2020 Voruta Nr.1
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Mieli skaitytojai! ūsų rankose Lietuvos istorijos žurnalas „Vo- šaltinis, dar mažai tirtas ir mažai viešintas, todėl lau- Jruta“. Ilgai lauktas, ilgai ruoštas ir pagaliau kiame autorių ir jų straipsnių. Jūsų. Daug pajėgėme įveikti ir pagaliau po 30-ies Panaši situacija ir dėl Seinų ir Punsko krašto žemių, laikraščio leidybos metų subrendome žurnalui. kurias Lietuva prarado prieš 100 metų. Etninėse žemėse Pažvelgę į žurnalo pirmojo numerio turinį, rasite Lenkijoje gyvenantys lietuviai negali savo pavardžių seniai pažįstamų veidų – autorių – ir jų publikacijų rašyti lietuviškai, su lietuviškomis raidėmis – ė, į, š, arba gerai žinomų mūsų rubrikų. Toks pastovumas ž, č, v, ū, ų, nors Lietuvoje autonomininkai reikalauja „Vorutai“ turėtų garantuoti tęstinumą, o taip pat asmenvardžius rašyti originalo kalba. ir populiarumą tarp skaitytojų bei jų finansinę Daug publikacijų apie Rytų, Pietryčių Lietuvą ir paramą. Ir apie ką rašysime? valstybinę kalbą mums parašydavo „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, Tik prieš šimtmetį lietuvių tauta paskelbė Nepriklau- šiame numeryje spausdiname interviu, kuriame – mūsų somybę, tik 30 metų gyvename vėl atkurtoje nepriklau- dienų politikos aktualijos. somoje Lietuvos valstybėje, todėl Vasario 16-osios akto Kiekviename žurnalo numeryje pateiksime ir „Voru- signatarus ir valstybingumo idėją pristatanti rubrika tos“ priedą „Tėviškės aušra“, kurio leidybą remia Tautos išlieka viena svarbesnių, nors ir labai daug esame rašę fondas (JAV). Priede bus rašoma apie lietuviškų mokyk lų apie visus signatarus. Vis dar archyvuose labai daug Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, įsteigtų Vilniaus aps- neištirtos medžiagos apie Vasario 16-osios akto paskelbi- krities administracijos, bei mokyklų, atsiradusių etninėse mo aplinkybes, todėl ši rubrika bus nuolatinė. Kiekviena žemėse – Karaliaučiaus krašte, Baltarusijoje, Lenkijoje – publikacija atskleidžia daug naujų, iki šiol nežinotų faktų. veiklą. Gvildenant šias temas svarbus ir mielai bendra- Šiame žurnalo numeryje skaitysime istoriko Algirdo darbiaujančios lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, jos Grigaravičiaus publikacijas apie Vasario 16-osios akto pirmininko Algimanto Masaičio palaikymas. signatarą Donatą Malinauską, signatarų Saliamono Norime padėkoti labai darbščiai istorikei dr. Irmai Banaičio ir Stanislovo Narutavičiaus sūnus. Baigiantis Randakevičienei, kuri labai aktyviai nagrinėja Lietuvos 2019-iesiems A. Grigaravičius išleido trečią knygos apie bajorijos, taip pat ir savo giminės istoriją. Ši autorė at- Joną Basanavičių dalį. Išties pavydėtinas darbštumas. skleidė ir paviešino daug 1863–1864 m. Trakų apskrityje Mūsų kūrybinė grupė arba redakcija siekia sutelkti vykusio sukilimo prieš caro valdžią faktų. Dėkojame. istorijos mylėtojus, kuriems rūpi Lietuvos istorija, jos 1990-aisiais atkuriant Lietuvos valstybingumą, Vasa- lietuviškoji interpretacija bei lietuviškoji istoriografija. rio 16-osios akto signataro Donato Malinausko vaikaitis Ypač mums svarbios Lietuvos etninės žemės. Šiuos klo- Tadas Stomma su žmona Jadvyga ir jo giminaičiai gyd. dus purena nenuilstantys mūsų