Diplomatai Ir Rašytojai, Rašytojai Ir Diplomatait

OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.4

Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ Diplomatai ir rašytojai, rašytojai ir diplomatait

Santrauka. XX a. žymiausių pasaulio ir Lietuvos diplomatų biografijose šalia žodžio „dip lomatas“ esama ir daugiau išvardijimų, pavyzdžiui, „rašytojas ir diplomatas“ ar „diplomatas ir poetas“. Vakarų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, taip pat Sovietų Sąjungos (Rusijos), Latvijos, Estijos bei Lietuvos diplomatų biografijos ir jų rašytinis palikimas yra šio straipsnio objektai. Atsisakant itin gausios istoriografijos nuoseklaus vardijimo, straipsnyje mėginama „atrinkti ir suverti“ įvairių šalių diplomatų biografijas vienijančius segmentus: „eseistas“, „no velistas“, „rašytojas“, „poetas“, vertėjas“, „Nobelio premijos nominantas“, „Nobelio premijos laureatas“. Toks „vėrinys“ suteikia daug daugiau spalvų stereotipiniam diplomatų paveikslui, kartu jie – ne tik oficialūs atstovai bei kūrėjai, savo tautos kultūros puoselėtojai ir skleidėjai, bet ir pasaulinės kultūros aukso fondo pasididžiavimas. Raktiniai žodžiai: diplomatai, rašytojai, poetai, vertėjai, Lietuva, tarptautinė diplomatija, Nobelio premija.

Sklaidant žymiausių pasaulio ir Lietuvos prezidentus (pavyzdžiui, UNESCO Geros diplomatų biografinius pasakojimus, var valios ambasadorius žinių visuomenei yra tant žinynus ar tikrinant enciklopedinius Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Ge duomenis, galima pastebėti, kad dažnai prie ros valios ambasadoriai yra Jeanas Michelis asmenį pristatančio įrašo „diplomatas“, ne Jarre, Montserrat Cabbalé, Claudia Cardina priklausomai nuo to, kuriame amžiuje jis le, Sophia Loren, Catherine Denevue, Ange būtų gyvenęs ar gyvena, esama ir daugiau lina Jolie Pitt, Richardas Burtonas, Michaelis išvardijimų: „teisės mokslų daktaras“, „isto Schumacheris, Edsonas Pelé). Šiame tekste rijos mokslų daktaras“, „ekonomistas“, „ka atkreipsime dėmesį į tuos užsienio ir Lietu rininkas“, „archeologas“, „žurnalistas“, „gy vos diplomatus, kurie įvardijami kaip „di dytojas“. Čia verta paminėti ir tarptautines plomatas“ ir „rašytojas“. Tiksliau sakant, as organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, muo priklausė ir diplomatų, ir rašytojų (tad UNESCO, ir joms atstovaujančius Geros ir poetų, dramaturgų, novelistų, prozininkų, valios ambasadorius: pasaulyje žinomus vertėjų) gildijoms. Ne vien todėl, kad diplo kompozitorius, dainininkus, aktorius, spor matas, remiantis pareigybinėmis instrukci tininkus, monarchus, kadencijas baigusius jomis, yra įpareigotas rašyti kasdienybės pro

45 memorijas – valdyti plunksną ir tekstą, bet Užsienio reikalų ministerijų teikiami duo ir todėl, kad XX a. tarptautinės, tad ir Lietu menys, elektroniniai nacionalinių archyvų vos, diplomatijos istorijoje – tai apibrėžia šio ir muziejų įrašai. Tad visų jų sąrašas dėl di teksto temą ir siaurina chronologines ribas – delės apimties čia nevardijamas. Peržvelgus biografiniai įrašai „diplomatas ir rašytojas“ Vakarų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ar „rašytojas ir diplomatas“ aptinkami ne bei Lietuvos diplomatų biografijas ir jų rašy taip jau retai (bet ir išvardyti visus juos būtų tinius palikimus – kas ir yra šio straipsnio itin sudėtinga). Tad šiame tekste minimi tik objektas – siekiama „suverti ant vieno siūlo“ tie diplomatai, kurių biografijos tiksliausiai įvairių šalių diplomatų biografijas vienijan iliustruoja arba „suriša“ pasakojimo turinį, čius segmentus: „eseistas“, „novelistas“, „ra idėją, išvadas. Straipsnyje dėmesys skiriamas šytojas“, „poetas“, vertėjas“, „dramaturgas“, dviem poliams – užsienio šalių diplomatams „pjesių autorius“, „Nobelio premijos nomi ir Lietuvos diplomatams. Pasitelkus analizės nantas“, „Nobelio premijos laureatas“, pa ir sintezės metodus, siekiama atsakyti į tris liekant nuošaly kitų daug rečiau aptinkamų klausimus: „Kas jie?“, „Apie ką jie rašė?“ ir mūzų tarnus, t. y. kompozitorius, dailinin „Kodėl jų biografijose įrašyta „diplomatas kus ir pan. Kitaip tariant, siekiama retušuoti ir rašytojas“ arba atvirkščiai – „rašytojas ir diplomato portretą, suteikti jam „daugiau diplomatas“?“. spalvų“, pažvelgti į jo asmenį ir „tokiu kam Diplomatijos istoriografija yra gausi vals pu“, aktualizuojant pasirinktą temą. tybių užsienio politiką pristatančių ir tarp Visais amžiais būta „diplomatų ir rašy tautinius santykius analizuojančių įvairios tojų“. Pavyzdžiui, poetais ir diplomatais yra apimties tekstų. Jie skelbiami kaip mono pristatomi britai ThomasW yattas (1503–1542; grafijos, straipsniai mokslinių tekstų rinki diplomatinę karjerą daręs karaliaus Henriko niuose, taip pat spausdinami laikraščiuose, VIII laikais2), Matthew Prioras (1664–1721; žurnaluose, viešinami interneto puslapiuose. parlamento narys, rezidavęs keliose Vakarų Tarp autorių aptinkama ir diplomatų pavar Europos šalyse, taip pat Liudviko XIV dva džių. Apie pačius diplomatus dažniausiai re Prancūzijoje. 1921 ir 1939 m. apie jį buvo rašomos politinės biografijos. Renkant šiai išleisti du biografiniai pasakojimai:Matthew temai istoriografinius duomenis, ieškota Prior: a study of his public careerand corres- tekstų, kuriuose būtų pristatomi asmenys, pondence3 ir Matthew Prior, Poet and Diplo tuo pat metu priklausę ir diplomatų, ir rašy matist4), ispanas Diegas Hurtado de Mendo tojų gildijai. Tačiau analitinį tekstą su tokiais za (1503–1575; novelistas, vertėjas, į ispanų k. įvardijimais sunku rasti (o gal nesėkmingai vertęs Aristotelio darbus, istorikas, parašęs ieškota?). Verta paminėti indų diplomato ir Granados karo istoriją; galima spėti, kad jo poeto Kumario Abhay’aus straipsnį „Poetry keliai galėjo kirstis su paminėtu T. Wyattu and Diplomacy“1, kuriame enciklopediškai karaliaus Henriko VIII rūmuose), amerikie pristatomi „poetai-diplomatai Nobelio pre čiai Joel Barlow (1754–1812; remiantis lietuvių mijos laureatai“, atskirai – tik „poetai ir di enciklopedija, „1811 paskirtas JAV atstovu plomatai“ ir trečia straipsnio dalis pavadinta Prancūzijai; mirė keliaudamas į Vilnių, kur „Lotynų Amerikos poetai-diplomatai“. Pri turėjo susitikti su Napoleonu“5), George’as statomai šio teksto temai atskleisti ar duome Henry’is Bokeris (1823–1890; dramaturgas, nims tikslinti buvo pasitelkti bibliografiniai JAV atstovas Turkijoje ir Rusijoje6) ir žymu aprašai, biografiniai žinynai, sąvadai, encik sis Irvingas Washingtonas (1783–1859; ne tik lopedijos, chrestomatijos, „pabraidyta“ in rašytojas, istorikas, bet ir JAV ambasado terneto tyruose, patikrinti atskirų valstybių rius Ispanijoje (1842–1846)), taip pat brazilų

