DOCSLIB.ORG

KLAIPĖDOS RAJONAS Sveiki Atvykę Į Klaipėdos Rajoną – Keturių Vandenų Kraštą Jus Pasitinka Keturių Vandenų Kraštu Vadinamas Rajonas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
KLAIPĖDOS RAJONAS Sveiki Atvykę Į Klaipėdos Rajoną – Keturių Vandenų Kraštą Jus Pasitinka Keturių Vandenų Kraštu Vadinamas Rajonas KLAIPĖDOS RAJONAS Sveiki atvykę į Klaipėdos rajoną – keturių vandenų kraštą Jus pasitinka keturių vandenų kraštu vadinamas rajonas. Jaukūs miestai ir miesteliai, gamtos prieglobsčio apsupti kaimai, akį džiuginantys ir vaiz- duotę įkvepiantys gamtos peizažai, tūkstantmečius skaičiuojanti lietuvininkų ir žemaičių krašto istorija, per amžius išsaugota kultūra, puoselėjamos tradi- cijos, šilti ir draugiški žmonės. Visa tai ir dar daugiau atrasite Klaipėdos ra- jone – krašte, kurį skalauja Baltijos jūros bangos ir Kuršių marios, vingiuoja 1. srauni Minijos upė, žalią rajono veidą gyvina mėlynų ežerų akys. Šį keturių vandenų kraštą lengvai pažinsite keliaudami po apylinkes, atos- togaudami kaimo turizmo sodybose. Krašto žmonės didžiuojasi savo istorija, tradicijomis ir nuostabia gamta. Linkime nepamirštamų akimirkų ir turi- ningo poilsio. GARGŽDAI Klaipėdos rajonas etniniu Tai Klaipėdos rajono administracinis 1. požiūriu yra išskirtinis: jį beveik centras, miestas prie Minijos upės, šalia pusiau dalija dviejų Lietuvos istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Žmo- etninių grupių istorinis ir nių čia gyventa nuo žalvario amžiaus, o istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kultūrinis palikimas – Mažosios kartą minimi 1253 m. Ilgus amžius Gargž- Lietuvos lietuvininkų ir Didžiosios dai buvo pasienio gyvenvietė, o cariz- Lietuvos žemaičių. Išlikę Mažosios mo laikais per miestą į Didžiąją Lietuvą ir Didžiosios Lietuvos etniniai gabenta draudžiama spauda. XV–XVI a. ir kultūriniai skirtumai puikiai Gargžduose buvo žemaičių seniūnų Kęs- regimi keliaujant po Klaipėdos gailų dvaras. Per Antrąjį pasaulinį karą rajoną. miestelis sudegė. Gargždams Atgimimo 2. simboliu tapo 1989−1990 m. pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė Šv. ar- kangelo Mykolo bažnyčia. Gargždai di- džiuojasi istorinio palikimo fragmentais: 2. senųjų gatvių linijomis, atnaujinta miesto aikšte, 2005 m. įsteigtu Gargždų krašto muziejumi, restauruotais senųjų kapinių vartais, šventoriaus koplyčia, varpine bei dvaro parku. Angliško landšaftinio stiliaus Gargždų parkas įkurtas vakarinėje miesto dalyje XIX a. I pusėje dvarininkų baronų F. ir E. Rėnė (Rönne). Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vasaros metu vyksta įvairūs renginiai. Į šiaurę nuo Gargždų, kairiajame Minijos krante, yra Kalniškės piliakalnis, o Gargždų pašonėje esantis Skaidrusis kar- jeras – naujasis turistų traukos objektas. VĖŽAIČIŲ DVARO SODYBA Dvaras minimas nuo 1567 m. Jis priklausė grafams Volmeriams. Vėžaičių dvaro pa- 3. statų ansamblis – architektūrinę, istorinę, 2 1. 4. urbanistinę vertę turinti Vėžaičių dvaro KISINIŲ KAIMO 1. Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“ sodyba. Kompleksui priklauso jėgerio na- ETNOGRAFINĖS KAPINĖS 2. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia mas, dveji vartai, arklidė, sarginė, degtinės Etnografinėse kapinėse palaidoti Lietuvos 3. Gargždų slėnis varykla, karvidė, svirnas, namas, koplytėlė. periodinės spaudos pradininkas Johanas Dvaro arklidėse dabar įsikūrę miestelio Ferdinandas Kelkis ir vienas iš 1831 m. su- 4. Vėžaičių dvaro Baltieji vartai kultūros namai. kilimo prieš carinės Rusijos valdžią vadų – 5. Gargždų bažnyčios šventoriaus koplyčia Antanas Gelgaudas. VEIVIRŽĖNAI 6. Vėžaičių dvaro arklidės Miestelio banguotą reljefą raižo Veiviržo AGLUONĖNAI upė. Veiviržėnų apylinkėse gausu pilia- Tai kaimas ant Agluonos upės kranto, kalnių, iš kurių įspūdingiausias – Sko- 2016 m. Aplinkos ministerijos pripažintas mantai – įrengtas pirmaisiais amžiais kaimu, geriausiai atskleidžiančiu savitus po Kristaus. Vaizdingame Veiviržo upės Mažosios Lietuvos regiono bruožus. Uni- slėnyje rengiamos įvairios šventės, kino kalioje Klaipėdos krašto etnografinėje so- vakarai, o liepos mėnesį kasmet orga- dyboje įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje nizuojama didžiausia miestelio šven- Klojimo teatras, kuriame kasmet vyksta tė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. vaidinimai, etnografinių ansamblių kon- Klaipėdos rajono amatų centre organi- certai ir kiti kultūriniai renginiai. Gyven- zuojamos tradicinių amatų edukacinės vietės 450-mečiui ir Lietuvos Respublikos programos: duonos kepimas, audimas, Nepriklausomybei paminėti buvo įkurtas pynimas iš vytelių ir kt. Lietuvininkų ąžuolynas ir Gediminaičių 5. 