ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22 VYTAUTO didžiojo UNIVERSITETAS LIEtuvių išeivijos INSTITUTAS Lietuvių MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS 2016 Nr. 2 (22) t VERSUS AUREUS 2016 Nr. 2 (22) REDAKCIJOS KOLEGIJA Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS vyriausiasis redaktorius (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Dalia KUIZINIENĖ redaktoriaus pavaduotoja (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Vida MONTVYDAITĖ (Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, Lietuva) Tomas BALKELIS (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva) Daiva DAPKUTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Mykolas DRUNGA (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Alfonsas EIDINTAS (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuva) Violeta KELERTIENĖ (Vašingtono universitetas, Sietlas, JAV) Kaja KUMER-HAUKANÕMM (Tartu universitetas, Estija) Vėjas Gabriel LIULEVIČIUS (Tenesio universitetas, JAV) Saulius PIVORAS (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) Juozas SKIRIUS (Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva) Giedrius SUBAČIUS (Ilinojaus universitetas, Čikaga, JAV) Romas VAŠTOKAS (Trento universitetas, Kanada) Žurnalo leidybą remia Tautinės kultūros fondas (JAV) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2016 Lietuvių išeivijos institutas © Lietuvių išeivijos institutas, 2016 S. Daukanto g. 25, Kaunas LT–44249, Lietuva © „Versus aureus“ leidykla, 2016 TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI MIGRACIJOS PROCESAI7 TRENDS OF CONTEMPORARY MIGRATION Saulius PIVORAS Nuo griežto neigimo iki visiško pripažinimo: kodėl Danija persigalvojo dėl dvigubos pilietybės?. 7 From strict refusal to full recognition: why did Denmark change its mind on dual citizenship? . 18 DIASPOROS ISTORIJA IR KULTūRA HISTORY AND CULTURE OF DIASPORA Vitalija STRAVINSKIENė Priverstinės migracijos LSSR: etninių mažumų atvejis (1940–1941, 1944–1989 m.) . 19 Forced migrations in the Lithuanian SSR: the case of ethnic minorities (1940–1941, 1944–1989) . 27 Juozas SKIRIUS BALF’o parama lietuviams už geležinės uždangos ir komunistinėje Lenkijoje 1956–1989 m. 29 The help extended from 1956 to 1989 by BALFAS (United Lithuanian relief fund of America) to Lithuanians behind the iron curtain and in communist Poland . 43 Asta PETRAITYTė- Diplomatai ir rašytojai, rašytojai ir diplomatai . 45 BRIEDienė Diplomats and writers, writers and diplomats . 61 Ilona STRUMICKIENė Šveicarijos diasporos atstovas Juozas Eretas: „Atvykau padėti Jūsų Tėvynei sunkiuoju jai laiku“. 63 Juozas Eretas, a representative of the Swiss diaspora: “I came to help your homeland during its time of hardship”. 72 Rūta VARKALAITė- Bostono lietuvių kultūrinis gyvenimas 1950–1970 m. 73 PLIOPIENė Cultural life of Boston Lithuanians from 1950 to 1970. 86 Daiva DAPKUTė Propagandinis karas išeivijos spaudoje sovietmečiu . 87 Propaganda war in the Lithuanian diaspora press during the soviet period. 98 5 Rasa ŽUKIENė Apie du lietuvių menininkus, tapusius Vakarų pasaulio kultūros istorijos dalimi . 99 Two Lithuanian artists who became part of Western cultural history . 107 Dalia KUIZINIENė Tarp refleksijos ir nuotykio: lietuvių migrantų pasakojimai . 