2017 Nr. 16
LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI
XX mokslinė konferencija FOTOGRAFIJA LIETUVOS MUZIEJUOSE
Fotografijos muziejus LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJA RINKINIŲ MOKSLINIO TYRIMO SEKCIJA ASSOCIATION OF LITHUANIAN MUSEUMS SECTION OF SCIENTIFIC RESEARCH OF COLLECTIONS
LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI
XX mokslinė konferencija
FOTOGRAFIJA LIETUVOS MUZIEJUOSE
* * *
COLLECTIONS OF LITHUANIAN MUSEUMS
The 20th Scientific Conference
PHOTOGRAPHY IN THE MUSEUMS OF LITHUANIA
FOTOGRAFIJOS MUZIEJUS, 2017 M. BALANDŽIO 20–21 D. PHOTOGRAPHY MUSEUM, APRIL 20–21, 2017 ISSN 1822-0657
Konferencijos organizacinis komitetas, leidinio redakcinė kolegija:
Dalius Avižinis, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Dainius Elertas, Lietuvos jūrų muziejus dr. Zita Pikelytė, Panevežio kraštotyros muziejus Virginija Šiukščienė, Šiaulių „Aušros“ muziejus Dalia Tarandaitė, Lietuvos dailės muziejus
Sudarytojas Dalius Avižinis
Recenzentė dr. Jolanta Skurdaukienė
Konferencijos ir leidinio rėmėjai:
Viršeliuose: pirmajame ‒ Fotografijos muziejaus nuotrauka. Fot. Edvardas Tamošiūnas; ketvirtajame ‒ autoportretas su seserimi Teofile, apie 1920. Fot. Boniventūras Motuzas.
© Lietuvos muziejų asociacija, 2017 Turinys / CONTENTS
PRATARMĖ...... 5 PREFACE
MOKSLINĖS KONFERENCIJOS „FOTOGRAFIJA LIETUVOS MUZIEJUOSE“ STRAIPSNIAI. ARTICLES OF THE SCIENTIFIC CONFERENCE „PHOTOGRAPHY IN THE MUSEUMS OF LITHUANIA“
Dr. Margarita Matulytė. Lietuvos dailės muziejus / Lithuanian Art Museum Fotografijos kaupimo valstybinėse saugyklose strategijos...... 8 The Strategies of Photography Accumulation in State Repositories
Dainius Junevičius. Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute Muziejuose ir privačiuose rinkiniuose saugomų Lietuvos erdvinių nuotraukų tyrimų ir sklaidos projektas.... 13 The Project of Research and Dissemination of Stereoscopic Photographs Reserved in Lithuanian Museums and Private Collections
Jovita Vilimaitienė. Šiaulių „Aušros“ muziejus / Šiauliai ‟Aušra‟ Museum Fotografijos paveldo sklaida. Inovatyvios paslaugos muziejuose...... 17 Dissemination of the Photographic Heritage. Innovations in Museums
Gintas Kavoliūnas. Vilniaus dizaino kolegija, VŠĮ Atvirosios fotografijos dirbtuvės / Vilnius College of Design, VšĮ (Public Institution) Open Photography Workshop Senųjų fotografinių procesų pėdsakais...... 23 Traces of Old Photographic Processes
Aidas Kulbokas. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Museum of Art Jano Bułhako fotografijos palikimas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje...... 29 The Legacy of Jan Bulhak’s Phography in M. K. Čiurlionis National Museum of Art
Jolanta Klietkutė. Kretingos muziejus / Kretinga Museum Paulina Mongirdaitė – laiškai šviesoraščiu...... 36 Paulina Mongirdaitė – Letters by Blueprint
Danutė Gruzdienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Museum of Art Unikali kolekcija viename albumėlyje (Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių)...... 44 A Unique Collection in One Small Album (From the Collections of M. K. Čiurlionis National Museum of Art)
Vilma Valiukonienė. Lietuvos švietimo istorijos muziejus / Museum of Lithuanian Education History Pranas Juozapavičius – kultūros paveldo fiksuotojas...... 50 Pranas Juozapavičius – A Cultural Heritage Chronicler
Dr. Zita Pikelytė. Panevėžio kraštotyros muziejus / Panevėžys Local Lore Museum Tikrovė ar imitacija? Neįprasti vaizdų kūrimo atvejai Lietuvos fotografijoje iki 1940 metų...... 56 Reality or Imitation? Unusual of Cases Image Creation in Lithuanian Photography until 1940
Žydrė Petrauskaitė. Lietuvos dailės muziejus / Lithuanian Art Museum Stasys Vaitkus ir jo fotografijos Lietuvos dailės muziejuje...... 65 Stasys Vaitkus and his Photographs in Lithuanian Art Museum Vilija Ulinskytė-Balzienė. Fotografijos muziejus / Photography Museum (Per)kuriant fotografijos muziejų...... 73 (Re)development of Photography Museum
Karina Simonson. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas / The Vilna Gaon Jewish State Museum, Lithuanian Culture Research Institute...... 80 Dovydo žvaigždė stalo įrankių stalčiuje: svarbiausios problemos tyrinėjant Pietų Afrikos žydų fotografiją. The Star of David in the Cutlery Drawer: Key Problems Researching South African Jewish Photography
Vaida Sirvydaitė-Rakutienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus / M. K. Čiurlionis National Museum of Art Įžvalgusis dr. Aleksandras Mykolas Račkus. Sébah pavyzdys...... 85 Sagacious Dr. Aleksandras Mykolas Račkus. The Example of Sébah
Vytautas Ramanauskas. Mažeikių muziejus / Mažeikiai Museum Mažeikių fotografija iki 1940 m...... 92 Mažeikiai Photography until 1940
Snieguolė Kubiliūtė. Biržų krašto muziejus „Sėla“ / Biržai Region Museum “Sėla” Biržų fotografai ir jų veikla nuo XIX a. pab. iki 1944 m...... 98 Biržai Photographers and their Legacy since the End of the 19th Century till 1940
Marijona Mieliauskienė. Rokiškio krašto muziejus / Rokiškis Regional Museum Rokiškio dvaras ir jo savininkai fotografijose nuo XIX a. pab. iki 1940 m...... 103 Rokiškis Manor and its Owners in Photographs since the End of 19th Century till 1940
Dalia Kiukienė. Rokiškio krašto muziejus / Rokiškis Regional Museum XX a. I pusės Rokiškio fotografai: nauji atradimai (M. Germanas ir J. Masiulis)...... 108 Rokiškis Photographers of the First Half of the 20th Century: New Discoveries (M. Germanas and J. Masiulis)
Jonas Nekrašius. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kultūros istorikas / A member of the Lithuanian Journalists’ Union, a cultural historian Profesionalūs fotografai ir fotografija Šiauliuose (1918–1944 m.)...... 114 Professional Photographers and Photography in Šiauliai between 1918 and 1944
Arvydas Jakštas. Lietuvos sporto muziejus / Lithuanian Sport Museum Fotografijos rinkiniai ir kolekcijos Lietuvos sporto muziejuje...... 125 Photo Sets and Collections in Lithuanian Sport Museum
Marina Petrauskienė. Žemaičių muziejus „Alka“ / Samogitian Museum “Alka” Fotografijos, liudijančios Kaplanskių šeimos istoriją...... 128 Photographs of the Kaplanskiai Family History
Donata Jutkienė. Kupiškio etnografijos muziejus / Kupiškis Ethnographic Museum Fotografijų reprezentavimas ir aktualizavimas tradicinėje Kupiškio etnografijos muziejaus veikloje...... 133 The Representation and Actualization of Photographs in Traditional Activity of Kupiškis Ethnographic Museum
LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIŲ MOKSLINIAI TYRIMAI SCIENTIFIC RESEARCH OF LITHUANIAN MUSEUMSʼ COLLECTIONS
Eglė Piščikaitė, Vilma Šileikienė. Lietuvos dailės muziejus / Lithuanian Art Museum Istorinė fotografija. Mykolo Oginskio fotografinio portreto konservavimas ir eksponavimas...... 140 Historical Photography. Conservation and Exhibiting of M. Oginskis’ Photographic Portrait Pratarmė
Jau dvidešimtą kartą gražus renginys subūrė tuvos dailės muziejaus darbuotojas Stasys Vaitkus, fo- Lietuvos muziejininkus, kultūros, meno ir istorijos tografavęs eksponatus, ekspedicijas ir sukauptą patirtį specialistus bei entuziastus. Dar 1997 m. sumanyta perdavęs kitiems muziejaus darbuotojams. Vienintelį Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinių ty- specializuotą Lietuvos fotografijos muziejų, jo istoriją rimų sekcijos konferencija kasmet sulaukia didelio bei artimiausius planus savo straipsnyje pristatė Vilija susidomėjimo. Ko gero, tai – iki šiol vienintelis tokio Ulinskytė-Balzienė. Karina Simonson savo straipsniu tipo renginys, leidžiantis muziejininkams pristaty- nukelia mus į Afrikos žemyną, kviečia vertinti fotogra- ti naujausius savo tyrimus ir pasidalyti aktualijomis. fiją ne iš mums įprastos europocentrinės perspektyvos, 2017 m. balandžio 20–21 d. konferencija surengta Fo- kartu apžvelgia Vilniaus Gaono muziejuje veikusią tografijos muziejuje Šiauliuose. Šįkart ji skirta visiems parodą. Tarpukario Lietuvos kultūros veikėjo, gydyto- muziejams itin aktualiai temai – fotografijai. Dėl gau- jo ir meno kolekcininko dr. Aleksandro Mykolo Rač- saus pranešėjų skaičiaus ir didelio visuomenės susido- kaus kolekciją, saugomą M. K. Čiurlionio muziejuje, mėjimo mokslinė-praktinė konferencija „Fotografija apžvelgia Vaida Sirvydaitė-Rakutienė. Vytautas Ra- Lietuvos muziejuose“ vyko net dvi dienas. Renginio manauskas savo straipsnyje pristato Mažeikiuose iki metu pranešimus skaitė 23 dalyviai; iš viso konferen- 1940 m. dirbusius fotografus, parodo jų tragišką lemtį cijoje dalyvavo 135 dalyviai iš 45 Lietuvos muziejų ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Biržų miesto kitų paveldo institucijų. Šiame leidinyje publikuojami fotografus ir jų veiklą nuo XIX a. pab. iki 1944 m. ap- konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengti žvelgia Snieguolė Kubiliūtė. Marijona Mieliauskienė straipsniai. savo tekste atskleidžia Rokiškio dvaro savininkų kas- Kaip minėta, renginio, sykiu ir šio leidinio, dienio gyvenimo akimirkas, užfiksuotas jų pačių da- tema labai plati ir apima daugelį sričių. Dr. Margarita rytose fotografijose. Naujausius atradimus, susijusius Matulytė savo pranešime aptaria fotografijos rinkinių su Rokiškio fotografijos istorija, pristato Dalia Kiukie- formavimo ir jų saugojimo muziejuose klausimus bei nė. Lietuvos sporto muziejaus muziejininkas Arvydas problemas, kurios kyla ir dėl nepakankamo valstybės Jakštas straipsnyje primena svarbiausius ir nuotrauko- institucijų dėmesio šiam paveldui. Dainius Junevičius se užfiksuotus Lietuvos sportininkų laimėjimus. Apie pristato savo vykdomą projektą, kuriuo siekiama vie- garsiausią Telšių fotografų Kaplanskių giminę straips- šinti erdvinių nuotraukų kolekcijas. Apie fotografijos nį parengė Marina Petrauskienė. Donata Jutkienė su- paveldo sklaidą ir inovatyvias Šiaulių „Aušros“ muzie- pažindino su Kupiškio etnografijos muziejaus veikla, jaus paslaugas pranešimą parengė Jovita Vilimaitienė. skirta populiarinti muziejuje saugomą fotografijos pa- Gintas Kavoliūnas supažindina su senaisiais fotogra- veldą. fijos procesais bei jų aktualumu šiais laikais. Aidas Leidinyje taip pat publikuojami keli papildo- Kulbokas pristato garsaus tarpukario fotografo Jano mi straipsniai. Tai Jono Nekrašiaus straipsnis, apžvel- Bułhako nuotraukas ir Nacionaliniame M. K. Čiurlio- giantis Šiaulių fotografijos istoriją nuo XIX a. pab. iki nio muziejuje saugomus jo kurtus atvirukus. Jolantos XX a. pr., bei Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudy- Klietkutės straipsnis skirtas pirmajai Lietuvos fotogra- no restauravimo centro darbuotojų Eglės Piščikaitės ir fei Paulinai Mongirdaitei bei naujausiems jos biogra- Vilmos Šileikienės straipsnis aktualia senovinių nuo- fijos tyrimams. Danutės Gruzdienės straipsnis didįjį traukų restauravimo tema. Straipsnyje autorės dalijasi lietuvių dailininką bei kompozitorių M. K. Čiurlionį patirtimi restauruojant XIX a. pabaigos Mykolo Ogins- leidžia pažinti ir kaip fotografą: autorė išsamiai aptaria kio fotografiją, kuri saugoma Plungės dvaro rūmuose. autentiškas išlikusias žymaus menininko darytas nuo- Nuoširdžiai dėkoju pranešėjams, konferenci- traukas. Vilma Valiukonienė savo straipsnyje primena jos dalyviams, taip pat visiems, padėjusiems surengti apie pedagogą ir paveldo fiksuotoją Praną Juozapavi- konferenciją ir paruošti šį leidinį. Ypač dėkoju Foto- čių bei jo kolekciją, saugomą Lietuvos švietimo istori- grafijos muziejui ir jo darbuotojams. O visiems skaity- jos muziejuje. Zita Pikelytė aptaria Lietuvos muziejuo- tojams linkiu įdomios pažinties su Lietuvos fotografi- se saugomas tarpukario nuotraukas, kurios vaizduoja jos istorija ir muziejuose išsaugotu jos paveldu. iliuzijas, suvaidintas scenas bei fotomontažus. Žydrės Petrauskaitės straipsnyje prisimenamas ilgametis Lie- Dalius Avižinis
5
MOKSLINĖS KONFERENCIJOS „FOTOGRAFIJA LIETUVOS MUZIEJUOSE“ STRAIPSNIAI
ARTICLES OF THE SCIENTIFIC CONFERENCE “PHOTOGRAPHY IN THE MUSEUMS OF LITHUANIA“ Fotografijos kaupimo valstybinėse saugyklose strategijos
Dr. Margarita Matulytė Lietuvos dailės muziejus
Muziejininkų, bibliotekininkų, archyvarų nikos muziejaus) atrankos kriterijus įtraukiama ir žvilgsnis yra nukreiptas į praeitį, tačiau ne mažiau techninė vertė, taikoma įvairiomis technologijomis svarbu, kad valstybės paveldo saugotojai mąstytų ir atliktiems atvaizdams bei fotografijos technikos apie ateitį – vizionieriškai numatytų ateities visuo- priemonėms. Bet kokia fotografija gali turėti ir me- menės poreikius ir savo iniciatyvų pasėkmes, veiklą morialinę vertę, kuria remiasi ne vienas istorinio grįstų ilgalaikiais strateginiais planais1. Strategija profilio muziejus, kaupiantis personalijų arba insti- yra formuojama remiantis daugiaaspekte teisinės, tucijų palikimą. finansinės, kultūrinės situacijos analize, problemų Santykis su fotografija kaip išliekamąją ver- diagnoze, kultūros ir meno tendencijų išaiškinimu, tę turinčiu kultūros paveldu yra teisiškai reglamen- kūrybinių bei mokslinių poreikių prognozėmis. Tik tuotas. Ką pagrindiniai teisiniai aktai deklaruoja: ar kompleksinis tyrimas gali garantuoti, kad strategi- jie atliepia šių dienų aktualijas, ar valstybinės foto- niuose planuose iškelti orientaciniai tikslai bus sėk- grafiją kaupiančios ir saugančios institucijos plėtoja mingai įgyvendinti. savo veiklą įstatymų numatyta tvarka, ar egzistuo- Tikslingo fotografijos kaupimo orientyras janti teisinė bazė koreliuoja su fotografijos vertybių yra bazinės žinios apie objektą. Svarbu teisingai šiuolaikine samprata ir kaupimo strategijomis? suformuluoti klausimą – ne tik apibrėžti, kas yra Pagrindinis dokumentas, nustatantis verty- fotografija ar kokia fotografija buvo vakar, bet ir bių valstybinį reguliavimą, apskaitą, apsaugą, apsau- kokios fotografijos medijos išraiškos yra šiandien. gos finansavimą bei atsakomybę už šio įstatymo pa- Chrestomatinės sąvokos semantika apibrėžia vaizdo žeidimus yra Kilnojamųjų kultūros vertybių paveldo gavimo procesą ir jo rezultatą – atvaizdą2. Valsty- apsaugos įstatymas4. Kartu su kitomis kilnojamomis binėse saugyklose kaupiamą fotografijos paveldą kultūros vertybėmis aptariama ir fotografija. 1996 sudaro materialios vertybės: fotografijos technika, m. Įstatymo nustatyta, kad jo objektai yra: „meno analogine technologija išgaunami pozityvai ir nega- vertybės, vaizduojamosios ir taikomosios dailės kū- tyvai, atminties kaupikliuose saugoma skaitmeninė riniai; meninės fotografijos ir kiti originalūs kūri- fotografija (tokia praktika taikoma formuoti ne tik niai; liaudies dailės kūriniai; statinių dalys ir jų frag- dokumentinės fotografijos rinkiniams, bet ir šiuo- mentai“5. 2004 m. redakcijoje fotografija išbraukta laikinio meno kolekcijoms – taip reprezentuojama iš „meno vertybių: vaizduojamosios ir taikomosios postfotografijos kryptis)3. dailės kūrinių“ ir išskirta atskiru punktu: „fotografi- Viena fotografijos atrankos metodinių priei- jos ir kino juostos, jų negatyvai“6. Praradusi meno gų yra vertės nustatymas. Dokumentinei fotografijai statusą fotografija įgavo savarankiško plataus objek- taikoma ikonografinė vertė, kuri akcentuoja vizua- to poziciją. Sumanios visuomenės ir kibernetinės er- linę informaciją, papildo ir išplečia istorinės atmin- dvės laikais skaitmeninė fotografija šiame įstatyme, ties visumą. Šiuo atveju akcentuojama ne estetika, o deja, neaptariama. Dokumente išskirti negatyvai vaizdo turinys, liudijantis įvykį, reiškinį, asmenybę rodo, kad fotografijos sąvoka vartojama siaurai ir ją arba paprastos kasdienybės fragmentą, kuris gali galima suprasti kaip sąvokų pozityvai arba atspau- būti vertingas antropologiniu, sociologiniu, etnolo- dai sinonimą. Tenka konstatuoti, kad Įstatymas, tai- giniu, istoriniu požiūriais. Meno fotografijos atran- kant jį fotografijai, gerokai atsilieka nuo techninio ka orientuojasi į kūrinio estetiką ir idėjos koncep- progreso, neatliepia kultūros bei meno raidos. Ak- tualizavimo išraišką, vertinamas autoriaus sukurtas tualią pataisą Įstatyme turėtų inicijuoti fotografijų, originalus meno produktas. Muziejinėje praktikoje kaip ir kitų kilnojamųjų kultūros vertybių, apsaugą eksponatui dažnai taikomi dokumentiškumo ir es- užtikrinančios valstybės institucijos. tetiškumo reikalavimai. Į specializuotų institucijų Muziejuose pagal Lietuvos Respublikos (Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Energetikos ir tech- muziejų įstatymą7 fotografija yra „archeologiniu,
8 istoriniu, meniniu, etniniu, religiniu, mokslo, me- teigiama, kad „muziejai į pagrindinio fondo rinki- morialiniu arba kitokiu kultūros požiūriu vertingas nius turi priimti saugoti meninę, etnografinę, religi- daiktas, muziejų kaupimo, saugojimo, tyrimo ir eks- nę, mokslinę, memorialinę ir kitokią vertę turinčias ponavimo objektas“8. Archyvuose pagal Lietuvos autentiškas ar gamtos raidą atspindinčias kultūros Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą9 foto- vertybes“, tačiau nustatyta, kad „muziejai skiria per grafija vertinama dėl vizualinio pranešimo: „Lietu- mažai dėmesio kilnojamų kultūros vertybių tvarky- vos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto ju- mui, įsigyja ir pagrindiniame fonde saugo vertybes, ridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio neturinčias kultūrinės vertės, nurašo tik nedidelę (toliau – juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos dalį menkaverčių daiktų, todėl kaupiamos vertybės, procese užfiksuota informacija, nepaisant jos patei- ne visada atitinkančios konkretaus muziejaus rinki- kimo būdo, formos ir laikmenos“10. Bibliotekų kau- nių komplektavimo kriterijus, jos užima vietą sau- pimo objektai pagal Lietuvos Respublikos bibliote- gyklose“17. kų įstatymą11 yra „bet kokiu būdu, forma ir laikmena Valstybės kontrolės dokumente visiškai ne- pateikta saugoma ir naudojama informacija, įskai- minima muziejinės vertės sąvoka, kuri išplečia ir tant pritaikytą skaityti elektroninėmis priemonėmis: eksponato funkciją (ekspozicinę, edukacinę, etc.); knyga, periodinis leidinys, rankraštis, natos, mikro- taip pat neišaiškinama išliekamosios vertės sąvo- kopijos, garsinis, regimasis, mišrus (garsinis regi- ka, kuri semantiškai nukreipta į laiko perspektyvą masis), kartografinis, vaizdinis, elektroninis, skait- – juk šiandien taikomi vertės kriterijai rytoj gali ir meninis, aklųjų (Brailio) raštu išspausdintas ar kitu turėtų patirti paradigmų kaitą. Tad, įvardijant visas būdu informaciją pateikiantis dokumentas“12, tačiau pagrindines vertes, nepasiūloma atrankos kriterijų čia fotografija priskiriama specializuotam rinkiniui: metodika, kuri numatytų plačius poreikius ir vertės „senų, retų ir ypač vertingų spaudinių bei rankraščių kaitą perspektyvoje. Istorinė patirtis rodo, kad dėl fondai sudaromi iš rankraščių ir jiems prilygstančių riboto požiūrio ir trumpalaikės orientacijos daugybė dokumentų, autorizuotų ir neautorizuotų mašinraš- praeities liudijimo objektų yra prarasta, nes nebu- čių, spaudinių korektūrinių egzempliorių, fotografi- vo mąstoma apie būsimus interesus ir kolektyvinės jų, brėžinių ir senų bei ypač vertingų spaudinių“13. atminties talpumą. Išvadų dėl bibliotekų ir archyvų Atminties institucijose (be Šiaulių „Aušros“ rinkinių kaupimo apskritai nepateikiama. muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus ir Lie- Audito rekomendacijose nė vienu žodžiu tuvos centrinio valstybės archyvo Fotodokumentų neužsimenama apie tai, kad paveldo kaupimo vals- skyriaus) fotografija nėra prioritetinė, tačiau jos sau- tybinėse saugyklose procesą ir atrankos kriterijus gojimui greta kitų muziejinių eksponatų ar archyvi- turi apibrėžti ne tik „konkretaus muziejaus rinkinių nių dokumentų turėtų būti sukurtos specifinės sąly- komplektavimo“ bendro pobūdžio nuostatai, į ku- gos. Pagal muziejų, archyvų ir bibliotekų numatytas riuos nurodo auditas, bet ir bendras strateginis pla- rinkinių saugojimo sąlygas, ne viena fotografijos navimas, pagrįstas moksline analize ir įžvalgomis. paveldą kaupianti ir sauganti institucija, atsižvelg- Beje, auditas, analizuodamas kilnojamųjų kultūros dama į temperatūros, drėgmės ir apšvietimo reikala- vertybių priežiūrą, atkreipė dėmesį į saugomų ver- vimus14, fotografijos kaupti neturėtų, nes nesukuria tybių būklės kontrolę, topografinių dokumentų su- reikalingų sąlygų, tad negali garantuoti nei ekspo- darymą, vertybių tikrosios vertės nustatymą, tačiau natų saugumo, nei išliekamosios vertės stabilumo. neakcentavo saugojimo sąlygų problemų. Tiesa, Kadangi taisyklės yra ne rekomendacinio pobūdžio 2012 m. buvo atliktas vienos atminties institucijų dokumentai, o nustatytos tvarkos laikymosi regla- rūšies (muziejų) auditas „Ar Muziejų moderniza- mentas, specializuotų saugyklų neturinčias institu- vimo 2007–2015 metų programa vykdoma rezulta- cijas tenka kvalifikuoti kaip potencialias pažeidėjas. tyviai“18, kuris nustatė, kad iš muziejų turimų sau- Tad vienas pirmųjų uždavinių strateginių pokyčių gyklų vidutiniškai 26 proc. atitinka joms keliamus sąraše turėtų būti saugyklų renovavimas ir jų pritai- reikalavimus. kymas fotografijos medžiagų saugojimui. Paradoksalu, bet į skaitmenines vertybių ko- 2013 m. Valstybės kontrolė muziejuose, pijas valstybė investuoja žymiai daugiau nei į auten- bibliotekose ir archyvuose15 atliko auditą, siekda- tiškų eksponatų saugojimą. Skaitmeninimo veiklai ma įvertinti, ar efektyviai tvarkomos ir prižiūrimos plėtoti yra ne tik strategiškai numatyta sukurti vientisą kilnojamosios kultūros vertybės16. Vienas audito Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninę informacinę uždavinių buvo nustatyti ar muziejai, bibliotekos ir erdvę19, bet ir jai įgyvendinti yra užtikrintas optima- archyvai įsigyja, saugo ir įtraukia į valstybinę kil- lus finansavimas iš Lietuvos Respublikos biudžeto nojamųjų kultūros vertybių apskaitą tik kultūrinę bei Europos Sąjungos fondų. Žinoma, tokį požiūrį vertę turinčias minėtas vertybes. Audito išvadose lemia specialistų, administruojančių elektroninio
9 paveldo sistemas, iniciatyvos. Tų pačių institucijų gamtos, mokslo fotografija, naujų technologijų tai- saugyklų būklės situacija rodo, kad problema siste- kymas (pavyzdžiui, fotografavimas dronu), pagaliau minė (išimtis − Lietuvos dailės muziejaus, Šiaulių skaitmeninė fotografija, kuria disponuoja dauguma „Aušros“ muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės institucijų, bet retai ją įtraukia į inventorinę aps- archyvo modernizuotos saugyklos), tad spręsti ją kaitą, nors „Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, reikėtų taip pat bendrai. apskaitos ir saugojimo instrukcija“ numato išorinių Suderintos bei motyvuotos kolektyvinės kompiuterinių laikmenų saugojimą28. veiklos pavyzdys yra įteisintos „Muziejų plėtros Nors XXI amžiuje kardinaliai pasikeitė ko- strateginės kryptys 2015−2020 metams“20 ir „Bib- munikacija, o fotovaizdai gaminami pertekliškai, liotekų plėtros strateginės kryptys 2016−2022 me- dabar kaip tik palankus metas racionaliai atrinkti ir į tams“21, kurios tapo bazine platforma siekiant įgy- rinkinius įtraukti fotografijos objektus, nes kai kurie vendinti šiuolaikinio muziejaus ir modernios bib- reiškiniai vis dar išlikę „matymo“ zonoje. Šiandien liotekos vizijas. Jau yra parengta „Dokumentų val- istorija rašoma esamuoju laiku. Menotyrininkai, ku- dymo ir archyvų plėtros 2017–2023 metais progra- ratoriai, galerijos bei muziejai įtraukia meno kūrinius ma“, kurioje vartojama kultūros teisinėje leksikoje į vertybių rinką, bet ar prognozuojamas fotografijos nauja sąvoka nacionalinis dokumentų fondas – „įs- klasikų negatyvų archyvų likimas ir ar atminties ins- taigų valdomi įvairių formų dokumentai (popieri- titucijos pasirengusios spręsti šią sparčiai didėjančią niai, elektroniniai, vaizdo ir garso), valstybės archy- problemą? Kokia yra regionų fotografijos padėtis, vuose jau saugomi dokumentai bei įvairiais istorijos ar krašto fotokronikos „rašomos“ nepriklausomybės laikotarpiais įstaigų sudaryti dokumentai, taip pat metais? Ar šiandien gaminami portretai papildo se- išliekamąją vertę turintys nevalstybinių organizaci- nųjų fotoateljė kolekcijas? O kas seka fotožurnalistų jų, privačių juridinių ar fizinių asmenų veiklos do- darbą, fiksuoja jų geriausius reportažus? Lietuvos kumentai, iš kitų valstybių gauti Lietuvos istorinio spaudos fotografų klubas vykdo sklaidą ir populiari- paveldo ar su Lietuva susiję dokumentai ar jų kopi- na dokumentinę fotografiją, tačiau kasdienė fotožur- jos, kuriais NDF yra papildytas“22. Šie bendri atmin- nalistika gula į redakcijų skaitmeninius „stalčius“, ties institucijų dokumentai svarbūs ir fotografijos kurie nebus perduoti valstybės archyvams, nes nei sričiai, nes kontekstualiai įprasmina vertybių kaupi- fotografai, nei žiniasklaidos priemonių leidėjai nėra mo motyvaciją bei formuoja jų išsaugojimo mecha- įgalioti ar įpareigoti išsaugoti savo fondus29. Kiek nizmą. Tarp bibliotekų uždavinių numatyta „skatinti profesionalios mados fotografijos pavyzdžių turi kokybiško turinio informacijos išteklių kaupimą“23, valstybinės saugyklos, kas seka jos raidą, lygį, kūrė- muziejai įsipareigoja siekti „rinkinių efektyvesnio jus? Kokios fotografijos technologijos yra taikomos kaupimo, apskaitos, saugojimo bei sklaidos“24, o ar- moksle? Ką, pavyzdžiui, žinome apie dangaus kūno chyvai pabrėžia audiovizualinio paveldo apsaugą ir fotografavimo pasiekimus be to vienintelio fakto, iš Lietuvos išvežtų lietuviškos kilmės ir su Lietuva kad 1864 m. Vilniaus observatorijoje įrengtas fo- susijusių archyvinių dokumentų paiešką25. toheliografas ir pradėta fiksuoti Saulės dėmėtumą? Eksponatų tikrosios vertės nustatymui yra Šie retoriniai klausimai skatina įvertinti tiek nacio- patvirtinta „Muziejuose saugomų kilnojamųjų kul- nalinius, tiek globalius rytojaus poreikius – ar juos tūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodika“26, tenkins šiandien Lietuvos valstybinėse saugyklose kuri pateikia ir fotografijos klasifikatorių pagal eks- sukauptas fotografijos paveldas? ponatų rūšis bei specialiuosius kriterijus: retumą, Kryptingą ir visą fotografinės raiškos pa- autorystę, autentiškumą, istoriškumą bei menišku- noramą aprėpiančią paveldosauginę veiklą galėtų mą27. Deja, jos negalima pasitelkti komplektuojant apibrėžti bendra atminties institucijų fotografijos fondus, tad be bendrų nuostatų iki šiol nėra pareng- kaupimo ir išsaugojimo konvencija, kuri nubrėžtų ta nė vieno specialaus dokumento, kuris atminties universalios ir unikalios, unifikuotos ir specializuo- institucijoms, ypač muziejams, talkintų kilnojamojo tos, nacionalinės ir lokalios kaupiamosios veiklos paveldo atrankos procese. Fotografija patenka į tą gaires, išryškintų potencialių saugotojų infrastruk- patį kultūros vertybių komplektavimo strategiškai tūrą, suderintų interesų tinklą, išgrynintų atrankos neapibrėžtą lauką ir dažniausiai kaupiama retros- kriterijus. pektyviai, orientuojantis į „aiškius“ kriterijus ir at- pažįstamus požymius. Kad to nepakanka, galima su- Nuorodos: prasti ir be analitinio rinkinių inspektavimo. Reikia 1 Britų rašytojas ir inovatyvių strategijų tyrinėtojas tik išskleisti fotografijos žanrų sąrašą arba apžvelg- Maxas McKeownas teigia, kad strategija yra atei- ti fotografijos taikymo sritis. Ne viena jų lieka už ties formavimas ir bandymas norimus tikslus pa- valstybinių saugyklų durų: fotožurnalistika, mados, siekti turimomis priemonėmis – žr. Max McKeown,
10 The Strategy Book, Harlow, England: Pearson, 2012. 17 Ten pat, 2.1 poskyris. 2 Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Vyriausioji enci- 18 Valstybinio audito ataskaita „Ar Muziejų moderniza- klopedijų redakcija, 1985, p. 167. vimo 2007–2015 metų programa vykdoma rezultaty- 3 Plačiau žr. Mindaugas Kaminskas, „Fotografijos pa- viai“, 2012 m. sausio 16 d. Nr. VA-P-50-1-1. veldas Lietuvoje ir jo apsauga“, in: Vilniaus fotografi- 19 Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeni- jos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos nio turinio saugojimo ir prieigos strategija, patvirtinta = Wileńska szkoła fotograficzna. Kwestie ciągłości i Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės nowych strategii, tarptautinės mokslinės konferencijos 20 d. nutarimu Nr. 493. straipsnių rinkinys, sud. Margarita Matulytė, Vilnius: 20 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. ba- Lietuvos dailės muziejus, 2008, p. 11–41. landžio 16 d. įsakymas Nr. ĮV-247 „Dėl muziejų plė- 4 Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių tros strateginių krypčių 2015−2020 metams patvirtini- apsaugos įstatymas, priimtas 1996 m. sausio 23 d. Nr. mo“. I-1179. Suvestinė redakcija (2010-07-01–2012-05- 21 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. ba- 07), prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/le- landžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-344 „Dėl bibliotekų galAct/TAR.C5DA698A4015/TAIS_371810, žiūrėta plėtros strateginių krypčių 2016−2022 metams patvir- 2017-04-14. tinimo“. 5 Ten pat, 3 straipsnis, 1 dalis, 5 punktas. 22 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl 6 Nutarta papildyti 3 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) dokumentų valdymo ir archyvų plėtros 2017−2023 fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai“. Lietuvos metais programos patvirtinimo“ projektas, 2016 m. Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos gruodžio 5 d. pateiktas Vyriausybei svarstyti, priei- įstatymo 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių, įstatymo priedo ga internete: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska. pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pri- showdoc_l?p_id=1195521&p_org=84&p_fix=y&p_ pažinimo netekusia galios įstatymas 2004 m. balan- gov=n, žiūrėta 2017-04-18. džio 22 d. Nr. IX-2161. 23 Ten pat, „Bibliotekų plėtros strateginių krypčių 2016– 7 Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas, 1995-06- 2022 metams įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir sie- 08 Nr. I-930 930. Suvestinė redakcija (nuo 2017-01- kiamos jų reikšmės“. 01), prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/ 24 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. ba- legalAct/TAR.863886C4199F/gNPEoeEMUc, žiūrėta landžio 16 d. įsakymas Nr. ĮV-247, Trečia strateginė 2017-04-14. kryptis. 8 Ten pat, 2 straipsnis, 2 punktas. 25 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl do- 9 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstaty- kumentų valdymo ir archyvų plėtros 2017−2023 me- mas, 1995-12-05 Nr. I-1115. Suvestinė redakcija (nuo tais programos patvirtinimo“ projektas, Pirmasis Pro- 2017-01-01), prieiga internete: https://www.e-tar.lt/ gramos tikslas. portal/lt/legalAct/TAR.1FEF229DA7C6/txfQzZPL- 26 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. sau- bu, žiūrėta 2017-04-18. sio 7 d. įsakymas Nr. ĮV-3 „Dėl muziejuose saugomų 10 Ten pat, 2 straipsnis, 5 punktas. kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte 11 Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, 1995-06- metodikos patvirtinimo“. 06 Nr. I-920. Suvestinė redakcija (nuo 2013-12-31), 27 Ten pat, Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/lega- vertybių vertinimo tikrąja verte metodikos 3 priedas: lAct/TAR.5A04D7CC7EF6/TAIS_464213, žiūrėta Fotografijos ir audiovizualinės medžiagos eksponatų 2017-04-18. vertinimo lentelė. 12 Ten pat, 2 straipsnis, 4 punktas. 28 „Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir 13 Ten pat, 17 straipsnis, 6 punktas. saugojimo instrukcija“: „398. Išorinės kompiuterių 14 Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir laikmenos (kompaktiniai diskai – CD-R, DVD-R) saugojimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respubli- saugomos originalioje pakuotėje, vertikaliai susta- kos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu tytos specialiose dėžėse, pagamintose iš nerūgštaus Nr. ĮV-716; Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymas kartono ar tinkamos plastmasės. 399. Kompiuterinė- dėl dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo, 2011 se laikmenose saugomi duomenys yra kopijuojami į m. gruodžio 28 d. Nr. V-157; Standartas LST ISO naujas laikmenas kas 2 metus. Kopijavimo metu duo- 11799:2004 „Informacija ir dokumentavimas. Archy- menys yra adaptuojami pagal naujas, to laiko atitin- vų ir bibliotekų dokumentų saugojimo reikalavimai“; kamų programų versijas“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lie- 29 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymas „Dėl pos 3 d. įsakymu Nr. ĮV-323 patvirtintas „Bibliotekų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio veiklos norminių dokumentų ir Lietuvos standartų są- 20 d. įsakymo Nr. V-153 „Dėl valstybės ir savival- rašas“. dybių institucijų, įstaigų ir įmonių, perduodančių 15 Valstybinio audito ataskaita „Kaip tvarkomos ir pri- dokumentus valstybės archyvams, sąrašo patvirtini- žiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės“, 2013 m. mo“ pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. (1.3 E) gruodžio 5 d. Nr. VA-P-50-1-20. VE-121. 16 Ten pat.
11 THE STRATEGIES OF PHOTOGRAPHY ACCUMULATION IN STATE REPOSITORIES
Dr. Margarita Matulytė Lithuanian Art Museum
Museologists, librarians, and archivists focus ly, orienting towards “clear” criteria and recogniza- their attention on the past. However, it is important ble features. That this is insufficient, it is possible to that state heritage custodians would think about the understand having a look at the list of photography future as well – would visionary foresee society’s genres or reviewing the areas of photography appli- needs and the consequences of their own initiatives, cation. A lot of photos do not reach state repositories: would substantiate their own activity with long-term photojournalism, fashion, nature, science photogra- strategic plans. The pivot of purposeful accumulation phy, the use of new technologies. In the 21st century, of photography is the basic knowledge of an object, after communication has significantly changed and however, it is worth not only to define what photo- observing excessive photographic production, to se- graphy is or what photography was like in the past, lect and include photography objects in collections is but also what expressions of photographic media are worthwhile now, while one or another phenomenon is today. The relationship with photography, as cultu- in “visible” zone. It is important to evaluate both na- ral heritage that has enduring value, is expressed by tional and global needs of the future – whether photo- legal regulation. The article analyses what the basic graphic heritage today accumulated in Lithuanian sta- legal acts declare, whether they comply with current te repositories will accommodate them in the future? issues, whether state institutions accumulating and Purposeful and covering all panorama of photograp- preserving photography develop their activity in ac- hic expression heritage activity could be discussed by cordance with the law, whether existing legal basis joint convention of photography accumulation and correlates with modern concept of photography va- preservation of memory institutions, which would lues and accumulation strategies. Unfortunately, no emphasize the guidelines of universal and unique, special document, which would assist to memory unified and specialized, national and local accumu- institutions, especially museums, in the process of lative activity, would highlight the infrastructure of movable heritage selection has been prepared so far. potential custodians, harmonize the network of inte- Photography is usually accumulated retrospective- rests, purify the criteria of selection.
12 Muziejuose ir privačiuose rinkiniuose saugomų Lietuvos erdvinių nuotraukų tyrimų ir sklaidos projektas
Dainius Junevičius Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Erdvinė (stereoskopinė) nuotrauka – tai oskopą ir pluoštą nuotraukų, žmonės neišeidami du kadrai, nufotografuoti specialiu aparatu su iš namų galėjo pamatyti labai realistiškus vaizdus dviem objektyvais, tarp kurių esantis atstumas iš daugelio svetimų šalių, istorinius ir kultūrinius apytiksliai lygus atstumui tarp žmogaus akių. paminklus, svarbius visuomenės ir žymių žmonių Su nesudėtingu optiniu prietaisu (stereoskopu) gyvenimo įvykius. Vien per kelis 7 dešimtmečio žiūrėdami į tokį vaizdą taip, kad skirtingos akys metus Europoje pagaminta keliasdešimt tūkstančių matytų skirtingus erdvinių nuotraukų poros vaiz- skirtingų vaizdų3. dus, matome erdvinio, trimačio, vaizdo iliuziją. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gana Stereoskopija, arba erdvinis regėjimas, pagrįstas greitai išpopuliarėjo erdvinių nuotraukų žiūrėji- tuo, kad žmogus įvertina atstumą iki daiktų (t. y. mas. Vilniuje stereoskopinių vaizdų buvo galima jaučia erdvę), nes abi akys mato šiek tiek skirtin- įsigyti4, rengtos jų parodos5. Įdomu, kad po Europos gus vaizdus. Kuo daiktas arčiau, tuo skirtinges- sostines keliavusio R. Bittnerio 1859 m. pabaigo- niu kampu jį regi mūsų akys. Skirtingus vaizdus je Vilniuje surengta stereoskopinių vaizdų rinkinio suvokiame kaip vieną erdvinį vaizdą, nes pagal paroda didelio vilniečių susidomėjimo nesulaukė vaizdų skirtumą mūsų smegenys įvertina nuotolį – tikriausiai todėl, kad Lietuvoje privačiuose na- iki stebimo daikto. Stereoskopijos principus su- muose stereoskopai ir taip buvo labai populiarūs6. formulavo ir pirmąjį stereoskopą pagamino britų Lietuvoje pirmąsias stereoskopines nuotraukas nu- išradėjas Charles'as Wheatstone'as 1838 m. Žy- fotografavo Vilniaus fotografas Abdonas Korzonas mus optikas seras Davidas Brewsteris 1844 m. pa- (1822 – po 1876) apie 1861 metus. Fotoaparatą ir siūlė pritaikyti stereoskopiją fotografijoje ir sukū- stereoskopinėms nuotraukoms reikalingus objekty- rė stereoskopą, tačiau optinių prietaisų gamintojai vus jis buvo parsisiųsdinęs iš Paryžiaus. Korzonas jo išradimu susidomėjo ne iš karto. Tik 1850 m. ir vilniečius aprūpindavo stereoskopais bei pasau- Brewsteris, padedamas optiko ir fotografo Jules'io lio miestų erdvinėmis nuotraukomis. Remiantis Duboscqo, pradėjo masinę stereoskopų gamybą. įvairiais šaltiniais nustatyta, kad jis galėjęs nufo- 1851 m. Londono didžiosios pasaulinės parodos tografuoti apie dvidešimt Vilniaus ir netolimų apy- metu jis karalienei Viktorijai pademonstravo ste- linkių vaizdų. Šiuo metu žinomos šešios išlikusios reoskopą ir kelias gražias nuotraukas – nuo to lai- Korzono fotografuotos erdvinės nuotraukos, da- ko erdvinė fotografija ėmė užkariauti pasaulį1. bar esančios Paryžiuje, Krokuvoje ir Kaune. Gali Erdvinės fotografijos istorijoje būta susi- būti, kad 1865 m. rudenį stereoskopinių nuotraukų domėjimo pakilimų ir atoslūgių. Pirmosios ste- parodą Vilniuje surengęs fotografas Juozapas Bžo- reoskopinės nuotraukos padarytos dagerotipijos zovskis demonstravo ir Korzono darytas erdvines būdu. Nėra žinoma, kad Lietuvoje būtų fotografuo- nuotraukas7. ti stereoskopiniai dagerotipai, tačiau susidomėji- Stereoskopinė fotografija vėl išpopuliarėjo mą jais liudija Lietuvos nacionaliniame muziejuje XIX a. pabaigoje atsiradus naujoms fotografijos saugomas Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės medžiagoms. Dėl naujų metodų nuotraukos gero- tėvo Baltramiejaus Beniovskio (apie 1800–1867) kai atpigo, supaprastėjo jų gamyba, įsikūrė daug nežinomo autoriaus galbūt Londone fotografuotas stambių firmų, dideliais tiražais leidusių įvairių stereoskopinis dagerotipas (ATV 6985), į muziejų vaizdų ciklus. Stereoskopija domėjosi ir pavieniai patekęs iš Vrublevskių šeimos rinkinių2. fotografai profesionalai bei mėgėjai. Antroji susidomėjimo banga kilo XIX a. Kad Lietuvoje tuo laiku būta nemažai ste- 6 dešimtmetyje, kai dagerotipiją pakeitė dviejų eta- reoskopinių nuotraukų, liudija fotografijos par- pų (stiklinio negatyvo ir pozityvo ant popieriaus) duotuvių bei knygynų asortimentas, išlikę šeimų fotografija, leidusi iš vieno negatyvo atspausdinti rinkiniai. To meto naujai atidaromų optikos ir praktiškai neribotą kiekį nuotraukų. Įsigiję stere- fotografijos reikmenų parduotuvių skelbimuose
13 pranešama, jog bus prekiaujama stereoskopais ir nenurodyto fotografo Vilniaus nuotraukų. Pridėjus stereoskopinėmis nuotraukomis8. Populiariausios keletą mėgėjiškų Vilniaus, Žemaitijos nuotraukų, buvo Amerikoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje darytos susidarytų beveik 150 iki Pirmojo pasaulinio karo įvairių pasaulio vietų stereoskopinės nuotraukos. padarytų erdvinių Lietuvos vietovių atvaizdų. XIX a. pabaigoje Vilnių ir kitus miestus Tarpukariu daugiausia erdvinių nuotraukų ėmė lankyti keliaujantys „fotoplastikonai“9, ku- nufotografavo Prienuose ir Kaune gyvenęs Jokūbas riuose rodytos stereoskopinės nuotraukos. Pavyz- Skrinskas. Jo sudarytoje didelėje nuotraukų serijo- džiui, 1891 m. Didžiojoje gatvėje įsikūrė E. von je „Lietuva – Kaunas“ yra per 40 Kauno ir apylin- Meyerio įvairių Europos vietovių panorama – joje kių, Zoologijos muziejaus vaizdų. Tikriausiai jam demonstruota daugiau kaip 100 Prancūzijos, Švei- galima priskirti dar vieną anoniminę numeruotą carijos ir Rytų kraštų nuotraukų. Vėliau čia rodytos maždaug 50 vaizdų seriją su Dzūkijos, Kauno, Že- Bavarijos Oberammergau nuo XVII a. vykstančios maitijos vaizdais bei kitą didelę nenumeruotą Že- Kristaus kančios misterijos. 1894 m. sausį Paltovo maitijos vaizdų seriją. Skrinsko nuotraukos buvo name Šv. Jono gatvėje buvo atidaryta tarptautinė gana populiarios, jų gali būti daugelio kolekci- kilnojama Čikagos pasaulinės parodos panorama – ninkų rinkiniuose, muziejuose. Tikėtina, kad jo- 50 momentinių stereoskopinių nuotraukų. Paskui mis naudotasi Lietuvos mokyklose per geografijos čia demonstruotos Rusijos jūreivių Tulone nuo- pamokas. traukos ir pietų kraštai – Italija, Prancūzija, Švei- Retesnės rygiečio Pėterio Šmito Lietuvoje carija, Egiptas, Argentina. darytos stereoskopinės nuotraukos: apie 10 Vil- Iš būrio XIX a. pabaigoje – XX a. pradžio- niaus vaizdų, užfiksuotų Latvijos geležinkelių eks- je Lietuvoje fotografavusių profesionalių fotogra- kursijos į Vilnių metu 1928 m. rugsėjo 15 d., keletas fų tik vienintelis Stanisławas Filibatas Fleury pats Kauno, Klaipėdos vaizdų. Panevėžio kraštotyros, padarė erdvinių nuotraukų. 1903 m. balandį atida- Kretingos muziejuose yra pavienių Povilo Šinskio, rytoje Peterburgo fotografijos draugijos Pirmojoje Stasio Vaitkevičiaus nuotraukų. Erdvinių nuotrau- tarptautinėje fotografijos parodoje Fleury ekspona- kų turi Šiaulių „Aušros“ muziejus, Nacionalinis vo 50 stereoskopinių Vilniaus vaizdų10. Šiuo metu M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos švie- žinoma apie šimtas Fleury nuotraukų, kurios sau- timo istorijos muziejus, Lietuvos liaudies buities gomos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių muziejus, Lietuvos jūrų muziejus. Šio laikotarpio bibliotekoje (36 nuotraukos), Lietuvos teatro, mu- mėgėjiškų stereonuotraukų galima rasti šeimų ar- zikos ir kino muziejuje (15 nuotraukų), Lietuvos chyvuose. Teko apžiūrėti labai įdomų Marijampo- nacionaliniame muziejuje (55 negatyvai)11, priva- lės mokytojo Ramūno Katiliaus apie 1937–1939 m. čiuose rinkiniuose Lietuvoje ir Lenkijoje. darytų beveik 200 vnt. erdvinių nuotraukų rinkinį, Remiantis pranešimo autoriaus asmeniniu dabar priklausantį privačiai kolekcijai. rinkiniu galima teigti, kad XX a. pradžioje taip pat Antrojoje XX a. pusėje, ypač 7–9 dešimt- plito kelių Vokietijos ir Rusijos leidyklų leidžiami mečiais, išpopuliarėjus spalvotoms skaidrėms, įvairių Lietuvos vietovių vaizdai, radosi pirmosios stereoskopinė fotografija Lietuvoje buvo dar kar- mėgėjiškos stereoskopinės nuotraukos. Berlyne tą atgijusi. Apie stereoskopinę fotografiją rašyta veikusi leidykla „A&M“ pagamino nenurodyto mėgėjams skirtoje Sovietų Sąjungos fotografijos fotografo Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Žagarės periodikoje, ja domėjosi nemažai mėgėjų fotografų erdvinių nuotraukų (sprendžiant pagal numeraci- Lietuvoje. Didelis stereoskopinės fotografijos en- ją, galėjo būti apie 30, identifikuota apie 12). Kita tuziastas Vytautas Zdanavičius savo pasigamintais Berlyno leidykla „Neue Photographische Gessels- aparatais nuo 1973 iki 1990 m. nufotografavo apie chaft“ tarp kitų vietovių nuotraukų išleido 6 erdvi- 7000 įvairių Lietuvos vietų spalvotų stereosko- nes Vilniaus nuotraukas. Daug Rusijos ir Lenkijos pinių skaidrių, visoje Lietuvoje rengė jų rodymo vietovių erdvinių nuotraukų leidusios Niurnbergo seansus. Panašiu metu buvo galima įsigyti 20 spal- leidyklos „Conrad A. Müller & Co“ ženklu pažy- votų fotografo Valerijaus Kuznecovo Vilniaus ar- mėta keliolika Vilniaus ir keletas Lentvario stere- chitektūros paminklų vaizdų skaidrių komplektą13. oskopinių vaizdų. Rinkdamas medžiagą šiam tyrimui buvau susitikęs Apie 1910 m. Vilniuje lankėsi Maskvos fo- su fotografais mėgėjais, kurie dar XX a. pabaigoje tografas A. Jermakovas. ir net XXI a. pradžioje patys darė stereoskopines Per 20 jo nufotografuotų Vilniaus, Lentva- nuotraukas. rio, Naujosios Vilnios stereoskopinių atvaizdų iš- Taigi Lietuvoje per 150 metų pagaminta leido darbo artelė „Mokslo ir švietimo naujienos“12. beveik 8 tūkstančiai erdvinių vaizdų. Vaizdų skai- Viena anoniminė Rusijos leidykla išleido apie 12 čius nuolat augo: 1860–1863 m. – apie 20, 1900–
14 A. Jermakovas. Lentvaris. Prieplauka ir grafo Tiškevičiaus rūmai. Erdvinė nuotrauka, apie 1910 m.
1914 m. – apie 150, 1920–1940 m. – beveik 400, istoriją; identifikuoti Lietuvos ir užsienio viešą- nuo 1970-ųjų iki dabar – daugiau nei 7000. Sąrašas sias saugyklas bei privačias kolekcijas, kuriose ilgas, bet tikrai dar neužbaigtas, gali būti pildomas. saugomos Lietuvą vaizduojančios stereoskopinės Vien ši apžvalga rodo, kad stereoskopi- nuotraukos; į vieną vietą sukaupti jose saugo- nės nuotraukos galėtų iliustruoti paskutinių 150 mų Lietuvos stereoskopinių vaizdų skaitmenines metų Lietuvos istoriją. Pačiõs stereoskopinės fo- kopijas; atvirai konsultuojantis su visuomene ir tografijos raida Lietuvoje išsamiau netyrinėta, per kolekcininkų bendruomenėmis išsiaiškinti kuo šį laikotarpį sukurtos nuotraukos pasklidusios po daugiau privačiose kolekcijose išlikusių stereos- įvairius rinkinius. Svarbiausia erdvinių nuotraukų kopinių vaizdų ir įgyti jų skaitmenines kopijas; ypatybė Lietuvoje iki šiol yra beveik nepastebėta. parengti interneto platformą projektui viešinti ir Praktiškai neatsižvelgiama, kad stereoskopinėse rezultatams skelbti bei sukurti skaitmeninę apli- nuotraukose užfiksuotas erdvinis vaizdas, nebeli- kaciją, skirtą žiūrėti erdvinius atvaizdus kompiu- ko prietaisų stereoskopinėms nuotraukoms žiūrėti, terio ir išmaniojo telefono ekranuose. Taip pat trimačiui vaizdui atkurti nepasitelkiamos šiuolai- ieškoma papildomų rėmėjų, o gyventojai kviečia- kinės technologijos. Tik nedaugelis žiūrovų ir net mi pasidalyti savo šeimų archyvuose saugomomis specialistų bent į nedidelę dalį šių nuotraukų žiūrė- stereoskopinėmis nuotraukomis. jo taip, kaip to tikėjosi jų kūrėjai. Per pastaruosius Dalyvauti projekte ir pateikti savo rin- du dešimtmečius būta tik dviejų progų (Dainiaus kiniuose saugomas nuotraukas sutiko Lietuvos Junevičiaus kuruota paroda „Vilnius S. F. Fleury mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietu- stereoskopinėse nuotraukose“ 2000 m. Mokslų vos centrinis valstybės archyvas, Šiaulių „Aušros“ akademijos bibliotekoje ir Vytauto Zdanavičiaus muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muzie- skaidrių projekcija 2015 m. „Lietuva 3D formatu. jus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Kretingos 1973–1990 m.“, demonstruota vieną dieną Lietu- muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės vos centriniame valstybės archyve14), kai nedidelė muziejus, Klaipėdos jūrų muziejus. Prisijungti prie šio unikalaus fotografijos paveldo dalis žiūrovams projekto taip pat kviečiami ir kiti žinomi erdvinių buvo parodyta su erdvinio žiūrėjimo prietaisais. vaizdų saugotojai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Grafinio dizaino bendrovė „ArtPrint“ (va- Lenkų biblioteka Paryžiuje, kitos institucijos ir pri- dovė Giulnara Galiachmetova, dizaineris Danie- vatūs asmenys. lius Samulevičius) kartu su doktorantu Dainiumi Projekto rezultatus numatoma pristatyti Junevičiumi šiuo metu vykdo projektą, kurio tiks- Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejuje las ištirti stereoskopinės fotografijos Lietuvoje ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
15 Nuorodos:
1 Plačiau apie stereoskopijos principus ir istoriją žr. žės 10, Nr. 99; A. Daukšos fotoaparatų ir fotografi- Laura Claudet, „Stereoscopy“, in: Encyclopedia of jos reikmenų parduotuvės skelbimas, in: Виленский nineteenth-century photography, Hannavy J., New Вестник, 1898 balandžio 26, Nr. 91. York, 2008, p. 1338–1341. 9 Fotoplastikonai – populiari XIX a. pabaigos – XX a. 2 Žr. Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos mu- pradžios miestų pramoga, tam tikra trimačių vaizdų ziejuose / Daguerreotypes, ambrotypes, tintypes in regykla – specialus dažniausiai didelio daugiasienio Lithuanian museums, sudarytoja Margarita Matulytė, cilindro formos įrenginys, kurio kiekvienoje sienelėje į anglų k. vertė Jeffrey Clarke, Vilnius: Lietuvos naci- įtaisyta po ekraną. Cilindro viduryje stereoskopas rodo onalinis muziejus, 2000, p. 24, 75. vaizdus, kuriuos vienu metu gali stebėti aplink cilindrą 3 L. Claudet, „Stereoscopy“, p. 1340. prie ekranų susėdę žiūrovai. 4 Mauricijaus Orgelbrando knygyno skelbimas, in: Ku- 10 Rusijos fotografijos istorikės E. Barchatovos suteikta rier Wileński, 1861 lapkričio 17, Nr. 90, gruodžio 22, informacija iš Указатель Первой международной Nr. 100. фотографической выставки, устроенной С.- 5 Fotografo O. Neuschaferrio skelbimas, Kurier Wileńs- Петербургским фотографическим обществом в ki, 1856 rugpjūčio 14, Nr. 63; Matulytės cituojamas R. С.-Петербурге в 1903 г., СПб., 1903. Bittnerio 1859 m. skelbimas, Wotkiej skelbimas, Ku- 11 Žr. Stanisław Filibert Fleury, 1858–1915: fotografijos, rier Wileński, 1862 gegužės 14, Nr. 38; Fišerio skelbi- albumas, sudarytoja Jūratė Gudaitė, Vilnius: Lietuvos mas, Kurier Wileński, 1862 liepos 5 d., Nr. 52. nacionalinis muziejus, 2016. 6 „Z Wilna“, Kurier Warszawski, 20 stycznia (1 lutego) 12 Трудовая артель „Научно-образовательные Новости“. 1860, Nr. 30, s. 151. 13 Stereoskopinių skaidrių komplektas Архитектурные 7 Margarita Matulytė, „Fotografuoti draudžiama: Vil- памятники г. Вильнюса, Ленинград, 1972. niaus fotografų likimai 1863-iųjų sukilimo metu“, 14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo naujienos: Kultūrologija, 2002, t. 9, p. 182; LVIA, F. 421, ap.1, b. „Gyvo archyvo diena Lietuvos centriniame valstybės 1670, l. 543. archyve“, 2015-06-09, prieiga internete: http://www. 8 I. Milko optikos, mechanikos ir chirurgijos parduotu- archyvai.lt/lt/lcva/p56/naujiena_952.html, žiūrėta vės skelbimas, in: Виленский Вестник, 1873 gegu- 2017-04-21.
THE PROJECT OF RESEARCH AND DISSEMINATION OF STEREOSCOPIC PHOTOGRAPHS PRESERVED IN LITHUANIAN MUSEUMS AND PRIVATE COLLECTIONS
Dainius Junevičius Lithuanian Culture Research Institute
The paper starts with a concise review of til 1990. Other important photographers were S. F. the history of stereoscopic photography in Lithua- Fleury, who worked in Vilnius at the beginning of the nia spanning from the earliest stereo photographs, 20th century, the author of about 100 artistic photo- taken in 1861 by Abdon Korzon until the end of the graphs, and J. Stropus, who worked in Kaunas and 20th century. The review is followed by the descrip- published hundreds of stereo photographs in the in- tion of the initiative to identify, digitalize and make terwar period. The total number of the stereo views of available for viewing in 3D form the stereoscopic Lithuania, including those made by other professional images of Lithuania, preserved in public and private and amateur photographers and publishers mentioned collections. in the paper, could exceed eight thousand. The number of stereoscopic photographs Unfortunately, the majority of these stereo- taken in Lithuania has been growing progressively. scopic views remain unknown and have almost never While the first photographer A. Korzon took about been viewed in an intended way. The project, initiated twenty photos of Vilnius and its environs, of which by two enthusiasts of stereoscopic photography, aims only six have reached us, the most productive ama- to give access for contemporary viewers to the major- teur photographer V. Zdanavičius produced about ity of historical stereo views of Lithuania and give seven thousand colour stereo slides of many differ- them possibility to enjoy the stereoscopic effect by ent places in Lithuania in the period from 1973 un- using contemporary digital techniques.
16 Fotografijos paveldo sklaida. Inovatyvios paslaugos muziejuose
Jovita Vilimaitienė Šiaulių „Aušros“ muziejus
Daugumai kultūros vartotojų fotografijos pa- Europos ir Lietuvos kultūros paveldas veldas dėl savo vizualinio įtaigumo ir ryšio su kiek- virtualioje erdvėje vieno žmogaus asmenine ir kolektyvine atmintimi bei įpročiu fiksuoti greitai besikeičiantį pasaulį yra Daugiau nei prieš dešimt metų suvokta, kad patrauklus ir artimas objektas. Vis dėlto svarbią kul- ribotas kultūros paveldas taptų prieinamesnis visuo- tūrinio palikimo dalį sudarantis fotografijos paveldas, menei, jeigu skaitmeninto kultūros paveldo sklaida kaip ir kitos muziejinės vertybės, visuomenei nėra vyktų internete. lengvai prieinamas. Statistika rodo, kad paprastai Vieningos kultūros paveldo prieigos virtu- muziejai savo lankytojams pristato vos kelis procen- alioje erdvėje įgyvendinimo iniciatyvos Europoje tus fonduose sukauptų kultūros vertybių, o ir pačios prasidėjo maždaug 2000 metais. Per kelerius metus jų sklaidos formos (ekspozicijos, parodos, leidiniai) parengtas pluoštas dokumentų (Elektroninės Europos dažnai kritikuojamos dėl pernelyg didelio akademiš- veiksmų planas, Lundo principai, Lundo veiksmų pla- kumo ir orientacijos į specialių interesų kultūros var- nas, Parmos chartija), numatančių galimybes įvairių totojus (mokslininkus, tyrinėtojus). Tuo tarpu didelė šalių kultūros paveldą integruoti į bendrą kultūros erd- kitokių interesų visuomenės dalis į kultūros vertybių vę, kuri teiktų elektronines paslaugas visiems Euro- pažinimą įtraukiama menkai. pos ir kitų šalių piliečiams1. 2005-aisiais pradėti vie- Nuolat besivystančios informacinės techno- ningos skaitmeninto kultūros paveldo platformos, logijos ir pažangūs skaitmeninimo procesai, skirti kultūros vartotojams žinomos kaip „Europeana“, ne tik kultūros paveldui išsaugoti, bet ir užtikrinti jo diegimo darbai. Šiuo metu šioje vienoje didžiausių prieinamumą, lemia naujus kokybinius kultūros ver- ir populiariausių skaitmeninto kultūros paveldo erd- tybių, tarp jų ir fotografijos paveldo, žinomumo, pri- vių vartotojams pasiekiama informacija apie dau- einamumo ir aktyvaus naudojimo pokyčius. giau nei 53 mln.2 kultūros paveldo objektų iš įvairių
Virtuali paroda „Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose“.
17 Muziejaus lankytojai išbando interaktyvų maršrutą „Šiaulių tarpukario modernizmo architektūra“. pasaulio šalių atminties institucijų fondų ir privačių tapo lengvai prieinama plačiai auditorijai, fotogra- kolekcijų. fijos paveldo sklaidos virtualioje erdvėje rezultatai Iniciatyvos kurti prieigą prie kultūros pavel- rodo, kad fotografijos paveldas paprastai nepatenka do pasitelkiant informacines technologijas Lietuvoje į atrenkamų skaitmeninti kultūros paveldo objektų prasidėjo apie 2005 m., įstojus į ES ir siekiant pri- prioritetų sąrašą. sidėti prie bendros Europos kultūros paveldo infor- Dažniausiai skaitmeninimo procesus re- macinės erdvės. Kaip vienus reikšmingiausių iki šiol glamentuojančiuose dokumentuose numatyti tokie įgyvendintų ir platų atminties institucijų tinklą api- bendrieji skaitmeninimo objektų atrankos kriterijai: mančių kultūros paveldo skaitmeninimo ir vieningos unikalumas, turinys ir vertė, fizinė būklė, sukūrimo prieigos internete projektų reikėtų išskirti Lietuvos laikotarpis ir pan. Vis dėlto tiek muziejuose, tiek ar- nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyven- chyvuose ir bibliotekose fotografija sudaro tik vieną dintą Virtualios elektroninio paveldo informacinės iš daugelio paveldo dalių, ir, lyginat su viduramžių sistemos (VEPIS)3 ir Lietuvos dailės muziejaus vyk- rankraščiais, fotografiniai atvaizdai vertinami kaip dytą Lietuvos integralios muziejų informacinės sis- gana „jauna“ medžiaga, todėl institucijose įgyvendi- temos (LIMIS)4 sukūrimą. Šiuo metu abiejų sistemų nant skaitmeninimo projektus, fotografija dažniau- viešosiose prieigose paskelbta beveik 300 tūkst. in- siai nepatenka į aktualiausių skaitmenintinų objektų formacinių įrašų apie muziejuose, archyvuose ir bi- sąrašą6. Šią tendenciją atspindi ir fotografijos pavel- bliotekose saugomus kultūros paveldo objektus. do sklaidos virtualioje erdvėje rezultatai. Abu įgyvendinti projektai atveria galimy- Sistemos VEPIS viešosios prieigos duome- bes Lietuvos kultūros paveldo sklaidai ir tarptautiniu nys rodo, kad informacijos apie fotografijos paveldo mastu. ES kultūros politikos nuostatos skatina ES objektus įrašai sistemoje sudaro apie 12 proc. visų sis- valstybes nares prisidėti prie „Europeanos“, vienin- temos įrašų7. Šiuos rezultatus iš dalies galima paaiš- gos Europos skaitmeninto kultūros paveldo prieigos, kinti tuo, kad pagrindiniai informacijos apie savo rin- kūrimo. Šiuo metu „Europeanoje“ kultūros vartoto- kiniuose saugomus kultūros paveldo objektus teikėjai jams iš įvairių pasaulio šalių prieinama informacija į sistemą VEPIS yra didžiosios šalies bibliotekos. Be apie beveik 176 tūkst.5 LIMIS ir VEPIS sistemose jų informaciją taip pat teikia Lietuvos archyvaro tar- paskelbtų Lietuvos kultūros paveldo objektų. nyba, Lietuvos dailės muziejus bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Kaip žinoma, fotografijos Fotografijos paveldo sklaida paveldas bibliotekose kaupiamas labai fragmentiškai virtualioje erdvėje ir dažniausiai nėra prioritetinis objektas palyginus su turimais retų rankraščių ir spaudinių rinkiniais. Nors dėl naujų technologijų informacija apie Sistemos LIMIS viešojoje prieigoje kultū- atminties institucijose saugomas kultūros vertybes ros vartotojams prieinamos informacijos apie foto-
18 Pažintinis maršrutas „Žydų paveldo objektai Šiauliuose“. grafijos paveldo objektus įrašai sudaro apie 23 proc. senųjų fotografijų ir negatyvų. Duomenis apie savo visų sistemoje viešai prieinamų duomenų8. Nors rinkiniuose saugomą fotografijos paveldą projektui muziejuose skaitmeninamo fotografijos paveldo per Lietuvos dailės muziejų teikė daugiau nei 30 Lie- proporcija kitų kultūros paveldo objektų atžvilgiu tuvos muziejų. Projektui teikiamas turinys suskirsty- yra ženkliai didesnė nei bibliotekose, vis dėlto tai tas į keturias kategorijas, reprezentuojančias vietas, vis tiek vos daugiau nei penktadalis visų skaitmeni- žmones, įvykius, procesus ir judėjimus10. namų vertybių. Tuo tarpu informacijos apie įvairių Projekto metu į „Europeaną“ pateikti foto- pasaulio šalių fotografijos paveldo objektus įrašai grafijos paveldo duomenys šiuo metu sudaro apie „Europeanoje“ sudaro tik apie 4 proc. visos siste- 24 proc. visų portale viešai prieinamų įrašų, susiju- moje skelbiamos informacijos apie įvairias kultūros sių su fotografijos paveldu11. Atsižvelgiant į tai, kad paveldo vertybes9. duomenų apie fotografijos paveldo objektus skaičius, lyginant su informacija apie kitas kultūros vertybes, Projektas „Europeana Photography“ „Europeanoje“ auga ne taip sparčiai, tai yra itin reikš- mingas fotografijos paveldo sklaidos bendroje Euro- Praėjus keletui metų nuo „Europenos“ sis- pos kultūros paveldo virtualioje erdvėje pasiekimas. temos sukūrimo ir veiklos pradžios, pastebėta, kad, Pastaraisiais metais sparčiai tobulėjančios nors viešojoje prieigoje skelbiamos informacijos apie informacinės technologijos ir augančios specialistų Europos kultūros paveldo objektus kiekis auga itin skaitmeninimo kompetencijos lemia skaitmeninto sparčiai, duomenys apie fotografijos paveldą kultūros kultūros paveldo išteklių virtualioje erdvėje kiekybi- vartotojams nėra lengvai prieinami. nį augimą bei su tuo susijusius naujus kultūros pa- Siekiant pagerinti situaciją, 2012–2015 m. veldo vertybių žinomumo, prieinamumo ir aktyvaus inicijuotas ir įgyvendintas „Europeana Photography“ naudojimo iššūkius. Jau kurį laiką jaučiama, kad vien projektas, skirtas skaitmeninti senąsias, pirmuoju fo- tik nuotolinės prieigos prie kultūros paveldo vertybių tografijos gyvavimo šimtmečiu (1839–1939) sukurtas visuomenei nebeužtenka ir kad būtina ieškoti būdų fotografijas ir skelbti apie jas „Europeanoje“. Projek- integruoti kultūros paveldą į šiuolaikiniam žmogui te dalyvavo 19 partnerių iš 13 ES šalių. Įgyvendinant įprastą kasdienę veiklą ir pomėgius. projektą, į „Europeaną“ pateikta informacija apie 540 Sparčiai didėjančios išmaniųjų įrenginių ga- tūkst. fotografijos paveldo objektų, tarp jų ir duo- limybės ir vis populiarėjantis interaktyvus turinys menys apie 20 tūkst. Lietuvos muziejuose saugomų formuoja naujus visuomenės kasdienio bendravimo,
19 laisvalaikio bei keitimosi virtualia informacija ruto esmė – per užuominas surasti mieste esančius įpročius. Šiuolaikinė visuomenė aktyviai domisi nau- objektus ir nuskenavus QR kodą gauti platesnės su jais išmaniųjų technologijų produktais, nuolat ben- objektu susijusios istorinės informacijos. Naudojant drauja virtualioje erdvėje, daug keliauja, ieško naujų šį įrankį buvo parengtas Šiaulių tarpukario moder- laisvalaikio formų, mokymo ir mokymosi būdų, todėl nizmo architektūrą pristatantis pažintinis maršrutas, siekiant patenkinti didžiulės įvairių interesų auditori- į kurį įtraukta 20 reikšmingiausių šios stilistikos ar- jos poreikius tenka galvoti apie naujus skaitmeninto chitektūros pavyzdžių13. Maršruto užuominoms pasi- kultūros paveldo sklaidos būdus bei inovatyvias kul- telkti istorinių fotografijų vaizdai. Dėl stipriai per abu tūros paslaugas. pasaulinius karus pasikeitusio Šiaulių miestovaizdžio 2013–2015 m. Europos Komisija inicijavo istoriniai miesto vaizdai nenurodo tolesnės maršruto tarptautinį projektą „AthenaPlus“, kurio metu, be kitų krypties pernelyg tiesiogiai, tačiau maršrutui suteikia tikslų, ieškota naujų būdų, kaip pakartotinai panaudoti papildomo interaktyvumo, skatina vartotoją labiau skaitmenintą kultūros paveldą. Įgyvendinant projektą įsitraukti. Maršrutas tinka tiek pavieniams vartoto- buvo sukurti interaktyvūs pakartotiniam skaitmeninto jams, tiek jų grupėms, suteikia galimybę varžytis, nes kultūros paveldo naudojimui skirti įrankiai, sudaran- maršruto pabaigoje programėlė sugeneruoja maršruto tys galimybę kurti inovatyvias elektronines kultūros įveikimo laiko ir surastų objektų statistiką. paslaugas ir produktus. Muziejus savo lankytojams taip pat siūlo su Projekto metu Šiaulių „Aušros“ muziejus kultūrinių maršrutų platforma „iziTRAVEL“ pareng- išbandė dvi pakartotiniam skaitmeninto kultūros pa- tus pažintinius maršrutus po grafų Zubovų dvarų veldo naudojimui skirtas priemones: virtualių paro- sodybas Šiaulių rajone, žydų paveldo objektus Šiau- dų kūrimo įrankį MOVIO ir pažintinių ekskursijų liuose, taip pat interaktyvų gidą, pristatantį dvarinin- kūrimo įrankį „CityQuest“. Muziejaus dalyvavimo kų Gruževskių šeimos portretą ir Chaimo Frenkelio projekte patirtis ir naujų įrankių integravimo į mu- vilos ekspoziciją14. Lankydamas maršruto objektus, ziejinę veiklą procesas parodė, kad fotografija, kaip vartotojas gali vadovautis jam pateikiamu šiuolaiki- viena universaliausių priemonių fiksuoti, išsaugoti niu žemėlapiu, trumpais pažintiniais tekstais prista- ir perteikti praeities ir dabarties vaizdus, yra viena toma maršruto objektų informacija, istorinių vaizdų pagrindinių inovatyvių paslaugų muziejuose. galerijomis, audio- ir videomedžiaga. Kad vartotojai Naudodamas virtualių parodų kūrimo įrankį įsivertintų įgytas žinias, maršrutai gali būti praturti- MOVIO, muziejus parengė virtualią parodą „Tarpu- nami patraukliomis viktorinomis su klausimais apie kario modernizmo architektūra Šiauliuose“12, kuri aplankytus objektus ir pan. Vartotojui taip pat sutei- pristato XX a. 3–4 dešimtmečiais Šiauliuose pasta- kiama galimybė vertinti maršrutą žvaigždučių skalė- tytus modernizmo architektūros objektus, pasakoja je, komentuoti maršruto turinį, dalintis maršruto in- jų savininkų ir architektų istorijas. Daugiafunkcis formacija socialiniuose tinkluose, siųsti elektroniniu parodų kūrimo įrankis leidžia parodos turinį kul- paštu ir pan. tūros vartotojui pristatyti per pažintinius tekstus ir Išmaniųjų technologijų sprendimai muzie- skirtingų tipų vaizdų galerijas, per interaktyvias lai- jams ir kitoms atmintiems institucijoms suteikia ga- ko juostas, istorinių fotografijų vaizdus susiejant su limybę pristatyti visuomenei savo kolekcijose saugo- šiuolaikinėmis geografinėmis koordinatėmis ir pan. mas kultūros paveldo vertybes vis patrauklesnėmis Papildomo patrauklumo kultūros produktui suteikia ir lengviau prieinamomis formomis. Inovatyviais galimybė vartotojui komentuoti parodos turinį, da- įrankiais kuriami interaktyvūs pažintiniai maršrutai, lintis parodos informacija socialiniuose tinkluose, patrauklios virtualios parodos bei kitos elektroninės elektroniniu paštu ir pan. Interaktyvus įrankis pade- paslaugos skatina visuomenę lanksčiau vartoti skait- da pasitelkus fotografijos paveldą aktualizuoti Šiau- menintą kultūros paveldą ir jį integruoti į kasdienį lių tarpukario modernizmo architektūros reikšmę, šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Galimybė komen- stiprinti miesto istorinį ir kultūrinį identitetą, taip tuoti inovatyvių produktų turinį, papildyti jį savo ar- pat gali būti naudojamas kaip patraukli mokymosi chyvų vertybėmis, dalintis informacija socialiniuose ar mokymo priemonė švietimo įstaigose, pagalbinė tinkluose ar nemokamai parsisiųsti visiškai atitinka medžiaga planuojant išskirtinius kultūrinio turizmo šiandieninius visuomenės bendravimo įpročius ir gy- maršrutus ir pan. venimo būdą, o tai patvirtina tokių kultūros paveldo Į savo veiklą muziejus integravo ir pažintinių sklaidos būdų efektyvumą. ekskursijų kūrimo įrankį „CityQuest“, leidžiantį kul- Lietuvos atminties institucijos siekia aktyviai tūros vartotojams keliauti po miestą ir pažinti atmin- ir laiku reaguoti į besikeičiančius visuomenės porei- ties institucijose saugomas kultūros paveldo vertybes kius, todėl šiuo metu rengiamasi įgyvendinti sistemos per miesto aplinką, su kuria jos yra susijusios. Marš- modernizavimo ir pritaikymo naujiems muziejų ir vi-
20 suomenės poreikiams projektą LIMIS (projekto vyk- Planuojama keliautojams sudaryti galimybę išmaniaja- dytojas – Lietuvos dailės muziejus), skirtą sukurti ir me įrenginyje pildyti kelionės dienoraštį, jame kaupti teikti inovatyvias elektronines paslaugas. Planuojama į savo nuotraukas, komentarus, kuriuos programa kartu LIMIS įdiegti naujus įrankius, kurie sudarytų geresnes su visu skaitmeninto kultūros paveldo turiniu galės su- galimybes dalytis su kitais interneto vartotojais LIMIS bendrinti į kelionės albumą ar vaizdo filmuką, juo bus duomenų bazėse sukauptu skaitmeniniu turiniu, kurti galima dalytis socialiniuose tinkluose, siųsti elektroni- naujus produktus, virtualias parodas, elektronines bei niu paštu ir pan.15 kitas paslaugas. Bene didžiausias planuojamų naujų Į sistemą LIMIS numatyta integruoti kelio- elektroninių paslaugų išskirtinumas tas, kad kultūros lika virtualios dėlionės ir interaktyvios viktorinos vartotojui numatytas ne tik šių paslaugų naudotojo, bet principu parengtų žaidimų, specifines regėjimo ar ir aktyvaus kūrėjo, galinčio pagal savo poreikius mo- kitą negalią turintiems asmenims skirtas paslaugas deliuoti paslaugos turinį, vaidmuo. (pvz., elektroninė paslauga „Informacija balsu“), Modernizavimo projekte LIMIS Šiaulių keliasdešimt virtualių turų po Lietuvos muziejų eks- „Aušros“ muziejus dalyvauja partnerio teisėmis ir pla- pozicijas, bent pusę jų specialiai pritaikyti vaikams, nuoja įgyvendinti dvi naujas paslaugas. Planuojama taip pat sukurti kitus elektroninius produktus ir pas- elektroninė paslauga „Mano ir mūsų istorija“ leis var- laugas. totojui interaktyvių virtualių pasakojimų platformoje Siekdamos prisitaikyti prie sparčiai besikei- kurti su visuomenei ir valstybei svarbiais istoriniais čiančių šiuolaikinės visuomenės kultūrinių poreikių, įvykiais susijusius virtualius asmeninius vaizdinius atminties institucijos išgyvena ryškių pokyčių lai- ir tekstinius pasakojimus, kurie bus modeliuojami iš kotarpį. Sparti informacinių technologijų pažanga ir sistemoje LIMIS prieinamo skaitmeninto kultūros pa- didėjančios atminties institucijų specialistų kompe- veldo duomenų bei paties vartotojo pateikiamos iko- tencijos lemia greitėjantį kultūros paveldo vertybių nografinės medžiagos, tekstų, vaizdo įrašų, komentarų skaitmeninimo procesą ir su tuo susijusias naujas ir pan. Elektroninė paslauga „Interkatyvūs kultūriniai kultūros paveldo vertybių žinomumo, prieinamumo turizmo maršrutai“ visuomenei pasiūlys patrauklių ir aktyvaus naudojimo galimybes. Prieš gerą dešimt- kelionės maršrutų kolekciją, iš kurių vartotojas galės metį kultūros paveldo vertybės visuomenei buvo išsirinkti patinkantį kelionės planą, jį koreguoti pagal prieinamos tik atminties institucijų rengiamose eks- savo poreikius arba naudodamasis programa galės pats pozicijose, parodose ar leidiniuose; šiandien jos atsi- susikurti asmeninį kelionės maršrutą. Maršrutų turiniui veria plačiai įvairiausių interesų auditorijai ir tampa numatoma naudoti skaitmeninto kultūros paveldo me- jos kasdienio gyvenimo dalimi. džiagą pasitelkiant sistemos LIMIS paieškos funkciją.
