1

ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA

LAURA GRICI ŪTĖ Istorijos specialyb ės IV kurso student ė

S. DARIAUS IR S. GIR ĖNO KULTAS: RAIDA IR IŠRAIŠKOS

Bakalauro darbas

Mokslinis vadovas dr. Salvijus Kulevi čius

Darbas originalus – Laura Grici ūtė (...... )

Šiauliai, 2011

2

TURINYS

ĮVADAS ...... 3 1. TEORIN ĖS ĮŽVALGOS IR ISTORIN Ė PERSPEKTYVA ...... 9 1.1. Heroj ų kultas nacionalizmo teorijose ...... 9 1.2. S. Dariaus ir S. Gir ėno biografijos: pagrindiniai faktai...... 10 1.3. S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydis per Atlant ą: id ėja ir jos raiška...... 12 1.4. Tikroji žygdarbio vert ė aviacijos istorijoje...... 13 2. S.DARIAUS IR S. GIR ĖNO KULTO RAIDA...... 15 2.1. Ištakos...... 15 2.2. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis ...... 16 2.3. Sovietmetis ...... 20 2.3.1. Oficialusis poži ūris...... 20 2.3.2. Žygdarbio ir asmenybi ų memorializacija...... 21 2.4. Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpis...... 25 2.4.1. Paminklai S. Dariui ir S. Gir ėnui...... 25 2.4.2. Periodika ir knygos...... 27 2.4.3. Skrydžio min ėjimai ...... 28 2.4.4. Kitos kulto išraiškos ...... 29 2.5. Kultas užsienyje...... 32 2.5.1. Memorialiniai objektai ir vietos ...... 32 2.5.2. S. Dariaus ir S. Gir ėno bei „Lituanicos“ vard ų suteikimas ...... 34 2.5.3. Kitos kulto išraiškos ...... 36 3. SEMIOTIN Ė KULTO IŠRAIŠK Ų ANALIZ Ė ...... 37 3.1. Dainos...... 37 3.1.1. Tarpukariu ...... 37 3.1.2. Sovietme čiu ...... 38 3.1.3. Liaudies dainos...... 40 3. 2. Grožin ė literat ūra...... 42 3.2.1. Poezija ...... 42 3.2.2. Proza...... 45 3.3. Paminkl ų analiz ė ...... 49 4. KULTO MATERIALINI Ų IŠRAIŠK Ų ANALIZ Ė PAVELDOSAUGINIU ASPEKTU...... 52 IŠVADOS...... 54 ŠALTINIAI IR LITERAT ŪRA ...... 56 SANTRAUKA ...... 61 SUMMARY ...... 62 PRIEDAI ...... 63

3

ĮVADAS

Temos aptarimas. Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas Lietuvoje yra priskiriami heroj ų kategorijai. Pagrindu tam tapo vienas j ų gyvenimo faktas – 1933 m. jie s ėkmingai perskrido Atlanto vandenyn ą, ta čiau nepasiek ę Lietuvos tragiškai žuvo tuometin ėje Vokietijos teritorijoje. Nuo tada buvo stengiamasi kuo akivaizdžiau įprasminti lak ūnų pasiaukojim ą Lietuvai. Šis siekis tapo labai akivaizdus, o didžiulis noras išaukštinti bei parodyti pagarb ą S. Dariui ir S. Gir ėnui tapo kultu. Taigi bakalauro darbo tyrimo objektas – S. Dariaus ir S. Gir ėno kultas. Darbe siekiama identifikuoti min ėtųjų lak ūnų asmenines savybes, kurios buvo ir yra vertinamos visuomen ėje (tapo pagrindu kultui), išanalizuoti j ų kulto susiformavim ą ir raid ą, pateikti faktus, kurie kiek įmanoma geriau j į iliustruot ų. Ši užduotis, kaip pasirod ė n ėra tokia paprasta, nes iš tokios pozicijos į S. Dariaus ir S. Gir ėno žygdarb į dar niekas n ėra paži ūrėję. Puikus to įrodymas – visi šiems asmenims dedikuoti veikalai ar k ūriniai pagr įsti tuo, kad išaukštint ų ir pagerbt ų S. Dari ų ir S. Gir ėną, o ne kritiškai įvertint ų šiuos asmenis ir j ų žygdarb į. Istoriografija ir kita literat ūra. Pradedant istoriografijos ir šaltini ų aptarim ą b ūtina įvardinti, kad d ėl tyrimo specifikos kai kurie tie patys veikalai darbe naudoti ir kaip literat ūra, ir kaip šaltiniai. Pavyzdžiui, daugelis Nijol ės Dari ūtės-Maštarien ės parengt ų knyg ų ar parašyt ų straipsni ų tampa tyrimo šaltiniu – juose labai akivaizdžiai atsiskleidžia kultas. Kita vertus, šie veikalai yra (nors ir labai s ąlyginai) istoriografiniai: juose nagrin ėjama S. Dariaus ir S. Gir ėno istorija. Daugeliui darbe naudotos medžiagos b ūdingas toks dvilypumas. Pirmiausia buvo nagrin ėjami nacionalizmo tyr ėjų ir teoretik ų darbai. Juose buvo siekiama rasti atsakymus apie kulto reikšm ę nacionalin ėse valstyb ėse. Tam pagelb ėjo Benedicto Andersono darbas „ Įsivaizduojamos bendruomen ės“, kuriame autorius rašo apie nacionalizmo kilm ę ir plitim ą. Pastarosios knygos autorius bando antsakyti į klausim ą – kod ėl žmonės myli ir ž ūsta už savo taut ą? Kaip suvokia tautiškumo id ėją? Kitas nacionalizmo teoretikas Ernestas Gellneris savo knygoje „Tautos ir nacionalizmas“ gilinasi į savokas, aprašo visuomenes iki per ėjimo į nacionalizmo amži ų. Ta čiau, žinoma, daugiausia d ėmesio skiria nacionalizmo aiškinimui. Darbe nebuvo įmanoma apsieiti be Anthonio D. Smitho nacionalizmo sampratos, kuri ą jis išd ėst ė knygoje „Nacionalizmas XX amžiuje“. Autorius nacionalizm ą aiškina kaip ideologin į jud ėjim ą, tod ėl ši knyga buvo vertingiausia mano tyrin ėjamai temai. A. D. Smithas savo darbe rašo apie tautin į ideal ą, taip pat apie tautin į tapatum ą, kurie yra svarb ūs norint išsiaiškinti kulto reikšm ę nacionalin ėse valstyb ėse. Tautiškum ą ir nacionalizm ą tyrin ėja ir vienas pirm ųjų Lietuvoje teis ės sociolog ų, profesorius Petras Leonas. Jis taip pat pripaž įsta tautinio identito reikšm ę nacionalin ėse valstyb ėse. 4

Irena Šutinien ė savo straipsniuose 1 analizuoja tautos istorijos mitus ir simbolius Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, nagrin ėja j ų kait ą ir priežastis. Autor ė savo tyrimams pagr įsti remiasi kit ų sociolog ų mintimis. Šiame darbe buvo labai naudingas tyrimas apie tautos heroj ų įvaizdžius. Kaip jau buvo užsiminta, S. Dariaus ir S. Gir ėno kultas iki šiol nėra tyrin ėtas, tad šia tema nesama ir jokios literat ūros. Darbe kaip literat ūra naudoti tie veikalai, kuriuose pristatoma ar analizuojama S. Dariaus ir S. Gir ėno kaip asmen ų ir vadinamojo j ų žygdarbio istorija. Pagerbti S. Dariui ir S. Gir ėnui buvo išleista ir vis dar leidžiama nemažai knygų. Ta čiau tenka pasteb ėti, jog daugelis jų negali b ūti priskirtos istoriografijos „žanrui“, nes parašytos ne istorik ų ir nesilaikant istorin ės metodologijos, o kit ų profesij ų, sri čių atstov ų. Pirmasis dar 1935 m. Čikagoje išsami ą knyg ą apie lak ūnus paraš ė j ų amžininkas, publicistas Petras Jurg ėla. Ji pavadinta „Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas“. Ir nors knyga parašyta pra ėjus dviems metams po lak ūnų ž ūties, tam laikotarpiui ji buvo pakankamai objektyvi. Autorius nepasidav ė emocijoms ir „neperlenkė lazdos“. P. Jurg ėlos pateikta informacija naudojosi daugelis v ėliau apie S. Dari ų ir S. Gir ėną rašiusi ų žmoni ų. Šioje knygoje išsamiai aprašyti pirmieji lak ūnų atminimo įamžinimo reiškiniai, kurie labai svarb ūs kulto formavimuisi ir šio darbo tyrimui. 1990 m. min ėtosios knygos leidimas buvo pakartotas Lietuvoje, ta čiau ji buvo išspausdinta su visomis jau seniai aviacijos istorik ų išaiškintomis klaidomis. Zigmas Kondratas 1969 m. išleido kukli ą broši ūrėlę „Pirmasis lietuvi ų skridimas per Atlant ą“. Joje autorius pakankamai objektyviai (neužvaldytas asmenybi ų kulto) aptar ė skryd į. Visgi daugiausia knyg ų, skirt ų pagerbti lak ūnus pareng ė ir paraš ė S. Dariaus dukra, gydytoja, Nijol ė Dari ūtė-Maštarien ė. Pirmoje jos knygoje „Darius ir Gir ėnas“ (1991 m.) yra pa čios autor ės memuarai, jos t ėvo amžinink ų pasakojimai, keletas dokument ų. Ta čiau teisyb ės d ėlei, reikt ų pasakyti, kad knyga nors ir išleista jau Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę, ta čiau rašyta dar sovietiniais metais, tod ėl jau čiama ideologijos įtaka bei perd ėtas knygos heroj ų romantizavimas. Autor ė taip pat pareng ė to paties pavadinimo album ą (Darius ir Gir ėnas, 1991 m.). Daug objektyvesnis yra kitas leidinys – „Darius ir Gir ėnas: dokumentai“. J į pareng ė N. Dari ūtė ir du aviacijos istorikai Algirdas Gamziukas ir Gytis Ramoška. 1993 m. išleistoje knygoje galima susipažinti su pirminiais šaltiniais, kurie suteikia galimyb ę savo akimis įvertinti įvykius susijusius su S. Dariumi ir S. Gir ėnu. Tais pa čiais metais inžinierius, lak ūnas Edmundas Jasi ūnas pareng ė ir išleido knyg ą „Darius ir Gir ėnas (1933-1993)“. Joje autorius užrašo JAV lietuvi ų, lak ūnų amžinink ų ir draug ų atsiminimus. Daug d ėmesio skyr ė JAV vykusiai S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimo įamžinimo istorijai. Knygoje publikuota daug nuotrauk ų, susijusi ų su lak ūnais ir skrydžiu.

1 Šutinien ė I., Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, Istorin ė s ąmon ė ir istorijos didaktika, Švietimo studij ų s ąsiuvinis , Vilnius, 1997. Šutinien ė I., Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventoj ų tautin ėje vaizduot ėje: heroj ų įvaizdžiai ir j ų kaita, Sociologija. Mintis ir veiksmas , Vilnius, 2009, Nr. 24. 5

Pastarosiose knygose pateiktos kulto išraiškos ir su jomis susijusi informacija. Studijuojant min ėtą informacij ą, identifikuojamas kultas ir jo raida. Pirmasis istorin ę-biografin ę apybraiž ą2 apie S. Dari ų ir S Gir ėną „Juodi debesys“ paraš ė lak ūnas, rašytojas Jonas Dovydaitis. 1967 m. ji buvo išspausdinta knygoje „Aerodromo apysakos“ . Vėliau, 1983 m., autorius išleido knyg ą „Atlanto nugal ėtojai“, kurioje buvo pakartota jau seniau jo parašyta istorija. Šios apybraižos vertinamos, kaip istoriškai neobjektyvios per daug konjunkt ūriškos 3. 1990 m. J. Dovydai čio brolis Vytautas paraš ė ir išleido dar vien ą istorin ę- biografin ę apybraiž ą apie lak ūnus – „V ėjai blašk ė, žaibai plak ė...“. Ji ypatinga tuo, kad nemaža knygos dalis skirta besikurian čiai Lietuvos karo aviacijai. Kita vertus, tai visai suprantama, nes S. Darius buvo vienas pirm ųjų Nepriklausomos Lietuvos karo lak ūnų. Be įprastos apybraižos temos apie S. Dariaus ir S. Gir ėno pasiruošim ą, skryd į ir tragišk ą mirt į, čia pakankamai nuosekliai nupasakota prieškarin ė ir pokarin ė žygio įamžinimo istorija. Periodiniuose leidiniuose S. Darius ir S. Gir ėnas išgars ėjo tuomet, kada prad ėjo rinkti lėšas savo skrydžiui. Nuo tada lak ūnai prad ėjo savo „reklamin ę“ kampanij ą. Daugiausia žini ų galima buvo aptikti jau po S. Dariaus ir S. Gir ėno ž ūties, ir Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę. Apie juos raš ė užsienio lietuvi ų periodiniai leidiniai – „Margutis“, „Draugas“, lietuviški tarpukario Lietuvos laikraš čiai – „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Trimitas“, „Karys“ ir kiti. Pirmaisiais sovietin ės okupacijos dešimtme čiais S. Darius ir S. Gir ėnas bei j ų skrydis buvo s ąmoningai primiršti (d ėl nesutapimo su sovietine ideologija). Ir tik 1965 m. periodikoje prad ėjo rastis vienas kitas straipsnis. Juose išryškinama skrydžio vert ė aviacijos istorijai, pabr ėžiama ir patvirtinama versija, jog „Lituanic ą“ pašov ė vokie čių kariai. Straipsniuose po 1990 m. tik paminima, kad tokia versija egzistuoja. Internete taip pat gausu naudingos informacijos (straipsni ų) nors ne visada patikimos. Vienas iš patikimiausi ų interneto tinklapi ų – Lietuvos aviacijos istorija 1919-1940 (www.plienosparnai.lt ). Jis išsiskiria tuo, kad čia pateikiami straipsniai dažniausiai publikuojami ir aviacijos muziejaus leidžiamame žurnale „Plieno sparnai“, kuriame straipsnius spausdina aviacijos istorikai. Ne vien ą straipsn į apie lak ūnus yra paraš ę dabartiniai aviacijos istorikai – Algirdas Gamziukas, Jonas Bal čiūnas, Edmundas Ganusauskas, Jonas Čepas. Šaltiniai. Viena svarbiausi ų šaltini ų bazi ų, reikaling ų šiai temai tirti, yra internete, adresu – www.epaveldas.lt . Čia randame tarpukario spaud ą, kurioje buvo nušvie čiama lak ūnų istorija nuo skrydžio paruošiam ųjų darb ų iki j ų atminimo įamžinimo. Daugiausia buvo remtasi straipsniais iš laikraš čių „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Vienyb ė“, „Karys“, „Trimitas“. Šie šaltiniai buvo

2Apybraiža - žurnalistikos kūrinys, kuriame dokumentiškai tiksliai ir kartu vaizdžiai pasakojama apie konkre čių žmoni ų poelgius ir charakterius (portretin ė apybraiža), taip pat atspindimi žmoni ų grup ės ar bendruomen ės tarpusavio santykiai. Tokiuose rašiniuose dažniausiai nurodomos tikros pavard ės, tiksl ūs vietovardžiai, griežtai laikomasi dokumentinio tikrov ės atspind ėjimo metodo. Labai riboto masto išmon ė naudojama tik hipotetiškai atkuriant veikian čiųjų asmen ų dialogus, monologus bei tarsi rekonstruojant kai kurias, dažniausiai išnykusias aplinkos detales. 3 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 3. 6 labai naudingi tyrimui, nes puikiai atspind ėjo ir apraš ė įvykius visuomen ėje prieš ir po lak ūnų žūties. Leidiniai atspind ėjo ne tik žmoni ų reakcij ą, bet ir j ų nor ą įamžinti lak ūnų atminim ą. Šio tyrimo šaltiniu laikomi ir dain ų tekstai. Turima galvoje liaudies, profesionali ų kompozitori ų ar muzikant ų sukurtos dainos, įkv ėptos S. Dariaus ir S. Gir ėno žygdarbio. Šioje situacijoje pasitarnavo unikalus leidinys – Lietuvos muzik ų draugijos darbuotoj ų sudarytas, įvairi ų žanr ų ir stili ų muzikos k ūrini ų, skirt ų S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžiui, rinkinys – „Amžinas skrydis“ (1993 m.). Tai pirmas toks leidinys Lietuvoje. Jame sud ėtos dainos, kurios buvo sukurtos lak ūnų skrydžiui skirt ų k ūrini ų konkursui taip pat ne tokios žinomos liaudies dainos, kurios padainuotos daininink ų kaimuose. Darbe neapsieinama ir be poezijos. Lak ūnams pagerbti dar tarpukariu buvo sud ėta nemažai eili ų, jos buvo dar 1935 m. išleistoje P. Jurg ėlos knygoje. Dabar šie eil ėraš čiai publikuojami interneto setain ėje plienosparnai.lt. Dar vien ą S. Dariui ir S. Gir ėnui skirtos poezijos rinkin į išleido poet ė Irena Jacevi čien ė4. Darbe neapsiribojama tik istorikams įprastais tekstiniais šaltiniais. Savotiškais temos šaltiniais tapo ir minim ų heroj ų bei j ų žygdarbio įamžinimui skirti monumentai, muziejin ės ekspozicijos, meniniai ir dokumentiniai filmai. Tai Raimondo Vabalo filmas “Skrydis per Atlant ą” (1983 m.), Roberto Verbos filmas “Lituanicos sparnai”, muziejin ė ekspozicija Vytauto Didžiojo karo muziejuje, monumentai Kaune, Anykš čių rajone, Čikagoje, Niujorke. Tiriant kulto materialini ų objekt ų (S. Dariui ir S. Gir ėnui skirti paminklai, gimtosios sodybos) paveldosaugin į status ą, naudotasi paveldosauginiais s ąrašais ir duomen ų baz ėmis, pavyzdžiui: Lietuvos SSR kult ūros paminkl ų s ąrašu, Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registru. Šaltiniams priklauso ir nemaža jau literat ūros skiltyje min ėtų veikal ų dalis. Tai P. Jurg ėlos knyga „Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas“; dvi N. Dari ūtės-Maštarien ės knygos „Darius ir Gir ėnas“; N. Dari ūtės, A. Gamziuko ir G. Ramoškos „Darius ir Gir ėnas, dokumentai“; J. Dovydai čio „Aerodromo apysakos“ ir „Atlanto nugal ėtojai“; V. Dovydai čio „V ėjai blašk ė, žaibai plak ė...“; E. Jasi ūno „Darius ir Gir ėnas (1933-1993)“; Z. Kondrato „Pirmasis lietuvi ų skridimas per Atlant ą“ ir t.t. Tai yra kulto išraiškos, kurios dar ė vienoki ą ar kitoki ą įtak ą visuomenei, kuri ą reikia identifikuoti. Tyrimo problema. S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydis per Atlant ą Lietuvoje ir už jos rib ų susilauk ė, ir vis dar susilaukia d ėmesio kaip unikalus kažkuo labai išskirtinis. Todėl šis darbas pad ės atskleisti ar tautos heroj ų žygis nusipeln ė visuomen ėje jiems skiriamo d ėmesio, pagarbos ženkl ų; kaip ir kod ėl jie tapo tautos herojais, kuri ų pagrindu buvo sukurtas kultas. Koki ą įtak ą tautos nacionalizmo žadinime atliko šis reiškinys. Tautos istorija nacionalinėse valstyb ėse

4 Jacevi čien ė I., Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993. 7 išreiškiama ir atlieka savo funkcijas per mitus, simbolius ir ritualus, kurie yra svarb ūs kuriant emocinius tautin ės bendrijos bei tautin ės priklausomyb ės komponentus 5. Tautini ų heroj ų įvaizdis, bruožai tampa tautiniais įvaizdžiais bei bruožais ir turi atlikti tam tikras socialines funkcijas – sutelkti, sustiprinti taut ą, suteikti j ėgų kovoti negand ų laikotarpiais ir siekti didyb ės s ėkm ės laikais. Temos aktualumas ir naujumas. Istoriografijoje itin akcentuojamas Vytauto kultas. Tam skirtas ne vienas tyrimas 6 ir publikacijos 7. Ta čiau šis asmenyb ės kultas, lyginant su jo apog ėjumi XX a. 4 deš., prarado savo galias. Greta jo egzistuoja ir kiti kultai. Vienas j ų – S. Dariaus ir S. Gir ėno. Kaip parodo išsamesnis tyrimas, jis savo mastu beveik nenusileido Vytauto kultui, negana to, jis neišnyko sovietme čiu ir išlieka aktualus dabartin ėje Lietuvoje. Tai puikiai iliustruoja 2008 m. S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio jubiliejui skirti renginiai 8. Kita vertus istorini ų asmenybi ų kultas laikomas vienu iš nacionalizmo ideologijos bruož ų ar relikt ų. S. Dariaus ir S. Gir ėno kultas padeda paaiškinti, koks yra nacionalizmo statusas dabartinėje Lietuvos visuomen ėje. Temos chronologin ės ribos. S. Dariaus ir S. Gir ėno kultas prad ėjo formuotis XX a. 4 deš. ir yra gyvas iki ši ų dien ų. Bene ryškiausia šio fakto iliustracija – 10 lit ų piniginis banknotas. Atitinkamos yra ir tyrimo chronologin ės ribos – nuo XX a. 4 deš. iki dabarties. Tyrimo objektas. Šio tyrimo objektas – dviej ų istorini ų asmen ų – S. Dariaus ir S. Gir ėno – kultas Lietuvoje. Žodynuose, enciklopedijose s ąvokos kultas pirmoji reikšm ė dažniausiai siejama su religija. Ta čiau tyrin ėjant S. Dariaus ir S. Gir ėno kult ą, ši s ąvoka traktuojama kiek kitaip. Taigi šiuo atveju kultas (lot. cultus – garbinimas) – tai perd ėtas ko nors garbinimas, idealizavimas (asmenyb ės kultas, pvz., Stalino, Kim Ir Seno) 9. Šiam darbui tinkanti kulto s ąvoka yra ir Valerijos Vaitkevi čiūtės „Tarptautini ų žodži ų žodyne“. Jame kulto apibr ėžimas skamba taip – kam nors reiškiama didžiul ė pagarba, pvz., Nikitos Chruš čiovo kultas 10 . I. Šutinien ė puikiai suformulavo numanom ą tokio ar panašaus kulto priežast į. Ji rašo, kad kulto (ar pasak autor ės – „istorijos mito, pasakojimo“) tikslas per visum ą moksl ų (istorijos, lingvistikos ir kt.), etnini ų mit ų, padavim ų ir pan., telkti bei mobilizuoti taut ą, siekti dabarties ir ateities tiksl ų11 .

5 Šutinien ė I., Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventoj ų tautin ėje vaizduot ėje: heroj ų įvaizdžiai ir j ų kaita, Sociologija. Mintis ir veiksmas , Vilnius, 2009, Nr. 1 (24), p. 42. 6 Eidukaitien ė E. V., Vytautas Didysis ir Lietuva , Vilnius, 1996. 7 Vili ūnas G., Vytauto mitas moderniojoje Lietuvoje, Kult ūros barai , 1995, Nr.6, p.63. Vili ūnas G., Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje. Nacionalizmas ir emocijos, Lietuvi ų atgimimo istorijos studijos , t. 17, Vilnius, 2001. Ma čiulis D., Vytauto Didžiojo met ų (1930) kampanijos prasm ė, Lituanistica , 2001, Nr. 2 (46). 8 Renginiai, skirti S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio per Atlant ą 75-osioms metim ėns, http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/file...A3_spaudai.pdf , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 9 Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija, Vilnius, 2007, t. 11, p. 223. 10 Vaitkevi čiūtė V., Tarptautini ų žodži ų žodynas, Vilnius, 2007, p. 616. 11 Šutinien ė I., Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, Istorin ė s ąmon ė ir istorijos didaktika, Švietimo studij ų s ąsiuvinis , 1997, Nr. 2, p. 66. 8

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Bakalauro darbo tikslas – išnagrin ėti S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto raid ą ir išraiškas. Tikslui įgyvendinti iškelti šie uždaviniai: 1) išanalizuoti kulto ištakas, jo raid ą ir aktyvum ą įvairiais periodais; 2) identifikuoti kulto socialines funkcijas; 3) identifikuoti kulto materiali ąsias ir nemateriali ąsias išraiškas ir išanalizuoti jas semiotiniu aspektu. Tyrimo metodai. Šiame darbe daugiausia naudojamas literat ūros ir šaltini ų analiz ės metodas. Buvo išnagrin ėta visa prieinama literat ūra ir šaltiniai lietuvi ų, angl ų ir lenk ų kalbomis. Semiotinis metodas darbe naudojamas norint atskleisti ženklus ir simbolius kulto išraiškose – dainose, monumentuose ir kt. Darbo strukt ūra . Bakalauro darb ą sudaro keturi skyriai. Pirmajame aptariamas heroj ų kultai nacionalizmo teorijose. Atskleista j ų svarba nacionalin ėms valstyb ėms. Šiame skyriuje apibendrintai pateikiamos lak ūnų biografijos bei skrydžio per Atlant ą id ėja ir jos raiška. Antrasis skyrius skirtas atskleisti kulto raid ą – Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, sovietme čiu, Antrojoje Lietuvos Respublikoje bei užsienyje. Šioje perspektyvoje siekiama identifikuoti S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto objektus. Tre čiajame skyriuje semiotinio metodo pagalba nagrin ėjamos kulto išraiškos. Ketvirtame skyriuje tyrin ėjama S. Dariui ir S. Gir ėnui skirt ų paminkl ų Lietuvoje pripažinimas ir įpaveldinimas. Prieduose pateikiami materialiniai kulto įrodymai Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat darbo autor ės sudaryta lentel ė su paveldosauginiu aspektu saugomais objektais.

9

1. TEORIN ĖS ĮŽVALGOS IR ISTORIN Ė PERSPEKTYVA

1.1. Heroj ų kultas nacionalizmo teorijose

Nacionalin ėse valstyb ėse asmen ų ar įvyki ų kultai atsiranda, ieškant tautinio idealo. Bene visi nacionalizmo teoretikai ar tyr ėjai tokie kaip A. D. Smithas, B. Andersonas ar E. Gellneris savo darbuose nagrin ėdami nacionalizm ą užsimena apie faktori ų, kuris tur ėtų vienyti taut ą. Štai E. Gellneris sako, kad „valstybei reikia įdeginti homogenišk ą kult ūrin į įspaud ą savosioms avel ėms, nes ji nebegali remtis smarkiai suirusiomis subgrupėmis, nor ėdama valdyti pilie čius arba įkv ėpti jiems t ą moralinio įkarš čio ir socialinio tapatumo minimum ą, be kurio visuomen ės gyvenimas tampa labai sunkus“ 12 . A. D. Smithas teigia, kad pilie čiams reikia įdiegti istorinio tapatumo jausm ą. Šis tikslas, anot autoriaus, labiau vidinis ir kultūrinis – tai pastangos atgaivinti ar atkurti prarastą ar pavojuje atsid ūrusi ą „asmenyb ę“, tiriant bendruomen ės praeit į, jos papro čius, kalb ą, religij ą ir tautosak ą13 . Vienas pirm ųjų Lietuvos teis ės sociolog ų profesorius P. Leonas š į tautos bendrumo jausm ą priskiria prie socialistišk ų psichini ų veiksni ų. Mat minios dalyvis ima kitaip jaustis, protauti ir veikti negu tai daryt ų b ūdamas vienas. „Iš to susidaro pergyvenim ų, įsitikinim ų, jausm ų, tikybini ų nusistatym ų bendrumas, kuris dar labiau jungia grup ės dalyvius“ 14 . Vis ų ši ų autori ų mintis suvienija I. Šutinien ė, kuri š į faktori ų apibr ėžia, mano manymu, tam puikiai tinkan čiu terminu – tautinis identitetas 15 . Dažnai tokiam jausmui sustiprinti yra kuriami arba iš užmaršties ištraukiami tautos šlov ę (galyb ę) vaizduojantys simboliai. Remiantis šiais simboliais nacionalizmo ideolog ų formuojami tautos istorijos mitai, o kai kada šis formavimasis įgauna savaimin į pob ūdį. Jie išreiškiami per tautos istorijos pasakojim ą dramine forma, kuriame susiejamos į visum ą (istorijos, lingvistikos ir kt.) moksl ų žinios bei pavieniai etniniai mitai. Pasak I. Šutinien ės, mitais juos daro ryšys su dabarties tikslais ir vaidmuo juos įgyvendinant 16 . Taigi įgyvendinant dabar išsikilusius tikslus yra naudojami praeities motyvai, kurie jungia taut ą ir žadina nacionalinius jausmus. Iš tautos istorijos mit ų galima išskirti tautos heroj ų grup ę. Herojai prikeliami iš užmaršties ir pritaikomi šiuolaikinei (arba tam laikotarpiui būdingai) visuomenei ir jai svarbioms vertyb ėms. Šie herojai tampa simboliais, j ų bruožai tampa tautiniais bruožais. Tai, kaip apib ūdiname juos,

12 Gellner E., Tautos ir nacionalizmas , Vilnius, 1996, p. 218. 13 Smith A. D., Nacionalizmas XX amžiuje , Vilnius, 1994, p. 71. 14 Leonas P., Tautiškumas ir nacionalizmas, Kult ūra , Nr. 11-12, 1933, p.518. 15 Šutinien ė I., Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventoj ų tautin ėje vaizduot ėje: heroj ų įvaizdžiai ir j ų kaita, Sociologija. Mintis ir veiksmas , 2009, Nr. 1 (24), p. 40. 16 Šutinien ė I., Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, Istorin ė s ąmon ė ir istorijos didaktika, Švietimo studij ų s ąsiuvinis , 1997, Nr. 2, p. 66. 10 apib ūdina, kokie turime b ūti mes 17 . Labiausiai vertinamos herojaus savyb ės – geb ėjimas ryškiau už kitus žmones išreikšti ir įgyvendinti labiausiai vertinamas vertybes ir dorybes. B ūtent tai, kaip teigia I. Šutinien ė, yra svarbiausia didvyrio kulto formavimosi s ąlyga 18 . Štai čia ir prieinama prie pagrindinio bakalauro darbo tyrimo objekto – S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto. I. Šutinien ės atliktuose empiriniuose tyrimuose, kuriuose fiksuotos tautos istorijos mit ų interpretacijos masin ėje s ąmon ėje, pastaruosius du herojus buvo galima aptikti kaip tur ėjusius nemaž ą reikšm ę tarpukario Lietuvos laikotarpio visuomen ėje 19 . Kad šis lak ūnų kultas tur ėjo ypating ą reikšm ę nacionalizmo ugdyme, ver čia manyti j ų herojin į elges į įprasminan čios išraiškos – muzika, proza, poezija, vaizduojamieji menai. B. Andersonas teigia, kad b ūtent šios išraiškos yra kult ūriniai nacionalizmo menai 20 . Ta čiau iš kitos pus ės B. Andersonas suab ėjoja ar tikrai tik tautinio identiteto atsiradimas ar jo suvokimas žmon ėse išugdo tuos stiprius jausmus savo nacijai. Jis abejoja ar socialiniai poky čiai ir pakitusios s ąmon ės formos pa čios savaime paaiškina prieraišum ą, kur į žmon ės jau čia savo vaizduot ės išradimams 21 . Kitaip tariant, sunku suvokti ar tikrai tik vedami nacionalini ų jausm ų žom ės paaukoja savo gyvybes už nacijos nepriklausomyb ę, garb ę ir panašiai. Ta čiau kaip beb ūtų nacionalizmo teoretikai sutaria, kad tai b ūna viena iš pagrindini ų priežaš čių.

