Nedidinti Destrukcijos Aktorius
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ISSN 1822-4210 2007 Nr. 2/7 Svarbiausia - nedidinti destrukcijos Aktorius - tai laukinis žvėris Pradingusi išmintis Aktorius Rolandas Kazlas (Kaligula) spektaklyje A.Camus „Kaligula“, rež. I.Jonynas (Jaunimo teatras). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka 2 2007 NR. 2/7 Nepastebimai greitai pralėkė dar vienas teatrinis sezonas, atnešęs Lietuvos kultūrai kraitį naujų spektaklių, naujų vaid- menų, netikėtų atradimų bei džiugių akimirkų žiūrovams. Koks jis buvo – įdomus, intriguojantis, skandalingas, sėkmin- gas ar nevykęs? Greičiau – eilinis, nepateikęs didelių staigmenų, bet savaip žavus ir įvairus. Ypatingas nebent tik tuo, kad Kauno teatralai spektaklius kuria griuvėsiuose, o Klaipėdos dramos teatras uždarytas penkerių metų rekonstrukcijai, po kurios ne visi aktoriai į sceną besugrįš. Liūdnas, likimo paženklintas, nes teatro broliją šį pavasarį paliko trys žymūs, talentingi Artistai, sukūrę kelias dešimtis įsimintinų vaidmenų Lietuvos scenose – šviesaus atminimo Laimonas Noreika, Robertas Vaidotas ir Jonas Lalas.. „Lietuvos scena“ šiame numeryje fragmentiškai apžvelgs teatrinio sezono panoramą, pristatys kai kuriuos „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatus, gilinsis į teatro istorijos „baltąsias dėmes“, scenos mokslo vingrybes ir kt. Kalbės apie Tiesą, kuri, pasak aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, glūdi gelmėje, turinyje, bet ne formoje. Todėl „teatras turi grįžti į sakralumą, į amžinas vertybes, kuriomis gyvenome iki šiol“. Žurnalas „Lietuvos scena“ linki visai teatro bendruomenei saulėtos vasaros bei nepakartojamų įspūdžių ir nekantriai laukia naujojo sezono pradžios. Jūratė Grigaitienė, redaktorė-sudarytoja Turinys DRAMOS SCENA Elvyra Markevičiūtė. „Fortūnos“ dešimtmečio sezonas ...................................................... 5 KALBA VADOVAI Elvyra Markevičiūtė. Vadovavimas teatrui – ne vaidmens kūrimas (interviu su Šiaulių dramos teatro vadovu Antanu Venckumi) ........................................... 8 Jurgita Staniškytė. Namai, kuriuose malonu būti (interviu su Kauno dramos teatro vadove dr. Ina Pukelyte). ............................................ 11 DRAMOS SCENA Skirmantė Černiauskaitė. Lietuviškasis vodevilis Valstybiniame Jaunimo teatre. W. Shakespeare‘o „Jei taip, tai šitaip“. .............................................................................. 13 Jūratė Urbšienė. Meilė žemei ir saulei – negali nejaudinti. ............................................... 14 SCENOS VEIDAI Daiva Šabasevičienė. Svarbiausia – nedidinti destrukcijos (interviu su režisieriumi ir aktoriumi Valentinu Masalskiu) ............................................... 16 Vytautas Staugas. Kai eini savo keliu. Aktorė Nelė Savičenko ......................................... 19 Skirmantė Černiauskaitė. Aktorius – tai laukinis žvėris (interviu su aktoriumi MuzikinĖs Rolandu Kazlu) ....................................................................................................................... 22 DRAMOS SCENA Rita Bočiulytė. „Adata“ – įspūdingas vaizdų ir muzikos vėrinys ...................................... 24 šoKIO SCENA Vita Mozūraitė. Šoku ne sau, šoku žmonėms (interviu su choreografe ir šokėja Loreta Juodkaite) ................................................................................................... 26 LĖLiŲ scena Gitana Gugevičiūtė. Apie lėlininkų „atostogas“ ir V. Mazūro pamokas ........................... 29 Jurga Petronytė. “Karakumų asilėlio” karavanas atvežė lėlių teatro šventę .................. 31 FotoreportaŽas ................................................................................................................................................ 34 DRAMOS SCENA Jūratė Grigaitienė. Teatrinis sezonas uostamiestyje ........................................................... 38 SCENOS MOKSLAS Lina Klusaitė. Dramos teksto transformacijos Nikolajaus Erdmano „Savižudžio“ inscenizacijoje ........................................................................................................................ 43 13 eiLĖ, 13 vieta Vardenis Pavardenis. Sakmės apie aktorius ...................................................................... 46 SCENOS PEDAGOGIKA Birutė Norvaišienė. Kurti pasaulį ir save arba Tarptautinio universitetų teatrų forumo sūkuryje .................................................................................................................... 48 SCENOS ISTORIJA Petras Bielskis. Pradingusi išmintis ...................................................................................... 52 SUKAKTYS Kūrybinės odisėjos pėdsakais. Režisieriui Povilui Gaidžiui – 70 ........................................ 53 Auksė Kapočiūtė. Gražina Jakavičiūtė-Šaltenienė ............................................................... 