Dėl Utenos Apskrities Teritorijos Bendrojo (Generalinio) Plano Patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS

DĖL UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO

2011 m. lapkričio 2 d. Nr. 1318 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorių, per pusę metų nuo Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo, bendradarbiaujant su Regiono plėtros taryba, parengti ir jai pritarus patvirtinti Utenos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

______

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1318

UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Utenos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nustatytus šalies raidos strateginius tikslus, teritorijos plėtros principus ir jų įgyvendinimo prioritetus, taip pat vadovaujantis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215; 2011, Nr. 41-1949), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis. 2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Utenos apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Utenos regiono plėtros taryboje 2008 m. vasario 12 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys. 3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Utenos regiono plėtros tarybos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. P.153-15 „Dėl Utenos apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2011 m. birželio 17 d. patikrinimo aktas Nr. TP5-14). 4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. 5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63- 1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

6. Svarbiausios regiono plėtros prielaidos yra šios: 6.1. rekreacinių išteklių eksploatavimas ir turizmo infrastruktūros plėtra. Šių dienų tendencijos rodo, kad ateityje kaimo vietovių gyvybingumą lems netradicinės veiklos, tarp jų ir kaimo turizmas. Todėl rekreacinių išteklių eksploatavimas tam tikrose teritorijose paveiks regiono gyventojų užimtumo struktūrą, taip pat ir kaimo plėtrą; 6.2. transporto tranzitas ir energetika. Plečiantis tranzitinio regiono transporto sistemai ir su ja susijusioms veikloms, skatinama logistikos infrastruktūra ir paslaugų plėtra. Krovinių terminalų ir logistikos centrų plėtra labiausiai paveiktų teritorijas prie tranzitinių transporto koridorių, lemtų šiose teritorijose vykdomų veiklų konversiją, skatintų materialines investicijas, suteiktų socialinės naudos (naujos darbo vietos gyventojams), skatintų regiono

3 vidaus ūkinės integracijos procesus, sudarytų tolygesnės regiono plėtros sąlygas, be to, numatoma energetikos infrastruktūros plėtra; 6.3. miškingumo didinimas. Nederlingų žemių apsodinimas mišku praturtins regiono gamtos išteklius, tačiau netiesiogiai paveiks demografinę regiono situaciją. Dėl to kaimo vietovėse per kurį laiką pasikeis gyventojų veiklos struktūra. Taigi nederlingų žemių apsodinimas mišku sureguliuos regiono žemėnaudą, pagausins rekreacinius išteklius ir pakeis regiono kraštovaizdį, skatins alternatyvių veiklų plėtrą kaimo vietovėse, turės įtakos gyvenviečių tinklo struktūrai ir miestų plėtrai; 6.4. žuvininkystės plėtra. Numatoma regiono ežeruose plėtoti verslinę žuvininkystę nuomojant ežerus žvejų kooperatyvams, plėtojant žuvivaisą ir nedideliu mastu žuvies perdirbimą. Tokiu būdu mažėjant žemės ūkio gamybai būtų sukurtas kitas pragyvenimo šaltinis vietos gyventojams. 7. Utenos apskrities teritorijos vystymo nuostatos ir bendrieji tikslai: 7.1. gyvenamosios aplinkos kokybės plėtra: 7.1.1. plėtoti ir gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų infrastruktūrą – skatinti privačių paslaugų plėtrą kaimo gyvenviečių sistemos centruose, optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą; 7.1.2. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti regiono miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius ir kurti poilsio zonas regiono ežerų ir upių pakrantėse; 7.1.3. taikyti prevencines priemones Ignalinos atominės elektrinės stebėsenos zonoje (30 kilometrų spinduliu apie ją) – siekiant sumažinti galimos avarijos padarinius, gerinti visų kategorijų kelių, vedančių į tarpinius gyventojų evakuacijos punktus, būklę, hermetizuoti visus stebėjimo zonoje esančius geriamojo vandens šulinius, naudoti prevencines priemones žemės ūkyje; 7.2. konkurencingo verslo, turizmo ir pramonės plėtra: 7.2.1. plėtoti regiono turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą – gerinti viešąją turizmo infrastruktūrą (automobilių, dviračių, pėsčiųjų trasas ir takus, paplūdimius, poilsio aikšteles, stovyklavietes ir kita), taip pat ir informacinę (stendai, nuorodos, informaciniai terminalai ir kita), kuo geriau panaudoti rekreacinius išteklius, skatinti turizmo paslaugų plėtrą; 7.2.2. sukurti palankią investicijoms ekonominę aplinką – skatinti verslo paslaugų plėtrą, kurti verslo informacinę sistemą ir užtikrinti jos naudojimą; 7.2.3. plėtoti alternatyvias ir netradicines veiklas kaimo vietovėse – sudaryti smulkiųjų verslų plėtros kaimo gyvenvietėse sąlygas, skatinti turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą regiono kaimo vietovėse, plėtoti ekologišką ūkininkavimą, steigti žvejų kooperatyvus ir plėtoti verslinę žuvininkystę, sukurti gėlavandenių žuvų žuvivaisos sistemą; 7.3. inžinerinės ir transporto infrastruktūros plėtra: 7.3.1. atnaujinti ir plėtoti inžinerinio aprūpinimo sistemas – renovuoti šilumos ūkį, plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus (energetikos infrastruktūrą); 7.3.2. plėtoti darnią transporto infrastruktūrą – plėtoti logistikos infrastruktūrą svarbiausiuose regiono transporto mazguose, gerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, tobulinti viešojo susisiekimo sistemą; 7.3.3. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones; 7.4. konkurencingo žemės ūkio plėtra – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę; 7.5. kompleksinė regioninio ir rajoninių centrų plėtra: 7.5.1. sudaryti palankias verslo plėtros ir klasterizacijos procesų sąlygas – kurti ir plėtoti pramonines zonas ir technologinius parkus Utenoje, Vidiškėse, Visagine, skatinti įmonių kooperaciją ir klasterizaciją;

7.5.2. gerinti transporto infrastruktūros tinklą apskrityje – plėtoti transporto infrastruktūrą tarp regioninio centro ir aplinkinių vietovių, gerinti viešojo susisiekimo tarp regioninio ir rajoninių centrų galimybes; 7.5.3. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą – skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą regiono upių ir ežerų pakrantėse. 8. Svarbiausios regiono erdvinės plėtros kryptys yra šios: 8.1. Svarbiausia regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojasi prie tranzitinių transporto magistralių, kertančių Utenos regiono teritoriją, – magistralinių kelių A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius) ir A14 Vilnius–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su intensyvia transporto infrastruktūros, logistikos ir pramonės zonų miestuose ir miesteliuose plėtra. Šios regiono plėtros ašies atšakos formuojamos: nuo Zarasų iki Visagino prie krašto kelio Nr. 102 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); nuo Utenos iki Svėdasų prie krašto kelio Nr. 118 (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), nuo Svėdasų per Anykščius ir Kavarską prie krašto kelio Nr. 120 (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip pat nuo Rokiškio iki Svėdasų (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius), taip įsiliejant į aktyviausią regiono plėtros ašį. Bendrajame plane taip pat suformuotos ašys nuo Rokiškio iki Svėdasų, nuo Obelių per Dusetas iki Zarasų ir nuo Troškūnų iki Anykščių (2 lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašys pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). 8.2. Minėtos plėtros ašys vietomis kerta Utenos regione esančias saugomas teritorijas. Tokiose vietose plėtra turi būti neaktyvi, atsižvelgiant į saugomose teritorijose taikomus veiklos apribojimus. 8.3. Kita regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis formuojama geležinkelio Varšuva– Sankt Peterburgas pagrindu (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). Ši regiono plėtros ašis labiausiai siejama su esančiomis prie geležinkelio plėtros zonomis (Ignalinoje, Dūkšte), intensyvia transporto infrastruktūros ir pramonės veiklų plėtra, taip pat energetikos plėtra Visagino miesto pramoninėje zonoje. 8.4. Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip regiono plėtros branduoliai. Apskrities teritorijoje išskiriami du plėtros branduoliai: Utena (miesto ir aplinkinės teritorijos, taip pat teritorijos nuo miesto į šiaurės vakarus Vyžuonų link) ir Visaginas su greta esančiomis pramoninėmis branduolinės energetikos plėtros teritorijomis. 8.5. Aktyvios ekonominės ir socialinės plėtros teritorijos įvardijamos kaip plėtros arealai – tai teritorijos prie Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Dūkšto (Ignalinos rajono savivaldybėje). Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojamos ekonominės ir socialinės plėtros zonos, kuriose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“). 9. Centrinių gyvenamųjų vietovių sistema plėtojama taip: 9.1. svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utenos miestas (2 lygmens B kategorijos urbanistinis centras) ir Visagino miestas (3 lygmens d kategorijos (konversinis) savivaldybės administracinis centras); 9.2. darniai regiono plėtrai svarbūs ir Utenos apskrities teritorijos bendrojoje erdvinės plėtros koncepcijoje (toliau – koncepcija) numatomi regiono plėtros pocentriai – apskrities savivaldybių centrai Anykščiai, Ignalina, Molėtai ir Zarasai (3 lygmens a kategorijos urbanistiniai centrai); Troškūnai, Dusetos (3 lygmens b kategorijos urbanistiniai centrai); Giedraičiai, Svėdasai ir Tverečius– Didžiasalis (sujungiant gyvenviečių potencialą) (3 lygmens c kategorijos urbanistiniai centrai);

9.3. kiti lokaliniai centrai – Andrioniškis, Debeikiai, Kavarskas, Kurkliai, Skiemonys, Traupis, Viešintos (Anykščių rajono savivaldybė); Ceikiniai, Dūkštas, Kazitiškis, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Palūšė, Rimšė, Vidiškės (Ignalinos rajono savivaldybė); Alanta– Naujasodis, Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Inturkė, Joniškis– Arnionys, Luokesa, Mindūnai, Suginčiai, Videniškiai (Molėtų rajono savivaldybė); Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos (Utenos rajono savivaldybė); Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Imbradas, Salakas, Suviekas, Turmantas (Zarasų rajono savivaldybė), Auleliai, Burbiškis, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Leliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staškūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Svirnai II (Anykščių rajono savivaldybė); Bernotai, Giliūtos, Ginučiai, Grybėnai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Strigailiškis, Švedriškė (Ignalinos rajono savivaldybė); Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai (Molėtų rajono savivaldybė); Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai (Utenos rajono savivaldybė); Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai (Zarasų rajono savivaldybė). 10. Utenos apskrities teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijoje (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“) išskirtos teritorijos, formuojančios regiono gamtinę ašį. Ji apima gamtinio karkaso ir Europos ekologinio tinklo teritorijas, esančias Utenos regione, – tai vertingiausių miškų masyvai, Aukštaitijos nacionalinio parko, regioninių parkų (Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų) ir kitų saugomų teritorijų, esančių Utenos apskrityje, teritorijos. 11. Koncepcijoje (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“) išskiriami šie rekreacinių išteklių naudojimo arealai: 11.1. ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose plėtojama gyvenamoji (antrieji miestiečių namai) ir rekreacinė statyba; 11.2. intensyvios rekreacijos plėtros zonos, kuriose plėtotina poilsio ir turizmo infrastruktūra (viešbučiai, poilsio namai), pramogų ir laisvalaikio paslaugos, atitinkama poilsio ir rekreacijos infrastruktūra. 12. Intensyvios rekreacijos plėtros zonoms priskirtos teritorijos prie Dysnos, Nevėžio, Siesarčio, Svėdasos, Šventosios upių ir regione esančių ežerų. Saugomose teritorijose rekreacija turėtų būti plėtojama ekstensyviai, atsižvelgiant į jose taikomus veiklos apribojimus (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“). Įvertinus techninio paveldo objekto turistinį patrauklumą, kaip rekreacinė teritorija išskirtina Anykščių siaurojo geležinkelio teritorija ir jo prieigos. 13. Susisiekimo sistema (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“) formuojama esamos susisiekimo sistemos pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), kitus Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentus, taip pat įvertinant jos savitumą ir reikšmę Lietuvai, Europos Sąjungai ir pasauliui. 14. Siekiant sudaryti geras sąlygas regiono gyventojams ir ūkio subjektams nekliudomiems gauti reikiamas paslaugas, kurios teikiamos regioniniame, rajoniniuose ir kituose gyvenviečių sistemos centruose, tikslinga modernizuoti kelius, jungiančius koncepcijoje numatytą regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrą ir pocentrius, 3 lygmens ir kitus urbanistinius centrus, sukurti vientisą vietinių ir rajoninių kelių tinklą. Plėtotinas degalinių tinklas ir pakelės infrastruktūra. Šių pasiūlymų įgyvendinimo nauda siejama su vietinių kelių tiesimu, sustiprinta, rekonstruota arba nauja kelio danga, geresnės kokybės kelių eismo sąlygomis, sumažėjusiu eismo įvykių dažnumu, taip pat sumažėjusiomis transporto priemonių eksploatavimo sąnaudomis. 15. Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinių transporto srautų poveikį, tikslinga tiesti Utenos rytinį, Zarasų pietrytinį ir Anykščių šiaurinį aplinkkelius.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir plėtojant geležinkelio transporto infrastruktūrą Utenos regione, koncepcijoje numatytas naujos geležinkelio krašto linijos tiesimas nuo Utenos iki Anykščių rytų– vakarų kryptimi, toliau ties Troškūnais kryptis keičiama į šiaurės vakarus Subačiaus (Panevėžio apskritis) link. 17. Įvertinus palankiausias sąlygas kurti logistikos infrastruktūros objektus (transportavimo, krovos, sandėliavimo), teikti logistikos ir transportavimo paslaugas dėl didelių tranzitinio transporto srautų ir geros geografinės padėties tiek tranzitinių, tiek šalies kelių sistemos atžvilgiu, logistikos infrastruktūros centrus siūloma kurti prie Utenos ir Zarasų miestų (ne miestų teritorijoje) ir Molėtų rajono savivaldybėje tarp magistralinio kelio A14 ir krašto kelio Nr. 172. 18. Civiliniuose aerodromuose skatinama kurti ekstremalių situacijų prevencijos ir pasekmių likvidavimo bazes, plėtotina pramoginė ir sportinė aviacija. 19. Ignalinos atominės elektrinės sanitarinėje apsaugos ir stebėjimo zonose planuojamos ir įgyvendinamos branduolinės avarijos prevencijos priemonės, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1425 (Žin., 2010, Nr. 121-6173; 2011, Nr. 68-3245), sudaromos reikiamos informacijos perdavimo ir evakuacijos sąlygos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiamos lengvatos šių zonų gyventojams, sudaromi savivaldybių, kurių visa teritorija ar jos dalis yra branduolinio objekto stebėjimo zonoje, rėmimo fondai. 20. Vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), Ignalinos atominės elektrinės bazėje numatyta naujos regioninės atominės elektrinės Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti statyba. 21. Atsižvelgiant į naujos atominės elektrinės statybos apimtis, bus sudarytos sąlygos stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo per Utenos apskrities teritoriją maršrutui, kuris užtikrins efektyvų būtinų krovinių transportavimą. Šis maršrutas bus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršruto, einančio per visą Lietuvos teritoriją ir jungiančio Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su Visaginu, sudedamoji dalis. Išsamus stambiųjų ir sunkiasvorių krovinių gabenimo maršrutas bus nagrinėjamas specialiajame viso krovinių gabenimo maršruto plane. 22. Tam, kad inžinerinės infrastruktūros plėtra Utenos regione būtų koordinuojama ir inžinerinės infrastruktūros tinklai būtų formuojami nuosekliai, koncepcijoje numatyti inžinerinės infrastruktūros koridoriai, besitęsiantys kitose šalies apskrityse arba užsienyje (Latvijoje ir Baltarusijoje). Regiono teritorijoje formuojami tokie infrastruktūros koridoriai: Utena–Naujieji Elmininkai–Troškūnai–Panevėžio apskritis; Utena–Skiemonys–Vilniaus apskritis; Utena–Molėtai–Vilniaus apskritis; Utena–Radeikiai–Zarasai–Latvija; Utena– Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)–Baltarusija; Visaginas (Ignalinos atominė elektrinė)– Turmantas–Latvija; Visaginas–Rimšė–Ignalina–Vilniaus apskritis; Ignalina–Molėtai.

II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

23. Vadovaujantis koncepcija (2 brėžinys „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“), siūloma teritorijoms priskirti šiuos funkcinius (naudojimo) prioritetus: 23.1. pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija – Utenos ir Visagino miestų plėtros branduolių teritorijos; 23.2. intensyvios rekreacijos plėtra, urbanizacija, infrastruktūros plėtra – Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų ekonominės ir socialinės plėtros arealų teritorijos; 23.3. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, infrastruktūros plėtra – Ignalinos miesto ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; 23.4. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, pramonės plėtra – Vidiškių ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija;

23.5. urbanizacija, pramonės plėtra – Didžiasalio (Ignalinos rajono savivaldybė) ekonominės ir socialinės plėtros zonos teritorija; 23.6. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra – svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų ekonominės ir socialinės plėtros zonų teritorijos; 23.7. urbanizacija, intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – Dūkšto ekonominės ir socialinės plėtros arealo teritorijos, apimančios Parsvėto ežero akvatoriją; 23.8. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojantis miškų ūkis – Aukštaitijos nacionalinio parko, Anykščių, Asvejos, Gražutės, Labanoro, Sartų regioninių parkų ir Kamastos kraštovaizdžio draustinio teritorijos; 23.9. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Dysnų ir Dysnykščio ežerų; 23.10. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės labiausiai į rytus nutolusioje dalyje (apima Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligoną, Birvėtos biosferos poligoną ir kita); 23.11. konservacija, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos prie Ignalinos rajono savivaldybės pietinės ribos (patenka Milašiaus telmologinis draustinis); 23.12. intensyvaus miško ūkio plėtra, intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra – centrinėje regiono dalyje išsidėstęs arealas, apimantis Utenos rajono savivaldybės pietrytines, Ignalinos rajono savivaldybės vakarines ir Zarasų rajono savivaldybės palyginti nedideles pietvakarines teritorijas (arealas neapima saugomų teritorijų, priskirtų kitam funkcinių prioritetų arealui); 23.13. tausojančio miškų ūkio plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje (Anykščių rajono savivaldybėje), rytinėje (Ignalinos rajono savivaldybėje), pietinėje (Molėtų rajono savivaldybėje) ir šiaurinėje (Zarasų rajono savivaldybėje) apskrities dalyse, nepriskirtos kitiems funkcinių prioritetų arealams; 23.14. intensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos, koncepcijoje apibrėžtos kaip intensyvios rekreacijos plėtros arealai, ir teritorijos prie kitų apskrityje esančių ežerų (tikslesnės teritorijos pažymėtos 2 brėžinyje „Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“); 23.15. intensyvios rekreacijos plėtra, verslinės žuvininkystės plėtra – teritorijos prie Alaušo (Utenos rajono savivaldybėje), Alaušų (Molėtų rajono savivaldybėje), Arino, Avilio, Čičirio, Drūkšių (šiaurinė dalis), Dūrių, Galuonų, Imbrado, Kiemento, Makio, Pravalo, Spenglo ežerų; 23.16. intensyvios rekreacijos plėtra, tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra – didelio ploto arealas apskrities centrinėje dalyje (Anykščių rajono savivaldybės rytinės teritorijos, Utenos rajono savivaldybės teritorijos nuo Utenos miesto šiaurės kryptimi, nedidelės teritorijos Zarasų rajono savivaldybės vakariniame pakraštyje); 23.17. intensyvaus žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – teritorijos vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, rytuose ribojamos Anykščių regioninio parko riba; 23.18. tausojančio žemės ūkio plėtra, tausojančio miškų ūkio plėtra, ekstensyvios rekreacijos plėtra – arealas centrinėje regiono dalyje, apimantis teritorijas, nepriskirtas kitiems funkcinių prioritetų arealams, taip pat kitiems funkciniams prioritetams nepriskirtos teritorijos Ignalinos rajono savivaldybės centrinėje ir rytinėje dalyse, Molėtų rajono savivaldybės pietinėje dalyje, Zarasų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje.

III. APSKRITIES TERITORIJOS PLĖTROS SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS

I. URBANISTINIO KARKASO SPRENDINIAI

24. Urbanistinio karkaso erdvinės plėtros sprendiniai:

24.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytu Utenos regiono urbanistinio karkaso modeliu ir funkciniais (teritorijos naudojimo) prioritetais, išskirti esminiai teritorijos erdvinės struktūros komponentai – ekonominės ir socialinės plėtros ašis ir ekonominės ir socialinės plėtros arealai. Regiono plėtros ašis formuoja funkcinį regiono stuburą kaip kraštotvarkinę zoną, palaikančią viso regiono ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytais regiono teritorijos funkciniais prioritetais, Utenos apskrities teritorija patenka į antrąją (po pajūrio) funkcinę sritį, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinio naudojimo prioritetas. Utenos regiono plėtros prioritetais taip pat laikytina pramonės plėtra, žemės ir miškų ūkis, žvejyba, galimos ir kitos prioritetinės funkcijos – tausojantis miškų ūkis, konservacija, transporto paslaugų ir energetikos plėtra. 24.2. Formuojama regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašis siejama su kitomis Lietuvos ir užsienio teritorijomis: Kauno apskritimi Kauno link, Vilniaus apskritimi Vilniaus link, nuo Zarasų ir Visagino su Latvijos Respublika Daugpilio link. 24.3. Didžiausio aktyvumo ekonominės ir socialinės plėtros teritorijose (plėtros centruose ir pocentriuose) esama prielaidų intensyviai plėtoti komercinę veiklą, pramonę, infrastruktūrą, paslaugas gyventojams ir ūkio subjektams ir kitą ekonominę veiklą. 24.4. Prie svarbiausių kitų lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centrų formuojami ekonominės ir socialinės plėtros arealai, kuriuose skatinama gyvenviečių teritorinė plėtra ir rekreacija: 24.4.1. Anykščių rajono savivaldybės pietinėje dalyje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami ties Skiemonių ir Kurklių miesteliais; 24.4.2. Ignalinos rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas apima teritoriją nuo Ignalinos miesto pietinės dalies iki Antagavės ir Bėčiūnų kaimų; 24.4.3. Molėtų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealai plėtojami prie Molėtų miesto šiaurinės dalies iki Toliejų kaimo ir prie Luokesos, Bijutiškio kaimų ir Giedraičių miestelio; 24.4.4. Utenos rajono savivaldybėje plėtros arealai koncentruojasi prie Utenos miesto ir vakarų kryptimi apima ekonominės ir socialinės ašies teritoriją iki Leliūnų miestelio; pietų kryptimi apima teritorijas iki Deguliškės miško; rytų kryptimi – iki Vaikutėnų kaimo; 24.4.5. Zarasų rajono savivaldybėje ekonominės ir socialinės plėtros arealas plėtojamas nuo Zarasų miesto pietrytinės dalies iki Galiniškių kaimo. 24.5. Kitos plėtros ašys yra svarbios regiono vidaus erdvinės struktūros kokybinei plėtrai. Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse šiuo metu neintensyvūs, tačiau ateityje turi galimybių aktyvėti. Jose pirmiausiai turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra ir paslaugos. 24.6. Kitos ekonominės ir socialinės plėtros ašys šiuo metu neturi raiškos, tačiau intensyvėjant ekonominiams ir socialiniams procesams apskrities teritorijoje palaipsniui gali būti kryptingai formuojamos. 24.7. Ekonominės ir socialinės plėtros ašių sprendiniai detalizuojami rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. 24.8. Siekiant detaliau nustatyti Utenos apskrities teritorijos erdvinę plėtrą 10 metų, išskiriami svarbiausi Utenos regiono ekonominės ir socialinės plėtros centrai – Utena, Visaginas (regiono plėtros subcentras), regiono plėtros pocentriai – Anykščiai, Zarasai, Molėtai, Ignalina, lokaliniai plėtros centrai – Svėdasai, Troškūnai, Dusetos, Alanta ir Naujasodis. 24.9. Visi regiono plėtros centrai ir pocentriai sujungti į bendrą regiono gyvenviečių sistemą valstybinės reikšmės kelių tinklu, kuriame juda svarbiausi socialiniai, ekonominiai, informaciniai produktai ir paslaugos.