Nuorodos:
1 Rolandas Kvietkauskas, Regina Varnienė, „Kultūros te: http://www.emuziejai.lt/projektas-europeana-photo- paveldo skaitmeninimo koordinavimo perspektyva Lie- graphy/, žiūrėta 2017-04-19. tuvoje“, prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/ 11 Apskaičiuota remiantis sistemos „Europeana“ duome- content/docs/publications/5.pdf, žiūrėta 2017-04-19. nimis 2017-05-27. 2 Apskaičiuota remiantis sistemos „Europeana“ duome- 12 Parodos prieiga internete: http://modernizmas.fotomu- nimis 2017-05-27. ziejus.lt/. 3 Sistemos prieiga internete: www.epaveldas.lt. home. 13 Išbandyti maršrutą galima į išmanųjį įrenginį par- 4 Sistemos prieiga internete: www.limis.lt. sisiuntus nemokamą mobiliąją programėlę „Ci- 5 Apskaičiuota remiantis sistemos „Europeana“ duome- tyQuest“ ir įvedus maršruto kodus: kegoyefute nimis 2017-05-27. (maršrutui lietuvių kalba), kurikomazi (maršrutui 6 Mindaugas Kaminskas, Fotografijos paveldas Lietu- anglų kalba). voje ir jo apsauga, magistro darbas, Vilniaus universi- 14 Daugiau informacijos apie muziejaus parengtus in- tetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros teraktyvius maršrutus – žr. Šiaulių „Aušros“ muzie- istorijos katedra, 2008, p. 57. jaus interneto svetainę, prieiga internete: http://aus- 7 Apskaičiuota remiantis sistemos VEPIS duomenimis rosmuziejus.lt/Naujienos/Siauliu-Ausros-muziejaus- 2017-05-27. virtualios-parodos-ir-interaktyvus-marsrutai, žiūrėta 8 Apskaičiuota remiantis sistemos LIMIS duomenimis 2017-11-12. 2017-05-27. 15 Investicijų projekto „Virtualus muziejus“ projektinio 9 Apskaičiuota remiantis sistemos „Europeana“ duome- pasiūlymo aprašymas, 2015-06-04, Šiaulių „Aušros“ nimis 2017-05-27. muziejaus archyvas. 10 Projektas „Europeana Photography“, prieiga interne-
21 DISSEMINATION OF THE PHOTOGRAPHIC HERITAGE. INNOVATIONS IN MUSEUMS
Jovita Vilimaitienė Šiauliai “Aušros” museum
Photographic heritage is particularly attrac- cessibility of cultural heritage results in many positive tive to many culture lovers, due to its visual appeal, changes in terms of popularity, availability and active relation to one’s personal and collective memory and use of cultural valuables, including the photographic daily practice to take pictures of the rapidly changing heritage. The museums employ smart technology to world. Nevertheless, just like many other museum present their exhibits to the society in forms that are valuables, the availability of the photographic herit- more appealing and easier to access. The interactive age, which is an important part of our cultural her- routes, attractive virtual exhibitions and other inno- itage, is not abundant. It is estimated that museums vations introduced by museums encourage people to usually offer their visitors only a small part of the take advantage of the digitalized cultural heritage by cultural valuables available in their storages. Moreo- integrating it into the nowadays common daily activi- ver, the methods of their presentation and dissemi- ties and hobbies. The users are often offered a possi- nation (such as exhibitions and displays) frequently bility to comment on the innovations, contribute with receive criticism due to their exceedingly academic own pictures, share their experiences on social net- nature and focus on the target groups that are already works and download the data free of charge, which interested in such exhibitions and displays because of fully matches the present-day lifestyle and communi- their professional or other interests (such as scientists cation habits and, subsequently, ensures the effective- and researchers). This way, most of the society with ness of such type of heritage dissemination. different interests are not even attracted to come to As one of the most universal means to cap- know the cultural valuables. ture life as well as reflect and preserve the images of These days, the rapid technological and digit- the past and the present, photography has become the al advancement oriented towards preservation and ac- cornerstone for innovations in museums.
22 Senųjų fotografinių procesų pėdsakais
Gintas Kavoliūnas Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ Atvirosios fotografijos dirbtuvės
Senaisiais fotografiniais procesais susidomė- Pirmieji rezultatai ir pirmosios žiūrovų re- jau 2000 m., kai Vilniaus aukštesniojoje technologijų akcijos juos išvydus atskleidė, kad dauguma žmonių mokykloje pradėjau studijuoti fotografijos techno- nesupranta vaizdo gavimo būdų įvairovės ir jų vizu- logijos specialybę. Laikai buvo itin įdomūs, nes fo- alinės raiškos skirtumo, todėl pradėjau ieškoti gali- tografijos technologijų specialybės studentai vis dar mybių pristatyti visuomenei senuosius fotografinius studijavo fotoprocesų teoriją ir fotoprocesų chemiją, procesus. nors profesionalūs fotografai tuo metu savo kameras 2007-aisiais pirmą kartą dalyvavau viešame palaipsniui keitė į skaitmeninius aparatus. Tai buvo renginyje su edukacinėmis cianotipijos fotogramų perversmo metai. Šios aplinkybės skatino domėtis ne dirbtuvėmis. naujais skaitmeniniais, bet senaisiais fotografiniais Nuo 2012 m. vadinamieji senieji fotografi- procesais. Taigi 2003 m. rengdamas baigiamąjį dar- niai procesai sugrįžo ir į Lietuvos muziejus. Utenos bą bandžiau padaryti dagerotipinį atvaizdą. Vėliu tais kraštotyros muziejus įgyvendindamas Latvijos ir Lie- pačiais metais atspausdinau ir pirmąjį cianotipijos at- tuvos bendradarbiavimo per sieną programos projek- spaudą iš skaitmeninio negatyvo, išdidinto ir atspaus- tą „Kūrybinių industrijų plėtra Latvijos ir Lietuvos dinto lazeriniu spausdintuvu ant skaidrios plėvelės. per sieną regione“ pakvietė vesti meistriškumo kur- sus fotografija besidomintiems regiono gyventojams. Užsiėmimų metu dirbome su cianotipijos, šlapio ko- lodijaus ir albumino procesais, meistriškumo kursai baigėsi bendra dalyvių darbų paroda. Vėliau esu sve- čiavęsis Nacionalinėje dailės galerijoje, Druskininkų miesto muziejuje, Veliuonos krašto istorijos muzie- juje, kur pristačiau senosios fotografijos galimybes šiandien. Pastaruoju metu vykdėme keletą projektų su Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centru bei Šiaulių fotografijos muziejumi. Taigi, į muziejus grįžta senieji fotografiniai Cianotopinis atspaudas 2003 m. procesai, tačiau kas tai yra?
Cianotipijos fotogramų dirbtuvės 2007 m.
23 Senųjų fotografinių procesų samprata jas visiškai neperša čia jo vartojamų terminų priimti „en bloc“, bet vis dėlto mano, kad vienas kitas galės Šiandieniniai fotografijos vartotojai fotogra- būti specialistų apsvarstytas ir pripažintas tinkamu.“5 fiją paprastai skirsto į dvi rūšis: skaitmeninę foto- Sykiu nurodoma, kad vartojami chemijos ir fizikos grafiją ir neskaitmeninę fotografiją. Dažniausiai net terminai yra priimti tų sričių specialistų. Pavyzdžiui, nesusimąstoma, kad dar iki skaitmeninės fotografijos knygoje vertėjas siūlo du žodžius fotografiniam sto- buvo išrasta apie 150 įvairių fotografinį vaizdą fik- vui įvardyti – pastolas ir trikojis6. Pirmasis termino 1 suojančių procesų . Fotografijos procesų vystymąsi variantas neprigijo, o antrasis iki šiol vartojamas kaip sąlygiškai galima skirstyti į tris pagrindines dalis: žodžio stovas sinonimas. Šiandien, įsitvirtinus skait- Skaitmeninė fotografija – šių dienų fotogra- meninei fotografijai, vėl apstu naujų terminų, kurių fija, kai vaizdas gaunamas skaitmeniniais fotoapa- lietuviški vertimai dar nėra sunorminti, gausu dar ne- ratais ar mobiliaisiais telefonais, atvaizdas žiūrimas nusistovėjusių tos pačios reikšmės sąvokų, kaip antai per ekraną arba spausdinamas skaitmeniniais vaizdo sensorius, jutiklis ir matrica. atkūrimo prietaisais. Atsiradus skaitmeninei fotografijai, kilo būti- Neskaitmeninė – tradicinė fotografija – tai nybė kitu terminu įvardinti prieš tai buvusį fotografi- tokia fotografija, kai vaizdas fiksuojamas pramoninės jos etapą – neskaitmeninę fotografiją. Tad šiuo metu gamybos sidabro-želatininėmis medžiagomis ir apdo- vartojami keli terminai, kuriais apibūdinama neskait- rojamas fotocheminiu būdu. meninė fotografija. Jų pasirinkimas priklauso nuo Neskaitmeninė – senoji fotografija – tai tokia konteksto, taip pat nuo regiono. Vieningos terminų fotografija, kuriai priskirtini visi senieji ne pramoni- sistemos trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. niu būdu gaminami mažo tiražo fotografiniai procesai. Pirmoji sąvoka, įvardijusi neskaitmeninę fo- Toliau apžvelgsime šių procesų raidos istoriją. tografiją, buvo pasiskolinta iš elektronikos srities pro- Žvelgiant iš istorijos perspektyvos, fotogra- gramuotojų žodyno: programavime elektros signalas fija yra gana naujas reiškinys ir vis dar intensyviai pagal perduodamo signalo tipą skirstomas į loginį kinta. Keičiasi ne tik fotografija, bet ir patį reiškinį ar (skaitmeninį) signalą, kuriam perduoti naudojama su juo susijusius procesus įvardijančios sąvokos. Dėl dvejetainė skaičių sistema, ir analoginį signalą, kuris šios priežasties fotografijos istoriją galima vadinti ir „suprantamas kaip tolygiai besikeičiantis elektrinis ar 2 fotografijos terminų istorija . fizinis dydis“7. Pagal šį terminą ir visą neskaitmeninę Lietuvoje fotografijos srities terminologijos fotografiją imta vadintianalogine fotografija. problema akivaizdi – iki šiol neturime vieningo, su- Terminą analoginė fotografija vartoja ir sisteminto šiuolaikinio fotografijos terminų žodyno. Fransas Peteris Verheyenas, nors pripažįsta, kad jis Vienas pirmųjų, pabandžiusių susisteminti šios srities ne visai tikslus. Anot jo, neskaitmeninę fotografiją ir terminologiją lietuvių kalba, buvo Povilas Karpavi- analoginę fotografiją geriau apibūdintų žodžių jun- čius. 1980 m. savo antroje knygoje Fotografijos va- ginys: „cheminius procesus naudojanti fotografija“8. dovas autorius išspausdino 25 puslapių „Fotografijos Tačiau toks terminas įvestų dar daugiau painiavos, 3 terminų ir fotocheminių medžiagų žodynėlį“ . Šis žo- nes kai kurie skaitmeniniai vaizdo gavimo būdai taip dynėlis plačiai paplito tarp vartotojų, nors didžiąją jo pat naudoja „cheminius procesus“ – pavyzdžiui, kla- dalį sudarė fotografijoje vartojamų cheminių sąvokų sikiniai spalvotos fotografijos atspaudai, ant fotopo- apibrėžimai. Pirmojoje fotomėgėjams skirtoje Karpa- pieriaus eksponuojami pasitelkiant skaitmeninį LED 4 vičiaus knygoje Spalvotosios fotografijos praktika ar lazerio spindulį. (1961) gausu šiandieninės fotografinės terminologi- Klasifikuojant neskaitmeninę fotografiją, ga- jos (candela, impulsinė lempa), tačiau sisteminio ter- lima išskirti pačią seniausią „rankų darbo“ fotogra- minų žodynėlio nėra. Tad 1980 m. bandymas, nors ir fiją, kai viską, net fotoaparatus, gamindavosi patys netobulas ir su spragomis, vis dėlto yra originalus ir fotografai. Fotografas ir dėstytojas Alanas Greene'as Lietuvos fotografijos istorijai itin reikšmingas. šiems procesams apibūdinti vartoja terminą primity- Dėl minėtos priežasties visos kitos iki tol lie- vioji fotografija. Taip pavadinęs ir savo knygą: Pri- tuvių kalba išleistos fotografinės knygos buvo verstos mityvioji fotografija. Kamerų, lęšių ir kalotipijų ga- iš užsienio kalbų, todėl kai kurie terminai pernelyg mybos gidas9. Primityvioji fotografija – tai fotografija, pažodiniai arba atsitiktiniai. Antai Juozas Sužiedėlis kai fotografas pats pasigamina fotografijos ištakose versdamas vieną iš pirmųjų fotografijos vadovėlių naudotą aparatūrą ir reikiamas fotomedžiagas. Šios į lietuvių kalbą taip pat susidūrė su terminų proble- sąvokos Greene'ui prireikia supažindinti studentus su ma, apie kurią leidinio pratarmėje sako: „Negausioje fotografijos ištakomis, kai net fotografiniai negatyvai lietuviškoje fotografijos srities literatūroje esamais būdavo gaminami rankomis. Tai tarsi fotografijos abė- terminais beveik nebuvę galima pasinaudoti. Vertė- cėlė mokinimas, kaip solfedžiavimas muzikoje. Žodį
24 „primityvioji“ Greene'as supranta ne kaip naivumą ar dą azoto rūgštyje ar gyvsidabrio chloride iki šviesiai paprastumą, bet kaip nuorodą į dalyko genezę. pilko tono, o ferotipas gaunamas ant metalinės juodai Senieji fotografiniai procesai apima bene dau- ar tamsiai rudai lakuotos plokštelės. Taigi šiuo atveju giausiai skirtingų fotografinio vaizdo gavimo būdų ir terminas ferotipas nusako geležinį (lot. ferrum) at- palyginti ilgą laikotarpį iki piktorealizmo judėjimo spaudo pagrindą, bet 1867 m. Fotografijos žodyne13 pabaigos, kai praktiškai visą fotografinę rinką užėmė randame ir kitą ferotipijos apibrėžimą: juo buvo api- gamyklose pagamintos medžiagos ir sidabro-želatini- būdinami visi šlapio kolodijaus būdu gauti vaizdai, jei nė technologija. Anglakalbių autorių literatūroje šie jie ryškinami geležies sulfato ryškale. Toks vaizdas procesai apibrėžiami kaip alternatyvioji fotografija. gaunamas sidabriškai baltas, jo nebereikia balinti, Tai – netradicinio (sidabro želatininio) proceso ama- tad terminu nusakoma naudoto ryškalo sudėtis, taip tininkiški rankų darbo atspaudai ar procesai tokiems pat nuoroda į cheminį elementą – geležį. Šiais laikais atspaudams gaminti10. Kartais kai kurie senieji pro- dauguma autorių, kurie naudoja šlapio kolodijaus cesai dar vadinami nesidabriniais (tokiuose naudoja- techniką, vaizdus ryškina būtent geležies sulfato ryš- mos šviesai jautrios kitų metalų, ne sidabro, druskos), kalu. Taigi kaip pavadinti ambrotipą, gautą ryškinant o patys seniausi ir retai naudojami procesai dar va- geležies sulfato ryškalu? dinami istoriniais procesais. Stanislovas Žvirgždas šiuos procesus vadina ankstyvaisiais procesais11. Lietuvoje praktikuojami fotografiniai Dėl nevieningos terminologijos kartais kyla procesai nesusipratimų, ypač stinga senuosius fotografinius procesus apibrėžiančių terminų. Kai kurios sąvokos Lietuvoje parašytos fotografijos knygos mini lietuvių kalba nevartojamos arba vartojamos retai ir dagerotipiją, kalotipiją, kolodijaus procesą, albumi- dažniausiai neverčiamos (pavyzdžiui, POP (printing ninį popierių. Kartais vartojamas cianotipijos termi- out paper) – savaime eksponavimo metu besiryški- nas. Visos vėlesnės fotografijos siejamos su sidabro nantis fotopopierius; DOP (developing out paper) – želatininiu procesu. Sistemoje LIMIS nepavyko rasti po eksponavimo ryškinamas popierius). eksponatų, kurie būtų atlikti kitokiomis fotografinė- Panašiai esti ir su fotoprocesų aprašais: vieni mis technikomis. Kyla klausimas, ar Lietuvą aplenkė procesai visai neaprašyti, kiti gali būti nusakyti dau- daugelis fotografinio vaizdo gavimo būdų, kurių skir- geliu sinoniminių terminų ir pavadinimų. Antai kla- tingų rūšių žinoma net apie 150, ar mes tiesiog ne- sikinis juodai baltas atspaudas ant bromoželatininio aptikome jų pavyzdžių, neidentifikavome? Džiugina popieriaus įvardijamas bene daugiausiai variantų: si- tai, kad 2004 m. Lietuvoje prasidėjo pirmosios rimtos dabro bromidinis, sidabro želatininis, sidabro druskų, paieškos. Kaip rašo Jurga Bagdzevičienė Lietuvos bromo želatininis, bromo sidabrinis, sidabro atspau- dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių das. Skirtinguose šaltiniuose ar skirtingų meistrų ir restauravimo centro straipsnyje, pirmą kartą mikros- tyrinėtojų vartojami terminai įvardija tą patį procesą, kopinės analizės būdu ir rentgeno mikroanalizatoriu- tačiau mažiau įsigilinusiam žinovui gali pasirodyti, mi buvo identifikuoti kalotipinio negatyvo atspaudai 14 kad tai keli skirtingi vaizdo gavimo būdai. Vien šiam ant druskinio popieriaus . klasikiniam vaizdo gavimo procesui įvardyti yra ne Dar vienas įdomus eksponatas iš Lietuvos vienas pavadinimas, o jei analizuotume atspaudo pa- valstybės istorijos archyvo (F.544, ap.1, b.8074, l.62) grindo rūšį (baritinis (FB) ar sintetinis (RC)), ar at- šiuo metu eksponuojamas Druskininkų miesto muzie- likimo techniką (įprastas spausdinimas, soliarizacija, juje. Tai – „Naujojo vonių pastato planas Druskinin- tonuotas ar spalvintas atspaudas), būtų dar sudėtin- kuose“. Šis eksponatas vizualiai atitinka fotochemi- giau trumpai apibrėžti. niu cianotipijos būdu gautą kontaktinę, fotograminę Be to, senųjų fotografinių procesų terminus plano kopiją, kai fonas spausdinimo metu nuo ultra- galima skirtingai interpretuoti. Antai šlapio kolodijaus violetinių spindulių pamėlynuoja, o linijos lieka švie- procesas: žinome, kad šiuo būdu galime gauti stiklo sesnės. Nors vizualiai atspaudas atitinka cianotipijos negatyvą, iš kurio spausdinami pozityvai ant, pavyz- procesą, išsamesni atspaudo tyrimai nėra atlikti. džiui, albumininio popieriaus; taip pat – pozityvą ant Kokių fotografinių procesų dar galima ieško- stiklo, arba kitaip vadinamą ambrotipą, bei pozityvą ti Lietuvos muziejų ir kituose fonduose ir kur dingo ant dažytos geležies, arba kitaip – ferotipą. Žvirgždas skirtingų spaudos būdų įvairovė? Galbūt pirmiausiai Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos knygos Da- jos reikėtų ieškoti Cabinet Portrait ir Cartes-de-vi- 15 gerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose12 site albumuose. Kaip rašo skirtingi autoriai , šioms skyriuje „Ankstyvosios fotografijos technikos“ rašo, kortelėms spausdinti naudotas ne tik albumininis kad, norint gauti ambrotipą, reikia stiklines plokšte- popierius, bet ir anglies atspaudas, vudburitipija, ko- les ištepti kolodijumi, po to išryškinus išbalinti vaiz- lodijaus, aristotipinis bei sidabro želatininis baritinis
25 Naujojo vonių pastato planas Druskininkuose
Anglies atspaudo metodas nurodytas nuotraukos pasporto averse. (D. Stulik, A. Kaplan, 2013). popierius. Kaip galima atpažinti, kuriuo būdu at- spausdintos konkrečios nuotraukos? Pirmiausiai rei- kėtų perskaityti visus užrašus tiek kortelės averso, tiek reverso pusėse. Anksčiau fotografai spaudos būdą nurodyda- vo kaip savo darbo privalumą. Jei užrašo nėra, pirmas žingsnis – mikroskopuoti. Stebint per mikroskopą, galima nustatyti atspaudo paviršiaus struktūros ypa- tumus, preliminariai nustatyti popieriaus struktūrą. Visus atspaudus galima suskirstyti į vienasluoksnius, dvisluoksnius ir trisluoksnius. Vienasluoksniams pri- skiriami visi procesai, kurie spausdinami cheminiais reagentais tiesiogiai įjautrinant popierinį pagrindą, – pavyzdžiui, cianotipija, kalotipija. Albumininis po- pierius yra dvisluoksnio tipo: šviesai jautrus sluoks- nis užliejamas tiesiogiai ant popieriaus. Trisluoks- niams atspaudams priskirtini visi popieriai, kurie turi baritinį (bario sulfato) balinamąjį ir išlyginamąjį Pačiūžų žymes primenantys įbrėžimai ant sauso sluoksnius. Mikroskopuojant vienasluoksniuose po- kolodijaus popieriaus atspaudo. (A. Maksimova, 2013). pieriuose labiausiai matytųsi popieriaus struktūra ir plaušeliai. Dvisluoksniame atspaude popieriaus ir popieriaus struktūros visišku uždengimu. Mikros- struktūra mažiau matoma – ją pridengia užlietas riša- kopavimu galima nustatyti ir paviršiaus pažeidimų masis sluoksnis. Rišamasis sluoksnis nuo temperatū- struktūras – pavyzdžiui, kolodijaus popieriui būdingi rinio ir drėgmės režimo pokyčių dažnai būna sutrūki- gana ryškūs smulkūs įbrėžimai, primenantys pačiūžų nėjęs. Trisluoksniai popieriai išsiskiria savo lygumu žymes ant ledo.
26 Fotografinių procesų klasifikacija vaizdo gavimo technologijų raida 1840–1980 m. ir raidos apžvalga Jungtinėse Amerikos Valstijose, panašiai procesai vystėsi ir Europoje. Nuo 1826 m., kai Josephas Nicéphore'as Pagal pateiktą lentelę visus procesus, atsi- Niépce'as sukūrė pirmąją nuotrauką, buvo išrasta dau- radusius anksčiau nei želatininės emulsijos techno- giau kaip 150 skirtingų fotografinių procesų, skirtų logija, galima priskirti seniesiems fotografiniams supaprastinti, pagreitinti, atpiginti bei patobulinti vaiz- procesams. do fiksavimą. Fotografijų, sukurtų pasitelkus šį platų Klasifikacija reikalinga ir šių dienų fotogra- fotografinių procesų asortimentą, galima rasti šian- finėms praktikoms aprėpti, nors „[t]ik nedaugelis dieniniuose muziejuose, archyvuose, bibliotekose ir fotografų, priešindamiesi vaizdo nuvertėjimui, liko privačiose kolekcijose visame pasaulyje. Nenustačius ištikimi analoginiam procesui ar net ėmėsi gaivin- konkretaus fotografinio proceso, neįmanoma parinkti ti senąsias technologijas akcentuodami rankų dar- tinkamiausios ir sėkmingos ilgalaikio konservavimo, bą, medžiagiškumą, žvilgsnio specifiką“18. Tačiau laikymo, apsaugos bei restauravimo strategijos16. šiomis dienomis susidomėjimas senaisiais vaizdo Jei pavyktų išanalizuoti ir nustatyti daugiau gavimo būdais aiškiai juntamas, tad būtų prasmin- Lietuvoje naudotų fotografinių procesų, būtų galima ga chronologinę procesų lentelę tęsti. Tokiu atveju sudaryti procesų raidos chronologinę lentelę. Panaši nuo 2003 m. derėtų pridėti cianotipijos procesą, nuo lentelė buvo sukurta Amerikoje naudotiems proce- 2008 m. – albumininį atspaudą bei šlapio kolodijaus sams susisteminti. Šioje lentelėje matyti, kad vienu procesą, nuo 2012 m. – dagerotipiją, vėliau – ka- metu gyvavo ir vystėsi ne viena, o kelios skirtingos litipiją, gumiarabiką ir kitus procesus. Senuosius fo- fotografinio vaizdo gavimo technologijos, tačiau tik tografinius procesus savo kūryboje pasitelkia tokie nedaugelis išliko iki šių dienų. Ši lentelė parengta šiuolaikiniai autoriai kaip Gintautas Trimakas, An- pagal knygą Administration of Photographic Col- drius Penkauskas, Mindaugas Meškauskas, Žilvinas lections (1984)17. Lentelėje pateikiama fotografinio Glušinskas ir kiti.
Fotografinių procesų raida 1840–1980 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. (M. L. Ritzenthaler, G. J. Munoff ir M. S. Long, 1984).
27 Nuorodos:
1 Dusan Stulik, Art Kaplan, „Alternative Process Pho- 11 Stanislovas Žvirgždas, „Ankstyvosios fotografijos tography and Science Meet at the Getty“, prieiga technikos“, in: Dagerotipai, ferotipai, ambrotipai internete: http://www.alternativephotography.com/ Lietuvos muziejuose, Vilnius: Lietuvos nacionalinis alternative-process-photography-and-science-meet- muziejus, 2000. at-the-getty/, žiūrėta 2016-11-10. 12 Ten pat. 2 Rosamund Moon, „The Language of Photography“, pri- 13 Thomas Sutton, George Dawson, A Dictionary Of eiga internete: http://www.source.ie/issues/issues2140/ Photography, London: Sampson Low, Son, & Mars- issue22/is22artlanpho.html, žiūrėta 2012-08-07. ton, 1867. 3 Povilas Karpavičius, Fotografijos vadovas, Vilnius: 14 Jurga Bagdzevičienė, „Kalotipija yra pirmoji nega- Mokslas, 1980. tyvinė – pozityvinė fotografija“, prieiga internete: 4 Povilas Karpavičius, Spalvotosios fotografijos prakti- http://ldmuziejus.mch.mii.lt/parodos/muziejusirpada- ka, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatū- liniai/kalotipija.htm, žiūrėta 2017-01-20. ros leidykla, 1961. 15 Максимова А. В. и др., Идентификация, хранение 5 Ernst Vogel, Fotografijos vadovėlis: patarimai vi- и консервация фотоотпечатков, выполненных в siems fotografijos mėgėjams, Kaunas: D. Gutmano различных техниках, Санкт-Петербург, 2013; Du- knygynas, 1938. san Stulik, Art Kaplan, The Atlas of Analytical Si- 6 Ten pat, p. 95. gnatures of Photographic Processes: Carbon, prieiga 7 Pranas Kanapeckas, Egidijus Kazanavičius, Antanas internete: http://www.getty.edu/conservation/publica- Mikuckas, Kompiuterių elementai, Kaunas: Techno- tions_resources/pdf_publications/atlas.html, žiūrėta logija, 2008, p. 11. 2017-10-31. 8 Unlimited Grain Portraits, edited by Frans Peter Ver- 16 Dusan Stulik, Art Kaplan, „Alternative Process Pho- heyen, Roterdam: THIAPS publications, 2011. tography and Science Meet at the Getty“. 9 Alan Greene, Primitive Photography: a Guide to Ma- 17 Mary Lynn Ritzenthaler, Gerald J. Munoff ir king Cameras, Lenses and Calotypes, Boston: Focal Margery S. Long, Administration of Photographic Press, 2002. Collections, Chicago: Society of American Archivis- 10 James Christopher, The Book of Alternative Photo- ts, 1984. graphic Processes, Albany: Delmar Thomson Lear- 18 Agnė Narušytė, Lietuvos fotografija: 1990–2010, Vil- ning, 2001. nius: Baltos lankos, 2011.
TRACES OF OLD PHOTOGRAPHIC PROCESSES
Gintas Kavoliūnas Vilnius College of Design, VšĮ (Public Institution) Open Photography Workshop
The article reviews the situation of old pho- lished in Lithuania and museum funds used in tographic processes in Lithuania. The research is Lithuanian Integral Museum Information System composed of four parts: Introduction, Concept of are reviewed. Old Photographic Processes, Photographic Proc- The question is raised whether such small esses in Lithuania, and Classification and Review part of different photographic process prints have of Development of Photographic Processes. The survived in Lithuania, and whether other proc- present article author’s activity and his relationship esses of photographic image, that are preserved in with old photographic processes, educational work- archives and funds, have not been recognized and shop of these processes in Lithuanian museums are identified yet. The direction of possible searches, the briefly presented in the Introduction. use of visual review and microscopy to identify pho- In the second part, the term of old photo- tographs are briefly reviewed. graphic process is analysed, the short review of other In the fourth part, the table of chronological photographic terms describing old processes, the as- development of photographic processes according pect of elaborate terminology in the Lithuanian lan- to the book “Administration of Photographic Col- guage by defining the lack of terms describing old lections” is presented. In this table photographic photographic processes are presented. The attention processes used in the US are systematized. After is drawn to the lack of unified system of terms. carrying out broader research, it is possible to create In the third part, the terms describing old similar chronological table to classify the processes photographic processes of the funds of books pub- used in Europe and Lithuania.
28 Jano Bułhako fotografijos palikimas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Aidas Kulbokas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Janas Brunonas Bułhakas yra laikomas žy- miausiu XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografu. Bułhakas gimė 1876 m. vidutinio bajoro dvare Osta- šine prie Naugarduko. Fotografuoti pradėjo 1905 m., kai žmona gavo dovanų fotoaparatą. Bułhakas taip susidomėjo fotografija, kad netrukus greta Minsko dvarelyje įsteigė fotostudiją. Mokėsi Dresdene pas garsų to meto vokiečių fotografą Hugo Erfurthą. Lemtingiausiu Bułhako kūrybinio gyvenimo posū- kiu tapo pažintis su Vilniuje gyvenusiu dailininku Ferdynandu Ruszczycu. Sulaukęs jo palankių atsi- liepimų apie savo pirmuosius užfiksuotus vaizdus ir paskatintas, Bułhakas atsikraustė gyventi į Vilnių, atidarė meninės fotografijos fotoateljė ir to paties Ruszczyco įkvėptas pradėjo fotografuoti miestą, ar- chitektūros paminklus ir jų detales. Šio autoriaus ko- lekcijos pagrindu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje 2016 m. surengta 140-osioms foto- grafijos klasiko gimimo metinėms skirta fotografijų paroda „Janas Bułhakas: fotografuokite širdimi!“ Paroda parengta iš muziejuje saugomų fotografo da- rytų nuotraukų, taip pat eksponuoti fotoatvirukai su Bułhako įamžintais vaizdais. Rengiant parodą buvo peržiūrėti muziejaus fotografijų rinkiniai. Be žinomų ir jau ne viename leidinyje publikuotų Bułhako dar- Jan Bułhak. Šv. Ignoto skersgatvis. 1912–1915 m. bų, aptikta ir tokių nuotraukų bei fotoatvirukų, apie ČDM FDS Ta-1286. kuriuos net pačiame muziejuje menkai žinota. Pa- tikslinus eksponatų autorystę, identifikavus vaizdų ir kolekcininko Vlado Daumanto kolekcijos dalis. vietoves ir objektus, paaiškėjo, kad Nacionaliniame 1944 m. liepos mėnesį Daumantas daugelį jam pri- M. K. Čiurlionio dailės muziejaus įvairiuose skyriuo- klausiusių meno vertybių patikėjo saugoti tuometinio se ir padaliniuose saugomos 269 originalios nuotrau- Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus darbuotojams, o kos, 41 fotoatvirukas ir 3 ženkliniai atvirlaiškiai – iš pats pasitraukė į Vokietiją kartu išsiveždamas dvyli- viso net 313 eksponatų, susijusių su Bułhako kūrybi- ka dėžių su kitomis vertybėmis, nuo 1951 m. apsigy- niu palikimu. Toliau šią vaizdų kolekciją aptarsime veno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje visą išskirdami įdomesnes, mažiau žinomas fotografijas. sovietmetį Daumantas buvo laikomas „dingusiu be žinios“, jokių ryšių su čionykščiais nepalaikė1. Tuo- Jano Bułhako fotografijos, fotoatvirukai ir metinis muziejaus Istorinio skyriaus vedėjas Povilas ženkliniai atvirlaiškiai muziejaus Fototekos ir Karazija prieš išeidamas iš darbo suskubo sutvarky- dokumentacijos bei Numizmatikos skyriuose ti be jokių perdavimo dokumentų paliktą Daumanto kolekciją, sudarė vertybių sąrašus ir 1949, 1950 metų Fototekos ir dokumentacijos skyriuje sau- aktais priėmė jas į muziejų. Taip knygos, paveiks- goma viena iš svarbiausių ir vertingiausių muziejaus lai, skulptūros, baldai, kilimai, Bułhako fotografijos fotografijos kolekcijų – 143 Jano Bułhako fotografi- ir kitos vertybės tapo muziejaus nuosavybe. Beveik jos. Šis rinkinys – tai garsaus tarpukario diplomato nekelia abejonių, kad iš Daumanto perimta Bułhako
29 Jan Bułhak. Ąžuolas prie Svitezio ežero. XX a. 2 deš. ČDM FDS Ta-1260. fotografijų kolekcija, visi 143 atspausti pozityvai, miestą: esti fotografijų, darytų iš Vilniaus katedros buvo ruošiami parodoms. Pastebėta, kad kolekciją varpinės, kelias iš šių panoramų meniškai įrėmina sudaro reikšmingiausi, ckarakteringiausi, meniškiau- šios varpinės nišų arkos. Tokia kompozicija būdinga si Bułhako vaizdai. Kitas dalykas, leidžiantis manyti, Bułhako kūrybai: jis mėgdavo fotografuoti iš tamsos, kad šios nuotraukos buvo eksponuojamos meno pa- vaizdą įrėminti architektūrinėmis detalėmis. Dar vie- rodose, – pasportavimas. Visos fotografijos yra pri- na nuotrauka, daryta iš sakralinio pastato bokšto, – klijuotos ant pasporto su fotografo reljefiniu spaudu, tai Vilniaus panorama, užfiksuota žiemą iš Viešpaties toks pats įspaudas yra ir ant kiekvienos fotografijos. Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčios kairiojo Kitoje pasporto pusėje priklijuota firminė fotografo bokšto. Tikėtina, kad fotografas tokių žiūros taškų etiketė su dailininko Ferdynando Ruszczyco specia- ieškodavo ne šiaip sau – juk būtent panoraminiai Vil- liai Bułhakui sukurtu stilizuotu Vyčiu. Daugelyje niaus vaizdai geriausiai atskleidžia, kokioje išskirti- etikečių nurodyti ir metai: 1916, 1917 ar 1918. Šiuo nio grožio reljefo vietovėje įsikūręs senasis miestas4. atveju datos žymi ne fotografijos sukūrimo laiką, bet Bułhakas garsiam geografui, zoologui ir rašytojui nuotraukos reprodukavimo, t. y. negatyvo atspaudo, profesoriui Benedyktui Dybowskiui buvo prisipaži- datą2. Sutariama, kad bene geriausią ir didžiausią nęs, kad „svajoja įsigyti didžiąsias gaisrininkų kopė- Bułhako Vilniaus bei jo meno paminklų vaizdų ko- čias, ant kurių užsilipęs galėtų viską fotografuoti iš lekciją sudaro būtent prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir bet kokio aukščio“5. Peržvelgus aptariamą kolekciją, jo metu fotografuotos nuotraukos3. Aptariamose fo- akivaizdu, kad didžiąją dalį Vilniaus vaizdų sudaro tografijose užfiksuoti būtent šio laikotarpio vaizdai. bažnyčios. Jos fotografuotos ne tik iš išorės, bet ir iš Iš minėtų 143 vaizdų didžiausia dalis (beveik pusė) vidaus, pasirinkus tokį kampą ir apšvietimą, kad vaiz- yra Vilniaus panoramos, pastatai ir jų interjerai, ar- das nebūtų statiškas, bet meniškai paveikus. Kadangi chitektūrinės detalės. Bułhako, kaip fotografo, marš- Bułhakas fotografuodavo ir Vilniaus miesto valdybos rutai šiame mieste daugiausiai apsiribojo dabartiniu užsakymu, autorius iš biurokratų sulaukdavęs prie- senamiesčiu – užfiksuota nuostabių Vilniaus panora- kaištų, kad jo „fotografijos pernelyg panašios į „pa- mų nuo aplink esančių kalvų. Fotografas nevengda- veiksliukus“ ir mažai dokumentiškos“6. Fotografas vo užsilipti ir į bažnyčių varpines ir iš ten įamžinti daug dėmesio skyrė bažnyčių eksterjero ir interjero
30 Jan Bułhak. Bogdanovo dvaro kambario interjeras. 1912–1913 m. ČDM GN PGpoz-723. detalėms, skulptūroms, skulptūriniams elementams, dų fotografas užfiksavo lankydamasis Trakuose ir paveikslams. Be sakralinių pastatų, kolekcinėse foto- Užutrakyje. Bułhakas ir taip gražias Trakų apylin- grafijose įamžinti ir kiti objektai: Trijų Kryžių pamin- kes stengėsi įamžinti dar įdomiau – pasitelkdamas klas, generalgubernatūros rūmai (dabartiniai Lietu- atspindžius vandenyje, debesis, saulės spindulius. vos Respublikos Prezidentūros rūmai), žydų kapinės Trakų pilies griuvėsiai į kadrą komponuojami taip, Šnipiškėse, Bernardinų kapinės Užupyje. Bułhakas kad apgriuvę bokštai atrodytų lyg įrėminti pilies sie- fotografavo ne tik tam tikrus pastatus, bet yra sukūręs nomis. Meniškų gamtos ir architektūros kompozi- ir meniškų gatvių (Švarco, Bokšto, Tilto, Šv. Ignoto, cijų Bułhakas sukūrė ir Užutrakyje. Ir čia išsiskiria S. Skapo) ar jų vidinių kiemelių vaizdų. fotografo pomėgis vaizdą tarsi įrėminti architektūri- Fotografijų kolekcijoje įamžinti ir Vilniaus nėmis detalėmis: nuotraukoje Užutrakio dvaro rūmų pakraščio rajonai (Antakalnis, Tuskulėnai, Žvėry- dalį su kolona įrėmina vaizdas į Galvės ežerą su to- nas) arba fotografuojamu laikotarpiu miestui dar lumoje matomu Trakų pilies siluetu. nepriklaususios vietovės (Karoliniškės, Pūčkoriai, Ant kitų nuotraukų, įvardytų kaip „Vilniaus Kalvarijos, Žalieji ežerai). Bułhako užfiksuota įspū- apylinkės“, konkretesnės vietovės nenurodytos. Tai dinga Pūčkorių atodangos apylinkė ir Žalieji ežerai, daugiausia gamtos vaizdai: laukai, miškai, vandens šių dienų turistams ar poilsiautojams puikiai žino- telkiniai, arimai, sodybos. Fotografijos meniškos, mos Vilniaus vietovės, ir tuo metu žavėjo žmones nes fotografuota saulei leidžiantis ar kylant, laukus savo gamtos grožiu ir unikalumu. Karoliniškėse tri- gaubiant rūkui, žaidžiama su atspindžiais vandeny- jose nuotraukose įamžintas kitas įspūdingas gamtos je, dėmesys sutelkiamas į dangų, debesis. Šie gamtos objektas – Plikakalnio atodanga prie Neries upės. vaizdai primena Bułhako geriausio draugo dailininko Kalvarijose taip pat užfiksuoti gamtos vaizdai, vie- Ruszczyco paveikslus – iš jo fotografas mokėsi kurti name jų tarp medžių matyti viena iš Vilniaus Kal- atvaizdus, panašius į tapybos kūrinius. varijų Kryžiaus kelio stočių – pirmoji koplytėlė Kitos Lietuvai svarbios fotografijos darytos „Paskutinė vakarienė“. Ne mažiau įspūdingų vaiz- dabartinei Baltarusijai priklausančiose vietovėse.
31 je tėra dvi, tad sunku susidaryti visapusišką to meto rūmų prabangos vaizdą. Vienoje nuotraukoje matyti Dobosnia-Žiličių dvaro vaizdas iš toli, kitoje – vie- nas iš prabangiai įrengtų kambarių. Dar vienas da- bartinėje Baltarusijoje įamžintas vaizdas – Douhajė dvaro pastatas netoli Pružanų. Pastatą ir vietovę būtų sunku atpažinti, jei ne vos įskaitomas užrašas kitoje pasportuotos fotografijos pusėje: „Namas, kuriame gyveno ir rašė [...] rašytojas J. I. Kraszewskis“. Józe- fas Ignacas Kraszewskis buvo neeilinė asmenybė. Šio rašytojo kūrybinis palikimas – milžiniškas: apie 600 tomų romanų, apsakymų, apysakų, eilėraščių, poemų, pjesių ir kitų darbų11. Nuotraukoje užfiksuotas pasta- tas į fotografo akiratį pateko todėl, kad Bułhakas itin domėjosi dvarais, kaip nors susijusiais su žinomais asmenimis: mokslininkais, politikais, kultūros vei- kėjais12. Kitose trijose nuotraukose užfiksuotas neto- li Naugarduko ir fotografo gimtojo Ostašino esantis Svitezio (Svitjazio) ežeras bei apylinkės. Vaikystėje prie šio ežero Bułhakas su šeima dažnai iškylaudavo, vėliau apylinkės jam kėlė geriausius prisiminimus ir sentimentus13. Tad nenuostabu, kad grįžęs į vaikystės vietas, Bułhakas panoro įamžinti, jo žodžiais tariant, „nuostabiai kilnaus Svitezio grožį“14. Prie kitų fotografijų iš dabartinės Baltarusijos nurodyta: Ašmenos, Naugarduko, Minsko apylinkės. Tai Bułhakui labai artimos vietos: būsimas fotografas gimė ir vaikystę praleido netoli Naugarduko esan- čiame Ostašino kaime, o Peresiekos dvarelyje netoli Minsko gyveno ir įkūrė savo pirmąją fotoateljė. Na- tūralu, kad Bułhako darytų nuotraukų kolekcijoje esti šių apylinkių vaizdų – meniškų gamtos, lauko keliu- kų, vandens telkinių, parkų alėjų ir kol kas neatpažin- tų pastatų fragmentų nuotraukų. Jan Bułhak. Petro Rimšos austa juosta. XX a. 2–3 deš. Kiti su Bułhaku susiję muziejaus Fototekos ČDM LMS Poz. nr. 1444-3730 a. ir dokumentacijos skyriuje saugomi eksponatai yra fotoatvirukai. Muziejus jų įvairiais būdais yra įsigijęs Šiuose vaizduose įamžintos Krėvos, Naugarduko, daugiau nei trisdešimt vienetų, tačiau didžiąją dalį pa- Miro ir Nesvyžiaus pilys. Kaip būdinga Bułhakui, dovanojo privatūs asmenys. Fotoatvirukuose matyti pastatai įamžinti ne bet kaip, o pasitelkus papildomas fotografo įamžinti reprezentaciniai Vilniaus miesto, vaizdines priemones: atspindžius vandenyje, natūra- Trakų ir Miro pilių vaizdai. Dalis juose matomų mies- lų apšvietimą, debesis. Kolekcijoje vyrauja dar viena tovaizdžių sutampa su muziejuje saugomomis origina- dabartinei Baltarusijai priklausanti vietovė – Žiličių liomis nuotraukomis. Fotoatvirukus su Bułhako foto- kaimas šalies pietryčiuose ir įspūdingo dydžio Do- grafijomis skirtingu metu leido skirtingos spaustuvės: bosnia-Žiličių dvaro rūmai7. Bułhako giminei pri- vieni spausdinti tarpukariu Vilniuje ar kituose Lenkijos klausęs rūmų ir parko kompleksas išsiskyrė savo pra- miestuose, kiti – tuometėje laikinojoje sostinėje Kaune banga. Rūmuose buvo šimtas itin prabangiai įrengtų ir net sovietmečiu. Šiuose plačiai tiražuojamuose lei- kambarių su originaliais meno kūriniais, archyvas, dinėliuose dažniausiai fotografinio vaizdo autorius net biblioteka, dvaras išlaikė nuosavą didelį orkestrą8. nenurodytas, tačiau, peržiūrėjus Bułhako darbų archy- Dvaras priklausė Edgarui Bułhakui, vėliau už mili- vus, jo įamžintus vaizdus galima nesunkiai atpažinti. joną rublių rūmus įsigijo Emanuelis Bułhakas – tai Fototekos ir dokumentacijos skyriuje yra vie- turtingiausi plačios Bułhakų giminės atstovai9. Nors nas, o Numizmatikos skyriuje – du ženkliniai atvir- žinoma, kad Bułhakas 1908 ir 1911 m. padarė kelias laiškiai su Bułhako darytais Vilniaus miesto vaiz- dešimtis dvaro fotografijų10, muziejaus kolekcijo- dais. Tokie atvirlaiškiai platinti tarpukario Lietuvoje
32 4 dešimtmetyje ir 1940 m. Paprastai viršuje kairia- Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus ir Jono Šileikos jame šone būdavo atspausdinami dažniausiai repre- paveikslai. Dar viena muziejaus padalinyje esanti zentaciniai Vilniaus, Kauno ar kitų Lietuvos vietovių fotografija, kuri skiriasi nuo likusių jau aptartų, – tai fotografiniai vaizdai15. Nors vaizdų autoriai nenuro- pačių Adelės ir Pauliaus Galaunių vestuvinė nuo- dyti, tačiau, peržiūrėjus žymiausių to meto Lietuvos trauka, daryta 1919 m. Bułhako fotoateljė Vilniuje. fotografų darbus, galima lengvai atpažinti Vytauto Tarp saugojamų Bułhako nuotraukų yra ir paspor- Augustino, Balio Buračo autorystę, o aptariamus tuotų fotoatvirukų su Vilniaus miesto bažnyčiomis ir muziejuje saugomus atvirlaiškius puošia fotografijos jų interjerais. Keletas fotoatvirukų yra iš kitų vieto- klasiko Bułhako darbai. vių – Adutiškio ir Pikeliškių. Dviejuose jų – 1938 m. įamžintas prekybos pastatas Adutiškyje Turgaus Jano Bułhako fotografijos ir aikštėje. Deja, šis įspūdingas dar XIX a. pradžioje fotoatvirukai A. ir P. Galaunių namuose statytas pastatas iki mūsų laikų neišlikęs, o 1944 m. visai nugriautas. Kitame fotoatvirukyje matyti tais Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie- pačiais metais užfiksuotas ne taip toli nuo Vilniaus jaus vieno iš padalinių Adelės ir Pauliaus Galaunių įsikūręs Pikeliškių dvaro pastatas. Kaip jau minėta, namų rinkiniuose taip pat yra vertinga Bułhako fo- fotografas itin domėjosi žymių asmenų dvarais, tad, tografijų kolekcija. Apie 36 originalių nuotraukų ir 9 kaip viename straipsnių rašo Kucharska, tarp nuo- fotoatvirukų rinkinį mažai žinojo net patys muziejaus traukų negalėjo nebūti Józefo Piłsudskio dvarelio darbuotojai. Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, gra- Pikeliškėse18. fikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradi- ninkas Paulius Galaunė rinko su architektūra, menu J. Bułhako fotografijos Liaudies meno susijusią medžiagą, todėl nenuostabu, kad jo asme- skyriuje ir A. Žmuidzinavičiaus niniame archyve galėjo būti tokios fotomedžiagos. Manoma, kad Galaunė, norėdamas pateikti architek- kūrinių ir rinkinių muziejuje tūros ir paveldosaugos pavyzdžių, nuotraukas galėjo Visai kitokia Bułhako fotografijų kolekcija naudoti dėstydamas meno istorijos paskaitas univer- saugoma Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muzie- sitete. Kolekcijoje daugiausia vaizdų yra iš Vilniaus – jaus Liaudies meno skyriaus archyve (47 fotografijos) miesto pastatai, architektūrinės detalės, perfotogra- ir viename iš jo padalinių – Antano Žmuidzinavičiaus fuoti pastatų brėžiniai, litografijos. Iki šiol šie darbai kūrinių ir rinkinių muziejuje (38 fotografijos). Ir sky- nebuvo išsamiai nagrinėti ir aprašyti, tačiau beveik riaus, ir padalinio rinkiniuose yra žymaus fotografo visus vaizdus pavyko identifikuoti. originalių nuotraukų kolekcijos, kurias daugiausiai Dvi išskirtinės, tik šįkart jau ne Vilniaus, sudaro įamžinti liaudies meno medžio ir tekstilės Bułhako fotografijos – tai kambarių interjerai. Vieno- dirbiniai, nufotografuoti tapybos ir skulptūros dar- je iš jų įamžintas Bogdanovo dvaro kambario inter- bai. Šiuos vaizdus Bułhakas yra daręs Lietuvių dai- jeras. lės draugijos užsakymu – tokį fotografo ir draugijos Šiame dvare didelę savo gyvenimo dalį bendradarbiavimą liudija 1912–1914 m. Bułhako fo- pragyveno dailininkas Ferdynandas Ruszczycas, o tostudijos firminiai kvitai, kuriuose nurodytos ir au- Bułhakas dažnai čia lankydavosi. Norėdamas doku- toriaus parašu patvirtintos pinigų sumos, sumokėtos mentiškai įamžinti dvarą ir jo apylinkes Ruszczycas jam už tam tikrą padarytų fotografijų ir fotoreproduk- į Bogdanovą kvietėsi fotografus Joną Hermanovi- cijų kiekį19. Tiek Liaudies meno skyriuje, tiek Žmui- 16 čių, Janą Bułhaką . Tačiau apie aptariamą interjero dzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje saugomose nuotrauką manoma, kad fotografas ne šiaip sau do- Bułhako nuotraukų kolekcijose daugiausiai įamžintų kumentavo dvarą, bet fotografuodamas mokėsi su- verpsčių, prieverpsčių, kultuvių vaizdų, gana daug kurti į tapybos kūrinį panašų atvaizdą: natiurmortiš- dailiai iš medžio išdrožtų lėkščių nuotraukų. Bū- kai išryškinti tam tikras detales, valdyti sklindančios dinga, kad vienoje fotografijoje komponuojamas ne šviesos šaltinius. Manoma, kad fotografas aptariamą vienas ar du, bet grupė panašių daiktų, tokių kaip kambario interjero nuotrauką padarė pagal Ruszczy- nepaprastai smulkmeniškai išdrožinėti smeigtukai, co iki šių laikų neišlikusį tapybos darbą „Močiutės mediniai šaukštai, peiliukai, šakutės ar brolių Buračų kambarys“ („Pokój babuni“). Kaip teigia Algė An- iš medžio išdrožti spaustukai riešutams. Keliose nuo- driulytė, vienas iš Bułhako kūrybinių ieškojimų – traukose matyti dailiai drožinėtas ragas, medinė žva- fotografuoti konkrečius menininko jau nutapytus kidė, išdrožinėtas kryželis, megzta pirštinė. Beje, pas- 17 objektus, daugiausia Bogdanovo dvaro motyvus . taroji, 1925 m. muziejui perėmus Liaudies draugijos Tame pačiame nuotraukų rinkinyje yra ir Bułhako rinkinius, atsidūrė muziejaus Liaudies meno skyriuje, perfotografuoti įvairių autorių tapybos darbai: Petro kur iki šiol saugoma. Iš tos pačios draugijos muziejus
33 dimo, šilkinė, su išaustu tekstu apie lietuvių spau- dos draudimą. Juostą muziejus įsigijo dar 1976 m. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muzieju- je saugomose Bułhako fotografijose yra įamžintų ir profesionaliosios dailės atstovų darbų – pavyz- džiui, Petro Rimšos skulptūra „Artojas“, greičiau- siai iki šių laikų neišlikęs skulptoriaus Juozo Zi- karo darbas „Išgąstis“, perfotografuoti keturi Petro Kalpoko tapybos darbai. Nemaža dalis šių fotogra- fijų yra publikuotos Lietuvių dailės draugijos leis- tuose 1912 m. VI-oje, 1913 m. VII-oje ir 1914 m. VIII-oje Metiniuose lietuvių dailės parodų katalo- guose. Įdomūs ir fotografijos klasiko daryti daili- ninko Žmuidzinavičiaus portretai, kurių yra keturi variantai. Vienoje nuotraukoje dailininkas nufoto- grafuotas persijuosęs tautine juosta kabančių tauti- nių juostų fone; kitoje – dailininko portretas profiliu. Kiti du portretai spindi savo šmaikštumu: dailininkas pozuoja fotografui užsidėjęs kailinę kepurę ir apsivil- kęs žieminį paltą. Žinoma, kad Bułhakas be Žmuidzinavičiaus ir anksčiau minėtų Adelės ir Pauliaus Galaunių, yra įamžinęs ir daugiau Lietuvos kultūrai svarbių žmo- nių. Kadangi fotografas mokėsi pas žymų to meto portretistą Hugo Erfurthą, nenuostabu, kad yra pa- daręs tokių profesionalių nuotraukų. Jan Bułhak. Antano Žmuidzinavičiaus portretas. 1917 m. Taigi peržvelgus Nacionaliniame M. K. Čiur- ČDM ŽKRM ŽF-8. lionio dailės muziejuje saugomą žymiausio XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografo Jano Bułhako yra perėmęs ir daugiau liaudies meno eksponatų, tad kūrybinį palikimą, akivaizdžiai matyti klasiko uni- daugelį daiktų, kuriuos fotografavo Bułhakas, galima versalumas ir profesionalumas. Be žymiausių jo rasti Liaudies meno skyriaus fonduose. Fotografijose darbų, tokių kaip Vilniaus miesto vaizdai, pastatai užfiksuoti ne tik daiktai iš medžio, bet ir tekstilė – ar architektūrinės detalės, esti ir meniškų gamtos įvairūs audiniai (galbūt lovatiesių ar staltiesių) frag- peizažų, profesionaliai įamžintų portretų bei do- mentai. Dviejose nuotraukose matyti suvalkietiškos kumentiškai užfiksuotų liaudies meno, tapybos ar prijuostės su siuvinėtais tulpių motyvais. Įamžinta skulptūros darbų. Įvairios Bułhako fotografijos ir viena labai įdomi juosta, kurioje išaustas ir jos auto- fotoatvirukai, pasklidę po skirtingus muziejaus sky- riaus vardas: „Audė Petras Rimša 1913 m.“ rius ir padalinius, buvo surinkti ir, patikslinus auto- Liaudies meno skyriuje saugoma ir pati rystę bei identifikavus vaizdų vietoves ir objektus, juosta – daugiau kaip 4,5 metrų ilgio, rinktinio au- aprašyti.
Nuorodos:
1 Žr.: Inga Liepaitė, „Zigmas Toliušis apie kolekcionavi- 3 Ten pat, p. 14. mą, bibliofilus ir kolekcininkus“, in:Knygotyra , 2011, 4 Ten pat, p. 18. Nr. 57, p. 260–265; Alvydas Vaitkevičius, „Prisiekęs 5 Skirmantas Valiulis, „Didžiųjų fotografų metas“, in: 7 vertėjas ir fatališkas kolekcionierius“, in: Literatūra ir meno dienos, 1997 sausio 3, p. 8. menas, 2001 lapkričio 30, p. 8–9; Alvydas Vaitkevi- 6 Jan Bułhak, Šviesos estetika: fotografikos pagrindai, čius, G. Kuliešienė, „Prisiekęs vertėjas ir kolekcionie- vertė Stanislovas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvos nacio- rius“, in: Kauno diena, 1996 balandžio 22, Nr. 93. nalinis muziejus, 2008, p. 65. 2 Jūratė Gudaitė, „Vilnius Jano Bulhako fotografijose“, in: 7 Baltarusijoje dvaras geriau žinomas kaip „Dvorec Jan Bułhak, Vilnius, 1 knyga, sudarytoja Jūratė Gudaitė, Bulgakov“ – Bułhakų dvaras. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, p. 14. 8 Jan Bułhak, Vaikystės metų kraštas, atsiminimai, no-
34 velės, vertė Stanislovas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvos klų katalogas (1918–2012), Kaunas, 2012, p. 396-402. nacionalinis muziejus, 2008, p. 21. 16 Vidmantas Jankauskas, „Prarastasis rojus – Bogdano- 9 Ten pat. vas“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 47–48, 10 Ten pat. 2008, p. 272. 11 Manvydas Vitkūnas, „Juzefas Ignacas Kraševskis: 223 17 Algė Andriulytė, „Tikrovės paieškos: Ruščicas ir Bul- romanų autoriaus kūryboje gausu ir lietuviškų moty- hakas“ in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 31, vų“, in: Savaitė, 2017 kovo 23, Nr. 12, p. 36. 2003, p. 183. 12 Jolanta Kucharska, „Buvusios Lietuvos Didžiosios 18 J. Kucharska, „Buvusios Lietuvos Didžiosios Kuni- Kunigaikštystės dvarai Jano Bułhako kūryboje“, in: gaikštystės dvarai Jano Bulhako kūryboje“, p. 45. Menotyra, 1998, Nr. 1, p. 45. 19 Jūratė Gudaitė, „Trečiojo Vilniaus“ vizija Jano Bulhako 13 J. Bułhak, Vaikystės metų kraštas, p. 195–197. fotografijose“, in: Jan Bułhak, Vilnius, 3 knyga: įvykiai 14 Ten pat, p. 196. ir žmonės. Apylinkės, sudarytoja Jūratė Gudaitė, Vil- 15 Antanas Jankauskas, Lietuva: Specializuotas pašto žen- nius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011, p. 11.
THE LEGACY OF JAN BULHAK’S PHOTOGRAPHY IN M. K. ČIURLIONIS NATIONAL MUSEUM OF ART
Aidas Kulbokas M. K. Čiurlionis National Museum of Art
M. K. Čiurlionis National Museum of Art famous Lithuanian artists. The department of folk art possesses a significant part (313 exhibits) of Jan Bul- and A. Žmuidzinavičius Memorial Museum have in hak’s – the most famous Vilnius photographer of the their storages J. Bulhak’s unique photographs from first half of the 20th century – legacy. The largest in the first Lithuanian folk art exhibitions of wood carv- amount and the most important photography collec- ings and textile works. The sets also include items tion reflecting Vilnius and its art monuments includes from the first art exhibitions – the photographed paint- images taken before and during the First World War. ings or sculptures that have entered the catalogues of Photographs from this period (143 exhibits) entered the above-mentioned exhibitions. J. Bulhak as a por- the museum from the collection of the famous inter- traitist is perhaps less known, however, the museum’s war diplomat and collector Vladas Daumantas. They collections include portraiture photographs of painter are stored in the museum’s department of photography Antanas Žmuidzinavičius, art historian, a pioneer of and documentation. The photographs, besides Viln- Lithuanian professional museology Paulius Galaunė ius, feature other nearby areas – Trakai, Užutrakis, and his wife Adelė, all of them taken at J. Bulhak’s Kreva, Nowógrodek, Mir, Nesvizh, and some terri- studio in Vilnius. The museum also stores postcards tories of today’s Belarus, as well as the suburbs of with the master’s photographed views. They were Vilnius, the surrounding villages and their natural published in various printing houses and in different environment. Although the majority of the most sig- periods of time: some of them in the interwar Vilnius nificant photographs is stored in the mentioned de- or in Warsaw, others in the former temporary capi- partment of the museum, the review of J. Bulhak’s tal Kaunas, and even during the Soviet era. The de- creation is supplemented with the exhibits stored in partment of numismatics also has several postcards other branches of the museum. Of mention should be recorded by J. Bulhak. This article reviews the pho- A. and P. Galaunės House which has 45 photographs tographer’s diverse creative legacy which is spread and postcards with images of Vilnius’ buildings and across various departments and branches of the mu- their fragments, as well as photographed art pieces by seum.
35 Paulina Mongirdaitė – laiškai šviesoraščiu
Jolanta Klietkutė Kretingos muziejus
2015 m. vasarą išėjo knyga Pirmieji pajū- pateikia išsamią šios asmenybės gyvenimo ir kūry- rio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus. bos analizę. Ši knyga – tai trylikos metų tyrinėjimų Trumpai apžvelgsime šios knygos istorinės informa- rezultatas, iliustruotas nuotraukomis ir atvirukais iš cijos paieškų kelią ir Lietuvos muziejuose bei biblio- 9 muziejų, 4 archyvų, 10 bibliotekų (Lietuvos, Len- tekose saugomą Paulinos Mongirdaitės kūrybinį pa- kijos, Latvijos), 13 kolekcininkų, 20 šeimų albumų likimą. (Lietuvos, Lenkijos). Paulina Mongirdaitė buvo pirmoji moteris Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie pajū- fotografė Lietuvoje, pirmoji Palangoje įkūrė meno rio krašto fotografus – tai Kretingos muziejuje sau- fotografijos ateljė, per jos darbus mus pasiekė seniau- gomi interviu su šešiais asmenimis (iš viso 21 psl.), si Kretingos, Palangos, Gargždų miestelių vaizdai, 1971–1972 m. užrašyti Virgilijaus Juodakio. užfiksuota jų kaita. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinyje Deja, apie jos pačios biografiją žinojome tik ke- saugomą fotografės kūrybinį palikimą sudaro 38 fo- lis faktus: gimė apie 1865 m. Raseinių apskrityje, foto- tografijos, 13 atvirukų ir perfotografuotas albumas grafijos mokėsi Varšuvoje, mirė apie 1924 m. Palangoje. „Kretynga“ (49 nuotraukos). Atvirukuose daugiausiai Per 150 metų, skaičiuojant nuo Paulinos įamžinti Kretingos, dvaro, parko ir pasienio muitinės Mongirdaitės gimimo, taip ir neatsirado nė vieno vaizdai. Nuotraukose – grafo Tiškevičiaus šeimyna mokslinio tiriamojo darbo apie jos kūrybinę veiklą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, taip pat jo sūnų – Skurdūs biografiniai faktai ir kelių tyrinėtojų tekstai Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir Palan- buvo išsisklaidę po įvairius leidinius. Tad ši knyga gos grafo Felikso Tiškevičiaus – šeimos. Dėl keturių pirmą kartą susistemina visą atrastą informaciją ir fotografijų autentiškumo abejojama, kadangi nėra jo-
Herb Wadwicz – bajorų Mongirdų giminės herbas Paulinos Mongirdaitės portretas, XIX a. pab. – XX a. pr., (dail. A. Kadžailis). nežinomas fotografas. KM GEK 30342.
36 Mongirdų šeima Paulinos Mongirdaitės fotopaviljone apie 1907 m. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: Janina Valickaitė (1892–1976, P. Mongirdaitės sesers Sofijos jauniausia duktė), Sofija Mongirdienė (Griškevičiūtė, 1844–1920, P. Mongirdaitės motina), Eleonora Bucevičienė (Valickaitė, g. apie 1885 m., P. Mongirdaitės sesers Sofijos vyriausia duktė, rašytoja, dramaturgė, publicistė, pasirašinėjusi Nora Walicka ir Miłosz Faliński slapyvardžiais). Šalia Eleonoros pritūpęs jos vyras Boleslovas Jonas Bucevičius (1883–1967, bajoras, herbo Vremby (Wręby) atstovas, advokatas, politikas, Lietuvos III Seimo narys, Eleonoros (Valickaitės) vyras). Antroje eilėje iš kairės į dešinę stovi: Paulina Mongirdaitė (g. apie 1865–1924, pirmoji Lietuvoje fotografė moteris, dirbusi ir gyvenusi Palangoje, fotografavusi Palangos ir Kretingos vaizdus, dariusi portretines ir grupines nuotraukas, grafų Tiškevičių šeimos fotografė, atvirukų leidėja), Sofija Valickienė (Mongirdaitė, 1860–1912, P. Mongirdaitės sesuo), Stanislovas Valickis (g. apie 1852 m., Sofijos (Mongirdaitės) vyras). KM GEK 30343. kio fotografės ženklo. Galbūt tai jos pačios darytos nuotraukų. Viena nuotrauka šiame rinkinyje neturi nuotraukos, o gal – tik vėlesnės kopijos (tokiais atve- stiklo plokštelės. Gali būti, kad ji sudužo. Lygiai to- jais praverstų fotografijos istorikų konsultacijos). kia pati nuotrauka su fotografės pavarde publikuota Ilgai manyta, kad Mongirdaitės stiklo plokšte- 1910 m. savaitraštyje Ziemia (Žemė)1. Mažesniųjų lių negatyvų neišliko, nors amžininkai pasakojo apie jos Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos kauptą savo darbų stiklų archyvą. Sklandė gandai, kad archyvo br. Mykolo Tamošiūno OFM surinktame stiklai buvę užkasti fotopaviljono kieme ar net pačios nuotraukų albume yra 14 fotografės darbų. Akivaiz- menininkės kape. Kretingos muziejaus fonduose saugo- du, kad jie maždaug XX a. viduryje buvo atspausti iš ma trylika 13 x 18 cm formato fotografės stiklo plokšte- minėtų muziejuje esančių stiklo plokštelių. Gali būti, lių. Mongirdaitei būtų galima priskirti dar kelis Palangos kad negatyvai saugoti vienuolyne, o, atspaudus nuo- vaizdų stiklus, tačiau kol kas nerasti jų analogai. Šiuose traukas, buvo perduoti muziejui. stiklo negatyvuose užfiksuoti Kretingos bažnyčios bei 2009 m. įkurta Lietuvos integrali muziejų in- pranciškonų vienuolyno vaizdai ir interjeras. formacinė sistema (LIMIS) gerokai sutrumpino paieš- Identifikuoti bevardes Kretingos muziejuje kų laiką ir palengvino darbą. Būtent sistemoje LIMIS saugomas stiklo negatyvų plokšteles buvo nelengva buvo pastebėta visiems puikiai žinoma 1899 m. pir- užduotis, tačiau tyrimas parodė, kad Kretingos baž- mojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ aktorių nyčios negatyvas visiškai atitinka pačios Mongir- nuotrauka, kuri atvirlaiškio pavidalu daugelį metų daitės išleistą atviruką su pačios pavarde. Muziejaus siuntinėta kaip žinia apie lietuvių tautos atbudimą. Ši rinkinyje prie stiklo negatyvų buvo ir iš jų atspaustų nuotrauka dažnai spausdinama prie straipsnių, platina-
37 ma internete, tačiau niekur neminima fotografo pavar- dė. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ši nuotrauka yra su fotografės Paulinos Mongirdaitės antspaudu, o Lietuvos liaudies buities muziejuje sau- gomas 13 x 18 cm dydžio, į dvi dalis sudužęs stiklo negatyvas su pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ dalyviais. Stiklas buvo įvardytas kaip nežino- mo fotografo darbas, tačiau sugretinus jį su Čiurlio- nio dailės muziejuje saugoma nuotrauka, lyg sudėjus dėlionę, paaiškėjo tikroji negatyvo autorystė (įdomu būtų kada nors pasekti šios stiklo plokštelės klajones iki muziejaus fondų). Taigi, pavyko įvardyti 14 Pau- linos Mongirdaitės paliktų darbų – stiklo plokštelių. Kol kas grįžkime prie spektaklio „Amerika pirtyje“ aktorių ir organizatorių nuotraukos, bet jau po 25-erių metų. Viename Maironio lietuvių litera- tūros muziejaus tinklalapyje paskelbtame straipsny- je aprašoma nuotrauka: joje 1924 m. rugpjūčio mėn. įamžinti komedijos „Amerika pirtyje“ 25-erių metų jubiliejaus minėjimo organizatoriai, dalyviai ir Vals- tybės teatro aktoriai. Nugarėlėje fotografės ranka užrašyta: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14.“ Kodėl spektaklio jubiliejaus dalyviai no- rėjo, kad juos fotografuotų jau seniai nebedirbanti, pasiligojusi Paulina, o ne koks kitas profesionalus Palangos fotografas? Gal dėl to, kad būtent Pauli- Paulinos Mongirdaitės stiklo negatyvas. Šv. Antano na fotografavo juos prieš 25-erius metus spektaklio altorius Kretingos bažnyčioje, apie 1907 m. KM P 323 1. premjeros proga?
