ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos ir geomatikos institutas
Virginija Šukytė
ŽEMĖS KONSOLIDACIJAI PARINKTŲ TERITORIJŲ ANALIZĖ PANEVĖŽIO APSKRITYJE
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inžinerija Studijų šaka: Žemėtvarka Studijų programa: Žemėtvarka
Akademija, 2013 2
Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2013 m. balandžio 6 d. Nr. 124- Kb § 3)
Pirmininkas: Prof. habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Nariai: 1. Prof. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
2. Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
3. Doc. dr. Vidmantas GURKLYS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
4. Doc. dr. Vilma KRIAUČIŪNAITĖ-NEKLEJONOVIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
5. Mag. Audrius PETKEVIČIUS, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Mokslinis vadovas ...... (parašas) Prof. dr. Marius ALEKNAVIČIUS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Recenzentė ...... (parašas) Doc. dr. Vilma KRIAUČIŪNAITĖ - NEKLEJONOVIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Instituto direktorė:...... (parašas) Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Oponentė ...... (parašas) Doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
3
DARBO APROBACIJA
Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:
ŠUKYTĖ, V. Žemės konsolidacijos svarba kaimo vietovėms. Iš: Jaunasis mokslininkas 2013: studentų mokslinė konferencija. – ASU. Kaunas, 2013
Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:
ŠUKYTĖ, V. Žemės konsolidacijos svarba kaimo vietovėms. Iš: Studentų mokslo darbai: kompaktinė plokštelė, 2013.
4
ŽEMĖS KONSOLIDACIJAI PARINKTŲ TERITORIJŲ ANALIZĖ PANEVĖŽIO APSKRITYJE
Virginija ŠUKYTĖ
SANTRAUKA
Žemės konsolidacija Lietuvoje nėra savitikslis reiškinys, tai veikiau bendrosios kaimo plėtros dalis, kartu su kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kurios kartu padės užtikrinti subalansuotą kaimo plėtrą. Žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas. Šių projektų metu sprendžiami žemės tvarkymo klausimai, kartu sprendžiamos ir kitos tai teritorijai opios problemos, susijusios su aplinkos apsauga, infrastruktūros ir gyvenimo sąlygų kaime gerinimu. 2000 – 2003 metais Lietuvoje vyko keturi bandomieji žemės konsolidacijos projektai, kurie leido įvertinti esamą padėtį Lietuvoje – išryškino šalies specifiką ir teisės aktų trūkumus. Šie bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. 2008 metais Lietuvoje parengtų 14 žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimo metu buvo atlikti pertvarkymai 4827 ha teritorijoje. Šiame procese dalyvavo 380 žemės savininkų. Poreikis rengti žemės konsolidacijos projektus Lietuvoje kasmet didėja. Iš viso nuo 2011 metų numatoma rengti jau 39 žemės konsolidacijos projektus: pirmuoju etapu jau rengiami 23 projektai, antruoju rengimo etapu bus pradėti rengti 16 projektų. Preliminarios projektų teritorijos siekia net iki 4800 ha plotą. Analizuojamo projekto teritorija yra Panevėžio apskrityje Biržų rajone Kvetkų kadastro vietovėje. Bendras teritorijos plotas – 818 ha. Žemės konsolidacijos projekto teritorija sudaryta iš dviejų didelių masyvų, tarp kurių yra įsiterpusi Natura 2000 teritorija. Žemės konsolidacijos projektų rengiamų Panevėžio apskrityje laukiama teigiama įtaka žemės sklypų sustambinimui. Numatoma, kad projekte žemės sklypų skaičius sumažės 43 procentais. Prasminiai žodžiai: žemės konsolidacija, ūkininko ūkis, kaimo plėtra, žemės ūkio infrastruktūra.
5
LAND CONSOLIDATION AREA SELECTED ANALYSIS PANEVĖŽYS COUNTY
Virginija ŠUKYTĖ
SUMMARY
Land Consolidation in Lithuania is not an end in itself a phenomenon, but rather a common part of rural development, along with other rural development measures that will enhance sustainable rural development. Land consolidation is going on a complex reorganization of the whole area. These projects address land management issues to addressing the other is the area sensitive issues related to environmental protection, infrastructure, and improving living conditions in rural areas. 2000 - 2003 in Lithuania took place in four pilot land consolidation projects, which allowed an assessment of the current situation in Lithuania - has highlighted the country's specificities and regulatory deficiencies. The land consolidation pilot projects have been carried out on the basis of the experience of foreign experts who have tried their experiences adapted to the Lithuanian conditions. In 2008, Lithuania trained 14 land consolidation projects have been carried out conversions 4827 hectares. This process has involved 380 landowners. The need to prepare the ground consolidation projects in Lithuania is increasing every year. In total, since 2011, 39 have already planned to develop land consolidation projects: the first phase is already done 23 projects in the second phase of development will begin to develop 16 projects. Preliminary project area up to 4800 ha. The project area is located in Panevėžys county, Kvetkai cadastral area. The total project site area - 818 ha. Land consolidation project area consists of two major project areas part. Two arrays are entrapped within the Natura 2000 site. Land consolidation projects in preparation Panevėžys county expected positive impact of land. Expected that the project land is passed by 43 per cent. Keywords: land consolidation, the farmer's farm, rural development, agricultural infrastructure. 6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
Darnusis vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. Deklaruotas plotas – paramos paraiškoje nurodytų žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų, plotų suma. Infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos subjekto ar jų grupės vykdomos žemės ūkio produktų gamybos, teikiamų paslaugų žemės ūkiui, gamybinio potencialo visuma, susijusi bendrais teisiniais, valdymo, techniniais ir ekonominiais santykiais. Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.
7
TURINYS
ĮVADAS...... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...... 9 1.1. Žemės konsolidacijos projektų teisiniai pagrindai………………………………………...9 1.2. Žemės konsolidacijos tikslai……………………………………………………………….10 1.3. Žemės konsolidacijos projektų lygiai……………………………………………………...17 1.4. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka...... 19 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………………………………………………………28 3. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS……………………………………………...29 4. BENDRA 2007-2013 M. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTŲ APŽVALGA………..30 5. PARINKTŲ ŽEMĖS KONSOLIDACIJAI TERITORIJŲ PANEVĖŽIO APSKRITYJE ANALIZĖ………………………………………………………………………………………33 5.1. Panevėžio apskrities apžvalga……………………………………………………...33 6. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTO BIRŽŲ RAJONE KVETKŲ KADASTRO VIETOVĖJE ANALIZĖ………………………………………………………………………37 6.1. Esamos būklės analizė……………………………………………………………………..37 6.2. Parinktų teritorijų žemės konsolidacijos projektui ekonominis pagrindimas...... 44 6.3. Žemės konsolidacijos projekto poveikio aplinkai metodų taikymas...... 48 6.4. Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekto SSGG analizė………………...52 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...... 55 NAUDOTA LITERATŪRA...... 56 PRIEDAI...... 60
8
ĮVADAS
Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos..., 1997). Žemės konsolidacija turėtų būti suprantama kaip instrumentas kaimo plėtrai subalansuoti, tai yra kai ne tik parengiamas teritorijų planavimo dokumentas, bet ir projektuojant atidžiai išanalizuojami, įvertinami vietos kaimo gyventojų bei kitų suinteresuotų grupių poreikiai, interesai ir sudaromas teritorinis pagrindas gyvenimo ir darbo sąlygoms tose vietovėse pagerinti (Kavaliauskienė, 2008). Parenkant teritorijas, kuriose tikslinga rengti žemės konsolidacijos projektus, siekiama užtikrinti pagrindinę sąlygą, kad projektas būtų naudingas ūkių žemėvaldoms pagerinti. Todėl reikia atrasti tokias teritorijas, kur yra vienas ar keli ekonomiškai gyvybingi ūkiai, turintys įsigiję nuosavybėn kelis ar dar daugiau žemės sklypų, tačiau šie sklypai nutolę vienas nuo kito ir tai apsunkina žemės ūkio darbus. Aiškinimui apie žemės konsolidacijos tikslingumą taip pat vertėtų pateikti ekonominius argumentus ir žemės tolesnio naudojimo galimybes. Normatyviniai skaičiavimai rodo, jog dėl laukų sustambinimo metines žemės darbų išlaidas žemės ūkio augalams auginti galima sumažinti iki 30–40 Lt/ha, o sumažinus atstumus į laukus bent vienu kilometru, metinės transporto išlaidos sumažėja apie 25 Lt/ha (Aleknavičius, 2001). Be to, patogesnėje vietoje gavę žemės sklypus, kuriuose yra geresnės sąlygos sodybų statybai, žemės savininkai galėtų juos brangiau parduoti kitiems norintiems įsikurti kaime asmenims. Darbo aktualumas. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tema aktuali tuo, jog su žemės konsolidacijos projektais visuomenė mažai susipažinusi, nors yra pakankamai informacijos pagrįstos galimybės moksliniu požiūriu, o planavimo procedūrų dokumentai mažai viešinami. Apie projektus tik siaurąją prasme rašo spauda, o mokslinio pobūdžio darbų ir straipsnių yra nemažai, tačiau jie pasiekia nevisus. Šiuo baigiamuoju darbu siekiama atskleisti, kokios yra projektų galimybės, įvertinus projekto įtaką socialinei, gamtinei ir ekonominei aplinkai. Darbo struktūra. Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, 6 skyriai, išvados ir pasiūlymai. Darbe pateikiama: 12 lentelių, 8 paveikslai. Darbe panaudoti 51 literatūros šaltinis. Baigiamąjį darbą sudaro 59 puslapiai. Darbo pabaigoje pateikti 3 priedai, papildantys tyrimo duomenis. 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žemės konsolidacijos projektų teisiniai pagrindai
Žemės tvarkymas – tai teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus (Aleknavičius, 2008). Pagrindines žemės kosolidacijos nuostatas šalyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, bei Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teise (Lietuvos..., 2004). Žemės įstatyme pateikiamas toks žemės konsolidacijos apibrėžimas: „Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius“. Tradicinės žemės konsolidacijos tikslas – pagerinti išsibarsčiusių žemės sklypų kompaktiškumą ir sustambinti žemėvaldas, sustiprinti ūkius ir padidinti jų produktyvumą. Todėl žemės konsolidacija yra priemonė greitai ir ekonomiškai žemės savininkams pajusti naudą, kuri yra žymiai didesnė nei patirtos išlaidos. Žemės konsolidacijos rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimas „Dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos..., 2005). Jose nurodyti tokie pagrindiniai žemės konsolidacijos projekto planavimo uždaviniai: - Suformuluoti racionalaus dydžio ir formos žemės ūkio naudmenų bei miško sklypus; - Sustambinti žemėvaldas ir pagerinti jų kompaktiškumą; - Sumažinti atstumus tarp žemės sklypų ūkių žemėvaldoje; - Optimizuoti vietinės reikšmės kelių ir planuojamų žemės ūkio ir alternatyviai žemės ūkio veiklai reikalingų statinių bei melioracijos statinių išdėstymą atsižvelgiant į visuomenės, žemės savininkų ir naudotojų poreikius; 10
- Nustatyti plotus, kuriuose turi būti taikomos aplinkosaugos priemonės; - Nustatyti teisės aktų reglamentuojamus žemės naudojimo apribojimus; - Pagerinti planuojamos teritorijos rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius; - Rezervuoti žemės sklypus visuomenės poreikiams; - Sudaryti sąlygas geriau prižiūrėti melioruotą žemę ir melioracijos statinius (Lietuvos..., 2005). Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodoma žemės konsolidacijos projektų rengimo etapai: I - Sprendinių rengti žemės konsolidacijos projektą priėmimas; II - Projekto parengiamieji darbai; III - Žemės vertinimo plano rengimas; IV - Projektavimo darbai; V - Projekto viešas svarstymas, derinimas ir tvirtinimas; VI - Projekto įgyvendinimas. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatyta, kad žemės konsolidacijos projektų vykdymas Lietuvoje pilnai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, taigi žemės savininkams nereikia papildomai prisidėti. Žemės savininkai, ir ypač ūkininkai, norintys pagerinti savo žemės valdas, raginami teikti prašymus Valstybės žemės fondui ir aktyviai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato šių projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką. Tokiuose projektuose pagal veiklos srities „Žemės konsolidacija“ įgyvendinimo taisykles gali dalyvauti ne mažiau kaip penki žemių savininkai, valdantys ne mažiau kaip penkis sklypus, kurių bendras plotas sudaro ne mažiau kaip šimtą hektarų. Kuo didesnė teritorija, didesnės galimybės racionaliai ją pertvarkyti: sujungti laukus, sustambinti žemės valdas, suformuoti racionalaus dydžio ir formos žemės sklypus, sukurti reikiamą vietos kelių tinklą. Apskaičiuota, kad sumažėjus atstumams iki laukų, iki 10 proc. sumažėja ūkio išlaidos degalams (Lietuvos..., 2005).
