DOCSLIB.ORG

Mėtų (Mentha) Fitofagų Ir Ligų Sukėlėjų Įvairovė Ir Žalingumas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Mėtų (Mentha) Fitofagų Ir Ligų Sukėlėjų Įvairovė Ir Žalingumas Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) 779 Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Raktažodžiai: mėtos, fitofagai, patogenai, ligų intensyvumas, kenkėjų gausumas. Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšinę sudėtį, jų paplitimą bei žalingumą. Stebėjimus ir tyrimus atlikome 1997– 2003 metais. Taigi stebėtos ir tirtos dvi vietinės, keturios introdukuotos mėtų rūšys bei keturi hibridai. Augalų būklę vertinome nustatę ligų intensyvumą ir kenkėjų gausumą; paplitimą ir jų žalingumą. Aptikome ir identifikavome šiuos žaladarius – ligų sukėlėjus: Puccinia menthae, Erysiphe biocellata ir Verticillium sp.; fitofagus: Tetranychus urticae, Eupteryx atropunctata, Ovatus crataegarius, Polia persicariae, Agriotes lineatus, Chrysomela coerulans, Cassida viridis, Longitarsus lycopi. Pavojingiausia mėtų liga Lietuvoje yra rūdys, o daugiau žalos padarantys kenkėjai – Eupteryx atropunctata ir Longitarsus lycopi. Mūsų duomenimis, neatspariausios daugumai ligų ir kenkėjų buvo Mentha arvensis ir Mentha piperita, bet atskiri šių rūšių augalai pasižymėjo išskirtiniu atsparumu. Atsparesnė ligoms ir kenkėjams Mentha spicata ir šios rūšies hibridai. Įvadas ciniai taksonai (3–6). Bendra fitopatologinė įvairių Mėtos – notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimos dau- rūšių mėtų būklė iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrinėta. giamečiai žoliniai augalai. Įvairių Mentha L. genties Aprašyti ir tirti atskiri ligų sukėlėjai: mėtinė rūdė (7, rūšių augalai, kaip vaistiniai, aromatiniai ir priesko- 8), mėtinis miltenis (9) ir fitofagai: drugiai, vabalai, niniai, auginami ir vartojami daugiau kaip 3600 metų amarai (6). (1). Šių augalų įvairių rūšių vartojimą nulemia jų ete- Šio tyrimo tikslas. Įvertinti Kauno botanikos sode ringumas, eterinio aliejaus cheminė sudėtis, derlin- ir Lietuvoje savaime augančių bei auginamų įvairių gumas, atsparumas nepalankioms klimato sąlygoms, mėtų rūšių fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių ligoms ir kenkėjams. Skirtingų rūšių mėtos pasižymi kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšis, jų paplitimą ir žalin- ne tik nevienodu gebėjimu kaupti tam tikras chemines gumą. medžiagas, bet ir skirtingu atsparumu patogenams. Visas kitas anksčiau minėtas naudingas savybes turin- Tyrimo medžiaga ir metodai čios mėtų rūšys ar veislės, neatsparios šiems žalada- Tyrimai atlikti 1997–2003 metais Vytauto Didžiojo riams, mažinantiems derlių ir žaliavos kokybę, negalės universiteto Kauno botanikos sode, taip pat ūkininkų būti plačiai auginamos kaip vaistiniai ar prieskoniniai sodybose, priemiesčių soduose ir natūraliose augavie- augalai. Prižiūrint vaistinius ar prieskoninius augalus, tėse, kur aptinkama įvairių mėtų rūšių ar jų hibridų. reikėtų apsieiti be nuodingų chemikalų, arba jų turėtų Stebėjome ir vertinome fitopatologinę būklę dviejų būti naudojama minimaliai. Todėl nuolat atrenkamos vietinių rūšių mėtų: Mentha aquatica L. ir M. arven- gamtoje augančios formos ar kryžminant kuriamos sis L.; keturių introdukuotų rūšių: M. longifolia (L.) veislės, pasižyminčios atsparumu tiek nepalankiems Huds., M. piperita L., M. spicata L. ir M. verticillata abiotiniams, tiek ir biotiniams veiksniams. Tam nau- L. ir keturių hibridų: M. x carinthiaca Host. (M. dojami ir naujausi genetiniai metodai (2). arvensis x M. suaveolens), M. x gracilis Sole. (M. Kauno botanikos sode mėtos auginamos ir tiriamos arvensis x M. spicata), M. x smithiana R.A. (M. aqua- nuo 1938 metų (3). Daugiau kaip 60 metų botanikos tica x M. arvensis x M. spicata) ir M. x villosa Huds. sode bandyta introdukuoti svetimžemes mėtų rūšis, (M. spicata x M. suaveolens). buvo auginami savaiminių rūšių augalai, perkelti iš Mėtų ligų intensyvumas ir kenkėjų gausumas nu- įvairių natūralių Lietuvos augaviečių, taip pat hibridai statyti naudojant visuotinai priimtas augalų fitopato- ir veislės. Buvo tiriama šių augalų galimybė augti mū- loginio vertinimo metodikas (8, 10, 11). Naudojome sų klimato sąlygomis, jų derlingumas, atliekami ilga- 5 balų skalę: 0 balų – sveiki augalai; 1 balas – augalai mečiai stebėjimai, aprašomi Mentha genties kolek- silpnai pažeisti; 2 balai – augalai vidutiniškai pažeisti; Adresas susirašinėjimui: V. Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas. El. paštas: [email protected] 780 Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Lentelė. Mėtų (Mentha) fitofagų ir svarbiausių ligų sukėlėjų paplitimas Lietuvoje ir jų žalingumas Ligos inten- Žaladariai Mėtų rūšys ir hibridai syvumas arba Žaladario Žalingumas kenkėjų gau- paplitimas sumas (balais) Skyr. Ascomycota M. aquatica, M. x carinthiaca, 0–1 retas potencialiai Kl. Euascomycetes M. spicata, M. x gracilis, pavojingas Eil. Erysiphales M. x smithiana Erysiphe biocellata Ehrenb. M. arvensis, M.piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas M. longifolia, M. verticillata, 0 – – M. x villosa Skyr. Basidiomycota Mentha aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Kl. Teliomycetes M. verticillata, Eil. Uredinales M. x carinthiaca Puccinia menthae Pers. M. x gracilis, M. longifolia, 1–2 dažnas potencialiai M. spicata, M. x smithiana, pavojingas M. x villosa Kl. Arachnida M.x carinthiaca, M. verticillata 1–2 dažnas potencialiai B. Acariformes pavojingas Tetranychus urticae Koch Kl. Insecta M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas B. Homoptera M. x carinthiaca, M. x gracilis, Eupteryx atropunctata M. longifolia, M. x smithiana, Goere M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Ovatus crataegarius M. arvensis 0,1 retas potencialiai Walk. pavojingas B. Lepidoptera M. piperita 0–1 retas potencialiai Polia persicariae L. pavojingas B. Coleoptera M. aquatica, M. x gracilis, 0–1 retas Cassida viridis L. M. longifolia, M. piperita, indiferentiškas M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Longitarsus lycopi M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Found. M. x carinthiaca, M. x gracilis, M. longifolia, M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Agriotes lineatus L. M. piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas Chrysomela coerulans M. piperita 0–1 retas potencialiai Scr. pavojingas Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas 781 stipriai pažeistų organų nėra; 3 balai – pažeidimai vi- Rezultatų aptarimas dutinio stiprumo, kai kurie organai stipriai pažeisti; 4 Įvairių rūšių mėtoms Lietuvoje dabar žalingiausia balai – augalai stipriai pažeisti. Nustatėme aptiktų ligų liga yra rūdys (sukėlėjas Puccinia menthae), o pavo- sukėlėjų ir kenkėjų paplitimą Lietuvoje (dažnas, vidu- jingiausi kenkėjai – spragės (Longitarsus lycopi) ir tiniškai paplitęs, retas) ir jų žalingumą (žalingas, vidu- cikadėlės (Eupteryx atropunctata). tiniškai žalingas, potencialiai pavojingas, indiferentiš- Mėtos – vaistams arba maistui naudojami augalai, kas). Vabzdžius identifikavome remdamiesi R. L. Black- todėl pagrindinis jų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų būdas man ir V. F. Eastop bei E. Mühle vadovais (12, 13). turėtų būti atsparių rūšių, hibridų ar augalų paieška. Mes, atlikę tyrimus, nustatėme, kad pačios neatspa- Rezultatai riausios ligoms ir kenkėjams yra M. arvensis ir M. Tirdami Kauno botanikos sodo vaistinių augalų piperita. Kadangi šios rūšys yra naudingos kitais as- kolekciją, ant auginamų mėtų aptikome trijų ligų pektais, būtina ieškoti augalų, pasižyminčių didesniu sukėlėjus ir aštuonių rūšių fitofagus (lentelė). atsparumu. Mes aptikome keletą M. piperita sveikes- Mėtinė rūdė (Puccinia menthae) – kultūrinėms mė- nių augalų (pavyzdžiai: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40). toms