46 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos diplomatas, poetas, dramaturgas ir nove kalbos įvairiomis progomis, publikuotos listas Luisas Caetano Pereira Guimarãesas atskirais leidiniais ir ypač jų aukščiausia Júnioras (1845–1898; rezidavęs Čilėje, Romo me lygyje vestų pokalbių stenogramos, kaip je ir Lisabonoje), rusų poetas ir pjesių auto pirminė, mažiausiai laiko, atminties ir po rius Aleksandras Gribojedovas (1795–1829), litinės atmosferos paliesta istorinė medžia kurį lietuvių enciklopedijos VII tome poe ga. Pavyzdžiui, JAV valstybės sekretoriaus, tas, dramaturgas ir aktorius Jurgis Blekai kontraversiškai vertinamo Nobelio taikos tis apibudino trimis iškalbingais sakiniais: premijos laureato Henry’io A. kissingerio „Genialus vieno kūrinio autorius. (...) Buvo pokalbiai, paskelbti atskirais leidiniais: Kis- paskirtas atstovu Persijoje. Labai sumaniai singer Transcripts: The Top Secret Talks With atstovavo Rusijai.“7 Tai tik kelios pavardės iš Bei jing and Moscow12 ir Crisis: The Anatomy senesniųjų laikų. Didžiausias „diplomatų ir of Two Major Foreign Policy Crises: Based rašytojų“ ar „rašytojų ir diplomatų“ sąrašas on the Record of Henry Kissinger’s Hitherto esti XX amžiuje. Secret Telephone Conversations13; reikia pa brėžti, kad šio diplomato paskelbtų tekstų Diplomatai ir rašytojai sąrašas yra vienas ilgiausių. Dar vienas dip lomatų rašytinis lobynas – tekstai, kuriuose Išskirtinis diplomatų, ypač ėjusiųjų vals pasisakoma jų atstovaujamos valstybės užsie tybės užsienio reikalų ministro pareigas, ra nio politikos klausimais. Jie paprastai sudaro šytinis palikimas (čia darant dideles išlygas) straipsnių rinkinius (pavyzdžiui, diplomato, yra jų rašyti ir (ar) pasirašyti dokumentai: at sovietologo, rezidavusio Sovietų Sąjungoje, mintinės, direktyvos, dokumentų projektai, Latvijoje, Filipinuose ir Prancūzijoje, Char instrukcijos, įsakymai, įsakai, kreipimaisi, les’o E. Bohleno (1904–1974) tekstai rinkinyje memorandumai, notos, atsakomosios notos Witness to History, 1929–196914). Straipsnių ir verbalinės notos, nutartys, pareiškimai, rinkinius gali sudaryti ir kitų autorių rašyti pažymos, pranešimai, protokolai ir jų priedai, tekstai apie diplomatus bei jų veiklą. 1976 m. taip pat konfidencialūs protokolai, šifruoti paskelbtas leidinys Perspectives in American protokolai ar tik jų išrašai, sutartys, telegra Diplomacy15, kur aptinkama ir Ch. E. Bohle mos, pokalbių stenogramos ar pokalbių už no16 pavardė (teksto apie diplomatą autorius rašai, suvestinės, oficialūs ir privatūs laiškai, yra T. Michaelas Ruddy’is, kuris vėliau apie net diplomatų dienoraščių fragmentai. Tokie Ch. E. Bohleną paskelbė monografiją The dokumentai yra leidžiami kaip atskiros šalies Cautious Diplomat: Charles E. Bohlen and ar dvišalius bei daugiašalius tarptautinius Soviet Unijon, 1929–196917, o 2011 m. pratęsė santykius atspindinčios šaltinių publika seriją pasakojimų apie JAV prezidentus – Jim- cijos. Pvyzdžiui, latvių istorikų parengtas my Carter: Politician With Principles (First dokumentų rinkinys The Occupation and Men, America’s President Series18)). Annexation of Latvia: 1939–19408 ir tokio pat Peržiūrint lietuviškos istoriografijos sąra pobūdžio lietuvių istorikų sudarytas doku šus taip pat aptinkama publikuotų valstybi mentų rinkinys Lietuvos okupacija ir aneksija nės reikšmės dokumentų, pirmųjų valstybės 1939–1940 m.9, bendras lietuvių ir lenkų isto asmenų interviu, viešųjų kalbų, laiškų. Pa rikų parengtas dokumentų rinkinys Lietuvos vyzdžiui, Lietuvos Respublikos prezidento ir Lenkijos santykiai 1938–1940 m.10, svarbus Aleksandro Stulginskio (1885–1969) kalba, dokumentų rinkinys Baltijos valstybių vieny- pasakyta 1926 m. atidarant trečiąjį Seimą19, bės idėja ir praktika 1918–1940 m.11 ir pan. Iš ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio skirtinis diplomatų palikimas – jų oficialios Lozoraičio (1929–2007) kredencialų įteikimo

47 kalba, pasakyta 1992 m. liepos 11 d.20, pre medicina – akupunktūra ir apie ją savo gim zidento Valdo Adamkaus kalbos, interviu tąja kalba paskelbė ne vieną raštų tomą. Už šią ir laiškai, paskelbti rinkinyje Penkeri darbo veiklą 1950 m. diplomatas buvo nominuotas metai21, buvusio Lietuvos užsienio reikalų Nobelio premijai medicinos srityje. Jo kolega ministro Algirdo Saudargo kalbų, straipsnių, kinų ambasadorius JAV Hu Shih (1891–1962) apmąstymų ir poezijos rinkinys Apie tautą ir pristatomas kaip filosofas ir eseistas,N obelio valstybę22, buvusio ambasadoriaus JAV Vy premijos nominantas (1939), buvo vienas iš gaudo Ušacko kalbų, straipsnių ir interviu pragmatizmo filosofijos propaguotojųK inijo rinkinys23. Paskelbta ir diplomatų pasirašytų je. Kitas pavyzdys – JAV diplomatas Thomas sutarčių, protokolų, kitų tekstų, kurių dau P. Whitney (1917–2007), kuris puikiai mokėjo gumos chronologinės ribos – 1940–1941 m. rusų kalbą. 1944–1947 m. T. p. whitney re Šių dienų lietuvių diplomatų pasakytos pro zidavo Maskvoje, ėjo atašė pareigas, vėliau ginės kalbos publikuojamos kaip straipsnių ten liko dar keleriems metams kaip naujienų rinkinio dalis (pavyzdžiui, leidinys Lietuvos agentūros „Associated Press“ koresponden diplomatija XX amžiuje24, kur yra paskelbtos tas. Tačiau diplomatas dažniau pristatomas 1998 m. vienas kitą pakeitusių prezidentų Al kaip rusų rašytojo Aleksandro Solženicyno girdo Mykolo Brazausko25 ir V. Adamkaus26 darbų Pirmasis ratas (išverstas 1968 m.) ir tri bei tuomečio užsienio reikalų ministro tomio Gulago archipelagas (išverstas 1974 m.) A. Saudargo kalbos27). Kartais diplomatų žo vertėjas32. Pats jis parašė atsiminimus Russia dis yra publikuojamas kaip įvadinis tekstas in My Life33. monografijos ar straipsnių rinkinio pradžio Vertėjo duonos skonis nebuvo svetimas je. Pavyzdžiui, ambasadoriaus K. Lozoraičio ir XX a. lietuvių diplomatams: Jurgiui Bal tekstai: įvadinis žodis istoriko ir diplomato trušaičiui (1873–1944; poetui ir eseistui), Pet Lauryno Janušausko monografijai Likimo ve- rui Babickui (1903–1991; žurnalistui, rašyto dami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzily- jui, publicistui, kraštotyrininkui, fotografui), je veikla, 1940–199128, taip pat konferencijose rašytojui ir pirmajam Lietuvos Respublikos ambasadoriaus skaityti pranešimai Lietuvos konsului Pietų Afrikoje Karoliui Račkaus diplomatinių tarnybų veikla29 ir Žvilgsnis į kui‑Vairui (1882–1970), ambasadoriui Evaldui vilties diplomatiją egzilyje30, vėliau publikuo Ignatavičiui (poetui, kuris 1991 m. į lietuvių ti konferencijų pranešimų rinkiniuose. kalbą išvertė minėtą A. Solženicyno Pirmasis Žvelgdami į užsienio šalių ir Lietuvos ratas), Oskarui Milašiui (1877–1939; poetui, į diplomatų biografijas, pastebime, kad dau prancūzų kalbą vertusiam ne tik diplomati gelio iš jų antra profesija – vertėjas. Iš pirmo nius tekstus, bet ir lietuviškas pasakas), Jur žvilgsnio tai neturėtų stebinti, nes būtent giui Šauliui (1879–1948; antikinės literatūros diplomatai, reziduodami svečiose šalyse, pra vertėjui), ambasadorei prie UNESCO Ugnei moksta ar išmoksta vietines kalbas. Kartais Karvelis (1935–2002; literatūros kritikei, kuri tai tampa privilegija, hobiu, o kartais – ga iš lietuvių, ispanų, anglų ir vokiečių kalbų limybe. Pavyzdžiui, kinų kultūra žavėjęsis išvertė į prancūzų kalbą ne vieno žymaus prancūzų diplomatas George’as Soulié de rašytojo ir poeto – Ričardo Gavelio, Jurgos Morant’as (1878–1955), kuris ne vienerius Ivanauskaitės, Milan Kundera, Marcelijaus metus rezidavo Prancūzijos diplomatinėse Martinaičio, Pablo Neruda’os, Oktavio Pazo, atstovybėse Kinijoje, tuo pat metu iš kinų į Gabrielio García’os Márquezo – tekstą), am prancūzų kalbą vertė kinų istorijos ir litera basadorei Halinai Kobeckaitei (išvertusiai tūros šedevrus31. Dar daugiau, reziduodamas azerbaidžaniečių, kazachų, turkmėnų, uzbe Kinijoje diplomatas susidomėjo alternatyvia kų autorių kūrybą). Kai kuriems jų tai buvo

