barys (1969), Įrengimai sielai (1970), Keturi Landsbergis, Jonas Mekas, Leonas Lėtas, sud. elementai (1970), Spektrinė aplinka (1970), D. Kuizinienė, Vilnius: Versus aureus, 2006, Gyvenamoji aplinka (1971, Wave Hill, 1973, p. 8. Aplinkos studijų centras, Niujorkas), XX am- 15 Žvilgsniai – neperiodinis leidinys. Išleisti trys žiaus aplinka (1973, Carborundum muziejus, numeriai (1946, 1947, 1948). Tiražas 100 vnt. Niujorko valstija) ir kt. Redakcinė kolegija: Jonas Mekas (red.),
106 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Rasa ŽUKIENĖ
TWO LITHUANIAN ARTISTS WHO BECAME PART OF WESTERN CULTURAL HISTORY
Summary
Today Lithuanians are a diaspora people and indentify with the national artistic can dispersed throughout the world. Among on, they created unique works in the West– them, some are important to world cultural creations born of artistic curiosity, a spirit of history; this article is about two of them. They protest against the world’s imperfection, and were World War II refugees and currently are the need to find a way of living in it. perhaps the most famous Lithuanian artists It is the purpose of this paper to explore alive: Jonas Mekas (b. 1922) and Aleksandra both how war and the postwar condition in Kasuba (Kašuba, Kašubienė; b. 1923). Their fluenced the lives of these young and gifted fates, like those of many postwar emigrants, creators as well as what factors might have were affected by the trauma of war and the been responsible for the high quality of their problem of being a refugee, a “displaced per artistic achievements. These factors are per son”. But in contrast to some other Lithua haps not so much the external conditions nian artists to whom such an existence in they faced as those internal, psychosocial exile meant being creatively unproductive, constraints for an artist’s success that lie in Jonas Mekas and Aleksandra Kasuba found his or her nature and individual qualities. an environment conducive to their creativity The article’s underlying assumption is that in both the European DP camps and in the the factors determining a successful artistic United States to which they emigrated. Both career are the inner structure of the artist’s were able to participate in the international personality and the world feeling and behav world of art and to leave their mark on 20th ior models he or she developed during his or century art history. Jonas Mekas and Ale her early years. ksandra Kasuba belong to the same genera tion of Lithuanian emigrants. Forced to leave Keywords: World War II, emigration, their homeland early in their lives and not yet Lithuanian diaspora, Lithuanian art in exile, having had time in Lithuania to fully acquire international modernism.
107
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.9
Dalia KUIZINIENĖ Tarp refleksijos ir nuotykio: t lietuvių migrantų pasakojimai
Santrauka. Nuo 2000 m. Lietuvoje išleista apie 60 knygų, kurių autoriai yra emigravę lietu viai, ilgesnį ar trumpesnį laiką svetur gyvenę ar nuolat migruojantys tarp gimtinės ir svetimos šalies. Pastaruoju metu svetur rašoma lietuvių literatūra yra tapusi Lietuvoje kuriamos litera tūros savastimi, vertinama ir reflektuojama literatūros kritikų, istorikų, sociologų, kaskart randant įvairių pokyčių, naujų vardų ar tendencijų, bendrumų ir visai naujų patirčių. Net trys išeivijoje gyvenančių autorių knygos dalyvavo Metų knygos 2015 rinkimuose: D. Staponkutės Iš dviejų renkuosi trečią, V. Papievio Odilė, arba oro uostų vienatvė (2015), A. Šileikos Pirkiniai išsimokėtinai (2014). D. Staponkutės knyga išrinkta geriausia metų knyga. Egzilinės tapatybės refleksija, buvimo svetur svarstymai yra svarbūs daugeliui lietuvių tekstų. V. Papievio roma nuose, D. Staponkutės esė knygose kalbos, adaptacijos, kūrybos sampratos klausimai perauga į intertekstualų literatūrinį-filosofinį svarstymą. E. P. Pukytė savo esė knygose ironiškai su priešina britų ir lietuvių gyvenimo būdo, tarpusavio santykių klausimus. Pastaruoju metu itin populiarūs dienoraščio, pažintinės kelionių literatūros žanrai. Žurnalistų, rašytojų (A. Užkal nio, Z. Čepaitės, J. Melniko) knygose šalia praktinio pažintinio aspekto svarbus tampa gyveni mo svetur patirčių apibendrinimas. Leidyklos Lietuvoje pradėjo leisti emigrantinių biografijų ar biografinių romanų serijas, kurios taip pat atlieka pažintinę funkciją. Straipsnyje analizuo jama, kaip per penkerius metus pakito Lietuvoje leidžiamų svetur parašytų knygų tematika bei problematika, žanrai, kiek populiariuose lietuvių moterų emigrančių meilės romanuose yra svarbus egzilinis kontekstas. Raktiniai žodžiai: migrantinė literatūra, tapatybė, egzilio patirtys.
Nuo 2000 m. iki šiol Lietuvoje yra išleista rašoma lietuvių literatūra, tapusi Lietuvoje apie 60 knygų1, kurių autoriai yra emigravę kuriamos literatūros savastimi, yra vertina lietuviai, ilgesnį ar trumpesnį laiką svetur ma ir reflektuojama literatūros kritikų, isto gyvenę ar nuolat migruojantys tarp gimtinės rikų, sociologų, kaskart aptinkant įvairių po ir svetimos šalies. Pastaruoju metu svetur kyčių, naujų vardų ar tendencijų, bendrumų
109 ir visai naujų patirčių. Pastaraisiais metais Egzilinės tapatybės svetur parašyti, o Lietuvoje leidžiami kū riniai beveik kasmet įtraukiami į geriausių refleksija: tarp dienoraščio metų knygų penketukus. 2014 m. į geriausių ir filosofinio esė knygų penketuką suaugusiųjų kategorijoje Egzilinės tapatybės refleksija, buvimo sve buvo įtraukta Londone gyvenančios autorės tur svarstymai yra svarbūs daugeliui lietuvių Paulinos Pukytės knyga Bedalis ir labdarys tekstų. V. Papievio romanuose, D. Staponku (2013). Net trys išeivijoje gyvenančių auto tės esė knygose kalbos, adaptacijos, kūrybos rių knygos dalyvavo Metų knygos 2015 rin sampratos klausimai perauga į intertekstu kimuose: D. Staponkutės Iš dviejų renkuosi alų filosofinį svarstymą. E. p. pukytė savo trečią (2014), V. Papievio Odilė, arba oro uos- esė knygose ironiškai supriešina britų ir lie tų vienatvė (2015), A. Šileikos Pirkiniai išsi- tuvių gyvenimo būdo, tarpusavio santykių mokėtinai (2014). D. Staponkutės eseistikos klausimus. knyga buvo išrinkta geriausia metų knyga. Stebint ir vertinant net to paties autoriaus, Tiek literatūrologai, tiek ir kitų sričių gyvenančio svetur, kūrybos raidą pokyčiai migracijos tyrinėtojai šiuos tekstus mini itin ryškūs. Rašytojas V. Papievis Prancūzi įvairiuose savo tyrimų kontekstuose. Li joje gyvena apie 20 metų (jis nuolat akcen teratūrologiniai pastarųjų metų tyrimai tuoja buvimą tarp Vilniaus ir Paryžiaus). daugiausia susitelkia ties bendrąja proble Vertinant tris svetur rašytus V. papievio matika, tautinės bei hibridinės tapatybės romanus matome itin ryškius poslinkius: ro klausimais, problemine tyrimų apžvalga2. mane Vienos vasaros emigrantai (2003) aktu Kai kurios knygos, ypač D. Staponkutės ir alizuotas tapatybės svarstymas, pasakotojo V. Papievio nominuotos, sulaukė gausių re identifikavimasis svetimame, kartu ir sava cenzijų kultūrinėje periodikoje, kai kurios me Paryžiuje. Romane Eiti (2010) pasakotojo iš jų nepastebėtos, neminėtos ir nevertintos. vidinės paieškos apsiribojo ne tik kelione į Svetur gyvenantys autoriai yra nuolatiniai Provansą. Iš tiesų – tai kelionė į savo dva Vilniaus knygų mugės svečiai. Jie dalyvauja sinį pasaulį. Naujausiame Papievio romane literatūros renginiuose, skaito paskaitas Lie Odilė, arba oro uostų vienatvė (2015) nėra lie tuvos universitetuose, čia, Lietuvoje, leidžia tuviškų realijų, skaitytojui, vertintojui lieka knygas. tik numanymas, kad romano pasakotojas Šiame straipsnyje pristatomos ir aktu yra lietuvis, visiškai pasinėręs į prancūzų alizuojamos naujausios pastarųjų metų aristokratės atsisveikinimo su pasauliu, į jos svetur rašytos literatūros tendencijos ir praeities refleksijas, kurios pasakotojui tam slinktys, svarstoma, kiek naujausioje lite pa pažintimi su prancūzų aristokratiškąja ratūroje galima rasti tematinio panašumo, kultūra, jos prisijaukinimu per senos moters vieno ar kito žanro pasikartojamumo ar globą, diskusijas su ja ir jos aplinkos asmeni kaitos, kaip keičiasi grožinėje literatūroje mis. Tik pasirodžius knygai pats autorius yra formuojamas (e)migranto tipas, šis įvaiz įvardijęs, kiek lietuviškumo yra jo kūrinyje. dis pastovus ar kintantis. Susitelkiama ties „Lietuviškumo Odilėje rasite tiek, kiek aš pats paskutiniaisiais metais išleistomis knygo esu lietuvis, kiek joje atsispindi mano lietu mis, dalis jų pratęsia anksčiau susiforma viškumas, jei atsispindi. Man kartais norėjo vusias tendencijas, kitos žymi visiškai nau si įterpti lietuviškų reminiscencijų, aliuzijų, jus reiškinius šiuolaikinės (e)migrantinės realijų, bet šitai sau uždraudžiau: jau pabodo, literatūros kontekste. kad vienatvė – tai vargšo emigranto lietuvio
110 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Paryžiuje vienatvė, skausmas – tai emigranto linijomis, nelegalių ar pusiau legalių vežėjų skausmas, liūdesys – po svetimą miestą klai maršrutais ir pirmyn atgal cirkuliuojančiais džiojančio emigranto skausmas. Jeigu norite, nenutrūkstamais prekių srautais. Lietuvos galime vienatvę, skausmą, liūdesį sugaubti į mums čia kurti nereikia, mes tiesiog jos dalį emigracijos sąvoką, tik man šiuo atveju emi iš šiaulių, panevėžių bei plungių perkėlėme gracija bus egzistencinė būsena.“3 į Londono pakraščius.“4 Ši gimtojo miesto Panašių pokyčių pastebime ir Zitos Če aplinkos „perkėlimo“ į svetimą aplinką idė paitės svetur rašytuose tekstuose. Rašytoja ja kartojasi pastarojo laikotarpio literatūros 2006 m. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tekstuose, rašytojų pasisakymuose. Kristina pastaruoju laikotarpiu išleido tris skirtingo Sabaliauskaitė susitikimų metu yra kalbėju žanro ir tematikos knygas. Eseistikos knygoje si, kad būdama viename ar kitame lietuvių Emigrantės dienoraštis (2011) Z. Čepaitė pu sambūryje Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje blicistiškai apibendrino tūkstančių lietuvių, sutinka didelį iš vieno ar kito Lietuvos regi gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, patirtis. ono miesto ar miestelio migravusių lietuvių Knygoje pateikiama itin daug londonietiško būrį. Jai antrina D. Staponkutė, aktualizuo gyvenimo realijų: su ironija autorė rašo, kuo dama gimtos ir svetimos erdvės nepastovu skiriasi angliški elektros lizdai nuo lietuviš mo ir kaitos dimensiją: „Kalbėjomės, kalbė kų, pataria, kur pigiai apsipirkti. Knygoje jomės, kalbėjomės – apie tai, kaip perkėlėme dominuoja emigrantų buities, darbo speci Šiaulius į Niujorką ir Nikosiją.“5 fikos, bendravimo su britais ir kitataučiais Šalia Z. Čepaitės dienoraštinių, eseistinių patirčių aprašymai, knygos pabaigoje patei tekstų galima būtų minėti rašytojo J. Mel kiamas trumpas žodynėlis, kuriame aiškina niko eseistikos knygą Paryžiaus dienoraštis mas įprastas tautiečių žargonas. Knyga buvo (2013), parašytą autoriui dažnai lankantis ir populiari tarp lietuvių, gyvenančių Didžio gyvenant Paryžiuje. Knygoje nevengiama joje Britanijoje. Autorė panaudojo savo kaip skirtingų tradicijų ir gyvenimo stiliaus ly žurnalistės patirtį ir žinias, sukauptas per ginimo ir paralelių. Rašydamas apie Paryžių žurnalistinio darbo Britanijos lietuvių peri autorius neišvengiamai visuomet grįžta į odikoje metus. Lietuvą ir lygina, kas yra kitaip, ko trūksta Knyga Lietuvoje buvo pristatyta Vilniaus lietuviams. knygų mugėje. Pristatymą lydėjo gausūs au Tačiau po kelerių metų išleistame Z. Če torės interviu populiariojoje spaudoje, knyga paitės romane Londono vėjas (2013) (e)mi sulaukė ne vienos recenzijos, buvo įtraukta grantinės tematikos vis mažėja. Tiesa, dalis į Lietuvių literatūros ir tautosakos institu romano veiksmo dar vyksta lietuvių pamėg to kasmet sudaromą kūrybiškiausių knygų tame mieste, pasakojama istorija, nutikusi į dvyliktuką. Šalia gyvenimo svetur prakti Londoną išvykusiai lietuvei. Tačiau tai kito nių buities realijų autorė nusako ir britų bei kio žanro kūrinys, turintis ir detektyvinio, lietuvių patirčių skirtumus, bendravimo ir ir žurnalistinio romano elementų. Romano santykių ypatumus, deromantizuoja tautie veiksmas vyksta Londone, tačiau nuolat su čių patriotizmą. grįžtama į praeitį, apimančią įvairius veikėjų Apibūdindama emigracijoje gyvenan gyvenimo tarpsnius Lietuvoje. Pagrindinė čiųjų pasaulį, jų ryšius su gimtine, Čepaitė romano veikėja Goda išvažiuoja į Londoną griauna iki šiol lietuvių literatūroje kurtą ieškoti mylimojo, pasprukusio iš Lietuvos su nostalgijos kamuojamo emigranto stereoti jos pinigais. Ji susiduria su šešėlinio verslo pą: „Nuo Lietuvos nė kiek neatitrūkę, glau atstovais ir su nuostaba suvokia, kad dau džiai susieti nuolatinėmis pigių skrydžių guma jų vienaip ar kitaip buvo pasirodę jos
111 gyvenime ir anksčiau. Rašytojai šiame roma D. Staponkutė atvirai aprašo itin asme ne nėra itin svarbu įvardyti savo santykius su niškas patirtis, reflektuoja įtampas, kurios lietuviškąja bendruomene, išsakyti tautiečių patiriamos gyvenant tarp Kipro ir Lietuvos. gyvenimo svetur patirtis. Ji pateikia daugia Tai – eseistika, tačiau kartu ir autobiografinė kultūrę Londono emigrantų publiką iš poso knyga. Žanro įvardijimo problemą yra nusa vietinių šalių, rašo apie kontrabandą, prosti kęs ne vienas šią knygą recenzavęs autorius. tuciją, vaikų išnaudojimą. Visos šios istorijos „D. Staponkutės knygoje šis „tarpiškumas“ tarpusavyje yra susijusios ir jose, kad ir ne dar labiau komplikuojamas, nes tekstų inty tiesiogiai, dalyvauja Goda. Romane aprašo mumas, asmeniškumas, kone su tiksliomis mų personažų tapatybė sunkiai nusakoma, įvykių datomis pateikiami pasakojimai leis visi jie kuria posovietinio pasaulio margi tų bent kai kuriuos iš jų priskirti memuarų nalų paveikslą. Tačiau skausmingas savųjų ar autobiografijos žanrui.“7 Kita vertus mi personažų gyvenimo patirtis knygos autorė gracijos, moters ir motinos, žmonos, kūrėjos „įvelka“ į populiaraus pasakojimo rūbą: de patirtys yra pateikiamos intelektualaus filo tektyvinė intriga dar labiau paįvairinama sofinio esė forma, bene geriausiai įvaldyta Godos ir privataus seklio Marko istorija ir šios autorės, atskleidžia buvimo bei suprieši laiminga pabaiga, kada pastarasis stebuklin nimo įtampas. Knyga provokuoja pokalbiui, gu būdu išsprendžia mįslę ir išvaduoja Godą tolesniam svarstymui, įtraukia savo įtaiga. iš ilgus metus ją slėgusių problemų. Naujausia literatūra, rašyta svetur, stebi Naujausio Z. Čepaitės romano Paveikslas na savo įvairove, žanriniais aspektais. Poe (2015) veiksmas vyksta Lietuvoje, jame nelie tiniuose moterų rašomuose tekstuose itin ka egzilio patirčių refleksijos, pagrindinė ro svarbus nuoseklus pasakojimas, kuriame mano veikėja ne migrantė, veiksmas vyksta poetinė metafora sujungia praeitį, kultūri sovietmečio ir posovietiniu laikotarpiu Lie nę realiją su egziliniu išgyvenimu. Tai ryšku tuvoje. Tiesa, šio romano veiksmas yra „pa kiek anksčiau leistose Neringos Abrutytės, pildomas“ detektyvine intriga ir užsieniečiu, Agnės Žagrakalytės poezijos knygose. Dia britu, atvykusiu į posovietinę Lietuvą. nos Šarakauskaitės poezijos knygoje Septy- D. Staponkutės knyga Iš dviejų renkuosi ni gailestingumo darbai kūnui (2013) ši ten trečią (2014) yra antroji Kipre gyvenančios dencija taip pat ryški. Naratyvinė poezija rašytojos, filosofės eseistikos knyga, kurioje skatina dialogiškumą. Nejučiom užčiuoptos pratęsiama pirmosios knygos Lietumi prieš vidinės jausenos veda per emocinius, psicho saulę (2007) tematika. Jeigu pirmoje knygo loginius ir egzistencinius lūžius, provokuoja, je buvo susitelkta ties vaiko tapatybe, vaiko išplečia bei pagilina, atrodytų, jau išsemtas ir motinos santykiu, dvikalbystės problema temas. Brandi ir taupi kalba, intertekstai bei šeimoje, naujausiame kūrinyje autorė plečia netikėti archajiški intarpai persipina su eg dvipolę savo buvimo tarp gimtinės ir gy zilinės tapatybės svarstymais. Knygoje susi venamosios šalies erdvę, ją papildo trečiąja jungia istorinis, giminės praeities, kinų po abstrakčiąja kūrybos erdve. „Gyvenimas eto Li‑Young Lee poezijos Emigranto bliuzai tarp Lietuvos ir Kipro padėjo man suprasti kontekstai, liudijantys totalų praradimą: vieną svarbų dalyką: intelekto tėvynė yra ne Tai istorija apie išplėštus iš gerklų balsus tik kalbinė ir istorinė. Ji yra laikinė.“6 Kūry Kurie iš visos sielos dainuotų, tik daugiau ba, tampanti tėvynės, dvasinių namų atiti nemoka dainų.8 kmeniu, savaip atkartoja Jono Meko eseisti Eseistikoje, skelbtoje Lietuvos periodiko koje dažnai minimą nuostatą „Mano namai je, D. Šarakauskaitė gana dramatiškai išsako yra kultūra“. santykį su svetima kalba, kalba apie savo
112 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos dvigubą tapatybę, naudodama pasakos me kūrinyje rašytoja pasirenka priešpriešas ir taforą: „Esu ir liksiu draugė, kuri atvažiuoja kontrastus, intertekstualią poetiką, ironiją ir ir išvažiuoja, draugė, kuri gyvena tik mielu groteską. Poemomis ironiškai yra vadinami metų laiku, bet vos tik užėjus pirmoms ru knygos tekstai „Odisėjas“ ir „Iš Iliados“. Į an denio šalnoms, besigręžianti ten, kur šilta ir tikiniu hegzametru sueiliuotą tekstą įrašo ramu. Aš tik norėjau pasakyti tiems, kurie mas emigrantų kasdienis dialogas, į kurį įsi išgirdę mano vardą prisimena, kas esu, ku terpia keiksmažodžiai, žargonas, neužbaigta riems nereikia minutės kitos bandant pri kasdienybės raiška. „– Dieną mes gėrėm – klijuoti veidą prie vardo, kad ir man toks alų, degtinę ir viską, ko buvo, / o vakare pasi plasnojimas sparnais yra švino sunkumo. vaikščiot išėjom, šiaip, po rajoną, / ėjom pro Be namų, tarp namų, šmėžuojančių prošal senąjį skvotą – ten, kur gyvenom anksčiau veidų, lagaminų tikrovėje. Kad manęs laukia mes, / žiūrim, dega šviesa antro aukšto lan lygiai tokie patys išrikiuotų pareigų, darbų, ge – nu gražiausia! / Mus juk policija išmetė bėdų, piniginių duobių, neišmoktų teoremų ir išsikraustyt turėjom, / – Vėl gyvena kaž sprendimai... Kad mano išvažiavimas tai iš kas ten! Reik pažiūrėt, kas ten sėdi.“10 nirimas iš žalčio odos, nespėjus atsiauginti Knygą sudaro dialogai, poemose, mikro kitos, kad mano sodo žalumo oda daugiau dramose kalbasi į Angliją išvykę tautiečiai. netinka prie plieno paukščių, plieno peiliais Komiškumas, paradoksalios situacijos su raižančių dangaus ganyklas, akimis atsi kuriamos sugretinant ar supriešinant kas sveikinant su vis mažėjančiu pilku krašto dienių buitinių pokalbių fragmentus. Autorė vaizdžiu, kad aš paskubomis turiu atsiversti, sąmoningai ryškina kultūrinius skirtumus. pasiversti, paslėpti savo sparnus ir sapnus, Emigrantų dialogai, trivialios paradoksalios kad lėktuvas yra kaip skaistykla iš ten – į ten, buitinės situacijos yra „įrašomos“ ir į dra kur iš naujo, kaip ir kaskart, privalau tapti mos formą. Kaip atskiri tekstai SMS žinu kita savimi, kad gomuryje tiek laiko gyvenu čių pagrindu sukurti dialogai, ryškinantys si savoji kalba turi susitraukti, sumažėti iki emigrantiškosios buities absurdą, atsklei adatos dūrio, išsitrinti iš galvos ir minčių, o džiantys gana lėkštus tarpusavio santykius, apsigyventi, užimti jos vietą kita: nauja, aiški vienu ar kitu aspektu pateikiantys lietuvių kaip medicinos formulė, tvirtai suręsta, bet santykius su tariamais labdariais britais bei be naminių gėlių kvapo. Nes aš ja kalbu, bet su savo tautiečiais, į kuriuos įspraudžiamos ji man neatsako.“ 9 nusikaltimų, skvotų, muštynių aktualijos. „Ši knyga neglosto lietuvių savimeilės. Tačiau Ironiškas žvilgsnis į tautiečių P. pukytės pasirinktas būdas kalbėti apie gyvenimus emigraciją – įtaigus, suveikia kaip apnuogi nantis fotoblyksnis.“11 Pastarojo laikotarpio Lietuvoje ir svetur Lietuvoje gyvenančios žurnalistės ir rašy gyvenančių ir kuriančių autorių kūryboje tojos Audronės Urbonaitės romane Cukruo- atsiranda gana ironiškas požiūris į emigra ta žuvis (2012) itin emocionalia fragmentiška ciją ir migrantus. Paulinos Pukytės Bedalis kalba pasakojama apie skirtingas lietuvių ir ir labdarys (2013) yra jau trečioji šios autorės kinų kultūras, apie nesusikalbėjimą. Pasako knyga, parašyta svetur. Pirmosios dvi knygos tojai sūnus palieka prižiūrėti anūkę, kurios (Jų papročiai (2005) ir Netikras zuikis (2008)), mama kinė. Anūkė dingsta, o moteris blaš parašytos eseistine maniera, aforistiškai kosi po Vilnių jos ieškodama, vėliau išvyksta ir taikliai fiksavo lietuvių ir britų tradicijų, į Kiniją ieškoti marčios. Romane keliamas gyvenimo būdo skirtumus. Tačiau šiame tapatybės klausimas, autorė ironiškai ieško
113 sąvokos lietuvybė.lt bruožų, taikliai aprašo jaunosios kartos pasaulėjauta išreikšta Gabi daugiakultūrį Vilniaus ir Kinijos kontekstą. jos Grušaitės romane Neišsipildymas (2010). Romano personažai – lietuviai ir kinai, ats Romano pagrindiniai veikėjai „jaukinosi“ tovaujantys skirtingoms kultūroms. Romane Europos miestus, ieškodami savo tapatybės, daug ironijos, nepatrauklaus lietuviškosios tačiau nuolat mėginamos slėpti lietuvybės realybės vaizdavimo, provokuojant savąjį nė vienam iš personažų atisakyti nepavyksta, skaitytoją. Jaunosios personažės tapatybė nes neranda dvasinio pakaitalo. eklektiška, autorė tai įtaigiai nusako keliais Visos šios knygos buvo aktualizuotos lite sakiniais. „Yeping vaipėsi televizijos ekrane ratūros vertintojų, pamėgtos skaitytojų. Jos ir kartojo žodį „Ne-re-a-liai!“ Išpilta pra savaip formavo jaunosios lietuvių rašytojų kaito sapnavau tirpstančią Lietuvą, kurioje kartos požiūrį į patriotizmą, tapatybę, ryšį nebus kam skaityti mano knygų. (...) Mano su namais. Jaunesniosios kartos rašytojų anūkė tapo visavertė. Ji įvaldė lietuvių nau kūryboje kelta problematika pratęsta Vaivos jakalbę. Mano pareiga buvo gauti jos pasą ir Rykštaitės romane Kostiumų drama (2013). išmokyti didžiuotis tėvyne.“12 Pagrindinė knygos veikėja – jauna mergina. Išvykusi iš Lietuvos ji apsigyvena skvote, pa tiria juodadarbės likimą, slaugydama senus Nepatrauklioji žmones, vėliau pasirenka avantiūristinių emigracijos pusė nuotykių ir paieškų kelią. Savo vietos ieško ne tik pagrindiniai V. Rykštaitės personažai, Kiek kitokias egzilines patirtis pateikia bet ir pati autorė. Eksperimentuodama ji į jaunoji debiutuojanti rašytojų karta. Jų kū tekstą įveda sąlygiškosios dramos elementų, ryboje kuriamas emigrantų gyvenimas yra kurie padeda universalizuoti, apibendrinti nepatrauklus, jų personažai dažniausiai migrantines patirtis. stengiasi išsiveržti iš lietuviškosios bendruo Jaunos rašytojos Unės Kaunaitės roma menės geto, individualybę bei tikrus jaus ne Žmonės iš Alkapės (2015) vaizduojama mus paslėpti po kosmopolito kauke, atsiža dviejų brolių ir sesers patirčių, studijuojant dėti ne tik tradicijų, bet ir savo etninių šaknų. ir dirbant Anglijoje, istorija, jų santykis su Aneta Anra romane Katinas Temzėje (2008) Alkape – nedidele Europos šalimi, gimti vaizduoja jaunos merginos siekį išvykti. Vei ne, kurioje gyvena jų tėvai. Autorė įtaigiai kėjai svarbu susigaudyti savyje, jos tapatybės ir nuosekliai atskleidžia trijų vienos šeimos branda ir ieškojimai vyksta daugiakultūria vaikų – dviejų brolių ir sesers, gyvenančių me Londone. Su pasidygėjimu jaunoji veikė Anglijoje, skirtingus charakterius, jų pri ja vertina savo tautiečius, uždarbiaujančius sitaikymo, santykio su gimtine aspektus. Londone. Ji siekia realizuoti save intelektu Emilija ir Aidas tik svetur suvokia savųjų alinėje sferoje, vėliau svajoja tapti turtingo šaknų svarbą ir nenutraukiamą ryšį su gim britų aristokrato išlaikytine. Deja, nei jai, nei tine, šeima, istorija. Tuo tarpu Kristijonas jos draugui lenkui nepavyksta įgyvendinti ruošiasi vesti britę, nori atsisakyti lietuviš savo kūrybinių ambicijų. Taip savęs ir nesu kos pavardės ir nutraukti ryšius su namų radusi ji grįžta namo. Aleksandros Fominos aplinka ir artimaisiais. Romanas baigiamas romano Mes vakar buvome saloje (2011) bo trivialia pasimetimo, dviprasmiškos egzis hemiški veikėjai išvyksta užsidirbti į Lon tencijos situacija: „Kas, jei niekada negalėtų doną. Autorė vaizduoja benamių gyvenimą grįžti į Alkapę? (...) Kaip gali staiga nebelikti skvotuose, kasdienes pastangas išgyventi skrydžių į Alkapę? (...) Tik tada juos supan svetimoje erdvėje. Tačiau bene geriausiai tis triukšmas virto žodžiais ir Aidas suvokė,
114 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos kad visi aplink kalba alkapiškai – ir ta mo populiariosios literatūros sričiai, kurioje teris su vaiku, ir tie kamuolį spardantys dominuoja meilės romanas, moters patir jaunuoliai. Tik negalėjo suprasti nė vieno jų tys ir išgyvenimai. Dažnoje minėtų auto žodžio.“13 rių knygoje skleidžiasi ir svetimos erdvės bei egzilinės refleksijos, tačiau jos lieka kontekstiniu knygos fonu, tik papildančiu Sėkmės istorijos pasakojimą. naujausiuose tekstuose Šios ir panašios knygos papildo ir pratę sia televizijos laidų apie emigrantų sėkmės Lietuvos leidyklos pradėjo leisti emigran istorijas siužetus. Galima numanyti, kad tinių biografijų ar biografinių romanų seri lietuviškosios leidybos lauke tokių knygų tik jas, kurios taip pat atlieka pažintinę funkciją. daugės, jų tematikos plėtosis. Parašytos laikraštine publicistine stilistika, neturinčios pretenzijos į grožinės literatūros Vietoje išvadų statusą, susitelkiančios į asmeninės sėkmės ar nesėkmės istoriją šios knygos įdomios Paskutinių penkerių metų laikotarpiu tik siauram žmonių ratui, svarbios pačiam pasirodę literatūriniai kūriniai gana aiškiai autoriui ir jo artimai aplinkai. Daugelis žymi tam tikras slinktis: rodo tęstinumą ir tekstų, kuriuose aprašomas darbas emigra tam tikrus pokyčius (e)migrantinės literatū cijoje, gyvenimo sąlygos, lietuvių tarpusavio ros lauke. santykiai, santykiai su kitataučiais, gali būti Šalia filosofinės refleksijosD ( . Staponku įdomūs migracinių procesų tyrėjams. Lei tė), adaptacijos svetimoje aplinkoje priešta dykla „Obuolys“ pastaraisiais metais išleido rų ar įveikų (V. Papievis, D. Šarakauskaitė), dvi knygas: Julijos Miliūtės Ar braškės virsta pažintinio šalies ir čia gyvuojančių tradicijų ferariais? (2015), Kodėl aš vis dar ten? (2016). (Z. Čepaitė, J. Melnikas) gyvenimo būdo pri Londone leidžiamame leidinyje Lietuvė skel statymo ir neišvengiamai jo lyginimo lietu biamos vieno iš romanų ištraukos, taip pat viškai rašomuose tekstuose vis dažniau ryš leidyklos parengti knygų reklaminiai anon kėja ironiškieji (e)migrantų patirčių aspektai sai: „Tai atviras ir sukrečiantis pasakojimas (P. Pukytė, A. Urbonaitė). apie kabinimąsi į gyvenimą svetimoje šaly Publicistine stilistika parašyti autobiogra je, apie nusivylimą tėvyne ir jos ilgesį, apie finiai (e)migrantų romanai tik pakartoja ir paliktus vaikus, sutinusias rankas, nuolati išplėtoja žiniasklaidoje pasakojamas sėkmės nę baimę ir drumstą emigranto vandenį.“14 istorijas. Leidyklos imasi leisti atskiras kelio Geografijos mokytojo, žurnalisto Vidmanto nių, emigrantų knygų serijas, investuoja į to Šmigelskio knyga Kur skraido liūdesio lėktu- kių knygų reklamą, tikėdamiesi komercinės vai (2016) paties autoriaus įvardyta kaip „be sėkmės. pretenzijų į meną“. Publicistiniu stiliumi pa Žanrinė ir tematinė paskutiniųjų metų rašytas kūrinys įtraukia ir nuotykinį roma (e) migrantinės literatūros įvairovė, kasmet ną. Jo veikėjai išvyksta į Angliją užsidirbti. išleidžiamų knygų gausa išryškina ne tik Knygoje su gera humoro doze, šmaikščiai, skirtingas egzilines patirtis, tačiau leidžia ironiškai aprašomi kelias savaites trukę nar matyti aktualias globalizacijos, emigracijos, cizų skynimo ir atliekų rūšiavimo darbai. gimtosios ir svetimosios kalbų, tapatybės Lietuvių moterų rašytojų Linos Ever, problemas. Daugelis šiuolaikinių svetur pa Jolitos Herlyn, Rūtos Mataitytės pastarai rašytų tekstų gali tapti istorinio, sociologi siais metais leidžiamos knygos atstovauja nio naujosios migracijos tyrimų šaltiniais.
