VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MEN Ų FAKULTETAS MENOTYROS KATEDRA

Simona Macevi čiūtė

SKUODO KRAŠTO KULT ŪROS PAVELDO IŠTEKLI Ų PANAUDA TIRIAMOS VIETOV ĖS TURIZMO PL ĖTRAI Magistro baigiamasis darbas

Kult ūros paveldo ir turizmo studij ų programa, valstybinis kodas 621V72002 Paveldo studij ų kryptis

Vadovas: (–ė) dr. Ingrida Veliut ė 5 (Parašas) (Data)

Apginta: doc. dr. Ina Pukelyt ė 5 (Parašas) (Data) 5

Kaunas, 2015 TURINYS

SKUODO KRAŠTO KULT ŪROS PAVELDO IŠTEKLI Ų PANAUDA TIRIAMOS VIETOV ĖS TURIZMO PL ĖTRAI SANTRAUKA...... 3 SUMMARY...... 4 ĮVADAS ...... 5 1. SKUODO MIESTO KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI...... 10 1.1. Skuodo miesto urbanistinis paveldas...... 10 1.2. Istoriškai vertingiausi Skuodo miesto architekt ūros paveldo objektai ...... 16 2. SKUODO RAJONAS...... 30 2.1. Skuodo rajono teritorijos administracinis suskirstymas ...... 30 2.2. Kult ūros paveldas ir lankytinos vietos...... 31 2.2.1. Aleksandrijos seni ūnija...... 32 2.2.2. Barsty čių seni ūnija...... 35 2.2.3. Ylaki ų seni ūnija ...... 38 2.2.4. Lenkim ų seni ūnija...... 43 2.2.5. Mos ėdžio seni ūnija ...... 45 2.2.6. Not ėnų seni ūnija ...... 50 2.2.7. Skuodo seni ūnija...... 52 2.2.8. Ša čių seni ūnija ...... 55 3. SKUODO KRAŠTO TURISTINIO POTENCIALO ANALIZ Ė IR K ŪRYBIŠK Ų MARŠRUT Ų RENGIMO SPECIFIKA ...... 58 3.1. Privalumai ir tr ūkumai formuojantys vietos įvaizdžio patrauklum ą...... 58 3.2. Turizmo infrastrukt ūros vertinimas lankom ų objekt ų atžvilgiu ...... 61 3.3. Kult ūrini ų rengini ų kaip turizmo ištekli ų svarba ir informacijos sklaida ...... 63 3.4. K ūrybišk ų maršrut ų teikiamos galimyb ės turizmo pl ėtrai Skuodo krašte...... 64 IŠVADOS ...... 69 BIBLIOGRAFIJOS S ĄRAŠAS ...... 71 ILIUSTRACIJ Ų S ĄRAŠAS...... 81 ILIUSTRACIJOS...... 85 PRIEDAI...... 100

2 SANTRAUKA

Skuodas – vienas seniausi ų Žemaitijos miest ų, ta čiau nepelnytai pamirštas. Mažai tyrin ėtos Skuodo krašte esan čios lankytinos vietos, kult ūros paveldo vertyb ės. Šiame darbe analizuojami Skuodo mieste ir rajone esantys kult ūros paveldo objektai bei lankytinos vietos. Taip pat nagrin ėjama turizmo infrastrukt ūros situacija, pateikiama maršrut ų rengimo metodika. Pirmoje dalyje – pristatomi svarbiausi Skuodo miesto kult ūros paveldo objektai. Pastarieji atrinkti remiantis j ų svarbumo, išskirtinumo bei vertingumo kriterijais. Vertyb ės grupuojamos pagal atskiras sritis – urbanistinis ir architekt ūros paveldas. Nagrin ėjama urbanistinio paveldo kaita, taip pat išskiriamos, istorin ėje miesto dalyje esan čios, vertingosios savyb ės. Architekt ūros paveldas analizuojamas remiantis 2014 m. atliktu kokybiniu tyrimu, išryškinant jo savitum ą ir išskirtinum ą bei įvertinant esam ą b ūkl ę, pritaikym ą turizmui. Antroje darbo dalyje – pristatomi ir pagal seni ūnijas grupuojami reikšmingiausi Skuodo rajono kult ūros paveldo objektai ir lankytinos vietos. Objektai atrinkti atsižvelgiant į j ų apsaugos status ą, verting ųjų savybi ų pob ūdį bei reikšmingumo lygmenį. Analizuojamas pasirinkt ų objekt ų svarbumas, įvertinama esama b ūkl ė ir turizmo infrastrukt ūra bei nustatomas tinkamumas lankymui. Tre čioji darbo dalis – teorinio pob ūdžio, skirta Skuodo miesto ir rajono turizmo infrastrukt ūros apžvalgai. Siekiant nustatyti Skuodo krašto esam ą ir galim ą turistin į patrauklum ą, atliekama SSGG (SWOT) analiz ė, taip pat įvertinama esama turizmo infrastrukt ūros situacija. Remiantis internetin ės apklausos duomenimis bei Skuode dirban čių specialist ų nuomone, įvertinama kult ūrini ų rengini ų informacijos sklaida, taip pat pateikiama maršrut ų rengimo koncepcija bei galimyb ės susijusios su pastar ųjų rengimu. Atsižvelgiant į vietos išteklius ir kult ūros paveldo objektus – parengiami special ūs maršrutai ir turistini ų tinkl ų pl ėtojimo modeliai, pateikiamos rekomendacijos galimai turizmo infrastrukt ūros pl ėtotei. Raktažodžiai: Skuodo kraštas, kult ūros paveldas, turizmas, maršrutai.

3 SUMMARY

Skuodas is one of the oldest undeservedly forgotten towns in Samogitia. Cultural heritage of Skuodas area have not been thoroughly investigated. This work analyzes the most important cultural heritage and places to visit which are in Skuodas town and region. The situation of tourism infrastructure and methodology for routes composition is analyzed in this paper. In the first part – the most important cultural heritage in Skuodas town is presented. Objects were selected based on their importance, uniqueness, and the value. They are grouped under separate areas – urban and architectural heritage. The urban heritage change is investigated, valuable features in the historic part of the town are shown. Architectural heritage is analyzed based on the research of 2014. Objects are ranked by their uniqueness and importance. Also the current state of buildings and monuments, their adaptation for tourism is estimated. In the second part the most significant cultural heritage and places to visit of Skuodas region is presented. They are grouped by the wards. Objects are selected on the basis of their conservation status of valuable features and level of significance. Selected objects are analyzed and the significance of their current state is evaluated. Also the tourism infrastructure and it’s suitability for visitors is evaluated. The third part – theoretical overview of tourism infrastructure of Skuodas town and it’s district. In order to determine Skuodas region existing and potential tourism attraction, SWOT analysis is made. Also the current situation of tourism infrastructure in Skuodas area is evaluated. Based on the results of online survey and the opinion of the specialists working in Skuodas city, the cultural events information schemes to society is analyzed. Also, the concept of routes planning is presented as well as their development opportunities. Considering the local resources and cultural heritage objects, special routes for tourists are formed and network development models are created. At the end of this work there are findings, bibliography and list of illustrations, pictures and appendixes. Keywords: Skuodas district, cultural heritage, tourism, routes.

4 ĮVADAS

Žemaitija – vienas iš Lietuvos etnokult ūrini ų region ų. Skuodo miestas – šiaur ės vakar ų Lietuvoje. Geografin ė pad ėtis nul ėmė tai, kad Skuodas yra labiausiai nutol ęs nuo Lietuvos sostin ės (~ 350 km) ir kit ų didesni ų pramon ės miest ų. Lietuvos pakraštyje esantis Skuodas bei jo apylink ės stebina lankytojus am ą atiman čiais gamtos ir žmogaus k ūriniais. Tai išties išskirtinis kraštas, turtingas savo lankytin ų viet ų gausa, gamtos ir kult ūros paveldo objektais. Be ši ų vertybi ų, Skuode ir jo rajone galima išgirsti tikr ąją žemai čių kalb ą, nes pripaž įstama, jog b ūtent čia – ryškiausias žemaitiškumas. 1 Pastaruoju metu nemažai rašoma apie žymesnius Lietuvos miestus bei miestelius, kur pristatomas j ų unikalumas, garbinga istorija, urbanistin ė raida, architekt ūra bei žymiausios lankytinos vietos. Skuodo kraštas – nepelnytai pamirštas, nes literat ūroje ar straipsniuose apie šio miesto ir rajono kult ūros paveld ą pateikta bendro pob ūdžio informacija be išsamesnio objekt ų aprašymo ir analiz ės. Siekiant pristatyti šio krašto išskirtinum ą – būtina parengti išsami ą studij ą, kurioje b ūtų išanalizuoti ne tik gamtos ir kult ūros paveldo objektai, bet ir pateiktos įžvalgos, susijusios su turizmo infrastrukt ūros pl ėtra bei maršrut ų rengimo metodika. Darbo objektas – Skuodo miesto ir rajono kult ūros paveldo objektai. Darbo tikslas – išanalizuoti Skuodo miesto ir rajono kult ūros paveldo objektus bei įvertinti jų reikšm ę krašto turizmo pl ėtros vystymuisi. Darbo uždaviniai: 1. Atrinkti svarbiausius Skuodo mieste esan čius kult ūros paveldo objektus bei įvertinti jų b ūkl ę ir tinkamum ą lankymui. 2. Išanalizuoti reikšmingiausius Skuodo rajono kult ūros ir gamtos paveldo objektus, nustatyti j ų verting ąsias savybes bei tinkamum ą lankymui. 3. Įvertinti bendr ą Skuodo miesto ir rajono turizmo infrastrukt ūros situacij ą bei numatyti galimas turizmo nišas lankom ų objekt ų atžvilgiu.

1 Spuryt ė, Virginija. Lietuvos kam čiatka vadinamame Skuodo rajone gausu rekord ų. 2015 – 02 – 25. In: Kauno diena . [ži ūrėta 2015 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internet ą: http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto- pulsas/lietuvos-kamciatka-vadinamame-skuodo-rajone-gausu-rekordu-677332#comment-2915501

5 4. Atlikti SSGG analiz ę, atsižvelgiant į Skuodo miesto ir rajono turistin į potencial ą bei parengti nauding ą turizmo pl ėtros vystymo koncepcij ą ir maršruto rengimo metodiką, pateikiant kelis pavyzdžius. Darbo tyrimo metodai: Aprašomasis – analitinis metodas naudojamas ne tik Skuodo miesto ir rajono faktografijos pristatymui, bet ir architekt ūros paveldo objekt ų k ūrinio sandaros priežastiniams ryšiams nustatyti. Istorinis metodas – reikalingas kult ūros ir gamtos paveldo objekt ų tyrimui, parodant j ų istorin ę raid ą. Formalusis metodas – b ūtinas pasirinkt ų kult ūros ir gamtos paveldo objekt ų įvertinimui, j ų form ų sandaros bei meniškumo nustatymui. Interviu metodas leidžia remtis Skuodo mieste dirban čių specialist ų patirtimi, sužinoti apie Skuodo miesto ir rajono kult ūros paveldo objekt ų finansavim ą, vykdomus darbus, prieži ūrą bei išsaugojim ą. Lyginamasis metodas – reikalingas siekiant įvertinti objekt ų kait ą. Apklausos metodas (anketa) naudingas siekiant išsiaiškinti bei įvertinti informacijos sklaid ą, kuri pateikiama visuomenei apie Skuodo krašt ą. Darbo naujumas ir aktualumas: Skuodas daugiausiai tyrin ėtas sovietme čiu, ta čiau pateikti duomenys – gana fragmentiški. Literat ūroje pasigendama detalesn ės objekt ų analiz ės. Dauguma j ų iki šiol n ėra išsamiau tyrin ėti, kiti – ne įtraukti į saugom ų vertybi ų s ąraš ą, nenustatytas j ų vertingumo lygmuo. Detaliau n ėra nagrin ėtas ir turistinis šio krašto potencialas, kult ūros paveldo objekt ų pritaikymas lankomumui. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe – pateikiama iki šiol literat ūroje nenagrin ėtų pastat ų architekt ūrologin ė analiz ė bei naujos įžvalgos, papildan čios ankstesnius tyrimus. Taip pat sudaroma ir pristatoma nauja metodologija, skirta kult ūros paveldo objekt ų populiarinimui ir turizmo infrastrukt ūros gerinimui. Pateikiami novatoriški turistini ų tinkl ų modeliai, atspindintys šio krašto savitum ą. Darbo strukt ūra: Magistro baigiamasis darbas – sudarytas iš trij ų dali ų. Pirmoje dalyje apžvelgiamas ir nagrin ėjamas Skuodo miesto urbanistinis paveldas, išskiriamos jo vertingosios savyb ės, aptariami naujausi archeologiniai tyrimai. Taip pat pristatomas Skuodo miesto architekt ūros paveldas. Analizuojama pasirinkt ų objekt ų architekt ūrin ė – estetin ė vert ė, nagrin ėjamas paminkl ų savitumas, įvertinama b ūkl ė bei pritaikymas turizmui. Antroje darbo dalyje pristatomas Skuodo rajonas. Trumpai apžvelgiamas teritorijos administracinis suskirstymas, taip pat tyrin ėjamas Skuodo rajone esantis kult ūros paveldas bei lankytinos vietos. Analizei atrinkti objektai sugrupuoti pagal seni ūnijas ab ėcėlės tvarka

6 tam, kad b ūtų patogiau geografiškai juos skirstyti ir matyt ųsi bendras kult ūros vertybi ų teritorinis išsid ėstymas. Nagrin ėjamas pasirinkt ų objekt ų savitumas, architekt ūriniams statiniams taikoma architekt ūrologin ė analiz ė, gamtos paveldo objektai tyrin ėjami pagal bendr ą j ų pob ūdį ir charakteristik ą. Vertinama kult ūros vertybi ų b ūkl ė, esama turizmo infrastrukt ūra bei nustatomas tinkamumas lankymui. Tre čioji darbo dalis – skirta Skuodo miesto ir rajono turizmo infrastrukt ūros apžvalgai. Siekiant nustatyti Skuodo krašto esam ą ir galim ą turistin į patrauklum ą, atliekama SSGG (SWOT) analiz ė, taip pat aptariama esama turizmo infrastrukt ūros situacija, įvertinama kult ūrini ų rengini ų svarba bei informacijos sklaida, remiantis anketinės apklausos duomenimis bei Skuode dirban čių specialist ų nuomone. Pateikiama maršrut ų rengimo koncepcija bei galimyb ės susijusios su pastar ųjų rengimu. Atsižvelgiant į vietos išteklius ir kult ūros paveldo objektus – parengiami special ūs maršrutai ir turistini ų tinkl ų pl ėtojimo modeliai, pateikiamos rekomendacijos galimai turizmo infrastrukt ūros pl ėtotei. Darbas baigiamas suformuluotomis išvadomis, naudotos literat ūros ir iliustracij ų sąrašais, pateiktomis iliustracijomis bei priedais. Darbo bibliografijos apžvalga: Skuodas – vienas seniausi ų Lietuvos istorini ų miest ų, tur ėjęs Magdeburgo teises. 2 Nenuostabu, kad savita miesto ir rajono istorin ė raida sulauk ė nemenko architekt ūros, urbanistikos ir kit ų specialist ų d ėmesio. Ta čiau pateikti aprašymai – bendro pob ūdžio, informacija fragmentiška, be išsamesn ės kult ūros paveldo objekt ų analiz ės. Siekiant įvertinti Skuodo mieste ir rajone esan čius kult ūros paveldo objektus, j ų savitum ą ir išskirtinum ą, šiame darbe remiamasi įvairiomis mokslin ėmis publikacijomis, straipsniais, aktais, bylomis, investiciniais projektais, interviu ir kita literatūra. Svarbiausius Skuodo miesto istorijos faktus bei trump ą, kai kuri ų objekt ų, atsiradimo istorij ą, „Žemai čių žem ės“ publikuotame straipsnyje, „ Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas “, pristat ė R. Šmaižien ė. Taip pat buvo naudingas tos pa čios autor ės išleistas rankraštis. 3

2 Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas. In: Žemai čių žem ė, 2010, Nr. 1, p. 8. 3 Šmaižien ė. Rymant ė. Skuodo miesto istorija (nuo seniausi ų laik ų iki ši ų dien ų). Skuodas: Skuodo rajono centrin ė biblioteka, 1993.

7 Aptariant miesto lankytinas vietas, nemažai vertingos medžiagos pateik ė Skuodo Kult ūros ir turizmo skyriaus internetin ė svetain ė4, kurioje pristatomi miesto objektai. Daug naudingos medžiagos apie M ūro kryžiaus ir Tautos kan čių paminkl ų statymo darbus, buvusius bei įgyvendintus projektus, pateik ė kraštotyrininkas J. Vyšniauskas 5, kuris buvo vienas pagrindini ų iniciatori ų, atstatant M ūro kryži ų Skuodo mieste. Nagrin ėjant Skuodo miesto urbanistin ę raid ą, nemažai naudingos informacijos pateik ė A. Pilypai čio straipsnis „Skuodo miesto centro formavimas “, publikuotas knygoje „Statyba ir architekt ūra, V tomas, 1 dalis “. Remiantis šiuo straipsniu buvo galima atlikti lyginam ąją analiz ę ir nustatyti centrin ės aikšt ės užstatym ą sovietme čiu ir dabar, įvertinti aikšt ės rekonstrukcijos darbus, buvusi ų ir esam ų pastat ų lokacijas bei orientavimo krypt į pasaulio šali ų atžvilgiu. Apie senamies čio aikšt ėje vykdytus kasin ėjimo darbus, naudingos informacijos savo archeologin ėje ataskaitoje pateik ė A. Kavaliauskas: „Tyrimai Skuode“ (Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2005 metais). Taip pat nemažai naudingos medžiagos pateikta ir „žyd ų aikšt ės“ rekonstrukcijos projekte. 6 Apie naujamies čio aikšt ėje atliktus darbus ir netik ėtus radinius savo archeologines ataskaitas straipsniuose pristat ė R. Songailait ė: „ Tyrin ėjimai Skuodo istoriniame centre“ ( Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2010 metais ), „Skuodo senkapis“ ( Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2011 metais ) bei „Skuodo miesto istorin ė dalis (reg. Nr. 17108), Gedimino g. 4 archeologinių tyrim ų projektas “. Aptariant Skuodo miesto bei rajono maldos namus, remtasi K. Misiaus sudaryta knyga: „Lietuvos katalik ų bažny čios: žinynas“. Įvertinti kai kuri ų bažny čių medžiagiškum ą ir stili ų pad ėjo šios knygos: V. Levandausko „Lietuvos m ūro istorija“ , J. Vyšniausko „Dvaras prie Aleksandrijos“ bei K. Čerbul ėno ir V. Levandausko straipsniai. 7 Nemažai informacijos apie Skuodo rajono bažny čias pateikta Kult ūros vertybi ų registro (toliau KVR) duomen ų baz ėje bei Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centro internetin ėje svetain ėje

4 Lankytinos vietos. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos 5 Interviu su kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas, 2014 10 30. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 6 Pilypaitis, Antanas, Stani ūnien ė, Irena, Bilevi čien ė, Adelija. PRI. 364, 99 – 02,03 – TP – SPS.1. Skuodo senamies čio rekonstrukcijos projekto korekt ūra – papildymas ir inžinerini ų tinkl ų rekonstrukcija , Vilnius, 2000. 7 Čerbul ėnas, Klemensas. Romantizmo architekt ūra Lietuvoje (1830 – 1860). In: Dail ėtyra . Vilnius: Vaga, 1987, p. 115 –134 ; Levandauskas, Vytautas. Akmens m ūras Lietuvos šventov ėse. In: Soter . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011, Nr. 37 (65), p. 59 – 75.

8 (toliau AUTC). Nagrin ėjant medini ų bažny čių stilistik ą nauding ą medžiag ą savo monografijoje pateik ė A. Jankevi čien ė.8 Apie Skuodo rajono lankytinas vietas daugiausiai informacijos pateik ė KVR esantys duomenys, taip pat Skuodo Kult ūros ir turizmo skyriaus parengti leidiniai: „Lietuva prasideda nuo Skuodo“ ir „ Gidas po Skuodo rajon ą“. Nemažai vertingos medžiagos apie Skuodo rajono lankytinas vietas pateik ė ir A. Semaškos parengtos knygos: „ Po Lietuv ą. Knyga visiems norintiems geriau pažinti gimt ąjį krašt ą“ bei „Keliaukime po Lietuv ą“. Aptariant gamtos paveldo objektus ir geologinius paminklus naudingos informacijos gauta iš Žemaitijos nacionalinio parko (toliau ŽNP)9 ir Salant ų regioninio parko (toliau SRP) 10 internetini ų svetaini ų, kuriose pristatomi j ų teritorijose esantys gamtos paveldo objektai. Taip pat remtasi Skuodo Kult ūros ir turizmo skyriaus internetin ės svetain ės duomenimis bei valstybin ės saugom ų teritorij ų tarnybos išleista knyga „ Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas .“ Naudinga informacija, apžvelgiant Skuodo rajono archeologines vertybes ir j ų charakteristik ą, buvo pateikta G. Zabielos parengtame atlase „ Lietuvos piliakalniai“, taip pat remtasi, to paties autoriaus, išleista knyga „Lietuvos medin ės pilys “ bei KVR duomenimis. Turizmo infrastrukt ūros analizei vertingos buvo G. Andriekaus 11 ir G. Sakalauskien ės12 turizmo pl ėtros parengtos programos, kuriose pristatytos pagrindin ės rajone esan čios problemos. Taip pat naudinga medžiaga, kurioje aptariama esama rajono situacija, pateikta Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos parengtoje koncepcijoje.13 Vertinant Skuodo krašto kult ūros paveldo prieži ūrą ir tvarkym ą, daugiausiai informacijos pateik ė institucijose dirbantys darbuotojai. Išsamiausiai apie objekt ų prieži ūrą bei finansavimo panaudojim ą papasakojo Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialist ė K. Ruikyt ė.

8 Jankevi čien ė, Alg ė. Lietuvos medin ės bažny čios, koply čios ir varpin ės. Vilnius: VDA, 2007, p. 33 – 217. 9 Žemaitijos nacionalinis parkas// http://www.zemaitijosnp.lt/ 10 Salant ų regioninis parkas// http://www.salanturp.lt/ 11 Andriekus, Gintas. Skuodo rajono turizmo pl ėtros 2005 – 2007 met ų programa. Skuodo rajono savivaldyb ės taryba, 2005, Nr. T9 – 62. 12 Sakalauskien ė, Gintar ė. Skuodo rajono turizmo pl ėtros 2010 – 2013 met ų programa. Skuodo rajono savivaldyb ės taryba, 2010 – 01 – 28. Sprendimas, Nr., T9 – 11. 13 Regioninio planavimo centras. Skuodo rajono savivaldyb ės bendrasis planas . Antroji dalis – koncepcija, 2008.

9 1. SKUODO MIESTO KULT ŪROS PAVELDO OBJEKTAI

1.1. Skuodo miesto urbanistinis paveldas Skuodo miesto istorija gana gerai aprašyta politiniu – ekonominiu aspektais. Sovietme čiu buvo bandym ų analizuoti centro užstatym ą, tod ėl ši informacija naudinga lyginant tuometin ę ir dabartin ę situacijas tarpusavyje. Šis skyrius skirtas apžvelgti ir išanalizuoti Skuodo miesto urbanistin į kitim ą bei istorin ės miesto dalies susiformavim ą, neperpasakojant politini ų – ekonomini ų niuans ų, bet akcentuojant svarbiausius istorinius faktus, susijusius su urbanistine miesto raida. Remiamasi išlikusia ikonografine medžiaga, sovietme čiu sudarytais br ėžiniais bei naujausiais archeologiniais tyrimais. 1.1.1. Istorin ės miesto dalies susiformavimas Skuodas – vienas seniausi ų Žemaitijos miest ų, kurio vietovardis pirm ą kart ą istoriniuose šaltiniuose pamin ėtas 1253 m. Kuršo žem ės pietini ų sri čių dalyb ų dokumente. Žinoma, kad tuo metu Skuodas įė jo į Ceklio srities teritorij ą.14 Pastarieji metai Lietuvos istorijai ir geografijos pažinimui yra įsimintini: šiandien žinome nemažai Lietuvos vietovių, kurios pirm ą kart ą buvo pamin ėtos b ūtent tais metais. 15 Senoji Skuodo gyvenviet ė (dabartinis senamiestis) kūrėsi siauroje žem ės juostoje tarp Bartuvos ir Luobos upi ų. Tokios gamtin ės s ąlygos nul ėmė savaimin į gyvenviet ės linijinio plano strukt ūros susiklostym ą: „Maži miestai buvo tvirtinami žem ės pylimais, perkasais, mediniais aptvarais“. 16 Min ėtus įtvirtinimus tur ėjo ir Skuodas. Matyt, gyvenviet ė buvo sunkiai pasiekiama. 1568 m. Žygimantas Augustas miestel į padovanojo tuometiniam Žemai čių seni ūnui Jonui Chodkevi čiui. Naujasis valdytojas Skuodui 1572 m. geguž ės 17 d. suteik ė miesto teises.17 Tokiu b ūdu dešin ėje Bartuvos up ės pus ėje, greta senosios dvaro gyvenviet ės, buvo kuriamas naujas miestas, kuriam buvo skirtas vienas valakas (9×11 r ėži ų) žem ės.18 J. Chodkevi čius miest ą pavadino „Johanesburgu“ 19 , ta čiau v ėliau pavadinimo atsisakyta.

14 Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas , op. cit., p. 6. 15 Žemai čių istorijos virsmas: iš 750 met ų perspektyvos / Sud. A. Ivinskis. Vilnius: Aidai, 2004, p. 9. 16 Šešelgis, Kazimieras. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (Nuo seniausi ų laik ų iki 1918 m). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų leidykla, 1996, p. 68. 17 Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas , op. cit., p. 8. 18 Minkevi čius, Jonas. Lietuvos architekt ūros istorija: Nuo seniausi ų laik ų iki XVII a. vidurio. T.1. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 167. 19 Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas , op. cit., p. 11.

10 Reikia pamin ėti, kad XVI a. pab. naujamies čio teritorija buvo planuojama pagal iš anksto parengt ą plan ą. Sta čiakampio gotikinio planavimo miestai kurdavosi įvairiai. Skuodo atveju: „Esama netvarkingai užstatyta teritorija paliekama toliau savaimingai pl ėtotis, o greta jos, naujoje teritorijoje išmatuojami taisyklingi kvartalai ir keturkamp ė turgaus aikšt ė“. 20 Pagal pateiktus duomenis matyti, jog senojo miesto ribos tuo metu aiškios strukt ūros dar netur ėjo, tod ėl ir toliau pl ėtojosi savaimingai. Tuo tarpu naujai planuojama miesto dalis davė pradži ą tolesnei taisyklingo plano vystymosi schemai. Reikšmingas faktas, l ėmęs šiandieniniame Skuodo mieste esant į istorin į – urbanistin į paveld ą tas, jog planuojant nauj ąją miesto dal į buvo tikslingai atsižvelgta į tuometin ę situacij ą. Suvokta, jog senoji dvaro gyvenviet ė ir naujai kuriamas miestas bus ne tik atskiro pavaldumo teritorijos, bet ir atskiri administraciniai vienetai. Gretinant tuometini ų teritorij ų planus (Pav. 1) tarpusavyje matyti, kad pastarosios – nevienalaik ės ir skirtingos savo užstatymo pob ūdžiu: vakariniame Bartuvos krante senosios gyvenviet ės pagrindinis planinis – kompozicinis elementas itin plati prekybin ė gatv ė, o naujojo miesto kompozicinis branduolys yra didel ė kvadratin ė turgaus aikšt ė.21

Pav. 1. XVI a. II p. Skuodo retrospektyvin ė schema. Sudar ė A. Pilypaitis.

Pagal pateikt ą retrospektyv ą matyti, jog įsteigus nauj ą miest ą pasikeit ė ne tik pagrindini ų branduoli ų kompoziciniai elementai, bet ir bendrasis planas. Iš linijinio, savaimingos pl ėtot ės plano, pastarasis tapo mišriu. Nors tyrim ų patvirtinan čių tiksl ų senosios gyvenviet ės susiformavim ą n ėra, ta čiau tik ėtina, jog pastarasis planas iki XVII a. vidurio jau buvo galutinai susiformav ęs: XVII a. į miest ą atsik ėlė daug žyd ų. Jiems leista užsiimti prekyba, ta čiau uždrausta kartu su krikš čionimis kurtis toje pa čioje miesto dalyje. Būtent d ėl

20 Šešelgis, op. cit., p. 63. 21 Pilypaitis, Antanas. Skuodo miesto centro formavimas. In: Statyba ir architekt ūra . T. 5, d. 1. Vilnius: Mintis, 1966, p. 255.

11 šios priežasties žydai XVII a. I p. prekybin ę veikl ą prad ėjo senojo miesto rytin ės dalies pus ėje (dabar Laisv ės g.), kur tur ėjo savo turgaus aikšt ę.22 1.1.2. Istorin ės miesto dalies urbanistin ė kaita ir vertingosios savyb ės Šiandien Skuodo miesto istorin ė dalis – urbanistinis paminklas, įrašytas į KVR. Unikalus objekto kodas: 17108 (iki 2005 m. UV40). Kult ūros paveldo saugomoje teritorijoje yra gatvi ų tinklas, „Žyd ų miesto“ aikšt ės planas ir t ūrin ė erdvin ė kompozicija, taip pat kapitalinio užstatymo fragmentas.23 Urbanistiniu paveldu Skuode susir ūpinta ne taip jau seniai. Bene pirm ąjį projekt ą, skirt ą Skuodo senamies čio, buvusios „Žyd ų miesto” turgaus aikšt ės rekonstrukcijai, 1972 m. paruoš ė paminkl ų konservavimo institutas (vyr. arch. A. Pilypaitis, autorius E. Pilypaitien ė). Buvo sudaryta tyrimo ir projektavimo darb ų programa, paruoštos paminklotvarkos s ąlygos. Numatyt ą program ą 1999 m. patvirtino Skuodo savivaldyb ė24 , tačiau projektas taip ir liko ne įgyvendintas. 2005 m. min ėtoje teritorijoje buvo atliekami žvalgomieji tyrimai, kuriems vadovavo A. Kavaliauskas. Senojoje turgaus aikšt ės dalyje aptikti net du grindini ų lygiai: Pasak archeologo: „Pirmasis lauko akmenimis grįstas grindinys atidengtas 30 cm gylyje ir 25 datuojamas pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu“. Min ėtas grindinys turb ūt tas pats, kur į vokie čiai išgrind ė akmenimis tiesdami geležinkelio linij ą, nor ėdami įrengti vandens surinkimo sistem ą. Antrasis grindinys buvo atkastas toje pa čioje teritorijoje, ta čiau 60 cm gylyje: „Šis grindinys sietinas su pirminiu buvusios aikšt ės paviršiumi ir datuojamas XVII a., nes b ūtent XVII a. I pus ėje žyd ų bendruomen ė atsik ėlė iš centrin ės Skuodo dalies [...]”.26 Tok į grindinio datavim ą pagrindžia ir archeologiniai duomenys. Remiantis Skuodo senamies čio rekonstrukcijos byloje pateikta informacija išsiaiškinta, jog dabartin ė aikšt ės t ūrin ė – erdvin ė kompozicija gerokai pakitusi. Byloje teigiama, jog: „Iki 1915 m. turgaus aikšt ėje nebuvo joki ų medži ų nei kr ūmų, danga buvusi iš

22 Kavaliauskas, Antanas. Tyrimai Skuode. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2005 metais , 2006, p. 299. 23 Skuodas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. geguž ės 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17108 24 Skuodo senamies čio rekonstrukcijos projekto korekt ūra – papildymas ir inžinerini ų tinkl ų rekonstrukcija , op. cit., p. 5. 25 Kavaliauskas, op. cit., p. 300. 26 Ibid.

12 nat ūralaus grunto. Aikšt ės perimetru buvo vienaaukš čių medini ų nam ų užstatymas“.27 Analizuojant šiandienin ę aikšt ės t ūrin ę – erdvin ę kompozicij ą matyti, jog neb ėra nat ūralios dangos, j ą pakeit ė asfaltas. Vietoje buvusios pla čios prekybin ės aikšt ės suformuota transporto eismui skirta gatv ė. P ėsčiųjų takai išgr įsti plytel ėmis, vietomis j ų danga susid ėvėjusi. Prieš namus į aikšt ės pus ę – užsodinti želdiniai, įvair ūs medžiai bei kr ūmai. Dėl ši ų priežas čių šiandien sunku suvokti aikšt ės erdv ę kaip visum ą. Senamies čio urbanistinio audinio vertingosios savyb ės – pateiktos br ėžinyje ir pažym ėtos raid ėmis (Pav. 2): A – dabartin ėje „Žyd ų miesto” teritorijoje išlik ęs aikšt ės kont ūras, taip pat perimetrinio užstatymo fragmentas. Tyrim ų metu atkasti grindiniai v ėl užpilti siekiant jiems nepakenkti, kol n ėra galimybi ų j ų viešai eksponuoti. B – Senosios žydų kapin ės svarbus ir vertingas senamies čio urbanistinis paveldas, datuojamas XVIII a. Sovietme čiu antkapiai nugriauti. Iš šeši ų išlikusi ų padarytas bendras paminklas su j ų fragmentais. Toje pa čioje teritorijoje yra informacinis paminklas žyd ų ir lietuvi ų kalbomis. Teritorija aptverta metaline tvora. 28

Pav. 2. Skuodo senamies čio dalies vertingosios savyb ės. Br ėžinys S. Macevi čiūtės.

Be senamies čio aikšt ės tyrin ėjimų, projektai buvo ruošiami ir naujamies čio aikšt ės pertvarkymui. Pirmasis j ų paruoštas sovietme čiu, siekiant po II pasaulinio karo atstatyti Skuodo centrinę dal į, kurioje buvo moduliniu pagrindu suplanuota aikšt ė. Vertinant iš šiandienin ės praktikos matyti, kad įgyvendintas projektas buvo visiškai neapgalvotas. Lyginant buvus į aikšt ės užstatym ą (Pav. 3) XVI a. pab. – XVII a. pr. su XX a. vid. vykdytais rekonstrukciniais darbais, pastebima daug neatitikim ų. Chodkevi čių ir Sapieg ų valdymo laikotarpiu – aiškus aikšt ės funkcinis zonavimas. Pateiktoje schemoje matyti, jog užstatyme dominuoja keturi objektai, pažym ėti numeriais: 1 – rotuš ės pastatas (dabar neišlik ęs),

27 Skuodo senamies čio rekonstrukcijos projekto korekt ūra – papildymas ir inžinerini ų tinkl ų rekonstrukcija , op. cit., p. 6. 28 Skuodo žyd ų senosios kapin ės. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21807

13 orientuotas piet ų – šiaur ės kryptimi, 2 – prekybinis pastatas (galb ūt krautuv ėli ų eil ės), 3 – protestant ų bažny čia, 4 – katalik ų bažny čia. Abu maldos namai pastatyti už aikšt ės rib ų, tod ėl į jos užstatymo perimetr ą ne įeina, ta čiau yra aikšt ės perspektyv ą prat ęsiantys elementai.

Pav. 3. Centrin ės aikšt ės užstatymo kitimas.

XX a. vid. sudarytoje aikšt ės schemoje matyti net 8 objektai. Pastarieji ne tik aikšt ės centre, bet ir už jos rib ų. Aikšt ės perimetre, labiau pietin ėje ir rytin ėje pus ėse, pristatyta įvairios funkcin ės paskirties pastat ų be aiškaus zonavimo. Antru numeriu pažym ėtas pastatas (dabartin ė Skuodo meno mokykla) visiškai suardo buvus į užstatym ą. Anot A. Pilypai čio: „[…] reik ėjo geriau pagalvoti d ėl jo orientacijos pasaulio šali ų atžvilgiu. Dabar šis pastatas ilg ąja ašimi orientuotas ryt ų – vakar ų kryptimi”. 29 Nesilaikant buvusio užstatymo principo suardytos pastat ų orientacin ės kryptys. Analizuojant schemos rytin ę pus ę matyti, jog aštuntu numeriu – pažym ėtos Sovietini ų kari ų kapin ės. Turb ūt retai kur vienoje vietoje sutelkti ne tik įvairios paskirties pastatai, bet tarp j ų įterpti memorialin ės ir poilsio paskirties želdynai. Rekonstrukcijos projektas atliktas atmestinai ir aikšt ės išplanavimo klausimu: atstatant centr ą pažeista, prieš tai buvusi, aikšt ės strukt ūra. Senosios aikšt ės ribose suformuota į pietus pasislinkusi aikšt ė. Pastarosios viduryje praplatinta gatv ė transporto srautui. 30 Tai puikiai iliustruoja pateikta schema (Pav. 3), kurioje naujos aikštės ribos apvestos juodu kont ūru. Pasak A. Pilypai čio: „[…], nesant sudaryto detalaus užstatymo projekto, labai sugadinta centrin ė aikšt ė – vienas iš nedaugelio XVI a. pabaigos Lietuvos miest ų modulinio planavimo pavyzdži ų“. 31 Tokia aikšt ės rekonstrukcija nul ėmė dalin į vertingo urbanistinio audinio suniokojim ą.

29 Skuodo miesto centro formavimas , op. cit., p. 264. 30 Ibid. 31 Ibid, p. 265.

14 Nagrin ėjant dabartin ę aikšt ės t ūrin ę – erdvin ę strukt ūrą paaišk ėjo, jog sovietme čiu padaryta žala n ėra ištaisyta. Pateiktame, šio darbo autor ės, br ėžinyje (Pav. 3) matyti, jog aikšt ės ribos vis dar pasislinkusios piet ų kryptimi ties dabartiniu Skuodo kult ūros centro pastatu. Taip pat išlikusi praplatinta gatv ė automobiliams. Priešais Skuodo meno mokyklos pastat ą spalvotomis trinkel ėmis pažym ėta naujosios aikšt ės teritorija (Pav. 4). Pastaroji sudaro aikšt ės aikšt ėje įsp ūdį: yra išskirta ir atrodo kaip atskiras vienetas, dėl to suvokiama kaip pagrindin ė aikšt ė. Jos teritorij ą, nuo likusios aikšt ės dalies, riboja ryt ų – vakar ų kryptimis orientuoti Skuodo meno mokyklos, Centrinio pašto ir Darbo biržos pastatai (Pav. 5), kurie dar labiau suskaido aikšt ės erdv ės suvokimą, jos tikr ąjį istorin į centr ą. Prie aikšt ės gr įžta 2010 m., paruošus rekonstrukcijos projekt ą. Tyrimus suskirs čius į du etapus, pirmasis j ų prad ėtas šiaurin ėje pus ėje, kur atidengtas senas grindinys, gal ėjęs b ūti paklotas XIX a. pr., ta čiau XX a. 7 – 8 d. galimai nuardytas klojant vandentiekio trasą.32 Antrajame etape be grindinio aptikti ir XIX – XX a. stov ėjusi ų nam ų pamatai. Nustatyta, kad pietin ėje pus ėje yra išlikusi ų net keli ų statybos etap ų pastat ų pamatų.33 2011 m. pietin ėje dalyje, prie Skuodo meno mokyklos (Gedimino g. 4) laiptų teritorijoje rasta 10 kap ų. Iš j ų 2 lik ę sveiki, kiti apnaikinti medži ų šakn ų.34 Pasak R. Songailait ės, tarp liuteron ų bažny čios ir Mūro kryžiaus turb ūt buvo kalvel ė, kurioje žmon ės laidoti dar iki pastar ųjų objekt ų statybos. Istoriniai šaltiniai iki šiol n ėra min ėję, jog naujamiestis planuotas kapini ų teritorijoje, ta čiau taip gal ėjo b ūti. T ą patvirtint ų ir bažny čios pastatas, esantis netoli senkapi ų. Ar miesto teritorija XVI a. pab. apgyvendinta s ąmoningai – nežinia. Matyt, kapin ės buvo nedidel ės pailgo sta čiakampio plano: tyrin ėjant grunt ą vakarin ėje ir šiaurin ėje dalyse palaik ų nerasta. 35 Išanalizavus esam ą situacij ą paaišk ėjo, jog nepaisant vizualaus aikšt ės suardymo, archeologiniu poži ūriu, joje yra reikšmingas kult ūrinis sluoksnis: seni palaidojimai, XVI a. pab. – XX a. pr. stov ėjusi ų nam ų pamat ų fragmentai, taip pat XVIII a. geros b ūkl ės akmeninis grindinys. Pastarasis užpiltas: nėra galimyb ės jo eksponuoti. Rytin ėje aikšt ės dalyje – atidengtas ir viešai rodomas XIX a. datuojamas grindinio fragmentas. II pasaulinio

32 Songailait ė, Roma. Tyrin ėjimai Skuodo istoriniame centre. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2010 metais , 2011, p. 384. 33 Ibid, p. 384 – 385. 34 Songailait ė, Roma. Skuodo miesto istorin ė dalis (reg. Nr. 17108), Gedimino g. 4 archeologini ų tyrim ų projektas, 2012 – 04 – 23. 35 Songailaitė, Roma. Skuodo senkapis. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2011 metais , 2012, p. 171.