1.2. S. Dariaus ir S. Gir ėno biografijos: pagrindiniai faktai

Šiame skyriuje nebus perpasakojama visa lak ūnų biografija. Jos tikslas - pateikti tuos S. Dariaus ir S. Gir ėno gyvenimo faktus, asmenines savybes, kurios tapo pagrindu formuojant j ų kult ą. Steponas Darius (pilna pavard ė pagal t ėvą Jucevi čius-Darašius, j ą susitrumpino prieš stodamas į JAV kariuomen ę) gim ė Rubišk ės k. (dab. Klaip ėdos raj., Dariaus k.). Įrašai bažnytin ėje knygoje nurodo, kad S. Darius gim ė 1896 m. sausio 8 d. V ėliau, mirus t ėvui, su šeima S. Darius išvyko į JAV, kur baig ė pradžios mokykl ą. Dom ėjosi technika, tod ėl mok ėsi Curtis aukštesniojoje mokykloje, baig ė Harrisono aukštesni ąją technikos mokykl ą, įstojo į Lane jaunimo koledžo inžinerijos skyri ų. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1917 m. S. Darius nutrauk ė mokslus ir savanoriškai stojo į JAV kariuomen ę. Kariavo Pranc ūzijos fronte, ten jis buvo apnuodytas dujomis ir sužeistas. Gr įžęs prad ėjo organizuoti Amerikos lietuvi ų kareivi ų susivienijim ą. Jau v ėliau būdamas Lietuvoje ir matydamas gr ęsiant į pavoj ų iš Lenkijos, jis praš ė pad ėti, jei ne realia karine pagalba, tai bent finansine parama. 1920 m. S. Darius atvyko į Kauną. Po keli ų met ų čia baig ė karo

17 Šutinien ė I., Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventoj ų tautin ėje vaizduot ėje: heroj ų įvaizdžiai ir j ų kaita, Sociologija. Mintis ir veiksmas , Nr. 1 (24), 2009, p. 43. 18 Šutinien ė I., Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, Istorin ė s ąmon ė ir istorijos didaktika, Švietimo studij ų s ąsiuvinis , Nr. 2, p. 69. 19 Ten pat, p. 87. 20 Benedict A., Įsivaizduojamos bendruomen ės, Vilnius, 1999, p. 160. 21 Ten pat, p. 160. 11 mokykl ą. Prad ėjo lankyti aviacijos kursus, 1922 m. prad ėjo savarankiškai skraidyti. 1924 m. jam buvo suteiktas karo lak ūno vardas, 1927 m. – kapitono laipsnis. Nors Lietuvoje S. Darius gyveno tik 7 metus, ta čiau sp ėjo sudalyvauti svarbiuose Lietuvos įvykiuose - 1923 m. Klaip ėdos krašto sukilime ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstyb ės perversme. S. Darius Lietuvoje pl ėtojo sporto tradicijas, populiarino daug sporto šak ų ir išleido taisykles įvairioms sporto šakoms. Lietuvoje ved ęs ir susilauk ęs dukters S. Darius, 1927 m. išvyko į JAV kur prad ėjo planuoti transatlantin į skryd į. Puikiai S. Dari ų apib ūdino amžininkas, draugas, pulkininkas-leitenantas Leonardas Peseckas: „Tarnyboje buvo uolus, s ąžiningas, drausmingas. Jis buvo pavyzdžiu ne tik jaunesniems, bet ir vyresniesiems ginklo draugams. Jo veide visuomet žaid ė šypsena. Jis buvo aukšto ūgio ir pla čių pe čių, šviesiaplaukis. Užaug ęs Jungtin ėse Amerikos Valstijose ir dalyvav ęs Pirmajame pasauliniame kare Europoje, tur ėjo platesn į akirat į negu mes – žali kaimo berneliai.“22 Ta čiau, tarnaudamas Lietuvos kariuomen ėje tur ėjo nemaloni ų konflikt ų su tuometiniu aviacijos viršininku, generolu Juozu Kraucevi čiumi. Jam už padarytus prasižengimus kelis kartus buvo skirtas areštas. S. Darius visiškai nemok ėjo rusiškai ir nem ėgo visko kas tur ėjo nors šiek tiek rusišk ų bruož ų, tai buvo savotiška jo reakcija į buvusius Lietuvos okupantus. Jis buvo didelis patriotas, tod ėl apie savo planuojam ą žyg į artimam draugui raš ė: „Dabar aš svajoju ir noriu k ą nors gero padaryti Lietuvai, lietuvi ų tautai. Lietuvon tik tada gr įšiu, jeigu b ūtų karas su lenkais.“ 23 Stasys Gir ėnas buvo kone visiška S. Dariaus priešingyb ė – l ėtas, uždaro b ūdo, užsispyr ęs, tod ėl ne kart ą vadintas tikru žemai čiu. Jis gim ė 1893 m., spalio 4 d. 24 Vytogalos k., (dabar Šilal ės raj.). Dar jaunas netek ęs t ėvų jis su broliu buvo priverstas emigruoti į JAV. S. Gir ėno tikroji pavard ė buvo Girskis, ta čiau Amerikoje jis j ą susitrumpino ir tapo Gir čiumi (Girch). Prieš skryd į per Atlant ą, 1932 m., geras S. Dariaus draugas, aktyvus transatlantinio skrydžio šalininkas Petras Jurg ėla pasi ūlė Stasiui Gir čiui pavard ę susilietuvinti. Tada dar kart ą pasikeit ęs pavard ę Gir čius tapo Gir ėnu 25 . B ūsimasis lak ūnas JAV dirbo įvairius darbus, tur ėjo įkūręs savo taksi firm ą. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, tuomet dar S. Gir čius savanoriškai įstojo į kariuomen ę. Buvo paskirtas į oro eskadril ę, ten baig ė aviacijos mechanik ų mokykl ą. Darbas su l ėktuvais j į galutinai sudomino aviacija. Kuomet S. Gir čius buvo demobilizuotas su bendramin čiu E. Larsonu nusipirko l ėktuv ą ir mok ėsi skraidyti. Ta čiau per pratybas E. Larsonas nesuvald ė l ėktuvo ir S. Gir čius vos ne žuvo. Visgi po šio incidento lietuvis ne tik neprarado noro skraidyti, bet dar intensyviau siek ė lak ūno karjeros. 1931 m. sausio 17 d. jam buvo įteikta I klas ės lak ūno licencija 26 .

22 Poškus P., Steponas Darius, http://www.plienosparnai.lt/page.php?650 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-03-10]. 23 Kap. Dariaus ir Gir ėno skridimas lygus Lindbergo skridimui, Lietuvos aidas, 1933, Nr. 169, p. 8. 24 S. Dariaus ir S. Gir ėno transatlantiniam skrydžiui 70, Kaunas, 2003, p. 14. 25 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 96. 26 S. Dariaus ir S. Gir ėno transatlantiniam skrydžiui 70, Kaunas, 2003, p. 16. 12

1.3. S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydis per Atlant ą: id ėja ir jos raiška

Skryd į per Atlant ą į Lietuv ą S. Darius sugalvojo 1927 m., išleistuvi ų į JAV metu. J ų metu draugai link ėjo S. Dariui dar gr įžti į Lietuv ą. Tuo metu jam ir gim ė mintis apie transatlantin į skryd į. Tada S. Darius pasak ė: „Aš iš Amerikos parskrisiu“ 27 . Ši ą id ėją dar sustiprino kelion ės į JAV metu patirti įsp ūdžiai Pranc ūzijoje. Ten S. Darius steb ėjo Čarlio Augustino Lindbergo transatlantinio skrydžio finiš ą. S. Darius ir S. Gir ėnas susipažino 1927 m. Čikagoje. Juos suartino bendra profesija, o artimiau jie susibendravo, kuomet S. Gir ėnas leisdavo paskraidyti savo l ėktuvu S. Dariui. Tik 1932 m. abu lak ūnai apsisprend ė skristi per Atlant ą. Finansin ės galimyb ės buvo nedidel ės, abu lak ūnai sud ėjo visas savo santaupas ir pasirinko tokiuose skrydžiuose jau išbandyt ą, bet gerokai panaudot ą „Bellanca Pacemaker CH-300“ 28 . Ta čiau š į l ėktuv ą vis dar reik ėjo pritaikyti transatlantiniam skrydžiui, o S. Darius ir S. Gir ėnas tam l ėšų nebetur ėjo. Tuomet buvo nuspr ęsta tr ūkstam ų l ėšų prašyti JAV lietuvi ų bendruomen ės. Šiuo tikslu 1932 m. liepos 11 d. laikraš čiuose „Draugas“ ir „Naujienos“ lak ūnai paskelb ė kreipim ąsi į lietuvius ir išd ėst ė skrydžio tiksl ą. Po keli ų dien ų Lietuvos konsulate buvo išrinktas skrydžio per Atlant ą organizavimo komitetas ir įsteigtas fondas rėmėjų aukoms rinkti. Fondo pirmininku išrinktas Lietuvos konsulas Čikagoje Antanas Kalvaitis, sekretoriumi – Petras Jurg ėla 29 . Rinkti l ėšas, kai pasaul į kr ėtė didžioji ekonomin ė kriz ė, pasirod ė labai sunku. Tod ėl buvo organizuojamos aviacijos švent ės, gegužin ės ir kitos panašios l ėšų rinkimo akcijos. Žmon ės didžiavosi tokiais dideliais tautie čių tikslais, j ų rengiamomis švent ėmis ir kiek gal ėdami prisid ėjo prie skrydžio. Ypa č S. Darius iškalbingas, reprezentatyvus žmogus prisid ėjo prie žygio populiarinimo. Jis bendravo su žurnalistais, dalijo interviu, buvo kvie čiamas pasisakyti radijuje. Sunkiai, bet surinkus tr ūkstamas l ėšas l ėktuvas pritaikytas transatlantiniam skrydžiui, o 1933 m. balandžio 24 d. išbandytas. Iš vis ų l ėktuvui pateikt ų vard ų labiausiai patiko žurnalisto Antano Vaivados pasi ūlyta „Lituanica“ (lietuvyb ė), kuris buvo suteiktas per krikštynas, geguž ės 6 d. Po keliolikos gero oro laukimo dien ų, 1933 m. liepos 15 d., lak ūnai lydimi artimiausi ų draug ų ir dav ę paskutinius interviu pakilo iš Floyd Bennet aerodromo, Niujorke. Lietuvoje su lak ūnais bendravo ir ryš į palaik ė Lietuvos aeroklubas, Kaune. Tod ėl Lietuvos dienraš čiuose vis pasirodydavo žinut ės, kad S. Darius ir S. Gir ėnas tikrai skris į Kaun ą. Liepos 15 d. „Lietuvos aide“ pasirod ė trumpa žinut ė, jog lak ūnai jau išskrido iš Niujorko 30 . Kit ą dien ą buvo jau čiamas žmoni ų sujudimas, ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose. Lietuvos aeroklube skubiai sušauktas lak ūnams

27 Kap. Dariaus ir Gir ėno skridimas lygus Lindbergo skridimui, Lietuvos aidas, 1933, Nr. 169, p. 8. 28 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Kaunas-Vilnius, 1993, p. 40. 29 Vai čenonis J., Lituanicos skrydis , Kaunas, 2006, p. 23. 30 Jau atskrenda kpt. Darius ir Gir ėnas, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 157, p.1. 13 sutikti komitetas, kuris pareng ė iškilming ą sutiktuvi ų program ą31 . Kaip ir buvo skelbta, nakt į, iš liepos 16 į 17 d., didel ė žmoni ų minia apimta euforijos, pasididžiavimo Kauno aerodrome lauk ė „Lituanicos“. Deja, paskutinis ir tur ėjęs b ūti lengviausias skrydžio etapas lak ūnams buvo tragiškas. Nakt į, iš liepos 16 į 17 d., miške, netoli Soldino (tuomet Vokietija, dabar Myslibožas, Lenkija), l ėktuvas sudužo abu lak ūnai žuvo. Yra dvi pagrindin ės „Lituanicos“ katastrofos versijos. Oficiali katastrofos priežastis buvo sunkios atmosferin ės s ąlygos ir motoro veikimo defektai. Tod ėl manoma, kad ieškodami vietos nusileisti lak ūnai apsiriko aukštyje. Skrisdami žemai jie užkabino medži ų virš ūnes ir visu grei čiu r ėžėsi žemyn 32 . Iškelta ir dar viena versija, kad „Lituanic ą“ gal ėjo pašauti vokie čių karo policija. Tai byloja ir tuometinio pasiuntinio JAV B. K. Balu čio prašymas Lietuvos Respublikos užsienio reikal ų ministrui suteikti oficialias žinias apie „Lituanicos“ katastrofos priežas čių tyrim ą. Pasiuntinys rašo, kad JAV netyla gandai ir įtarimai Lietuvos Vyriausybei neva: „ji politiniais sumetimais ...ar „pataikaudama vokiškam fašizmui“, - slepia tyrin ėjim ų davinius, sulyg kuri ų es ą lavonuose atrastos kulkos ir pasireišk ę kitoki ų davini ų inkriminuojan čių vokie čius katastrofoje“ 33 . Ta čiau lak ūnų k ūnus ištyrus Teismo medicinos institute, padaryta išvada: lak ūnus mirtis ištiko ūmai, d ėl mirtin ų sužalojim ų galvoje, kr ūtin ėje ir viršutin ėse gal ūnėse. Sužalojimai padaryti bukais daiktais. Šautini ų žaizd ų nerasta 34 .

1.4. Tikroji žygdarbio vert ė aviacijos istorijoje

Kai 1903 m. į dang ų pakilo pirmasis broli ų Rait ų (Wright‘s) l ėktuvas su varikliu, Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos. Tuo metu Lietuvoje nebuvo jokios aviacijos net nebuvo įmanoma mokytis skraidyti. Taigi neatsitiktinai pirmieji lietuviai, aviacijos specialistai, buvo JAV išeiviai. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, aviacijos mokslas spar čiai pl ėtojosi. Tai įrodo S. Darius, kuriam 1924 m. Kaune suteikiamas karo lak ūno vardas, o 1927 m. kapitono laipsnis. Jis tarnavo įvairiose Lietuvos aviacijos eskadril ėse nuo 1922 m. iki 1927 m. Po Pirmojo pasaulinio karo Šiaur ės Amerikoje prasid ėjo aviacijos laikotarpis, kuris vadinamas „Atlanto karštlige“35 . Jauni lak ūnai ieškojo nauj ų užkariavim ų, o didžiausias išš ūkis tuo metu buvo Atlanto vandenynas. Pirmieji lak ūnai nusprend ę šturmuoti Atlanto vandenyn ą tai dar ė ne tik d ėl garb ės ir aviacijos pažangos siekio. Pirmiesiems perskridusiems vandenyn ą buvo pažad ėta

31 Darius ir Gir ėnas atskrenda, Dienos naujienos , 1933, Nr. 159, p. 1. 32 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 113. 33 Lietuvos pasiuntinyb ės Vašingtone įgalioto ministro B.K. Balu čio 1933-09-16 prašymas Lietuvos Respublikos užsienio reikal ų ministrui suteikti oficialias žinias apie “Lituanikos” katastrofos priežas čių tyrim ą, http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s34.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-10]. 34 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 117. 35 Remembering Darius and Girenas, http://www.javlb.org/bridges/issue5/dandg.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-20]. 14

10 000 svar ų sterling ų premija. Tai padar ė anglai Dž. Alkukas (John Alcock) ir A. Braunas (Arthur Whitten Brown). Iki didžiosios ekonomikos kriz ės nemažai turting ų verslinink ų r ėmė skrydžius per Atlant ą. Taip buvo siekta įsisavinti naujas galimybes keliauti per vandenyn ą, kurios v ėliau gal ės atnešti peln ą. S. Dariui ir S. Gir ėnui šia prasme nepasisek ė, nes j ų skrydžio ner ėmė stamb ūs verslininkai, tod ėl galima teigti, kad iš skrydžio pasipelnyti jiems neb ūtų iš ėję. Nuo 1919 m. iki 1932 m. buvo 84 bandymai, per juos žuvo 26 pilotai, vien 1932 m. šeši iš aštuoni ų bandym ų perskristi Atlant ą baig ėsi nes ėkmingai 36 . Ta čiau lietuviai lak ūnai įvertin ę visas rizikas pasiryžo šiam skrydžiui ir juo išgarsino Lietuv ą visame pasaulyje. Bent jau tuo yra įsitikin ę lietuviai. Interneto svetain ėse, skirtose aviacijos istorijai, S. Darius ir S. Gir ėnas dažniausiai neminimi. Interneto svetain ėje, skirtoje „Floyd Bennett Field“ aerodromui randame tik tai, kad S.Darius ir S.Gir ėnas perskrido Atlant ą, o j ų skrydis baig ėsi katastrofa 37 . 1935 m. Didžiojoje Britanijoje išleistoje aviacijos enciklopedijoje nurodoma skrydžio data ir koordinat ės taip pat pridedama, kad skrydis baig ėsi katastrofa 38 . Tuo tarpu Lietuviškoje istoriografijoje išryškinami šie pasiekimai - S. Darius ir S. Gir ėnas aviacijos istorijoje pasiek ė tuo metu antr ą pasaulyje rezultat ą pagal skridimo tol į, nenusileid ę nuskrido 6411 km, pagal išb ūtą laik ą ore (37 val. 11 min.) j ų rezultatas buvo ketvirtas 39 . Kažkada broli ų Rait ų (Wright‘s) skrydis buvo ir ilgiausias pagal atstumą (39 m), ir pagal laik ą (12 s), ta čiau juos atsimename ne už šiuos „rekordus“, o d ėl to, kad jie pirmieji pakilo į or ą motoriniu orlaiviu. Prieš S. Dari ų ir S. Gir ėną buvo šimtai oreivi ų, kurie vis gerino ir gerino broli ų Rait ų pirmojo skrydžio atstumo ir laiko rezultat ą. Tuo tarpu S. Dariui ir S. Gir ėnui net nepavyko to padaryti - jie tuo konkre čiu metu buvo tik antri pagal vien ą rodikl į bei ketvirti pagal kit ą. Lietuvi ų skrydis buvo vienas tiksliausi ų visoje aviacijos istorijoje ir prilygo tik vadinamajam klasikiniam Č. Lindbergo (Charles Lindbergh) skridimui 40 . Pastarasis teiginys demonstruoja fakt ą, kuriuo galima didžiuotis, nes S. Darius ir S. Girėnas skrido be radijo ryšio ir tik su primityviais rankiniais navigacijos prietaisais. Jie pirmieji gabeno oro pašt ą iš JAV į Europ ą. Tai buvo šalutinis j ų skrydžio tikslas, nes oro paštas buvo gabenamas grei čiau d ėl reklamini ų ir finansini ų sieki ų. Taigi lak ūnų pasiektus rezultatus galima vertinti dviprasmiškai nors jie pasiek ė pakankamai ger ų rezultat ų. Ta čiau aviacijos istorijoje S. Darius ir S. Gir ėnas n ėra labai žinomi, vis ų pirma d ėl to, kad jie negerino esam ų skrydžio rekord ų.

36 Remembering Darius and Girenas, http://www.javlb.org/bridges/issue5/dandg.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-20]. 37 Historic Floyd Bennett Field, http://www.geocities.com/floyd_bennett_field/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02- 15]. 38 Burge C. G., The Complete Book of Aviation, UK, 1935, p. 346. 39 Darius and Girenas, http://www.economicexpert.com/a/Darius:and:Girenas.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 02-20]. 40 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 195. 15

2. S.DARIAUS IR S. GIR ĖNO KULTO RAIDA

2.1. Ištakos

S. Darius ir S. Gir ėnas išgars ėjo dar prieš skryd į per Atlant ą. Pirm ą kart ą viešai apie lak ūnus užsimin ė užsienio lietuvi ų laikraštis „Margutis“. Jame šmaikštaudamas autorius užsimin ė, jog šis lak ūnų žygis pad ėtų visam pasauliui sužinoti apie Lietuv ą41 . Rugs ėjo m ėnes į jau kitame Amerikos lietuvi ų laikraštyje, pirmame puslapyje, jau puikuojasi abiej ų lak ūnų nuotraukos ir trumpas rašinys apie S. Dariaus ir S. Gir ėno planuojam ą skryd į. Taip pat pranešama, kad lak ūnai dalyvaus lietuvi ų aviacijos dienose, Niujorke 42 . Nuo to laiko panašaus pob ūdžio rašiniai dažnai pasirodydavo JAV lietuvi ų spaudoje. Ta čiau pasitaikydavo ir priešing ą nuomon ę atstovaujan čių straipsni ų. Lak ūnai buvo kaltinami noru pralobti iš surinkt ų auk ų43 . Skrydžiui reikalingas l ėšas rėmėjų komitetas sugalvojo rinkti rengiant lietuvi ų kolonijose aviacijos šventes, dalyvaujant įvairi ų organizacij ų rengiamose gegužin ėse. Taip buvo nuspr ęsta 1932 m. rugpj ūč io 7 d. surengti pirm ą lietuvi ų aviacijos dien ą Čikagoje. Prieš tai lak ūnai dalyvavo užsienio lietuvi ų laikraš čių „Sandaros“, „Margu čio“ rengiamose gegužin ėse. Ten paaukoj ę asmenys buvo skraidinami b ūsim ąja „Lituanica“. Veikiami skrydžio propagandos JAV lietuviai nuoširdžiai tik ėjo lak ūnų pasiryžimu ir link ėjo jiems didel ės s ėkm ės skrydžio metu. S. Dariui ir S. Gir ėnui pritar ė bei juos palaik ė JAV gyvenantys gars ūs lietuviai, vienas garsiausi ų boksininkas Juozas Šarkis. Lietuvoje S. Darius ir S. Gir ėnas bendradarbiavo su aeroklubu. Tod ėl jis žinodavo naujienas susijusias su lak ūnais bei kartais pranešdavo apie tai spaudai. Nuo 1932 m. Lietuvos laikraš čiai spausdindavo trumpas žinutes apie lak ūnų sumanym ą. O P. Jurg ėla nor ėdamas dar labiau sudominti šiuo skrydžiu Lietuvos žmones nusiunt ė straipsnius į „Lietuvos aid ą“, „Kar į“44 , „Trimit ą“45 . Juose buvo pasakojama apie pasirengim ą skrydžiui, l ėktuvo technines ypatybes, taip pat žmon ės buvo raginami laukti atskrendan čių lak ūnų. P. Jurg ėla prisimena, kad pastarasis prašymas rado palaikym ą tarp Lietuvos žmoni ų, ypa č jaunimo tarpe. Visuomen ė susir ūpinusi žygiu dom ėjosi S. Dariaus ir S. Gir ėno reikalais. Jau buvo min ėta, kad at ėjus pranešimui, apie lak ūnų išvykim ą, visa Lietuva su nekantriu nerimu j ų lauk ė, o Lietuvos aeroklubas ruoš ė jiems iškilmingas

41 Stelmok A., Burning-Bits, Margutis, 1932, Nr. 13, p. 14. 42 Mes skrisim iš New Yorko į Kaun ą, Vienyb ė, 1932, Nr. 110, p. 1. 43 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas , Čikaga, 1935, p. 166. 44 Jurg ėla P., Du lietuviai tikrai l ėktuvu skris iš Amerikos į Lietuv ą, Karys , 1933, Nr. 14, p. 278. 45 Jurg ėla P., „Lituanica skirs iš Amerikos į Lietuv ą, Trimitas , 1933, Nr. 21, p. 405. 16 sutiktuves. Transatlantinio skrydžio proga aeroklubas kreip ėsi į LR Vyriausyb ę su iniciatyva išleisti oro pašto ženklus 46 . Liepos 15 d. susirinko komitetas „S. Dariui ir S. Gir ėnui sutikti“, kuris suplanavo visas švent ės smulkmenas. Kaunie čiams apie lak ūnų atvykim ą tur ėjo pranešti l ėktuv ų siren ų kaukimas. Sekmadien į (liepos 16 d., kai tur ėjo atskristi „Lituanica“) radiofonas kas antr ą valand ą, o vakare kas valand ą tur ėjo pranešti turim ą informacij ą. Sutikti lak ūnų į Kauno aerodrom ą publika buvo kvie čiama nemokamai. Ten S. Dariui ir S. Gir ėnui tur ėjo b ūti įteiktos g ėles, j ų garbei pasakytos kalbos. Burmistras tur ėjo atidaryti j ų vardu pavadint ą gatv ę, o Kaunas sve čius sutikti pakeltomis vėliavomis 47 . Ta čiau tragiškai pasibaig ęs lak ūnų skrydis, paliko žmon ėse gil ų p ėdsak ą. Visuose laikraš čiuose juoduose r ėmeliuose išspausdintos lak ūnų nuotraukos. Trumpai nušvie čiama tragedija, S. Dariaus ir S. Gir ėno laidotuvi ų planai. 50 t ūkstan čių žmoni ų susirinko į Kauno aerodrom ą pagerbti pargabentus lak ūnus, o apie 60 t ūkstan čių (t.y. daugiau nei pus ė tuometinio Kauno) dalyvavo j ų laidotuv ėse. Šie skai čiai ko gero, geriausiai atspindi visuomen ės reakcij ą į tragedij ą.

