Dėl Utenos Apskrities Teritorijos Bendrojo (Generalinio) Plano Patvirtinimo
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 2 d. Nr. 1318 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo, bendradarbiaujant su Regiono plėtros taryba, parengti ir jai pritarus patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ 2 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1318 UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nustatytus šalies raidos strateginius tikslus, teritorijos plėtros principus ir jų įgyvendinimo prioritetus, taip pat vadovaujantis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis. 2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Utenos regiono plėtros taryboje 2008 m. vasario 12 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys. 3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Utenos regiono plėtros tarybos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. P.153-15 „Dėl Utenos apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-14). 4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. 5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63- 1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 6. Svarbiausios regiono plėtros prielaidos yra šios: 6.1. rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtra. Šių dienų tendencijos rodo, kad ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą; 6.2. transporto tranzitas ir energetika. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai ir su ja susijusioms veikloms, skatinama logistikos infrastruktūra ir paslaugų plėtra. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų teritorijas prie tranzitinių transporto koridorių, lemtų šiose teritorijose vykdomų veiklų konversiją, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams), skatintų regiono 3 vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų tolygesnės regiono plėtros sąlygas, be to, numatoma energetikos infrastruktūros plėtra; 6.3. miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku sureguliuos regiono žemėnaudą, pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimo vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai; 6.4. žuvininkystės plėtra. Numatoma regiono ežeruose plėtoti verslinę žuvininkystę nuomojant ežerus žvejų kooperatyvams, plėtojant žuvivaisą ir nedideliu mastu žuvies perdirbimą. Tokiu būdu mažėjant žemės ūkio gamybai būtų sukurtas kitas pragyvenimo šaltinis vietos gyventojams. 7. Utenos apskrities teritorijos vystymo nuostatos ir bendrieji tikslai: 7.1. gyvenamosios aplinkos kokybės plėtra: 7.1.1. plėtoti ir gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų infrastruktūrą – skatinti privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenviečių sistemos centruose, optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą; 7.1.2. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti regiono miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius ir kurti poilsio zonas regiono ežerų ir upių pakrantėse; 7.1.3. taikyti prevencines priemones Ignalinos atominės elektrinės stebėsenos zonoje (30 kilometrų spinduliu apie ją) – siekiant sumažinti galimos avarijos padarinius, gerinti visų kategorijų kelių, vedančių į tarpinius gyventojų evakuacijos punktus, būklę, hermetizuoti visus stebėjimo zonoje esančius geriamojo vandens šulinius, naudoti prevencines priemones žemės ūkyje; 7.2. konkurencingo verslo, turizmo ir pramonės plėtra: 7.2.1. plėtoti regiono turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą – gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą (automobilių, dviračių, pėsčiųjų trasas ir takus, paplūdimius, poilsio aikšteles, stovyklavietes ir kita), taip pat ir informacinę (stendai, nuorodos, informaciniai terminalai ir kita), kuo geriau panaudoti rekreacinius išteklius, skatinti turizmo paslaugų plėtrą; 7.2.2. sukurti palankią investicijoms ekonominę aplinką – skatinti verslo paslaugų plėtrą, kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos naudojimą; 7.2.3. plėtoti alternatyvias ir netradicines veiklas kaimo vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros kaimo gyvenvietėse sąlygas, skatinti turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą regiono kaimo vietovėse, plėtoti ekologišką ūkininkavimą, steigti žvejų kooperatyvus ir plėtoti verslinę žuvininkystę, sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą; 7.3. inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtra: 7.3.1. atnaujinti ir plėtoti inžinerinio aprūpinimo sistemas – renovuoti šilumos ūkį, plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus (energetikos infrastruktūrą); 7.3.2. plėtoti darnią transporto infrastruktūrą – plėtoti logistikos infrastruktūrą svarbiausiuose regiono transporto mazguose, gerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, tobulinti viešojo susisiekimo sistemą; 7.3.3. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones; 7.4. konkurencingo žemės ūkio plėtra – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę; 7.5. kompleksinė regioninio ir rajoninių centrų plėtra: 7.5.1. sudaryti palankias verslo plėtros ir klasterizacijos procesų sąlygas – kurti ir plėtoti pramonines zonas ir technologinius parkus Utenoje, Vidiškėse, Visagine, skatinti įmonių kooperaciją ir klasterizaciją; 4 7.5.2. gerinti transporto infrastruktūros tinklą apskrityje – plėtoti transporto infrastruktūrą tarp regioninio centro ir aplinkinių vietovių, gerinti viešojo susisiekimo tarp regioninio ir rajoninių centrų galimybes; 7.5.3. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą – skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą regiono upių ir ežerų pakrantėse. 8. Svarbiausios regiono erdvinės plėtros kryptys yra šios: 8.1. Svarbiausia regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojasi prie tranzitinių transporto magistralių, kertančių Utenos regiono teritoriją, – magistralinių kelių A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius) ir A14 Vilnius–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, logistikos ir pramonės zonų miestuose ir