115 Nuorodos 6 staponkutė D., Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja, Vilnius: Apostrofa, 2014, p. 209 1 Šiuos skaičius nurodo šiuolaikinės lietuvių 7 Banytė E., Amžinojo pasienio zona. Prieiga ir latvių migracijos procesų bei literatūros internete: http://www.tekstai.lt/zurnalas- tyrinėtoja Laura Laurušaitė. Ji mini, kad per metai/7948-elzbieta-banyte-amzino-pasienio- pastarąjį laikotarpį Latvijoje buvo išleisti tik zona-dnstaponkutes-is-dvieju-renkuosi-trecia- 9 svetur gyvenančių autorių tekstai. Lauru mano-mazoji-odiseja- (žiūrėta 2016 10 15). šaitė L., Užburtas ratas ar vilties diaspora? 8 Šarakauskaitė D., Septyni gailestingumo dar- XXI a. lietuvių ir latvių (e)migracijos procesų bai kūnui, Kaunas: Kauko laiptai, 2013, p. 36. palyginimas, Oikos: lietuvių migracijos ir 9 diasporos studijos, 2016, nr. 1 (21), p. 90. Šarakauskaitė D., Jei jums liepia eiti namo, ar žinote, apie ką jie kalba? Prieiga internete: 2 satkauskytė D., Egzilinė (ne)tapatybė naujau http://literaturairmenas.lt/2013-10-25-nr- sioje lietuvių emigrantų literatūroje, Oikos: 3447 /1217-ese/1881-diana-sarakauskaite-jei- lietuvių migracijos ir diasporos tyrimai, 2011, jums-liepia-eiti-namo-ar-zinote-apie-ka-jie- nr. 2 (12); Jovaišienė D., Etninės tapatybės kalba (žiūrėta 2016 10 23). raiška ir paieškos šiuolaikinės lietuvių litera 10 tūros tekstuose, Oikos: lietuvių migracijos ir pukytė P., Bedalis ir labdarys, Vilnius: Apo diasporos studijos, 2011, nr. 1; Kuizinienė D., strofa, 2013, p. 33. Experience of exile in new Lithuanian prose, 11 kaniavienė D., Bedalis ir labdarys arba Lituanus, 2012, nr. 58 (4); Kolevinskienė Ž., prasmių grimasos. Prieiga internete: http:// Lietuvių diasporos tyrimų kelias: tarp lokališ literaturairmenas.lt/straipsniai/3463-daino kumo ir mobilumo, Oikos: lietuvių migracijos ra-kaniaviene-bedalis-ir-labdarys-arba-pras ir diasporos studijos, 2016, nr. 1 (21). miu-grimasos (žiūrėta 2016 10 15). 3 prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/ 12 urbonaitė A., Cukruota žuvis, Vilnius: Alma straipsnis/2015-07-20-naujame-v-papievio- littera, 2012, p. 36. romane-paryzius-ir-metafizine-zmogaus- 13 kaunaitė U., Žmonės iš Alkapės, Vilnius: Žara, vienatve/133186 (žiūrėta 2016 11 22). 2015, p. 310. 4 Čepaitė Z., Emigrantės dienoraštis, Vilnius: 14 leidyklos „Obuolys“ anotacija. Prieiga Alma littera, 2011, p. 41. internete: http://lietuve.lt/knygos/julija-mi 5 d. Staponkutės įrašas socialinio tinklo „Fa liute-emigrantai-ar-braskes-virsta-ferariais cebook“ paskyroje. (žiūrėta 2016 12 05).
116 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Dalia KUIZINIENĖ
FROM REFLECTION TO ADVENTURE: STORIES OF LITHUANIAN MIGRANTS
Summary
From 2000 onwards Lithuania saw the and the essays of Steponkutė, issues of lan publication of roughly 60 books whose au guage, adaptation, and creativity blossom thors are Lithuanians who have emigrated into intertextual literary and philosophi or who have lived for some time abroad or cal meditations. In her essays, E. P. Pukytė who are constantly migrating between their ironically juxtaposes British and Lithuanian birthland and a new homeland. Recently a ways of life and strategies of interpersonal Lithuanian literature created abroad has be relations. Books by journalists or writers come an integral part of the country’s litera (A. Užkalnis, Z. Čepaitė, J. Melnikas) touch ture, one that literary critics, historians, and not only on aspects of practical knowledge sociologists are evaluating and reflecting on but also generalize on experiences of living as they keep on discovering ever new changes, abroad. Lithuanian publishing houses have names, and trends either in common to many begun putting out series of emigrant biogra of them or setting some of them apart. As phies or biographical novels, which likewise many as three books by authors living abroad have an informational component. This arti took part in the 2015 Book of the Year Com cle attempts to analyze how much, in books petition: Dalia Steponkutė’s Iš dviejų renkuosi written abroad but published in Lithuania trečią [Out of Two I Pick the Third], Valdas during the last 5 years, has changed in terms Papievis’s Odilė, arba oro uostų vienatvė [The of themes, problems, and genres; and how Loneliness of Airports] and Antanas Šileika’s important the exile context is in the popular Pirkiniai išsimokėtinai [Buying on Time]; and romances produced by Lithuanian emigrant the winner was Steponkutė’s book. women authors. Reflections on exile identity and on be ing in a foreign country characterize many Keywords: migrant literature, identity, ex Lithuanian texts. In the novels of Papievis ile experience.
117
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Iš archyvų
Giedrė Milerytė-Japertienė Besivejanti praeitis. Keletas laiškų iš Stasio Lozoraičiot ir Kazimiero Narutavičiaus korespondencijos
Šiandien skaitytojui pateikiamas nedide apie prieškarį, keliones į Lenkiją ir siekį su lis pluoštelis korespondencijos, kuri kursavo reguliuoti įtemptus dvišalius santykius. Ta tarp Poznanės Lenkijoje ir Romos Italijoje, čiau ne vien sausų faktų prisiminimai gali tarp gerai visuomenei žinomo diplomato būti įdomūs tyrinėtojui. Apie juos jau yra Stasio Lozoraičio ir menkai pažįstamo ba rašyta. Šį kartą rekomenduojame atkreipti joro, agronomo Kazimiero Narutavičiaus. dėmesį į laiško autoriaus išgyvenimus, kurių Abiejų jų keliai susipynė dar nepriklausomo persmelktas visas tekstas. je Lietuvoje. Nebuvo labai artimi, tačiau vei Sąlygos, paskatinusios šią korespondenci kla bendro tikslo labui ne tik suvienijo juodu ją, greičiausiai yra susijusios su 1967 m. pa XX a. 4 dešimtmetyje, bet ir paliko gilius sirodžiusia lenkų istoriko Jerzy Ochmanski įspaudus atmintyje. Publikuojami laiškai knyga Historia Litwy, kurioje K. Narutavi yra pokario emigracijos palikimas, liudijan čius kaltinamas prisidėjęs prie ultimatumo tis apie lietuvių ir lenkų santykius. Pastarie Lietuvai įteikimo 1938 m.1. Plačiau šį kon ji emigracijoje po Antrojo pasaulinio karo tekstą aprašė istorikė Vanda Daugirdai jau gana nemenkai išnagrinėti. Vis dėlto šis tė-Sruogienė Aiduose2, Stasys Vaitiekūnas trumpas susirašinėjimas praskleidžia vieną signataro Stanislovo Narutavičiaus biogra jautrų žmonių gyvenimo momentą. Kartu fijoje3, Kazimieras Narutavičius trumpuose paliečia keletą kitų temų, kurios gali būti savo prisiminimuose4. Didelė tikimybė, kad įdomios tyrinėtojams: susirašinėjimo su Va pastarieji „gimė“ būtent paskatinti publi karais, Lietuvos ir Lenkijos slaptas derybas. kuojamos korespondencijos. Bent jau lai Pavadindami šią šaltinių publikaciją Besi- ko ašyje lietuviškas laiškas, menantis XX a. vejanti praeitis norėjome skaitytoją suintri 4 dešimtmetį, tikrai pasirodė anksčiau. Visa guoti ir užvesti ant kelio. Tai keletas laiškų, iš ko užuomazga, matyt, galima būtų laikyti kurių, be jokios abejonės, pats svarbiausias – 1966 m. Čikagos lietuvių literatūros drau 1976 m. vasarą Poznanėje parašytas Kazi gijos išleistą inžinieriaus Jono Augustaičio miero Narutavičiaus laiškas Lietuvos diplo knygą Antanas Smetona ir jo veikla5, kurio matijos šefui Stasiui Lozoraičiui. Tai laiškas, je rašoma, jog „Patikimesnis p. Lozoraičio kuriame jo autorius dalijasi prisiminimais agentas santykiams su Lenkija užmegzti
119 buvo agr. Kazys Narutavičius. (...) Jis važinė ir buvo susitarta dėl tolesnių pasitarimų, bet jo per Rygą tarp Kauno ir Varšuvos iki pat lietuviai į sutartą vietą neatvykę“11. Po šio ultimatumo dienos ir ultimatumo metu sė straipsnio S. Lozoraitis mėgino susisiekti su dėjo Varšuvoje.“6 už geležinės uždangos gyvenančiu K. Naru „Paskutinį kartą prieš ultimatumo įteikimą, tavičiumi. Tačiau dar nesulaukęs atsakymo į apsilankiusiam pas Becką p. K. Narutavičiui, laišką, diplomatijos šefas Aiduose publikavo Beckas dar pakartotinai jo (Narutavičiaus) neteisingos informacijos paneigimą, teigda klausė, ar Lietuva tikrai nori santykių ar mas, jog: „(...) aš konstatuoju, kad 1) 1938 m. neapvilsianti jo (Becko)? Narutavičiui užtik vasario mėnesį aš su Lenkijos užsienio rei rinus, kad Lietuva tikrai nori santykių, ulti kalų ministeriu J. Beck’u nesusitikau nei Že matumas buvo įteiktas.“7 nevoje, nei kitur kur; 2) su juo dėl tolesnių Tokios mintys, tiesiogiai „įrodančios“ tiek pasitarimų nesusitariau ir iš viso nesitariau; S. Lozoraičio, tiek K. Narutavičiaus prolen 3) lietuviai į sutartą vietą neatvyko, nes to kiškumą, ne tik turėjo liudyti jų nepatikimu kios vietos nebuvo sutarta“12. Tekste tiesio mą, bet ir mesti dėmę dėl lojalumo Lietuvos giai K. Narutavičius nebuvo minimas. Vis valstybei reputacijos. Be dvejonės paskleista dėlto sakinys, jog „Vienas mano patikėtinis žinia greitai linkusi plisti. 1967 m. J. Augus palaikė neviešus ryšius su lenkų valdžios taičio mintis pakartojo lenkų istorikas Jerzy sferomis, važinėdamas į Varšuvą mano pa Ochmanski jau minėtoje knygoje Historia vedimu, Respublikos Prezidentui ir ministe Litwy. Tiesa, vėlesniuose jos leidimuose ši riui pirmininkui pritariant“, suponuoja, jog informacija buvo išimta. Tačiau lietuviškoje rašoma būtent apie K. Narutavičių. Ir nors išeivijos periodikoje ir toliau buvo spausdi intensyvesnės diskusijos ta tema nebuvo su nami straipsniai, kaltinantys K. Narutavičių laukta, S. Lozoraičio teksto vertimas pasiro ir S. lozoraitį valstybės išdavyste8. Kiek tai dė Zeszyty Historyczne13. turėjo įtakos S. Lozoraičiui, šiandien sunku Apie K. Narutavičiaus palaikomus ryšius rekonstruoti, tačiau K. Narutavičius dėl to su lenkų valdžios sluoksniais čia nerašysime. kios susiklosčiusios padėties tikrai nerimavo Jie puikiai nušviesti laiškuose. Verta pami ir tai puikiai atsiskleidžia publikuojamuose nėti tai, kad intensyvesnės derybos tarp Lie laiškuose. tuvos ir Lenkijos prasidėjo būtent 1934 m., Antras kartas, kuomet minima tema vėl kuomet Lietuvos diplomatiniam korpusui pasirodė viešojoje erdvėje, buvo 1976 m. ėmė vadovauti S. Lozoraitis. Tyrinėtojų ma Tada Paryžiuje leidžiamas žurnalas Zeszyty nymu, jį Antanas Smetona pasirinko į užsie Historyczne išspausdino interviu su genero nio reikalų ministro postą būtent dėl to, kad lu Stasiu Raštiniu apie įvykius prieš Antrąjį tuo metu jis buvo vienas iš nedaugelio Lie pasaulinį karą9. Po jo buvo publikuotos len tuvos diplomatų, neturėjusių antilenkiškų kų publicisto Kazimierz Okulicz pastabos10. nuotaikų14. Jau tais pačiais metais birželio Pasikalbėjimo turinį ir K. Okulicz pastabas ir liepos mėn. S. Lozoraitis vedė konfiden lietuviškai auditorijai tuoj pat referavo Bos cialius pokalbius su iš Lenkijos atvykusiais tone leidžiamas Keleivis. Jame buvo rašoma, maršalo Juzefo Pilsudskio ir užsienio reikalų kad „(...) slaptose derybose su lenkais, ku ministro Juzefo Becko atstovais15. Tam tikra rios vykusios kelis metus, iš lietuvių pusės akcija organizuota ir spaudoje. Štai 1934 m. dalyvavę J. A. Herbačiauskas, gr. Zubovas, dienraštis Diena išplatino straipsnių seriją Lozoraitis, Šaulys, Narutavičius ir kt. 1938 m. pavadinimu „Jei pradėsime derybas su len vasario mėn. Lenkijos užs. reik. min. Beckas kais“, kuriuose gerai žinomi visuomenės vei buvo susitikęs su min. Lozoraičiu Genevoje, kėjai pasisakė už santykių sureguliavimą16.
120 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Kalbinti Mykolas Sleževičius, Izidorius Ta mokslus. Juos baigęs grįžo į Žemaitiją ir ten mošaitis, Kazys Pakštas, Petras Karvelis, ūkininkavo. Antrojo pasaulinio karo metais Vincas Rastenis, Vladimiras Zubovas, My su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą. kolas Riomeris samprotavo apie būtinybę 1947 m. grįžo jau ne į Lietuvą, o į Lenkiją. užmegzti kontaktus ir normalizuoti atmos Gyveno Poznanėje, nes, kaip pats teigė, tai ferą. Ir nors oficialiu lygmeniu kontaktai buvo toliausias tuo metu įmanomas taškas nebuvo palaikomi, slaptų derybų bandymai nuo Sibiro prisiminimų. Ilgus metus dirbo egzistavo. Apie juos rašo ir pats K. Naruta nacionaliniame natūralaus pluošto institute vičius, ir tyrinėtojai. Štai 1938 m. Kretingoje ir stengėsi neužsiiminėti jokia vieša veikla. susitiko Aleksandras Tiškevičius (gyveno Mirė 1987 m. Poznanėje20. Kretingoje), jo sūnus Varšuvos burmistras Jam buvo lemta gimti bajoro, Lietuvos ne Stanislovas Tiškevičius ir tuometis Lietuvos priklausomybės akto signataro šeimoje, ku kariuomenės vyriausiasis kapelionas, arti rioje „lietuviškumas“ visuomet vaidino labai mas A. Smetonai, kunigas Vladas Mironas. svarbų vaidmenį. Dėl giminystės ryšių Lenki Apie susitikimo tikslą ir rezultatus plačiai joje – ir, kaip pats rašė, moralinio įsipareigoji rašo Regina Žepkaitė17. Tačiau įdomu, kad mo tėvo idėjoms – prisiėmė pareigas, kurios ir tyrinėtojai, vienaip ar kitaip pristatantys lie po keleto dešimčių metų vijosi jį iš paskos. tuvių ir lenkų derybas 4 dešimtmetyje, visiš kai nemini K. Narutavičiaus. Jo pavardė ne * * * figūruoja jokiuose asmenvardžių sąrašuose18. Skaitytojui pateikiami šeši laiškai, išdės Tarsi jo ir nebuvo. O skaitytojui pateikiama tyti taip, kaip chronologiškai pasiekė adre korespondencija aiškiai liudija, kad pačiam satą. Pirmasis jau buvo publikuotas žurnale K. Narutavičiui laikotarpis buvo labai svar Aidai, siekiant „(...) atšaukti istorinę klaidą, bus ir palikęs gilų pėdsaką atmintyje. pasklidusią istoriografijoje“, ir parodyti lie Intriguojantis yra ir K. Narutavičiaus tuviškam skaitytojui, kad K. Narutavičius laiško kelias, kuriuo jis pasiekė adresatą. Bel dėjo pastangas sureguliuoti lietuvių ir lenkų gijoje gyvenusio Liudviko Abramavičiaus, santykius ir jokiu būdu negali būti laikomas netikro sūnaus Viktoro Kornfeldo, ryšiai ir „lenkų agentu“21. vaidmuo istorijoje dar gali būti nauja tema Vėliau pateikiami keturi šaltiniai yra tyrinėtojui. Ir nors būtent jo laiškų šioje pu S. lozoraičio ir V. Kornfeldo korespon blikacijoje yra daugiausia, vis dėlto jis atliko dencija. Šeštasis – K. Narutavičiaus laiškas tik tarpininko funkciją ir šį kartą jam lemta S. Lozoraičiui, pastarąjį pasiekęs per Vakarų likti istorijos paraštėje. Šioje korespondenci Europoje gyvenusį ir Lenkijoje besilankiusį joje, kaip ir joje aprašomuose įvykiuose, figū V. Kornfeldovą. ruoja du Lietuvos istorijai svarbūs asmenys – Išskyrus pirmąjį, kiti publikuojami doku Stasys Lozoraitis ir Kazimieras Narutavičius. mentai saugomi Lietuvos centriniame vals Pastarasis gimė 1904 m. vasario 7 d. Kališe, tybės archyve, S. Lozoraičio fonde (f. 668). Lenkijoje. Tapo ketvirtuoju (jauniausiuoju) Laiškų kalba ir stilius netaisyti, santrumpos vaiku Stanislovo Narutavičiaus ir Joanos atskleistos laužtiniuose skliaustuose. Rank Bilevičiūtės šeimoje. Pastaroji buvo Juzefo raštinis tekstas spausdinamas kursyvu. Su Pilsudskio pusseserė19. Kazimieras užaugo nuorodomis pateikiama trumpa informacija, giminės dvarelyje Brėvikiuose, netoli Tel jeigu įmanoma, apie dokumente pirmą kartą šių. Kaune baigė lenkišką Adomo Mickevi minimus asmenis, organizacijas, taip pat pa čiaus vardo gimnaziją, kurioje mokytojavo ir teikiami ne lietuvių kalba parašytų žodžių ar mama, studijavo Prancūzijoje agronomijos sakinių vertimai.
121 1 laiškas. Stasio Lozoraičio laiškas Kazi ir nelauktas, Lenkijos vyriausybės smur mierui Narutavičiui, 1969 to aktas – ultimatumas Lietuvai – sunkiai (Aidai, 1989, nr. 1, p. 15–16) įskaudinęs lietuvių tautą, sutrukdė mūsų vyriausybės jau nuo seniau dėtas pastangas Roma, 1969. XI. 22 Via Po 40 pasiekti atoslūgio su Lenkija, kuris rūpėjo ir Tamstai. Didžiai Gerbiamas Ponas Narutavičiau, Šitokiomis aplinkybėmis aš tikiuosi, jog prof[esorius]. Ochmanski, persvarstęs šį Esu gavęs Tamstos malonų laišką iš XI. 10. klausimą, įmatys, kad jo knygoje pakartoti Pirmas laiškas, apie kurį Tamsta mini, buvo teigimai yra, kaip sako vokiečiai, „aus der čia gautas, man esant ilgesnį laiką Ameriko Luft gegriffen“25. O dar tiksliau kalbant – je. Kaip dabar paaiškėjo, laiškas užsigulėjo ir kad tai yra iš apnuodyto oro paimti pikti dėl apgailėtino nesusipratimo buvo padėtas prasimanymai. Beje, ta aplinkybė, kad jie į archyvą. Aš gailiuosi, kad tik dabar galiu jau anksčiau buvo kur paskelbti26, nė kiek jų parašyti Tamstai rūpimais klausimais. pobūdžio nepakeičia. Galop, aš konstatuo Atsakydamas Tamstai, aš įsakmiai de ju – ne istorijai, bet kronikai – kad tie gandai mentuoju prof[esoriaus]. J[erzio]. Ochmans sudaro taip pat ir prieš mane, ano meto už kio knygoje „Historia Litwy“22 išdėstytus – sienio reikalų ministerį, nukreiptos primity neteisingus bei nepagrįstus – teigimus, esą vios provokacijos dalį. Tamsta prisidėjęs prie Lenkijos ultimatumo Maloniai prisimindamas Tamstos ben Lietuvai paruošimo bei įteikimo. dradarbiavimą ir mūsų asmeninius santy Šia proga konstatuoju štai ką: Tamsta va kius, aš džiaugčiausi, jei galėčiau kada nors žinėjai privačiai į Varšuvą ir susisiekdavai su susitikti su Tamsta Romoje. tenykščiais politiniais sluoksniais mano pra šomas ir su kitų atitinkamų Lietuvos valsty Reiškiu gilią pagarbą ir gražiausius lin bės instancijų žinia. Tamstos kelionių tikslas kėjimus. buvo veikti prieš vis didesnį Lenkijos vy riausybės daromą į Lietuvą spaudimą ir tuo (pa[sirašo]) Lozoraitis atslūginti atmosferą tarp abiejų valstybių. Aš prašiau Tamstą apsiimti palaikyti kal bamus kontaktus, nes Tamstos giminystės ryšiai su nužudytuoju Lenkijos prezidentu G[abrielium]. Narutavičium23 teikė Tams tai galimybę prieiti prie aukščiau paminėtų Varšuvos sluoksnių. Be to, Tamstą tam užda viniui atlikti man rekomendavo mano arti miausias draugas T[adas]. P[etkevičius]24. Susipažinęs su Tamsta, aš turėjau progą įsitikinti, jog T[ado]. P[etkevičiaus]. labai palanki rekomendacija tikrai atvaizdavo Tamstos, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro sūnaus, asmenines savybes ir išti kimybę Lietuvos valstybei. Prisiimtą uždavinį Tamsta vykdei loja liai, žiūrėdamas Lietuvos interesų. Nelemtas
122 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2 laiškas. Viktoro Kornfeldo laiškas Sta 3 laiškas. Viktoro Kornfeldo laiškas Sta siui Lozoraičiui, 1976 siui Lozoraičiui, 1976 (Mašinraštis. Originalas. LCVA, f. 668, (Mašinraštis. Originalas. LCVA, f. 668, ap. ap. 1 b. 278, l. 24) 1 b. 278, l. 25)
Ats[akyta]. V. 17 Ats[akyta]. VI. 28. VIKTORAS KORNFELDAS Viktoras Kornfeldas Pastoor De Conincklaan 26 Pastoor De Conincklaan 26 2610 WILRIJK (Belgija) 2610 WILRIJK (Belgija) Tel. 031/27.00.55 1976 m. gegužės II d. 1976 m. birželio 9 d.
jo Ekscelencijai jo Ekscelencijai ponui Ministrui ponui Ministrui sTASIUI LOZORAIČIUI sTASIUI LOZORAIČIUI Via Po 40 Via Po 40 00198 R O M A 00198 R O M A
Aukštai Gerbiamas Pone Ministre: Aukštai Gerbiamas Pone Ministre: Labai dėkoju už Jūsų šm. 17 gegužės d. laiš Prieš porą dienų gavau iš Kazio Naruta ką – jo turinį perdaviau Kaziui Narutavičiui. vičiaus laišką. Tarp kitko Jis rašo: Žinoma, Jūsų, Pone Ministre, su Juo tie „Gal esi girdėjęs, ar S[tasys]. L[ozoraitis]. sioginis susirašinėjimas nepageidaujamas. (Jūsų asmenį galvoje turėdamas) tebegyvas. Tačiau, šm. liepos pradžioje turėsiu pro Tau tarpininkaujant, savo laiku, buvau su gos su Kaziu N[arutavičiumi]. pasimatyti ir S[tasiu]. L[ozoraičiu]. susirašęs. Labai norė Jam Jūsų klausimus dėl kai kurių praeities čiau dar kartą su Juo šiame gyvenime pasi epizodų – kaip Jūs savo laiške rašote – galė matyti. Pastaruoju laiku nuolat galvoju apie čiau atsargiai (discrétement)27 įteikti. pasikalbėjimus su Juo: deja, ne visai ryškiai Tuo tarpu priimkite, Pone Ministre, mano prisimenu tų pasikalbėjimų turinį.“ gilios pagarbos užtikrinimą. Leiskite priminti, kad Kazio Narutavi čiaus laišką, rašytą 1969 m. lapkričio 10 d., [parašas] savo laiku esate gavęs ir Jam atsakėte tų pačių metų XI. 22 d.; sekančių metų sau 4 laiškas. Stasio Lozoraičio laiško Vik sio 15 d. nusiunčiau Jo Naujųjų Metų proga torui Kornfeldui nuorašas, 1976 linkėjimus. (Mašinraštis. Kopija. LCVA, f. 668, ap. 1 b. Tikiuosi, kad prie progos norėsite, Pone 278, l. 26) Ministre, pora žodžių parašyti, kuriuos ad resatui perduosiu. Didžiai Gerbiamas Ponas Kornfeldai, Dovanokite, Pone Ministre, už sutrukdymą ir priimkite mano gilios pagarbos išraišką. Ačiū už laišką iš VI. 9. Kai dėl p[ono]. K[azio]. N[arutavičiaus]., tai man būtų įdo [parašas] mu sužinoti, ar jisai atsimena, kuriuo lai ku – maždaug – kunigas V[ladas]. Mironas28 buvo nuvažiavęs į Lenkiją ir kur tada buvo
123 susitikęs su tuometiniu Varšuvos miesto vi išliko tik 20, iš kurių tik 13 sugebėjo suva ceprezidentu grafu Tiškevičiu29. žiavime dalyvauti. Dalyviai atvyko iš: Kana Antras klausimas būtų, ar p. K[azys]. N[a dos, Ispanijos, Belgijos, Tarybinės Lietuvos rutavičius]. atsimena kiek kartų ir kada buvo (tik vienai draugei pavyko leidimą gauti) ir atsilankęs Varšuvoje. Lenkijoje gyvenančių. Tos pačios gimnazi Šios žinios būtų tikrai mano asmeninei jos ir laidos buvo ir Stanislovas Tiškevičius31, orientacijai. paminėtas K[azio]. N[arutavičiaus]. laiške; Dėkodamas iš anksto Jums už tarpinin mirė praeitais metais Naujorke32. kavimą, o p[onui]. N[arutavičiui]. už even Su mielu noru esu pasiruošęs ir toliau tar tualias žinias, prašau perduoti jam mano ge pininkauti Jūsų korespondencijoje su K[aziu]. riausius linkėjimus ir lieku su gilia pagarba. N[arutavičiumi]. su gilia pagarba 5 laiškas. Viktoro Kornfeldo laiškas Sta [parašas] siui Lozoraičiui, 1976 P. S. Mano patėvis („ojczym“33, kaip Kazys (Mašinraštis. Originalas. LCVA, f. 668, rašo, pamiršęs lietuvišką žodį, tai Liudvikas ap. 1 b. 278, l. 28) Abramovičius34 (gimęs 1888 Radviliškyje – G[auta]. 1976. VII. 24 mirė Varšuvoje 1966 m. balandžio 5 d.). Apie Ats[akyta]. VIII. 15. jį rašo „Lietuvių Enciklopedija“ (kurios turiu V. KORNFELDAS visus 36 tomus savo bibliotekoje), pirmame Pastoor De Conincklaan 26 tome, pusl[apis]. 202). 2610 WILRIJK (Antwerepen) Prie šiuo siunčiu a.a. L[iudviko]. A[brama Belgique vičiaus]. nekrologą35. Tel. 031/27.00.55 Wilrijk, 1976 m. liepos 22 d. 6 laiškas. Kazimiero Narutavičiaus laiš kas Stasiui Lozoraičiui, 1976 Apdraustas (Rankraštis. Originalas. LCVA, f. 668, jo Ekscelencijai ap. 1 b. 278, l. 29–34) ponui Ministrui sTASIUI LOZORAIČIUI Poznań, 1976 m. liepos 12 d. Via Po 40 00198 R O M A Didžiai Gerbiamas Ponas Ministre, Esu nepaprastai sujaudintas, gavęs iš Tams- Aukštai Gerbiamas Pone Ministre: tos, Ponui V[iktorui]. K[ornfeldui]. adresuotą, Labai man malonu, kad pavyko man at o mane liečiantį laišką – iš š. m. birželio 28 d. vežti Kazio Narutavičiaus laišką, kurį šiuo Šitas laiškas išjudino mano sąmonėje ir širdyje Tamstai siunčiu. visą tą bedugnę pergyvenimų ir atsiminimų iš Bijodamas, kad šis K[azio]. N[arutavičiaus]. ano, svarbiausio mano gyvenime, kad ir taip laiškas nepražūtų kelyje, padariau jo nuora trumpo, laikotarpio. Labai sunku dabar susi- šą. Jeigu turėtumėt, Pone Ministre, sunku kaupti ir santūriai parašyti, atsakydamas tik į mų su lenkišku tekstu, maloniai padaryčiau Tamstos pastatytus klausimus, būtent: vertimą. – Kuriuo laiku į Lenkiją buvo nuvažiavęs Poznanėje buvau tik keletą dienų. Tai buvo Kun[igas]. V[ladas]. Mironas ir kur tada buvo labai reta proga: pusė šimto metų atgal buvo susitikęs su p[onu]. Tiškevičiu? me Lenkų Gimnazijos Panevėžyje30 IV laidos – Kiek kartų ir kada aš buvau atsilankęs abiturientais. Iš 33 baigusiųjų anais metais Varšuvoje?