autoriai dr. Martynas Žiedūna ir Viktoras Jenciai, dėję daug pastangų, populia- Purvinas bei arch. Marija Purvinienė. „Vorutos“ fondas rindami ir viešindami visų Vasario 16-osios akto signa- yra išleidęs tris dr. Martyno Purvino knygas, skirtas tarų veiklą, tebetęsia šią pareigą ir ne tik tai – yra įsteigę Mažosios Lietuvos (abipus Nemuno) istorijai. Mažojoje D. Malinausko kultūros premiją, kuri kasmet teikiama per Lietuvoje – Martynas Mažvydas ir Kristijonas Donelai- signataro ir Sibiro tremtinio gimtadienį, kovo 7-ąją. Jie tis, lietuvių raštijos kūrėjai, Tilžė ir Vydūnas, Bitėnai ir finansiškai remia ir „Vorutos“ leidybą. Dėkojame Jiems ne Martynas Jankus, ten mūsų lietuviškajai kultūrai ypač tik už paramą, bet ir už skiriamą laiką bei dėmesį Valstybės svarbios asmenybės, jų indėlis, todėl Mažosios Lietuvos istorijai, jos tyrimams, valstybingumo stiprinimui. rubrika bus kiekviename žurnalo numeryje. Nuo pat įsikūrimo 1997 m. „Vorutos“ leidybą remia Negalėtume apsieiti be žvilgsnio į rytus: į Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtas Spaudos, radijo ir te- etnines žemes, kurių istorija labai menkai nagrinėjama levizijos rėmimo fondas. Šio fondo remiami projektai viešai arba nušviečiama, ten, kur dar yra likę lietuvių ir kur skelbiami, tai yra svarbiausioji mūsų gaunama parama. veikia lietuviškos mokyklos (Rimdžiūnuose, Pelesoje ar Žinoma, redakcija gauna daug laiškų iš įvairiausių kitur). Kurį miestą bepaimtum, ten – Lietuvos ir lietuvių Lietuvos vietovių, juos paskelbiame savo interneti- pėdsakai ir mūsų pareiga pristatyti istorijos žinias, kurių niame laikraštyje – www.voruta.lt. Dėkojame visiems iki šiol neturėjome, skaitytojui. Beje, Gardino istoriją autoriams, skaitytojams, prenumeratoriams ir linkime tyrinėja rašytoja dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, su malonaus skaitymo. jos publikacijomis 2017–2019 m. laikraščio numeriuo- se galėjo susipažinti Gardino bei Lydos lietuviai. Rytų Juozas VERCINKEVIČIUS, Lietuva, etninės žemės – neišsenkantis Lietuvos istorijos vyriausiasis redaktorius Voruta 2020 m. kovas Nr. 1 (867) 1 Politi ka Baku–Vilnius Habil. dr. Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo Pirmininkas artyno Mažvydo bibliotekoje prieš kurį Ne visai ir ne kas kita. Priešas agresorius buvo Mlaiką pristatytas Agnės Marcinkevičiū- tas pats. Ir hibridinė metodika parengta deržavos tės dokumentinis filmas apie 1990 m. Baku centre. Tikslas tas pat – išsaugoti deržavą. Tiesiogiai žudynes pagal Romo Dabruko ir kitų drąsių žudantis Raudonosios armijos ginklas prieš begin operatorių medžiagą. klius laisvės gynėjus – tas pat. Sužalotų jaunuolių lavonai ir motinų raudos sukrečia taip pat. Melo Baku sausis ir po metų – Vilniaus sausis. Yra ginklas (ekstremistai, valstybės priešai, grėsmė gy politikuojančių istorikų, kurie sako, jog tai visai ventojams rusams) tas pats. Informacinės gynybos kas kita. ir tarptautinio dėmesio ten stigo dar labiau. Kažkoks Baltijos šalių Sąjūdžių pastangos sutaikyti armėnus ir azerus, Ryga, 1990 m. vasario 1–2 d. NUOTR. iš HABIL. DR. VYTAUTO LANDSBERGIO ASMENINIO ARCHYVO 2 2020 m. kovas Nr. 1 (867) Voruta SSRS užkampis, vidaus reikalai... Gorbačiovas tvar Žinojom apie metodus, juk ir mums Vilniaus