Apie Janinos Degutytės Epistoliką, Arba Kaip Buvo Rašomi Laiškai
ISSN 0258–0802. LITERATŪRA 2010 52 (1) APIE JANINOS DEGutytėS EPistoliką, ARBA KAIP buvo RašOMI LAIšKAI Jurgita žana Raškevičiūtė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros doktorantė Būtent žmogaus asmenybės variantiškumas, sovietinio literatūros laikotarpio rašytoja, kurį plėtoja ir stimuliuoja visa kultūros istorija, jos knygos neperžengė Nepriklausomybės, yra daugybės žmogaus komunikacinių ir kultūrinių veiksmų pagrindas. kurios paskutiniaisiais gyvenimo metais, JURIJ LOTMAN1 prasidėjus Sąjūdžiui, labai laukė, slenksčio. Tad ir jos epistolinis palikimas priklauso Įvadinės pastabos būtent tam laikotarpiui ir gana įvairiai bei Šis straipsnis radosi iš gana ilgo Janinos iškalbingai jį liudija, sakytume, pasakoja. Degutytės epistolikos rinkimo, skaitymo, Gana gausi J. Degutytės epistolika siūlo ne- tvarkymo, tyrimo2. Rašyti apie laiškus, re- maža skaitymo kelių: pradedant tam tikrų gis, paprastas, bet podraug – sudėtingas už- socialinių tvarkų, tapatybės formavimosi, davinys. Gal visų pirma todėl, kad laiškai sąmoningumo struktūrų, sovietmečio bū- nėra a priori duotas tekstas, o veikiau teks- ties ir buities skaitymu, baigiant laiško kaip tas, kurį susidėlioji pats, kurio egzistavimo žanro specifikos pajutimu, pastanga sugauti tvarką lemia skaitymo, tam tikra hermeneu- ir aprašyti komunikacinį tankumą, kalbos tinė suvokėjo tvarka, o dar tiksliau – laiškų judėjimą. Juolab kad šiuo metu turimi J. De- ir suvokimo tvarkų sandūra (o laiškų tvarka gutytės laiškai, apimantys 1954–1988 me- yra nepastovi, mirganti, išsidėsčiusi laike, tus, yra labai saviti, skirtingo turinio, lemti sinchroninė ir diachroninė drauge). J. De- rašymo laikotarpio, situacijos ir adresato. gutytė (1928–1990) debiutavo šeštojo de- Skaitant laiškus ima ryškėti tam tikri laiš- šimtmečio pabaigoje, 1959-aisiais, ir grei- ko kaip komunikacijos būdo bruožai, kurie tai tapo ypač skaitoma ir vertinama autorė gali būti būdingi šiam žanrui apskritai, bet (jos pirmoji knyga Ugnies lašai, pasibaigus visada suvokiami tik per jo jutimiškumą, tiražui, buvo persirašinėjama).
[Show full text]