OGINSKIŲ GIMINĖS ISTORIJOS BRUOŽAI / HISTORIC FEATURES OF THE OGINSKI FAMILY Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Iškilių didikų giminių istorija, sovietmečiu išbraukta iš gija. Biržų grafų Tiškevičių palikimas\ Sapiegų giminės istorinio ir kultūrinio Lietuvos diskurso, atgavus Ne­ istorijai skirta tarptautinė paroda Kryžiai yra dorybės priklausomybę palengva susigrąžinama. Istoriografijoje ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, naujai apmąstoma dvaro vieta modernėjančioje visuo­ meno mecenatai ir kolekcininkai, surengta Vilniaus dai­ menėje, vis platesnius visuomenės elito atstovų indėlio lės muziejuje 2012 m.4, ir kita. į valstybės istoriją horizontus atveria daugelyje mokslo Kunigaikščių Oginskių istorijos tyrimai per pas­ centrų atliekami išsamūs monografiniai giminių isto­ tarąjį dešimtmetį taip pat išgyveno savąjį renesansą: rijos tyrimai. Didikų giminių istoriją ir jų kultūrinio publikuojami Oginskių istorijos šaltiniai5, išleistos My­ paveldo klodus šiuolaikinėje istoriografijoje pristato kolui Kleopui Oginskiui skirtos mokslo monografijos6, parengtos ir paskelbtos monografijos, skirtos Radvilų, surengtos parodos7. Sutelkus Lietuvos ir Baltarusijos Kiškų, Chodkevičių giminėms1, rengiamos tarptautinės mokslininkų pajėgas, parengti ir paskelbti du teminiai parodos, atskleidžiančios vienos ar kitos giminės isto­ mokslo straipsnių rinkiniai Kunigaikščiai Oginskiai rinę svarbą. Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, kuriuo­ Plataus visuomenės susidomėjimo sulaukė 2006 m. se publikuoti Oginskių giminės pradžią Lietuvoje, jų surengta Edvardo Jono Römerio 200-osioms gimimo žemėvaldos kaitą, politinės ir karinės karjeros plėtrą metinėms skirta tarptautinė dailės paroda Dailinin­ atskleidžiantys Dariaus Vilimo, Andrejaus Macuko, kai Römeriai2, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune Natalijos Sliž, Gintauto Sliesoriūno, Adamo Stankevič, 2009 m. veikusi unikali paroda Praeities ir dabarties Valdo Rakučio ir kitų mokslininkų tyrimai8* *.

1 Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė, Iš Radvilų 5 Lietuvių kalba publikuoti Mykolo Kleopo Oginskio memuarai giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547-1808 m., Vilnius: ir jo laiškas sūnui, žr.: Mykolas Kleopas Oginskis, Atsiminimai Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009; Nelija Nijolė apie Lenkijų ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų pabaigos, Vilnius: Asadauskienė, Kiškų giminė: LDKXV-XVII a.: genealoginis Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 1. 1, 2007, t. 2-3,2009: tyrimas, Vilnius: Vaga, 2003; Genutė Kirkienė, LDK politikos M. K. Oginskis, Priesakai sūnui / Preceptes amon fils / Precepts elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje, Vilnius: Vilniaus to a Son / Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas, universiteto leidykla, 2008. Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2012, ir kt. 2 Parodą lydėjo tarptautinė mokslinė konferencija Römeriai 6 J lietuvių kalbų išverstos Iwo ir Andrzejaus Zaluskių bei Lietuvoje, vykusi 2006 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, Radvilų Sergejaus Verameičiko knygos, paskelbta monografija apie rūmuose, išleista knyga Römeriai Lietuvoje XVII-XX a. = The M. K. Oginskio politinę veiklų: Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries I Sud. jolanta Mykolas Kleopas Oginskis. Politikas, diplomatas, ministras ir jo Širkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. pasų kolekcija, Vilnius: Edukologija, 2013. 3 Aldona Snitkuvienė, Unikali paroda apie Biržų grafų Tiškevičių 7 2015 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje surengta paroda palikimų, in: Lietuvos muziejai [interaktyvus], 2009, Nr. 1, Ten, kur kviečia tėvynės meilė ir pareiga, skirta Mykolo Kleopo p. 20-21, [žiūrėta 20151115], http://www.museums.lt/zurnalas / Oginskio 250-osios gimimo metinėms, išleistas parodos 2009_oi/Birzu_tiskeviciai.pdf. katalogas, žr.: Ten, kur kviečia tėvynės meilė ir pareiga. Mykolo 4 Parodos kataloge Sapiegų vaidmenį Lietuvos istorijoje Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės: Parodos katalogas / pristatė iškilių Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkų Sud. Daiva Narbutienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Nijolė straipsniai, žr.: Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Šulgicnė, Alfonsas Tamulynas, Viktorija Vaitkevičiūtė, Vilnius: Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai: Petro ofsetas, 2015. Katalogas, skirtas Sapiegų giminės istorijai / Sud. Vydas 8 Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos Dolinskas ir Birutė Verbiejūtė, in: Lietuvos didžiųjų pėdsakais / Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: kunigaikščių rūmų parodų katalogai, t. 6, Vilnius: Nacionalinis Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010; Kunigaikščiai muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, 2012. d. 2: Mokslo straipsnių rinkinys / Sud. Ramunė Šmigelskytė- Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015.

16 Kultūrinės Oginskių veiklos ir jų paveldo Lietuvo­ Oginskių kelias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje je horizontus ženkliai praplėtė Laimos Kiauleikytės9, X V I-X V III a. Sviatlenos Nemahaj10, Daivos Narbutienės11, Linos Ba- laišytės12 darbai. XIX-XX a. Oginskių giminės istoriją Šešioliktojo šimtmečio pradžioje į politinę Lietuvos naujomis įžvalgomis praturtino Jolantos Skurdauskie- Didžiosios Kunigaikštystės erdvę įsiliejo atkilę iš Okos nės13, Tamaros Bairašauskaitės14, Zitos Medišauskie- aukštupio mažos Kozelsko kunigaikštystės kunigaikš­ nės15 monografijos ir mokslo straipsniai. čių palikuonys, kurie per kelias kartas sugebėjo iškilti Oginskianos tyrimai suteikia galimybes naujai iki dominuojančių pozicijų Lietuvos valstybėje, užimti atverti Oginskių giminės istoriją Lietuvoje, pristatyti aukščiausias valstybės pareigas. XVII-XVIII a. Ogins­ iškiliausių šios giminės asmenybes, aptarti jų veiklą kiai turėjo po vieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­ Lietuvos valstybingumo raidos kontekste. Remiantis tės kanclerį, didįjį maršalą, iždininką, tris etmonus, Oginskių giminės praeitį tyrinėjusių autorių darbais ir devynis vaivadas, dešimt kaštelionų, penkis Lietuvos archyviniais šaltiniais, jau galima išryškinti svarbiau­ Vyriausiojo Tribunolo pirmininkus. Vienas Oginskių sius Oginskių istorijos Lietuvoje bruožus, susitelkiant giminės narys, Liudvikas Karolis Oginskis (1680-1718), į iškiliausių giminės atstovų politinę, karinę, kultū­ buvo vyskupas. Nuėjęs dvasininko kelią nuo Bobruis- rinę bei visuomeninę-švietėjišką veiklą. Pirmojoje ko klebono iki Vilniaus kapitulos kanauninko, 1717 m. straipsnio dalyje aptariamas kunigaikščių Oginskių lapkritį jis buvo paskirtas Smolensko vyskupu ordinaru, giminės kelias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje tačiau netrukus mirė. XVI-XVIII a., dėmesį sutelkiant į politinio statuso Oginskių nuomonės buvo įsiklausoma ir XIX am­ įtvirtinimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Abiejų Tautų žiuje, kai kraštas buvo Rusijos imperijos valdžioje. Respublikoje, antrojoje - pristatoma Oginskių veikla Oginskių genealogijos tyrimuose teigiama, jog šios Lietuvoje sudėtingomis Rusijos imperijos okupacijos giminės pradininkas buvo vienas iš Smolensko žemės sąlygomis, trečiojoje - išryškinamas jų indėlis kraš­ dalinių kunigaikščių, Vasilijaus Hlašinos vaikaitis Iva­ to ekonominei raidai, mokslo bei technikos inovacijų nas Hlušonokas (mirė 1510 m.), XV a. pabaigoje perėjęs diegimas, mecenatystė, parama lituanistiniam sąjū­ į Maskvos kunigaikščio Ivano III pusę16. XV a. pabai­ džiui, raštijos lietuvių kalba leidybai. gos - XVI a. Lietuvos valstybės karų su Maskvos didžiąja

9 Laima Kiauleikytė, Klasicizmas ir kunigaikščio Mykolo Kleopo 13 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio kūrybinis palikimas, in: Acta academiae artimu Oginskio lituanistinė veikla tautinio kultūrinio sąjūdžio metu vilnensis. Vilniaus dailės akademijos darbai, 1998, Nr. 14, (XIX a. antroji pusė - X X a. pradžia), in: Acta Academiae artium p. 105—116; Laima Kiauleikytė, Muzikinės kunigaikščio Mykolo Vilnensis. Dailė, t. 47-48: Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių Kleopo Oginskio pažiūros - epochų virsmo atspindžiai, in: tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos 2008, p. 217-225; Kunigaikštis Mykolas Mikalojus Oginskis - pėdsakais, Vilnius, 2010, p. 171-190. lietuvių kultūrinių aspiracijų rėmėjas, in: Žemaičių žemė, 2005, 10 Святлсна Немагай, Жыццё i тоорчасць M. К. Аггпскага Nr. 4, p. 21-23. у каарйыпатах яго часу i кулыпурнага асяроддзя, Мшск: 14 Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. Беларуская дзяржауная акадэлпя музыкк 2007. pirmojoje pusėje, Vilnius: LI1 leidykla, 2003. и Daiva Narbutienė, Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos mokslų 15 Zita Medišauskienė, Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje akademijos Vrublcvskių bibliotekos fondų, in: Kunigaikščiai (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla), in: Ibid., p. 279-302; Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Zita Medišauskienė, Rusijos gyvūnų globos draugijos Rietavo p. 77-90; Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos skyriaus veikla: pastangos humanizuoti visuomenę, in: Ibid., Vrublcvskių bibliotekos oginskiana, in: Kunigaikščiai Oginskiai p. 247-278. Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, 16 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės p. 245-264. pavietų pareigūnai XVI-XVII a., iii: Kunigaikščiai Oginskiai 12 Lina Halaišytė, Elzbieta Oginskytė Puzinicnė: mokslo mecenatės Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius: portretas, in: Ibid., p. 265-287. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 17.

17 kunigaikštyste laikotarpiu I. Hlušonoko sūnūs Dmitrijus Kruonio ir Vievio dvarus. Už nuopelnus valdovas ir Ivanas liko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (to­ Steponas Batoras jam padovanojo Karmėlavos, Kairiš­ liau - LDK). Jie davė pradžią Puzinų ir Oginskių gimi­ kių ir Darsūniškio seniūnijas20. nėms. Šios giminės save vadino kunigaikščiais Kozelske, XVI a. viduryje svarbiausias Oginskių giminės val­ kaip jau minėta, dėl Okos aukštupio Kozelsko kunigaikš­ dų kompleksas buvo sukauptas Trakų ir Kauno pavietų tystės, kurią Lietuvos valstybė prarado XV a. pabaigoje17. pariby, vėliau Oginskių valdos išsiplėtė į kitus valstybės Kozelsko kunigaikštis Dmitrijus Hlušonokas iš regionus. Kaip teigiama Dariaus Vilimo tyrimuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo privi­ XVI a. pabaigoje susiformavo beveik ištisinis Uogintų- legiją į Uogintų dvarelį prie Kauno, nuo kurio ir kilo Kruonio-Darsūniškio-Vievio Oginskių valdų arealas. giminės vardas. Jau 1555 m. šaltiniuose kunigaikščiai Be šių valdų Oginskiai palaipsniui telkė žemėvaldą ir Kozelske vadinami Oginskiais. Pastebėsime, jog pa­ rytinėje Lietuvos valstybės dalyje - Polocko ir Vitebsko tvirtinimą į Uogintų valdą valdovas suteikė ir Dmitri- vaivadijose. Per XVII a. ši giminė pakilo nuo geriausiai jaus sūnui Bogdanui, istoriografijoje dar vadinamam apmokamų Kristupo II Radvilos klientų iki pretenden­ Bagdonu18. Jei Lietuvoje teisę tituluotis kunigaikščiais tų į oligarchus21. Karjeros viršūnę Oginskiai pasiekė šios giminės atstovai turėjo nuo 1547 m., tai Lenkijoje XVII a. devintąjį dešimtmetį. Giminę iškėlė LDK kanc­ Oginskiai kunigaikščiais įvardijami tik 1628 m. Seimo leris Marcijonas Aleksandras Oginskis (1632-1690) ir jo nutarimuose, kuriuose minimi Motiejaus Oginskio pusbroliai - LDK lauko etmonas Jonas Jackus Steponas (mirė 1564 m.) palikuonys19. Atkreiptinas dėmesys į tai, (mirė 1684 m.) ir LDK kardininkas, Vitebsko pakamaris kad lietuvių ir baltarusių istoriografijoje kunigaikščių Simonas Karolis (apie 1620-1694), 1685-1688 m. trum­ titulas neretai klaidingai priskiriamas visiems Oginskių pai buvęs ir Mscislavo vaivada22. giminės atstovams, neatsižvelgiant į tai, iš kurios gimi­ 1690 m. LDK dūmų surašymo duomenys liudija nės linijos ir šakos jie kilę. spartų Oginskių žemėvaldos augimą. Senajame giminės Pirmasis žymesnis Oginskių giminės atstovas buvo centre - Trakų paviete - Oginskiai valdė 275 dūmus. Kauno seniūnijos valdytojas (1557-1558), tinklų mokes­ Didžiausia privati valda buvo Strėvininkai (210 dūmų), čio rinkėjas valdovo Užnerio dvaruose (1558-1564), Vil­ kuriuos valdė LDK kardininkas Simonas Karolis Ogins­ niaus tijūnas (nuo 1559 m.) kunigaikštis Motiejus Bag- kis, 1690 m. deklaravęs ne tik šią valdą, bet ir kitus tėvo­ donaitis (mirė 1564 m.). Jo sūnus Bogdanas Marcijonas ninius ar nuomojamus dvarus: Jašiūnų dvarą Vilniaus Oginskis (mirė 1625 m.) valstybinę karjerą pradėjo kaip paviete, Kruonio valdą Trakų paviete (94 dūmai), aštuo­ rotmistras, vėliau tapo LDK kariuomenės pulkininku, o nis dvarus ir kaimus Vitebsko paviete ir tris dvarus Or­ nuo 1580 m. ėjo Trakų pakamario (žemės ribų teisėjas) šos paviete, neminint turėtų namų Vilniuje ir viso kvar­ pareigas. Būtent jis sustiprino turėtą giminės autorite­ talo Vitebske23. Žemaitijoje Oginskiai turėjo mažiau nei tą. Dalyvavo Livonijos kare ir XV II a. pradžios kare su šimtą dūmų, visoje Vilniaus vaivadijoje - arti pustrečio maskvėnais. Buvo uolus stačiatikybės gynėjas. Trakų šimto dūmų. Žymesni giminės centrai buvo Valkavisko, vaivadijoje B. M. Oginskis turėjo tėvoninius Uogintų, Vitebsko pavietuose (didžiausia Oginskių valda šiame

17 Ibid., p. 17. 21 Antai Radvilos kliento Jono Oginskio metinis atlyginimas, 18 Darius Vilimas, Oginskių giminės pėdsakai Žemaitijoje vadinamasis „jurgeltas“, už paslaugas patronui buvo 1500 X V I a. pabaigoje (pagal Žemaitijos žemės teismo knygas), auksinų ir net 500 pranoko antrojo pagal užmokesčio dydį in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės kliento jurgcltų, žr.: Gintautas Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji veiklos pėdsakais, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova leidykla, 2010, p. 29-41. 1690-1697 m., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 19 Teresa Zielińska, Poczet polskich rodów arystokratycznych, 2000, p. 31. Warszawa: Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne, 1997, s. 186. 22 Gintautas Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus 20 Darius Vilimas, Oginskių giminės pėdsakai Žemaitijoje XVI a. karo išvakarėse, p. 73. pabaigoje, p. 30-31. 23 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų pareigūnai XVI-XVII a., p. 18. Gintautas Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse, p. 73-74.

