Jonavos Rajono Savivaldybės Aplinkos Oro Kokybės Valdymo Programa 2017–2021 M

„TVARUS ENERGIJOS IR APLINKOS KOKYBĖS VALDYMAS VIETOS LYGMENIU“ PROJEKTO KODAS NOR-LT10-VRM-01-TF-01-002

Jonavos rajono savivaldybės Aplinkos oro kokybės valdymo programa 2017–2021 m.

PARENGĖ: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas

Direktorius Raimondas Grubliauskas 2016 m. mėn. d.

Vilnius, 2016 TURINYS

Įvadas ...... 4

Santrauka ...... 5

Išplėstinė santrauka anglų kalba ...... 6

Santrumpų sąrašas ...... 7

Lentelių sąrašas ...... 7

Paveikslų (schemos, diagramos, grafikai ir kt.) sąrašas ...... 8

I skyrius. Savivaldybės oro kokybės būklės vertinimas ...... 9

1.1. Esamos situacijos analizė ...... 9

1.2. Teisinės bazės analizė ...... 14

1.3. Poreikių analizė ...... 18

1.4. Oro kokybės savivaldybėje vertinimas (ne mažiau kaip 5 metų laikotarpiu) ...... 18

1.4.1. Stacionarūs taršos šaltiniai ...... 18

1.4.2. Mobilioji tarša ...... 21

1.4.3. Oro kokybė Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje ...... 23

1.4.4. Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas ...... 26

1.4.5. Metodai ir procedūros ...... 28

1.4.6. Aplinkos oro monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai ...... 30

1.4.7. Oro kokybės tyrimų mobiliąja laboratorija rezultatai ...... 30

1.5. Aplinkos oro kokybės detalūs fizikiniai tyrimai pagal sudarytą grafiką, nustatant ir vertinant teršalus, taršos pobūdį, taršos kilmę, atliekant taršos padėties analizę modeliavimo programa 33

1.5.1. Oro kokybės modeliavimo metodika ...... 33

1.5.2. Oro kokybės modeliavimo rezultatai ...... 34

1.6. Neigiamą poveikį aplinkos orui darančių veiksnių analizė, kitimo tendencijos ...... 43

1.6.1. Pramonės objektų veikla ...... 43

1.6.2. Aprūpinimo šiluma sistema ...... 44

1.6.3. Susisiekimo sistema ...... 45

1.6.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos oro taršai ...... 48

1.7. Informacija apie įgyvendintas oro kokybės gerinimo priemones ir projektus ...... 49 2

II skyrius. Oro kokybės gerinimo priemonių ir alternatyvų analizė ...... 55

2.1. Galimos veiklos (organizacinės, teisinės) ir techninės priemonės oro kokybės gerinimui ...... 55

2.2. Galimų veiklų ir techninių priemonių vertinimo kriterijai ...... 58

2.3. Galimų veiklų įvertinimas pagal parinktus veiklų vertinimo kriterijus bei veiklų sąrašo sudarymas ...... 59

2.4. Oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių įgyvendinimo alternatyvos ...... 59

2.5. Optimalių alternatyvų pasirinkimas ...... 59

2.6. Oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių finansinė analizė ...... 59

III skyrius. Detalus pasirinktų oro kokybės gerinimo priemonių savivaldybėje aprašymas ir įgyvendinimo planas ...... 61

3.1. Pasirinktų oro kokybės gerinimo priemonių aprašymas ...... 61

3.2. Neigiamų veiksnių oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimui analizė ...... 62

3.3. Oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo trukmė, etapai ...... 63

3.4. Oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo vieta (vietos) ...... 66

IV skyrius. Jautrumo ir rizikos analizė ...... 67

4.1. Jautrumo analizė, kriterijų nustatymas ...... 67

4.2. Scenarijų analizė ...... 71

4.3. Rizikos analizė ir priimtinumo vertinimas ...... 72

4.4. Rizikų valdymo priemonių planavimas ...... 73

V skyrius. Savivaldybei siūlomi Aplinkos kokybės valdymo programų koncepciniai scenarijai, vertinimo kriterijai, lyginamosios analizės rodikliai ...... 74

VI skyrius. Aplinkos oro kokybės valdymo programų priemonių įgyvendinimo planas ...... 76

Literatūra ...... 77

Priedas Nr. 1 ...... 80

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (1997 m. Nr. VIII-529; pakeitimai 2003 m. Nr. IX-1613; 2006 m. Nr. X-595) nustatė monitoringo organizacinę struktūrą, kurioje įteisinti trys aplinkos monitoringo lygiai – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringai. Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo tvarką reglamentuojantys nuostatai – „Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 (pakeitimai 2007 m. Nr. D1-380; 2009 m. Nr. D1-810; 2012 m. Nr. D1- 338; 2014 m. Nr. D1-129; 2015 m. Nr. D1-864). Juose nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų rengimo ir derinimo, duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo fiziniams bei juridiniams asmenims tvarka. Savivaldybės aplinkos monitoringą pagal specialiai paruoštas programas privalo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (paskutinio pakeitimo 2006 m. Nr. X-595). Pagrindinis specifinis savivaldybių monitoringo bruožas, lyginant jį su valstybiniu, yra tas, kad vykdant savivaldybių lygmens monitoringą, siekiamas detalesnis teritorijos ištyrimas. Savivaldybių aplinkos monitoringas – aplinkos monitoringo sistemos dalis, apimanti savivaldybių lygiu joms priskirtose teritorijose vykdomus sistemingus gamtinės aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebėjimus, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimą ir prognozes. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės programa rengiama 5 metų (2017–2021 m.) laikotarpiui, atsižvelgiant į Jonavos rajono bendrojo plano sprendinius, vykdytų monitoringų rezultatus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos pasiūlymus bei galiojančius teisės aktus. Programos rengimą organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija.

SANTRAUKA

Jonavos rajono aplinkos oro kokybės valdymo programa buvo parengta remiantis LR Aplinkos monitoringo įstatymu (1997 m. Nr. VIII-529, pakeitimai 2003 m. Nr. IX-1613; 2006 m. Nr. X-595), LR Aplinkos apsaugos įstatymu (1992 m. Nr. I-2223, paskutiniai pakeitimai 2011 m. Nr. XI-1538; 2013 m. XII- 287; 2015 m. XII-1718), LR Aplinkos oro apsaugos įstatymu (1999 m. Nr. VIII-1392, pakeitimai 2009 m. Nr. XI-140; 2010 m. Nr. XI-785; 2013 m. Nr. XII-463), 2001 m. gruodžio 11 d. LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 591/640 dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-883/V-1117; 2010 m. Nr. D1-585/V-611; 2014 m. Nr. D1-273/V-348; 2015 m. Nr. D1-269/V-455; 2016 m. Nr. D1-53/V-103). Programoje pateikta prieinama informacija apie į atmosferą išmetamų teršalų kiekį per pastaruosius penkerius metus (2011–2015 m.) ir kitimo tendencijos. Remiantis reikalavimais programai rengti, aptartos svarbiausios įtakos oro kokybei turinčios sritys – pramonės veikla, transporto sistema bei aprūpinimo šiluma sistema Jonavos rajone ir mieste. Programoje pateikiamas Aplinkos oro kokybės valdymo Jonavos rajone programos įgyvendinimo priemonių planas 2016–2020 metams. Jame numatytos priemonės suskirstytos į organizacines, technines, aplinkos oro taršos normose apibrėžtų teršalų mažinimo ir informacijos teikimą, siekiant oro kokybės gerinimo. Dalis numatytų priemonių yra siūlomos remiantis 2010 m. Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu ir Jonavos rajono savivaldybės ilgalaikiu strateginiu plėtros planu iki 2021 m. bei Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planu (2011– 2015 m.). Oro kokybės gerinimas yra susijęs su transporto, pramonės, teritorijų planavimo tobulinimo sprendiniais. Šių sprendinių įgyvendinimas ne tik pagerins Jonavos miesto ir rajono infrastruktūrą, bet ir prisidės prie ekonominės, socialinės bei aplinkos apsaugos vystymo, siekiant darnios plėtros.

IŠPLĖSTINĖ SANTRAUKA ANGLŲ KALBA

Jonava ambient air quality management program has been prepared based on Ministry of Environmental Monitoring Act (1997 No. VIII-529, the changes in 2003 No. IX-1613, in 2006 No. X-595), Ministry of the Environment Protection Act (1992 No. I-2223, last amended in 2011 No. XI, 1538, 2013 XII-287, 2015 XII- 1718), Ministry of Environment air protection Act (1999 No. VIII-1392 of amendments 2009 No. XI-140, 2010 No. XI-785, 2013 No. XII-463), 2001 11 December Minister of Environment and Minister of Health Order No. 591/640 for ambient air pollution rates (changes in 2009 No. D1-883 / V-1117, 2010 No. D1-585 / V-611, 2014 No. D1-273 / V-348, 2015 No. D1-269 / V-455, 2016 No. D1-53 / V-103). The program provides access to information about air emissions over the last five years (2011–2015) and trends. Based on the requirements of the program to develop, discuss the most important impact on air quality with fields – industry, the transport system and heat supply system in Jonava district and the city. In the ambient air quality management Program of Jonava is implemented Plan for the years 2017–2021. It provides for measures divided into organizational, technical, environmental air pollution norms defined emission reduction and the provision of information in order to improve air quality. Some of the measures are proposed based on 2010 Jonava district territory general plan and Jonava district long-term strategic development plan till 2021 and Jonava district of ambient air quality management program and its implementation plan (2011–2015 m.). Improving air quality is associated with the transport, industry, spatial planning improvement solutions. These solutions would not only improve Jonava city and district infrastructure, but also contribute to the economic, social and environmental development, the pursuit of sustainable development. Purpose of Jonava ambient air quality management program is to provide measures to limit environmental pollution and reduce its negative impact on human health and the environment, and for providing the funds needed. The main objective of the program is to ensure cleaner ambient air in Jonava district, to carry out ambient air pollution prevention and create a healthier living conditions of people in the area. The program and its implementation plan drawn up for the period 2017–2021 year. The main sections of air quality management program: Chapter I. Assessment of air quality condition in municipality Chapter II. Air quality improvement measures and analysis of alternatives Chapter III. Detailed description of selected air quality improvement measures in municipality and implementation plan Chapter IV. Sensitivity and risk analysis Chapter V. Proposed environmental quality management program concept scenarios, assessment criteria, benchmarking indicators for municipality Chapter VI. Measures implementation plan of environment air quality management program 6

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

pav. – paveikslas KD – kietosios dalelės ES – Europos sąjunga

SO2 – sieros dioksidas

NOx – azoto oksidai LOJ – lakieji organiniai junginiai

NH3 – amoniakas CO – anglies monoksidas

O3 – ozonas JT – jungtinės tautos LR – Lietuvos Respublika AB – akcinė bendrovė UAB – uždaroji akcinė bendrovė TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė ŽŪB – žemės ūkio bendrovė VĮ – valstybinė įmonė k. – kaimas sen. – seniūnija r. – rajonas g. – gatvė vnt. – vienetai RV – Ribinė vertė VVR – Viršutinė vertinimo riba ŽVR – Žemutinė vertinimo riba PAV – poveikio aplinkai vertinimas PAOV – poveikio aplinkos orui vertinimas

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1.1 lentelė. Gyventojų statistiniai duomenys Jonavos rajono savivaldybėje 1.2 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 2011–2016 m. laikotarpiu Jonavos rajono savivaldybėje 1.3 lentelė. Informacija apie Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje esančius objektus, turinčius stacionarius oro taršos šaltinius, kuriems išduoti TIPK / taršos leidimai 1.4 lentelė. Automobilių kelių ilgis metų pabaigoje (km) 7

1.5 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje, vnt. 1.6 lentelė. Valstybinio aplinkos monitoringo metu nustatytos teršalų mažiausios ir didžiausios koncentracijos 2010–2011 m. 1.7 lentelė. Aplinkos oro užterštumo metinės vertinimo normos (µg/m3) pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“ 1.8 lentelė. Stacionarios stotelės Jonavoje oro kokybės tyrimų duomenys 2010–2015 m. 1.9 lentelė. Jonavos rajono aplinkos oro kokybės matavimų vietos 2016 metų monitoringo metu (vietovės pavadinimas, pobūdis ir koordinatės) 1.10 lentelė. Ribinės vertės, viršutinės ir žemutinė vertinimo ribos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, anglies monoksido ir benzeno lygiams aplinkos ore (2008/50/EC ir 2000/69/EB) 1.11 lentelė. Jonavos rajono aplinkos oro kokybės tyrimų 2016 metų žiemos ir vasaros sezonais rezultatai 1.12 lentelė. Oro taršos emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos rajone 1.13 lentelė. Šilumos gamybos ir tiekimo 2015 m. rodikliai Jonavos rajone 1.14 lentelė. Transporto srautų natūrinių tyrimų rezultatai pagrindinėse Jonavos m. gatvėse 1.15 lentelė. 2014–2021 m. numatyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su aplinkos oro kokybe 1.16 lentelė. Aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo priemonių planas 2011–2015 m. 2.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo galimos organizacinės, teisinės ir techninės priemonės 2.2 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkosauginių priemonių oro taršos mažinimui finansavimo šaltiniai 3.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės programos įgyvendinimo priemonių planas 2017–2021 m. (rekomenduojamas) 4.1 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 4.2 lentelė. Paklausos rizikų grupės priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 4.3 lentelė. Aplinkos oro kokybės valdymo programos tęstinumo rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai 6.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos priemonių įgyvendinimo planas 2017–2021 m. (privaloma)

PAVEIKSLŲ (SCHEMOS, DIAGRAMOS, GRAFIKAI IR KT.) SĄRAŠAS

1.1 pav. Jonavos rajonas Lietuvos geografiniu požiūriu 1.2 pav. Jonavos rajoną sudarančios seniūnijos 1.3 pav. Bendras išmestų teršalų kiekis (t/m) Jonavos rajone 2010–2014 m. 1.4 pav. Kietųjų medžiagų, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakiųjų organinių junginių kiekiai (t/m.), išmetami į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos r. savivaldybėje 1.5 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičiaus, tenkančio 1000 gyventojų, kaita 2009–2014 metais 1.6 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Jonavos mieste 1.7 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Jonavos rajone 1.8 pav. Jonavos rajono savivaldybėje veikiančių stacionarių taršos šaltinių skaičiavimo ribos 1.9 pav. Amoniako taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.10 pav. Anglies monoksido taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.11 pav. Azoto dioksido taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.12 pav. Kietųjų dalelių metinės taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.13 pav. Kietųjų dalelių paros taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.14 pav. Lakiųjų organinių junginių taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.15 pav. Sieros dioksido metinės taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.16 pav. Sieros dioksido paros taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje 1.17 pav. Bendras išmestų teršalų kiekis (t/m) Jonavos rajone ir Lietuvoje 2010–2014 m. 1.18 pav. UAB „Jonavos autobusai“ autobusų parko struktūra pagal amžių 2015 m.

I SKYRIUS. SAVIVALDYBĖS ORO KOKYBĖS BŪKLĖS VERTINIMAS

Jonavos rajono aplinkos oro kokybės valdymo programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – numatyti priemones, ribojančias aplinkos oro taršą bei mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, jų vykdytojus bei lėšų poreikį. Pagrindinis programos tikslas – užtikrinti švaresnį Jonavos rajono savivaldybės aplinkos orą, vykdyti aplinkos oro taršos prevenciją ir sukurti sveikesnes žmonių gyvenimo sąlygas rajone. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas parengti 2017–2021 metų laikotarpiui.

1.1. Esamos situacijos analizė

Bendrieji duomenys. Jonavos rajono savivaldybė (1.1 pav.) yra Lietuvos centrinėje dalyje, apibus Neries, Kauno apskrities šiaurės rytinėje dalyje, 35 km į šiaurės rytus nuo Kauno miesto. Jonavos rajono teritorija – 944 km2, iš jų 45,66 % užima žemdirbystės plotai, 37,71 % – miškai, 4,98 % – miestai ir gyvenvietės, 2,9 % – pramonės įmonės ir keliai, 2,22 % – vandenys, 6,57 % – kitos paskirties plotai. Tai yra keturiasdešimtas pagal dydį rajonas Lietuvoje.

Jonavos rajonas

1.1 pav. Jonavos rajonas Lietuvos geografiniu požiūriu

Jonavos rajono savivaldybė yra viena iš aštuonių, sudarančių Kauno apskritį, ir jos teritorija ribojasi su Kauno apskrities Kaišiadorių, Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybėmis bei Vilniaus apskrities Ukmergės ir Širvintų rajonų savivaldybėmis (Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016). Jonavos rajono savivaldybę sudaro 9 seniūnijos: Jonavos miesto, Bukonių, Dumsių, Kulvos, Ruklos, Šilų, Upninkų, Užusalių ir Žeimių (1.2 pav.). Rajone yra vienas miestas (Jonava – rajono centras), 3 miesteliai (Panoteriai, Rukla ir Žeimiai), 277 kaimai.

Jonavos miesto seniūnijos (1060,00 ha) administracinis centras – Jonavos miestas. Bukonių seniūnija (10840,75 ha) yra Jonavos rajono šiaurėje, centras – Bukonys. Didžiausios gyvenvietės: Bukonys, Liepiai, Vaivadiškiai, Mimainiai, Petrašiūnai. Dumsių seniūnija (9143,78 ha) yra Jonavos rajono pietryčiuose, centras – Šveicarijos kaimas. Didžiausios gyvenvietės: Šveicarija, Gaižiūnai, Dumsiai, Gulbiniškiai. Kulvos seniūnija (11288,48 ha) yra Jonavos rajono vakaruose, centras – Kulva. Didžiausios gyvenvietės: Batėgala, Kulva, Čičinai, Ručiūnai, Ragožiai. Ruklos seniūnija (7213,00 ha) yra Jonavos rajono pietryčiuose, centras – Rukla. Didžiausios gyvenvietės: Rukla, Ruklos kaimas. Šilų seniūnija (14251,72 ha) yra Jonavos rajono vidurio vakaruose, centras – Šilai. Didžiausios gyvenvietės: Šilai, Panoteriai, Prauliai, Aklasis Ežeras, Milagainiai, Markutiškiai. Upninkų seniūnija (17341,16 ha) yra Jonavos rajono rytuose, centras – Upninkai. Didžiausios gyvenvietės: Upninkai, Upninkėliai. Užusalių seniūnija (8103,21 ha) yra Jonavos rajono pietvakariuose, centras – Užusaliai. Didžiausios gyvenvietės: Užusaliai, Išorai, Kalnėnai, Krėslynai. Žeimių seniūnija (15157,90 ha) yra Jonavos rajono šiaurėje, centras – Žeimiai. Didžiausios gyvenvietės: Žeimiai, Kuigaliai, Juškonys, Naujasodis, Mimaliai.

1.2 pav. Jonavos rajoną sudarančios seniūnijos

1995 m. įkurta Jonavos rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 2009 m. spalio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1 TS-291 sudarytos 48 seniūnaitijos.

Visose Jonavos rajono savivaldybės seniūnijose veiklą vykdo kaimo bendruomenės. Seniūnijose ugdymo paslaugas teikia ugdymo įstaigos, kultūros paslaugas – kultūros centrai ar jų filialai, viešosios bibliotekos filialai, keliose seniūnijose veikia muziejai. Beveik visose seniūnijose paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos punktai. Susisiekimas. Jonavos rajono geografinė padėtis patogi susisiekimo požiūriu: Jonavos rajono savivaldybę kerta tarptautinė magistralė A6 (Kaunas-Daugpilis), užtikrinanti puikų susisiekimą su tarptautiniais transporto koridoriais Klaipėda-Kaunas-Vilnius- Minskas-Maskva (Kijevas) bei Via Baltica (Berlynas-Varšuva-Kaunas- Ryga-Talinas (Helsinkis)) ir automagistrale Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga. Nuo šių transporto magistralių Jonavos miestas tėra nutolęs vidutiniškai 30–40 kilometrų atstumu. Iš krašto kelių, kertančių savivaldybę, svarbiausias – Šiauliai-Kėdainiai-Jonava-Elektrėnai. Jonavoje susikerta ir geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, jomis galima pasiekti ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir kaimyninių šalių − Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos miestus. Tarp Jonavos ir Kauno esančiame Karmėlavos miestelyje veikia Kauno tarptautinis oro uostas, kuris gali priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus, o per miestą tekanti Neries upė sudaro visas sąlygas vystyti vandens transportą. Automobilių kelių ilgis Jonavos rajono savivaldybėje 2014 m. pabaigoje, statistikos departamento duomenimis, sudarė 999 km, su danga – 929 km, su patobulinta danga – 175 km, žvyro kelių ilgis – 754 km, grunto kelių ilgis – 70 km. Kelių ilgis nepakito nuo 2012 m. (ankstesnių metų duomenų nėra). Reljefas. Jonavos rajone vyrauja lygumos, banguotas reljefas, įvairūs dirvožemiai. Didelė rajono dalis priskiriama Neries žemupio plynaukštei, o šiaurinė-vakarinė dalis Nevėžio lygumai. Aukščiausia vieta – Kulvos ozo gūbrys, žemiausia – Neries ir Šventosios upių slėnis. Vandenys. Vandens telkiniai užima 2,22 % Jonavos rajono teritorijos ploto. Per Jonavos rajoną teka antra pagal dydį Lietuvos upė Neris, į ją įteka Šventoji. Neries ir Šventosios upės Jonavos rajono teritoriją dalina į 2 dalis – šiaurinę ir pietinę. Rajono šiaurės vakaruose teka Lankesa, rytiniu pakraščiu – Širvinta, telkšo 10 ežerų ir 12 tvenkinių. Net 18 ha savivaldybės ploto užima trys valstybinės reikšmės ežerai: Biržulis (1,8 ha), Žeimelis (9,6 ha) ir Žeimys (6,6 ha) (Jonavos rajono savivaldybės sektorinė... 2015; Jonavos rajono savivaldybės socialinės... 2015, Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016). Dirvožemiai. Savivaldybėje vyrauja šie dirvožemio tipai: smėlžemiai, išplautžemiai, šlynžemiai, rudžemiai, palvažemiai, šalpžemiai. Pagal paviršiaus granuliometrinę sudėtį savivaldybėje vyrauja: šiaurės vakaruose smėlingas lengvas priemolis, vidutinio sunkumo priemolis, rišlus smėlis, o pietrytinėje dalyje priesmėlis ir rišlus smėlis (Lietuvos geležinkelių... 2014; Lietuvos geologijos tarnyba). Šiaurinėje pusėje, kur prasideda vidurio Lietuvos lyguma, driekiasi derlingi laukai, miškų nedaug. Šioje dalyje palankios sąlygos didelėms žemės ūkio bendrovėms kurti (Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016). Miškai. Jonavos rajone yra 36,4 tūkst. ha miškų. Rajono miškingumas – 40,5 %. Privačių miškų – 10,2 tūkst. ha. Juos valdo 2898 savininkai (vidutinis sklypo dydis 3,52 ha). Dar 5,2 tūkst. ha miškų rezervuoti privatizavimui. Jonavos miškų urėdija patikėjimo teise valdo 20,9 tūkst. ha valstybinių miškų vidurio Lietuvoje, Neries, Šventosios ir Širvintos upių santakose. Didžiausi miškų plotai yra rajono pietuose ir 11 pietryčiuose. Vyrauja pušynai ir eglynai. Miškai išsidėstę vaizdingame kraštovaizdyje, turtingi biologine įvairove, sausi dirvožemiai, geras kelių tinklas. Urėdijos valdomi miškai sertifikuoti pagal tarptautinius miškų tvarkymo principus bei standartus. Ūkininkavimas juose atitinka griežtus aplinkosauginius reikalavimus (Jonavos rajono ilgalaikis...). Pietinėje savivaldybės dalyje daug miškų, geros sąlygos turizmui plėtoti (Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016). Didžiausi miškai: Bareišių miškas, Būdų miškas, Gaižiūnų miškai, Pageležių miškas. Saugomos teritorijos. Jonavos rajono savivaldybėje įkurta 14 draustinių (bendras plotas savivaldybėje 2102,816 ha), saugomi 5 gamtos paveldo objektai (ąžuolas, liepa, tuopa, atodanga, rieduliai), 2 biosferos poligonai (431,782 ha). Dalis saugomų teritorijų (11 objektų, plotas 2460,268 ha) priklauso „Natura 2000“ Europos Sąjungoje esančių saugomų teritorijų tinklui, kuris buvo sukurtas, norint išsaugoti retų ar nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis bei gamtines buveines. Šiose teritorijose ribojama ūkinė veikla, jei ji daro žalą buveinėms ar rūšims (Saugomų teritorijų... 2016). Klimatas. Jonavos rajono savivaldybės teritorija priklauso vidutinių platumų klimato zonai. Čia vyrauja pereinamasis klimatas iš jūrinio į žemyninį (Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas 2010). Pastoviausias Lietuvos klimatą formuojantis veiksnys yra saulės radiacija. Šiaurinė ir šiaurrytinė rajono dalis gauna vidutinį, būdingą visai Lietuvai, saulės radiacijos kiekį per metus – 352–360 kJ/cm2. Jonavos rajono klimatui taip pat didelę įtaką daro atnešamos oro masės. Kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, taip ir Jonavos rajone dažniausios yra vidutinių platumų oro masės, ateinančios iš Atlanto vandenyno (jūrinis oras) ir Rytų Europos (žemyninis oras). Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių, šiaurės vakarų. Vidutinis vėjo greitis Jonavos rajone sausio mėnesį yra 4,8 m/s, birželio mėnesį – 3,0 m/s. Vidutinis metinis kritulių kiekis Jonavos rajone – 590 mm. Didžiausias kritulių kiekis iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Jonavos rajonas, kaip ir visa Kauno apskritis, yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl lygios ir nenuotakios vietovės drėksta. 75 % kritulių iškrenta šiltuoju metų laikotarpiu, o sniego pavidalu iškritę krituliai sudaro tik apie 9 % metinio kritulių kiekio. Storiausia sniego danga Kauno apskrityje sudaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose (15–20 cm). Vidutiniškai sniego danga Kauno apskrityje išsilaiko 75–80 dienų per metus. Pagal vidutines vasaros ir žiemos oro temperatūras Kauno apskritis užima vidurinę padėtį tarp jūrinio klimato Klaipėdos regiono ir labiau žemyninio klimato Vilniaus ir Utenos krašto. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra Kauno apskrityje įvairuoja nuo –5,0 iki –5,5 oC Raseinių ir Kėdainių r. ir nuo –4,5 iki +5,0 oC likusioje apskrities dalyje. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra Kauno apskrityje didžiausia iš šiaurės į pietus einančio juostoje nuo Kėdainių iki Birštono. Joje temperatūra svyruoja nuo +17,0 iki +17,50 oC. Šilčiausia būna Piliuonos, Prienų, Birštono apylinkėse, kur vidutinė temperatūra aukštesnė kaip +17,5 oC. Žemiausia vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra Raseinių rajone, žemesnė nei +16,5 oC. Jonavos rajone karščiausio mėnesio vidutinė maksimali temperatūra yra +22,4 oC. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra –5,9 oC. Vidutinė metinė oro temperatūra 6,0 oC (Jonavos rajono atliekų.. 2007). Saulėtų dienų Kauno apskrityje pasitaiko 50–55 per metus. 12