15 karo Soviet ų Sąjungos kari ų kapin ės taip pat vertingos: patenka į saugom ą kult ūros paveldo objekto vietov ę bei ribojasi su Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čios teritorija.36 1.2. Istoriškai vertingiausi Skuodo miesto architekt ūros paveldo objektai Skuodas – ne kart ą kent ėjęs nuo gaisr ų ir kar ų. Kai kuri ų architekt ūros paveldo objekt ų ir istorini ų paminkl ų iki m ūsų dien ų išsaugoti nepavyko, ta čiau išlik ę objektai yra itin saviti, bylojantys apie miesto istorij ą. Skuode esantis architekt ūros paveldas menkai analizuotas ir tyrin ėtas, tod ėl svarbu aptarti ir pristatyti visuomenei vertingiausius architekt ūros paveldo objektus. Šiame skyriuje remiamasi literat ūra, istoriniais šaltiniais ir 2014 m. magistrinio darbo autor ės atlikto tyrimo duomenimis, palyginus Skuodo miesto architekt ūros paveldo objektus su Lietuvos kontekstu.37 1.2.1. Dvaro sodybos kompleksas Komplekso teritorijoje – lygus reljefas, ta čiau pati dvaro sodyba išsid ėsčiusi ant nežymaus pakilimo. Sodybos parke vyrauja liepos, o ryt ų pus ėje prateka Bartuvos up ė. Dvaro t ūrin ė – erdvin ė kompozicija išsaugota dalinai: išlik ę dvaro r ūmai (dabar muziejus) ir kumetynas (dabar laikraš čio “M ūsų žodis” redakcija ir gyvenamieji butai). Buvusiame komplekse taip pat – išlikusi ūkinio pastato vieta, kuri ą žymi buvusi ų pamat ų fragmentas. Šiaurin ė dvaro sodybos dalis patenka į Skuodo urbanistin ę teritorij ą. Pietin ėje dalyje randasi žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta, kuri ą žymi paminklas hitlerinink ų sušaudytoms aukoms atminti. 38 Kompleksas ir jame esantys statiniai turi apsaugos status ą, įtraukti į KVR s ąraš ą.39 Skuodo dvaro sodybos komplekso aplinka tvarkoma pagal turimas l ėšas. Teritorijoje nutiesti takai, pastatyti suoliukai bei medin ės skulpt ūros. Pastaruosius elementus reikt ų atnaujinti. Taip pat tr ūksta rodykli ų, kurios žym ėtų ši ą lankytin ą viet ą. 1.2.1.1. Aleksandro Nevskio cerkv ės pastatas 40 Skuodo dvaro sodybos cerkv ės pastatas – senamiestyje (Gedimino g. 13). Šio pastato atsiradimo istorija gana įdomi, atspindinti Skuodo miesto istorinius įvykius. Pasak

36 Antrojo pasaulinio karo Soviet ų S ąjungos kari ų palaidojimo vietos. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11159 37 Macevi čiūtė, Simona. Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste . Tyrimas, 2014. Žr. Prieduose. 38 Skuodo dvaro sodybos fragmentai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=582 39 Ibid. 40 Skuodo dvaro sodybos fragmentai. Aktas . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos Nekilnojamojo kult ūros paveldo vertinimo taryba. 2014 – 02 – 17. Nr. KPD – AV – 638, Klaip ėda.

16 istorini ų šaltini ų, už dalyvavim ą 1831 m. sukilime, iš Skuod ą tuo metu valdžiusio E. Sapiegos, caro valdžia nusavino Skuod ą ir perdav ė j į valstyb ės iždo žinion. Tuometiniai rūmai buvo pritaikyti kareivin ėms, kuriose veik ė ir maldos namai. Rus ų valdininkai su šeimos nariais melsdavosi viename buvusio dvaro kambaryje, v ėliau maldos namai perstatyti 41 ir iš j ų pastatyta cerkv ė. Ji veik ė iki 1940 m.: „Pirmaisiais karo metais sta čiatiki ų religin ė veikla cerkv ėje buvo nutraukta. Vokie čių okupacijos metais ja naudojosi liuteronai 42 evangelikai“. 43 Kai kurie autoriai cerkv ės pastatymo laikotarp į datuoja 1887 metais, ta čiau konkret ūs tyrimai ar faktai jų darbuose, susij ę su cerkv ės atsiradimu, išsamiau n ėra aptariami. 44 KVR duomenimis, Skuodo cerkv ė – pastatyta 1905 m. Taip pat nustatytos cerkv ės pastato vertingosios savyb ės, j ų pob ūdis bei objekto reikšmingumo lygmuo. 45 Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga remtis KVR pateiktais faktais ir cerkv ės pastatymo laikmet į datuoti XX a. pr., o ne XIX a. pab., kaip si ūlo anks čiau min ėti autoriai. Dabartinis cerkv ės pastatas – gana pakit ęs. Cerkv ės stogas buvo su penkiais bronzin ės spalvos kupolais ir provoslav ų kryželiais (Pav. 6). Žinoma, kad bokšto varpinėje buvo varpas su mažais varpeliais, o 1923 m. varpin ė turėjo penkis varpus. 1944 m. cerkv ė buvo smarkiai apgadinta: viduje sunaikinta visa bažnytin ė įranga, o 1953 m. pastato viduje įrengta elektrin ė. Vykdant įrengimo darbus buvo nuverstos likusios bokštų dalys, patalp ų viduje patalpinti dyzeliniai varikliai. Elektrin ė šiuose maldos namuose veik ė iki 1991 m. 1993 – 1995 m. cerkv ės pastatui užd ėtas naujas skardinis stogas, sud ėtos durys. 46 Šiuo metu cerkv ės pastatas (Pav. 7) vieno aukšto. Stogas dengtas lygia, lakštine skarda. Prieangio stogelis – dvišlaitis, apsid ės – k ūginis. Sien ų angos sta čiakamp ės, lang ų, esan čių bokšto viršuje, arkin ės. 47 Yra šiek tiek išlikusi ų puošybini ų element ų: tarp lang ų pastebima architekt ūrinio orderio kompozicija, grindžiama suporint ų kolon ų ir j ų laikom ų

41 Tyrin ėjimai Skuodo istoriniame centre , op. cit., p. 380. 42 Cerkv ės pastatas.In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498 43 Tyrin ėjimai Skuodo istoriniame centre op. cit., p. 380 ; Kanarskas, Julius. Istorijos fragmentai. In: Mūsų žodis , 1992, birželio 27, Nr. 50 (5921), p. 3. 44 Cerkv ės pastatas// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498 45 Skuodo dvaro sodybos fragmentai. Aktas , op. cit. 46 Ibid. 47 Cerkv ės pastatas// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498

17 konstrukcij ų formomis. Pastato kraštus r ėminan čiuose piliastruose įspausti kvadrato formos rėmai, kurie pabr ėžia pastato vertikal ų skaidym ą. Turistinis potencialas: Cerkv ės pastatas priklauso Skuodo rajono savivaldybei, tačiau – uždarytas ir nenaudojamas. Galimyb ės patekti į jo vid ų n ėra. Pasak Skuodo muziejaus direktor ės: „Cerkv ės pastato renovacijai yra rašyta eil ė projekt ų, bet l ėšų negauta. Kiek žinau ir šiemet žadama rašyti cerkv ės pastato tvarkymui projekt ą, tuo užsiima Skuodo rajono savivaldyb ės investicij ų skyrius. Manoma j į pritaikyti turizmo reikm ėms”. 48 Prie objekto n ėra jokio informacinio stendo apie pastarojo istorij ą, buvusi ą funkcin ę paskirt į. Tai vienintelis Skuode esantis istorinis pastatas nepritaikytas lankymui. 1.2.1.2. Dvaro r ūmai Dvaro r ūmai – Skuodo senamiestyje (Šauli ų g. 3). Pasak istorini ų šaltini ų, 1568 m. karalius Žygimantas Augustas Skuodo dvar ą, kartu su visu miesteliu, už nuopelnus padovanojo Žemai čių seni ūnui Jonui Chodkevi čiui, kuris daug prisid ėjo prie dvaro suklest ėjimo. 1625 m. vedyb ų keliu Skuodo dvaras atiteko kitiems garsiems Lietuvos 49 didikams Sapiegoms, kurie j į vald ė iki 1831 m. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti dvaro r ūmai 50 bei kiti pastatai. Po sukilimo prieš Rusijos carin ę valdži ą, dvaras iš Sapieg ų buvo konfiskuotas, o pastatai pritaikyti kareivin ėms: „1918 m. Skuodo dvaro r ūmuose įsteigta Skuodo gimnazija, kuri veik ė iki Antrojo pasaulinio karo. Po karo šiame pastate veik ė muzikos mokykla, kult ūros, turizmo skyrius, o nuo 1992 m. čia įsik ūrė Skuodo muziejus“.51 Nagrin ėjant Skuodo dvaro architekt ūrą paaišk ėjo, jog anks čiau min ėtuose literat ūros šaltiniuose r ūmų stilius – ne įvardijamas. Galb ūt d ėl to, jog n ėra tiksliai žinoma, kada jie pastatyti. Remiantis KVR duomenimis, Skuodo dvaro rūmai datuojami XVIII – XIX a. su klaustuku. 52 Kituose šaltiniuose 53 amžius iš viso nepateiktas. Tiksli ų su dvaro istorija susijusi ų duomen ų n ėra. D ėl ši ų priežas čių Skuodo dvaro r ūmų architekt ūra iki šiol n ėra

48 Interviu su Skuodo muziejaus direktore Aldona Ozoliene. Skuodas, 2014 10 28. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 49 Semaškait ė, Ingrida. Lietuvos dvarai: dviej ų tom ų žinynas. T.1. Vilnius: Algimantas, 2009, p. 121. 50 Skuodo dvaro sodybos fragmentai. Aktas , op. cit. 51 Ibid. 52 Skuodo dvaro r ūmai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37570 53 Skuodo buvusi dvaro sodyba. In: Lietuvos dvar ų duomen ų baz ė. [ži ūrėta 2015 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.heritage.lt/dvarai/?ats2=OK&filtruok=Ie%F0koti&kaimas=-1&fragmentas=#gohere ; Sakalauskien ė, op. cit., p. 6.

18 išsamiau analizuota ir nagrin ėta. Nepaisant informacijos tr ūkumo, galima bandyti nustatyti rūmų stili ų, remiantis išlikusia ikonografine medžiaga (Pav. 8) bei nat ūros tyrimu, atsižvelgiant į dabartin ę j ų išvaizd ą (Pav. 9). Skuodo r ūmus b ūtų tikslinga priskirti klasicizmui. Pastarieji išlaiko šiam stiliui būdingus bruožus: simetrija, griežtos proporcijos, į pagrindin į fasad ą įkomponuoti sta čiakampiai langai, sudarantys vienod ą ritm ą. Fasaduose pastebimos išgrynintos formos, nėra joki ų puošybos element ų, architekt ūrini ų detali ų. Pastatas vieno aukšto su pal ėpe. Tūrin ė erdvin ė kompozicija – pusiau atviro t ūrio. Stogo forma dvišlait ė, piet ų pus ėje valmin ė. Sienos iš plyt ų m ūro, skaidytos piliastrais. R ūmų pamatai su tinkuotu cokoliu. Rūmų išor ė ir vidus, kiek pakit ę d ėl vykdyt ų remonto darb ų.54 Išgryninta klasicistinė architekt ūra gali b ūti laikoma Skuodo dvaro savitumu ir išskirtinumu, nes kitiems panašiu laikme čiu statytiems dvarams tokie architekt ūriniai sprendimai – beveik neb ūdingi.55 Dar vienas niuansas, paaišk ėjęs analiz ės metu – dvaro r ūmų autentiškumo klausimas. Lietuvos dvar ų žinyne rašoma: „Kariškiai dvaro pastatus pritaik ė kareivin ėms, tad vargu ar dabartin ė j ų išvaizda primena Sapieg ų ar dar ankstesnius laikus. Tik dvaro vieta autentiška“. 56 Remiantis šiuo teiginiu galima manyti, jog dabartinis dvaras n ėra susij ęs su didik ų57 valdymo laikotarpiu. Žinojimas, jog dvaras iš Sapieg ų nusavintas 1831 m., liudija fakt ą, jog tuomet jis tur ėjo b ūti autentiškas. Atsižvelgiant į tai dabartiniai r ūmai, matyt, pastatyti v ėliau, galimai XIX a. II p. Toki ą hipotez ę iš dalies patvirtint ų Skuodo rajono turizmo pl ėtros 2010 – 2013 met ų programoje 58 atlikt ų tyrim ų išvada, jog: „ [...] šalia rus ų cerkv ės, išlik ę buvusios Skuodo dvaro sodybos fragmentai: r ūmų vietoje pastatytas naujas pastatas ir jame įkurtas Skuodo muziejus [...]“. Ten pat rašoma, kad dabartiniai r ūmai pastatyti iš naujo, ta čiau n ėra pateikta konkre čių met ų, kada gal ėjo vykti perstatymo darbai. Taip pat nežinoma ar Skuode šiuo metu esantis dvaras bent iš dalies atitinka prieš tai buvusi ų rūmų vaizd ą ir architekt ūros stili ų.

54 Skuodo dvaro sodybos fragmentai. Aktas , op. cit. 55 Macevi čiūtė, Simona. Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste . Tyrimas, 2014. Žr. Prieduose. 56 Semaškait ė, op. cit., p. 121. 57 Skuodo valdytojai – Chodkevi čiai ir Sapiegos. 58 Sakalauskien ė, op. cit., p. 6.

19 Turistinis potencialas: Muziejuje lankytojai gali susipažinti su gausia etnografine ekspozicija, Skuodo miesto istorija bei seniausia Lietuvos gyvenviete – Apuole. 59 Šiuo metu čia sukaupta apie 16 tūkstan čių eksponat ų: „Didži ąją dal į sudaro etnografiniai, istoriniai, tautodail ės eksponatai. Nemažas archeologijos eksponat ų rinkinys, kur į sudaro radiniai iš Apuol ės, Klaiši ų, Klauseiki ų ir kit ų piliakalni ų, pilkapi ų bei kapinyn ų“.60 Dvaro pastatas – tvarkingas, ta čiau pasak Skuodo muziejaus direktorės A. Ozolien ės: „Muziejaus pastatui reikalingas kapitalinis remontas – fasado sutvarkymui, lang ų pakeitimui, ekspozicij ų modernizavimui. Skuode tik muziejaus pastatas vienintelis yra lik ęs iš kult ūros objekt ų nerenovuotas”. 61 Skuodo dvaro rūmus galima aplankyti muziejaus darbo valandomis, apži ūrėti ekspozicijas, dvaro interjer ą ir išplanavim ą. 1.2.2. Evangelik ų liuteron ų bažny čia Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia – miesto centre, rytin ėje aikšt ės pus ėje (Vytauto g. 1). Pasak istorini ų šaltini ų, evangelikų liuteron ų tik ėjim ą išpažinusi ų žmoni ų Skuode b ūta jau XVI a., kuomet miesto įkūrėjas J. Chodkevi čius (J. Katkevi čius) jiems pastatydino pirm ąją bažny čią, kuriai sudegus 1714 metais buvo pastatyta nauja. Pastaroji 62 63 XVIII a. viduryje taip pat sudeg ė. Dabartin ė bažny čia pastatyta 1821 m. Sovietme čiu bažny čia buvo konfiskuota ir joje įrengtas muziejus, ta čiau nepriklausomyb ės metais čia 64 atsik ūrė Skuodo parapija. Pagal panaudos sutart į šiuo metu pastat ą naudoja Skuodo amatinink ų asociacija, kuri yra įkūrusi parod ą – pardavim ą65 , pavadinimu „Margutis“. Per didži ąsias šventes į bažny čią renkasi protestantišk ą tik ėjim ą išpaž įstantys žmon ės. Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia (Pav. 10) – laikoma seniausiu išlikusiu miesto pastatu. Bažny čios architekt ūra n ėra išsamiau analizuota, ta čiau j ą galima panagrin ėti siekiant nustatyti stili ų. Bažny čia – vienabokšt ė. Bokštas kvadratinis su trim tarpsniais.

59 Interviu su Skuodo muziejaus istorike Joana Šleiniene. Skuodas, 2014 10 28. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 60 Skuodo muziejus. Istorija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.skuodomuziejus.lt/?page_id=27 61 Interviu su Skuodo muziejaus direktore Aldona Ozoliene. Skuodas, 2014 10 28. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 62 Lietuva: enciklopedija // red. A. Ra čis. T.1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas, 2008, p. 394. 63 Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1596 64 Gudaitis, Kristupas. Lietuvos evangelik ų liuteron ų bažny čia. In: Skuodo parapijos istorija. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skuodo-parapija/Parapijos- istorija/Parapijos-istorija 65 Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresni ąja specialiste Kristina Ruikyte. Skuodas, 2014 10 29. Užraš ė S. Macevi čiūtė.

20 Pastarieji kildami į virš ų laipsniškai siaur ėja ir žem ėja. Bažny čios stilius artimas neogotikai: durys ir langai išlaiko gotikai b ūding ą smail ėjan čių ark ų pavidal ą. Bokšto virš ūnę užbaigia skardinis, į virš ų smail ėjantis, šalmas. Pastat ą vainikuoja – kryžius. Bažny čia sta čiakampio plano, vienanav ė, su trisiene apside (Pav. 11). Interjere dominuoja vienintel ė šviesiai balta spalva. Kadangi pastatas iš esm ės – prarad ęs savo funkcin ę paskirt į ir jame veikia tautodailinink ų mug ė, viduje n ėra joki ų protestantišk ų relikvij ų. Išlik ę tik interjero elementai: vargon ų choras (Pav. 12) navos pabaigoje bei medinis paaukštinimas presbiterijos dalyje. Turistinis potencialas: Objektas turi apsaugos status ą, įrašytas į KVR 66 , ta čiau pasak K. Ruikyt ės: „Bažny čios stogui, sienoms yra b ūtinas remontas. Taip pat yra buv ę rašyti projektai, kurie kol kas n ėra gav ę finansavimo. Iš paveldosaugai skirt ų l ėšų buvo sutvarkytas lietvamzdis, ant stogo esantis kryžius, aptvarkytas stogas“.67 Nors bažny čia pa čiame miesto centre, ta čiau atvykstantiems tr ūksta nuorod ų, kurioje pus ėje yra šis architekt ūros paveldo objektas. Infrastrukt ūra sutvarkyta: trinkel ėmis iškloti takai, kiek toliau nuo bažny čios – suoliukai. Pastat ą iš abiej ų pusi ų supa žalioji zona. Kadangi bažny čioje veikia tautodailinink ų mug ė, darbo valandomis pastatas atidarytas, tod ėl yra galimyb ė užeiti vidun bei kažk ą įsigyti. 1.2.3. Mūro kryžius Mūro kryžius stovi centrin ės Skuodo miesto aikšt ės skvere (P. Cvirkos g.). Šis paminklas (koply čia) skirtas pirmosioms katalik ų misijoms Skuode atminti. Tai svarbiausia katalik ų susirinkim ų vieta: kol mieste nebuvo pastatytos bažny čios, čia vykdavo Šv. Miši ų apeigos. Yra žinoma, jog paminkl ą (Pav. 13) 1567 m. miestelio aikšt ėje pastat ė J. Chodkevi čius. 68 Sovietiniais metais paminklas buvo nugriautas, ta čiau nepriklausomyb ės laikotarpiu atstatytas (1990 m.).69 Šiandien prie M ūro kryžiaus vyksta renginiai, susij ę su svarbiausiomis valstybin ėmis švent ėmis.

66 Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1596 67 Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresni ąja specialiste Kristina Ruikyte. Skuodas, 2014 10 29. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 68 Lietuva prasideda nuo Skuodo . Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyrius: Druka, 2014, p. 10. 69 Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodas. Istorija. In: Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija . T. 22. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras, 2012, p. 42.

21 Mūro kryžius (Pav. 14) literat ūroje įvardijamas kaip seniausias paminklas 70 Lietuvoje. Koplyt ėlė – sta čiakampio t ūrio, tinkuota. Keturšlaitis piramidinis stogas dengtas skarda. Stogo virš ų puošia metalinis kryžius. Koplyt ėlę iš vis ų keturi ų pusi ų supa Švent ųjų paveikslai: „Didžiausiuose paveiksluose – Šv. Jurgis su perdurtu slibinu po kojomis. Senov ėje žmon ės laik ė Šv. Jurg į didžiu ir galingu. Antras paveikslas – Šv. Barboros, kuri buvo vaizduojama teikianti paskutin ę paguod ą mirštantiems. Tre čiasis paveikslas – Kristus nešantis kryži ų. Ketvirtasis paveikslas Šv. Florijono, kuris visada vaizduojamas su kipiu – kaip gaisro gesintojas”. 71 Vertinant iš šiandienin ės praktikos, Skuodo M ūro kryžius negali b ūti laikomas autentišku. Nors paminklas atstatytas pirmin ėje savo vietoje ir pagal buvusias formas, ta čiau 72 nebe iš m ūro, o iš gelžbetonio. Skuodo muziejaus istorik ė J. Šleinien ė viename interviu teigia, jog: „[…] po keleri ų met ų M ūro kryžius buvo atstatytas – autentiškas, nes atkurtas pagal išlikusias nuotraukas ir žmoni ų pasakojimus. Š į kryži ų galima laikyti mažosios architekt ūros paminklu, nes jis laikomas vienu seniausiu tokiu paminklu Lietuvoje”. 73 Autentiškumas yra daikto vidin ė savyb ė, o atstatymas – kopija, tod ėl negalima klaidinti visuomen ės su neteisingais faktais. Šiuo atveju autentiška yra tik vieta. Remiantis 2014 m., šio darbo autor ės, atlikto tyrimo 74 duomenimis išsiaiškinta, jog Skuodo M ūro kryžius, vertinant Lietuvos mastu, retas pavyzdys. Vis ų pirma, šis objektas išsiskiria savo keturkamp ės koplyt ėlės pavidalu. Kitas svarbus aspektas – paminklo pirminis amžius (ne atstatymo). Tai vienintelis tokio pob ūdžio paminklas Lietuvoje buv ęs pastatytas dar XVI a. pab. Galima sakyti, kad b ūtent d ėl šios priežasties net ir žinant, jog M ūro kryžius – atstatytas, žmon ės j į vis tiek laiko seniausiu paminklu Lietuvoje. Turistinis potencialas: Šiuo metu Mūro kryžiaus paminklas pilnai paruoštas lankymui: sutvarkytos prieigos bei aplinka. Prie objekto postamento pritvirtintas trumpas aprašas. Lankytoj ų patogumui

70 Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija, op., cit, p. 42. 71 Mūro kryžius Skuode. In: Lietuvos turizmas . [ži ūrėta 2014 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.turizmas.lt/en/puslapiai/lankytinos-vietos/M%C5%ABro-kry%C5%BEius-Skuode/170 72 Interviu su kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas, 2014 10 30. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 73 Spuryt ė, Virginija. Lietuva prasideda nuo Skuodo. In: Kauno diena . 2015 02 25. [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/lietuva-prasideda-nuo-skuodo- 677249#.VP6n5PysVr0 74 Macevi čiūtė, Simona. Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste . Tyrimas, 2014. Žr. Prieduose.

22 aikšt ėje pastatyti keli suoleliai su atlošais. Gausu želdyn ų, ta čiau pastarieji neužgožia paminklo. Objektas n ėra įrašytas į KVR s ąraš ą, tod ėl jokio apsaugos statuso neturi. Nors paminklas miesto centrin ėje aikšt ėje, ta čiau reikt ų rodykli ų, nurodan čių lankytojams, kurioje miesto dalyje yra šis Skuodo kraštui, itin svarbus objektas. 1.2.4. Paminklas Jonui Chodkevi čiui Paminklas skirtas Skuodo miesto įkūrėjui Jonui Chodkevi čiui, pastatytas prie Skuodo miesto savivaldyb ės (Vilniaus g. 13) 2003 m. 75 Paminklas (Pav. 15) atidengtas ir pašventintas per miesto 750 met ų jubiliejaus iškilmes. Jo autorius – dailininko Broniaus Grušo s ūnus, Marius Grušas, 76 architektas – Adomas Skiezgilas. 77 Paminklo menin ė kompozicija ir id ėja literat ūroje iki šiol – nenagrin ėta. Galb ūt reikt ų prad ėti nuo to, jog paminklas tiesiogiai įprasmina J. Chodkevi čiaus miestui išr ūpint ą savivald ą, kadangi objektas pastatytas prie svarbiausio mieste pastato – savivaldyb ės. Paminklas sudarytas iš dviej ų dali ų – postamento ir skulpt ūros. Pastaroji vaizduoja šaukl į pranešant į, jog miestui suteikta savivalda. Kair ėje rankoje laikomas ragas iš kurio sklinda žinia, o dešin ėje miesto teisynas. Paminklo pagrindas sukomponuotas iš dviej ų medžiag ų – akmens ir granito. Ten pat iškaltas įrašas: “ Jonas Chodkevi čius Skuodo savivaldos įkūrėjas 1572 ”. Turistinis potencialas: Objektas – įterptas į žali ąją zon ą. Paminklas gerai matomoje vietoje, link jo nutiestas takas. Lankytoj ų patogumui pastatyti nauji ir modern ūs suoliukai, sutvarkyta savivaldyb ės aikšt ės teritorija, kuri išgr įsta spalvotomis trinkel ėmis. Taip pat įrengti special ūs stovai dvira čiams. Mieste reik ėtų rodykli ų, nurodan čių kaip lankytojui pasiekti objektą, nes pastarasis šiek tiek toliau nuo istorinio centro. 1.2.5. Paminklas – kapas žyd ų žudyni ų vietoje Paminklas skirtas Skuodo mieste ir jo apylink ėse gyvenusiems žydams atminti. 1941 m. liepos m ėn. nacistin ės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta apie 800 Skuodo miesto ir jo apylinki ų žyd ų. Žmon ės buvo užkasti ten buvusiose

75 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 10. 76 Rimgailien ė, Zina. Tarytum einantis per liet ų. In: Žemai čių žem ė. 2003, Nr. 3, p. 32. 77 Lietuva prasideda nuo Skuodo, op. cit., p. 10.

23 žvyrduob ėse. 1963 m. didžioji dalis nužudyt ųjų palaik ų buvo perlaidoti Skuodo mieste, Šauli ų gatv ėje esan čioje, žyd ų žudyni ų ir užkasimo vietoje. 78 Objektas pastatytas Skuodo priemiestyje ant nežymaus reljefinio pakilimo. Paminklas (Pav. 16) pagamintas iš granito, kuris perskeltas į dvi dalis. Centre įkomponuota Dovydo žvaigžd ė. Paminkle esantys įrašai iškalti lietuvi ų ir žyd ų kalbomis nusako pastarojo atsiradimo istorij ą: “ Čia 1941 VII MEN79 Hitlerinink ų bendrininkai nužud ė apie 800 žyd ų tautyb ės Skuodo miesto ir rajono gyventoj ų”. Turistinis potencialas: Objekto teritorija apjuosta metaline tvorele. Visos prieigos sutvarkytos: paminklas yra prie pagrindinio kelio, lengvai pasiekiamas ir gerai matomas, ta čiau reik ėtų nuorodos, jog tai lankytina vieta. Objektas įrašytas į KVR 80 ir turi apsaugos status ą, ta čiau n ėra niekaip paženklintas. Sustoti lankytojas gali tik iš smalsumo, nes papildomai jokios informacijos prie objekto pateikta nėra, tik paminklinis užrašas. Už objekto ant kalvel ės – kapin ės. 1.2.6. Paminklas Tautos kan čioms atminti Tautos kan čių paminklas (Pav. 17) skirtas pamin ėti lietuvi ų tautos kan čias 1941 – 1999 m. Šis objektas simboliškai įprasmina ne tik Lietuvos, bet ir Skuodo miesto gyventoj ų, šio krašto žmoni ų istorij ą d ėl šviesesnio ir prasmingesnio gyvenimo. Paminklo autorius – 81 kaunietis skulptorius Vytautas Jarutis. Šis paminklas Skuodo miesto parke pastatytas XX a. 10 d., netoli Šv č. Trejyb ės bažny čios.82 Skuodo Tautos kan čioms atminti skirtas paminklas literat ūroje n ėra analizuotas. Taip pat neaptartas jo meninis sprendimas bei išskirtinumas. Paminklas – sta čiakamp ės formos, stilizuotas. Jis ne įprastas savo t ūriniu – erdviniu sprendimu, kadangi primena architekt ūrin į statin į. Paminklo centre Skausmingoji Dievo motina su septyniais skausmais širdyje. Pastarieji pavaizduoti kard ų pavidalu: keturi j ų – kair ėje, o trys – dešin ėje. Paminklas modeliuotas kiaurapj ūviais ornamentais, kuriais stilizuotas Skausmingosios Dievo Motinos kūnas (galin ė paminklo pus ė). Vis ą kompozicij ą užbaigia masyvus kryžius. Iš priekio paminklas atrodo, kaip sta čiakampis lango r ėmas, virš kurio iškil ęs pusapskrit ės formos

78 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta: In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21808 79 1941 m. liepos m ėnes į. 80 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21808 81 Paminklas tautos kan čioms atminti. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/12-paminklas-tautos-kanciomsatminti/ 82 Interviu su kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas, 2014 10 30. Užraš ė S. Macevi čiūtė.

24 sandrikas (fronton ėlio pavidalo reljefas virš lango). Stebint objekt ą iš skirting ų pusi ų kei čiasi jo t ūrio suvokimas. Pagal atlikto tyrimo gautus rezultatus 83 išsiaiškinta, jog Skuodo Tautos kan čioms skirtas paminklas, iš Lietuvos konteksto, išsiskiria savo ne įprasta forma, kuri yra architekt ūrin ės koply čios pob ūdžio. Tai vienintelis tokios formos objektas, kurio statybin ė medžiaga – gelžbetonis. Skuodo paminklui taip pat būdingas visai kitoks, nei kitiems Lietuvoje esantiems paminklams, vaizdavimas (Skausmingosios Dievo Motinos k ūnas koply čioje). Turistinis potencialas: Objektas tinkamas lankymui. Pasak Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Architekt ūros ir urbanistikos skyriaus vyresniosios specialist ės R. Kaupien ės: „Tautos kan čioms atminti paminklas randasi Skuodo miesto parko teritorijoje. Parkas yra tvarkomas, parengtas šios teritorijos specialusis planas. J į įgyvendinus, manau atsirast ų daugiau lankytin ų viet ų”. 84 Parko teritorijoje netoli paminklo – miesto fontanas bei Bartuvos up ė. Lankytoj ų patogumui pastatyti suoliukai, nutiesti takeliai, įrengtos šiukšliad ėžės, apšvietimas. Paminklas į KVR s ąraš ą ne įrašytas. 1.2.7. Paminklas žyd ų žudyni ų ir užkasimo vietoje Paminklas skirtas genocido aukoms atminti. Objektas ribojasi su Skuodo dvaro sodybos fragment ų teritorija (Šauli ų g.). 1941 m. vasar ą nacistin ės Vokietijos okupacijos suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta apie 600 žmoni ų. Didžioji dauguma j ų buvo žyd ų tautybės. Jie visi sušaudyti prie buvusio Šauli ų s ąjungos namo sienos ir ten pat aikšt ėje užkasti. 1963 m. šioje aikšt ėje buvo perlaidoti nužudyt ų žyd ų palaikai iš I Kul ų kaimo. Paminklas (Pav. 18) netoli Skuodo muziejaus pastatytas 1993 m., jo autorius – Adomas Skiezgilas.85 Paminklin į akmen į sudaro raudono granito kubas, kuris iškil ęs virš stilizuotos Dovydo žvaigžd ės. Paminkle iškalti užrašai lietuvi ų ir žyd ų kalbomis: „Skuodo žydams – vaikams, moterims, vyrams, taip pat lietuviams ir kit ų tautybi ų žmon ėms, kuriuos nacistiniai

83 Macevi čiūtė, Simona. Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste . Tyrimas, 2014. Žr. Prieduose. 84 Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Architekt ūros ir urbanistikos skyriaus vyresni ąja specialiste Rita Kaupiene. Skuodas, 2014 10 31. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 85 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11158

25 budeliai ir j ų talkininkai nužud ė 1941 m. atminti“.86 Įdomiai ir savitai išspr ęsta paminklo kompozicija viešojoje erdv ėje, kadangi jis įkomponuotas į apval ų rat ą, kuris apsodintas žole. Pastarasis – kaip paaukštintas postamentas, kurio dėka paminklas yra iškeltas virš žem ės. Prieiga prie objekto suformuota tokiu pat principu, tod ėl gaunasi rato rate principas leidžiantis objekt ą apži ūrėti iš vis ų pusi ų. Turistinis potencialas: Visos prieigos prie paminklo sutvarkytos: nutiesti takeliai, daug žaliosios zonos aplinkui. Objektas įtrauktas į KVR 87 , ta čiau tr ūksta nuorod ų, jog už muziejaus pastato lankytina vieta. Paminklo kompozicija įterpta tarp pastat ų kiek toliau nuo gatv ės, tod ėl sunkiau pastebima. Objektas apži ūrimas stovint, kadangi prie jo n ėra suoliuk ų. 1.2.8. Šv č. Trejyb ės bažny čia Šv č. Trejyb ės bažny čia – Romos katalik ų bažny čia esanti Skuodo mieste (Gedimino g. 12), Bartuvos up ės dešiniajame krante. Dabartin ė mūrin ė bažny čia pastatyta 1844 – 1847 m. Pastarosios statybas inicijavo tuometinis Skuodo klebonas Tomas Sudimtas. 88 Yra žinoma, jog 1891 – 1896 m. Lukni ų kaimo ūkinink ų K. Dirkš čio, M. Girdži ūno ir J. Paulausko l ėšomis buvo nulieti 3 varpai. 1944 m. bažny čia per kar ą buvo apgriauta ir numušti jos bokštai. Pastarieji 1945 m. vykdant remont ą atstatyti tik iš dalies. 89 Skuodo bažny čia (Pav. 19) – neoromaninio stiliaus, dvibokšt ė, su pusapskrite apside, sta čiakampio plano. Šventoriuje stovi XIX a. m ūrinė varpin ė. Pastarojo tvora iš 90 akmen ų m ūro. Analizuojant Skuodo bažny čios architekt ūros medžiagiškum ą, tyrimo metu, pasteb ėta netikslum ų d ėl stiliaus įvardinimo, tod ėl svarbu š į niuans ą panagrin ėti išsamiau. Bažny čia Skuode – iš akmen ų ir plyt ų m ūro, kaip ir min ėta, priskiriama neoromanikos stiliui. Tuo tarpu Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažny čia (Pav. 20), kurios statybin ė medžiaga tokia pati, sietina su romantizmo stilistika, kadangi kaip atskiras stilius romantizmas architekt ūroje ne įsitvirtino. Literat ūroje teigiama: „Beveik vienodos yra Skuodo

86 Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11158 87 Ibid. 88 Ronkauskien ė, R ūta. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia. Istorija. In: Skuodo Šv č. Trejyb ės parapija . Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/istorija/ 89 Misius, Kazys, et all. Lietuvos katalik ų bažny čios žinynas . Vilnius: Pradai, 1993, p. 397. 90 Misius, op. cit., p. 397 ;Vyšniauskas, Juozas. Dvaras prie Aleksandrijos . Klaip ėda: Druka, 2011, p. 136 ; Ronkauskien ė, R ūta. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia. In: Žemaitijos paveldas . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 14 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/zemaitija/baznycios/skuodo-svc-trejybes- baznycia /

26 ir Laukuvos bažny čios, kuri ų autoriumi M. Valan čius nurodo architektori ų žemait į, Kal ėda 91 vadinam ą“. J. Vyšniauskas savo knygoje rašo: „Laukuvos bažny čia yra Skuodo bažny čios kopija. Tik pastarosios bokštai žemesni. Kalbama, kad po paskutiniojo karo juos nevisiškai sp ėta atstatyti [...] Bažny čių išorines sienas puošia vienodas akmen ų m ūro dekoras su išsikišusiais balt ų pilon ų šonais ar j ų imitacijomis“. 92 Profesorius V. Levandauskas „Lietuvos m ūro istorijoje “, Skuodo bažny čios neaptaria, ta čiau patvirtina fakt ą, jog Laukuvos bažny čia turi romantizmo architekt ūros bruož ų. Anot jo: „Akmens m ūro ir balto tinko deriniai tapo vienu iš b ūdingiausi ų Lietuvos romantizmo architekt ūros bruož ų [...]. Balto tinko karnizai, piliastrai, rustuotos ment ės, lang ų ir dur ų apvadai raiškiai išsiskiria tamsiame nat ūralios spalvos akmen ų fone Laukuvos (Šilal ės r., architektas Timofejevas, meistras Kal ėda, 1852 – 1856) bei Naujojo Str ūnai čio [...] 93 bažny čiose“. 94 K. Čerbulėnas savo straipsnyje aptardamas romantizmo architekt ūros sakralinius pastatus teigia, kad žemai čių architektas Kal ėda suprojektavo ne vien ą tokios pat kaip Skuodo architekt ūros bažny čią: „Pagal jo projektus buvo pastatyta trys beveik identiškos bažny čios: Skuodo (1847 – 1849), Laukuvos (Šilal ės raj., 1852 – 1856) ir Vainuto (Šilut ės raj., apie 1856 – 1859). Vis ų j ų kompozicija, fakt ūriniai ir koloritiniai deriniai labai panaš ūs, skirtingos tik bokšt ų formos ir proporcijos“. J. Vyšniauskas bažny čių s ąraš ą papildo dar keliomis to paties architekto projektuotomis bažny čiomis. Pasako jo, architektas Kal ėda: „Žemaitijoje pastat ė penkias ir šiandien tebesan čias bažny čias: Skuodo, Laukuvos, Vainuto, 95 Paj ūrio ir paskutini ąją – Aleksandrijos Truikinuose“. Pastarasis autorius taip pat užsimena, kad Skuodo, Laukuvos ir Aleksandrijos bažny čias sieja dar viena ypatyb ė: „Jos visos 96 pastatytos ant ąžuolini ų r ąst ų, poli ų, suleist ų į minkšt ą, biri ą begrunt ę žem ę“. Nors min ėtas bažny čias stat ė tas pats architektas, tačiau palyginus jas tarpusavyje identiškiausios visgi yra dvi – Skuodo ir Laukuvos. Atitinka net j ų išplanavimas (Pav. 21): abi sta čiakamp ės, su

91 Lietuvos architekt ūros istorija: nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m. T.3 / Sud. dr. A. Jankevi čien ė, doc. dr. V. Levandauskas, doc. dr. N. Lukšionyt ė –Tolvaišien ė, prof. habil. dr. A. Miškinis. Vilnius: Savastis, 2000, p. 23. 92 Dvaras prie Aleksandrijos , op. cit., p. 136. 93 Levandauskas, Vytautas. Lietuvos m ūro istorija . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, p. 84. 94 Romantizmo architekt ūra Lietuvoje (1830 – 1860 ), op. cit., p. 128. 95 Dvaras prie Aleksandrijos , op. cit., p. 135. 96 Ibid, p. 137.

