DOCSLIB.ORG

Bibliografija 2006

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Bibliografija 2006 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2006 Sudarė TOMAS BARANAUSKAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS, 2020 BIBLIOGRAPHY OF THE HISTORY OF LITHUANIA 2006 Compiler TOMAS BARANAUSKAS Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2019 © Tomas Baranauskas, 2019 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 13 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ........................................................... 14 a) institucijos ....................................................................................................................... 14 b) konferencijos ir jubiliejai ............................................................................................... 15 1.5. Istorijos metodologija ....................................................................................................... 19 1.6. Istoriografijos istorija, istorijos tyrinėjimų būklė ............................................................. 19 1.7. Istorikų personalijos ........................................................................................................... 22 1.8. Istorijos didaktika ir populiarizacija, vadovėliai ............................................................... 25 2. ŠALTINIŲ SAUGYKLOS. PAGALBINIAI ISTORIJOS MOKSLAI ............................... 28 2.1. Archyvai ............................................................................................................................ 28 2.2. Bibliotekos ........................................................................................................................ 29 2.3. Muziejai ir parodos ........................................................................................................... 30 a) muziejai .......................................................................................................................... 30 b) parodos ........................................................................................................................... 34 2.4. Ikonografinė medžiaga ...................................................................................................... 35 2.5. Paminklosauga .................................................................................................................. 37 2.6. Šaltiniotyra ........................................................................................................................ 40 2.7. Pagalbiniai istorijos mokslai ............................................................................................. 42 a) paleografija, epigrafika, filigranistika ............................................................................. 42 b) diplomatika, kodikologija .............................................................................................. 42 c) genealogija ...................................................................................................................... 43 d) heraldika, veksilologija .................................................................................................. 44 e) sfragistika ....................................................................................................................... 44 f) numizmatika, faleristika, medalininkystė ....................................................................... 45 g) teisinė archeologija ........................................................................................................ 47 2.8. Istorinė geografija, kartografija, demografija ................................................................... 47 3. LIETUVOS ISTORIJA: BENDRIEJI VEIKALAI .............................................................. 49 3.1. Šaltiniai ............................................................................................................................. 49 3.2. Tyrinėjimai ........................................................................................................................ 50 a) Lietuva visuotinėje ir atskirų šalių istorijoje .................................................................. 50 b) Lietuvos istorija .............................................................................................................. 62 c) emigracijos istorija .......................................................................................................... 78 3.3. Lietuvos istorija gretutinių mokslų tyrinėjimuose ............................................................ 79 a) visuomenės mokslai ....................................................................................................... 79 b) kalba ............................................................................................................................... 81 c) knygotyra ........................................................................................................................ 88 d) mokslotyra ir edukologija .............................................................................................. 90 e) menai .............................................................................................................................. 93 f) literatūra ir tautosaka .................................................................................................... 101 4 TURINYS g) architektūra ir urbanistika ............................................................................................ 106 h) religijos ir bažnyčios; mitologija .................................................................................. 111 i) ūkis ir technika .............................................................................................................. 118 j) valstybė ir teisė ............................................................................................................. 121 k) karyba ........................................................................................................................... 122 3.4. Biografijos ........................................................................................................................ 123 a) bendrosios biografijos ................................................................................................... 123 b) personalijos ................................................................................................................... 124 3.5. Regionai ir vietovės ........................................................................................................ 136 4. ATSKIRI LIETUVOS ISTORIJOS LAIKOTARPIAI ....................................................... 145 4.1. Iki XIII a. pradžios .......................................................................................................... 145 4.2. XIII a. pr.–1386 m. .......................................................................................................... 150 a) šaltiniai ......................................................................................................................... 150 b) tyrinėjimai .................................................................................................................... 150 4.3. 1386–1569 m. .................................................................................................................. 151 a) šaltiniai ......................................................................................................................... 151 b) tyrinėjimai .................................................................................................................... 153 4.4. 1569–1795 m. .................................................................................................................. 155 a) šaltiniai .......................................................................................................................... 155 b) tyrinėjimai .................................................................................................................... 157 4.5. 1795–1918 m. ................................................................................................................. 165 a) šaltiniai ......................................................................................................................... 165 b) tyrinėjimai .................................................................................................................... 166 4.6. 1918–1940 m. ................................................................................................................