Gyventojai. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 48 036 gyventojai (Jonavoje – 31 725 gyventojai). 2011 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 46 653 gyventojai (Jonavoje – 30 777 gyventojai). 2012 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 45 713 gyventojų (Jonavoje – 30 187 gyventojai). 2013 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 45 079 gyventojai (Jonavoje – 29 679 gyventojai). 2014 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 44 470 gyventojų (Jonavoje – 29 353 gyventojai). 2015 m. pradžioje Jonavos rajone buvo 43 875 gyventojai (Jonavoje – 29 031 gyventojai). 2016 m. pradžioje preliminariais duomenimis Jonavos rajone buvo 43 198 gyventojai (Jonavoje – 28 556 gyventojai). Jonavos rajono savivaldybėje 2015 metais gimė 518 (2014 m. 511), mirė 623 žmonių (2014 m. 603) (Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų tankis viename km2 metų pradžioje 2010– 2015 m. sumažėjo 1,1 karto (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Gyventojų statistiniai duomenys Jonavos rajono savivaldybėje (Statistikos departamento duomenys) Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Rodiklis Nuolatinių gyventojų 48 036 46 653 45 713 45 079 44 470 43 875 skaičius metų pradžioje Vyrai 22 254 21 632 21 177 20 924 20 608 20 356 Moterys 25 782 25 021 24 536 24 155 23 862 23 519 Vidutinis metinis 47 345 46 183 45 396 44 774 44 173 43 536 gyventojų skaičius Gyventojų tankis metų 50,9 49,4 48,4 47,8 47,1 46,5 pradžioje viename km² Moterų skaičius, tenkantis 1 1 159 1 157 1 159 1 154 1 158 1 155 tūkst. vyrų, metų pradžioje Gyventojai (0–15 metų 8 673 8 569 8 281 7 952 7 626 7 407 amžiaus) Vyrai 4 383 4 378 4 234 4 073 3 921 3 813 Moterys 4 290 4 191 4 047 3 879 3 705 3 594 Darbingo amžiaus 30 196 28 642 27 798 27 522 27 258 26 903 gyventojai Vyrai 15 043 14 284 13 913 13 819 13 633 13 462 Moterys 15 153 14 358 13 885 13 703 13 625 13 441 Pensinio amžiaus 9 167 9 442 9 634 9 605 9 586 9 565 gyventojai Vyrai 2 828 2 970 3 030 3 032 3 054 3 081 Moterys 6 339 6 472 6 604 6 573 6 532 6 484 13

Kaip matyti iš 1.1 lentelės, gyventojų skaičius Jonavos rajone kasmet mažėja, rajono gyventojai senėja (didėja pensinio amžiaus gyventojų). Tai gali būti dėl mažėjančio gimstamumo, darbingo amžiaus gyventojų emigracijos.

1.2. Teisinės bazės analizė

Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, kai ES pradėjo vykdyti oro kokybės politiką ir taikyti atitinkamas priemones, į orą išmetamų teršalų kiekis gerokai sumažėjo. Daugelio pagrindinių šaltinių, įskaitant transportą, pramonę ir energetikos sektorių, į orą išmetami teršalai reglamentuojami, todėl jų kiekis mažėja, nors ne visuomet tiek, kiek numatyta (Europos oro... 2013). Viena iš priemonių, kurią taikant ES pavyko pagerinti padėtį, yra privalomos ir rekomenduojamos tam tikrų oro teršalų išmetimo ribos, taikomos visoje Europos Sąjungoje. ES nustatė tam tikro dydžio kietųjų dalelių (KD), ozono, sieros dioksido, azoto oksidų, švino ir kitų teršalų, galinčių turėti žalingos įtakos žmonių sveikatai ir ekosistemoms, koncentracijos normas. Teršalų apribojimus visos Europos mastu nustatantys pagrindiniai teisės aktai yra 2008 m. direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (2008/50/EB) ir 1996 m. direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (96/62/EB). Kitas įstatyminis būdas oro kokybei gerinti yra nacionalinių metinių konkrečių išmetamų teršalų ribų nustatymas. Šiuo atveju už priemonių, reikalingų garantuoti, kad išmetamas teršalų kiekis būtų mažesnis už nustatytas ribas, įdiegimą atsakingos šalys. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (LRTAP) Geteborgo protokolas ir ES Direktyva dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (2001/81/EB) Europos šalims nustato metines oro teršalų, įskaitant rūgštėjimą ir eutrofikaciją skatinančius teršalus ir pažemio ozoną, išmetimo ribas (Europos oro... 2013). ES Direktyva 2001/81/EB dėl tam tikros rūšies atmosferos teršalų nacionalinės taršos limitų nustato

ES-15 šalių nacionalinės taršos SO2, NOx, LOJ ir NH3 limitus, kurie atitinka dydžiu, nustatytu pagal JT Tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos pernašų konvencijos Geteborgo protokolą. Ši direktyva buvo perkelta į Lietuvos teisinę sistemą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako nacionalinių limitų patvirtinimo“ (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-827; 2011 m. Nr. D1-616). Pagrindiniai šios direktyvos įgyvendinimo aspektai atsispindi Nacionalinėje emisijų mažinimo programoje, kuri patvirtinta 2005 m. Paprastai teršalus reglamentuoja daugiau kaip vienas teisės aktas. Pavyzdžiui, kietąsias daleles tiesiogiai reglamentuoja trys Europos teisinės priemonės (Direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje ir kelių transporto emisijai taikomi Euro apribojimai) ir dvi tarptautinės konvencijos (LRTAP ir MARPOL). Kai kuriuos kietųjų dalelių pirmtakus reglamentuoja kitos teisinės priemonės.

Šie teisės aktai įgyvendinami per numatytą laikotarpį, tikslų siekiant etapais. Oro kokybės direktyvoje smulkiosioms dalelėms nustatyta 25 μg/m3 tikslinė vertė, kurią reikėjo pasiekti iki 2010 m. sausio 1 d. Ši vertė iki 2015 m. tapo ribine verte, o tai reiškia, kad teko prisiimti papildomų įsipareigojimų. Iš pradžių kai kurių sektorių oro kokybės gerinimo politikos priemonės tam tikriems teršalams gali būti taikomos tik kai kuriose Europos dalyse. 2012 m. rugsėjo mėnesį Europos Parlamentas priėmė pakeitimus, suderinusius ES laivų išmetamo sieros dioksido standartus su Tarptautinės jūrų organizacijos 2008 m. parengtais standartais. Iki 2020 m. visose ES jūrose išmetamo sieros dioksido ribinė vertė bus 0,5 % (Europos oro... 2013). Pagal Bendrosios aplinkos oro kokybės direktyvos reikalavimus oro kokybei įvertinti bei pagerinti, jeigu ji nepakankama, reikia parengti oro kokybės valdymo programas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (1992 m. Nr. I-2223; paskutiniai pakeitimai 2011 m. Nr. XI-1538; 2013 m. XII-287; 2015 m. XII-1718) Aplinkai ir jos komponentų būklei stebėti Lietuvos Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos ministerija vykdo aplinkos monitoringą ir koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos monitoringą. Planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (1999 m. Nr. VIII-1392, pakeitimai 2009 m. Nr. XI-140; 2010 m. Nr. XI-785; 2013 m. Nr. XII-463) savivaldybės rengia ir suderinusios su Aplinkos ministerija bei kitomis suinteresuotomis valstybės valdymo institucijomis rengia bei tvirtina programas ir numato priemones, kurių turi būti imamasi tose zonose ar aglomeracijose, kur gali kilti pavojus viršyti ribines užterštumo vertes ir pavojaus slenksčius. Aplinkos oro apsaugos įstatymas nustato aplinkos oro kokybės valdymo prioritetus bei aplinkos oro valdymo bei vertinimo principus. Be to, jame nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kai ribinės vertės arba pavojaus slenksčiai yra viršyti. Įstatyme išdėstyti oro taršos valdymo ir aplinkosauginių leidimų išdavimo principai. Ataskaitų apie savivaldybių aplinkos oro kokybės valdymo programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų vykdymą teikimo tvarkos aprašas nustato ataskaitų apie savivaldybių vykdomųjų institucijų (toliau – Savivaldybė) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 (pakeitimai 2009 m. Nr. XI-140; 2010 m. Nr. XI-785; 2013 m. Nr. XII-463) 4 straipsnio 3 dalį parengtų aplinkos oro kokybės valdymo programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų ir pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį patikslintų Programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų vykdymą formos ir teikimo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (1994 m. Nr. I-533; paskutiniai pakeitimai 2015 m. Nr. XII-1932; Nr. XII-2114; XII-2182; 2016 m. XII-2278) viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (6 straipsnis) yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Savivaldybės aplinkos monitoringą pagal specialiai paruoštas programas privalo vykdyti pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą Nr. VIII-529 (pakeitimai 2003 m. Nr. IX-1613; 2006 m. 15

Nr. X-595). Pagrindinis specifinis savivaldybių monitoringo bruožas, lyginant jį su valstybiniu, yra tas, kad vykdant savivaldybių lygmens monitoringą, siekiamas detalesnis teritorijos ištyrimas. 2004 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-436 „Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai“ (pakeitimai 2007 m. Nr. D1-380; 2009 m. Nr. D1-810; 2012 m. Nr. D1-338; 2014 m. Nr. D1-129; 2015 m. Nr. D1-864) nustatyta savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymo, monitoringo programų rengimo ir derinimo, duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo fiziniams bei juridiniams asmenims tvarka. Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarka pagal Europos Sąjungoje galiojančius kriterijus ir metodus, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų galima patikimai ir tiksliai įvertinti aplinkos oro kokybę, nustatyta 2001 m. gruodžio 12 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (pakeitimai 2002 m. Nr. 339; 2010 m. D1-279; D1-489; Nr. D1-924; 2012 m. D1-462; 2015 m. D1-258). Aplinkos oro kokybės vertinimas atliekamas aglomeracijose ir zonose. Aplinkos oro kokybė vertinama tam, kad nustatyti aplinkos oro užterštumą teršalais, kurių sąrašą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (1999 m. Nr. VIII-1392) 4 straipsniu, tvirtina aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Zonų ir aglomeracijų sąrašas pateiktas bendrame Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsakyme Nr. 470/581 dėl Zonų ir aglomeracijų aplinkos oro kokybei vertinti bei valdyti sąrašo patvirtinimo, priimtame 2000 metų spalio 30 dieną (pakeitimas 2008 m. spalio 29 d. Nr. D1-574/V-1056). Lietuvos teritorijoje išskirtos 2 aglomeracijos (Vilniaus ir Kauno) bei viena zona (visa likusi Lietuvos teritorija). Šiuo teisės aktu perkeliami Bendrosios aplinkos oro kokybės direktyvos reikalavimai. Bendrame Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsakyme Nr. 591/640 dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo, priimtame 2001 m. gruodžio 11 d. (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-883/V-1117; 2010 m. Nr. D1-585/V-611; 2014 m. Nr. D1-273/V-348; 2015 m. Nr. D1-269/V-455; 2016 m. Nr. D1-53/V-103), yra perkelti Bendrosios aplinkos oro kokybės, taip pat 1-osios bei 2-osios dukterinių direktyvų reikalavimai bei nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, švino, ozono, benzeno, angies monoksido ribinės vertės. Be to, įsakyme numatyti reikalavimai dėl informacijos teikimo. Arseno, kadmio, nikelio ir benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos pateiktos 2006 m. birželio 12 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-289 dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos apraše (pakeitimas 2015 m. Nr. D1-318). Zonose bei aglomeracijose, kuriose užterštumo šiais teršalais lygis viršija viršutinę vertinimo ribą, ir zonose bei aglomeracijose, kuriose minėtų teršalų lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos, jų koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama. Siekiat gauti papildomus duomenis aplinkos oro kokybei įvertinti, matavimų duomenys gali būti papildomi duomenimis, gautais naudojant modeliavimo metodus. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės pateiktos 2006 m. balandžio 3 d. aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. D1-153/V-246.

Aplinkos oro vertinimo taisyklės nustato aplinkos oro vertinimo principus. Aplinkos oro vertinimo taisyklės perkelia šių direktyvų reikalavimus: 1996 metų rugsėjo 27 d. Tarybos Direktyvos 96/62/EB dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo, 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos Direktyvos 1999/30/EB dėl Ribinių verčių sieros dioksidui, azoto dioksidui, azoto oksidams, kietosioms dalelėms bei švinui aplinkos ore nustatymo, bei 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento bei Tarybos Direktyvos 2000/69/EB dėl ribinių verčių benzenui ir anglies monoksidui aplinkos ore nustatymo. Taisyklės buvo patvirtintos Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 596 (2001 12 12). Nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijai nustato aplinkos oro užterštumo lygį apibūdinančius kriterijus, kuriems esant laikoma, kad susidarė nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. Savivaldybių vykdomųjų institucijų, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašas nustato savivaldybių vykdomųjų institucijų, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas reikalavimus. Reikalavimai pateikti 2010 m. lapkričio 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-904 dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašo patvirtinimo. Visuomenės ir suinteresuotų institucijų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius, viršijančius pavojaus ar informavimo slenksčius, tvarkos aprašas (2005 m. Nr. D1-265/V-436, pakeitimai 2009 m. Nr. D1- 803/V-436; 2010 m. Nr. D1-584/V-610; 2016 m. Nr. D1-172/V-335) nustato veiksmus, kurių turi imtis atsakingos institucijos (Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinis aplinkos sveikatos centras, savivaldybės), kai atitinkamų teršalų koncentracijos aplinkos ore viršija aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ nustatytus informavimo ar pavojaus slenksčius, bei visuomenės informavimo apie šiuos viršijimus tvarką. Kaip nurodyta 2005 m. liepos 26 d. aplinkos ministro įstatyme Nr. D1-381 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas 2010 m. Nr. D1-284), apie rengiamus, keičiamus ar atnaujinamus planus ir programas juos rengiančioji institucija informuoja visuomenę, paskelbdama apie tai respublikinėje arba miesto (-ų) ar rajono (-ų) spaudoje, esant galimybei per radiją ir televiziją ar kitas viešąsias informavimo priemones; institucijos interneto tinklalapyje (paskelbta prieš informacijos paskelbimą spaudoje ir prieinama visuomenei per visą pastabų teikimo laikotarpį). Viešinant informaciją turi būti paskelbta apie rengiamus planus ir programas; kur ir kada galima susipažinti su detalia informacija apie rengiamus planus ar programas; kam visuomenė gali teikti teikimą, nurodant teikimo tvarką ir terminus.

1.3. Poreikių analizė

Dabartiniuose Europos oro kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose ES valstybių narių teritorijos padalintos į atskiras administracines zonas, kuriose šalys, pasitelkdamos matavimo ar modeliavimo metodus, turi vertinti oro kokybę. Tokiomis zonomis laikomi dauguma didmiesčių. Jei zonoje viršijami oro kokybės standartai, valstybė narė apie tai turi pranešti Europos Komisijai ir paaiškinti priežastis. Tuomet šalis turi parengti vietinius ir regioninius oro kokybės gerinimo planus. Ji, pavyzdžiui, gali apibrėžti vadinamąsias mažos taršos zonas, kuriose ribojamas labiausiai teršiančių transporto priemonių eismas. Miestai taip pat gali skatinti rinktis ekologiškesnius keliavimo būdus, kaip antai: vaikščiojimą, važiavimą dviračiu ar visuomeniniu transportu. Jie taip pat gali pasirūpinti, kad pramoninio ir komercinio deginimo įrenginiuose būtų sumontuoti išmetamų teršalų kiekį kontroliuojantys prietaisai, sukurti pagal naujausią ir efektyviausią technologiją. Tyrimai taip pat turi lemiamą reikšmę: jie padeda ne tik sukurti naujas technologijas, bet ir gilinti žinias apie oro teršalus ir neigiamus jų padarinius žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Įtraukiant naujausias žinias į įstatymus ir veiksmus, gerinama Europos oro kokybė ateityje (Europos oro... 2013). Iš taršos šaltinių į orą patenkančios įvairios cheminės medžiagos sukelia tiesioginį ar netiesioginį neigiamą poveikį gyvajai gamtai bei žmogui. Pagrindiniai oro teršalų emisijos į atmosferą šaltiniai yra transportas, energetika ir pramonė. Miestuose oro užterštumui didžiausią įtaką turi mobilių šaltinių (kelių transporto) bei stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetami teršalai. Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio, bet ir nuo to, ar jie kaupsis išmetimo vietose, ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje. Todėl oro kokybei didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos, teršiančių medžiagų sklaidos dinamiškumas, taršos šaltinių pobūdis, bendra foninė būklė.

1.4. Oro kokybės savivaldybėje vertinimas (ne mažiau kaip 5 metų laikotarpiu)

1.4.1. Stacionarūs taršos šaltiniai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis pagal ekonomines veiklos rūšis 2016 metų pradžioje Jonavos rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 1862 ūkio subjektai, iš jų tik 803 veikiantys (1.2 lentelė).

1.2 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 2011–2016 m. laikotarpiu Jonavos rajono savivaldybėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys) 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Įregistruoti ūkio subjektai metų pradžioje, vnt. 1679 1695 1738 1813 1869 1862 Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje, vnt. 798 773 770 791 759 803

Jonavos rajono savivaldybėje į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių įvairius teršalus išmeta energetikos, pramonės ir ūkio objektai, taip pat individualūs gyvenamieji namai. Daugiausia teršalų į aplinkos orą patenka 18 iš AB „Achema“, didžiųjų katilinių, esančių Jonavoje, eksploatuojamų daugiabučių gyvenamųjų namų centralizuotam apšildymui. Individualių gyvenamųjų namų išmetamų teršalų ypač padaugėja šaltuoju metų laiku, intensyviai kūrenant katilus ir esant nepalankioms taršos sklaidai meteorologinėms sąlygoms, be to, taršos padidėjimas priklauso ir nuo naudojamo kuro rūšies, jo kokybės, o kartais ir dėl kūrenamų atliekų. Jonavos rajone esančios įmonės turi vykdyti aplinkos oro monitoringą. Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, TIPK / taršos leidimus turi 15 įmonių, turinčios stacionarius oro taršos šaltinius ir savo veiklą vykdančios Jonavos rajono savivaldybėje (1.3 lentelė).

1.3 lentelė. Informacija apie Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje esančius objektus, turinčius stacionarius oro taršos šaltinius, kuriems išduoti TIPK / taršos leidimai (aplinkos apsaugos agentūros duomenys) TIPK leidimo išdavimo / Taršos leidimo Eil. Įmonės/ objekto Adresas TIPK leidimo arba oro išdavimo / Nr. pavadinimas dalies panaikinimo data panaikinimo data 1. AB „Jonavos šilumos tinklai“ Klaipėdos g. 8, TIPK 2/3 Jonavos rajoninė katilinė Jonava 2007-10-30 / 2. AB „Jonavos šilumos tinklai“ Klaipėdos g. 8, TIPK 2/55 Girelės katilinė Jonava 2008-01-02 / 3. UAB „Naftos atliekų Ruklos g. 16A, TIPK 2/7 perdirbimo centras“ (veiklos Jonava 2011-07-22 / nebevykdo) 4. Skarulių g. 84 TIPK 2/10-06 UAB „AVE MATROX“ c, Jonava 2006-12-29 / 5. Fabriko g. 3, TIPK 2/14 UAB „Baldai Jums“ Jonava 2006-01-17 / 2014-11-24 6. Jonalaukio k., TIPK 2/15 AB „Achema“ Ruklos sen., 2004-12-28 / Jonavos r. 7. Šilų k., TIPK 2/17-06 UAB „Beržų kompleksas“ Jonavos r. 2006-12-29 / 8. Fabriko g. 3, TIPK 2/19-07 UAB „Jonavos energetika“ Jonava 2007-01-02 / 9. Darbininkų g. TIPK 2/22 AB „Jonavos grūdai“ 21, Jonava 2008-01-14 / 10. Ruklos g. 14, TIPK 2/24-07 UAB „A GRUPĖ“ Jonava 2007-01-02 / 11. Ruklos k., TIPK 2/25-07 UAB „Atgaiva tau“ Jonavos r. 2007-01-02 / 12. Juškonių k., TIPK 2/28 Pauliukų ŽŪB Jonavos r. 2007-10-31 / 13. Kalnėnų k., TIPK 2/37-06 UAB „Metoil“ Užusalių sen., 2006-07-11 / 2015-12-31 Jonavos r. 14. Užusalių k., TIPK 2/53-06 UAB „Plankmara“ Užusalių sen., 2006-10-27 / Jonavos r. 15. Miško g. 1, TIPK 2/10-07 UAB „Amunetė“ Jonava 2007-01-02 /

Aplinkos oro tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2010–2014 m. laikotarpyje Jonavos rajone kito: 2011 m. padidėjo ir iki 2013 m. mažėjo, 2014 m. vėl padidėjo. Išmetimai 2014 m., lyginant su 2010 m., padidėjo beveik 30 % (1.3 pav.).

1.3 pav. Bendras išmestų teršalų kiekis (t/m) Jonavos rajone 2010–2014 m. (statistikos departamento duomenys)

Teršalų (kietųjų medžiagų, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakiųjų organinių junginių) kiekiai, išmetami į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos r. savivaldybėje, pateikti 1.4 paveiksle.

1.4 pav. Kietųjų medžiagų, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakiųjų organinių junginių kiekiai (t/m.), išmetami į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos r. savivaldybėje (statistikos departamento duomenys)

Sieros dioksido išmetimai, lyginant su ankstesniais metais, ženkliai sumažėjo, nes energetikos įmonės vietoj sieringo mazuto naudoja ekologišką kuro rūšį – biokurą. Įdiegus biokuru kūrenamus katilus, sieros dioksido emisijos į atmosferą išliko beveik nepakitusios, tačiau 2014 m. sieros dioksido kiekis ženkliai padidėjo, lyginant su 2010 m., net 150 %. Lakiųjų organinių teršalų kiekis nuo 2010 m. kasmet mažėja, ir 2014 m. sumažėjo 136 kartus (lyginant su 2010 m. kiekiu). Kitų teršalų kitimo tendencija panaši į bendrąjį išmetamų teršalų kiekio kitimą (1.4 pav.).

Jonavos rajono savivaldybės bendrajame plane numatoma Jonavos miesto Pietinės pramonės teritorijos plėtra (~200 ha, galima plėtra iki 325 ha). Žemės sklypas pradėtas formuoti remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 282 „Dėl pritarimo pietinės pramonės teritorijos formavimo koncepcijai ir pietinės pramonės teritorijos specialiojo plano rengimo“ (Jonavos rajono savivaldybės plėtros iki 2021 m. strateginis planas). Numatoma pramonės įmonių plėtra gali ženkliai prisidėti prie rajono oro taršos.

1.4.2. Mobilioji tarša

Jonavos rajono savivaldybėje automobilių transportas yra vienas iš pagrindinių teršalų emisijos į atmosferą šaltinių. Jonavos rajono savivaldybę kerta tarptautinė magistralė A6 (Kaunas-Daugpilis). Iš krašto kelių, kertančių savivaldybę, svarbiausias – Šiauliai-Kėdainiai-Jonava-Elektrėnai. Jonavoje susikerta ir geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, o per miestą tekanti Neries upė sudaro visas sąlygas vystyti vandens transportą. Bendras automobilių kelių ilgis Lietuvoje ir Jonavos rajono savivaldybėje pateiktas 1.4 lentelėje, o individualių lengvųjų automobilių skaičius – 1.5 lentelėje.