24.10. Detalizuojant gyvenamųjų vietovių urbanistinį modelį, gyvenamosioms vietovėms priskirtos šios vyraujančios plėtros kryptys: 24.10.1. Anykščių, Ignalinos (kartu su Strigailiškiu), Zarasų miestai – kurortinio gydymo, rekreacijos ir turizmo plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 24.10.2. Balninkai, Bebrusai, Burbiškis, Dubingiai, Dusetos, Kavarskas, Kaulakiai, Mindūnai, Palūšė, Salakas – rekreacijos ir turizmo infrastruktūros, paslaugų plėtra siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 24.10.3. rekreacijos paslaugas tikslinga plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Dusetose, Inturkėje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Salake, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose, Tauragnuose; 24.10.4. logistikos paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti Utenos miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, sujungsiančio magistralinius kelius A6 (E262) ir A14, Zarasų miesto prieigose, prie planuojamo aplinkkelio, įsijungsiančio į magistralinį kelią A6 (E262), ir prie magistralinio kelio A14 ties sankryža į Giedraičius; 24.10.5. pramonę ir verslą tikslinga plėtoti Utenos ir Visagino miestuose, Vyžuonose, Didžiasalyje, Vidiškėse, Videniškiuose ir Giedraičiuose; 24.10.6. Dūkšto mieste, Arnionių ir Tilžės kaimuose prioritetiškai plėtojama žuvininkystė; 24.10.7. verslo (smulkiojo ir vidutinio) paslaugas ir infrastruktūrą tikslinga plėtoti kituose regiono lokalinio lygmens gyvenviečių sistemos centruose; 24.10.8. viešosios paslaugos kaimo gyventojams plėtojamos visuose gyvenviečių sistemos centruose. 25. Urbanistiniai centrai ir jų plėtros kryptys: 25.1. Utenos apskrities teritorijoje plėtojami šie Lietuvos Respublikos urbanistinio karkaso centrai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“): 25.1.1. 2 lygmens – regioninis centras (Utenos miestas); 25.1.2. 3 lygmens – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai), tarp jų regiono plėtros subcentras (Visagino miestas); 25.1.3. kiti Utenos regiono lokaliniai centrai; 25.2. 2 lygmuo B kategorija: Utenos miestas – regioninis (apskrities) centras. Plėtojamas kaip administracinis, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras. Plėtojant miesto pietinės dalies struktūrą, prioritetas turi būti skiriamas pramonės plėtrai. Rengiant miesto teritorijos bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos gerinti miesto struktūrą, suformuoti atviros struktūros gatvių tinklą, plėtoti inžinerinę miesto infrastruktūrą, logistiką, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3. 3 lygmuo – lokaliniai centrai (regiono plėtros centrai ir pocentriai): 25.3.1. a kategorija (rajonų savivaldybių administraciniai ir plėtros centrai): 25.3.1.1. Anykščiai, Ignalina, Zarasai – pakankamo potencialo (palaikomi) esami apskrities savivaldybių administraciniai centrai ir svarbūs regiono plėtros pocentriai, plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Rengiant šių miestų bendruosius planus, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.1.2. Molėtai – pakankamo potencialo (palaikomas) esamas apskrities savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Rengiant šio miesto bendrąjį planą, turi būti sudarytos prielaidos plėtoti darnią miesto struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, suformuoti miesto želdynų sistemą, susietą su užmiesčio gamtinio karkaso struktūra, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.2. b kategorija (plėtojami nauji paslaugų centrai, formuojami mažų miestų pagrindu): Troškūnai, Dusetos – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami mažo miesto

10 pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miestuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.3. c kategorija (plėtojami nauji aptarnavimo centrai, formuojami miestelių pagrindu): 25.3.3.1. Giedraičiai, Tverečius– Didžiasalis – naujai plėtojami paslaugų centrai, formuojami miestelio pagrindu, turintys plėtros potencialą. Šiuose miesteliuose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, pramonės, verslo ir poilsio infrastruktūrą, pramonę, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.3.2. Svėdasai – naujai plėtojamas paslaugų centras, formuojamas miestelio pagrindu, šiuo metu dar palyginti silpnas, tačiau turintis plėtros potencialą. Plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Šiame miestelyje turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.4. d kategorija (konversinis savivaldybės administracinis centras): Visagino miestas – plėtojamas kaip administracinis, branduolinės energetikos, pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras, didelį potencialą turintis regiono plėtros subcentras. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), regiono plėtros subcentrą numatyta plėtoti siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ilguoju laikotarpiu. Formuluojant ūkio sektorių veiksmų programų strategijas, prioritetus, nustatant projektų atrankos kriterijus, privaloma atsižvelgti į regioninių ekonomikos augimo centrų ir subcentrų poreikius, su jais derinti numatomas ūkio sektorių plėtros skatinimo priemones; 25.3.5. kiti Utenos regiono lokaliniai centrai: 25.3.5.1. Anykščių rajono savivaldybė: 25.3.5.1.1. Andrioniškis, Debeikiai, Skiemonys, Traupis, Viešintos, Auleliai, Janušava, Kunigiškiai I, Kuniškiai, Aleliūnai, Mačionys, Naujieji Elmininkai, Rubikiai, Staskūniškis, Surdegis, Šeriai, Šlavėnai, Žemieji Svirnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.1.2. Kavarskas, Burbiškis – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Šie centrai plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą; 25.3.5.1.3. Kurkliai – centras, kurio ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras; 25.3.5.2. Ignalinos rajono savivaldybė: 25.3.5.2.1. Ceikiniai, Kazitiškis, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Rimšė, Vidiškės, Bernotai, Gilintos, Ginučiai, Grybienai, Kaniūkai, Kazokinė, Meikštai, Švedriškė – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.2. Dūkštas – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, papildomai teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Mieste turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.3. Linkmenys – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, kuriame turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;

25.3.5.2.4. Palūšė – plėtojamas kaip rekreacijos paslaugų centras, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.2.5. Strigailiškis – plėtojamas kaip kurortinė teritorija kartu su Ignalinos miestu, siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudaromos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3. Molėtų rajono savivaldybė: 25.3.5.3.1. Ambraziškiai, Bekupė, Bijutiškis, Levaniškiai, Miežonys, Sidabrinės, Skudutiškis, Toliejai, Valančiai, Žaugėdai – naujai plėtojami centrai, kurių prioritetinė funkcija – viešosios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams; 25.3.5.3.2. Alanta–Naujasodis – naujai plėtojamas rajono lygmens aptarnavimo centras, formuojamas dviejų gyvenviečių (miestelio ir kaimo) pagrindu. Tai geografiškai artimos, ekonomine veikla susijusios gyvenamosios vietovės, turinčios plėtros potencialą. Šiame centre turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.3. Balninkai, Čiulėnai, Dubingiai, Mindūnai – centrai, kurie plėtojami siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Jų ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl gyventojams patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.4. Joniškis– Arnionys – centras, plėtojamas sujungiant šių gyvenviečių ekonominį ir socialinį potencialą, teikiantis paslaugas žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams. Šiose gyvenamosiose vietovėse turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.5. Luokės, Suginčiai, Videniškiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.3.6. Inturkė – centras, plėtojamas siekiant išlaikyti ir stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Čia turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.4. Utenos rajono savivaldybė: 25.3.5.4.1. Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Užpaliai, Vyžuonos, Antalgė, Biliakiemis, Juknėnai, Kaniūkai, Kirdeikiai, Klykiai, Pačkėnai, Pakalniai, Radeikiai, Sirutėnai, Vilučiai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams. 25.3.5.4.2. Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir žemės ūkio aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.3.5.5. Zarasų rajono savivaldybė: 25.3.5.5.1. Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Salakas, Suviekas – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Plėtojami kaip rekreacijos paslaugų centrai. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams;

25.3.5.5.2. Imbrasas, Turmantas, Aviliai, Samaniai, Smalvos, Šniukštai, Štadviliai – centrai, kurių ekonominis ir socialinis potencialas silpnesnis, tačiau dėl patogios geografinės padėties atlieka gyventojų ir ūkio subjektų aptarnavimo funkcijas. Juose turi būti sudarytos prielaidos plėtoti viešąsias paslaugas, verslo ir poilsio infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas visuomenės poreikiams; 25.4. kituose Utenos regiono lokaliniuose centruose koncentruojami savivaldybių kaimo gyventojai (naujų gyvenamųjų namų statyba), kartu plėtojant inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Rengiant šių gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus, turi būti rezervuotos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti, gali būti keičiama žemės naudojimo paskirtis. Gyvenviečių sistemos centrų plėtra – ne kiekybinė ar teritorinė, o daugiau kokybinė ekonominių ir socialinių procesų plėtra; 25.5. urbanistinių 2 lygmens ir 3 lygmens centrų, gyvenviečių gyvenamosiose teritorijose galima intensyvi statybos plėtra, reglamentuojama savivaldybių ir miestų bendruosiuose planuose, taip pat kaimų ir miestelių detaliuosiuose planuose. Kitose kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, galima ekstensyvi gyvenamosios ir kitokios statybos plėtra. Intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios gyvenamosios statybos reglamentuojamos savivaldybių bendruosiuose planuose. 26. Urbanistinės integracijos ašys, urbanistinių centrų aglomeruojančio poveikio ir koncentracijos arealai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose. Detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir vadovaujantis strateginių regioninės plėtros planų nuostatomis, Utenos apskrityje formuojamos regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašys: 26.1. Svarbiausios Utenos apskrities ekonominės ir socialinės plėtros ašys yra šios: 26.1.1. Vilnius–Molėtai–Utena (1C urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.2. Kaunas–Utena–Zarasai–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.3. Vilnius–Ignalina–Visaginas–Latvija (1B urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.4. Rokiškis–Svėdasai–Anykščiai–Ukmergė (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.5. Obeliai–Dusetos–Zarasai su atšaka į Dusetas (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.6. Panevėžys–Troškūnai–Anykščiai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.7. Ukmergė–Molėtai–Švenčionėliai (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius); 26.1.8. Ignalina–Tverečius (2 lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius). 26.2. Ekonominės ir socialinės plėtros ašyje plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos, logistikos infrastruktūra, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitos paslaugos. Vadovaujantis darnios plėtros principais teritorijose, kuriose teikiamas prioritetas gamtai ar kultūros paveldo apsaugai (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ar jų apsaugos zonos, gamtinio karkaso teritorijos), plėtros ašies įtakos arealas turi būti siaurinamas ir nustatomas mažesnis plėtros intensyvumas. 26.3. Ekonominės ir socialinės plėtros procesai šiose ašyse neintensyvūs, arealai ne platesni nei 500 metrų. Jose pirmiausia turi būti plėtojama pakelės infrastruktūra, informacijos teikimas ir paslaugos. 26.4. Aglomeruotos urbanizacijos procesai turi prielaidas plėtotis zonoje tarp Utenos ir Zarasų, Zarasų ir Ignalinos, taip pat pagrindinės regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies zonoje tarp Utenos ir Vilniaus, Utenos ir Kauno. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šias

13 zonas, taip pat ekonominės ir socialinės plėtros ašių įtakos arealus, turės daugiau ir įvairesnių plėtros prielaidų. 27. Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas. Bendrajame plane numatoma plėtoti gyvenamųjų vietovių socialinės infrastruktūros tinklą, atitinkantį nustatytą urbanistinių centrų (gyvenviečių sistemos) hierarchiją. Socialinės infrastruktūros vystymo sprendiniai parengti (8 brėžinys „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“) atsižvelgiant į: 27.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius; 27.2. Lietuvos 2007– 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808; 27.3. kitas nacionalines socialinės srities pertvarkos programas; 27.4. Utenos regiono plėtros 2006– 2013 metų planą (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2006 m. balandžio 13 d.) su papildymu (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 153-6). 28. Švietimo, mokslo ir kultūros infrastruktūros tinklas: 28.1. bendrojo plano tikslas – optimizuoti socialinės infrastruktūros tinklą, gerinant jos pasiekiamumą visiems gyventojams. Apskrities lygmeniu nagrinėjama regiono, savivaldybių esamų aptarnavimo centrų ir žemesnio lygmens aptarnavimo centrų, išskirtų regiono gyvenviečių sistemoje (urbanistiniame karkase), socialinė infrastruktūra; 28.2. bendrojo lavinimo mokyklos: 28.2.1. atsižvelgiant į regiono demografinę situaciją, nenumatoma, kad išaugs bendrojo lavinimo įstaigų paslaugų paklausa, todėl teritorinė šių įstaigų plėtra nenumatoma. Svarbiausia švietimo plėtros kryptis turėtų būti kokybinė plėtra, siekiant rekonstruoti ir modernizuoti įstaigas, sutvarkyti infrastruktūrą, gerinti bendrojo lavinimo paslaugų pasiekiamumą kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams. Savivaldybių (aptarnavimo) centruose turi būti pastatytos arba pritaikytos patalpos švietimo pagalbos įstaigoms (švietimo ir nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui, mokiniui, mokyklai), centrams, pedagoginėms ir psichologinėms tarnyboms ir panašiai; 28.2.2. esamas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas apskrities teritorijoje turi būti pertvarkomas pagal regiono savivaldybių sudarytus ilgalaikius mokyklų tinklo pertvarkos planus; 28.2.3. bendrojo lavinimo mokyklų tinklas pakankamas, jis pateiktas 1 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 28.3. profesinio mokymo mokyklos: 28.3.1. turimas apskrities profesinio mokymo įstaigų potencialas turi būti susietas su valstybės ūkio vystymosi prognozėmis ir darbo rinkos paklausa, turi būti modernizuojama profesinio mokymo įstaigų techninė bazė ir infrastruktūra; 28.3.2. esamas profesinio mokymo mokyklų tinklas pateiktas 2 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 28.3.3. plėtojant apskrities profesinio mokymo mokyklų tinklą, siūloma steigti profesinio mokymo įstaigą Ignalinoje; 28.4. aukštojo mokslo įstaigos – apskrityje veikia neuniversitetinė aukštojo mokslo įstaiga Utenos kolegija. Planuojama įsteigti neuniversitetinę aukštojo mokslo įstaigą – Visagino kolegiją – Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bazėje; 28.5. kultūros įstaigos – kultūros įstaigų tinklas pateiktas 3 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“ (pažymėtos tik kultūros įstaigos, esančios apskrities ir savivaldybių centruose). Muziejai kaip turistinio intereso objektai nagrinėjami bendrojo plano skyriuje „Rekreacijos ir turizmo plėtros bei kultūros paveldo apsaugos sprendiniai“. 29. Asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas: 29.1. asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra:

29.1.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas pateiktas 4 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 29.1.2. bendrajame plane numatoma: 29.1.2.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo apimtį ir struktūrą priderinti prie sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir kokybės reikalavimų, taip užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač kaimo vietovėse; 29.1.2.2. išlaikyti esamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas savivaldybių centruose; 29.1.2.3. pastatyti ir įrengti sanatorinio gydymo įstaigas Anykščiuose ir Ignalinoje; 29.2. socialinių paslaugų įstaigos: 29.2.1. apskrities lygmeniu pateikiamas stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas. Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą tikslinga reglamentuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Stacionarios socialinės paslaugos teikiamos senelių globos namuose, pensionatuose, neįgalių žmonių pensionatuose, vaikų globos ir grupinio gyvenimo namuose. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas pateiktas 5 priede ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“; 29.2.2. plėtojant socialinių paslaugų įstaigų tinklą, bendrajame plane numatoma: 29.2.2.1. įkurti socialiai pažeidžiamų žmonių centrus Didžiasalyje (Ignalinos rajono savivaldybė) ir Zarasuose; 29.2.2.2. įsteigti vaikų savarankiško gyvenimo namus Molėtuose. 30. Urbanistinio karkaso sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 30.1. Urbanistinės sistemos plėtros sprendiniai (4 brėžinys „Urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistema“) įgyvendinami rengiant specialiuosius ir strateginius planus, tikslines programas, taip pat savivaldybių ir miestų bendruosius planus. 30.2. Planuojamos teritorijos naudojimo kryptys apibūdinamos kaip priimtiniausios visuomenės raidos ir vyraujančių interesų atžvilgiu veiklos sritys. 30.3. 2 lygmens urbanistinio regioninio centro ir svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies prioritetai yra šie: 30.3.1. darni Utenos ir jo priemiesčių plėtra; 30.3.2. svarbiausios regiono ekonominės ir socialinės plėtros ašies arealų formavimas Utenos rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės ir Visagino savivaldybės teritorijose. 30.4. Ekonominės ir socialinės plėtros ašis integruoja Utenos regioną į šalies erdvinę struktūrą, kartu išsaugomas ir stiprinamas regioninis savitumas. 30.5. Numatomi šie gyvenviečių sistemos centrų plėtojimo prioritetai: 30.5.1. kitų Utenos apskrities lokalinių centrų plėtra; 30.5.2. viešųjų želdynų, viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui, inžinerinės infrastruktūros plėtra visų lygmenų gyvenviečių sistemos centruose. 30.6. Teikiamas teritorijos funkcinis zonavimas nustato galimų ir labiausiai pageidautinų tikslinių teritorijos naudojimo bei apsaugos programų kūrimo ir įgyvendinimo kryptis, formuoja apskrities teritorijos regioninės politikos metmenis ir skatina teritorijos raidos konversiją.

II. GAMTINIO KARKASO PLĖTROS IR BIOPRODUKCINIO ŪKIO SPRENDINIAI

31. Gamtinio karkaso plėtra: 31.1. Vienas iš bendrojo plano tikslų – reglamentuoti Utenos apskrities gamtinės aplinkos plėtojimą, t. y. nustatyti gamtinės aplinkos vystymo, tvarkymo ir apsaugos principus, kurie prisidėtų prie darnios apskrities aplinkos raidos, o suformuotos gamtinės aplinkos plėtros kryptys padėtų užtikrinti gerą apskrities ekologinę būklę ateityje (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“). 31.2. Koncepcijoje saugomų teritorijų sistemos plėtra nenumatoma.

31.3. Gamtinio karkaso paskirtis – užtikrinti ryšius tarp gamtinių saugomų teritorijų ir sukurti vientisą ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, jungiantį vertingas ir pakankamai natūralias gamtinio pobūdžio teritorijas į bendrą kraštotvarkinę ekologinio kompensavimo zonų sistemą. 31.4. Gamtinis karkasas sujungia įvairios paskirties teritorijas: saugomas gamtines teritorijas, apsaugos zonas ir saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas. Į gamtinį karkasą įtraukiamos natūralios ekosistemos. Gamtinis karkasas plėtojamas kompleksiškai, susiejant visas jo dalis į visumą. 31.5. Utenos apskrities gamtiniame karkase yra pažeistų teritorijų, praradusių natūralią kraštovaizdžio struktūrą, vertingiausius gamtinius elementus ir negalinčių atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Kai kuriose regioninių ir rajoninių migracijos koridorių atkarpose gamtinė įvairovė nuskurdinta. Didžiausią žalą gamtinio karkaso būklei daro intensyvi antropogeninė veikla: urbanizacijos plėtra, žemės ūkis, nekontroliuojama rekreacija. Dėl šių gamtinę aplinką neigiamai veikiančių procesų daug kur pažeisti funkciniai biotos ryšiai. Reikėtų atsargiai elgtis su mažas vandens tėkmes turinčiais upeliais – jų pakrantėse turi vyrauti ekologinė atsvara. 31.6. Regioniniai slėninės migracijos koridoriai su vidiniais stabilizavimo arealais ir tarpsisteminio stabilizavimo ašimis turėtų jungtis rajoniniais slėninės migracijos koridoriais. Numatoma atkurti gamtinių teritorijų sąsajas su vidiniais stabilizavimo mazgais ir kitais struktūriniais gamtinio karkaso elementais, vystyti ir sujungti migracijos koridorius su vidiniais stabilizavimo arealais, formuoti žaliąsias jungtis, galinčias atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas. Tokie ekologinio kompensavimo koridoriai planuojami reljefo pažemėjimais, paviršinio vandens telkinių pakrantėmis, esamomis bendro naudojimo teritorijomis miestuose, priemiesčių miškais ir kitomis ekologiškai vertingomis teritorijomis. Šie koridoriai ne tik užtikrintų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro taršą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį teritorijų vaizdą. Funkcionuojančios gamtinės jungtys būtų svarbios viso regiono aplinkos kokybei. 31.7. Probleminiai gamtinio karkaso plotai – gamtinio karkaso užimamos teritorijos dalys, persidengiančios su urbanistinio karkaso ašimis ir branduoliais arba užimtos kompaktiškai urbanizuotų (ne sodybinio užstatymo) teritorijų. 31.8. Skirtingoms struktūrinėms gamtinio karkaso dalims taikytini skirtingi gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetai, kraštotvarkos kryptys ir priemonės. 31.9. Utenos apskrities teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo ir ūkinio naudojimo pobūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo tipai: 31.9.1. gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai; 31.9.2. palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; 31.9.3. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. 31.10. Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, ypač pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinę pusiausvyrą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypač skaudžiai palietęs dalį geoekologinių takoskyrų ir daugumos migracijos koridorių užimamas teritorijas. Šiose zonose kraštovaizdžio formavimas susijęs su natūralios gamtinės aplinkos atkūrimu ir naujo ekologizuoto požiūrio į teritorijų naudojimą taikymu. 31.11. Teritorijose, kuriose gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, būtina laipsniškai pereiti prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio, kurio specializacijos kryptys – pašarų gamyba, gyvulininkystė, augalininkystė ir sodininkystė. Skatintinas ekologinių ūkių kūrimas. Šiose teritorijose būtina didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas ir grupes ar masyvus, taip pat formuoti dirbtinius pelkių ir vandens telkinius. Būtų tikslinga didinti teritorijos miškingumą tam naudojant mažai našią naudojamą ir nenaudojamą žemę. Šiai zonai būtini didžiausi žemėnaudos struktūros pakeitimai ir žemės dirbimo sistemos perorientavimo mastas.

31.12. Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios žemės naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šias teritorijas tvarkyti kur kas sudėtingiau, nes reikia tiek suderinti esamas funkcijas, tiek naudoti atkuriamąsias priemones gamtinės struktūros galioms stiprinti (apželdinti teritorijas mišku). 31.13. Svarbiausia šių teritorijų naudojimo kryptis – vidutinio stambumo ir smulkus ūkis, kurio specializacijos kryptys – ganyklinė žemdirbystė (pieno ūkiai ir galvijų auginimas), daržininkystė, sodininkystė. Esami ūkiai palaipsniui turėtų būti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbamos žemės laipsniškai verčiama į pievas ir ganyklas. Didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida, įveisiant apsaugines želdinių grupes ir juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogeninių medžiagų kaupimo baseinus). Pageidautina didinti miškingumą tam naudojant mažiau našią, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemę, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos būdu. 31.14. Trečiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šių teritorijų perspektyva susijusi su racionalaus darnaus miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. 31.15. Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų ūkis, kuriame vykdomi sanitariniai ir netaikomi plynieji kirtimai; veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių naudojimu, poilsinis turizmas rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose ir medžioklė, derinant naudojimo pobūdį su konkrečių teritorijų naudojimo reglamentu, t. y. mišku neapaugusiose teritorijos dalyse būtų diegiama ekologinio, tausojančio žemės dirbimo sistema; smulkiasklypė daržininkystė, sodininkystė ir kiti alternatyvūs verslai, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams. 31.16. Plėtojant Utenos apskrities gamtinį karkasą ir gamtinės aplinkos sąsajas su gamtinio karkaso elementais, numatoma: 31.16.1. tarpsisteminio stabilizavimo ašyse sukurti patikimo geoekologinio potencialo gamtinį karkasą, didinant miškingumą; 31.16.2. regioniniuose slėninės migracijos koridoriuose atkurti želdinius pažeistose vietose; 31.16.3. rajoniniuose slėninės migracijos koridoriuose didinti želdinių ir daugiametės žolinės augalijos kiekį; 31.16.4. formuoti naujus rajoninius migracijos koridorius; 31.16.5. formuoti žaliąsias ekologinio kompensavimo jungtis ir didinti gamtinio karkaso vientisumą tarp miesto ir užmiesčio gamtinio karkaso struktūrų; 31.16.6. didinti vietinių želdinių kiekį; 31.16.7. formuoti apsauginius želdynus prie svarbiausių susisiekimo koridorių; 31.16.8. daug dėmesio skirti rekreacinėse teritorijose trūkstamos infrastruktūros įrengimui. 31.17. Utenos apskrityje lokalizuotos gamtinio karkaso (be vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijų) dalys užima 442142 hektarų plotą, arba 61,4 procento apskrities teritorijos ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos režimo konservacinėmis, intensyvaus ūkinio naudojimo, o vietomis ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis, kurios aplinkosauginiu požiūriu yra problematiškiausios. 31.18. Utenos apskrities teritorijoje yra visi gamtinio karkaso struktūros elementai: regioninės ir rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys, regioniniai ir rajoniniai bei svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai ir juostos, regioniniai ir rajoniniai slėninės bei dubakloninės migracijos koridoriai, vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijos.