Load more

Recommended publications
  • Mūšiai Viduramžių Lietuvos Istorijoje
    LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje TOMAS BARANAUSKAS Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas [email protected] Straipsnyje apžvelgiami 45 viduramžių Lietuvos mūšiai, įvykę 1203–1435 metais. Taikant lemtingumo kriterijų, siekiama įvertinti jų mastą ir reikšmę Lietuvos isto- rijoje. Išskiriama 10 lemtingų mūšių. Aptariamos mūšio ir lemtingo mūšio sąvokos, Lietuvos viduramžių mūšių vaizdavimas istoriografijos sintezėse ir žinynuose, jų są- rašo sudarymo ir hierarchizavimo problema. Atskleidžiamos pagrindinės viduram- žių Lietuvos kovų kryptys, tuo metu vykusių mūšių įvairovė. Raktažodžiai: viduramžių karyba, Lietuvos mūšiai, kovos su kryžiuočiais, ekspan- sija Rusioje ĮVADAS Tyrinėjant Saulės (1236 m.) [8], Garuozos (1287 m.) [10] ir Pabaisko (1435 m.) mūšius [16], iškilo problema, kad reali mūšio reikšmė istorijoje ir jo užimama vieta mūsų istorinėje at- mintyje neretai nelabai adekvačiai koreliuoja. Garuozos mūšyje pasiekta žiemgalių pergalė, lėmusi pusės istorinės Žiemgalos sėkmingą integraciją į Lietuvos valstybę, faktiškai igno- ruojama Lietuvos istoriografijoje, nors XIII a. kontekste turime santykinai daug informa- cijos apie šį įvykį. Tik lokalinė istorinės atminties iniciatyva Joniškyje rengti jo minėjimus paskatino atkreipti į jį dėmesį. Šis pavyzdys rodo, kad kartais istorinės atminties iniciatyvos gali padaryti teigiamą postūmį istoriografijai. Pabaisko mūšis nebuvo tiek užmirštas, bet akivaizdžiai nerado savo vietos Lietuvos isto- rijoje ir lietuvių istorinėje atmintyje visų pirma dėl to, kad nebuvo suvokti šio mūšio tikslai ir pasekmės, kurios lėmė Rusios žemių integracijos į Lietuvos valstybę politikos pokyčius, taip pat bajorų teisių ir laisvių plėtrą. Čia vėl susiduriame su fenomenu, kai mūšio reikšmė labiau pabrėžiama lokalinės atminties iniciatyvų (Pabaiske yra trys paminklai mūšiui, iš mūšio simbolikos sudarytas ir miestelio herbas).
    [Show full text]
  • Wilno I Połock. Dwa Ośrodki Kultury Polskiej Na Progu XIX Wieku
    https://doi.org/10.15388/PZOP.2020.6 Wilno i Połock. Dwa ośrodki kultury polskiej na progu XIX wieku ANDRZEJ ROMANOWSKI Uniwersytet Jagielloński, Polska ORCID: https://orcid.org/0000-0002-6832-5800 Vilnius ir Polockas. Du lenkų kultūros centrai ant XIX amžiaus slenksčio Santrauka. XIX amžiaus pradžioje Vilnius ir Polockas buvo vieninteliai mies- tai senosios LDK teritorijoje, kuriuose gyvavo lenkų laikraščiai, leidyklos, te- atras ir aukštosios mokyklos. Vilniaus kultūrinis centras buvo besišviečiantis bei liberalus. Tuo tarpu Polocko idėjinį klimatą kūrė jėzuitai, nors tuo metu popiežius panaikino ordiną, tačiau Rusijos teritorijoje jis veikė. Autorius, paryškindamas kylančius dviejų centrų skirtumus, taip pat atkreipia dėmesį į tuo laikotarpiu Vilniuje išleistus Antano Strazdo lietuviškus eilėraščius ir Vilniaus filomatų bendruomenei priklaususio Jono Čečiotos (Jan Czeczot) parašytas baltarusiškas eiles. Autorius apmąsto ir tai, kokią įtaką Polocko centras turėjo Jono Barščevskio, vėliau tapusio pagrindiniu lenkų ir baltaru- sių literatūrinio paribio atstovu, kūrybinei veiklai. Reikšminiai žodžiai: Vilnius, Polockas, Švietimas, jėzuitai, baltarusių folkloras. Vilnius and Polock. Two centers of Polish culture on the threshold of the 19th century Summary. At the beginning of 19th century Vilnius and Polock were the only towns on the territory of the former Grand Duchy of Lithuania in which Polish publications, newspapers, theatres and high schools existed. Enlight- enment ideas and liberal trends played an important part in the Vilnius com- munity. On the contrary, ideological climate in Polock was created by Jesu- its – the order dissolved by the Pope, but existing in the Russian territory. The Author indicates the differences between these two communities and also draws attention to Lithuanian poems written in Vilnius by Antanas Strazdas and Byelorussian poems written there in the Philomaths community by Jan Czeczot.
