ISSN 2029-1175 2014 Nr. / No 1 (9) / Article DOI: https://doi.org/10.15544/ssaf.2014.13 elektroninio leidinio ISSN 2351-5597 BALTIJOS ŠALIŲ LISTINGUOJAMŲ ĮMONIŲ AUDITO RINKOS POKYČIŲ POREIKIO VERTINIMAS ES REGLAMENTAVIMO KONTEKSTE Renata Legenzova, Ieva Pukelevičiūtė, Simona Pileckaitė Vytauto Didžiojo universitetas Anotacija Straipsnyje pateikiami tyrimo, ES audito rinkos reformos kontekste vertinančio, ar ir kokie pokyčiai reikalingi Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos charakteristikose (rinkos koncentracijoje, auditorių rotacijoje ir audito mokesčių atskleidime), rezultatai. Tyrime analizuota 2003-2013 metų Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkos koncentracija, auditorių rotacija bei audito mokesčių atskleidimo mąstas bei vertinta, kokiose iš nagrinėtų sričių yra reikalingi pokyčiai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos audito rinkose Didžiojo ketverto audito įmonių koncentracija yra labai stipri. Tyrimo rezultatai parodė, kad į koncentracijos mažinimą nukreipti pokyčiai yra būtini visų trijų Baltijos šalių audito rinkose. Auditorių rotacija pilnai atitinka Latvijos 7 metų reikalavimą, 85,71 proc. atvejų tenkina Estijos 7 metų reikalavimą, 75 proc. atvejų atitinka Lietuvos 5 metų reikalavimą bei tenkina ES 10 metų rotacijos ribą. Pagal ES reikalavimus pokyčiai auditorių rotacijos srityje nėra reikalingi, tačiau Baltijos šalims pasirinkus griežtesnius reikalavimus, jie yra būtini Lietuvoje ir Estijoje. Didžiausių pokyčių galima tikėtis audito mokesčio atskleidimo srityje visose trijose Baltijos šalyse, nes tiriamu laikotarpiu šis mokestis buvo atskleistas fragmentškai, daugiau nei pusė tyrimo imties įmonių jo neatskleidė nei karto. Reikšminiai žodžiai: auditas, ES audito reforma, rinkos koncentracija, auditorių rotacija, audito mokesčiai. Įvadas Audito funkcija gali būti suvokiama kaip pridėtinė vertė viduomenei, užtikrinanti pasitikėjimą įmonių finansinės atskaitomybės teisingumu. Pastarajį dešimtmetį Europos Sąjungoje vykdomų finansų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros reformų kontekste didelis dėmesys yra skiriamas ir audito rinkos skaidrumo ir efektyvumo gerinimui. Patį auditą galima būtų įvardinti kaip vieną iš esminių finansinio stabilumo veiksnių, tačiau 2008-2009 metų finansų krizė parodė, kad auditas nesugebėjo užtikrinti savo tiesioginės funkcijos ir prarado vartotojų pasitikėjimą. Audito rinkos reformos Europos Sąjungoje pradžia galima laikyti 2002-2003 metus, kuomet ES Komisija pradėjo diskusijas apie audito rinkos ir audito paslaugų reglamentavimo pertvarką. Pasak Europos Komisijos (2013), pagrindiniai audito reformos tikslai yra išsiaiškinti ir nustatyti auditoriaus vaidmenį, stiprinti auditoriaus nepriklausomumą ir profesinį skepticizmą, didinti audito rinkos dinamiškumą, gerinti auditorių priežiūrą bei sudaryti sąlygas teikti audito paslaugas tarptautiniu mastu. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus ES Komisija, užsibrėžė įvesti tam tikrus reikalavimus auditorių rotacijai, audito įmonių koncentracijos mažinimui, audito mokesčio atskleidimui bei kitus reikalavimus (Europos Komisija, 2013). Audito reformos pagrindu bei politinių diskusijų rezultate 2014 m. balandžio 16 d. buvo priimta naujoji Europos Parlamento ir Tarybos audito direktyva (2014/56/ES), kurios pagrindinės nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2016 metų sausio 1 d. Ankstesni audito rinkos situacijos tyrimai (Ewert, am Main, 2006; Le Vourc’h, Morand, 2011, Velte, Stiglbauer, 2012; Caban-Garcia, Cammack, 2009; Dun ir kt., 2011; Karim, 2010; Oxera, 2007; Thavaplan ir kt. 2002; ir kt.) parodė, kad daugelio pasaulio šalių audito rinkos yra oligopolinės, jose dominuoja Didžiojo ketverto (Pricewaterhousecooper, Ernst&Young, KPMG, Deloite&Touch) audito įmonės. Didžiojo ketverto įmonių dominavimas ypač pastebimas viešojo intereso įmonių (listinguojamų įmonių bei finansinių institucijų) audito rinkose. Dėl tokios audito rinkos struktūros moksliniuose tyrimuose diskutuojama apie audito kokybę, audito mokesčių dydžio pagrįstumą, barjerus mažesniems rinkos žaidėjams, didžiųjų audito įmonių įtaką apskaitos rinkai ir susijusius klausimus. ES vykdoma audito reforma turėtų spresti minėtas problemas bei prisidėti prie vieningos finansų rinkos kūrimo. Iki naujosios direktyvos įsigaliojimo likus šiek tiek daugiau nei metams, kyla daug diskusijų, kaip naujoji Audito direktyvos redakcija paveiks atskirų ES šalių audito rinkų charakteristikas, santykius tarp auditorių ir jų klientų bei pačios audito paslaugos turinį. Audito reformos ir naujosios direktyvos įgyvendinimas neišvengiamai paveiks ir Baltijos šalių audito rinkas. Vis dėlto, naujosios direktyvos poveikio mastas bei pobūdis nėra aiškus tiek dėl trumpo laikotarpio po naujojo reglamento priėmimo tiek ir dėl mokslinių bei