JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS SPRENDINIAI

BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENGĖJAS SĮ "KAUNO PLANAS" DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2010 JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

JONAVOS MIESTO BENDROJO PLANO RENGĖJAI:

PROJEKTO VADOVAS:

PV (A 1576) LAURYNAS BYLA ______

RENGĖJAI:

ARCH (A 175) ALVYDAS STEPONAVIČIUS ______

ARCH (22132) AIVARAS BRAGA ______

ARCH. (A 1761) DONATAS DUOBA ______

ARCH. (A 1234) DOVILĖ DIMINDAVIČIŪTĖ ______

ARCH. EDMUNDAS BAGUCKIS ______

ARCH. (A 1564) EDMUNDAS JACKUS ______

INŽ. (8813) ELENA KANCLERYTĖ ______

ARCH. (A 1760) JURGA BRAZAUSKIENĖ ______

NKPS NR. (0733) NIJOLĖ STEPONAITYTĖ ______

INŽ. (17744) ZITA NORMANTIENĖ ______

2 JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

TURINYS 1. ĮVADAS ...... 5 2. MIESTO TERITORIJOS NAUDOJIMAS ...... 7 2.1. DARNAUS MIESTO URBANISTINIO VYSTYMO SPRENDINIAI...... 7 2.2. ADMINISTRACINĖS RIBOS KOREKTŪRA...... 8 2.3. NAUJOS PLĖTROS TERITORIJOS ...... 8 2.4. VEIKLOS MIESTO TERITORIJOSE REGLAMENTAI ...... 10 2.5. KITŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO POREIKIS ...... 14 2.6. TERITORIJŲ VISUOMENĖS POREIKIAMS REZERVAVIMAS ...... 15 2.7. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA ...... 15 3. ŽALIOSIOS TERITORIJOS IR GAMTINIS KARKASAS ...... 16 3.1. MIESTO ŽELDYNAI IR MIŠKAI ...... 16 3.2. GAMTINIS KARKASAS...... 16 4. KULTŪROS PAVELDAS ...... 19 4.1. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA ...... 19 4.1.1 Urbanistinis paveldas...... 22 4.1.2 Architektūrinis paveldas — statinių kompleksai ir statiniai...... 23 4.1.3 Memorialinis paveldas — laidojimo vietos, monumentai ...... 24 4.1.4 Archeologinis paveldas ...... 24 4.2. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS, NAUDOJIMO IR TVARKYMO PROGRAMOS ...... 24 4.3. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS IR NAUDOJIMO PRINCIPAI ...... 25 4.3.1 Urbanistinis paveldas...... 25 4.3.2 Architektūrinis paveldas — statinių kompleksai, statiniai ...... 26 4.3.3 Memorialinis paveldas — laidojimo, vietos, monumentai ...... 27 4.3.4 Archeologinis paveldas ...... 27 4.3.5 Apsaugos prioritetai ...... 28 5. SUSISIEKIMO SISTEMA ...... 29 5.1. SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTROS SĄSAJOS SU KITAIS PLANAIS BEI PROGRAMOMIS ...... 29 5.2. TENDENCIJOS IR UŽDAVINIAI ...... 30 5.3. JONAVOS MIESTO SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTROS SPRENDINIAI ...... 30 5.3.1 Automobilių keliai ir gatvės ...... 30 5.3.2 Automobilių stovėjimo aikštelės ...... 32 5.3.3 Viešasis transportas ...... 32 5.3.4 Geležinkeliai ...... 33 5.3.5 Pėsčiųjų-dviračių takų tinklo plėtra ...... 34 5.3.6 Vidaus vandens kelių infrastruktūra...... 34 6. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 35 6.1. VANDENTIEKIS ...... 35 6.2. BUITINĖ IR LIETAUS NUOTEKYNĖ ...... 36 6.3. ŠILUMOS TIEKIMAS ...... 39 6.4. DUJŲ TIEKIMAS ...... 40 6.5. ELEKTROS TIEKIMAS ...... 41 6.6. ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 42 7. SOCIALINĖ APLINKA ...... 43 8. EKONOMINĖ APLINKA ...... 46 9. PRIEDAS. ESAMI IR SIŪLOMI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI JONAVOJE...... 48

3 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

GRAFINĖ DALIS

1. Reglamentų brėžinys M 1:5000. 2. Inžinerinės infrastruktūros brėžinys M 1:5000. 3. Susisiekimo komunikacijų brėžinys M 1:5000. 4. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys M 1:10000. 5. Kultūros paveldo brėžiniai: 5.1. Kultūros paveldo objektų teritorijos ir zonos M 1:10000. 5.2. Kultūros paveldo objektų teritorijos ir zonos miesto centre M 1:3000. 6. Aukštingumo reglamentų brėžinys M 1:10000.

4 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

1. Įvadas Bendrojo planavimo objektas — Jonavos miesto teritorija (esamose administracinėse ribose 1233 ha, bendrojo plano rengimo ribose 2199 ha).

Bendrojo planavimo organizatorius — Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, tel. (8~349) 61394, faks. (8~349) 50012, el. paštas [email protected]

Bendrojo plano rengėjas — Kauno SĮ „Kauno planas“, Kęstučio g. 66 A, LT- 44304 Kaunas, tel. (8~37) 220146, faks. (8~37) 337774, el. paštas [email protected] . Projekto vadovas Laurynas Byla.

Bendrojo plano rengimo pagrindas — Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 1TS-24 „Dėl Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano rengimo“.

Jonavos miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas vadovaujantis šiais dokumentais:

 2008-01-31 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1TS-24 „Dėl Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano rengimo“.  2009-04-28 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-463 „Dėl Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano darbų programos patvirtinimo.  2009-04-28 parengtu planavimo sąlygų sąvadu Nr. 1(001/08).  Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcija, patvirtina 2010-07-22 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-266.  Lietuvos Respublikos bendrasis planas (patvirtintas LR Seimo 2001 m.).  Kauno apskrities bendrasis planas (patvirtintas 2009-06-03).  Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas (patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės Tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236).  Jonavos rajono savivaldybės plėtros iki 2015 m. strateginis planas (patv. 2007-04- 26 Jonavos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1 TS – 104).  Kitais planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.  Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą.

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano tikslai (Jonavos rajono savivaldybės Tarybos 2008-01-31 sprendimas Nr. 1 TS-24) yra tokie:

1. Subalansuoti miesto teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą. 2. Formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. 3. Formuoti gyvenamųjų erdvių ir infrastruktūros bei kitų veiklos sričių plėtojimo politiką. 4. Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. 5. Išnagrinėti ir numatyti bendro naudojimo želdynų ir rekreacinių teritorijų sistemos plėtojimą.

5 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

6. Plėtoti inžinerinės, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą. 7. Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai. 8. Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo sąlygų. 9. Skatinti investicijas socialiniam ir ekonominiam miesto vystymui. 10. Suderinti planuojamos ir aplinkinių teritorijų raidą. 11. Numatyti Jonavos miesto administracinių ribų keitimą.

Pagal Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles („Valstybės žinios“, 2004, Nr. 83-3029) patvirtintas bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Įsigaliojus bendrajam planui, netenka galios ankstesnis bendrasis planas (jo sprendiniai). Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Bendrojo plano pakeitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas. Bendrųjų planų sprendiniai nekeičiami:  jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu galimas ar pažymėjimu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Jei Bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 % skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant;  kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šių objektų sąrašą su nurodytais objektų pavadinimais ir tiksliais adresais tvirtina savivaldybės taryba. Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

6 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2. Miesto teritorijos naudojimas

2.1. Darnaus miesto urbanistinio vystymo sprendiniai. Vadovaujantis patvirtintąja Jonavos miesto raidos koncepcija, taip pat esamos miesto būklės tyrimais, smarkaus miesto vystimosi šuolio artimiausio dešimtmečio laikotarpiu nelaukiama. Turtingos istorijos, vaizdingose Nėries upės terasose įsikūręs miestas pergyveno daug negandų. Visų pirma tai karo, gaisrų didžiosios Senamiesčio dalies sunaikinimas. Vėliau sovietmečio stambiatūrių daugiabučių įsibrovimas į istorinę miesto terpę. Chemijos pramonės giganto sukelti nuostoliai: Skarulių miestelio sunaikinimas, oro ir grunto, vandenų tarša, civilinio pavojaus grėsmė. Sunkiai suvokiamas miesto centras, viešųjų erdvių sistema. Šių, bene svarbiausių miesto žaizdų užgydimas turėtų tapti prioritetiniu bendrojo plano uždaviniu. Juo labiau, kad BP įgyvendinimo dešimtmetis sutampa su numatomu ekonominės stagnacijos, neigiamų demografinių procesų tąsos laikotarpiu. Žinoma, tai visiškai nereiškia, jog BP nenumatoma, tegu ir sulėtėjusių miesto vystymo galimybių. Modernus bendrasis planas turi būti paruoštas priimti netikėtas investicijas. Miestą kuriančiais faktoriais gali tapti naujų technologijų pramonė, numatoma geležinkelio eurovėžė, metropolinio centro artumas ir geras ryšys su juo. Naujai planuojamos statybų teritorijos organiškai tęsia žvaigždinę miesto raidą pagal išorės kelius.

Pagrindinės miesto darnios plėtros sprendinių tezės būtų:  Jonavos miestas-modernus vidurio Europos pramoninis centras, išnaudojantis metropolinio centro - Kauno artumą, puikias europietiškosios transportinės komunikacijos sąlygas.  Jame gyvena versli, nuolat besimokanti, saugi bendruomenė, dirbanti aukštų technologijų pramonėje.  Mieste sukurta viešųjų erdvių sistema - miesto centras. Jame aiškiai įskaitomi miesto praeities puslapiai - senamiestis, centrinė aikštė -agora. Miestas atsigręžęs į gamtos vertybes - Nėries, Varnutės upes, jų slėnius, šlaitus, salas, tvenkinius ir želdynus.

Prioritetus reikia teikti: GYVENIMO KOKYBEI. Tai modernūs, renovuoti butai, individualių kotedžų kvartalai su visa būtina inžinierine infrastruktūra, geras visuomeninis aptarnavimas, patrauklus miesto centras, geri transportiniai ryšiai su darbavietėmis ir metropoliniais centrais. Tranzitinio transporto miesto centre sumažinimas įrengiant pietinį ir šiaurinį aplinkkelius. ŽMOGAUS IR APLINKOS DARNAI. Tai gamtinio karkaso saugojimas, gausinimas ir panaudojimas. Paupių parkų įrengimas, Nėries ir Šventosios upių vandens turizmo, pramogų, upių transporto vystymas. Apsauginių želdynų gausinimas. SAIKINGAI TERITORINEI PLĖTRAI. Miesto vystymas numatomas vakarų (Kauno) kryptimis pagal transportinius traktus: Plento g., P. Vaičiūno g. iki apribojančių pietinio ir šiaurinio aplinkkelių. Tai teritorijos numatomos ar jau planuojamos individualiai gyvenamajai statybai .Detalieji šių teritorijų planai turėtų remtis kompaktiško, saikingo teritorijos išnaudojimo principais, modernios inžinierinės infrastruktūros sukūrimu. Pramonės-logistikos įmonėms visų pirma turėtų būti panaudojamos esamos, tinkamos konversijai teritorijos tiek Šiauriniame ,tiek Skarulių pramonės rajonuose. Atsiradus ypatingiems atvejams ir naujos pramoninės teritorijos poreikiui, tokie arealai numatyti miesto šiaurės rytų dalyje prie J. Basanavičiaus g., mažiau kenksmingoms įmonėms prie Plento g. 7 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

MIESTO CENTRO FORMAVIMUI. Būtent tai lems Jonavos miesto - centrinės Lietuvos miesto-lyderio patrauklumą, vystymosi potenciją. Sąlygos tam dėkingos:  išlikę miesto istorinės dalies kvartalų fragmentai,  reali galimybė atkurti pagrindinę miesto aikštę (perkeliant į kitą vietą sovietmečiu pastatytą pradinę mokyklą),  atkurtos aikštės sujungimas su L. Stuokos-Gucevičiaus projektuotu bažnyčios ir vienuolyno ansambliu bei Nėries slėnio erdve,  paupių parkų įrengimas bendruomenės poreikiams kairiajame ir dešiniajame upės krantuose su pėsčiųjų tiltu į salą Prezidento g. ašyje,  šiaurinio pramonės rajono transportinių ryšių su miestu pagerinimas,  darbo kelionių į AB ,,Achemą“ sutrumpinimas naujuoju tiltu šalia geležinkelio tilto.

2.2. Administracinės ribos korektūra Šiuo Jonavos miesto teritorijos bendruoju planu numatoma tam tikra miesto administracinės ribos korektūra. Siūloma prie Jonavos miesto prijungti dalį Rimkų kaimo teritorijos — apie 71 ha, koreguoti ribą ties keliu į Gaižiūnus, prijungiant 2,2 ha prie miesto teritorijos, taip pat Miškų ūkio kvartale prie Basanavičiaus g. prijungiant apie 10 ha, prie Miško g. prijungiant apie 59 ha teritorijos ir prie sodininių bendrijų sodų prijungiant apie 6 ha teritorijos. Iš viso tai sudarytų apie 148 ha teritorijos. Šiuo metu vakarinėje Jonavos dalyje pagal patvirtintą detalųjį planą formuojamas Virbalų gyvenamasis kvartalas, kuriame dominuoja mažaaukštis užstatymas. Iš karto už jo ir už dabartinės miesto ribos į vakarus yra žemės ūkio paskirties teritorijos, kuriose pagal patvirtintą Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą leidžiama keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Čia siūloma pratęsti Virbalų kvartalo gatves ir formuoti teritoriją mažaaukštei statybai. Ties Gaižiūnų gatve pietrytinėje miesto dalyje yra visuomeninės paskirties teritorija (stadionas), kurią kerta dabartinė miesto administracinė riba. Čia siūloma koreguoti miesto ribą, kad visa minėta visuomeninė teritorija patektų į Jonavos miesto ribas. Miškų ūkio kvartale ribos korektūra numatoma, kadangi šiuo metu miesto riba kerta susiformavusį kvartalą, norima ištaisyti šią klaidą ir formuoti teritoriją daugiabučių statybai. Atsižvelgiant į tai, šioje teritorijoje numatoma miesto plėtra. Prie Miško g. numatoma ribos korektūra susijusi su tuo, kad čia dabartiniu metu esama riba dalina susiformavusią pramoninę teritoriją ir netgi kai kuriuos statinius. Kadangi bendruoju planu siekiama teritorijos vystymo darnos, čia yra numatyta nauja plėtra pagal Jonavos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą bei numatoma miesto ribos korektūra. Ribos korektūra prie sodininkų bendrijų sodų numatyta, kadangi dabartiniu metu administracinė riba atkerta nedidelę dalį sodų, kurie iš tikrųjų yra organiškai susiję su visa likusia teritorija. To siekiama ir dėl to, kad čia planuojama sodininkų bendrijų sodų konversija į gyvenamąjį kvartalą. Taip pat miesto riba nežymiai koreguojama ir kitose vietose, pritraukiant ją prie esamų nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų. Po visų korektūrų, Jonavos miesto riba apims 1364 ha teritoriją.

