DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS
STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
BENDROJO PLANO RENGĖJAS KAUNO SĮ "KAUNO PLANAS" DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS
KAUNAS, 2011 DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO RENGĖJAI:
PROJEKTO VADOVAS: PV (A 1760) JURGA MISIŪNĖ ______
RENGĖJAI: ARCH. (A 1761) DONATAS DUOBA ______ARCH. (A 1707) MARIUS IVAŠKEVIČIUS ______ARCH. (A 175) ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS ______ARCH. (A 1576) LAURYNAS BYLA ______ARCH. (A 1564) EDMUNDAS JACKUS ______INŽ. (26141) AIVARAS BRAGA ______INŽ. (8813) ELENA KANCLERYTĖ ______INŽ. EDITA ŠALNĖ ______NKPS NR. (0733) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ ______INŽ. (17744) ZITA NORMANTIENĖ ______ARCH. EDMUNDAS BAGUCKIS ______
2 DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
TURINYS
ĮVADAS ...... 4 1. DOTNUVOS MIESTELIO TERITORIJOS BENDROJO PLANO APIBŪDINIMAS ...... 5 1.1. BENDROJO PLANO TIKSLAI IR TURINYS ...... 5 1.2. BENDROJO PLANO SĄSAJA SU KITAIS PLANAIS IR PROGRAMOMIS ...... 7 2. ESAMA APLINKOS BŪKLĖ ...... 9 2.1. PAGRINDINĖS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS IŠVADOS ...... 9 2.2. ESAMOS BŪKLĖS POKYČIAI, NEĮGYVENDINUS MIESTELIO BENDROJO PLANO ...... 24 3. GALIMAI REIKŠMINGAI PAVEIKTOS TERITORIJOS ...... 27 4. SU MIESTELIO BENDRUOJU PLANU SUSIJUSIOS APLINKOS APSAUGOS PROBLEMOS ...... 30 5. TARPTAUTINIU ARBA NACIONALINIU LYGMENIU NUSTATYTI APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI, SUSIJĘ SU MIESTELIO BENDRUOJU PLANU ...... 31 6. GALIMOS REIKŠMINGOS PASEKMĖS APLINKAI ...... 35 6.1. POVEIKIS ORUI ...... 36 6.2. POVEIKIS VANDENS KOKYBEI ...... 37 6.3. POVEIKIS DIRVOŽEMIO KOKYBEI ...... 37 6.4. POVEIKIS AUGALIJAI, GYVŪNIJAI IR BIOĮVAIROVEI...... 38 6.5. POVEIKIS KRAŠTOVAIZDŽIUI ...... 38 6.6. POVEIKIS KULTŪROS PAVELDUI ...... 39 6.7. POVEIKIS VISUOMENEI IR JOS SVEIKATAI ...... 40 6.8. POVEIKIS EKONOMINEI APLINKAI ...... 40 7. PRIEMONĖS REIKŠMINGOMS NEIGIAMOMS PASEKMĖMS KOMPENSUOTI ...... 41 8. DOTNUVOS MIESTELIO BENDROJO PLANO KONCEPCINIŲ PASIŪLYMŲ APRAŠYMAS .... 42 8.1. URBANISTINĖ APLINKA ...... 42 8.2. SUSISIEKIMAS ...... 44 8.3. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA...... 46 8.4. APLINKOS KOKYBĖ, SAUGOMOS TERITORIJOS IR ŽELDYNAI ...... 48 8.5. KULTŪROS PAVELDAS ...... 49 8.6. REKREACIJA IR TURIZMAS ...... 51 8.7. SOCIALINĖ APLINKA...... 52 8.8. EKONOMINĖ APLINKA ...... 56 9. VERTINIMAS IR JO SUNKUMAI ...... 58 10. STEBĖSENOS PRIEMONĖS ...... 59 11. SANTRAUKA ...... 60
Grafinė dalis: 1. Brėžinys. I variantas. Teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymas. M 1:10000 2. Brėžinys. I variantas. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. M 1:5000 3. Brėžinys. II variantas. Teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymas. M 1:10000 4. Brėžinys. II variantas. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. M 1:5000
3 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Įvadas
Dotnuvos miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-296 „Dėl Dotnuvos miestelio bendrojo plano rengimo“ ir Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo sutartimi su užduotimi, darbų programa, planavimo sąlygomis Nr. 10-10. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taisyklėmis ir kitais planavimą reglamentuojančiais norminiais dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (LRS 2002-10-29 nutarimas Nr.IX-1154), Kėdainių rajono savivaldybes teritorijos bendruoju planu (patvirtintas 2009 m. vasario 27 d. Kėdainių rajono savivaldybes tarybos sprendimu Nr. TS- 68), specialiaisiais planais. Planuojamos teritorijos plotas užima apie 950 ha teritorija, kurią sudaro Dotnuvos miestelis (181,67 ha), Gėlainių kaimas (~240 ha), dalis Urnėžių (~51,4 ha), Aušros (`426 ha) ir Valinavos (~60 ha) kaimų. Miestelio bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijos specifiką ir iškeltus planavimo uždavinius, nustatoma planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) atliekamas pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (Žin., 2004, Nr. 130- 4650; 2011, Nr. 50-2431). SPAV tikslai yra patobulinti strateginius sprendinius, užtikrinti konsultavimąsį su valstybės ir savivaldybės institucijomis bei visuomene, nustatyti geriausias alternatyvas, minimizuoti neigiamą ir optimizuoti teigiamą poveikį aplinkai, kompensuoti vertingų aplinkos komponentų ir savybių praradimą, nustatyti neviršytinus aplinkosauginius limitus, kuriuos pažeidus, galimas negrįžtamas neigiamas poveikis. SPAV rengiamas pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą.
4 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
1. Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano apibūdinimas
1.1. Bendrojo plano tikslai ir turinys
Dotnuvos miestelio bendrojo plano tikslai nustatyti ir patvirtinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-296 „Dėl Dotnuvos miestelio bendrojo plano rengimo“. Jie yra tokie: . nustatyti Dotnuvos miestelio vaidmenį apskrities ir rajono ekonominės, socialinės aplinkosauginės ir urbanistinės plėtros raidoje; . subalansuoti miestelio teritorijos socialines, ekonomines ir ekologines raidos pusiausvyras; . suformuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją darbo ir poilsio politiką; . suformuoti gyvenamųjų erdvių ir infrastruktūros plėtros politiką; . saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos rekreacinius išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes; . suformuoti gamtinį karkasą sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai ir nykstančiai - atkurti; . vadovaujantis urbanistines darnos principais miestelio teritorijas suskirstyti funkcinėmis zonomis; . suderinti fizinį ir juridinį asmenų ar jų grupių, visuomenės, rajono savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir atskirų sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo; . numatyti optimalias apgyvendinimo struktūros plėtojimo kryptis ir demografines prognozes; . numatyti inžinerines ir susisiekimo komunikacijų infrastruktūros pusiausvyrą, darną su gyvenamąja aplinka; . sudaryti sąlygas investicijoms socialinėje ir ekonominėje miestelio veikloje; . numatyti Dotnuvos miestelio plėtros urbanistinius ryšius su Akademijos miesteliu; . numatyti gaires Dotnuvos miestelio ir Aušros kaimo bei Akademijos miestelio ir Vainotiškių kaimo sujungimui į vieną urbanistinį vienetą – Dotnuvos miestelį.
Dotnuvos miestelio bendrasis planas skiriamas:
5 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Savivaldybei — planuoti miestelio socialinės, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, gyvenamųjų teritorijų plėtrą, formuoti viešųjų erdvių sistemą, apibrėžti gamtos ir kultūros objektų apsaugos prioritetus. Investuotojams — pasirinkti tinkamas teritorijas įvairioms veiklos rūšims plėtoti (verslui, prekybai, paslaugoms). Bendruomenei — suvokti miestelio plėtros perspektyvą, daryti įtaką plėtrai, dalyvauti planavimo procese. Planuotojams — kryptingai rengti detaliuosius bei specialiuosius planavimo dokumentus, išvengti prieštaravimo tarp jų. Dotnuvos miestelio bendrojo plano turinys bendrojo plano rengimo etape apima tokias sritis kaip: planuojamos teritorijos gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio įvertinimas (aplinkos kokybė, kraštovaizdis, gamtos ir kultūros paveldas, saugomos teritorijos), socialinės būklės įvertinimas (demografiniai rodikliai, visuomeninis aptarnavimas, būstas), ekonominės būklės įvertinimas (prekyba ir paslaugos, turizmas ir poilsis, pramonės išvystymas, užimtumas ir nedarbas, investicijos). Taip pat nustatomos ekonominės, socialinės bei gamtinės aplinkos kokybės potencialas ir raidos tendencijos. Šis miestelio bendrojo plano turinys nustatytas remiantis Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 83-3029) bei bendrojo plano darbų rengimo programa, patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06- 19 įsakymu Nr. AD-1-721. Pagal šią darbų programą bendrąjį planą turi sudaryti aiškinamasis raštas, kuriame aprašomi rengimo etapai, esamos būklės analizės duomenys, planavimo tikslai, teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo reglamentai ir kt. sprendiniai. Taip į BP sudėtį įeina procedūriniai dokumentai: Tarybos sprendimas, planavimo sąlygos, darbų programa, SPAV ataskaita, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūrų dokumentai, derinančių institucijų pastabos, komentarai, derinimo ir tvirtinimo dokumentai, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas. Bendrojo pano grafinę dalį sudarys esamos būklės žemės naudojimo brėžinys esamos būklės analizės stadijoje, urbanistinės struktūros ir architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymo bei teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžiniai koncepcijos rengimo stadijoje, reglamentų, inžinerinės infrastruktūros vystymo, susisiekimo komunikacijų, kraštovaizdžio tvarkymo brėžiniai sprendinių konkretizavimo stadijoje.
6 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
1.2. Bendrojo plano sąsaja su kitais planais ir programomis
Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Kėdainiai – Šiauliai. Miestelis yra seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Nuo rajono centro – Kėdainių miesto, Dotnuva nutolusi 11,4 km, kelionės trukmė apie 15 min. Trumpiausi atstumai iki svarbiausių Lietuvos miestų: Vilnius – 133 km, Kaunas – 59,6 km, Klaipėda – 193 km, Šiauliai – 81,1 km, Panevėžys – 57,4 km..
1 pav. Dotnuva Kėdainių rajono kontekste Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ir Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendraisiais planais Dotnuvos miestelis yra formuojamas kaip b kategorijos centras, kuriam teikiamas kokybinės ir kiekybinės plėtros prioritetas. Tai yra antra pagal reikšmę kategorija bendroje rajono gyvenamųjų vietovių struktūroje: a kategorija – Kėdainių miestas; b kategorija – Dotnuva, Josvainiai, Aristava; c kategorija – Šėta, Krakės, Labūnava, Pelėdnagiai. d kategorija - papildomieji vietiniai centrai kuriami mažesnių miestelių ir kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, bet teritorijos patogios gyventojams, žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugoms teikti, bei skatinti centralizuotų inžinerinių sistemų plėtrą b kategorijos centrų socialinę ir ekonominę bazę sudaro esamos ir plėtojamos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, globos ir rūpybos, kultūros įstaigos su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose turėtų būti koncentruojamos materialinės investicijos, apjungiamos lėšos 7 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA skirtos teritorijos priežiūrai ir inžinerinių sistemų naudojimui. Minimalus vietinių centrų privalomo institucinio aprūpinimo įstaigų sąrašas: mokykla, medicinos ir priešmokyklinės įstaigos, globos ir rūpybos tarnybos, gaisrinė, policija, greitoji medicininė pagalba, įvairios techninės komunalinės ūkio tarnybos. Vietinių b kategorijos centrų plėtroje privalomąją savivaldybės dalį sudaro: Socialinis būstas, kurio dalis bendroje rajono būsto struktūroje turėtų sudaryti 5-10 %. Šis būstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmonėms, bet ir tiems vyresnio amžiaus vienišiems gyventojams, kurių būstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa; Aukštos kokybės būstas, kuris būtų finansuojamas privačių specialistų (kurių darbu suinteresuoti vietiniai centrai) lėšomis ir kurio statybai savivaldybė teiktų paramą, pagalbą ir pan; Inžineriniai tinklai, gatvės, atliekų surinkimo sistemų, jų plėtra, modernizavimas, naudojimas ir priežiūra; Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokybės užtikrinimas; Galimiems investuotojams (pramonė, transportas, sandėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasiūlos investuoti sistema, kurią sudarytų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibrėžtos sąlygos bei reikalavimai ir t. t.
Dotnuvos miestelio bendrasis planas taip pat siejasi ir su kitomis galiojančiomis strategijomis bei programomis, tokiomis kaip: . Rengiamu Kėdainių rajono savivaldybės strateginio plėtros planu iki 2020 metų; . Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (Žin., 2005, Nr. 79-2860). . Lietuvos būsto strategija (Žin., 2004, Nr. 13-387). . Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas (Žin., 2004, Nr. 174- 6443). . Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija (Žin., 2002, Nr. 60-2424). . Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija (Žin., 2004, Nr. 95-3501). . Nacionalinės darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121- 5215; 2011, Nr. 41-1949). . Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenys (Žin., 2004, Nr. 175- 6516).
8 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
. Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029). . Valstybinė aplinkos apsaugos strategija (Žin., 1996, Nr. 103-2347). . Valstybinė švietimo strategija 2003-2012 metams (Žin., 2003, Nr. 71-3216). . Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2010, Nr. 146- 7486). . Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (Žin., 2003, Nr. 1-9).
2. Esama aplinkos būklė
2.1. Pagrindinės esamos būklės analizės išvados
APLINKOS KOKYBĖ. Miestelio teritorijoje aplinkos oro kokybei didžiausią įtaką daro transportas, namų ūkis, kadangi miestelio teritorijoje nėra didelių pramonės bei energetikos objektų. Iš privačių gyvenamųjų namų kaminų išmetama nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju metų laiku, kai smarkiai kūrenamos krosnys, o meteorologinės sąlygos nėra palankios jiems išsisklaidyti. Vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų savybių ir jų kiekių. Pagrindiniai vandens teršėjai yra pramonės įmonės, žemės ir namų ūkis. Tačiau Dotnuvos miestelio teritorijoje nėra stambesnių pramonės ar energetikos objektų, todėl didesnio neigiamo poveikio vandeniui nedaroma. Geriamas vanduo Lietuvos gyventojams yra tiekiamas tik požeminis vanduo. Kol kas Lietuvos teritorijoje vyrauja pakankamai kokybiškas vanduo. Vandens kokybė gali prastėti tiek dėl gamtinių, tiek dėl antropogeninių veiksnių. Pagrindinės paviršinio vandens kokybės problemos kyla dėl ežerų eutrofikacijos, upių vagų užaugimo ar jų numelioravimo žemės ūkio rajonuose, pernelyg didelio nuotekų į mažesnius upelius kiekio, taršos iš gyvenamųjų namų ar rajonų, neprijungtų prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, mažo nuotėkio upėse vasarą. Vienas iš vandens išteklių ir vandentvarkos ūkio sektoriaus prioritetų – gera paviršinio ir požeminio vandens telkinių kokybė, todėl ypač daug dėmesio buvo skiriama miestų nuotekų valymo įrenginių statybai, jų rekonstravimo projektų įgyvendinimui. Dirvožemis labiausiai užterštas pramonės įmonių, transporto magistralių, transporto mazgų teritorijoje bei įtakos zonose. Nustatyta, kad dirvožemiuos iki 25 metrų atstumu nuo stambių ir intensyvių automagistralių labiausiai kaupiasi švinas, kadmis, cinkas, chromas ir nikelis. Dirvožemio užterštumas dėl žemės ūkio veiklos dažniausiai neviršija leistinų koncentracijų, tačiau galimi pavieniai didesnio užterštumo trąšomis, pesticidais ir kitomis cheminėmis medžiagomis 9 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA atvejai. Dotnuvos miestelio teritorijoje nėra stambesnių pramonės ar energetikos objektų, todėl didesnio neigiamo poveikio dirvožemiui nedaroma.
SAUGOMOS GAMTINĖS TERITORIJOS. Gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, jungiantis gamtinio pobūdžio: Saugomas teritorijas – rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas; Kitas ekologiškai svarbias vandenų, miškų, žemės ūkio, kitos paskirties teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir planavimą reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos, Poveikio aplinkai vertinimo, Pajūrio juostos bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, atskirų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo ir gamtinio karkaso nuostatai.
Gamtinio karkaso paskirtis: Sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; Sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; . Saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; . Didinti šalies miškingumą; . Optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
Gamtinį karkasą sudaro: Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 10 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; Migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos žemesnėse reljefo vietose esančios teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Visos šios geoekologiškai aktyvios teritorijos yra sujungtos į vientisą sistemą – gamtinį karkasą, skirtą valdyti kompensacines kraštovaizdžio funkcijas bei garantuoti jo struktūros stabilumą. Pagrindinė Dotnuvos kraštovaizdžio, kaip teritorinės sistemos stabilumo garantija – pilnaverčio gamtinio karkaso kaip kompensacinės ekologinės sistemos su atitinkama reglamentų sistema suformavimas. Planuojamos teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis, formuojanti tiek Dotnuvos miestelio, tiek Lietuvos bendrąją erdvinę koncepciją. Dotnuvos miestelio teritorija patenka į mikroregioninės reikšmės migracijos koridoriaus zoną. Dotnuvėlės upės slėnis vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės užtikrinimui, jis svarbus kaip migracijos koridorius, o taip pat gamtinio karkaso elementas, kuriam būtina grąžinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus.