27 pusapskrit ėmis apsid ėmis, halin ės, trinav ės, o pagrindiniuose fasaduose – neaukšti 97 keturkampiai bokštai. Pagrindiniai skirtumai, kurie leidžia atskirti Skuodo ir Laukuvos bažny čias – jau min ėti, bokštai. Skuode jie užbaigti varpo pavidalo šalmais, o Laukuvoje smail ėmis. Dar vienas skirtumas, kuris matosi lyginant bažny čias – zakristija. Romantizmo architekt ūros pastatuose zakristij ų atsisakoma, ta čiau Skuode vis d ėlto ji yra. Tuo tarpu Laukuvos bažny čioje pristatytos zakristijose nėra. Įdėmiai vertinant detales galima pamatyti, kad lang ų apvadai Skuodo bažny čioje stambesni, o Laukuvoje smulkesni. Tokie skirtumai nežym ūs, tod ėl lyginant Skuodo bažny čios architekt ūrą su Laukuvos, b ūtų tikslingiau j ą priskirti romantizmo kryp čiai sukonkretinant stiliaus įvardinim ą. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čios eksterjere aiškiai parodomas akmens m ūro medžiagiškumas, kuris akcentuotas pirmajame pastato tarpsnyje. Tuo tarpu bažny čios keturkampiai bokštai nutinkuoti baltai. Tarp pastarųjų pagrindiniame fasade įsiterp ęs trikampis frontonas. Bažny čios šoniniuose fasaduose esantys langai – pusapskričių ark ų pavidalo su baltais, gan ėtinai stambiais, apvadais. Vidaus interjere (Pav. 22) dominuoja šviesios spalvos, daugiausiai rausvi ir gelsvi atspalviai. Erdv ę į tris navas skaido masyv ūs sta čiakampiai pilioriai ant kuri ų ištapyti augaliniai motyvai. Centrin ė nava gerokai platesn ė nei šonin ės. Bažny čioje – 5 altoriai. Pagrindiniame j ų įkomponuotas paveikslas su Šv č. Trejybe. Prieš pastar ąjį – sta čiakamp ės formos tabernakulis, su įdubusiomis aklinomis pusapskritimin ėmis nišomis, primenantis koplyt ėlę, kuri ą vainikuoja kryžius. Altoriaus erdv ę r ėmina keturios kolonos. Be altori ų bažny čioje – 2 medin ės klausyklos, sakykla, į kuri ą veda mediniai laiptai. Ši bažny čia į KVR sąrašą ne įrašyta, ta čiau joje saugomi keli paveikslai. 98 Skuodo Šv č. Trejyb ės bažnyčia bene re čiausiai finansavim ą gaunantis miesto objektas, iš dalies ir d ėl to, kad n ėra įtrauktas į KVR sąraš ą. Paskutin į kart ą lėšos bažny čiai buvo skirtos 2007 m. 99 Už gautus 15 t ūkstan čių lit ų suremontuotas stogas. Dabartinis Skuodo parapijos klebonas S. Damašius finansavimu nusivyl ęs, nes bažny čios remonto darbams n ė

97 Lietuvos architekt ūros istorija: nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m, op. cit. ,p. 23 – 24. 98 Paveikslas „Marija“ su aptaisu// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10022 ; Paveikslas „Šv. Kazimieras“// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13584 ; Paveikslo „Šv. Magdalena“ aptaisas// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13585 99 Preki ų (paslaug ų) pirkimo – pardavimo kvitas . Romos katalik ų Skuodo parapijos bažny čios stogo remontas Nr. 7211952, 2007 m. rugpj ūč io m ėn. 3 d.

28 viena institucija papildom ų l ėšų neskiria. 100 Finansavimui galimybi ų gauti tikrai yra, ta čiau tenka pasteb ėti, kad Skuodo rajono savivaldyb ės administracija l ėšas daugiausia skiria rajone esan čių objekt ų prieži ūrai, j ų tvarkymui. Galima daryti prielaid ą, jog reikia ne tik suvokti, kad pastatas tikrai vertingas, bet ir nor ėti j į išsaugoti. Šiuo atveju, Skuodo klebonui der ėtų paraiškas teikti dažniau ir įrodyti, jog bažny čios pastatas svarbus savo architekt ūrine, menine bei istorine verte, taip pat išskirtinis statybos technologija, tod ėl vertas finansavimo ne mažiau nei kiti Skuodo rajone esantys kult ūros paveldo objektai. Turistinis potencialas: Objektas centrin ės aikšt ės vakarin ėje pus ėje, tod ėl gana lengvai pastebimas. Joki ų nuorod ų iki jo n ėra. Šventoriaus aplinka sutvarkyta, nutiesti takeliai, gausu želdyn ų, yra suoliuk ų. Prie bažny čios fasado – informacinis stendas su trumpa parapijos istorija. Bene didžiausia problema paaišk ėjusi tyrimo metu ta, jog bažny čios pastatas ne miši ų metu užrakintas ir jį galima apži ūrėti tik iš lauko pus ės. Skuodo parapijos klebonas S. Damašius patvirtino fakt ą, jog bažny čia atrakinama tik esant poreikiui. J ą dažniausiai lanko vietiniai gyventojai, o atvykstan čių lankytoj ų – nedaug. 101 Viso to priežastis gali b ūti ta, jog norint patekti į bažny čios vid ų reikia iš anksto gauti raštišk ą klebono sutikim ą, kuris patvirtint ų, jog apsilankyti tikrai galima. Analizuojant Skuodo mieste esant į kult ūros paveld ą (urbanistikos ir architekt ūros paminklus) aptarti ne visi miesto objektai, kadangi likusieji neatitiko atrankos metu jiems iškelt ų kriterij ų. Pagrindiniai j ų, tur ėję įtakos kult ūros paveldo objekt ų atrankai, buvo analizuojamo objekto svarba (vietos, regioninis, nacionalinis lygmuo), vertingumas (architekt ūrin ė, istorin ė, menin ė, socialin ė vert ės), infrastrukt ūra (pritaikymas turizmui), esama būkl ė (panauda / kitimas). Atlikus tyrim ą išsiaiškinta, kad visi šioje darbo dalyje aptarti ir išnagrin ėti objektai atitinka jiems iškeltus reikalavimus, išskyrus cerkv ės pastat ą: pastarasis prarad ęs savo funkcin ę paskirt į ir anks čiau buvusi ą architekt ūrin ę išvaizd ą. Pastatas užrakintas ir nenaudojamas, tod ėl šiuo metu n ėra pritaikytas viešam lankymui, ta čiau svarbus kaip objektas turintis istorin ę vert ę.

100 Interviu su Skuodo parapijos klebonu Sauliumi Damašiumi. Skuodas, 2014 11 13. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 101 Ibid.

29 2. SKUODO RAJONAS

2.1. Skuodo rajono teritorijos administracinis suskirstymas Skuodo rajonas – Lietuvos šiaur ės vakaruose. Nuo Baltijos j ūros j į skiria Palangos kurortas ir Kretingos rajonas. Šiaur ėje Skuodo rajonas ribojasi su Liepojos (Latvijos Respublika) rajonu, rytuose – Mažeiki ų, o pietin ėje dalyje – Plung ės rajonais. Pagal plot ą tai vienas mažiausi ų administracini ų rajon ų šalyje, užimantis 991 km². 102 Siekiant išanalizuoti Skuodo rajone esan čių kult ūros paveldo objekt ų reikšmingum ą ir išsid ėstym ą seni ūnijose, svarbu trumpai apžvelgti administracin į rajono suskirstym ą ir geografin ę pad ėtį tam, kad būtų galima aiškiau suvokti jo ribas. Pagal Lietuvos geografin ę pad ėtį Skuodo rajonas priklauso Kuršo Žemai čių sri čiai (Žemaitijos aukštum ų rajonui). Rytin ė Skuodo rajono dalis – Šiaur ės Žemai čių plynaukšt ėje, lygum ų rajone. Geografiškai Skuodo pad ėtis gana patogi. Nutiesta Kretinga – Skuodas geležinkelio linija, taip pat rajoniniai keliai: Palanga – Skuodas – Mažeikiai, Skuodas – Kretinga, Skuodas – Plung ė. Pastarieji Skuodo miest ą jungia su vis ų seni ūnij ų bei gretim ų rajon ų centrais. Už 20 kilometr ų nuo Skuodo rajono driekiasi autostrada Telšiai – Klaip ėda, o dar už 40 kilometr ų greitkelis Vilnius – Klaip ėda. 103 Nuo 1950 m. Skuodas – rajono centras, kadangi t ų pa čių met ų birželio 20 d. buvo panaikintos apskritys ir vals čiai bei įteisintos 4 sritys (regioninis lygmuo), 87 rajonai (subregioninis lygmuo) ir 2774 apylink ės (lokalinis lygmuo). Nuo 1953 m. prad ėti stambinti administraciniai vienetai, tod ėl panaikintos sritys. Palikta dvipakop ė teritorin ė administracin ė strukt ūra, kurioje rajonas laikomas pagrindiniu vienetu. 104 Skuodo rajonas šiuo metu suskirstytas į 9 seni ūnijas 105 (Pav. 23): Aleksandrijos, Barsty čių, Ylaki ų, Lenkim ų, Mos ėdžio, Not ėnų, Skuodo, Skuodo miesto ir Ša čių. Rajone – 1 miestas (Skuodas), 4 miesteliai (Mos ėdis, Barsty čiai, Ylakiai, Lenkimai) ir per 171 kaim ų. Stambiausi kaimai – Daukšiai, Not ėnai, Šaukliai, Šat ės bei Mažieji R ūšupiai. 106

102 Skuodo rajono savivaldyb ės bendrasis planas, op. cit., p. 4. 103 Ibid. 104 Daugirdas, Vidmantas, et all. Decentralizacija ir teritorin ė savivalda Lietuvoje. In: Politologija , 2006, Nr. 3, p. 96 – 97. 105 Andriekus, op. cit., p. 1. 106 Skuodo rajono savivaldyb ės bendrasis planas , op. cit., p. 4.

30

Skuodo rajone esan čioms gamtos, kraštovaizdžio bei kult ūros paveldo vertyb ėms išsaugoti, šiuo metu, – įsteigti net 8 valstybiniai draustiniai, o dalis rajono teritorijos priklauso ŽNP ir SRP. 107 Į pastar ųjų park ų teritorijas patenka nemažai Skuodo rajono lankytin ų viet ų, kurios reikšmingos ne tik vietiniu, bet ir nacionaliniu mastu. 2.2. Kult ūros paveldas ir lankytinos vietos Skuodo rajone – daug lankytin ų viet ų, kuriose gausu ne tik kult ūros, bet ir gamtos paveldo objekt ų. Iš archeologijos paminkl ų daugiausiai rajone dominuoja piliakalniai, alkakalniai, taip pat mitologiniai akmenys. Mitologin ę prasmę turintys archeologiniai objektai – Mos ėdžio ir Barsty čių seni ūnijose. Dail ės kūriniai pasiskirst ę beveik vienodai, išskyrus Skuodo miest ą. Gausiausiai vertybi ų yra Mos ėdžio, Ylaki ų, Barsty čių ir Skuodo seni ūnijose. Nevienodas vertybi ų išsid ėstymas rajone – paaiškinamas istorin ės raidos ypatyb ėmis, j ų apskaitos ir įrašymo į registr ą faktoriais. 108 Remiantis min ėtais aspektais, Skuodo rajono seni ūnijos bei jose esantys lankytini objektai šioje darbo dalyje yra pristatomi ir grupuojami ab ėcėlės tvarka. Kadangi lankytin ų viet ų nemažai, vis ų j ų pristatyti šiame darbe – ne įmanoma, nagrin ėjami patys svarbiausi bei reikšmingiausi kult ūros ir gamtos paveldo objektai, archeologiniai ir geologiniai paminklai. Praeities daiktai tampa paveldu ne d ėl savo pirmin ės paskirties, bet d ėl juose gl ūdin čių pasakojim ų apie praeit į.109 D ėl šios priežasties Skuodo rajono kult ūros paveldo objektai, siekiant įžvelgti j ų istorin ę prasm ę ir vert ę, bus pristatomi su trumpomis istorijomis ar legendomis. Pasakojimas paveldui itin svarbus, nes per j į sukuriama objekt ų vert ė. Kitaip tariant, praeities daiktas turi pats save pristatyti, ta čiau tam reikalinga trumpa ir supaprastinta palydimoji informacija. 110 Objekt ų atranka atlikta remiantis Skuodo rajono turizmo plėtros papildyta programa, valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašu 111 bei KVR duomenimis.

107 Kult ūros ir turizmo skyrius. Gidas po Skuodo rajon ą. Klaip ėda: Druka, 2013, p. 2. 108 Andriekus, op. cit., p. 4 – 5. 109 Markevi čien ė, J ūrat ė. Interpretacij ų įdaiktinimas: materialiojo paveldo išlikimo dilema XXI a. In: Meno istorija ir kritika . Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 2014, Nr. 10, p. 15. 110 Ibid. 111 Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašas .Vilnius, 2005 m. geguž ės 23 d. Nr. D1 – 255. [ži ūrėta 2015 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=159

31 Anot turizmo pl ėtros programos, savivaldyb ėje – 456 kult ūros vertyb ės. 112 Išanalizavus KVR pateiktus duomenis išsiaiškinta, jog į registr ą iš viso įtraukti 288 objektai.113 Kriterijai tur ėję įtakos Skuodo rajono objekt ų atrankai – apsaugos statusas ( įrašytas / ne įrašytas į saugom ų objekt ų s ąraš ą), analizuojamo objekto verting ųjų savybi ų pob ūdis (istorin ė, menin ė, kult ūrin ė, socialin ė, architekt ūrin ė, mokslin ė, pažintin ė), objekto reikšmingumo lygmuo (vietinis, regioninis, nacionalinis). Atsižvelgiant į min ėtus kriterijus iš viso atrinkti 22 objektai. Iš jų 12 įtraukta į KVR s ąraš ą. Du iš j ų patenka į ŽNP ir SRP teritorijas, tod ėl j ų prieži ūra r ūpinasi min ėti parkai. Vienas iš analizuojam ų objekt ų – valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąraše. Remiantis šiais ir KVR duomenimis iš viso apsaugos status ą turi 15 objekt ų, ta čiau net 7 j ų pastarojo neturi, nors yra vertingi ir svarb ūs istoriškai. Siekiant nustatyti lankymo potencial ą Skuodo rajone įvertinamos ne tik prieigos prie objekt ų, j ų b ūkl ė, bet ir pritaikymas turizmui. Architekt ūros paveldas nagrin ėjamas taikant architekt ūrologin ę analiz ę, kurios d ėka naujomis įžvalgomis papildomi ankstesni tyrimai arba iki šiol detaliau netyrin ėti objektai. 2.2.1. Aleksandrijos seni ūnija Apuol ės piliakalnis su gyvenviete Apuol ė – pirmoji Lietuvoje vietov ė 853 m. pamin ėta rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose. Sekantis Apuol ės gyvenviet ės pamin ėjimas pasirod ė tik 1253 m. Piliakalnis datuojamas I t ūkst. pradžia – XIII a., pasiekiamas važiuojant Guntino – Barstyčių keliu. Prie objekto yra rodykl ė, žyminti piliakalnio buvimo viet ą.114 Piliakalnis (Pav. 24) įrengtas Luobos up ės kairiojo kranto kyšulyje, santakoje su Brukio upelio dešiniuoju krantu. Aikštel ė netaisyklingo keturkampio formos, pailga, orientuota R – V kryptimi. Priešpilis trapecijos formos, orientuotas R – V kryptimis. Patys piliakalnio šlaitai į upelius stat ūs, siekia 9 – 10 m aukšt į. Vakarin ėje ir šiaurin ėje piliakalnio dalyse buv ę pylimo šlaitai nuplauti vandens, tolimesnis pylimo šlaitas apardytas XVII a. jame įrengus kapinaites. Piliakalnyje – pap ėdės gyvenviet ė, kurioje 1931 m. tyrin ėjim ų metu

112 Andriekus, op. cit., p. 4. 113 Pateikti bendri KVR s ąrašo duomenys, kult ūros vertyb ėms priskiriami papildomi priklausiniai – nepriskai čiuoti. 114 Zabiela, Gintautas. Lietuvos piliakalniai: atlasas . Vilnius: Briedis, 2005, T. 2, p. 364.

32 rasta lygios keramikos, molio tinko, šlako. Piliakalnis apaug ęs retais lapuo čiais medžiais, daugiausiai j ų sudaro stamb ūs ąžuolai. 115 Apuol ės kraštovaizdžio draustinio kompleks ą sudaro vaizdingas Luobos up ės sl ėnis, min ėtas piliakalnis bei t ų laik ų gyvenviet ės ir kapinyno liekanos. Šis objektas – paskelbtas archeologijos paminklu. Ant Apuol ės piliakalnio yra rodyta Vytauto Klovos opera „Pil ėnai“. 116 Čia taip pat rengiamos įvairios edukacin ės programos, vyksta kasmetinis Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“. 117 Pastarasis renginys išlieka populiarus kiekvienais metais. Pasak Skuodo rajono Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresniosios specialist ės K. Ruikyt ės: „Kai kurie renginiai, tokie kaip „Skouda bouž ės juomarks“, Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“, tarptautinis sakralin ės muzikos festivalis, atlaidai seni ūnijose sutraukia didel į būrį turist ų ir lankytoj ų“.118 Turistinis potencialas: Apuol ės piliakalnis įrašytas į KVR sąraš ą119 ir gana gausiai lankomas turist ų. Šiuo metu – reikalinga papildoma informacija, kuri b ūtų pateikta pa čiame objekte. Nors netoli piliakalnio yra rodykl ė, žyminti jo buvimo viet ą bei pastatytas informacinis stogastulpis, ta čiau tr ūksta patrauklesn ės istorini ų fakt ų vizualizacijos, kuri apjungt ų visum ą.120 Pri ėjimas prie objekto geras. Lankytoj ų patogumui įrengta pav ėsin ė, suoliukai, šiukšliad ėžės. Piliakalnio teritorijoje nutiestas medinis tiltas, įrengti laiptai. Važiuojant pagrindiniu keliu Skuodas – Mažeikiai yra pateiktos nuorodos. Tai vienas geriausiai Skuodo rajone tvarkom ų ir priži ūrim ų piliakalni ų. Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia yra Aleksandrijos kaime, netoli kelio Skuodas – Ylakiai. Anot istorini ų šaltini ų, buvusiame Truikin ų kaime 1778 m. tuometinis kunigaikštis

115 Lietuvos piliakalniai: atlasas , op. cit., p. 362. 116 Lietuva prasideda nuo Skuodo, op. cit., p. 2. 117 Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai / Sud. E. Juvencijus. Kaunas: Terra Publica, 2013, p. 183; Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis Apuol ė. [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: www. apuole.lt 118 Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresni ąja specialiste Kristina Ruikyte. Skuodas, 2014 10 29. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 119 Apuol ės piliakalnis su gyvenviete. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24505 120 Pasak Skuodo miesto kraštotyrininko Juozo Vyšniausko: „Juk aplankai t ą piliakaln į, pamatai kaln ą, bet aiškesn ės informacijos tai n ėra. Tur ėjau čia seniau id ėją Apuol ės piliakalnyje padaryti istorines stelas su faktais, bet taip ir liko ne įgyvendinta. Aš tai žinau Skuodo istorij ą, bet atvyk ęs žmogus nežino, tod ėl ir sakau, kad objektus reikia apjungti į visum ą“.

33 Pranciškus Sapiega pastat ė koply čią, kuriai 1797 m. dovanotas valakas žem ės, o kaimas pervadintas Aleksandrijos vardu. 121 1862 m. vyskupas M. Valan čius leido statyti nauj ą mūrin ę bažny čią. Ji statyta tuometinio kunigo L. Ligeikos r ūpes čiu. 1864 m. statyba uždrausta, ta čiau buvo gautas leidimas užbaigti bažny čią.122 Taip tuometiniame Truikin ų kaime, vietoje medin ės koply čios, tikintieji savo j ėgomis 1864 m. pastat ė nauj ą Nukryžiuotojo J ėzaus vardo akmenin ę bažny čią.123 Aleksandrijos Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia (Pav. 25) istorizmo stiliaus, nes turi romanin ės ir klasicistin ės architekt ūros bruož ų, yra sta čiakampio plano, su apside, vienabokšt ė. Šventoriaus tvora iš akmen ų m ūro. 124 Pagrindin ė bažny čios statybin ė medžiaga puošianti sienas – akmen ų m ūras 125 . Akmen ų dekoro fone, kontrastingai išryšk ėja, baltai tinkuoti ir šiek tiek išsikiš ę piliastrai 126 , kurie bažny čios pastat ą skaido vertikaliai. Kiek ne įprasta ang ų forma sudaryta iš trij ų dali ų lango, kurio viršus užbaigiamas pusapskritimin ėmis arkomis: „Ang ų form ų įvairov ė ir ypa č trij ų dali ų lango – vadinamos serlianos – motyvas žymi k ūrybišk ą „arkad ų stiliaus“ interpretacij ą“. 127 Bažny čios bokštas sta čiakampis, padalintas į du tarpsnius. Pastaruosiuose vietoje serlianos motyvo įkomponuotas dvigubas pusapskri čių ark ų motyvas, primenantis biforin ės arkos kompozicij ą. Pirmasis bažny čios tarpsnis įkomponuotas į trikamp į fronton ą, kurio šonuose apvalios lang ų angos. Antrajame tarpsnyje dvigubos arkos yra grakštesn ės, labiau modeliuotos į aukšt į, o ne į plot į. Bokšto virš ų vainikuoja skardinis, šalmo pavidalo, stogas su ažūriniu kryžiumi. Bažny čia – halin ė, trinav ė. Vidaus erdv ę į tris dalis skaido keturi masyv ūs pilioriai, laikantys plokš čių lub ų perdang ą. Vidurin ė nava platesn ė, šonin ės siauresn ės, ta čiau visos vienodo aukš čio. Bažny čios lubos ir sienos nudažytos balta spalva. Pastarosios fon ą užpildo sienin ė tapyba, kurioje dominuoja gelsvos, žalsvos ir rausvos spalvų deriniai. 128

121 Misius, op. cit., p. 393. 122 Ibid. 123 Dvaras prie Aleksandrijos , op. cit., p. 136. 124 Ibid. 125 Misius, op.cit., p. 393. 126 Dvaras prie Aleksandrijos , op. cit., p. 136. 127 Lietuvos architekt ūros istorija: nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m. op. cit. , p. 24. 128 Aleksandrijos Nukryžiuotojo J ėzaus bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija. [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/aleksandrijos_parapija/aleksandr_baznycia.html

34 Bažny čioje saugomos net kelios į KVR įrašytos vertyb ės: pagrindiniame altoriuje Šv. Petro 129 ir Povilo skulpt ūros 130 , kairiosios navos šoniniame altoriuje Šv. Barboros paveikslas 131 , dešiniosios navos šoniniame altoriuje Nukryžiuotojo ir Šv. Pranciškaus paveikslai 132 . Pati Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia į KVR s ąraš ą ne įtraukta, tod ėl apsaugos statuso neturi. Turistinis potencialas: Aleksandrijos bažny čia – miestelio pradžioje netoli pagrindinio kelio, tod ėl lengvai pastebima. Joki ų nuorod ų n ėra. Objektas tinkamas lankymui: sutvarkyta aplinka, prieigos, šventoriaus teritorija. Bažny čią iš vidaus galima aplankyti tik pamald ų metu: dažniausiai ji užrakinta. Prie objekto n ėra jokio istorinio aprašo ar stendo, kuriame b ūtų pateikta informacija apie šios bažny čios fundacij ą ir statymo darbus. 2.2.2. Barsty čių seni ūnija Barsty čių (Puok ės) akmuo Barsty čių seni ūnija gali pasipuikuoti prieš visas kitas šalies seni ūnijas tuo, kad joje esan čio Puok ės kaimo pakraštyje st ūkso pats didžiausias Lietuvos riedulys. 133 Pastarasis tituluojamas Lietuvos akmen ų karaliumi 134 , kadangi yra įsp ūdingas ne tik savo matmenimis, bet ir sandara. Puok ės akmuo Barsty čių seni ūnijoje melioratori ų buvo aptiktas sovietme čiu. 1957 m. iš vieno šono pla čiau ir giliau įsikasus paaišk ėjo, kad tai itin stambus akmuo, esantis raudonai rudame riedulingame priemolyje. Dar ilg ą laik ą pastarasis pragul ėjo pusiau atkastas duob ėje, kurioje pastoviai laik ėsi sub ėgęs krituli ų vanduo. Vėliau nuspr ęsta riedul į iki pamat ų atkasti ir aplink ą nusausinti, kad lankytojai gal ėtų šį gali ūną apži ūrėti iš vis ų pusi ų (Pav. 26). 135

129 Skulpt ūra „Šv. Petras“. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13586 130 Skulpt ūra „Šv. Povilas“. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13587 131 Paveikslas „Šv. Barbora“: In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14900 132 Altor ėlis su Nukryžiuotojo ir Šv. Pranciškaus paveikslais. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14901 133 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 3. 134 Semaška, Algimantas. Po Lietuv ą. Knyga visiems norintiems geriau pažinti gimt ąjį krašt ą. Vilnius: Algimantas, 2003, p. 457. 135 Barsty čių akmuo. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/32-barstyci-akmuo/32-barstyci-akmuo

35 Manoma, kad Barsty čių akmuo ledyn ų atneštas iš Suomijos pietvakari ų prieš 13 – 14 t ūkstan čių met ų, sudarytas iš stambiagr ūdžio granito: „ ilgis – 13, 4 m, aukštis – 3, 6 m, plotis – 7, 5 m, svoris – apie 680 ton ų. Puok ės k ūlis – laivo formos, įrašytas į Lietuvos rekord ų knyg ą ir paskelbtas geologiniu gamtos paminklu“. 136 Turistinis potencialas: Objektas pilnai paruoštas lankymui: yra pakankamai rodykli ų ir nuorod ų, sutvarkyta infrastrukt ūra ( įrengti takai, šiukšliad ėžės, pastatyti lauko suoliukai bei pav ėsin ė). Netoli Barsty čių akmens pastatytas stendas su išsamia informacija apie šio riedulio atsiradim ą. Taip pat įrengta automobili ų stov ėjimo aikštel ė. Sutvarkyta aplinka, šalia riedulio nedidelis tvenkinys. Mikyt ų alkakalnis Mikyt ų alkakalnis Barsty čių seni ūnijoje esantis ir į ŽNP teritorij ą patenkantis objektas. Alkos kalnus reik ėtų laikyti bene b ūdingiausiomis kurši ų ir žemai čių šventviet ėmis, kurios gyvavo I t ūkst. vid. – II t ūkst. pr. Tokio tipo kalnus įprasta vadinti bendriniu alkakalni ų pavadinimu. 137 Šiaurin ėje ŽNP dalyje esantis Mikyt ų alkakalnis datuojamas I t ūkst. vid. – II t ūkst. pr. Jo aukštis siekia 30 metr ų.138 Iš vis ų pusi ų objekt ą supa miškai. Tik šiauriniu savo šlaitu pastarasis nusileidžia į Didži ąją ir Mažąją Alkos pelkes. Ten pat, šiauriniame šlaite, yra didžiulis 4 metr ų aukš čio akmuo su įminta "Velnio p ėda". Rytiniame šlaite yra maždaug 2 metr ų skersmens duob ė, taip vadinama „Maldos šuliniu“.139 Mikytų kraštovaizdžio draustinyje saugoma Žemaitijai b ūdinga gamtos įvairov ė su mišk ų, pelki ų, piev ų, vienkiemi ų sodyb ų kompleksu, archeologin ėmis vertyb ėmis. Taip pat saugotini natūral ūs hidrografijos elementai bei retos augal ų r ūšys ir gyv ūnų buvein ės. 140 Tokios vietos susijusios su mitologija, tod ėl yra apipintos įvairiomis legendomis. Pasak vienos iš j ų: „ <...> gilioje senov ėje čia gyven ęs žemai čių valdovas Mikyta. Jis tur ėjęs

136 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 3. 137 Žemaitijos nacionalinis parkas. Alkakalniai. [ži ūrėta 2015 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kulturos-paveldas/alkakalniai/ 138 Semaška, Algimantas. Keliaukime po Lietuv ą. Vilnius: Algimantas, 2014, p. 78. 139 Žemaitijos nacionalinis parkas// http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kulturos-paveldas/alkakalniai/ 140 Keliaukime po Lietuv ą, op. cit., p. 78.

36 daug narsios kariuomen ės, kuri gyvenusi jo dvare. Bet kart ą priešininkai įsiverž ę į jo dvar ą, nugal ėję jo kariuomen ę ir išgriov ę jo r ūmus, kuri ų vietoje dabar stovi šitas kalnas“. 141 Turistinis potencialas: Alkakalnio infrastrukt ūra gera ir pritaikyta turizmui (Pav. 27): ant kelio esan čios nuorodos žymi objekto buvimo viet ą, nurodo krypt į kaip j į pasiekti. Nat ūralios dangos pėsčiųjų takas besit ęsiantis apie 1 km – pažym ėtas rodykl ėmis. Tako pradžioje pastatytas informacinis stendas lankytojams, įrengta atokv ėpio vieta, taip pat automobili ų stov ėjimo aikštel ė, lauko tualetas. Objektas yra prie pat kelio, tod ėl lengvai pasiekiamas ne tik automobiliu, bet ir dvira čiais. Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios statini ų kompleksas Pasak istorijos, Barsty čių miestelio valdytojas Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažny čią. Pastaroji 1814 m. buvo atnaujinta, o pra ėjus trisdešim čiai met ų perstatyta ir padidinta. 1906 m. pastatyta dabartin ė medin ė bažny čia, o po poros met ų įkurta ir parapija, kadangi iki tol bažny čia buvo Žemai čių Kalvarijos filija. 142 Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čia (Pav. 28) tradicin ė liaudiška su istorizmo stilistikai b ūdingais architekt ūros elementais. Ji yra sta čiakampio plano, vienabokšt ė su prieangiu. Bažny čią juosia skaldyto akmens m ūro tvora su dviem vartais. Prie tvoros stovi medin ė XIX a. pab. – XX a. pr. statyta varpin ė. Pastaroji keturkampio plano, trij ų, link viršaus, laipsniškai siaur ėjan čių tarpsni ų. Šventoriaus pietvakarin ėje dalyje yra, 1937 m. pastatytas, kunigo Jono Mažrimo antkapinis betoninis paminklas – misij ų kryžius.143 Pagrindiniame bažny čios fasade įkomponuotas sta čiakampis portalas (prieangis) su dvišlai čiu stogeliu, o antrajame tarpsnyje 2 apval ūs langai. Vis ą kompozicij ą užbaigia masyvus keturkampis bokštas, kurio virš ų vainikuoja smail ėjantis šalmas (stogelis). Šonini ų fasad ų langai – sta čiakampio formos, dažyti baltai. Bažny čia – halin ė, vienanav ė (Pav. 29). Interjere dominuoja balta ir šviesiai ruda spalvos. Yra dvi klausyklos, viena sakykla, į kuri ą patenkama pro duris ir trys altoriai. Didysis Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado altorius su tabernakuliu. Altoriuje – du paveikslai: „Šv. Simonas ir Judas Tadas“, „Rožinio Šv č. Mergel ė Marija su vaikeliu“ ir septynios

141 Žemaitijos nacionalinis parkas// http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kulturos-paveldas/alkakalniai/ 142 Misius, op. cit., p. 394. 143 Navickien ė – Almonaityt ė, Vaida. Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1411?rt=3&type=2&ss=barsty%C4%8Di%C5%B3

37 skulpt ūros.144 Vargon ų choras esantis navos gale prilaikomas dviej ų balt ų kolon ų. Barsty čių bažny čios statini ų kompleksas yra įrašytas į KVR, bažny čiai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.145 Turistinis potencialas: Statini ų kompleksas tinkamas lankymui: priži ūrėti pastatai, šiuo metu tvarkoma ir šventoriaus aplinka, prieigos. Objektas lengvai randamas, ta čiau joki ų nuorod ų iki jo n ėra. Prie bažny čios taip pat tr ūksta istorinio stendo, kuris pateikt ų išsamesn ę informacij ą lankytojui. Kompleksas išsid ėst ęs ant nedidelio pakilimo prie pat gatv ės. 2.2.3. Ylaki ų seni ūnija Evangelik ų baptist ų bažny čia Ylakiai Lietuvoje – vienas iš baptist ų centr ų146 , ta čiau rašytiniuose šaltiniuose istoriniai faktai apie Ylaki ų Evangelik ų baptist ų bažny čią labai skurdūs. Pateikti vos keli sakiniai ir tie patys labai apibendrinto pob ūdžio. Yra žinoma, jog dabartin ė mūrin ė bažny čia pastatyta 1931 m. tuometiniame Stripini ų kaime (dabar susijung ęs su Ylakiais). Baptist ų bendruomen ė šiose apylink ėse aktyviai veik ė jau nuo 1905 m. 147 Remiantis KVR duomenimis, bažny čia į sąraš ą ne įtraukta ir jokio apsaugos statuso neturi. Galima sakyti, jog bažny čios architekt ūra taip pat n ėra tyrin ėta: literat ūroje akcentuojami tik pastatymo metai ir statybin ė medžiaga. Pagrindin ė bažny čios statybin ė medžiaga raudon ų plyt ų m ūras. Sovietme čiu pastatas buvo nutinkuotas baltai. 148 Šiuo metu bažny čios (Pav. 30) fasadai nudažyti šviesiai geltona pasteline spalva. Bažny čios pastatas sta čiakampio plano su prieangiu (Pav. 31). Pagrindiniame fasade įkomponuotas, vertikaliai lizen ų skaidomas griežt ų form ų, sta čiakampis portalas. Pastarojo stogas laipsniškai žemėja pabr ėždamas nedidel į, iškilus į fronton ėlį. Portalo kompozicijos griežtum ą šiek tiek „sušvelnina“ antrame tarpsnyje esantys pusapskri čių ark ų langai. Pastar ųjų nišos įgilintos, tod ėl dar labiau išryšk ėja tarplangi ų vertikalus skaidymas. Pastato virš ų vainikuoja atikas su masyviu kryžiumi. Šoniniai fasadai

144 Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čia// http://www.autc.lt/lt/architekturos- objektai/1411?rt=3&type=2&ss=barsty%C4%8Di%C5%B3 145 Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios statini ų kompleksas. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32747 146 Čiži ūnas, Gintautas. Žemaitijoje – taikos miestai. In: Žemai čių žem ė, 2012, Nr. 4, p. 38. 147 Ibid. 148 Gidas po Skuodo rajon ą, op. cit., p. 19.

38 skaidomi lizenų vertikaliai. Tarp j ų įkomponuoti pusapskri čių ark ų langai. Bažny čios stogas dengtas skarda, dvišlaitis. Turistinis potencialas: Objektas tinkamas lankymui: bažny čios pastatas tvarkingas, gerai priži ūrėtas. Lankytoj ų patogumui tr ūksta suoliuk ų, šiukšliad ėži ų. Taip pat reikalingas informacinis stendas aprašantis šio pastato istorij ą. Apži ūrėti pastato interjer ą beveik ne įmanoma: bažny čia užrakinta, o pamaldos vyksta tik tris kartus per m ėnes į. Toks bendruomen ės uždarumas trukdo šio istorinio pastato žinomumui bei lankomumui. Skuodo rajone tai vienintel ė evangelik ų baptist ų bažny čia. Istorinis Ylaki ų miestelio centras Ylaki ų miestelis yra prie Skuodas – Mažeikiai kelio. Per Ylakius teka Guntinas, kuris yra Luobos up ės intakas. Ylakiuose matyti radialinio ir sta čiakampio plan ų strukt ūra: centrin ė dalis susiformavo 1717 – 1725 m., sta čiakampio plano su sud ėtingos formos aikšte. Pastaroji atsirado XIX a. I p. užsta čius dal į jau buvusios kvadratin ės aikšt ės. Į j ą sueina keturios gatv ės (Pav. 32). 149 Būtent d ėl to, tokia urbanistin ė strukt ūra (sta čiakampis ir radialinis planai) gali b ūti priskiriama mišraus plano tipui, kadangi urbanistinis audinys nevienalytis, susiklost ęs skirtingu laikotarpiu. Ylaki ų miestelio istorin į vaizd ą pakeit ė dar sovietme čiu (1957 m.) aikštėje išardytas akmeninis grindinys ir jo vietoje įrengtas skveras. 1963 – 1970 m. pastatyta keliolika medini ų ir m ūrini ų gyvenam ųjų nam ų, kurie istoriniam užstatymui neb ūdingi. 150 KVR duomenimis 151 , Ylaki ų miestelyje saugomi kapitalinio užstatymo fragmentai, aikšt ės planas ir t ūrin ė – erdvin ė kompozicija, gatvi ų tinklas bei miestelio panorama. Turistinis potencialas: Aikštės infrastrukt ūra sutvarkyta (Pav. 33). Nutiesti takeliai, lankytoj ų patogumui pastatyti suoliukai, įrengtas apšvietimas, šiukšliad ėžės. Šalia aikšt ės stovi Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. Ylaki ų miestelio aikšt ė, lyginant su Skuodo centrine miesto aikšte, išlaikiusi savo pradin ę strukt ūrą. Aiškiai matyti kur prasideda ir

149 Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija . T. VII. Gorkai – Imermanas: Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: Vilnius, 2005, p. 762. 150 Songailait ė, Roma. Ylaki ų miestelio S. Dariaus ir Gir ėno gatv ės žvalgomieji tyrimai. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2010 metais , 2011, p. 314. 151 Ylakiai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17083

39 baigiasi aikšt ės ribos, suvokiamas jos vientisumas: centre n ėra pristatyta bereikaling ų pastat ų. Užstatymas sukoncentruotas aplink aikšt ę pabr ėžiant jos funkcin ę paskirt į. Tenka pasteb ėti, jog užstatymo perimetre vyrauja mediniai namai, ta čiau tarp j ų įsiterp ę ir mūriniai pastatai. Pastarieji disonuoja su istoriniu centrin ės aikšt ės užstatymu. Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia Remiantis istoriniais šaltiniais, pati pirmoji bažny čia Ylakiuose pastatyta 1640 m., ta čiau XVIII a. I p. kelis kartus statytos naujos bažny čios. 1744 m. statyta bažny čia 1806 m. jau buvo sena ir gri ūvanti. Parapijie čiai susir ūpin ę maldos nam ų likimu ne kart ą praš ė, kad būtų leista statyti nauj ą m ūrin ę bažny čią. Leidimas statybai gautas tik 1899 m. S ąmatin ė darb ų vert ė siek ė 24 900 rb., bažny čią projektavo architektas Ustinas Golinevi čius. 152 Remiantis KVR duomenimis, bažny čios atsiradimo laikmetis datuojamas 1907 m. 153 Ylaki ų bažny čia (Pav. 34) – istorizmo stiliaus, atkartojanti romaninius ir gotikinius elementus, sta čiakampio plano, dvibokšt ė. Šventoriaus tvora mūrin ė.154 Pagrindin ė statybin ė medžiaga plyt ų m ūras. 155 Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažnyčios architekt ūra literat ūroje nėra išsamiau pristatoma, tod ėl reikalinga nuodugnesn ė analiz ė. Bažny čios fasaduose derinta raudon ų plyt ų fakt ūra su balto tinko plokštumomis. Pastarosios puošia pagrindinio fasado bokšteli ų ir pagrindini ų bokšt ų tarpsniuose esan čias aklinas nišas. Pagrindinio fasado portalo viršus komponuojamas laiptuotu apvadu. Bažny čios langai išlaiko neogotikai b ūding ą, smail ėjan čių lang ų, formą. Pagrindinio fasado frontone įkomponuotas trigubas pusapskri čių, šiek tiek smail ėjan čių, ark ų motyvas. Bokštai suskaidyti į du tarpsnius. Žemutiniame tarpsnyje langus puošia dvigubos biforin ės arkos. Bokšt ų virš ūnės užbaigiamos vertikaliomis smail ėmis, kurias vainikuoja kryžiai. Bažny čia – halin ė, trinav ė. Vidaus erdv ė, centrin ės navos šonuose, iš abiej ų pusi ų skaidoma piliori ų. Interjere dominuoja šviesios gelsv ų ir rusv ų atspalvi ų spalvos. Bažny čioje 3 altoriai išlaikantys gotikai b ūdingus elementus. 156 Ylaki ų bažny čia įtraukta į KVR s ąraš ą.