Paulinos Mongirdaitės išleistas atvirukas su Kretingos bažnyčios vaizdu (šio atviruko stiklo negatyvas yra Kretingos muziejaus rinkinyje), apie 1912 m. KM-GEK17619.
38 Spektalio „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir aktoriai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: 1 – Kazys Žalnieriukynas, gydytojas iš Smolensko, 2 – Jadvyga Teofilė Juškytė (1869–1948), knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė („Širšė“), 3 – Liudas Vaineikis (1869–1938), rankose laikantis spektaklio afišą, palangiškis gydytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas, 4 – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874–1958), profesionali aktorė, režisierė, 5 – Feliksas Janušis (1867–1920), kretingiškis gydytojas, literatas. Antroje eilėje stovi: 1 – Vladislovas Mongirdas (1877–1960), studentas, būsimasis gydytojas, dramaturgas, poetas, spaudos bendradarbis („Apuokas“), 2 – Edvardas Empacheris (?), kretingiškis krautuvininkas, uždraustos spaudos platintojas, 3 – Augustinas Janulaitis (1878–1950), Maskvos universiteto Teisės fakulteto studentas, knygnešys, visuomenės veikėjas, 4 – Povilas Višinskis (1875–1906), rašytojas, spaudos darbuotojas, režisierius, lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas, 5 – Gabalis, palangiškis gimnazistas, 6 – Stanislovas Kuizinas (1881–1943), palangiškis gimnazistas, būsimasis pulkininkas leitenantas, vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų, spaudos bendradarbis („Sista“), „Kario“ redaktorius. Fotografavo Paulina Mongirdaitė, 1899 m. LLBM N 8376.
Greičiausiai ši fotografija ir yra paskutinė Miškinio dovana – apie 23 000 atvirukų rinkinys, Paulinos Mongirdaitės daryta nuotrauka, nes Palan- kuriame taip pat turėtų būti nemažai Mongirdaitės gos bažnyčios mirties metrikų knygoje įrašyta: „1924 darbų); Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje metais lapkričio 5 dieną m. Palangoje mirė Paulina – 2 nuotraukos ir 15 fotoatvirukų; Šiaulių „Aušros“ Mečislovo duktė Mongirdaitė, sirgusi vėžio liga, ap- muziejuje – 7 nuotraukos: vadinamojo „kabineti- rūpinta šv. sakramentais. Netekėjusi, 59 metų am- nio“ formato žmonių portretai bei 6 atvirukai (tiek žiaus, prisirašiusi prie Palangos valsčiaus, šios para- atvirukų yra įkelta į LIMIS); Žemaičių dailės mu- pijos. Palaidojo klebonas kunigas Šniukšta lapkričio ziejuje – 3 nuotraukos; Maironio lietuvių literatūros 7, Palangos parapijos kapuose.“ ir Mažosios Lietuvos muziejuose po 2 nuotraukas; Pagal 2015 m. duomenis, žinomas toks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – 4 Mongirdaitės palikimas: Kretingos muziejuje – Palangos vaizdų atvirukai, o šios bibliotekos Kosa- 38 fotografijos, 13 atvirukų, 49 perfotografuotos kovskių fonde – 6 pajūrio krašto nuotraukos (viena albumo „Kretynga“ nuotraukos ir 13 stiklo plokš- šių nuotraukų itin įdomi tuo, kad joje užfiksuotas telių; Lietuvos nacionaliniame muziejuje – 13 ir fotografės su fotoaparatu šešėlis); Kauno aps- Mongirdaitės darbų (bet dar neištyrinėta Algimanto krities viešojoje bibliotekoje – 9 atvirukai; LMA
39 Pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų jubiliejaus organizatoriai, dalyviai ir Valstybės teatro aktoriai 1924 m. rugpjūtį. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Liuda Vaineikytė, Elena Vaineikytė, Liūnė Janušytė. Antroje eilėje iš kairės sėdi: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, Liudas Vaineikis su sūnumi Jurgiu, Augustinas Janulaitis. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Liudas Gira, Aleksandras Kupstas, Teofilija Vaičiūnienė, Pranas Rimkus, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Petras Čiurlionis, Konstantinas Glinskis, Petras Kubertavičius, Stasys Pilka, Matas Untulis. Fotografavo Paulina Mongirdaitė. MLLM F1 38.
Vrublevskių bibliotekoje – 16 atvirukų ir 2 savai- pinėse žmonių nuotraukose nėra garsiosios pajūrio traščio Ziemia iškarpos su nuotraukomis; VU Ran- fotografės. kraščių skyriuje – 7 fotografijos; Kituose Lietuvos Deja, iki šiol nebuvo žinomo nė vieno pa- muziejuose ir bibliotekose Mongirdaitės darbų nėra čios Paulinos Mongirdaitės portreto. Jos išvaizdą arba saugoma po vieną du darbus. Taip pat gali būti, fotografijos istorijos tyrinėtojai ir istorikai visą laiką kad fondai dar ne iki galo ištirti ir ateityje gali atsi- laikė neįminta mįsle. Ieškodama kokių nors nuorodų verti nauji Mongirdaitės meninio palikimo klodai. į menininkės portretą, greitai patekdavau į aklavietę: Daug menininkės darbų yra privačiose kolekcijose tiek Lietuvos, tiek Lenkijos istorikai teigė, kad tai yra ir šeimų albumuose. „neįmanoma misija“. Vis dėlto įvyko stebuklas, nes Privačioje kolekcijoje surastas Mongirdai- šiandien galime žvelgti į slėpiningą Paulinos Mon- tės išleistas Vaitkuškio dvaro atvirukas bei Martyno girdaitės veidą. Lenkijoje fotografės proprovaikaičių Mažvydo bibliotekos Kosakovskių fonde atrastos 7 šeimos nuotraukų albumuose buvo atrastos 4 fotogra- šiai fotografei priskiriamos nuotraukos leidžia daryti fijos, kurios nuo šiol padės mūsų muziejų archyvuose prielaidą, kad Paulina Mongirdaitė ir grafas Stanis- esančiose nuotraukose pažinti ir įvardyti pirmąją pa- lovas Kazimieras Kosakovskis galėjo būti pažįstami, jūrio fotografę. galbūt kartu dalyvaudavo parodose. Kosakovskių Bajorų Mongirdų giminė – herbo Wadwicz palikimo tyrinėtojai galbūt atkreips dėmesį, ar gru- (žuvys) atstovė: Wadwicz – lenkų bajorų herbas,
40 „Mongirdu genealogija“ – bajorų Mongirdų genealoginė schema. Sudarė Jolanta Klietkutė, 2017 m. genealogija“ – bajorų Mongirdų „Mongirdu
41 paplitęs Poznanės žemėse, pirmą kartą paminėtas 1404 m. GIRD / PALANGA / Kuršo gubernija), tai įrodo, kad teismo knygose. Pirmasis Lietuvos bajoras, 1413 m. „Wadwicz Mongird“ antspaudas tikrai priklausė Pau- Horodlės seime už nuopelnus gavęs adaptuotą Wa- linai Mongirdaitei. Vis dėlto, nors ir atrasta daug nau- dwicz herbą, buvo Šalčininkų ir Ašmenos žemių pavel- jų faktų, išsamesnis vaizdas apie fotografės kūrybinį dėtojas, LDK didikas Petras Mangirdaitis. ir asmeninį gyvenimą išlieka paslaptingas. Taip ir ne- Paulina Mongirdaitė didžiavosi savo gimi- pavyko nustatyti tikslios jos gimimo datos ir vietos, nės herbu ir net turėjo kelis antspaudus su įrašu „Wa- nežinoma kokiose parodose, su kokiais darbais ji da- dwicz Mongird / Polangen“, kuriais ženklino savo lyvavo, nepavyko atrasti, kam po jos mirties atiteko nuotraukas. Todėl kai kuriuose periodinės spaudos fotopaviljonas, deja, kol kas neidentifikuota ir tiksli straipsniuose klaidingai paminėtas fotografas vyras jos kapo vieta Palangos kapinėse... Vadvičius Mongirdas. Šiaulių „Aušros“ muziejuje Kiekviena naujai atrasta Paulinos Mongirdai- saugomos nuotraukos nugarėlėje yra du Mongirdai- tės daryta nuotrauka, kiekvienas atvirukas ar stiklo tės antspaudai „Wadwicz Mongird / Polangen“ ir plokštelė, o ypač – atrastos 4 jos portretinės nuotrau- „ФОТОГРАФИЯ / П. МОНГИРДЪ / ПОЛАНГЕНЪ kos, yra tarsi mums iš praeities atsiųsti ir šviesa užra- / Курляндской губ.“ (FOTOGRAFIJA / P. MON- šyti fotografės laiškai.
Nuorodos:
1 Ziemia, 1910 m. birželio 11, Nr. 25, p. 376.
PAULINA MONGIRDAITĖ – LETTERS BY BLUEPRINT
Jolanta Klietkutė Kretinga Museum
Paulina Mongirdaitė (~1865–1924) was the there are two seals of P. Mongirdaitė: “Wadwicz first woman photographer in Lithuania, she was the Mongird / Polangen” and “ФОТОГРАФИЯ / П. first who established in Palanga art photography stu- МОНГИРДЪ / ПОЛАНГЕНЪ / Курляндской губ.” dio, and thanks to her the oldest views of Kretinga, (PHOTOGRAPH / P. MONGIRD / PALANGA Palanga, Gargždai towns have reached our times as / Courland Governorate), this proves that the seal well as the process of their change has been cap- of “Wadwicz Mongird” really belonged to Paulina tured. Mongirdaitė. The family of nobles Mongirdai is a repre- It was assumed that glass plate negatives of sentative of coat of arms Vadvič. Petras Mangirdaitis P. Mongirdaitė have not survived, though contem- was the first nobleman of Lithuania, in 1413 Horodło poraries told that she had accumulated a big archive seimas he received for the merits adapted Vadvič coat of glass works. After familiarizing with photographs of arms, he was a heir of Šalčininkai and Ašmena and postcards of Paulina Mongirdaitė that are pre- lands, a nobleman of Grand Duchy of Lithuania. served in the archives of Lithuanian and Polish mu- Paulina Mongirdaitė was proud of her family seums as well as published in the publications of the coat of arms and even had a seal with an inscription 19th – 20th centuries, according to found analogues, “Wadwicz Mongird / Polangen”, with it she marked it was possible to identify that her thirteen glass her photographs. Thus in some articles in the press plates of 13x18 cm format are preserved in the funds her husband photographer Vadvičius Mongirdas was of Kretinga Museum, where the views and interior mistakenly mentioned. However, on the back of the of Kretinga church and Franciscans monastery are photograph preserved in Šiauliai “Aušros” museum captured.
42 In 2009, the Lithuanian integral museum graphs and in the History Museum of Lithuania Mi- information system (LIMIS) was established which nor – 2 photographs. In Martynas Mažvydas Nation- significantly shortened the search time and facili- al Library of Lithuania – 4 postcards with the views tated work. Namely in LIMIS I found a well known of Palanga, and in the library’s Kosakovskiai fund – photograph of the actors of the first Lithuanian per- 6 photographs of seaside land. In Kaunas County formance of 1899 “Amerika pirtyje” (America in the Public Library – 9 postcards, in the Wroblewski Sauna), which as a postcard was sent for many years Library of the Lithuanian Academy of Sciences – as a message about Lithuanian nation awakening. 16 postcards and 2 cuttings with photographs of This photograph is often printed together with arti- weekly newspaper “Ziemia”, in the Manuscript De- cles, distributed online, however, a photographer’s partment of Vilnius University – 7 photographs. In name is not mentioned. other Lithuanian museums and libraries there are no With the help of LIMIS I found that in M. K. works of P. Mongirdaitė at all, or one or two works Čiurlionis National Museum of Art this photograph are preserved, or the funds have not been investigat- is also preserved only with the seal of a photogra- ed yet and it is unknown how many and what works pher Paulina Mongirdaitė, whilst a glass negative of are preserved. There are a lot of P. Mongirdaitė’s the participants of the first Lithuanian performance works in private collections and family albums. “Amerika pirtyje” is preserved in the Etnographic No one has ever seen the self-portrait of Museum of Lithuania. This negative is of 13x18 cm Paulina Mongirdaitė herself. Her appearance was a size and broken into two parts. The glass was enti- mystery for the researchers of the history of pho- tled as a work of an unknown photographer, until like tography throughout the world as well as historians. a part of a puzzle a photograph preserved in M. K. In Poland in the family album of a photographer’s Čiurlionis National Museum of Art was not attached. great-great-grandchildren four photographs were Thus, 14 glass plates – the works by Paulina found (presently they have been published in LIMIS) Mongirdaitė were successfully named. and they will help to recognize and name the first According to the data of 2015, the follow- photographer of the seaside in the photographs pre- ing legacy of P. Mongirdaitė is known: in Kretinga served in our museums’ archives. Museum – 38 photographs, 13 postcards, 49 photo- However, despite the fact that a lot has been graphed photos of album “Kretynga” and 13 glass investigated and found – the photographer managed plates, in National Museum of Lithuania – 13 works to remain mysterious: the exact date and place of her by P. Mongirdaitė (Algimantas Miškinis’ gift – the birth were not found, it is unknown in what exhibi- collection of about 23000 postcards, which should tions and with what works she took part, it was not contain a lot of P. Mongirdaitė’s works has not been found who inherited a photo gallery after her death investigated yet), in M. K. Čiurlionis National Mu- and even it was impossible to identify the exact seum of Art – 2 photographs and 15 photo cards, in place of grave in Palanga cemetery... Šiauliai “Aušros” museum – 7 photographs, these The discovery of each photograph, postcard are cabinet portraits of people as well as 6 post- or glass plate made by P. Mongirdaitė, and especial- cards (these postcards are uploaded in LIMIS), in ly her four portrait photographs, is as if the letters the Samogitian Art Museum – 3 photographs, in written with light by a photographer and sent to us Maironis Lithuanian Literature Museum – 2 photo- from the past.
43 Unikali kolekcija viename albumėlyje (Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių)
Danutė Gruzdienė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875– nį. Jį žavėjo Bronislavos Wolmanienės paprastumas, 1911) gerai žinome kaip talentingą dailininką ir nuoširdumas, dėmesys dailei ir muzikai2. kompozitorių, tačiau kaip fotografuojantį meninin- Ponia Wolmanienė džiaugėsi ir vertino vy- ką jį pažįsta nedaugelis. 1905-ųjų vasarą, praleistą resniojo sūnaus draugystę su Čiurlioniu. Jos salone Kaukaze, Anapoje, kartu su mecenatų Wolmanų buvo rengiami klasikinės muzikos vakarai, skaitomos šeima, Čiurlionis užfiksavo fotografijose. Kaukaze filosofijos ir psichologijos paskaitos, kuriose aktyviai Čiurlionis keliavo, tapė ir fotografavo, o didingos dalyvavo ir Čiurlionis, ir kiti Stabrowskio dailės mo- gamtos, kalnų įspūdžių parsivežė visam gyvenimui. kyklos mokiniai. Taigi privačiuose meno, mokslo ir Kelionės metu sukurtas 39 įvairaus formato foto- literatūros vakaruose susitikdavo ir senoji elito karta, ir grafijas vėliau menininkas pats suklijavo į nedidelį įvairių įsitikinimų bei pažiūrų jauni žmonės. Čiurlionio albumėlį. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pa- brolis Stasys atsiminimuose mini, kad „Wolmanienei krantės vaizdų, taip pat fotografavo uolas, burinius Konstantinas buvo dovanojęs paveikslą „Bičiulystė“, laivus (valtis), vietinius gyventojus ir jų buitį, kapi- ji taip pat buvo pirkusi „Pasaulio sutvėrimo“ ciklą ir nes. Čiurlionio įamžinti vaizdai iš Kaukazo nesisieja kartkartėmis pirkdavo šiaip vieną kitą paveikslą; jai su dokumentavimo, mokslinio pažinimo tikslais ar taip pat buvo dedikuoti keletas fortepijono kūrinių.“3 tuomet vyravusia portretų bei panoramų mada. Me- Jadvygos Čiurlionytės atsiminimuose rašoma, kad „p. nininko fotografijos, darytos Kaukazo kalnų papė- Wolmanienė buvo didžios inteligencijos, nepaprastai dėje ar Šiaurinės Juodosios jūros pakrantėje, kelia subtilių jausmų, suprato M. K. Čiurlionies žmogaus estetinį pasigėrėjimą, o Čiurlioniui suteikia meninės ir M. K. Čiurlionies dailininko didelę individualybę“4. fotografijos pradininko Lietuvoje statusą ir atverčia Wolmanienė visaip rėmė Čiurlionio pastangas, džiau- naują jo kūrybinės biografijos puslapį. Lietuvoje tik gėsi jo kūrybiniais laimėjimais, sudarė sąlygas aplan- 1919 m., t. y. praėjus 14 metų po Čiurlionio bandy- kyti Vakarų Europos meno galerijas. mų fotografijoje, Vilniaus Stepono Batoro universi- Iš paties Čiurlionio laiškų ir jo brolio Povi- tete buvo įsteigta Meninės fotografijos katedra, kuri lo pasakojimų žinome, kad Wolmanų šeima 1905 m. tapo pirmąja profesionalios fotografijos meno mo- vasarą buvo pasikvietusi jaunąjį menininką kartu pra- kykla. leisti atostogas Kaukaze – Anapoje5. Laiške broliui Unikali fotografijų kolekcija, nors ir prastos Povilui Čiurlionis rašė: „Pasikvietė mane atostogų reprodukavimo kokybės, leidžia pažinti ir tyrinėti pas save kolegos tėvai p. p. Wolmanai į Anapą, prie dar vieną menininko kūrybos sritį – meninę foto- Juodosios jūros, ne tiktai pasikvietė, bet net ir pinigų grafiją. Šią retenybę – nuotraukų rinkinį, suklijuotą kelionei atsiuntė. Ką gi, gerai! Aš nuvažiavau ir sėdė- mažame albumėlyje ir autoriaus pavadintą „Anapa jau tenai daugiau kaip du mėnesius. Ar bereikia ap- 1905“ – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės mu- rašinėti, kaip buvo gera, ir kaip man viskas patiko?“6 ziejus įsigijo 2011 metais. Pristatant Čiurlionio fo- (Druskininkai, 1905 m. rugsėjo 9 d.). Tame pačiame tografijas būtina prisiminti kontekstą, kuris yra žino- laiške broliui Povilui menininkas išsamiai dalijasi ke- mas iš giminaičių, draugų ir amžininkų prisiminimų. lionės įspūdžiais: „Mačiau kalnus, kurių galvas glostė Dailininko brolio Stasio prisiminimuose rašoma: debesys, mačiau ir išdidžias sniego viršūnes, kurios „1904 m. pabaigoje M. K. Čiurlionis susipažino su aukštai, viršum debesų, laikė savo spindinčias karū- atvykusia iš Irkutsko Wolmanų šeima ir p. Wolma- nas... Mačiau per 140 kilometrų Elbrusą, tarytum di- naitę mokė muzikos.“1 Wolmanų sūnus Bronislavas džiulį sniego debesį, baltos kalnų grandinės priekyje. (Broniekas) Varšuvoje lankė Kazimierzo Stabrows- Mačiau saulei tekant, Darjalo tarpukalnę tarp lauki- kio Dailės mokyklą. Netrukus jaunasis Wolmanas nių, pilkai žalsvų ir rausvų fantastinių uolų. Ėjome susibičiuliavo su Čiurlioniu, kai šį Wolmanų šeima tuomet pėsti, ir tas kelias, kaip sapnas, visą gyvenimą pasikvietė mokyti muzikos dukterį Haliną. Kultūrin- liks atmintyje.“7 Dailininką sužavėjo atšiauri, laukinė ga inteligentiška Wolmanų šeima patraukė Čiurlio- gamta: „Krantai uolėti, aukšti, vietomis neprieinami,
44 M. K. Čiurlionis. Jūra. Anapa, 1905.
M. K. Čiurlionis. Laivai. Anapa, 1905.
45 Dailininko fotografinius dienoraščius ga- lime tyrinėti vartydami mažą albumėlį kietu virše- liu, aptrauktą drobe su įmaute pieštukui. Viršelio viršutiniame kampe – Čiurlionio užrašas juodu tušu: „Anapa, 1905“. Albumėlio lapai įrišti siūlu, popierius pageltęs, dėmėtas, kai kur su nedideliais įplyšimais ir smeigtuko dūrio žymėmis. Čiurlionio kūrybinio palikimo tyrėjams tai – unikalus, auten- tiškas dokumentas. Albumėlyje paties autoriaus ranka skirtingų formatų fotografijos suklijuotos po vieną kiekviename puslapyje (išskyrus 47 puslapį, kur suklijuotos dvi fotografijos). Iš viso albumė- lyje 39 fotografijos, leidžiančios į didingus, stul- binančius gamtos reginius pažvelgti paties daili- ninko akimis. Šie vaizdai įkvėpė Čiurlionio gilius apmąstymus ir originalią kūrybą. Iš Čiurlionio fotografijų, kuriose įamžinta jūra, buriniai laivai jūroje, galima surinkti atskirą ciklą, atskleidžiantį jūros būtį ir didybę: nuo mažų bangelių, lėtai skalaujančių krantą, iki galingos ban- gų mūšos. Vienose fotografijose jūra rami, kitose – jūra ritmiškai skalaujanti krantą, beribė, šėlstanti šviesos ir šešėlių žaismėje, alsuojanti paslaptinga M. K. Čiurlionis. Laiptuota jūros pakrantė. Anapa, 1905 m. didybe. Įstabius jūros vaizdus papildo fotografijos su buriniais laivais: užfiksuota subtili jų kompozicija vietomis vos galima nuo bangos pabėgti, o nuo kokio prieplaukoje, laivas jūroje. nors kalno beveik pusė jūros matyti. Vaikštinėjau vie- Čiurlionio meninis žvilgsnis krypo paslaptin- nas... gal tai ir geriau, nes ten buvo per daug gražu, go uolėto kranto link. Atšiauri laukinė gamta jautriai 8 kad su bet kuo šį grožį stebėtum.“ Čiurlionis patirtus palietė menininko kūrybinę vaizduotę. Laiptuotą Juo- įspūdžius patikėjo baltam popieriaus lapui: „Kelias ėjo dosios jūros pakrantę vėliau fragmentiškai įamžino Tereko pakrantėmis, o mes kopėme į Kazbeką, kuris tapyboje. Jūros fotografijose juntama, kad dailininką tenai laikomas kalnų kunigaikščiu. Prasigaudavom kaip ir tapyboje domino vaizdo dinamika: perspekty- pro tokias pavojingas vietas, kad mano bendrakelei- va, beribiai toliai, stichijų kaita. viai balo, apsipildami šaltu prakaitu ir drebėjo iš bai- Čiurlionio skvarbaus žvilgsnio neaplenkė įs- mės. Pagaliau atsidūrėme Kazbeko ledyne, kur tokia tabi Kaukazo kalnų didybė, jūros pakrantė su pasta- tyla, jog, vos tik suplosi delnais, atitrūksta uolų gabalai tais, kaimo kapinaitės kalnų fone ar kuklūs laipteliai. 9 ir lekia į prarają.“ Nuostabioje draugų kelionėje per Dailininko fotografijose užfiksuoti paskiri motyvai, Kaukazo kalnus dalyvavo ir artimiausias Čiurlionio nuotaikos, emocijos. bičiulis kompozitorius Eugenijus Morawskis, palikęs Jautriai subtiliose, elegantiškų kompozicijų ryškių pėdsakų dailininko kūrybinėje biografijoje. fotografijose įamžinti ir vietiniai žmonės: mergaitė, Neišmatuojamos Juodosios jūros platybės laikanti pintą krepšį, moteris prie namo, vyras prie nepaleido jautraus dailininko žvilgsnio: „Ištisomis valčių, net keliose fotografijose užfiksuoti vyrai lai- valandomis sėdėdavau prie jūros, o ypač saulei lei- ve, moteris su naščiais uolėtos pakrantės fone, vyras džiantis visuomet būdavau prie jūros. Ir būdavo man jūros pakrantėje, berniukas jūros pakrantėje. Fotogra- 10 taip gera, ir kaskart vis geriau“ – dalijosi patirto- fijos tyrinėtojai pastebi, jog menininkui itin svarbi jo mis emocijomis su broliu Povilu. Dailininko sesers kūrinių forma, ritmika, erdvės struktūra. Fotografijo- Jadvygos Čiurlionytės prisiminimuose pasakojama: se justi siekis išgryninti formą, perteikti lakonišką, „Absoliučiai laisvas, niekieno nevaržomas, brolis detalių nepertrauktą vaizdą12. leisdavosi į ilgus vienišus pasivaikščiojimus jūros Albumėlyje suklijuotos Čiurlionio draugų ir krantais, o didingi kalnų peizažai, žadino kūrybinę bičiulių nuotraukos, su kuriais jis mėgavosi įstabiais 11 mintį.“ Pačias įspūdingiausias akimirkas Čiurlionis vaizdais ir smagia atostogų bendryste Anapoje. Tai – fiksavo fotoaparatu, tačiau kokiu, tiksliai nežinoma. Čiurlionio meno gerbėja, mecenatė ponia Bronislava Sesuo Jadvyga Čiurlionytė atsiminimuose mini, kad Wolmanienė; artimiausias bičiulis, studijų draugas, brolis turėjo fotoaparatą „Kodak“. kompozitorius Eugenijus Morawskis su dviem mergi-
46 nomis. Akivaizdu, kad šiems kadrams pozuota specia- liai, tačiau Čiurlionio kūrybinis braižas vis tiek labai ryškiai juntamas. Anapos albumėlyje esama nuotraukų, kurios darytos drauge atostogavusių Čiurlionio bičiulių – Eu- genijaus Morawskio, Bronislavo Wolmano ar brolių Twardowskių. Šiose fotografijose užfiksuotas vasaro- jantis Čiurlionis – einantis Juodosios jūros pakrante, sėdintis laive. Kitose fotografijose įamžintos džiugios atostogų akimirkos: du menininkai, kompozitoriai, bendražygiai Čiurlionis ir Eugenijus Morawskis, mie- los akimirkos jaukiame būryje, bičiulių draugija vai- šinasi prinokusiais arbūzais. Atokvėpio valandėlėmis būta linksmų, o gal netikėtų nuotykių – apie tai pasa- koja fotografija, kurioje užfiksuotas neidentifikuotas asmuo, gulintis sulūžusioje lovoje. Tyrinėjant Anapos fotografijų kolekciją, nu- džiugino netikėtas atradimas. Rengiant fotografijų katalogą Vis dar nepažintas Čiurlionis: Čiurlionis ir fotografija viena mažutė fotografija, buvo įvardinta „Du vyrai, sėdintys kieme“. Atidžiai tyrinėjant fo- tografiją, pavyko identifikuoti du „vietinius vyrus, sėdinčius kieme“. Šiandieninės techninės galimybės leido išdidinti mažą nuotrauką (10,6 x 8,1 cm.) ir įsitikinti, kad tie du šmaikštaujantys vyrai – tai pats Čiurlionis ir Morawskis. M. K. Čiurlionis. Skardis jūros pakrantėje. Anapa, 1905 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės mu- ziejuje saugomas dar vienas albumėlis, kuris papildo talogas Vis dar nepažintas Čiurlionis: Čiurlionis ir dailininko fotografinį palikimą. Šiame albumėlyje fotografija, kurį parengė Osvaldas Daugelis. Pasta- Čiurlionis suklijavo savo tapybos darbų fotografijas. raisiais metais dailininko fotografijos dažnai prista- 1909 m. vasarą leisdamas Plungėje, Sofijos Kymantai- tomos tarptautinėse parodose, sulaukia atidaus tyrė- tės dėdės kunigo Jono Jarulaičio klebonijoje, fotogra- jų žvilgsnio bei susidomėjimo. 2001 m. Lenkijoje, favo savo nutapytus paveikslus. Apie juos rašė laiške Varšuvos nacionaliniame muziejuje, vykusioje paro- broliui Povilui: „Iš kai kurių paskutiniųjų paveikslų doje „M. K. Čiurlionis: kūryba, asmenybė, aplinka“ padarėme su kunigu Jonu dvylika nuotraukų ir kai tik pirmą kartą tarptautinėje parodoje eksponuota visa turėsiu gerus pozityvus, tuojau tau atsiųsiu.“13 Čiurlionio fotografijų kolekcija. 2007 m. Danijoje, Čiurlionis sukūrė labai puikių ir išraiškingų Gammel meno muziejuje, Čiurlionio kūrinių paro- fotografijų, kurios, anot menotyrininkės Rasos An- doje eksponuota 17 fotografijų. Išskirtinio dėmesio driušytės-Žukienės, „primena ir jo tapybos vizualią- fotografijos sulaukė Italijoje. 2010 m. Milane vyku- sias ypatybes: kompozicijos gylį, linijų dinamiką, fi- sioje Čiurlionio parodoje „Ezoterinė kelionė“ kartu gūrų išsidėstymą“14. Tačiau didžiausias fotografijų ir su tapybos darbais buvo eksponuotos 24 fotografi- tapybos darbų jungiamasis bruožas – motyvai. „Pa- jos. Garsi italų menotyrininkė Gabriella Di Millia, grindine M. K. Čiurlionio tema ir vienu svarbiausių ypač susidomėjusi Čiurlionio kūryba ir fotografija, motyvų ilgainiui vis dažniau tampa gamta, jos kiti- apie Milane vykusią dailininko parodą rašė: „Su- mas ir būsenos“15, kurios tiesiogiai susieja meninin- bjektyvi dailininko paveikslų geografija, – kur dan- ko fotografijas ir kai kuriuos tapybos kūrinius. gus ir jūra yra nepakeičiami ir beribiai, kur medžiai 2000-aisiais, švenčiant garsaus menininko stiebiasi aukštyn į dangų, o debesys leidžiasi žemyn, 125-ąsias gimimo metines, fotografijos buvo ekspo- net į požemines karalijas, – kyla iš neįprasto erdvės nuotos pirmąjį kartą. Nacionaliniame M. K. Čiur- suvokimo. Pasaulį Čiurlionis jaučia ne tik įprastais lionio dailės muziejuje surengta paroda pavadinimu pojūčiais, bet ir subtilesniu – vidiniu – žvilgsniu, „Vis dar nepažintas Čiurlionis“. Joje šios nuotrau- kuris aiškiaregiui padeda atrasti paprastam žmogui kos pristatytos ne kaip apnykusios kultūros paveldo nematomus vaizdus ir būtybes.“17 Tais pačiais me- relikvijos, o atgaivintos, perfotografuotos ir padi- tais visa fotografijų kolekcija eksponuota Estijoje, dintos16. Tais pačiais metais išleistas fotografijų ka- Taline, Baltijos šalių muziejuje KUMU parodoje
47 M. K. Čiurlionis. Berniukas jūros pakrantėje. Anapa, 1905 m.
„M. K. Čiurlionis ir jo laikmetis Lietuvos mene“. eksponuotos Luznavos renovuotuose rūmuose. Api- Kitais metais, 2011-aisiais, 15 fotografijų keliavo bendrinant Čiurlionio fotografijos kolekcijos parodų į Vokietiją, Heringsdorfo meno muziejų, kur vyko geografiją, galima pagrįstai teigti, kad meno visuo- paroda „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jūra“. menė vis labiau atranda ir domisi nauja dailininko 2013 m. Belgijoje, Gento šiuolaikinio meno muzie- kūrybos sritimi – fotografija. juje, vykusioje parodoje „Nuo simbolizmo iki abs- Fotografijų kolekcija – reikšminga dailinin- trakcijos. M. K. Čiurlionis (1875–1911): XX a. dai- ko kūrybinio palikimo dalis, atverčianti dar vieną, lės pionierius“ eksponuota 30 fotografijų. 2014 m. labai svarbų jo kūrybinės biografijos puslapį. Čiur- Latvijoje, Rygos Biržos muziejuje, vykusioje dvie- lionis – Lietuviškos profesionaliosios dailės, muzi- jų amžininkų parodoje „M. K. Čiurlionis ir R. Per- kos ir (moderniosios) fotografijos pradininkas. Tad le“ eksponuota visa fotografijų kolekcija. Po dvejų svarbu atsigręžti į šią dar pakankamai neįvertintą metų, 2016-aisiais, Čiurlionio fotografijos vėl su- dailininko kūrybos sritį, kuri yra iškalbinga ir auten- grįžo į Latviją: menininko fotografijos pagarbiai tiška Čiurlionio kūrybinio talento liudytoja18.
Autorius nežinomas. Atostogų akimirkos. Anapa, 1905 m.
48 Nuorodos: 1 Jadvyga Čiurlionytė, Atsiminimai apie M. K. Čiurlio- 01-24, prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/ nį, 2-as papild. leid., Vilnius: Vaga, 1973, p. 174. straipsnis/2011-01-24-skirmantas-valiulis-stanislo- 2 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Apie muziką ir vas-zvirgzdas-mikalojus-konstantinas-ciurlionis-foto- dailę: laiškai, užrašai ir straipsniai, paruošė V. Čiurlio- grafas/56490, žiūrėta 2017-03-06. nytė-Karužienė, Vilnius: Valstybinė grožinės literatū- 13 M. K. Čiurlionis, Apie muziką ir dailę, p. 249. ros leidykla, 1960, p. 187. 14 Rasa Andriušytė-Žukienė, M. K. Čiurlionis: tarp sim- 3 J. Čiurlionytė, Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, p. bolizmo ir modernizmo, monografija, Vilnius: Versus 174. Aureus, 2004, p. 99. 4 Ten pat, p. 174. 15 Ten pat, p. 99. 5 Ten pat, p. 175. 16 Osvaldas Daugelis, in: Vis dar nepažintas Čiurlionis: 6 M. K. Čiurlionis, Apie muziką ir dailę, p. 186. Čiurlionis ir fotografija / Čiurlionis still unknown: 7 Ten pat, p. 187. Čiurlionis and photography, parodos katalogas, 2000 8 Ten pat, p. 186. 09 21–12 3, Kaunas, sudarytojas Osvaldas Daugelis, 9 Ten pat, p. 186. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muzie- 10 Ten pat. jus, 2000, p. 2. 11 J. Čiurlionytė, Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, p. 175. 17 Gabriela Di Millia, „Vizijos – troškimų tvariniai“, in: 12 Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas, „Mika- Krantai, 1995 m. balandis-rugsėjis. Vilnius, p. 25. lojus Konstantinas Čiurlionis – fotografas“, 2011- 18 O. Daugelis, p. 2.
A UNIQUE COLLECTION IN ONE SMALL ALBUM (FROM THE COLLECTIONS OF M. K. ČIURLIONIS NATIONAL MUSEUM OF ART) Danutė Gruzdienė M. K. Čiurlionis National Museum of Art
We know Mikalojus Konstantinas Čiurlions investigate one more area of the artist’s creation – (1875 – 1911) as a talented artist and composer, how- artistic photography. In 2011, M. K. Čiurlionis Na- ever not everyone knows him as an artist who takes tional Museum of Art acquired a rare collection of photos. Čiurlionis captured the summer of 1905s, photographs, glued in a small album and named by spent in Caucasus, Anapa, together with patrons fam- the author “Anapa 1905”. ily Wolmanai. In Caucasus M. K. Čiurlionis was trav- In 2000, celebrating the 125th birth anniver- elling, painting, and taking photos. The magnificent sary of the famous artist, the photographs were ex- nature, mountains made him a huge impression for hibited for the first time. In M. K. Čiurlionis Nation- the whole life. During the trip, 39 photographs of dif- al Museum of Art the exhibition “Still not Known ferent format were created, later they were glued to a Čiurlionis” was held, where these photographs were small album by the artist. The artist captured the views presented not as the relic of the extinct cultural of Black Sea seashore, cliffs, sailing boats, local in- heritage, but they were refined, photographed and habitants and their daily life, cemetery. The views of enlarged. In the same year, a catalogue of photo- Caucasus captured by M. K. Čiurlionis are not related graphs was published – “Still not Known Čiurlionis: to the aims of documentation, scientific knowledge, Čiurlionis and Photography”, which was prepared or prevalent in that time tradition of portraits and by the director of M. K. Čiurlionis National Mu- panorama. The photos taken at the foot of Caucasus seum of Art Osvaldas Daugelis. Recently, the art- mountains or on the coast of the Northern Black Sea ist’s photographs are often presented in international raise aesthetic pleasure, and give M. K. Čiurlionis exhibitions and are the object of interest of many the name of the initiator of artistic photography in researchers. Lithuania as well as opens a new page of his creative The collection of photographs is a significant biography. In Lithuania only in 1919, after 14 years part of the artist’s cultural heritage, opening one more of Čiurlionis’ aesthetic searches in photography, the and very important page of his creative biography. M. Department of Artistic Photography was established K. Čiurlionis is the initiator of professional art, music, in Vilnius Stephan Batory University, which became and modern photography. Thus it is very important to the first art school of professional photography. turn to this creative area of the artist – photography, The unique collection of photographs, though which is as if underrated, but is a bright and authentic of poor quality of reproduction, allows to know and witness of M. K. Čiurlionis’ creative talent.
49 Pranas Juozapavičius – kultūros paveldo fiksuotojas
Vilma Valiukonienė Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinki- niuose saugoma dalis žymaus Lietuvos kraštotyri- ninko, pedagogo, visuomenininko, muziejininko, il- gamečio muziejaus darbuotojo Prano Juozapavičiaus (1917–1988) rašytinio ir fotografijų palikimo. 2017 m. minime Prano Juozapavičiaus 100-ąsias gimimo me- tines. Straipsnio tikslas – apžvelgti Prano Juozapavi- čiaus fotografijų, saugomų Lietuvos švietimo istori- jos muziejuje, palikimą. Pranas Juozapavičius gimė 1917 m. rugsėjo 15 d. Prienų rajone Vėžionių kaime. Mokėsi Vėžio- nių pradinėje mokykloje (1928–1931), Alytaus amatų mokykloje (1940). Studijavo Vilniaus Pedagoginia- me institute (1944–1946), vėliau Vytauto Didžiojo universitete Kaune (1947–1948). Uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, mokslus tęsė Vilniuje. Įgijęs istoriko specialybę Vilniaus universiteto Istorijos-fi- lologijos fakultete (1950), toliau dirbo pedagogu, taip pat kraštotyrininku ir muziejininku Vilniuje (1948– 1952) ir Kaune (1958–1976)1. Į kraštotyrinę veiklą, paskatintas mokytojo Jono Prieskienio, įsitraukė dar 1930 m. rinkdamas medžiagą ir eksponatus gimtaja- me Vėžionių kaime, vėliau kraštotyrinę veiklą tęsė visoje Lietuvoje2. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 450 kraštotyros darbų, straipsnių, studijų3. Pranas Juozapavičius (1917 09 15 Vėžionių k.– Dirbdamas Kaune Respublikinio pedagoginio 1988 02 29 Kaune) – Lietuvos kraštotyrininkas, pedagogas, muziejaus (dab. Lietuvos švietimo istorijos muziejus) visuomenininkas, muziejininkas.
Respublikinio pedagoginio muziejaus darbuotojai aptaria naujai gautus eksponatus. Viduryje – Pranas Juozapavičius. 1975 m.
50 skyriaus vedėju (1958–1977), Juozapavičius keliavo Kraštotyrinių kelionių fotografijos. po Lietuvos istorines vietoves, rinko eksponatus, ypač Parkai ir naujoji architektūra. tarpukario Lietuvos švietimo istoriją iliustruojančias Buvę ir esami mokyklų pastatai. fotografijas, fiksavo ir dokumentavo paveldo ir švie- Paveldo objektai. Dvarų pastatai. Istoriniai timo istoriją menančius objektus. Tyrinėjo Kauno, jo statiniai. LDK istoriją menančios pilys. Kauno spau- apylinkių ir visos Lietuvos švietimo istoriją, spaudoje dos kioskeliai. skelbė straipsnius istorijos ir švietimo paveldo išsau- Skirstant fotografijas pagal užfiksuotą turi- gojimo klausimais. nį, išryškėjo tipologijos problema. Iškilo sunkumų Lietuvos mokyklos raidą menančių daiktų klasifikuojant fotografijas, kuriose užfiksuoti stati- mokslinis tyrinėjimas, švietimo duomenų ir faktų in- niai su itin turtinga jų funkcionalumo istorija. Gru- terpretacija bei jų reprezentavimas 1964 m. pareng- puojant pagal statinių funkciją, buvo sudėtinga kai toje Pedagoginio muziejaus ekspozicijoje – svarbus kuriuos objektus priskirti prie kurio vieno rinkinio, Prano Juozapavičiaus indėlis į muziejinio darbo barą. nes fotografijose užfiksuoti statiniai atitiko kelias Jis surinko gausią Lietuvos švietimo istoriją ilius- tipologines grupes. Pavyzdžiui, parapijinės moky- truojančią muziejinių vertybių ir tarpukario Lietuvos klos kūrėsi prie bažnyčių, todėl bažnyčios į Juoza- mokyklų fotografijų kolekciją, užrašė ir surinko Lie- pavičiaus objektyvą pateko būtent dėl to, kad prie jų tuvos pedagogų atsiminimų kolekciją, surengė išskir- veikė mokyklos. Arba – po II Pasaulinio karo susi- tines parodas, skirtas Veiverių mokytojų seminarijos formavo nauja tendencija dvarų ansamblius atiduoti 100-čiui, čekų humanisto pedagogo Jano Amoso Ko- švietimo reikmėms ir juose įkurti įvairaus profilio menskio pasaulinio masto darbams įamžinti bei Lie- mokymo įstaigas. Taigi kilo klausimas, prie kurio tuvos šviesuoliams Juozui Damijonaičiui, Marcelinui rinkinio tokias fotografijas priskirti: prie „Dvarų“ ar Šikšniui atminti. Tyrinėjo pedagogikos paveldą, para- prie „Mokyklų pastatų“? šė vertingų apybraižų apie iškilias Lietuvos kultūros Tyrinėjant Juozapavičiaus fotografijas, atsi- asmenybes – Vydūną, Petrą Arminą-Trupinėlį, Stasį skleidė autoriaus domėjimasis medinio paveldo objek- Matjošaitį-Esmaitį, Juozą Damijonaitį, Juozą Vokie- tais ir jų išsaugojimu. Spaudoje Juozapavičius ne kartą taitį, Vincą Ruzgą4. išreiškė savo rūpestį dėl sparčiai nykstančių medinių Ne mažiau reikšminga yra Lietuvos materia- mokyklų ir apskritai viso medinės architektūros pavel- lųjį paveldą įamžinusi fotografinė medžiaga. Daug do išsaugojimo5. Dėl šios priežasties dažnai į Juozapa- fotografijų per Kraštotyros draugiją yra patekusios į vičiaus objektyvą patekdavo ne tik su švietimo istorija Kauno apskrities viešąją biblioteką, nemenkas jų rin- susiję Lietuvos medinukai, bet ir kiti kultūros istorijai kinys saugomas ir Lietuvos švietimo istorijos muzie- reikšmingi mediniai paveldo objektai. juje. Kelios nuotraukos iš Muziejaus rinkinių yra pa- Prieš apžvelgiant kiekvieną rinkinį, būtina tekusios į kraštotyrinius Juozapavičiaus rankraščius pabrėžti, jog šiame straipsnyje Prano Juozapavičiaus ar spaudą, tačiau tokių fotografijų muziejuje nedaug, fotografijos nėra vertinamos kaip meninės fotografi- o ir tos, dažniausiai skiriasi fotografavimo rakursu jos. Jos pristatomos kaip vertingos materialaus pavel- arba objekto fiksavimo laikotarpiu. do dokumentavimo ir taikomojo tyrimo, tai yra foto- Muziejuje saugomų autorinių Juozapavičiaus fiksacijos, pavyzdys. fotografijų yra apie 300 vienetų, datuojamų nuo 1940 iki 1986 m. Jose užfiksuoti paveldo objektai, mažoji I. Kulto pastatai, bažnyčios architektūra ir kraštotyrinių ekspedicijų metu nufo- tografuoti įvairūs objektai. Juozapavičius ne tik pats Kulto statinių fotografijų rinkinys negau- fotografuodavo, bet ir rinko fotografijas, susijusias su sus, tačiau labai įdomus. Šio rinkinio fotografijos švietimo istorija. Jo surinktose įvairių autorių fotografi- dažniausiai susijusios su seniausių mokyklų istorija. jose vyrauja mokyklų švenčių, mokytojų kursų, įvairių Vyrauja medinės architektūros bažnyčios, tačiau yra parodėlių, mokinių vaidinimų ar pamokų, iškylų į gam- keletas mažosios architektūros objektų, tokių kaip tą, organizacijų veiklos bei asmenybių fotografijos. kryžiai, koplytėlės. Muziejuje saugomas autorinių Juozapavi- čiaus fotografijų rinkinys suskirstytas į 7 mažesnius II. Asmenybės ir pastatai, susiję su rinkinius pagal fotografijose užfiksuotą turinį: istorinėmis asmenybėmis Kulto pastatai, bažnyčios. Asmenybės ir pastatai, susiję su istorinėmis Į antrąjį rinkinį patenka fotografijos, kuriose asmenybėmis. užfiksuoti su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis susi- Paminklai bei kultūros veikėjų ir švietėjų ję pastatai – tai yra žymių visuomenės veikėjų gyven- antkapiniai, memorialiniai paminklai. tos ar mėgtos lankyti vietos. Taip pat čia sukauptos
51 gatvių istoriją, sudėtą į straipsnių rinkinį Kaunas ir jo apylinkės: nuo seniausių laikų iki šių dienų (Kaunas, 1980). Tai išsamus Kauno mikrorajonų, priemiesčių, atskirų gatvių sąvadas, prie kurio jis dirbo 25-erius metus. „Iki Pr. Juozapavičiaus nei vienas kraštotyri- ninkas taip nuodugniai teritoriniu principu netyrinėjo Kauno ir jo apylinkių.“6 Įdomu tai, kad fotografijo- se užfiksuoti naujai statyti objektai šiandien jau yra pakitę, sunkiai atpažįstami (pavyzdžiui, „Girstupio“ prekybos centras, buvę Miestų statybos projektavimo instituto rūmai Vienybės aikštėje).
Pranas Juozapavičius. Pedagogo, muziko Juozo Katelės VI. Buvę ir esami mokyklų pastatai namas Žaliakalnyje. 1970 m. Tai gausiausias fotografijų rinkinys, kurį Juo- portretinės ar grupinės fotografijos, susijusios su mo- zapavičius kaupė kone visą gyvenimą. Seniausios au- kyklomis, pedagogais ir mokiniais, bei perfotogra- torinės Juozapavičiaus fotografijos datuojamos 1940 fuotos asmenybių portretinės fotografijos iš įvairių metais, vėliausios – 1986 metais. Net pensijoje Juoza- leidinių ar kitų muziejų. Rinkinys taip pat negausus. pavičius nenustojo pildyti muziejaus rinkinio savo da- rytomis nuotraukomis. Daugumos muziejui perduotų III. Paminklai bei kultūros veikėjų ir švietėjų fotografijų reversuose yra autoriaus įrašas su objekto antkapiniai, memorialiniai paminklai pavadinimu, fiksavimo metais ir autoriaus pavarde. Rinkinyje saugomos fotografijos, kuriose už- fiksuoti paminklai skirti asmenybėms įamžinti ir įvai- rioms Lietuvos istorinėms datoms paminėti bei žymių žmonių antkapiniai paminklai. Šios fotografijos dary- tos daugiausiai kaip iliustracijos įvairioms Muziejuje rengtoms parodoms, spaudos publikacijoms ar tiesiog tam, kad papildytų rinkinį, nujaučiant objektų tyčinį sunaikinimą (pavyzdžiui, Juozapavičiaus įamžintas sovietmečiu kartu su senosiomis Kauno kapinėmis sunaikintas 1934 m. Vinco Grybo sukurtas antkapinis paminklas Juozui Vokietaičiui).
IV. Kraštotyrinių kelionių fotografijos Ketvirtajam rinkiniui priskirtos fotografijos, Pranas Juozapavičius. Nedzingės pradinės mokyklos kurias Juozapavičius darė keliaudamas po Lietuvą ir antrasis pastatas, pastatytas apie 1865 m. Nedzingės senoji mokykla veikė nuo 1865 iki 1960 m. Pastatas užsienio šalis. Šios fotografijos savo turiniu nelabai saugomas valstybės (registrinis). 1969 m. tiko į kitus rinkinius. Muziejuje liko tos nuotraukos, kurios kaip iliustracijos nebuvo įtrauktos į Juozapavi- Į šį rinkinį sudėtos ne tik mokyklų pastatų fo- čiaus rankraštinius leidinius, ir tos, kurios vienaip ar tografijos, bet ir švietimo priežiūros įstaigų, mokinių kitaip susijusios su švietimo istorija. Šiame rinkinyje laisvalaikio ir gyvenamųjų bei mokyklų pagalbinių pasitaiko ir tokių fotografijų, kuriose užfiksuoti kul- pastatų fotografijos. Šio rinkinio fotografijas galima tūros objektai įdomūs dėl savo funkcijos arba tiesiog suskirstyti į dar mažesnius rinkinukus pagal užfiksuo- dėl savitos architektūros. tų pastatų statybai naudotas medžiagas: tai – mediniai V. Parkai ir naujoji architektūra ir mūriniai statiniai. Medinių statinių fotografijų rinkinyje gausu Parkų ir naujosios architektūros rinkinys taip tarpukariu eksploatuotų mokyklų pastatų nuotraukų. pat ne itin gausus. Į jį pateko fotografijos, kuriose Taip yra dėl to, kad per visą nepriklausomybės lai- Juozapavičius užfiksavo naujų mikrorajonų statybą, kotarpį beveik pusė pradinių mokyklų neturėjo joms parkų kūrimą. Šios fotografijos sukurtos išsamiai tinkamų pastatų, patalpos dažniausiai būdavo nuomo- tyrinėjant Kauno mikrorajonų, priemiesčių, atskirų jamos ūkininkų sodybose. Pavyzdžiui, kaimo dviejų
52 pakitusi, – pavyzdžiui, buvę dvarų pastatai, kuriuose veikė mokyklos, tačiau šiandien naudojami nebūtinai mokymo reikmėms.
VII. Paveldo objektai. Dvarų pastatai. Istoriniai statiniai. LDK istoriją menančios pilys. Kauno spaudos kioskeliai.
Pranas Juozapavičius. Lazdijų „Žiburio“ draugijos namas, kuriame 1919 m. įsikūrė gimnazija. Namo mansardoje gyveno Salomėja Nėris. 1964 m.
Pranas Juozapavičius. Buvęs namas Laisvės al. ir S. Daukanto g. kampe stovėjo universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (šiandien taip pat nugriautas). 1972 m.
Pranas Juozapavičius. Zuikinės aštuonmetės mokyklos pastatas, statytas 1938 metais. 1971 m. klasių mokykla dažniausiai glausdavosi dviejose skir- tingų ūkininkų sodybose7. Tarpukariu medinės mo- kyklos daugiausiai statytos periferijoje, skyrėsi tik jų tūriai, atsižvelgiant į tai, kiek klasių buvo steigiama. Mūriniai mokyklų pastatai statyti didesniuo- se miesteliuose ir miestuose. Mokyklos taip pat kūrėsi Pranas Juozapavičius. Trakų pilies liekanos konservavimo ir anksčiau statytuose pastatuose. Apskritai daugelio metu 1967 metais. 1967 m. mokyklų statymo projektų įgyvendinimą lemdavo fi- Septintasis rinkinys taip pat gausus. Fotogra- nansiniai ištekliai. Trūkstant lėšų dažniausiai rinktasi fijose – didelė architektūros tipologinė įvairovė, to- statyti pigesnį variantą – medinį pastatą8. Žvelgiant dėl bendras rinkinio pavadinimas „Kultūros paveldo į visą Lietuvos medinio paveldo būklę, akivaizdu, objektai“ būtų per siauras, neišsamus. Į šį rinkinį sudė- kad medinė architektūra nėra pakankamai vertinama, tos fotografijos, kuriose užfiksuoti sparčiai nykstantys nėra suvokiama jos reikšmė. Toks atsainus požiūris arba jau sunaikinti pastatai, ir tokie, kurie sietini labiau yra viena iš pagrindinių medinių mokyklų nykimo ar su bendrąja nei su švietimo istorija. Pateko ir statiniai, tyčinio naikinimo priežasčių. kurie fotofiksacijos metu buvo valstybės saugoti kaip Juozapavičiaus užfiksuotų mūrinių mokyklų kultūros paveldo paminklai. Apibendrintai galima teig- pastatų didžiąją dalį sudaro jau po Antrojo pasauli- ti, kad šiame rinkinyje yra fotografijos, kuriose užfik- nio karo statyti statiniai, tačiau yra ir XIX a. ar dar suoti kultūros objektai, esantys Lietuvoje ir už jos ribų. ankstesnių pastatų. Šiame rinkinyje pasitaiko ir to- Tai – dvarų statiniai, piliakalniai, pilių liekanos bei kiti kių objektų, kurių paskirtis fotofiksacijos metu buvo kultūrinio palikimo objektai. Šios fotografijos vertingos
53 tyrinėjant materialaus paveldo objektų ar pačios vieto- zapavičiaus fotografijų palikimą. Muziejuje saugo- vės kaitą laiko tėkmėje. mos Juozapavičiaus fotografijos – reikšmingos pra- Būtent miesto kaitos požiūriu iš šio fotogra- eities liudytojos, leidžiančios pažinti įvairius kultūros fijų rinkinio išsiskiria fotografijos, kuriose užfiksuoti paveldo objektus. Kauno spaudos kioskeliai. Šios fotografijos unikalios tuo, kad nei vieno jose užfiksuoto objekto šiandien jau nėra. Ypač vertingos tos nuotraukos, kuriose Juo- zapavičius spėjo įamžinti Kauno kioską, pastatytą dar 1870 m., taip pat kelis kioskus, pradėjusius veikti tar- pukariu ir išlikusius net po Antrojo pasaulinio karo. Juozapavičius fiksavo ir naujai pastatytus Kauno spaudos kioskus. Deja, šiandien ir jie jau tapę istorija – su šiais mažosios architektūros objektais tegalime susipažinti iš nuotraukų. Apskritai medinis paveldas „išeina“ tyliai, vis dažniau rengiasi plastiko rūbą, užleidžia vietą komerciniams pastatams arba tiesiog sudega. Greitai medinio paveldo objektus galėsime pažinti tik iš muziejuose saugomų fotografijų. Deja, ne ką geriau saugomas ir mūrinis paveldas. Bet tai ne šio straipsnio tema... Prano Juozapavičiaus rašytinis ir fotografijų palikimas šiandien yra visuomenės, istorikų ir pa- veldo specialistų dėmesio centre. Žymaus kraštoty- rininko raštai nuolat cituojami mokslo tyrimuose ir oficialiuose dokumentuose rengiant paveldo objektų aprašus, o fotografijos naudojamos kaip ikonografijos šaltinis. Išlavinta kraštotyrininko, istoriko, muzieji- ninko, paveldo mylėtojo akis, nenuginčijama intui- cija fotografuojant dokumentuoti praeitį menančius Pranas Juozapavičius. Buvęs Kauno spaudos, farmacijos objektus, produktyvumas ir siekis istoriją papasakoti ir kvepalų kioskas, pastatytas 1870 m. Priklausė Kauno ateities kartoms – tai veiksniai, lėmę tokį gausų Juo- sanatorijai, įsikūrusiai Kęstučio g. 10. 1955 m.
Pranas Juozapavičius. Buvęs spaudos, galanterijos ir rūkalų kioskas Šančiuose, Kaune, pastatytas prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Apie 1955 m.
54 Nuorodos:
1 Pranas Juozapavičius, Dzindzakės žemei prabilus: minklus“, in: Literatūra ir menas, 1969 m. kovo 15 d. Vėžionys, vyr. redaktorius ir sudarytojas Juozas Puga- 6 Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) elek- čiauskas, Vilnius: Petro ofsetas, 2009, p. 187–190. troninis žinynas: Žymūs Kauno žmonės: atminimo 2 Ten pat, p. 11. įamžinimas, prieiga internete: http://atminimas.kvb. 3 Daugelis Prano Juozapavičiaus rankraščių yra suskait- lt/asmenvardis.php?asm=JUOZAPAVI%C8IUS%20 meninti ir prieinami internete: www.epaveldas.lt. PRANAS, žiūrėta 2017-04-19. 4 Gabija Mackevičiūtė, Pranas Juozapavičius, informa- 7 Regimantas Diliūnas, Medinių mokyklų architektūra: cinis tekstas, Kaunas: Kauno apskrities pedagoginis vertė ir išsaugojimo galimybės, magistro darbas, Vy- muziejus, 2008. tauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2010, p. 31. 5 Pvz.: Pranas Juozapavičius, „Saugokime švietimo pa- 8 Ten pat, p. 50.
PRANAS JUOZAPAVIČIUS – A CULTURAL HERITAGE CHRONICLER
Vilma Valiukonienė Museum of Lithuanian Education History
In the collections of Museum of Lithuanian capturing the objects of heritage, small-scale archi- Education History a part of written and photographic tecture, and different objects photographed during heritage of a famous Lithuanian ethnographer-teach- ethnographic expeditions. The collection is divided er, public figure, museologist, long-time museum into smaller collections by grouping photographs ac- employee Pranas Juozapavičius (1917–1988) is pre- cording to the content captured in them: cult build- served. In 2017, we commemorate the 100th birth an- ings, churches; the buildings related to historical per- niversary of Pranas Juozapavičius. sonalities, and personalities; the monuments as well The aim of the article is to review Pranas as the tombstones and memorial monuments of cul- Juozapavičius’ photographic heritage, preserved in tural figures and educators; the photographs of ethno- Museum of Lithuanian Education History. graphic trips; the parks and new architecture; former Pranas Juozapavičius was born on Septem- and existing school buildings; the objects of herit- ber 15, 1917 in Vėžioniai village of Prienai district. age, manor buildings, historic buildings, the castles He studied at Vėžioniai primary school (between reminding the history of Grand Duchy of Lithuania, 1928 and1931), Alytus craft school (in 1940). After Kaunas newsstands. acquiring a historian’s profession in the Faculty of In the present article, the heritage of Pranas History-Philology at Vilnius University (in 1950), Juozapavičius’ photographs is not assessed from the he related his further life with the work of teacher, point of artistic photography view, the photographs ethnographer, and museologist in Vilnius (between are presented as the example of documentation and 1948 and 1952) and in Kaunas (between 1958 and applied research of valuable material heritage, i.e. the 1977). example of photo-fixation. While working as the Head of the Depart- Today written and photographic heritage of ment of Republic Pedagogical Museum (now Mu- Pranas Juozapavičius is the object of interest of so- seum of Lithuanian Education History) in Kaunas, P. ciety, historians, and heritage specialists. His written Juozapavičius visited Lithuania’s historic sites, col- heritage is regularly cited in scientific studies and lected exhibits, especially the photographs illustrat- official documents, in preparing the descriptions of ing Lithuania’s education history of interwar period, heritage objects, and the photographs are used as the recorded and documented the objects of heritage and objects of iconography. education history. He investigated Lithuania’s edu- The developed taste of ethnographer, histo- cation history of Kaunas and its surroundings, pub- rian, museologist, heritage lover and an indisputable lished articles in the press. flair for the documentation of objects reminding the About 300 units of P. Juozapavičius’ auto- past by means of photo lens, today provide us with graphs, dated from 1940 until 1986, are preserved in a possibility to recognize from photographs different the museum. The collection consists of photographs material objects of cultural heritage.
55 Tikrovė ar imitacija? Neįprasti vaizdų kūrimo atvejai Lietuvos fotografijoje iki 1940 metų
Dr. Zita Pikelytė Panevėžio kraštotyros muziejus
Tiriant prieškario Lietuvos fotografiją kaip kroviškumo principams, savo vaizdus estetizuoda- vaizdais atspindėtą šalies istoriją, teko pripažinti, vo: perkeldami žuvusiųjų kūnus į kitą vietą, kadrui kad įvykius ar asmenis dokumentuojanti istorinė fo- suteikdavo išraiškingumo, stipresnės emocinės įtai- tografija ne visada atspindi tą realybę, kurią iš pirmo gos. Vėlesni tyrimai parodė, kad kai kurios žuvusių žvilgsnio regi mūsų akys. Šiame straipsnyje aptaria- karių scenos yra suvaidintos Brady asistentų – mat mos tos Lietuvos regionų fotografų 1918–1940 m. buvo atpažinti tie patys „žuvusieji“, kuriuos mirtis darytos nuotraukos, kurios yra neįprastos ir simu- esą ištikusi tuo pat metu keliose skirtingose vieto- liuoja tikrovę. Remiantis šių nuotraukų metaduome- se2. Fotografai tokiu būdu kurdami vaizdus siekė nimis, fotografų bei portretuojamų asmenų biogra- paveikti toli nuo fronto linijos likusią visuomenę, jai fijomis ir pasitelkus fotografijos meno pavyzdžius, iš arti parodyti karo žiaurumą, kai abiejose fronto svarstomos tokių atvaizdų atsiradimo aplinkybės, pusėse nuolat žūva žmonės. Brady tikslą pasiekė – funkcionavimas šių dienų fotografinio paveldo ty- tokių fotografijų ekspozicijos visuomenę tiesiog su- rimų kontekste. krėtė. Įvairios manipuliacijos paprastai siejamos Įvairios manipuliacijos naudotos Vakarų su menine fotografija. Žiūrėdami į fotografijos meno Europos paveldui įamžinti (Édouard Baldus)3 ar kūrinius, ieškome fotografo išskirtinumo, kūrybinės siekiant sukurti dramatišką debesų ir jūros peizažą minties originalumo, gebėjimo savo sukurtu vaizdi- (Gustave Le Gray)4. Taip pat būdavo kuriami iš dau- niu patraukti žiūrovo dėmesį, fotografine kalba išsa- gybės negatyvų sujungti ir molbertinę tapybą imi- kyti mintis ir idėjas taip, kad jos būtų taiklios, per- tuojantys fotopaveikslai (Oscar Gustave Rejlander, skaitomos, pagaulios. Ar vaizdinys atitinka realią Henry Peach Robinson)5. Tuo metu smarkiai popu- tikrovę, nėra taip svarbu. Šiandieniniame pasaulyje liarėjo manipuliacijos su veidrodžiais, kurias aprašė pasitelkus kompiuterines technologijas galima keis- Albertas A. Hopkinsas6. Šį daugybinį portretų kūri- ti, koreguoti, montuoti fotografinius vaizdus, gana mo metodą ilgainiui ėmė taikyti komercinės foto- įtikinamai imituoti (klastoti) realią bei kurti virtu- ateljė. Su veidrodžiais sukurtų daugybinių portretų alią tikrovę. Ne veltui, kalbėdamas apie fotografi- pasitaiko ir Lietuvos muziejų fotografijų rinkiniuo- nių vaizdų kūrimą bei medijų santykį su visuomene, se7, tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad jos būtų prancūzų filosofas Jean'as Baudrillard'as šiuolaikinį atliktos Lietuvos ateljė. pasaulį pavadino simuliacijos lauku1. Tačiau, žiū- Kalbėti apie menines ir technines mani- rėdami į realybę dokumentuojančią fotografiją, nė puliacijas Lietuvos prieškario fotografų darbuose nesusimąstome, kad joje užfiksuota scena taip pat paskatino dvi imitacijos, kurias pavyko išaiškinti gali būti suvaidinta. aprašant į Panevėžio kraštotyros muziejų patekusią Paprastai į prieškario Lietuvos fotografų ar- Miežiškių (Panevėžio apskr.) fotografo Vinco Fi- chyvus šiandien žiūrime kaip į vaizdais papasakotą rinausko8 stiklo negatyvų ir nuotraukų kolekciją ir šalies istoriją, o senuosius vaizdus įamžinę žmonės identifikuojant nufotografuotus asmenis. Viena nuo- vadinami vietiniais fotometraštininkais – dėl jų už- trauka, kurioje įamžinta tautiniais drabužiais vilkinti fiksuotų vaizdų tikrumo abejonių paprastai nekyla. mergina su jūreivišku stiliumi apsirengusiu vaikinu, Tačiau ar visada šie žmonės fotokamerą naudojo tik regis, niekuo neišsiskyrė iš kitų – tradicinis jaunos kaip dokumentavimo įrankį? Ar iš tiesų jų nuotrau- poros visafigūris portretas. Taip įprastai puošdavosi kose užfiksuota ir mūsų suvokiama tikrovė sutampa? nusifotografuoti išsiruošusios poros. Tipiškas ir fo- Režisuoti ar perkurti dokumentinius foto- nas – miestiečių namų interjerą primenanti drape- grafinius vaizdus pradėta dar XIX amžiuje. Pirmų- rija. Tačiau pamėginus išsiaiškinti nufotografuotųjų jų reportažų apie Amerikos pilietinį karą autoriai pavardes, teko ne juokais suglumti, kai iš nuotrau- Mathew Brady, Alexanderis Gardneris, Timothy kos žvelgianti daili mergina buvo įvardyta kaip Le- O'Sullivanas, nusižengdami dokumentalumo ir ti- onas Šukys. Simpatiškos poros portretas pasirodė
56 Vincas Firinauskas. Leonas Šukys merginos drabužiais Vincas Firinauskas. „Jaunavedžiai“: Petras Stakė nuotakos (kairėje) su draugu. Miežiškiai, XX a. 3 deš. drabužiais ir Leonas Šukys. Miežiškiai, XX a. 3 deš. esąs dviejų persirengusių vyrų atvaizdas9. Unikalus jų apskritai nėra?). Atidžiau įsižiūrėjus į pirmąją fo- atvejis? Paaiškėjo, kad ne. tografiją, į akis krinta už nugaros slepiamos nemer- Kitoje taip pat niekuo neišsiskiriančioje por- gaitiškos „lietuvaitės“ rankos. Surasti šių fotografijų tretinėje fotografijoje į žiūrovą žvelgia visu ūgiu ateljė herojus ir išsiaiškinti tikrąją nuotraukų atsiradimo nufotografuota jaunavedžių pora, įsiamžinusi ypatin- istoriją nepavyko. Gal dėl to, kad ir Šukių, ir Stakių gos šventės proga10. Kad tai ne realų įvykį įamžinęs tame krašte daug, tad, nors ir sutapdavo vardai bei pa- dokumentas, bet suvaidinta scena, išaiškėjo įvardijus vardės, galop paaiškėdavo, kad aptikti pėdsakai veda „jaunavedžių“ pavardes. Pasirodo, tai – jau mums pa- ne prie nuotraukos herojų. žįstamas Leonas Šukys ir jo bičiulis Petras Stakė. Tik Kodėl buvo sukurtos tokios nuotraukos? šioje fotografijoje Šukys atlieka tariamo jaunikio vaid- Kodėl imituojami įvykiai, kurie neatitinka tikrovės? menį. Informacijos pateikėjai puikiai atsiminė faktą, Pasigilinę į vestuvių papročius, pamatysime, kad per- kad tikrovė suklastota, bet nieko tikslesnio negalėjo sirenginėjimas vestuvėse – sena, iki šių dienų gyvuo- pasakyti – nei kodėl, nei kokiomis aplinkybėmis šios janti tradicija: po jungtuvių sugrįžus jaunavedžiams, nuotraukos buvo sumanytos. seniau tik piršliui, dabar ir pabroliams, tenka gėrimo Abiejų fotografijų herojai į savo vaidmenis buteliais ir saldainiais išpirkti stalą iš kitų vestuvinin- įsijautę taip rimtai, kad ir žavi „lietuvaitė“, ir gerokai kų – jaunaisiais ir jų svita persirengusių svečių. Nuo paraudonintomis lūpomis bei paryškintomis akimis seno vyrai dažniausiai persirengia moterimis, o šios „nuotaka“ iš pirmo žvilgsnio abejonių nesukelia. Tie- vyrais11. Galima daryti prielaidą, kad ir mūsų aptartos sa, dėmesį patraukia sulamdyta „nuotakos“ suknelė fotografijos buvo sukurtos per realiai vykusias vestu- (bet miestelių fotografų kolekcijose tokių dalykų pa- ves, kad fotografas įamžino ne tik tikruosius jauna- sitaiko), provincijos merginai nebūdingas pernelyg vedžius, bet ir persirengėlius. Tačiau tai galėjo būti ir ryškus makiažas, tarsi paskubomis, be didesnės ati- pramogas mėgstančių bei fotografijos dokumentišku- dos pastverta gėlių puokštė ar netvarkingai ant žemės mu pažaisti sumaniusių jaunuolių išdaigos. Tokią iš- pabirę žolynai, slepiantys „nuotakos“ batelius (galbūt vadą galėtų pastiprinti to paties autoriaus nuotrauka,
57 tybinėje Panevėžio berniukų gimnazijoje Šaulių tea- tre vykdavę kaukių baliai, kuriuose dailės mokytojas mėgdavęs pasirodyti persirengęs dama14. Kita vertus, Kaminskas buvo studijavęs Romoje ir Anžė (Angers) mieste Prancūzijoje. Tikėtina, jog entuziastingas foto- grafijos mėgėjas buvo susipažinęs su tų šalių fotografi- ja, veikiausiai matė ir 1921 m. amerikiečių bei prancū- zų fotografo avangardisto Mano Ray'aus sukurtą vieno įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų prancūzo Marcelio Duchamp'o, vilkinčio moteriškais drabužiais, portretų seriją „Rrose Sélavy“. Nors Kaminskas gyveno provincijos mieste, pasaulio regėjęs jaunas, patrauklus ir turtingas dai- lininkas (studijas užsienyje finansavo JAV gyvenęs brolis Kazimieras) jautėsi laisvas nuo stereotipų, o persirenginėjimai moterimi jo gyvenimui suteikdavo teatrališkumo. Sesers Petronėlės Kaminskaitės-Anta- naitienės albumuose tokių nuotraukų, kuriose jos bro- lis įsijautęs į moters vaidmenį, yra ne viena, tik kitos ne atkartoja ateljė sukurtus portretus, o fiksuoja kas- dienio gyvenimo momentus. Vienoje jis tarsi madona sėdi namų aplinkoje su kūdikiu ant kelių, kitoje vaidina
Dailininkas Juozas Kaminskas moteriškais drabužiais. Autoportretas. Panevėžys, XX a. 3 deš. II p.–4 deš. I p. kurioje atpažįstamas vienas šių fotografijų herojus – Leonas Šukys: čia jis su draugu stovi upelyje, vienas į kitą nukreipę ginklus. Akivaizdu, kad šios sureži- suotos fotografijos herojai tėra tik karą žaidžiantys berniūkščiai, kurių veiduose nematyti nė suvaidintos agresijos12. Tokie jaunuolių ir fotografo (amžininkų teigimu, Firinausko būta šmaikštaus, humorą mėgu- sio žmogaus) pakvailiojimai metė rimtą iššūkį atei- ties tyrinėtojams, išmėgindami jų atidumą: suvaidinti porų portretai atspindi simuliakrinę tikrovę, kuria ne- atidus žiūrovas, nežinodamas jų sukūrimo istorijos, gali lengvai patikėti. Panašiai atsitiko ir tiriant panevėžiečio dai- lininko, pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio autoriaus Juozo Kaminsko nuotraukas. Vienoje fo- tografijoje jis tapyto peizažo fone stovi persirengęs moteriškais drabužiais13. Šis portretas atitinka visus to meto ateljė fotoportreto kūrimo kanonus. Apsirikti ir šįkart nesunku, tačiau vyriški bruožai itin akivaiz- dūs – to nepaslėpsi net ir po elegantiškais moteriškais apdarais bei makiažu. Kodėl Kaminskui prireikė įsi- amžinti persirengus moterimi? Buvęs Kaminsko mokinys Waldemaras Jadvyga Markevičiūtė-Vaitaitienė. Sofija Lapėnaitė- Schwarzas laiške dailininko dukrai Vidai Kamins- Ledvigienė (kairėje) su drauge vyriškais kostiumais. kaitei-Brakauskienei rašė, jog jam besimokant vals- Biržai, 1940 m.
