30 / Jurbarko Švč. Trejybės Bažnyčia
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
þemëþemë2011/4(69) ÞEMAIÈIØ Vytauto Didþiojo paminklas Jurbarke (skulptorius Veliuonos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á Vincas Grybas) dangø baþnyèia. Danutës Mukienës nuotrauka JURBARKO RAJONAS 1991 m. pastatytas paminklas, skirtas Veliuonos ákûrimo 700 metø jubiliejui (skulptorius Antano ir Jono Juðkø kapas Veliuonos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèios ðventoriuje. Danutës Mukienës nuotrauka Ð. Ðimulynas). Danutës Mukienës nuotrauka Ð V I E T I M A S I S T O R I J A K U L T Û R A P A V E L D A S L I T E R A T Û R A A S M E N Y B Ë S þemë ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2011/4(69) TURINYS 2, 6–7 / Seredþius, Belvederio dvaro sodyba 3–4 / Belvederio dvaro sodyba 5 / Seredþiaus piliakalnis 8–10, 14–16 / Veliuona 11 / Veliuonos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia p. 2, 6–7 12 / Gedimino kapo piliakalnis, obeliskas Gediminui ant piliakalnio ir Pilies (Ramybës) kalnas Veliuonoje 13 / Veliuonos kraðto muziejus 17, 19–21 / Raudonë 18 / Raudonës pilies parko fragmentai 22, 24–28 / Skirsnemunë p. 8–10, 14–16 23 / Ðilinë 29, 31–35 / Jurbarkas 30 / Jurbarko Ðvè. Trejybës baþnyèia 36 / Jurbarko kraðto muziejus 37 / Skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus Jurbarke p. 17, 19–21 p. 22, 24–28 p. 29, 31–35 Danutës Mukienës nuotraukoje (virðuje) – Veliuonos gyvenvietë (Jurbarko rajonas) Nemuno pakrantëje. 2011 m. balandþio mënesio vidurys REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta Regëjuonu kultûrëniu LEIDËNI SODARË, MAKETAVA „ELEKTRUONINIS ÞORNALS inicetîvu cëntros, REDAKTUORË Mukienë Danutë. „ÞEMAITIU ÞEMË“ 2011“. Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Pruojekta rem LIETOVUOS El. p. [email protected]. Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, SPAUDUOS, RADËJË ËR http://www.samogit.lt. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë TELEVIZËJËS RIEMËMA Loreta, Mukienë Danutë. FONDS. ZZ_2011_4.p65 1 4/25/2011, 10:35 AM 2 ISTORIJA IR DABARTIS SEREDÞIUS, BELVEDERIO DVARO SODYBA DANUTË MUKIENË Nuotraukos autorës ... Pati pavasario pradþia. Panemu- nëje vietomis, ten, kur bûta didþiausiø lyèiø sangrûdø, dar ir sniegas matosi. Bet þemë jau bunda ir þaluma vis aukð- èiau ir aukðèiau. Jei bûtume tik turistai, toks laikas Seredþiaus herbas kelionei, kad ir Panemune, po Jurbarko rajonà, ne pats geriausias. Mes ðá kartà – ir þurnalistai. O kelionës tikslas – pamatyti ir uþfiksuoti Jurbarkà toká, koks jis yra ankstyvà pavasará, kà tik nutirpus sniegà. Ta mûsø kelionë sutapo su Lietuvoje jau ketvirtà kartà organi- zuota ir vis labiau ásisiûbuojanèia akcija „Darom!“. Vaþiuodami ti- Seredþius këjomës, kaip tais buvusiais sovietiniais laikais organizuotø pava- me, kad ðio kraðto þmonës ne akcijomis gyvena. Tvarkyti, graþinti sario talkø metu, sutikti bûrius talkininkø, apsiginklavusiø grëbliais savo gyvenvietes, miestelius yra tapæ jø gyvenimo kasdienybe, ir ðluotomis, taèiau tokiø pamatëme nedaug. Nepasakysi, kad èia nors, kaip ir visur ðioje þemëje, yra ir iðimèiø. jiems nebûtø buvæ kà veikti, taèiau pavaþinëjæ po rajonà pamatë- Na o kai kalbà pradedame apie