18 paviete - Mikulinas su 77 dūmais ir 220 valdinių; iš viso (1672-1750), valdovo Stanislovo Leščinskio šalininkas, šiame paviete valdyta arti 385 dūmų) ir Mscislavo vaiva­ LDK generalinės konfederacijos maršalas, 1735 m. pasi­ dijoje (čia valdė Radomlio seniūniją su 17 1 dūmu)24. traukęs iš politinio gyvenimo ir įsikūręs netoli Vitebsko XVIII a. antrojoje pusėje Oginskiai tebebuvo stam­esančiame savo vardu pavadintame Marcijanove, jau būs Lietuvos dvarininkai, greta nuosavos žemės valdę ir titulavosi „grafu Maladečinoje, Zalesėje, Oborkuose ir didžiules valstybines valdas. Antai iš 1787 m. valstybinių Izabeline“, visiškai nebeminėdamas kunigaikščio titu­ pajamų sąraše pažymėtų Lietuvos ministrų - karališkų­ lo27. Jo vaikai iš santuokų su Terese Bžostovskyte (Tere­ jų žemių valdytojų - pirmiausia išsiskyrė didysis Lietu­ sa z Brzostowskich, mirė 1721) ir Terese Tyzenhauzaite vos etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (1728-1800). (Teresa z Tyzenhauzów) pasiekė svarbių postų valstybė­ Jam priklausė Vilkaviškio, Užpalių, Tryškių, Slanimo ir je. Vyriausias sūnus Ignotas (apie 1698-1775) tapo LDK kitos seniūnijos. Iš jų kasmet buvo gaunama 377 tūkst. rūmų maršalu (1744), vėliau - didžiuoju maršalu (1750) auksinų pajamų. Etmono žmona Aleksandra iš Čartoris­ ir Vilniaus kaštelionu (1768). 1739 m. vedęs kunigaikščių kių Oginskienė (1730-1798) valdė Kalvarijos, Kirsnos linijos palikuonio Kazimiero Dominyko Oginskio duk­ seniūnijas, didžiulę Borisovo seniūniją ir kasmet iš jų terį Eleną (Helena z Ogińskich Ogińska), užsitikrino gaudavo apie 200 tūkst. auksinų25. palaikymą Peterburgo dvare, o kartu tapo Čartoriskių Kunigaikščiai, grafai, bajorai. Jau XVI a. antrojoje „Familijai“ priešiškos prorusiškos grupuotės Lenkijoje pusėje Oginskių giminė suskilo į dvi šakas pagal du Bog­ ir Lietuvoje nariu. Marcijono Mykolo Oginskio sūnus dano Oginskio sūnus: Motiejų ir Teodorą. Motiejus tapo Stanislovas Jurgis (1710-1748) užėmė Mscislavo (1738), kunigaikščių Oginskių (didikų), o Teodoras - Breslaujos o vėliau - Vitebsko (1740) kašteliono postą, o sūnus Ta­ bajorų Oginskių šakų pradininkais. Bajorų Oginskių gi­ das Pranciškus (1712-1783), Ašmenos seniūnas (1738), minės šaka valdė žemes, esančias ties Breslaujos pavieto mėginęs laviruoti tarp valdovo ir įtakingos Čartoriskių ir Polocko vaivadijos riba: Paščius, Mogilną ir Kolpiną, grupuotės, 1769 m. tapo Trakų vaivada. Santuokoje su tačiau politinė veikla nebuvo plati. Tik XVIII a. pabai­ Izabele Radvilaite jis susilaukė dviejų sūnų: Andriaus goje Breslaujos šakos Oginskiams pavyko įsigyti naujų Ignoto ir Pranciškaus Ksavero, neturėjusio vaikų. valdų ir užimti reikšmingus postus Breslaujos paviete, Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, o prieš paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Oginskių byla netgi pakilti iki senatoriaus - Breslaujos kašteliono - dėl kunigaikščio titulo pripažinimo buvo sprendžiama posto. Padaryti sėkmingą karjerą sugebėjo Viekšnių ti­ ilgus metus. Paskutinis kunigaikščių linijos palikuo­ jūnas Mykolas Oginskis, kuris nuo Breslaujos paseniū- nis, didysis etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis, nio, vėliau - pakamario (1766-1770), Breslaujos pavieto mirė emigracijoje 1800 m. Jis dar 1792 m. pradžioje visą maršalo (nuo 1770), Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo de­ savo turtą, buvusį Lietuvoje, perleido Mykolui Kleopui putato (1774) pakilo iki Breslaujos kašteliono. Kaštelio­ Oginskiui. Atsižvelgdamas į tai, M. K. Oginskis dėjo nu M. Oginskis tapo 1793 m. Gardino seimui priėmus pastangas susigrąžinti kunigaikščių titulą savo giminės nutarimą dėl senatoriaus pareigybės Breslaujos vaiva­ šakai. 1818 m., būdamas Rusijos imperijos senatorius, dijoje įsteigimo. Kaip pažymi baltarusių mokslininkas Mykolas Kleopas Oginskis kreipėsi į imperatorių Alek­ Andrejus Macukas, „taip Oginskių Breslaujos („bajo­ sandrą I su prašymu, kad jam ir jo sūnums būtų leista riškosios“) šakos atstovas pirmą kartą nuo XVI a. gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriaus rangą, o kartu su juo - ir trisdešimt šeštąją vietą Abiejų Tautų Respublikos senate“26. 24 Gintautas Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus Kitaip klostėsi kunigaikščių giminės šakos istorija. karo išvakarėse, p. 74. Kunigaikščio Samuelio Levo (Leono) Oginskio (mirė 25 Mečislovas Jučas, Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972, p. 84-85- 1657 m.) sūnūs Jonas Jackus ir Simonas Karolis buvo 26 Andrejus Macukas, Oginskių giminės Breslaujos šaka dviejų giminės linijų pradininkai. Magnatų Oginskių XVIII amžiuje, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, p. 101. pozicijas valstybėje įtvirtino Jonas Jackus Oginskis ir jo 27 Teresa Zielińska, Poczet polskich rodów arystokratycznych, palikuonys, o Simono Karolio sūnus Marcijonas Mykolas P- >95-

19 naudotis kunigaikščio titulu. Kadangi Oginskiai įrodi­ Oginskiai - etmonai. Kunigaikščių Oginskių gi­ nėjo, jog yra kilę iš Rusijos kunigaikščių, Herolduos val­ minės vyrai, atkakliai kopdami politinės karjeros laip­ dininkai, palyginę Oginskių pateiktus dokumentus su tais Lietuvos valdžios hierarchijoje, XVII a. pasiekė 'Rusijos Aksominės knygos duomenimis, padarė išvadą vienas svarbiausių - etmono pareigas. Oginskių gimi­ apie pateiktų įrodymų nepagrįstumą28. Tačiau tuo pat nės istorijoje karine veikla pasižymėjo Lietuvos lauko metu Lenkijos karalystėje gyvenę M. K. Oginskio sūnūs etmonas Jonas Jackus Steponas ir du didieji etmonai: iš pirmosios santuokos Tadas Antanas ir Ksaveras Pran­ Grigalius Antanas (mirė 1709 m.) ir Mykolas Kazimie­ ciškus jau 1821 m. sugebėjo pasitvirtinti kunigaikščio ras (apie 1728-1800 m.). Pirmasis aukštą karinį postą titulą Lenkijos karalystės Heroldijoje. Tiesa, 1846 m. užėmė XVII a. vidurio Lietuvos karuose su Maskvos Rusijos Valstybės tarybos sprendimu Tadas Antanas ir valstybe ir Švedija pasižymėjęs Jonas Jackus Steponas Ksaveras Pranciškus Oginskiai vėl prarado teisę vadin­ Oginskis (mirė 1684 m.). Stačiatikio Samuelio Levo tis kunigaikščiais. Tik 1862 m. M. K. Oginskio sūnui Oginskio ir Zofijos Bilevičiūtės šeimoje gimęs Jonas Kleopui Irenėjui (1808-1863) ir jo sūnums Bogdanui Jackus gana anksti pasirinko katalikų tikėjimą. 1639 m. (1848-1909) ir Mykolui (1849-1902) buvo leista vadintis jį matome Krokuvos akademijos, studentų sąrašuose, kunigaikščiais29. o 1651 m. karo kampanijoje - jau vadovaujantį Valka- Stačiatikiai ir katalikai. Oginskių giminės kon­ visko pavieto vėliavai. 1656 m. J. J. Oginskis, tuo metu fesinės orientacijos. XVI-XVII a. sandūroje buvę ak­ husarų vėliavos leitenantas, išstumiant priešus iš Lietu­ tyvūs stačiatikybės gynėjai, vėliau Oginskiai perėjo į vos, mūšyje prie Biržų sumušė švedų dalinį. Tais pačiais katalikybę. Tai nulėmė keletas priežasčių. Svarbiausia iš metais iš totorių nelaisvės jis išpirko Boguslavą Radvi­ jų buvo XVII a. vidurio karai su švedais ir maskvėnais, lą. Politinė nuovoka ir įžvalgumas padėjo Oginskiui ypač pastarųjų okupacija, per kelerius metus smarkiai padaryti neeilinę karjerą valdovo Jono Sobieskio kovų nuniokojusi kraštą. Kaip teigia Darius Vilimas, „psi­ su didikais Pacais, vėliau - Sapiegomis, metu. Oginskis chologinis vadinamojo „Tvano“ poveikis neaplenkė ir aktyviai dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimų Oginskių. Kaip ir dauguma Lietuvos bajorų-nekatalikų, veikloje, buvo išrinktas deputatu į Lietuvos Vyriausiąjį jie pradėjo masiškai atsiversti į katalikybę. Be to, keisti tribunolą, o 1668 m. seime - nominuotas Lietuvos lauko tikybą vertė ir tai, jog po karų išretėjus galingesnėms raštininku. Karinę veiklą tęsė ir vėliau: 1673 m. su Lie­ valstybės didikų giminėms, Oginskiams atsirado reali tuvos kariuomene dalyvavo Chotyno mūšyje, kuriame proga gauti aukščiausius šalies postus. Tik reikėjo būti Jono Sobieskio kariuomenė sumušė turkus ir sulaikė jų kataliku“30. Paskutinis Oginskių giminės LDK senato­ veržimąsi į Abiejų Tautų Respubliką. Patirtis karo lauke rius nekatalikas buvo jau minėto Bogdano Marcijono lėmė, jog 1682 m. seime Oginskis tapo Lietuvos lauko Oginskio sūnus Aleksandras Bagdonaitis Oginskis (apie etmonu. Šias pareigas ėjo iki mirties 1684 m.32 1585-1667). Tai - Minsko vaivada ir Trakų kaštelionas, Etmono J. J. Oginskio veiklą tęsė jo sūnus Gri­ aktyvus stačiatikis, Biržų Radvilų šalininkas. galius Antanas. G. A. Oginskio politinei karjerai įta­ Tačiau jau Aleksandro Oginskio sūnus Marcijo- kos turėjo parama į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostą nas Aleksandras pasirinko katalikų tikėjimą. Auklėtas kandidatuojančiam Saksonijos kurfiurstui Frydrichui stačiatikiu, vėliau jis studijavo Krokuvos ir Leideno Augustui. Kurfiursto vadovaujama kariuomenė tąkart universitetuose, 1647 m. tapo Trakų stalininku, vėliau kilo nuosekliai valstybinių pareigų hierarchijos laiptais. 1669 m. jam siūlyta Vilniaus kaštelionija, tačiau tik tuo atveju, jei taps kataliku arba unitu. 1670 m. perėjęs į ka­

talikybę, Marcijonas Aleksandras Oginskis gavo Trakų 28 Tamara Iiairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. vaivados, o 1684 m. ir LDK kanclerio postą31. XVIII a. pirmojoje pusėje, Vilnius: U I leidykla, 2003, p. 165. 29 7bid., p. 165-166. kataliko vienuolio kelią pasirinko Marcijono Mykolo 30 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oginskio sūnus Pranciškus Ksaveras (mirė po 1750 m.). pavietų pareigūnai XVI-XVII a., p. 22. 31 Ibid., p. 22-23. Jėzuitas, buvo Vitebsko, Minsko ir Vilniaus jėzuitų ko­ 32 Andrzej Rachuba, Ogiński Jan Jacek, Polski Słownik legijų rektorius. litograficzny, t. 23, Kraków, 1978, s. 603.

20 sutrukdė Sapiegoms tinkamai paremti savąjį kandidatą, Diderot enciklopedijoje34. 1761 m. grįžęs į Abiejų Prancūzijos kunigaikštį de Conti. Tuo metu Oginskis Tautų Respubliką, M. K. Oginskis vedė Čartoriskių jau buvo vienas svarbiausių „respublikonų“ grupuotės giminės lyderio Mykolo Čartoriskio dukterį Alek­ vadų, jų radikalaus sparno lyderis. Radikalai siekė nu­ sandrą. Santuoka atvėrė labai plačias politinės kar­ versti Sapiegų hegemoniją, nebuvo linkę į kompromisus, jeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje: 1764 kai tuo tarpu nuosaikesni „respublikonai“, pasiekę Len­ m. M. K. Oginskis tapo Vilniaus vaivada, tais pačiais kijos ir Lietuvos pareigūnų teisių sulyginimo „coequatio metais buvo išrinktas pirmosios kariuomenę adminis­ jurum“ įstatymo įteisinimą, buvo linkę susitarti ir baigti truojančios institucijos - Lietuvos Karo komisijos, va­ konfliktą taikiai33. Vidaus karo metu Grigalius Antanas dovu - jos pirmininku. 1768 m. M. K. Oginskiui buvo Oginskis tapo Lietuvos kariuomenės regimentoriu- suteikta didžiojo LDK etmono buožė. Jis aktyviai ėmė­ m i- etmonams nesubordinuotos kariuomenės vadu, si kariuomenės reformų: siekė pagerinti karių buitį, rinko šalininkus kovai su Sapiegomis. Šią kovą tęsė ir aprūpinti kariuomenę ginklais ir uniformomis, siekti tapęs generaliniu Žemaitijos seniūnu. Lietuvą pasiekus didesnės tvarkos, drausmės ir visų nuostatų laikymosi. Šiaurės karo veiksmams ir švedų kariuomenei 1701 m. Būtent tokia linkme ir buvo plėtojama Lietuvos karo vasarą užėmus Skuodą, Kretingą, Palangą ir Biržų pilį, komisijos veikla35. Žemaitijos generalinis seniūnas G. A. Oginskis aktyviai Kaip karo vadas M. K. Oginskis išgarsėjo Baro ėmė kovoti su okupantais. konfederacinių kovų laikotarpiu, kuomet Lietuvos ka­ 1703 m. pabaigoje G. A. Oginskis tapo Lietuvos lau­ riuomenės priešakyje stojo į kovą su Rusijos kariuome­ ko etmonu. Vis tik jo vadovavimas kariuomenei 1703- ne. Pirmasis LDK kariuomenės vado ugnies krikštas 1704 m. karo su švedais kampanijose nebuvo sėkmin­ buvo pergalingas Bezdežo mūšis (1771 06 06), tačiau vė­ gas: pralaimėti mūšiai prie Palangos, Kretingos, Drujos. lesni susidūrimai su rusų kariuomene nebuvo sėkmingi: Rusų kariuomenei sutriuškinus švedus prie Poltavos, nepavyko užimti nei Nesvyžiaus, nei Slucko, pralaimė­ G. A. Oginskis prisijungė prie jos pergalingo maršo, lai­ tas mūšis prie Stalovičių. Etmonas Oginskis mėgino su­ mėjo keletą susidūrimų, bet 1709 m. lapkričio 17 d. ne­ sigrąžinti prarastas pozicijas: kreipėsi pagalbos į Heseno tikėtai mirė Liubline. Nežinodamas apie G. A. Oginskio landgrafą Frydrichą II, pergalės atveju jam siūlydamas mirtį, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Augustas II lapkri­ Abiejų Tautų Respublikos valdovo postą, užstatydamas čio 20 d paskyrė Oginskį Lietuvos didžiuoju etmonu. savo dvarus, siekė išrūpinti paskolą Respublikai Genujos Paskutinis etmonas iš Oginskių giminės - ku­ bankuose, o 1772 m. gegužę prašyti paramos konfedera­ nigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis gimė apie tams išvyko į Prancūziją. Būdamas konfederatų pusėje, 1728 m. karinės tarnybos tradicijas turinčioje Trakų M. K. Oginskis patyrė didelių finansinių nuostolių: kaip vaivados Juozapo Oginskio ir Onos Višnioveckytės Rusijos priešas neteko savo dvarų užgrobtose teritorijo­ šeimoje. Tėvas mirė dar 1736 m., vaikų auklėjimą pa­ se, daug įsiskolino gyvendamas emigracijoje, tačiau ne­ tikėdamas seneliui, LDK etmonui Mykolui Servacijui atsisakė savo Respublikoje pradėtų darbų - toliau vykdė Višnioveckiui. Galingasis globėjas išrūpino Myko­ kanalo, turėjusio sujungti Dniepro ir Nemuno baseinus, lui Kazimierui pirmąsias pareigybes: Lietuvos tauri­ kasybos ir tobulinimo darbus. ninko, 1748 m. - Lietuvos lauko raštininko. Jau nuo 1744 m. M. K. Oginskis buvo dragūnų regimento še­ fas, o sulaukęs vos aštuoniolikos metų, gavo Lietuvos kariuomenės generolo majoro laipsnį. 1753 111. jaunasis didikas išvyko į užsienio kelionę, aplankė Augusto III 33 Valdas Rakutis, Kunigaikštis Grigas Antanas Oginskis, in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, rezidenciją Drezdene, Vieną, Paryžių. Tapęs Prancū­ 1 . 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, [Vilnius]: Krašto zijos kariuomenės savanoriu, dalyvavo Septynerių apsaugos ministerija, 2008, p. 198. 34 Valdas Rakutis, Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis, in: metų kare. Tačiau išgarsėjo kunigaikštis ne tiek savo Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, kariniais nuotykiais, kiek muzikiniais sugebėjimais, 1. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, p. 223-224. 35 Valdas Rakutis, Mykolas Kazimieras Oginskis - Lietuvos patobulintais muzikos instrumentais ir straipsniais, Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, in: Kunigaikščiai paskelbtais Prancūzijoje leidžiamoje garsiojoje Denis Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, p. 95.