2.2. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis

Tarpukariu buvo ypa č r ūpinamasi lak ūnų atminimo įamžinimu. Galima teigti, kad prie to prisid ėjo valstyb ės valdžia. Jau dien ą po lak ūnų ž ūties, liepos 17-ąją, Lietuvos vyriausyb ė S. Dari ų ir S. Gir ėną paskelb ė lietuvi ų tautos didvyriais, o prezidentas Antanas Smetona po mirties abu apdovanojo V laipsnio Vy čio Kryžiaus ordinais 48 . Tai buvo vienas aukš čiausio laipsnio valstyb ės apdovanojim ų, teikiam ų tiek karininkams, tiek civiliams. Dar po keli ų dien ų, jau pargabenus lak ūnų kūnus į Lietuv ą, per tam skirt ą ceremonij ą buvo įteiktos Šauli ų žvaigžd ės ir skaut ų svastikos ženklai 49 . Tiek iškilmingomis laidotuv ėmis, tiek S. Dariaus ir S. Gir ėno k ūnų balzamavimu r ūpinosi bei apmok ėjo Lietuvos vyriausyb ė, be to lak ūnų laidotuvi ų diena buvo paskelbta nedarbo diena. Toks tuometin ės vyriausyb ės gestas sunkiai paaiškinamas, nes prašymai paremti skryd į finansiškai buvo atmesti. Be to nebuvo prisidedama ir prie paminklo statybos darb ų. Tod ėl galima teigti, kad laidotuves Vyriausyb ė ėmėsi apmok ėti matydama masin ę visuomen ės reakcij ą į tragedij ą. Tragedijos įvykio vietoje viskuo r ūpinosi vietiniai vokie čių pareig ūnai: saugojo įvykio viet ą, S. Dariaus ir S. Gir ėno k ūnus pašarvojo netoli esan čioje koply čioje, savo l ėktuvu skraidino lak ūnų palaikus į Lietuv ą. Išlydint lak ūnus į T ėvyn ę, Soldine taip pat buvo surengtas savotiškas

46 Lietuvos aeroklubo pirmininko 1933-05-12 prašymas ministrui pirmininkui paspartinti pašto ženkl ų, skirt ų S.Dariaus ir S.Gir ėno skrydžiui pažym ėti, išleidim ą, http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s12.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-10]. 47 Darius ir Gir ėnas atskrenda, Dienos naujienos , 1933, Nr. 159, p. 1. 48 Vyties Kryžiaus ordinai a.a. Dariui ir Gir ėnui, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 160, p. 1. 49 Didvyriai Darius ir Gir ėnas atvyko į Kaun ą, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 161, p. 2. 17 atsisveikinimas. Pakeliui į Kaun ą l ėktuvas nusileido Karaliau čiuje ir ten buvo surengta lak ūnų pagerbimo ceremonija. Kauno aerodrome liepos 19 d. S. Dariaus ir S. Gir ėno lauk ė ne tik paprasti žmon ės. Ten buvo Vyriausyb ės delegacija, kit ų valstybi ų atstovai Lietuvoje, karininkai, šauliai, skautai, atskiros kariuomen ės dalys. S. Dariaus ir S. Gir ėno k ūnus gabenant į l ėktuv ą pasitiko bei į Kaun ą lyd ėjo 9 karo aviacijos l ėktuvai. Prieš nusileidžiant aerodrome, lak ūnų palaikai apskraidinti aplink vis ą Kauno miest ą. Sutikimo metu pasakyta daug kalb ų išaukštinan čių lak ūnų dr ąsą ir pasiaukojim ą. Jas v ėliau spausdino laikraš čiai. Atidarius lak ūnų vardais pavadint ą, gatv ę gausi procesija patrauk ė į bazilik ą. Pasibaigus mišioms, palaikai nugabenti į Kauno kapini ų koply čią. Ten už ėję žmon ės gal ėjo atsisveikinti su S. Dariumi ir S. Gir ėnu. Pasibaigus simboliniam atsisveikinimui, žuvusi ųjų k ūnai pervežti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmus, ten atlikus teismo ekspertiz ę, kit ą dien ą balzamuoti. Pra ėjus metams po katastrofos, S. Dariaus ir S. Gir ėno k ūnai karstuose buvo pad ėti ant speciali ų paaukštinim ų Kauno universiteto Medicinos fakulteto koply čioje, ten juos buvo galima lankyti. Kulto formavim ą prad ėjo „Lietuvos aeroklubo ir transatlantiniams lak ūnams priimti komitetas“, ypa č šio komiteto pirmininkas prof. Zigmantas Žemaitis 50 . Šis komitetas buvo skirtas pasitikti laimingai parskridusius S. Dari ų ir S. Gir ėną, ta čiau aplinkyb ėms susiklos čius priešingai jam teko imtis laidotuvi ų planavimo reikal ų. Dar net nepargabenus lak ūnų palaik ų į Lietuv ą, liepos 18 dien ą, pastarasis komitetas, kuris tuomet persikrikštijo į „Laikin ąjį kap. Dariaus ir Gir ėno paminklui statyti komitet ą“ prad ėjo ieškoti b ūdų kaip įamžinti S. Dariaus ir S. Gir ėno vardus. Vėliau, palaidojus lak ūnus, Kaune įkurtas (Lietuvos aeroklubo) „Dariaus ir Gir ėno paminklo komitetas“51 . Šio komiteto žinioje buvo ir to paties pavadinimo fondas į kur į žmon ės savanoriškai aukojo pinigus, nes Lietuvos Vyriausyb ė atsisak ė prisid ėti prie paminklo S. Dariui ir S. Gir ėnui. Galima sp ėti, kad tok į Vyriausyb ės sprendim ą padiktavo tuo metu buvusi ekonomin ė kriz ė. Vard ų suteikimas. Jau buvo min ėta, kad lak ūnų vardais buvo pavadinta gatv ė esanti šalia aerodromo. Kaunas ne vienintelis miestas, kuris ėmė lak ūnų vardais vadinti gatves. Ši id ėja ap ėmė daugel į Lietuvos miest ų ir miesteli ų. P. Jurg ėla teigia, jog jau 1934 m. Lietuvoje buvo apie 300 gatvi ų, 24 aikšt ės, 8 mokyklos ir 18 tilt ų pavadint ų Dariaus ir Gir ėno vardu 52 . Valstyb ės valdžia prielankum ą kultui rod ė šiais vardais krikštydama įvairius objektus. Pagerbiant lak ūnus, Lietuvos karo aviacijos 1-oji eskadril ė pavadinta Dariaus, 5-oji – Gir ėno vardu. 1938 m. Lietuvos susisiekimo ministerija nusipirko du keleivinius l ėktuvus „Percival Q – 6“. Vienas iš j ų pavadintas Stepono Dariaus, kitas – Stasio Gir ėno vardais 53 .

50 Didvyriai Darius ir Gir ėnas atvyko į Kaun ą, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 161, p. 2. 51 Gamziukas A., Dariaus ir Gir ėno atminimas, Mokslas ir gyvenimas , 1988, Nr. 7, p.14. 52 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Kaunas-Vilnius, 1993, p. 63. 53 Gamziukas A., Trumpa LAK istorija, http://www.plienosparnai.lt/page.php?43 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 02-24]. 18

1935 metais vasario 10 d. Vilijampol ėje atidaryti Dariaus ir Gir ėno kult ūros namai 54 . Juose buvo 600 viet ų sal ė, biblioteka su skaitykla, vaik ų darželis ir kt. Paminklai. Nuvilnijus S. Dariaus ir S. Gir ėno laidotuv ėms buvo imtasi j ų atminimo įamžinimo. Nuomoni ų b ūta įvairi ų. Buvo si ūloma už surinktus pinigus įrengti Universitete aerodinamikos laboratorij ą, įsigyti karin ę arba sportin ę l ėktuv ų eskadril ę. Ta čiau galiausiai buvo nutarta statyti skulpt ūrin į paminkl ą Kaune. Deja, n ė viena iš ši ų id ėjų tarpukariu taip ir nebuvo įgyvendinta. Kita vertus atskir ų žmoni ų ir bendruomeni ų iniciatyva šiokie tokie atminimo įamžinimo darbai vyko. Tais pa čiais, 1933 m. spalio 2 dien ą, Babtuose (Kauno raj.) buvo pašventintas rekonstruotas m ūrinis kryžius-koplyt ėlė. Priekin ės plokštumos nišoje buvo lak ūnų S. Dariaus ir S. Gir ėno portretai, žemiau – skydas su Vy čio kryžiumi, kalavijas ir metalin ė sta čiakamp ė plokšt ė su Vy čiu ir įrašu: „17.VII.1933 m. / Šventaisiais jubiliejaus metais / Babt ų visuomen ė, šauliai atnaujino, atstat ė / griuv ėsiais virtus į / senov ės kryži ų, / kad neužmirštum ėm lak ūnų Dariaus ir Gir ėno žygi ų: / Jie perskrid ę Atlanto vandenyn ą, / išaukštino tuo Lietuv ą t ėvyn ę. / Teragina jie mus visus / t ėvynei dirbti darbus prakilnius“ 55 . Soviet ų valdžios ginkluot ų paj ėgų nariai (Lietuvoje vadinti stribais) po II-ojo Pasaulinio karo š į paminkl ą ne kart ą apšaud ė. 1965 m. valdžios įsakymu jis buvo visai nugriautas. Babt ų kraštotyrinink ų iniciatyva ir kunigo Ri čardo Mikutavi čiaus surinktomis l ėšomis paminklas 1989 m. buvo atstatytas. Rytin ėje paminklo plokštumos nišoje yra mediniai S. Dariaus ir S. Gir ėno portret ų, kryžiaus fone, bareljefai. Kitose nišose – Nukryžiuotojo, šv. Petro ir šv. Pauliaus medin ės skulpt ūrėlės. J ų autorius Virginijus Šertvytis. 2003 m. paminklas restauruotas. Trak ų raj., Onuškyje, 1936 m. buvo pastatytas dar vienas paminklas. J į suk ūrė meistras Aleksas Keturenka. Tai buvo apie 3 m aukš čio obeliskas su Gedimino stulpais viršuje. Priekin ėje plokštumoje buvo S. Dairiaus ir S. Gir ėno bareljefas po juo – eil ėraš čio posmas. Paminklas nugriautas po II-ojo Pasaulinio karo 56 . Nesusp ėjus iki karo pastatyti centriniu tur ėjusio tapti paminklo Kaune ir suprantant, kad to padaryti nebepavyks buvo ieškoma kit ų b ūdų įprasminti lak ūnų atminim ą monumentaliai. Vokie čių okupacijos metais labiausiai lak ūnų atminimu r ūpinosi tuometinis „Dariaus ir Gir ėno komiteto“ pirmininkas Tomas Zauka. Ruošiantis min ėti skrydžio dešimt ąsias metines, T. Zauka neva nugirdo vokie čių pareig ūnus kalbantis, kad galutinai įtvirtinus valdži ą Lietuvoje, Puntuko akmuo puikiai tiks žymaus vokie čių politiko įamžinimui 57 . Nors šis teiginys gal ėjo b ūti ir sovietin ės ideologijos dalis. Neaišku d ėl kokios priežasties, bet buvo imtasi id ėjos lak ūnus pagerbti visiems gerai

54 Vakar atidaryti Dariaus ir Gir ėno namai Vilijampol ėje, Lietuvos aidas , 1935, Nr. 35, p. 10. 55 Nukent ėję paminklai , Vilnius, 1994, p. 66. 56 Nukent ėję paminklai , Vilnius, 1944, p. 189. 57 Dovydaitis J., Vieno paminklo istorija, Literat ūra ir menas , 1965, Nr. 9, p.2. 19

žinomame Puntuko akmenyje. Šio darbo ėmėsi skulptorius Bronius Pundzius. Pagal jo projekt ą akmenyje iškalti S. Dariaus ir S. Gir ėno bareljefai ir dalis testamento. Skulptorius su pad ėjėjais užtruko nuo 1942 m. lapkri čio 18 d. iki 1943 m. liepos 16 d. Muziejaus ekspozicijos. Kad visuomen ė gal ėtų geriau susipažinti su S. Dariumi ir S. Gir ėnu dar 1933 m. liepos 27 d. senajame mediniame Kauno karo muziejuje buvo atidaryta „Lituanicos“ liku čių ir rast ų lak ūnų daikt ų paroda 58 . 1937 m. buvo pabaigta parengti nuolatin ė „Lituanicos“ ekspozicija Kauno Vytauto Didžiojo muziejuje v ėliau ji dar ne kart ą papildyta ir atnaujinta. Joje buvo galima pamatyti skridimo ir laidotuvi ų nuotraukas, lak ūnų dokumentus, pinigus, laikrodžius, pasus, r ūbus, l ėktuvo navigacinius įrankius, žem ėlapius, l ėktuv ų „Lituanica“ ir „Lituanica II“ modelius, S. Dariaus testamento nuoraš ą ir kt. eksponatus 59 . Mauzoliejus. Kad žmon ės gal ėtų laisvai pagerbti lak ūnus jiems buvo pastatytas specialus pastatas. Per V ėlines, 1937 m., balzamuoti lak ūnų palaikai iškilmingai perkelti į Kauno kapin ėse pastatyt ą mauzoliej ų. J į nemokamai suprojektavo inž. Vytautas Lansbergis-Žemkalnis. Ta čiau šis rūsys – mauzoliejus aviacijos istoriko Jono Bal čiūno nuomone, buvo primityvus ir po kurio laiko balzamuoti k ūnai ėmė pelyti 60 . Tod ėl išbuv ę tris metus mauzoliejuje 1940 m. pabaigoje lak ūnų palaikai buvo perkelti atgal į Medicinos fakulteto koply čią. Akcijos. Minint S. Dariaus ir S. Gir ėno skridimo per Atlant ą metines, buvo organizuojamas trij ų serijini ų ANBO-IVL l ėktuv ų skridimas per 12 Europos valstybi ų maršrutu: Kaunas – Stokholmas – Kopenhaga – Amsterdamas – Briuselis – Londonas – Paryžius – Marselis – Roma – Udin ė – Viena – Praha – Budapeštas – Bukareštas – Kijevas – Velikije Luki – Kaunas 61 . 1935 m. rugs ėjo 21 d., vykdant S. Dariaus ir S. Gir ėno testamento vali ą, („Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkv ėpti, mes stengiam ės t ą pasirinkt ą uždavin į įvykdyti. M ūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasi ą ir pasitik ėjim ą savo j ėgomis ir gabumais! Bet jei Nept ūnas ar galingasis audr ų Perk ūnas ir mums bus r ūstus – pastos mums keli ą į Jaun ąją Lietuv ą ir pašaukt ų LITUANIC Ą pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, tur ėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui...“ 62 ) maršrutu Niujorkas – Kaunas startavo „Lituanica II“ pilotuojama Felikso Vaitkaus 63 . Leidiniai. 1933 m. spalio m ėn. Lietuvos aeroklubas išleido S. Dariaus ir S. Girėno album ą. Jis buvo 58 fotografij ų, kuklus 64 nors buvo žad ėta išleisti pla čią monografij ą apie lak ūnus. Min ėtais metais Lietuvos aeroklubas išleido atvirukus su lakūnų atributika.

58 Lituanicos liekanos ir kap. Dariaus ir Gir ėno daiktai rodomi visuomenei Karo muziejuje, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 168, p. 5. 59 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G, Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1993, p. 146. 60 Bal čiūnas J., Hitlerininkams nepavyko j ų sunaikinti, Literat ūra ir menas , 1966, Nr. 28, p. 3. 61 S. Dariaus ir S. Gir ėno aerodromo istorija, http://www.aleksotasair.lt/lt/index.php?page=history , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02- 24]. 62 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 114. 63 Lak ūnas Vaitkus per Atlant ą į Lietuv ą jau skrenda, Lietuvos žinios , 1935, Nr. 216, p.1. 64 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 226. 20

1934 m. geguž ės 18 d. Lietuvos pašto valdyba pagerbdama „Lituanicos“ skryd į išleido 6 pašto ženklus 65 , jie buvo labai geros kokyb ės, todėl paplito po vis ą pasaul į. Masinio vartojimo prek ės. Verslininkai greitai suprato, kad pagerbiant lak ūnus galima iš to ir pasipelnyti. S. Dariaus ir S. Gir ėno artimieji pasiraš ė įgaliojimus, kuriais atidav ė Lietuvos aeroklubui teises leisti įvairius leidinius apie lak ūnus. Tai tur ėjo b ūti knygos, almanachai, albumai, vinjet ės, atvirukai ir pan. Taip pat Lietuvos aeroklubas gal ėjo suteikti teis ę priva čioms įmon ėms reklamuoti savo gaminius su lak ūnų ir „Lituanicos“ atvaizdais, vardais, inicialais ir pan. Gautas pelnas tur ėjo b ūti skirtas „Dariaus ir Gir ėno fondui“. Savo prisiminimuose S. Dariaus dukra, N. Dari ūtė-Maštarien ė, pasakoja apie masin ės prekybos gaminius – saldainius, ant kurių d ėžu čių buvo lak ūnų atvaizdai, s ąsiuvinius, taip pat kalendorius, amžin ąsias plunksnas, laikrodžius, medalionus, veidrod ėlius ir kt. daiktus 66 .

2.3. Sovietmetis

2.3.1. Oficialusis poži ūris

Laikotarp į iki XX a. 6 – 7 deš. galima vadinti S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto nuvainikavimu arba perk ėlimu į užmaršt į. Svarbiausiomis okupacinio r ėžimo užduotimis tapo bibliotek ų ir muziej ų fond ų „išvalymas“ ir perk ėlimas į saugyklas. 1950 m., pavasar į, apskri čių komitetams buvo išsiuntin ėtas LKP CK sekretoriaus laiškas, kuriame reikalauta per savait ę pristatyti duomenis apie visus apskrities teritorijoje esan čius tarpukariu pastatytus paminklus ir pateikti pasi ūlymus d ėl j ų tolesnio likimo 67 . Po šio sprendimo sunaikinta arba apgadinta daug paminkl ų. Nebuvo išimtis ir paminklai skirti S. Dariui ir S. Gir ėnui. Pirmaisiais sovietin ės okupacijos metais „Lituanicos“ ekspozicija Kauno istorijos muziejuje buvo panaikinta, o daiktai perkelti į fond ą. Tuometinis muziejaus direktorius Apuokas- Maksimavi čius „Lituanic ą“ vadino fašist ų l ėktuvu, o pa čius lak ūnus fašistais. Tai pasakojo tuomet dirb ęs muziejaus darbuotojas Pijus Daumantas-Bepirštis 68 . Tik 1958 m., po Stalino asmenyb ės kulto pasmerkimo, „Lituanica“ gr ąžinta į ekspozicij ą. Tais pa čiais metais, liepos 17 d., pažymint 25-ąsias lak ūnų žuvimo metines, paskelbtas pirmas teigiamas žygio įvertinimas. Gana neigiam ą poži ūrį į S. Dariaus ir S. Gir ėno atminim ą sovietme čiu galima įži ūrėti, ir lak ūnų palaik ų pasl ėpimo istorijoje. Pasirodo, kad S. Dariaus dukra, N. Dari ūtė-Maštarien ė, ne tik paraginta Vytauto Ma čiuikos ėmė ieškoti lak ūnų palaik ų. Anks čiau d ėl to ji kreip ėsi į partijos

65 Pašto ženklai, http://stamps.adie.lt/pradzia.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-24]. 66 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 223. 67 Lietuvos kult ūra sovietin ės ideologijos nelaisv ėje, 1940-1990 , Vilnius, 2005, p. 16. 68 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 243. 21 miesto komitet ą, kuriame buvo atsakyta, kad vieta yra žinoma, ta čiau iš duot ų užuomin ų N. Dari ūtė-Maštarien ė suprato, kad lak ūnus laidoti dar ne laikas 69 . Steponas Darius buvo smerkiamas d ėl to, kad dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstyb ės perversme. Po lak ūnų mirties kai kas S. Dariui skyr ė vos ne A. Smetonos s ąmokslo organizatoriaus vaidmen į. Tuo tarpu reikia pasteb ėti, kad perversme dalyvavo daugelis aviacijos karinink ų tarp j ų ir S. Darius. Jis kelet ą kart ų svarst ęs vis ą situacij ą dienoraštyje užsimena apie savo abejones: „Aš, Amerikoj aukl ėtas, tik ėjau į teis ėtą valdži ą ir kelet ą kart ų rimtai ir ilgai svars čiau galimumus.“ 70 Po lak ūnų palaik ų atradimo, 1963 m., buvo kreiptasi į Lietuvos Komunist ų partijos Centro Komiteto pirm ąjį sekretori ų A. Snie čkų su prašymu palaidoti S. Dari ų ir S. Gir ėną. Apie metus buvo vilkinamas atsakymas, kuomet 1964 m. buvo duotas leidimas juos palaidoti. Ta čiau kiek įmanoma buvo stengtasi riboti ši ų įvyki ų viešum ą. Lak ūnai buvo pašarvoti vienoje iš mažųjų Medicinos instituto sali ų. Į ši ą salę jokie pašaliniai žmon ės, išskyrus S. Dariaus ir S. Gir ėno artimuosius, nebuvo leidžiami. Pokario metais V ėlin ės tapo ideologinio puolimo objektu. KGB steb ėjo kas ir prie koki ų kap ų ar paminkl ų deda g ėles, dega žvakes, kokias dainas dainuoja, ar giesmes gieda, kokius š ūkius skanduoja. Kaunie čiai jau 1944 m. d ėjo g ėles prie paminklo kariams žuvusiems už Lietuvos nepriklausomyb ę, prie S. Dariaus ir S. Gir ėno mauzoliejaus, prie lak ūnų kap ų anuomet vadint ų karmelit ų arba senosiomis kapin ėmis (dabar Ramyb ės parkas). 1956 m., per V ėlines, šiose kapin ėse išsipl ėtojo pirmoji antisovietin ė manifestacija. 1959 m. kovo 25 d. nutarta uždaryti kapines, kurios kėlė didel į r ūpest į anuometinei valdžiai Kaune 71 . O 1962 m. S. Dariaus ir S. Gir ėno mauzoliejus sunaikintas. Ko gero ta pa čia intencija nugriauti tarpukariu pastatyti paminklai Babtuose ir Oniškyje, apšaudomas Puntuko akmuo. 1956 m. vasario m ėn. SSKP XX suvažiavime Nikitos Chruš čiovo perskaitytas pranešimas „Apie asmenyb ės kult ą ir jo padarinius“ prad ėjo „atšilimo“ laikotarp į72 . Šis atšilimas jaut ėsi ir S. Dariaus, bei S. Gir ėno atminimo įamžinime. Jau 1958 m., per 25-ąsias lak ūnų ž ūties metines, pasirod ė pirmasis teigiamas lak ūnų žygio įvertinimas pokario Lietuvoje. Nuo tada prad ėjo rastis straipsni ų, knyg ų ir kitoki ų lak ūnų atminim ą įamžinan čių dalyk ų.

2.3.2. Žygdarbio ir asmenybi ų memorializacija

69 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 154. 70 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas, Čikaga, 1935, p. 100. 71 Sku čait ė V., Neramumai Ramyb ės parke, http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/neramumai-ramybes-parke-13795 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 72 Nikitos Chruš čiovo biografija, http://www.biografas.lt/biografija/110-nikita-chrusciovas , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 22

Paminklai. 1968 m., per 35-ąsias S. Dariaus ir S. Gir ėno žuvimo metines, ant j ų kapo buvo pastatytas antkapinis skulptoriaus Vytauto Ma čiuikos ir architekt ų Algimanto bei Vytauto Nasvy čių paminklas. Poliruoto granito plokšt ėse buvo iškaltas V. Ma čiuikos sukurtas tekstas: „DARIUS IR GIR ĖNAS LITUANICOS SKRYDŽIU NUGAL ĖJĘ ATLANT Ą ŽUVO NEPASIEK Ę T ĖVYN ĖS 1933 LIEPOS 17“. Virš lak ūnų kapo supiltas aukštas pilkapis. Viršuje, erdv ėje, kybo dešimties ton ų svorio granitinis sparnas, kurio priekyje – r ūst ūs lak ūnų veidai 73 . 1971 m. Kauno aerouosto stoties interjer ą (dabar Lietuvos aviacijos muziejus) papuoš ė dolomito bareljefas „Atlanto nugal ėtojai S. Darius ir S. Gir ėnas“. Bareljefo autoriai skulptorius Karys Švažas, architektai Henrikas Bogdanas ir A. Zdanavi čius. Horizontalios linijos, skirian čios sienos dalis, primena paukš čio ar l ėktuvo sparnus. Portretai yra gerokai stilizuoti, šalmai susilieja su sienos plokštuma 74 . Muziejai, memorialin ės sodybos. Kaip jau buvo min ėta tik 1958 m. Kauno istorijos muziejuje buvo gr ąžinta „Lituanicos“ ekspozicija. Ji atnaujinta 1983 m. ir 1993 m. 1969 m. geguž ės 9-10 dienomis kraštotyrininkai ir kiti aktyvistai ėmėsi S. Dariaus ir S. Gir ėno gimt ųjų sodyb ų tvarkymo darb ų. Ypa č susiimta d ėl to, kad S. Dariaus t ėvišk ę – Rubiškes (po lak ūno ž ūties pavadintas Dariaus kaimu) pagal melioracijos planus buvo ruoštasi nušluoti nuo žem ės paviršiaus 75 . Kraštotyrininkai į pagalb ą pasitelk ę aviatorius, ryžosi gelb ėti sodybviet ę. Jauni patriotiškai nusiteik ę žygeiviai 1969 m. geguž ės 9 d. kieme, po didžiuoju ąžuolu, supylė pilkap į ir pastat ė didžiul į akmen į su įrašu „Dariui ir Gir ėnui“. Išlikusiame akmenini ų namo pamat ų kampe buvo pritvirtinta granitin ė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugal ėtojo Stepono Dariaus gimtin ė. 1896-1933“. Šitaip sodybviet ė buvo išsaugota. Kit ą dien ą S. Gir ėno gimtin ėje, Vytogalos kaime, turistai-kraštotyrininkai ir aviatoriai pastat ė paminklin į akmen į. 1983 m. Gir ėno sodybviet ėje, viename likusiame senajame pastate – kl ėtel ėje, buvo įrengtas muziejus. V ėliau spaudžiant visuomenei, nuo 1983 iki 1988 m. buvo atstatyta visa sodyba 76 . Kult ūros vertybi ų registras skelbia, kad sodybviet ėje nebuvo išlik ę joki ų pastat ų tik senas sodas 77 . Teritorijos pietin ėje dalyje 1983 m. atstatytas buv ęs svirno pastatas. Namas pastatytas kitoje vietoje, nes senojo namo vietoje Stasio Gir ėno brolis, Petras, 1938-39 m. buvo pastat ęs kl ėtel ę. Taigi 1988 m. S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio 55-jų metini ų min ėjimui buvo atstatytas ir įrengtas S. Gir ėno gyvenamasis namas 78 su nendr ėmis dengtu stogu. Jau v ėliau atstatytas šulinys su svirtimi. Atsta čius S. Gir ėno gimt ąja

73 Čepas J., Paminklai DARIUI IR GIR ĖNUI – III, Aviacijos pasaulis , 2008, Nr. 12, p. 9. 74 Kynas A., S. Darius ir S. Gir ėnas lietuvi ų dail ės k ūriniuose, Kult ūros barai , 1983, Nr. 7, p. 16. 75 Memorialin ės ekspozicijos S. Dariaus ir S. Gir ėno gimtin ėse, http://www.lam.lt/html/tevidkes.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-10]. 76 Legendinio lak ūno t ėvišk ė rengiasi iškilm ėms, http://www.ve.lt/?data=2003-07- 10&rub=1065924812&id=1057764036 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-10]. 77 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11214 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 78 S. Gir ėno t ėvišk ė, http://www.lam.lt/lt/apie-mus/musu-padaliniai/s-gireno-teviske.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 23 sodyb ą, Vytogalos kaime buvo atstatin ėjama ir S. Dariaus gimtin ė. S. Dariaus gimtin ę nuspr ęsta atstatyti 1988 m., ta čiau d ėl įvairi ų finansini ų nesklandum ų darbai buvo atid ėti ir v ėlavo. Šioje sodybviet ėje taip pat jau nebuvo lik ę pastat ų. Tod ėl atstatant pastatus – nam ą ir kl ėtį, buvo remtasi autentiškomis nuotraukomis, dokumentais, vietini ų gyventoj ų prisiminimais 79 . Galutinai pabaigta S. Dariaus gimtosios sodybos vieta – memorialinis parkas buvo 1993 m. Šie faktai liudija, kad visuomen ė per š į sovietin ės okupacijos laikotarp į nepamiršo lak ūnų ir prireikus ėmėsi iniciatyvos d ėl lak ūnų gimt ųjų sodybvie čių išsaugojimo. Tuo tarpu oficialioji valdžia nedr įso prieštarauti šiai iniciatyvai. Lietuvos aviacijos muziejaus pirmtakas – visuomeninis Lietuvos sportin ės aviacijos muziejus – prad ėtas kurti buvusi ų sklandytoj ų 1971 m., o oficialiai atidarytas 1983 m. Pirmieji šio muziejaus eksponatai buvo apie S. Dari ų ir S. Gir ėną. Jame saugomi vis ų lak ūnų medicinini ų apži ūrų akt ų nuorašai, lak ūnų ąžuoliniai karstai, kuriuose jie buvo atgabenti iš Vokietijos, o taip pat variniai, kuriuose balzamuoti k ūnai buvo patalpinti mauzoliejuje 80 . Leidiniai. Tiek sovietin ės okupacijos metais leistose knygose, tiek periodiniuose leidiniuose galima pasteb ėti vien ą fakt ą. Vokie čiai tiek kryžiuo čiai, tiek naciai vaizduojami stengiantis pabr ėžti ir dar sukurti neigiam ą j ų įvaizd į. Todėl, kurie su jais kovojo ar nuo j ų nukent ėjo laikomi tais, kurie gali b ūti minimi istorijoje. Tod ėl neatsitiktinai periodikoje ir kituose leidiniuose iškelta lak ūnų pašovimo versija. Žinoma, sovietin ėje literat ūroje nutylimas tautiškasis skrydžio motyvas, akcentuojamos lak ūnų asmenin ės savyb ės, dr ąsa, pasitik ėjimas savimi ir pan. N. Chruš čiovo valdymo, dar vadinamais „atšilimo“ metais, lakūnas ir rašytojas J. Dovydaitis pirmasis paraš ė dokumentin ę apysak ą „Juodi debesys“ taip primindamas S. Dariaus ir S. Gir ėno skryd į, nupasakodamas kaip Puntuko akmenyje buvo įamžintas lak ūnų atminimas. Ši knyga buvo išleista 1967 m., o 1983 m. iš ėjo antras pataisytas leidimas „Atlanto nugal ėtojai“. Ta čiau šios knygos vertinamos kaip per daug konjukt ūriškos, istoriškai neobjektyvios 81 . Kur kas istoriškai objektyvesn ė buvo Zigmanto Kondrato broši ūrėlė „Pirmasis lietuvi ų skridimas per Atlant ą“ išleista 1969 m. Ji įdomi tuo, kad čia pla čiau išnagrin ėtas S. Dariaus ir S. Gir ėno gabentas oro paštas taip pat pateikti antrojo lak ūnų mumij ų tyrimo rezultatai. 1975 metais išleistoje Jono Bal čiūno knygoje „L ėktuvai, lak ūnai, žygdarbiai“ tyrin ėjama aviacijos istorija. Tod ėl čia neapsieita ir be pirmojo JAV lietuvi ų transatlantinio skridimo aprašymo ir trumpos S. Dariaus ir S. Gir ėno istorijos perpasakojimo. Jubiliejiniais 50-aisiais skrydžio min ėjimo metais redakcija „Sparnai“ lietuvi ų, rus ų ir angl ų kalbomis išleido buklet ą „S. Darius ir S. Gir ėnas 1933-1983“.