KULTŪROS PAVELDAS. Dotnuva. Minima nuo 16 a. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1636 m. 1701 m. įkurtas bernardinų vienuolynas, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia baigta statyti 1810 m. Kadangi dvarininkai Chrapovickiai iš dalies rėmė Dotnuvos bažnyčios statybą, centrinio altoriaus frizas papuoštas Chrapovickių giminės herbo gipsiniu medaliu. Bažnyčioje gausu meno vertybių. Dotnuva nepasižymi originaliu išplanavimu, miestelis užstatytas standartiniais, būdingais Lietuvos miesteliams pastatais. Tai eilinė, linijinio plano, su kai kuriais, radialiniam planui būdingais elementais gyvenvietė. Miestelis vystėsi palei Kėdainių – Šeduvos kelią ir Dotnuvos upę. Šie elementai lėmė miestelio augimo kryptį šiaurės – pietų kryptimi. Tokią užstatymo ir gatvių vystimosi kryptį dar labiau veikė ir netoliese atsiradęs Akademijos miestelis. Dotnuva garsi sakralinių pastatų ansambliu, taip pat, už 4 km. esančiu Akademijos miesteliu – Dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksu (unikalus kultūros paveldo objekto kodas 15939). Kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2005-03-21. Šis
11 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA kompleksas susiformavo XIX a. pirmoje pusėje – XX a. pirmoje pusėje. Kompleksą sudaro į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti 45 statiniai ir parkas, vandenų sistema, išlikęs kelių ir takų tinklas. Iš senojo dvaro likę 9 statiniai. Tačiau tai ne tik dvaro sodyba, bet ir specialiai suprojektuotas, vienas moderniausių tam metui, XX a. pradžios mokyklos pastatų kompleksas, Jo teritorijos plotas – 45,95 ha. Tarp Dotnuvos ir Akademijos miestelių yra tamprus ryšys, dėl nedidelio atstumo juos galima laikyti vienu urbanistiniu dariniu. Miesteliai susiję istoriškai, Dotnuvos miestelio užuomazga – dvaras. Statiniai: Bažnyčios ir buv. vienuolyno ansamblis (unikalus objekto kodas 1408), Vytauto g., Dotnuvos mstl. Kėdainių r. sav. Objektas buvo įtrauktas jau į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą 1963 m., kaip vietinės reikšmės architektūros paminklas. Tada į sąrašą įtraukti aštuoni statiniai: bažnyčia, du vienuolyno pastatai, svirnas, daržinė, ratinė, pirtis, ledainė. Į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ansamblis įrašytas 1992-06-02. Kol kas, objektas nėra pripažintas saugomu valstybės ar savivaldybės, nėra nustatytos jo vertingosios savybės. Nėra nustatyta kultūros paveldo objekto teritorija ir apsaugos zona. Bernardinų vienuolynas Dotnuvoje įsteigtas 1701 m. Vienuolyno steigimą fundavo Vladas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė. Ansamblio atsiradimo laikotarpis – 1773-1790 m. Pirmoji bažnyčia Dotnuvoje pastatyta iki 1636 m., antroji – 1699 - 1701 m. Dabartinė – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia pastatyta 1773-1790 m. laikotarpyje. Dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime, 1864 m. vienuolynas uždarytas. 1911 m. miestelio gaisro metu bažnyčia degė, nukrito varpai. Vėliau bažnyčia suremontuota. Bažnyčios pastatas vėlyvojo baroko stiliaus, turi ankstyvojo klasicizmo bruožų. Bažnyčia išskirtinė ne tik savo architektūra, joje daug dailės vertybių, išliko vienas įdomiausių klasicistinių Lietuvos provincijos muzikos instrumentų – apie 1827 m. bernardinų vienuolio Modesto Miknievičiaus (Mikniewicz) sukonstruoti vargonai. Jie išliko beveik autentiški, 1994 m. restauruoti. Prie Kėdainių – Šiaulių kelio stovinti didžiulė bažnyčia plačiai matoma apylinkėse, miestelio panoramose ir kelio trasoje, yra svarbi kultūrinį kraštovaizdį formuojanti dominantė. Tuo būdu, bažnyčia turi ne tik architektūrinę - istorinę, bet ir kraštovaizdinę vertę. Bernardinams priklausęs vienuolynas buvo mūrinis dviejų aukštų, keturkampio plano su kvadratiniu vidaus kiemeliu. 1842-1845 m. vienuolyno pastatai buvo remontuoti ir nežymiai
12 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA perplanuoti. Uždarius vienuolyną, jame kurį laiką veikė mokykla. 1888 m. bažnyčia atgavo vienuolyną, kuris tuo metu dar buvo keturių korpusų su vidaus kiemeliu. Pirmojo pasaulinio karo metais nugriautas šiaurinis korpusas, o kartu su juo ir įvažiavimo į vidinį kiemą vartai. Tarpukaryje nugriautas ir pietinis korpusas. Liko du atskirai stovintys buvę rytinis ir vakarinis gyvenamieji korpusai. 1990 m. Dotnuvoje įkurtas kapucinų vienuolynas, įkūrėjas – Tėvas Stanislovas. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių rūbų muziejus. 2009 m. buvo vykdomi buvusio bernardinų vienuolyno tvarkymo darbai. Parengtas buv. vienuolyno ansambliui priklausančio vienuolyno vakarinio korpuso tvarkybos darbų projektas, kurį sudaro avarijos grėsmės pašalinimo ir restauravimo darbai. Darbai buvo tęsiami 2010 m. Prieš pradedant tvarkybos darbus, XVIII a. statytas vienuolynas buvo itin prastos būklės. Buvo sunaikintos perdangos, daug suardyta pastogės konstrukcijų, vakarinis vienuolyno korpusas buvo avarinės būklės – trūkinėjo skliautai, į išorę skėtėsi sienos, plėšydamos skliautų mūrą. Buvo atliekami pamatų stiprinimo darbai, metaliniais elementais sutvirtintos trūkinėjančios pastato sienos. Tvarkant konstrukcijas, buvo maksimaliai išlaikomas senasis jungimo būdas. Stogas dengtas čerpėmis, kurių forma būdinga baroko laikotarpiui. Atrestauruoti vienuolyno pastatai, taip pat, yra svarbūs miestelio panoramą ir istorinį centrą formuojantys elementai. Ansamblio panorama atsiveria Dotnuvėlės upės slėnyje. Vandens malūnas su technologine įranga (unikalus objekto kodas 20789), Vytauto g. 71, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1993-11-17. 2005 m. paskelbtas valstybės saugomu. Jam pripažinta technologinė, istorinė, architektūrinė vertė, objekte išlikę autentiški vidaus įrengimai. Teritorijos plotas – 5600 kv. m. Malūnas pastatytas apie 1920 m. Pastatas mišrių statybinių medžiagų – yra plytų mūro ir medžio – tai dažnai pasitaiko miestelių gamybiniuose pastatuose. Tai vienas geriau išlikusių nedidelių gamybinių statinių Lietuvoje su išlikusia pirmine autentiška paskirtimi. Žydų senosios kapinės (unikalus objekto kodas 21965), į šiaurės rytus nuo miestelio, 30-70 m į šiaurės rytus nuo Dotnuvėlės upės, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1996-06-24. Teritorijos plotas – 0,51 ha. Teritorija sudaro netaisyklingą keturkampį. Kapinės neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Yra išlikusių senų akmeninių antkapinių paminklų.
13 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Kapas, palaidotas Juozas Tonkūnas (1894-1968) – profesorius, žemdirbystės specialistas (unikalus objekto kodas 10951), kapinės, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas buvo įtrauktas jau į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą. Į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas 1993-02-11. Partizanų kapas (unikalus objekto kodas 25395) kapinių centrinė dalis, 60 m į v. ir 35 m į š. nuo kapinių tvoros, Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Objektas įrašytas į LR NKV registrą 2000-09-28. Teritorijos plotas 0,0119 ha. Palaidoti: Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas, 4 šios apygardos Maironio rinktinės partizanai: Liudas Augus, Boleslovas Klimas Faustas, Vaclovas Rabačiauskas ir Vincas Sereika, 1951 m. žuvę Sosių miške. Palaikai 1990 m perkelti iš Dotnuvos NKVD būstinės užgriuvusio rūsio. Antkapį sudaro žemių sanpilas ir paminklas, kurį sudaro ant postamento stovinti iš lauko akmenų sumūryta piramidė, užsibaigianti geležiniu kryžiumi. Paminklas atidengtas 1991-11-17, paminklo projekto autorius – architektas V. Kundrotas. Sovietų karių kapinės (unikalus objekto kodas 10950,) Dotnuvos mstl., Kėdainių r. sav. Išvados: 1. Dotnuvos miestelis nepasižymi vertinga urbanistine struktūra, tačiau jame yra vienas žymiausių Lietuvoje sakralinių – bažnyčios su vienuolynu ansamblis, kuris turi ne tik išskirtinę istorinę, architektūrinę vertę, bet ir dominuoja aplinkiniame kraštovaizdyje. 2. Greta Dotnuvos yra unikalus, XX a. pradžioje specialiai suplanuotas mokyklos statinių kompleksas (Akademijos miestelis), kuris susijęs su Dotnuva istoriniu (susiformavo Dotnuvos dvaro teritorijoje), urbanistiniu požiūriu (yra prie to paties kelio, nedideliame atstume, tarp objektų yra vizualinis ryšys).
REKREACINIS POTENCIALAS IR TURIZMO INFRASTRUKTŪRA. Dotnuvos miestelis yra strategiškai patogioje vietoje, lengvai pasiekiamas iš įvairių Lietuvos vietų. Miestelyje gausu gamtos išteklių, želdynų pritaikytų rekreacijai. Didelę įtaką Dotnuvai turi Dotnuvėlė ir jos slėniai, nes jie formuoja rekreacinių vietovių geografiją. Palei upę gali būti įrengti dviračių takai su poilsio vietomis. Patrauklūs objektai atvykstamajam turizmui yra Dotnuvos bažnyčios su buv. vienuolynu ansamblis, vandens malūnas su technologine įranga.
SOCIALINĖ APLINKA.
14 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Demografinė padėtis. Šiandieninė Lietuva pergyvena penktąją savo demografinės raidos modelio stadiją, kuri yra vadinama depopuliacija (gyventojų mažėjimas). Šiam raidos etapui būdinga labai mažas gimstamumas, mažas mirtingumas, neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Priežastys, dėl kurių mažėja gimstamumas: 1. šeimos planavimas ir gimstamumo kontrolė; 2. aukštas gyvenimo lygis; 3. moterų padėties visuomenėje kaita; 4. vėlesnės vedybos. Priežastys dėl kurių mažėja mirtingumas: 1. aukštas medicinos lygis; 2. visavertė mityba. Šalyje demografinę ir socialinę situaciją atspindi šie rodikliai: gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas kaimo ir miesto vietovėse, jų amžius, lytis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, gimstamumas, mirtingumas, santuokų, ištuokų skaičius, nedarbo lygis, socialinės rizikos šeimų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius. Dotnuvos seniūnijoje 2010 m. pradžioje gyventojų skaičius siekė 6 tūkstančius. Dotnuvos miestelyje gyveno 867 žmonės (apie 14% seniūnijos gyventojų). Kadangi paskutinio Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Dotnuvoje gyveno 775 gyventojai, vadinasi per 10 metų padidėjimas sudarė beveik 12%. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje seniūnijoje užregistruotos 34 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 86 vaikai. Seniūnijoje veikia 10 bendruomenių: Dotnuvos, Vainotiškių, Akademijos, Ąžuolaičių, Pilionių, Volučių, Beržų, Mantviliškio, Šlapaberžės, Naujųjų Lažų. Nuo išsilavinimo priklauso žmogaus vertybių sistema, gyvenimo būdas, gebėjimas kritiškai mąstyti, socialinis statusas ir socialinio bendravimo modelis, pragyvenimo lygis ir t.t. 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo metu Kėdainių rajone 2 921 tūkst. asmenų (94,9% visų 10 metų ir vyresnių gyventojų) nurodė, kad turi aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą. Didelė Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų dalis (23,39%) turi tik pradinį išsilavinimą, šis rodiklis lenkia Lietuvos vidurkį – 21,9%. Vienokį ar kitokį profesinį išsilavinimą turi tik 25,94% gyventojų, kurie yra įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Konstatuotina, kad bendras rajono gyventojų išsilavinimo lygis yra neaukštas, ypač daug asmenų kurie apsiriboja viduriniu ar pagrindiniu išsilavinimu. Tokia padėtis gali sukelti keblumų, kuriant kvalifikacinės parengties reikalaujančias darbo vietas, nes regiono darbo jėgos potencialas šiuo atžvilgiu nėra aukštas. Užimtumas. Politinės ir socialinės permainos Lietuvoje bei ūkio transformacija rinkos ekonomikos link turėjo labai didelę įtaką užimtumui ir situacijai darbo rinkoje: transformacijos metu pasikeitė visi užimtumą charakterizuojantys rodikliai – bendras užimtųjų skaičius, užimtųjų struktūra, užimtumo lygis, darbo apmokėjimas ir pan., atsirado nauji reiškiniai – nedarbas, paslėptas
15 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA nedarbas, neoficialus užimtumas, susiformavo darbo rinkos administravimo institucijų sistema. Šios bendros šalies darbo rinkos charakteristikos regionuose dar pasipildo vietiniais bruožais. Socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos traktuojamos kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialiai pažeidžiamiems asmenims teikiama vis daugiau paslaugų – Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis remiamas nestacionarių socialinių paslaugų centrų kūrimas ir plėtra. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo Dotnuvos miestelyje finansavimo šaltinis – Savivaldybės ir valstybės lėšos. Nevyriausybinės organizacijos savo veiklą vykdo naudodamos valstybės lėšas ir kitus finansavimo šaltinius – organizacijos narių mokestį, iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio paramai, savanorių darbą ir kt. Pokyčius socialinių paslaugų teikimo srityje taip pat lėmė nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Socialinių paslaugų įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, buvo įvesta kitų naujų socialinių paslaugų rūšių, tokių kaip socialinių įgūdžių ugdymas, dienos socialinė globa ir kt. Miestelyje socialines paslaugas teikia Dotnuvos slaugos namai (Kranto g. 16), esant poreikiui pagalbos kreipiamasi į Kėdainių socialinės globos namus, pagrindinę šios paskirties įstaigą Kėdainių savivaldybės teritorijoje. Dotnuvos seniūnijos darbuotojų pateiktais duomenimis socialinių paslaugų poreikis didėja. Pastaruoju metu socialinės paslaugos buvo teikiamos 19 neįgalių vaikų ir 67 negalią turintiems pensinio amžiaus asmenims. Seniūnijoje dirba 3 socialiniai darbuotojai. Švietimo įstaigos. Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje visi švietimo sistemos pokyčiai vyksta, prisilaikant Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. TS-482 patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 m. bendrojo plano. Dotnuvoje veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla (Vilties g. 21). 2009/10 m.m. Dotnuvos pagrindinėje mokykloje dirba 22 pedagogai: 21 turi aukštąjį, 1 aukštesnįjį išsilavinimą (muzikos pedagogė). Daugumai pedagogų suteikta vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija, tačiau metodininko kvalifikacinę kategorija turi tik vienas asmuo (matematikos, informacinių technologijų, ekonomikos mokytoja–metodininkė). Mokykloje mokiniams, jų tėvams, mokytojams konsultacijas ir paslaugas teikia socialinė pedagogė, specialioji pedagogė – logopedė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
16 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Mokykloje vykdoma aktyvi popamokinė ugdomoji veikla, žiūr. 4 lentelę. Nors būrelių skaičius sumažėjo nuo 18 iki 15, tačiau mokyklos būreliai pasižymi gana didele žanrų įvairove. Atskirai veikia būreliai 1-4 ir 5-10 klasių mokiniams. Baigusieji pagrindinę mokyklą dalis moksleivių tęsia mokymąsi Akademijos gimnazijoje (Jaunimo g. 2). Dotnuvos gyventojų preišmokyklinio ugdymo poreikius dalinai tenkina Akademijos mokykla-darželis "Kaštonas” (J. Kriščiūno g. 5). Kultūros įstaigos. Dotnuvos – Akademijos (dabar Akademijos) kultūros namai įkurti 1957 metais. 2007 metų sausio 5 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu įstaiga reorganizuota į Akademijos kultūros centrą (toliau KC) su trimis skyriais: Dotnuvos, Devynduonių ir Šlapaberžės. KC ir skyriuose dirba 20 darbuotojų (2010 m.). Dotnuvos ir Akademijos miestelių teritorijos, ištysusios abipus kelio, praktiškai sudaro vieną urbanistinį darinį, todėl funkciniai interesai yra glaudžiai susiję ir persipynę. Todėl Dotnuvos gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas yra ženkliai siejamas su Akademijos kultūros centru (Stoties g. 9, Akademijos mstl.) Dotnuvos miestelio teritorijoje veikia dvi kultūros įstaigos: Kėdainių M. Daukšos bibliotekos Dotnuvos filialas (Vytauto g. 37). ir Akademijos kultūros centro (KC) Dotnuvos skyrius (Vilties g. 21, Dotnuva, Kėdainių r.). 2010 m. Dotnuvos bibliotekoje buvo užsakoma 13 periodinių leidinių, 2011 m. užsakyti jau tik 9. Dotnuvos bibliotekoje yra viešas interneto prieigos taškas (VIPT). Akademijos KC yra Lietuvos liaudies kultūros centro (B. Radvilaitės g. 8, Vilnius) struktūrinis padalinys, todėl jo ir kartu Dotnuvos skyriaus veikla yra koordinuojama laikantis patvirtintos Lietuvos liaudies kultūros centro 2008 – 2011 m. veiklos programos ir kitų Centro veiklą reglamentuojančių dokumentų (pvz.: Regionų kultūros plėtros 2008 – 2012 metų programa, Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2007 – 2011 metų programa, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa ir etc.). Pagrindinės KC veiklos kryptys yra šios: -Vietos gyventojų kultūrinių poreikių ugdymas ir tenkinimas; -mėgėjų meno ir kultūros puoselėjimas; -etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida; -kultūrinių, edukacinių ir pramoginių projektų rengimas ir įgyvendinimas; -vaikų ir jaunimo kūrybinės iniciatyvos skatinimas; -valstybinių ir kalendorinių švenčių minėjimas; -centro skyrių veiklos koordinavimas.
