DOCSLIB.ORG

Jei Ne Durbės Pergalė, Žalgirio Nešvęstume

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Jei Ne Durbės Pergalė, Žalgirio Nešvęstume Jei ne Durbės pergalė, Žalgirio nešvęstume Apmąstant šiemet minimas 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšio 750-ąsias, 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio 600-ąsias ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės 20-ąsias sukaktis ir jų istorinę reikšmę su istorike, politologe Inga BARANAUSKIENE ir istoriku Tomu BARANAUSKU kalbasi Juozas ŠORYS. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos valstybinę ir vi- įvykių minėjimo programą. Nors siūlyta (ne kartą teko suomeninę situaciją, kuri įsidėmėtina tuo, kad nors ir rašyti spaudai), kad Durbės mūšis atsidurtų oficialiame su Seimo nutarimo skelbimo trikdžiais bei paradoksalia kasmet minėtinų datų sąraše, bet… Manau, kad ir šie- viešosios opinijos inercija šiemet vis dėlto minime (tiesa, met, neskiriant didelių pinigų, buvo įmanoma šiek tiek skirtingai) net tris reikšmingas istorines sukaktis – Dur- patikslinti minėjimo akcentus ir pagarbiau, parodant bės mūšio 750-metį, Žalgirio mūšio 600-metį ir Nepri- didesnį istorijos vyksmo išmanymą, akcentuoti ne vien klausomybės 20-metį? Žalgirio, bet ir Durbės mūšio reikšmę. Deramai įverti- Inga BARANAUSKIENĖ. Tokia Lietuvos valstybės nant abu mūšius, buvo įmanoma aktualizuoti istorinę reakcija į šiuos istorinius įvykius ir simboliška, ir dės- atmintį – iškelti daugiau kaip dviejų šimtmečių istorinio ninga. Durbės ir Žalgirio mūšiai tarsi įrėmina visą didį- laikotarpio svarbą, sprendžiantis baltų valstybių ir tau- jį karą su kryžiuočiais, kuris truko beveik ketvirtadalį tų likimams. Labiausiai dėl to kaltas bendras prastas mūsų tūkstantmetės Lietuvos istorijos. Jeigu mes tada istorijos išmanymas. Nežinia kodėl taip susiklostė, kad tų mūšių nebūtume laimėję, kažin ar šiemet švęstume Žalgirio mūšį esame labai gerai įsisąmoninę, jis svarbus Nepriklausomybės 20-metį. Gal ją turėtume, gal ir ne, mūsų istorinėje atmintyje, o Durbės mūšis, kad ir kaip to nežinome, nes, pavyzdžiui, latviai vis dėlto sugebėjo būtų liūdna, lieka tarsi už borto. Ir tai, mano nuomo- atkurti valstybę, nors ir nelaimėjo karo su kryžiuočiais. ne, yra gana rimta problema, nes žemaičiams (o tai yra Atsimenu, kad 1991 m. sausio 13-ąją buvo nemaža žmo- pusė Lietuvos) ir ne tik jiems (na, dzūkams mažiau, bet nių, kurie bestovėdami prie Seimo prisiminė Pilėnus vis tiek), turintiems istorinę savimonę, tai aktualu, nes ir kitas istorines kovas, tais pavyzdžiais drąsindamiesi jei to mūšio žemaičiai nebūtų laimėję, tai visa Žemaiti- „išstovėjo“ – atlaikė sovietinį puolimą. Drąsos, prin- ja ir Užnemunė dabar būtų visai kitos valstybės dalys. cipingumo, atkaklumo pavyzdžius mums, lietuviams, Manau, kad susiklostė tokie vyraujantys istorijos įvykių davė karas su kryžiuočiais. Nėra abejonių, kad pagrin- vertinimai, jog Durbės mūšio reikšmę nustelbia susifor- dines jo datas – pergalingus mūšius verta minėti nacio- mavęs Lietuvos karaliaus Mindaugo kultas. naliniu lygmeniu, juolab kad abu lemtingi įvykiai, kaip Kas nulemia, kad svarbiausi mūsų istorijos ir kultū- žinia, vyko panašiu laiku: Durbės mūšis – 1260 m. liepos ros raidos įvykiai dabartinės XXI a. žmogaus sąmonės (ir 