79 Pilaitien ė A., Gimtojoje Stepono Dariaus sodyboje atidarytas muziejus, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 132, p. 3. 80 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 150. 81 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p.3. 24

Švent ės. Reikia pamin ėti, kad dažniausiai visi daiktai, paminklai, skulptūros ir pan. buvo baigiami ir pristatomi visuomenei švent ėse, skirtose lak ūnų skrydžio min ėjimams. Parengus ir atnaujinus „Lituanicos“ ekspozicij ą Kaune, ten šven čiamos lak ūnų žygdarbio metin ės. Tai buvo 1958 m., kuomet spaudoje pasirod ė ir pirmasis teigiamas pranešimas apie S. Dari ų ir S. Gir ėną. Jame autorius J. Dovydaitis primena apie lak ūnų skryd į82 . S. Dariaus dukra prisimena, kad gražiai buvo pamin ėtos 35-osios skrydžio metin ės. Spaudoje pasirod ė platus straipsnis, kuriame nagrin ėjama „Lituanicos“ pašovimo versija 83 . Daug kaunie čių susirinko į Istorijos muziejuje vykus į skrydžio pamin ėjim ą84 . 1969 m. surengiamos pirmosios kasmetin ės S. Dariaus ir S. Gir ėno taur ės lak ūnų varžybos. Šiose varžybose dalyvauja tik paj ėgiausi lak ūnai. Laim ėtojo vardas ir pavard ė išgraviruojami ant S. Dariaus ir S. Gir ėno taur ės postamento. Dabar ji mena jau keturi ų dešimtme čių geriausi ų Lietuvos lak ūnų skrydži ų istorij ą85 . Ypa č iškilmingai pamin ėta S. Dariaus ir S. Gir ėno 50-ies met ų skrydžio sukaktis. Daugyb ė straipsni ų buvo išspausdinta ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei tuometin ės Čekoslovakijos spaudoje. Robertas Verba suk ūrė dokumentin į film ą „Lituanicos sparnai“. O režisierius Raimondas Vabalas pastat ė menin į film ą „Skrydis per Atlant ą“. Šiam filmui buvo pastatyta tiksli „Lituanicos“ lėktuvo kopija, kuri v ėliau demonstruojama įvairiose švent ėse. Iškilmingi min ėjimai vyko Kaune bei S. Dariaus ir S. Gir ėno t ėvišk ėse. Anykš čiuose, prie Puntuko, surengta aviacijos švent ė, technikos paroda, pasodinti du ąžuoliukai. Taigi po 50-ųjų skrydžio metini ų, rengini ų susijusi ų su S. Dariumi ir S. Gir ėnu vis gaus ėja. 1987 m. per Kaune vykus į oro parad ą aerodrome nusileido Vlado Kensgailos sukonstruotas „Lituanicos“ prototipas. Tuomet tai buvo įsp ūdingas, simbolinis ži ūrovus labai sujaudin ęs įvykis. Po met ų vykusiose 55-osios skrydžio metin ės buvo v ėl įsp ūdingos. Buvo rengiami žmoni ų susitikimai su S. Dariaus dukra, V. Lansbergiu-Žemkalniu, lak ūnais J. Bal čiūnu, V. Kensgaila ir kt. asmenimis, kurie gal ėjo tiesiogiai prisiliesti prie lak ūnų istorijos. Pasak N. Dari ūtės-Maštarien ės tokie vakarai keldavo didžiul į susidom ėjim ą. Kaip niekad pla čiai š į jubiliej ų pamin ėjo Sovietin ės Lietuvos spauda. Straipsnius b ūtų galima apib ūdinti patriotiškus jausmus kelian čiais žodžiais: “Prie Jūsų žygdarbio sugr įžtame tvirtyb ės pasisemti“ 86 . Kauno valstybiniame istorijos muziejuje iškilmingai pažym ėtas jubiliejus. Perk ūno namuose atidaryta paroda. Iškilmingi min ėjimai vyko

82 Dovydaitis J., Skridimas per vandenyn ą, Švyturys , 1958, Nr. 13, p. 16. 83 Pranck ūnien ė D., Perskrid ę Atlant ą, Švyturys , 1968, Nr. 13, p. 22. 84 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 253. 85 Tratait ė E., Tre čią kart ą garbingiausias Lietuvos lak ūnų trof ėjus – Dariaus ir Gir ėno taur ė – plk. ltn. Eltono Meleckio rankose, http://www.lka.lt/index.php/lt/197002/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 86 Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991, p. 263. 25

Dariaus kaime (Judr ėnuose) ir Vytogaloje. Šven čių metu visuomen ė v ėl aukojo pinigus S. Dariaus ir S. Gir ėno paminklui. Meno išraiškos. R. Vabalas savo film ą „Skrydis per Atlant ą“ vadina herojine drama arba romantine fakto restauracija 87 . Filmas prasideda 1927-ųjų pavasar į, kai Steponas Darius išvyksta į JAV, o baigiasi 1933 liepos 17-ąją tragišku „Lituanicos“ kritimu Soldino apylinki ų miške. Pagrindinius vaidmenis atliko Eimuntas Nekrošius (Stasys Gir ėnas) ir Remigijus Sabulis (Steponas Darius). S. Dariaus vaidmens atlik ėjas R. Sabulis šiam vaidmeniui buvo atrinktas tod ėl, kad jis tur ėjo vidin ės j ėgos, ugnies, užsispyrimo ir sportišk ą išvaizd ą88 , kurios reik ėjo norint tinkamai atspind ėti personažo asmenyb ę ir fizin ę išvaizd ą. Šis filmas labai paskatino lak ūnų kulto atgimim ą. Tą liudija faktas, kad film ą pamat ė virš 647 000 ži ūrov ų t.y. kas penktas Lietuvos gyventojas. Tai buvo didžiausio populiarumo sulauk ęs lietuviškas vaidybinis filmas tuo metu. Tais pa čiais 1983 m. 20 minu čių dokumentin į film ą „Lituanicos sparnai“ suk ūrė režisierius Robertas Verba. Filme užfiksuotas S. Dariaus ir S. Gir ėno ruošimasis skrydžiui, „Lituanicos“ bandymai. Taip pat pateikiamos lak ūnų draug ų, paž įstam ų mintys, prisiminimai. Rodomi kadrai iš katastrofos vietos Soldino apylinki ų miške. Kėdaini ų „M ėgėjo“ liaudies studijos autoriai A. Raila, V. Laumakas ir A. Mor ėnas suk ūrė dokumentin į film ą „Berlyncheno trikampis“. Šis filmas XV Pabaltijo respublik ų ir Leningrado miesto saviveiklini ų film ų festivalyje, Rygoje, apdovanotas pagrindiniu prizu ir aukso medaliu.

2.4. Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpis

2.4.1. Paminklai S. Dariui ir S. Gir ėnui

Paskutiniais sovietin ės okupacijos metais vis garsiau buvo prad ėta kalb ėti apie taip ir nepastatyt ą paminkl ą Kaune. Tai buvo pagrindinis S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto atgaivinimo rodiklis nepriklausomyb ę atgavusioje Lietuvoje. Vienas pirm ųjų prakalb ęs apie dar nepastatyt ą paminkl ą S. Dariui ir S. Gir ėnui Kaune, buvo Vladas Žukas. Jis paraš ė savo kukl ų straipsnel į laikraštyje „Literat ūra ir menas“. Jame ragino prad ėti rinkti l ėšas, skelbti paminklo konkurs ą89 . Tai patvirtina ir 1988 m. liepos 6 dien ą sušauktas Lietuvos KP centro komiteto susitikimas su skulptoriais. Susitikime jau buvo kalbama apie S. Dariaus ir S. Gir ėno paminkl ą Kaune 90 . Inžinierius, aviacijos istorikas Algirdas Gamziukas savo straipsnyje taip pat pateik ė kelet ą id ėjų lak ūnų pagerbimui. Skirtingai nei dauguma S. Dariaus ir S. Gir ėno entuziast ų jis paminklo pastatymu neapsiribojo. A. Gamziukas si ūlė b ūsimame Lietuvos

87 Archipovait ė L., Apie Dariaus ir Gir ėno žygdarb į, Literat ūra ir menas , 1983, Nr. , p. 8. 88 Bancevi čiūtė T., Po 50 met ų, Kult ūros barai , 1983, Nr. 7, p. 11. 89 Žukas V., Dar kart ą d ėl Dariaus ir Gir ėno, Literat ūra ir menas , 1988-05-28, p. 11. 90 Plati paminkl ų statybos panorama, Komjaunimo tiesa , 1988, Nr. 132, p. 1. 26 aviacijos muziejuje parodyti reikšming ą S. Dariaus ir S. Gir ėno indel į į Lietuvos aviacijos istorij ą, atstatytose lak ūnų t ėvišk ėse įkurti memorialinius muziejus ir kt 91 . S. Dariaus ir S. Gir ėno kultui prisikelti iš po sovietinio „miego“ sudarė s ąlygas SSKP CK generalinio sekretoriaus Michailo Gorba čiovo vykdoma „Perestroika“. Tuomet po 1986 m., kai buvo įsteigtas SSRS kult ūros fondas ir rekomenduojama steigti šio fondo respublikinius padalinius 92 . Taigi įsik ūrus Lietuvos kult ūros fondui, padvelk ė gaiv ūs v ėjai. Lietuvos kult ūros fondo, Kauno skyriaus visuomenin ėje taryboje, kurios pirmininkas 1988 m. buvo architektas Algimantas Sprindys buvo sudaryta darbo grup ė „Dariaus ir Gir ėno paminklui statyti“. Į ši ą grup ę įė jo Kauno miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Zigmantas Kazakevi čius, vilnietis aviacijos inžinierius Juozas Zujus, aukštojo pilotažo federacijos pirmininkas Vladas Drupas ir kiti. Tuo metu tokie šio projekto inspiratoriai kaip Jonas Bal čiūnas tik ruoš ė konkurso paminklui statyti nuostatus ir kviet ė žmones aukoti l ėšas, buvo atidarytos kelios s ąskaitos į kurias buvo galima pervesti pinigus 93 . Norint išaiškinti paminklo konkurso nugal ėtojus, buvo skelbti du turai ir geriausiu buvo išrinktas prieškarinis B. Pundziaus projektas. Ta čiau išlikusiame projekte buvo numatytos, bet nebaigtos lak ūnų fig ūros. Tod ėl buvo paskelbtas dar vienas konkursas, nes reik ėjo sukurti tr ūkstam ą paminklo dal į. Laim ėtoju paskelbtas Juozas Šlivinskas ir jo sukurta figūrin ė kompozicija. Taigi pagaliau 1993 m. liepos 17 dien ą, 12 valand ą, Kauno Ąžuolyno parke buvo atidengtas paminklas žuvusiems lak ūnams. Šoniniame monumento fasade yra lak ūnų testamento eilut ė: “...savo skridim ą skiriame ir aukojame tau, Jaunoji Lietuva“, o paminkle iškalti žmoni ų pagarb ą skatinantys žodžiai: „Dariui ir Gir ėnui – d ėkinga tauta“ 94 . Fig ūrin ė kompozicija stov ėdama beveik keturi ų metr ų aukštyje sudaro skrydžio įsp ūdį. Kolonos architektonika prat ęsia ir apibendrina skulpt ūrą iki abstrak čių form ų, iš kuri ų lyg iš užmaršties tvars čių išsilaisvina lak ūnų fig ūros 95 . Buvo surengta didel ė švent ė, joje dalyvavo ambasadoriai, politikai, aviatoriai. Tuo pat metu atidengtas dar vienas paminklas lak ūnams Šilal ėje. Paminklas pastatytas labiausiai žmoni ų lankomoje vietoje, miesto skverelyje. Paminklo statyb ą par ėmė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, o iš juodo akmens iškal ė skulptoriai Jonas ir Paulius Juodišiai. Fasadin ėje paminklo pus ėje iškaltas užrašas: „1933 VII 15 lietuvi ų lak ūnai Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas iš Niujorko išskrido į Lietuv ą. Skridusi 37 val. ir įveikusi Atlant ą Lituanica nukrito Soldino miške“. Apa čioje iškaltos l ėktuvas. Antroje paminklo pus ėje – lak ūnų

91 Gamziukas A., Paminklas Dariui ir Gir ėnui, Literat ūra ir menas , 1988-07-16, p. 16 92 Lietuvos kult ūros fondas, Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija , Vilnius, 2008, t. 13, p. 256. 93 Bal čiūnas J. Įamžinkim atminim ą, Literat ūra ir menas , 1988-07-16, p. 16. 94 Zovien ė D., Parskrido, Literat ūra ir menas , 1993, Nr. 29, p. 2. 95 Zovien ė D., Parskrido, Literat ūra ir menas , 1993, Nr. 29, p. 2. 27 bareljefai. Paminklas pastatytas ant aukštesnio postamento, tartum pilkapio apjuosto stambesni ų rieduli ų vainiku 96 .

2.4.2. Periodika ir knygos

Tik atgavus Nepriklausomyb ę, Lietuvoje prasid ėjo S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžiui pamin ėti skirt ų knyg ų bumas. Toki ą pat gal net didesn ę tendencij ą galima įžvelgti periodin ėje spaudoje. Knygomis bandoma priminti, supažindinti su lak ūnais, sudominti j ų skrydžiu, parodyti naujai atgimstančios Lietuvos žmon ėms į k ą reikia lygiuotis, kokius idealus pasirinkti. Spaudoje tuo tarpu vyravo polemika apie visas įmanomas priemones skrydžiui įamžinti. Tiesa, daugiausia dėmesio S. Darius ir S. Gir ėnas sulaukdavo ir vis dar sulaukia per skrydžio paminėjimus kiekvien ų met ų, liepos 17 dien ą. Ypa č didel ės iškilm ės vyko 1993, 2003, 2008 metais, kuomet buvo šven čiami jubiliejai. Tada išeidavo progin ės knygos, broši ūros, straipsniai skirti lak ūnams atminti. Pirmieji leidiniai prad ėjo eiti nuo pat 1990 m. Išleistos dvi knygos – P. Jurg ėlos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas“, aviatoriaus bei rašytojo Vytauto Dovydai čio istorin ė-biografin ė apybraiža apie transatlantinius lak ūnus „V ėjas blašk ė, žaibai plak ė...“ 97 . Pastaroji V. Dovydai čio knyga įdomi tuo, kad nemaža jos dalis skirta Lietuvos karo aviacijai tarpukariu. Taigi knygoje pateikta istorija yra iš t ų laik ų, kada S. Darius gr įžo į Lietuv ą ir įstojo į karo aviacijos mokykl ą. Taip pat trumpai papasakota visa prieškarin ė bei pokarin ė žygio įamžinimo istorija. Leidinyje yra 15 fotografij ų, kuriose vaizduojami įvairūs momentai iš lak ūnų gyvenimo taip pat iš „Lituanicos“ katastrofos vietos, laidotuvi ų. Tais pa čiais metais iš ėjo ir jau min ėtos P. Jurg ėlos knygos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas“ antrasis leidimas. Deja, iškilo problema – skubant gauti peln ą ir stokojant kompetencijos, knyga pakartota su visomis aviacijos istorik ų jau seniau išaiškintomis klaidomis, kurios ilg ą laik ą buvo multiplikuojamos. Tarp j ų ir neteisingos abiej ų lak ūnų gimimo datos, kai kurios technin ės charakteristikos ir kt. 98 1991 m. iš ėjo Nijol ės Dari ūtės, Algirdo Gamziuko ir Gy čio Ramoškos parengta knyga „Darius ir Gir ėnas. Dokumentai“. Ši knyga unikali tuo, kad joje yra sud ėti dokumentai, laiškai ir atsiminimai. Tai tikrai padeda objektyviai vertinti vis ą S. Dariaus ir S. Gir ėno istorij ą. Joje publikuojami dokumentai apie S. Dariaus dalyvavim ą I-ame Pasauliniame kare, apie jo buvim ą Lietuvoje, pasiruošim ą skrydžiui per Atlant ą, katastrofos priežas čių tyrim ą, atminimo įamžinim ą ir t.t. S. Dariaus dukra, Nijol ė Dari ūtė-Maštarien ė, taip pat paraš ė knyg ą skirt ą lak ūnams „Darius ir Gir ėnas“. Joje pateikta daug informacijos apie lak ūnus, gausiai iliustruota fotografijomis, pateikta

96 Gedvilien ė A., Atgimimo paminklai, Šilal ės kraštas , Vilnius, 1994, t. 1, p. 333. 97 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 238. 98 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas. Dokumentai , Kaunas, 1991, p. 3. 28 dokument ų ištrauk ų, liudinink ų atsiminim ų. Ši knyga išleista 1991 m., tod ėl visa S. Dariaus ir S. Gir ėno istorija apžvelgiama iki min ėtųjų met ų. N. Dari ūtė-Maštarien ė tais pa čiais metais pareng ė dar viena knyg ą-album ą „Darius ir Gir ėnas“. Joje trumpai lietuvi ų, angl ų ir rus ų kalbomis apžvelgiama Dariaus ir Girėno istorija. Likusi ą dal į užima fotografijos, apiman čios laikotarp į nuo lak ūnų jaunyst ės iki 1990 m., taip pat jiems skirt ų pagarbos ženkl ų. 1993 m. Lietuvoje buvo išleista antroji, pataisyta E. Jasi ūno knyga-albumas „Darius – Gir ėnas 1933-1993“. Šis albumas mažai kuo skiriasi nuo pirmtako, išleisto Čikagoje, praktiškai tik papildytas dar nematytomis nuotraukomis. Po šio knyg ų apie S. Dari ų ir S. Gir ėną bumo stojo šioks toks štilis. Iki pat 2003 m. nepavyko rasti n ė vienos knygos skirtos šiems lak ūnams. Tik per 70-ąjį skrydžio pamin ėjim ą Vytauto Didžiojo karo muziejus, padedant Krašto apsaugos ministerijai, išleido broši ūrą lietuvi ų- angl ų kalbomis „S. Dariaus ir S. Gir ėno transatlantiniam skrydžiui 70“. Šis leidinys skirtas glaustai susipažinti su visa lak ūnų istorija, pasiži ūrėti jame publikuojam ų su S. Dariumi ir S. Gir ėnu susijusi ų nuotrauk ų. 2006 m. istorikas Jonas Vai čenonis paraš ė knygut ę „Lituanicos skrydis“. Joje taip pat galima susipažinti tik su pagrindiniais faktais, kuriuos dar labiau sustiprina pateikiamos nuotraukos. XX amžiaus atradimas – internetas taip pat nestokoja informacijos apie S. Dari ų ir S. Gir ėną. Ypa č daug naudingos ir patikimos informacijos galima rasti tinklapyje plienosparnai.lt. Jo pagrindinis tikslas – gilintis į Lietuvos aviacijos istorij ą 1919 – 1940 m. Taigi neišvengiamai vienas didžiausi ų įvyki ų, min ėtame laikotarpyje, buvo JAV lietuvi ų skrydis per Atlant ą. Nacionalin ė Martyno Mažvydo biblioteka pareng ė virtuali ą parod ą „Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas: Mes skrisime į Lietuv ą“. Šioje parodoje pateikta daug informacijos, nuotrauk ų ir pan. Yra ir daugiau tinklapi ų, kuriuose galima rasti informacijos apie lak ūnus, ta čiau reikt ų faktus vertinti kritiškai ir aklai nepasitik ėti pateikiamomis žiniomis.

2.4.3. Skrydžio min ėjimai

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo atgaivinti iškilmingi S. Dariaus ir S. Gir ėno transatlantinio skrydžio min ėjimai. Ypa č rengini ų gausumu išsiskyr ė 1993 m., kurie buvo paskelbti S. Dariaus ir S. Gir ėno metais 99 . Tod ėl suprantama, kad iš ėjo nemažai leidini ų skirt ų ši ų lak ūnų istorijai. Tuo nesibaig ė 60- ųjų met ų skrydžio min ėjimo renginiai, kuri ų daugiausia buvo suplanuota Kaune. Be kita ko jie vyko

99 Bernotas R., B ėgikai įveiks kilometrus, kuri ų pritr ūko S. Dariui ir S. Gir ėnui, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 129, p. 12. 29

Vilniuje, Klaip ėdos rajone, Šilal ės rajone, Anykš čiuose, Elektr ėnuose ir Nidoje 100 . Buvo atidarytos parodos: Vilniuje, Nacionalin ėje M. Mažvydo bibliotekoje; Vytauto Didžiojo muziejuje, Kaune. Galerijoje demonstruojami N. Dari ūtės-Maštarien ės darbai ir J. Čepo ekslibrisai, nauja ekspozicija atidaryta Aleksoto aerodrome. Daugelyje min ėtų miest ų vyko šv. Mišios už S. Darių ir S. Gir ėną, įvair ūs min ėjimai, tautini ų dain ų ir aviacijos švent ės. Min ėtaisiais metais, įamžinant lak ūnų atminim ą, ne tik pastatytas paminklas. Pakartodama S. Dariaus ir S. Gir ėno maršrut ą iš Niujorko į Kaun ą, liepos 17 dien ą atskrido „Lituanica-3“ 101 . Tuo pat metu simboliškai S. Dariaus ir S. Gir ėno skryd į maršrutu Kaunas – Soldinas – Kaunas užbaig ė E. Jasi ūnas ir aviakonstruktorius V. Kensgaila. Jie skrido „Lituanicos“ kopija, kuri buvo pagaminta jau min ėto V. Kensgailos filmui „Skrydis per Atlant ą“. Skrydžio sukak čiai pamin ėti buvo numatytas b ėgimas iš Soldino (Myslibožas) į Kaun ą, kurio atstumas 950 kilometr ų102 . O Kaune duotas startas keliautoj ų žygiui dvira čiais į Soldin ą. Panašiai, tik gal ne taip įsp ūdingai, šven čiama kiekvien ų met ų liepos 17 diena. Ypa č reikia išskirti jubiliejinius metus, kuomet rengini ų b ūna gausiau nei įprastai. Ši data žymi ne tik S. Dariaus ir S. Gir ėno ž ūties dien ą. Lak ūnų žygis, bendras tragedijos suvokimas labai suartino lietuvius išsibars čiusius po vis ą pasaul į, tod ėl liepos 17-ąją šven čiama ir pasaulio lietuvi ų vienyb ės diena. Ta čiau tradiciniai renginiai skirti pagerbti lak ūnus išlieka. Tai gausyb ė aviacijos, sporto rengini ų, vienas iš j ų – akrobatinio skraidymo varžybos S. Dariaus ir S. Gir ėno taurei laim ėti, rengiamos jau nuo 1969 m. Taip pat kit ų sporto šak ų varžybos, dvira čių žygiai, tradicija tap ęs istorinis pagarbos bėgimas „S. Dariaus ir S. Gir ėno t ėvišk ė - Soldinas“. Ir, žinoma, min ėjimai Lietuvos aviacijos muziejuje, prie lak ūnų kapo Šan čiuose, S. Gir ėno bei S. Dariaus t ėvišk ėse - Vytogaloje ir Judr ėnuose, Darišk ėse, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Anykš čiuose, prie Puntuko akmens.

2.4.4. Kitos kulto išraiškos

S. Dariaus ir S. Gir ėno vardo suteikimas. Neatsitiktinai 1992 m. Kauno miesto Ąžuolyno sporto kompleksas pavadintas S. Dariaus ir S. Gir ėno vardu. Mat 1925 m. jis pastatytas daugiausia S. Dariaus, aktyvaus sportininko ir sporto pradininko Lietuvoje, iniciatyva. Dabar jame žaidžia Kauno Futbolo Beisbolo klubas, Lietuvos nacionalin ė futbolo rinktin ė taip pat vyksta lengvosios atletikos varžybos.

100 S. Dariaus ir S. Gir ėno met ų ir Pasaulio lietuvi ų vienyb ės dienos rengini ų programa, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 132, p. 29. 101 Kaip ir prieš 60 met ų, šimtai žmoni ų Kaune lauk ė virš Aleksoto pasirodant „Lituanicos“, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 137, p. 3. 102 Bernotas R., B ėgikai įveiks kilometrus, kuri ų pritr ūko S. Dariui ir S. Gir ėnui, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 129, p. 12. 30

S. Dariaus ir S. Gir ėno vardais yra pavadintos dvi mokyklos. 1993 metais šis vardas buvo suteiktas Šilal ės II-ąjai vidurinei mokyklai, 1998 metais Kauno IV-ąjai vidurinei mokyklai (nuo 2002 met ų gimnazija). Abi mokyklos bendradarbiauja projektuose, susijusiose su S. Dariumi ir S. Gir ėnu. Įprasminti lak ūnų skrydžio per Atlant ą atminim ą, skatinant moksleivius dom ėtis aviacijos istorija – tokie yra ši ų mokslo įstaig ų progini ų konferencij ų, projekt ų tikslai. 1993 m. Aleksoto aerodromas, pavadintas Dariaus ir Gir ėno vardu. Vilniaus rajone, Kyvišk ėse, veikia Dariaus ir Gir ėno aeroklubas. Memorialin ės lentos, paminklas. Aleksote yra Lak ūnų plentas. Šioje gatv ėje 44 numeriu pažym ėtame name gyveno S. Darius. 1990 m. prie šio namo atidengta memorialin ė lenta: „Šiame name 1925–1927 m. gyveno lak ūnas Steponas Darius, 1928–1940 m. lak ūnas aviakonstruktorius Antanas Gustaitis“ 103 . 2000 m. Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta S. Dariui : „Av. kpt. Steponas Darius 1896 I 8 – 1933 VII 17 Lietuvos karo aviacijos lak ūnas žuvo su S. Gir ėnu perskrid ęs Atlant ą“. Ši ą lent ą suprojektavo architektas Algimantas Mik ėnas 104 . Šalia S. Dariaus ir S. Gir ėno sporto centro 1997 m. atidengtas architekto Algimanto Mik ėno sukurtas paminklinis akmuo S. Dariui, kuriame iškalti žodžiai: „Šioje vietoje 1920–1927 m. sportavo ir veik ė LFLS pirmininkas, Atlanto nugal ėtojas Steponas Darius“105 . Muziej ų ekspozicijos. Kauno medicinos fakulteto r ūsyje, prie lifto šachtos, kurioje buvo rasti lak ūnų palaikai įkurta S. Dariaus ir S. Gir ėno ekspozicija. Ji atidaryta 1993 m. liepos 16 dieną. Patalpoje ant grind ų stov ėjo JAV ir Lietuvos v ėliavomis užkloti S.Dariaus ir S.Gir ėno ąžuoliniai, o kriptoje - variniai karstai. Jonas Čepulis ir kiti aviacijos veteranai vienerius metus kriptoje visuomeniniais pagrindais ved ė ekskursijas. Prab ėgus metams po kriptos atidarymo, ji neteko ąžuolini ų karst ų - jie buvo išvežti į besikuriant į aviacijos muziej ų, Aleksote.106 . 2003 m. Lietuvos aviacijos muziejuje, S. Dariaus ir S. Gir ėno aerodrome, atidaryta didžioji muziejaus sal ė su įrengta ekspozicija, skirta ir šiam skrydžiui įamžinti. Atminimo kriptoje eksponuojami S. Dariaus ir S. Gir ėno karstai, kuriuose žuv ę didvyriai pargabenti į Lietuv ą, nuotraukos, dokumentai. Šalia kriptos stovi V. Kensgailos sukurta „Lituanicos“ replika.

