ISSN 2029-1175 2014 Nr. / No 1 (9) / Article DOI: https://doi.org/10.15544/ssaf.2014.13 elektroninio leidinio ISSN 2351-5597
BALTIJOS ŠALIŲ LISTINGUOJAMŲ ĮMONIŲ AUDITO RINKOS POKYČIŲ POREIKIO VERTINIMAS ES REGLAMENTAVIMO KONTEKSTE
Renata Legenzova, Ieva Pukelevičiūtė, Simona Pileckaitė Vytauto Didžiojo universitetas
Anotacija
Straipsnyje pateikiami tyrimo, ES audito rinkos reformos kontekste vertinančio, ar ir kokie pokyčiai reikalingi Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos charakteristikose (rinkos koncentracijoje, auditorių rotacijoje ir audito mokesčių atskleidime), rezultatai. Tyrime analizuota 2003-2013 metų Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos koncentracija, auditorių rotacija bei audito mokesčių atskleidimo mąstas bei vertinta, kokiose iš nagrinėtų sričių yra reikalingi pokyčiai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos audito rinkose Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija yra labai stipri. Tyrimo rezultatai parodė, kad į koncentracijos mažinimą nukreipti pokyčiai yra būtini visų trijų Baltijos šalių audito rinkose. Auditorių rotacija pilnai atitinka Latvijos 7 metų reikalavimą, 85,71 proc. atvejų tenkina Estijos 7 metų reikalavimą, 75 proc. atvejų atitinka Lietuvos 5 metų reikalavimą bei tenkina ES 10 metų rotacijos ribą. Pagal ES reikalavimus pokyčiai auditorių rotacijos srityje nėra reikalingi, tačiau Baltijos šalims pasirinkus griežtesnius reikalavimus, jie yra būtini Lietuvoje ir Estijoje. Didžiausių pokyčių galima tikėtis audito mokesčio atskleidimo srityje visose trijose Baltijos šalyse, nes tiriamu laikotarpiu šis mokestis buvo atskleistas fragmentškai, daugiau nei pusė tyrimo imties įmonių jo neatskleidė nei karto. Reikšminiai žodžiai: auditas, ES audito reforma, rinkos koncentracija, auditorių rotacija, audito mokesčiai.
Įvadas
Audito funkcija gali būti suvokiama kaip pridėtinė vertė viduomenei, užtikrinanti pasitikėjimą įmonių finansinės atskaitomybės teisingumu. Pastarajį dešimtmetį Europos Sąjungoje vykdomų finansų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros reformų kontekste didelis dėmesys yra skiriamas ir audito rinkos skaidrumo ir efektyvumo gerinimui. Patį auditą galima būtų įvardinti kaip vieną iš esminių finansinio stabilumo veiksnių, tačiau 2008-2009 metų finansų krizė parodė, kad auditas nesugebėjo užtikrinti savo tiesioginės funkcijos ir prarado vartotojų pasitikėjimą. Audito rinkos reformos Europos Sąjungoje pradžia galima laikyti 2002-2003 metus, kuomet ES Komisija pradėjo diskusijas apie audito rinkos ir audito paslaugų reglamentavimo pertvarką. Pasak Europos Komisijos (2013), pagrindiniai audito reformos tikslai yra išsiaiškinti ir nustatyti auditoriaus vaidmenį, stiprinti auditoriaus nepriklausomumą ir profesinį skepticizmą, didinti audito rinkos dinamiškumą, gerinti auditorių priežiūrą bei sudaryti sąlygas teikti audito paslaugas tarptautiniu mastu. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus ES Komisija, užsibrėžė įvesti tam tikrus reikalavimus auditorių rotacijai, audito įmonių koncentracijos mažinimui, audito mokesčio atskleidimui bei kitus reikalavimus (Europos Komisija, 2013). Audito reformos pagrindu bei politinių diskusijų rezultate 2014 m. balandžio 16 d. buvo priimta naujoji Europos Parlamento ir Tarybos audito direktyva (2014/56/ES), kurios pagrindinės nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2016 metų sausio 1 d. Ankstesni audito rinkos situacijos tyrimai (Ewert, am Main, 2006; Le Vourc’h, Morand, 2011, Velte, Stiglbauer, 2012; Caban-Garcia, Cammack, 2009; Dun ir kt., 2011; Karim, 2010; Oxera, 2007; Thavaplan ir kt. 2002; ir kt.) parodė, kad daugelio pasaulio šalių audito rinkos yra oligopolinės, jose dominuoja Didžiojo ketverto (Pricewaterhousecooper, Ernst&Young, KPMG, Deloite&Touch) audito įmonės. Didžiojo ketverto įmonių dominavimas ypač pastebimas viešojo intereso įmonių (listinguojamų įmonių bei finansinių institucijų) audito rinkose. Dėl tokios audito rinkos struktūros moksliniuose tyrimuose diskutuojama apie audito kokybę, audito mokesčių dydžio pagrįstumą, barjerus mažesniems rinkos žaidėjams, didžiųjų audito įmonių įtaką apskaitos rinkai ir susijusius klausimus. ES vykdoma audito reforma turėtų spresti minėtas problemas bei prisidėti prie vieningos finansų rinkos kūrimo. Iki naujosios direktyvos įsigaliojimo likus šiek tiek daugiau nei metams, kyla daug diskusijų, kaip naujoji Audito direktyvos redakcija paveiks atskirų ES šalių audito rinkų charakteristikas, santykius tarp auditorių ir jų klientų bei pačios audito paslaugos turinį. Audito reformos ir naujosios direktyvos įgyvendinimas neišvengiamai paveiks ir Baltijos šalių audito rinkas. Vis dėlto, naujosios direktyvos poveikio mastas bei pobūdis nėra aiškus tiek dėl trumpo laikotarpio po naujojo reglamento priėmimo tiek ir dėl mokslinių bei praktinių diskusijų apie audito reformos poveikį ES audito rinkai trūkumo. Kadangi ES audito reforma yra santykinai plati ir apimanti gana skirtingas su auditu susijusias sritis, šiame darbe yra nagrinėjami trys jos aspektai – rinkos koncentracija, auditorių rotacija bei audito mokesčių atskleidimas. Šio tyrimo metu keliama pagrindinė problema – ar ir kaip naujoji ES direktyva paveiks Baltijos šalių audito rinkos charakteristikas – rinkos koncentraciją, auditorių rotaciją bei audito mokesčių atskleidimą? Tyrimo objektas – ES audito reglamentavimo pokyčių poreikis Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje (rinkos koncentracijoje, auditorių rotacijoje ir audito mokesčių atskleidime). Tyrimo tikslas – ES audito rinkos reformos kontekste įvertinti, ar ir kokie pokyčiai yra reikalingi Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje (rinkos koncentracijos, auditorių rotacijos ir audito mokesčių atskleidimo aspektais). Tyrimo uždaviniai: − Apibendrinti pagrindinius ES audito rinkos reformos aspektus; − Atlikti ankstesnių tyrimų apžvalgą; − Įvertinti audito rinkos koncentracijos lygį Baltijos šalių audito rinkose;
116
− Išanalizuoti auditorių rotaciją Lietuvos, Estijos bei Latvijos audito rinkose; − Ištirti, audito mokesčio atskleidimo lygį Baltijos šalių rinkose; − Įvertinti Baltijos šalių audito rinkos pokyčių poreikį pagal tris analizuojamus aspektus. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros, teisinių dokumentų ir rinkos dalyvių argumentų analizė. Konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei kartu su jomis pateiktų audito išvadų kokybinė analizė. Kiekybinių duomenų surinkimas ir apdorojimas Microsoft Office Exel programa bei gautų antrinių duomenų interpretavimas.