48 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ir pragyvenimo šaltinis, ypač grįžusiems iš minėtas H. a. kissingeris 1979 m. išleido tremties į Lietuvą: diplomatams Juozui Urb pirmuosius savo prisiminimus The White šiui (1896–1991), Tadui Petkevičiui (1895–1964), House Years35. Po kelerių metų, 1982‑aisiais Petrui Klimui (1891–1969). Dar iki Lietuvos ir 1999‑aisiais, buvo paskelbtos dar dvi prisi nepriklausomybės praradimo, iki sovietinės minimų knygos: Years of Upheaval36 ir Years okupacijos J. Urbšys imdavosi vertėjo darbo of Renewal37. Prancūzų diplomato, eseisto ir (iš prancūzų kalbos į lietuvių buvo išvertęs novelisto Jeano-François Deniau (1928–2007) ne vieną O. Milašiaus tekstą, Georgeso Du dvi atsiminimų dalys Mémoires de sept vies38 hamelio romaną Salavino dienoraštis), o grį buvo išleistos 1994 ir 1997 m. Jo kolega diplo žęs iš tremties paskutinis Pirmosios Lietuvos matas, diplomato sūnus Rolandas Jacquinas Respublikos užsienio reikalų ministras vėl de Margerie’is (1899–1990) iki Pirmojo Pa ėmėsi vertimų, kaip vienintelės tuo metu saulinio karo dirbo Prancūzijos užsienio rei jam įmanomos veiklos (išvertė Gustave’o kalų ministerijoje, vėliau rezidavo Berlyne ir Flauberto, Moliére’o, Romaino Rollando Londone. Jaunesnysis de Margerie’is paliko romanus, kitų rašytojų kūrybą). Diploma penkis atsiminimų tomus39, kurių svarbiau tas P. Klimas 1963 m. išvertė George’os Sand sią dalį sudaro pasakojimas apie rezidavi romaną Indiana ir tai buvo vienintelis jo mo metus Bonoje (nuo 1963 m.), derinant vertimas sugrįžus į Lietuvą, nes daugiau nie tuomečių Prancūzijos ir Vokietijos lyderių kas nepasiūlė tokio darbo34. Vakaruose likę Charles’o de Gaulle’io ir Konrado Adenau lietuvių diplomatai taip pat imdavosi vertėjo erio pozicijas; šie vertingi atsiminimai buvo amato. Pavyzdžiui, rašytojas, poetas, lite išleisti 2012 m. Savo atsiminimus In the Eye of ratūros kritikas ir diplomatas Antanas Vai the Storm: The Memoirs of Kurt Waldheim40 čiulaitis (1906–1992; 1940 m. dirbo Lietuvos (publikuoti 1985 m.) užrašė austrų diploma pasiuntinybėje Romoje) žinomas kaip vienas tas Kurtas Josefas Waldheimas (1918–2007), geriausių O. Milašiaus poezijos vertėjų iš kuris 1972–1981 m. buvo Jungtinių Tautų prancūzų į lietuvių kalbą, romano Valenti- generaliniu sekretoriumi, o 1986–1992 m. na autorius ir Povilas Gaučys (1901–1991; iki ėjo Austrijos prezidento pareigas. Amerikie krašto okupacijos dirbęs konsulatuose Lat čių diplomatas Jamesas Williamas Spainas vijoje, Argentinoje ir Brazilijoje), kuris yra (1926–2008), sukaupęs unikalią diplomati bene daugiausiai nusipelnęs šioje srityje. Jis nės veiklos patirtį reziduojant Afrikos ir Azi vertė amerikiečių, ispanų, italų, portugalų, jos šalyse, ja pasidalino atsiminimuose The prancūzų rašytojų kūrinius, taip pat išvertė Pathan Borderland41, People of the Khyber42, Johanno Wolfgango von Goethe’ės Jaunojo Pathans of the Latter Day43, American Diplo- Verterio kančios, Aristofano Debesys. macy in Turkey44, The way of the Pathans45 Jau užsiminta apie dokumentus, pro ir autobiografiniuose puslapiuose In Those tokolus, progines kalbas, vertimus, kurių Days: A Diplomat Remembers46. Ypač vertin autoriai – diplomatai. Tačiau dar vienas ir gi diplomato pasakojimai apie Afganistaną ir nemažiau svarbus diplomatų palikimas – tai Turkiją iki šiol laikomi „stalo knyga“. jų atsiminimai. Mokslinėje istoriografijoje Atkreiptinas dėmesys į Kanados diplo tokie tekstai traktuojami kaip šaltinių publi matą Geoffrey’į Arthurą Hollandą Pearso kacija, bet jų rašymas leidžia autorius pava ną (1927–2008), kuris rezidavo Prancūzijoje, dinti ir rašytojais, savo laiko kronikininkais. Meksikoje, Sovietų Sąjungoje ir trumpai Pasaulinėje praktikoje yra žinoma, kad kai Mongolijoje. Jis paliko atsiminimus Seize the kurie diplomatai yra paskelbę ne po vieną, o Day: Lester B. Pearson and Crisis Diploma- net po kelis atsiminimų tomus. Pavyzdžiui, cy47 apie savo tėvą Lesterį Bowlesą Pearsoną

49 (1897–1972), diplomatą, Nobelio taikos pre praradimo rašęs pačiais įvairiausiais klau mijos laureatą, Kanados ministrą pirminin simais – nuo žemėlapių iki Latvijos istorijos ką, vieną iš Jungtinių Tautų Organizacijos ir diplomatinio protokolų instrukcijų. Po ir NATO architektų. Kitaip tariant, pats 1940-ųjų, reziduodamas JAV, jis per kelerius būdamas diplomatu, sūnus galėjo visai „kitu metus parašė apie trisdešimt įvairiausios ap kampu“ pažiūrėti į atskirus įvykius, pirmųjų imties tekstų ir paliko esė-atsiminimus Res valstybės asmenų priimtus sprendimus, nu Baltica: A coll of essays in honor of the memo- pasakoti jų priešistorę, „vidaus virtuvę“. Su ry of Dr. Alfred Bilmanis (1887–1948)61, kurie prantama, kad esama daugiau monografinių buvo publikuoti jau po diplomato mirties pasakojimų apie vieną iškiliausių XX a. Ka (po 20 metų). Iš estų diplomatų minėtume nados politikų, tačiau L. B. Pearsonas ir pats Ernstą Jaaksoną (1905–1998; diplomatas ir paliko dvi atsiminimų Mike: The Memoirs of ekonomistas). Jo autobiografiniai atsimini the Rt. Hon. Lester B. Pearson48 dalis. Tiesa, mai Eestile62 buvo parašyti remiantis dau antroji buvo publikuota jau po L. B. Pearso giau nei 60 metų rezidavimo JAV patirtimi no mirties. ir išleisti jau laisvoje Estijoje 1995 m. Pirma Lietuvių diplomatai taip pat paliko itin estų rašytojo ir diplomato Karlo Asto (Kar vertingų, jų epochą atspindinčių prisimini las Rumoras, 1886–1971) atsiminimų dalis mų knygų, kuriose dominuoja 1939–1940 m. buvo paskelbta 1963 m., antra – dar po dvejų datos: P. Klimas (Iš mano atsiminimų49 ir Lie- metų, 1965-aisiais. Trečios dalies diplomatas tuvos diplomatinėje tarnyboje 1918–1940 m.50), nespėjo užbaigti. K. Asto atsiminimai Aega- J. Urbšys (Atsiminimai51 ir Lietuva ir Tarybų de sadestus I–III63 buvo pakartotinai išleisti Sąjunga lemtingaisiais Lietuvai 1939–1940 m.52), dar du kartus (2004 ir 2010 m.). dr. Stasys Antanas Bačkis (Atsiminimai53, taip Reikia pasakyti, kad diplomatų atsimi pat Lietuvos diplomatinė tarnyba, 1940 06 15 – nimai tik iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo 1990 03 1154) ir dr. Vytautas Antanas Dam panašaus pobūdžio šaltinių publikacijų. brava (1920–2016; diplomatas, teisininkas ir Suprantama, kad atsiminimų chronologi žurnalistas, jo prisiminimai paskelbti Kelyje ja ir turinys gali apimti ir kelis diplomato į Laisvę55, Vakar, šiandien, visuomet56), kurie karjeros dešimtmečius, ir visą jo gyvenimą. išleido po kelis pasakojimus. Neįkainojami Tačiau kai kurie iš jų turi išskirtinių bruo Jono Budrio (1889–1964; karininkas ir diplo žų. Dažnai diplomatai savo atsiminimuose matas, parašęs Kontražvalgyba Lietuvoje: at- aprašo tik vieną istorinį įvykį, tik vieną savo siminimai57), pulk. Kazio Škirpos (1895–1979; karjeros epizodą. Pavyzdžiui, 1919–1920 m. karininkas ir diplomatas, parašęs Lietuvos ne- vykusi Paryžiaus taikos konferencija ir jos priklausomybės sutemos (1938–1940): atsimi- metu įkurta Tautų Sąjunga. Šį XX a. pra nimai ir dokumentai58), Vaclovo Sidzikausko džios tarptautinės diplomatijos įvykį savo (1893–1973; diplomatas ir teisininkas, parašęs atsiminimuose aprašė ne vienas to meto Lietuvos diplomatijos paraštėje59), Eduardo diplomatas, tiesioginis įvykių dalyvis ir liu Turausko (1896–1966; diplomatas ir žurnalis dininkas. Todėl galima ieškoti panašumų ir tas, parašęs Lietuvos nepriklausomybės neten- skirtumų tarp tą pačią istoriją pasakojusiųjų. kant60) atsiminimai. Pavyzdžiui, JAV diplomatas Edwardas Man To paties chronologinio laikotarpio pa dellis House’as (1858–1938), prezidento užsie sakojimų paliko ir jų bendro likimo broliai nio politikos patarėjas, vienas iš 14 Vilsono latviai ir estai. Latvių diplomatas dr. Alf punktų rengėjų, dalyvavo Paryžiaus taikos reds Bilmanis (1887–1948; diplomatas ir is konferencijoje ir prisidėjo prie Tautų Sąjun torikas) dar iki Latvijos nepriklausomybės gos sukūrimo, savo įspūdžius ir konfliktus