21 Į Abiejų Tautų Respubliką M. K. Oginskis grį­ Oginskiai - diplomatai. Jei kunigaikščių Ogins­ žo tik 1774 m. pabaigoje. 1788 m. rudenį Varšuvoje kių karjeros kelyje ryškus buvo etmono buožės siekis, susirinkusiame Abiejų Tautų Respublikos seime didy- tai grafų linijos atstovų istorija neretai liudija diploma­ lis etmonas M. K. Oginskis pateikė Lietuvos kariuome­ tinės tarnybos veiklą. Antai 1743-1744 m. Abiejų Tautų nės padidinimo projektą ir siūlė nuolatinę kariuomenę Respublikos diplomatinę misiją Peterburge vykdė Mar- pakeisti į privalomos bajorų karinės tarnybos kariuo­ cijono Mykolo sūnus, tuo metu dar LDK stovyklininkas menę. Šis projektas sujungė senąją visuotinio šaukimo Ignotas Oginskis (apie 1698-1775), už šią tarnybą gavęs ir naują bajorų visuotinės karinės prievolės sistemą. LDK rūmų maršalo postą. Pirmojo padalijimo akivaiz­ 1789 m. etmonas buvo įtrauktas į komisijos, kuri turėjo doje 1772-1774 m. Abiejų Tautų Respublikai Vienoje parengti pasiūlymus naujos tvarkos nustatymui, sudė­ atstovavo I. Oginskio sūnėnas, Trakų vaivados Tado tį. 1790 m. M. K. Oginskis įstojo į tarnybą sąjunginė­ Pranciškaus Oginskio (1712-1783) ir Izabelės Kotrynos je Prūsijos kariuomenėje, iš kurios grįžo tik prieš pat Radvilaitės (1711-1761) sūnus Andrius Ignotas Oginskis 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos paskelbimą. (1740-1787), o 1790-1791 m. diplomatinę misiją Hago­ Antrojo valstybės padalijimo išvakarėse, 1793 m. je ir Londone vykdė pastarojo sūnus Mykolas Kleopas M. K. Oginskis atsisakė didžiojo etmono pareigų tikė­ Oginskis (1765-1833), savo jauniausiajam sūnui Irenėjui damasis, kad jos atiteks giminaičiui, grafų Oginskių li­ Kleopui taip pat prognozavęs diplomato karjerą36. nijos tęsėjui, Trakų vaivados Andriaus Oginskio sūnui Andrius Ignotas Oginskis, politiko karjerą pradė­ Mykolui Kleopui. Politiniai interesai lėmė, jog didžiuoju jęs Augusto III dvare Varšuvoje 1758-aisiais, iškilo pa­ etmonu tapo Simonas Martynas Kosakovskis, o Myko­ rėmęs Čartoriskių grupuotės kandidatą į sostą Stanis­ lui Kleopui teko didžiojo Lietuvos iždininko pareigos. lovą Augustą Poniatovskį. Jau 1764 m. karūnaciniame Apsisprendęs išvykti gyventi į užsienį, visą savo turtą seime A. I. Oginskis buvo išrinktas karališkojo teismo Lietuvoje etmonas perleido Mykolui Kleopui Oginskiui, asesoriumi. Po dvejų metų, 1766-aisiais, jis tapo LDK įsipareigojusiam iš šios nuosavybės atsiskaityti su gau­ iždo komisijos nariu. Vėliau dirbo Nuolatinės tarybos siais etmono kreditoriais. sekretoriumi bei ėjo pareigas įvairiuose šios institucijos Lietuvos istorijoje M. K. Oginskis paliko pėdsaką ne departamentuose (1780-1782 m. kadencijos Nuolatinės tiek kaip karo vadas, bet kaip menininkas ir mecenatas: tarybos plenumo narys, 1784-1786 m. šios institucijos savo rezidenciniame Slanimo dvare įkūrė dvi operos tru­ Užsienio reikalų departamento narys). 1771 m. buvo pes, pastatė dviejų tūkstančių vietų teatrą, įsteigė muzikos nominuotas LDK referendoriumi, o nepraslinkus nė mokyklą, kūrė polonezus ir dainas, parašė tris knygas. Jis dvejiems metams - didžiuoju sekretoriumi. Pirmojo buvo savarankiška, tėvynę mylinti ir kūrybinga asmenybė. padalijimo įteisinimo seime Varšuvoje, kaip valstybės Vienas garsiausių M. K. Oginskio darbų buvo kanalas, su­ padėka už diplomatinę misiją Austrijoje, A. I. Ogins­ jungęs Dniepro ir Nemuno baseinus. kiui buvo suteikta teisė valdyti Lenkijoje, Sochačevo Kaip liudija amžininkai, etmono M. K. Oginskio žemėje esančią Guzovo seniūniją, o taip pat suteikta interesai, išsilavinimas ir būdas buvo meno žmogaus. Mockų (Mockavos) girininkija ir Kadariškių seniūni­ Jaunystėje Mykolas Kazimieras žavėjosi tapyba, „leng­ ja su Beržininkų kaimu Trakų vaivadijoje bei Platelių vai, elegantiškai ir tiksliai“ piešė kraštovaizdžius, gėles, seniūnija su Stirbaičių kaimu Žemaitijos kunigaikštys­ vaisius ar paukščius. Jis gavo gerą muzikinį išsilavinimą tėje. Netrukus A. I. Oginskis buvo nominuotas Trakų ir puikiai grojo įvairiais muzikos instrumentais, juokais kaštelionu. Užėmęs šias pareigas, tapo Abiejų Tautų net buvo vadinamas „etmonu-klarnetu“. Apie jį buvo ra­ Respublikos senato nariu. Po tėvo mirties 1783 m. perė­ šoma: „pasižymi dideliu muzikiniu talentu, nuostabiai mė Trakų vaivados postą. groja arfa ir smuiku“. Teigiama, kad būtent jis išrado arfos pakojį. Etmonas sukūrė Slanimo teatrui operas Či­ gonai ir Eliziejaus laukai, parašė nemažai polonezų ir kitų muzikos kūrinių. Jis turėjo ir rašytojo gabumų - kū­ 36 Mykolas Kleopas Oginskis, Priesakai sūnui / Prcccptcs a mon fils/ Precepts to a Son / Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus rė poeziją, išleido Istorinius bei moralinius apsakymus, Baranauskas, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, Pasakėčias ir ne pasakėčias ir kitų kūrinių. 2012.

22 Trakų vaivada A. I. Oginskis ypač didelį dėmesį nė vienas jų nebuvo sėkmingas. Nuslopinus sukilimą, skyrė savo vienintelio sūnaus Mykolo Kleopo lavinimui. M. K. Oginskis pasitraukė į Vakarų Europą. Egzilyje Reziduodamas Vienoje, septintuosius gyvenimo metus aktyviai įsijungė į politinių emigrantų, siekusių atkurti pradėjusiam sūnui mokytoją surado būtent imperato­ Respublikos valstybingumą, veiklą. 1796 m. pradžio­ riškajame Vienos dvare. Kartu su Oginskių šeima į Lie­ je kaip emigrantų atstovas ieškoti paramos vyko į Os­ tuvą atvykęs prancūzas guverneris Jeanas Rolay ne tik manų imperiją. Iš Konstantinopolio jis laišku kreipėsi išmokė jaunąjį grafą Mykolą Kleopą prancūzų, italų ir į generolą Napoleoną Bonapartą, prašydamas padėti iš­ vokiečių kalbų, suteikė literatūros, geografijos, istorijos vaduoti Lenkiją ir Lietuvą iš Rusijos jungo. Atsakymas ir gamtos mokslų žinių, bet ir tikslingai komplektuoda­ buvo vienareikšmis: „Tauta, savo kaimynų parblokšta, mas namų bibliotekos fondus, įskiepijo Apšvietos epo­ gali atsikelti tik su ginklu rankoje“39. chos pasaulėžiūros pagrindus. Kaip galima spręsti iš iš­ kilusių šaltinių, vien J. Rolay perleistų ar Trakų vaivadai užsakytų knygų skaičius siekė 2214 vienetų37. Tarp Florencijos ir Rietavo: Į politinį Abiejų Tautų Respublikos gyvenimą Oginskiai XIX-XX a. pradžioje Mykolas Kleopas Oginskis įsijungė 1786 m., kai buvo išrinktas Trakų vaivadijos centrinio pavieto pasiunti­ XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais iš kadais buvusios niu į seimą. Seime tapęs LDK iždo komisijos nariu, jis gausios Oginskių giminės aktyviai veikiančius viešojoje ėmėsi muitinių tinklo reorganizavimo, kėlė Šventosios erdvėje matome tik 1801 m. iš emigracijos sugrįžusį My­ uosto steigimo idėją, 1788 m. parengė ir įteikė Seimui kolą Kleopą Oginskį ir į politinį gyvenimą palaipsniui Pastabas dėl Lietuvos iždo administravimo tobulinimo. įsitraukiantį jo sūnėną, Vaiguvos ir Darsūniškio seniū­ Ketverių metų (1788-1792) seimui priėmus sprendimą no Ignoto Oginskio ir Juzefos Oginskytės sūnų Gabrie­ dėl kariuomenės didinimo, 1789 m. įgijo pirmąjį kari­ lių Oginskį (1784-1842). nį laipsnį - tapo LDK kariuomenės kavalerijos io-osios Nesulaukęs paramos Lenkijai ir Lietuvai Vakarų vėliavos rotmistru. 1790 m. paskirtas nepaprastuoju Europoje, XIX a. pradžioje M. K. Oginskis viltis dėjo pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Jungtinėse Nyder­ į naująjį Rusijos imperatorių Aleksandrą I. 1811 m. jis landų Provincijose ir ten sėkmingai veikė siekdamas kartu su Ksaweru Lubeckiu ir Kazimieru Pliateriu pa­ užsitikrinti diplomatinę paramą Lenkijos ir Lietuvos rengė ir įteikė Rusijos imperatoriui memorandumą valstybės reformoms, o kartu gauti Amsterdamo pre­ dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo, kybos namų paskolą, būtiną reformoms įgyvendinti. vėliau - ir įsako, turėjusio užtikrinti Lietuvos autono­ Diplomato pastangomis buvo sudaryta sutartis su Ams­ miją Rusijos imperijos sudėtyje, projektą. 1812 m. pra­ terdamo bankininkais, Abiejų Tautų Respublikos iždą džioje šį projektą papildė M. K. Oginskio parengtas pasiekė 3 mln. florinų vertės kreditas38. LDK konstitucijos, įteisinančios Lietuvos suverenumą, 1791 m. M. K. Oginskis buvo vienas tų, kuris akty­ projektas. Konstitucijoje svarbus dėmesys buvo skirtas viai rėmė Gegužės trečiosios konstituciją, nors ir laikė socialiniams ir ekonominiams klausimams: numatyta ją nepakankamai radikalia. Siekdamas į Konstitucijos per dešimt metų (1812-1821) iš baudžiavos išlaisvinti šalininkų gretas patraukti kuo daugiau bajorijos bei pademonstruoti bajorijos ir miestiečių luomų vienybę, M. K. Oginskis 1792 m. balandžio 16 d. Vilniaus rotu­ šėje kartu su trisdešimt septyniais bajorais iškilmingai įsirašė į municipaliteto knygas. 37 Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka - didiko akiračio veidrodis, 1794 m. balandžio pabaigoje M. K. Oginskį jau in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. matome sukilėlių gretose, išrinktą Lietuvos Aukščiau­ Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, p. 310. 38 Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis. siosios Tautinės tarybos nariu. Sukilimo reikmėms Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija, Vilnius: 1794 m. pavasarį M. K. Oginskis paaukojo ženklią Edukologija, 2013, p. 95. 39 Mykolas Kleopas Oginskis, Atsiminimai apie Lenkiją ir sumą - 138 tūkst. auksinų, o 1794 m. vasarą surengė lenkus nuo 17SS iki 1S15 metų pabaigos, t. 2, Vilnius: Regionų du karo žygius (į Minsko vaivadiją ir Daugpilį), tačiau kultūrinių iniciatyvų centras, 2009, p. 121.

13 valstiečius. M. K. Oginskio projektai sulaukė plataus apskrities sukilėlių vadu, o Upytės apskrities bajorų bajorijos palaikymo, tačiau 1812 m. birželį kilus Rusi­ maršalas Karolis Zaluskis (1794-1845), Amelijos Ogins- jos ir Prancūzijos karui, Lietuvos autonomijos projektas ky tės vyras, buvo išrinktas sukilėlių kariuomenės vyriau­ Rusijos imperijai tapo nebeaktualus. siuoju vadu. Šeimos lėšos, sukauptos kelionei į Florenciją Jei pakitusi politinė situacija nustūmė į šalį pas sunkiai sergantį tėvą M. K. Oginskį, buvo paaukotos M. K. Oginskio planus, tai Napoleono kariuomenės sukilėlių reikmėms. Nuslopinus sukilimą, G. Oginskis su žygis į savo sūkurį įtraukė kitą šios giminės atstovą - sukilėlių būrių likučiais pasitraukė į Lenkijos karalystę. Gabrielių Oginskį. Kruonio, Strėvininkų, Vievio ir Už aktyvų dalyvavimą sukilime G. Oginskiui priklausę Rudnios dvarininkas G. Oginskis 1812-aisiais entuzi­ Kruonio, Strėvininkų dvarai buvo konfiskuoti. Nuosa­ astingai prisijungė prie Napoleono kariuomenės žygio į vybės Lietuvoje nebeteko Amelijos ir Karolio Zaluskių Maskvą, už kurį buvo apdovanotas Garbės Legiono or­ šeima, priversta trauktis į Klaipėdą, o vėliau persikelti dinu. Su Napoleono kariuomene 1812-1814 m. jis daly­ gyventi į Austrijai priklausiusį Ivoničių. vavo kampanijose vokiečių žemėse ir Prancūzijoje, va­ Gabrielius Oginskis su žmona Kunegunda Plia­ dovavo iš Lietuvos bajorų sudarytai Napoleono garbės teryte 1833 m. vasarą apsigyveno Prancūzijoje. Čia jie gvardijai. 1814 m. sugrįžęs į Lietuvą, daug jėgų skyrė užmezgė artimus ryšius su Prancūzijos karaliaus dvaru. švietimo sklaidai tarp savo dvarų valstiečių. Buvo ak­ Kunegunda Oginskienė aktyviai įsitraukė į emigrantų tyvus masonų ložės Uolusis lietuvis (1816-1822) narys, visuomeninę veiklą, bendradarbiavo su Klementina pirmasis Lietuvos provincijos ložės Tobuloji vienybė pri­ Tanskaite-Hofmaniene Lenkų damų labdaros draugijoje. žiūrėtojas. 1816 m. G. Oginskis tapo Lietuvos Vyriausio­ 1841 m. Rusijos imperatoriui patenkinus malonės prašy­ jo teismo pirmininku, neapleido ir ūkio modernizavimo mą, Oginskių šeima nusprendė grįžti į Lietuvą, tačiau vos srities - šalia pagrindinės rezidencijos Strėvininkuose kirtus valstybės sieną, G. Oginskis buvo suimtas ir įkalin­ 1828 m. įkūrė audimo ir drobės balinimo fabriką. Dviejų tas Vilniaus kalėjime. Po vienuolikos mėnesių kalinimo aukštų mūriniuose namuose buvo sumontuotos trisde­ išleistas į laisvę, netrukus mirė. Palikuonių nepaliko42. šimt vienerios staklės drobei ir tiek pat staklių įvairioms Lietuvoje likę Mykolo Kleopo Oginskio sūnūs - medvilninėms medžiagoms austi. Medvilnė audiniams Tadas Antanas (1798-1844) su žmona Marija Tekle de buvo gabenama iš Anglijos, lininiai siūlai ir linai super­ Ronne-Borevičiene įsikūręs Veisiejų dvare ir Pranciš­ kami Lietuvoje. Audimo ir balinimo darbams prižiūrėti kus Ksaveras (1801-1837), vedęs Teodorą de Rönne43, Oginskis iš Škotijos pakvietė audėją Johną Garvisą su aktyviau viešajame, o ypač politiniame gyvenime ne­ sūnumi ir balinimo meistrą Robertsoną. Fabrike dirbo dalyvavo, daugiausia dėmesio skirdami šeimai. Marijos šešiasdešimt verpėjų, trisdešimt siūlų vyniotojų ir še­ ir Tado Antano šeimoje gimė trys dukterys: Gabrielė šiasdešimt du berniukai prie staklių40. Marija Izabelė Amelija Oginskytė-Ronne (1830-1912), Tuo tarpu M. K. Oginskis, žlugus visoms viltims at­ Natalija Oginskytė-Gavronskienė (1830-?) ir Amelija kurti Lietuvos valstybingumą, savo turtą Lietuvoje užra­ Oginskytė-Valavičienė (1835 (?)-?). Pranciškus Ksaveras šęs žmonai Marijai de Neri ir vaikams (Tadui, Ksaverui, ir Teodora Oginskiai 1828 m. susilaukė sūnaus Felikso, Irenėjui, Amelijai, Emai ir Idai), išvyko į Italiją. Paskuti­ kuris iš santuokų su Olimpija de Rönne (mirė 1861 m.) nius dešimt gyvenimo metų jis praleido Florencijoje. Kūrė ir Natalija Nažymska (1844-1914) įpėdinių nepaliko44. muziką (polonezus, valsus, mazurkas, maršus ir dainas), paskelbė atsiminimus (Mėmoires de Michel Oginski sūria Pologne et les Polonais, depths 1788 jusqua la fin de 1815, Paris, 1827), parašė muzikos teorijos veikalą Laiškai apie 40 Rolandas Gustaitis, Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001, p. 295-297. muziką (Lettres stir la musique, 1828). Kamuojamas sun­ 41 Feliksas Slicsoriūnas, 1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje, kios ligos, jis atidžiai sekė įvykius Lenkijoje ir Lietuvoje, Vilnius: Mintis, 1974, p. 153. 42 http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/encikIopcdija/index. išaugusius į 1830-1831 m. sukilimą, kuriame aktyviai da­ php?titlc=Oginskis_Gabriclius lyvavo Lietuvoje likę Oginskių šeimos nariai. 43 Donatas Tytuva, Mykolo Kleopo sūnūs Tadas Antonijus ir Pranciškus Ksaveras Oginskiai - Žemaitijos baronų Rönne Jau 1831 m. pavasarį Gabrielius Oginskis ėmėsi or­ žentai, in: Žemaičių žemi, 2015, Nr. 2, p. 7-9. ganizuoti sukilėlių būrius Trakų apskrityje41, tapo Trakų 44 Ibid., p. 8.