Pagrindiniai ES audito reformos aspektai
2014 m. balandžio 16 d. buvo priimta naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies pakeista Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito. Galima teigti, jog naujausieji audito direktyvos pakeitimai buvo sąlygoti 2008-2009 metų finansų krizės. Jie taip pat gali būti siejami su besitęsiančia ES apskaitos ir audito rinkos ir bendra ES teisinės bazės pertvarka, įgyvendinant vieningos finansų rinkos strategiją. Moksliniuose, praktiniuose ir teisiniuose šaltiniuose (Velte, Stigllbauer, 2012; Humprey ir kt., 2009; Reform of the audit market, 2014; Linartas, 2014; Noreika, 2014) argumentuojama, kad audito rinka (ir pati profesija) buvo stipriai paveikta globalizacijos ir laisvo kapitalo bei investicijų judėjimo, pokyčių įmonių apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, finansinių krizių ir kitų veiksnių, ko pasekoje prarado informacijos vartotojų pasitikėjimą. Iš kitos pusės, pabrėžiama, kad šiandieniniame pasaulyje įmonių informacijos svarba didėja, taigi nepriklausomo išorinio audito, galinčio patvirtinti įmonių teikiamos informacijos kokybę, svarba nemažėja. Pažymėtina, kad ES audito rinkos reforma prasidėjo dar prieš 2008-2009 metų finansų krizę. Pirmosios su audito rinkos reguliavimo pertvarka susijusios diskusijos buvo pradėtos dar 2002-2003 metais, o reformos pradžia galima laikyti 2004 m. kovo 16 d. Europos Komisijos spaudos pranešimą (IP/04/340), kuriame įvardinti reformos tikslai bei gairės (Audit of company accounts..., 2004). 2006 metais buvo patvirtinta naujos redakcijos Audito direktyva (2006/43/EC), kurios daliniai pakeitimai atlikti ir 2008 m. pradžioje (2008/30/EC), tačiau daugelį pasaulio šalių stipriai palietusi finansų krizė parodė, kad šių įvykdytų pokyčių nepakanka, o ES audito rinka reikalauja griežtesnio reglamentavimo. Pagrindiniai ES vykdomos audito reformos tikslai yra: išaiškinti ir apibrėžti auditoriaus vaidmenį, akcentuoti auditorių nepriklausomumą ir profesinį skepticizmą; sustiprinti audito rinkos dinamiškumą, pagerinti auditorių priežiūrą; sukurti vieningą audito rinkos reglamentavimą bei sumažinti naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Siekiant išsikeltų tikslų ES Komisija (2013) pasiūlė tokias pagrindines audito rinkos reformos sritis: pačios rinkos pertvarkymą, mažinant koncentraciją ir didžiųjų audito įmonių dominavimą, santykių tarp auditoriaus ir kliento peržiūrėjimą, audito įmonių veiklos ir priežiūros pertvarkymą bei audito proceso ir audito ataskaitos pertvarkymą. Vykdoma reforma ne tik pareikalavo politinės valios ir ES šalių narių susitarimo, tačiau sulaukė ir nemažai praktikų dėmesio. 2014 metų balandžio 16 d. priimtoje Audito direktyvos redakcijoje (2014/56/ES) numatyti pakeitimai susiję su: auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimu ̨ sugriežtinimu, privaloma audito įmonių rotacija, audito mokesčių atskleidimu, priemonėmis, palengvinančiomis audito paslaugu ̨ teikimą ̨ kitose ES valstybėse narėse, detalesne ir išsamesne audito išvada, pajamų iš ne-audito paslaugų ribojimu, priemonėmis draudžiančiomis riboti audituojamų subjektų teisę pasirinkti auditorių ar audito įmones ir kt. Pažymėtina, kad ne visi naujosios Audito direktyvos reikalavimai yra nauji ES ir jos šalių narių audito rinkose. Pavyzdžiui, šiame straipsnyje analizuojamas ir tiriamas auditorių rotacijos reikalavimas jau ir anksčiau buvo reglamentuojamas Lietuvoje bei kai kuriose kitose ES šalyse. 2014/56/ES direktyvoje yra numatyti ne retesnės kaip 10 metų auditorių (asmenų) rotacijos reikalavimai, kurie visoms šalims narėms įsigalios nuo 2016 metų. Vieningos audito rinkos kūrimas atitinka bendrą ES vieningos finansų rinkos kūrimo strategiją. Ši idėja yra palaikoma ir kai kurių mokslininkų. P. Fraser (2010) pabrėžia, kad harmonizavimo procesas sumažintų audito proceso kaštus. Dėl harmonizacijos proceso, taptų lengviau patikrinti ar auditas atitinka teisinę bazę – tarptautinio audito įstatymus. Iš šio proceso išloštų ir visuomenė, taip yra todėl, nes būtų lengviau pasitikėti verslu, nepriklausomai nuo to kurioje šalyje jis vykdomas. Autorius taip pat teigia, kad investuotojai dėl vieningos audito sistemos taptų labiau linkę diversifikuoti savo investicijas užsienyje.
Ankstesnių tyrimų apžvalga
Auditas ir audito rinka pritraukia daug tyrėjų dėmesio, o mokslinių tyrimų šioje srityje yra santykinai daug. Atlikta literatūros šaltinių analizė parodė, kad ankstesni tyrimai egzistuoja praktiškai kiekvienoje su ES vykdoma audito reforma susijusių sričių: audito rizikos, audito kokybės, audito nepriklausomumo, audito priežiūros ir pan. Šiame darbe siekiama apibendrinti su tyrimo objektu susijusių publikacijų rezultatus, akcentuojant audito rinkos koncentracijos, auditorių rotacijos ir audito mokesčių atskleidimo problematikos tyrimus. Literatūros analizė parodė, kad rinkos koncentraciją analizuojančių tyrimų yra nemažai (Pong, Burnett, 2006; Ewert, am Main, 2006; Le Vourc’h, Morand, 2011, Velte, Stiglbauer, 2012; Caban-Garcia, Cammack, 2009; Dun ir kt., 2011; Karim, 2010; Oxera, 2007; Thavaplan ir kt. 2002; ir kt.), tačiau daugelis jų yra
117 retrospektyvūs bei praktiškai nevertino Baltijos šalių situacijos. Apžvelgus su audito rinkos koncentracija, auditorių rotacija bei audito mokesčio dydžiu susijusius tyrimus galima daryti išvadą, kad nemažame skaičiuje ankstesnių tyrimų šios trys problematikos yra tiriamos tuo pačiu siekiant įvertinti apskaitos kokybę (Velte, Stiglbauer, 2012; Gomez – Guillamon, Sanchez, 2012), konkurenciją rinkoje (Pong, Burnett, 2006; Dunn ir kt., 2011; Caban-Garcia, Cammack, 2009) arba vienos pagalba vertinama kita (koncentracijai matuoti naudojamas audito mokesčių dydis). Pažymėtina, kad P. Velte ir M. Stiglbauer (2012) darbas gali būti įvardijamas, kaip vienas geriausių bandymų apibendrinti su rinkos koncentracija susijusius tyrimus. Kadangi šiame darbe analizuojama ES audito rinkos reforma, buvo siekiama įvertinti ankstesnį ES audito rinkos ištirtumą. Atlikta literatūros analizė parodė, kad iki 2006 metų Audito direktyvos priėmimo tyrimų kuriuose būtų analizuojama bendra ES situacija praktiškai nebuvo. ES audito rinkos ir jos koncentracijos tyrimai labiau koncentravosi atskirų šalių situacijos vertinime (Belgija – Willekens, Achmadi, 2003; JK - Abidin ir kt., 2010; Beattie ir kt., 2003 ir kt. Žiūrėti P. Velte ir M. Stiglbauer (2012) detalesnei analizei.) Įvertinus ES mastu atliktus tyrimus galima teigti, jog R. Ewert ir F. am Main (2006) bei J. Le Vourc’h ir P. Morand, (2011) publikacijos, pateikiamos per oficialų ES Komisijos puslapį, yra pagrindiniai darbai, skirti ES audito rinkos situacijos įvertinimui. Turinio prasme, galima apibendrinti, kad daugelis anksčiau paminėtų publikacijų audito rinką vertino koncentracijos aspektu. Koncentracijai audito rinkoje išmatuoti ankstesniuose