124 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Kas liečia pirmą klausimą, tai turiu prisi- Ir visa tai atrodo man, palyginus su anuo pažinti, kad tuomet aš visai nežinojau apie trumpu „epizodu“, nereikšminga. Ir dabarti- šito „Kanalo“ buvimą, nei apie su juo pagelba nės mano veiklos srityje dažnai atsitikdavo užmegztus kontaktus. Buvau apie tai sužino- man „atakować wiatraki“45, bandant perimti jęs daug vėliau, palyginti neseniai. Kokiose iš Francūzų ar Belgų jų naują žaliavų perdir- aplinkybėse – papasakosiu vėliau. bimo technologiją ar naujausius bandymų Į antrą klausimą atsakyti trumpai būtų metodus. Ir taip pat, kaip anais laikais – atsi- labai sunku. Reikėtų aprašyti viską labai durdavau kietos žemės dulkėse... smulkiai, pradedant nuo „Króła Ćwieczka“36. Šia proga norėčiau padėkoti Tamstai už Bijau, kad neišeitų labai ilgai... aną laišką, kurį esu gavęs ponui V[iktorui]. Reikia prisipažinti, kad ir aš pats dažnai K[ornfeldui]. tarpininkaujant. Tai mano ge- pagalvodavau apie reikalingumą išaiškinti ras pažįstamas ir „ziemliakas“46 (Telšiškis). pasikalbėjime su Tamsta, Ponas Ministre, Juo galima pilnai pasitikėti, tuo labiau, kad daugelį faktų ir aplinkybių. Seniai jau svajo- jo „ojczym“47 buvo artimas mano tėvo ben- jau apie pasimatymą su Tamsta. Dar 1974‑ais dradarbis iš Telšių savivaldybės kūrimo lai- metais tokia galimybė buvo visai reali: – tarp- kų48. Atsiprašau už mano ilgametį tylėjimą tautinė Darbo Grupė (ISO) – „Essais des Fi- ir už taip ekstravagancinę mano korespon- bres Liberiennes“37, kurios nuolatiniu nariu denciją su Tamsta forma. Deja, reikėjo labai esu buvęs nuo 1959 metų, „devrait se tenir“38 šį daug atsargumo, sugrįžus iš ten. Be to, po tų kartą Francūzijoje, Lille39 miesto apylinkėse. visų pergyvenimų pasiliko kokia tai trauma: Bet deja, manęs jau nebedelegavo. O aš tikė- žmogus tampa „пуганая ворона“49, pradeda jausi, kad galėsiu „užsukti“ ta proga į Romą. bijoti ir savo šešėlio. Šį kartą nežinau irgi ar Apie Tamstą ir apie su Jumis surištus mano p[onas]. V[iktoras]. K[ornfeldas]. galės per- pergyvenimus aš galvoju dažnai ir daug. Daž- duoti Tamstai šį mano laišką. nai net sapnuoju, kad turiu vykti kokią tai Prieš pradedant „aborder“50 esmingą šio „misiją“ atlikti. Tamstos pavedamas. Ant tiek laiško turiniui norėčiau paklausti ar dar te- anų laikų pergyvenimai įsiskverbė giliai ne tik į bėra gyvas Profesorius T[adas]. Petkevičius ir mano sąmonę, bet ir į „subconscience“40 (bera- koks yra ar buvo Jo likimas? Jo Asmenį laikau šant man paaiškėjo ant kiek esu pamiršęs rašyti labai giliai savo širdyje ir atmintyje. lietuviškai – už visas klaidas atsiprašau!) O iš Grįžtant prie Tamstos klausimų. Kaip tikrųjų tai buvo tik labai trumpas ir taip ma- viskas prasidėjo? Mano a[mžina]. a[tilsį]. Tė- žai – Tamstos veiklos visumos ir vėlyvesnių įvy- veliui mirus, 1932 m. gruodžio 31 d., p[onas]. kių akivaizdoje svorio – reikšmingas epizodas. Prezidentas A[ntanas]. Smetona buvo parašęs Man ir mano šeimai teko irgi daug pergy- mano motinai, išreikšdamas savo laiške šir- venti. „Turistinė“ kelionė41, žiaurus klimatas dingą užuojautą. Mūsų giminaičiai (Šledžins- (50–60° C žemiau nulio, sniego audros, žve- kiai, Zubovai51) įtikino mane, kad aš turiu as- jyba po ledo – 2,5–3 m storio), mylimiausios meniškai padėkoti. Atatinkamai apsirengęs, dukrelės (7 m. amžiaus) mirtis – po sunkaus turėjau nuvykti tai atlikti. Priėmė mane labai meningito ir t. t. Vėliau (1947 m.) – stebuk maloniai. Paminėjęs mano tėvą ir jųdviejų lingas ištrūkimas iš to rojaus, dėka mano bendradarbiavimą Taryboje52 (reikia prisi sesers42, gyvenančios Varšuvoje, pastangoms. minti, kad tuo metu jų pažiūros gana ryš- Dar vėliau – beveik 30 metų darbo mokslo kiai skyrėsi. Kas liečia santykių su Vokiečiais įstaigoje (Instytut Włókien Łykowych43), kur ir Lenkais kryptį. Kai buvo užsiminta apie teko „dorobić się“44 docento laipsnio. Viską mano tėvo pastangas sutaikinti Lietuvių ir reikėjo išmokti iš naujo, dirbant naktimis. Lenkų tautas, aš paminėjau, kad, jeigu Jisai
125 rastų reikalinga, aš esu „toujours prêt“53 tęsti pasimatyti su juo pačiu. Bet kaip tik tą ketvir- toliau Tėvo pastangas. Į tai p[onas]. A[ntanas]. tadienį (priėmimo diena Belvederio rūmuose) S[metona]., po ilgesnio tylėjimo, tarė – žiūrė- vakare jisai pasijuto blogai ir kiek vėliau – damas, atsistojęs, pro langą: „sunku yra už- sunkiai apsirgo. Likimas nulėmė taip, kad pa- miršti, esant sykį pažemintas“ (nesu tikras ar simatyti su juo neteko... Jo žmona teikė man tiksliai perduodu išgirstus žodžius). vėliau visą savo paramą ir globą. Pats nežinau, kodėl buvau tuomet taip pra- Prasidėjo laikotarpis, kurį vadindavau – sitaręs. Reikia atsiminti, kad tuo laiku aš bu- pasikalbėjimai su žmona. Kaipo „drapywa- vau labai toli nuo Tėvelio ideologijos. Baigęs nia się po stromej ścianie na szklaną wieżę“62. lenkų gimnaziją54, aplinkumos paveiktas ir to Nebuvo nieko, už ką galėčiau nusitverti. kartumo įtakoje, kuris atsirado, kaip pasekmė Tuo metu paaiškėjo man, kad siekdamas mano 1920 metų įvykių ir kuriam jaunos sielos buvo tikslo (tęsti toliau Tėvo siekimus ir veiklą)*2, rei- mažai atsparios, buvau gana atitolęs nuo Tėvo kia pradėti nuo prekybinių kontaktų. Ieškojau ir vyresnio brolio (Jono55) idealų ir siekimų iš tinkamai patikimų žmonių. Tiek Kaune, tiek prieš I–ą pasaulinį karą laikų („Lietuvninkų“ Varšuvoje. Kaune iškilo mintys suorganizuo- ginimas kovoje su lenkų nacionalizmu). Bet ti tam tikslui t[aip]. v[adinamą]. „GMBH“64. jau tuo metu daug įtakos į mano nusistaty- Šiuo sumanymu susidomėjo p[onai]. Augustai- mus turėjo vienas iš mano draugų, tuometi- tis65, Banaitis, B.66 Laucevičius67. Šis pastara- nis vietinių lenkų žurnalistas (Z[igmantas]. sis, suprasdamas mano siekimų gilesnę prasmę, Ugianskis56), karštas abiejų tautų suartėjimo patarė man susipažinti su p[onu]. doc[entu]. šalininkas. Jisai nuolat „kurstė“ mane akty- T[adu]. Petkevičiu. Tokiu keliu apie mano pa- viai prisidėti prie mano tėvo siekimų vykdymo. stangas teko sužinoti ir tamstai, Ponas Minis- Tuo pat laiku mano pusbrolis V[ladimiras]. tre. Ponui T[adui]. P[etkevičiui]. buvau išdėstęs Zubovas57 ruošėsi kelionėn į Lenkiją. Prieš iš- visą mano siekimų „pamušalą“ ir jų pagrindą. vykdamas jis tarėsi su manim (kaip su Stanis- Tikėjau ir tikiu dabar, kad jisai teisingai mane lovo Narutavičiaus sūnumi). Taip pat sugrįžęs suprato ir įvertino mano intencijų švarumą. iš tos kelionės. 1934 m. vasarą atvyko iš Len- Buvau įsitikinęs, kad tokį pat atgarsį buvau at- kijos mano giminaitė, mėgiamiausia maršalo radęs ir tamstos nusiteikime mano atžvilgiu. Ir J[uzefo]. P[ilsudskio]. Seserietė, M[aria]. Juch- to niekados nepamiršiu. Supratau tuomet ant nevičiutė58, su kuria daug kalbėjome apie Lie- kiek yra svarbu „nie zawieść tego wyjątkowe- tuvių–Lenkų santykius. Jos dėdės ypatingus go, bez precedensu zaufania osobistego, jakim sentimentus ir t. t. Visa tai pradėjo automa- mnie Pan darzył“68. Stengiausi daryti viską, tiškai mane traukti į tą srovę, kuri vėliau buvo kad šito išimtinio pasitikėjimo neapvilti. mane pagavusi – „bez reszty“59. Gyvenimas ir sąlygos reiklavo taip pat iš ma- 1934 m., vėlai rudenį, išvykau į Varšu- nęs antros pusės pasitikėjimo respektavimo. Tai vą (1-mą kartą). Leidimą gauti palengvino 60 p[onas]. Rusteika , senas Tėvo pažįsta- * savo atsisveikinimo laiške Tėvas taip kreipėsi mas iš Telšių laikų. Varšuvoje M[arijai]. į savo artimuosius „...proszę Was o przebacze Juchnevičiūtei*1 ir poniai P[ilsudskie]-nei61 nie za to, że materialny byt mojej rodziny za (maršalo žmonai) globojant, ieškojau progos niedbałem, się za działalnością społeczną i za pogodzeniem Litwy z Polską. Mam nadzieją, że to z czasem nastąpi i że nastąpi w ogól zgo * mirė laike Vokiečių okupacijos Varšuvoje. da między narodami kiedyś...“ Tą laišką už Buvo labai giliai „zaangażowana“63 priešvo baigė žodžiais: „Żegnajcie mi wszyscy. Sudiev kiškos konspiracijos veikime. Nepaprastai visiems“ (lietuviškai). Šituos žodžius laikau drąsi, turėjo daug didvyriškų nuopelnų. kaipo savo rūšies testamentą.
126 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos buvo begalo sunki problema, „três délicat“69... tarpininkaujant, pasisekė surasti kelią ir pri- Tikiuosi, kad tą sąlygą pasisekė man irgi ėjimą prie maršalo R[ydz]. Ś[migły].77 Tarpi- sėkmingai išpildyti. Šia proga norėčiau Tam- ninku buvo generolas P[ełczyńskis].78*3. su juo stą užtikrinti, kad aš niekuo nebuvau pras- kalbėjau bent 2 kartus. Tikslių datų neprisi- itaręs pasikalbėjime su J[onu]. Augustaičiu, menu (su tuo buvo surištos ir mano kelionės: Varšuvoje. Jo žodžiai: „tą man pasakojo pats Varšuva – Kaunas ir atgal). Pasirodė betgi, Narutavičius“ (esą aš buvau užtikrinęs p[oną]. kad ir p[onas]. R[ydz]. Ś[migły]. nepajėgė pra- Becką70, kad „Lietuva tikrai nori santykių“, po laužti p[ono]. B[ecko]. užsispyrimo. kuo „ultimatumas buvo įteiktas“. Tikrą minėto Su ponu B[eck]. kalbėjau 5 kartus. Netu pasikalbėjimo turinį Tamsta žinojai iš mano rėdamas jokių užrašų jų turinio neprisimenu. pranešimo). Vieną kartą išėjęs iš Krakowskie Przedmieś- Antra kelionė – 1935 m. pavasarį, jau cie79 nr. 5, kur mane priimdavo ponas B[eck]., su Tamstos žinia, tarpininkaujant ponui ir sekdamas Nowy Świat80 g[at]-ve, pamačiau T[adui]. P[etkevičiui]. Kelionės tikslas buvo Anglų Ambasadorių išvykstant Karaliaus Jur- ištirti galimybes prekybiniams santykiams gio V-jo laidotuvėms. užmėgsti. Per ponią P[iłsudską]. susipaži- Prasidėjo laikotarpis, kada buvo pašalin- nau su tuometiniu min[istru]. pirmininku, ti: – iš Kauno – p[onas]. Katelbach’as81, o iš M[arianu]. Kościałkowski’u71, kuris labai pa- Varšuvos – p[onas]. Gustainis82. Tamstai pa- lankiai reagavo į mano sugestijas. Tuo metu siūlius (per poną T[adą]. P[etkevičių].), suti- iš Tamstos pusės buvo iškelta sąlyga („waru- kau suvaidinti paskutinio, dar nenutrūkusio nek wstępny“72), kad Lenkija sutiktų praleis- siūlelio vaidmenį, palaikyti netarpinį ryšį ti per savo teritoriją keletą traukinių su be- tarp Tamstos ir pono B[eck]. Pastarasis suti- konais į Čekoslovakiją (kaipo „geros valios“ ko. Pasikalbėjimai su juo vyko kaskart jo bute gestas). P[onas]. M[arian]. K[ościałkowski]. Krakowskie Przedmieście nr. 5. Atsimenu, pasiūlė deryboms vesti iš jo pusės advokatą kaip pirmą kartą, ponas B[eck]. buvo užim- Raczkiewicz’ių73. tas ir man laukiant „bawił mi rozmowę“83 jo Trečia kelionė (1935 ar 1936 m.) drauge sekretorius, p[onas]. Łubieński84: „Pańskie su p[onu]. Dagiu74, Lietūkio vyr[iauriuoju]. nazwisko otwiera wiele drzwi w Warszawie“85. direktoriu į Dancigą. Buvo paruoštas, da- Atsakydamas pasakiau, kad Kaune taip pat lyvaujant p[onui]. Norkaičiui75, prekių sąs- atsitinka su mano tėvo pavarde... tatas – iš Lietuvos pusės. Dancige sutiko Paskutinį kartą pas poną B[eck]. buvau at- mus pilnas „échec‘as“76: ponas R[aczkiewicz]. silankęs 1937 metų rudenį. Buvau atsivežęs iš nieko neatvežė, nei pono B[ecko] sutikimo Tamstos gautą mažą popiergalį, kur buvo ran- (praleisti traukinius su bekonais), nei prekių ka parašyta keleta sakinių, liečiančių formulę sąstato – iš Lenkijos pusės. Ponas M[arian]. dėl santykių užmezgimo ir Vilniaus klausimo K[ościałkowski] pasirodė esąs bejėgis prieš vi- provizorinio išsprendimo būklę. sagalį p[oną]. B[ecką]. ... Galima įsivaizduoti Atsimenu tik, kad ten buvo parašyta, kad mano padėtį ir savijautą... Tuomet sujaudino Vilnių atgauti Lietuva mano siekti tik „w mane p[onas]. Dagys, tardamas: „nenusimink drodze środków pokojowych“87. Šios kortelės ponas N[arutavičiau]., važiuokit į Varšuvą ir pasistenkit tenai viską išaiškinti ir atitaisyti. O aš pasakysiu ponui L[ozoraičiui]., kad vis- * dar gyvas – Londone. Suvaidino labai svarbų vaidmenį Varšuvos sukilimo metu. „Zapi kas bus dar gerai“. sał wiele pięknych stron w najnowszą histo Varšuvoje dariau pastangas „apeiti“ poną rii Polski“86. Net čionai yra palyginti mažai B[ecką]. aplinkiniu keliu. Poniai P[iłsudskai]. „smerkiamas“, kaipo sukilimo „kaltininkas“.
127 turinį perrašė mašina savo bute mano pus- Łossowski93 taip aprašo šiuos įvykius: „Jak seserė Elena Viercinskaitė (pilnai patikimas wynika z relacji prezesa polskiego towar- asmuo). Daugiau niekas apie tai nežinojo ir zystwa kulturalnego na Litwie „Pochodnia“ šios kortelės nematė. Negaliu prisiminti, ko- St[anisława]. Szmidta94, jesienią 1937 r[oku]. kia buvo pono B[eck]. reakcija ir ką jisai pra- A[leksander]. Tyszkiewicz z Kretyngi i syn jego šė manęs perduoti Tamstai. Ar išsilaikė pas Stanisław, stale mieszkający w Warszawie, Tamstą mano parašyti tuo metu pranešimai? rozpoczęli z Litwinami nowe rozmowy. Stro- Būtų labai įdomu rekonstruoti jų turinį. nę litewską reprezentował ksiądz V[ladas]. Sugrįžęs žmonos tėviškėn, Šiaulių aps[kri Mironas, człowiek bliski Smetonie. Źródła li- tin]., laukiau Tamstos telefono... ir nesulau- tewskie potwierdzają tę informację. Wynika kiau. Nieko nežinojau apie vestus tuo metu z nich, że w koncu 1937 r[roku]. koła rządzą- kun[igo]. V[lado]. Mirono – p[ono]. Tiškevi- ce Litwy znowu zaczęły poszukiwać sposobu čiaus „Kanalu“ pasikalbėjimus. porozumienia z Polską. Od 10 stycznia 1938 r. Kovo mėnesį pasiekė mane – lyg perkūno rozpoczęły się za pośrednictwem Tyszkiewic- trenksmas – žinia apie „ultimatumą“ ir jo za pertraktacje w których, oprócz Mironasa pasekmes. Tada reikėjo visai pasitraukti ir brał udział ze strony litewskiej także Minister grįžti prie ūkininkavimo bei mokslo tęsimo. Łozorajtis oraz znany działacz społeczny i po- Bet tuomet atrodė man, kad mano pareiga lityczny prof[esor]. M[ykolas]. Biržyszka**5.95 yra veikti toliau, siekiant tikro suartėjimo ir Apie mano vaidmenį tas pats autorius taip savitarpio supratimo. rašo: „Ale specyfiką stosunków polsko – li- Vykdant p[ono]. Norkaičio sugestijas ban- tewskich tamtych lat było, iż nawet w okre- džiau bendradarbiauti su jo nurodytu p[onu]. sach krańcowych zaostrzeń wątła nić nieofi- Sutku88, plečiant prekybinius santykius tarp cjalnych kontaktów i rokowań utrzymywana abiejų kraštų. Dariau tą viską jau be jokio była nadal. W tym czasie zaufanym łączni- entuziazmo. kiem ministra Lozoraitisa stał się K[azimierz]. „Les richesses inattendues“89, atsiradusius N[arutowicz]. bratanek I-go Prezydenta Rzec- šios veiklos pasekmėje sunaudojau – jau Len- zypospolitej, a syn członka Tarybi, Stanisła- kų – Vokiečių karui prasidėjus – didesniam wa. Wielokrotnie krążył on między Kownem kiekiui trąšų pirkimui. Jokiems kitiems tiks- a Warszawą przez Rygą, (...) tez bezpośrednio lams tų lėšų išnaudoti nenorėjome, nei žmona, przepuszczany był pzeż linią demarkacyjną, nei aš. Ir dabar tą prisimenu su malonumu, wypełniając rózne poufnie misje“.96 „raczę z pewnę pociechą“90, kad nežiūrint to, Kaip matome p[ono]. Augustaičio prasi- ar šitos trąšos (tomamilčiai) buvo ko nors pa- manymai, daug kartų pakartoti kitų autorių, vogti, ar pardavinėtos visgi jos pateko Lietu- plinta ir veisiasi. Stengiausi, kiek galėdamas vos žemėn ir pagerino jos derlingumą. Kieno atitaisyti kur buvo galima, bei paneigti. Blo- naudai – nesvarbu! giau, kad šiais metais ruošiama yra „Polski Dabar mane „kankina“ istorikai. Apie Słownik Biograficzny“97 dalis – raidė „N“. Ta J[ierzy]. Ochmanskio91 prasimanymus, pri- proga stengiausi ne visai teisingą informa- imtus iš p[ono]. Augustaičio ir dalinai iš ciją „utrwalić w takim wydawnictwie typu K[onstantino]. Navicko*492, jau buvau mi- encyklopedycznego“.98 Esu pradėjęs karštą nėjęs pirmame mano laiške (per p[oną]. „kovą“ su atatinkamais autoriais biogramų, V[iktorą]. K[ornfeldą].). Lenkų istorikas Piotr liečiančių mano dėdės Gabrieliaus, Tėvo, bei
* k. Navickas. TSRS vaidmuo ginant Lietuvą nuo ** piotr Łossowski, Z problematyki stosunków imperialistinės agresijos 1920–1940 metais. polsko–litewskich (1934–1938)
128 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos mano motinos. Ne visuomet man pasiseka Nuorodos ištaisyti netikslumus. Apie mano tėvą papa- 1 sakosiu prie kitos progos... ochmański J., Historia Litwy, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź, 1967, Anot p[ono]. Augustaičio (Antanas Sme p. 286. tona ir jo veikla) aš būčiau „ultimatumo“ kal- 2 daugirdaitė-Sruogienė V., Dokumentacija, tininkas. Dabar tik man paaiškėjo, kad jeigu iš liečianti Lenkijos ultimatumą Lietuvai, Aidai, Lietuvos pusės ir būtų kokie nors užtikrinimai 1989, nr. 1. „a priori“, kad ultimatumas bus priimtas, tai 3 Vaitiekūnas S., Stanislovas Narutavičius. galėtų įvykti tik „Kanalo“: Kun[igo]. V[lado]. Signataras ir jo laikai, Vilnius: Mokslo ir Mirono-Tiškevičiaus keliu. Laimei yra ir dau- enciklopedijų leidybos centras, 2012. 99 giau mėgėjų, kurie būtų linkę „przypisać“ 4 narutowicz K., Relacja o działalności na sau šitą „nuopelną“. Tarp kitų, lenkų savai- polu stosunków polsko-litewskich w okresie 100 traščio „Perspektywy“ nr. 12 (29) iš 1970 m. międzywojennym (datowana 10 listopada kovo 20 d. patalpintame straipsnyje: „Polski 1980 roku), Zeszyty Historyczne, t. 87 (447), ultimatum Litwie w 1938 r.“101, jo autorius s. 176–184. p[onas]. Stanisłowas Zabiełłó102, buvęs lenkų 5 augustaitis J., Antanas Smetona ir jo veikla, diplomatas, giriasi, kad tai jo „nuopelnas“. 1966, Čikaga. Parašiau labai daug. Ponas V[iktoras]. 6 Ten pat, p. 110. K[ornfeldas]. gali tuoj atvykti. Nežinau ar 7 Ten pat, p. 112. jam pasiseks persiųsti Tamstai šį laišką. No- 8 j. Augustaitis, Lietuvos–Lenkijos unija. Jos rėčiau daug daugiau dar papasakoti ir suži- pasekmės ir atrūgos, Naujienos, 1969 03 27– noti daug ką iš Tamstos. Jaučiuosi įpareigotas 1969 04 30. aprašyti tą viską, ką dar prisimenu. Trūksta 9 woytak R. A., Wywiad z litewskim wodzem man dar daugelio faktų. Būtų labai naudinga naczelnym gen. Statys’em Raštikis’em, Zeszy- pasimatyti su „Tamsta“. Suprantu, kad mano ty Historyczne, 1976, nr. 35, s. 168–173. „skausmai“ ir pergyvenimai, kurie man atro- 10 okulicz K., Kilka uwag do wywiadu, Zeszyty do taip svarbūs, Tamstos akyse neturi ypatin- Historyczne,1976, nr. 35, s. 173–180. gos reikšmės, palyginus su tikrai istoriniais 11 d. B., Santykiai su lenkais, Keleivis, 1976 03 30, įvykiais, kurių autorių bei dalyviu Tamstai p. 8–9. teko būti. 12 lozoraitis S., Kelios pastabos Lenkijos Dėkodamas dar kartą už viską, prašau ultimatumo klausimu, Aidai, 1976, nr. 6, priimti, Ponas Ministre, mano geriausius ir p. 251–252. širdingus linkėjimus, kaip ir gilios pagarbos 13 Żagiell E., Przyczynki historyczne źródeł pareiškimą. litewskich, Zeszyty Historyczne, 1976, nr. 39, [parašas] s. 211–214 14 Žalys V., Stasys Lozoraitis – Lietuvos užsienio P. S. Antrašo nesiunčiu tuo tarpu. Jeigu reikalų ministras, Lietuvos diplomatija būtų reikalinga geriausiai rašyti per p[oną]. XX amžiuje, Vilnius, 1999, p. 34. 15 V[iktorą]. K[ornfeldą]. Žalys V., Stasys Lozoraitis – Lietuvos užsienio Adresas Poznanėje: K[azimierz]. Naruto reikalų ministras, Lietuvos diplomatija XX amžiuje, Vilnius, 1999, p. 35–36. wicz, ul[ica]. Libelta 10≈6 16 61–706 Poznań jei pradėsime derybas su lenkais, Diena, 1934 04 08, nr. 14, p. 2; 1934 04 15, nr. 15, p. 2. Tel. 526-93 (butas) 17 Žepkaitė R., Diplomatija imperializmo tarny- boje, Vilnius, 1980, p. 224–250.