31.19. Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys svarbiausios gamtinio karkaso struktūroje – tai jautrios ir ypač vertingos teritorijos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Ypač svarbūs miškų masyvai, sulaikantys vėją ir saugantys vandens kokybę. Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. Todėl Utenos apskritį kertančios regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies, einančios ežeruoto Baltijos kalvyno orografinėmis keteromis ir turinčios daug unikalių gamtos kompleksų, vaidmuo apskrities gamtinėje aplinkoje itin reikšmingas, o jos būklė ir funkcionalumas svarbūs regiono ir visos šalies ekologinei pusiausvyrai (5 brėžinys „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“). 31.20. Utenos apskrities regioninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis – Viešintų kalvagūbris Anykščių rajono savivaldybėje, į vakarus nuo Šventosios upės. Ši gamtinio karkaso dalis užima apie 18 procentų Anykščių rajono savivaldybės teritorijos ploto. 31.21. Utenos apskrityje miškai užima didelius plotus, tačiau paplitę nevienodai. Dauguma jų koncentruojasi svarbiausiuose apskrities gamtiniuose elementuose – regioninėse tarpsisteminio stabilizavimo ašyse. Nors regioninėse tarpsisteminio stabilizavimo ašyse gausu stambių miškų masyvų, o žemės ūkio naudmenų struktūroje vyrauja ganyklos, pastebimas neigiamas urbanizacijos ir rekreacinių teritorijų plėtros poveikis kai kurioms stabilizavimo ašies dalims. Regioninių ir rajoninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių dalys labiausiai pažeistos ir pažeidžiamos teritorijose, esančiose šalia miestų, susisiekimo infrastruktūros koridorių. Čia intensyvesnė užstatytų teritorijų plėtra, be to, prisideda aplinkos oro ir fizikinė tarša. Besiplėsdamos urbanizuotos teritorijos pažeidžia susiklosčiusią ir taip gana jautrią gamtinės aplinkos struktūrą, nutraukia atskiras gamtines teritorijas jungiančius saitus. Urbanizuotų teritorijų plėtra turi būti labai apgalvota ir atsargi. Kaimo vietovėse pažeistas tarpsisteminio stabilizavimo ašių dalis sudaro kaimų užstatytos teritorijos, teritorijos, esančios greta kelių, taip pat mažai miškingos teritorijos. 31.22. Regioninės tarpsisteminio stabilizavimo ašys Utenos apskrityje užima 197420 hektarų plotą (27,4 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Didesnę jų dalį – 148803 hektarus (75 procentus bendro regioninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių ploto) sudaro patikimo geoekologinio potencialo teritorijos, kuriose miškingumas siekia 80– 100 procentų. Riboto geoekologinio potencialo teritorijos jose užima 38278 hektarų plotą, o pažeistos gamtinio karkaso teritorijos – 10340 hektarų (5,2 procento bendro regioninių tarpsisteminio stabilizavimo ašių ploto). 31.23. Utenos apskrities gamtinio karkaso struktūroje išskirta viena rajoninė tarpsisteminio stabilizavimo ašis (Anykščių rajono savivaldybėje). Ji užima 3162 hektarų plotą (0,4 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Rajoninėje tarpsisteminio stabilizavimo ašyje daugiausia silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijų. Jos užima 2 795 hektarų plotą (88,4 procento bendro rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies ploto). Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos užima 367 hektarų plotą (11,6 procento bendro rajoninės tarpsisteminio stabilizavimo ašies ploto). 31.24. Teigiamą poveikį tarpsisteminio stabilizavimo ašiai darytų miškingumo didinimas. Siektina, kad miškingumas joje būtų ne mažesnis nei 80 procentų. 31.25. Regioniniai migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Išplėtotas regioninių migracijos koridorių tinklas ne tik palaikytų gamtinius ryšius, bet ir mažintų oro užterštumą, triukšmo sklidimą, gerintų oro kokybę, mikroklimatą, estetinį vaizdą. 31.26. Regioniniai ir svarbiausi rajoniniai migracijos koridoriai Utenos apskrityje užima 36415 hektarų plotą (5,1 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Dauguma Utenos apskrities regioninių migracijos koridorių yra patikimo geoekologinio potencialo. Tokios būklės gamtinio karkaso teritorijos apskrityje sudaro 28474 hektarus (78,2 procento bendro

18 regioninių ir svarbiausių rajoninių migracijos koridorių ploto). Kai kurių upių ir upelių pakrantėse, ypač priemiesčiuose, vis dėlto trūksta žalumos. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos apskrities regioniniuose migracijos koridoriuose užima 7 941 hektaro plotą (21,8 procento bendro regioninių ir svarbiausių rajoninių migracijos koridorių ploto). 31.27. Regioninių migracijos koridorių dalyse, kuriose gamtinės biocenozės skurdžios, tikslinga didinti želdynų kiekį. Šių koridorių biologinė įvairovė turi būti formuojama atsižvelgiant į upių slėnių tipą ir dirvožemį. Didinant regioninių migracijos koridorių vientisumą, siektina, kad upių pakrantėse vyrautų ne žolinė augmenija, o krūmai ar medynai. Upių pakrančių apsaugos juostas – slėninės migracijos koridorius – tikslinga apželdinti vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais. 31.28. Utenos apskrityje rajoniniai migracijos koridoriai užima 37438 hektarų plotą (5,2 procento bendro apskrities teritorijos ploto). 31.29. Stipriai antropogenizuotose apskrities teritorijose gamtiniai ryšiai, besidriekiantys rajoniniais migracijos koridoriais ir turintys užtikrinti gerą ekologinę aplinkos būseną, daug kur pertraukti. Dėl to migracijos koridoriai negali atlikti visų savo funkcijų. Rajoninių migracijos koridorių dalys ypač pažeistos miestų teritorijose – daugelyje vietų upių vaga čia suspausta užstatytų teritorijų, o pakrančių biotopai sunaikinti. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos apskrities rajoniniuose migracijos koridoriuose sudaro 34247 hektarų plotą (91,5 procento bendro rajoninių migracijos koridorių ploto). 31.30. Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos Utenos apskrities rajoniniuose migracijos koridoriuose užima 2 768 hektarus, o patikimo geoekologinio potencialo – 423 hektarus. 31.31. Reikšmingų gamtinio karkaso elementų – rajoninių slėninės migracijos koridorių – vystymas ir nutrūkusių koridorių grandžių atkūrimas, taip pat naujų rajoninio lygmens slėninės migracijos koridorių formavimas – svarbūs Utenos apskrities gamtinio karkaso ugdymo uždaviniai. 31.32. Urbanizuotose migracijos koridorių dalyse biologinės migracijos srautai pažeisti, todėl siektina atkurti sunaikintus pakrančių biotopus, o išlikusiose santykinai natūraliose jų atkarpose išsaugoti esamą gamtinę aplinką ir formuoti naujus želdynus. Retas užstatymas ir žemės naudmenų struktūroje vyraujančios žemės ūkio naudmenos (ypač ganyklos) lemia normalų medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaitos funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių migraciją. Siekiant išsaugoti ir pagerinti rajoninių migracijos koridorių funkcionalumą, upių ir upelių pakrantės apsaugos zonose reikia didinti želdinių kiekį, pakrantes apželdinti kiek įmanoma natūralesne žoline augmenija ar medynais, vandens apsauginiais ir priešeroziniais želdiniais. Pageidautina apsėti daugiametėmis žolėmis kuo daugiau žoline augmenija apaugusių žemės naudmenų plotų. 31.33. Bent iš dalies atkurta gamtinio karkaso struktūra ir migracinės funkcijos pagerintų Utenos apskrities ekologinę situaciją. 31.34. Apskrities teritorijoje mozaikiškai išsibarstę regioniniai, rajoniniai ir svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai, jungiantys didesnius miškų masyvus. Vidinio stabilizavimo mazgai – teritorijos, užimančios tarpinę padėtį tarp geoekologinių takoskyrų ir migracijos koridorių. Šiose teritorijose esantys želdinių masyvai, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms ir gali pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus. 31.35. Regioniniai vidinio stabilizavimo mazgai Utenos apskrities teritorijoje užima 56 090 hektarų plotą (7,8 procento bendro apskrities teritorijos ploto). Didžiausią jų dalį sudaro patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – 25 238 hektarus (50 procentų bendro regioninių vidinio stabilizavimo mazgų ploto). Riboto geoekologinio potencialo teritorijos juose užima 23 902 hektarų, silpno geoekologinio potencialo – 6 916 hektarų plotą. Pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos sudaro tik 33 hektarus (tik 0,1 procento bendro regioninių vidinio stabilizavimo mazgų ploto).

31.36. Rajoniniai ir svarbiausi vietiniai vidinio stabilizavimo mazgai užima 111 616 hektarų, arba 15,5 procento, Utenos apskrities teritorijos ploto. Daugiausia tai silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, jos sudaro 65 276 hektarus (58,5 procento bendro šios kategorijos vidinių stabilizavimo arealų ploto). Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos vidinio stabilizavimo arealuose užima 9 352 hektarų, riboto geoekologinio potencialo – 15 039 hektarų, o pažeisto geoekologinio potencialo – 21950 hektarų plotą (19,7 procento bendro rajoninių ir svarbiausių vietinių vidinio stabilizavimo mazgų ploto). 31.37. Į mažiausiai pažeistus vidinio stabilizavimo arealus reikėtų kištis mažiausiai, t. y. stengtis saugoti ir išlaikyti natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Labiau pažeistiems vidinio stabilizavimo mazgams būtinas esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymas ir stiprinimas. Labiausiai pažeistuose regioniniuose ir rajoniniuose vidinio stabilizavimo arealuose būtina gražinti ir gausinti kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. 31.38. Vietinio lygmens gamtinį karkasą formuoja į kitus gamtinio karkaso struktūros elementus nepatekę želdiniai. Vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijose, kuriose nuskurdinta biologinė įvairovė, turi būti didinamas želdinių kiekis. 31.39. Tikėtina, kad bendrojo plano koncepcinių sprendinių įgyvendinimas neturės neigiamų pasekmių augalų ir gyvūnų rūšių buveinėms, gyvūnų migracijos keliams ar populiacijų gausai, o gamtinės aplinkos stiprinimo sprendiniai bus palankūs apskrities biologinės įvairovės išsaugojimui ir gamtinių buveinių būklės gerinimui. 31.40. Bendrojo plano gamtinio karkaso vystymo sprendiniai turėtų paveikti ne tik konkrečias apskrities teritorijos dalis, bet ir visą apskrities gamtinės aplinkos būklę. Nepageidaujamas poveikis apskrityje esančioms saugomoms ir svarbioms gamtinėms teritorijoms nenumatomas. Numatomi sprendiniai tikslingai suplanuoti taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio šioms teritorijoms galimybių. 31.41. Gamtinio karkaso teritorijose ūkinė veikla ribojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22- 858; 2010, Nr. 87-4619), ir kitais teisės aktais. 31.42. Žemės ūkio paskirties teritorijose esančios žemės ūkio naudmenos ir žemė su veikiančiais melioracijos įrenginiais turi būti saugomos, kad nesumažėtų jų plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28- 868) 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Gamtinio karkaso natūralumo teritorijos pažymėtos 5 brėžinyje „Ekologinės pusiausvyros užtikrinimas“. 32. Žemės ūkio plėtra: 32.1. Bendrajame plane sudaromos šios žemės ūkio vystymo sąlygos: 32.1.1. nustatytos žemės ūkio paskirties žemės perspektyvinės ribos. Parengtais ir patvirtintais bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai; 32.1.2. nustatytos žemės ūkio veiklos – intensyvaus ir tausojamojo ūkininkavimo – zonos (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“), atsižvelgiant į geriausių dirvožemių savybių naudojimą, žemės ūkio gamybos efektyvumą ir gamtos išteklių apsaugą. Intensyvios žemės ūkio veiklos zonose reikia plėtoti prekinę žemės ūkio gamybą ir siekti ne mažesnio, nei numatyta žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3D-269 „Dėl rekomenduojamų racionalių žemėvaldų ploto tam tikros specializacijos ūkiams“, ūkio dydžio. Nustatyti tokie mažiausi racionalių žemės valdų plotai tam tikros specializacijos ūkiams: tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkystės-gyvulininkystės specializacijos ūkiuose – 40 hektarų, kiaulininkystės specializacijos arba vien augalininkystės specializacijos ūkiuose – 100 hektarų žemės ūkio naudmenų. Siūloma tobulinti norminius teisės aktus, siekiant skatinti juose numatytą žemės naudojimą, visų pirma – valstybės paramos priemonėmis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti paramą būtų teikiamas veiklai, atitinkančiai zonos

20 ypatumus arba žemėtvarkos planavimo dokumentus (jeigu to nedraudžia Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos). Prioritetinės valstybės paramos priemonės turėtų būti: 32.1.2.1. labai geros ir geros ūkinės vertės žemėse – žemės ūkio valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio vandentvarka, žemės sklypų perskirstymas; 32.1.2.2. vidutinės ūkinės vertės lengvose žemėse – žemės ūkio valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas; 32.1.2.3. žemėse, įeinančiose į saugomų teritorijų ribas, atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumą, – ekologinio ūkininkavimo programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa, vietovės su aplinkosauginiais apribojimais. 32.2. Apskaičiavus rajonų gamtinių, demografinių ir socialinių rodiklių nuokrypius nuo šalies vidurkio, išvestas jų suminis indeksas. Tai rodiklis, kuriuo remiantis rajonai, turintys bendrų požymių, suskirstyti į 4 grupes. Beveik visos Utenos apskrities savivaldybės, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę, pateko į IV grupę. Šioje savivaldybių grupėje (8 rajonai: Trakų, Varėnos, Lazdijų, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Utenos, Zarasų) kaimo vietovių demografinė situacija sudėtingiausia. Gyvybingumo indeksas mažesnis negu 0,5 (vidutinis šalies kaime – 0,77), ši grupė rečiausiai apgyvendinta, mažiau tinkamos sąlygos ūkininkauti. Iš žemės ūkio veiklos šiuose rajonuose gaunamos labai menkos pajamos, tačiau didelė dalis teritorijos tinkama plėtoti turizmą ir su juo susijusias ūkio šakas. 32.3. Visose IV grupės savivaldybėse, išskyrus Anykščių rajono savivaldybę, sąlygos ūkininkavimui nėra labai tinkamos. Plėtotina tokia alternatyvi veikla: vaistinių ir prieskoninių augalų auginimas, žuvininkystė, smulkusis žemės ūkis ir žuvų perdirbimo pramonė, miškininkystė ir medžio apdirbimo pramonė, turizmas, maitinimo ir kitos su poilsiu susijusios paslaugos. Prioritetinės žemės ūkio šakos rajone – bulvių, daržovių, vaisių auginimas, pienininkystė, galvijininkystė. Sąlygos tinkamos auginti grikius, plėtoti avių ir galvijų auginimą. 32.4. Anykščių rajono savivaldybė patenka į III grupę. Šioje savivaldybių grupėje (11 rajonų: Alytaus, Anykščių, Kelmės, Kupiškio, Plungės, Rokiškio, Šalčininkų, Širvintų, Telšių, Ukmergės, Vilniaus) demografinė situacija artima respublikos vidurkiui. Gamtinės sąlygos tradicinio žemės ūkio plėtrai ne itin palankios. Šioje rajonų grupėje nenašios žemės ūkio naudmenos sudaro beveik trečdalį jų ploto (vidutiniškai šalyje 19,4 procento). Anykščių rajono savivaldybėje siūlomos prioritetinės žemės ūkio šakos – galvijininkystė, vaisių ir uogų auginimas, čia tinkamos sąlygos auginti rugius, miežius, bulves, daržoves, plėtoti pienininkystę ir avininkystę. 32.5. Įvertinus esamą planuojamos teritorijos ekonominę situaciją, išteklius ir plėtros potencialą, Utenos apskrities teritorija nėra palanki intensyvaus žemės ūkio plėtrai. 32.6. Dirbamus nenašios žemės plotus tikslinga paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis. Kultūrinėse pievose ir ganyklose, įrengtose durpiniuose dirvožemiuose, siūloma auginti žalienas gyvulininkystei. Eroduojamose žemėse, siekiant išsaugoti derlingą dirvožemį, būtina kaip galima ilgiau auginti kuokštinę sistemą turinčius augalus – daugiametes žoles ir javus. Negalima palikti juodojo pūdymo, auginti kaupiamųjų augalų (bulvių, šakniavaisių). Kaimo turizmo ir turistinio potencialo teritorijose sodybas siūloma pritaikyti kaimo turizmui, netradicinių augalų auginimui (auginti vaiskrūmius, šiltnamines ir lauko daržoves, vaistinius augalus, grybus). 32.7. Utenos apskrities teritorijoje vyrauja silpnai požeminio vandens apsaugotos gelmės. Požeminio ir paviršinio vandens taršai jautriose teritorijose reikia mažinti trąšų ir (arba) cheminių augalų apsaugos priemonių, taikyti organinio ūkininkavimo metodus. Nemelioruotuose plotuose numatomas aplinkai palankus ekstensyvus pasėlių auginimas, taip pat numatoma dirbamą žemę paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis, o mažiau apgyvendintus plotus apsodinti mišku. 32.8. Siekiant išvengti aplinkosaugos problemų, ateityje siūloma nekoncentruoti gyvulininkystės (mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės ir pieno ūkio objektų) vienoje

21 apskrities vietoje. Numatoma gyvulininkystę plėtoti visoje apskrities teritorijoje, išskyrus ekologiškai jautrias teritorijas, naudojant buvusius žemės ūkio įmonių ūkinius statinius ir įrenginius. Gyvulininkystės kompleksai ir stambios pavienės fermos, patenkančios į gamtinio karkaso zonas, saugomas ir kitas teritorijas, kuriose teikiamas prioritetas gamtai, rekreacijai ir turizmui, privalo įsirengti valymo įrenginius gamybos atliekoms nukenksminti. Kitas gyvulininkystės gamybos atliekas siūloma nukenksminti valymo įrenginiais arba laikyti jas atsinaujinančiu energijos šaltiniu ir ieškoti galimybių jį panaudoti. 32.9. Naujų teritorijų iš miško ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės įsavinti žemės ūkio veiklai nenumatoma. 32.10. Bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti žemės ūkio paskirties žemėje reikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės konsolidacijos projektus. Pagrindinius šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, turėsiančius ilgalaikių pasekmių, būtina projektuoti ir įgyvendinti įvertinant svarbiausius žemės ūkio gamybos plėtrai ir kaimo kraštovaizdžio formavimui darančius įtaką veiksnius: 32.10.1. vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymą; 32.10.2. stambiųjų ūkių centrų išdėstymą ir gamybos apimčių juose nustatymą; 32.10.3. sausinimo sistemų remonto ar rekonstrukcijos poreikio nustatymą; 32.10.4. miško želdinių detalesnį išdėstymą ir jų funkcijų nustatymą; 32.10.5. žemės ūkio naudmenų laukų masyvų, tinkamų naudoti tam tikroms augalų grupėms, formavimą; 32.10.6. žemės gerinimo priemonių planavimą; 32.10.7. natūralių kraštovaizdžių, dirvožemio ir vandens apsaugos priemonių planavimą. 33. Miškų ūkio plėtra: 33.1. Utenos apskrities miškininkystės plėtra numatoma atsižvelgiant į Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 484 (Žin., 2002, Nr. 93-4029), pagrindines kryptis ir strateginius tikslus. 33.2. Miškų ūkio veiklą numatoma plėtoti miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat miškuose, esančiuose žemės ūkio paskirties žemėje. 33.3. Didinant bendrą Utenos apskrities miškingumo rodiklį, numatoma nederlingas žemes apželdinti mišku. Apskrities teritorijų apželdinimas mišku turi būti vykdomas pagal Utenos apskrities viršininko patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Zarasų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, atitinkamai jas patikslinus pagal siūlomus bendrojo plano sprendinius (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas).

III. ŪKIO IR VERSLO PLĖTROS SPRENDINIAI

34. Ūkio ir verslo plėtros tikslai: 34.1. subalansuoti pramonės teritorinį išdėstymą mažinant išsivystymo lygio skirtumus regiono teritorijose, nepažeidžiant darnios plėtros principų; 34.2. numatyti socialinių ir ekonominių problemų, atsirasiančių dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, mažinimo priemones, pasirengti naujo valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui (naujo branduolinės energetikos objekto statybai). 35. Regione palankiausios sąlygos plėtoti tokias ekonominės veiklos sritis kaip turizmo ir poilsio organizavimas, transportavimas, logistika, sandėliavimas, prekyba, perdirbamoji pramonė, energetika, taip pat konkurencingas ir ekologiškas žemės ūkis, miškininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė. 36. Pramonės teritorijos: 36.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytame pramonės intensyvinimo etape (iki 2020 metų) apskrityje numatoma plėsti didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę, sudaryti palankią aplinką investicijoms, vystyti logistikos infrastruktūrą, plėsti

tranzito paslaugas (8 brėžinys „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“). 36.2. Pagrindinis apskrities pramonės gamybinis potencialas koncentruojamas regioniniame centre – Utenoje ir regiono plėtros subcentre – Visagine. Šiuose miestuose sudaromos palankios teritorinės ir infrastruktūrinės sąlygos vystyti gamybą – tam rezervuojamos atitinkamos teritorijos ir išlaikoma bei tobulinama jų techninė infrastruktūra. Svarbų vaidmenį apskrityje turi ir turės Utenos miestas ir jo aglomeracinė zona, kuri turi būti orientuota pirmiausia į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą apskrityje, skatinant ir tiesiogines užsienio investicijas. 36.3. Be svarbiausių pramonės potencialo susitelkimo vietų – Utenos ir Visagino miestų, bendrajame plane pramonės teritorijas rezervuoti numatoma Vyžuonose (Utenos rajono savivaldybė), Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse (Ignalinos rajono savivaldybė), Videniškiuose ir Giedraičiuose (Molėtų rajono savivaldybė). Būtina stiprinti ir atnaujinti esamą visų savivaldybių centrų ekonominį ir socialinį potencialą. 36.4. Apskrityje esamas gamybines teritorijas, kuriose gamyba šiuo metu nevykdoma, numatoma rezervuoti perspektyviniam laikotarpiui naujai apdirbamajai gamybai ar smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. Esamos ir numatomos teritorijos pramonei ir verslui plėtoti pateiktos 1 lentelėje ir 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“.

1 lentelė. Esamos ir perspektyvinės pramonės teritorijos

Savivaldybė Galima pramonės plėtra Anykščių rajono savivaldybė Anykščiai esama, modernizuojama Ignalinos rajono savivaldybė Ignalina esama, modernizuojama Didžiasalis esama, pertvarkoma, plėtojama Dūkštas nauja, plėtojama Vidiškės nauja, plėtojama Molėtų rajono savivaldybė Molėtai esama, modernizuojama Giedraičiai nauja, plėtojama Videniškiai nauja, plėtojama Utenos rajono savivaldybė Utenos miesto pramonės teritorijos esama, modernizuojama, plėtojama Vyžuonos nauja, plėtojama Visagino savivaldybė Pramonės parkas esama, modernizuojama, plėtojama Zarasų rajono savivaldybė Zarasai esama, modernizuojama, plėtojama

36.5. Kasybos pramonės teritorijos: 36.5.1. Sėkminga regiono ekonominė ir socialinė plėtra turi būti grindžiama tausojančiu ir veiksmingu vietinių išteklių naudojimu. Racionalus regiono teritorijoje esančių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimas turės teigiamą įtaką regiono socialinei aplinkai, ekonomikos stiprinimui, verslo plėtros sąlygų gerinimui, investicijų regione patrauklumo didinimui, nors dėl naudingųjų išteklių ribotumo ši įtaka bus nedidelė.