17 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dotnuvos gyventojai turi galimybes dalyvauti Akademijos KC meno mėgėjų kolektyvų veikloje. KC veikia šokių kolektyvai: Austėja (merginų) ir Ainiai (jaunimo), folklorinis ansamblis Seklyčia ir moterų vokalinis ansamblis. Tarpe tęstinių tradicinių renginių paminėtini: Atvelykio šventė, Sekminių šventė (vyksta Paberžėje), Motinos dienos minėjimas ir Advento vakarai. Vertinant KC Dotnuvos skyriaus darbą atkreiptinas dėmesys į keletą bendrų faktų, kuriuos atskleidė Regionų kultūros būklės tyrimas (atliko Socialinių tyrimų institutas LR Kultūros ministerijos sakymu, 2009 m.). Tyrimas konstatuoja, kad „Vertinant esamą regionų kultūros būklę, kultūros centrų darbuotojų ir savivaldybių darbuotojų/specialistų atsakingų už kultūros administravimą nuomonės iš esmės nesiskyrė. Galima sakyti, kad apklaustieji pasiskirstė į dvi beveik lygias dalis – vieni teigė, kad regionų kultūros plėtrai skiriamas nemažas, bet vis dar nepakankamas dėmesys, išlieka netolygumai tarp regionų ir centro suteikiamų galimybių tenkinti kultūrinius poreikius (45 proc. KC darbuotojų ir 47 proc. savivaldybių kultūros administratorių). Kiti, išsakė kritiškesnę nuomonę, jog regionų gyventojų galimybės tenkinti kultūrinius poreikius kur kas mažesnės nei centro – regionų kultūros plėtrai skiriama per mažai dėmesio (apie 40 proc.) Lietuvos gyventojai situaciją vertino blogiau, nors, palaikančių nuomonę, kad regionų kultūros plėtrai skiriama per mažai dėmesio atitiko kultūros centrų darbuotojų ir savivaldybės kultūros administratorių dalį, tačiau Lietuvos gyventojai ženkliai mažesne dalimi sutiko, jog regionų kultūros plėtrai skiriamas nemažas, bet vis dar nepakankamas dėmesys (25 proc.). Būstas. Gyvenamojo būsto kokybė ir patrauklumas ženkliai priklauso nuo komunalinių patogumų ir paslaugų lygio. Dalis Dotnuvos miestelio namų yra centralizuotai aprūpinti geriamuoju vandeniu, prijungti prie nuotekų pašalinimo sistemos (305 abonentai) arba turi vietinius valymo įrenginius, tačiau ne maža dalis gyventojų maisto gaminimui naudoja šachtinių šulinių vandenį. Būstai elektrifikuoti (praktiškai 100%). Kadangi dujotiekio sistemos Dotnuvoje nėra, būsto šildymui dažniausiai naudojamas įvairus kietas kuras, o valgio gaminimui kietas kuras arba suskystintos dujos, atsigabenamos balionuose. Lietaus nuotekų sistema Dotnuvoje neįrengta. Dotnuvoje dominuoja gana tolygus sodybinio tipo užstatymas, todėl pagal šį požymį miestelio erdvinis-planinis modelis yra labiau artimas kaimiškosios aplinkos modeliui. 2008 – 2010 metais Dotnuvos miestelyje išduoti 4 leidimai statyti naujus statinius (3 negyvenamiesiems statiniams ir 1 individualiojo gyvenamojo namo statybai), per tą patį laiką pastatyta 110 m2 gyvenamojo ploto. Šie duomenys rodo, kad ataskaitinio laikotarpio metu butų fondo plėtra vyko vangiai.
18 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Visi šie faktai rodo, kad gyvenamoji aplinka Dotnuvoje nepilnai atitinka šiuolaikinius higieninius reikalavimus.
INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA. Vandens tiekimas. Vandens tiekimo sistema vandenį tiekia 81% gyventojų. Kita gyventojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Vanduo šuliniuose yra prastos kokybės. Centralizuoto vandentiekio vandenvietė yra miestelio ribose (suvartojama 61 880 m3/metus). Gamybinio vandentiekio nėra. Tiekiamas vanduo yra geležingas. Vandentiekio tinklai (ilgis ~2.2 km) įrengti maždaug prieš 30 metų ir yra susidėvėję. Buitinė ir lietaus nuotekynė. Dotnuvos miestelyje veikia centralizuota mišrioji buitinių nuotekų sistema biologinio valymo įrenginiai, kurių būklė patenkinama. Nuotekų tinklų ilgis apie 2.2 km. Buitinių nuotekų sistema naudojasi 305 abonentai. Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duobėse bei kitais būdais. UAB „Kėdainių vandenys“ teikia nuotekų surinkimo bei išvalymo paslaugas iš išsėmimo duobių. Veikia nuolatinio veikimo biologiniai valymo įrenginiai be azoto ir fosforo šalinimo (50.0 m3/p). Išvalymas pagal BDS7-99%, pagal SM-95%. Perteklinis dumblas vežamas į Kėdainių nuotekų valyklos įrenginius, po to sandėliuojamas dumblo aikštelėse. Nuotekų dumblo sausinimo ir saugojimo aikštelės yra su apatiniu drenažu ir su paviršinio vandens nuleidimu. Nuotekų surinkimas 7.0 m3/p. Tarša pagal bendrąjį azotą (N) -0.5kg/p, pagal fosforą (P) – 0.1 kg/p. Atitekančių nuotekų apkrova N.V.J. Yra biologiniai valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo išleidžiamas į Dotnuvėlės upę. Lietaus nuotekos nuo kietųjų dangų ir žaliųjų plotų surenkamos ir be valymo išleidžiamos į atskirus vandens telkinius. Šilumos tiekimas. Dotnuvos miestelyje eksploatuojama viena katilinė, kuras – malkos ir anglys. Elektros tiekimas. Dotnuvos miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Atliekų tvarkymas. Dotnuvos miestelio seniūnijos vaidmuo, plėtojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibrėžtos Kėdainių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse bei Lietuvos respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą.
19 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Nepavojingos atliekos iš Dotnuvos miestelio vežamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Į jį atliekos vežamos iš viso Kėdainių regiono. Uždarius visus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis regione veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų Dotnuvos bendrojo naudojimo konteineriai išvežami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabarites atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvės gale įrengtą atliekų priėmimo punktą. Aikštelė pastatyta įgyvendinant projektą „Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Į Kėdainių atliekų priėmimo aikštelę gyventojai gali atvežti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei kitas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybines atliekas. Biologiškai suyrančias atliekas (smulkias šakas, lapus, nupjautą žolę) - gyventojai gali vežti į aikštelę Zabieliškio sąvartyne.
SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ IŠVYSTYMAS IR IŠDĖSTYMAS. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424) numato, kad šalies keliai, atsižvelgiant į jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai dar skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius bei vidaus kelius. Keliai ar jų ruožai, esantys miesto (miestelio) ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje ir paprastai turintys pavadinimus yra gatvės. Kražių miestelio bendrajame plane gatvėms priskirtos kategorijos pagal jų funkcinę paskirtį, taip, kaip tą apibrėžia STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos. Dotnuvos miestelis ir likusi planuojamos teritorijos dalis yra pasiekiami krašto keliu nr.144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva bei rajoninės ir vietinės reikšmės keliais. Svarbiausiais miestelio tiek išoriniam, tiek vidiniam susisiekimui yra krašto reikšmės kelias nr. 144. Kelias jungia Dotnuvos miestelį su rajono centru Kėdainiais bei su artimiausiu magistralinės reikšmės keliu nr. A8
20 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (tarptautinis kelio nr. E67). Pastarasis priklauso vienam iš svarbiausių Lietuvos respublikos teritoriją kertančių automobilių transporto koridorių Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis, dar vadinamam Via Baltica. Šiaurės rytų kryptimi keliu nr. 144 pasiekiamos Akademija, Baisiogala, Šeduva bei magistralinės reikšmės kelias nr. A9 Panevėžys – Šiauliai. Visame savo ilgyje kelias nr. 144 turi asfaltbetonio dangą. Svarbiausios planuojamoje teritorijoje esančios gatvės yra valstybinės reikšmės kelių tęsiniai užstatytose teritorijose. Miestelio ribose kelias nr. 144 sutampa su pagrindine Vytauto gatve, kuri formuoja miestelio gatvių tinklo ašį. Šiaurės vakarų kryptimi Vytauto gatvė pereina į Tilto gatvę, kuri yra retai užstatyta kelio nr. 144 dalis, jungianti Dotnuvos miestelį su už 4 km esančiu Akademijos miesteliu. Rajoninės reikšmės keliai nr. 2018 ir nr. 2022 rajone yra mažos svarbos, tačiau miestelio ribose jie yra asfaltuoti ir formuoja svarbias gatves – Vilties, Ąžuolaičių bei Volučių. Už miestelio ribų keliuose įrengta žvyro danga. Didesnė dalis kitų miestelio gatvių, kurios priskiriamos vietinės reikšmės keliams, užstatytose teritorijose taip pat yra asfaltuotos. Vietinės reikšmės keliuose, kurie neina per užstatytas teritorijas ir nėra priskirtini gatvėms, vyrauja žvyro arba grunto dangos. Apie kelių ir gatvių svarbą byloja eisimo intensyvumas juose. Eismo intensyvumo matavimus valstybinės reikšmės keliuose vykdo už tų kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą atsakinga Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kol kas paskutiniai duomenys, kuriais galime remtis, yra 2009 metų (duomenys už 2010 metus šiuo metu dar yra apdorojami). Kaip jau minėta, intensyviausias automobilių eismas bei kasdienis gyventojų judėjimas vyksta keliu nr. 144. 2009 metais jis siekė 4857 automobilių per parą Kėdainių kryptimi ir 4635 auto. per parą Akademijos, Baisiogalos kryptimis. Mažas intensyvumo skirtumas tarp krypčių bei intensyvus sunkių transporto priemonių eismas (apie 15 proc.) byloja apie didelį tranzitą. Rajoninės reikšmės keliuose nr. 2018 ir nr. 2022 Dotnuvos miestelio prieigose eismo intensyvumas yra kur kas mažesnis – atitinkamai 322 ir 289 automobiliai per parą. Dėl makroekonominių veiksnių nuo 2008 metų stebimas gyventojų judrumo ir automobilių skaičiaus keliuose sumažėjimas. 2009 metais mažėjimo tendencijos išliko, nors buvo jau ne tokios pastebimos. Duomenų apie automobilizaciją Dotnuvos miestelyje nėra. Įvertinant bendrą demografinę- socialinę situaciją galima teigti, kad per pastaruosius keletą metų automobilizacijos Dotnuvoje tendencijas atspindi statistiniai duomenys Kėdainių rajone.
21 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Automobilizacijos lygis Kėdainių rajone šiek tiek atsilieka tiek nuo Kauno apskrities, tiek nuo bendro šalies automobilizacijos lygio. Per 2005-2010 metų laikotarpį automobilizacijos augimo tempai buvo artimi Kauno regiono ir visos šalies vidurkiui – tūkstančiui gyventojų tenkantis individualių automobilių skaičius per metus padidėdavo vidutiniškai po 4 proc., todėl santykinis atsilikimas išlieka beveik nepakitęs. Įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose būtų sužeistų ar net žuvusių, Dotnuvos miestelyje įvyksta ypatingai retai. Vyrauja techniniai eismo įvykiai, kurių per metus visame miestelyje įvyksta apie 5- 10. Avaringumo požiūriu pavojingiausia planuojamoje teritorijoje yra Vytauto gatvė, kuri yra krašto reikšmės kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva dalis. Joje vyksta intensyviausias automobilių eismas, daug tranzitu per miestelį važiuojančių automobilių, daug konfliktinių vietų, kur tranzitinis automobilių srautas kertasi su vietiniais automobilių ir pėsčiųjų srautais (sankryžų ir perėjų). Situaciją gerina tai, kad vietiniai automobilių srautai nėra intensyvūs, o abipus Vytauto gatvės įrengti pėsčiųjų takai. Kitos avaringesnės miestelio gatvės yra bendras sankryžas su Vytauto gatve turinčios Vilties bei Kranto gatvės. Miestelyje dominuoja užstatymas mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, todėl automobilių parkavimo aikštelių poreikis yra mažas. Be to, nors visas gatvės turi tik po dvi eismo juostas, automobilių srautai jose yra maži (išskyrus Vytauto g., kurioje automobilių statymas yra ribojamas kelio ženklais), todėl automobilių parkavimas nekelia didelių trukdžių eismui. Didesnės parkavimo vietos yra Vytauto gatvėje ir Vilties gatvėje priešais Dotnuvos miestelio seniūniją. Šaligatviai bei pėsčiųjų takai įrengti tik Vytauto gatvėje. Kitose svarbesnėse gatvėse šaligatviai įrengti ne visame ilgyje, epizodiškai, daugiausiai arčiau miestelio centro. Išasfaltuotų ir kelio ženklais pažymėtų dviračių takų planuojamoje teritorijoje nėra. Susisiekimas tarp Dotnuvos ir kitų miestų pagrinde vyksta per už 11 km esantį rajono centrą Kėdainius arba pravažiuojančiais visuomeniniais autobusais. Per dieną į Kėdainius (ir atgal) vyksta apie 13 Kėdainių priemiestinių autobusų, kuriais keleivių vežimą vykdo UAB “Kėdbusas”. Miesto vidaus viešojo transporto maršrutų nėra. Planuojama teritorija šiaurės rytuose ribojasi su geležinkelio linija Jonava – Radviliškis. Ši linija Lietuvos teritorijoje sutampa su transeuropiniu geležinkelių transporto koridoriumi I Varšuva- Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Dotnuvos geležinkelio stotis yra už 4 km nuo Dotnuvos miestelio esančiame Akademijos miestelyje ir į planuojamą teritoriją nepatenka. Stotis yra respublikinės reikšmės. Tarptautiniai traukiniai stotyje nestoja – tik respublikiniai keleiviniai. Krovos darbai nevykdomi.
22 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
EKONOMINĖ APLINKA. Remiantis Agrarinės ekonomikos instituto atliktų tyrimų duomenimis, rajono, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumą galima vertinti pagal vidinės migracijos rodiklį. Remiantis tokia prielaida, didelis judėjimas rodo, kad tam tikrose vietovėse susiklostė patraukli arba nepatraukli situacija. Pagal gyventojų skaičių savivaldybes galima vertinti kiekybine prasme, o verslo gyvybingumas rodo kokybinį potencialą. Gyvybingomis būtų galima vadinti tas savivaldybes, kuriose ūkio subjektų skaičius 2006 – 2008 m. padaugėjo bent 5 %, mažiau gyvybingomis – kuriose šis skaičius svyravo nuo 5 iki -5%, ir negyvybingomis – kur ūkio subjektų skaičius sumažėjo daugiau nei 5%. Agrarinės ekonomikos instituto atliktų tyrimų, kuriuose buvo akcentuotas subjektyvus patrauklumo gyventi įvairiuose šalies regionuose vertinimas. Tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse jau bent ketvertą pastarųjų metų dominuoja ne žemės ūkis, o paslaugų sektorius. Šiuo metu šalyje kas ketvirtas žmogus užsiima žemės ūkio veikla, beveik pusė dirba paslaugų (plačiąja prasme) sektoriuje, o likusieji statybose ir pramonėje. Pagrindinės Dotnuvos miestelyje veikiančios įmonės yra: ŽŪB “Dotnuvos agroservisas” (Tilto g. 2B); Prekybos centras, Sibena, UAB (Vytauto g. 72). 2009 metais gili ekonominė krizė neaplenkė Kėdainių rajono įmonių. Įmonės buvo likviduojamos dėl daugelio priežasčių, bet 2009 metais pagrindinė priežastis buvo žymiai sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa, ypač vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, Kėdainių rajone 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 270 likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių. Daugiausia likviduojamos įmonės statusą turėjo individualios įmonės – 190, uždarosios akcinės bendrovės – 44, kitos – 23. Bankrutuojančių įmonių buvo 13, iš jų 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Ataskaitinio laikotarpio metu silpnai plėtojosi paslaugų teikimo sektorius rajono kaimo vietovėse ir didelių pasikeitimų artimiausiais metais nenumatoma, kadangi didelis nedarbas, maža perkamoji galia, dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės, daug socialiai remtinų šeimų. Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi įvairių lengvatų iš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo smulkiesiems verslininkams, kurie savo veiklą vykdo Kėdainių r. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių r. įmonių registre. Savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo parama gali pasinaudoti smulkiojo verslo subjektai – labai mažos ir mažos įmonės, atitinkančios Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkai,
23 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA atitinkantieji Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnio nuostatas - įregistruotiems ir savo veiklą vykdantiems Kėdainių rajono savivaldybėje. Parama neteikiama tiems verslo subjektams, kurie verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba, finansinio tarpininkavimo, teisinės veiklos, azartinių lošimų ir organizavimo veikla bei kt. Dotnuvos miestelis patenka į Kėdainių VIC veiklos zoną. Šio centro veikla ir teikiamos paslaugos labiausiai orientuotos į pradedančius verslą, todėl išskirtinos trys pagrindinės Centro veiklos kryptys: 1. buhalterinės apskaitos tvarkymas verslo subjektams; 2. informacija ir konsultacijos verslininkams; 3. verslo partnerių paieška Lietuvoje ir užsienyje. Centras rengia mokymus ir seminarus, kurių temos yra įmonių ir finansų valdymas, darbo teisė, finansinių šaltinių paieška ir t.t. Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas iš pagrindinių visos Lietuvos ūkio renovacijos veiksnių įgalinančių diegti naujas modernias technologijas ir didinti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Jos taip pat labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. 2010 m. sausio 1 d. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos buvo 788,3 mln. Lt, o vienam Kėdainių rajono savivaldybės gyventojui buvo 12 740 Lt, t. y. daugiau kaip 2,2 didesnis už Kauno regiono tiesioginių investicijų tenkantį vienam gyventojui vidurkį, kuris siekė 5 737 Lt. Funkciniais, socialiniais – ekonominiais ir kultūriniais ryšiais Dotnuva yra glaudžiai susijusi su Akademijos miesteliu, kuris yra už 3,59 km (kelionės trukmė 5 min.) šiaurės vakarų kryptimi prie to paties kelio Kėdainiai – Baisogala – Šiauliai. Dotnuva ir Akademija yra savotiškas natūraliai susiformavęs minidipolis, todėl abu miesteliai yra traktuotini kaip vienas kito funkcinių interesų, skatinančių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, zona. Remiantis tokia nuostata, galima daryti išvadą, kad šių seniūnijų teritorijų bendruosius planus buvo tikslinga rengti kartu.
2.2. Esamos būklės pokyčiai, neįgyvendinus miestelio bendrojo plano
Neįgyvendinus miestelio bendrojo plano, liks nepasiekti nustatytieji tikslai bei nerealizuoti bendrojo plano uždaviniai.
24 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Miesto erdvinės struktūros srityje nebus parengtas miestelio erdvinis modelis, miestelis plėsis chaotiškai arba plėtra iš viso nebus vykdoma. Nenustačius miestelio funkcinio zonavimo, plėtros pirmaeilių teritorijų, nebus galimybės optimizuoti transporto ir inžinerinės infrastruktūros sistemų. Nenustačius miestelio tvarkymo reglamentų, nesubalansavus miestelio teritorijos socialinio, ekonominio bei ekologinio vystymosi, nebus sprendžiami urbanistiniai konfliktai bei neišvengiama naujų. Miestelio teritorija bus neracionaliai naudojama, nukentės aplinkos kokybė. Nenustačius miestelio vaidmens šalies ir rajono ekonominės ir socialinės plėtros kontekste, nebus sudarytos prielaidos lėšų pritraukimui. Neišlyginus miestelio plėtros netolygumų, neišryškinus miestelio privalumų, nukentės kraštovaizdžio vizualinė kokybė. Nebus suderinti fizinių ir juridinių asmenų bei visuomenės grupių interesai dėl miestelio teritorijos panaudojimo bei veiklos plėtojimo sąlygų.