kosi... Tačiau KGB nepavyko įvelti aukštosios azerų krašte grasino padaryti „Karabachą“... Tik Lietuvos musulmonų dvasininkijos (KGB žargonu – musdva lenkai buvo protingesni. Deja, armėnų „Karabacho sininkų), vaizduoti „islamistų“ maišto. komitetas“ jau buvo nutaręs ginkluotis ir klausimus Mūsų erdvėje nebuvo kaip kurstyti lenkų katalikų spręsti jėga. Po 30 metų tai kruvinas Kremliaus trium prieš katalikus lietuvius. Tad Lietuvoje – neva „na fas. Tikėkimės, laikinai, nes tik „Europos taika“, ne cionalistų“ maištas, vietinė (Kauno!) mafija, norinti „Maskvos taika“, gali spręsti ir gydyti tokias žaizdas. pasipelnyti iš Sovietijos sunkumų ir sumaišties, ge O jau po mėnesio, 1990ųjų vasarį, kai Lietu rojo Michailo Gorbačiovo gerųjų reformų priešai... voj ėjom į Nepriklausomybės mandato rinkimus, (KGB instrukcijos, ką platinti užsieny). Azerbaidžane tolimojoje Tadžikijoje, Dušanbė mieste, driokste jų Liaudies frontas išties periminėjo demoralizuotą, lėjo Baku atgarsis. Provokatoriai panaudojo vietos nekenčiamą valdžią, atidarė šalies sieną į pietus (ten chuliganų priešiškumą armėnų pabėgėliams – 200 irgi azerai), galėjo tapti pirmąja sovietų „respublika“, šeimų būtinai reikėjo išvaryti iš miesto (!) – ir VRM skelbiančia bent sostinėje nepriklausomybę nuo bei armijos taikdariai ėmėsi ginklo. Pretekstas: neva Maskvos. (Panašu į Budapeštą). Sostinė matė jai reikalavimai skelbti Islamo Respubliką, jos galva gresiantį, Vilniaus nusikaltėliui maršalui Dmitrijui skirti B. Karimovą. Žuvo 23, sunkiai sužeista apie Jazovui vadovaujant, sovietų armijos puolimą – inva 400 piliečių. ziją į Baku tarsi „priešo“ miestą; gyventojai tad statė Taip byrėjo, taškydamasis kraujais, Stalino tvari barikadas ir telkėsi gintis plikomis rankomis. Kažkas nys. Galas jam atėjo, Baltijos tautoms jau atgavus visą pažįstama. Į juos šaudė, nors jie nešaudė ir buvo net ir tarptautiškai pripažintą nepriklausomybę, Rusijoje priblokšti – kaip tai galima?! Nužudyta 137. laimint demokratijai, kai istoriniame Belovežo susi Planingai naudotas etninio kiršinimo ginklas. Neva tikime 1991 m. gruodžio 8 d. Rusijos, Ukrainos ir azerai skriaudžia ir žudo armėnus (taip pat rusus – filme Baltarusijos vadovai parašais konstatavo, jog SSRS liudininkai neigia), kuriuos būtina ginti. (Prisiminkim liovėsi egzistavus. Ukrainą). Armėnų liaudies frontas viešu pareiškimu (yra Tą sutartį – dėl transformacijos į NVS – tuoj ra filme) pasmerkė broliškos tautos žudynes, kurias užtaisė tifikavo dar formaliai tebebuvusios sovietinės respu sovietija – M. Gorbačiovas. Įvertino kaip nepagrįstą ir blikos, parlamentų balsavimais panaikindamos senąją neteisėtą įsiveržimą į kitą šalį. Sovietija – į Azerbaidža prievartinę SSRS sutartį. Rusija tai padarė 1991 m. ną. Jokie čia taikdariai, tik deržavininkai, besimėgau gruodžio 12 d. Lietuva iškart nuoširdžiai pasveikino jantys smurto papročiais ir tariamai neatremiama jėga. Rusiją. Lietuvos Sąjūdis, kartu su latvių ir estų nepriklau Svaičiotojams žinotina. Kelyje į tautų laisvę lieka somybės frontais, tada sukvietė armėnus ir azerus, trys žėruojančios gairės – Tbilisis 1989, Baku 1990 jų frontus, į Rygą pasitarimui – deryboms, kaip ir Vilnius 1991. veikti už demokratiją ir nesileisti supjudomiems.