1.2. Žemės konsolidacijos tikslai
Pagrindinis žemės konsolidacijos tikslas – pagerinti žemės ūkio valdų struktūrą, suprojektuoti ir nutiesti privažiavimo kelius, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą, įgyvendinti kitus žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kaimo plėtros politikos tikslus ir uždavinius. Po piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, laisvos valstybinės žemės sklypai kaimo vietovėse yra išbarstyti, įsiterpę tarp sugrąžintos natūra privačios žemės, todėl vykdant žemės konsolidaciją tokius 11 smulkius žemės sklypus būtų galima pertvarkyti, sudarant racionaliai tvarkomas, patogias naudoti žemės ūkio valdas. Dar žemės konsolidacijos tikslus galima sugrupuoti pagal įgyvendinamų projektų sprendinių pobūdį ir suskaidyti į 4 dalis (Zhou, 2002): 1. Žemės ūkio ir miškų ūkio tikslai. Vienas iš pagrindinių žemės konsolidacijos tikslų – padidinti aktyvią žemės ūkio veiklą plėtojančius ūkius, įsigyjant daugiau našiai apdirbamos žemės konsolidacijos proceso metu. Šio tikslo pavyzdžiai – tai padalintų turto vienetų sujungimas ir vandenų fondo pritaikymas Norvegijoje, perpildytų kaimų atnaujinimas Vokietijoje, erozijos sustabdymas Pietų Europos valstybėse, išsibarsčiusių miškų ūkio paskirties plotų sustambinimas Suomijoje ir Švedijoje. 2. Kitos pramonės šakos. Žemės konsolidacijos projektai skirti ne tik žemės ūkiui, bet ir kitų ūkio sektorių plėtrai, kadangi žemės ūkis negali aprūpinti darbu visų kaimiškose gyvenamosiose vietovėse gyvenančių žmonių. Taigi, sprendimai įgyvendinami konsolidacijos projektų metu, sukuria galimybes daliai šio proceso dalyvių įsidarbinti ne žemės ūkio sektoriuje. 3. Gyvenamųjų valdų ir gyvenamosios aplinkos tikslai. Įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus užtikrinamos patogesnės gyvenimo sąlygos visiems konsolidacijos projekto teritorijoje gyvenantiems asmenims. Dėka šio proceso taip pat galima geriau pasirūpinti tvarkomoje teritorijoje saugotina flora ir fauna, sėkmingiau įgyvendinti žemės paviršiaus gerinimo (pvz. melioracijos) projektus, bei užtikrinti vandens, oro ir dirvožemio apsaugą nuo erozijos ir rūgštėjimo. 4. Kiti žemės naudojimo poreikiai. Žemės konsolidacija gali sustabdyti konfliktus tarp žemės savininkų, kylančius dėl skirtingo žemės naudojimo. Valstybinės žemės ir užmiestyje esančios žemės rezervavimas miesto, pramonės įmonių, transporto ir vandentvarkos infrastruktūros plėtrai padidina kaimiškųjų teritorijų naudojimą bendruomenės poreikių tenkinimui bei alternatyvaus verslo, poilsio ir laisvalaikio tikslams. Tokie neišvengiami teritorijos pokyčiai vykdomi įgyvendinant individualiuosius (tikslinius) nacionalinės ir vietinės reikšmės žemės konsolidacijos projektus. Vokietijos ir Nyderlandų pavyzdys: šiose šalyse įgyvendinami žemės konsolidacijos projektai dažnai yra didelės apimties vykdomos regioninės plėtros programos dalimi, Pietų ir Rytų Europos valstybėse bei Šiaurės šalyse Pasak, A. Vitikaineno (2004), žemės konsolidacija kiekvienoje šalyje yra savita, priklausomai nuo specifikacijos, poreikių, tradicijų ir panašiai. Beveik visose valstybėse žemės pertvarkymo rezultatas panašus – vykdomas žemės sklypų sustambinimas, kadangi smulkios ir išsibarstę žemėnaudos yra netinkamos efektyviam ūkininkavimui, todėl visur yra akivaizdus poreikis žemės naudojimą pertvarkyti (Dapkus, 2007). Žemės konsolidacijos projektai gali būti rengiami ne mažesniame kaip 100 ha plote ir, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės savininkai bei valstybinės žemės patikėtiniai. Pirmieji žemės 12 konsolidacijos projektai, kurių rengimas ir įgyvendinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą, jau įvykdyti 4 apskrityse (Telšių, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės). Tuomet 4827 ha teritorijoje pertvarkyti 380 žemės savininkų 731 žemės sklypas. Buvo suprojektuota 219 žemės sklypų mažiau, nei jų buvo prieš pradedant rengti projektus. Šių projektų dalyvių pageidavimai įvairūs – pertvarkyti žemės sklypus, tiesti naujus ar pagerinti esamus kelius, įrengti ar rekonstruoti melioracijos sistemas ir vandens telkinius ir kt. Mažiausias vykdomo žemės konsolidacijos projekto teritorijos plotas yra apie 133 ha, didžiausias – apie 670 ha. Projektuose dalyvauja nuo 8 iki 74 žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių, kurių turimos žemės plotas nuo 0,3 iki 60 ha (Nacionalinė..., 2011). Vyriausybės patvirtinta Žemės ūkio ministerijos pateikta Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija (Nacionalinė, 2008), kurios pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas ir numatyti priemones sėkmingai žemės konsolidacijai, užtikrinant racionalų žemės naudojimą ir infrastruktūros plėtrą, sąlygas didinti ūkių konkurencingumą, saugoti aplinką, puoselėti kultūros paveldą ir kraštovaizdį, plėtoti alternatyviąją veiklą. Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija parengta laikotarpiui iki 2027 metų, žadama jog 2015 metais bus atliktas tarpinis strategijos įvertinimas, tikslinant jos įgyvendinimo priemones ir peržiūrint jų finansavimo šaltinius, vykdytojus ir įvykdymo terminus, numatytus 2008–2013 m. strategijos įgyvendinimo priemonių plane. Nuo 2011 m. Lietuvoje vėl skatinama rengti žemės konsolidavimo projektus ir juos įgyvendinti. Iki 2015 m. pabaigos numatyta parengti ir įgyvendinti 40 žemės konsolidacijos projektų. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta, kad žemės konsolidacijos projektų vykdymas Lietuvoje pilnai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, taigi žemės savininkams nereikia papildomai prisidėti. Žemės savininkai, ir ypač ūkininkai, norintys pagerinti savo žemės valdas, raginami teikti prašymus Valstybės žemės fondui ir aktyviai dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose (Lietuvos..., 2007). Galimybė tobulinti Lietuvos žemės naudojimą bei gerinti ūkininkavimo sąlygas numatyta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, parengtoje vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1274 „Dėl ilgalaikės Lietuvos
ūkio (ekonomikos) plėtros strategijos projekto rengimo“. Strategija turi tikslinę orientaciją, kurią skirtingais detalizavimo lygiais apibrėžia šalies ekonomikos vizija, ekonomikos plėtros valstybės misija ir strateginiai tikslai (politiniai, socialiniai ir ekonominiai). Viena iš misijų – kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika turi užtikrinti ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, kurti palankią teisinę, ekonominę, institucinę aplinką našiems ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje 13 rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Skatinti inovacijas, didesnės pridėtinės vertės, konkurencingų produktų bei paslaugų gamybą plėtojant intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūrą. Sukurti teisines ir ekonomines prielaidas efektyviau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Užbaigti piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą, sukurti teisines ir ekonomines žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidas, garantuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos stabilumą (Ilgalaikė..., 2010). V. Daugalienė (2006) pabrėžė, kad žemės konsolidacija yra kelerius metus trunkantis ir brangiai kainuojantis procesas. Susipažinę su pirmaisiais žemės konsolidacijos projektais, žemės savininkai ir vietos valdžios institucijos galės įsitikinti šio proceso ekonomine nauda. Danijos ar Vokietijos žemės savininkai, vietos valdžia ne kartą patyrė, kad žemės konsolidacijos projektai, kuriems vykdyti skiriama lėšų, atneša naudos. Vyriausybės patvirtinta Žemės ūkio ministerijos pateikta Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija (2008 m.), kurios pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas ir numatyti priemones sėkmingai žemės konsolidacijai, užtikrinant racionalų žemės naudojimą ir infrastruktūros plėtrą, sąlygas didinti ūkių konkurencingumą, saugoti aplinką, puoselėti kultūros paveldą ir kraštovaizdį, plėtoti alternatyviąją veiklą. Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija parengta laikotarpiui iki 2027 metų, tačiau 2015 metais bus atliktas tarpinis strategijos įvertinimas, tikslinant jos įgyvendinimo priemones ir peržiūrint jų finansavimo šaltinius, vykdytojus ir įvykdymo terminus, numatytus 2008–2013 m. strategijos įgyvendinimo priemonių plane. Žemės ūkio viceministrė V. Žoštautienė (2008) pabrėžė, kad žemės konsolidacija yra itin svarbus procesas žemės ūkio politikos kaimo plėtros prasme, kadangi Vyriausybė yra numačiusi kaip galima greičiau baigti žemės nuosavybės atstatymą. Lietuvoje vykdoma žemės konsolidacija leis efektyviau naudoti žemės sklypus, gerinti ūkininkavimo sąlygas bei plėtoti kaimų infrastruktūrą. 2007 m. rugsėjo 1 d. duomenimis 17 Lietuvos rajonų daugiau kaip 99 proc. patenkinti nuosavybės teisių atkūrimo prašymai, bemaž 96 proc. visų Lietuvos gyventojų yra atgavę nuosavybės teisę į žemę (tai sudaro apie 4 mln. ha ploto) – tai išties geras rodiklis stipriai įtakojantis žemės konsolidacijos tolimesnius procesus. Viceministrė taip pat akcentavo ir funkcijų, vykdant žemės reformą, pasiskirstymo svarbą. Kadangi šis klausimas iki šiol nebuvo pakankamai išgvildentas ir savivaldybės nebuvo pasiruošusios tinkamai vykdyti joms paskirtas žemės reformos funkcijas, ateityje, viceministrės nuomone, siekiant išvengti nesklandumų, bus siūloma pirmiausia paruošti teisinę bazę, atidžiai įvertinti savivaldybių sugebėjimus (žmogiškuosius išteklius, techninę bazę ir kt.) atlikti pavestas funkcijas ir tik po to, atlikus šiuos būtinus veiksmus, atitinkamas funkcijas priskirti savivaldybėms. Taip pat priminė, kad Europos Komisija pritarė Kaimo plėtros 14
2007 – 2013 m. programai, kurioje yra numatytas ir žemės konsolidacijos vykdymas (Žemės..., 2008). Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Žemės registro ir kadastro padalinio atstovo David Palmer – „žemės konsolidacija Vakarų Europos valstybėse vyksta gana seniai, skaičiuojama bemaž 200 metų patirtis. Senųjų ES valstybių patirtis parodė, kad kiekvienas žemės konsolidacijos projektas yra itin glaudžiai susijęs su kaimo plėtra ir dažniausiai jungia šiuos pagrindinius aspektus: sumažina sklypų fragmentaciją bei pagerina jų formą, išsidėstymą teritorijoje, padidina patį sklypo plotą, pageriną priėjimą prie jo“ (Žemės..., 2008). E. Raugalas (2009) teigia, kad kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje turime iš esmės keisti požiūrį į žemės konsolidacijos projektus. Jie negali apsiriboti vien žemės ūkio paskirties sklypų pertvarka ir jungimu. Remiantis užsienio šalių patyrimu, kad šie procesai vyktų sklandžiai ir ekonomiškai pagrįstai, į žemės sklypų konsolidaciją būtina įtraukti miškus ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, –– tai sudarytų sąlygas ūkininkams privatizuoti smulkius valstybinės žemės sklypus, padidinti ūkio ir žemės vertę, o savivaldybėms – pagerinti kelių tinklą, formuoti patrauklesnį kraštovaizdį (Žemės..., 2009). Europos valstybių patirtis rodo, kad nėra vieno universalaus žemės konsolidacijos modelio. Vienose valstybėse vyrauja savininkų savanoriškumu pagrįsta žemės konsolidacija (Danijoje), kitose daugiau priverstinės žemės konsolidacijos elementų (Vokietijoje, Nyderlanduose). Daugumoje ES valstybių žemės konsolidaciją atlieka valstybės institucijos. Valstybės lygmeniu ši funkcija paprastai patikima ministerijai, atsakingai už žemės ir miškų ūkį, arba jos įgaliotai institucijai. Žemės konsolidacijai atlikti daugelyje ES valstybių formuojamas valstybinės žemės fondas, kuris disponuoja valstybinės žemės sklypais, perka, parduoda, maino žemę, siekdamas ją kuo efektyviau naudoti žemės konsolidacijos projektams įgyvendinti. Tokį fondą paprastai administruoja žemės konsolidacijos projekto organizatorius arba speciali valstybės institucija. Be valdžios institucijų, per žemės konsolidacijos procesus dažniausiai suformuojama ir struktūra, atstovaujanti suinteresuotųjų asmenų (žemės sklypų savininkų, kaimo bendruomenių ir panašiai) interesams. Tokia atstovų grupė turi tam tikras įstatymo nustatytas teises. Pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų įstatymai žemės savininkų interesams atstovaujančiai grupei suteikia daug teisių, ji gali dalyvauti žemės vertinimo, žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo stadijose. Žemės sklypus žemės konsolidacijos projektuose gali vertinti arba komitetas, atliekantis žemės konsolidaciją (Nyderlanduose), arba žemės ūkio ekspertai (Vokietijoje), arba matininkas inžinierius ir du patikėtiniai (Suomijoje ir Švedijoje). 15
Žemės konsolidacijos projekto teritorija įvairiose valstybėse nustatoma skirtingai. Pasak, J. Halleux ir J.M Lambotte (2008) Prancūzijoje žemės konsolidacijos teritorija apibrėžiama pagal administracinį suskirstymą ir projekto teritorija nustatoma skirtingai. Suomijoje ir Vokietijoje – pagal racionalumo kriterijus, Švedijoje – pagal prašymą padavusių asmenų pageidavimą. Žemės konsolidacijos projektą dažniausiai tvirtina žemės konsolidaciją organizuojanti institucija. Daugelį metų žemės konsolidacijos projektai vykdomi ne tik Europos, bet ir Azijos šalyse. Pavydžiui, Kinijoje žemės konsolidacijos projektai rengiami ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestų teritorijose (Manchuan Li, 2010). Svarbus žemės konsolidacijos principas – pakankamas viešumas. Jis užtikrina, kad įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą dalyvautų kuo daugiau savininkų, saugo suinteresuotųjų asmenų interesus, formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į žemės konsolidaciją. Kitas svarbus principas, padedantis apginti įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą dalyvaujančių asmenų interesus, – teisė apskųsti žemės konsolidacijos projekto įgyvendinimo eigoje priimtus sprendimus. Paprastai nepatenkintieji žemės konsolidacijos projektu pirmiausia turi pateikti skundą žemės konsolidaciją organizuojančiai institucijai. Tik po to leidžiama kreiptis į valstybinę žemės konsolidacijos priežiūrą atliekančią instituciją ar teismą. Tokia sistema veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, kai kuriose kitose valstybėse (Lietuvos..., 2008). Anot F. Derlich, žemės konsolidacija yra ne tik paprastas sklypų pertvarkymas. Beveik visose šalyse išskiriami keli žemės konsolidacijos sudėtingumo lygiai. Šiuose projektuose sprendžiamas ne tik sklypų pertvarkymas, bet ir įvairių kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas (Derlich, 2005). R. Verhage (2008) nagrinėdamas žemės konsolidacijos procesus Prancūzijoje pastebi, kad vykdant žemės konsolidacijos projektus, kada žemės savininkų uždaviniai konkretūs ir tikslūs tada projektas įvyktų dvigubai greičiau, tačiau neužtenka apseiti tik sklypų stambinimu, būtina įgyvendinti ir kaimo plėtros uždavinius. Z. Kazakevičius (2009) naudodamasis ūkininkų ūkių surašymo duomenimis ir jų statistika tyrė žemėvaldų dydį, išsidėstymą. Siekiant Lietuvos ūkininkams konkuruoti ES rinkoje, reikia didinti ūkių dydį ir konkurencingumą. Tuo tikslu būtina aktyviau plėtoti žemių konsolidacijos procesus, parduoti laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. V. Vilkas (2011) straipsnyje „Galimybė rėžius paversti vientisu lauku“ rašo, kad visoje Lietuvoje baigiantis žemės reformai (jau atkurta 98 proc. nuosavybės teisių į žemę, trečdalis nuomojamos žemės parduota savininkams, kitiems parengti projektai) iškyla poreikis sutvarkyti žemės sklypus. Šiuo metu daugelio ūkininkų žemė atskirais rėžiais išmėtyta keliuose laukuose. 16
Ūkininkauti tikrai pigiau ir patogiau, jei dirbama žemė būtų sutelkta viename ar keliuose didesniuose plotuose. P. Aleknavičiaus (2012) teigimu, racionaliomis ribomis laikytinos tokios žemės valdos, kuriose sudaryta galimybė naudoti žemę su kuo mažiausiomis darbo laiko sąnaudomis. Tai aktualiausia formuojant ūkių žemės valdas, kadangi jų naudojimas susijęs su žemės ūkio augalų auginimu ir žemės ūkio technikos naudojimu. A. Aleknavičius, tyręs žemės konsolidacijos projektų ekonominį naudingumą, nustatė, kad žemės konsolidacijos projektų ekonominis pagrindimas turi apimti normatyvinį išlaidų, susijusių su žemės ūkio veikla, skaičiavimus. Palyginus šias išlaidas esamai būklei ir pagal projekto sprendinius nustatomas žemės konsolidacijos ekonominis efektas. Žemės konsolidacijos projektų ekonominis pagrindimas leidžia nustatyti, ar galimos gauti pajamos per išlaidų atsipirkimui nustatytą normatyvinį laikotarpį yra didesnės už išlaidas žemės konsolidacijos projektui parengti. Anot autoriaus skaičiavimų, po žemės konsolidacijos ekonominė nauda ūkininkui gali būti 20 – 30 Lt/ha per metus. Tačiau būtina atsižvelgti ir į ūkių teritorijos vidaus struktūrą. Žemės sklypai turėtų priartėti prie ūkio centro, taip būtų taupomas laikas, sumažėtų transporto išlaidos. Atlikus apibendrintus skaičiavimus nustatyta, kad atstumui nuo ūkio centro iki sklypo sumažėjus 1 km, metinės žemės ūkio gamybos išlaidos vidutiniškai sumažėtų 17 Lt/ha. Padidinus lauko plotą nuo 4– 6 (darbo baro ilgis – 200 – 300 ha) iki 9 – 16 ha (darbo baro ilgis – 300–400 ha), metines žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidas galima sumažinti iki 43 Lt/ha. Žemės pertvarkymo nauda ypač išryškėja gerų žemių rajonuose, kur naudmenų plotai yra didesni – Marijampolės, Kauno, Šiaulių bei Panevėžio apskričių rajonuose. Čia ūkininkai turi įsigiję nuosavybėn po 5–10 žemės sklypų, dažnai išsidėsčiusių ne vienoje vietoje. Dar pridėjus privačią bei valstybinę žemę, jų žemėnaudos jau pasiekia optimalų dydį, tad belieka tik jas tinkamai konsoliduoti į kompaktiškus masyvus. Kita vertus, žemės konsolidacijos procesu turėtų būti suinteresuoti ir žemę išnuomojantys (kol kas dar neapsisprendę jos parduoti) savininkai. Kuo efektyviau bus naudojama jų žemė, kuo daugiau pajamų gaus ją naudojantys ūkiniai subjektai, tuo didesnį nuomos mokestį jie galės mokėti savininkams (Aleknavičius, 2001). Pasak V. Daugalienės (2006) kiekvienoje šalyje žemės konsolidacija priklauso nuo poreikių, tradicijų, kitų krašto ypatybių. Pavyzdžiui, Danijoje žemės konsolidacija pagrįsta šiame procese dalyvaujančių žemės savininkų savanoriškumu bei demokratišku požiūriu į žemės sklypų pertvarkymą. Vokietijoje šį procesą labiau reguliuoja valstybės institucijos, kurios įgyvendina valstybinę žemės tvarkymo politiką. Tačiau daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, ypač ten, kur žemės konsolidacija neseniai pradėta, ji apima daugiau sričių, o ne vien žemės sklypų pertvarkymą. Sprendžiant žemės tvarkymo klausimus, kartu sprendžiamos ir kitos tai teritorijai opios problemos, susijusios su aplinkos apsauga, infrastruktūros ir gyvenimo sąlygų kaime gerinimu. Apie žemės 17 konsolidaciją šiandien ypač daug kalbama tose Vidurio ir Rytų Europos, taip pat Kaukazo regiono šalyse, kurios atsiskyrė nuo buvusios Sovietų Sąjungos ir vykdė žemės reformas. Šiose valstybėse žemėnaudos smulkios, išsibarsčiusios, efektyviam ūkininkavimui netinka. Viena pagrindinių sąlygų sėkmingai įgyvendinti projektą – laisvanoriškumas ir bendras sutarimas. Žemės sklypams įvertinti ir numatytai jų vietai bei riboms pakeisti turi pritarti visi šiame procese dalyvaujantys žemės savininkai. Nesusitarus su vienu ar keliais asmenimis (nors visi kiti žemės sklypų savininkai tam pritaria), darbai nebūtų stabdomi, tačiau nesutarimus galėtų išspręsti tik teismas. Kaip matyti visose šalyse žemės konsolidacija savaip išsiskiria ir kitaip yra vykdoma, bet visų autorių nuomonė yra vienoda, jog žemės konsolidacija yra naudinga ir reikalinga. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad žemės konsolidacija reikšminga Lietuvai, jos ūkiui. Ją įgyvendinus, bus atlikti ženklūs pokyčiai žemėvaldų struktūrose. Svarbiausia sąlyga žemės konsolidacijos naudai pasiekti – ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų aktyvus dalyvavimas konsolidacijos procese. Žemės konsolidacija Lietuvoje nėra savitikslis reiškinys, tai veikiau bendrosios kaimo plėtros dalis, kartu su kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kurios kartu padės užtikrinti subalansuotą kaimo plėtrą. Be to, esama žemės ūkio infrastruktūra, ypač ūkių keliai ir sausinimo sistemos, nėra palanki žemės ūkio plėtrai.