2.3. Naujos plėtros teritorijos Nauja miesto plėtra numatoma remiantis Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės Tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236). Šiame plane nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemių paskirtis gali būti keičiama Rimkų, Praulių ir Bazilijonų kaimuose (ties Gudžionų ir Miško g.) — šie kaimai patenka ir į Jonavos miesto bendrojo plano rengimo zoną. 8 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

1 pav. Jonavos rajono BP ištrauka (Žemės naudojimo brėžinys). Rimkuose naujos plėtros teritorijos apima apie 114 ha teritoriją, iš jos 71 ha siūloma prijungti prie Jonavos miesto. Vyraujantis teritorijos naudojimo tipas šioje teritorijoje yra mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos. Vyraujantis naudojimo pobūdis — vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos. Kiti galimi naudojimo būdai: visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamosiose teritorijose yra 0,4, kito naudojimo būdo teritorijose užstatymo intensyvumas bendruoju planu nereglamentuojamas. Šioje teritorijoje numatoma keleto esamų kelių rekonstrukcija ir naujų gatvių tiesimas. Numatomos bendrajame plane tik pačios svarbiausios gatvės, kurių teritorija turėtų būti paimama visuomenės poreikiams. Kitos reikalingos gatvės turės būti numatomos rengiant detaliuosius planus. Šioje teritorijoje yra ir vienas nedidelis vandens telkinys. Aplink jį numatoma įkurti želdyną. Spanėnuose naujos plėtros teritorijos apima plotą tarp esamos Jonavos—Kauno kelio ir Neries slėnio šlaito. Tai sudaro apie 153 ha, kurie nepatenka į Jonavos miesto administracines ribas. Šią teritoriją kerta naujai projektuojamas miesto pietrytinis aplinkkelis. Bendrajame plane siūloma plotus prie aplinkkelio skirti komercinėms ir verslo teritorijoms (apie 27 ha). Teritorijas, kurios priartėja prie geležinkelio — skirti komercinėms ir verslo bei mišraus užstatymo teritorijoms (apie 19 ha). Teritorijas prie esamo Jonavos—Kauno kelio, kadangi jos jau dabar naudojamos pramaišiui kaip gyvenamosios ir komercinės — skirti prie mišraus užstatymo teritorijų (apie 8 ha). Prie mišraus užstatymo teritorijų priskiriamos ir į miesto ribas patenkančios teritorijos prie Jonavos—Kauno kelio (9 ha). Likęs plotas (apie 50 ha) laikomas gyvenamąja teritorija, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos. Teritorijoje prie Gudžionių gatvės, nauja plėtra užima apie 60 ha plotą. Čia prie Jonavos—Ukmergės kelio siūloma teritorijas skirti pramonei ir komercijai. Kitas nemažas plotas pramonei ir komercijai (apie 11 ha) skiriamas už pietrytinio aplinkkelio ir Jonavos— Ukmergės kelio sankryžos. Dalis šio ploto patenka į Neries vandens apsaugos zoną, taigi teritorijos vystymas turės būti derinamas su Aplinkos ministerija. Kitose į bendrojo plano ribas patenkančiose teritorijose (kurios tuo pat metu nepatenka į miesto administracines ribas), nauja plėtra nenumatoma. Šios teritorijos patenka į AB „Achema“ sanitarinės apsaugos zoną arba yra apaugusios miškais.

9 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2.4. Veiklos miesto teritorijose reglamentai Šiuo metu (2010 m. III—IV ketvirtis) keičiasi kai kurie teritorijų planavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai. Kai kurie iš jų jau įsigaliojo (Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, Gamtinio karkaso nuostatai, Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės), tačiau dalis dar gali būti keičiama arba naujai išleidžiama iki 2010 metų pabaigos (Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normos). Rengiant Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, siekiama atsižvelgti į visus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisinių dokumentų pokyčius. Teritorijų naudojimo tipas nustatomas taip, kad būtų galima pertvarkant esamas užstatytas teritorijas bei urbanizuojant naujas, pasiekti tikros teritorijų darnios plėtros. Teritorijų naudojimo tipas nusako vyraujantį teritorijos naudojimo būdą ir (ar) pobūdį bei kitus papildomus ir galimus toje teritorijoje naudojimo būdus ir (ar) pobūdžius, kurie neprieštarauja pagrindiniam naudojimo būdui. Gali būti nustatomi ir mišrūs teritorijų naudojimo tipai, kuriuos nėra vieno vyraujančio teritorijos naudojimo pobūdžio (tai būdinga miestų centrams). 1 lentelė. Teritorijų naudojimo tipai. Galimos pagrindinės tikslinės Spalva Pavadinimas žemės naudojimo paskirtys ir Pastabos naudojimo būdai URBANIZUOJAMOS TERITORIJOS - Teritorijoje turi būti Konservacinės paskirties žemė parengtas kultūros

paveldo reglamentus Kitos paskirties žemė: nustatantis specialusis gyvenamosios teritorijos; planas. visuomeninės paskirties teritorijos; - Numatant paskirties Miesto istorinė dalis komercinės paskirties objektų keitimus iš teritorijos; gyvenamosios inžinerinės infrastruktūros paskirties užtikrinti, teritorijos; kad teritorijoje liktų bendro naudojimo teritorijos; 80 % jau esamų atskirųjų želdynų teritorijos. gyvenamųjų teritorijų - Centrinėje miesto dalyje (teritorijos ribos Konservacinės paskirties žemė sutampančios su

siūlomomis kultūros Kitos paskirties žemė: paveldo objektų gyvenamosios teritorijos; apsaugos zonos visuomeninės paskirties teritorijos; ribomis) numatant Mišraus užstatymo teritorijos komercinės paskirties objektų paskirties keitimus iš teritorijos; gyvenamosios inžinerinės infrastruktūros paskirties užtikrinti, teritorijos; kad teritorijoje bendro naudojimo teritorijos; (kvartalo ribose) liktų atskirųjų želdynų teritorijos. 80 % jau esamų gyvenamųjų teritorijų.

10 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Galimos pagrindinės tikslinės Spalva Pavadinimas žemės naudojimo paskirtys ir Pastabos naudojimo būdai Konservacinės paskirties žemė

Kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos; Svarbiausios visuomeninės inžinerinės infrastruktūros

teritorijos teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; visuomeninės paskirties teritorijos; Teritorijos užstatymo Mažo užstatymo intensyvumo komercinės paskirties objektų intensyvumas ne gyvenamosios teritorijos teritorijos; daugiau kaip 0,4 inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos; visuomeninės paskirties teritorijos; Didelio užstatymo Teritorijos užstatymo komercinės paskirties objektų intensyvumo gyvenamosios intensyvumas nuo 0,4 teritorijos; teritorijos iki 1,0 inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; visuomeninės paskirties teritorijos; Konvertuojamos į Teritorijos užstatymo komercinės paskirties objektų gyvenamąsias sodininkų intensyvumas ne teritorijos; bendrijų sodų teritorijos daugiau kaip 0,2 inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos; Komercinės ir verslo inžinerinės infrastruktūros

teritorijos teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos; pramonės ir sandėliavimo objektų Pramonės ir komercinės teritorijos; teritorijos inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

11 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Galimos pagrindinės tikslinės Spalva Pavadinimas žemės naudojimo paskirtys ir Pastabos naudojimo būdai Kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros Komercinės paskirties teritorijos; objektų teritorijose Infrastruktūros teritorijos komercinės paskirties objektų pastatų aukštingumas teritorijos gali būti iki 10 m atskirųjų želdynų teritorijos. Teritorijos skirtos įvairių rūšių atsinaujinančių gamtinių išteklių Kitos paskirties žemė: gavybai steigti, plėtoti inžinerinės infrastruktūros ir naudoti (Vėjo Atsinaujinančių gamtinių teritorijos; jėgainės, saulės išteklių energetikos teritorijos atskirųjų želdynų teritorijos. energetikos renginiai). Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas nustatyta tvarka priklausomai nuo planuojamų objektų

Kitos paskirties žemė: Miesto aikščių teritorijos bendro naudojimo teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

NEURBANIZUOJAMOS TERITORIJOS Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir Spalva Pavadinimas naudojimo būdai Konservacinės paskirties žemė

Vandens ūkio paskirties žemė

Intensyviai lankymui Kitos paskirties žemė: naudojami želdynai atskirųjų želdynų teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; rekreacinės teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; Konservacinės paskirties žemė

Vandens ūkio paskirties žemė Ekstensyviai lankymui Kitos paskirties žemė: naudojami želdynai atskirųjų želdynų teritorijos; (apsauginiai) bendro naudojimo teritorijos; rekreacinės teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos;

Kitos paskirties žemė: Kapinių teritorijos bendro naudojimo teritorijos;

Miškų teritorijos Miškų ūkio paskirties žemė

Neužstatomos žemės ūkio Žemės ūkio paskirties žemė teritorijos

Vandenų teritorijos Vandens ūkio paskirties žemė

12 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Žemiau pateikiamas Jonavos miesto teritorijos balansas pagal teritorijų naudojimo tipus bendrojo plano galiojimo ribose. 2 lentelė. Skirtingų teritorijų naudojimo tipų užimamas plotas. Teritorijų naudojimo tipai Plotas, ha Miesto aikščių teritorijos 2,0 Miesto istorinė dalis 7,2 Kapinių teritorijos 19,4 Atsinaujinančių gamtinių išteklių energetikos teritorijos 21,6 Konvertuojamos sodų teritorijos 46,2 Svarbiausios visuomeninės teritorijos 57,3 Mišraus užstatymo teritorijos 64,4 Komercinės ir verslo teritorijos 65,7 Vandenų teritorijos 73,3 Neužstatomos žemės ūkio teritorijos 92,7 Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos 98,9 Ekstensyviai naudojami lankymui želdynai 111,7 Intensyviai naudojami lankymui želdynai 125,2 Miškų teritorijos 215,0 Infrastruktūros teritorijos 323,1 Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorjos 330,7 Pramonės ir komercinės teritorijos 533,1

Miesto aikščių teritorijos

Miesto istorinė dalis 0,3% 1,0% 0,1% 0,9% Kapinių teritorijos 2,1% 2,6% 2,9% Atsinaujinančių gamtinių išteklių energetikos 3,0% teritorijos 24,4% Konvertuojamos sodų teritorijos 3,3% Svarbiausios visuomeninės teritorijos

4,2% Mišraus užstatymo teritorijos

Komercinės ir verslo teritorijos 4,5%

Vandenų teritorijos

5,1% Neužstatomos žemės ūkio teritorijos

Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos 15,1% 5,7% Ekstensyviai naudojami lankymui želdynai

Intensyviai naudojami lankymui želdynai

Miškų teritorijos 9,8%

14,8% Infrastruktūros teritorijos

Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorjos Pramonės ir komercinės teritorijos

2 pav. Teritorijų naudojimo tipai Jonavoje.

13 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2.5. Kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo poreikis

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai įgyvendinami rengiant žemesnio lygmens specialiuosius, detaliuosius ir žemės sklypų ribų planus. Žemiau pateikiamas būtiniausių parengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų bei rekomenduojamų atlikti tyrimų sąrašas: 1. Jonavos miesto istorinės dalies paveldotvarkos specialusis planas su reglamentų ir vizualinės apsaugos zonų nustatymu (3 pav., teritorija Nr. 1). 2. Architektūrinės išraiškos ir urbanistinės plėtros reglamentų nustatymo centrinėje miesto dalyje specialieji planai arba koncepcijos (3 pav., teritorija Nr. 1). 3. Sklypų prie esamų daugiabučių gyvenamųjų namų suformavimo ir reglamentų nustatymo detalieji ir/ar sklypų ribų planai. (3 pav., teritorijos Nr. 3; 4; 6). 4. Sodų konversijos į gyvenamuosius kvartalus programa ir specialusis planas (3 pav., teritorija Nr. 8). 5. Naujos plėtros teritorijų specialieji ir/ar detalieji planai t. p. inžinerinės plėtros planai (3 pav., teritorijos Nr. 2; 5; 10; 11). 6. Atskirųjų želdynų sklypų ribų arba detalieji planai (3 pav., teritorija Nr. 7, 9 ir kitos želdynų teritorijos). 7. Naujai planuojamų gatvių detalieji planai ir/ar techniniai projektai (3 pav., teritorija Nr. 9). 8. Pagrindinių rekonstruotinų gatvių techniniai projektai. 9. Neries prieplaukos detalusis ir/ar techninis planas. 10. Laisvos valstybinės žemės detalieji planai 11. Kultūros paveldo vertybių tvarkymo ir pritaikymo programos. 12. Miesto taršos mažinimo programa ir triukšmo žemėlapis.

3 pav. Teritorijos, kur reikia rengti specialiuosius, detaliuosius ar žemės sklypų planus.

14 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2.6. Teritorijų visuomenės poreikiams rezervavimas

Rezervuoti visuomenės poreikiams būtina naujai planuojamų svarbiausių gatvių trasas bei atskirųjų želdynų teritorijas. Tokių gatvių daugiausia yra naujai urbanizuojamuose Rimkų ir Spanėnų kvartaluose. Rimkų kvartaluose tai sudarytų 13 ha (iš viso tiek miesto ribose, tik už jų, BP galiojimo ribose), o Spanėnuose — 4 ha, neskaitant pietrytinio aplinkkelio, kuris jau yra suprojektuotas (ir užima apie 13 ha tarpe nuo Šveicarijos iki geležinkelio sankasos). Rezervuotinų gatvių plotų mieste yra ir daugiau, bet tai susiję su esamų pernelyg siaurų gatvių rekonstrukcija ir jų tikslius plotus reikalinga nustatyti tų gatvių techniniuose projektuose ar detaliuosiuose planuose. Iš atskirųjų želdynų primoje eilė būtina rezervuoti visuomenės poreikiams plotą su tvenkiniu prie Kėdainių g. ir plotą šalia Juodmenos kvartalo bei Taurostos gatvės, taip pat Neries pakrantes.

2.7. Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, patvirtinus bendrąjį planą, turi būti vykdoma jo sprendinių įgyvendinimo stebėsena, priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Bendrojo plano stebėsenos metu: 1) rengiama bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis; 2) formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo; 3) stebimi ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai; 4) vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra; 5) analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai; 6) vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė; 7) analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija; 8) analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir kiti aplinkos kokybę įtakojantys faktoriai.

Remdamiesi bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų savivaldybės rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybų rinkimų turi supažindinti savivaldybės tarybą savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

15 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

3. Žaliosios teritorijos ir gamtinis karkasas

3.1. Miesto želdynai ir miškai

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais iš viso numatoma 214 ha miškų, 125 ha intensyviai naudojamų lankymui želdynų, 112 ha ekstensyviai naudojamų lankymui želdynų, 19 ha kapinių teritorijų, 2 ha miesto aikščių teritorijų. 2010-07-01 Jonavoje buvo 33 683 gyventojai. Vienam Jonavos miesto gyventojui tenka:  64 m2 miškų teritorijų;  37 m2 intensyviai naudojamų lankymui želdynų (rekreacinių);  33 m2 ekstensyviai naudojamų lankymui želdynų (apsauginių).

Šie želdynų kiekiai viršija minimalius normatyvus pateiktus Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normose (vidutinio dydžio mieste, koks yra Jonava, turi būti ne mažiau kaip 20 m2 rekreacinių želdynų).

3.2. Gamtinis karkasas

Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 2001, Nr. 108-3902), gamtinis karkasas yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Jis susideda iš geoekologinių takoskyrų, geosistemų vidinio stabilizavimo arealų ir ašių bei migracinių koridorių. LR Saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902) nurodyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus.

Taip pat šis įstatymas nustato, kad gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Saugomų teritorijų įstatyme pateiktus gamtinio karkaso teritorijų išskyrimo ir tvarkymo principus detaliau išaiškina Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010-07-22, Nr. 87-4619). Pagal šiuos nuostatus gyvenamasis kvartalas gamtinio karkaso teritorijoje — tai 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. Šis atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arba nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujai planuojamo sklypo ribos.

Pagal Gamtinio karkaso nuostatus, gamtinio karkaso teritorijos skirstomos į: 1. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos — moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos gamtinio karkaso teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir/arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis ir nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų.

16 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2. Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos — moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos santykinai natūralios miškingos (80—100 %) arba pelkingos teritorijos bei paviršinio vandens telkiniai ir jų pakrantės. 3. Riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos — moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažiau miškingos (50— 80 %) teritorijos, stipriai ar iš dalies nusausintos pelkės. 4. Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos — moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažai miško plotų ir pelkučių turinčios lengvų dirvų arba bemiškės sunkių dirvų agrarinės teritorijos, eksploatuojami durpynai ir ganyklų plotai, kitos sukultūrintos teritorijos su gausiais urbanistiniais elementais.

Taip pat šiuose nuostatuose pasakyta, kad gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla yra:  bendro teritorijos miškingumo didinimas, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, želdinių apsauga ir įveisimas kelių sanitarinės apsaugos zonose, agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose;  techninės priemonės, mažinančios sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančios sąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų ir jų migracijos kelių formavimuisi;  pažeistų teritorijų, jūros akvatorijų, vandens telkinių atkūrimo, išvalymo nuo užteršimo darbai, pramonės ir stambių žemės ūkio objektų ir įrenginių, bešeimininkių nenaudojamų statinių iškėlimas;  ekologinė žemdirbystė ir agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas;  teritorijų pritaikymas ekstensyviai rekreacijai;  mokslinė veikla.

Stiprinant ekologinio kompensavimo funkcijas, riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos (išskyrus želdynus, pelkes, pievas, ganyklas ir kitas agrarines teritorijas, kuriose vystoma ekologinė žemdirbystė, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės) apželdinamos mišku. Perstatant, pertvarkant užstatytas (pažeistas) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, turi būti vykdomi vandens telkinių atkūrimo, teritorijų ir akvatorijų išvalymo nuo užteršimo darbai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto įveisimas. Europinės, nacionalinės, regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektuose turi būti numatytas ne miško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių ir/ar krūmų juostomis.