1.4 lentelė. Automobilių kelių ilgis metų pabaigoje (km) (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Vietovė 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Lietuvos Respublika 60864 61653 62923 63214 63782 Jonavos rajono savivaldybė – – 999 999 999 Pastaba: „–“ duomenų nėra

1.5 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje, vnt. (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Vietovė 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Lietuvos Respublika 1554270 1572789 1607678 1653676 1082308 Jonavos rajono savivaldybė 22985 23226 23899 24432 15208

Transporto priemonių išmetami į atmosferą teršalai yra – tai anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, kietosios dalelės, benzenas, formaldehidas, policikliniai angliavandeniliai ir kt. Transporto tarša priklauso nuo transporto priemonės eksploatacijos trukmės, naudojamo kuro rūšies, važiavimo sąlygų. Benziną naudojančios transporto priemonės išskiria daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių, o dyzeliniu kuru varomos priemonės išskiria daugiau suodžių. Be to, esant šaltam varikliui, išsiskiria didesnės taršalų koncentracijos, nei varikliui įšilus. Teršalai į aplinkos orą iš automobilių patenka iš trijų pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilio vamzdžio, pro kurį į aplinką pašalinamos degimo produktų liekanos (65 % visų automobilio išmestų teršalų); variklio karterio (20 %); angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (9 %) bei degalų bako (6 %).

Automobilių vidaus degimo variklių išmetamose dujose nustatoma daugiau kaip du šimtai įvairių cheminių junginių, kurių dauguma kenkia žmogaus sveikatai ir visų gyvųjų organizmų vystymuisi, sukelia metalo koroziją, ardo statybines medžiagas ir kt. Degant kurui, į aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80 %), angliavandeniliai (15 %), azoto oksidas (5 %), nedideli kiekiai švino, benzpireno ir kitų nuodingų medžiagų (Baltrėnas ir kt. 2008). Dulkės susidaro dylant automobilių padangoms. Nustatyta, kad per metus vienam automobiliui susidaro iki 1,6 kg teršalų. Taip pat į aplinką teršalai išsiskiria dylant stabdžių kaladėlėms ir sankabai bei trinties metu įvairiuose automobilio mazguose (Priežastys lemiančios automobilių... 2008). Žalingų vidaus degimo variklių išskiriamų medžiagų kiekis ir jų toksiškumas priklauso nuo automobilio variklio techninės būklės, darbo režimo, kuro rūšies, kelio važiuojamosios dalies dangos. Nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui. Daugiausiai teršalų į aplinkos orą išsiskiria automobiliui pradedant važiuoti, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti iš vietos teršalų išsiskiria 50 kartų daugiau nei važiuojant vidutiniu greičiu. Galima teigti, jog didžiausia tarša susidaro prie sankryžų ir automobilių kamščiuose. Daugiausiai teršalų išsiskiria, kai automobilis juda iki 30 km/h greičiu. Jei greitis yra padidinamas iki 90 km/h, sunaudojama mažiau kuro ir kartu išskiriama mažiau teršiančių medžiagų. Pavojingiausi taršos židiniai miestuose yra gatvių sankryžos (Priežastys lemiančios automobilių... 2008). Savivaldybėje esančių kelių ilgis yra 1198 km, iš jų 300 km valstybinės reikšmės kelių (su asfaltbetonio 180 km) bei 898 km savivaldybės vietinės reikšmės kelių (su asfaltbetonio danga 145 km). Miesto gatvių ilgis – 65 km, iš jų su pagerinta danga – 60 km. Savivaldybės kelių būklę siekiama nuolat gerinti (Jonavos rajono savivaldybė). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pabaigoje vietinės reikšmės kelių ilgis iš viso buvo 999 km, su danga – 929 km, su patobulinta danga – 175 km, žvyro kelių ilgis – 754 km, grunto kelių ilgis – 70 km.

1.5 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičiaus, tenkančio 1000 gyventojų, kaita 2009–2014 metais (Lietuvos statistikos departamento duomenys) 22

2009 m. duomenimis Lietuvoje 1000 gyventojų teko 496 individualūs lengvieji automobiliai, Jonavos rajono savivaldybėje automatizacijos lygis siekė 486 automobiliai 1000-iui gyventojų. Nuo 2009 iki 2013 metų šie skaičiai laipsniškai augo, tik 2014 m. ženkliai sumažėjo (1.5 pav.). Ženklus automobilių skaičiaus sumažėjimas buvo dėl pasikeitusio automobilių registravimo įstatymo. Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad transporto srautai auga, todėl tikėtina, kad augs ir ateityje, vis didesnę įtaką oro kokybei daro automobilių išmetamosios dujos. Jonavoje susikerta geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos (Jonavos rajono ilgalaikis...). Jonavos rajono savivaldybės teritoriją kerta vienas iš dviejų tarptautinių geležinkelių transporto koridorių, svarbių visam Europos transporto tinklui: IX koridorius IXB (Kijevas–Minskas–Vilnius–Šiauliai– Klaipėda) su atšaka IXD (Kaišiadorys–Kaunas–Kaliningradas). Įgyvendinant iš dalies ES fondų finansuojamus infrastruktūros tinklo modernizavimo projektus 2014 m. buvo sėkmingai užbaigti esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija, ruožo Jonava–Radviliškis–Šiauliai projektavimas, rekonstrukcija. 2014 m. parengti „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Šiauliai–Joniškis– Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei antrųjų geležinkelio kelių statybos „Rail Baltica“ ruožuose Gaižiūnai–Jonava, Šilainiai–Kėdainiai techniniai projektai, buvo tikslinami geležinkelio ruožų Gaižiūnai–Jonava ir Šiauliai–Joniškis– Lietuvos ir Latvijos valstybių siena projektai, užbaigtas 1 520 mm vėžės rekonstravimo techninis projektas „Rail Baltica“ ruože Jonava–Radviliškis–Šiauliai (Lietuvos geležinkeliai 2014). Jonavos rajono išorės ir vidaus pagrindine susisiekimo rūšimi ir ateityje išliks automobilių transportas, todėl automobilių keliai ir gatvės yra svarbiausia susisiekimo infrastruktūros dalis. Jonavos rajono istoriniai- kultūriniai bei gamtiniai-rekreaciniai aplinkos ištekliai ir ateityje bus svarbiausi veiksniai pritraukiant turistų srautus, vystant rekreacinę infrastruktūrą. Dėl šios priežasties labai svarbu išsaugoti patrauklią ir sveiką aplinką, darniai plėtojant transporto bei pėsčiųjų susisiekimo infrastruktūrą.

1.4.3. Oro kokybė Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje

Šiuo metu Lietuvoje valstybinio aplinkos oro monitoringo stočių sistemą sudaro 1 mobili, 14 automatinių miesto ir 4 foninės monitoringo stotys. Aplinkos oro kokybės tyrimai difuziniais ėmikliais yra vienas iš būdų įvertinti oro kokybę tose teritorijose, kuriose neatliekami nuolatiniai matavimai. Teritorijose, kur užterštumo lygis didesnis nei ES patvirtintos viršutinės vertinimo ribos, yra privalomi nuolatiniai oro kokybės tyrimai. Modeliavimas arba indikatoriniai matavimai gali būti naudojami ten, kur užterštumo lygis yra mažesnis už žemutines vertinimo ribas. Vertinant oro kokybę, kai matuojamas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimų duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių. Aplinkos oro kokybės vertinimui 2010–2011 metais Lietuvoje sieros dioksido, azoto dioksido, benzeno koncentracijų tyrimai buvo atlikti 375 skirtingose miestų ir gyvenviečių dalyse tam, kad rezultatai kuo

23 objektyviau reprezentuotų transporto, pramonės įtaką, apibūdintų užterštumo lygį gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir miestų centruose – dažnai ir gausiai žmonių lankomose arba miestų foninėse vietose. Difuziniai ėmikliai buvo eksponuoti skirtingais sezonais: 2010 metų rudenį ir 2011 metų žiemos, pavasario ir vasaros metu. Matavimų trukmė – aštuoni periodai po dvi savaites (Lietuvos oro kokybės... 2012). Valstybinio monitoringo metu (2010–2011 m.) Jonavos rajono teritorijoje (Jonavos mieste) pasyvieji kaupikliai eksponuojami buvo trijose vietose: J. Ralio g., J. Basanavičiaus g., Žeimių g. žiede; Pramonės g. netoli Skarulių bažnyčios; prie Jonavos tv. Poliklinika rajono. Tyrimo metu gautos mažiausios ir didžiausios tiriamųjų teršalų vertės pateiktos 1.6 lentelėje.

1.6 lentelė. Valstybinio aplinkos monitoringo metu nustatytos teršalų mažiausios ir didžiausios koncentracijos 2010– 2011 m. (Lietuvos oro kokybės... 2012) Teršalas SO , µg/m3 NO , µg/m3 Benzenas, µg/m3 Tyrimo vieta 2 2 J. Ralio g. J. Basanavičiaus g., Žeimių g. 0,3–1,8 23,0–32,3 1,0–2,9 žiedas, Jonava Pramonės g. netoli Skarulių bažnyčios, 0,15–1,9 6,4–13,1 0,5–2,5 Jonava Prie Jonavos tv. Poliklinika rajono, 0,15–2,8 5,7–13,2 0,4–2,4 Jonava

Tirtų oro teršalų vertinimas atliktas lyginant gautus analizės rezultatus su nustatytomis normomis. NO2,

SO2 ir benzeno koncentracijos lyginamos su ribinėmis vertėmis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos direktyvos 2008/50/EB reikalavimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. Nr. D1–585/V–611 įsakymas „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“) (1.7 lentelė).

1.7 lentelė. Aplinkos oro užterštumo metinės vertinimo normos (µg/m3) pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“ Teršalas Sieros dioksidas Azoto dioksidas Benzenas (C H ), (SO ) (augmenijos 6 6 2 (NO ), µg/m3 µg/m3 Vertinimo normos apsaugai), µg/m3 2 Ribinė vertė (RV) 20 40 5 Viršutinė vertinimo riba (VVR) 12 32 3,5 Žemutinė vertinimo riba (ŽVR) 8 26 2

Vidutinė sieros dioksido koncentracija Jonavos rajono teritorijoje esančiame mieste per tyrimų laikotarpį neviršijo metinės ribinės vertės (20 µg/m3), bei buvo mažesnė už žemutinę vertinimo ribą. Vidutinė azoto dioksido koncentracija Jonavos mieste per tyrimų laikotarpį neviršijo metinės ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai (40 µg/m3). Tačiau užterštumo vertinimo metinės normos buvo viršytos vienoje tyrimo vietoje: tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų J. Ralio g. J. Basanavičiaus g., Žeimių g. žiede.

Benzeno koncentracija Jonavoje per tyrimų laikotarpį neviršijo metinės ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai (5,0 µg/m3). Jonavos mieste yra stacionari oro kokybės tyrimo stotelė, kurioje nustatomi teršalai: kietosios dalelės

(KD10), azoto dioksidas (NO2) ir nuo 2012 m. ozonas (O3). Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse nepertraukiamai matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, o 2010–2015 m. oro kokybės tyrimo rezultatai pateikti 1.8 lentelėje.

1.8 lentelė. Stacionarios stotelės Jonavoje oro kokybės tyrimų duomenys 2010–2015 m. (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys) 3 3 3 Teršalas KD10, µg/m NO2, µg/m O3, µg/m Metai Cvid Cmax 24 h P Cvid Cmax 1 h V Cmax 8 h P1 P2 Cmax 1 h 2010 30 114 34 10 132 0 – – – – 2011 26 96 22 10 104 0 – – – – 2012 20 97 16 12 86 0 120 0 – 124 2013 28 97 13 10 98 0 123 1 – 127 2014 21 63 6 10 70 0 142 4 2 147 2015 20 70 6 11 87 0 121 1 2 129 Normos, ribinės vertės, informavimo bei pavojaus slenksčiai, nustatyti žmonių sveikatos apsaugai 40 50 35 d. 40 200 18 120 – 25 180/240 Cvid – vidutinė metinė koncentracija; Cmax 24 h – didžiausia paros koncentracija; Cmax 1 h – didžiausia 1 val. koncentracija; Cmax 8 h – didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu pagal „Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų“ 4 priedo ir 8 priedo 3 dalies reikalavimus; P – parų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė (50 μg/m3); P1 – parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina vertė; P2 – vidutinis metinis parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina vertė, paskutinių trejų metų laikotarpiu; V – valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 val. ribinė vertė (200 μg/m3), kurios įsigaliojimo data – 2010 01 01.

Oro užterštumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, teršalų emisijos apimčių, miesto infrastruktūros. Mieste, kur intensyvus transporto eismas ir daug stacionarių taršos šaltinių, susidaro palankios sąlygos teršalams kauptis, kai orus ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas – anticiklonas, tuomet vyrauja ramūs, be vėjo ir kritulių orai, dėl to sumažėja vertikalusis oro sluoksnis maišydamasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Esant palankioms teršalų sklaidai oro sąlygoms (smarkus vėjas ir krituliai), į orą patekę teršalai išsklaidomi, išplaunami ar nusodinami. Žinoma, reikia įvertinti ir transporto įtaką, nes oro taršai įtakos turi tiek transportas, tiek stacionarių taršos šaltinių išmetimai.

Tam, kad būtų įgyvendinti aplinkos oro kokybei keliami reikalavimai ir uždaviniai, savivaldybei reikalinga detali informacija apie aplinkos oro kokybę ir taršą, kuri leistų parengti ir įgyvendinti Jonavos rajono oro kokybės valdymo programą. Pagrindinis oro teršalų emisijos į atmosferą šaltinis, kaip ir daugumoje Lietuvos miestų, yra pramonės bei energetikos įmonės bei autotransportas. Tikėtina, kad daugiau tokios taršos tenka autotransportą koncentruojantiems tranzitiniams intensyvaus eismo keliams ir jų aplinkai. Papildomi oro kokybės tyrimai leistų detaliau įvertinti teršalų koncentracijų erdvinį pasiskirstymą Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.

1.4.4. Monitoringo vietų parinkimo principai ir pagrindimas

Bendru atveju oro kokybės tyrimo vietos teritorijoje išdėstomos pagal šiuos kriterijus: o labiausiai užterštos miesto vietos (t. y. gatvių sankryžos, pasižyminčios didžiausiu autotransporto eismo intensyvumu); o tankiai apgyvendinti miesto rajonai; o dažnai žmonių lankomos ir/arba santykinai švarios (rekreacinės) miesto teritorijos; o būdingos vietos modeliams sertifikuoti; o stacionariųjų oro kokybės matavimo stočių aplinka; o užmiesčio teritorija skirtingomis kryptimis nuo miesto. Pagal Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (pakeitimai 2002 m. Nr. 339; 2010 m. D1-279; D1-489; Nr. D1-924; 2012 m. D1-462; 2015 m. D1-258), nuostatas: o matuojant bet kokius teršalus, ėminio ėmimo vietos turėtų būti įrengtos bent 25 m atstumu nuo pagrindinių kryžkelių pakraščio ir bent 4 m atstumu nuo artimiausios eismo juostos vidurio; o matuojant azoto dioksidą ir anglies monoksidą, įsiurbimo angos turėtų būti ne daugiau kaip 5 m atstumu nuo kelkraščio; o matuojant kietąsias daleles, šviną ir benzeną, įsiurbimo angos turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų galima apibūdinti oro kokybę užstatytoje vietovėje. Oro užterštumo tyrimai Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje 2016 m. atlikti 17-oje matavimo vietų. Oro užterštumo tyrimo vietos Jonavos mieste ir rajone pateikiamos 1.6 ir 1.7 paveiksluose.

1.6 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Jonavos mieste 26

1.7 pav. Oro užterštumo tyrimo vietos Jonavos rajone

Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje oro užterštumo tyrimų vietos pateikiamos 1.9 lentelėje. Tyrimo vietos įrengtos bent 25 m atstumu nuo nurodytų sankryžų.

1.9 lentelė. Jonavos rajono aplinkos oro kokybės matavimų vietos 2016 metų monitoringo metu (vietovės pavadinimas, pobūdis ir koordinatės) Vietos žymuo Oro kokybės matavimų vietovės Vietovės aprašymas/taršos Koordinatės (LKS) 1.6 ir 1.7 pavadinimas ir adresas pobūdis pav. 1. Ties Neringos g. ir Stoties g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 517566, 6106394 sankryža, Jonava Transporto tarša. 2. Ties Draugystės g. ir Aronijų g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 517329, 6103170 sankryža, Jonava Transporto tarša. 3. Žeimių g. 19, Jonava Ligoninės teritorija. Foninė 517294, 6104956 koncentracija.

Vietos žymuo Oro kokybės matavimų vietovės Vietovės aprašymas/taršos Koordinatės (LKS) 1.6 ir 1.7 pavadinimas ir adresas pobūdis pav. 4. Ties Skarulių g. ir Ruklos g. Transporto tarša. 520204, 6104798 sankryža, Jonava AB „Achema“, UAB „Ave Matrox“ įtaka. 5. Ties Neries g. 31, Saleninkai AB „Achema“ įtaka. 523483, 6104488 6. Ties Karaliaus Mindaugo g. ir Transporto tarša. 523932, 6101909 Ruklio g. sankryža, Rukla 7. Ties Geležinio Vilko g., Gaižiūnų Foninė koncentracija. 522895, 6100575 miškas, Ruklos k. 8. Ties Pavasario g. ir Maironio g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 516730, 6101298 sankryža, Šveicarija Transporto tarša. 9. Ties Taikos g. ir Jaunimo g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 512042, 6093934 sankryža, Užusaliai Transporto tarša. 10. Ties Draugystės g. (rajoninio Gyvenamųjų namų kvartalas. 508453, 6095495 kelio Išorai-Užusaliai-Būdos Transporto tarša. Nr. 1504), Ąžuolų g. ir Miško g. sankryža, Išorai 11. Ties Kauno g. (krašto kelio Gyvenamųjų namų kvartalas. 511468, 6107942 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta Transporto tarša. Nr. 232), Trakų g. ir Daigučių g. sankryža, Kulva 12. Ties Šermukšnių g. ir Pergalės g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 505788, 6116657 sankryža, Kuigaliai Transporto tarša. 13. Ties Jonavos g. ir Parko g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 514511, 6115672 sankryža, Žeimiai Transporto tarša. 14. Ties Jonavos g. ir Šapuvos g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 523506, 6121098 sankryža, Bukonys Transporto tarša. 15. Ties P. Vaičiūno g. (rajoninio Gyvenamųjų namų kvartalas. 527711, 6118001 kelio Satkūnai-Panoteriai- Transporto tarša. Jasudai Nr. 1506) ir Liepų g. sankryža, Panoteriai 16. Ties Pašilių g. ir Piliakalnių g. Gyvenamųjų namų kvartalas. 520962, 6109698 sankryža, Šilai Transporto tarša. 17. Ties Šventosios g. (rajoninio Gyvenamųjų namų kvartalas. 534423, 6105161 kelio Bukonys-Upninkai-Keižonys Transporto tarša. Nr. 1502) ir Liepų g. sankryža, Upninkai

Matavimo vietos Jonavos rajono savivaldybėje parinktos skirtingose Jonavos miesto ir rajono vietovėse siekiant, kad rezultatai kuo objektyviau reprezentuotų transporto, pramonės įtaką, apibūdintų užterštumo lygį gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir miestų centruose – dažnai ir gausiai žmonių lankomose vietose arba miestelių ar rajono foninėse vietose.

1.4.5. Metodai ir procedūros

Oro kokybės vertinimui Jonavos rajono savivaldybėje rekomenduojama nustatyti sieros dioksidą (SO2), azoto dioksidą (NO2), kietąsias daleles (KD10), anglies monoksidą (CO), ozoną (O3) bei lakiuosius organinius junginius (LOJ) (benzenas, toluenas, etilbenzenas ir orta-, meta-, paraksilenas (BTEX)).

Siekiant, kad būtų užtikrinta oro tyrimų kokybė ir rezultatų palyginamumas oro kokybės tyrimai privalo atitikti taikomus reikalavimus, nurodytus teisės aktuose ir standartuose: a) Lietuvos standartas LST EN 14212:2012 „Aplinkos oras. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją“; b) Lietuvos standartas LST ISO 7996:1999 „Aplinkos oras. Azoto oksidų masės koncentracijos nustatymas. Chemiliuminescencinis metodas“; c) Lietuvos standartas LST EN 14211:2012 „Aplinkos oras. Standartinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant chemiliuminescenciją“; d) Lietuvos standartas LST ISO 10473:2001 „Aplinkos oras. Kietųjų dalelių masės nustatymas ant filtro. Beta spinduliuotės absorbcijos metodas“; e) Lietuvos standartas LST EN 12341:2014 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių PM10 arba PM2,5 kietųjų dalelių masinei koncentracijai nustatyti“; f) LAND 26–98/M–06 „Aplinkos oras. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos nustatymas. Svorio metodas“; g) Lietuvos standartas LST ISO 4224:2001 „Aplinkos oras. Anglies monoksido nustatymas. Nedispersinis infraraudonosios spektroskopijos metodas“; h) Lietuvos standartas LST EN 14626:2012 „Aplinkos oras. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedispersinę infraraudonąją spektroskopiją“; i) Lietuvos standartas LST EN 14625:2012 „Aplinkos oras. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją“; j) Lietuvos standartas LST ISO 12884:2001 „Aplinkos oras. Bendrojo (dujų ir dalelių fazės) policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio nustatymas. Ėminių ėmimas ant sorbentu užpildytų filtrų ir analizė dujų chromatografijos bei masių spektroskopijos metodu“. Rengiant informacines ataskaitas apie oro kokybę, o baigiamojoje ataskaitoje vertinant oro kokybės kaitą monitoringo laikotarpiu, būtina įvertinti ir meteorologinius parametrus: oro temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo kryptį ir greitį. Vykdant programą galima naudoti ir kitus tyrimo metodus, kuriuos taikant gaunami lygiaverčiai nurodytam metodui rezultatai. Teršalai nustatomi taikant šiam tikslui skirtus standartizuotus analizės metodus šalies laboratorijose, turinčiose leidimus šiems tyrimams, ir dalyvaujančiose atitinkamose tarptautinėse darbo kokybės patikros programose, arba užsienio laboratorijose, turinčiose tarptautinius sertifikatus, t. y. laboratorija turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotą leidimą kartu su priedu, suteikiantį teisę atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus šiems elementams: sieros dioksidui, azoto dioksidui, anglies monoksidui, ozonui, lakiesiems organiniams junginiams, kietosioms dalelėms.

1.4.6. Aplinkos oro monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai

Atliekant oro kokybės tyrimus ir vertinant aplinkos oro kokybę, turi būti laikomasi teisės aktų ir ES direktyvų: 1. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (pakeitimai 2002 m. Nr. 339; 2010 m. D1-279; D1-489; Nr. D1-924; 2012 m. D1- 462; 2015 m. D1-258); 2. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. D1– 325/V–587 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ pakeitimo; 3. LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-883/V-1117; 2010 m. Nr. D1-585/V-611; 2014 m. Nr. D1-273/V-348; 2015 m. Nr. D1-269/V-455; 2016 m. Nr. D1-53/V- 103); 4. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1); Atliekant oro kokybės vertinimą siūloma sieros dioksido ir kietųjų dalelių koncentraciją vertinti kaip orientacinio pobūdžio informaciją. Azoto dioksido ir benzeno koncentracijas siūloma palyginti su Lietuvos teisės aktuose ir Europos Sąjungos direktyvoje šių teršalų koncentracijoms numatytomis užterštumo lygio ribinėmis vertėmis.

1.4.7. Oro kokybės tyrimų mobiliąja laboratorija rezultatai

Pagal LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatyto“ pakeitimo“ aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, benzenu, anglies monoksidu,

švinu, kietosiomis dalelėmis (KD10 ir KD2,5) lygis neturi viršyti nustatytų ribinių verčių; kietųjų dalelių KD2,5 ir ozono – siektinų verčių; sieros dioksidu ir azoto oksidais – kritinio taršos lygio (1.10 lentelė). Remiantis LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ pakeitimo“ sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, benzeno, anglies monoksido, švino ir kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) vertinimui taikomos viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos. Kai aukščiausi taršos lygiai zonoje viršija viršutinę vertinimo ribą, aplinkos oro kokybė vertinama atliekant fiksuotus matavimus. Bet gali būti naudojami ir kiti metodai, papildantys monitoringo informaciją. Vertinant aplinkos oro kokybę galima derinti fiksuotus matavimus ir modeliavimo

30 metodus. Kai aplinkos oro užtaršos lygis yra žemesnis už nustatytą viršutinę vertinimo ribą, vertinant aplinkos oro kokybę galima derinti fiksuotus matavimus ir modeliavimo metodus. Kai taršos lygiai yra žemiau apatinės vertinimo ribos visoje zonoje, fiksuoti matavimai teisiškai nereikalaujami. Vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodą arba naudoti šiuos metodus kartu.

NO2, SO2 ir C6H6 koncentracijos lyginamos su ribinėmis vertėmis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos direktyvos 2008/50/EC reikalavimus (LR aplinkos ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. Nr. D1-585/V-611 įsakymas „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ pakeitimo“).