109 From Reflection to Adventure: Stories of Lithuanian Migrants . 117 iŠ ARCHYVų FROM THE ATCHIVES . 119 Giedrė MILERYTė- Besivejanti praeitis. Keletas laiškų iš Stasio Lozoraičio ir Kazimiero JAPERTienė Narutavičiaus korespondencijos . 119 A past trying to catch up. Several letters from the correspondence of Stasys Lozoraitis and Kazimieras Narutavičius RECENZIJOS BOOK REWIEWS Ramūnas ČIČELIS Pasakojimas be žanro . 133 A narrative without genre . 133 Dalia KUIZINIENė Tarp namų ir pasaulio: Jono Jurašo atvejis . 137 Between home and the world: the case of Jonas Jurašas . 137 Viktor BILOTAS Reikšmingas Lietuvai kultūros paveldas Sibire. 2016 m. archyviniai radiniai . 141 A significant Lithuanian cultural heritage in Siberia. Archival discoveries from 2016 . 141 KRONIKA EVENTS 143 APIE AUTORIUS ABOUT THE AUTHORS. 165 REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS . 167 SUBMISSION GUIDELINES. 169 6 Lietuvių migraCijos ir diasporos studijos OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.1 šiuolaikiniai migracijos procesai Saulius PIVORAS Nuo griežto neigimo iki visiško pripažinimo:t kodėl Danija persigalvojo dėl dvigubos pilietybės? Santrauka. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Danijos pilietybės įstatymo pataisos, lei­ džiančios turėti ir kitą pilietybę be Danijos pilietybės. Danija pripažino dvigubą pilietybę tiek danų emigrantams, tiek natūralizuotiems imigrantams Danijoje. Danijos pilietybė net ir įvedus dvigubos pilietybės pripažinimą liko paremta ryškiu etnokultūriniu tapatumu, la­ biau orientuota į stipriai suvaržytą nei į atvirą prieigą prie pilietybės. Pripažinti universalią (tiek emigrantams, tiek imigrantams) dvigubą pilietybę paskatino ne tik globalinės migracijos tendencijos, imigrantų integracijos siekiai, bet ir Danijos pilietybę praradusių danų kilmės asmenų interesų gynimas ir papildomos galimybės reguliuoti imigrantų populiacijos elgseną. Danijos atvejis yra reikšmingas tuo, kad parodo, jog dvigubos pilietybės pripažinimas gali būti įgyvendintas ryškaus etnokultūrinio tapatumo tradicijų ir suvaržymais grįstos pilietybės politikos terpėje. Raktiniai žodžiai: dviguba pilietybė, natūralizacija, pilietybės politika. Danija (kartu su Vokietija ir Austrija) tik Norvegija kol kas laikosi dvigubos pilie­ buvo viena iš Europos Sąjungos (taip pat tybės nepripažinimo politikos, nors Danijos Skandinavijos) šalių, kuri ilgą laiką nuose­ pavyzdys stipriai paveikė norvegus ir šalyje kliai griežtai draudė dvigubą pilietybę tiek vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybių natūralizuotiems imigrantams, tiek kitos artimiausiu metu pasekti Danijos pavyzdžiu. šalies pilietybę įgijusiems danams1. Švedi­ Danija pripažino dvigubą pilietybę tiek jai ir Suomijai pripažinus dvigubą pilietybę, danų emigrantams, tiek natūralizuotiems Da nija ėmė reikalauti iš norinčių Danijos imigrantams Danijoje. Kas lėmė tokius radi­ piliečiais tapti švedų ir suomių pateikti savo kalius pokyčius? Čia keliame tikslą nustatyti ankstesnės pilietybės atsisakymo įrodymus, ne objektyvias pokyčių aplinkybes, o subjek­ ko prieš tai nedarė2. Tačiau nuo 2015 m. rug­ tyvius motyvus bei argumentus ir įvairio­ sėjo 1 d. įsigaliojo