Masteliu 1:400 000 gamtinis karkasas fiksuotas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane 2002 metais (Žin., 2002-11-15, Nr. 110-4852). Smulkesnis gamtinio karkaso rajoninis lokalizavimas buvo atliktas dar 1993 m. VU Kraštotvarkos grupės, vadovaujant prof. habil. dr. P. Kavaliauskui. Schemos visiems 44 Lietuvos rajonams buvo paruoštos masteliu 1:50000. Šia schema ir buvo vadovaujamasi lokalizuojant gamtinio karkaso teritorijas Jonavos mieste. Jonavos rajono savivaldybės bendrajame plane gamtinis karkasas lokalizuotas nebuvo. Gamtinio karkaso požiūriu, didesnioji Jonavos miesto dalis patenka į gamtinio karkaso teritorijas, kaip jos vaizduojamos minėtose VU Kraštotvarkos grupės parengtose gamtinio

17 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 karkaso lokalizavimo schemose. Rajoninės svarbos geoekologinė takoskyra apjuosia Jonavos miestą iš šiaurės vakarų pusės (labai silpnas ekologinio kompensavimo laipsnis, išskyrus Girelės mišką, kur šis laipsnis yra ribotas). Visas Neries slėnis yra laikomas regioninės svarbos migracijos koridoriumi. Rajoninės ir vietinės svarbos migracijos koridoriais laikomi Neries intakai Lokys, Varanaka, Varpė ir kiti mažieji upeliai. Regioninės svarbos vidinio stabilizavimo arealais laikomi prie Jonavos miesto ribų iš pietrytinės pusės prieinantys miškai bei smėlynai piečiau Bajoriškių, Konstantinavos, Gaižiūnų kaimų, link Ruklos ir Gaižiūnų geležinkelio stoties. Rajoniniais ir vietiniais vidinio stabilizavimo arealais laikomi mažesni miškeliai ties Jonavos miesto šiaurrytine riba, netoli Liepų, Jadvygavos bei Užmiškių kaimais (Bazilionių miškas) ir ties pietrytine riba ties Jonalaukio ir Kamšalų k šiauriau Konstantinavos kaimo (Gaižiūnų miškas). Gamtinio karkaso ekologinio kompensavimo laipsnis Jonavos mieste ir gretimose teritorijose yra nevienodas. Patikimas ekologinio kompensavimo laipsnis yra miškuose ir smėlynuose ties Konstantinavos ir Bajoriškių kaimais link Ruklos ir Gaižiūnų geležinkelio stoties. Silpnas ir labai silpnas (pažeistas) ekologinio kompensavimo laipsnis yra pačios Neries upės tarp prievagio pylimų bei upelių slėniuose (išskyrus ribotą ekologinio kompensavimo laipsnį Lokio bei Varpės upelių slėniuose, bei mažoje dalyje Neries slėnio atokiau nuo miesto ribos (ties Tartokų mišku)), kurie eina per užstatytas Jonavos miesto teritorijas. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose vertingiausios gamtinio karkaso teritorijos numatomos neurbanizuoti, šiose teritorijose planuojami želdiniai (intensyviam lankymui naudojami želdynai, ekstensyviam lankymui naudojami želdynai (apsauginiai) ir miškų teritorijos).

18 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

4. Kultūros paveldas

4.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje detalizuojamos Lietuvos Respublikos, Kauno apskrities, Jonavos rajono savivaldybės teritorijų bendruosiuose planuose numatytos kultūros paveldo teritorijų saugojimo ir naudojimo sistema bei gairės. Šios dalies tikslas — užtikrinti kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje miesto teritorijos raidoje, integruojant jas į kultūrinio kraštovaizdžio teritorinę apsaugą. Kultūros paveldo teritorijų apsaugos užtikrinimui numatytas objektų tinkamas panaudojimas, kuris užtikrintų nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą. Jonavos miesto bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių dalyje nagrinėjami visi teritoriniai kultūros paveldo objektai ir pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai. Planuojamos teritorijos nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašas pateikiamas brėžiniuose. Tai statinių kompleksai, statiniai, laidojimo, įvykių vietos. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo prioritetus bei priemones, užtikrinančias kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Plano sprendiniai vadovaujasi Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), kur nurodoma, kad Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. Sprendiniai atitinka miestų ir miestelių lygmens teritorijų planavimo reikalavimus. Pateikiamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) bei kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių nacionalinių ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuris įtvirtina principą, kad kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbų veiksnį, įtakojantį vietovės ekonominę plėtrą (1 str. 3 sk., Žin., 2002, Nr. 110-4852). Nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas laikomas neatsiejama Jonavos miesto teritorijos plėtros dalimi. Pagrindinė strateginė teritorijos plėtros kryptis — plano sprendiniai atitinka integralios kultūros paveldo apsaugos sampratą — siekiama kultūros paveldo objektų išsaugojimo, naudojant juos visuomenės reikmėms. Pateikiami sprendiniai taip pat atitinka tikslus, numatytus Lietuvos ratifikuotoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje (5 str.; Žin., 1997, Nr. 19-411): 1) priimti generalinę politiką, kuri siektų kultūros ir gamtos paveldui suteikti tinkamą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir to paveldo globą integruoti į bendras planavimo programas; 2) vystyti mokslinius ir techninius tyrimus bei tyrinėjimus ir paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui; 3) imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui.

Pateikiami sprendiniai yra siejami su gamtos paveldo apsaugos reikalavimais ir atitinka aplinkos tvarkymo tikslus, nustatytus Lietuvos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje (5 ir 6 str., Žin., 2002, Nr. 104-4621): 1) įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą;

19 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

2) integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikį kraštovaizdžiui; 3) nustatytus kraštovaizdžius įvertinti, atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę.

Rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai atitinka miestų ir miestelių lygmens teritorijų planavimo reikalavimus. Pateikiamos sąvokos ir sprendinių turinys atitinka Lietuvos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 2004, Nr. 153-5571) bei kitų kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių nacionalinių ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kuris įtvirtina principą, kad kultūros paveldo išsaugojimą būtina vertinti kaip svarbų veiksnį, įtakojantį vietovės ekonominę plėtrą (1 str. 3 sk., Žin., 2002, Nr. 110-4852). Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Nekilnojamosios kultūros paveldo objektai, įtraukti į žemiau pateiktą sąrašą (žiūr. 3 lentelę) bus puoselėjami ir saugojami.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos pažymėtos brėžiniuose. 3 lentelė. Esami ir siūlomi kultūros paveldo objektai Jonavoje. Registro MC Nr. brėžinyje Objekto pavadinimas Adresas Nr. Nr. STATINIŲ KOMPLEKSAI K1 G133K 16018 Pašto stoties statinių kompleksas Basanavičiaus g. 1; 3; 5 K1-1 G133K1 23524 Arklidė Basanavičiaus g. 1 K1-2 G133K2 23525 Paštas Basanavičiaus g. 3 K1-3 G133K3 23526 Ratinė Basanavičiaus g. 5 K1-4 G133K4 23527 Tvora su vartais Basanavičiaus g. K2 17376 Skarulių Šv. Onos bažnyčios Skarulių g. 53 statinių kompleksas K2-1 964 Bažnyčia Skarulių g. 53 K2-2 17377 Varpinė Skarulių g. 53 K2-3 17378 Tvora su vartais Skarulių g. 53 K3 31225 Jonavos šv. apaštalo Jokūbo Vilniaus g. 11, 13 bažnyčios statinių kompleksas K3-1 1346 Bažnyčia Vilniaus g.13 K3-2 21152 Rūsys Vilniaus g. 13 K3-3 31226 Vienuolyno namas Vilniaus g. 11 K3-4 31227 Šventoriaus tvoros su vartais Vilniaus g. fragmentas STATINIAI S1 S440 16019 Geležinkelio stotis Stoties g. 2 S2 31096 Namas Kauno g. 33 S3 31097 Namas Kauno g. 54 S4 31098 Namas Vilniaus g. 36 S5 31228 Pastatas Žeimių/Vasario 16-osios 9/2 S6 31248 Jonavos meno mokykla Žeimių g. 6 LAIDOJIMO VIETOS L1 10845 Kapinės J. Basanavičiaus g.

20 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

L2 10846 Jeronimo Ralio kapas - L3 11888 Žydų senosios kapinės Sodų g. L4 L907P 24593 Skarulių Šv. Onos bažnyčios Skarulių g. statinių komplekso Lietuvos kario Bonifaco Bigeno kapas L5 L908P 24594 Skarulių Šv. Onos bažnyčios Skarulių g. statinių komplekso Lietuvos kario Kosto Chanecko kapas L6 17379 Visuomenės veikėjo Juozo Kauno Skarulių g. kapas L7 17380 Trijų kunigų kapai Skarulių g. L8 30743 Knygnešio Justino Vareikio kapas Skarulių g. L9 32629 Jonavos senųjų kapinių - kompleksas L10 10847 Kapinės Bazilionių k. MONUMENTAI M1 DV4412 15347 Dekor. skulptūra "Motinystė" Žeimių g. M2 DV926 8924 Kryžius su skulptūromis Jonavos kapinės ARCHEOLOGINĖS VIETOS A1 A1840 21498 Skarulių pilkapių vieta Skaruliai A2 A283P 1991 Laukagalių piliakalnis vad. Laukagalių k. Milžinų kalnu A3 Skarulių senovės gyvenvietė Skaruliai URBANISTINĖS VIETOS U1 4417 Jonavos miesto istorinė dalis - OBJEKTAI SIŪLOMI ĮTRAUKTI Į LR NKV REGISTRĄ S7 Pastatas Kauno g. 22 S8 Pastatas Kauno g. 24 S9 Pastatas Kauno g. 26 S10 Pastatas Kauno g. 28 S11 Pastatas Kauno g. 30 S12 Pastatas Kauno g. 30A S13 Pastatas Kauno g. 32 S14 Pastatas Kauno g. 32A S15 Pastatas Kauno g. 34 S16 Pastatas Kauno g. 34A S17 Pastatas Kauno g. 36 S18 Pastatas Kauno g. 48 S19 Pastatas Kauno g. 50 S20 Pastatas Kauno g. 52 S21 Pastatas Kauno g. 40 S22 Pastatas Kauno g. 19 S23 Pastatas Kauno g. 21 S24 Pastatas Kauno g. 23 S25 Pastatas Kauno g. 25 S26 Pastatas Kauno g. 41 S27 Pastatas Kauno g. 39/Sodų g. 23 S28 Pastatas Kauno g. 56/Sodų g. 18 S29 Pastatas Vilniaus g. 30 S30 Pastatas (buvusi chasidų Vilniaus g. 40 sinagoga) S31 Pastatas (buvusi sinagoga) Vilniaus g. 42/Sodų 12 S32 Pastatas Sodų g. 11 S33 Pastatas Klaipėdos g. 12

21 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

S34 Pastatas Klaipėdos g. 34 S35 Pastatas Klaipėdos g. 42 S36 Pastatas Klaipėdos g. 46 S37 Pastatas Klaipėdos g. 23 S38 Pastatas Klaipėdos g. 29 S39 Pastatas Klaipėdos g. 35 S40 Pastatas Klaipėdos g. 52 S41 Pastatas Taikos g. 8 S42 Pastatas Sodų g. 34 S43 Pastatas Sodų g. 57 S44 Pastatas Sodų g. 75 S45 Pastatas Sodų g. 77 S46 Pastatas Sodų g. 81 S47 Pastatas Vasario 16-osios g. 5 S48 Pastatas Vasario 16-osios g. 8 S49 Pastatas Vasario 16-osios g. 12 S50 Geležinkelio st. ūkinis pastatėlis šalia Stoties g. 2 S51 Namas Stoties g. 21 S52 Pastatas Ąžuolų g. 14 S53 Kelio apeivių namas Plento g. 1 S54 Pastatas Panerių g. 10 S55 Pastatas Panerių g. 12/Vytauto g. 20 S56 Pastatas Panerių g. 9 S57 Pastatas Birutės g. 2 S58 Gynybos slėptuvė 1 (prie - geležinkelio tilto) S59 Gynybos slėptuvė 2 (prie - geležinkelio tilto) S60 Gynybos slėptuvė 3 (prie - geležinkelio tilto) S61 Gynybos slėptuvė 4 (prie - geležinkelio tilto) S62 Buv. tilto tauras - S63 1948 m. geležinkelio tiltas per - Nerį S64 Pastatas Sodų g. 14

PASTABA: Bendrasis planas nurodo tik istorinės miesto dalies tvarkymo gaires. Detalūs sprendiniai turi būti pateikiami specialiajame paveldotvarkos plane. Siūlomų įtraukti į LR NKV registrą objektų sąrašas tik fiksuoja statinius, kuriuos reikia dar tirti, įvertinti visais aspektais. Statiniai įtraukiami į NKV registrą vadovaujantis NKPA įstatymo numatyta tvarka

4.1.1 Urbanistinis paveldas

Istorinės miesto dalies teritorija yra Neries slėnyje, netoli upės. Greta praeina istorinė Peterburgo Varšuvos kelio trasa su tiltu per Neries upę dabar — J.Ralio gatvė. Vakarų pusėje istorinė dalis ribojasi su senuoju keliu į Kėdainius — Sodų gatve. Šią miesto dalį kerta senasis kelias iš Kauno — Kauno gatvė. Miesto istorinio centro teritoriją riboja Vilniaus, Klaipėdos, Taikos, Sodų gatvės. Jonavos istorinis centras yra labai patogioje turistiniu požiūriu vietoje, lengvai pasiekiamas lankytojams. Centre yra gerai išlikęs senųjų gatvių tinklas, tačiau sunaikintos istorinės aikštės: arklių turgaus prie Varnutės upelio, turgaus aikštė prie bažnyčios. Ypač sužalojo senojo miesto struktūrą aikštės prie bažnyčios sunaikinimas, joje pastatant vaikų darželį. Miestą nuo Varnutės upelio atskyrė pramonės zona. 22 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Istorinio centro teritorija yra nustatyta taip, kad jos ribos eina senųjų Vilniaus, Klaipėdos, Sodų, Taikos gatvių ašimis, todėl viena šių gatvių pusė priklauso senajai daliai, kita — jau ne. Tokia situacija netoleruotina ir prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. Jonavos miesto istorinė dalies nustatytas vertingųjų savybių pobūdis architektūrinis ir urbanistinis, teritorijos plotas — 4,75 ha. Vertingos Kauno ir Vilniaus g. perspektyvos, Kauno g. šiaurinės pusės komponavimo ritmas, Kauno, Sodų, Taikos ir Vilniaus g. teritorijos užstatymo tankumas, užstatymo tipas — 1—2 aukštų plytų mūro pastatais dvišlaičiais stogais. Objektas įrašytas į registrą kaip vietovė, bet nenustatytas jo reikšmingumo lygmuo.

