Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) 779 Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas

Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Raktažodžiai: mėtos, fitofagai, patogenai, ligų intensyvumas, kenkėjų gausumas.

Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšinę sudėtį, jų paplitimą bei žalingumą. Stebėjimus ir tyrimus atlikome 1997– 2003 metais. Taigi stebėtos ir tirtos dvi vietinės, keturios introdukuotos mėtų rūšys bei keturi hibridai. Augalų būklę vertinome nustatę ligų intensyvumą ir kenkėjų gausumą; paplitimą ir jų žalingumą. Aptikome ir identifikavome šiuos žaladarius – ligų sukėlėjus: Puccinia menthae, Erysiphe biocellata ir Verticillium sp.; fitofagus: Tetranychus urticae, Eupteryx atropunctata, Ovatus crataegarius, Polia persicariae, Agriotes lineatus, Chrysomela coerulans, viridis, Longitarsus lycopi. Pavojingiausia mėtų liga Lietuvoje yra rūdys, o daugiau žalos padarantys kenkėjai – Eupteryx atropunctata ir Longitarsus lycopi. Mūsų duomenimis, neatspariausios daugumai ligų ir kenkėjų buvo ir Mentha piperita, bet atskiri šių rūšių augalai pasižymėjo išskirtiniu atsparumu. Atsparesnė ligoms ir kenkėjams Mentha spicata ir šios rūšies hibridai.

Įvadas ciniai taksonai (3–6). Bendra fitopatologinė įvairių Mėtos – notrelinių ( Lindl.) šeimos dau- rūšių mėtų būklė iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrinėta. giamečiai žoliniai augalai. Įvairių Mentha L. genties Aprašyti ir tirti atskiri ligų sukėlėjai: mėtinė rūdė (7, rūšių augalai, kaip vaistiniai, aromatiniai ir priesko- 8), mėtinis miltenis (9) ir fitofagai: drugiai, vabalai, niniai, auginami ir vartojami daugiau kaip 3600 metų amarai (6). (1). Šių augalų įvairių rūšių vartojimą nulemia jų ete- Šio tyrimo tikslas. Įvertinti Kauno botanikos sode ringumas, eterinio aliejaus cheminė sudėtis, derlin- ir Lietuvoje savaime augančių bei auginamų įvairių gumas, atsparumas nepalankioms klimato sąlygoms, mėtų rūšių fitopatologinę būklę, nustatyti svarbiausių ligoms ir kenkėjams. Skirtingų rūšių mėtos pasižymi kenkėjų ir ligų sukėlėjų rūšis, jų paplitimą ir žalin- ne tik nevienodu gebėjimu kaupti tam tikras chemines gumą. medžiagas, bet ir skirtingu atsparumu patogenams. Visas kitas anksčiau minėtas naudingas savybes turin- Tyrimo medžiaga ir metodai čios mėtų rūšys ar veislės, neatsparios šiems žalada- Tyrimai atlikti 1997–2003 metais Vytauto Didžiojo riams, mažinantiems derlių ir žaliavos kokybę, negalės universiteto Kauno botanikos sode, taip pat ūkininkų būti plačiai auginamos kaip vaistiniai ar prieskoniniai sodybose, priemiesčių soduose ir natūraliose augavie- augalai. Prižiūrint vaistinius ar prieskoninius augalus, tėse, kur aptinkama įvairių mėtų rūšių ar jų hibridų. reikėtų apsieiti be nuodingų chemikalų, arba jų turėtų Stebėjome ir vertinome fitopatologinę būklę dviejų būti naudojama minimaliai. Todėl nuolat atrenkamos vietinių rūšių mėtų: L. ir M. arven- gamtoje augančios formos ar kryžminant kuriamos sis L.; keturių introdukuotų rūšių: M. longifolia (L.) veislės, pasižyminčios atsparumu tiek nepalankiems Huds., M. piperita L., M. spicata L. ir M. verticillata abiotiniams, tiek ir biotiniams veiksniams. Tam nau- L. ir keturių hibridų: M. x carinthiaca Host. (M. dojami ir naujausi genetiniai metodai (2). arvensis x M. suaveolens), M. x gracilis Sole. (M. Kauno botanikos sode mėtos auginamos ir tiriamos arvensis x M. spicata), M. x smithiana R.A. (M. aqua- nuo 1938 metų (3). Daugiau kaip 60 metų botanikos tica x M. arvensis x M. spicata) ir M. x villosa Huds. sode bandyta introdukuoti svetimžemes mėtų rūšis, (M. spicata x M. suaveolens). buvo auginami savaiminių rūšių augalai, perkelti iš Mėtų ligų intensyvumas ir kenkėjų gausumas nu- įvairių natūralių Lietuvos augaviečių, taip pat hibridai statyti naudojant visuotinai priimtas augalų fitopato- ir veislės. Buvo tiriama šių augalų galimybė augti mū- loginio vertinimo metodikas (8, 10, 11). Naudojome sų klimato sąlygomis, jų derlingumas, atliekami ilga- 5 balų skalę: 0 balų – sveiki augalai; 1 balas – augalai mečiai stebėjimai, aprašomi Mentha genties kolek- silpnai pažeisti; 2 balai – augalai vidutiniškai pažeisti;