50 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos su prezidentu aprašė atsiminimuose What ambassade à Rome69, Au fil des jours, propos Really Happened at Paris: The Story of the d’un libéral70, Stendhal en Allemagne71. Peace Conference, 1918–191964. Prancūzų dip Dėmesį patraukia ir tie diplomatai, kurie lomatas Henri Bonnetas (1888–1978), kuris įvairiu metu rezidavo Rusijoje, vėliau So 1921–1931 m. dirbo Tautų Sąjungoje kaip sek vietų Sąjungoje. Kad ir kokia būtų jų dip retoriato narys, o po karo dešimt metų buvo lomatinės karjeros geografija, tačiau metai, Prancūzijos ambasadoriumi JAV, 1942 m. iš dveji ar ketveri, praleisti Maskvoje, dažniau leido knygą The United Nations on the way: sulaukdavo padidinto memuaristų dėmesio. principles and policies65. JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Bri Kartais diplomatai savo atsiminimuose tanijos diplomatai yra išleidę prisiminimus aprašo tik vieną kurį istorinį įvykį, išskir arba apie savo rezidavimo metus, praleistus tinius veiklos metus. Tačiau esama tokių 1917 m. Rusijoje, arba apie laikotarpį stalinis tekstų, kuriuose aprašo vieną asmenį. XX a. tinėje Sovietų Sąjungoje, arba 1990–1991 m. pirmos pusės prisiminimuose dominuoja Maskvoje. Pavyzdžiui, prancūzų diplomato, Adolfo Hitlerio figūra. Kitaip tariant, dip istoriko ir eseisto, Prancūzijos akademijos lomatai aprašė savo rezidavimo metus nacis nario Maurice’o Paléologue (1859–1944) re tinėje Vokietijoje bei privalomus susitikimus zidavimą Maroke, Kinijoje, Italijoje, Bul su fiureriu. Pavyzdžiui, prancūzų diploma garijoje ir darbą Prancūzijos užsienio rei tas André Françoisas-Poncetas (1887–1978), kalų ministerijoje užgožia jo veiklos metai, diplomatinę karjerą pradėjęs nuo žemesnių praleisti Rusijos imperijoje. Lemtingais pareigų, buvęs delegacijos nariu Tautų Są Rusijai ir pasauliui 1914–1917 m. diplomato jungoje, 1931 m. pradėjo dirbti Prancūzijos M. paléologue įtaka santykiuose tarp Pran ambasadoje Veimaro respublikoje ir regėjo cūzijos ir Rusijos iš Vokietijos kylančios Trečiojo Reicho iškilimą. 1938 m. po Miun grėsmės akivaizdoje iki šių dienų vertina cheno susitarimo išvyko iš Vokietijos ir savo ma kontraversiškai. Tačiau jo, kaip rašytojo diplomatinę karjerą tęsė kitoje fašistinėje ir eseisto, talentas panašių abejonių nekelia. valstybėje – Italijoje. Karo metais naciai su M. Paléologue atsiminimai atviru pavadini ėmė A. Françoisą-Poncetą ir kalino trejus mu An Ambassador’s Memoirs72 publikuoti metus. Įdomu tai, kad jau pasibaigus karui ir išversti į anglų kalbą sulaukė nemažai re prancūzų diplomatas sugrįžo į Vakarų Vo cenzijų ir komentarų. JAV diplomatas Josep kietiją, 1949–1955 m. atstovavo joje Prancū has Edwardas Daviesas (1876–1958) 1941 m. zijai, taip pat buvo Prancūzijos Raudonojo paskelbė vienintelius prisiminimus apie Kryžiaus viceprezidentas ir prezidentas bei Maskvoje praleistus 1936–1938 m. – Mission Prancūzų akademijos narys. Kaip plunks to Moscow73. Jie buvo išleisti 700 000 egzem nos žmogus A. Françoisas-Poncetas žinomas pliorių tiražu (gana daug tais laikais) ir iš savo straipsniais spaudoje, pirmiausia, Le Fi- versti į kitas kalbas. Tiesa, J. E. Daviesui teko garo. Patys žinomiausi diplomato tekstai sugrįžti į Maskvą dar kartą: 1943 m. pavasarį buvo skirti Vokietijai, nes jo susidomėjimas diplomatas vežė JAV prezidento T. Rusvelto šia valstybe, regis, niekad neatslūgo, o pa laišką Stalinui, kelionėje užtruko 27 dienas liktų prisiminimų aruodas – vienas turtin (dėl tuo metu vykusio Antrojo pasaulinio giausių: Souvenirs d’une ambassade à Berlin, karo skristi per Europą nebuvo saugu, tad septembre 1931–1938 octobre66, De Versailles à diplomatas iš Niujorko išskrido į Pietų Ame Potsdam. La France et le problème allemand riką, iš ten – į Šiaurės Afriką, iš jos – į Aziją contemporain, 1919–194567, Carnets d’un ir per ten į Maskvą. Į JAV diplomatas sugrį captif 68, Au Palais Farnèse, souvenirs d’une žo per Novosibirską ir Aliaską). 1946–1948 m.

51 JAV ambasadoriumi Maskvoje buvo genero paskelbti jo dienoraščiai The Kennan Dia- las Walteris Bedellis Smithas (1895–1961). Ka ries81. Tuo metu New York Times apžvalgoje rininkas, diplomatas, dirbęs šalia generolo ir rašyta: „G. F. Kennan konservatizmas buvo prezidento D. Eizenhauerio, tačiau nežiūrint poetiškas, visuotinis ir visai nepraktiškas.“82 itin spalvingos karjeros, pirmi W. B. Smitho Beje, 2012 m. knygos George F. Kennan: An prisiminimai buvo My Three Years in Mos- American Life83 autorius Johnas Lewisas cow74. Paskui W. B. Smithas perėjo dirbti į Gaddis taip pat buvo apdovanotas J. Pulitze Centrinę žvalgybos valdybą, buvo jos galva, rio premija už geriausiai parašytą biografinį o po trejų metų – į Valstybės departamen pasakojimą. tą (kiti vertingi W. B. Smitho prisiminimai Britų diplomatas Rodricas Quentinas Eisenhower’s Six Great Decisions: Europe, Braithwaite’as (g. 1932) savo diplomatinę kar 1944–194575). jerą pradėjo dar 1955 m. ir įvairiu metu rezi Negalima nepaminėti George’o Frosto davo Indonezijoje, Italijoje, Lenkijoje. Tačiau Kennano (1904–2005), JAV diplomato ir isto didžiausio ir paties diplomato, ir leidyklų riko, politologo ir poligloto, mokėjusio čekų, redaktorių dėmesio sulaukė diplomato patir lenkų, portugalų, prancūzų, norvegų, rusų, tis ir įžvalgos reziduojant Sovietų Sąjungoje vokiečių kalbas. Iki Antrojo pasaulinio karo (vėliau – Rusijos Federacijoje) 1988–1992 m. rezidavęs Latvijoje, Čekijoje, Portugalijoje (Across the Moscow River: The World Turned ir ne kartą vykęs į Maskvą, G. F. Kennanas Upside Down84, Moscow 1941: A City and Its Sovietų Sąjungoje kaip JAV ambasadorius People at War85, Afgantsy: The Russians in Afg- rezidavo vos keturis mėnesius: 1952 m. nuo hanistan, 1979–198986). Istorikas ir diplomatas gegužės 14 d. iki rugsėjo 19 d., paskui pa Jackas Foustas Matlockas (j.) 1981–1983 m. re skelbtas persona non grata. G. F. Kennanas zidavo Čekoslovakijoje ir 1987–1991 m. Sovie buvo puikus sovietologas, žmogus, perpratęs tų Sąjungoje, tarp daugybės jo parašytų teks Rusiją ir Stalino užmačias, vienas iš Maršalo tų yra ir Autopsy on an Empire: The American plano iniciatorių, Ilgosios telegramos auto Ambassador’s Account of the Collapse of the rius ir ne vieną tekstą apie Sovietų Sąjungą Soviet Union87. Kanadiečių diplomato, kurio parašęs diplomatas (Russia, the Atom and gyvenimas ir mirtis iki šiol kelia diskusijas, the West76, Russia and the West under Lenin Johno Watkinso (1902–1964), atsiminimai and Stalin77). Už knygą Russia Leaves the buvo išleisti 1987 m. (Moscow Dispaches: Insi- War: Soviet-American Relations, 1917–192078 de Cold War Russia88). diplomatas apdovanotas dviem JAV Kolum Atsiminimus apie politinės veiklos scenas bijos universiteto premijomis. 1957 m. jis ir užkulisius Sovietų Sąjungos gyvavimo me gavo Josepho Pulitzerio vardo premiją (kuri tais paliko ne tik svetimų šalių ambasadoriai, nuo 1917 m. teikiama devyniolikoje katego bet ir patys sovietų diplomatai, suprantama, rijų, tarp jų už istorijos, literatūros, žurna kad jau po raudonosios imperijos griūties. listikos darbus) už geriausią istorinį veiklą ir Žvilgsnis į jų biografijas suponuoja kelis pa Frederico Bancrofto vardo premiją (teikia stebėjimus. Pirmiausia, tie sovietiniai diplo ma nuo 1948 m. už diplomatijos ir istorijos matai, kurie savo karjeras ir gyvenimo kelią darbus) už geriausią tekstą Amerikos dip baigė dar iki sovietinės imperijos griūties, lomatijos tema. G. F. Kennanas parašė dvi regis, nepaliko jokio rašytinio palikimo. Tie atsiminimų knygas: Memoirs: 1925–195079 ir diplomatai, kurie dirbo sovietų diplomatinė Memoirs: 1950–196380. 1968 m. G. F. Kenna je tarnyboje, ilgus metus rezidavo ambasado nas buvo dar kartą apdovanotas J. Pulitzerio se ir karjeras baigė lūžiniame paskutiniajame premija. 2014 m., jau po diplomato mirties, XX a. dešimtmetyje, paliko tik atsiminimus.