58 Petras Ločeris. Sūnaus Vytauto portretai. Biržai, 1927 m. balandžio 1 d. rūpestingą mamą, sode sūpuojančią vaikišką vežimėlį kaip galėtų atrodyti. Antai, Dalia Kiukienė tyrinėda- (šioje scenoje yra ir daugiau veikėjų – du susidomėję į ma Rokiškio fotografų Germanų istoriją iš giminaičių objektyvą žiūrintys vaikai ir ant žolės gulintis bei abe- gavo nuotrauką, kurioje ateljė nufotografuota jauna jingai laikraštį skaitantis sesers vyras Alfonsas Anta- pora. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta: „J. Germa- naitis), dar kitoje į savo vaidybinius žaidimus įtraukęs nui iš jo brolio su žmona Germanų. Cha-cha-cha...“, ir nežinomą moterį, kuri stovi įsikibusi jam į parankę, o pateiktame nuotraukos paaiškinime rašoma, kad vilkėdama vyriškais drabužiais15 ir t. t. čia nusifotografavusi Kaune dirbusio fotografo Ju- Kaminskas nevengė fotokameros, pasitikėjo delio Germano žmona, persirengusi vyru, ir jo sesuo savo žavesiu. Impozantiškumo galima įžvelgti dau- (manoma, kad pats Judelis tuo metu buvo išvykęs į gumoje jo nuotraukų – tiek autoportretuose, kasdie- užsienį). Nuotrauka skirta į Šveicariją emigravusiam nybės, švenčių ar kelionių fotografijose, tiek ateljė broliui Jakovui18. Regis, merginos iškrėtė linksmą fotografų darbuose. Persikūnijimas į rūstoką, kiek pokštą užsienyje gyvenusiam ir galbūt senokai jas gunktelėjusią moteriškę ir įsiamžinimas fotografijo- mačiusiam šeimos nariui, tačiau fotografijos siužetas je rodo menininko vidinę laisvę, gebėjimą į save pa- be komentaro šiandien gali būti suvokiamas kaip rea- žvelgti iš šalies, su šypsena. lios jaunos poros portretas. Vaidybai galime priskirti ir Biržų fotografės Nors tikrieji aptartų fotografijų sukūrimo Jadvygos Markevičiūtės-Vaitaitienės vyriškais kos- motyvai lieka nežinomi, peršasi išvada, kad tai tėra tiumais vilkinčių dviejų moterų portretą16. Išsames- linksmi portretuojamųjų ir fotografų pokštavimai. nės nuotraukos legendos nėra, aprašyme tepaminėta, Tokią akivaizdžią nuorodą turi Biržų fotografo Petro jog tai Sofija Lapėnaitė-Ledvigienė su drauge. Apta- Ločerio sūnaus Vytauto portretai: užrašas nuotraukos riamuoju laikotarpiu buvo apstu dramos būrelių, koks apačioje „April-April 1/IV 1927 m.“ patvirtina, kad nors suvaidintas scenos vaizdelis ar spektakliukas pa- nuotraukos kurtos kaip Melų dienos pokštas19. Juose prastai papuošdavo eilinį kultūrinį vakarą. Tikėtina, fotografas įvairia vaikiška butaforija (čiulptukas, di- kad kokio nors vaidinimo metu šioms moterims buvo džiulis kaspinas po kaklu, ant žemės išbarstyti žaislai) tekę persikūnyti į priešingos lyties personažus. Tačiau ir suaugusiems būdingais aksesuarais (laikrodis su neatmestina prielaida, jog tai tebuvęs merginų žaidi- grandinėle, skrybėlė, pypkė su dūmų debesėliu) kuria mas priešais fotokamerą – juk už jos stovėjo taip pat vaiko-suaugusiojo įvaizdį. jauna moteris, gal net draugė, kurios nesidrovėjo, ku- Persirenginėjimas, teatrališkumas, suvai- rios draugijoje jautėsi laisvai, be fotostudijoms įpras- dintos scenos meninėje fotografijoje – ne naujiena. to susikaustymo ir įtampos. Tokia prielaida atrodo Prisiminkime grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus dar labiau įtikima, kai žiūrime į kitas dvi Vaitaitienės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Raudondvaryje 1932 m. darytas nuotraukas, kuriose dvi gimnazistės bei vasaros rezidencijoje Vialoje šalia Minsko kur- (viena jų apsirengusi vyriškais drabužiais) vaidina ro- tas fotografijas20. Jos akivaizdžiai surežisuotos pa- mantiškus įsimylėjėlius ir mėgina atkartoti anuomet gal fotografo kūrybinius sumanymus. Nuotraukose populiarių atvirukų siužetus17. portretuojamieji atlieka fotografo tiksliai pritaikytą Pozavimas fotostudijose persirengus prie- vaidmenį. Tačiau mūsų aptartose prisiminimams skir- šingos lyties asmeniu yra ne toks jau retas reiškinys, tose nuotraukose ne prasčiau (o kartais net įtaigiau)
59 Nežinomas fotografas. Literato Mato Grigonio dvigubas portretas. Kaunas, 1933 m. savo vaidmenis, rodos, net pasimėgaudami kuria pa- gubinti“ literato Mato Grigonio portretai. Vienas iš jų tys portretuojamieji. publikuotas Grigonio Raštuose – gana įtikinamas ir sė- Beje, dailininkės Veronikos Šleivytės fo- kmingai pavykęs: netgi galėtum pamanyti, kad poetas toarchyvo tyrinėjimai atskleidžia dar vieną įdomų Raudonojo Kryžiaus Tuberkuliozės sanatorijos palato- aspektą: jos persirengimas vyriškiu buvo ne tik vai- je diskutuoja su savo broliu – identišku dvyniu23. Kitas dyba, savotiškas žaidimas ar eksperimentas, bet, montažas ne itin nusisekęs – kuriamą iliuziją trikdo anot menotyrininkės Agnės Narušytės, ir menininkės nuotraukoje matoma į balkono kraštą atsirėmusio por- homoseksualumo atspindys21. Taigi aptariami simu- tretuojamojo ranka, persišviečianti lyg šešėlis, ir ant jo liuojamos tikrovės pavyzdžiai liudija nevienareikšmį kūno išryškėjusios tolumoje augančių eglių viršūnės24. dokumentinės fotografijos santykį su tikrove, skatina Ant šios nuotraukos nugarėlės Mato Grigonio ranka ieškoti naujų, iki šiol nepastebėtų praeities kultūrinio užrašytas jo sukurtas eilėraštis „Šventoji“ ir data – gyvenimo ir kasdienybės istorijos bruožų. 1933 m. vasario 23 d. Gal šiais portretais bandyta Kita neįprasta priemonė, kurią amžiaus pra- įvaizdinti literato įkvėpimą – esą naujas literatūros kū- džioje kai kurios komercinės ateljė naudojo prisimi- rinys gimsta diskutuojant su savimi? nimams skirtoms nuotraukoms kurti, buvo fotomon- Kas buvo šių fotografijų idėjos autorius ir tažas. Anksčiau aptartose fotografijose „stebėjome“ atlikėjas – sunku pasakyti. Atsiminimuose Grigonis suvaidintą tikrovę, bet priešais objektyvą fotogra- rašė, jog sanatorijoje jį aplankęs ir nufotografavęs favimo akimirką stovėjo tikri asmenys; o štai foto- buvęs mokinys Petras Babickas, tuomet jau žinomas montažo atveju portretuojamieji asmenys ne nufoto- fotomenininkas25, tačiau daugiau patikimų įrodymų, grafuojami, bet įmontuojami, „įkeliami“ į iliuzinę, kad minėtus fotomontažus sukūrė būtent jis, kol kas įsivaizduojamą, realiai neegzistuojančią tikrovę. nėra. Kaip teigia Grigonio sūnus Matas, tėtis kažkada Lietuvoje fotomontažą kaip vieną iš fotografi- pasakojęs apie šių portretų kūrimą, minėjęs, kad fo- jos meninių priemonių 4 dešimtmetyje propagavo fo- tografavo kaunietis fotografas, veikiausiai minėjęs ir tomėgėjai, šių dienų terminologija kalbant, – fotomeni- pavardę, tik ji, deja, atmintyje neišliko26. ninkai. Žurnalo Žemėtvarka ir melioracija 1937 m. Nr. Fotomontažo technika savo (o gal žmonos) 5 fotografijai skirtoje rubrikoje išspausdintas Kazio Še- meninę viziją įgyvendino ir Subãčiaus (Panevėžio šelgio straipsnis „Susidomėkime foto montažu“ ragino apskr.) fotografas Povilas Šinskis, sukūręs žmo- fotomėgėjus drąsiau eksperimentuoti, nes šis būdas esą nos – damos ant balto žirgo – portretą. Tai vienas iš „leidžia iš kelių menkesnių nuotraukų padaryti mažą še- geriausiai pavykusių Šinskio fotomontažų: į piešinį devrėlį“, jį kuriant „atsiskleidžia naujos galimybės, yra tobulai įmontuota Marijos Šinskienės galva ir, jei proga pasireikšti autoriaus fantazijai, kūrybai, meniško- ne jos gerai atpažįstami veido bruožai, pamanytum, sios kompozicijos nuovokai“22. jog tai paveikslo ar atviruko reprodukcija27. Fotogra- Iš tiesų tokios fotografijos atrodo įdomiai ir fijos priemonėmis Šinskis suteikė žmonai galimybę žaismingai, ypač tokia technika sukurti žmonių por- įgyvendinti daugelio merginų ir moterų svajonę – iš tretai. Yra išlikę du nežinomo fotografo (arba portre- paprastos miestelio moters persikūnyti į visuotinį su- tuojamojo) kūrybinę vaizduotę atskleidžiantys „sudvi- sižavėjimą keliančią elegantišką gražuolę.
60 Povilas Šinskis. Marijos Šinskienės portretas. Vincas Firinauskas. Nežinomos šeimos portretas. Fotomontažas. Subačius, XX a. 4 deš. Fotomontažas. Miežiškiai, XX a. 3 deš. I p.
Antanas Mickus. Du „automobiliu važiuojantys“ vaikinai. Veliuona, apie 1932–1940 m.
61 Nežinomas fotografas. Trys nežinomi kariai „automobilyje“. Fotomontažas. Mažeikiai (?), XX a. 2 deš. pab.–3 deš. pr.
Komercinių ateljė fotografai montažo tech- iki šių dienų (A History of Photography: From 1839 niką naudojo ne vien meninei fantazijai įgyvendin- to the Present) matome nežinomo amerikiečių foto- ti, bet ir populiariems klientų užsakymams atlikti – grafo apie 1875 m. fotostudijoje įamžintas dvi damas pavyzdžiui, šeimos portretams. Šią tendenciją ilius- ir solidų poną jūros fone prie valties dekoracijos29. truoja Vinco Firinausko fotografija – nežinomos šei- XIX a. pabaigoje garsus Rygos fotografas Emma- mos portretas. Jame į moters su trimis vaikais nuo- nuelis von Eggertas labai romantiškai įamžino dvi trauką buvo įklijuota už jų stovinčio vyro figūra, tada mergaites „valtyje“ prie dekoracinio peizažo su upe, suklijuota kompozicija perfotografuota – negatyvo at- pakrantės sodybomis šalia miško, vandens malūnu ir spaude aiškiai matyti ant plokštumos prismeigtos, su- buriniu laiveliu tolumoje30. montuotos nuotraukos kraštai ir dviejuose kampuose į Mažesnių Lietuvos miestų ar miestelių fo- atvaizdą patekę smeigtukų fragmentai28. Atspausdinęs tografų kolekcijose tokiu būdu sukonstruotų siužetų nuotrauką fotografas apkirpo nereikalingus kraštus ir galima rasti net ir tarp 4 dešimtmečio pradžioje da- gavo norimą atvaizdą. Tiesa, aptariamoje fotografijoje rytų nuotraukų31. Štai kaip pasivažinėjimą automo- ne visai pavykę tiksliai sukonstruoti geidžiamą tikrovę: biliu naudodamas automobilio dekoraciją įvaizdino vyro figūra atrodo neproporcingai didelė kitų figūrų -at veliuoniškis fotografas Antanas Mickus: du „auto- žvilgiu, tačiau, matyt, tik tokį asmens portretą teturėjo. mobiliu važiuojantys“ vaikinai puikiai įsijautę į vai- Šiuolaikiniam žiūrovui tokia nuotrauka dar įdomes- dmenis: „vairuotojas“ rimtas, susikaupęs, palinkęs nė, ji įgyja papildomą estetinį dėmenį, nors anuomet prie vairo; jo draugas, „atsilošęs“ ant užpakalinės reiklesnis klientas dėl tikroviškumo stygiaus vargu ar automobilio sėdynės, mėgaujasi „iškyla“32. Šiame būtų likęs patenkintas. stiklo negatyvo atspaude aiškiai matyti automobi- Norėdami įtikti klientams, fotografai stengėsi lio ir kitų dekoracijų išdėstymas, tačiau spausdinant pasiūlyti kuo daugiau galimybių rinktis – išskirtinį re- nuotraukas jos iškadruotos taip, kad imitacija atro- kvizitą, egzotišką aplinką, neįprastas dekoracijas, prie dytų kuo įtikimiau ir nesimatytų dekoracijų kraštų. kurių portretuojamieji galėtų įsiamžinti. XIX a. pa- Žinoma, tokia nuotrauka dabar mums kelia šypseną, baigoje ar XX a. pradžioje nebuvo naujiena ateljė nu- tačiau anuomet ji galėjo tenkinti žaismingą, netradi- sifotografuoti prie automobilio ar valties dekoracijos, cinio portreto pageidavusį klientą. imituojant romantišką pasivažinėjimą ar pasiirstymą Šią fotografiją palyginkime su kitomis dviem ežere. Knygoje Fotografijos istorija: nuo 1863 m. nuotraukomis, kurios taip pat imituoja portretuojamųjų
62 pasivažinėjimą automobiliu, tik yra padarytos ne su dekoracijomis, o fotomontažo technika. Pirmojoje nežinomo fotografo trijų „automobilyje sėdinčių“ ka- rių nuotraukoje į nufotografuotą automobilio piešinį įklijuoti iš kitų nuotraukų iškirpti karių portretai33. Jų atvaizdai apkirpti taip, kad užpildytų automobi- lio langų kiaurymes. Šiuo atveju nei apie nuotraukos estetiką, nei apie fotomontažo kokybę, ar juo labiau tikroviškumą, net neverta kalbėti. Panašiu principu sumontuota ir Kelmės fo- tografo A. Kačerginsko nuotrauka34, tik ji atlikta dar primityviau: piešinio, vaizduojančio egzotiško krašto panoramą su palmėmis, tolumoje dunksančiu mies- tu ir automobiliu pirmame plane, šonai nukirpti taip, kad kadre matyti tik dalis automobilio, visas dėme- sys nuotraukoje sukoncentruotas į jos herojus – „au- tomobilyje sėdinčius“ asmenis: vairuotoją ir jauną moterį, neva sėdinčią ant užpakalinės automobilio sėdynės, prigludusią prie lango stiklo ir žvelgiančią į atsivėrusius vaizdus. Dydžiu vienas kito atžvilgiu neproporcingi „iškylautojų“ atvaizdai paimti iš kitų nuotraukų ir apkirpti pagal automobilio langų formas. Tokia fotografijų estetika vargu ar galėjo tenkinti net ir kito pasirinkimo neturėjusį klientą. Šiedu fotogra- fų darbai, mėginantys sukurti įsivaizduojamą, iliuzi- nę tikrovę, yra atlikti gerai neįvaldžius fotomontažo technikos, todėl veikiau kelia šypseną, nei įtikina. Jie A. Kačerginskis. Elena Sankauskienė su nežinomu vyru byloja ne tik apie ribotas finansines galimybes, bet ir „iškylauja automobiliu“. Fotomontažas. Kelmė, XX a. fotografavusio asmens profesionalumo bei estetinės 3–4 deš. nuovokos stoką. Prieškario Lietuvoje didėjant paklausai dau- nusipirkti foninių dekoracijų, gabesnieji kartais jas nu- gėjo ir fotografijos paslaugas teikiančių asmenų, kurie sipiešdavo patys35. Tad nenuostabu, kad ne visada fo- kartais būdavo tebaigę vos kelių mėnesių kursus pas tografų darbai atitikdavo jų pačių ir klientų lūkesčius, profesionalius fotografus ir mėgindavo dirbti sava- ypač provincijoje. Į paskutines dvi aptartas nuotraukas rankiškai. O juk reikėjo ne tik susimokėti už kursus, žvelgdami iš šių dienų perspektyvos, jas galime vertin- bet ir susipirkti fototechniką, priemones nuotraukoms ti kaip, deja, itin nepavykusius bandymus fotomontažą daryti ir retušuoti, įsirengti fotostudiją. Neišgalėdami pritaikyti komerciniam klientų portretavimui.
Nuorodos:
1 Žr. Jean Baudrillard, Simuliakrai ir simuliacija, vertė mergaitės portretas (BKM 26920-113) saugomi Biržų Marius Daškus, Vilnius: Baltos lankos, 2002. krašto muziejaus „Sėla“ fotografijos rinkinyje. Vienas 2 Г. Фон Амелунксен, „Летопись века: фотография plačiausiai žinomų tokio tipo atvaizdų – Vaižganto и событие“, Новая история фотографии, под ред. portretas prie veidrodžių, darytas apie 1926 m. Pa- М. Фризо. С.-Петербург, 2008, p. 144. ryžiuje, – puošia knygos Neužmirštamas Vaižgantas: 3 Mary Warner Marien, Photography: A Cultural His- atsiminimai, esė, laiškai (2009) viršelį. tory, 2nd edition, London: Laurence King Publishing, 8 Fotografo pavardė įvairuoja: Firinauskas, Ferinaus- 2006, p. 58 kas. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma vie- 4 Ten pat, p. 78–79. nintelė nuotrauka su antspaudu „FOTOGRAFAS W. 5 Ten pat, p. 91. FIRINAUSKAS“ (PKM28795, F8217). Plačiau žr. Zita 6 Žr. Magic: Stage Illusions and Scientific Diversions, Pikelytė, „Vincas Ferinauskas ir jo fotografija“, in:Fo - Including Trick Photography, compiled and edited by tografija, 2003, Nr. 1, p. 34–39. Albert A. Hopkins, with an introduction by Henry Rid- 9 Panevėžio kraštotyros muziejus (toliau – PKM), gely Evans, New York, 1897. PKM27680, F7868. 7 Daugybinis vyro portretas (BKM 21015) ir daugybinis 10 PKM29279.
63 11 Angelė Vyšniauskaitė, „Vestuvės“, in: Papročiai, tekstas ir paveldas: konferencijos pranešimai, sudarė monografija, sudarytojas Vytautas Didžpetris, Kau- Zita Pikelytė, Panevėžys, 2006, p. 160–161. nas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 92; Pranė Dun- 22 Kazys Šešelgis, „Susidomėkime fotomontažu“, in: dulienė, Senieji lietuvių šeimos papročiai, Vilnius: Žemėtvarka ir melioracija, 1937, Nr. 5, p. 407–408. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, p. 23 Matas Grigonis, Raštai, sudarė Matas Grigonis (sū- 186. nus), Vilnius, 2008, p. 388. 12 PKM29280. 24 Panevėžio vyskupijos kurijos archyvas, vyskupo 13 Nuotrauka saugoma Ramūno Beinorto šeimos Kazimiero Paltaroko fondas, I fotoalbumų dėžė. archyve. Plačiau: Zita Pikelytė, „Pirmojo lietuviško 25 M. Grigonis, Raštai, p. 280. fotografijos vadovėlio autorius ir jo aplinka“, in: Juo- 26 Iš pokalbio su Matu Grigoniu – asmeninis autorės zas Kaminskas, parodos „Juozas Kaminskas. Tapyba. archyvas. Grafika. Fotografija“ (2014-05-29–06-24) Panevėžio 27 PKM29823, F8583. dailės galerijoje katalogas, p. 10–13. 28 PKM skaitmeninis archyvas. 14 2000 m. lapkričio 27 d. Waldemaro Schwarzo laiškas 29 A History of Photography: From 1839 to the Present, Vidai Kaminskaitei-Brakauskienei – asmeninis šei- The George Eastman House Collection, Köln, 2005, mos archyvas. p. 323. 15 Asmeninis Ramūno Beinorto šeimos archyvas. 30 Kelmės krašto muziejus (toliau – KKM), 16 Biržų krašto muziejus „Sėla“ (toliau – BKM), KKM15325. BKM21027-5. 31 Alytaus šaulys Pranas Valiulis neva irkluoja valtį 17 BKM skaitmeninis archyvas. pavadinimu „Nemunas“ – žr. Alytaus kraštotyros 18 Iš Dalios Kiukienės laiško Zitai Pikelytei – asmeni- muziejus, AKM23004, F2584. Nuotraukos autorystė nis autorės archyvas. priskiriama Alytaus fotografui Isaakui Abramavičiui, 19 BKM20860-140. fotografuota apie 1930 m.; Albinas Didžiulis su tar- 20 Tyszkiewicz, fotografijų albumas, Vilnius: Baltos nybos draugu prie automobilio dekoracijos, atvaizdas lankos, 2002; Aldonas Snitkuvienė, Raudondvaris. siųstas iš Ukmergės 1921 m. – žr. Kupiškio etnografi- Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas, Vilnius: Vilniaus jos muziejaus skaitmeniniame archyve. universiteto leidykla, 1998, p. 69–73, 166–201; 32 Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 3-718. Stanislovas Žvirgždas, „Benediktas Tiškevičius – vėl 33 Mažeikių muziejus (toliau – MM), MM14081, atrastas fotografas“, in: Susipynusios vieno medžio F3036. šakos, Vilnius: Lietuvos fotomeninkų sąjunga, 1999, 34 KKM5130. p. 29–31. 35 Žr. Zita Pikelytė, Lietuvos provincijos fotografija 21 Agnė Narušytė, „Veronikos Šleivytės fotografijos 1918–1940 metais, daktaro disertacija, Vilniaus dailės bruožai“, in: Iš Panevėžio praeities: fotografijos kon- akademija, Vilnius, 2012, p. 54.
REALITY OR IMITATION? UNUSUAL CASES OF IMAGE CREATION IN LITHUANIAN PHOTOGRAPHY UNTIL 1940
Dr. Zita Pikelytė Panevėžys Local Lore Museum
The article investigates the photos taken by people dressed in other sex clothes, but as the image photographers of Lithuanian regions that reflect unu- of real people. Thus historic photography document- sual and simulated reality between 1918 and 1940. On ing events or people not always reflects this reality the basis of metadata of the discussed photographs, which is visible at first glance and is perceived by our photographers’ and portrayed persons’ biographies, consciousness. on the basis of the examples of photographic art, the Another group of the photographs under dis- circumstances in which such images appear, their cussion are portraits created using different manipu- functioning in the context of today’s photographic lations: pictures are doubled, portrayed people are heritage research, are discussed. photographed near the decorations that create illusory The examples under analysis – photos for reality, by means of photo montage they are “loaded” memory, where portrayed people are dressed in the into an imaginary, really non-existent reality. How- clothing of representatives of the opposite sex, how- ever, this way of portrait construction requires a pho- ever, they are created as traditional photo portraits. tographer’s professionalism, thus the obtained results In such photographs simulated reality without com- sometimes show the lack of a photographer’s finan- ments, what is captured in them, today can be read cial opportunities, professional skills, and aesthetic and perceived not as played scene, not as the image of awareness.
64 Stasys Vaitkus ir jo fotografijos Lietuvos dailės muziejuje
Žydrė Petrauskaitė Lietuvos dailės muziejus
Lietuvos dailės ir Šiaulių „Aušros“ muzie- bei etnografijos mokytoju ir labai 10gerbė . 1931 m. jams daug nusipelnęs dailininkas, muziejininkas, liepą Kauno meno mokyklos studentas Stasys Vait- savamokslis fotografas, įdomi įvairiapusė asmenybė kus su Bugailiškiu vyko į ekspediciją po Kiauleikių ir Stasys Vaitkus jaunajai kartai mažai žinomas ir, deja, Rūdaičių kaimus Kretingos apskrityje11. Keletą kartų nepelnytai primirštas. Vaitkui šiemet gruodžio 28- Vaitkus dalyvavo ir M. K. Čiurlionio galerijos reng- ąją sukanka 110 metų. Simboliška jį buvo prisiminti tose ekspedicijose tautodailei rinkti. 1932 m. kartu su Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Fotografija Lie- skulptoriumi Kipru Ausiejumi dviese vyko į dabarti- tuvos muziejuose“ (2017 m. balandžio 20–21 d.), nes nių Raseinių ir Tauragės rajonų kaimus ir parsivežė būtent šiame mieste Vaitkus pradėjo savo muziejinin- 242 eksponatus12. Pradėjęs dirbti Šiaulių „Aušros“ ko karjerą. muziejuje, Vaitkus jau ir pats organizuodavo ekspe- Pirmąją Stasio Vaitkaus biografiją parašė jo dicijas. Dažniausiai kartu su juo vykdavo Antanas žmona Akvilė Mikėnaitė (1912–2001)1. Biografiją, Vitauskas, prisijungdavo ir Bugailiškis, Aleksas Sa- paremtą archyviniais dokumentais, prieš porą metų vickis, Marijona Čilvinaitė bei kt.13 parašė ir dr. Margarita Matulytė2. Šio straipsnio au- Savo autobiografijoje Vaitkus rašė: „Apkelia- torės pasakojimas apie Stasį Vaitkų, remiasi ne tik vęs Žemaitiją bei dalį Aukštaitijos, sužavėtas mūsų ankščiau minėtais tekstais, bet keletu įdomių asme- liaudies turtingais tautodailės turtais ir matydamas ninių Vaitkaus dokumentų, išlikusių restauratorės juos nykstant, nuo šiol su atsidavimu aukoju didelę Nijolės Murelės asmeniniame archyve. Kalbėtasi su laiko dalį rinkimui įvairios tautodailės medžiagos keletu jį pažinojusių žmonių – jų pasakojimai taip pat Šiaulių „Aušros“ muziejui.“14 papildė Vaitkaus biografiją. XX a. pr. tik pavieniai žmonės, tokie kaip Stasys Vaitkus gimė 1907 m. Peterburge Adomas Varnas, Ignas Končius, Vladas Nagevičius, vaistininko Stanislovo Vaitkaus ir Marijos teatro ba- Paulius Galaunė ir keletas kitų, užsiėmė tautotyra, leto šokėjos Sofijos Greis šeimoje, turėjo seserį, kuri rinko ar fiksavo nykstančius, mūsų krašto senovę jauna mirė. 1919 m. Vaitkų šeima atsikėlė į Lietuvą menančius daiktus ir paminklus. Ilgainiui ėmė kur- ir apsigyveno pas senelį Joną Vaitkų Šimkaičiuose tis kraštotyros draugijos, muziejai, nors, palyginus (Jurbarko r.). Čia, kaip rašė Mikėnaitė, Stasys pirmą su kitomis valstybėmis, Lietuvoje šie procesai vyko kartą pamatė įvairių, jam didelį įspūdį padariusių me- vėlai ir gana vangiai. Įsikūrusi Šiaulių kraštotyros niškai dekoruotų daiktų, ornamentuotas prieverpstes, draugija organizavo ekspedicijas, kad būtų renkami kultuves3. eksponatai, aprašomi objektai, tyrinėjamas kraštas. 1926 m. Vaitkus baigė Kretingos gimnaziją, Pirmosios ekspedicijos buvo trumpos, dažniausiai kurioje mokėsi nuo 1922-ųjų4. Kaune vienerius me- apžvalginio pobūdžio. Vėliau jas pradėta kruopščiau tus (1928–1929) studijavo Lietuvos meno mokyklo- planuoti, joms ruoštis, kelti konkretesnius uždavi- je5, vėliau pervadintoje Kauno meno mokykla. Pas- nius. 1936–1942 m. vyko gana išsamūs konkrečių tarojoje mokėsi 1931–1935 m. ir įgijo skulptoriaus vietovių tyrimai, kuriuos nutraukė Antrasis pasaulinis specialybę6. Tuo pat metu, 1929–1933 m., pas prof. karas. „Reikšmingesnių rezultatų pasiekta valstiečių Mstislavą Dobužinskį mokėsi grafikos7. buities, ypač kaimo gyvenamųjų namų ir šiaip pasta- Mikėnaitė rašė, kad dar mokydamasis Kretin- tų tyrimuose: pasirinktos tipingesnės, pasiturinčių ir gos gimnazijoje Vaitkus susipažino su Feliksu Bugai- vidutiniokų valstiečių, mažažemių ir bežemių vals- liškiu8, kuris, pamatęs, kad Vaitkus gražiai piešia, pa- tiečių sodybos, fiksuotas jų darbo inventorius, namų kvietė jį vykti kartu ir nupiešti vieną kitą dirbinį9. Tada apyvoka, darbai, socialiniai santykiai, papročiai ir ir prasidėjo Vaitkaus klajonės po Lietuvą tyrinėjant t. t.“15 Iš tyrinėtų vietovių surinktais vertingais ekspo- kraštą, fiksuojant ir renkant senienas, tautodailę. Fe- natais gausiai pasipildė Šiaulių „Aušros“ muziejaus liksą Bugailiškį jis laikė savo pirmuoju liaudies meno rinkiniai.
65 Vaitkų šeima: Sofija, Stasys, Stanislovas. XX a. 3–4 deš. Fotografas nežinomas. Dar studijuodamas Kauno meno mokykloje vežamas į Šiaulius. Situacijai pablogėjus, kūriniai iš Vaitkus, kaip ir nemažai to meto šviesuomenės at- dvarų buvo renkami ir šieno vežimuose gabenami į stovų, lankė Archeologinės komisijos organizuotus saugesnę vietą22. Prasidėjus karui, muziejaus rinkiniai „Senovės paminklų apsaugos kursus“ ir gavo baigi- buvo išvežti ir paslėpti. Deja, nepaisant pastangų, tiek mo pažymėjimą16. Baigęs mokslus Kaune, su Dobu- muziejaus, tiek dvarų turtai nukentėjo. žinskio rekomendacija įsidarbino Klaipėdoje „Ryto“ Darbų sūkurys Vaitkui nesutrukdė 1937 m. spaustuvėje17 dailininku-litografu18. Tik neilgai ten su Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolegomis nuvykti į dirbo. Bugailiškio pakviestas persikėlė į Šiaulius, kur, Paryžių, Berlyną bei Briuselį23, taip pat, nors tik pro- kaip rašo savo autobiografijoje, 1937–1944 m. (su tarpiais, pačiam kurti: 1942 m. Šiauliuose sudalyvavo trumpa pertrauka 1941 m.19) dirbo „Aušros“ muzie- parodoje, kur eksponavo grafikos lakštą „Skausmin- juje. Priimtas „konservatoriumi“, t. y. restauratoriu- goji“24. mi, po kelių mėnesių tapo vedėju, kuriuo buvo iki pat Šiaulių „Aušros“ muziejuje sukaupta patirtis 1941 m.20 Vėliau, 1942–1944 m., laikinai ėjo vedėjo labai pravertė dirbant Vilniuje. 1944 m., pakviestas pareigas. Bugailiškis savo prisiminimuose rašė, kad Dailės instituto rektoriaus Mečislovo Bulakos, Vait- Vaitkus buvo „jaunas menininkas, skulptorius, rimtas kus persikėlė į Vilnių ir buvo paskirtas Dailės institu- ir geras muziejinio darbo žinovas, muziejaus ekspo- to muziejaus vedėju25, tvarkė ir inventorizavo gausius zicijų, etnografijos bei istorijos, montažų, techninių šio muziejaus rinkinius. 1948 m. šiame poste jį pa- darbų, parodų meninės dalies vykdytojas, braižytojas, keitė dailininkas Leonas Katinas26. 1948 m., pakvies- škicuotojas ir fotografas etnografinėse ekspedicijose tas Levo Karsavino, Vaitkaus perėjo dirbti į Vilniaus bei žvalgomosiose išvykose, meno sekcijos vedė- valstybinį dailės muziejų, iš pradžių restauratoriumi27, jas...“21 po mėnesio – vyriausiu saugotoju28. Vaitkus atsidavęs Privačiuose pokalbiuose Vaitkus pasakojo, rūpinosi ne tik muziejaus eksponatų saugojimu, bet kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, dvarininkams pradė- ir jų restauravimu, kuo visą gyvenimą ypač domėjo- jus trauktis iš Lietuvos, jis su kolegomis važinėdavo si. Muziejaus darbuotojas, tuometinis restauratorius po dvarus ir surašinėjo vertingus meno kūrinius tri- Pranas Gudynas, išsiųstas į Maskvą mokytis restaura- mis egzemplioriais, kurių vienas buvo atiduodamas vimo meno Igorio Grabario restauravimo dirbtuvėse, savininkui, kad tų surašytų daiktų neparduotų ar neiš- iš ten rašytuose laiškuose smulkiai informavo Vaitkų vežtų, antrasis – siunčiamas į Kauną, trečias – parsi- apie mokslus, dalijosi žiniomis29.
66 Apsigyvenęs Vilniuje Vaitkus pamažu pradė- jo dirbti prie skulptūrų, dalyvauti parodose, o Kauno M. K. Čiurlionio muziejus 1945 m. net įsigijo jo kurtą kompozitoriaus Stasio Šimkaus biustą30. Vaitkaus ar- chyve yra keletas kompozitoriaus nuotraukų – galbūt pagal jas šis biustas ir nulipdytas. 1945 m. Vaitkus tapo SSSR dailės fondo nariu31. Tačiau Vaitkui atsidū- rus tremtyje, jis iš dailės fondo sąrašo buvo išbrauktas ir niekada negrąžintas32. Akvilę Mikėnaitę Vaitkus pirmą kartą pamatė dar 1935 m. Archeologijos komisijos organizuotose kursuose, o, pradėjęs dirbti Vilniuje, ją vėl sutiko. Ta- čiau susituokė tik 1955 m. birželį33, kai Vaitkus grįžo iš tremties. Visus tuos metus Vaitkus susirašinėjo su Mikėnaite, ši jo mamos vardu siuntė jam siuntinius ir kantriai laukė grįžtant. Iki tremties Vaitkus gyveno tik su mama, nes 1935 m. tėvai išsiskyrė34, tėvas sukūrė naują šeimą, tad Stasiui teko rūpintis mama (tremties metais tą darė Mikėnaitė). Dar jaunystėje, apie 1928 m., Kretingoje Vaitkus susipažino su gydytoja Nadežda Serafiniene, Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėja. Lankė draugijos organizuotas paskaitas, 1936 m. tapo šios draugijos nariu ir aktyviai dalyvavo jos veikloje, rengė refera- tus, nuodugniai studijavo teosofinę literatūrą. Nuo- širdžiai tikėjo Gyvosios Etikos (Agni Jogos) sklei- džiamomis idėjomis. Dažnai sakydavo, kad „menas ir grožis išgelbės pasaulį“35 ir kad „tik dvasinė kultūra Stasio Vaitkaus portretas. XX a. II p. padės žmonijai pasiekti tobulumą“36. Vaitkus 1937 m. Fotografas nežinomas. kartu su Serafiniene ir kitais Lietuvos atstovais daly- vavo Rygoje vykusiame Rericho draugijų kongrese37. Pats Vaitkus Daliai Bernotaitei pasakojęs, Serafinienė draugavo ir su Vaitkaus mama, lankyda- kad, Vorkutoje pradėjus statyti didelius Kultūros vosi jų namuose Vilniuje, Krokuvos gatvėje, buvo šil- namus, jo prireikė kaip dailininko plakatams piešti. tai vadinama „Daktariene“38. Pagal jo sukurtus modelius akmentašiai kalė marmu- 1949 m. birželį Vaitkus buvo suimtas, tuoj pat rines figūras, viena jų – „Moteris su vaiku“ – buvo 43 atleistas iš darbo. Po tardymų 1950 m. nuteistas 10 pastatyta prie vaikų darželio . LDM fotografui Anta- metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageryje už da- nui Lukšėnui Vaitkus pasakojęs apie darytą skulptūrą lyvavimą antisovietinės organizacijos, Rericho drau- fontanui „Družba narodov“ Vorkutoje. Tai buvo vie- gijos, veikloje39; ištremtas į Sibirą, Vorkutą, Komi na iš 15 respublikų simbolizuojančių moterų – grei- 44 Autonominę Respubliką, kur išbuvo šešerius metus čiausiai ukrainietė . Algimantas Mikėnas prisiminė, iki 1955 m. pavasario. Vaitkus nebuvo nei stiprus, nei kad Sibiro lageryje „Stasys [...] liejo iš gipso visokius itin sveikatingas, tad iš pradžių tremtyje teko sunkiai niekus, kuriais pagal stalinistinį stilių vietos čekistai 45 vargti. Tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms ir puošė butus ir ne tik.“ valdžiai pastebėjus jo gabumus, reikalai kiek pasitai- 1958 m. Vaitkus, kaip ir dauguma kitų trem- sė – jis net gavo galimybę piešti ir lipdyti40. tinių, buvo reabilituotas, o tiksliau, kaip rašoma Lie- Iš tremties vietos gautoje darbo stažo pa- tuvos TSR Aukščiausio Teismo pažymoje, – „byla 46 žymoje nurodyta, kad Vaitkus dirbo prie kažkurios nutraukta dėl nusikalstamos veiklos nebuvimo“ . šachtos veikusioje statybinių medžiagų gamykloje Grįžęs iš tremties jis kurį laiką padirbo Vilniaus 47 skulptoriumi, lipdytoju, modeliuotoju bei budėto- „Dailės“ kombinato medžio dirbtuvėse . 1956 m. ju41. Viename atsitiktinai išlikusiame laiške Akvilei balandį pradėjo dirbti ir iki pat pensijos 1970 m. dir- Mikėnaitei Vaitkus prašė parinkti ir atsiųsti paukš- bo Vilniaus valstybiniame dailės muziejuje dailinin- 48 čių, gyvulių, zooparkų paveiksliukų iš žurnalų bei ku-fotografu Per tą laiką turėjo ir papildomų įsipa- iliustracijų iš keleto rimtesnių knygų apie skulptūrą reigojimų bei veiklų: pavyzdžiui, daug metų buvo ir meną42. iš ekspedicijų parvežtų eksponatų pirkimo komisijos
67 Leningradą, įduodavo sąrašą su išvardytomis foto- grafavimui reikalingomis medžiagomis ir priemo- nėmis ir pinigų už tai sumokėti55. Yra buvę ir tokių kuriozų, kai Vaitkus prisakė nupirkti jam reikalingų medžiagų, išsirinkęs iš kažkokio užsieninio žurnalo, o Maskvos fotoprekių parduotuvėje apie tokias nė nebuvo girdėję56. Išėjęs į pensiją Vaitkus dar kurį laiką ateida- vo į muziejaus fotolaboratoriją ir kartais dalydavosi patirtimi su dar ir dabar dirbančiu muziejaus fotogra- fu Antanu Lukšėnu, mokė jį pajusti fotografuojamą daiktą ir tinkamą apšvietimą57. Ateidavo ir į LDM Liaudies meno skyrių pas žmoną. Čia kartais padirbėdavo, o kartais tik vesda- vosi ją pietų ar kokios parodos apžiūrėti. Jie buvo ne- Fotografas nežinomas. Iš tremties grįžęs Stasys Vaitkus su išskiriami, bendrų interesų, visur kartu, visur drauge, žmona Akvile Mikėnaite namuose, Vilniuje, Krokuvos g. nors ir pasiginčydavo, tačiau vienas kito nuomonę gerbė. Būdavo gražu žiūrėti, kaip jis, toks ramus ir nariu49. Dirbdamas muziejuje fotografavo ir profe- tylus, ateidavo pas Akvilę Mikėnaitę ir prieš įeidamas sionalaus, ir liaudies meno kūrinius. Fiksavo Petro į kabinetą visuomet mandagiai pasibelsdavo į durų Aleksandravičiaus, Antano Gudaičio, Juozo Kėdai- staktą. Paskutinis darbas, prie kurio kartu su Mikė- nio, Marcės Katiliūtės, Juozo ir Jono Mikėnų, Petro naite ilgai dirbo, buvo liaudiškos skulptūros „Dievu- Rimšos, Liudviko Strolio ir kitų menininkų darbus50, kų“ katalogas, deja, taip ir neišspausdintas. Mikėnaitė kartais net jų pačių dirbtuvėse. Daugelis tų nuotrau- labai vertino Vaitkaus žinias apie skulptūrą bei suge- kų panaudotos leidžiant įvairius albumus ir mono- bėjimą ją fotografuoti. grafijas51, kartais net neminint fotografo pavardės. Pensijoje galėjo skirti daugiau laiko kūrybai. Restauratoriai taip pat džiaugėsi Vaitkaus nuotrau- Namuose Vaitkus buvo sukaupęs įvairių dailės įran- komis, įamžinusiomis restauruojamus muziejaus kių ir vis svajojo apie dirbtuves, kuriose galėtų už- eksponatus, meno kūrinius prieš ir po restauracijos siimti skulptūra. Tačiau neišsipildžius šiai svajonei, bei jos metu. Vaitkus fotografavo ir ekspedicijose, liedavo akvareles arba piešdavo pasteles. 1964 m. darė nuotraukas mokslinei kartotekai bei skaidres Vaitkus dalyvavo Pirmojoje respublikinėje akvarelių skaitomoms paskaitoms. parodoje. Keliolika jo pastelių ir akvarelių saugoma Kaip jau minėta, Stasys Vaitkus buvo sava- Lietuvos dailės muziejuje. Piešdavo daugiausiai Pa- mokslis fotografas. Jis kaupė ir atidžiai sekė fotografi- langoje ar žmonos tėviškėje Skardupyje, kartais net jai skirtą literatūrą, tačiau kliaudavosi ne tik gausiomis užsilipęs ant stogo. Nijolė Murelė pasakojo ir netgi žiniomis, bet ir vidine nuojauta. Tinkamai užfiksuoti užfiksavo nuotraukoje, kaip važiuojant į tėviškę, jei objektą fotografijoje greičiausiai padėjo ir skulptūros Vaitkus pamatydavo gražų vaizdą, tekdavo stoti ir bei grafikos studijos, kurios išmokė atidžiai žvelgti į laukti, kol jis nusipaišys eskizą. Skardupyje aplink di- kūrinį ir atrasti jam tinkamiausią apšvietimą. Žinoma, dįjį gėlyną jis kartais rengdavo savo piešinių parodas, Vaitkui geriausiai sekėsi fotografuoti skulptūrą, ku- kurių pažiūrėti kviesdavo kaimynus58. rią, kaip gražiai pasakė Antanas Lukšėnas, „jis mode- 1989 m. rugpjūtį Vaitkus apsilankė Dailės liuodavo apšvietimu“52. Mikėnaitė rašė, kad Vaitkus parodų rūmuose (dabar ŠMC) tremčiai skirtoje ta- „turėdamas intuiciją, gerą skonį, mokėdavo pasirinkti pybos parodoje. Kaip pasakojo atsitiktinai ten kartu reikiamą tašką skulptūrai fotografuoti“53. buvusi kolegė Marija Kuodienė, jis paveikslus apžiū- Muziejaus fotolaboratorijoje Vaitkus foto- rinėjo labai susijaudinęs, blaškėsi nuo vieno prie kito, grafavo su dideliu plokšteliniu fotoaparatu. Kaip ir ir staiga jam „sustreikavo“ širdis59. Skubiai nuvežtas į daugelis to meto fotografų, negatyvus ryškindavo ligoninę, po paros mirė. bei nuotraukas spausdavo pats. Jei kartais nepavyk- Tremtis, palikusi baisų randą, baimės ants- davo tinkamai išryškinti ar atspausti, ruošinio vis paudą visam likusiam gyvenimui, jo įsitikinimų ne- tiek neišmesdavo: „Kaip gi mesi, jei galima patai- pakeitė. Vaitkus iki pat savo dienų galo tikėjo Rericho syti, – juk medžiagos brangios“, nelabai jų ir būda- filosofinėmis tiesomis, kaupė Gyvosios Etikos (Agni vo54. Chemikalų mišinius Vaitkus pasiruošdavo pats. Jogos) literatūrą, jei negalėdavo nusikopijuoti, persi- Visiems giminaičiams, kolegoms ar pažįstamiems, rašydavo ranka. Vaitkus taip pat domėjosi XIX–XX a. kurie vykdavo į Maskvą ar Peterburgą, tuometinį pradžios dailininkais, ypač Čiurlioniu, Rerichu,
68 Likusieji 1 676 yra kelių autorių: 124 vnt. pirmojo- je stacionarioje ekspedicijoje 1951 m. nufotografavo etnografas Vacys Milius; 406 vnt. – 1952 m. nufo- tografavo architektūros istorikas Klemensas Čerbu- lėnas; 1953–1955 m. – muziejaus buhalteris Antanas Šeduikis (1 242 vnt.). Vėlesnėse 1971–1982 m. eks- pedicijose fotografavo dabartinis muziejaus fotogra- fas Antanas Lukšėnas. Samprotaudama apie Lietuvos dailės muzie- jaus ekspedicijas Mikėnaitė rašė, kad jų tikslas buvo „surinkti iš visų Lietuvos sričių būdingus atskirų liaudies meno šakų dirbinius, juos ištyrinėti vietinė- se sąlygose, užfiksuoti tiek dabarties, tiek praeities liaudies meno reiškinius, stebėti jų išsivystymo rai- dą bei socialines ekonomines sąlygas, apsprendusias liaudies meno atskirų šakų atsiradimą, plitimą bei jų nykimą.“62 Mikėnaitė yra taikliai pastebėjusi: „Fotonuo- traukos tai epochos dokumentas. Eksponatai, perkelti į muziejų, visuomet atrodo lyg vieniši, nebetekę savo pirminės intymios šilumos bei atmosferos. Nuotrau- kos pasitarnauja kaip pagalbinė medžiaga ruošiant ekspozicijas, ryškinant vieno ar kito dirbinio charak- terį, buvusį pritaikomumą bei jo ansambliškumą, [...] Antanas Lukštėnas. Stasys Vaitkus ekspedicijoje jos reikalingos kultūriniams-istoriniams tikslams. Be Žemaitijoje, 1977 m. to, muziejus neįstengia visų dirbinių įsigyti. Nuotrau- kose atsispindi variantai, eksponatų radimo aplinky- 60 Dobužinskiu , jam patiko moderniosios lietuvių bės, neretai jų gamybos procesas ir pan.“63 akvarelės pradininko Kajetono Sklėriaus, kurį Vait- Iš pradžių liaudies meno skyriaus ekspedici- kus labai gerbė, akvarelės. Namuose buvo sukaupęs jos buvo trumpos, apžvalginės, o nuo 1951 m. tapo daug įvairios literatūros restauracijos, fotografijos, stacionariomis, t. y. būdavo apsistojama vienoje vie- meno, filosofijos klausimais. toje ir tyrinėjama 10–15 km spinduliu aplinkui. Nuo Šio straipsnio autorei pačiai su Vaitkumi 1967 m. pradėtos maršrutinės ekspedicijos – reikėjo bendrauti teko nedaug, bet, pasikalbėjus su jį paži- skubėti, stengtasi aplankyti kuo daugiau vietovių, nojusiais žmonėmis, susiformavo ramaus, kuklaus, kadangi prasidėjus melioracijai ir prievartiniam jautraus, darbštaus, skrupulingo, tiesaus žmogaus kraustymui į gyvenvietes, senosios sodybos sparčiai portretas. Vaitkus buvo plačių interesų, smalsus, įdo- nyko. mus pašnekovas, linkęs dalytis žiniomis ir patirtimi. Ekspedicijų metu būdavo fiksuojamas gam- Meniškos prigimties, nepriekaištingo skonio. Kolegė tovaizdis, sodybos, jų pastatai. Kaip jau minėta, Irena Ūdraitė taikliai pastebėjo, kad jis buvęs „origi- stengtasi užfiksuoti kuo daugiau vietovei būdingų nalios mąstysenos, švarios sielos, patiklus, net savo- objektų ir įamžinti kuo autentiškesnę aplinką. Už- tiškai vaikiškai naivus, tam tikra prasme „tyruolis“, fiksuotų objektų įvairovė priklausė nuo tyrinėtoje [...] dalydavosi originaliomis įžvalgomis apie meną“, vietovėje dominavusių dirbinių. Fotografuoti daik- nors turėjo ir įtarumo, nepasitikėjimo, ne visuomet tai, kurių nebuvo galimybės parsigabenti į muzie- 61 suprato humorą . jų. Ką ir kaip fotografuoti, spręsdavo ekspedicijos LDM liaudies meno fototekoje saugoma di- vadovė Mikėnaitė, tačiau, pradėjus dirbti Vaitkui, delė dalis jo fotografinio palikimo – puiki medžia- ji dažnai su juo tardavosi, gerbė jo ankstesnę ilga- ga etnografiniams bei menotyriniams tyrinėjimams. metę patirtį. Daugelis jo fotografuotų vaizdų bei objektų dabar Ekspedicijose Vaitkus fotografuodavo keletu gerokai pakitę arba visai išnykę. fotoaparatų – siaurajuosčiu ir plačiajuosčiu. Pavyko Jau minėtoje fototekoje saugoma 10 481 nega- nustatyti, kad dirbo su „Kijev“, nuo 1961 m. – su „Sa- tyvas iš Akvilės Mikėnaitės vadovautų 1951–1970 m. liut“, nuo 1964 m. atsirado „Zenit“. Fotografuodavo ir ekspedicijų, didžiausią jų dalį (8 805 vnt.) sudaro savo mėgstama prieškarine „Leica“. Pavienius daik- Vaitkaus 15 metų (1956–1970 m.) fotonegatyvai. tus dažniausiai fotografuodavo plačia 6 x 6, 6 x 9 cm
69 juosta, nes tai leido tiksliau užfiksuoti daikto formą Fiksavo ir tyrinėjamos vietovės kapines, baž- ar puošybą, ornamentiką. Visa kita fotografuodavo nyčias, šventorius, taip pat kryžius, stogastulpius, ko- siaura juosta. Į ekspedicijas Vaitkus veždavosi ne tik plytstulpius bei koplytėles ir juose buvusias skulptūras. ylas audiniams pritvirtinti, bet ir fotojuostų ryškinimo Pavyzdžiui, Kuliuose pavyko užfiksuoti „aprengtą“ priemonių. Keldavosi anksti ryte, kad nebūtų musių, Marijos skulptūrą. Tiek paminklai, tiek skulptūros buvo ir ryškindavo juosteles. Prie šulinio išplovęs ir vėjyje smarkiai naikinami, taigi daugelis išliko tik nuotraukose. išdžiovinęs, iš karto galėdavo pamatyti, kurie kadrai Atskirą grupę sudaro nuotraukos, kuriose už- nepavyko – tokius stengdavosi perfotografuoti64. Jei fiksuoti žmonių tipažai – kartais visu ūgiu, kartais iki tik turėdavo pakankamai juostos, fotografuodavo po pusės, o kartais tik jų veidai. Vyrai ir moterys, paprastai porą to paties objekto skirtingų kadrų, kad darant at- vyresnio amžiaus, vieni vilki kasdieniais rūbais, vie- spaudą būtų galima pasirinkti. Taip pat darydavo po na kita moteriškė demonstruoja išsaugotus senuosius keletą, o kartais ir po daugiau, to paties kadro atspau- išeiginius apdarus – pasakojama, kad senos moteriš- dų. Norėdamas išryškinti objekto savybes, kartais kės Vaitkui primindavo liaudiškas skulptūrėles. Kelios iškadruodavo – padidindavo. Fotografuoti muziejaus merginos nufotografuotos su tarpukario tautiniais kos- studijoje ar ekspedicijose – ne tas pats: ekspedicijo- tiumais. Ypač nuoširdūs vaikų portretai. Tokios tipažų je ne visada galima pasirinkti tinkamą apšvietimą ar nuotraukos dažnai atskleidžia žmogaus charakterį ar fotografavimo tašką, tačiau Vaitkus labai stengdavosi nuotaiką. tai daryti profesionaliai. Ekspedicijų metu užfiksuoti įvairūs žmonių Fotografuoti objektai būdavo surašomi į są- darbai, tokie kaip audimas, verpimas, akmens skal- siuvinį ar užrašų knygelę. Tai darydavo pats Vait- dymas, arklio kaustymas, kalvio darbas ir kt. Išliko ir kus, Mikėnaitė, bet dažniausiai koks nors kartu bu- tuometinių turgelių vaizdų, kuriuose įamžinti kartais vęs studentas ar kitas ekspedicijos dalyvis. Ištikima atsitiktiniai, o kartais truputį surežisuoti kaimynų su- Vaitkaus pagalbininke 1960–1962 m. yra buvusi sitikimai, prekių apžiūra. Fotografuodami tipažus bei dabar žymi etnografė, tada – tik ką mokslus baigusi amatus ar kokį darbo procesą, Mikėnaitė su Vaitkumi muziejininkė Vida Kulikauskienė65. Po ekspedicijos, nuotrauką iš dalies surežisuodavo, t. y. paprašydavo sugrįžus į muziejų ir atspaudusi nuotraukas, ji visą žmonių papozuoti, vaidinti dirbant vieną ar kitą darbą. informaciją perrašydavo ant nuotraukų. Kelionės Šeimos ar šiaip žmonių grupės fotografijų kompozici- užrašai padėdavo tiksliai sumetrikuoti nuotraukas, jos klasikinės – paprastos, statiškos. prisiminti iš vietinių žmonių girdėtas su objektais Gausu nuotraukų, kuriose užfiksuoti audiniai. susijusias istorijas. Deja, juodai-balta fotografija perteikia audinio raštą, Lietuvos dailės muziejaus ekspedicijų metu bet ne spalvą. Tiesa, kai kuriuose užrašuose nurodytos daugiau ar mažiau aplankytos visos 5 etnografinės ir audinių spalvos. Fotografavo baldus, keramiką, pin- Lietuvos sritys, mažiausiai dėmesio teko vidurio tines, buities dirbinius ir pan. ir Mažajai Lietuvai, daugiausiai – Žemaitijai. Nuo- Ekspedicijų dalyviai taip pat nelikdavo be dė- traukose užfiksuoti gamtovaizdžiai, kurie dabar jau mesio – nuotraukose įamžintos ekspedicijos darbo ir smarkiai pakitę. Vaitkus mėgo senus, bet dar gyvus, poilsio akimirkos. Etnografė Vida Kulikauskienė pri- žaliuojančius medžius66. Beje, ir jo akvarelėse gau- simena, kad „visuomet šiek tiek paniuręs“ Vaitkus yra su medžių motyvų, dažni gamtovaizdžiai su sodybų ir nustebinęs: kartą ant kelio tarp Laukuvos ir Kaltinė- pastatais ar pakelėje stovinčiais kryžiais, koplytstul- nų ekspedicijos studentus mokė šokti čarlstoną, deja, piais, koplytėlėmis. Kartojasi dinamiškas kelio mo- niekas to nefiksavo, nes neturėjo laiko – patys šoko, tyvas. 1963 m. ekspedicijoje Vaitkus užfiksavo daug „kulnis raitė“68. panoraminių informatyvių Varlaukio apylinkių vaiz- Būdamas pensijoje Vaitkus ir toliau važiuoda- dų. Kiekviename regione stengėsi užfiksuoti bent po vo į ekspedicijas, kartais fotografuodavo, kartais pieš- vieną sodybą ir atskirus pastatus. Sodybas fotografa- davo. Kartu į kelias ekspedicijas vykusi kolegė Irena vo taip, kad matytųsi visi pastatai, tad fokusuodavo Ūdraitė prisimena, kaip jis veždavosi dėžę pastelių ir iš gana toli. LDM rinkinyje saugomos nuotraukos, anksti atsikėlęs išeidavo ieškoti, kaip pats sakydavo, kuriose užfiksuotos grakščios aukštaičių gryčios, „motyvų“ savo akvarelėms. stambūs klojimai, masyvios žemaičių trobos, didelės Vaitkus atliko didelį ir svarbų darbą, nes už- klėtys su daugybe durų. Nufotografuotos žemaitiškos fiksavo daug išskirtinės medžiagos, kuri ir šiandien, ir lipynės bei jomis lipantys ekspedicijų dalyviai. Fik- ateityje bus naudinga įvairių sričių tyrinėtojams. Tiesa, suoti įvairūs langų ir prieangių puošybos elementai, pats Vaitkus fotografijos nelaikė menu – ji jam buvusi retesnės interjerų nuotraukos. Įvairių rakandų pri- tik pagalbinė priemonė. Nei savęs, nei kitų fotografų grūstas kiemas Vaitkui atrodė gyvybingesnis nei gra- nelaikė menininkais, kartais net pasišaipydavo iš ban- žiai sutvarkytas67. džiusių ieškoti meniškų kadrų69.
70 Nuorodos:
1 Akvilė Mikėnaitė, „Dailininkas, ilgametis muzieji- 27 LDM archyvas F. 1, ap. 1, b. 517, l. 10. ninkas Stasys Vaitkus“, in: Lietuvos dailės muziejaus 28 Ten pat. metraštis, 1998, Nr. 2, p. 437–441. 29 A. Mikėnaitė, p.44. 2 Margarita Matulytė, „Stasys Vaitkus: „Tik dvasinė 30 LDM archyvas F. 1, ap. 1, b. 517, l. 33. kultūra padės žmonijai pasiekti tobulumą“, in: Lietu- 31 M. Matulytė, p. 13. vos dailės muziejaus metraštis, 2015, Nr. 17, p. 9–22. 32 A. Mikėnaitė, p.441. 3 A. Mikėnaitė, p. 437. 33 Sutuoktuvių liudijimas (1955. VI. 5) – N. Murelės 4 Ten pat. asmeninis archyvas. 5 Lietuvos meno mokyklos tikrojo klausytojo Stasio 34 M. Matulytė, p. 17. Vaitkaus pažymėjimas Nr. 43 – Nijolės Murelės 35 A. Mikėnaitė, p.440. asmeninis archyvas. 36 A. Matulytė, p. 14 6 Šv. M. Kauno Aukštesniosios meno mokyklos mo- 37 Ten pat, p. 15. kinio Stasio Vaitkaus asmens liudijimas Nr. 599 – N. 38 Iš pokalbio su Nijole Murele – Zitos Petrauskaitės Murelės asmeninis archyvas. asmeninis archyvas. 7 Prof. M. Dobužinskio rekomendacija S. Vaitkui 39 M. Matulytė, p. 15. (1935. XII. 6) – N. Murelės asmeninis archyvas; A. 40 Iš pokalbio su Stasiu Vaitkumi – Dalios Bernotaitės- Mikėnaitė, p. 437. Beliauskienės asmeninis archyvas. 8 Feliksas Bugailiškis – teisininkas, tarpukariu dirbo 41 Komi ASSR vidaus reikalų ministerijos archyvo Šiaulių apygardos vicepirmininku, iš pradžių vado- pranešimas Nr. 12/B-28 (1969. VII. 13) – N. Murelės vavo kriminaliniam skyriui, vėliau – civiliniam. Tuo asmeninis archyvas. pat metu darbavosi Šiaulių „Aušros“ muziejuje bei 42 S. Vaitkaus laiškas A. Mikėnaitei, [be datos] – N. Šiaulių kraštotyros draugijoje. Murelės asmeninis archyvas. 9 A. Mikėnaitė, p. 437. 43 Iš pokalbio su S.Vaitkumi. 10 Ten pat. 44 Iš pokalbio su Antanu Lukšėnu – Z. Petrauskaitės 11 Šiaulių „Aušros“ muziejaus kronika, 1930–1939 m., asmeninis archyvas. sudarytoja Virginija Šiukščienė, Šiauliai: Šiaulių 45 Algimantas Mikėnas, „Prisimenant tetą Akvilę“, in: „Aušros“ muziejus, 1998, p. 19. Akvilė Mikėnaitė, Gyvenimo prasmė – liaudies me- 12 Zita Žemaitytė, Paulius Galaunė, monografija, Vil- nas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004, p. 41. nius: Vaga, 1988, p. 127. 46 Lietuvos TSR aukščiausio teismo pažyma Nr. 82 13 Šiaulių „Aušros“ muziejaus kronika. 1930–1939 m., (1958. X. 29) – N. Murelės asmeninis archyvas. p. 84–107. 47 S. Vaitkaus Darbo knygele, l. 8–9, l. 24–25 – N. Mu- 14 Stasio Vaitkaus autobiografija lietuvių kalba, rankraš- relės asmeninis archyvas. tis [be datos] – N. Murelės asmeninis archyvas. 48 Ten pat. 15 Peliksas Bugailiškis, Gyvenimo vieškeliais: medžiaga 49 LDM archyvas F. 1, ap. 1, b. 517, l. 95. istorijai, sudarytojas V. B. Pšibilskis, Šiauliai: Kultūros 50 LDM archyvas F. 1, ap. 1, b. 517, l. 93–95; Mikėnaitė ir švietimo ministerijos leidybos centras, 1994, p. 398. A., „Dailininkas...“, p. 440. 16 Kultūros paveldo centro archyvas, F. 1, ap. 1, b. 112, 51 Vaitkaus fotografijomis iliustruotos monografijos, -pa l. 9. vyzdžiui: С. Будрис, Пятрас Римша, Москва, 1961; 17 Prof. M. Dobužinskio rekomendacija S. Vaitkui Stasys Budrys, Gediminas Jokūbonis, monografija, (1935. XII. 6) – N. Murelės asmeninis archyvas. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963; 18 M. Matulytė, p. 10. Antanas Gudaitis: grafika, teksto autorė R. Krukaitė, 19 Nuo gegužės iki spalio mėnesio Vaitkus dirbo Vil- Vilnius: Mintis, 1964 ir kt. (žr. LDM archyvas F. 1, ap. niaus etnologijos muziejuje – žr. LDM archyvas F. 1, 1, b. 517, l. 93–95); plačiau žr. M. Matulytė, p. 16. ap. 1, b. 517, l. 10. 52 Iš pokalbio su A. Lukšėnu. 20 Šiaulių „Aušros“ muziejaus kronika. 1930–1939 m., 53 A. Mikėnaitė, „Dailininkas...“, p. 440. p. 133. 54 Iš pokalbio su A. Lukšėnu. 21 Ten pat, p. 435. 55 Iš pokalbio su N. Murele. Taip pat žr. Mikėnaitės laiš- 22 Elona Lubytė, „Senieji muziejininkai pasakoja“, in: kas Vaitkui, Leningradas, (1956. IX. 23) – N. Murelės Literatūra ir menas, 1988 liepos 16 d. Nr. 29. asmeninis archyvas. 23 LDM archyvas F. 1, ap. 1, b. 517, l. 10; M. Matulytė, 56 Iš pokalbio su N. Murele. p. 12. 57 Iš pokalbio su A. Lukšėnu. 24 A. Mikėnaitė, p. 440. 58 Iš pokalbio su N. Murele. 25 S. Vaitkaus Darbo knygele, l. 2–3, l. 20–21 – N. 59 Iš pokalbio su Marija Mingailaitė-Kuodiene – Murelės asmeninis archyvas; LDM archyvas F. 1, ap. Z. Petrauskaitės asmeninis archyvas. 1, b. 517, l. 10. 60 A. Mikėnaitė, „Dailininkas...“, p. 441. 26 Žr. „Muziejus“, prieiga internete: http://www.vda.lt/ 61 Iš pokalbio su Irena Ūdraite – Z. Petrauskaitės asme- lt/muziejus, žiūrėta 2017-06-24. ninis archyvas.
71 62 A. Mikėnaitė, „Liaudies meno ekspedicijos“, mašin- 65 Vida Kulikauskienė, „Laiškas mano dėstytojai“, in: raštis, l. 6, [be datos] – N. Murelės asmeninis archyvas. A. Mikėnaitė, Gyvenimo prasmė..., p. 49. 63 A. Mikėnaitė, „Ekspedicijų reikšmė liaudies meno 66 Iš pokalbio su A. Lukšėnu. tyrinėjimui ir kaupimui“, mašinraštis, l. 7, [be datos] – 67 Ten pat. N. Murelės asmeninis archyvas. 68 V. Kulikauskienė, „Laiškas mano dėstytojai“, p. 49. 64 Iš pokalbio su A. Lukšėnu. 69 Iš pokalbio su A. Lukšėnu.
STASYS VAITKUS AND HIS PHOTOGRAPHS IN LITHUANIAN ART MUSEUM
Žydrė Petrauskaitė Lithuanian Art Museum
On December 28, 2017, we will commemo- and monuments reminding the past of our country. In rate the 110 birth anniversary of Stasys Vaitkus, an the photo library of Lithuanian Art Museum the big- honourable sculptor, artist, museologist of Lithua- gest part (over 8,800 units) consists of photo negatives nian Art Museum and Šiauliai “Aušros” museum, made by Vaikus during 15 years (between 1956 and a self-taught photographer, interesting and versatile 1970). The main themes are landscape, farmsteads, personality. He was born in St. Petersburg, in 1919 their buildings, churches, cemetery, monuments of together with his family moved to Lithuania, studied small architecture, work processes, such as weaving, in Kretinga gymnasium, later – in Kaunas art school, spinning, splitting of stones, smithery, etc. He took at the same time he took part in expeditions to collect photos for scientific card index as well as slideshows folk art. After he started to work in Šiauliai “Aušros” for lectures, registered the restored exhibits of muse- museum, Vaitkus himself organized expeditions. In um before and after restoration and during the time of his autobiography Vaitkus wrote: “Having travelled restoration. Alongside he took photos of the works of Žemaitija (Samogitia) and a part of Aukštaitija (High- professional artists P. Aleksandravičius, A. Gudaitis, lands), fascinated with the abundance of our folk art J. Kėdainis, M. Katiliūtė, Juozas and Jonas Mikėnai, and seeing it disappearing, from now on I devote a P. Rimša, L. Strolis, etc. A lot of these photos were large part of my time to collect different material of used in published albums and monographs, some- folk art for Šiauliai “Aušros” museum”. This experi- times even not mentioning the photographer’s name. ence was also very useful while working in Vilnius He was keen on sculpture, however, he did museums both in Art Institute Museum (since 1944) not have possibilities to engage in it. Thus the area and Lithuanian Art Museum (since 1948). of his creative expression were pastels and water col- For participation in the activity of anti-Soviet ours, a part of them is preserved in Lithuanian Art organization – Roerich Society, he was exiled to Sibe- Museum. ria, Vorkuta, Komi Autonomous Republic, where he The ethnographic material collected and cap- spent six years till the spring of 1955. After returning tured in photos by Stasys Vaitkus, that is preserved in from exile and becoming a photographer of Lithua- Šiauliai “Aušros” museum and Lithuanian Art Mu- nian Art Museum, Vaitkus again engaged in folk art, seum, is unique and in the future it will be useful for during expeditions he registered disappearing objects researchers of various fields.
72 (Per)kuriant fotografijos muziejų
Vilija Ulinskytė-Balzienė Fotografijos muziejus
Fotografijos muziejus – vienintelis speciali- zuotas fotografijos meno, technikos ir technologijos muziejus Lietuvoje. Muziejus kilo iš fotografų kūry- binės bendrystės ir įkvepiančio entuziazmo – nuo pat pradžių buvo kuriamas labai apgalvotai, su aktyvia ko- munikacija, metodiškai sumodeliuota rinkinių struk- tūra, apgalvota muziejine veikla. Beveik puspenktą dešimtmetį gyvuojantis Fotografijos muziejus visada buvo dinamiška ir kūrybinga institucija. Tad ir šian- dien, reaguojant į besikeičiančius visuomenės porei- kius ir išnaudojant naujas galimybes, muziejus yra vis kuriamas ir perkuriamas. Šiuo metu vykdoma didžiau- sia muziejaus infrastruktūros pertvarka nuo 1976 m., kai muziejus atrado nuolatinį prieglobstį dabartiniame pastate Šiaulių senamiesčio centre. Pasirengimas po- kyčiams ir rekonstrukcijos koncepcijos formulavimas paskatino atsigręžti į muziejaus istoriją, permąstyti jo tapatumą. Šiame tekste apžvelgsime muziejaus kū- rimosi kelią nuo idėjos iki įgyvendinimo, muziejaus koncepcijos raidą: rinkinių turinį ir struktūrą, eduka- cinę veiklą, ekspozicijas bei kitus iki šiol tebevykstan- fijos meno draugijai (dabar – Lietuvos fotomenininkų čius pokyčius. sąjunga), kuri buvo pirmoji Fotografijos muziejaus Retrospektyviai apžvelgiant muziejaus raidą, globėja ir iki šiol neatskiriama muziejaus partnerė. paaiškėjo, kad turimos žinios apie, atrodytų, dar jaunos Fotografijos muziejaus ištakų reikėtų ieškoti 1966 m. institucijos praeitį yra gana fragmentiškos. Be keleto susikūrusio Šiaulių fotoklubo veikloje, kuriai vadova- apžvalginių žinučių ar prisiminimų interviu spaudoje vo tuomet jaunas fotožurnalistas, Lietuvos telegramų muziejaus kūrimosi chronologija bei šaltiniai iki šiol agentūros ELTA fotokorespondentas Antanas Dilys. nebuvo išsamiau nagrinėti, todėl dar netolimos praei- Tokie fotoklubai tuo metu kūrėsi ir kituose didžiuo- ties įvykiai žinomi tik gana paviršutiniškai, pasitaikė ir siuose šalies miestuose. Tais pačiais metais Šiauliuose informacijos netikslumų. Šis straipsnis daugiausiai re- susitikusi šalies fotoklubų taryba paskelbė programą, miasi Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyve saugomais kurios vienas iš punktų numatė rinkti medžiagą apie dokumentais, istoriniais spaudos pranešimais, o doku- Lietuvos fotografiją praeityje ir dabar, rūpintis jos iš- mentinių šaltinių informacijos spragas papildė pokal- saugojimu2. Kaip pasakoja Dilys, tada apie Fotogra- biai su muziejaus įkūrėju fotografu Antanu Diliu1. fijos muziejų dar negalvota – tiesiog šiauliečiai užsi- Įprasta Fotografijos muziejaus gimtadieniu lai- brėžę sukaupti viską, kas susiję su Šiaulių fotoklubo kyti pirmosios laikinos ekspozicijos atidarymą 1973 m. veikla: klubo narių kūrinius, parodų katalogus, įvairius gegužės 25-ąją. Tačiau muziejaus kūrimo žygiai pra- dokumentus, klubų ženklelius. Be abejonės, fotografi- dėti daug anksčiau: dar iki minėto atidarymo nuveikta jos entuziastų dėmesys neaplenkė ir Šiaulių miesto bei svarbių organizacinių darbų, surinkta daug vertingų Lietuvos fotografijos praeities relikvijų. Fotokorespon- eksponatų. Muziejaus pradžia susijusi su reikšmingu dento profesijos blaškomas po visą Lietuvą, Dilys iš Lietuvos fotografijos raidos etapu, kai subrendo fo- komandiruočių dažnai parsiveždavo ir senųjų fotogra- tomėgėjų judėjimas, imta organizuoti fotomenininkų fijos meistrų palikimo: stiklo negatyvų, fotografijų, -fo veikla, paklojusi pamatą tuo metu vienintelei kūrybinei totechnikos. Ilgainiui fotografijos paveldo vertybės ne- fotografų sąjungai buvusioje TSRS – Lietuvos fotogra- betilpo fotografo namuose, o mintyse jau brendo idėja
73 kurti pirmąjį Lietuvoje fotografijos muziejų. Anuomet galimybių įsigyti užsieninių leidinių kuriamai muzie- visoje Sovietų Sąjungoje nebuvo nė vieno tokio specia- jaus bibliotekai – jai skirta itin daug dėmesio. Leidinių lizuoto fotografijos paveldo muziejaus, o pasaulyje jų mėginta įsigyti per Spaudos platinimo valdybą „Sąjun- veikė tik apie 20–30, kurie dažniausiai laikydavosi dėl ginė spauda“, kartais fotografinių leidinių paštu atsiųs- keleto žmonių iniciatyvos. Dalis tokių muziejų buvo davo įvairios užsienio institucijos, su kuriomis buvo privatūs, kiti įkurti kaip didesnių muziejų skyriai ar fi- užmegzti ryšiai. Žinoma, biblioteką pildė ir Lietuvoje lialai; vieni buvo orientuoti į fotografijos meną, kiti – tuo metu gausiai leisti vietovaizdžių albumai, parodų į technikos istoriją arba, kaip šiandieninis mūsų Foto- katalogai, metraštis Lietuvos fotografija, periodiniai grafijos muziejus, buvo mišrios fotografijos istorijos, leidiniai ir pan. Taigi net pradiniu veiklos etapu neapsi- meno ir technikos krypties3. Tiesa, mėginimų kurti ribota vien tik atsitiktinai gautų vertybių kaupimu, bet fotografijos muziejus būta ir sovietinėse respublikose: iš karto žengti pirmieji žingsniai link nuoseklios būsi- pirmasis iš jų – apie 1965–1967 m. Odesoje – baigėsi mojo muziejaus eksponatų paieškos sistemos. nesėkme. Tik maždaug po penkiolikos metų toks mu- Vis dėlto atidaryti Fotografijos muziejų, kaip ziejus įkurtas Taline (1980 m.), vėliau dar daugiau kaip tikėtasi, per pirmąją respublikinę fotoklubų meninės dešimtmetį užtruko fotografijos muziejaus kūrimas fotografijos parodą Šiauliuose 1970 m. sausio 10 d. Rygoje (1993 m.). Taigi Dilys su bendraminčiais ėjo nepavyko. Tačiau miesto Kultūros namuose susirin- nepramintais takais, o nesėkmingi ar užtrukę panašūs kusiai fotografų bendruomenei Dilys paskelbė, kad kitų šalių bandymai patvirtina, kad toks sumanymas toks muziejus Šiauliuose yra kuriamas7. Idėją muzie- buvo itin ambicingas ir nelengvas iššūkis. Diliui pavy- juje sukaupti ir išsaugoti Lietuvos fotografijos pavel- ko sutelkti bendražygius ir įtikinti valdžios atstovus to- dą entuziastingai sutiko kolegos fotografai, ją parėmė kio Fotografijos muziejaus reikalingumu. Kryptingas ir ką tik, 1969-aisiais, susikūrusi LTSR Fotografijos muziejaus kūrimo darbas pradėtas 1967 m. – ši data meno draugija, kurios organizaciniam komitetui pri- nurodoma pirmųjų oficialios muziejaus veiklos metų klausė ir Dilys. Žinomas fotomenininkas ir pedagogas apžvalgoje4. Apie Šiaulių fotoklubo kuriamą Fotogra- Povilas Karpavičius, žurnalistas Sigitas Krivickas pa- fijos muziejų rašoma ir 1968 m. lapkričio 30 d. Dilio tarė energingai skleisti žinią apie kuriamą muziejų, kad laiške žurnalistui, fotografui ir fotografijos istorikui kuo daugiau rėmėjų kaip galėdami prisidėtų prie idėjos Virgilijui Juodakiui. Laiške, be kita ko, užsimenama įgyvendinimo, kuriamam muziejui dovanotų ekspo- apie numatomą muziejaus atidarymą 1969 m. rudenį natų. Netrukus pranešimai apie kuriamą Fotografijos kartu su klubo organizuojama pirmąja Lietuvos foto- muziejų pasirodė Lietuvos ir net Amerikos lietuvių klubų meninės fotografijos paroda-konkursu5. Plačiau spaudoje, apie tai informavo ir pagrindinis SSRS foto- kuriamo muziejaus viziją Dilys aprašo 1969 m. vasa- grafinis žurnalas Sovestskoje foto. Iš šių skelbimų ma- rio 10 d. apžvelgdamas artimiausius Šiaulių fotoklubo tyti ir kuriamo muziejaus pradinė struktūra. darbus. Nurodoma, kad muziejuje planuojama surink- Muziejuje pagal saugomų vertybių pobūdį ti geriausius Lietuvos, Sovietų Sąjungos bei užsienio buvo numatyti 4 skyriai. Viename iš jų kauptos ge- šalių fotomeno kūrinius, Fotografijos istorijos skyriuje riausios fotografijos, visų pirma – Lietuvos autorių kaupti dokumentus apie fotografiją, parodų katalogus, darbai, pelnę apdovanojimų respublikinėse ir tarptau- medalius, įvairiu laiku leistus ir leidžiamus fotožurna- tinėse parodose. Lietuvos fotografijos istorijos sky- lus, fototechniką, ketinta įsteigti fotografijos leidinių riuje planuota saugoti dokumentus, straipsnius, senas biblioteką6. Taigi iš pradžių užsimota iki pasaulinio lyg- fotografijas ir negatyvus, parodų medalius, prizus, di- mens, siekta kaupti pasaulio fotomeno kūrinių kolek- plomus, katalogus ir plakatus. Atskiras skyrius numa- ciją, tačiau realiai to laiko sąlygomis buvo įmanomas tytas fotoaparatams ir kitiems fotografijų reikmenims. tik TSRS ar Rytų bloko šalių mastas. Net ir šiandien tai Ketvirtasis skyrius buvo skirtas fotografinei literatū- būtų keblu ir netikslinga, ypač jeigu valstybė neskiria rai, jame planuota kaupti knygas, brošiūras, fotografi- pakankamai resursų įsigyti ir valstybinėse saugyklose jos albumus ir žurnalus. Negatyvams skirta fototeka, tinkamai saugoti bei reprezentuoti net ir šiuolaikinio kurioje turėjo būti saugomi dokumentinio pobūdžio nacionalinio fotomeno vertybių. negatyvai iš fotografų susitikimų, parodų atidarymų, Vis dėlto per muziejaus gyvavimo dešimtme- užfiksuoti žymiausių fotomeistrų portretai8. Vėliau ši čius į muziejų pateko keli šimtai darbų iš daugiau kaip struktūra papildyta kino ir televizijos skyriais, tačiau 20 šalių: tai – Latvijos, Estijos, kitų buvusios SSRS res- galiausiai šių rinkinių formavimo krypčių buvo atsi- publikų, taip pat Austrijos, Anglijos, JAV, Italijos, Čeki- sakyta (prieš kelerius metus kino technikos rinkinys jos, Vokietijos ir kitų šalių autorių kūriniai, daugiausia vėl pradėtas kaupti, nors jis neprioritetinis ir negau- padovanoti. Pirmosiose muziejaus veiklos apžval- sus, bet svarbus fotografinės kultūros kontekstui at- gose apie istorinės fotografijos kryptį kol kas neuž- skleisti). Kuriamo muziejaus skyriuose sparčiai dau- simenama arba ji neakcentuojama. Tuo metu ieškota gėjo eksponatų.