13 d., o Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. Ta aplinkybė politinio elito, ir intelektualų „artojų“ lygmeniu) tarsi ir valstybei suteikia galimybę pataupyti lėšas… Vis dėl- nebeužčiuopiami arba tikslingai ignoruojami? Gal turime to mūsų vyriausybė, galbūt ir išsigandusi siaučiančios kalbėti apie lietuviškosios istorinės ir kultūrinės savimo- ekonominės krizės, Durbės mūšio minėjimui apskritai nės, savivokos, tapatybės krizę? neskyrė nei dėmesio, nei lėšų, nors Seimas atskiru nu- I. B. Manau, kad tai išties galima apibūdinti kaip lie- tarimu šiuos du istorinius jubiliejus traktavo kaip labai tuviškosios tapatybės krizę arba bent jau kaip vieną iš svarbius ir lygiaverčius. jos apraiškų. Gal kaltas ir mūsų lietuviškas kuklumas, Kita vertus, prireikė nemažos parlamentinės trin- kuris jau įgauna kraštutinius raiškos pavidalus. Pavyz- ties, „smegenų suveržimo“ ir kovos, kol Durbės mūšis džiui, neseniai iškilęs klausimas dėl autentiškos lenkiš- bent jau oficialiame valstybės dokumente pirmąkart kų pavardžių rašybos Lietuvos dokumentuose. Kiek buvo įteisintas kaip gyvybiškai svarbi ir išskirtinė isto- apie tai prirašyta, pridiskutuota – susidarė įspūdis, rinė pergalė… kad kiekvienas inteligentas tada jautė pareigą išdės- I. B. Nesidomėjau visomis tų politinių batalijų plony- tyti svarius savo pozicijos argumentus. Ypač tie, kurie bėmis, bet žinau akivaizdžius faktus, kad Durbės mūšis ėmė skalambyti ir vardyti, kiek daug mums nusipelnė nėra įtrauktas į jokią oficialią šių dviejų svarbių istorinių Lenkija, kaip ji mus vis traukia iš istorinių „duobių“, 1 nelaimių… Tik nekalbama, kiek į jas pastūmėjo… So- lygmenys, sampratos? Be to, turbūt bandoma įteigti, vietmečiu apie „šventą rusų ir lietuvių tautų draugys- kad autentiška pavardžių rašyba esanti vien slaviakalbio tę“ tiek ir tokiu stiliumi neprirašyta kaip prieš kelis mė- individo (ir arabų, kinų, afrikiečių?) nuosavybė, o ne vals- nesius prirašyta apie lietuvių ir lenkų draugystę. Ir tar- tybės reguliavimo objektas? Išryškėjo bręstantis poreikis si nieko tokio, kad kuo grubiausiai klastojama istorinė kai kuriuos istorinius įvykius pritempti prie einamojo tiesa – neretai ji tiesiog apverčiama aukštyn kojomis. momento politikos? Turime bėdą – dabartiniai intelektualai, politiniame I. B. Būtent. Dominuoja europietinimo idėja, nuo- gyvenime dominuojanti liberali srovė nuolat užsiima lat teigiama, kad iki šiol Lietuva vis vėlavo, tad turime savinieka, stengiasi iškelti pozityvųjį individą ir niekinti paknopstomis kažkur skubėti, bėgti. Teigiama, kad eu- tautos idėją. Dažnai netgi teigiama, kad tauta esanti ropietinimas buvo nediskutuotinas absoliutus gėris, ir išgalvota bendruomenė – ją laimingo atsitiktinumo Lietuva į tą gėrį visą laiką vėlavo įpulti… Ir iš to kylan- dėka XIX a. išgalvojo keli inteligentai... Esą tada viso- čios visos mūsų nelaimės. Įdomu, kas bus kalbama, kai je Europoje ir ne tik joje staiga kai kas suskato ieškoti po kokio šimtmečio neišvengiamai kaip civilizacija iš- tautos, nes tokia mada užėjusi – tautų šviesuoliai ėmė kils Azijos drakonas Kinija. Ateities intelektualai turbūt ir „išprotavo“ savo tautas – ir visi kažkodėl ta idėja už- raudos, kodėl lietuviai kažkada nesusiprato pasiduoti sidegė… Tik iš dalies tai yra teisinga. Dažnai