    [Show full text]
  • Jolanta Skurdauskienė, Marius Ščavinskas
    inTrodUCTion The first written mentions of the Baltic tribes go back to the early middle ages.1 however, the first reference to Žemaitija in written sources is associated with a note in the hypatian Codex, dated to the late 13th century. in 1219, the Žemaitijan dukes, together with other Lithuanian dukes ‘by God’s word’, according to the chronicler, signed a peace treaty with the Principality of Volhynia.2 The source lists only a few Žemaitijan dukes who joined the envoys of the Lithuanian dukes sent to the Grand Princess of Volhynia, who at the time was ruling on behalf of her young sons. This is how the written history of Žemaitija begins. it entered sources later than many nearby lands did. for instance, written records of Lithuania begin with a note in Latin dating from 1009 in the ‘Quedlinburg annals’ about the murder of st Bruno (or Boni- 7 face) of Querfurt on the border of rus’ and Lithuania (in confinio Rusciae et Lituae).3 The relationship between Žemaitija and Lithuania, the first mentions of which are separated by a gap of a couple of hundred years, is a distinct and broad question. although Žemaitija began to integrate into the Grand duchy of Lithuania (GdL) in the 13th century, it preserved its own cultural and social structures from the 14th to the 18th centuries. The fact that Žemaitijans sent envoys to Volhynia with the Lithuanian dukes in 1219 shows that the Žemaitijan and Lithuanian dukes actively cooperated since the time historians call the confederation of the Lithuanian lands. This is also evidenced by later facts: Žemaitijan dukes belonged to the family of mindaugas, the first king of Lithuania, who was crowned in the summer of 1253.
    [Show full text]
  • 'Das Weißrussische Dreieck': Die Dynamik Von Nation
    Zeitschrift für Slawistik 2017; 62(1): 153–177 Monika Bednarczuk* ‘Das weißrussische Dreieck’: Die Dynamik von Nation, Klasse und Macht bei Jan Czeczot DOI 10.1515/slaw-2017-0006 Summary: Jan Czeczot (1796–1847) was a poet and ethnographer, one of the Philomaths and youth friends of Adam Mickiewicz. The article presents the deve- lopment of the poet’s work and ideas and analyzes the political context of his literary and ethnographic activities. As a poet, he is not worthy of much attention. However, both Polish and Byelorussian scholars highlight his enthusiasm for folk culture thereby almost self-evidently creating a link to his supposedly democratic ideas – but this is only partially justified. It is true that the Philomaths were inspired by the local folklore and that Czeczot was more interested than the others in the culture and the situation of lower social groups. But the opposite is also true to a certain extent. Whilst at University of Vilnius, neither he nor his student mates appear to have questioned the old socioeconomic order based on serfdom, for even the progressive students drew a rigid distinction between the gentry (with Polish as their main language of communication) and the peasantry (with Byelorussian as their native language). The same goes for ethnic identity: Czeczot did not define himself as Byelorussian. Byelorussian and Lithuanian gentry families gradually polonized after the Polish-Lithuanian Union of 1569. However, important changes in the power relations took place at the turn of the 18th and 19th centuries. Due to the partitions, Poland lost its independence, but the Byelorussians became in a way united thanks to the Russian Empire.
