ATASKAITA
ATASKAITOS TURINYS
BENDROJI INFORMACIJA ...... 2
1 ESAMOS JUDUMO SITUACIJOS NERINGOS SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ ...... 3 1.1 Geografinė padėtis ir bendra informacija ...... 3 1.2 Neringos savivaldybės socialiniai ir demografiniai rodikliai ...... 3 1.3 Neringos savivaldybėje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų analizė ...... 6 1.3.1 Bendrieji teritorijų planavimo dokumentai ...... 7 1.3.2 Specialieji teritorijų planavimo dokumentai ...... 22 1.3.3 Strateginio planavimo dokumentai ...... 26 1.3.4 Galimybių studijos ...... 29 1.4 Susisiekimo sistemos būklės vertinimas ...... 32 1.4.1 Automobilių kelių ir gatvių tinklas ...... 32 1.4.2 Dviračių takų tinklas ...... 36 1.4.3 Pėsčiųjų takų tinklas ...... 41 1.4.4 Vidaus vandens kelių tinklas ...... 46 1.4.5 Oro transporto infrastruktūra ...... 50 1.5 Neringos savivaldybės traukos objektų pasiekiamumas ...... 51 1.5.1 Socialinė infrastruktūra ir bendramiestiniai traukos objektai ...... 51 1.5.2 Turistiniai traukos objektai...... 52 1.6 Aplinkos kokybė ...... 55 1.6.1 Oro tarša ...... 55 1.7 Neringos savivaldybės Judumo situacijos vertinimas ...... 56 1.7.1 Transporto rodikliai ...... 59 1.7.2 Eismo srautų vertinimas ...... 61 1.7.3 Judumo apklausa ...... 64 1.8 Įvairiarūšio transporto plėtros tendencijos ...... 65 1.9 Probleminės judumo situacijos ir plėtros tendencijos ...... 66 1.9.1 Automobilių kelių ir gatvių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos ...... 66 1.9.2 Bemotorio transporto kelių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos ...... 67 1.9.3 Pėsčiųjų takų tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos ...... 67 1.9.4 Vidaus vandens kelių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos ...... 68
2 ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO IŠVADOS ...... 69 2.1.1 Automobilių kelių tinklas ...... 69 2.1.2 Bemotorio transporto infrastruktūra ...... 70 2.1.3 Pėsčiųjų eismo infrastruktūra ...... 71 2.1.4 Vandens transporto tinklas ...... 72
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 1
BENDROJI INFORMACIJA
Plano pavadinimas
Neringos darnaus judumo strateginis planas
Planavimo pagrindas
Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 kovo 13 d. įsakymu „Dėl darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“ Nr. 3-108 (1.5E), Neringos savivaldybės 2014-2020 metų strateginis plėtros planas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T1-91
Nagrinėjama teritorija
Neringos savivaldybės teritorija ir jai gretimos bei funkciškai susijusios zonos.
Planuojama teritorija
Neringos savivaldybės teritorija 8980 ha.
Planavimo organizatorius
Neringos savivaldybės administracija, Taikos g. 2, LT-93121, Neringa, tel.: (8 469) 52248, faks.: (8 469) 52572, el. paštas.: [email protected] tinklalapis: www.neringa.lt
Plano rengėjas
UAB „Sweco Lietuva“ V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faksas (8 5) 261 7507, el. paštas. [email protected] tinklalapis: www.sweco.lt
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 2
ESAMOS JUDUMO SITUACIJOS NERINGOS SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ
1.1 Geografinė padėtis ir bendra informacija
Kuršių nerija - 98 km smėlio rėžis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Kuršių nerijos plotis labai nevienodas: ties Šarkuva (dabar Lesnoje) jis yra vos 370 m, o ties Bulvikio ragu siekia net 3,8 km. Žemiausioje vietoje ties Šarkuva nerija iškyla tik apie 0,5 – 1 m, o aukščiausioje vietoje – 68 m virš jūros lygio.
Bendras nerijos plotas 180 kv. km. Šiaurinė ir didžiausia 52 km ilgio ir 9774 ha ploto Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos duomenimis, Kuršių nerijoje miškai užima 6852 ha, apie 70 % sausumos; ariama žemė sudaro 5 ha (0,05 %), ganyklos, pievos – 17 ha (0,2 %), vidaus vandenys – 1 ha (0,01 %), keliai – 232 ha (2,4 %), smėlynai – 2485 ha (25,4 %), užstatyti plotai – 152 ha (1,5 %), pelkės – 28 ha (0,3 %), sodai – 2 ha (0,02 %).
1997-10-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 (su vėlesniais pakeitimais) Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtintas bendras valstybinės reikšmės miškų plotas – 7470 ha.
Neringos savivaldybę sudaro penkios gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė ir Alksnynė. Neringos savivaldybės teritorija šiaurėje ribojasi su Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, pietuose – su Rusijos siena.
1.2 Neringos savivaldybės socialiniai ir demografiniai rodikliai
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. sausio mėn. Neringoje gyveno 3 097 gyventojai. Vertinant ilgalaikes gyventojų skaičiaus kaitos tendencijas, iki 2008 m. beveik nekitęs Neringos gyventojų skaičius 2009-2017 m. kasmet paauga apie 3% (1.1 pav.).
FAKTINIŲ NERINGOS GYVENTOJŲ SKAIČIAUS KAITA 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0
1.1 pav. Faktinių Neringos gyventojų skaičiaus kaita
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 3
Neringos savivaldybei nėra būdinga likusiai Lietuvos daliai aktuali gyventojų mažėjimo dėl migracijos ar neigiamo gimstamumo problema – savivaldybėje natūrali gyventojų kaita teigiama (vidutinis kasmet gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus skirtumas – apie 15), o neto migracija siekia 65 gyventojus.
Gyventojų registro duomenimis, Neringoje registruoti 4 725 gyventojai – 1628 gyventojais daugiau, nei rodo faktiniai statistiniai gyventojų skaičiaus duomenys (1.2 pav.). Faktinio ir deklaruoto gyventojų skaičiaus skirtumas per paskutinius ketverius metus beveik nepakito.
Registruoti gyventojai REGISTRUOTŲ IR FAKTINIŲ NERINGOS GYVENTOJŲ Faktiniai gyventojai SKAIČIAUS PALYGINIMAS
5000
4000
3000
2000
1000
0 2014 2015 2016 2017
1.2 pav. Registruotų ir faktinių Neringos gyventojų skaičiaus palyginimas
Neringos gyventojų tankis - 22,3 gyv./ha, Klaipėdos apskrities – 61,4 gyv./ha, Lietuvos vidurkis – 43,6 gyv./ha. Didžioji dalis Neringos savivaldybės teritorijos yra neapgyvendinta, o gyvenamąsias teritorijas sudarančių penkių atskirų gyvenviečių – Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos statistinis gyventojų tankumas yra santykinai mažas. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas gyvenvietėse pateiktas 1.3 pav.
3,7% 7,5% NERINGOS GYVENTOJŲ SKLAIDA PAGAL GYVENVIETES
0,2% Nida
Juodkrantė
Preila 30,0% 58,6% Pervalka
Alksnynė
1.3 pav. Neringos gyventojų sklaida pagal gyvenvietes.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 4
Juodkrantės ir Nidos gyventojai sudaro 89% visų Neringos gyventojų skaičiaus. Šiose gyvenvietėse veikia ir pagrindiniai gyventojus aptarnaujantys infrastruktūros objektai bei jų kuriamos darbo vietos. Daugiausiai darbo vietų sukurta Nidoje. Antra pagal darbo vietų skaičių gyvenvietė – Juodkrantė turi dešimt kartų mažiau darbo vietų (1.4 pav.).
Darbo vietos Dirbantieji UŽIMTUMO PASISKIRSTYMAS
90 JUODKRANTĖ 354 19 PERVALKA 38 26 PREILA 85 929 NIDA 696
1.4 pav. Nidos gyventojų užimtumo pasiskirstymas gyvenvietėse
Visose gyvenvietėse, išskyrus Nidą, dirbančiųjų asmenų skaičius gerokai didesnis už esamą darbo vietų skaičių, todėl dauguma dirbančių Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos gyventojai dirba Nidoje arba Klaipėdoje arba Klaipėdos rajone (bendras darbo vietų skaičius Neringoje mažesnis už bendrą dirbančiųjų skaičių). Nidoje apie 23% darbo vietų užima kitų gyvenviečių gyventojai.
Netolygi darbo vietų sklaida Neringoje rodo kokybiško susisiekimo su skirtingomis Neringos gyvenvietėmis bei žemynine dalimi poreikį kasdienėms darbo kelionėms.
Neringos registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykis pastaraisiais metais svyruoja apie 5,2% – šis rodiklis, lyginant su gretimomis Klaipėdos miesto (6,4%) ir Klaipėdos rajono (6,0%) savivaldybėmis, rodo gerą užimtumo savivaldybėje būklę, ypač vertinant tai, kad Neringoje šis rodiklis išliko stabilus (1.5 pav.).
Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. REGISTRUOT Ų BEDARBIŲ IR DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ Neringos sav. SANTYKIS, PROC.
9,3% 8,4% 9,0% 7,4% 7,2% 8,1% 6,4% 7,2% 6,8% 6,0% 5,8% 6,0% 5,2% 5,2% 5,3%
2012 2013 2014 2015 2016
1.5 pav. Registruotų Neringos bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 5
1.3 Neringos savivaldybėje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų analizė
Esamos būklės analizės metu nagrinėti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, susiję su rengiamu strateginiu judumo planu pateikiami 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė. Judumo planui aktualių nagrinėtų teritorijų planavimo dokumentų sąrašas
Eil. Nr. Dokumento pavadinimas
Bendrieji teritorijų planavimo dokumentai:
1. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164
2. Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110
3. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111
4. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T1-1586
5. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 769
Specialieji teritorijų planavimo dokumentai:
6. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (Žin., 2012; Nr. 70-3592)
7. Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802)
8. Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schema, patvirtinta 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 55
9. Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703
Strateginio planavimo dokumentai:
10. Neringos savivaldybės strateginės plėtros planas 2014-2020 m.
11. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 – 2020 metų strateginis plėtros planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-79
Galimybių studijos
12. Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 6
1.3.1 Bendrieji teritorijų planavimo dokumentai
1.3.1.1 Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164. Tai pagrindinis Neringos miesto plėtrą, jo urbanistinės struktūros ir funkcinių sistemų raidą reglamentuojantis dokumentas.
Neringos bendrasis planas nustato šias KNNP ir Neringos savivaldybės rekreacijos ir turizmo vystymo interesus derinančias nuostatas:
prioritetinį lankymo pažintiniais tikslais skatinimą, propaguojant Kuršių nerijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos savitumą bei vertę;
ilginančios lankymo sezoną bei sudarančios sąlygas poilsiui ir turizmui plėtoti ištisus metus, turistinės bei kurortinės (gydomosios – pramoginės – sportinės) infrastruktūros formavimą;
vaikų poilsio Neringoje atgaivinimą ir dėmesio jam didinimą, taip pat rekreacinės infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems programų sudarymą ir įgyvendinimą;
dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo, kaip ekologiškiausios pažintinio turizmo infrastruktūros, kūrimą ir vystymą;
vandens turizmo gaivinimą ir stiprinimą bei tam reikiamos inžinerinės infrastruktūros bei investicijų užtikrinimą;
turistinių ryšių su Kuršių marių rytiniu krantu bei Karaliaučiaus sritimi užtikrinimą ir intensyvinimą.
Neringos bendrajame plane susisiekimo infrastruktūros sprendiniuose numatoma, kad svarbų vaidmenį Neringoje atliekančios automobilių transporto sistemos organizavimas siejamas su būtinybe valdyti bei mažinti automobilių srautus, plačiau taikyti kitas susisiekimo rūšis. Automobilių transporto sistemos plėtra nelaikoma prioritetine.
Sekant šiuolaikiniais Europos ir kitų išsivysčiusių šalių pavyzdžiais, taikomos priemonės, mažinančios atvykstančių i Neringą lengvaisiais automobiliais žmonių skaičių bei mažinančios automobilių naudojimą Neringos savivaldybėje: skatinamas eismas dviračiais ir pėsčiomis, skatinamas atvykimas ir išvykimas vandens transportu; sezono metu organizuojami žiediniai maršrutai ekologišku transportu (elektriniais traukinukais, kt.) tarp Nidos ir pliažų, linijinis maršrutas tarp Juodkrantės ir pliažo, o ekonomiškai pagrindus ir maršrutai Preiloje bei Pervalkoje.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 7
1.2 lentelė. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Susisiekimo infrastruktūra
Susisiekimo infrastruktūros sprendiniai:
vykdoma tolesnė dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra:
įrengiamas dviračių takas Alksnynė – Smiltynė palei marias;
įrengiamas dviračių takas Nida – Lietuvos siena (Eurovelo-10 trasos tęsinys);
vykdoma vietinių takų plėtra gyvenviečių aplinkoje.
atkuriamas ir plėtojamas vandens transportas:
išlaikomi garantiniai matmenys (gyliai, kt.) vidaus vandens kelio ruožuose Atmatos žiotys – Nida, Nida – Klaipėda, Nida – Juodkrantė, atliekant vagos valymo, reguliavimo, povandeninius techninius, hidrografinius ir farvaterio ženklinimo darbus;
tvarkoma vandens transporto infrastruktūra Nidoje, plėtojant keleivinį uostą, keleiviniams laivams paliekama esama švartavimosi vieta;
įrengiamas Juodkrantės mažųjų laivų uostas ir keleivinė prieplauka;
organizuojami keleivinių laivų maršrutai Nida – Juodkrantė – Kaunas bei Nida –Juodkrantė – Klaipėda;
įrengiami žvejų uostai;
sutvarkomos esamos prieplaukos gyvenvietėse bei atkuriama prieplauka Alksnynėje.
vystomas ribotas oro transportas.
Neringos bendrojo plano rekreacijos ir susisiekimo sprendiniai toliau detalizuojami atskirai kiekvienai Neringos gyvenvietei. Toliau, 1.3 lentelėje pateikti Planui aktualūs sprendiniai Alksnynėje.
1.3 lentelė. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Alksnynė
Alksnynė
Dviračių nutiesti dviračių takus: a) į Alksnynę nuo Eurovelo-10 trasos; b) palei plentą nuo eismas Alksnynės iki jūros pliažo; c) nuo Alksnynės pamariu naujosios perkėlos, Smiltynės link; įrengti atokvėpio aikšteles prie trasų; aptarnavimo centre Alksnynėje įrengti dviračių nuomos punktą;
Pėsčiųjų įrengti pėsčiųjų takus: a) pakrante; b) nuo Alksnynės į jūros pliažą; c) nuo gaisravietės eismas apžvalgos aikštelės į fortifikacinių įrenginių ekspozicijos ir apžvalgos aikštelę, į šiaurę nuo Alksnynės;
Vandens vandens turizmo reikmėms (pirmiausia susisiekimui su Klaipėda) pastatyti prieplauką transportas mariose netoli Alksnynės vienkiemio;
Automobilių išplėsti Alksnynės automobilių stovėjimo aikštelę pritaikant automobilių turizmui, trasas transportas Alksnynė – Smiltynė, Alksnynė – jūros pliažas, Alksnynė – kitos Neringos gyvenvietės.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 8
1.6 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir dalių bendrasis planas. Alksnynė
1.4 lentelė. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Juodkrantė
Juodkrantė
Dviračių įrengti dviračių nuomos punktus, remonto punktą; įrengti atokvėpio aikšteles šalia dviračių eismas trasų; įrengti naują trasą pietinėje dalyje – „gyvenvietės pakraštys – pajūris“;
Pėsčiųjų atkurti (pagal galimybes) pagrindinių istorinių pėsčiųjų takų tinklą miško parke; įrengti eismas naujus pėsčiųjų takus jūros link; įrengti atokvėpio aikšteles numatomose ar esamose takų sankirtose ir didesnių pėsčiųjų srautų trasose; Raganos kalno ir Gintaro įlankos zonoje atsižvelgiant į kopos viršūnėje buvusius bendruomenės renginius ir mitologines reminiscencijas, siūloma: a) pagerinti esamus ar atkurti buvusius pėsčiųjų takus Raganos kalno vietovės link, b) sujungti juos su gyvenviete, miško parko ir jūros pliažo aplinkos pėsčiųjų takų tinklu, c) sujungti su esamu pažintiniu taku (Gintaro įlankos vakaruose).
Vandens įrengti Juodkrantės keleivinį ir jachtų uostą, pagausinti vandens turizmo infrastruktūrą; transportas elingų paslaugas ir remonto poreikius kooperuoti su numatomu išplėsti Smiltynės uostu; organizuoti vandens turizmo ryšius su Klaipėda, Palanga, Šventąja, rytinių marių krantų uostais, ateityje – su marių zona Karaliaučiaus srityje; žvejų laivus (su baze Gintaro įlankoje) panaudoti pramoginei žvejybai.
Automobilių automobilių stovėjimo aikštelę ties bažnyčia skirti vien ekskursijų autobusams. transportas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 9
1.7 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir dalių bendrasis planas. Juodkrantė
1.5 lentelė. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Pervalka
Pervalka
Dviračių plėtoti dviračių takus artimoje Pervalkai zonoje; išplėtoti pėsčiųjų takų tinklą artimoje eismas Pervalkai aplinkoje; įrengti dviračių taką lygiagrečiai pietiniam keliui; įrengti žiedinį pažintinį dviračių taką Pervalkos šiaurėje (marių švyturio ir Naglių gamtinio rezervato pietinio krašto link); įrengti nuo Eurovelo-10 dviračių trasos atšaką į Pervalkos įlanką, į kuršių buities ekspoziciją po atviru dangumi; įrengti atokvėpio aikšteles; įkurti dviračių remonto punktą gyvenvietėje;
Pėsčiųjų įrengti pėsčiųjų taką link jūros lygiagrečiai esamam vieškeliui; įrengti pažintinį pėsčiųjų eismas taką pamariu švyturio link; numatyti atokvėpio aikšteles prie pagrindinių pėsčiųjų takų; įrengti pažintinį panoraminį taką kopų viršūnėmis: „Paminklas L. Rėzai – Skirpsto kalnas“; įrengti pėsčiųjų taką pajūryje, jungiantį esamą šiaurinę ir numatomą pietinę pliažo zonas;
Vandens plėtoti vandens turizmo infrastruktūrą; tvarkyti Pervalkos molą, įrengti jachtų ir keleivinių transportas laivų prieplauką; įrengti valčių nuomos punktą;
Automobilių automobilių turizmas Pervalkoje ir artimoje aplinkoje leistinas tik esamais autokeliais su transportas kieta danga; pritaikyti automobilių turizmui pietinį įvažiavimą; įrengti automobilių stovėjimo aikštelę (apie 100 vietų) Pervalkos įlankos pietuose; didinti automobilių stovėjimo aikštelę esamos vietoje netoli Pervalkos centro; vasarą uždrausti autoturizmui centrinę Pervalkos gatvę.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 10
1.8 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir dalių bendrasis planas. Pervalka
1.6 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Preila
Preila
Dviračių dviračių takai numatomi: tranzitinio susisiekimo (su jūros pliažu, kitomis eismas gyvenvietėmis) ir rekreacinio pasivažinėjimo (miško parkų ir gretimose teritorijose); įrengtinos atokvėpio aikštelės su stovais dviračiams; siūlomi stacionarūs dviračių nuomos punktai gyvenvietėje ir prie jūros pliažo (su stogine);
Pėsčiųjų numatoma pagrindinių pėsčiųjų takų tinkle plėtra; numatoma įrengti svarbų eismas apžvalgos pažintinį pėsčiųjų taką apželdintų kopų viršūnėmis trasa Karvaičių kopa – Vecekrugo kopa. Kopų viršūnėse numatoma įrengti apžvalgos aikšteles;
Vandens numatoma plėtoti vandens turizmo infrastruktūrą, reikalingą motoriniams ir ypač transportas buriniams laivams; plačiau vystyti vandens turizmo ryšius su rytiniais marių uostais, panaudojant esamą ir numatomą infrastruktūrą krante; pietinėje Preilos dalyje numatoma vystyti Preilos įlankos žvejų uostą ir prieplauką su infrastruktūra, reikalinga vandens turistams aptarnauti;
Automobilių automobilių turizmas Preiloje galimas tik esamais automobilių keliais. transportas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 11
1.9 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir dalių bendrasis planas. Preila
1.7 lentelė. Neringos savivaldybės teritorijos ir jo dalių bendrojo plano sprendiniai. Nida
Nida
Dviračių dviračių takai turės tranzitinio susisiekimo (t.t. su jūros pliažu, kitomis eismas gyvenvietėmis) ir pasivažinėjimo paskirtis (pvz. miško parkuose ir gretimuose draustiniuose). Šiaurinėje dalyje, už gyvenvietės ribų, siūlomas žiedinis apžvalginis takas; šalia dviračių tako įrengiamos atokvėpio aikštelės su stovais dviračiams; įrengiami dviračių nuomos punktai gyvenvietėje ir prie jūros pliažo; įrengiamas dviračių remonto punktas; pagausinamas informacinių ženklų ir stendų trasose kiekis (ne mažiau 2-3 kalbomis); organizuojamas dviračių perkėlimas laivais per Kuršių marias iš Nidos sujungiant Eurovelo-10 trasos atšaką su trasa „Pajūrio žiedas“ ir Nemuno trasa;
Pėsčiųjų įrengiamos atokvėpio aikštelės prie pagrindinių pėsčiųjų trasų, takų; eismas rekomenduojama tinkamai užbaigti saulės laikrodžio kompleksą ant Parnidžio kopos;
Vandens plėstina vandens turizmo infrastruktūra, aptarnaujanti keleivinius motorinius ir transportas burinius laivus; Nidos senojo uosto (buvusio žuvininkystės ūkio) akvatorijoje paliekama galimybė žvejų laivų švartavimui (numatomo žuvų turgaus aptarnavimui); vystomi vandens turizmo ryšiai su rytiniais marių krantais, panaudojant esamą ir numatomą infrastruktūrą krante; atgaivinami keleivinių laivų maršrutai Nida – Klaipėda – Nida ir Nida – Kaunas – Nida; atgaivinami vandens turizmo ryšiai su pietine Kuršių marių zona (Karaliaučiaus sritis); uosto akvatorija
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 12
ir įranga pritaikoma ir tolimo plaukiojimo jūrinių jachtų reikmėms; molas krantinėje transformuojamas į prieplauką;
Automobilių automobilių turizmas Nidoje leistinas tik tam skirtuose autokeliuose, įrengiant transportas automobilių stovėjimo aikšteles.