tyrimuose buvo vertinama Didžiojo ketverto audito įmonių (Pricewaterhousecooper, Ernst&Young, KPMG, Deloite&Touch) bei mažesnių, dažnai nacionalinių įmonių užimama dalis. Rinkos koncentracija tyrimuose paprastai matuojama: įmonių užimama rinkos dalimi (pagal audituojamų įmonių skaičių); surenkamų audito mokesčių dydžiu; audituojamų klientų turtu/pajamomis ir, rečiau, atlygiu audito darbuotojams (Velte, Stiglbauer, 2012; Caban-Garcia, Cammack, 2009; Dun ir kt., 2011; Karim, 2010; Oxera, 2007; Thavaplan ir kt. 2002; Willekens, Achmad, 2003; Beattie ir kt., 2003). R. Ewert ir F. am Main (2006) atliktame tyrime buvo analizuojama 2004 metų Europos listinguojamų ir kitų įmonių auditorių koncentracija. Autoriai koncentraciją matavo Didžiojo ketverto užimama rinkos dalimi bei įvardino, kad audito rinkos koncentracija laikytina labai stipria. Didžiojo ketverto koncentracija Lietuvoje buvo – 93 procentai, Latvijoje – 81 procentas, Estijoje – 94 procentai. Autorių nuomone, ES audito rinkos situacija be papildomų stimulų (pvz. reglamentavimo pokyčių) neturėtų keistis. Vienam išsamiausių ir naujausių ES audito rinką esamos reformos kontekste analizavusių tyrimų galima priskirti J. Le Vourc’h ir P. Morand, (2011) studiją. Šioje studijoje vertinama, kad bendrai ES šalių audito rinkose Didžiojo ketverto koncentracija nėra didelė: 19- koje šalių ji nesiekia 26 proc., penkiose šalyse – yra žemiau 10 proc. ir tik 4 šalyse (Danijoje, Liuksemburge, Švedijoje ir JK) yra reikšmingai didesnė – svyruoja tarp 35-44 proc.) Tačiau, kalbant apie listinguojamų įmonių audito rinką, Didžiojo ketverto koncentracija tampa labai aukšta ir sudaro apie 90 proc. rinkos, o kai kuriose šalyse bei sektoriuose gali artėti prie monopolinės situacijos (pvz. Švedijoje listinguojamų IT sektoriaus įmonių audito rinkoje PwC dalis sudaro 97 proc.) J. Le Vourc’h ir P. Morand, (2011) darbe audito rinka buvo analizuojama įvairiais pjūviais, tokiais kaip: audito rinkos struktūros pokyčiai, audito firmų vystymosi procesas bei naujų kompanijų atėjimo į rinką barjerai, audito kainų lygiai, audito firmų nepriklausomybė, audito kokybė ir t.t. Atlikę tyrimą autoriai pateikė tokias pagrindines išvadas, kad audito rinkos struktūrą įtakoja audito firmų susijungimai bei kitų audito įmonių įsigijimai, su didesniais barjerais įeiti į rinką susiduria firmos, kurios veikia listinguojamuose rinkos segmentuose. Autoriai paneigė išsikeltą hipotezę, kad koncentruotose rinkose audito mokesčiai yra didesni. Tyrimo metu autoriai pabrėžė, kad audito reguliavimas turi koncentruotis į tris pagrindines sferas, kurias reikia tobulinti – tai: profesinis skepticizmas, audito tyrimai ir audito kontrolė.
Tyrimo metodika
Tyrimo etapai ir klausimai. Siekiant įvertinti, ar Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje dėl ES audito reformos galima tikėtis pokyčių, pasirinkti vertinti trys naujoje ES Audito direktyvoje (2014/56/ES) apibrėžti rinkos savireguliacijos kriterijai: koncentracijos mažinimas, auditorių rotacijos prievolės įvedimas bei audito mokesčių atskleidimas. Tyrimo metu norima įvertinti, ar šiose trijose srityse nustatyti reikalavimai yra „nauji“ Baltijos šalių rinkose, o gal atvirkščiai, minėtų šalių audito priežiūra yra griežtesnė, todėl ES lygiu numatyti pokyčiai Baltijos šalių audito rinkų nepaveiks. Tyrimas atliekamas trimis pagrindiniais etapais: 1) Koncentracijos Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimas; 2) Auditorių rotacijos Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimas; 3) Audito mokesčio atskleidimo masto Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimas. Pirmajame tyrimo etape, siekiant įvertinti Baltijos šalių audito rinkos koncentraciją, buvo būtina pasirinkti šios koncentracijos matavimo ir vertinimo kriterijus. Nustatant kriterijų išanalizuotos R. Ewert ir F. am Main (2006) ir P. Velte ir M. Stiglbauer (2012) tyrimuose apibendrintos koncentracijos matavimo alternatyvos (audituotų įmonių skaičius, licencijuotų auditorių skaičius, audito ir ne-audito paslaugų mokesčių sumos ir kt.) Šiame tyrime audito įmonių koncentracija matuojama tam tikros audito įmonės audituotų listinguojamų įmonių skaičiumi ir išreiškiama procentais nuo bendro tyrimo imties įmonių skaičiaus. Taip pat laikoma, kad Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinka yra oligopolinė, jeigu Didžiojo ketverto įmonių rinkos dalis sudaro virš 66 procentų visos rinkos.
118
Siekiant tikslesnio audito koncentracijos įvertinimo, remiantis P. Velte ir M. Stiglbauer (2012), koncentracijos stiprumas suskirstomas į keturias grupes: − Didžiojo ketverto koncentracija yra lygi 100 procentų – absoliuti koncentracija; − Didžiojo ketverto koncentracija didesnė nei 90 procentų – koncentracija labai stipri; − Didžiojo ketverto koncentracija svyruoja tarp 89 – 60 procentų – koncentracija stipri; − Didžiojo ketverto koncentracija svyruoja tarp 59 – 40 procentų – koncentracija vidutinė. Šiame tyrimo etape siekiama atsakyti į tokius tyrimo klausimus: a) kokio stiprumo yra Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos koncentracija (matuojant ją Didžiojo ketverto rinkos dalimi); b) ar bent vienos iš Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija reikšmingai išsiskiria. Kitaip tariant ar bent vienos iš keturių audito įmonių (Pricewaterhousecooper, Ernst&Young, KPMG, Deloite&Touch) užimama rinkos dalis vienuolikos metų laikotarpyje Baltijos šalyse yra didesnė nei 40 procentų. c) ar Didžiojo ketverto audito įmonių užimama rinkos dalis keitėsi analizuojamu laikotarpiu; d) ar skirtingose Baltijos šalyse Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija skiriasi. Antrame tyrimo etape analizuojamas auditorių rotacijos klausimas. Šioje tyrimo dalyje yra siekiama atsakyti į klausimą, ar Baltijos šalyse auditorių rotacija atitinka ES keliamus reikalavimus bei šalies, kurioje audituojama įmonė veikia, reikalavimus. Rotacijai įvertinti tyrimo metu nustatoma: 1. vidutinis to pačio auditoriaus (asmens) be pertraukos audituotų vienos įmonės finansinių ataskaitų laikotarpis bei šio laikotarpio atitikimas reikalavimams. Naujoje ES Audito direktyvoje 2014/56/ES įvardijama, kad kiekviena listinguojama įmonė turi keisti auditorių ne rečiau kaip kas 10 metų. Tačiau rotacijos dažnumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į analizuojamų šalių nustatytus individualius reikalavimus auditorių rotacijai. Latvijoje bei Estijoje listinguojamoms įmonėms taikomas 7 metų rotacijos reikalavimas, o Lietuvoje šis laikotarpis sudaro 5 metus. Kadangi šalys įvedė ar keitė reikalavimus nevienodu metu (pvz. Lietuva 2011 metais), tyrimo metu analizuojama viso 2003-2013 m. laikotarpio situacija. Ilgo laikotarpio pasirinkimą nulėmė ir tai, jog auditorių (asmenų) rotacijai įvertinti būtina, kad tą pačią įmonę nurodytą laikotarpį audituotų ne tik ta pati audito įmonė, bet ir kad atlikto audito išvadą pasirašytų tas pats asmuo. 