kaip ak- mongolams-totoriams… Rypaus, kad tai buvo dar vie- sioma kartojama neteisinga tezė, kad iki XIX a. tautų na „istorinė klaida“, praleistas šansas, dar kažkas… apskritai nebuvo. Dominuoja individualistinės ir kos- Aišku, tai sušaržuota situacija, bet yra tame racijos. No- mopolitinės idėjos, o visa, kas susiję su tautiškumu, risi kažkaip aplenkti istoriją… su bendruomenės identitetu, siekiama, tarsi tai būtų Jei kalbama apie karą su kryžiuočiais, neretai kom- garbės reikalas, niekinti ir nuvertinti. Tikėkimės, kad pleksuojama, kad dabar esame krikščionys (bent jau ta mada praeis. dauguma priklausome krikščioniškai kultūrai), bet, Ar taip nemotyvuotai, netgi tendencingai argumen- va, apie ketvirtadalį tūkstantmečio mes, lietuviai, tuojant nesumaišomi nacionalinių ir visuomenės intere- priešinomės krikščioniškai europinei civilizacijai. Per- sų, valstybės, tautos ir netgi gentinės istorinės atminties žvelkime situaciją blaiviai: ar per konformizmą, išda- Durbės mūšio vieta žemumoje prie Durbės ežero žvelgiant nuo piliavietės kalvos. Liepojos r., Latvijos Respublika. 2008 m. 2 vystę, brolžudystę gali ateiti civilizacija? Prisimena- Durbės piliavietės liekanos. 2008 m. mas greičiausiai sūduvių sritinis kunigaikštis Neti- meras, apraudamas Brunono nužudymas, bet Ne- timero, tapusio krikščioniu, pirmasis darbas buvo brolio nužudymas… Tai dažnai užmirštama. O Mindaugas? Pirmasis darbas, kurį jis padarė tapęs krikščionimi ir gavęs karaliaus karūną, buvo žemai- čių, sūduvių ir kitų baltų atidavimas kryžiuočiams. Ar gerai tai? Aišku, kad ne. Juk civilizacija, juolab krikščionybė kaip religija ir ideologija, visų pirma reikalauja aukštos moralės, drąsos, pasiaukojimo, reiškia, negalima prisiimti moralės per amoralu- mą. Taip moralė neateina – tada ji neišvengiamai tampa savo priešingybe. Žodžiai apie artimo mei- lę paprasčiausiai tampa demagogija. Galbūt todėl toks sudėtingas buvo lietuvių krikščionybės priė- mimas. Vis dėlto ji atėjo istorijos procesų nulem- tu laiku – pergromuliuota, kai buvo įvertintos jos nešamos blogybės ir veidmainiavimas, demagogi- ja, kuri ją supo. Vis dėlto ir joje buvo atkapstytas 3 Apuolės piliakalnio pylimas žvelgiant iš aikštelės pusės. esminis grūdas ir sugebėta pažvelgti esmingai. Visi Pirmame plane – piliakalnio gynėjų šulinio vieta. 2008 m. krikščionys meluoja, bet kažkur giliai yra tiesa. Ir Gruobinios piliakalnis. Liepojos r., Latvijos Respublika. 2008 m. būtent į ją buvo orientuojamasi. Ir galbūt todėl žemaičiai, kurie labai ilgai priešinosi krikščionybei, paskui tapo uolūs jos išpažintojai. Kas kitur aršiau yra gynę savo bažnyčią, jei ne Kražių žemaičiai? Dabar kartais juokaujama – iš nepalaužiamų gamtmeldžių, prigimtinio senojo tikėjimo išpažinto- jų žemaičiai tapo itin „pabažnais“ neretai ideologiš- kai beveik nesuvokiamo judėjiško – romėniško kulto perėmėjais… I. B. Manau, kad tai ir nebuvo priešiškumas kam nors. Sakykim, jei XIII–XIV a. žemaičių ar lietuvių būtų paklausę, ar mylėti savo artimą – gerai, aišku, jie būtų atsakę, kad gerai… Tai žemaičių kraujyje buvo kaip duotybė iš aukš- tesnių sferų, ir tegu kas nors sugeba įrodyti, kad jų kova už protėvių priesakus, už artimuosius, už savo žemę ir laisvę joje buvo menkesnės prabos moralė nei su kardu popiežiaus vardu neštoji… I. B.