52 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Pavyzdžiui, Anatoly’us Dobryninas (1919– Jugoslavija) arba išskirtinės savo santvarka ir 2010), rezidavęs JAV 1962–1986 m. Per dau kultūra (pvz., Kinija ir kitos egzotiškos šalys). giau nei dvidešimt karjeros metų, praleis Sovietų Sąjungos griūtis pajudino ne vienos tų Vašingtone, ambasadorius buvo vienas Europos valstybės sienas. Jei Berlyno sienos iš lemtingų dialogų dalyvių Kubos krizės griuvimas buvo lydimas aplodismentų ir metu (kitas – H. A. Kissingeris), „pergyve sveikinimų, tai Jugoslavijos sienų griūtis su no“ šešis JAV prezidentus ir paliko tik pri kėlė ne vienerius metus trūkusį karinį konf siminimus – Сугубо доверительно. Посол liktą. Tai atsispindi ir ten rezidavusių diplo в Вашингтоне при шести президентах matų tekstuose (pvz., amerikiečių diplomato США (1962–1986 гг.)89, publikuotus 1996 m. Warreno Zimmermano (1934–2004) Origins Tiesa, A. Dobryninas daug rašė sovietinėje of a Catastrophe: Yugoslavia and Its Destroy- ir užsienio spaudoje. ers – America’s Last Ambassador Tells What Gruzinų politikas ir diplomatas, 1985–1991 m. Happened and Why91 ir First Great Triumph: buvęs Sovietų Sąjungos užsienio politikos How Five Americans Made Their Country a vadovu Eduardas Ševardnadzė (1928–2014) World Power92). Beveik šimto metų sulau savo prisiminimus taip pat rašė jau pasi kęs prancūzų diplomatas René Massiglis traukęs iš didžiosios politikos. Trumpiau (1888–1988) Turkijoje dirbo 1939–1940 m. ir siai – tik šimtą dienų – Sovietų Sąjungos už paliko prisiminimus La Turquie devant la sienio politikai vadovavo Borisas Pankinas Guerre: Mission a Ankara 1939–194093. Tai (g. 1931). Apie paskutines sovietų imperijos gi, dalindamiesi savo prisiminimais, diplo dienas diplomatu tapęs žurnalistas pasida matai nevengia atskleisti savo išgyvenimų, lijo savo prisiminimuose The Last Hundred kurie „degina“ kiekvieną kartą „žaidžiant Days of the Soviet Union90. Protestuodamas šachmatų partiją prie didžiosios politikos prieš Rusijos invaziją į Čečėniją B. Pankinas stalo“. Nes diplomato pralaimėjimas reiš pasitraukė iš diplomatinės tarnybos ir išvy kia tik vieną – karą. Rašydami tarnybinius ko iš šalies. Atsakymas į klausimą kodėl toks tekstus ar atsiminimus diplomatai savaime didelis įvairiu metu Maskvoje rezidavusių tampa rašytojais, savo laiko kronikininkais. užsienio diplomatų dėmesys Rusijai, sovieti Tačiau enciklopedinės diplomatų biografijos nei imperijai gali būti daugiasluoksnis. Pir atskleidžia dar daugiau spalvų: jie ir poetai, miausia, Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje vykę ir dramaturgai, eseistai, novelistai. istoriniai lūžiai ir santvarkos drastiškai kon trastavo su demokratija Vakaruose. O visa Rašytojai ir diplomatai Šaltojo karo atmosfera ir galimybė pažvelgti už geležinės uždangos visad sukelia didesnį Žinia, kad kai kurie rašytojai ir poetai dip ir diplomato, ir rašytojo, ir leidėjo, ir skaity lomato pareigas eidavo vos kelerius metus, tojo dėmesį. Antra, įžvalgesnis diplomatas kelias kadencijas, tačiau jie ypač tikslingai gali pasidalinti ne tik savo tarnybos užkuli ir tinkamai išnaudodavo savo talentą, auto siais, peripetijomis, aiškiau charakterizuoti ritetą, gebėjimus. Vienas iš tokių pavyzdžių pirmuosius sovietinės imperijos asmenis, tarptautinėje diplomatijoje – serbų žurnalis bet ir atskleisti detales, kurios paprastai pra tas ir poetas Milošas Crnjanskis (1893–1977; slysta pro eilinio, kad ir užsienio turisto, ap iki ir per Antrąjį pasaulinį karą rezidavęs silankiusio Maskvoje, akis. Kitos šalys, ku Berlyne ir Romoje) ir Romainas Gary (1914– rias dažniausiai aprašo savo atsiminimuose 1980) – Vilniuje gimęs ir augęs prancūzų užsienio šalių diplomatai, būtų tokios pat rašytojas ir diplomatas, du karus laimėjęs nelaimingos, draskomos konfliktų (pvz., prestižinę Gonkūrų akademijos premiją už

53 geriausius prozos kūrinius (1956 m. ir 1975 m., Meksikai Indijoje ir 1990 m. laimėjusiu No po Emile’io Ajaro slapyvardžiu), po Antrojo belio literatūros premiją. pasaulinio karo rezidavo Bulgarijoje, Šveica Diplomatinės duonos yra ragavę ir dau rijoje, Bolivijoje, o nuo 1962 m. atsidėjo tik giau Nobelio premijos nominantų ir laure literatūrinei veiklai. atų. Pirmiausia, tai lenkų poetas, 1980‑ųjų Būta ir aukso vidurio. Kai kurie gebėjo Nobelio literatūros premijos laureatas Čes savo ilgą diplomatinę karjerą derinti su ra lovas Milošas (1911–2004; 1945–1951 m. buvo šymu ir kūryba. Iš tarptautinės praktikos Lenkijos diplomatiniu atstovu Vašingtone ir paminėtume Ispanijos ambasadorių JAV ir Paryžiuje), taip pat graikų poetas ir diploma Prancūzijoje Salvadorą de Madariaga y Rojo tas George’as Seferis (1900–1971; Nobelio lite (1886–1978), Sirijos diplomatą, poetą ir leidėją ratūros premija apdovanotas 1963 m.), atsto Nizarą Qabbani’į (1923–1998; rezidavo Egip vavęs šaliai Jungtinėse Tautose ir Jungtinėje te, Turkijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britani Karalystėje, prancūzų poetas ir diplomatas joje), airių poetą ir ambasadorių Valentiną Alexis Legeris (1887–1975; rašęs Saint-Johno Iremongerį (1918–1991; dirbo Švedijoje, Nor Perse’io slapyvardžiu, Nobelio literatūros vegijoje, Suomijoje Indijoje, Liuksemburge ir premija apdovanotas 1960 m.), Gvatemalos Portugalijoje), taip pat britų poetą, novelistą, poetas, novelistas ir diplomatas Miguelis pjesių autorių ir diplomatą Lawrence’ą Dur Angelas Asturias (1899–1974; Nobelio lite rellį (1912–1990), kuris sugebėjo suderinti ratūros premijos laureatas 1967 m.) ir dvi personalinę kūrybą su tarnyba Didžiosios diplomatės: rašytoja ir Švedijos ambasadorė Britanijos užsienio reikalų ministerijos spau Indijoje, Mianmare, Šri Lankoje ir Nepale, dos skyriuje. Nobelio taikos premijos laureatė (kartu su Būtina atkreipti dėmesį į Pietų Ameriką, Alfonso García Robelsu apdovanota 1982 m.) kur poetų, dramaturgų, novelistų ir tuo pat Alva Myrdal (1902–1986) ir Gabriela Mistral metu diplomatų būta itin daug: Meksikos (1889–1957). Ji buvo Čilės poetė, pirma mo poetas ir diplomatas José Gorostiza Alcalá teris Lotynų Amerikoje, laimėjusi Nobelio (1901–1973), Nikaragvos poetas ir diplomatas Literatūros premiją (apdovanota 1945 m.), Félixas Rubénas García Sarmiento (1867–1916), konsulės pareigas ėjo Vakarų Europoje ir Čilės poetas ir diplomatas Miguelis Serrano JAV, dirbo Čilės universitete, kur jos studen (1917–2000), Kolumbijos poetas ir diploma tu buvo paminėtas P. Neruda. tas Eduardo Cote Lamus (1928–1964), brazilų Vardijant diplomatus, kurie tuo pat metu poetas ir diplomatas João Cabral de Malo kūrė poezijos eiles, rašė noveles, apysakas Net (1920–1999). Jų biografijose dominuoja ar dramas, privalu paminėti prancūzų dip diplomatiniai postai Vakarų Europos šalyse lomatą Paulą Claudelį (1868–1955), kurio (Austrijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijo karjera prasidėjo dar 1893 m. Diplomatas, je, Rumunijoje, Vokietijoje). Prie išvardintų sukaupęs daugiau nei 40 metų diplomatinio jų būtina paminti ir Ekvadoro poetą, istori darbo patirties, rezidavęs JAV, Brazilijoje, ką ir diplomatą Jorge’ą Carrera’ą Andrade’ę Kinijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Belgijoje, (1902–1978), kurį literatūros kritikai vadina Danijoje, buvo šešis kartus (1926, 1937, 1941, vienu iš trijų iškiliausių žemyno poetų ir ly 1950, 1951 ir 1955 m.) nominuotas Nobelio gina su rašytoju, poetu ir diplomatu P. Neru premijai gauti. Lietuvių poetas, vertėjas ir da (1904–1973; vienu metu buvo Čilės atstovu literatūros kritikas Alfonsas Nyka-Nyliūnas Prancūzijoje, 1971 m. apdovanotas Nobelio apibūdino jį kaip rašytoją, kuris priklau literatūros premija) bei rašytoju, poetu, di sė „pačiai seniausiai gyvųjų rašytojų kartai, plomatu O. Pazu (1914–1998), atstovavusiu kuri savo zenitą pasiekė dar prieš pirmąjį