kultûros paveldà ir jo puoselë- Seredþius nuo Nemuno pusës ZZ_2011_4.p65 2 4/25/2011, 11:11 AM REDAKTUORËS ÞUODIS 3 BELVEDERIO DVARO SODYBA më, temperatûrø svyravimai ir kitokios negandos, o pinigëliø iri- mo procesams sustabdyti trûksta, vien gerø norø ir entuziazmo þmonëms, kad ir labai mylintiems groþá ir tvarkà, neuþtenka. Vis dëlto tai, ko gero, ne pasiteisinimas, kodël kasmet vis bai- siau atrodo Nemuno pakrantëje, netoli Seredþiaus, esantis Belve- derio dvaro kompleksas. Centriniai dvaro rûmai paskutiniais de- ðimtmeèiais taip sparèiai pradëjo nykti, kad, jei kada nors arti- miausiu laiku ir bus gauta lëðø jiems suremontuoti, po nauju kevalu vis tiek liks apipuvæs „kiauðinis“. Tas pats ir su kitais iki mûsø dienø iðlikusiais ðio dvaro ansamblio pastatais. Na o unikalus dva- ro sodybos parkas taip pat akyse træðta. Paskutiniøjø metø audros iðdraskë, iðlauþë nemaþai jo medþiø. Vieni dar riogso pargriuvæ, kiti jau supjaustyti, o apie tø medþiø krûvas – neseniai atsiradusiø lauþavieèiø þymës ir ðiukðliø krûvos. Apie tai, kad parko takai bûtø sutvarkyti, kad iki dvaro sodyboje stovinèios kad ir apleistos, bet graþios neogotikinës koplyèios galëtum be didelio vargo nusiirti, taip pat tik pasvajoti reikia. Kol dar erkës atakomis negarsëja, tais þole ir krûmais apaugusiais buvusiais parko takais iðdrástame prie jimà, tai nesuklysime pasakæ, kad didþiausia ðio kraðto þmoniø jos prisiartinti ir jà ið visø pusiø nufotografuoti. Suþaliavus me- rykðtë, kaip ir kitur – laikas ir lëðø trûkumas. Kai taip greitai diena keièia dienà, kai senuosius mûsø dvarø, baþnyèiø ir kitus unika- (Nukelta á 4 p.) lios architektûros ir istorijos pastatus negailestingai veikia drëg- Treèio puslapio nuotraukose – Belvederio dvaro sodybos fragmentai ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2011 / 4 ZZ_2011_4.p65 3 4/25/2011, 10:36 AM 4 BELVEDERIO DVARO SODYBA Ketvirto puslapio nuotraukose – Belvederio dvaro sodybos fragmentai (Atkelta ið 3 p.) dþiams ir visokiems vabalams atgijus, vargu ar tà kiti atvykusieji galës padaryti. Taigi, paliekame Belvederio dvaro sodybà, kaip ir prieð metus, du ar tris metus uþlauþæ ðirdá ir be didelio entuziazmo, be vilties, kad kada nors tie dar mûsø jaunystës metais savo groþiu dþiuginæ rûmai atgis ir trauks pulkus turistø. Vis dëlto maþa vilties kibirkðtë- lë iðlieka, nes greta dvaro sodybos esanti Seredþiaus gyvenvietë (Nukelta á 6 p.) ZZ_2011_4.p65 4 4/25/2011, 10:36 AM 5 SEREDÞIAUS PILIAKALNIS Seredþiaus piliakalnio rekonstrukcijos projekto iliustracija – ið informacinio stendo, esanèio ant Serediaus piliakalnio „Piliakalniai – tai natûraliai susiformavusios kalvos bei krantø iðkyðuliai su þmogaus árengtais gynybiniais átvirtinimais, sustatin- tais ðlaitais, pylimais, grioviais, terasomis. Lietuvoje priskaièiuo- jama apie 1000 piliakalniø. Pirmieji piliakalniai baltø teritorijose atsirado II–I tûkstantmeèiø pr. Kristø sandûroje. Tai buvo natûralios kalvos, kuriø plokðèiose virðûnëse gyveno nedidelës bendruomenës. Ankstyviausi piliakal- niai þinomi Rytø Lietuvoje. Vëliau piliakalniuose pradëta árenginëti gynybinius átvirtinimus. Ðalia tokiø piliakalniø atsirado papëdþiø gyvenvietës, kurias galima paþinti ið juodos þemës su degësiais, lipdytomis