1.10 pav. Neringos savivaldybės teritorijos ir dalių bendrasis planas. Nida
1.3.1.2 Klaipėdos miesto bendrasis planas
Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2 - 110, sprendiniuose numatoma susisiekimo tinklą planuoti pakrantėse kompleksiškai autotransporto, dviračių, greitojo transporto ir geležinkelio eismui, prioritetą teikiant poilsiautojų ir turistų aptarnavimui. Klaipėdos mieste turizmo plėtra numatoma nuo pasyvaus (pažintinio ir poilsio) iki aktyvaus (pramogų, sporto, verslo – pažintinio) turizmo formų, planuojant ženkliai tankesnį pramoginių laivų, jachtų uostų tinklą Kuršių marių ir Baltijos jūros, upių pakrantėse bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose nurodomas reikalavimas rengiant teritorinio planavimo dokumentus formuoti savivaldybės bendriesiems poreikiams reikalingus sklypus bei visuomenines erdves, komunikacijų koridorius, autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų eismo tinklą, įvertinant trūkstamus ryšius. Vadovaujantis atvirumo visuomenei principais, išsaugant gamtines ir kultūros paveldo vertybes, numatoma sutvarkyti urbanistines struktūras – Danės upės krantines, pritaikant jas mažųjų laivų stovėjimui; KNNP krantines prie marių, pritaikant jas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 13
pramoginių laivų stovėjimo galimybėms. Urbanistinės dalies sprendiniuose, inicijuojant rekreacinių zonų tvarkymą ir plėtrą, nemažas dėmesys skiriamas su Neringos miestu besiribojančiai Smiltynei – pastatyti aukštos kokybės būtiniausius rekreacinės infrastruktūros aptarnavimo objektus; atlikus galimybių studiją patikslinti Smiltynės detaliojo plano sprendinius, įvertinant pramoginių, burinių laivų stovėjimo ir aptarnavimo vietas, krantinių tvarkymą ir įrangą; Smiltynėje atkurti senąjį pašto kelią, pritaikant kelius ir statinius arkliams, numatyti garlaivių, pramoginių laivų prieplaukas, maršrutus mariose. Įgyvendinant Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius numatoma skatinti ir vystyti pramoginės laivybos aptarnavimo veiklą Klaipėdos uosto, Danės upės ir Kuršių marių Smiltelės upės krantinėse (prie jachtų klubo, laivų kapinių vietoje, Danės ir Smiltelės upių, Klaipėdos piliavietės, Kuršių marių į pietus nuo tarptautinės perkėlos). Turizmo paslaugų plėtrą numatoma didinti aktyviau naudojant kruizinių laivų terminalą, prie jo planuojant kitus aptarnavimo objektus.
1.11 pav. Klaipėdos miesto bendrasis planas
1.3.1.3 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Klaipėdos rajono bendrasis planas), patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T 11 - 111, akcentuoja ne tiek visuotinai žinomus bendruosius tranzitinių turistų judėjimo kelius, dažniausiai atitinkančius svarbiausias šalies transporto magistrales, bet prioritetą teikia kryptingam Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos pažinimui tarnaujančios rajoninės bei regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo maršrutų sistemos formavimui.
1.8 lentelė. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
Rajoninės turizmo sistemos pagrindą sudaro tokie Klaipėdos rajoną pristatantys autoturizmo ir dviračių turizmo (veloturizmo) maršrutų žiedai:
Autoturizmo tai naujai siūlomas rajoninis maršrutas: Gargždai–Vėžaičiai–Žadeikiai- maršrutas Endriejavas–Judrėnai–(Švėkšna)-Veiviržėnai–Agluonėnai–Vanagai– (Vilkyčiai–Saugos–Sakūčiai)–Lankupiai–Svencelė-Dreverna–Priekulė–
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 14
„Lamatos Šernai–Baičiai–Macuičiai–Gargždai; bendras teikiamos trasos ilgis apie 180 žiedas“ km;
Dviračių tai naujai siūlomas rajoninis maršrutas: Gargždai–Vėžaičiai–Žadeikiai- turizmo Endriejavas–Judrėnai–Balsėnai-Veiviržėnai–Agluonėnai–Vanagai– maršrutas (Vilkyčiai)–Lankupiai–Svencelė-Dreverna–Priekulė–Šernai–Baičiai– „Lamatos Jurjonai-Macuičiai–Gargždai; bendras teikiamos trasos ilgis apie 140 km. žiedas“
Klaipėdos rajono bendrasis planas teikia ir per Klaipėdos rajoną praeinančių galimų regioninių automobilių ir dviračių turizmo maršrutų atkarpas:
Autoturizmo „Vakarų Žemaitijos kelias“ ruožas atkarpose (Švėkšna)–Veiviržėnai– maršrutai Endriejavas–Vėžaičiai–Gargždai–Pikteikiai–(Baubliai). Galima šio maršruto jungtis su nacionalinės svarbos „Gintaro kelio“ arba „Kuršių kelio“ maršrutais, sudarant bendrą „Pajūrio žiedą“ bei skaidant jungiamąja atkarpa Gargždai– Dauparai–Sudmantai pastarąjį į 2 mažesnius regioninius žiedus – šiaurinį ir pietinį;
Dviračių „Vakarų Žemaitijos kelias“ ruožas atkarpose (Švėkšna)–Veiviržėnai– turizmo Agluonėnai–Šernai–Gargždai–Pikteikiai–(Baubliai). Galima šio maršruto maršrutai: jungtis su tarptautinės svarbos „Eurovelo 10“ maršrutu, sudarant bendrą „Lietuvos Pajūrio žiedą“ bei skaidant jungiamąja atkarpa Šernai–Kalviai– (Klaipėda) pastarąjį į 2 mažesnius regioninius žiedus – šiaurinį ir pietinį.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją taip pat kerta tokių galimų tarptautinių ir nacionalinių autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutų atkarpos:
Autoturizmo Tarptautinės „Gintaro kelio“ (Krantas–Rasytė–Nida–Klaipėda–Palanga– maršrutai Liepoja) trasos dalis ruože Giruliai–Karklė–Dargužiai–Šaipiai–Nemirseta; Nacionalinės „Kuršių kelio“ (Šilutė–Priekulė-Klaipėda–Palanga–Skuodas– Plateliai-Plungė) trasos dalis atkarpoje (Klaipėda)-Toleikiai–Agluonėnai– Veiviržėnai-(Švėkšna); Nacionalinių maršrutų „Lietuvos kultūros-istorijos vėrinys“ bei „Lietuvos kurortų kelias“ (Druskininkai–Alytus-Birštonas–Kačerginė-Smalininkai– Šilutė–Klaipėda–Neringa–Palanga) dalys, sutampančios su „Gintaro kelio“ ruožu Girulių-Karklės–Nemirsetos atkarpoje ir su „Kuršių kelio“ ruožu Vilkyčių–Priekulės–Klaipėdos atkarpoje.
Dviračių Tarptautinės „Eurovelo 10“ (Krantas–Rasytė–Nida–Klaipėda–Palanga– turizmo Liepoja) trasos dalis ruože (Giruliai)–Karklė–Plazė-Šaipiai–(Nemirseta); maršrutai Nacionalinio „Pietų Žemaitijos ir Aukštaitijos trakto“ maršruto (Klaipėda– Ukmergė–Švenčionys) dalis ruože (Klaipėda)-Toleikiai–Šernai-Agluonėnai– Veiviržėnai–(Švėkšna); Nacionalinio „Didžiųjų miestų trakto“ maršruto (Klaipėda–Kaunas–Vilnius) dalis ruožuose (Klaipėda)-Lankupiai–Dreverna–(Kintai).
Vandens turizmo sistemos pagrindą Klaipėdos rajono savivaldybėje sudaro:
Kuršių marių vandens kelių (turizmo trasų) sistema iš Drevernos ir Svencelės.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 15
Įgyvendinant Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius ir formuojant Klaipėdos rajono savivaldybės perspektyvinę rekreacinių teritorijų sistemą prioritetais pripažįstama:
Funkciniais ryšiais susietų rekreacinių teritorinių sistemų formavimas Karklės-Girulių, Drevernos-Juodkrantės, Judrėnų-Mataičių ir Veiviržėnų-Mockaičių rekreaciniuose rajonuose.
Svarbiausių regiono rekreacinių rajonų (Šernų, Drevernos-Juodkrantės, Priekulės- Lankupių), įskaitant priemiestinius (Gargždų-Dovilų, Kretingalės-Kretingos, Kairių- Smiltynės) - naudojimo intensyvinimas.
Vandens turizmo Kuršių mariose aktyvinimas.
1.12 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 16
1.3.1.4 Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Šilutės rajono bendrasis planas), patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T1 - 1586, atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos rajonų, turintis itin palankias sąlygas vandens transporto panaudojimui, vystant žvejybos, pažintinio ir tarptautinio turizmo verslą.
Per Šilutės rajoną teka didžiausios Lietuvos upės Nemuno atšakos Rusnė, Atmata, Skirvytė, Vytinė ir kt., upės Minija ir Šyša. Vakarinė rajono dalis ribojasi su Kuršių mariomis. Šilutės rajono teritoriją kerta valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai: Nemuno upė nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių, Uostadvario žiemos uosto akvatorija (126,0 km), Kuršių marios nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos jūrų uosto (74,0 km); vietinės reikšmės vidaus vandens keliai: Skirvytė nuo Rusnės iki Skirvytės žiočių (9,0 km), Šyša nuo Šilutės iki Šyšos žiočių (5,0 km), Kuršių marios nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės žiočių. Tarptautinės reikšmės vidaus vandens keliai Lietuvos teritorijoje yra vidaus vandens kelias E41 Nemuno upe Kaunas - Klaipėda ir E70 kelias Kuršių mariomis.
Šiuo metu prieplaukos ar uostai Šilutės savivaldybės teritorijoje veikia: Rusnėje, Šilutėje, Šyškrantėje, Minijoje, Ventėje, Šturmuose, Kintuose, prie Rusnaitės upės (valdo Nemuno deltos regioninio parko direkcija), Pakalnės upėje (buvusi Rusnės žuvininkystės ūkio žvejybos laivų prieplauka), Skirvytės upėje (priklauso Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei).
Šilutės rajono bendrasis planas numato, kad esamas vidaus vandens transporto maršrutų tinklas su esamomis prieplaukomis sudarys visas sąlygas keleivių ir krovinių pervežimų didinimui, turistų aptarnavimui. Esamų prieplaukų skaičius, įranga ir reikalinga infrastruktūra dar daugelyje vietų turi būti plėtojama ir modernizuojama. Pagrindiniai vandens maršrutai, tiesiogiai veikiantys rajono susisiekimo sistemą būtų: Šilutė–Rusnė–Nida; Šilutė–Rusnė–Kintai.
Per Šilutės rajoną praeina tarptautinės tranzitinės Eurovelo kategorijos dviračių trasos EV - 10 dalis. Ji sutampa su nacionalinės reikšmės Vakarų Lietuvos žiedo (325 km, Šilutės rajone – 40 km) dviračių trasos Klaipėda – Palanga – Mosėdis - Žemaitijos nacionalinis parkas – Gargždai – Priekulė – Šilutė -Nemuno deltos regioninis parkas – Uostadvaris – Nida (keltu) – Neringa - Klaipėda dalimi. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės inicijavo Vakarų Lietuvos žiedo trasos korekciją per Gargždus – Priekulę – Dreverną – Kintus – Ventę - Šilutę, kad atsispindėtų kaimo turizmo centrai. Šilutės rajone taip pat yra nacionalinės reikšmės dviračių kelio „Nemuno vėrinys“ trasa Pagėgiai – Šilgaliai –Stoniškiai - Usėnai – Paleičiai – Juknaičiai – Šilutė – Rusnė - Uostadvaris, Nemuno turistinės trasos Rusnės žiedas. Šių takų modernizavimui ar naujų atkarpų įrengimui turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys.
Nemuno deltos regioniniame parke yra dviračių trasų, kurios tęsiasi daugelyje vietų lygiagrečiai vidaus vandens kelių trasoms. Rusnėje yra parengtos kelios įvairaus ilgio ir sunkumo dviračių trasos, kurių pagrindiniai maršrutai yra Šilutė - Rusnės sala, Dreverna – Kintai – Ventė – Mingė (Kuršiu žiedas), Šilutė - Kretinga. Be to, vietinės reikšmės dviračių trasos yra Šilutė – Juknaičiai - Šilininkai (25 km), Šilutė - Ventės ragas – Klaipėda (70 km), po Rusnės salą (35 km).
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 17
Įgyvendinant Šilutės rajono bendrojo plano sprendinius, siūloma įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takus kelio Kintai-Ventė (9 km), kelio Šilutė - Kintai, Ventė - Minija juostų ribose. Taip pat siūloma įrengti pėsčiųjų takus Rusnėje ir įgyvendinti dviračių turizmo trasų projektus: „Nemuno dviračių kelias“, „Vakarų dviračių žiedas“, „Kuršių kelias“ (100 km).
1.13 pav. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas
1.3.1.5 Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis planas
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane Neringa vertinama kaip savivaldybės administracinis centras ir svarbus regiono plėtros pocentris. Esamas pakankamo potencialo, palaikomas regiono plėtros pocentris. Plėtojamas kaip kurortas. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į savivaldybės rekreacinės vertės didinimą, sukuriant būtiniausios rekreacinės ir inžinerinės infrastruktūros tinklą.
Apskrities teritorijos bendrojo plano sprendinių ištrauka, apimanti sprendinius Neringos savivaldybėje ir Kuršių mariose pateikiama 1.14 pav.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 18
1.14 pav. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano ištrauka
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 19
Plane įvardijama viena esminių probleminių situacijų - Klaipėdos apskrities transporto sektoriaus potencialas nėra išnaudojamas dėl kokybinių infrastruktūros trūkumų. Įvardijami pagrindiniai Klaipėdos apskrities transporto infrastruktūros vystymo tikslai, aktualūs Neringos savivaldybei:
1. integruoti svarbiausias Klaipėdos apskrities magistralės į transeuropinius tinklus ir plėtoti regioninės reikšmės transporto infrastruktūros jungtis su pagrindinėmis tarptautinėmis magistralėmis;
2. plėtoti Klaipėdos apskrities daugiarūšio transporto sistema - gerinti atskirų transporto rūšių sąveika ir integruoti ja į Europos Sąjungos daugiarūšio transporto tinklą bei paslaugų rinka;
3. gerinti apskrities susisiekimą su Lietuvos administraciniais centrais, tobulinant transportinio tinklo infrastruktūra, gerinti susisiekimą tarp apskrities savivaldybių ir seniūnijų centrų techninėmis bei organizacinėmis priemonėmis;
4. vystyti subalansuota transporto sistema - maksimaliai išnaudoti turima atskirų rūšių transporto infrastruktūra, mažinti neigiama poveikį aplinkai, didinti vežimų greitį, operatyvumą ir gerinti kitus vežimų kokybinius rodiklius;
5. didinti viešojo transporto vaidmenį savivaldybių ir visos apskrities susisiekimo sistemoje -teikti prioritetą šiai transporto rūšiai, atnaujinti stočių infrastruktūra ir gerinti keleivių aptarnavimą, diegti integruotas informavimo priemones, gerinti susisiekimą su visuomeninio transporto stotimis, spręsti dėl integruoto bilieto įdiegimo sąlygų ir galimybių tuo pačiu bilietu pasinaudoti vykstant kelių rūšių transportu;
6. tobulinti miestų susisiekimo infrastruktūrą - pašalinti tranzitinį sunkųjį transportą iš miestų, miestelių ir kaimų teritorijų, plėtoti traukos objektus atitinkančią susisiekimo sistemą, tiesti aplinkkelius, plėtoti biotransporto infrastruktūrą.
Neringos savivaldybei aktualūs plano sprendiniai:
1. Automobilių transportas:
a. Susisiekimo sistemos kokybei gerinti numatoma rekonstruoti labiausiai apkrautus, avaringiausius valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių ruožus, renovuoti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius.
b. Siekiant sumažinti automobilių srautą į Kuršių neriją turizmo sezono metu, numatoma prie perkėlų suplanuoti n" įrengti talpias automobilių saugojimo ir stovėjimo aikšteles. Jose turi būti teikiamos automobilių saugojimo paslaugos.
2. Jūrų ir vidaus vandenų transportas:
a. numatoma atgaivinti vidaus vandens transporto kelią E4l (Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos) ir jį integruoti į Europos tarptautinius vandens kelių tinklus E60 (nuo Gibraltaro iki Archangelsko per Kylio kanalą, Baltijos šalių
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 20
vidaus vandenų kelius, Sankt Peterburgą ir per Rusijos vidaus vandenų kelių tinklą iki Baltosios jūros), E70 (jungiantį Klaipėdą su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Kaliningradą);
b. vadovaujantis Kompleksinio vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas galimybių studija, numatoma tarptautinės reikšmės vidaus vandenų transporto kelią (E4l) pritaikyti krovininei ir keleivinei laivybai, kompleksiškai sutvarkant visą kelio infrastruktūrą; siekiant pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upės farvateriu, planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą: pastatyti ilgaamžes bunas Nemuno upes atskiruose ruožuose nuo Kauno miesto iki Atmatos žiočių;
c. numatoma įrengti Kintų, Pakalnės, Povilų, Minijos (Minijos upėje ties Gargždais, Priekulė) prieplaukas ir rekonstruoti Šturmų, Svencelės, Stariškių prieplaukas, sutvarkyti esamas Neringos savivaldybės prieplaukas: įrengti naujas prieplaukas Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje ir atkurti prieplauką Alksnynėjė;
d. numatoma įrengti keleivinį uostą ir pastatyti mažųjų laivų uostą Juodkrantėje (Neringos sav.), pastatyti mažųjų laivų uostą prie Smiltynės (Klaipėdos m. sav.), 2010-2020 metų laikotarpiu pastatyti Juodkrantės (Neringos sav.) ir Preilos (Neringos sav.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1568 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“) krovininius uostus su žvejų gamybinė baze, paženklinti prieigas prie veikiančių uostų nuo pagrindinių Kuršių marių farvaterių; Pervalkos uostą (Neringos sav.) numatoma statyti antruoju etapu - po planuojamojo laikotarpio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1568 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“); įrengti žvejų uostus su reikalinga infrastruktūra Kuršių marių pakrantėje (Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje (Purvynėje);
e. numatoma atnaujinti keleivių susisiekimą tarp Kauno miesto ir Nidos (Neringos sav.) - įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas-Klaipėda-Baltijos jūros pakrantė, organizuoti keleivinių laivų maršrutus Nida-Juodkrantė-Kaunas ir Nida- Juodkrantė-Klaipėda;
f. numatoma nagrinėti klausimą dėl laivakelio iki 2,5 m pagilinimo Kuršių mariose esančiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Siūloma siekti, kad šiuo metu neeksploatuojami laivakeliai Dreverna-Juodkrantė ir Vėntė-Dreverna, turintys vietinės reikšmės vidaus vandenų kelio statusą, būtų kuo greičiau pradėti eksploatuoti; aktualu formuoti maršrutus Nida-Kintai, Dreverna-Juodkrantė
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 21
g. numatoma įrengti tinkamus privažiavimus prie Baltijos jūros ties Nida, Pervalka ir Juodkrantė (Neringos sav.), kuriais galėtų pravažiuoti sunkioji technika, ekstremalių situacijų atvejais vykdanti padarinių likvidavimo darbus;
3. Dviračių trasų infrastruktūra:
a. Numatoma plėtoti dviračių trasų tinklą ir užtikrinti nemotorinių transporto priemonių saugumą Klaipėdos apskrityje. Numatyta dviračių trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų visuomeninio transporto sistemomis, plėtoti magistraline tranzitinę dviračių takų sistemą per apskrities vaizdingiausias teritorijas. Nemotorizuotas transportas yra skirtas miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimui nedideliais atstumais, o rekreacijai ir turizmui - įvairiais atstumais.
b. Numatoma, kad apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas nemotorizuoto transporto priemonėmis (lokalinės reikšmes) vyks esamais dviračių ir pėsčiųjų takais ir šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, organizuojant dviračių eismą taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
1.3.2 Specialieji teritorijų planavimo dokumentai
1.3.2.1 Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – KNNP tvarkymo planas), reglamentuoja Kuršių nerijos gamtinių ir kraštovaizdžio struktūrų apsaugą ir tvarkymą. Kartu jis apibrėžia ir šios saugomos teritorijos pažinimui bei lankymui reikalingos infrastruktūros plėtrą.
