SUDARYTOJO ŽODIS Šilutės rajonas yra Lietuvos vakaruose prie Kuršių marių, pačiame Karaliaučiaus krašto pasienyje. Administracinės ir teritorinės jo ribos daugelį kartų kito, galutinai susiformavo 1962 m., prijungus prie Šilutės dalį buvusio Pagėgių rajono. Tai ir yra šio enciklopedinio žodyno “teritorinės ribos”. Dalis regiono teritorijos XVI - XIX a. pradžioje įėjo į Prūsijos valdytą Mažąją Lietuvą. Rajono centras Šilutė susiformavo iš Verdainės, Šilokarčemos, Cintjoniškių ir Žibų kaimų. Krašte (1999) gyveno 70725 gyventojai: senieji lietuvininkai, išsaugoję “šišioniškių” kalbą ir etninius papročius bei kiti, pokario metais į Pamarį suplaukę iš įvairių Lietuvos kampelių ir čia prigiję. Žodyno laiko ribos apima praeitį ir dabartį, bet neperžengia 2000 metų, kurie į mūsų kraštą atnešė įvairių permainų. Pamarį garsina jo istorinė praeitis, unikali gamta, žvejybos tradicijos, senoji architektūra, rašto ir knygos kultūra, iškilūs veikėjai. Paminėtini mūsų kraštiečiai: XVII a. lietuviško giesmyno parengėjas ir Baltramiejaus Vilento raštų redaktorius bei leidėjas Lozorius Zengštokas (Sengstock), pirmosios lietuviškos gramatikos kūrėjo Danieliaus Kleino (Klein) bendradarbis Vilhelmas Martinijus (Martini), raštijos darbuotojai Jonas Kristupas Cintijus (Cynthius), Mykolas Gaidys, kalbininkas ir pirmasis Biblijos lietuviško leidimo redaktorius Fabijonas Kalau, protestantiškos literatūros leidėjas ir laikraščio “Alyvų lapai” redaktorius Teodoras Gustavas Strukas (Struck), laikraščio “Mūsų gyvastis” leidėjas gydytojas Jurgis Šeklys. Šilutės spaudos pradininku laikomas A.Umlaufas (Umlauf), 1861 m. įkūręs pirmąją spaustuvėlę Šilokarčemoje. XIX a. pab. ir XX a. pirmoje pusėje veikė Frydricho Vilhelmo Zyberto (Siebert) spaustuvė, šeimyninė Karlo, Oto, Artūro ir Oskaro Sekunų (Sekunn) knygų prekybos ir leidybos įmonė, Rudolfo, Adolfo ir Marijos Štal (Stahl) knygynai. Iš Macikų kaimo kilęs garsus vokiečių rašytojas ir dramaturgas Hermanas Zudermanas (Sudermann). Istorikai teigia, kad Jonaičiuose ar netoli jų gimė filosofas, rašytojas ir dramaturgas Vydūnas (Vilhelmas Storosta). Lemtinga, kad 1889 m. Šilutėje dvarą nusipirko tautosakininkas, etnografas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte (Šilutėje) įsteigėjas Hugo Šojus (Scheu). Stemplėse, netoli Švėkšnos, gyveno ir kūrė lietuvių literatūros klasikas Simonas Stanevičius, kuris, manoma, yra palaidotas Švėkšnos kapinėse. Vainute raštininko padėjėju dirbo lietuvių poemos “Anykščių šilelis” autorius Antanas Baranauskas. Per Pamario kraštą spaudos draudimo laikotarpiu ėjo knygnešių keliai. Bitėnų kaime gimė ir gyveno Mažosios ir Didžiosios Lietuvos spaudos leidėjas ir platintojas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Martynas Jankus. Šilutėje, Herderio gimnazijoje, mokėsi būsimasis teorinės bibliotekininkystės kūrėjas prof. Levas Vladimirovas, ilgus metus praleido bibliofilas ir kraštotyrininkas Petras Jakštas. Pamaryje gimė ir gyveno išeivijos poetė Aldona Gustas, dailininkė Eva Labutytė, garsus muzikos atlikėjas Pranciškus Budrius, kitos ryškios ir kraštui nusipelnę asmenybės, kurių čia nepaminėjome, bet skaitytojas jų vardus ras šiame žodyne. Iki 2000-ųjų metų apie Šilutės rajoną ir jo vietoves rašyta ne