žalingiausias patogenas, nuo kurio epifitotiniais Norint sumažinti žaladarių daromus nuostolius, ga- metais žūva daug derliaus ir Lietuvoje (6, 7), ir kitose lima imtis profilaktinių priemonių: parinkti augalams šalyse, kur auginamos mėtos (11,13–16). Rūdis ap- auginti tinkamiausias vietas, laikytis agrotechnikos tikome ant visų mūsų tirtų mėtų rūšių, skyrėsi tik ligos reikalavimų, laiku pašalinti labai ligotus arba kenkėjų apniktus augalus (17). Pastebėjome, kad priesmėlio intensyvumas. Sukėlėjas šiek tiek mažiau žalingas M. dirvose auginamos mėtos būna mažiau rūdėtos. spicata ir šios rūšies hibridams (M. x gracilis, M. x villosa), taip pat galima išskirti ir atsparesnius M. pi- Išvados perita augalų pavyzdžius: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40. 1. 1997–2003 metais tiriant fitopatologinę būklę Mažiau žalingas mėtoms mėtinis miltenis (Erysip- ir žaladarių įvairovę, nustatyta, kad dviejų vietinių he biocellata). Šis grybas aptinkamas visur, kur mėtų rūšių, keturių introdukuotų rūšių ir keturių hib- auginamos mėtos (1, 9, 13–16). Didžiausias šios ligos ridų augalai, auginami Kauno botanikos sodo vaistinių intensyvumas (iki 2 balų) nustatytas ant M. arvensis augalų kolekcijose ir augantys Lietuvoje, žaladarių ir M. piperita. pažeidžiami skirtingu laipsniu. Iš M. arvensis ir M. piperita pavienių pageltusių ir 2. Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų skurstančių augalų išskyrėme Verticillium genties pavojingiausia liga – rūdys, kurių sukėlėjas mėtinė grybus. Ant pavienių įvairių rūšių mėtų lapų radome rūdė (Puccinia menthae Pers.). Kitos ligos mėtoms dėmių. Dalis jų buvo neinfekcinės kilmės, kitų požy- nėra labai žalingos. miai buvo panašūs į sukeltus grybų, tačiau tų sukėlėjų 3. Iš fitofagų žalingiausi yra cikadėlės (Eupteryx nepavyko išskirti ir identifikuoti. Literatūroje (16) mė- atropunctata Goeze) ir spragės (Longitarsus lycopi
Load more

Recommended publications
  • Beetles from Sălaj County, Romania (Coleoptera, Excluding Carabidae)
    Studia Universitatis “Vasile Goldiş”, Seria Ştiinţele Vieţii Vol. 26 supplement 1, 2016, pp.5- 58 © 2016 Vasile Goldis University Press (www.studiauniversitatis.ro) BEETLES FROM SĂLAJ COUNTY, ROMANIA (COLEOPTERA, EXCLUDING CARABIDAE) Ottó Merkl, Tamás Németh, Attila Podlussány Department of Zoology, Hungarian Natural History Museum ABSTRACT: During a faunistical exploration of Sǎlaj county carried out in 2014 and 2015, 840 beetle species were recorded, including two species of Community interest (Natura 2000 species): Cucujus cinnaberinus (Scopoli, 1763) and Lucanus cervus Linnaeus, 1758. Notes on the distribution of Augyles marmota (Kiesenwetter, 1850) (Heteroceridae), Trichodes punctatus Fischer von Waldheim, 1829 (Cleridae), Laena reitteri Weise, 1877 (Tenebrionidae), Brachysomus ornatus Stierlin, 1892, Lixus cylindrus (Fabricius, 1781) (Curculionidae), Mylacomorphus globus (Seidlitz, 1868) (Curculionidae) are given. Key words: Coleoptera, beetles, Sǎlaj, Romania, Transsylvania, faunistics INTRODUCTION: László Dányi, LF = László Forró, LR = László The beetle fauna of Sǎlaj county is relatively little Ronkay, MT = Mária Tóth, OM = Ottó Merkl, PS = known compared to that of Romania, and even to other Péter Sulyán, VS = Viktória Szőke, ZB = Zsolt Bálint, parts of Transsylvania. Zilahi Kiss (1905) listed ZE = Zoltán Erőss, ZS = Zoltán Soltész, ZV = Zoltán altogether 2,214 data of 1,373 species of 537 genera Vas). The serial numbers in parentheses refer to the list from Sǎlaj county mainly based on his own collections of collecting sites published in this volume by A. and partially on those of Kuthy (1897). Some of his Gubányi. collection sites (e.g. Tasnád or Hadad) no longer The collected specimens were identified by belong to Sǎlaj county. numerous coleopterists. Their names are given under Vasile Goldiş Western University (Arad) and the the names of beetle families.