6. 2. 3 1. stulpų paminklas-aukuras. Parke ekspo- LANKUPIŲ ŠLIUZAS vyko 1863–1873 m. Kanalo statybos inicia- nuojamos autentiškos J. Genio vėjo ma- Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris pa- torius – Klaipėdos pirklys Gubba, statybos lūno dalys, pastatytas krikštas E. Kanto skelbtas technikos paminklu. Per kanalą vadovai Degneris, Mohras. Kanalo statybos protėviui. 1902–1904 m. pastatyta 10 lengvų meta- tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus linių tiltų. Lankupių šliuzas iki šiol retkar- sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kur- VANAGAI čiais naudojamas pagal paskirtį. šių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir Tai istoriškai reikšminga Klaipėdos rajono tik paskutiniaisiais metais, siekiant paspar- gyvenvietė. Čia gimė lietuvių literatūros LANKUPIŲ KABAMASIS TILTAS tinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų klasikė Ieva Simonaitytė. Buvusią rašyto- Tai ilgiausias kabamasis tiltas Lietuvoje. Jo karo belaisviai. Keletas jų žuvo, todėl jų at- jos gimtinės vietą žymi tautodailininko ilgis 130 m, o plotis 1,4 m. Metalinis len- minimui prie kanalo žiočių (ties keliu į tarp- sukurta medžio skulptūra. Vanagų kaimą tomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir tautinę perkėlą) buvo pastatytas pamin- puošia 1909 m. pastatyta neogotikinio Šilutės rajonus. Yra duomenų, kad šis tiltas klas. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia, ku- pastatytas XX a. pradžioje. vidutinis gylis 1,7 m. 1902–1904 m. įrengta rioje ryškūs moderno ir net racionaliosios 10 metalinių tiltų. Šiuo metu išlikę 2 tiltai su architektūros požymiai. Šalia bažnyčios KARALIAUS VILHELMO metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atra- yra etnografinės kapinės, kuriose palaido- KANALAS mų liekanos. Šiandieną Karaliaus Vilhelmo ti žymūs Mažosios Lietuvos visuomenės Tai Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I kanalas - sparčiai populiarėjanti vandens veikėjai. garbei pavadintas kanalas, kurio statybos turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta. PRIEKULĖ Miestas yra įsikūręs šalia vaizdingo Mi- nijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Senoji architektūra, autentika, ka- bantys tiltai per Miniją, muziejai – visa tai randama Priekulėje. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evan- gelikų liuteronų parapija. Priekulėje veikė J. F. Šrioderio, J. Triaušo lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atida- rytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L. Gleicho paštas. Priekulė gar- si literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vo- kiečių rašytojas E. Vichertas, gyveno ir kūrė rašytoja I. Simonaitytė. Priekulėje, Minijos upės dešiniojo kranto vingyje, yra Vingio parkas, kuriame kasmet vyksta žirgų var- žybos Klimovo taurei laimėti. 2. 4 4. 1. S. Dariaus memorialinio parko simbolinis centras – kompasas 2. Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia 3. Karaliaus Vilhelmo kanalas 4. Pajūrio regioninio parko lankytojų centras 3. 5. Drevernos mažųjų laivų uostas DREVERNA na–Juodkrantė-Dreverna sujungia Kuršių mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduo- Senas žvejų kaimas, minimas nuo marių krantus. ti. Neaprėpiamos erdvės, vanduo, vėjas, 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantė- kopų vaizdai antrapus marių ir į krašto- je prie Drevernos upės žiočių. Drevernos KARKLĖ vaizdį įsiliejantis modernus poilsio kom- žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų staty- Tai vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant pleksas maloniai kviečia kiekvieną. tojas Jonas Gižas. 