TRIMITAS

1934 METAI RUGSĖJO 20 DIENA. NR. 38.

Juozas Tūbelis Jau penkerius metus vadovauja mūsų vyriausybei. Knygos raštai. G- Petkevičaitė - Bitė, „Ad ASTRA", nesenų laikų dviejų tomų romanas, JI tomas. „Dirvos" b-vės leidinys. Kaunas- Marijampolė, 1933 m. Kaina 3 lt., Regis, dar vis netolimi tie laikai, kada rusų valdomoji lietuvių tauta vedė at­ kaklią kovą del spaudos ir kultūros, o daugelis jų {ypač iš jaunosios šviesuo­ menės) nėra matęs ir teturi apie juos tiek žinių, kiek mokyklų vadovėliuose parašyta. O tie laikai buvo savotiškai įdomūs ir įsidėmėtini. Ne vien kovos del lietuvybės pradžia, bėt ir tos kovos pionieriai verti platesnio literatinio api­ būdinimo. G* Petkevičaitė - Bitė, pati priklau­ santi lietuvybės pionieriajiis, kilusi iš su­ lenkėjusios bajorijos, tbet anksti supra­ tusi savo luomo žmonių kaltes dr klai­ das, savo romane „Ad astrą" („Prie žvaigždžių") ryžosi atvaizduoti pereito amžiaus pabaigos Lietuvos šviesuomenę, •kurią pradėjo veikti bundanti lietuvybė. Tam savo uždaviniui atlikti rašytoja pa­ sirinko psichologinio romano formą, gy­ vai primenančią E. Ožeškienės romanus ir apysakas. Antrame tome randame parašytus ro­ mano didvyrės Elzės būtį ir pergyveni­ mus begyvenant iai Liepoįuįe. Toji bū­ tis gyvai primena pirmojo viešojo lie­ tuviško vaidinimo Palangoje laikus. Ga­ limas daiktas, kad rašydama antrą tomą, ~ tietės moterys. Veikale? minimi V. Ku­ kia šiandien keistai atrodančiu sentimen­ autorė tuos laikus ir tą vieta, (o ne Lie­ dirkos „Varpas,* ir jo rašytieji „Tėvynės talumu, tai ne autorės, bet aprašomosios poją) turėjo prieš akis. Daugumas ro­ Varpai", minimas taip pat P. Vileišis ir gadynės kaltė: tokių tada žmonių ir- pa­ mano veikiančių asmenų, sprendžiant iš kiti tautos atgimimo pradėtoj ai. pročių būta. Pažymėtina *da!li, vaizdi ir jų charakterių, nutautę arba nutautintu Veikalas parašytas su plačiu literatūri­ stačiai sektinai pavyzdinga romatto kal­ įesikratą inteligentai ir bajorės bet mles- niu užsimojimu. Jei vietomis jisai dvel­ ba, y. B-*.

• .»^i. Kaunas 1934 metų rugsėjo mėnesio 20 diena Nr. 38

Respublikos Prezidento Antano Smetonos padėka Man yra malonu viešai tarti nuoširdų ačiū Vyriausiajam Komitetui, ruošusiam ir tvarkiusiam mano 60 metųamžiau s sukaktuvių minėjimą, visoms organizacijoms ir atskiriems asmenims, tą Komiteto žy­ gį vykdžiusiems, rašytojams ir laikraščiams, šiąja proga gražiu ir geru žodžiu mane minėjusiems, kom­ pozitoriams, artistams ir iš viso menininkams, mano pagarbai savo kūryba pasireiškusiems, visiems ma­ ne sveikinusiems, linkėjusiems man geriausios kloties ir dovanų man įteikusiems. Taip pat nuoširdi ma­ no padėka šiokiu ar tokiu būdu visur Lietuvoje ir už jos ribų minėjusiems mano sukaktuves. A. SMETONA Reikšmingas penkmetis. (Ministerio Pirmininko Juozo Tūbelio valdžios sukaktuvės). Šio mėnesio 23 dieną sukanka penkeri metai, bandęs darbininkų tarpe neramumus kelti, veikiai kaip Lietuvos vyriausybei vadovauja ministeris pir- buvo nuslopintas. Šaly pasidėjo ramus taikus gyve- mininkas ir finansų ministeris Juozas Tūbelis. Ne­ nimas. Kova su visų rūšių piktadarybėmis pasmar­ trumpas tai taiko tarpas, Lietuvos valstybės, istori­ kėjo. joj itin reikšmingas, ligi šiol dar nė viena mūsų ne- Mūsų valstybės užsienio reikalai, valdant Lie­ priklausomos šalies vyriausybė nebuvo tiek patva­ tuvą J. Tūbelio vyriausybei,taip pat žymiai pagerė­ ri ir ilgametė, kaip J. Tūbelio vadovaujamoji. 1919 jo. Čia minimu laiku Lietuva tarptautiniame teisme —20 metais retas ministerių kabinetas pusmetį iš- laimėjo dvi labai svarbias bylas: Vilniaus (del tran- silaikydavo. Vėliau taip pat valdžios dažnai pairda­ zito) ir Klaipėdos (del direktorijos atstatymo). Lai­ vo irkabinet ų kriziai dažnai pasitaikydavo. mėjimas šių bylų labai aukštai iškėlė mūsų valdžios Tuo tarpu, kiekvienam, ir nepolitikui, gali būti ir valstybės autoritetą tarptautinėje paadngėje. Visas aišku, kad dažnas šalies šeimininkų keitimas pačiai pasaulis pamatė, kad Lietuva teisi savo poelgiuose valstybei negali būti sveikas. Keičiantis ministe- ir kad jos nusistatymai tikslūs. riams, keičiasi jų vadovaujamų įstaigų tvarka ir dar­ bas jose negali nusistoti. O be pastovio nėra Be laimėjimo aukščiau paminėtų bylų Haagos patvarios ir nuoseklios pažangos. Ši neginčijama tie­ teisme, J. Tuibelio vadovaujama vyriausybė yra pa­ sa senai buvo suprantama, bet del įvairių kliūčių siekusi Pabaltijo sąjungos laiduojančias visoms ją pasirašiusioms tautoms ramų vaisingą bendradar­ nesisekė jos įvykdyti. Tik 1929 m. rugsėjo 25 d., at- biavimą ir tikrą apsaugą nuo grobuonių kaimynų. sistojus Lietuvos vadžios prieky dabartiniam mi- Šalia Pabaltijo sąjungos sudarymo, siekdama patik­ nisteriui pirmininkui Juozui Tūbeliui, gerai prityru- rinti Rytų Europoje taiką, Lietuva, J. Tūbelio val- siam valdžios darbų organizatoriui, daugelio anksty- džios vadovaujama, yra suėjusi į draugiškus santy­ vesnių kabinetų ministeriui, radosi rimtas ir tikėti- kius su Sovietų Rusija, kurios vaidmuo Europos nas laidas, kad toji vyriausybė nebus trumpalaikė, politikoj pastaraisiais laikais žymiai padidėjo. nes ji pašaukta šalies santvatkai įramia s ir patva- rias vėžes įstatyti. . Ieškodama kelių Lietuvos tarptautinei būčiai Ištikrųj ų ši viltis, pasitvirtino: J. Tūbelio vado- sustiprinti J. Tūbelio vyriausybė, nepamiršta taip vavimas Lietuvos valdžiai pasirodė ne tik ilgametis, pat ir krašto vidaus, ypač jos vakarų pakraščio, kur bet ir visais atžvilgiais vaisingas. Pirmiausia, kraš- klastingas kaimynas jau seniai bando varyti Lietuvai to viduje, siautęs prieš tai mūsų šalies priešų sukel­ pragaištingą darbą. Žymi, senai lauktoji atmama tas teroras bematant išnyko. Visoki „plečkaitinin- Klaipėdos krašto politinėje visuomeninėje būtyje, kai", seniau savo „žygdarbiais" kėlę visam krašte įvykusi nuo to laiko, kaip gubernatorium liko pa- nerimą, atsistojus J. Tūbeliui valdžios priekin, be- skirtas J. NavakaS, yra taip pat J. Tūbelio vadžios matant pasibaigė. Ir bolševistinis gaivalas prieš tai nuopelnas. Valstybės ūkio tvarka ir finansai prieš atsisto- mercijos instituto, ir daugybė kitokių švietimo sri- jant J. Tūbeliui valdžios priešakyje rodė pavojingus ty nuveiktų darbų - vis tai J. Tūbelio valdžios mi- svyravimus. Valstybės biudžetas be paliovos augo, nisterių darbas. tuo tarpu pasaulio ekonominis krizis vis labiau ėmė Valstybės ginkluotos jėgos J. Tūbelio ir jo va- slėgti mūsų šalies ūkinę gerovę. Mūsų užsienio pre- dovaujamos vyriausybės taip pat stropiai tvarkomos, kyba kraštui davė didelių nuostolių. 1928 metais rūpinamos ir tobulinamos. Karinis parengimas, fizi- Lietuva neteko arti pusketvirto milijono dolerių nis lavinimas šiandien Lietuvoje visaip einamas: ir tvirtos valiutos.Del to ne tik sumažėjoLietuvo s ban- kariuomenėje ir šaulių tarpe, ir mokykloje ir sporto ko ištekliai, bet ir krašto viduje paleistų apyvarton organizacijose. Tai laiduoja priaugančiai tautos kar- pinigų sumą teko žymiai sumažinti J. Tūbelio iš- tai ne tik stiprumą bei vieningumą, bet ir sodžiaus mintingoji finansų politika ne tik užkirto kelią toli- bet kaimo sveikatingumą. mesniam mažėjimui tvirtos valiutos, bet ir vėl, kad del sunkių sąlygų ir ne labai žymiai, mūsų preky- Teisės ir teisingumo srity J. Tūbelio vadovau- bos balansą padarė aktyvų. jama vyriausybė yra padariusi daug svarbių atmai- Žemės ūkio srity, valdant Lietuvą J. Tūbelio nų: naujas teismą sutvarkymas, advokatūros įstaty­ vadovaujamai vyriausybei, taip pat labai daug nu- mas, civilinio proceso pakeitimai, padedą žmonėms veikta: plačiu mastu melioracijos varymas, baigimas Lietuvos teismuose lengviau teisybę surasti, visa ei­ žemės reformos, išplėtimas žemės ūkio koope- lė ruošiamųjų ir jau paskelbtųjų įstatymų rodyte ro- ratyvų ir pieninių tinklo, teikimas agronominės do Lietuvą žengiant į savaimingą teisinio susitvar- ir kitokios pagalbos - vis tai neabejotini J. Tūbe- kymo sritį, šalies ir gyventojų interesų padiktuotą. lio valdžios nuopelnai. Ieškodamas kelių žemės Susisiekimo srity J. Tūbelio vyriausybė taip ūkiui būtinam kreditui laiduoti ir žemės ūkiams nuo pat turi nemenkų nuopelnų, nors toji sritis vis dar išsipardavimų apsaugoti, J. Tūbelis jau nė vien kaip tebetvarkoma. Sujungimas tiesesniu geležinkeliu vyriausybės galva, bet ir kaip finansų ministeris, yra Klaipėdos ir Žemaičių krašto su Kaunu, be abejo, vie­ gavęs milijoninę paskolą iš švedų koncerno ir pagel- nas svarbesnių J. Tūbelio valdžios tos rūšies nuveik- bėjęs žemės bankui išleisti obligacinius lakštus. tųjų darbų. Žodžiu kur tik žvilgteri, kurią tik šalies Krašto švietimo srity J. Tūbelio vadovaujama valdymo sritį imi nagrinėti, visur matai neabejotiną vyriausybė taip pat yra nudirbusi nemenką darbą. pažangą ir laimėjimus, kurių pasiekė tik tvirta įgu- Išplėtimas pradžios mokyklų tinklo, tinkamas per- dusi J. Tūbelio vyriausybės ranka, gerai sugebanti tvarkymas aukštesniųjų mokyklų, suteikimas pasto­ ne tik krašto vidų tvarkyti, bet ir vesti mūsų tėvynę vios ir tikslios tvarkos universitetui, įsteigimas eilės į skaistesnį, laimingesnį ir garbingesnį rytojų. naujų mokslo įstaigų, tame skaičiuje Klaipėdos ko- V. B-nas.

A. Randamonis Praeitį su dabartimi palyginus. Mutantur tempora et nos mutamur in illis Tačiau, verba voiant, soripta manent — žodžiai sakydavo romėnai — keičiasi laikai ir mes drauge nuskrenda, raštai palieka sako lotynų priežodis. su jais. Pasikeitę žmonės lengvai pamiršta išgyven- Tikrai, kas nori senuosius laikus prisiminti, kam tus laikus, ypač bloguosius, jie pradeda į visa žiū- rūpi palaikyti gyvą saitą su praeitimi, su buvusio- rėti kitomis akimis ir kartais pradeda, nesuprasti mis kartomis, kas nori iš svetimo patyrimo pasi- savo kadaise patirtų nemalonumų, kliūčių, savo mokyti, tiems lieka atdaras vienas tikras kelias: sielvartų ir rūpesčių. Laisvėje gimę vaikai nieka- anų laikų raštijos, dokumentų, atsiminimų studija- dos negalės sau tikrai įsivaizduoti prieškarinio gy- vimas. Nes kas vieną kartą plunksna parašyta, to venimo sunkumų ir tokia sakysime kova del spau- nei kirviu neiškaposi sako rusų priežodis. Tuo dos jiems vis atrodys nereali, pasakiška, tolygi kau- būdu knygoje, laikrašty, dulkėtuose archyvuose tynėms su slibinais ir kitais nevidonais. Lygiai iš- yra išlikę iš senų laikų nepaperkami ir nieko nepa- dilsta senieji įspūdžiai vyresniųjų atminty. Juk visa miršę, nieko neiškreipę liudytojai, kurie kiekvie- taip radikaliai, taip griežtai yra pasikeitę. nu momentu yra pasiryžę atskleisti mums visą tei- sybę. Dabar baudžiama už vaikų nemokymą, prieš karą baudė už mokymą. Dabar kreivai žiūrima į ap- Pavartę tuos senus raštus, mes vėl imam lygin- sileidėlį, kuris jokio lietuviško laikraščio neskai­ ti, kas buvo, su tuo, kas yra. Mes randame panašumų to, — tada pas tokių laikraščių ėmėjus policija da­ ir skirtumų, mes pasiryžtame senų klaidų nekartoti, rydavo kratas, ginklų ieškojo, kibdavo. Dabar re­ naujų takų sau ir tautai ieškoti. Tokių maždaug tas lietuvis nedalyvauja bet kurioje visuomeniškoje minčių turėtų kilti mūs jaunimo galvose, klausant organizacijoje, kitados už tokį dalyką tremdavo jubiliejinių kalbų. Visai natūralu laukti, kad mūsų Sibiran. Visi tie pakeitimai įvyko mums bežiūrint jaunimas nepasitenkins žodžiais ir šūkavimais, o todel jie mūsų laikomi natūralūs ir paprasti. Mes panorės susipažinti su iškilmių metu minimais lai- jau pradedame pamiršti, kiek triūso ir prakaito, kais, netarpiškai, iš pirmų šaltinių, pirmiausia iš tų kartais ir kraujo tie visi laimėjimai mūsų tautai kaš- laikų spaudinių. Mes turime gana gausiai literatū- tavo. Kita vertus, juos visus paviršutiniškai bent ros, vaizduojančios rusų savavaliavimo mūsų kraš- imant, nustelbia techniški gyvenimo pasikeitimai: te sunkmetį. Turime „Knygnešio" du tomus, netru- radio, aviacija, autobusų susisiekimas, garsinis fil- kus, reikia tikėtis, turėsime „Baudžiavos laikus", mas. Poetiškos intuicijos pagautas Maironis numatė turime Vaižganto monografiją, Putvinskio raštus, tai, sakydamas: „....mūsų kovos ir kančios jiems (pa- apie „Auszrą" nemaža prirašyta, visiems prieinami likuonims) nesuprantamos bus." ir net į mokyklų programas įtraukti Kudirkos, Pet- 746 Pirmojo Lietuvos Prezidento vardo karo mokyklos tikrosios tarnybos ir atsarginių karininkų išleistuvės, dalyvaujant Res- publikos Prezidentui A. Smetonai, krašto apsaugos ministeriui gen. Šniukštai ir aukštiems karininkams. kevičaitės raštai. Bet čia dar tenka iškelti ir mūsų Tai vis mūsų seni pažįstami, su kuriais tenka susi- Prezidento publicistinių raštų svarbą. Jų yra keturi tikti ir šiandien tiek Vilniaus tiek Kauno rinkose, tomai: „Vienybės gairėmis", „Šviesos keliais", „At- tiek Lydos tiek Vendžiogalos apylinkėse. Jų aklo gimstant" ir „Lietuvių santykiai su lenkais". tikėjimo Varšuva neglima sugriauti, juose negalima Mūsų akį ypatingai šiandien kreipia paskutinis sužadinti tikros tėvynės meilės, jų jausmai nesiduoda tomas, kur randame ne tik puikų anų, regis, netoli- kita vaga pakreipiami, nes jie iš jaunų dienų yra sau mų, laikų vaizdavimą, bet ir mūs tuolaikinių priešų, į galvas įsikalę, esą jie lenkai! Veltui jiems įrodinėsi, lenkų, tiksliai nupieštą veidą. O kadangi su Lenkija kad net jų kalba, vienintelė bendra su tikrais len- mūsų sąskaitos ligi šiol toli gražu nėra baigtos ir jų kais gija, nėra lenkiška, kad tie visi jų: byvšy, vid- likvidavimas gresia nusitęsti dar ilgam, tai kaip tik ziavšy, jekalem, jekalem pžez dziuravon noc, pžy- pravartu mums atskleisti tuos Ant. Smetonos raštų vionzalem arkliuka do basliuka ir pan., kad toji puslapius, kur kalbama apie pirmuosius atgimusios vienintelė gija yra perdėm lietuviška, kad tai esąs Lietuvos susidūrimus su mūsų lenkomanais. tik blogas vertimas iš lietuvių kalbos. Jie to ne- Ką gi mes tuose raštuose sutinkame? Lenkuo- paiso. Nematomos, nesugaunamos, lenkų agitacijos jančius kunigus, bajorus, sukvailintus miestelėnus, sutvirtinami, jie vis tebevaizduojasi esą lenkų vergų sufanatizuotus amatininkus. Jie visi Varšuvos šišo palikuonys. Nors jų daugumas yra buvę bajorai ir pagauti yra išsižadėję savo tikrosios motinos, Lietu­ garbės nujautimas turėtų būti juose kiek jautresnis vos, ir grynai lietuvišku atkaklumu kartoja iš lenkų nekaip kituose lietuviuose, bet jiems sudaro keisto agitatorių išmoktas daineles, nors jiems patiems iš malonumo kildintis save iš karo belaisvių, atėjūnų to ne tik nėra jokios naudos, bet yra aiški skriauda. ir atsibastėlių, o ne iš vietos šeimininkų.