Load more

Recommended publications
  • Mūšiai Viduramžių Lietuvos Istorijoje
    LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje TOMAS BARANAUSKAS Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas [email protected] Straipsnyje apžvelgiami 45 viduramžių Lietuvos mūšiai, įvykę 1203–1435 metais. Taikant lemtingumo kriterijų, siekiama įvertinti jų mastą ir reikšmę Lietuvos isto- rijoje. Išskiriama 10 lemtingų mūšių. Aptariamos mūšio ir lemtingo mūšio sąvokos, Lietuvos viduramžių mūšių vaizdavimas istoriografijos sintezėse ir žinynuose, jų są- rašo sudarymo ir hierarchizavimo problema. Atskleidžiamos pagrindinės viduram- žių Lietuvos kovų kryptys, tuo metu vykusių mūšių įvairovė. Raktažodžiai: viduramžių karyba, Lietuvos mūšiai, kovos su kryžiuočiais, ekspan- sija Rusioje ĮVADAS Tyrinėjant Saulės (1236 m.) [8], Garuozos (1287 m.) [10] ir Pabaisko (1435 m.) mūšius [16], iškilo problema, kad reali mūšio reikšmė istorijoje ir jo užimama vieta mūsų istorinėje at- mintyje neretai nelabai adekvačiai koreliuoja. Garuozos mūšyje pasiekta žiemgalių pergalė, lėmusi pusės istorinės Žiemgalos sėkmingą integraciją į Lietuvos valstybę, faktiškai igno- ruojama Lietuvos istoriografijoje, nors XIII a. kontekste turime santykinai daug informa- cijos apie šį įvykį. Tik lokalinė istorinės atminties iniciatyva Joniškyje rengti jo minėjimus paskatino atkreipti į jį dėmesį. Šis pavyzdys rodo, kad kartais istorinės atminties iniciatyvos gali padaryti teigiamą postūmį istoriografijai. Pabaisko mūšis nebuvo tiek užmirštas, bet akivaizdžiai nerado savo vietos Lietuvos isto- rijoje ir lietuvių istorinėje atmintyje visų pirma dėl to, kad nebuvo suvokti šio mūšio tikslai ir pasekmės, kurios lėmė Rusios žemių integracijos į Lietuvos valstybę politikos pokyčius, taip pat bajorų teisių ir laisvių plėtrą. Čia vėl susiduriame su fenomenu, kai mūšio reikšmė labiau pabrėžiama lokalinės atminties iniciatyvų (Pabaiske yra trys paminklai mūšiui, iš mūšio simbolikos sudarytas ir miestelio herbas).