2010 m. rekonstruotoje jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą. Jono Gižo etnografinėje sodyboje įkurtas Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinis LAPIAI muziejus, kuriame galima susipažinti su grožiu užburia kiekvieną, o dviračių entuzi- Tai mažoji Lietuvos Šveicarija. Vaizdingos laivadirbystės ir žvejų tradicijomis. Čia taip astai gali mėgautis dviračių takais, vedančiais Lapių apylinkės, Žvelsos upės krante stūk- pat organizuojama edukacinė pramogi- per Karklę. Pajūrio regioninis parkas žemyni- santis legendomis apipintas Lapių piliakal- nė programa ir kulinarinis kruizas „ŽUVIES niame pajūryje yra bene paskutinė vieta, ku- nis, Lakštingalų slėnis užburia kiekvieną čia KELIAS“. Moderniame mažųjų laivų uoste rioje galima grožėtis natūralia gamta. atvykusį. Vasarą turistus vilioja plaukimas siūloma paplaukioti įvairaus tipo pramo- baidarėmis Minija, o žiemą ir pavasarį – giniais laivais, paskanauti žuvies kulina- SVENCELĖ ekstremalus plaukimas Žvelsos upe. Or- rinio paveldo patiekalų. 15m apžvalgos Tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsi- ganizuojami turistiniai žygiai kalvotomis bokštas kviečia grožėtis Naglių gamtinio kūrusi Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir Lapių apylinkėmis. Žiemos pramogų mė- rezervato ir Kuršių marių vaizdais, o atida- gamtos draustinių apsuptyje. Unikali van- gėjai laukiami ant Utrių kalno, kur veikia rytas reguliarus tiesioginis reisas Drever- dens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali net trys skirtingo lygio slidinėjimo trasos. 5. 5 1. 1. OLANDŲ KEPURĖS KALNIŠKĖS PILIAKALNIS Švėkšną stūkso vienas gražiausių pajūrio KALNAS IR SKARDIS Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slė- piliakalnių. Tai archeologijos paminklas ir Olandų Kepurės kalnas (24,4 m virš jū- nio pusėje esanti Pilalė mini miesto istori- vienas geriausiai įtvirtintų piliakalnių Lie- ros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ar- jos pradžią. 1998 m. atlikti nedidelio mas- tuvoje, dar vadinamas
Load more

Recommended publications
  • Turizmo Verslo Skatinimo Sistemos Sukūrimas Šilutės Rajono Savivaldybėje
    TURIZMO VERSLO SKATINIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE galimybių studija Vykdytojas Užsakovas UAB „Eurointegracijos projektai“ Šilutės rajono savivaldybės administracija Šilutė, 2015 1 TURINYS 1. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO VERSLO IŠVYSTYMO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ ............................................................................................................................ 3 1.1. BENDRAS ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS SOCIALINĖS-EKONOMINĖS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS ................................................................................................................. 3 1.2. TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ TRUMPAS VERTINIMAS ....................................... 10 1.3. TURIZMO PLĖTROS IŠTEKLIAI ................................................................................................. 22 1.4. TURIZMO PASLAUGŲ ANALIZĖ ............................................................................................... 24 1.5. TURIZMO INFRASTRUKTŪROS ĮVERTINIMAS ...................................................................... 30 1.6. TURIZMO INFORMACIJA IR RINKODARA .............................................................................. 31 1.7. TURISTŲ RINKOS IR SRAUTAI .................................................................................................. 36 1.8. INVESTICIJOS Į TURIZMO VERSLO IR REKREACIJOS PLĖTRĄ ......................................... 37 1.9. ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO VERSLO PLĖTROS SSGG ANALIZĖ ...... 46 PRIEDAI ...................................................................................................................................................