    [Show full text]
  • Entomologische Blätter
    ZOBODAT - www.zobodat.at Zoologisch-Botanische Datenbank/Zoological-Botanical Database Digitale Literatur/Digital Literature Zeitschrift/Journal: Entomologische Blätter Jahr/Year: 1917 Band/Volume: 13 Autor(en)/Author(s): Kleine Richard Artikel/Article: Cassidenstudien VI. Die Entwicklung des Larvenfraßbildes von Cassida viridis L. 163-178 © Biodiversity Heritage Library, http://www.biodiversitylibrary.org/; download unter www.zobodat.at R. Kleine: Cassidenstudien. 163 abgestutzt. Schildchen rechteckig, wenig. länger als breit, grob punktiert, gelblichweiß behaart. Flügeldecken wenig mehr als 2^ mal so lang wie breit (8: 3), etwas feiner und ebenso entfernt punktiert wie der Halsschild, mit feiner, vorn abgekürzter Suturallinie, fein gerandetem Basalrand und im vorderen Drittel durch eine Leiste und breit, hinten schmal abgegrenzten Epipleuren und sehr fein gekerbtem Spitzenrand. Unterseite mäßig dicht, nach der Mittellinie zu feiner punktiert; auf den Vorderbrustepisternen stellen die Punkte große Ringe, an den Seiten "der Hinterbrust hufeisenförmige, an den Seiten des ersten Ab- dominalsternites schmale, lanzettförmige, hinten offene Nadelrisse vor, die nach der Mittellinie zu in Punkte übergehen und nach dem Körperende zu dichter stehen. Die vorderen drei Sternite zeigen neben dem Seitenrand eine spiegelglatte, streifenartige Längsmakel, Anal- sternit in eine sehr kurze Spitze ausgezogen. Tarsen fadenförmig, das erste Glied der hinteren so lang wie die drei folgenden zusammen, das dritte länger als breit, unterseits ohne abgestutzten Lappenanhang. Cassidenstudien VI. Die Entwicklung des Larvenfrafsbildes von Cassida viridis L, Von R. Kleine, Stettin. (Mit 1 Tafel.) Von allen Cassiden, die ich bisher näher untersucht habe, ist es vor allen Dingen C. nebulosa L. gewesen, der ich, auch in bezug auf den Larvenfraß, spezielleres Interesse entgegengebracht habe. Die Er- gebnisse meiner Beobachtungen habe ich in mehreren Aufsätzen nieder- 1 gelegt ).
    [Show full text]
  • Coleoptera: Chrysomelidae) of the Fauna of Latvia
    Latvijas Entomologs 2009, 47: 27-57. 27 Review of Cassidinae (Coleoptera: Chrysomelidae) of the Fauna of Latvia 1 2 3 ANDRIS BUKEJS , DMITRY TELNOV , ARVDS BARŠEVSKIS 1 – Institute of Systematic Biology, Daugavpils University, Vienbas iela 13, LV-5401, Daugavpils, Latvia; e-mail: [email protected] 2 – Stopiu novads, Drza iela 10, LV-2130, Dzidrias, Latvia; e-mail: [email protected] 3 – Institute of Systematic Biology, Daugavpils University, Vienbas iela 13, LV-5401, Daugavpils, Latvia; e-mail: [email protected] BUKEJS A., TELNOV D., BARŠEVSKIS A., 2009. REVIEW OF CASSIDINAE (COLEOPTERA: CHRYSOMELIDAE) OF THE FAUNA OF LATVIA. – Latvijas Entomologs, 47: 27-57. Abstract. New faunal and ecological information on the leaf-beetle subfamily Cassidinae of the Latvian fauna are presented. Bibliographical information on this group is summarized for the first time. All hitherto known faunal data are given for 20 species. In total, 2111 specimens were studied. Two species, Cassida atrata FABRICIUS, 1787 and C. subreticulata SUFFRIAN, 1844, are excluded from the list of Latvian Coleoptera. An annotated list of Latvian Cassidinae is given, including 3 genera and 21 species. Key words: Coleoptera, Chrysomelidae, Cassidinae, Latvia, fauna, distribution, ecology, bibliography. Introduction Latvian tortoise beetles have been irregularly and inadequately investigated until There are 2760 species of the subfamily now. For example, in M. Stiprais (1977) Cassidinae STEPHENS, 1831 or tortoise beetles publication, faunal data on 9 species of Cassida so far known in the world fauna (Borowiec and Hypocassida can be found. In 1993, A. 1999). Of these, four genera and 38 species are Barševskis published his monograph “The reported for Eastern Europe (Biekowski 2004).