103 Žym ūs Kauno žmon ės, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DARIUS%20STEPONAS,%20tikroji%20pavard%EB%20Jucevi%E8ius ,%20Jucius , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 104 Žym ūs Kauno žmon ės, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DARIUS%20STEPONAS,%20tikroji%20pavard%EB%20Jucevi%E8ius ,%20Jucius , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 105 Žym ūs Kauno žmon ės, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DARIUS%20STEPONAS,%20tikroji%20pavard%EB%20Jucevi%E8ius ,%20Jucius , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 106 Sku čait ė V., Istorinis detektyvas, http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/istorinis-detektyvas-4005 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 31

Vien ą iš labiausiai S. Dariaus ir S. Gir ėno kult ą pagrindžian čiu faktu, galima laikyti Lietuvos Respublikos pinigus su j ų atvaizdu. Jau 1993 m. iš ėjo jubiliejin ė 10 lit ų moneta, skirta skrydžio per Atlant ą 60-osioms metin ėms. Ji nukaldinta „Lietuvos monet ų kalykloje“, išplatinta apie 4 500 vienet ų107 . Monetos averse dailininkas Petras Garška suk ūrė lak ūnų atvaizdus, šalia užrašai - „1933-1993“ ir „Darius ir Gir ėnas“. Reverse, kaip ir kitose lietuviškose monetose, pavaizduotas Lietuvos Respublikos herbas. Monetos briaunoje yra užrašas – „ŠLOV Ė ATLANTO NUGAL ĖTOJAMS“. Nuo t ų pa čių 1993 m. Lietuvos Respublikoje cirkuliuoja 10 lit ų popierinis banknotas. Dabar m ūsų naudojamo, 2007 m. atnaujinto banknoto dailininkas – Giedrius Jonaitis. Averse, banknoto dešin ėje pus ėje – lietuvi ų lak ūnų S. Dariaus ir S. Gir ėno portretai. Naudojamos spalvos – oranžin ė, žalia, violetin ė ir m ėlyna. Reverse virš Atlanto vandenyno skrendantis l ėktuvas „Lituanica“, Amerikos ir Europos žemyn ų fragmentai, vandenyno bangos. Banknoto reverso spalvos – rusva, violetin ė ir m ėlyna 108 . 1993 m. buvo įsteigtas naujas S. Dariaus ir S. Gir ėno medalis, skiriamas pagerbti asmenims, ypa č nusipelniusiems Lietuvos aviacijai. 1993–2002 m. šiuo medaliu apdovanoti 105 asmenys. Iki 2003 m. gruodžio 15 d. tai buvo valstybinis apdovanojimas. Dabar S. Dariaus ir S. Gir ėno medalis – krašto apsaugos ir susisiekimo ministerijos apdovanojimas, įteikiamas krašto apsaugos ministro arba susisiekimo ministro 109 . S. Dariaus ir S. Gir ėno medalis yra bronzinis, apskritas. Priekin ėje medalio pus ėje – S. Dariaus ir S. Gir ėno atvaizdai, apa čioje puslankiu aplink – įrašas „Darius ir Gir ėnas”, o krašte – 1,5 mm plo čio ir 0,5 mm aukš čio briauna. Kitos medalio pus ės krašte yra tokia pat briauna, kaip ir priekin ėje medalio pus ėje, centre – lak ūnų maršrut ą žyminti linija kontinent ų silueto fone ir įrašas „1933 07 15-17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai”. Medalio kaspinas – žydras su dviem žaliomis juostel ėmis. Medalio pakaitas yra medalio kaspino spalv ų juostel ė. Min ėtu medaliu paprastai apdovanojama S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio per Atlant ą metini ų proga. Asmenis, ypa č nusipelniusius Lietuvos karo aviacijai, apdovanoja krašto apsaugos ministras, o civilinei aviacijai – susisiekimo ministras 110 . Po Lietuvos nepriklausomyb ės atgavimo prasid ėjęs naujas S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto etapas pasižym ėjo tokiu pat ar net dar didesniu entuziazmu nei tarpukariu. Prie to nemaža dalimi prisid ėjo valstyb ės vykdoma politika – pinigai su lak ūnų atvaizdais, jiems skirti metai ir kt. Tai b ūtų

107 10 lit ų moneta, išleista Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno skrydžio per Atlant ą 60 - osioms metin ėms, http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_skrydis.html, [prieigas per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-20]. 108 10 lit ų banknotas, http://www.bankas.lt/10-litu-banknotas/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 109 Dariaus ir Gir ėno medalis, http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/apdovanojimai/krasto_apsaugos_sistemos_apdovanojimu_aprasyma s/dariaus_ir_gireno_medalis.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 110 Dariaus ir Gir ėno medalis, http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/apdovanojimai/krasto_apsaugos_sistemos_apdovanojimu_aprasyma s/dariaus_ir_gireno_medalis.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 32 galima sieti su nauj ų ideal ų arba asmenini ų savybi ų k ūrimu, nes po ilgos sovietin ės okupacijos reik ėjo atkurti pasididžiavim ą savo T ėvyne, taip pat iš naujo formuoti tautin į identitet ą.

2.5. Kultas užsienyje

2.5.1. Memorialiniai objektai ir vietos

Jungtin ėse Amerikos Valstijose. Įamžinti S. Dariaus ir S. Gir ėno atminim ą suskubo Jungtin ėse Amerikos Valstijose gyvenantys lietuviai. 1933 m. liepos 20 d. vyko šv. Mišios, gedulingas vakaras-min ėjimas. Sekan čią dien ą viename iš Čikagos park ų surengtos inscenizuotos laidotuv ės. Čia skamb ėjo iškilmingos kalbos, Lietuvos ir JAV himnai 111 . Pra ėjus kelioms dienoms po simbolini ų lak ūnų laidotuvi ų Čikagoje, 1933 liepos 26 d. Lietuvos konsulate buvo sušauktas bendras „Skridimo R ėmėjų Komiteto ir fondo“ glob ėjų pos ėdis, kuriame nutarta statyti S. Dariui ir S. Gir ėnui paminkl ą Čikagoje. Pastarasis komitetas buvo pervadintas į „Dariaus ir Gir ėno Paminklo Statymo Komitet ą“112 . Tuo metu visose JAV lietuvi ų kolonijose prad ėjo steigtis įvair ūs komitetai, fondai, kuri ų pagrindinis tikslas įamžinti lak ūnų atminim ą. L ėšos skirtos paminklui buvo renkamos įvairiais b ūdais: platinamos S. Dariaus ir S. Gir ėno fotografijos, Lietuvi ų aeroklubas sureng ė aviacijos dienas. Paminklo Čikagoje konkurs ą laim ėjo lietuvis architektas B. Koncevi čius. Marquett parke 1935 m. liepos 28 d. įvyko paminklo atidengimas. Tai septyni ų metr ų aukš čio ir dvylikos metr ų plo čio paminklas, simbolizuojantis oreivyb ės tragizm ą – nulaužt ą sparn ą. Viršuje – bronzinis Žem ės rutulys. Jame pažym ėtas “Lituanicos” skrydžio kelias. Žemiau – aukuras su bronziniais lak ūnų bareljefas, j ų testamento žodžiais, Vy čio kryžiumi ir Lietuvos herbu 113 . Buvo surengtos didžiul ės iškilm ės, kuriose dalyvavo 60 t ūkstan čių žmonių. Šioms iškilm ėms buvo išleistas specialus leidinys – „Dariaus ir Gir ėno Paminklo Atidengimas 114 “. Kiekvienais metais prie šio paminklo yra rengiami skrydžio min ėjimai. Ypa č įsp ūdingi buvo 25-ųjų ir 50-ųjų metini ų min ėjimai. 1999 m. Amerikos lietuvi ų inžinieri ų ir architekt ų s ąjungos d ėka, Čikagos miesto valdžia atnaujino jau prad ėjus į irti S. Dariaus ir S. Gir ėno paminkl ą115 . Niujorko lietuviai savo l ėšomis paminkl ą pastat ė Niujorke (New York), Bruklyne (Brooklyn), aikšt ėje, pavadintoje Lituanica Square. 1958 m. spalio 19 d. jis buvo atidengtas. Šis paminklas kuklus, jame iškaltas užrašas ir pritvirtinta lenta su lak ūnų bareljefais. Ant šio paminklo viršaus pastatytas stiebas v ėliavai.

111 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas , Čikaga, 1935, p. 276. 112 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993 ), Vilnius-Kaunas, 1993. p. 58. 113 Dobkevi čius K., Istorinis skrydis per Atlant ą, http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030716/istving_01.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 114 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Vilnius-Kaunas, 1993, p. 66. 115 Amerikos lietuvi ų inžinieri ų ir architekt ų s ąjunga, http://www.litua.com/lt/zinynas/inzinieriu_s , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 33

Indianos valstijoje, Beverli Šore (Beverly Shores), 1968 m. buvo atidarytas Lituanicos parkas, kur į suprojektavo architektas Erdvilas Masiulis. Dar po keturi ų met ų buvo pastatytas paminklas – skulpt ūra S. Dariui ir S. Gir ėnui. Tai iš tvenkinio vidurio į virš ų kylan čio plieno konstrukcijos. Šio darbo autorius skulptorius Juozas Bakis 116 . 1999 m. šiam parkui Vilniaus Gedimino Technikos universitetas dovanojo paminklinę lent ą, kuri dedikuota žuvusiems lak ūnams. Niujorke, Floyd Bennet Field oro uoste, iš kurio 1933 m. pakilo „Lituanica“ po 75 met ų buvo atidengta memorialin ė lenta. Dabar oro uostas nebeveikia, bet liko pastatas, likusi teritorija – parkas. 2008 m., per skrydžio pamin ėjim ą, likusiame oro uosto pastate lak ūnų atminimas buvo pagerbtas dar viena memorialine lenta, kuria pasir ūpino LR Vyriausyb ė. Čikagos Midv ėjaus (Midway) tarptautiniame oro uoste 1993 m., minint 60-ąsias skrydžio metin ės, buvo atidengta memorialin ė lenta. Ta čiau prasid ėjus oro uosto rekonstrukcijos darbams ši lenta buvo nuimta ir pamiršta iki kol j ą, d ūlan čią oro uosto sand ėlyje, pamat ė ten dirbantis lietuvis. Tuomet 2 metus truko įtikin ėjimas gr ąžinti atminimo lent ą į viet ą. Simboliškai 2010 m. kovo 11 d. ji buvo pakabinta matomiausioje oro uosto vietoje, kur per metus praeina daugiau nei 16 milijon ų žmoni ų117 . Lenkijoje. Lak ūnų ž ūties vietoje, Soldino miške (dabar Myslibožas, Lenkijos Respublika), tuometinei Vokietijos vyriausybei sutikus, 1933 m. buvo 99 metams išnuomotas 314 m 2 žem ės plotas. Jame buvo pastatytas paminklas lak ūnams, kur į suprojektavo Lietuvos aeroklubo garb ės narys, architektas V. Lansbergis-Žemkalnis. Tai buvo ant apskritos trij ų pakop ų aikštel ės gulintys du sujungti kryžiai. Dvigubo kryžiaus viename šone buvo įrašai lietuvi ų, angl ų ir vokie čių kalbomis: „ Čia žuvo lietuviai lak ūnai – Atlanto nugal ėtojai Stepas Darius – Statys Gir ėnas“. Paminkl ą juosia betonin ė tvorel ė, varteliai yra toje pus ėje, iš kurios krito „Lituanica“. 1936 m. liepos 17 d. paminklas buvo atidengtas ir pašventintas. Į švent ę atvyko garbinga ir gausi delegacija iš Lietuvos buvo vokie čių pareig ūnai. Lietuvos aeroklubo nariai atvež ė lietuvišk ą ąžuolin į koplytstulp į, kur į pagal V. Lansbergio-Žemkalnio projekt ą pagamino Marijampol ės amat ų mokyklos mokytojai V. Karalius ir P. Vėbra. Jis buvo pastatytas toje vietoje, kur buvo rastas S. Dariaus k ūnas. Pokario metais paminklas buvo kur į laik ą užmirštas, tod ėl bronzin ės raid ės išlupin ėtos, medinis koplytstulpis prad ėjęs irti. 1966 m. prie paminklo įmūryta memorialin ė lenta su įrašais lietuvi ų ir lenk ų kalbomis. 50-ąjam skrydžio min ėjimui paminklas buvo restauruotas už Lenkijos, Lietuvos bei kit ų užsienio lietuvi ų aukotus pinigus.

116 McHugh P., Lithuanian Spirit Strong in Beverly Shores, The Beacher , 2005, Nr. 43, p. 12. 117 Braun G., Čikagos tarptautiniame oro uoste atidengta memorialin ė lenta, įamžinti Dariaus ir Gir ėno transatlantin į žyg į, http://www.alietuvis.us/al/index.php?option=com_content&view=article&id=948:ikagos-tarptautiniame-oro- uoste-atidengta-memorialin-lenta-aminanti-dariaus-ir-girno-transatlantin-yg&catid=51:aktualijos , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 34

Vienas iš skrydžio įamžinimo simboli ų lak ūnų žuvimo vietoje yra 1989 m. Kauno aviatori ų visuomen ės l ėšomis pastatyta kl ėtel ė. Šioje kl ėtel ėje 1990 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir tuometinio „Šilko“ kombinato darbuotojai įreng ė pirm ąją ekspozicij ą118 . Joje yra lak ūnus primenan čių daikt ų, nuotrauk ų, renkama visa medžiaga pasirodžiusi Lenkijos spaudoje apie S. Dari ų ir S. Gir ėną. 2008 m., per 75-ąsias skrydžio metines, Myslibože S. Dariaus ir S. Gir ėno vardais pavadintame skverelyje atidengtas skulptoriaus K ęstu čio Lanausko sukurtas paminklas. Taip buvo siekta įamžinti šv. Gertr ūdos koply čią, kurioje prieš pargabenant S. Dari ų ir S. Gir ėną į Lietuv ą, jie buvo pašarvoti. L ėšas paminklui skyr ė LR Kult ūros ir Susisiekimo ministerijos. Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas sak ė: „Kaune jau seniai diskutuota, kad reikėtų įamžinti ir vietą, kur lietuvi ų lakūnai buvo pašarvoti. Nemanau, kad žygdarbį atlikusiems lakūnams gali b ūti per daug paminklų. Į lietuvi ų aviatori ų ž ūties vietą mažai kas nuvažiuoja, o naujasis paminklinis akmuo iškils miesto skvere, kur judėjimas didesnis." 119 Tais pa čiais 2008 m., per 75-ųjų skrydžio metini ų min ėjim ą, buvo atidengta ir pašventinta dar viena memorialin ė lenta lak ūnų garbei Ščecino katedroje. Galima daryti išvad ą, kad labiausiai lak ūnus nor ėjo įprasminti Amerikos lietuviai. Jie nepamiršta kiekvienais metais aplankyti JAV išsibars čiusi ų paminkl ų. Tuo tarpu Lenkijoje, kur lietuvi ų n ėra tiek daug, norima vietinius ar atvykstan čius sve čius sudominti S. Dariaus ir S. Gir ėno istorija.

2.5.2. S. Dariaus ir S. Gir ėno bei „Lituanicos“ vard ų suteikimas

Užsienyje S. Dariaus ir S. Gir ėno kult ą atspindi įvairiems objektams skiriami su lak ūnais bei „Lituanica“ susij ę pavadinimai. Ypa č šiuo poži ūriu išsiskiria JAV. Ten „Lituanicos“ arba S. Dariaus ir S. Gir ėno vardai (pavadinimai) ko gero buvo suteikiami dažniau nei Lietuvoje. Karin ės strukt ūros ir karo technika. Amerikos Lietuvi ų Legionas buvo įsteigtas Niujorke 1930 m. vasario 16 d. Jis tur ėjo 9 postus arba kuopas, kai kurios v ėliau atsiskyr ė ir per ėjo į Amerikos Legion ą. S. Darius buvo kvie čiamas į Legiono vado post ą, ta čiau d ėl tuomet tur ėtų sveikatos problem ų atsisak ė eiti šias pareigas. S. Darius ir S. Gir ėnas priklaus ė Amerikos Lietuvi ų Legiono Tado Kosciuškos Postui Nr. 1 120 . Po lak ūnų ž ūties, 1933 m. liepos 21 d., šis Postas pakeit ė

118 Rajeckien ė R., Didžiojo skrydžio min ėjimas Lenkijoje, http://www.muziejai.lt/Prev_vers/kaunas/VDKM_Lenkijoje.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 119 Miklova V., Pminklas lak ūnams iš gimtin ės riedulio, http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis278 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 120 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993 ), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 62. 35 savo pavadinim ą į Dariaus ir Gir ėno Post ą Nr. 1, o abu lak ūnai perkelti į Amerikos Lietuvi ų Legiono ir Posto Nr. 1 garb ės narius. Taip pat pasielgta ir Čikagoje, kur buvo lietuvi ų karo veteran ų Postas. Jam taip pat priklaus ė S. Darius ir S. Gir ėnas. Pradžioje jis vadinosi Ltn. Samuelio J. Harriso Postu Nr. 271. Kai žuvo lak ūnai, gedulingo min ėjimo metu 1933 m. liepos 21 d., Posto vardas iškilmingai pakeistas į Dariaus-Gir ėno Post ą Nr. 271 121 . Vėliau Bostone buvo įsteigtas Amerikos Lietuvi ų Legiono Stepono Dariaus Postas Nr.2. 1937 m. jis per ėjo į Amerikos Legion ą ir pasivadino Stepono Dariaus Postu Nr. 317 122 . II-ojo Pasaulinio karo metu, 1943 m., Midway aerodrome, Čikagoje, JAV dvimotoris bombonešis buvo pakrikštytas „Lituanicos“ vardu. Šiose krikštynose dalyvavo Dariaus ir Gir ėno Posto nariai, kiti žym ūs lietuviškosios visuomen ės veik ėjai. Šis JAV vyriausyb ės gestas buvo pad ėka lietuviams už gausiai perkamus karo paskolos lakštus 123 . Gatv ės. Čikagoje, vieno susirinkimo metu buvo iškelta mintis Auburn Avenue, Bridgeporte (ten gyveno S. Darius) pavadinti Lituanica Avenue. 1933 m. lapkri čio 29 d. Čikagos miesto gatvi ų ir gatveli ų komisija š į prašym ą patvirtino. Oficialioje gatv ės vardo pakeitimo švent ėje 1934 m. sausio 1 d. prie 33-os ir Lituanica Avenue šiaur ės vakar ų kampo, dalyvavo gausi žmoni ų minia. Lituanica Avenue t ęsiasi per aštuonis miesto kvartalus nuo 31-os iki 39-os gatvi ų124 . Aikšt ė, kurioje pastatytas paminklas Niujorke buvo pavadinta Lituanica Square. Kitos organizacijos, klubai. Dar ir dabar Čikagoje veikia 1949 m. įsteigtas Lietuvos skaut ų s ąjungos „Lituanica“ tuntas. Jame yra ir „Dariaus ir Gir ėno“ oro skaut ų draugov ė. Taip pat Čikagos mieste 1951 m. įsteigtas lietuvi ų futbolo klubas, kuriam duotas vardas „Lituanica“125 . Jam puikiai sekasi įvairiuose Čikagos m ėgėjų lygose, kelet ą kart ų buvo iškovotas čempion ų titulas. „Lituanicos“ klubo varžybos sulaukia daug ži ūrov ų dėmesio. Nuo 1995 m. Čikagoje veikia „Lituanicos“ krepšinio akademija, kuri ruošia vis ų amžiaus grupi ų krepšininkus 126 . Mokslo įstaigos. Punsko (Lenkija) gimnazijai ir pagrindinei mokyklai 2004 m. gruodžio 10 d. suteiktas S. Dariaus ir S. Gir ėno vardas 127 . 2002 – 2003 m. Myslibožo mokyklos mokiniai ir mokytojai rinko mokyklos vard ą. Daugiausia bals ų sulauk ė S. Dariaus ir S. Gir ėno kandidat ūra 128 , tod ėl jai buvo suteiktas pastarasis vardas.

121 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Vilnius-Kaunas, 1993, p. 62. 122 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Vilnius-Kaunas, 1993, p. 62. 123 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 63. 124 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 63. 125 Lituanica futbolo klubo istorija, http://www.scliths.com/?id=8 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 126 Lituanica Basketball Academy, http://www.lituanica.org/about-us.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 127 Punsko Dariaus ir Gir ėno pagrindin ės mokyklos ir gimnazijos istorija, http://www.lt.ugpunsk.pl/index.php?id=25&id2=1 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 128 Historia Szkoły, http://www.zsp3mysliborz.info/news.php , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 36

S. Dariaus ir S. Gir ėno bei „Lituanicos“ vardais yra pasivadin ę daugyb ė klub ų, organizacij ų, įmoni ų ir pan. J ų galima rasti ne tik Lietuvoje, JAV ar Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje, kur žmon ės yra gird ėję apie S. Dariaus ir S. Gir ėno skryd į per Atlanto vandenyn ą. Tod ėl šiame skyriuje pamin ėtos tik tos organizacijos, kurios turėjo ar vis dar turi didel ę reikšm ę ir tęstinum ą lak ūnų kulto formavime įvairiuose užsienio šalyse.

2.5.3. Kitos kulto išraiškos

Knygos. Amerikos lietuviai suvokdami kaip greitai pasimiršta įvykiai, nusprend ė išleisti solidži ą knyg ą apie lak ūnus. Galb ūt nelabai s ąmoningai, bet taip buvo siekta sukurti kult ą. Pirmoji knyga skirta lak ūnams P. Jurg ėlos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas“ buvo parašyta užsienyje. Ji išleista 1935 m. Čikagoje. P. Jurg ėla asmeniškai pažinojo S. Dari ų ir S. Gir ėną, nes 1932-1933 m. bendradarbiavo su jais Čikagoje ruošiantis skrydžiui. Dar anks čiau, 1923 m., tarnaudamas Lietuvos kariuomen ėje knygos autorius susipažino su S. Dariumi. Ta čiau P. Jurg ėla šioje knygoje nesiremia vien savo prisiminimais, joje gausu pa čių lak ūnų min čių ypa č S. Dariaus, kuris raš ė dienoraš čius ir susirašin ėjo su daugeliu žmoni ų. Taip pat knygoje randama kit ų įžymi ų žmoni ų komentar ų, citat ų iš įvairi ų laikraš čių, iliustracij ų. Knyga labai išsami, ir kiek pavyko autoriui, objektyvi. Ji išspausdinta pakankamai dideliu 1400 egzempliori ų tiražu, deja, tik nedidel ė dalis ši ų knyg ų pateko į Lietuv ą. Minint 50-ąsias skrydžio metines Amerikos lietuvis, aviacijos istorikas E. Jasi ūnas pareng ė gausiai iliustruot ą knyg ą „Darius-Gir ėnas 1933-1983“. Ji buvo išleista 1984 m. Čikagoje. E. Jasi ūnas b ūdamas JAV sutiko S. Dari ų ir S. Gir ėną pažinojusius žmones, užraš ė j ų atsiminimus, kurie yra publikuojami šioje knygoje. Ta čiau didžioji dalis E. Jasi ūno knygos skirta fotografijoms, kurios prasideda nuo lak ūnų jaunyst ės iki pat tragiškos mirties bei j ų atminimo įamžinimo. Ženkleliai, emblemos. Įvairios JAV lietuvi ų organizacijos, kurios turi pavadinim ą susijus į su lak ūnais arba j ų l ėktuvu, turi ir ženklus, kuriuose dažniausi motyvai b ūna S. Darius ir S. Gir ėnas bei „Lituanica“. Šie ženkleliai, medaliai buvo gaminami jubiliejiniais skrydžio metais arba pa čios organizacijos sukakties proga. Pavyzdžiui, Dariaus-Gir ėno Posto 50 met ų sukaktuvinis ženklelis 129 , 1984 m. Australijos lietuvi ų skaut ų Dariaus-Gir ėno stovyklos ženklas 130 , 1983 m. pagal Antano Glušausko projekt ą Lenkijos lietuviai išleido ženklelius skirtus 50 met ų skridimo sukak čiai pamin ėti 131 ir t.t.

129 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 252. 130 Jasiūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 259. 131 Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993 ), Vilnius-Kaunas, 1993, p. 223. 37

3. SEMIOTIN Ė KULTO IŠRAIŠK Ų ANALIZ Ė

3.1. Dainos

3.1.1. Tarpukariu

S. Dariaus ir S. Gir ėno istorijos paveikum ą puikiausiai iliustravo šiems asmenims ir j ų žygdarbiui dedikuot ų dain ų atsiradimas ir populiarumas. Čia b ūta tiek priva čių (liaudies), tiek oficiali ų iniciatyv ų. Pavyzdžiui, dar 1942 m. įvyko pirmasis Kauno kompozitori ų konkursas, skirtas pamin ėti S. Dariaus ir S. Gir ėno skryd į132 . Šioje srityje autoriai reišk ėsi nuo pat lak ūnų ž ūties. Pirmosios dainos sukurtos tarpukario laikotarpyje. Jos pasižymi ypatinga pompastika, išreiškiant pagarb ą lak ūnams. Iš 7 dain ų, pateikiam ų rinkinyje „Amžinas skrydis”, 6-iose atviru tekstu deklaruojama amžina pagarba herojams. Štai 1935 m. JAV lietuvio Roko Židži ūno sukurtoje dainoje prisiekiama, „Gerbsim Dari ų ir Gir ėną kožn ą met ą, kožn ą dien ą”133 . Lak ūnams sukurtame marše pagarba apdainuojama šitaip “Jus amžiais min ėsim, Jus amžiais myl ėsim visa tauta!” 134 . Dainose gausu pasisakym ų, kad lak ūnai savo gyvybes paaukojo vardan T ėvyn ės135 . R. Židži ūno dainoje pabr ėžiama, kad visi lietuviai turi myl ėti Lietuv ą, kaip S. Darius ir S. Gir ėnas myl ėjo ir d ėl jos mir ė „Lai kievieno m ūs širdyje / Meil ė Lietuvos atgyja, / Kaip myl ėjo, d ėl jos mir ę Lituanikos didvyriai / Lituanikos didvyriai” 136 . Antai A. Barkausko 1935 m. sukurtoje dainoje simboliškai vaizduojama nostalgija Lietuvai: „Vis tolyn, vaizdai t ėvišk ės žavingi smelkiasi širdin” 137 . Kadangi žygdarb į lakūnai, pasak dain ų autori ų, atliko vardan t ėvyn ės, tod ėl daugumoje analizuot ų dain ų galima rasti užuominas, jog S. Darius ir S. Gir ėnas savo žygiu peln ė lietuviams ir Lietuvai didel ę garb ę, taip išgarsindami j ą visame pasaulyje. Antai 1938 m. nežinomo autoriaus dainoje galima aptikti toki ą eilut ę: „Paukš čių keli ą praskyr ę broliams laur ų vainik ą nupyn ėt” 138 . Kaip žinia, laur ų vainikas simbolizuoja pergal ę, garb ę. Apie tai rašo ir jau anks čiau min ėtas R. Židži ūnas: „Apgal ėję vandenyn ą, jie lietuvius išgarsino“ 139 . B. Stankevi čius apdainuoja Lietuvai pelnyt ą garb ę „J ūs motinai t ėviškei, brang ūs didvyriai, nupyn ėt vainik ą garb ės140 “. Prozininkas, dramaturgas, rašytojas Juozas Paukštelis (tikroji pavar ė Ptašinskas) savo k ūrinyje skirtame S. Dariui ir S. Gir ėnui, j ų žygio neštus laur ų vainikus skiria ne tik lietuviams, bet ir t ėvynei 141 .