129 18 Žepkaitė R., Lietuva ir didžiosios valstybės 30 lenkų gimnazija Panevėžyje veikė 1919–1940 m. 1918–1939, Kaunas, 1986; Žepkaitė R., Diplo 31 stanislovas Tiškevičius (1907–1974). Tačiau matija imperializmo tarnyboje, Vilnius, 1980; autorius painioja jį su prieš tai minėtu Varšu Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai vos burmistru. 1938–1940, sud. A. Kasparavičius, P. Libera, 32 Turima omenyje Niujorke, JAV. Tačiau iš Vilnius, 2013; Žalys V., Lietuvos diplomatijos tiesų Stanislovas Tiškevičius mirė 1974 m. istorija 1925–1940 metais, 2 tomas, 2 dalis, gruodžio 9 d. Vašingtone, JAV. Vilnius, 2012; Lietuvos istorija. Nepriklauso- 33 mybė (1918–1940), X tomas, II dalis, Vilnius, Vert. iš lenkų kalbos – patėvis. 2015; Kasparavičius A., Lietuva 1938–1938 m. 34 Žurnalistas, visuomenės veikėjas, laikraš Neutraliteto iliuzijos, Vilnius, 2010. čių redaktorius Liudvikas Abramavičius 19 Vaitiekūnas S., Stanislovas Narutavičius. Sig (1888–1966). nataras ir jo laikai, Vilnius, 2012, p. 401. 35 prie laiško pridėtas Liudviko Abramavičiaus 20 Łazuga W., Narutowicz z Poznania – łudząco nekrologas neišliko. podobny do stryja Gabriela, zamordowanego 36 lenkų kalbos metafora, reiškianti atgyveną, prezydenta RP. Prieiga internete: http:// labai senus laikus ar įvykius. poznan.wyborcza.pl/poznan/1,109268,19332 37 Tarptautinė organizacija, kurioje testuojami 330,narutowicz-mieszkal-w-poznaniu-byl- medienos plaušai. ludzaco-podobny-do-stryja.html (žiūrėta 38 Vert. iš prancūzų kalbos – turėtų vykti. 2016 11 16). 39 prancūzijos miestas Lilis. 21 daugirdaitė-Sruogienė V., Dokumentacija, 40 liečianti Lenkijos ultimatumą Lietuvai, Aidai, Vert. iš prancūzų kalbos – pasąmonė. 1989, nr. 1. 41 1940 m. tremtis į Altajaus kraštą. 22 ochmański J., Historia Litwy, Wrocław, 1967. 42 Zofija Krassowska (1893–1976). 23 gabrielius Narutavičius buvo Kazimiero 43 Tekstilės pramonės ir karnienų institutas Narutavičiaus tėvo Stanislovo Narutavičiaus (Instytut Przemysłu Włókien Łykowych), brolis. nuo 1952 m. veikęs Poznanėje. 24 Teisininkas Tadas Petkevičius (1893–1964). 44 Vert. iš lenkų kalbos – užsidirbti. 25 Vert. iš vokiečių kalbos – nepagrįsti. 45 Vert. iš lenkų kalbos – kovoti su vėjo malūnais. 26 dar prieš pasirodant J. Ochmańskio knygai 46 Vert. iš rusų kalbos – kraštietis. ir joje minimiems kaltinimams ne lojalumu 47 Vert. iš lenkų kalbos – patėvis. Lietuvos valstybei tiek Stasys Lozoraitis, tiek 48 liudvikas Abramavičius. Kazimieras Narutavičius buvo apkaltinti Čikagoje leidžiamame laikraštyje Naujie- 49 Vert. iš rusų kalbos – išgąsdinta varna. nos. 1969 m. Jonas Augustaitis publikavo 50 Vert. iš prancūzų kalbos – požiūris. straipsnių seriją pavadinimu „Lietuvos ir 51 su Zubovais Narutavičiai buvo susigiminiavę Lenkijos unija. Jos pasekmės ir atrūgos“ (1969 per Bilevičius. Vladimiras Zubovas buvo kovas–gegužė). vedęs Zofiją Bilevičiūtę, vyresniąją Stanislovo 27 Vert. iš prancūzų kalbos – diskretiškai. Narutavičiaus žmonos seserį. 28 kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto 52 lietuvos Taryboje 1917–1918 m. signataras Vladas Mironas (1880–1953). 53 Vert. iš prancūzų kalbos – visada pasirengęs. 1938–1939 m. jis buvo Vyriausybės ministras 54 pirmininkas. 1938 m. dalyvavo derybose su kazimieras Narutavičius baigė Adomo Lenkija dėl santykių normalizavimo. Mickevičiaus lenkų gimnaziją Kaune. 55 29 Varšuvos miesto burmistras Stanislovas jonas Narutavičius (1896–1930) – Stanislovo Tiškevičius (1888–1965). Jo tėvas Aleksandras Narutavičiaus sūnus. Tiškevičius 1938 m. kartu su V. Mironu daly 56 Zigmant Ugianski (1906–1972) – lenkų politi vavo susitikimuose su lenkais. nis ir visuomenės veikėjas.
130 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 57 agronomas, visuomenės veikėjas Vladimiras 79 gatvės pavadinimas Varšuvoje. Zubovas (1887–1959). 80 gatvės pavadinimas Varšuvoje. 58 maria Juchniewicz – Juzefo Pilsudskio 81 Žurnalistas, lenkų laikraščio Gazeta Polska dukterėčia. korespondentas Tadeusz Maciej Katelbach 59 Vert. iš lenkų kalbos – visiškai. (1897–1977). 60 steponas Rusteika (1887–1941) – teisininkas, 82 Žurnalistas, Lietuvos aido korespondentas visuomenės veikėjas pulkininkas. Valentinas Gustainis (1896–1971). 61 juzefo Pilsudskio žmona Aleksandra Pilsudska 83 Vert. iš lenkų kalbos – linksmino kalbomis. (mergautinė pavardė Szczerbińska) (1882–1963). 84 advokatas, majoras Ludwik Maria Łubieński 62 Vert. iš lenkų kalbos – kabarojimasis į statų (1912–1996). stiklo bokštą. 85 Vert. iš lenkų kalbos – Jūsų pavardė atveria 63 Vert. iš lenkų kalbos – įsitraukus. daug durų Varšuvoje. 64 Vokiškai Gesellschaft mit beschränkter 86 Vert. iš lenkų kalbos – įrašė keletą gražių Haftung – teisinė įmonės forma, kuri puslapių į naujausiųjų laikų Lenkijos istoriją. pasižymi ribota atsakomybe. 87 Vert. iš lenkų kalbos – taikiomis priemonėmis. 65 inžinierius, visuomenės veikėjas Jonas 88 Augustaitis (1897–1978). prekybininkas, visuomenės veikėjas Pranas Sutkus (1901–?). 66 inžinierius Bronius Banaitis (1898–1967). 89 Vert. iš prancūzų kalbos – netikėti turtai. 67 užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ed 90 mundas Laucevičius (1906–1973). Vert. iš lenkų kalbos – su tam tikra paguoda. 91 68 Vert. iš lenkų kalbos – nenuvilti to išskirtinio, lenkų istorikas Jerzy Ochmańsk (1933–1996). beprecedenčio pasitikėjimo, kurį, Ponas, man 92 istorikas Konstantinas Navickas (1917–2006). parodei. 93 lenkų istorikas Piotr Łossowski (g. 1925). 69 Vert. iš prancūzų kalbos – labai subtilu. 94 stanisław Szmidt. 70 lenkijos Respublikos ministras pirmininkas 95 Vert. iš lenkų kalbos: Kaip susidaro įspūdis iš Juzef Beck (1894–1944). lenkų kultūros draugijos Lietuvoje „Pochodnia“ 71 1935–1936 m. Lenkijos vyriausybės ministro pirmininko St. Smidto ataskaitos, 1937 m. pirmininko pareigas ėjęs Marian Zyndram- rudenį A. Tiškevičius ir jo sūnus Stanislovas, Kościałkowsk (1892–1946). nuolat gyvenantis Varšuvoje, pradėjo naujas 72 Vert. iš lenkų kalbos – prielaida. diskusijas su lietuviais. Lietuvos pusei ats- 73 advokatas, politikos veikėjas tuometis Len tovavo kunigas V. Mironas, žmogus artimas kijos Respublikos vidaus reikalų ministras Smetonai. Lietuviški šaltiniai patvirtina Władysław Raczkiewicz (1885–1847). 1939– šią informaciją. Iš to plaukia, kad Lietuvos 1947 m. ėjo Lenkijos Respublikos Prezidento valdantieji sluoksniai 1937 m. vėl pradėjo emigracijoje pareigas. ieškoti būdų susitarti su Lenkija. Nuo 1938 m. 74 kooperatininkas, „Lietūkio“ direktorius sausio 10 d. per Tiškevičių, prasidėjo derybos, Povilas Dagys (1889–1943). be Mirono jose taip pat dalyvavo Ministras Lozoraitis ir žinomas visuomenės veikėjas bei 75 matematikas, fizikas, visuomenės veikėjas, politikas prof. M. Biržiška. Prekybos departamento direktorius Jonas 96 Norkaitis (1892–1983). Vert. iš lenkų kalbos: Tačiau tų laikų lenkų– lietuvių santykių specifika buvo tokia, kad net 76 Vert. iš prancūzų kalbos – nesėkmė. ir ypatingo paaštrėjimo laikotarpiu ir toliau 77 Tuometis Lenkijos Respublikos vyriausiasis buvo išlaikomas plonas siūlas neoficialių kon- karinių pajėgų vadas, maršalas Edward Rydz- taktų ir pasikalbėjimų lygmenyje. Tuometiniu Śmigły (1886–1941). ministro Lozoraičio patikėtiniu tapo K. N. I 78 generolas Tadeusz Pełczyński (1892–1985), Lenkijos prezidento sūnėnas ir Tarybos nario dirbęs lenkų žvalgyboje. Stanislovo sūnus. Daug kartų (...) tarp Kauno
131 ir Varšuvos per Rygą, taip pat betarpiškai 100 Lenkų savaitraštis Perspektywy, nr. 12 (29), buvo praleidžiamas per demarkacijos liniją, 1970. vykdyti įvairias slaptas misijas. 101 Vert. iš lenkų kalbos – Lenkų ultimatumas 97 raidė N buvo išleista 1977 m. Lietuvai 1938 m. 98 Vert. iš lenkų kalbos – nustatyti tokiame 102 Lenkų diplomatas ir istorikas Stanisław Za enciklopediniame leidinyje. biełłó (1902–1970). 99 Vert. iš lenkų kalbos – prisiskirti. OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Recenzijos
Ramūnas ČIČELIS Pasakojimas be žanro Julija Šukys. Epistolofilija: užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas. Vilnius: Lietuvost rašytojų sąjungos leidykla, 2016, 255 p.
Kanados lietuvių literatūrologės, rašyto gali būti kur kas įvairesnės nei dokumentai, jos Julijos Šukys knyga Epistolofilija: užrašy- kalbantys apie vieną negailestingą tiesą – lie tas Onos Šimaitės gyvenimas apie pasaulyje tuviai žydus kankino ir šaudė. pagarsėjusią žydų gelbėtoją Vilniaus gete J. Šukys knyga Epistolofilija yra atsvara Antrojo pasaulinio karo metais Oną Šimaitę R. Vanagaitės veikalui. Leidybinė Lietuvos Lietuvoje pasirodė tuo laiku, rašytojų sąjungos leidyklos kai vos nutilo diskusijos dėl politika rodo, kad siekiama sa kitos su žydų ir lietuvių san votiškai kompensuoti savinie tykiais susijusios Rūtos Vana ką, kurią įsiūbavo R. Vanagai gaitės knygos Mūsiškiai pasi tės knyga. Deja, pasakojimas rodymo. Pastarojoje surinkti apie Pasaulio Tautų Teisuolę ir susisteminti dokumentai ir O. Šimaitę yra kur kas men pasakojimai, liudijantys lie kiau pastebimas ir aptariamas. tuvių žydšaudžių vaidmenį Knygoje pateikti dokumentai per nacių okupaciją. R. Vana ir faktai priimami kaip savai gaitė savo knygą apibūdina ir me suprantami ir nekeliantys pateikia kaip objektyvų apie klausimų, vertų viešos visuo faktus bylojantį veikalą, ta meninės diskusijos. čiau būtina prisiminti, jog jau Epistolofiliją įdomiausia nuo XX a. aštuntojo dešim skaityti knygos autorės ir savęs tmečio Vakaruose įsitvirtinus nuolat klausiant, koks gi šio postmoderniajai istorijos mokslo sampratai, veikalo žanras. Knygos paantraštė „Užrašy pozityvistinis nenuginčijamas objektyvu tas Onos Šimaitės gyvenimas“ yra vienintelė mas yra labai abejotinas: istorija, skirtingai žanrinė nuoroda. Taigi remiamasi prielaida, nei pasakojimai apie įvykius, yra nenuspėja jog knygoje pateikiamas toks gyvenimas, ma, nelinijinė, nepriežastinė. Taigi R. Vana koks jis iš tiesų buvo. Kaip ir R. Vanagaitės gaitės knyga yra gana vienpusiška ir net kiek atveju, J. Šukys pretenduoja į objektyvumą, mazochistiška lietuvių tautos atžvilgiu – joje galimybę pažinti gyvenimą toks, koks jis pateikti faktai laukia interpretacijų, kurios „iš tiesų buvo ar yra“. Literatūrologams jau
133 senokai žinoma, kad tarp kūrinio užteksti nefalsifikuojant faktų papasakoti apie tiria nės tikrovės, kuri ir yra teksto pagrindas, ir mą objektą. Šiuo požiūriu Epistolofilija labai jo kalbinės raiškos visada egzistuoja neįvei priartėja prie šiandienės vakarietiškos istori kiamas tarpas. Pasaulyje turbūt dar niekam nio tyrimo sampratos. nepavyko verbaline kalba užfiksuoti gyveni Visgi net ir gana laisvas ir interpretacijai mo tikrovės, jos nė kiek nekeičiant ir nein erdvės paliekantis istorinis pasakojimas pri terpretuojant, todėl drąsiai galima teigti, jog valo turėti savo vidinę struktūrinę logiką: Epistolofilija nėra užrašytas tikrasis O. Ši įvykiai aprašomi arba chronologiškai, arba maitės gyvenimas. Knygoje gausu asmeni probleminiais aspektais, kurie aiškiai ak nių nukrypimų, ekskursų ir kitokių intarpų, centuojami jau tyrimo pradžioje. J. Šukys kurie rodo, kad knygos žanrą nurodanti pa knygoje nesivadovaujama nei vienu, nei kitu antraštė yra tiesiog klaidinga. Epistolofilija principu: skyriai išdėstomi chaotiškai, esa neišvengiamai yra O. Šimaitės gyvenimo ma pagrindo manyti, jog knygos struktūrą interpretacija. Daugeliui žinoma garsi XX a. lėmė tiesiog autorinė intuicija ir įsijautimas pradžios filosofo Friedricho Nietzsche’ės fra ne vien į O. Šimaitės gyvenimą, bet ir į bū zė „Faktas yra nuogas“ – faktą sukuria būtent simą knygos skaitytoją. Skirtingai nei dau interpretacija, tačiau turinti faktinį pagrindą gelis posovietinės Lietuvos istorinių veikalų, tuo požiūriu, kad interpretuojantis rašytojas J. Šukys knyga Epistolofilija dėl artimumo ar mąstytojas visada pasirenka „svarstykles, grožinei literatūrai yra paskaitoma ir intri kuriomis sveria faktus“. Būtent autorinė in guojanti. Pagrindinis klausimas: ar auto tencija yra tai, kas nulemia vienokį ar kitokį rė gausiomis interpretacijomis neiškraipo požiūrį į gyvenimo tikrovę. J. Šukys tik savo negausių neabejotinų faktų ir, lyg romane, knygos pabaigoje prieina prie išvados, kad nenutolsta nuo O. Šimaitės dokumentinių O. Šimaitės charakterį Epistolofilijoje ji trak liudijimų? Šis klausimas suponuoja kitą abe tavo kaip savąjį, beveik išnyko psichologinis jonę – kodėl J. Šukys taip ribotai ir negausiai atstumas tarp autoriaus ir knygos pagrindi pateikia autentiškus O. Šimaitės laiškus ir nės herojės. Ar psichologinis įsijautimas ir dienoraščius? O gal per knygos herojės gyve susitapatinimas su aprašomu asmeniu yra nimą autorė tiesiog bando narcistiškai papa pagrindas teigti, jog pavyko pažinti to as sakoti savo gyvenimo tarpsnį – aštuonerius mens gyvenimą būtent tokį, koks jis iš tiesų metus, kuriuos rašė Epistolofiliją? Ar tai nėra buvo? Turbūt ne. Net pats aprašomas asmuo, simbolinis aktas, kurio metu, pasakojant hipotetiškai paklaustas apie savo biografijos kito žmogaus gyvenimą, iš tiesų bandoma įvykius, negalėtų jų papasakoti objektyviai. lyg Narcizui vandenyje paliesti savo veidą? Ką jau kalbėti apie istoriškai nutolusią auto Knygos pabaigoje autorė suvokia, kad ban rę, kuri bando vadovautis empatija. Epistolo- dymas aprašyti O. Šimaitės gyvenimą nėra filija veikiau yra knyga apie tokį O. Šimaitės labai pavykęs, todėl pasitelkia Virginia’os gyvenimą, kokį jį, perskaičiusi laiškus ir die Wulf kontekstą – autorė pateisina ir O. Ši noraščius, įsivaizdavo J. Šukys. maitės vengimą aprašyti Vilniaus getą ir J. Šukys Epistolofilija yra istorinė kny savo pačios kūrybinius suklupimus, sietinus ga, artima šiuo metu Jungtinėse Amerikos su moteriškumu, socialine ir lyčių nelygybe, Valstijose ir Vakarų Europoje populiariai neva moteriai lieka mažiau laiko ir galimy istorinio tyrimo rašymo strategijai – pasa bių save realizuoti kaip kūrėją. kojamajai istorijai. Tai reiškia, kad istorinio J. Šukys Epistolofilijoje tvirtina atradusi veikalo autorė linkusi mažiau gilintis į datas priežastį, dėl kurios žydų gelbėtoja nerašė ir statistinį tikslumą, svarbiau yra įtaigiai ir apie Vilniaus getą. Viena vertus, išvada yra
134 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos gana tipinė – tylėjimą nulėmė potrauminė ir jai artimų žmonių biografijas. Epistolofi- reakcija, kuriai būdingas vengimas kalbėti lija – kūrinys, kuriame menkai pasitikima apie skaudžią praeitį. Kita vertus, J. Šukys skaitytojo interpretacinėmis galiomis. Jei tvirtai teigia, jog O. Šimaitės polinkis ra autorė kiek santūriau vertintų O. Šimaitės šyti laiškus yra traumos pasekmė, reakcija gyvenimo įvykius, knygos publikai tektų į dvasinį ir fizinį skausmą. Visgi, regis, auto svarbesnis ir įdomesnis vaidmuo – patiems rės teiginiu galima bent suabejoti: gal O. Ši užpildyti prasmės tarpus, kurie neišvengia maitė rašė laiškus daugeliui pažįstamųjų ir mai lieka skaitant rašytinį tekstą. J. Šukys ne draugų, nes jai tiesiog stigo bendravimo ir ji linkusi pasitikėti skaitytojais, nes tokiu atve jautėsi nuolat vieniša, socialiai neintegruo ju tektų pateikti šaltinių publikaciją, kurios ta? Atsakymas į šį klausimą niekada nebus labiausiai ir trūksta. Jei Epistolofilijos šaltinių vienareikšmis, nes O. Šimaitė pati apie savo publikaciją lydėtų autorės tekstas, skaitytojas epistolinio pomėgio priežastis nėra parašiu žinotų, kad kalbama apie daug patikimesnius si nė eilutės. J. Šukys hipotezė, kad traumą vertinimus nei tie, kurių prieinama remiantis patyrę žmonės pasakojimus apie skaudžius intuicija. Regis, po Epistolofilijos pasirodymo dalykus uždengia kitais pasakojimais, yra derėtų laukti taip trūkstamų O. Šimaitės laiš vertinga psichologijos ir literatūrologijos kų ir dienoraščių publikacijos. mokslams. Epistolofilija nėra vienintelė knyga apie Kultūrinis susikalbėjimas Vakarų visuo Vilniaus geto žydų gyvenimą Antrojo pasau menių sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose linio karo metais. Žydų rašytojas Abraomas visada yra pagrįstas žanriniu atpažįstamu Suckeveris savo atsiminimų knygoje Apie mu: autoriai naudoja vienokias ar kitokias Vilniaus getą yra detaliai ir išsamiai aprašęs retorines figūras, laikosi pasakojimo struk minėto laikotarpio tikrovę anuomečiame tūros reikalavimų, todėl auditorija identifi Vilniuje. Suprantama, kad J. Šukys siekis kuoja žanrą ir pagal jo taisykles interpretuo O. Šimaitės rašytiniu palikimu liudyti sudė ja tai, ką girdi ar skaito. tingą laikotarpį ir jo įvykius dėl A. Suckeve Pagrįsta klausti, ar J. Šukys pavyksta at rio romano nė kiek nenuvertėja. O. Šimaitė skleisti O. Šimaitės biografiją? Ar skaityto Antrojo pasaulinio karo metais elgėsi herojiš jui paliekama galimybė suprasti sudėtingus kai, tačiau, kai nėra jokio rašytinio palikimo, biografijos vingius ir psichologines motyva kuriame būtų atskleidžiamos žydų gelbėjimo cijas? Nors Epistolofilijos žanras, pasak au detalės, J. Šukys tekstas vertintinas kaip tiks torės, yra „pats gyvenimas“, knyga vis dėlto lumo stokojantis pelnytos pagarbos ženklas suteikia vertingų žinių apie žydų gelbėtojos O. Šimaitei – Pasaulio Tautų Teisuolei.
135
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22
Dalia KUIZINIENĖ
Tarp namų ir pasaulio: Jono Jurašo atvejis Aušra Marija Sluckaitė. Spektaklių ir sapnųt klavyrai. Vilnius: Kultūros barai, 2016, 606 p.