1.10 lentelė. Ribinės vertės, viršutinės ir žemutinė vertinimo ribos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, anglies monoksido ir benzeno lygiams aplinkos ore (2008/50/EC ir 2000/69/EB) Teršalas Vidurkinimo laikas Ribinė vertė µg/m³ SO2 24 val. 125 SO2 1 m., 1/2 m.* 20 ekosistemų apsaugai NO2 1 m. 40 NOx 1 m. 30 augalijos apsaugai KD10 24 val. 50 KD10 1 m. 40 Švinas 1 m. 0,5 CO 8 val. ** 10 mg/m3 Benzenas 1 m. 5 O3 8 val. ** 120 * – kalendoriniai metai ir žiema (spalio 1 d.–kovo 31 d.) ** – paros 8 valandų maksimalus vidurkis, paskaičiuotas pagal „Aplinkos oro užterštumo normas“ (Žin. 2001, Nr. 106-3827) 6 priedo (CO) ir pagal „Ozono aplinkos ore normas ir vertinimo taisykles“ (Žin. 2002, Nr. 105-4731) 1 priedo II dalies (O3) reikalavimus

Sieros dioksidui Žmogaus sveikatos apsaugai Ekosistemų apsaugai Viršutinė vertinimo 60 % paros (24 val.) ribinės vertės (75 μg/m3, neturi būti 60 % žiemos ribinės vertės riba viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus) (12 μg/m3) Žemutinė vertinimo 40 % paros (24 val.) ribinės vertės (50 μg/m3, neturi būti 40 % žiemos ribinės vertės riba viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus) (8 μg/m3)

Metinė ribinė vertė Metinė ribinė vertė Azoto dioksidui ir Valandos ribinė vertė žmonių žmonių sveikatos augmenijos apsaugai azoto oksidams sveikatos apsaugai (NO2) apsaugai (NO2) (NOx) 70 % ribinės vertės (140 μg/m3, neturi 80 % ribinės vertės (32 80 % ribinės vertės (24 Viršutinė vertinimo būti viršyta daugiau kaip μg/m3) μg/m3) riba 18 kartų per kalendorinius metus) 50 % ribinės vertės (100 μg/m3, neturi 65 % ribinės vertės (26 65 % ribinės vertės (19,5 Žemutinė vertinimo būti viršyta daugiau kaip μg/m3) μg/m3) riba 18 kartų per kalendorinius metus)

Kietosioms Paros (24 val.) ribinė vertė Metinė ribinė vertė dalelėms Viršutinė vertinimo 60 % ribinės vertės (30 μg/m3, neturi būti viršyta daugiau 70 % ribinės vertės riba kaip 7 kartus per kalendorinius metus) (14 μg/m3) Žemutinė vertinimo 40 % ribinės vertės (20 μg/m3, neturi būti viršyta daugiau 50 % ribinės vertės riba kaip 7 kartus per kalendorinius metus) (10 μg/m3)

1.10 lentelės tęsinys Anglies monoksidui Metinis vidurkis Viršutinė vertinimo riba 70 % ribinės vertės (7 mg/m3) Žemutinė vertinimo riba 50 % ribinės vertės (5 mg/m3)

Siekiant turėti kuo tikslesnę informaciją apie oro kokybę Jonavos rajone, buvo atlikti tyrimai mobiliąja laboratorija 2016 m. žiemos ir vasaros laikotarpiais. Gauti rezultatai pateikti 1.11 lentelėje.

1.11 lentelė. Jonavos rajono aplinkos oro kokybės tyrimų 2016 metų žiemos ir vasaros sezonais rezultatai Tyrimo vieta KD10, CO, O3, SO2, NOx, Benzenas, Toluenas, Etil- m- ir p- o- (1.9 lentelė) µg/m3 mg/m3 µg/m3 µg/m3 µg/m3 µg/m3 µg/m3 benzenas, ksilenai, ksilenas, µg/m3 µg/m3 µg/m3 1. Žiema 7 0,2 21,5 0,2 26 2,9 1,6 0,6 0,5 0,5 Vasara 7 2,1 38 2,8 24 0,5 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 2. Žiema 10 0,2 34 0,2 11 2,5 1,5 0,5 <0,5 <0,5 Vasara 9 0,8 45 1,5 12 0,6 0,5 0,5 <0,5 <0,5 3. Žiema 2 2,7 20 8,7 0,4 2,2 1,5 <0,5 <0,5 <0,5 Vasara 9 2,1 42 1,8 19 0,5 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 4. Žiema 17 0,2 40 0,3 18 3,0 1,7 0,6 0,6 0,5 Vasara 10 1 55 2 14 0,6 0,5 0,5 0,5 <0,5 5. Žiema 8 0,3 21,7 0,3 24 1,0 0,9 <0,5 <0,5 <0,5 Vasara 6 1,2 74 0,3 14 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 <0,5 6. Žiema 20 0,5 38 0,4 28 2,3 1,6 0,5 0,5 0,5 Vasara 11 1,8 49 2 10 0,7 0,7 0,5 <0,5 <0,5 7. Žiema 10 0,3 34 0,4 9,5 2,2 1,6 0,5 <0,5 <0,5 Vasara 6 0,4 60 0,3 8 0,5 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 8. Žiema 7 0,2 33 0,6 12 2,7 1,7 0,6 0,5 0,5 Vasara 7 2 49 1,5 23 0,6 0,6 <0,5 <0,5 <0,5 9. Žiema 6 0,3 29 0,6 10 3,2 1,6 0,5 0,5 0,5 Vasara 8 0,8 56 1,0 22 0,8 0,5 0,5 <0,5 <0,5 10. Žiema 6 0,3 29 1,2 12 3,1 1,7 0,6 0,5 0,5 Vasara 8 2 41 0,3 20 0,7 0,6 0,5 <0,5 <0,5 11. Žiema 9 0,2 37 0,2 9,5 2,3 1,6 0,5 <0,5 <0,5 Vasara 10 2 34 1,0 16 0,5 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 12. Žiema 9 0,2 37 0,2 4,6 2,6 1,6 0,5 <0,5 <0,5 Vasara 7 1,5 31 0,5 14 0,5 0,5 <0,5 <0,5 <0,5 13. Žiema 8 0,2 32 0,2 7,6 3,1 1,7 0,6 0,5 0,5 Vasara 11 2,1 76 0,8 22 0,8 0,6 0,5 0,5 <0,5 14. Žiema 9 0,1 36 0,2 6,6 2,5 1,7 0,5 0,5 <0,5 Vasara 9 1,1 58 1,9 21 0,7 0,7 0,5 0,5 <0,5 15. Žiema 15 1,4 30,1 0,2 16 3,0 1,9 0,5 0,5 <0,5 Vasara 10 1 60 0,1 19 0,8 0,6 0,5 0,5 0,5 16. Žiema 22 1,5 33,6 0,2 17 3,2 1,8 0,6 0,5 0,5 Vasara 7 2,2 49 2,3 13 0,7 0,5 0,5 <0,5 <0,5 17. Žiema 34 0,2 45 0,2 6,5 2,5 1,6 0,5 0,5 0,5 Vasara 7 1,3 83 0,4 17 0,6 0,5 <0,5 <0,5 <0,5

Normos, ribinės vertės, informavimo bei pavojaus slenksčiai, nustatyti žmonių sveikatos apsaugai nė karto nebuvo viršyti. KD ir LOJ (benzeno, tolueno, etilbenzeno, m-, p-, o-ksilenų) kiekiai žiemos sezono metu daugelyje vietų buvo didesni nei vasaros sezonu, CO, O3, SO2, NOx kiekiai didesni vasarą.

1.5.1. Oro kokybės modeliavimo metodika

Oro kokybės modeliuose naudojamos matematinės ir skaitmeninės technologijos, kurios reikalingos fizinių ir cheminių procesų, veikiančių oro teršalus sklindančius ir reaguojančius tarpusavyje atmosferoje, modeliavimui. Įvedus meteorologinius duomenimis ir informaciją apie taršos šaltinį (išmetamas teršalo kiekis, kamino aukštis) modeliai apskaičiuoja susidarančias teršalų koncentracijas, kurios vėliau palyginamos su teršalų ribinėmis vertėmis aplinkos ore. Poveikio aplinkos orui vertinimui taikomas skaitinis modeliavimas. Jonavos rajone veikiančių ūkio subjektų poveikio aplinkos orui vertinti panaudotas ADMS 4 skaitinis modelis. ADMS 4 – tai naujos kartos daugiašaltinis teršalų sklaidos modeliavimo paketas, kuris remiasi Gauso dispersijos modeliu, oro taršai pažemio sluoksnyje skaičiuoti. Šį skaitinio modeliavimo paketą rekomenduoja naudoti LR Aplinkos ministerija (ši programa įtraukta į modelių, kurie gali būti panaudojami poveikio aplinkai vertinimui (PAV) ar poveikio aplinkos orui vertinimui (PAOV) atlikti, sąrašą). Teršalų koncentracijas ADMS 4 skaičiuoja iki 3000 m aukščio. Modelis skaičiuoja teršalų sklaidą aplinkos ore įvertindamas vietovės reljefą, geografinę padėtį, daugiametes meteorologines sąlygas, medžiagų savybes, taršos šaltinių fizinius parametrus. Aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimuose naudojami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos pateikti trijų paskutinių metų kasvalandiniai meteorologiniai duomenys. Vertinant miesto oro kokybę, dauguma mažų taršos šaltinių apjungiama į vieną didesnį, tuo tarpu didelių taškinių taršos šaltinių įtaką skaičiuojama individualiai. Modelis naudoja miesto ir kaimo vietovės dispersijos koeficientą, gali skaičiuoti procentiles (vadovaujantis 2001-12-11 LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“). Teršalai, kurie buvo įtraukti į modelį Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės vertinimui: 1) amoniakas 2) anglies monoksidas (CO); 3) azoto dioksidas (NO2); 4) kietosios dalelės (KD10); 5) lakieji organiniai junginiai (LOJ);

6) sieros dioksidas (SO2). Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vertinimui parinktas reljefo šiurkštumo koeficientas, atsižvelgiant į teritorijos užstatymą nagrinėjamuose taškuose. Įvertinti meteorologinių parametrų įtaką teršalų sklaidai naudojama Jonavos regionui tinkanti hidrometeorologinė kasvalandinė metinė situacija.

Duomenys apie stacionariųjų taršos šaltinių išmetamus teršalus, emisijų apimtis bei fizinius taršos šaltinių parametrus pateikė Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkos oro kokybės vertinimas atliktas remiantis Jonavos rajono įmonių duomenimis. Įmonių sąrašas pateiktas 1.12 lentelėje. Jonavos rajono savivaldybėje veikiančių stacionarių taršos šaltinių skaičiavimo ribos pateiktos 1.8 paveiksle.

1.8 pav. Jonavos rajono savivaldybėje veikiančių stacionarių taršos šaltinių skaičiavimo ribos

Kaip matyti iš pateikto 1.8 paveikslo, daugiausia stacionarių taršos šaltinių yra Jonavos rajono centrinėje dalyje.

1.5.2. Oro kokybės modeliavimo rezultatai

Aplinkos oro tarša visame Jonavos rajone vertinama atliekant oro taršos modeliavimą. Modeliavimas leidžia pamatyti situaciją visame rajone, identifikuoti problemiškiausias Jonavos rajono vietas. Modeliavimo būdu gautas šių teršalų pasiskirstymas Jonavos rajono savivaldybėje: amoniako, anglies monoksido, kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, azoto oksidų, sieros dioksido. Gauti rezultatai pateikti 1.9–1.16 paveiksluose. 34

1.9 pav. Amoniako taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Amoniako teršalai (1.9 pav.) Jonavos rajono savivaldybės aplinkos ore koncentruojasi Juškonyse ir Šiluose, kur yra kiaulių fermos (Pauliukų ŽŪB ir UAB „Beržų kompleksas“). Didžiausia amoniako sklaida aplinkos ore siekia iki 90,0 µg/m3. Nustatyta pusės valandos ribinė vertė aplinkos ore neturi būti didesnė nei 0,2 mg/m3 (200 µg/m3). Sumodeliuota tarša amoniaku aplinkos ore sudaro iki 45 % ribinės vertės. Pagrindiniai taršos amoniaku šaltiniai (Pauliukų ŽŪB ir UAB „Beržų kompleksas“), teršiantys aplinkos orą amoniaku, paskleidžia savo teršalus nuo taršos šaltinių apie 1,0 km spinduliu.

1.10 pav. Anglies monoksido taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje tarša anglies monoksidu nuo stacionarių taršos šaltinių (1.10 pav.) siekia iki 0,095 µg/m3. 8 valandų ribinė vertė aplinkos ore lygi – 10 mg/m3 (10000 µg/m3). Įvertinus taršos šaltinių daromą poveikį aplinkos orui nustatyta, kad tarša anglies monoksidu Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje sudaro vos 0,00095 % ribinės vertės. Didžiausi taršos šaltiniai, kurių poveikis aplinkos orui siekia iki 2 km spinduliu nuo taršos šaltinių, yra: Pauliukų ŽŪB, UAB „Beržų kompleksas“ (Šiluose), AB „Achema“, AB „Jonavos grūdai“, UAB „Jonavos energetika“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ Jonavos rajoninė ir Girelės katilinės. 36

1.11 pav. Azoto dioksido taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Aplinkos oro taršos azoto dioksidu (NO2) (1.11 pav.) kalendorinių metų vidurkis Jonavos rajono teritorijoje siekia iki 7,1 µg/m3. Nustatyta azoto oksidų kalendorinių metų vertė, skirta žmonių sveikatos apsaugai lygi 40 µg/m3, o augmenijos apsaugai – 30 µg/m3. Lyginant gautus rezultatus su leistinomis normomis nustatyta, kad Jonavos rajone teritorijoje žmonių sveikatos apsaugai skirta kalendorinių metų ribinė vertė sudarė iki 17,75 %, o augmenijos apsaugai iki 23,7 %. Pagrindiniai teršėjai azoto dioksidu Jonavos rajone yra: Pauliukų ŽŪB, UAB „Beržų kompleksas“ (Šiluose), AB „Achema“. Azoto dioksido tarša nuo taršos šaltinių sklinda apie 1 km spinduliu. 37

1.12 pav. Kietųjų dalelių metinės taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje kalendorinių metų tarša kietosiomis dalelėmis (KD10) (1.12 pav.) siekia iki 5,2 µg/m3. Žmonių sveikatos apsaugai nustatyta kalendorinių metų ribinė vertė yra lygi 40 µg/m3 ir sumodeliuota vertė jos neviršijo. Įvertinus taršą kietosiomis dalelėmis aplinkos ore maksimali reikšmė sudaro 13 % ribinės vertės. Didžiausi Jonavos rajono taršos kietosiomis dalelėmis objektai: Pauliukų ŽŪB, UAB „Beržų kompleksas“. Kietųjų dalelių metinė tarša nuo taršos šaltinių sklinda apie 1 km spinduliu. 38

1.13 pav. Kietųjų dalelių paros taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

3 Kietųjų dalelių (KD10) (1.13 pav.) paros ribinė vertė aplinkos ore yra 50 µg/m . Jonavos rajone maksimali sumodeliuota vertė siekė 14 µg/m3 ir ji sudaro 28 % ribinės vertės. Didžiausi Jonavos rajono taršos kietosiomis dalelėmis objektai: Pauliukų ŽŪB, UAB „Beržų kompleksas“, UAB „Jonavos energetika“, AB „Jonavos grūdai“. Kietųjų dalelių paros tarša nuo taršos šaltinių sklinda apie 1 km spinduliu. 39

1.14 pav. Lakiųjų organinių junginių taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Jonavos rajone aplinkos oro tarša lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) (1.14 pav.) nuo stacionariųjų taršos šaltinių sudaro iki 130 µg/m3. Leidžiama lakiųjų organinių junginių ribinė vertė aplinkos ore yra 1 mg/m3 (1000 µg/m3). Sumodeliuota maksimali aplinkos tarša lakiaisiais organiniais junginiais sudaro 13 % ribinės vertės. Didžiausią taršą lakiaisiais organiniais junginiais aplinkos ore sukelia UAB „Ave Matrox“. Tarša lakiaisiais organiniais junginiais aplink UAB „Ave Matrox“ pasklidusi iki 0,3 km spinduliu. 40

1.15 pav. Sieros dioksido metinės taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Jonavos rajone sumodeliuota metinė aplinkos oro tarša sieros dioksidu (SO2) (1.15 pav.) nuo stacionarių taršos šaltinių yra 2,8 µg/m3. Aplinkos oro taršos sieros dioksidu poveikis augmenijai (ekosistemai) yra 20 µg/m3. Maksimali sumodeliuota sieros dioksido vertė aplinkos ore sudaro 14 % ribinės vertės. Labiausiai aplinkos orą Jonavos rajone sieros dioksidu teršia: UAB „Jonavos energetika“, AB „Jonavos grūdai“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ Jonavos rajoninė ir Girelės katilinės. Tarša sieros dioksidu nuo stacionarių taršos šaltinių sklinda 1,8 km spinduliu. 41

1.16 pav. Sieros dioksido paros taršos sklaida Jonavos rajono savivaldybėje

Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių stacionarių taršos šaltinių paros sieros dioksido vertė (1.16 pav.) aplinkos ore siekia iki 17 µg/m3. Paros sieros dioksido ribinė vertė aplinkos ore yra 125 µg/m3. Maksimali sumodeliuota sieros dioksido vertė aplinkos ore sudaro 13,6 % ribinės vertės. Didžiausi sieros dioksidu teršėjai Jonavos rajone yra UAB „Jonavos energetika“, AB „Jonavos grūdai“. Tarša sieros dioksidu nuo stacionarių taršos šaltinių sklinda 1,5 km spinduliu. 42

1.6. Neigiamą poveikį aplinkos orui darančių veiksnių analizė, kitimo tendencijos

1.6.1. Pramonės objektų veikla

Jonavos rajone 2016 metais buvo 19 stacionarių taršos šaltinių įmonių. Tai įmonės, turinčios taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus (oro daliai) ir / arba turinčios inventorizacijos ataskaitas ir vykdydamos veiklą į aplinkos orą išmetančios teršalus. Kaip jau minėta 1.4.1 poskyryje, aplinkos oro tarša nuo 2011 m. iki 2013 m. mažėjo, o 2014 m. padidėjo.

1.17 pav. Bendras išmestų teršalų kiekis (t/m) Jonavos rajone ir Lietuvoje 2010–2014 m. (Statistikos departamento duomenys)

Jonavos rajono teritorijoje išmestų teršalų kiekis sudaro 3,9–5,7 % Lietuvos teritorijoje išmestų teršalų kiekio. Oro taršos emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos rajone pateiktos 1.12 lentelėje.

1.12 lentelė. Oro taršos emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Jonavos rajone (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duomenys) Bendras Iš jų, t/m. Eil. Įmonės pavadinimas teršalų Nr. KD CO NOx SO LOJ kiekis, t/m. 2 1. AB „Jonavos šilumos tinklai“ 461,175 1,093 318,921 119,918 20,461 0,716 Jonavos rajoninė katilinė 2. AB „Jonavos šilumos tinklai“ 537,862 47,47 255,437 65,195 169,76 – Girelės katilinė 3. UAB „AVE MATROX“ 795,622 – – – – 795,622 4. UAB „Baldai Jums“ 47,959 5,395 – – – 2,521 5. AB „Achema“ 6408,8653 13,235 2797,65 2043,017 20,6614 1,1973 6. UAB „Beržų kompleksas“ Pagr. gamybos padalinys Šilų k. 125,592 6,332 4,956 3,603 – 0,864 Gamybos padalinys Praulių k. 24,846 2,001 – – – – Gamybos padalinys Blauzdžių k. 41,504 3,210 – – – – Gamybos padalinys Trakų k. 19,978 1,450 – – – – 43

Bendras Iš jų, t/m. Eil. Įmonės pavadinimas teršalų Nr. KD CO NOx SO LOJ kiekis, t/m. 2 7. UAB „Jonavos energetika“ 26,464 2,272 20,520 3,276 0,396 – 8. AB „Jonavos grūdai“ 11,318 9,174 1,767 0,377 – – 9. UAB „A GRUPĖ“ 10,753 0,184 9,333 1,236 – – 10. UAB „Atgaiva tau“ 3,912 – 2,960 0,952 – – 11. Pauliukų ŽŪB 115,2402 5,426 9,8 1,366 – 0,001 12. UAB „Metoil“ 9,142 – – – – 9,142 13. UAB „Plankmara“ 2,881 0,753 0,934 0,149 0,018 1,0274 14. UAB „Amunetė“ 39,824 25,136 13,850 0,848 – – 15. Jonavos asfaltbetonio bazė, UAB 9,1502 0,261 8,151 0,737 – – „UKMERGĖS KELIAI“ padalinys 16. UAB „Metalo laužas“ 2,941 0,362 2,415 0,099 0,041 – 17. UAB „Impex house“ 1,162 0,531 0,376 0,093 0,162 – 18. UAB „Amberplastic“ 4,21949 0,0006 0,088 0,022 0,0003 0,025 19. UAB „Skaistuva“ 98,681 – – – – –

Didžiausi stacionarių taršos šaltinių teršėjai Jonavos rajone yra AB „Achema“, UAB „AVE MATROX“ ir AB „Jonavos šilumos tinklai“ Girelės katilinė. Daugiausia kietųjų dalelių išmeta AB „Jonavos šilumos tinklai“ Girelės katilinė, anglies monoksido – AB „Achema“, azoto oksidų – AB „Achema“, sieros dioksido – AB „Jonavos šilumos tinklai“ Girelės katilinė, lakiųjų organinių junginių – UAB „AVE MATROX“. Didžiausia tarša nuo stacionarių taršos šaltinių yra stebima centrinėje rajono dalyje – Jonavos mieste, kur išsidėsčiusi didžioji dalis teršiančių objektų.

1.6.2. Aprūpinimo šiluma sistema

Jonavos rajono savivaldybėje veikiantys šilumos tiekėjai yra trys: AB „Jonavos šilumos tinklai“ (Licencija Nr. L4-ŠT-17 (išduota Komisijos 2004 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. O3-9)), AB „Achema“ (Licencija Nr.1-ŠT išduota Jonavos r. saviv. administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.13B-880) ir UAB „Jonavos energetika“ (Licencija Nr. 2-ŠT išduota Jonavos r. saviv. administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr.13B-906). Iš viso Jonavos rajone yra 13 katilinių, o instaliuota galia 365,99 MW. AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos energija ir karštu vandeniu aprūpina Jonavos miesto, Ruklos miestelio, Kuigalių ir Šilų kaimų vartotojus. AB „Achema“ tiekia šilumą tarp akcinės bendrovės „Achema“ esamų vartotojų (juridinių asmenų), kurių adresai: Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. UAB „Jonavos energetika“ tiekia šilumą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos energetika“ esamų vartotojų (juridinių asmenų), kurių adresai: Fabriko g. 3, Jonava. AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2013 m. kuro balanse gamtinės dujos sudarė 32 %, biokuras – 66,8 %, šiaudai – 0,5 %. AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2013 m. kovą pradėjo eksploatuoti 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 5 MW ekonomaizeriu Girelės rajoninėje katilinėje. Tai pirmasis katilas Jonavoje, kuris gamina šilumą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pradėjus eksploatuoti katilą, įmonės kuro balanse gamtinių

44 dujų dalis sumažėjo nuo 67,5 % iki 32 %, taip pat 2014 m. pradžioje Girelės rajoninėje katilinėje pradėti eksploatuoti 2013 m. pastatyti du 5 MW galios biokuro katilai (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014). Prie AB „Jonavos šilumos tinklai“ valdomos centralizuotos šilumos sistemos 2014 metais prijungta ligoninė, kuri suvartoja 1549 MWh šilumos per metus, bei prekybos tinklas, kuris šilumą vartos pradėjęs vykdyti veiklą. Įgyvendindama šį investicijų projektą AB „Jonavos šilumos tinklai“ renovavo susidėvėjusias 776 m ilgio šilumos perdavimo trasas Jonavos mieste, iš jų 196 m – paklojo naujai. Tai užtikrino galimybę bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje esantiems naujiems vartotojams naudotis centralizuotomis šilumos tiekimo paslaugomis ir sumažino nuostolius trasose iki 81,8 MWh per metus. AB „Jonavos šilumos tinklai“ planuoja renovuoti arba pakeisti naujais beveik 1,3 km nusidėvėjusių šilumos tiekimo trasų Jonavos mieste, taip užtikrindama patikimą ir kokybišką vartotojų aprūpinimą centralizuotai tiekiama šiluma. Preliminariais skaičiavimais, atlikus trasų renovaciją, patiriami šilumos nuostoliai atskirose atkarpose mažėtų nuo 48 iki 176 MWh per metus (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015). Pagrindiniai šilumos gamybos ir tiekimo 2015 m. rodikliai pateikti 1.13 lentelėje.