Miestelio gamtinio karkaso, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų srityje netaikant bendrajame plane numatomų priemonių gali būti prarasta dalis gamtinio karkaso teritorijų, jos gali būti spontaniškai urbanizuotos. Neformuojant miškų ir želdynų sistemos kentės ir gamtinės aplinkos charakteristikos, ir miestelio gyventojai, kurie negalės pasinaudoti šiomis teritorijomis rekreacijos tikslais. Nenustačius gamtinių resursų (geriamo vandens) racionalaus naudojimo tvarkos, šie resursai gali būti neatsakingai panaudojami. Netvarkant atliekų šalinimo, didės tarša miestelyje.
Socialinės ir ekonominės aplinkos srityje neįgyvendinus bendrojo plano sprendinių, toliau ryškės neigiamos demografinės miestelio tendencijos (neigiamas gyventojų prieaugis, jų emigracija, prastės darbo jėgos kokybė). Taip pat negerės socialinės globos ir kitų paslaugų prieinamumas gyventojams. Padidės teritorijų, kuris bus blogai aprūpintos socialine ir aptarnavimo infrastruktūra.
Ekonominėje srityje nepagerės sąlygos verslui plėtoti, negerės investicinė aplinka, nes truks sklypų su tinkama infrastruktūra. Gali sulėtėti miestelio ekonominė plėtra. Nenustačius prekybos ir paslaugų tinklo plėtros krypčių, kils konfliktai taip mažojo ir didžiojo verslo, prastės vartotojų pasirinkimo galimybės. Investuotojai neturės informacijos apie miestelio teritorijų tinkamumą įvairioms veiklos rūšims. Nebus išnaudotos pažintinio turizmo galimybės, dėl nepakankamai sutvarkytos centrinės dalies ir kitų lankytinų objektų parengimo lankymui.
25 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Būsto srityje ir toliau truks geros kokybės gyvenamųjų namų ir butų, bus sunku pritraukti į miestą specialistų iš kitų vietovių. Nesudarius sąlygų daugiabučių renovacijai, nebus padidintas esamo būto ekonominis naudingumas, bus naudojama per daug energetinių resursų, o tai darys neigiamą įtaką aplinkos kokybei.
Gyvenamųjų teritorijų plėtros srityje, nerealizuojant bendrojo plano sprendinių, nebus kuriama humaniška ir kokybiška gyvenamoji aplinka, nerenovuojamos esamos užstatytos teritorijos. Nebus formuojama sveika ir harmoninga darbo ir poilsio aplinka. Nesuformavus gyvenamųjų erdvių plėtojimo politikos, gyvenamųjų teritorijų plėtra vyks chaotiškai.
Gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityje neįgyvendinus sprendinių, nebus išsaugojamos teritorijos gamtiniam karkasui, gali būti prarastos saugotinos gamtinės vertybės. Nenustačius upių ir kitų vandens telkinių pakrančių panaudojimo pasiūlymų, nebus kuriamos viešosios erdvės prie vandens, prastės rekreacinės galimybės miestelyje. Nebus siekiama išsaugoti ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius. Paveldo srityje nebus nustatyti saugotini urbanistinio ir architektūrinio paveldo teritorijos bei objektai, kraštovaizdžio savitumui išsaugoti nebus pasinaudota kultūros paveldo objektų teikiamomis galimybėmis. Nebus sudarytos prielaidos parengti specialiuosius kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo planus.
Visuomenės sveikatos srityje nebus ieškoma būdų sumažinti sanitarines apsaugos zonas apie taršius objektus. Nemažės oro ir dirvožemio tarša miestelyje. Nebus taikomos priemonės atskirti miesteliui nuo kelių bei gyvulininkystės kompleksų. Nebus taikomos sveikatingumo didinimo priemonės, neoptimizuojamos sveikatos priežiūros paslaugų kiekis bei struktūra. Nebus vykdomas oro taršos monitoringas gyvenamosiose ir pramonės zonose. Nebus taikomos triukšmo mažinimo priemonės. Pramonės rajonuose padidės taršos problemų.
Transporto ir inžinerinės infrastruktūros srityje neįgyvendinant bendrojo plano sprendinių, nebus optimizuojamos gatvių ir kelių tinklas bei inžinerinis aprūpinimas. Nemažės, o gal ir didės tarša iš transporto, triukšmo lygis, taip pat, neįgyvendinus eismo saugos priemonių, gali padidėti avaringumas. Taip pat didės oro tarša dėl neracionaliai šildomų pastatų, taršesnio kuro kailinėse
26 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA naudojimo. Vandens kokybė paviršiniuose teikiniuose prastės dėl neplečiamo nuotakyno sistemų. Negerės geriamo vandens kokybė. Nerezervavus teritorijų komunikacijos koridoriams, nebus užtikrinama racionali viešosios inžinerinės infrastruktūros plėtra, kils konfliktai tarp žemės savininkų ir valdžios institucijų plečiant inžinerinius tinklus bei transporto koridorius.
3. Galimai reikšmingai paveiktos teritorijos
Dotnuvos miestelio administracinės ribos apima 181,7 ha teritoriją, bendrojo plano planuojama teritorija apima apie 950 ha teritoriją, kurią sudaro Dotnuvos miestelis, Gėlainių kaimas, dalis Urnėžių, Aušros ir Valinavos kaimų. Dotnuvos seniūnijoje 2010 m. pradžioje gyventojų skaičius siekė 6 tūkstančius, i6 jų miestelyje gyveno 867 žmonės (apie 14% seniūnijos gyventojų). Kadangi paskutinio Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Dotnuvoje gyveno 775 gyventojai, vadinasi per 10 metų padidėjimas sudarė beveik 12%. Tai vienas didžiausių miestelių Kėdainių rajone.
Žemės ūkio teritorijos
Vandens ūkio paskirties žemė
Kitos paskities žemė
Miškų ūkio paskirties žemė
2. pav. Planuojamos teritorijos ribose esančių teritorijų balansas.
27 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos Atskirųjų želdynų teritorijos Komercinės paskirties objektų teritorijos Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos Visuomeninės paskirties teritorijos Kapinės Naudingųjų iškasenų teritorijos Inžinerinės infrastruktūros teritorijos
3. pav. Dotnuvos miestelio teritorijos ribose kitos paskirties žemės teritorijų balansas.
1 lentelė. Esamose Dotnuvos miestelio teritorijos ribose esančių teritorijų balansas.
Tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis Plotas, ha Kapinių teritorijos 3,4 Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai 27,2 Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos 108,3 Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijos 1 Inžinerinės infrastruktūros teritorijos 191 Komercinės paskirties objektų teritorijos 4 Miškų ūkio paskirties žemė 45,4 Rekreacinių miškų žemė 2,7 Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos 11,8 Visuomeninės paskirties teritorijos 7,6 Naudingųjų iškasenų teritorijos 22,9 Žemės ūkio paskirties žemė 524,7 VISO 950
Gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, jungiantis gamtinio pobūdžio: saugomas teritorijas (rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas), kitas ekologiškai svarbias vandenų, miškų, žemės ūkio, kitos paskirties teritorijas.
Pagrindinė Dotnuvos kraštovaizdžio, kaip teritorinės sistemos stabilumo garantija – pilnaverčio gamtinio karkaso kaip kompensacinės ekologinės sistemos su atitinkama reglamentų sistema suformavimas.
28 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Planuojamos teritorijos gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis, formuojanti tiek Dotnuvos miestelio, tiek Lietuvos bendrąją erdvinę koncepciją. Dotnuvos miestelio teritorija patenka į mikroregioninės reikšmės migracijos koridoriaus zoną. Dotnuvėlės upės slėnis vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės užtikrinimui, jis svarbus kaip migracijos koridorius, o taip pat gamtinio karkaso elementas, kuriam būtina grąžinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus.
Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos, jas tinkamai naudojant. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statinių kompleksai, statiniai. 1. Dotnuvos bažnyčios su buv. vienuolynu ansambliu (unikalus kodas 1408) inicijuoti vertingųjų savybių ir reikšmingumo lygmens nustatymą. Būtina nustatyti komplekso teritorijos ir apsaugos zonos ribas. Priėmus sprendimą dėl reikšmingumo lygmens, parengti kultūros paveldo specialųjį planą (ar kitą kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantį teisės aktą), įteisinantį paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą. 2. Vertingi statinių kompleksai ir statiniai turi būti įtraukti į turistines trasas. Laidojimo, įvykių vietos, monumentai 1. Senosios kapinės ir kapavietės, įvykių vietos, saugomos viešajam pažinimui ir viešajai pagarbai. Būtina užtikrinti šių objektų vertingųjų savybių išsaugojimą, skirti lėšas jų teritorijų ir prieigų tvarkymui. Numatyti ir įrengti privažiavimus, priėjimo takus, informacinius ženklus, nuorodas. 2. Geriausiai atspindinčias regiono savitumą, kapines, reikšmingiausias Lietuvos ir regiono istorijai kapavietes, pažyminčius svarbius Lietuvai ir regionui įvykius, įtraukti į turistines trasas. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, (derinant su viešosios pagarbos reikalavimais) kultūros puoselėjimui ir propagavimui.
29 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui — kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia išvystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Pagrindinis Dotnuvos miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo objektų integravimo į miestelio ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra.
4. Su miestelio bendruoju planu susijusios aplinkos apsaugos problemos
Planuojamoje teritorijoje yra 5 potencialūs geologinės taršos židiniai: tai degalinė esanti šiaurinėje dalyje, nuotekų valymo įrenginiai ir naftos bazė esantys pramonės teritorijoje pietrytinėje dalyje, technikos kiemas pietvakarinėje dalyje ir sandėlis esantis vakarinėje planuojamos teritorijos dalyje. Dirvožemis planuojamos teritorijos ribose daugiausiai teršiamas transporto. Jis daro neigiamą įtaką ir oro kokybei, taip pat didina akustinio triukšmo lygį mieste. Vandens ištekliai mieste yra pakankami, tačiau jų kokybė gali būti gerinama. Nepakankamai yra išplėtotas atliekų rūšiavimas, ypač privačiuose gyvenamuosiuose kvartaluose. Iš bendro atliekų kiekio nepakankamai gerai atskiriamos antrinės žaliavos, pavojingos atliekos. Šie negatyvūs faktai sąlygoja pavojų tiek aplinkos ekologinei būklei, tiek Dotnuvos miestelio ir jo apylinkių gyventojams, todėl būtinas saugaus visų atliekų srautų tvarkymo užtikrinimas. Nepavojingos atliekos iš Dotnuvos miestelio vežamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Į jį atliekos vežamos iš viso Kėdainių regiono. Uždarius visus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis regione veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
30 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Susikaupusias stambiagabaritės atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvės gale įrengtą atliekų priėmimo punktą.
5. Tarptautiniu arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su miestelio bendruoju planu
Svarbiausi Europos Sąjungos tikslai aplinkos apsaugos srityje yra: gerinti aplinkos kokybę, saugoti visuomenės sveikatą, racionaliai naudoti gamtos išteklius, saugoti biologinę įvairovę, kuriant Natura 2000 ekologinį tinklą. Itin svarbia laikoma ir klimato kaitos problema. Rengiant Dotnuvos miestelio teritorijos bendrąjį planą, turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos ir nacionalinius aplinkosaugos tikslus bei užtikrinti tvarią ir pusiausvirą miestelio teritorijos raidą. Toliau pateikiami tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti pagrindiniai aplinkos apsaugos tikslai, į kuriuos privalu atsižvelgti rengiant Dotnuvos miestelio teritorijos bendrąjį planą.
2 lentelė. Tarptautiniu, Europos Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su Dotnuvos miestelio teritorijos bendruoju planu.
Dokumento pavadinimas Tikslai LR ratifikuota ES tarybos direktyva dėl natūralių Skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, buveinių ir laukinės faunos bei kultūrinius ir regioninius reikalavimus. floros apsaugos (92/43EEB,
1992 05 21)
Skatinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą bei planavimą ir organizuoti Europos bendradarbiavimą kraštovaizdžio klausimais (3 str.): įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų LR ratifikuota Europos bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą (5a str.); kraštovaizdžio konvencija integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei (Žin., 2002, Nr. 104 – 4621) savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui (5d str.); nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę (6cb str.). Priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras LR ratifikuota Pasaulio planavimo programas (5a str.); kultūros ir gamtos paveldo vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas globos konvencija priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos (Žin., 1997, Nr. 19 – 411) paveldui (5c str.); imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui ir reabilitavimui (5d str.).
31 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dokumento pavadinimas Tikslai Kiekviena šalis turi neleisti toliau pradėti vandenų ekosistemų bei šlaptžemių, Europos Parlamento ir Tarybos tiesiogiai priklausomų nuo vandens ekosistemų būklei: direktyva 2000/60 EB apsaugoti, gerinti ir atnaujinti visus paviršinio vandens telkinius, stengtis nuosekliai (nustatanti Bendrijos veiksmų mažinti taršą; vandens politikos srityje užtikrinti, kad būtų nustatytas ir (arba) įgyvendintos teršalų kontrolės priemonės, pagrindus) numatytos Europos Tarybos direktyvose 96/61/EB; 91/67/EEB (dėl vandens apsaugos nuo žemės ūkyje naudojamų nitratų taršos). Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas ; pasaulinės klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga; klimato kaita ir švari energijos gamyba (t. y. tokia energijos gamyba, kai į aplinką išmetama nedaug teršalų, įskaitant ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas); Nacionalinė darnaus vystymosi darnus transportas, darnus vartojimas ir gamyba; strategija gamtos išteklių apsauga ir valdymas; (Žin., 2009, Nr. 121 – 5215) visuomenės sveikata, pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; socialinė įtrauktis; demografija ir migracija; skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai; nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; tausojantis vartojimas ir vystomasis bendradarbiavimas. daugiabučių namų modernizavimas ir šiluminės energijos sąnaudų būsto sektoriuje gerokas sumažinimas.
Įgyvendinti tvariosios plėtros principą; sudaryti prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui; atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus, užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę; išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę; didinti šalies miškingumą ir miškų aplinkosaugos vertę; mažinti vandenų taršą buitinėmis ir gamybinėmis nuotekomis; Valstybės ilgalaikė raidos gerinti geriamojo vandens kokybę; strategija (Žin., 2002, Nr. IX – racionaliai naudoti vandens energetinius išteklius; 1187) skatinti energijos naudojimo veiksmingumą bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą; mažinti taršą išdidelių (energetikos) įrenginių; mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksniui, rūgštėjimo eutrofikacijos procesui; kuo daugiau ir racionaliau panaudoti atliekų medžiaginius ir energetikos išteklius; pašalinti pesticidų bei kitas pavojingas atliekas; kt.
Atsižvelgiant į esamą atliekų tvarkymo būklę ir vadovaujantis Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Europos Bendrijų Valstybinį strateginį atliekų Komisijos komunikatu „Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir tvarkymo planas (Žin., 2002, perdirbimo strategija“, pateikti esamos atliekų tvarkymo būklės ir SSGG (stiprybių, Nr. 40-1499; aktuali redakcija silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę, nustatyti atliekų tvarkymo prioritetus ir 2010, Nr. 146-7486) principus, strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius, aprašyti atliekų tvarkymo sistemą, nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, numatyti įgyvendinimo ir atskaitomybės mechanizmą.
32 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dokumento pavadinimas Tikslai Svarbiausias bendrojo plano principas yra šalies teritorijos subalansuotos raidos užtikrinimas, sudarant šias strategines visuomenės ir ūkio vystymosi prielaidas (4.1 str.): kuo geriau panaudoti turimą šalies teritorijos potencialą; nedaryti žalos šalies teritorijos gamtinei bei kultūrinei aplinkai; nepažeisti dabartinės ir būsimų kartų teritorinių interesų; koordinuoti teritorijos naudojimą ir apsaugą šalies lygiu (kartu atsižvelgiant į visos Europos pastangas); išsaugoti bei stiprinti šalies teritorijos savitumą.
Svarbiausio strateginio principo realizavimui būtinos šios strateginės šalies raidos kryptys (4.2 str.): gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas plėtojant socialinę ir kultūrinę bei techninę infrastruktūrą (4.2.1 str.); šalies ekonominio augimo skatinimas ūkinę veiklą diferencijuojant pagal teritorinio potencialo ypatumus, taikant funkcinę konversiją bei ekologiškas technologijas (4.2.2 str.); aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą (4.2.3 str.).
LR teritorijos Bendrasis planas Numatytoms šalies raidos strateginėms kryptims realizuoti numatoma konkretizuotų (Žin., 2002, IX - 1154) bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistema ekologinėje plotmėje (4.3.3): išlaikyti ir stiprinti turimą aplinkos sveikumo bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtinio karkaso palaikymo sistemą; šalies ir regionų savitumus formuojančioms gamtinėms ir kultūrinėms aplinkos vertybėms garantuoti efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą; užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų kraštotvarkos programų realizavimą.
Kiti teritorijos raidos tikslai būtų optimizuoti urbanistinę sistemą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, kultūros paveldo, gamybos bei rekreacinių teritorijų naudojimą ir socialinės – kultūrinės bei techninės infrastruktūros teritorinę plėtrą. Iš jų savo erdvine orientacija išskirtini šie tikslai (4.4.2 str.): gamtinio karkaso teritorijų ekologinio visavertiškumo užtikrinimas bei kraštovaizdžio įvairovės ir vertybių išsaugojimas; biologinės įvairovės išsaugojimo bei biotos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimas; gamtinės rekreacinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsaugos užtikrinimas; litosferos ir hidrosferos išteklių naudojimo bei apsaugos optimizavimas; gamtinės aplinkos sveikumo (kokybės) užtikrinimas; kraštovaizdžio kultūrinių vertybių išsaugojimas; subalansuoti šalies transporto sistemos plėtrą maksimaliai panaudojant turimą įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, mažinant transporto poveikį aplinkai (4.4.5.3 str.). Gamtos išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sektoriaus, jungiančios naudojimo ir apsaugos, oro kokybės, triukšmo, kraštovaizdžio tvarkymo, atliekų tvarkymo sritis, Kauno regiono plėtros planas plėtra; 2003 – 2013 m. žmogaus ir aplinkos sandara, apimanti žmogaus ir aplinkos saugą, aplinkos kokybės gerinimą ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), LR saugomų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108 – pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas 3902; 2010, Nr. 81-4229) pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). (3 str.)