36.5.2. Apskrities naudingųjų iškasenų potencialas pateikiamas 8 brėžinyje „Ūkio plėtra ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymas“, o jų sąrašai ir teritorijos – 6, 7 ir 8 prieduose. 37. Rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtra: 37.1. Anykščių, Ignalinos, Zarasų miestai plėtojami siekiant stiprinti rekreacinį aptarnavimą ir gamtinį potencialą. Itin daug dėmesio šiuose miestuose turi būti skiriama sveikatingumo ir sanatorinio gydymo įstaigų plėtrai, viešosios ir privačios turizmo infrastruktūros plėtrai, gamtinių sąlygų kokybei. Apskrities sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu (10 metų) Anykščiuose ir Ignalinoje siūloma įkurti sanatorinio gydymo įstaigas. 37.2. Palūšės ir Strigailiškio gyvenvietes Ignalinos rajono savivaldybėje numatoma toliau plėtoti kaip kurortines teritorijas. Šis statusas minėtoms gyvenvietėms suteiktas 2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Kurortinės teritorijos statuso galėtų siekti Kavarskas ir Burbiškis (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusai, Kaulakiai, Mindūnai, taip pat Balninkų ir Dubingių miesteliai (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetų ir Salako gyvenamosios vietovės (Zarasų rajono savivaldybė). Siekiant atitikti kurortinės teritorijos statusą, Kavarske, Burbiškyje ir kitose teritorijose turi būti kuriama speciali kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra, tvarkoma rekreacinė aplinka. 37.3. Regiono teritorijoje išskirtos gyvenvietės, kuriose prioritetiškai plėtojamos rekreacijos paslaugos, siekiant tenkinti poilsiautojų, naudojančių dispersinius (pasklidusius didelėje teritorijoje) rekreacinius išteklius, poreikius. Šių gyvenviečių aplinką ir apylinkių rekreacinius išteklius tikslinga pritaikyti poilsiui ir turizmui, plėtoti atitinkamą infrastruktūrą (pažintinių, pramoginių takų tinklas, poilsio ir atokvėpio aikštelės, stovyklavietės) ir paslaugas (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir kitos turizmo paslaugos). Rekreacijos paslaugas numatoma plėtoti šiose gyvenvietėse: Antalieptėje, Antazavėje, Degučiuose, Dūkšte, Inturkėje, Kurkliuose, Linkmenyse, Mačionyse, Palūšėje, Saldutiškyje, Svėdasuose, Suvieke, Sudeikiuose ir Tauragnuose. 37.4. Plėtotinuose rekreacijos paslaugų centruose, kurortinėse teritorijose, kurortuose, taip pat jų apylinkėse ir rekreacijos plėtros zonose skatinama privati turizmo ir rekreacijos paslaugų teikimo iniciatyva. 38. Kiti verslo plėtros sprendiniai. Plėtojant alternatyvias ir netradicines (ne žemės ūkio) veiklas regiono kaimo teritorijose, tikslinga vystyti žuvininkystę, atkurti žvejybos ir žuvų kulinarijos kultūrą. Prioritetinės paslaugų teikimo funkcijos žuvininkystę plėtojantiems ūkio subjektams vystytinos Dūkšto mieste (Ignalinos rajono savivaldybė), Arnionyse (Molėtų rajono savivaldybė) ir Tilžėje (Zarasų rajono savivaldybė). Žuvininkystės plėtrai naudotini šie ežerai: Arinas, Pravalas (Molėtų rajono savivaldybė), Dysnai, Dysnykštis (Ignalinos rajono savivaldybė), Drūkšių ežero šiaurinė dalis (Zarasų rajono savivaldybė). Tvenkininė žuvininkystė plėtotina prie Dysnos kaimo (Ignalinos rajono savivaldybė) esančiuose tvenkiniuose, išskyrus Birvėtos biosferos poligono teritorijas.

IV. REKREACIJOS IR TURIZMO PLĖTROS BEI KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI

39. Rekreacijos ir turizmo plėtros gairės (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos): 39.1. Utenos regiono rekreaciniai ištekliai patenka į 10 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų. Dviem iš jų (Molėtų– Ignalinos ir Anykščių) nustatytas aukščiausias rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos nacionalinės rekreacinės sistemos. Zarasų ir Giedraičių– Dubingių rekreaciniams arealams nustatytas vidutinis rekreacijos plėtros lygmuo – jame plėtojamos regioninės rekreacinės sistemos. Kituose arealuose plėtojamos vietinės rekreacinės sistemos. Svarbiausios rekreacijos plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje „Rekreacinės teritorijos“ .

39.2. Utenos regionas – rekreacinis regionas, kurio vertybes sudaro daug turizmo išteklių, gamtos paveldas, kraštovaizdžio įvairovė. Artimiausios turizmo rinkos yra Vilniaus, Panevėžio ir Daugpilio (Latvijos Respublika) miestai, santykinai nutolusios – Kauno ir Klaipėdos miestai. Siekiant plėtoti turizmą regione, planuojama sujungti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų rekreacinių arealų plėtrą ir kurti bendrą rekreacinių teritorijų ir viešosios turizmo infrastruktūros sistemą. Ją sudarytų šios teritorijos (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“): 39.2.1. kurortinės teritorijos; 39.2.2. rekreacijos paslaugų centrai; 39.2.3. rekreacinės statybos arealai; 39.2.4. viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos. 39.3. Rekreacinės statybos arealuose plėtojamos turizmo paslaugos (apgyvendinimo, maitinimo, motelių, kempingų, laisvalaikio pramogų), taip pat statomos vasarvietės miestų gyventojams. Kaimo turizmo paslaugos gali būti plėtojamos visoje regiono teritorijoje. 39.4. Viešoji turizmo infrastruktūra (įvairių rūšių ir lygmenų turizmo trasos, informacinė infrastruktūra) plėtojama visoje regiono teritorijoje. Viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijose įrengiami paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramoginiai takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio aikštelės, poilsiavietės ir kita. 40. Rekreacijos plėtros prioritetai: 40.1. Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestuose plėtojama kurortinio (sanatorinio) gydymo, turizmo ir poilsio infrastruktūra ir paslaugos moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių pagrindu, aplinka pritaikoma neįgaliųjų reikmėms. Anykščių, Ignalinos ir Zarasų miestų bendruosiuose planuose turi būti numatytos teritorijos apgyvendinimo paslaugoms plėtoti, kuriose teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, fizinės kultūros, dietinio maitinimo, sveikatingumo, reabilitacijos ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Miestų bendrųjų planų sprendiniais turi būti užtikrinta gamtinių gydomųjų išteklių apsauga, nustatytas išteklių naudojimo intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, būdingas kurortams, suformuota viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita). 40.2. Palūšėje, Strigailiškyje (Ignalinos rajono savivaldybė), Kavarske, Burbiškyje (Anykščių rajono savivaldybė), Bebrusuose, Kaulakiuose, Mindūnuose, Balninkuose ir Dubingiuose (Molėtų rajono savivaldybė), Dusetose ir Salake (Zarasų rajono savivaldybė) plėtojama sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo, pramogų infrastruktūra ir paslaugos. Turi būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų numatyta gamtinių išteklių, turinčių gydomųjų savybių, apsauga, nustatytas jų naudojimo intensyvumas ir pobūdis, užstatytų teritorijų ir želdynų santykis, suformuota viešoji turizmo infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai ir želdynai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita), aplinka pritaikyta žmonėms su negalia (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“). 40.3. Kaip rekreacijos paslaugų centrus numatoma plėtoti šias gyvenvietes: Antalieptę, Antazavę, Degučius, Dūkštą, Inturkę, Kurklius, Linkmenis, Mačionis, Palūšę, Saldutiškį, Svėdasus, Suvieką, Sudeikius, Tauragnus. Šiose vietovėse plėtojamos tokios turizmo paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, pramogų ir kitos. Turi būti parengti šių teritorijų bendrieji ar detalieji planai, kuriuose būtų rezervuotos teritorijos viešajai turizmo infrastruktūrai (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacijos sistema, viešieji paplūdimiai, sporto, sveikatingumo aikštelės ir kita) plėtoti, suformuotos palankios sąlygos plėtoti turizmo paslaugas. 40.4. Rekreacinės statybos arealai nustatyti teritorijoms, esančioms už valstybinių parkų ribų ir pasižyminčioms turizmo ištekliais. Jos išsidėsčiusios aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus ir upes, todėl siejamos su susiformavusių savaitgalio turistų srautų kryptimis, planuojamomis nacionalinėmis, regioninėmis turizmo trasomis. Šiuose arealuose

25 prioritetas teikiamas poilsio ir turizmo veiklai, nustatyto intensyvumo (intensyvios, vidutinės ir ekstensyvios) rekreacinės paskirties statyboms, vadovaujantis bendrojo plano nuostatomis. Rekreacinės statybos arealų planavimas ir tvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2011, Nr. 85-4138) ir Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 (Žin., 2004, Nr. 18-554; 2010, Nr. 28-1335). Savivaldybių bendruosiuose planuose turi būti numatyti bendrieji rekreacinės statybos arealų teritorijų inžinerinio parengimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu, nuotekų sistemomis, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos taupymo principai, taip pat bendrieji užstatymo intensyvumo ir aukštingumo parametrai. 40.5. Rekreacinės statybos arealų detaliuosiuose ar specialiuosiuose teritorijų planuose suformuojamos rekreacinės teritorijos. Rekreacinėse teritorijose ir valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra. Jose gali būti statomi turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacijos infrastruktūros statiniai: apgyvendinimo, pramogų statiniai ir įranga, turizmo trasų, stovyklaviečių, gyvenamųjų vietovių parkų, paplūdimių ir prieplaukų, informavimo įranga. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacijos infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. 40.6. Rekreaciniai vandens telkiniai – vandens telkiniai, naudotini mėgėjų žvejybai, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Rekreacinio naudojimo būdas ir su tuo susijusios vandens telkinio naudojimo sąlygos, teisės ir prioritetai nustatomi savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. 41. Viešosios turizmo infrastruktūros ir pakelės paslaugų plėtra: 41.1. Turizmo paslaugos, apskričių ir savivaldybių viešoji turizmo infrastruktūra ir privačios paslaugos (tarp jų motelių, kempingų, kaimo turizmo, laisvalaikio ir pramogų) plėtojamos visoje apskrities teritorijoje, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Viešosios higienos ir sanitarijos paslaugos automobilių turistams plėtotinos pakelės miestuose ir miesteliuose, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų, degalinėse ir prie turizmo paslaugų objektų. 41.2. Siekiant geriau naudoti regiono rekreacinius išteklius, numatoma plėtoti vasaros ir žiemos sporto bei pramogų veiklą. Naujus sporto ir sveikatingumo kompleksus siūloma įrengti Zarasuose, o esamus plėtoti Anykščiuose ir Ignalinoje. Be to, Pavirinčių kaime (Anykščių rajono savivaldybė) ir Dysnų ežero apylinkėse (Ignalinos rajono savivaldybė) tikslinga įrengti golfo laukus. 41.3. Utenos regione iki 2017 metų bendromis savivaldybių ir valstybės institucijų pastangomis siūloma įrengti šias turizmo trasas ar jų atkarpas: 41.3.1. dviračių turizmo: 41.3.1.1. Giedraičiai–Luokesa–Molėtai–Balninkai–Kurkliai–Anykščiai–Leliūnai (Utenos rajono savivaldybė)–Pakalniai–Utena–Sudeikiai–Užpaliai–Dusetos–Antalieptė– Štadviliai–Zarasai su atšaka Anykščiai–Andrioniškis–Viešintos; 41.3.1.2. „Aukštaitijos dviračių žiedas“; 41.3.2. automobilių turizmo –nacionalinės automobilių turizmo trasos „Aukštaitijos keliai“ atkarpą Vilnius (Vilniaus apskritis)–Dubingiai–Molėtai–Mindūnai–Labanoras (Vilniaus apskritis)–Palūšė–Ignalina–Kazitiškis–Dūkštas–(atšaka į Zarasus)–Dusetos– Antazavė–kryptis į Panevėžio apskritį ir Molėtai–Anykščiai–Viešintos–Kupiškis (Panevėžio apskritis); 41.3.3. vandens turizmo: 41.3.3.1. Šventosios upės (per Kavarską, Anykščius, Užpalius (Utenos rajono savivaldybė), Dusetas, Antalieptę iki Dūkšto ežero); 41.3.3.2. Aukštaitijos ežeryno (nuo Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiais ežerais ir upeliais).

41.4. Rekreacinės statybos arealuose išskirtos viešosios turizmo infrastruktūros plėtros teritorijos (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“), kuriose valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų lėšomis būtų įrengiami viešo naudojimo paplūdimiai, stovyklavietės, pažintiniai ir pramogų takai, apžvalgos aikštelės ir kita. 41.5. Visose Utenos apskrities savivaldybėse, išskyrus Visagino, veikia turizmo informacijos centrai, o iki 2017 metų visuose Utenos regiono valstybiniuose parkuose veiks lankytojų centrai. Turizmo informacijai skleisti degalinėse, pakelės paslaugų ir lankymo objektuose tikslinga įrengti informacinius terminalus. 41.6. Lankytini objektai, kuriuos pirmiausia siūloma paruošti turistų lankymui, pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Lankytini objektai

Numeris Atrankos kriterijus Lankytinas objektas brėžinyje Kultūros ir technikos 1. Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės 1 paveldo objektai piliakalniu, MC-5701 (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) 2. Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, MC-5361 2 (Dubingių mstl., Molėtų r. savivaldybė) 3. Mineikiškių piliakalnis MC-5705 (Mineikiškių 3 k., Zarasų r. savivaldybė) 4. Senasis Utenos paštas MC-1737 4 (J. Basanavičiaus g. 36, Utena) 5. Siaurojo geležinkelio kompleksas MC-21949, 5 21947, 21945, 21946, 21944, 21940, 21943, 21942, 21941 (Anykščių r. savivaldybė) 6. Šeimyniškių piliakalnis su papiliu MC-24085 6 (Šeimyniškių k., Utenos r. savivaldybė) 7. Taurapilio piliakalnis su gyvenviete MC-24073 7 (Taurapilio k., Utenos r. savivaldybė) 8. Utenos siaurojo geležinkelio stotis MC-25807 8 (geležinkelio stotis), 25806 (siaurojo geležinkelio Utenos stoties statinių kompleksas), 16803 (vandens bokštas) (Stoties g. 39, Utena) 9. Vėjo malūnas MC-1780 (Vencavų k., Zarasų r. 9 savivaldybė) Dvarų sodybos ir rūmų 10. Antazavės dvaro sodyba MC-928 (Antazavės 10 kompleksai k., Zarasų r. savivaldybė) Gamtos paveldo objektai, 11. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis 11 turintys paminklo statusą (Kavarskas, Anykščių r. savivaldybė) 12. Puntuko akmuo (Anykščiai, Anykščių r. 12 savivaldybė) 13. Stelmužės ąžuolas (Stelmužės k., Zarasų r. 13 savivaldybė) 14. Trainiškio ąžuolas (Aukštaitijos nacionalinis 14 parkas, Trainiškio k., Ignalinos r. savivaldybė ) Muziejai Respublikiniai

Numeris Atrankos kriterijus Lankytinas objektas brėžinyje 15. Lietuvos etnokosmologijos muziejus (Kulionių 15 k., Čiulėnų sen., Molėtų r. savivaldybė) Savivaldybių 16. Arklio muziejus (Niūronių k., Anykščių r. 16 savivaldybė) 17. Molėtų krašto muziejus (Inturkės g. 4, Molėtai) 17 18. Siauruko geležinkelio istorijos ekspozicija 18 Anykščių geležinkelio stotyje (Vilties g. 2, Anykščiai) 19. Utenos kraštotyros muziejus (Utenio a. 3, 19 Utena) 20. Zarasų krašto muziejus (D. Bukonto g. 21/1, 32 Zarasai) 21. Zarasų krašto muziejaus Stelmužės bažnytinio 20 meno muziejus (Stelmužės k., Zarasų r. savivaldybė) Žinybiniai 22. Ginučių vandens malūno ekspozicija (Ginučiai, 21 Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos r. savivaldybė) 23. Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikiai, 22 Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos r. savivaldybė) Visuomeniniai 24. Zarasų energetikos muziejus (Tiltiškių k., 33 Zarasų r. savivaldybė) Europos ir Lietuvos 25. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio- 23 kultūrai, mokslui ir Žukausko memorialinis muziejus (A. Vienuolio g. istorijai reikšmingų 4, Anykščiai) asmenybių memorialiniai 26. Kalbininko K. Būgos memorialinis muziejus 34 kompleksai (Pažiegės k., Zarasų r. savivaldybė) Tradicinių amatų centrai, 27. V. Valiušio keramikos muziejus su edukacine 24 kuriuose galima nuolat klase (Leliūnai, Utenos r. savivaldybė) stebėti veiklą 28. R. Čižo alaus darykla (Dusetų vnk., Zarasų r. 35 savivaldybė) Vietovės arba gamtiniai 29. Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis parkas) 25 kompleksai, kurie 30. Zaraso ežero Didžioji sala (Zarasai) 36 atspindi išskirtines Lietuvos kraštovaizdžio arba gyvūnijos, augalijos ypatybes ir tradicijas Sakraliniai objektai 31. Palūšės Šv. Juozapo parapijinės bažnyčios 26 kompleksas MC-947 (Palūšės k., Ignalinos r. savivaldybė)

Numeris Atrankos kriterijus Lankytinas objektas brėžinyje 32. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios 27 bažnyčia ir šventoriaus tvora MC-15997 (Salako mstl., Zarasų r. savivaldybė) 33. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia (Dusetų k., 28 Zarasų r. savivaldybė) 34. Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų 29 bažnyčia (Zarasai, Zarasų r. savivaldybė) 35. Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų 30 vienuolyno statinių ansamblis MC-29920 (Troškūnų m., Anykščių r. savivaldybė) 36. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia 31 (Kavarskas, Anykščių r. savivaldybė) 37. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta 37 (Kvintiškių k., Zarasų r. savivaldybė)

42. Kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo prioritetai: 42.1. Bendrojo plano sprendiniai atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatytą kultūros paveldo išsaugojimo kryptį. Konkretizuoti sprendiniai atitinka regiono lygmens teritorijų planavimo reikalavimus ir Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėse nustatytą grafinės dalies mastelį (6 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“, M 1:100000). Pateikiamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 481 „Dėl Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740) nuostatas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S-3-(119/TN-1) „Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo“ nuostatas, kitus nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendiniai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 86 „Dėl Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007– 2009 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 15-530). 42.2. Bendrojo plano sprendiniais siekiama išsaugoti kultūros paveldo objektus, skatinant jų naudojimą visuomenės reikmėms. Kultūros paveldo globa integruojama į bendrąsias planavimo programas ir projektus. Pateikiami sprendiniai siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621). 42.3. Kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Archeologinėms vietovėms ir objektams, statiniams ir statinių kompleksams, kuriems nenustatytos teritorijų ir apsaugos zonų ribos, visoms įvykių ir laidojimo vietoms rengiami specialieji kultūros paveldo teritorijų (kultūros paveldo objektų teritorijos, vietovės) ir apsaugos zonų ribų planai. Saugomų objektų paveldotvarkos projektai pirmiausiai rengiami reikšmingiausiems (paminklo statusą turintiems objektams), intensyviai lankomiems arba pritaikomiems lankymui (3 lentelė) kultūros paveldo objektams. Urbanistinėms vietovėms rengiami specialieji kultūros paveldo teritorijų (kultūros paveldo objektų teritorijos, vietovės) ir apsaugos zonų ribų planai, taip pat

29 saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos). Kultūros paveldo teritorijų, apsaugos zonų ribų specialiųjų planų ir paveldotvarkos projektų rengimo darbų apimtys ir terminai nustatomi bendrojo plano sprendinių, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programose. 42.4. Kol nenustatytos objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, apsaugos zonos, joms taikomas šis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimas: kultūros paveldo objektų aplinkoje, kurių teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. 42.5. Visų archeologijos paveldo objektų tvarkybai nustatyta konservavimo kryptis. Visos neveikiančios kapinės tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 (Žin., 2006, Nr. 22-695). Jų teritorijoms nustatyta pagrindinė konservacinė žemės naudojimo paskirtis. Kultūros paveldo objektų, esančių Utenos apskrities teritorijoje įkurtų nacionalinio ir regioninių parkų teritorijose, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato patvirtinti šių parkų apsaugos reglamentai, parkų ribų bei jų zonų ribų ir tvarkymo specialieji planai. Istorinių miestų ir miestelių dalių, etnokultūrinių kaimų apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas. 42.6. Kultūros paveldo objektų sankaupos arealus, nurodytus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tikslinga tvarkyti išryškinant vyraujančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir gamtine aplinka. Arealų teritorinės apsaugos priemonės nustatomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos teritorijų specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose (tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu individualių reglamentų nenustatyta). Numatoma parengti šiuos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus: Utenos apskrities kultūros paveldo tinklo schemą (rengiama kartu su bendruoju planu), savivaldybių kultūros paveldo tinklų schemas (rengiamos kartu su teritorijų bendraisiais planais). 42.7. Kultūros vertybių teritoriniai arealai, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, netikslinami. Nacionalinės reikšmės kultūros vertybių teritorinių arealų – Anykščių ir Palūšės– Tauragnų – kultūros vertybių apsaugą užtikrina Anykščių regioninio parko ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendrieji ir individualūs apsaugos ir tvarkymo reglamentai. Mažesnių Antalieptės ir Dusetų arealų vertybių apsaugą užtikrina atitinkamai Gražutės ir Sartų regioninių parkų apsaugos reglamentai. Didesnio Stelmužės– Imbrado arealo ir dviejų mažesnių Užpalių ir Utenos arealų kompleksinės apsaugos reglamentai nenustatyti, todėl šiuose arealuose pirmiausia turi būti inicijuojami kultūros paveldo teritorijų specialiojo planavimo darbai, siekiant reglamentuoti jų apsaugą, naudojimą ir tvarkybą. 42.8. Kultūros paveldo rėmimo lygmuo rajonų savivaldybių teritorijose turi būti mišrus, t. y. valstybinis ir savivaldybės. Zarasų rajono savivaldybėje ir Molėtų rajono savivaldybėje kultūros paveldo valstybinis rėmimas planuojamas mažesnės apimties, o Anykščių rajono savivaldybėje, Utenos rajono savivaldybėje ir Ignalinos rajono savivaldybėje – didelės apimties. Konkretus rėmimo poreikis nustatomas bendrojo plano ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programose. Kultūros paveldo valstybinio rėmimo prioritetai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Kultūros paveldo valstybinio rėmimo prioritetai Utenos apskrities savivaldybėse

Savivaldybė Rėmimo lygmuo I prioritetas II prioritetas III prioritetas Anykščių valstybinis / statiniai dvarų sodybos rajono savivaldybės

Ignalinos valstybinis / etnografiniai archeologiniai statiniai rajono savivaldybės kaimai ir sodybos objektai Molėtų rajono valstybinis / archeologiniai statiniai dvarų sodybos savivaldybės objektai Utenos rajono valstybinis / archeologiniai statiniai dvarų sodybos savivaldybės objektai Visagino valstybinis / archeologiniai savivaldybės objektai Zarasų rajono valstybinis / archeologiniai dvarų sodybos statiniai savivaldybės objektai

42.9. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos gyvenamajai, reprezentacinei, sociokultūrinei paskirčiai ir turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą. Bendrajam turizmui Utenos regione prioritetiškai naudotini: 42.9.1. kultūros paveldo objektai, esantys prie svarbiausių turizmo trasų; 42.9.2. išlikusios dvarų sodybos ir jų fragmentai; 42.9.3. kultūrine verte pasižymintys sakralinio architektūros paveldo objektai (nurodyti 2 lentelėje); 42.9.4. lankymui pritaikomi piliakalniai (nurodyti 2 lentelėje); 42.9.5. etnografiniai kaimai (išvardyti 42.13 punkte). 42.10. Specializuotam kultūriniam pažintiniam turizmui Utenos regione naudotini: 42.10.1. kultūros paveldo objektai, esantys atokiau nuo svarbiausių turizmo trasų; 42.10.2. intensyviam lankymui netinkamos archeologinės ir memorialinės vietovės: pilkapynai, senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos, genocido vietos. 42.11. Kultūros paveldo objektai, siejami su turizmo trasomis, esantys rekreaciniuose arealuose, taip pat turizmo plėtros zonoje ir netoli jos, turi būti pirmiausia pažymimi ir ruošiami intensyvesniam lankymui. Prioritetiškai turistų lankymui ruošiami kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių turizmo (ne toliau kaip 5 kilometrai nuo trasos) ir automobilių turizmo (ne toliau kaip 20 kilometrų nuo trasos) trasų. Prioritetiškai ruošiamų turistų lankymui kultūros paveldo objektų sąrašas pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Prioritetiškai ruošiamų turistų lankymui kultūros paveldo objektų sąrašas