1.13 lentelė. Šilumos gamybos ir tiekimo 2015 m. rodikliai Jonavos rajone (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys) Katili- Instaliuota galia pagal kuro Į tinklą Šilumos perdavimo Insta- Šilumos nių rūšį, MW patiekta technologiniai liuota suvartoji- Įmonė skai- šiluma, nuostoliai ir šiluma galia, Bio- Gamtinės Kitas mas, tūkst. čius, tūkst. savoms reikmėms, MW kuras dujos kuras MWh vnt. MWh tūkst. MWh / % AB „Jonavos 7 128,89 28,44 100,45 74,8 131,76 107,98 23,78 / 18,0 šilumos tinklai“ AB „Achema“ 5 230 0 365 0 1,68 1,68 0,00 / 0,0 UAB „Jonavos 1 7,1 7,1 0 0 9,90 9,40 0,5 / 5,1 energetika“

Remiantis atliktų oro kokybės tyrimų mobiliąja oro kokybės tyrimų laboratorija duomenimis, oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis buvo stebimas žiemos sezonu, suintensyvėjus teršalų išmetimams iš energetikos įmonių bei individualių namų šildymo įrenginių, tačiau viršijimų nenustatyta. Individualiai namus besišildantys gyventojai dažniausiai naudoja kietąjį kurą – malkas, neretai vietoje kuro yra deginamos ir atliekos. 1.6.3. Susisiekimo sistema

Jonavos rajonas pasiekiamas autotransporto keliais:  magistraliniais (A6, E262 Kaunas-Zarasai-Daugpilis),  krašto (143 Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys; 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva; 145 Kėdainiai- Šėta-Ukmergė; 224 Jonava-Liepiai-Pasraučiai; 232 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta),

 rajoniniais (kelio Nr. 1502–1522; 1915; 1930; 4306). Jonavos rajono savivaldybėje yra 999 km automobilių kelių. Kelius prižiūri VĮ „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnyba. Padalinys eksploatuoja kelius (magistralinius – 44,18 km; krašto – 103,66 km; rajoninius – 173,59 km); Mitėniškių žvyro karjerą; Venecijos smėlio-žvyro karjerą. Tarnybos keliuose yra 12 tiltų ir vienas viadukas per geležinkelio atšaką į AB „Achema“. Ilgesnių negu 100 m tiltų yra trys: tiltas per Nerį kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis (208,20 m), tiltas per Nerį važiuojant Jonavos centro link (179,5 m) ir tiltas per Šventąją kelyje Bukonys-Keižonys (138,00 m) (VĮ Kauno regiono keliai). Jonavos kelių tarnyba kasmet stiprėja, modernėja jos gamybinė bazė, mechanizmų ir automobilių parkas. Tarnyboje pastatytas 700 t druskos sandėlis ir smėlio-druskos mišinio stoginė, degalinė, uždara mašinų ir mechanizmų plovykla, suremontuotos buitinės patalpos, mechaninės dirbtuvės, administracinės patalpos, techninės priežiūros postas. Tarnyba turi 7 šlapios druskos barstytuvus, 4 autogreiderius, 4 krautuvus, 4 traktorius, specialias autotransporto priemones ir įrangą. Traktoriai žiemą naudojami keliams valyti, o vasarą šienavimui ir krūmams kirsti. Galingi autogreideriai DZ 198, HBM bei šiuolaikiniai krautuvai Case ir New Holland paspartina kelių priežiūros darbus. Juodose dangose atsiradusios duobės frezuojamos frezomis ir taisomos karštu asfaltbetoniu. Kasmet tenka nufrezuoti ir padengti asfaltbetoniu apie 3 000 m2 juodųjų dangų, išvalyti ir specialia mastika užpilti 10– 12 km plyšių. Jonavos kelių tarnyba turi dalinio juodųjų dangų paviršiaus apdorojimo mechanizmą „Secmair“, kuriuo užtaisytos duobės padengiamos emulsija ir skaldele. Per metus Jonavos ir kitų įmonės tarnybų keliuose atliekama apie 70 000 m2 dalinio dangų paviršiaus apdorojimo (VĮ Kauno regiono keliai). Siekiant įvertinti transporto priemonių srautų dydį ir pasiskirstymą Jonavos mieste buvo atlikti natūriniai tyrimai, kurie leidžia įvertinti gatvių apkrovimą. Transporto srautų natūrinių tyrimų rezultatai pagrindinėse Jonavos m. gatvėse pateikti 1.14 lentelėje.

1.14 lentelė. Transporto srautų natūrinių tyrimų rezultatai pagrindinėse Jonavos m. gatvėse (Dviračių takų... 2014) Transporto Transporto Eil. srautai, Eil. srautai, Gatvės / kelio pavadinimas Gatvės / kelio pavadinimas Nr. aut./val. Nr. aut./val.

1. J. Basanavičiaus g. (rajoninis 180–368 8. Lietavos g. 87–92 kelias Nr. 1521 Jonava- Gudžioniai) 2. Fabriko g. 162–192 9. A. Kulviečio g. 108 3. Darbininkų g. (krašto kelias Nr. 256 10. P. Vaičiūno g. 172–314 224 Jonava-Liepiai-Pasraučiai) 4. Ąžuolų g. 184–200 11. Vasario 16-osios g. 180–369 5. Žeimių g. (krašto kelias Nr. 144 152–396 12. Prezidento g. 55–206 Jonava-Kėdainiai-Šeduva) 6. Žeimių g. centrinėje miesto 500–639 13. Panerių g. 99–266 dalyje 7. Žemaitės g. 196–368 14. Chemikų g. 212–248

Natūriniai transporto srautų tyrimai buvo atlikti darbo dieną (11–15 val.) ir vakarinio piko metu (17–8 val.), todėl pastebėtas nemažas transporto srautų skirtumas, kurį lemia darbo dienos pabaiga. Tikėtina, kad dienos metu išmatuoti transporto srautai rytinio ir vakarinio piko metu yra didesni (Dviračių takų... 2014). Kaip matyti 1.14 lentelėje didžiausi transporto srautai vyksta pagrindinėmis Jonavos m. gatvėmis ir miesto centre, kur yra susikoncentravę kasdieninio aptarnavimo objektai. UAB „Jonavos autobusai“ 2015 m. eksploatavo 39 autobusus, metinė autobusų rida reguliariais maršrutais sudarė 1638 tūkst. km (2014 m. – 1617 tūkst. km, 2013 m. – 1706 tūkst. km). Buvo aptarnaujami 1 tolimojo susisiekimo maršrutas, 27 vietinio susisiekimo (19 priemiesčio, 8 miesto) maršrutų, 1 specialus maršrutas. Per vieną dieną reguliariais reisais su keleiviais vidutiniškai nuvažiuota 4,5 tūkst. km ir pervežta apie 4,2 tūkst. keleivių. Kasdien reguliariais maršrutais darbo dienomis važiavo 29–32 autobusai (moksleivių atostogų metu 25–28 autobusai), savaitgaliais – 14 autobusų. Vidutinis autobusų amžius metų pabaigoje buvo 15 metų. Per 2015 m. reguliariais maršrutais įmonė pervežė 1,54 mln. keleivių (0,58 mln. miesto, 0,95 mln. priemiestiniuose ir 0,01 mln. tolimajame maršrutuose) (UAB Jonavos autobusai 2016). UAB „Jonavos autobusai“ per 2015 m. įsigijo 3 autobusus (per 2014 m. – 2, per 2013 m. – 3). Autobusų parkas atnaujinamas dviem kryptimis – įsigyjant naujesnių (iki 10 m. senumo) autobusų ir atliekant eksploatuojamų autobusų remontą. Autobusų parko struktūra pagal amžių 2015 m. pabaigoje pavaizduota 1.18 paveiksle (UAB Jonavos autobusai 2016).

1.18 pav. UAB „Jonavos autobusai“ autobusų parko struktūra pagal amžių 2015 m. (UAB Jonavos autobusai 2016)

Siekiant mažinti oro taršą labai svarbu plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą ir skatinanti žmones naudotis dviračiais, kaip alternatyvia susisiekimo sistema. Pagrindinis susisiekimas mieste ir rajone – autotransportas. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1 TS - 0231 „Dėl dviračių takų plėtros Jonavos mieste ir už miesto ribų specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Dviračių takų plėtros Jonavos mieste ir už miesto ribų specialusis planas. Jonavos mieste skiriamas nemažas dėmesys dviračių ir/ar pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai. Jau nuo 2005 m. mieste pradėti tiesti dviračių takai, skirti susisiekimo ir rekreaciniams poreikiams tenkinti. Nutiesus pirmąją dviračių tako nuo Žemaitės g. iki Sodų g. atkarpą, nuosekliai buvo projektuojami ir įrengiami dviračių 47 takai visame rajone. Nutiesus pirmąjį dviračių taką juosiantį tris miesto tvenkinius, padaugėjo žmonių besinaudojančiais dviračiais. 2012 m. Susisiekimo ministerijos skelbtame konkurse Jonavos miesto dviračių takų projektas buvo įvertintas vienu geriausiu šalyje, todėl centrinėje miesto dalyje buvo nutiesta pavyzdinė dviračių – pėsčiųjų takų trasa. Pavyzdinio tako tikslas buvo suformuoti žiedinio tipo jungtį miesto viduje, integruojant jau sukurtus dviračių takus į bendrą tinklą ir sujungiant atskirus mikrorajonus su miesto centru. Šiuo metu Jonavoje yra nutiesta apie 17 km dviračių ir/ar pėsčiųjų takų. Kadangi pagrindiniai takai įrengti per pastaruosius 10 metų, todėl jų būklė yra labai gera. Dviračių takų rekonstrukcija siūloma tik senajam dviračių takui link AB „Achema“ ir dviračių tako atkarpai link miesto kapinių (Dviračių takų... 2014).

1.6.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos oro taršai

Klimatas. Jonavos rajono savivaldybės teritorija priklauso vidutinių platumų klimato zonai. Klimatas yra pereinamasis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vidutinė temperatūra 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. buvo 10,4 oC, vidutinis vėjo greitis – 2,4 m/s. Topografija. Oro teršalams išsisklaidyti yra svarbu, kaip išsklaido ar koncentruojasi teršalai. Jonavos rajono žemiausia – Neries ir Šventosios upių slėnis. Toks rajono išsidėstymas, meteorologiniai ypatumai lemia teršalų kaupimąsi upės slėnyje, todėl čia esantys rajonai kenčia nuo vietinių šaltinių (individualių namų šildymas, antrinis pakėlimas nuo negrįstų gatvių) ir autotransporto, bei pramonės išmestų teršalų. Kiti veiksniai. Viena iš didesnių Jonavos rajono oro taršos problemų yra kietosios dalelės (KD10). Oro kokybei įtakos turi nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos (nedidelis vėjas, karšti sausi orai ir pan.). Esant sausiems, nevėjuotiems orams, teršalų emisijoms iš motorizuoto transporto, stacionarių taršos šaltinių, gamtinės aplinkos, išmetami teršalai kaupiasi, lėtai išsklaidomi, todėl aplinkos ore didėja teršalų koncentracijos. Kitas veiksnys, lemiantis oro kokybę, yra stacionarių taršos šaltinių, pramonės, energetikos objektų veikla, individualiuose katiluose kūrenamas kuras, siekiant apšildyti patalpas, netinkamo kuro rūšių naudojimas. Neretai individualiai besišildantys miesto gyventojai pasirenka nekokybišką kurą, ir į aplinkos orą pasklinda teršalai. Šaltuoju metų laiku atskiromis dienomis, įtakos turi ir atneštinė tarša iš kitų regionų, nuo pramonės, energetikos objektų. Pagrindiniai taršos šaltiniai Jonavos mieste ir rajone yra: ● pakeltoji tarša: kai sausu ir vėjuotu oru į aplinkos orą patenka kietosios dalelės nuo netinkamai nuvalytų gatvių, neasfaltuotų kelių, statybviečių ir kita. Pakeltoji tarša dažniausiai būna pavasarį; ● prie oro taršos prisideda gamtinė tarša, žiedadulkės, gaisrų dūmai; ● mieste vykstančių statybų, rekonstrukcijų darbų metu pakeliamos dulkės, kiti teršalai; ● šiltuoju metu, ypač pavasarį, žolių, atliekų deginimas priemiesčiuose, soduose.

1.7. Informacija apie įgyvendintas oro kokybės gerinimo priemones ir projektus

Pastaruoju metu pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas gyvenamosios aplinkos kokybei gerinti. Gyvenamąją aplinką apibūdina atliekų tvarkymo įpročiai bei techninės galimybės, vandentvarka, įskaitant nuotekų sistemas, bei oro taršos sistemos. Ne išimtis yra ir Jonavos rajono savivaldybė. Strateginiame plėtros plane šiai sričiai gerinti numatyta Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje siekti subalansuotos ir sveikos aplinkos, modernizuoti energetikos ir šilumos ūkius bei rūpintis viešuoju saugumu. Subalansuotos ir sveikos aplinkos Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje siekis bus realizuotas mažinant taršos poveikį aplinkai, taikant prevencines priemones medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai miškuose išvengti, didinant visuomenės informavimą ir ugdant ekologiškai mąstančią visuomenę, atstatant gamtinius išteklius. Energetikos ir šilumos ūkio plėtra bus įgyvendinta modernizuojant katilines ir šilumos tiekimo tinklus bei renovuojant, modernizuojant, plečiant gyvenamąjį būstą. Gyventojų viešasis saugumas bus užtikrintas prevencinėmis priemonėmis ir programomis bei gerinant priešgaisrinės ir civilinės apsaugos infrastruktūrą. Įgyvendinus darnios aplinkos ir gamtos išteklių priežiūros prioriteto tikslus, uždavinius ir priemones, Jonavos rajono savivaldybėje bus sukurta darni aplinka ir tinkamai prižiūrimi visi gamtos ištekliai. Susisiekimo infrastruktūros peržiūra ir modernizavimas neatsiejamas nuo ekonomikos. Jonavos rajono savivaldybė šį tikslą įgyvendins gerindama ir prižiūrėdama eismo sąlygas, plėtodama viešųjų erdvių infrastruktūrą (dviračių, riedučių takus ir kt.). Be to, bus plėtojama susisiekimo infrastruktūra, kuri apims aplinkkelių statymą ir visus kitus stambius susisiekimo infrastruktūros kūrimo darbus (Jonavos rajono ilgalaikis strateginis plėtros planas iki 2021 m.). Jonavos rajono ilgalaikiame strateginiame plane iki 2021 m. numatyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su aplinkos oro kokybe, pateikti 1.15 lentelėje.

1.15 lentelė. 2014–2021 m. numatyti prioritetai, tikslai ir uždaviniai, susiję su aplinkos oro kokybe (Jonavos rajono ilgalaikis strateginis plėtros planas iki 2021 m.) Prioritetas Tikslas Uždavinys Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas 2. PRIORI- 2.4. Tikslas. 2.4.2. Uždavinys. 2.4.2.2. Įrengti ir 2015 m. teritorijoje prie daugiabučių TETAS. Susisiekimo Gerinti ir plėtoti atnaujinti pėsčiųjų ir namų Parko g. Jonavoje atlikti pėsčiųjų PROGRE- infrastruktū- viešųjų erdvių dviračių takus takų įrengimo, gatvių ir automobilių SYVI IR ros priežiūra infrastruktūrą Jonavos rajono stovėjimo aikštelių įrengimo, gatvės ir KONKU- ir moderni- savivaldybėje vejos bortų įrengimo, želdinių ir vejos RENCIN- zavimas sutvarkymo, dangos ženklinimo darbai GA (2015*) EKONO- Įgyvendinti projektai (**): MIKA  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-21-001 „Jonavos miesto centro atnaujinimas (Sąjūdžio ir Santarvės aikščių rekonstrukcija, šaligatvių ir gerbūvio sutvarkymas)“;  Nr. VP3-1.3-ŪM-05-R-21-008 „Dviračių takų plėtra Jonavos mieste“; 49

Prioritetas Tikslas Uždavinys Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-21-003 „Neries upės krantinės ties Panerių gatve sutvarkymas“;  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-22-004 „Teritorijos tarp atnaujinamų daugiabučių namų sutvarkymas (Kosmonautų kvartalas)“, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės;  Nr. 3KA-KK-10-1-004206-PR001 „Parko įrengimas Bukonių gyvenvietėje“;  Nr. VP3-1.1-VRM-01-R-21-014 „Kompleksinė Šveicarijos kaimo plėtra“;  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-22-003 „Teritorijos tarp atnaujinamų daugiabučių namų sutvarkymas (žemutinė miesto dalis)“, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės 2.4.2.4. Įrengti Įgyvendinti projektai (**): riedučių ir bėgimo  Joninių slėnyje įrengtas riedučių trasas ir parkas; įgyvendintas projektas Nr. VP3- modernizuoti jų 1.1-VRM-02-R-22-002 „Joninių slėnio infrastruktūrą sutvarkymas“, kurio metu įrengta scena, sėdimos vietos, slidinėjimo trasa, sutvarkyta infrastruktūra;  Nr. 3KA-KK-10-1-002569-PR001 „Bukonių pagrindinės mokyklos bėgimo tako rekonstrukcija“, atlikta Jonavos rajono senamiesčio gimnazijos stadiono rekonstrukcija, įrengiant bėgimo takus, futbolo aikštę, krepšinio aikštelę, teniso kortus;  atlikta Jonavos Justino Vareikio progimnazijos stadiono rekonstrukcija: įrengta tinklinio aikštelė, bėgimo takai, krepšinio aikštelė; įgyvendintas projektas Nr. LEADER-13-11- JONAVA-02-010 „Vaikų žaidimo aikštelės įrengimas Mimainių kaime“;  Laimėtas konkursinis projektas ir įrengti pavyzdiniai dviračių takai Jonavos mieste, jungiantys mokyklas, polikliniką ir esamus dviračių takus 2.4.3. Uždavinys. 2.4.3.2. Atnaujinti UAB „Jonavos autobusai“ 2014 m. Plėtoti ir Jonavos autobusų įsigijo 2, o 2015 m. – 3 naujus autobusus modernizuoti parką (2014, 2015*) susisiekimo Planuojama įsigyti 5 elektrobusus (**) infrastruktūrą 2.4.3.3. Rekonstruoti 2015 m. Žeimiuose išasfaltuota apie 1,5 Jonavos rajono km Kauno gatvės atkarpa, įrengtas miestų, miestelių ir apšvietimas, lietaus kanalizacija, kaimų gatves, tiesti šaligatviai, automobilių parkavimo

Prioritetas Tikslas Uždavinys Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas naujas gatves, taip vietos, saugios perėjos su greitį pat įrengti apšvietimą ribojančiais kalneliais. Rekonstruota ir lietaus kanalizaciją autobusų stotelė, įrengtos vaizdo kameros (2015*) Įgyvendinti projektai (**):  Nr. VP2-4.4-SM-02-R-21-011 „Centrinės miesto dalies gatvių rekonstravimas (Taikos, Vilniaus ir Klaipėdos g.) I dalis;  Nr. VP2-4.4-SM-02-R-21-005 „Centrinės miesto dalies gatvių rekonstravimas (Kauno g. dalis ir Sodų g.);  Nr. VP2-4.4-SM-02-R-21-022 „Centrinės miesto dalies gatvių rekonstravimas (Taikos, Vilniaus ir Klaipėdos g.) II dalis;  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-22-001 Kauno g. aplinkos sutvarkymas“;  Nr. VP2-4.4-SM-02-R-21-029 „Fabriko g. dalies rekonstrukcija“;  parengta Jonavos rajono savivaldybės gatvių apšvietimo sistemos galimybių studija, pagal kurią pateikta paraiška į VIPA. 2.4.3.4. Rekonstruoti 2014 m. Jonavoje atidaryta naujoji Jonavos rajono žiedinė sankryža kelyje Kaunas-Zarasai- miestų, miestelių ir Daugpilis (2014*) kaimų gatvių sankryžas 2.4.3.5. Tobulinti Įgyvendintas projektas Nr. VP2-4.4-SM- Jonavos rajono 02-R-21-031 „Panoterių miestelio Alyvų savivaldybės gatvės asfaltavimas“. Seniūnijos savo žvyrkelių dangas, nuožiūra tobulina ir rekonstruoja dalį gruntinių kelių žvyrkelius (**). rekonstruoti į žvyrkelius 2.4.3.6. Asfaltuoti 2015 m. naujai įrengta 1771 m vietinės Jonavos rajono reikšmės kelių (gatvių) asfaltbetonio savivaldybės dangos; suremontuota 1467 m žvyrkelius bei gatves asfaltbetonio dangos (2015*) su žvyro ir grunto danga 2.4.3.7. Atnaujinti Įgyvendinti projektai (**): automobilių  Nr. VP3-1.1-VRM-02-R-22-003 stovėjimo aikštelių „Teritorijos tarp atnaujinamų infrastruktūrą, įrengti daugiabučių namų sutvarkymas naujas automobilių (žemutinė miesto dalis)“, įrengtos vaikų stovėjimo aikšteles žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės;  2014 m. vykdomas projektas „Jonavos miesto žemutinės dalies sutvarkymo ir pasiekiamumo gerinimas“, kurio metu centrinėje miesto dalyje įrengiamos arba

Prioritetas Tikslas Uždavinys Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai bei apšvietimas. 4. PRIORI- 4.1. Tikslas. 4.1.1. Uždavinys. 4.1.1.8. Įgyvendinti Įgyvendinta Jonavos r. savivaldybės TETAS. Subalansuo- Mažinti taršos aplinkos oro aplinkos oro kokybės valdymo 2011– DARNIOS tos ir sveikos poveikį aplinkai valdymo programas 2015 m. programa (**) APLIN- aplinkos (tyrimai, KOS IR Jonavos projektavimas, GAMTOS rajono įgyvendinimas) IŠTEKLIŲ savivaldybės 4.1.3. Uždavinys. 4.1.3.1. Įgyvendinti Įgyvendinant Jonavos r. savivaldybės PRIEŽIŪ- teritorijoje Didinti aplinkos monitoringo aplinkos monitoringo programą, RA siekimas visuomenės programas kiekvienais metais maudymosi sezono informavimą ir metu (gegužės–rugsėjo mėn.) atliekami ugdyti vandens kokybės tyrimai 9 vandens ekologiškai telkiniuose (Neries ir Šventosios upėse, mąstančią Joninių, Žeimių Šveicarijos, Užusalių, visuomenę Zatyšių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose) (**) Įgyvendinti projektai (**):  Nr. VP3-1.4-AM-04-R-21-001 „Žeimių miestelio ežero išvalymas ir sutvarkymas“;  Nr. VP3-1.4-AM-06-R-21-002 „Buvusios raketinės bazės Gulbiniškių kaime sutvarkymas“;  Nr. VP3-1.4-AM-04-R-21-013 „Užusalių tvenkinio ant Šešuvos upelio išvalymas ir sutvarkymas“;  Nr. VP3-1.4-AM-06-R-21-011 „Bešeimininkių pastatų griovimas Jonavos rajono savivaldybėje“. 4.1.3.2. Įgyvendinti  2013 m. bendro naudojimo aplinkosauginės komunalinių atliekų surinkimo visuomenės švietimo konteinerių aikštelėse įrengtos programas informacinės lentelės su informacija gyventojams apie teisingą atliekų tvarkymą (**);  2013 ir 2016 m. parengta ir per vietinę AVVA televiziją transliuota laida, skatinanti teisingą atliekų rūšiavimą (**);  Kasmet organizuojama akcija „Švari aplinka – sveiki vaikai“ (2014*);  2014 m. išleista knygutė „Gaisras. Tu gali jo išvengti“ (**);  2014 m. pagaminti ir išplatinti lankstinukai „Ugnis – mūsų draugas ir priešas“ (**);  2015 m. pagaminti ir išplatinti lankstinukai „Informacija apie užstato už gėrimų pakuotes sistemą“ (**);  2016 m. nupirkti ir pradinėms mokykloms bei vaikų lopšeliams / darželiams išplatinti edukaciniai žaidimai „Rūšiavimo ABC“ (**);  20016 m. sukurtas ir sumontuotas atliekų rūšiavimą skatinantis plakatas (**)

Prioritetas Tikslas Uždavinys Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas 4.1.3.3. Organizuoti  2013 m. Žemės dienos proga aplinkosauginius organizuotas renginys „Eko Jonavietis“ renginius (**)  Aplinkos švarinimo akcija DAROM (2014, 2015*)  Organizuota edukacinė stovykla „Jaunasis gelbėtojas 2014“ (**) 4.1.3.4. 2011 ir 2012 m. prenumeruotas Prenumeruoti aplinkosauginis laikraštis „Žaliasis aplinkosauginius pasaulis“ švietimo įstaigoms ir žurnalas leidinius rajono vaikams „Lututė“ pradinėms mokykloms švietimo ir ugdymo ir vaikų lopšeliams / darželiams (**) įstaigoms 4.1.4. Uždavinys. 4.1.4.1. Įgyvendinti Įgyvendinamos Jonavos rajono aplinkos Atstatyti Jonavos rajono apsaugos strategijos priemonės (**) gamtinius aplinkos apsaugos išteklius strategijos priemones 4.2. Tikslas. 4.2.1. Uždavinys. 4.2.1.1. Įrengti 20 Kuigalių katilinėje AB „Jonavos šilumos Energetikos Modernizuoti MW biokuro tinklai“ lėšomis įrengti du nauji 0,15 MW ir šilumos katilines ir vandens šildymo galios biokuro katilai ir automatizuotas ūkio šilumos tiekimo katilą visas technologinis procesas (2014*). moderniza- tinklus. Nuo 2015 m. pradžios optimaliu režimu vimas pradėjo veikti rekonstruota Kuigalių katilinė. Rekonstrukcijos metu vietoje senų šiaudais kūrenamų katilų įrengti du medienos granulėmis kūrenami vandens šildymo katilai, katilinėje įrengta nauja antžeminė šilumos perdavimo linija, pastatytas naujas kaminas. Katilai turi visiškai automatizuotą uždegimo sistemą bei pelenų šalinimo į išorinį konteinerį sistemą (2015*). Įgyvendinti projektai (**):  Nr. 3KAC-KK-11-1-0012-PR001 „Batėgalos pagrindinės mokyklos biokuro katilinės statyba“;  Nr. 3KA-KK-12-1-013191-PR001 „Žeimių miestelio biokuro katilinės statyba“. * – šaltinis: Jonavos rajono savivaldybės 2014 ir 2015 metų veiklos ataskaitos ** – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus informacija

Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programoje numatytas įgyvendinimo priemonių planas pateiktas 1.16 lentelėje.