33 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dokumento pavadinimas Tikslai
Lietuvos Respublikos Užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas nuotekų tvarkymo fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos Įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82- kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas. 3260; aktuali redakcija 2010, Nr. 157-7978)
Rengiant miestelio bendrąjį planą į šiuos tikslus atsižvelgta nustatant miestelio planinės ir erdvinės struktūros vystymo principus ir jais vadovaujantis, rengiant koncepcinius pasiūlymus. Vystymo principai nustatomi plėtros kryptims, funkcinėms zonoms bei jų tipams. Šiame bendrojo plano rengimo etape nustatyti tokie pagrindiniai plėtros krypčių tipai: urbanistinė kryptis, ekonominė kryptis, socialinė kryptis. Urbanistinė plėtros kryptis apima tokius bendrojo plano rengimo aspektus kaip geografinės plėtros kryptys, miestelio erdvinė struktūra, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kokybė, transportiniai ryšiai ir inžinerinė infrastruktūra. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: . tolygi miestelio urbanistinė plėtra, . racionalus teritorijų išnaudojimas, kompaktiško miestelio kūrimas, . pagrįstas taupumas, vystant miestelį kokybiškai ir kiekybiškai, . minimizuojamas ir kompensuojamas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, . ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą, . pagarba miestelio urbanistiniam paveldui bei kraštovaizdžiui.
Ekonominė plėtros kryptis apima tokias sritis kaip sąlygos verslui plėtoti, investicijų pritraukimas, gyventojų užimtumas ir darbo jėgos kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: . pasiruošimas galimoms investicijoms, pramonės arba verslo įmonių naujam įkūrimui ar plėtrai, . esamo miestelio verslumo lygio palaikymas ir kėlimas, . sąlygų sudarymas darbo jėgai kelti savo kvalifikaciją, . aplinkosauginio slenksčio nusistatymas, kai galimas naujų taršių ir pavojingų sveikatai įmonių atėjimas į miestelį.
34 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Socialinė kryptis — tai visuomeninis aptarnavimas, sveikatos apsauga, švietimas, socialinių paslaugų poreikis ir prieinamumas, būstas ir jo kokybė. Šiai plėtros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai: 1. socialinių paslaugų kiekis, atitinkantis poreikius ir pagal juos kintantis, 2. saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas, 3. visuomeninio aptarnavimo, sveikatos ir švietimo įstaigų modernizavimas, 4. socialinio būsto plėtra.
Dotnuvos miestelyje nustatomi tokie būsimų urbanistinės plėtros zonų vystymo principai: . kokybiškos gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimas, . vertingiausių gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimas ir įjungimas į naują urbanistinę miestelio struktūrą, . urbanistinių ir transportinių konfliktų vengimas. Funkcinio zonavimo principai apibrėžia gaires tiek esamų miestelio teritorijų tvarkymui ir galimai konversijai, tiek naujai planuojamų zonų erdvinės struktūros formavimui. Rengiant Dotnuvos miestelio bendrojo plano koncepciją, laikomasi tokių zonavimo principų: 1. kuriamos daugiafunkcinės zonos, siekiant užtikrinti gerą darbo vietų pasiekiamumą bei gyventojų aptarnavimą, kiek tam neprieštarauja higienos ir kitos planavimo normos, 2. iš urbanizuojamų teritorijų, pasižyminčios geriausia aplinkos kokybe, skiriamos gyvenamosioms teritorijoms, 3. rekreacinių poreikių tenkinimui, numatomos želdynų teritorijos, kur įmanoma — esamų gamtinių teritorijų pagrindu, 4. zonos komercijai ir verslui plėtoti numatomos vietovėse su geru pasiekiamumu ir patogesnėmis inžinerinės infrastruktūros atvedimo galimybėmis.
6. Galimos reikšmingos pasekmės aplinkai
Šiame skyriuje nagrinėjamos galimos reikšmingos pasekmės biologinei įvairovei, gyvūnijai ir augalijai, visuomenei ir jos sveikatai, dirvožemiui, vandeniui, orui, kultūros paveldui, kraštovaizdžiui. Galimas pasekmes sukelia pasirinkta Dotnuvos miestelio bendrojo plano racionalios plėtros alternatyva, detaliau aprašyta 8 skyriuje.
35 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
6.1. Poveikis orui
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Planuojama humanizuoti miestelio centrinę dalį. Šie veiksmai turės nedidelį 1. Humanizuojamos ir teigiamą poveikį miesto oro kokybei, kadangi bus atlikti renovacijos, remonto revitalizuojamos darbai, gerinantys pastatų energetinį efektyvumą. Tačiau trumpalaikis nedidelio teritorijos reikšmingumo neigiamas poveikis pasireikš vykdant statybų darbus. Bus atliekama renovacija daugiabučiais užstatytose gyvenamosiose 2. Renovuojamos teritorijose. Pagerėjęs pastatų energetinis efektyvumas turės nedidelį teigiamą gyvenamosios teritorijos poveikį oro kokybei. Renovuojamose pramonės teritorijose bus atliekama kompleksinė renovacija. Pramoninė veikla yra viena pagrindinių oro taršos šaltinių, tačiau atskiras pramonės objektų sukeliamo poveikio aplinkos orui vertinimas yra pateikiamas atskiruose oficialiuose dokumentuose (poveikio aplinkai vertinimo (PAV), poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV), taršos ir integruotos prevencijos (TIPK) leidimuose ir kituose dokumentuose), rengiamuose LR teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuose projektuose turi būti nustatomos konkrečios aplinkos taršos prevencinės priemonės (švarių technologijų gamybos procesuose diegimas, atitinkamų oro valymo įrenginių diegimas ir kt.). Prie pramonės objektų sąlygojamos taršos mažinimo bendrojo teritorijos 3. Renovuojamos pramonės planavimo priemonėmis numatyta prisidėti aplink esamas pramonės teritorijas teritorijos formuojant žaliąsias zonas, kurios prisidės ne tik prie estetiško miesto aplinkos kūrimo, bet ir sumažins esamos pramonės sąlygojamą oro užterštumą, pagerins miesto aplinkos oro sudėtį. Želdynai turėtų būti formuojami atsižvelgiant į dominuojančių įmonių kenksmingumo klasę, į atmosferą skleidžiamų medžiagų pobūdį ir jų kiekį. Su sąlyga, kad numatytoje pramonės teritorijoje pramonės objektų plėtra vyks tinkamai reglamentuojant veiklą (taikant švarias technologijas, diegiant oro valymo įrenginius, nustatant sanitarines apsaugos zonas (SAZ) ir kt.) bus sąlygojamos nedidelio reikšmingumo neigiamos pasekmes aplinkos orui. Apsauginių želdinių suformavimas, aplink esamas pramonės teritorijas sąlygos teigiamas pasekmes aplinkos orui. 4. Žaliosios teritorijos Puoselėjamos ir saugomos želdynų ir miškų teritorijos, sutapatinamos su (rekreaciniai bei vertingiausiais gamtinio karkaso komponentais padės mažinti oro taršą ir apsauginiai želdynai, pagerinti oro sudėtį mieste. miškai) Naujos plėtros teritorijos yra perimtos iš Kėdainių rajono savivaldybės 5. Naujos plėtros teritorijos teritorijos bendrojo plano sprendinių, kurie buvo nustatyta tvarka parengti, suderinti ir patvirtinti. Susisiekimo dalies sprendiniai turės didžiausią įtaką oro bei akustinei taršai. Miesto centre bus sumažintas eismo intensyvumas, įrengiant apvažiavimus. Kai 6. Susisiekimo sistema kurios transporto organizacinės priemonės leis sumažinti oro taršą, tačiau bendras jos lygis gali didėti, dėl bendro Lietuvos gyventojų mobilumo didėjimo, nepriklausančio nuo miesto bendrojo plano sprendinių. Inžinerinės infrastruktūros srityje, laikomąsi dviejų pagrindinių nuostatų: modernizuoti ir gerinti esamus tinklus; plėtoti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai. 7. Inžinerinė infrastruktūra Inžinerinės infrastruktūros sprendiniai turės teigiamą reikšmingą poveikį orui. Plečiant centralizuotą šilumos tiekimą, parenkant mažiau taršias kuro rūšis, renovuojant daugiabučius pastatus, gerės oro kokybė.
36 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
6.2. Poveikis vandens kokybei
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės 1. Humanizuojamos ir Šios teritorijos jau dabar yra prijungtos arba planuojamos prijungti prie revitalizuojamos centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Planuojama tinklų plėtra turės teritorijos teigiamo poveikio vandens kokybei. 2. Renovuojamos Reikšmingo poveikio nenumatoma. gyvenamosios teritorijos Siūlomas pramonės įmonių modernizavimas mažinant vandenų taršą, 3. Renovuojamos pramonės konkretūs sprendimai nustatomi detalesnėse planavimo stadijose, tai turės teritorijos teigiamos įtakos vandens sunaudojimui bei kokybei. 4. Žaliosios teritorijos Žaliųjų teritorijų plėtra turės teigiamą poveikį vandens kokybei, šios (rekreaciniai bei teritorijos veiks kaip tam tikri lietaus vandens filtrai dirvožemyje, leidžiantys jam apsauginiai želdynai, natūraliai susigerti į gruntą. miškai) Numatyta kitos paskirties teritorijų plėtra įtakos visuomenės komunalinių poreikių augimą, kartu su naujomis gyvenamosiomis teritorijomis planuojami 5. Naujos plėtros teritorijos centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Dalis smulkių vandentėkmių bus kanalizuojama, atsiras daug kietų paviršių, o tai keis vandens nuotėkio kryptį bei skverbimąsi į požeminius horizontus. Galimas tam tikras neigiamas poveikis. Naujo susisiekimo tinklo (aplinkkelio) plėtra vandenims bus įvertinta numačius konkrečias kelių trasas ir atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio 6. Susisiekimo sistema aplinkai vertinimą (PŪV PAV). Didesnė plėtros dalis vyks esamomis trasomis, jas modernizuojant, todėl susisiekimo plėtros sprendinių poveikis vandenims vertimas kaip neutralus Bendrajame plane numatyta pastoviai daryti Dotnuvėlės upės vandens kokybės tyrimus tirti dumblą, išsiaiškinti, ar dumblas nėra užterštas sunkiaisiais metalais. Gerinant ir vystant atliekų surinkimo ir šalinimo sistemą, mažės dirvožemio 7. Inžinerinė infrastruktūra tarša šiomis atliekomis. Dotnuvos miestelio nepavojingos atliekos išvežamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną, susikaupusios stambiagabaritės atliekos gabenamos į Kėdainių mieste (. Basanavičiaus gatvės gale) įrengtą atliekų priėmimo punktą.
6.3. Poveikis dirvožemio kokybei
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Statant bei rekonstruojant pastatus ir atnaujinant inžinerinius tinklus 1. Humanizuojamos ir dirvožemis sumaišomas su nederlingu podirviu arba išvežamas už miestelio ribų. revitalizuojamos Taip prarandama vertinga terpė želdiniams ir vejos dangai. Tačiau, įgyvendinus teritorijos kompensacines priemones poveikis dirvožemiui šiose teritorijose bus neutralus. Renovacija teritorijose, užstatytose daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais 2. Renovuojamos reikšmingo poveikio dirvožemio kokybei neturės. gyvenamosios teritorijos
Gamybos įmonių pertvarka ir jų skleidžiamos taršos mažinimas, taškinių 3. Renovuojamos pramonės taršos šaltinių panaikinimas pagal galimybes turės teigiamą poveikį tų teritorijų teritorijos dirvožemio kokybei. Želdinių ir rekreacinių teritorijų plėtra miestelio ekosistemoje leidžia išsaugoti dirvožemio dangą, kuri dėl tam tikrų biogeocheminių savybių ir 4. Žaliosios teritorijos smulkiadispersinės dalies didelio paviršiaus aktyvumo tampa ,,deponuojančia“ (rekreaciniai bei toksiškiems junginiams ir kartu vienu iš svarbiausių biogeocheminių barjerų apsauginiai želdynai, daugumai junginių (sunkieji metalai, naftos produktai) jų migracijos kelyje, miškai) pradedant nuo atmosferos iki gruntinių vandenų ir upių tinklo. Planuojamas teigiamas poveikis.
37 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Statant numatytus gyvenamuosius pastatus ir rengiant inžinerinius tinklus dirvožemis gali būti sumaišomas su nederlingu podirviu arba išvežamas už 5. Naujos plėtros teritorijos miestelio ribų. Todėl gali būti prarandama vertinga terpė želdiniams ir vejos dangai. Užtikrinant neutralų planuojamų objektų poveikį būtina įgyvendinti kompensacines priemones. Kadangi susisiekimo tinklo plėtra daugiausiai vyks esamomis trasomis, jas modernizuojant, susisiekimo tinklo poveikis dirvožemiui gali kilti dėl iš netvarkingų automobilių varvančių tepalų, avarijų metu išsiliejusio stabdžių 6. Susisiekimo sistema skysčio. Didesnė žala dirvožemiui gali kilti susidūrus pavojingas atliekas ar chemikalus transportuojančioms priemonėms, kuomet gali išsilieti labai dideli teršalų kiekiai. Tačiau neprognozuojama, kad dirvožemio tarša viršys pavojingų cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas. Gerinant ir vystant atliekų surinkimo ir šalinimo sistemą, mažės dirvožemio tarša šiomis atliekomis. Dotnuvos miestelio atliekos vežamos į Kėdainių 7. Inžinerinė infrastruktūra Zabieliškio regiono sąvartyną. Bendradarbiaujant su regioniniu atliekų tvarkymo centru bei komunalinių paslaugų įmonėmis, bus sukurta efektyvi atliekų šalinimo sistema.
6.4. Poveikis augalijai, gyvūnijai ir bioįvairovei
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės 1. Humanizuojamos ir Kadangi šios miestelio centro teritorijos jau dabar yra pilnai urbanizuotos, jų revitalizuojamos pertvarka jokio reikšmingo neigiamo ar teigiamo poveikio biologinei įvairovei teritorijos neturės. 2. Renovuojamos Gyvenamosiose teritorijose jau dabar nėra didelės biologinės įvairovės, gyvenamosios teritorijos renovacija įtakos jai neturės. 3. Renovuojamos pramonės Pramonės teritorijų renovavimas biologinei įvairovei tų teritorijų viduje įtakos teritorijos neturės. Želdiniai mieste atlieka nepaprastai svarbią urboekologinę funkciją: 4. Žaliosios teritorijos stabilizuoja ir kompensuoja ekologinę aplinką, reguliuoja oro sudėtį, daro (rekreaciniai bei poveikį miesto klimatui, mažina oro užterštumą dujomis, dulkėmis. Todėl apsauginiai želdynai, želdinių plėtra mieste skirta kompensuoti neigiamą miesto poveikį. Planuojama miškai) želdinių plėtra darys teigiamą įtaką bioįvairovei. Esamų žemės ūkiui naudojamų teritorijų pavertimas kitos paskirties teritorijoms darys neigiamą poveikį biologinei įvarovei. Užstatant šias teritorijas, 5. Naujos plėtros teritorijos bus prarasta dalis žemės ūkio kraštovaizdyje gyvenančių gyvūnų ir augalų bendrijų buveinių. Susisiekimo sistemos sprendiniai reikšmingo poveikio biologinei įvairovei 6. Susisiekimo sistema neturės. 7. Inžinerinė infrastruktūra Inžinerinės infrastruktūros sprendiniai poveikio biologinei įvairovei neturės.
6.5. Poveikis kraštovaizdžiui
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės 1. Humanizuojamos ir Centrinių teritorijų humanizavimas turės teigiamą poveikį Dotnuvos miestelio revitalizuojamos kraštovaizdžiui. teritorijos Kompleksinės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos metu bus 2. Renovuojamos sutvarkomi ir šių teritorijų atskirieji bei priklausomieji želdynai. Tai turės gyvenamosios teritorijos teigiamą poveikį tų teritorijų kraštovaizdžiui.
Vietomis apleistų pramonės teritorijų, praradusių estetinę išvaizdą pastatų 3. Renovuojamos pramonės renovacija turės nežymų teigiamą poveikį kraštovaizdžio kokybei. teritorijos
38 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Želdiniai ne tik aktyviai dalyvauja urbanistinėje užstatymo kompozicijoje (organizuoja miestelio erdves ir kaip tūriniai elementai išryškina ir papildo 4. Žaliosios teritorijos pastatų ir ištisų kompleksų architektūrą, padeda suvokti aplinkos mastelį), bet ir (rekreaciniai bei patys formuoja įvairaus pobūdžio, dydžio ir paskirties erdves (parkus, skverus ir apsauginiai želdynai, pan.), mažina neigiamą urbanistinio komplekso poveikį aplinkai. Todėl numatyta miškai) želdynų plėtra lems reikšmingą teigiamą ilgalaikį poveikį aplinkai bei kraštovaizdžiui. Plėtros teritorijos numatytos teritorijose, kurios jau dabar yra antropogeninio pobūdžio (intensyviai žemės ūkyje naudojamos lygumos), taigi labai didelio 5. Naujos plėtros teritorijos neigiamo poveikio kraštovaizdžio nenumatoma. Dotnuvėlės pakrantes nuo urbanizacijos saugos vandens pakrančių apsaugos juostos. Kadangi susisiekimo tinklo plėtra vyks daugiausiai esamomis trasomis, jas 6. Susisiekimo sistema modernizuojant, susisiekimo plėtros sprendinių poveikis kraštovaizdžiui vertimas kaip neutralus. Didesnis neigiamas poveikis bus dėl aplinkkelio statybos. Inžinerinės infrastruktūros sprendiniai reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui 7. Inžinerinė infrastruktūra nedarys.
6.6. Poveikis kultūros paveldui
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Dotnuvos miestelio bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, 1. Humanizuojamos ir pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. revitalizuojamos Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės teritorijos saugomos, jas tinkamai naudojant. Kultūros paveldo dalies koncepciniuose pasiūlymuose numatoma išskirti urbanistinio paveldo elementus miestelyje, tai leis išsaugoti bei atkurti Dotnuvos miestelio kraštovaizdžio sanklodą ir savitumus. 2. Renovuojamos Šių teritorijų renovacija įtakos kultūros paveldo vertybėms įtakos neturės. gyvenamosios teritorijos Dotnuvos pramoninių teritorijų ribos keičiamos, planuojama pramonės 3. Renovuojamos pramonės objektų plėtra greta esamų tos paskirties teritorijų. Reikšmingų neigiamų teritorijos pasekmių kultūros paveldo vertybėms neprognozuojama. Ilgalaikėje perspektyvoje netiesiogines teigiamas pasekmes Dotnuvos 4. Žaliosios teritorijos miestelyje išsidėsčiusioms kultūros paveldo vertybėms sąlygos rekreacinių (rekreaciniai bei teritorijų plėtojimas. Esamų gamtinių ir kultūrinių išteklių pritaikymas apsauginiai želdynai, rekreacijai, pažintiniam turizmui ir kitoms panašioms veikloms padidins miškai) kultūros vertybių gyvybingumą, skatins jų tolimesnį tvarkymą bei pritaikymą lankymui ir pažinimui. Bendrojo plano rengimo ribose naujos plėtros teritorijose kultūros vertybių 5. Naujos plėtros teritorijos teritorijų nėra, taigi reikšmingo poveikio kultūros paveldui nenumatoma. Susisiekimo sistemos sprendinių įgyvendinimas nesąlygos reikšmingų neigiamų pasekmių su sąlyga, kad vykdant netoli kultūros paveldo objektų esančių kelių tiesimo bei rekonstravimo darbus, bus laikomasi saugomų objektų 6. Susisiekimo sistema teritorijų apsaugos reglamentų. Planuojamas aplinkkelis turės teigiamų pasekmių, kadangi leis nukreipti sunkiasvorį transportą nuo centro ir išvengti jų keliamos vibracijos žalos. Inžinerinės infrastruktūros sprendiniai reikšmingo poveikio kultūros paveldui 7. Inžinerinė infrastruktūra neturės.