747 •t Didelės iškilmės PLP Karo kę. Aišku, kad tai nesuderinama su tautos garbe ir jos gerove. mokykloj. Toliau į jaunuosius karininkus Šeštadienį Pirmojo Lietuvos goje. Reikia mokėti skirti gera žodį tarė krašto apsaugos minis- Prezidento karo mokykla iškil- nuo blogo. Įteikiant kardui kiek- teris gen. Šniukšta, P. L. P. karo mingai šventė 15 m. sukaktuves. mokyklos viršininkas gen. št. plk. vienam buvo priminta: be reika- leit. Černius. Buvo 16 kadro ir 9 atsargos kari- lo nepakelk, be garbės nenuleisk. ninkų išleistuvės. Kadro karinin- Ne veltui toks priminimas. Juk Jaunųjų karininkų vardu kalbė- kų išleista 60 (tarp jų 4 aviacijos), jo: j. leit. Balčiūnas (kadro) ir ats. o atsargos (aspirantų) 144. ne vien kitur, bet ir mūsų tėvy- j. leit. Baliūnas (aspirantų). Iškilmėse dalyvavo ir įteikė jau- nėje yra buvę atsikimų, kad ka- Vakare jaunieji karininkai su niems karininkams kardus pats riai be reikalo, kitų suklaidinti pasikviestais svečiais pasilinksmi- Prezidentas, karo mokyklos šefas, buvo kalaviją iš makšties ištrau- no. Antanas Smetona. Išleistuvių iškilmės prasidėjo Lenkija vėl laužo sutartis. pamaldomis aktų salėje. Laikė kapelionas Abraitis. Po to aikš- Lenkų užsienių reikalų ministe- be tikybos, tautybės ir pažiūrų tėje buvo perskaitytas Prezidento ris Bekas Tautų Sąjungos pilna- skirtumo bus priimami valstybės aktas, kuriuo išleidžiamiems su- ties posėdy rugsėjo 13 d. pareiš- tarnybon. Lenkija pasižada ne- teiktas karininko laipsnis. kė, kad Lenkija atsisako bendra- daryti jokių suvaržymų naudotis darbiauti su Tautų Sąjungos orga- gimtąja kalba ne tik namie, bet Po akto žodį pasakė Res- nais, kuriems pavesta saugoti ma- ir visose viešose vietose. Tautinės publikos Presidentas. P. L. P. ka- žumų teisės. Bekas aštriai kriti- ar tikybinės mažumos turi visą ro mokyklos kuopos praėjo iškil- kavo visą mažumų teisių saugoji- teisę kurti organizacijas: politi- mių maršu. mo sistemą, ir ragino kitai pilna- nes, socialines, labdarias, kultūri- Jauniesiems karininkams, jau ties sesijai paruošti kitą geresnį nes ir kitokias, prisilaikant ben- persirengusiems karininko unifor- mažumoms apsaugoti sumanymą. drų įstatymų. Kur kitaip kalban- ma, aktų salėje Prezidentas kiek- Taigi, Lenkija formaliai ir visai čiųjų yra didesnisskaičius , valsty­ vienam įteikė kardą, sakydamas: aiškiai atsisakė nuo pasirašytos bė išlaiko mokyklas jų kalba. Šitą „Be reikalo nepakelk, be garbės 1919 m. mažumų teisėms apsau- sutartį Lenkija pasirašė su didžio­ nenuleisk". Jaunieji karininkai goti sutarties. Šita sutartimi Len- siomis valstybėmis, kurios pasira­ davė iškilmingą priesaiką. kija pasižada, kad visi jos pilie- šė Versalio traktatą. Didžiosios Didžiulėje ir gražiai išpuoštoje čiai, be tautybės tikybos ir pažiū- valstybės tiktai šita sąlyga pripa- gimnastikos salėje įvyko iškilmingi rų skirtumo bus lygūs prieš įsta- žino Lenkiją ir davėja i Versalio išleistuvių pietūs. Jų metu pasakė tymus ir naudosis lygiomis teisė- traktatu nustatytas sienas. Vėliau kalbą Respublikos Prezidentas, mis. Visų vienodai bus saugoja- did. valstybės, visas teises prižiū- rėti, kad būtų saugojamosžymėdamas ,mažu- jog jaunieji karinin­ ma gyvybė ir laisvė, visi naudosis kai yra mūsų krašto didžioji viltis. pilna tikybos laisve, visi turės mų teisės, perleido Tautų Sąjun- Karys turi būti kietas savo parei- lygias teises pilietybei įsigyti, visi, gai.

• * • • • • - •- Visai tą patį vaizdą matome Antano Smetonos miestiečiai rodytų juos pirštais, kaip rodė į jų tėvą, raštuose ir tai jiems taikomi jo išmintingi žodžiai: kada pirmą kartą atėjo Vilniun darbo ir duonos „Kas gi buvo Lietuvos bajorų protėviai? Visi žino- ieškotų? Ne! Jis nebus toks neišmanėlis, jis išmo- me, kad jie nėra atkeliavę iš svetur, kaip štai Kuršo kys savo vaikus lenkiškai, kad švelniau galėtų pri- baronai, o iš senų senovės gyvenę Lietuvoje. Ži­ sigerinti į darbdavius ir į tą miestiečių tarpą,kurs nome, jog Radvilai, Chodkevičiai, Giedraičiai, Ge- „poniškai klega". Ir nebegaila bus išaušusiam lietu- diminai, Gintautai baisiai spyrėsi Liublino unijai, jog viui tos kalbos, del kurios jam reikė išjuokimo prisi- tik širdį geliami, su ašaromis, kaip Liublino unijos kentėti, kuri pasidarė jam pačiam grubi, ir kuria, aprašytojai, patys lenkai sako, darė su Lenkija san- pagaliau, netoli tenueisi. Juk visos galybės, su ku- dorą" Atsivertėlius lenkai vadindavo renegatais, riomis tenka jam, prastuoliui susitikti (su ponu ar lenkų tautos išdavikais, išgamomis. „Kad atsikeltų su kunigu), kalbina jį lenkiškai ir „prastosios kal­ iš grabo Mickevičius, Kraševskis, Kondratavičius ir bos" nemėgsta". Norbutas, tai kažin kuriems bajorams segtų rene- Vilniuje taip buvo ir taip paliko. Nepriklauso- gato vardą: ar tiems, kurie spiaudo jų (Mickevičiaus mije lietuvoje to senai jau nėra. Vieningomis vy- ir kitų) išidealizuotą Lietuvą, ar tiems, kurie pano- riausybės ir visuomenės pastangomis buvo išgriau- rėjo sekti jų gaivintu idealu ir drąsiai pasisako esą tos lenkinimo tvirtovės klebonijose ir dvaruose, iš- lietuviai?" ardyti tautai pragaištingi lizdai. Tačiau, piktoji bez- Toliau sutinkame labai teisingą vilniečių lenki- džionavimo sėkla tebeglūdi ir, kas baisiau, ji kas nimo aprašymą: „Jų daugumas - atkeliavę iš so- ruduo daigoma vis naujose priaugančio jaunimo sie­ džiaus lietuviai. Vieni čia atsikėlę nesenai ir dar lose. Iš tokių puslenkių neretai užauga pikčiausi nepražuvo mums: lietuviškai pakalbinti, jie atsako, lietuvybės priešai ir, jai mes negalime lenkinimo kad ir nenoromis, lietuviškai. Kiti.... primirko prie- bangos sustabdyti Vilniaus krašte, tai mums mažai šingos mūsų atgimimuidvasios . Tie kitonys dar nėra tautai, didžiausia nuodėmė kasmet aukoti gausingai pamiršę savo gimtosios kalbos, bet kone visiškai iš- lenkų tautai po kelis tūkstančius mūsų jaunų nesu- aušę. Tėvas vengia pasirodyti su savo „poganska sipratėlių tautiečių ten, kur to galėtų ir nebūti. utarka". Kaip gi tai nesigėdžius? Juk mužikų kalba Tokius palyginimus darome, tokius tarp eilučių visur ir visų niekinama. Kam jis bemokys jos savo paskleistus pamokymus randame, vartydami artimos vaikus? Gal tam, kad paskum į ponus pasinešę mūsų praeities rašto dokumentus. 748 Šita mažumų sutartis sudaro Lenkai norėtų svetimtaučius kuo pamatines arba konstitucines len- greičiausia nutautinti O čia ma- kų valstybės teises. Vadinasi, joks žumų sutartis neleidžia. Lenkija įstatymas negali šitai sutarčiai turi nuolat bylas del mažumų prieštarauti nei jos pakeisti. Su- skundų. O lenkai, matyti, ruošia tarties nuostatai galėtų būti kei- smarkų mažumų puolimą ir delto čiami tiktai Tautų Sąjungai sutin­ stengiasi sutarties atsisakyti. Štai kant. Aišku, kad šita sutartis yra Vilniaus krašte lenkai uždarė be- dvišalė. Iš vienos pusės jo kontr- veik visas lietuvių mokyklas. Jie agentu yra did. valstybės, o dabar ruošiasi visai suvaržyti bet kokį Tautų Sąjunga, iš kitos Lenki- kultūros darbą. ja. Tokių sutarčių nei panaikinti Lenkų pasielgimas yra naujas nei keisti viena šalis, be kitos su- sutarties sulaužymas. Gerai pa- tikimo, negali. Jei viena šalis be vykus sulaužyti Suvalkų sutartį, kitos sutikimo nuo tokios sutair- lenkai dabar bando laužyti kitą ties atsisako arba ją pakeičia, tai sutartį. Tiktai šitos sutarties su- yra paprasčiausias sutarties su- laužymas vargu taip sklandžiai laužymas. pavyks. Čia jau reikalai ne su Lie­ Taigi nenuostabu, kad Beko tuva, o su didž. valstybėmis. Rei­ pareiškimai sukėlė Tautų Sąjun- kia dar pažymėti, kad sutartis jo- goje didžiausią nusistebėjimą ir kių ypatingų sunkių pareigų len- pasipiktinimą. Anglų užsienių rei- kams neuždeda. Ji tiktai drau- kalų ministeris Simonas pirmas džia mažumas spausti ir perse- kalbėjo del Beko pareiškimo. Jis kioti. pažymėjo, kad Lenkija pamiršo, jog ji buvo sukurta Versalio trak- tatu 93 straipsniu, o ten aiškiai Rusijos Tautų S-gon priėmimas. pasakyta, kad Lenkija pasižada Rugsėjo 17 d. Tautų Sąjungos savimo: Belgija, Argentiną, Liuk- prisiimti visus tuos nuostatus, ko- politinė komisija svarstė Sov. Ru- semburgas, Kuba, Panama, Peru kius did. valstybės išras reikalin- sijos Tautų Sąjungos priėmimą. ir Venecuela. Suomijos, Nikara- gus Lenkijos tautinėms ar tikybi- Prieš priėmimą pasisakė tiktai guos, Siamo, Urugvajaus ir Haiti nėms mažumoms apsaugoti. Ta- trys valstybės, būtent: Portugali- atstovų balsavimo metu visai ne­ tai, Simono manymu, Lenkija ne- ja, Šveicarija ir Olandija. Visos ši- buvo posėdžių salėje. Visos kitos turi jokios teisės pati viena šitos tos valstybės dar ligi šiol nėra pri- 22 valstybės, jų tarpe ir Lietuva, sutarties nei panaikinti nei keisti pažinusios Sovietų valdžios. Por- balsavo už priėmimą. Ir prancūzų užsien. reikalų mi- tugalijos atstovas smarkiai kalbė- Labiausiai rėmė Rusijos priėmi- nisteris Barthou kalbėjo panašiai. jo prieš priėmimą, sakydamas, mą Prancūzijos užsien. reik. minis- Jis dar nurodė, kad Lenkijos pa­ esą Sovietai priėmimą T. Sąjun- teris Barthou. Jis pasakė ilgą vyzdys sudarytų visoms sutartims gon nori panaudoti tiktai savo kalbą, kur stengėsi įrodyti, jog pavojų ir paskirtų Tautų Sąjungos propagandai. Šveicarų atstovas prieš priėmimą jokių rimtų moty- autoritetą. Prie šitų dviejų nuo- Motta nurodė, esą leninizmo dva- vų nėra, o nepriėmimas pastum- monių prisidėjo ir italų atstovas sia negalinti sutapti su dvasia, vy- siąs Rusiją į Tautų Sąjungos prie- Piloti. raujančia Tautų Sąjungoje. Švei- šų eiles ir tuo būdu susilpninsiąs Vadinasi, visos did. valstybės carija ir toliau bolševikų valdžios Tautų Sąjungos ir taip netvirtą po- vienu balsu pasmerkė lenkų pasi- nepripažinsianti. ziciją. Atvirkščiai, Rusijos įstoji- elgimą. Čia reikia pažymėti, kad Olandija balsavo prieš be jokių mas Tautų Sąjungos poziciją su- lenkų sutartis buvo pavyzdžiu vi- paaiškinimų. Susilaikė nuo bal- stiprinsiąs. Panašiai kalbėjo An- sai eilei sutarčių, kurias vėliau pa- sirašė kitos naujai sukurtos ar pertvarkytos valstybės. Būtent, mažumų teisėms apsaugoti sutar- tis pasirašė: Čekoslovakija, Pietų- slaviją, Rumunija, Graikija, Aus­ trija, Bulgarija, Vengrija, Turkija, Lietuva, Suomija, Albanija, Lat­ vija ir Estija. Drauge su Lenkija 14 valstybių. Jei Lenkija gali pa- naikinti šitą sutartį, jos atsisaky- dama, tai tokia pat teisė turi būti pripažinta ir visoms kitoms vals- tybėms. Jei taip tai ir Lietuvai turibūt i pripažinta teisė vienašaliu pa- reiškimu panaikinti Klaipėdos konvenciją. Teisybė, kad del mažumų teisių saugojimo nėra lygybės. Mažumų Šaulių S-gos vadovybė ir rinktinių atstovai prezidentūros sodely rugsėjo 9 d., sutartis pasirašė tiktai, jei galima susirinkę sveikinti Respublikos Prezidento Antano Smetonos, jo 60 metų su- taip pasakyti, „jaunosios" arba kaktuvių proga. J. Kiaunės nuotr. glijos ir Italijos atstovai Taigi Rusijos priėmimas Tautų Sąjun- didž. valstybės parėmė Rusijos gon sukėlė didelio nepasitenkini- priėmimą. mo vokiečiuose. Numatoma, kad Drauge nutarta duoti Rusijai nuo sausio mėnesio ateinančių me- nuolatinę vietą Tautų Sąjungos tų Rusijos atstovas pirmininkaus Taryboje. Kadangi Rusija jau Tautų Sąjungos taryboje, o tada auksčiau buvo padavusi pareiški- bus daroma Saaro srity balsavi­ mą, kad ji nori stoti T. Sąjungon, mas ir sprendžiama jos ateitis. tai jos įstojimą galima laikyti jau Todel Rusija galės turėti nemaža išspręstu dalyku. Rusijos įstoji- įtakos tokiam svarbiam Vokietijai mąs, be abejo, sustiprins Tautų klausimui. Vokiečių spauda sa­ Sąjungos pastaruoju laiku pasvi­ ko, esą Hitleris norėjo išnaikinti rusį prestižą. Vis delto Rusija yra visiškai komunizmą visose šalyse, didžioji valstybė, ir visi jos paiso. o čia dabar Europos valstybės pri­ Rusijos užsienių reikalų komisa­ ima komunistus Tautų Sąjungon. ras Litvinovas kaip tyčia ilsisi ne­ Vokiečiai mato, kad jų didžiausias toli Ženevos ir todel, manoma, kad priešas Rusija randa daugelį prie- kaip tik Rusija bus galutinai pri­ telių. Tuo tarpu, kai Vokietija imta Tautų Sąjungon, jis atvyksiąs yra visiškai izoliuota. Nacional- Ženevon. socialistai bijo, kad tai nepaveik­ tų ir Vokietijos vidaus būties. Tarptautinė ginklų prekyba. Prieš kelias savaites Amerikos Jung­ tą prieš keleris metus prancūzų parla­ tinių Valstybių senato komisija pradėjo mento posėdy. Toj kalboj buvo nurody- tardymą labai įdomiu klausimu, būtent, tas ryšys tarp stambiųjų ginklų fabrikų norėjo patirti tikslesnių žinių apie tarp- pasaulinio karo metu. Pasirodo, kad an­ tautinę ginklų prekybą. Mat, paskuti­ glų Vickers - Armstrong firma glaudžiai niais metais pasaulinėj spaudoj vis daž­ bendradarbiavo su Krupo fabriku, lygiai niau ir garsiau ėmė pasigirsti balsų, kad kaip tai darė prancūzų firma Šneider - Pagirių savanorių vėliava parade rugsė- stambus ginklų fabrikai, bendrai susita­ Krezo. Vickers - Armstrongo firma jo 9 d. pagerbiant Valstybės Prezidentą. rę, aprūpina ginklais visas tarp savęs siuntinėjo Krupui varį ir kitas reikmenes, Ši vėliava lydėjo savanorius kautynėse kariaujančias šalis. Bet tiesioginę išva­ be kurių nebuvo galima gaminti karo ir yra priešų kulkų sušaudyta. da minėtam tardymui davė faktas, kad medžiagos, o Krupas atsilygino, išduoda- J. Kiaunės nuotr. Bolivija ir Paragvajus, kurios šiuo metu mas kelias kariškas Vokietijos paslaptis, tarp savęs kariauja, gauna ginklus iš tų kaip antai, kulkų ir šovinių gamybos ir pačių ginklų fabrikų! Kvota davė visai t. t. Šneider - Krezo pasiuntė Krupui frontėj ginklų fabrikus ir kasyklas, ku­ nelauktų, tiesiog sensacingų rezultatų. tankų braižinius, už tai gaudamas vokie­ riose dalyvavo akcininkais prancūzų ir Pasirodė, kad didžiausioji Amerikoj gink­ čių karo lėktuvų planus. Nuostabūs bu- vokiečių ginklų pramonės magnatai! lų gamybos bendrovė Electric Eoat Com- vę dalykai taip pat tarp vokiečių ir ru­ Paskutinėmis žiniomis, Anglijos vy­ pany ir tokia pat Anglijos bendrovė sų. Šiaurės Rusijoj vario kasyklose riausybė ruošiasi ginklų gamybą suvalsty­ Vickers - Armstrong yra sudariusios bendrai kasę varį vokiečių ir rusų fab­ binti ir ginklų išvežimą kontroliuoti. Bet sindikatą ginklams tiekti visam pasau­ rikai. Į Vokietiją iš Rusijos buvo gabe­ labai abejotina, kad ši priemonė ką pa­ liui. Jos bendrai pardavinėja ginklus ir namos karo reikmenės rusų prekybiniais dėtų, nes ginklų prekyba, lygiai kaip Meksikai prieš Amerikos Jungtines laivais. Vakarų fronte, kur ėjo baisiau- opiumo ir kitų narkotikų, yra labai pel­ Valstybes, ir Pietų Amerikos valstybėms, sios kovos, del neišaiškintos priežasties ninga ir visada ras nematomą spragelę ir Kinijai, ir Japonijai, ir Balkanams, ir nebuvo šaudoma į tuos esamus pačioj pa- ištrūkti iš budrių kontrolės akių! Prancūzijai, ir Anglijai, ir Vokietijai, ir Sovietų Rusijai ir visoms kitoms valsty­ bėms, kurios tik yra ginklų reikalingos Nafta ir politika Mažojoj Azijoj. ir moka pinigus. Didžiausias šių ben­ Iš Sirijos sostinės Damasko ateina ži- domas, į Haifos uostą. Tuo būdu ir pran- drovių agentas yra paslaptingas graikas, nių, kurios skamba iš pažiūros labai kuk­ cūzai ir anglai turės savo naftą Mažosios dabar Anglijos pilietis, Bazilis Zacharo- liai ir paprastai. Jos praneša, kad bai- Azijos pakrašty. Naftatiekio ilgumas vas, uždirbęs milžiniškus pinigus už tar­ giamas statyti dvišakis naftatiekis iš Mo- 1000 kilometrų. Nutiesti buvo labai pininkavimą. Tardymas grėsė atidengti sulo naftos versmių į du Viduržemio jū­ sunku, nes kai kur teko vesti per kal­ dar daug kitų paslapčių iš tarptautinės ros uostus: Tripolį ir Haifą. Mosulo nus lig 1000 metrų aukštumo. Visos ginklų gamybos, bet, kitoms didžiosioms sritys, labai gausingos nafta, prieš karą kliūtys buvo nugalėtos ir darbas baigtas. valstybėms spaudžiant, jis bus nutrauk- priklausė Turkijai, o po karo buvo pri- Mosulo nafta netrukus pasirodys Euro- tas ar bent viešai neskelbiamas. Todel skirtos prie naujai sudarytos Irako vals­ pos ir kitų artimų kraštų rinkose. bus sunku ką daugiau patirti apie ginklų tybės, kuri apima visą Mesopotamiją, fabrikų darbelius. Šis milžiniškas naftatiekis turi ne tik dviejų upių, Tigro ir Eufrato, vilgoma. ekonominės reikšmės. Jis yra taip pat Savo esme šis tardymas nedavė ko Mosulo naftos versmės priklauso dau­ svarbus politiškai ir kariškai. Anglų ka­ ypatingai naujo. Apie tarptautinę gink- giausia prancūzams ir anglams. Lig šiol ro laivynas, saugojąs Sueco kanalą, da­ lų fabrikų sąjungą yra kalbama labai gaunamos naftos išvežimas buvo labai bar bus aprūpintas arti esama nafta, kas senai Didžiausi Europos ginklų fabri­ sunkus ir brangus, nes Mosulai yra toli karo atveju yra nepaprastai svarbu. Taip kai, be minėto Vickers - Armstrong An­ nuo jūros ir geležinkelių. Atsižvelgiant pat ir prancūzų laivynas. Tuo būdu an­ glijoj, yra šie: Prancūzijoj - Šneider - į tai Mosulo naftos bendrovė nutarė glų ir prancūzų būtis Artimuose Rytuose Krezo, Belgijoj — Lležo mieste, Vokieti- nutiesti požeminį naftatiekį į Viduržemio — Mažojoj Azijoj ir Arabijoj — žymiai joj — Krupo Essene ir Simens Šukerto jūros uostus. Kadangi versmės daugiau- sustiprėjo. Jei Turkija mėgintų vėl dėtis Berlyne, Čekoslovakijoj — Škodo, Itali­ sia priklauso prancūzams ir anglams, tai au Vokietija, tai dabar toks žingsnis jai joj — Fiato, neskaitant daugybės ma- būtų dar pavojingesnis, negu per pasau- žesnių kituose kraštuose. Bet visi jie del naftatiekio krypties nebuvo galima turi glaudžių ryšių tarp savęs. Užsaky- susitarti. Todel buvo nutarta padaryti linį karą. mai ir pelnas dalomasi proporcingai fa- dvišakį naftatiekį. Iš Mosulo lig Eufrato brikų dydžiui ir pajėgumui. upės iš pradžių eina tik viena vaga, Ginklų fabrikų bendradarbiavimui pa- kuri prie upės skiriasi į dvi šakas: vie­ vaizduoti pakaks čia atminti vieno pran­ na šaka eina per prancūsų valdomą Si­ cūzų parlamento atstovo kalbą, pasaky­ riją į Tripolio uostą, o antra — per Irako ir Palestinos žemes, faktiškai anglų val- 750 Pabaltijo paktą pasirašius. Vygandas. Rugsėjo 13 d. Ženevoj, Tautų čioms į užsienius delegacijoms, savo reikalus, nei eidamas kuri Sąjungoj sekretoriate pasirašyta kad jos palaikytų tinkamus san- sau. Estijos, Latvijos ir Lietuvos san- tykius! Vadinasi, norima, kad ir Santykiuose su dideliais kaimy- tarvės ir bendradarbiavimo su- atstovybės bei delegacijos bendra- nais, su Skandinavijos valstybė- tartis. darbiautų. Pasižadama pranešinė- mis visos trys valstybės, veikda­ Sutartis pavadinta: Santarvės ir ti sudarytų sutarčių su kitomis mos iš vieno, taip jau gali daug bendradarbiavimo sutartis. Bet valstybėmis tekstus. Taigi, jei daugiau pasiekti. trumpai ji vadinama Pabaltijo kuri valstybė pasirašo kokią su­ Taigi, bendradarbiavimas poli- paktu. Sutartis turi įvadą ir de- tartį, ji privalo, neatidėliodama tinėje srity gali duoti labai daug vynis straipsnius. sutarties tekstą pranešti kitoms visoms trims valstybėms. dviems valstybėms. Įvade pasakyta, kad trijų vals­ Toliau eina bendradarbiavimas tybių prezidentai „pasiryžę plėsti Toliau sakoma, kad prie šitos ūkio srity. Čia pirmiausia galima bendradarbiavimą tarp trijų šalių sutarties gali prisidėti ir trečios būtų tarp savęs ūkio santykius ir skatinti glaudesnę santarvę tarp valstybės, bet tiktai visoms trims taip sutvarkyti, kad visoms trims Baltijos valstybių, tvirtai nutarę valstybėms sutinkant. valstybėms iš to būtų naudos. Bet prisidėti prie taikos palaikymo ir Sutartis pradeda galioti nuo pa- ir šiaip santykiuose su kitomis patikrinimo ir derinti jų užsienių sikeitimo ratifikacijos dokumen­ valstybėmis visos trys valstybės, politiką Tautų Sąjungos sandoros tais. Pasikeitimas turės įvykti eidamos iš vieno ir derindamos sa- dvasia, nutarė sudaryti sutartį ir Rygoje. Sutartis galioja dešimts vo ūkinę politiką, galėtų geriau paskyrė šiam reikalui savo įgalio- metų, o po dešimties ji gali būti aprūpinti savo reikalus. tinius.." Sutartyje sakoma, kad nutraukta, atsisakius vienai ku­ Pagaliau ir kultūros srity dir- „trys vyriausybės pasižada tartis riai šaliai. bant iš vieno, galima būtų pasiekti bendros svarbos užsienių politi­ Prie sutarties dar pridėta visų gerų vaisių. kos klausimais ir teikti abipusę trijų valstybių pasirašytoji dekla­ Trumpai sakant, nėra tokios politinę ir diplomatinę pagalbą sa­ racija, kuria pasižadama auginti valstybinio veikimo srities, kur vo tarptautiniuose santykiuose". ir plėsti tarp trijų valstybių drau­ negalima būtų išplėsti bendradar­ Nustatoma, kad užbrėžtam tikslui giškumo bei susitarimo dvasią. biavimo ir susilaukti gerų rezul­ siekti daroma periodinės trijų val­ Kiekviena valstybė pasižada imtis tatų. stybių užsienių reikalų ministerių reikalingos šiam tikslui iniciaty­ Žinoma, plačiam bendradarbia­ konferencijos, kurios rinksis regu­ vos ir priemonių. vimui reikia laiko ir iniciatyvos iš liariai, mažiausia du kartu per vadovaujančių politikų, bet reikia Ši sutartis yra tam tikri rėmai, pabrėžti, kad ši sutartis yra rim­ metus, iš eilės kiekvienos trijų val­ kuriems reikės duoti turinys. Tas stybių teritorijoje. Vienai kuriai tas žingsnis į Pabaltijo valstybių turinys pareis nuo susitarusių val­ glaudžią sąjungą. šaliai pasiūlius ir kitom dviem pri­ stybių gero noro, jų pasiryžimo tarus, gali rinktis ir nepaprastos Mums lietuviams malonu, kad ši konferencijos ar vienos iš trijų bendradarbiauti. O Lietuvai, Lat- sutartis išdygo Lietuvos iniciaty­ valstybių teritorijoje, ar kur nors vijai ir Estijai bendradarbiauti yra va. Lietuva šiemet balandžio mė- užsienyje. gyvas reikalas. Pirmas ir svar­ nesį pasiūlė susirinkti ir tartis del biausias bendras reikalas tai ne­ bendradarbiavimo gairių nustaty­ Pripažįstamas buvimas specifi­ priklausomybės išlaikymas. Vi­ mo. Ši sutartis ir yra to pasiūly­ nių problemų, vadinas tokių, ku­ soms trims valstybėms gresia be­ mo vaisius. rios liečia tiktai kurią vieną šalį. veik tas pats pavojus. Teisybė, Lietuva jau 1921 metais buvo Tokios problemos neįeina į pasi­ Lietuvai daugiau gresia pavojus iš pasiėmusi iniciatyvos Pabaltijo tarimus. Kiekviena šalis savo spe­ vakarų ir pietų, o estams ir lat­ sąjungai kurti. Tada Lietuvos už- cifines problemas tvarko nepri­ viams tas pavojus mažesnis. Bet sienių reikalų ministeris lankėsi klausomai Nors sutarty ir nemi- čia kiekvienam aišku, kad jei, sa- Rygoje ir Taline ragindamas kurti nima, bet čia turėta galvoje Lietu- kysim, Lietuva nustotų laisvės, Pabaltijo sąjungą. Jis ir vienur ir vos ginčas su Lenkija. Lietuva no- tai anksčiau ar vėliau tas pats li­ kitur sutiko pritarimo. Buvo pa­ rėjo šitą ginčą išimti iš bendrų kimas ištiktų ir Latviją su Estija. ruostas sąjungos planas. Su Latvi- pasitarimų, nes šitas ginčas kitas Geografinė padėtis visas tris vals- ja buvo pasirašytas protokolas, dvi valstybes mažai liečia, o ben­ tybes labai jungia. Tuo tarpu lat­ nustatąs glaudų politinį bendra­ dras jo svarstymas galėtų sudaryti viams ir estams didesnis pavojus darbiavimą. Bet vėliau, pasikei- keblumų ir Lietuvai ir kitom iš rytų negresia. Bet kas gali ži- tus kai kuriems vadovaujantiems dviem valstybėm. Jeigu Estija ar noti, kas bus rytuose po kelių ar asmenims, šitie gražūs sumanymai Latvija turės savo specifinių rei- keliolikos metų? Taip pat jeigu sustojo. kalų, jos taip pat galės tat išskirti vakaruose kiltų audra, tai ji labai Lietuva vėl ėmėsi iniciatyvos ir iš bendrų pasitarimų. lengvai gali pasiekti ir Latviją dabar jau pavyko padėti Pabaltijo Susitariama stengtis likviduoti ir Estiją. Susidėjusios drauge, vi- santarvei pamatus. geruoju ir teisingumo bei teisėtu- sos trys valstybės lengviau gali Galima tikėtis, kad Pabaltijo mo dvasia kiekvieną ginčijamą patikrint savo politinę nepriklau- santarvė Europos politikoje suvai- klausimą. Šiam tikslui geriau pa­ somybę, nekaip eidamos skyrium. dins svarbų vaidmenį, nes ne tik siekti numatoma dar atskirų susi- Taip pat Tautų Sąjungoj ir įvai­ Lietuvoje, bet ir Estijoje ir Lat- tarimų. riose tarptautinėse konferencijo- vijoje matyti tvirto pasiryžimo Pasižadama duoti atstovybėms se, visos trys valstybės eidamos Pabaltijo sąjungą ugdyti ir stiprin­ užsieniuose, taip pat ir vykstan- iš vieno, gali daug geriau pastatyti ti.