152 Misius, op. cit., p. 394 – 395. 153 Viešpaties Apreiškimo Šv č. M. Marijai bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16055 154 Migonyt ė, Vilt ė. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/739 155 Misius, op. cit., p. 395. 156 Ylaki ų Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/ylakiu_parapija/ylakiu_baznycia.html

40 Pastarajame taip pat įrašyti bažny čioje esantys trys mediniai suolai (Pav. 35) ir varpas. 157 Sp ėjama, kad suolai stov ėjo buvusioje medin ėje Ylaki ų miestelio bažny čioje, kuri po 1880 m. sudeg ė.158 Bažny čioje taip pat yra garsaus vargon ų meistro M. Masalskio vargonai, tautodailininko D. Malakausko pagamintos dvi klausyklos, sakykla ir du altoriai. 159 Turistinis potencialas: Bažny čia – prie centrin ės miesto aikšt ės, tod ėl lengvai pasiekiama ir gerai matoma. Joki ų rodykli ų n ėra. Prieigos sutvarkytos, šventoriaus teritorijoje nemažai žaliosios zonos. Tr ūksta informacin ės lentel ės su istoriniais faktais. Pa čiam bažny čios pastatui reikalingas kosmetinis remontas, nes vietomis nubyr ėjęs tinkas, taip pat matyti sudilusios plytos. Pastarosios kai kur pakeitusios savo spalv ą, pažaliavusios. Nukent ėję ir puošybos elementai (frontono dalyje, bokšto tarplangiuose). Analogiška situacija ir su šventoriaus vartais. D ėl min ėtų priežas čių objektas prarad ęs savo estetin į vaizd ą. Vai čaičių Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas Šv. Onos bažny čia – Skuodo rajone, Vai čai čių kaime, 1 km į pietvakarius nuo Ylaki ų – Sedos kelio ir apie 0, 5 km į šiaur ę nuo Luobos up ės. Pasak istorini ų šaltini ų, trys Vai čai čių kaimo gyventojai 1906 m. praš ė vyskupo leidimo bažny čios statybai. Po met ų suprojektuota medin ė bažny čia, kurios s ąmatin ė darb ų vert ė siek ė 5240 rb. Kauno gubernatorius neleido jos statyti, kol nebus gauti pinigai. Tiek pinigų valstie čiai surinkti nepaj ėgė, tod ėl praš ė vyskupo skirti šventik ą, kuris laikyt ų pamaldas senoje koply čioje. 1920 – 1921 m. pastatyta dabartin ė medin ė bažny čia, o 1936 m. įkurta parapija. 160 Vai čai čių Šv. Onos bažnyčia – sta čiakampio plano, su apside ir vienu bokštu. Šventoriaus tvora medini ų statini ų. Jame taip pat yra medin ė varpin ė.161 Nors pagrindin ė bažny čios statybin ė medžiaga medis, ji vis d ėlto priskiriama ne liaudies, bet profesionaliai architekt ūrai, kadangi išlaiko neogotikos stiliui b ūdingas formas: „Tarp medini ų bažny čių nemaža profesionali ų architekt ūros k ūrini ų. <...> jos motyv ų bei form ų dar galima rasti ir XX a. tre čiame dešimtmetyje (Vai čai čiuose, Skuodo raj. 1921 <...>)“. 162

157 Viešpaties Apreiškimo Šv č. M. Marijai bažny čia// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10029 158 Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia // http://www.autc.lt/lt/architekturos- objektai/739 159 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 4. 160 Misius, op. cit., p. 397 – 398. 161 Ibid, p. 398. 162 Jankevi čien ė, op. cit., p. 217.

41 Analizuojant bažny čią pasteb ėta, jog ji sudaryta iš atskir ų t ūri ų. Bažny čios (Pav. 36) bokštas iš dviej ų tarpsni ų suformuotas kaip vientisa konstrukcija, kuriame įkomponuotas įė jimas. Prie bokšto šliejasi pagrindin ė, sta čiakampio formos, maldos nam ų dalis, kurios t ūrį užbaigia apsid ė. Bažny čios bokšto šalmas smail ėjantis su trikampiais fronton ėliais aplinkui. Pirmajame tarpsnyje – rož ės motyvas. Bažnyčios langai išlaiko neogotikai būding ą smail ėjan čių ark ų motyv ą. Vai čai čių Šv. Onos bažny čia – trinav ė: vidin ę erdv ę skaido lieknos kolonos. Centrin ė nava platesn ė ir aukštesn ė už šonines. Bažny čios grindys medin ės, interjere vyrauja žalsva ir gelsva spalvos. Viduje esantys altoriai išlaiko neogotikai b ūdingas smail ėjan čias formas. 163 Nors bažny čia statyta XX a. 3 d., tenka pasteb ėti, kad sakyklos kaip interjero atributo įkomponavimas į presbiterij ą, iš dalies yra perimtas iš ankstesni ų šimtmečių. Pasak A. Jankevi čien ės: „XVII a. antroje pus ėje – XVIII a. ji tebebuvo presbiterijoje prie zakristijos sien ų, bet jau neretai tur ėjo išorinius laiptelius“. 164 Šiuo atveju laipteli ų n ėra, įė jimas padarytas per balkon ą. Bažny čia n ėra įrašyta į KVR, tod ėl apsaugos statuso neturi. Turistinis potencialas: Bažny čios statini ų komplekso teritorija tvarkinga: nutiesti takeliai, aplink šventori ų nemažai žaliosios zonos. Nuorod ų, kaip lankytojui pasiekti š į objekt ą, nėra. Prie bažny čios reik ėtų informacinio stendo, kuriame b ūtų trumpai pristatoma bažny čios istorija. Tiek bažnyčios pastatui, tiek varpinei reikalingas remontas: nutrup ėję dažai, apsamanoj ę stogai, sur ūdiję lietvamzdžiai. Bažny čia ne pamald ų metu užrakinta. Pasak bažny čios priži ūrėtojos, norint užeiti į bažny čią reikalingas raštiškas Ylaki ų klebono sutikimas. Remiantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymu, visuomenei turi b ūti sudarytos galimyb ės tiesiogiai pažinti paveld ą, pl ėtojant kult ūrin į ir pažintin į turizm ą bei skleidžiant informacij ą apie objekt ą.165 Šiuo atveju Vai čai čių Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas išvis nepopuliarinimas, nėra jokios informacin ės sklaidos. Toks bendruomen ės uždarumas ir teisini ų nuostat ų pažeidin ėjimas tik skatina šio architekt ūrinio komplekso nežinomum ą bei trukdo lankytojams pažinti paveld ą. Žinant, kad Skuodo rajone tik trys

163 Vai čai čių Šv. Onos bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 23 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/vaicaiciu_parapija/vaicaiciu_baznycia.html 164 Jankevi čien ė, op. cit., p. 33. 165 Lietuvos respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas . 2004 m. rugs ėjo 28 d. Nr. IX- 2452, Vilnius. [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.heritage.lt/t_aktai/istatymai/nkpai.htm

42 mediniai maldos namai, b ūtina š į paveld ą populiarinti ir saugoti, nes tokie objektai turi daugiau nei menin ę vert ę. 2.2.4. Lenkim ų seni ūnija Istoriko Simono Daukanto kl ėtel ė S. Daukanto kl ėtel ė – Lenkim ų seni ūnijoje, Kalvi ų kaime, kuriame 1793 m. gim ė žymus Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Iš sodyboje buvusi ų pastat ų šiuo metu yra išlikusi vienintel ė kl ėtel ė, kurioje įrengtas memorialinis S. Daukanto muziejus. 166 Pastarajame yra keturi ekspoziciniai kambariai. Pagrindiniame j ų pristatomas S. Daukanto gyvenimas, jo kūryba bei atminimo saugojimas. Kitame eksponuojami darbo ir buities įrankiai, kurie anuomet buvo naudojami apylink ėse. Tre čiasis kl ėtel ės kambarys skirtas Lietuvos gamtininko ir botaniko Jurgio Pabr ėžos atminimui. Paskutin ėje ekspozicijoje įrengtas berno kambarys. 167 S. Daukanto kl ėtel ė įrašyta į KVR s ąraš ą.168 Šiuo metu Kalvių kaime esanti kl ėtel ė (Pav. 37) įrengta pagal an ų laikų valstie čių gyvenim ą ir buit į. 1976 m. pastaroji perstatyta senosios kl ėties vietoje, ta čiau prisilaikyta buvusi ų išmatavim ų ir išplanavimo. Kl ėtel ė išlaiko Vakar ų Žemaitijos regionui b ūding ą liaudišk ą architekt ūros stili ų. Pastatas – sta čiakampio plano, vieno aukšto. Pusvalmin ės formos stogas dengtas nendr ėmis. Sienos r ęstos iš r ąst ų, kurie kaip ir b ūdinga Žemaitijos regionui suleistos į kampus. 169 Vertinant kl ėtel ės perstatymo darbus reikia pasakyti, jog buvo atsižvelgta į pirmin į jos medžiagiškum ą (medis), į k ą dažnai, šiais laikais, n ėra kreipiamas didelis d ėmesys. Taip pat išsaugoti vertingi puošybos elementai, architekt ūrin ės detal ės: profiliuotos medžio kolonos, sta čiakamp ės dur ų angos papuoštos geometriniais įvairi ų rašt ų motyvais. Išlaikytos ir buvusios pastato proporcijos. Tenka pasteb ėti, kad pastato architekt ūros visuma dera su aplinka. Pasak K. Čerbul ėno, analizavusio Žemaitijos liaudišk ą architekt ūrą: „Senosios sodybose pastat ų b ūdavo ne vienodas skai čius. Tai priklaus ė nuo sodybos savininko ekonomin ės – socialin ės pad ėties. Svarbiausi ir b ūdingiausi vidutiniok ų sodyb ų pastatai buvo

166 S. Daukanto kl ėtel ė. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/356-s-daukanto-kletele 167 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 5. 168 S. Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23219 169 Simono Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė. Aktas . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos Nekilnojamojo kult ūros paveldo vertinimo taryba. 2014 – 04 – 28. Nr. KPD – AV – 685/1, Klaip ėda .

43 gyvenamasis namas ir kl ėtis. Jie stov ėjo netoli vienas kito; atokiau j ų stov ėjo tvartas, o sodybos gale kluonas“. 170 Galima daryti prielaid ą, jog panašus vaizdas gal ėjo b ūti ir S. Daukanto sodybviet ėje. Turistinis potencialas: Objekto teritorija sutvarkyta, tinkama lankymui. Aplink daug žalumos, lankytoj ų patogumui pastatytas suoliukas. Aplink ą puošia medin ės skulpt ūros, kryžiai. Lenkim ų miestelyje – nuorodos, žymin čios kaip pasiekti š į objekt ą. Kl ėtel ė turi ne tik istorin ę, memorialin ę, bet ir architekt ūrin ę vert ę, leidžian čią susipažinti su senosiomis statyb ų technologijomis bei liaudies architekt ūros puošybos elementais. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas Pasak istorini ų šaltini ų, 1717 m. Vilniaus vaivada Sapiega dovanojo valak ą žem ės, kur XVIII a. vid. pastatyta Šv. Onos vardo medin ė bažny čia, buvusi Skuodo parapijos filija. XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatyta dabartin ė bažny čia, kuri 1837 m. buvo prapl ėsta pristatant vakar ų pus ėje akmens m ūro priestat ą ir bokšt ą. Prie bažny čios įrengimo daug prisid ėjo klebonas B. Mažnovaitis ir istorikas S. Daukantas. 171 Bažny čios šventoriuje taip pat yra S. Daukanto motinos kapas su trumpu aprašu, pristatan čiu jos gyvenim ą. Lenkim ų Šv. Onos bažny čia (Pav. 38) priskiriama istorizmo stiliui. Pastaroji turi ir liaudies architektūros bruož ų, kuriuos paryškina masyvus pagrindinis t ūris, santykinai aukštas stogas, ir profesionalios architekt ūros element ų: gotikin ės formos langai derinami su klasikiniais dor ėniniais piliastrais. Bažny čia mūrin ė, pailgo sta čiakampio plano, vienabokšt ė su užapvalinta apside. 172 Didžioji bažnyčios fasad ų eksterjero dalis tinkuota baltai, išskyrus pagrindin į: stilistiškai ir spalviškai pastarasis kitoks. Tai stambi ų rieduli ų su maž ų akmenuk ų priemaiša tamsios spalvos m ūras, pakraš čiuose r ėminamas tinkuotais, baltai dažytais, apvadais. 173 Pagrindinis bažny čios t ūris dengtas dvišlai čiu užapvalintu stogu, kuris virš apsidin ės dalies šiek tiek riestas. Virš pagrindiniame fasade esan čio frontono, kuriame ištapyta Dievo apvaizdos akis – sta čiakampio plano, dviej ų tarpsni ų bokštas. Pastarasis taip pat tinkuotas baltai, lang ų smail ės ark ų pavidalo.

170 Čerbul ėnas, Klemensas. Lietuvi ų liaudies architekt ūra . Dvisavaitinis kalendorius. Vilnius: Mintis, 1980. 171 Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas G499K. Kult ūros vertyb ės pagrindinis dosj ė. Kult ūros paveldo centras, 2004, p. 2. 172 Kult ūros vertyb ės pagrindinis dosj ė, op. cit., p. 1. 173 Ibid, p. 2.

44 Remiantis pagrindiniu kult ūros vertyb ės dosj ė aprašu: „Bažny čia vienanav ė su dviem kolon ų eil ėmis“ 174 , ta čiau analizuojant vidaus interjer ą ir pateikt ą plan ą (Pav. 39) matyti, kad erdv ė suskaidyta į tris dalis masyvi ų, augaliniais ornamentais dekoruot ų kolon ų, kurios remia plokš čias lubas. Centrin ė nava – žymiai platesn ė nei šonin ės. Interjere (Pav. 40) dominuoja šviesios pastelin ės spalvos: sienos palei lubas vainikuojamos augalini ų motyv ų tapytu vainiku. Kolonos ir piliastrai nudažyti šviesia marmuro imitacija, ta čiau panelis, kolon ų ir piliastr ų pjedestalai dažyti tamsia spalva. Virš pagrindinio įė jimo – vargonai, ties kuriais lubos šiek tiek pakeltos. Visi keturi altoriai papuošti švent ųjų skulpt ūrėlėmis. Ant sien ų nemažai paveiksl ų. Šonini ų nav ų ir vargon ų choro dalis apjuosta balkonais, kurie aptverti baltomis baliustradomis. 175 Bažny čioje esan čios grindys (Pav. 41) iš ąžuolini ų r ąst ų, sudaro aštuoniakampi ų ir keturkampi ų trinkeli ų mozaik ą. Tokios grindys yra įrengtos tik Veivirž ėnų ir Lenkim ų bažny čiose, o Europoje – Kelne ir kažkur Pranc ūzijoje (30 m3 medienos). Pastarosios restauruotos 2004 m., ta čiau dokumentacija restauravimo metodikai buvo ruošiama nuo 1999 m. 176 Turistinis potencialas: Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas (bažny čia, varpin ė, tvora su vartais) – įrašytas į KVR.177 Prieigos sutvarkytos, nutiesti takeliai, priži ūrėta šventoriaus aplinka. Nuorod ų, kaip lankytojui pasiekti objekt ą, n ėra. Vizualiai pastatai atrodo gana neblogai, ta čiau reikt ų susir ūpinti prieži ūra: balto tinko deriniuose pastebimas išorini ų sien ų nusid ėvėjimas. Skarda dengtas stogas (ypa č apsid ės) jau keli metai kaip pakeit ęs savo spalv ą, pažaliav ęs. Pastarasis buvo tvarkytas sovietme čiu (1958 – 1970 m.).178 2.2.5. Mos ėdžio seni ūnija Šaukli ų tundra – riedulynas 1992 m. įsteigtas SRP apima 13 630 ha teritorij ą, į kuri ą įeina dalis Kretingos, Skuodo ir Plung ės rajon ų žem ės. 179 Šaukli ų tundra, arba taip vadinamas riedulynas – trys

174 Kult ūros vertyb ės pagrindinis dosj ė, op. cit., p. 2. 175 Ibid, p. 2. 176 Vietin ės reikšm ės architekt ūros paminklas. Bažny čia. Lenkim ų apylink ė, Lenkim ų kaimas. G499K. Lenkim ų bažny čios, esan čios Skuodo raj. Lenkim ų sen. (Reg. Nr. VT - 611) grind ų restauravimo metodika , 2009 – 04 – 29. 177 Šv. Onos bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29931 178 Šv. Onos bažny čia// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29931 179 Lenkimait ė, Ramut ė. Mos ėdžio apylink ėse. In: Žemai čių žem ė, 2005, Nr. 2, p. 41.

45 kilometrai į pietvakarius nuo Mos ėdžio miestelio, netoli Šaukli ų kaimo. Šis objektas – Šaukli ų geomorfologinis draustinis. 180 SRP teritorijoje yra net keli ne įprasto dydžio akmenys: penktas pagal dyd į Lietuvoje „Šilal ės k ūlis“, taip pat Šaukli ų, Sakuo čių, Mos ėdžio rieduliai. Visi išvardintieji yra paskelbti valstybės saugomais geologiniais gamtos paveldo objektais. 181 Unikalia šio parko vertybe laikomi prieš 26 t ūkstan čius met ų slinkusio paskutinio ledynme čio suformuoti ir visiškai ūkin ės veiklos nepaliesti Kulali ų, Erl ėnų, Igari ų bei Šaukli ų riedulynai. 182 Šaukli ų tundra (riedulynas) – nat ūrali, ledynme čio d ėka, suformuota 79 ha teritorija. Tai vienas didžiausi ų riedulyn ų Lietuvoje. Čia tolygiai pasiskirst ę įvairi ų form ų ir dydži ų akmenys. Vieni j ų 0, 3 – 1 m, dar kiti siekia net 3 m. 183 Rieduliai geriausiai matomi atvirose vietose. Kita Šaukli ų tundros – riedulyno ypatyb ė ta, jog tarp akmen ų auga vešl ūs ir aukšti kadagiai. Pastarieji yra įvairiausi ų form ų, kai kur siekia net 6 m aukšt į.184 Remiantis SRP pateikta informacija: „Vietomis, tarp akmen ų, dr ėgnesn ėse įlom ėse žydi retos, į Lietuvos Raudon ąją knyg ą įrašytos augal ų r ūšys: baltijin ės, d ėmėtosios geg ūnės, vyriškosios gegužraib ės, žalsvažied ės blandys. Aptinkami statieji atgiriai, visžalis retas papartis – paprastoji šertv ė“. 185 Ši vieta yra paskelbta „Natura 2000“ buveini ų apsaugai itin svarbia teritorija: čia randamos net europin ės svarbos viržyn ų, kadagyn ų ir briedgauryn ų gamtin ės buvein ės. 186 Šaukli ų tundra – riedulynas (Pav. 42) moksliškai svarbus kompleksas, turintis ne tik didel ę mokslin ę, mokom ąją, pažintin ę, estetin ę, istorin ę, bet ir rekreacin ę vertes. Gamtiniu poži ūriu tai iš ties ų unikali vieta, tik kol kas menkai analizuota: n ėra atlikti detalesni moksliniai tyrin ėjimai.187 Turistinis potencialas: Objektas sutvarkytas, tinkamas lankymui ir turizmui. Teritorijoje įrengtas 2 kilometr ų pažintinis takas, kuriame rodykl ėmis nurodytos kryptys. Pastatyti išsam ūs aprašai apie tundros flor ą ir faun ą. Pažintiniame take įrengti suoliukai, atokv ėpio vietos, taip pat yra

180 Šaukli ų tundra. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/1-saukliu-tundra/1-saukliu-tundra 181 Salant ų regioninis parkas. Rieduliai ir riedulynai . [ži ūrėta 2015 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.salanturp.lt/14529/gamta.html 182 Ibid. 183 Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas, op. cit., p. 213. 184 Vaitkevi čiūtė, Rasa. Kadagynai Lietuvoje. In: Mūsų girios , 2009, Nr. 12, p. 22. 185 Salant ų regioninis parkas// http://www.salanturp.lt/14531/informacija-lankytojams.html 186 Ibid. 187 Vaitkevi čiūtė, op. cit., p. 22.

46 keli apžvalgos bokšteliai, įrengtas medini ų lent ų takas. Prie pažintinio tako – automobili ų stov ėjimo aikštel ė, suoliukai, lauko tualetas bei informacinis stendas apie SRP teritorijoje esan čias lankytinas vietas. Šv. Mykolo arkangelo bažny čia Mos ėdžio bažny čia istoriniuose šaltiniuose minima jau 1544 m. 188 Dabartin ė bažny čia miestelyje jau tre čioji. Žinoma, jog iki 1544 m. Mos ėdyje arti bažny čių nebuvo, tod ėl miestel ėnai nor ėdami pasimelsti, tur ėdavo vykti į Als ėdžius, Jonišk į ar net Jurbark ą. Abi pirmosios miestelio bažny čios buvo medin ės, pailgos, kryžiaus plano. Dabartin ė m ūrin ė bažny čia buvo pastatyta per trejus metus (1780 – 1783). Šventov ė statyta pa čių parapijie čių jėgomis ir už j ų paaukotus pinigus. 189 Mos ėdžio bažny čia (Pav. 43) – pailgo sta čiakampio plano, simetriška, užbaigta pusapval ės formos apside, priskiriama v ėlyvojo baroko stiliui.190 Bažny čios (Pav. 44) pagrindinis fasadas simetriškas ir dvibokštis. Bokšt ų langai sta čiakampio formos, už j ų – apskritos nišos. Vienoje jų yra įmontuotas apvalus laikrodis. Bokštus dengia dviej ų aukšt ų, lenkt ų form ų, stogeliai su kryžiais ant j ų viršaus. Vidurin ė fasado dalis įgilinta ir skaidoma piliastr ų, Ši ą dal į vainikuoja, stog ą primenantis, frontonas. Pastarojo šonai užbaigti voliutomis, kurios n ėra itin masyvios, ta čiau sujungtos su bokštais. Fronton ą skaido suporint ų piliastr ų elementai bei sta čiakamp ė, tarp j ų esanti, anga. Šoniniuose fasaduose pastebimas itin masyvus bažny čios t ūris. Nav ų sienos skaidomos piliastr ų, tarp kuri ų – šventov ės langai ir maži r ūsio langeliai, kurie užbaigti segmentini ų ark ų motyvais.191 Bažny čia – bazilikin ė, trinav ė. Vidaus interjere centrin ė nava žymiai aukštesn ė nei šonines. Tokio pat aukš čio ir transeptas, nes jis susikerta su centrine nava ir sudaro kryžiaus formos erdv ę.192 Pastarasis kryžiaus planas – iliuzija, kadangi skersin ė nava n ėra išryškinta ir jos kont ūras sutampa su šonin ėmis nav ų sienomis. Galima teigti, jog pagrindin ės interjero

188 Misius, op. cit., p. 396. 189 Mos ėdžio Šv. Mykolo archangelo bažny čia. In: Turizmogidas.lt. [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://turizmogidas.lt/lt/lankytinos-vietos/skuodo-rajono-savivaldybe/mosedzio-sv-mykolo- archangelo-baznycia-438 190 Migonyt ė, Vilt ė. Mos ėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą:http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/816?id=816 191 Mukien ė, Danut ė. Mos ėdžio šv. Mykolo arkangelo bažny čia. In: Žemai čių žem ė, 2005, Nr. 2, p. 36 – 37. 192 Šv. Arkangelo Mykolo bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 20 d]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=29934&lang=lt

47 architekt ūrin ės dominant ės – jau min ėtos, labai aukštos centrin ės navos, taip pat presbiterijos ir transepto erdv ės, kurias jungia pastarojo viduryje esantis kupolas.193 Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čios kompleksas – įrašytas į KVR.194 Bažny čioje kaip itin vertingi saugomi du respublikin ės reikšm ės (varpai) ir keturi vietin ės reikšm ės dail ės paminklai. Tai XIX a. tapyti paveikslai: „Marijos ėmimas į dang ų“, „Angelo pasveikinimas“, „Šv. Mykolas arkangelas“ , medin ė skulpt ūra „Kristus prie stulpo“. Kita, vietin ės reikšm ės, dail ės paminkl ų s ąraše buvusi šventoriaus vart ų grup ė, pavadinimu „Šv. Mykolas arkangelas“ sukurta XIX a., šiuo metu yra laikoma dingusia. 195 Nepaisant to, šventorius – vertas išskirtinio d ėmesio: jame – devyniolika XX a. pr. statyt ų erdvi ų „Kalvarijos kaln ų“ koplyt ėli ų, kurios sum ūrytos iš raudon ų m ūro plyt ų196 (Pav. 45). Mos ėdžio bažny čia ne tik seniausia rajone, bet ir pripažinta viena gražiausi ų išlikusi ų šio krašto šventovi ų.197 Pastaroji miestelyje – geriausiai matomas pastatas, pagrindin ė architekt ūrin ė dominant ė. Turistinis potencialas: Objektas tinkamas lankymui, sutvarkytos visos prieigos, šventoriaus aplinka. Prie bažny čios tvoros pastatytas informacinis stendas, kuriame pateikti svarb ūs istoriniai faktai, trumpai pristatytos bažny čioje ir šventoriuje saugomos kult ūros vertyb ės. Bažny čia miestelio centre, lengvai randama. Mos ėdžio miestelyje – rodykl ė, nurodanti objekto buvimo viet ą. Bažny čios teritorija įterpta tarp V. Into sodybos ir respublikinio akmenų muziejaus – parko. Lankymo atžvilgiu, šis objektas, patogioje vietoje. V. Into sodyba ir respublikinis akmen ų muziejus – parkas Respublikinis unikali ų akmen ų muziejus Mos ėdyje įkurtas 1979 m. Vietinis šio miestelio gydytojas įrodė, kad ir pilki lauk ų rieduliai gali b ūti graž ūs. Akmenis, min ėtasis gydytojas, prad ėjo rinkti 1957 m. 198 Pirm ąjį j ų į ši ą sodyb ą daktaras parsivež ė ant dvira čio bagažin ės. Nuo jo ir prasid ėjo darbai: sodinami g ėlynai, įrengin ėjami alpinariumai, vežami akmenys, kasami tvenkiniai, daromos įvairios rieduli ų kompozicijos. V ėliau pom ėgis išaugo

193 Mukien ė, op. cit., p. 36 – 37. 194 Bažny čios statini ų kompleksas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1608 195 Mukien ė, op. cit., p. 36 – 37 196 Šventoriaus tvora su vartais ir Kryžiaus kelio koplyt ėlėmis. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 20 d.].Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=29935&lang=lt 197 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 7. 198 Po Lietuv ą. Knyga visiems norintiems geriau pažinti gimt ąjį krašt ą, op. cit., p . 460.

48 ir prad ėjo plisti po vis ą Mos ėdžio teritorij ą.199 Tada ir buvo sumanyta įsteigti akmen ų muziej ų – park ą prie Bartuvos up ės sl ėnio. Apie Mos ėdį, V. Int ą ir kitus žymius mos ėdiškius, čia esan čius įvairius riedulius, pasodintus egzotinius augalus, miestelio grož į ir unikalum ą raš ė net tuometin ė Soviet ų Sąjungos centrin ė ir sovietini ų respublik ų spauda (Japonijos, Australijos, Kanados, JAV, Kubos, Italijos, Vokietijos Demokratin ės Respublikos), taip pat kit ų šali ų laikraš čiai ir žurnalai. 200 Tai rodo fakt ą, jog Mos ėdis nuo įkūrimo pradžios žymus ne tik m ūsų šalyje, bet ir už jos rib ų. Šiuo metu Mos ėdžio akmen ų muziej ų sudaro parkas su lauko ir vidaus ekspozicijomis bei V. Into sodyba su unikaliu akmenų sodu. Kamerin ė muziejaus ekspozicija įkurta 1978 m. restauruotame 201 vandens mal ūne, kuris pastatytas 1792 m. Mal ūne (Pav. 46) įkurtos ne tik patalpos eksponatams, muziejaus administracijai (mansardoje), bet ir pagalbin ės – buitin ės, kamino – viren ės patalpos, pusr ūsyje įrengtas sve čių kambarys su virtuve. 202 Pastatas ne įkainojamas: pasižymi istorine, architekt ūrine bei technine verte. Kamerin ėje ekspozicijoje pristatomi: „Geologiniai žem ėlapiai, uolien ų nuotrup ų klasifikacija, suakmen ėję gyv ūnai ir augalai, iš įvairi ų šali ų atvežti ir muziejui padovanoti akmenys. Čia taip pat eksponuojami iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimk ūniai, Lietuvoje augan čių medži ų skerspj ūvi ų kolekcija“.203 Lauko ekspozicijoje (Pav. 47) yra virš 200 stambi ų rieduli ų. Pastarieji eksponuojami po atviru dangumi 8 ha plote, kur akmenys išd ėstyti nuosekliai pagal kilm ę ir sudaro atskiras grupeles: „Girnos, akmeniniai laiptai, takai, atramin ės sienel ės, grindiniai, tilteliai, tvoros supažindina lankytojus kaip gali b ūti panaudojamas akmuo. Didžiuliais akmenimis ir pasodintais ąžuoliukais pagerbti žymiausi Žemaitijos ir Lietuvos žmon ės, gražiai sukomponuoti akmenys primena svarbius įvykius, reikšmingas datas“.204 V. Into sodyba prat ęsia akmen ų muziejaus teritorij ą. Kompleks ą (Pav. 48) sudaro

199 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 7. 200 Vyšniauskas, Juozas. Gydytojas Vaclovas Intas . Klaip ėda: Druka, 2011, p. 51. 201 Ibid, p. 52. 202 Mos ėdžio vandens mal ūnas. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30650 203 Muziejaus istorija. In: Respublikinis V. Into akmen ų muziejus . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.akmenumuziejus.lt/lt/s_meniu/istorijos/muziejaus-istorija/ 204 Ibid.

49 gydytojo gyvenamasis namas 205 ir unikalus akmen ų sodas (parkas). 206 Namas – sta čiakampio plano, vieno aukšto su dvišlai čiu stogu, pastatytas 1953 m. Šiuo metu namo pirmin ė t ūrin ė – erdvin ė kompozicija pakitusi, nes pastatas 2000 m. rekonstruotas. Darb ų metu nugriautas prieš tai buv ęs stiklinis prieangis, pristatytas priestatas, mansarda ir balkonas, pakeistos lang ų angos. Pats namas apkaltas balt ų plokš čių lentel ėmis.207 Remiantis KVR duomenimis 208 , galima sakyti, kad rekonstrukcija šiuo atveju – atlikta netinkamai, kadangi iki šiol n ėra atlikti kapitalini ų sien ų tinklo, pamat ų, perdang ų ir namo stogo konstrukcij ų tyrimai. Unikalaus akmen ų sodo t ūrin ę – erdvin ę kompozicij ą formuoja pastatai ir j ų liekanos bei akmen ų ir medži ų kompozicijos. Vakarin ė ir pietin ė komplekso dalys apjuostos lauko rieduli ų tvora. Vakarin ėje j ų – V. Into kapas. 209 Akmen ų parkas, V. Into sodyba ir vandens mal ūnas – KVR sąraše kaip reikšmingi istorin ę bei kult ūrin ę vertes turintys objektai. D ėl savo gamtinio unikalumo 2000 m. muziejaus dendrologin ė kolekcija paskelbta valstyb ės saugomu gamtos paveldo objektu 210 , kadangi joje yra 15 ypa č verting ų augal ų r ūši ų. Turistinis potencialas: Mos ėdžio akmen ų muziejaus kompleksas – gerai pritaikytas turizmui: sutvarkytos prieigos, pateikti informaciniai stendai su riedulių aprašymais, sukurta unikali aplinka su pasivaikš čiojimo takais. Po min ėtą teritorij ą vedamos ekskursijos, taip pat teikiama audiogido nemokama paslauga. Bene didžiausia problema ta, kad pagrindiniuose keliuose nėra joki ų rodykli ų, nurodan čių kaip pasiekti š į išskirtin į objekt ą. Stendas su nuorodomis, kurios įvairiomis kryptimis žymi lankytinas vietas – pa čiame Mos ėdžio miestelyje. 2.2.6. Not ėnų seni ūnija Kristaus Karaliaus paminklas Paminkl ą 1932 m. Not ėnų kaimo rytin ėje dalyje pastat ė šauli ų organizacija. Sovietme čiu (1962 m.) jis buvo nuverstas ir paskandintas upelyje. Tik vietini ų žmoni ų iniciatyva skulpt ūra nakt į ištraukta iš vandens ir pargabenta į Not ėnų bažny čią. Daug met ų ji

205 Gydytojo Vaclovo Into sodyba. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32860 206 Akmen ų parkas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32867 207 Gydytojo Vaclovo Into sodybos namas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=32866&lang=lt 208 Ibid. 209 Gydytojo Vaclovo Into sodyba // http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32860 210 Muziejaus istorija// http://www.akmenumuziejus.lt/lt/s_meniu/istorijos/muziejaus-istorija/

50 buvo laikoma bažny čios koply čioje, dar v ėliau perkelta į šventori ų, kur išstov ėjo iki pat nepriklausomyb ės laikotarpio. 1989 m. kilus paminklo atstatymo id ėjai skulpt ūra pargabenta į savo pirmin ę viet ą.211 Paminkl ą (Pav. 49) sudaro dvi dalys: akmeninis postamentas ir ant jo pastatyta betonin ė laiminan čio Kristaus Karaliaus skulpt ūra. Ant postamento parašyta: „Ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi. 1932 m. L. S. Š. Not ėnų šauli ų būrys “. Šone iškaltos datos ir trumpi paaiškinimai, susij ę su šio paminklo istorija. Tai autentiškas paminklas: išlik ęs nepakeistas, turintis savyje istorin ę vert ę, kuri tiesiogiai susijusi su įvykiais. Paminklas n ėra įtrauktas į KVR s ąraš ą, tod ėl apsaugos statuso neturi. Turistinis potencialas: Objektas tinkamas lankymui: yra miestelio centre prie pat pagrindinio kelio, tod ėl lengvai pastebimas. Nuorod ų iki jo n ėra. Paminklo aplinka sutvarkyta, apsodinta egl ėmis ir kadagiais. Pastarieji juosia vis ą teritorij ą. Link paminklo veda plytel ėmis nutiestas trumpas takas. Skulpt ūros b ūkl ė gera. Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čia Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čia – Skuodo rajono pietuose, Not ėnų kaime, Not ės sl ėnio kairiajame krante. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog Gintališk ės seni ūnas Not ėnų kapini ų koply čiai 1789 m. dovanojo sklyp ą žem ės, tod ėl vietoj pastarosios pastat ė bažny čią. 1906 m. ji buvo padidinta, taip pat pakeistos supuvusios sienos, pristatytas naujas bokštas. Parapija įkurta 1929 m. 212 Pagrindin ė statybin ė medžiaga – medis, ta čiau šventov ė priskiriama profesionaliai architekt ūrai. Jos stilius panašus į liaudies architekt ūros istorizm ą, kuris atkartoja neogotikai būdingus bruožus. Pagrindiniame fasade iškil ę du bokštai, kuri ų stogo viršus užbaigiamas lėkštais trikampiais fronton ėliais ir nedidelėmis aštuonkamp ėmis smail ėmis. Sienas skaido skirting ų dydži ų, taip pat smail ėjantys, langai. Portalas uždengtas dekoratyviniu stogeliu.213 Bažny čia lotyniškojo kryžiaus plano, vienanav ė (Pav. 50), halin ė: vidaus erdv ė vientisa be jokio skaidymo. Interjere dominuoja švelni ų pastelini ų spalv ų atspalviai, daugiausiai rusvos, gelsvos, žalsvos ir rausvos. Smail ėjantys langai puošti spalvotais

211 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 8. 212 Misius, op. cit., p. 396. 213 Navickien ė – Almonaityt ė, Vaida. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čia. In. Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internet ą:http://www.autc.lt/lt/architekturos- objektai/1387?rt=3&pl=9

51 vitražais. Nors Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čia n ėra įrašyta į KVR, ta čiau joje saugomi net keli, vertingais pripažinti, meno k ūriniai: pagrindinis altorius su skulpt ūromis 214 , paveikslai, vaizduojantys J ėzaus krikšt ą215 ir Šv. Kotryn ą216 bei bažny čios varpai. 217 Šventoriuje pastatyta valminiu stogu dengta koply čia, kurios pagrindinio fasado virš ų vainikuoja šlaitas ir neaukštas metalinis kryžius. Tokios, vidutinio dydžio, koply čios Žemaitijoje ypa č plito XVIII a. 218 Šventoriaus tvora – akmen ų m ūro, taip pat yra išlik ę original ūs ir saviti vartai. Žinoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo abiejose pastar ųjų pus ėse, esan čiose nišose, stov ėjo skulpt ūros. Jos dingo per kar ą.219 Dabartin ėse šventoriaus vart ų nišose už stiklo įstatyti spalvoti švent ųjų paveikslai. Bažny čios kompleks ą sudaro bažny čia, koply čia ir šventoriaus vartai (Pav. 51). Remiantis investicinio projekto bylos duomenimis, aptarti objektai buvo daug met ų netvarkyti ir nepriži ūrėti. Remonto metu 220 pastatams pakeisti susid ėvėję lang ų r ėmai, sunkiai varstomos durys, stogo danga, taip pat perdažytos ir lauko sienos.221 Turistinis potencialas: Šiuo metu objektas tinkamas lankymui: sutvarkytas ne tik bažny čios pastat ų kompleksas, bet ir prieigos, aplinka. Bažny čia atidaryta pamald ų metu, tod ėl kitu laiku dažnai užrakinta. N ėra jokios informacin ės lentel ės, kuri lankytojui trumpai pristatyt ų šios bažny čios istorij ą. Kompleksas – miestelio centre, joki ų nuorod ų iki jo n ėra. 2.2.7. Skuodo seni ūnija Kubilišk ės piliakalnis Piliakalnis (Pav. 52), dar kitaip žinomas Kul ų II vardu, įrengtas Bartuvos ir Opalio upi ų kairiuosiuose krantuose, j ų santakoje esan čiame kranto kyšulyje. Aikštel ė trikamp ė,

214 Altorius su skulpt ūromis. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14930 215 Paveikslas „J ėzaus krikštas“. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14931 216 Paveikslas „Šv. Kotryna“. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieigia per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15368 217 Varpai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieigia per internet ą: Varpas I http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13652 ; Varpas II http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13653 218 Jankevi čien ė, op. cit., p. 253. 219 Skuodo rajono savivaldyb ės administracija. Investicinis projektas „Skuodo rajono Not ėnų ir Daukši ų kaim ų gyvenamosios aplinkos gerinimas“ . Nr. 3KA-KL-13-2-007135. PR109, 2014, p. 13. 220 Sąmatin ė bažny čios komplekso remonto vert ė - 451125,16 lit ų. Objektin ė s ąmata. Not ėnų bažny čios ir koply čios kapitalinis remontas. 2013. 221 Skuodo rajono Not ėnų ir Daukši ų kaim ų gyvenamosios aplinkos gerinimas , op. cit., p.16.