39 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
6.7. Poveikis visuomenei ir jos sveikatai
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės Pertvarkius šių teritorijų architektūrinį pobūdį, sumažinus transporto srautus 1. Humanizuojamos ir jose, gausinant želdynus bus padarytas teigiamas poveikis jose gyvenančių ar revitalizuojamos dirbančių žmonių sveiktai. Komercinės paskirties teritorijose vykdoma veikla teritorijos fizikinės ar biologinės taršos nesąlygos, ekstremalių situacijų tikimybė minimali. Planinga gyvenamų teritorijų renovacija užtikrins reikiamos komunalinės ir 2. Renovuojamos inžinerinės infrastruktūros pagerinimą, suteikiant gyventojams galimybes gyvenamosios teritorijos naudotis kokybiškomis komunalinėmis (vandentiekos, vandenvalos, atliekų tvarkymo ir kt.) paslaugomis, tai palankiai veiks gyventojų sveikatingumą. Dotnuvos pramoninių teritorijų ribos keičiamos, tačiau planuojama pramonės objektų plėtra greta esamų tos paskirties teritorijų. Vykdoma plėtra sąlygos nepalankių visuomenės sveikatai veiksnių — fizikinės taršos padidėjimą. Plano 3. Renovuojamos pramonės įgyvendinimas sudarys prielaidas minimizuoti šių nepalankių veiksnių teritorijos reikšmingumą teritorijos planavimo priemonėmis — numatant apsauginių želdinių zonas, nustatant ir įteisinant taršių objektų sanitarines apsaugos zonas (bus vykdoma detalesniuose planavimo etapuose) ir kt. 4. Žaliosios teritorijos Rekreacijos dalies sprendiniai darys teigiamą poveikį visuomenės sveikatai, (rekreaciniai bei bus išskiriamos teritorijos miestelio parkams bei poilsiui prie vandens. Želdiniai apsauginiai želdynai, atlikdami sanitarinę funkciją sąlyginai kompensuos neigiamų veiksnių miškai) reikšmingumą nulemtą pramonės ir autotransporto taršos. Naujų plėtros teritorijų įsisavinimas vyks laikantis privalomų reglamentų bei 5. Naujos plėtros teritorijos higienos normų, taigi neigiamo poveikio visuomenės sveikatai neprognozuojama. 6. Susisiekimo sistema Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendiniai, kurie mažins akustinį triukšmą, oro bei paviršinio vandens taršą, turės teigiamą poveikį visuomenės 7. Inžinerinė infrastruktūra sveikatai.
6.8. Poveikis ekonominei aplinkai
Bendrojo plano komponentas Reikšmingos pasekmės 1. Humanizuojamos ir Šių teritorijų atgaivinimas padarys jas patrauklesnes gyventojams ir revitalizuojamos lankytojams, tai skatins paslaugų sektoriaus plėtrą. Numatomas teigiamas teritorijos poveikis ekonominei aplinkai. 2. Renovuojamos Renovacija kels nekilnojamojo turto vertę, tai turės teigiamą poveikį gyvenamosios teritorijos ekonominei aplinkai. 3. Renovuojamos pramonės Kadangi pramonės teritorijų ribos keičiamos, t.y. plečiamos, todėl jų plėtra teritorijos darys teigiamą įtaką verslo ir gamybos plėtrai. 4. Žaliosios teritorijos Žaliųjų teritorijų apsauga ir plėtra padės kurti patrauklaus miestelio įvaizdį, (rekreaciniai bei gerins gyvenamąją bei darbo aplinką, tai turės teigiamą įtaką ekonominei apsauginiai želdynai, aplinkai. miškai) Plėtra teritorijose, nurodytose Dotnuvos miestelio teritorijos bendrajame 5. Naujos plėtros teritorijos plane, darys teigiamą poveikį ekonominei aplinkai. 6. Susisiekimo sistema Susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros optimizavimas turės 7. Inžinerinė infrastruktūra teigiamos įtakos verslo ir ekonominei aplinkai Dotnuvoje.
40 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
7. Priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti
Norint išvengti neigiamų miestelio bendrojo plano įgyvendinimo pasekmių, reikalinga imtis tokių priemonių: 1. Numatyti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo etapiškumą ir jo laikytis. 2. Derinti urbanizuotų teritorijų plėtrą su inžinerinės infrastruktūros plėtra. Naujai vystomose gyvenamosios paskirties teritorijose įrengti reikalingas inžinerines komunikacijas bei jas prijungti prie centralizuotų miesto sistemų 3. Nuosekliai laikytis bendrojo plano sprendinių, rengiant atskirų vietovių detaliuosius ar specialiuosius planus. Savo laiku parengti kitus bendrajame plane numatytus teritorijų planavimo dokumentus, būtinus jo įgyvendinimui. 4. Įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros dalies sprendinius, taikyti mažiausiai kenkiančias aplinkai technologijas. 5. Mažinti oro taršą, triukšmą, skatinti įmones diegti aplinkosaugines priemones, laikantis gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat šviesti visuomenę, skatinti ekologiškų degalų bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, pavasario ir vasaros laikotarpiu valyti miesto gatvių važiuojamąją dalį ir jų aplinką, reguliariai valyti gatves vakuuminiu būdu, plauti ir laistyti gatvių dangą. 6. Mažinti paviršinių ir gruntinių vandenų taršą, vykdant nuotekų tinklų plėtrą priemiesčio teritorijose. 7. Numatytas rekreacijos ir kitas želdynų teritorijas pritaikyti visuomenės poreikiams, sutvarkant ir įrengiant reikalingą infrastruktūrą. 8. Saugoti kultūros paveldo vertybes, jų teritorijas plėtoti laikantis tausojančio naudojimo principų. Kultūrinės vertės požymiais pasižyminčių, tačiau apsaugos statuso neturinčių objektų tvarkymo projektus rengti siekiant šių požymių išsaugojimo ir stiprinimo
Pačiuose miestelio bendrojo plano sprendiniuose kaip įvairių neigiamų pasekmių kompensacija, numatomas gamtinio karkaso teritorijų planavimas, taip pat racionalus naujai urbanizuojamų teritorijų išplanavimas ir senųjų modernizavimas.
41 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
8. Dotnuvos miestelio bendrojo plano koncepcinių pasiūlymų aprašymas 8.1. Urbanistinė aplinka
Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija ruošiama dvidešimčiai metų. Per tokį ilgą laikotarpį gali labai reikšmingai pasikeisti demografinė situacija, ekonominė ir teisinė aplinka. Šiuo metu mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, vykstantys procesai yra dažniausiai neigiami. Tačiau recesijos periodai paprastai vėliau ar anksčiau yra keičiami aktyvios plėtros periodais. Todėl siūlomi Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai yra orientuoti į optimistinį miesto vystymosi scenarijų. Taip pat laikoma, kad šie pasiūlymai turi būti lankstūs ir sugebėti atitikti besikeičiančią situaciją ir galimus urbanistinius iššūkius miestui. Dotnuvos miestelyje nagrinėjamos dvi pagrindinės bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Pirmoji – tai Esamos būklės išlaikymo alternatyva. Ji atitinka esamą miestelio būklę ir natūralias raidos tendencijas, nustatytas esamos būklės analizės stadijos metu. Šiuo atveju nekoreguojamos esamos miestelio ribos. Racionalios plėtros alternatyva numatanti aktyvinti vidinį miestelio gyvenimą, išnaudojant esamus istorinius ir gamtinius privalumus, didinti gyventojų užimtumą, tuo pačiu gerinant ekonominę padėtį ir plečiant veiklos galimybes. Taip pat išspręsti neatitikimus tarp esamos ir faktinės žemės naudojimo paskirties, pakoreguoti miestelio administracines ribas. Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, detalizuojamos jame numatytos kitos paskirties teritorijos, numatant jų įsisavinimo eiliškumą. Būtina pažymėti ir neigiamus veiksnius, įtakojančius miesto raidą. Tai dabartiniai demografiniai procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas, bedarbystės didėjimas. Ekonominė aplinka taip pat pažeista krizės. Prie neigiamų reikia priskirti urbanistinės raidos detales, atsiradusias atstatant po karo sugriautą iki pamatų miestą: dispersišką miesto centrą (išsibarsčiusius viešuosius objektus) Racionalios plėtros koncepcijos alternatyva remiasi nuosekliais miestelio struktūros vystymo principais, teikdama šiuos prioritetus: . GYVENIMO KOKYBĖ. Tai modernūs individualių gyvenamųjų namų kvartalai, su visa būtina inžinierine infrastruktūra, geras visuomeninis aptarnavimas, patrauklus miestelio centras, geri transportiniai ryšiai su darbovietėmis ir metropoliniais centrais. Tai periodiškai vykstantys kultūros, pramogų renginiai, miesto šventės.
42 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
. ŽMOGAUS IR APLINKOS DARNA. Tai esamo kultūros paveldo, esamos urbanistinės struktūros vystymo galimybių panaudojimas. Tai gamtinio karkaso saugojimas, gausinimas ir panaudojimas. Dotnuvėlės paupių želdynų pritaikymas poilsiui, dviračių takams. . DARBO VIETŲ GAUSINIMAS. Gera miestelio geografinė padėtis svarbaus autokelio ir geležinkelio atžvilgiu, palyginti pigi darbo jėga gali lemti staigias investicijas į logistikos, pramonės įmonių statybą. Tam tikslui BP rezervuojami specialūs sklypai. Miestelio centre siūlomos įvairios aplinkos kokybės gerinimo priemonės. Šia alternatyva bus siekiama spręsti susikaupusias miestelio urbanistines problemas: miestelio centro gyvinimo ir architektūrinės išvaizdos gerinimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, kultūros paveldo vertybių puoselėjimo, gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimo ir panaudojimo miesto želdynų sistemai formuoti, inžinerinio aprūpinimo. Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija ruošiama dvidešimčiai metų. Per tokį ilgą laikotarpį gali labai reikšmingai pasikeisti demografinė situacija, ekonominė ir teisinė aplinka. Šiuo metu miestelyje, kaip ir visoje Lietuvoje, vykstantys procesai yra dažniausiai neigiami. Tačiau recesijos periodai paprastai vėliau ar anksčiau yra keičiami aktyvios plėtros periodais. Todėl siūlomi Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai yra orientuoti į optimistinį miestelio vystymosi scenarijų. Taip pat laikoma, kad šie pasiūlymai turi būti lankstūs ir sugebėti atitikti besikeičiančią situaciją ir galimus urbanistinius iššūkius miesteliui. Teritorijos urbanistinės plėtros kryptis Teritorijoje numatoma minimali gyvenamosios statybos plėtra, prioritetą teikiant centro formavimui ir verslo, gamybos vystymui. Sutvarkoma miestelio planinė ir funkcinė struktūra. Specialiomis priemonėmis reikia skatinti privačių gyvenamųjų namų struktūros sutankinimą prie M.K. Sarbievijaus ir M.Valančiaus gatvių. Čia galėtų atsirasti ne tik naujos valdos, bet ir viešo aptarnavimo objektai. Tai imituotų buvusią urbanistinę morfologiją. Urbanistinė struktūra formuojama maksimaliai įsisavinant vakarinės miestelio dalies teritorijas ruože tarp ežero ir Dariaus ir Girėno gatvių, palei Alytaus ir Mokyklos gatves. Visa galima plėtra organizuojama taip, kad būtų išsaugoti vertingiausi urbanistinę struktūrą sudarantys gamtiniai, kultūriniai kompleksai, sudaromos sąlygos patogiems struktūriniams ryšiams ir gyvybingam funkcionavimui. Pramonės ir kitų darbo vietų plėtros galimybės numatomos racionaliau išnaudojant esamą pramoninę zoną, sudarant galimybes ją konvertuoti mišriems viešojo prioriteto poreikiams. Miestelio centro plėtojimas
43 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Ryškinimas istoriškai vertingas miestelio gyvavimo periodas – pastatai, užstatymo charakteris, svarbios vietos. Svarbiausias Racionalios plėtros koncepcijos privalumas yra reali bendrojo plano sprendinių teikiama nauda vietos gyventojams (bendrojo plano galimybių ribose), tai esminis skirtumas nuo Esamos būklės išlaikymo alternatyvos.
8.2. Susisiekimas
Atsižvelgiant į Dotnuvos miestelio bendrojo plano tikslus bei į esamos būklės analizėje nustatytus Dotnuvos miestelio susisiekimo ypatumus ir trūkumus, formuojami tokie strateginiai miestelio susisiekimo sistemos plėtros tikslai: . Gerinti susisiekimą miestelio viduje, automobilių bei pėsčiųjų eismo sąlygas miestelio gatvėse ir bendrą gatvių būklę; . Mažinti Dotnuvos miestelį kertančio tranzitinio krašto reikšmės kelio nr.144 Jonava- Kėdainiai-Šeduva neigiamą poveikį; . Formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose; . Skatinti keliones nemotorizuotu transportu.
Pagrindiniai Dotnuvos miestelio išoriniai transporto ryšiai realizuojami automobilių keliais. Nors planuojama teritorija šiaurės rytuose ribojasi su geležinkelio linija Jonava – Radviliškis, Dotnuvos geležinkelio stotis yra už 4 km nuo Dotnuvos ir į planuojamą teritoriją nepatenka, o geležinkelio įtaka miestelio pasiekiamumui yra nereikšminga. Dotnuvos miestelis ir likusi planuojamos teritorijos dalis yra pasiekiami krašto keliu nr.144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva bei rajoninės ir vietinės reikšmės keliais. Svarbiausiais miestelio tiek išoriniam, tiek vidiniam susisiekimui yra krašto reikšmės kelias nr. 144, kuris užtikrina prisijungimą prie magistralinių kelių tinklo. Kelias pietryčių kryptimi jungia Dotnuvos miestelį su rajono centru Kėdainiais bei su artimiausiu magistralinės reikšmės keliu nr. A8 Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (tarptautinis kelio nr. E67), priklausančiu vienam iš svarbiausių Lietuvos respublikos teritoriją kertančių automobilių transporto koridorių Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis (Via Baltica). Šiaurės vakarų kryptimi kelias jungia Dotnuvą su magistralinės reikšmės keliu nr. A9 Panevėžys – Šiauliai. Miestelio ribose kelias nr. 144 sutampa su pagrindine Vytauto gatve ir formuoja miestelio gatvių tinklo ašį. Šiaurės vakarų kryptimi Vytauto gatvė pereina į Tilto gatvę, kuri yra užstatyta
44 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA kelio nr. 144 dalis, jungianti Dotnuvos miestelį su už 4 km esančiu Akademijos miesteliu. Taigi, ištisas 6 km ilgio kelio nr. 144 ruožas eina per užstatytas Dotnuvos ir Akademijos miestelių ir priemiesčių teritorijas. Eismo intensyvumo duomenys leidžia manyti, kad kelias nr. 144 pasižymi gan dideliu tranzitiniu eismu. 2009 metais eismo intensyvumas kelyje siekė 4857 automobilių per parą Kėdainių kryptimi ir 4635 auto. per parą Akademijos, Baisiogalos kryptimis. Net 15 proc. keliu važiuojančių automobilių buvo sunkvežimiai. 2010 metais bendras eismas kelyje šiek tiek sumažėjo, tačiau sunkvežimių skaičius išliko nepakitęs. Avaringumo požiūriu Vytauto gatvė, jos sankryžos ir perėjos yra pavojingiausios planuojamoje teritorijoje, nes būtent tose vietose, kur vietiniai automobilių ir pėsčiųjų srautai kerta tranzitinius automobilių srautus (t.y. sankryžose ir perėjose), avarijų pavojus smarkiai padidėja. Įvertinant tai, kad kelias nr. 144: 1) pasižymi dideliu tranzitiniu eismu; 2) ilgoje 6 km atkarpoje eina per užstatytas teritorijas, todėl jame ribojamas greitis, kas kelia nepatogumų juo važiuojantiems tranzitu; 3) yra potencialiai pavojingas visiems eismo dalyviams, ypač vietose, kur jį kerta (arba įsilieja) vietiniai pėsčiųjų ir automobilių srautai; 4) yra vienas didžiausių Dotnuvos miestelio taršos šaltinių, siūloma suformuoti Dotnuvos miestelį apeinančią trasą (aplinkkelį), į kurią būtų galima nukreipti keliu važiuojantį tranzitinį sunkvežimių eismą. Aplinkkelį siūloma formuoti kiek įmanoma trumpesnį ir ekonomiškesnį, panaudojant esamus vietinės reikšmės kelius ar mažai užstatytas gatves. Koncepcijos stadijoje rodomi galimi miestelio aplinkkelio trasos variantai. Bendrojo plano sprendinių stadijoje tokio aplinkkelio planavimas galimas tik suderinus su už valstybinės reikšmės kelius, jų priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir gavus šios institucijos pritarimą. Valstybinės reikšmės kelių (rajoninių kelių nr. 2018 ir 2022) tęsiniais yra ir kitos svarbiausios Dotnuvos miestelio gatvės - Vilties, Ąžuolaičių, Volučių, o Ruokio, Lauko, Sodų ir Daumantų gatvės už miestelio ribų pereina į vietinės reikšmės kelius. Visos šios gatvės miestelio ribose turi asfaltbetonio dangą, jų būklė ir eismo sąlygos jose yra geros. Dalis miestelio gatvių yra neasfaltuotos. Tokių gatvių dangos (žvyro arba grunto) linkę greičiau dėvėtis, yra nelygios, dulka, o tai blogina eismo sąlygas bei sąlygoja didesnę taršą, kelia nepatogumų gyventojams. Nepatogumų miestelio gatvėse kelia ir šaligatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų trūkumas. Šaligatviai bei pėsčiųjų takai pilnai įrengti tik Vytauto gatvėje, o kitose svarbesnėse (net ir asfaltuotose) gatvėse šaligatviai įrengti ne visame ilgyje, o epizodiškai, daugiausiai arčiau miestelio centro. Žvyruotų gatvių asfaltavimas, šaligatvių ar pėsčiųjų takų prie gatvių įrengimas, bei
45 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA bendros gatvių būklės gerinimas šiame bendrajame plane įvardinamas kaip vienas iš prioritetinių susisiekimo infrastruktūros plėtros uždavinių. Dėl tankaus kai kurių gatvių užstatymo šaligatviams įrengti trūksta vietos. Kad pėstieji ir dviratininkai jaustųsi saugiai naudodamiesi gatvių važiuojamąja dalimi ateityje, pageidautina, kad eismo intensyvumas miestelio gatvėse nedidėtų. Tačiau keliones automobiliais miestelio ribose skatina nekompaktiškas miestelio išplanavimas, kuris primena žvaigždės formą- užstatytos teritorijos driekiasi tolyn nuo centrinės miestelio dalies pagrindinių gatvių tęsinyje esančių kelių pakraščiais. Gatvių tinklas yra nerišlus, o dėl tokio išplanavimo kelionių miestelio viduje atstumai neracionaliai pailgėja. Siekiant padidinti gatvių tinklo rišlumą planuojamos naujos gatvės, didesnė dalis kurių patenka į numatomas urbanizuoti teritorijas. Gatvės planuojamos prisiderinant prie esamo gatvių tinklo išplanavimo. Tokiu būdu siekiama: . Miestelio gatvių tinklui suteikti daugiau rišlumo bei “sutrumpinti” atstumus tarp atskirų miestelio dalių; . Tankinti miestelio gatvių tinklą. Tankesniame gatvių tinkle automobilių eismas pasiskirstys optimaliau, todėl tikėtina, kad esamose gatvėse automobilių eismo intensyvumas ateityje didės labai neženkliai arba nedidės visai. Taip pat tikėtina, kad pagerėjęs susisiekimas miestelio viduje ir sutrumpėję kelionės atstumai paskatins miestelio gyventojus daugiau keliauti pėsčiomis arba naudojant nemotorizuotas transporto priemones.