74
1967–1968 m. 1970 m. 1972–1973 m. 1975 m. * 1990 m. 2000 m. 2017-01-01 292 1850 4308 >7000 11970 30030 98334 Eksponatų skaičius Fotografijos muziejaus rinkiniuose 1967–2017 m.
*Iki 1975 m. pateikiamas iš viso sukauptų vertybių, o ne oficialiai registruotų eksponatų skaičius. Tuo metu muziejinė eksponatų apskaita ge- sidaryti įspūdį apie ekspozicijos turinį. Dėl ankštų rokai atsiliko nuo kaupimo tempų. Mat kol muziejaus ekspozicijos patalpų ekspozicinis pasakojimas apie statusas buvo visuomeninis, standartizuota muziejinė Lietuvos fotografijos istoriją buvo pateiktas labai apskaita nevykdyta, tik dalis eksponatų užregistruo- koncentruotai – ribota erdvė ir eksponatų trūkumas ti laisvos formos inventoriaus knygose, taigi vėliau lėmė jo fragmentiškumą. Vis dėlto pristatyta ir itin muziejinė apskaita gerokai atsiliko nuo kaupimo vertingų, retų eksponatų, kurie ir vėliau buvo nuolat skaičių (pavyzdžiui, 1979 m. oficialiai buvo užre- rodomi kitose Fotografijos muziejaus ekspozicijose. gistruota 2 000 iš deklaruotų sukauptų daugiau kaip Šiandien muziejaus rinkinyje tai vieni iš vertingiausių 7 000 vertybių). 1967–1968 m. įsigytos 292 verty- eksponatų. bės, 1970 m. jų sukaupta per 1 850, o 1972–1973 m. Atidarius pirmąją ekspoziciją, dar energin- net 4 3089. giau imtasi tęsti pradėtus darbus. Toliau buvo puo- Pirmieji eksponatai į muziejų atkeliavo įvai- selėjamas prie muziejaus veikęs pirmasis Lietuvoje riausiais būdais. Daug jų (senųjų nuotraukų, negatyvų liaudies universiteto Fotomeno ir istorijos fakulte- ar fototechnikos) iš įvairiausių šalies vietovių surinko tas, kuriame dėstė garsūs žurnalistai ir fotografai: pats muziejaus iniciatorius Dilys, nemažai vertybių Povilas Karpavičius, Skirmantas Valiulis, Gunaras sunešė fotografijos istorija besidomintys kolegos fo- Bindė iš Rygos, Valerijus Legasovas iš Leningrado tografai. Savo kūrinių besikuriančiam muziejui pado- ir kiti. Fakultetą tuo metu lankė apie 60–90 klausy- vanojo pripažinti Lietuvos ir kitų šalių fotomeninin- tojų, kurie dalyvaudavo parodų aptarimuose, kino ir kai. Kai kurios vertybės, senoji fototechnika įsigytos skaidrių peržiūrose, pagal galimybes prisidėjo prie iš tuo metu dar gyvų prieškario fotografijos meistrų, muziejaus veiklos, padėjo rinkti medžiagą. Taigi taip pat iš Lietuvos ir TSRS kolekcininkų, dalis eks- nuo pat pradžių muziejus skyrė dėmesio edukacinei ponatų iš Lietuvos ir užsienio muziejų pasiekė paštu, veiklai. Netrukus surengta net mokslinė konferenci- Dilio namų adresu Šiauliuose, kur ir glaudėsi vis di- ja fotografijos istorijos išsaugojimo klausimais, kuri dėjanti Fotografijos muziejaus kolekcija. Iki tapimo vėliau tapo tradicine. tikru muziejumi tebuvo likęs vienintelis žingsnis – Visus pagrindinius muziejinės veiklos reika- surasti nuolatinį pakankamą finansavimą ir tinkamas lus sprendė 11 žmonių taryba, o muziejaus veiklai va- patalpas muziejaus veiklai. Pirmuosius penkerius dovavo jo įkūrėjas ir visuomeninis direktorius Dilys. kūrimosi metus Fotografijos muziejaus idėją palai- Išskirtinis jo veiklos bruožas – apgalvota ir nuosekli kė tik Dilio ir bendraminčių asmeninė iniciatyva ir metodika bei itin aktyvi komunikacija: bendravimas daugiausia asmeninės lėšos. Patalpas parūpino Šiau- su kitomis panašaus pobūdžio ir profilio institucijo- lių namų valdyba Nr. 3, skyrusi nediduką kambarėlį mis bei atskirais asmenimis. Jau pačioje muziejaus kolekcijai saugoti jos biure Ežero gatvėje, ir Šiaulių gyvavimo pradžioje užmegzti kontaktai su daugiau „Aušros“ muziejus, laikinai užleidęs 2 sales Aušros kaip 340 mokslo įstaigų, muziejų, redakcijų, fotoklu- alėjoje. 1973 m. gegužės 25 d. čia atidaryta pirmoji bų, fotografų, kolekcininkų, fotografijos mėgėjų ir ty- visuomeninio Fotografijos meno draugijos Fotografi- rinėtojų. Bendrauta, keistasi informacija ir leidiniais jos muziejaus ekspozicija (aut. Antanas Dilys)10. Šią su Stokholmo, Helsinkio, Drezdeno, Prahos, Buda- ekspozicijos atidarymo dieną ir sutarta laikyti muzie- pešto, Paryžiaus, Turino, Tokijo ir kitais pasaulio fo- jaus įkūrimo data. tografijos muziejais, iš jų semtasi patirties. Patarimų, Ilgai laukta Fotografijos muziejaus ekspozi- kaip organizuoti muziejinę veiklą, teikė ir kolegos iš cija parengta paskubomis, vos per 10 parų, ir su la- „Aušros“ muziejaus. bai ribotais resursais. Ekspozicinius baldus paskolino Pradiniu Fotografijos muziejaus darbo etapu „Aušros“ muziejus, pačią ekspoziciją rengė Dilys su didžiausia problema buvo patalpų ir veiklos finansa- talkininkais: dailininkė ir trys keturi padėjėjai foto- vimo rūpestis. Eksponatai nebetilpo jiems skirtame grafai iš Fotografijos meno draugijos iki išnaktų dažė, ankštame kambarėlyje, dalis jų laikyti netinkamo- komponavo, rėmino, kabino eksponatus, tvirtino stik- mis sąlygomis rūsyje, Fotografijos meno draugija lus, ruošė aprašus11. Pirmojoje parodoje eksponuota nepajėgė skirti pakankamai lėšų išsiplėtusiai mu- apie 400 eksponatų. Išliko sąsiuvinis, kuriame šie ziejaus veiklai finansuoti bei muziejininkų etatams eksponatai suregistruoti ir aprašyti, yra ir keletas šios išlaikyti. Be to, muziejinė ekspozicija „Aušros“ ekspozicijos fotografijų, kurios neblogai padeda su- muziejuje glaudėsi tik laikinai, kol šis susitvarkys
75 savo fondus. Prabilta apie muziejaus pavaldumo jo mokslinės-praktinės konferencijos, parodų katalo- pokyčius. Visuomeninio direktoriaus Dilio rašyto- gai ir konferencijų tezių leidiniai. Minėtinos parodos: se pažymose akcentuota, kad fotografijos istorijos „Kolegos“, „Amžininko portretas“, „Gintaro kraštas“, kaupimo klausimas yra valstybinės svarbos reikalas, „Dviratis – sportas, sveikata, transportas“, „Spaudos todėl visas iškylančias problemas galintis išspręsti fotografija“. 1977 m. ir 1986 m. Šiauliuose įvyko du tik valstybinis muziejus12. Buvo svarstoma, kuriam fotografijos festivaliai. Šios parodos buvo ne tik reikš- valstybiniam muziejui jis galėtų būti perduotas, mingi fotografų bendruomenės renginiai, bet kartu so- dairytasi ir į Vilnių, rimtai svarstyta muziejų iškel- lidžiai papildė meninės fotografijos rinkinį parodose ti į sostinę – toks buvo ir Fotomenininkų sąjungos dalyvavusių autorių kūriniais. siekis. Tačiau nežinomybę išsklaidė Šiaulių miesto 1983 m. dar labiau praplėtus patalpas, 1990 m. vadovai, 1975 m. gegužės 26 d. priėmę sprendimą atidaryta 3-ioji muziejaus ekspozicija (autoriai: muzie- suteikti patalpas muziejaus nuolatinei buveinei da- jininkas Vaidotas Kisielis, architektas Fridrikas Samu- bartinėje Fotografijos muziejaus vietoje. Muziejui kas) – išsamiausia ir paskutinė prieš šiuolaikinę muzie- paskirtas vienas, trečiasis, pastato aukštas, kurio jaus rekonstrukciją. Renkant medžiagą ir eksponatus bendras plotas – 304 kv. m., tačiau taip pat numaty- naujai ekspozicijai, bendradarbiauta su fotomeninin- ta, kad ilgainiui jos bus praplėstos perduodant mu- kais, senųjų fotografijos meistrų artimaisiais, papildyti ziejui ir antrąjį to paties pastato aukštą13. ir rinkiniai. Nemažai eksponatų ekspozicijai paskolino Paskyrus patalpas, 1976 m. Fotografijos mu- Lietuvos fotografijos meno draugija, kuri vėliau tas ziejus buvo oficialiai prijungtas prie Šiaulių „Aušros“ vertybes perdavė muziejui nuolatiniam saugojimui16. muziejaus ir tapo šio muziejaus Fotografijos skyriu- Rekonstruotose muziejaus erdvėse 1993 m., mi. Patalpos keliais etapais buvo pritaikytos muzie- švenčiant muziejaus 20-metį, surengta mokslinė jaus reikmėms. konferencija „Fotografija. Paveldas ir dabartis“, vė- liau tokiu pavadinimu suorganizuotos dar dvi – šį- 1975 m. 1983 m. 2014 m. 2017 m. syk tarptautinės – mokslinės konferencijos. Šie tra- 304 590 920,78 1412,15 diciniai fotografų ir fotografijos tyrinėtojų forumai Fotografijos muziejaus patalpos 1975–2017 m. (kv. m.) bei aktyvi parodinė veikla, taip pat nepriklausomy- bės pradžioje užsimezgę ryšiai su išeivijos fotogra- 1979 m. gruodžio 19 d. galutinai užbaigti fais ir muziejaus rinkinių papildymas jų darbais yra remonto darbai ir nuolatinėje Fotografijos muziejaus ryškiausi 10 dešimtmečio Fotografijos muziejaus buveinėje atšvęstos įkurtuvės. Tądien pastato tre- veiklos bruožai. čiajame aukšte atidaryta nauja fotografijos istorijos Muziejaus rengiamų parodų tempas nesuma- ekspozicija (autoriai: tuometinis Fotografijos sky- žėjo ir įžengus į XXI amžių. Permainingas laikotarpis riaus vedėjas Vaidotas Kisielis, muziejininkė Irena lėmė naujas muziejaus veiklos formas, modernėjo ir Ročytė, architektas Fridrikas Samukas), o naujojoje įvairėjo edukacinė veikla. muziejaus parodų salėje atverta Romualdo Rakaus- 2009–2014 m. atliktą esminę muziejaus ko fotografijų paroda „Žydėjimas“14. Eksponuota pastato rekonstrukciją ir modernizaciją netrukus už- 700 iš maždaug 2 000 oficialiai muziejaus fonduose baigs nauja muziejaus nuolatinė ekspozicija. Toliau registruotų eksponatų. Tai – nedidelė 5 skyrių eks- projektuojama muziejaus erdvės plėtra – 2017 m. pozicija, chronologiškai pasakojanti fotografijos is- pradžioje perimto pastato pirmojo aukšto integra- toriją nuo jos išradimo iki ekspozicijos atidarymo cija į bendrą muziejaus struktūrą. Infrastruktūros momento. Į naujosios ekspozicijos pasakojimą įpin- pertvarka sukūrė prielaidas naujai veiklos kokybei pa- ta daugelis buvusios pirmosios ekspozicijos vertin- gal naują muziejaus ekspozicijos, parodų ir edukaci- giausių eksponatų, taip pat surinkta nemažai naujų jos koncepciją (rekonstrukcijos koncepcijos autorė – vertybių, anksčiau tik fragmentiškai paminėti svar- Vilija Ulinskytė-Balzienė, architektas – Šarūnas Sa- biausi fotografijos raidos momentai šį kartą perteikti baliauskas). išsamiau ir nuosekliau. Ekspozicijoje atsispindėjo ir Šiandien muziejus yra svarbus daugiafunkci- Lietuvos fotografijos mokyklos suklestėjimas, mūsų nis fotografijos centras, kuris saugo ir reprezentuoja fotografijos meistrų tarptautinis pripažinimas, 8 de- reikšmingą ir gausų Lietuvos vizualiojo paveldo, foto- šimtmečio laimėjimai15. Taigi muziejinei veiklai at- grafijos technikos ir įrangos bei kitų eksponatų rinkinį. sivėrė kur kas daugiau erdvės ir naujų galimybių. Čia organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos Bendradarbiaujant su Lietuvos Fotografijos meno bei užsienio fotografijos parodos, vykdoma intensyvi draugija, žurnalo Sovetskoje foto redakcija, kitais pažintinė ir edukacinė veikla. Baigiama rengti ilgalaikė partneriais, rengtos teminės sąjunginio ir respubliki- muziejaus ekspozicija deklaruoja šiuolaikišką požiūrį, nio masto fotografijos parodos, kurių atidarymus lydė- kūrybiškumą ir interaktyvumą, naujoje ekspozicijoje
76 tikslingai derinami tradiciniai ir inovatyvūs ekspona- jų apskaitai, sisteminimui, pertvarkai bei pildy- vimo principai. Moderni, konceptualiai suprojektuota mui. Dėl Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių per- muziejaus erdvė atitinka šiuolaikinės visuomenės po- tvarkos 2006–2013 m. visas muziejuje saugomas reikius, nuteikia aktyviai pažintinei ir kūrybinei vei- fotografijas ir negatyvus perkėlus į muziejaus Fo- klai, tiesioginiam ir neformaliam bendravimui. tografijos skyrių, be to, muziejaus įkūrėjui Diliui Naują postūmį muziejaus veiklai suteikė perdavus muziejaus žinion 50 000 savo negatyvų muziejuje įkurtas Vito Luckaus fotografijos cen- archyvą, skyriuje saugomų eksponatų ir muzieji- tras, kuris tyrinėja ir reprezentuoja XX a. II pusės nių vertybių skaičius pasiekė beveik 150 000. Mu- Lietuvos meninę fotografiją ir vieno konceptua- ziejuje sukaupto fotografijos paveldo prieinamumas liausių jos atstovų Vito Luckaus kūrybą, rūpinasi visuomenei – šiandien vienas iš prioritetinių Foto- jo archyvo saugojimu, kitų šio laikotarpio fotogra- grafijos muziejaus veiklos siekių. 2007 m. pradėtas fijos kūrėjų archyvų globa, tyrimu ir sklaida. Mu- nuoseklus fotografijų ir negatyvų rinkinių skait- ziejuje sukurtos optimalios vertybių saugojimo ir meniniams – šiandien daugiau kaip 15 000 muziejaus eksponavimo sąlygos. Pastaruoju laiku ypač daug eksponatų informacija ir vaizdai yra laisvai prieinami dėmesio skirta muziejaus eksponatų rinkiniams – internetu per sistemą LIMIS, nemažai jų yra pateikta
77 į svarbiausią Europos kultūros paveldo portalą „Euro- Eidamas koja kojon su laiku, siekdamas išlik- peana“. Į virtualią erdvę perkelta ir muziejaus edukacinė ti aktualus ir nuosekliai plėstis, Fotografijos muziejus veikla, pradėtos diegti inovatyvios elektroninės paslau- nuolat permąsto savo veiklą, keičiasi, yra kuriamas ir gos, pasitelkiančios suskaitmenintą turinį17. perkuriamas.
Nuorodos:
1 Autorės interviu su Antanu Diliu, Šiauliai, 2014-06-11 – Jonas Nekrašius, „Pokalbis su muziejaus pradininku“, in: Šiaulių „Aušros“ muziejaus (toliau – ŠAM) archyvas. Žiemgala, 1993, Nr. 10. 2 Lietuvos fotoklubų tarybos posėdžio protokolas, Lietuvos 8 Antanas Dilys, „Kuriamas fotomeno muziejus“, in: Rau- fotoklubų federacijos programa (protokolo priedas), Kau- donoji vėliava, 1970 birželio 13 d.; „Apie fotomeno mu- nas, 1969-07-02 – ŠAM archyvas. ziejų“, in: Raudonoji vėliava, 1970 rugsėjo 9 d.; Antanas 3 Jurgis Paskočinas, „Muziejaus adresas – Šiauliai“, pokal- Dilys, „Kuriamas fotomeno muziejus“, in: Vilnis, Čikaga, bis su Fotografijos muziejaus visuomeniniu direktoriumi 1970 rugpjūčio 15 d.; Antanas Dilys, „Fotografijos mu- A. Diliu, in: Raudonoji vėliava, 1973 m. rugpjūčio ziejus Šiauliuose“, in: Tiesa, 1971 liepos 4 d.; Vytenis 4 d., Nr. 152 (6567); Sigitas Blėda, „Adresas: fotografi- Rimkus, „Pirmasis Tarybų Sąjungoje“, in: Raudonoji vė- jos muziejus...“, in: Tiesa, 1981 m. balandžio 8 d., Nr. 83 liava, 1972 rugpjūčio 30 d. (11602). 9 Pažyma apie Lietuvos TSR Fotografijos meno draugi- 4 Pažyma apie Lietuvos TSR Fotografijos meno draugi- jos Fotografijos visuomeninio muziejaus veiklą, pasira- jos Fotografijos visuomeninio muziejaus veiklą, pasira- šyta visuomeninio direktoriaus A. Dilio, 1974-06-15 – šyta visuomeninio direktoriaus A. Dilio, 1974-06-15 – ŠAM archyvas. ŠAM archyvas. 10 Antanas Dilys, „Kviečiam į fotomuziejų“, in: Literatūra 5 Antano Dilio laiškas Virgilijui Juodakiui, Šiauliai, 1968- ir menas, 1973 gegužės 26 d. 11-30 – ŠAM archyvas. 11 Teklės Tomkutės-Vaičiulienės interviu su A. Diliu, Šiau- 6 Pažyma apie Šiaulių fotoklubo darbą bei artimiausius už- liai, 2010-03-23 – ŠAM archyvas. davinius, pasirašyta Šiaulių fotoklubo tarybos pirmininko 12 Pažyma apie Lietuvos TSR Fotografijos meno draugijos A. Dilio, 1969-02-10 – ŠAM archyvas. Fotografijos visuomeninio muziejaus veiklą, pasirašyta 7 Šiaulių fotoklubo tarybos skelbimas apie Pirmosios res- visuomeninio direktoriaus A. Dilio, 1974-06-15; Pažyma publikinės fotoklubų meninės fotografijos parodos atida- apie Lietuvos TSR Fotografijos meno draugijos Fotogra- rymą ir susitikimą su Maskvos, Rygos, Vilniaus ir Kauno fijos visuomeninio muziejaus veiklą, pasirašyta visuome- fotomeistrais, in: Raudonoji vėliava, 1970 sausio 9 d.; ninio direktoriaus A. Dilio, 1975-03-04 – ŠAM archyvas.
78 13 Šiaulių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo 15 Fotografijos muziejaus ekspozicijos aprašymas (sąsiuvi- komiteto sprendimas „Dėl dalinio Šiaulių miesto Tarybos nis), R. Kalonaičio(?) rankraštis – ŠAM archyvas. vykdomojo komiteto 1973 m. gegužės 21 d. sprendimo 16 Šiaulių „Aušros“ muziejus, teksto autorė ir sudarytoja Biru- Nr. 224 pakeitimo“, 1975-05-26, Nr. 246 – ŠAM archyvas. tė Salatkienė, Šiauliai, 1993, p. 19; Vincas Maižius, „Tai, ką 14 Rimtautas Šilinis, „Nauja fotografijos istorijos eks- jūs darote – puiku“, in: Šiaulių naujienos, 1990 kovo 7 d. pozicija“, in: Raudonoji vėliava, 1979 gruodžio 17 Prieiga internete: http://ausrosmuziejus.lt/Naujienos/ 13 d.; Rimtautas Šilinis, „Duris atveria fotografijos ekspo- Siauliu-Ausros-muziejaus-virtualios-parodos-ir-interak- zicija“, in: Raudonoji vėliava, 1979 gruodžio 22 d. tyvus-marsrutai, žiūrėta 2017-09-08.
(RE)DEVELOPMENT OF PHOTOGRAPHY MUSEUM
Vilija Ulinskytė-Balzienė Photography Museum
Photography Museum is the only specialized the museum, the collections of Lithuanian artistic and museum of art, technique, and technology of photog- historic photography, photo technique, things, print- raphy in Lithuania. The museum developed from the ings, and documents, the specialized publications of creative community of photographers and was estab- photography have been accumulated. lished by the single creative union of photographers Presently, the essential reorganization of the in former USSR – Lithuanian Art Photography Soci- museum’s infrastructure and modernization is being ety (now Union of the Lithuanian Art Photographers). carried out, the museum’s space has been maximally Since the very beginning the museum has been cre- expanded, the new concept of exposition, exhibi- ated with considered communication, the structure of tions and educational activities has been implement- collections, active museum activity and in all stages ed (the concept of reconstruction – Vilija Ulinskytė- of its development it was a dynamic and creative in- Balzienė, an architect – Šarūnas Sabaliauskas). stitution. And today, considering the changing needs Today the museum is important and multifunctional of society and using new possibilities, the museum is centre of photography: the intensive cognitive and constantly developed and redeveloped. In 2009, the educational activities are carried out. The long-term biggest reconstruction of the building in the history museum exposition, whose preparation is going to- of the museum was started. At the beginning of these wards the end, declares a contemporary approach, changes, in formulating the concept of the museum’s creativity and interactivity, the traditional and inno- reorganization, the museum’s history and its identity vative principles of exhibiting are purposefully used were taken into consideration. The present article and harmonized. Modern and reasoned space of the reviews the development of the museum’s creation museum provides an active cognitive and creative from the idea till its implementation, museum’s con- activity, immediate and non-formal communication. cept and the changes that have been taking place till Vitas Luckus Photography Centre, established in the now. museum, has given a new impetus for the museum’s The opening of the first temporary exposition activity, that represents Lithuanian artistic photog- on May 25, 1973 is treated as the birthday of Pho- raphy of the second half of the 20th century and the tography Museum. However, till the moment of this creation of one of its most conceptual representa- opening, the museum founder Antanas Dilys together tives – V. Luckus. with his colleagues did a lot of organizational work, The museum collection holds almost 150,000 collected a lot of valuable exhibits. The museum’s exhibits, a big part of them is available online LIMIS, creators faced challenges. At that time, there were no on Europeana portals, the museum’s educational ac- such specialized photography heritage museums in tivities also have been moved into the virtual space, all Soviet Union, and in the world there were only the innovative electronic services are being equipped from 20 to 30 of them, usually supported by the ini- as well. Keeping up with the time and striving to tiative of several people. In 1976, when the museum maintain relevance and constant development, Pho- moved to permanent premises, the museum gradu- tography Museum regularly takes into consideration ally expanded, several museum expositions were pre- its activity and is changing, it is regularly developed pared in 1979 and in 1990. Since the establishment of and redeveloped.
79 Dovydo žvaigždė stalo įrankių stalčiuje: svarbiausios problemos tyrinėjant Pietų Afrikos žydų fotografiją
Karina Simonson Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Pasaulio moksliniame diskurse iki šiol giliai mų ir platumų susikirtimų Pietų Afrikoje taškus, ta- įsišaknijusi eurocentrinė pasaulėžiūra, kas XXI, po- čiau pradėjęs dirbti suprato, kad paraleliai egzistuoja kolonijiniame, amžiuje yra visiškai nepriimtina. Nors daug įdomesnių sankirtų – idėjų, vertybių, istorijų, apie tai nuolat rašo įvairių šalių mokslininkai, situacija prieštaravimų, baimių, džiaugsmų, troškimų ir žemės, keičiasi per lėtai. Todėl ypač svarbu įgusti tokias pa- kurioje – dažnai ir dėl kurios – viskas vyksta. Skaičiai žiūras atpažinti, kvestionuoti, diskutuoti ir galiausiai nuotraukoje reprezentuoja žydų bendruomenės poky- jas keisti. Taigi šio straipsnio tikslas – išgryninti, su- čius, patirtus po to, kai XX a. antroje pusėje dauguma sisteminti bei įvertinti dvi pagrindines problemas (jų provincijos gyventojų išvažiavo iš šalies arba persikėlė yra ir daugiau), kurias lemia eurocentrinis požiūris ty- į didesnius miestus. rinėjant Pietų Afrikos žydų fotografiją. Valstybiniame Davidas Goldblattas, vienas žymiausių Pietų Vilniaus Gaono žydų muziejuje saugoma Pietų Afrikos Afrikos fotografų, gimė 1930 m. Randfonteine. Pasau- Respublikos fotografo Davido Goldblatto fotografija – linį pripažinimą pelnęs menininkas yra antros kartos vienintelė Afrikos šalies fotografija muziejuje tampa litvakas – jo seneliai kilę iš Žemaitijos miestelio Papi- stimulu prabilti apie šias problemas viešai. lės. 1998 m. Goldblattas tapo pirmuoju Pietų Afrikos 2016 m. gruodžio 13 d. į Valstybinį Vilniaus menininku, kurio personalinę parodą surengė Niujorko Gaono žydų muziejų pagaliau atkeliavo ilgai lauktas modernaus meno muziejus. Taip pat jo darbai kartu su Pietų Afrikos fotografo Davido Goldblatto padovanotas kelių kitų Pietų Afrikos menininkų kūriniais ekspo- 2007 m. darbas „Įėjimas į žydų kapines, Suterlendas, nuoti 11-oje ir 12-oje pasaulinėje šiuolaikinio meno Vakarų Keipo provincija“, iš ciklo „Apie sankirtas“. parodoje „Documenta“, kuri kas penkeri metai vyksta Pradinis menininko sumanymas rengiant šį Kaselyje, Vokietijoje. Fotografo darbai buvo įtraukti į ciklą buvo nufotografuoti visus 122 geografinių ilgu- 54-ąją Venecijos bienalę 2011-aisiais, jis išleidęs dau-
David Goldblatt. Įėjimas į žydų kapines, Suterlendas, Vakarų Keipo provincija, 2007 m. Iš ciklo „Apie sankirtas“, skaitmeninis atspaudas ant popieriaus. Iš VV GŽM kolekcijų
80 giau kaip 20 savo darbų albumų, pelnė Hasselblado, Henri Cartier-Bressono ir Tarptautinio fotografijos centro apdovanojimus. 2015 m. rugpjūtį kartu su žmo- na bei suaugusiais vaikais Goldblattas viešėjo Lietu- voje, lankėsi tėvų gimtinėje Papilėje ir Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Pagrindinė menininko kūrinių tema – sudė- tingas žmonių gyvenimas Pietų Afrikoje apartheido režimo metu. Daug kūrybinio darbo metų Goldblattas tyrinėjo kasyklų veiklą, klasinį bei rasinį baltųjų pa- žeidžiamumą, Pietų Afrikos modernizaciją, šalies sta- tinius bei istorijos pėdsakus kraštovaizdžiuose. Kalbant apie Goldblattą, derėtų nors trumpai Aage Myhre. Štetlas Pietų Afrikos žydų muziejuje. užsiminti apie PAR žydų bendruomenės istoriją. Litva- kų emigracijos banga į PAR prasidėjo XIX a. pabaigo- Nors eurocentrinės pasaulėžiūros pamatus pa- je: ją nulėmė Rusijos imperijoje prasidėję pogromai ir kirto daugelio pasaulio tautų praktika ir teoriniai teks- 1886 m. Johanesburgo vietoje atrastas auksas. tai, tačiau ši tema iki šiol nėra pakankamai plačiai dis- Nuo to laiko iki 1937 m. priimti net keli įsta- kutuojama Lietuvos akademiniame diskurse. Kaip rašo tymai, palaipsniui uždraudę iš pradžių Rytų, o vėliau ir vienas iš vos kelių Lietuvoje humanitarinių mokslų Vakarų Europos žydų imigraciją. Šiuo metu Pietų Af- eurocentrizmu besidominančių mokslininkų filosofas rikoje yra apie 80 000–90 000 žydų, kurių apytiksliai Žilvinas Vareikis savo straipsnyje „Europocentrizmo 80 proc. yra baltiškos kilmės – daugiausiai iš Lietuvos. ideologijos virsmai Vakarų filosofijoje“, „dėl europo- Kai jie atvyko į šalį, žydai iš dalies buvo izoliuoti nuo centrizmo ideologijos sklaidos kolonializmo epochoje beveik visų kitų grupių ir kultūrų. Nors apartheido ra- hiperbolizuojama senovės graikų ir iš jos išsirutulioju- sinis projektas žydus traktavo kaip baltuosius, jie ken- si Vakarų mąstymo tradicija, jų suformuotas mokslinis tė socialinę atskirtį tarp anglakalbių pietų afrikiečių ir instrumentarijus nekritiškai ir tiesmukai buvo europie- itin žiaurų afrikanerių antisemitizmą. Taigi atvykėliai čių mokslininkų perkeltas į anapus Europos kultūros ėmė telktis į atskirą žydų bendruomenę: sukūrė platų arealo ribų esančių kitų civilizacijų mąstymo tradicijų mokyklų, jaunimo judėjimų, kultūrinių organizacijų, tyrinėjimus, dažnai neatsižvelgiant į konkretaus civi- leidinių ir socialinės gerovės įstaigų tinklą. Dauguma lizacinio pasaulio, šalies kultūrinę specifiką, istoriją, žydų, tarp jų – nemažai menininkų, įsitraukė į antia- pamatines pasaulio suvokimo, mąstymo kategorijas ar partheidinį judėjimą. konkrečių sociokultūrinių grupių gyvenimo būdą.“1 Kartu su Davido Goldblatto dovanotu darbu Taigi neišeina ignoruoti fakto, kad dominuo- Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus „įsigijo“ ir jantys Vakarų interesai dažniausiai nulemia ir sociali- visą komplektą PAR fotografijos tyrinėjimo problemų. nių bei humanitarinių mokslų požiūrį, o tai veda link Pirmoji problema, kurią norėčiau aptarti, yra eurocen- mokslo eurocentrizmo ir jo hegemonijos. Už Europos trizmo viešpatavimas pasaulio humanitariniuose moks- ribų likusio pasaulio kultūra yra suvokiama ir aiški- luose. Šiame tyrime ji yra svarbi dėl to, kad leidžia nama, pasitelkus vakarietiškas teorines konstrukcijas. kvestionuoti eurocentrizmo status quo moksle ir kartu Pavyzdžiui, Filadelfijos Temple universiteto Afrikos padeda sukurti alternatyvios analizės ne iš kolonijinės studijų profesorius Molefi Asante atkreipia dėmesį, jog Europos perspektyvos būdą, kuriuo ir naudojuosi tyri- eurocentrinis mąstymas ypač ryškus moksliniuose vei- nėdama PAR žydų fotografiją. Į kolonializmo aspektą kaluose apie Afrikos kontinentą. Tuo tarpu Pietų Afri- svarbu atsižvelgti norint suprasti Vakarų kultūros įtaką koje pastaraisiais metais daug kalbama apie švietimo ir Pietų Afrikai kaip buvusiai britų bei olandų kolonijai. mokslo sistemos dekolonizavimą. 2015 m. Keiptauno Nuo antikos laikų Vakarų pasaulyje klestėjo universitete prasidėjusi kampanija #RhodesMustFall eurocentrizmas. Šis terminas, atsiradęs XX a. 8 deš. tęsiasi iki šiol – studentai reikalauja, kad iš esmės būtų pabaigoje, reprezentuoja tokią pasaulėžiūrą, kuri re- peržiūrėti universitete dėstomi dalykai. miasi nuostata, kad Europos regionas, jo civilizaci- Skirtingose meno istorijos teorinėse prieigo- niai laimėjimai, mąstymo tradicijos, meno stiliai ir se šis procesas vyksta nevienodai: štai tokie diskursai pan. pagrindžia kitų žemės rutulio kontinentų raidą kaip feminizmas, lyčių studijos, socialinė dailės istori- ir žymi ištisų tautų bei kultūrų tolesnio „progreso“ ja ir, be abejo, pokolonijinė teorija yra suformavusios gaires. Trumpai tariant, eurocentrizmas iš esmės yra daugiau mažiau aiškias ir globalų pasaulį aprėpiančias koncepcijų, iškeliančių Europos įvairiapusį domina- metodologijas, tačiau dauguma kitų metodų vis dar vimą, visuma. naudojasi akivaizdžiai eurocentrinėmis sąvokomis.
81 Tokiai nuomonei pritaria ir žymus vokiečių meno is- torikas ir teoretikas Hansas Beltingas, taip komentuo- damas situaciją vaizdų teorijoje: „Dabartinės vaizdų teorijos, nepaisant jų pretenzijų į visuotinį galiojimą, paprastai atstovauja Vakarų mąstymo tradicijai. Požiū- riai, įsišakniję kitose negu Vakarų tradicijose, dar nėra įžengę į mūsų akademines teritorijas, išskyrus specia- liąsias etnologijos valdas.“2 Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Jungti- nė Karalystė, Ispanija, Italija, Vokietija, Nyderlandai, Portugalija, nuo kolonijų laikų yra išlaikiusios ryšius su Afrikos valstybėmis, tad ir jų diskursas, kad ir koks atnaujintas, remiasi į visiškai kitokį istorinį politinį pa- matą nei Lietuva. Nors šiuolaikinės Vakarų valstybės, buvusių metropolijų įpėdinės, uoliai tvarko praeityje padarytą žalą Afrikos kontinente (ir kitur), vis dėlto kai kuriuose srityse (ypač moksle) ta pažanga kol kas itin menka. Todėl manyčiau, kad Lietuvos menotyrai svar- Karina Simonson. Virtuvės stalčius Davido Goldblatto bu gebėti kritiškai vertinti Oksfordo bei Kembridžo iš- namuose. Keiptaunas, 2016 m. vadas ir subalansuoti jas su kitų šalių šaltiniais. Viena iš eurocentrinio mąstymo pasekmių, galimybės šalyje yra iki šiol gajūs apartheido rudi- stipriai veikiančių Afrikos meno suvokimą, yra vadi- mentai. namasis „vakariečio žvilgsnis“ („Western gaze“). Pasi- Pati būdama baltaodė menotyrininkė, keisti naudojant Calvino koledžo antropologijos profesoriaus situaciją galiu ne kaip kitaip, o tik pasitelkdama tam Mwenda'os Ntarangwi šios sąvokos apibrėžimu, „vaka- tikrą analitinį modelį. Šiuo atveju pravartus atrodo Zy- riečio žvilgsnis“ – tai Vakarų galios įsteigta perspektyva gmunto Baumano ir Leonido Donskio „takiojo blogio“ „iš viršaus į apačią“ pasauliui suvokti ir patirti, stebi- filosofinis konceptas iš to paties pavadinimo knygos5. mą objektą atskiriant nuo likusio pasaulio. „Vakariečio Joje autoriai teigia, kad „dabartinio pavidalo blogį var- žvilgsnis“ yra konstruojamas, kai Vakarų pasaulis susi- giai pastebėsi, nuplėši jam kaukę ir pasipriešinsi“. Tad duria su kultūriniu Kitu tiek fiziškai, tiek vaizduotėje. pasitelkdama šį konceptą, noriu atkreipti dėmesį į pla- Antroji mano aptikta problema yra subjekty- čiai išsikerojusią opią mentaliteto problemą, į tai, kad vioji žiūra, kurią sąlygoja du dėmenys: vadinamoji PAR meno istorijoje tam tikri požiūriai ir nuomonės yra „baltųjų privilegija“ („white privilege“) ir žvilgsnio nepakankamai išreikšti, praleisti arba visai išcenzūruo- bei galios santykio klausimas. Terminas „baltųjų ti. Pavyzdžiui, PAR menininkas Davidas Koloane savo privilegija“ skirtas apibūdinti tas visuomenines pri- esė knygoje Meno kritika ir Afrika (1997) teigia, kad vilegijas, kuriomis išskirtinai naudojasi baltos rasės iki šiol meno kritikoje egzistuoja dvigubi standartai, žmonės, palyginus su kitoms rasėms prieinamomis priklausomai nuo to, ar aptariamas menininkas yra bal- socialinėmis, politinėmis bei ekonominėmis gali- taodis ar juodaodis: pirmasis yra įtraukiamas į „meno mybėmis. „Baltųjų privilegija“ taip pat implikuoja istoriją“, tuo tarpu iš antrojo yra tikimasi „juodaodžių teisę manyti, jog baltųjų patyrimai yra universalūs, kultūros“ reprezentavimo6. „norminiai“, tuo tarpu kiti žmonės išskiriami kaip Kaip teigia Okwui Enwezor ir Octavio Zaya „kitokie“, nukrypimai nuo „normos“4. Ši sąvoka dau- straipsnyje „Negritiudas, panafrikanizmas ir pokoloni- giausiai vartojama kritinėje rasių teorijoje, bet kartu jinė Afrikos tapatybė: Portretinė fotografija Afrikoje“7, yra svarbi tyrinėjant PAR XX a. meno istoriją, nes Vakarų kritikai, kuratoriai bei mokslininkai, studijavę padeda atskleisti mano pačios kaip baltosios tyrėjos bei dirbę Vakarų fotografijos teorinio tyrinėjimo siste- privilegijas bei baltųjų ir žydų menininkų vietą PAR moje, pernelyg dažnai yra linkę taikyti savo prielaidas kultūriniame kontekste. analizuojant ne Vakarų fotografus ar kitus menininkus, Teisiškai „baltųjų privilegija“ buvo įtvirtinta taip ignoruodami specifines sociokultūrines situacijas ir galiojo PAR apartheido metu – nuo 1948 iki 1991 m., bei ideologines sąlygas, kurios lėmė meninę prakti- nors dauguma mokslininkų sutaria, kad „baltumas“ ką kituose pasaulio regionuose. Taigi priimdami kaip PAR iki šiol tebeteikia visuomeninių privalumų, net savaime suprantamą dalyką iliuziją, kad fotografinė ir pasibaigus režimui. Įvairesnių požiūrių ir balsų sto- kalba yra universali, gali būti, kad mes dar labiau stip- ka PAR meno diskurse yra kolonializmo ir apartheido riname Vakarų kultūrinio kanono projekciją bei hege- pasekmė. Nevienodos skirtingų rasių reprezentacijos moniją ne Vakarų pasaulyje.
82 Antras subjektyvaus žiūrėjimo dėmuo yra Feyder, Christophas Rippe'as ir Tamsyn Adams savo žvilgsnio ir galios santykių klausimas. Šis santykis yra straipsnyje „Fotografinės tradicijos Pietų Afrikos po- intensyvios kritinės diskusijos, kuri lieka už šio teksto puliariosiose modernybėse“15 atskleidžia, kaip dabar- ribų, objektas8, tačiau mane domina būtent galios ap- tinės populiariosios fotografinės praktikos gali įdieg- raiškos PAR fotografijoje apartheido metu. Fotografija ti kolonijinį palikimą į naująją atskaitos sistemą prie visada buvo socialinis aktas, daugiau ar mažiau susijęs vaizdo reikšmės pridedant papildomą sluoksnį. Tada su galios santykiais, – tai ne naujas argumentas. Ta- jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, misionierių darytas čiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ypač XX a. senąsias „etnografines“ nuotraukas juodaodžiai Pietų fotografija neturėtų būti analizuojama izoliuotai nuo afrikiečiai pasikabina ant sienų savo svetainėse; arba konteksto. Taigi, kaip teigia Vakarų Keipo universiteto kaip juodaodžių tarnų nuotraukos iš jų baltųjų šeimi- istorijos ir vizualiųjų studijų profesorė Patricija Hayes, ninkų albumų pereina į juodaodžių šeimos albumus16. PAR fotografiją adekvačiai suprasti įmanoma tik per Taip yra atskleidžiamas PAR fotografinių praktikų „Afrikos tyrinėjimo, kolonizacijos, žinių kūrimo bei kompleksiškumas, kuris, savo ruožtu, pasiūlo naują nelaisvės istoriją“9 bei per santykį su Europa ir jos įta- baltųjų fotografinės produkcijos ir jos ideologinio po- ka. Fotografija buvo imperinės Europos technologinės veikio ir tariamo juodaodžių bejėgiškumo vertinimą. pažangos arsenalo dalis, ji naudota tiek simbolizuojant Apibendrindama norėčiau pabrėžti, kad, nors galios skirtumus tarp kolonijos ir metropolijos, tiek į Lietuvos menotyros lauką ne Vakarų kultūros meno įvaizdinant Kito erdvę10. objektų kol kas patenka labai retai, tačiau, įsibėgėjant Kaip teigia Mzuzile Mduduzi Xakaza11, galios globalizacijai ir pasauliui tampant vis mobilesniam (at- santykiai tarp kolonijinio fotografo ir jo subjekto pir- sižvelgiant ir į pabėgėlių, kurie ilgai buvo už mūsų pa- mą kartą aprašyti Jameso Chapmano knygoje Kelio- saulėlio ribų, srautus), tokių meno kūrinių neišvengia- nės, kurioje pasakojama apie vietinių nerimą ir fotoa- mai vis daugės, todėl norėtųsi, kad Lietuvos menotyra parato baimę, apie tikėjimą fotoaparate esant Dievą12. dažniau kvestionuotų savo analizės metodų legitimu- Tokį santykį, Xakaza nuomone, primeta patys Vakarai, mą tyrinėjant neeuropinį meną. Dėl to būtina išsamiau vakarietiška perspektyva, tad kolonijinė fotografinė susipažinti su platesniu istoriniu, politiniu bei sociali- praktika yra iš anksto paveikta ideologinio metropo- niu reiškinio kontekstu, tyrinėti įvairios etninės kilmės lijos-kolonijos santykio13. Fotografijos įtaką Afrikoje ir skirtingų socialinių aplinkų autorių šaltinius, daly- analizuojanti Zimbabvės rašytoja Yvonne Vera pažy- vauti atvirose diskusijose su eurocentrizmo šalininkais mi, kad fotoaparatas kadaise į Afriką, kaip ir į daugelį ir nuoširdžiai stengtis suprasti Kito poziciją. kitų kolonizuotų pasaulio dalių, atvyko kaip koloniji- Baigdama priminsiu, kad mano pranešimo pa- nės atributikos dalis kartu su šautuvu ir Biblija, „kata- vadinimo pirmoji dalis pavadinta „Dovydo žvaigždė loguojant pakrikštytus ir pakartuosius“14. stalo įrankių stalčiuje“. Šis pavadinimas turi ir tiesio- Tuo tarpu galios santykis tarp fotoaparato ir jo ginę, ir perkeltinę prasmę. Juo norėjau atkreipti dėmesį subjekto yra daug sudėtingesnis, nes požiūris į fotoa- į tiriamos problemos kompleksiškumą, ne visuomet paratą kaip į kolonijinės galios ir apartheido domina- akivaizdų sudėtingumą. Patį vaizdą pastebėjau ir įsi- vimo įrankį yra tik iš dalies pagrįstas. Naujausi tyri- miniau Davido Goldblatto buto virtuvėje Keiptaune, mai siekia atskleisti daugiau įvairesnių ideologijos ir kur buvau apsistojus praėjusiais metais rinkdama me- reprezentacijos santykio niuansų. Pavyzdžiui, Sophie džiagą disertacijai.
Nuorodos:
1 Žilvinas Vareikis, „Europocentrizmo ideologijos virsmai 5 Zygmunt Bauman, Leonidas Donskis, Takusis blogis, Vil- vakarų filosofijoje“, in: Logos’83, 2015, balandis–birže- nius: Versus Aureus, 2017. lis, p. 191–194. 6 Žr. Art Criticism and Africa, ed. Katy Deepwell, Saffron 2 Hans Belting, „Image, Medium, Body: A New Approach Books, 1997, p. 12. to Iconology“, in: Critical Inquiry, No. 31, The University 7 Okwui Enwezor, Octavio Zaya, „Negritude, Pan-Afri- of Chicago, 2005, p. 317. canism, and Postcolonial African Identity: African Por- 3 Mwenda Ntarangwi, Reversed Gaze: an African Ethnog- trait Photography“, in: In/sight: African Photographers, raphy of American Anthropology, University of Illinois 1940 to the Present, New York: Solomon R. Guggenheim Press, 2010, p. 13. Foundation and Harry Abrams, 1996, p. 17–48. 4 Samantha Vice, „How Do I Live in This Strange Pla- 8 Žr. The Colonising Camera, ed. by Wolfram Hartmann, ce?“, in: Journal of Social Philosophy, 41(3), 2010, p. Jeremy Silvester, Patricia Hayes, Cape Town: Universi- 323–342. ty of Cape Town Press, 1998.
83 9 Ten pat, p. 141. 13 M. M. Xakaza, p. 77. 10 Žr. Elizabeth Edwards, „Introduction“, in: Anthropolo- 14 Yvonne Vera, Thatha Camera: The Pursuit for Reality, gy and photography 1860–1920, New Haven: Yale Uni- National Gallery of Bulawayo, 1999, p. 3. versity Press, 1992. 15 Sophie Feyder, Christoph Rippe, Tamsyn Adams, „Pho- 11 Mzuzile Mduduzi Xakaza, Power Relations in Lands- tographic Traditions in South African Popular Moder- cape Photographs by David Goldblatt and Santu Mo- nities“, prieiga internete: www.materialworldblog. fokeng, istorijos daktaro disertacija, University of the com/2011/04/photographic-traditions-in-south-african- Western Cape, 2015, p. 77. popular-modernities/, žiūrėta 2016-04-15. 12 A. D. Bensusan, Silver Images: History of Photography 16 Ten pat. in Africa, Cape Town: Howard Timmins, 1966, p. 141.
THE STAR OF DAVID IN THE CUTLERY DRAWER: KEY PROBLEMS RESEARCHING SOUTH AFRICAN JEWISH PHOTOGRAPHY Karina Simonson The Vilna Gaon Jewish State Museum Lithuanian Culture Research Institute
In the paper presented at the conference legedly universal photographic language, we may be “Photography in the Lithuanian Museums” my main reinforcing the systematic process and hegemonic goal was to raise the question that, unfortunately, position of Western projection, identification, and even in the 21st century, most scientific research is appropriation. done from the Eurocentric point of view. Therefore, The second issue is the problem of gaze and the photographic work Gateway to the Jewish ceme- power relations. Photography has always been a so- tery, Sutherland, Western Cape, received by the Vilna cial act, more or less determined by power relations. Gaon Jewish State Museum from South African artist But I would like to point out that as everywhere else David Goldblatt, would be a good stimulus to start in the world, South African photography of the 20th this conversation and to unpack some of the problems century cannot be analysed in isolation and can be I am facing in my own research. Deeper research of understood only in connection with the Africa ex- Goldblatt’s creative legacy has opened a whole set of ploration, colonisation and oppression. Photography problems, most important of them being the questions was the part of the imperial arsenal of technological of Eurocentrism, gaze and power relations. progress, and as such it served both symbolizing the Eurocentrism has been flourishing in the power differences between the colonies and the me- world of science since the ancient times. The term tropolis and visualising the space of the Other. itself was coined in the 1980s of the 20th century, re- However, the power dynamic between cam- ferring to the notion of European exceptionalism, a era and its subject is far more complicated, especially, worldview centred on Western civilization, as it had because the attitude of the camera as a colonial and developed during the height of the European colo- apartheid power tool is only partially legitimate. Re- nial empires since the early modern period. So the cent research aims to reveal more nuanced relations cultures situated outside Europe are still perceived between ideology and representation. Thus the com- through the theoretical constructs that emerged main- plexity of South African photographic practices is re- ly in the West. Colonial rules and apartheid brought a vealed, which in turn provides new ways to analyze dominance of Western culture to South Africa. photographic production of Jewish photographers Often, many Western critics, curators, and and their use of power dynamic. scholars, instructed and trained within the theoreti- To conclude, I would like to stress that in cal frame of Western photography, seem predisposed my opinion, it is very important to start discussion, to applying their presuppositions to non-European raise questions about legitimacy of applying Western photographers, thus ignoring or dismissing specific research methods on non-European cultural objects. sociocultural situations and ideological conditions And if now we do not get many of them in our muse- that inform artistic practice in other regions of the ums or exhibitions, with the progress of globalisation world. Likewise, in assuming the illusion of an al- this problem will be more severe.
84 Įžvalgusis dr. Aleksandras Mykolas Račkus. SÉbah pavyzdys
Vaida Sirvydaitė-Rakutienė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Dvidešimt pirmus metus dirbdama muziejuje gyvenimas XIX a. pab. – XX a. prad.“ Svarbiausi ir apie septyniolika metų vis dar „megzdama pažin- jos eksponatai buvo 28 fotografijų bei dviejų pano- tį“ su įvairiapuse, plačių pažiūrų bei interesų gydyto- raminių fotovaizdų kopijos, padarytos iš originalaus jo, kolekcininko, numizmato, muziejininko, Lietuvos XIX a. pab. Turkijos fotografijų albumo, priklausan- ir Amerikos lietuvių kultūros veikėjo dr. Aleksandro čio Žemutinės Silezijos fotografijos centro „Domek Mykolo Račkaus (1893–1965) asmenybe, nepaliau- Romański“ Vroclave vadovui Janui Bortkiewicziui. ju stebėtis ir žavėtis jo nuveiktais darbais, sukauptais Nuotraukų autoriai – Pascalis Sébah (1823–1886), rinkiniais. Atstovauju M. K. Čiurlionio dailės muzie- jo sūnus Jeanas (arba Johannesas) Pascalis Sébah jaus (ČDM) Fototekos ir dokumentacijos skyriui, ku- (1872–1947) ir Policarpe'as Joailleras (1848–1904) rio penktadalį eksponatų sudaro dr. Račkaus sukaupti (pastarųjų dviejų nuotraukos pasirašytos „Sébah & Jo- spaudinių, dokumentų, fotografijos, filokartijos, karto- aillier“) bei Mihranas Iranianas. Parodą papildė dvy- grafijos rinkiniai. lika Pascalio Sébah bei fotografijos studijos „Sébah 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ČDM bi- & Joaillier“ originalių fotografijų, kurios dar prieš- bliotekos salėje veikė paroda „Egzotikos estetika kariu pateko į muziejų kartu su gausiais muziejinių Sébah fotografijose: Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių vertybių rinkiniais iš garsaus išeivijos kolekcininko
Aleksandras Mykolas Račkus su kitataučių šeima šalia kupranugario. ČDM FDS M 2-5-1(13)
85 dr. Aleksandro Mykolo Račkaus. Parengti pranešimą ninkas Sébah nuotraukas naudodavo tapydamas savo ir straipsnį įkvėpė būtent ši paroda. Iš pradžių trumpai garsiuosius rytietiškus aliejinius paveikslus. 1873 m. pristatysiu minėtus fotografus, o vėliau, remdamasi Osmanų dvaras paskyrė Osmaną Hamdi Bey Osma- Sébah pavyzdžiu, pamėginsiu aptarti dr. Račkaus įž- nų ekspozicijos komisaru Pasaulinėje parodoje Vieno- valgas formuojant eksponatų kolekcijas. je. Dailininkas pavedė Sébah sukurti didelio formato Pascalis Sébah gimė 1823 m. Turkijoje sirų tautiniais kostiumais apsirengusių modelių nuotraukas kataliko ir armėnės šeimoje. Buvo vienas pagrindinių prabangiam albumui ELBİSE-İ ’OSMĀNİYYE / Les Konstantinopolio fotografų. Kūrė tuo laiku, kai Arti- Costumes Populaires de la Turquie (Turkijos tautiniai miesiems Rytams itin stiprią įtaką darė Vakarų Euro- kostiumai). Už albumą Sébah buvo apdovanotas aukso pa. Sébah, kaip ir kiti to meto fotografai, dažniausiai medaliu – parodos rengėjų premija – ir Osmanų sulto- savo darbus parduodavo turistams. 1857 m. jis atidarė no Abdulazizos medaliu. Tais pačiais metais fotografas pirmąją fotostudiją „El Chark Société Photographic“ atidarė fotostudijos filialą Kaire šalia vieno žinomiau- Beyoğlu rajone, Austrijos pašto skyriaus kaimynystėje sių pasaulyje viešbučio „Shepheard's“. 1878 m. Sébah (Tom Tom Sokaği g. 10), iš kur netrukus persikėlė į la- dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. biau komercializuotą rajoną (Grande Rue de Pera 232, 1881 m. studijoje kilęs gaisras sunaikino fo- dab. İstiklal Caddesi – Nepriklausomybės g.), o 1860 m. tografijos įrangą ir beveik visus negatyvus. 1883 m. persikėlė į kitoje gatvės pusėje esantį pastatą Nr. 439, fotografą ištiko insultas, tad keletui metų studijos va- arčiau Rusijos ambasados. dovavimą perėmė brolis Cosimi Sebah. Pascalis Sébah Daugumoje fotografijų užfiksuoti miesto vaiz- mirė 1886 m. birželio 15 d., palaidotas Lotynų kapinė- dai – Sébah mėgo kurti 360º panoramas, atsiveriančias se tuometinio Konstantinopolio Feriköy rajone. nuo Galatos bokšto: senoviniai griuvėsiai apylinkėse, Pascalio Sébah sūnus Jeanas (arba Johannesas) peizažai, vietiniai žmonės, apsirengę tautiniais rūbais, Pascalis fotostudijoje pradėjo dirbti 1888 m., kai jam portretai, kasdienybės akimirkos. Fotografavo ne tik tebuvo 16. Naudodamasis garsiu tėvo vardu nuotrau- Konstantinopolyje, bet ir Egipte, Atėnuose, Nubijoje, kas pasirašinėjo „J. Pascal Sebah“. 1890 m. kartu su Bursoje. Sébah nuotraukos išsiskyrė gera kompozicija, Policarpe'u Joailler įkūrė bendrovę „Sébah & Joaillier“. rūpestingai parinktu apšvietimu, patraukliais modeliais, Sultonas Abdulhamidas II juos paskyrė oficialiais Tur- atidumu detalėms ir puikia kontaktinių atspaudų ko- kijos fotografais ir suteikė teisę fotografuoti visą Os- kybe. Nuotraukas ant albumino atspausdavo prancūzų manų imperiją. 1900-ųjų pradžioje Joaillier grįžo į Pa- kilmės technikas-laborantas Antoine'as Laroche'as, su ryžių, bet Jeanas Pascalis tęsė studijos veiklą. 1910 m. kuriuo Sébah bendradarbiavo nuo 1860 iki 1873 metų. kartu su Hagopu Iskenderiu (1871–1949) ir Leo Perpi- 1870 m. Sébah pelnė tarptautinį pripažinimą gnani įkūrė bendrovę, iš kurios pastarasis po ketverių Prancūzų fotografijos draugijos Societé( Francaise de metų pasitraukė. Jeanas Pascalis Sébah ir Hagopas Isken- Photographie) surengtoje parodoje Paryžiuje1. deris 1934 m. išėjo į pensiją ir paliko verslą Iskenderio Sébah karjera suklestėjo dėl jo bendradarbia- sūnui Bedrosui Iskenderiui (1909–2003) ir jo partneriui vimo su tapytoju Osmanu Hamdi Bey (1842–1910). Ismailui Inselui. Galiausiai Ismailis Inselas tapo savinin- Dailininkas aprengdavo modelius įmantriais drabužiais ku ir pakeitė studijos pavadinimą į „Foto Sabah“ (sabah ir sustatydavo juos pozuoti prieš kamerą. Vėliau meni- turkų k. reiškia „rytas“). Studija veikė iki 1952 metų.
Kolekcininko dr. Aleksandras Mykolas Račkaus spaudas ant fotografijos kartonėlio.
86 Atvirkščias leidėjo Albert‘o Hautecoeur spaudas vaizdinėje fotografijos pusėje.
Dr. Aleksandro Mykolo Račkaus muziejaus, veikusio Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje 1935 m., spaudas.
Nepaisant visų permainų, Pascalio Sébah 1857 m. etnografiniu požiūriu į objektą, nostalgija senovei. įkurta studija veikė iš viso 95 metus2. Dvylika parodoje eksponuotų fotografijų Jeanas Pascalis Sébah mirė 1947 m. birželio saugomos ČDM Fototekos ir dokumentacijos skyriu- 6 d. sulaukęs 75 metų. Jis, kaip ir tėvas, palaidotas je. Visas jas dr. Račkus nugarinėje pusėje pažymėjęs Feriköy kapinėse. antspaudu: „Dr. Alexander M. Račkus ANTIQUA- Apie Mihraną Iranianą žinių maža, nors pa- RIAN & NUMISMATIST 3051 W. 43rd St., Chicago“. saulyje jis garsus savo meniniais pasiekimais: daugelis Tačiau net ant aštuonių egzempliorių vaizdinėje pu- privačių kolekcininkų yra įsigiję jo nuotraukų, kurios sėje matomas atvirkščias spaudas prancūzų kalba: yra labai vertinamos istorinių fotografijų aukcionuose. „ALBERT HAUTECOEUR (Mon Martinet) 12, Bou- Armėnijos fotografijos fondas Armenian( Photography levard des Capucines PARIS“ – greičiausiai dėl neap- Foundation) „Lusadaran“ pateikia tik keletą šio auto- dairumo atsispaudęs ant vaizdo nuo nugarinės foto- riaus biografijos detalių3. 1891 m. Mihranas Iranianas grafijos pusės, paskubomis sudėjus fotografijas vieną atidarė fotostudiją armėnų kultūrinio ir politinio gyve- ant kitos dar nenudžiūvus tušui. Įmanomos ir kitos nimo centre Pera rajone Konstantinopolyje. 1895 m. mums nežinomos priežastys. Kadangi visos fotogra- pradėjo bendradarbiauti su fotografu Gugasyanu. Pa- fijos paklijuotos ant tamsaus kartono, sunku pasakyti, našu, kad apie 1900-uosius jo verslas ėmė smukti, nes ar Albert'o Hautecoeuro spaudas buvęs uždėtas nu- vėlesniais metais nebepasirodė jo antspaudu pažymėtų garinėje fotografijos pusėje, ar ne. Galima daryti ke- fotografijų. Palyginus su daugeliu tuo metu Konstan- letą prielaidų: kad fotografijas ant kartono paklijavo tinopolyje veikusių armėnų fotostudijų, Iraniano foto- Albert'o Hautecoeuras (tačiau kyla klausimas, kodėl grafijos pačios rečiausios – jų teišlikę apie 300. Irania- jis savo antspaudu nepažymėjo kartono), tad labiau no fotografijų pagrindinis objektas – Konstantinopolio tikėtina, kad nuotraukas paklijavo pats kolekcininkas miestas, jo kraštovaizdis, įspūdinga architektūra ir dr. Račkus, kuris, kaip jau minėta, savo antspaudą už- gatvėse sutikti patys įvairiausi amatininkų bei darbi- dėjo ant visų kartonų. ninkų tipai. Menininkas gebėjo pagauti ir meistriškai Smalsaudama pamėginau išsiaiškinti, kas gi užfiksuoti vietos nuotaiką – vaizdai pasižymi aiškumu, tas ponas Albert'o Hautecoeuras. Pavyko sužinoti,
87 Fotografijos dirbtuvė „Sébah & Joaillier“. Turgus Scutari rajone. Numeruota fotografija (564). Konstantinopolis, XIX a. pab. – XX a. pr. ČDM FDS Ta 1040. kad Albert'o Hautecoeuras (1849–19..?)4 buvo es- į dr. Račkaus rinkinį, pabuvojo ir p. Albert'as Hau- tampų ir fotografinių vaizdų leidėjas Paryžiuje. Po tecoeuro rankose, kuris greičiausiai užsiėmė garsių tėvo Eugène'o (1822–1870) mirties 1870 m. Albert'as Konstantinopolio fotografų, tarp jų ir Pascalio Sebah, su broliu Edouardu (1847–1904)5 atgaivino šeimai Jeano Pascalio Sébah ir Mihrano Iraniano, nuotrau- priklausiusią leidyklą, įsikūrusią Kapucinų bulvare kų spausdinimu bei platinimu. Neatmestina prielaida, 12, Paryžiuje. 1878–1905 m. Albert'as jai vadovavo kad Hautecoeuras galėjo juos pažinoti ir asmeniškai. vienas, nes 1878 m. Edouardas įsigijo namus Ope- Taigi kuo gi išsiskiria iš kitų mūsų gerbia- ros prospekte 35. Apie 1890 m. Albert'as išleido ke- mas ir dažnai minimas kolekcininkas dr. Aleksandras turiasdešimties fotografijų albumą Paris et ses en- Mykolas Račkus? Atsakysiu labai paprastai. Šis ko- virons (Paryžius ir jo apylinkės)6, XIX a. pabaigos lekcininkas nekaupė bet ko, jis puikiai nusimanė, ką Paryžiaus stereovaizdų atvirukų7. 1888 m. Edouardas daro, žinojo, dėl ko tai daro, turėjo menininko gyslelę įstojo į Prancūzijos fotografijos sąjungą. Pasirašyda- ir pajautą. Didelę įtaką jo asmenybės formavimuisi vo inicialais „Ed. H.“. Abu broliai buvo Fotografų padarė šeima – visų pirma, tėvas Mykolas Račkus profsąjungos nariai (Membre de la chambre syndica- (1866–1937), buvęs knygnešys, škaplierininkas, kny- le de la photographie). Interneto šaltiniuose minima gyno, tiksliau, 1920–1935 m. Kaune, Vilniaus g. 22, keletas adresų, kuriuos Albert'as nurodydavo savo veikusios Mykolo Račkaus knygų ir galanterijos par- spauduose: „ANCne Mon MARTINET“ arba „ANCI- duotuvės, savininkas, leidėjas9. Dėl šeimos ateities, ENNE MAISON MARTINET / 172, Rue de Rivo- dėl sūnaus Aleksandro išsilavinimo jis ryžosi išvykti li, Paris / Maison Marinet, 12, Bd des Capucines“8. į Ameriką ir septynerius metus dirbti alinantį darbą Peršasi prielaida, kad fotografijos, prieš patekdamos vilnos audimo fabrike.
88 Kitas labai svarbus Aleksandro įkvėpėjas – atspaudų, dabar saugomų Stambulo universiteto bi- lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius (1851– bliotekoje13. Tais pačiais metais identišką komplek- 1927). 1913 m. jis lankėsi JAV, kur rinko aukas tą sultonas padovanojo ir Kongreso bibliotekai JAV. Lietuvių mokslo ir dailės draugijų namams, vadina- Būtina paminėti svarbų faktą, kad tas pats sultonas miesiems „Tautos namams“, statyti10. Susitikęs su tuo Abdülhamid II paskyrė Jeaną (arba Johannesą) Pas- metu Monrealyje Šv. Lauryno kolegijoje studijavusiu calį Sébah ir Policarpe'ą Joailler, 1890 m. įkūrusius ir muziejuje dirbusiu Račkumi, Basanavičius paragi- bendrovę „Sébah & Joaillier“, oficialiais Turkijos no jį rinkti lituanistinę medžiagą11. Tačiau studijos ir fotografais, suteikdamas jiems teisę fotografuoti visą darbas užsienyje, noras kuo giliau pažinti ne tik savo Osmanų imperiją. „Sébah & Joaillier“ fotografijos ir tautos, savo tėvynės, bet ir kitų šalių gyvenimą, būtį sudaro minėtų albumų pagrindą. Kartu įrišti ir kitų ir buitį, plėtė Račkaus akiratį, skatino rinkti ne vien garsių imperijos fotografų darbai – „Abdullah Frères“ tiktai su lietuvybe susijusius eksponatus. Mano galva, („Brolių Abdullah“), Imperatoriškosios inžinerijos kolekcininkas lietuviškiems eksponatams tarsi kūrė akademijos darbuotojų, Phèbus ir turkų karo fotogra- globalią terpę, lyg norėdamas pabrėžti, kad štai mes, fo Ali Rıza Pasa'os fotografijos. „Sébah & Joaillier“ lietuviai, nepražūvame net kitame pasaulio krašte, sa- Egipto ir Turkijos fotografijos saugomos Istoriniame vitai atrodome kitų kultūrų atžvilgiu, galime didžiuo- Adriano Silingardi archyve Genujoje. tis įvairiausiais pasiekimais. Tad nereikia stebėtis, kad Taip pat norėčiau pasidalyti dar vienu atradi- Sébah fotografijos įsilieja į bendrą ir gausų Lietuvos mu, potyriu. vykstant parodai, vieną dieną kabinete bei kitų šalių kultūrinio palikimo kolekciją, kurią suda- sulaukiau netikėto svečio. Vizitinė kortelė informavo, ro per pusę šimto tūkstančių eksponatų12. Įdomu, kad kad turiu garbės susipažinti su VDU tiurkologijos da- minėtoje Sébah parodoje visos atvežtinės fotografijos lykų lektoriumi Aleksandru Ismailovu. Iš trumpo po- reprezentavo Konstantinopolį (dab. Stambulą), išsky- kalbio supratau, kad jis nuo studijų Leningrade laikų rus Kairo panoramą, o ČDM saugomos fotografijos – brangina Konstantinopolio vaizdų albumėlį, įsigytą Afriką, išskyrus, vienintelę Konstantinopolio foto- tenykščiame antikvariate. Apžiūrėjęs parodą, p. Alek- grafiją su Scutari turgaus vaizdu. sandras ėmė svarstyti, kad kai kurie vaizdai jam ne Tarp dr. Račkaus surinktų eksponatų galima kartą matyti. Skubiai grįžęs namo dar kartą atsivertė įžvelgti įdomių sąsajų. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė Konstantinopolio albumėlį ir suprato, kad parodoje Sébah fotografijų reprezentuoja Egiptą ir jo gyvento- rodomų ir albumėlyje esančių nuotraukų autoriai tie jus. Ši fotografijų grupė siejasi su kitų fotografų nuo- patys. Daugelį metų p. Aleksandrui nerūpėjo, kas yra traukomis, kuriose taip pat įamžintas Egiptas. Broliai fotografijų autoriai, nors jie ir buvo nurodyti mažo Zangaki, Hippolyte'as Arnoux, inicialai „P. Z.“, stu- šrifto raidėmis titulinio lapo apačioje, tačiau paroda dija „Photoglob“ ir kt. – plačiai pasaulyje žinomi au- paskatino pasidomėti. O man teko laimė ne tik per- torystės ženklai. Jų darbų įsigijusios svarbios Vakarų žiūrėti albumėlį ir atvirukus su Turkijos vaizdais, bet Europos bei JAV institucijos, jie įvertinti aukštomis ir gauti sutikimą visa tai nuskenuoti ir panaudoti mu- kainomis internetiniuose aukcionuose. ziejaus reikmėms. Muziejininkai pripažįsta, kad technologijų Baigdama įvardinsiu tris muziejaus skyrius, amžius ne tik ydingas, bet ir labai naudingas. Kiekvie- kurie saugo dr. Račkaus palikimą. Priminsiu, kad ną kartą, kai pavyksta identifikuoti eksponato autorių eksponatai į juos pateko iš Istorinio skyriaus, kuriam ar atrasti papildomos informacijos apie eksponatą in- 1936–1938 m. vadovavo dr. Aleksandras Mykolas ternete – suvirpa širdis. Taigi ruošiant Sébah parodą, Račkus. Jo dėka Numizmatikos skyrius didžiuojasi ieškant žinių apie fotografijas ir juose vaizduojamus didžiausia lietuvių numizmatikos kolekcija pasauly- objektus, pavyko nustatyti Fototekos ir dokumenta- je. Taikomosios dailės skyrius Senosios Egipto dailės cijos skyriuje saugomos kupranugarių karavano fo- ekspozicijoje Žilinsko dailės galerijoje eksponuoja tografijos autorių. Paaiškėjo, jog tai – Hippolyte'as didžiąją dalį Senovės Egipto eksponatų iš 157 dr. Arnoux. Vadinasi, muziejuje saugoma ne viena, bet Račkaus rinkinyje saugomų vienetų. Ne vienoje pa- dvi jo darytos fotografijos! rodoje teko matyti šiame skyriuje taip pat saugomas Paminėsiu keletą svarbių institucijų, kurios JAV lietuvių organizacijų ir draugijų relikvijas: šal- saugo Sébah fotografijas: tai Britų biblioteka Londo- mus, kardus, vėliavas, juostas. ne ir JAV nacionalinė Kongreso biblioteka Vašing- Fototekos ir dokumentacijos skyriaus dar- tone. 1893 m. Osmanų imperijos sultonas Abdülha- buotojai rengdami parodas ir projektus į dienos šviesą mid II padovanojo Britų muziejaus bibliotekai 51 iškelia dr. Račkaus surinktus atvirukus, fotografijas, įmantriai įrištą albumą su 1 800 fotografijų. Albu- dokumentus, žemėlapius, istorinius rankraščius. Šie mų turinį sudaro rūpestingai atrinktos nuotraukos iš eksponatai iliustruoja mokslinius istorikų, menotyri- gausios sultono kolekcijos, kurioje sukaupti 33 000 ninkų straipsnius ir monografijas, per sistemas LIMIS
89 Jean (arba Johannes) Pascal Sébah (1872–1947). Jean (arba Johannes) Pascal Sébah (1872–1947). Nubė. Numeruota fotografija (322). Sudanietis. Numeruota fotografija (460). XIX a. pab. – XX a. pr. ČDM FDS Ta 1033. XIX a. pab. – XX a. pr. ČDM FDS Ta 1032. ambrotipus, ferotipus. ČDM iš viso yra 85 vienetai – tai didžiausias Lietuvoje tokių vaizdų rinkinys, su- kauptas vieno kolekcininko dr. Aleksandro Račkaus. 2014 m. ČDM sulaukė kvietimo dalyvauti 2013 m. prasidėjusiame ambicingame Europos fotografijų pa- veldo projekte, kurio tikslas – sukurti dagerotipų duo- menų bazę www.daguerreobase.org ir surinkti joje per 25 000 dagerotipų iš įvairių Europos institucijų: archyvų, bibliotekų, muziejų bei privačių kolekcijų. Projekto koordinatorius – Antverpeno provincijos fotografijos muziejus (FoMu). Projekte dalyvauja 18 partnerių iš 13 Europos valstybių: Anglijos, Aus- trijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos. Projekto dalyviai plečia geo- grafines ribas, todėl 2014 m. pakvietė prisijungti ir Baltijos valstybių institucijas, kurios savo fonduose taip pat turi dagerotipų. Visi šie muziejinės veiklos faktai byloja apie dr. Račkaus įžvalgumą ir sumanumą renkant ekspo- natus, kurie įkvepia įvairias mokslines ir kultūrines iniciatyvas. To pavyzdys – 2016 m. gegužės 2 – bir- Jean (arba Johannes) Pascal Sébah (?) (1872–1947). želio 26 dienomis Latvijos nacionalinio meno mu- Vaisių pardavėja. Numeruota fotografija (464). XIX a. ziejaus padalinyje Rygos Biržoje veikusi fotografijos pab. – XX a. pr. ČDM FDS Ta 1047. paroda „Osmanų imperijos fotografija XIX a. II pu- ir „Europeana Photography“ jie pasklinda po pasau- sėje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuotos ir šiame lį, skatina imtis vis naujų tyrimų bei atradimų. M. K. pranešime daug kartų minėtos Sébah ir Mihrano Ira- Čiurlionio dailės muziejus – vienas iš trijų Lietuvos niano fotografijos iš ČDM Fototekos ir dokumentaci- muziejų, kurie saugo senąją fotografiją: dagerotipus, jos skyriaus bei Jano Bortkiewicziaus rinkinių.