puodø ðukëmis bei gyvuliø kaulais. Patys piliakalniai virto átvirtintomis gyvenvieèiø dalimis ar slëp- tuvëmis. Pirmaisiais mûsø eros amþiais piliakalniai þinomi visoje Lietuvos teritorijoje. I-ojo tûkstantmeèio piliakalniams bûdingos di- delës, keliø hektarø ploto papëdës gyvenvietës. Besikuriant Lietuvos valstybei bei kovø su kryþiuoèiais ir Livonijos ordinu metu (XII–XV a. pr.) buvo árenginëjami piliakalniai su iki 5 m aukðèio pylimais bei iki 3 m gylio grioviais. Jø aikðtelëse stovëjo tvirtos medinës pilys. Prie Seredþiaus piliakalnis ir jo prieigos. Nuotraukos D. Mukienës. ðiø piliakalniø buvo didelës papëdþio gyvenvietës – papiliai. Ðio lai- kotarpio piliakalniuose randama þiestos keramikos ir ginklø liekanø, griová, kuris ariant ilgainiui buvo uþlygintas. Toliau á rytus ir á pietus Po Þalgirio (1410 m.) ir Pabaisko (1435 m.) mûðiø medinës pilys nuo piliakalnio yra buvusi papëdës gyvenvietë. Lietuvoje neteko savo reikðmës, piliakalniai buvo apleisti. Palemono kalnu piliakalnis nuo XIX a. vadinamas dël legendos, Piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraðtovaizdþio dalis. Vals- jog èia palaidotas legendinis Lietuvos valstybës ákûrëjas Romos tybë saugo visà piliakalnio kalvà kartu su ðlaitais bei papëdës kunigaikðtis Palemonas. Vëliau buvo spëjama, kad tai raðytiniuose gyvenviete. Juose randami radiniai yra labai svarbûs kraðto priðis- ðaltiniuose minimos Bisene pilies vieta, kurià 1283 m. puolë, o torës 2500 metø trukmës laikotarpiui paþinti. 1294 m. sudegino kryþiuoèiai. Ðiuo metu manoma, kad tai yra bu- Seredþiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, yra Nemu- vusi pilis, kurià nuo 1293 m. nuolat puldinëjo kryþiuoèiai, bet uþimti no deðiniojo kranto aukðtumos kyðulyje, Pieðtvës upelio kairiaja- nepajëgë. 1363 m. balandá Ordino magistras Vinrichas su prancûzø me krante. Ið ðiaurës ir vakarø já juosia gilûs Pieðtvës, ið pietø – ir anglø kryþininkais þygiavo á Lietuvà ir sudegino Kæstuèio pastaty- Nemuno slëniai. Piliakalnio ðlaitai statûs, daugiau nei 30 m aukð- tà Naujojo Kauno pilá, o gráþdamas namo sunaikino Pieðtvës pilá.“ èio. Aikðtelë trikampio formos, 50 m ilgio rytø - vakarø kryptimi. Jos plotis – 45 m rytiniame pakraðtyje, kur yra 7 m aukðèio anuo Tekstas ið informacinio stendo „Seredþiaus piliakalnis“, stovin- aikðtelës pylimas. 9 m aukðèio iðorinis pylimo ðlaitas leidþiasi á èio ant Seredþiaus (Palemono) kalnoÞEMAIÈIØ Seredþiuje ÞEMË 2011 / 4 ZZ_2011_4.p65 5 4/25/2011, 10:37 AM 6 Tiltas prie Seredþiaus 1913 m. pastatyta eklektinio neorenesanso stiliaus Seredþiaus baþnyèia Paminklas Seredþiuje (Atkelta ið 4 p.) lyèiø iðguldytus krûmus. Seredþiaus kalvos ne tik vasarà, bet ir graþi net ir ankstyvà pavasará, net kai rytmeèio rûkas apylinkes dengia. Norëdami apþvelg- ðiuo metu – nepakartojamo groþio ir neblo- ti jas ið paukðèio skrydþio, pakylame ant Seredþiaus piliakalnio. Kad ir rûkas, nesunkiai gai priþiûrimi. Visa, kas reikalinga turistui, paèioje Nemuno pakrantëje áþiûrime buvusias Palocëliø piliakalnio kalveles, ir palei greit- èia taip pat rasi: visur rodyklës, informaci- kelá iðsistaèiusi gyvenvietë ið èia – kaip ant delno, kaip ir pats Nemunas, vis dar kiek niai stendai, laipteliai, kuriais gali pasiekti patvinæs,