DOCSLIB.ORG

Trijų Regionų Sankirta: Jurbarko Rajono Kultūros Centrai Po 2010 M. Reformos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Trijų Regionų Sankirta: Jurbarko Rajono Kultūros Centrai Po 2010 M. Reformos 82 TRADICIJA IR DABARTIS Arvydas Griškus TRIJŲ REGIONŲ SANKIRTA: JURBARKO RAJONO KULTŪROS CENTRAI PO 2010 M. REFORMOS ĮVADINIS ŽODIS Šiuo straipsniu siekiama pažvelgti, ar (ir kaip) Jurbarko rajono Jurbarko rajonas Lietuvos istoriniame, kultūriniame, administra- savivaldybės kultūrinės veiklos politikoje išnaudojama regioninė ciniame, socialiniame, turizmo gyvenime nėra išskirtinis. Kartais kultūra. tenka susidurti su respublikos gyventojais, kurie nežino, kur yra Kultūros centrų reforma pristatoma kitų savivaldybės biudže- šis miestas ir kokiam etnografiniam regionui priklauso rajono tinių įstaigų veiklos kontekste. Pasinaudojus turima informacija savivaldybė. Tik jurbarkiečiai galvoja kitaip. Rajonas įdomus aptariama jos dabartis, reikšmė, galimos ateities vizijos. Šiame savo istorija, kultūra, gamta. Čia driekiasi istorinė kovų linija tarp darbe autorius remiasi savo surinktais duomenimis dirbant ra- Lietuvos ir Kryžiuočių ordino ir tai primenantys piliakalniai. Stovi jono kultūros sistemoje. Straipsnyje naudojamos nuotraukos iš Jurbarko, Eržvilko, Veliuonos, Klausučių, Mažosios Lietuvos kul- XVI a. ir XVII a. statytos Raudonės ir Panemunės pilys. Jurbarko tūros centrų archyvų, etninės kultūros globos tarybos informaci- miestas, 2014 m. atšventęs savo 755 metų jubiliejų, yra vienas ja, dokumentai. seniausių Lietuvoje. Jo istorija paženklinta žydiškos ir rusiškos kultūros. Rajono pietinį pakraštį riboja Nemunas, o vakarinėje jos REGIONAS IR REGIONINĖ POLITIKA LIETUVOJE dalyje stūkso vienas didžiausių miškų masyvų šalyje – Karšuvos Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama Lietuvos etnogra- giria. Vis dėlto yra dar vienas išskirtinumas, kuriuo palyginti ma- finiams regionams: 2013-ieji paskelbti Tarmių metais, 2014-aisiais žai naudojamasi formuojant rajono įvaizdį ir gyventojų kultūrinio Lietuvių kalbos komisija pakoregavo šalies vietovardžių sąrašą – tapatumo suvokimą. Įvairios administracinės reformos lėmė, kad Suvalkijos regiono pavadinimą papildė Sūduvos vietovardžiu, o savivaldybės teritorijoje susikerta trijų etnografinių regionų: Že- Mažąją Lietuvą įrašė kaip istorinę sritį, teritoriją tarp Priegliaus ir maitijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos žemės (1 pav.). Būtent Nemuno žemupių, Lietuvos etnografinį regioną. Dėl pastarojo pa- šis faktas, autoriaus nuomone, labai reikšmingas Jurbarko rajo- vadinimo ligą laiką vyko karšta diskusija tarp kalbininkų, istorikų, no ekonominei, socialinei, kultūrinei, turizmo plėtrai. etnologų ir kultūros darbuotojų. Kalbininkai ir istorikai, remdamiesi Vartotojų visuomenėje vykstant globalizacijos procesams, istoriniais faktais ir kalbotyros duomenimis, laikėsi nuomonės, kad kultūrinei migracijai, regioninio tapatumo išsaugojimo ir forma- ši teritorija turi vadintis Klaipėdos kraštu. Etnologai ir kultūros dar- vimo procese svarbiausiais veikėjais tampa kultūros centrai. buotojai palaikė per pastaruosius 100 metų prigijusį Mažosios Lie- 2010 m. vietoj vieno Jurbarko kultūros centro su filialais buvo tuvos pavadinimą. Šis, pristatant dabartinės teritorijos gyvenseną sukurti 4 nauji centrai: Veliuonos, Klausučių, Eržvilko ir Mažosios ir istoriją, leidžia neužmiršti ir visos lietuvninkų kultūros palikimo. Lietuvos Jurbarko krašto. Šiuo pertvarkymu buvo siekiama: To- Ypač reikšmingi Lietuvai tampa 2015-ieji, kuriuos LR Seimas, bulinti Jurbarko rajono savivaldybės kultūros įstaigų tinklą teri- Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, patvirtino Regionų me- toriniu pagrindu; sudaryti administracines, finansines sąlygas tais. Jų globėja sutiko būti Respublikos Prezidentė Dalia Grybaus- aktyvinti kultūros plėtrą Jurbarko rajono savivaldybėje, siekiant kaitė. 