90 Nuorodos: 1 Fotostudio Sébah & Joailler, prieiga internete: http:// 9 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų www.fotomarburg.de/histfoto/reisefotografie2/sebahjo- knygų ir rankraščių skyrius, JAV lietuvių visuomenės vei- aillier, žiūrėta 2014-08-29. kėjo, gydytojo, muziejininko Aleksandro Račkaus fondas 2 Pascal Sebah, prieiga internete: http://bintphotobooks. – F63, b. 441-445, 447-469. blogspot.lt/2014/01/egypt-palestina-bonfils-phot-art-g. 10 Basanavičius, prieiga internete: http://www.xn--altiniai- html, žiūrėta 2014-08-29. 4wb.info/index/details/1035, žiūrėta 2014 07 15. 3 Mihran Iranian, prieiga internete: http://lusadaran.org/ 11 „1910 m. [Aleksandras Mykolas Račkus] su tėvais išvyko artists/mihran-iranian/, žiūrėta 2016-03-17. į JAV ir nuo 1912 m. toliau tęsė mokslus St. Laurent ko- 4 Albert Hautecoeur (1849–19...), Nacionalinė Prancūzijos legijoje Kanadoje, Holy Cross kolegijoje Vusteryje. 1915 biblioteka, prieiga internete: http://data.bnf.fr/15689335/ m. įstojo į Loyolos universiteto Sociologijos fakultetą Či- albert_hautecoeur/, žiūrėta 2014-08-29. kagoje, o po metų perėjo į medicinos fakultetą. 1922 m. 5 Edouard Hautecoeur (1847–1904), prieiga internete: Čikagos medicinos mokykloje apgynė medicinos ir chi- http://data.bnf.fr/14898557/edouard_hautecoeur/, žiūrėta rurgijos doktoratą, o įgytas žinias taikė praktikoje. Tačiau 2014-08-29. didysis jo pomėgis buvo kaupti lituanistinę medžiagą ir 6 Edouard Hautecoeur, Paris et ses environs, Avenue de puoselėti privatų muziejų (įsteigtą 1917 m. Čikagoje).“ l’Opera, 35, Paris, prieiga internete: http://www.worldcat. – Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose org/title/paris-et-ses-environs/oclc/298555719; taip pat: = Daguerreotypes, ambrotypes, tintypes in Lithuanian http://data.bnf.fr/14898557/edouard_hautecoeur, žiūrėta museums, sudarytoja Margarita Matulytė, į anglų k. vertė 2017-11-15. Jeffrey Clarke, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 7 A. Hautecoeur STEREO France, prieiga internete: http:// 2000, p. 88. www.ebay.com/itm/A-Hautecoeur-STEREO-France- 12 „Kaip 1935 m. A. Račkus nusprendė grįžti tėvynėn, į Lie- Versailles-le-Parc-A-Hautecoeur-STEREO-France- tuvą atgabeno turtingą ir gausią lituanistinę kolekciją (51 Versa-/251127785946?hash=item3a7861e9da, žiūrėta 817 eksponatų).“ – Ten pat, p. 88. 2014-08-30. 13 Muhammad Isa Waley, „Images of the Ottoman Empi- 8 Old Hautecoeur Photo Stereoview 1870, prieiga in- re: the Photograph Albums presented by Sultan Abdül- ternete: http://www.ebay.com/itm/Stereoview-Per- hamid II“, p. 111, prieiga internete: https://www.bl.uk/ sephone-Colonnade-Versailles-1870s-A-Hauteco- eblj/1991articles/pdf/article9.pdf, žiūrėta 2016-03-17. eur-/370870657000, žiūrėta 2014-08-30.
SAGACIOUS DR. Aleksandras Mykolas RAČKUS. THE EXAMPLE OF Sébah
Vaida Sirvydaitė Rakutienė M. K. Čiurlionis National Museum of Art During my twenty-one-year employment in the (the latter two signed their works Sébah & Joaillier) and museum, and, approximately, for seventeen of them set- Mihran Iranian. The exhibition was complemented with ting up an acquaintance with a diverse, broad-minded twelve original photographs by Jean (or Johannes) Sébah personality of a physician, collector, museologist, com- and from the photo studio Sébah & Joaillier. The exhib- poser of Lithuanian and American Lithuanians culture its have been acquired together with a majority of the Dr. Aleksandras Mykolas Račkus (1893-1965), I still museum treasures from a famous art collector Dr. Ale- keep on being amazed and delighted by his works and ksandras Mykolas Račkus. It is interesting to note that accumulated collections. The article focuses on the the photos with the exception of the Cairo panorama in example of Sebah. In September – October of 2014 Sébah exhibition represented Constantinople (known as the exhibition Aesthetics of Exotica in Sebah’s Photo- Istanbul), and the museum’s exhibits except the only im- graphs: mode of living in the countries of Near East and age of Constantinople – Africa. The photographs depict Africa at the end of the 19th and the beginning of the townscapes of Turkey and Africa, ancient ruins in the 20th centuries was held in the library hall at the M. K. surrounding areas, landscapes, portraits of indigenous Čiurlionis National Museum of Art. It showed copies of people dressed in national costumes, moments of every- 28 photographs and two panoramic views printed from day life. The aim of this article is to investigate the repu- the original Turkish photo album dating back to the late tation and importance of Sébah’s photographs in Turkey 19th century and owned by head of the Lower Silesia and Western Europe, as well as to determine their value Photographic Centre “Domek Romański” in Wroclaw from the cultural, historical, artistic points of view, also, Jan Bortkiewicz. The authors of the photographs – Pas- to substantiate the collector’s dr. A. M. Račkus insights. cal Sébah (1823-1886), his son Jean (or Johannes) Pas- The article surveys the possibilities for image dissemina- cal Sébah (1872-1947), Policarpe Joailler (1848-1904) tion and cooperative spirit in different directions.
91 Mažeikių fotografija iki 1940 m.
Vytautas Ramanauskas Mažeikių muziejus
Mažeikių fotografija, kaip ir miesto pradžia, je, ūkininkų šeimoje, fotografijos pagrindų pramoko sietina su geležinkelio tiesimu. Galima tiksliai pasa- tarnaudamas kariuomenėje Odesoje. Grįžęs į Lietu- kyti, kad pirmasis fotografas, išvydęs Mažeikius, buvo vą, įsikūrė arčiausiai tėviškės buvusiame Viekšnių Konradas Brandelis (1838–1920), garsus Varšuvos fo- miestelyje, iš tėvų skirtos dalies įsigijo fotokamerą tografas, kartu su bendrovės vadovais ir investitoriais ir pradėjo fotografo praktiką. Garsiausiose to laiko- pravažiavęs ką tik nutiesta geležinkelio linija Kaišia- tarpio jo darytose fotografijose įamžintos Laižuvos dorys–Liepoja prieš pat oficialų jos atidarymą, įvykusį klebono, kunigo ir poeto Antano Vienažinskio-Vie- 1871 m. rugsėjo 4 d. Tiesa, Mažeikių kaimelis su pa- nažindžio laidotuvės6. Po trejų Viekšniuose praleis- miškėje stūksančia geležinkelio stotimi tuomet trauki- tų metų Motuzas išsikėlė gyventi į Sedą. Fotografas, niu važiavusiems keleiviams įspūdžio nepadarė. Stab- matyt, ir planavęs keliauti iš vienos vietovės į kitą, telėta keli kilometrai už Mažeikių prie tilto per Ventą apie ką byloja jo pasigamintas anspaudas su užrašu: – šią fotografiją ir galima laikyti pirmuoju Mažeikių „I Motusa w ...“, kur vietovė turėjo būti įrašoma ranka apylinkėse padarytu kadru1. Tačiau dar turėjo praeiti daugtaškio vietoje7. Sedoje gyveno turbūt apie trejus laiko, pasikeisti kelios kartos, kol iš kaimelio žmonių, metus, nes vyresnieji vaikai, Teofilė (g. 1894) ir Bo- kurių skaičius pačioje XIX a. pabaigoje pasiekė 2 tūks- niventūras (g. 1896), krikštyti Sedoje, o 1899 m. gi- tančius, išaugo savas fotografas. musi Kleopa – jau Tirkšliuose, nes Mažeikiuose tuo Vis didėjančio Mažeikių miestelio tuometi- metu bažnyčios nebuvo8. Taigi Motuzas Mažeikiuose niam elitui – geležinkelio stoties tarnautojams – foto- fotografo veiklą pradėjo apie 1898-uosius – jis laiko- grafo paslaugų prireikdavo ir anksčiau, tad tam buvo mas pirmuoju Mažeikiuose apsigyvenusiu fotografu. kviečiami fotografai iš aplinkinių miestų: Šiaulių, Iš pradžių nuomojosi patalpas miesto centre, šalia ge- Telšių, netgi Dvinsko (dabar Daugpilis)2. Vienas pir- ležinkelio stoties. 1900 m. įsigytas sklypas miesto pa- mųjų Mažeikiuose savo ateljė įsteigė fotografas Gen- kraštyje, kur netrukus, gavus žmonos kraičio pinigus, zellis (kitur rašoma: Henzelli). Pagrindinė jo ateljė iškilo dviaukštis namas – jo antrajame aukšte įkurta buvo Liepojoje, o Mažeikiuose atidarytas filialas. fotoateljė9. Nors ateljė buvo miestelio pakraštyje, vie- Skyriaus įkūrimą miestelyje lėmė geras susisieki- nintelio fotografo užsakymams tai įtakos neturėjo. mas – du keleiviniai traukiniai per parą ir augančio Mažeikių krašto istorijai Motuzas reikšmin- miesto perspektyvos. Anspaudas fotografijos reverse gas ne vien dėl fotografijos istorijos; kartu jis buvo ir žymėjo: „Фотографiя Э. Гензелли Либава и Отд. lietuvių visuomeninio gyvenimo Mažeikiuose pradi- м. Муравьево Ков. Губ.“3 Iš viso žinomi keturi skir- ninkas. Vos per keletą dešimtmečių iš kaimo į mies- tingi jo fotografijų žymėjimai. Tačiau nei iki kada telį išaugusių Mažeikių gyventojai buvo labai margos veikė Henzellio fotoateljė Mažeikiuose, nei kokie fo- tautinės sudėties. Beje, kitataučių atvykėlių kultūrinis tografai joje dirbo – žinių nėra. Tikėtina, kad filialas gyvenimas čia buvo kur kas aktyvesnis ir visapusiš- buvo įkurtas po 1899 m. gegužės 1 d., kada Mažeikių kesnis už žemaičių-lietuvių, nes atvykėlių nevaržė geležinkelio stotis, o netrukus ir visas naujamiestis spaudos draudimas. Įdomu, kad lietuvių kultūrinis pavadintas 1863 m. sukilimo slopintojo, „koriko“, gyvenimas Mažeikiuose ėmė akivaizdžiai intensyvėti Muravjovo vardu4. būtent atvykus knygnešiui Motuzui. Jį galima laikyti Be keleto išlikusių ir Mažeikių muzieju- ir pirmuoju Mažeikių laisvuoju menininku – tačiau je saugomų portretinių fotografijų, daugiau nieko iš ne dėl to, kad tapė dekoracijas pirmajam lietuviškam Henzellio palikimo nėra. Ryškiausią pėdsaką Mažei- vakarui Mažeikiuose ar kad sukūrė iš cemento išlietą kių fotografijos istorijoje paliko neeilinė asmenybė ir 1915 m. pastatytą šv. Florijono koplytstulpį, kuris Jonas Motuzas (1864–1929) – knygnešys, aktyvus dabar yra seniausias išlikęs mažosios architektūros socialdemokratas, liaudies menininkas, homeopatas, paminklas Mažeikiuose. Motuzas laisvas menininkas lietuviško visuomeninio judėjimo pradininkas, mies- buvo dėl savo gyvenimo būdo, atsidavimo visuome- to burmistras5. Gimęs Milių kaime, Viekšnių valsčiu- ninei veiklai, abejingumo materialinei gerovei.
92 Jonas Motuzas. Artistai po spektaklio „Trys mylimos“, Boniventūras Motuzas. Autoportretas su seserimi Teofile, sėdi J. Motuzas, 1907 m. Sidabro atspaudas. apie 1920 m. Sidabro atspaudas. Motuzo kaip fotografo palikimas nėra gau- fotografo veikla – planavo Mažeikiuose atidaryti kino sus: Mažeikių muziejaus rinkinyje daugiausia ko- teatrą, bet viską nutraukė ankstyva mirtis 1921 m. mercinė portretinė fotografija, tačiau yra užfiksuotų Teofilė Motuzaitė (1894–1971) taip pat ir jį supusios socialinės aplinkos vaizdų – Mažeikių buvo išmokyta fotografo amato. Kad šeimoje nebū- visuomeninio gyvenimo atstovų, artistų, choristų, tų konkurencijos, ją išsiuntė į Viekšnius. Po brolio dažnoje nuotraukoje galima išvysti ir patį fotografą, mirties Teofilė parvažiavo fotografuoti į Mažeikius, mėgusį autoportretus. o į jos vietą Viekšniuose išvyko sesuo Kleopa (1899– Tik keletą fotografijų galima priskirti repor- 1990)12. Tačiau tuo metu Mažeikių centre savo ateljė tažiniam žanrui. Visos šios nekomercinės fotografijos jau buvo atsidaręs Hirša Gurvičius, o Motuzų atel- yra reikšmingos Mažeikių istorijai, jos sudaro XX a. jė nuo seno veikė miesto pakrašty. Taigi neatlaikiu- pradžios Mažeikių istorijos ikonografijos pagrindą. si konkurencijos Teofilė išvažiavo dirbti į Šilalę pas Motuzo šeimoje gimė devyni vaikai, išaugo tėvo draugą į vaistinę, paskui ją atsekė ir sesuo Kleo- šeši, iš jų keturi vienaip ar kitaip susiję su fotografija. pa. Fotografavo, nors profesionaliai tuo neužsiėmė, ir Kai Jonas Motuzas dėl silpstančios sveikatos ir re- jauniausias iš vaikų – Jonas Motuzas; Mažeikių mu- gėjimo nebegalėjo daugiau fotografuoti, sūnui Boni- ziejuje saugomos kelios ir jo fotografijos. ventūrui (1896–1921) nuo 1915 m. teko perimti tėvo Plačiai po Lietuvą pasklidę Motuzo palikuo- verslą10. Boniventūrui Motuzui priskiriamas pirmasis nys po truputį Mažeikių muziejui atiduoda asmeni- reportažinis 4 fotografijų ciklas, kuriame įamžintas niuose archyvuose saugomas šeimos fotografijas. vasario 16-sios minėjimas Mažeikiuose 1920 m.11 Ki- Jose įamžinti Motuzo vaikų fotografijos žaidimai: tas įdomus kadras to laikotarpio Lietuvos provincijos žanriniai vaizdeliai, persirengimai, madų demonstra- fotografijos kontekste – jo nufotografuotas autopor- vimai, daug autoportretų ir pan. Šios giminės foto- tretas fotostudijoje su seserimi Teofile. grafijos kaip vienos visuomeniškos XX a. pradžios Šiaip Boniventūras buvo plačių užmojų jau- šeimos gyvenimo refleksija ateityje turėtų sulaukti nuolis. Vargiai jis gyvenime būtų pasitenkinęs vien atskiro dėmesio. Deja, šios šeimos istoriją liudija tik
93 Hirša Gurvičius. Prie Mažeikių komendantūros, apie 1922 m. Sidabro atspaudas. fotografijos. Apie Motuzų šeimos negatyvų likimą tušavo, darė atspaudus samdiniai – fotografo laikomi yra pasakojęs Fotografijos muziejaus įkūrėjas Anta- mokiniai. Jei jie nespėdavo, retušuoti Gurvičius pati- nas Dilys (jis, atvykęs į Mažeikius ir įleistas į Jono kėdavo kitiems Mažeikių fotografams. 3 dešimtmety- Motuzo statytą ūkinį pastatą, išvydo daugybę stikli- je Gurvičius laikydavo po du-tris mokinius. Mokiniai nių negatyvų, kurie dėl netinkamų laikymo sąlygų turėdavo sumokėti 1 000 litų užstatą; neįtikus meis- buvo sulipę į vientisą monolitą13). trui, pinigai būdavo grąžinami. Už darbą-mokslą iš Fotografo vizitinė kortelė – jo fotografijos. pradžių mokiniams nemokėdavo. Veikė savita moky- Profesionalumo prasme aprašomuoju laikotarpiu mo sistema: mokiniams būdavo draudžiama mokslo aukščiausiu meistriškumu pasižymėjo minėtas Hirša paslaptis užsirašyti, receptūras tekdavo iš karto mo- Gurvičius. Jis Gimė XIX a. pabaigoje Telšiuose, buvo kytis atmintinai. Kartą amato meistras, sužinojęs, kad Mažeikių prekybininkų vaikas14. 1915 m., artėjant vienas mokinys slapta užsirašinėja, tuojau jį atleido. Pirmojo pasaulinio karo frontui, visi žydai iš Mažei- Taip pat buvo draudžiama fotografuoti baiminantis, kių buvo ištremti į Rusijos gilumą. Tada, gyvendamas kad mokiniai savo prastomis fotografijomis sugadins Saratove, Gurvičius ir išmoko fotografo amato. 1919 meistro reputaciją. Vėliau, 4 dešimtmetyje, Gurvičius m. pabaigoje grįžo į Mažeikius, tėvų name miesto mokinių nebeturėjo, tik samdė vieną fotografą nuo- centre kokybiškai įsirengė gerą ateljė ir pradėjo fo- traukoms daryti ir kitą – retušuoti. Gurvičius turėjo tografo veiklą15. Miesto centras, gera technika ir atel- du fotoaparatus – studijinį ir kilnojamąjį (abu plokš- jė įranga, aukštos kokybės fotografijos lėmė greitą teliniai). Ateljė buvo ir didintuvas, veikęs voltos lan- Gurvičiaus iškilimą ir populiarumą visais jo gyve- ko principu – naudotas tik didelėms fotografijoms ir nimo Mažeikiuose metais. Privačia gydytojos prak- vinjetėms gaminti. Šiaip visos kitos fotografijos dary- tika besiverčianti žmona, maža pramoninių prekių tos kontaktiniu būdu. Gurvičius Mažeikiuose gyveno parduotuvė, sėkmingai tvarkoma samdomų darbuo- iki 1940 m., kai buvo nacionalizuotas jo namas su tojų, radijo taisykla, patalpų nuoma – visa tai leido fotoateljė. Tada pasiėmęs fototechniką Gurvičius iš- Gurvičiui gyventi patogų gyvenimą. Užsakymų jam vyko į Kauną, Antrojo pasaulinio karo metu papuolė į netrūko, todėl jis pats tik fotografavo, o ryškino, re- Kauno getą, vėliau į Dachau koncentracijos stovyklą,
94 Vasilijus Tomanas-Tomanovas. Užgavėnių procesija Mažeikiuose 1939 m. Stiklo negatyvas. iš kurios nebegrįžo. Šeimai – žmonai ir dviem duk- jaus rinkinyje saugomų fotografijų sprendžiame, kad terims – gerų žmonių dėka Holokaustą pavyko per- Vaišnoras buvo daugiau studijinis fotografas, nors yra gyventi16. Gurvičiaus namas su fotoarchyvu 1944 m. keletas jo nuotraukų iš vyskupo Justino Staugaičio buvo subombarduotas. Kaip minėta, Gurvičius laiky- vizitų Mažeikiuose, taip pat vienas fotoatvirukas su tas profesionaliausiu Mažeikių fotografu, tad įvairio- Mažeikių centro vaizdu. mis progomis daugiausia kreiptasi į Gurvičių, jis iš Fotografas Vasilijus Tomanas (1914–1993) visų Mažeikių fotografų kūrybiškiausiai žiūrėjo ir į savo fotografijas žymėjo antspaudu „Tomanovas“, portreto žanrą. tad šio tarpukario Mažeikių fotografo rašome abi Mažeikių istorijai svarbu ir tai, kad Gurvi- pavardes. Tomanas-Tomanovas gimė gausioje Ma- čius pirmasis iš Mažeikių fotografų pradėjo prekiau- žeikių laiškanešio šeimoje. Fotografijos mokėsi pas ti paties darytais fotoatvirukais su Mažeikių vaiz- Gurvičių, tačiau neilgai. Nors mokytojas draudė, To- dais (iki tol būta tik spaustuvėje išleistų atvirukų manas-Tomanovas slapta nusipirko kamerą ir pradėjo iš carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos valdomo fotografuoti. Sužinojęs Gurvičius neklusnų mokinį Muravjovo). atleido, tad šis fotografo amato subtilybių išvyko mo- Pranas Vaišnoras (1902–1953) buvo kilęs kytis į Kauną19. Grįžęs į Mažeikius tėvų namo pas- nuo Skuodo pusės, fotografo amato mokėsi pas gar- togėje Nepriklausomybės gatvėje įsirengė fotostudiją sų to meto fotografą Igną Stropų. Į Mažeikius atvyko ir pradėjo profesionalaus fotografo veiklą. Iš visko XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje. Būdamas finansiškai sprendžiant, Tomanui-Tomanovui verslas sekėsi: jis saugus (tėvai turėjo didelį ūkį), geroje vietoje, netoli pasistatė didelį dviaukštį namą, kurio pirmame aukšte bažnyčios, nusipirko namą, kurio pastogėje įsirengė su šeima gyveno ir fotografavo, o antrą aukštą nuo- ateljė17. Vaišnoro fotografijos buvo pigesnės, tad už- mojo20. Mažeikių fotografijos istorijoje Tomanas-To- sakymų netrūko, be to, Gurvičius jam patikėdavo re- manovas visų pirma atpažįstamas kaip fotoatvirukų tušuoti savo darytas fotografijas. Antrojo pasaulinio fotografas – atspaudė daugiausiai fotoatvirukų su karo metu Vaišnoras kurį laiką buvo atsikėlęs į tuščią Mažeikių vaizdais. Jis taip pat buvo aktyvus šaulių są- Gurvičiaus ateljė miesto centre18. Iš Mažeikių muzie- jungos narys, priklausė šaulių-ugniagesių komandai.
95 Konstantinas Bužokas. Hiršos Kagano ledų pardavėjai prie dirbtuvių, apie 1936 m. 1993-jų atspaudas iš stiklinio negatyvo. Daug fotografijų jo padaryta per įvairius susibūrimus tuves, daug keliavo po kraštą, tačiau miestelių, net ir šventes. Į muziejų pateko tik nedidelė jo fotoarchyvo ir Mažeikių, vaizdų, panoramų fotografuoti nemė- dalis – daugiausiai komerciniai portretai – 71 nega- go, jo fotografijose svarbiausia – žmogus. Su šiuo tyvas. fotografu teko bendrauti gyvai, iš jo daugiausia ir Konstantinas Bužokas (1914–1996) gimė sužinota apie kitus tarpukario Mažeikių fotografus. našlės šeimoje – jo tėvas, fotografas mėgėjas Kons- Deja, fotoarchyvo išliko tik trupiniai. Nors pats ruo- tantinas, dingo per Pirmąjį pasaulinį karą. Matyda- šė muziejui savo nuotraukų stiklinius negatyvus, po mas tėvo fotoaparatą Bužokas anksti apsisprendė jo mirties faktiškai nieko neišliko. Duktė muziejui mokytis fotografijos. Baigęs pradžios mokyklą įsi- perdavė 123 stiklinius negatyvus, dauguma vaizdų – darbino vilnų karšykloje, po metų – mokiniu pas iš pirmosios Komunijos iškilmių Mažeikiuose, vai- šaltkalvį Jucių, kuris ir fotografuodavo, ypač savait- kų fotografija su kunigu. Belieka džiaugtis nors ir galiais turguje – buvo vadinamas „jomarkų“ foto- keliais, bet unikaliais istoriniais kadrais, kuriuos pa- grafu. Vėliau, 1930 m., pasitaikė galimybė mokytis vyko atspausti. fotografijos pas Gurvičių. Nors priimdamas moki- Tarpukariu, ypač 4 dešimtmetyje, itin išpo- nius meistras kėlė griežtą sąlygą nefotografuoti, puliarėjo mėgėjiška fotografija – fotografavo daž- Bužokas vis tiek fotografavo slapta, netgi vykdė nas inteligentas. Ryškinti ir atspausti fotografijas užsakymus su savadarbe tėvo kamera. Jo mokytojas buvo patikima profesionalams. Šiandien tyrinėjant sužinojo, kad darbuotojas ir mokinys savarankiškai ir pildant muziejaus fotografijų rinkinį, ne visada fotografuoja, bet tuo metu daugiau mokinių nebuvo, paprasta atskirti, kur fotografuota mėgėjo, o kur o darbus kažkam reikėjo dirbti, tad Gurvičiui teko profesionalo. Nors iki 1940 m. Mažeikiuose dir- taikytis su konkurencija. Taip Bužokas pas Gurvičių bę fotografai visi turėjo savo anspaudus, didesnė išdirbo iki 1940 m., neskaitant pertraukos dėl ka- rinkinio dalis yra nepažymėtos, todėl, neišlikus ne- riuomenės21. Turėjo ir savo ateljė, bet labai kuklią, gatyvams, autorystė lieka vienas didžiausių klausi- tad praktiškai jo visos nuotraukos darytos lauke. mų. Meistriškumo prasme sunku išskirti kurį nors Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, pri- vieną Mažeikių fotografą. Istorine prasme visų jų klausė įvairioms organizacijoms. Fiksavo kultūri- fotografijose užfiksuoti to meto Mažeikiai, įvykiai, nius įvykius, Mažeikiuose veikusias įmones, dirb- žmonės yra vienareikšmiškai unikalūs ir svarbūs.
96 Nuorodos:
1 Dainius Junevičius, „Varšuvos fotografas Konradas 9 Žemės pirkimo sutartis – MM, GEK, 27391. Brandelis Lietuvoje“, in: Kultūros barai, 2010, Nr. 5, 10 O. Kerpauskienė, p. 68. p. 84–85. 11 Vytautas Ramanauskas, „Pirmoji vasario 16-sios šven- 2 Radžiūnas B., Stančius A. Mažeikiai 1868–1920 m. tė Mažeikiuose“, in: Santarvė 2010 02 13. Nr.18. nuotraukose, p. 6, Mažeikių muziejaus (MM) Gauna- 12 O. Kerpauskienė, p. 107. mų eksponatų knyga (GEK), 13969-1. 13 Antano Dilio pasakojimas – iš asmeninio V. Rama- 3 Vytautas Ramanauskas, „Įdomi fotografija“, in: Mu- nausko archyvo. ziejaus naujienos, 1998, Nr. 2. 14 Algimantas Muturas, „Dingę kaimynai“, in: Būdas že- 4 Sviesteplis, „Iš Mazeikių“, in: Tėvynės sargas, 1900, maičių, 2005-02-04, Nr. 14. Nr. 4–5, p. 102–103. 15 Kosto Bužoko atsiminimai „Iš Mažeikių fotografijos 5 Vytautas Ramanauskas, „Pirmasis Mažeikių foto- istorijos“ – MMA 217, p. 5. grafas – įvairialypė asmenybė“, in: Būdas žemaičių, 16 A. Muturas, „Dingę kaimynai“. 2004-11-26, Nr. 137. 17 Vladas Pupšys, Prašau žodžio, atsiminimai, Ukmergė: 6 Jonas Laurinavičius, „Jis fotografavo A. Vienažindį“, Valdo leidykla, 2011. in: Kraštotyra, Vilnius, 1980, p. 90–93. 18 Kosto Bužoko atsiminimai, p. 7. 7 MM, GEK, 36513. 19 Ten pat, p. 6. 8 Ona Kerpauskienė, „Mes iš Motuzų giminės“, krašto- 20 R. Tomano atsiminimai, iš Mažeikių fotografijos isto- tyrinis darbas, rankraštis, p. 37 – Mažeikių muziejaus rijos – MMA 217, p. 23 archyvas: MA-561. 21 Kosto Bužoko atsiminimai, p. 8.
MAŽEIKIAI PHOTOGRAPHy UNTIL 1940
Vytautas Ramanauskas Mažeikiai Museum
The first photographer that ever lived in In the late 1930s, Pranas Vaišnoras (1902– Mažeikiai was Jonas Motuzas (1864–1929). He and 1953), a teacher of a famous photographer from Pal- his family moved to Mažeikiai in 1898. Besides of be- anga Ignas Stropus (1885–1959), was working in ing a photographer, J. Motuzas was an illegal Lithua- Mažeikiai. Vaišnoras was mostly taking photos in the nian press distributor, public life organizer, culture studio, although, some of the town photos and some raising man, and Mažeikiai burgomaster. After he had eminent people visiting Mažeikiai city were taken as stopped taking photos in 1915, he handled his hobby well. to his son Bonaventūras Motuzas (1896–1921). His Two H. Gurvičius’ students – Kostanti- daughter Teofilė Motuzaitė (1894–1971) was also a nas Bužokas (1914–1996) and Vasilijus Tomanas- photographer in Viekšniai. Unfortunately, due to his Tomanovas (1914–1993) also became photogra- son’s early death and daughter’s movement abroad phers of Mažeikiai. In K. Bužokas’ photos we can the art of photography in the Motuzai family’s life see the life of town’s public organizations, and V. faded away. Tomanas-Tomanovas was mostly known for pho- The most professional photographer in tos of Mažeikiai city. Unfortunately, only a few of Mažeikiai until 1940 was Hirša Gurvičius (the end of archives of photographs are stored in Mažeikiai the 19th century – 1943?). He was exiled with his par- Museum. When in 1940s amateur photography was ents to Russia in 1915 where he had an opportunity to getting popular, photos were taken by professionals, learn photography. After he returned home in 1919, but there was a problem with photo rights because he started his business of selling photos with indus- most of the photos were not marked. It would be trial city view in his photo studio. Hirša Gurvičius hard to discern a certain photographer in their own took really great and important photos of Mažeikiai mastery, but the most important criteria is the histo- history. ricity of their photography.
97 Biržų fotografai ir jų veikla nuo XIX a. pab. iki 1944 m.
Snieguolė Kubiliūtė Biržų krašto muziejus „Sėla“
Fotografijos pradžią Biržų mieste galima da- grafijai, kuri fiksuoja žmonių tipus. Pirmoji nuotrauka tuoti XIX a. pabaiga, nors tikslios datos dokumento fotografuota Astrave, antroji – ateljė; ši itin kokybiška, kol kas nepavykę aptikti1. Nuo XIX a. pab. iki 1944 m. įamžinusi ežiuku kirptą vyrą gero audinio eglutės raš- Biržuose dirbo keturi fotografai: Joselis Goldas, to švarku. Užrašas nuotraukos nugarėlėje byloja, kad I. Krūminis, Ė. R. F. Lapinas ir Boruchas Michelso- fotografuota 1896-aisiais14. I. Krūminio, vienintelio iš nas. Visit portrait nuotraukų nugarėles jie žymėjo tri- paminėtų fotografų, antspaude įrašytas ateljė adresas: jų ir keturių eilučių dekoratyviniais tamsiai mėlynos Dirvono gatvė (dabar – Vytauto, centrinė miesto gatvė). ar violetinės spalvos antspaudais rusiškais rašmeni- Apie kitą panašiu laiku dirbusį fotografą Ė. R. mis2; cabinet portrait formato nuotraukas – antspau- F. Lapiną galima spręsti iš keturių nuotraukų. Dvi iš jų, dais be rėmelio. Fotografavo ateljė ir už jos ribų. Nėra įamžinusios Astravo dvaro sutuoktinius grafus Tiške- žinoma, kiek laiko vienas ar kitas fotografas užsibuvo vičius15, – techniškai prastos kokybės; fotografuota ti- Biržuose. Miestelyje, kuriame, 1897 m. duomenimis, kriausiai Astrave, fonui panaudotos profiliuotos durys, gyveno 4 413 žmonių3, keturiems fotografams tikrai dvarininkų išvaizda gana kasdieniška. Grafas Jonas būtų buvę per ankšta. Rankraštiniai įrašai nugarėlėse Tiškevičius (1852–1901) ir jo žmona Klementina Po- ir kiti duomenys leido nustatyti apytikrį jų darbo Bir- tockaitė (1856–1921) retai gyveno Biržuose, dažniau žuose eiliškumą. Neatmestina, kad miestiečiai nau- Paryžiuje ir Vilniuje, kur 1888 m. pasistatė unikalius dojosi ir keliaujančių fotografų paslaugomis, žinoma, rūmus16. Biržų kasdienė aplinka, matyt, neįpareigojo kad fotografavosi Rygoje ar artimiausiuose Latvijos atrodyti išskirtinai. Nuotraukose grafas dėvi kepurę su miesteliuose4. snapeliu – jam teko spręsti ūkinius reikalus, o ponia, Juozapas Kozakevičius savo memuaruose, pa- „nuostabaus grožio blondinė“, kuri „visada puošniai vadintuose Amžiaus kronika (1927), teigė, kad 1874 m. rengėsi ir labai didžiavosi savo aukšta kilme“17, kai- Biržų miestelyje fotografo nebuvo5. Tačiau netrukus į miškoje aplinkoje jautėsi laisviau, jos galva sušukuota Biržus – tikėtina, kad iš Ukmergės – atvyko fotogra- dailiai, bet paprastai, aprangą apibūdinti sunku (neryš- fas Joselis Goldas6. 1876 m. jis nufotografavo Astravo kioje nuotraukoje neįžiūrimos šviesaus apdaro deta- dvaro (Biržų raj.) tarnautojų Skavoronskių šeimą. Jo lės). Sprendžiant iš grafo amžiaus (mirė 1901 m. Pa- antspaudu7 paženklinta nuotrauka publikuota straips- ryžiuje būdamas 48-erių metų), nuotraukas būtų gali- nyje apie Skavronskių šeimą8. Palikuonė Emilija Vai- ma datuoti apie 1899–1900 metais. Kitos dvi nuotrau- nauskienė teigė, kad nuotraukoje įamžintas jos senelis kos yra darytos ateljė18 ir techniškai geriau pavykusios, Astravo dvaro virėjas Skavoronskis su žmona ir maža- viena jų datuota 1899 metais19. mečiu sūneliu Juozu, jos tėvu. Moters prosenelių dar- Nuo 1898 m. Biržuose ilgam įsitvirtino20 vie- binę veiklą Astrave patvirtino įrašai dvaro darbiniame tinės kilmės žydas Boruchas Michelsonas (1872 Bir- tabelyje9. žuose–1939 Biržuose)21, fotografavęs 1898–1915 m. Yra dar viena nuotrauka, kurią galėtume pri- ir 1920–1939 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo jo ateljė skirti Joseliui Goldui10. Dalis antspaudo nuplėšta, maty- veikė Bauerio namuose Dirvono g. 2622. Manoma, kad ti tik paskutinės pavardės raidės: „...ЛДЬ“11. Fotografas jis pirmasis užfiksavo Biržų vietovaizdį – 1906 metų Biržuose ilgai neužsibuvo, nes 1880 m. vėl minimas ugniagesių eiseną su orkestru Dirvono gatve. Iš viso Ukmergėje ir prašė leidimo fotografuoti Dysnoje12. muziejaus rinkiniuose saugoma apie 200 Michelso- Fotografo I. Krūminio antspaudu pažymėtos no nuotraukų, daugiausia studijinių, aukštos kokybės nuotraukos yra tik dvi. Vienoje jis užfiksavo Astravo darbų. Kai kurios tonuotos sepija, yra iškirpto portreto dvaro neūžaugą Andriuką, alkūne atsirėmusį į tam- kontūro. Cabinet portrait tipo nuotraukose Michelso- sia medžiaga dengtą stovą. Stovo pakopos išryškin- nas dažnai derino abi signatūras: reversą žymėjo ants- tos aukštaūgėmis vazoninėmis gėlėmis – savotiškais paudu, o aversą – kaligrafišku dviejų eilučių įspaudu: orientyrais, padedančiais suvokti fotografuojamojo „Б. Михелсонь / БИРЖИ“. Platino fotoatviruką su As- ūgį13. Nuotrauką galima priskirti antropologinei foto- travo dvaro vaizdu.
98 Anot Juodakio, Michelsonas buvo baigęs Pe- terburgo meno akademiją, gebėjo piešti tiesiog ant ne- gatyvų, pats tapydavo dekoracijas. 1920 m. Biržuose išduotame pase save įvardijo vaizduotoju ir teplioriumi. Turėjo ir daugiau meninių polinkių: dainavo, vaidino, režisavo, be to, buvo aktyvus savanoris ugniagesys. Pirmosios ateljė dekoracijos jo gana profesionaliai nu- tapytos. Jų būta dviejų: antikinė kolona debesų fone ir gamtovaizdis su vešliu medžiu, padūmavusia loma, eglių guotu. Fotografo nuotraukos lengvai atpažįstamos iš atributų: medinė tekinta kilnojama baliustrų tvorelė su aukšta kolona bei postamentu, dviejų dalių akmens muliažas, įvairios vazoninės didžialapės gėlės ir staltie- sės; vienoje jų išsiuvinėta 1895 m. data. Šiomis puo- šybos detalėmis, matyt, rūpinosi fotografo sesuo Mi- chelsonaitė, kuri po brolio mirties tęsė ateljė veiklą. Ji fotografavo dažniausiai vis tuo pačiu rakursu, stambiu planu. Jos nuotraukos (antspaudavo brolio antspaudu) buvo geros techninės kokybės, ji dirbo ir už ateljė ribų. Tikėtina, kad moteris 1944 m. sušaudyta Pakamponyse kartu su kitais Biržų žydais. Ateljė Antrojo pasaulinio karo metais sudegė. Nepanaudoti stiklo negatyvai buvo patekę į Jadvygos Vaitaitienės23, o gamtovaizdinė deko- racija – į Viktorijos Bortkevičiūtės ateljė24. Pirmojo pasaulinio karo metais Michelsonas ir K. Vaičiulėnas. Senolės portretas su anūke. Apie 1918 m. kiti Biržų krašte dirbę fotografai Girša Šneideris ir Pe- tras Ločeris25 buvo pasitraukę į Rusiją. Visi trys dirbo tę skoningai papuošė miesto objektų nuotraukomis ir retušuotojais Penzoje pas fotografą Valdmaną26. Be sa- piešiniais, kairės pusės vaizdą išleido atskiru atviruku. vininko likusioje Michelsono fotoateljė 1918–1920 m. Fotografas kai kurias nuotraukas spalvino ar puošė įsikūrė K. Vaičiulėnas27. Jis naudojosi ateljė atributais: štrichais, piešė žiemos vaizdus ir ženklino negatyvuo- baliustrų tvorele, margu štrichų-šešėlių fonu (Michel- se įrėžtomis stilingomis signatūromis. Naudojo 3 ants- sono gamtovaizdžio dekoracijos tęsiniu). Reikiamai paudus, 2 įspaudus, 1 fotokartono signatūrą. nuotaikai sukurti pasitelkdavo įvairias detales: siek- Deja, į Biržų muziejaus rinkinius nėra pa- damas pabrėžti moteriškumą ar motinystę, ant posta- kliuvusių 1903 m. kovo–lapkričio mėnesiais Biržuose mento klojo skarą, šalia žiemiškai apsivilkusių žmonių dirbusios fotografės Anos Elchos Cygan31 darbų. Ki- į sieną rėmė eglės šaką, šventiškumą kūrė staltiesėlė- tas Biržuose pėdsakų palikęs fotografas – Girša Šnei- mis ir vazomis su dirbtinėmis ar gyvomis gėlėmis – deris. Tiksliai nežinoma jo darbo pradžios data. Savo narcizais, alyvomis, laikmečio aktualumą ir politines nuotraukas (ankstyviausia – 1906 m., joje įamžinti pažiūras akcentavo laikraščiais Dabartis ir Vilnis28. Fo- lietuviško vakaro Biržuose dalyviai) žymėjo įspaudu tografo nuotraukos (jų žinoma apie 25) įdomios savo vokiečių kalba32 (gal į Biržus atvyko iš Latvijos?) ir tipažais, charakteriais, visos turi paliktą baltą kraštelį, antspaudu rusiškomis raidėmis33. Naudojo dvi len- neantspauduotos. gvo, šviesaus įspūdžio dekoracijas: viena jų – peiza- Michelsonas iš Rusijos į Biržus sugrįžo pasku- žinio parko imitacija su ornamentuota kolona, ažūrine tinis iš visų minėtų kolegų ir savo studijos nebeatga- tvorele, gėlių kalvelėmis, gana primityvaus linijinio vo. Vaičiulėnui palikus ateljė, joje 1920 m. pabaigo- piešinio; kita – gamtovaizdinė su tvirtais į aukštį besi- je įsikūrė Petras Ločeris. Michelsonui teko išsiardyti veržiančių medžių liemenimis bei tankia miško siena fotopaviljoną ir susirasti kitą vietą29. Įsikūrė netoliese, tolumoje. Atributai: stambokas postamentas, grakščių mediniame name Ligoninės g. 130. Studijoje naudojo formų profiliuotas stalelis su kėde, ketinė krosnelė, senąją gamtovaizdinę dekoraciją (papildė ją gražiai būta ir draperijos. Saugoma per 40 nuotraukų, kai ku- krintančia portjera) ir tą pačią butaforiją, atsisakė stal- rios jų techniškai mažiau pavykusios. 1918 m. spalio tiesėlių įvairovės, stalelius dengė vis ta pačia aksomi- mėnesį jo ateljė nežinomas mėgėjas fotografas įamži- ne staltiesėle. Apie 1922 m. įsigijo naują standartinę no dvi merginas. Nuo to meto nebeužtinkama nė viena rūmų stiliaus dekoraciją, kiek vėliau – prabangų krėslą jo studijinė nuotrauka su senosiomis dekoracijomis. ir stalą. Gamino ir vinjetes. 1924 m. pedagogų vinje- Nežinia, kada Šneideris iš Rusijos sugrįžo į Biržus,
99 bet iš Penzoje dirbusios trijulės – pats pirmasis. Grįžęs darė prastos kokybės pasines nuotraukas34, fotografavo patalpoje, tapetuotoje granato ornamentu, dešinėje ant sienos kabojo nedidelis kartoninis lapas su nuotraukų pavyzdžiais ir užrašu: „ALBUM“. Dėl senyvo amžiaus fotografavo vis mažiau35. Žinomos dvi fotografo signa- tūros: rankraštinis įrašas „G. Šneider“ (juo žymėjo ant kartono paklijuotas nuotraukas averso dešiniame kam- pe) ir antspaudas36. Žinoma vienintelė šiuo antspaudu pažymėta 1925 m. nuotrauka su gamtoje iškylaujan- čiais žmonėmis. Studijinis berniuko, laikančio smuiko grifą, portretas – viena geriausių iš nedaugelio tuo metu jo darytų nuotraukų. Taip pat žinoma viena fotografo dukters (?) C. Šneiderytės nuotrauka, pažymėta ovaliu, dantytais pakraščiais antspaudu37. Nuotraukoje užfik- suotos Grinbergų kūdikėlio laidotuvės 1928 m. 1926 m. Šneideris savo ateljė Pasvalio g. 538 (dabar Kęstučio g.) išnuomojo į Biržus atvykusiai fo- tografei Viktorijai Bortkevičiūtei-Brėdikienei (1896 Joniškyje–1966 Vilniuje). Fotografė jau turėjo profe- sinės patirties, šio amato buvo mokiusis Mintaujoje, Joniškyje, savarankiškai dirbo Pakruojyje, iš čia ir at- vyko į Biržus, dirbo kartu su seserimi Michalina39. Abi aktyviai dalyvavo šaulių teatro veikloje, vaidino spek- takliuose, tad ir pirmieji klientai buvo su šia organiza- cija susiję žmonės. Bortkevičiūtė 1928 m. įsikūrė greti- mame name Pasvalio g. 340 – iš pradžių antrame, vėliau Viktorija Bortkevičiūtė-Brėdikienė. Sūnus Vytautas Brėdi- trečiame aukšte. Vienas iš specifinių bruožų, išskyru- kis – fotografės fotosesijų modelis. Apie 1936 m. V. Brėdi- sių Viktoriją iš kitų Biržų fotografų, – moteriškumas. kio asmeninis archyvas. Ji buvo mielai kviečiama įamžinti jautriausias moterų ar šeimų gyvenimiškas akimirkas, pasivaikščiojimus retai, dažniau tai darė jos vyras fotomėgėjas44. Jai pri- biržiečių mylimomis vietomis. Jos studijoje įsiamžino skiriamos dvi gražios kompozicijos nuotraukos, įam- išraiškingo charakterio, ryškios, elegantiškos moterys, žinusios jaunąją kartą didingų senovės paminklų fone. kitoms klientėms ji butaforiniais rankdarbiais, žaislais Studijoje naudojo keturias įprastų siužetų pirktines kūrė jaukią aplinką. Svarbus fotosesijų modelis buvo (išskyrus vieną) dekoracijas, turėjo tris antspaudus45, jos sūnus Vytautas Brėdikis. taip pat naudojo kartu su negatyvu atspaudžiamą užra- Fotografė naudojo tris dekoracijas: standarti- šą nuotraukos averse. Muziejuje saugoma apie 50 jos nes rūmų stiliaus, peizažinio parko su dviem stambio- fotografijų, o fotografės dukterų archyve yra nuotraukų mis kolonomis ir gamtovaizdį su stambiakamieniais iš vaikystės, šeimos gyvenimo akimirkų iš studijos ir iš beržais. Nuotraukas antspaudavo ovaliu antspaudu41. kasdienybės, darbinės aplinkos vaizdų. Fotografavimo Savo profesinę veiklą baigė apie 1956 m. Jos fotoateljė – maniera gana statiška, nebuvo kuo nors išskirtinė, ta- vienintelė, kuri išliko Biržuose po Antrojo pasaulinio čiau fotografė, pasižymėjusi ir valingu charakteriu, ir karo mūšių. Pastatas tebestovi ir šiandien – Kęstučio humoro jausmu, savo studijoje mielai fotografuodavo g. 1. Bortkevičiūtės autorystei galėtume priskirti sude- šmaikščiai nusiteikusias moteris persirengėles, fotose- gusio Biržų centro, Rotušės ir Vytauto gatvių vaizdus, sijose dalyvaudavo ir pati. Išsiskiria dviejų gimnazisčių fotografuotus 1949 m. pro jos ateljė langą. (viena jų persirengusi jaunuolio kostiumu), atkartojan- Dar viena Biržų fotografė – Jadvyga Vaitaitie- čių to meto spalvinguose romantiškuose atvirukuose nė (Markevičiūtė) (1903 Vainekonių k., Pasvalio raj.– įsimylėjusių porų meilius vaizdus, nuotraukos. Vaitai- 1994 Biržuose). Greičiausiai ji 1929 m.42 įsikūrė se- tienė amato išmokė savo seserį Mariją Kruopienę, tu- niausioje miestelio fotoateljė, Vytauto g. 16 – Bauerio rėjo mokinių žydų, vėliau sunkiai išgyveno jų tragišką namų mansardoje iš kiemo pusės. Šiame pastate savo likimą. 1944 m. sudegus namui su jos ateljė, fotografė veiklą plėtojo ne vienas šio amato atstovas. Retušuoti paviljoną įsirengė giminaitės namuose Dvaro g. 1446. mokėsi pas Ločerį, Michelsoną, o fotografavimo tech- Artimųjų archyve saugoma 1948 m. nuotrauka, kurio- ninius procesus įvaldė Klaipėdoje43. Lauke fotografavo je užfiksuota Dvaro gatve prievolę valstybei vežanti
100 Petras Ločeris. Petro Ločerio gyvenamasis namas ir fotoateljė 1928 m. gurguolė. Prasidėjus dokumentų išdavimui, Vaitaitienė muziejaus rinkiniuose iš visų minėtų Biržų fotografų darė dokumentines nuotraukas47. yra daugiausiai – per 1 300. 1996 m. muziejus iš fo- Iš visų Biržų fotografų geriausiai žinomas yra tografo sūnų įsigijo albumą su šeimos ir Biržų laiko- Petras Ločeris (1892 Jasiškių k. Biržų raj. – 1973 m. tarpio nuotraukomis, taip pat dokumentų, lietuviškos Vilniuje, palaidotas Biržuose) – fotomedžiagų gamy- gamybos fotoplokštelių „Aušra“ dėžutę, atsiminimų bos pradininkas Lietuvoje, Biržų miesto ir piliavietės sąsiuvinius. ikonografas, atsiminimų „Mano amžius“ autorius. XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje Biržuose fo- Biržuose fotografuoti pradėjo 1920 m., 1928–1944 tografavo dar du fotografai – Juozas Dambrauskas m. dirbo nuosavuose namuose Pasvalio g. 41 (vėliau (ilgai dirbęs Papilyje, Biržų raj.)49 ir Ločerio mokinys Kęstučio g.) įrengtoje ateljė, kuri Antrojo pasaulinio Kazimieras Gasiūnas50. Muziejus neturi nė vienos jų karo metais sudegė48. Pasižymėjo energingumu, kū- studijinės nuotraukos. Biržuose aptariamu laikotarpiu rybiškumu, įvairiapusiškumu, dekoracijų (žinomos 9) dirbo 14 fotografų, penkios iš jų buvo moterys. Antra- ir signatūrų gausa (2 įspaudai, 9 antspaudai, 1 kar- sis pasaulinis karas išblaškė fotografų bendruomenę, tu su negatyvu atspaudžiamas įrašas ir emblema). sunaikino jų turtą. Iš senųjų veiklą tęsė tik dvi foto- Jo paslaugos buvo brangiausios. Ločerio nuotraukų grafės: Jadvyga Vaitaitienė ir Viktorija Bortkevičiūtė.
Nuorodos: 1 Pagrindinis tyrinėjimo šaltinis – Biržų krašto muziejaus 6 Jo ateljė nuo 1873 m. balandžio iki 1874 m. vidurio trum- „Sėla“ fotografijų rinkinys ir privačiuose archyvuose pai veikė Ukmergėje – žr. Dainius Junevičius, „Kauno saugomos nuotraukos, publikuoti ir nepublikuoti šalti- gubernijos fotografai XIX amžiuje“, in: Menotyra, 1997 niai. (1), p. 66. 2 Vizit portrait formato nuotraukų antspaudai su rėmeliu: 7 Cabinet portrait formato nuotraukos aversas paženklin- „И. КРУМИНЪ / Биржи / Фотографъ. Дирванская tas vienos eilutės antspaudu be rėmelio: „ФОТОГР. И. ул.“ (rėmelis įmantrus, keliose vietose perpinto kaspino); ГОЛДЬ“. „Е. Р. Ф. Лапинь / Фоторафъ / БИРЖИ, / Ковенской 8 Žr. Stasys Bielskis, „Rusijos caro Petro I giminaitė vaikš- губернiи“ (rėmelis santūrus, bet stilingas, keturkam- to su šuniuku... Šilutėje“, in: Šeimininkė, 2004 (47), p. pis, užapvalintais kraštais); „ФОТОГРАФИЧЕСК. / 4. Straipsnyje pasakojama Astravo dvare (Biržų raj.) tar- ……….. / ЛДЪ / МѣСТЕЧК. БИРЖАХЪ“ (rėmelis navusių Skavoronskių ir jų palikuonės Emilijos Vainaus- ovalus, galuose kaspinai aštriais galais); „Фотографiя kienės (g. 1910 m. N. Radviliškyje, gyveno Klaipėdoje, / Б. МИХЕЛЬСОНА / Биржи, Ков. губ. / Негативь 1985 m. persikėlė į Šilutę) gyvenimo istorija. сохраняется“ (rėmelis – pusiau susuktas pakabinamas 9 Kuchmistrz Jan Skoworotko, ochmistrzyni Anastazya pergamentas su kutais). Skoworotko, Tabella ettatowa na 1875/1876 rok – Tiš- 3 Emilis Trečiokas, Iš Biržų krašto istorijos: įvykiai ir da- kevičių archyvas, Biržų krašto muziejus „Sėla“ (toliau – tos, Biržai: Širvėna, 1999, p. 24. BKM), GEK 2428. l. 1. 4 Jonas Dagilis, „Iš Biržų krašto fotografijos istorijos“, in: 10 Astravo dvaro liokajus Juozas Matulis – BKM GEK Švyturys, 1986 (23), p. 24. 20610/2. 5 Žr. Virgilijus Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija, 11 „ФОТОГРАФИЧЕСК. / … / Л?ДЪ / МѣСТЕЧК. 1854–1940, sudarytojas Stanislovas Žvirgždas, Vilnius: БИРЖАХЪ“. Austėja, 1995, p. 135. 12 Junevičius D. Kauno gubernijos fotografai XIX a., prieiga
101 internete: https://issuu.com/dainiusjunevicius/docs/me- t. 3, p. 291, prieiga internete: https://issuu.com/dainiusju- notyra0001, žiūrėta 2017-04-05. nevicius/docs/vilnius0001, žiūrėta 2017-04-05. 13 BKM GEK 20610/1. 32 Dviejų eilučių įspaudas: „G. Schneider / Birzen“. 14 BKM GEK 26286/8. 33 Be rėmelio, dviejų eilučių antspaudas: „ФОТОГРАФIЯ / 15 BKM GEK 14780–14781. Г, I. ШНЕЙДЕРА БИРЖИ“. – BKM GEK 22944. 16 Dabar juose – Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. 34 P. Ločeris, Mano amžius, XVI sąsiuvinis, p. 353. Žr. Aldona Snitkuvienė, „Biržų grafai Tiškevičiai: por- 35 Jau 1930-aisiais jis buvęs nebejaunas, be sveikatos žmo- tretiniai eskizai“, in: Biržų istorijos apybraižos, Vilnius: gus. J. Dagilis, p. 24. Danielius, 2006, p. 157. 36 Trijų eilučių spaudas: „Fotografas / G. Sneideris / Birzai 17 Ten pat. pasv g-ve No 5“ – BKM GEK 12018. 18 Astravo dvaro pareigūno portretas ovale. Gražiai dera 37 Keturių eilučių spaudas: „Fotografija / C. Šneiderytės / portretuojamojo ir fotokortelės stilistika. Be dedikacinio Biržai / Pasvalio g-vė 5“ įrašo – BKM GEK 20868/1. 38 V. Bortkevičiūtės ateljė reklama, in: Biržų žinios, 1926 19 Cabinet portrait formato nuotrauka, BKM GEK 18204/1. (15), p. 6. 20 Borucho Michelsono fotoateljė reklama, in: Biržų kalen- 39 Zita Pikelytė, Lietuvos provincijos fotografija 1918– dorius, 1928 m., p.12 ; BKM GEK 21034. 1940 m., daktaro disertacija, Vilniaus dailės akademija, 21 Borucho Michelsono pase Nr. 939, išduotame 1920-10- Vilnius, 2012, p. 198. 30, nurodyta 1872-10-15 gimimo data – LCVA, F. 1600, 40 V. Bortkevičiūtės ateljė reklama, Biržų šaulių teatro Ap. 4, B. 990, l. 1. Antkapyje Biržų žydų kapinėse įrašyta spektaklio „Valkata“, vykusio 1928 06 24, programa. 1871 m. gimimo data. 41 Trijų eilučių spaudas: „FOTOGRAFIJA / V. BORTKEVI- 22 Borucho Michelsono reklama, in: Biržų kalendorius, ČIŪTĖS / BIRŽAI“ . 1915 m., p. 79; BKM PL 816. (Nuo 1920 m. Dirvono g. 42 Vaitaitienės ir Bašės Bauerienės sutartis dėl ateljė nuo- pervadinta Vytauto g.). mos 1929 m., saugomas artimųjų archyve. 23 J. Dagilis, „Iš Biržų krašto fotografijos istorijos“, p. 23. 43 Z. Pikelytė., p. 200. 24 Reverse įrašyta, kad fotografuota 1946 m. Brėdikienės 44 Dukters Danutės Marčiulynienės pasakojimas, užrašė fotoateljė – BKM PL 1667. Snieguolė Kubiliūtė 2011 m. 25 Petras Ločeris nuo 1913 m. dirbo savo ateljė N. Radviliš- 45 Su lygiagretainio formos rėmeliu: „J. Markevičiūtės / kyje, Biržų raj. FOTOGRAFIJA / Biržuose“; keturių eilučių, be rėmelio: 26 Petras Ločeris, Mano amžius, XI sąsiuvinis, p. 247 – „Foto / J. Vaitaitienės-Markevičiūtės / Biržai / *“; ketu- BKM GEK 20860/66. rių eilučių, be rėmelio: „J. Vaitaitienės / FOTOGRAFIJA 27 Ten pat; V. Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija, p. / Biržai, Vytauto g-vė 16. / 193.....m...... m.....d.“ 135. 46 Registracijos liudijimas, išduotas fotografei 1947 m., 28 Dabartis – Pirmojo pasaulinio karo metais ėjęs kaizeri- saugomas artimųjų archyve. nės Vokietijos laikraštis Lietuvos gyventojams; Vilnis – 47 J. Dagilis, p. 23. JAV lietuvių socialistinės pakraipos laikraštis, ėjęs nuo 48 Z. Pikelytė, p. 199–200. 1920-04-08 Čikagoje. 49 Ten pat, p. 198–199. Antspaudas trijų eilučių, raudonos 29 P. Ločeris, Mano amžius, XVI sąsiuvinis, p. 355 – BKM spalvos: „Fotografas / J. Dambrauskas / Biržai“. GEK 20860/71. 50 Fotografo spaudas ant nuotraukos „Nina Šimukėnaitė“ – 30 B. Michelsono fotoateljė reklama, in: Biržų kalendorius, apie 1944 m. BKM GEK antspaudas, dviejų eilučių be 1928 m., p.12. rėmelio: „Fotografija К. Gasiūno / Biržai, Kar. Nas- 31 Dainius Junevičius, „Vilniaus gubernijos fotografai topkos g-vė Nr. 3.“ 1863–1904 m.“, in: Kultūros istorijos tyrinėjimai, 1997,
BIRŽAI PHOTOGRAPHERS AND THEIR LEGACY SINCE THE END OF THE 19TH CENTURY TILL 1944
Snieguolė Kubiliūtė Biržai Region Museum “Sėla”
The paper reviews the work of Biržai pho- Ločeris, Viktorija Bortkevičiūtė (Brėdikienė), Jad- tographers, its chronological limits, studio space vyga Vaitaitienė (Markevičiūtė); for a short time were and continuity, scenery, signatures, and work style. working K. Vaičiulėnas G. Šneiderytė, Michelsonaitė, The old facts were revised and new information was Juozas Dambrauskas, Kazimieras Gasiūnas. The presented. During the analyzed period the following main sources were the collection of photographs of photographers were working in Biržai: Joselis Gol- Biržai Region Museum “Sėla” and the collections of das, I. Krūminis, Ė. R. F. Lapinas, Boruchas Michel- photographers’ relatives. The paper summarizes the sonas, Girša Šneideris, Ana Elcha Cygan, Petras published information and analysis of manuscripts.
102 Rokiškio dvaras ir jo savininkai fotografijose nuo XIX a. pab. iki 1940 m.
Marijona Mieliauskienė Rokiškio krašto muziejus
Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muzie- didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų darytos jus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasa- nuotraukos. rą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Rokiškio krašto muziejuje saugoma 1801 m. Audringi to laikotarpio įvykiai muziejininkus priver- pastatytų dvaro rūmų fotografija, daryta 1884-aisiais. tė ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė Jos autorius – grafas Aleksandras Choiseulis-Gouffier nuolatinai. (1821–1896), Sofijos Tyzenhauzaitės Choiseul-Gouf- Grafų dvare sukauptos vertybės karo metais fier (1790–1878) sūnus ir Ignoto Tyzenhauzo anūkas. ir per nacionalizaciją pokariu stipriai nukentėjo, ta- 1905 m. rūmai buvo perstatyti, o ši fotografija įam- čiau muziejininkams pavyko nemenką jų dalį surinkti žinusi jų vaizdą iki XX a. pradžios. Kitoje fotografi- ir išsaugoti. Dabar muziejaus rinkiniuose saugoma jos pusėje užrašyta: „Rakischki...(fot. stary Choiseul) per 17 000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – rok. 1884?)“. iš Rokiškio dvaro. Šios fotografijos sukurtos laiko- 2016 m. vasarą Rokiškio krašto muziejus tarpiu nuo XIX a. pab. iki 1940 metų. Tai – fotoatel- gavo skaitmeninį vaizdą labai retos fotografijos – jė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės atvaizdą. Sprendžiant iš to, kokie statiniai prie baž- Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų ir giminaičių – nyčios stovi ir kokių dar nėra, galima daryti išvadą, atvaizdai, daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: kad fotografuota tarp 1877 ir 1881 metų. Greičiausiai Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau tai gali būti 1877 m. gruodžio 4-oji – tą dieną vyko
Rokiškio dvaro rūmai. 1884 m. Fotografavo Aleksandras Šuazelis-Gufjė. RKM-3430.
103 Keliautojų būrys Vakarų Kroatijoje. XIX a. pab. Asmuo su fotoaparatu – grafas Jonas Pšezdzieckis. RKM-2215. bažnyčios pašventinimas. Galbūt galima daryti prielai- prie stalo, ant kurio padėta balta vonelė. Rankose jis dą, kad ši fotografija yra Aleksandro Choiseulio-Gouf- laiko stiklo negatyvą (RKM-15381). Išliko dvi foto- fier. Tuo metu turėti fotoaparatą galėjo sau leisti tik tur- grafijos, kuriose įamžintos grafo dukros Marija ir Elž- tingi žmonės. Grafui Aleksandrui Choiseuliui-Gouffier bieta – abi su fotoaparatais gamtoje. turėjo rūpėti naujoji Rokiškio bažnyčia, kurią statė jo Kaip grafų fotografijos atsidūrė Rokiškio motinos giminaičiai – Reinoldas ir Marija Tyzenhauzai. krašto muziejaus rinkiniuose? Didžioji jų dalis pate- Fotografavimas buvo mėgstamas grafo Jono ko pokario metais iš buvusio dvaro archyvo, tačiau Pšezdzieckio (1877–1944) užsiėmimas. Muziejaus tuo laiku domėtis, klausinėti apie grafus ir jų paliktas rinkiniuose yra saugoma XIX a. pab. datuojama fo- vertybes buvo pavojinga. Nemažai fotografijų gauta tografija, kurioje užfiksuotas keliautojų būrys kalnuo- vėlesniais laikais iš dvare dirbusių žmonių: vaikų au- toje, miškingoje vietovėje. Iš įrašo kitoje fotografijos klių, virėjo šeimos ir jų palikuonių, sodininko vaikų pusėje aiškėja, kad tai yra Vakarų Kroatijos miestas ir kitų asmenų. Abazija (Opatija). Kas yra fotografijos autorius, neži- Grafų šeimos fotografijomis muziejaus rin- noma, tačiau tame pačiame įraše pažymėta, kad asmuo kiniai vis papildomi iki šių dienų. 2012 m. muziejus su fotoaparatu fotografijoje – Jonas Pšezdzieckis. gavo albumą su 234 grafų fotografijomis, apimančio- Rokiškio krašto muziejuje saugoma keletas mis 1931–1932 m. laikotarpį. Prie kai kurių fotogra- Pšezdzieckio laiškų žmonai Hermancijai. 1915 m. lie- fijų yra užrašų lenkų kalba. pos 24 d. rašytame laiške, pasakodamas apie patrankų Tokių albumų yra 11, iš jų 3 albumai su foto- šūvius, lėktuvų triukšmą, degančius miškus, bandymą grafijomis, kuriose neatpažintos vietovės, pastatai ir paslėpti porcelianą ir vyną, jis užsimena: „Kadangi fo- asmenys. Juose nėra jokių užrašų. Vienas iš šių albu- tografuoti niekas nedraudė, tai būtų buvusios įdomios mų (RKM-2829) – drobiniu viršeliu. Jo viršutiniame nuotraukos iš tos maišaties.“ (RKM-44483). kampe įspaustos raidės „J. P.“ – Jonas Pšezdzieckis, Šį užsiėmimą mėgo ir grafo vaikai. Jų auklė o apatiniame kampe – „No 1“ Albume suklijuotos Julija Kietytė (1882–1974) prisiminimuose rašė, kad 33 fotografijos. Tai yra įvairių miestų, uostų, kaimų „grafaitei Elžbietai (1913–1970) tėvas padovanojo vaizdai. Galima manyti, kad visa tai fotografavo pats fotoaparatą. Jį pavogė, vagis buvo sugautas. Elžbieta grafas Jonas Pšezdzieckis. apsidžiaugė atgavusi fotoaparatą ir jam atleido.“1 Ant keturių albumų viršelių užrašytos datos. Apie tai, ar grafas Pšezdzieckis ir jo vaikai Tai 1930–1934 m. laikotarpis. Ant dviejų albumų vir- patys išmoko fotografuoti ar juos kas nors mokė, – šelių datos neužrašytos, tačiau viduje prie kai kurių žinių nėra. Taip pat nežinoma, ar dvare buvo fotola- fotografijų pažymėti metai. Tai – XX a. 3 deš. foto- boratorija. Yra išlikusi fotografija, kurioje grafas sėdi grafijos.
104 Grafai Pšezdzieckiai – muzikos mėgėjai. Rūmų didžiojoje salėje prie pianino sėdi Jonas Pšezdzieckis, už pianino stovi Hermancija Pšezdzieckienė. Iš dešinės – dukra Marija, sūnus Aleksandras, dukra Elžbieta. Kairėje esantys vaikai – svečiai. XX a. 3 deš. RKM-7965.
Vartant fotografijas, susidaro įspūdis, kad sugebėdavo rasti tokį rakursą, kad fotografuojamasis grafai fotoaparatus retai išleisdavo iš rankų; buvo fo- atrodytų tarsi sėdintis tropikuose po palme. Norėjosi tografuojama viskas aplinkui: vaikai ir jų žaidimai, parodyti ir rūmų vidaus apstatymą: daugiausia nuo- svečiai, kasdienybės akimirkos ir šventės, išvykos traukose įamžintos menės, kitų gyvenamųjų patalpų žirgais ir automobiliais į kitus dvarus, medžioklė, fotografijų yra labai mažai. teniso žaidimas. Grafai fotoobjektyvą nukreipdavo Fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė ir į ūkio darbus, tvartus, šiltnamius. Fotografijose leidinio įvadiniame straipsnyje apie fotografijas kalba matyti, kaip atrodė dvaro rūmų išorė ir vidaus inter- taip: „Fotografijos nenuvilia, nors ir mėgėjiškai, bet jerai, kurie XX a. pr. fotografijose yra retas reiškinys estetiškai pagauta atmosfera atskleidžia Pšezdzieckių Lietuvoje. šeimos gebėjimą mėgautis gyvenimu. Iš visų pusių Idėja parengti leidinį, skirtą Rokiškio dvaro fotografuotoje erdvioje menėje matai vertybes, kurios fotografijoms, sklandė jau keletą metų. 2016 m. pro- formavo šeimos pasaulėjautą: harmoniją su gamta at- gramos „Lietuvos Muziejų kelias“ tema „Dvarų kultū- spindi gausybė augmenijos, Tyzenhauzų herbas ant ros atspindžiai“ šio darbo neleido atidėlioti. Rengiant unikalaus židinio rodo kilmingas šaknis ir tradicijų leidinį teko ne kartą peržiūrėti šimtus fotografijų ir tęstinumą, paveikslais išpuoštos sienos byloja apie atrinkti tik nedidelę dalį. Leidinyje publikuojama 150 prasmingo dailės kolekcionavimo aistrą, orkestrą tal- nuotraukų. Į šalį teko atidėti minėtus 3 albumus su pinantis balkonas ir fortepijonas atskleidžia meilę mu- nežinomomis fotografijomis. Stengtasi atrinkti tokias zikai, o šį spėjimą patvirtina viena fotografija su Jono fotografijas, kurios atspindėtų temų įvairovę. Įdomios žmona Hermancija ir muzikuojančiais vaikais. Žino- dvaro rūmų perstatymo 1905 m. fotografijos, rūmų ma, šis „gyvasis paveikslas“ yra tik žaisminga ins- vaizdai įvairiais metų laikais. Vasarą rūmai skęsta cenizacija, kuriai pasitelkti ne tik rimti instrumentai gėlėse, ant laiptų stovi didžiulės palmės. Fotografas bei atversta partitūra, bet ir puodų dangčiai, skrynia,
105 Jonas Pšezdzieckis su vaikais. Iš kairės Aleksandras, Elžbieta, Marija ir Jonas. XX a. 3 deš. RKM-2830/23. tačiau svarbiausia yra juos vienijantis malonumas būti, kurti ir improvizuoti drauge.“ Rengiant leidinį rūpėjo daugiausia dėmesio skirti dvare gyvenusiems žmonėms – jų fotografijų nemažai. Vartydamas jas tarsi stebi augančius, bręs- tančius, senstančius, išeinančius dvaro gyventojus. Leidinio fotografijose galima stebėti, kaip augo grafų vaikai: vienuose nuotraukose jie dar maži, kitose – jau paaugę ramiai sėdi krėsluose. Vėliau – žaidžia įvairius žaidimus, skaito knygas, jodinėja, atlieka ūkio darbelius. Suaugusių fotografijos nestokoja ir rimties, ir žaismo, ir humoro. Gausu fotografijų, kuriose įamžintas grafų laisvalaikis, kelionės į kaimyninius dvarus (Ragu- vėlę, Baisogalą, Platelius, Ilzenbergą ir kt.). Į juos vykstama žirgais ir automobiliais. Svečiuose irgi daug fotografuojama: vaišės prie stalo ir lauke, šo- kiai, maudynės. Itin mėgstama dar viena, šiais laikais nepopuliari, pramoga – laipiojimas kuo aukštesniais stogais. Kitur užfiksuotos slidinėjimo Rokiškio apy- linkėse ir užsienyje akimirkos. Keletas albumų skirta įvairių išvykų, pramogų fotografijoms, daugelis jų su šmaikščiais komentarais lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Gaila, kad didžioji dalis fotografijų netu- ri jokių užrašų. Nelengva identifikuoti jose matomus asmenis. Pokario metais gautų fotografijų metrika yra labai skurdi, daugelio dalykų jau nebeįmanoma išsiaiškinti, nors pasirodęs katalogas leidžia kai ką patikslinti. Jame publikuota grafo Antano Pšezdziec- kio (1906–1945) fotografija su Lietuvos kariuome- Elžbieta Pšezdzieckaitė ir Livija Dimšaitė (viduryje) nės kario uniforma. Kur ir kada jis tarnavo – žinių ant dvaro rūmų stogo. 1934 m. RKM-20699.