54 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos karą ir tuoj po jo. Savo reikšme jis stovi prie plunksnos meistrai, kurių biografijose yra Paulas Valéry [Nobelio premijai nominuotas įrašyta jų laikmečio kultūros sostinė Pary 12 kartų – A. P.-B.], André Gide [Nobelio lite žius. Atsitiktinumas ar dėsningumas, kad ratūros premijos laureatas 1947 m. – A. P.-B.] tiek daug prancūzų ir lietuvių kūrėjų tapo ir Romainas Rollandas [1915 m. tapo Nobelio diplomatais? Nederėtų pamiršti ir kitų lie premijos laureatu – A. P.-B.]“94. Tik keliais tuvių („ne paryžiečių“): P. Babicko, Igno žodžiais A. Nyka-Nyliūnas užsiminė apie Jurkūno‑Šeiniaus (1889–1959; rašytojo ir P. claudelio diplomatinę karjerą: „Jo gyve diplomato, švedų kalba parašiusio Raudona- nimas be galo keistas ir spalvingas. Nuolati sis Tvanas), A. Vaičiulaičio, Jurgio Savickio nės kelionės po pasaulį. Diplomato karjera jį (1890–1952; rašytojo ir diplomato, mokėjusio blaškė tarp Kinijos, Amerikos ir Europos.“95 kelias užsienio kalbas, rezidavusio Skan O A. Vaičiulaitis, rašydamas nekrologinį dinavijos kraštuose, Rygoje, dirbusio Už tekstą Aiduose, P. Claudelį pavadino pasku sienio reikalų ministerijoje, kelerius metus tiniu švyturiu pasaulinėje literatūroje96. vadovavusio Valstybės teatrui). Pastarasis Šalia P. Claudelio pavardės privalu pa džiaugėsi, kad turėdamas daugiau laiko gali minėti ir jo kolegą Charlesą de Chambruną atsidėti kūrybai. Reikia pasakyti, kad iki šiol (1875–1952). Įvairiu metu Vatikane, Berly visiems jiems didesnis dėmesys skiriamas ne, Vašingtone, Atėnuose, Vienoje, Romoje, kaip rašytojams, o ne diplomatams. Taip pat Sankt Peterburge, Ankaroje rezidavęs dip paminėtinas šių dienų Lietuvos Respublikos lomatas ir rašytojas žymiausius savo tekstus ambasadorius Evaldas Ignatavičius (eilėraš išleido Antrojo pasaulinio karo metais. Abu čių rinkinio Laikinųjų reikalų patikėtinis jie, Ch. de Cambrunas ir P. Claudelis, buvo autorius), ambasadorė Ugnė Karvelis (ro Prancūzijos akademijos nariai, kartu su manas Rytoj traukinių nebus), ambasadorius Maurice’u Garconu, Marceliu Pagnoliu, Ju Alfonsas Eidintas (ne tik istorijos profesorius, lesu Romainsu ir Henri Mondor. Tai buvo ta parašęs keliolika monografijų, tarp kurių ir grupė intelektualų, kurie užėmė po Antrojo apie Lietuvos prezidentus Antaną Smetoną97 pasaulinio karo likusias tuščias šešias Pran ir Aleksandrą Stulginskį98, bet ir romanų Ieš- cūzijos akademijos narių vietas, nes iš senojo kok Maskvos sfinkso99, Aukštai šaltos žvaigž- sąrašo buvo išbraukti mirę arba kolaboravę dės100, Erelio sparnų dvelksmas101, kuriuose su naciais nariai. Akademijos narių sąrašą sugalvoti siužetai yra susipynę su tikrove, papildo jau paminėtas prancūzų diplomatas autorius). Šių diplomatų biografijos tik pa J.-F. Deniau, kuris, nežiūrint diplomatinės tvirtina faktą, kad didesnis jų, t. y. „rašytojų patirties Mauritanijoje, Ispanijoje, buvo ir ir diplomatų“, ratas labiau pastebimas, ypač Prancūzijos komisaru Europos Sąjungoje, Lietuvos atveju, XX a. pradžioje ir pabaigoje labiau žinomas kaip eseistas, novelių auto ir tai gali būti padiktuota istorinių aplinky rius, parašęs ne vieną dešimtį kūrinių. Jo bių. 1918 m. Lietuvos valstybėje jos kuria tautietis novelistas, eseistas, pjesių autorius moms valdžios institucijoms itin trūko savo ir diplomatas Jeanas Giraudoux (1882–1944) srities žinovų. Padėtis buvo tokia sudėtinga, ne vienerius metus dirbo Prancūzijos už kad priimant asmenį į diplomatinę tarnybą, sienio reikalų ministerijoje. Tuomet ir kyla pakako gero kalbų mokėjimo, gerų manierų klausimas: ko daugiau juose: „diplomato“ ar ir gebėjimo organizuotai veikti. Panaši situ „rašytojo, poeto“? acija susiklostė ir po 1990-ųjų, nes tuomet Klausimas išlieka ir peržiūrint Lietuvos ypač reikėjo „rašto žmogaus“. Analogiškų diplomatų pavardes. J. Baltrušaitis, O. Mi sąsajų galima ieškoti ir Pietų Amerikoje. Tą lašius, P. Klimas, J. Urbšys – diplomatai ir rodo rašytojų ir diplomatų biografijos.

55 Jie – „rašytojai ir diplomatai“, tad jokia bet savo esybe natūralūs ir kartais savimi tarnyba, kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, besididžiuojantys. Jie neturėtų menkinti negali užgesinti jų aistros rašyti, kurti, ei smulkių detalių (niekada, jokiomis aplin liuoti. Tai – kultūros žmonės, intelektua kybėmis!), bet turi žinoti kaip išsilaikyti ant linės minties kūrėjai. Dar daugiau. Tekste smulkmeniškumo ir pedantiškumo ribos. vardinti Nobelio premijos laureatai, rašy Jie turi būti visame kame sąžiningi, bet be tojai ir poetai. Viltis gauti Nobelio premiją perdėto uolumo. Jie turėtų vertinti momentą literatūros srityje puoselėjo ir lietuvių diplo ir visada jį išnaudoti, bet taip pat žinoti laiką, matai. Ilgametis Lietuvos atstovas Maskvo kada juo pasinaudoti, kad tai būtų efektinga. je poetas J. Baltrušaitis ne kartą privačioje Jie turėtų viskuo domėtis, žmonėmis, objek korespondencijoje ar kolegoms žodžiu buvo tais, menu, žaidimais ir pramogomis, bet prasitaręs apie savo kūrybinius planus. O nepasiduoti aistrai ir intymumui, kur žmo pats vertė dramaturgų, Nobelio premijos gus pamiršta save. Jie turėtų būti šiek tiek laureatų Henriko Ibseno, Knuto Hamsuno, žmogiški ir niekada – nežmoniški; pasiren Maurice’o Maeterlincko, Rabintranato Ta gę viskam ir dėl visko, bet dėl to netapdami gorės kūrybą. Paskutiniais gyvenimo metais beširdžiais ir monstrais.“102 Tą patį galima J. Baltrušaitis dirbo Paryžiuje, t. y. ten, kur ir pasakyti ir apie rašytojus, poetus... ne kartą minėtas O. Milašius. Dar daugiau – Vietoj išvadų. Apibendrinant galima pa jau po O. Milašiaus mirties ir jau po Antro sakyti, kad nepriklausomai nuo to, kokiu jo pasaulinio karo, 1966 m., Paryžiuje buvo metu – XX a. pradžioje, viduryje ar pabai įkurta O. Milašiaus vardo draugija, kuri iki goje – gyveno ar dirbo diplomatai, visi jie, šiol tebėra intelektualinės minties oazė. Ir regis, jautė arba pareigą palikti „darbinius“ čia niekaip negali „peršokti“ šios draugijos tekstus, kurie galėtų praversti jų epochos ty garbės pirmininko, jau minėto Č. Milošo, rinėtojams, istorikams ir politologams, arba kurio kūrybą iš lenkų kalbos į norvegų ver aistrą rašyti, kurti. Diplomatai dėl darbo sa tė ilgametis Norvegijos diplomatas, rezida vitumo gana dažnai tapdavo rašytojais, t. y. vęs Prancūzijoje, Libane, Sovietų Sąjungoje, savo laikų kronikininkais. Jų tekstai turi iš Suomijoje, Austrijoje, Turkijoje, Irake, Irane, liekamąją vertę, ypač nuo jų nupūtus subjek Ivaras Lunde’ė (1908–1992). tyvizmo dulkes. Kelių diplomatų, ypač skir Teksto pradžioje buvo užsiminta apie „ant tingų šalių atstovų, atsiminimai apie vieną ir vieno siūlo“ suvertus likimus. Asmenybė, tą patį įvykį ir tokių tekstų analizė yra rimta kuri tarsi suvienija „diplomatus ir rašytojus“ medžiaga istorijos, diplomatijos, tarptauti bei „rašytojus ir diplomatus“, yra Ivo Andrić nių santykių, politinės minties tyrinėtojams. (1892–1975). Tai jugoslavų novelistas ir poetas, Kita vertybė – diplomato ir istoriko parašyti diplomatas (diplomato kelią pradėjo 1920 m. darbai, kur istorikas, turėdamas nūdienos Vatikane, vėliau dirbo Bukarešte, Trieste, diplomatinę patirtį, gali ją paversti raktu, Grace, Paryžiuje, Marselyje, Madride, Berly padedančiu lengviau ir aiškiau perskaityti, ne, karjerą baigė 1941 m., kai naciai užėmė jo analizuoti ir perteikti jo tyrinėjamo istori kraštą), Nobelio premijos laimėtojas (apdo nio laikotarpio raštų turinį. vanotas 1961 m.), kuris savo gyvenimu ilius Straipsnyje aptartos dvi atskirtys – „dip truoja „diplomato ir rašytojo“ ar „rašytojo ir lomatas ir rašytojas“ ir „rašytojas ir diploma diplomato“ kelią. Priklausydamas abiem gil tas“. Tais diplomatais, kurie paliko po novelę, dijoms, I. Andrić atskleidė pačią esmę – dip vieną kitą poezijos rinkinį, labiau domisi lomatai visada yra greta kultūros, jie „turi istorijos ir politologijos atstovai. Į tų diplo būti universalūs ir paprasti. Ne arogantiški, matų, kurie daugiau reiškėsi ne diplomatijos,