Kultūros paveldo Numeris Ruošiamas lankymui objektas objektų grupė brėžinyje Kultūros ir 1. Degučių piliakalnis, vad. Ažusamanės piliakalniu, MC-5701 1 technikos paveldo (Degučių k., Zarasų r. savivaldybė) objektai 2. Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, MC-5361 (Dubingių 2 mstl., Molėtų r. savivaldybė) 3. Mineikiškių piliakalnis MC-5705 (Mineikiškių k., Zarasų r. 3 savivaldybė) 4. Siaurojo geležinkelio kompleksas MC-21949, 21947, 21945, 5 21946, 21944, 21940, 21943, 21942, 21941 (Anykščių r. savivaldybė) 5. Šeimyniškių piliakalnis su papiliu MC-24085 (Šeimyniškių 6 k., Utenos r. savivaldybė) 6. Taurapilio piliakalnis su gyvenviete MC-24073 (Taurapilio 7 k., Utenos r. savivaldybė)

7. Utenos siaurojo geležinkelio stotis MC-25807 (geležinkelio 8 stotis), 25806 (siaurojo geležinkelio Utenos stoties statinių kompleksas), 16803 (vandens bokštas) (Stoties g. 39, Utena) 8. Vėjo malūnas MC-1780 (Vencavų k., Zarasų r. savivaldybė) 9 Dvarų sodybos ir 9. Antazavės dvaro sodyba MC-928 (Antazavės k., Zarasų r. 10 rūmų kompleksai savivaldybė)

42.12. Dvarų sodybų naudojimo perspektyva siejama su rekreacinio naudojimo ir turizmo plėtra regione, taip pat gyvenamąja, reprezentacine, žemės ūkio ir smulkiąja pramoninės gamybos, sociokultūrine veikla ir amatų plėtra. Į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktos dvarų sodybos tvarkomos pagal jų apsaugos reikalavimus. Turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, laisvalaikio, techninio aptarnavimo, kaimo turizmo) plėtoja privatus verslas. Jos gali būti plėtojamos prie nacionalinių ir regioninių dviračių ir automobilių turizmo trasų visur, kur to nedraudžia teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. Ypač skatintina turizmo paslaugų plėtra (motelių, kempingų ir kita) šiose buvusiose dvarų sodybose: 42.12.1. Ambraziškių dvaro sodyba (Ambraziškių kaimas, Giedraičių seniūnija, Molėtų rajono. savivaldybė); 42.12.2. Bijutiškio dvaro sodybos fragmentai (Bijutiškio kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.3. Bikuškio dvaro sodybos pastatų ansamblis (Bikuškio kaimas, Sudeikių seniūnija, Utenos rajono savivaldybė); 42.12.4. Burbiškio dvaro sodyba MC-1319 (Burbiškio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.12.5. Didžiokų (Didžiadvario) dvaro sodybos fragmentai (Didžiokų kaimas, Dubingių seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.6. Klabinių dvaro sodyba (Klabinių kaimas, Alantos seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė); 42.12.7. Raguvėlės dvaro sodyba MC-1353 (Raguvėlės kaimas, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.12.8. Dūkšto dvaro sodyba MC-948 (Dūkšto kaimas, Dūkšto seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). 42.13. Utenos apskrities kaimo teritorijose vyraujantis žemės ūkis – būtina vertingųjų savybių išsaugojimo sąlyga. Jis būdingas istoriniam kraštovaizdžiui (smulki kraštovaizdžio sąskaida, tradicinės medžio architektūros paveldo objektų gausa ir autentiškumas, nedidelės dvarų sodybos) išsaugoti. Prioritetiškai tvarkytini šie etnografiniai kaimai: 42.13.1. Didžiasalio 42 sodybų gatvinis kaimas MC-10318 (Didžiasalio kaimas, Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.2. Pravydžių 16 sodybų gatvinis kaimas (Pravydžių kaimas, Kavarsko seniūnija, Anykščių rajono savivaldybė); 42.13.3. Kukutėlių 13 sodybų gatvinis kaimas MC-10313 (Kukutėlių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.4. Mėčionių 21 sodybos gatvinis kaimas MC-10314 (Mėčionių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė); 42.13.5. Senųjų Katinautiškių 12 sodybų kupetinis kaimas MC-10315 (Senųjų Katinautiškių kaimas, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė). 42.14. Planuojant gyvenviečių plėtrą, privaloma atsižvelgti į vertingąsias urbanistikos paveldo savybes. Saugotini vertingi istorinės urbanistinės erdvės struktūros bruožai, medinio architektūros paveldo objektai, gamtinės aplinkos kontekstas. Rengiant miestelių bendruosius planus ir kaimų detaliuosius planus, privaloma numatyti, kaip išsaugoti planuojamo miestelio ar kaimo savitumo bruožus – planinę struktūrą, vertingą gamtos ar kultūros elementų dermę.

V. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS SPRENDINIAI

43. Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai: 43.1. Transporto infrastruktūros vystymo tikslai (7 brėžinys „Techninės infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“): 43.1.1. integruoti Utenos apskrities svarbiausias magistrales į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis. Automobilių kelių transporto sistemos pagrindą Lietuvoje sudaro esami ir formuojami nauji I rango (tarptautiniai) magistraliniai keliai, kurie integruoja Lietuvą į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį susisiekimo tinklą, – tai tarptautinis Pietryčių transporto koridorius, jungiantis Lenkiją su Latvija per Alytaus, Vilniaus, Utenos miestus, ir jo šaka iki Marijampolės; 43.1.2. plėtoti Utenos apskrities daugiarūšę transporto sistemą – gerinti atskirų transporto rūšių sąveiką ir integruoti šią sistemą į Europos Sąjungos daugiarūšio transporto tinklą ir paslaugų rinką; 43.1.3. užtikrinti palankias tranzito sąlygas apskrityje – formuoti patikimos tranzitinės valstybės ir apskrities įvaizdį, konkuruoti su kaimyninėmis apskritimis; 43.1.4. gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais – tobulinti transporto tinklo infrastruktūrą, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų; 43.1.5. vystyti darnią transporto sistemą – maksimaliai išnaudoti turimą atskirų transporto rūšių infrastruktūrą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, didinti vežimo greitį, operatyvumą ir gerinti kitus vežimo kokybinius rodiklius; 43.1.6. gerinti susisiekimo kokybę tarp Europos Sąjungos vidaus valstybių – mažinti žvyrkelių pasienyje su Latvijos Respublika ir Baltarusijos Respublika, gerinti pasienio kelių dangų kokybę ir techninius parametrus, pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą pagal Šengeno teisyno ir tarptautinius reikalavimus; 43.1.7. tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą – pašalinti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, vystyti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą. 43.2. Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių prielaidos: 43.2.1. Transporto infrastruktūros plėtros sprendiniai priimti įvertinus esamą apskrities susisiekimo sistemos būklę, pagrindinių jos vystymą skatinančių veiksnių tendencijas, kituose bendrojo plano skyriuose priimtus sprendinius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Ilgalaike (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija. 43.2.2. Transporto infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros kūrimas – vienas iš Utenos apskrities ekonomikos ilgalaikio augimo pagrindų, kuris leistų pasinaudoti palankia tranzitinio regiono geografine padėtimi. Utenos apskritis, viena iš Europos Sąjungos regionų, dėl esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo turi galimybių integruotis į vientisą Europos Sąjungos mišriojo transporto sistemą. 43.2.3. Utenos apskrities transporto sektoriaus potencialas neišnaudojamas dėl kokybinių infrastruktūros trūkumų, todėl ateityje būtina šiuos trūkumus šalinti ir priartinti susisiekimo sistemos kokybę prie Europos Sąjungos standartų. 43.3. Automobilių keliai: 43.3.1. Siekiant sumažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovimą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, numatyta įrengti Utenos, Zarasų ir Anykščių miestų aplinkkelius pagal 2002– 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą ir vietinį Molėtų miesto aplinkkelį. 43.3.2. Gerinant susisiekimo sistemos kokybę, numatyta rekonstruoti magistralinius kelius, labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto ir rajoninių kelių ruožus.

43.3.3. Numatyta gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos– Latvijos ir Lietuvos– Baltarusijos pasienyje. Įsigaliojusi Šengeno sutartis dar labiau paskatino žmonių mobilumą ir krovinių gabenimą per Lietuvos– Latvijos ir Lietuvos– Baltarusijos sieną, todėl numatyta užtikrinti patogius ryšius – gerinti pasienio kelių techninius parametrus, asfaltuoti žvyrkelius, diegti eismo saugumo priemones. 43.3.4. Konkretizuoti Utenos apskrities automobilių kelių sistemos sprendiniai su kelių modernizavimo ir plėtros priemonėmis pateikiami 9 priede. Įvertinant esamą situaciją, atsižvelgiant į susisiekimo sistemos raidos tendencijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais, 9 priede pateikiamas siūlomas Utenos apskrities automobilių kelių rekonstrukcijos ir tiesimo etapiškumas. 43.4. Geležinkelių infrastruktūra: 43.4.1. Utenos apskrities teritorijoje neplanuojama tiesti naujų geležinkelio atšakų, naikinti esamų ir eksploatuojamų geležinkelio linijų iki 2017 metų. 43.4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, numatoma turistinio rekreacinio kelio siauruoju geležinkeliu Panevėžys– Anykščiai– Rubikiai rekonstrukcija ir priežiūra. 43.5. Oro transportas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, civilinės aviacijos sektoriuje numatoma: plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius Utenos (Utenos rajono savivaldybė) ir Zarasų (Zarasų rajono savivaldybė) aerodromus, taip pat plėtoti šiuos aerodromus Molėtų rajono savivaldybėje ir Ignalinos rajono savivaldybėje. 43.6. Logistika: 43.6.1. Utenos apskritis turi pranašumų dėl esamų tarptautinių transporto koridorių potencialo, todėl čia palankios sąlygos kurti logistikos centrus ir vykdyti mišrųjį vežimą. 43.6.2. Pagrindiniai logistikos centrai (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų atvejų“) Utenos apskrityje numatomi prie tarptautinio magistralinės reikšmės kelio A6 (E262) Kaunas– Zarasai– Daugpilis ir magistralinės reikšmės kelio A14 Vilnius– Utena. Numatoma įsteigti logistikos centrus Molėtų rajono savivaldybėje, Utenos rajono savivaldybėje ir Zarasų rajono savivaldybėje. Šie logistikos centrai aptarnautų Utenos regioną ir įsilietų į tarptautines logistikos grandines, duodami regionui ekonominę naudą, be to, stiprintų daugiarūšio transporto pozicijas šalyje. 43.7. Pasienio kontrolės punktai: 43.7.1. Lietuvos Respublikai tapus visateise Šengeno erdvės valstybe nare, nuo 2007 m. gruodžio 21 d. panaikinta sausumos vidaus sienų kontrolė. Utenos apskrityje numatoma panaikinti kliūtis prie Europos Sąjungos vidaus sienų, vadovaujantis Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m. balandžio 26 d. sprendimu dėl pritaikomųjų priemonių eismo kliūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų ir Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2001, Nr. 84-2935; 2002, Nr. 118-5313; 2006, Nr. 61- 2188). 43.7.2. Vadovaujantis Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 24 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 8- 282), Utenos apskrities teritorijoje numatoma pakeisti dvišalių pasienio kontrolės punktų prie Europos Sąjungos išorės sienų statusą į tarptautinį arba pasienio vietinio eismo statusą arba juos uždaryti. Antrojo Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimo etapo priemonėse numatoma 2010– 2013 metais Tverečiaus (sausumos išorės siena su Baltarusijos Respublika) vietinio eismo pasienio kontrolės punkto statusą pakeisti į tarptautinio pasienio kontrolės punkto, skirto tik keleiviams, statusą. 43.8. Bevariklis transportas. Apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas bevariklio transporto priemonėmis lokalinės reikšmės. Numatyta, kad jis vyks esamais pėsčiųjų ir dviračių takais šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. 43.9. Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:

43.9.1. Išskiriami 3 pagrindiniai Utenos apskrities transporto infrastruktūros vystymo prioritetai 10 metų laikotarpiui: 43.9.1.1. pirmasis prioritetas suteikiamas rytų– vakarų tarptautinio transporto koridoriaus plėtros projektams – TINA transporto koridoriaus Kaunas– Ukmergė– Utena– Daugpilis (A6 (E262) Kaunas– Zarasai– Daugpilis) techninių parametrų tobulinimui, miestų aplinkkelių tiesimui, logistikos centrų plėtrai; 43.9.1.2. antrasis prioritetas numatomas šiaurės– pietų transporto infrastruktūros plėtrai – automobilių kelio A14 Vilnius– Utena ir krašto reikšmės kelio Nr. 118 Kupiškis– Utena techninių parametrų tobulinimui, miestų aplinkkelių tiesimui, logistikos centrų plėtrai; 43.9.1.3. trečiasis prioritetas suteikiamas regioninės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūros vystymo projektams – krašto ir rajoninių kelių techninių parametrų gerinimui, susisiekimo kokybės tobulinimo pasienio zonoje priemonėms, miestų aplinkkelių tiesimui, krašto reikšmės geležinkelių ruožų infrastruktūros modernizavimui ir kitiems transporto infrastruktūros vystymo sprendiniams. 43.9.2. Planuojamu laikotarpiu reikia parengti Utenos apskrities visuomeninio transporto maršrutinio tinklo (autobusų ir traukinių) specialųjį planą ir apskaičiuoti keleivių srautus. 43.9.3. Automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo infrastruktūra ir jos vietos atskiruose keliuose turi būti reglamentuotos specialiuosiuose planuose. Planuojami pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turi būti pakankamai patogūs privažiuoti, šalia pagrindinių sankryžų, kad neskatintų transporto priemonių važiuoti į miestų ir miestelių urbanizuotas teritorijas. 44. Inžinerinės infrastruktūros plėtros sprendiniai (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų atvejų“): 44.1. Artimiausiu metu nenumatomas didelis nuolatinių gyventojų prieaugis, kuris padidintų šilumos poreikį, tačiau turizmo ir rekreacijos plėtra apskrityje gali padidinti nenuolatinių gyventojų skaičių. Be to, esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema mažuose miestuose – nuostolinga ir brangi paslauga. Tikėtina, kad planuojamo laikotarpio pabaigoje, naudojant naująsias technologijas ir atsinaujinančius energijos išteklius, ši sistema pasikeis iš esmės. 44.2. Tikėtina, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politiką bus išplėstos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos – rajono gyventojams bus tiekiamas geros kokybės geriamasis vanduo, o vandens telkiniai nebus teršiami nevalytomis ar mažai valytomis nuotekomis. 44.3. Utenos apskrityje numatoma plėsti nuotekų surinkimo sistemą į tas teritorijas, kur gyventojai išleidžia nuotekas į septikus arba per nelegalius išleistuvus – į atvirus vandens telkinius. 44.4. Geriamojo vandens kokybei gerinti reikia ne tik vandens gerinimo įrenginių, bet ir vandentiekio tinklų renovacijos. Magistralinių tinklų renovacija turi apimti armatūros pakeitimą ir strateginių magistralių sužiedinimą. Dėl susidėvėjusių vandens paskirstymo sistemos vamzdynų gali būti nustota tiekti vandenį daugeliui vartotojų. Įrengus papildomo vandens tiekimo sistemą strateginėse magistralėse, sumažėtų vandens tiekimo nutraukimo rizika avarijų vamzdynuose metu. 44.5. Numatoma nuotekų tinklų renovacija. Daugelyje Utenos apskrities kaimų nėra nuotekų tinklų ir valymo įrenginių, todėl būtina išplėsti nuotekų tinklus ir statyti naujas nuotekų valyklas, norint apsaugoti dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis nuo taršos. 44.6. Lietaus kanalizacijos būklė bloga visoje Utenos apskrityje, todėl būtina numatyti lietaus kanalizacijos plėtrą ir jos valymo darbus. 44.7. Nuo 2007 metų rajone pradėjus veikti regioninei atliekų tvarkymo sistemai, bus uždaryti ir rekultivuoti esami sąvartynai. 44.8. Vandentieka ir vandenvala:

44.8.1. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008– 2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 (Žin., 2008, Nr. 104-3975), geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymą ir plėtrą galima finansuoti Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Sanglaudos fondo lėšos bus skiriamos gyvenvietėms, turinčioms daugiau kaip 500 gyventojų, o Europos regioninės plėtros fondo lėšos – iki 500 gyventojų. Iki 2010 metų numatytos lėšos vandentvarkos objektų rekonstrukcijai ir plėtrai gyvenvietėse, turinčiose daugiau kaip 2 000 gyventojų. Kitos gyvenvietės (turinčios daugiau kaip 500 gyventojų – Sanglaudos fondo lėšomis, o turinčios iki 500 gyventojų – Europos regioninės plėtros fondo lėšomis) bus finansuojamos iki 2020 metų. Įgyvendinant Sanglaudos fondo projektus, turi būti laikomasi šių Europos Sąjungos direktyvų: 44.8.1.1. direktyvos dėl miesto nuotekų valymo, priimtos Europos Bendrijų Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. (91/271/EEB); 44.8.1.2. direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, priimtos Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos 2000 m. spalio 23 d. (2000/60/EC); 44.8.1.3. direktyvos dėl maudyklų kokybės, priimtos Europos Bendrijų Tarybos 1975 m. gruodžio 8 d. (76/160/EEB); 44.8.1.4. direktyvos dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti, kokybės valstybės narėse reikalavimų, priimtos Europos Bendrijų Tarybos 1975 m. birželio 16 d. (75/440/EEB), ir kitų. 44.8.2. Remiantis Lietuvos įsipareigojimais vykdyti išvardytas Europos Sąjungos direktyvas ir atsižvelgiant į su tuo susijusį lėšų paskirstymą, Utenos apskrities vandentiekos ir vandentvarkos sektoriuje iki 2018 metų numatoma: 44.8.2.1. išlaikyti esamas neseniai sutvarkytas vandentvarkos ūkio sistemas, ateityje numatant vandentvarkos sistemų plėtrą ir tankinimą (pagal poreikį); 44.8.2.2. siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai Utenos apskrities gyventojų naudotųsi centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu, įrengti vandentvarkos sistemas jų dar neturinčiose gyvenvietėse. Šių projektų įgyvendinimo eiliškumas priklausys nuo gyventojų skaičiaus: vandentvarkos ūkį siūloma tvarkyti pirmiausia tose gyvenvietėse ar jų dalyse, kur šiuo metu daugiau gyventojų arba numatoma, kad jų daugės (dėl įvairių socialinių ir ekonominių sąlygų). Derinant vandentvarkos objektų įrengimo teritorijų planavimo dokumentus, būtina laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 44.8.2.3. įrengti vandenviečių sanitarines apsaugos zonas, uždaryti nenaudojamus gręžinius ir atlikti kitus veiksmus, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217); 44.8.2.4. keliais etapais visose vandenvietėse pastatyti reikiamos galios vandens gerinimo įrenginius, siekiant sumažinti geležies ir mangano koncentraciją vandenyje iki Europos Sąjungos standartų; 44.8.2.5. pakeisti iki 100 procentų vandens kėlimo siurblinių įrangos (siurblius, armatūrą, elektros įrangą); 44.8.2.6. iki 100 procentų pertvarkyti esamus plieninius vandens tiekimo vamzdynus daugiausia gyventojų turinčiuose centruose – padengti jų vidaus sieneles antikorozinėmis medžiagomis arba pakeisti vamzdžius; 44.8.2.7. vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą ir teikti pasiūlymus, kaip gerinti vandens kokybę; 44.8.2.8. pasiekti, kad vandenvalos įrenginių galia būtų maksimaliai panaudota ir į atvirus vandens šaltinius išleidžiamos nuotekos būtų apvalytos, kaip reikalauja Europos Sąjungos standartai;

44.8.2.9. atnaujinti arba perstatyti susidėvėjusius slėginius ir savitakius nuotekų tinklus visų kategorijų gyvenvietėse; 44.8.2.10. tiesti naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus. 44.8.3. Iki 2018 metų numatoma modernizuoti esamas vandentiekos ir vandenvalos sistemas. Numatytos priemonės apims gręžinių regeneravimą / rekonstrukciją, vandens gerinimo įrenginių, veikiančių nuotekų valyklų modernizavimą, siurblinių ir tinklų rekonstrukciją. 44.8.4. Kartu su modernizacijos priemonėmis konsoliduotų centrų teritorijoje turės būti plėtojama naujų tinklų ir kitų reikiamų vandentvarkos objektų statyba. Tikslios vandenviečių ir nuotekų valyklų pajėgumų prognozės, centralizacijos laipsnis atskirose gyvenvietėse (t. y. reikiamų vandens gręžinių, nuotekų valymo įrenginių, sujungtų į vieną sistemą, skaičius ir jų pajėgumas, atnaujinamų ir naujai tiesiamų vamzdynų ilgis) turės būti nustatyti specialiojo planavimo metu. 44.8.5. Siekiant garantuoti tinkamą geriamojo vandens kokybę, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi sanitarinėms apsaugos zonoms keliamų reikalavimų; vandenviečių sanitarines apsaugos zonas įregistruoti savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre; statant ar rekonstruojant nuotekų mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, laikytis Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklėse, patvirtintose sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878), nustatytų sanitarinių apsaugos zonų dydžių, atsižvelgiant į įrenginių našumą ir esamą padėtį (10 priedas): 44.8.5.1. vandenvietėse, kuriose išgaunamo vandens kokybė neatitinka reikalavimų, įrengti vandens kokybę gerinančius įrenginius; 44.8.5.2. atnaujinti senus ir nebetinkamus eksploatuoti nuotekų valymo įrenginius, užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos tiek, kiek reikalaujama Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522; 2009, Nr. 83-3473, Nr. 159-7267; 2010, Nr. 59- 2938; 2011, Nr. 39-1888), ir Europos Sąjungos direktyvoje dėl miesto nuotekų valymo. Iki 2015 metų centralizuota nuotekų valymo sistema turi būti įrengta visose gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 2 000 gyventojų. Taip pat iki 2015 metų nuotekų valymo įrenginiuose, kurie aptarnauja didesnes nei 10000 gyventojų aglomeracijas, turi būti valomas azotas ir fosforas; 44.8.5.3. numatyti reikiamos gaisrinio vandentiekio sistemų įrangos diegimą tose Utenos apskrities gyvenvietėse, kuriose esamų pajėgumų nepakanka. Parengti gaisrinio vandentiekio specialųjį planą arba gaisrinio vandentiekio problemų sprendimą numatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Kaimo teritorijose, kuriose esamo vandentiekio pajėgumai per menki, kad būtų užtikrintas geras gaisrinių hidrantų darbas, numatyti kitas aprūpinimo priešgaisriniu vandeniu priemones. Derinant gaisrinio vandentiekio įrangos diegimo teritorijų planavimo dokumentus, turi būti laikomasi reikalavimų, išdėstytų Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 25-953); 44.8.5.4. įrengti lietaus nuotekų sistemas visose didesnėse gyvenvietėse, pirmenybę teikiant gyvenvietėms, turinčioms daugiau gyventojų, kuriose didesnis transporto srautas ir labiau išplėtota, taršesnė ūkinė veikla. Siūloma lietaus nuotakynės problemas spręsti savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose – numatyti juose tinklų išdėstymą, vietas paviršinių nuotekų valymo įrenginiams, taip pat ir lietaus nuotakynės inventorizaciją. Lietaus nuotekų šalinimo sistemų projektavimo ir renovacijos darbai turėtų būti derinami su kelio rekonstrukcijos projektais. Siūloma lietaus nuotekų sistemos įrengimo ar renovacijos darbus įtraukti į kelių rekonstrukcijos projektus.