    [Show full text]
  • On the Problem of Assessment of Sustainability in the Sea Shore Region
    ISSN 2029-9370. REGIONAL FORMATION AND DEVELOPMENT STUDIES, No. 2 (10) ON THE PROBLEM OF ASSESSMENT OF SUSTAINABILITY IN THE SEA SHORE REGION Kristina ramanausKaitė1, angelija Bučienė2 Klaipėda University (Lithuania) ABSTRACT Definitions and sets of indicators as well as approaches on sustainable development are compiled, discussed and evaluated in this paper. The researched region embraces for five urban and district municipalities in western Lithuania and Latvia in the total area of 1393.93 km2. The scheme of steps of assessment of sustainability with selected sets of indicators relevant for the sea shore region of Lithuania and Latvia is presented and discussed. KEY WORDS: sustainability, assessment, sea shore region. JEL CODES: Q01, Q56. Introduction The sea shore or coastal zone’s importance in the country’s economics is one of the greatest in most of world countries because of high natural and human resources located there (Berkes et al., 2003; Gadal and Lekavičiūtė, 2012; Walter, Stützel, 2009). In the sense of spatial planning, it involves a territory in the sea and on land, the boundaries of which are defined by mutual influences and interests (Pužulis, 2010; Spiriajevas, 2012; Burgis, Čiegis, 2012). According to the research in Finland, about 40 % of Baltic sea shore habitat types are threatened (SH7 Red-listed, 2008). The seashore meadows, seasonally flooded meadows and paludified wet meadows are among the most valuable rural landscapes in the coastal areas. This kind of areas has most certainly decreased lately, due to decreased grazing and hay harvesting, drainage activities, cultivation or increased damp construction with shrinking of agricultural activities. However the tourism, recreation, fishing, sports are increasing and their impact on the environment in these regions increases as well.
    [Show full text]
  • RAIN Objektai
    Apskritis Savivaldybė Seniūnija Gyvenvietė Objekto tipas Įstaigos pavadinimas Adresas 1 Vilniaus Vilniaus miesto Vilnius Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Vilnius 2 Alytaus Lazdijų rajono Veisiejų miesto Veisiejai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Veisiejai, Lazdijų r. 3 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miklusėnai, Alytaus r. 4 Alytaus Alytaus rajono Pivašiūnų Mikalavas Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Mikalavas, Alytaus r. 5 Alytaus Lazdijų rajono Seirijų Miesto Kolonija Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miesto Kolonija, Lazdijų r. 6 Alytaus Lazdijų rajono Lazdijų Kukliai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Kukliai, Lazdijų r. 7 Alytaus Lazdijų rajono Kapčiamiesčio Kapčiamiestis Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Kapčiamiestis, Lazdijų r. 8 Alytaus Alytaus rajono Nemunaičio Gečialaukis Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Gečialaukis, Alytaus r. 9 Alytaus Alytaus rajono Simno Atesninkai I Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Atesninkai, Alytaus r. 10 Utenos Anykščių rajono Kavarsko Šoveniai Bendruomenė Budrių kaimo bendruomenė Šoveniai, Anykščių r. 11 Kauno Prienų rajono Šilavoto Šilavotas Bendruomenė Šilavoto bendruomenė Šilavotas, Prienų r. 12 Tauragės Jurbarko rajono Raudonės Stakiai Bendruomenė Bendruomenė Stakiai, Jurbarko r. 13 Alytaus Varėnos rajono Marcinkonių Margionys Bendruomenė Margionių klojimo teatras Margionys,
    [Show full text]
  • Lithuania Lithuanian State Department of Tourism Under the Ministry of Economy Relax Actively!