2015 m. puoselėjant šalies etnografinius regionus siekiama tolygiai plėtoti ir stiprinti kultūros vaidmenį savivaldybės socia- išryškinti regioniškumą per tautinius rūbus, kulinarinį paveldą, liniame gyvenime, gerinti kultūrinės veiklos sąlygas kaimuose, etnoarchitektūrą, papročius, tarmes ir patarmes, tautosaką, muzi- puoselėti seniūnijų kultūros paveldo savitumą, sudaryti galimy- kinį folklorą, tautodailę, liaudies kūrybą, etnografinių regionų isto- 1 bes modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę . Pagrindinis rinę raidą. Tai pat pažvelgti į dabartinę jos būklę ir plėtros galimy- reformos stimulas buvo kultūros centrų veiklą vykdyti ne pagal bes. Todėl pristatant Jurbarko rajono kultūros centrų reformą norisi bendruosius, bet pagal regioninius principus. Todėl centrai ir atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų aspektų, formuojančių mūsų buvo išskirstyti atsižvelgiant į trijų etnografinių regionų savitumą. šalies regioninę kultūros politiką ir parodančių jos problemas. Norint geriau suprasti, kokie tikslai keliami šioms įstaigoms, bū- Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti savo etnografinių tina pažvelgti į Kultūros centrų įstatymą, kuriame nubrėžiamos regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pa- pagrindinės veiklos gairės: plėtoti kultūrinę, švietėjišką (eduka- grindų įstatymu. Jame etnografinio regiono sąvoka apibrėžiama cinę) ir informacinę veiklą, atsižvelgiant į vietos bendruomenės kaip istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita visų amžiaus grupių laisvalaikio užimtumo poreikius, inicijuoti, tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas3. rengti ir įgyvendinti kultūrinius, meninius, edukacinius projektus Pagrindiniuose regioninę politiką ir regioninę kultūros plėtrą bei programas, išlaikyti ir tęsti krašto tradicijas, puoselėti etno- reglamentuojančiuose Lietuvos tesės aktuose apie etnografinius kultūrą ir mėgėjų meną, organizuoti profesionalaus meno sklai- regionus beveik neužsimenama – akcentuojamos vien apskritys, dą. Kultūros centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis kurios buvo sudarytos neatsižvelgiant į etnografinius regionus. To- juridinis asmuo, įgyvendinantis savivaldybės funkcijas gyventojų dėl galima teigti, kad taip iš regioninės kultūros politikos eliminuo- bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo srityje2. jama tiek etninė kultūra, tiek kultūros paveldas ir mėgėjų menas. 83 TRADICIJA IR DABARTIS Regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas yra Etnografinių regionų pakraščiai dažniausiai atsiduria skirtin- viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos guose administraciniuose-teritoriniuose dariniuose. Bėgant laikui krypčių. Tai ypač pabrėžia ekonomiškai labiau išsivysčiusios greičiau susilieja skirtingi etnografiniai ypatumai. Tai priklauso ir šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Jungtinė karalystė, Šve- nuo to, kurios etnografinės srities teritorija vyrauja. Pvz., senųjų dija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Por- administracinių teritorinių darinių palikimas: Žemaičių seniūnija tugalija, Ispanija, Italija. Nuo šių šalių neatsilieka ir kitos ES LDK apėmė ir didelę Aukštaitijos dalį, Mažoji Lietuva Klaipėdos šalys, išsaugojusios savo istorinius regionus: Vengrija, Airija, krašte įtraukė ir dalį Žemaitijos. Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Lat- Analizuodami šių dienų situaciją pastebime, kad Lietuvoje vija. O mums broliška Latvija savo etnografinius regionus yra suskirstymas rajonais neatitinka etnografinių regionų ribų. Devy- įtvirtinusi net šalies Konstitucijoje. niuose šalies rajonuose susikerta po du, o Jurbarko ir Prienų r. Kasdienybėje regiono sąvoka yra pakankamai neaiški ir savivaldybėse – trys etnografiniai regionai4. Todėl natūraliai kyla daugiaprasmė, nenusistovėjęs jos apibrėžimo pagrindas. Daž- klausimas: ar tai galime laikyti Lietuvos kultūriniu savitumu, ar nai