4.1.2 Architektūrinis paveldas — statinių kompleksai ir statiniai.

Jonavos mieste vyrauja statinių kompleksų ir statinių paveldas. Yra keletas reikšmingų statinių kompleksų: Šv. Jokūbo bažnyčios kompleksas yra Neries upės pakrantėje, prie buvusios turgaus aikštės, kurios gabaritus žymi gatvės, pati aikštės erdvė sunaikinta. Bažnyčios kompleksas neįeina į istorinio centro teritoriją, buvusioje aikštėje užaugę medžiai ir darželio pastatas mažina bažnyčios ir vienuolyno matomumą, neleidžia apžvelgti kultūros vertybių. Bažnyčios bokštai yra svarbiausia senosios miesto dalies dominantė, nors ją nustelbia katilinės kaminas. Skarulių Šv. Onos bažnyčios kompleksas yra kairiajame Neries upės krante buvusio Skarulių miestelio teritorijoje, kuris buvo iškeltas, jo statiniams patekus į Jonavos azotinių trąšų gamyklos sanitarinę zoną. Ši bažnyčia — viena seniausių vertingiausių architektūriniu požiūriu Lietuvoje, turinti renesanso ir gotikos bruožų išlaikiusį autentiškumą, todėl yra vienas iš patraukliausių ne tik Jonavos, bet ir Lietuvos kultūrinio turizmo objektų. Skarulių bažnyčios šventoriuje ir kapinėse yra kunigų, visuomenės veikėjų kapų. Pačiame Jonavos centre, prie senojo Peterburgo—Varšuvos trakto (dabar — J. Ralio ir J. Basanavičiaus gatvės), šių gatvių sankirtoje, stovi, tiesiant šį kelią pastatytas arklių pašto stoties statinių kompleksas. Tai vienas geriausiai išlikusių tokių statinių kompleksų Lietuvoje. Statiniai yra prie pat gatvių, labai patogioje turistiniu požiūriu vietoje. Į registrą neįtrauktas tuo pačiu metu statytas, taip pat, prie istorinio plento, kairiajame Neries krante, stovintis kelio apeivių namas. Nuo istorinio centro gana gerokai nutolusi yra Jonavos geležinkelio stotis, kurios keleivių pastatas įtrauktas į LR NKV registrą. Greta yra kartu su stotimi statyti du raudonų plytų pastatai: ūkinis pastatėlis ir namas, nors jie sudaro kompleksą, nėra registriniai. Jonavos istorinio centro teritorijoje trys registriniai gyvenamieji namai — du Kauno ir vienas Vilniaus g. Jie visi netoli vienas nuo kito, yra būdingi šios miesto dalies užstatymui. Tačiau istoriniame centre yra ir daugiau namų, vertų apsaugos. Jie išsidėstę Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Sodų, Vasario 16-tosios, gatvėse. Šie pastatai formuoja miesto istorinio centro įvaizdį. Šios senojo užstatymo salelės primena, kad Jonava — vienas seniausių Lietuvos miestų, garsėjęs prekyba ir amatais. Tarpukario laikotarpiu Jonavoje buvo pradėta statyti stambius visuomeninius pastatus. Išliko dabartinės meno mokyklos pastatas Žeimių g., pačiame miesto centre, greta senųjų kapinių teritorijos. Į LR NKV registrą įrašytas vienas pastatas, išaugęs po II pasaulinio karo Žeimių ir Vasario 16-tosios g. sankirtoje — pokarinio neoklasicizmo pavyzdys. Prie geležinkelio tilto per Nerį išlikę keturi betoniniai bunkeriai (brėžinio Nr. S58, S59, S60, S61) — aktyviosios slėptuvės dvi statytos apie 1914 m., dvi — tarpukariu. Jos buvo skirtos tilto gynybai. Tik prie dviejų tiltų Lietuvoje realizuoti šie tarpukario laikotarpio tiltų gynybos statinių projektai. Šie bunkeriai yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ sklypo ribose, bet jiems nepriklauso ir gali turėti įtakos tolimesniam geležinkelio plėtimuisi – numatytai Rail Baltica vėžei. Minėtų objektų apžiūros galimybės yra ribotos, nes jie yra „geležinkelio kelių ir

23 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 jų įrenginių apsaugos zonos“ ribose. Šiuos ir kitus siūlomus objektus reikia dar tirti, įvertinti visais aspektais. Jie gali būti įtraukiami į NKV registrą tik vadovaujantis NKPA įstatymo numatyta tvarka. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras. Konstruktyviniu, architektūriniu, kraštovaizdiniu požiūriu vertingas yra 1948 m. statytas geležinkelio tiltas per Nerį.

4.1.3 Memorialinis paveldas — laidojimo vietos, monumentai

Buvę Jonavos senosios kapinės, kurių teritorijoje XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėtas įrenginėti parkas yra pačiame miesto centre. Dabar ši vieta pažymėta paminklais ir paminkliniais akmenimis. Kitas memorialinis kompleksas — kapinės yra prie Skarulių bažnyčios. Prie vienos seniausių Jonavoje Sodų gatvės, Neries slėnio šlaite plyti Jonavos senųjų žydų kapinių teritorija, greta — žydų žudynių ir užkasimo vieta. Kita žydų žudynių ir užkasimo vieta yra rytiniame miesto pakraštyje. Netoli geležinkelio viaduko — II pasaulinio karo meto sovietų sąjungos karių palaidojimo vieta.

4.1.4 Archeologinis paveldas

Trys piliakalniai išsidėstę Neries slėnio šlaituose. Vienas jų Laukagalių (vad. Milžinų kalnu) — gana netoli geležinkelio tilto, medžiams esant be lapų, matomas ir nuo kairiojo Neries kranto. Kiti du piliakalniai — žymiai toliau į šiaurės rytus, už planuojamos teritorijos ribų, prie Neries ir Lokio upelio santakos. Jie jau dabar reikšmingi turistiniai objektai, kadangi netoli įrengtas garsusis nuotykių parkas. Kairiajame Neries upės krante yra Skarulių pilkapių vieta.

Bendrajame plane pateikiamas kultūros vertybių sąrašas nėra baigtinis, todėl pagal šio plano nuostatas rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, reikalinga vadovautis naujausia LR Kultūros vertybių registro informacija.

4.2. Kultūros paveldo apsaugos, naudojimo ir tvarkymo programos

Jonavos miesto kultūros paveldo apsaugą, pritaikymą ir naudojimą turi padėti įgyvendinti Kultūrinio turizmo plėtros programa. (Vilnius, 1998). Joje numatytos kultūrinio turizmo plėtros programos tikslai ir uždaviniai, programos realizavimo priemonės. Priemonių planui įgyvendinti planuojamoje teritorijoje turizmo infrastruktūros plėtra derinama su atrinktais eksponuotinų kultūros paveldo objektų dislokacija. Laukiami rezultatai įgyvendinant šias programas:  sudaromos palankesnės sąlygos kultūros paveldo objektų išsaugojimo užtikrinimui ir integravimui į visuomenės gyvenimą;  efektyvesnis ES fondų ir kitos tarptautinės paramos panaudojimas;  sudaromos palankesnės sąlygos pristatyti Europoje Lietuvos kultūros paveldą;  sudaromos palankesnės sąlygos valstybės ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai, geresniems kultūrinės tapatybės elementų, tradicijų ir gyvenimo būdo ryšiams nacionaliniu, regioniniu bei vietiniu lygiais.

24 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

4.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo principai

Jonavos miesto bendrojo plano sprendiniai įgyvendinami, remiantis pagrindinėmis kultūros paveldo apsaugos nuostatomis:  išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą regiono savitumą atspindintį kultūros paveldą;  stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

1. Visų objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jų teritorijoms ir apsaugos zonoms yra taikomi Specialiųjų Žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992-08-10, Nr. 22-652). 2. Numatomi šie saugojimo režimai: architektūriniam paveldui — tausojamo naudojimo, memorialiniam paveldui — autentiškos paskirties. 3. Kultūros paveldo objektai kartu yra ir kultūrinio turizmo ištekliai. Jonavos miesto kultūros paveldo apsauga turi būti realizuojama, pritaikant jį viešajam pažinimui ir naudojimui, kultūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, kultūros puoselėjimui ir propagavimui. turizmui plėtoti. Remiantis Europos kultūros paveldo apsaugos dokumentais, kultūros vertybės saugomos jas tinkamai naudojant. 4. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat, tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų. 5. Būtina pritraukti investuotojus, norinčius pritaikyti kultūros vertybes šiandieniniam naudojimui — kultūrinėms, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikmėms, taip pat investuotojus, norinčius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galinčius restauruoti, atkurti kultūros paveldo vertybes. 6. Kultūros paveldo išsaugojimui ir tausojančiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomenės švietimas. Informacija turi būti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. 7. Reikia vystyti informacijos infrastruktūrą. Strategiškai patogiose vietose išdėstyti informacinės sistemos ženklus. Plėtoti informacijos apie kultūros paveldo objektus leidybą ir platinimą. 8. Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles (Žin., 2005, Nr. 86-3242). Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi būti teikiami už kultūros paveldo apsaugą ir teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms. 9. Tikslinga numatyti privačių kultūros paveldo objektų restauravimo darbų sąnaudų kompensavimo mechanizmą ir siekti jį įgyvendinti.

4.3.1 Urbanistinis paveldas

1. Kad būtų išsaugotos Jonavos istorinis centras, būtina nustatyti išlikusių vertingųjų savybių pobūdį, reikšmingumo lygmenį, patikslinti istorinio centro ribas. Priėmus

25 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

sprendimą dėl reikšmingumo lygmens, parengti kultūros paveldo specialųjį planą, įteisinantį paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą. 2. Tikslinga būtų inicijuoti Jonavos istorinį centrą skelbti saugomu savivaldybės. 3. Vadovaujantis NKPA įstatymu, būtina keisti Jonavos istorinio centro ribas, taip, kad jos sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai ribomis. 4. Kad būtų įgyvendintos įstatymo nuostatos ir tinkamai saugomos istorinio centro vertingosios savybės, būtina praplėsti Jonavos istorinio centro ribas: šiaurės pusėje jos turi apimti Klaipėdos g. šiaurinės pusės užstatymą su sklypais, rytų pusėje reikia įtraukti buvusios turgaus aikštės teritoriją su aplink ją esančiu mažaaukščiu užstatymu ir Šv. Jokūbo bažnyčios statinių kompleksu. Pietų pusėje ribos turėtų sutapti su Vilniaus g. pietine riba, o vakarų pusėje su Sodų g. vakarine riba, įtraukiant sklypus Kauno g. 39/Sodų g.23, Kauno g.41 ir 66. 5. Siekiant pagerinti Jonavos centro architektūrinį vaizdą, gražinti Šv. Jokūbo bažnyčios bokštams istorinės dominantės vaidmenį, reikėtų pašalinti katilinės kaminą, o esant galimybei — atsisakyti ir pačios rajoninės katilinės (RK-1) miesto centre. Taip pat rekomenduojama atstatyti buvusią aikštę — iškelti Kaune g. 9 esančią Jonavos Panerio pradinę mokyklą. 6. Tikslinga numatyti istorinės miesto dalies, pašto stoties statinių komplekso, senųjų kapinių komplekso bendrą vizualinės apsaugos pozonį, kurio ribos vakaruose eitų Varnutės upelio rytine pakrante, šiaurėje šlaito viršutine ketera, rytuose J.Janonio g. vakarine, J.Basanavičiaus g. šiaurine ir J.Ralio g. rytine ribomis. Pietuose pozonio ribos turi sutapti su Nerie upės šiaurinio kranto pakrantės linija. 7. Tikslias miesto istorinio centro teritorijos ir jo apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribas turi nustatyti specialusis planas.

4.3.2 Architektūrinis paveldas — statinių kompleksai, statiniai

1. Statiniams ir statinių kompleksams numatomas tausojamo naudojimo saugojimo režimas. 2. Statinių kompleksus ir atskirus statinius, kurie saugomi viešajam pažinimui ir naudojimui tvarkyti, vadovaujantis LR NKPAĮ 19 straipsnio nuostatomis. 3. Statiniai ir statinių kompleksai gali būti naudojami tik apžiūrėjimui, apžiūrėjimui ir infrastruktūros plėtrai, gyvenamajai, švietimo funkcijoms. Juose gali vykti įvairūs renginiai. Galima atgaivinti pirminę gamybinę funkciją (malūnai, spirito varyklos ir t.t.). Pritaikymas turi sudaryti sąlygas tinkamai tvarkyti objektų teritorijas. Būtina užkirsti kelią objektų naudojimui, kuris naikina ar menkina jų vertingąsias savybes. 4. Saugant Jonavos istorinio centro vertingąsias savybes, siūloma įtraukti į NKV registrą jo sudėtinius elementus — istorinį užstatymą formuojančius pastatus, jų tūrius, fasadus su puošyba, medžiagiškumą. Tai būtų pastatai: Kauno g.22, 24, 26, 28, 30, 30A, 32, 32A, 34, 34A, 36, 48, 50, 52, 66, 19, 21, 23, 25, 41, 39/Sodų 23, 56/Sodų g.18, Vilniaus g. 28, 40 (buv. chasidų sinagoga), 42 (buv. sinagoga), Sodų g.11 (greta siūlomos istorinio centro teritorijos). Klaipėdos g.12, 34, 40, 46, 23, 29, 35, 52 , Taikos g. 8, toliau nuo istorinio centro esančius Sodų g. 34, 57, 75, 77, 81 (trys pastarieji — senojo užstatymo prie kelio į Kėdainius fragmentai su liaudies architektūrai būdingais puošybos elementais), Vasario 16-tosios g.5, 8, 12. Į NKV registrą reikėtų įtraukti greta geležinkelio stoties esantį ūkinį pastatėlį, namą Stoties g. 21 (sudaro kompleksą su pačia stotimi), tuoj po II pas. karo statytą (pagal vokiečių projektą) originalios architektūros pastatą Ąžuolų g. 14, buv. kelio apeivių namą Plento g.1, tarpukario laikotarpio pastatus Panerių g. 10,

26 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

9, 12/Vytauto g. 20, Birutės g. 2, keturias tilto gynybos slėptuves geležinkelio tilto prieigose, išlikusį tilto taurą upėje. Tikslinga į registrą įtraukti 1948 m. statytą originalios metalo konstrukcijos geležinkelio tiltą per Nerį. Tikslų — galutinį istorinio centro vertingų pastatų sąrašą turėtų nustatyti specialusis paveldotvarkos planas, statinius reikia dar patyrinėti, bet, nesant specialiojo plano, preliminariai galima (rekomenduojama) vadovautis ir šiuo sąrašu, kuris parengtas, vadovaujantis 1993 m. Architektūros ir statybos institute atliktais tyrimais bei parengtais siūlymais ir 2010 m. esamos būklės tyrimais, atliktais rengiant bendrąjį planą. Statiniai įtraukiami į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo numatyta tvarka. Siekiant, kad bendrojo plano sprendiniai atitiktų Lietuvos ratifikuotos Europos kraštovaizdžio konvencijos (2002 m.), 5 ir 6 str. nustatytus aplinkos tvarkymo tikslus, kad kraštovaizdis turi būti įteisintas, kaip svarbi žmones supanti aplinkos sudedamoji dalis, bendra kultūros ir gamtos paveldo apraiška bei turi būti integruotas, kaip reiškinys į teritorijų ir miestų planavimo politiką, siūloma saugoti sudėtinius Jonavos centro kraštovaizdžio elementus — istorinį užstatymą formuojančius statinius 5. Skarulių bažnyčios kompleksą tvarkyti pagal jau parengtą ir patvirtintą specialųjį planą (2010-10-01, Nr. TP5-30). 6. Reikia užtikrinti, kad statinių kompleksų, statinių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla būtų reglamentuojama pagal kultūros paveldo specialiuosius planus bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Prioritetą taikyti objektams, patenkantiems į turizmo ir rekreacinės veiklos vystymo arealus 7. Geležinkelio stoties pastatą (kompleksą) naudoti pagal pirminę paskirtį.

4.3.3 Memorialinis paveldas — laidojimo, vietos, monumentai

1. Senąsias kapines ir kapavietes, monumentus, saugomus viešajam pažinimui ir viešajai pagarbai tvarkyti, vadovaujantis LR NKPAĮ 20 straipsnio nuostatomis. Būtina užtikrinti šių objektų vertingųjų savybių išsaugojimą, skirti lėšas jų teritorijų ir prieigų tvarkymui. Numatyti ir įrengti privažiavimus, priėjimo takus, informacinius ženklus, nuorodas. 2. Geriausiai atspindinčias regiono savitumą, senąsias kapines, reikšmingiausias Lietuvos ir regiono ir miesto istorijai kapavietes, pažyminčius svarbius Lietuvai ir regionui įvykius, meniniu požiūriu vertingus paminklus ir mažosios architektūros objektus įtraukti į turistines trasas.

4.3.4 Archeologinis paveldas

Archeologinio paveldo objektai išsidėstę Jonavos apylinkėse, Neries upės slėnio šlaituose. Tai krantinio tipo piliakalniai, kurie gali būti apžiūrimi, keliaujant upės pakrante. Į planuojamą teritoriją patenka arčiausiai istorinio miesto centro esantis Laukagalių piliakalnis, kuris apaugęs želdiniais. 1. Tvarkant Laukagalių piliakalnį, būtina apvalyti jo teritoriją ir prieigas nuo želdinių, įrengti priėjimą, informacinį stendą, nuorodas.

27 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

4.3.5 Apsaugos prioritetai

Pagrindinis Jonavos miesto kultūros paveldo išsaugojimo prioritetas yra kultūros paveldo teritorijų integravimo į miesto gyvenimą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir priežiūra, jį įgyvendinant, reikia vadovautis taip pat ir parengtais aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais. LR teritorijos bendrajame plane beveik visa Jonavos rajono teritorija yra laikoma statinių prioriteto zona. Jonavos mieste prioritetiniai saugojimo ir tvarkymo aspektais kultūros paveldo objektai yra: Jonavos miesto istorinis centras (kartu su juo turi būti tvarkomas Šv. Jokūbo bažnyčios statinių kompleksas, kuris neatskiriamas nuo miesto istorinio centro), viena seniausių ir vertingiausių architektūriniu požiūriu Lietuvoje Skarulių bažnyčia. Labai reikšmingas yra pašto statinių kompleksas, priklausantis istorinio Peterburgo-Varšuvos trakto statinių sistemai. Šie objektai yra prioritetiniai naudotini kultūriniam pažintiniam turizmui bei svarbūs istorinio kraštovaizdžio išsaugojimui.