Praėjusių metų viduryje pasirodė Aušros pavadinime ir atsidūrė žodis „sapnų“.“1 Tik Marijos Sluckaitės knyga Spektaklių ir sapnų pradėjus skaityti knygą yra visiškai aišku, klavyrai, kurioje pateikiamas režisieriaus kad autorei pavyksta išvengti tik ką pami Jono Jurašo kūrybinis portretas, odisėja iš nėtų grėsmių, ji ne tik priima, bet įveikia namų į pasaulį, o vėliau ir sugrįžimas namo, iššūkį, skaitytojui pateikdama nepaprastai gyvenimas tarp dviejų pasaulių. Kuo išskir įdomų, dinamišką, o kartu ir dramatišką tinė ši knyga? Apie režisierių rašo jo žmona, pasakojimą. rašytoja, dramaturgė, eseistė, ne vienam Knygą sudaro keli naratyviniai sluoksniai, J. Jurašo spektakliui parašiusi inscenizaciją, kurie praplečia, papildo vienas kitą, kartkar sukūrusi dramą, paremtą žinomu, klasiki tėmis susijungia į vientisą, nedaugiažodį, ta niu kūriniu, Aušra Marija Sluckaitė, tapusi čiau komplikuotą pasakojimą. Šalia knygoje neatsiejama kūrybinio Jurašo proceso ben pateikiamos Jono Jurašo režisūrinės biogra draautore, dalimi. Rašant knygą grėsė ne fijos yra pasakojama iš gimtinės ištremtos vienas pavojus: prarasti objektyvumą, perei šeimos istorija, emocijos ir išgyvenimai, ti į romantizuotą ar egzaltuotą stilistiką, as kuriuos buvo lemta patirti 1974 m. iš Lietu meninio gyvenimo pasakojimus. Pati autorė vos priverstiems išvykti Jurašams. Knygos viename interviu yra kalbėjusi: „Rašyti apie autorės pasakojimus papildo režisieriaus artimą žmogų, gyvenimo draugą, kitaip sa užrašų fragmentai, jos pačios išgyvenimai kant, žmonai apie vyrą, – didelis apsunkini ir asmeninės patirtys, kitų asmenų balsas mas. Yra nepatogumo jausmas ir nuolatinės (per tekste pateikiamą nuomonę, spaudos iš dilemos: kaip išlaikyti taktą, pusiausvyrą, iš trauką, laišką). Tačiau, kaip jau buvo minėta likti sąžiningai? Kita vertus, tai pranašumas. anksčiau, tokia yra knygos autorės eseistinė, Visą laiką buvai greta, vadinasi, gali atskleis kelis pasakojimo lygmenis sujungianti rašy ti tą nuolatinį, nenutrūkstamą kūrybinį pro mo maniera, stilistika. Visa tai padeda su cesą. Bet kaipgi jis vyksta? Kaip vyksta net kurti disidento gyvenimo ir kūrybos svetur ir tada, kai nevyksta? Man atrodo, tai įdomu istoriją, kuri yra sudėliojama per pasakojimo ir vertinga. Kaip gimsta spektaklis, kokios fragmentus, sukuriančius vientisą, bet įvai būsenos pažadina mintį, vaizdinį, sumany riopą vaizdinį, įdomų tiek ir teatrologui, is mą. Kartais tai padaro sapnai. Todėl knygos torikui, kultūros tyrinėtojui, tiek ir apskritai
137 bet kuriam skaitytojui, kuriam įtaigiai, su tik sovietinės ideologijos tironiją patyrusio dramatine intriga papasakota istorija tampa menininko peripetijos, bet ir šeimos drama. sovietmečio ideologijos ir cenzūros iš tėvy Iš beveik keturių dešimtmečių perspektyvos nės išvaryto disidento istorija. yra sugrįžtama į 1972 m., kai Kauno dramos Dar gyvendama Lietuvoje Aušra Sluckai teatre Jurašas pastatė Juozo Grušo „Barborą tė buvo žinoma kaip literatūros kritikė, kuri Radvilaitę“. Po generalinės repeticijos buvo rašė eseistine, fragmentiška. 1963 m. pasirodė uždrausta finalinėje scenoje naudoti paveikslą, straipsnių apie literatūrą knyga Kritikos štri- cenzūra vertė keisti tekstą, prasidėjo režisie chai. Gyvendama svetur knygos autorė yra iš riaus konfliktas su ideologiniais tarnais, kuris leidusi kelias knygas. Nepriklausomybę atkū baigėsi 1972 m. režisieriaus atleidimu iš teatro, rusioje 1994 m. Lietuvoje pasirodė jos knyga o spektaklis daugybę kartų buvo perkurtas. Po dvynių ženklu apie režisieriaus Jono Jurašo 1974 m. Jurašų šeima emigravo iš Lietuvos, o kūrybos kelią tarp dviejų pasaulių. Ši knyga tuomečio teatro direktorius dekoracijų cechui ir sudaro pirmąją knygos Spektaklių ir sapnų nurodė paveikslo kopiją giliai paslėpti. Po gy klavyrai pirmąją dalį, prie kurios tęsinio kny venimo ir klajonių svetimose šalyse Jurašai į gos autorė sugrįžo kiek vėliau. 2008 m. išleista Lietuvą trumpam sugrįžo jau prasidėjus Sąjū A. M. Jurašienės knyga Egziliantės užrašai (at džiui 1989 m. Tada Kauno dramos teatro sce siminimai, esė) – fragmentuota mozaika, ku noje po jubiliejinio „Šventežerio“ (kurį taip rią sudarė artimųjų, brangių sutiktų žmonių pat dar sovietmečiu buvo režisavęs Jurašas) į paveikslai. Lyg atskira punktyrinė linija jau teatro sceną buvo nuleistas ilgai saugotas Auš šioje knygoje ryškėjo ir Jurašų šeimos odisė ros Vartų Madonos paveikslas, liudijęs simbo ja. Knygos pratarmėje autorė rašė: „Knyga ne linį režisieriaus sugrįžimą į savąjį teatrą, kurį apie mane, ji apie žmones, sutiktus kelyje. (...) jis ne savo noru buvo priverstas palikti. Jau Rašydama apie juos, savaip liudiju ir nugy vėliau, Jurašams gyvenant tai Lietuvoje, tai ventą laiką.“2 svetur, įsigijus sodybą Merkinėje paveiks Skaitant Egziliantės užrašus neapleido las buvo padovanotas ir atvežtas į atstatytą mintis, kad knygos struktūrą ir čia pristato svirną. Scenos dekoracijos, paveikslo kelionė mų tekstų pateikimo knygoje išdėstymo eiliš ir visą istoriją liudijančios peripetijos tapo kumą lemia autorės bei jos vyro režisieriaus simboline menininko kelione ir jo sugrįžimu, Jono Jurašo gyvenimo kelias. Kai 1974 m. dėl ryškiu laikmečio kaitos ženklu: „(…) šio – iš nepakeliamųjų gyvenimo ir kūrybos sąlygų, teatro į kluoną atkeliavusio – paveikslo isto neprisitaikymo prie sovietinės nomenklatū rija jau panaši į legendą. Vos vieną magišką ros jie buvo priversti emigruoti į Vakarus, kur akimirką teatro scenoje švystelėjęs paveikslas, laukė nelengva disidentų dalia, mezgėsi nauji tris dešimtmečius saugotas teatro pastogėje, ryšiai su amerikiečiais bei lietuvių bendruo slėptas, kad jo nesunaikintų, vis dėlto nebuvo mene, nuolatinis ir nesibaigiantis savęs, savo išmestas į šiukšlyną net tada, kai tapo niekam vietos, dvasinės tėvynės ieškojimas. Teatrinio nereikalingas, ir atsidūrė Merkinės piliakal gyvenimo impresijų, autorės vyro režisieriaus nio papėdėje – kaip anų laikų prievartos ir ty Jono Jurašo kūrybinės biografijos aspektų, laus pasipriešinimo laikų skeveldra, įsmigusi šeimą Lietuvoje ir svetur lydėjusių peripetijų, į istorijos peizažą.“3 Kodėl tiek dėmesio šiame kardinalių gyvenimo pokyčių, Jurašų šeimą tekste skiriu prieš kelerius metus išleistai au blaškiusių po pasaulį, galime rasti kone kie torės knygai? Matau tarp šių knygų aiškų ryšį, kviename Egziliantės užrašų tekste. Simboli tęstinumą. Kita vertus, naujausia A. M. Sluc niu šios knygos tekstu man yra tapusi „Vieno kaitės knyga taip pat prasideda „Barboros paveikslo istorija“, kurioje atskleidžiamos ne Radvilaitės“ pastatymo Kauno dramos teatre
138 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos peripetijomis ir Jurašų išvykimu iš Lietuvos svarstymai, ar apskritai jis reikalingas lietu bei gana ilga refleksija apie šio spektaklio idė viškajai bendruomenei, kaip ir koks klostosi ją, po jo pastatymo sekusias peripetijas. „Nuo santykis su ta bendruomene? Taip pat mi paskutinio pastatymo Kauno dramos teatre nimi rašytojo, dramaturgo Algirdo Lands buvo praėję treji metai, bet režisierių tebeslėgė bergio, dailininkės Aleksandros Kašubienės, „Barboros Radvilaitės“ likimas. Jam spektaklis filmininko Jono Meko vardai, individualus liko nebaigtas. (...) Spektaklio afišoje pavardės santykis su šiais ir kitais žmonėmis, lietu nebuvo. Recenzentai „Barborą Radvilaitę“ va viškomis organizacijomis. Eseistinis emoci dino kolektyviniu „kauniečių pastatymu“. Tie nis A. m. sluckaitės kalbėjimas kartais per prisiminimai slėgė.“4 mažutį fragmentą atskleidžia labai daug. Tai Naujoji knyga Spektaklių ir sapnų klavyrai „talpus“ tekstas. Knygos skyriuje „Aktoriai ir dėlioja vieno žymiausio Lietuvos teatro reži kaliniai“ aprašomas Jurašienės politinės dra sieriaus – Jono Jurašo – priverstinio tremti mos „Zekai“ pastatymas (dramą į anglų kal nio, disidento, pasaulio piliečio – gyvenimo bą vertė rašytojo Balio Sruogos anūkė Auš ir kūrybos, išvykimo ir sugrįžimo istoriją, rinė Bylaitė). Skyriaus pabaigos fragmentas pačios knygos autorės subtiliai pavadintą fiksuoja nuotaiką, žinomų žmonių skirtin „atvirais pašnekesiais apie kartu nueitą kelią gas patirtis ir išgyvenimus, tačiau apie visa tarp dviejų pasaulių, (...) apie grįžimą, jeigu tai autorė rašo iškalbingomis užuominomis: apskritai įmanoma grįžti į namus, kurių ne „Po premjeros Kūčias su Ginzburgais valgėme atpažįsti, nes nežinai, ar esi savas, ar jau ta erdvioje Aušrinės Bylaitės studijoje. Sėdėjau pęs svetimas...“5. Kalbant ir apie šią knygą, jos greta žilaplaukės mažutės Vandos Sruogie tekstus norisi vadinti mozaika, fragmentišku nės, žvelgdama į išmintingą, giedrą, raukš koliažu, kuriame eseistine stilistika, emocija, lių išvagotą jos veidą. Džiaugėsi spektakliu, tikru išgyvenimu paženklintas kalbėjimas sakė esanti sujaudinta. Nors apie save nieko sujungia autorės pasakojimą, jos atsiminimą, nekalbėjo, mačiau praslenkantį skausmo še Jurašo liudijimą. Knygos pasakojimo cent šėlį – matyt, galvojo apie Balio Sruogos klipa ras, be jokios abejonės, yra režisieriaus kū tų dienas Štuthofo koncentracijos stovykloje. rybos gija, jo režisuotų spektaklių gimimo Amžinai ūžiančiame, triukšmingame Niujor istorija, peripetijos, vertinimai, kartu ir di ke tai buvo mūsų bendra, katarsio nuplauta sidentų šeimos istorija, nelengvos išvykimo į Kūčių vakarienė su tais, kurių nebėra.“6 Miuncheną ir JAV patirtys, politinės realijos Knyga nėra tik teatrologinė analizė, grei ir jų refleksijos, asmeninės patirtys, netektys čiau dokumentinis, drauge ir emocinis, gyve ir atradimai. Tad viena vertus, tai yra labai nimiškas bendramintės, bendradarbės liu asmeniška, individuali režisieriaus Jono Ju dijimas, kuris yra vertingas, prasmingas ir rašo bei šeimos gyvenimo ir kūrybos istori įdomus teatrologui. Ji užpildo teatro istorijos ja. Kita vertus, tai – knyga apie menininką, spragas. Joje pateikiamas Jurašo spektaklių, totalitaristinio režimo išstumtą iš gimtinės, statytų svetur, išsamus aprašymas, analizė, tolesnį jo kelią jau pasaulinio garso scenose, kontekstas, pastatymų, santykių su teatro va sunkumus, su kuriais susidurta į šią sceną dovais, aktoriais peripetijos. Ši, ne vieną de keliaujant. Tekste ryškinami ne tik ameri šimtmetį apėmusi režisieriaus gyvenimo dalis, kiečių teatro aplinkoje pripažinimą savo pa kol kas menkai pažįstama tiek teatrologams, statymais čia pelniusio režisieriaus atskirų tiek ir teatro žiūrovams. Tad kūrinys tampa spektaklių pastatymai, mėginimas pritapti viena iš galimybių atskleisti lietuviškojo tea toje svetimoje aplinkoje, bet ir režisieriaus tro ženklus Vakarų pasaulyje, vertinti Jura santykis su lietuviškąja bendruomene JAV, šo darbus platesniame vakarietiškojo teatro
139 kontekste, parodyti, kad režisūrinis įdirbis problematiką. Kartu tai ir intriguojantis šiuo Lietuvoje ir išeivijoje yra skirtingas ir vertina laikinis euroromanas, įdomus plačiajam in mas visiškai kitokiais kriterijais. O Lietuvoje telektualių skaitytojų ratui, nes grindžiamas kiekvieno režisieriaus darbai buvo vertinami ne vienadieniu nuotykiu Londono gatvėje, o chronologiniame jo kūrybos kontekste, kai turiningo, sudėtingo gyvenimo globaliame svetur situacija iš esmės buvo pasikeitusi. Tai pasaulyje patirtimi, kai tas pasaulis perskeltas labai aiškiai suvokė ir režisierius. Apie pirmą į dvi dalis – į Lietuvą ir visą likusį...“9 jį Jono Jurašo spektaklį, pastatytą Amerikoje, Knyga pakankamai įdomi ir svarbi isto knygos autorė rašė: „Pirmas žingsnis Ameri rine prasme. Tekstas yra kaip dokumenti kos teatre žengtas, pradžia padaryta, bet dar nis liudijimas: jis tampa panašaus likimo, daug druskos reikės suvalgyti, kol Jurašas disidentų, egzilų būties ir buities simboline perpras šio naujojo pasaulio teatro praktiką, universalia istorija. Be jokios abejonės, kiek suvoks, kad čia nėra tęstinumo, yra tik punk kitokias savąsias disidentines istorijos galėjo tyras ir su kiekvienu spektakliu reikės įteisinti parašyti Aleksandras Štromas ar parašytų save iš naujo.“7 Tomas Venclova, iš Lietuvos emigravę pa Ši knyga įdomi ir kaip literatūrinis pasa našiu laiku kaip ir Jurašai. Šiuolaikiniam kojimas. Tekstas, parašytas A. M. Sluckaitei jaunam žmogui tai yra istorija, kalbanti, kad būdinga eseistine maniera, išsiskiria subtilia, išvykimas gali būti ir kaip politinis protestas elegantiška, intriguojančia stilistika, sakinio, prieš sistemą, ir kaip savųjų kūrybinių prin pastraipos, atskiros knygos dalies talpumu, cipų gynimas, ieškojimas kūrybinei raiškai metaforomis. Knyga skirta intelektualiam palankesnės terpės. skaitytojui, kuris pažįsta teatro kontekstą, žino ne tik svarbiausius Vakarų kultūros var Nuorodos dus ir faktus, bet ir lietuvių išeivijos kultūrinį kontekstą. Nėra pernelyg išplėtoto pasakojimo, 1 jonas Jurašas ir Aušra Marija Sluckaitė‑Ju tačiau fragmentuota eseistinė stilistika suku rašienė: tarp dviejų žemynų. Prieiga ria siužetinę intrigą bei įtampą, prikaustančią internete:
140 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22
Reikšmingas Lietuvai kultūros paveldast Sibire. 2016 m. archyviniai radiniai
Prieš dvejus metus atvykęs į Lietuvą pa Sibiro archyvuose ir muziejuose buvo ieš gal tremtinių sugrįžimo programą, pastebė koma ikisovietinio periodo paveldo. 2016 m. jau, kad Sibiras daugumai lietuvių primena vasarą darbai atlikti Tomske ir Irkutske – is dažniausiai 1941–1952 m. tremtį ir stalinizmo toriniuose Sibiro centruose, kur yra saugo represijas. Apie kitas senesnes migracijas iš mi gausūs archyviniai ir muziejiniai fondai. Lietuvos į Rytus kaip ir užmirštama, tiria Šių miestų kraštotyros muziejuose Lietuvos mas praktiškai tik Vakarų išeivijos kultūri išeivijos paveldo, deja, nerasta, jų mokslo nis paveldas. Man tai atrodė neteisinga, nes darbuotojai patvirtino neturintys jokių eks Sibire teko bendrauti su kolonistų palikuoni pozicijų ar eksponatų šia tematika. Bet ar mis, girdėti ir skaityti apie kitus migrantus. chyvuose reikšmingų Lietuvai liudijimų apie Todėl sužinoję su kolegomis apie Lietuvos Lietuvos išeiviją pavyko rasti tikrai nemažai. kultūros tarybos programą „Lietuvai reikš Tai tremtinių, valstiečių kolonistų, lietuviškų mingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, kaimų, kunigų, specialistų, karo pabėgėlių iš paieška, sklaida, priežiūra, sugrąžinimas“, Lietuvos dokumentacija. Svarbiausi doku iškart parašėme projektą. Taryba palankiai mentai buvo atrinkti, nuskenuoti ir atvežti į įvertino šią naują iniciatyvą ir palaikė 2016 Lietuvos valstybės istorijos archyvą. metų ekspediciją. Sukaupę reikalingą infor Daugiausia rastų dokumentų apie XIX a. maciją, pasikonsultavę su kolegomis birželio tremtinius iš Lietuvos. Ypač svarbūs yra jų mėnesį išvykome į tolimą kelionę. prašymai ir laiškai, kurių raidėse sustingo Projektą „Lietuvai reikšmingo kultūros gyvi liudijimai apie žemiečių likimus, bėdas paveldo, esančio Sibire, paieška, sklaida ir ir džiaugsmus. Atvežti ir keli tremtinių są sugrąžinimas“ (trumpas pavadinimas – „Lie rašai. Tarp jų yra unikalūs moterų, ištremtų tuvių Sibiriada – paveldas“) inicijavo ir vyk ar atvykusių pas vyrus, sąrašai. Tai šimtai do asociacija „Lietuvių tiltai“. Be Lietuvos asmenų, dauguma iš dabartinės Lietuvos ir kultūros tarybos, Sibiro lietuvių, Lietuvos Baltarusijos. valstybės istorijos archyvo ir Vytauto Didžio Didesnio dėmesio vertas suvalkiečio vie jo universiteto palaikymo ir paramos nebū nuolio marijono Kiprijono Švirmicko paveldas. tume išvykę. Per 40 metų savo kleboniškos ir kapelioniškos
141 Martynas Yčas Jono Yčo raportas Tomsko Šadovos kaimo šeimininkų gimnazijos direktoriui. Fragmentas sąrašas. Fragmentas tarnystės plačiausioje pasaulyje parapijoje jis dėmesio pirmųjų lietuvių kilmės verslininkų dvasiškai ir materialiai padėjo tūkstančiams dokumentai apie jų malūnus, sviesto fabri Rytų Sibiro katalikų, tarp kurių buvo nema kėlius, kurortinį verslą. žai tautiečių. Archyviniai radiniai liudija apie Tarp pačių svarbiausių radinių buvo tokių kunigo ilgas kasmetines keliones, apie jo pa žymių asmenybių kaip broliai Yčai ir Jonas rapijiečius, apie jo labdarą. Formuliariniam Aukštuolis asmens bylos. Jonas Yčas kelerius sąraše aiškiai nurodyta, kad K. Švirmickas metus dėstė Tomsko gimnazijoje. Martynas gimė dabartinės Suvalkijos žemėje ir moko Yčas ir Jonas Aukštuolis studijavo Tomsko lietuviškai. Visiems matomas šio suvalkiečio universitete teisę. Taip pat rasti Irkutsko lie paveldas Irkutske – jo pastangomis pastatyta tuvių bendruomenės „Rūta“ dokumentai bei neogotikinė katalikų bažnyčia. Iš statybos do daug kitų popierinių artefaktų. Iš viso 668 kumentacijos sužinotas darbų vadovo vardas: lapai iš 72 įvairių bylų. Antoni Stasielunas. Vasarą projektas „Lietuvių Sibiriada – pa XIX a. Sibire gyveno ne tik tremtiniai iš veldas“ buvo pristatytas Tomsko ir Irkutsko Lietuvos (politiniai ir kriminaliniai), bet ir lietuviams bei istorikams, o lapkričio mė savo noru likę ar atvažiavę valstiečiai, dar nesį – Vilniuje ir Kaune. Radinių įvairybė bininkai, specialistai, pagal paskyrimą atvy buvo netikėti, medžiaga susidomėjo Lietuvos kę pareigūnai, kareiviai, kunigai. Ypač daug archyvarai ir istorikai, nes ji atveria daugybę valstiečių važiavo į tolimus kraštus XIX–XX a. netyrinėtų temų apie mažai težinomą Lietu sandūroje. Tomsko archyve rasta apie 30 ko vos išeiviją Rytuose. Pasak specialistų, projek lonistų įsikūrimo bylų ir lietuviškų kaimų tas tikrai yra perspektyvus ir vertas tęstinu Šadova, Baisagol ir Andrjejevskij sąrašai. Yra mo. Tikimės kartu su Sibiro lietuviais atlikti liudijimų apie kilusius iš Lietuvos vaistinin paiešką kituose miestuose kitais metais. kus, pašto ir geležinkelio tarnautojus. Verti Projekto vadovas Viktor Bilotas
142 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Kronikat
2016 06 01–2016 12 31 šalių studentai. LISS stažuotės organizuoja PLB ir Lietuva mos jau aštuntus metus iš eilės. Per visus jų rengimo metus Lietuvoje jau stažavosi dau 2016 m. liepos 7 – rugpjūčio 18 d. jau giau kaip 300 jaunuolių iš JAV ir Kanados. SIP nimas iš įvairių pasaulio kraštų dalyvavo programa rengiama nuo 2014-ųjų ir yra skirta stažuotėse, skirtose visiems, kuriuos domi visiems užsieniečiams – galbūt neturintiems na Lietuva. Vytauto Didžiojo universiteto giminaičių Lietuvoje, tačiau susidomėjusiems (VDU) ir JAV Lietuvių bendruomenės ren Lietuva ir norintiems čia įdomiai ir naudingai giamose Lietuvių išeivijos stažuotėse (LISS) ir praleisti laiką. Studentų stažuočių programos „Summer Internship“ (SIP) programose iš viso yra didesnio socialinio VDU projekto, vadi šiemet dalyvavo 18 jaunuolių iš JAV, Ispanijos, namo Pasaulio lietuvių universitetu (PLU), Čekijos, Baltarusijos, Vengrijos ir kitų šalių. dalis. Abiejų programų tikslas – skatinti Lie Programų dalyviai nuo liepos iki rugpjūčio tuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų bei mėn. atliko profesinę praktiką šalies valsty studentų bendradarbiavimą ir kūrybinius binėse įstaigose, kultūros, verslo, finansų, tei mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti sės, turizmo įmonėse, mokėsi lietuvių kalbos, visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva ar stengėsi pažinti šiuolaikinę Lietuvą. Šešių sa jos istorija. Vytauto Didžiojo universitete sta vaičių programose vyko ne tik lietuvių kalbos žuočių programų dalyviams buvo įteikti VDU kursai. Jaunuoliai lankėsi Trakuose, Vilniuje, sertifikatai, liudijantys apie sėkmingai atliktą Rumšiškėse, Kauno 9-ajame forte. Viename praktiką ir įskaitytus akademinius kreditus, iš įžanginių renginių studentai mokėsi lietu kurie bus atitinkamai įvertinti studentams po viškos virtuvės paslapčių – gamino cepelinus. vasaros grįžus į savo šalies universitetus. LISS programa skirta daugiausia iš JAV ir Ka nados atvykstantiems lietuvių išeiviams ir lie 2016 m. liepos 14–17 d. Ukmergės r. esan tuvių kilmės užsieniečiams. SIP programoje čiame Taujėnų dvare įvyko kraštų lietuvių priimami užsieniečiai iš viso pasaulio, nebū bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmi tinai turintys lietuviško kraujo. Nuo 2014 m. ninkų suvažiavimas „Susipažinti, išmokti, rengiamoje SIP programoje dalyvavo prancū pasidalyti ir pažymėti“, kuriame dalyvavo zai, ispanai, vokiečiai, ukrainiečiai, gruzinai, apie 50 lietuvių bendruomenių atstovų ir turkai, azerbaidžaniečiai, korėjiečiai ir kitų svečių iš 20 šalių. Liepos 14 d. iš viso pasaulio
143 susirinkusių suvažiavimo dalyvių laukė vienybės dienos minėjimas. Jis prasidėjo įspūdinga šventinė programa: Prezidento šv. mišiomis Taujėnų Šv. Kryžiaus išaukšti Antano Smetonos sutikimas vasaros reziden nimo bažnyčioje. Lietuvos valstybės atkūri cijoje, susitikimas su Ukmergės r. savivaldy mo 100-mečio minėjimų pradžią ženklino bės meru Rolandu Janicku ir kitais vadovais. atidengtas ir pašventintas tautodailininko, Kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sa Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmi kolnikienė pristatė Užugirio krašto muzie ninko Alekso Eugenijaus Kulviečio išdrož jaus ekspoziciją ir pasidalijo ateities planais: tas stogastulpis, simbolizuojantis užsienyje pastatyti Užugiryje paminklą A. Smetonai ir gyvenančių lietuvių solidarumą su Tėvyne pasiekti, kad pirmojo nepriklausomos Lie ir vienybę su tauta, – Pasaulio lietuvių ben tuvos Respublikos Prezidento palaikai būtų druomenės dovana prezidento A. Smetonos pergabenti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir gimtajam kraštui. Stogastulpio atidengimo perlaidoti gimtinėje. iškilmėse dalyvavo Pasaulio lietuvių ben Liepos 15 ir 16 d. Taujėnų dvare vyko in druomenės vadovybė, kraštų lietuvių ben tensyvaus darbo posėdžiai. Juose buvo ap druomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, tarti PLB XV valdybos prioritetai ir veikla užsienio šalių diplomatai, ambasadoriai, vie 2016–2018 m., pristatyti LR Seimo ir PLB tos valdžios atstovai ir bendruomenė. Seimo komisijos darbo rezultatai baigiantis Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, sveikinda kadencijai, daug dėmesio skirta neformalaus ma visus susirinkusiuosius, džiaugėsi tautie lituanistinio švietimo, kultūros projektų fi čių vienybe: „Kartais mums, gyvenantiems nansavimo klausimams, pasiruošimui rinki čia, atrodo, kad jūs esate kažkur toli, kad mams į LR Seimą – PLB akcijai „Registruo mes gyvename savo reikalais, o jūs – savo. kis ir balsuok 2016“. Baigiantis suvažiavimo Bet iš tiesų taip nėra. Kiekvienas gyvename posėdžiams, buvo pateiktos rekomendacijos bendromis mintimis ir kiekvienas galvoja Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai me apie savo gražią, nuostabią šalį – Lietuvą.“ kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Po renginio buvo suformuotos Kraštų lietu Seimą, Vyriausybę ir atitinkamas ministeri vių bendruomenių ir Jaunimo sąjungų pir jas bei institucijas, raginant spręsti opiausius mininkų suvažiavimo rekomendacijos, su nūdienos klausimus, tokius kaip pilietybės kuriomis galite susipažinti internete: http:// išsaugojimas ir lietuvių tautinei mažumai plbe.org/wp-content/uploads/2016/07/Suva priklausančių asmenų teisių apsauga, kurie žiavimo-rekomendacijos.pdf. ypač aktualūs atsižvelgiant į Jungtinės Ka ralystės situaciją, būtinybė stiprinti preky 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos olim bos žmonėmis prevenciją, PLB Ekonomikos pinėje akademijoje Vilniuje 65-erių metų komisijos bendradarbiavimas su ministerijų sukakties proga pagerbtas dr. Artūras Po kuruojamomis organizacijos ir šios komisi viliūnas – vienas iš ryškiausių Lietuvos vals jos įtraukimas į Užsienio reikalų ministerijos tybės sporto atstovų, kuris per sportą puo Ekonominės diplomatijos tarybos sudėtį, są selėja tautiškumą, gimtąją kalbą, turtingą lygų sudarymas užsienio lietuvių bendruo kultūrą bei stiprias lietuvių sporto tradicijas. menėms dalyvauti Kultūros tarybos finan Už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, suojamų projektų, puoselėjančių lietuvių ypatingus diplomatinius nuopelnus Lietu tapatybę, kultūrą ir tradicijas, konkursuose, vos sportui, tautiečių sportininkų populia bendradarbiavimas su Lietuvos universite rinimą pasaulyje jam iškilmingai suteiktas tais švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Lie Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus pos 17 d. vyko iškilmingas Pasaulio lietuvių vardas. Ambasadoriaus taurę įteikė Pasaulio
144 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos lietuvių sporto asociacijos atstovas Valenti suma – 56 350 eurų. Didžiausi šių metų ben nas Aleksa. druomenių projektai – Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų pirmininkų ir jauni 2016 m. spalio 7–9 d. Vašingtone vyko mo sąjungų suvažiavimas, JAV lietuvių ben JAV lietuvių bendruomenės XXI Tarybos druomenės XV Šiaurės Amerikos lietuvių antroji sesija. Nuo 1951 m. JAV lietuvių ben tautinių šokių šventė, Europos lituanistinių druomenė siekia išsaugoti Lietuvos kultūrinį mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas 2016“. identitetą ateities kartoms ir kasmet jos at „Labai džiaugiamės išaugusiu užsienio lietu stovai iš 58 apylinkių, veikiančių 27 valstijose vių organizacijų aktyvumu teikiant paraiš ir sostinėje Vašingtone, vis skirtingose JAV kas. Tai aiškus signalas, kad „Globalios Lie vietovėse renkasi aptarti praėjusių metų dar tuvos“ programa tampa vis labiau žinoma, į bus ir suplanuoti ateinančius. Sesijos daly Užsienio reikalų ministeriją ir kitas šios pro vius pasveikino Lietuvos ambasadorius JAV gramos institucijas paramos kreipiasi lietu Rolandas Kriščiūnas, generaliniai konsulai viai iš viso pasaulio. Projektų buvo pateikta Čikagoje, Los Andžele ir Niujorke Marijus už daugiau nei 300 000 eurų, gaila, tačiau Gudynas, Darius Gaidys ir Julius Pranevi mūsų realios finansinės galimybės padėti čius, URM Užsienio lietuvių departamento yra daug kuklesnės“, – sakė užsienio reikalų direktorius Vytautas Pinkus. Pagrindiniai viceministras Mantvydas Bekešius. Vice šių dienų išeivijos iššūkiai ir bendradar ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad kai biavimas su Lietuvos diplomatine tarnyba kurios paraiškos, nors ir gerai paruoštos, ta aptarti ambasadoje vykusiame pasitarime, čiau kreiptasi ne į tą instituciją. „Matėme ne kuriame dalyvavo JAV lietuvių bendruome vieną projektą, kuriuo siekiama finansuoti nės Tarybos prezidiumo pirmininkas Juozas savaitgalines mokyklėles, tačiau tai nėra Polikaitis, JAV lietuvių bendruomenės Kraš URM kompetencija, tad atkreipėme Švieti to valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė ir mo ir mokslo ministerijos dėmesį į tokius Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė projektus ir paraginome mūsų partnerius Dalia Henke. rasti lėšų neformaliajam švietimui parem ti“, – tvirtino M. Bekešius. Užsienio lietuvių Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizacijų projektų atrankos konkursas ir institucijų prie LRV santykių su organizuojamas įgyvendinant Ryšių su už lietuvių išeivija apžvalga sienio lietuviais politikos formavimo ir įgy vendinimo programą, kuria siekiama padėti 2016 m. birželio 2 d. Užsienio reikalų užsienio lietuviams puoselėti tautiškumą ministerijoje vykusiame Užsienio lietuvių ir bendruomeniškumą, išlaikyti lietuvišką organizacijų projektų atrankos komisijos tapatybę, stiprinti organizacinius gebėji posėdyje paskirstyta parama užsienio lie mus, skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą tuvių organizacijų 2016 m. veiklos projek į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonomi tams. Komisiją sudaro Lietuvos Respublikos nį ir kultūrinį gyvenimą. Parama užsienio Seimo Užsienio reikalų komiteto, Užsie lietuvių organizacijų veiklai numatyta Lie nio reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros tuvos Respublikos Vyriausybės patvirtin ministerijų ir Pasaulio lietuvių bendruo tos „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių menės atstovai. Komisija svarstė 107 pro įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo jektų paraiškas. Nutarta visiškai arba iš 2011–2019 m. programoje. Užsienio reikalų dalies finansuoti 45 projektus 26 pasaulio ministerijos koordinuojamą programą įgy šalyse. Bendra projektų finansavimui skirta vendina 13 valstybės institucijų ir įstaigų.
145 2016 m. birželio 23 d. Seimas ypatin vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima as gos skubos tvarka priėmė Pilietybės įsta menų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš tymo 2 ir 7 straipsnių pataisas (projektas Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos Nr. XIIP‑4532(2)), atstatydamas nuo 2011 m. teritoriją.“ Taip pat patikslintos 7 straipsnio, iki 2015 m. galiojusią praktiką, kai pateikę nustatančio, kad Lietuvos Respublikos pilietis reikiamus dokumentus pilietybę be biuro gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu kratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, jis atitinka bent vieną iš minimų sąlygų, 2 ir kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. 3 dalys. Nustatyta, kad tokiu asmeniu galės ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir būti asmuo, „ištremtas iš okupuotos Lietuvos jų palikuonys. Tokiam sprendimui pritarė Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. bei „asmuo, 96 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“. Ti 4 parlamentarai susilaikė. Pasak projektą kimasi, kad pataisoms įsigaliojus bus atstatyta pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pa vos krikščionių demokratų frakcijos seniū teikę reikiamus dokumentus pilietybę be biu no, opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, rokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, šiomis pataisomis sprendžiama problema, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. iškilusi pasikeitus teisės akto normų verti ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir nimui. „Migracijos departamento pareigū jų palikuonys. nai, remdamiesi kai kur ir teismų priimtais sprendimais pradėjo taip aiškinti galiojantį 2016 m. birželio 24 d. „Lietuva yra suin Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, teresuota, kad būtų išlaikyti kuo glaudesni kad tos normos, kurios nuo 2011 m. balan Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės džio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai santykiai, ypač užsienio politikos ir saugu sukuria problemas tiems išeiviams arba išei mo, vidaus rinkos srityse“, – kalbėjo Minis vių palikuonims iš Lietuvos, kurie patys arba tras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ver jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 m. ir tindamas Jungtinės Karalystės referendumo pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 m., jie rezultatus ir gerbdamas JK piliečių išreikštą turėjo teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gau valią nebesieti savo šalies ateities su naryste si litvakų bendruomenė tiek Izraelyje, tiek Europos Sąjungoje. Tikėdamasis, kad JK iš Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti“, – sakė liks artima ES partnere visose svarbiausiose A. Kubilius. Pasak opozicijos lyderio, nuo srityse, premjeras kartu pabrėžia Lietuvos 2014–2015 m., niekaip nepasikeitus įstatymui, paramą Europos Sąjungai, jos idėjoms ir Migracijos departamentas pradėjo reikalauti vertybėms. „Mes rūpinamės visais savo tau iš kiekvieno asmens įrodyti, kad jo protėviai tiečiais, gyvenančiais užsienyje, todėl būsi iki 1940 m. iš Lietuvos pasitraukė dėl kokio mų derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės nors asmeniškai grėsusio pavojaus. Priimto metu sieksime kuo geriau apginti Lietuvos mis pataisomis patikslinta viena iš pagrindi piliečių interesus“, – teigė Ministras Pir nių įstatymo sąvokų – 2 straipsnio 3 dalis, ją mininkas. Pasak Vyriausybės vadovo, dar išdėstant taip: „Asmuo, išvykęs iš Lietuvos anksti konkrečiau kalbėti apie galimą Jung iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio tinės Karalystės sprendimo poveikį verslui, 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs kadangi laukia ilgas ir nuoseklus darbas dėl asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. tolenio ES ir JK bendradarbiavimo niuansų. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos te Vyriausybė sieks įtraukti verslą siekiant ap ritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu ginti mūsų šalies ūkio interesus būsimuose 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji susitikimuose ir konsultacijose.