14 Pagrindinis Oginskių giminės centras Lietuvo­ bevaikės. Ties jomis pasibaigė ir tiesioginių kunigaikš­ je XIX a. viduryje ir antrojoje pusėje buvo Rietavo čių Oginskių istorija Lietuvoje. dvaras, kuriame aktyvią veiklą išplėtojo jauniausiasis M. K. Oginskio sūnus Irenėjus Kleopas (1808-1863). Atsisakęs tėvo jam numatytos diplomato karjeros Ru­ Oginskiai - novatoriai, mecenatai, raštijos rėmėjai sijos imperijos diplomatinėje atstovybėje Italijoje ir sugrįžęs į Lietuvą, I. K. Oginskis pagarsėjo kaip pa­ Ūkio inovacijos ir socialinė rūpyba. Laikydamiesi vyzdingas ūkininkas: jau 1835 m. savo dvaruose Rie­ savo statusui deramo gyvenimo būdo, Oginskiai kar­ tave, Endriejave, Veiviržėnuose panaikino baudžiavą tu priklausė tai grupei Abiejų Tautų Respublikos žem­ ir įvedė valstiečių savivaldą su renkamais vaitais, teis­ valdžių, kurie siekė modernizuoti ūkį ir rūpinosi kelti mais ir taupomosiomis kasomis. Vėliau tapo specia­ krašto ekonominę gerovę. Ryškiausias prekybos tinklo laus Kauno gubernijos komiteto, sudaryto baudžia­ gerinimo pavyzdys yra kunigaikščio Mykolo Kazimiero vos panaikinimo klausimui nagrinėti, narys. Rusijos Oginskio iniciatyva pradėtas įgyvendinti upių laivybos valdžia akylai stebėjo I. K. Oginskio veiklą, kurioje kelio, jungiančio Baltijos ir Juodąją jūras, projektas, įgi­ įžvelgė grėsmę imperijai dėl „pavojingų idėjų skleidi­ jęs Oginskio kanalo pavadinimą. Kanalo ilgis - 54 km. mo“. 1841 m. I. K. Oginskis buvo suimtas ir įkalintas Apie 15 metrų pločio ir 1,5 metro gylio Oginskio ka­ Peterburgo kalėjime. Pritrūkus įrodymų, iš kalėjimo nalas turėjo dešimt medinių užtvankų (šliuzų), du pa­ išleistas45. 1842 m. jis vedė Juzefą Kalinovską, kuriai keliamus tiltus ir kirto du ežerus - Vulko ir Vyganų. mirus, 1844 m. susituokė su jos seserimi Olga, pagim­ Pastarasis, esantis kanalo aukštupyje, buvo sumanytas džiusia jam du sūnus: Bogdaną (1848-1909) ir Mykolą kaip natūralus vandens lygį reguliuojantis rezervuaras. Mikalojų (1849-1902). Pagrindinė kanalo prieplauka ir jo valdyba įkurta Celia- 1843 m. Lietuvos bajorija išrinko I. K. Oginskį Kau­ chanuose. Kunigaikštis M. K. Oginskis į kanalo statybą no gubernijos bajorų vadu, tačiau šioms pareigoms jis investavo per 12 milijonų lenkiškųjų auksinų asmeni­ nebuvo patvirtintas. Teko pasitenkinti Raseinių apskri­ nių lėšų. Išlaidoms padengti Abiejų Tautų Respublikos ties bajorų vadovo postu, kurį jis užėmė 1843-1846 m.46 Seimo nutarimu M. K. Oginskiui buvo atiduotas valdy­ Mirė I. K. Oginskis mįslingomis aplinkybėmis jau po ti Lagišinas, jo naudai nustatytas 8 auksinų mokestis 1863 m. sukilimo nuslopinimo. Rietavą iš tėvo paveldėjo nuo kiekvienos kanalu praplaukiančios valties. Laivai Bogdanas, įsikūręs jame su žmona Marija Potulicka iš Baltijos jūros kanalu galėjo pasiekti Juodąją jūrą, (1854-1927). Bogdanas Oginskis intensyvino dvaro ūkį, neplaukdami aplink Europą. Sutrumpėjus keliui, labai kartu neapleisdamas ir kultūros srities - 1872 m. jis pagyvėjo laivyba. atidarė pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą. Sekdamas etmono pavyzdžiu Šventosios uosto ir lai­ Nerūkus jo brolis Mykolas Mikalojus įsigytame Plungės vybos kelio, kanalais sujungsiančio Šventosios ir Nemuno dvare taip pat įsteigė muzikos mokyklą, kurioje muzi­ upes, idėją, plėtojo Mykolas Kleopas Oginskis, o jo tėvas kos kelią pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Andrius Ignotas Oginskis gilinosi į ūkininkavimo nau­ Laikui bėgant, jungtinis Bogdano ir Mykolo Mikalojaus joves. A. I. Oginskis parengė ir išleido Ekonominį vado­ Oginskių orkestras išaugo iki 120-130 muzikantų47. vę ūkio tarnyboje dirbantiems žmonėms, kuriame ne tik Tiek Bogdano, tiek ir Mykolo Mikalojaus Ogins­ pateikė savo valdinių veiklos reglamentą, nurodydamas kio, vedusio grafaitę Mariją Skuževskytę, šeimos buvo ekonomui elgtis su samdiniais „žmoniškai ir krikščio­ niškai“, bet išanalizavo Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos skirtumus. Savo pamėgtame Guzovo dvare, kurį kartu su

4; I. K. Oginskio laiškų, rašytų įkalinimo laikotarpiu, sutuoktine Paulina Potocka (apie 1737/1738-1797) paver­ juodraščiai, 1841, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1177, tė pagrindine šeimos rezidencija, jis įgyvendino žemės ap. 1, b. 95,1 .1-4. 46 Tamara Dairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. naudmenų reformą, numelioravo laukus. pirmojoje pusėje, p. 316,330. Ūkio modernizavimo idėjas okupuotoje Lietuvoje 47 Vytas Rutkauskas, Rietavas: prasminiai Oginskių kultūros XIX a. plėtojo M. K. Oginskio palikuonys. 1833 m. po tėvo paveldo akcentai, in: Polonezų kelias, Vilnius-Rictavas: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 59. mirties Rietavą valdyti gavęs Irenėjus Kleopas Oginskis

25 ėmėsi valstiečių išlaisvinimo iš baudžiavos programos, XVII a. antrojoje pusėje jau matome Oginskius - kaip jau minėta, šį tikslą įgyvendindamas 1835 m. Spręs­ katalikų bažnyčių mecenatus ir fundatorius. Antai LDK damas sveikatos apsaugos klausimus, 1846 m. Rietave jis kancleris Marcijonas Oginskis fundavo pirmąją medinę -įsteigė ligoninę. Šioje srityje Irenėjus Kleopas pasirėmė katalikų bažnyčią Naujamiestyje bei finansavo Rykantų brolio Tado Antano, įsteigusio Alytuje ligoninę varg­ bažnyčios atstatymą, o jo giminaitis Marcijonas Myko­ šams dar 1834 m., pavyzdžiu. Rietavo ligoninė, kaip ir las Oginskis prisidėjo prie Vitebsko jėzuitų vienuolyno kitos to meto Lietuvos dvarų ligoninės, buvo skirta dvaro statybos, kuriame ir buvo palaidotas. Trakų vaivada valstiečiams gydyti. 1861 m. buvo pradėtas statyti ir po Martynas Oginskis fundavo Raguvos bažnyčią, Tadas metų baigtas naujas ligoninės pastatas - mūrinis, dviejų Antanas Oginskis 1824 m. skyrė lėšų Dievo Apvaizdos aukštų, akmeniniais pamatais, gontais klotu stogu, net su bažnyčios Kapčiamiestyje statybai, Mykolas Mikalojus septyniais kaminais. Šiame pastate įsikūrė ne tik ligoninė Oginskis fundavo 1900 m. užbaigtą statyti Kulių Šv. Vys­ su akušerijos skyriumi, bet ir prieglauda, mokykla, para­ kupo Stanislovo bažnyčią ir 1.1. pijos maršalkų kambarys48. XVIII a. gyvenęs filantropas etmonas Mykolas Ka­ Rietave ne tik buvo įsteigta ligoninė, vaistinė, bet zimieras Oginskis rėmė Smilavičių vienuolyną ir bažny­ ir senelių bei našlaičių prieglauda, taupomosios sko­ čią, įkūrė labdaros fondą, skirtą Vilniaus universiteto linamosios kasos. Nuo 1859 m. I. K. Oginskis Rieta­ studentams remti, padovanojo universitetui mineralų ve veikė dviejų klasių agronomijos mokykla - pirmoji kolekciją. Viena iš etmono išplėtotų idėjų buvo Karo in­ agronomijos mokykla Lietuvoje. I. K. Oginskis pritarė validų namų Vilniuje projektas. Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjoms, materialiai pa­ Lietuvos ir pasaulio raštijos istorijoje yra svarbi rėmė Lauryno Ivinskio 1846 m. išleistą pirmąjį lietuviš­ Bogdano Marcijono Oginskio funduota Vievio spaustu­ ką kalendorių - Metskaitlius. vė. 16 11 m. šioje spaustuvėje pasirodė pirmas stačiatikių Rietavo dvarą paveldėjęs Irenėjaūs Kleopo sūnus Šv. Dvasios brolijos leidinys - Naujasis Testamentas su Bogdanas tęsė dvaro pertvarkymo pagal pažangiausius Psalmynu, išleistas Trakų pakamario kunigaikščio Bog­ ūkininkavimo metodus darbus. 1871 m. rekonstruota dano Oginskio lėšomis. Bogdanas Oginskis ir jo žmona dvaro oranžerija, 1873 m. įsteigtas Rusijos gyvulių glo­ Raina Valavičiūtė buvo pagrindiniai Meletijaus Smotric- bos draugijos Rietavo skyrius, o 1875 m. Rietave buvo kio parengtos Mokomosios evangelijos - Stačiatikių Baž­ surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda. 1882 m. nyčiai skirtos pamokslų knygos - mecenatai ir leidėjai50. Rietave buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, o 1611-1615 m. Bogdanas Oginskis finansavo ir kitų stačia­ dar po dešimtmečio - 1892 m. - pradėjo veikti pirmoji tikių bažnytinei praktikai skirtų knygų leidybą. 1619 m. Lietuvoje elektrinė. Vievyje buvo išspausdinta M. Smotrickio parengta Slavtf Bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai, mokslo ir gramatika, leidžiama liturginė stačiatikių literatūra, vie­ meno mecenatai. Mecenatinę Oginskių veiklą liudija na kita proginė knyga lenkų kalba. Oginskių leidybinę gausios fundacijos tiek stačiatikių cerkvėms bei vienuo­ veiklą Vievyje taikliai apibūdino Daiva Narbutienė, pa­ lynams, tiek ir katalikų bažnyčių statybai ar renovaci­ žymėjusi, jog Vievio spaustuvė įnešė reikšmingą indėlį jai. AntarXVI a. pabaigoje Trakų pakamaris ir Kruo­ nio dvaro savininkas Bogdanas Oginskis ir jo žmona Raina (Regina) Oginskienė fundavo cerkvės Kruonyje statybą. 1629 m. R. Oginskienės lėšomis Kruonyje buvo

įkurtas stačiatikių vienuolynas. Vienuolynui ir cerkvei 48 Zita Mališauskienė, Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje išlaikyti užrašyta 2000 kapų lietuviškų grašių, taip pat (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla), in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Menžikovskių palivarkas, Ivanovščiznos palivarkas prie p. 279-302. Limšiaus upelio, Žydeikiškių kaimas su pavaldiniais ir 49 Rolandas Gustaitis, Kruonio stačiatikių cerkvė ir vienuolynas, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės dvi dirvos, nupirktos iš bajoro Valentino Saibuto: Re- veiklos pėdsakais, d. 2, p. 180. zikiškės ir Užiliškės, esančios Kauno paviete49. XVII a. 50 Daiva Narbutienė, Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos mokslų akademijos Vrttblevskių bibliotekos fondų, in: Kunigaikščiai pradžioje Bogdanas Marcijonas Oginskis skyrė lėšų sta­ Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, čiatikių vienuolyno ir cerkvės Vievyje statybai. p. 81-82.