    [Show full text]
  • Jolanta Skurdauskienė, Marius Ščavinskas
    inTrodUCTion The first written mentions of the Baltic tribes go back to the early middle ages.1 however, the first reference to Žemaitija in written sources is associated with a note in the hypatian Codex, dated to the late 13th century. in 1219, the Žemaitijan dukes, together with other Lithuanian dukes ‘by God’s word’, according to the chronicler, signed a peace treaty with the Principality of Volhynia.2 The source lists only a few Žemaitijan dukes who joined the envoys of the Lithuanian dukes sent to the Grand Princess of Volhynia, who at the time was ruling on behalf of her young sons. This is how the written history of Žemaitija begins. it entered sources later than many nearby lands did. for instance, written records of Lithuania begin with a note in Latin dating from 1009 in the ‘Quedlinburg annals’ about the murder of st Bruno (or Boni- 7 face) of Querfurt on the border of rus’ and Lithuania (in confinio Rusciae et Lituae).3 The relationship between Žemaitija and Lithuania, the first mentions of which are separated by a gap of a couple of hundred years, is a distinct and broad question. although Žemaitija began to integrate into the Grand duchy of Lithuania (GdL) in the 13th century, it preserved its own cultural and social structures from the 14th to the 18th centuries. The fact that Žemaitijans sent envoys to Volhynia with the Lithuanian dukes in 1219 shows that the Žemaitijan and Lithuanian dukes actively cooperated since the time historians call the confederation of the Lithuanian lands. This is also evidenced by later facts: Žemaitijan dukes belonged to the family of mindaugas, the first king of Lithuania, who was crowned in the summer of 1253.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Bibliografija 2006
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2006 Sudarė TOMAS BARANAUSKAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS, 2020 BIBLIOGRAPHY OF THE HISTORY OF LITHUANIA 2006 Compiler TOMAS BARANAUSKAS Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2019 © Tomas Baranauskas, 2019 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 13 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Žiemgalos Aktai = Acta Semigalliae, Parengė, Vertė Ir Komentavo T
    Artūras Dubonis Lietuvos istorijos institutas Vilnius, 2018 Redaktorių kolegija: Darius Antanavičius (Lietuvos istorijos institutas) Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas) Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas) Artūras Dubonis (pirmininkas) (Lietuvos istorijos institutas) Mathias Niendorf (Greifsvaldo universitetas) Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas) Visi leidinio straipsniai recenzuoti dviejų mokslininkų Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISSN 2029-0705 © Lietuvos istorijos institutas, 2018 © Straipsnių autoriai, 2018 T URINYS Artūras Dubonis Pratarmė ..................................................................................................................... 9 Straipsniai Laimontas Karalius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų rūšys (1522–1540): kaita ir tęstinumas .................................................................................................... 11 Types of the Grand Duchy of Lithuania Chancellery Books (1522–1540): Changes and Continuity. Summary ................................................................................... 61 Darius Baronas Pirmieji Vilniaus pranciškonų geradariai: 1522 m. Žygimanto Senojo privilegijos tyrimas .................................................................................................. 65 The First Patrons of Vilnius Friars Minor Conventual: A Study of King Sigismund the Old‘s
    [Show full text]
  • Die Großfürstentümer Litauen Und Moskau Im Ringen Um Das Erbe Der Kiewer Rus‘
    Die Großfürstentümer Litauen und Moskau im Ringen um das Erbe der Kiewer Rus‘ Diplomarbeit zur Erlangung des akademischen Grades eines Magisters der Philosophie an der Karl-Franzens-Universität Graz vorgelegt von Michael KASER am Institut für Geschichte Begutachter: Harald Heppner Ao.Univ.-Prof. Dr.h.c.mult. Dr.phil. Graz, 2013 Inhaltsverzeichnis Danksagung S. 4 Vorwort S. 5 1.Einleitung S. 6 2. Landschaft und Sprache 2.1. Landschaftliche Gliederung Litauens S. 8 2.2. Sprache S. 9 2.3. Vor- und frühgeschichtliche Entwicklung S. 11 3. Historisches Umfeld 3.1. Die Kiewer Rus„ 3.1.1. Zur Bezeichnung „Rus'“ und der legendären Gründung des Kiewer Reiches S. 16 3.1.2. Die Kiewer Rus„ bis zum Einfall der Mongolen S. 18 3.1.3. Der Einfall der Mongolen S. 28 3.1.4. Kriegszüge nach dem Tode Dschingis Khans S. 30 3.2. Der Deutsche Orden 3.2.1. Gründung im Heiligen Land S. 35 3.2.2. Engagement an der Ostsee S. 36 3.3.3. Die „Preußenreisen“ S. 39 3.3. Moskau 3.3.1. Der Aufstieg Moskaus S. 41 3.3.2. Tver„ und Moskau S. 42 3.3.3. Die Schlacht am Kulikovo Pole S. 47 4. Litauen 4.1. Litauen im 12. und 13. Jahrhundert S. 49 4.2. Erste Herrschaftsbildung und Königtum 4.2.1. Herkunft Mindaugas„ S. 53 4.2.2. Die Einigung Litauens S. 55 4.2.3. Taufe Mindaugas„ und Kirchenorganisation in Litauen S. 59 4.2.4. Das kurzlebige litauische Königreich S. 63 4.2.5. Der Kampf Ņemaitens gegen den Deutschen Orden S.