106 nėra. Tačiau, kai leidinys pateko į iš Rokiškio rajono Kiti leidinio egzemplioriai pasiekė JAV ir kilusio Zinauto Malciaus rankas, jis pranešė, kad jo Prancūziją. Iš ten taip pat sulaukta atsiliepimo su ke- tėvas Leonas Malcius dažnai pasakodavęs apie tarny- letu papildymų nuo Jono Pšezdzieckio sesers proanū- bą Lietuvos kariuomenėje. Su juo 4-jame pėstininkų kio Davido Shapari Donadello. Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke Kulkosvaidinin- Šis leidinys – tik kukli didelio darbo vieši- kų kuopoje 1927–1928 m. tarnavęs ir grafas Antanas nant muziejaus fonduose sukauptas Rokiškio grafų Pšezdzieckis. fotografijas pradžia.
Nuorodos:
1 Rokiškio dvaro darbininkų atsiminimai – Rokiškio krašto muziejaus archyvas, byla Nr. 70 (1), p. 90.
ROKIŠKIS MANOR AND ITS OWNERS IN PHOTOGRAPHS SINCE THE END OF THE 19TH CENTURY TILL 1940
Marijona Mieliauskienė Rokiškis Regional Museum
Rokiškis Regional Museum is the first mu- the photo is unknown, however, in the same record seum in Lithuania located in a manor. It was es- it is indicated, that a person with a camera – Jonas tablished in the summer of 1940, when the counts Pšezdzieckis. The count’s children liked photography Pšezdzieckiai left Rokiškis. Impetuous events of as well. that period made museologists leave the manor time How did the photographs of counts appear in and again, and only in 1952 it was established here the collections of Rokiškis Regional Museum? Most permanently. of them appeared during the post-war period from The valuables accumulated by the counts the former manor archive, however, in that time to be and the ones that already had been in it suffered dur- interested in, inquire about the counts and their valu- ing nationalization during and after the war. Howev- ables were dangerous. A lot of photos were obtained er, museologists were able to save a big part of them from people who worked in the manor in later times: and collect what was scattered. In the museum’s nannies, cook’s family and his descendants, garden- collections over 1,100 photographs and negatives er’s children, and other people. from Rokiškis manor are preserved. They cover the The museum’s collections have been supple- period of the end of the 19th century – 1940. These mented with the photos of counts family till nowadays. are the photos of the members of the Pšezdzieckiai In 2012, the museum got the album with 234 photos of family taken by masters in photo studios: Jo- the counts covering the period of 1931– 1932. Some nas Pšezdzieckis, his beautiful wife Hermancija photos contain records in the Polish language. Sapiegaitė, their children, and relatives. The photos Looking at the photos it is seen that the are taken by photo masters in different cities: War- counts were keen on photography as everything was saw, Vilnius, Paris, Nice, etc. However, the biggest photographed: children and their games, guests, mo- part of photographs consists of photos taken by the ments of everyday life and celebrations, horse rid- counts themselves. ing and trips by cars to other manors, hunting, ten- Photography was a favourite occupation of nis game, dogs, horses and other animals. It is also count Jonas Pšezdzieckis (1877–1944). In the mu- seen in photos how exterior and interior of the manor seum’s collections, there is a photo dated to the end looked like. The counts took photos of farm work, of the 19th century, where a group of travellers in stables, other farm buildings. mountainous, woody area is captured. The record The publication contains over 150 photo- on the other side of the photo indicates that it is a graphs, they reveal not only the counts Pšezdzieckiai city of West Croatia Abazija (Opatija). The author of passion for photography but also their everyday life.
107 XX a. I pusės Rokiškio fotografai: nauji atradimai (M. Germanas ir J. Masiulis)
Dalia Kiukienė Rokiškio krašto muziejus
Rokiškio krašto muziejus 2014 m. išleido ka- muziejuje saugoma archyvinė medžiaga apie fotogra- talogą Rokiškis fotografijose 1914–1940 m., kurio vi- fus gana fragmentiška. Išlikusios fotografijos su spau- sas tiražas (400 vnt.) vos per pusmetį buvo parduotas dais, vokas su reklaminiu tekstu, kai kurios pavardės ir ir išdalintas. Leidinio įvadiniame straipsnyje minimi adresai senose telefonų abonentų sąrašų knygose. keletas Rokiškyje dirbusių fotografų: Leiba Vinokuras, Šio leidinio rengimas, nuotraukų tyrinėjimas P. Šinkūnas, O. Čadovičius, Jokūbas Skrinskas, Mor- tapo gera proga surinkti informaciją apie Rokiškio dechajus Germanas, fotoateljė „Naujiena“. Apie juos krašto fotografus. Jau išleidus fotografijų katalogą, nedaug žinoma, nes senoji fotografija mažai tyrinėta, vienu metu buvo renkami duomenys apie du Rokiš- kio fotografus – Mordechajų Germaną ir Joną Masiu- lį. Apie Germano gyvenimą nežinota nieko, išskyrus tai, kad jo vardas iš M raidės. Muziejaus rinkiniai viešinami ne tik leidybos priemonėmis, bet ir internete: ruošiamos virtualios parodos, eksponatai keliami į muziejaus skaitmeni- nę biblioteką, į sistemą LIMIS. Internetinėje erdvėje įkeltomis fotografijomis susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žmonės, tarp jų – ir fotomenininkė iš Olandijos Sarah Mei Herman, Rokiškio fotografo Mordechajaus Germano (1901–1985) anūkė. 2015 m. atvykusi į Rokiškį su savimi atsivežė šeimos foto- grafijų kolekciją, kurios didžioji dalis buvo sukurta Germano fotoateljė. Darbas, prasidėjęs kelių nuotrau- kų peržiūra, tapo tikru vienos fotografų žydų šeimos gyvenimo „narpliojimu“. Per dvejus metus trukusį susirašinėjimą su Olandijos ir Izraelio piliečiais, su- sidėliojo žydų Germanų šeimos istorija. Žinoma, kad du šios šeimos broliai buvo fotografai. XIX a. pab. – XX a. pr. Rokiškyje gyveno Dovydas (David) ir Reistel (Rosa) Germanai. Dovy- das dirbo agentu1. Jie turėjo šešis vaikus: Saliamoną (Solomon), Isaką (Itschak), Jakovą (Yakoov), Mor- dechajų (Mordechai), Judelį (Jehuda) ir dukrą Belą (Bella). Apie dukrą nėra jokių žinių, išlikusios tik ke- lios fotografijos. XX a. 4 dešimtmečio pradžioje Rosa ir Dovydas Germanai su sūnumi Judeliu persikėlė gy- venti į Kauną. 1934 m. jie jau įrašyti į Kauno miesto balsuotojų sąrašus2. Saliamonas ir Mordechajus dar kurį laiką buvo pasilikę Rokiškyje. 1941 m. Rinki- minės apylinkės sąrašuose paskutinį kartą minimas Mordechajus Germanas. Broliai Germanai. Dovydas Germanas ir Reistel Germanienė3 (sąrašai Pirmoje eilėje iš kairės: Judelis (Jehuda), Isakas sudaryti 1940 m., rengiantis rinkimams į SSRS Aukš- (Itschak), antroje Mordechajus (Mordechai), Saliamonas čiausiąją Tarybą, kurie įvyko 1941 m. sausio 12 d.). (Solomon), Jakovas (Yakoov). Rokiškis, 1934 m. Dovydas ir Reistel buvo nužudyti Kaune 1941 metais. Iš Julijano Hermano asmeninio albumo. Isakas, Jakovas ir Mordechajus išvengė Holokausto,
108 nes emigravo prieš prasidedant karui. Jakovas XX a. 3 dešimtmetyje išvyko į Šveicariją studijuoti medici- nos, tapo psichiatru ir ten pasiliko. Vyriausias sūnus Saliamonas (1895–1945) dirbo žydų banke Rokiškyje, o XX a. 4 dešimtmetyje persikėlė gyventi į Kauną. Su žmona Roza Macyte (Matc) susilaukė dviejų vaikų. Saliamono šeima pa- teko į Kauno getą, iš kur su sūnumi buvo perkelti į Dachau (Vokietijoje), o žmona su dukra – į Štutho- fo (Lenkijoje) koncentracijos stovyklas. Saliamonas mirė 1945 m., po 3 mėn. nuo Dachau likvidavimo. Saliamono dukra Tonia šiuo metu gyvena Izraelyje. Ji suteikė daug žinių apie Germanų šeimos gyvenimą. Mordechajus (1901–1985) – vienas žy- miausių Rokiškio fotografų. Jis gyveno Rokiškyje ir Kamajų/Respublikos gatvėje Nr. 3 buvo atsidaręs fotoateljė. Germano įmonė buvo registruota Reizos Germanienės vardu (turbūt Mordechajaus motinos arba jo brolienės vardu)4. Muziejuje saugoma per 30 fotografijų su Germano spaudu. Jų forma kito. Daugiausia išlikusių ovalo formos spaudų su įrašu
Fotografo Mordechajaus Germano spaudai. „Fot. Germanas Rokiškis“ (violetinės arba mėlynos spalvos). Tėra keli stačiakampio formos spaudai su įrašu „Fotografija GERMANO Rokiškis“. Išlikusiose fotografijose užfiksuoti Rokiškio gimnazijos moki- niai, Rokiškio pašto darbuotojai, Nepriklausomybės paminklas, žmonių portretai, švenčių akimirkos. Ma- tyt, ne visas fotografijas žymėdavo, nes muziejuje saugomos kelios vienodos fotografijos, vienos ants- pauduotos, kitos – be jokių ženklų. Tikėtina, kad kai kurios nepažymėtos fotografijos darytos to paties Germano arba kitų žinomų Rokiškio fotografų. Dėl tuometinės politinės ir ekonominės situ- acijos apie 1935 m. Mordechajus išvyko į Pietų Af- Mordechajus Germanas. Apie 1922 m. riką pas ten gyvenusį vyresnį brolį Isaką. Tuo metu Iš Julijano Hermano asmeninio albumo. sklandė kalbos, jog Pietų Afrika yra puikių galimybių
109 Judelis Germanas. Rokiškis, 1929 m. Iš Julijano Hermano asmeninio albumo. vieta. Kad išvengtų karinės tarnybos, Mordechajus, pr. 134, Kaunas. Įmonė veikė nuo 1934 m., samdomų padedamas Šveicarijoje gyvenusio brolio, dokumen- darbuotojų nebuvo, dirbo pats savininkas. 1939 m. tuose pakeitė gimimo datą: iš 1901 m. į 1904 metus. įmonė gavo 2 460 litų pajamų grynaisiais6. Yra išliku- Mordechajus ir Isakas iš pradžių apsigyveno Durba- sių fotografijų su spaudais, kur nurodytas kitas adre- ne, vėliau – Pietermaritzburge. Ten Mordechajus, kaip sas: Ukmergės pl. 48, Kaunas. 1938 m. Ukmergės ir Rokiškyje, dirbo fotografu, o vėliau atidarė drabu- plentas tapo Savanorių prospektu. žių valyklą. Žinoma apie jo pomėgį griežti smuiku, Judelis buvo vedęs Šeiną (Schoenele) Levi- ką liudija ir išlikusios fotografijos. Apie 1940 m. naitę iš Kupiškio. Tapusi našlaite, Šeina užaugo Rokiš- jis susituokė su Bela ir susilaukė trijų vaikų. Anūkė kio vaikų prieglaudoje. Antrojo pasaulinio karo metu Sarah Mei Herman tęsia šeimos tradicijas būdama Judelio šeima pateko į Kauno getą. Aštuonmetė dukra Olandijos fotomenininkė. Merelė nužudyta Kaune kartu su kitais žydų vaikais. Jaunėlis Germanų sūnus Judelis (1907?– Žmona perkelta į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ji 1944) irgi dirbo fotografu. Šio amato jį išmokė Mor- išgyveno. Judelis 1944 m. tapo genocido auka. dechajus. Jie kartu važinėjo po Rokiškio apskrities Spėjama, kad Germanų šeimos antrasis sū- miestelius, apsistodavo pas žmones ir fotografuoda- nus Isakas taip pat galėjo būti fotografu. Pasak gimi- vo. 1920 m. kurį laiką abu broliai dirbo Kamajuose, naičių, Isakas apie 1926–1927 m. išvyko į Durbano Rokiškio r.5 Judelis, su tėvais persikėlęs gyventi į miestą Pietų Afrikoje. Po poros metų ten nuvyko ir Kauną, 1934 m. atidarė savo fotoateljė. Fotografi- žmona su dukromis. Afrikoje jis dirbo laikrodininku. ja vertėsi iki 1940 m. spalio 8 d. – tai liudija Kau- Išlikusios dvi fotografijos su „I. Germano“ spaudais no miesto mokesčių inspekcijos darbų byla, pradėta (Ukmergės. pl. 48) kelia klausimą: ar Isakas irgi fo- 1938 m. gruodžio 27 d., užbaigta 1940 m. spalio 8 d. tografas? Gal raidė „I“ – spaudos klaida? Galbūt jis Dokumentuose nurodytas įmonės adresas: Savanorių anksčiau negu Judelis Kaune atidarė fotoateljė, o po
110 I. Germanas. Judelio žmona Šeina ir vietoj Judelio vyriškais rūbais vilkinti jo sesuo Bela. Kaunas, 1935 m. Iš Julijano Hermano asmeninio albumo. Jonas Masiulis prie savo namo. 1934 m. RKM-57978. to jo spaudu naudojosi brolis? Gal tai Judelio išdaiga, Jonas Masiulis, būdamas 70-ties, pradėjo kaip ir pats kadras? Šioje fotografijoje užfiksuota Ju- užsirašinėti savo šeimos, artimųjų svarbesnius įvy- delio žmona ir vietoj Judelio vyriškais rūbais vilkinti kius ir datas. XX a. 4 dešimtmetyje fotografuoti pra- jo sesuo Bela. dėjęs Masiulis, vėliau tapo aukšto lygio mėgėju, iš 2018-aisiais Rokiškio krašto muziejus pla- šio amato neretai prisidurdavęs pragyvenimui. nuoja parengti Sarah'os Mei Herman fotografijų pa- Gimė 1904 m. Agotos Reikalytės (1870– rodą, skirtą Germanų šeimos atminimui. 1935) ir Antano Masiulio (1872–1927) šeimoje. Tė- Antrasis „atrastas“ fotografas – Jonas Masiu- vas Antanas labai džiaugėsi, kad po 4 dukrų susilau- lis. 2014–2016 m. iš kraštiečių Giedrės Burbienės, kė sūnaus – jį pakrikštijo Jonu. 1906 m. Masiuliams Algirdo Masiulio, Sigitos Turkevičienės gavome per gimė dar vienas sūnus Motiejus. 3 000 vnt. eksponatų, liudijančių apie jų tėvo, foto- XX a. pr. šeima išvyko į Rygą, kur Jonas grafo, pašto darbuotojo, kolekcininko, Jono Masiu- 1916–1917 m. lankė lietuvių švietimo draugijos lio (1904–1989) gyvenimą ir veiklą. Tai šeimos do- „Žvaigždė“ mokyklą. Gyvendami Rygoje, Masiuliai kumentai nuo 1909 m.: laiškai, įstaigų dokumentai, lietuviškai kalbėti nedrįsdavo, nes lietuvius pašiep- sveikatos pažymos, kvitai, sąskaitos, įvairūs užrašai, davo, juos vadindavo „žmuida“. Prasidėjus badui, fotografijos, negatyvai, išsaugota net mirusios mamos 1917 m. šeima iš Rygos grįžo į Lietuvą. Jonas buvo plaukų sruoga, atsiminimai, kuriuose su smulkmeno- silpnos sveikatos, smulkaus sudėjimo, todėl ūkio mis pasakojami įvairūs įvykiai, nutikimai. Remda- darbai jam buvo per sunkūs. Tėvas norėjo batsiuviu miesi šiais eksponatais, atkūrėme fotografo ir pašto išmokyti, bet jam šis darbas nepatiko. Be to, batsiu- tarnautojo šeimos gyvenimo eskizą. vio darbas buvo nešvarus: mieste dar nieko, o kaime
111 mėšluotą, purviną batą atneša – taisyk! Vis dėlto 1937 m. pajamų ir išlaidų sąsiuvinyje minima, Jonas išmoko batsiuvio amato ir padėjo tėvui dirbti. kokių išlaidų patyręs dėl fotografijos: „Birželio mėn. Būdamas paauglys, Jonas susidomėjo fotogra- už 3,50 litų pirkau 100 št. fotografavimo popieriaus fija. Kai Lietuvoje ėmė išduoti lietuviškus pasus, gy- „formax“, už 1,25 Lt – fotografavimo vaistus, liepos ventojams reikėjo pasidaryti tinkamų fotografijų. Tuo mėn. 2 kartus ir spalio mėn. 1 kartą – po 2,40 Lt – už metu į Kamajus iš Rokiškio atvyko fotografas Morde- foto stiklus, spalio mėn. – 4 Lt už 6 fotografijas.“8 chajus Germanas su padėjėju, jaunesniuoju broliu Ju- Nelikus žydų fotografų, Rokiškio gyvento- deliu. Jie pas Masiulius įsirengė dirbtuvę nuotraukoms jai dėl vestuvių, krikštynų ar laidotuvių fotografavi- daryti. Jonas susidraugavo su Judeliu, ir šis parodė, mo kreipdavosi į Masiulį. Karo metu pinigais retai kaip spaudžiamos fotografijos. atsiskaitydavo – už nuotraukas dažniausiai mokė- Jonas, baigęs Kamajų pradinę mokyklą, davo maisto produktais. Po karo sovietinė valdžia 1921 m. pradėjo dirbti iš pradžių Kamajų, po metų – gyventojams pradėjo išduoti naujus pasus. Masiulį ir Rokiškio pašte. 1928 m. jis ir kiti Rokiškio paš- pakvietė į karinį komisariatą, kur sužinojo, kad bus tininkai buvo apdovanoti Lietuvos Nepriklausomy- reikalingas kaip fotografas, – taip tapo priverstiniu bės medaliais. Tais pačiais metais Rokiškio pašto fotografu. Dienomis fotografuodavo, o naktimis darbuotojai lankė lietuvių kalbos kursus, kuriems nuotraukas ryškindavo. Daugiausia fotografavo vadovavo mokytojas Juozas Gobis. Fotografas Mor- rusus kareivius, kurie dažniausiai atsiskaitydavo dechajus Germanas užfiksavo šių kursų baigimo daiktais, kartais atsivesdavo nufotografuoti ir savo šventės akimirkas. Taip pat įamžino kitus Rokiškio merginas. pašto darbuotojus. Masiulis, būdamas kolekcininkas XX a. 4–5 dešimtmečio stiklinių nega- (rinko spaudą, atvirukus, pašto ženklus, fotografi- tyvų neišliko, tačiau išliko ir muziejui perduoti jas), kitoje nuotraukų pusėje užrašydavo vardus, pa- 992 plačiajuosčiai 6 dešimtmečio negatyvai, vė- vardes, paaiškinimus, pastabas. lesnės fotografijos, pirmasis pirktas fotoaparatas Paštininko karjera neužsitęsė, nes valstybės „Agfa“, 6 plokštelės šiam fotoaparatui, svareliai tarnautojų sveikatos komisijos pripažino Masiulį ryškalams sverti, kitų fotografų darytos nuotrau- netekusiu 80 proc. darbingumo visam amžiui, tad kos. Savo pomėgį fotografuoti Masiulis puoselėjo nuo 1934 m. gruodžio 16 d. jis atleistas iš tarnybos. iki senatvės. Dar dirbdamas pašte 1934 m. Masiulis Ro- Tarp muziejuje saugomų Masiulio kolek- kiškio galanterijos, kosmetikos ir fotografijos da- cijos fotografijų – net 15 su fotografo Germano lykų krautuvėje „Naujiena“ už 100 litų nusipirko (Rokiškis) spaudu, 2 – su Vinokuro (Rokiškis), 2 – plokštelinį dumplinį fotoaparatą „Agfa Standart“7. Ch. Šneidermano (Rokiškis), 1 – Ch. Vinokurienės Pardavėjas Isaokas Klingmanas paaiškino ir parodė, (Kaunas), 1 – M. Tartakausko (Šančiai), 1 – Šuro kaip reikia fotografuoti, padarė bandomųjų nuotrau- (Šančiai). Jonas Masiulis spaudų ant fotografijų ne- kų. Ant dviejų fotografijų Masiulis parašė, kad foto- dėjo. Tik daug vėliau, jam būnant garbaus amžiaus, grafavo Isaokas Klingmanas 1934 m. vasario 13 d., žentas grafikas Virgilijus Augustinas Burba sukūrė jam perkant fotoaparatą „Agfa“. spaudą, kuriuo pažymėta jo kolekcija. Masiulis ėmė fotografuoti su dideliu už- Minėtų žmonių gyvenime dar lieka daug ne- sidegimu, bet pirmosios fotografijos išėjo prastos. aiškumų, nutylėjimų, nežinios. Tikimės, jog dviejų Įsigijęs Kazio Lauciaus išleistą knygą Fotografuoti šeimų likimo vingiai šiek tiek padės geriau atskleisti gali kiekvienas (1933) ir iš jos pasimokęs, pradėjo XX a. I pusės žmonių gyvenimą, prisidės prie foto- fotografuoti geriau. grafijos istorijos tyrinėjimo.
Nuorodos:
1 Balsuotojų sąrašas Kauno miesto savivaldybės tarybos ja/zydu-verslininku-sarasas/rokiskio-apskritis, žiūrėta rinkimams, 1934 m. – Kauno regioninis valstybės ar- 2017-11-17. chyvas (KAA), f. R-219, ap.2, b. 450, l.4. 5 Fotografija ir fotografai – Rokiškio krašto muziejaus 2 Balsuotojų sąrašas Kauno miesto savivaldybės tarybos archyvas, b. 424. rinkimams, 1934 m. – KAA, f. R-219, ap.2, b. 450, l.4. 6 Kauno miesto mokesčių inspekcijos darbų byla, Jude- 3 Kauno miesto rinkiminės apylinkės Nr. 33 rinkėjų są- lio Germano fotografija – KAA, f. R-209. rašai, 1940 m.(?) – KAA, f. R-292, ap.5, b. 33, l.9. 7 Fotografija ir fotografai – RKM, b. 424. 4 Rokiškio apskrities žydų verslininkų sąrašas Visa Lie- 8 J. Masiulio 1937–1938 m. pajamų ir išlaidų sąsiuvinis tuva, 1931 m., prieiga internete: http://jbfund.lt/istori- – RKM-56780.
112 ROKIŠKIS PHOTOGRAPHERS OF THE FIRST HALF OF THE 20TH CENTURY: NEW DISCOVERIES (M. GERMANAS AND J. MASIULIS)
Dalia Kiukienė Rokiškis Regional Museum
In 2014, the museum published a new cata- also during some periods of life he earned additional logue “Rokiškis in Photographs 1914 – 1940”. In money for living from this craft. half a year all copies (400 units) were sold and dis- The research results proved that Rokiškis tributed. In the introductory article of the publication photographers Mordechajus and Judelis Germanai several Rokiškis photographers are mentioned: L. taught J. Masiulis to take photos. Nothing was known Vinokuras, P. Šinkūnas, O. Čadovičius, J. Skrinskas, about the Germanai life. In 2016, the museum ac- M. Germanas, photo studio Naujiena. There was little quired 15 photographs with Germanai photographers’ knowledge about them, as the old photography was prints. little researched. Only fragmented archival material People not only from Lithuania but also from about the photographers is preserved in the museum. other countries got interested in photos uploaded on- The photographs with prints, an envelope with pro- line, including a photo artist from the Netherlands motional text, some surnames and addresses in old Sara Mei Herman, a granddaughter of Rokiškis pho- telephone directories have survived. tographer Mordechajus Germanas (1901 – 1985). In The preparation of this publication, investi- 2015, she arrived in Rokiškis and brought the collec- gation of photos made assumptions for the collection tion of family photos taken in South Africa, the big- of information on Rokiškis region photographers. gest part of which was created in Germanas’ photo Between 2014 and 2016, from Rokiškis region in- studio. The work, which started with a review of habitants Giedrė Masiulytė-Burbienė and Algirdas several photos, grew into an untangling of the life of Masiulis we got over 3,000 units of exhibits evidenc- one Jewish photographers family. During two years ing life and activity of their father Jonas Masiulis of correspondence, the history of the Jewish family (1904–1989), who was a photographer, postman, and Germanai was revealed. Even three members of the collector. Germanai family (Mordechajus, Isakas, and Judelis) J. Masiulis, at the age of 70, started to take were photographers. notes of the most important events and dates of his The present article reveals the fragments of family and relatives. Family documents, photographs, life and work of Rokiškis two photographers – Jewish broadband negatives given to the museum reveal the and Lithuanian – that developed after long and thor- life of a Lithuanian photographer’s family. J. Masiu- ough searches, with the participation not only of the lis, who started to take photos in the 4th decade of author of the present article but also the people from the 20th century, later became a high-level amateur, the Netherlands and Israel.
113 Profesionalūs fotografai ir fotografija Šiauliuose (1918–1944 m.)
Jonas Nekrašius Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kultūros istorikas
Tarpukario Šiaulių fotografija – adresas. Daugelis tarpukario Šiaulių fotoateljė buvo kultūros paveldo dalis įrengtos paviljonuose, privačiuose namuose: iš gatvės arba laiptinės patenkama į laukiamąjį, iš čia pasiruo- Maždaug nuo XX a. 2 dešimtmečio fotogra- šęs fotografuotis klientas pereidavo į fotografavimo fija tvirtai įaugo į Šiaulių miesto ekonominį irkul- kambarį. Fotografai dirbo ne tik savo studijose, bet tūrinį gyvenimą. Mieste palaipsniui populiarėjo nuo- vykdavo ir pagal iškvietimą. Klientai galėjo pasi- traukos: tapo įprasta kokia nors proga ar laisvadienį, rinkti portretus nuo mažiausio iki natūralaus dydžio, susirinkus visiems šeimos nariams ar pavieniui, nu- natūralias, akvarele ar aliejiniais dažais paspalvintas eiti pas miesto fotografą į ateljė ir įsiamžinti. Tada nuotraukas. XIX a. pabaigoje elektros energijos Šiau- fotografuotasi rimtai: ta proga būdavo persirengiama liuose beveik nebuvo, todėl fotoateljė dalis stogo ir gražesniu drabužiu, rimtai nutaisoma veido išraiška, šiaurinė siena dažniausiai būdavo įrengiama iš stiklo, siekiant patikti tiems, kurie kada nors žiūrės į nuo- kad daugiau kristų natūralios šviesos, reikalingos da- trauką. Taip pamažu mieste įsitvirtino fotografavimo- rant portretines nuotraukas. Šviesos srautą fotografai si tradicijos. reguliuodavo užuolaidomis ir širmomis. Dirbtinį ap- Tarpukario Šiaulių fotografus galima suskirs- švietimą fotoateljė pradėta naudoti tik XX a. 2 dešimt- tyti į profesionalus (jie turėjo leidimą atidaryti foto- metyje, iki tol fotografuota tik prie dienos šviesos. ateljė mieste) ir mėgėjus (jie dažniausiai fotografavo Todėl prie pastato šiaurinės pusės būdavo pristatomas savo malonumui). Tarpukario Lietuvoje profesiona- paprastos konstrukcijos erdvus paviljonas dideliais liais fotografais buvo laikomi tie, kurie vertėsi foto- langais ir įstiklintu stogu. grafija – tai buvo jų amatas ir pragyvenimo šaltinis. Senųjų fotoateljė interjeras – išskirtinai kuk- Fotomėgėjai neturėjo specialaus leidimo verstis šiuo lus. Paviljone dirbę fotografai naudodavo vieną arba amatu. Be fotoateljė dirbusių profesionalų ir fotomė- du fonus (per visą sieną ant drobės tapytus miesto ar gėjų, buvo ir laisvo verslo fotografų, dar vadinamų gamtos peizažus ar interjero detales) ir baldų rekvizi- keliaujančiais ar atlaiduose dirbančiais fotografais. tą (krėslus, kolonas, staliukus, dekoratyvines tvoreles Jie turėjo kilnojamąsias fotokameras, namuose buvo ir t. t.). Čia buvo tik kelios dekoracijos – krėslas su įsirengę primityvias fotolaboratorijas ir atlikdavo stalu, kokia nors tvorelė, kolonos ir panašiai. Siena, pavienius įvairių asmenų, įstaigų ar organizacijų už- kurios fone fotografuota, paprastai būdavo piešiniu sakymus. Jie taip pat siūlydavo savo paslaugas, ke- puošta dekoracija. Tokį rekvizitą naudojo Berelis liaudami iš vienos vietos į kitą, nuo vienų atlaidų iki Abramavičius, Maksas (Mordchelis) Rubinšteinas, kitų, fotografuodavo vietinius ir atvykusius žmones, Chaimas Izraelis Zaksas, M. Chotimlianskis, M. Ba- įvairias šventes ir įvykius. kas, Girša Rivkindas, Matas Paukštis ir kiti Šiaulių Daugumos Šiaulių miesto fotografų pagrin- fotografai. dinis darbas buvo fotografuoti asmenis fotoateljė, Kiekvienas Šiaulių fotografas turėjo savo sti- daryti miestiečių ir svečių, pavienių žmonių bei gru- lių ir fotografavimo būdą: kaip sustatyti ar susodinti pinius portretus. Išlikusios fotografijos ir portretai lei- žmones, fiksuoti visu ūgiu ar iki pusės, kokį parinkti džia atskleisti Šiaulių fotografų stilius ir fotografijos rekvizitą, detalę, apšvietimą, foną. Kaip prisimena meno tendencijas, pažvelgti į praeities žmogaus tipą, šiaulietis kraštotyrininkas Petras Kryžius, fotogra- jo svarbiausius bruožus ir charakterį, nuotaiką ir ap- fas Paukštis kiekvieną atėjusįjį fotografuotis visados rangą, socialinę ir ekonominę padėtį. paklausdavęs: „Kokia pozeliute – sėdinčia ar stovin- Šiauliuose fotoateljė steigėsi prestižinėse vie- čia?“ Fotografijoje daug kas priklausė nuo fotogra- tose – centre, pagrindinėse miesto gatvėse, prie turga- fuojamojo socialinės ir ekonominės padėties, profe- vietės, komercijai tinkamiausiose erdvėse. Fotoateljė sijos, fotografavimo progos bei fotografo sumanymo. galėjo turėti filialų, tačiau ant fotografijų fotokorte- Profesionalus fotografas siekdavo kuo tiksliau atspin- lių dažniausiai būdavo rašomas tik centrinės ateljė dėti žmogaus individualias savybes, laiko ir aplinkos
114 nulemtą žmonių kultūrinę ir socialinę charakteristiką. ti mieste dirbusius profesionalius fotografus ir fotoa- Tarpukariu fotoateljė fotografuojamų šiauliečių por- teljė. Šios fotografijos yra vertingas kultūrinis paliki- tretai būdavo komponuojami gamtos motyvų piešinio mas, kultūros paveldo dalis, atskleidžianti laikmečio fone arba pasitelkiant įvairią butaforiją bei rekvizitus: aktualijas, žmones, faktus, istorinius įvykius. baldus, knygas, lazdeles, gėles, rankinukus, dekoraty- vines tvoreles ir kita. Tarpukario Šiaulių miesto Daugiausiai fotografuota žmonių portretų, fotografai ir fotoateljė pavienių ir grupinių nuotraukų. Vaizdo dauginimo galimybės fotografavimo būdu leido reprodukuoti jau Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais turimą fotografiją. Nuotraukos būdavo retušuojamos, fotografijos verslas Šiauliuose suklestėjo. Fotogra- kartais spalvinamos. Aptariamu laikotarpiu spalvotų fų profesionalų kasmet daugėjo, o fotoateljė pradėjo fotografijų Šiauliuose dar nebuvo. Tarpukario foto- kurtis ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir atokiau grafijos – dažniausiai matinės, atviruko formato, ap- nuo centro. Tuo metu mieste dirbo per 15 profesio- karpomos specialiomis žirklėmis. nalių fotografų ir kaskart atsirasdavo vis naujų, ypač Fotografijos populiarumui reikšmės turėjo daugėjo fotomėgėjų. Fotografų darbas tapo papras- ir pirmoji Šiauliuose išleista knyga apie fotografiją. tesnis, tobulėjo, populiarėjo naujos fotografijos tech- 1926 m. knygynas „Lietuva“ Šiauliuose išleido Liu- nikos. Maždaug XX a. 3 dešimtmetyje Šiauliuose dviko Jakavičiaus-Lietuvanio (1871–1941) pareng- pradėjo veikti vadinamoji elektroateljė – t. y. dirbtinis tą leidinėlį fotografams Greitojo aparato rankvedys apšvietimas, kuris leido fotografuoti bet kokiu oru ir arba receptai ir pamokynimai kaip į 10 minučių vis- sudarė žymiai geresnes fotografavimo sąlygas, page- 2 ką nufotografuoti. Tai buvo pirmoji lietuvių kalba rino fotografijų kokybę . Šiauliuose parengta fotografams skirta instrukcija, Šiauliuose tiek profesionalioji tiek mėgėjiš- kaip greitai išmokti fotografuoti fotoaparatu. Iš šios ka fotografija buvo populiari, aktyviai reiškėsi ir fo- knygelės pratarmės aiškėja, kad Jakavičiaus knygy- tografai ir mėgėjai, fotografavę šiauliečius ir pavil- nas „Lietuva“ nuo 1926 m. Šiauliuose prekiavo foto- jonuose, ir įvairių švenčių bei renginių metu lauke. aparatais, kartu čia buvo mokama fotografuoti: „Prie 1928 m. laikraštis Šiaulietis apie šiauliečius fotogra- aparato duodamas šitas vadovėlis. Visus reikalingus fus rašė: „Fotografai čia pro vieną kampą, čia pro kitą fotografijoms vaistus ir visus kitus reikmenis galima su fotoaparatais tik skrieja, nuo kalno fotografuoja, čia pat gauti. Norint pirkti fotografijos aparatą reikia čia žiūrėk, jau ant tvoros, ant balkonų ar per langą, 3 pačiam atvažiuoti, kad išmokti fotografuoti.“1 matyt, jau labai į madą įėjęs fotografavimas.“ Lietuvos archyvuose, muziejuose ir biblio- Tarpukario Šiaulių fotografai savo nuotrau- tekose, privačiuose rinkiniuose saugomos tarpukario kas ženklindavo įvairiais žymenimis: antspaudais, Šiaulių profesionalių fotografų ir fotoateljė darytos įspaudais, lipdėmis, įvairiais įrašais ir ženklais. Pa- nuotraukos padeda atkurti tarpukario dvasią, nustaty- čios fotografijos ir užrašai ant jų yra bene svarbiausia
Fotografas nežinomas. G. Zilbermano optikos ir fotografijos reikmenų parduotuvė ir fotolaboratorija Šiauliuose, Vilniaus ir Varpo gatvių kampe. Apie 1935 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų (ŠAM T-N2219).
115 Stasys Ivanauskas. Vaizdas į Giršos Rivkindo fotoateljė Vilniaus g. 206, Šiauliuose. Apie 1935 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų. priemonė, leidžianti išsamiau sužinoti apie pirmuo- laikotarpio Šiaulių miesto profesionalių fotografų ir sius fotografijos žingsnius Šiauliuose nepriklauso- fotoateljė naudoti ikonografiniai ženklai: antspaudai, moje Lietuvoje. Ankstyvuoju tarpukario periodu iš- įspaudai, lipdės, įvairūs simboliai ir įrašai, kurie pa- nyksta tradicinis reklaminis, itin puošnus fotografo dėjo identifikuoti tarpukariu Šiauliuose dirbusius fo- inicialų, adreso ir vietovės žymėjimas. Juos keičia tografus ir veikusias fotoateljė. Straipsnyje panaudota gana kuklūs, grynai informaciniais tikslais sukurti Šiaulių „Aušros“ muziejaus fototekoje, Fotografijos ženklinimo būdai – įspaudas arba antspaudas. Pas- muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešo- tarasis naudotas fotografijos reverse ir suteikdavo joje bibliotekoje, privačiuose rinkiniuose ir autoriaus bendrą informaciją: fotografo pavardę arba ateljė pa- asmeninėje kolekcijoje sukaupta ikonografinė me- vadinimą, adresą, nurodant miestą, gatvę, rečiau tele- džiaga ir dokumentai. fono numerį. Įspaudas fotografijos recto dažniausiai nurodydavo tik fotografo inicialus arba ateljė vardą, Chaimo-Izraelio Zakso fotoateljė (veikė retkarčiais adresą, paminint miestą arba atitinkamą Šiauliuose 1901–1914 ir 1922–1932 m.). Maždaug vietovę. Nuotraukų ženklinimams buvo daromi spe- nuo 1901 m. Šiauliuose profesionalia fotografija cialūs antspaudai ir kiti žymenys. Be to, pasitaikyda- užsiėmė iš Raseinių atsikėlęs Zaksas (1867–1935). vo atvejų, kai informacija būdavo tiesiog užrašoma Manoma, kad Zaksas Šiauliuose iš pradžių dirbo fo- ranka arba užrašas atspaudžiamas kartu su fotografi- tografu Jankelio Arnsono fotoateljė, vėliau iš savo jos vaizdu, prieš tai uždėjus šabloną negatyve4. vyresniojo kolegos perėmė nuo 1885 m. veikusį fo- XX a. 3–4 dešimtmečiais išaugus fotografi- topaviljoną ir savo fotografijas pradėjo žymėti „Mo- jos gaminių paklausai, Šiauliuose steigėsi fotografijos dern“ firmos žymekliu. Zaksas apie 1911 m. dirbo prekybos parduotuvės, fotolaboratorijos, fotoateljė ir kartu su tais pačiais metais Šiauliuose įsikūrusiu Be- paviljonai. Jų savininkai prekiavo importine fotopro- reliu Abramavičiumi (tiek vieno, tiek kito pavardės dukcija, nes tokios pramonės Lietuvoje beveik nebuvo. nurodytos ant fotografijų ir vinječių nugarėlių). Zak- Fotografai naudojosi „Agfa“, „Kodak“, „Voigtlander“ sas dirbo fotografu Šiauliuose iki Pirmojo pasaulinio ir kitų garsių užsienio firmų fototechnika. Paplito įvai- karo pradžios. rūs fotoaparatų modeliai – nuo paprasčiausių dėželinių Maždaug apie 1922 m. Zaksas vėl atkūrė fo- iki stereoskopinių aparatų. Visa tai lėmė fotografijos tografijos verslą Šiauliuose. Jis savo fotoateljė atidarė plėtotę mieste ir skatino šiauliečius dar labiau domėtis nuosavame name prie miesto turgavietės, Pašto g. 7. fotografija, įsigyti fotoaparatų, steigti fotoateljė, užsi- Zaksas, be studijinių portretų, gamino įstaigų darbuo- imti komercine ir profesionalia fotografija. tojų ir gimnazistų vinjetes, fotoaparatu fiksavo įvairias Šiame straipsnyje apžvelgiami tarpukariu miesto šventes ir renginius, atliko kitus užsakymus. Šiauliuose dirbę profesionalūs fotografai ir veikusios Taip pat aktyviai dalyvavo Šiaulių miesto visuomeni- fotoateljė bei fotopaviljonai. Pirmąkart pateikiami nėje ir politinėje veikloje, sionistų judėjime. 1932 m. ištirti ir aprašyti (kiek leido turimi šaltiniai) minėto Zaksas išvyko gyventi į Izraelį, kur po trejų metų mirė5.
116 antspaude-užraše nurodyta: „M. Rubinšteinas / Tel. 178 / Šiauliai“. Kitame stačiakampio formos rėmi- nančia linija apibrėžtame antspaude-užraše nurodyta: „Fotografija / Max. Rubinšteinas / Šiaulių / Rinkos g-vė Nr.1“. Sutinkamas ir apvalus, rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas: „Foto Studija / Šiau- liai / Tel. 116 / M. Rubinšteino“. Be to, kai kurių jo fotoateljė nuotraukų recto apatiniame dešiniajame kampe aptinkami (1928 m.) įspausti reljefiniai įspau- dai: „Foto studija / Makso Rubinšteino / Šiauliai“6. Rubinšteinas fotografu Šiauliuose dirbo iki Antrojo pasaulinio karo. Vokiečių okupacijos metais jis kartu su šeima pateko į Šiaulių getą, kurio sąrašuo- se kaip fotografai minimi: Morduchas Rubinšteinas, g. 1883-02-17 Kaune, ir jo duktė fotografė Eta Ru- binšteinaitė, g. 1908-05-07 Vilniuje7.
Bero (Berelio) Abramavičiaus fotoatel- jė „Modern“ (veikė 1911–1914 ir 1918–1931 m.). 1911 m. Šiauliuose, Tilžės g. 130, šalia berniukų gim- nazijos žydų tautybės fotografas Abramavičiaus (dar rašoma Abramovičius, Abromavičius) kartu su Chai- mu Izraeliu Zaksu dirbo fotoateljė „Modern“. Abra- mavičius savo nuotraukas žymėjo trijų tipų žymėmis: reljefiniais įspaudais, lipdėmis ir antspaudais. Vienos Šiaulių fotografo M. Chotimlianskio autoportretas, eilutės neapibrėžtame antspaude-užraše nurodyta: apie 1939. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų „Fot. B. Abramavičio, Tilžės g-vė Šiauliuose“ (1922 (ŠAM, F-SF56.) m.). Kitame neapibrėžtame antspaude-užraše žymima: „B. Abramavičio, Tilžės g-vė. Šiauliai“. Taip pat fo- Zaksas fotografijas žymėjo dviejų tipų auto- tografas naudojo ovalo formos rėminančia linija rinėmis žymėmis: reljefiniais įspaudais, įvairaus šrif- apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Fotografija / B. ABRA- to ir dydžio antspaudais. Tarpukariu naudojo ovalo MAVIČIO / Šiauliai, Tilžės g.“ Kitame apskritame, rė- formos antspaudą-užrašą ir įspaudą: „Fotografija / minančia linija apibrėžtame antspaude-užraše žymi- Ch. Zakso / Šiauliai“. ma: „Fotografija / Šiauliai / Abramovičius“. Naudotas dar vienas neapibrėžtas antspaudas-užrašas: „Fot. Makso (Morducho) Rubinšteino fotoateljė B. ABRAMAVIČIO / Tilžės g-vė / ŠIAULIUOSE“. Kai (veikė 1909–1914 ir 1918–1941 m.). Rubinšteinas fo- kurių nuotraukų recto apatiniame dešiniajame kam- toateljė Šiauliuose, Rinkos g. 1, įkūrė 1909 m. Po Pir- pe aptinkama stačiakampio formos rėminančia linija mojo pasaulinio karo savo fotoateljė perkėlė iš dabar- apibrėžta spausdinta lipdė: „Fot. / B. Abromavičius / tinės Vilniaus gatvės į naujas patalpas Turgaus aikštėje Šiauliai“. Kai kurių fotografijųrecto apatiniame deši- (Rinkos g. 1), kur dirbo iki Antrojo pasaulinio karo. niajame kampe įspaustas reljefinis įspaudas: „Meno- Be portretų, Rubinšteinas kūrė ir populiarias Foto / B. Abramavičio / Šiauliai“. gimnazistų vinjetes. Maždaug nuo 1921 m. jo fotoatel- Abramavičius kaip fotografas bendradarbiavo jė veikė Bažnyčios gatvėje (dabar Vasario 16-osios g.), Šiauliuose leidžiamame savaitraštyje Mūsų momentas, Vaitkaus name. Rubinšteinui fotografuoti ir retušuoti kuriame spausdintos jo fotoateljė darytos nuotraukos. nuotraukas padėjo dukra Eta Rubinšteinaitė. Maždaug Nuo 1931 m. Abramavičius vadovavo Šiaulių žydų 1928 m. Rubinšteino fotoateljė veikė Varpo g. 1. Šis bendruomenei8. 1937 m. Lietuvos finansų ministro įsa- fotografas Šiauliuose sėkmingai konkuravo su kitais kymu, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Amatų kor- fotografais, taikė įvairias nuolaidas, akcijas, jo nuo- poracijos vienu iš dvylikos narių buvo paskirtas Beras traukos buvo spausdinamos ir vietinėje spaudoje. Abramavičius, fotografas iš Šiaulių9. Apie 1922 m. Rubinšteino fotoateljė naudojo neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „Fot. Makso Rubinš- Juozo Vaičaičio firma „Atmintis“ (veikė teino / Šiauliai Rinkos g-vė 1. Telef. Nr. 116“. Dar 1925–1940 m.). Juozas Vaičaitis (1896–1979) buvo viename ovalo formos rėminančia linija apibrėžtame Laisvamanių etinės kultūros draugijos narys, fotografas.
117 1925 m. jis Šiauliuose, Vilniaus g. 165 (dabar Vasario Ši elektro-fotografijos ateljė naudojo ovalo 16-osios g.), įsteigė firmą „Atmintis“, kuri gamino ir formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: pardavinėjo rėmus, iškabas, didino portretus ir fotogra- „Fotografija / GROŽYBĖ / Šiauliai“; dar kitą apva- fijas, užsiėmė fotografija. Jo firma „Atmintis“ naudojo lų, rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „R. neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „Iškabų ir rėmų dirbtu- BEINORAVIČIAUS / GROŽYBĖ“. „Grožybės“ foto- vė / ATMINTIS / Šiauliai / Dariaus ir Girėno g. 57“. ateljė savininke iki 1940 m. buvo Anelė Šliauterienė. Įmonė bendrajai korespondencijai naudojo reklaminį atvirlaiškį, kurio recto kairėje pusėje išspausdintas fir- Sošanos Zaksaitės fotoateljė (veikė 1930– mos logotipas ir pavadinimas: „ATMINTIS / ŠIAULIAI, 1931 m.). Šiauliuose gimusi žydų tautybės miestietė VILNIAUS G-VĖ 165 / (P. Višinskio g-vės kampas, prie Sošana Zaksaitė (1909–1959) fotografijos pagrindų Volpės vaistinės) / Įst. 1925 m.“10 išmoko iš savo tėvo fotografo Chaimo Izraelio Zak- 1936 m. birželio mėnesį dirbtuvės „Atmin- so. Apie 1917 m. baigusi Šiaulių žydų gimnaziją, tis“ patalpose (Dariaus ir Girėno g. 57) atidaryta nau- ji išvyko studijuoti fotografijos į Rygą, o grįžusi į ja fotolaboratorija. Joje ryškintos, kopijuotos ir didin- Šiaulius ėmėsi savarankiško fotografijos verslo gim- tos visų rūšių nuotraukos. Klientui pageidaujant buvo tajame mieste. Tuo metu ji buvo pirmoji ir vienintelė fotografuojama ir lauke. Taip pat ši firma remontavo Šiauliuose dirbusi profesionali fotografė moteris. fotoaparatus. Apie 1930 m. Zaksaitė Šiauliuose atidarė iš- taigingai įrengtą fotoateljė Vilniaus g. 166. Čia buvo Elektro-fotografija „Grožybė“ (veikė priimami įvairūs fotomėgėjų darbai, nemokamai tei- 1928–1940 m.). 1928 m. kovo mėnesį Šiauliuose, kiami patarimai ir konsultacijos fotografijos klausi- Tilžės g. 117, buvo atidaryta nauja elektro-fotografija mais. Mėgėjams buvo leidžiama naudotis fotolabo- „Grožybė“. 1928 m. balandžio 4 d. laikraštyje Šiau- ratorija kasetėms pildyti. Provincijos fotomėgėjams lietis išspausdintas skelbimas: „Elektro-fotografija pageidaujant, jų atlikti užsakymai būdavo išsiunčia- „Grožybė“ įrengta sulig paskutinių technikos reikala- mi paštu gavėjo adresu. Zaksaitės fotoateljė naudo- vimų, kuri skiriasi nuo paprastųjų fotografijų tuo, kad jo stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą vienodai puikios fotografijos gaunasi nežiūrint į esan- antspaudą-užrašą: „FOTO-ATELJĖ / S. ZAKSAITĖ, tį orą, t. y. dienos metu, vakare, naktį, laike lietaus ŠIAULIAI / Vilniaus g-vė 166“. ar šalčio, fotografijos išeina geriau kaip paprastuose 1931 m. Zaksaitė ištekėjo už tautiečio Raba- paviljonuose.“11 ni ir netrukus su vyru išvyko gyventi į Izraelį. Ten 1928 m. spalio mėn. pabaigoje buvęs „Gro- Zaksaitė-Rabani atidarė savo fotostudiją Tel Avive ir žybės“ savininkas apleido Šiaulius, ir elektro-foto- sėkmingai tęsė fotografės veiklą. Ji mirė Tel Avive grafiją „Grožybę“, įsikūrusią Tilžės g. 117, perėmė 1959 metais13. Stepas Lelėnas, kuris fotografijos įrangą patobulino12. Nuo 1931 m. Zaksaitės fotoateljė Šiauliuose, Nuo 1928 m. lapkričio 15 d. fotografija „Grožybė“ Vilniaus g. 166, perėjo šiauliečių fotografų M. Bako persikėlė iš Tilžės g. 117 į Bažnyčios g. 46, Vaitkaus ir M. Chotimlianskio nuosavybėn (vėliau – vien M. namus Šiauliuose. Chotimlianskiui).
V. Vaitekūnas. Sošanos Zaksaitės fotoateljė Vilniaus g. 166, Šiauliai. Apie 1931 m. Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų.
118 Elektros fotografija „Menas“ (veikė 1930– 1940 m.). Maždaug nuo 1930 m. Šiauliuose, Vilniaus g. 158, veikė elektros fotografija „Menas“ (fotogra- fe dirbo P. Ceitelienė). Elektros fotografija „Menas“ naudojo trijų eilučių stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „Elektros Fotogra- fija / MENAS / Šiauliai, Vilniaus g. 158“. 1934 m. gegužės 1 d. fotoateljė „Menas“ iš patalpų Vilniaus g. 158 buvo perkelta į Vilniaus g. 193 (Šv. Kazimiero draugijos namus, II aukštą) ir čia dirbo iki 1940 m. Naujose patalpose fotoateljė „Me- nas“ buvo pertvarkyta, papildyta naujais aparatais Fotografo ir dekoracijomis. Čia fotografuota dienos ir elektros Mato šviesoje. Dirbo kiekvieną dieną ir vakarais,turėjo fo- Paukščio tolaboratoriją ir fotokorespondentą14. Fotoateljė „Me- autoportretas nas“ fotografijų verso pusėje esama dviejų tipų spau- gaisrininko dų: stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas uniforma. Apie 1935 m. antspaudas-užrašas: „Foto „MENAS“ / sav. Chono- Iš P. Ka- nas Rubinšteinas / Šiauliai, Vilniaus g-vė 193“; ne- minsko apibrėžtas antspaudas-užrašas: „FOTO „MENAS“ / kolekcijos. Šiauliai, Vilniaus g-vė 193“; ir dar vienas stačiakam- pio formos rėminančia linija apibrėžtas antspaudas- „Fotografija / M. Paukščio / Šiauliai, Klebonijos g. užrašas: „FOTO MENAS / ŠIAULIAI“. 6“. Dar aptinkamas kitas jo stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas: Alekso Bruno fotoateljė (veikė 1930– „FOTO / M. PAUKŠČIO / Šiauliai“. 1940 m.). Bruno fotoateljė nuo 1930 m. veikė Šiau- liuose, Aušros al. 60 (II a.), vėliau – Dariaus ir Girėno M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė g. 48. Ši fotoateljė turėjo fotolaboratoriją, priimda- (veikė 1931–1933 m.). Šiaulių profesionalūs fotogra- vo fotomėgėjų užsakymus, darbus atlikdavo greitai fai Bakas ir Chotimlianskis 1931 m. įsigijo Sošanai ir kokybiškai. Bruno fotoateljė nuotraukoms žymė- Zaksaitei priklausiusią fotoateljė Vilniaus g. 166. ti naudojo neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „FOTO / 1932 m. Šiaulių metraštyje išspausdintoje reklamoje ALEKSO BRUNO / Šiauliai, Aušros al. 60“. rašoma: „Buv. Zaksaitė Vilniaus g. 166 ir Ch. Zak- so Pašto g. 7 Šiauliuose foto ateljė atlieka visus foto A. Petkevičiaus fotoateljė (veikė 1930– darbus: įvairaus dydžio portretus, vinjetes ir šiaip 1941 m.). Fotografo A. Petkevičiaus fotoateljė nuo įvairias nuotraukas. Pakvietus darome nuotraukas ir 1930 m. veikė Aušros al. 6, Šiauliuose. Nuo 1939 m. namuose. Taip pat priimame ir išdirbame foto mėgė- ji įsikūrė Aušros al. 36. Petkevičiaus fotoateljė nuo- jų nuotraukas. Darbas geras, gražus, talkinant naujos traukoms žymėti naudojo kelių tipų antspaudus: technikos metodus. M. Bakas ir Chotimlianskis.“15 stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė antspaudą-užrašą: „Foto A. Petkevičiaus / Šiauliai, naudojo keletą neapibrėžtų žymiklių: „M. Bako ir Aušros alėja 6“ ir neapibrėžtą antspaudą-užrašą: M. Chotimlianskio / FOTO ATELJE / ŠIAULIAI, VIL- „Foto A. Petkevičiaus / Šiauliai, Aušros alėja 6“. Dar NIAUS G-VĖ 166“; „FOTO-ATELJĖ / M. Bako ir viename neapibrėžtame antspaude-užraše nurodyta: M. Chotimlianskio / Šiauliai, Vilniaus g-vė 166“; „A. PETKEVIČIUS FOTOGRAFIA“. „M. Bako ir M. Chotimlianskio / FOTOGRAFIJA / Šiauliai, Pašto g-vė 1“. Mato Paukščio fotoateljė (veikė 1930– 1941 m.). Maždaug nuo 1930 m. Šiauliuose, Kle- M. Gutmano fotoateljė (veikė 1931– bonijos g. 6, dirbo profesionalus fotografas Matas 1940 m.). 1931 m. iš profesionalaus fotografo Berelio Paukštis. Jis buvo labai populiarus tarp šiauliečių, fo- Abramavičiaus fotoateljė perėmė šiaulietis fotografas tografuodavo vestuves, krikštynas, laidotuves, įvai- M. Gutmanas. Jo fotoateljė buvo įsikūrusi Tilžės rias miesto šventes ir renginius. Paukštis nuo 1932 m. g. 135, o nuo 1932 m. – Vilniaus g. 213. Gutmanas savo fotoateljė pradėjo fotografuoti elektros šviesoje. nuotraukoms žymėti naudojo keletą neapibrėžtų ants- Paukštis nuotraukoms žymėti naudojo ovalo paudų-užrašų: „Foto M. J. GUTMANO / Šiauliai, formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: Vilniaus 213“ ir „Fot. M. GUTMANO / Tilžes g-vė /
119 ŠIAULIUOSE“ bei stačiakampio formos rėminančia vių kampe (buv. Valančiaus vaistinės patalpose) nau- linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: „FOTO / M. GU- ją modernišką fotoateljė atidarė M. Bakas. Nuo 1934 TMANO / Šiauliai“. Aptinkamas dar vienas stačia- m. jo fotoateljė veikė Vilniaus g. 217. Bakas naudojo kampio formos rėminančia linija apibrėžtas žymeklis: keletą neapibrėžtų antspaudų-užrašų: „M. Bako / NAU- „Fot. J. M. Gutmano / Tilžės g-vė 135 / Šiauliuose“. JOJI FOTO ATELJĖ. Vilniaus g-vė 217 / Šiauliai“ ir „FOTOGRAFIJA / M. BAKO / Šiauliai, Pašto g-vė“. Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“ (veikė 1932–1940 m.). Maždaug nuo 1932 m. pradžios Šiau- M. Chotimlianskio fotoateljė (veikė 1933– liuose, Valančiaus g. 29 (už naujosios turgavietės), 1941 m.). 1933 m. Šiauliuose, Vilniaus g. 166, veiku- veikė Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“, kurioje sią fotoateljė (priklausiusią Sošanai Zaksaitei) perėmė fotografijos buvo didinamos. Fotografijos žymėtos M. Chotimlianskis. Jis naudojo kelių tipų antspau- keliais neapibrėžtais antspaudais-užrašais: „Urbaitis dus: neapibrėžtą antspaudą-užrašą: „Foto M. Chotim- / ALDONA / Fotografijų didinimas / Šiauliai Valan- lianskio / Šiauliai, Vilniaus g-vė 166“ ir stačiakampio čiaus g-vė“ ir „JURGIS URBAITIS / VALANČIAUS formos rėminančia linija apibrėžtą antspaudą-užrašą: 29 / ŠIAULIAI“. „Foto-Ateljė / M. Chotimlianskio / Šiauliai, Vilniaus 166“. Jo fotoateljė Šiauliuose, Vilniaus g. 166, veikė Igno Podelio fotoateljė (veikė maždaug iki 1941-ųjų. 1942 m. Chotimlianskis išvažiavo gyven- 1932–1940 m.). Iš Šiaulių fotoateljė dirbusių fotogra- ti į Izraelį. fų, išsiskyrė fotoateljė, įsikūrusi J. Basanavičiaus g. (vėliau Aušros al. 60). Joje dirbo žinomas Šiaulių fo- Giršo Rivkindo fotoateljė „Buduar“ (veikė tografas ir išradėjas Ignas Podelis (dar Puodelis). Jis 1934–1941 m.). Šiauliuose, Vilniaus ir Varpo gatvių garsėjo tuo, kad 1933 m. vasario mėn. vietinėje spau- kampe (Vilniaus g. 205), tarpukariu nuo 1934 m. vei- doje paskelbė apie savo išradimą – kaip teigiama, la- kė Giršo Rivkindo fotoateljė. Jis prieš Antrąjį pasauli- bai naudingą fotografams ir mėgėjams. Podelis išrado nį karą buvo fotosalono „Buduar“, įsikūrusio Dariaus spiritinį aparatą, kurį pavadino „Foto blizg“. Su šiuo ir Girėno g. 48, savininkas. Rivkindas gimė 1909 m. aparatu buvo galima greitai per kelias minutes išdžio- birželio 31 d. Šiauliuose, čia baigė pradžios moky- vinti fotografijas arba suteikti joms nuostabiai gražų klą, fotografu Šiauliuose dirbo nuo 1925 m. Kartu su blizgesį16. 1936 m. lapkričio 17 d. laikraštyje Įdomus Rivkindu jo fotoateljė fotografe dirbo ir žmona Liuba mūsų momentas rašoma apie dar vieną šio fotografo Rivkindienė, g. 1919 m. kovo 5 d. Šiaulių aps., Lin- išradimą: „Fotografas Podelis sukonstravo naują „Po- kuvoje, baigusi vidurinį mokslą. 1934 m. gruodžio lyfoto“ aparatą. Iki šiol, užsieny vartojami (vienas yra mėnesį jie Šiauliuose, Vilniaus g. 205 (viršum B. Poš- Kaune) „Polyfoto“ aparatai yra labai masyvūs, iš pa- kos avalynės krautuvės), atidarė naują modernią fo- talpų neišnešami ir kainuoja iki 20 000 lt. Šiauliečio toateljė. Rivkindo fotoateljė nuotraukos buvo žymi- pagamintas, dydžio kaip 24 x 30 cm. fotoaparatas ir mos stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu jo pagaminimas kainuoja ne daugiau kaip 600 Lt. Pa- antspaudu-užrašu: „FOTO G. RIVKINDO / Šiauliai“. togus nešiotis, galima fotografuoti ir lauke. Savo nau- 1939 m. lapkričio 19 d. laikraštis Įdomus jąjį aparatą išradėjas pavadino „Pozofoto“. Juo dviejų mūsų momentas apie šį fotografą rašė: „Tenka pami- minučių laike ant vienos plokštelės galima padaryti 36 nėti šiaulietį fotografą G. Rivkindą, kuris dirba foto- įvairių pozų nuotraukas. Plokštelės dydis 9 x 12 cm.“17 grafijos srityje 15 metų. Per tą laiką jam teko nuga- lėti daug kliūčių, gilinant žinias ir ieškant būdų, kad Marijono Tydmano fotoateljė (veikė 1932– darbas atitiktų šių dienų reikalavimus. Savo patyrimu 1941 m.). Apie 1932 m. iš Žeimelio į Šiaulius atvyko jis pasiekė gražių rezultatų ir tuo iškilo į fotografų- dirbti fotografas Marijonas Tydmanas (1888–1978). menininkų eiles, ir jam tas vardas pelnytai atitenka. Jis įsikūrė buvusiame Chaimo Izraeilio Zakso pa- Šiemet, spalio 20 d. fotografas G. Rivkindas minėjo viljone. Naudojo antspaudus-užrašus: „Foto-ateljė / savarankiško darbo 5 metų jubiliejų, pažymėdamas jį M. Tydmano / Šiauliai Pašto g. No 7“; „Foto-atelije savo darbais, kurie jubiliatą pilnai atestuoja vitrinoje / M. TYDMANO / Šiauliai. Pašto gv. No 7“ ir „Foto- išstatyti meniški spalvoti portretai. Kiekvienas darbas Atelije / M. TYDMANO / Šiauliai, Savanorių g. N 7“. yra vertas dėmesio ir pagarbos, todėl manome, ir šiau- Nuo 1935 m. Tydmano fotoateljė nuotraukas žymėjo liečiai atkreips savo dėmesį į G. Rivkindo darbą.“18 ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu- Antrojo pasaulinio karo metais Liuba ir Girša užrašu: „FOTOGRAFIJA / M. TYDMANO“. Rivkindai buvo įkalinti Šiaulių žydų gete. Vėliau Riv- kindas iš Šiaulių geto buvo išvežtas į Štuthofą. 1945 m. M. Bako fotoateljė (veikė 1933–1940 m.). išvadavus jį iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, 1933 m. lapkričio mėn. pabaigoje Vilniaus ir Dvaro gat- Rivkindas apsigyveno JAV, tapo garsiu fotografu19.
120 Atvirlaiškis su E. Lipšico fotografijos reikmenų parduotuvės antspaudu. Šiauliai, Tilžės g. 151. 1933 m. Iš P. Kaminsko rinkinio. Per penkerius darbo metus Zilbermano fo- tolaboratorijoje Ivanauskas gerai išmoko fotografo amato. Jis susipažino su Šiaulių „Aušros“ muzie- jaus vedėju Peliksu Bugailiškiu ir šio muziejaus darbuotoju S. Vaitkumi – jie pakvietė darbštų, gabų fotografą talkinti muziejui. Ivanauskas dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijo- se, fotografavo, darė nuotraukas, tvarkė fototeką. Grįžęs iš armijos, nuo 1940 m. rudens, Ivanauskas dirbo „Aušros“ muziejuje fotografu, fotolaboratori- Šiauliečio fotografo M. Fligelio autoportretas. jos vedėju, fotografavo eksponatus, bendradarbiavo Apie 1938 m. Iš J.Nekrašiaus rinkinio. žurnale Gimtasai kraštas. Ivanauskas nufotografavo šimtus etnografinių ir istorinių objektų, kultūros ir M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė (veikė istorijos paminklų, buities eksponatų ir kt. Pasibai- 1938–1941 m.). Apie 1938 m. Vilniaus g. 154 veikė gus Antrajam pasauliniam karui, Ivanauskas foto- M. Fligelio ir B. Faivušo fotoateljė, kuri naudojo sta- aparatu užfiksavo Šiaulių miesto ir apylinkių vaiz- čiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą antspau- dų ir karo padarinius, griuvėsius. Šiaulių „Aušros“ dą-užrašą: „FOTO ATELJE / M. Fligelio ir B. Faivušo muziejaus fototekoje saugoma apie 9 000 Ivanausko / ŠIAULIAI / Vilniaus g-vė 154. Telef 62“. Fligelis kaip darytų fotografijų ir negatyvų, susijusių su Šiaulių fotografas kai kurias savo fotografijasverso pusėje žy- istorija21. mėjo neapibrėžtu violetinės spalvos antspaudu-užrašu: „M. Fligel / Šiauliai“. Be to, Šiauliuose kaip profesionalūs fotogra- fai 1930 m. buvo įregistruoti 5 gatvės fotografai. Taip Fotografas Stasys Ivanauskas (dirbo profe- pat mieste fotografavo I. Gasiūnas (dirbo Šiauliuose, sionaliu fotografu nuo 1938 iki 1944 m.) Ivanaus- Ginkūnų g. 4). Jis nuotraukas žymėjo antspaudu-už- kas (1917–2006) gimė Daugelaičių dvare, Radviliš- rašu: „Foto Ig. Gasiūno / Šiauliai, Ginkūnų g. Nr. 4“. kio vls. 1924 m. kartu su tėvais persikėlė gyventi į 1931–1940 m. Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, kaip foto- Šiaulius ir, baigęs pradinę mokyklą, 1934 m. buvo grafas dirbo Juozas Valeckis ir kt.22 Tarpukariu Šiau- pakviestas dirbti į Geršono Zilbermano fotolabora- liuose veikė ir šios fotoateljė: „Fotografija Elektric“ toriją fotografo M. Fligelio mokiniu padėjėju. Iva- (Pašto g. 1); A. Blecherio fotografija (Vilniaus g. 4); nauskas nuo 1938 m. tapo kvalifikuotu fotografu. P. Čepulio (Vilniaus g. 15); „Foto LLOYD“ (Rinkos g. 6), Apie savo buvusį darbuotoją Ivanauską Zilbermanas „Lietuva“ (Aušros alėja 60); „Progress“; Mykolo Dik- 1939 m. atsiliepė tokiais žodžiais: „Jau pačioje dar- tano (Pagyžių (dabar Vytauto) g. 156); Vl. Čyžausko bo pradžioje, dar būdamas mokiniu, jis su atsidavi- (Tilžės g. 126); Baltraus Mikuževičiaus (Muziejaus g. mu ir susidomėjimu dirbo savo darbą. Savo darbštu- 7); V. Beresnevičiaus (Vilniaus g. 185), R. Šreiberio mo, gabumų ir sąžiningumo dėka jis greit įgijo mūsų (Tilžės g. 119), Šero Pinchuso „Modern“ (Vilniaus g. firmos ir gerbiamos klientūros simpatijas.“20 176) ir kt.23
121 Šiaulių komercinių ateljė fotografai ama- Šiauliuose verslo liudijimus ir leidimus fotografuo- tininkai 1926 m. kovo 13 d. Kaune įkūrė pirmąjį ti turėjo šie asmenys: Chotimlianskis Mordchelis – Lietuvoje profesinį susivienijimą – Lietuvos foto- Vilniaus g. 166; Kan Mejer – Lauko g. 26; Miku- grafų profesionalų draugiją. Ji vienijo visos Lietuvos ževičius B. – Dvaro g. 120 (portretų didinimo dirb- fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių tuvė); Misiulis Večislavas – Dvaro g. 151 (foto- ir ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, iškabų dirbtuvė); Paukštis Matas – Klebonijos g. 6; siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros. Petkevičius Antanas – Aušros al. 6; Rivkindas Gir- Sekdami kauniečių pavyzdžiu, Šiaulių profe- šas – Dariaus ir Girėno g. 46; Rubinšteinas Chono- sionalūs fotografai 1930 m. liepos mėnesio pradžioje nas – Vilniaus g. 193; Sabulis Stasys – Skerdyklos įkūrė Fotografų sąjungą, kurios „užduotis ir tikslas g. 26 (kilnojamasis fotografas); Špengleris Augus- buvo ginti savo profesijos teises“. Šios sąjungos įs- tas – Kauno g. 47; Tydmanas Marijonas – Savanorių tatus (kaip Fotografų sąjungos) užregistravo Šiaulių g. 7; Zlatkus Jonas – Smėlio g. 6 (foto- padidinimo apskrities viršininkas. Šią žinią 1930 m. liepos 13 d. dirbtuvė) ir kt. Iš viso: 9 fotografai bei 2 foto- ir iš- laikraštyje Mūsų momentas paskelbė Šiaulių foto- kabų dirbtuvės. Fotoreikmenimis prekiavo tik viena grafų sąjungos laikinoji valdyba24. Sąjunga rūpinosi Zilbermano Giršono optikos ir fotoreikmenų parduo- Šiaulių miesto fotografų profesine veikla, jų darbo tuvė, vėliau – valstybės prekybos įmonei priklausanti organizaciniais reikalais. Pirmiausia Sąjunga panai- fotokrautuvė Nr. 11 (Vilniaus g. 152)25. kino „pigius“ mėnesius, nustatydama minimalias kai- Antrojo pasaulinio karo metais fotografija- nas visoms fotografijos įstaigoms mieste. Iš esmės tai Šiauliuose apmirė, daugelis fotoateljė užsidarė, fo- buvo profesinė sąjunga, kuri atstovavo taikomiesiems tografai pasitraukė į Vakarus, iširo mieste veikiusios amatams. Ji vienijo miesto fotografus pagal veiklos Fotomėgėjų sąjungos skyrius ir fotosekcija. Hitleri- profilį ir interesus. Manoma, kad šios pirmosios pro- ninkai žydų tautybės fotografus suvarė į Šiaulių getą fesionalių fotografų sąjungos veikla Šiauliuose nutrū- arba išvežė į koncentracijos stovyklas, kur daugelis jų ko 1940 m. vasarą, prasidėjus sovietų okupacijai. buvo nukankinti ir žuvo. Prasidėjusi antroji sovietinė Pagal 1941 m. vasario 5 d. duomenis, 1940 m. okupacija suvaržė mieste fotografų ir fotoateljė veiklą.
Nuorodos: 1 Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas, Fotografi- kraštotyros draugijos leidinys (red. P. Bugailiškis), IX, jos slėpiniai, Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 1932. 2006, p. 203. 15 „Labai naudingas Šiaulių fotografo išradimas“, in: Įdo- 2 Asta Katkienė, „Iš senosios Šiaulių fotografijos istorijos. mus mūsų momentas, 1933 vasario 12, p. 1. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios fotoateljė 16 „Kronika“, in: Įdomus mūsų momentas, 1936 lapkričio Šiauliuose“, in: Šiaulių kraštas, 2004 gegužės 15, p. 7. 17, p. 3. 3 T. D-kas, „Policijos šventė“, in: Šiaulietis, 1928 spalio 9, 17 V. Š., „Kuklus fotografo-menininko jubiliejus“, in: Įdo- p. 2. mus mūsų momentas, 1939 lapkričio 19, p. 3. 4 Vytautas Tenešis, „Juozo Tumo-Vaižganto fotonuotrau- 18 Šiaulių getas: kalinių sąrašai, p. 286, 291–292, 389, 466, ka“, in: Voruta, 2013 gegužės 11, p. 2. 546. 5 Vilija Ulinskytė, Fotografijos parodos, skirtos žydų pa- 19 Ten pat. veldui ir veikusios 2004 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus 20 Stasio Ivanausko fotografijų paroda iš Šiaulių „Aušros“ Chaimo Frenkelio viloje, anotacija. muziejaus rinkinių, Šiaulių krašto gyvenimo akimirkos, 6 Žymenų aprašymai – iš autoriaus asmeninio archyvo. lankstinukas, sudarytoja Vilija Ulinskytė, Šiaulių „Auš- 7 Šiaulių getas: kalinių sąrašai, 1942, almanacho Žydų ros“ muziejaus leidykla, 2000-10-20. muziejus priedas, sudarytojos Irina Guzenberg, Jevgenija 21 Asta Katkienė, parodos „Nuo šviesoraščio iki gyvųjų Sedova, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų mu- paveikslų“, veikusios Šiaulių „Aušros“ muziejaus Foto- ziejus, 2002, p. 286, 291–292, 389, 466, 546. grafijos muziejuje nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. iki 2005 m. 8 „Dailės fotografija“, skelbimas, in: Sietynas, 1921 balan- spalio 15 d., anotacija. džio 7, Nr. 7–8. 22 Šiaulių fotografų ir fotoateljė žymenų aprašymai iš auto- 9 „Amatų korporacija“, in: Amatininkas, 1937 lapkričio riaus asmeninio archyvo. 15, Nr. 21 (163), p. 293. 23 Ten pat. 10 Žymenų aprašymai – iš autoriaus asmeninio archyvo. 24 „Fotografų sąjunga“, in: Mūsų momentas, 1930 m. liepos 11 „Įsteigta nauja elektro-fotografija „Grožybė“, skelbimas, 13 d., Nr. 17, p. 1. in: Šiaulietis, 1928 balandžio 8, p. 3. 25 Sąrašas. Pramonės įmonių, esančių Šiaulių I apylinkės 12 Vilija Ulinskytė, Fotografijos parodos anotacija. mokesčių inspekcijos ribose, 1940 m. – Šiaulių regioni- 13 Fotoateljė „Menas“, skelbimas, in: Mūsų kraštas, 1934 nis valstybės archyvas, Įmonių ir įstaigų sąrašai, 1941 m. gegužės 6, p. 3. F. Nr. 269, ap. Nr. 1a, bylos Nr. 13. 14 „Šiaulių metraštis 1932 metams“, skelbimas, in: Šiaulių
122 PROFESSIONAL PHOTOGRAPHERS AND PHOTOGRAPHY IN ŠIAULIAI BETWEEN 1918 AND 1944
Jonas Nekrašius Member of the Lithuanian Journalists’ Union, cultural historian
Interwar Šiauliai photographers can be grouped During the years of Independent Lithuania, the into professionals (they had permission to open photo business of photography in Šiauliai flourished. The studios in the city and photography for them was craft number of professional photographers was annually and livelihood) and amateurs (they usually took pho- increasing, and photo studios were established not tos for their own pleasure). only in the central part of the city but also away from In Šiauliai photo studios were located in prestig- the centre. During that period, over 15 professional ious places – in the centre, in the main streets of the photographers were working in the city and their city, near the marketplace, and in the areas suitable number was increasing, the number of amateur pho- for commerce. Photo studio could have its branches, tographers was especially increasing. Photographers’ however, it had to have the address of central photo work became simpler, it improved, new photographic studio on the photo cards of photographs. The majority techniques appeared. At about the third decade of the of photo studios in Šiauliai during the interwar period 20th century, so called electric photo studio appeared were established in pavilions, private houses. The in- in Šiauliai, that was artificial lightning, which allowed terior of photo studio was exceptionally modest. Each to photograph in any weather and created much better Šiauliai photographer had his own style and the way conditions to photograph and improve the quality of of taking photos: how to arrange people, to capture in photographs. full height or half height, what property, detail, light- Interwar Šiauliai photographers marked their ning, background to choose. During the interwar pe- photos with different markings: stamps, imprints, riod, Šiauliai citizens’ portraits photographed in photo stickers, various notes and signs. Photographs them- studio were composed in the background of picture selves and notes on them are probably the most im- with nature motifs or using different properties: furni- portant way which allows to learn more comprehen- ture, books, wands, flowers, purses, decorative fence, sively about the first steps of photography in Šiauliai etc. Such property was used by B. Abramavičius, M. in Independent Lithuania. During the early interwar Rubinšteinas, Ch. I. Zaksas, M. Chotimlianskis, M. period, traditional promotional, ornate marking of Bakas, G. Rivkindas, M. Paukštis, and other Šiauliai a photographer’s initials, address and place disap- photographers. peared. It was changed by quite modest, created for People’s portraits, individual and group photos informational purposes markings – imprint or seal. were usually photographed. The possibilities of image With seals photographs were marked by Ch. I Zaksas, reproduction by photographing allowed to reproduce M. Rubinšteinas, B. Abramavičius, S. Zaksaitė, A. already available photo, to make its photo reproduc- Brunas, A. Petkevičius, M. Paukštis, M. Gutmanas, tion. Photos were retouched, sometimes were col- M. Tydmanas, G. Rivkindas, M. Bakas, M. Chotim- oured. During the analysed period, colour photos were lianskis, electric photography “Grožybė”, electric not taken in Šiauliai. Interwar photographs mostly photography “Menas”, etc. A seal was usually placed were mat, of postcard format, cut with special scissors. on the back of photograph and it provided general in- The first book about photography published in formation: a photographer’s surname or the name of Šiauliai influenced the development of photography photo studio, address, by indicating city, street, some- in Šiauliai. In 1926, bookshop “Lithuania” in Šiauliai times telephone number. Imprint on the reverse of published a publication for photographers “Guideline photograph marked even more limited information: of Quick Camera or Lessons how to Photograph Eve- a photographer’s initials or the name of photo studio, rything during 10 Minutes” prepared by Jakavičius- sometimes address, by indicating city or appropriate Lietuvanis (1871–1941). It was the first instruction place. Special stickers and other signs were produced written in Lithuanian for photographers how quickly for marking photographs. Such markings were used to learn to take photos. till the fifth decade of the 20th century.