KNNP tvarkymo plano nuostatose numatoma, kad plėtojant nacionalinio parko rekreacinio naudojimo sistemą, prioritetas teikiamas kokybinei, o ne kiekybinei rekreacijos plėtrai.
1.9 lentelė. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Rekreacijos plėtros kryptys
Vadovaujantis darnios plėtros nuostatais, siūlomos šios nacionalinio parko rekreacijos plėtros kryptys, susijusios su judumu:
skatinti lankymąsi nacionaliniame parke pažintiniais tikslais – tikslingai reguliuoti lankytojų srautus, akcentuoti Kuršių nerijos savitumą, poilsį gamtoje ir pažintinį turizmą, natūralių gamtinių (kurortologinių) išteklių poveikį sveikatai;
sudaryti sąlygas lankyti nacionalinį parką ištisus metus;
plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, įgyvendinti nacionalinio parko rekreacinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programas;
plėtoti turistinius ryšius tarp nacionalinio parko ir rytinės Kuršių marių pakrantės – atgaivinti ir įrengti mažųjų laivų uostus Smiltynėje, Juodkrantėje, Pervalkoje ir Preiloje;
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 22
sujungti dviračių ir vandens (Kuršių mariose) turizmo trasų sistemą su turizmo trasomis Karaliaučiaus srityje.
KNNP tvarkymo plane nacionalinio parko rekreacinė funkcija apibrėžiama, kaip ramus poilsis gamtoje, maudymasis, ekskursijos, kelionės pėsčiomis, dviračiais, mėgėjų žūklė, buriavimas, vandens turizmas ir kita. Paprastai rekreacinė veikla būna sutelkta gyvenamosiose vietovėse, jų artimoje aplinkoje ir pliažuose.
1.10 lentelė. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Turizmo plėtros kryptys
KNNP tvarkymo plane nurodoma, kad pažintinį turizmą nacionaliniame parke sudaro automobilių, dviračių, vandens ir pėsčiųjų turizmas:
Pagrindinis turistinis ir svarbiausias automobilių turizmo maršrutas - valstybinės reikšmės krašto kelias Smiltynė – Nida. Nacionaliniame parke turistų, keliaujančių automobiliais, reikmėms naudojamas esamas kempingas Nidos rekreacinėje zonoje. KNNP tvarkymo plane numatomas automobilių transporto srautų reguliavimas,
transportas Automobilių mažinimas.
Dviračių takų ir jų aplinkos sistemą sudaro įvairios paskirties, skirtingos techninės įrangos takai, skirti važinėti dviračiais turistams, poilsiautojams ir vietos gyventojams. KNNP tvarkymo plane pažymėti svarbiausi dviračių takai. Prireikus galima numatyti įrengti ir kitus dviračių takus. Pagal KNNP tvarkymo planą numatomi įrengti 2 naujus ekokempingus Pervalkos ir Smiltynės rekreacinėse zonose, skirtus tik atvykstantiesiems dviračiais, vandens transportu ir pėsčiomis. Ekokempinguose neleidžiama apsistoti su kemperiais. KNNP tvarkymo planas rekomenduoja įrengti tokius takus:
pagal maršruto pobūdį: pagal paskirtį:
linijinės formos tranzitinį taką takus turistams, keliaujantiems „Neringos juosta“ per visą nacionalinį parką–„ per visą Kuršių neriją, norintiems aplankyti visas Neringos juosta“ (dabar – lankytinas vietas ir apžiūrėti visus lankomus „EuroVelo10“); objektus; žiedinės formos iškylų takus – takus poilsiautojams, pažinimo, pramogų ir sporto trasas aplink gyvenamąsias tikslais važinėjantiems po gyvenamųjų vietovių vietoves; (Nidos, Juodkrantės, Smiltynės, Preilos ir Pervalkos) apylinkes;
Dviračių transportas vietinius jungiamuosius funkcinius takus tarp takus poilsiautojams, važinėjantiems dviračiais iš gyvenamųjų vietovių ir lankomų gyvenamųjų vietovių į paplūdimius; objektų / darbo vietų; takus vietos gyventojams, važinėjantiems darbo reikalais gyvenamosiose vietovėse ir tarp jų;
Projektuojant takus turi būti derinami takų vartotojų ir aplinkosaugos reikalavimai:
keliaujantiesiems takais, išskyrus funkcinių ryšių takus, reikėtų suteikti galimybę aplankyti kuo daugiau lankomų objektų; aplinkos apsaugos reikalavimai takams įrengti priklauso nuo to, kokią nacionalinio parko kraštovaizdžio tvarkymo zoną takas kerta;
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 23
numatyta „Neringos juostos“ („EuroVelo 10“) dviračių trasos tąsa nuo Nidos iki valstybės sienos ir alternatyvi jai dviračių tako atkarpa palei Kuršių marias nuo Alksnynės iki Smiltynės.
Pėsčiųjų turizmo srityje Kuršių nerijoje prioritetas teikiamas pažintiniams pėsčiųjų takams:
esami pėsčiųjų takai: numatomi nauji pėsčiųjų takai:
tvarkomi esami pažintiniai takas, jungiantis Juodkrantės promenadinius takus pėsčiųjų takai Parnidžio su Avinkalnio regykla; kraštovaizdžio draustinyje, Vecekrugo kopos pažintinis takas; Naglių gamtiniame, rezervate ir dendrologinis takas; Nidoje pratęsiamas Parnidžio kopos takas iki sklandymo mokyklos vietos.
Juodkrantėje miško parke susiformavęs gana tankus takų ir kelių tinklas. XX a. pradžioje čia buvo pasivaikščiojimo takai su poilsio aikštelėmis, pavėsinėmis, regyklomis. Siūloma atkurti pasivaikščiojimo takų tinkle remiantis istoriniais
dokumentais.
Pėstiesiems nedraudžiama pereiti išilgai visos Kuršių nerijos Baltijos jūros pakrante (paplūdimiu).
Tvarkomos ir prižiūrimos esamos poilsiavietės: „Pajūris“ (Nidos rekreacinėje zonoje), „Bulvikis“, „Rožių krūmas“ ir „Medžiotojų“ (Karvaičių kraštovaizdžio
Pėsčiųjų eismas draustinyje), „Avinkalnis“ (Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje), „Prie šulinio“ (Smiltynės rekreacinėje zonoje), „Baravykynė“ (Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje), „Pajūrio palvė“ (Pervalkos rekreacinėje zonoje), „Sengirė“ (Juodkrantės rekreacinėje zonoje). Numatoma poilsio aikštelė plento Smiltynė – Nida 12 - ajame kilometre palei marias prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės.
Tvarkomos esamos regyklos: Parnidžio kopos ir Urbo kalno (Nidos kopų geomorfologiniame draustinyje), Naglių kopos (Naglių gamtiniame rezervate), Avinkalnio (Avinkalnio kraštovaizdžio draustinyje), garnių ir kormoranų perimvietės ir Jono (Raganų) kalno (Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje), Meškos galvos kopos (Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje).
KNNP tvarkymo plane pažymėtos vietos naujoms regykloms: Vecekrugo kalno, Preilos kopos ir Skirpsto kopos (Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje), Raganos kalno (Raganos kalno kraštovaizdžio draustinyje), Hageno kalno (Hageno gūbrio geomorfologiniame draustinyje).
Vandens turizmas – tai būdingiausio Kuršių nerijos bruožo – vandenų apsupties panaudojimas vandens transporto ir turizmo plėtrai. Ši veikla nacionaliniame parke perorientuojama iš sausumos į vandenį. Vandens turizmas turėtų tapti prioritetine rekreacinio naudojimo forma. Svarbiausiomis vandens turizmo Kuršių nerijoje organizavimo kryptimis laikomos:
lankytojų atvykimo į Kuršių neriją vandens transportu skatinimas – mažųjų laivų uostų, prieplaukų, galinčių priimti laivus, plėtra ir gerinimas; ekskursijų vandens transportu skatinimas ir rėmimas, ekskursinių maršrutų Kuršių
Vandens transportas nerijai iš marių apžiūrėti parengimas, prieplaukų turistiniams ekskursiniams laivams ties lankytinais objektais, išskyrus gamtinius rezervatus (išsilaipinti gamtiniuose rezervatuose griežtai draudžiama), įrengimas ir esamų pritaikymas;
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 24
rekreacinių užsiėmimų mariose ir jūroje (pramoginio plaukiojimo, buriavimo, sportinės žūklės ir kita) propagavimas, skatinimas ir rėmimas; tradicinės istorinės laivininkystės ir laivyno atkūrimas, etnografinių laivų – kurėnų – statybos ir naudojimo rekreacijai skatinimas ir rėmimas, mažųjų laivų (taip pat ir kurėnų) uostų Preiloje ir Pervalkoje įrengimas.
Jodinėjimas Kuršių nerijoje negali būti plėtojamas, nes nebūdingas Kuršių nerijai. Prireikus galima išnagrinėti galimybę atgaivinti ir naudoti buvusį pašto kelią.
1.3.2.2 Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248, nustato, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke konservacinio prioriteto zoną sudaro: Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai, Karvaičių, Alksnynės, Garnių kalno, Raganos kalno, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniai, Angių, Hageno gūbrio geomorfologiniai draustiniai, gamtos paminklas – Urbo kalnas, Neringos talasologinis (jūrinis) draustinis, Gintaro įlankos istorinis draustinis ir Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistiniai draustiniai. Taip pat nustato šių rezervatų ir draustinių tikslus.
1.3.2.3 Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas
Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas 2015 rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 55 pakeitė anksčiau galiojusią Klaipėdos dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schemą ir numatė naujas Klaipėdos miesto dviračių takų trasas bei ryšius su išorinėmis teritorijomis.
Rengiamam Planui aktualūs sprendiniai – Smiltynėje numatytos dvi dviračių takų jungtys su Neringos savivaldybe – viena – esama dviračių transporto trasa („Eurovelo 10“), vedanti palei jūrą, kita – pamariu vedanti dviračių transporto jungtis, vedanti nuo Naujosios perkėlos į Alksnynę (1.15 pav.).
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 25
1.15 pav. Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano ištrauka
Specialiajame plane numatoma nauja jungtis palei marias sutampa su KNPP tvarkymo plane numatyta trasa.
1.3.3 Strateginio planavimo dokumentai
1.3.3.1 Neringos savivaldybės strateginės plėtros planas 2014 – 2020 metams
Neringos savivaldybės strateginės plėtros planas 2014 – 2020 m. (toliau – Neringos strateginis plėtros planas) nustato savivaldybės strateginius tikslus ir priemones, didinant Neringos savivaldybės patrauklumą turizmui bei kuriant kokybiškas gyvenimo ir poilsio sąlygas.
Neringos strateginiame plėtros plane analizuojamas svarbiausias savivaldybės verslo sektorius – turizmas. Neringoje gausu išskirtinių kurortologinių išteklių, tokių kaip geoterminis sūrymas, gydomasis purvas, jūrinis klimatas, pušynų bei kadagynų mikroklimatas bei kiti ištekliai, pritaikomi sveikatinimo turizmo ir ramaus poilsio poreikiams. Kol kas kurorte nėra pakankamos infrastruktūros šiems išskirtiniams ištekliams (geoterminis vanduo, gydomasis purvas, jūra) panaudoti. Neringos savivaldybės gamtinė aplinka ir gamtiniai ištekliai yra tinkami organizuoti pasyvų poilsį prie jūros arba vystyti aktyvų turizmą. Aktyvus turizmas Neringos kurorte gali būti skirstomas pagal šias veiklas:
1. Pėsčiųjų turizmas. Nidos turizmo ir kultūros „Agila“ informacijos duomenimis, Neringoje yra 3 pažintiniai takai: Parnidžio pažintinis takas, pažintinis takas Naglių gamtos rezervate prie Pervalkos ir pažintinis – dendrologinis takas Juodkrantėje. Parnidžio pažintinis takas yra 1,8 km ilgio, keliaujant juo galima susipažinti su parko gamta. Naglių gamtos rezervatas užima 1 680 ha plotą, kuris tęsiasi nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Rezervate esančio pažintinio tako ilgis yra 1,1 km ir juo keliaujant galima pamatyti Pilkąsias (Mirusias) kopas, užpustytų gyvenviečių vietas ir senųjų dirvožemių fragmentus. Pažintinis – dendrologinis takas Juodkrantėje yra 1,6 km ilgio ir yra įrengtas Kuršių nerijos sengirėje. Pažintiniame take yra 16 stotelių, kuriose yra stendai su medžių aprašymais, piešiniais bei nuotraukomis.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 26
2. Dviračių turizmas. Neringoje yra vienas dviračių takas nuo Klaipėdos iki Nidos, kurio ilgis yra 52 km. Visas dviračių takas yra asfaltuotas. Šis dviračių takas yra Europos dviračių takų tinklo EuroVelo maršruto EV 10 – „Hanzos žiedas“ ir Europos dviračių trasos R1 dalis.
3. Vandens turizmas. Visose Neringos savivaldybės gyvenvietėse yra sudarytos galimybės priplaukti laivams: Nidoje įrengtas keleivinis bei žvejų uostas, Juodkrantėje prieplauka, Preiloje ir Pervalkoje pirsai laivams švartuotis. Neringoje yra organizuojamos išvykos laivais į Kuršių marias, Baltijos jūrą ir Nemuno deltą, sudarytos sąlygos plaukioti kanojomis po Kuršių marias.
4. Mėgėjiška žūklė. Neringoje yra galimybė žvejoti Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
5. Kitos pramogos. Neseniai pradėtas plėtoti šiaurietiškas ėjimas. Šiaurietiškam ėjimui reikalingą inventorių galima išsinuomoti 5 vietose: Nidos turizmo ir kultūros informacijos centre „Agila“, Nidoje ir Juodkrantėje esančiose gelbėjimo stotyse bei poilsio namuose „Ąžuolynas“ Juodkrantėje. Neringos turistams ir lankytojams yra sudarytos sąlygos išbandyti orientavimosi sporto šaką. Visose Neringos gyvenvietėse bei jų apylinkėse įrengta 10 stacionarių orientavimosi trasų, skirtų profesionalams, mėgėjams ir pradedantiesiems. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko pateiktą informaciją, stacionarios orientavimosi trasos Nidoje buvo pripažintos sėkmingiausiu 2010 metų turizmo infrastruktūros projektu Lietuvoje, todėl 2011 m. trasos įrengtos Pervalkoje ir 2012 m. – Juodkrantėje ir Preiloje. Žiemos sezono metu yra įrengiamos 3 slidinėjimo trasos (1 Juodkrantėje ir 2 Nidoje) ir snieglentininkų kalnelis Nidoje.
Neringos strateginis plėtros plane akcentuojama, kad apie 70 proc. turistų ir lankytojų į Neringą atvyksta savo automobiliais. Tokia tendencija yra grėsminga aplinkos kokybei, nes didėja anglies monoksido, išmetamo į aplinkos orą kiekis. Siekiant mažinti automobilių skaičių ir jų keliamą žalą aplinkai, būtina užtikrinti patogų ir nuolatinį viešąjį transportą, kad lankytojai ir turistai vietoj individualių automobilių imtų naudotis viešojo transporto paslaugomis. Šiuo metu susisiekimas su Neringos gyvenvietėmis yra prastas, nes autobusai ir maršrutinis taksi važiuoja retai, ypač ne sezono metu. Viešasis transportas galėtų vežti tiesiai iki lankytinų objektų ir turizmo įstaigų, o šiuo metu autobusai sustoja tik gyvenvietėse ir prie jose esančių kelių lankytinų objektų (Raganų kalnas Juodkrantėje, Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje), dažni maršrutai neužsuka į pačias Pervalkos ir Preilos gyvenvietes. Viešojo transporto prieinamumo didinimui aktuali viešojo transporto paslaugų kaina, kuri santykinai nėra didelė. Pagal Nidos autobusų stoties informaciją, nuo Smiltynės iki Nidos autobuso bilieto kaina yra 11 litų, o iki Juodkrantės – 4 litai. Siekiant didinti naudojimąsi viešuoju transportu (autobusais ir maršrutiniu taksi), reikėtų didinti viešojo transporto paslaugos patrauklumą. Viešojo transporto paslaugų patrauklumą galima didinti plėtojant autobusų maršrutus ir didinant reisų dažnumą, suformuojant paslaugų kainų / nuolaidų sistemą turistų ir lankytojų grupėms, šeimoms, atnaujinant viešojo transporto priemones.
Kurorto lankomumas ir turistų poreikiai
Lankytojų srautai Kuršių nerijoje pasižymi nepaprastai dideliu sezoniniu netolygumu. Rengiamoje Kuršių nerijos UNESCO pasaulio paveldo sąrašo vietovės turizmo strategijoje teigiama, kad mokslininkų paskaičiavimu vasaros sezono piko metu (liepos – rugpjūčio mėn.) Nidoje ilsisi 60 proc. arba 6 000 nakvojančių poilsiautojų, Juodkrantėje – 20 proc. arba 2 000, Pervalkoje – 15
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 27
proc. arba 1 500, Preiloje – 5 proc. arba 500 nakvojančių poilsiautojų, iš viso apie 10 000 žmonių (vienadienių lankytojų – apie 600 per dieną). Neringoje per metus lankosi apie 400 000 turistų. Didžiausia apkrova visai Kuršių nerijos teritorijai tenka liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kitais laikotarpiais lankytojų skaičius yra kritiškai mažas.
2012 m. atlikus turistų apklausą paaiškėjo, kad Neringoje turistai ir lankytojai dažniausiai apsistoja trumpam (iki 3 dienų) laikotarpiui. Beveik 45,2 proc. Neringos turistų ir lankytojų apsistoja 1 – 3 dienoms, o daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) vieši apie savaitę laiko. Turistai, kurie apsistoja Neringoje daugiau nei savaitei, tesudaro 13,9 proc. visų Neringos turistų ir lankytojų.
Daugelis turistų ir lankytojų, viešėdami Neringoje, dažniausiai lanko gamtos objektus, tokius kaip: Parnidžio kopa, Saulės laikrodis, švyturys, jūra ir marių pakrantė. Be gamtos objektų, dažniausiai turistai lankosi Neringoje įsikūrusiuose muziejuose. UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ vykdyta apklausa parodė, kad labiausiai lankomi objektai Neringoje yra rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Žvejo etnografinė sodyba, Nidos meno kolonija ir Neringos istorijos muziejus.
Turistų apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė (46,3 proc.) turistų kurorte apsilanko tikėdamiesi pailsėti. Taip pat apklausa padėjo išsiaiškinti, kad Neringa, lankytojų akimis, yra patraukli savo kraštovaizdžiu, gamtine aplinka, kuri dera su ramiu poilsiu ir rekreaciniais turistų ir lankytojų poreikiais.
1.11 lentelė. Neringos savivaldybės strateginės plėtros planas 2014 – 2020 metams. Ekonominiai veiksniai.
Ekonominių veiksnių analizė, apėmusi pagrindinius verslo sektorius, atskleidė svarbiausias Neringos ekonominės ir verslo aplinkos silpnybes:
lyginant su kitais šalies kurortais, Neringai būdingas itin didelis turistų srautų sezoniškumas;
dėl kurorto turistų srautų sezoniškumo, itin trūksta turizmo paslaugų, kurios būtų teikiamos ne sezono metu, kurortui būdingas įsidarbinimo sezoniškumas;
Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra mažai įtrauktas į turizmo plėtros planavimą Neringoje;
silpnai išvystytas vandens, sveikatinimo ir konferencinis turizmas.