    [Show full text]
  • Mūšiai Viduramžių Lietuvos Istorijoje
    LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje TOMAS BARANAUSKAS Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas [email protected] Straipsnyje apžvelgiami 45 viduramžių Lietuvos mūšiai, įvykę 1203–1435 metais. Taikant lemtingumo kriterijų, siekiama įvertinti jų mastą ir reikšmę Lietuvos isto- rijoje. Išskiriama 10 lemtingų mūšių. Aptariamos mūšio ir lemtingo mūšio sąvokos, Lietuvos viduramžių mūšių vaizdavimas istoriografijos sintezėse ir žinynuose, jų są- rašo sudarymo ir hierarchizavimo problema. Atskleidžiamos pagrindinės viduram- žių Lietuvos kovų kryptys, tuo metu vykusių mūšių įvairovė. Raktažodžiai: viduramžių karyba, Lietuvos mūšiai, kovos su kryžiuočiais, ekspan- sija Rusioje ĮVADAS Tyrinėjant Saulės (1236 m.) [8], Garuozos (1287 m.) [10] ir Pabaisko (1435 m.) mūšius [16], iškilo problema, kad reali mūšio reikšmė istorijoje ir jo užimama vieta mūsų istorinėje at- mintyje neretai nelabai adekvačiai koreliuoja. Garuozos mūšyje pasiekta žiemgalių pergalė, lėmusi pusės istorinės Žiemgalos sėkmingą integraciją į Lietuvos valstybę, faktiškai igno- ruojama Lietuvos istoriografijoje, nors XIII a. kontekste turime santykinai daug informa- cijos apie šį įvykį. Tik lokalinė istorinės atminties iniciatyva Joniškyje rengti jo minėjimus paskatino atkreipti į jį dėmesį. Šis pavyzdys rodo, kad kartais istorinės atminties iniciatyvos gali padaryti teigiamą postūmį istoriografijai. Pabaisko mūšis nebuvo tiek užmirštas, bet akivaizdžiai nerado savo vietos Lietuvos isto- rijoje ir lietuvių istorinėje atmintyje visų pirma dėl to, kad nebuvo suvokti šio mūšio tikslai ir pasekmės, kurios lėmė Rusios žemių integracijos į Lietuvos valstybę politikos pokyčius, taip pat bajorų teisių ir laisvių plėtrą. Čia vėl susiduriame su fenomenu, kai mūšio reikšmė labiau pabrėžiama lokalinės atminties iniciatyvų (Pabaiske yra trys paminklai mūšiui, iš mūšio simbolikos sudarytas ir miestelio herbas).
    [Show full text]
  • The Grand Duchy of Lithuania in the Retrospective of Comparative Historical Sociology of Empires
    World Political Science Review Volume 3, Issue 4 2007 Article 4 The Grand Duchy of Lithuania in the Retrospective of Comparative Historical Sociology of Empires Zenonas Norkus∗ ∗Department of Sociology, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Vilnius, Lithuania, [email protected] Originally published as Apie Antraj` a´ Kijeva,` Kurio Taip Ir Nebuvo: Lietuvos Didloioji Kuni- gaikøtyste¨ Lyginamosios IstorineS¨ Imperijø Sociologijos Ir Tarptautiniø Santykiø Teorijos Retro- spektyvoje. Politologija 2007 Vol. 45 (1) pp, 3-76. Reprinted with permission from Politologija. Produced by The Berkeley Electronic Press. The Grand Duchy of Lithuania in the Retrospective of Comparative Historical Sociology of Empires Zenonas Norkus Abstract The article discusses the problem that was recently raised in Lithuanian historical literature and public discourse by G. Beresnevicius,ˇ A. Bumblauskas, S.C. Rowell: was the medieval Lithua- nian state (Grand Duchy of Lithuania; GDL) an empire? Traditional historiography did not use concepts of “empire” and “imperialism” in the work on GDL. For Non-Marxist Russian histori- ans, GDL was simply another Russian state, so there could not be Russian imperialism against Russians. For Marxist historians, imperialism was a phase in the “capitalist formation,” immedi- ately preceding the socialist revolution and bound to the specific period of world history, so the research on precapitalist empires and imperialism was suspect of anachronism. For the opposite reason, deriving from the hermeneutic methodology, the talk about how the medieval Lithuanian empire and imperialism was an anachronism for Non-Marxist Polish and German historians too, because they considered as Empires only polities that claimed to be successors to Roman Empire. However, the Lithuanian political elite never raised such claims, although theory of the Lithuanian descent from Romans (Legend of Palemon) could be used for this goal.