751 Studentai šauliai V. D. universitete. Jau ne pirmą kartą „Trimitas" žada jau šiais ar kitais metais vi- išnaudotų visus universitetinio studentus šaulius prisimena: paba- sai išnykti. Atvykę universitetan gyvenimo teigiamumus, visas esa- ra, tėviškai pamoko, esą jūs turite studentai nešauliai būrin beveik mas sąlygas ir sykiu neduotų pro- būti toki ar anoki, jūs dar nesate nestoja, nes būrys mažai terody- gos pasireikšti neigiamumams ir pakankamai išsilavinę, darbštūs, damas veiklos, ypač universiteti- trukdyti šaulišką darbą. šauliški... niame gyvenime mažai pasireikš- Būrio darbą teko perorganizuo- Ne vienas mūsų, išgirdę tuos pa­ damas, ne daug ką pajėgia pa- ti, pritaikant universiteto organi- mokymus, susimastome ir turime traukti į šaulių eiles. Tuo būdu zacijų darbo metodus, dedant pa- pripažinti, kad iš tikrųjų, mes dar per keletą metų, baigus universi- grindan vyriausius šauliškumo nepajėgiame būti tuo, kuo turėtu­ tetą dabartiniams šauliams, būrys principus. Tatai pasirodė neleng- me. Mūsų šauliška darbo vaga turėtų būti likviduotas, tada tek­ va įvykdyti. siaurutė ir ta pati iškreivezuota tų pasitenkinti nedideliu skaičiu­ ji daug mažiau žymi, kaip tojo mi studentų šaulių, stojančių į ki- Kai kurių universiteto organi- provincijos būrio, tuo tarpu, kai tus provincijos ar Kauno būrius. zacijų to paties klausimo sprendi- iš mūsų daugiau laukiama. Būriui stojo prieš akis klausi- mas parodė, kad per didelis stu- Kiekvienam iš daromų prie- mas: — Gyventi ar mirti?! dentų troškimas akademinės lais- kaištų būtų galima surasti pateisi­ Manyti, kad Šaulių Sąjungoj vės atvedė prie konflikto su pačia nančių aplinkybių. Universitetinių trūktų bet kam darbo — būtų ne­ organizacija ir jos pagrindiniais tradicijų naujumas, sunki studentų teisinga. Manyti, kad judriausiam principais. materialinė būtis, pereito dešimt­ tautos jaunimui — studentijai Stud. šauliai, kap drausmingos mečio inteligentinių jėgų stoka nėra vietos Š. S-goje — pernelyg karinės organizacijos nariai, pasi- valstybiniame darbe, aprėžtas skaudu. Š. S-ga nenori ir negali tenkino tomis veiklos sienomis, studento laiko kiekis, jo darbo norėti bet kam atimti teisę ginti kurias buvo nurodžiusi Š. S-gos laikinas pobūdis, savotiška uni­ savo tėvynę, o ypač tokiems karš- vadovybė. Tačiau Š. S-gos vado- versiteto organizacija ir nuotaika tuoliams - pasiryžėliams, koks vybė įvertino keblią būtį, kurioje ir daug panašių kliūčių trukdė yra jaunimas. atsirado stud. šauliai, ir pasiryžo vykdyti būriui pilną šauliško dar­ Š. S-ga brangina jaunimo jėgas iš pagrindų perorganizuoti būrį. bo programą. ir kultūros darbo srity — susirū­ Iš V. D. U. stud. šaulių būrio Laikas nuo laiko stud. š. būrio pinusi tautos kultūriniu ugdymu ir padaryta kuopa. Kuopa savo tei- darbas pagyvėdavo, o vėliau ir tautiniu sąmoninimu, — Š. S-ga sėmis prilyginta rinktinei ir pa- vėl apsnūsdavo. Kas kelinti metai jokiu būdu negali atsižadėt lanks­ skirta centro vadovybės žinion, visa buvo pradedama iš naujo, ir čiausios jėgos, labiausiai auklėji­ nes kuopoje yra susirinkę iš dau- vėl buvo daromos senos klaidos, mui ir pažangai pasiduodančios gelio rinktinių teritorijų šauliai, į lyg ta pasaka be galo. Tačiau bū­ medžiagos — jaunimo. kur ir vėl netrukus išsiskirstys. rio narių skaičius nemažėjo, jis Taigi apie studentų būrio likvi­ Be to, pastačius darbą tinkamon buvo skaičiuojamas šimtais. Kas davimą neteko galvoti. Studentų plotmėn, studentų jėgos gali būti metai didelė šaulių dalis, baigę būrys atrodė esąs reikalingais ir panaudotos visų rinktinių darbui. studijas, išvyksta, jų vieton stoja būtinas, ne tik kaip eilinis viene- Būrys iš nelankstaus ir nejud­ naujai atvykę šauliai. Tačiau, pas­ tas, bet kaip neišskiriama ir rei­ raus vieno vieneto suskaidytas į taruoju laiku, uždarius moksleivių kalinga pačios sąjungos dalis. fakultetinius būrius. Fakultetinių šaulių būrius, naujų atvykstančių Teko ieškoti kelių, kurie atspė­ būrių vyriausias uždavinys - kari- šaulių skaičius nuolat mažėja ir tų gyvenimo reikalavimus, kurie nis parengimas ir specialybės žinių pritaikymas šauliškam darbui. Tuo būdu dabartiniai būriai, su- daryti beveik pirmiau veikusių- jų sekcijų (sanitarinės, šauliškos propagandos, priešcheminės) pa- grindu. Tik pirma darbas sekcijo- se buvo nebūtinas, todel neapė- mė visų šaulių ir buvo mažiau glaudus, ko naujai įsteigtuose bū­ riuose bus galima išvengti. Universiteto organizacijos skirs- tomos į dvi rūšis, į korporacijas ir draugijas. Korporacijai galima pri­ klausyti tik vienai — draugijoms — kelioms. Korporacija pasižymi ypatinga drausme. Kiekvienas korporantas sako: „korporacijos pareigos turi būti atliktos pirmon galvon", nes kitaip negalima būti korporantu.Tuo būdu išeina, kad šauliškos pareigos studentui virs­ Darbo pradžiaVytaut o Didžiojo universitete. Universiteto rektorius, profesoriai ta antraeilėmis. Vadinasi, jei vie- ir studentų korporacijų vėliavos imatrikuliacijos metu. nu laiku bus du susirinkimai, kor-

752 Visi stud. šauliai turi priklausy- ti kuriam nors būriui, jame atlikti šaulio pareigų minimumą, kuris bus organizuojamas taip, kad su korporacijų darbu nesutaptų. Tačiau, kad šauliai tuo būdu nebūtų išstumti iš universiteto or- ganizacijų tarpo, kad galėtų aktin- gai pasireikšti, su jomis bendrau­ ti, kad galėtų vykdyti darbus, ku- rie atliekami korporacijoje, t. y. susirūpinti saviaukla, kad turėtų žmonių, galinčių pašvęsti daugiau laiko šauliškajam darbui, kaip ki­ tų korporacijų nariai steigiama stud. šaulių korporacija saja. Stud. šaulių sajai korporaci- jai gali priklausyti visi studentai šauliai, priklausą kuriam nors universiteto kuopos būriui. Sajos nariai, atlikę būryje šaulio parei­ Naujai įstoję studentai imatrikuliacijos metu universitete. gų minimumą, dalyvaudami šau- lių sajoje gali intensingiau dirbti šaulišką darbą ir įeiti į universi- porantas pasirinks korporacijos Lengviausia išeitis, atrodytų, teto gyvenimą. susirinkimą, jei korporantas gaus būtų, universiteto šaulius suorga- Šaulės moterys priklauso kuo- du įsakymu, tai vykdys pirmon nizuoti korporacijon, tada susida­ pos būriams bendra tvarka, gali galvon korporacijos duotąjį, jei rytų mažesnis, bet lankstesnis, priklausyti ir kitiems vienetams, reiks dalyvauti studentų eisenoje, darbingesnis, turįs geresnes są­ o savo specialiems uždaviniams korporantas eis su korporacija. lygas įvesti drausmei, vienetas. vykdyti sudaro ratelį „Živilė", ku­ Taigi, tuo metu, kada vyksta dar­ Tačiau, tam prieštarauja vienas ris per 3 metų gyvavimo laiką pa- bai korporacijose, šauliams nebe- vyriausių Š. S-gos principų. Š. S- sireiškė aktingu darbu. lieka žmonių. Būriui ligi šiol ne- ga negali atimti progos nieku ne- buvo galima dalyvauti universi- nusikaltusiam susipratusiam lietu- Visai kuopai vadovauja kuopos tetiniame gyvenime lygiomis su vilui susirūpinti savo tėvynės gy­ taryba, sudaryta iš visų būrių kitomis universiteto organizaci- nimu vien todėl, kad jis priklau- pirmininkų ir kuopos vado. jomis. Būrio darbas, vykstąs už so kuriai lietuviškai korporacijai. Taigi, perorganizuojant stud. universiteto sienų, daugeliui stu­ Šitam keblumui išvengti pasirink­ šaulių būrį, darbas pakreiptas dentų buvo mažai žinomas. ta kompromisas. nauja vaga. Stud. Šaul.