26 kitakalbės (ypač rusėniškosios) Lietuvos spaudos raidoje. veiklos patirtį perėmęs iš tėvo Irenėjaus Kleopo, kuni­ „Ši mecenatystė svarbi ne tik ta prasme, kad kritišku Lie­ gaikštis nuosekliai ją plėtojo visą gyvenimą. Jau 1875 m. tuvos stačiatikiams metu padėjo išsaugoti jų spaustuvę, Laurynas Ivinskis, matydamas M. M. Oginskį kaip bū­ bet dar ir todėl, kad Šv. Dvasios brolijos leidiniai XVII a. simą globėją, jam dedikavo savo knygą Pamokimaj kaip peržengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas, rejkie saugote kiek wieną giwa sutvėrimą... kitaip dar tokiu būdu įsiliedami į kultūrinę kaimyninių valstybių žinomą Pasaugos pavadinimu, ir paprašė jį tapti šios erdvę: tai pasakytina apie pakartotą M. Smotrickio gra­ knygos leidėju. Pasitaręs su Žemaičių kunigų seminari­ matikos leidimą Maskvoje 1648 m., be to, ši gramatika joje dėstytojavusiu Antanu Baranausku, tų pačių metų 1697 m. buvo išleista Besarabijoje, 1755 m. - Serbijoje, tre- pabaigoje Mykolas Mikalojus Peterburgo Centriniam čiąsyk išleista Maskvoje 1721 m. O tai liudija ypatingą čia komitetui įteikė prašymą šią knygą išspausdinti54. išleistų knygų mokslinę-kultūrinę reikšmę“51. Dirbdamas valstiečių švietimo darbą, M. M. Ogins­ Į Lietuvos kultūros istoriją svarbų indėlį įnešė ir kis bendradarbiavo su Laurynu Ivinskiu, Motiejumi etmono Grigaliaus Antano ir Teofiluos Čartoriskytės Valančiumi, Antanu Baranausku, Petru Vileišiu, Juozu duktė Elzbieta Oginskytė-Puzinienė (?—1767) - viena Tumu-Vaižgantu ir kitais. Kaip teigia J. Skurdauskie- ryškiausių asmenybių Lietuvos mecenatystės istorijoje. nė, „prancūzų kalba šeimoje bendravęs M. M. Ogins­ Kaip pažymi Lina Balaišytė, E. Oginskytė-Puzinienė do­ kis rūpinosi ne tik legaliu lietuviškos spaudos leidimu, mėjosi tiksliaisiais mokslais: 1756 m. spalio 1 d. atvyku­ bet nevengė ir nelegalių spaudos rėmimo ir platinimo si į Vilniaus akademijos aulą gilinosi į elektros mašinos, būdų. Pasakojama, kad pašnekovams jis nepamiršdavęs oro siurblio veikimo principus, domėjosi kitomis eks­ pabrėžti, kad esąs „žemaitis“ arba „esąs neabejingas lie­ perimentinės fizikos paslaptimis. Jos pagrindinėje re­ tuvių reikalams“55. Oginskiai buvo vieni pirmųjų Lietu­ zidencijoje - Lučiojaus rūmuose - vyko astronominiai voje pradėję demonstruoti simpatijas liaudies menui ir stebėjimai geografinei padėčiai nustatyti. Vilniaus aka­ kultūrai. Ėmę organizuoti žemės ūkio parodas, jie daug demijos profesorius Tomas Žebrauskas ne kartą lankė dėmesio skyrė namudinio verslo skyriams. mecenatę jos dvare52. 1753 m. T. Žebrausko iniciatyva XIX a. vidurio „žemaitiškojo“, bajoriškojo sąjūdžio ir E. Oginskytės-Puzinienės lėšomis buvo įkurta Vil­ tradicijų paveikta Oginskių lituanistinė veikla apėmė niaus akademijos observatorija, tapusi pamatiniu reiš­ tiek legalią, tiek nelegalią formas, tokias, kaip lietuvių kiniu Lietuvos mokslo raidoje. 1766 m. observatorijos kultūrinio sąjūdžio veiklos rėmimas, rūpinimasis drau­ reikmėms E. Oginskytė-Puzinienė paaukojo tris tūks­ džiamos spaudos leidimu ir jos platinimu, liaudies švie­ tančius auksinų, papildomai užrašė šešis tūkstančius, timas, LDK simbolikos naudojimas privačiame ir vie­ už kuriuos turėjo būti išlaikomas astronomas. Už pa­ šajame gyvenime, slaptų lietuviškų mokyklų steigimas, aukotus pinigus Anglijoje buvo nupirkti astronominiai muzikos mokyklų kūrimas, muzikinės kultūros plėtra, prietaisai. Anot amžininkų, šiam tikslui E. Oginskytė- liaudies meno ir kultūrinio palikimo puoselėjimas56. Puzinienė pardavė didelę dalį savo valdų Sandomiro vaivadijoje. Observatorijoje atliekami astronominiai tyrimai gana greitai sulaukė europinio atgarsio ir jų dėka Vilniaus aukštoji mokykla tapo išskirtiniu mokslo židiniu. E. Oginskytės-Puzinienės funduota observato­ rija veikė iki 1882 m. Dar ir XIX a. observatorijos išlai­ 51 Ibid., p. 84-85. 52 Lina Balaišytė, Oginskytė Puzinienč: mokslo mecenatės kymui lėšos ėjo iš mecenatės palikimo53. portretas, in: Ibid., p. 265-287. Lituanistinio sąjūdžio rėmėjai. XIX a. Oginskiai 53 Ibid., p. 287. 54 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus iškilo kaip lituanistinio sąjūdžio rėmėjai. Lietuvių tau­ Oginskio lituanistinė veikla tautinio kultūrinio sąjūdiio metu tinį judėjimą rėmė tiek Irenėjus Kleopas, tiek ir abu jo (XIXa. antrojipusė-XXa. pradžia), in: Acta Acadcmiae artium Vilncnsis. Dailė, t. 47-48: Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių sūnūs. Jolantos Skurdauskienės tyrimuose teigiama, jog tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, itin plačią ir įvairią lituanistinę veiklą, tiesiogiai ir ne­ p. 220. 55 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus tiesiogiai skatinusią bei veikusią nacionalinės kultūros Oginskio lituanistinė veikla, p. 220. raidą, vystė Mykolas Mikalojus Oginskis. Lituanistinės 56 Ibid.

27 Oginskių giminės istorija Lietuvoje apima kelis šimtus veikla. Oginskių dvaro kapelos ir orkestrai, steigiamos metų ir žymi šios giminės nueitą didžiulės visuomeninės muzikos mokyklos skatino muzikinės kultūros plėtrą, pažangos kelią: nuo rusenu bojarinų iki Lietuvos Didžio- kuriai poveikį darė ir pačių Oginskių kūryba - Mykolo -eios Kunigaikštystės ir visos Lenkijos ir Lietuvos valsty­ Kazimiero Oginskio operos, Mykolo Kleopo Oginskio bės - Abiejų Tautų Respublikos - didikų, nuo smulkių polonezai, maršai, mazurkos, valsai ir romansai. žemvaldžių, iki stambių latifundijų valdytojų, manufak­ XIX a. Oginskių lituanistinė veikla (rūpinimasis tūrų steigėjų ir laivybos kanalų kasybos iniciatorių. draudžiamos spaudos leidimu ir jos platinimu, liaudies Vykdydami įžvalgią ir nuoseklią politiką, užmegz­ švietimas, slaptų lietuviškų mokyklų steigimas, muzi­ dami ryšius su įtakingomis Lietuvos ir Lenkijos didikų kos mokyklų kūrimas, muzikinės kultūros plėtra) pri­ giminėmis, Oginskiai sugebėjo pakilti nuo pavieto lyg­ sidėjo prie lituanistinio sąjūdžio plėtros ir tautinio atgi­ mens pareigūnų iki valstybės senatorių. XVII-XVIII a. mimo skatinimo. Oginskiai turėjo savo atstovų LDK kanclerio, didžiojo maršalo, didžiojo iždininko, etmonų postuose. Devyni šios giminės nariai užėmė vaivadų, dešimt - kaštelio­ nų pareigas. Politiniame valstybės gyvenime XVIII a. Oginskiai pasireiškė ne tik kaip valstybininkai, bet ir diplomatai - trys šios giminės atstovai vykdė diploma­ tines misijas Maskvoje, Vienoje, Hagoje ir Londone. Oginskių giminės istorijoje nuo XVI a. pabaigos iš­ skirtinos kunigaikščių ir bajorų šakos, kurių pradžia sie­ tina su Bogdano Oginskio sūnumis Motiejumi ir Teodo­ ru. Kunigaikščių titulą išlaikė Motiejaus šaka, o Teodoro palikuonys, neturėdami teisės į kunigaikščio titulą, su­ darė giminės „bajoriškąją“ arba „Breslaujos“ šaką. Ku­ nigaikščiai Oginskiai XVII a. pasidalijo į kunigaikščių titulą išlaikiusius Jono Jackaus palikuonis ir grafų titulą turėjusius Simono Karolio įpėdinius, kurių palikuonys XIX a. sugebėjo susigrąžinti kunigaikščių titulą. Keičiantis politinei bei kultūrinei aplinkai, keitėsi konfesinė Oginskių giminės palikuonių priklausomybė bei pasaulėžiūra. XVI-XVII a. sandūroje buvę aktyvūs stačiatikybės gynėjai, raštijos rusenu bei bažnytine sla­ vų kalbomis leidybos rėmėjai, XVII a. antrojoje pusėje Oginskiai tapo katalikais, aktyviais Vakarų Europos kultūros propaguotojais, katalikiško Vilniaus universi­ teto mecenatais, Denis Diderot „Enciklopedijos“ auto­ riais, valstybės valdymo ir ūkio sistemos reformatoriais. Svarbią vietą giminės istorijoje užėmė tiek religi­ nė, tiek ir pasaulietinė mecenatystė. Raštijos raidai neį­ kainojamos vertės turėjo XVI-XVII a. pradžioje Vievio spaustuvėje išleisti leidiniai, o Elzbietos Oginskytės- Puzinienės parama Vilniaus akademijos observatorijai XVIII a. antrojoje pusėje padėjo iškelti Lietuvos astro­ nomijos mokslą į pasaulinį lygį. Į Lietuvos kultūros raidą svarų indėlį įnešė Oginskių dvaruose puoselėjama įvairiapusė meninė ir muzikinė

28 History of famous noblemen families, which during the exhibition Crosses are the Sign of Virtue and the Arrow is Soviet period was excluded from Lithuanian historical of Victory... Sapieha Family - the Statesmen, Patrons of and cultural discourse, has slowly been recovered after Art and Collectors organized in 2012“ , Vilnius Museum the regaining of Independence. Historiography has re- of Art, etc. valuated the place of manor in the modern society and During the last decade, historical research of dukes the horizons of public elite input in the national history Oginski has also experienced its renaissance: Oginski are broadened by thorough monographic family history history references* 61, various scholarly monographs dedi­ research performed in various scientific centres. No­ cated to Michael Cleophas Oginski have been published62, blemen family history and the layers of their cultural exhibitions have been organized63. Collaborating with heritage in contemporary historiography is presented Lithuanian and Belarus scholars, two thematic collecti­ by the prepared and published monographs, dedicated ons of scholarly articles called Dukes Oginski in the Histo­ to the families of Radziwiłł, Kiszka, Chodkiewicz,57 as ry of Lithuania. Footsteps of their Cultural Activities have well as international exhibitions uncovering the historic been prepared and published. These collections featured importance of one or another family. the researches carried out by Darius Vilimas, Andrej Ma- The public has shown a great interest in an interna­ cuk, Natalia Slizh, Gintautas Sliesoritmas, Adamas Stan- tional exhibition of fine art called The Painters in Römer kevič, Valdas Rakutis64 on the start of the Oginski family Family5*, organized in 2006 and dedicated to the 200th in Lithuania, the change in their land-ownership, the de­ anniversary of Edward Jan Römer, unique exhibition velopment of their political and military careers. Thread between the Past and the Present. The Legacy of The horizon of Oginski cultural activity and its he­ Biržai Counts Tyszkiewicz59, organized in 2009 at Myko­ ritage in Lithuania has been significantly broadened by las Žilinskas Art Gallery, Kaunas and an international the works of Laima Kiauleikytė65, Sviatlena Nemahaj66,

57 Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė, Iš Radvilų vertė Virginijus Baranauskas, Vilnius: Regionų kultūrinių giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547-1808 m., iniciatyvų centras, 2012, ir kt. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009; 62 Books of Iwo ir Andrzej Załuski and Sergej Verameicik Nelija Nijolė Asadauskienė, Kiškų giminė: LDKXV-XVII a.: translated into Lithuanian, publicized monograph about the genealoginis tyrimas, Vilnius: Vaga, 2003; Genutė Kirkienė, political activities of M. C. Oginski: Ramunė Šmigelskytė- LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje, Stukienė, Mykolas Kleopas Oginskis. Politikas, diplomatas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. ministras ir jo pasų kolekcija, Vilnius: Edukologija, 2013. 58 Hie exhibition was accompanied by an international 63 Exhibition organized in 2015 Vilnius University Library Ten, scholarly conference Römeriai Lietuvoje, on nlh September kur kviečia tėvynės meilė ir pareiga, dedicated to the 250,h 2006 in Vilnius, Radziwills manor, published book Riomeriai anniversary of Michael Cleophas Oginski, published exhibition Lietuvoje XVI]-XX a. = The Römers in Lithuania in 17”' to 2o,h catalogue, see: Ten, kur kviečia tėvynės meilė ir pareiga. Mykolo centuries /sud. Jolanta Širkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės: Parodos katalogas / meno institutas, 2008. Sud. Daiva Narbutienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, 59 Aldona Snitkuvienė, Unikali paroda apie Biržų grafų Nijolė Šulgienė, Alfonsas Tamulynas, Viktorija Vaitkevičiūtė, Tiškevičių palikimų, in: Lietuvos muziejai, [interactive], 2009 /1, Vilnius: Petro ofsetas, 2015. p. 20-21, [accessed on 1115 2015], http://www.museums. 64 Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos lt/zurnalas/2009_oi/Birzu_tiskeviciai.pdf pėdsakais / Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: 60 In the exhibition catalogue, the role of the Sapieha family in Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010; Kunigaikščiai Lithuanian history was presented in the articles of Lithuanian Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, and Belarus scholars see: Kryžiai yra dorybės ženklas, о d. 2: Mokslo straipsnių rinkinys / Sud. Ramunė Šmigelskytė- Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. ir kolekcininkai: Katalogas, skirtas Sapiegų giminės istorijai / 65 Laima Kiauleikytė, Klasicizmas ir kunigaikščio Mykolo Kleopo Sud. Vydas Dolinskas ir Birutė Verbiejūtė, in: Lietuvos didžiųjų Oginskio kūrybinis palikimas, in: Acta academiae artiuin kunigaikščių rūmų parodų katalogai, t. 6, Vilnius: Nacionalinis vilnensis. Vilniaus dailės akademijos darbai, 1998, Nr. 14, p. muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 105-116: Laima Kiauleikytė, Muzikinės kunigaikščio Mykolo 2012. Kleopo Oginskio pažiūros - epochų virsmo atspindžiai, in: 61 Michael Clcophas Oginski’s memoirs and a letter to his son Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos published in Lithuanian sec: Mykolas Kleopas Oginskis, pėdsakais, Vilnius, 2010, p. 171-190. Atsiminimai apie Lenkija ir lenktis nuo 1788 iki 1815 metų 66 Святлсна Немагай, Жыццс i творчаспъ M. К. Агшскага у pabaigos, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, каардыиатах яго часу i купыпурнага асяроддзя, Мжск: 1 . 11,2007,; t. 2-3,2009,; M. K. Oginskis, Priesakai sūnui / Беларуская дзяржауная акадэмш музыкк 2007. Preecptcs а шоп Ji h / Precepts to a Son I Iš prancūzų kalbos

29 Daiva Narbutienė67, Lina Balaišytė68. During the 19th - Vilnius, on November 1717, he was appointed as a Bis­ 20th c. the history of the Oginski family was enriched by hop Ordinary of Smolensk, however he died soon after. the new insights provided in the monographs and scho- Oginski opinion was important in the 19th c. as well, -larly articles of Jolanta Skurdauskienė69, Tamara Baira- when the country was ruled by the Russian Empire. šauskaitė70, Zita Medišauskienė71. According to the genealogical research of the Ogins­ The research of Oginskiana gives the possibility to ki family, the pioneer of this family was one of the partial once again unlock the Oginski family history in Lithu­ dukes of Smolensk Ivan Hlushonok (died in 1510), who ania, present the portraits of the most famous members was a grandchild of Vasilij Hlazina and at the end of the of this family and discuss their role in the context of 15th c. took the side of the Ivan III of Moscow72. During the Lithuanian nationhood development. Taking into con­ battles between Lithuania and the Grand Duchy of Mos­ sideration the works of researchers on the Oginski fa­ cow at the end of 15th - i6,h c. the sons of I. Hlushonok, mily past and the archive resources, one can emphasize Dimitri and Ivan remained in the GDL. They started the the fundamental features of the Oginski family histo­ Oginski and Puzinas families. These families called them­ ry in Lithuania, while concentrating on the political, selves “the dukes of Kozelsk”, which, as it was mentioned cultural, military and the public-educative activities of before, was Kozelsk Duchy belonging to the Upper Oka the most famous family members. The first part discus­ Principalities that Lithuania lost at the end of 15th c.73. ses the road that the Oginski family had to take in the The duke of Kozelsk, Dimitri Hlushonok obtained Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 16th - 18th c„ a privilege from the Grand duke of Lithuania Alexander while concentrating on the establishment of the poli­ to have a small manor of Uogintai near Kaunas, from tical status not only in Lithuania but also in the whole which the name of the family derived. Already in the Polish-Lithuanian Commonwealth (further Common­ written sources of 1555 “the dukes of Kozelsk” were wealth). The second part presents the activities o f the called Oginski. It is worth mentioning that the ruler Oginski family during the hard times of Russian Em­ also gave ownership of Uogintai to the son of Dimitri, pire occupation, while the third part puts emphasis on Bogdan, who in historiography is also known by the their input in the economic development of the land, introduction of scientific and technical novelties, pa­ tronage, their support of the Lithuanian movement, the

publication of editions in the Lithuanian language. 67 Daiva Narbutienė, Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos moksliį akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, p. 77-90: Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos The Oginski Family Path in the Grand Duchy of Vrublevskių bibliotekos oginskiana, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, p. 245-264. Lithuania in the i6,h - 18th Centuries 68 Lina Balaišytė, Elzbieta Oginskytė Puzinienė: mokslo mecenatės portretas, in: Ibid, p. 265-287. 69 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus In the beginning of the i6,h c., the political arena of the Oginskio lituanistinė veikla tautinio kultūrinio sųjūdžio metu GDL was complemented by the offspring of the du­ (XIX a. antroji pusė - X X a. pradžia), in: Acta Acadeiniae kes from small Kozelsk Duchy, which belonged to the artium Vilnensis. Dailė, t. 47-48: Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos Upper Oka Principalities. Few generations passed and leidykla, 2008, p. 217-225; Kunigaikštis Mykolas Mikalojus these offspring managed to take not only the dominant Oginskis - lietuvių kultūrinių aspiracijų rėmėjas, in: Žemaičių žemė, 2005, Nr. 4. p. 21-23. positions in Lithuania, but also work in the highest na­ 70 Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. tional offices. In the 17th - 18th c. each Oginski had one pirmojoje pusėje, Vilnius: LI1 leidykla, 2003. 71 Zita Medišauskienė, Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje chancellor of GDL, grand marshal, treasurer, three he­ (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla), in: Ibid, p. 279-302; Zita tman, nine voivodes, ten castellans, five Chairmen of Medišauskienė, Rusijos gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus veikla:pastangos humanizuoti visuomenę, in: Ibid, p. 247-278. Lithuanian General Tribunal. One member of the 72 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oginski family, Ludwig Charles Oginski (1680-1718) pavietų pareigūnai XVI-XVII a„ in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius: was a bishop. Completing his way that started as a Dean Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 17. of Babruysk and ended as a Cathedral Chapter Canon of 73 Ibid.