Unikalus Kuršių nerijos kraštovaizdis bei gamtiniai resursai, kilnojamasis ir nekilnojamasis kultūros paveldas sudaro sąlygas turizmo plėtrai. Svarbiausios Neringos strateginiame plėtros plane numatomos priemonės ir investicijos yra susijusios su vandens, sveikatinimo ir kultūrinio turizmo plėtra, kurorto patrauklumo didinimu, siekiant gerinti turizmo paslaugų kokybę, mažinti sezoniškumą bei išlaikyti kurorto unikalumą, nedarant žalos gamtai.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 28
1.3.3.2 Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 – 2020 metų strateginis plėtros planas
Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 – 2020 metų strateginio plėtros plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-79 (toliau – Klaipėdos strateginis plėtros planas), uždaviniuose numatoma įdiegti darnaus judumo principus susisiekimo sistemoje, skatinti ekologiško individualaus transporto plėtrą įrengiant elektromobilių zonas, vystyti dviračių, pėsčiųjų takų ir gatvių sistemą didinant tinklo integralumą, rišlumą ir kokybę. Pritaikant bendruomenės poreikiams teritorijas prie vandens numatoma kartu su regiono savivaldybėmis dalyvauti sukuriant rekreacinių uostų, pritaikytų šiuolaikinei laivybai ir poilsiui, tinklą Kuršių marių pakrantės ruože, efektyviai panaudoti rekreacinę zoną prie marių pietinėje miesto dalyje, įrengiant mažųjų laivelių prieplauką ir kitą vandens turizmo, sporto ir aktyvaus poilsio infrastruktūrą. Klaipėdos strateginis plėtros plano tiksluose numatyta plėtoti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą ir paslaugas, įrengiant turizmo infrastruktūrą Smiltynėje, siekiant Mėlynosios vėliavos statuso Smiltynės paplūdimiams, įkuriant jūros teikiamų pramogų, pažinimo ir sveikatingumo kompleksą Kopgalyje. Klaipėdos strateginiame plėtros plane numatoma stiprinti tarptautinių jūrinių renginių (Jūros šventė, laivų paradas ir kt.), regatų (Baltic Sprint Cup, Tall Ship Race, Baltic Sail, Volvo Ocean Race ir kt.) tradicijas, sukurti ir viešinti pažintinius maršrutus, integruoti juos į tarptautinius kultūros ir turizmo kelius, skatinti laivais keliaujančių turistų pritraukimą į Klaipėdos miestą.
1.3.4 Galimybių studijos
1.3.4.1 Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“
„Vakarų krantas“ – regioninė sektorinė galimybių studija, apimanti Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto sistemos optimizavimo ir plėtros koncepciją. Šios galimybių studijos geografinė aprėptis – Klaipėdos regionas ir jį sudarančios 7 savivaldybės: Klaipėdos ir Palangos miestų, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos ir Skuodo rajonų, Neringos savivaldybės. Sektoriniu požiūriu galimybių studija apima transporto sektorių ir turizmą.
Studijoje apibrėžta 2030 m. Klaipėdos regiono transporto sistemos vizija su pagrindiniais transporto sistemos bruožais:
universalumas ir lankstumas (užtikrinama visų rūšių transporto infrastruktūra, galimybė paprastai ir patogiai pakeisti transporto priemonę);
modernumas (diegiamos šiuolaikiškos ekologinės transporto rūšys ir priemonės, „Park and Ride“, „Bike and Ride“ sistemos);
integralumas (diegiamos transporto integralumą didinančios sistemos – vieno viešojo transporto bilieto, kelionių planavimo, keleivių informavimo sistemos);
patrauklumas visoms gyventojų grupėms (infrastruktūra kuriama universalaus dizaino principais);
saugumas (diegiamos saugumo priemonės, mažinti asmeninių transporto priemonių srautą);
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 29
ekologiškumas (skatinamas elektrinių ar hibridinių transporto priemonių naudojimas);
vientisumas (planuojant, įrengiant ir prižiūrint kelias savivaldybes sujungiančias transporto jungtis (dviračių, pėsčiųjų takų trasas), užtikrinti trasų rišlumą ir kokybinį vientisumą).
Galimybių studijoje numatomi sprendiniai, aktualūs Neringos savivaldybei pateikiami 1.12 lentelėje (studijoje nurodytos kainos litais konvertuotos į eurus apvalinant iki dešimčių).
1.12 lentelė. Neringos savivaldybei aktualūs regioninės studijos „Vakarų krantas“ sprendiniai
Eil. Lėšų Įgyvendinimo Nr. Sprendinys poreikis, Prioritetas laikotarpis plane tūkst. Eur. 1.3 Kuršių nerijos pasiekiamumo vandens transportu gerinimas 1.3.2 Uostų Gintaro įlankoje įrengimas Iki 2025–2030 m. 2 900 Vidutinis Juodkrantės keleivinio uosto ir jachtų 1.3.3 2014–2020 m. 8 690 Aukštas prieplaukos įrengimas Pervalkos molo plėtra, įrengiant jachtų ir 1.3.4 2014–2020 m. 1 450 Aukštas keleivinių laivų prieplauką 1.3.5 Nidos tarptautinio keleivinio uosto plėtra 2014–2020 m. 5 790 Aukštas 1.3.6 Prieplaukos Alksnynėje įrengimas Iki 2025–2030 m. 1 450 Vidutinis 1.3.7 Prieplaukos Pervalkos įlankoje įrengimas 2014–2020 m. 1 450 Aukštas 1.3.8 Uosto ir prieplaukos Preilos įlankoje įrengimas 2014–2020 m. 4 340 Aukštas 1.3.9 Nidos molo transformavimas į prieplauką 2014–2020 m. 1 450 Aukštas Keleivinių laivybos linijų Nidą – Klaipėda, Nida – 1.3.10 Kaunas, Nida – Zelenogradskas, Nida – Iki 2025–2030 m. 580 Vidutinis Poleskas kūrimas ir marketingas 1.4 Laivybos kuršių mariomis gerinimas 1.4.2 Farvaterio Dreverna – Juodkrantė tiesimas 2014–2020 m. 580 Aukštas 1.7 Vidaus vandenų panaudojimas rekreacijai ir turizmui 1.7.1 Paplūdimių infrastruktūros plėtra Neringos sav. 2014–2020 m. 350 Aukštas 2.1 Atskirų gyvenviečių ar vietovių pasiekiamumo kelių transportu didinimas nustatomas Greitųjų autobusų maršruto iš Palangos 2.1.4 2014–2020 m. konkurso Aukštas tarptautinio oro uosto organizavimas į Nidą būdu privatus Susisiekimo tarp gyvenviečių ir pliažų kapitalas 2.1.5 elektriniais traukinukais organizavimas (vasaros Iki 2025–2030 m. pritraukiamas Vidutinis sezono metu) Neringoje konkurso būdu 2.2 Kelių transporto ekologizacijos skatinimas 2.2.1 Elektrobuso linijos Klaipėda – Nida įrengimas 2014–2020 m. 1 390 Aukštas privatus kapitalas Elektromobilių nuomos punktų kartu su jų 2.2.2 2014–2020 m. pritraukiamas Aukštas įkrovimo aikštelėmis įrengimas konkurso būdu 2.2.3 Paskatinti sistemos „Park and Ride“ diegimą 2014–2020 m. 980 Aukštas 3.1 Sukurti tinkamą susisiekimo dviračiais infrastruktūrą 3.1.5 Įrengti dviračių takus Neringos savivaldybėje 2014-2020 m. 1 110 Aukštas 3.1.8 Sukurti „Bike and Ride“ sistemą regione 2014-2020 m. 100 Aukštas Didinti dviračių saugojimo galimybes viešosiose 3.1.9 2014-2020 m. 140 Aukštas erdvėse
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 30
Eil. Lėšų Įgyvendinimo Nr. Sprendinys poreikis, Prioritetas laikotarpis plane tūkst. Eur. Didinti dviračių saugojimo galimybes privačiose 3.1.10 2014-2020 m. 70 Aukštas erdvėse 3.2 Sukurti priemones, užtikrinančias judėjimo dviračiais saugumą ir patrauklumą Suvienodinti naujai įrengiamų dviračių takų, pėsčiųjų ir kitų takų techninius reikalavimus, 3.2.1 siekiant padidinti jų panaudojimo universalumą, 2014-2020 m. - Aukštas plėtojant dviračių infrastruktūrą vadovautis dviračių infrastruktūros specialiaisiais planais Sudaryti galimybes dviračius vežtis 3.2.2 tarpmiestiniu viešuoju transportu visame 2014-2020 m. 140 Aukštas regione Sukurti regioninę dviračių nuomos sistemą 3.2.3 2014–2020 m. 200 arba 0 Aukštas viešomis arba privačiomis lėšomis Didinti esamų dviračių turistinių maršrutų 3.2.4 2014–2020 m. 290 Aukštas informacinių priemonių taikymą Išplėtoti elektronines esamų ir ketinamų rengti 3.2.5 Iki 2025–2030 m. 90 Vidutinis dviračių trasų versijas 4.1 Gerinti Klaipėdos regiono pasiekiamumą oro transportu 4.1.4 Įrengti Nidoje aviacinę lauko aikštelę Iki 2025–2030 m. 290 Vidutinis 4.3 Didinti susisiekimo tarptautiniais jūrų keltais galimybes Partnerinių miestų (savivaldybių) su keltų infrastruktūra tampraus bendradarbiavimo ryšio 4.3.3 2014–2020 m. - Aukštas užmezgimas / palaikymas bendrų keltų linijų skatinimo klausimais Didinti keleivių kėlimosi tarp Nidos ir Minijos bei 4.3.4 Uostadvario informavimo priemonių sklaidą, 2014–2020 m. - Aukštas galimybes bei kėlimosi reisų reguliarumą 5.1 Užtikrinti tinkamą transporto sistemos planavimą ir valdymą Už racionalų planavimą, viešuosius ryšius ir 5.1.1 teigiamo judumo principų viešinimą atsakingos 2014–2020 m. iki 1 Aukštas institucijos paskyrimas 5.1.2 Elektroninių priemonių diegimas 2014–2020 m. 580 Aukštas Kelių transporto valdymo tobulinimas ir 5.1.3 2014–2020 m. iki 100 Aukštas optimizavimas Tyrimų, susijusių su judėjimo ir transporto apie 20 per 5.1.4 2014–2020 m. Aukštas planavimu, įgyvendinimas metus Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo 5.1.5 2014–2020 m. - Aukštas skatinimas 5.1.6 Kairių poligono veiklos apribojimas Iki 2025–2030 m. - Vidutinis Gerinti dviračių takų/trasų planavimą, rišlumą ir 5.1.7 kokybę. Parengti dviračių infrastruktūros plėtros 2014–2020 m. 30 Vidutinis specialųjį planą 5.2 Užtikrinti tinkamą transporto sistemos planavimą ir valdymą Naudojimosi ekologiškesnėmis ir ekologinėmis apie 50 per 5.2.1 2014–2020 m. Aukštas transporto priemonėmis skatinimas metus Plataus masto viešųjų ryšių kampanijos 5.2.2 teigiamų judumo principų viešinimui ir 2014–2020 m. 30 Aukštas propagavimui parengimas Teigiamų judumo principų viešinimas ir pagal 5.2.3 propagavimas (viešųjų ryšių kampanijoje 2014–2020 m. numatytas Aukštas numatytų priemonių įgyvendinimas) priemones Kampanijos efektyvumo vertinimas (pagal kampanijos efektyvumo vertinimą gali būti 5.2.4 2014–2020 m. 10 Aukštas numatomas kampanijos pratęsimas, koreguojant priemones (po 2020 m.) 6.1 Turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra Kempingo / stovyklavietės Juodkrantėje 6.1.1 Iki 2025–2030 m. 600 Vidutinis įrengimas Pervalkos ekoturizmo kempingo ir vaikų 6.1.1 2014–2020 m. 600 Aukštas stovyklavietės įrengimas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 31
1.4 Susisiekimo sistemos būklės vertinimas
1.4.1 Automobilių kelių ir gatvių tinklas
1.4.1.1 Valstybinės reikšmės keliai
Neringos savivaldybės kelių tinklą formuoja išilgai Kuršių nerijos besitęsiantis krašto kelias Nr. 167 Smiltynė – Nida ir į jį įsijungiančių rajoninių bei vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklas. Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių sąrašas pateiktas 1.13 lentelėje.
1.13 lentelė. Neringos savivaldybės krašto ir rajoninių kelių sąrašas
Eil. Ilgis Kelio Nr. Kelio pavadinimas Nr. (km)
Krašto keliai
1. 167 Smiltynė - Nida 51
Rajoniniai keliai
1. 2209 Privažiuojamasis kelias prie Nidos nuo kelio Smiltynė – Nida 1,3
2. 2210 Privažiuojamasis kelias prie Preilos nuo kelio Smiltynė – Nida 3
3. 2211 Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos nuo kelio Smiltynė – Nida 3
Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą Neringos savivaldybėje atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Kelio Smiltynė – Nida atkarpa 35,90 km–45,53 km ruože, lyginant su likusiomis kelio atkarpomis, po 2014 m įgyvendintos kelio rekonstrukcijos, tiek techninių parametrų, tiek eismo saugumo požiūriu – kokybiškiausia. Atkarpoje suformuota kelio sankasa, posūkiuose įrengti atitvarai, dangos pakraštyje suformuoti minimalūs kelkraščiai, prie sankryžų su link gyvenviečių vedančiais keliais įrengti pėsčiųjų takai, sutvarkytos viešojo transporto stotelės.
Atkarpoje nuo Neringos savivaldybės administracijos ribos iki Juodkrantės bei nuo Juodkrantės iki Pervalkos kelio būklė ir techniniai parametrai prastesni, nei likusioje atkarpoje iki Nidos. Kelias neturi techniškai tvarkingos sankasos, todėl nėra kelkraščių bei paviršiniam vandeniui surinkti skirtų griovių, be to, išilginiame kelio profilyje pastebimas didelis dangos banguotumas.
Didžiausias eismo intensyvumo apkrovimas tenka krašto keliui Nr. 167 Smiltynė – Nida. Šis kelias atitinka Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 1 lentelėje nurodytus reikalavimus, nustatytus III kategorijos krašto keliui. 1 lentelė reglamentuoja ir projektinį vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, kuris III kategorijos krašto keliui sudaro iki 15 tūkst. automobilių per parą. Sulyginus prognozuojamą (5,2 tūkst. – žr. 1.7.2 skyrių) ir projektinį vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (15 tūkst.) akivaizdu, kad kelio pralaidumo techniniai parametrai gerokai viršija ne tik esamą, bet ir 10 metų perspektyvoje prognozuojamą eismo intensyvumą, todėl poreikio didinti krašto kelio
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 32
Nr. 167 pralaidumą nėra, o esant dabartinei eismo intensyvumo augimo dinamikai tokio poreikio neturėtų atsirasti per artimiausius 2 dešimtmečius.
Likę rajoninės reikšmės keliai, skirti privažiavimui prie gyvenviečių atitinka V kategorijos rajoninių kelių reikalavimus, jiems nustatomas projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – iki 3 tūkst. automobilių per parą. Atsižvelgus, kad nustatytas maksimalus automobilių srautas (4 tūkst. automobilių per parą) kelyje Nr. 167 pasiskirsto Neringos savivaldybės gyvenvietėse – Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje ir Nidoje, maksimalus eismo intensyvumas šiuose keliuose turėtų svyruoti apie 1-2 tūkst. automobilių per parą, šis rodiklis gali būti didesnis kelyje Nr. 2209, kuris funkcionuoja kaip vienas iš privažiavimų prie Nidos, generuojančios didžiausią automobilių srautą. Tačiau įvertinus, kad į Nidą taip pat galima privažiuoti Kuršių ir Taikos gatvėmis, galima daryti išvadą, kad automobilių srautas pasiskirsto tolygiai ir kelias Nr. 2209 nėra apkraunamas tiek, kad eismo intensyvumas viršytų projektinius kelio parametrus.
Eismo intensyvumas rajoniniuose keliuose Nr. 2209, 2210 ir 2211 (privažiavimo prie gyvenviečių keliuose) detaliau vertinamas ataskaitos 1.7.2 skyriuje, nagrinėjant transporto srautus gyvenvietėse.
1.4.1.2 Vietinės reikšmės keliai
Kadangi Kuršių nerijoje dominuoja neurbanizuotos teritorijos, vietinės reikšmės kelių tinklas minimalus, keliai daugiausia atlieka privažiavimo prie atskirų objektų funkciją. Prie tokių kelių Juodkrantės gyvenvietės zonoje priskiriamas vietinės reikšmės kelias, vedantis į Lietuvos kariuomenės radiolokacinę stotį, privažiavimo kelias prie Juodkrantės nuotekų valymo įrenginių ir Žaliasis kelias, jungiantis Juodkrantę su pajūriu. (2017 m rekonstruota Žaliojo kelio jungtis su krašto keliu Nr. 167, įrengiant asfalto dangą). Minėtų vietinės reikšmės kelių būklė atitinka kelių svarbai keliamus techninius reikalavimus.
Visose Neringos savivaldybės teritorijos gyvenvietėse – Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje ir Preiloje – dėl kompaktiškos linijinės struktūros transporto karkasą formuoja viena pagrindinė išilginė gatvė. Nidoje tokią funkciją atlieka Naglių, Pamario, Skruzdynės ir Purvynės gatvių junginys, Preiloje – Preilos g., Pervalkoje – Pervalkos g., Juodkrantėje – L. Rėzos g. (sutampanti su kelio Nr. 167). Toks gatvių tinklas užtikrina pakankamą susisiekimą gyvenviečių viduje, dėl ribotos urbanistinės plėtros, susijusios su Kuršių nerijos nacionalinio parko režimu, nėra poreikio šį tinklą tankinti ar plėsti.
Likę Neringos savivaldybėje esantys vietinės reikšmės keliai yra skirti nacionalinio parko miškų priežiūrai bei specialiojo transporto privažiavimui gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų atveju, paprasto autotransporto eismas šiais keliais yra draudžiamas, todėl šie keliai nėra reikšmingi bendrai savivaldybės susisiekimo autotransportu sistemai.
1.4.1.3 Automobilių stovėjimo infrastruktūra
Prie kelio Nr. 167 Smiltynė – Nida iki Nidos gyvenvietės žymos yra įrengtos 9 viešos automobilių sustojimo aikštelės: 8 - ame kilometre Alksnynėje, 10 - ame kilometre ties Alksnynės postu ir prie II - ojo pasaulinio karo memorialo, 14 - ame kilometre, 21 - ame kilometre (ties kormoranų ir pilkųjų
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 33
garnių kolonija), 22 – ame kilometre (netoli Avių kalno), 25 - ame kilometre, 26 - ame kilometre, 32 - ame kilometre ties Naglių gamtos rezervato pažintiniu taku. Aikštelės 25 –ame ir 26 – ame kilometruose yra Naglių gamtos rezervato ribose, automobilių stovėjimo laikas apribotas iki 1 val., pėstiesiems draudžiama išeiti už aikštelės ribų (stovi informaciniai ženklai). Aikštelė 32 – ame kilometre taip pat yra rezervato teritorijoje, tačiau iš jos galima patekti į pažintinį taką, stovėjimas čia apribotas iki 2 val.
Dar 5 aikštelės įrengtos Nidos gyvenvietės ribose: 46 - ame kilometre ties sankryža su Kuršių g. (kairėje kelio pusėje), 47 – ame kilometre ties sankryža su keliu Nr. 2209 (G. D. Kuverto gatve, dešinėje kelio pusėje), 48 - ame kilometre ties pėsčiųjų taku link jūros (dešinėje kelio pusėje), 49 – ame kilometre už sankryžos su Taikos g. (abiejose kelio pusėse).
Bendra eksploatuojamų viešų automobilių stovėjimo aikštelių vietų suma – 1045, iš kurių apmokestintos 184 vietos (1.16 pav.).
NEMOKAMOS
MOKAMOS
ILGALAIKIO
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900
1.16 pav. Neringos automobilių stovėjimo vietų suvestinė
Viešų automobilių stovėjimo aikštelių sklaida gyvenvietėse pateikiama 1.17 pav. - 1.20 pav.
1.17 pav. Viešų automobilių stovėjimo aikštelių Juodkrantėje sklaida
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 34
1.18 pav. Viešų automobilių stovėjimo aikštelių Nidoje sklaida
1.19 pav. Viešų automobilių stovėjimo aikštelių Pervalkoje sklaida
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 35
1.20 pav. Viešų automobilių stovėjimo aikštelių Preiloje sklaida
Remiantis Smiltynės perkėlos statistika, intensyviausiu poilsio sezono laikotarpiu (liepos – rugpjūčio mėn.) transporto priemonių srautas per parą siekia 4000 automobilių, likusius mėnesius, kai asmeninio transporto srautą sudaro Neringos gyventojai – iki 1400. Tai parodo, kad realus trumpalaikių stovėjimo aikštelių poreikis – apie 1600 vietų, kurių 1045 šiuo metu tenkina viešosios automobilių stovėjimo aikštelės. Atsižvelgiant į tai, kad dalis Neringos lankytojų automobilius palieka uždarose apgyvendinimo įstaigų aikštelėse, tikėtinas stovėjimo vietų trūkumas intensyviausiu laikotarpiu - apie 400 vietų. Šį vietų trūkumą tikslinga mažinti skatinant įvairiarūšio transporto naudojimą, Neringos lankytojams sudarant sąlygas palikti asmeninį transportą žemyninėje dalyje.
Ilgalaikiam transporto priemonių stovėjimui pritaikyta viena automobilių stovėjimo aikštelė Nidoje, turinti apie 100 vietų lengviesiems automobiliams ir 4 – autobusams.
Visoje Neringos teritorijoje identifikuotos trys neeksploatuojamos didelės talpos aikštelės (dvi Nidoje ir viena Juodkrantėje). Neeksploatuojamų aikštelių Nidoje rekonstrukciją ir pritaikymą naudojimui riboja privatiems subjektams priklausanti aikštelių nuosavybės teisė.