2. Auditorių koncentracijos lygis. Laikoma, kad auditorių (asmenų) koncentracija didelė, jei vieno ar kelių auditorių (įvardijamų kaip “dominuojantieji”) užimama rinkos dalis yra didesnė nei 40 procentų. Dominuojančių auditorių skaičius nustatytas pagal visų auditorių, atlikusių auditus 2003 – 2013 metų laikotarpyje, imtį. 3. Vidutinis auditorių (asmenų) kaitos dažnis. Trečiajame tyrimo etape nagrinėjamas audito mokesčio atskleidimas audituojamos įmonės audito ataskaitose ir siekiama atsakyti į tokius tyrimo klausimus: − ar audituojamos įmonės atskleidžia mokestį už audito paslaugas; − ar audito mokesčio atskleidimas priklauso nuo audituojančios įmonės. Pažymėtina, kad sumokėto audito mokesčio atskleidimo reikalavimas rinkoje nėra naujas. Jis Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose (TFAS), kurie ES yra privalomi listinguojamoms konsoliduotas ataskaitas sudarančioms bendrovėms, įteisintas dar 2011 metais, o įsigaliojo sudarant 2013 m. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Remiantis ankstesniuose tyrimuose pateiktais argumentais bei vertinimais, pasirinkti tokie Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos pokyčių poreikio vertinimo kriterijai: 1. Rinkos koncentracija. Pokyčių poreikio įvertinimas yra sudėtingas, nes ES teisiniuose dokumentuose nėra apibrėžtas toleruotinas koncentracijos lygis. Šiame tyrime laikoma, kad Baltijos šalių audito rinkoje pokyčiai nereikalingi, jeigu Didžiojo ketverto audito įmonių rinkos koncentracija yra vidutinė. Jeigu koncentracija bus įvertinta kaip stipri, pokyčių poreikis yra vidutinis. Ir jeigu nustatoma, kad koncentracija yra labai stipri arba absoliuti, pokyčiai Baltijos šalių rinkoje yra būtini. 2. Auditorių (asmenų) rotacija. Pagal Latvijos, Estijos bei Lietuvos reglamentavimą, analizuojamų šalių reikalavimai jau dabar tenkina ES įvestą privalomos rotacijos ne rečiau kaip kas 10 metų ribą. Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, jog Baltijos šalyse audito ataskaitas pasirašantys auditoriai atitiko savo šalies reikalavimus, bus vertinama, kad šioje srityje pokyčiai nereikalingi. Priešingu atveju – bus vertinama, jog pokyčiai privalomi, o jų mastas bus įvertintas pagal procentinį neatitikimų įvertinimą. 3. Audito mokesčio atskleidimas. Audito mokesčio suma privalomai turės būti atskleidžiama nuo 2016 metų, kuomet įsigalios naujoji ES Audito direktyva (2014/56/ES). Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad Baltijos šalyse audituojamos įmonės (tyrimo imties įmonės) audito mokesčius atskleidžia, bus vertinama, jog šioje srityje pokyčiai nereikalingi. Priešingu atveju – bus vertinama, jog pokyčiai privalomi, o jų mastas bus įvertintas pagal procentinį neatitikimų įvertinimą. Tyrimo imtis, duomenys ir duomenų apdorojimo metodai. Tyrimo metu nagrinėtas 11 metų laikotarpis, pradedant 2003 metais ir baigiant 2013 metais ir analizuota Baltijos šalių rinkose listinguojamų įmonių konsoliduotose finansinėse ataskaitose bei kartu pateiktose audito išvadose pateikta informacija. Analizei įmonės atrinktos iš Nasdaq Omx Baltic oficialaus Baltijos prekybos sąrašo (2014). Galutinis analizuojamų įmonių
119 sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į įmonių pateikiamų konsoliduotų metinių ataskaitų laikotarpį. Tyrimui buvo atrinktos tos įmonės, kurios teikė konsoliduotas metines ataskaitas ne mažiau kaip 10 metų iš eilės. Atliekant tyrimą analizuota 12 Lietuvos įmonių, 7 Estijos įmonės bei 4 Latvijos įmonės, kurių akcijomis prekiaujama pagrindiniame Baltijos akcijų prekybos sąraše, kurios buvo listinguojamos biržoje visą tiriamą laikotarpį ir kurios pateikia finansines ataskaitas už minėtą laikotarpį. Tyrimo duomenys atrinkti iš antrinių dokumentinių šaltinių – įmonių teikiamų konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų. Tyrimo metu peržiūrėtos ir išanalizuotos šių įmonių 247 konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos bei su jomis pateiktos audito išvados. Peržiūrint minimas ataskaitas buvo keliami trys pagrindiniai klausimai: 1) Kokia yra bendrovę audituojanti įmonė; 2) Koks auditorius (asmuo) pasirašo finansines ataskaitas; 3) Koks audito mokestis buvo sumokėtas analizuojamais metais. Tyrimo metu duomenys buvo apdorojami Microsoft Exel programa. Apdorojant ir sisteminant gautus duomenis bus naudojami matematiniai ir statistiniai metodai: dažnis’ procentinis pokytis, vidurkis. Atliekant tyrimą taip pat buvo taikoma kokybinė analizė, dokumentų – finansinių ataskaitų analizė, rangavimas. Tyrimo apribojimai. Atliekant tyrimą, susiduriama su tam tikrais apribojimais. Kaip vieną iš pagrindinių atliekamo tyrimo ribotumų galima paminėti nevienodą Lietuvos, Estijos bei Latvijos rinkose veikiančių, pagrindiniame Baltijos šalių akcijų sąraše listinguojamų įmonių, kurios teikė konsoliduotas finansines ataskaitas ne trumpiau kaip 10 metų laikotarpį, skaičių. Dėl nevienodo įmonių skaičiaus, atskirų Baltijos šalių rinkų palyginamoji analizė tampa ne visai tiksli. Su dar viena problema susiduriama siekiant tiksliai įvertinti auditorių rotacijos lygį bei šio lygio atitikimą keliamiems reikalavimams. Taip yra todėl, nes nauja reforma nustato, kad rotacija turi vykti ne rečiau kaip kas 10 metų, atsižvelgiant į nacionalinius šalių įstatymus. Tačiau reforma taip pat palieka galimybę, šį terminą pailginti. Tyrimo metu nebuvo įvertintos prielaidos dėl rotacijos normos didinimo. Siekiant nustatyti galimą naujos direktyvos įgyvendinimo poveikį Baltijos šalių audito rinkoms, susiduriama su problema, kad joje nėra nurodomas, siektinas audito įmonių koncentracijos lygis. Kaip dar vieną svarbų ribotumą, reikėtų paminėti duomenų atskleidimo lygį. Didžioji dalis analizuojamų įmonių neatskleidė duomenų apie audito mokesčio dydį. Dėl šios priežasties, duomenų interpretacija taip pat gali būti netiksli.
Koncentracijos Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimo rezultatai
Koncentracijos stiprumas Baltijos šalių listinguojamų įmonių rinkoje yra vertinamas pagal Didžiojo ketverto audito įmonių (Pricewaterhousecooper, Ernst&Young, KPMG, Deloite&Touch) užimamą rinkos dalį. Tyrimo rezultatai pateikiami 1 paveiksle. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija Baltijos šalių rinkose yra labai stipri. 2003 – 2013 metų laikotarpiu šios keturios audito įmonės vidutiniškai užėmė net 94,74 procentus Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad nuo 2003 m. Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracijos lygis augo. Nuo 2005 iki 2007 įsivyravo absoliuti Didžiojo ketverto audito įmonių oligopolija. Koncentracija šiek tiek sumažėjo 2008 metais, ir išliko tokia pati iki 2012 metų. 2012 metais Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija vėl pasiekė aukščiausią lygį, tačiau paskutiniais analizuojamais metais vėl sumažėjo net 17,39 proc. punktų.