reiškiamos įvairios, neretai priešingos nuomonės. Žinomi problema, trukdančia spręsti kultūrines, demografines, sociali- istoriniai, etnografiniai, kultūriniai, geografiniai, klimatiniai, po- nes ir ekonomines problemas? litiniai regionai. Neretai skirtingai apibrėžti regionai nesutampa. Autoriaus apklausos duomenimis, žmonės neretai tiksliai Dažniausiai skiriasi tų pačių plotų etnografiniai, istoriniai, kultū- nežino, kuriame regione gyvena. Jiems nėra svarbu regioninė riniai ir politiniai regionai, pvz., Baltijos šalių padėtis: tai Šiaurės tapatybė. Pasitaiko ir oficialios informacijos, kad Lietuvoje tik Europos geografinis, klimato regionas, Vidurio Europos istori- keturi etnografiniai regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, nis, kultūrinis regionas, Rytų Europos politinis regionas, Baltijos Dzūkija. Net ir mokslinėje literatūroje Mažoji Lietuva kartais ne- etnografinis regionas. Jie susiklostę etniniu, dažniausiai senųjų minima arba suvokiama kiek kitaip. Šiuo metu aktyvios Mažo- genčių, tarmių arba administraciniu pagrindu, etniniu ir tarmių sios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos, regiono kultūros pagrindu atspindi senųjų genčių kultūrą, administraciniu pa- įstaigų ir mokslininkų veiklos dėka šis kraštas tampa matomas grindu – teritorinius ypatumus. šalies kultūros kontekste. Šių dienų geopolitinė situacija verčia Lietuvoje Žemaitijos etnografinis regionas susiformavo etni- atidžiau pažvelgti ir į Vilnijos kraštą kaip savitą šalies kultūrinį niu, tarmių ir administraciniu pagrindu. Jis pristato senąją kultūrą darinį5. Būtina akcentuoti šios vietovės daugiakultūriškumą – ir teritorinius ypatumus. Panaši situacija susidarė Suvalkijos–Sū- dažniau pristatyti čia gyvenančių lenkų, karaimų, totorių, rusų, duvos etnografiniame regione, kuris susidarė administraciniu ir lietuvių tradicijas, papročius, istoriją, neleidžiant jų problemo- tarmių pagrindu. Dzūkijos ir Aukštaitijos atsiradimą nulėmė tar- mis manipuliuoti politikams. mės. Kiek kitokios aplinkybės sudėliojo
Load more

Recommended publications
  • Jurbarko Rajono Turistinio Kelio Parengimo Galimybių Studija
    JURBARKO RAJONO TURISTINIO KELIO PARENGIMO GALIMYBIŲ STUDIJA Data 2014 Versija Vykdytojas Užsakovas VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ Jurbarko rajono savivaldybės administracija 1 TURINYS SANTRAUKA ...................................................................................................................... 4 SUMMARY .......................................................................................................................... 5 ĮVADAS ............................................................................................................................... 6 SĄVOKŲ ŽODYNAS ........................................................................................................... 8 STRATEGINIAI DOKUMENTAI ......................................................................................... 10 TURIZMO SAMPRATA ..................................................................................................... 11 1. PROJEKTO APLINKOS ANALIZĖ .............................................................................. 13 1.1. Jurbarko rajono geografinė padėtis ...................................................................... 13 1.2. Jurbarko rajono demografinės būklės analizė ...................................................... 15 1.3. Jurbarko rajono ekonominės būklės analizė ........................................................ 16 1.4. Jurbarko rajono turizmo analizė ........................................................................... 20 1.4.1. Jurbarko rajono kultūros būklės analizė
    [Show full text]
  • Crusading, the Military Orders, and Sacred Landscapes in the Baltic, 13Th – 14Th Centuries ______