28 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

5. Susisiekimo sistema

5.1. Susisiekimo sistemos plėtros sąsajos su kitais planais bei programomis Jonavos miesto susisiekimo sistemos plėtros sprendiniai parengti atsižvelgiant viršesnių planavimo dokumentų sprendinius, taip pat į Susisiekimo ministerijos ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos nuostatas bei Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programoje iki 2015 metų numatytas priemones. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane įvardinti tokie pagrindiniai transporto raidos strateginiai tikslai: 1) integruoti Lietuvos transporto sistemą į visos Europos transporto tinklą bei paslaugų rinką, taip pat į Baltijos jūros baseino šalių transporto sistemą; 2) kurti vieningą Lietuvos susisiekimo sistemą, leidžiančią kompleksiškai spręsti regionų bei šalies susisiekimo poreikius; 3) subalansuoti šalies transporto sistemos plėtrą maksimaliai panaudojant turimą įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, mažinant transporto poveikį aplinkai.

Susisiekimo ministerijos sudarytoje ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatoma:  Geriau organizuoti ir reguliuoti transporto eismą, kad būtų mažesnė oro tarša ir triukšmas, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.  Sukurti visuomenei priimtiną, saugią ateities transporto sistemą. Stiprinti eismo dalyvių saugumo prevenciją, gerinti eismo reguliavimo sąlygas, modernizuoti kelių infrastruktūrą (gerinti jos geometriją ir tobulinti dangą), griežtinti kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolę. Kadangi saugaus eismo veiksnių aplinka sudėtinga ir daugialypė, saugaus eismo problemos turi būti sprendžiamos tiek visais valstybės lygiais — Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių institucijų, tiek ūkio subjektų ir visų eismo dalyvių glaudžiu bendradarbiavimu.  Siekti, kad šalies ir miestų kelių transporto sistemos būtų kompleksiškos ir integruotos. Integruoti vietinės reikšmės kelių tinklą į valstybinės ir tarptautinės reikšmės kelių tinklą, suformuojant visą regionų plėtrai būtiną infrastruktūrą, papildant kelių tinklą trūkstamomis grandimis ir išvengiant nepakankamo pralaidumo vietų. Tai padėtų racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas infrastruktūros plėtrai: spręsti susisiekimo problemas tiek užmiestyje, tiek miestuose, plėtoti tranzitinius transporto koridorius ar aplinkkelius;  Visokeriopai skatinti šalies gyventojus naudotis viešojo transporto paslaugomis, kad nebedidėtų lengvųjų automobilių srautai ir gatvių bei kelių tinklo apkrova, ypač didžiuosiuose miestuose. Lietuvos miestų viešojo transporto paslaugų lygį (pasiekiamumo, kelionės trukmės, važiavimo kokybės ir kiti rodikliai) priartinti prie keleivių vežimo paslaugų kokybės lygio pažangiosiose ES valstybėse. Subalansuoti miestų ir rajonų maršrutinio keleivinio transporto sistemos finansavimo mechanizmą, kad jis būtų veiksmingas rinkos ekonomikos sąlygomis, skatintų keleivinio transporto įmonių konkurenciją teikiant keleivių vežimo paslaugas. Laikytis socialinių principų formuojant viešojo transporto paslaugų pasiūlą ir jų tarifus;  Modernizuoti ir tobulinti ekologiško bevariklio transporto infrastruktūrą, miestuose ir gyvenvietėse kurti nuo motorinio transporto eismo atskirtas dviračių ir pėsčiųjų takų sistemas; 29 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

 Formuoti neįgaliųjų susisiekimo sistemą — parengti būtiną infrastruktūrą, organizuoti invalidų paramos autobusų eismą, pritaikyti jų poreikiams miestų gatvių perėjas, šaligatvius, prieigas prie traukos punktų, viešojo transporto stoteles ir automobilių stovėjimo aikšteles;  Kad būtų galima sėkmingai integruotis į transeuropinio geležinkelių tinklo struktūras, padidinti traukinių važiavimo greičius ir eismo saugumą, įgyvendinti ES keliamus reikalavimus dėl aplinkos taršos.

5.2. Tendencijos ir uždaviniai

Jonavos miesto išoriniai ir vidiniai transporto ryšiai vertintini kaip geri. Jonavos miestą kerta tarptautinė magistralė Kaunas—Daugpilis (valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas—Zarasai—Daugpilis). Ši magistralė bei krašto keliai 144 Jonava—Kėdainiai–— Šeduva, 224 Jonava—Liepiai—Pasraučiai ir 143 Jonava—Žasliai—Kalniniai Mijaugonys užtikrina Jonavos miesto prisijungimą prie bendro Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo. Labai intensyvus automobilių eismas vyksta tarp Jonavos ir Kauno miestų. Jis siekia apie 9 tūkst. automobilių per parą ar net daugiau. Didesnę dalį šio eismo sąlygoja kasdienės gyventojų kelionės. Nors autobusai tarp Jonavos ir Kauno važinėja gan dažnai, traukinių reisų šiame ruože nėra visai. Mieste gatvių bendras ilgis yra 100,7 km, iš jų su pagerinta danga — 64,4 km. Gatvių tankis yra 8,17 km/km2 — vienas didesnių tarp Lietuvos miestų. Kelių ir gatvių būklė Jonavos mieste yra gera, o prie jų esantys pėsčiųjų ir dviračių takai tvarkingi. Miesto rytuose ir šiaurės rytuose esantys pramonės rajonai, kuriuose sukoncentruota didžioji dalis miesto gyventojų darbo vietų, tiesiogiai prijungti prie pagrindinių krypčių kelių. Tačiau jų tarpusavio transportiniai ryšiai ir ryšiai su gyvenamosiomis zonomis yra riboti, kadangi juos skiria Neries upė bei miestą kertanti geležinkelio atšaka Kaišiadorys—Kėdainiai—Šiauliai, sutampanti su I ir su IXB visos Europos transporto koridoriais. Jonavos miesto plėtra ir potencialas siejamas su efektyviu vidinių resursų išnaudojimu bei investicijomis. Formuluojami tokie pirmaeiliai Jonavos miesto susisiekimo infrastruktūros formavimo tikslai:  mažinti eismo intensyvumą miesto centre;  sudaryti sąlygas sunkiajam, tranzitiniam eismui apvažiuoti miestą;  gerinti susisiekimą tarp gyvenamųjų ir pramoninių rajonų;  skatinti naudojimąsi visuomeniniu transportu;  formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose.

5.3. Jonavos miesto susisiekimo sistemos plėtros sprendiniai

5.3.1 Automobilių keliai ir gatvės

Visi valstybins reikšmės keliai Lietuvoje yra tvarkomi ir plėtojami pagal Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą. Siekiant pagerinti eismo sąlygas Jonavos miestą kertančiame svarbiausiame ir intensyviausiame kelyje A6 Kaunas—Zarasai—Daugpilis, padidinti vidutinį susisiekimo greitį tuo pačiu užtikrinant saugaus eismo sąlygas, numatomas šio kelio trasos pakeitimas, įrengiant Jonavos miesto pietrytinį apvažiavimą. Nauja kelio trasa projektuojama prie miesto pietrytinės ribos. Aplinkkelis nuo tranzitinio eismo atlaisvins miesto Plento ir Taurostos gatvės, jose sumažės avaringumas ir aplinkos tarša. Šios priemonės įgyvendinimas numatytas Valstybinės reikšmės

30 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 kelių priežiūros ir plėtros programoje, taip pat Kauno apskrities teritorijos ir Jonavos rajono savivaldybės bendrųjų planų sprendiniuose. Tolimoje perspektyvoje, intensyvėjant eismui automobilių keliuose ir tranzitiniam eismui Jonavos miesto šiaurinės dalies gatvėse, atsiras miesto šiaurinio apvažiavimo poreikis. Šiaurinis apvažiavimas planuojamas kaip B kategorijos gatvė, miesto prieigose sujungsianti valstybinės reikšmės kelius A6 Kaunas—Zarasai—Daugpilis, 224 Jonava—Liepiai— Pasraučiai ir 144 Jonava—Kėdainiai–—Šeduva. Kartu su Jonavos rajono bendrajame plane numatoma suformuoti nauja vietinės reikšmės integracijos ašimi Rukla—Keižonys— Upninkai, šiaurinis miesto aplinkkelis prisidės prie Lietuvos Respublikos bendrajame plane parodytos 1C kategorijos urbanistinės ašies, jungiančios Kėdainius, Jonavą ir Kaišiadoris, formavimo. Miestui labai svarbu, kad aplinkkelis padarys patogesniu susisiekimą tarp mieste esančių dviejų pramonės rajonų, leis riboti sunkaus transporto eismą siauroje ir tankiai mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatytoje Ąžuolų gatvėje. Priemonė numatyta Kauno apskrities teritorijos ir Jonavos rajono savivaldybės bendrųjų planų sprendiniuose. Miesto aplinkkeliai planuojami tam, kad sudarytų sąlygas sunkiam automobilių transportui ir tranzitiniam automobilių eismui apvažiuoti miesto centrą bei gyvenamąsias teritorijas. Jie sudaro sąlygas mažinti aplinkos taršą mieste ir ypatingai taršai jautriose miesto dalyse, taip pat mažinti transporto grūsčių ir avaringumo pavojų kitos funkcinės paskirties miesto gatvėse. Aplinkkeliai planuojami taip, kad aplenktų gyvenamųjų namų kvartalus ir kitas užstatytas teritorijas, taip siekiant juose sumažinti susikirtimo su vietiniais automobilių ir pėsčiųjų srautais konfliktinių taškų, t.y. vieno lygio sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, ir atitinkamai užtikrinti geras ir saugiais eismo sąlygas bei didesnį vidutinį automobilių srauto judėjimo greitį. Todėl urbanistinės plėtros prie aplinkkelių rekomenduotina vengti, nes, kaip rodo patirtis, neatsakingai planuojant urbanizuotas teritorijas, su laiku tokie aplinkkeliai būna užstatomi, “aplimpa” nuovažomis, sankryžomis bei perėjomis ir tampa probleminėmis, “siauromis” vietomis valstybinės reikšmės automobilių kelių tinkle arba miesto gatvių tinkle. Esant reikalui urbanistinę plėtrą rekomenduotina vykdyti tik iš vienos aplinkkelio pusės. Tokiu principu galėtų būti plėtojamos esamos komercinės, pramoninės ir logistikos paskirties teritorijos Jonavos miesto rytuose ir šiaurės rytų dalyje, kurios atitinkamai atsidurs prie planuojamų miesto pietrytinio bei šiaurinio aplinkkelių. Patekimas į šias teritorijas numatytas ne iš aplinkkelių, o iš į aplinkkelius įsijungiančių, privažiavimo bei transporto paskirstymo funkcijas atliekančių gatvių. Gatvių tinklas teritorijose, besiribojančiose su aplinkkeliais, planuojamas lygiagretus aplinkkeliams. Bet kokiu atveju, visos naujos sankryžos su valstybinės reikšmės keliais arba prisijungimas prie jų per nuovažas turi būti derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.. Jonavos miesto gatvių tinklas neturi ypatingų “siaurų” ar probleminių vietų, reikalaujančių skubaus ir esminio pertvarkymo. Daugumą siūlomų gatvių tinklo plėtros priemones numatoma įgyvendinti vidutinio laikmečio ar tolimoje perspektyvoje. Siekiant pagerinti susisiekimą tarp dešinėje Neries upės slėnio pusėje esančios gyvenamosios zonos ir kairėje Neries upės slėnio pusėje esančios pramoninės zonos, kurioje yra didžioji dalis Jonavos gyventojų darbo vietų, siūloma pastatyti naują automobilių tiltą per Nerį. Tiltas sujungtų Panerių gatvę viename krante su Skarulių gatve kitame krante. Jo dėka ženkliai sumažėtų transporto srautai miesto centre ir ant J.Ralio gatvėje esančio tilto per Nerį (čia eismas turėtų sumažėti apie 30 proc.). Šis tiltas taip pat pagerintų susisiekimą tarp dviejų miesto pramonės rajonų. Ryšium su naujo automobilių tilto per Nerį atsiradimu, numatoma Skarulių gatvės rekonstrukcija. Rekonstruota Skarulių gatvė turėtų apeiti Skarulių bažnyčią ir įsijungti į Ruklos gatvę arba į Ruklos gatvės žiedinę sankryžą su planuojamu miesto pietrytiniu aplinkkeliu. Bendrojo plano susisiekimo brėžinyje vaizduojamas tik vienas iš galimų Skarulių gatvės trasos padėties variantų. Šie sprendiniai turi būti tikslinami ir gali būti keičiami detalesnio lygmens planavimo etapuose. 31 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Miestui plečiantis, intensyvės ir eismas tarp pietvakarinėje miesto dalyje esančių gyvenamųjų rajonų ir šiaurės rytuose, kitapus geležinkelio esančios pramoninės teritorijos. Gatvių tinklo rišlumo trūkumą šia kryptimi sąlygoja miestą kertanti geležinkelio linija. Numatoma viaduku per ją sujungti Lietavos ir Mažąją gatves. Jungtis būtų skirta patogesniam kasdieniam gyventojų judėjimui iš namų į darbo vietas ir atgal, pagerintų susisiekimą su miesto šiaurės rytų dalyje esančiu nedideliu gyvenamųjų namų mikrorajonu ir aplink jį esančiom komercinės-pramoninės paskirties teritorijomis, sumažintų transporto srautus jau minėtoje siauroje ir tankiai mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatytoje Ąžuolų gatvėje. Tačiau, dėl išaugusio eismo Mažojoje gatvėje galimas neigiamas poveikis jos gyventojams (gatvė užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, yra vienas daugiabutis). Šiam poveikiui minimizuoti, gatvėje turėtų būti ribojamas sunkvežimių eismas. Pageidautina, kad didelio pralaidumo miesto transporto ašys turėtų tiesioginį įsijungimą į užmiesčio kelių tinklą, todėl numatomas Vasario 16-osios ir Žemaitės gatvių pratęsimas iki valstybinės reikšmės kelio 1505 Jonava—Čičinai—Smičkiai. Miesto centro apvažiavimą pagerins Vasario 16-osios ir Kauno gatvių sujungimas pratęsiant Verbų gatvę. Gatvių tinklas miesto urbanizuojamose teritorijose planuojamas laikantis STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” reikalavimų. Iš viso miesto bendrajame plane numatyta 1,78 km naujų B kategorijos gatvių (neskaitant miesto šiaurinio aplinkkelio), 3,55 km naujų C kategorijos gatvių ir 15,45 km naujų D kategorijos gatvių. Dar 4,84 km gatvių numatoma rekonstruoti. Planuojant skirtingų transporto rūšių susikirtimo vietas (pvz. motorinio ir bemotorio transporto), siekiant užtikrinti saugumą, ten kur tikslinga, rekomenduojama naudoti tik skirtingų lygių sankirtas arba sankryžas. Gatvių, kurios priskiriamos valstybinės reikšmės keliams, rekonstrukcija turi būti projektuojama pagal Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas technines sąlygas. Argumentuotai pagrindus, jų techniniai parametrai gali neatitikti pagal bendrąjį planą priskirtos gatvės kategorijos. Gatvių rekonstrukcija kultūros paveldo teritorijose, taip pat apima miesto istoriniame centre, turi būti projektuojama pagal Kultūros paveldo departamento išduotas projektavimo sąlygas. Siekiant nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų maksimalios apsaugos nuo neigiamo transporto priemonių eismo poveikio, šių gatvių techniniai parametrai gali būti parenkami nepriklausomai nuo bendruoju planu nustatytos gatvės kategorijos.

5.3.2 Automobilių stovėjimo aikštelės

Atsižvelgiant į tai, kad kelionių automobiliais intensyvumas paskutinius dvejus metus tiek šalyje, tiek rajone ir mieste mažėjo, o automobilizacijos lygis stabilizavosi, didesnė automobilių stovėjimo aikštelių plėtra jau užstatytose teritorijose nenumatoma. Esant poreikiui automobilių parkavimo vietų skaičių rekomenduojama didinti pagal galimybes platinant esamas automobilių stovėjimo aikšteles. Prie naujai statomų pastatų automobilių parkavimo poreikis turi būti skaičiuojamas ir automobilių stovėjimo aikštelės projektuojamos pagal STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” reikalavimus.