% 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 91,30 91,30 91,30 91,30 91,30 90,00 82,61 78,26 80,00 70,00 PWC 60,00 D&T 50,00 E&Y 40,00 KPMG 30,00 20,00 Didysis ketvertas 10,00 0,00 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
1 pav. Audito įmonių koncentracijos lygis (%) Baltijos šalių listinguojamų įmonių rinkoje 2003 – 2013 m. (Šaltinis: sudaryta autorių remiantis tyrimo duomenimis)
120
Išanalizavus audito įmonių koncentracijos lygi galima pastebėti, kad pačio Didžiojo ketverto įmonių užimama rinkos dalis tarp minimų įmonių pasiskirsto nevienodai. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar bent vienos iš Didžiojo ketverto įmonių koncentracija išsiskiria reikšmingai. Koncentracija laikoma reikšminga, jei bent viena iš keturių audito kompanijų užima didesnę kaip 40 procentų rinkos dalį. Kaip parodyta 1 paveiksle, visu 2003 – 2013 metų laikotarpiu Baltijos šalių audito rinkoje dominavo Pricewaterhousecooper audito įmonė, kuri visų trijų šalių audito rinkose per tiriamą laikotarpį vidutiniškai užėmė net 42,51 proc. rinkos dalies. Ernst&Young bei KPMG audito įmonės rinką pasidalino beveik lygiomis dalimis, 20,65 proc. ir 22,27 proc. atitinkamai. Mažiausia vidutinė tiriamo laikotarpio rinkos dalis teko Deloite&Touch audito įmonei (9,31 proc.). Išanalizavus Didžiojo ketverto audito įmonių koncentraciją skirtingose Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkose pastebėta, kad audito įmonių koncentracija yra nevienoda ir yra stipriausia Estijoje. Be to, kaip parodyta 2 paveiksle, mūsų atlikto tyrimo rezultatai skiriasi nuo R. Ewert ir F. am Main (2006) atlikto tyrimo koncentracijos įvertinimų. Minėti autoriai vertino vidutinę Didžiojo ketverto įmonių koncentraciją 2000- 2004 metais ir nustatė, kad jau tuo laikotarpiu ši koncentracija buvo laibai stipri Lietuvoje ir Estijoje, bei vidutiniškai stipri Latvijoje. Pagal 1 bei 2 paveiksluose pateiktą informaciją taip pat galima daryti išvadą, kad Didžiojo ketverto koncentracija visose analizuojamose rinkose išlaikė augimo tendencijas.
97,33 94 96,15 93 100,00 85,71 81 80,00 Didžiojo ketverto konc. (%) 60,00
40,00 Didžiojo ketverto konc. (%) pagal R. Ewert ir F. 20,00 am Main (2006)
0,00 EST LT LV
2 pav. Vidutinis Didžiojo ketverto įmonių koncentracijos lygis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose 2003 – 2013 m. (Šaltinis: sudaryta autorių remiantis tyrimo duomenimis)
Analizuojant audito įmonių koncentracijos klausimą Baltijos šalyse, taip pat siekiama nustatyti, ar tam tikra Didžiojo ketverto audito įmonė dominuoja kurioje nors iš analizuojamų šalių rinkų. Gauti rezultatai pateikti 3 paveiksle. Vertinant gautus rezultatus galima pastebėti keletą tendencijų. Akivaizdžiai matyti, kad Pricewaterhousecooper dominuoja Estijos bei Lietuvos rinkose (atitinkamai 61,64 proc. ir 44 proc.). Tuo tarpu Ernst&Young užima didžiausią Latvijos rinkos dalį (55,56 proc.)
80,00 61,64 55,56 60,00 PWC 44 D&T 40,00 27,2 24,66 21,6 22,22 E&Y 13,89 20,00 KPMG 8,22 5,48 7,2 8,33
0,00 EST LT LV
3 pav. Didžiojo ketverto įmonių koncentracijos lygis (%) Lietuvos, Latvijos, Estijos listinguojamų įmonių rinkose 2003-2013 m. (Šaltinis: sudaryta autorių remiantis tyrimo duomenimis)
Ištyrus audito įmonių koncentraciją Baltijos šalių listinguojamų įmonių rinkose 2003 – 2013 m. laikotarpiu, galima daryti išvadą, kad Didžiojo ketverto įmonių dominavimas yra neabejotinas, o šių audito įmonių koncentracija rinkoje yra labai stipri. Skirtingų Baltijos šalių rinkose dominuojančią poziciją užima skirtingos Didžiojo ketverto audito įmonės, o kiekvienos jų rinkos dalis vidutiniškai viršija 40 procentų.
121
Auditorių rotacijos Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimo rezultatai
Pagal galiojančius reikalavimus rotacijos reikalavimai yra keliami auditoriui (asmeniui), o ne audito bendrovei, todėl tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos listinguojamų įmonių audito išvadą pasirašiusius auditorius (asmenis). Analizuotu laikotarpiu Lietuvoje listinguojamų įmonių audito išvadas pasirašė 27 skirtingi auditoriai (asmenys), Latvijoje – 14, o Estijoje – 26. Surinkti duomenys leido apibendrinti, kiek metų iš eilės bet kuris vienas auditorius atliko auditą tam tikroje listinguojamoje įmonėje ir kaip ši trukmė atitinka šalies rotacijos reikalavimus. 4 paveiksle yra apibendrinti atvejai, kiek iš ataskaitas pasirašiusių auditorių atitiko 5 metų Lietuvoje ar 7 metų Latvijoje ir Estijoje rotacijos reikalavimą. Pažymėtina, kad vertinant tyrimo duomenis buvo analizuoti esami rotacijos reikalavimai, kurie galėjo būti skirtingi ankstesniais laikotarpiais. Vis dėlto, gauti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Latvijos atveju naujoji ES Audito direktyva (jeigu pati šalis nekeis esamų reikalavimų) jokių pokyčių nepareikalaus. Tuo tarpu Lietuvos ir Estijos atvejais, analizuojamu laikotarpiu rotacijos reikalavimai nėra pilnai atitinkantys reikalavimus ir audito rinkos priežiūrą vykdančios institucijos turėtų situaciją įvertinti papildomai.
100 100 85,71 90 75 80 70 60 50 40 25 30 14,29 20 10 0 0 Kaita Kaita Kaita Kaita Kaita Kaita dažnesnė retesnė nei dažnesnė retesnė nei dažnesnė retesnė nei nei 5 metai 5 metai nei 7 metai 7 metai nei 7 metai 7 metai Lietuva Estija Latvija
4 pav. Lietuvos, Estijos ir Latvijos listinguojamų įmonių audito išvadas pasirašiusių auditorių (asmenų) rotacijos reikalavimų atitikimo lygis (%) (Šaltinis: sudaryta autorių, tyrimo duomenimis)
Detaliau paanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, jog dažniausiai vienas auditorius be pertraukos pasirašydavo tos pačios įmonės audito išvadas nuo 1-ų iki 3-jų metų (5 paveikslas). Ypač dažna auditorių kaita pastebima Latvijos įmonėse. Šioje šalyje daugiau nei 84 proc. audito išvadas pasirašiusių auditorių keisdavosi dažniau nei kas 4 metai. Lietuvoje šis skaičius siekė daugiau nei 79 proc., tuo tarpu Estijoje – daugiau nei 78 proc. Iš gautų rezultatų galima matyti, kad ilgiau nei 6 metus iš eilės auditą toje pačioje listinguojamoje įmonėje atliko (ir šio audito išvadas pasirašė) tik 3 proc. Estijos auditorių ir 3,7 proc. – Lietuvos auditorių. Tuo tarpu Latvijoje nebuvo užfiksuota nei vieno tokio atvejo.
5 pav. To paties auditoriaus (asmens) be pertraukos pasirašytų listinguojamų įmonių audito išvadų koncentracija (pagal trukmę) skirtingose Baltijos šalyse (Šaltinis: sudaryta autorių, tyrimo duomenimis)
122
Norint geriau įvertinti auditorių (asmenų) koncentraciją kiekvienoje šalyje, buvo surinkti duomenys apie to pačio auditoriaus per metus atliktų auditų skaičių (vertinant pagal pasirašytas audito išvadas) kiekvienoje iš Baltijos šalių (auditorių migracija tarp Baltijos šalių nebuvo pastebėta). Tyrimo rezultatai rodo, kad 77,78 proc. Lietuvos auditorių per metus audituodavo 1-5 listinguojamas įmones t.y. pasirašė tokio skaičiaus įmonių audito išvadas per metus). Estijoje šis skaičius siekė 73,08 proc., o Latvijoje net 92,86 proc. Šie rezultatai negali būti visiškai tiksliai palyginami dėl nevienodo tyrimo imties įmonių skaičiaus analizuojamose šalyse (Lietuvoje audituojamų įmonių buvo 3 kartus daugiau nei Latvijoje), todėl nuspręsta išsiaiškinti, kokį skaičių audito išvadų pasirašė keli auditoriai ir ar yra „Didysis ketvertas“ auditorių (asmenų), kurių pasirašytos audito išvados dominuoja rinkoje. Lietuvoje ir Estijoje „Didysis ketvertas“ auditorių (asmenų) sudarytų apie 15% nuo visų auditorių. Latvijoje keturi auditoriai sudarytų apie 29% nuo visų auditorių. Todėl, norint išvengti kiekybinio duomenų neatitikimo, buvo išskaičiuotas auditorių skaičius kiekvienai šaliai atskirai, laikant, kad 15 proc. auditorių turėtų būti „dominuojantieji“. Skaičiavimo logika pavaizduota 1-oje lentelėje.