    [Show full text]
  • Lithuanian History) by Teodoras Narbutas in Vilnius
    Adelaides Vilniaus tuntas Adelaide Lithuanian Scouts This manual has been specially prepared for the Adelaide Lithuanian Scout Group and is primarily for the use for the non– Lithuanian Speaking Scouts. This manual has been prepared and endorsed by the Vilniaus Tunto Štabas 2004. MEMBERS Tuntininkas—Antanas Pocius, ADJUTANTAS—Andrius Verbyla, BROLIJOS VADOVAS—Alex Talanskas, SESERIJOS VADOVE—Audra Paskevicius, VSESE VADOVE—Aldona Pretty, Darius Kubilius LITHUANIAN SCOUT HANDBOOK 2004 XIV century 1309 was the year that the capital of the Teutonic Order was relocated from Venetia to Marienburg, Prussia. The Order concentrated all its forces for the war in the Baltic Sea region. Vytenis spent the final year of his rule fighting with the Crusaders. In October 1315 the name of Vytenis was documented for the last time. In all likelihood he died soon thereafter. Gediminas, a cousin of Vytenis and son of Skalmantas, took the seat of rule at the capital of Lithuania. 1317 was the date of the establishment of the Lithuanian Orthodox Christian metropolis in Novogrudok (Naugardukas), which remained active until 1330. The struggle to retain a separate metropolis was an important part of Lithuanian politics, regarding the East during the entire XIV century. It was revived from 1354 to 1361, and 1376 to 1389. A metropolis was necessary to solidify the territorial gains made in Russia. Only by developing a strong empire, could Lithuania fortify itself against the Teutonic Order, which had the backing of all Western Europe. Gediminas began laying the foundation for such an empire from the very beginning of his reign. He annexed the territory of Turov-Pinsk.
    [Show full text]
  • UCLA Electronic Theses and Dissertations
    UCLA UCLA Electronic Theses and Dissertations Title Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' Permalink https://escholarship.org/uc/item/0g57z7kw Author Markman, Kristina Publication Date 2015 Peer reviewed|Thesis/dissertation eScholarship.org Powered by the California Digital Library University of California UNIVERSITY OF CALIFORNIA Los Angeles Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' A dissertation submitted in partial satisfaction of the requirements for the degree Doctor of Philosophy in History by Kristina Markman 2015 © Copyright by Kristina Markman 2015 ABSTRACT OF DISSERTATION Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' by Kristina Markman Doctor of Philosophy in History University of California, Los Angeles, 2015 Professor Patrick Geary, Chair By the mid-fourteenth century, the Grand Duchy of Lithuania comprised a territory stretching across the present-day republics of Lithuania and Belarus as well as parts of Latvia, Poland, Ukraine, Moldova, and Russia. While the transformation of Lithuania into a powerful and dynamic polity under the leadership of a pagan dynasty has received much attention, concurrent changes in literary representations of Lithuania have been rarely addressed. This dissertation seeks to present the first comprehensive comparative survey of the images of Lithuania in the chronicles of the Teutonic Order and Rus'—i.e., Lithuania’s closest neighbors and most frequent economic and military competitors as well as collaborators. By examining each chronicle within the historical and intellectual context of its composition, I argue that the ii portrayal of Lithuania in these texts was neither directly political nor polemical, but influenced by a wide variety of social factors.
    [Show full text]