52 orientuota PR – ŠV kryptimi. Priešpilio aikštel ė kiek lenktos trapecijos formos, orientuota PR – ŠV kryptimi. Piliakalnio šlaitai gana stat ūs, siekia 8 – 10 m aukšt į. Žinoma, kad šiaur ės vakar ų dalyje buvo 1 ha pap ėdės gyvenviet ė. Piliakalnis datuojamas II t ūkst. pradžia. 222 Pasak istorini ų šaltini ų, viena iš Kurši ų genties Ceklio žem ės bendruomeni ų čia pasistat ė medin ę pil į, nor ėdama apsaugoti savo turt ą nuo viking ų. Pilies statybai, iš esm ės, buvo pasirinkta strategiškai patogi vieta: aukštumos iškyšul į iš trij ų pusi ų supo upi ų vandenys, pelk ėtos pakrant ės bei j ų stat ūs šlaitai. Siekiant apsiginti iš gamtos neapsaugotos šiaur ės vakar ų pus ės, pilies gyn ėjai įreng ė trij ų, puslankio formos, iškast ų griovi ų ir tarp j ų trij ų pylim ų gynybin ę grandin ę.223 Turistinis potencialas: Piliakalnis pastaraisiais metais sutvarkytas: sutvirtinti nyk ę piliakalnio šlaitai, išretinti gynybinius įtvirtinimus sl ėpę menkaver čiai medžiai, restauruotas išorinis gynybinis pylimas bei griovys. 224 Objektas pasiekiamas Skuodo – Kubilišk ės (per Kulus II) keliu, ta čiau joki ų nuorod ų iki jo n ėra, nors pastarasis yra KVR s ąraše. 225 Piliakalnio infrastrukt ūra gera. Sutvarkytos prieigos, įrengti mediniai laiptai, pasivaikš čiojimo takai. Nuo piliakalnio aikštel ės atsiveria vaizdinga panorama. Puodkali ų piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete Piliakalnis (Pav. 53) įrengtas Bartuvos kairiajame ir Erlos dešiniajame upi ų krante, jų santakoje esan čiame aukštumos kyšulyje. Aikštel ė beveik apskrita, orientuota V – R kryptimi. Pietvakarin ėje dalyje puslankiu supiltas pylimas, kurio žem ėjantys galai anks čiau juos ė vis ą aikštel ę. Vakarin ėje pus ėje esantis išorinis šlaitas, siekiantis 7 – 8 m aukšt į, leidžiasi į priešpil į. Pastarasis puslankio formos. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai stat ūs, 10 – 11 m aukš čio. Žinoma, kad šiaur ės vakar ų šlaitu į piliakaln į ėjo kelias, šiuo metu likusi tik terasa. Piliakalnis ir priešpilis apardyti arim ų, taip pat įvairi ų duobi ų. Į vakarus nuo priešpilio – 2 ha ploto pap ėdės gyvenviet ė, o nuo piliakalnio yra IX – XIII a. datuojamas kapinynas. 226 Išlikusių duomen ų apie š į piliakaln į nedaug. Žinoma tik tiek, kad senov ėje dabartin ę Skuodo miesto teritorij ą juos ė trys piliakalniai – Užluob ės, Kubilišk ės ir Puodkali ų. Tai rodo,

222 Zabiela, Gintautas. Lietuvos medin ės pilys . Vilnius: Diemedis, 1995, p. 235. 223 Kubilišk ės piliakalnio informacinis stendas. Skuodo rajono savivaldyb ė. Kubilišk ė. 224 Ibid. 225 Kubilišk ės piliakalnis. In. Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12074 226 Lietuvos piliakalniai: atlasas , op. cit., p. 376.

53 jog čia b ūta vieningos gynybin ės sistemos. Manoma, kad prie šio piliakalnio galimai ir prad ėjo formuotis Skuodo miestas.227 Puodkali ų piliakalnis – vienas didžiausi ų Lietuvos ir Latvijos pasienyje esan čių piliakalni ų. Jis datuojamas I t ūkst. – XIII a. 228 Turistinis potencialas: Objektas tvarkingas: aikštel ė nušienauta, priži ūrėta. Piliakalnio šlaitai apaug ę medžiais. Kai kurie j ų nuvirt ę, tod ėl ardo kult ūrin į sluoksn į. Lankytoj ų patogumui reik ėtų įrengti medinius takelius, laiptus, šiukšliad ėžes. Objektas įrašytas į KVR sąraš ą229 , bet joki ų nuorod ų, žymin čių kaip j į pasiekti, n ėra. Prie piliakalnio taip pat n ėra jokio informacinio stendo, kuris lankytojui pristatyt ų šio piliakalnio istorij ą. Užluob ės lurdas Istoriniai šaltiniai teigia, jog Užluob ės kaime, priešais tuometin į Šark ės dvar ą buvo valstie čio Juozo Žadausko ūkis. Jo žem ė šliejosi prie Luobos up ės skardžio. 1938 m. dvaro savininkas, ant min ėto skardžio, pastat ė nedidel į lurd ą. Šventinant ši ą viet ą dalyvavo 4 kunigai. Antr ą kart ą lurdas šventintas jo teritorijoje iškasus šulin į, į kurį kunigas L. Jankauskas supyl ė, iš Pranc ūzijoje esan čio, lurdo vanden į. Ši vieta itin lankoma geguž ės mėnes į, prie lurdo meldžiamasi Šv. Mergelei Marijai. 230 Lurdas (Pav. 54) įrengtas ant aukšto šlaito netoli up ės, miško pakraštyje. Link jo veda betoniniai laiptai su medine atrama. Šlaite yra išbetonuota akmenin ė niša, kur pastatyta Šv. Mergel ės Marijos ligoni ų glob ėjos, statula. Nišos erdv ė (grota) užverta durel ėmis. Pri ėjus ar čiau jas galima atidaryti: link j ų nutiesti betoniniai laipteliai. Lurdo zona aptverta medine tvorele. Analizuojant tokio pob ūdžio objekt ų paplitim ą išsiaiškinta, kad įskaitant ir Užluob ės kaim ą, Žemaitijoje – 27 lurdai.231 Objektas n ėra įrašytas į KVR s ąraš ą, tod ėl jokio teisinio apsaugos statuso neturi. Turistinis potencialas: Objektas paruoštas lankymui: sutvarkyta aplinka, įrengti suoliukai. Nuo up ės kranto matyti vaizdinga panorama. Važiuojant pagrindiniu keliu – nuorodos, žymin čios kaip

227 Ming ėla, Algimantas. Lietuvos paribio miestai ir gyvenviet ės. Skuodas. In: Žemai čių žem ė, Nr. 4, 2007, p. 10. 228 Gidas po Skuodo rajon ą, op. cit., p. 45. 229 Puodkali ų piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23795 230 Gidas po Skuodo rajon ą, op. cit., p. 44. 231 Lileikien ė, Veronika. Žemaitijos lurd ų apeigin ės kult ūros s ąsajos ir skirtumai . Lietuvos katalik ų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Vilnius: Rotas, T. 19, 2005, p. 658.

54 pasiekti objekt ą. Kadangi lurdas yra pamišk ėje tiesioginio pri ėjimo prie jo n ėra, reikia keliauti pamiške. Šalia lurdo įrengtas šulinys, kuriame galima pasisemti iš šaltinio atitekan čio „gydomojo“ vandens. 2.2.8. Ša čių seni ūnija Ša čių alkakalnis (Rykl ės kalnas) Alkakalnis yra kair ėje kelio Šat ės – Rukai pus ėje, Ša čių miestelio vakarin ėje dalyje. Rykl ės kalnas netaisyklingo trikampio formos, šiek tiek pailgintas šiaur ės – piet ų kryptimi. 232 Ant šio kalno vyksta kasmetinis, jau tradicija tapęs, renginys „Pakalnut ės skelbia žini ą“. 233 Legenda byloja, kad šiose Ša čių miestelio apylinki ų ribose ant kalno anks čiau stov ėjusi bažny čia, kuri nugrimzdo. Žmon ės pamat ę, kad pastar ąją prarijo kalnas, j į pavadino Rykl ės vardu. Ši vieta turi ne tik istorin ę, bet ir mitologin ę prasm ę.234 Turistinis potencialas : Alkakalnis įtrauktas į KVR sąraš ą,235 ta čiau nuorod ų, žymin čių kaip pasiekti objekt ą, n ėra. Pats kalnas (Pav. 55) apaug ęs lapuo čiais medžiais, j ų masyvas dengia vis ą šlait ą. Prie alkakalnio n ėra tiesioginio privažiavimo, jis pasiekiamas lauko keliuku, kuris n ėra labai nutol ęs nuo pagrindinio kelio. Objekto teritorija tvarkinga: priži ūrėta aikštel ė, lankytoj ų patogumui įrengti mediniai suoliukai. Nuo šio kalno atsiveria graži Not ėnų miestelio panorama. Netoli Rykl ės kalno yra įrengtos senosios miestelio kapin ės. Šv. Jono Krikštytojo bažny čia Šv. Jono Krikštytojo bažny čia – Skuodo rajone, Ša čių kaime, apie 7, 5 km nutolusi į vakarus nuo Barsty čių gyvenviet ės. Remiantis istoriniais šaltiniais, Jonas Volskis 1670 m. pastat ė bažny čią, ta čiau A. Sapiega 1771 m. perstat ė nauj ą medin ę bažny čią. 1851 m. įkūrus parapij ą, tik po 20 met ų prad ėta r ūpintis m ūrin ės bažny čios statybomis. Dabartin ė m ūrin ė bažny čia, gavus leidim ą, buvo pastatyta 1882 – 1886 m. klebono S. Lukoševičiaus rūpes čiu. 236 Jos sienos išm ūrytos 1885 m. iš plyt ų, kurios degtos iš molio. Pastarasis iškastas netoli esan čiame Pagramant ės kaime. 237

232 Gidas po Skuodo rajon ą, op. cit., p. 58. 233 Ibid. 234 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 11. 235 Ša čių alkakalnis vad. Rykl ės kalnu. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28183 236 Misius, op. cit., p. 397. 237 Lietuva prasideda nuo Skuodo , op. cit., p. 11.

55 Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čia sta čiakampio plano, dvibokšt ė, šventoriaus tvora iš akmen ų m ūro. 238 Bažny čia (Pav. 56) pastatyta iš plyt ų m ūro, tod ėl ji priskiriama plyt ų stiliui. Pastarasis b ūdingas eklektikos periodui, kuris dar vadinamas istorizmu. 239 Bokštai dviej ų tarpsni ų. Apatinis tarpsnis kvadrato formos su apvaliu langeliu. Tuo tarpu viršutinis bokšto tarpsnis, kartu su trikampiu šalmu, primena k ūgį, kurio kraštai modeliuojami daugiakamp ėmis plokštumomis. Bažny čios langai pusapskri čių ark ų pavidalo kaip ir pagrindiniame fasade esan čio įė jimo. Bažny čia – halin ė, trinav ė (Pav. 57). Erdv ę į tris dalis skaido masyv ūs kvadrato formos pilioriai. Interjere vyrauja šviesiai pastelin ės spalvos – gelsva, žalsva. Viduje yra 3 altoriai: „Didysis altorius pastatytas 1891 – aisiais kunigo klebono Ignaco Stank ūno r ūpes čiu. Altoriuje – du paveikslai: Šv. Jono Krikštytojo ir Marijos Belaisvi ų Glob ėjos“. 240 Nors pati bažny čia n ėra įrašyta į KVR, ta čiau pastarasis paveikslas įtrauktas į min ėtą s ąraš ą.241 Šiandien bažny čioje yra 23 langai, 6 durys, 14 stacij ų, taip pat sakykla. Sp ėjama, kad pastaroji galimai įrengta kartu su šoniniais altoriais 1904 m., o stacijos įsteigtos 1902 m. 242 Dešiniajame bažny čios bokšte yra trys varpai: didysis, vidurinis ir mažasis. Pastarieji 243 , kartu su min ėtomis stacijomis 244 taip pat įrašyti į KVR . Turistinis potencialas: Objektas pritaikytas lankymui. Tenka pasteb ėti, kad šiuo metu Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čios infrastrukt ūra lankymo atžvilgiu, lyginant su kitomis Skuodo rajone esan čiomis bažny čiomis, sutvarkyta bene geriausiai: naujai išgrįsti raudon ų trinkeli ų takai sudaro galimyb ę apži ūrėti pastat ą iš vis ų pusi ų. Erdviame šventoriuje įkomponuotos skulpt ūros. Vertinant turizmo atžvilgiu, lankytoj ų patogumui reik ėtų suoliuk ų, taip pat

238 Misius, op. cit., p. 397. 239 Likas, Gendrikas. Architekt ūros stiliai (VIII – XX a.) . Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2002, p. 103. 240 Ronkauskien ė, R ūta. Ša čių Šv. Jono krikštytojo bažny čia. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą:http://skuodoparapija.lt/saciu-sv-jono-krikstytojo-parapija 241 Paveikslas „Marija krikš čioni ų glob ėja“. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13685 242 Ša čių Šv. Jono krikštytojo bažny čia// http://skuodoparapija.lt/saciu-sv-jono-krikstytojo-parapija 243 Varpai. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: Varpas I http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10038 ; Varpas II http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10039 ; Varpas III http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13686 244 Stacijos. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14940

56 informacinio stendo su trumpa šios bažny čios istorija. Objektas miestelio centre, gana lengvai randamas. Joki ų rodykli ų, žymin čių kaip j į pasiekti, n ėra. Išnagrin ėjus Skuodo rajono kult ūros ir gamtos paveldo objektus pagal anks čiau min ėtus kriterijus išsiaiškinta, jog visi jie svarb ūs istoriškai, turintys didel ę kult ūrin ę vert ę. 15 analizuot ų objekt ų vert ė – pripažinta ir įvertinta. Likusiems 7 nėra suteiktas apsaugos statusas, nors jie turi nemenk ą kult ūrin ę, menin ę – architekt ūrin ę, istorin ę, socialin ę vertes (Aleksandrijos, Ylaki ų evangelik ų baptist ų, Not ėnų, Ša čių, Vai čai čių bažny čios, Not ėnų Kristaus Karaliaus paminklas, Užluob ės lurdas). Atsižvelgiant į atlikt ą tyrim ą, šiems objektams tur ėtų b ūti suteiktas teisinis apsaugos statusas kaip istoriškai svarbiems ir reikšmingiems Skuodo rajono kult ūros paveldo objektams.

57 3. SKUODO KRAŠTO TURISTINIO POTENCIALO ANALIZ Ė IR K ŪRYBIŠK Ų MARŠRUT Ų RENGIMO SPECIFIKA

Apžvelgus ir išanalizavus Skuodo miesto ir rajono kult ūros bei gamtos paveldo objektus, pirmoje ir antroje šio darbo dalyse išsiaiškinta, jog pastarieji ištekliai yra tinkami turizmo pl ėtrai vystyti. Atsižvelgiant į tai, šios darbo dalies tikslas – suformuoti Skuodo miesto ir rajono, kaip patrauklaus turistams krašto įvaizd į bei parengti turizmo pl ėtros vystymo koncepcij ą, kuri numatyt ų naudingas priemones aktyvinant turizmo pl ėtr ą. Siekiant parengti patraukli ą turizmo pl ėtros galimybi ų studij ą, svarbu atlikti SSGG analiz ę, įvertinant Skuodo krašto turistin į patrauklum ą. 3.1. Privalumai ir tr ūkumai formuojantys vietos įvaizdžio patrauklum ą Stipryb ės: 1. Unikalus ir išskirtinis kraštovaizdis. Skuodo apylinki ų kraštovaizdis – turtingas akmenimis. Pastarieji išsibarst ę po vis ą rajono teritorij ą. Įsp ūdingo dydžio rieduliai gali būti laikomi „vizitine“ Skuodo apylinki ų kortele ir naudojami turizmui. Be akmen ų išskirtin į kraštovaizd į formuoja pakel ėse stovin čios koplyt ėlės bei mediniai kryžiai, pristatantys Žemaitijos krašto liaudies meno specifik ą. 2. Kult ūros paveldo ištekliai. Kult ūrinis paveldas – tinkamas pažintiniam turizmui pl ėtoti. Rajone gausu bažny čių, piliakalni ų, alkakalni ų bei mitologini ų viet ų. Nemažai dail ės vertybi ų sukaupta rajono bažny čiose. Mažosios architekt ūros paminklai daugiausiai išsid ėst ę kapin ėse, pakel ėse. Rajone esan čios kapin ės – svarb ūs urbanistikos paminklai. 3. Gamtos paveldo ištekliai. Svarbu pamin ėti, jog Skuodo rajone saugomos teritorijos užima 8,5%. Į j ų tinkl ą patenka ŽNP dalis, SRP dalis ir 9 draustiniai. Iš j ų kraštovaizdžio draustiniams priskiriami – Apuol ės, Kuli ų, G ėsal ų, geomorfologiniams – Kulali ų, Šaukli ų, Igari ų, botanini ų – Laum ės, Marginink ų, taip pat įsteigtas Bartuvos ichtiologinis draustinis. Rajone yra net 6 nat ūral ūs ežerai, 17 upi ų, Skuodo mieste telkšo Bartuvos tvenkinys 245 , dar vadinamas „Skuodo j ūra“. Be

245 Sakalauskien ė, op. cit., p. 4.

58 upi ų, nemažai mišk ų, dauguma j ų mišraus pob ūdžio. Rajone taip pat gausu geologini ų bei mitologini ų objekt ų. 4. Objektai svarb ūs nacionaliniu mastu. Apuol ės gyvenviet ė pirmoji rašytiniuose šaltiniuose pamin ėta Lietuvos gyvenviet ė. Mos ėdžio akmen ų parkas – muziejus ir V. Into sodyba išskirtinis respublikin ės reikšm ės objektas. Šaukli ų tundra (riedulynas) – vienas didžiausi ų kadagyn ų Lietuvoje. Barsty čių akmuo – didžiausias geologinis paminklas šalyje. S. Daukanto kl ėtel ė – pirmojo Lietuvos istoriko gimtin ė. 5. Motobolas. Skuodas gars ėja išskirtine sporto šaka – motobolu. 246 Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi motobolo komandos Kretingos „Milda“ ir Skuodo „Bartuva“. Tai itin savitas ir nuo 1968 m. propaguojamas sportas Skuodo apylink ėse 247 , suburiantis nemažai lankytoj ų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos respublikos. Silpnyb ės: 1. Geografin ė pad ėtis. Skuodo rajonas toli nuo didži ųjų miest ų. D ėl nepatogios geografin ės pad ėties mažiau lankomas nei didesni ų miest ų rajonai. 2. Neveikianti geležinkelio linija . Skuodo mieste esantis geležinkelis nefunkcionuoja, dėl to sumaž ėja keliavimo b ūdų alternatyvos bei rajono pasiekiamumas. 3. Turizmo autotrasų tr ūkumas . Neišvystytas keli ų tinklas apriboja kult ūros paveldo lankomum ą, jo reprezentavimą. 4. Neišvystyta infrastrukt ūra. Remiantis atlikta Skuodo miesto ir rajono analize, kai kurie lankytini kult ūros bei gamtos paveldo objektai – nesutvarkyti ir nepritaikyti turizmui. Tr ūksta nuorod ų ir rodykli ų, kurios žym ėtų lankytinas vietas, taip pat informacini ų stend ų prie objekt ų. 5. Neišpl ėtotas dvira čių turizmas. Pagrindin ės dvira čių trasos suformuotos tik Skuodo mieste, rajone – didelis j ų tr ūkumas. Tai užkerta galimyb ę pl ėtotis dvira čių turizmui. 6. Mažai apgyvendinimo įstaig ų. Pagrindin ės apgyvendinimo įstaigos sutelktos Skuodo mieste, Aleksandrijos bei Mos ėdžio seni ūnijose. 7. Kemping ų ir poilsiavie čių tr ūkumas. Mažas kemping ų ir poilsiavie čių tinklas neleidžia pl ėtoti rekreacinio turizmo gamtoje.

246 Motobolas – komandinis motocikl ų sportinis žaidimas kamuoliu. 247 Motobolo istorija. In: Lietuvos motocikl ų sporto federacija . [ži ūrėta 2015 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.lmsf.lt/motobolo-istorija

59 Galimyb ės: 1. Vandens pramogos. Atsižvelgus į tai, jog rajone – nemažai vandens telkini ų (ežerai, up ės, užtvankos) galima pl ėtoti vandens pramog ų turizm ą, nuomoti baidares, vandens dvira čius, valtis. Prie ežer ų galima įrengti maudyklas. 2. Geležinkelio linijos atnaujinimas. Atgaivinus geležinkelio linij ą Skuodo miestas ir jo rajonas būtų pasiekiamas ne tik autobusais, automobiliais, dvira čiais, bet ir traukiniais. Tai padidint ų turist ų sraut ą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, kadangi geležinkelis ribojasi su Latvijos respublika (Kretinga – Skuodas – Priekul ė). 3. Rekreacinis turizmas. Rekreacinis turizmas gal ėtų b ūti pl ėtojamas kaimo turizmo sodybose, prie ežer ų bei mišk ų. Įrengus kempingus bei stovyklavietes b ūtų sudarytos sąlygos rekreacinio turizmo pl ėtrai. 4. Nuotyki ų turizmas. Nuotyki ų turizmui – tinkami miškai, kuriuose gal ėtų b ūti įrengtos specialios žaidim ų aikštel ės, tramplinai, nuotyki ų parkai. Pamiški ų plot ą b ūtų galima išnaudoti įrengus stovyklavietes, sporto aikšteles. 5. Religinis turizmas. Skuodo krašte – 11 maldos nam ų, kurie tinkami religiniam turizmui pl ėtoti, sudarant galimyb ę lankytojams susipažinti su Skuodo rajono bažny čių architekt ūra bei statyb ų technologijomis. 6. Turizmo infrastrukt ūros gerinimas, objekt ų tvarkymas . Pagerinus infrastrukt ūros tinkl ą, paruošus tinkamas prieigas prie objekt ų, paženklinus lankytinas vietas bei sutvarkius pa čius objektus b ūtų didesn ė tikimyb ė, jog lankytoj ų srautas padid ės d ėl pa čių objekt ų patrauklumo, j ų istorin ės, architekt ūrin ės, menin ės, kult ūrin ės ver čių. Gr ėsm ės: 1. Konkurencija . Atsižvelgiant į tai, kad Skuodo rajonas – pakankamai mažas iškyla didel ė gr ėsm ė, jog gali b ūti lankomi gretimuose rajonuose esantys patrauklesni paveldo objektai, turintys daugiau reklamos. 2. Valdžios atstov ų pasyvumas. D ėl menkos objekt ų atrankos ir suvokimo finansavimas skiriamas ne tiems objektams, kuriems jo labiausiai reikia. Pastarasis gali b ūti netolygiai paskirstytas miesto ir rajono objekt ų atžvilgiu. 3. Mažas finansavimas. D ėl mažo finansavimo objektai gali likti nesutvarkyti, tod ėl ateityje visai sunyks, praras savo estetin į vaizd ą ir kult ūrin ę reikšm ę, bus nelankomi.

60 4. Netinkamas objekt ų tvarkymas . Dėl mažo finansavimo netinkamai ir skubotai sutvarkius kult ūros paveldo objektus, galimas j ų autentiškumo netekimas. Pagal pateikt ą SSGG analiz ę matyti, jog Skuodo mieste bei rajone – tikrai verting ų ir istoriškai įdomi ų objekt ų, ta čiau didžiausias tr ūkumas tas, kad n ėra pakankamai išvystyt ų turizmo niš ų. Atsižvelgiant į tai, svarbu paanalizuoti kokios iš j ų šiuo metu funkcionuoja bei kokios gali b ūti pritaikytos tolimesnei turizmo pl ėtrai (Pav. 58). Žinant, kad Skuodo rajonas – nedidelis, tokia verting ų kult ūrini ų ištekli ų gausa ir objekt ų svarba sudaro galimybes naudoti pastaruosiuos ne tik profesiniam, pažintiniam, kultūriniam, bet ir kitokiam turizmui.

Pav. 58. Skuodo rajono esam ų ir galim ų turizmo niš ų lentel ė. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

Pagal pateikt ą lentel ę matyti, kad Skuodo rajone – galimos beveik visos turizmo rūšys, išskyrus verslo ir žirgin į turizm ą, kadangi tam n ėra nei pasi ūlos, nei paklausos. Verslo sektorius sunkiai įmanomas, nes Skuode praktiškai negaminama jokia produkcija, tod ėl čia telkiasi tik smulkieji verslai. Žirgynui poreikio nėra, nes Klaip ėdos apskrityje savo paslaugas si ūlo net 8 iš j ų.248 3.2. Turizmo infrastruktūros vertinimas lankom ų objekt ų atžvilgiu Apžvelgiant Skuodo rajono gamtinius ir kult ūrinius išteklius bei galim ą pastar ųjų panaudojim ą turizmui svarbu akcentuoti, jog didel ę reikšm ę tam turi objekt ų paruošimas viešam lankymui. Viso to pagrindas – infrastrukt ūros išvystymas ir papildomos paslaugos turistams, kurios tenkint ų fiziologinius bei dvasinius poreikius.

248 Jojantiems ir ketinantiems joti. [ži ūrėta 2015 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.jok.lt/index.php?/Zirgynu-paieska/paieska.html?par=3&search=1?search=1&par=3

61 Nemenka rajono spraga – autotras ų tr ūkumas. Šiuo metu nacionaliniu mastu suformuotos dvi trasos 249 reprezentuojan čios Kurši ų ir Žemaitijos paveld ą. Kurši ų kelio tinklas 250 pristato išlikusius Kurši ų istorijos ir kultūros reliktus. Žemaitijos keli ų tinklas 251 reprezentuoja Žemaitijos istorij ą, kult ūrą ir kraštovaizdžio įvairov ę. Nors pagrindiniai rajono keliai išasfaltuoti, ta čiau tam tikromis atkarpomis, ypa č kaim ų šalutiniuose keliukuose, yra bloga dažniausiai žvyruota danga. Pablog ėjus orams ne visada įmanoma pasiekti ten esan čias lankytinas vietas, tod ėl reikia eiti p ėstute. Bendrame kontekste keli ų tinklas, infrastrukt ūros atžvilgiu – tvarkomas gana neblogai, tod ėl didžioji dalis rajone esan čių kult ūros ir gamtos paveldo objekt ų yra lengvai pasiekiami. Analizuojant Skuodo rajono lankytin ų viet ų potencial ą ir paruošim ą turizmui paaišk ėjo, kad kai kurie j ų n ėra pritaikyti viešam turist ų lankymui. Vis ų pirma, nesutvarkyti privažiavimai ir prieigos prie objekt ų, tr ūksta informacini ų nuorod ų, ženkl ų ir stend ų. Tą pat į patvirtina ir, šio darbo autor ės, atliktos anketos rezultatai 252 : net 33, 8% apklaust ųjų mano, jog nuorod ų ir rodykli ų, žymin čių lankytinus objektus Skuodo rajone tr ūksta. Tik 24, 3% sutinka, jog nuorod ų užtenka, o didžioji dalis (39, 2%) šiuo klausimu iš viso neturi nuomon ės. Be nuorod ų ir rodykli ų prie daugumos objekt ų n ėra įrengt ų automobili ų stov ėjimo aikšteli ų, suoliuk ų, šiukšliad ėži ų, lauko tualet ų, apžvalgos aikšteli ų, pav ėsini ų bei tak ų. Pastarieji itin reikalingi piliakalniuose (pvz. Puodkali ų, Jedžiot ų) tam, kad lankytojai nesunaikint ų likusio kult ūrinio sluoksnio. Kalbant apie dvira čių – p ėsčiųjų tak ų infrastrukt ūrą išsiaiškinta, kad pa čiame Skuodo mieste pastarieji gana gerai priži ūrimi, ta čiau j ų tinklo nepakanka. Šiuo metu yra nutiesti du takai. Vienas j ų, sveikatingumo takas, įrengtas Skuodo miesto parke bei dvira čių ir p ėsčiųjų takas nutiestas maršrutu Skuodas – Mažieji R ūšupiai. 253 Dvira čių ir p ėsčiųjų takams reikt ų išnaudoti kaimo keliukus, laukus, miškus ar kalvas, kurios prie vandens telkini ų. Tak ų maršrutai tur ėtų b ūti pažym ėti rodykl ėmis, kurios nurodyt ų kryptis bei

249 Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas. Aiškinamasis raštas . Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio ministerijos. Vilnius, 2008, p. 21. 250 Trasos kryptis: Šilut ė – Klaip ėda – Palanga – Senoji Įpiltis – Skuodas – Barsty čiai. 251 Trasos kryptis: Palanga – Kretinga (Salantai – Mosėdis) – Plung ė (Plung ė – Rietavas – Kaltin ėnai) – Telšiai – Varniai – Kaltin ėnai – Kražiai – Kelm ė – Kurtuv ėnai arba Tytuv ėnai – Šiluva – Raseiniai. 252 Macevi čiūtė, Simona. Turizmas ir lankytini kult ūros paveldo objektai Skuodo apylink ėse . Internetin ė apklausa, 2015. Žr. Prieduose. 253 Andriekus, op. cit., p. 9.

62 lankytinus objektus. Taip pat b ūtų gerai įrengti žem ėlapi ų stendus su keliavimo kryptimis tiems lankytojams, kurie neturi savo individualaus maršruto. 3.3. Kult ūrini ų rengini ų kaip turizmo ištekli ų svarba ir informacijos sklaida Skuodo mieste ir rajone vyksta nemažai kult ūrini ų rengini ų254 , kuri ų informacine sklaida užsiima Skuodo savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyrius. Tyrimo metu buvo apklausti įvairi ų sri čių specialistai 255 , kuri ų darbo specifika susijusi su kult ūros paveldu ir turizmu. Dauguma j ų mano, kad lankytojams – pateikta pakankamai informacijos tiek apie kult ūros paveldo objektus, tiek apie vykstan čius renginius. Šio darbo autor ės, atliktos apklausos rezultatai 256 rodo nemenk ą informacin ės sklaidos stygi ų, kadangi net 33,3 % respondent ų mano, jog informacijos apie vykstan čius renginius tr ūksta. 36% sutinka, jog informacijos užtektinai, 28% Skuode vykstan čiais renginiais iš viso nesidomi. Likusi dalis į klausim ą neatsak ė. Remiantis apklausos dalyvi ų nuomone, populiariausiais išlieka šie renginiai – „Skouda bouž ės juomarks“ (32,3%), Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“ (27,3%), Skuodo g ėli ų fiesta (20,2%) bei tarptautinis sakralin ės muzikos festivalis Skuode (14,1%). 6,1% apklaust ųjų n ėra dalyvav ę jokiame renginyje, tod ėl apie j ų pob ūdį ir specifik ą visiškai nieko nežino. Nepaisant to, kad informacijos apie renginius tr ūksta, apklausos dalyviai d ėl Skuode esan čių kult ūros ir gamtos paveldo objekt ų, si ūlyt ų Skuod ą aplankyti savo draugams ir paž įstamiems (58,7%) kaip įdom ų krašt ą.

254 Renginiai Skuode: Sakralinis muzikos festivalis, Folkloro ansambli ų švent ė „Liob šuokt liob dainiout ė“, Skuodo g ėli ų fiesta, Skouda bouž ės juomarks, M ėgėjų teatr ų festivalis „Vaid ėnam tievu kalba“. Renginiai rajone: Tarptautin ė žiemos sporto švent ė ant Kal čių ežero, Duonos kepimo švent ė, Žemdirbio muziejaus švent ė, Folkloro ansambli ų švent ė „Pri d ėdioj ė k ūlė“, Poetin ė literat ūrin ė popiet ė „Pakalnut ės skelbia žini ą“, Šv. Antano atlaidai, Orkestr ų švent ė Ylakiuose, Gyv ųjų amat ų ir folkloro švent ė „Bieg opel ė vingordama“, Sakralin ės muzikos festivalis Mos ėdyje, Šv. Aloyzo atlaid ų švent ė, Onini ų švent ė Lenkimuose, Žolin ė „Žyd žalioun vasaras žuolyna“, Šv. Roko išpažin ėjo atlaidai, Obuoliniai atlaidai Not ėnuose, Gryb ų švent ė Šatraminiuose, Cepelin ų švent ė Narvydžiuose, S. Daukanto premijos įteikimo ceremonija, Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“. 255 Macevi čiūtė, Simona. Interviu su Skuodo miesto kult ūros paveldo ir turizmo srities specialistais. Žr. Prieduose. 256 Macevi čiūtė, Simona. Turizmas ir lankytini kult ūros paveldo objektai Skuodo apylink ėse . Internetin ė apklausa, 2015. Žr. Prieduose.

63 3.4. Kūrybišk ų maršrut ų teikiamos galimyb ės turizmo pl ėtrai Skuodo krašte Analizuojant Skuodo rajono turizmo nišas ir esamą pl ėtr ą paaišk ėjo, kad n ėra sudarytos vieningos turizmo koncepcijos, kuri b ūtų patraukli atvykstantiems lankytojams. Dėl šios priežasties tampa svarbu pateikti kelet ą maršrut ų rengimo metod ų, kurie b ūtų naudingi ir realiai pritaikomi turizmo pl ėtrai Skuodo mieste bei rajone, siekiant padidinti kult ūros paveldo objekt ų lankomum ą. 3.4.1. Turistini ų tinkl ų pl ėtros modeliai kult ūros paveldo animavimui Norint suaktyvinti turizmo srautus ne tik Skuodo mieste, bet ir rajone – svarbus turizmo sektoriuje veikian čių įstaig ų bendradarbiavimas tarpusavyje (muziejai, parkai, draustiniai, kaimo turizmo sodybos, rezervatai, kult ūros bei turizmo centrai ir t. t.). Bendradarbiavimas turi b ūti paremtas klasterio 257 principu, kurio esm ė – reklama. Objekt ų populiarinimas turi vykti rato principu, kurio centre yra Skuodo miesto bei rajono kult ūros paveldo objektai. Kaip pavyzd į galima pateikti Skuode ir jo apylink ėse veikian čias bažny čias. Pastarosios n ėra itin populiarios religinio turizmo atžvilgiu, jas labiau lanko asmenys suinteresuoti architekt ūra, j ų istorija, bet toki ų lankytoj ų nedaug. Tam tikslui, kad maldos namai b ūtų lankomi – reikalinga j ų tarpusavio kooperacija, prie kurios tur ėtų prisid ėti ir kitos su turizmu susijusios įstaigos. Taigi, kaip ir min ėta anks čiau, reikalinga reklama, kuri lankytojui atvykus į objekt ą b ūtų pateikta tiesiogiai. Tam puikiai pad ėtų prie bažny čių pastatyti nedideli stendai su žem ėlapiais, kuriuose b ūtų pateiktas maršrutas be joki ų objekt ų nuotrauk ų, pavadinimu „Maldos nam ų keliais“ (Pav. 59). Kad lankytojui b ūtų įdomu išbandyti ši ą tras ą, prie žem ėlapio reikt ų pateikti galvos ūkį, kuris atskleist ų Skuodo rajono maldos nam ų specifik ą. Galvos ūkį b ūtų įmanoma išspr ęsti tik aplankius visas bažny čias. Tai tur ėtų b ūti lengvo pob ūdžio klausimai, kuriuos gal ėtų išspr ęsti kiekvienas. Pavyzdžiui, išsiaiškinti maldos namų medžiagiškum ą (medis, akmen ų m ūras, plyt ų m ūras), kita užuomina gal ėtų b ūti susijusi su bokšt ų skai čiumi (dvibokšt ė, vienabokšt ė, bebokšt ė). Lankytojas keliaut ų ne tik su tikslu išsiaiškinti, bet ir

257 Klasteris – tai geografin ė tarpusavyje susiet ų įmoni ų, specializuot ų tiek ėjų, paslaug ų tiek ėjų, susiet ų pramon ės šak ų įmoni ų ir tam tikros krypties asocijuot ų institucij ų (universitet ų, standart ų ir prekybini ų asociacij ų), kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja, koncentracija.

64 suvokt ų esminius Skuodo rajono bažny čių bruožus. Šiuo atveju tarpusavyje bendradarbiaujantys maldos namai gaut ų abipus ę naud ą, kadangi b ūtų aplankyti ne tik j ų, bet ir kiti Skuodo rajone esantys maldos namai. Tokia žem ėlapi ų sistema galėtų veikti prie daugumos stambesni ų objekt ų.