8.3. Inžinerinė infrastruktūra
Inžinerinės infrastruktūros srityje, laikomasi dviejų pagrindinių nuostatų: 1) modernizuoti ir gerinti esamus tinklus, 2) plėtoti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai. Vandens teikimas. Vandens tiekimo sistema vandenį tiekia 60 % gyventojų. Kita gyventojų dalis vandenį gauna iš šachtinių šulinių. Vanduo šuliniuose yra prastos kokybės. Centralizuoto vandentiekio vandenvietė yra miestelio ribose (suvartojama 51100 m3/metus). Gamybinio vandentiekio nėra. Tiekiamas vanduo yra geležingas. Prisijungusiųjų prie vandens tiekimo sistemos gyventojų sudaro 60 %. Vandentiekio tinklai (ilgis~10,7 km) įrengti maždaug prieš 30 metų yra susidėvėję ~ 40 %. Planuojamoje Dotnuvos miestelio planuojamoje teritorijoje vandens tiekimas numatomas iš Dotnuvos vandenvietės. Vandenvietės pajėgumas šiuo metu išnaudojamas dalinai. Įvertinus
46 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA vandenvietės pajėgumą pagal vandenvietėje instaliuotų siurblių projektinį našumą ir dabartinį vandens suvartojimą, gyventojų demografinę situaciją, pramonės nebuvimą, galima daryti išvadą, kad eksploatuojama vandenvietė yra pajėgi aptarnauti perspektyviniame laikotarpyje prognozuojamą gyventojų skaičių. Ateityje plėtojant verslo sektorių vandens poreikis turi būti nustatomas atskirai. Yra padaryta prielaida, kad vandenvietė bus pajėgi aprūpinti geriamuoju vandeniu visus vartotojus. Esamų geriamo vandentiekio tinklų ilgis yra 10,70 km. 19 % vamzdžių būklė gera, apie 15 % patenkinama, apie 66% vamzdžių būklė bloga, reikia keisti naujais. Vandenvietėje yra 3 gręžiniai. Vandens slėgis tinkluose pakankamas, yra II-o pakėlimo siurblinė ir nugeležinimo įrenginiai. Dotnuvos vandenvietės II-o pakėlimo siurblinė aprūpina geriamuoju vandeniu Dotnuvos miestelį ir Akademiją. SAZ įrengta 50 m. atstumu, monitoringas nevykdomas. Dotnuvos miestelyje vandentiekio tinklo zonų nėra. Atskira vandentiekio tinklo zona yra Akademija, gaunanti vandenį iš Dotnuvos miestelio vandenvietės. Vandens suvartojimas Dotnuvoje: 140 ,m3/p, 51100 m3/metus. Centralizuotai tiekiamo vandens abonentų skaičius - 223 vnt. Geriamo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normą HN 24:2003. Buitinės ir lietaus nuotėkos. Dotnuvos miestelyje veikia centralizuota mišrioji buitinių nuotekų sistema biologinio valymo įrenginiai, kurių būklė patenkinama. Nuotekų tinklų ilgis apie 2.2 km. Netvarkytos nuotekos individualiai šalinamos gyvenamojoje aplinkoje, surenkamos duobėse bei kitais būdais. UAB „Kėdainių vandenys“ teikia nuotekų surinkimo bei išvalymo paslaugas iš išsėmimo duobių. Veikia nuolatinio veikimo biologiniai valymo įrenginiai be azoto ir fosforo šalinimo (50.0 m3/p). Išvalymas pagal BDS7-99%, pagal SM-95%. Perteklinis dumblas vežamas į Kėdainių nuotekų valyklos įrenginius, po to sandėliuojamas dumblo aikštelėse. Nuotekų dumblo sausinimo ir saugojimo aikštelės yra su apatiniu drenažu ir su paviršinio vandens nuleidimu. Nuotekų surinkimas 7.0 m3/p. Tarša pagal bendrąjį azotą (N) -0.5kg/p, pagal fosforą (P) – 0.1 kg/p. Atitekančių nuotekų apkrova N.V.J. Yra biologiniai valymo įrenginiai. Išvalytas vanduo išleidžiamas į Dotnuvėlės upę. Lietaus nuotekos nuo kietųjų dangų ir žaliųjų plotų surenkamos ir be valymo išleidžiamos į atskirus vandens telkinius. Šilumos tiekimas. Dotnuvos miestelyje eksploatuojama viena katilinė, kuras – malkos ir anglys.
47 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Elektros tiekimas. Dotnuvos miestelio elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Atliekų tvarkymas. Dotnuvos miestelio seniūnijos vaidmuo, plėtojant atliekų tvarkymo sistemą yra apibrėžtos Kėdainių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse bei Lietuvos respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą. Nepavojingos atliekos iš Dotnuvos miestelio vežamos į Kėdainių Zabieliškio regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Į jį atliekos vežamos iš viso Kėdainių regiono. Uždarius visus aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, tai vienintelis regione veikiantis nepavojingų atliekų sąvartynas. Sąvartyne šalinamos tik nepavojingos atliekos: mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo, perdirbti ar kitaip naudoti netinkamos buitinės atliekos) bei kitos atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms atliekoms. Individualių namų Dotnuvos bendrojo naudojimo konteineriai išvežami kartą per savaitę. Susikaupusias stambiagabaritės atliekas gyventojai gali nemokamai gabenti į Kėdainių mieste J. Basanavičiaus gatvės gale įrengtą atliekų priėmimo punktą. Aikštelė pastatyta įgyvendinant projektą "Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas", finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Į Kėdainių atliekų priėmimo aikštelę gyventojai gali atvežti: medienos atliekas, skaidrų ir spalvotą stiklą, popierių; plastiką, buitinius prietaisus (šaldytuvus, televizorius, virykles, žaislus, elektros prietaisus ir kitus įrenginius), metalą, padangas, pavojingas buitines atliekas (liuminescencines lempas, akumuliatorius ir galvaninius elementus, senus tepalus, transporto priemonių oro ir tepalo filtrus bei kitas pavojingas buityje susidarančias atliekas); buityje susidariusias statybines atliekas. Biologiškai suyrančias atliekas (smulkias šakas, lapus, nupjautą žolę) - gyventojai gali vežti į aikštelę Zabieliškio sąvartyne.
8.4. Aplinkos kokybė, saugomos teritorijos ir želdynai
Gamtinis karkasas. Šiuo metu planuojamoje teritorijoje nėra vienareikšmiškai nustatyta, kurios teritorijos priklauso gamtiniam karkasui. Tačiau remiantis 1993 m. prof. P. Kavaliausko ir VU Kraštotvarkos grupės parengtu projektu, Dotnuvos miestelio teritorija patenka į mikroregioninės reikšmės migracijos koridoriaus zoną. Tai teritorijos kuriose vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.
48 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dotnuvėlės upės slėnis vaidina svarbų vaidmenį ekologinės pusiausvyros bei biologinės įvairovės užtikrinimui, jis svarbus kaip regioninis migracijos koridorius, o taip pat gamtinio karkaso elementas, kuriam būtina grąžinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijų planuojamose ribose nėra. Visose gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, bei ekstensyvi rekreacija palaikoma ir didinama biologinė įvairovė bei bendras teritorijos miškingumas, saugomi bei plečiami želdynai ir želdiniai agrarinėse bei urbanizuotose teritorijose, vykdomi teritorijų ir akvatorijų rekultivacijos bei išvalymo nuo užteršimo darbai, neutralizuojamos, kitaip nukenksminamos arba iškeliamos pramonės įmonės ir mažinamas vizualiai agresyvių objektų poveikis. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, kultūros puoselėjimui ir propagavimui. Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia vystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Plėtoti informacijos apie kultūros paveldo objektus leidybą ir platinimą. Pagrindinis Dotnuvos miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo teritorijų integravimo į miestelio, regiono ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra
8.5. Kultūros paveldas
Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo koncepcijos dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Šios bendrojo plano dalies tikslas — užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje miesto teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos užtikrinimui
49 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA numatytas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Dotnuvos miestelio bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo dalyje nagrinėjami visi teritoriniai kultūros paveldo objektai ir pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai. Tai statinių kompleksai, statiniai, laidojimo, įvykių vietos. Dotnuvos bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Plano sprendiniai bus rengiami vadovaujantis Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.). Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas turi būti laikomas neatsiejama Dotnuvos miestelio teritorijos plėtros dalimi. Pagrindinė strateginė teritorijos plėtros kryptis — plano sprendiniai atitiks integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą — siekiama kultūros paveldo objektų išsaugojimo, naudojant juos visuomenės reikmėms. Sprendiniai taip pat atitiks tikslus, numatytus Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str.; Žin., 1997, Nr. 19-411): Pateikiami sprendiniai yra siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621). Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos (kurios yra nustatytos) pažymėtos brėžiniuose. Dotnuvos miestelio bendrojo plano sprendiniai bus įgyvendinami, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis: . išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą; . stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Statinių kompleksai, statiniai. . Dotnuvos bažnyčios su buv. vienuolynu ansambliui(unikalus kodas 1408) inicijuoti vertingųjų savybių ir reikšmingumo lygmens nustatymą. Būtina nustatyti komplekso
50 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
teritorijos ir apsaugos zonos ribas. Priėmus sprendimą dėl reikšmingumo lygmens, parengti kultūros paveldo specialųjį planą (ar kitą kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantį teisės aktą), įteisinantį paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą. . Vertingi statinių kompleksai ir statiniai turi būti įtraukti į turistines trasas.
Laidojimo, įvykių vietos, monumentai . Senosios kapinės ir kapavietės, įvykių vietos, saugomos viešajam pažinimui ir viešajai pagarbai. Būtina užtikrinti šių objektų vertingųjų savybių išsaugojimą, skirti lėšas jų teritorijų ir prieigų tvarkymui. Numatyti ir įrengti privažiavimus, priėjimo takus, informacinius ženklus, nuorodas. . Geriausiai atspindinčias regiono savitumą, kapines, reikšmingiausias Lietuvos ir regiono istorijai kapavietes, pažyminčius svarbius Lietuvai ir regionui įvykius, įtraukti į turistines trasas. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, jį pritaikant viešajam naudojimui, ir kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, (derinant su viešosios pagarbos reikalavimais) kultūros puoselėjimui ir propagavimui. Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui — kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia išvystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Pagrindinis Dotnuvos miestelio kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi būti kultūros paveldo objektų integravimo į miestelio ir Lietuvos gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra.
8.6. Rekreacija ir turizmas
Miestelio plane išskiriamos erdvės, tinkančios epizodiniams renginiams: muzikos, teatro, kino, mugių, parodų, religiniams – patriotiniams ir kitiems veiklos atvejams. BP numato galimybę šių erdvių teritoriniam vystymui: reikia miestelio parko, amfiteatro, vandens telkinio.
51 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dotnuvėlės terasoje numatoma galimybė formuoti rekreacinę zoną, kuri galėtų būti skirta ne tik gyventojams, bet ir miestelio svečiams, įkuriant strategiškai patogų regioninio poilsio infrastruktūros tinklo segmentą. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Dotnuvos miestelio kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos, jas tinkamai naudojant.
8.7. Socialinė aplinka
Gyvenamoji vietovė turi būti saugi, patogi gyventi, mokytis, dirbti ir ilsėtis. Tai pasiekiama, derinant visos bendruomenės ir atskirų socialinių grupių interesus. Atskirties mažinimas ir integracija yra pagrindiniai universaliai patrauklios socialinės aplinkos kūrimo veiksniai. Vertinant Dotnuvos socialinę aplinką, būtina atsižvelgti į keletą aspektų, kurie labiausiai veikia ją dabar ir veiks ateityje. Tikrosios būklės analizės išvadose konstatuota, kad miestelyje daug spręstinų problemų, o siūlomų sprendinių įgyvendinimas priklausys nuo komplekso veiksnių, pvz.: verslo sąlygų gerinimas, modernizuojant gamybą ir pritraukiant investicijas, naujų darbo vietų kūrimas, socialinės rūpybos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, gyvenamųjų namų renovacija, naujų statybų skatinimas, infrastruktūros modernizavimas ir t.t. Demografija. Dotnuvos miestelis, vienas iš trijų sudarančių Dotnuvos konurbaciją (Dotnuva, Akademija, Vainotiškis), kurioje bendras gyventojų skaičius yra apie 2700 žmonių. Demografinė tendencija yra mažėjantis gimusiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius ir augantis darbingo amžiaus asmenų skaičius. Tai yra senstančios visuomenės požymis, todėl daroma prielaida, kad mažės ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo paslaugų poreikis, o didės medicinos, slaugos, socialinės rūpybos paslaugų poreikis ir būtinybė, labiau atsižvelgti į asmenis su specialiais poreikiais. Būstas. Gyvenamojo būsto patrauklumas labai priklauso nuo jo fizinės ir estetinės kokybės, aplinkos gerbūvio ir komunalinių patogumų lygio, o tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių apsprendžiančių vietovės patrauklumą. Ataskaitinio laikotarpio metu gyvenamoji statyba vyko labai vangiai. Komunalinės paslaugos ir viešoji infrastruktūra. Miestelyje komunalinių paslaugų tiekimas nepakankamas – prastas gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir buitinių nuotekų surinkimas. Netolygiai išvystyta viešoji infrastruktūra – šaligatviai, nuovažos nuo jų ant grindinio, apšvietimas ir t.t. Opi buitinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo problemų.
52 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Švietimas ir neformalus ugdymas. Kėdainių raj. savivaldybės teritorijoje švietimo sistemos pokyčiai vyksta, prisilaikant Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. TS-482 patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 m. bendrojo plano. Dotnuvoje bendrojo lavinimo ir plataus spektro neformalaus ugdymo paslaugas teikia Dotnuvos pagrindinė mokykla, geros galimybės šias paslaugas gauti Akademijos miestelyje. Kultūra ir sportas. Kultūriniai miestelio gyventojų poreikiai tenkinami. Dotnuvos miestelyje veikia dvi kultūros įstaigos: Kėdainių M. Daukšos bibliotekos Dotnuvos filialas ir Akademijos KC Dotnuvos skyrius. Miestelio gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimas yra glaudžiai susijęs su Akademijos kultūros centru, kuriame vyksta įvairūs pramoginiai ir švietėjiški renginiai, yra galimybės dalyvauti Akademijos KC meno mėgėjų kolektyvų veikloje. Sportinė veikla Dotnuvoje merdi, nes šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių sporto aikštelių su modernia įranga nėra. Sveikatos priežiūra. Dotnuvoje veikia ambulatorija, teikianti pirminio lygio paslaugas, bet prisirašiusiųjų gyventojų skaičius viršija normatyvinį. Ambulatorijos pastatas kompleksiškai renovuotas 2005 m., įstaiga aprūpinta transportu, tačiau ligonių pervežimui pasitelkiama Kėdainių GMP. Socialinės paslaugos. Socialiai pažeidžiamiems asmenims teikiamų paslaugų daugėja. Tai lemia ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas nestacionarių socialinių paslaugų centrų kūrimas ir plėtra. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo Dotnuvos miestelyje finansavimo šaltinis – Savivaldybės ir valstybės lėšos. Miestelyje socialines paslaugas teikia Dotnuvos slaugos namai, esant poreikiui, kreipiamasi į Kėdainių raj. socialinės globos namus. Seniūnijos darbuotojų pateiktais duomenimis, socialinių paslaugų poreikis didėja, bet darbuotojų skaičius nekinta. Dotnuvos miestelio BP koncepcijos sprendiniai parengti vadovaujantis šiomis išvadomis: . Dotnuvoje butų fondo būklė ir komunalinių paslaugų teikimo lygis yra nepatenkinamas, tačiau plėtra merdi. . Silpnai išvystyta inžinerinė ir viešoji infrastruktūros. . Nuo 1996 m. gyvenamųjų namų bendrijoms parama teikiama pagal LRV ir Pasaulinio banko iniciatyva pradėtas būsto atnaujinimo ir energijos taupymo programas, tačiau Dotnuvoje daugiabučių pastatų renovacija praktiškai nevyksta, o namų bendrijos kuriasi vangiai. Pagrindinis šio proceso stabdis greičiausiai yra mažos gyventojų pajamos ir teisinės bazės stoka.