132 Kreipimasis į skaitytoj ą, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 2. 133 Židži ūnas R., Lituanikos didvyriai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 13. 134 Stankevi čius B., Dariaus ir Gir ėno maršas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 18. 135 Lituanika, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 3. 136 Židži ūnas R., Lituanikos didvyriai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 13. 137 Barkauskas A., Plieno paukštis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 23. 138 Lituanika, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 3. 139 Židži ūnas R., Lituanikos didvyriai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 13. 140 Stankevi čius B., Dariaus ir Gir ėno maršas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 17. 141 Paukštelis J., Dariui ir Gir ėnui, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 25. 38

R. Židži ūnas dainoje „Lituanikos didvyriai“ pareiškia, kad S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydis lietuviams tur ėtų priminti Lietuvos didžiojo kunigaikš čio Gedimino vali ą142 . Autorius taip pat išreiškia vilt į, jog lak ūnų žygis tautie čiams suteiks vilties, dr ąsos, gaivins lietuvyb ę: „Dr ąsumu jie mus pripildo, vilties spinduliais apšildo, lietuvybę mums gaivina ir į progres ą vadina” 143 . Tuo tarpu J. Paukštelis savo sukurtoje dainoje užsimena ne tik apie lietuvyb ės puosel ėjim ą, bet ir apie nepriklausomyb ės praradimo nuojaut ą. Štai jis rašo, kad „pan čių vulkan ų d ūmai m ūsų šal į niaukia” 144 . Pan čiai čia simbolizuoja suvaržym ą, priespaud ą ar nelaisv ę, kuri ą, matyt, nujaut ė autorius. Ypatingos pompastikos šio laikotarpio k ūriniams suteikia nuolat minimi du pagrindiniai žodžiai – dr ąsa ir didvyriai. Šie žodžiai nuskamba beveik kiekvienoje dainoje, po kelet ą ar daugiau kart ų. Neretai S. Darius ir S. Gir ėnas lyginami su didingu paukš čiu - ereliu 145 . O Lituanicai priskiriamas „plieno paukš čio” 146 arba „plieno aro” 147 pavadinimas. Tarpukariu S. Dariui ir S. Gir ėnui dedikuotos dainos išsiskiria ne tik kaip išreiškian čios didžiul ę pagarb ą, bet ir turi didaktini ų bruož ų. Autoriai didžiuojasi lak ūnais ir si ūlo sekti j ų pavyzdžiu, įrodyti meil ę T ėvynei. Galima teigti, jog šitaip visuomen ėje ugdytas nacionalizmo jausmas (didžiavimasis savo tautie čiais-didvyriais ir pa čia t ėvyne).

3.1.2. Sovietme čiu

Nemažai dain ų skirt ų pagerbti S. Dari ų ir S. Gir ėną suk ūrė autoriai, gyven ę Sovietin ės okupacijos laikotarpiu. Šio laikotarpio dainos pasižymi mažesne pompastika taip pat n ėra t ėvyn ės meil ės akcento, tautiškumo puosel ėjimo. Suprantama, kad šitokia linkme autoriai pasuko ne savo noru, o veikiami tuo metu pla čiai veikusios cenz ūros. Vienu ryškiausiu tuometin ės politikos vykdymo pavyzdžiu galima laikyti ne tik tautiškumo simboli ų atsisakym ą, bet ir požymius rodan čius tragedijos kaltininkus. Jau iš ankstesni ų skyri ų buvo žinoma, kad Sovietin ės okupacijos metais oficialia S. Dariaus ir S. Gir ėno l ėktuvo avarijos priežastimi buvo skelbiama vokie čių kareivi ų ataka. Neva pastarieji apšaud ė praskrendan čią „Lituanic ą”148 . Tai atsispindi ir dainose. E. Dr ėgva rašo: „Nutilot t ądien pašauti lyg sakalai prie Soldino“ 149 . Štai J. Gaižauskas išd ėsto savo mintis taip: „Kaip pašauta paukšt ė krito „Lituanika“ 150 .

142 Židži ūnas R., Lituanikos didvyriai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 13. 143 Židži ūnas R., Lituanikos didvyriai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 13. 144 Paukštelis J., Dariui ir Gir ėnui, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 26. 145 Paukštelis J., Dariui ir Gir ėnui, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 25. 146 Barkauskas A., Plieno paukštis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 22. 147 Lituanika, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 4. 148 Pranck ūnien ė D., Perskrid ę Atlant ą, Švyturys, 1963, Nr., 13, p. 24. 149 Dr ėgva E., Kai buvo arti Lietuva, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 43. 150 Gaižauskas J., Lituanika, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 48. 39

Beveik visose šiuo laikotarpiu sukurtose dainose pabr ėžiamas faktas, kad S. Dariui ir S. Gir ėnui iki Lietuvos buvo lik ę skristi visai nedaug. Net penkiose dainose iš aštuoni ų galima aptikti pastar ąją mint į. J. Ma čiukevi čius savojoje hiperbolizuoja š į fakt ą ir rašo, kad: „... žingsnio pritr ūko“ 151 . Arba E. Dr ėgva užsimena apie tai: „o kiek nedaug beliko,/ Sunkios kelion ės lig nam ų“152 . Tokie dain ų žodžiai tautoje žadino dramatizm ą. Galima daryti išvad ą, kad sovietinio laikotarpio dainose galima aptikti nemažai faktin ės medžiagos apie tragedij ą. Štai jau anks čiau buvo aptarta, kad užsimenama apie tragedijos priežastis taip pat apie tai, kad skrydis baig ėsi netoli Lietuvos (tur ėjusios tapti žygio finišu). Dar vienas įdomus faktinis dalykas, kad yra minimi tiksl ūs tragedijos vietovardžiai. Štai A. Dr ėgva mini tok į fakt ą: „Jie žuvo Soldino miške“ 153 , J. Andrijausko dainos pavadinimas „Soldino pušis“154 . Toks tiesioginis fakt ų demonstravimas dainose leidžia daryti išvad ą, kad sovietme čiu autoriai negal ėdami S. Dariaus ir S. Gir ėno šlovinti pompastiškais, tautiškum ą demonstruojan čiais k ūriniais, jose stengdavosi perpasakoti kone vis ą lak ūnų avarijos istorij ą. Nors iš kitos pus ės autoriai rasdavo b ūdų apdainuoti S. Dariaus ir S. Gir ėno ryžt ą ir dr ąsą. J. Andrijauskas j ų dr ąsą išreiškia šitaip: „...mirties nepab ūgus kr ūtin ė“155 . O E. Dr ėgva j ų skrydžiui priskiria labai aukštus nuopelnus ir pavadina: „...amžiaus skrydžiu per Atlant ą“156 . Dainose užkoduotas vidinis poreikis laisvei ir išskirtin ė meil ė Lietuvai, o ne „didžiajai tėvynei“. Tai atsispindi ir j ų sukurtuose dain ų tekstuose. Antai A. Šumskas laisv ės nuojaut ą apibudina šitaip: „Laisv ės paukštis ten aušr ą sutinka,/Nenustelbs jo giesm ės š ėlstanti j ūroj audra./ Ir per amžius skamb ės jo šventoji gaida./ Lietuva, Lietuva, Lietuva“ 157 . O apie tai, kad herojai ar j ų kultai nacionalin ėse valstyb ėse turi sutelkti taut ą sunkiais laikais kalba kita to paties autoriaus ir tos pa čios dainos eilut ė: „J ų žygis m ūs tautai stipryb ės duos,/ Nepal ūžt ir už laisv ę kovoti“ 158 . Kitoje dainoje autorius mini ateities lietuvi ų savybes: „Tai tik ėk t ėvyne, kad ateity bus lietuviai/ Savo didvyri ų verti!“ 159 . Sovietme čio dainose S. Dariui ir S. Gir ėnui priskiriami epitetai beveik nesiskiria nuo t ų, kurie buvo vartoti tarpukario laikotarpiu. Skirtumas galbūt tik tas, kad j ų šiek tiek sumaž ėjo. Dažniausiai lak ūnai dainose vadinami didvyriais, tokie epitetai randami dažniausiai. Neretai jie siejami su paukš čiais. Šiuo atveju charakterizuoti S. Dari ų ir S. Gir ėną pasirenkamas sakalas. Žinoma, neapsieinama be toki ų epitet ų – nars ūs vyrai, dr ąsūs lak ūnai, ąžuolai. Nors šio laikotarpio dainose

151 Ma čiukevi čius J., Darius ir Girėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 33. 152 Dr ėgva E., T ą nakt į, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 53. 153 Dr ėgva E., T ą nakt į, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 52. 154 Andrijauskas J., Soldino pušis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 59. 155 Andrijauskas J., Soldino pušis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 60. 156 Dr ėgva E., Kai buvo arti Lietuva, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 44. 157 Šumskas A., Amžinas skrydis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 57. 158 Šumskas A., Amžinas skrydis, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 54. 159 Dr ėgva E., Darius ir Gir ėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 41. 40

S. Darius ir S. Gir ėnas iškeliami kaip didvyriai, ta čiau iš kitos pus ės jie vadinami gana familiariai – broliais. Antai A. Miškinis kreipiasi: „M ūs broleli ų dobil ėli ų“160 . Taip herojai tampa ir lyg ūs su visais tautie čiais, kiekvienas gali su jais tapatintis. Tai dar geriau atspindinti eilut ė J. Ma čiukevi čiaus dainoje, kur neva patys lak ūnai kreipiasi pabr ėždami tautyb ę: „Bet žinom mes broliai, bet žinom lietuviai / Ne įveikt ą keli ą įveiksit už mus“ 161 . Žinoma, kaip ir praeito laikotarpio dainose minima, kad S. Darius ir S. Gir ėnas savo skrydžiu išgarsino Lietuv ą. Ta čiau čia reikt ų atskirti to išgarsinimo priežastis, nes šiuo atveju įvykis išgarsin ęs Lietuv ą buvo pats skrydis per Atlant ą, o ne tragiška mirtis d ėl T ėvyn ės. Tai byloja ši eilut ė: „O, T ėvyne, tavo s ūnūs mus žav ės ne kart ą, / Nugal ės audras perk ūnus, garsins tavo vard ą“162 . Sovietmetis dainose skirtose S. Dariui ir S. Gir ėnui pasižym ėjo nuosaikesniu (saikingesniu) pagarbos reiškimu. Jos ne kiek garbina lak ūnus, o aprašo žygio istorij ą. Galb ūt tai tuometin ės cenz ūros prisilietimas. Cenz ūra labiausiai atsispindi, kada išryškinamas ne lak ūnų pasiaukojimas ir meil ė T ėvynei, o j ų ind ėlis į aviacijos pažang ą.

3.1.3. Liaudies dainos

Lietuviai nuo seno myl ėjo, gerb ė savo didvyrius ir juos apdainuodavo tautosakoje. Lietuvi ų liaudyje gausiausia dainuojamosios tautosakos dalis yra dainos. Daugyb ė ši ų dain ų sud ėta ir apie „Lituanicos“ lak ūnus – S. Dari ų ir S. Gir ėną. Pasak rinkinio „Amžinas skrydis“ sudarytoj ų: “tarp ši ų dain ų tekst ų pasitaiko labai poetišk ų, kuriuose gausu liaudiškos kalbos perliuk ų, simbolikos, mažybini ų epitet ų ir išminties, ta čiau kituose tekstuose vyrauja v ėlyviesiems romansams b ūdingas pasakojamasis iliustratyvusis stilius“ 163 . Taigi šias liaudies dainas galima suskirstyti į tas kurios pasižymi itin „liaudišku“ stiliumi ir kitas, kuri ų tekstai atpasakoja daug reali ų įvyki ų su visomis detal ėmis. Be to dalies dain ų tekstai kartojasi yra panaš ūs ar net vienodi. Taip nutinka kai eidama iš lūpų į l ūpas, iš kartos į kart ą liaudies daina kei čiasi: kartais ji yra pataisoma ir papildoma, kartais sutrumpinama ir sužalojama. Tie pasikeitimai priklauso nuo daugelio priežas čių: užsimiršimo, tam tikr ų žodži ų ir vard ų nesupratimo, noro pritaikyti dain ą vietos ir laiko aplinkyb ėms, d ėl dviej ų skirting ų dain ų motyv ų tarpusavio įtakos, sumaišymo ir sujungimo, d ėl noro pritaikyti dain ą savo nuotaikai ir pergyvenimams. Tod ėl atsiranda dainos atmainos arba variantai 164 . Štai pavyzdžiui: „Soldino girel ė / Saulel ė tek ėjo, / Darius ir Gir ėnas / Kraujuose gul ėjo“ 165 ir palyginimui: „Soldino

160 Miškinis A., Padangi ų broleliai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 45. 161 Ma čiukevi čius J., Darius ir Gir ėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 34. 162 Dr ėgva E., Kai buvo arti Lietuva, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 44. 163 Kreipimasis į skaitytoj ą, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 2. 164 Lietuvi ų enciklopedija , Boston, 1954, t. 4, p. 232. 165 Liaudies daina, Darius ir Gir ėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 66. 41 miškely / Lapeliai mirg ėjo, / Darius ir Gir ėnas / Kraujuose gul ėjo.“ 166 . Toki ų pavyzdži ų šiose dainose yra pakankamai. Liaudies dainos, žinoma, išreiškia tuometin ėje visuomen ėje sklandžiusias nuotaikas ir jausmus. Tod ėl iš j ų, mano manymu, galima tiksliausiai nusp ėti tautos reakcij ą į tragedij ą. Pirmiausia šias dainas palyginus su ankstesn ėmis į akis krinta, kad čia n ėra tokio didelio S. Dariaus ir S. Gir ėno išaukštinimo ir hiperbolizuotos pagarbos jiems. Liaudies dainose galima matyti reiškiam ą gailest į šeimoms netekus lak ūnų: „Verkia štai jau dukryt ėlė / mylimo t ėvelio, / kad ir kaip prikelt nor ėtų, / bet ji to negali“ 167 . Kitoje dainoje rašoma: „Ir kai sužinojo Dariaus motin ėlė, / Labai gailiai verk ė savo s ūnait ėlio“ 168 . Taip pat daugeliu atveju užsimenama, kad li ūdėjo visa Lietuva: „Visas Kauno miestas nelaimingas buvo, / Gavo telegram ą, kad lak ūnai žuvo“ 169 . Dar reikšmingiau tas gedulas apib ūdinamas šiomis eilut ėmis: „Verk ė Nemunas senelis, / Verk ė Neris, Dauguva, / Ir Dubysa, ir Šešup ė, / Verk ė visa Lietuva.“ 170 Dainose atsispindi tautos pasididžiavimas skrydžiu per Atlant ą: „Per Atlanto vandenyn ą, / Link t ėvyn ės mylimos, / skrido Darius ir Gir ėnas / Džiaug ės širdys m ūs tautos.“ 171 Kaip ir anks čiau nagrin ėtose dainose pabr ėžiama, kad S. Darius ir S. Gir ėnas atneš ė šlov ę Lietuvai: „Skrido per Atlanto Did į vandenyn ą, / Neš ė didži ą garb ę Lietuvai, Tėvynei.“ 172 . Ir neperdedant išreiškiamas dėkingumas lak ūnams: „Ilgai kovojo su gamta, / Atlant ą nugal ėjo, / Už tai d ėkinga jiems tauta, / Nors tikslo nepri ėjo.“ 173 Žinoma, dainose galima išgirsti pasižad ėjim ų niekada nepamiršti S. Dariaus ir S. Gir ėno: „Ir pavardes min ės, / Seni, jauni, kiekvienas. / Po vis ą Lietuv ą skamb ės / M ūs Darius ir Gir ėnas.“ 174 Čia reikt ų atkreipti d ėmes į į pastarojoje citatoje buvus į žodel į „m ūs“. Galima spr ęsti, kad po tragedijos S. Dari ų ir S. Gir ėną tauta laik ė „savais“ nors abu didžiąją savo gyvenimo dal į buvo praleid ę JAV. Lietuvi ų liaudis suprato lak ūnų tikslus, mat dar prieš skryd į per Atlant ą jie suraš ė savo testament ą, kuris skelb ė: „Bet jei Nept ūnas ar galingasis audr ų Perk ūnas ir mums bus r ūstus – pastos keli ą į Jaun ąją Lietuvą ir pašaukt ų LITUANIC Ą pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, tur ėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui“ 175 . Tauta, matyt, tai suprato puikiai ir ši ą mint į

166 Liaudies daina, Darius ir Gir ėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 63. 167 Liaudies daina, Dariui ir Gir ėnui, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 60. 168 Liaudies daina, Sus ėdo lak ūnai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 62. 169 Liaudies daina, Kai pavasar ėlį, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 63. 170 Liaudies daina, Daina apie Dari ų ir Gir ėną, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 61. 171 Liaudies daina, Daina apie Dari ų ir Gir ėną, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 61. 172 Liaudies daina, Sus ėdo lak ūnai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 62. 173 Liaudies daina, Skrido du arai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 64. 174 Liaudies daina, Skrido du arai, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 64. 175 Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991, p. 61. 42 išreišk ė savo dainose: „Žuvo žuvo m ūs didvyriai / j ūras nugal ėję, / mums palik ę tai užbaigti, / ko jie negal ėjo...“ 176 . Profesionali ų muzik ų ar autori ų kurtos dainos, lak ūnus apib ūdinan čiais epitetais, gerokai pranoko liaudišk ąsias. Pastarosiose S. Darius ir S. Gir ėnas kur kas žemiškesni – s ūnait ėlis, jaunasis brolelis, mylimas s ūnelis, brolis lak ūnėlis. Ta čiau iš kitos pus ės nepamirštami parodyti ir j ų išskirtiniai bruožai ir su jais susij ę epitetai – tvirti, nars ūs vyrai, arai ir, žinoma, didvyriai. Jau anks čiau buvo min ėta, jog liaudies dainos dažnai b ūdavo pritaikomos esamoms gyvenimo realijoms. Ir d ėl to atsirasdavo liaudies dain ų atmain ų ar variant ų. Antra vertus, kai kurie žinom ų poet ų ar muzik ų k ūriniai žmoni ų b ūdavo tiek pam ėgiami, kad tapdavo liaudies dainomis su joms būdingomis atmainomis. Šias situacijas galima pasteb ėti ir čia tyrin ėjamose liaudies dainose. Matyt, jau sovietin ės okupacijos laikotarpiu dainuotose dainose labai ryškus bruožas tragedijos kaltinink ų apdainavimas. Vokie čių kariai buvo laikomi katastrofos kaltininkais, kas atsispindi ir dainose: „Vokie čiai klastingi laim ės pavyd ėjo“ 177 , arba „Vokie čių sargyba / Kenkti nesiliov ė, / Dari ų ir Gir ėną / Pamat ę nušov ė“178 . Apibendrinat šias dainas galima pasakyti, kad jose labiausiai išreikštas gailestis ir li ūdesys d ėl įvykusios tragedijos, o ypa č d ėl žuvusi ų lak ūnų, kurie kaip ne kaip neš ė pasauliui žini ą apie Lietuv ą. S. Darius ir S. Gir ėnas liaudyje, matyt, buvo laikomi broleliais, o ne antgamtiškais dievais, kurie paaukojo savo gyvybes. Bet visgi lietuvi ų liaudis puikiai žinojo lak ūnų istorij ą ir sek ė j ą visais įmanomais b ūdais, pritaikydami įvairias versijas.

3. 2. Grožin ė literat ūra

3.2.1. Poezija

Poezija tyrin ėjama bendrais bruožais, nesigilinant kokiu laikotarpiu buvo rašytos eil ės. Mat interneto svetain ėje http://www.plienosparnai.lt esantys eil ėraš čiai apie S. Dari ų ir S. Gir ėną179 bei Irenos Jacevi čien ės poezijos knyga 180 labai skirting ų laikotarpi ų. Pastarosios poet ės knyga išleista 1993 m., o interneto svetain ėje pateikiami eil ėraš čiai buvo išspausdinti dar 1935 m. išleistoje P. Jurg ėlos knygoje 181 apie S. Dari ų ir S. Gir ėną. Dažnas eil ėraštis, nepriklausomai nuo autoriaus, pasižymi panašia stukt ūra. Pirmiausia eil ėraš čių autoriai įvardina priežastis, kurios skatino S. Dari ų ir S. Gir ėną skristi į Lietuv ą. Kaip pagrindinis motyvas įvardijama – meil ė gimt ąjam kraštui, kuriame jie užaugo ir kurio garbei v ėliau

176 Liaudies daina, Dariui ir Gir ėnui, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 60. 177 Liaudies daina, Kai pavasar ėlį, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 63. 178 Liaudies daina, Darius ir Gir ėnas, Amžinas skrydis , Vilnius, 1993, p. 63. 179 Skrydis poezijoje, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 180 Jacevi čien ė I., Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993. 181 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas, Čikaga, 1935. 43 pasiryžo skrydžiui per Atlant ą. I. Jacevi čien ės eil ėraštyje pasakojama, kad abiej ų lak ūnų vaikyst ė prab ėgo Lietuvoje, tod ėl jos prisiminimai taip viliojo gr įžti: „Paukš čių tr ėlės ankstyvos / Ir deimanto rasos, / Ąžuolai ir jauni, / Ir tvirti, / Upeli ų vingri ų / Spindesys m ėlynasis / Dar vaikyst ėj įaugo / Stepo ir Stasio širdy.“ 182 Štai Nedas Rastenis eil ėraštyje „Dariui ir Gir ėnui“ sako: „J ūs Vytauto žem ę myl ėjot be galo“ 183 . O I. Jacevi čien ė paraš ė vis ą eil ėrašt į apie S. Dariaus ir S. Gir ėno jausmus T ėvynei ir pavadino j į - „T ėvyn ės ilgesys“ 184 . Kitas motyvas – lak ūnai savo skrydžiu nor ėjo pašlovinti Lietuvos vard ą. P. Jurg ėla mini, jog: „Lietuvi ų taut ą / R ūpėjo jiems žygiais papuošti.“ 185 Ir nors ne taip kaip buvo tik ėtasi, bet S. Darius ir S. Gir ėnas išgarsino Lietuvos vard ą, ta čiau ne s ėkmingai įvykd ę savo skrydžio tiksl ą, o žuv ę l ėktuvo katastrofoje. Daugelis autori ų tai įvardija, kaip auk ą T ėvynei. I. Jacevi čien ė tai išreiškia sekan čiai: „Kad ant aukuro / Savo T ėvyn ės brangios / Gyvyb ę ir garb ę / Jai paaukos.“ 186 Stasys Santvaras raš ė, jog tai buvo „kraujo auka“ 187 , o I. Jacevi čien ė tai pavadino – „auka šimtamete“ 188 . Vis ų autori ų eil ėraš čiuose sutartinai teigiama, jog ši auka išgarsino Lietuv ą. Kazys Zupka rašo, kad „... išneš ėt į aukštumas mažyt ės žem ės vard ą.“ 189 N. Rastenis savo eil ėraštyje ypa č sureikšmina š į fakt ą ir mini j į net kelis kartus: „Iš J ūsų narsumo pasaulis pažino / Lietuv ą – Jos vard ą išgirdo“ ir „J ūs vard ą T ėvyn ės išk ėlėt į dang ų“190 . Žinoma, eil ėraš čiuose minimi faktai apie skaudžiai visos tautos išgyvent ą lak ūnų katastrof ą. S. Santvaras šitaip apib ūdina gedulo nuotaikas: „Ir juodos v ėliavos, kaip li ūdnos našl ės, / Iškilo į gatves nuo Vilkaviškio lig toli ųjų Ežer ėli ų“191 . I. Jacevi čien ė savo eil ėraštyje d ėsto tokias mintis: „Atlanto gali ūnus - / Apraudojo / Visa Lietuva / Li ūdėjo v ėliavos / Nuleistos, / Tik kaspinai / Juodieji plaikst ės.“ 192 Autoriai dedikuoja lak ūnams amžin ą pagarb ą. Štai eil ėraštyje „Dariaus ir Gir ėno kapas“ autor ė sako, jog mes „didvyri ų žygio neišduosim“ 193 . Vincas Grei čius užsimena apie skausm ą, kur į sukelia prisiminimai apie S. Dariaus ir S. Gir ėno katastrof ą: „Bet daužo ir raižo lietuvio jausmus, / Atminus j ų žyg į, kurs baig ės miškuos“ 194 .

182 Jacevi čien ė I., Vaikyst ės prisiminimai, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 15. 183 Rastenis N., Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 184 Jacevi činien ė I., T ėvyn ės ilgesys, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 24. 185 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 186 Jacevi čien ė I., Rauda, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 69. 187 Santvaras S. Giesm ė Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 188 Jacevi čien ė I., Rauda, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 68. 189 Zupka K., Niujorkas-Kaunas, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 190 Rastenis N., Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 191 Santvaras S. Giesm ė Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 192 Jacevi čien ė I., Baisi žinia, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 62-63. 193 Jacevi čien ė I., Dariaus ir Gir ėno kapas, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 81. 194 Grei čius V., Dariaus ir Gir ėno fantazija, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 44

Daug d ėmesio autoriai savo poezijoje skiria didaktikai. Sekti S. Dariaus ir S. Gir ėno pavyzdžiu, myl ėti T ėvyn ę taip kaip jie, tur ėtų b ūti kiekvieno lietuvio siekiamyb ė. Štai P. Jurg ėla sako, kad: „J ų žygis garsus / Lietuvos s ūnus / Mokys, kaip T ėvynei aukotis.“ 195 Bernardas Brazdžionis eil ėraštyje „Lituanicos Sakalams“ išsireiškia šitaip: „Vardai švies ūs Dariaus – Gir ėno / Erdv ėm kart ą jaun ąją ves“ 196 . Tai pat autoriai š į reiškin į apib ūdina šitaip: „Kiekvienas iš m ūsų Jus du atsimin ęs / Tvirt ės, J ūsų kap ą pamat ęs“ 197 arba „... kraujo auka.../ Ak t ą, kuri pasiaukojimu didžiu / Gyventi, kurt ir visk ą nugal ėti šaukia...“ 198 Tiek tarpukario Lietuvoje, tiek po 1990 m. atgavus nepriklausomyb ę buvo jau čiama gr ėsm ė šalies valstybingumui. Š į faktori ų autoriai pabr ėžė ir eil ėraš čiuose sakydami, jog reikia pasisemti dr ąsos iš S. Dariaus ir S. Gir ėno žygio. Štai tarpukario Lietuvos problemas mini N. Rastenis: „Iš J ūsų narsumo atgavome dr ąsą - / Lietuvis dabar jau nebijo. / Nuo šiol m ūsų priešai sau kap ą tekasa... / Atgausime savo Vilnij ą!“ 199 O I. Jacevi čien ė savo eil ėraštyje kalba koks svarbus buvo lak ūnų pavyzdys, j ų testamento žodžiai kovojant už laisv ę Sovietin ės okupacijos metais: „Ir mūsų / Laisv ės siekis / Per užkardas, / Per sienas / Į did į tiksl ą / Veržias, / Kaip Darius / Ir Gir ėnas.“ 200 N. Rastenis savo eil ėraštyje labai steng ėsi lak ūnus išaukštinti. Kad jo poezija skamb ėtų kuo iškilmingiau, autorius pasitelk ė kone visus žymiausius Lietuvos didžiuosius kunigaikš čius – Gedimin ą, Algird ą ir žinoma Vytaut ą. Poetas rašo: „Garbingi didvyriai, ainiai Gedimino, / Vaikai tvirtavalio Algirdo / ... J ūs Vytauto žem ę myl ėjot be galo“ 201 . Poetai lak ūnams apib ūdinti sugalvojo, kur kas skambesni ų epitet ų nei liaudies dain ų kūrėjai. Štai S. Darius ir S. Gir ėnas vadinami – sakalais, sakal ėliais, narsiais s ūnumis, Atlanto gali ūnais, karžygiais T ėvyn ės, didvyriais, milžinais, dr ąsuoliais. „Lituanica” pavadinama plieniniu sakalu, o j ų skrydis – legendiniu. Ir netik I. Jacevi čien ė įsijautusi į lak ūnų garbinim ą pareišk ė, kad: „J ų žygdarbio / Pasauly / Nieks nepakartos.“ 202 Taigi apibendrinant S. Dari ų ir S. Gir ėną bei j ų skryd į poezijoje, galima teigti, kad joje išskiriama lak ūnų meil ė gimtajai šaliai, neva tod ėl kamuojami šio ilgesio ir nor ėdami j ą išgarsinti nusprend ė įveikti Atlanto vandenyn ą. Poetai steng ėsi pabrėžti, kokie puik ūs pavyzdžiai S. Darius ir S. Gir ėnas yra visiems lietuviams, kaip svarbu sekti j ų p ėdomis, mokytis iš j ų didvyrišk ų savybi ų. Vertinant kritiškai, poetai steng ėsi kuo pompastiškiau min ėti lak ūnus, reikšti jiems perd ėtą pagarb ą.