    EN Lithuania Lithuanian State Department of Tourism under The Ministry of Economy Relax actively! Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, Lithuania Tel.: + 370 706 64 976, fax: +370 706 64 988, e-mail: [email protected] www.tourism.lt www.Lithuania.travel Published by PLC “VIP Viešosios informacijos partneriai“ Cover photos: photographer Monika Požerskytė. Pictures by M. Požerskytė, P. Gasiūnas, N. Skrudupaitė, K. Stalnionytė, V. Balkūnas, L. Ciūnys and SDT photo archive, “Irklakojis“, “Tony Resort“, Druskininkai tourism and business information centre. SDT photo archive. Text authors: Kristina Stalnionytė, Sandra Kanopkaitė. Text editor: Jefrey Clark. Design and Publishing PLC KOPA LT Active tourism Mažeikiai LATVIA N. Akmenė Joniškis Biržai Skuodas Telšiai Kuršėnai Pakruojis Pasvalys Rokiškis Palanga 26 Kretinga Kupiškis 10 Plungė 16 Šiauliai 18 Klaipėda Zarasai Gargždai Radviliškis Rietavas Varniai Panevėžys Kelmė Šeduva Baltic Sea 1 Luodis Visaginas 23 25 Šilalė Anykščiai Nida 2 Utena Šilutė 24 8 7 Raseiniai Ignalina Tauragė Kėdainiai Ukmergė Pagėgiai Švenčionys Molėtai Jurbarkas Jonava Cycle tours Širvintos Šakiai Kaišiadorys Kernavė Water tourism RUSSIA 9 Kaunas 6 (The Kaliningrad Elektrėnai 22 Vilnius 19 Golf Courses Region) 5 Vilkaviškis Prienai 4 BELARUS 17 Birštonas 14 15 12 Aqua parks 20 Trakai Marijampolė Alytus Adventure parks Kalvarija Šalčininkai Horse riding clubs Lazdijai Varėna Hot Air Balloon Flights 11 POLAND 21 Druskininkai 3 Winter activities 13 Active leisure are are at the at the Lithuania Lithuania 760 meandering 760 century, the journey around century, the journey around st if we offered you an offered if we What would you say What would spirit of Jules Verne? kayaking and canoeing. So yes, today, right here, right now, right now, So yes, today, right here, incredibly beautiful water routes for routes water beautiful incredibly rivers and 3,000 rippling lakes exclusive journey in the exclusive The area of Lithuania is perfectly of Lithuania is perfectly The area As if Lithuania’s natural landscape is by forests.
    [Show full text]
  • Palanga Route
    PALANGA ROUTE DISCOVER THE LAND OF THREE WATERS! KLAIPĖDA–PALANGA–ŠVENTOJI–PALANGA–KLAIPĖDA 2-day tour (approx. 88 km / 55 miles) Museum, amber processing studio, a church of St. Mary, J. Basanavičius Pedestrian Street and Cycling from Klaipėda through Giruliai Forest a pier heading 470 hundred metres into the sea and the Seaside regional park, a former in Palanga, cable bridge over the Šventoji River, soviet military polygon area, to Palanga Samogitian Pagan Sanctuary (Žemaičių alka), Resort and back. a reconstructed paleoastronomic observatory Sights: Seaside Regional Park (the Dutchmen’s and pagan place of worship from the 14th Šventoji cap – a 24-metre-high cliff, the fishing village of century, and impressive sculpture of Karklė, Plazė Lake, the former lifeguard station in “the Fisherman’s Daughters” in Šventoji. Nemirseta), Palanga Botanical Park and Amber Overnight stay in Palanga (1 night). INFORMATION • Nida, Naglių St 8, tel. / fax +370 469 51 256, e-mail [email protected], www.nerija.lt Local tour operators (for bicycle tours and other travel services): • Juodkrantė, L. Rėzos St 54, tel. / fax +370 469 53 490, • LITURIMEX Cycling Holidays Liepų St 21, Klaipėda, e-mail [email protected]; tel. +370 46 31 06 08, e-mail [email protected], Palanga www.liturimex.lt; • Kretingos St 1, tel. +370 460 48 811, fax +370 460 48 822, • Krantas Travel, Teatro Sq 5, Klaipėda, tel. +370 46 39 51 11, e-mail [email protected], www.palangatic.lt; e-mail [email protected], www.krantas.lt; Šilutė (Town And District) • Dorlita, Tomo St 10A–1, Klaipėda, tel. +370 46 41 13 46, • Lietuvininkų St 10 / Parko St 2, Šilutė, Palanga e-mail [email protected].