taip mažai. Pirmoji knyga, kurią žodyno sudarytojams pavyko rasti, yra Kintų precentoriaus Alberto Fiulhazės (Füllhaase) parengtas ir Frydricho Vilhelmo Zyberto spaustuvėje (Heydekrug, 1904) išspausdintas kraštotyros leidinys “Geschichtliche Heimatkunde des Kreises Heydekrug für Schule und Haus” (“Šilutės apskrities istorinė kraštotyra mokyklai ir namams”). Šios knygos literatūros sąraše nurodoma, kad (1867) yra išleista Linker (Lyncer) knyga “Der Kreis Heydekrug” (“Šilutės apskritis”) ir (1893) G.A.Švede (Schwede) knyga “Der Kreis Heydekrug-nur Geograph” (“Šilutės apskritis - tik geografija”), tačiau jų surasti ir pamatyti sudarytojams nepavyko. Krašto praeities studijoms reikšminga 1920 m. Klaipėdoje (Memel) Frydricho Vilhelmo Zyberto spaustuvėje publikuota Johano Zembrickio (Sembritzki) ir Artūro Bitenso (Bittens) “Geschichte des Kreises Heydekrug” (“Šilutės apskrities istorija”) , kurioje apžvelgiamas apskrities visuomeninis, socialinis, ekonominis gyvenimas nuo Ordino laikų iki XX a. pradžios. Pagėgių apskrities Kerkutviečių mokytojas Otas Švarcenas (Schwarzien) pagal senuosius šaltinius suredagavo ir 1927 m. savo leidykloje (vieta nenurodyta) išleido knygelę “Bilder aus der Vergangenheit des Kirchspiels Willkischken” (“Paveikslai iš Vilkyškių parapijos praeities”). Joje aprašoma parapijos ir mokyklų istorija, skelbiami 1680 metų vietos gyventojų sąrašai. Istoriografiniai duomenys apie atskiras Šilutės krašto vietoves ir įmones išspausdinti universaliame leidinyje “Lietuviškoji enciklopedija” (1933 - 1940). Pastebėtina, kad ilgus pokario metus daugiau ar mažiau reikšmingų leidinių apie Pamarį ir jo žmones išleista nebuvo. Leidyba suaktyvėjo nuo 1966 metų, kai apie senąsias mokyklas, ekonomiškai stiprėjančias įmones, gražėjančias gyvenvietes pradedami publikuoti jubiliejinėms sukaktims ar kitoms progoms skirti leidinukai. Kraštotyrinio pobūdžio knygelėje “Švėkšnos vidurinė mokykla” (red. Petras Čeliauskas, Ilijara Černiauskienė, Juozas Vytautas Rupšys, 1969), iliustruotoje nuotraukomis, pasakojama mokyklos 50 metų istorija. L.I.Ruskino ir V.P.Volkovo leidinuke “Šilutės melioracijos statybos montavimo valdybos patirtis”, 1969, išleistame Maskvoje, ir Aleksandro Kezio apybraižų knygoje “Pamario melioratoriai” (1980) aprašoma vienos stambiausių Šilutės miesto įmonių veikla. Kai kurie duomenys apie krašto ūkio raidą publikuoti buvusios rajono žemės ūkio valdybos (1972 - 1979) statistiniuose leidiniuose “Šilutės rajono ūkinės finansinės veiklos rodikliai”. Apie vieną gražiausiai tvarkomų gyvenviečių išspausdintas Zigmanto Dokšo ir Algirdo Grubevičiaus nuotraukų albumas “Juknaičiai” (1986), kurį galima laikyti pirmuoju Pamario kraštovaizdžio fotoalbumu. Straipsnių rinkinyje “Rambynas” (1987), sudarytame Alfonso Basalyko, Zenono Venckaus ir Algirdo Lekavičiaus, rašoma apie Rambyno landšaftinį draustinį, kalną ir jo apylinkes. Janinos Janavičienės leidinyje “Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai” (1992) nagrinėjama Paprūsės gyventojų lietuvininkų kalba, pateikiami atskiri vaizdeliai bei epizodai iš gyvenimo. Monografijoje “Rusnė” (1992) skelbiami duomenys apie salą, liaudies architektūros tyrinėjimus, gamtininkų darbus. Vėlesniame Henriko Landzbergo ir Antano Dakinavičiaus fotoalbume “Rusnė” (1997) publikuojami senosios architektūros, gamtos, žvejų krašto vaizdai. 