Adresas susirašinėjimui: V. Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas. El. paštas: [email protected] 780 Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė

Lentelė. Mėtų (Mentha) fitofagų ir svarbiausių ligų sukėlėjų paplitimas Lietuvoje ir jų žalingumas

Ligos inten- Žaladariai Mėtų rūšys ir hibridai syvumas arba Žaladario Žalingumas kenkėjų gau- paplitimas sumas (balais) Skyr. Ascomycota M. aquatica, M. x carinthiaca, 0–1 retas potencialiai Kl. Euascomycetes M. spicata, M. x gracilis, pavojingas Eil. Erysiphales M. x smithiana Erysiphe biocellata Ehrenb. M. arvensis, M.piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas M. longifolia, M. verticillata, 0 – – M. x villosa Skyr. Basidiomycota Mentha aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Kl. Teliomycetes M. verticillata, Eil. Uredinales M. x carinthiaca Puccinia menthae Pers. M. x gracilis, M. longifolia, 1–2 dažnas potencialiai M. spicata, M. x smithiana, pavojingas M. x villosa Kl. Arachnida M.x carinthiaca, M. verticillata 1–2 dažnas potencialiai B. Acariformes pavojingas Tetranychus urticae Koch Kl. Insecta M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas B. Homoptera M. x carinthiaca, M. x gracilis, Eupteryx atropunctata M. longifolia, M. x smithiana, Goere M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Ovatus crataegarius M. arvensis 0,1 retas potencialiai Walk. pavojingas B. Lepidoptera M. piperita 0–1 retas potencialiai Polia persicariae L. pavojingas B. Coleoptera M. aquatica, M. x gracilis, 0–1 retas Cassida viridis L. M. longifolia, M. piperita, indiferentiškas M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Longitarsus lycopi M. aquatica, M. arvensis, 1–3 dažnas žalingas Found. M. x carinthiaca, M. x gracilis, M. longifolia, M. piperita, M. spicata, M. verticilata, M. x villosa Agriotes lineatus L. M. piperita 1–2 dažnas potencialiai pavojingas Chrysomela coerulans M. piperita 0–1 retas potencialiai Scr. pavojingas

Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) Mėtų (Mentha) fitofagų ir ligų sukėlėjų įvairovė ir žalingumas 781 stipriai pažeistų organų nėra; 3 balai – pažeidimai vi- Rezultatų aptarimas dutinio stiprumo, kai kurie organai stipriai pažeisti; 4 Įvairių rūšių mėtoms Lietuvoje dabar žalingiausia balai – augalai stipriai pažeisti. Nustatėme aptiktų ligų liga yra rūdys (sukėlėjas Puccinia menthae), o pavo- sukėlėjų ir kenkėjų paplitimą Lietuvoje (dažnas, vidu- jingiausi kenkėjai – spragės (Longitarsus lycopi) ir tiniškai paplitęs, retas) ir jų žalingumą (žalingas, vidu- cikadėlės (Eupteryx atropunctata). tiniškai žalingas, potencialiai pavojingas, indiferentiš- Mėtos – vaistams arba maistui naudojami augalai, kas). Vabzdžius identifikavome remdamiesi R. L. Black- todėl pagrindinis jų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų būdas man ir V. F. Eastop bei E. Mühle vadovais (12, 13). turėtų būti atsparių rūšių, hibridų ar augalų paieška. Mes, atlikę tyrimus, nustatėme, kad pačios neatspa- Rezultatai riausios ligoms ir kenkėjams yra M. arvensis ir M. Tirdami Kauno botanikos sodo vaistinių augalų piperita. Kadangi šios rūšys yra naudingos kitais as- kolekciją, ant auginamų mėtų aptikome trijų ligų pektais, būtina ieškoti augalų, pasižyminčių didesniu sukėlėjus ir aštuonių rūšių fitofagus (lentelė). atsparumu. Mes aptikome keletą M. piperita sveikes- Mėtinė rūdė (Puccinia menthae) – kultūrinėms mė- nių augalų (pavyzdžiai: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40). toms žalingiausias patogenas, nuo kurio epifitotiniais Norint sumažinti žaladarių daromus nuostolius, ga- metais žūva daug derliaus ir Lietuvoje (6, 7), ir kitose lima imtis profilaktinių priemonių: parinkti augalams šalyse, kur auginamos mėtos (11,13–16). Rūdis ap- auginti tinkamiausias vietas, laikytis agrotechnikos tikome ant visų mūsų tirtų mėtų rūšių, skyrėsi tik ligos reikalavimų, laiku pašalinti labai ligotus arba kenkėjų apniktus augalus (17). Pastebėjome, kad priesmėlio intensyvumas. Sukėlėjas šiek tiek mažiau žalingas M. dirvose auginamos mėtos būna mažiau rūdėtos. spicata ir šios rūšies hibridams (M. x gracilis, M. x villosa), taip pat galima išskirti ir atsparesnius M. pi- Išvados perita augalų pavyzdžius: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 18, Nr. 40. 1. 1997–2003 metais tiriant fitopatologinę būklę Mažiau žalingas mėtoms mėtinis miltenis (Erysip- ir žaladarių įvairovę, nustatyta, kad dviejų vietinių he biocellata). Šis grybas aptinkamas visur, kur mėtų rūšių, keturių introdukuotų rūšių ir keturių hib- auginamos mėtos (1, 9, 13–16). Didžiausias šios ligos ridų augalai, auginami Kauno botanikos sodo vaistinių intensyvumas (iki 2 balų) nustatytas ant M. arvensis augalų kolekcijose ir augantys Lietuvoje, žaladarių ir M. piperita. pažeidžiami skirtingu laipsniu. Iš M. arvensis ir M. piperita pavienių pageltusių ir 2. Lietuvoje savaime augančių ir auginamų mėtų skurstančių augalų išskyrėme Verticillium genties pavojingiausia liga – rūdys, kurių sukėlėjas mėtinė grybus. Ant pavienių įvairių rūšių mėtų lapų radome rūdė (Puccinia menthae Pers.). Kitos ligos mėtoms dėmių. Dalis jų buvo neinfekcinės kilmės, kitų požy- nėra labai žalingos. miai buvo panašūs į sukeltus grybų, tačiau tų sukėlėjų 3. Iš fitofagų žalingiausi yra cikadėlės (Eupteryx nepavyko išskirti ir identifikuoti. Literatūroje (16) mė- atropunctata Goeze) ir spragės (Longitarsus lycopi tų lapų dėmėtligių sukėlėjai minimi Phoma, Ramu- Found.), kiti priskirtini potencialiai pavojingų grupei. laria ir Septoria genčių grybai. Spragės (Longitarsus lycopi) daro žalą visų rūšių Padėka mėtoms vegetacijos pradžioje, jų pažeidimai didesni Straipsnio spausdinimą remia Lietuvos valstybinis (išgraužos antžeminiuose augalų organuose) ir ypač mokslo ir studijų fondas (Lietuvos valstybinio mokslo žalingi, nes ne tik gadina žaliavą, bet ir turi įtakos ir studijų fondo valdybos 2004 02 26 nutarimu Nr. 2 tolesniam mėtų augimui. Cikadėlės (Eupteryx atro- remiama tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolai- punctata) kenkia per visą vegetacijos laikotarpį, iš- kinės vaistažolininkystės raida“, kuri vyks Vytauto čiulpdamos augalų sultis ir neigiamai veikdamos auga- Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode 2004 m. lus aktyviais seilių fermentais. rugsėjo 17–18 d.).

Diversity of phytophagous and pathogens and their damage to mints (Mentha)

Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė Kaunas Botanical Garden, Vytautas Magnus University, Lithuania

Key words: mint, phytophagous, pathogen, intensity of diseases, quantity of pests.