Ats. mjr. P. Gudelis. Sausio pradžioje kaimų atstovų susirinkiman atvykę bolševikai pareikalavo užleisti jiems valdžią ir pagrasė pavartoti jėgą. Tik vienas Myk. Tonkū­ Vasaros rytų partizanai nas iš vietos šukterėjo, kad „ir mes pastatysim jėgą (Žiūr. 37 nr.) prieš jėgą". Bet tokios jėgos nesusirado. Nuolatinė milicija su vadu P. Stravinsku nuėjo tarnauti bol­ Pasvalio būrio veikimas ševikams. 1918 m. lapkričio 17 d. Pasvalio bažnyčioje bu­ Pasvalio bolševikų komitetas išbėgo bene drau- vo paskelbta iš sakyklos, kad klebonijos kieme bus ge su Joniškėlio apskričio komitetu ir 8 šaulių pul­ pranešimas del lietuviškos valdžios sudarymo. Su- ku. Po savaitės atvykęs į Pasvalį Vaškų partizanų sirinkusiems žmonėms vyriausybės atsišaukimą pa­ būrys išgaudė likusius bolševikus ir padrąsino se- aiškino gyd. Tonkūnas. Bene tą pačią dieną sugrį- nąjį valsčiaus komitetą stoti prie valdžios. Tą pa- žę iš bažnyčios žmonės išrinko atstovus į valsčiaus čią dieną pradėjo rinktis ir milicininkai. Ūmai su­ tarybą ir kaimų miliciją. Rytojaus dieną kaimų at- sirado gausingas būrys. Bal 1 d. apskrities komite- stovų susirinkimas išrinko valsčiaus komitetą iš 7 tas jau išdavė Pasvalio milicininkams 21 liudijimą. žmonių: komiteto pirmininku J. Tonkūną (dabar Pirmieji milicininkai buvo rinkti po vieną iš seniū- šviet. minist.), sekretorium — gyd. J. Čeponį. Ko­ nijos. Vienose seniūnijose susirado ir savanorių. mitetas pirmiausia organizavo valsčiaus apsaugą — Daugelis seniūnijų išrinktajam milicininkui nupirko nuolatinę ir atsargos miliciją, po du vyru kiekvie- arklį ir balną. Kitose seniūnijose nutarta eiti tar- name kaime. nybą iš eilės po vieną savaitę. Paaiškėjus, kad prie- Bet pradėjo organizuotis ir bolševikai. Jiems šas gali grįžti, pradėjo plisti savanoriai su savo ark- vadovavo stud. med. P. Lukoševičius iš Papyvesių. liais ir pėsti. Ligi pasitraukiant iš Pasvalio, milici- Pirmame kaimų atstovų susirinkime jis jau protes- jai vadovavo Ad. Čirvinskas. tavo proletarų vardu prieš buržuazinės valdžios su- Balandžio 4 d. Pasvalio komiteto pirmininkas, darymą. Jis organizavo darbininkų profesinę są- gavęs žinią apie priešo atėjimą, pasiuntė į Vaškus jungą ir Marijampolskio namuose įsteigė sąjungos šį raštą: „Vaškų milicijos vadui. Vokiečiai nuo Bir- klubą. Ten šventadieniais ir turgadieniais rengda- žų traukiasi. Šiąnakt bus Pasvalyj ir rytoj (5.IV.) vo komunistinius mitingus. važiuoja Pakruojin. Sulig vietinio leitenanto žo- * 753 Pirmoj ėllšj eina vaFstybfalNi- Vyt. Donaila, liava, mūsų — raudona baltu Vy­ GERBKIME SAVE. čiu, ir tautos vėliava — trigp alvė, 'Miesto aikštėje minia žmonių, himnas ir ką Jis reiškia? Jei su­ Tai visiems žinoma, tačiau pasi­ orkestras groja Lietuvos himną. prasdami, žinodami nemokame taiko neskiriančių tautos vėliavos Vyrai nusiima kepures, tačiau ke­ gerbti — esam tolimi, svetimi tau­ nuo valstybinis. Po ]ų tina ka* letas beūsių ir žilaplaukių! lyg ne­ tos dvasiai ir jos idealams, o, jei riuomenės vėliavos, šaulių, sava- suprasdami, apsidairę nevikriai nematome sąmoningo supratimo, norių* toliau — organizacijų* nuvdzia kepures, 0 moterys dai­ įpareigojančio gerbti himną, kaip Viiiava tautos, vaistyk, „r*, rosi, viena kita nežino ką darytif kiekvieno lietuvio maldą, turime keletas patylomis net kalbėti ren­ skubiausiai pašalinti skaudų dva­ nizacijos ženklas, simbolis, pažen­ giasi Atrodo, tarsi nesenai sugal­ sios neturtą, Kurįs meta šešėlį klinimas ryškiausios minties sie­ votos apeigos repeticija, kurios nei ir nuoširdžiai gerbiančiam* kimo, kuriam aukojasi tūkstančiai vieni nesupranta, o kiti vaidina.. ar vienas žmogus. Iš istorijos Ii* Inteligentai, organizacijų vadai, nome vėliavos gerbimo pavyz­ Čia noris nors prabėgančio sa­ vesdami visuomeninės veiklos ir kiniais išsitarti, Kas yra himnas džių, matome, kokia pagarba, ir įvairių idėjų keliu, pirmiausia' tu­ tikėjimu, gerbdamas tą ženklą di­ bei tautos giesmė, kurią gerbti rėtų išaiškinti, kada ir kaip turi­ dar ne visi sugebame, dvyriškus lygius atlifco* Vėliava, me^ gerbti ir jausli _malda§, gies­ tarsi amžinas, -ją matanči&m-Ien* Tauta turi savo dvasią, • būdą, mes, iš kurtų pirmoj vietoj stovi klu kalbąs feuki% dvasia. y siekimus, kuriuos išugdo amžiai, Tautos Giesmė — himnas. ir lyg vieninga grandinė, tęsiasi iš Ir keistai liūdnar, net friaudy, Svetimos valstybės himnui mes matant kartais žmojgų negerbiantį kartos į kartą. Tautos himnas tai turim reikšti ne mažesnę pagarbą, josios credo (tikiu), giesmėj trum­ vėliavos, abejingą, ženklui, kuriam jei leidžiam svečiams pas mus at­ lenkiasi "tūkstančiai jojo bendra­ pai išreikšta dvasia, siekimai, silankyti ir norim išgirsti kokia malda ir troškimai, tai ką kartų minčių, už kurią tėvų tėvai kraują giesme, tautos maldą reiškia sa­ liejo, aukojosi kartos gerbs, atmins. Kur lietuvis vo troškimus svečių tauta. gyventų: Amerikoj, Japonijoj, to­ Kalbant del himno gerbimo ne Kartais tenka matyti šventės limam Lietuvos užkampyje, pa­ a- iskilrnės metu iškeltą apspuru­ sieks jį tautos himnas, kaip ne- pro šalį paminėti ir vėliavos. sią, nublukusią vėliavą arba ma­ atidalijama dvasios išraiška. tant garbingą organizacijos nelą- *'Mes galim džiaugtis mūsų him­ mą vėliavą* praeiviai nerūpestin­ no nuostabiu tautos idealų išreiš­ gai dairosi, vaiposi, nebaigia po­ kimu, sukauptu lietuvio dvasios kalbių įpratimu plaukiančių^. n#- žėrėjimu keliose eilutėse. Ne kar­ pakelia kepures; Reikia manyti* tą mūsų visuomenės veikėjai iš­ kad" savuosius -įsitikinimus gf?v nagrinėję himno žodžius, rado biąs/ garbingas asmuo -pagerbs * ir mintis aprėpiančias mūsų dvasią, jam svetimos idėjos yįUavąi žęn^ polėkius, norą. Ir-po šio turim. pa- klą, nes, "kas moka .Jei*bii\ kito; klausti himną - „savotiškai" ger­ jausmus, įsitikinimu^mokės bran­ biančius: ar suprantame, ka§ yra ginti ir ugdyti savo siekimų idėjas,r

džiais, vokiečiai gavo iš santarvės įsakymą tuojau džiame pagalbos kaip galima greičiau. Priešas sto­ pasitraukti ligi rubežiaus, Lietuva atiduodama- bol­ vi kaimuose: Ličiūnų, Gaidyneje ir Girsuduose, kaip ševikams plėšti. Bolševikai esą eina didele jėga. praneša, apie* 400 su kulkosvaidžiais, Vaškų mili­ Pasvaliečiai (23 vyrai) mano pasilaikyti Pasvalyj ir cija užima kaimus Pąrvalkai ir Vaidžiūnat Apie kviečia jus pagalbon, Pasvalio valsč, komiteto krinčiniečius visai nieko nežinome. Vabalninkiečiai pirm. J* Tonkūnas". keliauja į Joniškėlį* Dauguma milicionierių, kurie Bal, 7 d,, gavę J. Navako įsakymą, pasvaliečiai išjojo \ Joniškėlį — negrįžo , išvyko į Smilgius. Tėn buvo labai vaišingai priimti, BaL 13 d. bolševikai užėmė Pasvalį* o būrys per Smilgių ūkininkai, įsismaginę, traukė paslėptus Joniškėlį pasitraukė į Linkuvą. ginklus ir kartu su pasvaliečiais, atvykusių iš toliau gyventojų prašomi, jodinėjo gąsdinti bolševikų net į Pasitraukusių į Linkuvą milicininkų nuotaika Šukonių ir Kratiškių kaimus, Vabalninko valsčiaus^ buvo "labai nupuolusi. . Atjojus Vaškų ir Pasvalio "milicininkams, Dau- Joniškėlio užimti vyko apsaugos stabo nario P. jtėnų valsčiaus komitetas taip pat susirūpino steigti Gudelio vadovaujami Pasvalio,* VaJbakinkų; Joniš­ savo valsčiaus apsaugą. Iš jų archyvo matyti, kad kėlio ir Krinčino būriai jsu ių vadais, iš viso apie 200 tą dieną buvo išduotas įgaliojimas J, Mickeliūriui žmonių, Atstačius senąją tyątką Joniškėlio fronte, „tverti ginkluotus būrius Daujėnų valsčiuje". buvo gauta žinių, kad bolševikai puola vicškiečius. Daujėnų apylinkėse pasvaliečiai dalyvavo kau­ Išskyrus joniškėliečius, visi būriai' buvo pasiųsti į tynėse su bolševikais ties Unciškių ir DonfliŠkių* kai­ Vaškų frontą, ^ mais. Jose ypatingai pasižymėjo milicininkas Ulians- BaL 16 d, bolševikai, buvo išvaryti' už MUŠOŠJ feas, Pirmose kautynėse nukovė" jo arklį ir įm pali­ Buvo numatyta užimti Pasvalį; Dalis milicininkų kęs vienas vos išspruko. iŠ Doniliškių, Itautynių jis ibuva "pasUisti į Šimonis persikelti per Mušą ir pulti išnešė mirtinai sužeistą vokiečių karininką, nuo Paberžių puses, Ustukiuose vienu keltu perst- BaL 12 d. visa milicija nuo Kriiičlna — Dau­ kėlė vokiečiai su 1 ktdkosvaidMu ir milicininkai, ii jėnų fronto pasitraukė į Pasvalį ir toliau. Pasvalį viso apie 20 Žmonių, Daugiau persikelti negalėjo, paliko ginti pasvaliečiai su nauju vadu Pr, TraŠke* nes bolševikai iŠ stoties laibai taikliai kulkosvaidžiais vičium. Iš jo rašto apsaugos štabuf skaitome ž „Fa* apšaudė. P&syaiio užimti nepavyko, bet ir atsitrauk­ dėtis sunki. Giname Pasvalį* su 20 kareivių, Mel­ ti tegalima buvo tik sutemus* •

754 troškimus. Tad ką bekalbėti apie mas reikalas, bet esminė tautos voti mokėjusius. Gerbdami vėlia­ tuos, kurie tautos, valstybės bei dvasios, valios plėtros sąlyga. vą, gerbiam tėvų, senelių kaulus, jam artimos organizacijos vėlia- Mes galėtume pasimokyti ir darbus, dėka kurių galim būti tuo, vos nepagerbia. iš kitų tautų, matom šimtus pa- kuo esame ir kuo norime būti. Mes daug reikalų suvedam į pa­ vyzdžių kaip save gerbianti tauta Gerbdami himną, vėliavą, ger­ siteisinimo nereikalaujančias są- moka gerbti himną, vėliavas, em- biam patys save, savąją dvasią vokas: et, tamsuoliai, nesuprantą. blemas, simbolius. Gerbimas pa­ skatinam džiūgauti laimėjimais, Pagaliau, jei mes sausinam pelkes, kelia dalyko vertę, atkreipia akis, kovoti su kliūtimis. taisom stogus, vieškelius, neturė- įprasmina, primena tai, ką turi at­ Baigiant šias mintis, norėtum, tum užmiršti neatidėliojamo, sku­ minti ir žinoti. kad šiuo reikalu netektų daugiau baus dvasios remonto. Tai ne tam­ Atrodo, mes jau pamiršom, kad panašiai rašyti. Lyg ir nepatogu sumas, bet gal apsileidimas. Ne­ už himną nesenai trėmė į Sibirą, kalbėti apie tai, ką, rodos, kiek­ supratimas neteikia teisės nežino­ kalėjiman bruko, už vėliavą mirė vienas turėtų žinoti bei suprasti ti tai, ką turim žinoti, abejingumas tūkstančiai. Dabar viskas taip pa­ tiek, kad giedant ar grojant himną joks pasiteisinimas ten, kur turim prasta, kasdieniška. Jei kokia ar nešant vėliavą reikia atidoti jausti, gerbti, mylėti. mintis, siekimas nusidėvi, kitaip tinkama pagarba. sakant, pasilieka užpakalyje tin- Kas to dar nesuspėjo suprasti, Žmogus, kuris šaltu abejingumu kamesnio, geresnio, darosi nuobo- turėtų savosios laimės dėliai šį žiūri į garbingus reiškinius, kuris Dus, svetimas. Argi galėtume pasa­ trūkumą pašalinti. nejunta didingos pareigos pajusti kyti, matydami miesto aikštėje maldoj maldą, nepalenkia galvos abejingos minios dalyvius, grojant prieš ženklus, del kurių esimo ėjo himną, nekreipiančius dėmesio į ilga, sunki kova, toks žmogus ra­ vėliavą. Ne, tai savotišką dvasios mus prisieks, galės žodį sulaužyti, „ramybė", nesirūpinimas suprasti išsižadėti to, kas kitiems šventa. kas, kam? Tai toli siekiąs visuomeninis, gal Turim įsisąmoninti, suprasti, kad net pedagogikos reikalas. Tai ne giedodami himną mes minim ir paviršutinis, šiaip taip prastumia- skelbiam sau ir aplinkai, kas mes esam, ko siekiam, gerbiam, trokš­ tam. Iškilmių, susirinkimų metu mes maldos nuotaikoj bendraujam himno mintimis su tūkstančiais milijonais tokių pat vienos tautos, vienodų siekimų vaikais. Ne va­ kar tai pradėta, ne rytoj ta malda baigsis. Matydami, gerbdami vėliavą, gerbiam jos reiškiamą svarbą. Juk vėliava sukvietė spiestis aplink Pasvalio ir Krinčino būrių partizanai. save ištikimuosius, gerbti ir ko-

Išvarius bolševikus, kitų būrių milicininkai grį­ patrankų. Vokiečiai valgydavo ir miegodavo, o žo, o fronte pasiliko Pasvalio ir Vabalninko būriai. milicininkai juos apsaugodavo ir tarnaudavo ryši­ Jų vadai Pr. Traškevičius ir Bernardas Sakalaus­ ninkais ir žvalgais. Drauge su vokiečiais dalyvavo kas sustojo Tetirvinuose. Jiems štabo atstovo P. Medinių ir Telžių kautynėse Gudelio buvo pavesta saugoti kairįjį Mušos krantą. Kitai būrio daliai teko veikti Joniškėlio fronte. Jo rašte sakoma: „Vaškiečiai atėjo į Vaškus, Palie­ Pasvalio būrys, vienintelis būrys, turėjęs savo pius ir Kemėnus. Jei pasirodys didesnis bolševikų būrio krautuvę. Į būrį buvo įsirašę ir Pasvalio var­ būrys užpiūdysime vokiečiais. Įsakykite gyven­ totojų bendrovės tarnautojai P. Tonkūnas ir J. Mi­ tojams ištraukti laivelius ir be milicijos žinios nė vie­ kelinskas. Artėjant bolševikams jie išvežė porą ve­ no neperkelti. Reikalinga suareštuoti Parvalkuos žimų prekių ir sustojo viename kaime už Linkuvos. Praną Grincevičių, kuris perleidinėja bolševikus". Kada milicininkai fronte pritrūkdavo rūkyti, tai siun- Balandžio 29 d., bolševikų spaudžiami, pasva- tinėdavo jiems tabako ir papirosų. liečiai su kitais būriais pasitraukė į Linkuvos apy- Gegužės pabaigoj pasvaliečiai kartu su kitais linkes. Sugrįžę iš Linkuvos sustojo Šimonių, Vaine- būriais dalyvavo Pasvalio atvadavime ir bolševikus konių, Gružių rajone. Šimonyse dažnai keldavosi išvejant. Tada jiems vadovavo kar. P. Traškevičius. per Mušą pargabenti nelaisvėn bolševikų. Mat, po Vijo per Krinčiną, Kratiškius ligi Kupreliškio. Iš Kup- Joniškėlio kautynių bolševikų kariuomenėje kilo reliškio buvo nujoję į Salamiestį. Kita dalis padėjo nepasitenkinimas. Jų vadai buvo žadėję nuvesti biržėnams imti Biržus. Keletas milicininkų su vo- juos į Šiaulius, o čia iš Joniškėlio reikėjo galvatrūk- kiečių artilerija žygiavo net ligi Skapiškio. čiais bėgti. Algų jiems nemokėjo. Maistą gyven- Grįžus iš fronto, dalis išvyko į Joniškėlį tar­ tojai nuo jų slėpė, kareiviško neužteko. Čia jiems nauti batalione, kiti grįžo namo. Apie 20 milicin. patarnavo Pasvalio gyventojos Gudliauskaitė ir Pet- buvo paskirta krašto vidaus apsaugon. Keletas iš kevičiūtė: jos slaptai ateidavo pas savo brolius mi- jų dalyvavo kautynėse su bermontininkais. licininkus ir susitardavo del nelaisvėn pasiduodančių Būry tarnavo 0,57% visų valsčiaus gyventojų ir bolševikų perkėlimo. 1,23% visų vyrų, t. y. į partizanus stojo vienas iš 175 Būrio dalis, stovėjusi Gružių rajone, dažniausiai visų valsčiaus gyventojų arba vienas iš 81 vyro. Bu- veikė su vokiečiais, kurie turėjo kulkosvaidžių ir vo sužeistas ir patekęs nelaisvėn J. Strekas.

755 KLAIPĖDA Klaipėdos visuomenė pasipiktino niekšų barbarų darbais. Klaipėdos Da- riaus ir Girėno šaulių būrio iniciatyva

Dr. Jurkūnas šia proga palietė vokie- čių kultūros savybes nesiskaityti su kitų Vokietininkų vadas nubaustas už kon­ tautų kultūra. Girdi, pasaulis gerai žino trabandą. Prieš porą mėnesių pasienio

Konradą

Konrad

Konrad

Konrad, Niekšai, įžeidę karžygių paminklą Klaipėdos miesto kapuose, jau susekti.

Konradą į Klaipėdos

Mirė rašytojas Romas Striupas.

Rugsėjo 8 d. Nemune ties Karmelitais nuskendo rašytojas Rom. Striupas. Velionis gimė 1886 met. gruodžio 12 d. Rokiškio apskr. Panemunėlio vals. Sta- ponių kaime, smulkaus ūkininko šeimo­ je. Iš mažens jis linko į knygas.

Jo knygose „Alkanose mintyse", „Trylikoj apaštalų" matom vėl amžinai kažin kuo kenčiantį, nuoširdų ir žmogų mylintį. 756 MOTERYS ŠAULĖS Tuo pačiu keliu beeinant - įvairi nuotaika.

Šaulių moterų stovyklos nuopel- nai provincijos gyvenime.

Del neramumų Kinuose žmonės verčiami slėptis saugesnėse vietose. Čia matome bėgančią iš namų vieną šeimą.