146 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016 m. birželio 25 d. užsienio reikalų mi 2016 m. liepos 8 d. Užsienio reikalų minis nistras Linas Linkevičius Punske dalyvavo terija jau antrą kartą į Lietuvą sukviečia Rytų Kovo 11-osios lietuvių licėjaus 60-ųjų veiklos kraštuose gyvenančius lietuvių jaunimo at metinių šventėje. Sveikindamas mokytojus, stovus, aktyviai užsiimančius visuomenine moksleivius ir visą Punsko bendruomenę, veikla, puoselėjančius lietuviškas tradicijas, ministras pabrėžė Licėjaus svarbią reikšmę organizuojančius įvairius bendruomeninius puoselėjant ir išsaugant lietuvybę ir ryšį su renginius. Šį kartą Lietuvoje vieši 12 Lietuvos Lietuva. „Mokykla yra daugiau nei pastatas. pilietybę turinčių (lietuvių kilmės) jaunuo Mokykla jaunajai kartai perduoda ryšį su lių iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Ar gimtine, su Lietuva, perduoda pagarbą mūsų mėnijos. „Šiandien susiduriame su įtempta istorijai ir atveria kelius į pasaulį. Dėkoju geopolitine situacija, klaidinančia įvairiais licėjaus įkūrėjams, mokytojams, vadovams kanalais skleidžiama informacija, todėl labai ir bendruomenei, kurie 60 metų kūrė, puo svarbu, kad ir tolimiausius pasaulio kraš selėjo ir išlaikė šį šviesos židinį“, – sakė mi tus pasiektų objektyvios žinios apie Lietuvą. nistras. „Mes – tai viena Lietuva, jungiama Mūsų giliu įsitikinimu, geriausia priemonė bendros lietuviškos tapatybės ir istorinės objektyvumui – pačiam pamatyti, išgirsti, atminties ir, nepriklausomai kur gyvename, patirti, todėl nuoširdžiai džiaugiamės galėję galime prisidėti prie valstybės stiprinimo“, – organizuoti šį mūsų susitikimą ir pakviesti sakė L. Linkevičius. „Linkiu, kad baigę Licė jus dalyvauti didžiausiame pasaulio lietuvių jų būtumėte ne tik Lietuvos ir Lenkijos patri jaunimo renginyje – Pasaulio lietuvių jauni otai, bet ir Europos patriotai. Nes tai mūsų mo susitikime“, – atvykusį jaunimą Užsienio bendras likimas. Esame stipresni, kai esame reikalų ministerijoje pasveikino politikos di kartu. Europa – tai ir bendra mūsų atsako rektorius Rolandas Kačinskas. Su jaunimu mybė. Nelikite nuošalyje, domėkitės, būkite pirmąją jų viešnagės dieną susitiko ir Vy aktyvūs Lietuvos ir Lenkijos draugystės ir tauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos bendrų Europos namų kūrėjai“, – kalbėjo profesorius, VDU Lietuvių išeivijos instituto L. linkevičius. Ministras dalyvavo šv. mi vadovas Egidijus Aleksandravičius. Profeso šiose Punsko Švč. Mergelės Marijos Dangun rius vedė diskusiją tema „Lietuvių diaspora Ėmimo bažnyčioje, aplankė Seinų lietuvių Rytuose: nauja lietuvių pasaulio erdvė ar re „Žiburio“ mokyklą, padėjo gėlių prie Antano patriacijos tiltas?“. Po susipažinimo ir disku Baranausko paminklo Seinuose ir Beržinin sijos grupė išvyko į Pasaulio lietuvių jauni kų kapinėse prie Lietuvos karių, žuvusių už mo susitikimą Prienų rajone, kur tris dienas Tėvynės laisvę, kapų. Renginiuose dalyva vykusiame iš įvairių pasaulio šalių jaunimą vo ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. subūrusiame renginyje pranešimus verslo, Vytautas Landsbergis. L. Linkevičius susiti mokslo, politikos ir kultūros temomis skaitė ko su Seinų parapijos klebonu prelatu Zbig ir diskutuoti kvietė skirtingų sričių profesio nevu Bzdaku (Zbigniew Bzdak), kuriam nalai, vyko įdomi ir smagi muzikinė ir kul padėkojo už pagalbą buvusios Seinų semina tūrinė programa. Rytų kraštų lietuvių jau rijos istoriniuose rūmuose įrengti lietuvišką nimo viešnagė organizuojama įgyvendinant menę. 1956 m. įkurtas Punsko Kovo 11-osios „Globalios Lietuvos“ programą, kurios koor bendrojo lavinimo licėjus – vienintelė Len dinatorė yra Užsienio reikalų ministerija. kijoje vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba. Kovo 11-osios vardas licėjui suteiktas 2016 m. liepos 25–30 d. Dešimtus metus 1992 m. vykstantis kūrybinis projektas „Migruojan tys paukščiai“ šiemet atvyksta į Panevėžį.
147 Po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių me ištirtas, o kaltieji nubausti. Su galimomis nininkus, kūrėjus, intelektualus vienijantis neapykantos apraiškomis būtina kovoti iš projektas, remiamas Užsienio reikalų mi esmės, neleisti, kad svetingumą ir toleranciją nisterijos, šiemet pakvies ir panevėžiečius išstumtų ksenofobija. Užsienio reikalų mi įsijungti į bendrą kūrybinių idėjų paiešką. nisterija ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Ka Savaitės trukmės idėjų laboratorija bus skir ralystėje operatyviai susisiekė su kompeten ta Panevėžio miesto erdvių, jo įvaizdžio ir tingomis JK įstaigomis ir renka informaciją galimų naujų veiklų paieškai. „Mūsų tiks apie įvykį Šiaurės Airijoje. Užsienio reikalų las – sužadinti, įkvėpti ir padrąsinti pane ministerijos vadovybė padažnėjusių išpuolių vėžiečius įtraukiant vietos kūrėjus į bendrą prieš Lietuvos piliečius klausimą pataruoju veiklą. Mes tikime, kad visi kartu gebėsime metu kelia pokalbiuose su Jungtinės Kara sukurti vertingų, įdomių, kūrybingų pilie lystės pareigūnais. Užsienio reikalų minis tinių iniciatyvų, kurias pasiūlysime mies tras Linas Linkevičius, liepos 18 d. Briuselyje tui ir jo gyventojams. Juk idėjos gali gimti susitikęs su JK užsienio reikalų sekretoriumi kiekvieno galvoje, čia ir dabar, todėl mes Borisu Johnsonu, atkreipė dėmesį į padaž tikime, kad dalintis jomis, kurti kartu yra nėjusius išpuolius. Užsienio reikalų vicemi visus praturtinantis procesas“, – sako pro nistras Mantvydas Bekešius liepos 18 d. šią jekto „Migruojantys paukščiai“ sumanytoja problemą kėlė Lietuvos ambasadoje Londo kostiumo dizainerė Jolanta Rimkutė. „Mi ne vykusiame susitikime su JK imigracijos gruojančių paukščių“ organizatoriai ragina ministru Robertu Goodwillu. jaunuosius panevėžiečius prisijungti prie unikalios projekto dalies – kūrybinio or 2016 m. rugsėjo 7 d. užsienio reikalų mi kestro kūrimo. Visi, jau pažįstantys natas ar nistras Linas Linkevičius susitiko su Hiu tik norintys jas pažinti, kviečiami į muzikos tenfelde įsikūrusios lietuviškosios Vasario dirbtuves, kurių metu improvizacijos meno 16-osios gimnazijos atstovais ir Vokietijos ir muzikavimo pagrindų jaunuolius mokys lietuvių bendruomenės nariais. Susitikime jau pripažinti užjūryje džiazo muzikantai aptarta gimnazijos ir bendruomenės veikla, Simona ir Dorsey Minns (JAV). Kūrybinės ateities projektai. „Nuoširdžiai vertiname muzikos dirbtuvės vyks nemokamai anglų lietuvių Vokietijoje veiklą puoselėjant lie kalba liepos 24–29 d. Mylintys poetinį žodį tuvybę, pristatant Lietuvą Vokietijoje ir ku panevėžiečiai buvo kviečiami į Australijos riant bei stiprinant „Globalią Lietuvą“, – sakė lietuvės poetės Lidijos Šimkutės poezijos va L. Linkevičius. Jis paragino Vokietijos lietu karą. Renginys vyko Juozo Miltinio paliki vių bendruomenę aktyviai bendradarbiauti mo studijų centre liepos 27 d. Kūrybinės la su Lietuva, puoselėti tautines tradicijas ir boratorijos „Migruojantys paukščiai“ idėjas kultūrą. Ministras pažymėjo, kad Lietuva vainikavo liepos 29 d. miesto bendruomenei remia ir visada rems Vasario 16-osios gimna surengtas projekto pristatymo vakaras . zijos veiklą, kuri yra lietuviškasis kultūrinis ir švietimo židinys Vokietijoje. 2016 m. rugsėjo 6 d. Užsienio reikalų ministerija, reaguodama į informaciją apie 2016 m. rugsėjo 14 d. užsienio reikalų Šiaurės Airijoje įvykdytą išpuolį prieš lietu viceministras Mantvydas Bekešius Vilniuje vius, ragina atsakingas Jungtinės Karalystės susitiko su Lietuvos garbės konsulu Kolum institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad bijoje Enrique Durana ir jam padėkojo už ak neapykantos kitataučiams išpuoliai nesikar tyvią veiklą ir bendradarbiavimą su lietuvių totų. Tikimės, kad šis įvykis bus tinkamai bendruomene dar prieš jį paskiriant garbės
148 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos konsulu. Verslininkas, elektroninių saugos kartą pradėta visos JAV lietuvių bendruome sistemų įmonės savininkas, finansinių kom nės organizuota veikla, kai 1951 m. Niujorke panijų valdybos narys E. Durana Lietuvos buvo sudarytas Laikinasis organizacinis ko garbės konsulu Kolumbijoje paskirtas šių mitetas (LOK). Vėliau tais pačiais metais iš metų birželio 6 d. Oficialus garbės konsulato kilmingai paskelbtas ir pasirašytas JAV lietu atidarymas planuojamas spalio 19 d. Vice vių bendruomenės aktas. 1952 m. liepos 27 d. ministro ir garbės konsulo susitikime aptar LOK nurodymu Niujorko organizacinis ko ti dvišaliai Lietuvos ir Kolumbijos santykiai, mitetas pradėjo vykdyti veiklą kaip Niujorko aktualijos, ekonominio bendradarbiavimo lietuvių bendruomenės apygarda. galimybės. „Jūsų veikla labai svarbi Lietuvai, kadangi neturime atstovybės Kolumbijoje ir 2016 m. spalio 1–2 d. užsienio reikalų vi nesame akreditavę ambasadoriaus iš kitos ceministras Mantvydas Bekešius dalyvavo valstybės“, – teigė viceministras. E. Dura Los Andžele jubiliejinėse 30-osiose Los An na sutuoktinė yra lietuvė Barbara Rimgaila, dželo lietuvių dienose. Viceministras taip buvusi Bogotos universiteto Humanitarinio pat susitiko su Vakarų pakrantės lietuvių fakulteto dėstytoja, į ispanų kalbą išvertusi organizacijų atstovais. M. Bekešius ragino garsią tremtinių prisiminimų knygą „Amži visus, turinčius balsavimo teisę, aktyviai no įšalo žemėje“. dalyvauti 2016 m. spalio 9 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, at 2016 m. rugsėjo 21 d. užsienio reika kreipė dėmesį, kad Lietuvos generaliniame lų ministras Linas Linkevičius ir Europos konsulate Los Andžele jau vyksta išankstinis Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir balsavimas. Los Andželas yra JAV vakaruo maisto saugą Vytenis Andriukaitis Lietuvos se lietuvių gausiausiai gyvenamas miestas, generaliniame konsulate Niujorke susitiko o lietuvių bendruomenė – antra JAV (po su lietuvių bendruomenės atstovais. Mi Čikagos) pagal narių skaičių. Los Andželo nistras džiaugėsi aktyvia Niujorko lietuvių lietuvių dienos vyksta jubiliejinį – trisdešim veikla, kuria jie garsina Lietuvą ne tik JAV, tąjį – kartą. Šventę nuo 1986 m. organizuoja bet ir visame pasaulyje. Tiek ministras, tiek Los andželo lietuvių bendruomenė. Pro Europos Sąjungos komisaras atsakė į ben gramoje dalyvauja atlikėjai iš JAV, Kanados, druomenės nariams rūpimus klausimus, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Po Lietuvių pasidalijo įžvalgomis apie JAV ir Europos dienų viceministras pagerbė Los Andželo aktualijas. Visi aktyviai diskutavo Lietuvos Kalvarijų kapinėse palaidoto Nepriklauso užsienio politikos ir ES raidos klausimais. mybės akto signataro prof. Mykolo Biržiškos Nepamirštos ir dvigubos pilietybės, „Brexit“ atminimą bei susitiko su kito Nepriklauso temos. L. Linkevičius kvietė visus, turin mybės akto signataro Jono Vailokaičio duk čius balsavimo teisę, atlikti pilietinę parei terimi Ramute Vailokaityte-Backer. gą ir aktyviai dalyvauti 2016 m. spalio 9 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. spalio 7–9 d. įvairūs lietuviški rinkimuose. Sveikintina JAV lietuvių ben renginiai į JAV sostinę Vašingtoną sukvietė druomenės iniciatyva vykdoma pilietinė JAV ir Kanados lietuvius, kurie kartu su JAV akcija #DABAR2016, kuria JAV ir visame reziduojančiais Lietuvos diplomatais, Užsie pasaulyje gyvenantys tautiečiai skatinami nio reikalų ministerijos atstovais, JAV kole aktyviai dalyvauti artėjančiuose Seimo rin gomis ir draugais aptarė lietuvių bendruo kimuose. Lietuvių bendruomenei Niujorkas menei aktualius klausimus, numatydami jos veikloje turi istorinę reikšmę. Čia pirmą kitų metų veiklos gaires, pažymėjo svarbias
149 istorines datas, žaidė krepšinį. Spalio 6 d. jaunimą grįžti į Tėvynę ir, naudojant svetur Lietuvos ambasados JAV iniciatyva įkurtas sukauptą patirtį bei žinias, prisidėti prie eko Profesionalų klubas kvietė į susitikimą su nomikos, gerovės ir pilietinės visuomenės sti „Transparency International“ Lietuvos sky prinimo. Projekto „Atgal į Lietuvą“ lyderiai, riaus vadovu Sergejumi Muravjovu. Susiti gimę ir užaugę Lietuvoje, bet ilgiau ar trum kimo metu S. Muravjovas pristatė įvairias piau gyvenę emigracijoje, Linas Stankus, Jus Lietuvoje įgyvendintas skaidrumo, jaunimo tė Vižinytė, Irma Milišauskaitė, Gediminas švietimo, kovos su korupcija iniciatyvas. Tamulynas papasakojo, kokiu būdu jų klajo Spalio 8 d. vyks tradicinis Lietuvos ambasa nės po pasaulį ir paieškos tapo sėkmės istori doriaus JAV krepšinio turnyras, kurį amba jomis bei pabrėžė, kad savo idėjoms realizuo sada organizavo kartu su Šiaurės Amerikos ti Lietuvą pasirinko ne atsitiktinai, o vedami lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga. patriotiškų paskatų. Trečios kartos išeivijos Šiais metais turnyras skirtas paminėti Lietu lietuviai Darius Udrys ir Jurgis Didžiulis su vos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo žmona Erica Jennings – aire, gyvenančia Lie 25-ąsias metines. Turnyre, vykusiame Va tuvoje, – pasidalijo gyva patirtimi, kaip perė šingtone, dalyvavo 11 komandų – Lietuvos mė iš senelių meilę Lietuvai ir sugrįžę į ją tapo ambasados JAV, jungtinė Estijos ir Latvijos „savais“. Visus sužavėjo įmonės „Wide Wings“ ambasadų JAV, Jungtinių Valstijų valstybės įkūrėjo Gedimino Tamulyno verslo recep departamento, Pentagono ir 7 JAV lietuvių tas – patirties ir įgūdžių, įgytų užsienyje, pri komandos, atstovaujančios Baltimorės, Long taikymas Tauragėje sukuriant tarptautinėje Ailendo, Los Andželo, Naujojo Džersio, Niu erdvėje veikiantį verslą ir argumentacija, ko jorko, Teksaso, Vašingtono (Kolumbijos apy dėl Lietuvoje gyventi gera. Konferencijos rė gardos) lietuvių bendruomenėms. Šių metų mėjo, tarptautinės finansų įmonės CI„ TCO“, turnyre buvo pagerbtas JAV lietuvių išeivijos vadybininkai Chrisas Butleris ir Diarmuidas atstovas, ilgus metus žaidęs krepšinį, ilga Sextonas pristatė sėkmingai besiplečiantį metis Baltimorės Lietuvių namų pirminin paslaugų centrą Vilniuje ir paragino jaunimą kas Balys Brazauskas, kuriam teko garbė susirasti darbą Tėvynėje. Taip pat buvo prista išmesti pirmąjį turnyro kamuolį į aikšte tyta darbo aplinka įmonėse „Telia“, „Western lę. Spalio 9 d. Švč. Mergelės Marijos Nekal Union“. Banko „Swedbank“ analitikė Laura tojo Prasidėjimo bazilikoje buvo laikomos Galdikienė pristatė naujausius ekonominius iškilmingos padėkos mišios, skirtos Šiluvos ir migracijos rodiklius, nubrėžė Lietuvos koplyčios 50 metų jubiliejui. Mišiose sulauk ekonomikos perspektyvas. Projektas „Atgal į ta apie 700 dalyvių, giedojo lietuviški chorai Lietuvą“ skirtas motyvuoti lietuvių jaunimą, „Dainava“ iš Čikagos, „Exultate“ iš Klivlendo, gyvenantį ar studijuojantį užsienio šalyse, „Laisvė“ iš Filadelfijos ir „Volungė“ iš Toronto. kviesti jį grįžti į Lietuvą ir pradėti savo darbo Šių metų birželio 30 d. bazilikoje atidaryta karjerą, kurti verslą, prisidėti prie socialinės paroda „Šiluvos koplyčia po 50 metų“, kurią gerovės stiprinimo. Projektas taip pat skatina Šiluvos koplyčios jubiliejaus organizacinis artimesnį lietuvių, gyvenančių užsienyje, ir komitetas organizavo kartu su Lietuvos am lietuvių Lietuvoje bendradarbiavimą, kviečia basada JAV. Šios parodos lankymas pratęstas užsienyje įgytas žinias, idėjas ar įgautą patirtį iki 2016 m. lapkričio 27 d. pritaikyti Lietuvoje.
2016 m. spalio 15 d. Lietuvos ambasadorė 2016 m. spalio 22–23 d. užsienio reikalų Airijoje Rasa Adomaitienė Dubline surengto viceministras Mantvydas Bekešius dalyvavo je konferencijoje „Atgal į Lietuvą“ paragino spalio 22–23 d. San Paule surengtose Lietuvos
150 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos dienose, per kurias paminėtos trys sukaktys: meno studiją (angl. Santa Monica Art Stu- Lietuvos ir Brazilijos diplomatinių santykių dios). Akivaizdu, kad menas puikiai jungia užmezgimo 85-metis, atkūrimo 25‑metis ir skirtingų tautybių žmones. Malonu, kad lietuvių migracijos į Braziliją 90‑metis. Ren šiandien pasigerėti lietuvišku menu susirinko ginį sumanė Lietuvos generalinis konsulatas tiek daug JAV vakarų pakrantės lietuvių, Los San Paule. Jį organizavo drauge su Brazilijos Andželo gyventojų ir svečių iš kitų valstijų ir lietuvių bendruomenėmis ir remiant Brazi miestų“, – sakė D. Gaidys. Parodoje pristato lijos lietuvių verslininkams. Viceministras mi JAV lietuvių menininkų tapybos, grafikos, pasidžiaugė aktyvia lietuvių bendruomene meninės fotografijos ir skulptūros darbai. Ja Brazilijoje ir pažymėjo, kad įgyvendinant siekiama sudaryti palankesnes galimybes „Globalios Lietuvos“ programą remiami ir sti kultūrinei saviraiškai, per meną pritraukti ir prinami mūsų tarpusavio ryšiai. Jis pakvietė burti lietuvių bendruomenę, skatinti disku lietuvių kilmės jaunimą studijuoti Lietuvoje: siją lietuviško meno klausimais, lietuvišku universitetai siūlo rinktis įvairias lietuvių menu sudominti platesnę visuomenę. Paro kalbos ir kultūros studijų programas, vasa doje savo kūrybą pristato Rasa Arbas, Krista ros stovyklas, taip pat finansinę paramą stu Augius, Vytas Barauskas, Justina Brazdžio dijoms pagal aukštųjų mokyklų programas. nis, Renata Ciuzausk-Markley, Rolandas M. Bekešius taip pat paragino Brazilijos lie Dabrukas, Giedrė Gudžiūtė-Kavalyauskas, tuvius įsitraukti į „Globalios Lietuvos lyderių“ Alexandra Hoover, Martynas Ivinskas, Livija ir „Kurk Lietuvai“ programas, kurios jungia Lipaitė, Juozas Lipas, Daina Mattis, Gintaras įvairių sričių profesionalus iš viso pasaulio. Meškauskas, Kęstutis Mikėnas, Ilona Peteris, Lietuvos atstovas priminė, kad 2018-aisiais Saulė Piktys, Stasys Pinkus, Girmant Ragus, minėsime Lietuvos valstybės nepriklausomo Vytas Sakalas, Virga Šiaučiūnaitė, Sigitas gyvavimo šimtmetį, ir pakvietė kiekvieną lie Šniras, Raisa Urbanas. Lietuvos generalinis tuvį pažymėti šią sukaktį tam skirtais rengi konsulatas Los Andžele buvo įkurtas 2015 m. niais. Per Migracijos muziejuje vykusią šven Tai – viena iš naujausių Lietuvos diplomati tę jos dalyvius sveikino ir San Paulo valstijos nių atstovybių pasaulyje. kultūros sekretorius Jose Roberto Sadekas, Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos diploma Guobužaitė, Brazilijos lietuvių bendruome tai Visų šventųjų dienos ir Vėlinių proga nės pirmininkė Rosana Tumas. Lietuvių kil lankė užsienyje palaidotų iškilių lietuvių ka mės istorijos profesorius Marco Lipas skaitė pus. Tradiciškai Vėlinių dieną Lietuvos am paskaitą apie Lietuvos istoriją, pasirodė Bra basados Jungtinėje Karalystėje kolektyvas ir zilijos lietuvių šokių kolektyvai ir chorai. Dvi lietuvių bendruomenės organizacijų atstovai dienas vyko lietuviškos virtuvės pristatymai, apsilankė Londono Šv. Patriko katalikiškose buvo rodomi rankdarbiai. kapinėse, kur pagerbė diplomatų Broniaus Kazio Balučio ir Vinco Balicko, kunigų Ka 2016 m. spalio 29 d. Lietuvos generalinis zimiero Matulaičio ir Aleksandro Gerybos konsulatas Los Andžele suorganizavo dvide atminimą. Lietuvos ambasadorius JAV Ro šimt dviejų lietuvių išeivių menininkų, gyve landas Kriščiūnas ir kiti diplomatai Vėlinių nančių ir kuriančių JAV vakarinėje pakrantė išvakarėse aplankė iškilių Lietuvos diploma je, darbų parodą, pavadintą „Lithuanian Art tų JAV: Lietuvos konsulo JAV (nuo 1923 m.), Show“. Lietuvos generalinis konsulas Darius konsulo Niujorke (nuo 1928 m.), Lietuvos ne Gaidys pasveikino lietuvius ir JAV gyvento paprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro jus, gausiai susirinkusius į Santa Monikos Vašingtone (1935–1957 m.) Povilo Žadeikio
151 ir laikinojo reikalų patikėtinio Vašingtone Antrojo pasaulinio karo metais jis priklausė (1957–1976 m.) Juozo Kajecko, kapus. Lietu Britų karališkųjų oro pajėgų savanorių re vos generalinis konsulas Los Andžele Darius zervui. Tarnaudamas 213-ajame eskadrone Gaidys Vėlinių dieną pagerbė Los Andžele dalyvavo Balkanų operacijose. Atminimo palaidotų Nepriklausomybės akto signataro paminklas A. Liūdžiui yra Londono Leytons prof. Mykolo Biržiškos ir jo žmonos Bronisla tono lietuvių kapinėse. Lietuvos ambasada vos Šėmytės-Biržiškienės, taip pat ilgamečio Austrijoje pagerbė Nepriklausomos Lietuvos Lietuvos garbės generalinio konsulo Vytauto veikėjo, bankininko, Lietuvos Steigiamojo Čekanausko atminimą. Lietuvos ambasados Seimo nario Stasio Digrio (1886–1959) atmi Švedijoje darbuotojai tradiciškai apsilankė nimą. Stasys Digrys atvyko į Austriją 1944 m. Šiaurinėse Stokholmo kapinėse, kur pagerbė ir tapo aktyviu išeivijos bendruomenės na vieno iškiliausių Lietuvos diplomatų, lietu riu, rengė Vasario 16-osios minėjimus Vieno vių ir švedų rašytojo Igno Šeiniaus (tikroji je. Jis taip pat dalyvavo draugijos „Lietuvių pavardė – Ignas Jurkūnas) atminimą. Estijos bendruomenė Austrijoje“ veikloje. Ši draugi Tiūrio miesto Kõrgessaare kapinėse artėjant ja būrė ir vienijo visus Austrijoje gyvenan Vėlinėms pagerbtas Lietuvos kariuomenės čius įvairių religijų ir pilietybių lietuvius ir leitenanto ir Sibiro tremtinio Kazimiero atstovavo jų kultūriniams ir ekonominimas Truškausko atminimas. Lietuvos ambasa interesams bendraujant su tarptautinėmis dos Estijoje, Estijos lietuvių bendruomenės įstaigomis pabėgėlių reikalams ir savanoriš ir Tiūrio savivaldybės atstovai padėjo gėlių ir komis labdaros organizacijomis. S. Digrys uždegė Vėlinių žvakutes ant K. Truškausko mirė 1959 m. gruodžio 15 d. Vienoje, palaido kapo, prie 1998 m. lietuvių skulptoriaus Do tas Grincingo kapinėse (Friedhof Grinzing). minyko Čiapo pastatyto koplytstulpio. Lie Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Europos tuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Tarybos darbuotojai lapkričio 2 d. aplankė Pulokas padėjo gėlių ir uždegė atminimo Veronikos Bakšytės-Karvelienės kapą Stras žvakeles memoriale Kuropatuose. Šioje ma būro miesto šiaurinėse kapinėse. Veronika sinių žudynių vietoje netoli Minsko 1930– Karvelienė-Bakšytė (1898 m. gruodžio 13 d. 1941 m. NKVD nužudė iki 250 tūkst. nekaltų Suoleliai, Kuktiškių valsčius – 1952 m. gruo gyventojų, tarp jų ir daugybę lietuvių. Gruzi džio 27 d. Strasbūras) – Lietuvos visuomenės jos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir veikėja, filosofijos daktarė,L ietuvos katalikių kultūros centro studentai Vėlinių proga Tbi moterų draugijos prezidentė, Pasaulio lietu lisyje uždegė žvakutes prie kryžiaus, skirto vių katalikių organizacijų sąjungos veikėja, visiems lietuviams, atgulusiems Gruzijoje, at 1949 m. viena iš Pasaulio moterų sąjūdžio minti. Lapkričio 2-ąją, mirusiųjų atminimo kūrėjų ir veikėjų. Lapkričio 1-ąją, minint dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Visų šventųjų dieną, Lietuvos generalinis delegacija, dalyvaujanti dvišalėse politinėse konsulas Čikagoje Marijus Gudynas kartu konsultacijose su Serbijos Užsienio reikalų su kitais konsulato darbuotojais aplankė Lie ministerija, Belgrado Britų karių kapinėse tuvos visuomenės ir politikos veikėjų kapus aplankė tuometėje Jugoslavijoje 1944 m. lap Čikagoje, padėjo gėlių, uždegė atminimo kričio 23 d. žuvusio lietuvių lakūno Albino žvakutes. Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse Liūdžiaus (Albinas Liudzius) kapą. 1918 m. palaidoti šie iškilūs asmenys: Jonas Bildušas, lietuvių emigrantų šeimoje Londone gimęs Vincas Šmulkštys, dr. Jonas Valaitis, genero A. Liūdžius buvo aktyvus įvairių lietuviškų las Povilas Plechavičius, diplomatas Mikas organizacijų, ypač sporto, narys ir 1938 m. Bagdonas, buvę Lietuvos generaliniai konsu dalyvavo Pasaulio lietuvių olimpiadoje. lai Čikagoje Antanas Kalvaitis ir dr. Petras
