Mėtų (Mentha) Fitofagų Ir Ligų Sukėlėjų Įvairovė Ir Žalingumas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) 779 Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Raktažodžiai: mėtos, fitofagai, patogenai, ligų intensyvumas, kenkėjų gausumas. Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšinę sudėtį, jų paplitimą bei žalingumą. Stebėjimus ir tyrimus atlikome 1997– 2003 metais. Taigi stebėtos ir tirtos dvi vietinės, keturios introdukuotos mėtų rūšys bei keturi hibridai. Augalų būklę vertinome nustatę ligų intensyvumą ir kenkėjų gausumą; paplitimą ir jų žalingumą. Aptikome ir identifikavome šiuos žaladarius – ligų sukėlėjus: Puccinia menthae, Erysiphe biocellata ir Verticillium sp.; fitofagus: Tetranychus urticae, Eupteryx atropunctata, Ovatus crataegarius, Polia persicariae, Agriotes lineatus, Chrysomela coerulans, Cassida viridis, Longitarsus lycopi. Pavojingiausia mėtų liga Lietuvoje yra rūdys, o daugiau žalos padarantys kenkėjai – Eupteryx atropunctata ir Longitarsus lycopi. Mūsų duomenimis, neatspariausios daugumai ligų ir kenkėjų buvo Mentha arvensis ir Mentha piperita, bet atskiri šių rūšių augalai pasižymėjo išskirtiniu atsparumu. Atsparesnė ligoms ir kenkėjams Mentha spicata ir šios rūšies hibridai. Įvadas ciniai taksonai (3–6). Bendra fitopatologinė įvairių Mėtos – notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimos dau- rūšių mėtų būklė iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrinėta. giamečiai žoliniai augalai. Įvairių Mentha L. genties Aprašyti ir tirti atskiri ligų sukėlėjai: mėtinė rūdė (7, rūšių augalai, kaip vaistiniai, aromatiniai ir priesko- 8), mėtinis miltenis (9) ir fitofagai: drugiai, vabalai, niniai, auginami ir vartojami daugiau kaip 3600 metų amarai (6). (1). Šių augalų įvairių rūšių vartojimą nulemia jų ete- Šio tyrimo tikslas. Įvertinti Kauno botanikos sode ringumas, eterinio aliejaus cheminė sudėtis, derlin- ir Lietuvoje savaime augančių bei auginamų įvairių gumas, atsparumas nepalankioms klimato sąlygoms, mėtų rūšių fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių ligoms ir kenkėjams. Skirtingų rūšių mėtos pasižymi kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšis, jų paplitimą ir žalin- ne tik nevienodu gebėjimu kaupti tam tikras chemines gumą. medžiagas, bet ir skirtingu atsparumu patogenams. Visas kitas anksčiau minėtas naudingas savybes turin- Tyrimo medžiaga ir metodai čios mėtų rūšys ar veislės, neatsparios šiems žalada- Tyrimai atlikti 1997–2003 metais Vytauto Didžiojo riams, mažinantiems derlių ir žaliavos kokybę, negalės universiteto Kauno botanikos sode, taip pat ūkininkų būti plačiai auginamos kaip vaistiniai ar prieskoniniai sodybose, priemiesčių soduose ir natūraliose augavie- augalai. Prižiūrint vaistinius ar prieskoninius augalus, tėse, kur aptinkama įvairių mėtų rūšių ar jų hibridų. reikėtų apsieiti be nuodingų chemikalų, arba jų turėtų Stebėjome ir vertinome fitopatologinę būklę dviejų būti naudojama minimaliai. Todėl nuolat atrenkamos vietinių rūšių mėtų: Mentha aquatica L. ir M. arven- gamtoje augančios formos ar kryžminant kuriamos sis L.; keturių introdukuotų rūšių: M. longifolia (L.) veislės, pasižyminčios atsparumu tiek nepalankiems Huds., M. piperita L., M. spicata L. ir M. verticillata abiotiniams, tiek ir biotiniams veiksniams. Tam nau- L. ir keturių hibridų: M. x carinthiaca Host. (M. dojami ir naujausi genetiniai metodai (2). arvensis x M. suaveolens), M. x gracilis Sole. (M. Kauno botanikos sode mėtos auginamos ir tiriamos arvensis x M. spicata), M. x smithiana R.A. (M. aqua- nuo 1938 metų (3). Daugiau kaip 60 metų botanikos tica x M. arvensis x M. spicata) ir M. x villosa Huds. sode bandyta introdukuoti svetimžemes mėtų rūšis, (M. spicata x M. suaveolens). buvo auginami savaiminių rūšių augalai, perkelti iš Mėtų ligų intensyvumas ir kenkėjų gausumas nu- įvairių natūralių Lietuvos augaviečių, taip pat hibridai statyti naudojant visuotinai priimtas augalų fitopato- ir veislės. Buvo tiriama šių augalų galimybė augti mū- loginio vertinimo metodikas (8, 10, 11). Naudojome sų klimato sąlygomis, jų derlingumas, atliekami ilga- 5 balų skalę: 0 balų – sveiki augalai; 1 balas – augalai mečiai stebėjimai, aprašomi Mentha genties kolek- silpnai pažeisti; 2 balai – augalai vidutiniškai pažeisti; Adresas susirašinėjimui: V. Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas. El. paštas: [email protected] 780 Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Lentelė. Mėtų (Mentha) fitofagų ir svarbiausių ligų sukėlėjų paplitimas Lietuvoje ir jų žalingumas Ligos inten- Žaladariai Mėtų rūšys ir hibridai syvumas arba Žaladario Žalingumas kenkėjų gau- paplitimas sumas (balais) Skyr. Ascomycota M. aquatica, M. x carinthiaca, 0–1 retas potencialiai Kl. Euascomycetes M. spicata, M. x gracilis, pavojingas Eil. Erysiphales M. x smithiana Erysiphe biocellata Ehrenb. M. arvensis, M.piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas M. longifolia, M. verticillata, 0 – – M. x villosa Skyr. Basidiomycota Mentha aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Kl. Teliomycetes M. verticillata, Eil. Uredinales M. x carinthiaca Puccinia menthae Pers. M. x gracilis, M. longifolia, 1–2 dažnas potencialiai M. spicata, M. x smithiana, pavojingas M. x villosa Kl. Arachnida M.x carinthiaca, M. verticillata 1–2 dažnas potencialiai B. Acariformes pavojingas Tetranychus urticae Koch Kl. Insecta M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas B. Homoptera M. x carinthiaca, M. x gracilis, Eupteryx atropunctata M. longifolia, M. x smithiana, Goere M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Ovatus crataegarius M. arvensis 0,1 retas potencialiai Walk. pavojingas B. Lepidoptera M. piperita 0–1 retas potencialiai Polia persicariae L. pavojingas B. Coleoptera M. aquatica, M. x gracilis, 0–1 retas Cassida viridis L. M. longifolia, M. piperita, indiferentiškas M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Longitarsus lycopi M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Found. M. x carinthiaca, M. x gracilis, M. longifolia, M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Agriotes lineatus L. M. piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas Chrysomela coerulans M. piperita 0–1 retas potencialiai Scr. pavojingas Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas 781 stipriai pažeistų organų nėra; 3 balai – pažeidimai vi- Rezultatų aptarimas dutinio stiprumo, kai kurie organai stipriai pažeisti; 4 Įvairių rūšių mėtoms Lietuvoje dabar žalingiausia balai – augalai stipriai pažeisti. Nustatėme aptiktų ligų liga yra rūdys (sukėlėjas Puccinia menthae), o pavo- sukėlėjų ir kenkėjų paplitimą Lietuvoje (dažnas, vidu- jingiausi kenkėjai – spragės (Longitarsus lycopi) ir tiniškai paplitęs, retas) ir jų žalingumą (žalingas, vidu- cikadėlės (Eupteryx atropunctata). tiniškai žalingas, potencialiai pavojingas, indiferentiš- Mėtos – vaistams arba maistui naudojami augalai, kas). Vabzdžius identifikavome remdamiesi R. L. Black- todėl pagrindinis jų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų būdas man ir V. F. Eastop bei E. Mühle vadovais (12, 13). turėtų būti atsparių rūšių, hibridų ar augalų paieška. Mes, atlikę tyrimus, nustatėme, kad pačios neatspa- Rezultatai riausios ligoms ir kenkėjams yra M. arvensis ir M. Tirdami Kauno botanikos sodo vaistinių augalų piperita. Kadangi šios rūšys yra naudingos kitais as- kolekciją, ant auginamų mėtų aptikome trijų ligų pektais, būtina ieškoti augalų, pasižyminčių didesniu sukėlėjus ir aštuonių rūšių fitofagus (lentelė). atsparumu. Mes aptikome keletą M. piperita sveikes- Mėtinė rūdė (Puccinia menthae) – kultūrinėms mė- nių augalų (pavyzdžiai: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40). toms žalingiausias patogenas, nuo kurio epifitotiniais Norint sumažinti žaladarių daromus nuostolius, ga- metais žūva daug derliaus ir Lietuvoje (6, 7), ir kitose lima imtis profilaktinių priemonių: parinkti augalams šalyse, kur auginamos mėtos (11,13–16). Rūdis ap- auginti tinkamiausias vietas, laikytis agrotechnikos tikome ant visų mūsų tirtų mėtų rūšių, skyrėsi tik ligos reikalavimų, laiku pašalinti labai ligotus arba kenkėjų apniktus augalus (17). Pastebėjome, kad priesmėlio intensyvumas. Sukėlėjas šiek tiek mažiau žalingas M. dirvose auginamos mėtos būna mažiau rūdėtos. spicata ir šios rūšies hibridams (M. x gracilis, M. x villosa), taip pat galima išskirti ir atsparesnius M. pi- Išvados perita augalų pavyzdžius: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40. 1. 1997–2003 metais tiriant fitopatologinę būklę Mažiau žalingas mėtoms mėtinis miltenis (Erysip- ir žaladarių įvairovę, nustatyta, kad dviejų vietinių he biocellata). Šis grybas aptinkamas visur, kur mėtų rūšių, keturių introdukuotų rūšių ir keturių hib- auginamos mėtos (1, 9, 13–16). Didžiausias šios ligos ridų augalai, auginami Kauno botanikos sodo vaistinių intensyvumas (iki 2 balų) nustatytas ant M. arvensis augalų kolekcijose ir augantys Lietuvoje, žaladarių ir M. piperita. pažeidžiami skirtingu laipsniu. Iš M. arvensis ir M. piperita pavienių pageltusių ir 2. Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų skurstančių augalų išskyrėme Verticillium genties pavojingiausia liga – rūdys, kurių sukėlėjas mėtinė grybus. Ant pavienių įvairių rūšių mėtų lapų radome rūdė (Puccinia menthae Pers.). Kitos ligos mėtoms dėmių. Dalis jų buvo neinfekcinės kilmės, kitų požy- nėra labai žalingos. miai buvo panašūs į sukeltus grybų, tačiau tų sukėlėjų 3. Iš fitofagų žalingiausi yra cikadėlės (Eupteryx nepavyko išskirti ir identifikuoti. Literatūroje (16) mė- atropunctata Goeze) ir spragės (Longitarsus lycopi