Summary. The aim of this work was to estimate the phytopathologic condition of mints grown and self-

Medicina (Kaunas) 2004; 40(8) 782 Vidmantas Juronis, Vilija Snieškienė growing in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University and elsewhere in Lithuania; and to identify the specific constitution, the spread and damage of the main pests and disease agents. Material and methods. Observations and examination were carried out with two local, four introduced mint species and with four hybrids in 1997–2003. We estimated the plant condition by identifying the intensity of the diseases and the abundance, spreading and damage of the pests. During the study we detected and identified the following pests – agents of diseases: Puccinia menthae, Erysiphe biocellata and Verticillium sp.; and phytophagous: Tetranychus urticae, Eupteryx atropunctata, Ovatus crataegarius, Polia persicariae, Agriotes lineatus, Chrysomela coerulans, Cassida viridis, Longitarsus lycopi. The most dangerous mint disease in Lithuania is rust; pests causing more harm are: Eupteryx atropunctata, Longitarsus lycopi. According to our data the least resistant species to most diseases and pests were Mentha arvensis and Mentha piperita, however separate samples of these species were exceptionally resistant. More resistant species was Mentha spicata and its hybrids.

Correspondence to V. Snieškienė, Kaunas Botanical Garden, Vytautas Magnus University, Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas, Lithuania. E-mail: [email protected]

Literatūra 1. Mint. Available from: URL: http://www.superbherbs.net/ 1982. mint.htm 11.Margina A, Zheljazkov V. Fungal pathogens from Uredinales 2. Bhat S, Maheshwari P, Kumar S and Kumar A. Mentha spe- on some medicinal and aromatic plants in Bulgaria and their cies: in vitro regeneration and genetic transformation. Molec control. Acta Horticulturae 1995;38:425-6. Biol Today 2002;11:23-30. 12.Blackman RL, Eastop VF. Aphids on the Worlds Crops: An 3. Dagytė S, Jaskonis J, Morkūnas A. Mėtos. (Mints). Vilnius: identification and information guide. Chichester: John and Mintis; 1975. Sons; 2000. 4. Žvinienė N. Spearmint (Mentha spicata L.) and 13.Mühle E. Krankheiten und Schädlinge der Arznei, Gewurz biological peculiarities in Kaunas Botanical Garden. In: The und Duftpflanzen. Berlin: VEB Deutsche Landwirtschafts- Baltic Botanical Gardens in 1994–1995 (editorial). Salaspils: verlag; 1956. National Botanical Garden of Latvia; 1996. p. 73-4. 14.Gamliel A, Yarden O. Diversification of diseases affecting 5. Žvinienė N. Numeral taxonomy of Lithuanian mints (Mentha herb crops in Israel accompanies the increase in herb crop L.). Botanica Lithuanica 1998;3:20-4(1). production. Phytoparasitica 1998;2:6-26(1). 6. Juknevičienė G, Juronis V. Medicinal plants. Kaunas: Vytauto 15.Stevenson WR, James RV, Rand RE. Evaluation of the effi- Didžiojo universitetas; 2000. cacy of selected fungicides to control rust and powdery mil- 7. Minkevičius A, Ignatavičiūtė M. Lietuvos grybai V. Rūdie- dew on spearmint, 2001. Dept. of Plant Pathology University čiai 2. (Mycota Lithuania V. Uredinales 2). Vilnius: Mokslo of Wisconsin-Madison. Available from: URL: http://www. ir enciklopedijų leidykla; 1993. plantpath.wisc.edu/wivegdis/2001%20pdf%20files/pp95- 8. Kačergius A. Mycobiota of weeds in Lithuania, species diver- 96%20spearmint%20fungicide.pdf sity and some biological peculiarities. Vilnius: Botanikos ins- 16.Green RJ, Skotland Jr CB. Diseases of mint. The American titutas; 2000. Phytopathological Society. Available from: URL: http:// 9. Grigaliūnaitė B. Lietuvos grybai III. Milteniečiai 1. (Mycota wwwapsnet.org/online/common/names/mint.asp Lithuania III. Erysiphales 1.) Vilnius: Mintis; 1997. 17.Plant Health Problems. Mint (Mentha). Agricultural Experi- 10.Bilai IV, editor. Metodi eksperimentalnoi milokogii. (The ment Station. Available from: URL: http://wwwcaes.state.ct. methods of experimental mycology.) Kiev: Naukova dumka; us/PlantPestHandbookFiles/pphM/pphmint.htm

Straipsnis gautas 2004 03 23, priimtas 2004 05 31 Received 23 March 2004, accepted 31 May 2004

Medicina (Kaunas) 2004; 40(8)