1.3. Žemės konsolidacijos projektų lygiai
FAO, atlikusi bandomųjų žemės konsolidacijos projektų studiją Centrinėje ir Rytų Europoje, nustatė skirtingus projektų sudėtingumo lygius (The design..., 2003): I. Kompleksinis žemės konsolidacijos projektas; II. Paprastas žemės konsolidacijos projektas; III. Savanoriškas paprastas žemės konsolidacijos projektas; IV. Individuali žemių konsolidacija. Kompleksinis žemės konsolidacijos projektas. Šio žemės konsolidacijos proceso metu vykdomas ne tik sklypų pertvarkymas ar konfigūracijos keitimas, bet įgyvendinamos ir įvairios subalansuotos kaimo plėtros priemonės: naujų kelių tiesimas bei esamų rekonstrukcija; naujų melioracijos statinių statyba bei esamų rekonstrukcija; aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas („žalieji koridoriai“, natūralios augmenijos plotų išsaugojimas ir panašiai); kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimas, naujų socialinių bei viešų statinių statyba ir panašiai. Kompleksinių žemės konsolidacijos projektų metu įgyvendinama daug svarbių žemės naudojimo pakeitimų, todėl jų rengime turėtų dalyvauti visi žemės savininkai bei daug skirtingų 18 valstybės institucijų, atsakingų už įvairius projekto sprendinius. Daugelyje šalių yra numatytas priverstinis žemės savininkų dalyvavimas tokiuose žemės konsolidacijos projektuose, kadangi net ir kelių savininkų atsisakymas gali sužlugdyti projektą arba paversti tam tikrus jo sprendinius neefektyviais. Tokiais atvejais bendravimas ir derybos su ūkininkais, projekto tikslų ir naudos išaiškinimas kiekvienam projekto dalyviui yra labai svarbūs pirminiai žingsniai. Lietuvoje kol kas nėra numatytas priverstinis savininkų dalyvavimas žemės konsolidacijos projekte, kaip beje nebuvo įgyvendinami ir kompleksiniai konsolidacijos projektai. Paprastas žemės konsolidacijos projektas. Tokių projektų metu atliekama žemėnaudų optimizacija, kurios metu pagrindiniai darbai yra: žemės sklypų išsidėstymo pertvarkymas (žemės sklypų mainai); žemės sklypų stambinimas; žemės sklypų konfigūracijos gerinimas; ūkių stambinimas perkant laisvą valstybės fondo žemę arba neužsiimančių ūkininkavimu asmenų žemę. Paprastų žemės konsolidacijos projektų rengimo procedūros ir tvarka paprastai yra tokia pati, kaip ir kompleksinių konsolidacijos projektų, tačiau čia dalyvauja mažesnis skaičius savininkų, projekto teritorija mažesnė, gali būti mažiau aplinkosaugos ir kitokių reikalavimų. Todėl ir paprasto projekto įgyvendinimo kaštai bus mažesni, o įgyvendinimo laikas daug trumpesnis nei kompleksinio projekto. Kartais yra daug svarbiau per nedidelį laiko tarpą įvykdyti kelis paprastus konsolidacijos projektus, apimančius mažesnę teritoriją ir turinčius mažiau tikslų, nei planuoti kompleksinį projektą, kurio visus tikslus bus sunku arba neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Savanoriškas paprastas žemės konsolidacijos projektas. Kai kuriose šalyse žemės konsolidacijos procesas yra savanoriškas, nėra teisinių nuostatų dėl priverstinio dalyvavimo konsolidacijos projekte, arba tai būna tik išimtinais atvejais. Taip yra ir Lietuvoje. Kadangi tokie projektai yra pagrįsti vien tik savanoriškumo principu, todėl kiekvienas dalyvis turi sutikti su projekte pasiūlytais žemės naudojimo pakeitimais bei kitais sprendiniais. Be abejo, tokie projektai taip pat nėra dideli, tačiau yra atliekami panašūs darbai, kaip ir paprastuose konsolidacijos projektuose. Didžiausias skirtumas tarp šių dviejų projektų tipų tai, kad paprastame konsolidacijos projekte tam tikrų sprendimų (naudingų daugumai) įgyvendinimui kai kurie žemės savininkai gali būti priversti dalyvauti projekte. Tai pagerina projektų sprendinių efektyvumą, kadangi savanoriškos derybos tarp savininkų ne visada yra veiksmingos, tačiau prievarta taip pat nedidina žemės konsolidacijos projektų populiarumo. Pradedant vykdyti šalyje žemės konsolidacijos projektus, kol jų nauda visuomenei dar nėra gerai žinoma, tikslinga būtų rengti projektus, paremtus savanoriškumo ir demokratijos principais. 19
Individuali žemių konsolidacija. Žemės sklypų stambinimas gali vykti ir neformaliai, nesistemingai, pačių ūkininkų iniciatyva. Šiuo atveju valstybės, kaip tarpininko, vaidmuo yra nedidelis, nėra organizacinės, finansinės ar projektinės paramos. Panaši situacija susidarė ir Lietuvoje, kai privačių ūkių plėtra vyko ir tebevyksta spontaniškai (Aleknavičius A., Aleknavičius P., 2002). Vidutinis privačios žemės valdos dydis – tik apie 8 ha, todėl norint efektyviai ūkininkauti ūkininkai pradėjo pirkti ir parduoti žemės sklypus, siekdami plėsti savo ūkį (Aleknavičius A., Augutienė J., 2004). Toks sklypų pertvarkymas ir ūkių stambėjimas gali būti efektyvus tik rengiant žemėtvarkos projektus, kuriuose kompleksiškai sprendžiami įvairūs klausimai. Palikus šį procesą savieigai, gali būti gautas prastesnis, lyginant su projektu, rezultatas: smulkesni, prastesnės konfigūracijos sklypai, didesnis atstumas iki ūkinio centro (nekompaktiškos žemėnaudos), nesuprojektuoti privažiavimo keliai ir panašiai. Tačiau individualios konsolidacijos privalumas – mažesni valstybės kaštai, nei rengiant konsolidacijos projektą. Šie žemės konsolidacijos lygiai tik labai apibendrintai parodo skirtingas projektų galimybes ir apimtis. Konkrečiais atvejais reiktų pasirinkti patį priimtiniausią sprendimą, priklausantį ir nuo finansavimo, ir nuo keliamų uždavinių – kokio lygio projektas įgyvendins užsibrėžtus tikslus.
1.4. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka
1.4.1. Projekto teritorijos nustatymas ir patvirtinimas
Projektas pagal tvirtinančiąją instituciją yra regiono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – žemės valdos projektas, o pagal projekto teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas kompleksiškai pertvarkant žemės sklypų ribas. Prašymus rengti projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai (toliau – žemės savininkai) teikia Valstybės žemės fondo (toliau VŽF) direktoriui. Prašyme nurodoma: pageidaujamų konsoliduoti žemės sklypų kadastro numeriai, poreikio vykdyti žemės konsolidaciją motyvai ir pageidaujamo žemės valdos pertvarkymo aprašymas. Prie prašymo pridedamos žemės sklypų planų kopijos. VŽF, gavęs ne mažiau kaip 5 žemės sklypų (kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 100 ha), esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, savininkų prašymus, numato preliminarią teritoriją projektui rengti ir seniūnijos skelbimų lentoje, vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje informuoja apie galimybę pateikti prašymus rengti projektą. 20
Preliminarios projekto teritorijos nustatymui VŽF atsakingas darbuotojas parengia pažymą, kurioje nurodo numatomų teritorijos tvarkymo darbų poreikį, numatomus privalumus ir trūkumus, atlikus pageidaujamą žemės sklypų pertvarkymą, ir išvadą dėl projekto rengimo tikslingumo. Prie pažymos apie preliminarią projekto teritoriją pridedama: - žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių pateikti prašymai; - preliminarios projekto teritorijos planas M 1:5000 arba M 1:10000, kuris rengiamas skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje; - preliminarioje projekto teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos, valstybinės žemės patikėtinių, žemės sklypų naudotojų sąrašas. VŽF direktorius, įvertinęs pažymą apie preliminarią projekto teritoriją ir galimybę finansuoti šiuos darbus, priima sprendimą dėl tikslingumo rengti projektą bei sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti siūlomus projekto teritorijai priskirti valstybinės žemės sklypus, įsigytus valstybės nuosavybėn, kai tų sklypų patikėtinis yra VŽF. Paskui, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, VŽF surengia visų preliminarios projekto teritorijos žemės sklypų savininkų bei valdytojų pirmąjį susirinkimą. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja VŽF ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) įgalioti asmenys ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų. Susirinkimo dalyvius VŽF atstovas supažindina su: - pažyma apie preliminarią projekto teritoriją; - galimybe asmenims, kurių valdomi žemės sklypai įeina į preliminarią projekto teritoriją, pateikti VŽF direktoriui rašytinius sutikimus dalyvauti projekte, - galimybe privačios žemės savininkams, pageidaujantiems parduoti žemės sklypus projekto rengimo metu, VŽF direktoriui pateikti prašymą įtraukti juos į projekto teritoriją. Žemės sklypų savininkai, kurie pirmojo susirinkimo metu ar po šio susirinkimo apsisprendė dalyvauti projekte, savo sutikimus dalyvauti projekte turi ne vėliau kaip per mėnesį nuo pirmojo susirinkimo pateikti VŽF. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios VŽF pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos VŽF perdavė NŽT, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. NŽT, VŽF direktoriui pateikdama numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą, kartu pateikia trečiųjų asmenų, turinčių daiktines teises į žemės sklypus, sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. VŽF direktorius, suderinęs su NŽT, įsakymu patvirtina projekto teritorijos ribas ir priima sprendimą dėl projekto rengimo ir: 21
- ne vėliau kaip per 15 darbo dienų kreipiasi raštu į savivaldybės administracijos direktorių, Aplinkos ministerijos regioninį aplinkos apsaugos departamentą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį dėl planavimo sąlygų išdavimo. Gavęs sąlygas, VŽF parengia planavimo užduoties projektui rengti sąvadą ir suderina jį su NŽT skyriumi; - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Registrų centro teritoriniam padaliniui (toliau – teritorinis registratorius) prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įgytą patikėjimo teisę į NŽT sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti projekto teritorijos ribas, registro įraše pažymėti apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo projekto teritorijai – įregistravimą. Į šiuos sklypus teritorinis registratorius įregistruoja VŽF patikėjimo teisę. Nuo VŽF direktoriaus įsakymo dėl projekto rengimo priėmimo dienos projekto teritorijoje nerengiami specialiojo (kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės reformos žemėtvarkos projektai) ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose formuojami žemės sklypai konkrečiam visuomenės poreikiui. Žemės konsolidacijos projekto rengėją VŽF parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir su juo sudaro projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį.
1.4.2. Parengiamieji projektavimo darbai
Sudarius sutartį, projekto rengėjas ne vėliau kaip per mėnesį organizuoja suinteresuotųjų asmenų susirinkimą. Į susirinkimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos raštu kviečiami: visi suinteresuotieji asmenys, kurių valdomi žemės sklypai įeina į patvirtintos projekto teritorijos ribas; savivaldybės administracijos direktorius; seniūnas; vietos kaimo bendruomenės atstovai; privačios žemės savininkai, kurie nepateikė sutikimų dalyvauti projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus projekto rengimo metu; VŽF atstovas (jei konsoliduojami valstybinės žemės sklypai). Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl: - pasiūlymo VŽF direktoriui patikslinti projekto teritorijos ribas, šiai teritorijai priskiriant naujus žemės sklypus, kurie nebuvo įtraukti į preliminarią projekto teritoriją, tačiau ribojasi su projekte dalyvaujančiais žemės sklypais arba yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai; - projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo; - žemės sklypų pertvarkymo būdų, jų sklypų vietos ir ribų projektavimo; - sklypų projektavimo bendrajame plane numatytiems visuomenės poreikiams; 22
- pasiūlymų atlikti projekto teritorijos zonavimą, susijusį su žemės vertinimu, ar pasiūlymų nustatant žemės vertę taikyti individualaus arba masinio turto vertinimo būdą; - bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius ar galimybės susieti projektą su atliekamais teritorijų tvarkymo darbais; - vietinės reikšmės vidaus kelių ir kitų būtinų atlikti teritorijų tvarkymo darbų ir naujų kraštovaizdžio elementų (tvenkinių, rekreacinių objektų ir panašiai) projektavimo; - pirmojo susirinkimo metu išrinktų įgaliotųjų spręsti projekto rengimo organizacinius klausimus atstovų bendradarbiavimo su projekto rengėju; - kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios. Rengdamas žemės konsolidacijos projektą, jo autorius privalo atlikti šiuos darbus: 1) pagal pažymėtą patvirtintos projekto teritorijos aplinkinę ribą ortofotografiniuose žemėlapiuose dešifruoti projekto teritorijoje esančias žemės naudmenas pagal jų rūšis ir apskaičiuoti projekto teritorijos plotą; 2) patikslinti projekto teritorijos žemės naudojimo planą M 1:5000 arba M 1:10000 skaitmenine ir spausdintine forma, atitinkamai jame pažymint georeferencinio pagrindo kadastro objektus, taip pat žemės sklypų ribas ir kadastro numerius; 3) parengti projekto teritorijos žemės naudojimo eksplikacijos suvestinę, kurioje nurodomi Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypų duomenys, o žemės ūkio naudmenų, miškų ir vandenų plotai įrašomi dar ir pagal patikslintos kartografinės medžiagos duomenis; 4) kartu su savivaldybės administracijos ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovais aptarti projekto teritorijoje numatomus arba būtinus atlikti teritorijų tvarkymo darbus (pastatų statybą, kelių, elektros linijų, kitų komunikacijų tiesimą ar rekonstravimą, melioracijos statinių statybą, remontą ar rekonstravimą, taip pat parinktus plotus miškams įveisti, kaimo turizmui plėtoti, poilsiavietėms įrengti ir kitus bendram naudojimui būtinus plotus); 5) atskirai su kiekvienu suinteresuotuoju asmeniu aptarti jų pageidavimus ir pasiūlymus dėl galimų projekto rengimo variantų. Parengus projekto teritorijos žemės naudojimo planą, jį patikrina bei suderina Valstybės žemės fondo specialistai.
1.4.3. Projekto teritorijos žemės vertinimas
Žemės vertinimo darbus, parengiant žemės vertinimo planą, vykdo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo – projekto rengėjo darbuotojas, dirbantis pagal darbo ar kitą civilinę sutartį arba su projekto rengėju pasirašęs sutartį dėl projekto žemės vertinimo plano rengimo. 23
Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Nustačius vidutinę žemės, esančios žemės ūkio paskirties žemės sklype, vertę vertinimo zonoje, nustatomi ir pataisos koeficientai, būtini atskirų žemės sklypų ar jų dalių individualiems požymiams įvertinti. Vertintojas nustato pataisos koeficientus atsižvelgdamas į žemės naudmenų sudėtį, kelių, kitų infrastruktūros objektų, užstatytų ar rekreacinių teritorijų įtaką žemės naudotojų veiklai, transporto išlaidas žemės ūkio produkcijos gamybai, melioracijos statinių būklę, miškų eksploatavimo sąlygas, papildomas išlaidas ariamajai žemei, kuri nėra geros agrarinės būklės, sutvarkyti arba kultūrinių pievų žolynams atnaujinti. Parengus žemės vertinimo planą, prie jo pridedama projekto teritorijoje esančių žemės sklypų įvertinimo suvestinė, kurioje kiekvieno asmens valdoma žemė (atskirais sklypais ir visa) įvertinama nurodant atskirose zonose esančių žemės sklypų dalių ir visų į projekto teritoriją įeinančių žemės sklypų plotus ir vertę. Šių žemės sklypų plotas turi atitikti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų plotą. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi suinteresuotieji asmenys ir VŽF direktoriaus įgaliotas asmuo visais atvejais, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Pritarimas įforminamas pasirašant prie žemės vertinimo plano pridedamoje derinimo pažymoje. Jeigu nors vienas iš suinteresuotųjų asmenų atsisako derinti žemės vertinimo planą, projekto rengėjas planą kartu su paaiškinimu dėl suinteresuotojo asmens motyvų nederinti plano pateikia VŽF direktoriui, kuris priima sprendimą grąžinti žemės vertinimo planą projekto rengėjui taisyti arba minėtą suinteresuotąjį asmenį išbraukti iš projekto dalyvių sąrašo. Suderintas žemės vertinimo planas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo pateikimo tvirtinamas VŽF direktoriaus įsakymu.