195 Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 196 Brazdžionis B., Lituanicos Sakalams, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internetą, ži ūrėta 2011- 04-25]. 197 Rastenis N., Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 198 Santvaras S. Giesm ė Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 199 Rastenis N., Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 200 Jacevi čien ė I., Tauta vykdo testamento priesakus, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 105. 201 Rastenis N., Dariui ir Gir ėnui, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. 202 Jacevi čien ė I., Vardas Lietuvos, Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993, p. 78. 45

3.2.2. Proza

Šioje dalyje tur ėjo b ūti apžvelgiamos trys žinomiausios prozos knygos apie transatlantinius lak ūnus – S. Dari ų ir S. Gir ėną. Ta čiau realiai istorijos yra tik dvi. Taigi pirmoji pasirod ė J. Dovydai čio apysaka „Juodi debesys“ (1967 m.), kuri buvo perleista 1983 m. ir pavadinta „Atlanto nugal ėtojai“. Tai iš esm ės dvi identiškos apysakos, kuriose autorius daugiausia d ėmesio skiria S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimo įamžinimui Puntuko akmenyje. Pagrindinis k ūrinio veik ėjas Tomas Liepa pasitelk ęs savo draugus steng ėsi pastatyti lak ūnams paminkl ą sunkiais nacistin ės Vokietijos okupacijos metais. J. Dovydaitis trumpai nušvie čia abiej ų lak ūnų ir skrydžio istorij ą taip pat žmoni ų reakcij ą į tragedij ą. Pastarojo rašytojo brolis Vytautas 1990 m. išleido savo istorin ę – biografin ę apybraiž ą apie lak ūnus. Jei J. Dovydai čio parašyt ą apysak ą galima vadinti trumpu romanu 203 , tai V. Dovydai čio apybraiža yra mažiausiai kanonizuotas prozos žanras, esantis ar čiausiai nemenin ės žodžio sferos, kuris laisvai jungia objektyvi ą informacij ą ir asmenin į įsp ūdį204 . Taigi šioje apybraižoje gausu aviacijos istorijos, kuri vyst ėsi Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Žinoma, visk ą stengiamasi pasakoti per S. Dariaus gyvenimo prizmę. Taip pat aprašomos abiej ų lak ūnų biografijos, pasiruošimas transatlantiniam skrydžiui ir galiausiai atminimo įamžinimas. Palyginus anks čiau atlikt ą poezijos analiz ę galima teigti, kad pagrindin ės tendencijos išlieka tos pa čios. Tik skirtingais laikotarpiais išleisti grožin ės literat ūros k ūriniai įgauna vienoki ų ar kitoki ų ypatum ų. Nagrin ėjant jau min ėtus prozos k ūrinius, labiausiai laikotarpio paveikta buvo J. Dovydai čio apysaka, ji parašyta sovietiniais metais. Ir, matyt, autorius pats b ūdamas transatlantinio skrydžio entuziastu kitaip negal ėjo išleisti savo k ūrinio neatidav ęs duokl ės cenz ūrai. Štai jo apysakos pagrindinis veik ėjas Tomas Liepa 205 pirmosios Sovietin ės okupacijos metais buvo paskirtas komiteto „paminklo Dariui ir Gir ėnui statyti pirmininku”. Ir tada prasideda tirada skirta pašlovinti okupacin ės valdžios veiklai, ir pareikšti negatyvi ą nuomon ę apie buvusi ą valdži ą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Galima rasti toki ą eilut ę apie vis dar ne įvykusi ą paminklo S. Dariui ir S. Gir ėnui statyb ą: „visuomen ė suaukojo daugiau negu šimt ą t ūkstan čių, smetoninis neveiklumas prasiskverb ė net į visuomenines organizacijas, migd ė iniciatyv ą, slopino energij ą. ...dabar kai liaudis pajud ėjo ir nori veikti be tuš čių diskusij ų“206 . Apysakoje didžiausias d ėmesys skiriamas T. Liepos veiklai vokie čių okupacijos metais. O tai s ąlygoja dar didesn ės naci ų vykdomos politikos pagarsinim ą kartais sutirštinant spalvas ir perdedant buvusios situacijos reikšm ę. Antai S.

203 Pagrindinis nauj ųjų laik ų epikos žanras, kuriam priskirtini įvairios strukt ūros ir tematikos ilgi prozos k ūriniai. Apysak ą nuo romano skiria tik mažesnis turinys ir sud ėtingumas. 204 Lietuvi ų literat ūros enciklopedija, http://www.lle.lt/search3.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011- 04-27]. 205 Tomas Liepa turi savo tiesiogin į prototip ą, egzistavusi ir nuveikus į daug darb ų vardan S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimo įamžinimo. Tai – Tomas Zauka. 206 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 212. 46

Dariaus ir S. Gir ėno komitetas panaikintas 207 , o atskirai paprašius leidimo paminklo statybai apysakos herojus atsako: ...gal j ūs gal ėtum ėte Dari ų ir Gir ėną susieti su vokie čių tikslais... su komunizmo sunaikinimu ... su nauj ąja Europa“ 208 . Taigi kiekviena pasitaikiusia proga autorius pabr ėždavo, kokie geri okupantai buvo sovietai, o kokie blogi vokie čiai. V. Dovydai čio knygoje su lak ūnais susijusi istorija pateikiama kur kas objektyviau. Pirmiausia d ėl to, kad čia susipyn ęs grožinis ir mokslinis stilius. Be to ši knyga išleista jau nepriklausomoje Lietuvoje, tod ėl J. Dovydai čio knygoje pla čiai įrodin ėjama vokie čių kalt ė d ėl tragedijos, čia pateikta tik kaip dar viena versija. Kaip ir poezijoje, taip ir prozoje svarbiausiu lak ūnų skrydžio tikslu laikomas noras išgarsinti Lietuv ą. Neva jau seniai S. Darius svajojo „padovanoti Lietuvai tok į skryd į“209 . J. Dovydai čio apsakyme pagrindinis veik ėjas reiškia susižav ėjim ą lak ūnais: „Per okean ą mažu čiu lėktuviuku du lietuviai!.. Lietuvos istorijoje panašių žygdarbi ų neb ūta.“ 210 V. Dovydaitis savo apybraižoje taip pat rašo, kad S. Darius perskristi Atlant ą sieks „nor ėdamas išgarsinti pasaulyje tėvyn ę Lietuv ą“211 . Taigi, galima daryti išvad ą, kad autoriai pabr ėžia lak ūnų misij ą – išgarsinti Lietuv ą pasaulyje. Skirtingai nei poezijoje prozos k ūriniuose skirta daug d ėmesio apib ūdinti kiekvien ą lak ūną atskirai. Mano nuomone, didesnio d ėmesio nagrin ėjamose knygose sulaukia S. Darius, kurio aktyvi visuomenin ė veikla leido žmon ėms j į geriau pažinti ir susidaryti apie j į nuomon ę. Tuo tarpu S. Gir ėnas nagrin ėjamuose darbuose apib ūdinimas kukliau tiek kiekyb ės, tiek kokyb ės poži ūriu. Tai galima b ūtų aiškinti tuo, kad S. Gir ėnas nebuvo toks aktyvus, traukiantis d ėmes į kaip S. Darius. Kaip jau min ėta anks čiau S. Darius šiuose prozos k ūriniuose sulaukia daug d ėmesio. Abu autoriai mini daug pastarojo lak ūno sektin ų asmenini ų savybi ų taip pat jo nuopelnus Lietuvos valstybei. Štai viena iš panegirik ų J. Dovydai čio k ūrinyje: „Darius kupinas trykštan čios energijos. Jis trokšta žygi ų, veiklos, nori atsidurti aštriose, nepatirtose situacijose, k ą nors nepaprasta ir gera nuveikti Lietuvai.“ 212 V. Dovydaitis užsimena, kad S. Darius į Lietuv ą gr įžo ne tik pats, bet ir įkalb ėjo sugr įžti daug ten esan čių tautie čių. Skub ėti reik ėjo „kol Lietuvos dar nepasiglemž ė Pilsudskio legionai“ 213 . Tada autorius aprašo ir išskirtin ę lak ūno išvaizd ą: „...aukštas, šviesiaplaukis, kariškos tiesios laikysenos vyriškis. Trauk ė šypsena, retai dingstanti veide, energija trykštantis m ėlyn ų aki ų žvilgsnis“ 214 . S. Darius dalyvavo Klaip ėdos krašto sukilime 215 taip pat 1926 m. valstyb ės

207 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 239. 208 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 254. 209 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 126. 210 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 166. 211 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 91. 212 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 129. 213 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 8. 214 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 8. 215 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 70. 47 perversme 216 . Šie Lietuvos istorijai svarb ūs įvykiai neliko nepasteb ėti ir nagrinėjamuose k ūriniuose. V. Dovydaitis akcentuoja S. Dariaus kaip puikaus sportininko ir profesionalaus sporto pradininko Lietuvoje nuopelnus. Autorius rašo, jog: „1921 metais, universalus sportininkas Steponas Darius dalyvauja respublikos lengvosios atletikos pirmenybėse. Užima antr ąją viet ą ieties metime 217 “. Jis buvo laikomas geriausiu futbolo komandos vartininku Lietuvoje 218 ir daugelio kit ų komandini ų sporto šak ų pradininku bei entuziastu. Be viso to S. Darius buvo išrinktas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos pirmininku 219 , r ūpinosi pirmojo stadiono Lietuvoje reikalais 220 , įtraukiamas į Lietuvos sporto lygos valdyb ą bei buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo steig ėjų221 . Reikia pasakyti, kad visos anks čiau išvardintos veiklos buvo lak ūno laisvalaikis, nes tuo metu pirmoje jo gyvenimo vietoje buvo tarnyba Lietuvos karo aviacijoje. Taigi autorių nupieštas S. Dariaus portretas tikrai pribloškiantis. Nedažnas visuomen ės veik ėjas sugeb ėjo tiek padaryti per vis ą savo gyvenim ą, kiek S. Darius per 37 metus. Autoriai negaili ger ų žodži ų ir S. Gir ėnui apib ūdinti. Ta čiau pastar ąjį apib ūdina jo asmenin ės savyb ės, o ne indelis į Lietuvos istorij ą, kuris nepalyginamai skurdesnis nei kolegos S. Dariaus. J. Dovydaitis šitaip apib ūdina S. Gir ėną: „Žemaitukas – užsispyr ėlis, didelis kruopšlys, nem ėgsta daug kalb ėti, geriau – veikti“ 222 . Autoriai ne kart ą pažymi šias piloto savybes: „tylus, kuklus“ 223 , „doras, s ąžiningas“ 224 , „ramus ir paslaugus“ 225 . V. Dovydaitis leidžia suprasti S. Dariaus ir S. Gir ėno b ūdo bruož ų skirtumus. Jis rašo: „kuklus ir neiškabus Stasys toki ų pla čių ryši ų su lietuvišk ų organizacij ų veik ėjais kaip Steponas netur ėjo“. Autorius pateikia neva tokias S. Gir ėno mintis: „Jis (S. Darius) daug geriau moka žmon ėms paaiškinti, kod ėl juos kvie čiame, kaip sunaudojame j ų aukas... Ne tam aš gim ęs. Skraidyti, l ėktuvus tvarkyti – kitas dalykas.“ 226 Taigi tokio neiškalbaus ir ramaus b ūdo vyro bruožus formuoja autoriai. Autoriai apie lak ūnus kalba ir bendrai. Vis pabr ėžiami epitetai, kurie S. Dariui ir S. Gir ėnui suteikia ne visiems žmon ėms prieinam ų savybi ų. Dažniausiai rašoma apie heroj ų dr ąsą, vyrišk ą vali ą. Ne kart ą jie pavadinami didvyriais, karžygiais, sakalais. J. Dovydai čio apysakos herojai juos pavadina „lak ūnų lak ūnais“ 227 . Šios ryškiau išreikštos savyb ės ver čia žmones ger ėtis ir pagarbiai vertinti visk ą kas lie čia lak ūnus.

216 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 84. 217 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 23. 218 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 38. 219 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 38. 220 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 39. 221 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 41. 222 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 132. 223 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 124. 224 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 127. 225 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 130. 226 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 175. 227 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 173. 48

Kūrini ų autoriai stengiasi pabr ėžti, koks dramatiškai sunkus buvo lak ūnams skrydis. Dažniausiai kalbama apie skrydžio s ąlygas smarkiai pabloginusi ą audr ą. Štai J. Dovydai čio apysakos herojus taip kalba apie oro s ąlygas, kurios buvo lak ūnams skrendant į Kaun ą: „Kiekvienas paukštis slepiasi nuo tokio oro, o Darius ir Gir ėnas skrenda.“ 228 Tas pats autorius ne kart ą pabr ėžė skrydžio dramatizm ą: „Ar ne šitaip klaikiai kauk ė ir švilp ė audra, kai ji pasitiko du lak ūnus vidury Atlanto?.. Aplinkui vingiavo žaib ų gyvat ės. Oranžinis paukštis skrido“ 229 . V. Dovydaitis sukre čian čiai aprašo ir sud ėting ą „Lituanicos“ pakilim ą230 , o pat į skryd į vadina fatališku 231 . Abu autoriai savo k ūriniuose mini lak ūnams išreiškiam ą pagarb ą. Apie j ą reikt ų kalb ėti ne tik iškart po katastrofos, bet ir v ėliau. Štai J. Dovydai čio apysakos herojai reng ė 9-ąsias skrydžio metines 232 , v ėliau buvo pamin ėtos ir 10-osios 233 . Pastarieji labai išgyvena, kad taip ir nesugeb ėjo tinkamai pagerbti S. Dariaus ir S. Gir ėno. Tod ėl suman ė panaudoti Puntuk ą, kuris saugos lak ūnų atminim ą amžinai. O prisid ėti prie lak ūnų įamžinimo buvo visiems didel ė garb ė. Žinoma, reikia pabr ėžti, kad autoriai stengiasi akcentuoti, jog S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydis ateities kartoms turi b ūti pavyzdys. Autorius rašo: „Ir štai du žmon ės, pakil ę nuo žem ės, aukodami savo gyvybes, parodo, kad yra žygi ų, kurie m ūsų taut ą pažadina gyvenimui. Šaukia į švies ą... J ų didvyrišk ų širdži ų saul ė – be d ėmės ...Reikia ieškoti nauj ų didvyri ų, kurie čia pat, greta, dūsta be paramos, nežinomi visuomenei.“ 234 V. Dovydai čio apybraižoje S. Darius kalba: „Jei ž ūsim, tai tegu lietuvi ų jaunimas žino ir geriau nujau čia, kam mes aukojam ės“ 235 . Tai skamba tarsi pareiškimas jaunimui siekti vis nauj ų aukštum ų kaip tai dar ė S. Darius ir S. Gir ėnas. Apibendrinant prozos k ūrini ų analiz ę, reikia pasteb ėti, kad kultas formuojamas tomis pa čiomis priemon ėmis kaip ir kit ų žanr ų k ūriniuose. Akcentuojama lak ūnų meil ė T ėvynei, noras j ą išgarsinti. Lak ūnams skiriami skamb ūs epitetai. Ta čiau skirtingai nei kitose analiz ėse, prozos kūriniuose autoriai tur ėjo galimyb ę pla čiau aptarti kiekvien ą lak ūną atskirai ir pabr ėžti ger ąsias asmenines savybes. Žinoma akcentuojama ir didžiul ė pagarba lak ūnams, bei j ų įamžinimas. Ko gero svarbiausia lak ūnų kulto formavime ir palaikyme yra tai, kad raginama atsigr ęžti į S. Dari ų ir S. Gir ėną, ir iš j ų didvyriško skrydžio pasisemti valios saviems tikslams įgyvendinti.

228 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 168. 229 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 196. 230 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 200. 231 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 51. 232 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 290. 233 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 326. 234 Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos , Vilnius, 1967, p. 171. 235 Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990, p. 182. 49

3.3. Paminkl ų analiz ė

S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimui įamžinti buvo pastatyta apie 10 paminkl ų (nuo 1933 iki 2008 m.). Pagal reikšm ę gal ėtume juos skirstyti į vietin ės ir nacionalin ės (monumentai, kurie yra žinomi viesiems) reikšm ės. Vietin ės reikšm ės paminklai stovi Babtuose ir Šilal ėje. Žinomiausiais, dar kitaip turin čiais centrin ės reikšm ės, galima vadinti paminkl ą Kaune ( Ąžuolyne) ir Puntuko akmen į. Kiekvienais metais, pažymint lak ūnų skryd į, prie j ų rengiamos švent ės. Reikt ų atskirti paminklus esan čius užsienyje. Esantys JAV yra gausiai lankomi ir priži ūrimi netoliese gyvenan čių Amerikos lietuvių, prie j ų rengiamos skrydžio metin ės. Tuo tarpu paminklai Lenkijoje svarb ūs yra ne tik lietuviams, bet ir ten gyventiems lenkams. Pastarieji (turima omenyje netoli katastrofos gyvenan čius žmones) ima save tapatinti su šiuo istoriniu įvykiu ir padedami Lenkijoje gyvenan čių lietuvi ų taip pat LR Vyriausyb ės, ir kit ų valstybini ų įstaig ų globoja paminklus bei kitas su tragedija susijusias vietas 236 . Savo išvaizda S. Dariui ir S. Gir ėnui skirti paminklai yra pakankamai skirtingi. Ta čiau j ų simbolin ės išraiškos siekia parodyti daug panaši ų dalyk ų (prasmi ų). Štai pavyzdžiui, juose labai dažnai vaizduojami abu lak ūnų atvaizdai. Jie yra iškalti bareljefe, Puntuko akmenyje, antkapiniame paminkle ant S. Dariaus ir S. Gir ėno kapo, taip pat Kauno Ąžuolyne esan čiame paminkle lak ūnams. S. Dariaus ir S. Gir ėno veidus galime sutikti paminkluose esan čiuose Čikagoje ir Niujorke. Visuose paminkluose lak ūnai atrodo rimti, susikaup ę gal net r ūst ūs. Galima sp ėti, kad taip norima parodyti kiek dr ąsos ir atsidavimo reik ėjo S. Dariui ir S. Gir ėnui perskristi Atlanto vandenyn ą. Puntuko akmenyje greta lak ūnų veid ų iškalti ir trys ąžuolo lapai. Kurie, matyt, gal ėjo b ūti lietuviškos j ėgos, dr ąsos ir kilnumo simbolis. Lak ūnų įamžinimui naudojami neb ūtinai su j ų biografija ar aviacija susiję simboliai. Ta čiau tie simboliai skirti S. Dariui ir S. Gir ėnui lengvai atpaž įstami iš dualizmo – du lak ūnai ir juos įprasminantys simboliai visada yra po du. Taigi skaičius du tampa reikšmingas, kaip atpažinimo ženklas. Abiejuose paminkluose Lenkijoje taip pat Beverli Šore (JAV) S. Dari ų ir S. Gir ėną simbolizuoja kiti objektai. Štai lak ūnų ž ūties vietoje pastatytas paminklas susideda iš dviejų horizontaliai apverst ų granitini ų kryži ų. Naujausias Myslibože (Lenkija) pastatytas paminklas susideda iš dviej ų akmens pusrutuli ų, kurie pasak autoriaus reiškia dvi pasaulio, perskirto oro

236 Pakutkien ė E., Iš Š čecino lietuvi ų veiklos, http://www.ausra.pl/2009/0918/konsulatas.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 50 erdves, dalis237 . Beverli Šore esanti skulpt ūra vaizduoja du į dang ų kylan čius sparnus. Taigi šiuo atveju simboliai pakeit ė realius lak ūnų atvaizdus. Dar vienas daugeliui paminkl ų būdingas bruožas – stiebimasis į virš ų. Galima neabejoti, kad šitaip stengiamasi ne tik įtvirtinti monumentalum ą. Ta čiau tai gali reikšti ir skryd į, erdves, kurias teko įveikti lak ūnams. Tokiu pob ūdžiu išsiskiriantys paminklai yra Kaune ( Ąžuolyne), Beverli Šore, Niujorke, Čikagoje. O lak ūnų kapo (Kaune) paminklas pastatytas ant pilkapio. Ant pa čių paminkl ų ar kur nors šalia visada b ūna žodžiai skirti paaiškinti kieno garbei jis yra pastatytas. Daugeliu atveju ši formuluot ė yra kone identiška. Štai ant lak ūnų kapo stovin čiame paminkle iškaltas V. Ma čiuikos sukurtas tekstas: „DARIUS IR GIR ĖNAS LITUANICOS SKRYDŽIU NUGAL ĖJĘ ATLANT Ą ŽUVO NEPASIEK Ę T ĖVYN ĖS 1933 LIEPOS 17“ 238 . Atsižvelgiant į tai kur pastatytas paminklas, užrašas gali b ūti iškaltas keliomis kalbomis. Antai Myslibožo apskrities miške pastatytame paminkle užrašai trejomis kalbomis – lietuvi ų, vokie čių ir angl ų. Lenkiškai užrašo nebuvo, nes statyb ų metu ši vietov ė priklaus ė Vokietijai. Naujausiame Myslibože pastatytame paminkle užrašai lietuvi ų ir lenk ų kalbomis: „Lietuvi ų tautos didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Gir ėnui, nugal ėjusiems Atlant ą, 75-osioms ž ūties metin ėms atminti“ 239 . JAV pastatytuose paminkluose užrašai aptinkami anglų kalba. Reikt ų pamin ėti, jog užsienyje, tekstuose, galima rasti nuorodų į lak ūnų tautyb ę, antai Myslibožo apskrities miške užrašas skelbia: „Čia žuvo lietuviai lak ūnai Atlanto nugal ėtojai Steponas Darius – Stasys Gir ėnas. New York 7 15 1933 – Soldin 7 17 1933“ 240 . Taip pat skrydžio tikslas nurodomas: „COMMEMORATING THE TRANS ATLANTIC FLIGHT FROM NEW YORK TO KAUNAS LITHUANIA BY CAPTAIN STEPONAS DARIUS LEUTENAT STASYS GIR ĖNAS, JULY 17 1933“. Be toki ų savaime suprantam ų tekst ų ant daugelio paminkl ų galime rasti lak ūnų testamento ištrauk ą. Štai Kaune, Ąžuolyne esan čiame paminkle, iškalta tokia eilut ė: „SAVO SKRIDIM Ą SKIRIAME IR AUKOJAME TAU, JAUNOJI LIETUVA“. Ištraukas galime rasti ir Puntuko akmenyje bei Niujorke esan čiame paminkle. Šie užrašai kaip ir visas lak ūnų testamentas siekia paskelbti skrydžio tiksl ą – išgarsinti Lietuv ą, bei įkv ėpti jaunajai kartai ryžto, ir dr ąsos imtis nauj ų žygdarbi ų. Žvelgiant iš chronologin ės perspektyvos galima teigti, jog laikui b ėgant kažkoki ų tendencij ų atspindin čių vien ą ar kit ą laikotarp į paminkluose negalima įži ūrėti. Matyt, paminkl ų simboliką ir reikšm ę labiausiai l ėmė j ų autoriai. Kad laikotarpis netur ėjo jokios reikšm ės paminklo

237 Stacevi čius S., „Lituanica” ir ugnis, http://test.svs.lt/?Nemunas;Number%28238%29;Article%285806%29 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 238 Čepas J., Paminklai Dariui ir Gir ėnui – III, Aviacijos pasaulis, 2008, Nr. 12 (155), p. 9. 239 Miklova V., Paminklas lak ūnams iš gimtin ės riedulio, http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis278 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 240 Čepas J., Paminklai Dariui ir Gir ėnui, I dalis, Aviacijos pasaulis, 2008, Nr. 9 (152), p. 8. 51 išraiškai, byloja faktas, kad 1993 m. pastatyto paminklo Kaune projektas buvo sukurtas B. Pundziaus dar 1937 m. Lak ūnų įamžinimas paminkluose formuoja rimt ą poži ūrį į juos. Jie simbolizuoj ą dr ąsą, jėgą, pasiryžim ą. Paminkluose iškalti užrašai byloja ne tik pirmin ę informacij ą apie S. Dari ų ir S. Gir ėną bei j ų skryd į, bet ir lak ūnų tikslus, kurie pakankamai aktual ūs visais laikais. Paminklai nepavald ūs lakui, tod ėl nepriklausomai nuo laikotarpio jie turi atspind ėti lak ūnų ir j ų žygio dydyb ę, aviacijos id ėją.

52

4. KULTO MATERIALINI Ų IŠRAIŠK Ų ANALIZ Ė PAVELDOSAUGINIU ASPEKTU

Reikt ų patyrin ėti S. Dariui ir S. Gir ėnui skirt ų paminkl ų Lietuvoje pripažinim ą ir įpaveldinim ą. Pagal objektams priskirtas vertes galima daryti prielaidas, leidžian čias sužinoti valstyb ės valdžios poži ūrį į lak ūnus ir j ų kulto raišk ą. Sovietme čiu kult ūros paveldas buvo registruojamas Lietuvos TSR kult ūros paminkl ų sąraše (1973-1990). Paveldas buvo skirstomas į archeologijos, istorijos, architekt ūros ir dail ės tipus. Pagal reikšm ę objektai buvo vietiniai arba respublikiniai. Šie rodikliai padeda suprasti, koki ą reikšm ę oficialioji valdžia suteikdavo vienam ar kitam kulto objektui ir kaip ji kito. Štai Sovietin ės okupacijos metais į Lietuvos TSR kult ūros paminkl ų s ąraš ą įtrauktam Puntuko akmeniui (Anykš čių raj.) priskirtos dvi vert ės – dail ės ir archeologijos (AR102 241 ir DR431 242 ). Šis objektas tiek dail ės, tiek archeologijos poži ūriu tur ėjo respublikin ę reikšm ę. Reikia atkreipti d ėmes į, jog valdžia šiai labai svarbiai kult ūros vertybei (S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto atžvilgiu) istorin ės vert ės nesuteik ė. Tai liudija S. Dariaus ir S. Gir ėno žygio nuvertinim ą. Ta čiau iš kitos pus ės S.Jucevi čiaus-Dariaus ir S. Girskio-Gir ėno kapui buvo suteiktas IR62 numeris 243 . Iš jo galima nustatyti, kad objekto tipas buvo – istorinis, reikšm ė – respublikin ė. Atskirai saugomas S. Dariaus ir S. Gir ėno antkapinis paminklas 244 . Jam suteiktos vert ės liudija j į esant respublikin ės reikšm ės dail ės objektu (DR308). Dar sovietme čiu gelb ėjant nuo sunaikinimo lak ūnų gimtines, ten įamžintas j ų atminimas. Tod ėl šie objektai tur ėjo b ūti įtraukti į Lietuvos TSR kult ūros paminkl ų s ąraš ą ir prad ėti saugoti. Tiek S. Dariaus (IV370 245 ), tiek S. Gir ėno (IV616 246 ) gimtin ėms buvo suteiktas tipas – istorinis, reikšm ė – vietin ė. Tokiais statusais buvo saugomi S. Dariaus ir S. Gir ėno objektai Sovietin ės okupacijos metais. Galima teigti, jog labiausiai įvertinti objektai buvo Puntuko akmuo ir lak ūnų kapas bei antkapis. Tik aktyvios visuomen ės d ėka išsaugotos S. Dariaus ir S. Gir ėno t ėvišk ės buvo mažesn ės reikšm ės kult ūros paveldo vertyb ės. Lietuvai atk ūrus nepriklausomyb ę paveldosaugos srityje įvyko pasikeitim ų. Buvo sudaryti nauji kult ūros vertybi ų s ąrašai - Naujai išaiškinam ų istorijos ir kult ūros paminkl ų s ąrašas ir Laikinosios apskaitos paminkl ų s ąrašas, kurie galiojo 1990-1995 m. laikotarpiu. Nuo 1995-2005 m.

241 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1891 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 242 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7681 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 243 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10395 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 244 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=7558 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 245 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10968 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 246 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11214 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 53

Lietuvoje atsiranda LR kult ūros vertybi ų registras, o nuo 2005 m. visoms kult ūros vertyb ėms suteikiami nauji kodai (nors ir tebelieka tas pats LR kult ūros vertybi ų registras). Toks s ąraš ų ir kult ūros objektams priskirt ų ver čių palyginimas leidžia geriau įsivaizduoti valstyb ės valdžios poži ūrį į kult ą. Jau iš anks čiau žinoma kaip S. Dariaus ir S. Gir ėno kult ą paveik ė Lietuvos nepriklausomyb ės atk ūrimas (žr. 2.4. poskyr į). Visos kult ūros vertyb ės buvo vertinamos iš naujo, tai pakeit ė ir papild ė seniau į Lietuvos TSR kult ūros paminkl ų s ąraš ą įtraukt ų lak ūnų kulto objekt ų tipus bei reikšmes. Štai dabar Puntuko akmeniui suteikiama mitologin ė ir memorialin ė vert ė. S. Dariaus ir S. Gir ėno kapui Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registre, buvusiame 1995-2005 m., buvo suteiktas kodas L1434 247 ir jis priskirtas laidojimo viet ų tipui. Dabar šiam objektui nustatytos trys vert ės: istorin ė, memorialin ė ir dail ės. O reikšmingumo lygmuo yra nacionalinis. S. Gir ėno gimtosios sodybos vietai suteiktas kodas – I154 ( LR Kult ūros vertybi ų registras, 1995-2005 m.) jau nurodo įvykio vietos tip ą. Dabar ši sodyba naudojama kaip memorialin ė vieta. O S. Dariaus sodyba Lietuvos kult ūros vertybi ų registre nuo 1995 iki 2005 m. saugoma kaip statinių kompleksas (Nr. G62K 248 ). S. Gir ėno ir S. Dariaus sodybos naudojamos viešajam pažinimui ir naudojimui. Po Nepriklausomyb ės atgavimo buvo statomi ir atstatomi paminklai S. Dariui ir S. Gir ėnui. 1989 m. atstatytas paminklas Babtuose (Kauno raj.). Kult ūros vertybi ų registro s ąraše prie šio objekto pateikta pastaba, kad tai vienas pirm ųjų nepriklausomos Lietuvos paminkl ų. Šio paminklo b ūkl ė apib ūdinama kaip gera 249 . 1993 m. pagaliau pastatytas vienas iš svarbiausi ų paminkl ų lak ūnams Kaune, Ąžuolyne. Jo reikšmingum ą lemianti vert ė – memorialin ė. Objektui suteikta nacionalin ė reikšm ė250 . Ta čiau pasirodo, kad valstyb ė nevienodai saugo objektus susijusius su S. Dariaus ir S. Gir ėno kultu. Štai Šilal ėje 1993 m. pastatytas paminklas lak ūnams iki šiol n ėra įtrauktas į Kult ūros vertybi ų registr ą. Taigi paaišk ėja, jog dauguma kult ūros vertybi ų Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę įgavo arba gavo memorialin ę vert ę, vietoj anks čiau tur ėtų dail ės ir istorijos. O tai reiškia, kad valstyb ės valdžia formavo labiau atminimo įamžinimo, reprezentavimo svarb ą. Didžiausi ą svarb ą kultui turintiems paminklams suteikta nacionalin ė reikšm ė. Iš to galima spr ęsti, kad šios kult ūros vertyb ės turi aukš čiausi ą valstybin ę reikšm ę. Didel ę prasm ę kultui turi su S. Dariumi ir S. Gir ėnu susijusi ų objekt ų atstatin ėjimas.