44.8.6. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, išnagrinėti ir, esant galimybei, taikyti techninius sprendimus: 44.8.6.1. mažinančius paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus teritorijas, kurios galbūt teršiamos) ir švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės teritorijos, kurios galbūt teršiamos, ir panašiai); 44.8.6.2. mažinančius centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekį (pavyzdžiui, numatyti paviršines nuotekas naudoti gamybai, žaliesiems plotams laistyti, gaisrams gesinti ir panašiai); 44.8.6.3. mažinančius susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pavyzdžiui, numatyti sausą teritorijų, kurios galbūt teršiamos, valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar panašiai). 44.8.7. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, liūčių metu susidarančius srautus reikėtų apvesti be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo įrenginių našumo, bus praleidžiamas 11 priede parodytas srautas. 44.8.8. Konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimai nustatomi statybos projekte ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, o paviršinių nuotekų išleidimo į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus reikalavimai – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo– pardavimo sutartyje. 44.8.9. Paviršines nuotekas, susidarančias ant teritorijų, kurios galbūt teršiamos, paviršiaus, tikslinga surinkti atskira paviršinių nuotekų surinkimo sistema (nuotakynu). Joje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir prireikus per 10 minučių nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvus. Teritorija, kuri galbūt teršiama, – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) kenksmingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 hektaro technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 hektaro teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms, – prižiūrima ne daugiau kaip 20 mechanizmų); trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų kenksmingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 hektaro autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvų perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos teritorija. 44.8.10. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltinių (pavyzdžiui, parkai, pėsčiųjų zonos, vejos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir panašiai), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. 44.8.11. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 hektarų autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų nustatytus reikalavimus. 44.8.12. Paviršinių nuotekų, surenkamų nuo transportui skirtų bendro naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių, viešo naudojimo transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir panašiai), kurių bendras plotas didesnis kaip 10 hektarų, tvarkymo sistemos operatorius privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis

38 avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 minučių galėtų nutraukti nuotekų patekimą į aplinką. 44.8.13. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančios teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pavyzdžiui, eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių ir kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir panašiai). 44.8.14. Vandens poreikio ir nuotekų susidarymo prognozė: 44.8.14.1. Šiuo metu Utenos apskrityje centralizuotu vandentiekiu naudojasi apie 70 procentų, o viešąja nuotekų tvarkymo sistema – apie 53 procentus visų apskrities gyventojų. Prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų lygis įvairiose apskrities gyvenvietėse smarkiai skiriasi. 44.8.14.2. Turimais duomenimis, vienas Utenos apskrities gyventojas, kuris naudojasi viešąja vandentiekio sistema, šiuo metu sunaudoja vidutiniškai 219 litrų per dieną. Vandens suvartojimas perspektyviniu laikotarpiu priklausys nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vandens tiekimo ir šalinimo paslaugų kokybė, gyventojų koncentracija tam tikruose rajonuose, vartojimo poreikiai. Akivaizdu, kad prijungus prie esamų centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų aplinkinių gyvenviečių vartotojus, suvartojamo vandens kiekis gali pasikeisti. 44.8.14.3. Numatyta, kad vandens suvartojimo ir nuotekų susidarymo normos didės: iki 2018 metų pabaigos kasmet turėtų padidėti apie 4– 10 litrų gyventojui per dieną, nuo 2019 iki 2028 metų – apie 4– 5 litrus gyventojui per dieną (5 lentelė).

5 lentelė. Vandens poreikis ir nuotekų susidarymas perspektyviniu laikotarpiu

2008 metais 2018 metais Vandens suvartojimo norma (litrais gyventojui per dieną) 219 259–319 Nuotekų susidarymo norma (litrais gyventojui per dieną) 267 307–367

44.9. Atliekų tvarkymas: 44.9.1. Siekiant Utenos apskrities atliekų tvarkymo sistemos darnaus vystymosi, iki 2018 metų bendrajame plane numatoma: 44.9.1.1. Utenos apskrityje uždaryti visus smulkius sąvartynus; jų funkcijas turi perimti vienas regioninis sąvartynas Mockėnuose (Utenos rajono savivaldybė); 44.9.1.2. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles šalia Utenos ir Visagino; numatyti surinktų biodegraduojančių atliekų perdirbimą ir naudojimą biodujų gamybai; 44.9.1.3. įrengti stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles Utenoje ir Visagine; 44.9.1.4. plėsti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą; 44.9.1.5. skatinti atliekų rūšiavimą, taip palengvinti jų perdirbimą ir antrinį panaudojimą ir kartu sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų; 44.9.1.6. uždaryti visus iki šiol neuždarytus sąvartynus Utenos apskrities teritorijoje; rekultivuoti užterštus plotus, senus šiukšlynus ir sąvartynus – suteikti galimybę jų vietoje atsirasti pramoninėms, rekreacinėms, gyvenamosioms ar kitokios paskirties zonoms. 44.9.2. Rengiant sprendinius atsižvelgta į Utenos regiono atliekų tvarkymo planą, kuriame nagrinėjami organizaciniai atliekų tvarkymo klausimai. 44.10. Dujų tiekimas: 44.10.1. Gamtinių dujų tiekimo sektoriuje iki 2018 metų siūloma (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų atvejų“): 44.10.1.1. toliau plėsti esamus gamtinių dujų tiekimo tinklus. Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, taikyti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 93- 2193; 2007, Nr. 105-4294; 2008, Nr. 44-1643), ir statinio saugos ir paskirties reikalavimus; 44.10.1.2. riboti užstatymo intensyvumą 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies statinių, kurie suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos klasės vietovės reikalavimus. Šios klasės vietovėje leidžiama ne daugiau kaip 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, 1 600 metrų išilgai vamzdyno ašies; 44.10.1.3. dujofikuoti Molėtų rajono savivaldybę ir Zarasų rajono savivaldybę; 44.10.1.4. sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse dujų skirstymo stotims nustatyta normatyvinė sanitarinės apsaugos zonos riba – 500 metrų. Atlikus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, sanitarinės apsaugos zonos riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente; 44.10.1.5. statant naujas ir rekonstruojant esamas katilines, pirmenybę teikti gamtinėms dujoms ir vietiniams ištekliams. 44.10.2. Gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtra turi būti detalizuota žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. 44.11. Šilumos tiekimas ir šilumos ūkis. Šilumos ūkio sektoriuje iki 2018 metų numatoma: 44.11.1. siūloma išsaugoti esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas; rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus; 44.11.2. rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti šildymo sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas; 44.11.3. šilumos gamybai naudoti įvairių rūšių energijos išteklius: atsinaujinančius ir vietinius išteklius, komunalines atliekas, atliekinę šilumą, biokurą. Energetinių augalų auginimas gali būti viena iš alternatyvių žemės ūkio veiklų. Modernizuojant šilumą centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms gaminančias katilines, įvertinti elektros ir šilumos gamybos bendrame cikle (kogeneratorių įrengimo) galimybę, ypač jeigu bus galima šias katilines dujofikuoti; 44.11.4. nustatyti sanitarines apsaugos zonas šilumos gamybos įrenginiams, kuriems šių zonų nustatymą numato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Katilinių sanitarinės apsaugos zonos dydis turi būti nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizinį poveikį. Vykdyti šių sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę. 44.12. Elektros energijos tiekimas. Elektros energijos sektoriuje iki 2018 metų numatoma: 44.12.1. palaikyti esamą apskrities elektros energijos tiekimo sistemos schemą, atnaujinti susidėvėjusius įrenginius; 44.12.2. rekonstruoti esamus orinius žemos įtampos elektros energijos tiekimo tinklus ir naujai elektrifikuojamose teritorijose numatyti kabelines elektros komunikacijas; 44.12.3. rekonstruoti esamas gatvių apšvietimo sistemas – gatvėms apšviesti įdiegti elektros energiją tausojančias priemones. Turi būti paskelbtas viešasis rekonstrukcijos darbų paslaugos pirkimo konkursas, kuriame būtų nustatomos rekonstrukcijos darbų investicijos. Siūloma gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcijos darbus atlikti kartu su gatvių rekonstrukcijos darbais, siekiant optimaliai panaudoti lėšas; 44.12.4. plėsti elektros energijos tiekimo skirstomąjį tinklą – užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams; 44.12.5. skatinti atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai. 44.13. Telekomunikacijos ir ryšiai. Telekomunikacijų ir ryšių sektoriuje iki 2018 metų numatoma: 44.13.1. sudaryti sąlygas telekomunikacijų bendrovėms laisvai ateiti į telekomunikacijų paslaugų rinką;

44.13.2. inicijuoti seminarus ir apskrities gyventojų mokymą informacinių technologijų klausimais; 44.13.3. plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą – pagal poreikį rengti infrastruktūros schemas ir naujų statinių detaliuosius planus. Bendrojo plano sprendiniai neriboja naujų infrastruktūros objektų, nenumatytų sprendiniuose, planavimo, jeigu yra poreikis; 44.13.4. įrengti viešuosius interneto prieigos taškus, seniūnijų centruose, kuriuose jie dar neįrengti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę pasinaudoti internetu. Viešiesiems interneto prieigos taškams įrengti pasinaudoti skiriama valstybės ir Europos Sąjungos parama.

VI. ŽEMĖS NAUDOJIMO SPRENDINIAI

45. Planuojamos veiklos prioritetai: 45.1. Utenos apskrities teritorijos gamtinės sąlygos nėra palankios žemės ūkio veiklai. 45.2. Žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-246), remiantis žemės ūkio ministro 2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3 (Žin., 2002, Nr. 6-245) patvirtinta Mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarka, savivaldybių lygmeniu Zarasų rajono savivaldybė priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. 45.3. Utenos apskrityje teritorija, naudojama žemės ūkio veiklai, yra didžiausia – 62,17 procento apskrities teritorijos (Lietuvoje – 60,6 procento). Ūkininkų, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, vidutinis ūkio dydis Lietuvoje – 19,12 hektaro, Utenos apskrityje – 13,24 hektaro. 45.4. Utenos apskrityje miškų ūkio veiklai naudojamas didesnis teritorijos plotas nei vidutiniškai šalyje: apskrityje – 32,9 procento, Lietuvoje – 32,4 procento teritorijos. Apskrities teritorijoje būtina pertvarkyti žemės naudojimą ir padidinti miškų ūkio paskirties žemės plotus. 45.5. Kitos paskirties žemė Utenos apskrityje užima 4,32 procento viso žemės fondo. 2000– 2007 metais šios žemės padaugėjo 1 201,59 hektaro, tačiau ji naudojama neintensyviai. 60,04 procento šios teritorijos užima technologiškai pertvarkyti plotai (užstatytos teritorijos, kaimai, miestai, keliai, naudingųjų iškasenų, grunto ir durpių karjerai), o 39,96 procento naudojama žemės ūkio veiklai, užimta miškų, krūmų želdinių, pelkių ar nenaudojama. 45.6. Numatoma panaudoti kitai veiklai žemės plotus didinant miškingumą, plėsti užstatymui reikalingus plotus, saugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikalingų žemės plotų tarpusavio proporcijų kaita pateikiama 6 lentelėje.

6 lentelė. Žemės fondo pokyčiai (procentais)

Pokyčiai Prognozė Pokyčiai Pagrindinė žemės 2005 2007 vidutiniškai per 2027 per 20 naudojimo paskirtis metais metais metus metais metų Žemės ūkio 62,37 56,42 -5,95 45,42 -11 Miškų ūkio 27,04 32,9 +5,86 42,72 +9,82 Vandens ūkio 6,16 6,16 0 6,16 0s Konservacinė 0,2 0,2 0 0,2 0 Kita 4,21 4,32 +0,11 5,5 +1,18 Laisvas žemės fondas – – – – – Iš viso 100 100 X 100 X

45.7. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu Utenos apskrities teritorijoje prognozuojami skirtingų žemės naudojimo paskirčių žemės plotai: 45.7.1. žemės ūkio paskirties žemės – 369,93 tūkst. hektarų; 45.7.2. miškų ūkio paskirties žemės – 307,7 tūkst. hektarų; 45.7.3. vandens ūkio paskirties žemės – 44,38 tūkst. hektarų; 45.7.4. konservacinės paskirties žemės – 1,45 tūkst. hektarų; 45.7.5. kitos paskirties žemės – 4,54 tūkst. hektarų. 45.8. Esamo žemės naudojimo transformacija (iš vienos paskirties į kitą) sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka išduodant leidimus įveisti mišką ar rengiant detaliuosius planus ir jų pagrindu pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. 45.9. Miškų ūkio paskirties žemės plotų didėjimas siejamas su miško įveisimu, gavus leidimą, arba apleistų žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų savaiminiu apaugimu mišku. Kitos paskirties žemės plotų didėjimas siejamas su miestų ir perspektyvių vietinės reikšmės centrų, taip pat ūkinės-komercinės, rekreacinės ir paslaugų veiklos plėtra, vietinės reikšmės kelių tinklo sutvarkymu, pašalinant juos iš žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės. 46. Teritorijos funkcinis zonavimas: 46.1. Bendrojo plano sprendiniai grindžiami šiomis bendrosiomis nuostatomis: 46.1.1. Bendrajame plane plotai, kuriuose nenumatoma keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, turi būti naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; šios sąlygos įrašytos žemės sklypų Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse. 46.1.2. Bendrajame plane numatyta keisti žemės plotų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis turi būti įrašoma išduodant planavimo sąlygas šių teritorijų specialiesiems ir detaliesiems planams rengti. 46.1.3. Bendrajame plane nurodytų urbanistinės plėtros teritorijų naudojimas ne žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai galimas tik parengus jų detaliuosius planus (miestų ir miestelių užstatymui skirti plotai, rekreacinių teritorijų intensyvaus naudojimo plotai ir kita). 46.2. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo prioritetai (3 brėžinys „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“). Žemės ūkio veiklos prioritetą turinčios agrarinės teritorijos suskirstytos į intensyvaus ir tausojamojo ūkininkavimo zonas: 46.2.1. intensyvaus ūkininkavimo zona. Ūkininkavimas melioruotose žemėse. Aukštaitijos ir Dzūkijos plynaukščių zonai priskiriama Anykščių rajono savivaldybė, jai būdingos patenkinamos ūkininkavimo sąlygos, specializacija – javų ir žolių auginimas. Didesnė savivaldybės teritorijos dalis įsavinta žemės ūkiui, dirvožemiai nelabai jautrūs intensyviam žemės dirbimui, vyrauja vidutiniškai našios žemės. Formuojant perspektyvias žemės ūkio struktūras, galima palankiomis sąlygomis derinti įvairaus dydžio ir tipų ūkius, išsaugoma ir gerinama ariamoji žemė, nusausintos pievos ir ganyklos. Pagrindinė augalininkystės šaka – javų, išskyrus kviečius, auginimas, pagalbinė – žolinių pašarų auginimas. Siūloma pagrindinė gyvulininkystės specializacijos kryptis – pieno krypties galvijininkystė, pagalbinė – kiaulių auginimas. Skatintina alternatyvi žemės ūkiui veikla. Likusiuose nemelioruotuose plotuose išskiriamos natūralios agrarinės teritorijos – tai vidutiniškai našūs nemelioruoti plotai. Čia ūkininkaujama laikantis bendrųjų kraštotvarkos reikalavimų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Siūlomos intensyvios žemės ūkio veiklos zonoje gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos pajėgumus ir sustambinus ūkių žemės valdas. Perspektyvių ūkių dydžiai priklauso nuo jų verslo planuose numatytų gamybos apimčių. Esant tradiciniam ūkininkavimui, siektinas ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei siūlomas ūkiuose, taip pat specializuotuose kiaulių auginimo ūkiuose – 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, mišrios gyvulininkystės-augalininkystės specializacijos ūkiuose – 40 hektarų žemės ūkio naudmenų; 46.2.2. tausojamasis ūkininkavimas. Tausojamojo ūkininkavimo zona išskiriama mažo našumo žemėse. Baltijos kalvynų zonai priskiriamos Zarasų rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Visagino

42 savivaldybės teritorijos. Joms būdingos nepalankios ūkininkavimo sąlygos, specializacija – žolių ir javų auginimas. Žemės naudojimo sąlygos šioje zonoje, palyginti su sąlygomis šalyje, vidutinio lygio: teritorija vidutiniškai įsavinta žemės ūkiui, dirvožemiai jautrūs vandens erozijai ir yra vidutinio našumo. Regione palankiausios sąlygos formuoti vidutinio dydžio ir smulkius ūkius. Žemės naudojimui reguliuoti išsaugoma ir gerinama ariamoji žemė su našiais dirvožemiais; galimas didesnių plotų apsodinimas mišku. Siūlomos augalininkystės specializacijos kryptys: pagrindinė ūkio šaka – žolinių pašarų auginimas, pagalbinės ar papildomos ūkio šakos – javų, išskyrus kviečius, auginimas. Pagrindinės siūlomos gyvulininkystės specializacijos kryptys – pieno krypties galvijininkystė ir mėsinių galvijų auginimas, pagalbinė specializacija – netradicinių žemės ūkio šakų vystymas. Skatinamas alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kaime kūrimas. 46.3. Žemė naudotina intensyviai mišrios specializacijos ūkių veiklai – tikslinga auginti prekinę augalininkystės produkciją ir dalį pašarinių augalų, reikalingų gyvulininkystei plėtoti. Naudojant žemę, siūloma diegti tausojamojo ir ekologinio ūkininkavimo sistemas, laikytis Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431 (Žin., 2004, Nr. 113-4253; 2006, Nr. 39-1411): 46.3.1. Ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius jų kupstus. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę. 46.3.2. Ganyklos arba pievos (taip pat ir daugiametės) turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. 46.3.3. Šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose (taip pat ir daugiametėse) turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 dienos. 46.3.4. Ariamoje žemėje ir ganyklų arba pievų (taip pat ir daugiamečių) plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. 46.3.5. Ganyklų arba pievų (taip pat ir daugiamečių) plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kitokių). 46.3.6. Ganyklose arba pievose (taip pat ir daugiametėse) žolės negalima deginti. Žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. 46.4. Tausojamasis ūkininkavimas durpiniuose dirvožemiuose. Dirbamą žemę tikslinga paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis. Kultūrinėse pievose ir ganyklose, įrengtose durpiniuose dirvožemiuose, siūloma auginti žalienas gyvulininkystei. Eroduojamose žemėse, siekiant išsaugoti derlingą dirvožemį, būtina kaip galima ilgiau auginti kuokštinę sistemą turinčius augalus – daugiametes žoles ir javus. Negalima palikti juodojo pūdymo ir auginti kaupiamųjų augalų (bulvių, šakniavaisių). Kaimo turizmo ir turistinio potencialo teritorijose sodybas pritaikyti kaimo turizmui, netradicinių augalų (vaiskrūmių, šiltnaminių ir lauko daržovių, vaistinių augalų, grybų) auginimui. 46.5. Paviršinio ir požeminio vandens taršai jautriose teritorijose reikia mažinti trąšų ir (arba) cheminių augalų apsaugos priemonių, taikyti organinio ūkininkavimo metodus. Šių zonų nemelioruotuose plotuose siūlomas aplinkai palankus ekstensyvus pasėlių auginimas, taip pat siūloma dirbamą žemę paversti ekstensyviai naudojamomis pievomis ir ganyklomis, o mažiau apgyvendintus plotus apsodinti mišku. 46.6. Ūkininkavimas saugomose teritorijose. Nacionalinių parkų, draustinių teritorijose vystoma ekstensyvi žemdirbystė – tai daugiausia natūralios pievos ir ganyklos, kultūriniai žolynai. Ekologinė žemdirbystė. Priemiestinėse žemės ūkio teritorijose būtų perspektyvios daržininkystė, gėlininkystė, bitininkystė, sodininkystė. Patrauklus kraštovaizdis ir palyginti mažas vandens ir oro užterštumas lemia geras kaimo vietovių, ypač nenašios žemės regionų, rekreacines galimybes. Lietuvos kaimas pasižymi turtingu kraštovaizdžiu ir natūralia gamta.

Čia yra pastatų, išsaugojusių istorinę, kultūrinę, rekreacinę vertę. Kaimo kraštovaizdis ir kultūros paveldas – svarbūs ištekliai kaimo turizmui ir smulkiajam verslui plėtoti. Norint išsaugoti biologinę įvairovę, tikslingas ekstensyvus ūkininkavimas, o pačią nenašiausią, mažiausiai tinkamą žemės ūkiui žemę tikslinga nenaudoti žemės ūkio paskirčiai. Viena perspektyviausių ūkininkavimo sistemų yra ekologinis žemės ūkis – ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, užtikrinanti tvarų ūkininkavimą ir aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą. 46.7. Miškų ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas. 3 brėžinyje „Apskrities teritorijos raida ir naudojimas“ miškų ūkio paskirties žemės veiklos prioritetą turinčios teritorijos suskirstytos į intensyvaus ir tausojančio miškų ūkio zoną. Intensyvaus ūkininkavimo zonai priskirti ūkiniai miškai (IV miškų grupė, 9 brėžinys „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“). Miškų ūkio veikla turi skatinti efektyvų daugiatikslį miškų naudojimą, siekiant užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir platų aplinkosaugos bei socialinių funkcijų spektrą, ir kartu išsaugoti biologinę įvairovę ir su ja susijusias vertybes, vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas ir kraštovaizdį, išlaikyti miško ekologines funkcijas ir miškų vientisumą. 46.8. Antrajai, tausojamojo ūkininkavimo, zonai priskirti ekosistemų apsaugos miškai (II A miškų grupė, 9 brėžinys „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“) – draustinių miškai, buveinių ir gamtos išteklių miškai ir priešeroziniai miškai, rekreaciniai miškai (II B miškų grupė) – miško parkų miškai ir rekreaciniai miško sklypai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) – draustiniuose esantys miškai, laukų apsauginiai miškai, miško sėkliniai medelynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai. Daugiatikslis ir tausojantis miško naudojimas užtikrintų miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, be to, išspręstų ekonominius klausimus. 46.9. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Siūloma pirmaeilį miško sodinimą planuoti priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose. 46.10. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisės aktų nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Miškų ūkio paskirties žemės sklypuose II grupės rekreaciniuose miškuose, II grupės ir IV grupės miškuose (išskyrus draustinių ir ekosistemų apsaugos miškus) miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. 46.11. Vandens ūkio paskirties žemė. Apskrities teritorijoje esančios upės ir ežerai bus naudojami rekreacijai. Arnionių žuvininkystės tvenkiniuose, Drūkšių ir Dysnų ežeruose numatoma vystyti vandens ūkį ir rekreaciją. 46.12. Konservacinėms teritorijoms priskirtos valstybės saugomos teritorijos. 46.13. Teritorijoms, turinčioms kitai paskirčiai naudojamos žemės prioritetą, priskirtos: 46.13.1. gyvenamųjų vietovių plėtros teritorijos prie miestų ir miestelių, kuriose pagal parengtus bendruosius ir detaliuosius planus vystytina gyvenamoji statyba ir kita ne žemės ūkio veikla; 46.13.2. urbanizacija, infrastruktūros ir pramonės plėtra, sukoncentruota savivaldybių centrų teritorijose; 46.13.3. urbanizacija, rekreacija ir infrastruktūros plėtra, sukoncentruota Anykščiuose, Zarasuose ir Ignalinoje; 46.13.4. teritorijos, skirtos intensyviai rekreacijai, apimančios upių slėnius ir tvenkinius. Saugomos teritorijos priskirtos ekstensyviai rekreacijai.

VII. TERITORIJŲ REZERVAVIMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS

47. Teritorijos susisiekimo sistemos plėtrai:

47.1. Bendrajame plane numatoma plėtoti autotransporto sistemą – techniškai pertvarkant esamus žemesnės kategorijos kelius, formuoti aukštos kategorijos magistralinių kelių tinklą, tiesti naujus aplinkkelius. Šių kelių rekonstravimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad padidėjo sanitarinės juostos, ir tuo, kad reikia naujų teritorijų aplinkkeliams tiesti ir keliams platinti. 47.2. Teritorijos rezervuojamos šiems aplinkkeliams tiesti (7 lentelė ir 9 brėžinys „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“): 47.2.1. pietrytiniam Utenos miesto aplinkkeliui; 47.2.2. šiauriniam Anykščių miesto aplinkkeliui; 47.2.3. Zarasų miesto aplinkkeliui; 47.2.4. vietiniam Molėtų miesto aplinkkeliui.