53 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
. Dotnuvoje švietimo ir neformalaus lavinimo poreikiai tenkinami pakankamai, tačiau trūksta profesinio rengimo įstaigų, kurios galėtų būti bendros visai Dotnuvos konurbacija. . Kultūros įstaigų darbą teigiamai charakterizuoja vykdoma švietėjiška veikla, tęstiniai projektai, vietinių tradicijų puoselėjimas ir propagavimas. . Trūksta šiuolaikiškai įrengtų sporto salių ir atvirų aikštynų, aprūpintų modernia įranga, o esamų būklė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. . Medicinos įstaigų apkrovimas yra per didelis, tačiau teikiamos paslaugos ir jų kokybė atitinka gyventojų poreikius, nes dalies paslaugų trūkumą ar kokybę kompensuoja geras medicinos įstaigų esančių Kėdainiuose ir Kaune. . Savivaldybės institucijų, socialinės paskirties įstaigų, viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių gyventojams socialines paslaugas, pastangomis gyventojų poreikiai yra tenkinami pakankamai. . Daugiau dėmesio skirta nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai, darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis ir socialinės rizikos šeimomis. . Socialinio būsto fondo plėtra yra per lėta, pasiūla nedidėja, o paklausa auga.
Socialinės dalies koncepcijoje suformuluoti sprendiniai, kurių įgyvendinimas, užtikrintų gyventojams platesnę teikiamų paslaugų įvairovę ir aukštesnę jų kokybę. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, koncepcijoje numatomi tokie sprendiniai: . Numatyti lėšas inžinerinės infrastruktūros plėtrai, kad atsirastų galimybės pagerinti komunalinių paslaugų tiekimo gyventojams apimtis ir kokybę. . Numatyti lėšas viešosios infrastruktūros – gatvių apšvietimo, šaligatvių, nuovažų, dviračių takų, parkų ir t.t., įrengimui, renovavimui ir eksploatavimui. . Intensyviau skatinti ir remti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimą – tai sukurtų palankesnes sąlygas tokių namų ir jų aplinkos kompleksiškai renovacijai. . Kompleksiškai renovuojamose ir naujai įsisavinamose teritorijose formuoti universalią aplinką, kuri užtikrintų asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, laisvą judėjimą be lydinčiųjų asmenų pagalbos. . Didinti socialinio būsto ir būsto asmenims su specialiais poreikiais pasiūlą – integruojant juos bendroje gyvenamojoje erdvėje, siekti didesnio socialinės aplinkos universalumo ir skatinti socialinį gyventojų jautrumą.
54 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
. Siekiant padidinti būstų renovacijai panaudojamų lėšų efektyvumą, skatinti gyventojus rengti būstų renovacijos investicinius projektus. . Gyventojų tarpe propaguoti, būtinai pabrėžiant ekonominę naudą bei ekologiškumo aspektą, ir įdiegti buitinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo sistemą. . Siekiant, kad švietimo įstaigų patalpos visiškai atitiktų higienos normų keliamus reikalavimus, užtikrinti reikalaujamą temperatūrą žiemos metu, renovuoti pastatus, gerinti jų energetinį efektyvumą. Darbams atlikti turi būti naudojamos Valstybės investicijų programos, Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis programos, ES struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, kitų fondų ir seniūnijos lėšos. . Parengti ir įgyvendinti sporto aikštelių ir sporto salių renovacijos ir plėtros programą, siekiant, kad sporto objektai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. . Vykdyti gyventojų tarpe šviečiamąjį – prevencinį darbą, skatinant periodiškai tikrintis sveikatos būklę. . Švietimo įstaigose nuolat atnaujinti techninę mokomąją bazę – didinti kompiuterių skaičių – vienas kompiuteris turi tekti ne daugiau kaip 10-čiai mokinių, kaip numato Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcija. . Plėtoti bendradarbiavimą su KC, Viešąją biblioteka, medicinos įstaigomis, policija ir kitomis visuomeninėmis institucijomis, organizuojant mokiniams šviečiamuosius – informacinius kursus apie neigiamų socialinių reiškinių: alkoholizmo, narkomanijos, rūkymo, nusikalstamumo, nekultūringo vairavimo ir t. t. žalą individui bei visuomenei. . Sukurti arba prisijungti prie profesinio orientavimo sistemos, apimančios visą rajoną, siekiant stebėti ir analizuoti pokyčius darbo rinkoje bei 10 – 15-kai metų prognozuoti paklausių specialybių dinamiką. Tai padėtų mokyklų absolventams, įvertinus savo gebėjimus, pomėgius ir asmenines savybes, geriau pasirinkti studijų programas. . Gyventojus skatinti „mokytis visą gyvenimą“, informuoti apie nuotolinių aukštojo mokslo studijų galimybes. Siekiant, kad profesinė kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius, skatinti gyventojus nuolat ją kelti arba sudaryti galimybes persikvalifikuoti. . Vykdyti nuolatinę socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiaus dinamikos ir socialinių grupių poreikių pokyčių stebėseną ir skirti lėšų vasaros ar mokyklinių atostogų metu organizuoti laisvalaikį vaikams iš socialinės rizikos šeimų, pagal socialinio bendravimo įgūdžių formavimo ir tobulinimo programą.
55 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
8.8. Ekonominė aplinka
Ekonominė krizės ir ūkio nuosmukis neaplenkė Kėdainių rajono įmonių – jos buvo likviduojamos dėl įvairių priežasčių, pvz.: ženkliai sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa, vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. Didelių pokyčių artimiausiais metais nenumatoma – dar didelis nedarbas, maža perkamoji galia, daug socialiai remtinų šeimų, o smulkus ir vidutinis verslas, kuris iš esmės turėtų nulemti ekonominės ir verslo aplinkos patrauklumą, vegetuoja. Atsigaunant ūkiui, teks regeneruoti sunykusią verslo šakų ar paslaugų infrastruktūrą bei intensyviai skatinti naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių steigimą, siekiant maksimaliai išnaudojant vietinį potencialą. Būtina vykdyti gyventojų, ypač jaunimo, verslumo didinimo politiką, siekiant, kad didėtų vietinių darbdavių skaičius. Tam galima pasitelkti Kėdainių VIC patirtį ir teikiamos paslaugas, kurios labiausiai orientuotos į pradedančius verslą. Smulkieji verslininkai, kurie veiklą vykdo Kėdainių raj. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių raj. įmonių registre, gali pasinaudoti Savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo parama. Išanalizavus esamą verslo ir ekonominės aplinkos būklę Dotnuvoje parengtos išvados, kuriomis remiantis suformuluoti šios bendrojo plano dalies koncepciniai sprendiniai. . Funkciniais, socialiniais – ekonominiais ir kultūriniais ryšiais Dotnuva ypač glaudžiai susijusi su Akademija, todėl abu miesteliai yra traktuotini kaip vienas kito funkcinių interesų, skatinančių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, zona. . Miestelyje dominuoja smulkios ir mažos įmonės. Darbo vietų skaičius jose netenkina miestelio gyventojų poreikių. . Vietinis darbo jėgos potencialas išnaudojamas nepakankamai (neigiama darbo pasiūla, aukštas vietos gyventojų nedarbo, ypač jaunimo tarpe, lygis. Situacijai negerėjant, bus prarasta dalis darbo jėgos potencialo. . Žemas darbo užmokestis skatina gyventojų emigraciją į užsienį ar kitus Lietuvos miestus, todėl siekiant stabdyti šias negatyvias tendencijas, būtina gerinti sąlygas verslo plėtrai bei investicijų pritraukimui (pagal tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų lygį labai atsiliekama nuo šalies vidurkio). . Neišnaudojami gamtiniai resursai turizmo ir su juo susijusių apgyvendinimo, maitinimo ir t.t. paslaugų plėtotei. Verslo ir ekonominės dalies koncepcijos sprendiniai, numato priemones kurių įgyvendinimas, skatintų investicijas, padėtų gyventojams plėtoti verslus, mažintų bedarbystės lygį ir t.t. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, numatomi tokie sprendiniai: 56 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
. Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi, daugiau dėmesio skiriant tradiciniams vietos amatams ir verslams, nes mažėjant dirbančių ŽŪ asmenų skaičiui, tai taptų alternatyva, ieškant pragyvenimo šaltinio. . Skatinti ŽŪ produkcijos perdirbimo įmones diegti modernias technologijas, kurios efektyviai prisidėtų prie ir maisto produktų kokybės gerinimo, konkurencingų ES aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo. . Skatinti įmones modernizuoti gamybą, siekiant mažinti energijos sąnaudas, reikalingas vienam santykiniam produkcijos vienetui pagaminti, nes pagal šį rodiklį atsiliekama nuo ES šalių. . Skatinti įmones efektyviau diegti aplinkosaugines priemones, siekiant mažinti miesto gamtinės aplinkos teršimą. Informuoti apie paramos lėšas ir numatyti lėšų reikiamos dokumentacijos parengimo išlaidų kompensavimui, naujoms įmonėms taikytinos mokestinės lengvatas, pvz.: nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifo sumažinimas. . ES šalių kontekste Lietuva priskiriama sąlyginai pigesnės darbo jėgos šalių kategorijai. Todėl būtina informuoti potencialius užsienio investuotojus apie verslo kūrimą, įmonės steigimą ar bendradarbiavimą su vietos bendrovėmis, taip pat apie galimybes eksportuoti įmonių produkciją ir pan. Seniūnijai reiktų dalyvauti verslo informacinėse mugėse bei, pasitelkiant Kėdainių raj. Savivaldybę, pačiai jas rengti, plėtoti kontaktus su užsienio savivaldybėmis ir verslo subjektus vienijančiomis asociacijomis. . Kvalifikacijos suteikimo ir perkvalifikavimo paslaugų plėtra yra svarbi – vystantis ekonomikai, Kėdainių raj. mažės ŽŪ dirbančiųjų skaičius. Siekiant užkirsti kelią galimų neigiamų socialinių pasekmių – nedarbo lygio augimui, asmens pajamų mažėjimui, priklausomybei nuo socialinių pašalpų, alkoholizmo – plitimui, profesijos įgijimo ar persikvalifikavimo programos turi būti prieinamos kaip galima platesniam Dotnuvos seniūnijos gyventojų ratui. . Sanglaudos veiksmų skatinimo programai 2007 – 2013 m. laikotarpiu numatyta virš 9 mlrd. lt. Pagal daugumą šios programos priemonių pareiškėjas galės būti savivaldybė (gamtinės aplinkos, kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas rekreacijai bei turizmo plėtrai, viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo, ugdymo ir socialinė infrastruktūra, aplinka ir darnus vystymasis ir t.t.). Dotnuvos seniūnijai tikslingai pasirinkus prioritetus, reikėtų aktyviau dalyvauti, rengiant investicinius projektus ir įsisavinant lėšas. Įgyvendinami projektai (per organizuojamus darbų ir paslaugų pirkimų konkursus) sudarys sąlygas uždirbti vietos įmonėms (pvz. statybos
57 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
rangos, projektavimo darbai, projekte numatyto materialaus turto įsigijimas, projekto administravimo, finansinių, teisinių paslaugų pirkimas etc.).
9. Vertinimas ir jo sunkumai
Miestelio bendrojo plano koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimas buvo atliekamas nustatant atskirų plano dalių sprendinių poveikį svarbiausiems aplinkos komponentams. Šios miestelio bendrojo plano dalys yra tokios: 1. Urbanistinė aplinka. 2. Susisiekimo komunikacijos. 3. Inžinerinė infrastruktūra. 4. Aplinkos kokybė ir saugomos teritorijos. 5. Kultūros paveldas. 6. Rekreacija ir turizmas. 7. Socialinė infrastruktūra. 8. Ekonominė aplinka.
Pagrindiniai aplinkos komponentai, kurių atžvilgiu atliekamas vertinimas, parinkti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą bei miesto bendrojo plano apimtį. Tai yra: . oras, vanduo ir dirvožemis, . augalija, gyvūnija ir bioįvairovė, . kraštovaizdis, . kultūros paveldas, . visuomenė ir jos sveikata, . ekonominė aplinka.
Bendrojo plano koncepcijos pasiūlymų strateginis poveikis aplinkai vertintas, pasitelkiant ekspertų išvadas. Taip pat remtasi Lietuvos statistikos departamento, Kultūros paveldo departamento, Saugomų teritorijų tarnybos bei valstybinio monitoringo ir kitais viešai prieinamais duomenimis. Pagrindinė vertinimo problema yra nustatytos metodikos, tinkamos miestų teritorijų bendrųjų planų vertinimui, trūkumas. Taip pat rimta problema yra tai, kad tokio miestelio masteliu gauti konkrečius aplinkos kokybės duomenis yra labai sudėtinga, dažniausiai neįmanoma, nes aplinkos
58 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA stebėsena dabartiniu metu dažniausiai vykdoma tik visos šalies mastu, o savivaldybių monitoringo programos ne visur yra parengtos ir vykdomos. Poveikis aplinkai gali būti labai įvairus, atsižvelgiant į prevencines ir kompensacines priemones, kurios detalizuotinos smulkesniuose lygmenyse – specialiuosiuose, detaliuosiuose planuose bei objektų techniniuose projektuose. Nustatyti apibendrintą poveikį aplinkai dėl įvairių faktorių sąveikos be vieningos metodikos gana sudėtinga, vertinimas tampa deklaratyvus, o atskiriems aplinkos komponentams – subjektyvus. Apkrovų aplinkos komponentams ir jų poveikių apibendrintai analizei atlikti labiausiai trūksta patikimų emisijų duomenų, žinių apie kai kurių sektorių (energetikos, namų ūkio, transporto) ir jų daromo poveikio ryšius, o taip pat informacijos apie apkrovas ekosistemoms. Pasekmių prognozės iš esmės yra variantinės, t.y. susiję su makroekonominiais, emigraciniais ir gyvenimo kokybės procesais, kurių prognozė miestelio lygmenyje beveik neįmanoma. Dalis prognozuojamų pasekmių, kurios iš esmės yra prielaidos bendrojo plano sprendiniams, kaip poveikiui įvertinti, yra skelbiamos kartu su bendrojo plano koncepcija. Teritorijų planavimo sistemoje šalyje dar nėra normų ar etalonų, taikytų miestelio teritorijų bendrajam planavimui, ir kurie galėtų būti vertinimo baze ar kriterijais.
10. Stebėsenos priemonės
Įgyvendinant Dotnuvos miestelio teritorijos bendrąjį planą, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu Nr. I-1120 (Žin., 2008, Nr. 10-337) ir Apskrities teritorijos bendrojo plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis 2007 m. birželio 22 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1- 354, patvirtinus bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius ir kitos institucijos privalo vykdyti sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę. Remiantis minėtais teisės aktais, Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu, privalės būti atliekama: rengiama bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis; analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija; formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo; stebimi ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;
59 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
nustatyta tvarka vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra; analizuojami urbanistinės plėtros ir inžinerinės infrastruktūros pokyčiai; analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai; vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė; analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir aplinkos kokybę lemiantys faktoriai.
Miestelio bendrojo plano įgyvendinimo pasekmės taip fiksuojamos, vykdant bendrą Kėdainių rajono savavaldybės aplinkos monitoringą pagal paruoštą, suderintą ir patvirtintą monitoringo programą, kaip nurodyta Bendruosiuose savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatuose. Gamtinės aplinkos būklės ir antropogeninio poveikio jai stebėjimai turi būti vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymu Nr. VIII – 529 (Žin., 2006, Nr. 57-2025) ir Valstybine aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programa, patvirtinta 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 315. Pažymėtina, kad Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo metu, rengiant sprendiniuose numatytus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius, detaliuosius planus), taip pat rengiant investicinius, techninius ar darbo projektus, turės būti atliekami projektų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), poveikio aplinkai vertinimas (PAV) bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV), vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Santrauka
Dotnuvos miestelio teritorijos Bendrojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas teritorijos vystymo koncepcijos rengimo stadijoje. Šio vertinimo tikslas – įvertinti galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes, kurios gali įvykti įgyvendinus rajono bendrojo plano koncepcijos sprendinius. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentas (toliau SPAV) parengtas vadovaujantis „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu“ patvirtintu LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 ir vėlesniais jo pakeitimais bei Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentu.
60 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/ DOTNUVOS MIESTELIO BENDRASIS PLANAS 2011—2021 STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcijoje nustatyta bendrųjų ir specialiųjų teritorijos vystymo tikslų sistema, numatanti nuosekliai įgyvendinti LR teritorijos bendrajame plane nustatytus darnaus vystymo principus, užtikrinančius sveiką aplinką bei tinkamą gamtinių bei socialinių išteklių naudojimą. Pirmajame skyriuje aprašyti pagrindiniai Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano tikslai bei koncepcijos rengimo stadijoje numatyti tikslai, susiję su socialine, ekonomine bei aplinkosaugine aplinka. Šiame skyriuje taip pat pateikti dokumentai, kurie yra susiję su Dotnuvos miestelio teritorijos Bendruoju planu ir į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Antrajame skyriuje apžvelgta esama Dotnuvos miestelio kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo, oro kokybės, vandens kokybės, dirvožemio kokybės bei fizinės taršos, socialinės aplinkos, pramonės, transporto infrastruktūros, turizmo ir rekreacijos, komunalinės ir inžinerinės infrastruktūros būklė bei numatomos pasekmės, jei koncepcijos sprendiniai nebūtų įgyvendinti. Trečiajame skyriuje pateiktos teritorijos, kurias gali paveikti koncepcijos sprendiniai. Pateikta informacija apie Dotnuvos miestelyje esančius saugomas teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo objektus. Ketvirtajame skyriuje nurodytos pagrindinės aplinkosauginės problemos ir jų priežastys susijusios su Dotnuvos miestelio teritorijos bendruoju planu. Įvardintos grėsmės susijusios su taršos padidėjimu, kraštovaizdžio vertės išlaikymu ir kt. Penktajame skyriuje išskirti tarptautiniu, Europos Bendrijos bei nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkosaugos tikslai, kurie susiję su rengiamu Dotnuvos miestelio teritorijos bendruoju planu ir į kuriuos reikia atsižvelgti. Šeštajame skyriuje aprašyta koncepcijos sprendinių pasekmės aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemiui, vandeniui, oro kokybei, kultūros paveldui, kraštovaizdžiui bei visuomenės sveikatai. Septintajame skyriuje pateiktos galimos priemonės reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti, įgyvendinant bendrąjį planą. Aštuntajame skyriuje aprašyta Dotnuvos miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija Devintajame skyriuje trumpai aprašytas vertinimas bei nurodyti sunkumai, iškilę rengiant bendrąjį planą. Dešimtajame skyriuje pateikta informacija apie monitoringo priemones. Aplinkos teritorijos, kurios gali būti reikšmingai paveiktos įgyvendinus ar neįgyvendinus bendrojo plano sprendinius turi būti stebimos remiantis valstybine monitoringo 2011—2017 metų programa.
61 SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, interneto svetainė http://www.kaunoplanas.lt/