123 The present article reviews professional pho- in Šiauliai, Vilniaus street Juozas Valeckis and oth- tographers who worked in interwar Šiauliai as well ers were working as photographers. The following as photo studios and photo pavilions of that period. photo studios were open in Šiauliai as well: “Fo- The iconographic signs, investigated and described tografija Elektric” - Pašto St. 1, A. Blecheris’ pho- on the basis of available material, used by Šiauliai tography – Vilniaus St. 4, P. Čepulis’ photography – professional photographers and photo studios are Vilniaus St. 15, photo studio “Foto LLOYD” – presented for the first time: seals, imprints, stickers, Rinkos St. 6, “Lietuva” – Aušros av. 60, photo studio various symbols and notes, which helped to deter- “Progress”, photo studios of V. Čyžauskas – Tilžės mine photographers and photo studios of interwar St. 126; Baltrus Mikuževičius – Muziejaus St. 7; Šiauliai. V. Beresnevičius – Vilniaus St. 185, R. Šreiberis – Between 1918 and 1944, in Šiauliai the fol- Tilžės St. 119, Šeras Pinchusas “Modern” – Vilni- lowing professional photographers were working as aus St. 176, etc. well as photo studios and photo pavilions were open: Šiauliai professional photographers at the be- photo studio of Chaimas Izraelis Zaksas (it was open ginning of July of 1930 established the Union of in Šiauliai between 1901and1914, and between Photographers, whose “task and aim was to defend 1922 and 1932), photo studio of Maksas (Mordu- the rights of own profession”. The regulations of chas) Rubinšteinas (it was open between 1909 and this union were registered at Šiauliai district head as 1914, and between 1918 and 1941), photo studio the Union of Photographers. This Union took care of “Modern” of Beras (now Berelis) Abramavičius (it professional activity of Šiauliai city photographers, was open between 1911and1914, and between 1918 the organizational matters of their work. Firstly, this and 1931), firm “Atmintis” of Juozas Vaičaitis (it Union eliminated “cheap” months, by establishing was open between 1925 and 1940), Electric-pho- minimal prices for all photographic institutions in tography “Grožybė” (it was open between 1928 and the city. 1940 ), photo studio of Sošana Zaksaitė (it was open According to the data of the 5th February 1941, between 1930 and 1931), Electric photography “Me- in 1940 in Šiauliai the following persons had busi- nas” (it was open between 1930 and 1940 m.), pho- ness licenses and authorizations to photograph: to studio of Aleksas Brunas (it was open between Chotimlianskis Mordchelis – Vilniaus St. 166, 1930 and 1940), photo studio of A. Petkevičius (it Kan Mejer – Lauko St. 26, Baltrus Mikuževičius - was open between 1930 and 1941), photo studio Dvaro St. 120 (portrait enlargement workshop), of Matas Paukštis (it was open between 1930 and Večislavas Misiulis – Dvaro St. 151 (photo and 1941), photo studio of M. Bakas and M. Chotim- signboard workshop), Matas Paukštis – Klebonijos lianskis (it was open between 1931 and 1933), photo St. 6, Antanas Petkevičius – Aušros av. 6, Rivkin- studio of M. Gutmanas (it was open between 1931 das Giršas – Dariaus ir Girėno St. 46, Rubinšteinas and 1940), photo studio “Aldona” of Jurgis Urbaitis Chononas – Vilniaus St. 193, Stasys Sabulis – Sker- (it was open between 1932 and 1940), photo studio dyklos St. 26, Špengleris Augustas – Kauno St. 47, of Ignas Podelis (it was open approximately be- Marijonas Tydmanas – Savanorių St. 7, and others. tween 1932 and 1940), photo studio of Marijonas In total, there were 9 photographers and 2 photo and Tydmanas (it was open between 1932 and 1941), signboard workshops. photo studio of M. Bakas (it was open between 1933 During the first year of Soviet occupation be- and 1940), photo studio of M. Chotimlianskis (it tween 1940 and 1941 all cultural life in Šiauliai was open between 1933 and 1941), photo studio was directed ideologically, the majority of photo “Buduar” by Giršas Rivkindas (it was open between studios were liquidated and photographers were 1934 and 1941), photo studio of M. Fligelis and B. dismissed from work. During World War II (1941- Faivušas (it was open between 1938 and 1941). Sta- 1944) photography in Šiauliai decreased, the ma- sys Ivanauskas (1917-2006) since 1934 was work- jority of photo studios closed down, professional ing as an apprentice in G. Zilbermanas’ photo labo- photographers moved to the West. The Lithuanian ratory in Šiauliai, and between 1938 and 1944 as a union of photo amateurs and department of photog- professional photographer. raphy in Šiauliai broke up. Fascists took the Jew- Moreover, in 1930 in Šiauliai as professional ish photographers to Šiauliai ghetto or moved to photographers five street photographers were work- concentration camps, where majority of them were ing. Also I. Gasiūnas was taking photos in the city killed. (he worked in Šiauliai, Ginkūnų St. 4). He marked The second Soviet occupation in Lithuania lim- photographs with seal-note: “Photo by Ig. Gasiūnas ited the activity of Šiauliai photographers and photo / Šiauliai, Ginkūnų St. 4”. Between 1931 and 1940, studios.
124 Fotografijos rinkiniai ir kolekcijos Lietuvos sporto muziejuje
Arvydas Jakštas Lietuvos sporto muziejus
Seniausia muziejaus nuotrauka – 1923 m. LFLS futbolo komanda, kurios sudetyje lakūnas S. Darius (pirmoje eilėje centre). Fotografija – patvarių atvaizdų (nuotraukų) trauka buvo vienintelė – nebuvo jokio būdo jų tiražuoti. gavimas pasitelkiant elektromagnetinį spinduliavimą į Fotografinis vaizdas pasižymi viena įdomia ir jautrią medžiagą. Nuotraukos gaunamos juostą apšvie- kultūrai reikšmingai savybe – jis padeda atkurti praeitį. tus infraraudonaisiais spinduliais, dažniausiai naudoja- Fotografiniai vaizdai tampa kultūros paveldu ir įgyja ma regimoji šviesa. tyrinėtojui reikšmingą istorinio dokumento statusą. Fotografijos tėvu laikomas prancūzas Louisas Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be fo- Daguerre'as. 1839 m. jis parodė pasauliui, kaip galima toaparato – be šio dominuojančio civilizacijos atributo išsaugoti vaizdą: vario plokštelė, paveikta jodo garų, ir galingo informaciją fiksuojančio prietaiso. Fotoapa- tampa jautri šviesai. Pagal jo eksperimentą, plokštelė ratas, paklusdamas žmogaus valiai, pats tarsi tampa būdavo įdedama į fotoaparato dėžę (kamerą) ir apie savarankišku kultūrinio vyksmo dalyviu. 10–20 min. per lęšį apšviečiama išorės šviesa, tada, Rašytiniai duomenys apie fotografijos pasiro- plokštelę laikant virš įkaitinto gyvsidabrio, išryškėda- dymą Lietuvoje siekia XIX a. vidurį. XX a. 3 ir 4 dešimt- vo vaizdas; kad vaizdas užsifiksuotų, plokštelė būdavo mečiais fototechnologija rėmėsi negatyviniu ir pozity- merkiama į šiltą valgomosios druskos tirpalą, po to nu- viniu procesais, t. y. buvo fotografuojama kameromis, plaunama karštu distiliuotu vandeniu. užtaisytomis vienkartinėmis negatyvinėmis plokštėmis Dagerotipai – taip šias nuotraukas vadino pats arba negatyvinėmis juostelėmis po 12 arba 24 kad- išradėjas – savo nuostabia kokybe mus tebestebina iki rus. Juosteles išryškinus ir užfiksavus, būdavo gauna- šiol. Žinoma, jie turėjo ir trūkumų. Kiekviena tokia nuo- mi nufotografuotų vaizdų negatyviniai (inversiniai)
125 Krepšininkas A. Sabonis – garsiausias XX a. Lietuvos sportininkas. atvaizdai. Nuotraukos darytos pasitelkus šviesą ir pro- Muziejaus archyve – populiariausių Lietuvoje jektuojant vaizdus ant popieriaus. Plokštelių (arba rol- sporto šakų fotografijos: lengvosios atletikos, krepši- filmų) technologija XX a. I pusėje klestėjo, nes su gana nio, stalo teniso, futbolo, dviračių sporto, plaukimo, paprasta plokštelių technologija pavykdavo gauti pa- bokso, irklavimo ir kt. tenkinamą estetinį rezultatą. Tobulėjant technikai, ge- Sukauptas fotografijų kolekcijas chronologiš- rėjo ir nuotraukų kokybė. Išpopuliarėjo vadinamoji juo- kai galima skirstyti į kelias grupes: tarpukario, soviet- dai balta fotografija. Daugėjo fotomėgėjų, susiformavo mečio, atkurtos Nepriklausomybės. Pirmojo laikotarpio nauji fotografijos žanrai, atsirado nauja profesija – fotografijos atspindi tarpukariu buvusias populiarias fotožurnalistika, praktikavusi laikraštinę informacinę sporto šakas – futbolą, lengvąją atletiką, krepšinį, stalo ir reportažinę fotografiją. tenisą ir kt. Užfiksuotos minėtų sporto šakų pirmosios Paskutinis fotografijos pažangos šuolis susijęs varžybos arba Kaune vykę Lietuvos čempionatai. Se- su skaitmeniniais fotoaparatais. Juose įmontuoti mi- niausia tokio pobūdžio fotografija įamžinusi 1923 m. krodydžio kompiuteriukai, atpažįstantys ir užrašantys LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) futbolo miriadus spalvinių taškų (vadinamų pikseliais), kurie komandą, kurioje tuo metu žaidė ir legendinis lakūnas ir sudaro nuotraukos vaizdą. Tradiciniai fotoaparatai Steponas Darius, LTOK (Lietuvos tautinio olimpinio juostelėje fiksuoja regimąjį vaizdą, o skaitmeniniai – komiteto) išrinktas XX a. sporto organizatoriumi. elektroninius vaizdo parametrus. Vieną iš tarpukario fotografijų kolekcijų mu- Lietuvos sporto muziejus turi sukaupęs gausią ziejui padovanojo sporto klubo „Kovas“ ir Lietuvos fut- fotografijų (juodai baltų) kolekciją – apie 2 600 viene- bolo rinktinės žaidėjo Zigmo Sabaliausko dukra Nijolė. tų. Jos – tarsi mažasis Lietuvos sporto istorijos metraš- Kolekcijos vaizduose įamžinta ir 1924 m. Paryžiaus tis, įamžinęs skirtingas vietoves, žmones, laiką. Kartais olimpinių žaidynių dalyvė Lietuvos futbolo rinktinė. paprasta nuotrauka gali tapti vieninteliu ikonografiniu Lietuvos sporto muziejaus fondus papildė ir ar informaciniu šaltiniu, teikiančiu itin reikšmingos minėto sporto klubo „Kovas“, ir Lietuvos rinktinės žai- kultūrinės ir istorinės informacijos. dėjo Vladimiro Bubnovo dovanotos fotografijos.
126 Žinomo stalo tenisininko Viliaus Variakojo Buvęs LR Seimo narys, krepšininkas Sergejus žmona Aldona Variakojienė padovanojo nuotrau- Jovaiša padovanojo fotografijų, kuriose užfiksuotos -is kų, kuriose baltojo kamuoliuoko virtuozas įamžin- torinės Kauno „Žalgirio“ pergalės 1985, 1986 ir 1987 m. tas Pabaltijo turnyruose, Lietuvos čempionatuose ir SSRS krepšinio čempionatuose. Juose 3 kartus iš ei- 1939 m. Pasaulio čempionate Egipte, kur su koman- lės buvo nugalėta galingoji Maskvos CASK komanda. dos draugais užėmė aukštą IV vietą. Bekompromisės dvikovos su pastarąja buvo viena iš Leonas Puskunigis, ieties metikės, 1958 m. pa- pasyviosios rezistencijos formų. saulio rekordininkės Birutės Kalėdienės treneris yra pa- Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos dovanojęs nuotraukų iš savo kelionės po JAV 1937 m., sporto muziejaus fondus papildė nuotraukos apie kur viešėję Lietuvos atletai varžėsi su vietos lietuviais Lietuvos sportininkus Europos, Pasaulio čempiona- Čikagos ir Niujorko stadionuose. tuose ir olimpinėse žaidynėse. Jose įamžintas pir- Pedagogo, sveikos gyvensenos propaguotojo mojo nepriklausomos Lietuvos olimpinio čempiono, Karolio Dineikos sūnus Vincas Dineika padovanojo disko metiko Romo Ubarto startas 1992 m. Barselo- fotografijų iš 1939 m. Kaune vykusio III Europos vyrų nos olimpinėse žaidynėse, taip pat – geriausio XX krepšinio čempionato. amžiaus Lietuvos sportininko Arvydo Sabonio žai- Deja, nacių ir bolševikų okupacijos išblaškė dimas Europos ir Amerikos krepšinio arenose bei garsiausius Lietuvos sportininkus. Dingo jų sportinės kitų Lietuvos sportininkų startai tarptautinėse sporto kolekcijos, prizai, dovanos. Daugelis sportininkų buvo arenose. priversti palikti gimtinę. Tačiau ir tremtyje lietuviai ne- Daug įdomių nuotraukų panaudota Jadvygos pamiršo sporto. Muziejus saugo tremtinių dovanotas ir Jono Ramanauskų vardo Lietuvos cirko ekspozicijo- unikalias nuotraukas, kuriose įamžinti sovietų lage- je. Tai abiejų ilgamečių cirko artistų dovana. riuose sportavę ir netgi kitus treniravę lietuviai. Lietuvoje vykusias Pasaulio lietuvių spor- Sovietmečiu Lietuvoje pradėjo formuotis pro- to žaidynes yra užfiksavęs fotomenininkas Rimantas fesionaliojo sporto sistema. Net ir totalitarinio režimo Žiemys, kuris savo fotografijų kolekciją taip pat pa- sąlygomis daugelis trenerių ir sporto darbuotojų sten- dovanojo muziejui. Pastaruoju metu įvairias sporto gėsi siekti didesnės garbės Lietuvai. Sporto įvykius, varžybas, Lietuvos atletų startus olimpinėse žaidynėse įvairias varžybas fiksavo sporto žurnalistai: Isakas fiksuoja fotožurnalistai Alfredas Pliadis, Mindaugas Šeinas, Juozas Stanišauskas, Tadas Žebrauskas, sporto Kulbis, Juozas Šalkauskas ir kt. teisėjas ir komentatorius Jurgis Marculanas ir kt. Pliadis Lietuvos sporto muziejuje yra suren- Populiariausios sporto šakos Lietuvoje ir to- gęs parodą, skirtą Lietuvos sportininkų startams ir per- liau buvo krepšinis, stalo tenisas, lengvoji atletika, galėms 2008 m. Pekino ir 2000 m. Sidnėjaus olimpi- dviračių sportas, irklavimas, boksas, kt. Marculanas nėse žaidynėse. Dalis šių nuotraukų papildė muziejaus Sporto muziejui padovanojo nuotraukų, kuriose įam- fondus. Tikimės, kad ir ateityje Lietuvos sporto muzie- žinti žymūs sportininkai – Algirdas Šocikas, Ričardas jaus archyvą gausins užfiksuotos istorinės akimirkos iš Tamulis, Kazys Petkevičius, kt. įvairių Lietuvos sporto įvykių.
PHOTO SETS AND COLLECTIONS IN LITHUANIAN SPORT MUSEUM Arvydas Jakštas Lithuanian Sport Museum
Photography is the application and practice sport journalists. They are the minor yearbook of Li- of creating durable images by recording light or ot- thuanian sport history. All photos can be divided into her electromagnetic radiation. Photos acquire cultural few groups: interwar period, Soviet period, and the and historical heritage and are meaningful for the re- period of Independence (since 1990). All these photos searchers. Nowadays, it is impossible to imagine our represent popular sport branches in Lithuania – foot- lives without a camera: globally important attribute ball, basketball, athletics, table tennis, box, rowing, of the civilization and powerful information recor- etc. The oldest photo dates to 1923 football team of ding device. Lithuanian Physical Education League, containing Lithuanian Sport Museum has accumulated the legendary pilot Steponas Darius. numerous collections of photos (black and white) – We hope, that in the future, Lithuanian Sport about 2.600 photos. All photos preserved in Lithu- Museum will complement funds with photos of va- anian Sport Museum were given by sportsmen and rious sport branches.
127 Fotografijos, liudijančios Kaplanskių šeimos istoriją
Marina Petrauskienė Žemaičių muziejus „Alka“
Lietuvos fotografijos istorijoje Telšiai užima ir fotografijų, kurių muziejaus rinkiniuose saugoma reikšmingą vietą. Čia dirbo puikūs savo amato žinovai. per 40 tūkstančių. Telšių fotografijos istorija fiksuojama nuo 1860 m., kai Ryškiausias XIX a. pab. – XX a. vid. Telšių mieste įsteigta pirmoji fotoateljė – ją atidarė vietinis fotografas – Chaimas Kaplanskis (apie 1860–1935), laikrodininkas Chaimas Arensonas1, tačiau fotografo fotografais išugdęs ir tris savo vaikus. Kaplanskio foto- darbų nėra žinoma. salonas išskirtinis tuo, kad produktyviai veikė daugiau Įdomu, kad antrasis po Vilniaus Lietuvos nei pusę amžiaus. Vien Kaplanskių šeimai fotosalonas miestas, kuriame buvo atidaryta nuolatos veikianti fo- priklausė 47 metus (1894–1941). toateljė, yra Telšiai – taigi net anksčiau nei Šiauliuose, Muziejuje saugomas gausus ir įvairus fo- Kaune ar Panevėžyje. tografų Kaplanskių kūrybinis palikimas, kuris at- Žemaičių muziejus „Alka“ per 85 veiklos skleidžia to laikotarpio Vakarų Lietuvos istorinį, metus yra sukaupęs 146 460 eksponatų. Rinkinių kultūrinį, visuomeninį gyvenimą. Dėl to ši kolek- įvairovė padeda atskleisti krašto istoriją nuo arche- cija yra daug kartų pristatyta visuomenei, apie ją ologijos iki moderniojo meno. Tarp eksponatų yra 2007-aisiais išleista knyga-katalogas, tačiau pačių
Taubės ir Chaimo Kaplanskių šeima. 1908 m. Priekyje sėdi Bracha Kaplanskaitė. Antroje eilėje pirmas iš kairės Mošė Kaplanskis, toliau Taubė Kaplanskienė, Chaimas Kaplanskis. Antroje eilėje stovi iš kairės pirma Feitska Kaplanskaitė, antras – Feivelas Kaplanskis, ketvirta – Hava Kaplanskaitė.
128 Kaplanskiai su vaikais. Apie 1920 m. Sėdi iš kairės pirma Taubė Kaplanskienė, antras – Šlomas, trečias – Chaimas Kaplanskis. Stovi iš kairės Feitska, Mošė, Hava, Feivelas. fotografų šeimos istorija visuomenei nėra taip gerai žinoma. Iki 2004 m. apie fotografą Kaplanskį ir jo šeimą žinojome visai nedaug, jokioje bibliografijoje neužfiksuotas Chaimo Kaplanskio portretas. Lietuvos fotografijos istorijos darbuose apie Kaplanskį rašoma tik epizodiškai. Šiek tiek medžiagos apie jį iš Telšių gyventojų yra surinkusios muziejininkų ekspedicijos. Dėl laimingo atsitiktinumo, o gal veikiau didelėmis pastangomis, buvo užmegzti ryšiai su Škotijoje gy- venančiu Kaplanskio vaikaičiu Meyeriu Averbuchu, kuris senelį pažinojo tik iš motinos pasakojimų, tačiau Kaplanskiai su jauniausiuoju sūnumi Šlomu. XX a. 2–3 deš. tai vis tiek padėjo išsiaiškinti naujų ir tikslesnių faktų. 2004 m. ponas Averbuchas muziejui padovanojo 41 Iš pavienių detalių ir biografijos nuotrupų su- suskaitmenintą Kaplanskių šeimos nuotrauką ir vieną sidėsto toks Kaplanskių šeimos portretas. Fotografija originalią; net 34 iš padovanotų fotografijų buvo pačių buvusi vienintelis Kaplanskių pragyvenimo šaltinis, Kaplinskių darytos Telšiuose. Kitas Kaplanskio vaikai- todėl versle dirbo visa šeima. Taubė Kaplanskienė, ap- tis Benas-Amis Pelegas iš Izraelio 2007-aisiais pado- sukri, energinga ir valdinga moteris, sėkmingai tvarkė vanojo penkių nuotraukų kopijas. šeimos, verslo bei ūkio reikalus – į juos vyras visiškai Nežinoma, kada gimė ir kur gyveno Chaimas nesikišo. Jo rūpestis buvo tik fotografija. Gausus vaikų Kaplanskis anksčiau, tačiau pasak fotografo vaikaičio būrys puikiai talkino, nes nuo mažumės visi buvo mo- Meyerio Averbucho, Kaplanskio tėvai turėję gyventi komi fotografijos amato5. Averbuchas mano, kad jo se- kažkur pajūryje, nes vertėsi gintaro apdirbimu ir pre- nelė kilusi iš Daugpilio – Rygoje, žydų muziejuje, rado kyba. Fotografo tėvai Chaja ir Joselis turėjo 7 sūnus: 6 duomenų. Kaplanskienės mergautinė pavardė Halpern, išvyko į Ameriką dar XIX amžiuje, o Chaimas su tėvais o dokumentuose jos vardas rošomas Taba6. liko Lietuvoje ir visam gyvenimui pasirinko fotografo Kaplanskių šeimą telšiškiai gerai pažinojo amatą. Tuo metu fotografija buvo gana brangus užsiė- ir gerbė. Chaimas Kaplanskis buvo seniausias Telšių mimas, todėl tikėtina, kad Chaimo tėvai gyveno pasi- fotografas, turėjo didžiulį autoritetą tarp miestiečių ir turinčiai2. 1894 m. Kaplanskis gavo valdžios leidimą vietinių fotografų. Jis buvo meniškai išprusęs, išėjęs Telšiuose atidaryti fotoateljė3 – ją įregistravo nuosavame puikią fotografijos mokyklą. Buvo tylaus būdo, visada name Didžiojoje g. 13 (pagal 1935 m. numeraciją). Dau- susimastęs, malonus, nuolankus, pasižymėjo toleranci- gelis faktų rodo, kad jau įrengtą fotografijos paviljoną ja. Chaimas Kaplanskis mirė apie 1935 m., jo žmona Kaplanskis galėjo nusipirkti iš fotografo ir greičiausiai Taubė – 1936 m. buvusio kompaniono Juozapo Romaškevičiaus, kurio Chaimas ir Taubė Kaplanskiai susilaukė 8 vai- pėdsakai išnyksta, Kaplanskiui įsitvirtinus Telšiuose4. kų. Keturi jų mirė nesulaukę palikuonių, vienas 6 metų
129 Fotografo kelią pasirinko trys Kaplanskių vai- kai: Mošė, Feivelas ir Feitska. Mošė, vyriausias sūnus, fotografijos mokėsi Berlyne. Feivelas Pirmojo pasauli- nio karo metais dirbo caro kariuomenės fotografu. Apie 1920 m. abu broliai emigravo į Palestiną ir savo šeimas sukūrė jau gyvendami užsienyje. Mošės atžalos: sūnus Aryeh ir dukra Lota; Feivelo du sūnūs: Josefas ir Ben- Amis. Broliai Kaplanskiai 1920–1980 m. dirbo Tel Avive ir Haite. Jie tapo aukštos klasės profesionaliais fotografais, dirbo su reklamomis. Feivelo Kaplanskio sūnaus dovanotose dvejose fotokopijose užfiksuota Rusijos kariuomenė Pirmojo pasaulinio karo metu su pačiu caru Nikolajumi II priešakyje. Kitoje nuotrauko- je – Feivelo fotostudija, jo paties pastatyta Tel-Avive apie 1925 m. Dukra Feitska, gimusi apie 1898 m., pasiliko su tėvais. Kadangi ji buvo stropi tėvo mokinė, linksmo charakterio ir mėgo žmonių draugiją, nuo ankstyvos jaunystės savarankiškai fotografavo ne tik paviljone. Feitska – pirmoji moteris fotografė Telšiuose bei viena iš pirmųjų Lietuvoje. Vėliau fotografija Feitskai tapo amatu ir jos šeimos pragyvenimo šaltiniu. Kai Feitska ištekėjo (apie 1925 m.), o tėvas jau buvo garbaus am- žiaus, ji su vyru Icchaku Taicu perėmė šeimos verslą9. Tačiau Feitska liko autoritetingo tėvo šešėlyje, o gal tiesiog per mažai turėjo ambicijų, ką tuo metu galėjo Hava Kaplanskaitė tėvo fotosalone. XX a. 2–3 deš. nulemti provincialus visuomenės požiūris į moterį. sūnus nuskendo ežere, du vaikai – jaunesnysis sūnus Po Chaimo (apie 1935 m.) ir Taubės (1936 m.) (apie 1910 m.) ir dukra Bracha (apie 1918 m.) – mirė Kaplanskių mirties fotografijos salonas sumenko. nuo ligos7. Jame nebeliko senosios kūrybinės dvasios. Feitska vie- Kaplanskių jauniausias sūnus Šlomas jau na nepajėgė tvarkyti verslo taip gerai, kaip sekėsi jos buvo pradėjęs muzikanto karjerą užsienyje, kai 1939 motinai. Icchakas Taicas, nors ir buvo uošvio pamo- m. jo gyvybę nutraukė Vakarų Europoje kilusi Holo- kytas fotografijos, tačiau fotografija visai nesidomėjo. kausto banga. Šlomas Kaplanskis 1928 m. studijavo Jis buvo labai religingas ir daug laiko skyrė maldai10. smuiką Klaipėdos konservatorijoje, dalyvavo meninė- Staigaus verslo nuosmukio nebuvo, todėl žmonių aky- je saviveikloje, rengdavo koncertus ir Telšiuose. 1934 se fotosalonas išliko populiarus. m. vasario 11 d. laikraštyje Žemaičių prietelis, skyrely- Dažniausiai klientus priimdavo Feitska – pati je „Telšių žinios“, skelbiama, kad „1934 m. vasario 4 juos fotografuodavo, o vyras dirbo laboratorijoje. Taicų d. Parapijos salėje įvyko Katedros Choro ruoštas kon- namuose visada būdavo žmonių, atėjusių ne tik nusifo- certas. […] [S]muiku grojo p. Kaplanskis.“8 Ši žinutė tografuoti, bet ir tiesiog pabendrauti. Juos aplankydavo rodo, kad Šlomas Kaplanskis buvo gerbiamas atlikėjas. ir Kubiliai iš Nevarėnų. Turgaus dieną atvažiavę į Tel- Pedagogikos mokslus baigusi Dukra Hava šius, Kubiliai arklius su vežimu palikdavo Kaplanskių buvo gimusi 1897 m. Sūnaus Meyerio teigimu, jo tė- kieme, o po turgaus dažną sykį kartu valgydavo pietus, vai mokėsi Kauno žydų mokytojų gimnazijoje. Vėliau bendraudavo. Pasiturinčiai gyvenę Kubiliai Taicus ap- Hava sėkmingai ištekėjo už telšiškio Mošės Averbucho. rūpindavo šviežia mėsa, kiaušiniais, malkomis. Apie Jis buvo Telšių ješiboto auklėtinis, tačiau laisvamaniš- tėvų draugystę su Taicais prisimena Bronė Kubiliūtė- kų pažiūrų. Hava ir Mošė Averbuchai dirbo mokytojais Diržininkienė: kai Kubiliai ir Taicai gerdavo arbatą ir Telšių žydų mergaičių pradinėje mokykloje. 1921 m. vaišindavosi Kubilienės darytomis veršienos dešromis kartu su Telšiuose gimusiomis dukromis Bracha ir bei Feitskos keptais žydiškais pyragėliais, jų vaikai Chaja emigravo į Palestiną, o 1922 m. apsigyveno Pi- dūkdavo didžiuliame fotosalone. Diržininkienė atsime- etų Afrikos Respublikoje. Čia Hava pagimdė dar du na: „Kai man sukako 16 metų, o tai buvo 1940 metais, vaikus: 1934 m. sūnų Meyerį ir dukrą Taubę 1936 m. sugalvojau nusifotografuoti. Nuėjau į Kaplanskio ateljė. Su Telšiuose likusiais giminaičiais Averbuchai bendra- Feitska Kaplanskaitė, kaip visada, maloniai priėmė ir il- vo tik laiškais. gai mane fotografavo. Ji mokė ir pati rodė, kaip reikia
130 Kaplanskiai su draugėmis ir aukle Domicėle. XX a. 2 deš. Sėdi iš kairės pirma Domicėlė Pagojutė, penkta – Feitska, aštunta – Hava, devintas – Šlomas. atsisėsti, kaip galvą pasukti, liepė padėti ranką ant peties goninę paguldė svetima pavarde ir skubiai amputavo ir net po vieną mano pirštus pataisė savaip.“11 nebegyvus kojų pirštus. Po operacijos Domicėlė ją dar Feitska ir Icchakas Taicai turėjo tris vaikus. ilgai gydė savo namuose, kol jai surado kitą, mažiau Feitskos šeimos likimas tragiškas – 1941 m. jie buvo pavojingą vietą kaime. Domicėlė taip pat parūpino ir suvaryti į Telšių getą ir tapo nacistinio Holokausto au- mergaitei reikalingą specialią avalynę. Taip Rachelė komis12. išsigelbėjo, o 1945 m. su Domicėlės išrūpintais do- Likimas buvo gailestingas tik Feitskos dukrai kumentais išvyko į Palestiną pas gimines. Rachelė Rachelei (1926–2001). Pabėgimas iš geto tebuvo ko- niekada nepamiršo savo gelbėtojos. Dažnai rašydavo, vos už gyvenimą pradžia. Rachelės laukė dar treji me- kiekvieną laišką pradėdama žodžiais: „Brangiausioji tai baimės, bastymosi po nepažįstamų žmonių namus, Domicėle...“, siųsdavo dovanų13. 2005 m. Domicėlė pagalbos ieškojimas ir ilgas kančių kelias. Merginai iš- Pagojutė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. gyventi pavyko tik buvusios Kaplanskių tarnaitės Do- Fotografija, liudijanti Kaplanskių šeimos is- micėlės Pagojutės (1889–1972) dėka, kuri Kaplanskių toriją, akivaizdžiai praplečia, papildo žinomus faktus, šeimoje buvo tarnavusi apie 20 metų. informacijai suteikia vizualumo ir net estetinį mat- Pabėgusi iš geto Rachelė nežinojo, kur dingti. menį. Kaplanskių fotografinis palikimas pažymėtas Bėgti tiesiai pas Domicėlę bijojo – juk priešais Domi- autentiškais spaudais. XIX a. pabaigoje – XX a. pra- cėlės namą buvo įsikūrusi toji vokiečių įstaiga – gesta- džioje daug dėmesio buvo skiriama nuotraukos es- pas. Šalia nuolat budėjo sargybiniai. Netikėtai sutiktas tetinei išvaizdai. Portretines nuotraukas dažniausiai kunigas parodė Rachelei nerakinamą sandėliuką – ten pasportuodavo gražia kartonine kortele su fotografo ji ir pasislėpė. 1941 m. žiema buvo gili ir speiguota. Iš- firminiais užrašais. Šiuo metu žinomi 7 Kaplanskių vargusi mergina nė nepajuto, kaip nušalo kojas. Tačiau šeimos spaudai: 4 – su Chaimo vardo inicialais; 2 – skausmas ir beviltiška padėtis padėjo įveikti baimę. Ra- su vardo inicialu „F.“ (spėjama, kad sūnus Feivelas chelė ryžosi eiti pas Domicėlę. Domicėlė įsileido savo ir dukra Feitska savo darbus žymėjo vienodais spau- buvusią augintinę ir priglaudė lyg savo pačios vaiką, dais). Vienas spaudas labai paprastas, be jokių puošy- gydė nušalusius pirštus. Pastangos pasirodė bergždžios – bos elementų, jame teužrašyta: „fot. KAPLANSKIO pirštai ėmė tamsėti, buvo aišku, jog prasidėjo gangre- Telšiai tel. 78“. Šį spaudą šeimos fotografai naudojo na. Tai reiškė, kad pirštus teks amputuoti. Rachelę į li- du paskutinius dešimtmečius prieš Antrąjį pasaulinį
131 karą. Esama daug nuotraukų ir be spaudų arba jie ypač svarbūs XX a. pradžioje Chaimo Kaplanskio pernelyg neryškūs, kad būtų galima identifikuoti. įamžinti Telšių miesto vaizdai ir 1908 m. kilusio Tačiau fotostudijos interjeras tokias fotografijas lei- gaisro padariniai, kuriuos vėliau atskirai atspaudė džia priskirti Kaplanskio autorystei. atvirukuose. Pirmosios mums žinomos Chaimo Ka- 1941 m. nutrūko turiningas ir įvairus Telšių planskio darytos nuotraukos datuotos 1887 me- žydų bendruomenės gyvenimas, tačiau kultūrinis tais. Tais metais kunigaikštis Bogdanas Oginskis paveldas bei puoselėjama istorinė atmintis yra toji fotografą pasikvietė į Rietavą fotografuoti žemės gija, kuri veda į atsinaujinimą ir bendrystę. O tai ūkio parodos. Šis faktas rodo, kad Kaplanskis jau padeda kurti brandžią, tolerantišką, pilietinę visuo- tuo metu buvo žinomas fotografas. Telšių istorijai menę, kurioje gera gyventi visiems.
Nuorodos:
1 Dainius Junevičius, „Kauno gubernijos fotografai 7 Ten pat. XIX a.“, in: Menotyra, 1997. Nr. 1. 8 „Telšių žinios“, in: Žemaičių prietelis, Nr. 6, 1934- 2 Meyerio Averbucho pasakojimas – ŽMA MA, byla 02-11. Nr. 594. 9 Ten pat. 3 Dainius Junevičius, „Kauno gubernijos fotografai 10 K. Budgino pasakojimas – ŽMA MA byla Nr. 129, p. XIX a.“p. 66. 100. 4 Virgilijus Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija 11 Bronės Kubiliūtės-Diržininkienės pasakojimas – 1854–1940, Vilnius: Austėja, 1995, p. 102, 103. ŽMA MA byla Nr. 594. 5 Meyerio Averbucho pasakojimas. 12 Meyerio Averbucho pasakojimas. 6 Ten pat. 13 J. Šochoto pasakojimas – ŽMA MA byla Nr. 594.
PHOTOGRAPHS OF THE KAPLANSKIAI FAMILY HISTORY Marina Petrauskienė Samogitian Museum “Alka”
Photographic heritage is a very important Until 2004, little was known about a pho- part of culture. You can listen to the most interesting tographer Kaplanskis and his family, nowhere in recollections, read the most beautiful stories, howe- bibliography the portrait of Ch. Kaplanskis was ver, the power of image in a photo not only touches recorded. In the works of the history of Lithuanian our senses but also enchants us and as a small miracle photography, about Kaplanskis is written only epi- draws our attention. Photography remains an indispu- sodically. Some material has been collected from table provider of aesthetics and powerful information. Telšiai inhabitants by museologists during expedi- The creative legacy of photographers Ka- tions. Thanks to a sheer luck, or, may be, thanks to planskiai preserved in Samogitian Museum “Alka”, great efforts, the acquaintance with his grandchild which reveals historical, cultural, and public life of Meyeris Averbuchas (he knew his grandfather only the West Lithuania of that time, has been presented to from mother’s stories) helped to find out new and the public for many times, and in 2017 a book-cata- more precise facts. Mr. M. Averbuchas gave to the logue was published, however, the family history of museum digital image of 41 photographs of the Ka- the photographers themselves is not widely known. planskiai family and one original photograph, 34 At the end of the 19th century – the middle out of them are taken in Telšiai by the Kaplanskiai of the 20th century, Chaimas Kaplanskis (c 1860 – themselves. 1935) was the most famous photographer in Telšiai. In 1941, the rich and diverse life of Telšiai Kaplanskis’ photo studio was exceptional and popu- Jewish community broke, however, survived histo- lar for more than half a century, and it belonged to the rical memory is the link which leads to renewal and family for 47 years (between 1894 and 1941). community.
132 Fotografijų reprezentavimas ir aktualizavimas tradicinėje Kupiškio etnografijos muziejaus veikloje
Donata Jutkienė Kupiškio etnografijos muziejus
Šiuo pranešimu siekiama svarstyti, ar tradici- pranešime apžvelgiama viena materialinės kultūros niais tapę fotografijų reprezentavimo būdai kasdienėje vertybių rūšis – būtent muziejuje saugomas fotogra- Kupiškio etnografijos muziejaus veikloje aktualizuoja fijų fondas. ir atspindi muziejuje saugomą fotografijų fondą. Tradi- Iš viso pagrindiniame Kupiškio etnografijos cine muziejaus veikla laikoma: parodų (keičiamų, kil- muziejaus fonde saugomi 6 423 fotografijos ir dau- nojamųjų, virtualių) ir nuolatinių ekspozicijų kūrimas; giau kaip 500 negatyvų nuo XIX a. pabaigos iki XX a. sklaida visuomenės viešojo informavimo priemonėse: 9–10 dešimtmečių. Saugomas fotografijas galima publikacijos periodiniuose leidiniuose, kataloguose, klasifikuoti pagal: knygose, internetinėse svetainėse, socialiniuose tin- Asmenybes: pavyzdžiui, seserų Glemžaičių; kluose bei Lietuvos integralios muziejų informacinės dailininkės Veronikos Šleivytės; Kupiškio krašto foto- sistemos (LIMIS) internetiniame puslapyje; edukacija. grafų, tokių kaip Juozo Karazijos, Povilo Šinskio, Juo- Kupiškio etnografijos muziejaus, kaip isto- zo Kraujūno; aktoriaus ir režisieriaus Povilo Zulono rinės atminties saugojimo vietos, vieni svarbiausių prioritetų yra puoselėti, skleisti ir išsaugoti materiali- nes kultūros paveldo vertybes, užtikrinant jų ilgaam- žiškumą ir didinant prieinamumą visuomenei. Šiame
Juozas Karazija. Pastatai „Čirvų kalnelio“ aikštėje. Pašto, telegrafo ir telefono įstaiga-fotoateljė „Magniet“. Kupiškis, 1935 m. Kupiškis, 1932 m.
133 Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia 1918 m.
(taip pat Arvydo Tarvydo, Angelės Vyšniauskaitės liaudies teatro spektaklio „Senovinės kupiškėnų vestu- vės“ ir filmo „Čiūtyta rūta“ filmavimo akimirkos), kt. Laikotarpius: iki 1940 m.; sovietinio laiko- tarpio; Nepriklausomybės laikotarpio; Temas: kultūra; religija; militaristinė tema- tika; Kupiškio rajono architektūra; įvairūs objektai; politika, kt. Toliau apžvelgsime tradicines muziejaus veik- las per paskutinius penkerius metus. Parodos yra viena dažniausių fotografijų fondo reprezentavimo ir aktualizavimo formų. Dau- guma muziejaus rengiamų keičiamų, kilnojamųjų ir virtualių fotografijos parodų yra susijusios su visuo- meniniais istorinės atminties įvykiais, tokiais kaip trėmimai, Nepriklausomybės paskelbimas, kovos, judėjimai už Nepriklausomybę. Kitos rengiamos fo- tografijų parodos yra susijusios su tam tikromis asme- nybėmis, jų jubiliejais ar kitomis svarbiomis datomis – pavyzdžiui, seserys Glemžaitės (dauguma fotogra- fijų, susijusių su jų veikla, eksponuotos minint mu- ziejaus 70-ies metų jubiliejų 2013 m.), aktorius ir re- žisierius Povilas Zulonas (ekspozicija skirta Zulono 100-osioms gimimo metinėms paminėti 2012 m.), Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios 100-osioms metinėms 2014 m. (ši fotografijų paroda tapo kilnojamąja ir iki šiol yra eksponuojama įvairio- Arvydas Tarvydas. Kino filmo „Čiutyta rūta“ filmavimo se Kupiškio rajono įstaigose). akimirkos. 1968 m. Dauguma fotografijų parodų, ypač susiju- sios su tam tikrais įvykiais, rengiamos ne muziejuje, Tiek kilnojamąsias, tiek ir keičiamas parodas o kitose įstaigose. Dažniausiai Kupiškio etnografijos kasmet aplanko daugiau kaip 13 200 žmonių, dau- muziejaus fotografijų parodos vyksta Kupiškio rajo- giausiai vietos bendruomenės nariai. no savivaldybėje, Kupiškio rajono kultūros centre ir Trečioji rengiamų parodų forma – tai virtua- jo padaliniuose, kartais – Kupiškio rajono švietimo ar lios fotografijų parodos, kurios yra prieinamos interne- socialinės paskirties įstaigose. tu muziejaus svetainėje www.etnografijosmuziejus.lt.
134 Iš viso iki šiol parengta 11 virtualių parodų, 8 iš jų 2014–2015 m. taip pat atnaujintos Kupiškio – fotografijos, tačiau konkrečiai fotografijos fondui etnografijos muziejaus padalinio Veronikos Šleivytės reprezentuoti skirtų virtualių parodų tėra buvusios 3: paveikslų galerijos gyvenamojo namo erdvių ekspo- „Veronikos Šleivytės gyvenimas fotografijose“, „Ku- zicijos bei 4 vadinamosios seklyčios erdvės. Skirtin- piškėniškos vestuvės“, „Liaudies muzikantas Jurgis gai nei etnografijos muziejaus nuolatinėje ekspozici- Stankevičius“. joje, Šleivytės fotografijų rinkinio nuotraukas galima Per 2012 m. muziejaus pastato renovaciją ar- suskirstyti į dvi grupes, kurių pirmoji reprezentuoja chitektė Gražina Pajarskaitė kartu atnaujino (iš naujo įvairius Šleivytės gyvenimo tarpsnius (gyvenamąją suprojektavo) 3 nuolatinės muziejaus ekspozicijos aplinką ir jai svarbius artimus žmones Viktariškių erdves, kurios iliustruoja XX a. pradžios žmogaus kaime; Kauno meno mokyklos periodą, Kauno visuo- gyvenimo buitį ir būtį, švenčiamas šventes, dirbamus meninį ir meninį gyvenimą), ir kita, kurioje surinktos lauko darbus. Kitaip tariant, ekspozicijose atsklei- pačios Šleivytės darytos fotografijos kaip meno kūri- džiama harmoninga darna tarp žmogaus, tikėjimo niai. Atkreiptinas dėmesys, kad šioms ekspozicijoms ir gamtos. Eksponuojamų įvairių buities rakandų, atnaujinti naudotos tik mūsų muziejaus fonde saugo- tekstilės ir kitų eksponatų įtaigesniam įvaizdinimui mos pačios Šleivytės užfiksuotų akimirkų nuotraukos pasitelktos ir fotografijos. Daugiausiai jos iliustruoja (išskyrus keletą Karlo Baulo (1893–1964) fotografijų gyvenamąjį namą Kupiškio rajone, išryškina jam bū- apie Kauno meninį gyvenimą). Kadangi Šleivytė fik- dingus bruožus, sociokultūrinį kontekstą (pvz., šven- savo ir save pačią, ir viską, kas ją supo, interesantai čiamas šventes). Išskirtinis dėmesys skirtas atskleisti itin domisi Kauno fotografijomis, nes jos teikia žinių vienai būdingiausių ir iki šiol puoselėjamų kupiškė- apie tarpukario sostinės gyvenimą. nų vestuvių tradicijai ir papročiams. Kaip papildoma Kitas minėtas fotografijų sklaidos būdas yra medžiaga pasitelkiamos nuotraukos iš dailininkės Ve- leidiniai bei įvairios publikacijos. Muziejus išleidęs ronikos Šleivytės fotografijų rinkinio bei kitų muzie- 19 leidinių, 7 iš jų publikuojamos muziejaus fonduo- juje saugomų XX a. pirmųjų dešimtmečių fotografijų. se saugomos fotografijos. Pagal publikacijos temą
Veronika Šleivytė. Veronika Šleivytė. Pasitarimas Marytės su Vėra. Viktariškiai, 1933 m. Vėra dvejose asabose. Kaunas, 1935.
135 ir kontekstą, iliustruotus leidinius galima skirstyti į kelias grupes: personalijų reprezentavimas (Šlei- vytės, Juozapo Karazijaus, Boleslovo Motuzo Ma- tuzevičiaus); konferencijų pranešimai kataloguose („Seserų Glemžaičių palikimas Lietuvoje“, 2008); su Kupiškio kraštu, jo tyrinėjimais susiję katalogai ir straipsnių rinkiniai (žydų bendruomenės istorija Ku- piškio krašte; menotyriniai architektūrinio paveldo objektų tyrinėjimai ir pan.). Vienas iš naujausių leidi- nių – straipsnių rinkinys Lietuvos valsčiai: Kupiškis (2016), išleistas bendradarbiaujant su leidykla „Vers- mė“, – yra gausiai iliustruotas muziejuje saugomomis fotografijomis. Leidinio straipsniuose kalbama apie Kupiškio rajono objektus, tam tikras vietas, laikotar- pius, asmenybes. Naujausias Kupiškio etnografijos muziejaus išleistas leidinys – katalogas Seserų Glem- žaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tra- diciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX–XX a. I p. – taip pat pristato svarbią muziejaus fotografijos rinkinių dalį. Pastebėtina, kad vis labiau domimasi konkre- čiomis asmenybėmis, konkrečiais istorijos aspektais ir reiškiniais. Atliekant tokius tyrimus, svarbu atidžiau pasižvalgyti po muziejaus fotografijų fondą. Pasta- raisiais metais itin daug dėmesio sulaukia Veronikos Šleivytės fotografijų rinkinys. Pirmoji juo pradėjo do- mėtis menotyrininkė Agnė Narušytė, 2006 m. muzie- juje rinkusi medžiagą pranešimui „Veronikos Šleivytės fotografijos bruožai“. Pastarąjį pristatė Panevėžio kraš- totyros muziejuje vykusioje konferencijoje „Iš Panevė- Juozas Karazija. Mergaitė pasirengusi šienapjūtei. XIX a. žio praeities: fotografijos kontekstas ir paveldas“. Tai pab. Nešiosenos rekonstrukcija.Kupiškis, 1946 m. buvo pirmasis reikšmingas susidomėjimas dailininke ir viena iš jos kūrybos krypčių – fotografija. Vėliau, šinimo temai, partizanų kovoms skirtus straipsnius lai- 2011 m., Agnė Narušytė, remdamasi mūsų muziejuje kraštyje iliustruoja muziejaus rinkinių fotografijomis. esančia vaizdine ir rankraštine medžiaga, Vilniaus dai- Senųjų fotografijų publikavimas ir sklaida ne- lės akademijos leidžiamame leidinyje Acta Academiae atsiejami nuo fotografijų skaitmeninimo proceso, kurio Artium Vilnensis publikavo straipsnį „Ecriture femi- rezultatus galima matyti nuolat pildomoje sistemoje LI- nine fotografijoje: Veronika Šleivytė ir Violeta Bu- MIS. Fotografijų skenavimas ir paskelbimas viešai priei- belytė“ (2011). Menotyrininkė Ieva Burbaitė paskel- gai šiuo metu yra viena aktualiausių fotografijos paveldo bė straipsnį: „Lietuvos moterų dailininkių draugijos tvarkybos veiklų. 2014 m. muziejus dalyvavo projek- (1938–1940) veikla“ tame pačiame žurnale 2011 m. te „Europeana Photography“. Šio projekto tikslas – Viena straipsnio dalių buvo skirta Šleivytės veiklą re- suskaitmeninti senąsias, 1839–1939 m. darytas, foto- prezentuojančių fotografijų analizei. grafijas. Kupiškio etnografijos muziejus šiam projektui Nuo 2006 m. susidomėjimas Šleivyte, jos kū- suskaitmenino ir sistemoje LIMIS paskelbė 1 011 se- ryba, ypač fotografijomis, vis auga. Tai liudija ir pasi- nųjų fotografijų, kurios daugiausiai darytos tarpukariu. rodę keletas žurnalistinių straipsnių populiariuose pe- Dalyvavimas LIMIS veikloje, t. y. sistemos riodiniuose leidiniuose, tokiuose kaip Legendos (Irmos pildymas skenuotomis senosiomis fotografijomis, Laužikaitės straipsnis „Fotografė vyrišku kostiumu“, kartu yra ir vienas svarbiausių muziejaus fotografijų 2016), Moteris (Jolantos Vizbutaitės straipsnis „Mote- fondo aktualizavimo būdų. Mokslininkai, kitų mu- ris vyriškais drabužiais“, 2014), kt. ziejų atstovai, žurnalistai, pavieniai asmenys neretai Vietinio savaitraščio Kupiškėnų mintys direk- kreipiasi į muziejų prašydami leidimo naudoti vie- torė ir redaktorė Nomeda Simėnienė vykdo Lietuvos ną ar kitą fotografiją publikacijoms, kiti netgi prašo valstybingumo šimtmečiui skirtą projektą „Pamiršti apžiūrėti ir kol kas niekur neviešinamas muziejuje negalima prisiminti“ ir pokario (1944–1945) pasiprie- saugomas fotografijas. Pavyzdžiui, žurnalistė Irma
136 Laužikaitė muziejaus fondų fotografijas naudojo ra- muziejaus buvo pasiskolinusi 7–8 dešimtmečių fo- šydama apie pirmąjį Lietuvos radijo diktorių Petrą tografijų su užfiksuotomis Kupiškio kultūrinio gy- Babicką (1903–1991); žurnalistė Gerda Prancūzevi- venimo akimirkomis. Taip pat muziejaus fotografijos čienė naudojo fonduose esančią fotografiją straips- eksponuotos Nacionalinėje dailės galerijoje, menotyri- nyje „Kai Vilnius virto Venecija“ – abi publikacijos ninkės Ievos Burbaitės kuruotoje parodoje „Asmeniš- paskelbtos žurnale Legendos 2016 m. ka. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.“, kuri veikė Dėl sistemos LIMIS muziejus sulaukia ge- 2017 m. balandžio 14 – birželio 4 d. Tąkart kuratorė rokai daugiau dėmesio. Pamatę savo giminių, šei- kreipėsi į muziejų dėl dailininkės Veronikos Šleivytės mos ar pažįstamų žmonių fotografiją, kurios infor- fotografijų iš pirmosios Lietuvos moterų dailininkių macija ir metrika galbūt nurodyta ne visai tiksliai, parodos 1937 m. (fotografijų autorius Karlas Baulas). žmonės mielai kreipiasi norėdami patikslinti, sutei- Taigi Kupiškio etnografijos muziejus prakti- kia daugiau informacijos apie fotografijose įamžin- kuoja visas tradicinėmis laikomas fotografijų fondo tus asmenis. aktualizavimo ir viešinimo veiklas. Tačiau akivaizdu, Internetiniuose socialiniuose tinkluose įprasta kad norint dar labiau aktualizuoti ir atverti visuomenei muziejaus fonduose saugomas fotografijas pasitelkti fonduose saugomą materialųjį kultūros paveldą (šiuo kaip vaizdinę medžiagą kokiam nors pranešimui apie atveju fotografijas), vien tradicinių būdų nebeužten- renginį ar parodą iliustruoti. ka. Tai patvirtino pastarųjų metų patirtis, kai interne- Deja, šiuo metu fotografija kaip priemonė to sistemoje LIMIS paskelbtos muziejaus fotografi- nėra naudojama edukaciniuose užsiėmimuose, tačiau jos sulaukė itin daug dėmesio: senosios fotografijos netolimoje ateityje muziejus planuoja sukurti ir tokią mielai naudojamos įvairiuose mokslo straipsniuose, galimybę. populiariose publikacijose, cirkuliuoja socialiniuose Dar vienas Kupiškio etnografijos muziejuje tinkluose. Šiandien sistema LIMIS, kaip ir virtualios saugomų fotografijų sklaidos būdas – tai fotografi- parodos, yra bene efektyviausia priemonė muziejaus jų fondo skolinimas kitoms kultūros institucijoms: paveldui aktualizuoti ir viešinti, tad šią priemonę jau pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybės viešoji galima laikyti tradicine Kupiškio etnografijos muzie- biblioteka 2016 m. vieno renginio vizualizacijai iš jaus veikla.
THE REPRESENTATION AND ACTUALIZATION OF PHOTOGRAPHS IN TRADITIONAL ACTIVITY OF KUPIŠKIS ETHNOGRAPHIC MUSEUM
Donata Jutkienė Kupiškis Ethnographic Museum
One of the most important priorities of Ku- and the 9th – 10th decades of the 20th century are piškis Ethnographic Museum, as the place of pre- preserved. The preserved photographs may be grou- servation of historical memory, is to foster, disse- ped as follows: minate, and preserve material valuables of cultural personalities: sisters Glemžaitės; artist heritage, by ensuring their longevity and increasing Veronika Šleivytė, Kupiškis region photographers their accessibility for society. Juozas Karazija, Povilas Šinskis, Juozas Kraujūnas, The museum’s traditional activities, which actor and director Povilas Zulonas (also Arvydas represent and actualize the photographs preserved Tarvydas’ folk theatre performance “Senovinės ku- in the museum, are the following: exhibitions, per- piškėnų vestuvės“ (Old Wedding of Kupiškis Peo- manent expositions, publications in newspapers, ple), and created film Čiūtyta rūta), etc. journals, web sites, social networks, and web site periods: until 1940, of Soviet period, Inde- LIMIS (Lithuanian Integral Museum Information pendence period; System). themes: culture, militaristic theme, Kupiškis In total, in the main fund of Kupiškis Eth- district architecture, different objects, politics, etc. nographic Museum 6.423 photographs and over 500 The present article reviews the museum’s negatives dated between the end of the 19th century traditional activities of the last five years.
137
LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIŲ MOKSLINIAI TYRIMAI
SCIENTIFIC RESEARCH OF LITHUANIAN MUSEUMS' COLLECTIONS Istorinė fotografija. Mykolo Oginskio fotografinio portreto konservavimas ir eksponavimas
Eglė Piščikaitė, Vilma Šileikienė Lietuvos dailės muziejus
Straipsnyje apžvelgiamas kunigaikščio My- Plungėje veikė Mokytojų mokykla. 1905 m., panai- kolo Oginskio (1849–1902) autentiškos didelio for- kinus lietuviškos spaudos draudimą, kunigaikštienė mato (64,5 x 54 cm) fotografijos konservavimas ir ko- Plungėje įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą. pijos ruošimas ilgalaikiam eksponavimui. Fotografija Pirmojo pasaulinio karo metais rūmuose šei- saugoma Plungės dvaro rūmuose įsikūrusio Žemaičių mininkavo vokiečiai, vėliau čia veikė keletas moky- dailės muziejaus senųjų nuotraukų rinkinyje. Didžią- klų. 1941 m. rūmus nuniokojo gaisras, 1961 m. jie ją dalį rinkinio sudaro fotografijos, kuriose įamžinti buvo atstatyti. Nuo 1994 m. rūmuose įsteigtas Žemai- Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai, šio dva- čių dailės muziejus. ro šeimininkai Marija ir Mykolas Oginskiai, rūmuo- 2010–2015 m. naujai restauruoti Plungės se dirbę dvariškiai, dvaro rūmų muzikantai. Kelių dvaro rūmai, dėl savo puošnumo skambiai dar vadi- nuotraukų autoriai yra žinomi: tai – Ignas Stropus nami Žemaitijos Versaliu. Restauruotų rūmų atidary- (1884–1959), broliai Albert'as Geruzet (1842–1890) mo proga pagrindinę rūmų salę papuošė autentiški šių ir Alfredas Geruzet (1845–1903). Tačiau daugumos, rūmų šeimininkų Oginskių portretai, kuriuos paskoli- kaip ir Mykolo Oginskio portreto nuotraukos, auto- no Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus iš rystė nežinoma. Kauno. Rūmų vestibiulio erdvėje eksponuojamos įrė- Kunigaikščiai Oginskiai, ypač Mykolas mintos Marijos ir Mykolo Oginskių fotografijų kopi- Oginskis, padarė didelę įtaką XIX a. pab. – XX a. pr. jos. Oginskių rūmų atidarymas buvo vienas iš rengi- Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui. nių, skirtų Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo Mykolas Oginskis, žymaus politiko ir kompozito- metinių jubiliejui pažymėti. riaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) anūkas, 1873 m. dvare įsteigė meno mokyklą, kurioje veikė orkestras. Jaunasis Oginskis palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas. Jam valdant Plungės dva- rą, čia mėgdavo lankytis žymūs to laiko kultūros ir meno veikėjai. 1889–1893 m. dvare gyveno, kūrė ir dvaro orkestre grojo žymus Lietuvos kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pas- tarąjį dažnai aplankydavo poetas Antanas Baranaus- kas. Rūmuose taip pat dažnai viešėdavo Kretingos grafai Tiškevičiai. To meto visuomenėje Oginskius garsino jų rūmuose saugotos knygų, rankraščių, numizmatikos, archeologijos kolekcijos, tapybos, grafikos ir skulptū- ros rinkiniai, taip pat dvaro savininkų renkami lietu- vių liaudies meno dirbiniai. Po dvaro nacionalizavi- mo dalis rinkinių pateko į Lietuvos muziejus. Mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui (1902), kultūrinis gyvenimas Plungėje išblėso. Mu- zikos mokykla nutraukė savo veiklą, iširo orkestras. Rūmais rūpinosi jo žmona grafaitė Marija Skuževska Oginskienė. Ji dvare įsteigė našlaičių prieglaudą, ku- rioje išaugo apie 200 vaikų. Taip pat jos iniciatyva M.Oginskio portreto fotografija prieš konservavimą.
140 Minėtos autentiškos Marijos ir Mykolo pimų fone ir portretuojamojo asmens smakro srityse. Oginskių portretų fotografijos buvo konservuotos Mikrocheminės analizės būdu nustatyta, kad keletas Lietuvos Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravi- dėmelių turi trivalenčių geležies jonų. Atvaizdo cen- mo centre. Straipsnyje detaliau apžvelgsime Mykolo tre – horizontaliai subraižyta mėlynu tušinuku. Oginskio fotografiją. Tikėtina, kad Mykolas Oginskis fotografuo- Atliekant tyrinėjamos fotografijos analizę tas 1885–1895 m., būdamas maždaug 36–46 metų. SEM-EDX (skenuojamoji elektrinė mikroskopija su Kokia fototechnika ir kokios medžiagos naudotos? energijos dispersine rentgenospektrija), buvo aptik- Apskritai fotografijos charakteristika yra nusakoma ta sidabro jonų. Atlikus mikrocheminę analizę, rasta pagal tokius parametrus: baltyminės medžiagos. Galima daryti prielaidą, kad pozityvas / negatyvas; Mykolo Oginskio fotografija atspausta ant želatinos spalva, tonas, vaizdo detalių išsidėstymas; ir sidabro junginių emulsija padengto popieriaus, va- paviršius, jo struktūra, tekstūra; dinamo aristotipiniu. Tokį popierių 1871 m. pristatė pagrindas; anglų fizikas, fotografas Richardas Leachas Maddo- pažeidimai, nusidėvėjimas (būklė). xas (1816–1902). Komerciniu būdu šis popierius pradėtas gaminti 1874 m. Ant jo vaizdas gaunamas Kunigaikščio Oginskio fotografija – pozi- be ryškinimo – tiesiog eksponuojant dienos, saulės tyvinis atspaudas. Jokių ženklų ar datų ant atvaizdo šviesoje. Vaizdas tvirtinamas fiksavimu. Toks būdas nėra. Autorystė ir fotografavimo vieta nežinoma. Fo- plačiai naudotas iki ryškinamo popieriaus atsiradimo tografija visu paviršiumi priklijuota prie nekokybiško (1895–1905). Tiriamoji Mykolo Oginskio nuotrauka kartono (pluošto pH-5,0), vaizdą įrėmina ovalus pas- turi visus tokio tipo atspaudams būdingus požymius: portas, ant kurio užrašų taip pat nėra. nuotraukų spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos / Fotografijos vaizdas neryškus, minkštas, rudos iki rausvos / tamsiai rudos, atvaizdai yra ne- pablukęs. Fotoatspaudas šiltų tonų, tolygiai perei- kontrastingi, nėra tamsaus, gilaus fono, fotopopierius nančių nuo pilkšvo iki gelsvai rusvo. Tai požymiai, dažnai matinis, linkęs riestis, emulsija jautri pažeidi- patvirtinantys, jog atspaudas gautas naudojant šviesai mams, įbrėžimams. jautrias medžiagas. Tyrinėjamos fotografijos makro- Kaip minėta, tyrinėjamos fotografijos forma- fragmente, fotografuotame per mikroskopą, matomos tas – 64,5 x 54 cm. Tokio didelio dydžio negatyvų šviesos paveiktos, nevienodos formos, be aiškios niekas negamino, todėl tai negali būti kontaktinis struktūros sidabro dalelės. Tai patvirtina, jog tyrinėja- atspaudas 1:1 nuo negatyvo, gaunamo tiesiogiai fo- mas atvaizdas nėra fotomechaninis atspaudas, gautas tografuojant. Ši fotografija veikiau gauta iš negatyvo berastriu plokščiaspaudės būdu. reprodukavimo būdu – ją didinant. Didinimui naudoti Fotografijos popierius vidutinio storio, be specialūs prietaisai. Reprodukavimo prietaisą sudarė vandenženklių. Fotopopieriaus paviršius pusiau ma- pailga dėžė su vidaus sienele, kurioje įtaisytas objek- tinis, jautrus fiziniams pažeidimams, deformuotas. tyvas (2). Prie galinės sienelės (3) būdavo segamas Pakraščiuose popierius vietomis išsisluoksniavęs, pa- fotopopierius. Dėžės priekyje dedamas negatyvas, žeistas. Vizualiai tyrinėjant per mikroskopą matoma, kurio vaizdas didinamas (1). jog fotografijos pagrindas nėra vienasluoksnės struk- Senųjų fotoatspaudų vaizdai nerestauruoja- tūros. Fotoatvaizdas labai pažeistas laiko ir netinka- mi. Restauruojama tik laikmena – popierius: pašali- mų saugojimo sąlygų. Nuotraukos paviršius nešva- nami paviršiaus nešvarumai, ankstesnio nekokybiško rus, gausu rusvų dėmelių, nutekėjimų, subraižymų, tvarkymo medžiagos, popierius neutralizuojamas, kitokių paviršiaus pažeidimų. Pasporto apsaugoti fo- tografijos kampai švaresni, mažiau pageltę. Kita vaiz- do dalis ilgai buvo atvira aplinkos poveikiui, todėl pažeista labiau. Tamsios rudos dėmelės, kuriomis nu- sėtas fotoatspaudas, – tai viršutinės dangos pažeidimų vietos. Čia emulsija nelygi, sutrūkinėjusi ir patamsė- jusi. Emulsija – vandenyje brinkstanti ir tirpi danga. Ji jautriai reaguoja į aplinkos oro drėgnumo svyravi- mus: plečiasi, kai drėgniau, ir traukiasi, kai sausiau – tai laikui bėgant sukelia paviršiaus pažeidimų. Tokio pobūdžio pažeidimų matoma apatiniame fotografijos Aparatas didinti dienos šviesoje pakraštyje: čia emulsija gerokai suskilusi, ištrupėjusi. (Dr. E. Vogelis, Fotografijos vadovėlis, Kaunas: Be to, ant fotoatspaudo pastebėta keletas baltų sute- D. Gutmano knygynas, 1938)
141 suklijuojami įplyšimai, atkuriami trūkstami fragmen- Lakštui atsipalaidavus, fotografija buvo priklijuota tai, lakštas ištiesinamas. Taip pristabdomas atspaudo prie muziejinės kokybės kartono „Canson“. Tiesinta tolesnis irimas. ir džiovinta prese tarp gelumbių, vaizdą apsaugant Pirmiausiai buvo atlikti mikrobiologinio už- audiniu „Holytex“. terštumo tyrimai. Nustatytas negausus užterštumas Dabar fotografija paruošta tolesniam saugo- mikrogrybų sporomis, kurios Lietuvos klimato są- jimui. Padarytas aplankas iš kokybiško popieriaus lygomis dažniausiai aptinkamos ant įvairių substra- („Serixo“) su įklijuotu slidaus popieriaus lakštu tų ir ore. Fotografija apvalyta dezinfekuojančiomis („Canson“). Rekomenduojamos saugojimo sąlygos: servetėlėmis „Prodene D51“. Fotografija buvo at- santykinis oro drėgnis RH~50±5 %, aplinkos tempe- skirta nuo nekokybiško kartono. Kartonas atsargiai ratūra T~18±2 oC. nusluoksniuotas, paliekant tik ploną sluoksnelį, ku- Nuolat eksponuoti rekomenduojama tik fo- ris saugiai pašalintas kartu su senųjų klijų likučiais, tografijų kopijas. Eksponuojant kopiją originalus at- juos brinkinant 5% metilhidroksietilceliuliozės (Ty- spaudas apsaugomas nuo kenksmingų ultravioletinių lose MH 300) tirpalu. Fotografijos paviršiaus nešva- bei matomosios spektro dalies spindulių. Be to, fo- rumai valyti drėgnais vatos tamponėliais, stebint per tografijų kopijų eksponavimo neriboja nei laikas, nei lupą. Nešvarumai lengvai nusivalė, taip pat šiek tiek aplinkos sąlygos. išsilygino emulsijos krakeliūrų pasišiaušimai. Norint pagerinti estetinį vaizdą kopija gali būti retušuojama, o originali fotografija net ir po konservavimo neretušuojama. Taip išsaugomas at- spaudo autentiškumas. Mykolo Oginskio fotografija buvo nuske- nuota didelio formato skeneriu „Cruse“, skaitmeni- nis atvaizdas retušuotas naudojant „Adobe Photo- shop“ programą. Šio proceso metu atkuriamos vaiz- do netektys. Retušo metu kopijuojama reikalinga atvaizdo vieta (spalvinis tonas, faktūra ir pan.) ir perkeliama į norimą vietą. Retušuojama remiantis autentišku vaizdu, išsaugant laiko ženklus. Todėl dalis smulkių emulsijoje esančių dėmelių nenaiki-
Fotografijos fragmentas po paviršiaus nešvarumų valymo.
Nuspręsta fotografiją išplauti. Restauravimo praktikoje plovimo procesui skiriama didelė reikšmė. Rūgštūs ir spalvoti popieriaus irimo produktai, kurie susidaro popieriui natūraliai senstant, – iš dalies van- denyje tirpios medžiagos. Todėl popierių plaunant jų kiekis gali sumažėti. Plovimo metu išplaunami popieriaus irimo produktai, pašalinami paviršiaus nešvarumai, todėl pagerėja kūrinio estetinis vaizdas. Fotografija buvo saugiai plaunama ant vakuuminio traukos stalo (Lascaux Restauro), paviršių purškiant distiliuotu vandeniu. Po plovimo pašviesėjo fotogra- Skaitmeninio atvaizdo fragmentas prieš ir po retušo. fijos fonas, dar labiau išsilygino emulsijos krakeliūrų pasišiaušimai. nama. Popieriaus įplyšimai klijuoti sausuoju būdu. Retušuojami didžiausi, labiausiai matomi ir Klijuota japonišku popieriumi (9 g/m2 ), naudoti vaizdo vientisumą darkantys fotografijos pažeidi- kviečių krakmolo klijai. Trūkstami fragmentai atkurti mai. Paviršiaus faktūros detalės kopijuojamos nuo panašiu į originalą popieriumi. Presuota lokaliai tarp artimiausių nepažeistų vietų ir nuolat perkeliamos „Holytex“ ir gelumbės, paslėgus svareliu. į jau tinkama spalva padengtus atkuriamus plotus. Fotografija sutvirtinta ir ištiesinta. Norint po- Retušuotas Oginskio portreto fotografijos skenuotas pierių ištiesinti, lakštą reikia bent minimaliai sudrė- vaizdas atspaustas plačiaformačiu ekosolventiniu kinti. Naudojant „Gore-tex“ membraną lakštas sudrė- spausdintuvu ant „Folex“ popieriaus (mastelis 1:1). kintas vandens garais, kontroliuojant drėgmės kiekį. Toks atspaudas atsparus UV spinduliams ir vande-
142 Retušuota kopija (1) ir originali fotografija po konservavimo (2).
niui. Gauta kopija įrėminta į originalų rėmą su stik- lu ir šiuo metu eksponuojama Plungės dvare įsikūru- siame Žemaičių dailės muziejuje. Tokiu pat būdu ekspozicijai buvo atspausta ir įrėminta retušuota Marijos Oginskienės portretinės fotografijos kopija. Originalios kunigaikščių Mykolo ir Marijos Oginskių fotografijos saugomos Žemaičių dailės muziejaus senųjų fotografijų fonde.
Technologinius tyrimus atliko D. Panavaitė, R. Butkevičiūtė. Mikrobiologinius tyrimus atliko I. Bubinienė. Fototyrimus, skaitmeninį retušą atliko V. Šileikienė. Konservavo, eksponavimui paruošė E. Piščikaitė.
R. Vičys. Mykolo Oginskio portreto kopija ekspozicijoje, Plungės dvare įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje.
HISTORICAL PHOTOGRAPHY. CONSERVATION AND EXHIBITING OF M. OGINSKIS’ PHOTOGRAPHIC PORTRAIT
Eglė Piščikaitė, Vilma Šileikienė Lithuanian Art Museum
The article reviews the conservation of au- who worked in the palace, musicians are depicted. It thentic photograph of duke Mykolas Oginskis’ (1849 – is thought that Mykolas Oginskis was photographed 1902) portrait, and preparation of the copy for long- between 1885 and 1895. A photographer is unknown. term exhibiting. The photograph is preserved in the Technological research of the photograph has been car- collection of old photographs in the Samogitian Art ried out, the print has been conserved and prepared for Museum that is located in Plungė manor house. The further preservation. The copy of the photograph (scale biggest part of the collection consists of photographs, 1:1) has been prepared for permanent exposition. The where the Plungė manor dukes Oginskiai, the owners scanned image of photograph of M. Oginskis’ portrait of this manor Marija and Mykolas Oginskiai, courtiers has been retouched and framed under glass.
143 XX mokslinė konferencija FOTOGRAFIJA LIETUVOS MUZIEJUOSE
Sudarytojai: Dalius Avižinis Redaktorė: Akvilė Rėklaitytė Vertėja į anglų k. ir redaktorė: Solveiga Sušinskienė Dizainerė maketuotoja: Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė (UAB SAVAS TAKAS ir ko)
Tiražas 300 egz. Išleido: UAB SAVAS TAKAS ir ko, Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 23 13 742, el. paštas: [email protected] Spausdino: Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius