.

L I E T U V O S PROJEKTAVIMO Į M O N I Ų ASOCIACIJOS N A R Y S

ATESTATO KOMPLEKSO NR. STADIJA TOMAS METAI Nr.0428 U-0844 BP IV 2007

EUROPOS S ĄJUNGA BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJA

PROJEKT Ą REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA. PROJEKT Ą IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS S ĄJUNGA

PROJEKT Ą IŠ DALIES FINANSUOJA BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJA

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

SPRENDINIAI

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

UAB „URBANISTIKA “

PAREIGOS PAVARD ĖS PARAŠAS

DIREKTORIUS J. JAZAVITAS

VYR. ARCHITEKTAS S. EREŠKEVI IUS Č Č

PROJEKTO VADOV Ė G. MINEIKIEN Ė ATEST. NR. 13585; 17395

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

IV TOMO TURINYS

IV DALIS: SPRENDINIAI

Autorinis kolektyvas...... 3 Psl. Įvadas...... 4 Psl. Teisin ė aplinka...... 6 Psl.

1. URBANISTIN ĖS SISTEMOS VYSTYMAS...... 8 Psl. 1.1. Atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas ...... 9 Psl. 1.2. Urbanistin ės integracijos ašys ir jungtys...... 10 Psl. 1.3. Gyvenam ųjų vietovi ų vystymo kryptys...... 11 Psl. 1.4. Gyvenam ųjų vietovi ų galimos teritorin ės pl ėtros kryptys...... 12 Psl. 1.5. Urbanizuot ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai...... 15 Psl. 1.6. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 17 Psl. 2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA...... 18 Psl. 2.1. Gamtinio karkaso formavimas...... 19 Psl. 2.2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsauga...... 23 Psl. 2.3. Biologin ės įvairov ės apsauga...... 26 Psl. 2.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 31 Psl. 3. KULT ŪROS PAVELDO TERITORIJ Ų TVARKYMAS...... 32 Psl. 3.1. Kult ūros paveldo teritorij ų tinklo diferenciacija ir optimizavimo galimyb ės..... 33 Psl. 3.2. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos...... 35 Psl. 3.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 40 Psl. 1 priedas: Birž ų rajono nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai 41 Psl. 4. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų VYSTYMAS...... 46 Psl. 4.1. Rekreacijos ir turizmo vystymo galimyb ės...... 47 Psl. 4.2. Rekreacini ų teritorij ų sistema...... 50 Psl. 4.3. Rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūros vystymas...... 53 Psl. 4.4. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 57 Psl. 5. ŽEM ĖS ŪKIO IR MIŠK Ų TERITORIJOS...... 58 Psl. 5.1. Žem ės ūkio teritorijos...... 59 Psl. 5.2. Mišk ų ūkio teritorijos...... 67 Psl. 5.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 74 Psl. 6. TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS...... 75 Psl. 6.1. Susisiekimo sistema...... 76 Psl. 6.1.2. Susisiekimo sistemos pl ėtros sprendiniai...... 78 Psl. 6.1.3. Susisiekimo infrastrukt ūros vystymo sprendini ų prioritetai...... 82 Psl. 6.2. Inžinerin ės infrastrukt ūros vystymas...... 83 Psl. 6.2.1. Ekoinžinerin ė infrastrukt ūra...... 84 Psl. 6.2.2. Energetikos infrastrukt ūra...... 93 Psl. 6.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 94 Psl. 7. SOCIALIN ĖS IR KULT ŪRIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS.. 95 Psl. 7.1. Socialin ė infrastrukt ūra...... 96 Psl. 7.2. Kult ūrin ė infrastrukt ūra...... 100 Psl. 7.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai...... 101 Psl. 7.4. Kitos paskirties teritorijos...... 102 Psl. 8. ŽEM ĖS NAUDOJIMO PASKIRTIS IR TVARKYMO REGLAMENTAI...... 104 Psl. 8.1 Specialieji reglamentai...... 110 Psl.

UAB „Urbanistika“, 2007 1

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

9. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN ĖS POREIKIAMS...... 118 Psl. 9.1. Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai...... 119 Psl. 9.2. Teritorij ų rezervavimas numatomiems technin ės infrastrukt ūros objektams..... 120 Psl.

LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS...... 121 Psl. PRIEDAI...... 126 Psl. 1 priedas: Derinimo dokumentai 2 priedas: Planavimo s ąlygos ir kt.

PAGRINDINIAI BR ĖŽINIAI * M1:50 000 (byloje sumažinti):

1. Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; 2. Gyvenam ųjų vietovi ų ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas; 3. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga; 4. Gamtos ir kult ūros paveldo teritorij ų bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas; 5. Žem ės ūkio teritorijų vystymas; 6. Mišk ų ūkio teritorijų vystymas; 7. Inžinerin ė infrastrukt ūra ir susisiekimas.

UAB „Urbanistika“, 2007 2

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

DARB Ą PARENGUSI Ų SPECIALIST Ų S ĄRAŠAS

Eil. Vardas, pavard ė Teksto skyriai Nr. (kvalifikacijos atestato Nr.)

UAB „URBANISTIKA“

1. Gitana Mineikien ė Įvadas; Projekto vadov ė (kvalifikacijos atestatas Nr.17395; 13585) Teisin ė aplinka; 1 sk. Urbanistin ės sistemos vystymas (sk.1.5); 8 sk . Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai 2. Asta Maksimovien ė, architekt ė 1 sk. Urbanistin ės sistemos vystymas 3. Dalia Bagdonait ė 2 sk. Kraštovaizdžio apsauga; Projekto dalies vadov ė (kvalifikacijos atestatas Nr.786) 4 sk. Rekreacini ų teritorij ų vystymas; 8 sk. Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai 4. Nijol ė Steponaityt ė 3 sk. Kult ūros paveldo Projekto dalies vadov ė (kvalifikacijos atestatas Nr.0656; 733) teritorij ų tvarkymas

5. Stefanija Žilien ė 5 sk. Mišk ų ūkio teritorijos; Projekto dalies vadov ė (kvalifikacijos atestatas Nr.793) 8 sk. Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai 6. Pranas Aleknavi čius 5 sk . Žem ės ūkio teritorijos

7. Marius Noreika 6 sk. Technin ės infrastrukt ūros Projekto dalies vadovas (kvalifikacijos atestatas Nr. 17681) vystymas – Susisiekimo infrastrukt ūra; 9 sk. Teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams 8. Gintautas Br ėskys 6 sk. Technin ės infrastrukt ūros Projekto dalies vadovas (kvalifikacijos atestatas Nr.17683 ) vystymas- Energetikos ir ekoinžinerin ė infrastrukt ūra; 9 sk. Teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams 9. Kazyt ė Šimk ūnien ė 7sk. Socialin ės ir kult ūrin ės Projekto dalies vadov ė (kvalifikacijos atestatas Nr.785) infrastrukt ūros vystymas

10. Asta Anik ėnien ė Grafin ės dalies kompiuterinis atlikimas

UAB „Urbanistika“, 2007 3

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

ĮVADAS

Darbas parengtas vadovaujantis Birž ų raj. sav. tarybos 2005 02 28 sprendimu Nr. T-63 „D ėl Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo“, plano darb ų programa (patvirtinta Birž ų rajono savivaldyb ės administracijos direktoriaus 2006 03 08 įsakymu Nr.A-144), planavimo s ąlygomis bei Lietuvos įstatymais, Vyriausyb ės nutarimais, taisykl ėmis ir kitais norminiais dokumentais, reglamentuojan čiais planavim ą, taip pat 2006 11 21 paslaug ų pirkimo sutartimi Nr. SS-176.

Bendrasis planas – teritorij ų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorij ų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvin ė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymas Nr. I-1120, priimtas LR Seimo 1995 m. gruodžio 12 d. ir nauja jo redakcija nuo 2004 m. geguž ės 1 d.).

Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrasis planas derina valstyb ės, region ų, vietos interesus teritorijos atžvilgiu, numato tvari ą ir subalansuot ą šalies teritorijos tvarkymo perspektyvin ę koncepcij ą bei svarbiausi ų teritorijos raidos kryp čių nuostatas. Patvirtintas šalies teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos vystymo, naudojimo ir tvarkymo ilgalaik ę strategij ą ir numatantis šalies region ų vystymo perspektyv ą.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-11549 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nurodo bendriausias planavimo s ąlygas žemesnio lygmens bendriesiems planams, o pastarieji detalizuoja ir sukonkretina aukštesnio lygmens bendr ųjų plan ų sprendinius.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas parengtas vadovaujantis LR teritorijos bendruoju planu, Panev ėžio apskrities generaliniu planu, savivaldyb ės teritorij ų parengtais planais, strateginiais regiono pl ėtros planais ir kitais dokumentais.

Savivaldyb ės teritorijos bendr ųjų plan ų rengimo taisykl ės nurodo, kad savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas negali prieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniams.

Bendrojo teritorij ų planavimo proceso rengimo etap ą sudar ė: esamos b ūkl ės analiz ės stadija, koncepcijos rengimo stadija, sprendini ų konkretizavimo stadija. Birž ų savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano Esamos b ūkl ės analiz ė atlikta 2007 met ų pradžioje. Jos metu parengtas savivaldyb ės teritorijos gamtinio, socialinio, kult ūrinio potencialo ir kraštovaizdžio strukt ūros, aplinkos kokyb ės vertinimas, atliktas teritorijos problemini ų situacij ų ir areal ų ištyrimas.

Koncepcijos rengimo metu pateikti du koncepcijos varijantai – Tolygios pl ėtros (susisiekimo sistemos aspektu pateikti du variantai – su vakariniu aplinkkeliu ir be vakarinio aplinkkelio) ir esamos pad ėties Status Quo . Rengimo metu nustatyti: teritorin ės planin ės ir erdvin ės strukt ūros vystymosi principai; teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai; teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai.

Plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausyb ės 2004 m. rugpj ūč io 18 d. nutarimu Nr.967 (Žin., 2004, Nr.130-4650), koncepcijos rengimo stadijos metu buvo parengtas strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliktas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Vertinimo metu konsultuotasi su tam tikromis valstyb ės ir savivaldyb ės institucijomis, visuomene. Rengiant bendrojo plano sprendinius, atsižvelgta į ši ų konsultacij ų ir kit ų viešum ą užtikrinan čių proced ūrų UAB „Urbanistika“, 2007 4

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

rezultatus (žr. Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano III-ią tom ą „Strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo (SPAV) apimties nustatymo dokumentas ir ataskaita“).

2007 12 10 d. Valstybin ė Saugom ų teritorij ų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos įvyko pasitarimas d ėl Dėl Birž ų miesto vakarinio aplinkkelio (raštas Nr. V3-8.5-2908 „D ėl Birž ų miesto vakarinio aplinkkelio“) kuriame, remiantis rašte išd ėstyta argumentacija, Tarnyba nepritaria Birž ų miesto vakarinio aplinkkelio žvyrkelio Karajimiškis – Kauniai pagrindu per Karamijiški ų kraštovaizdžio draustin į įrengimui.

Rajono teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija parengta 20 met ų laikotarpiui (2007-2027 m). Birž ų rajono savivaldyb ės tarybos pos ėdyje 2007 12 27 sprendimu Nr.T-277 „D ėl Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano vystymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtinta Tolygios pl ėtros (I variantas) bendroji erdvin ė koncepcija (susisiekimo pl ėtra be vakarinio aplinkkelio).

Teritorijos vystymo koncepcija, konkretizuoti sprendiniai remiasi darnaus vystymosi ideologija, kuri sudaro galimybes pasiekti visuotin ę gerov ę dabartinei ir ateinan čioms kartoms, neviršijant leistin ų poveikio aplinkai rib ų t.y. ekonominis socialinis vystymasis netur ėtų daryti negr įžtam ų neigiam ų pasekmi ų gamtinei aplinkai ir atvirkš čiai, tur ėtų sudaryti palankias s ąlygas gamtinei aplinkai išsaugoti ir praturtinti. Šis, visuotinai Europos S ąjungoje pripažintas ir įvairiose direktyvose deklaruojamas tikslas, vykdomas įvairiomis strateginio ir teritorij ų planavimo priemon ėmis, iš kuri ų pastarasis užtikrina optimal ų balans ą tarp teritorij ų naudojimo, teritorij ų tvarkymo ir teritorij ų apsaugos.

Konkretizuot ų sprendini ų tekstin ę dal į sudaro 9 pagrindiniai skyriai.

Grafin ę dal į sudaro br ėžiniai M 1:50 000:

1. Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; 2. Gyvenam ųjų vietovi ų ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas; 3. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga; 4. Gamtos ir kult ūros paveldo teritorij ų bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas; 5. Žem ės ūkio teritorijų vystymas; 6. Mišk ų ūkio teritorijų vystymas; 7. Inžinerin ė infrastrukt ūra ir susisiekimas.

UAB „Urbanistika“, 2007 5

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS BENDROJO PLANO RENGIMO TEISIN Ė APLINKA

Bendrojo teritorij ų planavimo objektas:  Birž ų rajono savivaldyb ės teritorija, plotas – 1476 km2.

Bendrojo planavimo organizatorius:  Birž ų rajono savivaldyb ės administracijos direktorius.

Planavimo dokumento rengimo tikslas – Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano parengimas – teritorij ų kompleksinio planavimo dokumento teritorijos erdvinio vystymo politikos, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritet ų bei svarbiausi ų tvarkymo priemoni ų nustatymas.

Birž ų rajono savivaldyb ės BP rengiamas vadovaujantis šiais dokumentais:  Birž ų rajono savivaldyb ės tarybos 2005 02 28 sprendimu Nr. T-63 „ D ėl Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo“;  Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano rengimo darb ų programa (patvirtinta Birž ų raj. savivaldyb ės administracijos direktoriaus 2006 03 08 d. įsakymu Nr.A-144);  planavimo s ąlygomis (patvirtinta 2006 04 27);  parengtais projektiniais, moksliniais darbais, kurie tur ėjo įtak ą, rengiant rajono bendr ąjį plan ą;  naujausia statistine medžiaga, Birž ų rajono savivaldyb ės turimais duomenimis, anketomis;  galiojan čiais bendrojo planavimo dokumentais: LR teritorijos bendruoju planu; Panev ėžio apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu; Birž ų miesto bendruoju planu (patvirtintas Birž ų raj. tarybos 2002 11 25 sprendimu Nr.114);  galiojan čiais specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais;  Lietuvos Respublikos teis ės ir projektavimo normomis.

Planavimo s ąlygos:  Birž ų rajono savivaldyb ės administracijos Architekt ūros ir urbanistikos skyriaus 2006 04 27 PS Nr.A9-17;  Panev ėžio apskrities viršininko administracijos 2006 02 08 planavimo s ąlygos (PS) Nr. 20-305-(1.21/110);  Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos PS 2006 01 17 Nr. SS-06;  LR Aplinkos ministerijos Panev ėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 01 27 PS Nr.N5-400;  KPD Panev ėžio teritorinio padalinio 2006 01 18 projektavimo s ąlygos;  Panev ėžio Visuomen ės sveikatos centro 2006 01 18 projektavimo s ąlygos;  UAB „Birž ų vandenys“ 2006 01 19 projektavimo s ąlygos;  AB Ryt ų skirstom ųjų tinkl ų Panev ėžio regiono Birž ų skyriaus 2006 01 23 projektavimo sąlygos;  UAB „ Litesko“ filialo „Birž ų šilumos“ 2006 01 27 PS Nr.50;  AB „Lietuvos dujos“ 2006 01 13 raštas Nr.7-432-454;  AB „Lietuvos dujos“ 2006 01 16 raštas Nr.25-50/73;  AB „Lietuvos telekomas“ 2006 01 26 Nr.03-2-06/596.

UAB „Urbanistika“, 2007 6

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai

Šio plano sprendiniai netaikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, o naudojami kaip:  privalomas dokumentas rajono valdymo institucijoms, priiman čioms rajono lygmens nutarimus, susijusius su rajono teritorijos naudojimu, tvarkymu ir apsauga;  dokumentas, nustatantis rajono teritorijoje planavimo s ąlygas rengiamiems rajono ir vietov ės lygmens specialiojo ir detaliojo teritorij ų planavimo dokumentams;  dokumentas, kuriuo remiantis numatomos rezervuoti teritorijos, reikalingos valstyb ės, apskrities (regiono) ar rajono ypatingos svarbos infrastrukt ūros ir kitiems svarbiems objektams;  dokumentas, kuriuo remiantis formuojama regionin ė politika rajone;  dokumentas, informuojantis rajono visuomen ę apie rajono teritorijoje priimtas tvarkymo gaires.

UAB „Urbanistika“, 2007 7

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

1. URBANISTIN ĖS SISTEMOS VYSTYMAS

UAB „Urbanistika“, 2007 8

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

1. URBANISTIN ĖS SISTEMOS VYSTYMAS

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos urbanistinio karkaso strukt ūros modelis pateikiamas remiantis LR teritorijos bendrojo plano ir LR Seimo patvirtintu šalies gyvenam ųjų vietovi ų sistemos erdvin ės strukt ūros pl ėtros modeliu. Išskiriamas urbanistinio karkaso pagrindini ų centr ų tinklas, kuris yra svarbus integruojant Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos urbanistinius centrus į bendr ą LR urbanistin į karkas ą.

Urbanistin į karkas ą sudaro atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas – tai esami apskri čių, savivaldybi ų centrai bei perspektyvoje galimi lokaliniai centrai, kitos gyvenamosios vietov ės ir urbanistin ės integracijos ašys , kurios parodo tam tikroje teritorijoje esan čius ryšius ir jungtis tarp urbanistini ų centr ų.

1.1. Atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas

LR teritorijos bendrasis planas šalies urbanistin ėje sistemoje apibr ėžė ir lokalizavo atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, kur į sudaro ši ų hierarchini ų lygmen ų centrai:

1 lygmuo – tai didieji miestai, atitinkantys metropolinio centro reikalavimus: Vilnius, Kaunas, Klaip ėda, Šiauliai, Panev ėžys. 2 lygmuo – regioniniai centrai, tai esami apskri čių centrai ir kiti stambesni miestai, perspektyvoje galintys b ūti ar b ūsimi region ų centrai. 3 lygmuo – pagrindiniai lokaliniai centrai arba galimi perspektyvoje savivaldybi ų centrai.

Urbanistinio karkaso sistemoje pagal LR teritorijos bendr ąjį plan ą Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje išskiriami du miestai:

Birž ų miestas yra 2 lygmens – regioninis centras - C kategorijos, naujai pl ėtojamas . Birž ų miestas yra rajono savivaldyb ės centras. Miestas ir dabar iš dalies atlieka regionini ų centr ų funkcijas, aktyvindamas atokias periferines pasienio teritorijas, yra prie perspektyvini ų tarptautin ės urbanistin ės integracijos aši ų bei turi galimybes intensyvesnei pl ėtrai.

Vabalninko miestas yra 3 lygmens – b kategorijos , naujai formuojamas ir pl ėtojamas maž ų miest ų pagrindu, pagrindinis lokalinis aptarnavimo centras arba perspektyvoje galimas savivaldyb ės centras .

Birž ų rajono savivaldyb ės gyvenam ųjų vietovi ų tinklas pateikiamas j į analizuojant ir papildant šiai teritorijai svarbia lokalini ų centr ų strukt ūra, kuri ą sudaro 4 lygmens savivaldyb ės teritorijoje esan čių seni ūnij ų administracini ų centr ų tinklas. Šis lygmuo Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane išskiriamas į 4a ir 4b lygmenis :

4a lygmuo : seni ūnijos centrai, suformuoti miestelio pagrindu: Nemun ėlio Radviliškis, Pabirž ė, . 4b lygmuo : seni ūnijos centrai, suformuoti kaimo pagrindu: Pa čeriaukšt ė I, Parov ėja.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą sudaro:  Biržai – miestas, savivaldyb ės centras, Birž ų miesto sen. ir Širv ėnos sen. centras;  – miestas, Vabalninko sen. centras;  Nemun ėlio Radviliškis, Pabirž ė, Papilys – miesteliai, atitinkam ų seni ūnij ų centrai;  Pa čeriaukšt ė I, Parov ėja – kaimai, atitinkam ų seni ūnij ų centrai;  Kupreliškis – miestelis. UAB „Urbanistika“, 2007 9

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

Atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą papildo kaimo gyvenamosios vietov ės, turin čios apie 100 ir daugiau gyventoj ų.

Seni ūnij ų sklaida rajono teritorijoje planuojamam laikotarpiui yra tinkama, tod ėl nauj ų centr ų nenumatoma. Esamuose administraciniuose centruose si ūloma gerinti gyvenimo kokyb ę, atitinkamai – socialin ę, inžinerin ę, ekonomin ę, kult ūrin ę situacij ą, tokiu b ūdu stiprinant j ų kaip lokalini ų centr ų status ą. Gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ėtojimas ir j ų potencialo stiprinimas yra svarbus socialin ės atskirties mažinimo veiksnys atokiose savivaldyb ės teritorijos dalyse bei gyvenviet ėse.

Nedid ėjant miest ų gyventoj ų skai čiui, urbanizuot ų teritorij ų pl ėtra vyks ne d ėl kiekybini ų gyventoj ų skai čiaus poky čių, o daugiau d ėl prognozuojamo gyvenimo kokyb ės ger ėjimo. Atskirais atvejais galimi teritorij ų pareikalavimai ir d ėl ūkin ės gamybin ės veiklos pl ėtros poreiki ų. Priklausomai nuo miest ų dydžio, j ų ūkin ės veiklos pob ūdžio ir turim ų teritorini ų pl ėtros rezerv ų Birž ų ir Vabalninko miest ų pl ėtra vyks skirtingai.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinkle dominuoja Birž ų miestas, kaip pagrindinis savivaldyb ės administracinis, verslo ir kult ūros centras, tod ėl numatoma jo teritorij ų kokybin ė ir galima didesn ė miesto teritorin ė pl ėtra. Būtina rengti Birž ų miesto bendr ąjį plan ą.

1.2. Urbanistin ės integracijos ašys ir jungtys

LR teritorijos bendrojo plano Urbanistinio karkaso sistemoje Biržų rajono savivaldyb ės teritorijoje išskiriamos urbanistin ės integracijos ašys:  2 lygmens regionin ės jungtys : – Biržai – Pand ėlys – Rokiškis ir Biržai – Vabalninkas – Kupiškis;  3 lygmens lokalin ė jungtis yra nuo Birž ų miesto į Latvijos Respublik ą.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane nustatomos šios papildan čios skirtingo lygmens rajono urbanistin ės-ūkin ės vystymo ašys, tai savivaldyb ės centro ryšiai su seni ūnij ų centrais:  Biržai-Vabalninkas,  Biržai-Pabirž ė,  Biržai-Pa čeriaukšt ė I,  Biržai-Parov ėja ir Nemun ėlio Radviliškis,  Biržai-Papilys.

Vis ų min ėtų urbanistini ų-ūkini ų aši ų pagrindu Birž ų rajono savivaldyb ėje seni ūnij ų centrai jungiasi su savivaldyb ės administraciniu centru Birž ų miestu.

Svarbi ą lokalini ų vystymo jung čių reikšm ę ir integracinius ryšius turi savivaldyb ės seni ūnij ų centrai tarpusavyje jungdamiesi ir sudarydami savivaldyb ės teritorijoje žiedin į tarpusavio sąveikos ir vystymo bei galimos plėtros urbanistin į-ūkin į model į, kur į papildo reikšmingi šio rajono ryšiai su gretimomis teritorijomis.

Urbanistinio karkaso centrai (atraminis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas) ir urbanistin ės-ūkin ės integracijos ašys, kaip įvairios veiklos ir gyventoj ų traukos židiniai veikia ir formuoja teritorij ų raidos pob ūdį. Tai svarbi gyvenam ųjų vietovi ų tinklo teritorin ės sklaidos ir koncentruojan čio poveikio zon ų suderinamumo strukt ūra.

UAB „Urbanistika“, 2007 10

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

1.3. Gyvenam ųjų vietovi ų vystymo kryptys

Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius, numatomas gyvenam ųjų vietovi ų sistemos vystymas ir pagrindiniai tikslai:

 išlaikomas ir perspektyvoje pl ėtojamas rajono teritorijos hierarchinis policentrinis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas, siekiant užsikrinti subalansuot ą urbanistini ų integracini ų- ūkini ų aši ų ir jung čių funkcionavim ą;  gyvenam ųjų vietovi ų kiekybinis ir kokybinis vystymas regionin ės politikos įgyvendinimo kontekste turi b ūti privalomai įtraukiamas į rengiam ų savivaldyb ės pl ėtros plan ų įgyvendinimo priemones;  vystyti Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, užtikrinant būtinas s ąlygas ir poreikius darniam ir efektyviam šio tinklo vystymui, kartu su visos LR urbanistine sistema;  mažinti atotr ūkį tarp silpn ų gyvenam ųjų vietovių tinklo grandži ų, ypa č atkreipiant d ėmes į į gyvenvietes, esan čias atokesn ėse nuo pagrindini ų jung čių vietov ėse ir siekti racionalaus, motyvuoto ir tikslingo gyventoj ų koncentracijos vietov ėse subalansavimo.

Savivaldyb ės administracinio centro Birž ų miesto svarbiausios vystymo kryptys ir funkcijos:

 miesto urbanistin ės strukt ūros pl ėtra ir vystymas, rengiant Birž ų miesto bendr ąjį plan ą;  teritorij ų pramon ės ir sand ėliavimo, komercijos veiklai ir pl ėtrai rezervavimas, j ų inžinerin ės infrastrukt ūros užtikrinimas ir tobulinimas;  teritorij ų b ūsto, tame tarpe socialinio, pl ėtrai rezervavimas ir inžinerin ės infrastrukt ūros parengimas;  urbanizuot ų teritorij ų vieš ųjų erdvi ų ir rekreacini ų funkcij ų bei teritorij ų pl ėtra;  visuomenin ės paskirties, švietimo, sveikatos, kult ūros ir socialin ės infrastrukt ūros vystymas;  susisiekimo ir ryši ų užtikrinimas vystant subalansuot ą urbanistini ų jung čių funkcionavim ą;  lokalini ų, seni ūnij ų centr ų pl ėtros r ėmimas didinant administracinius geb ėjimus ir sudarant palankias s ąlygas teikiam ų funkcij ų administravimui;  pagrindini ų rajono specifini ų gamtini ų resurs ų tikslingas racionalus panaudojimas vystant gyvenam ųjų vietovi ų ir rekreacini ų teritorij ų pl ėtr ą;  kaimo gyvenam ųjų vietovi ų integravimas į rekreacin ę veikl ą ir atitinkamos infrastrukt ūros pl ėtojimas.

Seni ūnij ų administracini ų centr ų pagrindin ės vystymo kryptys ir funkcijos:

 gyvenam ųjų vietovi ų strukt ūros rėmimas ir pl ėtra;  seni ūnij ų centr ų socialin ės, ekonomin ės ir inžinerin ės infrastrukt ūros renovacija ir vystymas;  paslaug ų infrastrukt ūros tinklo pl ėtojimas;  seni ūnijos teritorijoje esan čių bendruomeni ų veiklos rėmimas ir aktyvus gyventoj ų įtraukimas į jų veikl ą;  seni ūnijose esan čių stambesni ų gyvenam ųjų vietovi ų inžinerin ės infrastrukt ūros renovacija ir pl ėtra;  svarbi ų kult ūros paveldo ir saugom ų teritorij ų apsaugos užtikrinimas ir eksponavimas viešam pažinimui ir naudojimui;

UAB „Urbanistika“, 2007 11

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

 Vabalninko seni ūnijai b ūtina imtis papildom ų priemoni ų remiant miesto bendruomen ės iniciatyvas, administracin ės veiklos funkcijas atliekan čias įmones ir siekti tapti lokaliniu aptarnavimo centru (perspektyvoje naujos savivaldyb ės centru);  ryši ų su seni ūnijos gyvenamosiomis vietov ėmis, esan čiomis periferin ėse savivaldyb ės teritorijose, gerinimas.

Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius, numatomas gyvenam ųjų vietovių sistemos vystymas ir pagrindiniai tikslai:

 išlaikomas ir perspektyvoje pl ėtojamas rajono teritorijos hierarchinis policentrinis gyvenam ųjų vietovi ų tinklas, siekiant užtikrinti subalansuot ą urbanistini ų integracini ų- ūkini ų aši ų ir jung čių funkcionavim ą;  gyvenam ųjų vietovi ų kiekybinis ir kokybinis vystymas regionin ės politikos įgyvendinimo kontekste turi b ūti privalomai įtraukiamas į rengiam ų savivaldyb ės pl ėtros plan ų įgyvendinimo priemones;  vystyti Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, užtikrinant būtinas s ąlygas ir poreikius darniam ir efektyviam šio tinklo vystymui, kartu su visos LR urbanistine sistema;  mažinti atotrūkį tarp silpn ų gyvenam ųjų vietovi ų tinklo grandži ų, ypa č atkreipiant d ėmes į į gyvenvietes, esan čias atokesn ėse nuo pagrindini ų jung čių vietov ėse ir siekti racionalaus, motyvuoto ir tikslingo gyventoj ų koncentracijos vietov ėse subalansavimo.

Gyvenam ųjų vietovi ų vystymo kryptys diferencijuojamos priklausomai nuo gyvenamosios vietov ės statuso, dydžio, socialinio – ekonominio potencialo ir pagrindini ų funkcij ų bei teritorin ės pad ėties urbanistinio vystymo aši ų atžvilgiu.

1.4. Gyvenam ųjų vietovi ų galimos teritorin ės pl ėtros kryptys

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos gyvenamosios vietov ės užstatytos gana ekstensyviai ir daugeliu atveju vietov ės turi pakankamai neišnaudot ų vidini ų teritorini ų rezerv ų teritorinei pl ėtrai. Būsto paklausa priklausys nuo prognozuojamo gyvenimo kokyb ės ger ėjimo s ąlyg ų labiau nei d ėl galim ų gyventoj ų skai čiaus poky čių. Skirtingi konkre čių gyvenam ųjų teritorij ų vystymo poreikiai priklausys nuo kiekvienos vietov ės ypatum ų (dydžio, administracinio statuso, gamtin ės ir kult ūrin ės aplinkos).

Rajono savivaldyb ė yra specifin ėje LR teritorijos dalyje d ėl esam ų jos teritorijoje gamtini ų sąlyg ų, kas teikia tam tikrus griežtus apribojimus urbanistinei pl ėtrai. Ta čiau kraštas yra ir dėkingas savo pad ėties unikalumui bei gali pakankamai gerai naudoti teikiamas galimybes vystant rekreacij ą ir turizm ą.

Birž ų rajono savivaldyb ė, kurios dalis teritorij ų ribojasi su Latvijos Respublika, tur ėtų pla čiau vystyti tarpsienin į bendradarbiavim ą, ypa č abiem šalims prisijungus prie Šengeno sutarties. Teritorij ų planavimo srityje b ūtų svarbu bendradarbiauti ir koordinuoti veikl ą įvairi ų plan ų ir program ų rengime - aplinkosaugos, infrastrukt ūros ir turizmo vystymo srityse.

Birž ų miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2002m. Miesto pl ėtra nagrin ėjama miesto teritorijos bendrajame plane, įvertinant gretim ų gyvenam ųjų vietovi ų, keli ų tinklo bei gamtinio- urbanistinio karkaso teikiamas galimybes ir apribojimus. Vabalninko miesto bendrasis planas (išplanavimo projektas) sudarytas 1984m. Šiame plane buvo numatyta pakankamai teritorij ų miesto pl ėtrai ir tik nežymi dalis ši ų teritorij ų yra užstatyta.

UAB „Urbanistika“, 2007 12

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

Kiekvienu atskiru atveju miest ų teritorin ę pl ėtr ą ir statyb ų išd ėstym ą įtakoja miesto specifika ir gamtin ės aplinkos vertingumas bei unikalumas. B ūtina rengti miest ų, vis ų pirma Birž ų ir Vabalninko bei stambesni ų gyvenam ųjų vietovi ų teritorij ų, formuojan čių atramin į gyvenam ųjų vietovi ų tinkl ą, bendruosius planus.

Gyvenam ųjų vietovi ų tinkle išsiskiria miesteliai ir stambesn ės kaimo gyvenviet ės, vykdan čios vietinio aptarnavimo ar administracines funkcijas. Šios gyvenvietės - seni ūnij ų administraciniai centrai, sudaro atskir ą gyvenam ųjų vietovi ų tinklo sluoksn į, nagrin ėjam ą savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane ir turi didesnes teritorin ės pl ėtros perspektyvas.

Nemun ėlio Radviliškio miestelis – seni ūnijos administracinis centras yra Birž ų rajono savivaldyb ės šiaurin ėje dalyje, pasienyje su Latvijos Respublika. Tai daugiausiai gyventoj ų turintis (apie 700 gyv.) miestelis. Miesto teritorijos pl ėtra susijusi su b ūsto statybos poreikiais ir paslaug ų infrastrukt ūros vystymu. Miestelis turi pakankamai teritorini ų rezerv ų savo ribose. Didžioji miestelio teritorija yra užstatyta, ta čiau dalis jo teritorijos į rytus bei pietus tur ėtų vystytis, ple čiant sodybin į užstatym ą, į vakarus – rekreacines teritorijas. Miestelio teritorija yra išsid ėsčiusi prie ekstensyvios rekreacijos zonos.

Pabirž ės miestelis - seni ūnijos administracinis centras yra ties svarbia regionin ės reikšm ės urbanistine-ūkine integracijos ašimi, kuri jungia Birž ų miest ą su Pasvaliu, Panev ėžiu. Miestelis išsid ėst ęs abiejose krašto kelio pus ėse yra gana netolygiai išvystytas šiaur ės-piet ų kryptimi, o užstatytos gretimos teritorijos yra į rytin ę pus ę kitose kaim ų vietov ėse.

Svarbi šios gyvenamosios vietov ės ypatyb ė – gydom ųjų savybi ų turintys gamtiniai faktoriai: mineralinis vanduo, gydomasis purvas, palankus mikroklimatas. Čia pat esantys, šiaurin ėje dalyje, Lik ėnai, kurie kaip kurortas buvo įkurtas dar 1890m. Jis yra unikalioje karstinio regiono zonoje, Birž ų regioninio parko teritorijoje. Tikslinga įteisinti Lik ėnų kurortin ę teritorij ą, parengiant šios teritorijos atitikimo dokumentus bendriesiems, gamtini ų ištekli ų ir specialios infrastrukt ūros reikalavimams, b ūtiniems kurortin ės teritorijos statusui įgyti.

Papilio miestelis - seni ūnijos administracinis centras yra ties svarbi ų vis ų lygi ų urbanistini ų- ūkini ų integracijos aši ų bei rekreacini ų ryši ų susikirtimu. Miestelio ribos apima dal į neužstatytos jo teritorijos šiaur ės-ryt ų pus ėje, kur pl ėtrai yra tinkamos teritorijos. Piet ų-vakar ų pus ė yra ribojama gamtinio karkaso, ta čiau krašto keli ų sankirtoje didel ė teritorija yra užstatyta iki kelio Biržai-Rokiškis ir galimybi ų pl ėtrai šios teritorijos turi. Papilio kaimo užstatytos teritorijos jungiasi į bendr ą užstatyt ų teritorij ų zon ą ir yra urbanistini ų-ūkini ų vystymo aši ų poveikio zonoje.

Pa čeriaukšt ės I kaimas – seni ūnijos administracinis centras yra ties lokalin ės reikšm ės urbanistin ės-ūkin ės reikšm ės ašimi, kuri jungia Birž ų miest ą per Birž ų k., Pa čeriaukšt ę I k., Juostavie čių k., Germaniškio k. Šioje ašyje galimyb ė vystyti gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtr ą yra ties Pa čeriaukšt ės I k. link Medini ų k. ir Grumšli ų k., o nuo Juostavie čių k. link Smilgeli ų k.

Parov ėjos kaimas –seni ūnijos administracinis centras yra išsid ėst ęs keli ų lokalini ų urbanistini ų- ūkini ų jung čių kryžkel ėje. Pagrindinis kaimo teritorij ų užstatymas yra rytin ėje pus ėje, galimybes pl ėtrai - jungiant gretimas gyvenvietes.

Kupreliškio miestelis – tai vienintelis miestelis (iš Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čių keturi ų miesteli ų) neturintis seni ūnijos centro statuso. Administracin ėse miestelio ribose yra didel ės neužstatytos teritorijos, ta čiau jo pl ėtra turi b ūti vykdoma įvertinant gamtinio karkaso

UAB „Urbanistika“, 2007 13

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas apribojimus. Pietin ė miestelio dalis patenka į ekstensyvios rekreacijos zon ą. Gyvenviet ė yra ties lokalin ės reikšm ės urbanistine-ūkine ašimi bei ribojasi su Kupiškio rajono savivaldybe. Nustatoma tokia Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čių pagrindini ų gyvenam ųjų vietovi ų hierarchija žr. 1.4.1.lentel ėje .

1.4.1.lentel ė. Birž ų rajono savivaldyb ės pagrindini ų gyvenam ųjų vietovi ų hierarchija Hierarchijos lygmuo Gyvenamoji vietov ė Pagal LR teritorijos Pagal Birž ų rajono Miest ų pl ėtros teritorija bendr ąjį plan ą savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą 2 lygmens 2C : Biržai regioninis, 2 lygmens regioninis, (Birž ų mieste yra Birž ų rajono savivaldyb ės C kategorijos, C kategorijos, naujai centras, naujai pl ėtojamas pl ėtojamas centras Birž ų miesto ir Širv ėnos seni ūnij ų centrai) centras

3 lygmens 3b : Vabalninkas pagrindinis lokalinis 3 lygmens pagrindinis (Vabalninko mieste yra seni ūnijos centras) centras, lokalinis centras, b kategorijos, naujai b kategorijos, naujai formuojamas ir formuojamas ir pl ėtojamas pl ėtojamas mažo mažo miesto pagrindu miesto pagrindu

4 lygmuo – seni ūnij ų Miesteli ų ir kaim ų pl ėtros teritorija administraciniai centrai 4a : Nemun ėlio Radviliškis seni ūnijos centras, (Nemun ėlio Radviliškio seni ūnijos centras) suformuotas miestelio Pabirž ė pagrindu (Pabirž ės seni ūnijos centras) Papilys (Papilio seni ūnijos centras) 4b : Pa čeriaukšt ė I seni ūnijos centras, (Pa čeriaukšt ės seni ūnijos centras) suformuotas kaimo pagrindu Parov ėja (Parov ėjos seni ūnijos centras) Miestelis Kupreliškis

Kaimo gyvenamosios vietov ės, turin čios institucini ų požymi ų ir apie 100 ir daugiau gyventoj ų kaimo gyvenamosios kaimai: Germaniškis, Suostas, Birž ų, Rinkuškiai, vietov ės, esan čios regiono Kratiškiai, Butni ūnai, Kilu čiai, Obelaukiai, urbanistinio-ūkinio Klausu čiai, Mieli ūnai, Meilūnai, Kirdonys, integracijos aši ų poveikio ir Naci ūnai, Ku čgalys, Juostavie čiai, Medeikiai rajono bei lokalin ės reikšm ės urbanistinio-ūkinio vystymo aši ų teritorijose

kaimo gyvenamosios kaimai: Pu čiakaln ė, Gulbinai, , vietov ės, esan čios tam tikros Pasvalie čiai, , Satk ūnai, Skrebiškiai, atskirties teritorijose nuo Einoriai, Kirkilai, Anglininkai, Geidži ūnai, pagrindini ų urbanistinio Naus ėdžiai, Daudžgiriai, Pagerv ė, Užušiliai, poveikio aši ų Dr ąseikiai, Šukionys, Ramongaliai, Čyp ėnai, An čiškiai, Daunoriai, Sviliai

UAB „Urbanistika“, 2007 14

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

1.5.Urbanizuot ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Konkretizuojant sprendinius ir remiantis patvirtinta Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcija, si ūloma pl ėtoti ir vystyti rajono gyvenam ąsias vietoves pagal šiuos teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentus.

1.5.1. lentel ė. Urbanizuot ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai Zonos Zonos Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai indeksas apib ūdinimas

U1 Miest ų pl ėtros Rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čių miest ų urbanistin ės pl ėtros zona, zona kurioje numatoma intensyviai urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtra. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais. Teritorij ų užstatymas leidžiamas ir vykdomas išlaikant urbanistin ės strukt ūros ir miest ų intensyvaus (formuojamojo) vystymo kompozicijos principus. Privalomos gyvenimo kokyb ę gerinan čios priemon ės: formuojama miesto želdyn ų sistema, išskiriamos rekreacin ės teritorijos, vystoma socialin ė ir inžinerin ė infrastrukt ūra, gerinama susisiekimo sistema.

U2 Miesteli ų ir Urbanistin ės planin ės strukt ūros išsaugojimas ir pl ėtra, kurioje pl ėtojamas kaim ų pl ėtros kompaktinis vidutinio intensyvumo užstatymas. zona Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai, vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais. Prioritetas teikiamas mažaaukštei gyvenam ųjų nam ų statybai, smulkaus ir vidutinio verslo įmoni ų pl ėtrai, vieš ųjų erdvi ų (park ų, skver ų ir kit ų želdyn ų) k ūrimui, įvertinus gamtin ę aplink ą ir norim ų urbanizuoti teritorij ų s ąryš į su miestu. U3 Urbanistinio Prioritetas teikiamas urbanizuot ų vietovi ų formavimui urbanistini ų-ūkini ų vystymo aši ų aši ų aktyvesnio poveikio zonose, paslaug ų infrastrukt ūros ir poveikio zona administravimo funkcij ų stiprinimui. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai, vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais.

U4 Kaim ų teritorij ų Kaim ų pl ėtros zonose siekiama tolygaus, mažo intensyvumo užstatymo. pl ėtros zonos Teritorijose palaikoma gyvenamoji funkcija. Skatinamas sodybinis užstatymas, specializuot ų ūki ų pl ėtra ir žem ės ūkio veikla. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas įstatymų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka.

U5 Gyvenam ųjų Saugomos teritorijos tvarkomos pagal „Lietuvos Respublikos saugom ų zon ų Birž ų teritorij ų įstatym ą“, specialiojo (aplinkosauginio) planavimo dokumentus regioniniame ir teis ės aktus, kuriais remiantis įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir parke tvarkymas tvarkymo priemon ės.

U6 Urbanistinio Prioritetas teikiamas esam ų urbanizuot ų vietovi ų išlaikymui ir nauj ų vystymo zona vietovi ų pl ėtrai vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais ir kitais LR gamtiniame galiojan čiais teis ės aktais. karkase

UAB „Urbanistika“, 2007 15

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

U7 Urbanistinio Teritorija tvarkoma LR Vyriausyb ės nutarimais ir kitais LR galiojan čiais vystymo zona teis ės aktais (D ėl priemoni ų Šiaur ės Lietuvos karstiniame regione karstiniame gyvenamajai aplinkai ir ekologinei b ūklei pagerinti, Specialiosios žem ės ir rajone mišk ų naudojimo s ąlygos, XXIV skyrius ir kt.).

U8 Užstatymas Prioritetas teikiamas esam ų užstatyt ų teritorij ų žem ės ūkio paskirties žem ės ūkio žem ėje bei žem ės ūkio tikslin ės paskirties išlaikymui. paskirties Žem ės ūkio paskirties žem ėje leidžiami naudojimo b ūdai ir pob ūdžiai ir j ų žem ėje keitimas LR įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. Žem ės ūkio tikslin ės paskirties keitimas galimas technin ės ir socialin ės infrastrukt ūros tikslais. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (ferm ų, ūkio, šiltnami ų, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavyb ės teise priklausan čiame žem ės ūkio paskirties sklype, ne mažesniame kaip 0.5 ha (Žin., 2008, Nr.10-336). Teritorijos, esan čios gamtiniame karkase vystomos pagal gamtinio karkaso nuostatus ir kitus LR galiojan čius teis ės aktus. Teritorijos, esan čios saugomose teritorijose pl ėtojamos pagal LR saugom ų teritorij ų įstatym ą, specialiojo (aplinkosauginio) planavimo dokumentus ir kitus LR galiojan čius teis ės aktus.

Gyvenam ųjų vietovi ų galim ą teritorin ę pl ėtr ą ži ūrėti „Gyvenam ųjų vietovi ų ir socialin ės – kult ūrin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas“, „Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai“ br ėžiniuose.

1. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendiniai, įtakojantys ar reglamentuojantys veikl ą kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir apsaugos zonose reglamentuojami paveldosauginiais specialiaisiais planais, esan čiais bendrojo plano sud ėtine dalimi. 2. LR Kult ūros vertybi ų registras sistemingai papildomas naujais kult ūros paveldo objektais. Bendrajame plane pateiktas nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas n ėra baigtinis, tod ėl rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorij ų planavimo dokumentus ar schemas, vadovautis naujausia LR Kult ūros vertybi ų registro informacija.

Br ėžiniuose (d ėl smulkaus mastelio 1:50000) nurodytų konkre čių teritorij ų, kurioms nustatyti special ūs naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai, ribos yra s ąlygin ės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima ši ų rib ų laikyti tiksliomis. Bendrojo plano br ėžinyje nubr ėžtos teritorij ų su skirtingais reglamentais ribos ne tik gali, bet ir turi b ūti tikslinamos specialiaisiais ar detaliaisiais planais.

UAB „Urbanistika“, 2007 16

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 1 skyrius: Urbanistin ės sistemos vystymas

1.6. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

Vystant Birž ų rajono savivaldyb ės urbanistin ę sistem ą numatomi šie prioritetai:

1. Birž ų miesto vystymas pl ėtojant inžinerin ę, socialin ę ir paslaug ų infrastrukt ūrą, skatinant ir remiant verslo bei investicij ų pl ėtr ą. Birž ų miesto kaip regioninio centro, rekreacijos bei turizmo centro pl ėtra yra aktuali visos savivaldyb ės teritorijos vystymuisi. Si ūloma rengti Birž ų miesto teritorijos bendr ąjį plan ą.

2. Rengti Vabalninko miesto teritorijos bendr ąjį plan ą. Svarbus Vabalninko miesto, kaip naujai formuojamo ir pl ėtojamo lokalinio aptarnavimo centro statuso stiprinimas.

3. Esam ų seni ūnij ų centr ų urbanistinio funkcinio vystymo vietovi ų stiprinimas ir pl ėtra, remiant ir didinant urbanistini ų-ūkini ų integracijos ir vystymo aši ų ir ryši ų, ypa č lokalinio teritorinio lygio, reikšm ę. Rengti kaimo gyvenam ųjų vietovi ų (miesteli ų ir kaim ų) bendruosius ir detaliuosius planus bei kaimo vietovi ų žem ėtvarkos planus (projektus). Prioritetas teikiamas Nemun ėlio Radviliškio , Pabirž ės, Papilio , Kupreliškio miesteli ų teritorij ų bendriesiems ir detaliesiems planams bei didesn ėms kaimo gyvenamosioms vietov ėms, vykdan čioms administracines funkcijas (seni ūnij ų centrai) Pa čeriaukšt ė I k., Parov ėja k.

4. Būtina siekti Lik ėnų kurortin ės teritorijos statuso, atitinkamai pagal inžinerini ų tinkl ų, susisiekimo komunikacij ų, aplinkos apsaugos, socialin ės aplinkos saugumui keliamus reikalavimus. Lik ėnai Lietuvoje žinomi kaip daugiau nei 100 met ų gydymo patirt į turinti ir nat ūralius gydomuosius išteklius išsaugojusi vietov ė.

5. Strateginis prioritetas teikiamas silpn ųjų urbanistinio karkaso dali ų aktyvinimui ir stiprinimui. Tai ypa č aktualu kaimo gyvenamosioms vietov ėms, esan čioms tam tikros atskirties teritorijose nuo pagrindini ų aktyvesnio urbanistinio poveikio aši ų. Svarbus gyvenam ųjų vietovi ų tinklo palaikymas ir stiprinimas, siekiant tolygaus gyvenam ųjų vietovi ų tinklo išd ėstymo, kitos paskirties žem ės intensyvus naudojimas bei urbanizacijos optimizavimas ir gyvenamosios aplinkos kokyb ės gerinimas.

6. Bendrojo plano sprendiniai yra strateginio pob ūdžio urbanistinio rajono savivaldyb ės formavimo dokumentas ir nustato svarbiausias teritorijos vystymosi kryptis. Numatoma vystyti urbanizuojam ų teritorij ų sklaid ą kur teikiami prioritetai socialinei ir inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtotei.

7. Būsto pl ėtroje prioritetinis uždavinys yra racionalios teritorin ės b ūsto pl ėtros programos principais išnaudoti gyvenam ųjų vietovi ų turimus vidinius rezervus j ų administracin ėse ribose. Urbanizuojam ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai turi b ūti detalizuojami atliekant miest ų, kaimo gyvenam ųjų vietovi ų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.

8. Urbanistin ės pl ėtros vystyme griežtai laikytis Valstyb ės saugom ų teritorij ų, Karstinio regiono bei gamtinio karkaso zonose taikom ų reglament ų. Kult ūros paveldo teritorij ų ir objekt ų apsauga, reglamentuota kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, apsaugos reglamentais ir apsaugos sutartimis.

UAB „Urbanistika“, 2007 17

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

UAB „Urbanistika“, 2007 18

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

2.1. Gamtinio karkaso formavimas

Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin ė koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal j ą - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų.

Gamtinio karkaso nustatym ą formuoja siekiai:

1) sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingum ą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ės ūkio pl ėtr ą.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin ės apsaugos zonas, taip pat mišk ų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. J į sudaro:

1) geoekologin ės takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą;

2) migracijos koridoriai – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų rūši ų migracija;

3) geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galin čios pakeisti šonin į nuot ėkį ar kitus gamtin ės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai ir grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologinę įtak ą gamtin ėms geosistemoms.

Pagal svarb ą gali b ūti skiriamos europin ės, nacionalin ės, regionin ės ir vietin ės reikšm ės gamtinio karkaso dalys.

Gamtiniame karkase esan čiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb ėsenos) teritorijose, ekologin ės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eil ė kit ų, veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojan čių dokument ų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai UAB „Urbanistika“, 2007 19

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga diferencijuojamas pagal į jo sud ėtį patenkan čių žem ės naudmen ų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin ė pusiausvyra, saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ė įvairov ė, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ės, mišk ų bei žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teis ės akt ų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos, žem ėtvarkos projektus bei kitus teritorinio planavimo projektus.

Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje formuoti:

1. Geoekologin ėms takoskyroms Birž ų tajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorij ų juostos:  Regionin ės svarbos M ūšos – Nemun ėlio geoekologin ės takoskyros ruožas Julijanavos k. (šiaur ėje) – Kirkil ų k. – Klausu čių k. – Gatau čių k. – Ilgalauki ų k. – Einori ų k. (pietrytin ėje dalyje) atkarpoje.  Regionin ės svarbos Žiemgalos geoekologin ės takoskyros ruožas Kirdon ėli ų k. – Bitniški ų k. – Peleniškių k. atkarpoje.

2. Migracijos koridoriams Birž ų rajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriami šie sl ėni ų arba dubakloni ų teritorij ų ruožai:  Regionin ę svarb ą turintis Nemun ėlio migracinio koridoriaus ruožas visame rytiniame ir šiauriniame Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos paribyje.  Rajonin ę ir vietin ę svarb ą turintys: Apaš čios (tame tarpe Širv ėnos ež.), Rov ėjos, Upyt ės, Tatulos, Aukštosios Gerv ės, Krakties, Kr ūto, Čeriaukšt ės, Čeriaukšt ės I, Čeriaukšt ės II, Perkaso, Žemosios Gerv ės, Gerv ės, Serbentos, Varnupio, Obelaukio, Agluonos, Smardon ės, Juodup ės, Juodlepš ės, Ringuž ės, Vabalos, Barono, Kadaro, Dunoj ėlio, Ilgojos, Garšvos, Gaigalo ir kit ų mažesni ų vandentekmi ų migracini ų koridori ų ruožai ar jų atkarpos savivaldyb ės teritorijoje.

3. Vidinio stabilizavimo arealams Birž ų rajono savivaldyb ės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:  Regionin ę svarb ą turintis Birž ų girios vidinio stabilizavimo arealas.  Regionin ę svarb ą turintis Žaliosios girios vidinio stabilizavimo arealas (nedidel ė dalis pietiniame Birž ų rajono savivaldyb ės pakraštyje).  Rajonin ės ir vietin ės svarbos vidinio stabilizavimo arealai: Birž ų, Pabirž ės, Medžvalaki ų, Guodži ų, Dvargali ų, Jackoni ų, Didžiosios Panemun ės, Apušyn ės, Gulbin ų, Karklin ų, Aukštuoli ų, Skriaudupio, Papilio, V ėlišk ėnų, Kyliški ų, Griauzd ės, Vaigin ų, Pariški ų.

4. Gamtinio karkaso teritorij ų lokalizacija Birž ų rajono savivaldyb ėje pateikiama br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ , apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis - 2.1.1. lentel ėje .

UAB „Urbanistika“, 2007 20

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2.1.1. lentel ė. Gamtinio karkaso teritorijos (ha / %) Birž ų rajone

je je ė s sen. sen. s lio Gamtinio karkaso ė ė s sen. sen. s kst. ha) ha) kst. kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. kst. ha) kst. kst. ha) ha) kst. kst. ha) ha) kst. ė

jos sen. jos sen. ū ū ū ū ū ū sud ėtin ės dalys ū ū miesto rajono ū ė nos sen. nos sen. ų ų ė Nemun eriaukšt

sen. Papilio Birž Birž č Pabirž savivaldyb Širv (8,22 t (8,22 Parov (1,78 t (1,78 (12,82 t (12,82 (19,62 t (19,62 t (26,59 t (28,50 t (25,27 t (24,76 (147,6 t (147,6 Radviliškio sen. sen. Radviliškio Vabalninko sen. sen. Vabalninko Pa GEOEKOLOGIN ĖS 23032 2318 2484 3207 2504 - 6951 5566 2 TAKOSKYROS ------15 12 30 25 9 - 28 23 0 T1 4176 96 472 863 608 - 303 1834 ------3 0 6 7 2 - 1 8 - T2 3566 120 276 239 244 - 1655 1032 ------2 1 3 2 1 - 7 4 - T3 15290 2102 1736 2105 1652 - 4993 2700 2 ------10 11 21 16 6 - 20 11 0 MIGRACIJOS 18805 2468 844 719 4716 3150 3334 2832 742 KORIDORIAI ------13 12 10 5 18 11 13 11 42 M1 990 658 - - 39 84 119 90 ------1 3 - - 0 0 0 0 - M2 6103 1404 209 184 1900 1043 553 808 2 ------4 7 2 1 7 4 2 3 0 M3 11712 406 635 535 2777 2023 2662 1934 740 ------8 2 8 4 11 7 11 8 42 VIDINIO 50048 8667 4244 1374 7476 17198 5868 4185 1036 STABILIZAVIMO ------AREALAI 34 44 52 11 28 60 23 17 58 S1 24190 5987 327 180 4015 12016 1264 401 ------16 31 4 1 15 42 5 2 - S2 11237 2247 59 1194 2398 2486 2081 713 59 ------8 11 1 10 9 9 8 3 3 S3 14621 433 3858 - 1063 2696 2523 3071 907 ------10 2 47 - 4 9 10 12 55 VISAS GK 91885 13453 7572 5300 14696 20348 16153 12583 1780 ------62 68 92 41 55 71 64 51 100

Nustatytos šios, kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškian čios, gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys (ži ūrėti br ėžinyje – ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės

UAB „Urbanistika“, 2007 21

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

įvairov ės apsauga“, apskait ą pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis - 2.1.1. lentel ėje ):

1) išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis (T1, M1, S1); 2) palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pob ūdis ir nat ūralumas (T2, M2, S2); 3) gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai (T3, M3, S3).

Pirmasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose nat ūral ų (gamtin į) kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Šios teritorijos – tai turimas rajono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms.

Antrasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, tiek regeneracin ės priemon ės ekologin ėms kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti.

Tre čiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ėl technokratiško nesubalansuoto žem ės naudojimo pažeidžiant ekologin ės pusiausvyros s ąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai žem ės ūkio intensyvinimo politikos rezultatas, Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje paliet ęs apie 45% gamtinio karkaso teritorij ų, o ypa č regionin ę svarb ą turin čias Žiemgalos ir M ūšos – Nemun ėlio geoekologines takoskyras (66% j ų ploto), didžiosios dalies migracini ų koridori ų teritorijas (apie 62% j ų ploto) ir kiek mažesne dalimi vidinio stabilizavimo arealus (apie 29% j ų ploto). Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin ė-restauracin ė, susijusi su sud ėting ų renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų teritorij ų naudojimo vystymu.

Pastaba. Br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ d ėl smulkaus mastelio (M 1:50000) nurodyt ų gamtinio karkaso teritorij ų ir j ų apsaugos bei tvarkymo zon ų ribos yra s ąlygin ės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis.

Bendrojo plano br ėžinyje nubr ėžtos gamtinio karkaso bei jo teritorij ų tvarkymo zon ų ribos turi b ūti tikslinamos bendraisiais ar specialiaisiais savivaldyb ės dali ų, miest ų, miesteli ų bei kit ų gyvenam ųjų vietovi ų planais.

Gamtinio karkaso teritorij ų ekologiniam optimizavimui b ūtina didinti bendr ąjį atskir ų rajono dali ų miškingum ą, nes eil ės seni ūnij ų (Pabirž ės, Pa čeriaukšt ės, Širv ėnos, Vabalninko) miškingumas ypa č nepakankamas, o didžioji dalis rajono upi ų ir upeli ų pakran čių perimetro neturi apsaugini ų miško želdini ų juost ų. Miškingumo didinimo programa turi b ūti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas tre čiajam kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipui - gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai , priskirtas zonas, išaišk ėjusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Dalyje gamtinio karkaso teritorij ų želdiniai tur ėtų b ūti gausinami ne dėl ekonomini ų faktori ų, bet didinant gamtin ės aplinkos ekologin į arba rekreacin į pilnavertiškum ą (ži ūrėti br ėžinyje - ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ). UAB „Urbanistika“, 2007 22

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

Pagal patvirtintas LR teritorijos bendrojo plano nuostatas Valstyb ės (Vyriausyb ės ir savivaldybi ų) politik ą gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo srityje numatoma vykdyti šiais būdais:

1) palaikant fizini ų bei juridini ų asmen ų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas; 2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas; 3) gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų aktyvus organizacinis bei finansinis r ėmimas.

Konkretus veiklos b ūdas turi b ūti pasirenkamas įvertinant šiuos veiksnius:

 gamtinio karkaso teritorij ų santykin ę kompensacin ę svarb ą šalies, regiono ir rajono kontekste,  reali ą gamtinio kompensacinio potencialo b ūkl ę,  ypa č saugom ų (konservacini ų) gamtini ų teritorij ų buvim ą,  biologin ės įvairov ės turtingum ą,  rekreacin ės funkcijos intensyvum ą.

Gamtinio karkaso teritorijose, veikiant trims ar daugiau iš aukš čiau nurodyt ų veiksni ų, tikslinga taikyti aktyviausi ą Valstyb ės politikos gamtinio kraštovaizdžio apsaugoje vykdymo b ūdą - kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų real ų organizacin į bei finansin į r ėmim ą.

2.2. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsauga

Bendr ąją Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina specialus, pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų instituciškai (turin čių administracij ą) ir neinstituciškai organizuot ų konservacin ės apsaugos prioriteto (išsaugan čių)1 bei kompleksini ų2 saugom ų teritorij ų tinklas. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugos sistemai Birž ų rajono savivaldyb ėje priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ės:

1) institucin ės saugomos teritorijos  valstybinis parkas; 2) neinstitucin ės saugomos teritorijos  biosferos poligonai;  valstybiniai draustiniai.

Aukš čiau min ėtų konkre čių gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorijų suvestin ė pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas saugom ų teritorij ų grupes pateikiama lentel ėje ( 2.2.1 lentel ė).

1 Konservacin ės apsaugos prioriteto (išsaugan čios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikal ūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kult ūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin ė įvairov ė.

2 Kompleksin ės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kult ūriniu vientisumu pasižymin čios teritorijos, kuriose pagal bendr ą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program ą sujungiamos įvairi ų apsaugos kryp čių prioriteto, taip pat rekreacin ės ir ūkin ės zonos.

UAB „Urbanistika“, 2007 23

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2.2.1. lentel ė. Gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę Birž ų rajono savivaldyb ėje išsaugan čios saugomos teritorijos

Saugom ų teritorij ų Saugomos Įsteigimo Plotas Savivaldyb ė grup ė teritorijos data (ha) /dalis pavadinimas rajone 1.Birž ų regioninis 1992 14534/13088 Birž ų r., Pasvalior. VALSTYBINIAI /dalis/ PARKAI 2.Guodži ų 1997 484/484 Birž ų r. geomorfologinis VALSTYBINIAI 3. Birž ų girios 1997 144/144 Birž ų r. DRAUSTINIAI botaninis 4. Latveli ų botaninis 1997 100/100 Birž ų r. 5.Nemun ėlio - 1997 296/296 Birž ų r. Apaš čios geologinis BIOSFEROS 6. Birž ų girios 2004 17683/17683 Birž ų r. POLIGONAI 7. Žaliosios girios 2004 14173/ 5 Birž ų r., Panev ėžio r. VISOS ST 31800 21,5% SAVIVALDYB ĖJE

Birž ų rajono savivaldyb ės gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugos sistemos pl ėtojimas sietinas su svarbiausiame dabartiniame šalies teritorij ų planavimo dokumente - LR teritorijos bendrajame plane (2002 m.) bei Panev ėžio apskrities bendrajame plane numatytais kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo sprendiniais. Taip pat galimos tikslingos teritorij ų paieškos steigti naujiems valstybiniams ar savivaldybi ų draustiniams, ypač biologinio profilio.

Saugom ų teritorij ų sistema (valstybiniai draustiniai, valstybiniai parkai, biosferos poligonai) rajone apima apie 21,5 % teritorijos (šalyje apie 15,3 %), integruoja gamtos ir kult ūros paveldo apsaug ą, yra funkcionaliai diferencijuota. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrajame plane saugom ų teritorij ų sistemos tolimesn ė pl ėtra detaliau neanalizuojama. Tai b ūtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokument ų tikslas.

Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai stiprinti teikiama rekomendacija prapl ėsti Nemun ėlio – Apaš čios geologinio draustinio ribas, nes nemaža dalis Nemun ėlio up ės pakrant ėse esan čių atodang ų nepatenka į dabartines draustinio ribas. Rekomenduojamas rib ų prapl ėtimas apima 153,4 ha plot ą palei Nemun ėlio up ę į vakarus nuo esamos draustinio ribos (ži ūrėti br ėžinyje - ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“). Pasi ūlymas teikiamas remiantis Birž ų regioninio parko direkcijos informacija ir Lietuvos geologijos tarnyboje turimais duomenimis.

Birž ų rajone yra nemažai teritorij ų, reikšming ų steigiant saugomas teritorijas, b ūtinas Europos Bendrijos ekologiniam tinklui Natura 2000 įgyvendinti (pla čiau ži ūrėti teksto skyriuje 2.3.2). 2004 metais įsteigti Birž ų girios ir Žaliosios girios (pastarasis į Birž ų rajono teritorij ą patenka labai nedidele dalimi – tik 4,6 ha) biosferos poligonai 1.

1- biosferos poligon ų paskirtis b ūti sud ėtine nacionalin ės kompleksin ės ekologin ės bei specializuotos biologin ės įvairov ės b ūkl ės steb ėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalimi, kurioje stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtini ų sistem ų poky čiai .

UAB „Urbanistika“, 2007 24

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

Reikiamas apsaugos statusas bus nustatomas ir kitoms europini ų buveini ų bei paukš čių apsaugai svarbioms Natura 2000 teritorijoms, kurios savo ruožtu yra svarbios ir gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugos aspektu.

Atkreiptinas d ėmesys į vietinio lygmens – savivaldybi ų saugom ų draustini ų tinklo pl ėtojim ą. Šiuo metu Birž ų rajono savivaldyb ėje jis nėra suformuotas. Siekiant išsaugoti aukštu kraštovaizdžio sukult ūrinimo laipsniu išsiskirian čiame Birž ų rajone dar išlikusius vertingus gamtinio kraštovaizdžio plotus, vietinio lygmens saugom ų teritorij ų tinklo pl ėtojimo procesui tur ėtų b ūti skiriamas reikiamas d ėmesys.

Rajone yra negausi valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų grup ė - 7 objektai. Šeši iš j ų geologiniai 1, tai: Jaronio duob ė, Karv ės uola, Ievos duob ė, Lap ės ola (smegduob ės) , Tabokin ės atodanga, Velniapilio uola (atodangos) . Vienas objektas hidrogeologinis 2 – Smardon ės šaltinis . Savivaldyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje nėra. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrajame plane pasi ūlymai d ėl nauj ų gamtos paveldo objekt ų neteikiami. Tai b ūtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokument ų tikslas.

1 – geologiniai gamtos paveldo objektai – išskirtini ų dydži ų ar medžiagin ės sud ėties rieduliai, uolos, smegduob ės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu poži ūriu vertingos atodangos, fosilij ų ir mineral ų radaviet ės; 2- hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai - išskirtinio debito ir ypating ų savybi ų šaltiniai ir versm ės .

UAB „Urbanistika“, 2007 25

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2.3. Biologin ės įvairov ės apsauga

Ekologinio tinklo formavimas

Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos ekologinio tinklo erdvin ė koncepcija nustatyta LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šios koncepcijos sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta ekologinio tinklo sampratos bioekologine koncepcija. Pagal j ą – ekologiniu tinklu suprantama gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausi ą bioekologin ę svarb ą turin čias buveines 1, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijos koridorius. Iš esm ės, tai tarpusavyje sujungta nat ūrali ų ir pusiau nat ūrali ų ekosistem ų, rūši ų ir bendrij ų su j ų buvein ėmis kraštovaizdyje visuma.

Ekologinio tinklo pagrindas yra Natura 2000 teritorij ų tinklas, susidedantis iš buveini ų2 ir paukš čių3 apsaugai svarbi ų teritorij ų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti nat ūralius buveini ų tipus ir gyv ūnų bei augal ų r ūšis Europos Bendrijos teritorijoje.

Saugomoms teritorijoms, turin čioms tarptautin ės svarbos saugomos teritorijos status ą ir (ar) įrašytoms į tarptautin ės reikšm ės saugom ų teritorij ų s ąrašus, taikomi tarptautin ėse konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai. Natura 2000 teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti tur ėti neigiam ą poveik į saugomoms nat ūralioms buvein ėms, r ūši ų buvein ėms ir saugomoms augal ų bei gyv ūnų r ūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkam ą buveini ų ir r ūši ų b ūkl ę. Veikla turi b ūti vykdoma atsižvelgiant į konkre čius buveini ų tipus ar r ūšis ir remiantis teritorij ų planavimo dokumentais ir gamtotvarkos planais.

1) Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų apsaugos režimas nustatomas subalansuotomis priemon ėmis: išsaugojimo (konservacin ėmis), prevencin ėmis priemon ėmis, teritorij ų planavimo dokument ų bei plan ų sprendiniais, taip pat vertinimo priemon ėmis, nustatan čiomis projekt ų poveik į buveini ų apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb ės patvirtinti Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai.

2) Paukš čių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukš čių r ūšims, j ų buvein ėms, per ėjimo, mitybos, š ėrimosi, poilsio ir migracij ų susitelkimo vietose. Jose statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryši ų linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus, galin čius tur ėti poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms, galima tik šiame Įstatyme nustatyta tvarka įvertinus j ų poveik į paukš čių apsaugai svarbioms teritorijoms ir teis ės akt ų nustatyta tvarka gavus leidim ą.

1 - Nat ūrali buvein ė - sausumos arba vandens plotai su jiems b ūdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai nat ūraliais ar pusiau nat ūraliais požymiais. 2- Buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST) – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ar atkurti Europos Bendrijos svarbos nat ūrali ų buveini ų tipus, saugom ų gyv ūnų ir augal ų r ūši ų buveines d ėl jų svarbos gyv ūnų ir augal ų r ūši ų išsaugojimui. 3 – Paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – saugomos teritorijos, skirtos laukini ų paukš čių r ūši ų nat ūralioms populiacijoms j ų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojan čių paukš čių per ėjimo, š ėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreik į konkre čiame j ūros ar sausumos areale. UAB „Urbanistika“, 2007 26

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

Biologin ės įvairov ės apsaugai svarbi ų teritorij ų rajone sistema identifikuota pagal Europos Tarybos ekspert ų parengtas ekologini ų tinkl ų pl ėtros rekomendacijas, naudojantis naujausi ų šalyje atlikt ų biologin ės įvairov ės apsaugos darb ų (Ramsaro vietovi ų, CORINE biotop ų, paukš čiams svarbi ų teritorij ų, Lietuvos ekologinio tinklo ir Natura 2000 projekt ų, kertini ų miško buveini ų1 inventorizacijos projekto) medžiaga.

Nustatyt ą ir su šalies gamtiniu karkasu subordinuot ą biologin ės apsaugos teritorin ę sistem ą – ekologin į tinkl ą – sudaro:

1) europin ės ir nacionalin ės bei regionin ės svarbos bioekologiniai branduoliai (core areas ), kaip nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologin ės įvairov ės arealai, skirti išsaugoti vertingas nat ūralias ar pusiau nat ūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyv ūnijos rūšis ir j ų buveines;

2) ekologiniai koridoriai (bioekologin ės jungtys), kaip biomigracijos (gyv ūnų jud ėjimo, r ūši ų plitimo, genetin ės informacijos tarp atskir ų populiacij ų keitimosi) ryšius užtikrinan čios vientiso ( continous ) ar segmentiško ( step stones ) pob ūdžio teritorijos, dažniausiai sl ėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarin ėje ar urbanizuotoje aplinkoje;

3) buferin ės apsaugos zonos , kaip stabilizuojant į (mažinant į neigiam ą antropogenin į poveik į) ekologin į vaidmen į bioekologini ų branduoli ų ar ekologini ų koridori ų atžvilgiu atliekan čios prie j ų prisišliejusios gretimos teritorijos.

Ekologini ų tinkl ų sud ėtyje gali b ūti išskiriama dar viena, paprastai, laikino pob ūdžio jo teritorij ų kategorija – atkuriamosios (renat ūralizuojamos) zonos, t. y. išnaudoti, bet nesutvarkyti durpynai ir karjerai, kurie perspektyvoje gali tapti biologiškai reikšmingomis branduoli ų ar koridori ų teritorijomis.

1 – Kertin ės (specifin ės) miško buvein ės (KMB) – ypating ą apsaugin ę vert ę turintys nepažeisti miško plotai, kuriuose yra didel ė tikimyb ė aptikti nykstan čių, pažeidžiam ų, ret ų ar saugotin ų specializuot ųjų r ūši ų. Tai r ūšys priklausomos nuo tam tikros kokyb ės specifini ų (kertini ų) miško buveini ų ir ilgai neišgyvenančios ūkiniuose miškuose. Kertini ų miško buveini ų statusas daugiausiai pripaž įstamas mišri ų bei pla čialapi ų, ypa č šlapi ų ir pelkini ų mišk ų bei paežeri ų ir paupi ų buvein ėms.

Konkretizuoti sprendiniai ekologiniam tinklui formuoti:

1. Birž ų rajono savivaldyb ės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) nustatyti šie bioekologiniai branduoliai : 1.1. Europin ės svarbos Birž ų girios branduolys, išskirtas Birž ų girios biosferos poligono, Birž ų girios botaninio draustinio, Latveli ų botaninio draustinio, kaip buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų Natura 2000 teritorij ų bei kertini ų miško buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų komplekso, pagrindu. 1.2. Europin ės svarbos Žaliosios girios branduolys (nedidel ė dalis Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje), išskirtas Žaliosios girios biosferos poligono, Žaliosios girios botaninio – zoologinio draustinio, kaip buveini ų ir paukš čių apsaugai svarbi ų Natura 2000 teritorij ų bei kertini ų miško buveini ų apsaugai svarbių teritorij ų komplekso, pagrindu. 1.3. Regionin ės svarbos Kupreliškio branduolys, išskirtas mišri ų mišk ų ekosistem ų bei kertini ų miško buveini ų paplitimo pagrindu. 1.4. Regionin ės svarbos Suvainiškio branduolys (dalis Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje), išskirtas Suvainiškio telmologinio draustinio, saus ų ir vidutinio dr ėgnumo lapuo čių bei šlapi ų mišk ų, kertini ų miško buveini ų paplitimo pagrindu.

UAB „Urbanistika“, 2007 27

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2. Ekologiniams koridoriams Birž ų rajono savivaldyb ės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,,Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) priskiriami šie sl ėni ų bei agrarini ų ar mišking ų teritorij ų ruožai:

2.1. Europin ės svarbos Tatulos sl ėnio ir Širv ėnos ežero (Birž ų regioniniame parke), Apaš čios ir Rov ėjos sl ėni ų ekologinio koridoriaus ruožas Kirdon ėli ų – Lik ėnų – Birž ų – Parov ėjos – Neci ūnų – Juozeliški ų atkarpoje. 2.2. Europin ės svarbos Nemun ėlio sl ėnio ekologinio koridoriaus ruožas, praeinantis visu rytiniu ir šiauriniu Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos paribiu. 2.3. Regionin ę svarb ą turintys Apaš čios ir Tatulos sl ėni ų atkarp ų ekologini ų koridori ų ruožai. 2.4. Regionin ę svarb ą turintis segmentuotos strukt ūros M ūšos - Nemun ėlio geoekologin ės takoskyros ekologinio koridoriaus ruožas Mantgailiškio – Naujik ų – Lamok ų atkarpoje. 2.5. Regionin ę svarb ą turintys mišking ų ruož ų ekologiniai koridoriai, užtikrinantys ryšius tarp didžiausios biologin ės įvairov ės areal ų.

3. Buferin ėms apsaugos zonoms Birž ų rajono savivaldyb ės ekologiniame tinkle (ži ūrėti br ėžinyje ,, Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga“ ) priskiriamos šios teritorijos: 3.1. Europin ės svarbos Nemun ėlio ekologinio koridoriaus apsaugai skirta segmentuotos ir miškingos strukt ūros zona (nedidel ė dalis Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje).

Ekologinio tinklo teritorij ų Birž ų rajono savivaldyb ėje apskaita pateikiama 2.3.1 lentel ėje .

Biologin ės įvairov ės apsauga

Bendr ąją Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos biologin ės įvairov ės (genetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina speciali pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų saugom ų teritorij ų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos S ąjungos paukš čių (EEC 79/409) ir buveini ų (EEC 92/43) Direktyvas prad ėtas formuoti europin ę biologin ę svarb ą turin čių Natura 2000 teritorij ų tinklas.

Biologin ės įvairov ės apsaugos sistemai Birž ų rajono savivaldyb ėje priklauso šios saugom ų teritorij ų grup ės: 1) nacionalin ės institucin ės saugomos teritorijos  valstybinis parkas. 2) nacionalin ės neinstitucin ės saugomos teritorijos  biosferos poligonai;  valstybiniai draustiniai. 3) nacionalin ę ST sistem ą perdengian čio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos  paukš čių apsaugai svarbios teritorijos (PAST);  buveini ų apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

Aukš čiau min ėtų konkre čių biologin ės įvairov ės apsaug ą vykdan čių saugom ų teritorij ų suvestin ė pagal atskiras LR Saugom ų teritorij ų įstatymu nustatytas nacionalini ų saugom ų teritorij ų grupes bei pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama 2.1.1. ir 2.3.2. lentel ėse.

UAB „Urbanistika“, 2007 28

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2.3.1. lentel ė. Ekologinio tinklo teritorijos (ha /%) Birž ų rajone

je je ė s sen. lio Ekologinio tinklo ė ė s sen. sen. s kst. ha) ha) kst. ha) kst. kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. ha) kst. kst. ha) ha) kst. kst. ha) ha) kst. ė

jos sen. sen. jos ū ū sud ėtin ės dalys ū ū ū ū ū ū miesto miesto rajono rajono ū ė nos sen. sen. nos ų ų

ė Nemun eriaukšt

sen. Papilio Birž Birž č Pabirž savivaldyb Širv (8,22 t (8,22 Parov (1,78 t (1,78 (12,82t (26,59t (147,6t (19,62t (28,50t (25,27t (24,76t Radviliškio sen. sen. Radviliškio Vabalninko sen. sen. Vabalninko Pa BIOEKOLOGINIAI 23987 5994 - - 4017 9921 614 3441 - BRANDUOLIAI ------16 31 - - 15 35 2 14 - B1 18814 5994 - - 1905 9921 - 994 ------13 31 - - 7 35 - 4 - B2 5173 - - - 2112 - 614 2447 ------3 - - - 8 - 2 10 - EKOLOGINIAI 27313 2193 3001 1305 4863 6683 6560 2272 436 KORIDORIAI ------19 11 36 10 18 23 26 9 24 K1 16456 1997 2380 1305 1436 6458 2444 - 436 ------11 10 29 10 5 22 10 - 24 K2 10857 196 621 - 3427 225 4116 2272 ------8 1 7 - 13 1 16 9 - BUFERIN ĖS 148 - - - 148 - - - - APSAUGOS ZONOS ------0 - - - 1 - - - - A1 148 - - - 148 ------0 - - - 1 - - - - 51448 8187 3001 1305 9028 16604 7174 5713 436 VISAS ET ------35 42 36 10 34 58 28 23 24

Pažym ėtina, kad didel ė dalis gamtinio kraštovaizdžio įvairov ę saugan čių saugom ų teritorij ų vykdo ir biologin ės įvairov ės apsaug ą. Pirmiausiai tai valstybin ė kompleksin ės saugomos teritorijos – Birž ų regioninis parkas, Birž ų girios ir Žaliosios girios biosferos poligonai. Taip pat š į tiksl ą savo nuostatuose turi biologin ės įvairov ės apsaugai skirti Birž ų girios ir Latveli ų botaniniai draustiniai.

Biologin ės įvairov ės apsaugos pl ėtojimo pagrindimas reikalauja gana detali ų, rajono bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausan čių, teritorijos botanini ų bei zoologini ų tyrim ų ir jo apimtyje negali b ūti įvykdomas. Tod ėl tikslinga tik perteikti kompleksinei gamtinio kraštovaizdžio įvairov ės apsaugai skirtus pasi ūlymus, turin čius vidines nuostatas biologin ės įvairov ės apsaugai stiprinti bei galimus koordinacinius pasi ūlymus d ėl geresnio esamos gamtin ės įvairov ės apsaugos sistemos suderinimo.

UAB „Urbanistika“, 2007 29

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

Reikia pažym ėti, kad iš vis ų Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje išskirt ų biologin ę įvairov ę saugan čių Natura 2000 teritorij ų, visos patenka į saugom ų teritorij ų – valstybinio parko, biosferos poligon ų, draustini ų, apsaugos zon ų ribas. Europos Bendrijos svarbos buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb ės patvirtinti Bendrieji buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatai (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr.44-1606).

2.3.2. lentel ė. Biologin ę įvairov ę saugan čios Natura 2000 teritorijos Birž ų rajono savivaldyb ėje

Eil. Teritorijos pavadinimas, Teritorijos Plotas Pastabos Nr. (savivaldyb ė) grup ė (ha)

1. Birž ų giria , (Birž ų r.) PAST 17683/17683 Birž ų girios biosferos poligonas 3. Nemun ėlio up ės sl ėnis , (Birž ų r., PAST 1550/1091 Nemun ėlio up ės apsaugos dalis Rokiškio r.) 7. Žalioji giria , (Kupiškio r., PAST 14173/5 Žaliosios girios biosferos Panev ėžio r., Birž ų r.) poligonas 9. Birž ų giria , (Birž ų r.) BAST 17683/17683 Birž ų girios biosferos poligonas 11. Daudžgiri ų miškas, (Birž ų r.) BAST 167/167 Birž ų regioninis parkas, dalis Daudžgirio botaninio draustinio 15. Gipso karsto ežerai ir j ų BAST 1239/1239 Birž ų regioninis parkas, Kirkil ų apyežer ės, (Birž ų r.) kraštovaizdžio draustinis ir dalis parko ekologin ės apsaugos zonos) 21. Nemun ėlio ir Apaš čios upi ų BAST 386/386 Nemun ėlio Apaš čios sl ėniai , (Birž ų r.) geologinis draustinis (dalis) 32. Žalioji giria , (Kupiškio r., BAST 33915/ 438 Žaliosios girios biosferos Panev ėžio r., Birž ų r..) poligonas ir aplinkin ės teritorijos 35. Karv ės ola (Birž ų r.) BAST 46/46 Birž ų regioninis parkas, dalis Karaimiškio kraštovaizdžio draustinio

VISOS NATURA 21050 14% TERITORIJOS 2000 Rajono teritorijos ploto

UAB „Urbanistika“, 2007 30

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 2 skyrius: Kraštovaizdžio apsauga

2.4. Įgyvendinimo prioritetai

Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai:

1. Ekologini ų kompensacini ų funkcij ų stiprinimas gr ąžinant ir gausinant kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus į labiausiai nuskurdintas rajono gamtinio karkaso teritorijas – geoekologines takoskyras bei migracijos koridorius. 2. Atsakomyb ės už nustatyt ų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostat ų vykdym ą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakran čių apsaugos juostose ir zonose realus įgyvendinimas. 3. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterij ų realizavimas vertinant statybos bei ūkin ės veikos projektus. 4. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas rajono ekologinio švietimo programose. 5. Parengti vandens telkini ų pakran čių apsaugos juost ų ir zon ų special ųjį plan ą (Birž ų rajone vandens telkini ų pakran čių apsaugos juostos ir zonos buvo numatytos 1985m. Panev ėžio žem ėtvarkos skyriaus parengtame projekte, ta čiau iš esm ės pasikeit ė situacija žem ėvaldos ir žem ėnaudos srityje).

Biologin ės įvairov ės apsaugai:

1. Buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų (BAST) tinklo įteisinimo užbaigimas. 2. Numatyt ų ekologini ų koridori ų funkcin ės biologin ės kokyb ės stiprinimas. 3. Atsakomyb ės už nustatyt ų biologin ės įvairov ės apsaugos nuostat ų vykdym ą nacionalin ėse saugomose ir Natura 2000 teritorijose realus įgyvendinimas. 4. Miško, pelki ų ir nat ūrali ų piev ų ekosistem ų biologin ės įvairov ės palaikymas ir degradavimo sustabdymas.

UAB „Urbanistika“, 2007 31

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

3. KULT ŪROS PAVELDO TERITORIJ Ų TVARKYMAS

UAB „Urbanistika“, 2007 32

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

3. KULT ŪROS PAVELDO TERITORIJ Ų TVARKYMAS

3.1. Kult ūros paveldo teritorij ų tinklo diferenciacija ir optimizavimo galimyb ės

Kult ūros vertybi ų tinkamas panaudojimas visuomen ės poreikiams siejamas su valstyb ės ekonomine, socialine, kult ūrine pl ėtra. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos Panev ėžio apskrities teritorij ų bendruosiuose planuose numatytos nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų saugojimo ir naudojimo sistema bei kryptys. Bendrojo plano tikslas yra užtikrinti kult ūros paveldo teritorij ų tvarkym ą bendroje savivaldyb ės raidoje, integruojant j į į kult ūrinio kraštovaizdžio teritorin ę apsaug ą. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos užtikrinimui numatyta pl ėtoti saugom ų objekt ų tinkam ą panaudojim ą, užtikrinant į kult ūros vertybi ų išlikim ą.

Birž ų rajono bendrojo plano kult ūros paveldo dalis nustato savivaldyb ės teritorijos nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinan čias kult ūros paveldo objekt ų išsaugojim ą. Plano sprendiniai vadovaujasi Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kult ūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritet ų (str. 23.11, Žin., 2003, Nr. 89-2039) , nustatytomis kult ūros paveldo išsaugojimo gair ėmis.

Sprendiniai atitinka rajono savivaldyb ės lygmens teritorij ų planavimo reikalavimus ir parengti pagal Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 83-3029). Pateikiamos s ąvokos ir sprendini ų turinys atitinka Lietuvos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatym ą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) ir Lietuvos teritorijos bendr ąjį plan ą, kuris įtvirtina princip ą, kad kult ūros paveldo išsaugojim ą b ūtina vertinti kaip svarb ų veiksn į, įtakojant į vietov ės ekonomin ę pl ėtr ą (1 str. 3 sk, Žin., 2002, Nr. 110-4852). Sprendiniai parengti vadovaujantis Birž ų rajono strateginiu pl ėtros planu.

Nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojimas laikomas neatsiejama Birž ų savivaldyb ės teritorijos pl ėtros dalimi. Pagrindine strategine teritorijos pl ėtros kryptimi plano koncepcija numato decentralizuot ą koncentracij ą, kuri atitinka integralios kult ūros paveldo apsaugos samprat ą – siekiama vertingiausi ų objekt ų išsaugojimo, skaitant j ų naudojim ą visuomen ės reikm ėms.

Pateikiami sprendiniai taip pat atitinka tikslus, numatytus Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio kult ūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str.; Žin., 1997, Nr. 19-411):  priimti generalin ę politik ą, kuri siekt ų kult ūros ir gamtos paveldui suteikti tinkam ą vaidmen į bendruomen ės gyvenime ir to paveldo glob ą integruoti į bendras planavimo programas;  vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrin ėjimus ir paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalint ų valstyb ę neutralizuoti gr ėsm ę, iškilusi ą kult ūros ir gamtos paveldui;  imtis tinkam ų įstatymini ų, mokslini ų, technini ų, administracini ų ir finansini ų priemoni ų, b ūtin ų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui.

Pateikiami sprendiniai yra siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621):  įteisinti kraštovaizd į kaip svarbi ą žmones supan čios aplinkos sudedam ąją dal į, j ų bendro kult ūros ir gamtos paveldo apraišk ą bei j ų savasties pagrind ą; UAB „Urbanistika“, 2007 33

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

 integruoti kraštovaizd į kaip reiškin į į savo teritorij ų ir miest ų planavimo politik ą bei savo kult ūros, aplinkos, žem ės ūkio, socialin ę ir ekonomin ę politik ą, taip pat į kiekvien ą kit ą politikos srit į, galin čią tur ėti poveik į kraštovaizdžiui;  nustatytus kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuot ų dalyvi ų ir atitinkamos gyventoj ų grup ės jiems priskiriam ą ypating ą vert ę.

Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų dalyje nagrin ėjami teritoriniai kult ūros paveldo objektai, reikšmingi kult ūriniam kraštovaizdžiui, pavieniai, nedidel ę teritorij ą užimantys objektai, pasižymintys vizualiniu poveikiu aplinkai ir kitais aspektais (meniniu, mitologiniu, istoriniu ir kt.) reikšmingi objektai.

Pagal LR Bendr ąjį plan ą Birž ų savivaldyb ė išskirta kaip dvar ų sodyb ų ir statini ų didelio problematiškumo arealas. Rajonas priklauso statini ų prioriteto zonai.

Reikšmingiausi yra į Lietuvos Respublikos registr ą įrašyti teritoriniai paveldo objektai, pasižymintys menine ar/ir kraštovaizdine verte.

Teritorij ų planavimui svarbiausi Birž ų rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Šiaur ės Lietuvos regiono, bet nacionaliniu mastu. Tai Birž ų pilis su gynybiniais statiniais, Astravo buv. dvaro sodyba, Birž ų miestas su kult ūriniu sluoksniu ir savita urbanistine strukt ūra. Rajone vyrauja statini ų kompleksai: be min ėtų objekt ų tai sakralini ų statini ų, Papilio, Vabalninko, Kvetk ų, Kupreliškio, Birž ų bažny čių kompleksai, žymi ų žmoni ų tėvišk ės: B. Dauguvie čio, B. Sruogos, P. Kalpoko. Birž ų rajone buvo daug dvar ų sodyb ų, ta čiau išliko tik sodyb ų fragmentai, kuri ų daugumos b ūkl ė kritiška.

Archeologinis rajono paveldas n ėra gausus. Yra tik trys piliakalniai. Reikšmingiausia - Birž ų miesto - senojo miesto vieta. Dauguma senkapi ų išbraukta iš registro s ąraš ų. Ta čiau verta juos papildomai tyrin ėti.

Savivaldyb ės teritorijoje yra susidar ęs ryškus ir didžiausi ą kult ūrin į pažintin į potencial ą turintis kult ūros paveldo vietovi ų ir objekt ų sankaup ų arealai – Birž ų miestas su Pabirže ir Vabalninko. Čia susikaup ę statini ų kompleks ų ir statini ų paveldas, saugoma jo planin ė strukt ūra, daug verting ų statini ų.

Panev ėžio apskrities istorijos generaliniame plane Birž ų rajonas priskirtas statini ų kompleks ų (dvar ų sodyb ų) archeologini ų viet ų apsaugos prioriteto zonai.

Pagal LR BP Birž ų rajone dominuoja kult ūros raiškos ir valstyb ės istorijos paveldas.

UAB „Urbanistika“, 2007 34

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

3.2. Kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir panaudojimo nuostatos

Nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkyba ir naudojimas

Svarbiausi Birž ų rajono savivaldyb ės nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos ir naudojimo sprendiniai įgyvendinami, remiantis pagrindin ėmis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis:  išsaugoti ir atgaivinti paveld ėtą etnini ų region ų savitum ą atspindint į kult ūros ir istorin į paveld ą;  stiprinti valstyb ės institucij ų ir visuomen ės atsakomyb ę už kult ūros paveldo išsaugojim ą.

Kult ūros paveldo objektai kartu su gamtos paminklais yra kult ūrinio – pažintinio turizmo ištekliai. Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos kult ūros paveldo apsauga realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, visuomen ės švietimui ir kult ūriniam – pažintiniam turizmui pl ėtoti.

Kult ūros paveldo objekt ų tvarkymas ir naudojimas Birž ų rajono savivaldyb ės objektams pateikiamas 2 lentel ėje. Priemon ės nustatytos pagal objekt ų r ūšis, remiantis LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo objekt ų registro duomenimis ir kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais teis ės aktais.

3.2.1. lentel ė. Kult ūros paveldo objekt ų tvarkyba ir naudojimas

Eil.Nr. Kult ūros paveldo Tvarkybos kryptys ir naudojimo prioritetai teritorin ės r ūšys ir eksponuotini objektai 1. Urbanistin ės vertyb ės Birž ų miesto istorinis Specialiojo plano parengimas, patikslinant teritorijos ribas ir centras objekto verting ąsias savybes. Tvarkymo reglamento parengimas. Pritaikymas viešajam pažinimui ir naudojimui (kult ūriniam – pažintiniam turizmui) bei moksliniams tyrimams, išsaugojant ir vystant visas miestui b ūdingas funkcijas. 2. Archeologiniai objektai – Speciali ųjų plan ų parengimas, teritorij ų ir apsaugos zon ų piliakalniai, piliaviet ės, rib ų patikslinimas arba nustatymas. sen ųjų miest ų vietos. Tvarkymo projekt ų parengimas, sudarant tinkamas s ąlygas Birž ų piliaviet ė ir senojo eksponuoti objektus ir juos lankyti. miesto vieta, Klausu čių, Pritaikymas kult ūriniam – pažintiniam turizmui, renginiams, Rinkuški ų..... propaguojantiems valstyb ės istorij ą, etnokult ūrą, moksliniams tyrin ėjimams 3. Kapinynai, dvarviet ės, Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant senkapiai, sen ųjų miest ų teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. vietos ir piliakalniai. Pritaikymas moksliniams tyrin ėjimams. Iš registro išbraukti Papildomi moksliniai tyrin ėjimai. pilkapiai ir senkapiai 4. Statini ų kompleksai Speciali ųjų plan ų parengimas patikslinant teritorij ų ir Bažny čių kompleksai, apsaugos zon ų ribas. buv.dvar ų sodybos, Statini ų kompleks ų pritaikymas – kult ūrinis, pažintinis Papilio, Vabalninko, turizmas. Kupreliškio, Birž ų Ši ų objekt ų apsaugos tikslas – viešasis pažinimas ir UAB „Urbanistika“, 2007 35

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

bažny čios su varpin ėmis, naudojimas, sakraliniams objektams prioritetas teiktinas šventori ų tvoromis ir viešajai pagarbai. Kult ūriniam pažintiniam turizmui vartais, Pabirž ės sakralini ų objekt ų panaudojimas galimas tik kaip klebonijos varpin ės ir papildomas. sand ėlio, Jasiuliški ų Buv. dvar ų sodybos gali b ūti naudojamos muziej ų, kapini ų koply čios ir vart ų, švietimo funkcijoms, renginiams, susijusiems su meno, Astravo buv. dvaro valstyb ės istorijos, etnokult ūros propagavimui, turizmo sodyba, Butaut ų, infrastrukt ūrai. Kadangi didžioji dalis statini ų yra blogos ar Daudžgiri ų, Didžiosios avarin ės b ūkl ės ieškoti investicij ų restauruoti ar atkurti Panemun ės, Krašt ų, nykstan čius statinius. Mantagailiškio, Pabirž ės, Papilio, Rindaug ų, Skrebiškio buv.dvar ų sodyb ų fragmentai. Žymi ų žmoni ų t ėvišk ės Ši ų objekt ų apsaugos tikslas – viešasis pažinimas ir Vanagyn ės vnk. (dail. P. naudojimas, viešoji pagarba – muziejams, švietimo funkcijai, Kalpoko gimtin ė), renginiams, susijusiems su kult ūros istorija, gyvenamajai Dauguvie čių vns. (B. paskir čiai. Gali b ūti ir turizmo infrastrukt ūros paskirtis, Dauguvie čio sodyba), derinat su viešosios pagarbos apsaugos tikslu. Baibok ų k. (B.Sruogos gimtin ė). 5. Statiniai Sakralini ų objekt ų apsaugos prioritetas – viešoji pagarba, Pabirž ės bažny čia, tiltas, tod ėl ši ų objekt ų panaudojimo kult ūriniam – pažintiniam atskiri pastatai turizmui funkcija yra papildoma. Kit ų statini ų apsaugos tikslas taip pat viešasis pažinimas ir naudojimas. Speciali ųjų plan ų parengimas, nustatant, ar patikslinant teritorij ų apsaugos zon ų ribas ir j ų režimus. Birž ų banko statini ų Pritaikymas autentiškai paskir čiai. Šio objekto apsaugos kompleksas tikslas taip pat viešasis pažinimas ir naudojimas. Sakraliniai pastatai, Inicijuoti ši ų objekt ų įrašym ą į registr ą, verting ųjų savybi ų ne įrašyti į Nekilnojamojo nustatym ą, siekiant juos skelbti valstyb ės saugomais kult ūros paveldo registro objektais. Tuo atveju, specialiaisiais planais turi b ūti sąraš ą. Pabirž ės, Papilio nustatomos objekt ų teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos. katalik ų bažnyčios, Nemun ėlio, Radviliškio katalik ų ir evangelik ų- reformat ų bažny čios, Lebeniški ų cerkv ė. 6. Mitologin ės vietos Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui, renginiams, Lamok ėli ų, Skrebiški ų susijusiems su valstyb ės istorija, etnokult ūra. alkalnis, Einori ų, Putri ų Speciali ųjų plan ų parengimas, nustatant arba patikslinant akmenys, akmuo su teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. „Velnio p ėda“. Objekt ų teritorij ų tvarkymo ir pritaikymo lankymui projekt ų parengimas. 7. Įvyki ų, laidojimo vietos, Pritaikymas kult ūriniam pažintiniam turizmui, teikiant monumentai prioritet ą viešajai pagarbai. Žuvimo, m ūšio vietos, Speciali ųjų plan ų parengimas nustatant arba patikslinant kapin ės, kur yra žymi ų teritorij ų ir apsaugos zon ų ribas. Tvarkymo projekt ų ir žmoni ų kap ų, atskiros objekt ų pritaikymo lankymui projekt ų parengimas.

UAB „Urbanistika“, 2007 36

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

kapaviet ės, senosios žyd ų Laidojimo vietos, ne įtrauktos į LR NKV registr ą, tvarkomos kapin ės, kari ų kapin ės. pagal kapini ų tvarkymo taisykles.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijai būdingiausias yra statini ų kompleks ų ir statini ų paveldas. Būtina svarbiausius statinius ir kompleksus įtraukti į turizmo maršrutus, sudarant s ąlygas supažindinti turistus su statini ų architekt ūra, su jais susijusiais įvykiais.

Taip pat svarbu piliakalnius įtraukti į turizmo maršrutus, kas sudaryt ų s ąlygas supažindinti turistus su Lietuvos valstyb ės istorija. Kult ūros paveldo objekt ų įtraukimas į turizmo maršrutus leist ų panaudoti ES šalyse vykdomas ir pritaikomas priemones ir ES strukt ūrini ų fond ų teikiamas galimybes.

Archeologin ės vertyb ės integruojasi su gamtos vertyb ėmis ir sudaro gamtinio karkaso ir kult ūrinio kraštovaizdžio visum ą.

Vis ų kult ūros paveldo objekt ų, esan čių saugomose teritorijose tvarkym ą ir panaudojim ą apsprendžia ši ų teritorij ų apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys ir specialieji planai.

Kult ūros paveldo objektams, patenkantiems į rekreacini ų areal ų zon ą, panaudojimo prioritetas teikiamas rekreacinei funkcijai, nusta čius j ų apsaugos zonas.

Kult ūros paveldo objekt ų apsaugos prioriteto zonos Birž ų rajono savivaldyb ėje:  Birž ų tvirtov ė – unikalus kult ūros paveldo objektas, reprezentuojantis Birž ų rajon ą;  archeologin ės vertyb ės (piliakalniai, dvarviet ės, kapinynai, senkapiai), Birž ų senojo miesto vieta;  urbanistinio paveldo tvarkymo zona - Birž ų miesto istorinis centras;  sakralini ų statini ų ir kompleks ų paveldas (jų tarpe reikia išskirti Kvetk ų, Vabalninko, Pabirž ės kompleksus);  buv. dvar ų sodyb ų paveldas – buv. Astravo dvaro sodyba, Butaut ų, Daudžgiri ų, Skrebiškio, Didžiosios Panemun ės ir kt. buvusi ų dvar ų sodyb ų fragmentai.

Išskirtoms kult ūros paveldo r ūši ų apsaugos prioriteto zonoms, atsižvelgiant objekt ų bendr ą būkl ę, vert ę, ekonomines galimybes, pagal LR teritorijos bendr ąjį plan ą numatomos ir tvarkymo darb ų kryptys:

 archeologini ų vietovi ų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo kryptis;  laidojimo vietoms – konservavimo kryptis;  urbanistini ų vietovi ų apsaugos prioriteto zonai – konservavimo su svarbi ų urbanistikos element ų išryškinimu ar daliniu atk ūrimu kryptis;  statini ų kompleksui – Birž ų tvirtovei ir kitiems statini ų kompleksams bei statiniams, buv. dvar ų sodyboms - konservavimo ir restauravimo, dalinio atk ūrimo kryptis.

UAB „Urbanistika“, 2007 37

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

Kult ūros paveldo vietovi ų tvarkymo programos

Svarbiausi kult ūros paveldo vietovi ų ir nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų tvarkymo strategij ą formuojantys veiksniai:  nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų teritorin ė sklaida kraštovaizdyje;  kult ūros paveldo r ūši ų teritoriniai prioritetai;  istoriškai susiklos čiusi ų kult ūrinio kraštovaizdžio erdvini ų strukt ūrų išsaugojimas;  tradicin ės architekt ūros paveldo regioniniai savitumai.

Kult ūros paveldo vietovi ų apsaug ą, pritaikym ą ir naudojim ą užtikrina valstybin ės ilgalaik ės programos: 1) etnin ės kult ūros pl ėtros valstybin ė programa, patv. LRV 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793. Tikslas – nustatyti etnin ės pl ėtros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, užtikrinti kult ūros paveldo išsaugojim ą, pažinim ą ir naudojim ą, pl ėtoti etnografini ų region ų savitum ą, integruoti etnin ę kult ūrą į švietimo sistem ą, gerinti etnin ės kult ūros subjektams tinkamos veiklos s ąlygas, didinti etnin ės kult ūros vaidmen į bendrame kult ūros procese.

2) Lietuvos etnografini ų kaim ų išlikimo ilgalaik ė programa, patv. LRV 2003 m. rugs ėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171. Tikslas – sukurti palanki ą aplink ą ekonominei ir socialinei etnografini ų kaim ų pl ėtrai panaudojant išlikus į kult ūros paveld ą, vietos tradicijas kaimo verslumui didinti bei kaim ų bendruomeni ų poreikiams tenkinti. Programa įgyvendinama 2003 – 2006 m. Programos įgyvendinimo priemon ė – parengta ir patvirtinta 2004 m. spalio 20 d. „Saugotin ų etnografini ų kaim ų ir sodyb ų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijus“.

3) Ilgalaik ė dvar ų paveldo objekt ų – istorini ų želdyn ų (park ų) tvarkymo darb ų programa, patv. 2005 m. sausio 10 d. KVAD (KPD) įsakymu Nr. Į-09. Numatomos programos formavimo prielaidos, pagrindin ės programos nuostatos ir priemon ės j ų išsaugojimui.

4) Ilgalaik ė medini ų dvar ų paveldo tvarkymo darb ų programa, patv. 2005 m. sausio 5 d. KVAD (KPD) įsakymu Nr. Į-04. Numatomos metodologin ės apsaugos nuostatos ir juridin ės bei informacin ės priemon ės medini ų dvar ų paveldo objekt ų išsaugojimui.

5) LR Vyriausyb ės nutarimas: Dėl dvar ų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo (2003 m. balandžio 18 d. Nr. 481).

6) Kult ūrinio turizmo pl ėtros programa. (Vilnius, 1998). Joje numatytos kult ūrinio turizmo pl ėtros programos tikslai ir uždaviniai, programos realizavimo priemon ės.

7) Kaimo turizmo pl ėtros programa (Vilnius, 1998). Pagrindinis šios programos tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo situacij ą, tendencijas ir galimybes. Ypatingas d ėmesys buvo skiriamas problemoms, susijusioms su šios srities finansavimu ir investicijomis, apmokymu, marketingu ir kaimo turizmo paslaugas teikian čių organizacij ų veikla.

8) Nacionalin ė turizmo pl ėtros programa (Vilnius, 2003). Programos tikslas buvo – įvertinti turizmo pl ėtros tendencijas ir vadovaujantis nacionaliniais ir turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, numatyti Lietuvos turizmo pl ėtros prioritetines kryptis ir priemones joms įgyvendinti laikotarpiui iki 2006 met ų.

UAB „Urbanistika“, 2007 38

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

Laukiami rezultatai įgyvendinant šias programas:  sudaromos palankesn ės s ąlygos kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimo užtikrinimui ir integravimui į visuomen ės gyvenim ą;  efektyvesnis ES fond ų ir kitos tarptautin ės paramos panaudojimas;  sudaromos palankesn ės s ąlygos pristatyti Europoje Lietuvos kult ūros paveld ą;  sudaromos palankesn ės s ąlygos valstyb ės ekonominei, socialinei ir kult ūrinei raidai, geresniems kult ūrin ės tapatyb ės element ų, tradicij ų ir gyvenimo b ūdo ryšiams nacionaliniu, regioniniu bei vietiniu lygiais.

Kult ūros paveldo vertybi ų pritaikymas

Svarbiausi tikslai Birž ų rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo teritorij ų sprendiniuose remiasi pagrindin ėmis kult ūros paveldo apsaugos nuostatomis.

Birž ų rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo apsauga realizuojama j į pritaikant viešajam naudojimui, o saugomose teritorijose – kult ūriniams ir pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti.

Statiniai ir statini ų kompleksai gali b ūti naudojami tik apži ūrėjimui, apži ūrėjimui ir infrastrukt ūros pl ėtrai. Juose gali vykti įvair ūs renginiai. Objekt ų pritaikymas detalizuojamas specialiuose planuose.

Urbanistinio paveldo vietose (Birž ų mieste) turi b ūti išsaugotos visos b ūdingos miesto funkcijos. Kad miestas tinkamai vystyt ųsi, b ūtina jo istoriniam centrui parengti special ųjį plan ą, kuris reglamentuot ų naujas statybas kult ūros vertyb ės teritorijoje.

Būtina pritraukti investuotojus, norin čius pritaikyti kult ūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kult ūrin ėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikm ėms, taip pat investuotojus, norin čius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galin čius restauruoti, atkurti kult ūros paveldo vertybes.

Kult ūros paveldo išsaugojimui ir tausojan čiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomen ės švietimas. Informacija turi b ūti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta.

Reikia išvystyti informacijos infrastrukt ūrą. Strategiškai patogiuose vietose išd ėstyti informacin ės sistemos ženklus. Pl ėtoti informacijos apie kult ūros paveldo objektus leidyb ą ir platinim ą.

Propaguoti b ūdingiausi ą Birž ų rajono savivaldybei kult ūros paveld ą, susijus į su kraštovaizdžiu, Birž ų tvirtov ę, buv. dvaro sodybas, sakralin į paveld ą (bažny čių kompleksus, archeologin į paveld ą).

UAB „Urbanistika“, 2007 39

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

3.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

Kult ūros paveldo objekt ų apsaugos užtikrinimo tikslai:  užtikrinti harmoning ą kult ūros paveldo teritorij ų tvarkym ą bendroje darnioje krašto raidoje, integruojant kult ūros ir gamtos paveldo teritorin ę apsaug ą;  pl ėtoti kult ūros paveldo objekt ų panaudojim ą turizmui vystyti, užtikrinant į nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų išlikim ą;  užtikrinti kult ūros paveldo objekt ų, kaip svarbiausi ų savivaldyb ės savitumo bei istorin ės raidos požymi ų, išsaugojim ą;  integruoti kult ūros paveldo speciali ųjų plan ų sprendinius, numatyti kult ūros paveldo išsaugojimo priemones – b ūtinus parengti specialiuosius planus, apsaugos reglamentus, apsaugos sutartis.

Pagrindinis Birž ų rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo išsaugojimo prioritetas, remiantis LR Teritorijos Bendruoju planu teiktinas kult ūros paveldo teritorij ų integravimo į krašto gyvenim ą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir prieži ūra.

Įgyvendinant kult ūros paveldo objekt ų ir j ų teritorij ų apsaug ą užtikrinan čius bendrojo plano sprendinius, išskirtos b ūdingiausios rajono savivaldyb ės kult ūros paveldo r ūšys:  Prioritetas teiktinas Birž ų tvirtov ės, kaipo reprezentatyviausio rajone kult ūros paveldo objekto tvarkymui.  Saugant rajono archeologin į paveld ą – piliakalnius, sudaryti s ąlygas juos eksponuoti ir lankyti, sudaryti s ąlygas kapinyn ų, senkapi ų moksliniams tyrin ėjimams, atžym ėti objektus ir informuoti turistus apie kult ūros vertybes, esan čias turistin ėse trasose. Tikslinga tyrin ėti ir šiuo metu išbrauktus iš registro objektus, patikslinant j ų verting ąsias savybes, ir, gal b ūt, remiantis tyrim ų rezultatais, įrašyti į registro s ąrašus.  Savivaldyb ėje esan čiam svarbiam urbanistikos paveldo objektui – Birž ų istorinei daliai parengti special ųjį plan ą, kur b ūtų numatytos priemon ės ne tik išsaugoti kult ūros paveldo objekt ą, bet ir sudaryti s ąlygas miestui funkcionuoti ir pl ėtotis.  Astravo buv. dvaro sodybai, išlikusiems buv. dvar ų sodyb ų fragmentams – pastat ų restauracija ir atk ūrimas, pritaikant objektus jiems tinkamiausiai funkcijai. B ūtina pritraukti investuotojus, kad b ūtų išgelb ėtas šis b ūdingas visam šiaur ės Lietuvos regionui dvar ų paveldas.

UAB „Urbanistika“, 2007 40

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

1 priedas Birž ų rajono Nekilnojamojo kult ūros paveldo objektai

Eil. Nr. NKV Nr. MC Nr. plane kodas NKV pavadinimas NKV adresas Vert ė Archeologin ės vietov ės 1. 1905 A1 A517P Piliaviet ė Biržai 2. 3219 A2 A518P Senojo miesto vieta Biržai 3. 1907 A3 A519P Piliakalnis Širv ėnos sen., Klausu čių k. 4. 1908 A4 A520P Piliakalnis Širv ėnos sen., Rinkuški ų k. 5. 2811 A5 A521P Senov ės gamybos vieta N.Radviliškio sen., Kraukli ų k. 6. 1917 A6 A522P Įtvirtinta dvarviet ė Papilio sen., Papilio mstl. 7. 1918 A7 A523P Piliakalnis Papilio sen., Žiob ų k. 8. 1924 A8 A524 Kapinynas Vabalninkas 9. 27093 A9 A1731 Kapinynas Parov ėjos sen., Dr ąseiki ų k. 10. 1916 A10 AR128 Akmuo su "Velnio p ėda" Papilio sen., Kadar ų k. 11. 12064 A11 AR1565 Senkapis su VIII-X a. gr. Biržai kp. 12. 5848 A12 AV123 Senkapis vad. Papilio sen., Miegoni ų k. Napoleono kapais 13. 5855 A13 AV130 Senkapis vad. Parov ėjos sen., Vinkšnini ų k. Milžinkapiais, švedkapiais 14. 5857 A14 AV132 Senkapis vad. Milžin ų Pa čeriaukšt ės sen., kapais Pakalnie čių k. Urbanistin ės vietos 15. 17073 U1 UV4 Biržai Biržai Statini ų kompleksai 1. 21899 G1 G10K1 Siaurojo geležinkelio Panev ėžys - Biržai ruožas 21902 G1 G10K4 Stotis Biržai, Stoties 9 21903 G1 G10K5 Preki ų sand ėlis Biržai, Stoties 9 21904 G1 G10K6 Depo pastatas Biržai, Stoties 9 21905 G1 G10K7 Vandens bokštas Biržai, Stoties 9 21906 G1 G10K8 Bagažin ė Biržai, Stoties 9 21907 G1 G10K9 Stotis Pabirž ės sen., Gulbin ų k. 2. 10483 G2 G54KP Pilis Biržai, miesto centrin ė dalis, istorin ė, Širvenos ež. krantas technin ė, architekt ūrin ė, kraštovaizdin ė 22835 G2 G54K1P Pilies r ūmai Biržai istorin ė, technin ė, architekt ūrin ė, kraštovaizdin ė 22836 G2 G54K2P Tiltas Biržai istorin ė, technin ė, architekt ūrin ė 22837 G2 G54K3P Vart ų liekanos Biržai istorin ė, technin ė, architekt ūrin ė 853 G2 G54K4P Gynybiniai statiniai Biržai istorin ė, technin ė, UAB „Urbanistika“, 2007 41

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

architekt ūrin ė 3. 10488 G3 G55K Sodyba Vabalninko sen., Baibok ų k. 22838 G3 G55K1 Namas Vabalninko sen., Baibok ų k. 22839 G3 G55K2 Kl ėtis Vabalninko sen., Baibok ų k. 22840 G3 G55K3 Kl ėtel ė Vabalninko sen., Baibok ų k. 22841 G3 G55K4 Vištid ė Vabalninko sen., Baibok ų k. 4. 10826 G4 G56K Sodyba Papilio sen., Vanagyn ės vnk. 22842 G4 G56K1 Namas Papilio sen., Vanagyn ės vnk. 22843 G4 G56K2 Kl ėtis Papilio sen., Vanagyn ės vnk. 22844 G4 G56K3 Tvartas Papilio sen., Vanagyn ės vnk. 5. 10829 G5 G57K Sodybos liekanos N. Radviliškio sen., istorin ė Dauguvie čių vs. 22845 G5 G57K1 Namo liekanos N. Radviliškio sen., istorin ė Dauguvie čių vs. 22846 G5 G57K2 Vasarnamis N. Radviliškio sen., istorin ė Dauguvie čių vs. 22847 G5 G57K3 Kl ėtel ė N. Radviliškio sen., istorin ė Dauguvie čių vs. 22848 G5 G57K4 Baseinas N. Radviliškio sen., istorin ė Dauguvie čių vs. 6. 22881 G6 G67K Pastat ų kompleksas Biržai, Vytauto 23 architekt ūrin ė, istorin ė 10484 G6 G67K1 Namas Biržai, Vytauto 23 architekt ūrin ė, istorin ė 22882 G6 G67K2 Arklid ė Biržai, Vytauto 23 architekt ūrin ė, istorin ė 7. 1308 G7 G170K Kapini ų koply čios ir Papilio sen., Dili ų k. vart ų kompleksas 10820 G7 G170K1 Kapini ų koplyčia Papilio sen., Dili ų k. 23625 G7 G170K2 Kapini ų vartai Papilio sen., Dili ų k. 8. 1314 G8 G171K Kapini ų koply čios ir Vabalninko sen., Jasiuliški ų k. vart ų kompleksas 23626 G8 G171K1 Kapini ų koply čia Vabalninko sen., Jasiuliški ų k. 23627 G8 G171K2 Kapini ų vartai Vabalninko sen., Jasiuliški ų k. 9. 1312 G9 G172K Klebonijos ir bažny čios Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl., pastat ų kompleksas Pergal ės 10 23628 G9 G172K1 Klebonija Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl., Pergal ės 10 23629 G9 G172K2 Varpin ė Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl., Pergal ės 10 23630 G9 G172K3 Sand ėlis Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl., Pergal ės 10 10. 20572 G10 G173K Bažny čios kompleksas Papilio sen., Kvetk ų k. 23631 G10 G173K1 Bažny čia Papilio sen., Kvetk ų k. 23632 G10 G173K2 Varpin ė Papilio sen., Kvetk ų k. 23633 G10 G173K3 Sand ėlis Papilio sen., Kvetk ų k. 11. 1315 G11 G174K Bažny čios ansamblis Vabalininkas, S.N ėries 2 23634 G11 G174K1 Bažny čia Vabalininkas 23635 G11 G174K2 Varpin ė Vabalninkas 23636 G11 G174K3 Šventoriaus tvora su Vabalninkas Kryžiaus kelio koplyt ėlėmis

UAB „Urbanistika“, 2007 42

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

12. 854 G12 G260K Dvaro sodyba Astravo Biržai, Širvenos ež. krantas architekt ūrin ė, istorin ė 10816 G12 G260K1 Rūmai Biržai, Astravos 17 architekt ūrin ė 72 G12 G260K2 Arklid ė Biržai, Astravos 16 architekt ūrin ė 25941 G12 G260K3 Sargo namas Biržai, Astravos 16A architekt ūrin ė 25942 G12 G260K4 Tiltas Biržai istorin ė, architekt ūrin ė, technin ė 25943 G12 G260K5 Vart ų stulpai Biržai architekt ūrin ė, urbanistin ė 25944 G12 G260K6 Tiltas-užtvanka Biržai istorin ė, architekt ūrin ė, technin ė 25945 G12 G260K7 Vandens mal ūnas Biržai, Astravos 12 istorin ė, technologin ė, architekt ūrin ė 25946 G12 G260K8 Parkas Biržai architekt ūrin ė, kraštovaizdin ė 13. 27604 G13 G388K Banko statini ų Biržai, K ęstu čio 10 architekt ūrin ė kompleksas 22434 G13 G388K1 Bankas Biržai, K ęstu čio 10 architekt ūrin ė

27605 G13 G388K2 Tvora su vartais Biržai, K ęstu čio 10 architekt ūrin ė 27606 G13 G388K3 Ūkinis pastatas Biržai, K ęstu čio 10 architekt ūrin ė 14. 29835 G14 G475K Bažny čios statini ų Biržai, Radvilos 5 kompleksas 1309 G14 G475K1 Bažny čia Biržai, Radvilos 5

29836 G14 G475K2 Šventoriaus tvora su Biržai vartais 15. 29837 G15 G476K Evangelik ų reformat ų Papilio sen., Papilio mstl., architekt ūrin ė bažny čios statini ų Roži ų 44 kompleksas 1313 G15 G476K1 Evangelik ų reformat ų Papilio sen., Papilio mstl., architekt ūrin ė bažny čia Roži ų 44 29838 G15 G476K2 Šventoriaus tvora su Biržai architekt ūrin ė vartais 16. 29839 G16 G477K Bažny čios statini ų Papilio sen., Kupreliškio mstl. architekt ūrin ė kompleksas 29840 G16 G477K1 Bažny čia Papilio sen., Kupreliškio mstl. architekt ūrin ė 29841 G16 G477K2 Varpin ė Papilio sen., Kupreliškio mstl. architekt ūrin ė 1310 G16 G477K3 Šventoriaus tvora su Papilio sen., Kupreliškio mstl. architekt ūrin ė vartais ir varteliais 17. 11282 G17 214 Skrebiškio buv. dvaro Skrebiškio k. sodybos fragmentai 18. 73 G18 197 Butaut ų buv. dvaro Butaut ų k. sodybos fragmentai 19. 75 G19 199 Daudžgiri ų buv. dvaro Širv ėnos sen., Daudžgiri ų k. sodybos fragmentai 20. 76 G20 200 Didžiosios Panemun ės Pa čeriaukšt ės sen., buv. dvaro sodybos Didžiosios Panemun ės k. fragmentai 21. 78 G21 202 Krašt ų buv. dvaro Krašt ų k. sodybos fragmentai UAB „Urbanistika“, 2007 43

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

22. 80 G22 204 Buv. dvaro sodybos Širv ėnos sen., Mantagailiškio fragmentai k. 23. 82 G23 206 Pabirž ės (Balandiški ų) Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl. buv. dvaro sodybos fragmentai 24. 85 G24 209 Papilio buv. dvaro Papilio sen., Papilio mstl. sodyba 25. 86 G25 210 Parov ėjos buv. dvaro Parovėjos sen., Parov ėjos k. sodybos fragmentai 26. 87 G26 211 Ringaud ų buv. dvaro N. Radviliškio sen., Ringaud ų sodybos fragmentai k. Statiniai 1. 22801 S1 S275 Pastatas Biržai, S.Dagilio 8 architekt ūrin ė 2. 15824 S2 S330 Pastatas Biržai, J.Bielinio 1 3. 24812 S3 S553 Tiltas Nemun ėlio Radviliškio mstl. istorin ė, technin ė, architekt ūrin ė 4. 1311 S4 AtV319 Pradin ė mokykla Gulbin ų k. 5. 16016 S5 AtV1045 Bažny čia Pabirž ės sen., Pabirž ės mstl. 6. 10819 S6 Namas Širv ėnos sen., Mieleiši ų k. 7. 10827 S7 Namas Papilio mst. 8. 10832 S8 IV233 Namas Vabalninkas, S.N ėries 4 9. 12153 S9 Namas Kaušiški ų k. 10. 2152 S10 413/698 Pastatas Biržai, K ęstu čio 1 Mitologin ės vietos 1. 1919 M1 M159 Akmuo Pa čeriaukšt ės sen., Putri ų k. istorin ė, mitologin ė 2. 1912 M2 M198 Akmuo Papilio sen., Einori ų k. istorin ė, mitologin ė 3. 1909 M3 M282 Alkakalnis Parov ėjos sen. istorin ė, mitologin ė 4. 1923 M4 M283 Akmuo su "Velnio p ėda" Vabalninko sen., An čiški ų k. istorin ė, mitologin ė 5. 5859 M5 M284 Alkakalnis Vabalninko sen. istorin ė, mitologin ė 6. 29618 M6 M285 Akmuo su ženklais Papilio sen. istorin ė, mitologin ė Laidojimo vietos 1. 11838 L1 L59 Žyd ų senosios kapin ės Biržai, Latvygalos g. istorin ė 2. 22072 L2 L183P Kapas J. Šerno N. Radviliškio sen., istorin ė Nemun ėlio Radviliškio mstl. 3. 10828 L3 L1569 Sukil ėli ų kapas Parov ėjos sen. istorin ė 4. 10822 L4 L1570 Kapas Peleniški ų k. istorin ė 5. 16730 L5 L1571 Kapas Pabirž ės sen., Daum ėnų k. istorin ė 6. 2063 L6 L1572 Kapas Biržai istorin ė 7. 10831 L7 L1573 Kapas N. Radviliškio sen., Suosto k. istorin ė 8. 11862 L8 L1574 Senosios kapin ės Pabirž ės sen., Užubali ų k. istorin ė 9. 21663 L9 L1575 Senosios kapin ės Širvenos sen., Zizoni ų k. istorin ė 10. 10817 L10 IV218 Kapin ės Biržai 11. 10818 L11 IV219 Kapin ės Biržai 12. 10821 L12 IV222 Kapin ės Lik ėnų k. 13. 10823 L13 IV224 Kapin ės Nemun ėlio Radviliškio mstl. 14. 10824 L14 IV225 Kapin ės Papilio sen., Kvetk ų k.

UAB „Urbanistika“, 2007 44

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 3 skyrius: Kult ūros paveldo teritorij ų tvarkymas

15. 10833 L15 IV234 Kapin ės Vabalninkas 16. 16621 L16 IV864 Kapai Pa čeriaukšt ės sen., Grumšli ų k.

Įvyki ų vietos 1. 11874 I1 I4 Žyd ų žudyni ų vieta ir Širv ėnos sen. istorin ė kapas 2. 23135 I2 I35 Sodybos vieta Jasiški ų k. istorin ė 3. 21542 I3 I36 Sodybos vieta Vabalninko sen., Kateliški ų k. istorin ė 4. 16785 I4 I71 Sodybos vieta Papilio sen., Gudeli ų k. istorin ė 5. 10486 I5 I267 Mūšio vieta ir sukil ėli ų Birž ų sav. istorin ė kapas 6. 21543 I6 I268 Sodybos vieta Širv ėnos sen., Zizoni ų k. istorin ė 7. 29612 I7 I269 Sodybos vieta Rinkuški ų k. istorin ė 8. 29613 I8 I270 Sodybos vieta Iškoni ų k. istorin ė Monumentai 1. 8786 D1 D20 Paminklas S.Dagilio Biržai istorin ė, menin ė 2. 20039 D2 D6 Paminklas J. Janonio Biržai, Janonio a. meninė, memorialin ė 3. 23165 D3 D19 Koplyt ėlė Pagiri ų k. istorin ė, menin ė

Pastabos: 1. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendiniai, įtakojantys ar reglamentuojantys veikl ą kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir apsaugos zonose reglamentuojami paveldosauginiais specialiaisiais planais, esan čiais bendrojo plano sud ėtine dalimi. 2. LR Kult ūros vertybi ų registras sistemingai papildomas naujais kult ūros paveldo objektais. Bendrajame plane pateiktas nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas n ėra baigtinis, tod ėl rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorij ų planavimo dokumentus ar schemas, vadovautis naujausia LR Kult ūros vertybi ų registro informacija.

UAB „Urbanistika“, 2007 45

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

4. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų VYSTYMAS

UAB „Urbanistika“, 2007 46

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

4. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų1 VYSTYMAS

4.1. Rekreacijos 2 ir turizmo 3 vystymo galimyb ės

Bendrosios nuostatos

Birž ų rajono rekreacin ėse teritorijose gali b ūti įgyvendinama ši ų r ūši ų rekreacin ė veikla:

1) bendroji rekreacija – tai bendro pob ūdžio, j ėgas atstatantis (sveikatinantis) žmogaus poilsis gamtoje, nekeliantis papildom ų speciali ų tiksl ų; 2) pažintin ė rekreacija – tai kelion ės bei poilsis gamtin ėje ar kult ūrin ėje aplinkoje norint pažinti ši ą aplink ą, jos istorij ą, prigimt į, savybes, išpl ėsti kult ūros akirat į; 3) sportin ė rekreacija – tai aktyvi veikla bei poilsis gamtin ėje arba dirbtin ėje aplinkoje, siekiant fizin ės kult ūros tiksl ų, skirta fiziniam lavinimuisi; 4) pramogin ė rekreacija – tai poilsis gamtoje ar tam tikslui pritaikytoje dirbtin ėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pob ūdžio pramogose; 5) verslin ė rekreacija – tai poilsis gamtoje renkant miško g ėrybes, medžiojant, ž ūklaujant; 6) gydomoji rekreacija – tai poilsis kurortin ėje aplinkoje norint atstatyti ar pagerinti sveikat ą.

Rekreacini ų teritorij ų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo ši ų pagrindini ų veiksni ų: a) gamtin ės aplinkos ištekli ų turtingumo, b) kult ūros paveldo turtingumo, c) esamo rekreacin ės infrastrukt ūros išvystymo lygio, d) vietos gyventoj ų ekonomini ų galimybi ų, e) aplinkos sveikumo, f) aplinkos ekologinio atsparumo, g) socialin ės aplinkos saugumo, h) rekreacinio aptarnavimo tradicij ų.

Rajone pagrindinius rekreacin ės aplinkos išteklius sudaro: 1) gamtin ė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai) bei sveikatos ir darbingumo atstatymui (terapinio pob ūdžio gamtin ės aplinkos klimatin ės savyb ės, mineraliniai vandenys ir gydomasis purvas); 2) rekreacijos reikm ėms tinkantis kult ūros paveldas (verting ą kult ūros paveld ą turintys miestai, miesteliai ir kaim ų gyvenviet ės bei vietov ės, kult ūros pažinimo poži ūriu vertingi pavieniai objektai bei gyvosios kult ūros reiškiniai ir pavyzdžiai); 3) specialiai sukurti rekreacin ės infrastrukt ūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramog ų paslaugas teikian čios įstaigos, centrai, trasos).

Birž ų rajono rekreaciniai ištekliai bei j ų savyb ės formuoja teritorij ų bendr ąjį rekreacin į potencial ą, kuris gali b ūti diferencijuotas pagal 4 santykin ės vert ės kategorijas, kaip: 1) aukštas, 2) vidutinis, 3) gana mažas ir 4) mažas . Šios kategorijos lemia resursiniuose arealuose numatomos rekreacijos pl ėtros lygmenis, t.y.:  galimyb ę pl ėtoti daugiausiai nacionalin ės svarbos rekreacines sistemas (1-oji, dalinai 2-oji potencialo kategorijos);  galimyb ę pl ėtoti daugiausiai regionin ės svarbos rekreacines sistemas (2-oji, dalinai 1-oji potencialo kategorijos);

1 Rekreacin ė teritorija - gamtines ar kult ūrines aplinkos savybes ir s ąlygas žmoni ų visaver čiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija, kurios ribos, žem ės naudojimo b ūdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatomi teritorij ų planavimo dokumentais ar teis ės aktais. 2 Rekreacija – žmogaus fizini ų ir dvasini ų j ėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. 3 Turizmas – 1) kelion ės b ūdu organizuojama rekreacin ė veikla; 2) bet koks fizini ų asmen ų keliavimas po šal į ar į kitas šalis, pažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kult ūriniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais, apsistojant bent vienai nakvynei, ta čiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos rib ų ir jei ši veikla n ėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietov ėje. UAB „Urbanistika“, 2007 47

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

 galimyb ę kurti daugiausiai lokalin ės svarbos rekreacines sistemas bei pavienius vietin ės svarbos objektus (3- oji, 4-oji ) .

Rekreacijos ir turizmo vystymo galimybi ų vertinimas

Birž ų rajone pagal aukš čiau išvardintus veiksnius, pirmiausiai rekreaciniu poži ūriu ypa č svarb ų gamtin ės bei kult ūrin ės aplinkos turtingum ą, išskirti 7 rekreaciniai resursiniai arealai: 1. Birž ų, 2. Nemun ėlio - Rov ėjos, 3. Pa čeriaukšt ės, 4. Vabalninko – Krin čino, 5. Antašavos – Kupreliškio (dalis Birž ų rajone) , 6. Pand ėlio - Skapiškio (dalis Birž ų rajone) , 7. Čedas ų – Juodup ės (dalis Birž ų rajone). Rekreacinius resursinius arealus ži ūrėti br ėžinyje -,,Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“.

Nustatyt ų Birž ų rajono rekreacini ų resursini ų areal ų potencialo svarbiausi ypatumai, lemiantys j ų realaus rekreacinio naudojimo perspektyv ą bei galimybes, teikiami 4.1.1 lentel ėje.

4.1.1. lentel ė. Birž ų rajono rekreacini ų resursini ų areal ų potencialo pob ūdis

Gamtin ės Kult ūros Rekreacin ės Rekreacin ės Eil. Resursinio arealo aplinkos paveldo aplinkos aplinkos Nr. pavadinimas ištekli ų turtingumas sveikumas atsparumas turtingumas 1. Birž ų A A B B 2. Nemun ėlio – Rov ėjos B C B B 3. Pa čeriaukšt ės C A B C 4. Vabalninko – Krin čino C A B C 5. Antašavos -Kupreliškio C A B B 6. Pand ėlio - Skapiškio C C B C 7. Čedas ų - Juodup ės C C B B

INDEKS Ų REIKŠM ĖS:

Gamtin ės aplinkos rekreacini ų ištekli ų turtingumas: - turtingi (didelis rekreacijai tinkam ų akvatorij ų ir mišk ų plot ų kiekis, didelis vietovi ų vaizdingumas) – A; - vidutiniškai turtingi (vidutiniškas rekreacijai tinkam ų mišk ų plot ų ir akvatorij ų kiekis, vidutinis vietovi ų vaizdingumas) – B; - neturtingi (rekreacijai tinkam ų mišk ų ir akvatorij ų stoka, vietovi ų vaizdingumas nedidelis) – C.

Kult ūrinės aplinkos turtingumas: - turtingi (gausu pripažint ų nacionaliniu mastu kult ūros paminkl ų ir vertybi ų sankaup ų arba yra išlik ę labai raišk ūs etnokult ūriniai bruožai bei ženklai, arba yra daug labai reikšming ų valstyb ės istorijos fakt ų ir juos liudijantis labai vertingas paveldas) – A; - vidutiniškai turtingi (yra pavieni ų reikšming ų nacionaliniu mastu kult ūros paminkl ų, taip pat kult ūros vertybi ų sankaup ų, yra išlik ę kult ūrin į identitet ą liudijan čių etnokult ūrini ų bruož ų, yra pavieni ų reikšming ų istorini ų fakt ų ir juos liudijan čių paminkl ų) - B; - neturtingi (yra nedaug dispersiškai išsid ėsčiusi ų kult ūros vertybi ų, nykstantys etnokult ūriniai bruožai, išlik ę pavieniai istoriniai faktai) - C.

Rekreacin ės aplinkos sveikumas : - geras (n ėra išreikštos taršos, sausa) – A; - vidutiniškas (yra silpnos oro ar vanden ų taršos židini ų, nemažai dr ėgn ų viet ų) – B; - prastas (yra stiprios oro ar vanden ų taršos židini ų, gausu dr ėgn ų viet ų) – C.

UAB „Urbanistika“, 2007 48

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

Rekreacin ės aplinkos ekologinis atsparumas: - didelis (tinkama intensyviam masiniam rekreaciniam naudojimui) – A; - vidutiniškas (tinkama vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui) - B; - mažas (tinkama nedidelio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui) – C.

Nustatyti Birž ų rajono rekreacini ų resursini ų areal ų vystymo galimybi ų ypatumai teikiami 4.1.2 lentel ėje .

4.1.2. lentel ė. Birž ų rajono rekreacini ų resursini ų areal ų vystymo galimyb ės

Resursinio Rekreacinio Perspektyvin ės Rekreacinės Vietos Aptarnavimo Vystytinos Eil. arealo potencialo pl ėtros infrastrukt ūros gyventoj ų tradicijos rekreacijos Nr. pavadinimas kategorija lygmuo išvystymo ekonomin ės rūšys lygis galimyb ės 1. Birž ų I R3 B B A tk gps 2. Nemun ėlio – II R2 B C B tgv Rov ėjos 3. Pa čeriaukšt ės IV R1 C C C gt 4. Vabalninko – IV R1 C C C gt Krin čino 5. Antašavos - III R1 C C C gt Kupreliškio 6. Pand ėlio- IV R1 C C C gt Skapiškio 7. Čedas ų- III R1 C C C tgv Juodup ės

INDEKS Ų REIKŠM ĖS:

Rekreacinio arealo potencialas: I - aukštas, II - vidutinis, III - gana mažas ir IV - mažas.

Rekreacijos perspektyvin ės pl ėtros lygmuo: R3 – aukštas (galimyb ė pl ėtoti nacionalin ės reikšm ės rekreacin ę infrastrukt ūrą); R2 – vidutinis (galimyb ė pl ėtoti regionin ės reikšm ės rekreacin ę infrastrukt ūrą); R1 – žemas (galimyb ė formuoti lokalin ės reikšm ės rekreacin ę infrastrukt ūrą).

Vystytinos rekreacijos r ūšys: g – poilsis gamtoje; t – pažintin ė rekreacija; s – sportin ė rekreacija; p – pramogin ė rekreacija, v – verslin ė rekreacija; k – gydomoji rekreacija; (prioritetin ės specializacijos kryptys paryškinamos pusjuodžiu šriftu).

Esamas rekreacin ės infrastrukt ūros išvystymo lygis : - aukštas (suformuota kokybiška infrastrukt ūra) - A; - vidutinis (tobulintina infrastrukt ūra) - B; - žemas (neišvystyta infrastrukt ūra) – C.

Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės: - didel ės (vietos gyventojai ekonominiu atžvilgiu patys paj ėgūs pl ėtoti rekreacin ę veikl ą ir kurti bei tobulinti rekreacin ę infrastrukt ūrą be paramos iš šalies) - A; - vidutiniškos (vietos gyventoj ų ekonominis paj ėgumas pl ėtoti rekreacin ę veikl ą vidutiniškas: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai) - B; - nedidel ės (vietos gyventojai nepaj ėgūs patys pl ėtoti rekreacin ę veikl ą, reikalingas visas ekonominis palaikymas iš šalies) - C.

UAB „Urbanistika“, 2007 49

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

Rekreacinio aptarnavimo tradicijos : - raiškios (gyvuoja b ūdingi papro čiai ir vietin ės tradicijos) - A; - vidutiniško raiškumo (tradicijos ir papro čiai iš dalies prarasti, ta čiau gali b ūti dirbtinai atkurti) - B; - neraiškios (tradicijos ir papro čiai nuskurdinti arba neišryšk ėję) – C.

Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorin ės pl ėtros galimybes rajono rekreaciniai resursiniai arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms (ži ūrėti br ėžinyje – ,, Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“).

 aukšto potencialo kategorijai (I) – Birž ų arealas, sudarantis galimybes formuoti nacionalin ės svarbos rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus;  vidutinio potencialo kategorijai (II) – Nemun ėlio –Rov ėjos arealas, sudarantis galimybes formuoti rajonin ės ir regionin ės reikšm ės rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus;  gana mažo potencialo kategorijai (III) - Antašavos - Kupreliškio, Čedas ų – Juodup ės arealai, sudarantys galimybes kurti pavienius rajonin ės ir vietin ės svarbos rekreacinius objektus;  mažo potencialo kategorijai (IV) – Pa čeriaukšt ės, Vabalninko-Krin čino, Pand ėlio- Skapiškio arealai, sudarantys galimybes kurti daugiausiai tik pavienius vietin ės rekreacin ės svarbos objektus.

4.2. Rekreacini ų teritorij ų sistema

Bendrosios nuostatos

Rekreaciniu teritorij ų sistem ą sudaro planavimo dokumentuose nustatomi ar moksliniais tyrimais išaiškinami rekreaciniu geografiniu (resursiniu ir funkciniu) vientisumu bei rekreacinio naudojimo prioritetu pasižymintys skirting ų erdvini ų lygmen ų arealai bei vietov ės. Lietuvos sąlygomis ši ą sistem ą sudaro: 1) rekreacin ės vietov ės, tarp j ų rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, rekreacijos aptarnavimo centrai, rekreaciniai sklypai, 2) rekreaciniai rajonai ir 3) rekreacin ės sritys (regionai). Rekreacinio naudojimo prioriteto raiška stiprėja einant link smulkesni ų pakop ų teritorini ų vienet ų.

Rekreacin ę vietov ę (tarp j ų rekreacinio funkcinio prioriteto zon ą), rekreacijos aptarnavimo centr ą sudaro poilsiui, turizmui ar gydymui naudojamas arba numatomas naudoti atitinkam ų gamtin ės, kult ūrin ės bei socialin ės aplinkos ištekli ų ir rekreacin ės infrastrukt ūros lokalinis teritorinis kompleksas (žem ės sklyp ų grup ė), kuriam planavimo dokumentuose yra nustatomas rekreacinio naudojimo prioritetas. Rekreacin ėje vietov ėje, atsižvelgiant į planavimo lygmen į, žem ės sklyp ų pagrindin ę tikslin ę paskirt į, teritorij ų tvarkymo reglamento ar naudojimo ir tvarkymo režimo ypatumus, skiriamos viena ar keletas atskir ų tvarkymo zon ų. Be to, rekreacin ėms vietov ėms priskiriamos ir kurortin ės vietov ės, kurios šalyje teisiškai skirstomos į kurortus 1 ir kurortines teritorijas 2.

1 Kurortas – įstatymo suteikiamas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirt ų ir pripažint ų gydomaisiais gamtini ų gydom ųjų veiksni ų (mineralini ų vanden ų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacini ų želdini ų, vandens telkini ų) ir išpl ėtota speciali infrastrukt ūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui. 2 Kurortin ė teritorija - LR Vyriausyb ės suteikiamas statusas gyvenamai vietovei ar jos daliai, kurioje yra bent vienas iš ši ų gamtini ų ištekli ų, galin čių tur ėti gydom ųjų savybi ų (mineraliniai vandenys, gydomosios durp ės/purvas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai, sveikatai palankus mikroklimatas ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikm ėms. Kurortin ė teritorija taip pat turi pasižym ėti vaizdingu kraštovaizdžiu ir tur ėti sutvarkyt ą (tinkam ą) rekreacin ę aplink ą. UAB „Urbanistika“, 2007 50

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

Rekreacin į rajon ą sudaro gamtin ės aplinkos ir kult ūros paveldo ištekliais pasižymintis ir funkciniu rekreacinio naudojimo bei rekreacin ės infrastrukt ūros vientisumu išsiskiriantis vidutinio dydžio arealas, apjungiantis grup ę gretim ų rekreacini ų vietovi ų.

Rekreacin ę srit į (region ą) sudaro dislokacin į ir organizacin į bendrum ą bei išreikšt ą rekreacin į vystymo profil į turintis stambus koncentruot ų rekreacini ų ištekli ų arealas, apjungiantis kelet ą išaiškint ų ar nustatyt ų rekreacini ų rajon ų.

Rengiant Birž ų rajono bendr ąjį plan ą, buvo analizuoti Panev ėžio apskrities generalinis planas, Birž ų rajono strateginis planas, Birž ų regioninio parko specialusis planas, taip pat Birž ų turizmo informacijos centro Internete bei specialiuose leidiniuose teikiama informacin ė medžiaga. Vis tik b ūtina pabr ėžti, kad Birž ų rajono bendrasis planas n ėra min ėtų dokument ų rekreacin ės informacijos suvestin ė, o pateikia apibendrint ą principin į rekreacijos bei turizmo vystymo rajone erdvin į model į, akcentuojant į rekreacini ų teritorij ų regionin ės sistemos ir svarbiausi ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų lokalizavim ą.

Rekreacini ų teritorij ų sistemos strukt ūra

Aukš čiausio taksonominio rango rekreacin ė teritorija, nustatyta Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje - Upyt ės rekreacin ės srities (pastaroji apima beveik vis ą vakarin ę Panev ėžio apskrities teritorij ą) dalis. Iš Upyt ės rekreacin ę srit į sudaran čių trij ų, funkciniais ryšiais apibr ėžtas rekreacines sistemas formuojan čių rekreaciniai rajon ų, vienas skiriamas Birž ų rajone. Tai Birž ų rekreacinis rajonas , apjungiantis Birž ų, Birž ų regioninio parko ir Birž ų girios rekreacini ų resursini ų areal ų (1, 2 ) išteklius bei infrastrukt ūrą (ži ūrėti br ėžinyje - Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas ).

Likusioje Birž ų rajono dalyje skiriami rekreaciniai resursiniai arealai (3-7) d ėl gana mažo ir mažo rekreacinio potencialo neformuoja aukštesnio taksonominio rango rekreacini ų rajon ų.

Kurortin ės teritorijos perspektyva Birž ų rajone sietina su Lik ėnų galimyb ėmis siekti kurortin ės teritorijos statuso. Lik ėnų gyvenviet ė, iš esm ės atitikdama LR Vyriausyb ės 2006 m. patvirtintus reikalavimus gamtiniams ištekliams (Žin., 2006, Nr. 42-1514), tur ėtų tikslingai kurti jiems naudoti reikaling ą speciali ą kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo bei poilsio infrastrukt ūrą ir daugiau d ėmesio skirti rekreacin ės aplinkos tvarkymui. Perspektyvin ės Lik ėnų kurortin ės teritorijos ribos teikiamos 4.2.1 pav.

Birž ų rajono teritorijoje numatoma 12 rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų, pasižymin čių rekreaciniais ištekliais ir rekreacin ės pl ėtros galimyb ėmis, kurias tikslinga panaudoti poilsiui bei pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtin ėje aplinkoje organizuoti. Dar 4 rekreacin ės zonos, remiantis Birž ų regioninio parko funkcini ų zon ų ir rib ų planu, yra Birž ų regioniniame parke (ži ūrėti br ėžinyje - ,,Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“). Didžioji dalis rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų priklauso prie perspektyvini ų rekreacini ų teritorij ų, kitos gi, yra dalinai įsavintos arba pradedamos įsisavinti.

Svarbiausioms rajonin ę, kai kuriais atvejais regionin ę svarb ą turin čioms perspektyvin ėms poilsio vietov ėms priskirtinos šios Birž ų rajono rekreacinio funkcinio prioriteto zonos:  Nemun ėlio sl ėnio (Nemun ėlio –Radviliškio ir nedidele dalimi Pa čeriaukšt ės sen.),  Papilio (Papilio sen.).

Didžiosios dalies poilsiui gamtoje galim ų panaudoti vietovi ų perspektyva priklauso nuo j ų rekreacin ės aplinkos kokyb ės esminio pagerinimo. Paprastai tai sietina su dabartiniu metu nuplikint ų vandens telkini ų pakran čių želdinimu bei miškingo užnugario formavimu, vandens UAB „Urbanistika“, 2007 51

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas telkini ų (tvenkini ų, karjer ų, ežer ų) pritaikymu rekreaciniam naudojimui, rekreacin ės infrastrukt ūros suk ūrimu.

Didel ę svarb ą Birž ų rajono rekreacin ėje sistemoje bendrasis planas teikia turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centr ų pl ėtotei (ži ūrėti br ėžinyje -,,Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“ ). Svarbiausias rajone turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centras neabejotinai yra Birž ų miestas, formuojantis ir ateityje formuosiantis maksimaliai daugiafunkcin į savo teritorijos ištekli ų naudojimo pob ūdį. Remiantis Panev ėžio apskrities teritorijos generaliniu planu numatomas Birž ų, kaip regionin ės svarbos turizmo ir rekreacijos centro vystymas. Kaip prioritetin ės išskiriamos sekan čios turizmo pl ėtros kryptys:

 gamtini ų ištekli ų pritaikymas kuriant viešojo turizmo infrastrukt ūrą aktyviam poilsiui;  kult ūrinio ir pažintinio turizmo infrastrukt ūros pl ėtra, ypating ą d ėmes į skiriant karstinio regiono pristatymui;  aktyvaus turizmo ir poilsio infrastrukt ūros pl ėtra: dvira čių ir p ėsčiųjų tak ų bei turizmo maršrut ų k ūrimas, pramog ų centr ų projekt ų pl ėtojimas;  turizmo informacijos infrastrukt ūros bei aktyvios turizmo informacijos sklaidos, rinkodaros priemoni ų gerinimas.

Birž ų rajono rekreacin ėje sistemoje kaip rajonin ės svarbos turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centrus tikslinga vystyti seni ūnij ų centrus – Vabalnink ą, Papil į, Nemun ėlio Radvilišk į bei perspektyvin ę kurortin ę teritorij ą Lik ėnus. Kaip lokalinio lygmens rekreacinio aptarnavimo centrus perspektyvoje tikslinga vystyti Pu čiakaln ę (Nemun ėlio Radviliškio sen.) ir Kvetkus (Papilio sen.), esan čius vietov ėse, pasižymin čiose gamtiniais rekreaciniais ištekliais ir rekreacin ės pl ėtros galimyb ėmis.

Pagrindin ėmis Birž ų rajono turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centr ų bei rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų formavimo bei vystymo kryptimis numatoma laikyti: a) bendr ąjį turizm ą, b) pažintin į turizm ą, c) poils į gamtoje/kaime, d) pramogin ę ir sportin ę rekreacij ą, e) kurortin į (sanatorin į) gydym ą. Reikia pažym ėti, kad svarbiausi rekreacinio aptarnavimo centrai rajono teritorin ėje sistemoje daugeliu atvej ų yra polifunkcinio pob ūdžio ir jungia dvi ar daugiau rekreacin ės specializacijos kryp čių.

Turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centr ų bei rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų teritorin ė sklaida bei specializacijos kryptys teikiamos br ėžinyje - ,, Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“.

UAB „Urbanistika“, 2007 52

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

4.3. Rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūros vystymas

Bendrosios nuostatos

Rajono savivaldyb ės bendrajame plane sprendžiami principiniai svarbiausi ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų, pirmiausiai sklypini ų ir linijini ų, konkretaus lokalizavimo klausimai. Iš esm ės jie gali b ūti sprendžiami savivaldyb ės ar jos dali ų specialiojo rekreacinio planavimo dokumentuose.

LR Turizmo įstatymas numato rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų skirstym ą į teikian čius: 1) viešbu čio tipo apgyvendinimo paslaugas (viešbu čius, motelius, sve čių namus), 2) specialaus apgyvendinimo paslaugas (kurort ų sanatorijos, kurort ų reabilitacijos centrai, kempingai, turizmo kompleksai, poilsio namai, jaunimo nakvyn ės namai ir pan.), 3) kaimo turizmo (poilsio kaime) paslaugas, 4) nakvyn ės ir pusry čių paslaugas, 5) turistin ės stovyklos (stovyklaviet ės) paslaugas (palapin ėse ar pastatuose), 6) vandens turizmo paslaugas (laivai, prieplaukos), 7) turizmo informacijos paslaugas (turizmo informacijos centrai).

Be aukš čiau min ėtų, įstatymu apibr ėžt ų objekt ų bei tradicini ų pliaž ų, želdyn ų ir miško park ų infrastrukt ūros kompleks ų, sklypinei rekreacinei infrastrukt ūrai priskirtini ir specializuoti, pirmiausiai, sportinei bei pramoginei rekreacijai kuriami įvair ūs kompleksai ar parkai: sporto (lauko teniso ir kt.) aikštynai, golfo laukai, hipodromai, pramoginiai restorano-svetain ės kompleksai, SPA kompleksai, hidroparkai ir akvaparkai, skulpt ūrų parkai, slidin ėjimo parkai, akmen ų parkai ir kt., dažnai galintys suformuoti netgi atskiras specializuotas rekreacines vietoves. Pažintin ės rekreacijos vystymo tikslams taip pat aktyviai tarnauja muziej ų ar muziejini ų ekspozicij ų, taip pat vadinam ųjų „temini ų kaim ų“ (amat ų ir pan.) infrastrukt ūriniai kompleksai.

Ypatingas d ėmesys tenka pažintinio, turizmo pl ėtrai rajone, nes b ūtent ši rekreacijos forma vaidina svarbiausi ą vaidmen į tiek ugdant gimtojo krašto samprat ą bei meil ę, tiek reprezentuojant rajon ą regiono, šalies ar net tarptautiniu mastu. Kaip vien ą iš svarbiausi ų pažintin ę rekreacij ą organizuoti skatinan čių veiksni ų Birž ų rajone b ūtina išskirti karstin į kraštovaizd į, kuris yra unikalus ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.

Itin svarbi vieta pl ėtojant pažintin į turizm ą tenka Birž ų regioniniam parkui, kur yra didžiausia vertingiausi ų ir įdomiausios karstinio kraštovaizdžio vietovių ir objekt ų koncentracija. Birž ų regioninis parkas pagal specialius tvarkymo planus kuria savo vidines detalizuotas rekreacijos ir turizmo bei j ų infrastrukt ūros vystymo programas. Birž ų rajono bendrajame plane perimami tik svarbiausi regionin ę ir rajonin ę svarb ą turintys ši ų plan ų sprendiniai.

Reikia pažym ėti, kad pažintinio lankymo aspektu d ėmesio vert ų, su karstiniais ir kitais geologiniais procesais susijusi ų kraštovaizdžio objekt ų, kurie b ūtų įdom ūs norintiems susipažinti su Birž ų kraštu yra ne tik Birž ų regioniniame parke, bet ir kitose rajono vietose (ypa č Nemun ėlio Apaš čios geologiniame draustinyje). Visa tai įpareigoja rajono bendrajame plane teikti formuotin ų linijini ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų - turistini ų tras ų ir maršrut ų – tinklo, galin čio pad ėti atskleisti Birž ų krašto privalumus, principin į išd ėstym ą.

Pažintinio turizmo sistem ą numatoma pl ėtoti turint tiksl ą eksponuoti gamtinius bei kult ūrinius Birž ų krašto savitumus, jo kraštovaizdžio vertybes. Turi b ūti tvarkomi ir eksponuojami pažintin ę vert ę turintys gamtiniai bei kult ūros paveldo objektai, j ų grup ės, kompleksai, reiškiniai: 1) būdingi bei unikal ūs gamtiniai bei kult ūriniai kraštovaizdžio kompleksai ir objektai, UAB „Urbanistika“, 2007 53

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

2) gyvosios etnokult ūros bei moderniosios kult ūros židiniai, faktai bei reiškiniai, 3) saugomo gamtos ir kult ūros paveldo apsaugos ir tvarkymo b ūdai.

Rekreacin ės sklypin ės infrastrukt ūros vystymas

Sklypini ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų k ūrimo Birž ų rajone tikslingumo klausimus rekomenduojama spr ęsti atsižvelgiant į bendrajame plane numatyt ų vystyti rekreacini ų teritorij ų – turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centr ų, rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų specifik ą.

Perspektyvin ėje kurortin ės teritorijos vietov ėje (Lik ėnai) bei artimoje aplinkoje tikslingas yra želdyn ų, miško park ų, viešbu čių, sve čių nam ų, turizmo informacijos centr ų, turizmo kompleks ų, moteli ų, kemping ų, jaunimo nakvyn ės nam ų, SPA kompleks ų, sporto aikštyn ų ir kit ų panašaus pob ūdžio rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų k ūrimas pagal regiono, savivaldyb ės ar ši ų teritorij ų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose, Birž ų regioninio parko tvarkymo planuose numatyt ą vystymo program ą bei išd ėstym ą.

Esamuose ir numatytuose turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centruose bei j ų artimojoje aplinkoje atsižvelgiant į ši ų centr ų svarb ą - regionin ė, rajonin ė, lokalin ė bei rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame, strateginiame ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas tikslinga yra palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbu čius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvyn ės namus ir kitus panašius rekreacin ės infrastrukt ūros objektus.

Rekreacinio funkcinio prioriteto zonose racionalus yra pliaž ų, miško park ų, sve čių nam ų, poilsio nam ų, poilsio kaime (kaimo turizmo), restoran ų-svetaini ų, kemping ų, stovyklavie čių, sporto aikšteli ų ar panaši ų rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų k ūrimas ir palaikymas pagal rajono savivaldyb ės strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms teritorijoms numatyt ą vystymo program ą, detalius vietovi ų planus. Pagal numatom ą rekreacijos pob ūdį ir rekreacin ės aplinkos formavimo ypatumus rekreacinio funkcinio prioriteto zonos skirstomos į: 1) intensyvaus pritaikymo (R1), 2) ekstensyvaus pritaikymo (R2).

Intensyvaus pritaikymo (R1 ) rekreacinio funkcinio prioriteto zonose:  galima kemping ų, turizmo centr ų, poilsio nam ų, sportin ės ir pramogin ės rekreacijos kompleks ų ar kit ų stacionari ų rekreacini ų statini ų statyba;  kuriama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka, rekreacin ė inžinerin ė infrastrukt ūra;  rekreaciniais interesais gali b ūti kei čiamas gamtin ės aplinkos pob ūdis.

Ekstensyvaus pritaikymo (R2) rekreacinio funkcinio prioriteto zonose:  draudžiama statyti poilsio pastatus, išskyrus kaimo turizmo sodybų įrengim ą esamose ar atkuriamose sodybose;  leidžiama įrengti poilsiavietes, turistines stovyklavietes (be stacionarių pastat ų), sustojimo aikšteles ir pliažus (maudykles);  leidžiama formuoti tik minimali ą rekreacin ę infrastrukt ūrą, išsaugant gamtin ę aplink ą, nat ūral ų kraštovaizd į;  gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui, rekreacini ų mišk ų k ūrimui ir formavimui.

Intensyvaus (R1) ir ekstensyvaus (R2) pritaikymo rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų teritorin ė sklaida, pasi ūlymai d ėl rekreacin ės infrastrukt ūros objekt ų: turizmo informacijos centr ų, viešbu čių, moteli ų, sve čių nam ų, kemping ų ir kit ų specialaus apgyvendinimo objekt ų, sportin ės

UAB „Urbanistika“, 2007 54

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas ir pramogin ės rekreacijos kompleks ų, pliaž ų (maudykli ų), turistini ų stovyklavie čių, svarbiausi ų apžvalgos aikšteli ų išd ėstymo teikiami br ėžinyje ,, Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“.

Birž ų rajono bendrasis planas palaiko Birž ų rajono savivaldyb ės pl ėtros strateginiame plane numatomas turizmo infrastrukt ūros ir turistini ų paslaug ų pl ėtros įgyvendinimo priemones, taip pat priemones, susijusias su etnin ės rajono kult ūros ir vietos tradicij ų puosel ėjimu.

Palaikytinos Birž ų rajone esan čio aeroklubo teikiamos skraidymo sportiniais l ėktuvais, tame tarpe apžvalgini ų skrydži ų paslaugos. Tokio pob ūdžio sportin ės - pramogin ės – pažintin ės rekreacijos paslaug ų pl ėtra yra perspektyvi, ne tik Birž ų, bet ir viso Šiaur ės Lietuvos karstinio regiono zonoje, tam panaudojant ne tik sportinius l ėktuvus, bet ir oro balionus ar kitas skraidymo priemones.

Dabartiniu metu ypa č spar čiai ple čiasi poilsio kaime (kaimo turizmo) paslaugos teikimas, did ėja jos paklausa, kasmet vis daugiau kaimo sodyb ų įsijungia į šios rekreacin ės infrastrukt ūros r ūšies oficialiai sertifikuot ą tinkl ą. Iš esm ės, tai kaimo viešbu čių su papildomu pramoginiu ar turistiniu aptarnavimu paslauga, kuriai pl ėtoti šalyje šiuo metu atidaryta žalia gatv ė. Netgi saugomose teritorijose šios r ūšies paslaugos vystymas ribojamas tik esam ų ar atkuriam ų kaimo sodyb ų skai čiumi. D ėl savo specifikos – absoliutus priva čios iniciatyvos prioritetas bei min ėta lokalizavimo laisv ė – planavimo dokumentuose poilsio kaime pl ėtra negali b ūti reguliuojama ar reglamentuojama, tod ėl Birž ų rajono bendrasis planas teikia tik bendr ą principin į palaikym ą šio tipo rekreacin ės infrastrukt ūros pl ėtojimui rajone, pirmiausiai numatytose poilsio vietov ėse (br ėžinyje ,, Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“ teikiama esam ų ir šiuo metu kuriam ų kaimo turizmo sodyb ų teritorin ė lokalizacija).

Rekreacin ės linijin ės infrastrukt ūros vystymas

Birž ų rajono bendrasis planas prioritet ą teikia kryptingam Birž ų krašto pažinimui tarnaujan čios automobili ų, dvira čių ir vandens turizmo tras ų sistemos formavimui.

Turizmo tras ų sistemos pagrind ą sudaro sekantys Birž ų krašt ą pristatantys autoturizmo bei dvira čių turizmo tras ų žiedai ar j ų atkarpos (ži ūrėti br ėžinyje ,, Gamtos ir kult ūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo pl ėtojimas“):

1) Autoturizmo trasa „Birž ų krašto žiedas“ – tai Panev ėžio apskrities generaliniame plane rekomenduotos regionin ės autoturizmo trasos ,,Panev ėžio regiono žiedas“ dalis, apjungianti rajono turizmo ir rekreacinio vystymo centrus ir leidžianti susipažinti su gamtos ir kult ūros paveldo vertyb ėmis išsiskirian čiomis Birž ų krašto teritorijomis. Birž ų rajone ši trasa praeina maršrutu: Biržai - Kirkilai – Juostavie čiai – Germaniškis – Nemun ėlio Radviliškis – Pu čiakalnė – Kvetkai – Papilys – Ku čgalys – Kupreliškis – Vabalninkas – Biržai. Taip pat numatomos bendr ąjį trasos žied ą atskiruose segmentuose pagal keliaujančiųjų pasirinkim ą leidžian čios sutrumpinti (Briedžiai – Parov ėja- Papilys) bei išvedan čios atkarpos Pasvalio, Rokiškio ir Panev ėžio kryptyse.

2) Autoturizmo trasa ,,Vidurio Lietuvos park ų žiedas“ – tai regionin ės (Šiauli ų, Kauno, Panev ėžio apskritys) autoturizmo trasos atkarpa Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje maršrutu: (Pasvalys) - Kirkilai – Pabirž ė – Biržai - Nemun ėlio Radviliškis – Pu čiakaln ė- Kvetkai – Papilys – Kupreliškis - (Kupiškis).

UAB „Urbanistika“, 2007 55

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

3) Autoturizmo trasa ,, Lietuvos istorijos ir kult ūros v ėrinys“ - tai LR teritorijos bendrajame plane numatyto nacionalinio reprezentacinio kult ūrinio autoturizmo maršruto dalis Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje (Pasvalio) – Kirdoni ų – Pabirž ės – Birž ų atkarpoje.

4) Dvira čių turizmo trasa „Šiaur ės Aukštaitijos žiedas“ – regionin ės dvira čių turizmo trasos atkarpa, apjuosianti didži ąją Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos dal į maršrutu: (Pasvalys) - Pabirž ė - Biržai – Pa čeriaukšt ė - Germaniškis - Nemun ėlio Radviliškis - Pu čiakaln ė - Kvetkai – Papilys – (Rokiškis), leidžianti susipažinti su vaizdingiausiomis bei gamtos ir kult ūros vertyb ėmis išsiskirian čiomis rajono teritorijomis. Taip pat numatomos, pagal važiuojan čių dviratinink ų pasirinkim ą, trasos maršrut ą leidžian čios sutrumpinti atkarpos (Briedžiai – Parov ėja – Biržai - Vabalninkas - (Kupiškis)). Regionin ė dvira čių turizmo trasa „Šiaur ės Aukštaitijos žiedas“ yra numatyta kuo mažiau dubliuojant nacionalini ų dvira čių tras ų tinkl ą.

5) Per Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos vakarin ę dal į piet ų – šiaur ės kryptimi yra suplanuota tranzitin ės paskirties tarptautin ės svarbos dvira čių turizmo trasa. Teikiamas toks šios trasos kelias: (Kupiškis) - Vabalninkas - Biržai – Pa čeriaukšt ė – Germaniškis – (Latvija).

6) Birž ų rajono bendrajame plane teikiama Nacionalini ų dvira čių tras ų specialiajame plane numatytas nacionalin ės svarbos dvira čių turizmo maršrutas (Pasvalio) – Kirdoni ų – Pabirž ės – Birž ų atkarpoje.

17. Teikiamas automobili ų ir dvira čių turizmo pagrindini ų bei trumpinam ųjų tras ų tinklas ir galimos tras ų t ąsos leidžia papildomai realizuoti po kelet ą laisvai pasirenkam ų vietinio lygmens pažintini ų žiedini ų maršrut ų.

18. Birž ų rajono vandens turizmo sistemos pagrind ą sudaro regionin ės svarbos Nemun ėlio vandens kelias, visoje Birž ų rajono savivaldyb ės atkarpoje, skirtas ribotam ir reguliuojamam (d ėl šios up ės ir jos sl ėnio ypatingos gamtin ės vert ės, didelio ekologinio jautrumo, pasienio ruožo apribojim ų) vandens turizmui baidar ėmis/kanojomis arba valtimis.

19. Birž ų rajono bendrasis planas rekomenduoja į turizmo (pirmiausiai dvira čių, vandens), maršrutus įtraukti toliausiai į šiaur ę nutolusio Lietuvos taško - 56° 21'01" (Nemun ėlio Radviliškio sen.) pažintin į lankym ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 56

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 4 skyrius: Rekreacini ų teritorij ų vystymas

4.4. Įgyvendinimo prioritetai

Formuojant rekreacini ų teritorij ų sistem ą:

1. Pirmaeilis funkciniais ryšiais susiet ų rekreacini ų teritorini ų sistem ų formavimas Birž ų ir Nemun ėlio – Rov ėjos rekreaciniuose resursiniuose arealuose. 2. Kurortin ės teritorijos statuso Lik ėnams siekimas. 3. Numatyt ų nauj ų turizmo ir rekreacinio aptarnavimo centr ų formavimas. 4. Nustatyt ų rekreacinio funkcinio prioriteto zon ų rekreacin ės aplinkos kokyb ės gerinimas, pritaikymas poilsiui ir naudojimo intensyvinimas.

Vystant rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūrą:

1. Išnaudojant karstinio regiono specifik ą vystyti pažintin į turizm ą, reprezentuojant į rajon ą regiono, šalies ar net tarptautiniu mastu. 2. Birž ų regioninio parko pažintinio turizmo infrastrukt ūros k ūrimas. 3. Numatyt ų dvira čių turizmo tras ų ir j ų infrastrukt ūros formavimas. 4. Nemun ėlio vandens turizmo trasos pritaikymas naudojimui. 5. Poilsio kaime (kaimo turizmo) pl ėtojimas numatytose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose.

UAB „Urbanistika“, 2007 57

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

5. ŽEM ĖS ŪKIO IR MIŠK Ų TERITORIJOS

UAB „Urbanistika“, 2007 58

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

5. ŽEM ĖS ŪKIO IR MIŠK Ų TERITORIJOS 5.1. Žem ės ūkio teritorijos Planuojamos veiklos prioritetai

Prioritetin ė žem ės naudotoj ų veikla rajono teritorijoje išlieka žem ės ūkis ir mišk ų ūkis. Kitai veiklai žem ės plotus numatoma panaudoti esant poreikiui pl ėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti nauding ąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikaling ų žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika ži ūrėti 5.1.1. lentel ėje.

5.1.1. lentel ė. Pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties poky čiai

Pagrindin ė tikslin ė žem ės Metai Poky čiai Prognoz ė Poky čiai per naudojimo paskirtis 2002 01 01 2007 01 01 vid. per 2017 metais 10 met ų (%) metus Žem ės ūkio 70,1 68,3 -0,36 66,5 -1,8 Mišk ų ūkio 25,2 27,0 +0,36 28,5 +1,5 Vandens ūkio 1,2 1,2* - 1,2 - Konservacin ė - - – - - Kita 3,5 3,5 - 3,8 + 0,3 Laisvas valstybinis fondas - - - - - Iš viso 100 100 x 100 x *Pastaba: priskirtos tik valstybin ėje žem ėje esan čios up ės, ežerai ir tvenkiniai

Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarpiu Birž ų rajone numatomi žem ės plotai: žem ės ūkio paskirties žem ės – 98 t ūkst. ha, mišk ų ūkio paskirties žem ės – apie 42 t ūkst. ha, vandens ūkio paskirties žem ės –1,7 t ūkst. ha, konservacin ės paskirties žem ės – 0,1 t ūkst. ha, kitos paskirties žem ės – apie 5,8 t ūkst. ha. Žem ės ūkio naudmen ų plotas (išskyrus sodinink ų bendrij ų sodus ir kit ą nedeklaruojam ą žem ę) sudarys 88 t ūkst. ha (sumaž ės 7% .), iš j ų žem ės ūkio paskirties žem ėje - 86 t ūkst. ha. Mišk ų plotas rajone sudarys 41 t ūkst. ha (miškingumas padid ės nuo 26,3% iki 27,8 %).

Žem ės ūkio paskirties žem ės išsaugojimas aktualesnis seni ūnijose, kuriose yra našesn ės žem ės ir intensyvesn ė žem ės ūkio gamyba. Vidutinis žem ės ūkio naudmen ų dirvožemi ų našumo balas seni ūnijose: Nemun ėlio-Radviliškio – 47,5; Pabirž ės – 50,7; Pa čeriaukšt ės – 54,6; Papilio – 44,0; Parov ėjos – 45,6; Širv ėnos – 47,4; Vabalninko – 46,7.

Žem ės ūkio paskirties žem ė maž ėjimas ir mišk ų ūkio paskirties žem ės did ėjimas planuojamas daugiausia d ėl miško įveisimo žem ės ūkio naudmenose, gavus leidim ą, taip pat d ėl apleist ų žem ės ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žem ės plot ų did ėjimas numatytas Birž ų miesto, Vabalninko miesto bei perspektyvi ų vietin ės reikšm ės centr ų pl ėtros, ūkin ės – komercin ės paskirties pastat ų statybos ir nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimo.

Bendrojo plano br ėžiniuose pažym ėtos kitos paskirties naudojimui skirtos teritorijos turi teritorij ų, rezervuojam ų visuomen ės poreikiams, status ą. Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, šioms teritorijoms turi b ūti rengiami specialieji planai (esant reikalui) ir detalieji planai arba statini ų techniniai projektai (visais atvejais). Po to žem ė, numatyta valstybin ės reikšm ės automobili ų keli ų, kit ų statini ų ar valstybin ės svarbos objekt ų statybai gali b ūti paimta visuomen ės poreikiams iš savinink ų ir panaudota suplanuotiems tikslams įgyvendinti.

UAB „Urbanistika“, 2007 59

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

Žem ės ūkio teritorij ų zonavimas Bendrajame plane, planuojant detalesn į teritorijos tvarkym ą, siekiama geresnio žem ės gamtini ų ir ūkini ų, taip pat nat ūrali ų savybi ų panaudojimo kraštovaizdžio apsaugos pagrindais. Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas:  esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu;  dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė;  miškotvarkos duomen ų analiz ė;  urbanistin ės pl ėtros poveikio ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties statini ų racionalaus išd ėstymo poreikis;  gamtinio karkaso formavimo ypatum ų įvertinimas.

Agrarini ų teritorij ų naudojimo br ėžinyje pažym ėtos numatomos vystyti urbanizuotos teritorijos, kuriose daugiausia vyks pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties poky čiai. Tai –miest ų urbanistin ės pl ėtros teritorijos ir perspektyvios kaimo gyvenamosios vietov ės (brėžinyje šios teritorijos pažym ėtos indeksu Zu). Šiose teritorijose veiklos prioritetas teikiamas urbanistinei pl ėtrai. Teritorijos tvarkymo reglamentavimas: bet kokia ilgalaiki ų statini ų statyba šiose vietov ėse turi b ūti pagr įsta bendr ųjų plan ų , speciali ųjų arba detali ųjų plan ų sprendiniais.

Likusi agrarin ė teritorija suskirstyta į šias žem ės naudojimo ir žem ės ūkio specializacijos zonas:

 I zona – Birž ų regioninis parkas. Zonoje žem ės naudojim ą ir ūkin ę veikl ą reglamentuoja Birž ų regioninio parko nuostatai, šio parko planavimo schema ir tvarkymo planai. Pastat ų statyba ir pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas galimas tik vadovaujantis Birž ų regioninio parko planavimo dokumentais. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu I- ZBrp ).

 II zona - Saugomos teritorijos. Šiai zonai priskirti valstybiniai draustiniai ir Natura 2000 teritorijos. Žem ės naudojim ą ir ūkin ę veikl ą šiose teritorijose reglamentuoja draustini ų nuostatai bei teis ės aktai, nustatantys paukš čių ir gamtos buveini ų apsaugai svarbi ų teritorij ų naudojimo s ąlygas. Zonos pagrindin ės funkcijos – verting ų gamtini ų kompleks ų ir objekt ų apsauga ir tausojantis naudojimas. Joje numatomas statyb ų ribojimas bei atitinkamas tvarkymo režimas pagal specialiojo (gamtosauginio) planavimo dokumentus bei kitus ūkin ę veikl ą reglamentuojan čius teis ės aktus. Ši ų teritorij ų žem ės ūkio naudmenose galima ekstensyvi žem ės ūkio veikla. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu II-Zst ).

 III zona – tausojamojo ūkininkavimo zona. Zona apima karstiniam rajonui priskirtus plotus, ne įeinan čius į I zon ą. Teritorijoje turi b ūti vystoma žem ės ūkio veikla, atitinkanti geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus ir užtikrinanti karstiniam rajonui nustatytus reikalavimus pas ėli ų strukt ūrai bei tr ąšų ir chemikal ų naudojimui. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu III-Zk ).

 IV zona – gamtinio karkaso zona. Ji apima į II ir III zonas ne įeinant į M ūšos – Nemun ėlio geoekologini ų takoskyr ų ruož ą ir Nemun ėlio migracini ų koridori ų ruož ą. Atsižvelgiant į speciali ąsias žem ės ir miško naudojimo s ąlygas, šioje zonoje pagrindine veikla laikytinas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Valstyb ės r ėmimo priemon ėmis tur ėtų b ūti skatinama pieno – m ėsos galvijininkyst ės specializacija. Dalis nepatogi ų naudoti žem ės ūkiui plot ų rekomenduojama apsodinti mišku. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu IV-Zg).

UAB „Urbanistika“, 2007 60

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

 V zona - Intensyvaus žem ės ūkio su prioritetine augalininkyst ės specializacija zona. Jai priskirta vakarin ė ir centrin ė Birž ų rajono teritorijos dalys. Vyrauja nusausintos aukštos ūkin ės vert ės ariamos žem ės (vidutinis našumo balas zonoje – 46-52). D ėl verting ų dirvožemi ų ir ner ūgš čių dirv ų ši teritorija tinkamiausia naudoti pagal tradiciškai vystom ą ūki ų specializacij ą. Tai – dirvai reikli ų žem ės ūkio augal ų auginimas pardavimui (kvie čiai, miežiai, cukriniai runkeliai, linai, rapsai). bei javų auginimas pašariniams gr ūdams. Pagalbin ės gamybos šakos (kiaulininkyst ė, pienininkyst ė ir kt.) gali b ūti vystomos tik d ėl s ėjomainose b ūtin ų auginti neprekini ų žem ės ūkio pas ėli ų ir ūkiuose išauginam ų pašar ų pagrindu. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu V-ZIa).

 VI zona - . Intensyvaus žem ės ūkio su prioritetine gyvulininkyst ės specializacija zona . Į zon ą įeina rytin ė rajono teritorijos dalis Papilio – Parov ėjos ir Nemun ėlio Radviliškio seni ūnijose. Zonoje vyrauja karbonatingieji ir paprastieji sekliai gl ėjiški išplautžemiai, taip pat – sekliai gl ėjiški rudžemiai; įvairesn ės reljefo formos, pažem ėjimuose ir įlom ėse daugiau piev ų ir ganykl ų. Vidutinis žem ės našumo balas – 44-47. Rekomenduojamos ūkininkavimo sistemos susietos su geresniu dirvožemi ų panaudojimu: laikant pievas ir ganyklas bei auginant daugiametes žoles; dalis augalininkyst ės produkcijos turi b ūti skirta pieno – m ėsos galvijininkystei bei kiaulininkystei vystyti. Specializuotos augalininkyst ės šakos – raps ų, lin ų, kvie čių auginimas. (Br ėžinyje ši zona pažym ėta indeksu VI-ZIg).

Visose zonose yra išskirti pozoniai – išskiriant žem ės plotus, įeinan čius į karstin į rajon ą, nustatyt ą vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis. Karstiniame rajone statybos galimos vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. lapkri čio 11 d. įsakymu Nr. D1 – 596 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu. Kita veikla reglamentuojama atsižvelgiant į skirtingas karstinio pastovumo teritorijas. Tai – 1) labai nepastov ūs ir nepastov ūs plotai, kur gali atsirasti daugiau kaip 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 2) nepakankamo pastovumo plotai, kur gali atsirasti 0,05 - 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 3) sumaž ėjusio pastovumo plotai, kur gali atsirasti mažiau kaip 0,05 įgriuv ų kv. km per metus. Šiuose pozoniuose žem ės ūkio veikla turi b ūti vystoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtint ų Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XXIV skyriumi („Karstinis regionas“). Atsižvelgiant į privalomus pas ėli ų strukt ūros reikalavimus, prioritetin ė ūki ų specializacija nepastoviuose ir nepakankamo pastovumo plotuose tur ėtų b ūti žolini ų pašar ų auginimas, pienininkyst ė, m ėsin ė bei veislin ė galvijininkyst ė ir avininkyst ė; rekomenduotina skatinti ekologin į ūkininkavim ą.

Žem ės ūkio paskirties žem ėje galima statyti pastatus atitinkan čius žem ės naudotojo veikl ą: nerengiant detaliojo plano gyvenam ųjų sodyb ų ir žem ės ūkio veiklai reikaling ų ūkini ų pastat ų statyba galima parinktose ūkininko sodybai vietose. Jos gali b ūti parenkamos teis ės akt ų nustatyta tvarka priva čios žem ės sklypuose, priklausan čiuose ūkininko ūkį įregistravusiems ir realiai ūkininkaujantiems asmenims. Pl ėtojant kit ą ūkin ę veikl ą III, IV, V ir VI zonose pagrindin ė tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis iš žem ės ūkio į kit ą paskirt į gali b ūti kei čiama:

 kompaktiškai užstatytose perspektyviose gyvenamosiose vietov ėse;  esamose sodybose, suformavus nam ų vald ų žem ės sklypus, taip pat naujiems žem ės sklypams prie esam ų sodyb ų - pagal detal ųjį plan ą suformuotuose žem ės sklypuose. Jeigu, išduodant planavimo s ąlygas, nustatomas poreikis tur ėti special ųjį plan ą inžinerin ės infrastrukt ūros objekt ų ir komunikacij ų išd ėstymui, prieš rengiant detal ųjį plan ą turi b ūti parengtas specialusis planas. Specialieji planai nereikalingi, jeigu detalusis

UAB „Urbanistika“, 2007 61

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

planas rengiamas žem ės sklype, esan čiame prie gero kelio ir elektros linijos, arba ribojasi su esamos nam ų valdos žem ės sklypu;

 žem ės sklypuose, suformuotuose prie esam ų ūkin ės-komercin ės paskirties pastat ų (pagal detal ųjį plan ą) arba nauj ų ūkin ės-komercin ės ne žem ės ūkio paskirties pastat ų statybai – vietose, kur tai numato specialieji planai ir j ų pagrindu parengti detalieji planai;

 urbanistin ės integracijos aši ų ruožuose – iki 500 – 1000 m atstumu nuo valstybini ų keli ų Biržai – Pabirž ė – Pasvalys – Panev ėžys (išskyrus teritorijas, kur tai riboja Birž ų regioninio parko planavimo schema), Biržai – Papilys – Pand ėlys – Rokiškis , Biržai – Vabalninkas – Kupiškis ir Biržai – Ryga . Šiuose ruožuose vystomas intensyvus žem ės ūkis, ta čiau, esant poreikiui, gali b ūti rengiami specialieji planai inžinerin ės infrastrukt ūros objekt ų išd ėstymui ir, j ų pagrindu, - detalieji planai, numatantys žem ės sklyp ų formavim ą pramonin ės ir ūkin ės-komercin ės paskirties statiniams, taip pat (išlaikant reikiamus sanitarinius atstumus) - ir gyvenamiesiems namams. Specialieji planai nereikalingi, jeigu detalusis planas rengiamas žem ės sklype, esan čiame prie gero kelio ir elektros linijos arba ribojasi su esamos nam ų valdos žem ės sklypu.

Bendrojo plano sprendiniai d ėl žem ės tikslingiausio panaudojimo turi b ūti įrašomi išduodant planavimo s ąlygas ši ų teritorij ų speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui. Rengiant kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus, nurodytose zonose tikslinga išskirti pozonius, kurie detaliau įvertitų vietovi ų s ąlygas ir dirvožemius; atitinkamai tur ėtų b ūti konkretizuojamos ir pagrindini ų augal ų rūšys bei specializuot ų gamybos šak ų deriniai.

Zonose esan čiose gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas detalesnis žemės naudojimo reglamentavimas, susij ęs su kraštovaizdžio nat ūralumo apsauga (išlaikymu, saugojimu, palaikymu, stiprinimu, kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čių element ų gr ąžinimu ir gausinimu) gali b ūti realizuojamas pagal saugom ų teritorij ų planavimo dokumentus arba kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus. Rengiami dokumentai tur ėtų įvertinti:

 rekomenduojam ą ekologinę įvairov ę užtikrinan čių žem ės naudmen ų sud ėtį. Jeigu ekologin ė įvairov ė nepakankama, leistinas didesnis esamos pad ėties keitimas: mišk ų ir lauk ų bei vandens telkini ų apsaugini ų želdini ų įveisimas, tvenkini ų įrengimas, daugiame čių žolyn ų užimt ų plot ų išd ėstymo įvairov ės didinimas;

 rekomenduojama žemdirbyst ės sistemas. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama vystyti tik tausojam ąjį arba ekologin į ūkininkavim ą.

Žem ės ūkio pl ėtra

Bendrojo plano sprendiniai sudaro s ąlygas žem ės ūkio vystymui. Tai:

 Nustatytos žem ės ūkio paskirties žem ės perspektyvin ės ribos. Šiais bendrojo plano sprendiniais (Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinys) privalo vadovautis kit ų, žemesnio lygmens teritorij ų planavimo, dokument ų reng ėjai.

 Numatomas orientacinis žem ės plotas žem ės ūkio veiklai: 98 t ūkst. ha žem ės ūkio paskirties žem ės plotas, iš jo žem ės ūkio naudmenos - apie 86 t ūkst. ha (2006 m. deklaruota 78,7 t ūkst. ha žem ės ūkio naudmen ų; iš likusi ų apleist ų 13,8 t ūkst. ha žem ės ūkio naudmen ų 7,3 t ūkst. ha bus grąžinta žem ės ūkio veiklai, įsavinant melioracin ėmis priemon ėmis, 6 t ūkst. ha bus apsodinta mišku arba savaime apaugs miškais, medži ų ir

UAB „Urbanistika“, 2007 62

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

kr ūmų augalija bei pavirs pelk ėmis, o apie 0,5 t ūkst. ha bus panaudota ne žem ės ūkio ir mišk ų ūkio veiklai).

 Nustatytos rekomenduojamos žem ės ūkio veiklos zonos (funkcin ės zonos), atsižvelgiant į geriausi ų dirvožemi ų savybi ų panaudojim ą, žem ės ūkio gamybos efektyvum ą ir gamtos ištekli ų apsaug ą.

Rekomenduojama intensyvios žem ės ūkio veiklos zonose pl ėtoti prekin ę žem ės ūkio gamyb ą ir siekti ūkio dydžio ne mažesnio nei numatyta žem ės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ės– gyvulininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ės specializacijos arba vien augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų.

Rekomenduojam ą žem ės naudojim ą tikslinga skatinti valstyb ės paramos priemon ėmis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti param ą taikytinas veiklai, atitinkan čiai zonos ypatumams (jeigu to nedraudžia ES reglamentai ir direktyvos). Prioritetin ės valstyb ės paramos priemon ės tur ėtų b ūti:

 geros ūkin ės vert ės žem ėse (daugiausia – V-ZIa ir VI-ZIg zonose) – investicijos į žem ės ūkio valdas, jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas, standart ų laikymasis, pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ėmimas;

 ekologiškai jautriose žem ėse (daugiausia – III-Zk ir IV- Zg zonose) – žem ės ūkio ir artim ų ekonomin ės veiklos sektori ų įvairinimas, kaimo turizmo ir amat ų skatinimas, žem ės ūkio paskirties žem ės apželdinimas mišku;

 žem ėse, įeinan čiose į saugom ų teritorij ų ribas (daugiausia – I-ZBrp ir II-Zst zonose), priklausomai nuo j ų naudojimo intensyvumo: ekologinio ūkininkavimo programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa, vietov ės su aplinkosaugos apribojimais, standart ų laikymasis (Nitrat ų direktyva).

Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimui žem ės ūkio paskirties žem ėje reikalinga rengti kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus (j ų atmain ą – atskir ų seni ūnij ų kompleksinius žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros projektus) ir žem ės konsolidacijos projektus. Pagrindiniai ši ų žem ėtvarkos teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, turintys ilgalaikes pasekmes ir b ūtini spr ęsti įvertinant svarbiausius žem ės ūkio gamybos pl ėtr ą bei kaimo kraštovaizdžio formavim ą įtakojan čius veiksnius:

 vietin ės reikšm ės keli ų tinklo išd ėstymas;  stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstymas bei gamybos apim čių juose nustatymas;  sausinimo sistem ų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymas;  miško želdini ų detalesnio išd ėstymo ir j ų funkcij ų nustatymas;  žem ės ūkio naudmen ų lauk ų masyv ų, tinkam ų naudoti tam tikroms augal ų grup ėms, formavimas;  žem ės gerinimo priemoni ų suplanavimas;  nat ūrali ų kraštovaizdži ų, dirvožemio ir vandens apsaugos priemoni ų suplanavimas.

UAB „Urbanistika“, 2007 63

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

Žem ės naudojimo reguliavimas

Žmogaus ūkin ės ir kitos veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu, reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodamas planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ės taryba arba savivaldyb ės administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ės tarybos nutarime d ėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi b ūti vadovaujamasi įstatym ų ir Vyriausyb ės nutarim ų nuostatomis. Svarbiausios iš j ų:

 Teritorija gyvenamosios ir kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai) gali b ūti parinkta ir projektuojama tik vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais.

 Žem ės ūkio paskirties žem ėje esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė su veikian čiais melioracijos įrenginiais, turi b ūti saugoma nuo j ų ploto sumaž ėjimo, vadovaujantis Žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų j ų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“. Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos žemės naudojimo ir reglament ų br ėžinyje, ta čiau kurios iš j ų yra ekologiškai nuskurdintos, gali b ūti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis ės aktus, atitinkamais skai čiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose mišk ų ir kit ų nat ūrali ų biocenozi ų plotas neužtikrina vietov ės ekologinio stabilumo.

Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“.

Vietin ės reikšm ės vieš ųjų keli ų tinklas turi atitikti bendrojo plano sprendinius – jo br ėžiniuose suprojektuot ą valstybini ų ir vietin ės reikšm ės keli ų išd ėstym ą.

Rekomendacijos kraštovaizdžio tvarkymui, nepažeidžiant gamtinio karkaso formavimo princip ų, pateiktos Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ės apsaugos br ėžinyje. Rajono teritorijoje galimas statybas pagal Bendrojo plano sprendinius apibr ėžia Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai, o kraštovaizdžio tvarkymo reglament ų br ėžinys yra tik rekomendacinio pob ūdžio, reikalingas rengiant planavimo s ąlygas melioracijos darbams, miško želdini ų išd ėstymui, statini ų išd ėstymo tankumui ir kt.

Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų br ėžinyje nustatytose funkcin ėse zonose reglamentuojama veikla pateikta 5.1.2. lentel ėje.

UAB „Urbanistika“, 2007 64

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

5.1.2. lentel ė. Žem ės naudojimo funkciniai prioritetai ir veiklos reglamentavimas

Teritorijos Trumpa reglamentuojamos Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglament ų teritorijos charakteristika reglamentai indeksas

V-ZIa, Intensyvi žem ės ūkio veikla Skatinama augalininkyst ės, gyvulininkyst ės VI-ZIg teritorijose su geros ir labai geros bei mišrios specializacijos ūkiai, derinantys ūkin ės vert ės dirvožemiais gyvuli ų auginim ą su prekin ės augalininkyst ės produkcijos gamyba.

Ūkininkavimas teritorijose su ekologiškai jautriais dirvožemiais:

I-ZBrp - Birž ų regioniniame parke Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų nuostatai, teis ės aktai, planavimo II-Zst - saugomose teritorijose dokumentai ir reglamentai.

III-Zk - karstiniame regione Visose zonose yra išskirti pozoniai – išskiriant žem ės plotus, įeinan čius į karstin į rajon ą, nustatyt ą vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis. Karstiniame rajone statybos galimos vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. lapkri čio 11 d. įsakymu Nr. D1 – 596 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu. Kita veikla reglamentuojama atsižvelgiant į skirtingas karstinio pastovumo teritorijas. Tai – 1) labai nepastov ūs ir nepastov ūs plotai, kur gali atsirasti daugiau kaip 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 2) nepakankamo pastovumo plotai, kur gali atsirasti 0,05 - 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 3) sumaž ėjusio pastovumo plotai, kur gali atsirasti mažiau kaip 0,05 įgriuv ų kv. km per metus. Šiuose pozoniuose žem ės ūkio veikla turi b ūti vystoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtint ų Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo sąlyg ų XXIV skyriumi („Karstinis regionas“). Atsižvelgiant į privalomus pas ėli ų strukt ūros reikalavimus, prioritetin ė ūki ų specializacija nepastoviuose ir nepakankamo pastovumo plotuose tur ėtų būti žolini ų pašar ų auginimas, pienininkyst ė, mėsin ė bei veislin ė galvijininkyst ė ir avininkyst ė; rekomenduotina skatinti ekologin į ūkininkavim ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 65

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

IV-Zg - gamtinio karkaso Skatinamas tausojamasis bei ekologinis teritorijose ūkininkavimas, teikiant prioritet ą galvijininkyst ės specializacijai. Zu Perspektyvių gyvenam ų vietovi ų Naudotina žem ės ūkio arba mišk ų ūkio urbanistin ės pl ėtros teritorijos veiklai, ta čiau leidžiama gyvenamoji, ūkin ė, komercin ė ir rekreacin ė statyba, pakeitus pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į į kit ą paskirt į įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. Z3 Rekreacinio naudojimo žem ės Žem ės ūkio paskirties žem ės sklypai, sklypai naudojami statini ų kaimo turizmo paslaugoms teikti, statybai ar rekonstrukcijai.

Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus gamtinio karkaso teritorijose, privalo b ūti atliktas sprendini ų pasekmi ų poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas.

Rengiant specialiuosius planus kaimo vietov ėje, privalo b ūti pažym ėtos žem ės ūkio gamybini ų pastat ų sanitarin ės apsaugos zonos. Jose, vadovaujantis Vyriausyb ės patvirtintomis Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis (1992 05 12 nutarimas Nr. 343), draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, o esamos sodybos ar visuomeniniai pastatai gali b ūti rekonstruojami tik įvertinus neigiam ą veiklos poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. Sanitarin ės apsaugos zonos dydis (metrais): prie kiauli ų ferm ų – 500 m; prie karvi ų, kit ų galvij ų, arkli ų ir paukš čių ferm ų – 300 m.

UAB „Urbanistika“, 2007 66

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

5.2. MIŠK Ų ŪKIO TERITORIJOS

Rajono savivaldyb ės mišk ų potencialo teritoriniai ypatumai

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorija, pagal numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane strategines miškininkyst ės pl ėtros zonas bei pozones, patenka į vien ą mišk ų pl ėtros zon ą – Vidurio Lietuvos mišri ų lapuo čių – spygliuo čių mišk ų zon ą ir vien ą pozon į – Vakar ų Aukštaitijos naši ų mišri ų lapuo čių – egl ės mišk ų pozon į. Didieji mišk ų masyvai yra Birž ų raj. sav. šiaur ės rytiniame pakraštyje. Pozonyje vyrauja ūkiniai miškai – 81% visų mišk ų ploto, tuo tarpu rezervatiniai ir specialios paskirties miškai sudaro tik 9%. Miško augavie čių našumas artimas šalies vidutiniam – 5,8 m 3/ha. Miško naudojimas gali b ūti kiek didesnis už šalies vidurk į - 4,9–5,2 m 3/ha likvidin ės medienos per metus. Nors pozonio žem ės yra vienos tinkamiausi ų žemdirbystei, ta čiau didel ė Birž ų raj. sav. dalis patenka į karstin į region ą. Mišk ų plotus reikt ų padidinti bent minimaliai – 2%. Pozonyje svarbiausios yra kiet ųjų lapuo čių – ąžuolo, uosio augaviet ės. J ų atk ūrimui reik ėtų skirti daugiausiai d ėmesio. Palaikant ar net didinant eglyn ų plotus miškuose, didesn į d ėmes į reikt ų skirti labai vertingos beržo medienos auginimui.

Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atlikt ų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologin ės įvairov ės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir lauk ų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkinės veiklos poveikiams jautriose zonose. Pagal mažiau palanki ų ūkininkauti vietovi ų s ąraš ą, patvirtint ą 2004-05-03 Žem ės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D – 278, pakeitimas (Žin., 2004, Nr.78-2735), Birž ų rajono savivaldyb ės 5 seni ūnij ų teritorijos priklauso prie mažiau palanki ų ūkininkauti vietovi ų. Kli ūtis ūkininkavimui sukelia intensyvaus karsto reiškiniai Pabirž ės, Pa čeriaukšt ės, Parov ėjos, Širvenos ir Nemun ėlio Radviliškio seni ūnijose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. birželio 1 d. nutarim ą Nr.549 “D ėl priemoni ų šiaur ės Lietuvos karstinio regiono gyvenamajai aplinkai ir ekologinei būklei pagerinti” intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupi ų žem ėje leidžiama įveisti mišk ą neatsižvelgiant į žem ės našum ą.

Birž ų rajono sav. ne miško žem ėje miško įveisimas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacin ėse teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojan čiose žem ėse su mažos ūkin ės vert ės dirvožemiais. Regiono bendr ąją erdvin ę koncepcij ą formuojan čioms svarbiausioms tokioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, turin čioms kompensuoti urbanistinio - ūkinio vystymo poveik į, paprastai priskiriamos geoekologin ės takoskyros bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai .

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje pirmoje eil ėje mišk ų plotus si ūlome padidint:  Regionin ę svarb ą turin čiame M ūšos – Nemun ėlio geoekologin ės takoskyros ruože Kirdoni ų – Kirkil ų – Parup ės ir Kirkil ų – Klausu čių – Meil ūnų – Einori ų atkarpose;  naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose.

Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar mišk ų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas b ūtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, lauk ų apsauginiuose miškuose ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškuose, gamtinio karkaso ir reakracinio naudojimo teritorijose.

Siekiama įgyvendinti Lietuvos mišk ų ūkio politikos įgyvendinimo strategij ą ir padidinti šalies miškingum ą 3% bei pagerinti šalies ekonomin į tvarumą ir užtikrinti mišk ų panaudojim ą bendrojoje kaimo pl ėtroje (pajamos, darbo vietos, socialinis ir ekonominis stabilumas), taip pat ekonomiškai racional ų dirvonuojan čių ir menkaver čių žemi ų panaudojim ą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kult ūros paveldo išsaugojimo, turizmo pl ėtros ir kitus veiksnius.

UAB „Urbanistika“, 2007 67

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

Birž ų rajono savivaldyb ėje 2007-2020m laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 347 ha žem ės ūkiui ir kitiems tikslams naudot ų žemi ų, t. y kasmet miškas turi b ūti įveisiamas 25 ha plote (Žin.2003, Nr.1-10). Numatomas mišk ų įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje leis padidinti ekosistem ų apsaugos (draustini ų, priešerozini ų), apsaugini ų mišk ų (draustini ų, valstybini ų park ų apsaugos zon ų, lauk ų apsaugini ų, vandens telkini ų apsaugos zon ų) mišk ų plotus. Birž ų raj. sav. mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema numato įveisti mišk ą 9584 ha plote. Esamas savivaldyb ės teritorijos miškingumas 25,8%, įveisus naujai suprojektuotus miškus, teritorijos miškingumas padid ėtų 6,5 % ir b ūtų 32,3%.

5.2.1. lentel ė. Plot ų miškui įveisti suvestin ė (pagal mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schem ą)

Eil. Nr. Kadastro vietov ė Kadastro vietov ės plotas, Mišk ų įveisiamas plotas, ha ha

1. Anciškiai 4422 675 2. Anglininkai 3845 286 3. Biržai mst. 1783 - 4. Butni ūnai 5733 419 5. Būginiai 2424 139 6. Geidži ūnai 4676 197 7. Germaniškis 4906 284 8. Juostavie čiai 3659 51 9. Kirdonys 5348 222 10. Kupreliškis 3164 413 11. Ku čgalys 4436 607 12. Kvetkai 5104 18 13. Latveliai 1979 - 14. Medeikiai 4987 292 15. Meil ūnai 5276 165 16. Mieli ūnai 3653 228 17. Nemun ėlio Radviliškis 4718 654 18. Nemun ėlis 3133 - 19. Obelaukiai 4464 371 20. Pabirž ė 3441 258 21. Papilys 4696 416 22. Parov ėja 3441 167 23. Pasvalie čiai 4637 11 24. Pa čeriaukšt ė 3812 - 25. Pu čiakaln ė 4387 567 26. Ramongaliai 4310 845 27. Rinkuškiai 5564 399 28. Satk ūnai 4308 296 29. Skrebiškiai 5758 877 30. Spalviškiai 3160 5 31. Šilai 2641 113 32. Šukionys 3622 137 33. Tamoši ūnai 2890 - 34. Totoriai 317 22 35. Užušiliai 4964 333 36. Vabalninkas mst. 386 - 37. Virškup ėnai 4924 6 38. Zaprutiškiai 2655 111 Viso Birž ų rajono: 147625 9584

UAB „Urbanistika“, 2007 68

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

Įvertinus visus faktorius, prognozuojame kad Birž ų raj. sav. miškingumas projektuojamo laikotarpio pabaigoje bus 28,5%.

2007m pradžioje 36,3% mišk ų ūkio paskirties žem ės Birž ų rajono savivaldyb ėje valdo: privat ūs mišk ų savininkai, Nacionalini ų park ų valdomos žem ės n ėra, 63,7% vis ų rajono savivaldyb ės mišk ų valstybiniai. Žem ės reformos metu dalis žem ės ūkio veiklai gr ąžinamoje žem ėje įsiterpusi ų mišk ų priskiriami žem ės ūkio paskirties žemei (šiuo metu miškai priva čioje žem ės ūkio paskirties žem ėje rajono savivaldyb ės teritorijoje sudaro – 1315,1 ha, o mišk ų ūkio ur ėdij ų žem ėje esan čių žem ės ūkio naudmen ų plotas yra 660,5 ha, šie plotai gali b ūti priskiriami žem ės ūkio paskirties žemei . Atsižvelgiant į žem ės reformos įstatymu sudarytas s ąlygas mišk ų privatizavimui, taip pat į galimybes žem ės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku iki žem ės reformos pabaigos išliks priva čių mišk ų did ėjimo tendencijos. Proporcija, kai vyrauja valstybin ės reikšm ės miškai, o privataus ūkininkavimo miškai sudaro 30 - 40% iš esm ės atitinka dabartin ės ir ateities kart ų Lietuvos žmoni ų poreikius. Tokia nuostata įtvirtinta „Mišk ų įstatyme“, šiuo metu keisti nusistov ėjusi ą priva čių miško vald ų ir valstybin ės reikšm ės mišk ų proporcij ą nėra nei teorini ų, nei praktini ų – politini ų prielaid ų.

Mišk ų teritorij ų naudojimo kryptys

Helsinkio tvaraus mišk ų ūkio ir Lisabonos rezoliucijose nurodytos pagrindin ės kryptys miškotvarkiniam planavimui, iš kuri ų svarbiausios rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane:  miško žem ės tikslin ės paskirties išlaikymas ir geresnis jos išnaudojimas;  daugiatikslio miško naudojimo skatinimas, siekiant reikiamo balanso tarp įvairi ų visuomen ės poreiki ų;  ypatingas d ėmesys ekologiškai jautri ų viet ų, ret ų saugom ų, reprazantatyvi ų ekosistem ų, kertini ų buveini ų, nat ūrali ų medyn ų su endemin ėmis ir nykstan čiomis r ūšimis išskyrimas;  miško apsaugini ų funkcij ų, ypa č dirvožemio ir vandens apsaugos pl ėtojimas;  projektuojant miško atk ūrimo priemones, pirmenyb ę teikti nat ūraliam ž ėlimui, vietin ėmis medži ų r ūšimis.

Mišk ų ūkis Birž ų rajono savivaldyb ėje turi b ūti pl ėtojamas laikantis pagrindini ų Lietuvos mišk ų ūkio politikos tiksl ų, numatyt ų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Šiems tikslams priskiriami:  daugiatiksl ės ir miško išteklius tausojan čios mišk ų ūkio veiklos užtikrinimas subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines mišk ų funkcijas;  teritorijos miškingumo didinimas;  biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojimas ir mišk ų rekreacinio potencialo didinimas;  pramon ės ir gyventoj ų apr ūpinimas mediena;  miško ištekli ų išsaugojimas ir gausinimas;  racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli ų naudojimas bei mišk ų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokyb ės gerinimas;  mišk ų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas;  miško ekosistem ų tvarumo užtikrinimas.

Nacionalin ės kaimo pl ėtros 2007 – 2013 met ų strategijos pagrindini ų kryp čių įgyvendinimui numatytos priemon ės, susij ę su Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, tur ėtų b ūti diferencijuojamos priklausomai nuo konkre čių vietovi ų problemini ų situacij ų (socialin ės ir bendrosios ekonomin ės pl ėtros, žem ės ūkio pl ėtros, gamtosaugos ir kt.). Pagrindin ės numatomos priemon ės ir j ų taikymo rekomenduojami prioritetai, įgyvendinant Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendinius d ėl mišk ų ūkio pl ėtros:

UAB „Urbanistika“, 2007 69

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

 „Apželdinimas mišku“ numatyta mažai palankiose ūkininkauti vietov ėse, kuriose vyrauja nederlingos žem ės ūkio naudmenos, dažnai apleistos ir netikslingos sukult ūrinti melioracin ėmis ar agrotechnin ėmis priemon ėmis. Rekomenduotina pirmiausia ši ą priemon ę taikyti žem ės savininkams, įveisiantiems mišk ą gamtinio karkaso teritorijose.

 „Parama miško ekologin ės ir rekreacin ės vert ės didinimui bei pažeist ų mišk ų atk ūrimui“ taikytina siekiant geriau tvarkyti priva čius ir valstybinius miškus, pirmiausia – įeinan čius į rekreacinius arealus, taip pat priskirtus II grup ės miškams (ekosistem ų apsaugos ir rekreaciniams) bei III grup ės miškams (apsauginiams).

 „Mišk ų aplinkosaugos išmokos“ skirtos vis ų priva čių mišk ų savininkams, siekiant išsaugoti kertines miško buveines bei skatinti diegti neplyn ų miško kirtim ų sistem ą. Taikant ši ą priemon ę, rekomenduojama vadovautis speciali ųjų teritorij ų planavimo dokument ų – miškotvarkos projekt ų sprendiniais.

 „Parama NATURA 2000 teritorijoms“ skirta biologin ės įvairov ės išsaugojimui ir taikytina visoms teritorijoms, priskirtoms NATURA 2000 tinklui miškuose bei žem ės ūkio paskirties žem ėje.

Vis ų nuosavyb ės form ų miškai turi b ūti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą.

Bendrojo plano sprendini ų, įgyvendinan čių mišk ų ūkio paskirties žem ės ir mišk ų tvarkym ą, planuojantys dokumentai yra mišk ų išd ėstymo schemos ir vidin ės miškotvarkos projektai. J ų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teis ės akt ų nustatyta tvarka.

Miško žem ės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: mišk ų plot ų padidinimas, daugiatikslio mišk ų naudojimo skatinimas, mišk ų stabilumo išsaugojimas, miško funkcij ų, saugant vanden į ir dirvožem į, užtikrinimas, iškirst ų mišk ų atk ūrimas, mišk ų r ūšin ės įvairov ės išlaikymas.

Mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai

Mišk ų ir miško žem ės prieži ūra bei naudojimas turi b ūti tvarus, palaikyti biologin ę įvairov ę, produktyvum ą, geb ėjim ą atsikurti, gyvybingum ą ir j ų paj ėgum ą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaryti žalos kitoms ekosistemoms.

Mišk ų tr ūksta gamtinio karkaso teritorijose, Nemun ėlio – Radviliškio ir Vabalininko miest ų įtak ų zonose Daudžgiri ų, Kratiški ų, Geidži ūnų gyvenviet ėse bei rekreacin ėse zonose prie Nemun ėlio, vandens telkini ų apsaugos zonose. Did ėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško nat ūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja pl ėsti mišk ų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miest ų, kai kuri ų vandens telkini ų, keli ų, gerinant kult ūros vertybi ų apsaug ą ir naudojim ą.

Miškas yra vienas iš svarbiausi ų kraštovaizdžio komponent ų, lemian čių biologin ės įvairov ės, tvari ų ekosistem ų, kraštovaizdžio formavim ą ir išsaugojim ą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu dr ėgm ės naudojimu garantuoja stabili ą gruntini ų ir požemini ų vanden ų mityb ą, išsaugo ši ų vanden ų ger ą kokyb ę, reguliuoja upi ų nuot ėkį ir oro sud ėtį.

UAB „Urbanistika“, 2007 70

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

Miško konservacin ės, apsaugin ės, rekreacin ės ir įvairios socialin ės - kult ūrin ės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Ta čiau ir medienos poreikiai nuolat did ėja.

Birž ų raj. sav. mišk ų teritorij ų perspektyviniai naudojimo b ūdai numatomi atsižvelgiant į:  gamtin į žemi ų bei mišk ų našum ą;  esam ą miškingum ą ir jo didinimo potencial ą;  miškotvarkos duomen ų analiz ę;  mišk ų apsaugin ę ir rekreacin ę svarb ą kraštovaizdžio formavimui.

Vyraujantys mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai Birž ų rajono savivaldyb ėje pateikti 5.2.2. lentel ėje. Birž ų rajono savivaldyb ėje vyraus ūkini ų mišk ų sklypai (gamtiniame karkase). Pagal š į naudojimo b ūdą bus naudojama 48,3% miško žem ės, o ūkini ų mišk ų sklypai (ne gamtiniame karkase) užims 30,8% miško žem ės ploto.

5.2.2.lentel ė. Vyraujantys mišk ų teritorij ų naudojimo b ūdai Birž ų rajono savivaldyb ėje 2007- 2017m. vyrauja ekosistem ų vyrauja vyrauja ūkini ų mišk ų vyrauja - ūkini ų apsaugos ir apsaugini ų rekreacini ų mišk ų sklypai (gamtinio mišk ų sklypai (ne Seni ūnijos mišk ų sklypai sklypai karkaso teritorijose). gamtinio karkaso M1 M3 M2 M4g teritorijose). M4 % % % % Birž ų m. 100 Nemun ėlio Radviliškio 11,0 3,9 72,4 12,7 Pabirž ės 80,8 19,2 Pa čeriaukšt ės 40,0 0,1 59,9 Papilio 20,5 1,5 30,2 47,8 Parov ėjos 14,4 2,4 61,5 21,7 Širv ėnos 28,3 1,8 16,1 53,8 Vabalininko 15,0 0,1 54,5 30,4 Iš viso: 19,3 1,6 48,3 30,8

Suprojektuotas tausojantis ir daugiatikslis miško naudojimas užtikrina teigiam ą mišk ų plot ų did ėjimo pakilim ą, miško ekosistem ų stabilum ą, esam ą gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų išsaugojim ą, biologin ės įvairov ės palaikym ą, ekonomini ų klausim ų sprendim ą.

Birž ų rajono savivaldyb ės bendrajame plane numatyti šie pagrindiniai mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo b ūdai (ži ūrėti br ėžinyje „Mišk ų ūkio teritorij ų vystymas“):

1. M2 – vyrauja rekreacini ų mišk ų sklypai . Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose (miško park ų miškuose, kuri ų paskirtis tenkinti visuomen ės rekreacines reikmes, sudaryti s ąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikš čiojimui, sportui, kult ūrinei ir kitai veiklai gamtoje, kartu mažinti šios veiklos žaling ą poveik į aplinkai ir išsaugoti ši ų mišk ų stabilum ą; miest ų miškuose, kuri ų paskirtis tenkinti miesto gyventoj ų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti s ąlygas, palankias reakracijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miest ų or ą, gerinti j ų estetin į vaizd ą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus ; bei rekreaciniuose miško sklypuose, kuri ų paskirtis tenkinti visuomen ės poreikius trumpam poilsiavimui gamtoje, pasivaikš čiojimas, sportui, stovyklavimui ir panašiai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti ir kiti miškai

UAB „Urbanistika“, 2007 71

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

naudojami gyventoj ų poilsiui). Ši ų mišk ų plotus si ūlome didinti palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose, miest ų - miesteli ų fizin ės pl ėtros teritorijose. Rekreacini ų mišk ų naudojimo b ūdas vyraus Nemun ėlio – Radviliškio ir Parov ėjos seni ūnij ų miško žem ėse, kur sudarys atitinkamai 3,9 % ir 2,4 % miško žem ės.

2. M1, M3 – vyrauja ekosistem ų apsaugos ir apsaugini ų mišk ų sklypai. Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose kur vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų miškai, kuri ų paskirtis užtikrinti telmologini ų, pedologini ų, botanini ų, zoologini ų, botanini ų - zoologini ų, miško genetini ų draustini ų, kraštovaizdžio ir kit ų draustini ų dali ų, kuriose saugomos biologin ės vertyb ės išsaugojim ą, palaikant j ų miškus tokios b ūkl ės, kad ši ą funkcij ą jie gal ėtų geriausiai atlikti; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų mišk ų paskirtis išsaugoti saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus, saugomas buveines, saugomus gamtos ištekli ų sklypus, palaikant j ų miškus tokios b ūkl ės, kad ši ą funkcij ą jie gal ėtų geriau atlikti , priešeroziniai miškai, kuri ų paskirtis apsaugoti dirvožem į nuo vandens ir v ėjo erozijos labiausiai tik ėtinos jos atsiradimo vietose. ir kt.,) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, kuri ų paskirtis užtikrinti geologini ų geomorfologini ų, hidrografini ų, kult ūrini ų draustini ų, taip pat kraštovaizdžio draustini ų dali, kur n ėra biologini ų vertybi ų apsaug ą, palaikant miškus tokios b ūkl ės, kad jie gal ėtų atlikti šias funkcijas, kartu produkuodami medien ą, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų mišk ų paskirtis sumažinti neigiam ą žmogaus veiklos ir infrastrukt ūros objekt ų poveik į valstybini ų park ų rezervat ų, draustini ų, vanden ų aplinkai ir produkuoti medien ą, gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai , kuri ų paskirtis gerinti aplinkos s ąlygas j ą teršian čių gamykl ų poveikio zonose, produkuoti medien ą; keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų paskirtis išsaugoti estetiniu poži ūriu vertingiausius medynus ir pakeli ų kraštovaizd į intensyvaus eismo keli ų aplinkoje, produkuoti medien ą; lauk ų apsauginiai miškai, kuri ų paskirtis sudaryti palankias žem ės ūkiui vietines klimato s ąlygas, saugoti laukus nuo v ėjo ir vandens erozijos, produkuoti medien ą; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai, kuri ų paskirtis palaikyti vandens telkini ų lygio režim ą, mažinti jo svyravimus (saugoti nuo potvyni ų), saugoti vandens telkinius nuo taršos ir produkuoti medien ą ir kt.). Šiuose miškuose užtikrinama ekosistem ų apsauga ir biologin ės įvairov ės išsaugojimas bei gausinimas. Jie sudarys 19,3% rajono savivaldyb ės mišk ų žem ės teritorijos. Ši mišk ų tvarkymo kryptis vyraus Pabirž ės seni ūnijoje, kur sudarys 80,8 % (d ėl Birž ų regioninio parko, kurio miškus si ūlome priskirti M1 ir M3 grup ėms) .

3. M4g – ūkini ų mišk ų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose) . Šis mišk ų naudojimo būdas numatytas gamtinio karkaso teritorijose, čia vyraus ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė), kuri ų funkcija nepertraukiamai tiekti šalies ūkiui ir gyventoj ų reikm ėms medien ą, laikantis aplinkosaugos reikalavim ų ir gamtinio karkaso nuostat ų ir nenualinant mišk ų, valyti or ą, palaikyti gruntinio vandens lyg į. Ji užims 48,3% rajono savivaldyb ės mišk ų žem ės teritorij ų. Ūkini ų mišk ų sklypai (gamtinio karkaso teritorijose) vyraus mišk ų žem ėse Nemun ėlio - Radviliškio seni ūnijoje, kur sudarys 72,4%, seni ūnijos miško žem ės.

4. M4 - ūkini ų mišk ų sklypai (ne gamtinio karkaso teritorijose) . Šis mišk ų naudojimo būdas numatoma teritorijose kur vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Šiuose miškuose b ūtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų produktyvumo didinim ą, auginamos medienos kokyb ės gerinim ą, kuri ų funkcija nepertraukiamai tiekti šalies ūkiui ir gyventoj ų reikm ėms medien ą, laikantis aplinkosaugos reikalavim ų ir nenualinant mišk ų, valyti or ą, palaikyti gruntinio vandens lyg į. Jie sudarys 30,8% rajono

UAB „Urbanistika“, 2007 72

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

savivaldyb ės teritorijos ir vyraus Pa čeriaukšt ės seni ūnijoje kur užims 59,9% seni ūnijos miško žem ės.

Saugom ų teritorij ų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugom ų teritorij ų įstatym ą, esamus saugom ų teritorij ų nuostatus, funkcin į zonavim ą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkin ės veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žem ės ir miško naudojimo s ąlygose ir kt.).

Miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus. Savivaldybi ų teritorij ų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtas VĮ Valstybinio žem ėtvarkos instituto savivaldybi ų mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schemas. Vyks ir savaiminis apaugimas mišku žem ės ūkio ir kit ų teritorij ų.

Mišk ų ūkio teritorij ų naudojimo reglamentai

5.2.3. lentel ė. Mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai Teritorijos Trumpa reglamentuojamos Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai reglament ų teritorijos charakteristika indeksas M2 Vyrauja rekreacini ų mišk ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas sklypai projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose (miško park ų miškuose ; miest ų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M1, M3 Vyrauja ekosistem ų apsaugos ir Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose apsaugini ų mišk ų sklypai kur vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų miškai ; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai ) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai, gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai ; keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų; lauk ų apsauginiai miškai ; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M4g Vyrauja - ūkini ų mišk ų sklypai Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas gamtinio (gamtinio karkaso teritorijose). karkaso teritorijose. Vyraus ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M4 Vyrauja - ūkini ų mišk ų sklypai Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatomas (ne gamtinio karkaso teritorijose). teritorijose kur vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Šiuose miškuose b ūtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų produktyvumo didinim ą medienos kokyb ės gerinimui. Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). UAB „Urbanistika“, 2007 73

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 5 skyrius: Žem ės ūkio ir mišk ų teritorijos

5.3. Įgyvendinimo prioritetai

Žem ės ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:

 rajono žem ėtvarkos schemos parengimas. Atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius (gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą, diferencijuot ą žem ės naudojim ą) ir vadovaujantis Žem ės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu (2004 09 15, Nr. 3D-518/D1-490) patvirtintomis žem ėtvarkos schemos rengimo taisykl ėmis, reikia išspr ęsti vietin ės reikšm ės keli ų tinklo sutvarkym ą, stambi ųjų ūki ų centr ų išd ėstym ą.

 žem ės konsolidacijos projekt ų rengimas, nusta čius poreik į pagal nekompaktišk ą stambi ųjų ūki ų žem ės vald ų išsid ėstym ą.

 sausinimo sistem ų rekonstrukcijos darbai, panaudojant ES ir nacionalinio biudžeto paramos priemones. Pagal 2006 m. atliktos melioruot ų žemi ų apskaitos duomenis, Birž ų rajone iš 86436 ha drenuotos žem ės techniniu ir agrotechniniu poži ūriu blogos b ūkl ės plotai sudar ė 9509 ha, iš j ų si ūloma rekonstruoti 7538 ha, remontuoti 1651 ha.

 diferencijuota parama žem ės ūkio paskirties žem ės naudotoj ų veiklai, skatinant pl ėtoti galvij ų auginim ą ir ekologin į ūkininkavim ą teritorijose, įeinan čiose į Birž ų regioninio parko, kit ų saugom ų teritorij ų, karstinio rajono ir gamtinio karkaso ribas.

Mišk ų ūkio teritorij ų tvarkymo prioritetai:

 mišk ų ūkio veikl ą diferencijuoti pagal nustatyt ą mišk ų naudojimo b ūdą, užtikrinant optimalesn į miško naudojim ą;

 sudaryti s ąlygas naudoti miško žem ę kitiems gyventoj ų poreikiams tenkinti (medžioklei, turizmui, šalutiniam miško ištekli ų naudojimui). Skatinti efektyv ų ir racional ų miško ištekli ų naudojim ą, biologin ės įvairov ės miškuose išsaugojim ą, rekreacini ų mišk ų potencialo didinim ą;

 padidinti miško plotus regionin ę svarb ą turin čiame M ūšos – Nemun ėlio geoekologin ės takoskyros ruože Kirdoni ų – Kirkil ų – Parup ės ir Kirkil ų – Klausu čių – Meil ūnų – Einori ų atkarpose ir rekreacin ėse teritorijose. Remiantis, numatomu teritorinio žem ėnaud ų pertvarkymu mišk ų ūkio paskirties žem ės plotuose, teritorijos naudojim ą ir nauj ų mišk ų sodinim ą spr ęsti miškotvarkos projektuose. Įveisiant bei ugdant miškus, užtikrinti poreikius eksportui bei vidaus poreikius medienos ištekliams;

 teritorijos, kuri ų perspektyvinis panaudojimas – mišk ų ūkio veiklai, turi b ūti planuojamos ir tvarkomos skatinant miško įveisim ą bei kitas miškotvarkos priemones.

UAB „Urbanistika“, 2007 74

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6. TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS 6.1. SUSISIEKIMO SISTEMA 6.2. INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA

UAB „Urbanistika“, 2007 75

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.1. SUSISIEKIMO SISTEMA

Raidos tendencijos

Susisiekimo infrastrukt ūros išvystymo lygis labai stipriai įtakoja šalies ar regiono konkurencin į paj ėgum ą tarptautin ėse ar nacionalin ėse rinkose, tod ėl s ėkmingas jos vystymas turi įgyti prioritetin į status ą. Susisiekimo infrastrukt ūra privalo užtikrinti gyventoj ų mobilum ą ir krovini ų pervežim ą bei turi atitikti mobilumo, pasiekiamumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos reikalavimus. Ekonomikos augimas, gamybos sistemos poky čiai (nuo sand ėli ų pereinama prie operatyviai atnaujinam ų atsarg ų gamybos sistemos) bei spar čiai augantis individuali ų lengv ųjų automobili ų parkas yra pagrindiniai faktoriai didinantys transporto infrastrukt ūros pl ėtros poreik į.

Vienas iš svarbiausi ų faktori ų, lemian čių susisiekimo sistemos darb ą, yra automobilizacijos lygis, kuris stipriai įtakoja infrastrukt ūros pl ėtr ą bei kelion ės b ūdo pasirinkim ą. Per pastaruosius 15 met ų (1990 – 2005) lengv ųjų automobili ų Lietuvoje padid ėjo beveik 3 kartus, nuo 0,49 mln. iki 1,46 mln. Tai yra spar čiausias lengv ųjų automobili ų parko augimas visoje Europos S ąjungoje [12]. Automobilizacijos lygis, kuris Birž ų rajone yra šiek tiek mažesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis ir toliau did ės, ta čiau ne taip spar čiai. Remiantis Vakar ų Europos patirtimi ir tendencijomis matyti, kad automobilizacijos lygio prisotinimo riba yra apie 500 – 600 aut./1000 gyv. Art ėjant prie šios ribos automobilizacijos lygio augimo tempai tolygiai maž ėja. Perspektyvoje 2017 m. prognozuojamas automobilizacijos lygis 460 aut./1000 gyv., o 2027 m. 500 aut./1000 gyv.

Ūkio ministerija nuosaikaus ekonomikos augimo scenarijumi prognozuoja, kad iki 2010 met ų vidutinis metinis BVP did ėjimas bus 4,7 %, o po 2010 met ų apie 3 % per metus. Augant ekonomikai ir gyvenimo kokyb ės lygiui did ės ir gyventoj ų mobilumas, tiek bendras, tiek ir transportinis. Gyventoj ų ir preki ų mobilumo užtikrinimas yra ne tik esminis ūkio konkurencijos elementas, bet ir svarbi gyventoj ų teis ė. Europos S ąjungos mastu prognozuojama, kad 20 met ų laikotarpiu preki ų mobilumas išaugs 50 %, o keleivi ų mobilumas – 35 %. Taip pat prognozuojama, kad individualaus automobilio naudojimas išaugs 36 % [2, 13].

Analogiškas prognozes pateikia ir Transporto ir keli ų tyrimo institutas Lietuvos automobili ų keliuose. Jis prognozuoja, kad eismo intensyvumas Lietuvos magistraliniuose keliuose išaugs 2 kartus, o krašto keliuose – 1,5 karto. Per t ą pat į laikotarp į prognozuojamas 1,6 karto didesnis transporto priemoni ų panaudojimo lygis (nuvažiuot ų km. skai čius per metus) [5].

Visi min ėti rodikliai rodo, kad susisiekimo infrastrukt ūros poreikis augs tiek kiekybiniu tiek ir kokybiniu aspektais. Be to ekonomin ė integracija lygiagre čiai skatina ir transporto tinkl ų integracij ą, kuri įgavo nauj ą greit į Lietuvai įstojus į Europos S ąjung ą. Lietuvai įstojus į Šengeno erdv ę šis procesas dar labiau paspart ės.

Susisiekimo infrastrukt ūros vystymo sprendini ų prielaidos

Susisiekimo infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai priimti įvertinus esamosios b ūkl ės analiz ę bei jos vystymosi tendencijas ir kituose bendrojo plano skyriuose priimtus sprendinius. Priimant sprendinius taip pat buvo įvertinti įvair ūs teritorij ų planavimo, strateginiai bei kiti Lietuvos ir Europos s ąjungos dokumentai:  Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas;  Ilgalaik ė (iki 2025 met ų) Lietuvos transporto sistemos pl ėtros strategija;

UAB „Urbanistika“, 2007 76

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

 Europos S ąjungos transporto politik ą iki 2010 met ų (White Paper: European transport policy for 2010);  Panev ėžio apskrities bendrasis planas;  Panev ėžio regiono strateginis planas;  Birž ų miesto bendrasis planas;  Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas;  kiti Lietuvos Respublikos ir ES dokumentai.

Nustatyta, kad susisiekimo infrastrukt ūros vystymas ir tobulinimas yra b ūtinas s ėkmingai rajono ekonominei, socialinei ir turizmo infrastrukt ūrai pl ėtoti, tod ėl šios infrastrukt ūros pl ėtra rajone tur ėtų b ūti viena iš prioritetini ų.

Nustatyta, kad Birž ų rajono transporto sektoriaus potencialas n ėra išnaudojamas d ėl infrastrukt ūros kokybini ų tr ūkum ų. Perspektyvoje numatoma šalinti šiuos tr ūkumus bei priartinti susisiekimo infrastrukt ūros lyg į prie Europos S ąjungos lygio.

Susisiekimo infrastrukt ūros vystymo tikslai

 Birž ų rajono transporto tinkl ą integruoti į Lietuvos, Europos S ąjungos ir kit ų Europos valstybi ų tinklus techniniu aspektu.  Užtikrinti susisiekimo galimybes ir kokyb ę žemiausiame susisiekimo sistemos lygmenyje, integruoti seni ūnij ų gyvenvietes, pramon ės bei turizmo objektus į rajono susisiekimo sistemos tinkl ą, tokiu b ūdu sudarant geras galimybes ekonominio, socialinio ir turizmo sektori ų pl ėtrai.  Sukurti ekonomiškai efektyvi ą transporto sistem ą, derinant vis ų r ūši ų transporto vystym ąsi, teikti pirmenyb ę mažesn į neigiam ą poveik į aplinkai daran čiam transportui;  Mažinti žaling ą tranzitinio transporto poveik į miestuose ir gyvenviet ėse, pl ėtojant tranzitinius transporto koridorius ir apvažiuojamuosius kelius, gerinti eismo saugomo s ąlygas;  Skatinti bevariklio transporto priemoni ų naudojim ą, ple čiant bei tobulinant jo infrastrukt ūrą;  Viešojo transporto paslaug ų lyg į priartinti prie Europos S ąjungos valstybi ų paslaug ų lygio, atnaujinant transporto priemoni ų park ą, tobulinant maršrutin į tinkl ą ir jo funkcionavimo rodiklius, gerinant keleivi ų aptarnavimo lyg į.  Pasienio kontrol ės punktus pertvarkyti pagal Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus.

UAB „Urbanistika“, 2007 77

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.1.2. Susisiekimo sistemos pl ėtros sprendiniai

Susisiekimo sistemos vystymo sprendini ų tikslas yra numatyti svarbiausias infrastrukt ūros vystymo kryptis ir principus, remiantis darnios pl ėtros reikalavimais bei patvirtintomis Lietuvos ir Europos S ąjungos strategijomis. Numatytos vystymo kryptis ir principai turi b ūti detalizuojamas smulkesnio lygmens planavimo dokumentais: specialiaisiais ir detaliaisiais planais.

Automobili ų keli ų infrastrukt ūra

Birž ų rajono susisiekimo sistemoje automobili ų keliai užim ą pa čią reikšmingiausi ą pad ėtį tiek keleivi ų tiek ir krovini ų transportavime. Teritorinis keli ų tinklo tankumas rajone yra normalus, tod ėl pagrindinis d ėmesys skiriamas keli ų tinklo integracijai ir kokybiniams rodikliams gerinti. Viena didžiausi ų rajono susisiekimo problem ų yra didelis žvyrkeli ų skai čius – 52 % valstybini ų keli ų ilgio (2005 m.). Valstybini ų keli ų pl ėtra Birž ų rajone yra numatoma remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programa, Birž ų rajono vietin ės reikšm ės keli ų ir gatvi ų rekonstravimo ir pl ėtros galimybi ų studija, Birž ų miesto bendruoju planu ir kitais teritorij ų planavimo dokumentais. Priimant sprendinius papildomai įvertinama perspektyvin ė Birž ų rajono urbanistinio karkaso strukt ūra: urbanistinio vystymo centrai, urbanistin ės integracijos bei urbanistinio vystymo ašys. Numatomi tokio tipo pl ėtros darbai: keli ų reikšm ės keitimas, aplinkkeli ų tiesimas, keli ų rekonstrukcija, žvyrkeli ų asfaltavimas. Detalizuoti Birž ų rajono susisiekimo sistemos sprendiniai pateikti 6.1. – 6.3. lentel ėse bei inžinerin ės infrastrukt ūros ir susisiekimo br ėžinyje [1, 4, 6].

Automobili ų keli ų pl ėtros sprendiniai

1. Remiantis Panev ėžio apskrities konceptualiais sprendiniais rajonin ės reikšm ės keliui Pasvalys – Vabalninkas (Nr. 3101) numatoma suteikti krašto reikšm ės kelio status ą. Š į keli ą numatoma integruoti į 124 krašto reikšm ės keli ą Kupiškis – Vabalninkas – Biržai, įrengiant Vabalninko miesto pietin į aplinkkel į esam ų keli ų ir gatvi ų pagrindu; 2. Mažinant neigiam ą tranzitinio transporto poveik į, gatvi ų apkrovim ą, transportin ę tarš ą bei avaringumo lyg į numatoma nutiesti Birž ų miesto pietin į aplinkkel į. Įvertinus tai, kad Birž ų miesto pietinis aplinkkelis n ėra numatytas artimiausiuose Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos planuose bei numatoma, kad jis atsiras tik po planuojamo 10 met ų trukm ės sprendini ų laikotarpio, pirminiam tranzitinio eismo problem ų sprendimui si ūloma š į klausim ą spr ęsti Birž ų miesto bendruoju planu, suformuojant naujas apvažiuojamosios paskirties gatves; 3. Gerinant susisiekimo kokyb ę numatyta atlikti kai kuri ų keli ų rekonstrukcij ą bei žvyrkeli ų asfaltavim ą (žr. 6.1 lentel ę); 4. Remiantis Birž ų rajono vietin ės reikšm ės keli ų rekonstrukcijos galimybi ų studija ir investiciniu projektu numatoma joje ekonomiškai pagr įst ų keli ų rekonstrukcija; 5. Gerinant visuomeninio transporto aptarnavimo kokybę bei didinant jo konkurencingum ą si ūloma atnaujinti visuomeninio transporto priemoni ų park ą, tobulinti visuomeninio transporto aptarnavimo tinkl ą; 6. Remiantis 2003 metais pasirašyta Veronos deklaracija bei Valstybin ės saugaus eismo automobili ų keliais 2005 – 2010 met ų programa reikia pl ėsti įrengti p ėsčiųjų ir dvira čių takus avaringiausiuose keli ų ruožuose, įrengiant juos už kelio juostos rib ų. Dvira čių tak ų poreikio ir pl ėtros įvertinimas bei pagrindimas turi b ūti atliekamas specialiaisiais planais [9, 10, 11].

UAB „Urbanistika“, 2007 78

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.1. lentel ė. Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo sprendiniai Eil. Nr. Kelio numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemon ės Trasa Sprendiniai remiantis kitais teritorij ų bendraisiais planais 1. Pietinis Birž ų aplinkkelis Kelio tiesimas Nauja 2. 3101 Pasvalys – Vabalninkas kelias Karšto kelio reikšm ės suteikimas ir Esama kelio modernizavimas Sprendiniai pagal 2002 – 2015 met ų patikslint ą Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą 3. 125 kelio Biržai - Raubonys Kelio ruož ų rekonstrukcija Esama 4. 1303 kelias Biržai – Pasvalie čiai - Salo čiai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 5. 1305 kelias Biržai – Juostavie čiai – Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama Germaniškis – N. Radviliškis 6. 1306 kelio Užubaliai - Pa čeriaukšt ė - Toli ūnai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 7. 1307 kelias Biržai - Parov ėja - Pr ūdelis Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 8. 1308 kelias Biržai – Geidži ūnai – Vabalninkas Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 9. 1311 kelias ruožas Biržai – Užušiliai - Žvyrkelių asfaltavimas Esama Latveliai 10. 1317 kelias Biržai - Obelaukiai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 11. 1321 kelias Sviliai - Naus ėdžiai - Meili ūnai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 12. 1323 kelias Gerkiškiai - Gulbinai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 13. 2408 kelias - - Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama Kupreliškis - Galantiškisuožas Kupreliškis - Galintiškis Papildomai si ūlomi valstybin ės reikšm ės keli ų modernizavimo sprendiniai 14. 1312 Grumšliai - Juostavie čiai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 15. 1316 Ku čgalys – Kupreliškis - Lamokai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 16. 3616 Pand ėlys – Valiuliškiai - Ku čgalys Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama Si ūlomi vietin ės reikšm ės keli ų modernizavimo sprendiniai 17. Vietinis kelias Astravas - Paežeriai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 18. Vietinis kelias Kirdonys – Spalviškiai – Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama Gulbinai 19. Vietinis kelias Karajimiškis - Šlep čiai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 20. Vietinis kelias Kauniai – Karajimiškis Žvyrkelių asfaltavimas Esama 21. Vietinis kelias Rinkuškiai – Astravas Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 22. Vietinis kelias Liesiškis - Lyglaukiai Žvyrkelių asfaltavimas Esama 23. Vietinis kelias Suostas – Purviškiai Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 24. Vietinis kelias Kirkilai - Jonava Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 25. Ku čgalio kaimo gatv ės1) Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 26. Kirdoni ų kaimo gatv ės1) Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 27. Pa čeraukšt ės kaimo gatv ės1) Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama 28. Vabalninko miesto apvažiavimai 2) Žvyrkeli ų asfaltavimas Esama

1) Asfaltuojam ų kaimo gatvi ų detalizacija pateikta Birž ų rajono vietin ės reikšm ės keli ų i gatvi ų rekonstravimo ir pl ėtros galimybi ų studijoje; 2) Vabalninko miesto apvažiavim ų asfaltavimas numatomas kaip sprendinio 3101 kelio Pasvalys – Vabalninkas krašto reikšm ės suteikimo ir modernizavimo dalis;

Pastaba: Automobili ų keli ų pl ėtros ir modernizavimo priemoni ų įgyvendinimas ir j ų etapiškumas gali b ūti koreguojamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos poky čius ar infrastrukt ūrą valdan čių institucij ų program ų pakeitimus. Įvertinus esam ą pad ėtį bei perspektyvinius susisiekimo sistemos, gyvenvie čių sistemos ir kit ų projekto dali ų sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, 2002 – 2015 met ų patikslinta Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros

UAB „Urbanistika“, 2007 79

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos programa, kitais teritorij ų planavimo dokumentais bei strateginiais planais 6.2. lentel ėje pateikiamas rekomenduojamas keli ų rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas.

6.2. lentel ė. Rekomenduojamas automobili ų keli ų rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas Įgyvendinimo metai Eil. Nr. Kelio numeris ir pavadinimas Iki 2010 2011-2015 Po 2015 Sprendiniai priimti remiantis kitais teritorij ų bendraisiais planais 1. Pietinis Birž ų aplinkkelis + 2. 3101 Pasvalys – Vabalninkas kelias + Sprendiniai pagal 2002 – 2015 met ų patikslint ą Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros program ą 3. 125 kelio ruožas Biržai - Raubonys + + 4. 1303 kelias Biržai – Pasvalie čiai - Salo čiai + + 5. 1305 kelias Biržai – Juostavie čiai – Germaniškis – N. + + Radviliškis 6. 1306 kelio Užubaliai - Pa čeriaukšt ė - Toli ūnai + + 7. 1307 kelias Biržai - Parov ėja - Pr ūdelis + + 8. 1308 kelias Biržai – Geidži ūnai – Vabalninkas + 9. 1311 kelias ruožas Biržai – Užušiliai - Latveliai + + 10. 1317 kelias Biržai - Obelaukiai + 11. 1321 kelias Sviliai - Naus ėdžiai - Meili ūnai + 12. 1323 kelias Gerkiškiai - Gulbinai + 13. 2408 kelias Salamiestis - Alizava - Kupreliškis - + Galantiškisuožas Kupreliškis - Galintiškis Papildomai si ūlomi valstybin ės reikšm ės keli ų modernizavimo sprendiniai 14. 1312 Grumšliai - Juostavie čiai + 15. 1316 Ku čgalys – Kupreliškis - Lamokai + 16. 3616 Pand ėlys – Valiuliškiai - Ku čgalys + Si ūlomi vietin ės reikšm ės keli ų modernizavimo sprendiniai 17. Vietinis kelias Astravas - Paežeriai + 18. Vietinis kelias Kirdonys – Spalviškiai – Gulbinai + 19. Vietinis kelias Karajimiškis - Šlep čiai + 20. Vietinis kelias Kauniai – Karajimiškis + 21. Vietinis kelias Rinkuškiai – Astravas + 22. Vietinis kelias Liesiškis - Lyglaukiai + 23. Vietinis kelias Suostas – Purviškiai + 24. Vietinis kelias Kirkilai - Jonava + 25. Ku čgalio kaimo gatv ės1) + 26. Kirdoni ų kaimo gatv ės1) + 27. Pa čeraukšt ės kaimo gatv ės1) + 28. Vabalninko miesto apvažiavimai 2) +

Pakel ės aptarnavimo infrastrukt ūra

Pakel ės aptarnavimo infrastrukt ūrą sudaro degalin ės, maitinimo įstaigos, kempingai, poilsio aikštel ės ir kiti objektai skirti autotransporto keleivi ų poreikiams. J ų įrengimas numatomas pagal patvirtintus specialiuosius ar detaliuosius planus. Įrengiant šiuos objektus b ūtina vadovautis KTR 1.01:2008 „Automobili ų keliai“ reikalavimais bei užtikrinti, kad j ų įrengimas nepablogins eismo sąlyg ų bei eismo saugumo.

Degalini ų pl ėtra Birž ų rajone numatoma pagal parengt ą degalini ų išd ėstymo schem ą. Pagal ši ą schem ą numatomos 3 perspektyvin ės degalin ės:

UAB „Urbanistika“, 2007 80

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

1. Germaniškio kaime prie 190 krašto reikšm ės kelio „Biržai – Germaniškis; 2. Birž ų kaime prie 125 krašto reikšm ės kelio „Biržai – Raubonys“; 3. Papilio kaime prie 123 krašto reikšm ės kelio „Biržai – Pand ėlys – Rokiškis“.

Visuomeninis transportas

Visuomeninio transporto sistemos vystymas yra vienas iš subalansuotos transporto sistemos kūrimo uždavini ų. Efektyvi visuomeninio transporto sistema turi ne tik atlikti socialin ę funkcin ę užtikrinant žmoni ų nesinaudojan čių individualiomis transporto priemon ėmis mobilum ą, bet ir paj ėgti konkuruoti su lengv ųjų automobili ų transportu savo teikiamomis paslaugomis. Pastar ąjį dešimtmet į gyventoj ų besinaudojan čiu visuomeninio transporto paslaugomis gerokai sumaž ėjo. Tai l ėmė ne tik lengv ųjų automobili ų parko did ėjimas, bet ir senstantis autobus ų parkas bei prast ėjanti aptarnavimo kokyb ė.

Siekiant pl ėtoti visuomenin į transport ą reikia atnaujinti transporto priemoni ų park ą, optimizuoti maršrutin į tinkl ą, pagerinti informacin ę sistem ą, didinti maršrut ų skai čių bei mažinti eismo intervalus varijuojant transporto priemoni ų talpomis. Ši ų tiksl ų įgyvendinimui planuojamu laikotarpiu reikia atlikti keleivi ų sraut ų tyrimus bei parengti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo special ųjį plan ą.

Pasienio kontrol ės punktai

Lietuvos Respublikai įstojus į Šengeno erdv ę pasienis su Latvija taps Šengeno erdv ės vidine siena. Remiantis 2006 m geguž ės 29 d. Lietuvos Respublikos nutarimu „D ėl pasienio kontrol ės punkt ų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo bei 1994 m balandžio 26 d. ES vykdomojo komiteto sprendimo „D ėl pritaikom ųjų priemoni ų eismo kli ūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidini ų sien ų“ pasienio kontrol ės punkt ų infrastrukt ūra turi atitikti tikrinim ą atliekan čių valstyb ės institucij ų ir įstaig ų veikl ą reglamentuojan čių teis ės akt ų, Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus.

Panaikinant kontrol ę prie vidini ų sienų tarp Šengeno valstybi ų bus šalinamos keliavim ą varžan čios kli ūtys, t.y. anks čiau kontrolei buv ę reikalingi įrenginiai, taip užtikrinant greit ą vidini ų sien ų kirtim ą. Pasienio kontrol ės punkt ų infrastrukt ūra tur ės b ūti sutvarkyta taip, kad prireikus b ūtų įmanoma atkurti pasienio tikrinim ą prie vidini ų Europos S ąjungos sien ų. Sienos atk ūrimo galimybei užtikrinti tur ės b ūti atliekama technin ės keli ų infrastrukt ūros pl ėtra, kad automobiliai gal ėtų apsisukti, jei d ėl viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo vidini ų sien ų kontrol ė b ūtų laikinai atkurta ir automobiliams b ūtų neleidžiama įvažiuoti [7, 8].

Geležinkeliai

Birž ų rajone yra išlikusi vienintel ė siaurojo geležinkelio atkarpa „Panev ėžys – Biržai“. Šios atkarpos infrastrukt ūros b ūkl ė labai bloga (tiltas per Tatula avarin ės b ūkl ės, vietomis išardyti bėgiai), be to poreikio vežti keleivius ar krovinius n ėra, tod ėl jo panaudojimas susisiekimo reikm ėms nenumatomas. Esamas geležinkelis yra įtrauktas į nekilnojam ų kult ūros vertybi ų registr ą ir saugomas kaip kult ūros paveldas.

UAB „Urbanistika“, 2007 81

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 sk.:Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

Oro transportas

Birž ų rajone yra tik vienas oro transporto infrastrukt ūros objektas – Birž ų aerodromas, kuris turi du pakilimo – nusileidimo takus. Jo panaudojimo galimyb ės transportavimo tikslams yra minimalios. Perspektyvoje galimas jo panaudojimas keleivi ų susisiekimui, kuomet privat ūs vež ėjai gali teikti oro taksi paslaugas. Svarbiausios aerodromo funkcijos ir toliau numatomos sportin ė aviacija bei aviacinis turizmas.

Perspektyvoje numatoma: 1. Parengti aerodromo detal ųjį plan ą; 2. Modernizuoti infrastrukt ūrą.

6.3. lentel ė. Pagrindiniai Birž ų aerodromo parametrai: Eil. Pavadinimas Reikšm ė Nr. 1. Aerodromo kategorija 1A 2. Geodezin ės koordinat ės 56 010‘33“ ŠP (WGS-84 KS) 024 045‘37“ RI 3. Kilimo – t ūpimo takas Gruntas, 600x60 m 4. Aerodromo altitud ė 58 m

Pastaba: „Inžinerin ės ir susisiekimo infrastrukt ūros“ br ėžinyje pateiktos aerodrom ų apsaugos zonos. Įvairi ų objekt ų patenkan čių į ši ą zon ą statyb ą, rekonstrukcij ą ir įrengim ą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimas „Dėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo sąlyg ų“. Objektus, kurie netenkina min ėto dokumento reikalavim ų, reikia papildomai derinti su Civilin ės aviacijos administracija.

6.1.3. Susisiekimo infrastrukt ūros vystymo sprendini ų prioritetai

Atsižvelgiant į perspektyvini ų sprendini ų įgyvendino ekonomin ę kain ą bei į j ų teikiam ą ekonomin ę, socialin ę, ekologin ę naud ą numatomi tokie trys svarbiausi sprendini ų įgyvendinimo prioritetai.

1. Automobili ų keli ų infrastrukt ūros technin ės b ūkl ės gerinimas , atliekant keli ų rekonstrukcij ą ir žvyrkeli ų asfaltavim ą. Šis sprendinys pagerins gyventoj ų socialin ę integracij ą, sudarys palankias s ąlygas turizmui pl ėtoti, sumažins poveik į aplinkai, sudarys saugesnes eismo s ąlygas bei sumažins kelion ės laiko s ąnaudas. 2. Birž ų miesto aplinkkelio tiesimas. Šis sprendinys leis Birž ų miestui ir jo gyventojams, kurie sudaro beveik pus ę viso Birž ų rajono gyventoj ų skai čiaus, išvengti neigiamo tranzitinio transporto eismo poveikio, kuris didina mieste triukšm ą, oro tarš ą, avaringum ą bei gatvi ų apkrovim ą. Įrengus Birž ų miesto aplinkkel į mieste pager ės gyvenimo s ąlygos. 3. Visuomeninio transporto sistemos gerinimas. Šis sprendinys leis dažniau rajono gyventojams naudotis visuomeninio transporto paslaugomis, skatins darni ą susisiekimo sistemos pl ėtr ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 82

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6. TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS 6.2. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS

UAB „Urbanistika“, 2007 83

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.2. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS

6.2.1. Ekoinžinerin ė infrastrukt ūra

Vandentieka

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu, numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Birž ų rajono gyventoj ų b ūtų apr ūpinami viešojo vandens tiek ėjo tiekiamu vandeniu iki 2014 12 30 (Žin., 2006, Nr.82-3261). Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojan čią higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai“. Tuo tikslu turi b ūti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, bei statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai.

Norint įgyvendinti šiuos siekius, Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatoma:

 pl ėsti esamus Birž ų vandentiekio tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, rekonstruoti esam ą vandenviet ę, dvi vandenvietes uždaryti, apjungti Birž ų miesto, Birž ų kaimo ir Rinkuški ų vandentiekio tinklus;  pl ėsti esamus Nemun ėlio Radviliškio vandentiekio tinklus, Parup ėje įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti prie Nemun ėlio Radviliškio;  pl ėsti esamus Pabirž ės vandentiekio tinklus, Kiršoniuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti prie Pabirž ės;  pl ėsti esamus Vabalninko vandentiekio tinklus, Zaprutiškiuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti prie Vabalninko;  įrengti naujas vandenvietes ir vandentiekio tinklus Gulbinuose, Daum ėnuose, Klausu čiuose, Satk ūnuose, Parov ėjoje, Užušiliuose ir Pagerv ėje-Latveliuose (abiem gyvenviet ėm bendr ą tinkl ą);  įrengti bendr ą vandenviet ę, vandens gerinimo įrenginius ir vandentiekio tinklus Pagai čiški ų, Peleniški ų ir Kelmyn ės kaimams;  rekonstruoti 24-ias lentel ėje 6.2.1. nurodytas vandenvietes;  pastatyti 36-is vandens gerinimo įrenginius nurodytose gyvenviet ės ir miestuose (žr.lent. 6.2.1.);  pl ėsti vandentiekio tinklus, bendra numatoma vandentiekio tinkl ų pl ėtra Birž ų rajono teritorijoje siekia 99 km.

6.2.1. lentel ė. Vandentiekio pl ėtra Birž ų rajone

Seni ūnija Gyvenviet ė Numatoma vandentiekio įrengini ų Numatoma pertvarka tinkl ų pl ėtra (km) Biržu miesto Biržai Rekonstruoti esam ą vandenviet ę, palaikyti 35 sen. esam ų vandens įrengini ų ger ą technin į stov į. Nemun ėlio Nemun ėlio Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą technin į 2 Radviliškio sen. Radviliškis stov į, įrengti naujus 150 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Germaniškis Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą 0,5 technin į stov į, įrengti naujus 100 m³/p našumo

UAB „Urbanistika“, 2007 84

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

vandens gerinimo įrenginius. Pu čiakaln ė Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Suostas Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 30m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Parup ė Įrengti naujus vandentiekio tinklus ir 2 prijungti prie Nemun ėlio Radviliškio tinkl ų. Pabirž ės sen. Kirdonys Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 100m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Naci ūnai Rekonstruoti vandenviet ę, pastatyti naujus 4 Pabirž ė 150m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Gulbinai Įreng ti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 1,5 30m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Daum ėnai Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 1,5 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Kiršoniai Įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti 1 prie Pabirž ės vandentiekio Lik ėnai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą - technin į stov į Pa čeriaukšt ės Pa čeriaukšt ė Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą - sen. technin į stov į, įrengti naujus 60 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Pasvalie čiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 80m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Smilgiai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą 1 technin į stov į, įrengti naujus 50 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Juostavie čiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Pagai čišk ės, Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 3 Pelenišk ės, 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti Kelmyn ė vandentiekio tinklus. Papilio sen. Kvetkai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 80m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Papilys Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 Papilio papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 150m³/p kaimas našumo vandens gerinimo įrenginius. Ku čgalys Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Kupreliškis Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius.

UAB „Urbanistika“, 2007 85

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

Skrebiškiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Satk ūnai Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 1,5 30m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Einoriai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 20m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Parov ėjos Medeikiai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą 2 sen. technin į stov į, įrengti naujus 150 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Parov ėja Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 4 80m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Užušiliai Įrengti nauj ą va ndenviet ę, pastatyti naujus 2,5 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Dr ąseikiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Pagerv ė Abiem gyvenviet ėm įrengti nauj ą 2 Latveliai vandenviet ę, pastatyti naujus 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Širv ėnos sen. Birž ų kaimas Pl ėtoti vandentiekio tinklus ir jungti prie 2 Birž ų vandentiekio. Rinkuškiai Pl ėtoti vandentiekio tinklus ir jungti prie 1 Birž ų vandentiekio. Obelaukiai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą 2 technin į stov į, įrengti naujus 50 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Kilu čiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 100m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Kratiškiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 80m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Anglininkai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Geidži ūnai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Naus ėdžiai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą - technin į stov į, įrengti naujus 50 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Klausu čiai Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 2 50m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Butni ūnai Įrengti naujus tinklus pietin ėje kaimo 1,5

UAB „Urbanistika“, 2007 86

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

dalyje ir prijungti prie Kratiški ų vandentiekio Vabalninko Vabalninkas Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 5 sen. papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 500m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Ramongaliai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Šukionys Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Meil ūnai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, palaikyti vandens gerinimo įrengini ų ger ą technin į stov į. Mieli ūnai Palaikyti esamos vandenviet ės ger ą 1,5 technin į stov į, įrengti naujus 50 m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. An čiškiai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 1 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 50m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Čyp ėnai Įrengti nauj ą vandenviet ę, pastatyti naujus 1,5 20m³/p vandens gerinimo įrenginius, įrengti vandentiekio tinklus. Gaiži ūnai Rekonstruoti vandenviet ę įrengiant 0,5 papildom ą gr ęžin į, pastatyti naujus 20m³/p našumo vandens gerinimo įrenginius. Zaprutiškiai Įrengti naujus tinklus ir prijungti prie 2 Vabalninko vandentiekio tinkl ų.

 numatoma, kad visos Birž ų rajono vandenviet ės bus įrengtos pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenvie čių apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“arba j į pakeisian čio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenvie čių apsaugin ės sanitarin ės zonos, o jose ribojama ūkin ė veikla;  numatoma likviduoti visus nebenaudojamus gr ęžinius;  numatoma, kad visi ple čiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisr ų gesinimui: sukurta žiedin ė strukt ūra, parinkti reikiami vamzdyn ų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n ėra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi b ūti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvir ų vandens telkini ų;  numatoma vykdyti tolesn į eksploatuojam ų požemini ų vanden ų monitoring ą;  numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb ės kontrol ę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietin ės savivaldos organus bei visuomen ę;  numatoma vykdyti naudojam ų šulini ų vandens kokyb ės steb ėsen ą, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesni ų horizont ų;  iki 2008 06 30 (Žin., 2006, Nr.82-3261) numatoma parengti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą, kuriame numatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamos visos esamos, numatytos rekonstruoti ir rezervin ės vandenviet ės, bei nustatytos j ų sanitarin ės apsaugos zonos, esami vandens gerinimo įrenginiai. Numatytos naujai įrengti vandenviet ės ir vandens gerinimo įrenginiai vaizduojami tik

UAB „Urbanistika“, 2007 87

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos preliminariai. Tikslesn ė ši ų inžinerini ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus.

Vandenvala

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Birž ų rajono gyventoj ų b ūtų teikiamos nuotek ų tvarkymo paslaugos. Tai turi b ūti įgyvendinta iki 2014-12-30 (Žin., 2006, Nr.82-3261). Tuo tikslu turi b ūti ple čiami esami nuotek ų surinkimo tinklai ir įrengiamos naujos nuotek ų surinkimo sistemos.

Išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kokyb ė turi tenkinti ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyv ą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr ėžti tikslai b ūtų įgyvendinti, Birž ų rajone turi b ūti statomi nauji ir rekonstruojami esami nuotek ų valymo įrenginiai.

Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010 m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetin į status ą.

Pertvarkant Birž ų rajono vandenvalos ūkį numatoma:

 pl ėsti esamus Birž ų nuotek ų surinkimo tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, rekonstruoti esamus nuotek ų valymo įrenginius, didinant j ų paj ėgum ą iki 5000 m³/p, į Birž ų miesto NV Į nukreipti nuotekas iš Birž ų kaimo, Rinkuški ų ir Kilu čių;  pl ėsti esamus Nemun ėlio Radviliškio nuotek ų surinkimo tinklus, rekonstruoti esamus nuotek ų valymo įrenginius iki 200 m³/p, į Nemun ėlio Radviliškio NV Į nukreipti nuotekas iš Parup ės gyvenviet ės;  pl ėsti esamus Pabirž ės, Naci ūnų nuotek ų surinkimo tinklus, pastatyti naujus 200 m³/p paj ėgumo nuotek ų valymo įrenginius, į Pabirž ės NV Į nukreipti nuotekas iš Kiršoni ų;  pl ėsti esamus Vabalninko nuotek ų surinkimo tinklus, pastatyti naujus 800 m³/p paj ėgumo nuotek ų valymo įrenginius, į Vabalninko NV Į nukreipti nuotekas iš Zaprutiški ų;  pl ėsti nuotek ų surinkimo tinklus visose gyvenviet ėse (numatomi tinkl ų pl ėtros mastai pateikiami 6.2.2. lentel ėje);  rekonstruoti esamus nuotek ų valymo įrenginius Germaniškyje, Kvetkuose, Ku čgalyje, Kupreliškyje, Skrebiškiuose, Medeikiuose, Kratiškiuose, Ramongaliuose, Mieli ūnuose ir An čiškiuose;  pastatyti naujus nuotek ų valymo įrenginius Papilyje ir Obelaukiuose;  įrengti naujus nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti nuotek ų valymo įrenginius Pu čiakaln ėje, Suoste, Gulbinuose, Pasvalie čiuose, Juostavie čiuose, Satk ūnuose, Einoriuose, Parov ėjoje, Užušiliuose, Dr ąseikiuose, Pagerv ėje-Latveliuose, Anglininkuose, Geidži ūnuose, Naus ėdžiuose, Klausu čiuose, Čyp ėnuose ir Gaiži ūnuose;  įrengti bendrus nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti bendrus nuotek ų valymo įrenginius Pagai čiški ų, Peleniški ų ir Kelmyn ės kaimams.  Butni ūnų kaimo pietin ėje dalyje įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Kratiški ų NV Į.

UAB „Urbanistika“, 2007 88

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.2.2. lentel ė. Nuotek ų surinkimo sistem ų ir valymo įrengini ų pl ėtra Birž ų rajone

Seni ūnija Gyvenviet ė Numatoma vandenvalos įrengini ų Nuotek ų pertvarka tinkl ų pl ėtra (km) Biržu miesto Biržai Rekonstruoti esamus nuotek ų 50 sen. valymo įrenginius iki 5000 m³/p paj ėgumo Nemun ėlio Nemun ėlio Rekonstruoti esamus nuotek ų 4 Radviliškio Radviliškis valymo įrenginius iki 200 m³/p sen. paj ėgumo Germaniškis Didinti vien ų esam ų NV Į paj ėgum ą 4 iki 150m³/p, kitus NV Į palaikyti gerame techniniame stovyje Pu čiakaln ė Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Suostas Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Parup ė Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 nuotekas nukreipti į Nemun ėlio Radviliškio NV Į Pabirž ės sen. Kirdonys Palaikyti esamus nuotek ų valymo 1 įrenginius gerame techniniame stovyje Naci ūnai Pastatyti naujus 200m³/p našumo 4 Pabirž ė nuotek ų valymo įrenginius Gulbinai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Daum ėnai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 1,5 pastatyti naujus 20m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Kiršoniai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 1 nuotekas nukreipti į Pabirž ės NV Į Lik ėnai Palaikyti esamus nuotek ų valymo - įrenginius gerame techniniame stovyje Pa čeriaukšt ės Pa čeriaukšt ė Palaikyti esamus nuotek ų valymo - sen. įrenginius gerame techniniame stovyje Pasvalie čiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 1000m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Smilgiai Palaikyti esamus nuotek ų valymo 0,5 įrenginius gerame techniniame stovyje Juostavie čiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 4 pastatyti naujus 50m³/p našumo

UAB „Urbanistika“, 2007 89

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

nuotek ų valymo įrenginius Pagai čišk ės, Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 Pelenišk ės, pastatyti naujus 20m³/p našumo Kelmyn ė nuotek ų valymo įrenginius Papilio sen. Kvetkai Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 valymo įrenginius Papilys Pastatyti naujus 150m³/p našumo 4 Papilio kaimas nuotek ų valymo įrenginius Ku čgalys Rekonstruoti esamus nuotek ų 1 valymo įrenginius Kupreliškis Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 valymo įrenginius Skrebiškiai Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 valymo įrenginius Satk ūnai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 1,5 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Einoriai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 20m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Parov ėjos Medeikiai Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 sen. valymo įrenginius Parov ėja Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 4 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Užušiliai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 4 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Dr ąseikiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Pagerv ė Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 Latveliai pastatyti naujus 30m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Širv ėnos sen. Birž ų kaimas Vystyti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 nuotekas nukreipti į Birž ų NV Į Rinkuškiai Vystyti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 nuotekas nukreipti į Birž ų NV Į Obelaukiai Pastatyti naujus 50m³/p našumo 3 nuotek ų valymo įrenginius Kilu čiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 4 nuotekas nukreipti į Birž ų NV Į Kratiškiai Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 valymo įrenginius Anglininkai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Geidži ūnai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Naus ėdžiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 3

UAB „Urbanistika“, 2007 90

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Klausu čiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 pastatyti naujus 50m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Butni ūnai Numatoma įrengti naujus tinklus 1,5 pietin ėje kaimo dalyje, nuotekas nukreipti į Kratiški ų NV Į Vabalninko Vabalninkas Pastatyti naujus 800m³/p našumo 7 sen. nuotek ų valymo įrenginius Ramongaliai Rekonstruoti esamus nuotek ų 4 valymo įrenginius Šukionys Palaikyti esamus nuotek ų valymo 1 įrenginius gerame techniniame stovyje Meil ūnai Palaikyti esamus nuotek ų valymo 2 įrenginius gerame techniniame stovyje Mieli ūnai Rekonstruoti esamus nuotek ų 3 valymo įrenginius An čiškiai Rekonstruoti esamus nuotek ų 2 valymo įrenginius Čyp ėnai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2,5 pastatyti naujus 20m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Gaiži ūnai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 1 pastatyti naujus 20m³/p našumo nuotek ų valymo įrenginius Zaprutiškiai Įrengti nuotek ų surinkimo tinklus, 2 nuotekas nukreipti į Vabalninko NV Į

 numatoma vykdyti išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kontrol ę;  numatoma vykdyti gyventoj ų neprisijungusi ų prie centralizuot ų tinkl ų nuotek ų išvežimo apskait ą;  numatoma Biržuose ir Vabalninke įrengti lietaus vandens valymo įrenginius;  iki 2008-06-30 (Žin., 2006, Nr.82-3261) numatoma parengti savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ą, kuriame numatyti centralizuoto nuotek ų surinkimo teritorijas.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami visi esami ir numatomi rekonstruoti nuotek ų valymo įrenginiai. Naujai statomi valymo įrenginiai vaizduojami tik preliminariai. Tikslesn ė ši ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

UAB „Urbanistika“, 2007 91

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

Atliek ų valdymas

Atsižvelgiant į Birž ų rajono socialini ų, ekonomini ų rodikli ų prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliek ų kiekiai augs. Numatomas bendras atliek ų susidarymo kiekio augimas skai čiuojamuoju laikotarpiu 30%-40%. Augan čių atliek ų sraut ų tvarkymui, Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomi sekantys sprendiniai:

 Birž ų rajone numatoma uždaryti esamus s ąvartynus iki 2011 m. (Žin., 2007, Nr.122- 5003);  rekultivuoti uždaromus s ąvartynus ir atliekomis užterštas teritorijas;  mišrias komunalines ir buitines atliekas šalinti regioniniame s ąvartyne;  buitini ų atliek ų surinkimui naudoti konteinerin ę sistem ą, pl ėsti konteinerini ų atliek ų surinkimo aikšteli ų tinkl ą, iki 2009 met ų vieš ąja komunalini ų atliek ų tvarkymo sistema turi naudotis ne mažiau kaip 95 % asmen ų, kuriems savivaldyb ės teritorijoje priklauso nekilnojamo turto objektai;  biodegraduojan čias(žali ąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalini ų atliek ų srauto. Birž ų kaime šalia esam ų nuotek ų valymo įrengini ų įrengti biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ę, numatoma aikštel ės talpa 1200 m³/met. ;  Birž ų kaime šalia esam ų nuotek ų valymo įrengini ų įrengti atliek ų perkrovimo stot į, numatoma stotyje perkrauti iki 7390 t/met. komunalini ų atliek ų;  Birž ų ir Vabalnink ų miestams įrengti didži ųjų ir pavojing ų atliek ų surinkimo aikšteles, numatoma tose aikštel ėse surinkti iki 559 t/met. atliek ų;  kitose savivaldyb ės gyvenviet ėse didži ąsias atliekas rinkti apvažiavimo b ūdu;  sukurti specializuot ų buityje susidaran čių pavojing ų atliek ų surinkimo tinkl ą;  išvystyti konteinerini ų aikšteli ų, skirt ų atliek ų r ūšiavimui, tinkl ą, r ūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius, 800 gyventoj ų turi tekti ne mažiau kaip 1 tokia aikštel ė;  statybos ir griovimo atliekas nukreipti į Panev ėžio įmones, perdirban čias atitinkamas atliekas;  nuotek ų valymo įrenginiuose susidarant į dumbl ą panaudoti žem ės ūkyje ir energetikoje, o jo pertekli ų šalinti dumblo kompostavimo aikštel ėje, iki 2013 ( pagal strategin į atliek ų tvarkymo plan ą) pilnai išspr ęsti dumblo tvarkym ą.

Projekto grafin ėje dalyje pateikiami numatomi rekultivuoti s ąvartynai, numatoma biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštel ė, Birž ų didži ųjų atliek ų surinkimo aikštel ė. Konteinerini ų aikšteli ų, skirt ų atliek ų r ūšiavimui, ir Vabalninko didži ųjų atliek ų surinkimo aikšteli ų vietos nurodytos nekonkre čiai, o tik nurodomi miestai ir gyvenviet ės kur tokie infrastrukt ūros objektai b ūtini. Ši ų objekt ų vieta tikslinama rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

UAB „Urbanistika“, 2007 92

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

6.2.2. Energetikos infrastrukt ūra

Elektros energijos tiekimas

Birž ų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sumaž ėjus gamybos apimtims, sumaž ėjo ir elektros energijos panaudojimas. Augantis BVP akivaizdžiai skatins elektros sunaudojim ą, ta čiau esamas aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas yra pakankamas išlaikyti b ūsimas apkrovas.

Sprendiniai:  numatoma išlaikyti esam ą 330 kV, 110 kV elektros perdavimo ir 35 kV elektros skirstymo tinklus, atnaujinant susid ėvėjusius įrengimus;  numatoma modernizuoti esam ą elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą (10kV-0,4kV), kei čiant susid ėvėjusius įrengimus ir optimizuojant transformatorini ų galias;  numatoma pl ėsti elektros energijos skirstom ąjį tinkl ą, užtikrinant piln ą elektros energijos paslaugos prieinamum ą gyventojams ir ūkio subjektams;  pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos paskirstymo tinklus miest ų ir gyvenvie čių teritorijose.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojamos esamos 330 kV, 110 kV elektros perdavimo linijos ir 35 kV skirstomieji tinklai, esamos transformatorin ės pastot ės. Skirstomasis elektros tinklas 10 kV ir 0,4 kV dėl pasirinkto mastelio M1: 50 000 n ėra vaizduojamas. Jo tolimesnis vystymas turi b ūti numatytas specialiuoju planu.

Gamtini ų duj ų tiekimas

Galima pl ėtra skirstomojo dujotiekio tinklo:  skirstomasis vidutinio sl ėgio dujotiekis nuo Pabirž ės iki Kirdoni ų,  skirstomasis vidutinio sl ėgio dujotiekis nuo Sta čkūnų kaimo iki Parov ėjos,  skirstomasis vidutinio sl ėgio dujotiekis nuo Karajimiškio kaimo iki Pa čeriaukšt ės,  skirstomasis vidutinio sl ėgio dujotiekis nuo Birž ų iki Kilu čių.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami esami magistraliniai, skirstomieji ir numatomi skirstomieji dujotiekiai bei duj ų skirstymo stotis. Vaizduojamos duj ų skirstymo stoties sanitarin ės apsaugos zonos bei magistralini ų dujotieki ų vietov ės klas ės vienetas – teritorijos, kurioje ribojama gyvenam ųjų pastat ų statyba.

(Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir režimo taisyklėse (Žin., 2004, Nr.134-4878) numatyta SAZ dydis 500 metr ų. SAZ dydžio keitimas galimas atlikus poveikio visuomen ės sveikatai vertinim ą.

Centralizuotas šilumos tiekimas

Ple čiant dujotiekio tinkl ą, numatoma rekonstruoti centralizuotos šilumos ūkį, pritaikant j į gamtin ėms dujoms bei siekiant mažesni ų šilumini ų nuostoli ų. Si ūloma:

 rekonstruoti Birž ų miesto Kašton ų katilin ę;  parengti galimybi ų studij ą kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai Birž ų rajonin ėse katilin ėse;  rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus;  rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastat ų šilumines charakteristikas.

UAB „Urbanistika“, 2007 93

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 6 skyrius: Technin ės infrastrukt ūros teritorijos

Ryši ų infrastrukt ūra

Ryši ų, telekomunikacini ų sistem ų ir ypa č internetinio ryšio tinklo pl ėtra yra svarbus uždavinys kuriant informacin ę ir žini ų visuomen ę. Šiuolaikin ės informacin ės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informacij ą. Tai užtikrina labai spart ų j ų plitim ą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemon ės b ūtų prieinamos visiems potencialiems vartotojams - pagrindinis ryšių sistemos vystymo tikslas perspektyvoje.

 Pl ėsti mobilaus daugiakanalio ryšio tinkl ą, sudarant konkurencines s ąlygas mobilaus ryšio operatoriams.  Sukurti kaimišk ųjų vietovi ų informacini ų technologij ų pla čiajuost į tinkl ą.  Išsaugoti esam ą laidinio ryšio kadeli ų tinkl ą.  Išlaikyti esam ą pašto skyri ų tinkl ą. Nemažinti pašto skyri ų tinklo, maž ėjant gyventojams kaimiškose vietov ėse.

Rengiant sprendinius yra atsižvelgta į mobilaus ryšio operatori ų planus, Lietuvos pla čiajuos čio ryšio infrastrukt ūros pl ėtros strategij ą, RAIN projekt ą.

Projekto grafin ėje dalyje vaizduojami esami ir numatomi mobilaus ryšio bokštai ir stiebai, pašto skyriai, esamos automatin ės telefon ų stotys, tarptautiniai, tarpmiestiniai ir jungiamieji ryšio kabeliai, šviesolaidin ės ryšio linijos, pla čiajuos čio greitojo internetinio ryšio mazgai.

6.3. Įgyvendinimo prioritetai

Ekoinžinerin ė infrastrukt ūra

Vandentiekos ir nuotek ų šalinimo srityje Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai:  nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtra ir rekonstrukcija, nauj ų valymo įrengini ų statyba. Tai prioritetin ė veiklos kryptis, sietina su ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyva“ 91/271/EEC, kurios vykdymas Lietuvai yra atid ėtas iki 2010 m.;  vartotojams tiekiamo geriamo vandens kokyb ės gerinimas, siekiant higienos normos HN 24:2003 atitikimo;  kompleksini ų vandentiekos ir vandenvalos projekt ų rengimas, ieškant optimali ų problem ų sprendim ų ir l ėšų panaudojimo.

Atliek ų šalinimo srityje Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai:  esam ų s ąvartyn ų uždarymas bei rekultivavimas;  pavojing ų atliek ų surinkimo sistemos iš gyventoj ų suk ūrimas;  išvystyti konteinerini ų aikšteli ų skirt ų atliek ų r ūšiavimui tinkl ą.

Energetikos infrastrukt ūra

Energetikos srityje Birž ų rajono bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ės perspektyvos prioritetai:  rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus;  renovuoti skirstom ąjį elektros tinkl ą;  gamtini ų duj ų vamzdyn ų tinklo pl ėtra.

UAB „Urbanistika“, 2007 94

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

7. SOCIALIN ĖS - KULT ŪRIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS

UAB „Urbanistika“, 2007 95

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

7. SOCIALIN ĖS - KULT ŪRIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMAS

7.1. Socialin ė infrastrukt ūra Socialin ės raidos prognoz ės Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004–2008 met ų programoje 1 ir jos įgyvendinimo priemon ėse numatoma įgyvendinant valstyb ės strateginius tikslus, Lietuvoje sukurti stabilios išorinio saugumo, ekonominio pakilimo ir kult ūros savitumo išsaugojimo garantijas. Tolesnis šalies ekonominio augimo tikslas – sutelkti j ėgas svarbiausioms socialin ėms problemoms spr ęsti: žmoni ų užimtumui didinti, skurdui ir socialinei atskir čiai mažinti, gerovei kelti.Ypa č daug dėmesio bus skiriama investicijoms į žmog ų: švietimo, kult ūros, mokslo ir sveikatos apsaugos sistemoms, bus spartinama šalies mokslo ir technologij ų pažanga, informacijos ir žini ų visuomen ės pl ėtra.

Švietimo ir mokslo infrastrukt ūros vystymas

 Toliau optimizuoti mokykl ų tinkl ą, tobulinti j ų valdym ą, didinti valdymo decentralizavim ą. Užtikrinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo suart ėjim ą.  Renovuoti mokyklas, atnaujinti mokymo priemones.  Tobulinti neformal ųjį švietim ą ir vaik ų užimtum ą, didinti neformaliojo švietimo prieinamum ą, pasiekti, kad daugelis vaik ų lankyt ų po pamok ų užsi ėmimus pagal savo pom ėgius. Tam naudoti mokykl ų sales, kabinetus, finansuoti vaik ų po pamokinio užimtumo vadovus.  Tobulinti mokymo profiliavim ą ir palaipsniui pakeisti j į moksleivio mokymosi turinio individualizavimu. Kelti profesinio orientavimo lyg į bendrojo lavinimo vidurin ėse mokyklose ir gimnazijose.  Didinti investicijas į moksl ą, kol bus pasiektas ES valstybi ų vidurkis, sudaryti palankias s ąlygas priva čiam verslui investuoti į moksl ą, nauj ų technologij ų k ūrim ą ir studijas.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane švietimo įstaigos pertvarkomos remiantis Birž ų rajono savivaldyb ės švietimo įstaig ų tinklo pertvarkos bendruoju planu, kuris buvo patvirtintas Birž ų rajono savivaldyb ės tarybos 2004 m. geguž ės 21 d. sprendimu Nr. T – 114. Švietimo įstaig ų tinklo pertvarkos bendrasis planas apima 2004 -2012 m. laikotarp į. Pagrindinis tikslas: Garantuoti aukštesn ę ugdymo kokyb ę visose švietimo įstaigose, užtikrinti lygias mokymosi galimybes ir efektyv ų ištekli ų panaudojim ą. Birž ų rajono savivaldyb ės kaimišk ųjų seni ūnij ų teritorijose ir Vabalninko mieste švietimo įstaig ų tinklas pakankamas, ta čiau neoptimalus. Papildomo ugdymo įstaigos Vlado Jakub ėno muzikos mokykla, Sporto mokykla, Jaunimo mokykla esan čios Birž ų mieste pilnai patenkina rajono gyventoj ų poreikius. Per planuojam ą laikotarp į (2007-2017) vyks švietimo įstaig ų sujungimas ar prijungimas, visos mokyklos ar atskir ų klasi ų perk ėlimas, galimas švietimo įstaigos likvidavimas. Si ūloma: 1. Mokyklas, kuriose ryškiai maž ėja vaik ų skai čius, reorganizuoti į didesni ų mokykl ų skyrius, organizuojant vaik ų vežiojim ą į artimiausias mokyklas. 2. Steigti modernius daugiafunkcinius centrus, pritaikant atsilaisvinusias patalpas vaik ų ir suaugusi ų neformaliam švietimui, kult ūrinei vietos bendruomeni ų veiklai. 3. Gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamum ą kaimiškose vietov ėse.

1 Žin.,2006,Nr.112 - 2472 UAB „Urbanistika“, 2007 96

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

Švietimo įstaig ų tinklas pateiktas 7.1.1. lentel ėje ir br ėžinyje „Gyvenam ųjų vietovių ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas“. 7.1.1. lentel ė. Švietimo įstaig ų tinklas Seni ūnijos Įstaigos pavadinimas Si ūloma perspektyva pavadinimas Birž ų miesto „Saul ės“ gimnazija Bus si ūloma Birž ų miesto teritorijos Birž ų miesto „ Aušros‘‘ vidurin ė m-la bendrajame plane Birž ų miesto „ Atžalyno“vidurin ė m-la Birž ų miesto Kašton ų pagrindin ė Birž ų miesto mokykla darželis „ Ąžuoliukas“ Birž ų miesto mokykla darželis „Vytur ėlis“ Lopšelis darželis „Genys“

Birž ų miestas Lopšelis darželis „Drugelis““ Nemun ėlio Radviliškio pagrindin ė mokykla Nemun ėlio Radviliškio pagrindin ė mokykla Germaniškio pagrindin ė m-la Germaniškio daugiafunkcinis centras Nem. Radviliškio Pabirž ės vidurin ė mokykla Pabirž ės pagrindin ė mokykla Pabirž ės Pa čeriaukšt ės Pa čeriaukšt ės Petro Poškaus pagrindin ė m-la Pa čeriaukšt ės Petro Poškaus pagrindin ė m-la Papilio pagrindin ė m-la Papilio pagrindin ė m-la Kvietk ų pagrindin ė m-la Kvietk ų daugiafunkcinis centras Panev ėžio apskrities administracijos Panev ėžio apskrities administracijos Ku čgalio Ku čgalio specialiojo ugdymo centras specialiojo ugdymo centras Papilio Medeiki ų pagrindin ė m-la Medeiki ų pagrindin ė m-la Parov ėjos Kratiški ų pagrindin ė m-la Kratiški ų daugiafunkcinis centras Vaik ų darželis m-la Vaik ų darželis m-la Širv ėnos Vabalninko Balio Sruogos vidurin ė m-la Vabalninko Balio Sruogos vidurin ė m-la Vabalninko Vabalninko vaik ų darželis Vabalninko vaik ų darželis - mokykla

Profesinio mokymo mokyklos Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje yra dvi profesinio mokymo mokyklos: Birž ų politechnikos mokykla ir Vabalninko žem ės ūkio mokykla. Vabalninko žem ės ūkio mokykloje vyksta pagrindinis, vidurinis ir profesinis mokymas. Mokykla dalyvauja įvairiose programose, jos moksleiviams suteikiama galimyb ė stažuotis užsienyje. Si ūloma: 1. Tobulinti suaugusi ųjų profesin į mokym ą. 2. Pl ėtoti profesinio mokymo institucij ų ir darbdavi ų bendradarbiavim ą. 3. Steigti viešuosius Interneto prieigos taškus. 4. Įdiegti ir remti modern ų nuotolin į mokym ąsi, suteikiant rajono gyventojams siekti aukštojo mokslo.

UAB „Urbanistika“, 2007 97

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

Sveikatos prieži ūros ir socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros vystymas Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje asmens sveikatos prieži ūros įstaigos reformuojamos pagal Sveikatos prieži ūros įstaig ų restrukt ūrizacijos strategij ą2 ir jos pagrindinius tikslus:  Reformuoti visuomen ės sveikatos sistem ą, priartinti j ą prie bendruomen ės. Sukurti bendr ą asmens ir visuomen ės sveikatos paslaug ų teikimo model į pirmin ės sveikatos prieži ūros grandyje.  Skatinti steigti ambulatorinius diagnostikos centrus. Siekti, jog daugelis vis ų sveikatos problem ų b ūtų išspr ęsta ambulatoriniu lygiu.  Remti sveikatos stiprinimo ir mokymo plėtr ą pirminiu lygiu, pasitelkiant tam visuomen ės sveikatos specialistus, pl ėsti bendruomen ės slaug ą.  Ypa č daug d ėmesio skirti pirmin ės sveikatos prieži ūros infrastrukt ūros pl ėtrai kaimo vietov ėse  Kiekvienam ne įgaliajam garantuoti b ūtinas specialios pagalbos priemones ir suteikti geresnes bei įvairesnes jo poreikius atitinkan čias socialines paslaugas, geriau pritaikyti jo poreikiams gyvenam ąją aplink ą.  Modernizuoti socialini ų paslaug ų teikimo sistem ą ir tobulinti j ų finansavimo mechanizm ą.  Siekiant sumažinti stacionariose globos įstaigose globojam ų vaik ų skai čių ir kuo labiau paskatinti j ų glob ą šeimose bei šeimynose, reformuoti vaik ų globos sistem ą, gerinti darb ą su problemin ėmis šeimomis.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje esamas asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklas pakankamas. Esamos ir si ūlomos perspektyviniam laikotarpiui asmens sveikatos įstaigos pateiktos 7.1.2. lentel ėje ir br ėžinyje „Gyvenam ųjų vietovių ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas“.

Si ūloma: 1. Išlaikyti optimal ų valstybini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų skai čių. 2. Skatinti priva čios praktikos asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų pl ėtr ą. 3. Pastatyti sveikatingumo kompleks ą Biržuose.

7.1.2. lentel ė. Asmens sveikatos prieži ūros įstaigos

Seni ūnijos pavadinimas Medicinos įstaigos pavadinimas

Vš Į Birž ų ligonin ė Vš Į Birž ų rajono poliklinika Birž ų miestas UAB „Šeimos gydytoj ų centras“

N. Radviliškio ambulatorija Nemun ėlio Radviliškio Germaniškio medicinos punktas Pabirž ės ambulatorija Pabirž ės Lik ėnų reabilitacin ė ligonin ė Smilgi ų medicinos punktas Pa čeriaukšt ės Pa čeriaukšt ės medicinos punktas Juostavie čių medicinos punktas Papilio ambulatorija Ku čgalio medicinos punktas Papilio Kupreliškio medicinos punktas Kvietk ų medicinos punktas Medeiki ų medicinos punktas Parov ėjos Parov ėjos medicinos punktas Užušili ų medicinos punktas Parov ėjos medicinos punktas B ūgini ų kaime

2 Žin.,2003, Nr.28 – 1147, nutarimas Nr.335 UAB „Urbanistika“, 2007 98

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

Kratiški ų medicinos punktas Obelauki ų medicinos punktas Širv ėnos Anglinink ų medicinos punktas Geidži ūnų medicinos punktas Geidži ūnų medicinos punkto II darbo vieta Naus ėdžio km. Vabalninko ambulatorija Meili ūnų medicinos punktas Vabalninko Šukioni ų medicinos punktas Vabalninko Balio Sruogos vidurin ės m-los medicinos punktas

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje stacionari ų socialin ės prieži ūros įstaig ų tinklas gana išpl ėtotas. Esamas ir ateityje did ėjantis senyvo amžiaus žmoni ų skai čius formuoja poreik į paslaugoms ir slaugai namuose. Senstanti visuomen ė, daug ėjantis ne įgali ų asmen ų skai čius, blog ėjanti gyventoj ų sveikatos b ūkl ė, nemažas nusikalstamumo lygis lemia socialiai remtin ų žmoni ų skai čiaus did ėjim ą, tuo pa čiu socialini ų paslaug ų poreik į.

Si ūloma: 1. Skatinti bendruomeni ų slaugos nam ų k ūrim ą. 2. Pl ėtoti slaugos namuose paslaugas. 3. Steigti socialini ų paslaugų centro filialus kaimo vietov ėse.

Esamos ir si ūlomos socialini ų paslaug ų įstaigos pateikiamos 7.1.3.lentel ėje ir br ėžinyje „Gyvenam ųjų vietovių ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas“.

7.1.3. lentel ė. Socialini ų paslaug ų įstaig ų tinklas

Seni ūnijos Įstaigos pavadinimas Si ūloma perspektyva pavadinimas Vš Į šv. Vincento Paulie čio globos namai Bus si ūloma Birž ų miesto teritorijos N.S. Vasiljev ų šeimyna bendrajame plane Birž ų raj. ne įgali ųjų draugijos dienos užimtumo centras, Vš Į Birž ų raj. akl ųjų ir silpnaregi ų centras

Birž ų miestas Vš Į Birž ų raj. socialini ų paslaug ų centras Socialini ų paslaug ų centras Kirdoni ų km. Pabirž ės Vš Į Onos Milien ės seneli ų globos namai Vš Į Onos Milien ės seneli ų globos namai Socialini ų paslaug ų centras Nem. Radviliškio Birž ų r. Legaili ų seneli ų globos namai Birž ų r. Legaili ų seneli ų globos namai Socialini ų paslaug ų centras Pa čeriaukšt ės Šeimyniniai L. ir J. Šink ūnų globos namai Šeimyniniai L. ir J. Šink ūnų globos namai Socialini ų paslaug ų centras Papilio Medeiki ų vaik ų globos namai Medeiki ų vaik ų globos namai Vš Į „Vaiko užuov ėja“ Vš Į „Vaiko užuov ėja“ G.ir H. Kariton ų šeimyniniai globos namai G.ir H. Kariton ų šeimyniniai globos namai Socialini ų paslaug ų centras Parov ėjos Socialini ų paslaug ų centras Širv ėnos Socialini ų paslaug ų centras Vabalninko UAB „Urbanistika“, 2007 99

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

7.2. Kult ūrin ė infrastrukt ūra

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje pakankamai išpl ėtotas kult ūros įstaig ų tinklas si ūlomas papildyti įstaigomis, kurios yra pasi ūlytos Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 m. strateginiame plane 3.

1. Atnaujinti Vabalninko miesto parko lauko estrad ą, įrengti Papilio, Juostavie čių, Pa čeriaukšt ės parkuose atviras lauko estradas. 2. Pastatyti pramog ų park ą. 3. Įkurti Jaunimo park ą Srebiškio kaime. 4. Steigti bendruomen ės namus bei jaunimo užimtumo centrus. 5. Pritaikyti Butaut ų dvaro pastatus ir aplink ą apgyvendinimui, konferencijoms, pramogoms.

Esamos ir si ūlomos kult ūros įstaigos pateiktos 7.2.1. lentel ėje ir br ėžinyje „Gyvenam ųjų vietovių ir socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas“.

7.2.1. lentel ė. Kult ūros įstaigos

Seni ūnijos Kult ūros namai Bibliotekos (objektas) Bendruomeni ų namai pavadinimas (objektas)

Birž ų miestas Birž ų kult ūros centras Birž ų raj.savivaldyb ės viešoji biblioteka Kirdoni ų kult ūros namai Birž ų SVB Kirdoni ų filialas Kirdoni ų bendruomen ės Pabirž ės namai Birž ų SVB Pabirž ės filialas Pabirž ės bendruomen ės namai Gulbin ų bendruomen ės namai Pasvalie čių kult ūros namai Birž ų SVB Pasvalie čių Pasvalie čių bendruomen ės Pa čeriaukšt ės filialas namai Pa čeriaukšt ės kult ūros namai Birž ų SVB Pa čeriaukšt ės Pa čeriaukšt ės bendruomen ės filialas namai Juostavie čių kult ūros namai Birž ų SVB Juostavie čių Juostavie čių bendruomen ės filialas namai Smilgi ų bendruomen ės namai Papilio kult ūros namai Birž ų SVB Papilio filialas Kvietk ų kult ūros namai Birž ų SVB Kvetk ų filialas Papilio Ku čgalio kult ūros namai Birž ų SVB Ku čgalio filialas Kupreliškio kult ūros namai Birž ų SVB Kupreliškio Kupreliškio bendruomen ės filialas namai

Užušili ų kult ūros namai Birž ų SVB Užušili ų filialas Parov ėjos Parov ėjos kult ūros namai Birž ų SVB Parov ėjosfilialas Birž ų SVB Medeiki ų filialas

N. Radviliškio kult ūros namai Birž ų SVB N.Radviliškio Suosto bendruomen ės namai Nemun ėlio filialas Radviliškio Germaniškio kult ūros namai Birž ų SVB Germaniškio Germaniškio bendruomen ės filialas namai Birž ų SVB Pu čiakaln ės Pu čiakaln ės bendruomen ės filialas namai Anglinink ų kult ūros namai Birž ų SVB Anglinink ų Anglinink ų bendruomen ės filialas namai

3 Birž ų rajono savivaldyb ės taryba 2005 m. sausio 25 d.Nr.T-1 UAB „Urbanistika“, 2007 100

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

Širv ėnos Obelauki ų kult ūros namai Krakiški ų kult ūros namai Birž ų SVB Kratiški ų filialas Naus ėdži ų kult ūros namai Birž ų SVB Naus ėdži ų filialas Birž ų SVB Rinkuški ų filialas Rinkuški ų bendruomen ės namai Birž ų SVB Belauki ų filialas

Vabalninko kult ūros namai Birž ų SVB Vabalninko filialas Vabalninko Anciški ų kult ūros namai Birž ų SVB An čiški ų filialas An čiški ų bendruomen ės namai Mieli ūnų kult ūros namai Birž ų SVB Meil ūnų filialas Mieli ūnų bendruomen ės namai Ramongali ų kult ūros namai Birž ų SVB Ramongali ų Ramongali ų bendruomen ės filialas namai Šukioni ų kult ūros namai Birž ų SVB Šukioni ų filialas Šukioni ų bendruomen ės namai Gaiži ūnų bendruomen ės namai Lebeniški ų bendruomen ės namai Meil ūnų bendruomen ės namai Svili ų bendruomen ės namai

Be išvardint ų kult ūros įstaig ų Birž ų rajono teritorijoje veikia Vabalninko muziejus ir du visuomeniniai muziejai: Konstantino Šakenio memorialinis ir muzik ų broli ų Motiejaus, Broniaus ir Antano Budri ūnų gimtin ėje Paberž ėje, Birž ų mieste veikia Birž ų krašto muziejus.

7.3. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

1. Gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamum ą kaimiškose vietov ėse. 2. Išlaikyti optimal ų valstybini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų skai čių. 3. Skatinti bendruomeni ų slaugos nam ų k ūrim ą. 4. Steigti bendruomen ės namus bei jaunimo užimtumo centrus.

UAB „Urbanistika“, 2007 101

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

7.4. Kitos paskirties teritorijos

Pramon ės ir verslo

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane buvo numatyta pramon ės ir verslo zonas suformuoti Panev ėžyje, Biržuose, Rokiškyje. LR teritorijos bendrasis planas numat ė, kad teritorin ė pramon ės ir verslo restrukt ūrizacija vyks nepertraukiamai ir didžia dalimi priklausys nuo to kaip ekonomin ę region ų pl ėtr ą veiks ES strukt ūrini ų fond ų l ėšų panaudojimas.

Apskrityje pagrindinis pramon ės gamybinis potencialas koncentruojamas perspektyviniame metropoliniame centre – Panev ėžyje ir perspektyviniuose regioniniuose centruose – Biržuose ir Rokiškyje. Šiuose miestuose sudaromos palankios teritorin ės ir infrastrukt ūrin ės s ąlygos gamybai vystyti, rezervuojant tam atitinkamas teritorijas ir išlaikant bei tobulinant jose technin ę infrastrukt ūrą.

Apskrities teritorijos generalinio ir Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijose perspektyvoje si ūlomas naujas lokalinis savivaldyb ės centras Vabalninko miestas, jame būtinas esamo socialinio – ekonominio potencialo stiprinimas ir renovacija.

Ekonomin ę pl ėtr ą rajone, tur ėtų paskatinti 2007 – 2013 m. ES strukt ūrini ų fond ų paramos lėšų pritraukimas. Paruoštas ir patvirtintas Birž ų rajono savivaldyb ės strateginis planas, kuris sąlygos sėkmingesn į savivaldyb ės teritorijoje esan čių verslo įmoni ų, organizacij ų, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų dalyvavim ą projektuose pagal Bendr ąjį programavimo dokument ą, suteiks didesnes galimybes pasinaudoti ES strukt ūrin ėmis finansin ėmis priemon ėmis.

Steigti nauj ų pramon ės įmoni ų Birž ų rajono teritorijoje 2007 – 2017 met ų laikotarpyje nenumatoma. Pramon ės pl ėtros teritorijas numato UAB „Tyla“, esanti Kilu čių kaime, T ŪB „Rinkuškiai“ ir 2,6 ha pramon ės pl ėtrai numatoma Vabalninko mieste.

Si ūloma:  Rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čias gamybines teritorijas, kuriose šiuo metu nevykdoma gamyba, rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui, naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti.

Komercin ės teritorijos

Birž ų mieste yra parengtas didži ųjų prekybos centr ų specialusis planas. Atsižvelgiant į šio plano sprendinius, si ūloma papildyti specialiojo plano sprendinius Birž ų miesto priemies čio zonoje (t.y. teritorijoje už miesto administracin ės ribos), kurioje si ūlomos nauj ų prekybos centr ų išd ėstymo vietos. Vadovaujantis LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu 2004 05 26 Nr. 4-201/D1-290 „D ėl didži ųjų prekybos įmoni ų išd ėstymo speciali ųjų plan ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.96-3552) priemies čio zonoje galima specializuot ų ir universali ų didži ųjų prekybos įmoni ų ( didžioji prekybos įmon ė – tai mažmenin ės prekybos objektas, kurio statinio (statinio komplekso) bendrasis plotas viršija 1000 m2) statyba.

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane Birž ų miesto priemies čio zonoje (t.y. teritorijoje už miesto administracin ės ribos) si ūlom ų nauj ų prekybos centr ų išd ėstymo vietas žr. schemoje „Birž ų priemies čio zonos didži ųjų prekybos centr ų išd ėstymo schema“. Konkreti vieta, statybos reglamentai turi b ūti nustatomi rengiant ši ų teritorij ų detaliuosius planus.

UAB „Urbanistika“, 2007 102

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 7 skyrius: Socialin ės - kult ūrin ės infrastrukt ūros vystymas

Nauding ų iškasen ų teritorijos

Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijoje statybos paslaugas teikia apie 14 ūkio subjekt ų. Rajone maž ėja vykdomų statybos darb ų apimtys. 7.4.1 lentel ėje pateikta nauding ų iškasen ų gavybos teritorijos ir j ų b ūkl ė 2007 m. pradžioje.

7.4.1. lentel ė. Nauding ų iškasen ų gavyba. (Geologijos tarnybos duomenys, 2007)

3 Nauding ųjų Ištekliai, t ūkst.m Eil ės Nr. Geologinis Plotas, Pavadinimas iškasen ų ištirtumas Likutis ha rūšis Pirminiai 2006-01-01 1 Guodžiai Durp ės Dž 64* 64* 86,5 2 Lik ėnai Durp ės Dž 94 75 6,79 3 Purvai-Butni ūnai Durp ės Dž 2645*/78* 2645*/78* 846,4 4 Dukurniai Žvyras Dž 647 615 30,2 5 Kvedariškis Žvyras Dž 1530 1178 23,2 6 Pa ąžuol ė Žvyras Dž 2314 1255 44,4 7 Paberžiai II Žvyras Dž 201 201 6,5 8 Skultiškiai Žvyras Dž 494 76 6,4 9 Veleniškiai Žvyras Dž 1308 723 31,8 10 Vėlišk ėnai II Žvyras Dž 1528 1528 49,5

* - t ūkst.t., Dž – detaliai išžvalgyti ištekliai

UAB „Urbanistika“, 2007 103

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

8. ŽEM ĖS NAUDOJIMO PASKIRTIS IR TVARKYMO REGLAMENTAI

UAB „Urbanistika“, 2007 104

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

8. ŽEM ĖS NAUDOJIMO PASKIRTIS IR TVARKYMO REGLAMENTAI

Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano koncepcijoje buvo numatyti pagrindiniai rajono teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principai ir kryptys, pateikta bendroji teritorini ų reglament ų – teritorij ų naudojimo, tvarkymo ir prieži ūros s ąlyg ų, nustatom ų juridiniais bei planavimo dokumentais, formavimo metodologija. Pateikta metodologija bei principais vadovautasi ir sprendini ų konkretizavimo stadijoje.

Veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu, reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu bendriesiems, specialiesiems ir detaliesiems planams. Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniai negali tiesiogiai reglamentuoti žem ės naudojimo ir teritorijos tvarkymo s ąlyg ų, ta čiau teis ės akt ų nustatyta tvarka turi poveik į speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui.

Detalizuojant bendrojo plano sprendinius, suformuotos teritorij ų naudojimo funkcini ų prioritet ų zonos. Žem ės naudojimo zonos išskirtos pagal tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į (dalis konkretizuota pagal žem ės naudojimo b ūdą), suformuotos derinant j ų ribas su numatomais rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, pl ėtotojant urbanistin į ir gamtin į karkas ą.

Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas:  esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu;  dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė;  miškotvarkos duomen ų analiz ė;  urbanistin ės pl ėtros poveikio ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties teritorij ų racionalaus išd ėstymo poreikis;  gamtinio karkaso formavim ų ypatum ų įvertinimas;  karstinio regiono ypatum ų įvertinimas.

Rajono savivaldyb ės teritorijos funkcini ų prioritet ų – tvarkymo zonoms nurodoma pagrindin ė (vyraujanti) tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis ir specialieji tvarkymo, naudojimo bei apsaugos reglamentai. Konkret ūs reglamentai pateikiami pagrindiniame žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje, detal ūs specialieji reglamentai (raidiniais ir skaitiniais ženklais) pateikiami specializuotuose br ėžiniuose.

UAB „Urbanistika“, 2007 105

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

TVARKYMO (FUNKCINIO PRIORITETO) ZON Ų REGLAMENT Ų LENTEL Ė

Pagrindin ė (vyraujanti) Tvarkymo zonos Nr. tikslin ė žem ės Specialieji reglamentai naudojimo paskirtis

ŽEM ĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė

1 Z Zst; Z3; K(R2); M1, M3; M2; M4; gM1-2; gS2; U8; A

2 Z Zg; M4; gT2-3; U8; A

3 Z Zk; M1,M3; gM3; gS2;U8; A

4 Z Zk; M1,M3; M4g; gM2-3; gS3; gT2-3; U8; A

5 Z ZIa; Zst ; M1,M3; M4; gM2-3; N2; U8

6 Z Zg; ZIa; M1,M3;M4g; gM3; gS3; gT3; U8

7 Z ZIa; M1,M3; M4; M2; gM3; gS1-2; gT2-3; U8; A

8 Z ZIa; M1,M3; M4; gM2-3; gS3; U8

9 Z Zk; Zg; M1,M3; gM3; gS3; N2; U8

10 Z Zk; M1,M3; M4; gM2-3; gS1-3; U8

11 Z Zk; M4; M1,M3, gM3; gS2; U8

12 Z ZIg; M1,M3; M4; gM2-3; U8; A

13 Z ZIg; Zg; M4g; gM3; gS3; U8; A

14 Z ZIg; M1,M3; M4; gM2; U8

15 Z ZIg; M1,M3; M4; gM3; gS2; U8

16 Z ZIa; M1,M3; M4; gM2-3; U8

17 Z Zg; Zk; M4; gS2-3; U8

18 Z Zg; M4g; gT2-3; U8

19 Z ZIg; Zg; M4; M1,M3; gM3; gT3; U8

20 Z Zg; ZIg; M4g; M1,M3; gM2; gT1-3; U8

21 Z ZIg; M1,M3; M4; gM2-3; U8

22 Z Zk; Zst; M1,M3; M4; gM2-3; gS3; U8

23 Z Zk; U8

24 Z ZIa; M1,M3; M4; gM2-3; gS3; gT3; N2; U8

25 Z Zg; M4g; gS3; U8

UAB „Urbanistika“, 2007 106

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

MIŠK Ų ŪKIO PASKIRTIES ŽEM Ė

1 M M1,M3; gM3; ZIg; Zst; A

2 M M1,M3; M2; gM2; K(R1,R2); Zg; Z3; A

3 M M1,M3; M2; gM2; K(R2); ZIa; Z3; A

4 M M4; gS2; ZIa; A

5 M M4; gS2; Zg; A

6 M M1,M3; M4; M4g; gM1-3; gS1-3; Zg; A

7 M M1,M3; M4g; gT3; Zk; Zg

8 M M1,M3; M4; M4g; gM1-3; gS1-3; gT1-2; N2; Zg

9 M M4g; gT1-2; Zg

10 M M4; gS2-3; Zg

11 M M4; gM2; gS2; Zg

12 M M1,M3; M4; gM2; gS2; Zg

13 M M4g; gT1; gT3; Zg; Zk

14 M M4g; gT2-3; Zg

15 M M1,M3; M4g; gM2; gS2; Zg; Zst

16 M M4; M4g; gS1-2; Zg; Zst

UAB „Urbanistika“, 2007 107

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

Pagrindin ė Tvarkymo (vyraujanti) tikslin ė žem ės Specialieji reglamentai zonos Nr. naudojimo paskirtis

KITOS PASKIRTIES ŽEM Ė

1 K U2; U3; U6; R1; M2; gM2-3; A

2 K U3; U6; U7; R2; M2; gM2-3; Zu; A

3 K U4; R1; M2; A

4 K U3; U6; U7; M2; gT3; Zu

5 K U3; U7; M2; Zu

6 K R2

7 K U4; U6; M2; gM3

8 K U4; Zu

9 K U3; U6; M2; Zu

10 K U2; U3; U6; M2; gM3; N2; Zu

11 K U2; U3; U7; M2; Zu

12 K U4; U6; U7; gM3; Zu

13 K U4; U7; Zu

14 K U3; U6; U7; R2; gM3; Zu; M2

15 K U1; U2; U3; U5; U6; U7; R1; R2; S; M2; gM3; gS2-3; N2; Zu

16 K R2; M2; gM3

17 K U4; U6; M2; gM3; Zu

18 K U4; U6; M2; gM3; Zu

19 K U2; U3; U6 ;R1; R2; M2; gM3; Zu

20 K U4; U6; M2; gM3; Zu

21 K U4; U7; M2; Zu

22 K U4; U7;M2; gM2-3; gS3; Zu

23 K U3; U6; U7; M2; Zu

24 K U4; U6; M2; gM3; Zu

25 K U4; U6; M2; Zu

26 K U4; M2; Zu

UAB „Urbanistika“, 2007 108

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

27 K U4; R1; R2; M2; Zu

28 K U3; U6; Zu

29 K U4; U6; M2; gT3; Zu

30 K U2; U3; U6; R2; M2; gM2-3; gT1; Zu

31 K U4; U6; M2; Zu

32 K U3; M2; Zu

33 K U4; U6; U7; M2; Zu

34 K U3; U6; U7; M2; Zu

35 K U4; U6; M2; Zu

36 K U1; U2; U3; U6; M2; gM3; N2; Zu

37 K U4; M2; Zu

38 K U4; gM3; Zu

39 K N1; M1,M3; Mg; gM2; gS3

40 K N1

41 K N1; R2

42 K N1; gM3; Zg

43 K N1; M4g; gS3

44 K N1; M1,M3; M4; gM3; gS3

45 K N1; M4; gS3

46 K N1; M1,M3; M4; gS3

47 K N1; M4g

48 K R2

K* U5; M2

UAB „Urbanistika“, 2007 109

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

8.1. SPECIALIEJI REGLAMENTAI

Žem ės ūkio paskirties teritorijos

8.1.1. lentel ė. Žem ės naudojimo funkciniai prioritetai ir veiklos reglamentavimas

Teritorijos Trumpa reglamentuojamos Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglament ų teritorijos charakteristika reglamentai indeksas

V-ZIa, Intensyvi žem ės ūkio veikla Skatinama augalininkyst ės, gyvulininkyst ės bei VI-ZIg teritorijose su geros ir labai geros mišrios specializacijos ūkiai, derinantys gyvuli ų ūkin ės vert ės dirvožemiais auginim ą su prekin ės augalininkyst ės produkcijos gamyba.

Ūkininkavimas teritorijose su ekologiškai jautriais dirvožemiais:

I-ZBrp - Birž ų regioniniame parke Veikl ą reglamentuoja saugom ų teritorij ų nuostatai, teis ės aktai, planavimo dokumentai ir II-Zst - saugomose teritorijose reglamentai.

III-Zk - karstiniame regione Visose zonose yra išskirti pozoniai – išskiriant žem ės plotus, įeinan čius į karstin į rajon ą, nustatyt ą vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis. Karstiniame rajone statybos galimos vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. lapkri čio 11 d. įsakymu Nr. D1 – 596 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu. Kita veikla reglamentuojama atsižvelgiant į skirtingas karstinio pastovumo teritorijas. Tai – 1) labai nepastov ūs ir nepastov ūs plotai, kur gali atsirasti daugiau kaip 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 2) nepakankamo pastovumo plotai, kur gali atsirasti 0,05 - 0,1 įgriuv ų kv. km per metus; 3) sumaž ėjusio pastovumo plotai, kur gali atsirasti mažiau kaip 0,05 įgriuv ų kv. km per metus. Šiuose pozoniuose žem ės ūkio veikla turi b ūti vystoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtint ų Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų XXIV skyriumi („Karstinis regionas“). Atsižvelgiant į privalomus pas ėli ų strukt ūros reikalavimus, prioritetin ė ūki ų specializacija nepastoviuose ir nepakankamo pastovumo plotuose tur ėtų b ūti žolini ų pašar ų auginimas, pienininkyst ė, m ėsin ė bei veislin ė galvijininkyst ė ir avininkyst ė; rekomenduotina skatinti ekologin į ūkininkavim ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 110

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

IV-Zg - gamtinio karkaso teritorijose Skatinamas tausojamasis bei ekologinis ūkininkavimas, teikiant prioritet ą galvijininkyst ės specializacijai. Zu Perspektyvi ų gyvenam ų vietovi ų Naudotina žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai, urbanistin ės pl ėtros teritorijos ta čiau leidžiama gyvenamoji, ūkin ė, komercin ė ir rekreacin ė statyba, pakeitus pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į į kit ą paskirt į įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. Z3 Rekreacinio naudojimo žem ės sklypai Žem ės ūkio paskirties žem ės sklypai, naudojami statini ų kaimo turizmo paslaugoms teikti, statybai ar rekonstrukcijai.

Mišk ų ūkio paskirties teritorijos

8.1.2. lentel ė. Mišk ų ūkio paskirties žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai Teritorijos Trumpa reglamentuojamos Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai reglament ų teritorijos charakteristika indeksas M1, M3 Vyrauja ekosistem ų apsaugos ir Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas miškuose apsaugini ų mišk ų sklypai kur vyrauja ekosistem ų apsaugos II A grup ės (draustini ų miškai ; saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškai ) ir III grup ės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybini ų park ų apsaugini ų zonų miškai, gamykl ų sanitarini ų zon ų miškai ; keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės mišk ų; lauk ų apsauginiai miškai ; vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M2 Vyrauja rekreacini ų mišk ų Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas sklypai projektuojamose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose IIB grup ės miškuose (miško park ų miškuose ; miest ų miškuose bei rekreaciniuose miško sklypuose). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M4g Vyrauja - ūkini ų mišk ų sklypai Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatytas gamtinio (gamtinio karkaso teritorijose). karkaso teritorijose. Vyraus ūkiniai miškai (IV mišk ų grup ė). Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas). M4 Vyrauja - ūkini ų mišk ų sklypai Šis mišk ų naudojimo b ūdas numatomas (ne gamtinio karkaso teritorijose). teritorijose kur vyrauja eksploataciniai (IV grup ės) mišk ų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas. Šiuose miškuose b ūtina užtikrinti racional ų, tolyg ų ir nepertraukiam ą miško ištekli ų naudojim ą bei mišk ų produktyvumo didinim ą, medienos kokyb ės gerinimui. Miškai turi b ūti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt ą (Mišk ų įstatymas).

UAB „Urbanistika“, 2007 111

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

Kitos paskirties teritorijos

Urbanizuotos teritorijos

8.1.3. lentel ė. Urbanizuot ų teritorij ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai Zonos Zonos Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai indeksas apib ūdinimas

U1 Miest ų pl ėtros Rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čių miest ų urbanistin ės pl ėtros zona zona, kurioje numatoma intensyviai urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtra. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais. Teritorij ų užstatymas leidžiamas ir vykdomas išlaikant urbanistin ės strukt ūros ir miest ų intensyvaus (formuojamojo) vystymo kompozicijos principus. Privalomos gyvenimo kokyb ę gerinan čios priemon ės: formuojama miesto želdyn ų sistema, išskiriamos rekreacin ės teritorijos, vystoma socialin ė ir inžinerin ė infrastrukt ūra, gerinama susisiekimo sistema.

U2 Miesteli ų ir Urbanistin ės planin ės strukt ūros išsaugojimas ir pl ėtra, kurioje kaim ų pl ėtros pl ėtojamas kompaktinis vidutinio intensyvumo užstatymas. zona Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai, vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais. Prioritetas teikiamas mažaaukštei gyvenam ųjų nam ų statybai, smulkaus ir vidutinio verslo įmoni ų pl ėtrai, vieš ųjų erdvi ų (park ų, skver ų ir kit ų želdyn ų) k ūrimui, įvertinus gamtin ę aplink ą ir norim ų urbanizuoti teritorij ų s ąryš į su esamu užstatymu. U3 Urbanistinio Prioritetas teikiamas urbanizuot ų vietovi ų formavimui urbanistini ų- vystymo aši ų ūkini ų aši ų aktyvesnio poveikio zonose, paslaug ų infrastrukt ūros ir poveikio zona administravimo funkcij ų stiprinimui. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskir čių keitimas į kit ą paskirt į ir kitos paskirties žem ės naudojimo b ūdai, vadovaujantis šiai zonai parengtais bendraisiais, specialiaisiais ar detaliaisiais planais.

U4 Kaim ų Kaim ų pl ėtros zonose siekiama tolygaus, mažo intensyvumo teritorij ų užstatymo. Teritorijose palaikoma gyvenamoji funkcija. Skatinamas pl ėtros zonos sodybinis užstatymas, specializuot ų ūki ų pl ėtra ir žem ės ūkio veikla. Galimas tikslin ės žem ės naudojimo paskirties keitimas įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. U5 Gyvenam ųjų Saugomos teritorijos tvarkomos pagal „Lietuvos Respublikos zon ų Birž ų saugom ų teritorij ų įstatym ą“, specialiojo (aplinkosauginio) regioniniame planavimo dokumentus ir teis ės aktus, kuriais remiantis parke įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemon ės. tvarkymas U6 Urbanistinio Prioritetas teikiamas esam ų urbanizuot ų vietovi ų išlaikymui ir nauj ų vystymo zona vietovi ų pl ėtrai vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais ir kitais gamtiniame LR galiojan čiais teis ės aktais. karkase

UAB „Urbanistika“, 2007 112

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

U7 Urbanistinio Teritorija tvarkoma LR Vyriausyb ės nutarimais ir kitais LR vystymo zona galiojan čiais teis ės aktais (D ėl priemoni ų Šiaur ės Lietuvos karstiniame karstiniame regione gyvenamajai aplinkai ir ekologinei b ūklei rajone pagerinti, Specialiosios žem ės ir mišk ų naudojimo s ąlygos, XXIV skyrius ir kt.).

U8 Užstatymas Prioritetas teikiamas esam ų užstatyt ų teritorij ų žem ės ūkio paskirties žem ės ūkio žem ėje bei žem ės ūkio tikslin ės paskirties išlaikymui. paskirties Žem ės ūkio paskirties žem ėje leidžiami naudojimo b ūdai ir žem ėje pob ūdžiai ir j ų keitimas LR įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. Žem ės ūkio tikslin ės paskirties keitimas galimas technin ės ir socialin ės infrastrukt ūros tikslais. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (ferm ų, ūkio, šiltnami ų, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavyb ės teise priklausan čiame žem ės ūkio paskirties sklype, ne mažesniame kaip 0.5 ha (Žin., 2008, Nr.10- 336). Teritorijos, esan čios gamtiniame karkase vystomos pagal gamtinio karkaso nuostatus ir kitus LR galiojan čius teis ės aktus. Teritorijos, esan čios saugomose teritorijose pl ėtojamos pagal LR saugom ų teritorij ų įstatym ą, specialiojo (aplinkosauginio) planavimo dokumentus ir kitus LR galiojan čius teis ės aktus.

Gyvenam ųjų vietovi ų galim ą teritorin ę pl ėtr ą ži ūrėti „Gyvenam ųjų vietovi ų ir socialin ės – kult ūrin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas“, „Žem ės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai“ br ėžiniuose.

1. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendiniai, įtakojantys ar reglamentuojantys veikl ą kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir apsaugos zonose reglamentuojami paveldosauginiais specialiaisiais planais, esan čiais bendrojo plano sud ėtine dalimi.

2. LR Kult ūros vertybi ų registras sistemingai papildomas naujais kult ūros paveldo objektais. Bendrajame plane pateiktas nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas n ėra baigtinis, tod ėl rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorij ų planavimo dokumentus ar schemas, vadovautis naujausia LR Kult ūros vertybi ų registro informacija.

UAB „Urbanistika“, 2007 113

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

Rekreacin ės teritorijos

8.1.4. lentel ė. Rekreacini ų zon ų tvarkymo ir veiklos pl ėtojimo reglamentai

Zonos Zonos Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai indeksas apib ūdinimas

R1 Intensyvaus Galima kemping ų, turizmo centr ų, poilsio nam ų, sportin ės ir pritaikymo pramogin ės rekreacijos kompleks ų ar kit ų stacionari ų rekreacini ų statini ų statyba; Kuriama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka, rekreacin ė inžinerin ė infrastruktūra; Rekreaciniais interesais gali b ūti kei čiamas gamtin ės aplinkos pob ūdis.

R2 Ekstensyvaus Draudžiama statyti poilsio pastatus, išskyrus kaimo turizmo sodybų pritaikymo įrengim ą esamose ar atkuriamose sodybose; Leidžiama įrengti poilsiavietes, turistines stovyklavietes (be stacionari ų pastat ų), sustojimo aikšteles ir pliažus (maudykles); Leidžiama formuoti tik minimali ą rekreacin ę infrastrukt ūrą, išsaugant gamtin ę aplink ą, nat ūral ų kraštovaizd į; Gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn ų formavimui, rekreacini ų mišk ų k ūrimui ir formavimui.

Nauding ųjų iškasen ų teritorijos

8.1.5. lentel ė. Nauding ųjų iškasen ų teritorij ų tvarkymo ir veikos pl ėtojimo reglamentai

Spec. Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai reglamento indeksas Nauding ųjų iškasen ų naudojim ą reglamentuoja N1 Nauding ųjų iškasen ų LR įstatymai, LR Vyriausyb ės priimti nutarimai gavybos atvir ų kasini ų ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Geologijos (karjer ų) tarnybos norminiai aktai. Leidimus naudoti iškasen ų išteklius juridiniams asmenims, priklausomai nuo nauding ųjų iškasen ų r ūšies, išduoda LR Vyriausyb ė arba Lietuvos Geologijos tarnyba. Leidimus naudoti iškasen ų ištekliusLietuvos ir užsienio juridiniams asmenims, priklausomai nuo ištekli ų kiekio bei galimo poveikio kitos valstyb ės žem ės gelmi ų b ūklei, išduoda LR Vyriausyb ė arba Lietuvos Geologijos tarnyba. N2 Požemini ų vandens telkini ų Ūkin ė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos (vandenvie čių) higienos normos HN 44:2005 „Vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nyustatymas ir prieži ūra“.

UAB „Urbanistika“, 2007 114

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

Atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijos

8.1.6. lentel ė. Atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorij ų tvarkymo ir veikos pl ėtojimo reglamentai

Spec. Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai reglamento indeksas Atliek ų saugojimo, Atliek ų saugojimo teritorijos, kuriose vykdomas S rūšiavimo ir utilizavimo neterminuotas atliek ų (pavojing ų, nepavojing ų teritorijos arba inertini ų) kaupimas, laikymas neribot ą laik ą specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti, r ūšiuoti surinktas atliekas pagal medžiagas, siekiant jas perdirbti ar naudoti.

Teritorijos krašto apsaugos tikslams

8.1.8. lentel ė. Valstyb ės sienos apsaugos tiksl ų reglamentai

Spec. Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai reglamento indeksas Valstyb ės sienos apsaugai Vadovaujantis LR Vyriausyb ės nutarimu „D ėl A skirta teritorija – pasienio pasienio ruožo rib ų ir valstyb ės sienos apsaugos ruožas zon ų rib ų bei Lietuvos Respublikos gyvenam ųjų vietovi ų, priskirt ų pasienio ruožui, s ąrašo patvirtinimo“ teritorija priskirta pasienio ruožui. Bet kokia veikla pasienio ruože turi b ūti planuojama ir vykdoma laikantis valstyb ės sienos ir jos apsaugos įstatymo, jo po įstatymini ų akt ų nuostatais bei vadovaujantis Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų reikalavimais.

UAB „Urbanistika“, 2007 115

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

Konservacin ės paskirties žem ė

Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų žem ės sklypai

8.1.9. lentel ė. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo reglamentai

Spec. Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai reglamento indeksas Nekilnojamojo kult ūros Kult ūros paveldo objekt ų bei vietovi ų teritorijose C2 paveldo teritorijos ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kult ūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, apsaugos reglamentais ir apsaugos sutartimis.

1. Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano sprendiniai, įtakojantys ar reglamentuojantys veikl ą kult ūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose reglamentuojami paveldosauginiais specialiaisiais planais, esan čiais bendrojo plano sud ėtine dalimi.

2.LR Kult ūros vertybi ų registras sistemingai papildomas naujais kult ūros paveldo objektais. Bendrajame plane pateiktas nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas n ėra baigtinis, tod ėl rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorij ų planavimo dokumentus ar schemas, vadovautis naujausia LR Kult ūros vertybi ų registro informacija.

Gamtinio karkaso teritorijos

Gamtiniame karkase esan čiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (steb ėsenos) teritorijose, ekologin ės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eil ė kit ų, veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojan čių dokument ų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud ėtį patenkan čių žem ės naudmen ų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin ė pusiausvyra, saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ė įvairov ė, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ės, mišk ų bei žem ės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teis ės akt ų nustatytas veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos, žem ėtvarkos projektus bei kitus teritorinio planavimo projektus.

UAB „Urbanistika“, 2007 116

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 8 skyrius: Žem ės naudojimo paskirtis ir tvarkymo reglamentai

8.1.10. lentel ė. Gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymas

Spec. Zonos apib ūdinimas Naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai reglamento indeksas T1, M1, S1 Pirmasis kraštovaizdžio Išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus nat ūralumo apsaugos ir kraštovaizdžio pob ūdis. formavimo tipas Prioritetas taikomas racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymui, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimui, rekreacinio naudojimo reguliavimui bei nustatyto režimo užtikrinimui šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms.

T2, M2, S2 Antrasis kraštovaizdžio Palaikomas ir stiprinamas esamas nat ūralumo apsaugos ir kraštovaizdžio pob ūdis ir nat ūralumas. formavimo tipas Prioritetas - esam ų funkcij ų subalansavimui, degeneracini ų priemonių ekologin ėms kompensacin ėms gamtin ės strukt ūros galioms stiprinimui.

T3, M3, S3 Tre čiasis kraštovaizdžio Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas nat ūralum ą atkuriantys elementai. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracin ė-restauracin ė, susijusi su sud ėting ų renat ūralizacini ų priemoni ų įgyvendinimu, ekologini ų nuostat ų stiprinimu ir tausojan čio ši ų teritorij ų naudojimo vystymu.

Pastabos: Br ėžiniuose d ėl smulkaus mastelio (1:50000) nurodyt ų konkre čių teritorij ų, kuriomis nustatyti special ūs naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai, ribos yra s ąlygin ės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentams ar vykdant j ų derinimo ir tikrinimo proced ūras, siekiant nustatyti pastar ųjų dokument ų atitikim ą bendrojo plano sprendiniams, negalima ši ų rib ų laikyti tiksliomis. Bendrojo plano br ėžinyje nubr ėžtos teritorij ų su skirtingais reglamentais ribos ne tik gali, bet ir turi b ūti tikslinamos specialiaisiais ar detaliaisiais planais. Rekomenduojama, kad BP M1:50 000 pažym ėta riba, esant galimybei, b ūtų kei čiama sklypo ribomis, paliekant sklypo savininkui teis ę pasirinkti sklypo priskyrimo vienai ar kitai zonai (teritorijai) alternatyv ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 117

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 9 skyrius: Teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams

9. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN ĖS POREIKIAMS

UAB „Urbanistika“, 2007 118

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 9 skyrius: Teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams

9. TERITORIJ Ų REZERVAVIMAS VISUOMEN ĖS POREIKIAMS

9.1. Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtrai

Birž ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano susisiekimo sistemos pl ėtros sprendini ų įgyvendinimui numatomas teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams. Ši ų teritorij ų rezervavimas susij ęs su žem ės juostos naujiems keliams tiesti suformavimu arba esam ų keli ų reikšm ės padidinimu. Abiem atvejais reikalinga reikia numatyti ne tik kelio juost ą, bet ir kelio apsaugos zon ą ir kelio sanitarin ę apsaugos zon ą pagal jas reglamentuojan čius dokumentus: Lietuvos Respublikos keli ų įstatym ą, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarim ą „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų patvirtinimo“ ir statybos technin į reglament ą STR 2.06.03 „Automobili ų keliai“.

9.1.1. lentel ė. Teritorij ų rezervavimas susisiekimo sistemos pl ėtros sprendini ų įgyvendinimui Eil. Sprendinys Orientacinis Kelio Kelio Kelio Nr. ilgis, km juostos apsaugos sanitarin ės plotis, m zonos plotis, apsaugos zonos m plotis, m 1. Pietinio Birž ų miesto 9,9 22 50 50 aplinkkelio įrengimas 2. Vabalninko aplinkkelio 1,2 22 50 50 įrengimas* 3. Rajonin ės reikšm ės kelio 10,4 22 50 50 3101 krašto reikšm ės kelio suteikimas ir modernizavimas

Pastabos:  Kelio juosta – žem ės juosta kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias;  Kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto plo čio žem ės juosta, kurioje ribojama ūkin ė veikla;  Sanitarin ė apsaugos zona - aplink stacionar ų taršos šaltin į arba kelet ą šaltini ų esantis žem ės plotas, kuriame galioja Vyriausyb ės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos specialiosios s ąlygos;  Kelio apsaugos zona ir kelio sanitarin ė apsaugos zona skai čiuojama nuo kelio briaun ų į abi puses lentel ėje nurodytu atstumu;  Vabalninko miesto apvažiavimas numatomas kaip sprendinio „3101 kelio Pasvalys – Vabalninkas krašto reikšm ės suteikimo ir modernizavimo“ dalis;

UAB „Urbanistika“, 2007 119

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. 9 skyrius: Teritorij ų rezervavimas visuomen ės poreikiams

9.2. Teritorij ų rezervavimas numatomiems technin ės infrastrukt ūros objektams

Birž ų rajono bendrajame plane inžinerin ės infrastrukt ūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorij ų rezervavimas.

Teritorij ų rezervavimas vandentiekio infrastrukt ūrai:  nauj ų vandenvie čių įrengimui Gulbinuose, Klausu čiuose, Čyp ėnuose, Satk ūnuose, Parov ėjoje, Užušiliuose ir Pagerv ėje;  vandens gerinimo įrengini ų statybai Nemun ėlio Radviliškyje, Germaniškyje, Pu čiakaln ėje, Suoste, Kirdonyse, Gulbinuose, Pa čeriaukšt ėje, Pasvalie čiuose, Smilgiuose, Juostavie čiuose, Kvetkuose, Papilyje, Ku čgalyse, Kupreliškyje, Skrebiškiuose, Satk ūnuose, Einoriuose, Medeikiuose, Parov ėjoje, Užušiliuose, Dr ąseikiuose, Pagerv ėje, Obelaukiuose, Kilu čiuose, Kratiškiuose, Anglininkuose, Geidži ūnuose, Naus ėdžiuose, Klausu čiuose, Vabalninke, Ramongaliuose, Šukionyse, Mieli ūnuose, An čiškiuose, Čyp ėnuose ir Gaiži ūnuose. Pagal galimybes viet ą vandens gerinimo įrenginiams parinkti esam ų vandenvie čių teritorijose.

Teritorij ų rezervavimas vandenvalos infrastrukt ūrai:  esam ų nuotek ų valymo įrengini ų rekonstravimui Biržuose, Nemun ėlio Radviliškyje, Germaniškyje, Kvetkuose, Ku čgalyse, Kupreliškyje, Skrebiškiuose, Medeikiuose, Kratiškiuose, Ramongaliuose, Mieli ūnuose ir An čiškiuose;  nauj ų nuotek ų valymo įrengini ų statybai Pu čiakaln ėje, Suoste, Pabirž ėje, Gulbinuose, Pasvalie čiuose, Juostavie čiuose, Papilyje, Satk ūnuose, Einoriuose, Parov ėjoje, Užušiliuose, Dr ąseikiuose, Pagerv ėje, Obelaukiuose, Anglininkuose, Geidži ūnuose, Naus ėdžiuose, Klausu čiuose, Vabalninke, Čypėnuose ir Gaiži ūnuose.

Teritorij ų rezervavimas atliek ų tvarkymui:  didži ųjų ir pavojing ų atliek ų pri ėmimo aikštel ėms Birž ų kaime ir Vabalninke;  biodegraduojan čių atliek ų kompostavimo aikštelei Birž ų kaime;  atliek ų perkrovimo sto čiai Birž ų kaime.

Teritorijų rezervavimas duj ų tiekimui:  numatant užstatym ą magistralinio dujotiekio zonose reikia įvertinti, kad visi esami magistraliniai dujotiekiai Birž ų rajone yra suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietov ės klas ės reikalavimus. Teritorijoms 200 m atstumu nuo toki ų dujotieki ų taikomi apribojimai gyvenamajai statybai;  numatant užstatym ą magistralinio dujotiekio zonose reikia įvertinti duj ų skirstymo stočių sanitarines apsaugos zonas. Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir režimo taisykl ėse (Žin., 2004, Nr.134-4878 ) numatyta SAZ dydis 500 metr ų. SAZ dydžio keitimas galimas atlikus poveikio visuomen ės sveikatai vertinim ą.

UAB „Urbanistika“, 2007 120

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. Literat ūros s ąrašas

LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS

UAB „Urbanistika“, 2007 121

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. Literat ūros s ąrašas

LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS

BENDROJI DALIS. URBANISTIN ĖS SISTEMOS VYSTYMAS

1. Birž ų istorijos apybraižos, Leidykla Danielius, 2006; 2. LR teritorijos administracini ų vienet ų ir j ų rib ų įstatymas, Nr. 1-558, 1994; 3. LR teritorij ų planavimo įstatymas (ir jo redakcija), Nr. I-1120, 1995m., 2004m; 4. LR saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin., 1993, Nr.63-1188;2001, Nr.108-3902); 5. LR žem ės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr.28-868) 6. LR Seimo nutarimas „D ėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ pakeitimo 2006m., Nr. X-851 (Žin., 2002, Nr. 110-4852); 7. LR Aplinkos ministro įsakymas „ D ėl žem ės sklyp ų pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirties, b ūdų ir pob ūdži ų specifikacijos patvirtinimo“pakeitimo Nr.D1-188, 2006 0413; 8. LR teritorijos bendrasis planas, 2002, patvirtintas LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-11549 (Žin. 2002, Nr. 110-4852); 9. Panev ėžio apskrities teritorijos generalinis planas. Esama b ūkl ė. UAB „Urbanistika“, 2004; 10. Panev ėžio apskrities teritorijos generalinis planas. Teritorijos vystymo koncepcija. UAB „Urbanistika“, 2006; 11. Panev ėžio regiono pl ėtros planas 2004-2006m., patvirtintas Panev ėžio regiono pl ėtros tarybos 2004m. sprendimu Nr. R2-4; 12. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės; 13. Valstyb ės įmon ė Registr ų centras

SOCIALIN Ė APLINKA. EKONOMIN Ė APLINKA

1. Birž ų rajono savivaldyb ė, http://www.birzai.lt/ ; Birž ų savivaldyb ės duomenys (anketos); 2. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės, Lietuvos apskritys, 2005; http://www.std.lt ; 3. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės. Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2005, http://www.std.lt .; 4. Birž ų savivaldyb ės internetiniai puslapiai; 5. Birž ų darbo biržos pateikti duomenys.

KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA. REKREACINI Ų TERITORIJ Ų VYSTYMAS

1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. UAB „Urbanistika“, V., 2002; 2. Lietuvos aplinkos apsaugos strategija. LR Aplinkos ministerija, V., 1996; 3. Biologin ės įvairov ės išsaugojimo strategija ir veiksm ų planas. LR aplinkos ministerija, V., 1997; 4. Nacionalin ė darnaus vystymosi strategija, Vilnius, 2003; 5. Lietuvos kult ūrinio turizmo pl ėtros programa. UAB „Urbanistika“, 1998; 6. Panev ėžio regiono 2007 – 2009 met ų vystymo planas; 7. Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas; 8. Kertini ų miško buveini ų inventorizacija Lietuvoje 2002 -2005 m., V., 2006; 9. http://www.am.lt/ ; 10. http://www.tourism.lt/ .

UAB „Urbanistika“, 2007 122

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. Literat ūros s ąrašas

NEKILNOJAMASIS KULT ŪROS PAVELDAS

1. Kult ūrosos paveldo apsauga ( reglamentuojan čių dokument ų rinkinys), Vilnius: Savastis, 1997 m; 2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Tikrosios b ūkl ės analiz ė, UAB “Urbanistika”, Vilnius, 1997 m; 3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Preliminar ūs sprendiniai, UAB “Urbanistika”, Vilnius, 1999 m; 4. M..Purvinas, M. Purvinien ė. Lietuvos tradicin ės architekt ūros paveldo rajonavimas. Kult ūros paminklai 5, Vilnius: Savastis, 1998; 5. LR Vyriausyb ės 1993.05.27 Nutarimas Nr. 369 “D ėl buvusi ų dvar ų ir palivark ų paminklini ų sodyb ų apsaugos”; 6. LR Vyriausyb ės Nutarimas Nr. 481 “D ėl dvar ų paveldo išsaugojimo programos ir jos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo”; 7. J. R. Glemža. Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilniaus dail ės akademijos leidykla, Vilnius 2002; 8. J.R. Glemža. Nekilnojamo jo kult ūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilniaus dail ės akademijos leidykla, 2002; 9. Kult ūrinio turizmo pl ėtros programa. Užsakovas: LR Kult ūros ministerija ir Valstybinis turizmo departamentas. Reng ėjas: UAB „Urbanistika”, 1998 m. 10. LRV nutarimas „D ėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemoni ų plano patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5282) 11. Lietuvos Respublikos nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr.153-5571); 12. Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr.108-3902); 13. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 481 „D ėl dvar ų paveldo išsaugojimo programos ir dvar ų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemoni ų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740); 14. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1993 m. geguž ės 27 d. nutarimas Nr. 369 „D ėl buvusi ų dvar ų ir palivark ų paminklini ų sodyb ų apsaugos“ (Žin., 1993, Nr.18-460); 15. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 256 „D ėl buvusi ų dvar ų sodyb ų – istorijos ir kult ūros paminkl ų išsaugojimo princip ų atstatant nuosavyb ės teises, vykdant privatizavim ą ir žem ės reform ą“ (Žin., 1992, Nr.17-491).

MIŠK Ų IR ŽEM ĖS ŪKIO TERITORIJOS

1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-11549 (Žin. 2002, Nr110-4852); 2. http://www.std.lt/ ; 3. http://www.nzt.lt/ ; 4. http://www.terra.zum.lt/ ; 5. http://www. zum.lt/ ; 6. http://www. [email protected] ; 7. Lietuvos mišk ų ūkio statistika 2006, Statistikos departamentas prie LRV,V., 2006; 8. Lietuvos darnaus vystymosi strategija. Vilnius, 2003m;

UAB „Urbanistika“, 2007 123

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. Literat ūros s ąrašas

9. Lietuvos Respublikos žem ės fondas. Statistin ės ataskaitos apie žem ės valdym ą. – 2007m sausio 1d. Lietuvos Respublikos žem ės ūkio ministerija, Žem ės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybin ė įmon ė; 10. Lietuvos Respublikos biologin ės įvairov ės išsaugojimo strategija ir veiksm ų planas. V., 1998, Vilnius; 11. Generalin ės mišk ų ur ėdijos prie aplinkos ministerijos veiklos 2006 m. ataskaita. Vilnius, 2006; 12. Darbotvark ė 21 -a subalansuotos pl ėtros veiksm ų programa. Rio deklaracija apie aplink ą ir pl ėtr ą. Miškininkyst ės principai (II papildomas leidinys) 2001m; 13. Valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų schemos. LRV 2006m. balandžio 26 d.nutarimas Nr 383; 14. Birž ų rajono savivaldyb ės teritorijos Mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema. VĮ Valstybinis žem ėtvarkos institutas. 2006; 15. Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas. Patvirtinta Birž ų rajono savivaldyb ės tarybos 2005m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-1.

TECHNIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS TERITORIJOS

SUSISIEKIMO SISTEMA

1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154; 2. Ilgalaik ė (iki 2025 met ų) Lietuvos transporto sistemos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692; 3. White Paper. European transport policy for 2010: time to decide. Luxemburg: Office for Official Publications of European Communities, 2001; 4. 2002 – 2015 met ų patikslinta Lietuvos Respublikos valstybin ės reikšm ės keli ų prieži ūros ir pl ėtros programa. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, V Į „Transporto ir keli ų tyrimo institutas“, Kaunas, 2006 m.; 5. Valstybin ės reikšm ės keli ų pl ėtros schemos 30 met ų laikotarpiui sudarymas. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, V Į „Transporto ir keli ų tyrimo institutas“, Kaunas, 2006 m.; 6. Birž ų rajono vietin ės reikšm ės keli ų ir gatvi ų rekonstravimo ir pl ėtros galimybi ų studija, , UAB „Tilt ų ekspertų centras“, Vilnius 2005 m.; 7. Pasienio kontrol ė punkt ų pl ėtros strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2006 m. geguž ės 29 d. nutarimo Nr. 477 redakcija); 8. Pritaikom ųjų priemoni ų eismo kli ūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidini ų sien ų. Europos bendrij ų oficialusis leidinys. Vykdomojo Komiteto sprendimas 1994 m. balandžio 26 d.(SCH/Com-ex (94) 1 rev. 2); 9. Valstybin ė saugaus eismo automobili ų keliais 2005 – 2010 met ų programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 20005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759; 10. Halving the number of road accident victims in the EU by 2010: A shared responsibility. European Commision. Dicectorate-General for Energy and Transport; 11. Verona Declaration, Verona, 24 October 2003; 12. Panorama of Transport. Edition 2007. Eurosat. Luxemburg: Office for Official Publications of European Communities, 2001; 13. Keep Europe Moving. Sustainable mobility for our Cotinent. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2006.

UAB „Urbanistika“, 2007 124

BIRŽ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS Sprendiniai. Literat ūros s ąrašas

INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA

1. Panev ėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2004-2005 met ų darbo ataskaitos; 2. Birž ų rajono savivaldyb ės šilumos ūkio specialusis planas 2005 m.; 3. Požeminio vandens monitoringas UAB“Birž ų vandenys“ Birž ų miesto, Birž ų(Plento); 4. Rinkuški ų, Vabalninko, N.Radviliškio, Pa čeriaukšt ės, Medeiki ų vandenviet ėse 2006 merais; 5. Lielup ės-Ventos upi ų baseino bendrasis planas 2002m.; 6. Statistikos departamentas. „Lietuvos apskritys, ekonomin ė ir socialin ė raida.“ 1999-2005 m.; 7. AB „Lietuvos dujos“ Lietuvos magistraliniai dujotiekiai ,1999 m.; 8. Birž ų rajono pl ėtros iki 2015 met ų strateginis planas; 9. Panev ėžio regiono pl ėtros planas 2004-2006 m.; 10. UAB „Ryt ų skirstomieji tinklai“ tinklalapis http://www.rst.lt ; 11. AB „Lietuvos energija“ tinklalapis http://www.lpc.lt ; 12. Lietuvos šilumos tiek ėjų asociacijos tinklalapis http://www.lsta.lt/ ; 13. Ryši ų reguliavimo tarnybos tinklalapis http://www.rrt.lt/.

UAB „Urbanistika“, 2007 125