    [Show full text]
  • Vyskupijos Romos Katalikų Bažnyčios Kauno Gubernija Gimimo
    Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų bažnyčios Kauno gubernija Gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos nuo 1865 iki 1915 metų saugomos F. 669 Ap. 6 – 22. Metrikų knygos iki 1864 metų saugomos F. 669 Ap.1. Daugelio bažnyčių knygos taip pat yra atskiruose fonduose. Nr. Bažnyčios pavadinimas Fondo ir aprašo Nr. Dekanato pavadinimas 1. Adakavas 669.7 Batakių 2. Akmenė 669.8 Viekšnių 3. Aknysta 669.6 Obelių 4. Alanta 669.19 Utenos 5. Aleksandravėlė 669.15 Zarasų 6. Aleksandrija 669.22 Skuodo 7. Alizava 669.19 Utenos 8. Alsėdžiai 669.16 Alsėdžių 9. Ančiškis 669.17 Panevėžio 10. Andrioniškis 669.19 Utenos 11. Anykščiai 669.19 Utenos 12. Antašava 669.17 Panevėžio 13. Antazavė 669.15 Zarasų 14. Apytalaukis 669.13 Kauno 15. Ariogala 669.9 Veliuonos 16. Aviliai 669.15 Zarasų 17. Babtai 669.13 Kauno 18. Baisogala 669.14 Krakių 19. Balninkai 669.19 Utenos 20. Baltriškės 669.17 Panevėžio 21. Barstyčiai 669.16 Alsėdžių 22. Batakiai 669.7 Batakių 23. Betygala 669.9 Veliuonos 24. Biržai 669.17 Panevėžio 25. Budriai 669.22 Skuodo 26. Bukonys 669.10 Ukmergės 27. Butkiškė 669.9 Veliuonos 28. Čedasai 669.6 Obelių 29. Čekiškė 669.9 Veliuonos 30. Dambava 669.20 Šeduvos 31. Darbėnai 669.22 Skuodo 32. Daugailiai 669.15 Zarasų 33. Daujėnai 669.17 Panevėžio 34. Daujotavas (Polekėlė) 669.20 Šeduvos 35. Debeikiai 669.19 Utenos 36. Degučiai 669.18 Rietavo 37. Deltuva 669.10 Ukmergės 38. Didkiemis 669.18 Rietavo 39. Dotnuva 669.14 Krakių 40. Dūkštas 669.15 Zarasų 41. Dusetos 669.15 Zarasų 42. Eigirdžiai 669.16 Alsėdžių 43.
    [Show full text]
  • I Metodika II Metodika Eilės Nr. Savivaldybė Kelio Nr. Kelio
    Ruožų, atrenkamų pagal Asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodiką ir pagal Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodiką, sąrašas Į 2018–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo programą patenkantys ruožai I metodika Gyvenviečių teritorijose esančių asfaltuotinų žvyrkelių ruožų atrankos metodika II metodika Asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („zebrų“) atrankos metodika Eilės Ruožo Savivaldybės Galutinis Savivaldybė Kelio Nr. Kelio pavadinimas Nuo, km Iki, km Pastaba Nr. ilgis, km prioritetai balas 1 Akmenės r. sav. 1006 Kruopiai–Klaišiai–Šemetaičiai 0,000 3,468 3,468 taip 100 Nustatyta pagal II metodiką 2 Akmenės r. sav. 1027 Papilė–Eglesiai–Kruopiai 14,230 15,260 1,030 taip 95 Nustatyta pagal I metodiką 3 Akmenės r. sav. 1004 Akmenė–Agluonai–Laižuva 15,061 17,384 2,323 taip 83 Nustatyta pagal II metodiką 4 Akmenės r. sav. 1006 Kruopiai–Klaišiai–Šemetaičiai 12,071 17,587 5,516 taip 82 Nustatyta pagal II metodiką 5 Akmenės r. sav. 1010 Kruopiai–Jautmalkiai 0,488 6,280 5,792 ne 70 Nustatyta pagal II metodiką 6 Akmenės r. sav. 1006 Kruopiai–Klaišiai–Šemetaičiai 4,256 6,217 1,961 taip 65 Nustatyta pagal II metodiką 7 Akmenės r. sav. 1006 Kruopiai–Klaišiai–Šemetaičiai 7,701 11,353 3,652 taip 62 Nustatyta pagal II metodiką 8 Akmenės r. sav. 1015 Akmenė–Pakempiniai–Klykoliai* 15,456 15,932 0,476 taip 54 Nustatyta pagal I metodiką 9 Akmenės r. sav. 1018 Papilė–Draginiai–Žarėnai–Dauginčiai 10,770 11,390 0,620 ne 49 Nustatyta pagal I metodiką 10 Akmenės r.
    [Show full text]
  • Klaipėda, Šiauliai, and Panevėžys
    www.LithuanianTravel.com The Republic of Lithuania is a country situated along the eastern coast of the Baltic Sea. Its area covers 65, 3 thousand sq. km. Of its 3,397,000 residents, 83, 5% are Lithuanian, 6, 7% Polish, 6, 3% Russian, and 1% others. In 2009, the capital city of Vilnius – with over 550 thousand residents, will become the first Europe culture capital from the new members of EU. Other large towns include Kaunas, the seaport of Klaipėda, Šiauliai, and Panevėžys. The Baltic sea There are over 100 towns in the country, of which, 30 were established over 750 years ago. Content Klaipėda – sea gates of lithunia ............................................................................. 2 Palanga – summer capital of the country .............................................................. 8 Šventoji ................................................................................................................. 10 Curonian spit – unique beauty of nature ............................................................. 15 Nida – centre of Neringa’s resort .......................................................................... 17 Juodkrantė – Preila - Pervalka ............................................................................. 18 By the bird migration route .................................................................................. 22 Ventės ragas – Kintai ............................................................................................ 23 Šilutė – Rusnė – Minija (Mingė) .........................................................................