1.4.2 Dviračių takų tinklas
Neringos savivaldybės bemotorio transporto infrastruktūra susideda iš kelių funkciniu požiūriu skirtingų elementų:
turistinė – rekreacinė tarptautinės reikšmės dviračių transporto trasa „Eurovelo 10“ (su ja taip pat sutampa „Eurovelo 13“, „Euroroute R1“ ir regioninė Pajūrio turistinė dviračių trasa), atliekanti tranzitinę funkciją Neringos savivaldybės masteliu ir rekreacinę tarptautinių ar regioninių susisiekimo ryšių požiūriu (1.21 pav.);
vietinės gyvenviečių dviračių takų atkarpos, skirtos vidiniam susisiekimui ir rekreacijai;
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 36
papildomos linijinės trasos, atsišakojančios nuo pagrindinės „Eurovelo“ trasos ir vedančios prie gyvenviečių ar lankytinų objektų.
1.21 pav. Neringos Dviračių takų tinklas („Eurovelo 10“ trasa)
Dviračių takų tinklas savivaldybėje, neskaitant „Eurovelo“ dviračių trasos, pasižymi nedideliu tinklo tankiu. Didesnių gyvenviečių (Nidos, Juodkrantės) dviračių takai išvystyti silpnai – visą tinklą apima viena ar kelios pagrindinės linijinės trasos, skirtos išskirtinai tik dviračių eismui bei papildomos trasos, kuriose dviratininkai privalo dalintis riboto pločio infrastruktūra su pėsčiaisiais ar motorizuotu transportu.
1.4.2.1 „Eurovelo“ dviračių trasa
Esamos dviračių transporto infrastruktūros Neringoje ir visoje Kuršių nerijoje stuburas – linijinė „Eurovelo“ dviračių trasa, apjungianti visas Neringos gyvenvietes. Didžiąją dalį trasos sudaro išskirtinai dviratininkams arba dviratininkams ir pėstiesiems skirti asfaltuoti ar cemento trinkelėmis grįsti 2-2,5 m pločio takai arba 1,5 m pločio juostos. Dviračių takai trasoje nutrūksta keliose vietose, kuriose dviračių eismas organizuojamas bendrame transporto sraute:
• 1,8 km ruožas Pervalkos g. nuo Pervalkos link Preilos;
• 2,3 km ruožas Preilos g. nuo Preilos link Nidos;
• 1,9 km ruožas ties Purvyne;
• 7 km ruožas nuo Nidos iki LR sienos su Rusija.
„Eurovelo“ trasa turi jungtį su Juodkrante, kerta Pervalką, Preilą, Purvynę, Skruzdynę, Nidą.
Daugumos takų techninė būklė vidutiniška. Už gyvenviečių ribų esančių takų priežiūra problemiška, gausu smėlio užneštų tako atkarpų, taip pat atskirose atkarpose danga deformuota greta augančių medžių šaknų.
1.4.2.2 Alksnynės dviračių takai
Neringos dviračių takų tinklas neturi tiesioginės jungties su Alksnyne. Artimiausias „Eurovelo“ dviračių takas, nutolęs nuo posto 1,5 km, pasiekiamas tik miško taku, nepritaikytu susisiekimui dviračiais ().
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 37
1.22 pav. Alksnynės dviračių takai
Siekiant paskatinti daugiarūšio transporto naudojimą, tikslinga sukurti kontrolės posto jungtį su „Eurovelo“ dviračių trasa bei realizuoti planavimo dokumentuose numatytą atkarpą nuo Smiltynės perkėlos iki Alksnynės palei marias, leidžiančia tranzitą per visas Neringos savivaldybės gyvenvietes.
1.4.2.3 Juodkrantės dviračių takai
Juodkrantės gyvenvietėje, palei krantinę yra įrengtas 1,7 m pločio trinkelėmis grįstas rekreacinis dviračių takas nuo karvaičių iki Miško g. Toliau šis takas veda palei Gintaro įlankos g. ir Alksnynės g. iki Lybio rago. Į kitą pusę, nuo Karvaičių link Pervalkos takas veda Palei kelią Nr. 167 iki Žaliojo kelio sankryžos su keliu Nr. 167 (1.23 pav.).
1.23 pav. Juodkrantės dviračių takai
Vietinis takas sujungtas su „Eurovelo“ trasa 3 m pločio, 1,3 km ilgio asfaltuotu pėsčiųjų – dviračių taku, vedančiu per mišką link paplūdimio. Gyvenviete praeinančiam dviračių takui trūksta rišlumo
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 38
su gyvenvietės vidaus susisiekimo sistema ir su aplinkinėmis teritorijomis. Likusiose Juodkrantės gatvėse dviračių eismas vyksta gatvės važiuojamojoje dalyje arba šaligatviais.
1.4.2.4 Pervalkos dviračių takai
Gyvenvietę aplenkia „Eurovelo“ trasa, įsijungianti į Pervalkos g. už gyvenvietės ribų (1.24 pav.).
1.24 pav. Pervalkos dviračių takai
Pervalką su pajūriu jungia 1,5 – 2 m. pločio asfaltuotas dviračių takas, lygiagretus su keliu Nr. 2211. Gyvenvietės viduje dviračių ir transporto eismas vyksta bendrame sraute – Pervalkos g.
Pervalkoje tikslinga takų tinklą plėsti esamų trasų pagrindu suformuojant žiedinę trasą, padidinančią pajūrio pasiekiamumą ir dviračių takų rekreacinę vertę.
1.4.2.5 Preilos dviračių takai
Preilos bemotorio transporto infrastruktūros padėtis analogiška Pervalkai – iki gyvenvietės veda asfaltuotas dviračių takas („Eurovelo“ trasa), gyvenvietės ribose dviračių eismas organizuojamas bendrame Preilos g. sraute, o susisiekimas su pajūriu realizuojamas viena dviračių trasa (1.25 pav.)
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 39
1.25 pav. Preilos dviračių takai
Lygiagrečiai privažiavimo keliui Nr. 2210 veda asfaltuotas 2 m pločio pėsčiųjų – dviračių takas, kuris tarnauja kaip gyvenvietės jungtis su pajūriu. Preilos apylinkėse tikslinga esamų takų pagrindu formuoti žiedines trasas, panaudojant esamų miško takus.
1.4.2.6 Nidos dviračių takai
Nidoje ir gretimose gyvenvietėse (Skruzdynėje, Purvynėje) dviračių tinklas išvystytas geriausiai. Čia be pagrindinės („Eurovelo“) trasos įrengti papildomi dviračių takai gyvenviečių viduje, tačiau jų rišlumas vidutiniškas (1.26 pav.)
1.26 pav. Nidos dviračių takai
Gyvenviečių ribose „Eurovelo“ trasa veda palei krantinę. Įrengtas takas – 1,5 m pločio dviračių transporto juosta pėsčiųjų take, grįsta trinkelėmis. Atkarpoje nuo Purvynės iki Nidos prie tako kas 100 metrų įrengtos poilsio aikštelės pėstiesiems (nėra dviračių stovų). Tako plotis nėra pakankamas saugiam dviratininkų eismui, nes užtikrina tik vienos krypties eismą, be to,
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 40
dviratininkai ir pėstieji privalo dalintis apie 3,5 m pločio bendra tako erdve, todėl neišvengiami pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktai.
Nuo Nidos iki pajūrio dviračių eismas organizuojamas pėsčiųjų-dviračių taku, vedančiu palei švyturį ir dviračių eismo juostose, pažymėtose Taikos g. Analogiškai dviračių eismo juostos pažymėtos Naglių g., Pamario g. ir Purvynės g. Gatvėse pažymėtoms dviračių bei motorizuoto transporto eismo juostoms gatvės plotis nėra pakankamas, todėl tiek dviračių, tiek transporto juostų pločiai neatitinka reglamentų keliamų reikalavimų ir mažina eismo saugumą.
Likusiose Nidos dalyje dviratininkų eismas organizuojamas gatvių važiuojamojoje dalyje arba šaligatviais.
Nidoje ir jos apylinkėse tikslinga didinti dviračių trasų rišlumą, esamose trasose atskirti dviračių ir pėsčiųjų eismą, taip pat numatyti naujas žiedines trasas, skirtas rekreacinėms kelionėms dviračiais.
1.4.3 Pėsčiųjų takų tinklas
Pėsčiųjų takų tinklas Neringos savivaldybės teritorijoje atlieka dvi pagrindines funkcijas: susisiekimas pėsčiomis gyvenviečių viduje su viešojo maitinimo įstaigomis, parduotuvėmis, kitais visuomeniniais objektais bei susisiekimas su rekreacinėmis teritorijomis (paplūdimiais) Baltijos jūros pakrantėje.
Dėl kompaktiškos savivaldybės gyvenviečių struktūros susisiekimo pėsčiomis tinklas gyvenviečių ribose išvystytas labai gerai, kaip neigiamas aspektas paminėtinas tik nepatenkinama dangų kokybė nerekonstruotose atkarpose, pasižyminti susidėvėjusia betoninių plytelių danga, taip pat takai nepritaikyti susisiekimui žmonėms su negalia.
Daugelis gyvenvietėse esančių pėsčiųjų takų ar šaligatvių sankirtose su gatvėmis neturi nuolaidžių bortų, o pėsčiųjų takų, vedančių link pajūrio išilginis nuolydis atskirose atkarpose yra artimas maksimaliam leistinam arba jį viršijantis (žr. 1.27 pav. ir 1.28 pav.)
1.27 pav. Pagrindinių Juodkrantės takų pritaikymas žmonėms su negalia
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 41
Juodkrantės krantinėje įrengtas pėsčiųjų takas gerai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams, tačiau gyvenvietės vidaus takai, vedantys prie pavienių pastatų nėra tinkamai pritaikyti žmonių su negalia poreikiams – nenuolaidūs bortai, nelygi danga, daugiau nei 15 mm pločio plyšiai dangoje. Pagrindinis Juodkrantės pėsčiųjų – dviratininkų tako nuolydis ties Lapnugario kalnu siekia 9% - ženkliai viršydamas maksimalų žmonių su negalia poreikiams pritaikytą 5% tako nuolydį.
1.28 pav. Pagrindinių Nidos takų pritaikymas žmonėms su negalia
Nidoje palei krantinę įrengtas pagrindinis pėsčiųjų takas neįgaliųjų susisiekimui pritaikytas neblogai, tačiau tik dalis gyvenvietėje esančių šaligatvių pritaikyti žmonių su negalia susisiekimui. Esminiai trūkumai – nenuolaidūs bortai ties perėjomis, į pastatus trukdantys patekti laiptai.
Pagrindinis Nidos takas link pajūrio – palei Taikos g. žmonių su negalia susisiekimui nepritaikytas. Ties Taikos g. ir Kopų g. sankryža esantis ženklus reljefo peraukštėjimas abipus gatvės įveikiamas laiptais, kuriuose nėra įrengti pandusai. Toliau, ties autobusų stovėjimo aikštele, 350 m. ilgio ruože pėsčiųjų ir dviratininkų eismas nukreipiamas į kelkraštį, o toliau pratęsiamo pėsčiųjų tako nuolydis siekia ribinę 5% vertę.
Pagrindinis Nidos takas link pajūrio – palei Taikos g. žmonių su negalia susisiekimui nepritaikytas. Ties Taikos g. ir Kopų g. sankryža esantis ženklus reljefo peraukštėjimas abipus gatvės įveikiamas laiptais, kuriuose nėra įrengti pandusai. Toliau, ties autobusų stovėjimo aikštele, 350 m. ilgio ruože pėsčiųjų ir dviratininkų eismas nukreipiamas į kelkraštį, o toliau pratęsiamo pėsčiųjų tako nuolydis siekia ribinę 5% vertę.
Nidoje prie lankomų objektų įrengti trys žmonių su negalia poreikiams pritaikyti viešieji tualetai (prie pliažų ir prie Thomo Manno muziejaus. Taip pat neįgaliųjų poreikiams pritaikytas turizmo informacijos centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Preiloje ir Pervalkoje šaligatviai neįgaliųjų susisiekimui pritaikyti prastai. Esminė problema – nenuolaidūs ar nepakankamai nuolaidūs bortai, plyšiai dangoje, laiptai.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 42
Asfaltuoti pėsčiųjų takai, jungiantys Kuršių marių pakrantėje įsikūrusias gyvenvietes su pajūriu, įrengti prieš keletą dešimtmečių, daugumo jų techninė būklė (išskyrus atnaujintas atkarpas) patenkinama arba bloga. Pažymėtina, kad nemaža dalis link jūros vedančių takų (pvz. Juodkrantėje) yra be dangos ir yra natūraliai susiformavę dėl natūralaus poreikio susisiekimui pėsčiomis tam tinkamose vietose. Šis požymis atskleidžia, kad esamų (su dangomis) pėsčiųjų takų tinklas nėra pakankamai tankus. Taip pat prie įrengtų takų trūksta informacinių ženklų su aiškiomis nuorodomis apie tako kryptį, atstumus iki prie tako esančių rekreacinių arba lankytinų objektų. Prie takų nėra įrengtų poilsio aikštelių, šiukšliadėžių.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tinklalapyje nurodyta, kad Neringos savivaldybėje yra įrengti 3 pažintiniais takai: Parnidžio kopos Nidoje, Dendrologinis Juodkrantėje ir pažintinis takas Naglių gamtos rezervate.
1,8 km ilgio Parnidžio pažintinis takas (1.29 pav.) įrengtas pietinėje Nidos gyvenvietės dalyje, maršrutas sužymėtas mediniais stulpeliais, prie atskirų objektų įrengti informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Tai vienas labiausiai lankomų takų, kuris veda prie Parnidžio kopos viršūnėje įrengto saulės laikrodžio, nuo kurio atsiveria įspūdingiausios Kuršių nerijos perspektyvos.
1.29 pav. Parnidžio pažintinis takas
1,6 km ilgio Dendrologinis takas (1.30 pav.) įrengtas šiaurinėje Juodkrantės dalyje, greta Gintaro įlankos. Visą dendrologinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi stendas. Take yra 16 stotelių, kuriose įrengti stendai su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 43
1.30 pav. Juodkrantės dendrologinis takas
Naglių gamtos rezervato pažintinis takas (1.31 pav.) prasideda automobilių aikštelėje 31 – ame kelio Smiltynė – Nida kilometre. Tako ilgis apie 1 km, jis tęsiasi per įspūdingiausiu Kuršių nerijoje kraštovaizdžiu pasižyminčias Pilkąsias (Mirusias) kopas. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai su informaciniais stendais, kuriuose trumpai aprašyti verti dėmesio objektai. Nuo Gegužės 26 d. iki rugpjūčio 31 d. (vasaros sezono metu), siekiant sumažinti intensyvaus lankymo lemiamą neigiamą poveikį Naglių kopai, taikomas pažintinio tako lankytojo mokestis.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 44
1.31 pav. Naglių gamtos rezervato pažintinis takas
2014 m. rudenį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija parengė 2 naujas šiaurietiškam ėjimui skirtas trasas. kurios prasideda viename gale prie Neringos sporto mokyklos, kitame už Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. 4 km „žaliojoje“ trasoje šiaurietiško vaikščiojimo entuziastai aplanko Parnidžio kopą, Nidos švyturį, pasigroži kintančiu nerijos kraštovaizdžiu. 6 km „raudonoji“ trasa Neringos miškais veda iki pajūrio ir atgal į Nidą. Abu maršrutai įrengti esamuose pėsčiųjų takuose, trasų pradžiose įrengti informaciniai stendai su žemėlapiais, trasos sužymėtos ženklais ir kryptinėmis rodyklėmis ant medžių.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 45
1.32 pav. Šiaurietiško ėjimo trasos
Neringoje gausu kitų, nežymėtų miško takų bei teritorijų planavimo dokumentais suplanuotų rekreacinių takų, tačiau jų pritaikymas lankymui sudėtingas dėl miško žemės sukeliamų apribojimų. Miško žemėje negali būti registruojami statiniai, todėl asfaltuotų (ar pagerintos dangos) dviračiams bei žmonėms su negalia pritaikytų takų įrengimui kyla teisinė problema – reikalingas miško žemės naudmenų keitimas.
1.4.4 Vidaus vandens kelių tinklas
Neringos savivaldybės rytinė riba šliejasi prie Kuršių marių, todėl susisiekimas vandens transporto priemonėmis gali būti vykdomas visoje Kuršių marių akvatorijos dalyje, priklausančioje Lietuvos Respublikai, taip pat Nemuno upe bei jos intakuose. Dėl šios priežasties, esamos būklės analizėje apžvelgiama vidaus vandens kelių infrastruktūra teritorijoje, apimančioje Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijas.
Neringos savivaldybei aktualioje susisiekimo vidaus vandens keliais zonoje esančių vidaus vandens kelių sąrašas pateiktas 1.14 lentelėje.
1.14 lentelė. Vidaus vandens kelių sąrašas
Eil. Vandens telkinio Ruožo Ruožo pradžia ir pabaiga Nr. pavadinimas ilgis (km)
Valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai
Jurbarkas–Atmatos žiotys ir Kalnėnų bei Uostadvario 1. Nemuno upė 127 žiemos uostų akvatorijos Atmatos žiotys–Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir 2. Kuršių marios 65,3 atšaka į Nidą 3. Kuršių marios Nidos uostas–Lietuvos Respublikos valstybės siena 4 4. Minijos upė Minijos upės žiotys–Lankupiai 19 Karaliaus Vilhelmo 5. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas–Minijos upė 22 kanalas
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 46
Eil. Vandens telkinio Ruožo Ruožo pradžia ir pabaiga Nr. pavadinimas ilgis (km)
Vietinės reikšmės vidaus vandens keliai
1. Skirvytė Ištakos iš Nemuno upės– žiotys 9 2. Šyša Žiotys–įėjimas į Šilutės uostą 5 3. Kuršių marios 37-as navigacijos ženklas–Skirvytės žiotys 14 4. Kuršių marios Nidos uostas–valstybės siena 8 5. Kuršių marios Juodkrantė–Dreverna 7,3 6. Kuršių marios Dreverna–Ventė 19,7
Vidaus vandens prieplaukas ir uostus registruoja Lietuvos saugios laivybos administracija. Nagrinėjamoje zonoje įregistruotų vidaus vandens uostų sąrašas pateiktas 2.5.4.2. lentelėje.
Eil. Uosto pavadinimas ir Uosto steigėjo Uosto valdytojo pa Uosto paskirtis Nr. adresas pavadinimas vadinimas
„Pilies jachtų“, Akcinė bendrovė Akcinė bendrovė 1. Pramoginių laivų Pilies g. 4, Klaipėda uostas „Klaipėdos laivų „Klaipėdos laivų remontas“ remontas“ „Uostadvario vidaus Keleivinis, VĮ Vidaus VĮ Vidaus 2. vandenų“, Uostadvario krovininis, vandens kelių vandens kelių km, Šilutės raj. pramoginių laivų direkcija direkcija „Nidos keleivinis vidaus 3. vandenų Pramoginių laivų UAB "Neringos UAB "Neringos uostas“, Naglių g. 14, uostas komunalininkas" komunalininkas" Neringa – Nida
Nidos keleivinis vidaus vandenų uostas pradėtas formuoti 1975 m. prie esamo žvejų uosto pastačius prieplauką, 1991 m įrengus antrą molą suformuota akvatorija keleivinių laivų švartavimui. 1999 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1183, Nidos keleiviniam uostui suteiktas tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas ir jame įsteigtas pasienio kontrolės punktas. Nuo 2005 m. Nidos uostas etapiškai rekonstruojamas, projektą finansuoja Europos Sąjunga. Keleivinės prieplaukos plotis siekia 25 m, gylis – 3 m. Vienu metu uoste gali švartuotis 40 – 60 mažųjų pramoginių laivų ir jachtų.
Uostadvario vidaus vandenų uostas įsikūręs kairiajame Atmatos upės (Nemuno deltos atšakos) krante Rusnės saloje (Šilutės rajono savivaldybė), apie 8 km atstumu nuo Rusnės gyvenvietės. Maksimali uosto grimzlė – 1,7 m, maksimalus galinčio įplaukti laivo dydis - 15 m. 2008 m. baigus įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą, įrengtos dvi naujos keleivinės prieplaukos: 60 m ilgio mobili ir 53 m ilgio stacionari. Taip pat įrengtas slipas, skirtas laivų nuleidimui ir pakėlimui, automobilių stovėjimo aikštelė, kolonėlės
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 47
buitinių ir naftingų nuotėkų iš laivų išsiurbimui ir jų aprūpinimui geriamuoju vandeniu. Stacionari prieplauka gali priimti 7 –8 laivus, mobilioji – 16 nedidelių laivelių.
Pilies jachtų uostas yra įsikūręs Klaipėdos senamiestyje, Danės upės žiotyse. Uostas savo istoriją skaičiuoja nuo 1252 m, uoste vienu matu gali stovėti apie 350 mažųjų pramoginių laivų ir jachtų. Maksimalus švartuojamų laivų ilgis iki 24 m, maksimali grimzlė – 5 m. Uoste teikiamos visos tokio tipo uostams būdingos paslaugos: laivų iškėlimas, laivų remontas, slipas, triumo vandens ir tepalų surinkimo stotis, elektros tiekimas, dušai, tualetai. Uostas turi mobilią degalinę.