5.3.3 Viešasis transportas

Šiuo metu mieste veikiantys viešojo transporto maršrutai sudaryti taip, kad aptarnautų miesto centrą ir labiausiai nuo miesto centro nutolusias miesto teritorijas — Rimkus, AB “Achema” ir pramonės teritoriją aplik ją, AB “Jonavos grūdai” ir pramonės teritoriją aplik ją, taip pat geležinkelio stotį. Miestui plečiantis atsiras naujų viešojo transporto maršrutų

32 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 poreikis. Miesto gatvių tinklo plėtra buvo planuojama taip, kad plėtojamose naujose teritorijose būtų galimybė maršrutus užžiedinti ir tokiu būdu padaryti viešojo transporto darbą efektyvesniu. Pritaikant esamas gatves viešojo transporto eismui numatyta jų rekonstrukcija į C kategoriją. Atitinkamai naujos gatvės, kuriose rekomenduojama ateityje numatyti viešojo transporto eismą, taip pat su planuotos kaip C arba B kategorijų. Plėtojant viešojo transporto paslaugas Jonavos mieste prioritetas kaip ir visoje respublikoje turėtų būti teikiamas jo populiarinimo ir paslaugų kokybės lygio kėlimui. Kitas viešojo transporto plėtros priemones numato Susisiekimo ministerijos sudaryta ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija:  įgyvendinti pertvarkytas tarifų ir bilietų platinimo sistemas, kurios užtikrintų reikiamo dydžio įplaukų apsaugą, bet kartu ir skatintų aktyviau naudotis viešuoju transportu;  gerinti Jonavos geležinkelio stoties pasiekiamumą, derinti viešojo transporto darbo grafiką su keleivinių traukinių atvykimo-išvykimo laiku;  organizuojant eismą mieste atsižvelgti į viešojo transporto poreikius, o esant galimybei diegti eismo organizavimo priemones, kurios didintų viešojo transporto darbo efektyvumą;  įdiegti tobulesnes informacines keleivinio transporto valdymo ir eismo kontrolės sistemas;  modernizuoti esamą transporto priemonių parką;  tobulinti neįgaliųjų aptarnavimo transporto programas, taikyti naujas technologijas, integruoti jiems skirtas paslaugas į bendrą susisiekimo sistemą;  sudaryti sąlygas vieno (elektroninio) bilieto koncepcijai diegti.

5.3.4 Geležinkeliai

Be minėtų priemonių dažnesnį naudojimąsi visuomeniniu transportu turėtų paskatinti po 2013 metų numatoma geležinkelio atšakos, einančios per Jonavos miestą, rekonstrukcija ir pritaikymas greitųjų traukinių eismui. Greitieji traukiniai užtikrins gerą susisiekimą su Vilniumi, Šiauliais, Klaipėda bei kitais Lietuvos miestais. Būtina siekti, kad atsirastų galimybė keleiviniais traukiniais susisiekti ir su Kaunu. Jonavos miestą kertantis geležinkelis priklauso I visos Europos geležinkelių transporto koridoriui Varšuva—Kaunas—Ryga—Talinas—Helsinkis. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas numato, kad nauja I-ojo transporto koridoriaus infrastruktūros dalis — europinio standarto geležinkelis „Rail Baltica“ — Jonavos mieste bus tiesiamas šalia esamo geležinkelio. Europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ Jonavos mieste planuojamas taip pat, kaip ir Kauno apskrities bei Jonavos rajono bendruosiuose planuose. Vadovaujantis galiojančiais planais esamos geležinkelio linijos Kaunas – Latvijos siena bus modernizuojamos greičiams iki 120 km/h. Jonavos miesto bendrajame plane, pagal galiojančius planavimo dokumentus, Europinės vėžės geležinkelio trasa parodyta sąlyginė, kuri bus tikslinama europinės vėžės parinkimo metu atskirais projektais. Apsaugai nuo triukšmo rekomenduojama įrengti apsaugines garso slopinimo sieneles. Dabartinė Jonavos geležinkelio stotis yra nepatrauklioje miesto vietoje, toli nuo miesto centro. Ją nepatogu pasiekti nei automobiliu, nei pėsčiomis, į ją važiuoja tik vienas maršrutinis autobusas. Ji nematoma nuo pagrindinių gatvių, pasiekiama tik siauromis D kategorijos gatvelėmis. Dėl tankaus užstatymo čia problematiška parkuoti automobilius, o tolimesnė stoties plėtra yra smarkiai apribota. Būtų racionalu iškelti ją į kitą, lengviau pasiekiamą vietą, arčiau miesto centro. Tokia vieta galėtų tapti šiuo metu garažais ir sandėliais užstatyta teritorija prie Lietavos gatvės vingio. Kartu šiai vietai būtų suteikta kita funkcinė paskirtis, atsirastų galimybė suformuoti naują miesto traukos centrą. Tačiau pirmiausiai 33 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 geležinkelio stoties perkėlimas turėtų būti siejamas su europinės vėžės geležinkelio nutiesimu iki Jonavos miesto. Šiuo metu dar nėra aiškių, detalesnių sprendimų, kaip ir kada europinės vėžės geležinkelis bus tiesiamas šiauriau Kauno miesto. Be to minėta priemonė pareikalautų didelių investicijų. Todėl Jonavos geležinkelio stoties perkėlimas lieka konceptualiu Jonavos miesto bendrojo plano tolimos perspektyvos sprendiniu ir čia nedetalizuojamas.

5.3.5 Pėsčiųjų-dviračių takų tinklo plėtra

Jonavos miesto skersmuo šiaurės-pietų kryptimi sudaro apie 4 km (rytų—vakarų kryptimi — apie 5,5 km). Jonaviečiai neilgas keliones 1—3 km atstumu turėtų būti skatinami keliauti pėsčiomis arba dviračiais ir kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis, nes tai geras būdas mažinti automobilių eismą gatvėse. Esami pėsčiųjų ir dviračių takai netenkina gyventojų poreikių jų per mažai, neįrengtas apšvietimas, todėl būtina tiesti naujus. 2007 m. gegužės 24 d. Jonavos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1 TS–135 patvirtintas AB „Miestprojektas“ parengtas „Esamų ir suprojektuotų dviračių takų sujungimo per Jonavos miesto centrą specialusis planas“. Pagal šį specialųjį planą Jonavos mieste numatoma nutiesti apie 11 km naujų dviračių takų. Be specialiojo plano trasų, taip pat siūloma įrengti dviračių takus abiejose Neries pusėse, šalia Plento, Vasario 16-osios, Laukagalių, Rūklos, Darbininkų gatvių. Taip pat rekomenduojama, planuojant naujas gatves, būtina numatyti ir dviračių takus gatvės zonoje. Kelionės atstumus mieste padės sumažinti planuojamas naujas tiltas per Nerį bei viadukas per geležinkelį. Dar vienas, pėsčiųjų tiltas bus pastatytas per Nerį Prezidento gatvės tęsinyje, ties upėje esančia sala ir kairiajame krante esančia miesto poilsio zona. Galimybė panaudoti šiuos infrastruktūros objektus turi būti įvertinta planuojant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Lietuvos keliuose ir gatvėse dažniausiai žūsta pėstieji, todėl intensyvios pėsčiųjų perėjos bei pėsčiųjų-dviračių takų sankirtos su gatvėmis turėtų būti rengiamos skirtinguose lygiuose (rekomenduotinos tunelinės). Taip pat svarbu įvertinti galimą pėsčiųjų ir dviračių eismą projektuojant bei tiesiant naujas gatves, numatyti jose šaligatvius arba takus, užtikrinti, kad perėjos būtų gerai matomos ir apšviestos tamsiu paros metu.

5.3.6 Vidaus vandens kelių infrastruktūra

Valstybinėje transporto strategijoje numatoma pritaikyti transportui vidaus vandenų kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos miesto, o Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatomas upių uostas Jonavoje. Keleivinis ir pramoninis upių uostai Jonavos miesto bendrajame plane planuojami taip pat, kaip tą numato Jonavos rajono bendrasis planas.

34 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

6. Inžinerinė infrastruktūra

6.1. Vandentiekis

Inžinerinės infrastruktūros srityje, laikomasi pagrindinių nuostatų: modernizuoti ir gerinti esamus tinklus; plėtoti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei plėtrai. Jonavos miestui geriamas vanduo tiekiamas iš Pabartonių vandenvietės, kurioje yra 19 gręžinių (pajėgumas tūkst m3/p). Daugelis pramonės įmonių turi savo žinybinius gręžtinius šulinius. 4 lentelė. Vidutiniai parduodamo vandens kiekiai ir esamos vandenvietės

Eil. Vidutiniškai parduodami vandens Vandenvietės pavadinimas Kiti duomenys Nr. kiekiai t.m3/d/t.m3/metus 1 Pabartonių vandenvietė 3332,28 m3/parą Eksploatuoja 1216281 m3/metus UAB “Jonavos vandenys“ 2 Pabartonių vandenvietė 13000m3/metus Eksploatuoja (naudoja UAB “Jonavos ranga“) UAB “Jonavos vandenys“ 3 AB “Achema“ priklausantys 190 - 220 m3/parą Eksploatuoja „Achema“ gręžiniai 69350 - 80300 m3/metus

Jonavos mieste 49,70 % gyventojų naudojasi vandentiekio sistema, 50,3 % geriamo vandens tiekiama gamybai. Esamų vandentiekio tinklų ilgis — ketiniai, polietileniniai (d40, 100, 150, 300) — 129,0 km, eksploatuoja „Jonavos vandenys“ (1,326 km eksploatuoja UAB „Jonavos ranga“), AB „Achemos“ teritorijoje yra 22,8 km.

Vanduo miesto gatvių ir žaliųjų plotų laistymui gali būti imamas iš atvirų vandens šaltinių ir iš vandentiekio tinklų. Vandens normos priimamos pagal RSN 26-90 7-ą lentelę. Skaičiavimams priimama, kad vandentiekio tinklų bus priimama 50 % bendro pareikalaujamo vandens kiekio. Miesto žaliųjų plotų laistymu rūpinasi UAB „Jonavos paslaugos“. 5 lentelė. Vanduo žaliųjų plotų laistymui. Laistymo Gyventojų Eil. Pavadinimas norma skaičius Nr. m3/parą 1 gyv l/parą vnt. 1 Žaliųjų plotų, aikščių ir gatvių laistymas AB“Achema“ teritorija (laistoma upės vandeniu) 2 Žaliųjų plotų, aikščių, gatvių laistymas 50 34238 1712 3 T. sk. iš vandentiekio tinklų (50 %) 856

Pagal „Priešgaisrines apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo (2009.05.22 Nr.1-68) lentelę 1, Jonavos mieste vienu metu kilusių gaisrų skaičius būtų:

gaisrų Eil. Debitas l/sek Gaisro Vandens Pavadinimas skaičius Nr. Vienam gaisrui Bendras trukmė val. kiekis m3 vnt. 1 Išorės gaisrai 2 25 50 3 540,0 2 Vidaus gaisrai 4 5 20 3 216.0

35 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

AB „Achema“ turi vandens atsargų rezervuarus: 3 vnt. po 500 m3, 1 vnt. 1000 m3.8 apytakinių ciklų aušintuvių rezervuarai, 100000 m3 gamybinio (upės) vandens, rezervuarai 4 vnt. — 8000 m3, įrengta krantinė prie Neries upės. Jonavos mieste yra 142 hidrantai. Priemiestiniuose miesto rajonuose, kur tinklai yra d<100, o gaisrų gesinimui reikalingas debitas yra didesnis, nei gali praleisti vamzdynai, tai tose vietose būtina išspręsti šią problemą įrengiant rezervuarus priešgaisrinėms atsargoms, arba, darant vandens paėmimą iš atvirų vandens telkinių, kurie tenkintų poreikius gaisrinėms reikmėms. Priešgaisrinio vandens atsarga laikoma rezervuaruose. Vandens poreikis gaisrų gesinimui yra pakankamas, išskyrus aukščiau išvardintas priemiestinių rajonų problemas.

Jonavos miesto gamybinėms įmonėms ir kitoms reikmėms, kur nėra būtinas geriamos kokybės vanduo, tiekiamas techninis vanduo imamas iš vandens telkinių. Šio vandens tiekimui veikia paėmimo įrenginiai Gamybinį vandenį naudoja AB „Achema“ ir siurblinės. Šios įmonės techninį vandenį ima iš Neries upės, turi savo gręžinį. Gamybinio vandentiekio tinklų ilgis m tinklų diametras 900, 600, 400, 300 mm. Tinklų ilgis 10 km. Paros kiekis 41162 m3, momentinis maksimalus debitas — 2500 m3/h, momentinis minimalus debitas — 700 m3/h.

6.2. Buitinė ir lietaus nuotekynė

Jonavos mieste yra centralizuota buitinių nuotėkų sistema. Ja naudojasi 94 % gyventojų. Prie miesto nuotėkų tinklų yra prijungti visi daugiaaukštės statybos gyvenamieji namai, kultūriniai-visuomeniniai objektai, dalis mažaaukščių namų, beveik visos įmonės. 6 lentelė. Buitinių nuotekų rodikliai Jonavos mieste

Buitinė Nuotekų Vandentiekis kanalizacij valymas, Lietaus Vandens Vandenvietė Meta a našumas nuotekos gerinima s našumas, i tūkst. tūkst. s m3/parą Abonenta Suvartoja m3/metu m3/met. m3/parą Abonentai i tūkst.m3/metus s vnt. vnt. m3/parą 2008 12875 3332,23 121628 12507 6372 UAB Jonavos 3332,28 8 1 m3/parą) “Jonavos miesto hidrotechnika vandens “ valymo gerinimo įrenginiai. stotis 2009 2372500 „Achemos“ m3/metus nusėsdintuvai

Esamų buitinių nuotekų tinklų ilgis — 115,0 km (d150—800 mm, g/b, keraminiai, ketaus, PVC). Tinklus eksploatuoja UAB „Jonavos vandenys“, o 1,27 km. — UAB „Jonavos ranga“, 30,0 km — AB „Achema“ (vidaus tinklas), 15,0 km iki Jonavos valymo įrenginių eksploatuoja taip pat AB „Achema“. Buitinės nuotekos iš šių objektų suteka į kolektorių ir iš jo nuvedamos į Jonavos biologinio valymo įrengimus su intensyviu fosforo šalinimu. Išvalytas vanduo nuvedimo linija nuvedamas į Neries upę. Buitinių nuotėkų valymo įrenginių projektinis našumas 6500 m3/p (270,83 m3//h, 2372500 m3/metus). Išvalymo laipsnis pagal BDS7 — 98 %, SM — 98 %) Rekonstruoti biologinio valymo įrenginiai su azoto ir fosforo šalinimu, OCO tipo rezervuarais.

36 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

7 lentelė. Perpumpuotų nuotėkų kiekiai pateikiami Eil. Nuotekų kiekis Nuotekų kiekis Nuotekų kiekis Siurblinės Nr. m3/h vidut. m3/p tūkst m3/metus 1 Kauno g. 1500 36000 13140 2 Basanavičiaus g. 30 720 262,8 3 Chemikų g. 900 21600 7880 Viso: 2430 m3/h 58320 m3/p 21253 m3/m

Esamų lietaus nuotėkų tinklų ilgis — d100—1200 mm: keraminiai gelžbetoniniai — 34,9 km eksploatuoja UAB „Jonavos paslaugos“, g/b, keraminiai, PVC d150—1500 — 28 km eksploatuoja AB „Achema“.

Dumblo tvarkymas. Dumblas naudojamas laukų tręšimui. Vėliau panaudojant ES lėšas numatoma dumblo kompostavimo aikštelės statyba į kurią bus vežamas Jonavos miesto valymo įrenginiuose susidaręs perteklinis dumblas.

Vandenvalos įmonės sanitarinės apsaugos zonos. Sanitarinės apsaugos zona priimta 400 m (vadovaujantis 2004-08-19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“) grotoms, smėliagaudėms, pirminiams sėsdintuvams. Triukšmo, sukelto vandenvalos įmonėje orapūčių siurblinių, centrifūgų slopinimui įrengti specialūs pamatai. Sanitarinės apsaugos zonose draudžiama nauja statyba. Jonavos miesto nuotėkų valymo įrenginių teritorija yra aptverta.