ЗО name of Bagdon74. Although in Lithuania a member and Kaunas powiats, however later on their dominions of Oginski family received the right to the duke’s title expanded to other regions of the country. As claimed in in 1574, in Poland Oginski were titled as dukes only in the research of Darius Vilimas, at the end of the 16th c. the the Resolutions of the Sejm of 1628, which mentioned whole Uogintai-Kruonis-Darsūniškis-Vievis habitat of the offspring of Matthew Oginski (died in 1564)75. The Oginski dominion was formed. Apart from these domi­ emphasis should be put on the fact that in the histo­ nions, Oginski gradually developed the land-ownership riography of Lithuanian and Belarus, the duke title is in the eastern part of Lithuania, i. e„ Polotsk and Vitebsk wrongfully attributed to all the members of the Ogins­ voivodeship. During the 17th c. this family ascended from ki family, without taking into consideration the line or the well-payed clients of Christopher II Radziwiłł to the branch of the family origin. claimants to oligarch title77. Oginski reached the peak of The first famous member of the Oginski family was their career in the 1680s. The family was promoted by the ruler of Kaunas eldership (1557-1558), the collector of the GDL chancellor Marcian Alexander Oginski (1632- net tax in the ruler’s Užneris manors (1558-1564), tivu- 1690) and his cousins GDL field hetman John Hyacinth nus of Vilnius (since 1559) duke Matthew Oginski (died Stephen (died in 1684) and GDL swordsmith, chamber- in 1564). His son Bogdan Marcian Oginski (died in 1625) lain of Vitebsk Simon Charles (circa 1620-1694), who in started his national career as a Rittmeister, later on he be­ 1685-1688 was a voivode of Mstislaw78. came a military colonel of GDL and since 1580 he occu­ According to the GDL, peasant household (Lith. pied the position Trakai chamberlain (Lat. succamerarius, dūmai) inventory data in 1690 the development of a judge of land boarders). He was the one that strengthe­ Oginski land-ownership was very rapid. At the old fa­ ned the authority of the family. Bogdan also participa­ mily centre - Trakai powiat, Oginski managed 275 hou­ ted in the Livonian and Muscovite wars in the beginning seholds. The biggest private property was Strėvininkai of the 17th c. B. M. Oginski was a strenuous advocate of (210 households) that were ruled by GDL swordsmith Orthodoxy. In Trakai voivodeship Oginski had patrimo­ Simon Charles Oginski, who declared not only this nial Uogintai, Kruonis and Vievis manors. As a gratitude property in 1690 but also other patrimonial and rented for his merits, the ruler Stephen Bathory gave him Kar­ manors, i. e., Jašiūnai manor in Vilnius powiat, Kruonis mėlava, Kairiškiai and Darsūniškis elderships76. property in Trakai powiat (94 manors), 8 manors and In the middle of the 16th c. the main complex of villages in Vitebsk powiat and 3 manors in Orsha po­ Oginski family dominion was in the periphery of Trakai wiat, without taking into consideration houses in Vil­ nius and the whole quarter in Vitebsk79. In Samogitia Oginski family had less than a hundred households and in the whole Vilnius voivodeship up to two and a half hundred households. Some more famous family centres 74 Darius Vilimas, Oginskių giminės pėdsakai Žemaitijoje XVI a. were in Vawkavysk, Vitebsk powiat (the biggest Ogins­ pabaigoje (pagal Žemaitijos žemės teismo knygas), in: Ibid., ki property in this powiat was Mikulino, which had 77 p. 29-41. 75 Teresa Zielińska, Poczet polskich rodów arystokratycznych, households and 220 subordinates; the overall number Warszawa: Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne, 1997, p. 186. of the households managed in this powiat was 385) and 76 Darius Vilimas, Oginskių giminės pėdsakai Žemaitijoje XVI a. pabaigoje, p. 30-31. Mstislaw voivodeship (here they managed Rodomlis el­ 77 John Oginskis, the client of Radziwiłł, annual salary, called dership with 171 households)80. “jurgelt”, for his services for patron was 1500 auksinas and surpassed the “jurgelt” of a second highest-paid client by 500 During the second half of the 18th c. the Oginski see: Gintautas Slicsoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė were merely the large-scale Lithuanian manor owners, vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690-1697 m„ Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2000, p. 31. who, apart from the land they owned, also managed a 78 Gintautas Slicsoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus vast amount of national property. Thus, the first one karo išvakarėse, p. 73. 79 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės emphasised from the Lithuanian ministers - royal pavietų pareigūnai XVI-XVII a., p. 18. land owners presented in the State revenue list of 1787, Gintautas Slicsoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus was the grand hetman of Lithuania Michael Casimir karo išvakarėse, p. 73-74. 80 Ibid., p. 74. Oginski (1728-1800). He owned Vilkaviškis, Užpaliai,

31 Tryškiai, Slonim and other elderates. Every year they of the duke83. His children from marriages with Theresa provided 377 thousand zloty revenue. The wife of he­ Brzostowski (died in 1721) and Theresa Tyzenhauz occu­ tman Alexandra Oginski (born Czartoryski, 1730- pied high positions in the country. His oldest son Ignace - 1798) ruled Kalvarija, Kirsna elderated, a big Barysaw (circa 1698-1775) became a GDL manor marėchal (1744), eldership and each year got 200 thousand zloty revenue later on he became a grand marshal (1750) and Vilnius from them81. Castellan (1768). After his marriage with Helen Oginski, Dukes, counts, noblemen. Already in the second a daughter of the offspring of dukes line Casimir Do­ half of the i6,h c. Oginski family divided into two bran­ minic Oginski, he secured the support in Petersburg ches after two sons of Bogdan Oginski: Matthew and manor and became a member of pro-Russian block, Theodor. Matthew became the initiator of the “duke which was an opponent of the House of Czartoryski in (magnate)” branch, while Theodor started the “Bras- Lithuania and Poland. Stanislaus George (1710-1748), a law (the noblemen)” branch of the family. “The noble­ son of Marcian Michael Oginski occupied the position men” branch of Oginski family ruled the lands on the of Mstislaw (1738) and later Vitebsk (1740) Castellan and boarder of Braslaw powiat and Polotsk voivodeship: his son Thaddeus Francis Oginski (1712-1738), an elder Mogilno and Kolpino, however their political activities of Ashmyany (1738), who tried to manoeuvre between were scarce. Only in the end of the i8,h c. the Ogins­ the ruler and an influential Czartoryski block, became ki from Braslaw branch managed to acquire new lands a voivode of Trakai in 1769. From the marriage with and occupy the important positions in Braslaw powiat, Isabel Radziwiłł he had two sons: Andrew Ignace and thus before the last partition of the Commonwealth Francis Xavier, who had no children. they even managed to get the position of the senator or After the Third Partition of the Commonwealth, Braslaw Castellan. Successful career was made by the when Lithuania was annexed by Russian empire, tivunus of Viekšniai Michael Oginski, who started as Oginski case concerning the duke title was studied for a Braslaw vice elder, chamberlain (1766-1770), marshal a long time. The last offspring from the duke line, the of Braslaw powiat (since 1770), deputy of Supreme Tri­ great hetman Michael Casimir Oginski died in emi­ bunal of Lithuania (1774) and later became a Braslaw gration in 1800. Already in the beginning of 1792 he Castellan. Oginski became a Castellan in 1793, when transferred all of his property in Lithuania to Michael the Parliament of Grodno adopted a resolution on the Cleophas Oginski. Taking that into consideration Mi­ establishment of senator position in Braslaw voivodes­ chael Cleophas took all the steps to retrieve the title of hip. As stated by a Belarus scholar Andrej Macuk “in the duke for his family branch. In 1818, while being the this way a member of Oginski Braslaw (“the noble­ senator of Russian empire, Michael Cleophas Oginski man”) branch received a rank of GDL senator for the addressed the emperor Alexander I with a request to first time since the 16th c. This gave him the thirty sixth allow him and his sons to use the title of the duke. Since position in the senate of Polish-Lithuanian Common­ Oginski insisted on having originated from the dukes wealth” 82. of Russia, after comparing the documents with the data The history of the duke branch of family developed from Russian Velvet book Heroldia officials came to the quite differently. The sons of duke Samuel Leon Oginski conclusion that the provided evidence is unfounded84. (died in 1657) John Hyacinth and Simon Charles were the initiators of two family lines. Magnate positions of Oginski were established by John Hyacinth Oginski and his offspring, while Marcian Michael (1672-1750), a son 3i Mečislovas Jučas, Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972, of Simon Charles an advocate of the ruler Stanislaus p. 84-85. Leszczyński, a marshal of GDL general confederation, 82 Andrejus Macukas, Oginskių giminės Breslaujos šaka XVIII amžiuje, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. who abandoned the political life in 1735 and resided in a Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, p. 101. village near Vitebsk called Marcianov after him, already 83 Teresa Zielińska, Poczet polskich rodów arystokratycznych, p. 195. claimed a title of “count of Maladzyechna, Zalesye, 84 Tamara llairaśauskaitć, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. Obórka and Izabelin” without even mentioning the tile pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 165.

32 However the sons from M. C. Oginski’s first marria­ authority, men of Oginski family reached one of the ge Thaddeus Anthony and Xavier Francis managed to most important position of hetman in 17th c. The follo­ secure the title of duke in the Heroldia of Polish kings­ wing members of Oginski family history were known hip already in 1821. However, the fact is that in 1846 ac­ for their military activities: Lithuanian field hetman cording to the decision of Russian State Council Thad­ John Hyacinth Oginski and two grand hetmans: Gre­ deus Anthony and Xavier Francis lost the right to be gory Anthony (died in 1709) and Michael Casimir (cir­ called dukes once again. M. C. Oginski’s son Cleophas ca 1728-1800). First one to occupy a high military post Irenaeus (1808-1863) and his sons Bogdan (1849-1909) during Lithuanian wars with Moscow and Sweden in and Michael (1849-1902) earned the right to be called the middle of 17th c. was John Hyacinth Oginski (died dukes only in 186285. in 1684). Born in the family of Orthodox Samuel Leon Orthodox and Catholics. Religious beliefs of Oginski and Sophia Billewicz, John Hyacinth chose the Oginski family. At the turn of the 16th and 17th c. the Catholic religion relatively soon. He was found in the Oginski were active advocates of Orthodoxy, however student lists of Krakow Academy in 1639 and in the war later on they converted to Catholicism. This decision campaign leading the flag of Valkaviskas powiat in 1651. was influenced by numerous factors. The most impor­ Being the lieutenant of Hussar flag, in 1656 J. H. Oginski tant reason was the battles with Swedish and Muscovi­ beat the Swede unit near Biržai thus pushing the enemy tes in the middle of the 17th c., especially the occupation out of Lithuania. In the same year he ransomed Bogus- of the latter, which severely damaged the land within law Radziwiłł from the Tatars’ captivity. His political few years. As claimed by Darius Vilimas, “psychologi­ consciousness and insight helped Oginski to make an cal influence of the so called “Deluge” did not bypass outstanding career during the time of the battles betwe­ the Oginski. As many other non-catholic noblemen en ruler John Sobieski and the noblemen Рас and later of Lithuania, they began to convert to Catholicism en with Sapieha family. Oginski was an active participant masse. Furthermore, the change of religious beliefs was in the activity of Lithuanian and Polish Parliaments, was determined by the fact that Oginski had a real chance to elected as a deputy of the Lithuanian Supreme Tribunal occupy the highest positions of the country, since after and in 1668 Parliament he was nominated as a Lithu­ the battles the strongest families of country’s noblemen anian field clerk. He continued his military career and grew rare. The only characteristic was that you had to in 1673 together with the Lithuanian army participated be Catholic”86. The last non-Catholic GDL senator from in the Battle of Khotyn, where the army of John Sobieski the Oginski family was Alexander Oginski (circa 1585- beat the Turks and withheld their intrusion into the Po- 1667), a son of the abovementioned Bogdan Marcian lish-Lithuanian Commonwealth. His extensive experi­ Oginski. He was the voivode of Minsk and Castellan of ence in battle field determined that in the Parliament of Trakai, an active member of the Orthodox Church and 1682 Oginski became the field hetman of Lithuania. He an advocate of the Radziwiłł of Biržai. remained in this position until his death in 168488. However, already Marcian Alexander, the son of J. H. Oginski’s activities as a hetman were continu­ Alexander Oginski chose the Catholic religion. Raised ed by his son Gregory Anthony. The biggest influence of as an Orthodox, later on he coherently climbed the lad­ G. A. Oginski’s political career was his support of the der of the political career. In 1669 he was offered Vilnius prince-elector of Saxony Frederick Augustus, who was Castellan position, provided that he became Catholic or a candidate to the throne of Lithuania. At that time the Uniate. After converting to Catholicism in 1670, Mar­ cian Alexander Oginski became Trakai voivode and in 1684 a Chancellor of GDL87. In the i8,h c. Francis Xa­ vier (died after 1750), a son of Marcian Michael Oginski 85 Wid., p. 165-166. joined the Catholic Jesuit Order and became a rector in 86 Darius Vilimas, Oginskiai - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vitebsk, Minsk and Vilnius colleges. pavietų pareigūnai XVI-XVII a., p. 22. 87 Ibid., p. 22-23. Hetmans in Oginski family. While climbing the 88 Andrzej Rachuba, Oginski Jan Jacek, Polski Słownik ladder of political career in the hierarchy of Lithuanian Biograficzny, t. 23, Kraków, 1978, s. 603.