Lietuvos saugios laivybos administracijoje įregistruotų vidaus vandens prieplaukų sąrašas pateiktas
1.15 lentelė. Vidaus vandens prieplaukų sąrašas
Eil. Prieplaukos pavadinimas Prieplaukos steigėjo Prieplaukos valdytoj Prieplaukos paskirtis Nr. ir adresas pavadinimas o pavadinimas
„Rusnės prieplauka“, Šilutės rajono Šilutės rajono 1. Šilutės r. sav., Rusnės Keleivinė savivaldybės savivaldybė sen., Rusnė administracija „Minijos jachtų ir Kintų buriavimo Kintų buriavimo pramoginių laivų“, 2. Pramoginių laivų mėgėjų klubas mėgėjų klubas Minijos k. Kintų sen., „Marių burės“ „Marių burės“ Šilutės r. „Nidos keleivinė Keleivių įlaipinimui VĮ „Vidaus VĮ „Vidaus 3. prieplauka“, Naglių g. – išlaipinimui, laivų vandens kelių vandens kelių 16, Neringa stovėjimui direkcija“ direkcija“ „Šilutės stacionari UAB „Šilutės UAB „Šilutės vidaus vandenų 4. Mišri vandens turizmo vandens turizmo prieplauka“, Uosto g. centras“ centras“ 9, Šilutė „Rusnaitė“ Nemuno Nemuno deltos Nemuno deltos Laivų švartavimui ir 5. deltos regioninio parko regioninio parko regioninio parko saugojimui direkcija direkcija direkcija Keleivių įlaipinimui į „Ventės turizmo UAB „Ventės UAB „Ventės 6. laivą ir išlaipinimui centras“, Šturmų km. turizmo centras“ turizmo centras“ iš laivo „Ventainė“, Ventės Keleivių įlaipinimui į 7. km., Kintų sen., laivą ir išlaipinimui Šarūnas Laužikas Šarūnas Laužikas Šilutės raj. iš laivo Krovinių pakrovimui „Dreverna“, Drevernos – iškrovimui, UAB „Kuršių UAB „Kuršių 8. km, Klaipėdos raj. keleivių įlaipinimui ir marios“ marios“ išlaipinimui iš laivo
Rusnės prieplauka yra Rusnės gyvenvietės (Šilutės rajono savivaldybė) ribose, kairiajame Atmatos krante. Prieplaukos gylis prie kranto - 1,6 m, bendras krantinių ilgis apie 150 m. Jokios kitos infrastruktūros nėra, įskaitant ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 48
Minijos jachtų ir pramoginių laivų prieplauka įrengta 2004 m. vykdant PHARE Mažųjų projektų programos projektą. Prie jachtų krantinės Minijos kaime gali švartuotis 24 jachtos, prie plaukiojančių tiltelių gyliai siekia 1,6 - 2,2 m. Jachtų prieplaukoje yra teikiamos paslaugas: vandens ir elektros tiekimas į jachtas, dušai, tualetai, sauna. Prieplaukos sanitariniame pastate galima išsiskalbti drabužius, yra virtuvė. Prieplaukoje įrengtas 4,5 m pločio, 1:10 nuolydžio slipas valtims ir kateriams ištraukti, taip pat įrengtas elektrinis, 10 t. keliamos galios kranas laivams iš vandens iškelti.
Nidos tarptautiniame vidaus vandenų uoste VĮ Vidaus vandens kelių direkcija valdo ir administruoja 130 m ilgio krantinę, kurios didžioji dalis (100 m) yra šiaurinėje uosto dalyje. Gylis prie krantinės – 1,5 m, yra įrengtos elektros pajungimo kolonėlės.
Šilutės stacionari vidaus vandens prieplauka eksploatuojama kaip Šilutės mažųjų laivų uostas. Uostas įsikūręs 5 km aukštyn Šyšos upe nuo jos žiočių Atmatos upėje ir apie 13 km nuo Kuršių marių. Šilutės mažųjų laivų uostas turi 100 mažųjų laivų stovėjimo vietų, laivų iškėlimo - nuleidimo slipą ir įrangą, elektros, vandens tiekimo, balastinių vandenų išpumpavimo galimybes. Neplaukiojimo sezono metu laivai gali būti saugomi patalpoje ir krante. Uoste teikiamos skalbyklos, tualeto, dušo, telefono, interneto paslaugos. Uosto akvatorijos gylis 2,0 m, vandens kelio Šyšos upe garantinis gylis 1,5 m, tačiau esamas plotis nėra pakankamas saugiam plaukiojimo priemonių prasilenkimui Uosto operatorius UAB „Kintai“.
Rusnaitės prieplauka įsikūrusi kairiajame Pakalnės upės krante, apie 4 km atstumu nuo Rusnės gyvenvietės. Bendras krantinių ilgis – 115 m, greta yra automobilių stovėjimo aikštelė. Prieplauką ir greta esančią teritorija eksploatuoja Nemuno deltos regioninio parko direkcija.
Ventės turizmo centro prieplauka įsikūrusi Šturmų kaime rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Bendras krantinių ilgis – apie 260 m, yra slipas, automobilių stovėjimo aikštelė. Teritorijoje veikia viešbutis su restoranu, yra žuvies parduotuvė.
Ventainės prieplauka įrengta poilsio ir laisvalaikio centro „Ventainė“ teritorijoje ir skirta šio komplekso poreikiams. Komplekso teritorijoje yra viešbutis su restoranu, kempingas, automobilių stovėjimo aikštelė.
Drevernos prieplauka įsikūrusi Drevernos kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje (kairiajame Kuršių marių krante) Prieplaukos statyba baigta 2008 m., įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą "Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose". Kompleksą sudaro 260 m. bendro ilgio krantinės, pritaikytos švartuoti iki 30 laivų, elingas, slipas, 6 t. keliamosios galios kranas didesnių gabaritų plaukimo priemonėms į krantą iškelti, 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Įplaukos gylis - 1,30 m (2014 m. rugsėjo 25 d. duomenys), uosto teritorijoje vandens gylis siekia 1,8 m.
Juodkrantės gyvenvietėje yra įrengtos dvi prieplaukos, tačiau nei viena jų nėra registruota Lietuvos saugios laivybos administracijoje. Viena jų („šiaurinė“) įrengta greta Juodkrantės autobusų stoties, bendras krantinių ilgis 160 m, kita (pirsas) – pietinėje gyvenvietės dalyje, bendras krantinių ilgis – apie 170 m. Abiejose prieplaukose nėra teikiamos jokios papildomos
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 49
paslaugos, susijusios su jachtų ir mažųjų pramoginių laivų aptarnavimu, išskyrus laivų švartavimą.
Pažymėtina, kad iki II Pasaulinio karo pradžios Juodkrantėje veikė Gintaro uostas (dabar vadinamas Gintaro įlanka). Uostas pradėtas kurti 1862 m., kai buvo pradėta vykdyti intensyvi gintaro išgavimo iš Kuršių marių dugno veikla. Vėlesniu laikotarpiu uostas klestėjo, jame buvo kranto statiniai, akvatorijoje buvo švartuojami gintaro gavybai naudojami plaukiojantys įrenginiai – garlaiviai, žemsiurbės ir kt. Šiuo metu uosto statinių beveik neišlikę (išskyrus dalį pastatų), žvejybiniai ir mažieji pramoginiai laivai švartuojami prie laikinų medinių tiltelių. Įplaukos į uostą gylis – 0,9 m.
Dar vienas Lietuvos saugios laivybos administracijoje neregistruotas objektas – Klaipėdos jachtklubo prieplauka Smiltynėje (šiuo metu rekonstruojama). Klaipėdos jachtklubas savo istoriją skaičiuoja nuo 1929 m. vasario 13 d., jachtklubo stacionari būstinė Smiltynėje pradėta įrenginėti 1936 m., kai buvo iškastas ir įrengtas jachtų laikymo baseinas su krantinėmis, pastatytas angaras. Šiuo metu VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ valdoma prieplauka rekonstruojama panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas, iki 2013 m. pabaigos visiškai rekonstruotos I - ojo ir II - ojo baseinų krantinės, galinčios talpinti apie 65 laivus. Antrajame rekonstrukcijos etape numatoma rekonstruoti III - iąją krantinę bei pastatus. Jachtklube bus teikiamos visos jachtų aptarnavimo paslaugos.
Prieplaukų statiniai yra įrengti ir Pervalkos bei Preilos gyvenviečių teritorijoje, tačiau dėl neužtikrinamo gylio yra naudojami tik mažos grimzlės valčių švartavimui. Dėl šios priežasties šie statiniais nėra vertintini kaip susisiekimo vidaus vandens keliais infrastruktūros objektai.
Apžvelgta susisiekimo vandens keliais infrastruktūra daugiausia naudojasi privačių savininkų valdomos jachtos ir mažieji pramoginiai laivai, laivybos sezono metu Kuršių marių ir Nemuno deltos vandens keliais vykdomi periodiniai keleivinių keltų ir laivų reisai maršrutais Klaipėda – Juodkrantė – Nida (greitaeigis 72 sėdimų vietų keltas „Nida“, paslaugos teikėjas – AB „Smiltybės perkėla“), Minijos kaimas – Uostadvaris – Nida (80 vietų laivas „Forelle“, paslaugos teikėjas - UAB „Mingės egzotika“), Ventainė – Nida (50 vietų laivu „Ventainė“, paslaugos teikėjas – poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė“), Šilutė – Nida (90 vietų keltas „Kuršių deltos ekspresas“, paslaugos teikėjas – UAB „Kintai“), Dreverna – Juodkrantė (50 vietų keltas „Gilija“, ).
Taip pat yra vykdomi ir užsakomieji privačių vežėjų reisai iš prieplaukų Nemuno deltos regioniniame parke į Kuršių marias ir į Nidą, tačiau ši veikla yra mažai kontroliuojama valstybinių institucijų, dažnai yra pažeidinėjamos saugios laivybos taisyklės, ypač dažnai viršijamas maksimalus leistinas keliamų keleivių skaičius.
1.4.5 Oro transporto infrastruktūra
Nidos aerodromas pastatytas 1967 m., 1970 – 1975 m. jame buvo vykdoma oro uosto veikla, buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Palangą, Kauną, Vilnių. Oro uostą sudarė 600 m ilgio kilimo – tūpimo takas ir lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas. 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko detaliajame plane oro uostą buvo numatyta pritaikyti mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. buvo pradėta aerodromo
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 50
rekonstrukcija: kilimo – tūpimo takas prailgintas iki 815 m, įrengta lietaus kanalizacija. Antrajame rekonstrukcijos etape buvo numatyta kilimo – tūpimo taką pailginti iki 1200 m. pritaikant jį nedideliems keleiviniams lėktuvams, tačiau dėl visuomenės protestų darbai buvo sustabdyti.
Nuo 2015 m. aikštelę leista eksploatuoti kaip lauko aikštelę, kurios įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimai nustatyti Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimais, patvirtintais Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4R- 18.
Dėl poreikio riboti oro erdvę pasienio zonoje 2017 m. Lietuvos kariuomenės vado pakeistas ir pasirašytas įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo uždraustas orlaivių, nesusijusių su valstybės valdymo, paieškos ir gelbėjimo darbais kilimas bei tūpimas Nidoje.
Kiti arčiausiai Neringos savivaldybės esantys (eksploatuojami) aerodromai: Palangos (72 km), Kartenos (74 km), Klaipėdos (44 km), Šilutės (30 km).
1.5 Neringos savivaldybės traukos objektų pasiekiamumas
1.5.1 Socialinė infrastruktūra ir bendramiestiniai traukos objektai
Neringos socialinė infrastruktūra sutelkta dviejose gyvenvietėse – Juodkrantėje ir Nidoje. Nidoje sutelkti pagrindiniai socialinės infrastruktūros ir kiti bendramiestiniai traukos objektai – priešgaisrinio gelbėjimo stotis, policijos komisariatas, pirminės sveikatos priežiūros centras, savivaldybės administracija, paštas, lopšelis – daželis, vidurinė mokykla.
Nidoje taip pat įsikūrę reikšmingi komerciniai objektai – prekybos centras, degalinė (žr. 1.33 pav.).
1.33 pav. Nidos socialinė infrastruktūra
Juodkrantėje veikia medicinos punktas, paštas, lopšelis – darželis, pagrindinė mokykla (1.34 pav.)
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 51
1.34 pav. Juodkrantės socialinė infrastruktūra
Pagrindinių socialinės infrastruktūros objektų koncentracija Nidoje lemia patikimų transportinių ryšių tarp Nidos ir likusių gyvenviečių svarbą bei lemia asmeninio susisiekimo būtinybę likusių gyvenviečių gyventojams, kadangi reguliaraus ir dažno viešojo transporto užtikrinimas problemiškas.
Neringos savivaldybėje, dėl gyvenamųjų vietovių sklaidos dideliame savivaldybės plote, ypač aktuali svarbiausių socialinės infrastruktūros ir kitų kasdienių objektų pasiekiamumo problema.
Nidos gyventojams būtiniausių kasdienių objektų pasiekiamumo problema nėra tokia aktuali, kaip kitų gyvenviečių gyventojams. Nidoje visų objektų pasiekiamumas pėsčiomis yra geras, esminė problema – infrastruktūros pritaikymas žmonėms su judėjimo apribojimais. Nidos vidurinės mokyklos moksleivių kasdienio susisiekimo poreikius tenkina mokyklinis transportas, kasdien kursuojantis tarp gyvenviečių prieš pamokas ir po pamokų.
Likusių gyvenviečių požiūriu, būtinų kasdienių objektų pasiekiamumas prastas – Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyventojams būtinas asmeninis transportas dėl žiemos sezono metu reto viešojo transporto kelionių grafiko ir didelio atstumo, apsunkinančio keliones iki Nidos bemotoriu transportu.
Visų Neringos savivaldybės gyvenviečių gyventojams taip pat aktuali ne pirmo būtinumo objektų pasiekiamumo problema. Savivaldybės gyventojai, norėdami įsigyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, privalo vykti į Klaipėdą viešuoju ar asmeniniu transportu.
1.5.2 Turistiniai traukos objektai
Neringoje gausu turistinių traukos objektų – kiekvienoje gyvenvietėje ar jos apylinkėse yra bent keli dažnai poilsiautojų lankomi objektai.
Neringoje dažniausiai lankomi turistiniai objektai sutelkti užstatytoje gyvenviečių teritorijose ar palei marias, o intensyviai lankomi pliažai – kitapus pusiasalio, prie Baltijos jūros, todėl kiekvienoje
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 52
gyvenvietėje ypač svarbūs patikimi susisiekimo ryšiai, jungiantys prie marių įsikūrusias gyvenvietes su pliažais pajūryje.
Daugiausiai turistinių objektų sutelkta Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse (1.35 pav., 1.36 pav.).
1.35 pav. Pagrindiniai Nidos turistiniai traukos objektai
1.36 pav. Pagrindiniai Juodkrantės turistiniai traukos objektai
Tiek Nidoje, tiek Juodkrantėje yra architektūros bei dailės paveldo objektų, muziejų. Šiose gyvenvietėse įsikūrę ir turizmo informacijos bei Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrai. Šios dvi gyvenvietės sulaukia intensyviausių turistų srautų – dauguma objektų orientuoti į ekskursijas ir lankytojus, Neringoje praleidžiančius trumpą laiko tarpą (dieną ar savaitgalį).
Šiose gyvenvietėse ypač aktualus geras lankytinų objektų pasiekiamumas pėsčiomis, užtikrinant galimybę lankytinus objektus pasiekti žmonėms su judėjimo apribojimais (neįgaliesiems, senyvo amžiaus turistams, šeimoms su mažais vaikais). Tiek Nidoje, tiek Juodkrantėje neįgaliųjų susisiekimo galimybės yra ribotos dėl prastai pritaikytos infrastruktūros.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 53
Siekiant sukurti geresnį atokiau nuo Nidos nutolusių turistinių objektų pasiekiamumą turistams, Nidoje veikia pavežimo „tuk-tukais“ paslauga, pagerinanti lankytinų objektų pasiekiamumą žmonėms su judėjimo apribojimais.
Abiejose gyvenvietėse įsikūrusių turistinių traukos objektų pasiekiamumas dviračiais geras. Nidoje aktuali dviračių takų pralaidumo (ypač Nidos krantinėje) problema.
Preilos ir Pervalkos gyvenvietės labiau orientuotos į poilsiautojų apgyvendinimą ir pasyvią rekreaciją. Gyvenvietėse ir jų apylinkėse nėra daug lankytinų objektų, o esami objektai paprastai yra pažintinių takų, orientuotų į Neringos lankytojus, atvykstančius poilsiauti ilgesniam laikui.
1.37 pav. Pagrindiniai Preilos ir jos apylinkių turistiniai traukos objektai
1.38 pav. Pagrindiniai Pervalkos ir jos apylinkių turistiniai traukos objektai
Preilos ir Pervalkos turistinių objektai objektų pobūdis nėra orientuotas į greitą pasiekiamumą, aktualų vienos dienos turistams, o į pažintinius pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimus dviračiais, todėl greitas pasiekiamumas ir mažas atstumas nėra aktualūs. Preilos ir Pervalkos objektai
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 54
geriausiai pasiekiami pėsčiomis ar dviračiu. Didelis atstumas iki objektų sukuria problemą žmonėms su negalia, todėl Preiloje ir Pervalkoje tikslinga ieškoti alternatyvių lankytinų objektų apžvalgos galimybių (pvz., iš laivo mariose).
1.39 pav. Pagrindiniai Alksnynės turistiniai traukos objektai
Alksnynės lankytini turistiniai objektai nėra patogiai pasiekiami nei pėsčiomis, nei dviračiais. Vienintelis patogus būdas pasiekti šiuos objektus – kelionė automobiliu. Dėl mažo Alksnynės rekreacinio potencialo Gyvenvietės turistinių objektų pasiekiamumo pėsčiomis užtikrinimas nėra ekonomiškai racionalus, tačiau objektų pasiekiamumas dviračiu, tuo pačiu suformuojant ilgo atstumo tranzitinę jungtį yra aktualus.
Bendru vertinimu, patogus ir greitas viso Neringos kurorto lankytinų objektų pasiekiamumas užtikrintas tik asmeninio transporto naudotojams. Savivaldybės geografija lemia patrauklumą autoturizmui, tačiau siekiant sumažinti neigiamą motorizuoto transporto poveikį Kuršių nerijos nacionalinio parko aplinkai, tikslinga diegti turistinių objektų pasiekiamumą įvairiarūšiu transportu gerinančias priemones.
1.6 Aplinkos kokybė
1.6.1 Oro tarša
Nagrinėjamos vietos aplinkos oro foninis užterštumas buvo nustatytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis „Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis“. 2 km spinduliu nuo planuojamos teritorijos nėra oro kokybės tyrimo stočių. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje pateikiama informacija, greta planuojamos teritorijos indikatorinių aplinkos oro kokybės vertinimų per pastaruosius penkerius metus nėra atlikta. Aplinkos apsaugos agentūra yra atlikusi 2016 m. Klaipėdos miesto oro taršos modeliavimą. Modeliavimo teritorija dalinai apima ir Neringos savivaldybės teritorijos dalį: nuo Klaipėdos savivaldybės ribos iki Alksnynės kaimo. Remiantis modeliavimo rezultatais šioje Neringos savivaldybės teritorijos dalyje 2016 m. foninis aplinkos oro užterštumas buvo:
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 55
Anglies monoksidu – 190-200 µg/m3;
3 Kietosiomis dalelėmis (KD10) – 11-16 µg/m ;
3 Kietosiomis dalelėmis (KD2,5) – 5-8 µg/m ;
Azoto dioksidu 8,1-15 µg/m3;
Sieros dioksidu – 2,1-5,2 µg/m3.
Likusioje Neringos savivaldybės dalyje taikytinos 2016 m. Klaipėdos regiono santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertes, pateiktos Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje:
3 Kietosios dalelės (KD10) – 11 µg/m ;
3 Kietosios dalelės (KD2,5) – 5 µg/m ;
Azoto dioksidas – 4,1 µg/m3;
Azoto oksidai – 6,5 µg/m3;
Sieros dioksidas – 0,3 µg/m3;
Anglies monoksidas – 190 µg/m3;
Ozonas – 55,7 µg/m3.
1.6.2 Akustinis triukšmas
Esamų gatvės ruožų ties Juodkrantės, Purvynės, Skruzdynės ir Nidos gyvenvietėmis transporto srautų keliamo triukšmo sklaidos skaičiavimai atlikti kompiuterine programa Cadna/A.