1.16 lentelė. Aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo priemonių planas 2011–2015 m. (Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas (2011–2015 m.)) Eil. Vykdymo Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas Nr. terminas 1. Prašyti lėšų išsamios Jonavos miesto ir jos apylinkių 2011–2013 m. Negauta lėšų aplinkos oro taršos valdymo programos parengimui 2. Vykdyti miesto žaliųjų plotų plėtrą ir žaliųjų plotų priežiūrą 2011–2015 m. Kiekvienais metais vykdoma Jonavos miesto ir kaimiškųjų seniūnijų bendro naudojimo 53

Eil. Vykdymo Priemonė Įvykdytas / neįvykdytas Nr. terminas teritorijų žaliųjų plotų plėtra ir priežiūra (sodinami medeliai, dekoratyviniai krūmai, gėlės) 3. Miesto įmonių vadovams organizuoti seminarus apie oro 2011–2015 m. Neįvykdyta taršos prevenciją 4. Esant oro teršalų (KD10, NO2) koncentracijų viršijimams 2011–2015 m. Šildymo sezono metu (pagal valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotelės internetinėje svetainėje duomenis) informuoti miesto visuomenę per žiniasklaidos www.jonava.lt kiekvieną darbo priemones apie prevencijos priemones dieną skelbiami oro kokybės duomenys 5. Ūkio subjektai, vykdydami statybos ar remonto darbus, 2011–2015 m. Įvykdyta prižiūri statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius, prie išvažiavimo kelių įrengia skaldos pervažas ir jas atnaujina ir/arba organizuoja automobilių ratų nuvalymą tam, kad purvas nuo automobilių ratų nebūtų paskleidžiamas gatvėse 6. Atliekant pastatų griovimo ir remonto darbus taikyti 2011–2015 m. Įvykdyta priemones oro taršos dulkėtumui mažinti 7. Surinkti po žiemos sezono smėlį ir purvą, valyti nuo 2011–2015 m. Įvykdyta kelkraščių susikaupusias žemes 8. Organizuoti miesto gatvių laistymą pavasarį, žiemos purvo 2011–2015 m. Įvykdyta sankaupoms surinkti ir vasaros metu nusistovėjus sausiems orams. Užtikrinti nuolatinį ir kokybišką gatvių valymą 9. Plėsti ir atnaujinti dviračių takus 2011–2015 m. Įvykdyta 10. Informuoti individualių namų savininkus apie draudžiamas 2011–2015 m. Internetinėje svetainėje kūrenti kuro rūšis www.jonava.lt šildymo sezono metu teikiama informacija apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis 11. Operatyviai informuoti miesto visuomenę apie oro taršą, 2011–2015 m. Internetinėje svetainėje kai kietųjų dalelių kiekis ore artėja prie ribinių oro www.jonava.lt Jonavos miesto užterštumo verčių, jų poveikį sveikatai bei prevencines gyventojai informuojami apie priemones padidėjusią oro taršą

Šiltuoju metų laiku esant kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos viršijimui laistomos gatvės, pavasarį operatyviai surenkamos gatvių sąšlavos, kurios esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms sukelia kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą.

II SKYRIUS. ORO KOKYBĖS GERINIMO PRIEMONIŲ IR ALTERNATYVŲ ANALIZĖ

2.1. Galimos veiklos (organizacinės, teisinės) ir techninės priemonės oro kokybės gerinimui

Jonavos rajono oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo galimos veiklos (organizacinės, teisinės) ir techninės priemonės oro kokybės gerinimui pateiktos 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo galimos organizacinės, teisinės ir techninės priemonės Eil. Organizacinės, teisinės ir techninės oro kokybės valdymo programos Priemonės Nr. įgyvendinimo priemonės vykdymo laikas

1. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS 1.1. Vykdyti savivaldybės aplinkos monitoringo programą. 2017–2021 m. Viena iš sudedamųjų monitoringo dalių – aplinkos oro kokybės tyrimas ir vertinimas. Rekomenduojama atlikti NO2, SO2, LOJ, KD10, CO teršalų matavimus numatytose savivaldybės vietose. 1.2. Oro užterštumo ir meteorologinių prognozių stebėsena. Nuolat Siekiant operatyviai informuoti visuomenę apie galimą taršos padidėjimą, nuolat sekti prieinamą informaciją apie meteorologinių sąlygų ir oro užterštumo kaitą savivaldybėje. Meteorologinių sąlygų prognozę vykdyti rekomenduojama naudojantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (http://www.meteo.lt) prieinamais duomenimis (vėjo greičio prognozei nustatyti). Pagal atskirą susitarimą galima naudoti temperatūrinės inversijos prognozės duomenis. Oro užterštumo prognozavimo (oro užterštumo indekso, OUI) duomenis naudoti iš Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapio (http://aaa.am.lt). Aplinkos oro kokybės stebėseną vykdyti naudojantis automatinėmis stotelėmis (jeigu jos yra nagrinėjamoje savivaldybėje). 1.3. Prevencinės ir / arba techninės priemonės teršalų išmetimų į aplinkos orą Nuolat savivaldybėje mažinti. Diegiamos ir kontroliuojamos prevencinės ir / arba techninės priemonės, kurios numatytos / numatomos savivaldybėje veikiančių įmonių TIPK leidimuose. 1.4. Ūkinės veiklos objektų projektavimo, statybos ir rekonstravimo valdymas: Nuolat a) planuojamų ūkinių veiklų poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas pagal kompetenciją; b) savivaldybėje plėtoti tik tokią aplinkos oro teršalus generuojančią veiklą, kuri atitinka ES galiojančius GPGB normatyvus. 1.5. Reguliarus oro užterštumo vertinimas, atsižvelgiant į nuolatinius pokyčius Nuolat pramonės plėtroje ir veikiančių įmonių parametruose. Reaguojant į nuolatinius pramonės plėtros ir esamų įmonių parametrų pokyčius, reguliariai vykdyti integruotą oro kokybės vertinimą. 1.6. Naujų veiklų pramonės zonoje poveikio aplinkai vertinimas. Kiekvienos Naujų planuojamų veiklų laisvuose sklypuose poveikio aplinkai vertinimas ir/ar planuojamos ar iš poveikio aplinkos orui vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į veikiančių įmonių TIPK dalies tobulinamos leidimuose esančius ir pakoreguotus aplinkos oro teršalų išmetimus. veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu 1.7. Populiarinti dviračių transportą gyventojų tarpe. Nuolat 1.8. Žiniasklaidos priemonėmis vykdyti švietėjišką veiklą. Nuolat a) informuoti individualių namų savininkus apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis ir jų poveikį sveikatai; b) informuoti visuomenę apie draudimus miesto teritorijoje deginti žolę, šakas, lapus, kitas atliekas konteineriuose ar kitose vietose ir vykdyti priemonės kontrolę, taikant administracinę atsakomybę; 55

Eil. Organizacinės, teisinės ir techninės oro kokybės valdymo programos Priemonės Nr. įgyvendinimo priemonės vykdymo laikas c) informuoti visuomenę apie aplinkos oro užterštumo lygius, apie teršalų poveikį sveikatai ir rekomenduojamas atsargumo priemones. 1.9. Organizuoti renginius ir akcijas. Kasmet rugsėjo Organizuoti renginius, skirtus Europos judriajai savaitei ir akciją „Diena be mėnesį automobilio“.

2. TECHNINĖS PRIEMONĖS 2.1. Aplinkos oro dulkėtumo miestuose ir gyvenvietėse mažinimas: 2.1.1. Organizuoti gatvėse susikaupusio purvo surinkimą ir išvežimą pasibaigus žiemos Ne vėliau kaip per sezonui. 15 d. nutirpus sniegui 2.1.2. Reguliariai valyti pagrindinių miesto ir gyvenviečių gatvių važiuojamąsias dalis. Kasmet šiltuoju metų laiku 2.1.3. Esant sausiems orams laistyti intensyvaus judėjimo gatves ir aikštes, kai nelyja Kasmet šiltuoju daugiau nei 3 paras ir oro temperatūra didesnė nei 21 oC. metų laiku 2.1.4. Ūkio subjektai, vykdydami statybos ir remonto darbus, gatvių tvarkymo darbus taiko Nuolat aplinkos oro dulkėtumą mažinančias priemones. 2.1.5. Kontroliuoti, kad transportuojant dulkančius krovinius, jie būtų uždengti. Nuolat 2.2. Autotransporto srautų intensyvaus eismo gatvėse sureguliavimas. Nedelsiant, esant Autotransporto srautų nukreipimas iš miesto dalių, kur oro teršalų, susijusių su duomenų apie autotransportu, koncentracija didžiausia. galimą teršalų ribinių verčių viršijimą 2.3. Sunkiasvorių krovininių automobilių srauto reguliavimas. Nuolat vykdomas Tranzitinių sunkiasvorių krovininių automobilių maršrutų koregavimas, nukreipiant autotransporto srautus rekonstruotais esamais ar naujai nutiestais keliais / aplinkkeliais. eismo optimizavimas 2.4. Visuomeninio transporto kontrolė: Nuolat vykdoma a) kontroliuoti autobusų su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumą visuomeninio ir neišleisti važiuoti autobusų, viršijančių dūmingumo ribas; transporto b) atsižvelgiant į keleivių srautus optimizuoti viešojo transporto maršrutus ir dūmingumo grafikus, parinkti keleivių vežimo transporto priemones; kontrolė, nuolat c) plėtoti miesto visuomeninio transporto maršrutinį tinklą su stotelių ir galinių vykdomas eismo punktų įrengimu naujai užstatomose teritorijose, jį optimizuoti reguliarių (ne optimizavimas rečiau kaip treji metai) keleivių srautų tyrimų pagrindu; d) atnaujinti autobusų parką, įsigyjant gamtinėmis dujomis ar kitu ekologišku kuru. 2.5. Autotransporto eismo optimizavimas didinant / mažinant greitį gatvėse ar Nuolat vykdomas keliuose. autotransporto Eismo optimizavimas didinant automobilių greitį ir pravažumą gatvėse. Tuo eismo pasiekiamas mažesnis užterštumas gatvėse, nes automobiliai važiuodami didesniu optimizavimas greičiu sunaudoja mažiau degalų, taip sumažėja teršalų emisijas į aplinką. Žvyrkeliuose mažinant automobilių greitį, sumažinama dulkių sklaida. 2.6. Laikinas eismo ribojimas gatvėse ar jų atkarpose. Nedelsiant, esant Autotransportas nukreipiamas apylankomis, gavus duomenų apie galimą teršalų duomenų apie ribinių verčių viršijimą dėl autotransporto tam tikroje teritorijoje iki bus sumažintos galimą ribinių teršalų vertės iki leistinų. teršalų verčių viršijimą 2.7. Gatvių, kelių rekonstravimas (asfaltavimas). Kasmet Išasfaltavus gatves sumažėja automobilių keliamų dulkių kiekis, taip sumažinama asfaltuojamos aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis naujos gatvės ir gatvių atkarpos pagal patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros programą

Eil. Organizacinės, teisinės ir techninės oro kokybės valdymo programos Priemonės Nr. įgyvendinimo priemonės vykdymo laikas 2.8. Gatvių, kelių remonto darbai. Kasmet keičiamos Atnaujinus gatvių dangas pagreitėja eismas gatvėse, dėl šios priežasties teršalų senos emisijos greičiau išsiskirsto, nesikoncentruoja vienoje vietoje nusidėvėjusios gatvių dangos pagal patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros programą 2.9. Gamybos įmonių veiklos kontrolė. Priemonės Aplinkos kokybei gerinti gali būti vykdomas laikinas ūkio subjektų veiklos naudojamos, kol reguliavimas, tai yra veiklos vietos bei pobūdžio nustatymas, gamybos apimties, sumažinamos didžiausios leistinos taršos normų ribojimas ir pan. teršalo vertės iki įprastų, leistinų verčių. Ilgalaikės taršos mažinimo priemonės – taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimų koregavimas, siekiant sumažinti taršą iš stacionarių taršos šaltinių 2.10. Organinių tirpiklių naudojimo mažinimas. Kiekviena įmonė Įmonėse, kuriose paviršių dažymo procesuose naudojami dažai organinių tirpiklių individualiai pagrindu, numatyti galimybes pereiti prie naudojimo dažų, pagamintų vandens pagrindu, arba sausų miltelinių dažų. 2.11. Kvapų prevencijos priemonės. Kiekviena įmonė Įmonėse, kuriose susidaro organinės atliekos, susidarančių organinių atliekų laikino individualiai kaupimo vietose įrengti specialias ventiliacinio nutraukimo sistemas su kvapus neutralizuojančiais dujų valymo įrenginiais. 2.12. Gyventojų apklausa apie kvapus, kylančius iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos kvapais šaltinių gyvenamosios aplinkos ore: 2.12.1. Parengti apklausos metodiką bei apklausos anketą. Per 1 m. po programos parengimo 2.12.2. Apklausti 10–30 % gyvenvietės(-ių), kurioje(-se) yra taršos kvapais šaltinių, Per 2–4 m. po gyventojų. programos Siūloma apklausti Šilų ir Juškonių gyvenviečių gyventojus. parengimo 2.13. Miesto pastatų apšiltinimas. Esant galimybei Siekiant šildymo sezono metu sumažinti iš centralizuotų šilumos tinklų ir nuolat individualių gyvenamų namų šildymo sistemų išmetimus (azoto oksidai, anglies monoksidas bei kietosios dalelės), apšiltinti savivaldybės miesto gyvenamuosius ir ūkinės veiklos pastatus, tokiu būdu sumažinant šilumos suvartojimą ir atitinkamai susidarančią aplinkos oro taršą. Tam tikslui atlikti švietėjišką darbą, skatinant pastatų savininkus investuoti į šį procesą, informuoti visuomenę apie aplinkos oro kokybę mieste, skelbiant informaciją internete, rengiant aplinkosaugos puslapius laikraščiuose, organizuojant seminarus ir kt. renginius.

3. TEISINĖS PRIEMONĖS 3.1. Kietu kuru kūrenamų privačių namų perėjimo prie alternatyvių ir mažiau Per 5 m. po taršių kuro rūšių, galimybių įvertinimas. programos Gyventojus skatinti individualaus šildymo sistemose naudoti mažiau taršų kurą, parengimo numatyti zonas, kuriose šilumos gamybai nenaudotinos kietojo kuro rūšys. Numatyti, kad miesto ar rajono savivaldybė šiuo klausimu vykdytų švietėjišką darbą. Siekiant sumažinti dėl individualių namų šildymo kylantį oro užterštumo padidėjimą, šviesti 57

Eil. Organizacinės, teisinės ir techninės oro kokybės valdymo programos Priemonės Nr. įgyvendinimo priemonės vykdymo laikas gyventojus namų šilumos sistemų, apšiltinimo, buitinių atliekų deginimo namų katiluose žalos temomis. 3.2. Papildyti savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles specialiaisiais Per 3 m. nuo reikalavimais oro apsaugai. programos Bus išsamiau reglamentuoti savivaldybės teritorijų tvarkymo ir švaros palaikymo parengimo reikalavimai. 3.3. Savivaldybės sutartyse su rangovais ir paslaugų teikėjais numatyti teisės Nuolat aktuose reikalaujamas priemones aplinkos apsaugai. 3.4. PAOV ataskaitų parengimas. Kiekviena įmonė Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Vykdomos individualiai ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-611), PAOV ataskaitos privalo būti rengiamos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir kai teršalų kiekis ir iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamas teršalų kiekis yra 50 t/metus ar daugiau. Parengtose PAOV ataskaitose turi būti numatytos priemones, kurios turi būti vykdomos esant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms.

Oro kokybės gerinimo priemonės privalo būti įtrauktos:  į strateginį plėtros planą;

 į trimetį strateginį veiklos planą;

 į kasmetinį veiklos planą. Strateginiame veiklos plane kasmet numatomos įgyvendinti priemonės, konkretus priemonių įgyvendinimo laikotarpis, priemonės vertinimo kriterijai, pasiekimo rodikliai.

2.2. Galimų veiklų ir techninių priemonių vertinimo kriterijai

Jonavos rajono savivaldybės oro kokybės valdymo programos ilgasis galimų veiklų (organizacinių, teisinių) ir techninių priemonių įgyvendinimo sąrašas pateiktas 2.1 lentelėje. Parengtas sąrašas peržiūrėtas pagal pasirinktus vertinimo kriterijus, kurie formuluojami atsižvelgiant į galimos veiklos ir techninės priemonės kontekstą, sprendžiamas problemas, finansuojamų veiklų bei priemonių pobūdį ir pan. Pagal nustatytuosius vertinimo kriterijus įmanoma tarpusavyje palyginti visas veiklas (organizacines, teisines) ir technines priemones bei įvertinti jas pagal svarbiausius kriterijus: aktualumą, poveikį problemos sprendimui, įgyvendinimo trukmę ir kt. Galimų veiklų (organizacinių, teisinių) ir techninių priemonių vertinimo kriterijai: • sprendžiamos veiklos mastas; • sprendžiamos veiklos įgyvendinimo trukmė; • sprendžiamos veiklos ilgaamžiškumas; • finansavimo kaštai; • finansavimo šaltiniai.

2.3. Galimų veiklų įvertinimas pagal parinktus veiklų vertinimo kriterijus bei veiklų sąrašo sudarymas

Siekdama suteikti pirmenybę tam tikriems kriterijams ar jų grupei, naudojamasi balų (nuo 0 iki 10) sistema. Galimos veiklos vertinamos naudojant ir kokybinius parametrus. Tiek kiekybiniam, tiek kokybiniam galimų veiklų įvertinimui atlikti naudojama ne mažiau kaip penkių kriterijų vertinimo sistema. Pagal vertinimo kriterijus atrenkamos geriausiai įvertintos galimos veiklos ir sudaromas trumpasis sąrašas. Visos veiklos trumpajame sąraše turi būti investicinio pobūdžio, t. y. joms įgyvendinti turi būti reikalingos investicinės išlaidos.

2.4. Oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių įgyvendinimo alternatyvos

Sparčiai augant automobilių srautams keliuose, didėjant avaringumui bei aplinkos užterštumui, geležinkelių infrastruktūra turėtų būti vystoma kaip perspektyvi alternatyva krovinių bei keleivių pervežimui, sprendžiant aplinkosaugines problemas. Taip pat elektromobilių ir dviračių transporto plėtra yra gera alternatyva autotransporto priemonėms su vidaus degimo varikliais. Prie energetikos tausojimo sparčiai prisideda būsto ir viešųjų pastatų atnaujinimo vykdomi projektai. Renovavus būstą gyventojai arba renovavus valdiškus pastatus darbuotojai gali ne tik pagerinti savo gyvenamąją aplinką, mažinant išteklių naudojimą, bet ir sumažinti šildymo išlaidas. Palyginus su neatnaujintais analogiškais, dar neatlikus namo pilnos renovacijos, namo gyventojai sutaupo nuo 16 iki 37 % šildymo išlaidų.

2.5. Optimalių alternatyvų pasirinkimas

Namų ir būstų savininkai turi būti informuojami apie kieto ir skysto kuro taršumą ir galimas alternatyvas. Individualių namų ir būstų savininkai turi būti informuojami apie kuro rūšių ekologiškumą, draudžiamas kūrenti kuro rūšis ir galimas būsto šildymo alternatyvas (patalpinant medžiagą internete, pravedant seminarus ekologiniam švietimui). Plėtoti ekologiškų autobusų ir mikroautobusų susisiekimo maršrutų tinklą, pradėti eksploatuoti EURO- 5 standarto autobusus. Miesteliuose ir gyvenvietėse plėtoti dviračių trasų tinklą ir jo infrastruktūrą. Plėtoti dviračių trasų informacinę sistemą ir pateikti informaciją specializuotame tinklalapyje.

2.6. Oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių finansinė analizė

Finansinė analizė atliekama nagrinėjant finansinius galimų veiklų (organizacinių, teisinių) ir techninių priemonių įgyvendinimo alternatyvų pinigų srautus. Jai atlikti naudojamas pinigų srautų metodas: veiklų

59 išlaidos (investicijos, veiklos sąnaudos, mokesčiai ir pan.) suprantamos kaip neigiami pinigų srautai, o įplaukos (finansavimas, likutinė vertė, veiklos pajamos ir pan.) – kaip teigiami pinigų srautai. Finansiniams rodikliams apskaičiuoti viso ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautai diskontuojami. Pagrindinės oro taršos mažinimo priemonės Jonavos rajono savivaldybėje – medžių sodinimas (SARSP lėšos), eismo sureguliavimas, gatvių remontas (ES, biudžetas), dviračių takų įrengimas (ES, biudžetas), apjungiant svarbiausius objektus mokyklas, polikliniką, parduotuves. Kai kurios priemonės yra vykdomos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, kitos iš biudžeto, kelių rekonstrukcija ir dviračių takų įrengimas iš ES. Dauguma regioniniai projektai iš ES lėšų. Paraiškų teikimu ir finansavimo ieškojimu užsiima Strateginio planavimo ir investicijų skyrius. Jonavos rajono savivaldybėje oro kokybės gerinimui skiriamųjų lėšų finansavimo šaltiniai pateikti 2.2 lentelėje.

2.2 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkosauginių priemonių oro taršos mažinimui finansavimo šaltiniai (Jonavos rajono savivaldybės duomenys) Eil. Priemonės pavadinimas Finansavimo šaltinis Nr. Šiltuoju metų laiku, nusistovėjus sausiems orams ir esant kietųjų dalelių Savivaldybės biudžeto lėšos 1. koncentracijos padidėjimui, laistomos gatvės Surenkamas po žiemos sezono susikaupęs smėlis ir purvas, valomos nuo Savivaldybės biudžeto lėšos 2. kelkraščių susikaupusios sąšlavos, kurios, esant sausiems orams, sukelia kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą 3. Užtikrinamas nuolatinis ir kokybiškas gatvių valymas Savivaldybės biudžeto lėšos 4. Vykdoma miesto žaliųjų plotų plėtra ir žaliųjų plotų priežiūra Savivaldybės biudžeto lėšos Jonavos miesto visuomenė operatyviai informuojama savivaldybės Savivaldybės biudžeto lėšos žiniasklaidos priemonėse apie oro taršą, jos poveikį sveikatai bei prevencines 5. priemones, kai kietųjų dalelių kiekis ore artėja prie ribinių oro užterštumo verčių Šildymo sezono metu savivaldybės žiniasklaidos priemonėse pateikiama Savivaldybės biudžeto lėšos 6. informacija individualių namų savininkams apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis Ūkio subjektai, vykdydami statybos ar remonto darbus, prižiūri statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius, prie 7. išvažiavimo kelių įrengia skaldos pervažas, organizuoja automobilių ratų Ūkio subjektų lėšos nuvalymą tam, kad purvas nuo automobilių ratų nebūtų paskleidžiamas gatvėse Atliekant pastatų griovimo ir remonto darbus, taikomos priemonės oro taršos Darbus vykdančių 8. dulkėtumui mažinti organizacijų lėšos Savivaldybės biudžeto lėšos, 9. Plečiami ir atnaujinami dviračių takai ES struktūrinių fondų lėšos

III SKYRIUS. DETALUS PASIRINKTŲ ORO KOKYBĖS GERINIMO PRIEMONIŲ SAVIVALDYBĖJE APRAŠYMAS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS

3.1. Pasirinktų oro kokybės gerinimo priemonių aprašymas

Pasirinktos priemonės aplinkos oro užtaršai mažinti Jonavos rajono savivaldybėje būtų tokios:  Techninės: o Apriboti stacionarių taršos šaltinių veiklą (esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms ar iškilus grėsmei, kad gali būti viršijamos ribinės vertės); o Asfaltuoti kelius ir gatves; o Nuolat ir kokybiškai valyti gatves (po žiemos sezono valyti nuo kelkraščių susikaupusias žemes); o Laistyti žvyrkelius (esant sausiems orams ir kai kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršija viršutinę vertinimo ribą); o Statybos vietose, įsirengus laikiną ratų plovimo įrenginį, prižiūrėti statybos aikšteles, kelius ir greta statybos objektų esančias gatves ir šaligatvius; o Laikinai apriboti transporto eismą (išskyrus visuomeninį ir spec. transportą) tam tikroje savivaldybės teritorijoje (kai susidaro nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos arba kai viršijamos ribinės užterštumo vertės 7 dienas iš eilės); o Kontroliuoti autobusų su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumą ir neišleisti važiuoti autobusų, viršijančių dūmingumo ribas pagal LAND 15:2000 numatytus reikalavimus; o Apželdinti sanitarines zonas tarp pramonės teritorijų ir gyvenamųjų kvartalų taip mažinant išsklaidytąją taršą (remiantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais); o Atsižvelgiant į keleivių srautus, optimizuoti viešojo transporto maršrutus ir grafikus, racionaliai parinkti keleivių vežimo transporto priemones (remiantis teritorijos bendrojo plano sprendiniais); o Plėtoti visuomeninio transporto maršrutinį tinklą su stotelių ir galutinių punktų įrengimu naujai užstatomose teritorijose, jį optimizuoti reguliarių (ne rečiau kaip kartą per trejus metus) keleivių srautų tyrimo pagrindu; o Siekiant sumažinti tranzitinio automobilių transporto srautus per miesto centrą ir tokiu būdu pagerinti oro kokybę įrengti aplinkkelį; o Atnaujinti viešojo transporto priemones (kasmet atnaujinant bent po du autobusų parko autobusus), juos keičiant naujais arba važinėtais autobusais (po 10 metų eksploatavimo); o Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus; o apšiltinti gyvenamuosius ir ūkinės veiklos pastatus (siekiant šildymo sezono metu sumažinti iš centralizuotų šilumos tinklų ir individualių gyvenamųjų namų šildymo sistemų išmetimus (azoto oksidai, anglies monoksidai, kietosios dalelės));

 Organizacinės: o Visuomenės informavimas (apie aplinkos oro kokybę ir nepalankias meteorologines sąlygas, sąlygojančias taršos koncentravimą); o Pareikalauti iš įmonių, turinčių didžiausios įtakos teršalų koncentracijos didėjimui, kad parengtų oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonių planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą; o Žolės deginimo ir gaisrų prevencija; o Savivaldybės aplinkos oro kokybės stebėsenos vykdymas, atliekant matavimus; o Informacijos apie oro kokybės stebėsenos rezultatus teikimas Jonavos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, pateikiant informaciją visuomenei lengvai suprantamais būdais; o Susitikimų su visuomenės atstovais organizavimas, pristatant aplinkosauginių programų, projektų įgyvendinimo rezultatus; o Gyventojų informavimas namų šilumos sistemų, apšiltinimo, buitinių atliekų deginimo namų katiluose žalos temomis (siekiant sumažinti individualių namų šildymo ir su tuo susijusios oro taršos dalį, tai gali būti atliekama skelbiant informaciją internete, rengiant aplinkosaugos straipsnius laikraščiuose, organizuojant seminarus ir kt. renginius); o Dalyvavimas naujai planuojamų veiklų poveikio aplinkai vertinime.