1.4.4. Žemės konsolidacijos projekto brėžinio parengimas
Projekto rengėjas: 1) pagal planavimo užduoties sąvade nurodytus reikalavimus, planavimo sąlygas ir suinteresuotųjų asmenų susirinkimo sprendimus suprojektuoja konkrečiam visuomenės poreikiui reikalingą teritoriją; 2) suprojektuoja žemės sklypus prie esamų pastatų ir statinių arba žemės sklypus, reikalingus naudojamų naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti ar numatomus panaudoti gyvenamųjų, ūkinių, rekreacinių ir kitų pastatų bei statinių statybai ir kaimo infrastruktūros objektams išdėstyti; 3) suprojektuoja naujų vietinės reikšmės vidaus kelių tinklą; 24
4) suprojektuoja žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kad šie sklypai sudarytų glaustas žemės ūkio valdas, jų forma būtų pritaikyta racionaliai tvarkyti žemės ūkio valdą, būtų patogūs keliai privažiuoti prie jų ir šie sklypai būtų kuo arčiau prie savininko ūkinių pastatų; 5) suprojektuoja miškų ūkio paskirties žemės sklypus, atsižvelgdamas į jų savininkų turimų žemės sklypų ir ūkinių pastatų išdėstymą, kelių tinklą ir galimybę formuoti stambesnius ir patogesnius naudoti miško plotus; 6) suformuoja valstybinės žemės sklypus; 7) pagal planavimo sąlygas ir teisės aktų reikalavimus projektuojamiems žemės sklypams numato būsimą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kitus kadastro duomenis; 8) suprojektuoja naujus servitutus arba pažymi reikalingus palikti galiojančius servitutus; 9) pažymi rekonstruotinų, remontuotinų ar statytinų naujų melioracijos sistemų teritorijas; 10) pažymi tiestinas naujas elektros linijas ir kitus įrenginius, jeigu tai numatoma pertvarkant žemės sklypus. Projektiniai sprendiniai pažymimi pagrindiniame projekto brėžinyje.
1.4.5. Projekto tekstinės dalies parengimas
Projekto rengėjas: 1) nustatyta tvarka atlieka projekto sprendinių poveikio vertinimą ir parengia ataskaitą; 2) parengia aiškinamojo rašto dalį dėl projekto įgyvendinimo priemonių. Šioje dalyje apibūdinamos projekto įgyvendinimo priemonės, nurodoma būtinų atlikti darbų apimtis ir jų orientacinė kaina, be to, aprašoma: - rekonstruotini, remontuotini ar tiestini nauji keliai; - rekonstruotinos, remontuotinos ar statytinos naujos melioracijos sistemos; - tiestinos naujos elektros linijos ir kiti įrenginiai, jeigu tai numatoma pertvarkant žemės sklypus; - konkrečiam visuomenės poreikiui būtinos teritorijos, numatoma plėtoti jose veikla; - žemės sklypų, būtinų naudojamų naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti ir kitai ne žemės ir miškų ūkio veiklai, poreikis. Parengti dokumentai, planavimo užduoties sąvadas ir žemės vertinimo planas perduodami VŽF, jis organizuoja suinteresuotųjų asmenų susirinkimą. Susirinkime projekto rengėjas pristato projekto sprendinius bei projekto sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą. Gavus susirinkimo pritarimą, VŽF direktorius priima sprendimą dėl projekto viešo svarstymo ir derinimo procedūrų vykdymo. 25
1.4.6. Projekto svarstymas ir derinimas
Projekto viešą svarstymą organizuoja VŽF. Per numatytą viešo svarstymo laikotarpį (ne trumpesnį kaip vieno mėnesio, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – vieša ekspozicija) gyventojai gali susipažinti su parengtu projektu ir pateikti rašytinius pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas. Suinteresuotieji asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo projekto VŽF ir NŽT gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos. NŽT, išnagrinėjusi suinteresuotųjų asmenų pasiūlymus, pastabas, pretenzijas ir VŽF atsakymus į juos, priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Patikslinus (esant reikalui) projektą, jį patikrina ir suderina (pateikia pritarimą raštu) NŽT Žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Tada projektas teikiamas derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms, jos privalo pateikti savo išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl joms derinti pateikto projekto ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Projekto suderinimu laikomas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens parašas sprendinių brėžinyje arba rašytinis atsakymas su esminiu pritarimu parengtajam projektui. Jei per nustatytą laiką institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nepasirašė sprendinių brėžinyje, nepateikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto derinimo ir nepranešė apie nepasirašymo sprendinių brėžinyje ar išvadų, pastabų ir pasiūlymų nepateikimo priežastis, laikoma, kad projektas yra suderintas. Suderintą projekto bylą projekto rengėjas perduoda VŽF, šis teikia ją tikrinti projekto valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai – NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros poskyriui. Gavęs šio padalinio parengtą projekto patikrinimo aktą su teigiama išvada dėl projekto tvirtinimo tikslingumo, NŽT vadovas ar jo įgaliotas Žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu tvirtina projektą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto patikrinimo akto gavimo. Prie įsakymo pridedamas suinteresuotųjų asmenų, kurių valdoma žemė buvo pertvarkyta pagal projektą, sąrašas, nurodant: - prieš projekto rengimą jiems priklausiusių žemės sklypų kadastro numerius, plotą ir pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, projekto metu apskaičiuotą vertę; - pagal projektą suformuotų žemės sklypų numerius, plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, vertę; - pertvarkytų ir iki konsolidacijos buvusių žemės sklypų vertės skirtumą.
1.4.7. Žemės sklypų kadastriniai matavimai ir žemės konsolidacijos sutarties sudarymas
Suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis nustato matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo. Žemės sklypo ribos vietovėje ženklinamos dalyvaujant 26 suinteresuotajam asmeniui, kurio pertvarkytas žemės sklypas ženklinamas, arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pertvarkytų žemės sklypų, besiribojančių su ženklinamu žemės sklypu, savininkams, savivaldybės tarybos įgaliotiems asmenims, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotiems asmenims. Projekto rengėjas, paženklinęs vietovėje suprojektuotus žemės sklypus ir atlikęs kadastrinius matavimus, parengia žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir žemės konsolidacijos sutarties projektą ir, suderinęs su suinteresuotaisiais asmenimis, pateikia šiuos dokumentus VŽF suderinti. VŽF juos patikrina, parengia sprendimo pertvarkyti pagal projektą suformuotus žemės sklypus projektą ir pateikia NŽT, kurios vadovas ar jo įgaliotas Žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą ir pateikia parengtus dokumentus teritoriniam registratoriui. Apie žemės konsolidacijos sutarties sudarymą projekto dalyvius raštu informuoja VŽF, suderinęs su notaru sutarties sudarymo laiką ir vietą. Suinteresuotieji asmenys vienu metu sudaro notaro tvirtinamą žemės konsolidacijos sutartį, prie kurios pridedami pagal projektą konsoliduotų žemės sklypų planai. Sutartyje nurodoma: 1) projekto dalyviai; 2) įrašas apie tai, kad šalys susitaria pertvarkyti į patvirtinto žemės konsolidacijos projekto metu suformuotus žemės sklypus šiuos privačios, savivaldybės ir valstybinės žemės sklypus (nurodomi kiekvieno žemės sklypo, įeinančio į projektą, kadastro duomenys ir kiekvieno šiuo projektu suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys); 3) įrašas apie tai, kad pertvarkomų žemės sklypų ir pertvarkytų žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planą, skirtumą atlygina šalys, kurių pertvarkytų žemės sklypų vertė yra didesnė (įrašomi duomenys apie pertvarkytų žemės sklypų vertes, viršijančias perduodamų žemės sklypų vertę, ir pertvarkytų žemės sklypų vertes, viršijančias priimamų žemės sklypų vertę); 4) patvirtinimas, kad iki sutarties pasirašymo žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planą, skirtumas yra pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, ir pareiškimas, kad per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo lėšos iš notaro depozitinės sąskaitos pervedamos sutarties šalims, kurių pertvarkytų žemės sklypų vertė, apskaičiuota pagal žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planą, yra mažesnė; 5) nuostata, kad ši sutartis taip pat yra ir žemės sklypų perdavimo ir priėmimo aktas, ir kad suprojektuoti žemės sklypai nuo sutarties pasirašymo žemės sklypai pereina sutartyje nurodytų asmenų nuosavybėn. 6) šalių pareiškimas ir patvirtinimas, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos šalių nuosavybės teisei į įsigytus žemės sklypus, kad perduodamų žemės sklypų žemės mokestis už praėjusius kalendorinius metus yra sumokėtas, kad 27 sutartis sudaryta jų laisva valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, ir apie visas sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino; 7) šalių įsipareigojimas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo pateikti prašymus nekilnojamojo turto teritoriniam registratoriui išregistruoti ir įregistruoti žemės sklypus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus ir juridinius faktus.
1.4.8. Baigiamieji darbai
Prašymus nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti suinteresuotieji asmenys. Gavęs prašymus ir kitus dokumentus, Registrų centro teritorinis registratorius vienu metu išregistruoja turėtus iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo suinteresuotųjų asmenų žemės sklypus ir teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistruoja šiems asmenims pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotus pagal projektą konsoliduotus žemės sklypus ir teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir panaikina registro įraše žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo projekto teritorijai – įregistravimą. Pagal projektą konsoliduotų valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisė iš VŽF perduodama NŽT: VŽF pateikia NŽT konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą, o NŽT teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti NŽT patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus. Žemės konsolidacijos projektų rengimas atitinka viešojo intereso siekius – sudaryti ilgalaikes teritorines sąlygas ūkių gamybai funkcionuoti ir ekonomikai stiprinti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą paramos priemonė žemės konsolidacijos projektų rengimui ir įgyvendinimui įeina į pirmą veiklos kryptį, tai yra ji skirta žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimui ir žemės valdų struktūros gerinimui. Tokios paramos labiausiai reikia ūkiams, pageidaujantiems pertvarkyti žemės valdas sudarančių žemės sklypų išsidėstymą taip, kad būtų efektyvesnė gamyba, santykinai mažiau gamybos išlaidų ploto vienetui, kas ir turi įtakos ūkių konkurencingumui. Tai gali būti tik tokiais atvejais, kai iš daugelio išsimėčiusių žemės sklypų pagal projektus sudaromos kompaktiškesnės žemės valdos, sustambinami dirbamosios žemės laukai, ir sumažinamas atstumas važinėjant į ūkių naudojamus žemės sklypus.
28
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tikslas – atlikti parinktų žemės konsolidacijai teritorijų Panevėžio apskrityje analizę. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisės aktus ir mokslinę literatūrą žemės konsolidavimo klausimais. 2. Apžvelgti analizuojamos teritorijos žemės naudojimą ir žemės sklypų pertvarkymo poreikį. 3. Nustatyti parinktų teritorijų pertvarkymo galimybes, numatomas priemones ir jų ekonominį pagrindimą. 4. Įvertinti žemės konsolidacijos projekto teritoriją pagal planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodikoje nurodytus reikalavimus bei atlikti projekto stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę. 5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus.
29
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tyrimo objektas – Lietuvoje parengti bei šiuo metu rengiami žemės konsolidacijos projektai, taip pat bei Panevėžio apskrities Biržų, Pasvalio, ir Rokiškio rajonuose vykdomi žemės konsolidacijos darbai. Tyrimai atlikti literatūros šaltinių analizės, statistiniu, palyginimo, kartografiniu tyrimo metodais. Darbo rengimo metu buvo analizuojami teisės aktai reglamentuojantys žemės tvarkymą, literatūros šaltiniai, norminiai dokumentai ir moksliniai straipsniai, aprašantys žemės konsolidacijos projektų rengimo metodiką ir vykdomų projektų ataskaitos. Duomenys apie parengtus žemės konsolidacijos projektus, parengti remiantis informacija apie projektų rezultatus, buvo apdoroti statistiniais metodais, išanalizuoti, sugrupuoti, aprašyti ir pateikti diagramų, grafikų, lentelių pavidalu. Buvo atliktas poveikio vertinimas matricos ir daugiakriterinės analizės metodais. Analizuojant žemės naudojimo intensyvumą rajone, naudotasi žemės apskaitos duomenimis, planine medžiaga: kadastro žemėlapiais, kitais teritorijų planavimo dokumentais.
30
4. BENDRA 2007-2013 M. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTŲ APŽVALGA
Didėjant konkurencijai rinkoje, smulkių ūkių savininkams tapo sunku konkuruoti ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir vietinėje rinkoje (Čaplikas, 2002). Aktualu išspręsti keletos sklypų sujungimo į vieną žemėvaldą ir patogaus privažiavimo prie žemėvaldos suprojektavimo problemas. Būtent šios ir kitos ekonomiškai svarbios žemės ūkiui problemos gali būti sprendžiamos taikant žemės konsolidacijos projektus (Gaudešius, 2011). Jau 2007 metais Lietuvoje vykdyta 14 žemės konsolidacijos projektų: Telšių apskrityje – 5 projektai (Telšių ir Mažeikių rajonuose – po 2, Plungės – 1 projektas), Marijampolės apskrityje – 4 projektai (Šakių ir Marijampolės rajonuose – po 1, Vilkaviškio – 2 projektai), Panevėžio apskrityje – 3 projektai (Kupiškio rajone – 2, Pasvalio – 1 projektas), Tauragės apskrityje – 2 projektai (Tauragės ir Jurbarko rajonuose po 1 projektą). Šių projektų pagrindiniai rodikliai pateikti 4.1 lentelėje. 4.1 lentelė. Pagrindiniai 2006 – 2008 m. įgyvendintų žemės konsolidacijos projektų rodikliai Rajonas Projekto Žemės Žemės Vidutinė 1 ha vertė Vidutinė 1 ha teritorijos savininkų sklypų pagal projekto vertinimo projekto plotas, ha skaičius skaičius planą įgyvendinimo kaštai Telšių 1011 64 161 2900 520 Mažeikių 1000 84 163 3100 505 Plungės 136 11 23 3200 608 Šakių 482 74 101 4079 573 Vilkaviškio 806 40 65 3630 490 Marijampolės 192 28 40 2920 669 Jurbarko 208 14 38 2230 573 Tauragės 133 12 26 1485 662 Kupiškio 667 40 83 3000 450 Pasvalio 192 21 31 2808 584 Iš viso: 4827 388 731 x x Vidutiniškai 345 28 52 x x
Bendras 14 projektų konsoliduojamos žemės plotas siekė 4,830 tūkst. ha. Įvykdžius žemės konsolidacijos projektus žemės sklypų skaičius sumažėjo 30%, – nuo 731 iki 512. Šiame procese dalyvavo 388 žemės savininkų. Šių įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimo kaštai skiriasi. Kuo projektas vykdytas didesniame plote, tuo jo įgyvendinimo kaštai mažesni. Poreikis rengti žemės konsolidacijos projektus Lietuvoje kasmet didėja. Iš viso nuo 2011 metų numatoma rengti jau 39 žemės konsolidacijos projektus: pirmuoju etapu jau rengiami 23 projektai, antruoju rengimo etapu bus pradėti rengti 16 projektų (4.1 pav.). Daugiausiai žemės konsolidacijos projektų bus įgyvendinta Telšių rajone, net keturiose rajono seniūnijose. Didžiausias projekto teritorijos plotas yra Šiaulių rajone, Kairių ir Žadžiūnų kadastro vietovėse, – 4790,23 ha, 31 mažiausias – Kaišiadorių – 426,63 ha. Iš viso bendras preliminarus žemės konsolidacijos projektų plotas siekia 26,5 tūkst. ha. Preliminarių projektų metu suskaičiuota 3314 dalyvaujančių žemės savininkų. Šie skaičiai dar kartą įrodo, jog žmonės vis labiau ryžtasi sumažinti sklypų susiskaidymą, nori pagerinti jų formą, išsidėstymą teritorijoje, padidinti patį sklypo plotą.
4.1 pav. 2011 – 2013 metais rengiamų ir numatomų rengti žemės konsolidacijos projektų išsidėstymas Lietuvoje (prieiga per internetą: www.vzf.lt)
Analizuojant naujai rengiamus žemės konsolidacijos projektus nustatyta, jog vieno projekto apimamos teritorijos dydis yra didesnis nei anksčiau rengtų projektų. Vidutiniškai projekto teritorija didesnė apie 5 kartus, projekto dalyvių (žemės savininkų skaičius) – 7 kartus (4.2 lentelė). Analizuojant atskirus rajonus nustatyta, kad stambiausi objektai yra Telšių rajone (4.2 pav.). Apibendrinus galima teigti, kad žmonės supranta gaunamą žemės konsolidacijos naudą kaimo vietovėms, nes vis daugiau žmonių įsijungia į konsolidacijos projektus. Be to pažymėtina, kad žemės sklypų savininkų prašymai ir pageidavimai projekto rengimo metu paskatina kaimo žmonių bendradarbiavimą.
32
4.2 lentelė. 2013 metų II etapo žemės konsolidacijos projektų teritorijos Šaltinis – VĮ Valstybės žemės fondo duomenys
Privačių Valsty- Valstybinės Kadastro Projekto Žemės Privačių Eil. Seniūnijos žemės binės žemės Rajonas vietovės teritorijos savininkų žemės Nr pav. sklypų žemės sklypų pav. plotas, ha sk. sklypų sk. plotas, ha sklypų sk. plotas, ha 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 Kukečių Kukečių 599,55 146 246 535,72 11 15,06 Kelmės 2 Tytuvėnų Pašiaušės 1470,60 158 251 1333,91 16 49,07 3 Mažeikių Židikių Ukrinų 1705,66 210 355 1517,07 8 14,51 4 Šaukoto Šaukoto 2347 276 412 1998,13 51 154,67 Radviliškio 5 Sidabravo Vadaktų 1831,73 130 234 1666,23 20 31,94 Kairių, 6 Kairių 4790,23 663 917 4092,75 159 376,04 Žadžiūnų Šiaulių Šiaulių 7 Einoraičių 897,47 243 366 775,59 12 16,52 kaimiškoji Kaunatavos, 8 Upynos 1516 111 207 1193,33 30 252,35 Dirvonėnų Nevarėnų, 9 Telšių Nevarėnų 2065,82 203 319 1851,14 11 29,59 Mitkaičių 10 Luokės Luokės 816,16 103 161 715,40 9 54,66 11 Tryškių Dirmeikių 3122 219 334 2012,83 59 914,65 Žemaičių Žemaičių 12 Plungės 1155,03 170 378 1130,98 3 4,87 Kalvarijos Kalvarijos Luknių, 13 Skuodo Skuodo 1841,66 411 603 1632,61 46 53,12 Daukšių Pilviškių, Alksnėnų, 14 Vilkaviškio 1181,80 145 204 1127,76 6 8,96 Klausučių Sūduvos 15 Raseinių Ariogalos Taurupio 741,32 69 149 706,41 6 8,11 16 Kaišiadorių Palomenės Palomenės 426,63 57 73 396,46 5 7,42 Iš 10 17 21 26509 3314 5209 22686 452 1992 viso VIDURKIS 1657 207 326 1418 28 124
4.2 pav. Žemės konsolidacijos projektų apimamos teritorijos palyginimas
33
5. PARINKTŲ ŽEMĖS KONSOLIDACIJAI TERITORIJŲ PANEVĖŽIO APSKRITYJE ANALIZĖ
5.1. Panevėžio apskrities apžvalga
Panevėžio apskritis – vienas seniausių Lietuvos administracinių vienetų, žinoma nuo Lietuvos valstybės kūrimosi laikų. Jau 1254 metų istoriniuose šaltiniuose ji minima kaip Upytės žemė. 1950 metais apskritys buvo panaikintos, bet 1994 metais atkurtos Panevėžio apskrities ribos šiaurėje, pietuose ir vakaruose tarsi sugrįžo į buvusias XVI a. Upytės pavieto ribas. (Pagal analogišką Lenkijos 5.1 pav. Panevėžio rajonų teritorijos administracinio vieneto pavadinimą savivaldybės apskrities kontekste (Panevėžio..., 2012) „powiat“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apskritys buvo vadinamos pavietais). Apskritį sudaro Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybės. Ji ribojasi su Latvijos Respublika ir Lietuvoje – su Utenos, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskritimis. Pagal užimamą 788 tūkst. ha plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji Lietuvoje. Ją sudaro: miestai ir gyvenvietės – 20 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai – 14 tūkst. ha, žemdirbystės plotai – 482 tūkst. ha, miškai – 210 tūkst. ha , vandenys – 20 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 42 tūkst. ha. Čia sukuriama virš 5 mlrd. Lt BVP, tai sudaro per 6,5 % šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui tenka 18,5 tūkst. Lt. Patogi geografinė padėtis. Apskritį kerta geležinkelio linija, einanti per Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio rajonus ir jungianti ją su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija), Daugpiliu (Latvijos Respublika) ir Maskva (Rusijos Federacija), tarptautinė automagistralė Via Baltica, įeinanti į Europos greitkelių sistemą ir užtikrinanti greitą ir patogų susisiekimą su Skandinavijos, Centrinės ir Vakarų Europos šalimis.
5.1.1. Panevėžio apskrities žemės fondas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Registrų centro 2012 metų sausio 1 dienos duomenimis tikslus Panevėžio apskrities bendras žemės plotas yra 531080,06 ha. Žemės ūkio naudmenos užima iš viso 470821,38 ha plotą. Miškai užima 17854,71 ha , keliai – 4922,99 ha, užstatyta teritorija – 7442,33 ha, vandenys – 7005,96 ha, kita žemė – 23032,69 ha (2.5 pav). Panevėžio apskrityje nusausintos žemės yra 43 tūkst. ha žemės, o drėkinamos žemės 372 ha. 34
Panevėžio apskrities žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais pateikiama 5.2 paveikslėlyje.
5.2 pav. Panevėžio apskrities žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais (Nacionalinė žemės tarnyba, 2012)
Panevėžio apskrityje veikia 23,9 tūkst. ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus ir turinčių daugiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų. Veikė 90 žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Vidutinis apskrities ūkis 35,3 % didesnis už vidutinį ūkį šalyje. Nors smulkių, iki 5 ha dydžio ūkių, Panevėžio apskrityje daugiausia, tačiau jie valdo tik 10,5 % apskrities naudojamų žemės ūkio naudmenų. Didžiausią apskrities žemės ūkio naudmenų dalį (59,6 %) valdo patys didžiausi ūkiai, dirbantys 50 ir daugiau hektarų (5.3 pav.).
5.3 pav. Skirtingo dydžio ūkių skaičius ir naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas (ŽŪIKVC, 2013)
Ūkiai nuolat stambėja: 2011 m. vidutinis ūkio dydis Panevėžio apskrityje buvo 12,1 ha, po įvykdytų žemės konsolidacijos projektų vidutinis ūkio dydis yra 15,7 ha. Didžiausi ūkiai Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse – vidutinis jų dydis yra 18,1 ha. Pastebime, kad stambesniuose 35
ūkiuose galimas efektyvesnis našios žemės ūkio technikos panaudojimas, sparčiau vystoma prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba, intensyviau panaudojant žeme.
5.1.2. Biržų rajono savivaldybės trumpa apžvalga
Biržų rajono savivaldybė – labiausiai į šiaurę nutolusi Lietuvos savivaldybė, Panevėžio apskrityje, Latvijos pasienyje. Per teritoriją teka Nemunėlis su intaku Apaščia ir Mūšos intakas Tatula. Yra 17 ežerų, iš jų didžiausias – seniausias Lietuvoje dirbtinis Širvėnos ežeras, susidaręs XVI a., užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka, 2 tvenkiniai. Svarbiausios saugomos teritorijos – Biržų regioninis parkas, Biržų girios ir Latvelių botaniniai, Nemunėlio–Apaščios geologinis, Guodžių geomorfologinis, Likėnų kurortas. Didžiausi miškai yra Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio, Šilų miškai. 4,5 % teritorijos užima 5.4 pav. Biržų rajono savivaldybė durpynai, didžiausias iš jų Purvų–Butniūnų. Biržų kraštą (Biržai, 2013) garsina karstinės įgriuvos, kurių priskaičiuojama apie 9000 ir dolomito atodangos Nemunėlio ir Apaščios upių skardžiuose. Rajono žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais pateikta 5.5 pav.
5.5 pav. Biržų rajono žemės fondo pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais (Nacionalinė žemės tarnyba, 2012) 36
Savivaldybėje yra 2 miestai – savivaldybės centras Biržai ir Vabalninkas, 4 miesteliai – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė ir Papilys, ir 538 kaimai. Žemės fondo naudojimo intensyvumas apibūdinamas žmogaus pertvarkytų plotų (žemės ūkio naudmenų, kelių, užstatytų teritorijų) santykiu su bendru plotu (be stambių vandens telkinių). Pagal šiuos rodiklius Panevėžio apskrities Biržų rajono teritorijos žemės naudojimo intensyvumas yra panašus kaip ir kitose Panevėžio apskrities savivaldybėse ir nežymiai didesnis (4,86 %) negu šalyje (Lietuvos, 2012). Nacionalinės Žemės tarnybos duomenimis Biržų rajono savivaldybėje 2012 m. pradžioje veikė 2377 ūkininkų ūkiai, įregistruoti ūkininkų registre. Vidutinis ūkio dydis siekė 13,3 ha Žvelgiant į ūkių žemėnaudų grupavimą pagal bendrą plotą didžiąją dalį ūkių sudaro 3-10 ha ūkiai. Smulkių ūkių, iki 3 ha, buvo 301 ūkis. Labai didelių ūkių (daugiau nei 100 ha) rajone yra 165. Didžiąją dalį ūkių sudaro smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurių plotas 1- 20 ha (5.6 pav.).
5.6 pav. Ūkininkų registre įregistruoti ūkininkų ūkiai Biržų rajone (Nacionalinė žemės tarnyba, 2012)
Ši situacija kai vyrauja smulkūs ūkiai ir vidutiniai ūkiai yra ekonomiškai neefektyvi. Ekonominiu požiūriu tokios žemės naudmenos yra per mažos siekiant veiklos efektyvumo bei plėtros. Taigi suformavus didesnę ir kompaktišką žemėvaldą išaugs žemės ir viso ūkio vertė.
37
6. ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTO BIRŽŲ RAJONE PAPILIO SENIŪNIJOJE KVETKŲ KADASTRO VIETOVĖJE ANALIZĖ
6.1. Esamos būklės analizė
Panevėžio apskrities Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Kvetkų kadastro vietovės Palaidžios, Gervelėnų, Kvetkų, Roviškėlių, Gačionių, Roksalės, Medikių kaimų ir jų dalių žemės konsolidacijos projekto teritorija patvirtinta Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225/g. Rengiant Biržų rajone žemės konsolidacijos projektą, jo skaitmeninius duomenis sudarė: - žemės sklypų ribos, valstybės įmonė Registrų centras, 2012 m. liepos 17, 18, 27 d. - 2011 metų Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT; - 2011 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazė SŽNS_DB10LT; - 2009 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT; - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų bazė Mel_DB10LT. Dėl teritorijai priskirtų naujų žemės sklypų, kurie nebuvo įtraukti į preliminarią projekto teritoriją, tačiau ribojasi su projekte dalyvaujančiais žemės sklypais arba yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo direktoriaus 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 401/g buvo patikslinta nustatyta žemės konsolidacijos projekto teritorija ir jai priskirtų žemės sklypų sąrašas. Teritorijos geografinė padėtis. Projekto teritorija yra Panevėžio apskrities Biržų rajono, Papilio seniūnijos Palaidžios, Gervelėnų, Kvetkų, Roviškėlių, Gačionių, Roksalės, Medikių kaimuose, nutolusi 31 km nuo Biržų miesto rytų kryptimi ir 3 km iki Latvijos sienos. Projekto teritorija ribojasi su Rokiškio savivaldybe, taip pat šiaurės rytų kryptimi su Roksalės mišku, pietų kryptimi – Raiškių mišku, o pietvakarių kryptimi – Roviškių mišku. Tarp dviejų projekto teritorijos masyvų yra įsiterpusi Natura 2000 teritorija. Bendras projekto teritorijos plotas – 818,16 ha. Žemės konsolidacijos projekto teritorija sudaryta iš dviejų didelių masyvų: 246,63 ha, 568,16 ha, ir 2 pavienių sklypų: 1,97 ha, 1,40 ha. Upės Nemunėlis atžvilgiu 246,63 ha projekto teritorijos yra dešinėje pusėje, o 568,16 ha ir pavieniai sklypai – kairėje pusėje. 38
Demografinė situacija. Vadovaujantis patvirtintais 2001 m. Statistikos departamento gyventojų surašymo duomenimis Palaidžios, Gervelėnų, Kvetkų, Roviškėlių, Gačionių, Roksalės, Medikių kaimuose gyvena 399 gyventojai, tačiau pažymėtina, kad ne visos gyvenamosios sodybos patenka į projektui parinktą teritoriją. Projekto teritorijoje yra 4 sodybos. Teritorijos rekreacinė aplinka. Projekto vietovėje registruotų kultūros paveldo objektų, teritorijų ar apsaugos zonų nėra. Tačiau tarp dviejų projekto teritorijos masyvų yra įsiterpusi Nemunėlio upės slėnio paukščių apsaugai svarbi teritorija (LTBIRB002). Kraštovaizdžio gamtinis bei kultūrinis įvertinimas. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-156 buvo patvirtintas Biržų rajono savivaldybės bendrasis planas. Bendrojo plano Žemės ūkio ir miškų teritorijų sprendiniuose yra nustatytos intensyvaus žemės ūkio su prioritetine gyvulininkystės specializacija ir gamtinio karkaso zonos. Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovėje nustatytos ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Projektuojamoje teritorijoje nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos, miško apribojimai ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, apskaičiuojami jau suprojektuotų žemės sklypų plotai. Taip pat Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekte nurodytos sąlygos dėl planuojamoje teritorijoje esančių melioracijos statinių – saugoti melioracijos statinius. Intensyvaus žemės ūkio zonoje su prioritetine gyvulininkystės specializacija rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susietos su geresniu dirvožemių panaudojimu: laikant pievas ir ganyklas bei auginant daugiametes žoles. Atsižvelgiant į tai, dalis augalininkystės produkcijos turi būti skirta galvijininkystei bei kiaulininkystei vystyti. Specializuotos augalininkystės šakos – rapsų, linų, kviečių auginimas. Gamtinio karkaso zonoje rekomenduojama veikla – tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Valstybės rėmimo priemonėmis turėtų būti skatinama pieno – mėsos galvijininkystės specializacija. Dalis nepatogių naudoti žemės ūkiui plotų rekomenduojama apsodinti mišku. Žemės naudojimas. Projekte dalyvauja 40 asmenų, kuriems priklauso 86 žemės sklypai. Iš jų 17,1438 ha bendro ploto užima valstybinės žemės sklypai, o 738,8432 ha bendro ploto sudaro žemės sklypai nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikos piliečiams. Vidutinis ūkio plotas teritorijoje yra 21,11 ha, o žemės sklypo plotas – 8,79 ha. Valstybinės žemės sklypai išsidėstę visoje projekto teritorijoje tarp privačių žemės sklypų. Vidutinis valstybinio žemės sklypo plotas – 3,43 ha. 39
Didžioji dalis žemės sklypų yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl jų plotai gali pasikeisti (gali būti patikslinti) žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo metu po žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo. Projekto teritorijoje esantys žemės sklypai pagal tikslinę naudojimo paskirtį yra suskirstyti į žemės ūkio, miškų ūkio ir kitos. Didžiąją dalį užima žemės ūkio paskirties žemė – 720,1179 ha (95,2%). Miškų ūkio paskirties žemės užima 35,3991 ha (4,7%), o kitos paskirties – 0,47 ha (0,1%). Teritoriją pagal žemės naudmenas sudaro: ariama žemė – 476,7899 ha (63,1%), sodai – 215,6144 ha (28,5%), miškai – 41,8491 ha (5,5%), keliai 1,0900 ha (0,1%), užstatyta teritorija – 1,5000 ha (0,2%), vandenys – 12,7819 ha (1,71%) ir kita žemė – 6,3617 ha (0,8%). Iš viso žemės ūkio naudmenos sudaro 692,4043 ha viso teritorijos ploto. Projektui rengti parinktoje teritorijoje paplitę šie dirvožemiai: šlynžemiai, rudžemiai ir išplautžemiai. Šlynžemiuose pagrindinė kliūtis ribojanti ūkinę veiklą yra dirvožemio įmirkimas dėl negiliai slūgsančio vandens. Šlynžemiuose būtina žeminti gruntinio vandens lygį įrengiant drenažą ar kitokį dirbtinį sausinimą. Pašalinus drėgmės perteklių šiuose dirvožemių plotose galima sėkmingai plėtoti įvairias žemdirbystės šakas, pievininkystę ar sodininkystę. Rudžemiai yra derlingiausi dirvožemiai Lietuvoje. Juose auginami tiek lauko, tiek miško augalai, duoda didelius derlius, nes juose yra daug humuso, organinės anglies augalų pasisavinamų maisto medžiagų. Rudžemiai labai tinka sodams įveisti. Išplautžemiai taip pat vieni iš derlingiausių dirvožemių, nes juose gerai auga visi kultūriniai augalai. Šiuos dirvožemius lengviau kultūrinti, retai reikia sausinti, lengviau reguliuoti pH. Išplautžemis yra vidutiniškai humusingas. Išanalizavus visos Lietuvos žemės ūkio naudmenų našumo balus, nustatyta, jog Biržų rajono savivaldybėje yra vienos iš derlingiausių žemių, todėl patogu plėtoti žemės ūkio kultūrų auginimą. Vidutinis Lietuvos žemės ūkio naudmenų našumo balas yra – 39,1, o planuojamoje teritorijoje šis balas siekia net 41,0. Žemės sklypų pertvarkymo poreikis. Didžiąją dalį projektui parinktos teritorijos užima 5 valdytojų žemės sklypai: Stanislovo Vaitkevičiaus valdoma žemė užimama 264,27 ha bendro teritorijos ploto, Aido ir Jolantos Vaitkevičių – 131,08 ha bendro ploto, Julijos Vaitkevičienės – 51,30 ha bendro ploto ir Vinco Vaitkevičiaus – 54,67 ha bendro ploto. Projekto teritorijoje esantys stambieji žemės ūkio valdytojai ir naudotojai apibūdinti 6.1 lentelėje.
40
6.1 lentelė. Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovėje rengiamo žemės konsolidacijos projekto teritorijoje esantys pagrindiniai žemės naudotojai (sudaryta autorės, pagal VĮ VŽF duomenis)
Eil Nuosava žemė Nuomojama žemė iš kitų asmenų . Naudotojai Sklypų Savininkų Sklypų Plotas ha Plotas ha Nr. skaičius skaičius skaičius 1. Stanislovas Vaitkevičius 18 191,27 7 7 73,00 2. Aidas Vaitkevičius 12 72,64 1 2 7,81 3. Jolanta Vaitkevičienė 8 50,63 - - - 4. Julija Vaitkevičienė 2 51,30 - - - 5. Vincas Vaitkevičius 3 54,67 1 1 16,30
Didžioji dalis planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų yra neracionalus dydžio ir formos, išsidėstę visoje teritorijoje. Toks žemės sklypų išsidėstymas trukdo efektyviai ūkininkauti, racionaliai naudoti žmogiškuosius, techninius ir materialinius išteklius. Ūkis yra mažiau konkurencingas kitų stambiųjų ūkių atžvilgiu. Projekte dalyvaujančių žemės savininkų pagrindinis pageidavimas yra sustambinti žemėvaldas, patikslinti sklypo ribas. Taip pat nurodyti ir kiti poreikiai. Tai: - žemės sklypus kerta griovys, tačiau sklypai yra taisyklingos formos. Susidaro nepatogus privažiavimas ir dirbimas; - žemės sklypai išsimėtę po visą projekto teritoriją. Labai nepatogu yra dirbti žemę, tvarkyti dokumentaciją ir vykdyti žemės deklaravimą; - su labai nepatogiomis žemės dirbimui ribomis yra atstatyta nuosavybė, sklypus kerta grioviai ir sklypai susidaro blogos konfigūracijos, todėl sunku tampa dirbti technika; - sklypus padalina grioviai ir kelias, norėtųsi apjungti savo valdomus sklypus ir patikslinus ribas suformuoti vieną ūkinį vienetą; - toks projekto teritorijoje esančios žemės naudojimas nėra efektyvus ir ekonomiškas, todėl yra tikslinga žemės sklypus pertvarkyti; - esamas vidaus kelių tinklas nepatenka žemės savininkų poreikių ir neužtikrina gero susisiekimo su žemės sklypais. Labiau detalizuotos žemės sklypų pertvarkymo priežastys apibūdintos 6.2 lentelėje. Lentelės 1 skiltyje įrašytos visos privačios žemės valdos, įeinančios į projekto ribas, o 2 skiltyje nurodyta savininkų vardo ir pavardės pirmosios raidės (iš 36 žemės valdų, apimančių 86 žemės sklypus, valdų nuosavybės teise valdo du ar daugiau bendraturčių). Trečioje skiltyje nurodytas kiekvienai žemės valdai priklausantis žemės sklypų skaičius, o 4 skiltyje – tų žemės sklypų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, bendras plotas, suapvalintas 0,1 ha tikslumu. Iš šio ploto žemės ūkio naudmenų plotas nurodomas 5 skiltyje (pagal NT kadastro duomenis) ir 6 skiltyje (apskaičiuotas patikslinus situaciją vietovėje pagal naujausią kartografinę medžiagą) (1 priedas). Lentelės 7 41
skiltyje nurodoma, kas ir kiek iš šios žemės valdos naudoja žemę: ar naudoja pats, nenaudoja ir nenuomoja, ar nuomoja kitam eilutėje įrašytam ūkiniam subjektui. Lentelės 8 skiltyje įrašoma pagrindinis kiekvieną žemės valdą sudarančių žemės sklypų pertvarkymo poreikis, jeigu eilutė tuščia, vadinasi žemės sklypo savininkas nepareiškė jokio sklypo pertvarkymo poreikio (2 priedas).
6.2 lentelė. Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovėje žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikio analizė (sudaryta autorės, pagal VĮ VŽF duomenis) Žemės sklypų Iš jo ž.ū.naudmenos Žemės savininko Poreikis rengti žemės Eil. Savininkų veiklos (žemės Plotas Pagal NT Pagal konsolidacijos Nr inicialai naudojimo skaičius registro patikslinta projektą apibūdinimas) ha duomenis situaciją
1 2 3 4 5 6 7 8
Naudoja pats 107,96 ha Sujungti žemės 1 S .V. 9 163,25 144,97 144,37 ir nuomoja J.K 55,29 sklypus, pagerinti ha kelių tinklą
Naudoja pats 11,04 ha Sujungti žemės 2 A.V. 5 29,77 29,34 29,39 ir nuomoja S.V 18,73 sklypus, suprojektuoti ha privažiavimus
3 V.V. 2 50,77 45,63 45,64 Naudoja pats Sujungti žemės sklypus, patikslinti 4 J.Š. 2 12,82 12,62 12,69 Naudoja pati sklypo ribas, pagerinti kelių tinklą 5 M.V. 2 19,60 18,85 18,85 Naudoja pats
suprojektuoti 6 O. L. 1 3,27 - - Naudoja pati privažiavimą
Nuomoja D.K ir S.V 7 J. V. 2 51,30 49,50 49,50 28,8 ha Patikslinti sklypo 8 J. K. 1 13,93 13,29 13,29 Naudoja pats ribas, pagerinti kelių tinklą 9 I. G. 1 2,4 2,35 2,35 nuomoja F.L
10 V. K. 3 16,85 16,52 16,52 Naudoja pati
11 A. D. 1 0,81 0,79 0,79 Naudoja pats
nuomoja A.K, J.K Sujungti žemės 12 S.V., J.V. 9 68,47 67,13 67,23 19,50 ha, kitą naudoja sklypus, pagerinti pats kelių tinklą S.V., J.V., 13 1 4,24 3,79 3,86 Naudoja patys A.K., J.K.
14 L.Č. 1 16,30 15,86 16,00 Nuomoja V.K
15 V.V., V.V. 1 3,91 3,79 3,84 Naudoja patys Patikslinti sklypo ribas 16 V.N. 1 12,68 12,27 12,27 Naudoja pats
17 L.M. 1 3,99 3,80 3,87 Naudoja pats 42
1 2 3 4 5 6 7 8
Sujungti žemės Naudoja pats 84,86ha, 18 A.V., J.V 15 101,28 101,79 97,32 sklypus, suprojektuoti nuomoja S.V. 16,42 ha privažiavimus,
19 J.K. 2 7,81 7,61 7,61 Nuomoja A.V. 7,81 ha
O.G., J.B., 20 1 9,05 9,02 9,02 Nuomoja S.V. 9,05 ha G.M. Patikslinti sklypo ribas 21 D.K., J.K. 3 14,12 13,80 13,80 Naudoja patys
22 D.K. 2 25,42 24,54 24,54 Naudoja pats
23 P.E. 1 1,00 - 0,22 Naudoja pats
24 P.E., V.E. 1 2,81 2,81 2,81 Naudoja patys
25 A.M. 1 9,00 8,59 8,97 Naudoja pats
26 D.V. 2 22,50 13,72 13,82 Naudoja pats
27 A.R. 1 6,40 6,33 6,33 Naudoja pats Patikslinti sklypo ribas
28 P.D., G. D. 1 0,47 0,14 0,14 Naudoja patys
29 D.Z. 1 1,54 1,49 1,49 Naudoja pats
30 N.E. 1 1,53 1,52 1,52 Naudoja pati
31 J.D, I.D. 1 25,82 25,56 25,56 Naudoja patys
32 J.I. 1 7,20 - - Naudoja pats
33 A.P. 1 1,97 1,91 1,91 Naudoja pati
34 J.D. 2 24,86 19,30 19,30 Naudoja pats Patikslinti sklypo ribas
35 J.K. 1 1,40 1,40 1,40 Naudoja pats
Nenaudoja ir 36 LR 5 17,12 16,18 16,18 nenuomoja
Iš viso 86 755,66 696,51 692,40 - -
Kaip matyti yra poreikis rengti žemės konsolidacijos projektą. Biržų rajono Papilio seniūnijos Kvetkų kadastro vietovės preliminariojoje žemės konsolidacijos projekto teritorijoje esančių žemės sklypų naudotojų pagrindiniai pageidavimai: 7 žemės savininkai pageidauja sujungti jų žemės sklypus, 9 naudotojai pagerinti kelių tinklą, 4 naudotojai pageidauja, kad būtų suprojektuoti privažiavimai prie jų sklypų, 29 prašymai patikslinti žemės sklypų ribas ir atnaujinti kadastro duomenis, atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Įvertinus minėtas aplinkybes būtina pertvarkyti teritorijoje esančius žemės sklypus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos efektyviai naudoti žemę, vystyti žemės ūkį, plėtoti konkurencingus ūkininkų ūkius, suformuoti reikiamą kelių tinklą. Taip pat prie pasikeitimų galėtų prisijungti 43 daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų, jų vietos sukeitimas su privačios žemės sklypais leistų geresnę žemę, ypač nusausintą ir buvusią dirbamą, įtraukti ūkininkavimui. Maksimalų rezultatą galima pasiekti, tik intensyviai bendraujant su žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančiais žemės sklypų savininkais. Infrastruktūra. Didesnė teritorijos masyvo dalis pietrytine kryptimi ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1315 Papilys – Kvetkai – Vanaginė, o rytų kryptimi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 3617 Pandėlys – Aukštadvaris – Kvetkai. Mažesnė teritorijos masyvo dalis ribojasi su vietinės reikšmės keliu (Ž–5), kuris išsidėstęs pietvakarių kryptimi. Visoje projekto teritorijoje kelių tinklas yra pakankamai tankus, krašto kelius ir vietinės reikšmės kelius su danga jungia teritorijoje suformuotas bendro naudojimo gruntkelių (lauko kelių) tinklas. Iš esmės esamas kelių tinklas patenkina vietinių gyventojų poreikius, yra patogus pasiekti rajono ir apskrities centrą. Nenumelioruotos žemės projekto teritorijoje užima tik 6,26 ha. Šie plotai išsidėstę sklypuose Nr. 2–4, 7–1, 10–1, 10–2, 13, 18–8, 34–1. Grioviu numelioruoti plotai užima 40,53 ha bendro ploto. Didžiąją dalį šių plotų užima miškai, bei žemė esanti šalia miškų. Drenažu numelioruoti plotai užima 709,20 ha bendro ploto. Jie išsidėstę visoje teritorijoje. Žemės konsolidacijos teritorijos didesnįjį masyvą, rytų–vakarų kryptimi kerta 110 kV elektros tinklų oro linija (3 priedas). Taip pat numatyta naujos elektros trasos tiesimas per teritoriją. Remiantis Biržų rajono savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu, šiaurinė teritorijos dalis patenka į II grupės viešojo vandens tiekimo teritoriją, kuri išsidėsčiusi prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1315 Papilys – Kvetkai – Vanaginė. Ši vandens tiekimo teritorija orientuojama į optimalų resursų panaudojimą vystant vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus. Į šią teritoriją patenka sklypai Nr. 21–2, 26–1, 27, 28, 29 ir 30. Pietinė teritorijos dalis patenka į I grupės viešojo vandens tiekimo teritoriją, kuri išsidėsčiusi ties Baryškių kaimu. Šioje vandens tiekimo teritorijoje nuotekų nuvedimo sistemos būklė yra bloga, reikalinga rekonstrukcija. Žemiau išvardinti pagrindiniai ir papildomi žemės konsolidacijos faktoriai, kurie dar kartą įrodo konsolidacijos naudą kaimo vietovėse. Pagrindiniai žemės konsolidacijos faktoriai: 1. Vidutinis atstumas nuo ūkio centro iki sklypų. Jeigu sutrumpinus atstumą iki sklypų bei pagerinus kelių būklę, ženkliai sumažėtų transporto kaštai; 2. Padidėjęs sklypo plotas ir pagerėjusi sklypo forma. Jei sklypo plotas padidėtų bei pati sklypo forma pagerėtų tai atitinkamai sumažėtų pasėlių apdirbimo išlaidos; 3. Namų sklypo dydis ir jo procentinė dalis nuo bendro ūkio ploto. Šis faktorius taikytinas gyvulininkystės ūkiui, o padidėjus namų sklypų masyvui pagerėja ganymo sistema, sumažėja papildomo šėrimo išlaidos. 44
Papildomi konsolidacijos faktoriai (sunkiau įvertinami ir nustatomi): 1. Geresnis ūkio valdymas. Būtų žymiai lengviau valdyti 2 – 3 sklypus, esančius netoli namų, nei 5 – 6 skirtingose vietose išsimėčiusius sklypus. Ūkininkas gali skirti sutaupytą laiką papildomiems pinigams uždirbti arba socialinei veiklai; 2. Mažiau sklypų ribų. Netoli sklypo ribos (miškas, kanalai, grioviai ir kita) pasėlių derlius mažesnis, kadangi šie plotai blogiau apdirbami, blogiau užpurškiama chemikalų, pasėjama pasėlių. Didesni sklypų plotai ir mažesnis jų skaičius sumažina ribų linijas; 3. Palanlesnės sąlygos ūkių modernizavimui. Geresnis žemės sklypų išdėstymas garantuotų geresnes ūkio pajamas, atsirastų galimybė atnaujinti technologijas, pastatus. Žemės konsolidacijos projektų rengiamų Panevėžio apskrityje laukiama teigiama įtaka žemės sklypų sustambinimui. Numatoma, kad projekte žemės sklypų skaičius sumažės 43 procentais (6.3 lentelė).
6.3 lentelė. Panevėžio apskrities Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekto rodikliai (Šaltinis – Valstybės žemės fondas, Panevėžio skyrius)
Eil. Po projekto Rodikliai Vnt. Prieš projektą Nr. įgyvendinimo 1. Žemės sklypų skaičius Vnt. 86 50 2. Teritorijos plotas ha 818 818 Žemės konsolidacijos projekto 3. dalyvis 40 x dalyvių skaičius
Taigi, formuojant žemės sklypus ir projektuojant jų ribas Kvetkų kadastro vietovės dalyje, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Žemės sklypo ribos buvo sutapdintos su upeliais, melioracijos grioviais, miško kontūrais, kelių ribomis. Sustambinti ūkininkų naudojami žemės plotai, pagerintas kelių tinklas, sumažinti atstumai važinėjimui į laukus. Įgyvendinus žemės konsolidacijos projektą pagerės gyvenimo sąlygos, kadangi padidės ir gyventojų kaimo užimtumas bei pajamos. Padidinus nuosavos dirbamos žemės plotus ir sutvarkius išsibarsčiusius žemės sklypus padidės ūkių produktyvumas, našumas, kuris skatins vietinės ekonomikos plėtrą. Naujų kelių tiesimas ir esamų kelių rekonstrukcija pagerins vietinę infrastruktūrą ir tolimesnę kaimo plėtrą.
6.2. Parinktų teritorijų žemės konsolidacijos projektui ekonominis pagrindimas
Ekonomiškai pagrįsti galima visus projektus, kuriuose pertvarkomos žemės sklypų ribos ir vietinės reikšmės kelių, reikalingų privažiavimui prie laukų ar statinių, tinklas. Žemės sklypų išdėstymas daugiausiai keičiamas rengiant bei įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus. 45
Projekto sprendinių ekonominiam pagrindimui reikalinga panaudoti normatyvus, kurie parengiami ir tikslinami atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir vidutines gamybinių darbų išlaidas. Svarbiausia, sąlyga didinanti gamybą, geriau panaudoti žemės ūkio techniką ir įrenginius, būtų ūkių žemėnaudų stambinimas. Tačiau dėl gamybos koncentracijos pasiekiamą ekonominę naudą mažina papildomos transporto išlaidos, susidarančios prižiūrint nutolusius laukus. Taigi, kiek šiame Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas, kuriame numatomas ūkių žemėnaudų formavimas, žemės sklypų išdėstymo pertvarkymas pagerina žemės naudojimo sąlygas, galima spręsti iš projekto ekonominio pagrindimo. Rengiant žemės sklypų išdėstymo pertvarką, stambinimą, tikslinga atsižvelgti į ūkių žemėnaudų struktūrinių elementų (ūkinių centrų, kelių, laukų ir pievų) išsidėstymą ir numatomos pertvarkos įtaką ūkio kaip gamybinės – teritorinės sistemos funkcionavimui. Projekto ekonominis pagrindimas turi būti siejamas su šioje teritorijoje esančių ūkių žemės naudojimo sąlygų pagerinimu. Žemės sklypų išdėstymo pertvarkymo pagrindimas. Vidutiniai atstumai į laukus apskaičiuojami pagal ūkių žemėvaldų esamą ir projektuojamą išdėstymą: nustatomos ūkinių sodybų vietos ir atstumas keliais iki kiekvienam ūkiui priklausančių laukų. Pasinaudojant Aleknavičiaus (2008) skaičiavimais, kad vienmečiai žemės ūkio augalai sudaro 2/3 ploto, o daugiametės žolės, pievos ir ganyklos – 1/3, sumažinus atstumą į laukus 1 km, ūkyje normatyvines transporto išlaidas galima sumažinti 25 Lt/ha. Galime apskaičiuoti analizuojamo Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekto transporto išlaidas. Prieš projektą vidutinis atstumas tarp atskirų vieno savininko sklypų siekia 4,5 km. Atsižvelgiant į tai, kad tarp sklypų susisiekimas vyksta gruntkeliais arba tiesiog apvažiuojant per laukus, susidaro dar didesnis atstumas. Po žemės konsolidacijos įgyvendinimo, kada bus pagerintas kelių tinklas, suprojektuoti privažiavimai į laukus, sujungti išsibarstę sklypai, vidutinis atstumas tarp atskirų vieno savininko sklypų bus 3,2 km, vadinasi sumažės atstumas 1,3 km. ir normatyvines transporto išlaidas po projekto įgyvendinimo bus galima sumažinti apie 33 Lt/ha, arba projektuojamoje teritorijoje iš viso 24,9 tūkst. Lt (33 Lt/ha x 756 ha). Turint skaičiavimams reikalingą sukauptų duomenų formą apie metines normatyvines transporto išlaidas (6.4 lentelė) darbams nurodytus įkainius, galime apskaičiuoti preliminariai transporto išlaidas per metus ir jų ekonomiją. Skaičiavimai atliekami dviem variantais: pagal dabartinę esamą padėtį ir pagal projektuojamą žemės sklypų išsidėstymą.
46
6.4 lentelė. Metinės normatyvinės transporto išlaidos (Mechanizuotų..., 2013) Eil.Nr. Mašinos Važinėjimų į laukus Valandų 1 val. Per Iš viso transporto išlaidos 1 (kombaino skaičius per metus skaičius mėn. kaina km kelio rūšys) Lt/ha Lt Lt/ha Auginant javus 1. T-150K 3 0,20 56,70 11,34 1,26 2. MTZ-80/82 19 1,27 22,36 28,40 3,16 3. SK-5 1 0,20 111,61 22,32 2,48 4. GAZ-53A 20 1,00 36,14 36,14 4,02 Iš viso: x x x 98,20 10,92 Daugiametės žolės, pievos, ganyklos 1. MTZ-80/82 25 1,68 22,36 37,45 4,16 2. T-25 2 0,13 15,77 2,11 0,23 Iš viso: x x x 39,56 4,39
Vidutinis atstumas tarp atskirų vieno savininko sklypų: esama padėtis - siekia 4,5 km, įgyvendinus projektą – 3,2 km. Taigi, galime apskaičiuoti transporto išlaidas esamai padėčiai, ir išlaidas po projekto įgyvendinimo. Transporto išlaidos ir jų ekonomija: 1. Auginant javus
Te = 4,5 km × 10,92 × 1,20 = 58.97 Lt/ha;
Tpr = 3.2 km × 10.92 × 1.20 = 41.93 Lt/ha; Pagal transporto išlaidų skirtumą prieš žemės konsolidacijos projektą ir po jo, gauname, kad išlaidų ekonomija per metus būtų – 17,04 Lt/ha, arba 13,10 Lt/ ha/km. mažesnė įgyvendinus projektą. 2. Auginant daugiametes žoles:
Te = 4,5 km × 4,39 × 1,20 = 23,71 Lt/ha;
Tpr = 3.2 km × 4,39 × 1.20 = 16,85 Lt/ha; Po žemės konsolidacijos projekto įgyvendinimo auginant daugiametes žoles, pievas ganyklas ūkyje ekonomija per metus būtų – 6,86 Lt/ha, arba 5,27 Lt/ha/km. čia:
Te – transporto išlaidos pagal esamą padėtį;
Tpr – transporto išlaidos įgyvendinus projektą. Apibendrinus, galima teigti, jog sutrumpėjus atstumams tarp žemės sklypų, sumažėtų transporto išlaidos ir jų ekonomija. Žemės sklypų sustambinimo pagrindimas. Žemės sklypų sustambinimo ir jų formos pagerinimo ekonominis efektas apskaičiuojamas nustačius projektuojamoje pertvarkyti teritorijoje normatyvines išlaidas mechanizuotiems lauko darbams atlikti. Šių darbų išdirbio normos nustatytos esant vidutiniams žemės sklypo parametrams, t.y. kai darbo sklypas yra taisyklingos formos ir darbo baro ilgis 200 – 300 m. Pataisos koeficientų reikšmės normatyvinėms išlaidoms skaičiuoti 47 pateiktos 6.5 lentelėje. Jeigu šių žemės sklypas parametrų neatitinka, išdirbio normos didinamos arba mažinamos taikant pataisos koeficientus. Pasak, P. Aleknavičiaus (2008) jeigu vidutines darbo sąlygas turinčiuose ūkiuose žemė naudojama intensyviai, žemės sklypų sustambinimas nuo 4 – 6 ha iki 9 – 16 ha leistų sumažinti metines normatyvines išlaidas žemės ūkio augalų išauginimo mechanizuotiems darbams atlikti 30 – 40 Lt/ha.
6.5 lentelė. Pataisos koeficientai perskaičiuoti vienam baro ilgiui į kitą (Mechanizuotų..., 2013) Eil. Pataisos Darbo sąlygų apibūdinimas Žemės sklypo technologiniai parametrai Nr. koeficientas
Darbo baro ilgis: >600 metrų 1,20 400-600 metrų 1,12 1. Darbo bario ilgio klasė Kdb 300-400 metrų 1,06 200-300 metrų 1,00 Iki 200 metrų 0,9 Artima stačiakampiui 1,00
2. Žemės sklypo konfigūracija Kv Artima trapecijai 0,97 Artima trikampiui 0,94 Netaisyklinga 0,83
6.6 lentelė. Žemės sklypų techninio pagrindimo išraiška (šaltinis: apskaičiuota autorės VĮ VŽF duomenis) Rodikliai Esama padėtis žemės sklypo baro ilgis iki 4 ha 5-8 ha 9-15 ha 16-25 ha >25 ha
pataisos koeficientas K db 0,9 1 1,06 1,12 1,2 sklypų skaičius/plotas, ha 37/131,20 23/138,51 13/111,1 6/122,05 7/253,12
Ni = P*K db 118,08 138,51 117,76 136,69 303,74 Po žemės konsolidacijos projekto žemės sklypo baro ilgis iki 4 ha 5-8 ha 9-15 ha 16-25 ha >25 ha
pataisos koeficientas K db 0,9 1 1,06 1,12 1,2 sklypų skaičius/plotas, ha 20/70,22 8/58,89 8/84,65 7/95,44 9/446,78
Ni = P*K db 63,19 58,89 89,73 106,89 536,14 čia: P – plotas ha;
Kdb – darbo bario ilgio klasės koeficientas;
Ni – normatyvinės išlaidos. Prieš konsolidacijos projektą iki 4 ha buvo 37 žemės sklypai, 5 – 8 ha – 23 sklypai, 9 – 15 ha – 13 sklypų, 16 – 25 ha tik 6 sklypai, o daugiau nei 25 ha turinčių sklypų yra 7. Tačiau įgyvendinus numatytus uždavinius, numatyta kad po projekto ženkliai sumažėtų smulkių sklypų: iki 4 ha žemės sklypų bus 20 , 5 – 8 ha ir 9 – 15 ha po 8 sklypus, nuo 16 iki 25 ha sklypų skaičius sudarys 7 vienetus, daugiau nei 25 ha sklypų skaičių papildys daugiau nei dvejais sklypais nuo esamos padėties. Vidutinis mechanizuotų darbų išdirbio koeficientas padidės nuo 1,078 iki 1,130. 48
Vidutinius koeficientus apskaičiuojame taip: Pagal esamą padėtį: (118,08+138,51+117,76+136,69+303,74) / 756 ha = 1.078 Po projekto įgyvendinimo: (63,19+58,89+89,73+106,89+536,14) / 756 ha = 1.130 Sustambinus sklypus, įvertinus pokyčius ir nustačius pataisos koeficientus pagal darbo baro ilgio, po projekto ženkliai sumažės normatyvinės išlaidos priimtiems darbams atlikti. Preliminariais skaičiavimais, jeigu išlaidos mechanizuotiems žemės ūkio augalų auginimo darbams, kurioms turi įtaką žemės sklypo dydis (darbo baro ilgis) ir konfigūracija, vidutiniškai sudaro 750 Lt/ha, žemės konsolidacijos efektą galima apskaičiuoti taip: Išlaidos pagal esamą žemės naudojimą: (750 Lt/ha: 1,078) x 756 ha, - projektuojamoje teritorijoje gauname 526,0 tūkst. Lt; Išlaidos pagal suprojektuotą žemės naudojimą: (750 Lt/ha: 1,130) x 756 ha, - projektuojamoje teritorijoje gauname 501,8 tūkst. Lt; Metinių išlaidų ekonomija dėl žemės sklypų sustambinimo: 526,0 – 501,8, - gauname 24,2 tūkst. Lt, arba 32 Lt/ha. Bendras metinis žemės konsolidacijos projekto ekonominis efektas: 24,9 + 24,2, - gauname 49,1 tūkst. Lt. Skaičiuojant, kad projekto rengimui išleista 900 Lt/ha (apie 680 tūkst. Lt (900 Lt/ha x 756 ha), išleistos lėšos atsipirks per 14 metų (680 tūkst. Lt. / 49,1 tūkst. Lt.). Šį efektą patirs ūkiai – žemės naudotojai, auginantys produkciją ir mažinantys jos auginimo savikainą. Didėjant vidutiniam ūkio dydžiui, pagerėja sąlygos mechanizuotiems žemės ūkio darbams ir didėja darbo baro ilgis, pagerėja dirbamos žemės laukų (agroūkinių sklypų) forma, našiau naudojama žemės ūkio technika. O tai leidžia padidinti gamybos efektyvumą.
6.3. Žemės konsolidacijos projekto poveikio aplinkai metodų taikymas
Poveikio aplinkai vertinimo metodai – informacijos surinkimo, apdorojimo ir analizės bei rezultatų perteikimo metodai, skirti poveikiams identifikuoti ir alternatyvoms palyginti. Yra skiriamos tokios pagrindinės poveikio aplinkai vertinimo metodų grupės: Kontroliniai sąrašai; Matricos; Poveikių tinklapiai; Daugiasluoksniai žemėlapiai; Ekspertinio vertinimo sistemos; Analogai; Skaitmeninis modeliavimas. Nagrinėjamas teritorijų planavimo dokumentas (Panevėžio apskrities Biržų rajono Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas) buvo analizuojamas pritaikant du metodus: matricos ir eksperimentinio vertinimo sistemos (daugiakriterinė analizė). Išskirtinis matricų bruožas – matricos susideda iš dviejų kontrolinių sąrašų – vienoje matricos ašyje planuojamos ūkinės veiklos etapai, kitoje ašyje – aplinkos komponentai ar jų sudėtinės dalys. 49
Atliekant daugiakriterinį vertinimą, palyginimui buvo pasirinkta kita teritorija, kurioje taip pat rengiamas žemės konsolidacijos projektas. Pasirinkta teritorija lyginimui yra Pasvalio rajone. Pritaikant šį metodą vertinamai teritorijai, bus vertinami pasirinkti kriterijai, kurie gali vienaip ar kitaip paveikti aplinką. Vertinimas bus atliekas keičiant pasirinktų kriterijų jautrumą, kitaip tariant sudarant scenarijus. Pirmasis scenarijus bus: „Visi kriterijai yra vienodai svarbūs“. Antrasis scenarijus: „Aplinkosauginių kriterijų grupė pagal “lyginamąjį svorį” yra 17 kartų svarbesnė negu kitos kriterijų grupės“. Poveikio aplinkai vertinimas matricos metodu. Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas teritorija buvo vertinama sudarant paprastąją matricą. Matricos metodu bus siekiama nustatyti planuojamų ūkinių veiklų galimą poveikį aplinkos komponentams. Sudaryta paprastoji matrica pateikiama 6.6 lentelėje.
6.6 lentelė. Kvetkų kadastro vietovės konsolidacijos projekto paprastoji matrica Aplinkos komponentai
Planuojama ūkinė veikla
aplinka Etninės
sąlygos, sąlygos,
Vanduo
įvairovė
kultūros kultūros
paveldas
Socialinė Socialinė
Biologinė Biologinė
kultūrinės kultūrinės
ekonominė ekonominė
Dirvožemis
Kraštovaizdis
Žemės gelmės Žemės
Aplinkos oras Aplinkos Melioracijos sistemų renovacija: Parengiamieji darbai + + + + Melioracijos sistemų tvarkymas + + + + + Darbų vykdymo zonos aplinkos + sutvarkymas Elektros linijos trasos įrengimas: Parengiamieji darbai + Elektros linijos trasos įrengimas + + Darbų vykdymo zonos aplinkos + + sutvarkymas
Sudarius nagrinėjamos vietovės paprastąją matricą, gauname kad ir melioracijos sistemų renovacija ir elektros linijos trasos įrengimas didžiausią įtaką turės dirvožemiui. Melioracijos sistemų renovacija yra tiesiogiai susijusi su dirvožemiu – jo kokybės gerinimu, tačiau melioracijos sistemų renovacija (pakeitimas senų sistemų, naujų įrengimas) turi ir trūkumų. Didžiausiu trūkumu galima įvardinti – upelių vingių tiesinamą, kurie ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir turi didelę reikšmę biologinės įvairovės išsaugojimui. Vertinant melioracijos sistemų renovaciją ekonominiu požiūriu, galima teigti, kad pagerėjus dirvožemio kokybei didės užauginamos produkcijos kiekis, o tai lems ir didėjančią ekonominę naudą. Vertinant naujos elektros linijos trasos įrengimą nustatyta, kad visos ūkinės veiklos, kurios bus atliekamos įrengiant naują trasą turės įtakos dirvožemiui. Tačiau, galima teigti, kad naujos 50 elektros trasos įrengimas turės tik laikiną poveikį dirvožemiui bei jo kokybei. Taip pat įrengta nauja elektros linijos trasa pagerins gyvenimo kokybę (socialinė ekonominė aplinka). Atlikus vertinimą matricos metodu gauti rezultatai parodė, kad abi veiklos yra susijusios su žmogiškuoju faktoriu (Socialinė ekonominė aplinka). Vertinamos veiklos turi daugiau teigiamų savybių, nei neigiamų. Siūloma įdiegiant ar rekonstruojant melioracijos sistemas atsižvelgti į aplinkos komponentus, panaudoti seniau naudotus melioracijos griovius, nekeisti stabilaus kraštovaizdžio elementų (upių vingių tiesinimas). Poveikio aplinkai vertinimas daugiakriterinės analizės metodu. Daugiakriterinės analizės etapai PAV metu: I. Analizei parenkamos alternatyvos, tenkinančios išskirtinius kriterijus (tiesiogiai susiję su galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais kriterijai). Vienas svarbiausių daugiakriterinės analizės etapų – alternatyvas (tiriamus objektus) apibūdinančių kriterijų reikšmių ir reikšmingumų nustatymas. Apskaičiavus kriterijų reikšmes ir reikšmingumus bei taikant projektų daugiakriterinės analizės metodus, nesunku nustatyti lyginamų variantų prioritetiškumą ir naudingumo laipsnį. II. Suformuluojami palyginimo kriterijai. Nurodytos tokios jų grupės: gamtinių sąlygų tinkamumo; aplinkosauginiai (galimos įtakos); socialiniai, kultūriniai, visuomenės sveikatos; techniniai, ekonominiai. III. Alternatyvų įvertinimas pagal kriterijus, priskiriant vertes. Konkretaus kriterijaus reikšmingumo fizinė prasmė yra ta, kad jis parodo, kiek kartų jo naudingumas projektui yra didesnis (mažesnis) už kito kriterijaus naudingumą. Analizuojama keičiant kriterijų jautrumą. Jautrumo analizė – tai kiekybinės analizės forma, kuria siekiama patikrinti atliktos analizės rezultatus. Tai daroma nagrinėjant, ar (ir kaip) pakeitus pradines vertinimo prielaidas, pasikeičia analizės rezultatai. Jautrumo analizės metu nustatomi kritiniai kintamieji, turintys didžiausią įtaką galutiniam vertinimo rezultatui. Jų įtakos reikšmingumas nustatomas keičiant analizės kintamųjų reikšmes (procentinėmis dalimis) ir stebint atitinkamų skaičiavimo rezultatų pokyčius. Vienu metu keičiamas tik vienas kintamasis, o visi kiti parametrai išlieka pastovūs. Kritiniais kintamaisiais siūloma laikyti tuos parametrus, dėl kurių 1% teigiamo arba neigiamo pokyčio atitinkamai 5% pakinta dabartinė politikos vertė. Parametrų keitimo intervalai nustatomi ekspertinių metodų pagalba. Jautrumo analizės metodo trūkumas yra tai, kad įvertinama tik vieno veiksnio pokyčio įtaka konsolidacijos projekto rezultatams. Lyginamų objektų analizės rezultatai pateikiami sprendimų priėmimo matricos pavidalu, kur stulpeliai išreiškia nagrinėjamas alternatyvias teritorijas žemės konsolidacijai, o eilutėse pateikiama 51 kiekybinė ir koncepcinė informacija išsamiai apibūdinanti nagrinėjamas alternatyvas. Alternatyvas aprašant kiekybine ir koncepcine formomis, pateikiama jo įvairius aspektus (aplinkosauginius, ekonominius, techninius, socialinius) apibūdinanti informacija. Kiekybinė informacija apima kriterijų sistemas ir posistemius, reikšmes ir pradinius, reikšmingumus, minimizuojantis ar maksimizuojantis yra kriterijus, informaciją apie alternatyvių projekto variantų sudarymą. Atliekant daugiakriterinę analizę buvo vertinamas konsolidacijos projekto poveikis aplinkai. Vertinamas konsolidacijos projektas yra Panevėžio apskrityje Biržų rajono Papilio seniūnijos Palaidžios, Gervelėnų, Kvetkų, Roviškėlių, Gačionių, Roksalės, Medikių kaimuose. Planuojama konsolidacijos teritorija apima 818 ha. Panevėžio apskrityje Biržų rajone Papilio seniūnijos Palaidžios, Gervelėnų, Kvetkų, Roviškėlių, Gačionių, Roksalės, Medikių kaimuose rengiant konsolidacijos projektą atliekami projektiniai darbai: Suprojektuoti keliai 5,2 km ilgio; Naujos elektros linijos tiesimas; Numatoma melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbai; Palyginimui antroji alternatyva pasirinkta buvo Panevėžio apskrityje Pasvalio rajone Krinčino seniūnijos Petriškių, Daniliškių, Berklainių, Berklainėlių, Suntautų, Žvirgždės, Skietelių, Žadeikių kaimai. Planuojama teritorija apima 1952 ha plotą. Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas pagal planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašą: Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha); Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus, įgyvendinimas. Pirmuoju atveju yra parenkamas scenarijus (jautrumas), kai visi kriterijai yra vienodai svarbūs (6.7 lentelė).
6.7 lentelė. Žemės konsolidacijos projekto vertinimas daugiakriterinės analizės metodu (kai visi kriterijai lygūs).