33 army of prince-elector prevented Sapiehas from sup­ popular not only for his military adventures, but also for porting his candidate, the duke of France de Conti. At his musical talent, improved musical instruments and that moment Oginski was one of the most important articles in Denis Diderot encyclopaedia90 published in ..commanders of the Republican block and a leader of France. their radical wing. The radicals tried to overthrow the After coming back to the Commonwealth in 1761, Sapieha hegemony and were not keen on compromising M. C. Oginski married Alexandra, a daughter of Czar­ whereas the moderate Republicans, who reached the toryski family leader Michael Czartoryski. This marria­ legalization of the coequatio jurum law on the equali­ ge unlocked the door of big possibilities of the political zation of the rights of Polish and Lithuanian officials, career not only in Lithuania, but also in Poland: in 1764 often wanted to reach a peaceful decision89. During the M. C. Oginski became a voivode of Vilnius, during the internal war G. A. Oginski became the deputy hetman, same year he was elected as a leader and chairperson of i. e., a commander of an army, which was non-subordi­ Lithuanian War Commission, a first institution to admi­ nate to hetman, he also gathered followers for the battle nister the army. In 1768 M. C. Oginski was given a GDL with Sapiehas. He continued this battle even when he hetman mace. He took active steps to reform the army became a general elder of Samogitia. When the Great and tried to better the households of the troops, supply Northern War reached Lithuania and the Swedish army the army with weapons and uniforms, supervise the fol­ occupied Skuodas, Kretinga, Palanga and Biržai castle lowing of order, discipline and all the regulations. The in the summer of 1701, the general elder of Samogitia, actions of Lithuanian War Commission were developed G. A. Oginski started to fight the invaders. in this way91. At the end of 1703, G. A. Oginski became the field As a commander of war M. C. Oginski became fa­ hetman of Lithuania. However his leadership to the mous during the period of War of the Bar Confederati­ army during the war with Swedes campaign in 1703- on, when he, ahead with the Lithuanian army, battled 1704 was unsuccessful: battles near Palanga, Kretinga, the Russian army. His first battle as a GDL army com­ Druja were lost. When Russian army beat Swedes near mander was the battle of Bezdez (06 06 1771), which Poltava, G. A. Oginski joined his victory march and ended in victory, however the subsequent battles with won few battles, however on 17 November 1709 he une­ Russian army were a failure, since he did not succeed in xpectedly died in Lublin. Without knowing about the occupying Nesvizh, Slutsk and the battle near Stalovic death of G. A. Oginski, the ruler of Poland and Lithu­ was lost. Hetman Oginski tried to regain the lost positi­ ania Augustus II appointed Oginski the grand hetman ons, thus he asked for the help of Frederick II, landgrave of Lithuania on 20 November. of Hesse and in the case of victory offered him a positi­ Duke Michael Casimir Oginski the last hetman on of the ruler of Commonwealth. He also mortgaged of Oginski family was born in 1728 in a family of Tra­ his manors, tried to get the loan for the Commonwe­ kai voivode Joseph Oginski and Anna Wiszniowiecki, alth in Genoa banks and on May of 1772 he departed which fostered military traditions. After the death of the to France seeking for help to confederates. Being on the father in -1736, the upbringing of the children was left to side of confederates M. C. Oginski had great financi­ the grandfather and a hetman of GDL Michael Serwacy al loss: as an enemy of Russia he lost his manors in the Wiszniowiecki. The mighty guardian helped Michael Casimir to obtain his first position as a cup-bearer of Lithuania and in 1748 as a field clerk of Lithuania. A l­ ready since 1744 M. C. Oginski was the chef of drago­ 89 Valdas Rakutis, Kunigaikštis Grigas Antanas Oginskis, in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, on regiment and after turning eighteen he got the title 1 . 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vaitai, [Vilnius]: Krašto of the major general of the Lithuanian army. In 1753 apsaugos ministerija, 2008, p. 198. 90 Valdas Rakutis, Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis, the young nobleman departed to the foreign trip, visi­ in: Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, ted Vienna, Paris and the residency of Augustus III in 1 . 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų viniai, p. 223-224. 91 Valdas Rakutis, Mykolas Kazimieras Oginskis - Lietuvos Dresden. After becoming the volunteer of French army Didiiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, in: Kunigaikšėiai he participated in Seven Years’ War. However he became Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, p. 95.

34 occupied territories, incurred a lot of debts while living in “hetman-clarinet”. He was described as “having a gre­ emigration, however he did not abandon the works that at musical talent, skilfully playing harp and violin”. It he started in the Commonwealth. He continued to per­ was claimed that he was the one who created the harp form the mining and development works of the canal that stool. Hetman created operas Gipsies and Elysian Fields had to connect the basins of Dnieper and Nemunas. for Slonim theatre, wrote numerous polonaises and ot­ M. C. Oginski came back to the Commonwe­ her musical works. He also had a talent for writing and alth only at the end of 1774. In the Sejm which gathe­ created poetry, published Historical and Moral Stories, red in Warsaw in the autumn of 1788, grand hetman Fables and non-Fables. M. C. Oginski proposed a project of the expansion of Diplomats in the Oginski family. If the goal of du­ Lithuanian army and offered to change the standing kes Oginski’s career was to achieve the mace of hetman, army with the obligatory army of noblemen military the history of the noblemen line often contains evidence service. This project merged together the systems of old to their diplomatic activities. The diplomatic mission of general service and new noblemen general military ser­ Commonwealth in Petersburg in 1743-1744 was pro­ vice. In 1789 the hetman was included into the commis­ secuted by Ignace Oginski (circa 1698-1775), a son of sion, which had to offer suggestion for the establishment Marcian Michael and at that time a magister carraginis of new order, in 1790 Oginski joined the service in the of GDL, who received a position of GDL manor marshal confederate Prussian army, and came back only before as a gratitude for this mission. Amidst the first partition the implementation of 3 May 1791 Constitution. in 1772-1774 in Vienna, the Commonwealth was repre­ At the threshold of the Second Partition in 1793 sented by Andrew Ignace Oginski (1740-1787), a nep­ M. C. Oginski renounced his position as a grand hetman hew of I. Oginski and a son of Ihaddeus Francis Oginski hoping that it will be passed to his relative, Michael Cle- (1712-1783) and Isabel Catherin Radziwiłł (1711-1761). ophas, a successor of noblemen Oginski family line, son In 1790-1791 the diplomatic mission in Hague and Lon­ of Trakai voivode Andrew Oginski. However, political don was prosecuted by Ignace Oginski’s son Michael interests determined that the position of grand hetman Cleophas Oginski (1765-1833), who predicted his son was offered to Simon Martin Kossakowski and Michael Irenaeus Cleophas a diplomatic career as well92. Cleophas became a grand treasurer of Lithuania. After Andrew Ignace Oginski, who started his political reaching a decision to live abroad, the hetman left all career in the manor of Augustus III in Warsaw 1758, be­ his property in Lithuania to Michael Cleophas Oginski, came famous after supporting Stanislaw August Ponia­ who committed to use this property in order to pay the towski, a Czartoryski block candidate to thrown. Alrea­ numerous creditors of the hetman. dy in 1764 Coronation Sejm A. I. Oginski was elected as In the history of Lithuania M. C. Oginski is portra­ an assessor of the Royal Court. After two years in 1766 yed not only as a war commander, but also as an artist he became a member of GDL treasury commission. Later and patron: in his Slonim manor-house he established on he worked as a Secretary of the Permanent Council two opera troupes, built a two-thousand-seats theatre, and occupied many other positions of the departments founded music school, created polonaises and songs, of this institution (in 1780-1782 tenure he was a member wrote three books. He was an independent, creative per­ of Permanent Council plenum, in 1784-1786 a member son, who loved his fatherland deeply. One of the most of Department of Foreign Affairs of this institution). famous works ofM. C. Oginski was a canal that connec­ In 1771 he was nominated as a GDL Referendary and ted the basins of Dnieper and Nemunas. within two years a grand secretary. In the Sejm of First As witnessed by his contemporaries, the interests, Partition validation in Warsaw, as a gratitude for the education and character of M. C. Oginski was that of an artist. At young age Michael Casimir was interes­ ted in the art, he painted landscapes, flowers, fruits or birds “lightly, elegantly and accurately”. He acquired 92 Mykolas Kleopas Oginskis, Priesakai sūnui / Preccplcs a mon fils / Precepts to a Son / Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus a good musical education and played well numerous Baranauskas, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, musical instruments, thus he playfully was called a 2012. diplomatic mission in Austria, A. I. Oginski was given a bring in more nobility as supporters of the Constituti­ right to rule Guzów elderate, located in Sochaczew land, on, as well as to demonstrate the unity of the noble and Poland, also Mockava forestry and Kadaryszki eldera- townspeople classes, on 16th April 1792, at the Vilnius — te with Beržininkai village in Trakai voivode as well as Town Hall, he, together with 37 nobles, solemnly recor­ Plateliai elderate with Stirbaičiai village in Samogitia ded themselves in the municipality’s books. duchy. Soon after that A. I. Oginski was nominated as a At the end of April, 1794, M. C. Oginski may alrea­ Trakai Castellan. After acquiring this position he beca­ dy be seen amidst the rebels, elected as a member of the me a member of Senate. After the death of his father in Supreme National Council of Lithuania. M. C. Oginski 1783 he took over the position of Trakai voivode. donated a significant sum of 138 thousand zloty for the Voivode of Trakai A. I. Oginski paid great attention purposes of the uprising and in 1794 he organised two to the education of his son Michael Cleophas. When resi­ military marches (to Minsk voivodship and Daugavpils), ding in Vienna, the teacher of his seven-year-old son was but none of them were successful. After the suppression from the Imperial Vienna manor. French gouverneur of the uprising, M. C. Oginski retreated to Western Eu­ Jean Rolay, who came to Lithuania together with Ogins­ rope and during his exile joined political emigrants who ki family not only taught Michael Cleophas French, Ita­ sought to restore the statehood of Lithuania. As a repre­ lian and German languages, educated him in the field of sentative of emigrants, at the beginning of 1796, he tra­ literature, geography, history and natural sciences, but velled to the Ottoman Empire in search of support. He also by purposefully complementing the home library sent a letter from Constantinople to general Napoleon he planted the basic view-point of the Age of Enlighten­ Bonaparte, asking for help to liberate Poland and Lithu­ ment. As it can be presumed from the resources found, ania from the Russian yoke. The response was straight­ the number of books that were transferred by Rolay or forward: “A person, struck down by his neighbours, can ordered by Trakai voivode reached 2214 units93. only rise up with a gun in its hands.” 95 M. C. Oginski joined the political life of Common­ wealth in 1786 when he was elected Trakai Voivodship central county envoy to the Sejm. In the Sejm, he beca­ Between Florence and Rietavas: The Oginski Family me a member of GDL treasury commission and started in the i9,h - the Beginning of the 20th Centuries reorganizing the customs network, presented the idea of establishing a port in Šventoji and in 1788 prepared and During the first decades of the 19th c. the only ones dis­ submitted to the Sejm the Notes on the improvement of tinguishable from the formerly large Oginski family, Lithuanian treasury administration. When the Four- that was active in the public sphere were Michael Cleop­ year Sejm (1788-1792) adopted a decision on increasing has Oginski, who returned from emigration in 1801 and the number of soldiers, M. C. Oginski earned his first his nephew Gabriel Oginski (1784-1842), who was a son military rank - that of the Grand Duchy of Lithuania of Vaiguva and Darsūniškis elder Ignace Oginski and Army’s io,h cavalry flag Rittmeister. In 1790, he was Josepha Oginski, and who started to gradually engage appointed Envoy Extraordinary and Minister Plenipo­ in political life. tentiary of the Dutch Republic and here he successful­ ly worked, seeking to secure diplomatic support to the Commonwealth’s reforms, while at the same time to re­ ceive a Dutch trading house loan, necessary for reforms to be complemented. Though the efforts of the diplomat, 93 Ramunė Šmigelskytė-Stukicnė, Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka - didiko akiračio veidrodis, a treaty was signed with Amsterdam’s bankers, and the in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Commonwealth’s treasury was supplemented with a Kultūrinės veiklos pėdsakais, d. 2, p. 310. 94 Ramunė Šmigelskytė-Stukicnė, Mykolas Kleopas Oginskis. credit worth of 3 million florins94. Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija, In 1791, M. C. Oginski was one of those, who active­ Vilnius: Edukologija, 2013, p. 95. 95 Mykolas Kleopas Oginskis, Atsiminimai apie Lenkijų ir ly stood for the Constitution of the 3rd of May, although lenkus nuo 1788 iki 18/5 metų pabaigos, t. 2, Vilnius: Regionų he considered it to be not radical enough. In order to kultūrinių iniciatyvų centras, 2009, p. 121.

36 Having received no help to Poland and Lithuania The factory employed 60 spinners, 30 thread winders from Western Europe, M. C. Oginski set his hopes on and 62 boys working with machine-tools96. the Russian Emperor Alexander I. In 1811, M. C. Ogins­ Meanwhile, after the collapse of all hopes to restore ki together with Ksawery Lubecki and Kazimierz Pla­ the statehood of Lithuania, M. C. Oginski transferred ter prepared a memorandum on the restoration of all his property to his wife Maria de Neri and children the Grand Duchy of Lithuania and presented it to the (Thaddeus, Xavier, Irenaeus, Amelia, Emma and Ida) Russian Emperor; later they also prepared and submit­ and left to Italy. He spent his last ten years in Florence. ted a draft decree, which was to ensure the autonomy There he created music (polonaises, waltzes, mazurkas, of Lithuania in the Russian Empire. In 1812 the draft marches and songs), published his memoirs (Mėmoires decree was supplemented with a draft constitution of de Michel Oginski sur la Pologne et les Polonais, depuis GDL that was prepared by M. C. Oginski in order to le­ 1788 jusqu’ä la fin de 1815, Paris, 1827), wrote the music gitimate the sovereignty of Lithuania. The constitution theory treatise Letters about Music (Lettres sur la mu- focused on social and economic issues: it provided for sique, 1828). Tormented by a serious illness, he closely liberating the peasants from serfdom within ten years followed the events in Poland and Lithuania that grew (1812-1821). M. C. Oginski’s projects were widely sup­ into the uprising of 1830-1831, where the Oginski fa­ ported by the nobility, however, due to the war between mily members, who stayed in Lithuania were actively Russia and France in 1812 this autonomy project was no participating in. longer relevant to the Russian Empire. Already in 1831 Gabriel Oginski started organi­ Whereas the change in the political situation pus­ sing rebel troops in Trakai region97 and became their hed aside the plans of M. C. Oginski, another member commander, whereas Upytė region noblemen marshal of the Oginski family, i. e., Gabriel Oginski, immersed Charles Załuski, the husband of Amelia Oginski, was in the events related with the march of Napoleon’s tro­ appointed chief commander of the rebel troops. Family ops. Kruonis, Strėvininkai, Vievis and Rudnia landow­ funds that were saved for the journey to visit a seriously ner G. Oginski enthusiastically joined the march of ill father M. C. Oginski in Florence were sacrificed Napoleon’s troops into Moscow and was awarded the for rebel purposes. After the suppression of the rebel Order of the Legion of Honour in 1812. In 1812-1814 he G. Oginski and the surviving rebels retreated to the participated in the campaigns of German and French Kingdom of Poland. Kruonis and Strėvininkai manors lands together with Napoleon’s troops, led the army of that belonged to G. Oginski were confiscated due to his Napoleon’s Guards of Honour, which composed of the active participation in the uprising. The family of Ame­ Lithuanian noblemen. When he came back to Lithuania lia and Ch. Załuski lost their property in Lithuania and in 1814, he put a lot of effort in providing education to were also forced to retreat to Klaipėda and then move to his manor’s peasants. He was an active member of the Ivonicz, which back then belonged to Austria. masonic lodge the Diligent Lithuanian Masonic Lodge G. Oginski and his wife Kunegunda Plater settled (1816-1822) and the first curator of the Lithuanian pro­ down in France in the summer of 1833. There they es­ vincial lodge Perfect Unity Lodge. In 1816, G. Oginski tablished close relations with the French royal court. became the first Chairman of the Supreme Court of Kunegunda Oginski was actively engaged in the ac­ Lithuania. He did not abandon the economic moderni­ tivities of emigrant community, she cooperated with sation field as well and established a factory of weaving Clementine Tanski-HofFman in the Charitable Society and linen bleaching by his main residence in Strėvinin­ of Polish Ladies. In 1841, when the Russian Emperor kai in 1828. Thirty one machine-tools for linen and as many machine-tools for weaving different cotton fabrics were equipped in a two-storey masonry building. Cotton used for the fabrics were transported from England, li­ nen thread and linen were bought in Lithuania. Oginski 96 Rolandas Gustaitis, Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001, p. 295-297. invited weaver John Garvis and his son bleaching master 97 Feliksas Sliesoriūnas, 1S30-1S31 metų sukilimas Lietuvoje, Robertson to supervise weaving and bleaching works. Vilnius: Mintis, 1974, p. 153.