3.2. Neigiamų veiksnių oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimui analizė

Jonavos rajono savivaldybėje pagrindiniai neigiami veiksniai oro kokybei yra: o Pramonės objektų veikla (tai pramonės, energetikos ir kiti objektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito už oro taršos emisijas), suminė tarša iš stacionarių taršos šaltinių; o Aprūpinimo šiluma sistema (yra keli namų apšildymo būdai: centrinis, dujinis, kieto kuro naudojimas ir kt.). Šaltuoju metų sezonu individualiai namus besišildantys gyventojai dažniausiai naudoja kietąją kurą – biokurą, neretai vietoje kuro yra deginamos ir atliekos, todėl yra svarbu identifikuoti individualiai besišildančius kietuoju kuru ir vykdyti aplinkosaugos švietimą tikslinei grupei; o Susisiekimo sistema (motorizuoto transporto emisijose didžiausią teršalų dalį sudaro anglies monoksidas, azoto oksidai, suodžiai ir kiti teršalai. Statistikos departamento duomenimis individualių automobilių skaičius nuolat didėja. Didžiausi transporto srautai būna darbo dienomis – pirmadieniais – penktadieniais, savaitgaliais – sumažėja. Paros motorizuoto transporto srautui būdingi svyravimai, intensyvumas svyruoja rytas, kai gyventojai vyksta į darbus ir vakare grįžta iš jų. Transporto kiekis sumažėja vakaro ir nakties metu, skirtingi svyravimai jaučiami miesto centre ir periferijoje. Didžiausios teršalų koncentracijos nuo motorinio transporto yra sankryžose,

siaurose gatvėse ir pastatais užstatytose gatvėse (gatvių kanjonuose), kur sąlygos teršalams išsiskaidyti nėra palankios.); o Savivaldybės topografija (oro teršalams išsisklaidyti yra svarbus reljefas, nuo kurio priklauso, kaip išsklaidomi ar koncentruojami teršalai.); o Klimato duomenys (vidutinė metinė temperatūra, kritulių kiekis ir dažnumas, vėjo kryptis ir greitis); o Tarša iš kitų rajonų (oro kokybei įtakos turi tolimosios oro teršalų pernašos, kai teršalai kartu su oro masėmis yra pernešami iš kitų regionų); o „pakeltoji“ tarša (kai sausu ir vėjuotu oru į aplinkos orą patenka kietosios dalelės nuo netinkamai nuvalytų gatvių, neasfaltuotų kelių, statybviečių ir kt. „Pakeltoji“ tarša dažniausiai pasireiškia pavasarį, tačiau fiksuojama ir žiemos metu esant sausros periodui. Rankinis šlavimas ir senosios gatvių valymo technologijos (mechaninės šlavimo mašinos, vakuuminės šlavimo mašinos) neturi realaus poveikio kietųjų dalelių sumažėjimui. Praktikoje dažnai gaunamas priešingas rezultatas: gatvės valomos tam kad išvengti „pakeltosios taršos“, tačiau šlavimo metu padidinama kietųjų dalelių koncentracija ore, nes naudojamos senos šlavimo mašinos be kietųjų dalelių (DK10 ir KD2,5) sulaikymo filtrų); o Gamtinė tarša (žiedadulkės, gaisrai ir kita); o Vykstančių statybų, rekonstrukcijų darbų metu pakeliamos dulkės, kiti teršalai; o Šiltuoju metu, ypač pavasarį, žolių, atliekų deginimas priemiesčiuose, soduose.

3.3. Oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo trukmė, etapai

Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės programos įgyvendinimo rekomenduojamas priemonių planas 2017–2021 m. pateiktas 3.1 lentelėje (būtinas vykdyti priemonių planas pateiktas 6.1 lentelėje).

3.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės programos įgyvendinimo priemonių planas 2017– 2021 m. (rekomenduojamas) Eil. Priemonės Atsakingi Finansavimo Priemonė Nr. vykdymo laikas vykdytojai šaltinis I. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS 1.1 Vykdyti Jonavos rajono savivaldybės Rengiant oro Jonavos rajono Savivaldybės aplinkos monitoringo programą. kokybės savivaldybės biudžetas Viena iš sudedamųjų monitoringo dalių – programą administracija, aplinkos oro kokybės tyrimas ir vertinimas. Programos Bus atliekami NO2, SO2, LOJ, KD10, CO rengėjai teršalų matavimai 17-oje skirtingų Jonavos rajono vietų.

Eil. Priemonės Atsakingi Finansavimo Priemonė Nr. vykdymo laikas vykdytojai šaltinis 1.2 Prevencinės ir/arba techninės priemonės Nuolat Įmonės Įmonių lėšos teršalų išmetimų į aplinkos orą Jonavos Aplinkos rajone mažinti. apsaugos Diegiamos ir kontroliuojamos prevencinės ir agentūra / arba techninės priemonės, kurios numatytos / numatomos Jonavos rajone veikiančių įmonių TIPK leidimuose. 1.3 Ūkinės veiklos objektų projektavimo, Nuolat Įmonės, Įmonių lėšos statybos ir rekonstravimo valdymas: Kauno Planuojamų ūkinių veiklų poveikio aplinkai regioninis ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas aplinkos pagal kompetenciją; apsaugos Jonavos rajone plėtoti tik tokią aplinkos oro departamentas teršalus generuojančią veiklą, kuri atitinka (toliau – ES galiojančius GPGB normatyvus. RAAD), Jonavos rajono savivaldybės administracija 1.4. Populiarinti dviračių transportą Nuolat Jonavos rajono Savivaldybės gyventojų tarpe savivaldybės biudžetas visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras) II. TECHNINĖS PRIEMONĖS 2.1 Aplinkos oro dulkėtumo miestuose ir Ne vėliau kaip Seniūnijų Savivaldybės gyvenvietėse mažinimas: per 15 d. seniūnai biudžetas 2.1.1 Organizuoti gatvėse susikaupusio purvo nutirpus sniegui surinkimą ir išvežimą pasibaigus žiemos sezonui. Rekomenduojama naudoti vakuumines valymo mašinas. 2.1.2 Reguliariai valyti pagrindinių miesto ir Kasmet šiltuoju Jonavos rajono Savivaldybės gyvenviečių gatvių važiuojamąsias dalis metų laiku savivaldybės biudžetas administracija, Seniūnijų seniūnai 2.1.3 Esant sausiems orams laistyti intensyvaus Kasmet šiltuoju Jonavos rajono Savivaldybės judėjimo gatves ir aikštes, kai nelyja daugiau metų laiku savivaldybės biudžetas nei 3 paras ir oro temperatūra didesnė nei administracija, 21 oC. Seniūnijų seniūnai 2.1.4 Ūkio subjektai, vykdydami statybos ir Nuolat Ūkio subjektai Ūkio remonto darbus, gatvių tvarkymo darbus subjektai taiko aplinkos oro dulkėtumą mažinančias priemones. 2.1.6 Kontroliuoti, kad transportuojant dulkančius Nuolat Jonavos rajono – krovinius, jie būtų uždengti. kelių policija 2.2 Autotransporto srautų intensyvaus eismo Nedelsiant, esant Jonavos rajono Savivaldybės gatvėse sureguliavimas. duomenų apie savivaldybės biudžetas Autotransporto srautų nukreipimas iš miesto galimą teršalų administracija dalių, kur oro teršalų, susijusių su ribinių verčių autotransportu, koncentracija didžiausia viršijimą 64

Eil. Priemonės Atsakingi Finansavimo Priemonė Nr. vykdymo laikas vykdytojai šaltinis 2.3 Autotransporto eismo optimizavimas Nuolat vykdomas Jonavos rajono Savivaldybės didinant (mažinant) greitį gatvėse ar autotransporto savivaldybės biudžetas keliuose. eismo administracijos Eismo optimizavimas didinant automobilių optimizavimas Saugaus eismo greitį ir pravažumą gatvėse. Tuo komisija pasiekiamas mažesnis užterštumas gatvėse, nes automobiliai važiuodami didesniu greičiu sunaudoja mažiau degalų, taip sumažėja teršalų emisijas į aplinką. Žvyrkeliuose mažinant automobilių greitį, sumažinama dulkių sklaida. 2.4 Laikinas eismo ribojimas gatvėse ar jų Nedelsiant, esant Jonavos rajono Savivaldybės atkarpose. duomenų apie savivaldybės biudžetas Autotransportas nukreipiamas apylankomis, galimą ribinių administracija gavus duomenų apie galimą teršalų ribinių teršalų verčių verčių viršijimą dėl autotransporto tam viršijimą tikroje teritorijoje iki bus sumažintos teršalų vertės iki leistinų. 2.5 Gatvių, kelių rekonstravimas Kasmet Jonavos rajono Savivaldybės (asfaltavimas). asfaltuojamos savivaldybės biudžetas, Išasfaltavus gatves sumažėja automobilių naujos gatvės ir administracija Lietuvos keliamų dulkių kiekis, taip sumažinama gatvių atkarpos automobilių aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis. pagal patvirtintą Kelių Kelių priežiūros direkcijos ir plėtros lėšos, programą Transporto investicijų direkcijos (ES) lėšos 2.6 Gatvių, kelių remonto darbai. Kasmet Jonavos rajono Savivaldybės Atnaujinus gatvių dangas pagreitėja eismas keičiamos senos savivaldybės biudžetas, gatvėse, dėl šios priežasties teršalų emisijos nusidėvėjusios administracijos Lietuvos greičiau išsiskirsto, nesikoncentruoja gatvių dangos Statybos skyrius automobilių vienoje vietoje pagal patvirtintą (Seniūnijos) Kelių Kelių priežiūros direkcijos ir plėtros lėšos programą 2.7 Gamybos įmonių veiklos kontrolė. Priemonės Kauno RAAD – Aplinkos kokybei gerinti gali būti vykdomas naudojamos, kol Jonavos rajono laikinas ūkio subjektų veiklos reguliavimas, sumažinamos agentūra tai yra veiklos vietos bei pobūdžio teršalo vertės iki nustatymas, gamybos apimties, didžiausios įprastų, leistinų leistinos taršos normų ribojimas ir pan. verčių. Ilgalaikės taršos mažinimo priemonės – taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimų 65

Eil. Priemonės Atsakingi Finansavimo Priemonė Nr. vykdymo laikas vykdytojai šaltinis koregavimas, siekiant sumažinti taršą iš stacionarių taršos šaltinių 2.8. Gyventojų apklausa įvertinti kvapus, Biuras, Savivaldybės kylančius iš ūkinėje komercinėje veikloje Jonavos rajono biudžetas naudojamų stacionarių taršos kvapais savivaldybės šaltinių gyvenamosios aplinkos ore: administracijos 2.8.1 Parengti apklausos metodiką bei apklausos 2018 m. Aplinkos ir anketą. sveikatos 2.8.2 Apklausti 10 % Šilų ir Juškonių gyvenviečių 2019 m. apsaugos gyventojų. skyrius III. INFORMACIJOS TEIKIMAS 3.1 Informuoti visuomenę ir suinteresuotas Nuolat Jonavos rajono Savivaldybės institucijas apie aplinkos oro taršos lygį. savivaldybės biudžetas Teikti duomenis ir informaciją apie administracijos aplinkos oro kokybę gyventojams ir visoms Aplinkos ir suinteresuotoms institucijoms. sveikatos Atnaujinti informaciją Savivaldybės apsaugos internetiniame puslapyje. skyrius

Oro kokybės gerinimo priemonės privalo būti įtrauktos: o į strateginį plėtros planą; o į trimetį strateginį veiklos planą; o į kasmetinį veiklos planą. Strateginiame veiklos plane kasmet numatomos įgyvendinti priemonės, konkretus priemonių įgyvendinimo laikotarpis, priemonės vertinimo kriterijai, pasiekimo rodikliai.

3.4. Oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo vieta (vietos)

Oro kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo vieta yra Jonavos rajono savivaldybės teritorija: o prie katilinių; o prie savivaldybės teritorijoje esančių objektų, turinčių stacionarius oro taršos šaltinius, kuriems išduoti TIPK / taršos leidimai; o individualiųjų gyvenamųjų namų kvartaluose; o prie visuomeninės paskirties pastatų: švietimo, gydymo, kultūros pastatų; o dažnai žmonių lankomose ir / arba santykinai švariose (rekreacinėse) teritorijose; o sankryžose, pasižyminčiose didžiausiu autotransporto intensyvumu. Pagrindinės siūlomos oro kokybės tyrimų Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje pateiktos 1.4.4 poskyryje 1.9 lentelėje. 66

IV SKYRIUS. JAUTRUMO IR RIZIKOS ANALIZĖ

Aplinkos oro kokybės parametrų prognozavimo klaidos ir netikslumai ir jiems įtaką dariusios rizikos pagal rizikų pasireiškimo priežastis ir kitus skiriamuosius bruožus suskirstytos į kategorijas. Kiekviena rizikų kategorija gali nevienodai pasireikšti skirtinguose programos įgyvendinimo etapuose. Atliekant jautrumo ir rizikos analizę turi būti pateiktas sisteminis suvokimas apie potencialias konkrečias rizikas ir įvertintas šių rizikų galimas poveikis aplinkos oro kokybės valdymo programos įgyvendinimo sėkmingumui. Rizikos vertinimo etapai: 1) jautrumo analizė; 2) scenarijų analizė; 3) rizikų analizė; 4) rizikų priimtinumo įvertinimas; 5) rizikų valdymo priemonių suplanavimas. Rizikos priimtinumo vertinimą sudarys tikimybės, kad programa pasieks planuojamus rezultatus, įvertinimas, išreiškiamas programos nustatytus kriterijus tenkinančiomis finansinės grynosios dabartinės vertėmis (GDV) arba vidinės grąžos normos (VGN) vertėmis.

4.1. Jautrumo analizė, kriterijų nustatymas

Jautrumo analizė leis identifikuoti pagrindinius kritinius kintamuosius, darančius didžiausią įtaką programos rezultatams. Kritiniai kintamieji turi būti suskirstyti į tris grupes: 1) bendrieji rizikos veiksniai – bendrosios Aplinkos oro kokybės valdymo programai taikomo finansinio modelio prielaidos; 2) tiesioginiai rizikos veiksniai – Aplinkos oro kokybės valdymo programos investicinės ir veiklos išlaidos ir pajamos, kurių kitimas daro įtaką finansinio modelio GDV ir VGN rezultatui; 3) rizikos grupės – būdingi specifiniai rizikos veiksniai, susiję su Aplinkos oro kokybės valdymo programos specifine veikla ar jo įgyvendinimo ypatumais. Kritiniai kintamieji nustatomi, leidžiant oro kokybės valdymo programos kintamiesiems kisti nustatyta procentine dalimi, kartu stebint pokyčio įtaką finansinių ir ekonominių rodiklių pokyčiams. Vienu metu turėtų kisti vienas kintamasis, o kiti parametrai likti pastovūs. Įvertinus kitimo įtaką, kritiniams priskiriami tie kintamieji, kurių, esant 1 % vertės pokyčiui (teigiamam arba neigiamam), atitinkamai daugiau nei 1 % pakinta GDV bazinė vertė. Tačiau atsižvelgiant į oro kokybės valdymo programos specifiką (pavyzdžiui, esant dideliam kintamųjų skaičiui, kurių kiekvienas turi sąlyginai nedidelę įtaką rezultatui), galima nustatyti kitus procentinio pokyčio kriterijus, mažesnius nei 1 %. Jautrumo analizė atskleidžia, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nuokrypiai veikia aplinkos oro kokybės valdymo programos rezultatus. Jautrumo analizė atliekama, keičiant pradines prielaidas ir stebint, kaip kinta dabartinės grynosios vertės, vidinės pelno normos bei naudos ir sąnaudų rodikliai. Kai nežymūs 67 nagrinėjamų sąnaudų pokyčiai lemia didelius rezultatų pokyčius, laikoma, kad ši investicija rizikinga, o tokios prielaidos traktuojamos kaip kritiniai veiksniai. Aplinkos oro kokybės valdymo programos jautrumo analizė atliekama keičiant vieną iš kritinių veiksnių ir stebint, kaip kinta Aplinkos oro kokybės valdymo rezultatai (GDV arba VGN). Sąlyginai pasirinkti procentiniai pokyčiai nebūtinai atitinka kintamųjų potencialų kintamumą. Kintamųjų verčių apskaičiavimas suteikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, koks kintamųjų procentinis pokytis prilygina GDV (ekonominę ir finansinę) nuliui. Standartinę procedūrą, kurios rekomenduojama laikytis atliekant jautrumo analizę, sudaro šie žingsniai: 1) pagrindinių rizikos kintamųjų nustatymas; 2) tarp savęs priklausomų kintamųjų eliminavimas; 3) elastingumo analizė; 4) kritinių kintamųjų pasirinkimas. Šiuo rizikų analizės etapu rizikoms įtaką darantys veiksniai sugrupuojami į homogenines grupes. Kiekvieno programos specialios rizikos grupės gali skirtis, todėl turėtų būti atsakingai pasirinktos, įvertinus programos veiklų ir įgyvendinimo specifiškumą. Galimos programos rizikų grupės pateiktos 4.1–4.3 lentelėse.

4.1 lentelė. Tinkamumo rizikų grupė, priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai Rizikų grupės ir jų pasireiškimą Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai sukeliančios priežastys Galimybių Aplinkos oro kokybės valdymo tikslinės Išsamiai įvertinti planuojamas teikti trūkumas, teikiant grupės dydis gali neatitikti ar paslaugas ir infrastruktūros Aplinkos oro nepakankamai atitikti infrastruktūrą, kurią tinkamumą joms teikti. kokybės valdymo numatoma sukurti (modernizuoti), Kartu su programos užduotimi programoje įgyvendinant Aplinkos oro kokybės suplanuoti veiklos organizavimo ir numatytos apimties valdymo programą. vykdymo principus. paslaugas Pasitelkti viešųjų paslaugų teikimo ekspertus, turinčius praktinės atitinkamų paslaugų teikimo patirties. Galimybių Paslaugų kokybei turi įtakos ne tik Iš anksto apibrėžti teikiamų paslaugų trūkumas, teikiant žmogiškieji veiksniai, bet ir infrastruktūros kokybės reikalavimus ir infrastruktūrą Aplinkos oro tinkamumas paslaugoms teikti. programai įgyvendinti jau kokybės valdymo Todėl planuojant viešųjų paslaugų teikimo atsižvelgiant į šiuos nustatytus programoje procesus, ypač kai paslaugos pradedamos reikalavimus. numatytos kokybės teikti naujai, turi būti konsultuojamasi su paslaugas atitinkamą veiklą organizuojančiais ir vykdančiais asmenimis ir pasirenkamas toks veiklos vykdymo modelis, kuris leistų užtikrinti reikalingą viešųjų paslaugų kokybę.

Rizikų grupės ir jų pasireiškimą Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai sukeliančios priežastys Teikiamų paslaugų Ypač būdinga rizika specialiosios Tipinių programų naudojimas turi būti neatitiktis saugumo paskirties pastatams. kruopščiai įvertintas. ar kitiems Rizika dažnai pasireiškia ne iš karto Programos užduotyje, perkamų darbų privalomiems pradėjus eksploatuoti naują infrastruktūrą, apraše pateikti tiesiogines nuorodas į reikalavimams bet per ataskaitinį laikotarpį, kai galiojančius standartus, higienos infrastruktūros savininkas modifikuoja normas ir pan., kurie turi būti vykdomą veiklą, pavyzdžiui, rinkoje užtikrinti teikiant paslaugas. perkamą paslaugą pradeda užsitikrinti savo Numatyti infrastruktūros jėgomis. modifikavimo galimybes. Turi būti identifikuoti duomenų apsaugos reikalavimai ir parodyta, kaip elektroniniai sprendimai atitiks šiuos reikalavimus. Paslaugų teikimo Planuojamos veiklos išlaidos yra vienas iš Detaliai įvertinti paslaugų teikimo sąnaudų pagrindinių projektų rezultatų tęstinumą sąnaudų komponentus, istorines jų padidėjimas užtikrinančių veiksnių. kaitos tendencijas. Todėl išlaidos turi būti suplanuotos, Apibrėžti paslaugų teikimo standartą, atsižvelgus į paslaugų teikimo standartus, kurio bus laikomasi per visą pastovias veiklos išlaidas, kintamas veiklų ataskaitinį laikotarpį. įgyvendinimo sąnaudas ir pan. Apibrėžti paslaugų teikimo Paslaugų teikimo sąnaudų padidėjimas gali organizavimo procesus. lemti Aplinkos oro kokybės valdymo negyvybingumą, vartotojams reiškiantį paslaugų prieinamumo sumažėjimą. Netinkama Netinkama darbuotojų kvalifikacija gali Iš anksto įvertinti darbuotojų paslaugas lemti netinkamą Aplinkos oro valdymo kvalifikacijos suderinamumą su teikiančių kokybę, vartotojų nepasitenkinimą nustatytais paslaugų teikimo darbuotojų gaunama paslauga ar net paslaugos reikalavimais ir, esant poreikiui, kvalifikacija paklausos sumažėjimą. parengti kvalifikacijos kėlimo Taip pat netinkama darbuotojų veiksmų planą. kvalifikacija gali lemti įrangos, į kurią buvo investuoja investicijų projekte, netinkamą eksploatavimą, o tai lems įrangos remonto išlaidų augimą ir pan.

4.2 lentelė. Paklausos rizikų grupės priežasčių paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai Rizikų grupės ir jų pasireiškimą Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai sukeliančios priežastys Vartotojų skaičiaus Šios rizikos pasireiškimas reiškia, kad Atlikti vartotojų rinkos tyrimus. kitimas realus vartotojų skaičius gali skirtis nuo Išnagrinėti vartotojų rinkos planuoto skaičiaus, kuriam sudarytos tendencijas. sąnaudų ir naudos analizės prognozės. Identifikuoti rinkų segmentus. Finansiniu požiūriu vartotojų skaičiaus Įvertinti naujų vartotojų pritraukimo kitimas turi įtakos pajamoms (kai galimybes esant poreikiui. vartotojai moka už paslaugas), finansavimui (kai programos organizacijai sumokama už faktinį aptarnautų vartotojų 69

Rizikų grupės ir jų pasireiškimą Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai sukeliančios priežastys skaičių), veiklos išlaidas (tik kintamą veiklos išlaidų dalį, tiesioginę paslaugos savikainą). Pajamų dydis Pajamų dydžio pasikeitimui gali turėti Iš anksto įvertinti galimybes mažinti įtakos vartotojų skaičiaus pokytis arba paslaugų kainą. pajamų tarifo pokytis. Pajamų dydis gali ir mažėti (mažesnė nei prognozuota paklausa), ir didėti (didesnė nei planuota paklausa). Bet kokiu atveju pajamų dydis turi esminės įtakos Aplinkos oro kokybės valdymo programoje gyvybingumui. Paslaugų kainų Ši rizika gali pasireikšti būtinumu keisti Įvertinti programos gyvybingumo pokyčiai paslaugų kainas bet kuriuo Aplinkos oro jautrumą pajamų tarifo pokyčiams. kokybės valdymo programos ataskaitiniu Parengti paslaugų kainų valdymo laikotarpiu. Tai gali nutikti dėl įvairių strategiją. makroekonominių veiksnių, pavyzdžiui, Nustatyti makroekonominius infliacijos, oficialios valiutos šalyje veiksnius, kuriems pasikeitus ribiniu pasikeitimo ir pan. Pokyčius taip pat gali dydžiu būtų keičiamos paslaugų lemti paslaugų teikimo savikainos kainos. padidėjimas dėl vidinių organizacijos veiksnių – darbo organizavimo principų pasikeitimo ir pan. Technologijų Technologijų senėjimo rizika priklauso Jei programoje numatytos ir statybos, senėjimas nuo sektoriaus, kuriame įgyvendinama ir įrangos įsigijimo veiklos – įrangą Aplinkos oro kokybės valdymo programa. įsigyti pabaigus statybos darbus. Technologijų senėjimo rizikos Apsibrėžti siekiamą paslaugų pasireiškimas reiškia, kad gali būti standartą, kritiškai įvertinti investuojama į technologiškai pasenusią, technologijų naujumo įtaką teikiamų nebeaktualią įrangą, ir tai neužtikrins paslaugų kokybei. pageidaujamo kokybinio šuolio, kurį tikėtasi pasiekti programos įgyvendinimu. Nauji rinkos Rinkoje pokyčiai gali vykti dėl esminio Numatyti paslaugų teikimo įvairinimo pokyčiai, darantys rinkos dalyvių skaičiaus pasikeitimo, galimybes. įtaką paslaugų rinkos reguliavimo mechanizmų įdiegimo Parengti rinkos pokyčių valdymo kainai, kokybei ir ir panaudojimo ir panašių esminių pokyčių. strategiją. kiekybei Pokyčiai gali būti ir teigiami (sumažėjęs Numatyti paslaugų įvairovės plėtrą, rinkos dalyvių skaičius, rinkai pritaikyti pasirengti pakeisti paslaugas. reguliavimo mechanizmai) ir neigiami (gerokai išaugęs dalyvių skaičius, panaikinti rinkos reguliavimo mechanizmai).