Pav. 59. Maršrutas „Maldos nam ų keliais“ po Skuod ą ir jo apylinkes. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

Kitas b ūdas organizacijoms dirbti tarpusavyje – spauda. Pagrindiniuose objektuose į kuriuos atvyksta lankytojai tur ėtų b ūti pateikti lankstinukai, bukletai, žem ėlapiai ar trumpos keliautoj ų knygut ės, kuriose b ūtų nurodytos lankytinos Skuodo miesto ir rajono vietos. Geografiniu atžvilgiu ar čiau esantys objektai, tur ėtų b ūti reklamuojami papildomai nei toliau esantys. Pavyzdžiui, Mos ėdžio akmen ų muziejus pateiktuose lankstinukuose tur ėtų akcentuoti, kad netoli Mos ėdžio yra „Šilal ės k ūlis“ 258 , jog čia pat randasi Šaukli ų riedulynas, kuris – vienas didžiausi ų Lietuvoje ir t. t. Tokiu pat principu ir pats Skuodas tur ėtų garsinti miesto objektus, susiedamas juos su rajono. Pavyzdžiui, Skuodo dvare – muziejuje ar Kult ūros ir turizmo informacijos skyriuje, lankstinukuose pateikti maršrutai tur ėtų b ūti sudaryti logiškai su ar čiausiai ir toliausiai esan čiais objektais. Tam puikiai tikt ų žiediniai maršrutai: viename žem ėlapyje pagal pasirinktas vietas gal ėtų b ūti dvi kryptys (Pav. 60). Ar čiau esan čių objekt ų trasa (pažym ėta raudona spalva) gal ėtų atrodyti taip: A – Skuodo objektai, B – Kubilišk ės piliakalnis, C – Puodkali ų piliakalnis, A – Skuodas. Toliau esan čių objekt ų trasa (pažym ėta m ėlyna spalva): A – Skuodo objektai, B – Lenkim ų miestelio objektai, C – Daukši ų kaimo lankytinos vietos,

258 Šilal ės k ūlis – penktas pagal dyd į akmuo Lietuvoje // http://www.salanturp.lt/index,lt,16046.html

65 D – Mos ėdžio objektai, A – Skuodas. Tokiu b ūdu gal ėtų b ūti pateikti keli žem ėlapi ų variantai su skirtingomis kryptimis, kurios apimt ų vis ą rajone esan čių lankytin ų objekt ų tinkl ą. Šiuo atveju pateiktas maršrutas sudarytas labiau aplankant vakarin ę rajono dal į.

Pav. 60. Žiedini ų maršrut ų tinklas po Skuod ą ir jo apylinkes. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

3.4.2. Specifiniai maršrutai turistiniam vietos įvaizdžiui formuoti Skuodo rajono išskirtinis bruožas – akmenys, formuojantys patraukl ų vietos įvaizd į ir išskirtinum ą visame Lietuvos kontekste. Joks kitas miestas neprilygsta Skuodui rieduli ų gausa ir įvairumu: „Sve čius stebina po rajon ą išsibarst ę įvairių dydži ų ir form ų rieduliai“.259 Šie geologiniai gamtos objektai tur ėtų b ūti tinkamai panaudojami pl ėtojant turizm ą. Atsižvelgiant į unikal ų Skuodo rajono kraštovaizd į, b ūtina parengti maršrut ą susijus į su akmenimis. Siekiant paskatinti turizmo pl ėtr ą Skuodo rajone, lankytojams reikt ų sudaryti sąlygas kolekcionuoti Žemaitijos krašto, šiuo atveju Skuodo, riedulius. Pastarieji tur ėtų b ūti nedidelio dydžio suvenyriniai akmenukai su seni ūnijos, kuriame randasi riedulys, herbu ar inicialais. Ši ą akmenuk ų kolekcij ą b ūtų galima surinkti tik tuo atveju, jei lankytojai aplankyt ų visus objektus (riedulius), kurie pateikti specifiniame maršrute. Pavyzdyje (Pav. 61) pateikta galima „Rieduli ų kelio“ po Skuodo miest ą ir rajon ą maršruto kryptis: A – Skuodas (T ūkstantme čio akmuo), B – Barsty čiai (Barsty čių – Puok ės akmuo), C – Mikytai (Mitologinis akmuo „Laum ės – Velnio p ėda“), D – Šat ės (Erslos akmuo su dubeniu), E – Kulaliai (skaldyklos akmenynas), F – Mos ėdis (Akmen ų parkas, V. Into

259 Sakalauskien ė, op. cit., p. 7.

66 sodyba, Akmen ų skverelis, Mos ėdžio akmuo), G – Igariai (riedulynas), H – Šilal ė (Šilal ės kūlis, aukuro ir duben ėtieji akmenys), I – Šaukliai (Šaukli ų kadagynas – riedulynas, Šaukli ų akmuo, Šaukli ų senov ės kulto vietos apeiginis akmuo).

Pav. 61. Specifinis akmen ų kolekcijos maršrutas „Rieduli ų kelias“. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

Prie žem ėlapi ų tur ėtų b ūti pastatyti nedideli stendai su informacija, kur lankytojams aplankius objekt ą įsigyti suvenyrin į akmen į savo kolekcijai. Tuo tur ėtų užsiimti seni ūnijos bei Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyrius. Specifinio pob ūdžio maršrutai gal ėtų b ūti pritaikyti ir kitiems objektams, pavyzdžiui piliakalniams, kuri ų Skuodo krašte – pakankamai, kad b ūtų įmanoma surinkti nemaž ą kolekcij ą. Skatinant objekt ų lankomum ą bei siekiant sudominti lankytoj ą be kolekcionavimo galimyb ės tur ėtų b ūti parengti special ūs skirting ų tip ų turistiniai pasai: vieni j ų skirti keliaujantiems dvira čiais, o kiti tiems, kurie renkasi automobilius. Pagrindinis principas, kuriuo reikt ų vadovautis turint special ų turisto pas ą – antspaudas. Pavyzdžiui, prieš pradedant kelion ę lankytojui reikt ų apsilankyti Skuodo Kult ūros ir turizmo skyriuje, kuriame į pas ą b ūtų įrašomi su kelione susij ę duomenys (data, laikas, numatyt ų lankymui objekt ų skai čius). Įveikus maršrut ą galutinis antspaudas patvirtinantis, jog keliautojas tikrai buvo visuose objektuose būtų užd ėtas toje seni ūnijoje, kurioje aplankytas paskutinis objektas. Toki ų specifini ų maršrut ų kryptys tur ėtų b ūti parengtos skirtingais keliavimo b ūdais, kadangi neaišku kok į turisto pas ą lankytojas yra įsigij ęs ir kok į maršrut ą rinksis. Objektus reikt ų išd ėlioti logiškai bei atsižvelgti į atstumus. Šiame žem ėlapyje (Pav. 62) pateiktos kelios dvira čių maršrut ų kryptys, kurios pažym ėtos raid ėmis. Pirma trasa – 23 km, kryptimi

67 Skuodas (A) – Kubilišk ė (B) – Puodkaliai (C) – Daukšiai (D) – Mos ėdis (E). Antra trasa trumpesn ė – 21 km, kryptimi Skuodas (A) – Užluob ė (B) – Apuol ė (C) – Aleksandrija (D). Aplankius pasirinktus objektus, šiuo atveju, antspaudai turisto pase b ūtų užd ėti Mos ėdžio ir Aleksandrijos seni ūnijose (pažym ėta raudonai).

Pav. 62. Dvira čių maršrutas po Skuod ą ir jo rajon ą su turisto pasu. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

Išanalizavus Skuodo rajono turizmo infrastrukt ūrą bei kult ūros paveldo savitum ą reikia pasakyti, kad šis kraštas turi daug verting ų ir įdomi ų lankytin ų objekt ų. Atlikus tyrim ą paaišk ėjo, kad ne visi objektai yra paruošti viešam lankymui ir gerai žinomi, nes tr ūksta papildomos informacijos. Šiuo metu Skuode n ėra parengtos išsamios turistini ų maršrut ų koncepcijos, kuri apjungt ų miesto ir rajono objektus bei suaktyvint ų pastar ųjų lankomum ą. Pritaikius, šio darbo autor ės, sudarytus ir pateiktus maršruto rengimo modelius būtų populiarinamas ne tik Skuodo miestas bei jo apylinkės, bet ir suaktyvinta turizmo pl ėtra abiejuose sektoriuose.

68 IŠVADOS

1. Įvertinus Skuodo miesto kult ūros paveld ą buvo atrinkti 10 objekt ų – 9 architekt ūros paminklai bei istorin ė miesto dalis, pripažinta urbanistiniu paminklu. Pagrindiniai kriterijai, tur ėję įtakos ši ų objekt ų atrankai, buvo pasirinkto analizei objekto svarba, vertingumas, esama b ūkl ė ir pritaikymas turizmui. Tyrimo metu nustatyta, kad 8 Skuodo mieste esantys architekt ūros paveldo objektai tinkami turizmui, sutvarkyta jų aplinka ir prieigos: Skuodo liuteron ų evangelik ų bažny čioje veikia tautodailinink ų paroda, dvaro pastate įsik ūręs muziejus, Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čioje vyksta pamaldos ir rengiami atlaidai bei įvair ūs koncertai. Į lankytin ų objekt ų kategorij ą nepatenka tik cerkv ės pastatas, kadangi jis daug met ų uždarytas ir neveikia. Architekt ūriniai – memorialiniai paminklai pastatyti miesto centre, lengvai randami ir pasiekiami, ta čiau pa čiame mieste tr ūksta nuorod ų ir ženkl ų apie lankytinus objektus, kurie yra toliau nuo centro. Šiuo metu prie įvažiavimo į Skuod ą pastatyti tik du informaciniai stendai, nurodantys miesto ir rajono lankytinas vietas. Visi nagrin ėti objektai turi didel ę kult ūrin ę, istorin ę, socialin ę, architekt ūrin ę vertes, yra reikšmingi Skuodui kaip miesto identiteto simboliai. 2. Analizuojant Skuodo rajono kult ūros ir gamtos paveld ą bei lankytinas vietas, vertingiausiais, pagal objekto apsaugos status ą, verting ųjų savybi ų pob ūdį, reikšmingumo lygmen į ir turizmo infrastrukt ūros kriterijus, atrinkti 22 objektai. Atlikus tyrimą išsiaiškinta, jog 15 iš j ų turi apsaugos status ą: 12 – KVR s ąraše, 2 – patenka į Žemaitijos nacionalinio ir Salant ų regioninio park ų teritorijas, 1 – valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąraše. Net 7 iš pasirinkt ų analizei reikšming ų objekt ų neturi jokio apsaugos statuso. Pastarieji n ėra išsamiau analizuoti, nenustatytas j ų reikšmingumo lygmuo, nors jie pasižymi didele kult ūrine, menine – architekt ūrine, istorine, socialine vert ėmis. Analizuoti objektai sutvarkyti bei paruošti lankymui. Prie daugumos jų pateiktos nuorodos, žymin čios kaip juos pasiekti. Turizmo infrastrukt ūra kiek prastesn ė Puodkali ų piliakalnyje, nors pastarasis yra KVR sąraše: tr ūksta ženkl ų, nurodan čių kur randasi objektas, n ėra laipt ų, šiukšliad ėži ų. 3. Išnagrin ėjus esam ą Skuodo miesto ir rajono turizmo infrastrukt ūrą išsiaiškinta, jog bendrame kontekste rajono keliai priži ūrimi gana gerai: nutiestas platus asfaltuot ų keli ų tinklas, jungiantis rajono ir miesto objektus tarpusavyje. Kiek blogesn ė, dažniausiai žvyruota, danga – nuošalesniuose kaimuose, bet toki ų keli ų nedaug. Nagrin ėjant dvira čių ir p ėsčiųjų

69 tak ų infrastrukt ūrą nustatyta, jog rajone didelis j ų tr ūkumas. Skuodo mieste nutiesti tik du, tokio pob ūdžio, takai. Vertinant per turistinio potencialo plėtros prizm ę, tai sumenkina galimybes pl ėtotis spar čiai populiar ėjan čiam dvira čių turizmui, kuris gali b ūti laikomas lygiaverte keliavimo automobiliais alternatyva. Įvertinus lankytin ų objekt ų paruošim ą turizmui pasteb ėta, jog kai kurie j ų nepritaikyti viešam lankymui: n ėra sutvarkytų privažiavim ų ir prieig ų, tr ūksta informacini ų nuorod ų, ženkl ų ir stend ų, kai kuriems j ų – reikalingas remontas. Prie daugelio objekt ų n ėra įrengt ų automobili ų stov ėjimo aikšteli ų, suoliuk ų, šiukšliad ėži ų, lauko tualet ų, apžvalgos aikšteli ų, pav ėsini ų bei tak ų. Seni ūnijose nėra pastatyto n ė vieno informacinio stendo ar žem ėlapio, kuris lankytojui nurodyt ų kult ūros paveldo objekt ų išsid ėstym ą rajone. Išnagrin ėjus esamas ir galimas turizmo nišas nustatyta, jog Skuode įmanomos beveik visos turizmo r ūšys (autoturizmas, dvira čių, kaimo, kult ūrinis, nuotyki ų, pažintinis, pramoginis – laisvalaikio, religinis), išskyrus verslo ir žirgin į turizm ą, kadangi pastar ųjų pl ėtrai kol kas nėra nei pasi ūlos, nei paklausos. 4. Atlikus SSGG analiz ę bei įvertinus Skuodo krašto stipri ąsias ir silpn ąsias savybes išsiaiškinta, jog turizmo atžvilgiu, n ėra paruoštos bendros koncepcijos apjungian čios miesto ir rajono objektus į vien ą visum ą. Taip pat nustatyta, jog rajone esantys gamtiniai ištekliai (ežerai, up ės, tvenkiniai, užtvankos, miškai) nepritaikyti ir praktiškai nenaudojami rekreaciniam turizmui, nors pastarojo nauda šiam kraštui b ūtų gana perspektyvi. Siekiant padidinti turizmo sraut ą į Skuodo miest ą bei rajon ą, vis ų pirma reikia paruošti specifinius maršrut ų modelius, kurie b ūtų naudingi ir realiai pritaikomi. Prie lankytin ų viet ų galima įrengti netradicinius žem ėlapius su galvos ūkiais, sudarant lankytin ų objekt ų tinkl ą. Informaciniuose lankstinukuose būtina akcentuoti šalia esan čių objekt ų svarb ą ir sudaryti žiedinius maršrutus, keliomis kryptimis apjungiant miesto ir rajono kult ūros paveld ą tarpusavyje. Lankytojams galima pasi ūlyti kolekcionuoti Skuodo krašto riedulius, kadangi lankytin ų viet ų, susijusi ų su jais itin daug. Pastarieji gal ėtų b ūti su seni ūnijos, kurioje randasi riedulys, simbolika. Aplankius visus specialiame maršrute pateiktus riedulius, lankytojas tur ėtų galimyb ę surinkti vis ą j ų kolekcij ą. Dar vienas puikus b ūdas, siekiant paskatinti objekt ų lankomum ą – speciali ų skirting ų tip ų (dvira čių, automobili ų) keliautoj ų pas ų parengimas. Turint tok į pas ą b ūtų galima pasirinkti keliavimo pob ūdį, o įveikus numatyt ą maršrut ą gauti antspaud ą, jog tikslas pasiektas.

70 BIBLIOGRAFIJOS S ĄRAŠAS

ŠALTINIAI: 1. Andriekus, Gintas. Skuodo rajono turizmo pl ėtros 2005 – 2007 met ų programa. Skuodo rajono savivaldyb ės taryba. 2005, Nr. T9 – 62. 2. Interviu su kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas, 2014 10 30. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 3. Interviu su Skuodo muziejaus direktore Aldona Ozoliene. Skuodas, 2014 10 28. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 4. Interviu su Skuodo muziejaus istorike Joana Šleiniene. Skuodas, 2014 10 28. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 5. Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Architekt ūros ir urbanistikos skyriaus vyresni ąja specialiste Rita Kaupiene. Skuodas, 2014 10 31. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 6. Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresni ąja specialiste Kristina Ruikyte. Skuodas, 2014 10 29. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 7. Interviu su Skuodo parapijos klebonu Sauliumi Damašiumi. Skuodas, 2014 11 13. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 8. Ylaki ų evangelik ų baptist ų bažny čios pirmo ir antro aukšt ų planas . Registr ų centras. Registr ų centro Telši ų filialas. Nr. 2M- M-431, 2008 – 07 – 11. 9. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statinių kompleksas G499K. Kult ūros vertyb ės pagrindinis dosj ė. Kult ūros paveldo centras, 2004. 10. Macevi čiūtė, Simona. Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste . Tyrimas, 2014. 11. Macevi čiūtė, Simona. Turizmas ir lankytini kult ūros paveldo objektai Skuodo apylink ėse. Internetin ė apklausa, 2015. 12. Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas. Aiškinamasis raštas . Valstybinis turizmo departamentas prie LR ūkio ministerijos. Vilnius, 2008. 13. Objektin ė s ąmata. Not ėnų bažny čios ir koply čios kapitalinis remontas, 2013.

71 14. Pilypaitis, Antanas, Stani ūnien ė, Irena, Bilevi čien ė, Adelija. PRI. 364, 99 – 02,03 – TP – SPS.1. Skuodo senamies čio rekonstrukcijos projekto korekt ūra – papildymas ir inžinerini ų tinkl ų rekonstrukcija .Vilnius, 2000. 15. Preki ų (paslaug ų) pirkimo – pardavimo kvitas. Romos katalik ų Skuodo parapijos bažny čios stogo remontas, Nr. 7211952, 2007 m. rugpj ūč io m ėn. 3 d. 16. Regioninio planavimo centras. Skuodo rajono savivaldyb ės bendrasis planas . Antroji dalis – koncepcija, 2008. 17. Sakalauskien ė, Gintar ė. Skuodo rajono turizmo pl ėtros 2010 – 2013 met ų programa. Skuodo rajono savivaldyb ės taryba. 2010 – 01 – 28. Sprendimas, Nr., T9 – 11. 18. Simono Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė. Aktas . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos Nekilnojamojo kult ūros paveldo vertinimo taryba. 2014 – 04 – 28. Nr. KPD – AV – 685/1, Klaip ėda. 19. Skuodo dvaro sodybos fragmentai. Aktas . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos Nekilnojamojo kult ūros paveldo vertinimo taryba. 2014 – 02 – 17. Nr. KPD – AV – 638, Klaip ėda. 20. Skuodo rajono savivaldyb ės administracija. Investicinis projektas „Skuodo rajono Not ėnų ir Daukši ų kaim ų gyvenamosios aplinkos gerinimas“ . Nr. 3KA-KL-13-2- 007135. PR109, 2014. 21. Songailait ė, Roma. Skuodo miesto istorin ė dalis (reg. Nr. 17108), Gedimino g. 4 archeologini ų tyrim ų projektas, 2012 – 04 – 23. 22. Vietin ės reikšm ės architekt ūros paminklas. Bažny čia. Lenkim ų apylink ė, Lenkim ų kaimas. G499K. Lenkim ų bažny čios, esan čios Skuodo raj. Lenkim ų sen. (Reg. Nr. VT - 611) grind ų restauravimo metodika. 2009 – 04 – 29.

LITERAT ŪRA:

23. Akmen ų parkas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32867 24. Aleksandrijos Nukryžiuotojo J ėzaus bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/aleksandrijos_parapija/aleksandr_baznycia.html

72 25. Altor ėlis su Nukryžiuotojo ir Šv. Pranciškaus paveikslais. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=14901 26. Antrojo pasaulinio karo Soviet ų S ąjungos kari ų palaidojimo vietos. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11159 27. Apuol ės piliakalnis su gyvenviete. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24505 28. Barsty čių akmuo. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/32-barstyci- akmuo/32-barstyci-akmuo 29. Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios statini ų kompleksas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32747 30. Bažny čios statini ų kompleksas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1608 31. Cerkv ės pastatas. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498 32. Čerbul ėnas, Klemensas. Lietuvi ų liaudies architekt ūra . Dvisavaitinis kalendorius. Vilnius: Mintis, 1980. 33. Čerbul ėnas, Klemensas. Romantizmo architekt ūra Lietuvoje (1830 - 1860) In: Dail ėtyra . Vilnius: Vaga, 1987, p. 115 – 134. 34. Čiži ūnas, Gintautas. Žemaitijoje – taikos miestai. In: Žemai čių žem ė, 2012, Nr. 4, p. 38. 35. Daugirdas, Vidmantas, et all. Decentralizacija ir teritorin ė savivalda Lietuvoje. In: Politologija , 2006, Nr. 3, p. 96 – 97.

73 36. Gydytojo Vaclovo Into sodyba. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32860 37. Gudaitis, Kristupas. Lietuvos evangelik ų liuteron ų bažny čia. In: Skuodo parapijos istorija. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skuodo-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 38. Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai / Sud. E. Juvencijus. Kaunas: Terra Publica, 2013. 39. Ylakiai. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17083 40. Ylaki ų Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/ylakiu_parapija/ylakiu_baznycia.html 41. Jankevi čien ė, Alg ė. Lietuvos medin ės bažny čios, koply čios ir varpin ės. Vilnius: VDA, 2007. 42. Jojantiems ir ketinantiems joti . [ži ūrėta 2015 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.jok.lt/index.php?/Zirgynupaieska/paieska.html?par=3&search=1?search= 1&par=3 43. Jucevi čius, Robertas. Klasteri ų ABC . Klasteri ų kompetencijos tinklas , 2008. [ži ūrėta 2015 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.verslilietuva.lt/files/files/PDF/klasteriuabc.pdf 44. Kanarskas, Julius. Istorijos fragmentai. In: Mūsų žodis , 1992, birželio 27, Nr. 50 (5921), p. 3. 45. Kavaliauskas, Antanas. Tyrimai Skuode. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2005 metais , 2006, p. 299 – 300. 46. Kubilišk ės piliakalnio informacinis stendas. Skuodo rajono savivaldyb ė. Kubilišk ė. 47. Kubilišk ės piliakalnis. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=12074 48. Kult ūros ir turizmo skyrius. Gidas po Skuodo rajon ą. Klaip ėda: Druka, 2013.

74 49. Lenkimait ė, Ramut ė. Mos ėdžio apylink ėse. In: Žemai čių žem ė, 2005, Nr. 2, p. 41. 50. Levandauskas, Vytautas. Akmens m ūras Lietuvos šventov ėse. In: Soter . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011, Nr. 37 (65), p. 59 – 75. 51. Levandauskas, Vytautas. Lietuvos m ūro istorija . Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 52. Lietuvos architekt ūros istorija: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio / Ats. red. A. Jankevi čien ė. T. 2. Vilnius: Mokslas, 1994. 53. Lietuvos architekt ūros istorija: Nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m. / Sud. dr. Alg ė Jankevi čien ė, doc. dr. Vytautas Levandauskas, doc. dr. Nijol ė Lukšionyt ė – Tolvaišien ė, prof. habil. dr. A. Miškinis. T. 3.Vilnius: Savastis, 2000. 54. Lietuva prasideda nuo Skuodo . Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyrius: Druka, 2014. 55. Lietuva: enciklopedija / red. A. Ra čis. T.1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas, 2008, p. 394. 56. Lietuvos respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas. 2004 m. rugs ėjo 28 d. Nr. IX-2452, Vilnius. [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.heritage.lt/t_aktai/istatymai/nkpai.htm 57. Likas, Gendrikas. Architekt ūros stiliai (VIII – XX a.). Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2002. 58. Lileikien ė, Veronika. Žemaitijos lurd ų apeigin ės kult ūros s ąsajos ir skirtumai. Lietuvos katalik ų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. T.19. Vilnius: Rotas, 2005, p. 658. 59. Markevi čien ė, J ūrat ė. Interpretacij ų įdaiktinimas: materialiojo paveldo išlikimo dilema XXI a. In: Meno istorija ir kritika . Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 2014, Nr. 10, p. 15. 60. Migonyt ė, Vilt ė. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/739 61. Migonyt ė, Vilt ė. Mos ėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/816?id=816

75 62. Ming ėla, Algimantas. Lietuvos paribio miestai ir gyvenviet ės. Skuodas. In: Žemai čių žem ė, Nr. 4, 2007, p. 10. 63. Minkevi čius, Jonas. Lietuvos architekt ūros istorija: Nuo seniausi ų laik ų iki XVII a. vidurio. T.1 . Vilnius: Mokslas, 1987, p. 167. 64. Misius, Kazys, et all. Lietuvos katalik ų bažny čios žinynas . Vilnius: Pradai, 1993. 65. Mos ėdžio Šv. Mykolo archangelo bažny čia. In: Turizmogidas.lt . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://turizmogidas.lt/lt/lankytinos-vietos/skuodo- rajono-savivaldybe/mosedzio-sv-mykolo-archangelo-baznycia-438 66. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija. [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/mosedzio_parapija/mosedzio_baznycia.html 67. Mos ėdžio vandens mal ūnas. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30650 68. Motobolo istorija. In: Lietuvos motocikl ų sporto federacija . [ži ūrėta 2015 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.lmsf.lt/motobolo-istorija 69. Mukien ė, Danut ė. Mos ėdžio šv. Mykolo arkangelo bažny čia. In: Žemai čių žem ė, 2005, Nr. 2, p. 36 – 37. 70. Muziejaus istorija. In: Respublikinis V. Into akmen ų muziejus . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.akmenumuziejus.lt/lt/s_meniu/istorijos/muziejaus-istorija/ 71. Mūro kryžius Skuode. In: Lietuvos turizmas . [ži ūrėta 2014 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.turizmas.lt/en/puslapiai/lankytinos-vietos/M%C5%ABro- kry%C5%BEius-Skuode/170 72. Mūsų Lietuva: krašto vietovi ų istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai / Sud. B. Kviklys. Boston (Mass.): Lietuvi ų enciklopedijos leidykla, T.4, 1991. 73. Navickien ė – Almonaityt ė, Vaida. Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos- objektai/1411?rt=3&type=2&ss=barsty%C4%8Di%C5%B3

76 74. Navickien ė – Almonaityt ė, Vaida. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čia. In. Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1387?rt=3&pl=9 75. Paminklas tautos kan čioms atminti. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos- vietos/item/12-paminklas-tautos-kanciomsatminti/12-paminklas-tautos-kancioms- atminti 76. Pilypaitis, Antanas. Skuodo miesto centro formavimas. In: Statyba ir architekt ūra , T.5, d.1. Vilnius: Mintis, 1966, p. 255 – 264. 77. Puodkali ų piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23795 78. Rimgailien ė, Zina. Tarytum einantis per liet ų. In: Žemai čių žem ė. 2003, Nr. 3, p. 32. 79. Ronkauskien ė, R ūta. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia. In: Žemaitijos paveldas. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 14 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/zemaitija/baznycios/skuodo-svc-trejybes- baznycia 80. Ronkauskien ė, R ūta. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia. Istorija. In: Skuodo Šv č. Trejyb ės parapija. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/istorija/ 81. Ronkauskien ė, R ūta. Ša čių Šv. Jono krikštytojo bažny čia. In: Skuodo parapija. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/saciu-sv- jono-krikstytojo-parapija 82. S. Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23219 83. S. Daukanto kl ėtel ė. In: Kult ūros ir turizmo skyrius. [ži ūrėta 2015 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/356-s- daukanto-kletele 84. Salant ų regioninis parkas . [Ži ūrėta 2015 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.salanturp.lt/14529/gamta.html 85. Semaška, Algimantas. Keliaukime po Lietuv ą. Vilnius: Algimantas, 2014.

77 86. Semaška, Algimantas. Po Lietuv ą. Knyga visiems norintiems geriau pažinti gimt ąjį krašt ą. Vilnius: Algimantas, 2003. 87. Semaškait ė, Ingrida. Lietuvos dvarai: dviej ų tom ų žinynas . T. 1. Vilnius: Algimantas, 2009. 88. Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis Apuol ė. [ži ūrėta 2015 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internet ą: www. apuole.lt 89. Skuodas. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. geguž ės 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17108 90. Skuodo buvusi dvaro sodyba. In: Lietuvos dvar ų duomen ų baz ė. [ži ūrėta 2015 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.heritage.lt/dvarai/?ats2=OK&filtruok=Ie%F0koti&kaimas=- 1&fragmentas=#gohere 91. Skuodo dvaro r ūmai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. sausio 21 d.] . Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37570 92. Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 16 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1596 93. Skuodo muziejus. Istorija. [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.skuodomuziejus.lt/?page_id=27 94. Skuodo žyd ų senosios kapin ės. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21807 95. Songailait ė, Roma. Tyrin ėjimai Skuodo istoriniame centre. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2010 metais , 2011, p. 380 – 385. 96. Songailait ė, Roma. Ylaki ų miestelio S. Dariaus ir Gir ėno gatv ės žvalgomieji tyrimai. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2010 metais , 2011, p. 314. 97. Songailait ė, Roma. Skuodo senkapis. In: Archeologiniai tyrin ėjimai Lietuvoje 2011 metais , 2012, p. 171. 98. Spuryt ė, Virginija. Lietuva prasideda nuo Skuodo. In: Kauno diena. 2015 02 25. [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą:

78 http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/lietuva-prasideda-nuo-skuodo- 677249#.VP6n5PysVr0 99. Spuryt ė, Virginija. Lietuvos kam čiatka vadinamame Skuodo rajone gausu rekord ų. 2015 – 02 – 25. In: Kauno diena . [ži ūrėta 2015 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internet ą: http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/lietuvos-kamciatka- vadinamame-skuodo-rajone-gausu-rekordu-677332#comment-2915501 100. Ša čių alkakalnis vad. Rykl ės kalnu. In: Kult ūros vertybių registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28183 101. Šaukli ų tundra. In: Kult ūros ir turizmo skyrius . [ži ūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internet ą: http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/1-saukliu-tundra/1- saukliu-tundra 102. Šešelgis, Kazimieras. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai: (Nuo seniausi ų laik ų iki 1918 m). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų leidykla, 1996. 103. Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodas. Istorija. In: Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija . T. 22. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras, 2012, p. 42. 104. Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodas – didik ų Chodkevi čių įkurtas miestas. In: Žemai čių žem ė, 2010, Nr. 1, p. 5 – 15. 105. Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodo miesto istorija (nuo seniausi ų laik ų iki ši ų dien ų). Skuodas: Skuodo rajono centrin ė biblioteka, 1993. 106. Šv. Onos bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=29931 107. Vai čai čių Šv. Onos bažny čia. Virtualus turas. In: Skuodo parapija . [ži ūrėta 2015 m. vasario 23 d.]. Prieiga per internet ą: http://skuodoparapija.lt/vt/vaicaiciu_parapija/vaicaiciu_baznycia.html 108. Vaitkevi čiūtė, Rasa. Kadagynai Lietuvoje. In: Mūsų girios , 2009, Nr. 12, p. 20. 109. Valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąrašas . 2005 m. geguž ės 23 d. Nr. D1 – 255, Vilnius. [ži ūrėta 2015 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=159

79 110. Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba. Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas . Kaunas: Terra publica, 2013. 111. Varpai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 16 d.]. Prieigia per internet ą: Varpas I http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13652 ; Varpas II http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13653 112. Varpai. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internet ą: Varpas I http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10038 ; Varpas II http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10039 ; Varpas III http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=13686 113. Viešpaties Apreiškimo Šv č. M. Marijai bažny čia. In: Kult ūros vertybi ų registras. [ži ūrėta 2015 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=16055 114. Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija . T. VII. Gorkai – Imermanas: Mokslo ir enciklopedij ų leidybos institutas: Vilnius, 2005, p. 762. 115. Vyšniauskas, Juozas. Dvaras prie Aleksandrijos. Klaip ėda: Druka, 2009. 116. Vyšniauskas, Juozas. Gydytojas Vaclovas Intas . Klaip ėda: Druka, 2011. 117. Zabiela, Gintautas. Lietuvos medin ės pilys . Vilnius: Diemedis, 1995. 118. Zabiela, Gintautas. Lietuvos piliakalniai: atlasas . T. 2. Vilnius: Briedis, 2005. 119. Žemai čių istorijos virsmas: iš 750 met ų perspektyvos / Sud. A. Ivinskis. Vilnius: Aidai, 2004. 120. Žemaitijos nacionalinis parkas . [ži ūrėta 2015 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kulturos-paveldas/alkakalniai/ 121. Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=11158 122. Žyd ų žudyni ų ir užkasimo vieta: In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=21808

80

ILIUSTRACIJ Ų S ĄRAŠAS

1. XVI a. II p. Skuodo retrospektyvin ė schema. Sudar ė A. Pilypaitis. In: Statyba ir architekt ūra, 1966. 2. Skuodo senamies čio dalies vertingosios savyb ės. Br ėžinys S. Macevi čiūtės. 3. Centrin ės aikšt ės užstatymo kitimas. Sudar ė A. Pilypaitis. In: Statyba ir architekt ūra, 1966. 4. Naujai suformuota centrin ė aikšt ė. Regionin ės pl ėtros departamentas prie vidaus reikal ų ministerijos. [ži ūrėta 2015 m. balandžio 3 d.]. In: http://www.lietuvosregionai.lt/2013/08/02/sutvarkyta-skuodo-miesto-centrine-dalis/ 5. Centrin ė aikšt ė iš pietvakari ų pus ės. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 04 – 19. 6. Cerkv ės pastatas 1915 m. Kult ūros vertybi ų registras. In: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37498 7. Cerkv ės pastatas 2014 m. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 10 – 28. 8. Dvaro r ūmai iki antrojo pasaulinio karo. Kult ūros vertybi ų registras. In: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37570 9. Dvaro r ūmai 2014 m. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 10 – 28. 10. Evangelik ų liuteron ų bažny čios eksterjeras. Fotografavo S. Macevičiūtė. 2014 – 10 – 28. 11. Evangelik ų liuteron ų bažny čios planas. In: Nam ų valdos technin ės apskaitos byla. Skuodo liuteron ų bažny čia, Vytauto g. 1. Klaip ėdos inventorizacijos techninis biuras. LTSR – KŪM, Nr., 191. 12. Evangelik ų liuteron ų bažny čios interjero fragmentas. Vargon ų choras. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 10 – 28. 13. Mūro kryžius XX a. 3 – 4 d. Fotografavo A. Valentinas. In: Mūsų Lietuva: krašto vietovi ų istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai . T. 4, 1991. 14. Mūro kryžius XXI a. 2 d. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 10 – 30. 15. Paminklas J. Chodkevi čiui. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 04 – 19. 16. Paminklas – kapas žyd ų žudyni ų vietoje. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 11. 17. Paminklas Tautos kan čioms atminti. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 20 – 28.

81 18. Paminklas žyd ų žudyni ų ir užkasimo vietoje. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2014 – 04 – 19. 19. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė 2014 – 10 – 30. 20. Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė 2015 – 03 – 15. 21. Skuodo bažny čios planas. In: Nam ų valdos technin ės apskaitos byla . Skuodo Romos katalik ų bažny čia. Klaip ėdos inventorizacijos techninis biuras. LTSR – K ŪM, Nr., 176. Laukuvos bažny čios planas. In: Lietuvos architekt ūros istorija: nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m. T.3, 2000. 22. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čios interjeras. Centrin ė nava. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 06. 23. Skuodo rajono teritorijos ribos. Skuodo rajono savivaldyb ės žem ėlapis. In: http://www.geoportal.lt/savivaldybes/skuodas 24. Apuol ės piliakalnio fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 09. 25. Aleksandrijos Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 09. 26. Barsty čių (Puok ės) akmuo. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 07. 27. Mikyt ų alkakalnio fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 07. 28. Barsty čių Šv. Apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios statini ų kompleksas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 07. 29. Barsty čių Šv. Apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios didysis altorius ir centrin ė nava. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 07. 30. Ylaki ų evangelik ų baptist ų bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 02. 31. Ylaki ų evangelik ų baptist ų bažny čios pirmo ir antro aukšt ų planas. Registr ų centras. Registr ų centro Telši ų filialas. Nr. 2M- M-431, 2008 – 07 – 11. 32. Ylaki ų miestelio aikšt ės planas 1725 m. Miškinis, A. In: Lietuvos architekt ūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. T. 2, 1994. 33. Ylaki ų miestelio aikšt ės fragmentas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 02. 34. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 02.

82 35. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čios suolas. Kult ūros vertybi ų registras. In: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=10029 36. Vai čai čių Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 02. 37. S. Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė. Kult ūros vertybi ų registras. In: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=23219 38. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2011 – 10 – 28. 39. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios planas. Kult ūros paveldo centras. Kult ūros vertyb ės pagrindinis dosj ė. 40. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios interjeras. Centrin ės navos pradžia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2011 – 10 – 28. 41. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios grind ų fragmentas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2011 – 10 – 28. 42. Šaukli ų tundros – riedulyno fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 43. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čios planas. In: Lietuvos architekt ūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. T. 2, 1994. 44. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 45. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čios šventorius. Koplyt ėli ų fragmentas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 46. Mos ėdžio akmen ų muziejaus – parko vidaus ekspozicija, įrengta XVIII a. mal ūno pastate. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 47. Mos ėdžio akmen ų muziejaus – parko lauko ekspozicijos fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 48. Vaclovo Into sodybos fragmentai Mos ėdyje. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 49. Kristaus Karaliaus paminklas Not ėnuose. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08.

83 50. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čios planas. Jankevi čien ė, Alg ė. In: Lietuvos medin ės bažny čios, koply čios ir varpin ės, 2007. 51. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čios statini ų kompleksas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 08. 52. Kubilišk ės piliakalnio fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 11. 53. Puodkali ų piliakalnio fragmentai. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 11. 54. Užluob ės lurdas. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 09. 55. Ša čių alkakalnis – Rykl ės kalnas. Fotografavo S. Macevi čiūtė, 2013 – 08 – 12. 56. Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čia. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 04. 57. Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čios interjeras. Centrin ė nava. Fotografavo S. Macevi čiūtė. 2015 – 03 – 04. 58. Skuodo rajono esam ų ir galim ų turizmo niš ų lentel ė. Sudar ė S. Macevi čiūtė. 59. Maršrutas „Maldos nam ų keliais“ po Skuod ą ir jo apylinkes. Sudar ė S. Macevi čiūtė. 60. Žiedini ų maršrut ų tinklas po Skuod ą ir jo apylinkes. Sudar ė S. Macevi čiūtė. 61. Specifinis akmen ų kolekcijos maršrutas „Rieduli ų kelias“. Sudar ė S. Macevi čiūtė. 62. Dvira čių maršrutas po Skuod ą ir jo rajon ą su turisto pasu. Sudar ė S. Macevi čiūtė.

84 ILIUSTRACIJOS

Pav. 4. Naujai suformuota centrin ė aikšt ė. Pav. 5. Centrin ė aikšt ė iš pietvakari ų pus ės.

Pav.6. Cerkv ės pastatas 1915 m. Pav.7. Cerkv ės pastatas 2014 m.

Pav.8. Dvaro r ūmai iki II pasaulinio karo. Pav.9. Dvaro r ūmai 2014 m.

85

Pav.10. Evangelik ų liuteron ų bažny čios eksterjeras.

Pav.11. Evangelik ų liuteron ų bažny čios planas.

Pav. 12. Evangelik ų liuteron ų bažny čios interjero fragmentas. Vargon ų choras.

86

Pav.13. M ūro kryžius XX a. 3 – 4 d. Pav.14. M ūro kryžius XXI a. 2 d.

Pav. 15. Paminklas J. Chodkevi čiui.

87

Pav. 16. Paminklas – kapas žyd ų žudyni ų vietoje.

Pav. 17. Paminklas Tautos kan čioms atminti.

Pav. 18. Paminklas žyd ų žudyni ų ir užkasimo vietoje.