    [Show full text]
  • Professor OM Kowalewski—Mongolian Studies
    CORE Metadata, citation and similar papers at core.ac.uk Provided by Acta Orientalia Vilnensia Professor O.M. Kowalewski—Mongolian studies scholar, traveller and enlightener: His biographical landmarks Ramil M. Valeev Kazan (Volga Region) Federal University Irina V. Kulganek Institute of Oriental Manuscripts of Russian Academy of Science Jerzy Tulisow University of Warsaw Abstract. In this article, materials devoted to the basic stages of the life and activity of a graduate of Vilna University (1821), Professor Osip Mikhailovich Kowalewski (1801–1878), are presented. He held the first chair of Mongolian literature in Russia and Europe and served as dean and rector of Kazan University. Prof Kowalewski made scientific trips to Siberia, Buryatia, Mongolia and China (1828–1833); collected unique books, manuscripts, and ethnographic materials of the people of Central Asia; and became the author of classical works concerning Buddhism and the history, languages, literature, religions, folklore, and ethnography of the Mongolian people. A graduate of Vilna (Vilnius) University, Osip Mikhailovich Kovalevskiy (Осип Михайлович Ковалевский, 1801–1878) (henceforth the Polish rendering of his surname ‘Kowalewski’ is used) is one of the founders of Mongolian research in Russia and Europe, an outstanding scholar with a wide range of research, and a corresponding member of the Russian Academy of Science. The name of this Russian and Polish scholar stands alongside other outstanding Russian orientalists: Christian Fren (Христиан Данилович Френ, 1782–1851), Aleksandr Kazem-Bek (Александр Касимович Казем-Бек 1802–1870), Ilya Berezin (Илья Николаевич Березин, 1818–1896), Vasiliy Bartold (Василий Владимирович Бартольд, 1869– 1930), Boris Vladimirtsov (Борис Яковлевич Владимирцов, 1884–1931), and others.
    [Show full text]
  • Wielojęzyczność W Kontekście Akademickim: Sieci Naukowe, Samodoskonalenie I Polityka W Wilnie (W Końcu XVIII I Pierwszych Dekadach XIX Wieku)
    WIELOGŁOS Pismo Wydziału Polonistyki UJ 2 (28) 2016, s. 27–62 doi: 10.4467/2084395XWI.16.009.5899 www.ejournals.eu/Wieloglos Monika Bednarczuk Ruhr-Universität w Bochum Wielojęzyczność w kontekście akademickim: sieci naukowe, samodoskonalenie i polityka w Wilnie (w końcu XVIII i pierwszych dekadach XIX wieku) Abstract Multilingualism in academic context: scientifi c networks, self-development, and politics in Vilnius (in the end of the 18th and the fi rst decades of the 19th centuries) The studies in multilingualism in the Grand Duchy of Lithuania were devoted primar- ily to the ‘everyday’ dimension of the phenomenon. Hence, the languages the scholars focused on were Polish, Byelorussian, Lithuanian, Ukrainian, Yiddish, and Russian. Taking into consideration the cultural and scientifi c signifi cance of Vilnius University, its international staff as well as the students’ drive for advancement, its multilingual reality deserves more refl ection. From 1803 to 1832, Vilnius University was the educational centre for western gu- bernyas of the Russian Empire. Its education and science policy was Western-oriented and rooted in the Enlightenment project of knowledge exchange. Languages of in- struction and academic communication were Latin, French and Polish. In the 1820s, German and Russian gained in importance. The University fostered the mobility of gifted early career researchers and excellent students by promoting study stays abroad. Wielog2.-2-łam.indd 27 2017-02-16 14:40:57 28 Monika Bednarczuk Some students were enthusiastic about French, English and German literature and phi- losophy. In addition, the majority of them and younger scholars had at least a passive knowledge of Byelorussian, Lithuanian or Ukrainian.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Rocznik Centrum Studiów Białoruskich Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў
    Uniwersytet Warszawski Варшаўскі Універсітэт Studium Europy Wschodniej Студыюм Еўропы Усходняй Centrum Studiów Białoruskich Цэнтр Беларускіх Студыяў Rocznik Centrum Studiów Białoruskich Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў Nr 1/№ 1 Warszawa / Варшава 2015 2 3 Над нумарам працавалі: Spis treści / Змест Henadź Semianchuk / Генадзь Семянчук Jan Malicki. Słowo wstępne Dyrektora Studium Europy Wschodniej ������4 (redaktor/рэдактар) Аляксандр Краўцэвіч. Уступнае слова кіраўніка Tatsiana Kasataya / Тацяна Касатая Цэнтра Беларускіх Студыяў ������������������������������������������������������������������������10 (sekretarz redakcji/сакратар рэдакцыі) Генадзь Семянчук. Ад рэдактара ��������������������������������������������������������������12 Генадзь Семянчук. Пачаткі дзяржаватворчых працэсаў Maciej Wilczyński / Мацей Вільчыньскі на тэрыторыі Беларусі ў ІХ – пачатку ХІ ст� ��������������������������������������������14 (sekretarz techniczny/тэхнічны сакратар; Wiaczesław Szwed. Przejawy licwinskości w życiu tłumaczenia białorusko-polskie/пераклады беларуска-польскія) społeczno-politycznym na ziemiach Białorusi Aliaksandr Perahudau i Jerzy Malicki / Аляксандр Перагудаў (pierwsza połowa XIX wieku)�������������������������������������������������������������������������45 і Ежы Маліцкі (projekt okładki/праект вокладкі) Святлана Куль-Сяльверстава. Пытанне беларускай дзяржаўнасці ў ідэалогіі “літвінства”, “заходнерусізма” і “краёўцаў” 62 Katsiaryna Krot / Кацярына Крот Аляксандр Смалянчук. (korekta tekstów białoruskіch/карэктура беларускіх тэкстаў)
    [Show full text]
  • Last Journey to Motherland of Great Explorer of Andean Geology / Ultimo Viaje a La Patria Del Gran Explorador De La Geologia Andina
    GEOLOGIJA. GEOGRAFIJA. 2018. T. 4. Nr. 2. P. 79–98 © Lietuvos mokslų akademija, 2018 Last journey to motherland of great explorer of Andean geology / Ultimo viaje a la patria del gran explorador de la geologia Andina Algimantas Grigelis, Leonora Živilė Gelumbauskaitė The Lithuanian Academy of Sciences, Gedimino Ave. 3, 01104 Vilnius, Lithuania Email: [email protected] Logo of the Lithuanian Society of Ignacy Domeyko, 2002 The Lithuanian Society of Ignacy Domeyko was established 4 December 2002. During the 15 years. The Society has collected a lot of new data con- cerning the lifetime of the oldest noble family Kontrim-Domeyko in the area of the former Grand Duchy of Lithuania. The family is known from 1498 when it got the coat of arms “Danguel” after King Vladislaus The Second. A family tree shows their residence deep from 1725. Among the family circle are known land-lords, judges, custodians, nobleman mar- shals, but most illustrious was a widely known scientist, famous geo lo gist Ignacy Domeyko (31.07.1802 Niedzwiadka – 23.01.1889 Santiago). INTRODUCTION lis, 2005). Ignacy Domeyko (in Lithuania – Ignotas Domeika; in Chile – Ignacio Domeyko Ancuta) was a “I want not so much – while living to be useful for progeny of Great Lithuania, born in the family of a others, otherwise there is no worth to live” (Ignacy Polish speaking Lithuanian nobleman. His parents Domeyko, 1820). Anthony Hipolit Domeyko, squire and Justice of An early explorer of Andean geology, mineralo- the Peace (1764–1809) and mother, Karolina An- gist, rector, judge of Indians, Ignacy Domeyko is cuta (ca.