    TERRA MATRIS: CRUSADING, THE MILITARY ORDERS, AND SACRED LANDSCAPES IN THE BALTIC, 13TH – 14TH CENTURIES ____________________________________ A Thesis Presented to the School of History, Archaeology and Religion Cardiff University ____________________________________ In Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree Doctor of Philosophy in History & Welsh History (2018) ____________________________________ by Gregory Leighton Abstract Crusading and the military orders have, at their roots, a strong focus on place, namely the Holy Land and the shrines associated with the life of Christ on Earth. Both concepts spread to other frontiers in Europe (notably Spain and the Baltic) in a very quick fashion. Therefore, this thesis investigates the ways that this focus on place and landscape changed over time, when crusading and the military orders emerged in the Baltic region, a land with no Christian holy places. Taking this fact as a point of departure, the following thesis focuses on the crusades to the Baltic Sea Region during the thirteenth and fourteenth centuries. It considers the role of the military orders in the region (primarily the Order of the Teutonic Knights), and how their participation in the conversion-led crusading missions there helped to shape a distinct perception of the Baltic region as a new sacred (i.e. Christian) landscape. Structured around four chapters, the thesis discusses the emergence of a new sacred landscape thematically. Following an overview of the military orders and the role of sacred landscpaes in their ideology, and an overview of the historiographical debates on the Baltic crusades, it addresses the paganism of the landscape in the written sources predating the crusades, in addition to the narrative, legal, and visual evidence of the crusade period (Chapter 1).
    [Show full text]
  • RAIN Objektai
    Apskritis Savivaldybė Seniūnija Gyvenvietė Objekto tipas Įstaigos pavadinimas Adresas 1 Vilniaus Vilniaus miesto Vilnius Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Vilnius 2 Alytaus Lazdijų rajono Veisiejų miesto Veisiejai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Veisiejai, Lazdijų r. 3 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miklusėnai, Alytaus r. 4 Alytaus Alytaus rajono Pivašiūnų Mikalavas Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Mikalavas, Alytaus r. 5 Alytaus Lazdijų rajono Seirijų Miesto Kolonija Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miesto Kolonija, Lazdijų r. 6 Alytaus Lazdijų rajono Lazdijų Kukliai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Kukliai, Lazdijų r. 7 Alytaus Lazdijų rajono Kapčiamiesčio Kapčiamiestis Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Kapčiamiestis, Lazdijų r. 8 Alytaus Alytaus rajono Nemunaičio Gečialaukis Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Gečialaukis, Alytaus r. 9 Alytaus Alytaus rajono Simno Atesninkai I Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Atesninkai, Alytaus r. 10 Utenos Anykščių rajono Kavarsko Šoveniai Bendruomenė Budrių kaimo bendruomenė Šoveniai, Anykščių r. 11 Kauno Prienų rajono Šilavoto Šilavotas Bendruomenė Šilavoto bendruomenė Šilavotas, Prienų r. 12 Tauragės Jurbarko rajono Raudonės Stakiai Bendruomenė Bendruomenė Stakiai, Jurbarko r. 13 Alytaus Varėnos rajono Marcinkonių Margionys Bendruomenė Margionių klojimo teatras Margionys,
    [Show full text]
  • LITHUANIA. Nature Tourism Map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE
    LITHUANIA. Nature tourism map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE LIEPĀJA L AT V I A 219 Pikeliai BAUSKA Laižuva Nemunėlio 3 6 32 1 Radviliškis LITHUANIA. Kivyliai Židikai MAŽEIKIAI 34 ŽAGARĖ 170 7 NAUJOJI 7 Skaistgirys E 0 2 0 KAMANOS ŽAGARĖ 9 SKUODAS 4 AKMENĖ 36 1 153 1 Ylakiai NATURE REGIONAL 5 Kriukai Tirkšliai 3 Medeikiai 1 RESERVE 6 PARK Krakiai 5 5 5 1 NATURE TOURISM MAP Žemalė Bariūnai Žeimelis AKMENĖ Kruopiai Užlieknė 31 Jurdaičiai 1 2 Rinkuškiai Širvenos ež. Lenkimai VIEKŠNIAI 5 JONIŠKIS 0 Saločiai Daukšiai 4 9 Balėnos BIRŽAI Mosėdis E 6 SCALE 1 : 800 000 6 BIRŽAI 8 VENTA 7 REGIONAL 1 SEDA 2 N e 35 Barstyčiai 37 1 PARK Gataučiai 5 2 m VENTA 2 1 u 1 5 n Žemaičių Vaškai 2 ė Papilė 1 l SALANTAI Kalvarija REGIONAL is Plinkšių PARK Raubonys REGIONAL ež. Gruzdžiai 2 PARK 1 Linkavičiai A 3 Grūšlaukė Nevarėnai LINKUVA Pajiešmeniai 1 4 2 1 4 Krinčinas 6 1 3 A 1 6 1 Ustukiai Meškuičiai Mūša Juodupė Darbėnai SALANTAI -Li Šventoji Platelių Tryškiai 15 el Alsėdžiai 5 up 1 Narteikiai ė 5 ež. 1 1 Plateliai Drąsučiai 2 PASVALYS 4 6 ŽEMAITIJA Naisiai 0 2 TELŠIAI Eigirdžiai Verbūnai 15 2 Lygumai PANDĖLYS Šateikiai NATIONAL KURŠĖNAI JONIŠKĖLIS Girsūdai Kūlupėnai PARK Degaičiai E272 A11 Kužiai PAKRUOJIS Meškalaukis ROKIŠKIS Rūdaičiai 8 Skemai 1 1 VABALNINKAS Mastis Dūseikiai A 50 0 A 1 11 Micaičiai a Rainiai t A PALANGA a 1 i n Ginkūnai 9 o č Klovainiai Ryškėnai e 2 Prūsaliai Babrungas y Vijoliai u Kavoliškis OBELIAI 72 Viešvėnai v V v E2 ir Kairiai ė Pumpėnai .
    [Show full text]
  • Lithuanian Public Libraries: Preserving, Creating, Cooperating
    COUNTY PUBLIC LIBRARIES ASSOCIATION LITHUANIAN LIBRARIANS‘ ASSOCIATION LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING 1 LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING Editor: County Public Libraries Association In cooperation with: Lithuanian Librarians’ Association Compiled by Gerda Putnaitė /VCPL/ Edita Urbonavičienė /KCPL/ Daiva Stasaitienė /KlCPL/ Ekaterina Prakapene /ŠCPL/ Sponsors: Virginija Švedienė /PCPL/ Edited by: Laima Pačebutienė /KlAVB/, [email protected] Translated by Loreta Dapkienė Designer: Jūratė Bizauskienė Photos from libraries archives Publication is available as free pdf file at www.klavb.lt © County Public Libraries Association, 2012 © Lithuanian Librarians’ Association, 2012 2 CONTENTS PREFACE KLAIPĖDA REGION INNOVATIVE LIBRARY – A PART OF SUSTAINABLE NETWORK KLAIPĖDA COUNTY I. SIMONAITYTĖ PUBLIC LIBRARY / KlCP THE MAP OF THE PUBLIC LIBRARIES OF LITHUANIA MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF KLAIPĖDA REGION Preserving LIBRARIES IN LITHUANIA Creating MARTYNAS MAŽVYDAS NATIONAL LIBRARY OF LITHUANIA /LNB Cooperating CHANGES IN PUBLIC LIBRARIES DURING THE PROJECT LIBRARIES FOR INNOVATION (2008 – 2012) ŠIAULIAI REGION ŠIAULIAI CAUNTY POVILAS VIŠINSKIS PUBLIC LIBRARY/ŠCPL LITHUANIAN LIBRARIES IN NETWORKS: PRESERVING, CREATING, COOPERATING MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF ŠIAULIAI REGION Preserving VILNIUS REGION Creating VILNIUS COUNTY ADOMAS MICKEVIČIUS PUBLIC LIBRARY / VCPL Cooperating MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF VILNIUS
    [Show full text]
  • UNIVERSITY of TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies
    UNIVERSITY OF TURKU Faculty of Humanities Baltic Sea Region Studies Master’s Thesis BECOMING LOCALS IN A BORDERLAND OF EXILES. SENSE OF PLACE IN THE STORIES OF LITHUANIA MINOR DWELLERS. Camilla Marucco Turku August 2014 The originality of this thesis has been checked in accordance with the University of Turku quality assurance system using the Turnitin Originality Check service. THE UNIVERSITY OF TURKU Baltic Sea Region Studies Faculty of Humanities MARUCCO, CAMILLA: Becoming Locals in a Borderland of Exiles. Sense of Place in the Stories of Lithuania Minor Dwellers. Master’s thesis, 119 p., 1 appendix page Baltic Sea Region Studies August 2014 This thesis deals with sense of place, the relation that we construct with our dwelling and the surrounding environment. The topic belongs to the field of human geography. Sense of place is deeply intertwined with the ideas of feeling at home and having a place where to return. I argue that narratives of life experience help us relate to the places we inhabit, go through, leave. My analysis concerns Lithuania Minor, the Lithuanian region lying by the border with Kaliningrad, and focuses in particular on Vilkyškiai, a village in the municipality of Pagėgiai. Most of the area’s original population disappeared in the war. After 1945, people from all over the country and the USSR settled here. This raised the prickly question of who belongs to the borderland. Refugees, migrants and settlers allow us to observe closely the development of sense of place and its main constituents. Through this analysis, I challenge the idea of people’s natural rights to places and shows how time, engagement in local-based cultural activities and recollection help foreigners become locals.