56 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos o dramos, poezijos, novelistikos, eseistikos diplomatu tai yra būtina). O rašytojo, poeto srityje, biografijas dažniausiai žvelgiama ar žodžio meistro paskyrimas į diplomatinį per literatūros kritikos prizmę. Kitaip ta postą turi neabejotiną naudą: ryšiai, bendra riant, arba koncentruojamasi tik į diplomato darbiavimas, savo tautos kultūros skleidimas, karjeros kelią, arba tik į jo kūrybą. Kad prie valstybės autoriteto palaikymas (pavyzdžiui, vieno stalo susėstų dviese, ir tarptautinės „Ugnė Karvelis asmeniškai pažinojo iškiliau diplomatijos istorikas, ir literatūros kritikas, sius ir įtakingiausius Prancūzijos ir kitų šalių nepastebėta. kultūros, meno, politikos veikėjus, globojo ir Tekste dažnai minima prancūzų kalba, iš skatino mūsų menininkus, mokslininkus, kurios arba į kurią buvo verčiama rašytojų valstybės ir visuomenės veikėjus.“). ir poetų kūryba. Tai neturėtų stebinti, nes Straipsnyje neatsitiktinai vardijamos vals iki Antrojo pasaulinio karo tarptautinė dip tybės, miestai, diplomatų darbai, jų veikla ir lomatijos kalba buvo prancūzų. Antra, to nuopelnai. Žvilgsnis į šią „smulkią mozaiką“ laiko ne tik pasaulinės diplomatijos, bet ir per laiko prizmę atkleidžia esmę – „ant vie kultūros sostine buvo Paryžius. Garbė joje no siūlo“ ne tik „suvertus“, bet ir tuo „siūlu apsilankyti kiekvienam plunksnos broliui. surištus“ diplomatų ir rašytojų, poetų, ver Svarbu pažymėti, kad ne vienam diplomatui tėjų likimus. Keli žodžiai („diplomatas“, „ra įteikta Nobelio premija, kad jie ne tik rašė, šytojas“, „poetas“, „vertėjas“, „prancūzų kal bet ir vertė geriausius kitų tautų kūrinius. ba“) ir vardai (O. Milašius, Alfredas Nobelis, Atsakyti į klausimą, kodėl daugiausia ku P. claudelis, A. Solženicynas) kuria tiltus riančių žmonių pastebima valstybių Užsie tarp tautų ir jų kultūrų, tarp valstybių ir jų nio reikalų ministerijose ar jų kuruojamose sostinių. Diplomatai įvardijami kaip savos atstovybėse panašiu laikotarpiu, t. y. tarp šalies atstovai, nusipelnę taikdariai, savos dviejų pasaulinių karų, galima keleriopai. tautos kultūros puoselėtojai ir skleidėjai. Jie Pirmiausia, tai – darbas su „baltomis pirš pasaulinių intelektualinių vertybių kūrėjai ir tinėmis“, todėl priimtinesnis, patogesnis skleidėjai, mezgę neįkainojamus ryšius, jun jautriai kūrėjo prigimčiai. Antra, ne visi giančius tautas ir kultūras į pasaulinės kul tekste išvardintieji buvo aukščiausio ran tūros aukso fondą. go diplomatai, pasiuntinybių ar ambasadų vadovai, tad žemesnio rango diplomatai Nuorodos galėjo daugiau laiko skirti sau. Trečia, tiek diplomatija, tiek kūryba glaudžiai susiju 1 abhay K., Poetry and diplomacy. Prieiga in sios, nes abiem atvejais reikia aprašyti arba ternete: https://iwp.uiowa.edu/silkroutes/city/ šios dienos įvykius pro memorijoje, arba new-delhi/text/poetry-and-diplomacy. 2 aprašyti save personalinėje kūryboje. Dar Foley S. M., Sir Thomas Wyatt, Boston: daugiau, ir tai ne paslaptis, kad kartais kū Twayne, 1990; Muir K., Life and Letters of Sir Thomas Wyatt, Liverpool: Liverpool Univer rybos žmogui diplomatinė tarnyba gali tapti sity Press, 1963; Taylor J. D. Jr., Sir Thomas „užuovėja“, t. y. finansinio saugumo pagrin Wyatt the Younger and Wyatt’s Rebellion, du. Galiausiai, tai ypač pastebima Lietuvos Algora Publishing, 2013. istorijoje (taip pat minimi ir Jugoslavijos, ir 3 legg W. L. G., Matthew Prior, Poet and Diplo Pietų Amerikos diplomatai), kai tik valstybė matist, New York: Cambridge at the Univer išgyvena kataklizmus, jai trūksta išsilavinu sity Press, 1921. sių žmonių, savos srities žinovų, ji kviečiasi į 4 eves Ch. K., Matthew Prior: Poet and Diplo savo tarnybas pirmiausia rašto žmones, ku matist, New York: Columbia University Press, rie mokėtų bent vieną svetimą kalbą (dirbant 1939.

57 5 Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių 20 lietuvos Respublikos ambasadoriaus prie enciklopedijos leidykla, 1954, t. 2, p. 211. Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio kredencialų 6 evans O. H., George Henry Boker, Boston: įteikimo kalba, Vatikanas, 1992 m. liepos 11 d., Twayne Publishers, 1984. Lietuvos Respublikos užsienio politika, Vil nius: Vilniaus universitetas, Tarptautinių 7 Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių santykių ir politikos mokslų institutas, 2007, enciklopedijos leidykla, 1956, t. 7, p. 485. p. 116–117. 8 The Occupation and Annexation of Latvia: 21 adamkus V., Penkeri darbo metai: kalbos, 1939–1940, in: Documents and Materials, sud. interviu, laiškai, Vilnius: Baltos lankos, 2001. I. Grava-Kreituse, I. Feldmanis, D. A. Loeber, 22 J. Goldmanis, A. Stranga, Riga, 1995. saudargas A., Apie tautą ir jos valstybę: kalbų, straipsnių, apmąstymų ir poezijos rinkinys, 9 Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940, Vilnius: Petro ofsetas, 2014. dokumentų rinkinys, t. I, II, sud. L. Bresla 23 vinskienė, Vilnius, Mintis, 1993. ušackas V., Lietuvos Respublikos ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko kalbų, straipsnių 10 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai ir interviu rinkinys, Chicago: Lithuanian 1938–1940 m., dokumentų rinkinys, sud. Research and Studies Center, 2005. A. Kasparavičius, P. Libera, Vilnius: Lietuvos 24 istorijos instituto leidykla, 2013. Lietuvos diplomatija XX amžiuje: Lietuvos diplomatinės tarnybos 80-mečiui ir Lietuvos 11 Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio 1918–1940 m., dokumentų rinkinys, sud. vyresniojo 100-osioms gimimo metinėms Z. Butkus, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto skirtos konferencijos pranešimai, sud. V. Žalys, leidykla, 2008. R. Lopata, Č. Laurinavičius, Vilnius: Vaga, 12 kissinger H. A., Kissinger Transcripts: The 1999. Top Secret Talks With Bei jing and Moscow, ed. 25 Brazauskas A. M., Lietuvos diplomatijos W. Burr, New York: The New Press, 1998. aštuoniasdešimtmečiui, ten pat, p. 14–18. 13 kissinger H. A., Crisis: The Anatomy of Two 26 adamkus V., Sveikinimas tarptautinės konfe Major Foreign Policy Crises: Based on the rencijos dalyviams, ten pat, p. 11–13. Record of Henry Kissinger’s Hitherto Secret 27 Telephone Conversations, New York: Simon & saudargas A., Kalba Lietuvos diplomatijos Schuster, 2003. aštuoniasdešimtmečio proga, ten pat, p. 19–21. 28 14 Bohlen Ch. E., Witness to History: 1929–1969, ambasadoriaus Kazio Lozoraičio žodis, in: New York: W. W. Norton & Co, 1973. Jonušauskas L., Likimo vedami: Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla, 1940– 15 Perspectives in American Diplomacy: Essays 1991, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir on Europe, Latin America, China, and the rezistencijos tyrimo centras, 2003, p. 7–11. Cold War, ed. J. Davids, New York: Arno 29 Press, 1976. lozoraitis K., Lietuvos diplomatinių tarnybų veikla, in: Lietuvos diplomatija XX amžiuje..., 16 ruddy T. M., Charles E. Bohlen: Political p. 147–153. Realist, ten pat, p. 321–334. 30 lozoraitis K., Žvilgsnis į vilties diplomatiją 17 ruddy T. M., The Cautious Diplomat: Charles egzilyje, in: Lietuvių diplomatija išeivijoje, E Bohlen and Soviet Union, 1929–1969, Kent, 1940–1991, sud. D. Dapkutė, A. Petraitytė, Ohio: The Kent State University Press, 1986. Vilnius: Versus aureus, 2007, p. 9–17. 18 ruddy T. M., Jimmy Carter: politician With 31 soulié de Morant G., La musique en Chine, Principles (First Men, America’s President Paris: E. Leroux 1911; Essai sur la littérature Series), New York: Nova Science Publishers, chinoise, ed. Mercure de France, Paris, 1924; 2011. Les contes galants de la Chine, Paris, 1921; 19 stulginskis A., Respublikos Prezidento kalba, Le Problème des bronzes antiques de la Chine, pasakyta 1926 m. birželio mėn. 2 d., atidarant Paris, 1925; Exterritorialité et intérêts étrang- trečiąjį Seimą, Kaunas: Valstybės sp., 1926. ers en Chine, Paris: Paul Geuthner, 1925;