1994 m. pasirodo Petro Jakšto monografija “Senoji Šilutė”, kukliai pavadinta medžiaga miesto istorijai. Joje fiksuojama krašto istorija (faktai) nuo seniausių laikų iki XXa., apibūdinti atskiri asmenys ir vietovardžiai. Tai leidžia šią knygą laikyti reikšmingu Šilutės krašto istoriografiniu veikalu. Vėliau išspausdintoje knygelėje “Žvejyba pamaryje XVI - XX a.” (aut. Birutė Servienė ir Kęstutis Demereckas, 1998) aprašoma žvejybos verslo istorija, tradicijos ir būdai, tekstas iliustruojamas nuotraukomis iš Šilutės muziejaus fondų. Rusniškių autorių parengtame ir nuotraukomis iliustruotame leidinuke “Rusnės sala” (1999, red. Jolita Švagždienė) pasakojama apie salos praeitį, žymius žmones, paveldą ir gamtą. 1999 m. publikuojamas kraštotyrininko Petro Čeliausko parengtas memuarų leidinys “Švėkšna prisiminimuose”. Iki 2000 metų išleisti dar keli nedidelės apimties (15 - 35 p.) leidinukai, tokie, kaip “Kintų lobiai” (aut. Alfonsas Pekarskas), “Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla 1921 - 1991 “ (sud. Jonas Jatautas), “Šilutė. 35 pažinties puslapiai” (aut. Stasys Mėlinauskas), ir kiti, kurie papildė publikuotos medžiagos apie atskiras krašto vietoves ir įstaigas rašytines atsargas. Nemažą pažintinę reikšmę turi užsienyje parengtos ir išspausdintos knygos apie Šilutę ir šilutiškius. 1924 m. Karaliaučiuje (Königsberg) išleistoje dr. R.Levecko (Leweck) nedidukėje mongrafijoje “Scheu” (Šojus) rašoma apie Šilutės miesto ir krašto mecenatą Hugo Šojų. Ji skirta įžymaus šilutiškio gimimo 80-mečiui. Šiek tiek istorinės pažintinės medžiagos apie Rambyno kalną, Rusnę, Uostadvarį ir Nemuno atšakas spausdinama Stepono Kolupailos monografijoje “Nemunas” (Čikaga, 1950). Tais pačiais metais išleidžiama Jono Rugio kraštotyrinė knygelė “Švėkšnos praeitis” (Čikaga), paantraštėje vadinama “Vieno Žemaitijos miestelio istorija”. Vėliau pasirodo solidi ir išsami monografija “Švėkšna” (Čikaga, 1974), kurioje publikuojama medžiaga apie šio miesto praeitį, vardo kilmę, kultūrinį gyvenimą ir žmones. Iš nepublikuotų leidinių šilutiškiams galėtų būti įdomi 1985 m. Vokietijoje Georgo Hary Ašmano (Aschmann) parengta istoriografinė apybraiža “Herderschule zu Heydekrug” (“Šilutės Herderio mokykla”), kurią į lietuvių kalbą (1990) išvertė Romualda Dobranskienė. Šapirografu spausdintame vertime pateikiama šios mokyklos kronika, iliustruota Helmuto Bergerio (Berger) sukauptomis archyvinėmis nuotraukomis. Pažymėtina, kad įvairiais laikotarpiais publikuotos medžiagos apie atskiras krašto vietoves lentyną gražiai papildė skirtingų žinybų ir pavienių asmenų Lietuvoje bei užsienyje leisti informacinio, pažintinio pobūdžio ar proginiai leidinukai. Dažniausiai jie buvo skirti Pamario svečiams arba atskirų žinybų, verslo, paslaugų reklamai. Susistemintos ir visaapimančios medžiagos apie Šilutės kraštą iki pasirodant šiai knygai išleista nebuvo. Tai mėgina padaryti šio žodyno sudarytojai. Knyga - universalios regioninės enciklopedijos ir enciklopedinio žodyno derinys - yra labiau laikytina žodynu. Ją per 3 nuoseklaus darbo metus parengė 12 F. Bajoraičio viešosios bibliotekos specialistų,