    [Show full text]
  • Būsto Ir Urbanistinės Plėtros Agentūros Direktoriaus Įsakymas
    BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪROS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO (PROGRAMOS) PATVIRTINIMO 2011 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1.6-68 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 1069 „Dėl Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 88-4654) 3 punktu ir atsižvelgdamas į Tauragės regiono plėtros tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 51/9S-12 „Dėl pritarimo Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planui (programai)“, t v i r t i n u Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planą (programą) (pridedama). DIREKTORIUS ALGIRDAS ČEPAS _________________ PATVIRTINTA Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1.6-68 TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS (PROGRAMA) Priemonės pavadinimas Priemonės, laukiamo rezultato trumpas Atsakingi vykdytojai Įgyvendinimo Finansavimo aprašymas terminas šaltinis I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA 1. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema 1. Parengti reikalingus miestų (miestelių) Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo ir bendruosius planus: įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti miestų (miestelių) bendrieji (specialieji) planai, kurie sudarys teritorijų darnaus vystimosi kryptis,
    [Show full text]
  • Importance of Cultural Centres and Community Organizations Cooperation in the Development of the Ethnic Culture in Rural Areas
    ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010. 3 (19). 103–109 IMPORTANCE OF CULTURAL CENTRES AND COMMUNITY ORGANIZATIONS COOPERATION IN THE DEVELOPMENT OF THE ETHNIC CULTURE IN RURAL AREAS Stasė Navasaitienė, Dalia Perkumienė Lithuanian Agricultural University Abstract Ethnic culture consists of the beliefs and practices Ethnic culture forms the basis of every national cultu- held or observed by specific human groups that have re. It has been developed along with evolution of the man been passed down from their ancestors through their including all spheres of his spiritual and material life and grand-parents, parents and the society around them. meeting various his needs. Experience of the man, his de- Ethnic culture is one critical factor that affects eco- pendence on the nature, history and social conditions, featu- nomic development, demographic behaviour, and ge- res of human character and anthropological particularities neral business policies around the world (Ethnic…, were reflected in the ethnic culture. The article analyses the importance of culture centre 2009). and community organizations cooperation in the nurturan- There is a lack of miscellaneous cultural resear- ce of the ethnical culture in rural areas. Authors discuss ches in Lithuania. Scientific idea has touched some how cooperation of culture centres and community organi- fragments of Lithuanian cultural mosaic more or less. zations make influence on successful nurturance of ethnic Especially it is scant of more intense look at the cultu- culture and national heritage. ral phenomena. Keywords: culture, ethnic culture, culture centre, com- The significant role in social life of individuals is munity, cooperation. playing the movement of communities turning into global phenomenon and solution of social problems Introduction in the residentiary environment of person.