    [Show full text]
  • Raznolikost Kornjaša (Insecta: Coleoptera) Zagreba U Zbirkama Hrvatskog Prirodoslovnog Muzeja
    Raznolikost kornjaša (Insecta: Coleoptera) Zagreba u zbirkama Hrvatskog prirodoslovnog muzeja Ružanović, Lea Master's thesis / Diplomski rad 2021 Degree Grantor / Ustanova koja je dodijelila akademski / stručni stupanj: University of Zagreb, Faculty of Science / Sveučilište u Zagrebu, Prirodoslovno-matematički fakultet Permanent link / Trajna poveznica: https://urn.nsk.hr/urn:nbn:hr:217:731446 Rights / Prava: In copyright Download date / Datum preuzimanja: 2021-09-29 Repository / Repozitorij: Repository of Faculty of Science - University of Zagreb Sveučilište u Zagrebu Prirodoslovno-matematički fakultet Biološki odsjek Lea Ružanović Raznolikost kornjaša (Insecta: Coleoptera) Zagreba u zbirkama Hrvatskog prirodoslovnog muzeja Diplomski rad Zagreb, 2021. University of Zagreb Faculty of Science Department of Biology Lea Ružanović Diversity of beetles (Insecta: Coleoptera) of Zagreb in the collections of the Croatian Natural History Museum Master thesis Zagreb, 2021. Ovaj rad je izrađen u Zoološkom odjelu Hrvatskog prirodoslovnog muzeja u Zagrebu, pod voditeljstvom prof. dr. sc. Mladena Kučinića. Rad je predan na ocjenu Biološkom odsjeku Prirodoslovno-matematičkog fakulteta Sveučilišta u Zagrebu radi stjecanja zvanja magistra struke znanosti o okolišu. Iskrene zahvale dr. sc. Vlatki Mičetić Stanković, voditeljici zbirki kornjaša Hrvatskog prirodoslovnog muzeja, na pomoći pri izradi ovog diplomskog rada, na savjetima i strpljenju. Hvala ostalim djelatnicima HPM-a koji su mi uljepšali boravak na muzeju prilikom izrade diplomskog rada. Hvala i mentoru prof. dr. sc. Mladenu Kučiniću na korisnim savjetima. Zahvaljujem roditeljima na velikoj potpori kroz cijelo obrazovanje, Sebastianu na tehničkoj i mentalnoj podršci, cijeloj obitelji i prijateljima koji su u bilo kojem trenutku morali slušati o detaljima izrade ovog diplomskog rada. Zahvaljujem i psu Artiju koji me neumorno podsjećao kad je vrijeme za napraviti pauzu.
    [Show full text]
  • Bainton Heath – Invertebrate Survey 2011
    Bainton Heath Invertebrate Survey 2011 P. Kirby report to the Wildlife Trust & The Langdyke Trust November 2011 Contents Introduction 1 Methods 2 Target groups 5 Nomenclature 6 Statuses 7 Timetable of work 10 Constraints and limitations of survey 10 Results 11 Assessment of the invertebrate fauna 17 Management suggestions 22 References 24 Appendix 1. Complete list of recorded species 27 Introduction The greater part of the area known as Bainton Heath has developed on tipped fly ash. The very free-draining ground which results is unusual for the Peterborough area, and developed a characteristic flora which, because of difficult growing conditions and rabbit pressure, was subject to very slow successional change. By 2011, however, the effects of succession have become very visible and a cause for concern. Very open conditions, with bare ground and a wide mix of low-growing herbs were formerly extensive, but are now restricted to relatively small pockets of high rabbit activity. A large area is occupied by floristically poor grassland dominated by wood small-reed Calamagrostis epigeios, and scrub, dominated by hawthorn, bramble and rose, is widespread and in places dense, especially towards the edges of the tip. Invertebrate survey was commissioned by the Langdyke Trust in 2011 to inform management of the site. The 2011 survey area includes only the northern part of the former fly-ash tip, but extends into peripheral habitats. A strip of land along the northern side contains plantation woodland, two pools, and scrub and rough grassland on “native” substrate, and there are planted trees – especially conifers – along the bank which forms the edge of the tip to the east.
    [Show full text]
  • Coleoptera: Chrysomelidae
    Travaux du Muséum National d’Histoire Naturelle «Grigore Antipa» Vol. 60 (2) pp. 477–494 DOI: 10.1515/travmu-2017-0011 Research paper Catalogue of Cassidinae (Coleoptera: Chrysomelidae) from the New Leaf Beetles Collection from “Grigore Antipa” National Museum of Natural History (Bucharest) (Part II) Sanda MAICAN1, *, Rodica SERAFIM2 1Institute of Biology Bucharest of Romanian Academy, 296 Splaiul Independenţei, 060031 Bucharest, P.O. Box 56–53, Romania. 2“Grigore Antipa” National Museum of Natural History, Kiseleff 1, 011341 Bucharest, Romania. *corresponding author, e-mail: [email protected] Received: June 30, 2017; Accepted: November 7, 2017; Available online: December 28, 2017; Printed: December 31, 2017 Abstract. The paper reports data on the species of Cassidinae preserved in the new Chrysomelidae Collection of “Grigore Antipa” National Museum of Natural History (Bucharest). A total of 852 specimens, representing four genera and 31 species are listed. Out of them, 11 species are recently entered in this collection. New distributional data for some rare species of Cassida in Romanian fauna are given. Key words: Chrysomelidae, Cassidinae, collections, “Grigore Antipa” National Museum of Natural History, Bucharest. INTRODUCTION The subfamily Cassidinae includes about 16% of leaf beetle species diversity and forms the second largest clade of Chrysomelidae family, after Galerucinae (Chabo, 2007). In old sense, Cassidinae (commonly named tortoise beetles) and Hispinae (leaf-mining beetles) were considered distinct subfamilies (Seeno & Wilcox, 1982). Cassidinae s.str. includes 2,906 species from 154 genera placed in 19 tribes (Seeno & Wilcox, 1982) or 12 tribes (Borowiec, 1999), and Hispinae s.str. comprises 2,980 species grouped in 170 genera and 24 tribes (Seeno & Wilcox, 1982; Staines, 2002; Chabo, 2007).