1 lentelė „Dominuojančių“ auditorių skaičiaus nustatymo logika (Šaltinis: sudaryta autorių)
Viso audito ataskaitas Pasirinktas "Dominuojančių" "Dominuojančių" Šalis pasirašiusių auditorių procentinis dydis auditorių skaičiavimas auditorių skaičius Lietuva 27 15% 27x15% = 4.05 4 Latvija 14 15% 14x15% = 2.1 2 Estija 26 15% 26x15% = 3.9 4
Skaičiuojant 15 proc. nuo visų atitinkamoje šalyje audito ataskaitas pasirašiusių auditorių, buvo išskirti 4 pagrindiniai, daugiausiai kartų listinguojamų įmonių audito išvadas Lietuvoje pasirašę auditoriai, 4 – Estijoje ir 2 Latvijoje ir apskaičiuotą kokią dalį visų audito išvadų pasirašė būtent šie “dominuojantieji” auditoriai (6 pav.)
52,21%
39,36% 38,10%
15 proc. auditorių užimama rinkos dalis
Lietuvoje Latvijoje Estijoje
6 pav. 15 proc. “dominuojančiųjų” auditorių užimama rinkos dalis Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje 2003-2013 m. (Šaltinis: sudaryta autorių, tyrimo duomenimis)
Rezultatai atskleidė, kad 4 “dominuojantys” Lietuvoje veikiantys auditoriai užėmė daugiau nei 52.21 proc. visos rinkos (pagal pasirašytų audito išvadų skaičių). Taigi, likę 85 proc. auditorių (24 asmenys) buvo pasidalinę likusią rinkos dalį. Lietuvos atveju, galima teigti, kad egzistuoja ne tik labai stipri audito įmonių koncentracija bet ir vidutinio stiprumo auditorių (asmenų) koncentracija listinguojamų įmonių audito rinkoje. Auditorių rotacijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos listinguojamų įmonių audito rinkose 2003 – 2013 metų laikotarpyje analizės rezultatai, leidžia daryti išvadą, kad analizuotų šalių audito rinkose iš esmės jau vyksta naująjį ES reglamentavimą atitinkanti auditorių (asmenų) rotacija, audito išvadas pasirašo santykinai didelis skaičius skirtingų asmenų. Taip pat nustatyta, kad analizuojamos šalys yra pasirinkusios griežtesnius rotacijos reikalavimus. Latvijos atveju auditorių rotacija pilnai tenkina šalies reikalavimus, Lietuvoje tiriamu laikotarpiu rotacijos reikalavimų nebuvo laikomasi 25 proc. atvejų, o Estijos – 14,29 proc. atvejų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad pagal pasirašomų audito išvadų skaičių 15 procentų “dominuojančių” auditorių užima 38-52 procentus visos rinkos, todėl Baltijos šalių rinkoje yra ne tik stipri audito įmonių bet ir auditorių (asmenų) rinkos koncentracija
Mokesčių atskleidimo masto Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje tyrimo rezultatai
Siekiant įvertinti audito mokesčio atskleidimo mastą buvo atlikta visų tyrimo imties analizuojamų įmonių 11 metų finansinių ataskaitų kokybinė analizė, kurios metu tikrinama, ar listinguojamos įmonės
123 atskleidžia konkretų audito mokesčio dydį. Susisteminus ir sugrupavus duomenis gauti rezultatai, kurie pateikiami 7 paveiksle. Remiantis gautais rezultatais galima pastebėti, kad visais analizuojamais metais išliko panaši tendencija, jog listinguojamos įmonės nėra linkusios viešai skelbti sumokėto audito mokesčio dydžio. Pažymėtina, kad nemaža dalis įmonių savo finansinėse ataskaitose pažymi, jog šis mokestis yra įtrauktas į bendras ir administracines išlaidas, kartais akcentuojama, kad jis neišskiriamas šalių susitarimu ar konkurenciniais sumetimais. Tendencija neatskleisti audito mokesčio šiek tiek sumažėjo, lyginant paskutinius analizuojamus metus su pirmais 4 analizuojamais metais, tačiau pokytis nebuvo didelis.
25 21 21 20 19 20 17 17 17 16 16 15 15 15
10 8 8 7 7 Neatskleidė 6 6 6 4 Atskleidė 5 3 2 2
0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
7 pav. Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito mokesčio atskleidimo mastas 2003 – 2013 m. (įmonių skaičius). (Šaltinis: sudaryta autorių, tyrimo duomenimis)
Išanalizavus konkrečių listinguojamų įmonių situaciją nustatyta, kad nebuvo nei vienos įmonės kuri audito mokesčio dydį būtų atskleidusi visu listinguojamu laikotarpiu. Tuo tarpu net 12 listinguojamų įmonių (6 iš Estijos, 5 iš Lietuvos ir 1 iš Latvijos) per visą 2003-2013 m. laikotarpį savo sumokėto audito mokesčio dydžio neatskleidė nei karto (52,1 proc. visų analizuojamų įmonių). Nors kartą per analizuojamą laikotarpį šį mokestį atskleidė 47,9 proc. įmonių. Tarp 11 bendrovių, kurios audito mokesčio įmokos dydį atskleidė, 7 įmonės šį mokestį skelbė mažiau nei pusėje savo skelbtų finansinių ataskaitų (5 ir mažiau kartų). Taip pat nustatyta, kad iš tyrimo metu peržiūrėtų ir išanalizuotų 247 konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų audito mokesčio dydis buvo atskleistas tik 59 ataskaitose (tai sudaro 23,9 proc.) Rezultatai, gauti išanalizavus konkrečių įmonių audito mokesčio atskleidimo mastą, pateikti 2-oje lentelėje.
2 lentelė. Tyrimo imties įmonių finansinėse ataskaitose atskleisto audito mokesčio atvejų skaičius 2003-2013 metais (šaltinis: sudaryta autorių, remiantis tyrimo duomenimis)
Įmonė Šalis Neatskleidė Atskleidė Apranga LT 2 metus (18,2%) 9 metus (81,8%) Baltica group EST 6 metus (54,5%) 5 metus (45,5%) Grigiškės LT 7 metus (63,6%) 4 metus (36,4%) Grindex LTV 6 metus (54,5%) 5 metus (45,5%) Harju Elekter EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Invalda LT 7 metus (63,6%) 4 metus (36,4%) Lietuvos dujos LT 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Merko Ehitus EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Olain Farm LTV 2 metus (18,2%) 9 metus (81,8%) Panėvėžio statybos trestas LT 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Pieno žvaigždės LT 10 metų (90,9%) 1 metus (9,1%) Rokiškio sūris LT 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Saf technica LTV 7 metus (63,6%) 4 metus (36,4%) Silvano Fashion group EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Skano Group EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Šiaulių bankas LT 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Tallina Kaubamaja EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Tallina Vesi EST 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Teo LT 3 metus (27,3%) 8 metus (72,7%) Utenos Trikotažas LT 8 metus (72,7%) 3 metus (27,3%) Venspils nafta LTV 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Vilkyškių pieninė LT 11 metų (100,0%) 0 metų (0,0%) Vilniaus baldai LT 4 metus (36,4%) 7 metus (63,6%)
124
Analizuojant mokesčio atskleidimo mastą, taip pat tirta ir mokesčio atskleidimas priklauso nuo audituojančios įmonės. Gauti rezultatai pateikiami 8 paveiksle. Būtina pastebėti, kad audito mokesčio dydį labiau yra linkusios atskleisti tos listinguojamos įmonės, kurių finansines ataskaitas audituoja ne Didžiojo ketverto audito įmonės. Tuo tarpu iš Didžiojo ketverto audito įmonių kiek skaidresnės atrodo Ernst&Young audituojamų bendrovių finansinės ataskaitos, bet ir šiam auditoriui sumokamų įmokų dydis atskleidžiamas tik 35,3 proc. analizuotų įmonių finansinėse ataskaitose.