    [Show full text]
  • Greičio Matuoklių Vietų Gyvenviečių Teritorijose Parinkimo Ir Įrengimo Prioritetinė Eilė
    PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 MOMENTINIO GREIČIO MATUOKLIŲ VIETŲ GYVENVIEČIŲ TERITORIJOSE PARINKIMO IR ĮRENGIMO PRIORITETINĖ EILĖ Greičio Greičio Teritorijos Formaliojo Formaliojo Nukentėję valdymo Gyvenvietės VMPEI Eismo Eismo valdymo Eil. Kelio Ruožas nuo, Ruožas iki, Gyvenvietės Linijinė Teritorijos užstatymo VMPEI švietimo švietimo dviratainin priemonių Bendras Kelio pavadinimas Savivaldybė tipo VMPEI balų įvykių įvykių balų priemonės Nr. Nr. km km pavadinimas gyvenvietė užstatymas balų krovin. įstaigos įstaigos balų kai ir kelio balas balų skaičius skaičius skaičius skaičius kelio skaičius kiekis, vnt. skaičius pėstieji ruože balų ruože skaičius 1 A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 151,668 157,53 Tauragė Tauragės r. sav. taip 30 dvipusis 10 14275 476 10 3 20 11 20 9 nėra 10 100 2 A9 Panevėžys–Šiauliai 53,108 60,392 Radviliškis Radviliškio r. sav. taip 30 dvipusis 10 12534 1026 10 5 20 18 20 3 nėra 10 100 3 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 10 17,971 Vilnius Vilniaus m. sav. taip 30 dvipusis 10 40101 4126 10 4 20 2 20 0 nėra 10 100 4 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškis 4,649 9,758 Kėdainiai Kėdainių r. sav. taip 30 dvipusis 10 3910 539 8 5 20 18 20 11 nėra 10 98 5 2336 Kunigiškiai–Palanga 2,212 6,861 Palanga Palangos m. sav. taip 30 dvipusis 10 2560 137 8 4 20 6 20 2 nėra 10 98 6 103 Vilnius–Polockas 25,423 26,818 Lavoriškės Vilniaus r. sav. taip 30 dvipusis 10 3142 359 8 2 20 1 20 1 nėra 10 98 7 165 Šilalė–Šilutė 40,730 43,730 Žemaičių Naumiestis Šilutės r.
    [Show full text]
  • Studies Into the Balts' Sacred Places
    Studies into the Balts’ Sacred Places Vykintas Vaitkevičius Lithuanian Institute of History BAR International Series 1228 2004 British Archaeological Reports are published by John and Erica Hedges Ltd and by Archaeopress This volume has been published by: John and Erica Hedges Ltd British Archaeological Reports 7 Longworth Road Oxford OX2 6RA England Tel/Fax +44(0)1865 511560 E-mail: [email protected] www.barhedges.com Enquiries regarding the submission of manuscripts for future publication may be sent to the above address Do look at the web site which has a list of all BARs in print. BAR S1228 Studies into the Balts’ Sacred Places © Vykintas Vaitkevičius 2004. Volume Editor: John W Hedges Printed in England by Biddles Ltd ISBN 1 84171 356 2 All BAR titles available from: Hadrian Books 122 Banbury Road Oxford OX2 7BP England E-mail: [email protected] www.hadrianbooks.co.uk The current BAR catalogue with details of all titles in print, prices and means of payment, is available free from Hadrian Books or access web site All volumes are distributed by Hadrian Book Ltd Translation: Dalia Minkutė Copy-editor: Jane Anson Layout: Aneta Ščepkauskaitė Review: Dr Audronė Bliujienė, Dr Vytautas Kazakevičius Vykintas Vaitkevièius. Studies into the Balts sacred places Preface Balts sacred places, the old common name of which is alkai, are one of the most interesting monument groups. They have not been properly protected or investigated for many years for various reasons: ideological, methodological, and finan- cial. A sacred place is not only a hill or a stone. Usually they have their own names and are shrouded in place-legends and be- liefs.