757 grafijos yra teigiamas jubiliato darbų įvertinimas. „Nors Smetona nėra lenkų politikos draugas, nors jis vykdo anti- istorinį uždavinį — Lietuvos nutolimą nuo Lenkijos — lenkai patys negali spręsti, ar šiuo keliu eidama Lietuva ga­ OKUPUOTOJI LIETUVA lės ar negalės pasiekti laimės maksimu­ mą. Tačiau, niekas negali užginčyti Smetonos geros valios bei pasiaukojimo, Nemažinkite Vilniaus. Tokiu šūkiu ži­ veikėjas lenkas Br. Ovčinnik siūlo jiems kurių įdvasintas jis veda savo tautą tais noma lenkų rašytoja Elena Romeraitė pirmon galvon pasirūpinti savo artimiau­ keliais, kurie jam nuo seno atrodo tei­ kreipiasi į lenkų valdžią. Jai rūpi, kad iš sių bendradarbių, kumečių ir sargų šva­ singi." Vilniaus universiteto nebūtų iškeltas že­ ra, dora, išvaizda, pašalinti iš jų butų 18 kilometrų geležinkelis jungs Drus­ mės ūkio fakultetas. Savo reikalavimą ji smarvę, parazitus, priversti juos dažniau kininkus su Paviečio gel. stotimi. Jis jau motyvuoja gana teisingai. „Lenkija kelis praustis ir tik tada eiti į platesnį visuo­ veikia, bet iškilmingas atidarymas nu­ kartus keitė savo sostines. Vilnius ta­ meninį gyvenimą. keltas š. mėn. 25 dienai. Jo statyba tęsėsi čiau nuo 600 metų ligi šiai dienai yra Nusišovė, nes neišlaikė pataisos 17 m. 5 mėnesius. vienintelis Lietuvos centras, kur susi­ mergaitė, 5-os klasės mokinė, Aleksan- Begindami žemės ūkio fakultetą, len­ kerta rytų ir vakarų įtakos, kur susidu­ dravičaitė. Tardomi mokytojai, tėvai ir kų dienraščiai mielai cituoja ir lietuvių ria ir susipažįsta įvairių tautybių, tikybų draugai. spaudos balsą. „Viln. Ryt." buvo pasisa­ ir kultūrų žmonės''. Lenkijos karaliai, Plentuose neramu. Nuolat pasitaiko kęs prieš agronomijos skyriaus panaiki­ Jogailaičiai, nuolatos daugiau sviro prie puolimų, susišaudymų ir žudynių. Tad nimą, bet drauge nurodė, kad visi pro­ savo gimtinės, nes Vilniuje jie rasdavo nebe reikalo Vilniaus radio stoties di­ testai liks bergždi, nes dabartinėmis są­ daugiau tikrų draugų, daugiau palanku­ rektorius, aprašydamas savo kelionę mo­ lygomis Varšuva visai nesiskaito su vil­ mo ir savo dažnai gigantiškų planų su­ tociklu ir nusiskųsdamas plentų blogu­ niečių nuomone ir ką ji užsimano, tą ir pratimo, nekaip klastingų lenkų magnatų mu, pažymi, kad, motociklui sugedus daro. tarpe. Vilniaus vaidmens nepakeitė ir naktį, tenka nakvoti paplentėje, nepa­ Vilniaus radio pasirengė duoti paskai­ negalėjo pakeisti rusų pravardžiavimas leidžiant brauningo iš rankos. tų iš gyvenimo. Steigiamas „radio op­ „šiaurės - vakarinės dalies general - gu­ Pražydo vyšnios antrą kartą Vilniuje timistų klubas". Iš klubo pasitarimų ir bernijos miestu" ir pan. Visą laiką visi ir Lydos apskrity. iš ankietos tikimasi pažinti klausytojų plačiosios Lietuvos ir Gudijos gyventojai Kiek išdalinta grūdų nukentėjusiems norai, ką, būtent jie norėtų užgirsti. nešė Vilniun ir krovė visa, ką tik turėjo nuo pernykščio nederliaus, matyti iš liet. Manoma, visą programą pakreipti higie­ brangiausio. Dūminių pirkių vargšai labdaringos draugijos Vilniuje atskaitos. nos, gamtos, namų ruošos, gimtinės pa­ rungtyniavo su didikais. Pilsudskis Daugiausia išdalinta miežių (106.000 kg.), žinimo, kelionių aprašymų kryotimiJsto- įsteigė čionai kelių skyrių universitetą, rugių (160.000 kg.) ir bulvių (300 tonų). rinės ir kitos rimtos temos bus gvildena­ tuo pabraukdamas Vilniaus svarbą apy­ Maistu ir sėkla aprūpinti Melagėnų, mos taip pat gyvenimiškai, cituojant linkės kraštams. Sis mokslo židinys ne­ Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, anekdotus, atsiminimus ir nevengiant ju­ abejotinai naudingesnis kraštui nei Linkmenų, Kaltanėnų, Rudaminos, Ne- moro. Ligi šiol Vilniaus radio mito Lie­ aukštų Lenkijos ponų lankymasis Tra­ menčino, Dūkšto, Rimšės ir Apso vals­ tuvos šmeižimu. kuose, Gedimino pily ar Naručio pa­ čiai. Be to, buvo šelpiami ir mokyklinio krantėse. Nes tų valdininkų įspūdžiai amžiaus vaikučiai. Blogai užderėjo okupuotame Suvalkų išsiblaško, nelyginant jų automobilių krašte. Del sausros ir amalo javų gau­ Sulaikę čigonus žmonės Švenčionių ap. ta tik pusė to, kas buvo gauta perna', o dvokimas. Ir dabar tie vasarotojai, eks­ Kaltanėnų val. rado vežime paslėptą 6 kursantai, ministeriai kažin kuriais su­ dobilų ir šieno dar mažiau. Ūkininkai metų pavogtą berniuką. Čigonai aiš­ nieko nesamdė, nes ir patiems buvo ma­ metimais nukerpa Vilniui tą, kas jam kinosi, patys neturėję vaikų, todel norė­ naudingiausia, agronomijos skyrių. Nie­ ža darbo. Priviso vagišių, kurie kasa bul­ ję mažą valstietį „į žmones išvesti". ves lauke ar nusineša ūkio reikmenes. kas neturi teisės mažinti Gedimino sos­ Kur vaikas pavogtas, jie patys nebeat­ tinės. — Deja, autorė pamiršta, kad pats To anksčiau nebuvo. Tų pačių bedarbių simeną. apvogta ir Punsko bažnyčia. Kupave lenkų administracijos Vilniuje buvimas Politinis nužudymas. Švenč. ap. Keme- (Andrejavo val.) lietuviškai kalba tik ne tik siaurina Vilniaus teises, bet ir liškių val. Petravos kaime nušautas sa­ senesnioji karta. Jaunųjų tarpe lenkai įžeidžia jo garbingą praeitį. vo pirkioje 25 m. Čeponis. Policijos at­ agitatoriai randa šiokio tokio pritarimo Visuomenininkai — palaižūnai tai toki vestas šuo - seklys nieko nerado. Spė­ ir, pav., nesenai, atvykus lietuvių skra­ lenkų veikėjai — prisiplakėliai, kurie jama, kad Č. tapo auka savo per didelio jojančiam teatrui, jo lietuvių kalba skel­ stengiasi panaudoti svetimo darbo vai­ pataikavimo lenkams. bimai buvo nuplėšti. Kitur studento Ka- sius ir vyriausybės akyse atrodyti dide­ Vilniaus lenkų laikraščiai gražiai pa­ nopkos sutvarkytas teatras ir choras tu­ liais pasišventėliais. Dažniausiai esti minėjo Lietuvos Prezidento jubiliejų. rėjo kuo puikiausio pasisekimo. vietos dvarininkai, viršaičiai ir visokio „Kur. Vil." įdėjo fotografiją ir įžanginį Gervečius bevizituodamas, Vilniaus plauko atėjūnai. Švenčionių žinomas vyr. redaktoriaus straipsnį, kur be bio­ arkivyskupas Jalbžykovskis prisiminė čia esant lietuvišką kraštą ir paprašė, kad jam sudainuotų „Kur bėga Šešupė". nybę. Taip organizuoti mes išmokome ir kitiems ideologiniams kursams, kuriuos Kadangi lietuviai nebuvo pasirengę sa­ tik stovykloje. Tai, sesutės šaulės, vyk­ kiti metai numatoma gausingiau suruošti. vo vyskupo sutikti, tai dainavimas išėjo dykime ir toliau tas idėjas gyveniman, Moterų centro komitetas, centro valdy­ gana menkai, bet vis geriau, nei lenkiš­ bendraukime, kvieskimės ir lankykimės bos prezidiumo nariui A. Marcinkevi­ kai kalbančių parapijiečių. „Sėjau rūtą" vienos pas kitas, kad per mus šauliška čiui pasiūlius, dar Palangoje nutarė šį ir „Marija, Marija" atlikta daug geriau. vienybė pasklistų būriuose, o per juos ir rudenį išleisti platesnį kartinį stovyklos Arkivyskupas padėkojo lietuviams už tautoje. G. Pavalkienė. leidinį, kuriame būtų sudėtos kursų gražias dainas ir ragino dėtis įŠv. Ka­ paskaitos ar jų santraukos ir taip pat zimiero skyrių. Mat, jis nežinojo, kad pačių šaulių rašinėliai ir įspūdžiai iš vietos vikaras, kun. Mantužak, visą pa­ IŠ MOTERŲ ŠAULIŲ CENTRO stovyklos gyvenimo. vasarį išsijuosęs dirbo, kad tik tą skyrių VEIKLOS. Leidinys jau ruošiamas spaudai. Sesės Garvėčiuose suardytų. Jam uoliai padėjo Sportininkių uniforma. Šiomis dieno­ šaudės prašomos kuo skubiausiai siųst policija. Pav. skyriaus pirmininkui bu­ mis moterų centro komitetas savo po­ turimą medžiagą moterų centro komite­ vo įmestas daržan šautuvas. Kam reikė­ sėdyje priėmė projektą šaulių moterų tui ligi spalių mėn. 15 d. jo, tą šautuvą tuojau rado ir daržo savi­ ninkui surašė protokolą už nelegalų sporto uniformos. Pabaltintos drobės Lėšos „Trimito" moterų skyriui. Visos ginklo laikymą. „Kaltininkui" buvo pa­ bliuskelės ir dryžuoti tautiškų marginių moterų rinktinių ir skyrių valdybos pra­ klostyti sijonukai. statyta sąlyga: likviduoti skyrių, ar tūp­ šomos surinktas lėšas moterų skyriui ti kalėjiman. Artinantis darbymečiui, Stovyklos leidinys. Baigiantis moterų „Trimite" remti siųsti tiesiog per mote­ nedaug ką bendro su didvyriškumu turįs šaulių kursams Palangos stovykloje, pa­ rų centro komitetą, arba pranešti kuriuo skyriaus pirmininkas pasirinko pirmą iš­ aiškėjo būtinas reikalas išspausdinti kur­ keliu pinigai išsiųsti. Lig šiol moterys eitį ir skyrius iširo. Panašiai buvo nu­ suose skaitytos paskaitos, kad galėtų šaulės yra surinkusios 1686 litus. Iš viso gąsdinti ir kiti valdybos nariai. Tad kaip pasinaudoti ne tik kursantės, bet ir vi­ šiems metams pažadėta surinkti 5000 li­ sutaikinti arkivyskupo žodžiai su jo tar­ sos šaulės. tų. Taigi, sesės, sukruskime ir savo pa­ no, vikaro lenkintojo, darbeliais? Taip pat būtų labai svarbi medžiaga žadą tesėkime!

758 pavasarį. Daugiausia mūsų universite­ tas yra davęs teisininkų, medikų ir teo­ logijos fakulteto auklėtinių. Įvairios žinios Atvyko naujas Latvijos pasiuntinys. Rugsėjo 16 d. į Kauną atvyko naujai pa­ viams knygų: Cordobos 160 egz., Berisso skirtas į Lietuvą Latvijos pasiuntinys ir LIETUVOJE. įgaliotas ministeris Lietuvai Seja. Ardamas rado lobį. Jurbarko valsč., lietuvių pradžios mokyklai 152 vadovė­ lius ir Buenos Aires draugijai „Lietuva" Apdovanoti ordinais ir medaliais. Tau­ Meškininkų kaimo ūkininkas Kazys Am- tos šventės proga Valstybės Preziden­ brozaitis, pirmą kartą ardamas nusau­ 148 egz. Pažymėtina, jog užsienio lietu­ viai vis daugiau reikalauja gaidų, įvairių tas Antanas Smetona už nuopelnus Lie­ sintą pelkę, rado du molinius puodus si­ tuvai apdovanojo Vytauto Didžiojo or­ dabrinių pinigų, apie 1000 monetų. Mo­ dainų rinkinių, patefono plokštelių ir p- Šiaip gi DULR gauna iš įvairių valstybių dinais ir medaliais visą eilę visuomenės netos yra su gera vario priemaiša, iš 17 veikėjų, karininkų, valdininkų ir šaulių. amžiaus. Susipratęs ūkininkas radinį, žinių, kad lietuvių jaunimas vis daugiau ima domėtis Lietuva, lietuvybe. Apdegė Luokės miestelis. Naktį į kartu su puodų šukėmis, padovanojo rugsėjo 12 d. smarkiai apdegė Luokės Kiek stojo į Vytauto D. universitetą. Kauno miesto muziejui. miestelis. Sudegė trys gatvės ir aplink Naujo stelefono linijos. Rugpiūčio mė­ Ligi rugsėjo 15 d. stojančių į Vytauto D. turgavietę esą namai. Miestelio pasili­ nesį pastatytos 7 naujas telefono - tele­ universitetą buvo: naujų studentų 756 ko tik kelios pakraščių gatvės. Daugu­ grafo linijos. Tuo pat laiku atremon­ prašymai, pertraukusių studijas ir dabar mas namų buvo neapdrausti. Nuostoliai tuota 56 telefono - telegrafo linijos. grįžusių studijuoti — 297, iš viso 1.053. labai dideli. Kovoti su ugnimi buvo at­ Knygos užsienio lietuviams. Draugi­ Universitetą baigė. Mūsų universite­ vykusios Šiaulių, Telšių, Kuršėnų ir dar ja užsienio lietuviams remti (DULR) tas jau išleido 1763 baigusius aukštuo­ kelios mažesnės apylinkės ugniagesių rugsėjo 7 d. pasiuntė Argentinos lietu­ sius mokslus, kurių 199 mokslus baigė šį komandos, tačiau su po ilgų sausrų įsi­ galėjusia ugnimi kovoti buvo labai sun­ ku. Gaisro priežastis tiriama. Pašto ženklų byla, baigus tardymą, jau perduota Kauno apygardos teismo prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Senovės knygos paroda. Šiaulių kraš­ totyros draugija spaudos atgavimo 30 LIETUVIAI SVETUR m. proga rugsėjo 23 — spalių 7 dienomis Šiauliuose rengia senovės knygos paro­ PRŪSŲ LIETUVA. didesnio aukščio, nes ten yra mažesnis dą. Parodos atidarymo dieną prof. Vacl. Vydūnas mažumų kongrese. Pereitą oro pasipriešinimas. „Lituanica II" tuščia Biržiška skaitys paskaitą iš knygos is­ savaitę Berne įvyko 10-tas Europos tau­ sveria 2.137 kg., o su pilnu kroviniu torijos. tinių mažumų kongresas, kuriame Vo­ skristi į Kauną ji svers apie 3.600 kg. Valstybės Prezidento Antano Smeto­ kietijoje gyvenantiems lietuviams atsto­ Lietuviškas skyrius numizmatikos pa­ nos jubiliejus Alytuj bus iškilmingai vavo dr. Vydūnas iš Tilžės. Jis pasvei­ rodoje. Amerikos mokslininkų sureng­ švenčiamas rugsėjo 23 d. Šventėje daly­ kino kongresą Vokietijoje gyvenančių toje numizmatikos parodoje Amerikos vaus šauliai, savanoriai kūrėjai, per 1500 lietuvių vardu. Taip pat pasveikino kon­ lietuvis dr. Račkus buvo įrengęs lietu­ raitininkų ir visos apskrities organizaci­ gresą ir okupuotos Lietuvos lietuvių vių numizmatikos skyrių, kuriame iš­ jos. vardu. statė Lietuvos archeologijos ir numizma­ Kursai krosnininkams. Spalių m. 1 d. Kėsinosi atimti iš lietuvių turtą. Prieš tikos eksponatus. Apie lietuvišką sky­ prasidės Švietimo Ministerijos laikomuo­ metus Vokietijoje išleistas naujas įstaty­ rių plačiai rašė visa eilė Amerikos moks­ se Kaune, Trakų g-vė 47, Vinco Kudir­ mas žemės ir miško ūkiams tvarkyti, pa­ lo žurnalų. Dr. Račkus Amerikos ar­ kos mokyklos patalpose, mokslas darbi­ vadintas paveldėtų ūkių (įstatymu. Įsta­ cheologams jau kelis kartus yra skaitęs ninkams vakariniuose krosnininkų kur­ tyme sakoma, kad juo vokiečių valdžia paskaitas ir referatus apie Lietuvos ar­ suose. Kursuose dėstoma bendrojo moks­ norinti „saugoti seną vokiečių paveldė­ cheologinius kasinėjimus ir tų kasinėji­ linimo ir specialiniai dalykai, su prakti­ jimo įprotį ir išlaikyti ūkininkus vokie­ mų radinius. Šiemet dr. Račkus jau du kos darbais. Mokslas trunka dvejus me­ čių tautos kraujo šaltiniu". Nustatoma, kartus skaitė Amerikos mokslininkams tus, vakarais nuo 18 ligi 21 val. Į kursus kad kiekvienas žemės ir miško ūkis nuo apie Apuolės piliakalnio kasinėjimus. priima darbininkus, mokančius rašyti, 7½ iki 125 ha yra „paveldimasis ūkis", BRAZILIJA. skaityti ir prasilavinusius mūrininkystės jei jis priklauso asmeniui, kuris tinka Šiurpi tragedija lietuvio šeimoj. Villa darbuose ir ne jaunesnius kaip 15 metų. Prašymams žyminio mokesčio nereikia. ūkiui tvarkyti. Jo savininkas vadinamas Anastacio gyvenęs lietuvis, 28 m. Juo­ ūkininku, o visi kiti vadinami tik žemės Paduoti kursų vedėjo vardu nuo ryto 8— zas Minkevičius, nesutikdamas su 20 m. šeimininkais. Tačiau ūkininkais gali 14 val. ten pat, vakarinių krosnininkų būti tik vokiečių valdiniai ir vokiečių amžiaus žmona Zofija Ožechovskaite, kursų dirbtuvėse, ligi rugsėjo 30 d.; ga­ tautybės žmonės, ne žydai, ne spalvoto nudūrė ją ir uošvę, peiliu ir gats nusi­ lima siųsti ir paštu. kraujo, sugebą tinkamai šeimininkauti. skandino upėje. „Naujasis Tilžės Keleivis", svarstydamas PRANCŪZIJA. UŽSIENY. tą įstatymą, spėja, kad juo vokiečių val­ Reikalingos lietuviškos mokyklos. džia kėsinasi ir į Prūsų Lietuvos lietuvių Čekoslovakai apie Lietuvą. Čekoslo- Prancūzijoje gyvena nemaža lietuviškų vakų meno ir madų žurnalas „Salon" ūkius. Vokiečių lenkų susivienijimas del šeimų. Susipratę lietuviai stengiasi vai­ to įstatymo taisymo lenkams Vokietijoje vieną šių metų puikiai išleistą savo nu­ kus mokyti lietuviškai. Draugija užsie- merį paskyrė Lietuvai. Žurnalas papuoš­ jau yra padavęs vokiečių vyriausybei nio lietuviams remti į Prancūziją yra ke­ skundą. tas dail. V. K. Jonyno pav. „Piemuo" liais atvejais pasiuntusi elementorių ir spalvotos reprodukcijos viršeliu, kelių kitų knygų, o dabar per užs. reik. minis­ ŠIAURĖS AMERIKA. kitų Lietuvos dailininkų reprodukcijomis teriją pradėjo rūgintis įsteigti Villerupt tekste, daugeliu gražių Lietuvos vaizdų Kuriuo keliu F. Vaitkus skris į Kauną. m. lietuvių pradžios mokyklą. nuotraukomis. Įdėti keli straipsniai apie Amerikos lietuvių spauda praneša, kad Paminėjo Valstybės Prezidento jubilie­ Lietuvą, jos atgimimą, meną, literatūrą, F. Vaitkus skrisiąs iš Naujorko Floyd. jų. Lietuviai Paryžiuje buvo gausingai ūkį, ir finansus ir kurortus. Žurnale yra Bennett Field aerodromo pro Niufand- susirinkę rugsėjo 9 d. į Valstybės Prezi­ straipsnis ir lietuvių kalba apie Čeko­ lendą, taikydamas į Anglijos vidurį. Iš dento Antano Smetonos 60 m. amžiaus slovakijos kurortus. čia skris toliau taikydamas oro sąly­ sukaktuvių minėjimą. Paskaitą apie ju­ goms. Jei bus geras oras, skris Baltijos biliatą skaitė Br. Blaveščiūnas. Jubi­ Užsienio spauda apie Valstybės Pre­ jūros pakraščiu į Klaipėdą, o iš čia pa­ liatas pasveikintas telegrama. zidento A. Smetonos jubiliejų rašė pla­ suks į Kauną, o jei bus blogas oras, tai iš čiai. Ypač daug ir entuziastingai rašė Anglijos skris sausžemiu per Vokietiją. ANGLIJA. mūsų artimųjų kaimynų — Latvijos ir Tiesaus kelio iš Naujorko į Kauną per Ir Anglijoj būtinos lietuviškos moky­ Estijos spauda. Lenkų spauda okupuo­ vandenyną F. Vaitkus nenori laikytis del klos. Vien Londone yra 387 mokyklinio toje Lietuvoje irgi įdėjo Valst. Preziden­ to, kad reikėtų per daug toli į šiaurę nu- amžiaus lietuvių vaikų, o kitur Anglijo­ to atvaizdų ir straipsnių apie jo nuopel­ krypti ir tuo būdu nutolti nuo galingų je priskaitoma tūkstančiai. Draugija už­ nus Lietuvai. radio stočių veikimo. Kelio tikrumą F. sienio lietuviams remti jau rūpinasi, kad Mirė žymi revoliucionierė. Netoli Pra­ Vaitkus mano koreguoti radio pagalba. Anglijoje būtų įsteigtos bent kelios lie­ hos, kaime, eidama 90 metus, mirė garsi Skrisdamas F. Vaitkus mano laikytis juo tuviškos mokyklos. rusų aristokratų kilmės socialistė - re-