152 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Daužvardis, garbės generalinė konsulė Juzė Vilniuje vykstančiame seminare „Užsienio Daužvardienė ir kiti. Lietuvių tautinėse ka lietuvių organizacijų dalyvavimas projektų pinėse pagerbti Lietuvos diplomatai dr. Jonas konkursuose“ užsienio lietuviams pirmą die Šliūpas, Jonas Budrys, Lietuvos Seimo narys ną pristatyti Lietuvos institucijų (Švietimo ir Kazys Bobelis ir kiti. Tęsiant ilgametę tradi mokslo ministerija, Lietuvos kultūros tary ciją, lapkričio 2 d. Lietuvos ambasada Italijoje ba, Jaunimo reikalų departamentas, Kūno kartu su Popiežiškąja Šv. Kazimiero lietuvių kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos kolegija, ambasada prie Šventojo Sosto bei mokslo taryba, Spaudos, radijo ir televizijos Italijos lietuvių bendruomene pagerbė Itali rėmimo fondas ir kt.) vykdomi projektų kon jos sostinėje palaidotus lietuvių bendruome kursai. Lapkričio 19 d. seminaro dalyviams nės narius bei dvasininkus. romos Verano buvo surengti mokymai „Kaip tinkamai pa kapinėse esančioje Šv. Kazimiero koplyčioje rengti „Globalios Lietuvos“ projektą“, kurių vyko šv. mišios, kurių metu prisimintas čia metu užsienio lietuvių organizacijų atstovai palaidotas Nepriklausomybės Akto signa pagilino savo žinias ir įgūdžius vertinant taras prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, projekto finansavimo galimybes ir pildant vyskupas Vincentas Padolskis, Italijos lie paraiškas. nuo 2011 m. Lietuvos Vyriausy tuvių bendruomenės pirmininkas prelatas bės įgyvendinama „Globalios Lietuvos“ pro Vincas Mincevičius, Lietuvos pasiuntinys grama bendram darbui sutelkia 14 valstybės prie Šv. sosto ministras Stasys Girdvainis, institucijų (ministerijų, departamentų, kitų prelatas Juozas Končius, Brazilijos lietuvių įstaigų), kurios, vykdydamos joms priskirtas generalinis vikaras, Popiežiškosios Šv. Kazi funkcijas, tokias kaip lituanistinis švietimas, miero lietuvių kolegijos vicerektorius Zeno informacijos sklaida ar verslo ryšių skatini nas Ignatavičius ir kiti iškilūs lietuviai. mas, vadovaujasi bendra vizija ir tikslais ir tokiu būdu išvysto pažangesnes, labiau su 2016 m. lapkričio 18–19 d. Užsienio rei telkiančias idėjas. Vien tik Užsienio reikalų kalų ministerijoje įvyko seminaras „Už ministerijos Užsienio lietuvių departamen sienio lietuvių organizacijų dalyvavimas tas yra sulaukęs daugiau kaip 1 000 projekto projektų konkursuose“, skirtas užsienio paraiškų, iš jų apie 650 paremta maždaug lietuvių organizacijų atstovams. Į seminarą 480 000 eurų suma. Ši programa kasmet su atvyko net 59 užsienio lietuvių organizacijų laukia didelio užsienyje gyvenančių lietuvių atstovai iš 30 šalių, siekdami susipažinti su susidomėjimo ir jau turi akivaizdžių rezulta įvairių institucijų ir įstaigų, įgyvendinančių tų – sustiprėjusį lituanistinio švietimo tinklą „Globalios Lietuvos“ programą, vykdomais pasaulyje, intensyvėjančius verslo atstovų konkursais, Lietuvos valstybės atkūrimo ryšius, augantį Lietuvos institucijų ir užsie šimtmečio minėjimo programa ir aptarti nio lietuvių organizacijų bendradarbiavimą. glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Užsienio reikalų ministerijos politikos di 2016 m. lapkričio 24 d. Tel Avivo Pereso rektorius Rolandas Kačinskas, sveikindamas taikos centre įvyko Lietuvos ambasados Iz susirinkusius užsienio lietuvių organizacijų raelyje bei Lietuvos užsienio reikalų ministe atstovus, pabrėžė valstybės ir diasporos ben rijos surengta konferencija „Lietuva ir Izrae dradarbiavimo svarbą įtraukiant užsienio lis: praeitis, dabartis, ateitis“. Renginyje buvo lietuvius vienaip ar kitaip dalyvauti kuriant diskutuota apie Lietuvoje vykusio Holokaus Lietuvos ateitį. Seminare užsienio lietuvius to tyrimus bei tai, kas šalyje nuveikta įam taip pat sveikino naujai išrinkti Seimo nariai žinant Holokausto aukų atminimą, dabar Žygimantas Pavilionis ir Dovilė Šakalienė. tinę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės
153 veiklą Lietuvoje bei aktualius Lietuvos pilie Vilniaus ir Vilnijos regiono, „Izraelita“, lietu tybės atkūrimo klausimus. Lietuvos ambasa vių bendruomenės Izraelio Valstybėje „Neri dorius Izraelyje Edminas Bagdonas sveikini ja“ atstovai, taip pat Lietuvos garbės konsulai mo kalboje pasidžiaugė stiprėjančia Lietuvos Izraelyje, Izraelio URM, Izraelio absorbcijos ir Izraelio partneryste. Pasak ambasadoriaus, ministerijos, Yad Vashem, Amerikos žydų prie Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo komiteto atstovai bei žurnalistai. sėkmės stipriai prisideda ir litvakų abiejose valstybėse indėlis. Jis taip pat pabrėžė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. laikinai einantis simboliška, kad apie Lietuvos ir Izraelio san užsienio reikalų ministro pareigas Linas Lin tykius kalbama Izraelio Prezidento, Nobelio kevičius susitiko su šių metų mokslo premijų, premijos laureato Shimono Pereso vardu skiriamų užsienyje gyvenantiems lietuviams, pavadintame centre. Su Prezidento vardu laureatais. „Savo darbais garsinate Lietuvos siejamas Lietuvos glaudesnių santykių su vardą užsienyje ir kartu stiprinate Lietuvos Izraeliu proveržis. Lietuvos užsienio reika mokslo potencialą. esate tie Lietuvos am lų ministerijos ambasadorius ypatingiems basadoriai, kuriais mes pagrįstai didžiuo pavedimams Dainius Junevičius renginy jamės“, – sveikindamas Švietimo ir mokslo je akcentavo besikeičiantį Lietuvos ir ypač ministerijos įsteigtų mokslo premijų laure jaunosios kartos požiūrį į savo šalies istoriją. atus sakė L. Linkevičius. 2016 m. užsienio Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenan įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas tis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Račinskas pristatė Lietuvos žingsnius vyk Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, dant su Holokaustu susijusius tyrimus bei mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejū įamžinant Holokausto aukų atminimą. Kau nienė iš Kanados, literatūrologas Bronius no Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Vaškelis iš JAV bei šiuo metu Australijoje Robertas van Vorenas pristatė savo tyrimus dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas apie Holokaustą Lietuvoje ir brėžė paraleles Pivrikas. Keturi iš penkių premijos laure tarp Holokausto tragedijos Nyderlanduose atų savo akademinį kelią pradėjo Lietuvoje. ir Lietuvoje. Yad Vašem atstovas Dr. Arkadi Susitikime su ministru taip pat dalyvavo ir Zeltseras savo pranešime nagrinėjo pamin pirmųjų apdovanojimų laureatas – Kolumbi klų situaciją Holokausto aukoms Lietuvo jos universiteto Niujorke profesorius emeri je. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tas, buvęs ilgametis Kolumbijos universiteto pirmininkė Faina Kukliansky pristatė da Gugenheimo lėktuvų struktūros instituto bartinę bendruomenės situaciją bei veiklą. direktorius Rimantas Vaičaitis. „Tai, kad Jūs Ji taip pat atsakė į gausius susirinkusiųjų savo mokslinę karjerą pradėjote Lietuvoje, klausimus apie Lietuvos žydų paveldą Lietu rodo Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Esa voje. Migracijos departamento prie Vidaus me dėkingi, kad pasiekę didelių laimėjimų reikalų ministerijos laikinai einanti pareigas užsienyje, nepamirštate Lietuvos, išlaikote direktorė Evelina Gudzinskaitė bei Piliety glaudžius ryšius su mūsų universitetais, ska bės skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Veži tinate tolesnį tarptautinį bendradarbiavimą, kauskaitė susirinkusiems pristatė pilietybės kartu prisidedate kurdami stipresnę ir pa grąžinimo aktualijas, įskaitant ir naujausius žangesnę Lietuvą,“ – sakė ministras. „Jūsų su pilietybės įstatymu susijusius pakeitimus. patirtis, žinios, įgūdžiai, kontaktai labai rei Konferencijoje gausiai dalyvavo litvakų or kalingi Lietuvai. Linkiu, kad Jūsų užsidegi ganizacijų – Išeivių iš Lietuvos, Išeivių iš mas atrasti, kurti ir dalintis neišblėstų, o Jūsų
154 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos pavyzdys paskatintų kuo daugiau užsienyje globali Lietuva – tai būsena, paremta tam ti gyvenančių Lietuvos diasporos profesionalų kromis vertybėmis – atvirumu, bendradar palaikyti aktyvius ryšius su Lietuva“, – lau biavimu, stipriu ryšiu su lietuviais ir Lietuva, reatams linkėjo ministras. Užsienyje gyve lietuvišku identitetu, prisidėjimu prie šalies nantiems lietuvių kilmės mokslininkams gerovės kūrimo. Akcentuota būtinybė apie mokslo premijos įteiktos už pastarojo dešim Lietuvą kalbėti ne vien kaip apie geografiškai tmečio mokslo pasiekimus humanitarinių ir apribotą teritoriją, pabrėžiant, kad šiuolaiki socialinių mokslų srityse, taip pat fizinių, bi nio pasaulio globalumas yra iššūkis, bet kar omedicinos ir technologinių mokslų srityse tu ir galimybė pasitelkti pasaulinės patirties ir mokslo pasiekimų sklaidą. įgijusius lietuvių profesionalus stipresnės, atviresnės Lietuvos kūrimui. Kalbėta, jog 2016 m. gruodžio 28 d. Daugiau kaip globalią Lietuvą galima metaforiškai suvok 180 verslo, mokslo, kultūros profesionalų iš ti kaip socialinį tinklą, kurio ryšiai pasiekia daugiau kaip 20 užsienio valstybių ir Lie lietuvius, nepaisant jų gyvenamosios vietos. tuvos susitiko pirmajame „Globalios Lie Pasak renginio dalyvių, labai svarbu, kad ry tuvos“ profesionalų forume „Globali Lietu šiai vis labiau stiprėtų ir lietuviai svetur savo va – valstybės pažangos kodas“. Užsienio patirtimi, žiniomis, idėjomis galėtų vis ak reikalų ministerijos kartu su profesionalų tyviau įvairiomis formomis įsitraukti į šalies tinklu „Global Lithuanian Leaders“ organi gyvenimą ir prisidėti prie gerovės Lietuvoje zuoto renginio tikslas – sukurti platformą kūrimo. nenutrūkstamam ir efektyviam valstybės bei diasporos dialogui Lietuvai svarbiais Lietuvos Respublikos (LR) Prezidentė klausimais. „Jūs – gabūs, talentingi, daug ir lietuvių išeivija pasiekę – galite labai daug duoti savo kraštui. Su Jūsų pagalba Lietuva gali stebinti kokybe, 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos inovacijomis, idėjomis. Lietuvai labai reikia Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jūsų – Jūsų darbų, idėjų, patarimų“, – svei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) val kindamas į renginį susirinkusius „Globa dybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje lios Lietuvos“ profesionalus, sakė užsienio vienijanti nepolitinė visuomeninė organi reikalų ministras Linas Linkevičius. Minis zacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė tras taip pat išreiškė viltį, kad forumas taps Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. tradiciniu ir bus puikia platforma Lietuvos Susitikimas surengtas minint Bendruome diasporos profesionalams aktyviai įsitrauk nių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pa ti į Lietuvos gyvenimą. Forumo metu vyko saulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne intensyvios diskusijos dėl Lietuvos įvaiz tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvyne, bet ir pa džio, vizijos ir strategijos konkuruojant dėl dedant spręsti skaudžias socialines proble talentų ir investicijų pritraukimo į Lietuvą. mas. Prezidentė pakvietė išeivijos bendruo Išskirtinis dėmesys skirtas talentų ugdy menes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą mui Lietuvoje, švietimo sistemos ir univer kampaniją „Už saugią Lietuvą“, telkiančią į sitetų vaidmeniui, akcentuota sumanios kovą prieš smurtą, patyčias, savižudybes ir partnerystės tarp Lietuvos ir jos diasporos, priklausomybes. Pasak šalies vadovės, so švietimo ir verslo struktūrų svarba. Taip pat cialinės problemos yra išvešėjusios ne tik apsikeista idėjomis dėl globalios Lietuvos Lietuvoje, bet ir tarp užsienyje gyvenančių sąvokos, šios sąvokos traktavimo ir taiky lietuvių. Stiprios lietuvių bendruomenės iš mo. Apibendrinus pasisakymus sutarta, kad laiko artimą ryšį su savo nariais, pirmosios
155 pamato problemas, ištiesia pagalbos ranką Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kalinin ir padeda atsitiesti. Todėl, valstybės vadovės grado srityje veikiančių lietuviškų mokyklų teigimu, kur lietuviai begyventų, jie neturė mokiniais ir mokytojais. Tradiciniame, jau tų likti abejingi savo bendruomenių nariams, 8-ą kartą vykusiame kalėdiniame susitikime kurie susidūrė su problemomis, jiems padėti dalyvavo beveik 150 vaikų ir jų mokytojų iš ir jais rūpintis. Prezidentė pakvietė užsienyje kaimyninių šalių. Viešėdami Prezidentūro gyvenančius lietuvius aktyviai dalyvauti ša je vaikai kartu su skautais mokėsi lietuviškų lies visuomeniniame ir politiniame gyvenime, dainų, drauge su gyvosios istorijos puoselė balsuoti rinkimuose. Šalies vadovė taip pat tojais „Vikingų kaimas“ žaidė tradicinius žai aptarė lietuvybės stiprinimo ir išsaugojimo dimus, aplankė Valstybės pažinimo centrą. klausimus, aktyvų pasaulio lietuvių vaidmenį Piešti lietuviškų motyvų piešinius vaikams pritraukiant investicijas, pristatant Lietuvos padėjo Prezidentės inicijuotos nacionalinės poziciją svarbiausiais politiniais klausimais, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasado atremiant priešiškos propagandos bandymus riai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Pasak diskredituoti ir paniekinti Lietuvos valstybę Prezidentės, prie saugios Lietuvos kūrimo bei mūsų tautos istoriją. plB aktyviai vei turi ir gali prisidėti viso pasaulio lietuviai. kia 44 pasaulio kraštuose. Šios organizacijos Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog Lietuvai tikslas – suvienyti visus už Lietuvos ribų gy svarbus ir reikalingas kiekvienas vaikas, kad venančius lietuvius, išlaikyti, kurti ir ugdyti ir kur gyventų. Užsienio lietuviai visuomet lietuvių tautos gyvastį, puoselėti bei saugoti brangino savo kalbą ir kultūrą, o užsienyje lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas ir remti veikiančios lietuviškos mokyklos padeda Nepriklausomą Lietuvos valstybę. šias vertybes perduoti ir jaunajai kartai. Su Lietuva širdyje augantys vaikai – neatsieja 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respubli ma mūsų šalies dalis. Šiais metais vaikams kos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveiki įteiktos ypatingos dovanos – Lietuvos moks no Prezidentą Valdą Adamkų 90 metų jubilie leivių kurti žaisliukai su asmeniniu laišku, jaus proga. Pasak Prezidentės, V. Adamkaus, kviečiančiu draugauti. Prezidentė palinkėjo kaip valstybės žmogaus, kaip intelektualo, vaikams, kad su bendraamžiais Lietuvoje patirtis yra neįkainojama, o vadovavimo užsimezgusi draugystė paskatintų dar labiau Lietuvai metai – svarbi mūsų naujausios isto domėtis Tėvyne, jos tradicijomis ir istorija. rijos dalis. V. Adamkaus asmenybėje mato Šalies vadovė jauniesiems užsienio lietu me ypatingą ryšį tarp šiandieninės Lietuvos viams padovanojo Lietuvos nacionalinį atla ir tos, kuri buvo prarasta 1940-aisiais, kurios są ir knygų jų mokyklų bibliotekoms. nepriklausomybės atgavimo su bendramin čiais buvo siekta daug dešimtmečių. Tautos 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų meilė – geriausias įvertinimas tų pastangų, Taryboje Briuselyje dalyvaujanti Lietuvos kurias V. Adamkus įdėjo dirbdamas dėl Lie Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuvos pažangos ir vienybės. Šalies vadovė dvišalio pokalbio susitiko su Jungtinės Ka palinkėjo V. Adamkui sveikatos, stiprybės ir ralystės Ministre Pirmininke Theresa May. geros šventinės nuotaikos. V. Adamkus įtei Susitikime aptartas pasiruošimas derybų kė Prezidentei savo naujausią knygą „Pokal pradžiai dėl JK pasitraukimo iš ES, Lietuvos biai nesilaikant protokolo“. žmonėms jautriausi klausimai, taip pat to lesnio šalių bendradarbiavimo perspektyvos 2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos saugumo ir ekonomikos srityse. Šalies vado Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su vės teigimu, Lietuva nepaliks savo piliečių
156 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos likimo valiai ir „Brexit“ derybose aktyviai žvejybai skirtas pažangias technologijas, gins jų interesus. Svarbiausia, kad žmonėms apdovanotas už Lietuvoje gimusių idė būtų užtikrintos ir išsaugotos pagrindinės jų sklaidą pasaulyje. Už į Lietuvą atvestas laisvės ir garantijos – laisvas asmenų ju mokslines inovacijas apdovanotas profeso dėjimas, teisė dirbti, sveikatos apsaugos ir rius Feliksas Bukauskas. Apdovanojimą už socialinės garantijos, galimybė studijuoti ir tarptautinę patirtį Lietuvos regionams gavo mokytis JK. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje Jonas Sluckus, padėjęs pritraukti Švedijos gyvena apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių. investicijas į Ventą – miestelį Akmenės rajo Prezidentė taip pat atkreipė Premjerės The ne. Už ekspertinę pagalbą Lietuvos įmonėms resos May dėmesį į kitataučių, tarp jų ir lie vykdant tarptautinę plėtrą apdovanotas Da tuvių, diskriminaciją ir prieš juos nukreiptus rius Vaškelis. Už užsienio lietuvių telkimą smurto išpuolius Jungtinėje Karalystėje, pa apdovanotas Tadas Kananavičius. Ypatingą brėždama būtinybę imtis visų reikiamų prie įvertinimą gavo jau dešimtmetį veikiantis monių žmonių saugumui užtikrinti. Apta Lietuvių Londono Sičio klubas, kuris vienija riant pasirengimą „Brexit“ deryboms, šalies Anglijoje dirbančius finansų profesionalus iš vadovė pabrėžė, jog Lietuva palaiko vieningą Lietuvos. Globalios Lietuvos draugo apdova ES poziciją, kad derybos neturi prasidėti, kol nojimas įteiktas Kenjiro Tamaki už Lietuvos nėra gautas oficialus JK notifikavimas. Prezi ir Japonijos mokslo bei verslo ryšių stiprini dentės teigimu, Jungtinė Karalystė yra svarbi mą. Už Lietuvos vardo garsinimą apdovano mūsų ekonominė ir saugumo partnerė. Tai tas profesorius Virginijus Šikšnys. Sveikin 7-a pagal dydį Lietuvos eksporto rinka. Dau dama laureatus šalies vadovė pabrėžė, jog geliu svarbiausių užsienio politikos klausi Lietuva yra visur, kur yra mūsų širdies dalis mų mūsų pozicijos sutampa. Todėl Lietuva ir meilė savo tėvynei. Todėl kad ir kur begy suinteresuota, jog būtų sukurtas Europos ventų, Lietuvai svarbus kiekvienas jos žmo bendradarbiavimo su šia valstybe modelis, gus. Šiandienos apdovanojimai – tai padėka kuris tenkintų tiek JK, tiek visų ES piliečių tiems, kuriems Lietuva yra brangi ir kurių interesus. dėka Lietuvos vardas garbingai skamba pa saulyje. Išskirtiniais talentais ir pažangiomis 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Res idėjomis pasaulyje garsėjantys profesionalai, publikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentės teigimu, yra geriausi mūsų vals įteikė Globalios Lietuvos apdovanojimus. tybės ambasadoriai. Jų sukaupta tarptautinė Penktą kartą vykstančioje šalies vadovės patirtis, prasmingi darbai ir tvirtai puose globojamoje apdovanojimų ceremonijoje lėjami ryšiai su Lietuva leidžia globalizaciją pagerbti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys priimti ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip didelę žmonės, kurie savo darbais ir pasiekimais galimybę mūsų šaliai. prisideda prie mūsų šalies gerovės bei gar sina jos vardą pasaulyje. Apdovanojimą Lietuvių išeivijos institute už viso gyvenimo nuopelnus šalies vadovė įteikė Prezidentui Valdui Adamkui, pabrėž 2016 m. liepos 12 d. užsienio reikalų mi dama, jog Prezidento nuopelnai buvo ir yra nistras Linas Linkevičius susitiko su Lietu visur, o ypač šiandien čia, Lietuvoje. Už į vių išeivijos studentų stažuočių programos, Lietuvą pritrauktas investicijas apdovano kurią administruoja JAV lietuvių bendruo tas Gint Baukus, padėjęs pasaulinei pinigų menė kartu su VDU, dalyviais. Programoje perlaidų milžinei „Western Union“ atras šiais metais dalyvauja 15 atrinktų lietuvių ti Lietuvą. Aurelijus Liubinas, ištobulinęs kilmės jaunuolių – jie Lietuvoje pagal savo
157 specialybę mėnesį stažavosi įvairiose įstaigo pasakoja iš savo gimtinių dėl sovietinių re se ir įmonėse: Vilniaus miesto savivaldybės presijų pasitraukusių Baltijos šalių politikos, administracijoje, Respublikinėje Vilniaus mokslo ir kultūros elito atstovų gyvenimo universitetinėje ligoninėje, Vilniaus sutriku istorijas. Pasakojimui pasitelkiamos jų šei sio vystymosi kūdikių namuose, asociacijoje mų išsaugotos relikvijos: dienoraščiai, doku „Infobalt“ ir kitur. „Lietuvių išeivijos studen mentai ir fotografijos. Ekspozicija parengta tų stažuočių programa – viena prasmingiau bendromis Balzeko lietuvių kultūros muzie sių užsienio lietuvių organizacijų vykdomų jaus Čikagoje, Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyvų. Labai didžiuojamės ir vertina Lietuvių išeivijos instituto bei lietuvių, latvių me, kad užsienyje gyvenantys lietuviai ir jūs, ir estų bendruomenių išeivijoje pastangomis. JAV lietuvių jaunimas, įsitraukia į Lietuvos Lietuvos nuolatinė misija Jungtinėse Tauto gyvenimą, domisi aktualijomis, dalijasi se surengė šios parodos pristatymą Jungtinių savo patirtimi, žiniomis, atstovauja Lietuvai Tautų būstinėje Niujorke. Parodos pristaty savo gyvenamuose miestuose, darbovietėse, mo renginyje apsilankė daugiau kaip pusan universitetuose, mokyklose. Tikiuosi, kad tro šimto svečių – Jungtinių Tautų diploma stažuotės laikas įkvėps jus naujoms su Lie tų, sekretoriato darbuotojų, žiniasklaidos ir tuva susijusioms prasmingoms iniciatyvoms, Baltijos šalių bendruomenių atstovų. projektams“, – programos dalyvius pasvei kino ministras L. Linkevičius. Savo kalboje 2016 m. gruodžio 22 d. Kaip ir kasmet ministras padėkojo JAV lietuvių bendruo prieš Šv. Kalėdas, taip ir šiais metais į po menės pirmininkei Sigitai Šimkuvienei ir pietę Lietuvių išeivijos institute rinkosi visiems programos vadovams už programos Vytauto Didžiojo universiteto studentai, jų išlaikymą, kasmet sudaromas sąlygas akty kolegos, akademinės bendruomenės nariai viems lietuvių kilmės jaunuoliams dalyvau jau į tradiciniu tampantį renginį – Lietuvių ti stažuotėje, kurios metu jie ne tik pritaiko fondo skiriamų vardinių Broniaus Bieliuko studijų metu įgytas žinias Lietuvos įstaigose ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės stipendi ir įmonėse, bet taip pat geriau susipažįsta su jų įteikimą. savo tėvų ar senelių kraštu, aplanko įspūdin Lietuvių fondas (LF) yra Ilinojaus vals giausias Lietuvos vietas. Iš viso JAV lietuvių tijoje įregistruota pelno nesiekianti organi bendruomenės ir VDU projekte jau dalyva zacija, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti vo daugiau kaip 200 studentų ir moksleivių. ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietu viškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos 2016 m. rugpjūčio 23 d. Jungtinių Tautų valstijose, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Per būstinėje Niujorke surengtas Lietuvos, La visą savo gyvavimo laikotarpį (nuo įsikūri tvijos ir Estijos išeivių istorijai skirtos paro mo 1962 m.) įvairiems lietuviškiems projek dos „No Home To Go To: The Story of Bal tams LF jau skyrė daugiau kaip 18 milijonų tic Displaced Persons, 1944–52“ pristatymo JAV dolerių. „Mes džiaugiamės, kad Lietu renginys. Pasak Lietuvos nuolatinės atstovės vių fonde įsteigtų specialios paskirties var Jungtinėse Tautose ambasadorės Raimondos dinių fondų steigėjų ir visų aukotojų dėka Murmokaitės, istorinės atminties išsaugo LF gali paremti studijuojantį jaunimą. Šių jimas kitoms kartoms – itin aktualus, ypač gerų ir išmintingų žmonių nuopelnu jūs, dabar, kai esame pakartotinių bandymų per jaunimas, galite įgyvendinti savo svajones“, – braižyti Europos žemėlapį liudininkai, kai rašoma šių metų Fondo sveikinimo laiške pasaulį krečia didžiausia migracijos krizė stipendininkams. Lietuvių fondo rėmėjų bei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Paroda aukotojų pastangomis yra įsteigtas ne vienas
158 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos vardinės stipendijos fondas, iš kurių yra ski džiaugėsi sėkminga Lietuvių fondo veikla ir riamos stipendijos Lietuvos studentams. Nuo gražia bendradarbiavimo tradicija, taip pat 2001 m. VDU studentams skiriamos žymaus prisiminė buvusią savo istorijos mokytoją lietuvių išeivijos visuomenininko Broniaus Vandą Daugirdaitę-Sruogienę ir jos duk Bieliuko stipendijos yra skirtos remti gabius, rą Dalią Sruogaitę, su kuria teko nemažai gerai besimokančius studentus, skatinti juos bendradarbiauti Čikagoje „Margučio“ radi aktyviau dalyvauti visuomeninėje, moksli juje. Stipendininkams buvo įteikti diplomai, nėje veikloje. Istorikės Vandos Daugirdai Lietuvių fondo sveikinimo raštai bei pado tės-Sruogienės vardinė stipendija kasmet yra vanotos Lietuvių išeivijos instituto išleistos skiriama istorijos studentams. knygos. Susirinkusieji sveikino stipendinin Lietuvių išeivijos instituto sudarytam sti kus ir džiaugėsi jų pasiekimais. Dėkodami pendijų komitetui universiteto akademinės už gautus apdovanojimus studentai kalbėjo, bendruomenės nariai (katedros, dėstytojai, kad šios B. Bieliuko ir V. Daugirdaitės-Sruo studentų organizacijos ir kt.) siūlo kandi gienės stipendijos jiems yra ne tik materiali datus, iš kurių yra atrenkami labiausiai tin nė parama, bet ir moralinė, dvasinė paskata kantys šioms vardinėms stipendijoms gauti. mokslinei bei visuomeninei veiklai plėtoti. Greta mokslinės veiklos, akademinių rezul tatų vertinant kandidatus atsižvelgiama į Prezidento Valdo Adamkaus universiteto dėstytojų rekomendacijas, taip bibliotekoje-muziejuje pat į pretendentų visuomeninį aktyvumą, dalyvavimą įvairiose formaliose ir neforma 2016 m. birželio 15 d. prezidentinę biblio liose veiklose, visuomeninėse bei akademi teką aplankė Kazickų Šeimos fondo Preziden nėse organizacijose, savanorišką darbą. Šiais tė Jūratė Kazickaitė, o birželio 19 d. – broliai metais Broniaus Bieliuko vardo stipendijos Juozas ir Jonas Kazickai (Joseph Kazickas ir buvo skirtos Humanitarinių mokslų fakul John Kazickas) su šeimos nariais. Apsilan teto Istorijos programos IV kurso studentei kymo metu svečiai apžiūrėjo rekonstruotą Rimantei Jaugaitei, Literatūros ir spaudos bibliotekos-muziejaus pastatą, susipažino su programos magistrantei Kristinai Zaksaitei ekspozicijomis, apžiūrėjo skaityklą, Pasau ir Praktinės filosofijos studijų programos lio lietuvių bendruomenės menę ir palėpėje magistrantui Žygimantui Menčenkovui. įrengtas darbo vietas muziejininkams bei Vandos Daugirdaitės-Sruogienės stipendija VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslinin buvo įteikta Istorijos katedros doktorantui kams. Jūratei Kazickaitei tai buvo antrasis Egidijui Balandžiui, kuris savo daktaro di apsilankymas Adamkaus bibliotekoje. Prieš sertacijoje „Sportas lietuvių diasporos socia metus, viešėdama Kaune, ji matė biblioteką liniame audinyje XX a. pr. – 1990 m.“ ana prieš pat remonto darbams prasidedant. Šio lizuoja socialinę lietuvių diasporos sporto apsilankymo metu viešnia susitiko su biblio istoriją. tekos Valdybos pirmininke Birute Garbara Renginį vedė ir susirinkusiuosius svei vičiene ir direktoriumi Arūnu Antanaičiu. kino Lietuvių išeivijos instituto direktorius Bibliotekos-muziejaus atstovai papasakojo Egidijus Aleksandravičius. Jis priminė vi apie tolimesnius įstaigos planus, ekspozicijos siems susirinkusiems iškilias Broniaus Bie plėtrą, artimiausius planuojamus projektus. liuko ir Vandos Daugirdaitės-Sruogienės Susitikimo metu apsvarstytos tolimesnės asmenybes. Renginyje dalyvavo ir Lietuvių Kazickų šeimos fondo ir bibliotekos bendra fondo sveikinimus perdavė Lietuvių fondo darbiavimo galimybės. J. Kazickaitės vizitą atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis, kuris filmavo ir pirmuosius įspūdžius užfiksavo