    [Show full text]
  • R U S S I E Pologne Biélorussie L E T T O N I E Mer Baltique Lituanie
    vers LIEPAJA 22° vers SALDUS vers AUCE 23° vers DOBELE vers JELGAVA 24° vers RIGA vers VALLE 25° vers AIZKRAUKLE vers JEKABPILS vers GALENI BAUSKA Vies LITUANIE GRAMZDA ite vers REZEKNE Barta Laizuva SKAISTKALNE BIRZI N Zidikai Naujoji Akmene e Aleksandrija m VIESITE Zagare M u LIVANI vers LIEPAJA KAMANU REZ. e n Mazeikiai me e Kriukai le l Skuodas Ylakiai i Tirksliai Juodeikiai s PREILI Kruopiai Joniskis Zeimelis LE TTONIE Vieksniai V Akmene M Barstyciai en Birzai t u a s RUCAVA a NERETA ZEMAITIJOS Seda Pasvitinys AKNISTE NAC. P. Nevarenai Papile Sakyna Gatauciai BULVISI Suvainiskis RUBENI Sventoji Plateliai Varduva Kairiskiai Onuskis D 56° Gruzdziai Pamusis Linkuva Kucgalis a Kratiskiai Juodupe u Darbenai Lac de Plateliai Tryskiai Meskuiciai g Pasvalys a SPOGI Nasrenai Telsiai Kursenai v Kuziai Pandelys SUBATE a 56° Joniskelis Palanga Pakruojis Daujenai Vabalninkas Viesvenai e Rokiskis Obeliai yt Micaiciai Kairiai Kartena Plunge rv i Pusalotas Pumpenai Panemunelis vers VITSEBSK vers VITSEBSK vers VITSEBSK vers VITSEBSK Z e m V aic iu MER Kretinga Siauliai Staciunai Rozalimas Antasava Skapiskis Jokubavas Zarenai Bubiai Lac Pyvesa Lac Sartu DAUGAVPILS Stalgenaiauk s tum a Kuliai Rekyvos Smilgiai Kupiskis Antazave Radviliskis Karsakiskis evuo Kamajai Gargzdai Uzventis Tyruliai L Imbradas Klaipeda Vezaiciai Tverai Seduva a Subacius Simonys Lac Varniai s a Dusetos Zarasai Rietavas y j Vaiguva Luksto b Panevezys i ja u Lac Turmantas i Siaulenai Naujamiestis Deguciai r n D Luodis i 234 Viesintos Svedasai s e Baisogala i Antaliepte BALTIQUE M Veivirzenai Kelme z Surdegis oji Lac Druksiai n Laukuva t e en Kraziai v Mieziskiai v Priekule e Tytuvenai Skemiai S Kvedarna N Daugailiai u Juodkrante Grinkiskis Raguva Visaginas i Kaltinenai KURSIU NERIJOS Sveksna Pajuralis Pakrazantis Troskunai Lac Rubikiu Vyzuonos Rimse NAC.
    [Show full text]
  • Tauragės Apskrities Gyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Rinkos Analizė
    LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos katedra Inga Bujanovaitė TAURAGĖS APSKRITIES GYVENAMOSIOS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS ANALIZĖ Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Kraštotvarka Studijų programa: Ţemėtvarka Akademija, 2011 Magistrantūros studijų baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2011 04 18, Nr. 101-Kb) Pirmininkas: prof., habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. prof. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. prof. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Mokslinis vadovas:....................................................................................................... (parašas) (doc. dr. Marius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS) Recenzentas:................................................................................................................ (parašas) (prof. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS) Katedros vedėjas:....................................................................................................... (parašas) (prof. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS) Oponentas:................................................................................................................
    [Show full text]