88

Pav. 19. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia.

Pav. 20. Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažny čia.

Pav. 21. Skuodo bažny čios planas (kair ėje) ir Laukuvos bažny čios planas (dešin ėje).

Pav. 22. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čios interjeras. Centrin ė nava.

89

Pav. 23. Skuodo rajono teritorijos ribos.

Pav. 24. Apuol ės piliakalnio fragmentai.

Pav. 25. Aleksandrijos Šv. J ėzaus Nukryžiuotojo bažny čia.

90

Pav. 26. Barsty čių (Puok ės) akmuo.

Pav. 27. Mikyt ų alkakalnio fragmentai.

Pav. 28. Barsty čių Šv. Apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios statini ų kompleksas.

91

Pav. 29. Barsty čių Šv. Apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čios didysis altorius ir centrin ė nava.

Pav. 30. Ylaki ų evangelik ų baptist ų bažny čia.

Pav. 31. Ylakių evangelik ų baptist ų bažny čios pirmo (kair ėje) ir antro (dešin ėje) aukšt ų planas.

92

Pav. 32. Ylaki ų miestelio aikšt ės planas 1725 m.

Pav. 33. Ylaki ų miestelio aikšt ės fragmentas.

Pav. 34. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čia.

Pav. 35. Ylaki ų Viešpaties Apreiškimo Šv č. Mergelei Marijai bažny čios suolas.

93

Pav. 36. Vai čai čių Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas.

Pav. 37. S. Daukanto gimtosios sodybos kl ėtel ė.

Pav. 38. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios statini ų kompleksas.

Pav. 39. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios planas.

94

Pav. 40. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios interjeras. Centrin ės navos pradžia.

Pav. 41. Lenkim ų Šv. Onos bažny čios grind ų fragmentas.

Pav. 42. Šaukli ų tundros – riedulyno fragmentai.

Pav. 43. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čios planas.

95

Pav. 44. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čia.

Pav. 45. Mos ėdžio Šv. Mykolo arkangelo bažny čios šventorius. Koplyt ėli ų fragmentas.

Pav. 46. Mos ėdžio akmen ų muziejaus – parko vidaus ekspozicija, įrengta XVIII a. mal ūno pastate.

96

Pav. 47. Mos ėdžio akmen ų muziejaus - parko lauko ekspozicijos fragmentai.

Pav. 48. Vaclovo Into sodybos fragmentai Mos ėdyje.

Pav. 49. Kristaus Karaliaus paminklas Not ėnuose.

97

Pav. 50. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čios planas.

Pav. 51. Not ėnų Šv. Kankin ės Kotrynos bažny čios statini ų kompleksas.

Pav. 52. Kubilišk ės piliakalnio fragmentai.

Pav. 53. Puodkali ų piliakalnio fragmentai.

98

Pav. 54. Užluob ės lurdas.

Pav. 55. Ša čių alkakalnis (Rykl ės kalnas).

Pav. 56. Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čia.

Pav. 57. Ša čių Šv. Jono Krikštytojo bažny čios interjeras. Centrin ė nava.

99 PRIEDAI

1 priedas

Interviu su Skuodo muziejaus direktore Aldona Ozoliene. Skuodas. 2014 10 28. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? A. O: Saugojimo prasm ė yra svarbi d ėl išliekamosios vert ės. S. M: J ūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas yra tinkamai priži ūrimas? A. O: Mano manymu, tinkamai. S. M: Esate įsik ūrę buvusio dvaro patalpose. Ar d ėl šio fakto sulaukiate daugiau lankytoj ų? A. O: Taip, sulaukiame daugiau lankytoj ų, nes Skuode, manau, viena iš svarbiausi ų istorini ų viet ų yra dvaro pastatas. Muziejui labai reikšminga, kad jis įsik ūręs istoriniame pastate, kuris mena nemažai Skuodo krašto istorini ų įvyki ų. S. M: Kas yra Skuodo muziejaus lankytojai? Ar sulaukiate sve čių iš užsienio šali ų? A. O: Lankytojai – studentai, vaikai, senjorai. Aišku mokslo met ų b ėgyje daugiau sulaukiame mokini ų. Taip pat apsilanko turistai iš įvairi ų užsienio šali ų: Latvijos, Vokietijos, Anglijos, JAV, Kanados, Piet ų Afrikos, Čekijos, Pranc ūzijos, Norvegijos, Švedijos, Baltarusijos. S. M: Be dvaro, Skuodo muziejaus teritorijoje stovi sta čiatiki ų cerkv ė. Kokia jos paskirtis šiandien? Ar cerkv ės pastatas priklauso Skuodo muziejui? A. O: Cerkv ė nepriklauso muziejui, ji yra Skuodo rajono savivaldyb ės pastatas. Šiuo metu joje niekas nevyksta. S. M: Ar ateityje planuojama cerkv ės pastat ą pritaikyti tam tikrai veiklai? A. O: Cerkv ės pastato renovacijai yra rašyta eil ė projekt ų, bet l ėšų negauta. Kiek žinau ir šiemet žadama rašyti cerkv ės pastato tvarkymui projekt ą, tuo užsiima Skuodo rajono savivaldyb ės investicij ų skyrius. Manoma j į pritaikyti turizmo reikm ėms. S. M: Skuodo dvaro buvusiame kumetyne dabar įsik ūrusi laikraš čio „M ūsų žodis“ redakcija. Kaip manote ar tikslinga istorinius pastatus pritaikyti įvairi ų įmoni ų veiklai? A. O: Laikraš čio redakcijos įsik ūrimas nemenkina šio pastato reikšm ės. Mano nuomone, spauda irgi dalis m ūsų kult ūrin ės veiklos. Kitas klausimas apie t ą dal į pastato, kur gyvena gyventojai. Jie nepriži ūri ir nesitvarko savo teritorijos, gadina bendr ą m ūsų senamies čio komplekso dal į. Ir kita problema, kad Skuodo miesto seni ūnija mažai skiria d ėmesio aplinkos

100 tvarkymui. Turiu omenyje parko sutvarkym ą, šaligatvi ų, suoleli ų, stogastulpi ų sutvarkym ą senamiestyje. Jeigu b ūtų sutvarkytas visas kompleksas dvaro pastat ų, tai žinoma, trauka turist ų ir lankytoj ų žymiai pager ėtų. S. M: Kaip manote, ar Skuodo dvaro pastatai b ūtų lankomi, jei juose neb ūtų įsik ūręs muziejus? A. O: Jei dvaro pastate neb ūtų įsik ūręs muziejus, manau, kad jis neb ūtų lankomas. Skuodo dvaro pastatas n ėra išlaik ęs dvarams b ūdingos išvaizdos. Ir istorini ų žini ų labai mažai apie Skuodo dvaro pastat ą. Tik vienas sakinys, kad Sapiegos pasistat ė Skuode dvar ą, nieko ypatingo, m ūrinis ir šaltas pastatas. S. M: Ar apie J ūsų muziej ų yra pateikta pakankamai informacijos turistams? Kaip patys populiarinate savo muziejaus veikl ą? A. O: Apie muziej ų yra pakankamai informacijos turistams. Savo veikl ą populiariname internetin ėje svetain ėje, muziej ų portale, spaudoje, reklamoje, prisideda ir leidybin ė veikla. S. M: Kas skiria finansavim ą Skuodo muziejaus pastat ų tvarkymui? A. O: Skuodo muziejaus pastato tvarkymui l ėšas pagrinde skiria Skuodo rajono savivaldyb ė. Stogo pakeitimui l ėšas skyr ė Kult ūros paveldo departamentas. Muziejaus pastatui reikalingas kapitalinis remontas – fasado sutvarkymui, lang ų pakeitimui, ekspozicij ų modernizavimui. Skuode tik muziejaus pastatas vienintelis yra lik ęs iš kult ūros objekt ų nerenovuotas. S. M: Ar visada turite galimyb ę gauti finansavim ą ir ar jis yra pakankamas? A. O: Finansavimas mažas, jo nepakanka pastato normaliam išsaugojimui. S. M: Kaip manote, ar Skuodo dvarviet ėje esantys pastatai yra patraukl ūs miesto sve čiams? A. O: Manau, kad nepatraukl ūs. Nelabai sutvarkyti. S. M: Skuodo muziejaus dvarviet ės pastatai – įtraukti į kult ūros vertybi ų registr ą. Ar toks statusas daro tam tikr ą įtak ą muziejaus lankomumui turizmo atžvilgiu? A. O: Nelabai. S. M: Kaip manote, kokie Skuode esantys architekt ūros paveldo objektai b ūtų įdom ūs miesto sve čiams? Kaip jie gal ėtų b ūti pritaikomi turizmui? A. O: Įdomi būtų cerkv ė, įrengus turizmo informacin į centr ą, parodos sal ę arba ekspozicij ą apie cerkv ę. Liuteron ų bažny čia, sutvarkius jos bokšt ą. Jame gal ėtų b ūti įrengta ekspozicija apie Skuod ą, arba įsikurti tautodail ės galerija. Miesto sve čiams tur ėtų b ūti įdomi Skuodo katalik ų bažny čia, taip pat dvaro pastatas – muziejus.

101 PRIEDAI

2 priedas

Interviu su Skuodo muziejaus istorike Joana Šleiniene. Skuodas. 2014 10 28. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? J. Š: Architekt ūrinis paveldas yra m ūsų kult ūros dalis, tod ėl j į išsaugoti reikia. S. M: J ūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas yra tinkamai priži ūrimas? J. Š: Mano manymu, Skuode paveldas n ėra tinkamai priži ūrimas. Gal ėtų b ūti priži ūrimas labiau. S. M: Kas yra Skuodo muziejaus lankytojai? J. Š: Lankytojai – įvair ūs: vaikai, suaugusieji, studentai, pensininkai. Taip pat sulauk ėme sve čių iš Kanados, JAV, PAR, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. S. M: K ą lankytojai gali išvysti apsilank ę Skuodo muziejuje? J. Š: Gali išvysti gausi ą etnografin ę ekspozicij ą, susipažinti su Skuodo miesto istorija bei seniausia Lietuvos gyvenviete – Apuole. S. M: Dirbate Skuodo muziejuje istorik ės darb ą. Ar vesdama ekskursijas pristatote buvusio dvaro istorij ą? J. Š: Taip, dvaro istorija yra pristatoma. S. M: Kuo lankytojai domisi labiau, muziejuje esan čiomis ekspozicijomis ar išlikusi ų pastat ų architekt ūra, j ų istorija? J. Š: Sunku pasakyti, bet toki ų lankytoj ų, kurie domisi pastatais yra. S. M: Ar esate reng ę ekspozicij ą, kuri b ūtų skirta Skuodo dvarviet ės istorijai? Kas j ą lank ė? J. Š: Taip esame reng ę. Lank ė vietos gyventojai ir sve čiai. S. M: Kaip manote, ar Skuodo dvaro pastatai b ūtų lankomi, jei juose neb ūtų įsik ūręs muziejus? J. Š: Manau, kad dvaro pastatai b ūtų lankomi labai retai. S. M: Be dvaro, Skuodo muziejaus teritorijoje stovi sta čiatiki ų cerkv ė. Kaip manote, ar pritaikius š į pastat ą lankymui jis sulaukt ų lankytoj ų susidom ėjimo? J. Š: Tikrai sulaukt ų.

102 S. M: Skuodo dvaro buvusiame kumetyne dabar įsik ūrusi laikraš čio „M ūsų žodis“ redakcija. Kaip manote ar tikslinga istorinius pastatus pritaikyti įvairi ų įmoni ų veiklai? J. Š: Manau, kad Skuodo dvaro pastatai turi b ūti pritaikyti kult ūrinei veiklai. S. M: Netoli Skuodo muziejaus stovi buv ę Šauli ų s ąjungos r ūmai. Kaip manote kuo šis pastatas yra įdomus istoriškai ir kaip jis gal ėtų b ūti pristatomas Skuod ą aplankiusiems sve čiams? J. Š: Šauli ų s ąjungos r ūmuose yra išlikusi Šauli ų sal ė, tad j ą garsinti daugiau gal ėtų Skuodo šauliai. S. M : Kaip manote, ar Skuodo dvarviet ėje esantys pastatai yra patraukl ūs miesto sve čiams? J. Š: Dabar n ėra patraukl ūs, nes n ėra tinkamai sutvarkyti. S. M: Skuodo muziejaus dvarviet ės pastatai (dvaras, cerkv ė, kumetynas) – įtraukti į kult ūros vertybi ų registr ą. Ar toks statusas daro tam tikr ą įtak ą muziejaus lankomumui turizmo atžvilgiu? J. Š: Kad pastatai įtraukti į registr ą gerai, bet jie yra apgail ėtinos b ūkl ės, ypa č cerkv ė. S. M: Kokie Skuode esantys architekt ūros paveldo objektai b ūtų įdom ūs miesto sve čiams? Kaip jie galėtų b ūti pritaikomi turizmui? J. Š: Visi architekt ūrinio paveldo objektai turistams įdom ūs. Cerkv ėje gal ėtų įsikurti turizmo informacinis centras arba įrengtoje sal ėje, gal ėtų b ūti eksponuojami muziejaus rinkiniai.

103 PRIEDAI

3 priedas

Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Kult ūros ir turizmo skyriaus vyresni ąja specialiste Kristina Ruikyte. Skuodas. 2014 10 29. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? K. R: Kas yra architekt ūra? Tai pastat ų projektavimo menas ir mokslas, kurio tikslai yra formuoti aplinkos erdv ę, projektuoti statinius, jų kompleksus. Nesaugant m ūsų krašte esan čių architekt ūros paveldo objekt ų b ūtų sugriaunami an ų laik ų meno ir mokslo pavyzdžiai. Miestai, miesteliai ar kaimai nebetekt ų savo žavesio, savitumo, išskirtinumo. B ūtent jie formuoja m ūsų krašto įvaizd į, prisideda prie krašto gerov ės k ūrimo. Viena iš pagrindini ų s ąlyg ų išlikti vertinga ir autentiška tauta – saugoti architekt ūros kult ūros paveldo objektus ir juos palikti ateities kartoms. B ūtent tai ir b ūtų didžiausia prasm ė. S. M: Jūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas yra tinkamai priži ūrimas? K. R: Skuodo mieste esantis architekt ūrinis paveldas yra priži ūrimas gan ėtinai gerai, pagal išgales. Kult ūros paveldo registre įregistruoti pastatai: Cerkv ės pastatas – kult ūros paveldo objektu paskelbtas tik 2014 – 02 – 19. Jau yra parašytas projektas ir planuojamas gauti finansavimas. Kumetynas kult ūros paveldo objektu paskelbtas tik 2014 – 02 –19, šis pastatas yra priva čių žmoni ų, taip pat yra įsik ūrusi laikraš čio „M ūsų žodis“ redakcija. Nemanau, kad tikslinga valstybines l ėšas skirti prieži ūrai į privat ų turt ą. R ūmai taip pat įtraukti į kult ūros paveldo objekt ų s ąrašus tik 2014 – 02 – 19. Skuodo muziejus yra savivaldyb ės nuosavyb ė. Prieži ūrai yra skiriamas pakankamas d ėmesys, tik l ėšos gal ėtų b ūti didesn ės, nes reikia atnaujinti tiek ekspozicij ų sales, tiek pakeisti stog ą, grindis, langus. Pra ėjusiais metais buvo teiktas projektas, deja, nebuvo gautas finansavimas. Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čią pagal panaudos sutart į naudoja Skuodo amatinink ų asociacija, kuri yra įkūrusi parod ą – pardavim ą. Bažny čios stogui, sienoms yra b ūtinas remontas. Taip pat yra buv ę rašyti projektai, kurie kol kas n ėra gav ę finansavimo. Iš paveldosaugai skirt ų l ėšų taip pat buvo sutvarkytas lietvamzdis, ant stogo esantis kryžius, aptvarkytas stogas. Nemaž ą dal į užima urbanistin ėje teritorijoje esantys objektai, kurie n ėra pamiršti. Tiek seni ūnija, tiek fiziniai asmenys pagal išgales juos priži ūri ir tvarko. Stengiamasi l ėšų įsisavinti iš Europos S ąjungos skirt ų l ėšų.

104 S. M: Kokie darbai numatyti ar daromi, kad Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas b ūtų išsaugotas? K. R: Kaip ir min ėjau, yra rašomi projektai ir stengiamasi kuo daugiau įsisavinti Europini ų lėšų. Taip pat svarbu, kad pastatai b ūtų naudojami ir reikalingi visuomenei. Geriausias objekto pažinimas yra tik per naudojim ą. Skuodo mieste esantis kult ūros paveldo pastatai beveik visi yra naudojami. Tik cerkv ė ne, bet tik kol kas. S. M: Kas skiria pagrindines l ėšas architekt ūros paveldo objekt ų tvarkymui? K. R: Skuodo taryba kasmet patvirtina paveldosauginę program ą, kurioje yra numatytos paveldosaugai skirtos l ėšos. Jau daug met ų iš eil ės metams skiriama – 15 t ūkstan čių lit ų. S. M: Kaip gautas finansavimas yra panaudojamas praktikoje? K. R: Yra restauruojamos koply čios, kryžiai. Taip pat b ūdavo skiriama l ėšų rast ų radini ų konservavimui. Kult ūros ir turizmo skyrius bendradarbiauja su seni ūnijomis, bendruomen ėmis. J ų savanorišku darbu tvarkome aplink ą, dažome tvoras, kryžius, koplyčias. Tad tenka pirkti dažus, įvairius įrankius tvarkybos darbams atlikti. Jei koply čios tuš čios perkame ir statul ėles. L ėšos taip pat naudojamos kelio ženklams įsigyti ar kult ūros paveldo objekt ų ženklinimui, informacini ų stend ų gamybai. Kiekvienais metais yra numatomi skirtingi darbai, nes 15 t ūkstan čių visam Skuodo rajonui kaip lašas j ūroje. S. M: Koks yra pagrindinis J ūsų skyriaus ind ėlis kult ūros paveldo saugojimo bei populiarinimo klausimu? K. R: M ūsų skyrius koordinuoja paveldosaugai skirtas l ėšas. Tad inicijuojame tvarkybos darbus, vykdome inventorizacij ą, objekt ų apži ūrą, bendradarbiaujame su Klaip ėdos teritoriniu padaliniu d ėl informacijos apie objektus tikslinimo ar numatomus žalos padarymus. Populiarinimas apie atliktus darbus ar reikaling ą pagalb ą skelbiamas „M ūsų žodžio“ laikraštyje. Skuodo rajono kult ūros paveldo objektus populiariname ir skyriaus tinklapyje www.skouds.lt puslapyje. Taip pat apie kai kuriuos objektus informacijos galima rasti ir m ūsų skyriaus išleistuose lankstinukuose, žurnaluose, atvirut ėse, žem ėlapiuose. Manau, kad populiarinti galima ne visus objektus. Pavyzdžiui, koplyt ėles su originaliomis skulpt ūrėlėmis ar paveikslus geriau sl ėpti nuo „blog ų aki ų“. Kitaip padarytume didelę „meškos“ paslaug ą vagims, kurie tik ir taikosi į lengv ą grob į. S. M: Skuodo dvaro buvusiame kumetyne dabar įsik ūrusi laikraš čio „M ūsų žodis“ redakcija. Ar tikslinga istorinius pastatus pritaikyti įvairi ų įmoni ų veiklai? K. R: Mano manymu taip. Kiekvienas objektas turi b ūti naudojamas ir kažkam pritaikytas. Suprantama, didesniame mieste b ūtų galima įkurti muziej ų, ekspozicij ų sal ę, meno galerijas ir

105 panašiai, bet tokiuose mažuose miestuose kaip Skuodas, gerai iš viso, kad pastatas yra šildomas ir jame vyksta kažkokia gyvyb ė. S. M: Kaip manote, ar Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų tvarkymui bei prieži ūrai turi įtakos valdžios atstov ų pasikeitimas? K. R: Taip turi. Kiekvienas žmogus at ėjęs į valdži ą atsineša su savimi savo j ėgą, energij ą, poži ūrį. Tik b ūna visaip: vieni myli, gerbia ir laiko prioritetu mūsų istorij ą, kult ūros paveld ą, o kiti prioritetus nusistato visai kitai sri čiai. S. M: Kaip manote, ar architekt ūriniai – memorialiniai paminklai, tokie kaip M ūro kryžius bei paminklas Tautos kan čioms atminti gali sudominti miesto sve čius? Kaip paskatinti toki ų paminkl ų lankym ą, populiarum ą? K. R: Taip. Ne tik gali, bet mano manymu jie jau yra įdom ūs. Juk valstybin ės švent ės yra šven čiamos prie M ūro kryžiaus, vieno seniausi ų paminkl ų Lietuvoje. Prie Tautos kan čioms atminti paminklo kasmet renkasi genocido ir tremties paliesti žmon ės ar j ų artimieji. Miesto sve čius ar besidomin čius Skuodo miestu visada supažindiname su šiais architekt ūros – memorialiniais paminklais. Objektai yra įtraukti į turistin į maršrut ą „Pažink Skuodo miest ą“. S. M: Kaip manote, ar yra pateikta pakankami informacijos apie Skuodo miesto, o ne rajono paveldo objektus? Kokiais b ūdais informacija yra viešinama? K. R: Kol kas informacija apie Skuodo rajono kult ūros paveldo objektus yra ruošiama aktyvesniam viešinimui. Kaip ir min ėjau, ne visi objektai tur ėtų b ūti viešinami, vien d ėl j ų pa čių saugumo. Be to, mes neskirstome ar tai miesto, ar rajono objektas. Kiekvienas iš j ų yra svarbus ir savitas. Tad nemanau, kad reikt ų skirti ypating ą d ėmes į tik miesto objektams, o rajono palikti nuošaliau. Kiekvienam turi b ūti skiriamas d ėmesys, tiek kiek jam reikia. Svarbiausia, kad jis b ūtų sutvarkytas, paženklintas ir saugomas ateities kartoms. S. M: Kokio tipo renginiai vyksta Skuodo mieste ir kas juose dalyvauja? K. R: Rengini ų yra įvairi ų. Ir komercini ų, ir tradicini ų, ir valstybini ų. O dalyviai – tiek šalia gyvenantys gyventojai, tiek atvyk ę iš kitur ar miesto sve čiai. Renginio s ėkm ė priklauso ir nuo pa čio renginio tipo, temos, kas koncertuoja ir koks oras lauke, jei tai lauko renginys. Skuodo mieste vyksta šie renginiai: tarptautinis sakralin ės muzikos festivalis, folkloro ansambli ų švent ė „Liob šuokt liob dainiout ė“, Skuodo g ėli ų fiesta, Skouda bouž ės juomarks, M ėgėjų teatr ų festivalis „Vaidėnam tievu kalba“. Tradiciniai renginiai vyksta ir Skuodo rajone: tarptautin ė žiemos sporto švent ė ant Kal čių ežero, duonos kepimo švent ė, žemdirbio muziejaus švent ė, folkloro ansambli ų švent ė „Pri d ėdioj ė k ūlė“, poetin ė literat ūrin ė popiet ė „Pakalnut ės skelbia žini ą“, Šv. Antano atlaidai, orkestr ų švent ė Ylakiuose, gyv ųjų amat ų ir folkloro švent ė „Bieg opel ė vingordama“, sakralin ės muzikos festivalis Mos ėdyje, Šv. Aloyzo

106 atlaid ų švent ė, Onini ų švent ė Lenkimuose, sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“; Žolin ė „Žyd žalioun vasaras žuolyna“, Šv. Roko išpažin ėjo atlaidai; obuoliniai atlaidai Not ėnuose, gryb ų švent ė Šatraminiuose, cepelin ų švent ė Narvydžiuose, S. Daukanto premijos įteikimo ceremonija. S. M: Kieno iniciatyva vyksta renginiai bei kas skiria l ėšas j ų rengimui? K. R: Yra keletas tip ų. Komerciniai renginiai ir Skuodo rajono kult ūros centro, muziejaus, bibliotekos taip pat bendruomeni ų organizuojami renginiai. Pastarieji yra nemokami. Jiems lėšų skiriama iš savivaldyb ės biudžeto ar bendruomen ės savo iniciatyva susiorganizuoja vasaros švent ę ar rengin į. S. M: Ar tokie renginiai pasiteisina turist ų lankomumo atžvilgiu? K. R: Taip manau, kai kurie renginiai, tokie kaip „Skouda bouž ės juomarks“, Sen ųjų amat ų, archajin ės muzikos ir karybos festivalis „Apuol ė“, tarptautinis sakralin ės muzikos festivalis, atlaidai seni ūnijose sutraukia didel į b ūrį turist ų ir lankytoj ų.

107 PRIEDAI

4 priedas

Interviu su Skuodo miesto kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas. 2014 10 30. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? J. V: Architekt ūros paveldas miestui suteikia savitumo, išskirtinumo. S. M: J ūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas šiuo metu yra tinkamai priži ūrimas? J. V: Ne, nes n ėra bendros saugojimo ir prieži ūros vizijos, apjungian čios vis ą Skuode esant į paveld ą. N ėra paveldo aiškaus pristatymo visuomenei. S. M: Ar Skuode veikia kraštotyrinink ų draugija, b ūrelis? J. V: Draugija veikia, ta čiau tai daugiausia mokytojai ir mokiniai. Jos veikloje nedalyvauju, tod ėl komentuoti nelabai gal ėč iau. S. M: Galb ūt žinote koks yra pagrindinis, min ėtos draugijos, tikslas? Ar jis siejasi su Skuodo architekt ūros paveldo saugojimu, populiarinimu? J. V: Tikslas – rinkti kraštotyrin ę medžiag ą, užrašyti prisiminimus. Su architekt ūros paveldu, mano manymu, nesisieja, nes draugijoje n ėra kraštotyrinink ų architekt ų, inžinieri ų, statybinink ų. S. M : Ar kraštotyrinink ų veikla orientuota į viešum ą? J. V: Šiek tiek. Rengiamos parengt ų darb ų parod ėlės muziejuje, apie jas parašoma vietos spaudoje. S. M: Ar prie kraštotyrinink ų veiklos gali prisid ėti Skuodo mieste gyvenantys žmon ės? J. V: Taip gali, reikia tik noro. Veiklos atsiras. S. M: Kas remia kraštotyrinink ų veikl ą? Kam panaudojamas gautas finansavimas? J. V: Mano žiniomis, jokio finansavimo n ėra. Rašyk projektus, gal laim ėsi, kažkiek gausi. S. M: Kaip manote ar Skuodo miestas patrauklus miesto sve čiams? J. V: Šiai dienai ne, nes Skuodo miesto architekt ūros paveldo savitumas neišryškinamas, neviešinamas, neturi bendro vardiklio, tod ėl n ėra žinomas, neturi patrauklumo, įdomumo. S. M: Kokie Skuode esantys architekt ūros paveldo objektai b ūtų įdom ūs miesto sve čiams? J. V: Skuodo dvarviet ės pastatai ir šalia j ų esanti cerkv ė bei senamies čio aikštė, J. Chodkevi čiaus paminklas ir naujamies čio kvadratin ė aikšt ė, neišlik ęs rotuš ės pastatas. M ūro kryžius, Evangelik ų liuteron ų bažny čia, Romos katalik ų bažny čia, žyd ų maldos namai,

108 Baptist ų maldos namai. Skuodo vokie čių kapin ės Gurstišk ės kaime, Skuodo latvi ų kapin ės Sedviniuose, Šark ėje, Narvydžiuose, Skuodo žyd ų kapin ės, Skuodo provoslav ų kapin ės prie Kul ų kapini ų. Skuodo bat ų fabrikai ir sag ų gamybos fabrikas, Davido spaustuv ė, knygynas. Skuodo vals čiaus pastatas, kuriame raštininkavo A. Baranauskas, kuriame 1918 – 1949 m. veik ė Žemaitijos nuo bolševizmo vadavimo štabas priekyje su karininku Povilu Plechavi čiumi. Generolo P. Plechavi čiaus mal ūnas, lentpj ūvė, elektrin ė, jo pastatytas Skuodo kino teatras. Buv ę Skuodo mediniai tiltai ir šiandieniniai gelžbetoniniai tiltai (6), beždžioni ų lieptas. Gražiausioje, aukš čiausioje miesto vietoje stovintis niekam šiandien nebereikalingas, nebenaudojamas vandens tiekimo bokštas. Buvusi Skuodo geležinkelio stotis, buvusi pienin ė. S. M: Kaip manote, ar architekt ūriniai – memorialiniai paminklai, tokie kaip M ūro kryžius bei paminklas Tautos kan čioms atminti gali sudominti miesto sve čius? Kaip paskatinti toki ų paminkl ų lankym ą, populiarum ą? J. V: Taip gali, ta čiau matomiausiose vietose tur ėtų b ūti reklama ar informacija, kad toki ų paminkl ų esama. S. M: Teko gird ėti, kad prisid ėjote prie M ūro kryžiaus atstatymo darb ų. Kokia yra šio paminklo atstatymo istorija? J. V: Pirminiame projekte, buvo sumanyta pastatyti atgimimo varpin ę – paminkl ą, ta čiau aš sumaišiau visas kortas. Sutrukdžiau š į projekt ą realizuoti, nors buvo sukurtas maketas, visi br ėžiniai. Aš sakiau, kad pirma reikia atstatyti M ūro kryži ų. Atsirado šalinink ų, buvo renkami parašai. Taip pat buvo toki ų darb ų vykdytoj ų, kurie teig ė, jog nežino, kaip iš viso atrod ė paminklas, es ą ne įmanom ą jo atstatyti. Gal ų gale, savivaldyb ės foj ė surengiau parod ą, kurioje prista čiau M ūro kryžiaus maket ą. B ūdamas „M ūsų žodžio“ redaktoriumi, vis primindavau apie tai, rašydavau. Aplinkyb ės nul ėmė tai, kad mano projektas laim ėjo, prasid ėjo M ūro kryžiaus atstatymo darbai, kuriuos finansavo savivaldyb ė. S. M: Galb ūt žinote kuo buvo remtasi, atstatant paminkl ą? Ar išsaugota pirmin ė forma, medžiagiškumas, vieta? J. V: Stengtasi išsaugoti pirmin ę paminklo form ą. Pastaroji galb ūt šiek tiek pagrakštinta ir paaukštinta, nes n ėra išlikusi ų matmen ų. Paminklas atstatytas nebe iš m ūro, o iš gelžbetonio, pamatai lieti iš betono, kad niekas j ų nenugriaut ų. Pagrinde r ėmiausi išlikusiomis nuotraukomis, pagal kurias per nakt į iš smiltainio padariau tok į paminklo maket ą, koks mat ėsi fotografijose. Aš pateikiau tik id ėją, vis ą kit ą koordinavo architektas A. Sabeckas, kuris r ėmėsi mano padarytu maketu. Na, o tada jau ir l ėšų iš kažkur atsirado. S. M: Miesto parke stovi paminklas Tautos kan čioms atminti. Kokia šio paminklo istorija? Kaip ir kada jis atsirado miesto erdv ėje?

109 J. V: Paminklas skirtas tremtiniams. Buvo čia toks P. Šukys, kurio žmona buvo tremtin ė, o jis pats vadovavo krikš čioni ų demokrat ų partijai. Aš v ėl sugadinau reikal ą, kas lie čia šio paminklo statyb ą. Einu į redakcij ą, ži ūriu parke privežta geležinkelio b ėgi ų. Susidom ėjau kas čia bus. Jie man parod ė projekt ą, kuriame pavaizduotas didelis kryžius iš b ėgi ų, apvainikuotas spygliuota viela. Tai aš žodžiais, po to per laikrašt į sudirbau t ą projekt ą, nes jau toks nat ūralizmas. Juk reikia meniškai ir praktiškai spr ęsti: juk tie b ėgiai prad ės r ūdyti. Po to darbai sustojo. V ėliau buvo nusamdytas architektas iš Kauno ir nuspr ęsta statyti architekt ūrin ę stilizuot ą koply čią, su Skausming ąja Dievo motina viduje. Šis paminklas Skuodo miesto parke pastatytas XX a. 10 d., netoli Šv č. Trejyb ės bažny čios, Gedimino gatv ėje. S. M: Kaip manote, ar Skuodo architekt ūros paveldo objektai turi įtakos miesto reprezentatyvumui? J. V: Šiandien ne, d ėl jau min ėtų priežas čių. S. M: Kaip manote, ar Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų tvarkymui, prieži ūrai turi įtakos valdžios atstov ų pasikeitimas? J. V: Valdžios periodiškai kei čiasi. Lemiam ą įtak ą gal ėtų tur ėti tai besikei čian čiai valdžiai ir pa čiam paveldui ilgiau dirbantis rajono architektas, paminklosaugininkas, jeigu jis tur ėtų aiški ą vizij ą, užsibr ėžt ą tiksl ą šioje srityje. Pamokantis pavyzdys yra Telšiuose, kur kelet ą dešimtme čių vyr. architektu dirbo Algirdas Žebrauskas. Tik jo d ėka Telšiai tapo išskirtiniu miestu, labiausiai pritaikytu turizmo pl ėtrai. S. M: Skuodo dvaro buvusiame kumetyne dabar įsik ūrusi laikraš čio „M ūsų žodis“ redakcija, kur pats daug met ų dirbote redaktoriumi. Ar tikslinga istorinius pastatus pritaikyti įvairi ų įmoni ų veiklai ? J. V: Iki ši ų dien ų buvo išlikusi beveik veikianti giliaspaud ė spaustuv ė, įrengimai, kurie gal ėjo tapti muziejaus filialu. Deja, skulptorius R. Eid ėjus su li ūdesio gaida neseniai praneš ė, jog dal į įrengini ų pamat ęs metalo supirktuv ėje. Kuri ą dien ą gali nelikti ir pa čios redakcijos. Geriau kai kas nors veikia, nei pastatas ir jo patalpos tuš čios stovi, kaip kad yra su cerkve. S. M: Kaip manote, ar min ėtas nebenaudojamas cerkv ės pastatas – įdomus objektas? J. V: Atsimenu kai redakcijoje b ūdavau, ypa č vasar ą, ateina žmon ės ir klausia, ar gali sutrukdyti. Tai jie prašydavo papasakoti apie cerkvės pastat ą. Apskritai atvyk ėliams šis pastatas pasirodydavo ne įprastas savo langais, keista architekt ūra. Tai klausin ėdavo man ęs, kas čia buvo. Na tai ir pasakodavau aš. Juk niekur n ėra užrašyta kas čia buvo. Tai skuodiškiai žino, o iš kur kitas žinos. Šitas žmogus buvo atvykęs iš visai kitur, net ne iš rajono. Jis kažkaip atrado t ą pastat ą.

110 S. M: Kaip manote, ar Skuodo dvarviet ės pastatai b ūtų lankomi, jei dvare neb ūtų įsik ūręs muziejus? J. V: Problema ta, kad visi tie pastatai išm ėtyti kas sau. Jei buv ę ir išlik ę pastatai b ūtų kokiu nors b ūdu vizualizuoti, apjungti į istorin ę visum ą, b ūtų lankomi. Tie, kas yra pasiryž ę keliauti gal ir aplankyt ų, bet nei iš šio, nei iš to važiuoti, tai nežinau. Pavyzdžiui, juk čia istorin ė Kurši ų žem ė, čia pat Apuol ė. Tai gal ėtų b ūti nuorodos ar ženklai, iš muziejaus vedantys į Apuol ę, o iš Apuol ės į muziej ų. Juk aplankai t ą piliakaln į, pamatai kaln ą, bet aiškesn ės informacijos tai n ėra. Tur ėjau čia seniau id ėją Apuol ės piliakalnyje padaryti istorines stelas su faktais, bet taip ir liko ne įgyvendinta. Aš tai žinau Skuodo istorij ą, bet atvyk ęs žmogus nežino, tod ėl ir sakau, kad objektus reikia apjungti į visum ą. S. M: Netoli Skuodo muziejaus stovi buv ę Šauli ų s ąjungos r ūmai. Kaip manote, kuo šis pastatas yra įdomus istoriškai ir kaip jis gal ėtų b ūti pritaikytas turizmui? J. V: Žinant, kad Šauli ų veikla buvo labai įdomi ir intensyvi, pastate gal ėtų b ūti ekspozicija iš pastato istorijos, ypa č iš Skuodo šauli ų gyvenimo, veiklos. S. M: Koks Skuodo mieste esantis objektas, Jūsų manymu, geriausiai pritaikytas lankymui? J. V: Kaip ir min ėjau, reikia informacijos čia ir dabar, kad žmogus atvyk ęs gal ėtų pamatyti, sužinoti. Kad ir prie Skuodo katalik ų bažny čios yra lentel ė su užrašu, kas ir kada pastat ė bažny čią. Žmogus bent kažk ą jau gauna. Juk galima ir medin ę lentel ę padaryti objektams, užd ėti stogel į, kad nesulyt ų ir b ūtų apsauga nuo v ėjo. S. M: Kaip manote, ar yra pateikta pakankamai informacijos apie Skuodo miesto paveldo objektus? Kokiais b ūdais reikt ų pateikti informacij ą turistams? J. V: N ėra jokios apibendrinan čios, visum ą apiman čios informacijos. Prie atitinkam ų objekt ų tur ėtų b ūti metalin ę knyg ą primenan čios informacin ės lentos – pasviri staliukai.

111 PRIEDAI

5 priedas

Interviu su Skuodo rajono savivaldyb ės administracijos Architekt ūros ir urbanistikos skyriaus vyresni ąja specialiste Rita Kaupiene. Skuodas. 2014 10 31. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? R. K: Sužinoti, įvertinti bei perduoti ateities kartoms informacij ą, kaip buvo statomi namai, pastatai, statiniai, kokia buvo j ų paskirtis, kokios buvo naudojamos medžiagos ir priemon ės. Kokie vyravo pagal amžius architekt ūros stiliai. S. M: J ūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas šiuo metu yra tinkamai priži ūrimas? R. K: Prieži ūros tr ūksta, bet to priežastis l ėšos. S. M: Kokie darbai numatyti ir daromi, kad Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas b ūtų išsaugotas? R. K: Rengiami projektai Europos S ąjungos l ėšoms gauti. S. M: Kas skiria pagrindines l ėšas architekt ūros paveldo objekt ų tvarkymui? R. K: Pagrindin į finansavim ą skiria Skuodo rajono savivaldyb ė ir Kult ūros ministerija. S. M: Kaip gautas finansavimas yra panaudojamas praktikoje? R. K: Finansavimas yra panaudojamas įvairiai, dažniausiai Skuodo rajono bažny čių restauravimui ar remontui. S. M: Kas rengia ir ruošia su architekt ūros paveldo tvarkymu susijusius projektus bei kas juos įgyvendina? R. K: Projektus rengia kult ūros skyriaus specialist ų užsakymu projektuotojai, ta čiau derinamasi su vyriausiuoju architektu. S. M: Koks yra pagrindinis j ūsų skyriaus ind ėlis architekt ūros paveldo saugojimo bei populiarinimo klausimu? R. K: Šiuo klausimu neturiu konkretaus atsakymo, nes kiek galime, tiek prisidedame prie architekt ūros paveldo išsaugojimo. S. M: Kaip manote, ar Skuodo architekt ūros paveldo objektai turi įtakos miesto reprezentatyvumui? R. K: Šiai dienai nemanau, kad turi. S. M: Kaip manote, ar Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų tvarkymui ir prieži ūrai turi įtakos valdžios atstov ų pasikeitimas?