8 pav. Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito mokesčio dydžio atskleidimo priklausomybės nuo audituojančios įmonės įvertinimo rezultatai (Šaltinis: sudaryta autorių, tyrimo duomenimis)
Apibendrinant, tyrimo rezultatai rodo, kad audito Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje sumokamo audito mokesčio dydis yra atskleidžiamas labai prastai – iš visų analizuotų finansinių ataskaitų tik kiek daugiau nei 23 proc. atvejų buvo nurodomas sumokėto audito mokesčio dydis. Be to, mokesčio dydžio atskleidimą labiau skatina ne Didžiojo ketverto audito įmonės.
Baltijos šalių audito rinkos pokyčių poreikio įvertinimo rezultatai
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima įvertinti ar ir kokių pokyčių naujoji ES Audito direktyva pareikalaus Baltijos šalių audito rinkose. Reikalingi ir tikėtini pokyčiai yra vertinami pagal kiekvieną iš trijų įvardintų aspektų: 1. Rinkos koncentracija. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2003 – 2013 metais Didžiojo ketverto audito įmonių (Pricewaterhousecooper, Deloite&Touch, Ernst&Young, KPMG) užima rinkos dalis vidutiniškai sudarė beveik 95 proc. Baltijos šalių rinkos. Šių audito įmonių rinkos koncentracija įvertinta kaip labai stipri, o pati rinka gali būti laikoma oligopoline. Pagal išsikeltus vertinimo kriterijus, pokyčiai, mažinant Baltijos šalių audito rinkos koncentraciją, yra būtini. Laukiamų pokyčių mastas negali būti patikimai įvertintas dėl naujojoje Audito direktyvoje ar kituose dokumentuose neįvardinto toleruotino koncentracijos lygio. Atliktus audito įmonių koncentracijos analizę galima teigti, kad visais analizuojamais metais, visose Baltijos šalyse koncentracijos lygis išliko labai aukštas ir tik paskutiniais 2013 metais koncentracija sumažėjo (bet vis tiek išliko labai stipri). Nėra aišku, ar šį koncentracijos lygio sumažėjimą galėjo įtakoti ES vykdomos audito reformos rėmuose 2008 m. pradžioje priimti Audito direktyvos (2008/30/EC) pakeitimai. 2016 metais įsigaliosiančioje Audito direktyvoje (2014/56/ES) numatyta, kad įmonės turės vykdyti audito įmonės privalomą konkursą, kuriame turės dalyvauti ir bent viena audito įmonė, kuri užima mažesnę nei 15 proc. rinkos dalį. Šios reformos įgyvendinimas turėtų bent iš dalies restruktūrizuoti audito rinką bei paskatinti mažesnių audito įmonių aktyvumą ir tuo pačiu sumažinti koncentraciją. Tačiau tai nereiškia, kad paskelbtame konkurse dalyvaus ne tik Didžiojo ketverto audito įmonės. Kaip parodė gauti tyrimo rezultatai, tam tikrais metais kai kurių Didžiojo ketverto audito įmonių užimama rinkos dalis neviršijo 15 procentų. 2. Auditorių rotacija. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad analizuojamu 2003-2013 metų laikotarpiu 75 procentais atvejų auditorių rotacija Lietuvos listinguojamose įmonėse atitiko minimalų reikalaujamą rotacijos lygį (rotacijos dažnis – 5 metai). Tuo tarpu Estijoje auditorių rotacija daugiau nei 85 procentuose atvejų atitiko minimalų šioje šalyje nustatytą 7 metų auditorių kaitos dažnį. Analizuojant Latvijos rinką pastebėta, kad visos tyrimo imties įmonėse šiuo metu reikalaujamas minimalus 7 metų auditorių kaitos dažnis buvo įgyvendintas. 2014/56/ES Audito
125
direktyvoje yra numatyta ne retesnė kaip kas 10 metų auditorių rotacija, o Baltijos šalys jau dabar yra nustačiusios griežtesnius reikalavimus. Taigi galime daryti išvadą, kad ES audito rinkos reforma turėtų iš dalies paveikti tik Lietuvos ir Estijos audito rinkas, o Latvijos rinkai neturės jokio poveikio. Tikėtina, kad rotacijos dažnio neatitikimas gali būti nulemtas privalomos rotacijos ankstesniais laikotarpiais nebuvimo, o šalyse įteisinus tokius reikalavimus dar nesuėjo privalomos rotacijos terminas (pvz. Lietuvoje privaloma rotacija kas 5 metus įteisinta 2011 metais). Privalomos auditorių rotacijos reikalavimas nebūtinai sumažins koncentraciją rinkoje, nes pagal naujosios direktyvos nuostatas rotacija privaloma auditoriui bet ne audito įmonei. 3. Audito mokesčio atskleidimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamu 2003-2013 metų laikotarpiu nebuvo nei vienos tyrimo imties įmonės, kuri audito mokesčio dydį būtų atskleidusi visose analizuotose finansinėse ataskaitose. Tuo tarpu net 52,1 proc. visų analizuojamų įmonių savo sumokėto audito mokesčio dydžio neatskleidė nei karto. Pokyčių poreikis šioje srityje yra neabejotinas. Įvertinus audito mokesčio atskleidimo mastą, galima teigti, kad 2014/56/ES Audito direktyvos reikalavimus turės įgyvendinti daugiau nei pusė tyrimo imties įmonių. Kaip teigiama ankstesniuose tyrimuose bei analizuotose „Baltika group“ ir „Merko Ehitus“ finansinėse ataskaitose, audituojamos įmonės neatskleidžia audito mokesčio, kad nenukentėtų audito įmonių konkurenciniai pranašumai. Pradėjus veikti 2014/56/ES Audito direktyvos nuostatoms dėl viešai publikuojamų audito paslaugų kainų galima tikėtis konkurencijos audito rinkoje padidėjimo. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog įgyvendinant naujausias ES audito reformos nuostatas didžiausi pokyčiai yra būtini audito mokesčių atskleidimo bei koncentracijos mažinimo srityse visose trijose Baltijos šalyse. Auditorių rotacijos aspektu Latvijos rinkoje pokyčiai nereikalingi, o Lietuvoje ir Estijoje rinkose rotacijos reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus santykinai nedidelių pokyčių, labiau nukreiptų į šio reikalavimo laikymosi priežiūrą (nes įstatyminiai reikalavimai jau yra įteisinti). Norint tiksliau įvertinti Baltijos šalių audito rinkos pokyčių poreikį bei mastą, kuris būtinas įgyvendinant 2014 m. audito reformą, rekomenduotina padidinti analizuojamų įmonių imtį įtraukiant ir įmones, listinguojamas papildomame Baltijos šalių akcijų sąraše, bei nelistinguojamas įmones. Siekiant gilesnės analizės, taip pat siūlytina vertinti ir kitas ES reglamentavimo pokyčių įtakojamas sritis, kaip kad audito įmonių teikiamas su auditu nesusijusias paslaugas, audito priežiūros institucijų veiklą bei auditorių vaidmenį.