    [Show full text]
  • ES Bendrijoje En 2011.Pdf
    2 PRESENTATION Šilutė District Municipality community is proud about evaluation of our activities on European Community ideas by European Council Parliamentary Assembly's Diploma (2006), Flag Honour (2009) and Plaque of Honour (2011). Getting The Europe Dipoma, 2006, Strasbourg. Gettnig the Flag of Honour, 2009, Šilutė. Getting of Plague of Honour Šilutė, 2011. 3 Very exceptional year was 2011: Šilutė celebrated 500 years Anniversary, it was honored as Lithuanian Capital of Culture, and our European activities were awarded by Plaque of Honour. All these Year was full of cultural events, exhibitions, educational activities, variety of presentations, which took place in Šilutė region, and also in the capital of Lithuania - Vilnius. We are proud of our creators, cultural and educational institutions, Monitors communities, non-governmental organizations and businessmen, who were a great team, and organized very exceptional events glorifying Šilutė edge. Šilutė was visited by many guests from Lithuania, foreign delegations and tourists. 4 5 6 7 The Symbol, designed for Silute Lithuanian Cultural Capital – 2011. Logo, designed for Silute 500 Aniversary. We want to assure, that Šilutė region community (located in Klaipeda region, in the western part of Lithuania), which is over 50,000 people will continue to operate at European level and will seek the main prize - the Europe Prize of European Council Parliamentary Assembly. We are democratic, contributing to a range of European actions, organizing the international events; we are actively cooperating with foreign communities, by all means keeping and cherishing our heritage, developing our regional culture. Pamarys region is attractive not only for its exceptional geographical location, unique landscape, but is also famous for its cultural-historical heritage, unique ethnic culture and courageous cultural innovations.
    [Show full text]
  • LITHUANIA. Nature Tourism Map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE
    LITHUANIA. Nature tourism map SALDUS JELGAVA DOBELE IECAVA AIZKRAUKLE LIEPĀJA L AT V I A 219 Pikeliai BAUSKA Laižuva Nemunėlio 3 6 32 1 Radviliškis LITHUANIA. Kivyliai Židikai MAŽEIKIAI 34 ŽAGARĖ 170 7 NAUJOJI 7 Skaistgirys E 0 2 0 KAMANOS ŽAGARĖ 9 SKUODAS 4 AKMENĖ 36 1 153 1 Ylakiai NATURE REGIONAL 5 Kriukai Tirkšliai 3 Medeikiai 1 RESERVE 6 PARK Krakiai 5 5 5 1 NATURE TOURISM MAP Žemalė Bariūnai Žeimelis AKMENĖ Kruopiai Užlieknė 31 Jurdaičiai 1 2 Rinkuškiai Širvenos ež. Lenkimai VIEKŠNIAI 5 JONIŠKIS 0 Saločiai Daukšiai 4 9 Balėnos BIRŽAI Mosėdis E 6 SCALE 1 : 800 000 6 BIRŽAI 8 VENTA 7 REGIONAL 1 SEDA 2 N e 35 Barstyčiai 37 1 PARK Gataučiai 5 2 m VENTA 2 1 u 1 5 n Žemaičių Vaškai 2 ė Papilė 1 l SALANTAI Kalvarija REGIONAL is Plinkšių PARK Raubonys REGIONAL ež. Gruzdžiai 2 PARK 1 Linkavičiai A 3 Grūšlaukė Nevarėnai LINKUVA Pajiešmeniai 1 4 2 1 4 Krinčinas 6 1 3 A 1 6 1 Ustukiai Meškuičiai Mūša Juodupė Darbėnai SALANTAI -Li Šventoji Platelių Tryškiai 15 el Alsėdžiai 5 up 1 Narteikiai ė 5 ež. 1 1 Plateliai Drąsučiai 2 PASVALYS 4 6 ŽEMAITIJA Naisiai 0 2 TELŠIAI Eigirdžiai Verbūnai 15 2 Lygumai PANDĖLYS Šateikiai NATIONAL KURŠĖNAI JONIŠKĖLIS Girsūdai Kūlupėnai PARK Degaičiai E272 A11 Kužiai PAKRUOJIS Meškalaukis ROKIŠKIS Rūdaičiai 8 Skemai 1 1 VABALNINKAS Mastis Dūseikiai A 50 0 A 1 11 Micaičiai a Rainiai t A PALANGA a 1 i n Ginkūnai 9 o č Klovainiai Ryškėnai e 2 Prūsaliai Babrungas y Vijoliai u Kavoliškis OBELIAI 72 Viešvėnai v V v E2 ir Kairiai ė Pumpėnai .