159 LRT televizija. Vaizdo medžiagą ir J. Kazic darbo vietos lig tol neeksploatuotoje palė kaitės interviu galima išvysti LRT televizijos pėje, pastatas pritaikytas neįgaliųjų porei laidoje „Septynios Kauno dienos“. Juozo Ka kiams, o namo puošybos elementai išsaugoti zicko ir Jono Kazicko šeimos nariai taip pat ir atnaujinti. apžiūrėjo rekonstruotą pastatą ir ten esančią ekspoziciją. Įspūdį svečiams darė restauruo 2016 m. rugsėjo 15 d. įvyko diskusija apie tos medinės pastato detalės, durys ir unika Lenkijos ir Lietuvos užsienio politiką Lecho lūs mediniai durų apvadai. Apsilankymo Kačinskio (Lech Kaczyński) ir Valdo Adam pabaigoje svečiai įrašė palinkėjimą. Kazic kaus prezidentavimo laikotarpiu, ypač jų kų Šeimos fondas yra didžiausias privatus aktyvių veiksmų Rytų Europoje kontekste bibliotekos rėmėjas. Daugiau informacijos (Ukraina, Gruzija). Diskusijoje dalyvavo: LR apie Kazickų šeimos fondą galite rasti inter Seimo vicepirmininkas jaroslavas Narkevi nete adresu http://www.kff.lt. čius (Jaroslav Narkevič), ambasadorius Žy gimantas Pavilionis, VDU Politikos mokslo 2016 m. birželio 24 d. Kviečiame su ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas sipažinti su Prezidento Valdo Adamkaus Liekis, buvęs Lenkijos užsienio reikalų vi kalba, pasakyta Alantoje, sveikinant „Santa ceministras Pavelas Kovalis (Paweł Kowal). ros‑Šviesos“ suvažiavimą. Plačiau skaitykite Sveikinimo žodį tarė Lenkijos Respublikos internete: http://adamkuslibrary.lt/preziden ambasadorius Lietuvoje Jaroslavas Čubins to-v-adamkaus-kalba-santaros-sviesos- kis (Jarosław CzubińskI) ir profesorius Egi suvaziavime/#more-2659. dijus Aleksandravičius. Susitikime dalyvavo ir slavomiras Sinkevičius (Sławomir Cenc 2016 m. liepos 14 d. Prezidento Valdo kiewicz) – istorikas, publicistas, Karo isto Adamkaus biblioteka-muziejus laimėjo no rijos biuro direktorius, kuris pristatė savo minaciją už geriausią interjerą Architektų ir Adamo Chmieleckio (Adam Chmielecki) dienos proga vykusiuose apdovanojimuose. knygą „Prezydent Lech Kaczyński 2005–2010“. Priminsime, kad bibliotekos rekonstrukcijos Diskusija vyko lenkų ir lietuvių kalbomis su autoriai yra Gintaras Balčytis, Asta Prikoc vertimu. kienė ir Kęstutis Vaikšnoras. Architektai įveikė atitinkamai antroje ir trečioje vietoje 2016 m. rugsėjo 21 d. Vytauto Didžiojo likusius Vilniaus dailės akademijos Nidos universiteto lietuvių išeivijos institutas ir menininkų kolonijos II etapo ir Loftas 2: ga- HMF Lituanistikos katedra pakvietė į poe mybinių patalpų konversijos į gyvenamąsias tės Lidijos Šimkutės dvikalbės poezijos kny Vilniuje projektus. Prezidento Valdo Adam gos „Baltos vaivorykštės / White Rainbows“ kaus bibliotekos-muziejaus autoriai buvo pristatymą, kuris įvyko prezidento Valdo įvertinti už nepaprastą jautrumą ir pastabu Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Pasaulio mą, daugybės funkcijų suderinimą, ženklų lietuvių bendruomenės menėje. Renginyje naujo ir seno atskyrimą. Architektės A. Pri drauge su autore dalyvavo literatūrologas kockienės ranka ir požiūris į paveldo tapatu dr. ramūnas Čičelis o diskusiją moderavo mo išsaugojimą, kuriant pridėtinę vertę šiuo prof. Dalia Kuizinienė. Lidijos Šimkutės laikinei būčiai, itin juntama – rašoma doc. poetinė kūryba – itin originali, ji gerokai Vaidos Almonaitytės-Navickienės apžval skiriasi nuo bet kurios Australijos poetų goje. Per metus trukusią rekonstrukciją na mokyklos, tačiau yra įtikinamai šiuolaikiška. mas buvo pritaikytos bibliotekos-muziejaus Autorės poezijai būdingas realybės įvertini tikslams. jame įrengtas liftas, suformuotos mas, net atsiribojimas, bet kartu juntamas
160 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ir intymus tonas. O eilėraščio lakoniškumas biblioteka-muziejus ir Čekijos Respublikos liudija Lidijos Šimkutės pasitikėjimą skaity ambasada Vilniuje. Renginio metu bus prisi toju. Poetė apmąsto žmogiškąją būtį, santykį mintas ir V. Havelo apsilankymas Kaune, kur su aplinka – visa tai kyla iš aiškaus gyveni Čekijos Prezidentas, vienas Prahos pavasario mo suvokimo, iš teisingai pasirinkto įvaiz dalyvių, pagerbė Romo Kalantos atminimą. džio ir žodžio. V. Havelas buvo pirmasis oficialus valstybės vadovas, per viešnagę Lietuvoje aplankęs 2016 m. spalio 5 d. Prezidento Valdo R. Kalantos memorialą. Susitikime aptarti Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyko dis Prahos pavasario ir 1972 m. įvykiai Kaune, kusija „Laisvė ir humanizmas politikoje. kuriuos savo apsilankymu 1996 m. Lietuvoje V. Havelo idėjų reikšmė Lietuvoje ir Euro pabrėžė V. Havelas. V. Havelo asmenybę su poje“. Renginys skirtas Čekijos prezidento Kaunu jungia ir kita simbolinė sąsaja. Iški Vaclavo Havelo atminimui. Diskusijoje da laus humanisto atminimo renginys neatsitik lyvavo Egidijus Aleksandravičius, Kastytis tinai vyksta būtent V. Adamkaus bibliotekoje. Antanaitis ir Donatas Puslys, o ją moderavo Neseniai užsimezgęs dviejų įstaigų – Prahoje Andžejus Pukšto (Andrzej Pukszto). Rengi esančios V. Havelo bibliotekos ir Prezidento nyje taip pat dalyvavo Čekijos Respublikos Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius bendradarbiavimas kultūriškai ir idėjiškai Lietuvoje Bohumilas Mazanekas (Bohumil artina Čekiją ir Lietuvą. Abi prezidentinės Mazánek). 2016-aisiais dramaturgas, poe bibliotekos ne tik atveria savųjų preziden tas, filosofas ir Čekijos prezidentas Vaclavas tų archyvus, bet ir puoselėja liberaliąsias Havelas (Václav Havel) būtų minėjęs 80-ies demokratines vertybes, laisvę ir pagarbą metų jubiliejų. Tačiau kelti V. Havelo idėjas žmogui. Nufilmuotą diskusiją galite peržiū ir prisiminti jo politinę veiklą svarbu ne tik rėti internete: http://adamkuslibrary.lt/lais dėl gražios sukakties. Žvelgiant į šiandienę ve-ir-humanizmas-politikoje-v-havelo-ideju- Vakarų liberaliųjų demokratijų ir Lietuvos reiksme-lietuvoje-ir-europoje/. politinę kultūrą, kyla klausimas, ar vis dar prisimenamos tos politinės vertybės ir prak 2016 m. spalio 11 d. Prezidento Valdo tikos, kurios XX a. antroje pusėje vedė Eu Adamkaus biblioteka-muziejus pradeda ropą į laisvę, taiką ir klestėjimą? Ar pagarba naują susitikimų ir diskusijų ciklą „Pokal žmogui, įsiklausymas, laisvė ir moralė neliko biai apie poeziją ir politiką“. Jų metu bus pašonėje greta vis labiau įsigalinčios profesi kalbama apie kultūros ir politinės minties onalų techninės politikos? Ar filosofija, isto santykį, poezijos, literatūros, meninio, mu rija, literatūra ir meno formos tebėra svarbios zikinio ir humanitarinio išsilavinimo reikš greta plintančios politinės vadybos? Galiau mę lyderystei, kultūros reikšmę politikai ir siai, kur mus gali nuvesti politiniai lyderiai, valstybės valdymui. Maestro prof. Giedriui kurie pamiršta vertybes ir idėjas, vedusias Kuprevičiui padovanojus prezidentinei bib Europą į laisvę ir vienybę? Pati nūdiena liotekai netikėtą dovaną – pianiną – kilo verčia mus kelti šiuos klausimus, prisiminti mintis bibliotekoje vykstančias diskusijas ir V. Havelą ir kitus politikus, kuriems vadova pokalbius paįvairinti pianino garsų skam vimas valstybei ir lyderystės visada buvo gre besiu. Todėl pirmojo „Pokalbių apie poeziją ta didžiųjų idealų, laisvės ir pagarbos žmogui. ir politiką“ metu savo įžvalgomis dalinsis Šie ir panašūs probleminiai klausimai bus būtent maestro G. Kuprevičius – vienas šios svarstomi susitikime spalio 5 d. Renginį idėjos autorių. organizavo Prezidento Valdo Adamkaus
161 2016 m. spalio 13–15 d. Prezidento Valdo Europos paveldo ženklu, carinės Kauno tvir Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko kūry tovės kompleksui tvarkyti ir pritaikyti šios binės dirbtuvės „Kaunas 18+18“, skirtos Lie dienos poreikiams įkurtas Kauno tvirtovės tuvos nepriklausomybės šimtmečiui formų regioninis parkas. Tačiau ko reikia, kad šie ir erdvių paieškoms. Spalio 13 d. įvyko dis istoriniai sluoksniai taptų miesto raidos ka kusija „Vietos ir viešosios erdvės 100-mečio talizatoriais? Būtent šis klausimas buvo ap įprasminimui Kaune: kokios ir kodėl?“. Spa tartas susitikime-diskusijoje. M. Robinsonas lio 14 d. paskaita ir diskusija „Paveldas kaip yra Tarptautinio Ironbridge kultūros pavel konfliktas: diskusija dėl Kauno tarpukario do instituto Birmingeme direktorius (Iron verčių“. Pranešėjas menotyrininkas Vaidas bridge International Institute for Cultural Petrulis. Spalio 15 d. Kūrybinių dirbtuvių re Heritage), UNESCO specialiusis patarėjas zultatų pristatymas ir aptarimas. Pasaulio paveldo Tvaraus turizmo progra moje. Jis daugiau nei 20 metų tiria turizmo, 2016 m. spalio 18 d. Šiais metais sukan paveldo ir kultūros sąveikas, analizuoja kaip ka 120 metų nuo iškilaus Vytauto Didžiojo turistai suvokia praeitį, kaip turizmas kartu universiteto (VDU) profesoriaus Juozo Ere su paveldu prisideda kuriant privačius ir ko to gimimo. Ta proga VDU surengė akade lektyvinius identitetus. minę popietę, skirtą prisiminti profesoriaus nuopelnus universitetui ir Lietuvai. Juozas 2016 m. lapkričio 3 d. Prezidentui Valdui Eretas 1919–1922 m. prisidėjo kuriant Kauno Adamkui sukako 90 metų. Garbingą jubiliejų Aukštųjų kursų Humanitarinį fakultetą, o V. Adamkus šventė Vytauto Didžiojo univer įkūrus Lietuvos universitetą tapo Teologijos- sitete (VDU). Lapkričio 4 d. 18 val. Vilniuje, filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Valdovų rūmuose, įvyko naujausios knygos Visuotinės literatūros katedrai, dėstė vokie „Pokalbiai nesilaikant protokolo“ pristaty čių bei visuotinės literatūros, meno istorijos mas. Lapkričio 5-ąją prezidento pasveikin kursus. Profesorius aktyviai dalyvavo Lie ti į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją tuvos visuomeniniame ir kultūriniame gy salę susirinko apie 700 iškiliausių Lietuvos venime, o palikęs Lietuvą 1941 m. pradėtus žmonių ir geriausių prezidento bičiulių. Tą darbus toliau tęsė savo tėvynėje Šveicarijoje. dieną Prezidento Valdo Adamkaus bibliote kos-muziejaus darbuotojai iki pat šventinio 2016 m. spalio 20 d. Prezidento Valdo koncerto (18 val.) priėmė lankytojus. Adamkaus biblioteka-muziejus tęsia susiti kimų ciklą „Tęsiniai. pokalbiai su muzika 2016 m. lapkričio 28 d. Prezidento Val apie poeziją ir politiką“. Šį kartą kviesta į do Adamkaus biblioteka-muziejus pakvietė susitikimą su filosofu Gintautu Mažeikiu ir į viešą VDU profesoriaus Roberto van Vo pianistu Rimantu Vingru. Kartu su pranešė reno paskaitą-diskusiją „Putinism, Trum jais kalbėtasi apie Teodoro Adorno apšvietos pism and the future of Europe“. Aptartos dialektiką ir dodekafoninę muziką. šių dienų Rusijos ir JAV politikos aktualijos, svarstyta, kokią tai turės įtaką Europos atei 2016 m. spalio 28 d. įvyko susitikimas- čiai ir demokratijos raidai. Taip pat kalbėta diskusija su prof. Mike’u Robinsonu (Mike apie „moderniojo stalinizmo“ apraiškas bei Robinson) tema „Paveldas miestui ir mies ženklus, bylojančius apie radikalių dešiniųjų tiečių gerovei“. Pastaraisiais metais Kau populistų, kurių pasaulis nebuvo matęs nuo no paveldo pripažinimas įgauna pagreitį. 1930-ųjų, sugrįžimą. Kauno tarpukario architektūra įvertinta
162 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016 m. lapkričio 18 d. Prezidento Valdo Kuizinienė. Po filmo peržiūros įvyko dis Adamkaus bibliotekoje įvyko VDU Huma kusija. Alės Rūtos (1915–2011) kūrybinį pali nitarinių mokslų fakulteto Istorijos kate kimą sudaro 30 išleistų grožinės literatūros dros inicijuota mokslinė konferencija, skirta knygų: romanai, novelės, biografijos, poezija, A. Šapokos „Lietuvos istorijos“ 80-mečiui. atsiminimai, knygos vaikams. Jos kūryba ir Joje dalyvavo ir savo mintis išsakė istori jos visuomeninė veikla buvo aktualizuota jos tyrėjai Jūratė Kiaupienė, Simonas Jaza jubiliejinių renginių, skirtų Alei Rūtai, metu. vita, Egidijus Aleksandravičius, Antanas Šis filmas prisideda prie jubiliejinių renginių Kulakauskas. ciklo, skirto Alei Rūtai. Algirdas Tarvydas yra dokumentinių filmų scenarijų autorius, 2016 m. lapkričio 29 d. Vytauto Didžio režisierius, operatorius, prodiuseris, sukūręs jo universiteto Politologijos katedra kartu ne vieną dešimtį autorinių filmų. Jis užsiima su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru ir fotografija, yra Lietuvos fotomenininkų pakvietė į renginį, skirtą žymaus politinio sąjungos narys. ir kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco (Jurgio Giedraičio) 110-osioms gimimo metinėms 2016 m. gruodžio 1 d. Prezidento Valdo paminėti. Jo metu bus pristatytas Magda Adamkaus biblioteka-muziejus tęsia susi lenos Grochowskos knygos „Jerzy Giedro tikimų ir viešų diskusijų ciklą „Pokalbiai yc“ lietuviškas vertimas. Knygos pristaty su muzika apie poeziją ir politiką“. Šį kartą mą lydėjo diskusija, kurios tema – Jurgis susitikimas vyko pirmąją žiemos popietę, Giedraitis – paskutinis Lietuvos Didžiosios kalbėta apie mūsų empatijos ir emocinio in Kunigaikštystės pilietis. Siekta įvertinti šio telekto ugdymą visuomenėje, mokyklose, ki iškilaus išeivijos veikėjo vaidmenį šiuolaiki tose ugdymo įstaigose. Kaip sušildyti mūsų nei Lietuvai. Taip pat renginio dalyviai palie visuomenę, kaip skatinti empatiją, ugdyti tė Lenkijos geopolitinio vaidmens Europoje emocinį intelektą ir kokį vaidmenį čia atlie klausimą, diskutavo apie Ukrainos ir Balta ka literatūra, poezija ir muzika? Apie tai kal rusijos nepriklausomybės svarbą. Renginyje bėjo jaunimo skaitymo problemos tyrinėtoja dalyvavo knygos vertėjas Kazys Uscila, Irena Audronė Lapienienė, muzikologas Edvardas Stankevičienė (Mokslo ir enciklopedijų lei Šumila, roko muzikantas ir mokytojas Lukas dybos centro Mokslinių leidinių redakcijos Rimkevičius, o pokalbį moderavo istorikas, vedėja), dr. Giedrė Milerytė-Japertienė (Lie mokytojas Domas Boguševičius. tuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos tyrimų centro darbuotoja) ir 2016 m. gruodžio 16 d. Besibaigiant portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redak 2016‑iems metams, kurie buvo paskelbti torius Donatas Puslys. Diskusiją moderavo Prezidento Dr. Kazio Griniaus metais, VDU doc. dr. Andžėjus Pukšto (VDU Politologi studentų klubas „Studentų Santara“ organi jos katedros vedėjas). zavo diskusiją „Kazio Griniaus metams bai giantis: Lietuvos demokratijos eskizai“. Ren 2016 m. lapkričio 30 d. režisieriaus Algir ginys, skirtas Kazio Griniaus gimtadieniui do Tarvydo dokumentinio filmo „Alė Rūta. paminėti, vyko V. Adamkaus bibliotekoje, Ilgesys“ (2016) peržiūra Prezidento Valdo Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje pasaulio Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo uni lietuvių bendruomenės menėje. Renginyje versiteto profesorius, filosofas Gintautas Ma dalyvavo Algirdas Tarvydas, rašytojos duk žeikis, Vytauto Didžiojo universiteto daktarė, ra Vijolė Arbas ir literatūros istorikė Dalia politologė Danutė Stakeliūnaitė ir Lietuvos
163 valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Šaltiniai: narys, docentas Mindaugas Puidokas. Joje www.iseivijosinstitutas.lt; buvo svarstyta, kokia Kazio Griniaus ir vals http://www.pasauliolietuviai.lt; tiečių liaudininkų idėjų reikšmė šių dienų http://adamkuslibrary.lt; Lietuvoje? Ką reiškia 1926 m. gruodžio 17 d. www.president.lt; perversmas: demokratijos tragedija ar nuola www.urm.lt; tinė demokratijos agonija? Kokia dabartinė http://plbe.org; demokratijos būklė ir kokia ateitis? Kas la www.lrs.lt; biau apibūdina demokratiją – darna ar nuo www.lrv.lt. latinė nedarna? Giedrius JANAUSKAS OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Apie autoriust
BILOTAS Viktor Milerytė-japertienė Giedrė Bažnyčios istorijos licenciatas, tyrinėto Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo jas, projekto „Lietuvių Sibiriada“ vadovas bibliotekos Informacijos mokslų depar El. paštas [email protected] tamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vyr. tyrėja-metodininkė; Vytauto Didžio čičelis Ramūnas jo universiteto Č. Milošo centro mokslo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulte darbuotoja to Menotyros katedros lektorius El. paštas [email protected] El. paštas [email protected] Petraitytė-Briedienė Asta Dapkutė Daiva Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išei išeivijos instituto mokslo darbuotoja, vijos instituto mokslo darbuotoja S. ir S. Lozoraičių muziejaus vedėja El. paštas [email protected] El. paštas asta.petraitytė[email protected]
Janauskas Giedrius pivoras Saulius Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išei Vytauto Didžiojo universiteto Politikos vijos instituto mokslo darbuotojas mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo El. paštas [email protected] administravimo katedros profesorius El. paštas [email protected] Kuizinienė Dalia Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių SKIRIUS Juozas kalbos ir literatūros katedros profesorė, Lie Lietuvos edukologijos universiteto Humani tuvių išeivijos instituto vyresnioji mokslo tarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos darbuotoja katedros profesorius El. paštas [email protected] El. paštas [email protected]
165 STRAVINSKIENė Vitalija Varkalaitė-Pliopienė Rūta Lietuvos istorijos instituto mokslo Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresnioji El. paštas [email protected] bibliografė; Vytauto Didžiojo universiteto Migracijos politikos ir lietuvių diasporos STRUMICKIENĖ Ilona istorijos programos magistrė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išei El. paštas [email protected] vijos instituto mokslo darbuotoja El. paštas [email protected] žukienė Rasa Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulte to Menotyros katedros profesorė El. paštas [email protected] OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Reikalavimai straipsniamst
Akademinis žurnalas Oikos (gr. kalba (600–1000 spaudos ženklų). Prie nelietuviš „namai“) yra skirtas šiuolaikinės migracijos, kai skelbiamo straipsnio būtina santrauka Lietuvos migracijos politikos, diasporos is lietuvių kalba. torijos ir kultūros problemoms aptarti. Lei Pastabos ir nuorodos pateikiamos straips dinyje spausdinami originalūs moksliniai ir nio pabaigoje, numeracija ištisinė. (Nuoro apžvalginiai straipsniai, recenzijos, archyvi dos ir pastabos daromos per insert / endnote.) nių dokumentų publikacijos. Nuorodos straipsnio pabaigoje pateikiamos Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų pagal tokią schemą: kalbomis. • Nurodant knygą: autoriaus pavardė, Straipsnių apimtis – iki 1 autorinio lan vardas, leidinio pavadinimas, leidimo ko (40 000 spaudos ženklų), recenzijų – iki vieta, leidykla, leidimo metai ir pusla 0,25 autorinio lanko (10 000 spaudos ženklų). pis, iš kurio cituojama. Prireikus nuro Dėl didesnės apimties publikacijų reikia iš domas leidinio tomas. anksto susitarti su redakcija. Tekstai redak • Nurodant straipsnį iš knygos: auto cijai pateikiami A4 formato Times New Ro- riaus pavardė, vardas, straipsnio pa man 12 šriftu, 1,5 eilutės intervalu. vadinimas, knygos pavadinimas, lei Žurnalui Oikos teikiami straipsniai yra dimo metai, leidykla, puslapis, iš kurio vertinami dviejų redaktorių kolegijos pa cituojama. skirtų recenzentų. • Nurodant straipsnį iš periodinio leidi Leidinyje skelbiami tik anksčiau neskelb nio: autoriaus pavardė, vardas, straips ti straipsniai. Jie turi atitikti akademiniams nio pavadinimas, periodinio leidinio straipsniams keliamus reikalavimus. Juose pavadinimas, leidimo metai, numeris, turi būti suformuluotas mokslinių tyrimų puslapis, iš kurio cituojama. tikslas, pristatyta analizuojamos problemos Citatos išskiriamos dvigubomis kabutė tyrimų būklė, pateiktos tyrimo išvados, nu mis nekeičiant šrifto ir neišskiriant tekste rodyti šaltiniai ir literatūra. Prie lietuviškai kitaip. skelbiamo mokslinio teksto turi būti pri Lietuviškame tekste nelietuviški asmen dėta santrauka anglų ir lietuvių kalbomis vardžiai rašomi originalo forma. Pirmą kartą
167 tekste yra pateikiamas visas vardas, pavardė, Oikos redaktorių kolegijai pateikiamas toliau galima rašyti tik to paties asmens pa kompiuteriu surinktas tekstas ir išspausdin vardę. Dažniausiai vartojami vietovardžiai, tas vienas straipsnio egzempliorius. apie kuriuos žinių galima rasti prieinamose Straipsnius, recenzijas prašome siųsti į enciklopedijose, lietuvių kalba rašomi tradi Lietuvių išeivijos institutą (S. Daukanto g. 25, ciškai, pagal tarimą. Reti ir negirdėti pava LT‑44249 Kaunas, el. paštas [email protected]. Infor dinimai, neturintys transliteracijos, rašomi macija tel. (8 37) 32 78 39) arba redaktoriaus originalo rašyba. pavaduotojai Daliai Kuizinienei el. paštu Bendradarbiai ir autoriai siųsdami savo [email protected] straipsnį turi nurodyti savo vardą, pavar Žurnalas recenzuojamas ir dedamas tarp dę, atstovaujamą instituciją, mokslo laipsnį, tautinėse EBSCO publishing duomenų bazė el. pašto adresą, telefoną. se http://www.epnet.com/. OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 Submission Guidelinest
Oikos (from the Greek word meaning If the text is in English, it must be accompa home) is a scholarly journal devoted to dis nied by a summary in Lithuanian. cussing contemporary migration, Lithuanian Footnotes consecutively numbered must migration policy, and problems of diaspora be placed at the end of the text as follows. history and culture. The journal publishes In case of a book, the order is: author’s last original scholarly research and review arti and first names; book title (and volume, if cles, critical notices, and archival documents. necessary); location of publication; publish Texts are published in Lithuanian or Eng er; year of publication; and page number(s) lish. Articles should not exceed 40,000 char quoted from. acters (with spaces) in length; critical notices In case of an article from a book, the order should not exceed 10,000 characters in length. is: author’s last and first names; title of ar Texts should be submitted on A4-size pa ticle; title of book; year of publication; pub per and set in Times New Roman type with lisher; and page number(s) quoted from. 1.5 line spacing. In case of a journal article, the order is: au Texts to be published in Oikos are evalu thor’s last and first names; title of article; title ated by two reviewers assigned by the edito of journal; year of publication; issue number; rial board. The journal publishes just those and page number(s) quoted from. texts that have not been published previously. Quotations are to be enclosed in double They must meet the usual requirements set quotes and written out in the same type and for scholarly texts, including a statement of with no other distinctive markings. the research purpose; an indication of the In a Lithuanian-language text, non- overall state of research with respect to the Lithuanian personal names are to be written problem under analysis; a statement of the in their original form. Their first occurrence conclusions reached; and a disclosure of the requires using the full first and last names; sources and of the literature used. If the schol subsequent occurrences may be limited to arly text is submitted in Lithuanian, it must just the last name (of the same person). The be accompanied by summaries (from 600 to most frequently used place-names (informa 1000 characters) in English and Lithuanian. tion about which may be found in ordinary
169 encyclopedias) are to be written in Lithua Articles should be submitted in electronic nian as traditionally pronounced; rarely form together with one printed copy to the used or little known names having no trans Lithuanian Emigration Institute (S. dau literations are to be written in their original kanto g. 25, LT-44249 Kaunas; [email protected]. orthography. 8 37 327 839) or to the Assistant Editor Dalia When submitting their articles to be con Kuizinienė at [email protected] sidered for publication, contributors and au Oikos is peer-reviewed and included in thors must indicate their first and last names, EBSCO databases at http://www.ebscohost. institution, academic degree, e-mail address, com/ and telephone number.
Oikos : lietuvių migracijos ir diasporos studijos / Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvių išei vijos institutas ; redakcinė kolegija: Egidijus Aleksandravičius … [et al.]. – Nr. 1 (2006)- . – Vil nius : Versus aureus, 2006- . Nr. 2 (22)- . – 2016. – 172 p. – Bibliografija išnašose.
2016 Nr. 2 (22) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos
ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22
Redaktorė Agnė Bolytė Serijos dailininkė Kornelija Buožytė Maketuotojas Saulius Bajorinas
2017 03 03. Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K17-004A
Išleido „Versus aureus“ leidykla Rūdninkų g. 18, LT-01135 Vilnius [email protected] | www.versus.lt