    [Show full text]
  • Literature Cited in Chrysomela from 1979 to 2003 Newsletters 1 Through 42
    Literature on the Chrysomelidae From CHRYSOMELA Newsletter, numbers 1-42 October 1979 through June 2003 (2,852 citations) Terry N. Seeno, Past Editor The following citations appeared in the CHRYSOMELA process and rechecked for accuracy, the list undoubtedly newsletter beginning with the first issue published in 1979. contains errors. Revisions will be numbered sequentially. Because the literature on leaf beetles is so expansive, Adobe InDesign 2.0 was used to prepare and distill these citations focus mainly on biosystematic references. the list into a PDF file, which is searchable using standard They were taken directly from the publication, reprint, or search procedures. If you want to add to the literature in author’s notes and not copied from other bibliographies. this bibliography, please contact the newsletter editor. All Even though great care was taken during the data entering contributors will be acknowledged. Abdullah, M. and A. Abdullah. 1968. Phyllobrotica decorata DuPortei, Cassidinae) em condições de laboratório. Rev. Bras. Entomol. 30(1): a new sub-species of the Galerucinae (Coleoptera: Chrysomelidae) with 105-113, 7 figs., 2 tabs. a review of the species of Phyllobrotica in the Lyman Museum Collec- tion. Entomol. Mon. Mag. 104(1244-1246):4-9, 32 figs. Alegre, C. and E. Petitpierre. 1982. Chromosomal findings on eight species of European Cryptocephalus. Experientia 38:774-775, 11 figs. Abdullah, M. and A. Abdullah. 1969. Abnormal elytra, wings and other structures in a female Trirhabda virgata (Chrysomelidae) with a Alegre, C. and E. Petitpierre. 1984. Karyotypic Analyses in Four summary of similar teratological observations in the Coleoptera. Dtsch. Species of Hispinae (Col.: Chrysomelidae).
    [Show full text]
  • Coleoptera: Chrysomelidae) Altfamġlyalarina Aġt Türlerġn Taninma, Yayiliġ, Konukçu Ve Önemlerġ Üzerġnde Araġtirmalar
    EGE ÜNĠVERSĠTESĠ DOKTORA TEZĠ ĠZMĠR ĠLĠNDE CRIOCERINAE, GALERUCINAE VE CASSIDINAE (COLEOPTERA: CHRYSOMELIDAE) ALTFAMĠLYALARINA AĠT TÜRLERĠN TANINMA, YAYILIġ, KONUKÇU VE ÖNEMLERĠ ÜZERĠNDE ARAġTIRMALAR Firdevs ERSĠN DOĞAN Tez DanıĢmanı: Doç. Dr. Ferit TURANLI Bitki Koruma Anabilim Dalı Bilim Dalı Kodu: 501.02.01 SunuĢ Tarihi: 10.02.2012 Bornova-ĠZMĠR 2012 EGE ÜNĠVERSĠTESĠ FEN BĠLĠMLERĠ ENSTĠTÜSÜ (DOKTORA TEZĠ) ĠZMĠR ĠLĠNDE CRIOCERINAE, GALERUCINAE VE CASSIDINAE (COLEOPTERA: CHRYSOMELIDAE) ALTFAMĠLYALARINA AĠT TÜRLERĠN TANINMA, YAYILIġ, KONUKÇU VE ÖNEMLERĠ ÜZERĠNDE ARAġTIRMALAR Firdevs ERSĠN DOĞAN Tez DanıĢmanı: Doç. Dr. Ferit TURANLI Ġkinci DanıĢman: Prof. Dr. Ġrfan ASLAN Bitki Koruma Anabilim Dalı Bilim Dalı Kodu: 501.02.01 SunuĢ Tarihi: 10.02.2012 Bornova-ĠZMĠR 2012 iii Firdevs ERSĠN DOĞAN tarafından Doktora tezi olarak sunulan “Ġzmir Ġlinde Criocerinae, Galerucinae ve Cassidinae (Coleoptera: Chrysomelidae) Altfamilyalarına Ait Türlerin Tanınma, YayılıĢ, Konukçu ve Önemleri Üzerinde AraĢtırmalar” baĢlıklı bu çalıĢma E.Ü. Lisansüstü Eğitim ve Öğretim Yönetmeliği ile E.Ü. Fen Bilimleri Enstitüsü Eğitim ve Öğretim Yönergesi‟nin ilgili hükümleri uyarınca tarafımızdan değerlendirilerek savunmaya değer bulunmuĢ ve 10.02.2012 tarihinde yapılan tez savunma sınavında aday oybirliği/oyçokluğu ile baĢarılı bulunmuĢtur. Jüri Üyeleri: Ġmza Jüri BaĢkanı : Doç. Dr. Ferit TURANLI ................................. Raportör Üye : Prof. Dr. Zeynep YOLDAġ ................................. Üye : Prof. Dr. Tülin AKġĠT ................................. Üye
