Lietuvos Edukologijos Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Mindaugas Vilaniškis Lietuvos lokaliosios istorijos studijų programos II kurso studentas BIRŽŲ ORDINACIJA GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ LAIKAIS (1811 – 1922 M.) (Magistro darbas) Magistro darbo autorius: ______________ (parašas) Leidžiama ginti: Darbo vadovas ______________________ (parašas) IF Dekanas_________________ doc. dr. Deimantas Karvelis (parašas) prof. dr. Eugenijus Jovaiša Darbo įteikimo data: __________________ Registracijos numeris: _________________ Vilnius, 2014 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis magistro darbas (Biržų ordinacija grafų Tiškevičių laikais (1811 – 1922 m.)): Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. Nepateikiu nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. Pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Mindaugas Vilaniškis ______________________ 2 TURINYS ĮVADAS.......................................................................................................................6 1. DIDIKŲ TIŠKEVIČIŲ GIMINĖ XV – XX A. PRADŽIOJE................................18 1.1. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ GIMINĖS IŠTAKOS IR GIMINĖS LINIJOS...................................18 1.2. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ GIMINĖS LOGOISKO LINIJOS BIRŽŲ ŠAKA..............................19 1.3. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ GIMINĖS ŪKINĖS VEIKLOS IR POLITINIŲ PAŽIŪRŲ ĮVAIRUMAS XIX – XX A. PRADŽIOJE........................................................................................20 2. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ BYLINĖJIMASIS DĖL BIRŽŲ VALDOS XIX A. 2 – 5 DEŠIMTMEČIUOSE..................................................................................................24 2.1. PIRMIEJI GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ SUNKUMAI DĖL BIRŽŲ VALDOS 1811 – 1812 M......24 2.2. RADVILŲ KOMISIJOS ĮKŪRIMAS IR VEIKLOS PRADŽIA 1814 M...............................25 2.3. KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ SUSITARIMAI SU GRAFAIS TIŠKEVIČIAIS DĖL BIRŽŲ VALDOS XIX A. 2 – 3 DEŠIMTMEČIUOSE..................................................................................26 2.4. GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ TEISMINIAI GINČAI SU GRAFU LEVU VITGENŠTEINU..........28 2.5. GRAFO JONO KONSTANTINO TIŠKEVIČIAUS SKUNDO VALDANČIAJAM SENATUI DĖL BIRŽŲ VALDOS ARGUMENTAI..........................................................................................31 2.6. GARFŲ TIŠKEVIČIŲ TEISMINIŲ GINČŲ DĖL BIRŽŲ VALDOS PABAIGA 1844 M....39 3. BIRŽŲ ORDINACIJA BAUDŽIAVOS LAIKOTARPIU (1811 – 1860 M.)........40 3.1. BIRŽŲ KUNIGAIŠTYSTĖS IR BIRŽŲ ORDINACIJOS ISTORINĖ ADMINISTRACINĖ RAIDA…………........……………………………………………………………………...........…40 3.2. BIRŽŲ ORDINACIJA KAIP ISTORINIS MIKROREGIONAS…………………......……...41 3.3. 1811 M. BIRŽŲ ORDINACIJOS YPATUMAI……………………………………......…….43 3.3.1. 1811 m. Biržų ordinacijos palivarkų sistemos struktūra ir demografinis, ūkinis pajėgumas……………………………………………………………………………………….….43 3.3.2. 1811 m. Biržų ordinacijos finansinis pajėgumas……………...........………………….....…46 3.3.3. 1811 m. Biržų ordinacijos žemėvalda………………………...………………………...…..48 3.4. BIRŽŲ ORDINACIJOS STRUKTŪRA IR FINANSINIO PAJĖGUMAS 1811 – 1844 M…50 3.4.1. Biržų ordinacijos palivarkų sistemos struktūros plėtra 1811 – 1844 m……....…….............50 3.4.2. Salamiesčio grafystės struktūra 1844 m……………………...…………….......…….....…..52 3.4.3. Biržų grafystės finansinis pajėgumas 1811 – 1843 m.………..…………...…….........…….53 3.4.4. Biržų ordinacijos finansinių pajamų augimas 1836 m.....…….....……....…………...……..56 3 3.4.5. Biržų ordinacijos finansinės apskaitos politika…………………....………...…….……….58 3.5. PRIEVOLĖS BIRŽŲ ORDINACIJOJE BAUDŽIAVOS LAIKOTARPIU (1811–1860 M.)..61 3.5.1. Baudžiavinės valstiečių prievolės dvarui Biržų ordinacijoje………….........………………61 3.5.2. Rekrūtų prievolė Biržų ordinacijoje……………………………...…....……………………63 3.6. BIRŽŲ ORDINACIJOS KONJUNKTŪROS YPATUMAI 1811 – 1860 M….…....………..64 3.7. INVESTAVIMO Į BIRŽŲ ORDINACIJĄ LAIKOTRAPIS (1844 – 1860 M.).......................69 3.8.BIRŽŲ ORDINACIJOS ŽEMĖVALDA IR DEMOGRAFIJA XIX A. 6 DEŠIMTMETYJE..71 3.9. BIRŽŲ ORDINACIJOS KARČIAMŲ ŪKIS IR PROPINACIJA 1811 – 1860 M..................74 3.10. BIRŽŲ ORDINACIJOS PRAMONINIŲ PAJĖGUMŲ VYSTYMAS 1811- 1860 M..........82 4. BIRŽŲ ORDINACIJA LIETUVOS VISUOMENĖS MODERNĖJIMO LAIKAIS (1861 – 1922 M.) ........................................................................................................87 4.1.XIX A. 7 DEŠIMTMEČIO PERMAINOS BIRŽŲ ORDINACIJOJE......................................87 4.1.1. Baudžiavos panaikinimo atgarsiai Biržų ordinacijoje 1861 m...............................................88 4.1.2. Perėjimas nuo lažo prie duoklės Biržų ordinacijoje laikotarpis (1861 – 1864 m.)