Cadna/A galimybės leidžia modeliuoti pačius įvairiausius scenarijus, pasirenkant vieno ar kelių tipų triukšmo šaltinius (mobilūs - keliai, geležinkeliai, oro transportas, taškiniai – pramonės įmonės ir kt.), įvertinant teritorijos reljefą, pastatų, kelių, tiltų bei kitų statinių parametrus. Cadna/A skaičiuoja ir išskiria triukšmo lygius bet kuriose vietose ar taškuose, esančiuose horizontaliose ar vertikaliose plokštumose ar net ant pastatų fasadų. Ji yra įtraukta į LR Aplinkos ministerijos rekomenduojamų modelių, skirtų vertinti poveikį aplinkai, sąrašą. Programos matematinio skaičiavimo metodikos atitinka Direktyvos 2002/49/EB 6 straipsnį ir II-ą priedą bei Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604) patvirtintas strateginio triukšmo kartografavimo skaičiavimo metodikas (kelių transportui – NMPB-Routes-96, pramonės objektams – ISO 9613, geležinkelių keliams – SRM II, bei oro transportui – ECAC. Doc. 29).
Akustinio triukšmo sklaida skaičiuota remiantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas, 2 dalis. Aplinkos triukšmo nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007) taikant 2,0 m triukšmo įvertinimo aukštį su 2 dBA žingsniu
ir 2 x 2 m skaičiavimo tinkleliu. Skaičiavimams naudotas dienos triukšmo rodiklis (Ldiena), kuris
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 56
apibrėžiamas kaip dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.)* triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui.
Akustinio triukšmo ribines vertes nusako Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604). Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Vertinant transporto srautų sukeliamą triukšmą viešo naudojimo gatvėse ir keliuose yra taikytas 1 lentelės 3 punktas (1.16 lentelė).
1.16 lentelė Leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje (HN 33:2011)
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo Triukšmo ribiniai dydžiai, Triukšmo Ekvivalentinis Maksimalus Paros naudojami aplinkos triukšmo ribiniai garso lygis, garso lygis, laikas, kartografavimo rezultatams dydžiai dB(A) dB(A) val.* įvertinti**
Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties Dienos 65 70 6-18 Vakaro 60 65 18-22 65 65 60 55 Nakties 55 60 22-6
* - pagal „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą“ (2004 m lapkričio 11 d., Nr. 164-5971) ir vėlesnius jo
pakeitimus triukšmo rodikliai apibrėžiami taip: Ldiena – dienos metas (nuo 7 val. iki 19 val.), Lvakaras - vakaro metas
(nuo 19 val. iki 22 val.), Lnaktis - nakties metas (nuo 22 val. iki 7 val.). ** - pagal HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604) 10 punktą, objektų esančių kurortuose ir kurortinėse teritorijose, aplinkoje triukšmo ribiniai dydžiai mažinami 5 dBA.
Informacija apie vertintus gatvių ruožus
Vertintų Juodkrantės, Purvynės, Skruzdynės ir Nidos gyv. gatvių ruožai pateikti 1.40 pav.
Juodkrantės miestelio vertintų gatvių esami lengvojo autotransporto srautai dienos metu sudarė:
Alksnynės g. – 178 aut./val.;
Gintaro Įlankos g. – 178 aut./val.;
L. Rėzos g – nuo 160 iki 202 aut./val.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 57
Purvynės, Skruzdynės ir Nidos miestelių vertintų gatvių esami lengvojo autotransporto srautai dienos metu sudarė:
Naglių g. – nuo 120 iki 180 aut./val.;
Pamario g. – nuo 68 iki 164 aut./val.;
Purvynės g. – nuo 8 iki 100 aut./val.;
Taikos g. – nuo 84 iki 200 aut./val.
1.40 pav. Vertintų gatvių ruožai
Akustinio triukšmo modeliavimo rezultatai
Atlikus akustinio triukšmo sklaidos vertinimą esamų gatvių ruožuose ties Juodkrantės, Purvynės, Skruzdynės ir Nidos gyv. nustatyta, kad apylinkėse ties pagrindinėmis gatvėmis ir sankryžomis
dominuoja viršnorminis triukšmo lygis (Ldiena > 60 dBA). Į jį patenka dauguma pirmos eilės gyvenamosios paskirties pastatų ir gyvenamosios aplinkos esančios paraleliai vertintiems gatvių ruožams. Juodkrantės gyvenvietėje ši zona nuo gatvių ašių siekia apie 10 – 12 m., Purvynės, Skruzdynės ir Nidos gyv. apie 4 – 17 m. Apibendrinant galima teigti, kad į transporto srautų
viršnorminį triukšmo lygį pagal dienos triukšmo rodiklį (Ldiena) patenka arčiausiai vertintų gatvių esantys gyvenamieji pastatai bei jų aplinka.
Triukšmo sklaidos modeliavimo schemos pateiktos grafiniuose prieduose.
Norint sumažinti triukšmo lygį aplinkoje reikalinga triukšmo prevencija. Triukšmą mažinančias priemonės galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
Priemonės, taikomos triukšmo šaltinyje:
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 58
- tylesnė kelio danga, kelių priežiūra (dangos atnaujinimo, taisymo darbai);
- eismo valdymo priemonės;
Priemonės, taikomos triukšmo sklidimo kelyje:
- kelio projekto sprendiniai: iškasa, kelio pylimas, tunelis;
- triukšmo mažinimo įrenginiai: triukšmo užtvaros, pylimai, želdiniai;
Priemonės, taikomos triukšmo priėmėjui:
- pastato, langų izoliavimas.
Priemonės, taikomos triukšmo šaltinyje.
Iš dalies tinkama priemonė triukšmo mažinimui būtų esamos dangos atnaujinimas įrengiant tylesnę kelio danga, kadangi paklojus pavyzdžiui skaldos ir mastikos asfaltą (SMA 5 – 8) galima pasiekti net 3 – 4 dB efektyvumą. Tinkamiausia priemone būtų galima įvardinti eismo valdymą, kurį sudaro šie sprendimai: tranzitinio eismo kelių atskyrimas nuo gyvenviečių, sunkiojo transporto ribojimas, greičio kontrolė ir mažinimas, bei pėsčiųjų ir dviračių takų išvystymas, kadangi tai suteikia galimybę rinktis kelionę ne automobiliu.
Priemonės taikomos triukšmo priėmėjui
Pastatų izoliavimas nuo triukšmo – būdas apsaugoti vidaus aplinką, bet ne išorinę aplinką. Ją rekomenduojama taikyti tada, kai nėra galimybių taikyti kitas triukšmą mažinančias priemones, arba jei kitos priemonės nėra pakankamai efektyvios. Izoliuojant pastatą, triukšmo lygį galima sumažinti 5 – 15 dBA, o tam tikrais atvejais ir 20 dBA. Keičiant langus į garsą izoliuojančius langus galima pasiekti 30 dBA ir net didesnį efektyvumą.
Priemonės, taikomos triukšmo sklidimo kelyje vertinamai situacijai netinka, kadangi nagrinėjamoje teritorijoje dauguma pastatų stovi prie pat kelio ir sumontuoti triukšmo mažinimo užtvarą ar įrengti želdinių juostą yra praktiškai neįmanoma.
1.7 Neringos savivaldybės Judumo situacijos vertinimas
1.7.1 Transporto rodikliai
Neringos savivaldybė automobilizacijos lygis ypač aukštas – 2016 m. jis siekė 867 automobilius 1 000 gyventojų. Šis rodiklis yra dvigubai didesnis už bet kurią kitą Lietuvos savivaldybę, o Lietuvos vidurkį viršija 2,2 karto (1.41 pav.).
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 59
ATOMOBILIŲ SKAIČIUS,
TENKANTIS 1000 GYVENTOJŲ
1 078 1
1 1 050
989
970
1 1 016
868
867
854
844
819
809
712
560
508
461
436
372
296
261
235
208 194
1.41 pav. Automobilių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų (automobilizacijos lygis)
Nepaprastai aukštas automobilizacijos lygis patvirtina savivaldybės geografinės situacijos suformuotą asmeninio transporto būtinybę tenkinant kasdienius poreikius.
Nepaisant ypač aukšto automobilizacijos lygio, avaringumas Neringos savivaldybėje yra dešimtimis kartų mažesnis nei kitose Lietuvos savivaldybėse. Daugumos Lietuvos savivaldybių metinis eismo įvykių skaičius viršija 20 eismo įvykių per metus, o Neringoje per 7 metų laikotarpį (2009-2016 m.) užfiksuoti vos 40 įskaitinių eismo įvykių. (1.42 pav.).
2009-2016 M. ĮSKAITINIŲ EISMO ĮVYKIŲ METINIS PASISKIRSTYMAS
8 6 5 5 5 4 4 3
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
1.42 pav. Įskaitinių eismo įvykių Neringos sav. pasiskirstymas 2009-2016 metais
Neringos savivaldybės eismo įvykių skaičius tolygiai mažėja (neskaitant 2013 m. visoje Lietuvoje paaugusio avaringumo) – 2016 m. Neringoje užfiksuoti tik 3 įskaitiniai eismo įvykiai, todėl pakankamai didelė tikimybė iki 2025 metų pasiekti nulinio avaringumo rodiklį.
Vertinant eismo įvykių pasiskirstymą metuose, išryškėja su vasaros sezonu ir masiniais renginiais koreliuojanti avaringumo statistika. Avaringiausias laikotarpis, kurio metu įvyko daugiau nei pusė visų avarijų – liepos- rugpjūčio mėnesiai (1.43 pav.).
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 60
2009-2016 M. ĮSKAITINIŲ EISMO ĮVYKIŲ MĖNESINIS PASISKIRSTYMAS
14
8
5 4 3 2 1 1 1 1
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
1.43 pav. Mėnesinis įskaitinių eismo įvykių Neringos sav. pasiskirstymas 2009-2016 metais
Mėnesiniame eismo įvykių pasiskirstyme taip pat išsiskiria vasario mėnuo – šį mėnesį kasmet vyksta stintų žvejybai skirtas renginys, todėl išaugęs Neringos savivaldybės lankytojų srautas ir prastos eismo sąlygos lemia padidėjusią avaringumo riziką.
Remiantis šiomis prielaidomis, didžiausia avaringumo rizika sietina su Neringos lankytojais, o ne gyventojais.
Keleivių pervežimo rodikliai Neringoje, pastaraisiais metais, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra nedideli (1.44 pav.).
Reguliarus reisas PERVEŽTA KELEIVIŲ Užsakomasis reisas KELIŲ TRANSPORTU, TŪKST.
6,5 7,5
98,5 99,5 42,5
7,5 7,5 21,6 19,8 2010 2011 2012 2013 2014 2015
1.44 pav. Neringos savivaldybėje reguliariais ir užsakomaisiais reisais pervežtų keleivių skaičius
Istoriškai didžiausi keleivių pervežimai užsakomaisiais reisais Neringoje užfiksuoti 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (bendras pervežimų skaičius siekė 800 tūkst. keleivių).
1.7.2 Eismo srautų vertinimas
1.7.2.1 Valstybinės reikšmės kelių eismo srautas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, krašto kelyje Smiltynė – Nida vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2008-2015 m. buvo 1500-2300 automobilių per parą (žr. 1.45 pav.).
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 61
VIDUTINIS METINIS PAROS EISMO INTENSYVUMAS NERINGOS SAVIVALDYBĖS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE 2008-2015 M. 2500
2000
1500
1000
500
0 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Kelio Nr.: 167 2209 2210 2211
1.45 pav. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės keliuose 2008-2015 m.
Transporto srauto valstybiniuose keliuose teritorinis pasiskirstymas pateiktas 1.46 pav.
1.46 pav. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose
Didžiausias transporto srautas (kurio didžiąją dalį sudaro tranzitinis eismas) tenka Juodkrantės gyvenvietei, kadangi daugumos transporto priemonių kelionės tikslas – toliau nutolusios gyvenvietės (ypač Nida).
Didžiausią tikėtiną neigiamą transporto srautų poveikį Juodkrantės gyvenvietei lemia kelio Nr. 167 pozicija gyvenvietės atžvilgiu – kelias, pasižymintis dideliu tranzitiniu eismu veda per pačią gyvenvietę (priešingai nei kitų gyvenviečių atveju – kelią nuo gyvenviečių skiria 1-2 km pločio miško ruožas), todėl tikėtina higienos normas viršijanti triukšmo ir oro tarša arčiausiai kelio esančiuose gyvenamuosiuose pastatuose.
Tikslesnę informaciją apie eismo intensyvumo sezoninius pokyčius galima gauti įvertinus duomenis apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste keltais perkeliamų transporto priemonių skaičių. Kadangi keltai yra praktiškai vienintelis būdas autotransportui pateki į Kuršių nerijos pusiasalį (išskyrus iš Rusijos Federacijos per Nidos pasienio kontrolės punktą įvažiuojančias transporto priemones), keltu perkeliamų transporto priemonių statistika leidžia įvertinti ne tik
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 62
bendrą perkeliamų transporto priemonių skaičių, bet eismo intensyvumo kitimo dinamiką skirtingu metų laiku (žr. 1.47 pav.).
2013 2014 2015 SMILTYNĖS PERKĖLOJE PERKELTOS 2016 2017 vidurkis TRANSPORTO PRIEMONĖS 2013-2017 M.
140000
120000
100000
80000
60000
40000
20000
0 sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
1.47 pav. AB „Smiltynės perkėla“ perkeltų transporto priemonių suvestinė 2013-2017 m.
Pateikti duomenys atskleidžia, kad ne vasaros sezono metu į Kuršių nerijos pusiasalį ir tuo pačiu į Neringos savivaldybę patenka 30 – 40 tūkst. transporto priemonių per mėnesį, sezono metu šis skaičius išauga iki 110 –120 tūkst. transporto priemonių. Toks ženklus transporto priemonių srauto padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su vasaros atostogų sezono metu, kai į Kuršių neriją plūsteli ne tik turistai iš Lietuvos, bet ir turistai iš kaimyninės Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, taip pat turistai iš kitų Europos šalių. Likusiu metų laiku pagrindinę autotransporto srauto dalį sudaro Kuršių nerijos gyventojų kelionės, aprūpinimo (krovininio) transporto judėjimas. Eismo intensyvumas skirtingu metų laiku gali skirtis daugiau kaip 3 kartus: preliminariu vertinimu ne vasaros sezono metu eismo intensyvumas gali nukristi iki mažiau nei 1 tūkst. automobilių per parą, vasaros piko metu gali pasiekti iki 4 tūkst. automobilių per parą.
Analizuojant skirtingų metų duomenis 2011 – 2014 m. laikotarpiu galima pastebėti, kad turistų srauto piko metu (liepos mėnesį) fiksuojamas perkeliamų transporto priemonių skaičiaus augimas, kuris sudaro vidutiniškai apie 3 tūkst. priemonių per mėnesį arba 3 % nuo bendro perkeliamų priemonių skaičiaus. 2015 metais užfiksuotas per mėnesį perkeltų transporto priemonių sumažėjimas, tačiau 2016 ir 2017 pastebima transporto priemonių srauto augimo tendencija, atitinkanti 2011-2014 m. srauto augimo tempą. Remiantis šiuo faktu galima prognozuoti, kad eismo intensyvumas piko metu liepos mėnesį gali didėti iki 3 % kasmet, todėl 10 metų perspektyvoje šis skaičius potencialiai gali išaugti iki 5,2 tūkst. automobilių per parą.
1.7.2.2 Transporto srautai gyvenvietėse
Esamos būklės įvertinimo stadijoje atlikti motorizuoto transporto, dviračių ir pėsčiųjų eismo srautų tyrimai visose Neringos gyvenvietėse. Transporto srautų kartogramos kiekvienai gyvenvietei pateiktos prie aiškinamojo rašto pridedamose schemose Nr. 17103-KP-EBI-01 (motorizuoto
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 63
transporto srautų kartograma), Nr. 17103-KP-EBI-02 (dviratininkų srautų kartograma) ir Nr. 17103-KP-EBI-03 (pėsčiųjų eismo srautų kartograma).
Transporto srautų tyrimai atlikti 2017 m. birželio mėn.10 d., šeštadienį, 10:00-12:00 valandomis, kuomet tikėtinas intensyvus Neringos lankytojų eismas visomis transporto priemonėmis.
Tyrimai atlikti vasaros sezono pradžioje, todėl sezoninio piko laikotarpiu tikėtini didesni eismo srautai. Tyrimus charakteringuose gyvenviečių taškuose planuojama pakartotinai atlikti turistinio sezono viduryje, liepos –rugpjūčio mėnesiais.
Vertinant valandinius automobilių transporto srautus gyvenvietėse, vienu didžiausių transporto srautų pasižymi L. Rėzos g. Juodkrantėje dėl didelio tranzitinio eismo srauto. Čia srautas siekia 180 – 200 automobilių per valandą. Didžiausi valandiniai transporto srautai Neringoje užfiksuoti Naglių g. Nidoje.
Preiloje ir Pervalkoje automobilių srautas nedidelis, užstatytose gyvenvietės dalyse neviršija 60 automobilių per valandą.
Intensyviausiu dviračių eismu pasižymi Nidos krantinė ir Naglių g. bei „Eurovelo“ trasos atkarpos likusiose Neringos gyvenvietėse. Juodkrantėje didžiausias dviratininkų srautas – Žaliajame kelyje (iki 124 dvir./val.), Preiloje ir Pervalkoje – pagrindinėse gyvenviečių gatvėse (iki 84 dvir./val.). Nidos Krantinėje dviratininkų srautas siekia 240 dvir./val.
Intensyviausi pėsčiųjų srautai Neringoje užfiksuoti Nidoje: Taikos g. – 120 pėst./val., E. Jonušo g. link Parnidžio kopos – iki 200 pėst./val. ir Nidos krantinėje – iki 500 pėst./ val.
Juodkrantėje intensyviausiu pėsčiųjų srautu pasižymi pėsčiųjų takai, jungiantys gyvenvietę su paplūdimiu (96-112 pėst./val.).
Atlikti eismo srautų tyrimai patvirtina Nidai itin aktualią pėsčiųjų ir dviratininkų srautų konflikto problemą. Tiek dviračiais, tiek pėsčiomis intensyviausiai naudojama Nidos krantinė, kurioje įrengtas apie 3 m pločio takas nėra pakankamas tokio intensyvumo pėsčiųjų ir dviračių srautams.
1.7.3 Judumo apklausa
Esamos būklės vertinimo metu rengiama Neringos gyventojų ir lankytojų apklausa, apimanti gyventojų judumo įpročių bei respondentų nuomonių apie susisiekimo infrastruktūros būklę ir problemas vertinimą.
Ataskaitos rengimo metu apklausoje yra sudalyvavę daugiau nei 40 respondentų, tačiau šis atsakymų kiekis nėra pakankamas reprezentatyvių išvadų teikimui. Kaip ir transporto srautų tyrimai, gyventojų ir lankytojų apklausa pradėta organizuoti birželio mėnesį, dar nepasiekus turistinio sezono piko, todėl judumo apklausos rezultatai bus vertinami teminių dalių analizės etape, surinkus didesnį respondentų kiekį, užtikrinantį geresnį apklausos reprezentatyvumą turistinio sezono piko metu.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 64
1.8 Įvairiarūšio transporto plėtros tendencijos
Įvairiarūšio susisiekimo principas, vertinant Neringos savivaldybės susisiekimą su žemynine dalimi šiuo metu realizuojamas trimis būdais:
Automobilių transportavimas keltais tarp žemyninės dalies ir Kuršių nerijos bei jų judėjimas Kuršių nerijoje;
Pėsčiųjų ir dviračių transportavimas keltais ir laivais tarp žemyninės dalies ir Kuršių nerijos bei jų judėjimas Kuršių nerijoje;
Vieno bilieto sistema veikiantis traukinio maršrutas Vilnius – Klaipėda su autobusais Klaipėda – Nida.
Pirmuoju atveju automobiliai keltais transportuojami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje) II - ojoje perkėloje ir šiuo metu tai yra vienintelis būdas autotransportui patekti į Kuršių nerijos dalį priklausančią Lietuvos Respublikai. Atsižvelgus į autotransporto srauto ženklų padidėjimą vasaros atostogų sezono metu, analogiškas perkeliamų transporto priemonių srauto augimas fiksuojamas ir AB „Smiltynės perkėla“ eksploatuojamoje keltų perkėloje.
Perkėloje perkeliamų automobilių skaičius svyruoja nuo vidutiniškai 30 tūkst. transporto priemonių žiemos ir rudens mėnesiais ir 115 tūkst. automobilių liepos mėnesį. Dėl neproporcingai išaugusių transporto srautų atostogų sezono metu ties perkėla formuojasi automobilių spūstys abejomis persikėlimo kryptimis.
Nuo 2010 m. Klaipėdos savivaldybė įgyvendina pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus projektą, kurį įgyvendinus bus pastatyta magistralinio kelio kategorijos atkarpa, sujungsianti krašto kelią Nr. 141 Klaipėda – Šilutė – Jurbarkas – Kaunas su Taikos ir Minijos g. Klaipėdos mieste. Įvertinus šią perspektyvinę transporto jungtį bei įvertinus pietinėje Klaipėdos uosto dalyje planuojamą statyti mažųjų laivų uostą, planuojant Neringos savivaldybės darnaus judumo plėtrą, tikslinga nagrinėti naujos įvairiarūšio transporto jungties atsiradimą pietinėje Klaipėdos miesto savivaldybės dalyje.