1 alternatyva 2 alternatyva
Biržų r. Pasvalio r. Jautrumas, Jautrumas, Kriterijai Balai Proc. Balai Proc. proc. Proc. Gamtinių sąlygų tinkamumas 17 25 17 18 25 18 Aplinkosauginiai (galimo poveikio) 25 25 21 29 25 24 Socialiniai, kultūriniai, visuomenės 24 25 20 26 25 22 sveikatos Techniniai, ekonominiai 30 25 21 31 25 22 ∑ 96 100 79 104 100 86 52
Atliekant pirmo scenarijaus analizę kai išlaikomas vienodas kriterijų jautrumas (25 proc.), t. y. kiekvienas kriterijus yra vienodai reikšmingas, matome, kad visi kriterijai surinko beveik vienodą procentinį įvertinimą išskyrus gamtinių sąlygų tinkamumo kriterijus. Lyginamos teritorijos yra panašios, tad gautas rezultatas skiriasi nelabai daug, bet antros alternatyvos vertė yra 7 proc. didesnė. Toliau analizuojama aplinkosauginių sąlygų tinkamumo kriterijų grupė pagal “lyginamąjį svorį”, kai aplinkosauginėms sąlygoms yra skiriama didžiausia vertė procentais (85 proc.), kitiems kriterijams parenkama likusi procentinė vertė kiekvienam kriterijui po lygiai (6.8 lentelė).
6.8 lentelė. Žemės konsolidacijos projekto vertinimas daugiakriterinės analizės metodu (kai aplinkosauginėms sąlygoms yra skiriama 17 kartų didesnė vertė)
1 alternatyva 2 alternatyva Biržų r. Pasvalio r. Kriterijai Balai Jautrumas, Proc. Balai Jautrumas, Proc. proc. Proc. Gamtinių sąlygų tinkamumas 17 5 3 18 5 4 Aplinkosauginiai (galimo poveikio) 25 85 71 29 85 82 Socialiniai, kultūriniai, visuomenės 24 5 4 26 5 4 sveikatos Techniniai, ekonominiai 30 5 4 31 5 4 ∑ 96 100 82 106 100 94
Suteikiant 17 kartų didesnę svarbą aplinkosauginėms sąlygoms matome, kad procentiškai teigiamas poveikis vėlgi antrai alternatyvai padidėjo 8 proc. Analizuojami rajonai geografiniu atžvilgiu ribojasi, tad gamtinės sąlygos juose yra panašios. Pasvalio rajone rengiamas konsolidacijos projektas turės 12 proc. didesnę vertę nei Biržų rajone rengiamas projektas. Atlikus daugiakriterinės analizės metodu vertinimą pagal pirmąjį scenarijų (visi kriterijai yra vienodai svarbūs) išryškėja pirmos alternatyvos teigiamas poveikis aplinkosauginėms sąlygoms. Suteikiant aplinkosauginiams kriterijams septyniolika kartų didesnę svarbą išryškėja skirtumas tarp nagrinėjamų alternatyvų, pirmosios alternatyvos naudai. Taip pat pakeitus jautrumą rezultate matome kaip pirmos alternatyvos vertė išauga lyginant ją su pirmuoju scenarijumi.
6.4. Kvietkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekto SSGG analizė
Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas, kaip ir visi projektai bei teritorijos turi tam tikrų trūkumų bei privalumų. Išnagrinėjus projektą atlikta stiprybių – silpnybių – galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė (6.9 lentelė).
53
6.9 lentelė Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekto stiprybių – silpnybių – galimybių ir grėsmių analizė (SSGG) (sudaryta autorės). Stiprybės Silpnybės Sumažinus atstumus tarp žemėvaldų Ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį sumažės žemės ūkio technikos aplinkai (triukšmas, dirvožemio tarša, oro susidėvėjimas. tarša). Suformavus kompaktiškus žemės sklypus Intensyvėjant žemdirbystei padidėtų pagerės žemdirbystė. cheminių medžiagų ir trašų naudojimas. Sumažinus atstumus tarp ūkių Ūkinės veiklos poveikis biologinei žemėvaldoje, bus sumažintos degalų įvairovei. išlaidos. Pagerėjus sklypų konfigūracijai bus sumažintos žemės dirbimo išlaidos ir pagerintas pasėlių apdirbimas. Atlikus melioracijos darbus žemė taps derlingesnė. Bus pagerintas kraštovaizdžio estetinė kokybė. Įgyvendinus projektą sklypų forma taptų patogesnė žemdirbystei. Pagerintas kelių tinklas sudarytų geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas. Galimybės Grėsmės Įgyvendinus projektą, ūkiai taptų Grėsmė, kad suprastės aplinkos kokybė, stambesni, galimybė steigti ūkius ir sukurti siekiant padidinti žemės ūkio produkcijos naujas darbo vietas. gamybą. Visuomenės švietimas konsolidacijos Kaimo gyventojų migracija į miestus ar naudos klausimais. užsienio šalis. Geresnis sklypų išsidėstymas padidintų Galimas ūkinės veiklos poveikis pajamas, atsirastų galimybė modernizuoti požeminiam ir paviršiniam vandeniui. ūkius, įsigyti žemės ūkio technikos. Galimybė sumažinti jaunimo migraciją į didmiesčius ar užsienio šalis bei skatinti juos užsiimti ūkine veikla.
Atlikus stiprybių – silpnybių – galimybių ir grėsmių analizę galima teigti, kad įgyvendinus konsolidacijos projektą ūkiai taptų stambesni, būtų pagerinta ūkių žemėvalda, taigi būtų pagerintos sąlygos žemdirbystei ir gyvenamąja aplinkai. Pagerėtų kraštovaizdžio estetinė kokybė, tačiau ūkinės veiklos poveikis gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, kadangi padidėtų žemdirbystės intensyvumas, padidėtų cheminių medžiagų, trąšų naudojimas ir aplinkos tarša (dirvožemio tarša, oro tarša). Įgyvendinus Kvetkų kadastro vietovės konsolidacijos projektą būtų sumažintos žemdirbystės išlaidos (sumažinus atstumus tarp žemėvaldų sumažėtų kuro sąnaudos, sumažėtų žemės ūkio technikos dėvėjimasis, palengvėtų ūkių valdymas ir k t.). Įgyvendinus projektą, būtų galima įsteigti didesnius ūkius ir sukurti naujas darbo vietas, o taip pat ir padidėtų galimybė sustabdyti jaunimo emigraciją iš kaimo vietovių. Reikėtų daugiau 54
šviesti visuomenę žemės konsolidacijos klausimais ir teikti daugiau informacijos apie jos naudą. Geresnė sklypų konfigūracija sumažintų sklypų savininkų išlaidas, kurie sutaupytus pinigus galėtų skirti ūkių modernizacijai. Įgyvendinus projektą išlieka grėsmė, jog kraštovaizdis bus nuskurdintas, suprastės aplinkos kokybė, siekiant kuo labiau padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą. Jaunimas emigruos į didmiesčius, taigi kadastro vietovėje bėgant laikui gali sumažėti žemdirbystės intensyvumas. Taip pat sparti žemdirbystė ir ūkinė veikla gali neigiamai paveikti požeminius ir paviršinius vandenis, kadangi intensyvinant žemdirbystę padidėtų trąšų ir cheminių medžiagų naudojimas. Taigi, apibendrinat galima teigti, kad įgyvendinus projektą bus pagerinta sklypų konfigūracija, pagerintas susisiekimas. Pagrindinės silpnybės, – kad spartėjant ūkinės veiklos intensyvumui suprastės aplinkos kokybė. Taip pat žemės konsolidacijos teikiama nauda yra svarbi mūsų šaliai, tačiau būtina pasitikėti Lietuvos ir užsienio šalių specialistų ekonominiais pagrindimais. Be to, teritorijų planavime būtina atsižvelgti tiek į visos Lietuvos valstybės (visuomenės), tiek į vietos bendruomenės interesus. Taigi, reikėtų daugiau informacijos suteikti vietos gyventojams apie žemės konsolidacijos projektus.
55
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Biržų rajono savivaldybėje 2012 m. pradžioje veikė 2377 ūkininkų ūkiai, įregistruoti ūkininkų registre. Vidutinis ūkio dydis siekė 13,3 ha. Didžiąją dalį ūkių sudaro smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurių plotas 1- 20 ha. Tokios žemės naudmenos yra per mažos siekiant veiklos efektyvumo bei plėtros. 2. Analizuojamo žemės konsolidacijos projekto teritorija yra Panevėžio apskrityje Biržų rajone, Papilio seniūnijoje, Kvetkų kadastro vietovėje. Bendras projekto teritorijos plotas yra 818 ha. Didžiąją dalį (501,32 ha) projektui parinktos teritorijos užima 5 valdytojų žemės sklypai. 3. Biržų rajone yra poreikis rengti žemės konsolidacijos projektą, tyrimo duomenimis 7 žemės savininkai pageidauja sujungti jų žemės sklypus, 9 naudotojai pagerinti kelių tinklą, 4 naudotojai pageidauja, kad būtų suprojektuoti privažiavimai prie jų sklypų, 29 prašymai patikslinti žemės sklypų ribas ir atnaujinti kadastro duomenis, atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Numatoma, kad projekte žemės sklypų skaičius sumažės 43 procentais. 4. Prieš projektą vidutinis atstumas tarp atskirų vieno savininko sklypų siekia 4,5 km. Po žemės konsolidacijos įgyvendinimo vidutinis atstumas tarp atskirų vieno savininko sklypų bus 3,2 km, atstumas sumažėtų 1,3 km, ir metines normatyvines transporto išlaidas po projekto įgyvendinimo būtų galima sumažinti apie 33 Lt/ha. 5. Įvertinus nagrinėjamo žemės konsolidacijos projekto teritoriją pagal planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkos komponentams, nustatyta, jog poveikis bus teigiamas. Atlikus stiprybių – silpnybių – galimybių ir grėsmių analizę galima teigti, kad įgyvendinus konsolidacijos projektą ūkiai taptų stambesni, būtų pagerinta ūkių žemėvalda, taigi būtų pagerintos sąlygos žemdirbystei ir gyvenamajai aplinkai. 6. Siekiant didesnio žemės konsolidacijos projektų efektyvumo, teisės aktuose tikslinga nustatyti privalomą sąlygą, jog žemės konsolidacijos projektas rengiamas tik teritorijai, kuriai yra parengtas supaprastinto turinio kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, arba šis projektas yra privaloma žemės konsolidacijos projekto sudėtinė dalis. 7. Žemės konsolidacijos projektų rengimo organizatoriams – VĮ Valstybės žemės fondui ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams siūloma panaudoti laisvą valstybinę žemę ir išnaudojant pirmenybės teisę pirkti tų, kurie nenori ūkininkauti bei iš prekinės žemės ūkio gamybos anksčiau pasitraukiančių žmonių žemėvaldas.
56
NAUDOTA LITERATŪRA
1. ALEKNAVIČIUS A., RAULYNAITĖ J. Žemės konsolidacijos projektų ekonominis ir techninis pagrindimas. Iš: Mokslinio tiriamojo darbo ataskaita. LAEI. 2004, 55 p.. 2. ALEKNAVIČIUS A., Ūkių žemėnaudų pertvarkymo ekonominiai tyrimai. Iš: Vandens ūkio inžinerija. Mokslo darbai. 2001, T.15 (37), p. 3-7. 3. ALEKNAVIČIUS, P., Teritorijų administravimas ir teisė. Mokomoji knyga. Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija.2012. 4. ALEKNAVIČIUS A., AUGUTIENĖ J. Žemės konsolidacija – konkurencingų ūkių formavimo būtinybė. Žemės ūkio mokslai. 4., 2004, 114-119. 5. ALEKNAVIČIUS, A; ALEKNAVIČIUS, P.; GURSKIENĖ, V. Economic granding of land consolidation projects. Iš: Transactions of the Estonian university of life sciences: baltic surveying’07.2007, 224 p. 5-15. 6. ALEKNAVIČIUS, P, Nepriklausomoje Lietuvoje atliktų žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymo darbų lyginamoji analizė. Iš: Viešoji politika ir administravimas, 2012, T. 11, Nr. 2 / 2012, Vol. 11, No 2, p. 246–259. 7. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės tvarkymo reglamentavimas: Mokomoji knyga. 2008. 8. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė: Vadovėlis. – Kaunas: UAB „Judex“, 2007. 9. ČAPLIKAS, J., Lietuvos žemės ūkio subjektų kitimo tendencijos. Iš: Tarptautinės mokslinės - praktinės konferencijos „Žemės ūkio struktūrų pertvarka ir kooperacija“, LŽŪU, 2002. 10. DAPKUS, R., Žemės konsolidacija kaip vienas esminių kaimiškųjų regionų subalansuotos plėtros veiksnių. Iš: Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai: mokslo darbai. LŽŪU, 2008, Nr. 12(1). 11. DAUGALIENĖ, V. Žemės konsolidacija: poreikis, nauda ir galimybės. Iš: Mano ūkis, žurnalas, 2006. 12. GAUDEŠIUS, R. Sustainable land consolidation in Lithuania – the second wave of land reform. Iš: Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. KTU, 2011. Nr. 3 (57), p. 39-45. 13. HALLEUX J.-M.; LAMBOTTE J.-M., Reconstruire la ville sur la ville. Le recyclage morphologique et le renouvellement des espaces dégradés, in Territoire(s) Wallon(s), 2008, n° 2, pp. 7-22. 14. KAVALIAUSKIENĖ, B. Žemėtvarkos projektavimas. Metodiniai patarimai. 2008 15. KAVALIAUSKIENĖ, B. Žemėtvarkos projektavimas. Mokomoji knyga. 2008. 16. KAVALIAUSKIENĖ, B; TARVYDIENĖ, M. Problems and persperctives of land consolidation projekts in the respublic of Lithuania. Iš: Internacional Scientific conference 57
of the Latvia university of agriculture department of land management and geodezy: baltic surveying’11.2011, 224 p. 91-95. 17. KAZAKEVIČIUS, Z. Valstybės ekonominės paramos įtaka ūkininkų ūkių pajamų lygiui. Iš: Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai: mokslo darbai. LŽŪU, 2009, Nr. 18 (3). 18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Iš Valstybės žinios, 2004, Nr. 21-617; 2010, Nr. 84-4404; 2011, Nr. 163-7757. 19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Iš Valstybės žinios, 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530. 20. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Iš Valstybės žinios, 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229; 2011, Nr. 49-2365. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „ Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Iš Valstybės žinios, 2004 Nr. 21-642. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės vertinimo tvarkos“. Iš Valstybės žinios, 2002, Nr. 102-4574 (2002-10-25) 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 81 „ Dėl nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“. Iš Valstybės žinios, 2008 Nr. 18-635. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 697 „Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“. Iš Valstybės žinios, 2005, Nr. 80-2901. 25. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2012 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė registrų centras. Vilnius, 2011. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-03-12]. Prieiga per internetą: ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/kaimo- pletros-2007---2013-metu-programa-ir-strategija/.> 30. PALMER, D., Land consolidation in Central and Eastern Europe „Moving to the next challenges of capacity building“. [interaktyvus] [žiūrėta 2013-02-28]. Prieiga per internetą: http://www.fao.org/regional/seur/events/landcons2/docs/FAO%20Opening.pdf. 31. Panevėžio apskrities, Biržų rajono, Kvetkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas, 2012. 32. Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis planas [interaktyvus]. [žiūrėta: 2013-01-06]. Prieiga per internetą: http://www.panrs.lt/architektura/bendras_planas/2008t154/bplanas.htm 33. PAŠAKARNIS, G., Žemės konsolidacija ir aktyvi kaimo bendruomenė. Informacija žemės savininkams. Interneto svetainė "Žemės konsolidacija" [interaktyvus]. [žiūrėta 2013–01– 20]. Prieiga per internetą < http://www.konsolidacija.lt > 34. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Iš Valstybės žinios, 2004, Nr. 53-1791 35. RAULYNAITĖ, J., Ūkių plėtros poreikis ir galimybės atliekant žemės konsolidaciją: tarptautinė mokslinė metodinė konferencija: pranešimų medžiaga. LŽŪŪ, 2004, p. 70-71. 36. REIGNER, G. Land Consolidation in France, In: van der Molen, P., & Lemmen, C. (eds), Modern Land Consolidation, Proceedings Commission 7 of FIG. 2004, p. 63-70. 37. RIDLEY, M,. Not so much a land grab, more a reverse take-over. CountryIllustrated, 4(42), 2001, 2001, p. 56-62. 38. Valstybės žemės fondo oficialus puslapis internete, [interaktyvus] [žiūrėta 2012–09–20]. Prieiga per internetą < http://www.vzf.lt > 39. VERHAGE, R.. Aménagement urbain entre partenariat et lutte : expériences ą l’étranger, in Colloque de l’ADEF : Les nouvelles formes de l’aménagement – crise du logement, crise du foncier ? – Dossier du colloque, – Maison de la Mutualité, 2008, p. 28-37. 40. VILKAS, V. Galimybė rėžius paversti vientisu lauku. Iš: Pamarys, 2011-02-15, p. 4. 41. VITIKAINEN, A. An Owerview of Land Consoliadtion in Europe. – Finland: Helsinki University of Technology Institute of Real Estate Studies, 2004. 42. Žemės konsolidacijos projekto sprendinių brėžinio turinys, 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1P-138; 43. Žemės konsolidacijos projekto sprendinių brėžinio geoinformacinės duomenų bazės specifikacija, 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-184. 44. Žemės įstatymas, priimtas 2004 m. balandžio 26 d. Nauja įstatymo redakcija priimta 2005- 07-05. Iš Valstybės žinios, 2004, Nr. 28-868. 45. Žemės reformos įstatymas. Iš Valstybės žinios, 1997, Nr. 69-1735. 59 46. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Iš Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-600, 2004, Nr. 124-4490; 2006, Nr. 82-3259. 47. Žemės vertinimo plano turinys, 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 1P-148; 48. Žemės konsolidacija – priemonė racionaliam žemės naudojimui. 2007. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-03-15]. Prieiga per internetą: PRIEDAI