7 lentelė. Teritorijos, rezervuojamos automobilių kelių tinklo techniniams parametrams gerinti ir esamiems keliams rekonstruoti į aukštesnės kategorijos kelius

Magistralinė Krašto Rajoninės Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas s reikšmės reikšmės reikšmės Nr. kelias kelias kelias 1. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis + 2. Kelias Nr. 118 Kupiškis–Utena + 3. Kelias Nr. 111 Utena–Kaltanėnai––Švenčionys + 4. Kelias Nr. 119 Molėtai–Anykščiai + 5. Kelias Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis + 6. Kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė + 7. Kelias Nr. 175 Pagojė–Sedeikiai–Viešintos– + Nociūnai 8. Kelias Nr. 179 Dusetos–Degučiai––Dūkštas + 9. Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai + Nr. 3621, 5303 10. Pasienio su Baltarusijos Respublika rajoniniai + keliai Nr. 1434, 1420, 1416, 1444

48. Teritorijos inžinerinės infrastruktūros plėtrai: 48.1. Numatant naujos atominės elektrinės statybą (priemonė numatyta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008– 2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131; 2009, Nr. 144-6391; 2010, Nr. 98-5093; 2011, Nr. 15-669, Nr. 22-1064), rezervuojama teritorija (Ignalinos atominei elektrinei skirtos teritorijos ribose) šiam valstybinės svarbos strateginiam objektui. 48.2. Mockėnuose (Utenos rajono savivaldybė) rezervuojama teritorija regioniniam sąvartynui. Šalia Utenos ir Visagino rezervuotos teritorijos skirtos biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms ir stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms. 48.3. Plėtojant Utenos apskrities dujotiekių tinklą, rezervuotinos teritorijos numatomiems magistraliniams dujotiekiams ir dujų skirstymo stotims, atsižvelgiant į šių įrenginių normatyvines apsaugos zonas. 48.4. Inžinerinės infrastruktūros plėtrai rezervuotinos teritorijos, įgyvendinant bendrojo plano 19 punkte numatytus sprendinius (7 brėžinys „Techninė infrastruktūra ir teritorijų apsauga nuo ypatingų situacijų“).

49. Teritorijos krašto apsaugai. Krašto gynybos interesams rezervuotos teritorijos pateiktos 8 lentelėje. Konkrečios teritorijos ribos dėl plano stambaus mastelio parodytos sutartiniais ženklais. Jų numeriai atitinka 8 lentelės eilės numerius.

8 lentelė. Krašto apsaugai rezervuojamos Utenos apskrities teritorijos

Eil. Savivaldybė Plotas, hektarais Nr. 1. Ignalinos rajono 5,26 2. Molėtų rajono 1,48 3. Utenos rajono 0,35 4. Zarasų rajono 0,18

50. Teritorijos socialinės infrastruktūros objektų tinklo plėtrai: 50.1. rengiant Anykščių ir Ignalinos miestų teritorijų bendruosius planus, rezervuoti teritorijas naujų sanatorinio gydymo įstaigų pastatų statybai; 50.2. rengiant Utenos miesto teritorijos bendrąjį planą, rezervuoti teritoriją viešosios įstaigos Utenos darbo rinkos mokymo centro statybai; 50.3. rengiant Anykščių, Molėtų, Zarasų miestų teritorijų bendruosius planus, rezervuoti teritorijas numatomai teritorinių darbo biržų administracinių pastatų statybai. 51. Kitiems poreikiams rezervuojamos teritorijos. Visagino mieste rezervuojama teritorija miesto kapinėms plėsti (apie 20 hektarų). 52. Teritorijų planavimo dokumentai, kuriuos reikia parengti: 52.1. savivaldybių bendrieji planai; 52.2. specialieji planai: 52.2.1. kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų (pagal bendrojo plano sprendinių, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas); 52.2.2. dvarų paveldo Utenos apskrityje išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo; 52.2.3. viešosios sveikatingumo ir sporto infrastruktūros prie Zarasaičio ežero plėtros; 52.2.4. aktyvaus poilsio infrastruktūros Zarasų miesto centrą ir Didžiąją salą juosiančioje Zarasų ežero pakrantėje plėtros; 52.3. programos, studijos ir kiti dokumentai – kultūros paveldo Utenos regione apsaugos, naudojimo ir pritaikymo galimybių studija.

IV. PRIEDAI

1 priedas. Bendrojo lavinimo mokyklų tinklas*

Anykščių rajono savivaldybė 1. Anykščių Antano Vienuolio gimnazija 2. Anykščių Jono Biliūno gimnazija 3. Anykščių Antano Baranausko vidurinė mokykla 4. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija 5. Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinė mokykla 6. Kavarsko vidurinė mokykla 7. Debeikių pagrindinė mokykla 8. Kurklių pagrindinė mokykla 9. Raguvėlės pagrindinė mokykla 10. Skiemonių pagrindinė mokykla 11. Traupio pagrindinė mokykla

12. Viešintų pagrindinė mokykla Ignalinos rajono savivaldybė 13. Ignalinos rajono gimnazija 14. Vidiškių gimnazija 15. Daugėliškio vidurinė mokykla 16. Didžiasalio vidurinė mokykla 17. Dūkšto vidurinė mokykla 18. Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla 19. Ceikinių pagrindinė mokykla 20. Kazitiškio pagrindinė mokykla 21. Linkmenų pagrindinė mokykla 22. Mielagėnų pagrindinė mokykla 23. Rimšės pagrindinė mokykla Molėtų rajono savivaldybė 24. Molėtų gimnazija 25. Alantos vidurinė mokykla 26. Giedraičių vidurinė mokykla 27. Joniškio vidurinė mokykla 28. Suginčių vidurinė mokykla 29. Balninkų pagrindinė mokykla 30. Čiulėnų pagrindinė mokykla 31. Dubingių pagrindinė mokykla 32. Inturkės pagrindinė mokykla 33. Kijėlių specialusis ugdymo centras 34. Kuolakasių pagrindinė mokykla 35. Molėtų pagrindinė mokykla 36. Videniškių pagrindinė mokykla Utenos rajono savivaldybė 37. Utenos Dauniškio gimnazija 38. Utenos „Saulės“ gimnazija 39. Utenos Adolfo Šapokos gimnazija 40. Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla 41. Utenos Krašuonos pagrindinė mokykla 42. Utenos pagrindinė mokykla 43. Utenos Vyturių pagrindinė mokykla 44. Daugailių pagrindinė mokykla 45. Kuktiškių pagrindinė mokykla 46. Leliūnų pagrindinė mokykla 47. Saldutiškio pagrindinė mokykla 48. Sudeikių pagrindinė mokykla 49. Tauragnų pagrindinė mokykla 50. Vyžuonų pagrindinė mokykla Visagino savivaldybė 51. Visagino „Atgimimo“ gimnazija 52. Visagino Draugystės vidurinė mokykla 53. Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla 54. Visagino Sedulinos vidurinė mokykla 55. Visagino „Verdenės“ vidurinė mokykla 56. Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla Zarasų rajono savivaldybė 57. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija 58. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

59. Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla 60. Antalieptės pagrindinė mokykla 61. Avilių pagrindinė mokykla 62. Degučių pagrindinė mokykla 63. Dusetų specialioji mokykla 64. Salako pagrindinė mokykla 65. Suvieko pagrindinė mokykla 66. Turmanto pagrindinė mokykla 67. Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla 68. Zarasų „Santarvės“ pagrindinė mokykla

* Duomenų šaltinis – Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys ir Utenos apskrities savivaldybių informacija.

2 priedas. Profesinio mokymo mokyklų tinklas

Anykščių rajono savivaldybė 1. Anykščių technologijos mokykla (Ažupiečių k.) Ignalinos rajono savivaldybė – Molėtų rajono savivaldybė 2. Alantos technologijos ir verslo mokykla Utenos rajono savivaldybė 3. Utenos regioninis profesinio mokymo centras Visagino savivaldybė 4. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Visagino pasieniečių mokykla Zarasų rajono savivaldybė 6. Zarasų žemės ūkio mokykla (Dimitriškių k.)

3 priedas. Kultūros įstaigų tinklas

Anykščių rajono savivaldybė 1. Anykščių kultūros centras (skyriai: Kavarsko, Troškūnų, Svėdasų, Debeikių, Kurklių, Viešintų, Traupio, Ažuožerių, Skiemonių, Mačionių, Leliūnų, Burbiškio, Vaitkūnų, Andrioniškio) 2. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka (padaliniai: Andrioniškio, Ažuožerių, Burbiškio, Debeikių, Elmininkų, Kavarsko, Kurklelių, Kurklių, Leliūnų, Mačionių, Raguvėlės, Rubikių, Skiemonių, Staškūniškio, Surdegio, Svėdasų, Šerių, Traupio, Troškūnų, Vaitkūnų,Viešintų) Ignalinos rajono savivaldybė 3. Ignalinos rajono kultūros centras (filialai: Etnokultūros filialas Ignalinoje, Didžiasalio, Dūkšto, Vidiškių, Linkmenų, Šiūlėnų, Kaniūkų, Strigailiškio, Ceikinių, Kazitiškio, Bernotų, Grybėnų, Tverečiaus, Rimšės, Mažėnų, Daugėliškio, Taujūnų, Mielagėnų) 4. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka (filialai: Dūkšto, Bernotų, Ceikinių, Daugėliškio, Didžiasalio, Dietkauščiznos, Dysnos, Gliūtų, Grybėnų, Jonionių, Kazitiškio, Kazokinės, Linkmenų, Mažėnų, Meikštų, Mielagėnų, Palūšės, Rimšės, Strigailiškio, Šiūlėnų, Tverečiaus, Vidiškių) 5. Kino teatras

Molėtų rajono savivaldybė 6. Molėtų kultūros centras 7. Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka (filialai: Alantos, Arnionių, Balninkų, Bekupės, Bijutiškio, Dapkūniškių, Dubingių, Giedraičių, Girsteitiškio, Inturkės, Joniškio, Kuolakasių, Levaniškių, Mindūnų, Naujasodžio, Sidabrinių, Skudutiškio, Suginčių, Toliejų, Verbiškių, Videniškių, Žalvarių, Žaugėdų, Žiūrų) Utenos rajono savivaldybė 8. Utenos kultūros centras (skyriai: Biliakiemio, Daugailių, Kaniūkų, Kirdeikių, Kišūnų, Kuktiškių, Leliūnų, Pačkėnų, Pakalnių, Saldutiškio, Sirutėnų, Sudeikių, Tauragnų, Užpalių, Vaikutėnų, Vyžuonų) 9. Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka (kaimo filialai: Antalgės, Biliakiemio, Daugailių, Juknėnų, Kaniūkų, Kirdeikių, Klykių, Kuktiškių, Leliūnų, Pačkėnų, Pakalnių, Radeikių, Raudoniškio, Saldutiškio, Sirutėnų, Sudeikių, Šiaudinių, Tauragnų, Užpalių, Vyžuonų, Vaikutėnų, Vilučių) 10. Kino teatras „Taurapilis“ Visagino savivaldybė 11. Visagino kultūros centras 12. Tautinių kultūrų centras 13. Jaunimo kultūros centras „Orbita“ 14. Visagino viešoji biblioteka Zarasų rajono savivaldybė 15. Zarasų kultūros rūmai (filialai: Antalieptės, Antazavės, Avilių, Degučių, Dusetų, Imbrado, Sadūnų, Salako, Samanių, Suvieko, Turmanto) 16. Zarasų viešoji biblioteka (padaliniai: Dusetų, Turmanto, Antalieptės, Antazavės, Avilių, Baibių, Biržūnų, Degučių, Dimitriškių, Imbrado, Kimbartiškių, Magučių, Sadūnų, Salako, Samanių, Smalvų, Suvieko, Šaulių, Šniukštų, Štadvilių, Vajasiškio) 17. Kino teatras „Zarasų kinas“

4 priedas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas

Ligoninės Anykščių rajono savivaldybė 1. Anykščių rajono savivaldybės ligoninė Ignalinos rajono savivaldybė 2. Ignalinos savivaldybės ligoninė Molėtų rajono savivaldybė 3. Molėtų ligoninė Utenos rajono savivaldybė 4. Utenos apskrities ligoninė 5. Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Visagino savivaldybė 6. Visagino ligoninė Zarasų rajono savivaldybė 7. Zarasų rajono savivaldybės ligoninė Poliklinikos Anykščių rajono savivaldybė 8. Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras 9. Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė – viešoji įstaiga Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys

10. Debeikių ambulatorija 11. Kavarsko ambulatorija 12. Kurklių ambulatorija 13. Svėdasų ambulatorija 14. Troškūnų ambulatorija 15. Viešintų ambulatorija Ignalinos rajono savivaldybė 16. Viešoji įstaiga Ignalinos rajono savivaldybės poliklinika 17. Dūkšto ambulatorija 18. Didžiasalio ambulatorija 19. Mielagėnų ambulatorija 20. Linkmenų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas 21. Vidiškių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Molėtų rajono savivaldybė 22. Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 23. Giedraičių ambulatorija 24. Alantos bendrosios praktikos gydytojo kabinetas 25. Balninkų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas 26. Joniškio bendrosios praktikos gydytojo kabinetas 27. Suginčių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Utenos rajono savivaldybė 28. Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras 29. Daugailių ambulatorija 30. Saldutiškio ambulatorija 31. Tauragnų ambulatorija 32. Užpalių ambulatorija 33. Krašuonos bendrosios praktikos gydytojo kabinetas 34. Vyžuonų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Visagino savivaldybė 35. Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras Zarasų rajono savivaldybė 36. Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centras 37. Dusetų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė – viešoji įstaiga Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys 38. Dusetų ambulatorija 39. Salako ambulatorija 40. Turmanto ambulatorija 41. Antalieptės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

5 priedas. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklas

Anykščių rajono savivaldybė 1. Aulelių globos namai 2. Aknystos pensionatas 3. Grupinio gyvenimo namai viešoji įstaiga „Namų užuovėja“, Šlavėnų k. 4. Svėdasų senelių globos namai Ignalinos rajono savivaldybė 5. Naujojo Daugėliškio vaikų globos namai 6. Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras 7. Dūkšto globos namai 8. Mielagėnų Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiniai globos namai

Molėtų rajono savivaldybė 9. Molėtų vaikų globos namai 10. Alantos senelių globos namai Utenos rajono savivaldybė 11. Utenos vaikų globos namai, Atkočiškių k. 12. Utenos pensionatas, Atkočiškių k. 13. Leliūnų socialinės globos namai Visagino savivaldybė 14. Visagino pensionatas, Karklių k. Zarasų rajono savivaldybė 15. Zarasų vaikų globos namai 16. Antazavės vaikų globos namai 17. Zarasų pensionatas 18. Salako senelių globos namai

6 priedas. Utenos apskrities išžvalgytų naudingųjų išteklių telkinių sąrašas

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 1. 741 Paraisčiai Anykščių r. sav., Troškūnų sen. Durpės 6089156,760 2. 1241 Švogina Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Durpės 1399480,082 3. 1227 Svetyčia Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Durpės 2175735,561 4. 1225 Galai Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen., Durpės 10237168,010 Galų k. 5. 1240 Kazitiškis Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen., Durpės 1217903,638 Kazitiškio k. 6. 1259 Sabališkė Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen., Durpės 851502,000 Sabališkės k. 7. 756 Pavyžintys Utenos r. sav., Kuktiškių sen., Durpės 4347750,580 Pavyžinčio k. 8. 499 Liminėlis Zarasų r. sav., Degučių sen., Durpės 278230,302 Liminėlio k. 9. 499 Liminėlis Zarasų r. sav., Degučių sen., Durpės 522712,282 Liminėlio k. 10. 2489 Viešintos Anykščių r. sav. Gėlavandenės 13512,632 klintys 11. 1474 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 162479,610 (I sklypas) monomineralin is smėlis 12. 1474 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 105573,352 (I sklypas) monomineralin is smėlis 13. 1475 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 9081,773 (IV sklypas) monomineralin is smėlis 14. 1475 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 190936,827 (IV sklypas) monomineralin is smėlis 15. 1476 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 76827,359 (V sklypas) monomineralin is smėlis

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 16. 1477 Anykščiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 107714,895 (VI sklypas) monomineralin is smėlis 17. 1478 Anykščiai (VII- Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 4094,877 1 sklypas) monomineralin is smėlis 18. 1478 Anykščiai (VII- Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 439929,570 1 sklypas) monomineralin is smėlis 19. 1479 Anykščiai (VII- Anykščių r. sav., Anykščių sen. Kvarcinis 83525,869 2 sklypas) monomineralin is smėlis 20. 1508 Pagraužiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Molis 65767,972 21. 1510 Rubikiai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Molis 304121,243 22. 1511 Rubikiai I Anykščių r. sav., Anykščių sen. Molis 97735,770 23. 1512 Rubikiai II Anykščių r. sav., Anykščių sen. Molis 235382,969 24. 1514 Vikonys Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Molis 69741,981 (I sklypas) 25. 1516 Vikonys Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Molis 95522,124 (III sklypas) 26. 1516 Vikonys Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Molis 8035,679 (III sklypas) 27. 1518 Vikonys Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Molis 129367,507 (IV sklypas) 28. 1435 Kuksos Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 2150262,337 29. 1435 Kuksos Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 449657,694 30. 1435 Kuksos Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 235233,431 31. 1435 Kuksos Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 908888,555 32. 1435 Kuksos Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 106476,527 33. 1436 Dysna Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 1562471,162 34. 1436 Dysna Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 859142,309 35. 1436 Dysna Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen. Molis 857489,547 36. 1410 Jaurai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Molis 88210,041 (II sklypas) 37. 1539 Derviniai Zarasų r. sav., Antazavės sen. Molis 118696,179 38. 1489 Juodbaliai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Smėlis 1011162,428 (Anykščių r.) 39. 1489 Juodbaliai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Smėlis 829222,966 (Anykščių r.) 40. 1489 Juodbaliai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Smėlis 347347,410 (Anykščių r.) 41. 1490 Kiškeliai Anykščių r. sav., Skiemonių sen. Smėlis 20513,592 42. 1485 Svėdasai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Smėlis 53628,782 43. 1497 Šimonių giria Anykščių r. sav., Viešintų sen. Smėlis 4257906,866 44. 1433 Šaltiniai Ignalinos r. sav., Dūkšto sen. Smėlis 92763,982 45. 1434 Dūkštas Ignalinos r. sav., Dūkšto sen. Smėlis 225611,815 46. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 315241,098

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 47. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 52224,220 48. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 30697,037 49. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 5799,763 50. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 4543,883 51. 1442 Kumšai Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 16704,348 52. 1447 Zuikos II Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Smėlis 134127,762 53. 1432 Nečėnai Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 742352,719 54. 1437 Aza Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 61702,451 55. 1437 Aza Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 189579,102 56. 1437 Aza Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 181503,028 57. 1437 Aza Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 26379,844 58. 1437 Aza Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Smėlis 98107,702 59. 1440 Padysnis Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 106841,992 (5 sklypai) Daugėliškio sen. 60. 1440 Padysnis Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 172190,086 (5 sklypai) Daugėliškio sen. 61. 1440 Padysnis Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 110430,625 (5 sklypai) Daugėliškio sen. 62. 1440 Padysnis Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 137478,455 (5 sklypai) Daugėliškio sen. 63. 1440 Padysnis Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 83845,436 (5 sklypai) Daugėliškio sen. 64. 1441 Juršė Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 84113,369 Daugėliškio sen. 65. 1448 Niukiškė Ignalinos r. sav., Naujojo Smėlis 238384,702 Daugėliškio sen. 66. 1409 Videniškiai Molėtų r. sav., Videniškių sen. Smėlis 43823,551 67. 1556 Žvilbučiai Zarasų r. sav., Antalieptės sen. Smėlis 324339,463 68. 1544 Sauliakalnis Zarasų r. sav., Turmanto sen. Smėlis 140765,485 69. 1557 Jukniškė Zarasų r. sav., Turmanto sen. Smėlis 97624,555 70. 1543 Liaudiškiai Zarasų r. sav., Zarasų sen. Smėlis 75240,477 71. 3978 Dagia Anykščių r. sav., Kavarsko sen. Smėlis ir 22358,215 žvyras 72. 3978 Dagia Anykščių r. sav., Kavarsko sen. Smėlis ir 13930,356 žvyras 73. 1483 Ramaškonys Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 1297233,180 74. 1483 Ramaškonys Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 305049,208 75. 1483 Ramaškonys Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 38030,408 76. 1483 Ramaškonys Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 229004,411 77. 1499 Inkūnai Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 1428085,169 78. 1502 Niūronys Anykščių r. sav., Anykščių sen. Žvyras 1002882,949 79. 1480 Jononys Anykščių r. sav., Debeikių sen. Žvyras 8978,069 80. 1480 Jononys Anykščių r. sav., Debeikių sen. Žvyras 19243,563 81. 1480 Jononys Anykščių r. sav., Debeikių sen. Žvyras 25824,966 82. 1503 Svirnai Anykščių r. sav., Kavarsko sen. Žvyras 222501,791

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 83. 1504 Knitiškiai Anykščių r. sav., Kavarsko sen. Žvyras 247265,266 84. 1481 Kurkliai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 496438,825 85. 1481 Kurkliai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 248951,775 86. 1481 Kurkliai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 32773,947 87. 1481 Kurkliai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 32970,169 88. 1481 Kurkliai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 33625,325 89. 1487 Šerelinė Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 24714,874 90. 1487 Šerelinė Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 38453,624 91. 1491 Pakalniai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 64393,145 92. 1496 Antakalniai Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 54864,013 93. 3228 Kurkliai II Anykščių r. sav., Kurklių sen. Žvyras 26990,932 94. 1492 Katlėriai Anykščių r. sav., Skiemonių sen. Žvyras 64372,493 95. 1484 Svėdasai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 289571,327 96. 1495 Kunigiškiai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 347331,508 97. 1498 Šilagaliai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 1587022,733 98. 1500 Daujočiai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 146988,912 99. 1500 Daujočiai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 170658,932 100. 1501 Auleliai Anykščių r. sav., Svėdasų sen. Žvyras 490655,989 101. 1486 Jurgiškis Anykščių r. sav., Viešintų sen. Žvyras 60174,482 102. 1486 Jurgiškis Anykščių r. sav., Viešintų sen. Žvyras 278778,905 103. 1486 Jurgiškis Anykščių r. sav., Viešintų sen. Žvyras 23654,455 104. 1494 Ąžuolytė Anykščių r. sav., Viešintų sen. Žvyras 74448,551 105. 1444 Paversmis Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Žvyras 35611,776 106. 1444 Paversmis Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Žvyras 55817,003 107. 1444 Paversmis Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Žvyras 143967,705 108. 1450 Didžiasalis Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Žvyras 1851481,420 109. 1450 Didžiasalis Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. Žvyras 269004,764 110. 1438 Lauciūniškės Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Žvyras 212749,624 111. 1445 Gudiškė Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Žvyras 93800,557 112. 1446 Bajorai Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Žvyras 41384,405 113. 1446 Bajorai Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen. Žvyras 85513,745 114. 1439 Ceikiniai Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen. Žvyras 154374,899 115. 1439 Ceikiniai Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen. Žvyras 9980,739 116. 1443 Krikonys Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen. Žvyras 28516,067 117. 1449 Čižiškiai Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen. Žvyras 74195,090 118. 1407 Balninkai Molėtų r. sav., Balninkų sen. Žvyras 10447,456 119. 1413 Mediniškiai Molėtų r. sav., Balninkų sen. Žvyras 445054,016 120. 1405 Dubingiai Molėtų r. sav., Dubingių sen. Žvyras 137148,050 121. 1403 Alekniškės Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 206037,385 (I sklypas) 122. 1404 Alekniškės Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 218451,715 (II sklypas) 123. 1406 Rimučiai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 312735,968 124. 1406 Rimučiai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 15129,253

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 125. 1406 Rimučiai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 66238,620 126. 1406 Rimučiai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 12121,314 127. 1406 Rimučiai Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 233848,530 128. 1408 Rimučiai II Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 273835,951 129. 1408 Rimučiai II Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 99808,821 130. 1408 Rimučiai II Molėtų r. sav., Luokesos sen. Žvyras 154175,873 131. 1411 Branišava Molėtų r. sav., Suginčių sen. Žvyras 88514,140 132. 1412 Vidžiūnai Molėtų r. sav., Suginčių sen. Žvyras 105137,019 133. 1414 Pavyžintys Molėtų r. sav., Suginčių sen. Žvyras 1917348,223 134. 1423 Bajoriškės Utenos r. sav., Daugailių sen. Žvyras 38185,914 135. 1422 Andreikėnai Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 61705,846 136. 1424 Kuktiškės Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 678553,733 137. 1430 Kiauliupys Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 136445,329 (I sklypas) 138. 1431 Kiauliupys Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 363041,391 (II sklypas) 139. 1431 Kiauliupys Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 362067,530 (II sklypas) 140. 1431 Kiauliupys Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 1285271,537 (II sklypas) 141. 2889 Kiauliupys III Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 664,676 142. 2889 Kiauliupys III Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 33760,980 143. 2889 Kiauliupys III Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 6672,949 144. 2889 Kiauliupys III Utenos r. sav., Kuktiškių sen. Žvyras 19763,476 145. 1426 Jaurai Utenos r. sav., Leliūnų sen. Žvyras 14125,732 146. 1427 Vieteikiai Utenos r. sav., Leliūnų sen. Žvyras 115849,828 147. 1429 Kvykliai Utenos r. sav., Leliūnų sen. Žvyras 352344,475 148. 1429 Kvykliai Utenos r. sav., Leliūnų sen. Žvyras 3111392,523 149. 1419 Avižieniškis Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 100646,688 150. 1420 Sirvydžiai Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 2238647,057 151. 1425 Šeimatis Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 1335343,401 152. 1428 Tauragnai Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 493585,721 153. 1428 Tauragnai Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 105074,567 154. 1428 Tauragnai Utenos r. sav., Tauragnų sen. Žvyras 181643,839 155. 1551 Davainiai Zarasų r. sav., Dusetų sen. Žvyras 21239,822 156. 1546 Salakas Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 128019,259 157. 1546 Salakas Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 10206,378 158. 1547 Salakas II Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 916245,092 159. 1547 Salakas II Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 142657,637 160. 1552 Luodis Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 77387,713 161. 1553 Žagarinė Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 152102,098 162. 1554 Černobrodas Zarasų r. sav., Salako sen. Žvyras 98040,862 163. 1555 Saliniai Zarasų r. sav., Suvieko sen. Žvyras 142444,959 164. 1545 Bagiškė Zarasų r. sav., Turmanto sen. Žvyras 166621,009

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Adresas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 165. 1550 Santupiai Zarasų r. sav., Turmanto sen. Žvyras 80419,609 166. 1540 Gružtai Zarasų r. sav., Zarasų sen. Žvyras 58932,256 167. 1541 Romancai Zarasų r. sav., Zarasų sen. Žvyras 25270,420 168. 1541 Romancai Zarasų r. sav., Zarasų sen. Žvyras 11580,571 169. 1542 Nadūnai Zarasų r. sav., Zarasų sen. Žvyras 40163,422 170. 1548 Šunelė Zarasų r. sav., Zarasų sen. Žvyras 63183,708 171. 1549 Rūsteikiai Zarasų r. sav., Zarasų sen., Žvyras 203305,307 Rūsteikių k. 172. 1549 Rūsteikiai Zarasų r. sav., Zarasų sen., Žvyras 682524,504 Rūsteikių k.