37 satisfied the pardon, the Oginski family decided to in 1843-1846102. 1. C. Oginski died under mysterious cir­ come back to Lithuania, however, as soon as they cros­ cumstances already after the suppression of the uprising sed the border, G. Oginski was arrested and impriso- of 1863. Rietavas was inherited by Bogdan who settled -ned in Vilnius. After eleven months of imprisonment down there with his wife Mary Potulicki (1854-1927). he was released and died soon after. He did not have Bogdan Oginski developed economy of the manor, whi­ any offspring98. le not forgetting the field of culture - in 1872, he opened Michael Cleophas Oginski’s sons who remained the first music school in Lithuania. Soon his brother M i­ in Lithuania - Thaddeus Anthony (1798-1844) with his chael Nicholas Oginski also established a music school wife Maria Tekla de Rönne Borewicz residing at Veisiejai in the acquired Plungė manor and it was the school whe­ manor and Francis Xavier (1801-1837) who was married re Mikalojus Konstantinas Čiurlionis began his musical to Teodora de Rönne99 - were not actively participating path. Over time, the joined orchestra of Bogdan and M i­ neither in public, nor in political life and were mostly chael Oginski increased to 120-130 musicians103. dedicated to their families. Maria and Thaddeus Antho­ Both Michael Nicholas Oginski, who married ny had three daughters: Gabriella Maria Isabel Amelia countess Maria Skorzewski and Bogdan Oginski did Oginski-Rönne (1830-1912), Natalia Oginski-Gawrons- not have any children. This was the end of the history of ki (1830-?) and Amelia Oginski-Wollowicz (1835 (?)-?). immediate dukes Oginski in Lithuania. In 1828, Francis Xavier and Teodora Oginski had a son Felix who did not have any offspring in his two marria­ ges with Olimpia de Rönne (died in 1861) and Natalia The Oginski Family - Innovators, Patrons, Narzymski (1844-1914)100. Supporters of Writings The main centre o f the Oginski family in the middle and the 2nd half of the 20th c. was Rietavas manor, Economic innovations and social care. Following the where Irenaeus Cleophas (1808-1863), the youngest son lifestyle proper to their status the Oginski family also of M. C. Oginski, developed his activities. He refused a belonged to that group of landowners of the Common­ career of a diplomat in diplomatic mission of the Rus­ wealth, which aimed to modernize the economy and sian Empire in Italy, which was proposed by his father looked after raising the economic welfare of the coun­ and came back to Lithuania to become a model farmer: try. The most prominent example of the trade network it was already in 1835 that I. C. Oginski abolished ser­ improvement is the project of the river shipping route, fdom in his manors in Rietavas, Endriejavas and Vei­ connecting the Baltic and the Black Seas, which was viržėnai and introduced peasant self-rule with elected started under the initiative of the duke Michael Casimir village heads (Lith. vaitas), courts and savings banks. Oginski and thus was named the Oginski Channel. The Later he became a member of a special Kaunas Gover- length of the channel was 54 km. Being 15 metres wide norate Committee, formed on the purpose of discussing the issues of serfdom abolition. Russian authorities clo­ sely monitored the activities of I. C. Oginski as they saw a threat to the empire by “ dissemination of dangerous ideas”. In 1841,1. C. Oginski was arrested and impriso­ 98 http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index. ned in St. Petersburg. He was released from the prison php?titlc=Oginskis_Gabrielius. 99 Donatas Tytuva, Mykolo Kleopo sūnūs Tadas Antonijus ir due to a lack of evidence101. In 1842, he married Josephi­ Pranciškus Ksaveras Oginskiai - Žemaitijos baronų Rönne ne Kalinowski and after her death, in 1844, he married ientai, in: Žemaičių žemė, 2015, Nr. 2, p. 7-9. too Ibid., p. 8. her sister Olga and had two sons: Bogdan (1848-1909) 101 I. K. Oginskio laiškų, rašytų įkalinimo laikotarpiu, and Michael Nicolaus (1849-1902). juodraščiai, 1841, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1177, ap. 1, b. 95,1.1-4. In 1843, the Lithuanian nobility elected I. C. Ogins­ 102 Tamara Hairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. ki the head of Kaunas Governorate noblemen, however, pirmojoje pusėje, p. 316,330. 103 Vytas Rutkauskas, Rietavas: prasminiai Oginskių kultūros he was not approved for this position. He was left with paveldo akcentai, in: Polonezų kelias, Vilnius-Rietavas: the position of the head of Raseiniai Region noblemen regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007, p. 59.

38 and 1,5 metre deep, the Oginski Channel had ten woo­ a new building was started to be built and was finished den dams (locks), two drawbridges and it crossed two a year later - stone, two-storey, with stone foundation, natural lakes - Vulkas and Vyganai. The latter, being shingle-covered roof and it even had seven chimneys. in the upper reaches of the channel, was designed as a This hospital housed not only obstetrics department, natural reservoir regulating the water level. The main but also a shelter, a school and the room for the parish channel’s quay and its management were established marshals104. in Tsyelyakhany. From his personal funds the duke In Rietavas, not only the hospital and pharma­ M. C. Oginski invested over 12 million of Polish auksi­ cy were established, but the town also had the nursing nai to the channel’s construction. On the decree of the home and the orphanage as well as savings/loan tills. In Sejm of the Commonwealth, M. C. Oginski was given 1859, thanks to I. C. Oginski, the two-grade school of the management of Lagishin; the fee of 8 auksinas was agronomy functioned in Rietavas - it was the first scho­ established on his behalf from every boat sailing down ol of agronomy in Lithuania. I. C. Oginski supported the channel. Ships from the Baltic Sea could reach the the abstinence ideas preached by Motiejus Valančius, Black Sea via the channel without having to sail around materially supported the first Lithuanian calendar, Europe. Once the route was shortened, the shipping im­ published in 1846 by Laurynas Ivinskis - Year Counter proved greatly. (Lith. Metskaitlius). Following the hetman’s example, the idea of the After inheriting the Rietavas manor house, Bog­ Šventoji port and shipping route that would connect the dan, Irenaeus Cleophas’ son, proceeded with the re­ rivers Šventoji and Nemunas via the channels was de­ construction works of the manor house following the veloped by Michael Cleophas Oginski, while his father advanced farming methods. In 1871, the orangery of Andrew Ignace Oginski went deeper into the innova­ the manor house was reconstructed, in 1873, the Rie­ tions of farming. A. I. Oginski prepared and published tavas department of the Russian animal care associ­ Economic Manual for the People Working in Economic ation was established, and in 1875, the exhibition of Service, in which he not only presented the regulation of agriculture was organized in Rietavas - the first one his subordinates’ activity, ordering a steward to behave in Lithuania. In 1882, the first Lithuanian telephone with hired people in a humane and Christian way, but line was set in Rietavas, and a decade later - in 1892 - also analysed the differences of Lithuania and Poland’s the first power-station in Lithuania started operating economy as well. In his much beloved Guzów s manor in Rietavas. house, which he together with his wife Paulina Potocki Church and monastery founders, science and art (circa 1737/1738-1797) transformed to the main family patrons. The patron activity of the Oginski family was residence, he implemented the reform of landed proper­ evidenced by generous foundations both for Orthodox ty and reclaimed the fields. Churches and monasteries and for construction or re­ The ideas of economy modernisation in the oc­ novation of Catholic churches. For example, at the end cupied Lithuania in the 19th c. were developed by the of the i6,h c., the Trakai chamberlain and the owner of descendants of M. C. Oginski. In 1833, receiving the Kruonis manour house, Bogdan Oginski, and his wife management of Rietavas after his father’s death, Ire- Raina (Regina) Oginski funded the construction of the naeus Cleophas Oginski started the programme of church in Kruonis. In 1629, with the funds of R. Ogins­ peasant liberation from serfdom, as it was already ki, the Orthodox monastery was established in Kruonis. mentioned, implementing this goal in 1835. Solving For the maintenance of the monastery and the church, the questions of health service, in 1846, he established 2000 threescores of Lithuanian pennies were assigned, a hospital in Rietavas. In this field, Irenaeus Cleophas referred to the example of his brother Thaddeus Ant­ hony, who established the hospital for the poor in Aly­ tus in 1834. Rietavas hospital like other hospitals of the 104 Zita Medišauskienė, Sveikatos apsauga Rictai’e XIX a. viduryje (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla), in: Kunigaikščiai Lithuanian manor houses of that time was designed Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, for treating the peasants of the manor house. In 1861, p. 279-302.

39 as well as Menzhikovski folwark, Ivanovshchizna Vievis printing house has brought a significant con­ folwark by the Limšius river, Žydeikiškės village with tribution in the development of the press in other lan­ subordinates and two fields bought from the nobleman guages (especially the Ruthenian) in Lithuania: “This -Valentine Saibut: Rezikiškės and Užiliškės, located in patronage is important not only in the sense that it Kaunas county105. At the beginning of the i7,h c., Bog­ helped preserving their printing house during a critical dan Marcian Oginski allocated funds for the construc­ moment for the Lithuanian orthodox people, but also tion of the Orthodox monastery and church in Vievis. because the publications of the Brotherhood of the Holy In the 2nd half of the 17th c., we can already see the Spirit crossed the borders of the Great Duchy of Lithu­ Oginski family as the patrons and founders of Catholic ania in the 17th c., thus merging into the cultural space churches. The chancellor of the GDL, Marcian Ogins­ of the neighbouring countries: this can be said about the ki, funded the first wooden Catholic Church in Nauja­ re-publication of M. Smotricki’s grammar in Moscow miestis and sponsored the reconstruction of the Rykan­ in 1648. Moreover, in 1697 this grammar was published tai church, and his relative Marcian Michael Oginski in Bessarabia, in 1755 - in Serbia, and published for the contributed to the construction of the Jesuit monastery third time in Moscow in 1721. These facts tell about a nearby Vitebsk, where he was buried later. The voivo­ special academic-cultural significance of the books pub­ de of Trakai, Martin Oginski, sponsored the Raguva lished here”107. church, in 1824, Thaddeus Anthony Oginski gave funds A great contribution to the Lithuanian cultural for the construction of the Divine Providence Church history was also made by Elizabeth Oginski-Puzinas in Kapčiamiestis, Michael Nicholas Oginski funded the (?-i767), the daughter of the hetman Gregory Anthony St. Bishop Stanislaus church of Kuliai, the construction and Theophilia Czartoryski. She was one of the brigh­ of which was finished in 1900, etc. test figures in the history of Lithuania’s patronage. As The humanitarian hetman, Michael Casimir Ogins­ it was noted by Lina Balaišytė, E. Oginski-Puzinas ki, who lived in the i8,h c., sponsored the Smilavichy was interested in exact sciences: on isl October 1756, monastery and church, established the charity fund after coming to Vilnius Academy aula, she went dee­ intended for supporting students of Vilnius University, per into the principles of operation of an electric ma­ gave the university the collection of minerals. One of chine, air pump, she was interested in other secrets of the hetman’s highly-developed ideas was the project of experimental physics. In her main residence - Luchay the War Invalids’ Home in Vilnius. (Лучай) mansion - astronomic observations for the de­ In the Lithuanian and global history of writings, termination of geographical position were performed. the printing house of Vievis, funded by Bogdan Mar­ The professor of Vilnius Academy Thomas Zebrowski cian Oginski is of great importance. In 1611, in this used to visit the patron at her mansion108. In 1753, on printing house the first publication of the orthodox the initiative of T. Zebrowski and with the funds of Brotherhood of the Holy Spirit - the New Testament E. Oginski-Puzinas the observatory of Vilnius Acade­ with the Psalter - was published with the help of the my was established, which became the underlying phe­ funds of the Trakai chamberlain, duke Bogdan Oginski. nomenon in the development of Lithuania’s science. B. Oginski and his wife Raina Wollowicz were the main patrons and publishers of Educational Evangel prepared by Meletius Smotricki - the sermon book intended for the Orthodox Church106. In 1611-1615, B. Oginski spon­ sored the publication of other books intended for Ort­ 105 Rolandas Gustaitis, Kruonio stačiatikių cerkvė ir vienuolynas, in: Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės hodox Church practice likewise. In 1619, in Vievis Sla­ veiklos pėdsakais, d. 2, p. 180. vic Grammar compiled by M. Smotricki was published; 106 Daiva Narbutienė, Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų, in: Kunigaikščiai liturgical orthodox literature and a couple of occasional Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, books in Polish were published as well. The publishing p. 81-82. 107 Ibid, p. 84-85. activity of the Oginski family in Vievis was accurately 108 Lina Balaišytė, Elzbieta Oginskytė l’tizinicnė: mokslo mecenatės described by Daiva Narbutienė, who emphasized that portretas, in: Ibid, p. 265-287.

40 In 1766, for the needs of the observatory, E. Oginski- issues”111. The Oginski family was one of the first ones Puzinas donated three thousand auksinas, and addi­ in Lithuania who started demonstrating their liking tionally gave six thousand zloty, which were meant for folk art and culture. After the launch of agricultural for maintaining an astronomer. Astronomic instru­ exhibitions, they paid much attention towards the ments bought for the donated money were brought home-based business. from England. According to the contemporaries, for Influenced by the traditions of the Samogitian, the this purpose E. Oginski-Puzinas sold a great part of noblemen movement of the middle of the 19th c., the her domains in Sandomir voivodeship. The astrono­ Lituanistic activity of the Oginski family encompassed mic studies performed at the observatory received a both legal and illegal forms, such as supporting the ac­ response from Europe in a short while and thanks to tivity of the Lithuanian cultural movement, taking care them Vilnius high school became an exceptional aca­ of publication and distribution of the prohibited press, demic centre. The observatory funded by E. Oginski- people’s education, using he symbolism of the GDL in Puzinas functioned until 1882. Still in the 19th c., the private and public life, establishment of secret Lithu­ funds for the maintenance of the observatory were anian schools, establishment of music schools, develo­ provided from the patron’s legacy109. pment of musical culture, nurturance of folk art and Supporters of the Lituanistic movement. In the cultural heritage112. 19th c. the Oginski family emerged as the supporters of the Lituanistic movement. The Lithuanian national movement was supported by Irenaeus Cleophas and his both sons. In the studies by Jolanta Skurdauskie- nė it is said that an extremely broad and diverse Litu­ anistic activity, directly or indirectly promoting and The history of the Oginski family in Lithuania includes influencing the development of national culture, was several hundred years and marks the way of the great performed by Michael Nicolas Oginski. After taking public advancement covered by this family: from the over the experience of the Lituanistic activity from his Ruthenian noblemen to the noblemen of the GDL and father Irenaeus Cleophas, the duke kept consistently the entire Poland and Lithuania - the Commonwealth, developing it during his whole life. Already in 1875, from small landowners to large proprietors of latifun- Laurynas Ivinskis, seeing M. N. Oginski as the future dias, manufacture establishers and initiators of ship­ patron, dedicated for him his book Guidance on How ping channels’ digging. to Protect Every Living Creature... or otherwise known By exercising the farsighted and consistent politi­ under the title Protection and asked him to become the cs, by establishing relations with the most influential fa­ publisher of this book. After consulting with Antanas milies of Lithuanian and Polish noblemen, the Oginski Baranauskas, who taught at Samogitia’s theological family managed to rise from the county-level officers college, at the end of the same year Michael Nicolas to the state senators. In the 17th - 18th c., the Oginski presented the application for publishing to the Central family had their representatives in the positions of a Committee of Petersburg110. While being active in the work of peasant educa­ tion, M. N. Oginski was in cooperation with Laurynas Ivinskis, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Petras Vileišis, Juozas Tumas-Vaižgantas and others. 109 Ibid, p. 287. 110 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus As it is stated by J. Skurdauskienė, “while using French Oginskio lituanistinė veikla tautinio kultūrinio in the family, M. N. Oginski took care not only of legal sąjūdiio metu (XIX a. antroji pusė-XX a. pradžia), in: ActaAcadcmiacartiumVilncnsis. Dailė, t. 47-48: Lietuvos publication of Lithuanian press, but did not shy away dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai, Vilnius: Vilniaus dailės from illegal ways of press support and promotion, too. akademijos leidykla, 2008, p. 220. 111 Jolanta Skurdauskienė, Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus It is said that he always emphasized to his companions Oginskio lituanistinė veikla, p. 220. that he is “Samogitian” or is “partial to the Lithuanian 112 Ibid., p. 220.

41 chancellor, great marshal, great treasurer, hetman of development of musical culture, which was influenced the GDL. 9 members of this family took the positions by the creative works of the Oginski themselves - operas of a voivode and 10 of them - of a castellan. In the po- of Michael Casimir Oginski and polonaises, marches, Jitic a l life of the state, in the 18th c. the Oginski family mazurkas, waltzes and romances created by Michael manifested not only as the statesmen, but also as di­ Cleophas Oginski. plomats - 3 representatives of this family were engaged In the 19th c„ the Lituanistic activity of the Ogins­ in diplomatic missions in Moscow, Vienna, Hague and ki family (taking care of publication and distribution of London. the prohibited press, people’s education, establishment In the history of the Oginski family since the end of secret Lithuanian schools and music schools, deve­ of the 16th c., the branches of dukes and noblemen can lopment of musical culture) contributed to the induce­ be distinguished, the beginning of which is related ment of the development of the Lituanistic movement to the sons of Bogdan Oginski - Matthew and Theo­ and the national revival. dor. The title of the dukes was retained by Matthew’s branch, whereas Theodor’s descendants without ha­ ving the right to the title of a duke, constituted the branch of the family’s “noblemen” or “Braslav”. In the 17th c., the dukes Oginski divided into the descendants of John Hyacinth, who retained the title of dukes, and the descendants of Simon Charles, who had the title of earls, the descendants of whose managed retrieving the title of dukes in the 19th c. During the transformation of political and cul­ tural environment, the confessional dependence and world outlook of the descendants of the Oginski fa­ mily changed as well. At the turn of the 16th - 17th c., they were active supporters of orthodoxy, sponsors of publication of the writings in Ruthenian and church Slavic languages, in the 2nd half of the i7,h c. the Oginski family became Catholics, active promoters of the culture of Western Europe, patrons of the Catholic Vilnius University, the authors of Denis Diderot’s En­ cyclopaedia, reformers of the state management and economy system. An important place in the history of the family was taken both by religious and secular patronage. Gre­ at influence on the development of writings was made by the works published in Vievis printing house at the beginning of the i6lh- 17th c„ while the support of Eli­ zabeth Oginski-Puzinas for the observatory of Vilnius Academy in the 2nd half of the i8,h c. helped raising the Lithuanian science of astronomy to the global level. A great contribution to the development of the Lithuanian culture was brought by artistic and mu­ sical activity cherished in the Oginski manor houses. The chapels and orchestras of the Oginski manor hou­ se as well as the established music schools fostered the

42