4.3 lentelė. Aplinkos oro kokybės valdymo programos tęstinumo rizikų grupės paaiškinimas ir rizikų valdymo būdai Rizikų grupės ir jų pasireiškimą Paaiškinimas (detalizavimas) Valdymo būdai sukeliančios priežastys Aplinkos oro Finansiniai ištekliai būtini ne tik Įvertinti finansinių lėšų poreikį kokybės valdymo programos rezultatams sukurti, bet ir jų Aplinkos oro kokybės valdymo programos naudojimui užtikrinti. programos gyvybingumui užtikrinti. gyvybingumas per Kai investicijų projektais siekiama Numatyti galimybę įvairinti teikiamas visą ataskaitinį modernizuoti paslaugų teikimą, pagerinti paslaugas ir teikti mokamas paslaugas. laikotarpį paslaugos kokybę, finansiniai ištekliai, reikalingi paslaugai teikti, labai išauga, todėl turi būti įvertinti jau investicijų planavimo pradžioje. Sukurtų Aplinkos Aplinkos oro kokybės valdymo programos Aiškiai apibrėžti programos rezultatų oro kokybės rezultatai privalo būti naudojami pagal paskirtį, naudojimo ribas. valdymo paskirtį visą programos ataskaitinį Numatyti Aplinkos oro kokybės programos laikotarpį. valdymo programos rezultatų rezultatų tinkamas Minimalus programos rezultatų tinkamo naudojimo tinkamumo vertinimo naudojimas naudojimo laikotarpis – metų skaičius, per kriterijus. kurį programos sukuriama socialinė Suformuoti Aplinkos oro kokybės ekonominė nauda padengia programos valdymo programos rezultatų investicines išlaidas ir veiklos sąnaudas. naudojimo tinkamumo vertinimo Planuojant Aplinkos oro kokybės valdymo kriterijus. programą, būtina apibrėžti programos rezultatų naudojimo tinkamumą, t. y. paaiškinti, kada naudojami programos rezultatai vadintini tinkamai naudojamais.

4.2. Scenarijų analizė

Scenarijų analizė yra speciali jautrumo analizės forma. Scenarijų analizėje nagrinėjamos rizikos veikiančios kritinių kintamųjų bendrą įtaką pagrindiniams sąnaudų ir naudos analizės rodikliams. Analizė atliekama esant tariamai pesimistinei ir tariamai optimistinei įvykių klostymosi eigai. Optimistinės ir pesimistinės reikšmės leis modeliuoti galimus rezultatus, tokiu būdu įvertinant bendrą aplinkos oro kokybės valdymo rizikingumą. Programos finansiniai ir ekonominiai rezultatai turi būti išskaičiuojami kiekvienam rizikos veiksnių deriniui. Atliekant jautrumo ir scenarijų analizes, nėra atsižvelgiama į tikimybę, kad kintamasis tam tikra apimtimi gali paveikti rodiklius tikrovėje. Todėl atliekant kintamųjų reikšmių vertinimą sąlyginiu procentiniu dydžiu nereiškia tikimybės, kad kintamasis pasikeis būtent tokiu dydžiu. Dėl šios priežasties kiekvienam kintamajam nustatomas tikimybių skirstinys, tai yra galimų kintamojo reikšmių ir kiekvienos reikšmės tikimybės sąrašas (grafikas). Tikimybių skirstinį kiekvienam kintamajam galima sudaryti remiantis skirtingais šaltiniais, tokiais kaip eksperimentiniai duomenys, panašių projektų istoriniai duomenys aprašomojoje literatūroje, ekspertų konsultacijos. 71

Tikimybinių skirstinių panaudojimas leidžia atskleisti planuojamos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės įgyvendinimo projekto stipriuosius ir silpnuosius aspektus, kurie gali būti palyginami su baziniu scenarijumi. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, neturint pakankamai ankstesnių duomenų apie panašius projektus) gali būti gana sudėtinga pateikti tinkamas prielaidas apie kintamųjų tikimybių skirstinius. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti kokybinį rizikos vertinimą, siekdami pagrįsti jautrumo analizės rezultatus. Jautrumo ir scenarijų analizės nėra laikomos alternatyva rizikos analizei, nes tai tik tarpinės procedūros atliekant aplinkos oro kokybės valdymo rizikos įvertinimą.

4.3. Rizikos analizė ir priimtinumo vertinimas

Rizikos analizės metu įvertinama galimo siektino rodiklio tikimybė, kuri parodys konkrečių kintamųjų procentinių pokyčių poveikio aplinkos oro kokybės rodikliams įvertinimą. Rengiant Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programą įvertintos šios galimos rizikos:  Finansinės rizikos: reikalingų investicijų kainos išaugimas arba papildomų investicijų poreikio rizika.

 Socialinė rizika: kompetentingų darbuotojų stoka – programos įgyvendinimui bus reikalingi aukštos kvalifikacijos tyrėjai.

 Technologinė rizika: programos vykdymo metu gali paaiškėti, jog technologinis sprendimas reikalauja papildomų žinių ir kompetencijos arba nėra technologinių idėjos realizavimo galimybių.

 Vadybinė rizika: Nekompetentingo valdymo ir administravimo rizika. Taip pat esant poreikiui turi būti įvertintos ir kitos galimos rizikos bei pateikti jų valdymo planai. Rizikos priimtinumo įvertinimas. Sąnaudų ir naudos analizės, skirtos aplinkos oro kokybės gerinimui, rodikliai apskaičiuojami vertinant geriausią, kitaip tariant, labiausiai tikėtiną įvertį. Tačiau pagrindinis kriterijus aplinkos oro kokybės valdymo metodikos tinkamumą lemiančioms vertėms nustatyti turėtų būti tikėtina šių indikatorių vertė. Indikatorių vertės skaičiavimai bus grindžiami ją veikiančiu tikimybių pasiskirstymu. Toks metodas leidžia įvertinti susijusias rizikas ir palyginti skirtingus atvejus. Šio etapo metu turi būti įvertintas galimas kompromisas tarp rizikingų sprendimų aplinkosauginiam efektui pasiekti, sukuriančių reikšmingą socialinę naudą, ir mažiau rizikingų, tačiau kartu sukuriančių ir mažesnę socialinę ekonominę naudą.

4.4. Rizikų valdymo priemonių planavimas

Kiekvienai rizikai suvaldyti reikalinga pasirinkti efektyviausią valdymo būdą. Pagrindiniai galimi rizikos valdymo būdai: 1) rizikos išvengimas – pašalinamas rizikos sukėlėjas(-ai); 2) rizikos prevencija – mažinama rizikos pasireiškimo tikimybė, vykdant prevencines veiklas ar investuojant daugiau lėšų į infrastruktūros sukūrimą, aplinkosauginį švietimą; 3) rizikos draudimas – įsigyjamas draudimas nuo rizikų, nuo kurių įmanoma apsidrausti (force majeure rizikos, statybos rizikos, civilinės atsakomybės rizikos ir pan.); 4) rizikos perdavimas – rizika perduodama tai šaliai, kuri pajėgesnė ją valdyti; 5) rizikos išlaikymas – riziką nusprendžiama valdyti patiems, sudarant atitinkamą organizacinę struktūrą, paskirstant atsakomybes už visas galimas rizikas programos organizacijos viduje. Siekiant minimizuoti optimistinį šališkumą, aplinkos oro kokybės valdymo programoje rekomenduojama imtis specialių korekcijų. Korekcijos turi būti pagrįstos empiriniais duomenimis. Remiantis Skandinavijos, tame tarpe ir Norvegijos, šalių praktika turi būti nustatytos specialios programoje įvardytų rizikų valdymo priemonės.

V SKYRIUS. SAVIVALDYBEI SIŪLOMI APLINKOS KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMŲ KONCEPCINIAI SCENARIJAI, VERTINIMO KRITERIJAI, LYGINAMOSIOS ANALIZĖS RODIKLIAI

Oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių įgyvendinimo alternatyvos turi būti sudaromos iš galimų veiklų trumpojo sąrašo. Veiklas iš šio sąrašo pagal poreikį galima apjungti į grupes. Formuojant programos įgyvendinimo alternatyvas turi būti atsižvelgta į tai, kad visos alternatyvos, išskyrus alternatyvą „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“, padės pasiekti iškeltą programos tikslą. Programos įgyvendinimo alternatyvų analizei rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:  analizės objektas – pajamų, sąnaudų, finansavimo ir sukuriamos naudos pokyčiai, lyginant bet kurią programos įgyvendinimo alternatyvą su situacija, jei programa nebūtų įgyvendinamas (alternatyva „Veikti kaip įprasta“ arba „Nedaryti nieko“);

 pokyčiai vertinami iš ilgalaikės perspektyvos – per visą kuriamos infrastruktūros ekonominį tarnavimo laikotarpį;

 alternatyvos sudaromos ir nagrinėjamos neperžengiant programos ribų;

 alternatyvos turi būti sudarytos atsižvelgiant į esamus apribojimus – pavyzdžiui, alternatyva, kuriai įgyvendinti programos organizacija neturi finansinių išteklių ir neturi galimybių jų gauti, neturi būti svarstoma, kadangi tai nėra prasminga. Apribojimai gali būti teisiniai (disponavimo turtu), politiniai, ekonominiai (konkurencijos iškraipymas) ir kt.;

 palyginami bent du technologiniai programos įgyvendinimo sprendimai ir pagrindžiamas bei paaiškinamas pasirinktos programos įgyvendinimo technologijos pranašumas;

 įvertinamos investicijų išlaidos, pajamos, sąnaudos, reikalingas finansavimas ir programos sukuriama socialinė ekonominė nauda kiekvienos programos įgyvendinimo alternatyvos atveju per tą patį pasirinktą kuriamos infrastruktūros ekonominį tarnavimo laikotarpį;

 nagrinėjamos kelios programos įgyvendinimo alternatyvos: 1) „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“; 2) minimalūs pakeitimai; 3) įgyvendinti programą; 4) įgyvendinti programą kitaip;

 alternatyvos apibūdinamos taip, kad vertintojui ar kitam informacijos naudotojui būtų aiški alternatyvų esmė, turinys ir paskirtis.

Alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“ Šios alternatyvos esmė – padėties, kuri susiklostytų, jei programos organizacija tęstų veiklą kaip įprasta, neįgyvendindama oro kokybės gerinimo veiklų ir techninių priemonių, numatytų per visą programos

74 ataskaitinį laikotarpį. Ši alternatyva – padėtis, kai veikla tęsiama nedarant esminių investicijų. Planuojant šią alternatyvą privalo būtį planuojamos reikalingos veiklos išlaidos, įvertinamos išlaidos infrastruktūros būklei palaikyti. Kadangi visos kitos svarstomos alternatyvos yra investiciniai veiksmai, alternatyva „Nedaryti nieko“ arba „Veikti kaip įprasta“ vadinama atskaitos tašku. Pasirenkamų alternatyvų identifikavimo požymiai: • atskleidžia, kokia susiklostytų finansinė ir socialinė ekonominė padėtis, jei programos organizacija tęstų šiuo metu vykdomą veiklą neinvestuodama; • alternatyvos esmė – tolesnis veiklos vykdymas vadovaujantis dabartiniais veiklos principais; • privaloma visiems investicijų projektams; • būtina teisingam kitų alternatyvų įvertinimui, kadangi jų vertinimas atliekamas išreiškiant skirtumą (pokytį) tarp alternatyvos „Veikti kaip įprasta“ ir kiekvienos kitos programos įgyvendinimo alternatyvos; • reiškia, kad paslauga yra teikiama šiuo metu ir privalės būti teikiama netgi tuo atveju, jeigu projektas nebūtų įgyvendinamas; • alternatyvai būdingos pajamos, sąnaudos ir (galbūt) būtinosios investicijos (reikalingos esamai infrastruktūrai palaikyti); • alternatyvos finansinė analizė atliekama išreiškiant finansinius srautus absoliučiais skaičiais, ne jų pokyčiu: t. y. vertinamos programos organizacijos veiklos išlaidos ir pajamos, patiriamos vykdant veiklą kaip įprasta, veiklai finansuoti gaunami finansavimo srautai ir pan.

Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ Šios alternatyvos esmė – įgyvendinti programos tikslą ir uždavinius investuojant minimaliai. Tai programos įgyvendinimo alternatyva, kuriai reikia mažiausiai investicinių išlaidų. Tais atvejais, kai programos organizacija, veikdama kaip įprasta, privalo nuolat bent iš dalies investuoti, alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ bus svarstoma kaip atskaitos taškas vietoj alternatyvos „Veikti kaip įprasta“. Bet kokiu atveju ši alternatyva užtikrina, kad programos tikslas bus pasiektas.

Alternatyva „Įgyvendinti programą“ Šios alternatyvos esmė – pasiekti programos tikslus efektyviausiu būdu, įgyvendinant technologiškai aiškų sprendimą. Pasirinkus šią alternatyvą turi būti pristatoma programos įgyvendinimo alternatyvos esmė, veiklos, kurias planuojama atlikti, investicijų išlaidų toms veikloms atlikti prognozė.

Alternatyva „Įgyvendinti programą kitaip“ Alternatyva nagrinėjama, jeigu skiriasi galimų veiklų, esančių trumpajame sąraše, technologiniai sprendimai. Tačiau, nebūtinai reiškia, kad technologijos yra iš esmės skirtingos – alternatyvos mastu gali būti atlikta nežymių pakeitimų, modifikacijų, suplanuota skirtingų programos įgyvendinimo etapų ar laikotarpių. 75

VI SKYRIUS. APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO PROGRAMŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos priemonių įgyvendinimo planas, kuriame išdėstytos priemonės, įvykdymo terminai, atsakingi vykdytojai, laukiami rezultatai, reikalingos lėšos, pateikiamas 6.1 lentelėje.

6.1 lentelė. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programos priemonių įgyvendinimo planas 2017–2021 m. (privaloma) Priemonės Eil. Atsakingi Reikalin- Priemonė vykdymo Laukiami rezultatai Nr. vykdytojai gos lėšos laikas 1. Vykdyti Jonavos 2017–2021 Jonavos rajono Atlikus stebėjimus bus gauta Aplinkos rajono m. savivaldybės išsamesnė, negu gaunama monito- savivaldybės administracija valstybinio aplinkos monitoringo ringo aplinkos metu, informacija apie progra- monitoringo savivaldybių teritorijų gamtinės moje programą. aplinkos būklę, kuria remiantis numatytos būtų galima vertinti ir prognozuoti lėšos aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei. 2. Gyventojų apklau- Jonavos rajono Bus gauta informacija apie Iki 3000 sa įvertinti kvapus, savivaldybės nusiskundimus dėl kvapų, Eur kylančius iš ūkinėje visuomenės kylančių iš ūkinėje komercinėje komercinėje sveikatos veikloje naudojamų stacionarių veikloje biuras, Jonavos taršos kvapais šaltinių. naudojamų rajono stacionarių taršos savivaldybės kvapais šaltinių administracijos gyvenamosios Aplinkos ir aplinkos ore: sveikatos Parengti apklausos 2018 m. apsaugos metodiką bei skyrius apklausos anketą. Apklausti 10 % 2019 m. Šilų ir Juškonių gyvenviečių gyventojų. 3. Informuoti Nuolat Jonavos rajono Gyventojai bus informuojami apie – visuomenę ir savivaldybės esamą oro kokybės būklę. suinteresuotas administracijos institucijas apie Aplinkos ir aplinkos oro taršos sveikatos lygį apsaugos skyrius

LITERATŪRA

1992 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223 (paskutiniai pakeitimai 2011 m. Nr. XI-1538; 2013 m. XII-287; 2015 m. XII-1718). 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas Nr. I-533 (paskutiniai pakeitimai 2015 m. Nr. XII-1932; Nr. XII-2114; XII-2182; 2016 m. XII-2278). 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EEB „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo“ (L 296/55). 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas Nr. VIII-529 (pakeitimai 2003 m. Nr. IX-1613; 2006 m. Nr. X-595). 1999 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymas Nr. VIII-1392 (pakeitimai 2009 m. Nr. XI-140; 2010 m. Nr. XI-785; 2013 m. Nr. XII-463). 2000 m. spalio 30 d. LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų aplinkos oro kokybei vertinti bei valdyti sąrašo patvirtinimo“ (pakeitimas 2008 m. spalio 29 d. Nr. D1-574/V-1056). 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių limitų. 2001 m. gruodžio 11 d. LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 591/640 dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-883/V-1117; 2010 m. Nr. D1-585/V- 611; 2014 m. Nr. D1-273/V-348; 2015 m. Nr. D1-269/V-455; 2016 m. Nr. D1-53/V-103). 2001 m. gruodžio 12 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (pakeitimai 2002 m. Nr. 339; 2010 m. D1-279; D1-489; Nr. D1-924; 2012 m. D1-462; 2015 m. D1-258). 2003 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 468 „Dėl sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako nacionalinių limitų patvirtinimo“ (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-827; 2011 m. Nr. D1-616). 2004 m. rugpjūčio 16 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-436 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (pakeitimai 2007 m. Nr. D1-380; 2009 m. Nr. D1-810; 2012 m. Nr. D1-338; 2014 m. Nr. D1-129; 2015 m. Nr. D1-864). 2005 m. gegužės 26 d. LR aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. D1-265/V-436 dėl visuomenės ir suinteresuotų institucijų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius, viršijančius pavojaus ar informavimo slenksčius, tvarkos aprašo patvirtinimo (pakeitimai 2009 m. Nr. D1-803/V-436; 2010 m. Nr. D1-584/V-610; 2016 m. Nr. D1-172/V-335). 2005 m. liepos 26 d. aplinkos ministro įstatyme Nr. D1-381 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas 2010 m. Nr. D1-284) 2006 m. balandžio 3 d. LR aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. D1-153/V- 246 dėl aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo. 2006 m. birželio 12 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-289 dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (pakeitimas 2015 m. Nr. D1-318). 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“ (OL 2008 L 152, p. 1). 2008 m. birželio 16 d. LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. D1-325/V- 587 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis

77 aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ pakeitimo. 2010 m. lapkričio 8 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-904 dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų, stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašo patvirtinimo. Aplinkos apsaugos agentūra www.gamta.lt Baltrėnas, P.; Vaitiekūnas, P.; Vasarevičius, S.; Jordaneh, S. 2008. Automobilių išmetamų dujų sklaidos modeliavimas. Journal of environmental engineering and landscape management. 16(2): 65–75. Dviračių takų plėtros Jonavos mieste ir už miesto ribų specialusis planas. 2014. UAB Taem Group. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/69/EB „Dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių“. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“. Europos oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai. 2013. http://www.eea.europa.eu/lt/signalai/signalai- 2013/straipsniai/europos-oro-kokybe-reglamentuojantys-teises-aktai Jonavos rajono atliekų tvarkymo planas. 2007. Aplinkos projektų valdymo agentūra. 56 p. Jonavos rajono ilgalaikis strateginis plėtros planas iki 2021 m. Jonavos rajono savivaldybės administracija, VšĮ Šiaulių universiteto vadybos inovacijų centras. 151 p. Jonavos rajono savivaldybė. www.jonava.lt Jonavos rajono savivaldybės 2015 metų veiklos ataskaita. 2016. Jonavos rajono savivaldybė. 48 p. http://www.jonava.lt/documents/10156/687035/Jonavos+ataskaita+2015_1-52_taisytas1.pdf/a014fb07- 0046-40d9-afea-1d2bb9c46a4c Jonavos rajono savivaldybės 2014 metų veiklos ataskaita. 2015. Jonavos rajono savivaldybė. 47 p. Jonavos rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas (2011–2015 m.). 2011. Patvirtinta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1 TS – 194. Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. 2010. SĮ „Kauno planas“. 56 p. Jonavos rajono savivaldybės sektorinė studija atsinaujinančių energijos išteklių srityje. 2015. UAB „AF- Consult“. 74 p. Jonavos rajono savivaldybės socialinės ekonominės situacijos atskirose vietovėse studija. 2015. UAB Smart Continent LT. 110 p. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 1 TS - 0231 „Dėl dviračių takų plėtros Jonavos mieste ir už miesto ribų specialiojo plano patvirtinimo“. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros duomenys. LAND 26-98/M-06 „Aplinkos oras. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos nustatymas. Svorio metodas“. Lietuvos geležinkeliai. Metinė ataskaita 2014. 42 p. Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus ilgalaikės strategijos iki 2030 m. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. 2014. UAB Geležinkelių aplinkosaugos centras. 128 p. http://www.uabgac.lt/out_data/PDF/Pilna_SPAV_ataskaita/spav-ataskaita.pdf; http://www.uabgac.lt/out_data/PDF/Pilna_SPAV_ataskaita/8-priedas.pdf 78

Lietuvos geologijos tarnyba www.lgt.lt Lietuvos oro kokybės monitoringo sistemos modernizavimas naudojant difuzinius ėmiklius. 2012. passam ag. 197 p. LST EN 12341:2014. Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių PM10 arba PM2,5 kietųjų dalelių masinei koncentracijai nustatyti. LST EN 14211:2012. Aplinkos oras. Standartinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant chemiliuminescenciją. LST EN 14212:2012. Aplinkos oras. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją. LST EN 14625:2012. Aplinkos oras. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją. LST EN 14626:2012. Aplinkos oras. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedispersinę infraraudonąją spektroskopiją. LST ISO 10473:2001. Aplinkos oras. Kietųjų dalelių masės nustatymas ant filtro. Beta spinduliuotės absorbcijos metodas. LST ISO 12884:2001. Aplinkos oras. Bendrojo (dujų ir dalelių fazės) policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio nustatymas. Ėminių ėmimas ant sorbentu užpildytų filtrų ir analizė dujų chromatografijos bei masių spektroskopijos metodu. LST ISO 4224:2001. Aplinkos oras. Anglies monoksido nustatymas. Nedispersinis infraraudonosios spektroskopijos metodas. LST ISO 7996:1999. Aplinkos oras. Azoto oksidų masės koncentracijos nustatymas. Chemiliuminescencinis metodas. Priežastys lemiančios automobilių taršos susidarymą. 2008. http://www.vilniusforum.lt/priezastys- lemiancios-automobiliu-tarsos-susidaryma/ Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys 2016. http://stk.vstt.lt/stk/ataskaitos.jsp?lang=lt Statistikos departamento duomenys. http://www.stat.gov.lt/ UAB Jonavos autobusai 2016. Metiniai pranešimai. http://www.jonavosautobusai.lt/ Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. http://www.regula.lt/ VĮ Kauno regiono keliai Jonavos kelių tarnyba. http://www.krk.lt/index.php?m=21

PRIEDAS NR. 1

Oro kokybės tyrimo vietos 2016 m. žiemos ir vasaros sezonais

Tyrimo vieta 2016 m. žiema 2016 m. vasara

1 taškas: Ties Neringos g. ir Stoties g. sankryža, Jonava

2 taškas: Ties Draugystės g. ir Aronijų g. sankryža, Jonava

3 taškas: Žeimių g. 19, Jonava

4 taškas: Ties Skarulių g. ir Ruklos g. sankryža, Jonava

5 taškas: Ties Neries g. 31, Saleninkai

6 taškas: Ties Karaliaus Mindaugo g. ir Ruklio g. sankryža, Rukla

Tyrimo vieta 2016 m. žiema 2016 m. vasara

7 taškas: Ties Geležinio Vilko g., Gaižiūnų miškas, Ruklos k.

8 taškas: Ties Pavasario g. ir Maironio g. sankryža, Šveicarija

9 taškas: Ties Taikos g. ir Jaunimo g. sankryža, Užusaliai

10 taškas: Ties Draugystės g. (rajoninio kelio Išorai- Užusaliai-Būdos Nr. 1504), Ąžuolų g. ir Miško g. sankryža, Išorai

11 taškas: Ties Kauno g. (krašto kelio Vilijampolė- Žeimiai-Šėta Nr. 232), Trakų g. ir Daigučių g. sankryža, Kulva

12 taškas: Ties Šermukšnių g. ir Pergalės g. sankryža, Kuigaliai

13 taškas: Ties Jonavos g. ir Parko g. sankryža, Žeimiai

Tyrimo vieta 2016 m. žiema 2016 m. vasara

14 taškas: Ties Jonavos g. ir Šapuvos g. sankryža, Bukonys

15 taškas: Ties P. Vaičiūno g. (rajoninio kelio Satkūnai- Panoteriai-Jasudai Nr. 1506) ir Liepų g. sankryža, Panoteriai

16 taškas: Ties Pašilių g. ir Piliakalnių g. sankryža, Šilai

17 taškas: Ties Šventosios g. (rajoninio kelio Bukonys- Upninkai-Keižonys Nr. 1502) ir Liepų g. sankryža, Upninkai