112 R. K: Ne, nes objekt ų tvarkymui ar prieži ūrai reikalingos l ėšos, kuri ų dažniausiai tr ūksta. S. M: Kaip Skuodo mieste gyvenantys žmon ės yra informuojami apie rengiamus, numatomus projektus miesto tvarkymo klausimais? R. K: Visa informacija skelbiama savivaldyb ės internetiniame puslapyje bei vietos spaudoje, numatant datas viešo svarstymo su gyventojais. Projekt ų popieriniai variantai paskelbiami architekt ūros skyriaus skelbim ų lentoje. S. M: Ar miestie čiai gali teikti savo id ėjas bei pasi ūlymus miesto pl ėtros, kult ūros paveldo tvarkybos klausimais? R. K: Taip. Miesto gyventojai toki ą galimyb ę turi. S. M: Ar į vietini ų žmoni ų si ūlymus yra atsižvelgiama? R. K: Taip, į visus si ūlymus yra stengiamasi atsižvelgti. Galb ūt ateityje įgyvendinsim Skuodo gyventoj ų pasi ūlymus. S. M: Kokie Skuode esantys architekt ūros paveldo objektai b ūtų įdom ūs turistams? R. K: Skuodo mieste yra nemažai įdomi ų objekt ų, bet kaip savi čiausius išskir čiau, Šv. Trejyb ės bažny čią, liuteron ų bažny čią, Skuodo muziej ų. Taip pat įdomi – akmen ų muziejaus ekspozicija Mos ėdžio miestelyje, kuris yra netoli Skuodo. S. M: Kaip manote, ar architekt ūriniai – memorialiniai paminklai, tokie kaip M ūro kryžius bei paminklas Tautos kan čioms atminti gali sudominti miesto sve čius? R. K: Manau kad taip. Tautos kan čioms atminti paminklas randasi Skuodo miesto parko teritorijoje. Parkas yra tvarkomas, parengtas šios teritorijos specialusis planas. J į įgyvendinus, manau atsirast ų daugiau lankytin ų viet ų. M ūro kryžiaus paminklas yra atstatytas, jo aplinka sutvarkyta, pritaikyta lankomumui.

113 PRIEDAI

6 priedas

Interviu su Skuodo parapijos Šv č. Trejyb ės bažny čios klebonu Sauliumi Damašiumi. Skuodas. 2014 11 13. Užraš ė Simona Macevi čiūtė.

S. M: Kaip manote, kokia yra architekt ūros paveldo saugojimo prasm ė? S. D: Architekt ūros paveldas yra m ūsų tautos saviraiškos dalis. Kad išsaugoti savo tautos autentišk ą palikim ą tur ėtume protingai pažvelgti į architekt ūros paveld ą ir kur dar įmanoma j į apsaugoti. S. M: J ūsų nuomone, Skuodo mieste esantis architekt ūros paveldas yra tinkamai priži ūrimas? S. D: Manau, kad taip. S. M: Kas be vietini ų gyventoj ų skiria finansavim ą J ūsų bažny čios prieži ūrai, tvarkymui? S. D: Finansavimo niekas neskiria. Norint tinkamai priži ūrėti reikia nemažai l ėšų. Jei neklystu, prieš kelet ą met ų finansavimas buvo skirtas bažny čios stogo remontui. Pla čiau komentuoti negaliu, nes tuo metu Skuode nedirbau. S. M: Kokius renginius organizuojate Šv č. Trejyb ės bažny čioje? Ar jie sulaukia daug žmoni ų d ėmesio? S. D: Organizuojami Šv č. Trejyb ės atlaidai. Taip pat religin ės muzikos koncertai ir įvair ūs renginiai susij ę tiek su religin ėmis, tiek su tautin ėmis švent ėmis. Mielai žmon ės ateina. S. M: Kas dažniausiai dalyvauja pamaldose, vietiniai gyventojai ar sve čiai iš kit ų miest ų? S. D: Vietiniai gyventojai. S. M: Ar Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia, kaip sakralin ės architekt ūros objektas, yra lankoma miesto sve čių ne pamald ų metu? Ar daug toki ų lankytoj ų? S. D: Lankoma, bet toki ų lankytoj ų nedaug. S. M: Ar Šv č. Trejyb ės bažny čia visada atvira lankytojams? Ar yra galimyb ė užeiti vidun? S. D: Esant poreikiui bažny čia atrakinama.

114 S. M: Kaip manote, ar apie Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čią yra pateikta pakankamai informacijos miesto sve čiams? S. D: Manau pakankamai. S. M: Ar Šv č. Trejyb ės bažny čioje dirbantys darbuotojai prisideda prie sakralinio paveldo populiarinimo? S. D: Ne, neprisideda, nes neturi kompetencijos. S. M: Be Šv č. Trejyb ės bažny čios Skuodo mieste stovi evangelik ų liuteron ų bažny čia bei sta čiatiki ų cerkv ė. Kaip manote, kuo šie buv ę skirting ų konfesij ų maldos namai b ūtų patraukl ūs turistams? S. D: Vis ų pirma savo istorija. Bet gyvyb ės juose neb ėra, nes beveik sunyko tos bendruomen ės. S. M: Kaip manote, ar šiuolaikiniams turistams sakralinis paveldas yra įdomus? S. D: Manau, kad įdomus tiems, kas domisi. S. M: Kokie Skuode esantys architekt ūros paveldo objektai yra labiau lankomi miesto sve čių nei Šv č. Trejyb ės bažny čia? S. D: Nežinau. S. M: Kaip manote, ar architekt ūriniai – memorialiniai paminklai, tokie kaip M ūro kryžius bei paminklas Tautos kan čioms atminti gali sudominti miesto sve čius? Kaip paskatinti toki ų paminkl ų lankym ą, populiarum ą? S. D: Gali sudominti savo istorija. Populiarinimu tur ėtų užsiimti Skuodo kult ūros ir turizmo skyrius bei informacijos centras. S. M: Kaip manote, kuri Skuode veikianti institucija labiausiai prisideda prie architekt ūros paveldo tvarkybos ir populiarinimo? S. D: Nežinau. Gal Skuodo rajono savivaldyb ės architekt ūros ir urbanistikos skyrius? S. M: Skuodo rajone vyksta kasmetinis renginys, skirtas Apuol ės gyvenviet ės pamin ėjimui. Kaip manote, kod ėl šis renginys yra populiaresnis lankomumo atžvilgiu, nei Skuodo mieste esantys architekt ūros paveldo objektai? Kaip vertinate pagonyb ės apraišk ų populiarinim ą? S. D: Dar neteko dalyvauti tame renginyje, tod ėl palyginti negaliu. Pagonyb ės populiarinim ą vertinu neigiamai.

115 PRIEDAI 7 priedas „Skuodo miesto architekt ūros paveldo objekt ų lyginamoji analiz ė Lietuvos kontekste“ S. Macevi čiūtės 2014 m. atlikto tyrimo duomenys

2014 m. atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas, palyginus Skuodo mieste esan čius architekt ūros paveldo objektus, su panašaus ar tokio pat pob ūdžio objektais Lietuvoje. Atsižvelgiant į Skuode esant į paveld ą – įvertinti svarbiausi ir patraukliausi, lankymo atžvilgiu, architekt ūros paveldo objektai. Pastarieji išskirti į atskirus poskyrius: paminklas, skirtas pirmosioms katalik ų misijoms atminti – M ūro kryžius, paminklas, skirtas Tautos kan čioms atminti, Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia, Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia, Cerkv ės pastatas bei Skuodo dvaro r ūmai – muziejus. Akcentuojamas kiekybinis (toki ų pat objekt ų skai čius) ir kokybinis aspektai (objekt ų panašumai ir skirtumai), vertinant pasirinktus objektus Lietuvos mastu. 1. M ūro kryžius Pirmosioms katalik ų misijoms atminti paminkl ų Lietuvoje n ėra itin daug. Siekiant įvertinti Skuodo mieste esan čio paminklo savitum ą, į tyrim ą įtraukti tie misij ų kryžiai, kurie skirti bažnytin ės veiklos įprasminimui. Svarbu pasakyti, jog pirmosioms katalik ų misijoms atminti – įvardijami tik 2 paminklai, esantys Skuode 260 ir Skapiškyje 261 . Kiti paminklai minimi tik kaip misij ų kryžiai. Tarpusavyje iš viso, įskaitant ir Skuodo – lyginami 7 Lietuvoje esantys paminklai, turintys tok į pat į ar panaš ų pavadinim ą. Lyginant medžiagiškum ą paaišk ėjo, kad m ūrini ų paminkl ų – 1 (Skapiškis), gelžbetonini ų / betonini ų – 3 (Barsty čiai 262 , Nemunaitis 263 ,

260 M ūro kryžius Skuode// http://www.turizmas.lt/en/puslapiai/lankytinos-vietos/M%C5%ABro- kry%C5%BEius-Skuode/170 261 Koplyt ėlė su Nukryžiuotojo skulpt ūra pirmosioms misijoms atminti. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15815 262 Navickien ė – Almonaityt ė, Vaida. Barsty čių Šv. apaštal ų Simono ir Judo Tado bažny čia. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras. [ži ūrėta 2014 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1411?id=1411&pl=3 263 Nemunaitis. Alytaus rajono miesteliai. In: Alytaus turizmo informacijos centras , 2013 04 08. Prieiga per internet ą: http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/alytaus-rajono-miesteliai/nemunaitis-1?tpl=print

116 Skuodas), medini ų – 1 (Vaškai 264 ), akmenini ų – 1 (Raseiniai 265 ), mišri ų, kuri ų medžiagiškum ą sudaro kelios skirtingos medžiagos – 1 (Anykš čiai 266 ).

Skuodo M ūro kryžius n ėra autentiškas vertinant jo pirmaprad į medžiagiškum ą, kadangi 1990 m. paminklas buvo atstatytas nebe iš mūro, o iš gelžbetonio. 267 Šis memorialinis objektas atstatytas pirmin ėje pastatymo vietoje, tod ėl galima teigti, kad paminklas turi autentiškumo požymi ų. D ėl šios priežasties, lyginant pastatymo laikotarp į, su kitais misij ų kryžiais, Skuodo mieste esantis paminklas bus datuojamas pirminiu jo pastatymo laikme čiu. Paminklai pagal laikmet į pasiskirsto taip: XVI a II p. – 1 (Skuodas, atstatytas 1990 m.), XVIII a. II p. – 1 (Skapiškis), XX a. I p. – 2 (Barsty čiai, Nemunaitis), XX a. II p. – 3 (Raseiniai, Anykš čiai, Vaškai).

Norint suvokti Skuodo M ūro kryžiaus savitum ą ir išskirtinum ą – svarbu palyginti ne tik paminkl ų medžiagiškum ą, bet ir pavidal ą – form ą. Koplyt ėlės pavidalo paminkl ų – 2 (Skuodas 268 , Skapiškis 269 ). Kiti Lietuvoje esantys misij ų kryžiai – visai kitokio pob ūdžio:

264 Misij ų kryžius. In: Pasvalio krašto e. biblioteka . [ži ūrėta 2014 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.pasvalia.lt/object.php?id=336&m=16&ms=18 265 Raseini ų parapija . Bažny čios ir parapijos istorija. Prieiga per internet ą: http://www.raseiniuparapija.lt/baznycios-ir-parapijos-istorija 266 Vasiliauskien ė, Aldona, et all. Anykš čių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažny čios šventorius. In: XXI amžius , 2008 m. spalio 10 d., Nr. 77. Prieiga per internet ą: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/10/10/gkras_01.html 267 Interviu su kraštotyrininku Juozu Vyšniausku. Skuodas, 2014 10 30. Užraš ė S. Macevi čiūtė. 268 M ūro kryžius Skuode// http://www.turizmas.lt/en/puslapiai/lankytinos-vietos/M%C5%ABro- kry%C5%BEius-Skuode/170

117 lotyniško kryžiaus tipo – 2 (Anykš čiai, Vaškai), paminklini ų form ų (sta čiakampiai, keturkampiai) – 3 (Nemunaitis, Raseiniai, Barsty čiai).

Pagal gautus duomenis, galima teigti, jog Skuodo M ūro kryžius, vertinant Lietuvos mastu – retas pavyzdys. Vis ų pirma, šis objektas išsiskiria savo keturkamp ės koplyt ėlės pavidalu, kai tuo tarpu analogiškas paminklas esantis Skapiškyje – trikamp ės formos. Kitas svarbus aspektas, vertinant istoriškai, kurio d ėka Skuodo M ūro kryžius gali b ūti laikomas išskirtiniu – paminklo pirminis amžius. Tai vienintelis tokio pob ūdžio paminklas statytas dar XVI a. pab., kuris v ėliau nugriautas, ta čiau atstatytas autentiškoje vietoje, pagal buvusias formas. 2. Paminklas Tautos kan čioms atminti Tautos kan čioms skirt ų paminkl ų galima rasti ne tik Skuode, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Siekiant įvertinti Skuodo paminklo savitum ą ir retum ą į tyrim ą įtraukti tik tie Lietuvoje esantys paminklai, kurie turi tok į pat į pavadinim ą, kaip Skuode esantis. Atskiro pob ūdžio paminklai, tokie kaip paminklai partizanams, genocido aukoms, nepriklausomyb ės atk ūrimui bei memorialai, kuriuos sudaro kelet ą objekt ų, į tyrim ą ne įtraukiami, kadangi Skuode esantis paminklas – pavienis objektas, skirtas bendrai Tautos kan čiai, o ne atskiroms grup ėms. Pagrindinis tikslas – palyginti min ėtų paminkl ų skirtumus ir panašumus. Tarpusavyje lyginami 11 paminkl ų, kurie yra pavieniai objektai (Alytus 270 , Klaip ėda 271 , Skuodas 272 , Gargždai 273 , Zapyškis 274 , Kelm ė275 , Žemai čių Naumiestis 276 , Salantai 277 ,

269 Koplyt ėlė su Nukryžiuotojo skulpt ūra Pirmosioms Misijoms atminti// http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15815 270 Memorialas „Nurim ęs varpas“ Alytuje – lankytina vieta. In: Turisto pasaulis . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.turistopasaulis.lt/memorialas-nurimes-varpas-alytuje/#.VHEEsdKUdvF 271 Klaip ėdos skulpt ūros ir paminklai . Turistinis maršrutas. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.mytrips.lt/Marsrutai/Klaipedos-skulpturos-ir-paminklai/255 272 Paminklas tautos kan čioms atminti // http://skouds.lt/index.php/lt/lankytinos-vietos/item/12-paminklas- tautos-kancioms-atminti/12-paminklas-tautos-kancioms-atminti

118 Kretinga 278 , Šiauliai 279 ) ir paminkl ų grup ės (Gruzdžiai 280 ). Kadangi visi, anks čiau išvardinti, paminklai statyti atgimimo laikotarpiu XX a. pab. – XXI a. pr. lyginti laikmet į ir pastatymo metus netikslinga. Pagal medžiagiškum ą paminklai pasiskirsto taip: medini ų paminkl ų – 5 (Gargždai, Zapyškis, Kelm ė, Gruzdžiai, Šiauliai), akmenini ų – 3 (Salantai, Kretinga, Žemai čių Naumiestis), gelžbetonini ų – 1 (Skuodas), pagamint ų iš kit ų medžiag ų – 2 (Klaip ėda, Alytus).

Norint geriau suprasti kuo Skuodo Tautos kan čioms atminti skirtas paminklas skiriasi nuo kit ų, Lietuvoje esan čių tokio pob ūdžio paminkl ų – svarbu aptarti pastar ųjų formas. Daugiausiai paminkl ų yra lotyniško kryžiaus tipo – 4 (Gargždai, Zapyškis, Kelm ė, Salantai), paminklini ų akmen ų – 2 (Žemai čių Naumiestis, Kretinga), skulpt ūrų – 4 (Alytus, Gruzdžiai, Šiauliai, Klaip ėda), architekt ūrin ės koply čios formos – 1 (Skuodas).

273 Beliokait ė, Daiva. Klaip ėdos rajone pagerbtas ištremt ų vaik ų ir generolo Jono Žemai čio – Vytauto t ėvų atminimas. In: Gargždietis . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://gargzdietis.balsas.lt/naujienos_/naujienos/klaipedos-rajone-pagerbtas-istremtu-vaiku-ir-generolo-jono- zemaicio-vytauto-tevu-atminimas-2908/ 274 Lietuvi ų tautos kan čių atminimui . [Ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 5 d.]. Prieiga per internet ą: http://foto.delfi.lt/album/53648/?view=blog&page=2 275 Klimašauskas, Bronislovas. Visada išlaik ęs gerumo kupin ą R ūpintoj ėlio ir koving ą Vy čio dvasi ą. Tokiais žodžiais Kelm ė ir jos sve čiai į paskutin ę kelion ę palyd ėjo aktyv ų S ąjūdžio dalyv į, Kovo 11-osios akto signatar ą, Seimo nar į ir rajono Garb ės piliet į A. Ra čą . 2014 – 02 – 14// http://www.biciulis.net/?p=1628 276 Jankien ė, Adel ė. Atgimimo metai mano prisiminimuose. In: Gyvoji krašto enciklopedija . [ži ūrėta lapkri čio 6 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Atgimimo_metai_mano_prisiminimuose 277 Paminklai. In: Kretingos krašto enciklopedija . [ži ūrėta lapkri čio 6 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/foto/paminklai/,offset.15 278 Paminklai// http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/foto/paminklai/ 279 Paminklas „Ken čianti motina“ 1941 – 1952 m. lietuvi ų tautos kan čių atminimui. In: Lietuvos gyventoj ų genocido ir rezistencijos tyrimo centras . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 6 d.]. Prieiga per internet ą: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Siauliu_m_paminklai.htm 280 Atgimimo paminklai Šiaur ės Lietuvoje. In: Gyvoji krašto enciklopedija. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 6 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Atgimimo_paminklai_%C5%A0iaur%C4%97s_Lietuvoje#Kelm.C4. 97s_rajonas

119

Pagal pateiktus duomenis matyti, jog Skuodo Tautos kan čioms skirtas paminklas – išsiskiria savo ne įprasta forma, kuri yra architekt ūrin ės koply čios pob ūdžio. Tai vienintelis tokios formos objektas, kurio statybin ė medžiaga – gelžbetonis. Skuodo paminklui taip pat būdingas visai kitoks vaizdavimas (Skausmingosios Dievo Motinos k ūnas koply čioje) nei kitiems Lietuvoje esantiems paminklams. 3. Skuodo dvaro sodybos statini ų kompleksas 3.1. Aleksandro Nevskio cerkv ės pastatas Šiuo metu Lietuvoje yra 41 sta čiatiki ų cerkv ė ir Šv. Dvasios vienuolynas Vilniuje. Lietuvos sta čiatikiai priklauso Vilniaus ir visos Lietuvos sta čiatiki ų vyskupijai, įeinan čiai į Maskvos ir visos Rusijos patriarchat ą.281 Skuodo cerkv ė neveikia. Atsižvelgiant į tai, šis pastatas negali b ūti lyginamas su naudojamomis cerkv ėmis. Siekiant įvertinti Skuodo cerkv ės pastato savitum ą ir išskirtinum ą į tyrim ą įtraukiamos Lietuvos sta čiatiki ų cerkv ės, kurios šiuo metu taip pat yra uždarytos. Pastatai lyginami ne tik pagal medžiagiškum ą, amži ų (XIX a. II p. – XX a. pr.), bet ir pagal b ūkl ę (avarin ė b ūkl ė – griuv ėsiai ir patenkinama b ūkl ė). Svarbu pasakyti, kad šiame tyrime nebus aptariamos sentikių bei katalik ų maldos namams pritaikytos cerkv ės. Tarpusavyje, kartu su Skuodo cerkv ės pastatu, iš viso – lyginamos 7 buvusios sta čiatiki ų cerkv ės. XIX a. II p. statyt ų cerkvi ų – 3 (Druskinink ų „Šv. Gabrieliaus Arkangelo“ 282 , Kauno „Šv. Serg ėjaus Radonežie čio“ 283 , Rudaminos „Atsimainymo“

281 Sta čiatikiai. Lietuvos t ūkstantme čio programos paroda „Krikš čionyb ė Lietuvos mene“. In: Lietuvos dail ės muziejus. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 8 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Kmstaciatikiai.htm 282 Владимир Кольцов . Литва . Во имя святого архангела Гавриила церковь . Друскининкай город , 2007, январь . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 10 d.]. Prieiga per internet ą: http://russian- church.ru/viewpage.php?cat=lithuania&page=76 283 Steponaityt ė, Nijol ė. Nykstantis Kauno tvirtov ės sakralinis paveldas. In: Archiforma , 2008, Nr. 41, p.77 – 83; Laukaityt ė, Regina. Sta čiatiki ų bažny čia Lietuvoje XX amžiuje . Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003, p. 232.

120 cerkv ės284 ). XX a. pr. pastatyt ų cerkvi ų – 4 (Skuodo „ Šv. Aleksandro Nevskio“ 285 , Kauno „Viešpaties atsimainymo“ 286 , Vilniaus „Lukiški ų kal ėjimo Šv. Nikolajaus 287 “, Vilniaus „Šv. Vladimiro“ 288 cerkv ės). Kadangi cerkv ės pasiskirsto daugmaž vienodai, diagramos vaizdas – nereikalingas. Lyginant sta čiatikių cerkves pagal medžiagiškum ą pasteb ėta, jog į tyrim ą įtrauktuose maldos namuose dominuojanti statybos medžiaga – m ūras. M ūrini ų cerkvi ų – 6 (Skuodo „Šv. Aleksandro Nevskio“, Kauno „Viešpaties atsimainymo“ ir „Šv. Sergijaus Radonežie čio“, Vilniaus „Lukiški ų kal ėjimo Šv. Nikolajaus“ bei „Šv. Vladimiro“ cerkv ės). Medini ų cerkvi ų – 1 (Druskinink ų „Šv. Arkangelo Gabrieliaus“ cerkv ė).

Vertinant cerkves pagal b ūkl ę, atsižvelgiama į pastat ų formas (stabilus arba gri ūvantis). Griuv ėsiais virtusi ų cerkvi ų – 3 (Kauno „Viešpaties atsimainymo“, „Šv. Sergijaus Radonežie čio“ bei Rudaminos „Atsimainymo“ cerkv ės). Stabilios, patenkinamos būkl ės, cerkv ės – 4 (Skuodo, Druskinink ų, Vilniaus „Lukiški ų kal ėjimo Šv. Nikolajaus“ ir „Šv. Vladimiro“ cerkv ės).

284 Laukaityt ė, op. cit., p. 222. 285 Ibid, p. 213 – 214. 286 Viešpaties atsimainymo cerkv ė. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 19 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37608 287 Vilniaus Lukiški ų kal ėjimo Šv. Nikolajaus cerkv ė// http://lam.limis.lt/raktazodziu-zodynas/- /keywords/view/1257452?p_p_state=pop_up&_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_backUrl=%2Fraktazodzi u-zodynas%2F- %2Fkeywords%2FsearchByLetter%2FV%3FrowsOnPage%3D120%26page%3D13%26p_p_state%3Dpop_up &_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_query=V&_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_searchTitle=true&_ keywordsportlet_WAR_limiskportlet_searchDescr=false 288 Vilniaus Šv. Vladimiro cerkv ė Antakalnio kapin ėse// http://lam.limis.lt/raktazodziu-zodynas/- /keywords/view/1257460?p_p_state=pop_up&_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_backUrl=%2Fraktazodzi u-zodynas%2F %2Fkeywords%2FsearchByLetter%2FV%3FrowsOnPage%3D120%26page%3D13%26p_p_state%3Dpop_up &_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_query=V&_keywordsportlet_WAR_limiskportlet_searchTitle=true&_ keywordsportlet_WAR_limiskportlet_searchDescr=false

121

Pagal gautus tyrimo rezultatus išsiaiškinta, kad Skuodo cerkv ė pagal medžiagiškum ą, kaip ir dauguma cerkvi ų – m ūrin ė. Retesn ės cerkv ės statytos XIX a. II p. Skuodo cerkv ės pastatas įdomus ir vertingas savo istorija, ta čiau architekt ūrine prasme pastatas n ėra išskirtinis, nes yra netek ęs vis ų 5 kupol ų. 3.2. Dvaro r ūmai Dabartin ė Skuodo dvaro pastato architekt ūra – visiškai neb ūdinga Lietuvos dvar ų architekt ūrai. Dvaro r ūmų kitoniškumas gali b ūti ir išskirtinumas. Siekiant įvertinti Skuodo dvaro savitum ą, tarpusavyje kartu su juo – lyginama 15 Lietuvoje esan čių dvar ų. Kadangi Skuodo dvaro, vieno aukšto (su pal ėpe), pastatas datuojamas XVIII – XIX a. į tyrim ą įtraukti taip pat vienaaukš čiai dvarai, statyti XVIII a. vid. – XIX a. I p. Svarbu pasakyti, kad tyrime nėra aptariami vienaaukš čiai pon ų gyvenamieji namai, apgriuv ę dvarai ar anks čiau nei XVIII a. ir v ėliau nei XIX a. II p. statyti dvarai. Vis ų pirma – lyginama 15 dvar ų statybin ė medžiaga. Dvarai suskirstomi į tris pogrupius: 1) Mediniai, 2) M ūriniai 3) Mišr ūs (tinkas ir medis). Medini ų dvar ų – 2 ( Paberž ės289 , Vidiški ų290 ). M ūrini ų dvar ų – 12 (Aukštadvario 291 , Gelgaudiškio 292 , Mockavos 293 , Leipalingio 294 , Pikeliški ų295 , Salamies čio 296 , Užpali ų297 , Noreikiški ų298 ,

289 Semaškait ė, Ingrida. Lietuvos dvarai: dviej ų tom ų žinynas. T. 1. Vilnius: Algimantas, 2009, p. 66 – 67. 290 Sugr įžtantys dvarai (2). In: Kult ūros paveldo departamentas prie Kult ūros ministerijos . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.kpd.lt/vidiskiu-dvaras/ 291 Kandrotien ė, Danguol ė, et all. 153 įdomiausi Lietuvos dvarai: iliustruotas žinynas . Kaunas: Terra publica, 2011, p. 155 –156. 292 Ibid, p. 214 – 215. 293 Semaškait ė, op. cit., p. 134. 294 Ibid, p. 11. 295 Ibid, p. 307 –308; Kandrotien ė, op. cit., p. 187. 296 Semaškait ė, op. cit., p. 180; Kandrotien ė, op. cit., p. 111 – 112. 297 Kandrotien ė, op. cit., p. 132 – 133. 298 Semaškait ė, op. cit., p. 50.

122 Pavermenio 299 , Skaraitišk ės300 , Skuodo 301 , Žiežmari ų302 ). Mišrios medžiagos dvar ų (medis ir tinkas) – 1 (Sliži ų303 ).

Vertinant architekt ūrą – išskiriami 4 dvar ų pogrupiai: 1) su portiku, 2) su mezoninu, 3) be portiko ir mezonino, 4) su prieangiu arba priestatu. Didžiausi ą grup ę užima dvarai su portiku, kuri ų – 6 (Aukštadvario, Gelgaudiškio, Salamies čio, Pavermenio, Pikeliški ų, Žiežmari ų). Dvar ų su mezoninu – 3 (Leipalingio, Skaraitišk ės, Vidiški ų). Be portiko ir mezonino – 3 (Skuodo, Sliži ų, Užpali ų). Su prieangiu ar priestatu – 3 (Mockavos, Noreikiški ų, Paberž ės).

Pagal gautus tyrimo duomenis matyti, jog Skuodo dabartiniai r ūmai išsiskiria savo išgryninta architekt ūra, be joki ų puošybos element ų. Išskirtiniu gali b ūti laikomas ir Skuodo rūmų planas, kuris yra „U“ raid ės formos. Visi kiti, su Skuodo r ūmais lyginti dvarai – sta čiakampio plano. 4. Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia Remiantis Lietuvos evangelik ų liuteron ų bažny čios duomenimis, Lietuvoje – 54 parapijos, kuriose veikia protestantiški maldos namai. 304 Siekiant nustatyti Skuodo

299 Semaškait ė, op. cit., p. 68. 300 Ibid, p. 91 – 93. 301 Semaškait ė, op. cit., p. 21.; Skuodo r ūmai // http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=37570 302 Semaškait ė, op. cit., p. 46; Žiežmari ų buv. Sodybos fragmentai. In: Kult ūros vertybi ų registras . [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=164 303 Sliži ų dvaro r ūmai. In: Architekt ūros ir urbanistikos tyrim ų centras. [ži ūrėta 2014 m. lapkri čio 21 d.]. Prieiga per internet ą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1282?id=1282&oe=3

123 evangelik ų liuteron ų bažny čios savitum ą, tarp kit ų Lietuvoje esan čių tokio pobūdžio maldos nam ų, tarpusavyje įskaitant ir Skuodo, – lyginama 10 bažny čių. Atsižvelgiant į tai, jog Skuode esanti bažny čia statyta 1821 m., tampa tikslinga vertinti tik tas bažny čias, kurios statytos XIX a. I p. Bažny čios statytos anks čiau nei XIX a. ar pastarojo amžiaus antroje pus ėje į tyrim ą – ne įtrauktos. XIX a. I p. apima pus ę šio laikotarpio amžiaus. D ėl konkretumo ir tikslumo bažny čios išrikiuojamos pagal pastatymo dešimtme čius. XX a. 3 d. statyt ų bažny čių – 3 (B ūting ė305 , Skaudvil ė306 , Skuodas 307 ), XIX a. 5 d. – 6 (Marijampol ė308 , Šakiai 309 , Taurag ė310 , Virbalis 311 , Vištytis 312 , Žemai čių Naumiestis 313 ), XIX a. 6 d. – 1 (Panev ėžys 314 ).

Vertinant Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čios savitum ą kit ų bažny čių kontekste, reikalingas statybin ės medžiagos palyginimas. Remiantis tuo, kad Skuode esanti bažny čia – mūrin ė, į tyrim ą b ūtų tikslinga įtraukti tik tas bažny čias, kurios atitinka toki ą pa čią statybin ę

304 Lietuvos evangelik ų liuteron ų bažny čia. Parapijos// http://www.liuteronai.lt/Parapijos 305 B ūting ės parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Butinges-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 306 Skaudvil ės parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skaudviles-parapija/Parapijos- istorija/Parapijos-istorija 307 Skuodo parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skuodo-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 308 Marijampol ės parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Marijampoles-parapija/Parapijos- istorija/Parapijos-istorija 309 Šaki ų parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Sakiu-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 310 Taurag ės parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Taurages-parapija/Parapijos- istorija/Parapijos-istorija 311 Virbalio parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Virbalio-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 312 Višty čio parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Vistycio-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos- istorija 313 Žemai čių Naumies čio parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Zemaiciu-Naumiescio- parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija 314 Panev ėžio parapijos istorija// http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Panevezio-parapija/Parapijos- istorija/Parapijos-istorija

124 medžiag ą. Ta čiau siekiant objektyviai įvertinti XIX a. I p. plitusias statybines medžiagas, įtraukiamos ne tik m ūrin ės, bet ir medin ės bažny čios. Maldos namai suskirstomi į 3 kategorijas: 1) akmen ų m ūro, 2) m ūro, 3) medžio. Prie akmens m ūro kategorijos priskiriamos tos bažny čios, kuriose medžiagiškumas nėra pasl ėptas po tinko sluoksniu, o yra aiškiai akcentuojamas fasade. Bažny čios, kuriose medžiagiškumo nesimato, priskirtinos m ūro kategorijai. Tarpusavyje – lyginama anks čiau aptart ų, 10 evangelik ų liuteron ų bažny čių. Didžiausi ą grup ę, pagal statybin ės medžiagos pob ūdį, sudaro m ūrin ės bažny čios, kuri ų – 7 (B ūting ė, Marijampol ė, Šakiai, Skuodas, Virbalis, Vištytis, Žemai čių Naumiestis). Medini ų bažny čių – 2 (Panev ėžys, Skaudvil ė), akmen ų m ūro – 1 (Taurag ė).

Pagal gautus tyrimo duomenis matyti, kad Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia išsiskiria savo laikme čiu, kadangi yra pastatyta XX a. 3 d. Vertinant XIX a. I p. bažny čių statyb ą ištirta, kad daugiausiai tokio pob ūdžio maldos namai statyti XIX a. 5 d. Pagal medžiagiškum ą, Skuode esanti bažny čia n ėra išskirtin ė, kadangi jos, kaip ir daugumos XIX a. I p. bažny čių, statybin ė medžiaga – m ūras. 5. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čia Vertinant bažny čios savitum ą, tarpusavyje, įskaitant ir Skuodo, – lyginama 40, panašios stilistikos, Lietuvos Romos katalik ų bažny čių. Atsižvelgiant į tai, jog Skuodo bažny čia statyta 1844 – 1847 m 315 , į tyrim ą įtraukiamos bažny čios statytos nuo 1815 m. iki 1865 m., kadangi, kai kuriuose šaltiniuose 316 , bažny čios pastatymas datuojamas 1847 – 1850 m.

315 Šmaižien ė, Rymant ė. Skuodas. Istorija. In: Visuotin ė lietuvi ų enciklopedija . T. 22. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras, 2012, p. 42. ; Misius, op. cit., p. 397. 316 Lietuvos architekt ūros istorija: nuo XIX a. II-ojo deš. iki 1918 m. T. 3, op. cit., p. 23.

125 Remiantis tyrimo duomenimis paaišk ėjo, jog didžiausi ą grup ę pagal statybin ę medžiag ą sudaro – akmens m ūro bažny čios, j ų yra 23 (Paringio, Rukaini ų, Dambavos, Dūkštos, Aleksandrijos, Alytaus Šv. Liudviko, Babriški ų, Dapšioni ų, Darb ėnų, Giž ų, Kairi ų, Kriaun ų, Nemun ėlio Radviliškio, Pabaisko, Salamies čio, Spiraki ų, Suvainiškio, Ugioni ų, Ukmerg ės Šv. Apaštal ų Petro ir Povilo, Upnink ų, Žemal ės, Židik ų, Žukan čių bažny čios) 317 . Akmens ir plyt ų m ūro bažny čių – 12 (Valkinink ų, Šiaul ėnų, Daukši ų Šv. Jurgio, Daug ų, Karvio, Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo, Naujojo Strūnai čio, Onuškio Šv. Apaštal ų Pilypo ir Jok ūbo, Skuodo, Šunsk ų, Velyki ų, Višty čio bažny čios). 318 Akmens ir tinkuoto m ūro – 2 (Eišiški ų, Lenkim ų bažny čios) 319 , m ūro – 3 (Juozapavos, Pump ėnų, Žeimelio bažny čios). 320

Norint suvokti bažny čių skirtumus ir panašumus, svarbu palyginti ne tik j ų medžiagiškum ą, bet ir bokšt ų skai čių. Tam, kad tyrimas b ūtų tikslingas yra išskiriamos 4 kategorijos – 1) bebokšt ės bažny čios, 2) bažny čios su 1 bokštu, 3) bažny čios su 2 bokštais, 4) bažny čios su bokšteliu ant stogo. Bebokš čių bažny čių, pastatyt ų 1815 – 1865 m. yra 9 (Kairi ų, Pabaisko, Ukmerg ės Šv. Apaštal ų Petro ir Povilo, Žemal ės, Židik ų, Naujojo Str ūnai čio, Onuškio Šv. Apaštal ų Pilypo ir Jok ūbo, Eišiški ų, Pump ėnų bažny čios). Su vienu bokštu – 13 (Aleksandrijos, Alytaus Šv. Liudviko, Darb ėnų, D ūkštos, Giž ų, Nemun ėlio Radviliškio, Spiraki ų, Žukan čių, Šunsk ų, Velyki ų, Višty čio, Lenkim ų, Žeimelio bažny čios). Su dviem bokštais – 8 (Rukaini ų, Babriški ų, Suvainiškio, Valkinink ų, Šiaul ėnų, Karvio, Laukuvos, Skuodo bažny čios), su bokšteliu ant stogo – 10 (Dapšioni ų, Paringio, Dambavos, Kriaun ų, Salamies čio, Ugioni ų, Upnink ų, Daukši ų Šv. Jurgio, Daug ų, Juozapavos bažny čios).

317 Misius, K, op. cit. p, 62 – 557. 318 Ibid, p. 49 – 571. 319 Ibid, p. 355 – 580. 320 Ibid, p. 124 – 356.

126

Pagal gautus tyrimo duomenis paaišk ėjo, jog Skuodo Šv č. Trejyb ės išsiskiria savo medžiagiškumu, kadangi yra pastatyta iš akmens ir plyt ų m ūro. Tokio pob ūdžio bažny čių Lietuvoje statyt ų 1815 – 1865 m. yra mažiau nei bažny čių iš akmens m ūro. Taip pat galima teigti, kad Skuodo bažny čia išsiskiria ir savo bokšt ų skai čiumi, kadangi dvibokšt ės, šio laikotarpio bažny čios pagal gautus tyrimo duomenis – retesn ės. Bene didžiausias išskirtinumas – bažny čios analogiškumas Laukuvos bažny čiai. Beveik vienodos bažny čios stovi skirtingose Lietuvos pus ėse, ta čiau jas vienija tas pats architektas, statybin ė medžiaga bei planas. Apibendrinant tyrim ą reikia pasakyti, kad palyginus Skuodo miesto architekt ūros paveldo objektus su Lietuvos kontekstu paaiškėjo, jog M ūro kryžius – retas d ėl savo keturkamp ės koplyt ėlės formos ir amžiaus. Tai vienintelis tokio tipo paminklas buv ęs pastatytas XVI a. pab. (atstatytas 1990 m.). Paminklas Tautos kan čioms atminti išskirtinis savo architekt ūrin ės koply čios pavidalu, meniniu sprendimu, įkomponuojant Skausming ąją Dievo motin ą į koply čios vid ų bei medžiaga, kuri yra gelžbetonis. Dauguma tokio tipo paminklo Lietuvoje pastatyti iš medžio. Be architekt ūrini ų – memorialini ų paminkl ų, savita ir dvarams netipiška architekt ūra pasižymi Skuodo dvaro pastatas. Pastarasis be puošybos element ų ir dvarams b ūding ų architekt ūrini ų detali ų (mezoninas, portikas, prieangis). Dvaro pastato planas, iš kit ų to laikme čio dvar ų išskiria tuo, kad yra ne sta čiakampio, bet „U“ raid ės formos. Skuodo Šv č. Trejyb ės bažny čios išskirtinumas tas, jog pastaroji – analogiška Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažny čiai. Vertinant 1815 – 1865 m. statytas bažny čias paaišk ėjo, kad Skuodo bažny čia pagal medžiagiškum ą ir bokšt ų skai čių patenka į retesni ų bažny čių grup ę. Skuodo evangelik ų liuteron ų bažny čia išsiskiria savo laikme čiu: pastatyta XX a. 3 d. Vertinant XIX a. I p. bažny čių statyb ą Lietuvoje, matyti, kad daugiausiai tokio pob ūdžio maldos namai statyti v ėliau – XIX a. 5 d.

127 PRIEDAI

8 priedas

„Turizmas ir lankytini kult ūros paveldo objektai Skuodo apylink ėse“ Internetin ė apklausa, 2015. Sudar ė Simona Macevi čiūtė.

128

129

130

131

132