7 priedas. Prognozinių naudingųjų išteklių telkinių sąrašas

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 1. 866 Adolinava Durpės 466858,166 2. 1242 Agarinės raistas Durpės 3870229,662 3. 385 Akių bala Durpės 624066,636 4. 243 Alejūnų ežeriukas Durpės 262222,187 5. 1312 Aliai (Utenos r.) Durpės 362872,463 6. 1255 Andriškė Durpės 1044402,944 7. 1219 Antatiškės Durpės 1807320,333 8. 502 Apsušala Durpės 216955,327 9. 236 Aukštakalniai (Didžioji bala) Durpės 196385,875 10. 645 Avilaitis I Durpės 571265,731 11. 1278 Aviniuosta Durpės 4781816,591 12. 240 Ažusienis Durpės 563525,137 13. 509 Bagiškė Durpės 274080,991 14. 1147 Bajorai (Širvintų r.) Durpės 1154580,757 15. 1231 Baltabiržis Durpės 1436009,825 16. 639 Baltiškė Durpės 772315,578 17. 1276 Barželotas Durpės 2435617,422 18. 241 Beržalotas Durpės 437031,124 19. 753 Beržytė (Šavėnų raistas) Durpės 700707,040 20. 1229 Beržonys Durpės 1640281,458 21. 226 Biebė Durpės 360857,772 22. 1199 Bijutiškis Durpės 902569,034 23. 440 Blusiškės Durpės 531234,222 24. 244 Černakiškė Durpės 957517,366 25. 638 Čiaunas (Zaduojas) Durpės 569623,137 26. 641 Čičirė Durpės 783324,208 27. 1308 Degimas (Kubiliai I) Durpės 162835,302 28. 383 Didžiuliškiai Durpės 801543,247 29. 1152 Ežeriai Durpės 947370,162

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 30. 1245 Gaidė Durpės 1201419,737 31. 1225 Galai Durpės 11435689,435 32. 1236 Gervelė Durpės 3346542,357 33. 770 Gervynė Durpės 576052,962 34. 507 Gilynė Durpės 243245,778 35. 229 Gilūtų bala Durpės 516305,316 36. 750 Gykiai– Vaitkūnai Durpės 1084874,684 37. 777 Gyvatynas I Durpės 734835,997 38. 1215 Gyvatraistis (Mintaučkiai) Durpės 1923814,736 39. 647 Golubiškės Durpės 856206,047 40. 1248 Gražiapušis– Pagranda Durpės 1362067,675 41. 1249 Grikapeliai Durpės 663168,188 42. 220 Grumbinai Durpės 702722,911 43. 1232 Gurbai Durpės 1601053,621 44. 1277 Imbradas Durpės 3277427,348 45. 1218 Inketras Durpės 1241470,325 46. 765 Juodabrasčiai Durpės 1805018,284 47. 637 Juodasalis Durpės 1275905,366 48. 501 Juodėniai Durpės 182312,299 49. 1148 Juodiškiai Durpės 360988,394 50. 382 Juodviliškis Durpės 787979,538 51. 1221 Jutonys Durpės 1215198,167 52. 776 Kaboriškės Durpės 794797,556 53. 506 Kamianka Durpės 182281,416 54. 442 Kamša Durpės 233352,002 55. 230 Kamšelė Durpės 84376,333 56. 1234 Kamuntavas Durpės 3007568,644 57. 503 Katiniškė Durpės 169514,005 58. 1240 Kazitiškis Durpės 1400504,943 59. 231 Kelpučiai Durpės 127186,249 60. 1220 Kerijas Durpės 2031627,390 61. 1257 Kėriškė Durpės 1074517,537 62. 221 Klumpė Durpės 448900,279 63. 1190 Kraujeliai II Durpės 767057,529 64. 1196 Kreiviškiai Durpės 1107620,253 65. 759 Kriašuona Durpės 1894368,114 66. 227 Kūlys Durpės 277633,771 67. 755 Kurkliai Durpės 901927,930 68. 242 Kuzmiškė Durpės 206035,833 69. 1066 Levaniškiai Durpės 20,673 70. 775 Liepasalė Durpės 583582,195 71. 499 Liminėlis Durpės 843877,878 72. 238 Lisiškė Durpės 536527,940

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 73. 636 Lygbala Durpės 717545,937 74. 1230 Lygiabalė Durpės 1725242,002 75. 752 Mackeliškiai Durpės 737761,845 76. 640 Maironiai Durpės 952822,784 77. 239 Maldynė Durpės 205275,617 78. 649 Mažviliai Durpės 604311,792 79. 1217 Mediniškis Durpės 1119733,740 80. 237 Meikštai Durpės 253343,399 81. 1233 Mieleikiškė Durpės 3025435,536 82. 1237 Milašiai Durpės 2526721,474 83. 629 Miliūnai Durpės 787384,038 84. 758 Minčia Durpės 2369293,107 85. 1247 Minčia (Ignalinos r.) Durpės 367417,023 86. 521 Miškiniai Durpės 253097,941 87. 632 Nikajus Durpės 892170,564 88. 757 Ožkabalis Durpės 1164915,664 89. 786 Paaudris (Minkūnai) Durpės 371877,740 90. 232 Padysnis Durpės 232084,171 91. 223 Paliepiai Durpės 223448,477 92. 764 Palsuodė (Aisetas) Durpės 2941891,157 93. 630 Palšinis– Raudinis Durpės 755266,008 94. 743 Pamaleišis Durpės 483583,962 95. 741 Paraisčiai Durpės 7877643,755 96. 246 Pasėkis Durpės 592327,748 97. 644 Pasmalviai Durpės 820760,809 98. 386 Pasmodai Durpės 566799,875 99. 1260 Pastevėliai Durpės 584787,084 100. 877 Paškevičius Durpės 4921,965 101. 751 Pašlaitė Durpės 1249814,035 102. 1158 Pašulniškiai Durpės 1314358,661 103. 756 Pavyžintys Durpės 4347751,273 104. 291 Pekla (Alanta) Durpės 1001527,493 105. 1173 Petraškiai Durpės 577973,218 106. 1298 Pienia Durpės 1673089,011 107. 505 Piliakalnis Durpės 159722,290 108. 635 Pleteriškė Durpės 1149656,708 109. 761 Pliaušė Durpės 2354501,634 110. 1279 Plūcė Durpės 2975133,104 111. 233 Popovka Durpės 352762,420 112. 1275 Pūsčia Durpės 2868069,437 113. 504 Pūsliai Durpės 358491,211 114. 1243 Pušnis Durpės 3326718,431 115. 224 Rėkiškis Durpės 289975,855

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 116. 642 Remeikinė Durpės 864273,946 117. 1188 Rožiškė (Užubaliai) Durpės 1004741,392 118. 634 Rutiniškis Durpės 757221,728 119. 1259 Sabališkė Durpės 970867,739 120. 498 Samaniai Durpės 1504649,065 121. 500 Samanyčia Durpės 148124,964 122. 768 Samanyčia (Nečėnai) Durpės 999122,668 123. 1091 Samanyčia (Švenčionių r.) Durpės 734539,917 124. 508 Samanyčia I Durpės 140241,285 125. 228 Samanraistis Durpės 451878,269 126. 646 Samavas Durpės 1360217,930 127. 1250 Serbentynė Durpės 505611,724 128. 235 Skurdakalnė Durpės 277985,927 129. 643 Snūčiai Durpės 1003394,181 130. 1154 Sodėnai Durpės 631088,545 131. 1309 Stirtelė Durpės 107682,234 132. 1214 Suginčiai Durpės 1509317,523 133. 1227 Svetyčia Durpės 2468909,686 134. 1141 Šilas (Širvintų r.) Durpės 17816,432 135. 222 Šilų raistas Durpės 168718,019 136. 1198 Švento Jono pieva Durpės 745353,257 137. 1241 Švogina Durpės 1757721,451 138. 1216 Taurupis Durpės 2656711,114 139. 631 Tetervinis Durpės 701585,749 140. 648 Tilžė Durpės 688415,286 141. 234 Triklotiškė Durpės 203281,531 142. 245 Trukonys Durpės 1080542,994 143. 633 Tumiškė Durpės 635632,613 144. 1155 Urkis Durpės 1032023,534 145. 779 Utenykščio raistas Durpės 1479767,524 146. 1222 Užtilčiai Durpės 1639844,869 147. 748 Užubaliai Durpės 697355,446 148. 384 Užuraisčiai Durpės 1272425,737 149. 1189 Vadokšnas Durpės 687203,138 150. 1307 Vaitkūnai Durpės 120195,940 151. 441 Varlys Durpės 202438,528 152. 773 Varpiškė Durpės 763865,190 153. 1054 Vėjeliškiai– Baleliai Durpės 219083,564 154. 628 Velniabalė Durpės 1070953,074 155. 1149 Velniaraistis Durpės 1143941,191 156. 767 Vinkšniniai Durpės 827813,323 157. 1238 Vytėnai Durpės 2782658,809 158. 766 Vyžuonėliai Durpės 620649,815

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 159. 439 Vovera (Blusiškės) Durpės 1062656,670 160. 1256 Zablatiškė Durpės 615487,425 161. 1244 Žagarinė Durpės 906437,755 162. 1258 Žąsiniai Durpės 1366560,080 163. 1172 Žaugėdai Durpės 1139805,013 164. 1253 Žitamantas Durpės 824120,988 165. 1478 Anykščiai (VII-1 sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 474553,121 166. 1474 Anykščiai (I sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 262369,151 167. 1475 Anykščiai (IV sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 200018,549 168. 1476 Anykščiai (V sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 79750,686 169. 1477 Anykščiai (VI sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 107246,780 170. 1479 Anykščiai (VII-2 sklypas) Kvarcinis monomineralinis smėlis 81875,203 171. 1539 Derviniai Molis 112915,028 172. 1436 Dysna Molis 3276737,360 173. 1410 Jaurai (II sklypas) Molis 86817,362 174. 1435 Kuksos Molis 3790610,383 175. 1508 Pagraužiai Molis 55614,757 176. 1510 Rubikiai Molis 301191,448 177. 1511 Rubikiai I Molis 98790,282 178. 1512 Rubikiai II Molis 231115,819 179. 1514 Vikonys (I sklypas) Molis 68616,691 180. 1516 Vikonys (III sklypas) Molis 101143,389 181. 1518 Vikonys (IV sklypas) Molis 131754,995 182. 1434 Dūkštas Smėlis 1163800,338 183. 1489 Juodbaliai (Anykščių r.) Smėlis 3792342,850 184. 1441 Juršė Smėlis 84113,369 185. 1490 Kiškeliai Smėlis 20400,601 186. 1543 Liaudiškiai Smėlis 80474,360 187. 1432 Nečėnai Smėlis 3696346,586 188. 1448 Niukiškė Smėlis 243298,693 189. 1440 Padysnis (5 sklypai) Smėlis 610786,883 190. 1558 Salakas III Smėlis 3543543,756 191. 1559 Salakas IV Smėlis 7560681,872 192. 1544 Sauliakalnis Smėlis 169419,841 193. 1485 Svėdasai Smėlis 53782,849 194. 1433 Šaltiniai Smėlis 91738,279 195. 1497 Šimonių giria Smėlis 4257906,798 196. 1409 Videniškiai Smėlis 41834,744 197. 1507 Vikonys Smėlis 277358,206 198. 1447 Zuikos II Smėlis 138626,133 199. 1556 Žvilbučiai Smėlis 1461722,346 200. 1545 Bagiškė Smėlis ir žvyras 172945,379 201. 1415 Druskiai Smėlis ir žvyras 408440,324

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 202. 1445 Gudiškė Smėlis ir žvyras 88877,100 203. 1437 Aza Smėlis liesiklis 1457608,696 204. 1442 Kumšai Smėlis liesiklis 303539,887 205. 1403 Alekniškės (I sklypas) Žvyras 198537,401 206. 1404 Alekniškės (II sklypas) Žvyras 207809,574 207. 1422 Andreikėnai Žvyras 61705,846 208. 1496 Antakalniai Žvyras 54864,013 209. 1501 Auleliai Žvyras 490655,989 210. 1419 Avižieniškis Žvyras 162041,572 211. 1446 Bajorai Žvyras 126792,570 212. 1423 Bajoriškės Žvyras 38185,914 213. 1506 Bebarzdžiai Žvyras 905450,214 214. 1411 Branišava Žvyras 87795,582 215. 1439 Ceikiniai Žvyras 210431,281 216. 1449 Čižiškiai Žvyras 74094,138 217. 1500 Daujočiai Žvyras 3528003,203 218. 1551 Davainiai Žvyras 21458,827 219. 1450 Didžiasalis Žvyras 4548835,331 220. 1540 Gružtai Žvyras 64413,421 221. 1499 Inkūnai Žvyras 4360024,614 222. 1480 Janonys Žvyras 58238,149 223. 1426 Jaurai Žvyras 14125,732 224. 1486 Jurgiškis Žvyras 342304,641 225. 1430 Kiauliupys (I sklypas) Žvyras 144863,699 226. 1431 Kiauliupys (II sklypas) Žvyras 2029980,628 227. 1504 Knitiškiai Žvyras 247265,266 228. 1424 Kuktiškės Žvyras 678553,733 229. 1481 Kurkliai Žvyras 2146374,873 230. 1429 Kvykliai Žvyras 3492065,479 231. 1438 Lauciūniškės Žvyras 220417,293 232. 1421 Lygamiškis Žvyras 65727,001 233. 1552 Luodis Žvyras 77387,713 234. 1542 Nadūnai Žvyras 41158,428 235. 1502 Niūronys Žvyras 1002882,949 236. 1505 Pajudinys Žvyras 2372809,436 237. 1414 Pavyžintys Žvyras 4235980,710 238. 1483 Ramaškonys Žvyras 1865134,356 239. 1406 Rimučiai Žvyras 637171,612 240. 1408 Rimučiai II Žvyras 546050,062 241. 1541 Romancai Žvyras 22469,556 242. 1546 Salakas Žvyras 122282,646 243. 1550 Santupiai Žvyras 86816,486 244. 1420 Sirvydžiai Žvyras 2644020,285

Eil. Nr. Plotas, Pavadinimas Rūšis Nr. brėžinyje kv. metrais 245. 1484 Svėdasai Žvyras 277724,126 246. 1503 Svirnai Žvyras 222501,791 247. 1487 Šerelinė Žvyras 62583,237 248. 1498 Šilagaliai Žvyras 4873391,674 249. 1428 Tauragnai Žvyras 772084,577 250. 1494 Ąžuolytė Žvyras ir smėlis 74448,551 251. 1407 Balninkai Žvyras ir smėlis 8913,339 252. 1554 Černobrodas Žvyras ir smėlis 98040,862 253. 1357 Didžiasalis II Žvyras ir smėlis 18406,031 254. 1405 Dubingiai Žvyras ir smėlis 148362,103 255. 1557 Jukniškė Žvyras ir smėlis 117118,297 256. 1492 Katlėriai Žvyras ir smėlis 64372,493 257. 1443 Krikonys Žvyras ir smėlis 27134,683 258. 1495 Kunigiškiai Žvyras ir smėlis 347331,508 259. 1413 Mediniškiai Žvyras ir smėlis 434868,338 260. 1417 Motviškis Žvyras ir smėlis 1086121,346 261. 1491 Pakalniai Žvyras ir smėlis 64393,145 262. 1444 Paversmis Žvyras ir smėlis 238876,573 263. 1416 Peleniai Žvyras ir smėlis 1063640,992 264. 1549 Rusteikiai Žvyras ir smėlis 4182814,808 265. 1547 Salakas II Žvyras ir smėlis 1058518,223 266. 1555 Saliniai Žvyras ir smėlis 278014,585 267. 1425 Šeimatis Žvyras ir smėlis 2836993,684 268. 1548 Šunelė Žvyras ir smėlis 67755,313 269. 1412 Vidžiūnai Žvyras ir smėlis 106141,446 270. 1427 Vieteikiai Žvyras ir smėlis 112163,348 271. 1553 Žagarinė Žvyras ir smėlis 152102,098

8 priedas. Naudojamų iškasenų telkinių teritorijos

Teritorija, Savivaldybė, seniūnija Vietovė Naudingoji iškasena hektarais Anykščių rajono savivaldybė Anykščių sen. Anykščiai (I sklypas) Kvarcinis monomineralinis 10,56 smėlis Anykščiai (VII- Kvarcinis monomineralinis 43,99 1 sklypas) smėlis Juodbaliai Smėlis 218,77 Ramaškonys Žvyras 183,13 Debeikių sen. Jononys Žvyras 3,5 Kurklių sen. Kurkliai Žvyras 84,48 Svėdasų sen. Svėdasai Žvyras 28,96 Troškūnų sen. Paraiščiai Durpės 3,12 Viešintų sen. Jurgiškis Žvyras 36,27

Teritorija, Savivaldybė, seniūnija Vietovė Naudingoji iškasena hektarais Ignalinos rajono savivaldybė Ignalinos sen. Didžiasalis Žvyras 212,05 Paversmis Žvyras 0,35 Kazitiškio sen. Aza I-II Smėlis 55,73 Bajorai Žvyras 12,69 Galai Durpės 1023,72 Gudiškė Žvyras 9,38 Lauciūniškės Žvyras 21,28 Svetyčia Durpės 217,57 Molėtų rajono savivaldybė Dubingių sen. Dubingiai Žvyras 13,72 Luokesos sen. Alekniškės Žvyras 21,85 Rimučiai Žvyras 56,17 Rimučiai II Žvyras 52,78 Videniškių sen. Videniškiai Smėlis 4,38 Utenos rajono savivaldybė Kuktiškių sen. Kiauliupys (I sklypas) Žvyras 13,65 Kiauliupys (II sklypas) Žvyras 201,04 Kiauliupys III Žvyras 6,09 Leliūnų sen. Vieteikiai Žvyras 11,59 Tauragnų sen. Tauragnai Žvyras 67,52 Zarasų rajono savivaldybė Degučių sen. Liminėlis Durpės 80,09 Salako sen. Salakas Žvyras 13,82 Turmanto sen. Bagiškė Žvyras 16,66 Jukniškė Smėlis 9,76 Sauliakalnis Smėlis 14,08 Zarasų sen. Gružtai Žvyras 5,89 Liaudiškiai Smėlis 7,52 Nadūnai Žvyras 4,02 Romancai Žvyras 3,69 Rūsteikiai Žvyras 88,58 Šunelė Žvyras 6,32

9 priedas. Utenos apskrities automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai

Eil. Kelio (kelio ruožo) numeris ir Planuojami darbai Įgyvendinimo priemonė Trasa Nr. pavadinimas (metai) 1. Pietrytinis Utenos miesto kelio tiesimas nauja 2011– 2015 aplinkkelis 2. Zarasų miesto aplinkkelis kelio tiesimas nauja 2011– 2015 3. Šiaurinis Anykščių miesto kelio tiesimas nauja pradėti planavimo darbai aplinkkelis 4. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis kelio ruožų rekonstrukcija esama 2006– 2010 ir 2011– 2015

5. Kelias Nr. 111 Utena–Kaltanėnai– kelio ruožų rekonstrukcija esama 2006– 2010 ir 2011– Švenčionys 2015 6. Kelias Nr. 118 Kupiškis–Utena kelio ruožų rekonstrukcija esama 2006– 2010 ir 2011– 2015 7. Kelias Nr. 119 Molėtai–Anykščiai kelio ruožų rekonstrukcija esama 2006– 2010, 2011– 2015 ir po 2015 8. Kelias Nr. 120 Radiškis– kelio ruožų rekonstrukcija esama po 2015 Anykščiai–Rokiškis 9. Kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė kelio ruožų rekonstrukcija esama po 2015 10. Kelias Nr. 175 Pagojė–Sedeikiai– kelio ruožų rekonstrukcija esama po 2015 Viešintos–Nociūnai 11. Kelias Nr. 179 Dusetos– kelio ruožų rekonstrukcija esama po 2015 Degučiai–Dūkštas 12. Pasienio su Latvijos Respublika kelių rekonstrukcija, esama 2006– 2010 ir po 2015 rajoniniai keliai Nr. 3621, 5303 žvyrkelių asfaltavimas 13. Pasienio su Baltarusijos kelių rekonstrukcija, esama po 2015 Respublika rajoniniai keliai Nr. žvyrkelių asfaltavimas 1434, 1420, 1416, 1444

Pastaba. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo priemonių įgyvendinimas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais priimant programų pakeitimus. 10 priedas. Nuotekų valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų parametrai

Valymo įrenginių našumas, iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50 tūkst. kub. metrų per parą Sanitarinės apsaugos zonos 100 150 200 400 500 dydis, metrais

Pastaba. Tikslus sanitarinės apsaugos zonos dydis bus nustatytas rengiant atskirų nuotekų valyklų detaliuosius planus.

11 priedas. Nuotekų srautai

Kai nuotekos surenkamos nuo teritorijų, ne didesnių kaip 3 hektarai žemės ploto (paviršių, nuo kurių surenkamos nuotekos, plotas):

Plotas, hektarais 0,1 0,5 1 1,5 2 2,5 3 Valytinas nuotekų srautas, l/s 3 9 15 20 24 27 30

Pastaba. Kai nuotekos surenkamos nuo teritorijų, didesnių kaip 3 hektarai, – nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 15 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s).

______

UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS TERITORIJOS ERDVINĖS STRUKTŪROS RAIDOS KONCEPCIJOS BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIŲ PRIORITETŲ BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. APSKRITIES TERITORIJOS RAIDOS IR NAUDOJIMO BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. URBANISTINIO KARKASO IR GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOS BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. EKOLOGINĖS PUSIAUSVYROS UŽTIKRINIMO BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. REKREACIJOS IR KULTŪROS PAVELDO BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS IR TERITORIJŲ APSAUGOS NUO YPATINGŲ SITUACIJŲ BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. ŪKIO PLĖTROS IR SOCIALINĖS BEI KULTŪRINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO BRĖŽINYS

UTENOS APSKRITIES BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS SPRENDINIAI. TERITORIJŲ REZERVAVIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS BRĖŽINYS

______