759 giau prekių pirktis krautuvėse ir iš ūki­ MŪSŲ ŪKIS IR ninkų. Vadinas, prekybos apyvarta, jei nedidės, tai nemažės. Ūkininkams taip FINANSAI pat šiokia tokia nauda. Valdininkai vis delto suvalgo nemaža produktų. Jei vals­ ŠIŲ METŲ DERLIAUS PERSPEKTY­ Į pernai įsisteigusias 30 naujų įmonių tybės finansai geri, tai prekybininkui, VOS. buvo įdėta apie pusantro milijono litų. pramonininkui, amatininkui ir ūkininkui Rugiai ir kviečiai šiemet Lietuvoje Iš pramonės darbų pažymėtinas dar sa­ ramiau: netenka laukti naujų ir padidintų apie rugpiūčio mėnesio vidurį buvo be­ vosios pramonės propagandos mėnuo. mokesčių, ar kitų sunkių finansinių prie­ veik visur jau suvalyti. Oro sąlygos bu­ Tačiau jau dabar aiškėja, kad ta propa­ monių. Tuomet nėra baimės, kad valiu­ vo gan palankios, todel ir derliaus ko­ ganda nepatenkinti ne tik vartotojai, ta pradės svyruoti, kad iždas pareika­ kybė šiemet yra gera. Avižų ir miežių bet ir patys pramonininkai. Vartotojas laus iš Lietuvos banko didelių paskolų. derlius taip pat numatomas geresnis už galvoja: kam čia taip smarkiai girti tą Todel piliečių akys nukreiptos į iždą, kas pernykštį. Tačiau ankštinių javų (žir­ pramonę, kuri takias brangias ir dažnai ten dedasi. Tiesa, pereiti metai mūsų nių ir vikių) derlius šiemet numatomas blogas prekes jam bruka. O svarbiau­ valstybės iždui nebuvo rožėmis kloti. Pa­ žymiai blogesnis, (kai kur net ligi 60 — sia, kad tie didieji pelnai iš savosios jamos mažėjo, teko siaurinlis, išlaidas 70% blogesnis). Šieno ir dobilų šiemet pramonės neretai Palestinoje atsiduria. karpyti. Valdininkai taip pat gerokai gauta taip pat žymiai mažiau, kaip per­ Pramonininkai — sindikatininkai sa­ pajautė krizio metus. Jiems beveik ne­ vaip samprotauja. Kam čia reklamuotis nai, kai kur net per pus mažiau. Vadi­ bemokama jokių priedų (švenčių ir kit), ir pinigus be reikalo mėtyti. Vartotojai o iš algos atskaitoma nuo 6% ligi 26% nasi, del pašaro ūkininkai turės rūpesčio vis viena netiki tos propagandos nuošir­ — teks gyvuliams šerti daugiau grūdų biudžetui balansuoti. Vadinasi, tiek su­ dumu. O prekes vis vien turi ir be pro­ mažintos algos. Valstybės iždui šitas al­ suvartoti. Atrodo, kad grūdų kainų pa­ pagandos pirkti — kitokių prekių aukšti gų sumažinimas gan realus dalykas. Jis kilimo sunku laukti. Teisybė, kituose muitai vis vieną neįsileidžia — konku­ davė 1932 metais valstybei apie 11 mi­ kraštuose šiemet daug blogesnis derlius, rencijos nėra. Tad atrodo, kad savosios lijonų, o 1933 metais apie 18 milijonų litų bet užtat visur yra iš praėjusių metų pramonės reikalai dar neišspręsti. Rei­ pajamų. Nors, tiesa, valdininkams geriau didelė grūdų atsarga. Kiek pirmiau pa­ kia laukti sindikatų priežiūros įstatymo gyventi, kaip ūkininkams, bet, kaip ma­ saulinėje rinkoje buvo pradėję grūdų — gal jos sugebės išsklaidyti mūsų pra­ tome, valstybės reikalams ir jie turi au­ kainos kilti, tačiau dabar tos tendenci­ monę gaubiančius rūkus. koti savo algos dalį. Laisvosios pro­ jos nebematyti. fesijos — advokatai, gydytojai, kunigai ir kit. dabar taip pat moka mokesčius. Jų MŪSŲ PRAMONĖ ŠIEMET. LITAS. Apie kitų valstybių pinigų vertės kri­ mokestis vis dar „tobulinamas" (įstaty­ Mūsų pramonėje šiemet daug kas ne­ timą pastaruoju laiku vėl daug kalbama mas pakeistas), kitaip sakant, vis sten­ pasikeitė. Ji dirba maždaug taip pat, ir rašoma. Šitos naujos kalbos ir mintys giamasi daugiau iš jų išspausti. Vis del­ kaip pernai. Kai kur gamyba sumažėjo, kilo ryšium su U. S. A. prezidento nau­ to, reikia pripažinti, kad praeitais me­ kai kur padidėjo. Sumažėjo odų, metalo juoju žygiu sidabro politikoje. Mat, yra tais jokių ypatingų finansinių naštų nei reikmenių, muilo. Padidėjo tekstilės fa­ pagrindo manyti, kad dolerio vertė gali vienai gydytojų grupei nebuvo uždėta. brikų gamyba, vyno, degtinės (labai ne­ kristi. Tatai priklauso tik nuo Roosvelto O biudžetas suvestas be deficito. Net daug, tik 2%) ir spirito gamyba. Naujų nusistatymo, nes įstatymas jam leidžia nieko nebuvo paimta iš iždo rezervo fon­ pramonės įmonių šiemet, bent ligi šiol, dolerio kursą nužeminti ligi 50°/o jo do. Čia tai tikrai finansų ministerio di­ įsisteigė taip pat nedaug — 11 įmonių. pirmykštės aukso vertės, vadinasi, ligi delis nuopelnas. Žinoma, teko gerokai O pernai per tą patį laiką įsisteigė 30 5 litų vietoje buvusių 10 litų. Tik nie­ išlaidos suspausti. Tik palyginkime: 1930 įmonių. Iš naujai įsisteigusių įmonių pa- kas dar negali tikrai atspėti, ką mano metais valstybės pajamos siekė net 384 žymėtinos kailių apdirbimo dirbtuvė, tas plačių užsimojimų prezidentas Roo- milijonus litų. 1931 metais jau blogiau, metalo apdirbimo fabrikas, gelumbės fa­ seveltas. Tačiau, jei dolerio vertė kristų, pajamų gauta 340 milijonų litų. 1932 me­ brikas, skerdykla, vandens malūnas, tai svaras nuo jo atsilikti negalės. Pa­ tais jau gauta tik 277 milijonai litų. Tai trikotažo fabrikas, lentpiūvės, virvių našiai gali atsitikti ir su vokiečių marke. jau gerokas sumažėjimas. Galiausiai 1933 dirbtuvės ir kt. Į šias įmones įdėtas ka­ Aukso valiutų kraštai (jų tarpe ir Lietu­ metais mūsų valstybė surinko apie 250 pitalas — nedidelis, vos apie 300.000 lt. va) apie bet kokį savo pinigų nuvertini­ milijonų litų. Lyginant su 1930 metais mą negalvoJa ir, kaip matyti, laikysis ligi gaunamas sumažėjimas beveik 30%. Iš paskutinio. Mūsų lito stiprumas, paly­ čia aišku, kad valstybės finansų vadovamu ginti su pernai metais, ne tik nesilpnėja, buvo ko susirūpinti pernai metais. Kaip voliucionierė Kotryna Breškovskaja. Bol­ bus šiemet, dabar spėlioti dar per anksti ševikų režimui įsigalėjus, Breškovskaja bet stiprėja. Šių metų pradžioje Lietu­ vos bankas turėjo 52 milijonu aukso. Bet reikia tikėtis, kad jokių netikėtumų visą laiką gyveno užsieny. nesulauksime. Bent valdininkams jau Turkijoje dabar yra per 18.000.000 gy­ Dabar šis aukso fondas išaugo iki 55 mi­ lijonų su viršum. Kitų kraštų valiutų yra žinoma, kad jiems paliekama tie pa­ ventojų. tys atskaitymai iš algos, kaip ir pernai. Iškilo nauja sala Japonijos jūroje. Ji (pinigų) Lietuvos bankas, del jų vertės nepastovumo, yra nusistatęs daug nelai­ Mūsų valiuta — litas laikosi gerai — pa­ yra pusės mylios ilgumo ir 450 pėdų stoviai. Lietuva yra dabar retas kraštas aukštumo. Sala iškilo po smarkaus ug- kyti. Tik tiek laiko, kad patenkintų ei­ namuosius rinkos reikalavimus. Pernai visame pasaulyje, kur nėra jokių valiutos niakalnio išsiveržimo. Ji pavadinta Ta- suvaržymų, kur aukso valiuta pasiliko ketoni sala. rugpjūčio mėnesį aukso ir valiutų fon­ das sudarė agie 60 mil. litų, o šiemet kaip buvo. Lietuvos bankas beveik vi­ Pertvarkoma Vokietijos užsienių pre­ apie 63 milijonus. Paprastai, Lietuvos sas valiutas iškeitė į auksą — ir dabar kyba. Steigiamas tam tikras kontrolės banko valiutos vasaros metu mažėja ir aukso fondas siekia 52 milijonų litų, o organas, kuris tvarkys žaliavų įvežimą ir tik rugsėjo mėnesio pabaigoje ir spalių 1931 metų sausio 1 dieną Lietuvos ban­ užsienių valiutų reguliavimą. Šis kontro­ pradžioje pradeda įplaukti iš eksporto kas teturėjo 39 milijonus aukso. Bank­ lės organas veiks nuo rugsėjo 24 d. naujos valiutos. Šiemet vasarą litų bank­ notai paremti auksu 61°/o, o drauge auksu Laimėjo skridimo lenktynes aplink notų apyvartoje yra kokia 10 milijonų ir tvirtomis užsienio valiutomis net 77°/o, Europą. Skridimo lenktynes aplink Eu­ mažiau kaip pernai — maždaug 80—83 o įstatymas tereikalauja tik 33%.. Žino­ ropą laimėjo lenkas kap. Bajan. Antrą milijonai litų. Be to, pinigų apyvartoje ma, esama žmonių, kurie nepatenkinti li­ vietą paėmė irgi lenkas Plončynskis, tre­ yra gal 14 milijonų metalinių monetų. to tvirtumu ir tokia griebta Lietuvos ban­ čią — vokietis Seidemenas ir ketvirtą Tokiu būdu mūsų tautos ūkis dabar ver­ ko politika. Jie sako, reikėtų numušti li­ — čekoslovakas — Ambaruz. čiasi su 94 mil. litų pinigų. Tad atrodo, tą, litas atpigtų, greičiau jį galima būtų Milžiniška laivo katastrofa. Pereitą kad šiuo metu tikriausias dalykas gauti, negaila būtų jo ir išleisti — pra­ savaitę sudegė didžiulis Amerikos Jungt. yra laikytis lito. Jo bazė tvirta ir jo sidėtų judėjimas, spekuliacija, atgytų gy­ Valstybių laivas „Morro Castle". Žuvo vertės dirbtinio numušimo šalininkų Lie­ venimas. Tiesa, taip būtų. Bet jau mes daug keleivių. Betiriant šios katastrofos tuvoje kaip ir nėra. savo kailiu esame patyrę, kuo tokios spe­ priežastis, paaiškėjo, kad laivo įgula ma­ kuliacijos baigiasi, todel nė vienas rim­ žai paisė keleivių gelbėjimo, stengda­ tas ir sąžiningas pilietis negali pritarti tokiems eksperimentams, kurie galiausiai masi pati gelbėtis laiveliais. Laivo tele­ MŪSŲ FINANSAI IR VALIUTA. išeina tik spekuliantų naudai. grafistas, panikos metu nušovęs laivo Nuo valstybės finansų ir valiutos be kapitoną, suimtas. Taip pat tardomi kiti galo daug pareina beveik kiekvieno at­ įgulos nariai. Kaltinamas ir laivas ,,Pre- skiro piliečio gerovė. Jei valstybė su­ zident Cleveland", katastrofos metu pri­ veda savo finansų galus su galais, tai plaukęs prie degančio laivo ir 40 minu­ valdininkai gali būti ramūs, kad jiems čių nieko nedaręs keleiviams gelbėti. algų nemažins. Jie gali drąsiau ir dau-

760 sėdis baigtas tautos himnu. Jubiliatui pasiųsta sveikinimo telegrama. Vakare suvaidintas scenos veikalėlis. Bažnytinis IŠ ŠAULIŲ GYVENIMO choras, P. Lekarausko vadovaujamas, gražiai padainavo. TRAKAI. glaustomis eilėmis eitume vaduoti bran­ Užuguostis. Rugsėjo 9 d. būrys minėjo Centre giausios sostinės Vilniaus". Valst. Prezidento jubiliejų. Organizuotai : Tarp pat sveikino s-gos vadovybę susirinko prie Tautos Vado medeI o, Šaulių manievrai. Kaišiadorių šaulių būrys, švęsdamas rinkos aikštėje. Kalbėjo mok. V. Žukaus­ Rugsėjo 16 d. Telšių rajone įvyko vie­ 15-os metų būrio įsisteigimo sukaktuves. kas, tos rinktinės šaulių manievrai, kuriuose KAIŠIADORYS. dalyvavo Šaulių S-gos viršininkas pulk. Radio pusvalandis. Kaišiadorys. Rugsėjo 1—2 d. d. Kaišia­ leit. Kalmantas. Rugsėjo 15 d. buvo toliau skaitoma dorių būrys šventė būrio 15-os metų Šaulių kontroliniai šaudymai. Valstybės (Prezidento Antano Smetonos darbo sukaktuves. Rugsėjo 1 d. vakare biografija, kurią parašė „Trimito" ben­ miesto sode, sutemus, uždegtas laužas Rugsėjo 16 d. kontrolinius šaudymus dradarbis A. Rondomanskis. Po paskai­ pasakyta kalbų, šauliai su deglais, orkes­ atliko šios šaulių rinktinės: tos pranešta apie rugsėjo 8 ir 9 d. šven­ trui grojant, nuvyko į kapus, kur prie 1) IV-tos rinktinės I-as batalionas tės iškilmes ir vėliavų paradą. Visi rink­ žuvusių šaulių ir kardų kapų sudėjo gy­ Tauragėje, II-as bat. Šilalės miest. ir tinių atstovai ir šaulių vėliavų palydo­ vų gėlių puokštes. Kalbėjo komendant. III-čias bat. Naumiesty. vai, dalyvavę šventės iškilmėse Kaune pulk. leit. Žutautas, rinkt. vadas kap. 2) XVIII-tos rinktinės I-as ir II-as ba­ kviečiami artimiausiuose būrių susirinki­ Ciunis ir šaulys Čerekas. Labai gražiai talionai atliko šaudymus Biržų miesto muose apie tai plačiau pranešti. Toliau ir jaukiai atrodė sutaisyti šaulių karių apylinkėse. buvo pranešta apie šaulių manievrus, kapai, kuriais šauliai visą laiką rūpinasi 3) XX-tos rinktinės šaudymus atliko kontr. šaudymus ir būrių šventes, ku­ ir tvarko. Macikų, Katyčių, Plaškių ir Natkiškių rios buvo rugsėjo 16 d. įvairiuose rinkti­ Rugsėjo 2 d. miestelis pasipuošė vė­ šaulių būriai. nėse, ir būriuose. liavomis. Organizuotai dalyaujant su Šaulių sporto šventės. Šaulių S-gos dūdų orkestras pagrojo vėliava šauliams ir didelei žmonių mi­ lietuvišką maršą ir valsą „Šią naktelę". niai pakelta vėliava ir nuvykta į bažny­ Rugsėjo 16 d. įvyko XIV-tos šaulių čią pamaldoms, kurias atlaikė prel. La­ rinktinės sporto šventė Marijampolėj ir Šaulių savišalpos kasos pašalpa. bukas. Čia pat kan. Varnas šaulius pri- Kazllų Rudoj. C. Valdybos prezidiumo nutarimu Bir­ saikino. Per mišias grojo ir giedojo bažn. Šaulių šventė. žų rinktinės Šlepščių šaulių būrio šau­ choras. Rugsėjo 16 d. XIX-tos rinktinės Butri­ liui Juozui Žukui, nukentėjusiam nuo Stoties aikštėje buvo šaulių paradas. monių šaulių būrys šventė 15-kos metų gaisro, kuris ištiko audrai užėjus, duota Priėmė apskr. komendantas pulk. leit. sukaktuves. Sukaktuvių proga būrio pašalpa 200 litų. Šaulys Juozas Žukas Žutautas. Vadovavo kalėjimo v-kas š. šaulės ir šauliai s-gos vadovybę sveiki­ yra šaulių savišalpos kasos narys. Čerekas. Pulk. leit. Žutautas pasakė tu­ no raštu ir per radio šaulių pusvalandžio riningą kalbą, pradėdamas V. Kudirkos metu. Ankieta 3 nrs. žodžiais: „Kol jaunas—sėk pasėlio grū­ dą". Kalbėjo ir rinktinės vadas kap. Šaulių s-gos tautinio auklėjimo ir pro­ Ciunis. Gražiai papuoštoje stoties salė­ Sveikinimai. pagandos skyriaus ankietą 3 nrs. ligi je buvo iškilmingas posėdis. Atidarė b. Lietuvos kar. kūrėjų savanorių s-gos rugsėjo 17 d. užpildė ir štabui prisiuntė v. p-kas Dūdavičius. Į garbės prezidiumą Rokiškio skyriaus savanoriai, susirinkę tik 50% visų šaulių būrių. Ankie­ buvo pakviesti: apskr. v-kas Merkys, š. m. rugsėjo 8 d. Rokiškyje per Šaulių tą turi užpildyti ir prisiųsti visi būriai, komendant. pulk. 1. Žutautas, rinkt. va­ S-gos vadovybę sveikino šaulius ir pa­ todel štabas laukia iš likusių 50% bū­ das kap. Ciunis, rinkt. vald. p-kas Ali- linkėjo budėti krašto sargyboje. Svei­ rių. Rinktinių vadovybės kviečiamos mas, urėdas Mičiullis, Merkienė ir Stel­ kinimą baigė: ,,Išsiilgę laukiame, kad su­ tuo reikalu susirūpinti. mokas; darbo: J. Marma, Steikūnas ir Laurušonis. Būrį sveikino: apskr. virš. Merkys adm.. vardu, dr. Jakulis — sava­ Rinktinėse ir būriuose. norių, Mičiulis — tautininkų, Merkienė —moterų šaulių būrio, Alimas—rinktinės, KAUNAS. tikti jaunalietuvių estafetininkai. Į su­ agr. Sabas — Žiežmarių būrio, a. j. 1. Čekiškė. Rugsėjo 1 d. buvo Čekiškės sirinkusius kalbėjo šaul. Kovalskis ir Baumilas — Žaslių būrio, Židavičius — ir Butkiškės šaulių būrių šaudymo prati­ jaunai. Dikinis. Vakare šaulių klube vie­ Beištrakių, mok. Tirva — jaunalietuvių, mai. Dalyvavo rinktinės vadas kap. Gan- tos (būrys surengė pasilinksminimą. Žitkovas — V. v. S. miesto skyr. kun. tautas ir šaulių moterų centro atstovė 9 d. 7,45 vai. pasigirdo šaulių raitinin­ Kiškis — dvasiškių, kun. Laskauskas — Pilvelytė. kų trimitai ir tuo prasidėjo iškillm'.nga pavasarininkų. Raštu sveikino 'buvęs TAURAGĖ. šventė. 14 organizacijų ir mokyklų nu­ rinktinės vadas kap. Balickaitis, buvęs Žygaičiai, Rugsėjo 9 d. Žygaičių būrio vyko į bažnyčią ir maldų namus. Po pa­ būrio vadas a. j. leit. Gudeliauskas, š. iniciatyva buvo minimas Tauto: Vado maldų apskr. viršininkas ir komendan­ Grybauskas ir Kaišiadorių sav. ugniage­ 60 m. jubiliejus. Šauliai ir pradžios mo­ tas pasisveikino su išrikiuot. organizc. siai. Posėdis baigtas tautos himnu. kyklų mokiniai į pamaldas atvyko or­ ir mokyklomis. Prie nepriklausomybės ganizuotai. Bažnyčioje įspūdingą pa­ paminklo atidarius posėdį apskr. v-kas Būrio darbus apibūdino vienas steigė­ mokslą pasakė klebonas J. Martusevi- ats. pulk. šaulys Giedraitis pasakė kal­ jų šaulys Lekavičius. Atsiminimų iš bū­ čius. Po pamaldų, atvirame ore prie bą ir perskaitė Tautos Vado žodį į vi­ rio kūrimosi laikų papasakojo Matas laisvės ąžuolo, buvo iškilmingas organi­ suomenę. Sugrotas tautos himnas. Po Kasinskas. Būrys per savo 15 metų daug zacijų ir visuomenės posėdis. Paskaitas posėdžio apskr. v-kas ir komendantas ką yra veikęs: surinkęs labdaringiems apie Valst. Prezidento jaunystę ir darbus priėmė organizacijų paradą, kuriam va­ tikslams aukų, išplatinęs spaudos, da­ skaitė mokytojai A. Alminas, Kl. Baub­ dovavo šaulių būrio vadas N. Kviklys. vęs Klaipėdos atvadavimo sukilėlių, lys ir girin. V. Dailydė. Pasiųsta Jubilia­ Pavakary buvo eilė paskaitų ir iškilmin­ ruošęs vaidinimų, koncertų, gegužinių, tui sveikinimo telegrama. Iškilmės bai­ gai leista nuo stiebo vėliava ir šventė kaukių balių ir kt. Dabar būrys žengia gėsi tautos himnu ir iškilmingu vėliavos baigta skautų vaidinimu ir laužu. prie savų namų statybos. nuleidimu. BIRŽAI. Po posėdžio buvo iškilmingi bendri RASEINIAI. Joniškėlis. Joniškėlio Šaulių būrys, šaulių pietūs. Šauliai ir kviesti svečiai Raseinių šauliai iškilmingai minėjo dalyvaujant Valdeikių, Gailionių šaulių skaniai pavalgė pačių šaulių virtų ko­ Valstybės Prezidento 60 m.. sukaktuves. būriams, jaunalietuviams ir ugniagesiams pūstų ir avienos ir pagurkšnojo alučio. 8 d. išrikiuoti 9 ir (13 šaulių būriai iškil­ rugsėjo 9 d. iškilmingai minėjo Respub­ Šventėje dalyvavo visi I kuopos būriai. mingai sutiko ir palydėjo šaulių ir „Vy- likos Prezidento Antano Smetonos 60 Vakare vid. mokyklos salėje buvo vaka- tijos" raitininkų nešamus Tautos Vadui m. amžiaus sukaktuves. Pakelta vėliava, -ras. Rinktinės trupė suvaidino „Antrąją sveikinimus. Estafetininkams ir visuome­ organizacijos dalyvavo pamaldose, bu­ jaunystę". Pelnas skiriamas namų sta­ nei pasakė kalbą rinktinės vald. pirm. vo iškilmingas posėdis su paskaita, kurią tybai. pulk. lt. Murnikas. Vakare šaul. Mate- skaitė šaulys dr. J. Jusionis. Perskaity­ Kaišiadorys. Rugsėjo mėn. 8 ir 9 d. d. lienės iniciatyva, buvo šaulių aukuras, tas vyriausybės žodis ir Respublikos miestas pasipuošė vėliavomis. Iškilmėse vaidilučių malda ir toje pat vietoje su­ Prezidento Antano Smetonos žodis. Po- dalyvavo: šauliai, ugniagesiai, V. v. s-ga,