    [Show full text]
  • Žiemgalos Aktai = Acta Semigalliae, Parengė, Vertė Ir Komentavo T
    Artūras Dubonis Lietuvos istorijos institutas Vilnius, 2018 Redaktorių kolegija: Darius Antanavičius (Lietuvos istorijos institutas) Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas) Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas) Artūras Dubonis (pirmininkas) (Lietuvos istorijos institutas) Mathias Niendorf (Greifsvaldo universitetas) Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas) Visi leidinio straipsniai recenzuoti dviejų mokslininkų Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISSN 2029-0705 © Lietuvos istorijos institutas, 2018 © Straipsnių autoriai, 2018 T URINYS Artūras Dubonis Pratarmė ..................................................................................................................... 9 Straipsniai Laimontas Karalius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų rūšys (1522–1540): kaita ir tęstinumas .................................................................................................... 11 Types of the Grand Duchy of Lithuania Chancellery Books (1522–1540): Changes and Continuity. Summary ................................................................................... 61 Darius Baronas Pirmieji Vilniaus pranciškonų geradariai: 1522 m. Žygimanto Senojo privilegijos tyrimas .................................................................................................. 65 The First Patrons of Vilnius Friars Minor Conventual: A Study of King Sigismund the Old‘s
    [Show full text]
  • Die Großfürstentümer Litauen Und Moskau Im Ringen Um Das Erbe Der Kiewer Rus‘
    Die Großfürstentümer Litauen und Moskau im Ringen um das Erbe der Kiewer Rus‘ Diplomarbeit zur Erlangung des akademischen Grades eines Magisters der Philosophie an der Karl-Franzens-Universität Graz vorgelegt von Michael KASER am Institut für Geschichte Begutachter: Harald Heppner Ao.Univ.-Prof. Dr.h.c.mult. Dr.phil. Graz, 2013 Inhaltsverzeichnis Danksagung S. 4 Vorwort S. 5 1.Einleitung S. 6 2. Landschaft und Sprache 2.1. Landschaftliche Gliederung Litauens S. 8 2.2. Sprache S. 9 2.3. Vor- und frühgeschichtliche Entwicklung S. 11 3. Historisches Umfeld 3.1. Die Kiewer Rus„ 3.1.1. Zur Bezeichnung „Rus'“ und der legendären Gründung des Kiewer Reiches S. 16 3.1.2. Die Kiewer Rus„ bis zum Einfall der Mongolen S. 18 3.1.3. Der Einfall der Mongolen S. 28 3.1.4. Kriegszüge nach dem Tode Dschingis Khans S. 30 3.2. Der Deutsche Orden 3.2.1. Gründung im Heiligen Land S. 35 3.2.2. Engagement an der Ostsee S. 36 3.3.3. Die „Preußenreisen“ S. 39 3.3. Moskau 3.3.1. Der Aufstieg Moskaus S. 41 3.3.2. Tver„ und Moskau S. 42 3.3.3. Die Schlacht am Kulikovo Pole S. 47 4. Litauen 4.1. Litauen im 12. und 13. Jahrhundert S. 49 4.2. Erste Herrschaftsbildung und Königtum 4.2.1. Herkunft Mindaugas„ S. 53 4.2.2. Die Einigung Litauens S. 55 4.2.3. Taufe Mindaugas„ und Kirchenorganisation in Litauen S. 59 4.2.4. Das kurzlebige litauische Königreich S. 63 4.2.5. Der Kampf Ņemaitens gegen den Deutschen Orden S.
    [Show full text]
  • The Idea of Solidarity: Philosophical and Social Contexts
    Cultural Heritage and Contemporary Change Series IVA, Eastern and Central Europe, Volume 42 General Editor George F. McLean The Idea of Solidarity: Philosophical and Social Contexts Polish Philosophical Studies, X Edited by Dariusz Dobrzański The Council for Research in Values and Philosophy Copyright © 2011 by The Council for Research in Values and Philosophy Box 261 Cardinal Station Washington, D.C. 20064 All rights reserved Printed in the United States of America Library of Congress Cataloging-in-Publication The idea of solidarity : philosophical and social contexts / edited by Dariusz Dobrzański. p. cm. -- (Cultural heritage and contemporary change. Series IV, Eastern and Central Europe ; v. 42) (Polish philosophical studies ; 10) Includes bibliographical references and index. 1. Solidarity. I. Dobrzański, Dariusz. HM717.I335 2011 2011021343 302'.14--dc23 CIP ISBN 978-1-56518-269-1 (pbk.) TABLE OF CONTENTS Introduction 1 George F. McLean Part I Solidarity: It`s Nature, Principles and Praxis Chapter I. The Principle of Solidarity 7 Dariusz Dobrzański Chapter II. From Freedom to Solidarity 23 Tadeusz Buksiński Chapter III. The Religious Foundations of Solidarity 41 John C. Carney Chapter IV. The Concept of Solidarity in August Cieszkowski’s Philosophical System 57 Andrzej Wawrzynowicz Chapter V. On the Foundations of Human Solidarity: Gandhi’s Ideas of Non-Violence and Christian All-Embracing Love 65 Wlodzimierz Wilowski Part II Solidarity: It`s Ethical and Moral Impact Chapter VI. Solidarity and the Shape of Moral Space 83 Piotr Boltuc Chapter VII. The Golden Rule as an Ethos of Global Solidarity: A Philosophical Inquiry 97 Josef Bordat Chapter VIII. Globalization and Recognition 105 Jarema Jakubowski Part III Solidarity: Socio-Political Problems Chapter IX.
    [Show full text]