Danijos pilietybės įstatymo mis socialinėmis ir politinėmis nuostatomis pataisos, leidžiančios turėti ir kitą pilietybę paremtą pagrindimą politiniuose debatuose. be Danijos pilietybės. Iš Skandinavijos šalių Dvigubos pilietybės pripažinimą Danijoje 7 paskatinusiems veiksniams ir aplinkybėms Danijos pasta rųjų dešimtmečių migracijos, aptarti straipsnyje pateikiama analizė, kurio­ migrantų integracijos ir natūralizacijos poli­ je remiamasi Danijos pilietybės politiką na­ tika buvo veikiau antimultikultūrinė. Nežy­ grinėjančia moksline literatūra ir šaltiniais, mus švelnėjimas matyti gal tik 2011–2012 m., ypač diskusijų Folketinge stenogramomis, ki­ kai naujai sudaryta centro­kairės vyriausy­ tais dokumentais, taip pat danų žiniasklaido­ bė retoriškai pabrėžė, kad „klestinti Danija je pateikta informacija. Šiame darbe Danijos yra įvairovę puoselėjanti Danija“4. Danija iš dvigubos pilietybės klausimas nagrinėjamas Skandinavijos šalių yra išskiriama kaip la­ Danijos pilietybės politikos bendrai, ypač na­ biausiai į imigrantų kultūrinę asimiliaciją tūralizacijos politikos kontekste, kadangi šis orientuota šalis5. Tai aiškiai susiję ir su tuo, kontekstas – svarbus sąlygojantis veiksnys. kad Danijoje nuo 2000 m. (galbūt net nuo anksčiau) vis labiau įsitvirtino antiimigra­ Danijos natūralizacijos politika cinės nuostatos, susietos su gerovės naciona­ lizmu, tiesa, diferencijuojančios imigrantus, kaip entokultūrinės asimiliaci­ labiausiai nepageidaujamais laikant musul­ jos nuostatų įgyvendinimas monus iš Artimųjų Rytų6. Su musulmonais imigrantais susiję klausimai viešojoje erdvėje Danijai būdinga natūralizacijos sąlygų Danijoje išryškino etnoreliginę priešpriešą ir nuoseklaus griežtinimo politika XXI a., pir­ etnoreliginį konfliktą. Musulmonų kultūra miausia 2001–2010 m. Iki dabar ji praktiškai laikoma nesuderinama su Danijos kultūra iki nebuvo pakeista. Bendra prielaida, kuria yra tokio lygio, kad islamą priėmę danai laikomi remiamasi, kad „pilietybės reikia nusipelnyti“ atsisakiusiais daniškumo ir „emigravusiais iš etnokultūriškai integruojantis. Kita vertus, danų visuomenės“7. etnokultūrinė integracija nėra tik etnoling­ Diskusijos dėl natūralizacijos sąlygų pa­ vistinė. Etnokultūrinio daniškumo sampra­ lengvinimo sunkiai įmanomos Danijoje. tose yra ryškus teritorinis šalies, kaip teritori­ Prieš kelis dešimtmečius išryškėję skirtumai nės ir politinės visumos, svarbos ir reikšmės tarp Danijos ir Švedijos išlieka itin ryškūs. vertinimas. Iš imigrantų Danijoje dar iki na­ Kitaip nei Danijoje, Švedijoje natūralizacija tūralizacijos reikalaujama per kelias įsikūri­ toliau lengvinama. 2013 m. siūlyta, kad šalyje mo šalyje fazes laikyti atitinkamus kiekvienai gimę nepiliečių vaikai, jiems čia pragyvenus fazei testus. Visi šie testai buvo įvesti pirma­ 5 metus, įgyja pilietybę pagal gimimo teisę (iš me XXI a. dešimtmetyje ir nuolat tobulinami. esmės taikant jus soli)8. Natūralizacijos deta­ Įsikuriant pastoviam gyvenimui ir siekiant lios taisyklės Danijoje yra nustatomos ne įsta­ gauti nuolatinį leidimą gyventi yra laikomi tymu, o vadinamuoju cirkuliariniu raštu, dėl integracijos testai, o atvykstant į šalį su va­ kurio turinio sutaria dauguma politinių par­ dinamuoju šeimos susijungimo