761 mokyklos organizuotai ir plati visuome­ Įvairiais įdomiais eksponatais pasižy­ me stiprūs", vyriausybės žodis ir sugie­ nė. Iškilmingai sutikta „Šaulių grandinė­ mėjo valst. psich. ligoninė su įvairioms dotas tautos himnas. Po to sekė visa ei­ lė' , nešanti Tautos Vadui sveikinimus. diagramomis ir apskaičiavimais ir mais­ lė paskaitų vokiečių ir lietuvių kalbomis. 9 d. organizacijoms ir tūkstantinei mi­ to produktų bei daržovių vietoj gamina­ Dainavo pirmą kartą lietuviškai vaikų niai dalyvaujant pakelta vėliava. Pamal­ mų įvairumu bei tvarkingumu. choras, p. Nabrockio vadov. das laikė vysk. Kukta. Šaulių ir organiz. Rugsėjo 9 dieną, 11 val. moksleivių Vanagų būrys, bendrai su Priekulės paradą priėmė karo komendant. pulk. bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos šaulių būriu ir kitomis organizacijomis, leit. Žutautas ir pasakė turiningą kalbą ir paradas. Paradą priėmė burmistras iškilmingai paminėjo Tautos Vado 60 m. į šaulius, mokyklas ir visuomenę. Grojo Pajaujis. Miesto sode, prie nepriklauso­ jubiliejų Priekulėj rugsėjo 9 d. Buvo iš­ . šaulių orkestras. Stoties salėje buvo iš­ mybės paminklo įvyko iškilmingas po­ kilmingos pamaldos, aplinktraukimas, kilmingas posėdis. Vakare šaulių rinkti­ sėdis. Buvo paskaitos, perskaitytas Val­ estafetiniai bėgimai, laisvi judesiai, Ko­ nės teatras suvaidino „Antrąją jaunys- stybės Prezidento ir vyriausybės žodžiai. miškas sportas, giedojo jungtiniai Prie­ tę". Miesto sodas pavadintas Prezidento An­ kulės ir Pėžaičių chorai, buvo fakelų ei­ Vievis. Šią vasarą gražiose Vie­ tano Smetonos sodu. Vakare šaulių spor­ sena, salėje buvo vaidinamas veikalas vio apylinkėse vasarojančios Kaišiadorių to aikštėje įvyko misterijos „Per aukas „Pražydo nuvytusios gėlės" Šventė ge­ šaulių moterų būrio šaulės (A. Mazūrie- ir pasišventimą" vaidinimas. Šaulių ir rai nusisekė. Mok. p. Kavolė įdomiai nė, B. Dūdavičienė ir kt.) suruošė eks­ ligoninės tarnautojų chorai dainavo. Vid. apibūdino Tautos Vado A. Smetonos kursiją į pademarklinijį. Ekskursijos da­ mokyklos mokiniai deklamavo. Į aikštę, biografiją. lyviai aplankė Vievio pasienio pereina­ per miestą, su degančiais deglais perėjo Būrys įsteigė savo dūdų orkestrą. įsi­ mąjį punktą, užžėlusį Vilniaus geležin­ apie 100 vid. mok. rašė 9 griežikai. kelį, žvyro kasyklas, Nerį ir Panerių Miestas buvo pasipuošęs tautinėmis MAŽEIKIAI. dvaro vasarvietę. vėliavomis. Daugely vietų languose buvo Židikai. Rugsėjo 9 d. būrio susirinkime Kitą kartą kaišiadorietės šaulės aplan­ įstatyti papuošti Tautos Vado portretai, pirm, mok. V. Gustaitis laikė paskaitą kė Vievio kapines ir prie a, a. šaulio o miesto savivaldybės ir notaro namai apie Valst. Prezidentą. Kybarto kapo sudėjo iš okupuotas Lie­ iliuminuoti elektra; keletas namų žvakė­ ALYTUS. tuvos atgabentą berželių šakų nupintą mis. Nedzingė. Rugsėjo 8 d. pamaldose da­ vainiką. Rugsėjo 8 d. 10 val. minėjimas įvyko lyvavo; Nedzingės, Giraitės ir Pilvingių valst. psich. ligoninėje, kur meniškai šaulių būriai. Kun. J. Svirskas pasakė MARIJAMPOLĖ. papuoštoje šaulio Kebliko pieštais pa­ turiningą pamokslą. Juodbūdis. Rugsėjo 9 d. Juodbūdžio veikslais salėje, prie vainikais papuoš­ Giraitė. Rugsėjo 9 d., minint Tautos šaulių būrys organizuotai dalyvavo pa­ to Valst. Prezidento portreto paskaitą Vado 60 metų amž. sukaktuves, 9 šau­ maldose Veiverių bažnyčioj drauge su skaitė ligoninės direktorius dr. E. Drau­ liai būrio vėliavai įsigyti paaukojo 30 li­ kitais apylinkės šaulių būriais. Mozūriš- gelis. Ligoninės tarnautojų choras pa­ tų. kių pradžios mokykloj paskaitą laikė dainavo. 13 val. vidurinės mokyklos sa­ būrio pakviestas prelegentas Antanas lėje įvyko valsčiaus tarybos posėdis, Pavalkis. dalyvaujant seniūnams, tautininkams ir Daukšiai. Rugsėjo 8 d. įvyko iškilmin­ savanoriams. Valstybės teatras gas būrio susirinkimas. Paminėtas Valst. Marijampolė. Valst. Prezidento 60 m. Prezidento Antano Smetonos 60 m. am­ amžiaus sukaktuvės Marijampolėje bu­ žiaus sukaktuvės. V-bos pirm. P. Kruo- vo labai iškilmingos. Miestas buvo pasi­ pradėjo sezoną. pis skaitė „Dabartinis mūsų Prezidentas puošęs vėliavomis. Iškilmės pradėtos ry­ ir Jo reikšmė Lietuvos valstybei." Nu­ tą didžiosios vėliavos pakėlimu. Stovėjo Po vasaros atostogų valstybės teatras tarta juo greičiau įsigyti būrio vėliavą. šaulių ir skautų garbės sargyba. Pamal­ naują darbo sezoną, penkioliktąjį iš ei­ lės, pradėjo rugsėjo 15 d. Opera sezoną Plutiškės. Vietos šaulių būrio vadas J. dose dalyvavo kariuomenė, šauliai, skautai, mokyklos ir kitos organizacijos. atidarė atnaujintu ,,Kaukių Balium"; Baltrušaitis, sužinojęs, kad Veiverių val., baletas 16 d. — „Raimonda", o drama Grigaliūnų kaime, ūkininko Juodsnukio Laisvės aikštėj buvo kariuomenės, orgi- nizacijų ir mokyklų paradas. Kalbėjo į rugsėjo 18 d. — Vytauto Alanto „Gais­ Mato laukuose dažnai verdama naminė ras Lietuvoje". degtinė, rugsėjo 7 d. su dviem šauliais kariuomenę ir visuomenę pulk. Svilas ir apie 19 val. nuvyko įtariamon vieton p. Maurukas. Vytauto sode buvo iškil­ Teatran pakviesti du žymūs režisieriai, patikrinti ir rado „beverdant". Šauliams mingas posėdis. Prezidiume teikėsi da­ Andrius Oleka - Žilinskas ir Antanas prisiartinus prie raisto, degtindariai mė­ lyvauti arkivyskupas Karevičius. Pava­ Sutkus. Ilgametis dramos režisierius gino savo įmonę apginti ir šaulius smar­ kary iškilmingai nuleista didžioji vėlia­ Borisas Dauguvietis nuo spalių m. 1 d. kiai apmėtė akmenimis. Šauliai, nenorė­ va. Kalbėjo mok. Natkevičius. Vakare išsikelia į šiaurės Lietuvos teatrą Šiau­ dami ginklo vartoti pasitraukė, nu- mokytojų seminarijoj buvo mok. K. Bu- liuose. Be to, į Šiaulius komandiruoti versdami nuo ugnies katilą su antraei- kavecko paskaita ir koncertas. Solo dai­ trys dramos artistai: N. Vosyliūtė, A. liuojančiu 40 litrų „samagono". Degtin­ navo p. Katiliūtė; solo grojo š. Jagėla, Kupstas ir V. Fedotas - Sipavičius. Val­ dariai, nutvėrę tuščią katilą ir trūbeles akompanavo Kamaitis. Dainavo Jungti­ stybės teatro drama papildoma dešimti­ taip smarkiai smuko, kad vietoje liko nis V. R. J. gimnazijos ir mokyt. semi­ mi jaunųjų artistų, baigusių teatro mo­ du švarkai, klumpės, broguota statinė, narijos choras. kyklą. bliūdas su tešla katilo dugnui aplipinti ir ŠIAULIAI. Drama, pradėjusi sezoną V. Alanto kiti daiktai. Nustatyta, kad tai buvo Kušleikiai. Būrys rugsėjo 9 d. iškilmin­ „Gaisru Lietuvoje", ruošias pastatyti: Antanas, Matas ir Petras Juodsnukiai ir gai minėjo Valst. Prezidento jubiliejų. Kazio Inčiūros originališką dramą „Vin­ Juozas Valaitis, Grigaliūnų kaimo gy­ Organizuotai dalyvavo pamaldose Žarė­ cą Kudirką", (didžiojo Lietuvos varpinin­ ventojai. Degtindarių daiktai atiduoti nų — Patvelių bažnytkaimy. Apie 17 ko ir tautos dvasios būties dramą), V. policijai. vai. labai gražiam Kelpšų beržynėly bu­ Griniaus „Ramūnę", F. Šilerio „Vilių Kalvarija. Rugsėjo 9 d., minint Valsty­ vo gegužinė ir iškilmingas posėdis. Susi­ Telį", „Rytmečio dainą", „Saulės parda­ bės Prezidento 60 m. amžiaus sukaktu­ rinko daugybė žmonių. Į posėdį buvo vėją" (visus tuos veikalus statys režis. ves, Kalvarijoje įvyko žemės ūkio pa­ atvykęs iš Papilės šaulių kuopos vadas A. Sutkus), Vinco Krėvės „Skirgailą", roda. Parodoje tvarkos žiūrėjo, paruo­ mok. Strikauskas. Būrio v-bos p-kas „Motinos palaiminimą" ir La Bušė „Šiau­ šiamuosius darbus atliko vietos šauliai. Gedminas pradėjo iškilmingą posėdį. Į dinę skrybėlaitę". Opera ruošia šiuos Parodoje buvo išstatyta įvairių žemės garbės prezidiumą buvo pakviest. kuo­ naujus veikalus: Borodino istorinę rusų ūkio gaminių, bet ypatingai daug buvo pos vadas Strikauskas, P. Jurevičius ir operą „Kniazius Igoris", G. Puccini „Va­ gyvulių. Pažymėtinas šaulių moterų mok. Vilkickas. Perskaitytas vyriausybės karų šalies mergelę" ir baigia ruošti J. rankdarbių skyrius ir bufetas, pačių šau­ žodis. Su orkestru sugiedotas tautos Strausso klasikinę operetę „Čigonų ba­ ronas". Baletas iki Naujųjų metų nieko lių pagamintais rankdarbiais bei valgiais himnas. Kalbėjo mok. Vilkiukas ir kuo­ naujo nepastatys. papuoštas. Šaulėms vadovauja Pajaujienė. pos vadas Strikauskas. Šaulių skyrius bene buvo įdomiausias, Pabaigoj perskaitytas Tautos Vado V. teatro drama žada būti daugiau kur matėsi labai daug gražių ir vertingų, žodis. Toliau buvo žaidimai ir dainos. prieinama ir provincijos publikai, ypač daug darbo reikalaujančių, rankdarbių. KLAIPĖDA. Suvalkų ir Klaipėdos kraštams. Labiau Ekspertų komisija kaip atskiroms šau­ Baltupėnai. Rugsėjo 9 d. Baltupėnuose pagyvės kultūros gyvenimas Klaipėdos lėms, taip ir bendrai skyriui įteikė pa­ p. Trutnavo salėje susirinko šauliai, ug­ krašte, nes ten su gastrolėmis važinės gyrimo lapus ir pinigines dovanas. Tvar­ niagesiai, Šokaičių mokyklos mokiniai ir valstybės teatro drama ir šiaurės Lietu­ kingas buvo šaulių bufetas, kurio pelnas visuomenė. Reizgys pradėjo susirinkimą. vos teatras. paskirtas šaulių namų statymo fondui. Perskaitytas Tautos Vado žodis „Būki­ A. Braziulis.

762 Kultūrtregeris eina. J. Martinaičio karikatūros ir žodžiai.

1. Mano dainelės rimtos, padorios — Bet užterlios juo kas nepatinka. Žiūri Sovogas į faterlandą, Klausos kiekvienas jų gaspadorius, Greit eis į darbą juodas degutas, Juodas degutas varva nuo sprando. Šitos dainelės veda į šviesą — Greit dirbs Sovogo ranka pasiutus, 4. Niekšas Sovogas tas kiauragalvis — Jos apdainuoja tik gryną tiesą. Greit užterlios jis visą Klaipėdą — Jis neapkenčia mūsų trispalvės, Nieko dainelės šios nesibaido — Mano dainelės teisybę gieda. Biarus Sovogas akis išvertęs, Dreskia jos niekšams kaukę nuo vaido: 3. Piktas Sovogas viesulu sukas, Drasko trispalvę baisiai įnirtęs. Štai jums, brolužiai, tipą be kaukės — Tik mirguliuoja juodas teptukas. Baisų vaidina jis mūsų priešą Žengia Sovogas čia susiraukęs. Nacių kultūra į priekį žengia — 2. Turi Sovogas sąžinę juodą, Juodas degutas Vytį jau dengia. Kaip šuo pasiutęs vėliavą pleso, Turi deguto piką jis puodą, Savo kultūrą Sovogas rodo — Staigiai išlindęs iš nacių urvo, Jis to deguto neneš į rinką, Piešia per Vytį svastiką juodą, Vėliavą mūsų trypia į purvą.