    [Show full text]
  • Entomofauna Van Noord-Drenthe Verslag Van De 160E Zomerbijeenkomst Te Schipborg
    Entomofauna van Noord-Drenthe Verslag van de 160e zomerbijeenkomst te Schipborg Tijdens de 160e zomerbijeenkomst van de NEV, samenstelling Bas Drost1 & Jan G.M. Cuppen2 die plaatsvond in Drenthe van 27 tot 29 mei 1Lingedijk 35 2005, zijn 1425 taxa van tien insectenordes 4014 MB Wadenoijen waargenomen. In dit verslag worden 81 soorten [email protected] voor het eerst gemeld voor de provincie Drenthe 2Buurtmeesterweg 16 en bovendien drie soorten als nieuw voor de 6711 HM Ede Nederlandse fauna, te weten Tycherus coriaceus (Hymenoptera: Ichneumonidae), Typhlodromips bryophilus (Acari: Phytoseiidae) and Oligonychus subnudus (Acari: Tetranychidae). Entomologische Berichten 66(3): 70-90 Trefwoorden: inventarisatie, faunistiek, Thyphlodromips vallen onder de provincie Groningen. De belangrijkste deel- bryophilus, Oligonychus subnudus, Tycherus coriaceus gebieden worden hieronder kort besproken. Inleiding De gebieden De 160e zomerbijeenkomst van de NEV werd van 27 tot 29 Ballooër Veld mei 2005 te Schipborg, gemeente Zuid-Laren, provincie Het Ballooër Veld (code: bal), dat eigendom is van het Minis- Drenthe, gehouden. De 40 deelnemers waren gehuisvest in terie van Defensie, bestaat uit een groot heidegebied met de groepsaccommodatie ‘De Borg’. De weersomstandighe- enkele loof- en naaldbosjes. De heide is deels vergrast en den waren buitengewoon gunstig: op vrijdag was het onbe- wordt begraasd door een schaapskudde en enkele pony’s. wolkt en 30 ºC en op zaterdag bijna 28 °C met lichte bewol- Verspreid in het terrein ligt een aantal vennetjes. De kever- king en veertien uur zon, terwijl de nachttemperatuur niet fauna van deze vennetjes is typisch voor zure wateren. Op verder daalde dan 12,3 °C. ‘s Zondags was het halfbewolkt de bodem groeit veenmos (Sphagnum) waartussen allerlei met overdag toch nog 20 °C.
    [Show full text]
  • Coleoptera of Rye Bay
    THE COLEOPTERA OF RYE BAY A SPECIALIST REPORT OF THE INTERREG II PROJECT TWO BAYS, ONE ENVIRONMENT a shared biodiversity with a common focus THIS PROJECT IS BEING PART-FINANCED BY THE EUROPEAN COMMUNITY European Regional Development Fund Dr. Barry Yates Patrick Triplet Peter J. Hodge SMACOPI 2 Watch Cottages 1,place de l’Amiral Courbet Winchelsea 80100 Abbeville East Sussex Picarde TN36 4LU [email protected] e-mail: [email protected] MARCH 2000 i ii The Coleoptera of Rye Bay This Specialist Report Contains Species Statements of 75 Red Data Book Coleoptera, the beetles. P.J.Hodge and B.J. Yates February 2000 Contents page number Introduction to the Two Bays Project 1 Coleoptera of Rye Bay 6 Coleoptera Species Statements Omophron limbatum (F., 1777) (Carabidae - a ground beetle) 8 Dyschirius angustatus (Ahrens, 1830) (Carabidae - a ground beetle) 9 Dyschirius obscurus (Gyllenhal, 1827) (Carabidae - a ground beetle) 10 Bembidion octomaculatum (Goeze, 1777) (Carabidae - a ground beetle) 11 Pogonus luridipennis (Germar, 1822) (Carabidae - a ground beetle) 12 Amara strenua (Zimmermann, 1832) (Carabidae - a ground beetle) 13 Harpalus parallelus (Dejean, 1829) (Carabidae - a ground beetle) 14 Badister collaris (Motschulsky) (Carabidae - a ground beetle) 15 Panagaeus cruxmajor (Linnaeus 1758) (Carabidae - a ground beetle) 16 Dromius vectensis (Rye, 1872) (Carabidae - a ground beetle) 17 Haliplus variegatus (Sturm, 1834) (Haliplidae - a water beetle) 18 Haliplus varius (Nicolai, 1822) (Haliplidae - a water beetle) 19 Laccophilus poecilus