................90 4.1.3. 1863 – 1864 m. sukilimo Lietuvoje laikotarpis Biržų ordinacijoje........................................94 4.1.4. Biržų ordinacijos finansinės išlaidos 1862 – 1870 m.............................................................96 4.1.5. Biržų ordinacijos valstiečių žemėvaldos atidalinimas XIX a. 7 dešimtmetyje...................100 4.2. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ POLITIKA BIRŽŲ ORDINACIJOS ATŽVILGIU 1871 – 1884 M.......................................................................................................................................................103 4.3. BIRŽŲ ORDINACIJOS PALIVARŲ ŪKIO VEIKLA XIX A. 7 – 10 DEŠIMTMETYJE...105 4.4. BIRŽŲ ORDINACIJOS MIŠKŲ ŪKIS XIX A. 7 – 10 DEŠIMTMETYJE..........................109 4.4.1. Miškų ūkio apsaugos stiprinimas.........................................................................................109 4.4.2. Medienos pardavimas...........................................................................................................111 4.4.3. Medžioklė.............................................................................................................................112 4.5.BIRŽŲ ORDINACIJOS PRAMONINIAI PAJĖGUMAI XIX A. PABAIGOJE....................113 4.6.BIRŽŲ ORDINACIJOS FINANSINĖS PAJAMOS IR IŠLAIDOS XIX A. 9 DEŠIMTMEČIO PABAIGOJE....................................................................................................................................114 4.7. BIRŽŲ ORDINACIJOS KARČIAMŲ ŪKIS XIX A. 7 DEŠIMTMETIS – XX A. PRADŽIA.........................................................................................................................................115 4.8.BIRŽŲ ORDINACIJA 1901 – 1914 M....................................................................................118 4.9. BIRŽŲ ORDINACIJA OKUPACIJŲ METAIS (1915 – 1919 M. BIRŽELIO 2 D.).............120 4.10. BIRŽŲ ORDINACIJOS LIKVIDAVIMAS (1919 M. BIRŽELIO 2 D. – XX A. 4 DEŠIMTMETIS)..............................................................................................................................120 4 4. 11. 1933 M. KOMPENSACIJA UŽ BIRŽŲ ORDINACIJĄ GRAFAMS TIŠKEVIČIAMS..123 IŠVADOS..................................................................................................................126 NAUDOTŲ ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS........................................127 SANTRAUKA...........................................................................................................134 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS........................................................................................136 PRIEDAI...................................................................................................................137 5 ĮVADAS XXI a. Lietuvoje stebimas ryškus susidomėjimas dvarų gyvenimų, neatsiejamu nuo ten gyvavusios socialinės aplinkos, bei giminių valdžiusių dvarus. Grafų Tiškevičių giminės istorija susidomėta Baltarusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, o taip pat Lietuvoje, kurioje XIX – XX a. pradžioje Tiškevičiai vaidino svarbų vaidmenį visuomenėje.1 Jų galios pamatas – žemės valdos, todėl norint pažinti šių Lietuvos didikų finansinio pajėgumą reikia ištirti Biržų ordinacijos (toliau BO) istorijos raidą, tai padės išsiaiškinti bendras ekonominio bei socialinio gyvavimo tendencijas, vyravusias XIX – XX a. pradžioje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai praplės Tiškevičių giminės istorinių tyrinėjimų erdvę, leis geriau pažinti XIX – XX a. pradžios socialinį, ekonominį Lietuvos dvarų – valdų gyvenimą. Nors Biržuose laikotarpis, susijęs su grafų Tiškevičių valdymu, nėra vietinių gyventojų vertinamas teigiamai, o daugiau pozityvaus atminimo Biržuose susilaukia kunigaikščiai Radvilos, tačiau toks vertinimas neturėtų stabdyti susidomėjimo šio laikotarpio istorija, kadangi pastarojo laikotarpio istoriniai įvykiai tikrai buvo neantraeiliai Biržų istorijos eigoje.2 Aišku, politinis gyvenimas 1811 – 1922 m. laikotarpyje buvo blankus Lietuvoje ir ryškesnės permainos politikoje šiame laikotarpyje siejamos su 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimu, įmanomu tik po dviejų revoliucijų Rusijoje 1917 m.. Reikia paminėti ir XIX a. dviejų sukilimų, vykusių 1831 m. ir 1863 – 1864 m., padarinių poveikį Lietuvos visuomenei.3 Svarbus pakitimai vyko kituose Lietuvos visuomenės gyvavimo sferose: valstiečių baudžiavos panaikinimas 1861 m. vasario 19 d., laikotarpis prieš reformą, kuri pradėta dar 1857 m., bei jos įgyvendinimas, trukęs ne vienus metus bei iššaukęs permainas Lietuvos socialinėje ir agrarinėje istorijoje.4 Gamybinės pramonės augimas ir kapitalistinių santykių įsigalėjimas XIX a. pabaigoje Lietuvoje, 1905 m. revoliucijos aidai ir metais vėliau prasidėjusios agrarinės reformos, o taip pat 1922 m. Žemės reforma Lietuvoje.5 Visi šie svarbūs