58 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Théâtre et musique modernes en Chine: avec 46 spain J. W., In Those Days: A Diplomat Re une étude technique de la musique chinoise members, London: The Kent State University et transcriptions pour piano, Paris: André Press, 1998. Gaillard, 1926; Sciences occultes en Chine: 47 pearson G. A. H., Seize the Day: Lester la main, Paris, 1932; to paties, Précis de la B. Pearson and Crisis Diplomacy, Ottawa vraie acuponcture chinoise, Paris: Mercure de Carleton University Press, 1993. France, 1934; L’acuponcture chinoise, vol. 1, 2, 48 pearson L. B., Mike: The Memoirs of the Paris: Mercure de France, 1939–1941. Rt. Hon. Lester B. Pearson, vol. 2, Toronto: 32 Fox M., Thomas P. Whitney, Solzhenitsyn Toronto University Press, 1973. Translator, Dies at 90, New York Times, 49 klimas P., Iš mano atsiminimų, Vilnius: Lie 2007 m. gruodžio 12. Prieiga internete: http:// tuvos enciklopedijų redakcija, 1990. www.nytimes.com/2007/12/12/arts/12whitney. 50 html. klimas P., Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940 m., Vilnius: Mintis, 1991. 33 whitney T. P., Russia in My Life, New York: 51 Reynal, 1962. urbšys J., Atsiminimai, Kaunas: Spindulys, 1990. 34 skučaitė V., Geležinės rankos kirčiai, Kauno 52 diena, 2008 m. vasario 8 d. Prieiga internete: urbšys J., Lietuva ir Tarybų Sąjunga lemtin- http://www.kauno.diena.lt/dienrastis/kita/ gaisiais Lietuvai 1939 – 1940 metais, Kaunas: gelezines-rankos-kirciai-55287. b. l., 1987. 53 35 kissinger H. A., The White House Years, Bos Bačkis S. A., Atsiminimai, Žiemgala, 2006, ton: Litlle Brown & Co, 1979. nr. 1, p. 48–51. 54 36 kissinger H. A., Years of Upheaval, London: Bačkis S. A., Lietuvos diplomatinė tarnyba Weidenfeld and Nicolson, 1982. (1940 06 15–1990 03 11), Vilnius: Vilniaus peda goginio universiteto leidykla, 1999. 37 kissinger H. A., Years of Renewal, New York: 55 Simon & Schuster, 1999. dambrava V. A., Kelyje į Laisvę, Vilnius: Du Ka, 1995. 38 deniau J.-F., Mémoires de sept vies, t. 1, 1994, 56 t. 2, 1997. dambrava V. A., Vakar, šiandien, visuomet, Vilnius: Du Ka, 2000. 39 margerie R. de, Tous mes adieux sont faits, 57 Mémoires inédits de Roland de Margerie, edi Budrys J., Atsiminimai. Kontražvalgyba Lietu tion en 5 volumes préparée par Laure de Mar voje, New York: Brooklyn, 1967. gerie-Meslay, New York: McMally Jackson, 58 Škirpa K., Lietuvos nepriklausomybės sutemos 2012. (1938–1940): atsiminimai ir dokumentai, Vil 40 waldheim K. J., In the Eye of the Storm: The nius: Vilpsva, 1996. Memoirs of Kurt Waldheim, London: Weiden 59 sidzikauskas V., Lietuvos diplomatijos paraš feld and Nicolson, 1985. tėje, Vilnius: Vaga, 1994. 41 spain J. W., The Pathan Borderland, The 60 Turauskas E., Lietuvos nepriklausomybės ne Hague: Mouton & Co, 1963. t e n k a n t , Kaunas: Šviesa, 1990. 42 spain J. W., People of the Khyber, New York: 61 Res Baltica: A coll of essays in honor of the me Praeger, 1962. mory of Dr. Alfred Bilmanis (1887–1948), sud. 43 spain J. W., Pathans of the Latter Day, Ox A. Sprudzs, A. Rusis, Leyden: A. W. Sijthoff, ford: Oxford University Press, 1995. 1968. 62 44 spain J. W., American Diplomacy in Turkey: jaakson E., Eestile, Tallinn: SE & S, 1995. Memoirs of an American Ambassador Extra 63 rumor Ast K., Aegade sadistus I–III, Tallinn: ordinary and Plenipotentiary, New York: Eesti Päevaleht, 2010. Praeger, 1984. 64 House E. M., What Really Happened at Paris: 45 spain J. W., The way of the Pathan, Oxford: The Story of the Peace Conference, 1918–1919, Oxford University Press, 1972. New York: Charles Scribners’ Sons, 1921.

59 65 Bonnet H., The United Nations on the way: review/the-kennan-diaries-by-george-f-ken principles and policies, Chicago: World Citi nan.html?_r=0. zens Association, 1942. 83 gaddis J. L., George F. Kennan: An American 66 François-Poncet A., Souvenirs d’une ambas- Life, New York: The Penguin Press, 2011. sade à Berlin, septembre 1931–octobre 1938, 84 Braithwaite R. Q., Across the Moscow River: Paris: Flammarion, 1947. The World Turned Upside Down, New Haven, 67 François-Poncet A., De Versailles à Potsdam. Conn.: Yale University Press, 2002. La France et le problème allemand contempo- 85 Braithwaite R. Q., Moscow 1941: A City and rain, 1919–1945, Paris: Flammarion, 1948. Its People at War, New Haven, Conn.: Yale 68 François-Poncet A., Carnets d’un captif: University Press, 2002. le château d’ltter, Paris: Fayard, 1947. 86 Braithwaite R. Q., Afgantsy: The Russians 69 François-Poncet A., Au Palais Farnèse, souve- in Afghanistan, 1979–89, New York: Oxford nirs d’une ambassade à Rome 1939–1940, Paris: University Press, 2011. Fayard, 1961. 87 matlock J. F. (jr.), Autopsy on an Empire: The 70 François-Poncet A., Au fil des jours, propos American Ambassador’s Account of the Col- d’un libéral 1942–1962, Paris: Flammarion, lapse of the Soviet Union, New York: Random 1962; Au fil des jours, propos d’un libéral House, 1995. 1962–1965, Paris: Flammarion, 1966. 88 watkins J., Moscow Dispaches: Inside Cold 71 François-Poncet A., Stendhal en Allemagne, War Russia, Toronto: James Lorimer, 1987. Paris: Hachette, 1967. 89 Добрынин А. Ф., Сугубо доверительно. 72 paléologue M., An Ambassador’s Memoirs, Посол в Вашингтоне при шести London: Hutchinson & Co, 1924. президентах США (1962–1986 гг.), Мoсkва, 73 davies J. E., Mission to Moscow, New York: Автор, 1996. Simon & Schuster, 1941. 90 pankin B., The Last Hundred Days of the 74 smith W. B., My Three Years in Moscow, Phi Soviet Union, London: Pinter, 1996. ladelphia: Lippincott, 1950. 91 warren Z., Origins of a Catastrophe: Yugo 75 smith W. B., Eisenhower’s Six Great Decisions: slavia and Its Destroyers – America’s Last Europe, 1944–1945, New York: Longmans, Ambassador Tells What Happened and Why, 1956. New York: Times Books, 1996. 92 76 kennan G. F., Russia, the Atom and the West, warren Z., First Great Triumph: How Five New York: Princeton University Press, 1956. Americans Made Their Country a World Power, New York: Farrar, Straus and Giroux, 2002. 77 kennan G. F., Russia and the West under 93 Lenin and Stalin, Boston: Little Brown, 1961. massigli R., La Turquie devant la Guerre: Mis- sion a Ankara 1939–1940, Paris: Plon, 1964. 78 kennan G. F., Russia Leaves the War: Soviet- 94 American Relations, 1917–1920, New York: n., Paul Claudel, Julės Romains ir Marcei Princeton University Press, 1956. Pagnol Prancūzų Akademijoje, Aidai, 1947 m. birželis, nr. 3, p. 140–141. 79 kennan G. F., Memoirs: 1925–1950, Boston: 95 Little Brown, 1967. Ten pat. 96 80 kennan G. F., Memoirs: 1950–1963, Boston: Vaičiulaitis A., Paul Claudel, Aidai, 1955 m., Little Brown, 1972. kovas, nr. 3, p. 97–99. 97 81 kennan G. F., The Kennan Diaries, New York: eidintas A., Antanas Smetona ir jo aplinka, W. W. Norton & Co, 2014. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. 82 Zakaria F., A Quest of My Time, The Ken 98 nan Diaries by George F. Kennan, New York eidintas A., Aleksandras Stulginskis ir jo Times, 2014 february 21. Prieiga internete: epocha, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų https://www.nytimes.com/2014/02/23/books/ leidybos centras, 2014.

60 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 99 eidintas A., Ieškok Maskvos sfinkso, Vilnius: 102 Kurbalija J., „Who are diplomats“, by Ivo Versus aureus, 2006. Andric (diplomat and/or writer). Prieiga 100 Eidintas A., Aukštai šaltos žvaigždės, Vilnius: internete: https://deepdip.wordpress. Versus aureus, 2009. com/2011/12/02/who-are-diplomats-by-ivo- andric-diplomat-andor-writer/. 101 eidintas A., Erelio sparnų dvelksmas, Vilnius: Versus aureus, 2008.

Asta PETRAITYTĖ-BRIEDIENĖ

DIPLOMATS AND WRITERS, WRITERS AND DIPLOMATS

Summary

The biographies of the most famous dip standing out in their distinctive biographies- lomats of the world and of Lithuania show descriptions such as “essayist”, “short story that beside the characterization “diplomat” writer”, “prose writer”, “poet”, “translator”, there are others as well, among them such “Nobel Prize nominee” and “Nobel Prize compounds as “writer and diplomat” or winner”. Such a “necklace” yields up many “diplomat and poet”. It is the object of this more colors to the stereotypical portrait of paper to take a look not only at the biogra a diplomat: he or she is a creator as well; not phies of some diplomats from Western Eu just someone who represents their nation’s rope, North and South America as well as culture, but one who becomes the pride of the Soviet Union (Russia), Latvia, Estonia, the world’s supreme cultural treasury. and Lithuania but also at their literary out Keywords: diplomats, writers, poets, trans put in order to pick out and draw together lators, Lithuania, international diplomacy, some of the most conspicuous features Nobel Prize.