Išvados
ES Audito rinkos reforma yra siejama su bendru ES teisinės bazės pertvarkymu, įgyvendinant vieningos finansų rinkos strategiją. Reformos pradžia galima laikyti 2002-2003 metus, o per pastarąjį dešimtmetį buvo patvirtinta keletas reikšmingų ES Audito direktyvos pakeitimų, kurių naujausia priimta 2014 metų pradžioje. ES audito rinkos reformą galima vertinti kaip daugiau nei dešimtmetį besitęsiantį ES audito rinkos reglamentavimo vienodinimo ir griežtinimo periodą, darantį įtaką audito rinkai, audito įmonių veiklai bei audito paslaugos turiniui. Atlikus ankstesnių su auditu susijusių tyrimų analizę galima teigti, didžiojoje dalyje analizuotų tyrimų keliamos problemos, kurios glaudžiai siejasi su priežastimis, dėl kurių kilo poreikis įgyvendinti ES audito reformą. Ankstesnių tyrimų analizė parodė, kad iki ES audito reformos pradžios tyrimų kuriuose būtų analizuojama ES situacija praktiškai nebuvo, ES audito rinkos tyrimai labiau koncentravosi atskirų šalių situacijos vertinime, o rinka dažniausia buvo vertinama audito įmonių koncentracijos aspektu. Ankstesnė ES šalių listinguojamų įmonių audito rinkų analizė parodė, jog koncentracija šiose rinkose yra labai aukšta ir pasižymi Didžiojo ketverto audito įmonių oligopolija. Paskutinis Baltijos šalių situaciją vertinęs tyrimas buvo atliktas 2011 metais, todėl šis tyrimas papildo ir praplečia ankstesnių tyrimų rezultatus. Atliktus audito įmonių koncentracijos analizę galima teigti, kad visais analizuojamais metais, visose Baltijos šalyse Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracijos lygis buvo labai aukštas ir siekė virš 94,74 proc. Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos. Šio tyrimo rezultatai patvirtina R. Ewert ir F. am Main (2006) ir J. Le Vourc’h ir P. Morand, (2011) rezultatus Baltijos šalių rinkoms bei atitinka daugelio P. Velte ir M. Stiglbauer (2012) straipsnyje susistemintų tyrimų rezultatus, kuriais identifikuotos koncentracijos didėjimo įvairių šalių audito rinkose tendencijos. Nors paskutiniais, 2013 metais, Baltijos šalių rinkoje nustatytas koncentracijos mažėjimas, vis dėlto, nėra aišku, ar šį koncentracijos lygio sumažėjimą galėjo įtakoti vien tik ES audito reforma. Tyrimo metu įvertinus, ar auditorių rotacija atitinka ES keliamus reikalavimus, nustatyta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos listinguojamų įmonių audito rinkose jau vyksta naująjį ES reglamentavimą atitinkanti auditorių (asmenų) rotacija, nes analizuojamose šalyse taikomi griežtesni rotacijos reikalavimai. Latvijos atveju auditorių rotacija pilnai tenkina šalies 7 metų reikalavimus, Lietuvoje tiriamu laikotarpiu rotacijos kas 5 metus reikalavimų nebuvo laikomasi 25 proc. atvejų, o Estijoje – 14,29 proc. atvejų rotacija buvo vykdoma rečiau nei kas 7 metus. Analizuojant audito išvadas pasirašiusiųjų auditorių pavardes nustatyta, kad audito išvadas pasirašo santykinai daug skirtingų auditorių, tačiau dominuojantieji 2-4 auditoriai užima 38-52 procentus atskirų šalių audito rinkos, todėl Baltijos šalys pasižymi ne tik stipria audito įmonių bet ir auditorių (asmenų) koncentracija. Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių listinguojamos įmonės prastai atskleidžia sumokamą mokestį už audito paslaugas. Šiek tiek daugiau nei pusė analizuotų įmonių (12 iš 23 įmonių) sumokėto audito
126 mokesčio dydžio savo finansinėse ataskaitose neatskleidė nei karto. Duomenis sugrupavus pagal nagrinėtų finansinių ataskaitų skaičių nustatyta, kad šis mokestis nebuvo atskleistas 76,1 proc. analizuotų finansinių ataskaitų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad listinguojamos įmonės, kurias audituojančių įmonių koncentracija audito rinkoje nėra reikšminga (auditorius ne Didžiojo ketverto audito įmonė), yra linkusios dažniau atskleisti audito mokesčio dydį. Įvertinus audito mokesčio atskleidimo mastą, galima teigti, kad nauja audito reforma turėtų ženkliai paveikti audito mokesčio dydžio atskleidimo lygį. Įvertinus audito rinkos pokyčių poreikį, kuris būtinas įgyvendinant ES reglamento reikalavimus, galima daryti išvadą, kad pokyčiai, siekiant sumažinti Baltijos šalių audito rinkos koncentracijos lygį bei užtikrinti audito mokesčio atskleidimą, yra būtini. Naujoje ES audito direktyvoje nėra apibrėžiama, koks koncentracijos dydis yra priimtinas, todėl neįmanoma tiksliau įvertinti kokiu mastu koncentracija turi mažėti. Audito mokesčio atskleidimo reikalavimas turėtų paveikti daugumą listinguojamų įmonių, kurios privalės tokį mokestį įvardinti. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, audito mokesčio dydžio atskleidimas turėtų didinti konkurenciją rinkoje. Auditorių rotacijos aspektu, Lietuvoje ir Estijoje rinkose rotacijos reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus santykinai nedidelių pokyčių, labiau nukreiptų į šio reikalavimo laikymosi priežiūrą (nes įstatyminiai reikalavimai jau yra įteisinti), o Latvijos rinkoje pokyčiai nereikalingi, kadangi auditorių rotacija jau atitinka teisinius reikalavimus.
Literatūra
1. ABIDIN, S.; BEATTIE, V.; GOODACRE, A. 201). Audit market structure, fees and choice in a period of structural change. British Accounting Review, vol. 2(3), p. 187-206. 2. Audit of company accounts: Commission proposes Directive to combat fraud and malpractice (2004). European Commision press release (IP/04/340) [interaktyvus]. Prieiga per < http://europa.eu/rapid/press-release_IP-04-340_en.htm?locale=en>. 3. Nasdaq Omx Baltic oficialus Baltijos prekybos sąrašas (2014) [interaktyvus]. Prieiga per
127
AN ASSESSMENT OF NECESSITY FOR CHANGES IN THE BALTIC STATES LISTED COMPANIES’ AUDIT MARKET FROM THE EU AUDIT REGULATION PERSPECTIVE
Renata Legenzova, Ieva Pukelevičiūtė, Simona Pileckaitė Vytautas Magnus University
Summary
Reform of the EU audit market was launched in 2002 as a part of overall EU transparency reformed aimed to facilitate to better functioning of internal financial market. The analysis of the EU and its member state’s audit market highlighted major shortcomings of the market. The financial crisis of 2008-2009 further strengthened need for changes in this sector. The reform was aimed to clarify the role of statutory auditors, to strengthen their independence, and to enhance supervision. As a result, in April 2014 a new Auditing Directive was adopted in the EU Parliament. The key measures of new EU legal framework include: increased audit quality, enhanced transparency, better accountability, mandatory rotation of audit firms of public-interest entities (PIES), prohibition of certain non-audit services to audited PIEs, Cap on the provision of non-audit services to PIEs, single Market for statutory audit; market diversity and decreased concentration, enhanced supervision of the audit sector. Analysis of the results of the previous research revealed that European audit market of publicly traded companies is highly concentrated and dominated by the so called “Big Four” audit firms (KPMG, PwC, Deloitte and Ernst & Young). Most of the existing research covers pre-crisis periods or is conducted based on a example of one country; and only a few research papers which cover the EU situation up to 2011 has been found. However, the scope and complexity of changes of the new Auditing Directive on the practices of European auditing companies and audit market still need to be assessed. The purpose of this paper is to examine if and what changes in listed companies’ audit market of Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) in the context of the EU audit reform. In this paper an analysis of years 2003-2013 is conducted and three measures addressed in the Auditing Directive are assessed: concentration (measured as number of audited companies), auditors’ rotation and disclosure of audit fees. To conduct an analysis a total of 247 audit reports for 23 listed companies have been analyzed. Results of the analysis reveal that Lithuanian, Latvian and Estonian listed companies’ audit market is highly concentrated as the market share of “Big Four” audit companies averages of 94.74 percent over the period of the analysis. The scope of required changes in level of concentration is difficult to assess as no measures of acceptable concentration in audit market is defined yet. Rotation of auditors in Latvian listed companies fully complies with both legal requirements of the national legislation (7 years for listed companies) and with the 10 years requirement of the EU. In Lithuania non-compliance with national 5 years rotation requirements was identified in 25% of the cases and in Estonia in 14.29% of the cases (for 7 years rotation requirement). Changes in practices of auditors’ rotation are not expected in the Latvia, but are required in Lithuania and Estonia. According to the results of the analysis, the most significant changes are required in the area of audit fees disclosure. Such fees are disclosed inconsistently; more than a half of analyzed companies made no single disclosure of the audit fees over the analyzed period. Results of the analysis are consistent with the findings of the previous research. In order to better assess situation in Lithuania, Latvia and Estonia audit market for privately held companies should be assessed. Key words: audit, audit reform in EU, market concentration, rotation of auditors, audit taxes.
128