    [Show full text]
  • Baltic Region
    ISSN 2079-8555 e-ISSN 2310-0524 BALTIC REGION 2021 Vol. 13 № 2 SUSTAINABLE DEVELOPMENT OF THE BALTIC SEA REGION Special issue KALININGRAD Immanuel Kant Baltic Federal University Press 2021 12+ BALTIC Editorial council REGION Prof. Andrei P. Klemeshev, Immanuel Kant Baltic Fede ral Univer sity, Russia (Editor in Chief); Prof. Gennady M. Fedo­ rov, Immanuel Kant Baltic Federal University, Russia (Deputy 2021 Chief Editor); Prof. Dr Joachim von Braun, University of Bonn, Germany; Prof. Irina M. Bu sygina, Saint Petersburg Branch of Volume 13 the Higher School of Economic Research University, Russia; № 2 Prof. Ale ksander G. Druzhinin, Southern Federal Uni versity, Russia; Prof. Mikhail V. Ilyin, Moscow State Institute of In­ ternational Re lations (MGIMO University), Russia; Dr Pertti Kaliningrad : Joenniemi, University of Eastern Finland, Finland; Dr Nikolai I. Kant Baltic Federal V. Kaledin, Saint Petersburg State University, Russia; Prof. Kon­ University Press, 2021. stantin K. Khudolei, Saint Petersburg State University, Russia; 184 р. Dr Kari Liuhto, University of Turku, Finland; Prof. Vladimir A. Ko losov, Institute of Geography, Russian Academy of Scienc­ The journal es, Russia; Prof. Gennady V. Kre tinin, Immanuel Kant Baltic was established in 2009 Federal University, Russia; Prof. Vla dimir A. Mau, Russian Presi dential Academy of National Economy and Public Admin­ Frequency: istration, Russia; Prof. Andrei Yu. Mel ville, National Research quarterly University — Higher School of Economics, Russia; Prof. Nikolai in the Russian and English M. Mezhevich, Institute of Europe, Russian Academy of Scienc­ languages per year es, Russia; Prof. Tadeusz Palmowski, University of Gdansk, Po land; Prof. Andrei E. Shastitko, Moscow State University, Founders Russia; Prof.
    [Show full text]
  • Europos Sąjunga
    EUROPOS SĄJUNGA Europos žuvininkystės fondas: Investavimas į tvarią Projektą remia Lietuvos Respublika žuvininkystę …………………………………………………………………………………………………… Dreverna is the old fishermen’s village that was first mentioned in 1253. The village is located on the coast of the Curonian Lagoon near the mouth of Dreverna River. The rare monuments of Lithuania Minor, i.e. christenings (krikštai) still can be found in the cemetery of Dreverna. The surroundings of Dreverna village for nearly 300 years were known as the location of famous fishmarket Strykis. Many hundreds of fishermen and merchants used to come to this market. Fishermen from Dreverna, Svencele and even from Nida, Karvaiciai with live fish used to arrive on Wednesdays and Saturdays. Merchants from Samogitia and Königsberg used to arrive too. Since volume of trade was very high, it had provoked protests of the merchants of Klaipeda in 1721. 1 Thanks to skillful shipbuilder of Curonian Lagoon Jonas Gizas the fishermen of Dreverna became even more famous. He was a builder of smaller hoop-net boats, kurenkahns and vytine, i.e. the biggest Lithuanian merchant ships. The ethnographic fisherman's farmstead of J. Gizas was reconstructed in 2010 and was turned into a museum. 2 The probable origin of the name of the place-name is Latvian. It is probably derived from a word driva that in Latvian language means “a hive of forest bees”. Tumulus According to a legendary story it is known that long time ago a giant lived in the surroundings of Dreverna who was very helpful to local people. Once, some old man wanted to cross the Lagoon in order to pick up firewood in the forest that was located on the other coast.
    [Show full text]