    [Show full text]
  • Download PDF ( Final Version , 948Kb )
    116 ENTOMOLOGISCHE BERICHTEN, DEEL 21, 1.VII.1961 De Coleoptera van het Amsterdamse Bos door A. C. NONNEKENS Vanaf 1948 heb ik in het Amsterdamse Bos Coleoptera verzameld. In het hierna volgende overzicht geef ik een volledige lijst van alle door mij in de periode 1948—1960 waargenomen soorten. Die, welke met een * gemerkt zijn, worden aan het slot van de lijst nader besproken. Carabidae Carabus granulatus L.; C. nemoralis Muller Leïstus rufomarginatus Dfts.; L. fulvibarbis Dej.; L. ferrugineus L. *Nebria livida L., var. lateralis F.; N. brevicollis F. Notiophilus substrialus Waterh.; N. biguttatus F.; N. rufipes Curt. Elaphrus riparius L.; Lorocera pilicornis F. Dyschirius arenosus Steph.; D. politus Dej.; D. lüdersi H. Wagn.; D. globosus Hrbst. en ab. siibaeneus Suffr. Clivina fossor L.; C. collaris Hrbst.; Asaphïdïon flavipes L. Bembidion lampros Hrbst.; B. obtusum Serv.; B. varium Oliv.; B. femoratum Strm.; B. rupeslre L.; B. ustulatum L.; B. minimum F.; B. illigeri Netolitzky; B. quadrimaculatum L.; B. fumigatum Dfts.; B. assimile Gyll.; B. guttula F.; B. lunulatum Fourcr.; B. biguttatum F. *Treebus micros Hrbst.; *Tr. discus F.; Tr. quadristriatus Schrnk. Calathus melanocephalus L.; C. piceus Marsh. Agonum marginatum L.; A. mülleri Hrbst.; A. viduum Panz. Europhilus fuliginosus Panz.; E. thoreyi Dej. en var. puellus Dej. Platynus as similis Payk.; P. ruficornis Goeze; P. dorsalis Pontopp. Stomis pumicatus Panz.; Poecilus coerulescens L. Pterostichus inaequalis Marsh.; P. vernalis Panz.; P. niger Schall.; P. nigrita F.; P. minor Gyll.; P. vulgaris L.; P. strenuus Panz.; P. diligens Strm.; *P. madidus F., a. concinnus Strm. Amara plebeja Gyll.; A. similata Gyll.; A. ovata F,; A.
    [Show full text]
  • Genus 21. Niesa. Leach. Tail on Each Side of the Last Segment, with A
    108 MODERN SYSTEM. Genus 21. NiESA. Leach. Tail on each side of the last segment, with a straight subcompressed process attached to a peduncle: body six-jointed, the last joint largest: antenna setaceous, subequal; upper ones with a very large biarticu- lated peduncle, the first joint largest: space between the antennae easily to be discerned: claws bifid. Sp. 1. Na. bidentata. Last segment of the body armed with two spines or teeth; colour cinereous, faintly streaked with blue, or reddish. Oniscus bidentatus. Adams, Trans. Linn. Soc. v. 8. t. 2./. 3. Naesa bi- dentata. Leach, Edin. Encycl. vii. 405.—Trans. Linn. Soc. xi. 367.— Supp. to Encycl. Brit. i. 427. Inhabits the coasts of Wales and Devonshire. SiiRPS 2. Tail with two lamellae on .each side. * Superior antenna with a very large peduncle. Claws bijid. Genus 22. CYMODICE. Leach. Eyes touching the anterior margin of the first segment of the body: body seven-jointed: tail at the base, on each side with two subcom- pressed but not foliaceous appendages, the exterior ones largest; the apex of the tail notched, with a lamella in the centre: claws bifid. Sp. 1. Cy. truncata. Apex of the tail truncate. Oniscus truncatus. Montagu's MSS. Cy mod ice truncata. Leach, Edin. Encycl. vii. 433.—Trans. Linn. Soc. xi. 303.—Supp. to Encycl. Brit. i. 427. This species is very rare, and has been found but three times on the southern coast of Devonshire. Genus 23. DYNAMENE. Leach. Eyes not reaching to the anterior margin of the first segment of the body: body seven-jointed: tail with two equal foliaceous appendages on each side of its base; the apex notched: claws bifid.
    [Show full text]