praktinių diskusijų apie audito reformos poveikį ES audito rinkai trūkumo. Kadangi ES audito reforma yra santykinai plati ir apimanti gana skirtingas su auditu susijusias sritis, šiame darbe yra nagrinėjami trys jos aspektai – rinkos koncentracija, auditorių rotacija bei audito mokesčių atskleidimas. Šio tyrimo metu keliama pagrindinė problema – ar ir kaip naujoji ES direktyva paveiks Baltijos šalių audito rinkos charakteristikas – rinkos koncentraciją, auditorių rotaciją bei audito mokesčių atskleidimą? Tyrimo objektas – ES audito reglamentavimo pokyčių poreikis Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje (rinkos koncentracijoje, auditorių rotacijoje ir audito mokesčių atskleidime). Tyrimo tikslas – ES audito rinkos reformos kontekste įvertinti, ar ir kokie pokyčiai yra reikalingi Baltijos šalių listinguojamų įmonių audito rinkoje (rinkos koncentracijos, auditorių rotacijos ir audito mokesčių atskleidimo aspektais). Tyrimo uždaviniai: − Apibendrinti pagrindinius ES audito rinkos reformos aspektus; − Atlikti ankstesnių tyrimų apžvalgą; − Įvertinti audito rinkos koncentracijos lygį Baltijos šalių audito rinkose; 116 − Išanalizuoti auditorių rotaciją Lietuvos, Estijos bei Latvijos audito rinkose; − Ištirti, audito mokesčio atskleidimo lygį Baltijos šalių rinkose; − Įvertinti Baltijos šalių audito rinkos pokyčių poreikį pagal tris analizuojamus aspektus. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros, teisinių dokumentų ir rinkos dalyvių argumentų analizė. Konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų bei kartu su jomis pateiktų audito išvadų kokybinė analizė. Kiekybinių duomenų surinkimas ir apdorojimas Microsoft Office Exel programa bei gautų antrinių duomenų interpretavimas. Pagrindiniai ES audito reformos aspektai 2014 m. balandžio 16 d. buvo priimta naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies pakeista Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito. Galima teigti, jog naujausieji audito direktyvos pakeitimai buvo sąlygoti 2008-2009 metų finansų krizės. Jie taip pat gali būti siejami su besitęsiančia ES apskaitos ir audito rinkos ir bendra ES teisinės bazės pertvarka, įgyvendinant vieningos finansų rinkos strategiją. Moksliniuose, praktiniuose ir teisiniuose šaltiniuose (Velte, Stigllbauer, 2012; Humprey ir kt., 2009; Reform of the audit market, 2014; Linartas, 2014; Noreika, 2014) argumentuojama, kad audito rinka (ir pati profesija) buvo stipriai paveikta globalizacijos ir laisvo kapitalo bei investicijų judėjimo, pokyčių įmonių apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, finansinių krizių ir kitų veiksnių, ko pasekoje prarado informacijos vartotojų pasitikėjimą. Iš kitos pusės, pabrėžiama, kad šiandieniniame pasaulyje įmonių informacijos svarba didėja, taigi nepriklausomo išorinio audito, galinčio patvirtinti įmonių teikiamos informacijos kokybę, svarba nemažėja. Pažymėtina, kad ES audito rinkos reforma prasidėjo dar prieš 2008-2009 metų finansų krizę. Pirmosios su audito rinkos reguliavimo pertvarka susijusios diskusijos buvo pradėtos dar 2002-2003 metais, o reformos pradžia galima laikyti 2004 m. kovo 16 d. Europos Komisijos spaudos pranešimą (IP/04/340), kuriame įvardinti reformos tikslai bei gairės (Audit of company accounts..., 2004). 2006 metais buvo patvirtinta naujos redakcijos Audito direktyva (2006/43/EC), kurios daliniai pakeitimai atlikti ir 2008 m. pradžioje (2008/30/EC), tačiau daugelį pasaulio šalių stipriai palietusi finansų krizė parodė, kad šių įvykdytų pokyčių nepakanka, o ES audito rinka reikalauja griežtesnio reglamentavimo. Pagrindiniai ES vykdomos audito reformos tikslai yra: išaiškinti ir apibrėžti auditoriaus vaidmenį, akcentuoti auditorių nepriklausomumą ir profesinį skepticizmą; sustiprinti audito rinkos dinamiškumą, pagerinti auditorių priežiūrą; sukurti vieningą audito rinkos reglamentavimą bei sumažinti naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Siekiant išsikeltų tikslų ES Komisija (2013) pasiūlė tokias pagrindines audito rinkos reformos sritis: pačios rinkos pertvarkymą, mažinant koncentraciją ir didžiųjų audito įmonių dominavimą, santykių tarp auditoriaus ir kliento peržiūrėjimą, audito įmonių veiklos ir priežiūros pertvarkymą bei audito proceso ir audito ataskaitos pertvarkymą. Vykdoma reforma ne tik pareikalavo politinės valios ir ES šalių narių susitarimo, tačiau sulaukė ir nemažai praktikų dėmesio. 2014 metų balandžio 16 d. priimtoje Audito direktyvos redakcijoje (2014/56/ES) numatyti pakeitimai susiję su: auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimu ̨ sugriežtinimu, privaloma audito įmonių rotacija, audito mokesčių atskleidimu, priemonėmis, palengvinančiomis audito paslaugu ̨ teikimą ̨ kitose ES valstybėse narėse, detalesne ir išsamesne audito išvada, pajamų iš ne-audito paslaugų ribojimu, priemonėmis draudžiančiomis