56 Raimondas Kančas. Antanui Gustaičiui – 100...................................................................... 57 Lina Stankevičiūtė. Talento blyksnis .................................................................................... 58 Nelda Bagdonavičiūtė. Nebaigta baleto Gulbės giesmė ................................................... 59 KRONIKA ................................................................................................................................................ 60 SUMMARIES ................................................................................................................................................ 62 SCENOS KNYGOS ................................................................................................................................................ 64 3 Valentinas Masalskis. Svarbiausia – nedidinti destrukcijos Yra amžina tiesa ir teisybė, kurios mes visi ieškome. Mes sėdime ne ant formos, o ant kėdės. Gali keistis jos forma, patogumas, medžiagos, bet kėdė turi išlikti. Turinys negali būti prarastas. Mes neturime prarasti tiesos, kuri glūdi turinyje. Tiesa yra gelmėje. Todėl manau, kad teatras turi grįžti į sakralumą, į amžinas vertybes, kuriomis gyvenome iki šiol. Rolandas Kazlas. Aktorius – tai laukinis žvėris Aktorius yra ne zoologijos sodo gyventojas, jis – laukinis žvėris. Aktorius neturi leistis būti maitinamas pro grotas, jis neskirtas pramogai ar fotografavimui, ar tam, kad pažiūrėtų į jį iš arčiau. Aktorius kaip miško žvėris turi žiūrovui pasirodyti per pagarbų atstumą, kad spėtų atsitraukti į gelmę, žmogų sužavėti, pakeisti, gal net sukelti netikėtumo jausmą. Kol žmogus dar nespėjo susigrabalioti fotoaparato, jis turi dingti į savo valdas, šiuo atveju aktorius – į užkulisius. Lina klusaitė. Dramos teksto transformacijos Nikolajaus Erdmano „Savižudžio“ inscenizacijoje A. Jankevičius iš pjesės ištraukė tik lėkštą bulvarinio feljetono stilistiką, pataikaujančią masinio žiūrovo skoniui. Kritinis žvilgsnis, moralinių kriterijų išsakymas ar istorijos reaktualizavimas nebeteko reikšmės – visa tai redukavosi į žaidimą praeities formomis. Kitaip tariant, N. Erdmano tekstas A. Jankevičiui netapo sąskaitų su praeitimi suvedinėjimu ar sovietmečio vertybių revizija. Jau pačiu pjesės pasirinkimu režisierius provokuoja kartų konfliktą, kuriame „nužemina“ Lietuvos teatre tradiciškai susiklosčiusios ir aukštomis moralinėmis nuostatomis grįstos estetikos vaizdavimą. Petras Bielskis. Pradingusi išmintis Mūsų teatrinės kultūros istorijoje kažkaip nepastebimai pasimetė, išsitrynė vienas labai svarbus Balio Sruogos straipsnis „Pasiteisinimo vietoje“ 1. Suprantama, kad jis netiko bolševikmečio leidiniams, bet kodėl iškrito iš Balio Sruogos teatrinių raštų leidinio2, išėjusio jau laisvos Lietuvos metais – įtartinai neaišku. Peršasi mintis, kad pastarosios knygos sudarytojams tas straipsnis griovė norimą pristatyti ar įtvirtinti ne tik B. Sruogos paveikslą, bet ir visą mūsų teatro koncepciją <...> 1 Lietuvių teatras Peterburge. Kaunas. 1930) 2 Balys Sruoga. Apie tiesą ir sceną. Vilnius. 1994. Lei dė jas: VšĮ Lie tu vos te at ro są jun gos fon das, Te at ro g. 8, LT-03107 Vil nius, el. p. teatrosajunga@te at ro sa jun ga.lt rė mė jai: SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS re dak ci jos ko le gi ja: Alek san dras Guo bys (pir mi nin kas), Jūratė Grigaitienė (re dak to rė-su da ry to ja), Pet ras Biels kis, Ri ta Bo čiu ly tė, Algis Matulionis, Rū ta Ma žei kie nė, Mar ty nas Pet ri kas, Jur gi ta Sta niš ky tė, Ja ni na Stan ke vi čie nė, No me da Šat kaus kie nė, Bro nius Vaške lis kal bos re dak to rė Vitalija Kapsevičienė Dizainas ir spauda Uždaroji dizaino ir leidybos AB „KOPA” www.kopa.eu, tel. +370 5 2331212 tiražas 1500 egz. viršelio nuotrauka: žymus aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis spektaklyje T. Dorst, U. Ehler „Aš, Fojerbachas“ (LNDT). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka. Žurnale panaudotos Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus archyvų nuotraukos. DRAMOS SCENA „Fortūnos“ dešimtmečio sezonas Elvyra Markevičiūtė Šiais metais Kauno teatrų sezonas su- Deja, tokia grėsmė pakankamai reali, nes režisuota Thomo Bernhardo drama „Pietūs tapo su Lietuvos teatro sąjungos ir miesto tenka pripažinti, kad teatrinis sezonas Kau- su Liudviku“. Aktorė Aurelija Tamulytė ap- savivaldybės kasmet teikiamo profesiona- ne kasmet daro vis slogesnį įspūdį. Kaune dovanota už pagrindinį Petros fon Kant laus teatro kūrėjų apdovanojimo „Fortūna“ yra septyni teatrai, jei vis dar minėtume vaidmenį Rainerio Wernerio Fasbinderio dešimtmečiu. Prizas buvo įsteigtas 1996 seniai kūrybiškai nefunkcionuojantį Panto- dramoje „Karčios Petros fon Kant ašaros“, metais Lietuvos teatro sąjungos Kauno sky- mimos: Kauno valstybinis muzikinis, Kauno aktorius Vladimiras Jefremovas – už Satino riaus ir dienraščio „Kauno diena“ iniciatyva.