5. Spiaudos Sovogas baisiai įniršęs, Jis tepaliko vien stagarėlius. Ir tartum vagys jie įsilaužę Turi jis pyktį laukinės širšės, . Dirba Sovogas darbą nešvarų, Šituos paminklus graužte ten graužia. Kas tik kiek primena jam mūsų šalį, Net ir laukiniai šitaip nedaro, 8. Dirbo Sovogas darbą šį biaurų Į tai Sovogas žiūrėt negali. Čia jau, vyručiai, jau kriminalas Brolių kapuose per naktį kiaurą, 0 kai pamato, tuojaus pasiunta — Ir pasaulinis gėdos skandalas. Dabar jis juodą sielą vėdina, Keikiasi, spiaudos ir kelia buntą, 7. Daug mūsų brolių dėl laisvės žuvo, Sąžinę savo „byre" skandina. Tuojau parodo nacių kultūrą — Kolei sukūrė laisvą Lietuvą, Kaip pavadinti šitokį žmogų, Tokia pasiutus jau jo notūra! Ėjo Klaipėdon mūsų didvyriai, , Nekultūringą nacių Sovogą? 6. Štai jis iššokęs iš nacių gardo Kovų laukuose ne vienas mirė, . . Jau mūsų brolių kapines spardo — Kuklūs paminklai kapą jų puošia, Tinka jam vienas barbaro vardas Ten, kur žydėjo kvepiančios gėlės, Del jų nerimsta nacių Judošiai, Kris ant galvos jam teisybės kardas!

zionui teko dalyvauti eilėje kautynių. Iš karių gyvenimo. Divizionas 2 artilerijos pulku pavadintas 1921 m. balandžio mėnesį. Pulko vadu Karininkai pakelti į aukštesnį laipsnį. Artilerijos pulko šventė. Rugsėjo 15 d. buvo paskirtas paskutinis diviziono va­ Valstybės Prezidentas pakėlė į aukštes­ 2 artilerijos pulkas iškilmingai šventė das kap. Uogintas. nį laipsnį šiuos generalinio štabo korpo metinę šventę. Pulko užuomazga pada­ karininkus: į pulkininko laipsnį Kazį ryta 1919 metais spalių 19 d., išleidus Kovoms pasibaigus, pulkas apsistojo Sprangauską; į pulkininko leitenanto — pirmą 2 diviziono įsakymą. Diviziono Kėdainiuose, kur ir dabar stovi. Dabar Albiną Čepauską, Antaną Gaušą, Vincą vadu buvo pulk. leit. Jansonas, vadova­ pulko vadu yra gen. št. pulk. Kibirkštis. Kiršiną, Adolfą Urbšą, Bronių Gertų, vęs divizionui iki 1920 metų rugpiūčio Pulko karių, apdovanotų Vyčio kryžiu­ Leoną Rupšį ir Dulksnį; į majoro — An­ 10 d. Su kitu vadu maj. Bytautu divi- mi, yra 10 karininkų ir 34 kareiviai. taną Sperauską, Antaną Špokevičių, Ka­ zį Pranckevičių, Juozą Listopadskį, Pra­ ną Matulį, Juozą Purelį ir Vladą Motie­ ką; į kapitono — Juozą Jodaudą. Šiuos Sportas. visų ginklų rūšių karininkus pakėlė į Šaulių S-gos futbolo pirmenybės. Panevėžyje buvo antros rungtynės vie­ aukštesnį laipsnį: į pulkininko — Juo­ Sekmadienį Panevėžyje ir Marijampolė­ tos Šaulio su Šančių š. Kovu II. P. Šaulys zą Tumą; į pulkininko leitenanto — Kazį je buvo pirmosios šaulių futbolo pirme­ pasirodė labai stiprus ir rungtynes lai­ Abaravičių, Alfonsą Jurskį, Julių Ma­ nybių rungtynės. Marijampolės Šaulys mėjo 3:1. tulevičių, Kazį Rudminą ir Juozą An­ šioms rungtynėms prieš Šiaulių šaulių drių; į majoro — Juozą Ugianskį, Pra­ Sakalą labai ruošėsi. Pernai M. Šaulys LFLS—KSS 7:l. Kaune šios dvi ko­ ną Keliotį, Petrą Ličkų, Joną Šepetį, Šiauliuose pralošęs prieš Š. Sakalą 3:2, mandos žaidė pirmenybių rungtynes. Viktorą Skibarką, Joną Liorentą, Anta­ visus metus kaupė jėgas revanšui. M. Abidvi k-dos turi nustojusios daug taš­ ną Pogirskį, Joną Kulikauską ir Aloyzą Šauliui revanšas pavyko laimėti net la­ kų ir laimėjimas del savo vietos pageri­ Banį; į kapitono — Afanasijų Kazaną, bai dideliu rezultatu 6:1. Tokio didelio nimo joms buvo lygiai svarbus. KSS į Nikodemą Migevičių, Juozą Kiesylį, Jo­ rezultato nei M. Šaulys nei Sakalas ne­ aikštę išėjo su nepilna k-dos sudėtimi ną Čėsną, Joną Masanduką, Joną Juo­ sitikėjo sulaukti. Žmonių rungtynių pa­ ir labai neužtikrintai žaidė. Pirmas pus- zaitį, Stasį Lužą ir Adolfą Čiplį; į leite­ sižiūrėti buvo daug. Teisėjas kap. Juoza- laikis baigėsi 1:0 LFLS naudai, o antras nanto — Antaną Leviną ir Stasį Tuminą. paitis. — 6:1. Tai skaudus KSS pralaimėjimas.

763 šviesos. Taigi, jokios naudos iš tokio žiū- Minties ir kultūros rono milžino nebūtų. Astronomai todel brangina ne žiūronų naujienos dinamąją galią, nes praktiškai jiems jau pakanka 1.000 kartų padidinimo, bet Nuostabus žiūronai. Saulė mums būtų tik per 150 kilometrų žiūrono pajėgumą suimti kuo daugiau Kiekvienas, žiūrėdamas į besišypsantį tolumo ir mes gerai pažintume, kas da­ šviesos. Tuo tikslu stengiamasi vis di­ mėnulį, bekeliaujantį vienišai dangaus rosi jos paviršiuj. Marsas atrodytų esąs dinti žiūronų stiklų skersinį. Didžiausias erdvėmis, stato klausimą, ar ten yra gy­ tik už 75 kilometrų ir jo garsių kanalų ligšiol žiūronas yra Amerikoj Monte Vil- vybė, o jei yra — tai ar panaši į žemiš- p?slaptis taip pat paaiškėtų. Labai gerai sono Kalne. Jo stiklo skersinis siekia 2,5 ką, ar ne. Kadangi nėra kito budo tam matytume ir kitas mūsų sistemos plane­ metrų. Juo pagaunama šviesa žvaigž­ klausimui išaiškinti kaip tik pagaminti tas, net tolimąjį Plutoną. Tačiau ir dan­ džių, esamų per 100 milijonų šviesos me­ žiūroną, padidinanti bent vieną milijoną gaus žvaigždynai pakeistų savo išvaizdą. tų nuo mūsų. Dabar gi Amerikoj lieja­ kartų, — o tokio žiūrono visai pakaktų Dabar net pro galingiausius turimus žiū­ mas naujam žiūronui stiklas, kurioj skersmuo bus 5 metrai. Juo bus pasiek­ mėnuliui ištirti — tai kyla naujas klau­ ronus žvaigždės, del savo milžiniško to­ simas ar tokį žiūroną kada nors žmonės tos daug tolesnės dangaus gelmės — net lumo, atrodo tik šviesiais taškais, kaip lig 500 milijonų šviesos metų. Stiklo me­ sugebės pastatyti? Prieš atsakant į tai, ir paprasta akim žiūrint. Bet pro 1.000. valandėlę įsivaizduokim, kad toks žiūro­ džiagos paruošimas kainojo 70 milijonų 000 kartų žiūroną artimiausia žvaigždė litų. Jis jau yra įlietas į formą, turėda­ nas jau yra. Tad ką mes pro jį matytu­ jau būtų trigubai didesnė už saulę dienos me? mas 2400 karščio. Dabar reikia tik atšal- metu, o kitos žvaigždės — net keliolika dinti. Kadangi kasdien galima atšaldinti Pradėsim nuo mėnulio. Dirstelėję pro kartų didesnės. Taigi, pro tokį žiūroną tik po 2—3 laipsnius, saugojant, kad ne­ tokį žiūroną, mėnulį pamatytume tik per ir žvaigždės atskleistų savo slėpinius. susigadintų, tai jis bus atšaldintas lig 340 metrų tolumo, vietoj dabartinių 340. normalios kambario temperatūros tik 000 kilometrų. Taigi į mėnulį žiūrėtume Tad toks žiūronas būtų tikrai palaima 1937 metais. Po to kelis metus reikės beveik iš tokio aukštumo, kaip kad į že­ mokslininkams, tik gaila, kad jo pasta­ šlifuoti. Jei viskas laimingai seksis, tai mę, užlipus į Eifelio bokšto viršūnę, Jei tyti niekad nebus galima. O jei ir pasta­ po kokių 10 metų jis bus paruoštas, ir mėnuly butų koki augalai ar gyviai žmo­ tytų, tai praktiškai pro jį nieko nebūtų tinkamas įkelti į observatorijos žiūroną. gaus didumo, tai jau juos galėtume įžiū­ matyti, nes jis kartu didintų ne tik dan­ Jo svoris bus 20.000 kilogramų. Jo jaut­ rėti. Pro tokį žiūroną mes matytume tik gaus kūnus, bet ir žemės orą, del kurio rumas šviesai bus toks didelis, kad pro labai mažą — vos 9 hektarų — mėnulio nuolatinio judėjimo nieko nesimatytų. O jį galima būtų pastebėti degančią žvakę paviršiaus plotą, todel sunku būtų at­ mėnulio nematytume ir del to, kad jis už 65.000 kilometrų tolumo. Todel ne­ skirti, kur kalnas, kur lyguma, nes kalnų atrodytų visai tamsus, kurio paviršiuj nuostabu, kad viso pasaulio astronomai šlaitai taip pat atrodytų lygumomis. nieko negalima būtų įžiūrėti, nes trūktų gyvai domisi šios milžiniškos dangaus akies paruošimu.

Rygos YMCA — LGSF 1:1. Latvijos užjojime (kategorija laimės) I vietą lai­ MISTIŠKA SKAIČIŲ ĮTAKA. k-da YMCA Kaune žaidė su LGSF ir mėjo gus. pulk. j. leit. Garbenis. Karinin­ Vienas žymus anglų laikraštis praneša rungtynės pasibaigė lygiomis. Antrą die­ kų užjojime (kat. švar.) 800 metrų dist. įdomų atsitikimą, su kuriuo įdomu susi­ ną žaidė su LFLS. Svečiai pralaimėjo re­ I v. laimėjo gus. pulko leit. Andriūnas. pažinti ir mums. zultatu 7:0. Rungtynių antros dienos programa Vienas žmogus pareiškė kad jam skai­ Pasibaigė Lietuvos teniso turnyras. pradėta 1 val. po pietų vachmistrų ir čių pagalba pavyko nustatyti datą sekan­ Turnyre be kitų organiz. dalyvavo Pane­ puskarininkių užjojimu (kat. laiko) I vie­ čio didelio karo. Toks jo pareiškimas su­ vėžio Šaulys ir Kauno Š. Grandis. P. tą laimėjo ui. pulko vachm. Načajus, at­ kėlė nemažą susidomėjimą. Šaulį gynė Martinkaitis, Baronas, Šimo­ likęs be kliūčių per 1,24 min. — Paimsim datą anglų — zulusų karo, nis, o Š. Grandį — Gerulaitis. Karininkų užjojimas (kat. laiko) 800 — pasakė jis, — 1880 metus. Karas tę­ Latvijos baletas — Lietuvos baletas metr. distancijos I v. laimėjo gus. pulko sėsi lygiai metus ir todel prie šio skai­ 3:0. Rugsėjo 8—10 d. Lietuvos valstybės jaun. leit. Babickas per 1,53 min. čiaus pridėsim 1. Prie šio skaičiaus pridė- teatro baletas žaidė su Latvijos baletu. Įdomiausia buvo I-jo gusarų ir 2-jo sim tokį pat, bet tokia tvarka: Mūsiškiai pralaimėjo 3:0. ulonų pulkų karininkų grupių užjojimai 1881 Kretingos Š. Žemaitis — Skuodo 3:1. pereinamai 6 pėst. Pilėnų Kunig. Margio 1 Nors S. Žemaitis žaidė prieš Skuodą su pulko dovanai laimėti. Būtent, pulkas 8 nepilna k-dos sudėtimi, bet savo ryžtu- yra paskyręs gražią sidabrinę taurę I-am 8 mu laimėjo rungtynes. kavalerijos pulkui, kuris laimės iš eilės 1 Ukmergės JSO — pralaimėjo prieš dvejas arba ne iš eilės trejas rungtynes. — Ką mes gavome? 1899 metus kada Šaulį 7:0. Po vietos pulko lengvosios Be to, šios rungtynės turi įvykti kas me­ buvo paskelbtas anglų — būrų karas. Šis atletikos rungtynių buvo draugiškos fut­ tai Klaipėdoje. karas tęsėsi trejus metus, lygsta... 1914. bolo rungtynės vietos Šaulio ir JSO. Pirmą kartą abiejų pulkų karininkai Didžiojo karo data. Jeigu paimti galvon, JSO pralaimėjo 7:0. gavo lygų punktų skaičių. Todel teko dar kad jis truko ketveris metus ir su šiais skaičiais padaryti tokią pat kombinaci­ S. Grandies susirinkimas. Sekmadienį vieną kartą perjoti. Antrą kartą ulonai ją mes sugebėsim visai tiksliai pasakyti, Šaulių S-gos salėje buvo Š. Grandies su­ žymiai geriau pasirodė ir jiems visai kad kitas karas prasidės 1937 metais. sirinkimas. Dalyvavo labai daug svečių pelnytai teko pereinamoji dovana. Toks išskaičiavimas nustebino nė vie­ ir per 100 narių. Susirinkime kalbėjo Programa baigta didelio susidomėjimo ną. Teorija atrodė nesugriaunama. Bet garbės narys inž. A. Graurogkas ir klubo sukėlusiais kirtimais, dūrimais ir džigita- čia pasipainiojo kažin koks žmogus, tvir­ pirm. Tumas. Išrinkta nauja klubo va­ vimu. Tūkstančius žiūrovų stebimo ne­ tas chronologijoj. dovybė, įteiktos laimėjusiems sportinin­ paprastas mūsų raitelių miklumas, kardų kams sporto dovanos ir kita. Klubas ir visų kitų ginklų vikrus vartojimas. — Ponuli, juk anglų — zulusų karas labai gyvu tempu plečia savo veiklą. Šių įdomių rungtynių pasižiūrėti susirin­ prasidėjo ne 1880 m., o 1879 m. Malonu pastebėti, kad į klubą įstojo ko keli tūkstančiai žmonių. Jie gausiais — Jei paimsime 1879 metus ir padary­ daug aktyvios tarnybos karininkų, kurie aplodismentais palydėjo laimėtojus ir sime tokią pat kombinaciją, mes gausim palaiko labai artimus ryšius tarp šaulių pasižymėjusius dalyvius. 1879 metus, metus graikų — turkų karo... ir kariuomenės. Taip pat nemaža stoja Laimėtojai susirinko prie tribūnos. Keisti skaičiai. Vl. ir studentų. Juos pasveikino gubernatorius Navakas. Kavalerijos pulkų raitųjų rungtynės Be 6 pėst. pulko skirtos dovanos — per­ Klaipėdoje. Šio mėn. 15—16 d. Klaipė­ einamosios taurės, įvairios firmos, ban­ Pranešimas. doje kariuomenės mankštos aikštėje įvy­ kai ir įstaigos skyrė brangių dovanų lai­ ko pirmą kartą kavalerijos pulkų raitų­ mėtojams, tarp jų Lietuvos Keleivio ir Norintiems dainuoti Šaulių Sąjungos jų sporto rungtynės. Dalyvavo 1-mo gu- Ostseebeobachter redakcijos. Puskari­ chore. sarų ir 2 ulonų pulko karininkai, puska­ ninkiams ir kareiviams, taip gražiai pa­ Visi, kas turi gerą balsą, nori mokytis rininkiai, eiliniai ir keli civiliai. Rung­ sirodžiusiems džigitavimuose, skirta ben­ dainuoti ir nedalyvauja kituose choruo­ tynės pradėtos rugsėjo mėn. 15 d. 3 val. dra 300 litų dovana. se, kviečiami įsirašyti į Šaulių Sąjungos po pietų. Kavalerijos vachmistrų ir pus­ Drauge buvo ir 6 pėst. pulko sporto choro dainininkus. Įsirašyti ir balsą pa­ karininkių užjojimas (kat. švarumon). Iš šventė. Tos šventės dalyviai labai vy­ tikrinti galima choro repeticijų dienomis viso buvo 30 dalyvių. I vieta teko 2 ul. kusiai paįvairino ir raitųjų sporto šven­ — pirmadieniais, antradieniais ir trečia­ pulk. puskarininkiui Petruliui. Karininkų tės programą. dieniais nuo 19 ligi 20 val.

Leidžia Lietuvos Šaulių Sąjunga. Atsakomasis redaktorius Vincas Daudzvardas. Patarimai. Kl. Kur galima gauti pirkti rupios val­ gomos druskos ir kiek kaštuoja vienas centneris su pristatymu į Ukmergę, per­ kant visa vagoną? Ats. Pardavime būva trijų rūšių drus­ ka: nemalta gabaluose, stambaus ir smulkaus malimo. Visų trijų rūšių gali gauti Ukmergėj „Lietūkio" sandėly. Ten pat sužinosi jos kainą, kuri ryšium su mūsų užsienio prekybos atmainomis nė­ ra visai pastovi. Kl. Koki turėtų būti lietuvių vyrų tau­ tiški rūbai? Ats. Šis reikalas ligi šiol nuodugniau nebuvo nagrinėjamas, todel ir mes čia negalėsime duoti įsakmaus atsakymo. Tegalime tik apibudinti seniausius mums žinomus vyrų apdarus, kurių piešiniai yra išlikę iš XVII-XVIII amž. (iš Lepne- rio ir Proterijaus knygų). Tie piešiniai perspausdinti prof. M. Biržiškos knygoje „Duonelaičio gyvenimas ir raštai" (III lei­ dimas). Skaitydamas — mūsų atsakymą pasistenk gauti tą knygą, tada mūsų so­ džiai bus suprantamesni ir vaizdingesni. Lepnerio knygos piešiny šalia moterų lietuvių senovės tautiškais apdarais ma­ tome atvaizduotus vyriškį ir vaiką. Vv- riškio rūbas šiaip atrodo. Jisai apsiren­ gęs ilga stačia apikakle miline, sujuosta plačiu šikšniniu diržu ir susegta trimis Turėdami galvoj ir šių dienų tos Lie- Dzūkuose aplink Vilnių vyrų milinės kilpinėmis sagomis. Milinė su praskie- tuvos dalies dėvimų apdarų tikrąjį savai­ siūdinamos iš šviesiai pilkos (beveik bal­ pais abiejuose šonuose, bet be kišenių. mingumą bei lietuviškumą, drąsiai ga­ tos) medžiagos. Kraštai siuvinėti juodais Pro praskiepus pasiekiami kelinių kiše- lime tikinti, kad prieš pusantro šimto kespininiais kantais. Tai suteikia mili­ niai. Kelinės taip pat milo, plačios lig' metų čia nurodyti vyrų apdarai visur nėms ypatingą puošnumą. kelių apyvarose bei autuose paslėptais Lietuvoj buvo paplitę. Skirtumas tegalė­ jęs būti tik medžiagos spalvoje ir miliniu, Kl. Esu 24 metų. Jau trečias mėnuo galais. Kojos apautos vyžomis. Galvą man skauda po krūtine, gerklė raudona, puošia tamsios spalvos vilnonė skrybėlė. ilgy. Labiau šiaurės rūbai turėjo būti il­ gesni, o į pietus ir vakarus — trumpesni. liežuvis apdėtas balta plėvele. Retkar­ čiais gerokai pakyla karštis ir skauda Kiek kitaip atvaizduoti vyrų apdarai Be to. kaip rodo Žemaičių ir kitų Lie­ tuvos vietų senesni apdarai bei apdarų gerklę bei galvą. Bijau, kad nebūtų džio­ Pretoriaus piešiny. Čia matome kelių rū­ va, nes apsikrėsti ja galima buvo. Ape­ šių apdarus: su stačiom ir atlapam apy­ piešiniai, dažnai kelnės būdavo kitos spalvos nei milinė.s ir liemenės. Pamažu titą turiu neblogą. Kosulio beveik visai kaklėm. Vieni švarkai bei milinės su ki­ nėra. šenėmis, įžambiai įsiūtais, ir be kišenių. atlapoms apikaklėms įsigalint, pradeda Patys švarkai bei milinės daug trumpes­ atsirasti ir liemenės — beveik visad Ats. Greičiausia, kad turi kokią gerklės ni, negu ankstyvesniame piešinyje, bet spalvotos ir margos. Marškinių apikaklė ligą. Gal anginą. Plauki gerklę su vande­ jie taip pat diržais perjuosti ir taip pat susegta sidabro saga arba surišta tam nilio dioksidu. Kokias, tris dienas pa­ susegti (ne visi). Visi piešiny atvaizduo­ tikrais raišteliais, prie pačios apikaklės gulėk. Imk 2—3 kart per dieną po vieną tieji vyrai ilgais čebatais, su skrybėlai­ prisiūtais. Liemenės iškarpa labai maža. miltelį aspirino ir greičiausia, kad viskas tėm, skrybėlėm bei kepuraitėm (bere- Žiemos laiku seniau ir dabar dėvimos praeis. Turi saugotis staigių sušalimų, tais) ant gaivu. Visi čia nurodyti pieši­ ausinės (lapinės) kepurės, vasarą plačia­ ypač sukaitus. Jeigu šios priemonės nie­ niai vaizduoja Mažosios Lietuvos sodie­ kraštės šiautdinės skrybėlės. Žemaičiai ko nepadėtų, kreipkis į gerklės ligų gy- čių apdarus. lig. šiol daugely vietų tebeavi naginėm. dytoją. V. Atkočiūno sp. Kaunas, Laisvės al. 25. Tel. 35-45.