Keliaujantieji dviračiais ar pėsčiomis turi kelias pasirinkimo galimybes kelionei plaukiojančiomis priemonėmis į ir iš Kuršių nerijos: kelionė keltu Klaipėdos I - ojoje arba II - ojoje perkėlose bei greituoju keltu Klaipėda – Juodkrantė – Nida – Klaipėda arba kelionė keleiviniais keltais iš Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybių maršrutais Minijos kaimas – Nida – Minijos kaimas, Dreverna – Juodkrantė – Dreverna ir Šilutė – Nida - Šilutė.
Kadangi perkėlimo taškai yra išsidėstę šiaurinėje ir pietinėje Kuršių nerijos dalyje, tai leidžia vykdyti žiedines pažintines turistines keliones aplink Kuršių marių dalį, esančią Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek žemynine dalimi, tiek pusiasaliu, tuo pačiu atsiveria galimybės laisvai pasirinkti kelionės pradžios tašką ir kryptį (prieš arba pagal laikrodžio rodyklę). Šiam tikslui reikalinga susisiekimo dviračiais infrastruktūra yra pakankamai gerai išvystyta Neringos savivaldybėje, tačiau dviračiams pritaikyti takai nėra įrengti žemyninėje dalyje, nors ir šiuo metu
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 65
šis žiedinis maršrutas yra naudojamas ir mėgstamas keliautojų dviračiais. Šilutės rajono savivaldybė yra numačiusi dviračių tako įrengimą lygiagrečiai Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalui.
Esminė kliūtis intensyvesniam pėsčiųjų ir keleivių persikėlimui į Kuršių neriją iš skirtingų Kuršių marių gyvenviečių – silpna transporto infrastruktūra žemyninėje dalyje – prasta Šilutės jungtis su magistrale A1 bei automobilių stovėjimo infrastruktūros trūkumas gyvenvietėse, iš kurių galima keltis keleiviniais keltais.
Neringos savivaldybės viduje įvairiarūšio transporto naudojimas skatinamas įdiegiant naujas transporto priemones bei sukuriant įvairių transporto priemonių nuomos pasiūlą. Neringoje veikia dviračių ir motorolerių nuoma bei keleivių pavežimo paslauga „Tuk-tukais“ – nedidelės talpos, manevringomis transporto priemonėmis, galinčiomis nuvežti gyventojus nuo marių kranto iki pajūrio arba pervežti į kitą Neringos gyvenvietę.
Oro transporto integraciją į įvairiarūšio transporto sistemą Neringoje stabdo Nidos aerodromo veiklos apribojimai.
Neringos savivaldybės teritorijoje viešasis susisiekimas užtikrinamas autobusais ir mikroautobusais maršrutu Smiltynė – Juodkrantė – Pervalka – Preila – Nida. Visuomeninis transportas šiuo maršrutu važiuoja 7 kartus per dieną apie 2 val. intervalais. Lygiagrečiai tuo pačiu maršrutu kursuoja tarpmiestiniai autobusai Vilnius – Nida, Kaunas – Nida, Kaliningradas – Nida (po vieną reisą į dieną). Pažymėtina, kad dalis Kuršių nerijoje kursuojančių viešojo susisiekimo autobusų net neužsuka į mažesnes gyvenvietes – Pervalką ir Preilą. Susisiekimas viešuoju transportu gyvenviečių viduje ir poilsiautojų susisiekimui su paplūdimiais pajūryje neorganizuojamas.
1.9 Probleminės judumo situacijos ir plėtros tendencijos
1.9.1 Automobilių kelių ir gatvių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos
Įvertinus esamos būklės analizės duomenis, poreikio tankinti automobilių kelių tinklą nenustatyta, esamas tinklas yra pakankamai funkcionalus ir užtikrina geras susisiekimo sąlygas autotransportu. Esamo krašto kelio Nr. 167 transporto pralaidumo parametrai yra gerokai aukštesni už esamą maksimalų bei 10 metų laikotarpiui prognozuotiną maksimalų eismo intensyvumą.
Įvertinus, kad ženkliai padidėjęs eismo intensyvumas fiksuojamas tik vasaros sezono metu, kas sudaro 1/4 viso kelio eksploatavimo laikotarpio metuose, o likusiu laiku esami kelio pralaidumo parametrai yra ženkliai pertekliniai. Dėl šios priežasties siūlytina judumo plane ieškoti alternatyvių neautomobilinio transporto sprendimų vasaros sezono metu, siekiant sumažinti ženklų eismo intensyvumo augimą vasaros sezono metu ir išlaikant tolygesnį bei labiau subalansuotą kelių apkrovimą. Toks sprendinys leistų nedidinti esamo krašto kelio techninių parametrų, susijusių su kelio pralaidumo didinimu, taip pat leistų taupyti išlaidas, skiriamas kelio remontui ir priežiūrai, jas nukreipiant alternatyvių transporto rūšių vystymui. Pažymėtina, kad automobilių transporto plėtra nėra nustatyta kaip prioritetinė ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 66
1.9.2 Bemotorio transporto kelių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos
Neringos bemotorio transporto kelių tinklas išvystytas minimaliai, jo pagrindas linijinė dviračių turizmo trasa („Eurovelo“, Pajūrio trasa Nr. 10).
Viena pagrindinių kliūčių, trukdančių bemotorio transporto naudojimui – mažas dviračių takų tinklo tankis ir prastas rišlumas. Linijinė takų tinklo struktūra lemia mažą rekreacinę dviračių infrastruktūros vertę, todėl esami dviračių takai funkciniu požiūriu geriau pritaikyti tranzitui arba ilgų distancijų turistinėms kelionėms. Ta pati problema aktuali gyvenviečių viduje – mažas dviračių takų tinklo tankis ir susijusios infrastruktūros trūkumas gyventojams apriboja galimybę bemotoriu transportu realizuoti kasdienio judumo poreikius (susisiekimas su darbu, švietimo įstaigomis ir kitais objektais).
Siekiant padidinti bemotorio transporto rekreacinę vertę, tikslinga kurti naujas skirtingo sudėtingumo žiedines bemotorio transporto trasas bei įrengti anksčiau Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane suplanuotus dviračių takus. Dviračių transporto susisiekimo funkcijos sustiprinimui reikalingas didesnis takų tankis ir papildoma infrastruktūra – stovai, saugojimo vietos.
Gyvenviečių ribose esminė bemotorio transporto problema – pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktas, nulemiamas per siaurų dviračių eismo juostų ar eismo organizavimo bendrame pėsčiųjų sraute. Gyvenviečių ribose be dviračių tinklo tankinimo tikslinga didinti bemotorio transporto atskirtį nuo pėsčiųjų, taip padidinant eismo dalyvių saugumą ir padidinant dviračių susisiekimo patrauklumą. Kaip geras pavyzdys paminėtinas atskiras rekreacinis dviračių takas Juodkrantės krantinėje.
Dviračių susisiekimo tinklo plėtra Nidoje per pastaruosius metus sukūrė dviratininkų eismo saugumo problemą – ant gatvės dangos pažymėtos dviračių eismo juostos neužtikrina pakankamo pločio eismo juostu nei dviratininkams, nei motorizuotam transportui, todėl užprogramuojamas eismo dalyvių konfliktas.
1.9.3 Pėsčiųjų takų tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos
Tiek esamos susisiekimo pėsčiomis infrastruktūros įvertinimas, tiek Neringos savivaldybės teritorijų planavimo bei strateginiai dokumentai nurodo pagrindinę tinklo plėtros tendenciją – susisiekimo su pajūriu plėtra ir esamos infrastruktūros gerinimas. Pažymėtina, kad pėsčiųjų tinklo plėtra tarp gyvenviečių, įsikūrusių prie Kuršių marių ir pajūrio ne tik sukurtų sąlygas mažinti autotransporto naudojimą kasdieniniam poilsiautojų judėjimui į paplūdimius bei atgal, bet didintų galimybes poilsiautojams rinktis poilsines – pažintines keliones pėsčiomis, kai oro sąlygos nėra tinkamos maudymuisi jūroje, taip pat ne vasaros sezono metu. Įvertinus tokią takų funkciją, atitinkamai jie turėtų būti planuojami įvertinant galimybę pakeliui aplankyti rekreaciniu ar pažintiniu požiūriu aktualius objektus, takai turėtų būti jungiami į vientisą sistemą, sudarant galimybę formuoti žiedines pasivaikščiojimo trasas, suskirstytas pagal atstumą ir sudėtingumą. Be to, labai svarbu įrengti aiškią planuojamų takų informacinę sistemą su žemėlapiais, nuorodomis apie lankytinus objektus, pasitrinktų trasų kryptimis bei atstumais.
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 67
Sekančiuose plėtros etapuose svarstytinos galimybės įrengti žiedinius pažintinius pėsčiųjų takus nejungiančius gyvenviečių su pajūriu, bet vedančius prie išskirtine kraštovaizdžio kokybe pažyminčių Kuršių nerijos vietovių ar kitų lankytinų gamtinių ar kultūros paveldo objektų. Privalomas tokių trasų atributas – aiški informacinė sistema, leidžianti pėstiesiems rinktis keliones pagal planuojamą kelionei skirti laiką, fizinį pajėgumą, lankytinų objektų skaičių.
Viena sudėtingesnių pažintinių pėsčiųjų takų tinklo plėtros problemų – galimybės įteisinti statinį (pėsčiųjų taką) miško žemėje. Todėl, siekiant sukurti pagerintos dangos pėsčiųjų takų tinklą, pritaikytą žmonėms su judėjimo apribojimais būtinas papildomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, išimančių takams numatytas zonas iš miško naudmenų.
1.9.4 Vidaus vandens kelių tinklo plėtros tendencijos ir probleminės situacijos
Pastaraisiais metais realizuota intensyvi vidaus vandens kelių tinklo plėtra Kuršių mariose. Pradėti vykdyti reguliarūs keleivinių keltų maršrutai iš Drevernos uosto į Juodkrantę bei iš Šilutės į Nidą.
Neringos savivaldybės teritorijos įtakos zonoje yra pakankamai išvystytas vandens kelių tinklas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Nagrinėjamoje zonoje yra 5 funkcionuojantys viešieji uostai (Klaipėdos Pilies, Nidos, Drevernos, Uostadvario, Šilutės), 7 veikiančios prieplaukos (2 Juodkrantės, Šturmų, Ventainės, Rusnės, Rusnaitės, Minijos) ir 1 rekonstruojama prieplauka Smiltynėje (Klaipėdos jachtklubas).
Vandens kelių transportas tampa visaverte įvairiarūšio susisiekimo sistemos grandimi, sukuriančia galimybes transportuoti poilsiautojus ir turistus alternatyviais būdais, nedidinant arba net mažinant Neringos savivaldybės autotransporto infrastruktūros apkrovimo didžiausio intensyvumo laikotarpiu. Esminė kliūtis intensyvesnei vandens transporto plėtrai – uostai ir prieplaukos neturi įrengtų automobilių statymo aikštelių arba įrengtų stovėjimo vietų skaičius orientuotas tik į laivų savininkų poreikius. Dėl šios priežasties ši infrastruktūra be papildomų investicijų negali būto pritaikyta įvairiarūšio susisiekimo skatinimui ir plėtrai.
Vertinant rekreacinėms ir turistinėms vandens kelionėms sukuriamas sąlygas, reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dauguma krantinių ir uostų neužtikrina pilno paslaugų spektro, reikalingo keliaujantiems jachtomis ir mažaisiais laivais. Pilnas paslaugų paketas – elektros tiekimas, geriamojo vandens tiekimas, nešvaraus vandens išsiurbimas, dušas, tualetas ir k.t., yra teikiamas tik Klaipėdos Pilies, Uostadvario ir Šilutės uostuose, mobili degalinė įrengta tik Klaipėdos Pilies uoste. Gana platų paslaugų spektrą teikia Minijos jachtų ir pramoginių laivų prieplauka (be degalinės ir galimybės išsiurbti užterštą vandenį). Likusiose prieplaukose suteikiama tik švartavimosi paslauga, atskirais atvejais (Nidos uoste) suteikiama galimybė prijungti elektros energiją.
Pažymėtina, kad prieplaukų ir uostų paslaugų spektro didinimas bei kokybės gerinimas iš dalies yra ribojamas tokių paslaugų poreikio trumpalaikiškumo, nes dėl klimatinių sąlygų (gana trumpo šiltojo metų periodo) prieplaukų ir uostų infrastruktūra naudojama tik šiltuoju metų laikotarpiu (apie 6 mėn.). Dėl šios priežasties svarstytinos techninės ir technologinės galimybės būtinas paslaugas teikti tik sezoniškai, įrengiant atitinkamą sezoniškai naudojamą infrastruktūrą (pavyzdžiui,
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 68
mobilius konteinerinius įrenginius), investicijos turi būti skirstomos racionaliai, nustatant prioritetinius šios infrastruktūros objektus, užtikrinančius optimalų sistemos funkcionavimą.
Vandens transporto ir vandens turizmo plėtra yra numatyta tiek Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, tiek ir kaimyninių savivaldybių – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono bei Šilutės rajono bendruosiuose planuose.
ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO IŠVADOS
Neringos savivaldybėje iš esmės skiriasi gyventojų ir poilsiautojų judumo poreikiai:
Poilsiautojų judumą formuoja atvykstančių ir išvykstančių poilsiautojų srautas bei lankytinas pažintinius ir rekreacinius objektus lankančių turistų srautas.
Gyventojų judumas susijęs su socialinių ir komercinių aptarnavimo objektų pasiekiamumu, ryšiais tarp darbo ir gyvenamųjų vietų.
Poilsiautojų ir turistų judumo poreikiai iš esmės skiriasi pagal jų atvykimo tikslą. Atvykstančius poilsiautojus galima klasifikuoti:
Vienos dienos turistai (daugiau pažintiniai tikslai)
Pravažiuojantys ar pažintiniais tikslais atvykstantys autoturistai
Kruizinių laivų keleiviai
Eurovelo trasa keliaujantys dviratininkai
Poilsiautojai (atvykstantys daugiau nei 3 dienoms – daugiau nei rekreaciniai tikslai)
Pažinimo tikslais atvykstančių poilsiautojų judumo poreikiai didesni nei rekreaciniais tikslais.
2.1.1 Automobilių kelių tinklas
Pagrindinė automobilių kelių tinklo problema – didelis transporto srauto netolygumas Žiemos ir vasaros sezonais. Neringos motorizuoto transporto infrastruktūros laidumas pakankamas. Transporto jungčių kokybė gera, tačiau būtinas reguliarus atnaujinimas. Pagrindinės Neringos automobilių transporto tinklo dalys: o Kelto linija Klaipėda – Smiltynė o Keliai o Trumpalaikio automobilių stovėjimo aikštelės (autobusai, lengvieji automobiliai) o Ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelės o Autobusų stovėjimo aikštelės o Poilsio aikštelės
Pagrindiniai esamo automobilių transporto tinklo privalumai:
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 69
o Pakankami esamo krašto kelio Nr. 167 pralaidumo parametrai (šiuo metu ir 10 metų perspektyvoje) o Išlikusi ilgalaikio stovėjimo aikštelė Nidoje o Esamas įvažiavimo reguliavimas o Lankytini objektai gerai pasiekiami individualiu transportu
Pagrindiniai esamo automobilių transporto tinklo trūkumai: o Mėnesio eismo intensyvumo rodikliai skiriasi 3 – 4 kartus, intensyvumo padidėjimas fiksuojamas tik vasaros sezono metu (ypač liepos mėnesį); o Ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelių nebuvimas Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje, neveikiančios ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelės Nidoje; o Nelegalus automobilių statymas pajūrio zonoje; o Automobilių statymas kiemuose sezono metu; o Neišspręstas turistinių autobusų stovėjimas; o Perkrauta stovėjimo aikštelė Naglių rezervate sezono metu; o Eilės prie kelto sezono piko metu o Kelte gaištamas laikas.
2.1.2 Bemotorio transporto infrastruktūra
Neringos dviračių takų tinklas nėra pakankamo rišlumo, todėl dviratininkai dažnai patenka į konfliktines situacijas su kitais eismo dalyviais – tiek motorizuotu transportu, tiek pėsčiaisiais. Susijusi infrastruktūra (stovai, saugyklos, remonto paslaugų pasiūla) išvystyta prastai.
Pagrindinės esamos bemotorio transporto kelių tinklo dalys:
o Linijinė dviračių turizmo trasa („Eurovelo“, Pajūrio trasa Nr. 10);
o Atskiri fragmentai smulkesnių takų gyvenvietėse ir link kai kurių objektų;
Planuojami bemotorio transporto keliai ir takai:
o Neringos savivaldybės bendrajame plane numatyti bemotorio transporto keliai ir takai;
o Kuršių Nerijos tvarkymo plane numatytų pažintinių takų tinklas;
Pagrindiniai esamo bemotorio transporto kelių ir takų tinklo trūkumai:
o Esami dviračių takai funkciniu požiūriu labiau pritaikyti tranzitui arba ilgų distancijų turistinėms kelionėms;
o Dviračių takais nepasiekiama didelė dalis lankytinų Kuršių Nerijos objektų;
o Dviračių takais prastai pasiekiami gyventojams skirti socialinės infrastruktūros objektai;
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 70
o Prasta techninė takų būklė (ypač mažesniųjų) bei esamos infrastruktūros pritaikymas dviračių transportui (nenuolaidūs bortai ir pan.);
o Trūksta dviračių transporto infrastruktūros – dviračių stovų, nuorodų, poilsio aikštelių;
o Neišvystytas žiedinių dviračių takų tinklas – pritaikytas poilsiniam pasivažinėjimui - skirtingi atstumai ir dviratininkų pajėgumas;
o Neatskirti pėsčiųjų ir dviratininkų takai - pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktas gyvenviečių teritorijose;
Pagrindiniai esamo bemotorio transporto tinklo privalumai:
o Esamas išilginis ryšys Kuršių Nerija – „Eurovelo“ trasa;
o Esama privačių operatorių dviračių nuomos sistema;
o Dviračių transportavimo autobusais ir keltais galimybė.
2.1.3 Pėsčiųjų eismo infrastruktūra
Neringos pažintinių pėsčiųjų takų tinklas išvystytas gerai, tačiau prasta daugumos takų dangos būklė. Esminė pėsčiųjų eismo infrastruktūros problema – prastas pritaikymas žmonėms su judėjimo apribojimais.
Pagrindinės esamos pėsčiųjų takų tinklo dalys:
o Pėsčiųjų takai kurortas – jūra;
o Pėsčiųjų takai gyvenvietėse;
o Pažintiniai takai;
Planuojami pėsčiųjų takai:
o Neringos savivaldybės bendrajame plane numatyti pėsčiųjų takai;
o Kuršių Nerijos tvarkymo plane numatytų pažintinių takų tinklas;
Pagrindiniai esamo pėsčiųjų takų tinklo trūkumai:
o Nepakankamas žiedinių pasivaikščiojimui ir pažinimui skirtų pėsčiųjų takų skaičius;
o Nepakankama įranga – poilsio aikštelių, nuorodų, kitos įrangos trūkumas;
o Nepakankamas integruotumas su kitomis judumo sistemomis;
Pagrindiniai esamo pėsčiųjų takų tinklo privalumai:
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 71
o Didelė dalis poilsiautojų nuo kurorto iki jūros juda pėsčiomis
o Patraukli esamų pažintinių pėsčiųjų takų sistema.
2.1.4 Vandens transporto tinklas
Vandens transporto tinklas Neringoje intensyviai vystomas, tačiau esamai vandens transporto infrastruktūrai reikalingas prieplaukų ir uostų paslaugų spektro didinimas.
Pagrindinės esamos vandens kelių tinklo dalys:
o Vandens keliai
o Uostai ir prieplaukos
. Uostai žemyne - Klaipėdos Pilies, Drevernos, Uostadvario, Šilutės;
. Uostai Kuršių Nerijoje - Nidos
. Prieplaukos Kuršių Nerijoje: - 2 Juodkrantės, ir 1 rekonstruojama prieplauka Smiltynėje (Klaipėdos jachtklubas).
. Prieplaukos žemyne - Šturmų, Ventainės, Rusnės, Rusnaitės, Minijos;
Pagrindiniai esamo vandens kelių tinklo trūkumai:
o Esami uostai nesujungti farvateriais su vandens keliais;
o Nėra reguliariems reisams tinkamų uostų Preiloje, Pervalkoje;
o Nepakankama esamų uostų infrastruktūra – nėra vandens, elektros tiekimo paslaugų, degalinių;
o Nepakankamas integruotumas su kitomis judumo sistemomis;
Pagrindiniai esamo vandens kelių tinklo privalumai:
o Esami reguliarūs veikiantys maršrutai:
. Klaipėda – Juodkrantė- Nida;
. Minijos kaimas - Uostadvaris – Nida
. Ventainė – Nida
. Dreverna – Juodkrantė
. Šilutė - Nida
o Esami pramoginiai (nereguliarūs) maršrutai:
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 72
. Jurbarkas - Nida;
o Rekonstruoti uostai :
. Šilutė
. Dreverna
. Smiltynė
Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginis planas 17103-KP-EBĮ-1 Lapas 73