247 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10395 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 248 Kult ūros vertybi ų registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10968 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-22]. 249 Kult ūros vertybi ų registro s ąrašai, http://www.kpc.lt/index.php?Lang=34&ItemId=28602 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-22]. 250 Kult ūros vertybių registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=31621 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 54

IŠVADOS

1. Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno kultas prad ėjo formuotis tik lak ūnams žuvus. B ūtent tragiška lak ūnų mirtis, o ne transatlantinio skrydžio pasiekimai, kaip atskleidžia šis tyrimas, tapo pagrindinis faktas heroj ų kulto formavimuisi. Šiuo atveju lak ūnai sugeb ėjo išreikšti visuomenei svarbias vertybes ryškiau už kitus. Jos neprarado aktualumo įvairiais kulto laikotarpiais. Nacionalin ėse valstyb ėse jau seniai naudojamas heroj ų kultas, kurio tikslas telkti, mobilizuoti taut ą siekti dabarties ir ateities tiksl ų. Tai galima pasteb ėti S. Dariaus ir S. Gir ėno kulte, kuris buvo suprojektuotas, nes lak ūnai savo meil ę ir pagarb ą Tėvynei išreišk ė vis ų ryškiausiai. Lak ūnų kultas abiem savo aktyvumo laikotarpiais išreišk ė tautos gyvenimui svarbias vertybes. Į kurias buvo norima lygiuoti visuomen ę. Ne tik j ų žygdarbis tur ėjo tapti pavyzdžiu, bet ir S. Dariaus ir S. Gir ėno asmenin ės savyb ės tur ėjo tapti lietuvi ų tautiniais bruožais. 2. Didžiausias kulto aktyvumas ir puosel ėjimas pastebimas tarpukario metais, t.y. tik k ą po tragedijos, ir 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę. Pirmuoju kulto aktyvumo laikotarpiu buvo stengiamasi kuo grei čiau ir kuo reikšmingiau įamžinti S. Dariaus ir S. Gir ėno atminim ą. Šios iniciatyvos ėmėsi ne tik valdžia ar oficiozai, bet ir „pla čioji“ visuomen ė, kuri aktyviai dalyvavo įamžinimo darbuose prisid ėdama bent pinigais. Po 1990 m. b ūta kitos tendencijos – kultas buvo aktyvuojamas iš viršaus. Tuomet pagrindin ė iniciatyva priklaus ė komitetui ir valstyb ės valdžiai. Kultui buvo keliami ypa č dideli tikslai. Atk ūrus Nepriklausomyb ę reik ėjo ugdyti lietuvyb ę, patriotiškum ą, sutelkti taut ą sunkiu metu. Tada S. Darius ir S. Gir ėnas tiek savo žygdarbiu, tiek asmenin ėmis savyb ėmis įkūnijo idealaus Lietuvos pilie čio bruožus. 3. Sovietin ės okupacijos laikotarpis kultui buvo problematiškas. Pirmaisiais pokario dešimtme čiais S. Darius ir S. Gir ėnas neteko heroj ų statuso, ir oficialioji ideologija buvo linkusi juos ištrinti iš atminties ar bent jau ignoruoti. Tik sovietinio „atšilimo“ laikotarpiu buvo imtasi aktyviau min ėti skrydžio sukaktis. Tada S. Darius ir S. Gir ėnas buvo minimi kaip lak ūnai įė ję į pasaulio aviacijos istorij ą. Tiesa neišvengta Sovietin ės ideologijos prieskonio – itin akcentuota versija, kad vokie čiai yra heroj ų ž ūties kaltininkai. 4. S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto mast ą ir reikšm ę galima identifikuoti pagal lak ūnų atminimo įamžinim ą. Kulto išraiškas sunku tiksliai suskai čiuoti, nes kartais, ypa č JAV, S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimas įamžinamas priva čia iniciatyva, tod ėl žinomas ir prieinamas tik menkam ratui žmoni ų. Lengviausia lak ūnų kult ą identifikuoti pagal materialines jo išraiškas. Nuo 1933 – 2008 m. S. Dariui ir S. Gir ėnui vien paminkl ų pastatyta daugiau nei 10 (JAV – 3, Lenkijoje – 2, Lietuvoje – 5), atidengta ne viena memorialin ė lenta. Norint susipažindinti ir parodyti visuomenei 55 lak ūnų istorij ą ir žygdarb į, įkurtos ekspozicijos bent 4 muziejuose bei atstatytose gimtin ėse. Išleista apie 13 knyg ų, tarp kuri ų – mokslin ė, grožin ė literat ūra, nuotrauk ų albumai, broši ūros. Sunku net ir apytiksliai įvardinti nemateriali ųjų kulto išraišk ų skai čių, ypa č dain ų, poezijos, prozos. Ta čiau vienos iš svarbiausi ų lak ūnų kult ą demonsruojan čių išraišk ų yra 10 lit ų vert ės banknotas, j ų vardo medalis, jiems skirti metai (1993 m.). Visos S. Dariaus ir S. Gir ėno bei j ų skrydžio įamžinimo išraiškos rodo kulto svarb ą visuomen ėje. J ų įvairiapusiškumas demonstruoja fakt ą, jog kultas žmones pasiekia bet kuriomis priemon ėmis. 5. Min ėtus kulto objektus išanalizavus semiotiškai paaišk ėja, kad S. Darius ir S. Gir ėnas juose vaizduojami kaip neabejotini didvyriai. Kuri ų dr ąsa, ryžtu ir valia tur ėtų sekti kiekvienas. Ypa č nematerialiosiose kulto išraiškose labai dramatiškai ir tragiškai apib ūdinamas lak ūnų skrydis. Išaukštinamas j ų skrydžio tikslas – išgarsinti Lietuv ą pasaulyje. O tragedijos akivaizdoje žadama niekada nepamiršti. Kad S. Darius ir S. Gir ėnas labiau žav ėtų visuomen ę, jie minimi greta toki ų LDK kunigaikš čių kaip Gediminas, Algirdas, Vytautas. Lak ūnams ir „Lituanicai” priskiriami skamb ūs epitetai, kurie dar labiau padeda įtvirtinti kult ą. Materialiosiose kulto išaiškose atsispindi monumentalumas ir aviacijos id ėja. Taip pat b ūdingas duališkumas. Tiek materialiosiose, tiek nematerialiosiose kulto išraiškose simboliškai ar tiesiogiai atsispindi pagrindinis S. Dariaus ir S. Gir ėno siekis, kuris nepraranda aktualumo įvairiais laikotarpiais.

56

ŠALTINIAI IR LITERAT ŪRA Publikuoti šaltiniai

1. Lietuvos aeroklubo pirmininko 1933-05-12 prašymas ministrui pirmininkui paspartinti pašto ženkl ų, skirt ų S.Dariaus ir S.Gir ėno skrydžiui pažym ėti, išleidim ą, http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s12.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011- 04-10]. 2. Lietuvos pasiuntinyb ės Vašingtone įgalioto ministro B.K. Balu čio 1933-09-16 prašymas Lietuvos Respublikos užsienio reikal ų ministrui suteikti oficialias žinias apie “Lituanikos” katastrofos priežas čių tyrim ą, http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s34.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-10].

Oficial ūs Lietuvos paveldo s ąrašai

1. Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registras (Kult ūros paveldo centro duomen ų baz ė), http://www.kpc.lt/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-22]. 2. Lietuvos Respublikos kult ūros vertybi ų registras (Kult ūros paveldo departamento duomen ų baz ė, http://www.kpd.lt/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10].

Periodin ė spauda

1. Archipovait ė L., Apie Dariaus ir Gir ėno žygdarb į, Literat ūra ir menas , 1983, Nr. 1. 2. Bal čiūnas J., Hitlerininkams nepavyko j ų sunaikinti, Literat ūra ir menas , 1966, Nr. 28. 3. Bal čiūnas J. Įamžinkim atminim ą, Literat ūra ir menas , 1988-07-16. 4. Darius ir Gir ėnas atskrenda, Dienos naujienos , 1933, Nr. 159. 5. Didvyriai Darius ir Gir ėnas atvyko į Kaun ą, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 161. 6. Dovydaitis J., Skridimas per vandenyn ą, Švyturys , 1958, Nr. 13. 7. Gamziukas A., Dariaus ir Gir ėno atminimas, Mokslas ir gyvenimas , 1988, Nr. 7. 8. Gamziukas A., Paminklas Dariui ir Gir ėnui, Literat ūra ir menas , 1988-07-16. 9. Kaip ir prieš 60 met ų, šimtai žmoni ų Kaune lauk ė virš Aleksoto pasirodant „Lituanicos“, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 137. 10. Kap. Dariaus ir Gir ėno skridimas lygus Lindbergo skridimui, Lietuvos aidas, 1933, Nr. 169, p. 8. 11. Jau atskrenda kpt. Darius ir Gir ėnas, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 157. 12. Jurg ėla P., Du lietuviai tikrai l ėktuvu skris iš Amerikos į Lietuv ą, Karys , 1933, Nr. 14. 57

13. Jurg ėla P., „Lituanica skirs iš Amerikos į Lietuv ą, Trimitas , 1933, Nr. 21. 14. Lak ūnas Vaitkus per Atlant ą į Lietuv ą jau skrenda, Lietuvos žinios , 1935, Nr. 216. 15. Lituanicos liekanos ir kap. Dariaus ir Gir ėno daiktai rodomi visuomenei Karo muziejuje, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 168. 16. Mes skrisim iš New Yorko į Kaun ą, Vienyb ė, 1932, Nr. 110. 17. Plati paminkl ų statybos panorama, Komjaunimo tiesa , 1988, Nr. 132. 18. Pranck ūnien ė D., Perskrid ę Atlant ą, Švyturys , 1968, Nr. 13. 19. Stelmok A., Burning-Bits, Margutis , 1932, Nr. 13. 20. S. Dariaus ir S. Gir ėno met ų ir Pasaulio lietuvi ų vienyb ės dienos rengini ų programa, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 132. 21. Vakar atidaryti Dariaus ir Gir ėno namai Vilijampol ėje, Lietuvos aidas , 1935, Nr. 35. 22. Vyties Kryžiaus ordinai a.a. Dariui ir Gir ėnui, Lietuvos aidas , 1933, Nr. 160. 23. Žukas V., Dar kart ą d ėl Dariaus ir Gir ėno, Literat ūra ir menas , 1988-05-28.

Istoriografiniai veikalai

1. Burge C. G., The Complete Book of Aviation, UK, 1935. 2. Dari ūtė-Maštarien ė N., Darius ir Gir ėnas , Vilnius, 1991. 3. Jurg ėla P., Sparnuoti lietuviai Darius ir Gir ėnas , Čikaga, 1935.

Grožin ė literat ūra ir dainos

1. Amžinas skrydis, Vilnius, 1993. 2. Dovydaitis J., Juodi debesys, Aerodromo apysakos, Vilnius, 1967. 3. Dovydaitis V., Vėjai blašk ė, žaibai plak ė..., Kaunas, 1990. 4. Jacevi čien ė I., Sakal ų giesm ė, Vilnius, 1993. 5. Skrydis poezijoje, http://www.plienosparnai.lt/page.php?952 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-04-25]. Interneto šaltiniai

1. Renginiai, skirti S. Dariaus ir S. Gir ėno skrydžio per Atlant ą 75-osioms metim ėns, http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/file...A3_spaudai.pdf , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04- 20]. 2. Historic Floyd Bennett Field, http://www.geocities.com/floyd_bennett_field/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-15]. 58

Literat ūra

1. Amerikos lietuvi ų inžinieri ų ir architekt ų s ąjunga, http://www.litua.com/lt/zinynas/inzinieriu_s , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 2. Bancevi čiūtė T., Po 50 met ų, Kult ūros barai , 1983, Nr. 7. 3. Benedict A., Įsivaizduojamos bendruomen ės, Vilnius, 1999. 4. Bernotas R., B ėgikai įveiks kilometrus, kuri ų pritr ūko S. Dariui ir S. Gir ėnui, Lietuvos rytas , 1993, Nr. 129. 5. Braun G., Čikagos tarptautiniame oro uoste atidengta memorialin ė lenta, įamžinti Dariaus ir Gir ėno transatlantin į žyg į, http://www.alietuvis.us/al/index.php?option=com_content&view=article&id=948:ikagos- tarptautiniame-oro-uoste-atidengta-memorialin-lenta-aminanti-dariaus-ir-girno-transatlantin- yg&catid=51:aktualijos , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 6. Čepas J., Paminklai DARIUI IR GIR ĖNUI – III, Aviacijos pasaulis , 2008, Nr. 12. 7. Darius and Girenas, http://www.economicexpert.com/a/Darius:and:Girenas.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-20]. 8. Dariaus ir Gir ėno medalis, http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/apdovanojimai/krasto_apsaugos_sistemos_a pdovanojimu_aprasymas/dariaus_ir_gireno_medalis.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-20]. 9. Dari ūtė N., Gamziukas A., Ramoška G., Darius ir Gir ėnas, dokumentai , Kaunas, 1991. 10. Dobkevi čius K., Istorinis skrydis per Atlant ą, http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030716/istving_01.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 11. Dovydaitis J., Atlanto nugal ėtojai, Vilnius, 1983. 12. Dovydaitis J., Vieno paminklo istorija, Literat ūra ir menas , 1965, Nr. 9. 13. Jasi ūnas E., Darius ir Gir ėnas (1933-1993) , Kaunas-Vilnius, 1993. 14. Gamziukas A., Trumpa LAK istorija, http://www.plienosparnai.lt/page.php?43 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-24]. 15. Gedvilien ė A., Atgimimo paminklai, Šilal ės kraštas , Vilnius, 1994, t. 1. 16. Gellner E., Tautos ir nacionalizmas, Vilnius, 1996. 17. Historia Szkoły, http://www.zsp3mysliborz.info/news.php , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-20]. 18. Kynas A., S. Darius ir S. Gir ėnas lietuvi ų dail ės k ūriniuose, Kult ūros barai , 1983, Nr. 7. 59

19. Legendinio lak ūno t ėvišk ė rengiasi iškilm ėms, http://www.ve.lt/?data=2003-07- 10&rub=1065924812&id=1057764036 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-10]. 20. Leonas P., Tautiškumas ir nacionalizmas, Kult ūra, Nr. 11-12, 1933. 21. Lietuvi ų enciklopedija , Boston, 1954, t. 4. 22. Lietuvi ų literat ūros enciklopedija, http://www.lle.lt/search3.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011- 04-27]. 23. Lietuvos kult ūros fondas, Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija , Vilnius, 2008, t. 13. 24. Lietuvos kult ūra sovietin ės ideologijos nelaisv ėje, 1940-1990 , Vilnius, 2005. 25. Lituanica Basketball Academy, http://www.lituanica.org/about-us.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 26. Lituanica futbolo klubo istorija, http://www.scliths.com/?id=8 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 27. McHugh P., Lithuanian Spirit Strong in Beverly Shores, The Beacher , 2005, Nr. 43. 28. Memorialin ės ekspozicijos S. Dariaus ir S. Gir ėno gimtin ėse, http://www.lam.lt/html/tevidkes.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-10]. 29. Miklova V., Pminklas lak ūnams iš gimtin ės riedulio, http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis278 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 30. Nikitos Chruš čiovo biografija, http://www.biografas.lt/biografija/110-nikita-chrusciovas , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 31. Nukent ėję paminklai , Vilnius, 1994. 32. Pakutkien ė E., Iš Š čecino lietuvi ų veiklos, http://www.ausra.pl/2009/0918/konsulatas.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 33. Pašto ženklai, http://stamps.adie.lt/pradzia.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-24]. 34. Pilaitien ė A., Gimtojoje Stepono Dariaus sodyboje atidarytas muziejus, Lietuvos rytas, 1993, Nr. 132. 35. Punsko Dariaus ir Gir ėno pagrindin ės mokyklos ir gimnazijos istorija, http://www.lt.ugpunsk.pl/index.php?id=25&id2=1 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 36. Rajeckien ė R., Didžiojo skrydžio min ėjimas Lenkijoje, http://www.muziejai.lt/Prev_vers/kaunas/VDKM_Lenkijoje.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 37. Remembering Darius and Girenas, http://www.javlb.org/bridges/issue5/dandg.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02-20]. 38. Sku čait ė V., Istorinis detektyvas, http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/istorinis-detektyvas-4005 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 60

39. Sku čait ė V., Neramumai Ramyb ės parke, http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/neramumai- ramybes-parke-13795 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 40. Smith A. D., Nacionalizmas XX amžiuje, Vilnius, 1994. 41. S. Dariaus ir S. Gir ėno aerodromo istorija, http://www.aleksotasair.lt/lt/index.php?page=history , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-02- 24]. 42. S. Dariaus ir S. Gir ėno transatlantiniam skrydžiui 70, Kaunas, 2003. 43. S. Gir ėno t ėvišk ė, http://www.lam.lt/lt/apie-mus/musu-padaliniai/s-gireno-teviske.html , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10]. 44. Šutinien ė I., Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventoj ų s ąmon ėje, Istorin ė s ąmon ė ir istorijos didaktika , Švietimo studij ų s ąsiuvinis , Vilnius, 1997, Nr. 2. 45. Šutinien ė I., Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventoj ų tautin ėje vaizduot ėje: heroj ų įvaizdžiai ir j ų kaita, Sociologija. Mintis ir veiksmas , Vilnius, 2009, Nr. 1 (24). 46. Tratait ė E., Tre čią kart ą garbingiausias Lietuvos lak ūnų trof ėjus – Dariaus ir Gir ėno taur ė – plk. ltn. Eltono Meleckio rankose, http://www.lka.lt/index.php/lt/197002/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 47. Vai čenonis J., Lituanicos skrydis , Kaunas, 2006. 48. Vaitkevi čiūtė V., Tarptautini ų žodži ų žodynas , Vilnius, 2007. 49. Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija , Vilnius, 2007, t. 11. 50. Zovien ė D., Parskrido, Literat ūra ir menas , 1993, Nr. 29. 51. Žym ūs Kauno žmon ės, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DARIUS%20STEPONAS,%20tikroji%20pavard %EB%20Jucevi%E8ius,%20Jucius , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-04-20]. 52. 10 lit ų banknotas, http://www.bankas.lt/10-litu-banknotas/ , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-20]. 53. 10 lit ų moneta, išleista Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno skrydžio per Atlant ą 60 - osioms metin ėms, http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_skrydis.html, [prieigas per internet ą, ži ūrėta 2010- 04-20].

61

SANTRAUKA

Steponas Darius ir Stasys Gir ėnas Lietuvoje yra priskiriami tautos heroj ų kategorijai. Pagrindu tam tapo vienas j ų gyvenimo faktas – 1933 m. jie s ėkmingai perskrido Atlanto vandenyn ą, ta čiau nepasiek ę Lietuvos tragiškai žuvo tuometin ėje Vokietijos teritorijoje. Nuo tada buvo stengiamasi kuo akivaizdžiau įprasminti š į įvyk į ir heroj ų asmenybes. Šiandien ą, žvelgdami iš laiko perspektyvos, š į reiškin į dr ąsiai galime įvardinti asmenybi ų kultu. Šiame tyrime kulto s ąvoka traktuojama kaip perd ėtas ko nors garbinimas, idealizavimas arba kam nors reiškiama didžiul ė pagarba. Nacionalistine ideologija gr įstose visuomen ėse asmen ų ar įvyki ų kultai atsiranda, ieškant tautinio idealo ir tuo pa čiu siekiant formuoti (konstruoti) visuomen ę. Istorini ų asmenybi ų real ūs ir „suklastoti” bruožai tampa medžiaga tautinio įvaizdžio kūrimui ir turi atlikti tam tikras socialines funkcijas – sutelkti, sustiprinti taut ą, suteikti j ėgų kovoti negand ų laikotarpiais ir siekti didyb ės s ėkm ės laikais. Darbe analizuojamos kulto ištakos, aktyvumas ir raida. Identifikuojamos kulto socialin ės funkcijos bei materialiosios ir nematerialiosios kulto išraiškos. Pastarosios analizuojamos semantiniu aspektu. Išanalizavus šaltinius ir literat ūrą galima teigti, kad S. Dariaus ir S. Gir ėno kultas prad ėtas kurti iškart po lak ūnų ž ūties. Didžiausias kulto aktyvumas ir puosel ėjimas pastebimas tarpukario metais ir po 1990 m. Sovietin ės okupacijos metais min ėti asmenys vertinti nevienareikšmiškai. Pirmaisiais pokario dešimtme čiais jie neteko heroj ų statuso ir oficialioji ideologija buvo linkusi juos ištrinti iš atminties ar bent jau ignoruoti. Tik sovietinio „atšilimo“ laikotarpiu buvo imtasi aktyviau min ėti skrydžio sukaktis. Tiesa, neišvengta sovietin ės ideologijos prieskonio: itin akcentuota versija, kad vokie čiai yra heroj ų ž ūties kaltininkai. Dabar kiekvienais metais Lietuvoje liepos 17 d. minimos skrydžio metin ės, kuri ų metu, beveik visose su S. Dariumi ir S. Gir ėnu susijusiose vietose rengiami renginiai. Ypa č didel ės iškilm ės rengiamos jubiliejiniais skrydžio metais. S. Dariaus ir S. Gir ėno kult ą galima identifikuoti pagal lak ūnų atminimo įamžinim ą. Lak ūnams vien paminkl ų pastatyta daugiau nei 10 (JAV – 3, Lenkijoje – 2, Lietuvoje – 5), atidengta ne viena memorialin ė lenta. Norint supažindinti ir parodyti visuomenei lak ūnų istorij ą ir žygdarb į, įkurtos ekspozicijos muziejuose, atstatytose t ėvišk ėse. Išleista nemažai knyg ų, nuotrauk ų album ų, broši ūrų, kuriuose stengiamasi nušviesti S. Dariaus ir S. Gir ėno istorij ą.

62

SUMMARY

Steponas Darius and Stasys Gir ėnas are attributed to the category of national heroes. The basis for that was one fact from their life – in 1933 they flew the Atlantic; however they perished tragically without reaching Lithuania in the then territory of Germany. Since then, it has been striven to give a sense to this event and the personalities of the heroes as obviously as possible. Today, looking from the perspective of time, we may bravely identify the cult of personalities. In the present research, the concept of cult is treated as the exaggerated worship of somebody, idealisation or as huge respect expressed to somebody. In the societies based on nationalistic ideology, the cults of persons or events appear seeking for the national ideal and herewith striving to form (construct) the society. Real and ”fake” features of historical personalities become a material for creation of the national image and must perform some particular social functions – to concentrate, consolidate the nation, give it strengths to fight in the periods of hardship and pursue for majesty in the times of success. In the paper, there analysed the sources of a cult, its activeness and development. The social functions of the cult as well as its tangible and intangible expressions are identified. The latter are analysed in the semantic aspect. Having analysed the sources and literature, it is possible to state that the cult of S. Darius and S. Gir ėnas was started immediately after their death. The pick of the cult was noticed in the interwar years and after 1990. In the years of Soviet occupation, the mentioned persons were evaluated ambiguously. In the first post-war decades, they lost their status of heroes and the official ideology tended to erase them from memories or at least to ignore them. Only in the period of soviet “warming” the anniversaries of the flight were started to celebrate more actively. However, the savour of the soviet ideology was not avoided: the version that the Germans were the causers of the heroes’ death was especially emphasised. In present, each year on the 17-th of July the anniversary of the flight is celebrated, during which, events are organised in almost all places in relation with S. Darius and S. Gir ėnas. Especially big celebration is organised in jubilee anniversaries of the flight. The cult of S. Darius and S. Gir ėnas may be identified according to the commemoration of pilots. Over 10 monuments have been built to the pilots (3 - in the USA, 2 – in Poland, 5 – in Lithuania), not one memorial plaque was opened. In order to present the story of the pilots and their deed to the society, the expositions are made in museums, reconstructed native places. Lots of books, albums of photographs, brochures were issued striving to cover the story of S. Darius and S. Gir ėnas. 63

PRIEDAI

64

1 priedas S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimo įamžinimas Lietuvoje

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui atminti Babtuose Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – nežinoma. Šaltinis: http://babtai.puslapiai.lt/Galerija /1.jpg, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-10].

S. Dariaus ir S. Gir ėno bareljefai Puntuko akmenyje Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – 2007-08-16. Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki /Vaizdas:LT_Anyksciai_Puntukas_01.JPG, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-10]. 65

Antkapinis paminklas S.Dariui ir S.Gir ėnui Kauno Kari ų kapin ėse Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – 2008. Šaltinis: http://www.plienosparnai.lt/ page.php?898, [prieiga per internet ą, ži ūrėta2010-05-10].

Bareljefas „Atlanto nugal ėtojai S. Darius ir S. Gir ėnas“ Kauno aviacijos muziejuje Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – nežinoma. Šaltinis: www.vilasenjora.lt/?m=104&s=270 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-10].

66

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui Kaune, Ąžuolyne. Nuotraukos autorius – G. Ka čergius. Fiksavimo data – 2010. Šaltinis: http://www.plienosparnai.lt/page.php?947 , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-24].

67

2 priedas S. Dariaus ir S. Gir ėno atminimo įamžinimas užsienyje

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui Čikagoje, JAV (Chicago) Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – nežinoma. Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:DariusAnd GirenasChicago.JPG, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-10].

Paminklas S. Dariaus ir S. Gir ėno ž ūties vietoje, Myslibožo apylink ėje, Lenkijoje (My śibórz) Nuotraukos autorius – N. Korbutas Fiksavimo data – 2009-08-03. Šaltinis: http://www.plienosparnai.lt/ page.php?629, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-10]. 68

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui Niujorke, JAV (New York). Nuotraukos autorius – nežinomas. Fiksavimo data – nežinoma. Šaltinis: www.ltconsny.org/archyvas.htm , [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2010-05-20].

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui Beverli Šore, JAV (Beverly Shores) Nuotraukos autorius – M. Draughn. Fiksavimo data – 2005. Šaltinis: http://www.windypundit.com/archives/2005/03/road_trip.html, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-10].

69

Paminklas S. Dariui ir S. Gir ėnui Myslibože, Lenkijoje (My śibórz). Nuotraukos autorius – P. Ronam čikas. Fiksavimo data – 2010. Šaltinis: http://www.plienosparnai.lt/page.php?947, [prieiga per internet ą, ži ūrėta 2011-05-24].

70

3 Priedas

S. Dariaus ir S. Gir ėno kulto objekt ų paveldosauginis statusas

1973-1990 m. 1990-1995 m. 1995-2005 m. Nuo 2005 m. Objekto Lietuvos TSR Naujai išaiškinam ų Laikinosios pavadinimas kult ūros paminkl ų istorijos ir kult ūros apskaitos LR Kult ūros vertybi ų registras sąrašas paminkl ų s ąrašas paminkl ų s ąrašas Akmuo vad. AR102 M132 1891 Puntuku Akmuo, vad. DR431 7681 Puntuku, su Stepono Dariaus ir Stasio Gir ėno bareljefais Koplytstulpis S. 2588 20628 Dariaus ir S. Gir ėno skrydžiui pamin ėti S.Jucevi čiaus- IR62 1434 10395 Dariaus ir S. Girskio-Gir ėno kapas Stepono Dariaus DR308 7558 ir Stasio Gir ėno antkapinis paminklas

Stasio Gir ėno IV616 I154 11214 gimtosios sodybos vieta S. Dariaus IV370 G62K 10968 gimtosios sodybos vieta – memorialinis parkas Stepono Dariaus 31621 ir Stasio Gir ėno paminklas

Objekt ų paveldosauginis statusas sovietin ės okupacijos ir nepriklausomos Lietuvos metais