Lietaus nuotekos. Mieste yra atskirtoji nuotėkų sistema. Dalis lietaus nuotėkų patenka į buitinių nuotėkų tinklus, nes ne visose gatvėse yra lietaus nuotėkų tinklai. Lietaus vanduo nuo ypatingai užterštų teritorijų (prekybos centrų, automobilių stovėjimo aikštelių, degalinių) yra valomas ir išleidžiamas į lietaus nuotėkų tinklus, dar pasitaiko išimtinių atvejų — į buitinių nuotėkų tinklus. Lietaus nuotėkos išleidžiamos į Neries upę. Į Varnakos upelį išleidžiamos lietaus nuotėkos iš UAB „Jonavos hidrotechnika“ valymo įrenginių. Lietaus nuotėkų išleidikliai yra krantinio tipo. Lietaus nuotėkų vamzdynai keraminiai, gelžbetoniniai, yra atkarpų polimerinių, PVC, jų skersmenys d100—1200. 36,9 km (2,0 km eksploatuoja UAB “Jonavos ranga„) paklotų vamzdynų yra nekeisti ir nerenovuoti. Lietaus nuotėkų siurblinių nėra. Vyrauja aukštas gruntinio vandens horizontas. AB „Achema“ eksploatuoja savo teritorijoje esantį lietaus nuotėkų tinklą (d150—1500). Lietaus nuotėkos kaupiamos sukaupikliuose (iki leistinų koncentracijų, viršijant leistinas koncentracijas nuotėkos leidžiamos į užterštų vandenų kolektorių ir atiduodamos Jonavos miesto valymo įrenginiams. Lietaus vanduo iš sukaupiklių išleidžiamas į Neries upę). Didelė problema — individualių namų kvartaluose į lietaus nuotėkas patenka buitinės nuotėkos. Plėtra ir problemos. Vandentiekis. Planuojamoje teritorijoje prie Rinkų kaimo vandens tiekimas numatomas iš 200 mm diam. Virbalų kvartalo vandentiekio tinklų. Į planuojamą teritoriją prie Liepų ir Bazilionių kaimų vandens tiekimą numatyti iš Gudžionių gatvės vandentiekio trasos diam. 300 mm. Į planuojamą teritoriją prie pietrytinio aplinkkelio vandens tiekimą numatyti iš dešiniajame Neries upės krante esančio diam. 400 mm. vandentiekio linijos, kur bus tiekiamas vanduo pramogų centrui, Plento gatvėje, įvertinus SB „Draugystė“ aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Jonavos mieste UAB „Jonavos vandenys“ duomenimis yra išžvalgytos ir patvirtintos Pabartonių vandenvietės vandens atsargos. Numatoma rekonstruoti Jonavos miesto vandens gerinimo stotį. Plėtra bus vykdoma pagal vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros teritorijos plėtros specialųjį planą. 37 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

Jonavos mieste gyventojų skaičius mažėja ~0,5 proc. per metus, galima daryti prielaidą, kad vandenvietės bus pajėgios aprūpinti geriamu vandeniu

Buitinės nuotekos. Numatoma buitinių nuotėkų plėtra pagal Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros specialųjį planą. Numatomas nuotėkų tinklų plėtimas priemiestinėse gyvenvietėse. Vystant miesto plėtrą, bus galimybė prisijungti prie esamų nuotėkų valymo įrenginių, pastačius trečią OCO rezervuarų liniją Jonavos miesto valymo įrenginiuose. Statybos metu esami nuotėkų valymo įrenginiai dirbtų paprastu režimu. Buitinių nuotėkų plėtra bus vykdoma pagal specialųjį planą. 2009—2010 m numatoma įrengti buitinių nuotėkų tinklus geležinkelio stoties mikrorajone, centrinėje miesto dalyje ir Virbalų II-ame kvartale. Pagal Jonavos rajono specialųjį planą numatoma įrengti nuotėkų tinklus Kunigiškių, Plento, Gaižiūnų gatvėse ir „Draugystės“ kolektyviniuose soduose, Ragožių kaime (perpumpuojant nuotėkas į Jonavos miesto valymo įrenginius numatytas nuotėkų nuvedimas į Jonavos valymo įrenginius). Numatytas nuotėkų nuvedimas į Fabriko gatvės nuotėkų kolektorių diam. 400 mm kartu sprendžiant šiaurės pramonės rajono nuotėkų surinkimą. Numatytas nuotėkų nuvedimas nuo pramogų ir prekybos centro Plento gatvėje ir SB „Draugystė“ į siurblinę Kauno gatvėje 57. Jonavos mieste gyventojų skaičius mažėja ~0,5 proc. per metus, galima daryti prielaidą, kad valymo įrengimai bus pajėgūs priimti buitines nuotekas.

Lietaus nuotekos. Pagal paviršinių nuotėkų tvarkymo galimybių studiją Jonavos mieste siūloma tokie veiksmai. Atlikus esamų tinklų hidraulinę analizę, nustačius ruožus su blogiausiu pralaidumu, įvertinus lietaus nuotekų plėtrą, buvo sudarytas tinklų rekonstrukcijos planas (suskirstytas į tris etapus): 1) 2010—2015 m; 2) 2016—2020 m; 3) 2021—2025metai. Į pirmą etapą įtraukti šie darbai: nuotekų išleistuvų Nr. 5, 6, 9 sujungimas, paviršinių nuotekų valymo įrengimų statyba, tinklų renovacija. Į antrą etapą įtraukti darbai: baseinų Nr. 1 ir 2 sujungimas ir paviršinių nuotekų valymo įrengimų statyba. Baseinų Nr. 4 ir 3 plėtra, išleistuvo perkėlimas, valymo įrenginių statyba. Baseinų Nr. 8, Nr. 2 ir Nr. 12 paviršinių nuotekų valymo įrenginių statyba, nuotekų plėtra. Trečiajame etape siūloma paviršinių nuotekų tinklų renovacija, likusių baseinų paviršinių valymo įrenginių statyba ir nuotakyno plėtra. Duomenys apie baseinus žiūrėti galimybių studijos grafinėje dalyje.

Uždaviniai:  išplėsti centralizuotus nuotėkų tinklus maksimaliai prijungiant prie bendro aglomeracijos nuotakyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, tačiau nuotėkų tvarkymu rūpinasi individualiai;  išplėsti centralizuotus vandentiekio ir nuotėkų į jau užstatytus ir apgyvendintus individualių namų kvartalus;  įrengti vandens gerinimo stotis;  šalinti azotą ir fosforą iš nuotėkų;  renovuoti esamus ir plėsti buitinių ir paviršinių nuotekų tinklus.

38 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

6.3. Šilumos tiekimas AB „Jonavos šilumos tinklai“ yra pagrindinis šilumos ir garo tiekėjas Jonavos mieste. Šilumos šaltiniai išdėstyti Jonavos mieste ir aptarnauja jų vartotojus. Pagrindiniai šilumos tiekėjai yra: Jonavos rajoninė katilinė — 96,7 MW galingumo, Girelės rajoninė katilinė — 48,5 MW galingumo. Centrinio šilumos tiekimo sistemos suskirstytos į zonas, kur yra apribotos vartotojų galimybės atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos. 8 lentelė. Komunikacijų rodikliai Jonavos mieste. Vartotojų Šilumos šaltiniai Eksploatuoja Abonentų skaičius vnt galia Kuro rūšis MW Jonavos miesto AB “Jonavos 290 daugiabučiai gyv. Gamtinės dujos katilinė (RK-1) šilumos tinklai“ namai (12767 bt) 96,7 Rezervinis- mazutas Girelės katilinė (RK-2) AB “Jonavos 165 privatūs namai Gamtinės dujos šilumos tinklai“ Rezervinis- mazutas 46 visuomeniniai 48,5 pastatai 33 verslo įmonių pastatai EGC kogeneracinė jėgainė, AB “Achema“ AB “Achema“ Gamtinės katilinės Nr1, Nr2, EGC, dujos,mazutas katilas GM50

Katilinių galia ir šilumos tinklų pralaidumas yra didesni nei dabartiniai vartotojų poreikiai. Šilumos tinklų 40,75 km eksploatuoja Jonavos šilumos tinklai, 27,0 km eksploatuoja AB „Achema“. Decentralizavimo procesas vyksta vadovaujantis Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiuoju planu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei Šilumos ūkio įstatymu. 2005 m. centralizuoto šilumos tiekimo atsisakė 6 bt. gyv. namas, 2008m. — 4 bt. gyv. namas. Nuo 2000 m. centralizuoto šilumos tiekimo atsisakė 67 privatūs gyv. namai.

Plėtra ir problemos. Planuojama esamos orinės šilumos tiekimo trasos DN600 nuo Lietuvos g. 5K-4 iki Girelės katilinės rekonstrukcija (kartu ir jos pavertimas požemine linija). Bus keičiami termofikacinio vandens vamzdžiai iš DN600 į DN350. Šilumos tiekimas numatomoje miesto plėtroje galimas (numatytoje urbanizuoti teritorijoje, komercijos ir pramonės objektų plėtroje. Rekomenduojama plėsti Girelės katilinės panaudojimą, o

Uždaviniai:  renovuoti šilumos tinklus, mažinti šilumos perdavimo nuostolius;  individualių namų šildymui naudoti gamtines dujas ir atsinaujinančius energijos šaltinius;  įgyvendinti šilumos taupymo priemones pastatuose (šiluminės varžos gerinimas, programinio valdymo įrenginiai su šildymo grafikais ir galimybe juos koreguoti);  skatinti vartoti vietinį, ekologiškai švaresnį organinį kurą (miško medžių atliekas, skiedras, šiaudus, šieną, medžių genėjimo atliekas, pakelių šienavimo atliekas ir kt).  modernizuoti Girelės katilinę RK-2, pritaikant kūrenti pigesnį kurą — biokurą; rekonstruoti ją taip, kad būtų galima atsisakyti kamino. Esant galimybėms, 39 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

siūloma visą šilumą tiekti iš Girelės katilinės RK-2, o centre esančią katilinę RK-1 palikti kaip atsarginę bei ilgainiui iš viso jos atsisakyti.  Skatinti daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus ir bendrijas renovuoti (apšiltinti) daugiabučius gyvenamuosius namus, skatinant mažinti šilumos nuostolius.

6.4. Dujų tiekimas

Gamtinių dujų tiekimo sistemą sudaro: magistralinių ir skirstomųjų tinklų vamzdynai ir jų technologiniai priklausiniai. Jonavos mieste gyvena apie 34 238 gyventojai, iš jų 38 % vartotojų, vartojantys gamtines dujas. Gamtinės dujos Jonavos miestui perduodamos ir paskirstomos per Jonavos dujų skirstymo stotį (DSS). Dujų skirstymo stotyje dujų slėgis sumažinamas ir išvalytos bei odoruotos gamtinės dujos paskirstomos vartotojams. Normatyvinė sanitarinė apsaugos zona dujų skirstymo stotims — 500 metrų. Apsaugos zona gali būt tikslinama, atliekant poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą. Vidutinio slėgio dujotiekio tinklais dujos patenka į dujų reguliavimo punktus DRP, kuriuose slėgis sumažinamas iki mažo. 9 lentelė. Gamtinių dujų slėgio reguliavimo punktai ir įtaisai Jonavos mieste. Dujų reguliavimo punktai, vnt. Namų dujų slėgio reguliavimo įtaisai, vnt. Esami 6 97

Mažo slėgio dujotiekio tinklais tiekiamos į gyvenamuosius namus ir smulkiems komunaliniams vartotojams. Jonavoje dujofikuoti visi daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose dujos naudojamos maisto ruošimui. Esamų skirstomųjų gamtinių dujų tiekimo trasų ilgis yra 90,0 km Jonavos mieste. 10 lentelė. Gamtinių dujų vartotojų skaičius Jonavos mieste. Eil.Nr. Vartotojai pagal dujų suvartojimą Jonavos mieste (kub.m/metus) 1 Buitiniai vartotojai 12 729 2 Nebuitiniai vartotojai 46 11 lentelė. Gamtinių dujų suvartojimas Jonavos mieste pagal paskirtį (tūkst. m³). 2005 2006 2007 Maisto pramonė 65 61 58 Energetika 3959 4003 3705 Komunaliniai-buitiniai vartotojai 377 454 482 Gyventojai 394 454 482 Viso: 4795 4956 4677

Uždaviniai:  Gamtinių dujų paskirstymo tinklų plėtrą vykdyti pagal parengus investicinius projektus ir įvertinus jų ekonominį pagrįstumą;  Paskirstymo sistemoje planuojami gamtinių dujų tinklai: prie esamų skirstymo sistemos gamtinių dujų tiekimo tinklų Jonavos mieste numatoma prijungti naujas vartotojus.  Parengti Jonavos miesto savivaldybės gamtinių dujų tiekimo svarbesnių krypčių dujofikavimo schemas;  Riboti užstatymo intensyvumą po 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamų magistralinių dujotiekių vamzdžių ašies, kurie suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus. 40 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

6.5. Elektros tiekimas

Jonavos miesto elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš 330 kV, 110 kV elektros energijos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo. Esamoms elektros oro linijoms buvo priskirtos elektros tinklų apsaugos zonos, kuriose yra ribojama arba draudžiama ūkinė veikla, vadovaujantis Ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 patvirtintomis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis.

12 lentelė. Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Jonavos mieste (išskyrus AB „Achema“) Pavadinimas Vienetai Jonavos mieste 110/10 kV Rimkų transformatorių pastotė vnt 1 330/110/10 kV Jonavos transformatorių pastotė vnt 1 6-10 kV transformatorinės vnt 105 330 kV oro linijos km ~ 4,5 110 kV oro linijos km ~ 14 6-10 kV oro linijos km 6 6-10 kV kabelinės linijos km 121 0.4 kV oro linijos km 38 0.4 kV kabelinės linijos km 82

Skirstomųjų transformatorių pastočių pajėgumas — 57 MVA. Esamų fizinių abonentų skaičius — 14116. Esamas elektros sunaudojimas — 20166000 kWh7 13 lentelė. Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos AB „Achema“. Pavadinimas Vienetai AB „Achema“ 110 kV transformatorių pastotės vnt 3 110 kV linijos km 19,58 110 kV skirstyklos vnt 3 6 kV oro linijos km 184 6 kV skirstyklos vnt 23

AB „Achema“ 2009 metais sunaudojo 315 000 000 kWh.

Kultūros paveldo objektų teritorijose elektros įvadų spintų įrengimą pastatų išorėje reikalinga derinti su Kultūros paveldo departamentu.

Uždaviniai:  patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas;  didinti elektros energijos paskirstymo efektyvumą, mažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose;  skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančiųjų (vėjo, saulės, geoterminė energija, mažoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių, diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus;  atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą (modernizuoti elektros pastotes, iš dalies renovuoti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus);  pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2025 metais sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų bendro pirminės energijos balanso;  išplėsti elektros tinklus Jonavos miesto siūlomoje plėtroje;

41 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

 išplėsti elektros tinklus į suplanuotus ir planuojamus individualių gyvenamųjų namų kvartalus.

6.6. Atliekų tvarkymas

Atliekų tvarkymas viena iš opiausių problemų tiek Jonavos mieste, tiek visoje Lietuvoje, kuriai teka skirti daug pastangų ir lėšų. Jonavos miesto atliekos vežamos į Kėdainių Zabieliškio sąvartyną. Jonavos rajono savivaldybė patvirtino atliekų tvarkymo taisykles, kurios reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymą Jonavos rajone ir Jonavos mieste. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema skirta užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai, užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas. Visi komunalinių atliekų turėtojai turimas atliekas privalo rūšiuoti. Atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką ir kt. komunalinių atliekų turėtojai privalo šalinti į jiems skirtus specialiuosius konteinerius arba pristatyti į atliekų priėmimo punktą. Komunalinių atliekų turėtojai, turintys žaliųjų ar statybos ir griovimo atliekų atliekų, privalo šias atliekas pristatyti į atliekų priėmimo punktą arba užsisakyti specialius konteinerius šių atliekų atskiram šalinimui, apmokant už šias paslaugas pagal savivaldybės Tarybos patvirtintus tarifus. Žaliąsias atliekas komunalinių atliekų turėtojai gali patys kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose. Įmonės, vykdančios žaliųjų zonų (parkų, sodų) priežiūrą ir tvarkymą, žaliąsias atliekas šalina savo kompostavimo aikštelėse arba naudojasi kitų įmonių įrengtomis kompostavimo aikštelėmis (įskaitant regioninę ar savivaldybės kompostavimo aikšteles). Griežtai draudžiama žaliąsias atliekas šalinti komunalinių atliekų konteineriuose ar regioniniuose sąvartynuose. Uždarius Jonavos miesto sąvartyną Jonalaukio kaime, šalia buvusio sąvartyno jau veikia moderni atliekų perkrovimo stotis. Įrengta specifinių atliekų aikštelė, kurioje iš gyventojų nemokamai priimamos buityje susidariusios pavojingos atliekos — liuminescensinės lempos, akumuliatoriai; didžiosios atliekos — nenaudojami baldai; elektros ir elektronikos prietaisai –— televizoriai, šaldytuvai; netinkamos naudoti padangos. Antrinėms žaliavoms skirti konteineriai statomi grupėmis pagal savivaldybės suderintą konteinerių išdėstymo schemą, taip pat atliekų priėmimo punktuose. Metalo atliekas iš gyventojų superka metalo supirkimo įmonės. Geras metalo rūšiavimas — didžiulė ekonominė ir ekologinė nauda. Statybinis laužas priimamas tik Zabieliškio sąvartyne. Statydamos atliekų tvarkymo įrenginius savivaldybės turi bendradarbiauti tarpusavyje.

42 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

7. Socialinė aplinka

Gyvenamosios aplinkos kokybinis vystymas. Mieste, kuriame gyvena beveik 35 tūkstančiai žmonių, gyventojai neturėtų būti visam gyvenimui prisirišę prie tos pačios gyvenamosios vietos. Jos vietos keitimas turi sietis konkretaus gyvenimo tarpsnio veikla, šeimos dinamika ir finansinėmis galimybėmis ir kt. Dabartinis gyvenamojo ploto fondas Jonavoje atitinka Kauno apskrities vidurkį, tačiau atsilieka nuo Lietuvos ir net du kartus nuo ES vidurkio. Mieste dominuoja vidutinio dydžio butai, esantys individualios statybos vienbučiuose ir įvairaus aukštingumo ir talpumo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Sprendžiant gyvenamosios aplinkos kokybinio vystymo problemas, esami daugiabučiai greičiausiai turės būti renovuojami. Kiekvieno jų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklei nustatyti ir įvertinti renovacijos kaštus, tikslinga būtų parengti investicinius projektus. Tik pagerinus gyvenamųjų pastatų konstrukcinių ir inžinerinių sistemų charakteristikas, bus įmanoma sumažintų pastatų eksploatacines išlaidas ir komunalinių mokesčių naštą gyventojams. Didelį dėmesį būtina skirti aplinkai miesto gyvenamosiose teritorijose. Gera gatvių, pėsčiųjų takų, jų apšvietimo, poilsio zonų ir žaidimų aikštelių kokybė, etc., formuoja teigiamą gyventojų požiūrį į savo gyvenamąją aplinką ir skatina teigiamą jų elgseną. Naujai formuojamų miesto gyvenamųjų teritorijų užstatymas ir būsto pasiūlos įvairovė turėtų maksimaliai tenkinti įvairių amžiaus grupių ir socialinės padėties asmenų (specialiuosius) poreikius. Ta atitiktų šiuolaikiškos universalios gyvenamosios aplinkos modelį. Labiausiai ekonominiu požiūriu pagrįsta yra mažaaukščių daugiabučių (iki 3 aukštų) gyvenamųjų namų statyba. Gyvenamojoje teritorijoje turi būti numatyti pagrindiniai socialinės infrstruktūros — švietimo, kultūros, sveikatos it socialinės priežiūros, komerciniai — objektus. Vystant inžinerinę Jonavos infrastruktūrą, būtina gerinti gyvenamojo fondo komunalinių patogumų prieinamumo lygmenį ir kokybę, nes esamu metu apie 10% būstų mieste neturi vandentiekio, kanalizacijos, karšto vandens ar dujų. Šių priemonių visuma leistų racionaliau įsisavinti miesto teritoriją ir taupiau naudoti energetinius išteklius.

Sveikatos įstaigų tinklas ir paslaugos. Sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų kiekis ir paslaugos praktiškai atitinka Jonavos gyventojų poreikius, tačiau tinklas miesto teritorijoje yra netolygus: didelė koncentracija centre, tačiau tai yra sąlygota užstatymo ypatumų – šiaurinėje Jonavos dalyje dominuoja individualūs gyvenamieji namai. Pertvarkant esamus ir steigiant naujus sveikatos priežiūros objektus, būtina atsižvelgti į miesto demografines tendencijas, gyventojų amžiaus grupių santykio pokyčius ir naujų gyvenamųjų teritorijų formavimą. Siekiant užtikrinti patogų PSPC pasiekiamumą ir savalaikį prieinamumą, jų steigimo galimybės užsatatomose teritorijose turi būti numatytos, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir esamų įstaigų tinklą.

Socialinių paslaugų plėtra. Suvokiant, kad miestas yra aplinka visiems, tai yra ir tiems, kurių socialiniai įgūdžiai yra nesuformuoti arba degradavę, būtina vykdyti senyvų, neįgaliųjų ir socialinės rizikos asmenų integracijos į visuomenę politiką. Socialinių paslaugų teikimo pasiūla Jonavoje yra artima paklausai. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skirta nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai, darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis ir socialinės rizikos šeimomis. Demografinė tendencija rodo, kad tokių paslaugų poreikis ateityje greičiausiai tik didės. Socialinio būsto fondo plėtra yra per lėta, pasiūla nedidėja, o paklausa auga, taip pat didėja apnakvyndinimo poreikis. Sprendžiant šias problemas, tikslingas būtų dienos centro su skyriais steigimas (tikslingiausia būtų prie seniūnijų), aprūpinimas transportu ir tinkamų 43 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 sąlygas sudarymas, siekiant pritraukti kvalifikuotus socialinius darbuotojus. Šioje veikloje turėtų talkinti miesto rajonų bendruomenės, kurių nariai geriausiai žino vietinius ypatumus.

Švietimo sistemos optimizavimas. Ištyrus ir įvertinus Jonavos miesto situaciją ir galimas vystymosi prognozes socialiniu, ekonominiu, demografiniu ir kitais aspektais, Švietimo įstaigų tinklo optimizavimas turėtų būti labiau paremtas ne tiek ekonominiais išskaičiavimas, kiek siekiu sukurti harmoningą švietimo ir ugdymo visumą, vienodai prieinamą visems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir socialinės padėties. Visi pradinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai, kurių gyvenamosios vietos yra nutolusios nuo mokymo įstaigų daugiau kaip 2 kilometrus, turi būti organizuotai vežiojami į mokyklą ir atgal į namus, siekiant garantuoti jų saugumą. Mažėjant mokinių skaičiui, ateityje tikslinga būtų numatyti galimybes ir būdus keisti švietimo įstaigų darbo profilį, išlaikant pastatus savivaldybės Švietimo sk. Balanse, tam kad situacijai pasikeitus, vel būtų galima juose vykdyti ugdomąją veiklą. Tačiau atsižvelgiant į miesto centro urbanistinę būklę ir paveldotvarkos rekomendacijas, siūloma iškelti į kitą vietą Kaune g. 9 esančią Jonavos Panerio pradinę mokyklą. Būtina operatyviai reaguoti į pokyčius vietinėje darbo rinkoje. Atsižvelgiant į Jonavos miesto (ir rajono) pramonės įmonių potencialą ir veiklos sritis, didinti vidurinės grandies kvalifikuotų darbuotojų profesinio rengimo apimtis, siekiant išnaudoti vietinius žmonių resursus ir mažinant darbo jėgos nutekėjimą.

Kultūra. Jonavos gyventojai kultūrinių poreikių tenkinimui turi gana palankias sąlygas. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1. gana platus kultūrinių paslaugų ir renginių spektras Jonavoje; 2. geras apskrities centro pasiekiamumas (atstumas nuo Jonavos iki Kauno yra ~30 km), leidžia naudotis labai plačia kultūrinių paslaugų ir renginių pasiūla. Esamas kultūros įstaigų tinklas Jonavoje yra pakankamai gerai išplėtotas ir pagal poreikius prieinamas įvairiems Jonavos gyventojų sluoksniams. Didžioji kultūros įstaigų dalis sukoncentruota centrinėje miesto dalyje. Jonavos miesto kultūros įstaigos aktyviai populiarina krašto kultūrą ir senąsias tradicijas. Tačiau būtina gerinti materialinę kultūros įstaigų bazę, diegti (bibliotekose) modernias technologijas informacijos sklaidai. Plečiantis gyvenamosioms teritorijoms, konsultuojantis su miesto mikrorajonų bendruomenėmis, būtina numatyti lokalinių kultūros įstaigų steigimą prie seniūnijų. Kultūros įstaigų darbas vertinamas teigiamai, tačiau remiantis miesto gyventojų apklausos duomenimis, konstatuotina, kad kultūrinio gyvenimo spektrą galimai pagyvintų kinoteatras.

Sprendiniai. Jonavos miesto socialinės paskirties objektų skaičius ir sklaida mieste praktiškai atitinka miesto gyventojų poreikius. Daugumą gyventojų tenkina teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė. Bendrojo plano veikimo laikotarpiu didžiausias dėmesys turi būti skiriamas socialinės aplinkos kokybės gerinimui, siekiant humanizuoti ir universalizuoti gyvenamąją aplinką, integruojanti skirtingų socialinių grupių asmenis į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau paminėta ir, įvertinus miesto demografinės prognozės duomenis, manytume, kad steigti naujas socialinės paskirties įstaigas reikia, tik atlikus papildomus tikslinius tyrimus. Tačiau gyvenamajai statybai plečiantis į naujas teritorijas, kartu turi būti vykdoma ir socialinių įstaigų tinklo plėtra. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas socialinės aplinkos ir socialinių įstaigų kryptingam modernizavimui. Tam tikslui Jonavos savivaldybė turi rengti ir inicijuoti investicinių projektų rengimą, siekdama aprūpinti naujausiais technologiniais įrenginiais švietimo, kultūros ir sveikatos įstaigos, renovuoti gyvenamuosius pastatus, kompleksiškai vystyti inžinerinę miesto infrastruktūrą. Šių, aukščiau minėtų, ir kitų bendrojo plano 44 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 sprendinių įgyvendinimas, leistų sukurti Jonavos mieste socialiai orientuotą — gyventi, mokytis ir dirbti patogią bei saugią aplinką, kas, neabejotinai, padidintų miesto patrauklumą. Esamai situacijai pagerinti Jonavos mieste siūloma:  vykdyti gyvenamųjų rajonų humanizavimo programą, renovuojant pastatus ir gerinant komunalinių patogumų kokybę;  intensyviau skatinti ir remti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimą, kas sudarytų palankesnes sąlygas tokių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos kompleksiškai renovacijai;  kompleksiškai renovuojamose ir naujai formuojamose miesto teritorijose (ir įstaigose) organizuoti universalią aplinką, prieinamą tiek sveikiesiems tiek specialiųjų poreikių turintiems asmenims;  plečiant miesto gyvenamosios teritorijos ribas, privaloma numatyti teritorijas švietimo, kultūros ir medicinos įstaigoms (PSPC).  gyvenamuosiuose mikrorajonuose, kuriuose yra ženklus gyventojų sėslumas, turi būti numatytos lanksčios galimybės, susiformavus poreikiui, koreguoti arba keisti socialines paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kryptį arba paslaugų pobūdį (pvz.: lopšelis/darželis → mokykla/darželis → pradinė mokykla → neformaliojo ugdymo įstaiga ir pan.);  didinti socialinio būsto ir būsto asmenims su specialiais poreikiais pasiūlą (okie būstai turi būti integruoti bendroje gyvenamojoje erdvėje, siekiant didinti socialinės aplinkos universalumą ir socialinį gyventojų jautrumą);  vykdant socialinės atskirties mažinimo politiką, prie seniūnijų steigti dienos centrus (centro filialus), aprūpinti juos transportu ir kvalifikuotais spcialiniais darbuotojais;  vykdyti nuolatinę socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiaus dinamikos ir socialinių grupių poreikių pokyčių stebėseną;  papildomai išnagrinėti kinoteatro arba universalios žiūrovinės salės miesto centrinėje dalyje realų poreikį ir statybos galimybes;  atlikus tikslinę gyventojų apklausą, nustatyti Viešosios bibliotekos filialų su vieša interneto prieiga realų poreikį ir steigimo galimybes miesto daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonuose (teritorijose, kuriose gyvena daugiau asmenų, disponuojančių mažomis pajamomis).  numatyti socialinių įstaigų renovacijos, remonto ir modernizavimo tvarką ir kriterijus.

45 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

8. Ekonominė aplinka

Užimtumas ir nedarbas. 2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 922 Jonavos rajono savivaldybė paskelbta problemine teritorija. Jonavoje (kaip ir visoje šalyje) didėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Beveik trečdalis jų pramonės įmonių darbuotojai, toliau pagal darbuotojų užimtumą saka švietimo, statybos ir prekybos sektoriai. Neigiamai miesto ekonominę aplinką veikia bedarbių skaičiaus augimas. Didžiausią nerimą kelia ilgalaikių bedarbių skaičiaus didėjimas ir nedarbo lygio kilimas jaunimo iki 25- rių metų amžiaus tarpe. Vertinant ūkio situaciją ir tendencijas, artimiausioje ateityje taip pat prognozuojamas nedarbo lygio kilimas. Jonavoje siekiant išsaugoti darbuotojų kvalifikaciją atliekamas prevencinis mokymas, perkvalifikavimas. Neturintiems profesijos asmenims siūlomas profesinis mokymas (pirminis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas), dalyvaujant viešųjų darbų programoje. Teigiama tendencija darbo paieškos pasiūloje – mažėja nekvalifikuotų bedarbių skaičius, daugėja pasirengusių darbo rinkai.

Pramonės išvystymas. Jonavos miestas yra išaugęs patogioje geografinėje vietoje, kurioje kertasi vietinės ir tarptautinės reikšmės sausumos keliai. Tradiciškai Jonava išlieka vienu iš reikšmingiausių šalies pramonės centrų. Tačiau tiesioginės užsienio investicijos smarkiai atsilieka nuo šalies vidurkio. Jų nepakankamumą dalinai kompensuoja gana didelės materialinės investicijos, kurios Jonavoje beveik atitinką šalies vidurkį (4806 Lt/1gyventojui). Mieste esančiuose dviejuose pramoniniuose rajonuose, vykstant įmonių restruktūrizacijai ir kuriantis naujoms įmonėms, susidarė palanki dirva kapitalo investavimui. Jonavoje veikia didžiausia azotinių trąšų gamykla Baltijos jūros regione, stabiliai dirba baldininkai, porolono gamintojai, statybos ir tarptautinių gabenimų įmonės. Šių įmonių sėkmingo darbo dėka kuriamos ir išlaikomos darbo vietos, o tai yra labai aktualu miestui (ir rajonui) turinčiam didelį nepanaudotos darbo jėgos potencialą. Jonavos mieste, palyginti su kitais šalies regionais, nedidelė žemės sklypų, jų nuomos, gyvenamųjų būstų kaina, gausi jų pasiūla, pakanka pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos, todėl sąlygos plėtoti verslą ir gamybą yra gana palankios. Išvystyta pramonės inžinerinė infrastruktūra, didelė produkcijos dalis eksportuojama į Vakarų Europą, veikia Verslo informacijos centras, sukurta verslo įmonių mokymo bazė. Sudaryta galimybė pasinaudoti ES parama viešosios verslo infrastruktūros plėtrai, diegti naujas gamybos technologijas, plėtoti paslaugų, pramogų ir turizmo sektorių. Iš ES struktūrinių fondų gaunamos lėšos sudaro galimybes savivaldybei sukurti reikalingą viešąją infrastruktūrą, kuri stiprina regiono konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms.

Prekyba ir paslaugos. 2006 m buvo parengtas Jonavos miesto didžiųjų prekybos, paslaugų įmonių ir pramogų centrų išdėstymo specialusis planas. Apie 80 % Jonavos gyventojų aptarnauja esami prekybos ir paslaugų centrai, veikiantys tose miesto vietose, kur yra pakankamas lankytojų skaičius iš aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų rajonų. Pakankamo intensyvumo automobilių transporto srautų (išskyrus automobilių tilto prieigas), kad galima būtų statyti didelius universaliuosius prekybos ir paslaugų centrus šiems srautams aptarnauti Jonavoje nėra. Iš neaptarnaujamų daugiabučių namų teritorijų paminėtina tik centrinėje miesto dalyje esanti zona, kuri sudaro apie 9 % daugiabučių namų užimamos teritorijos. Tai yra didžiausia neaptarnaujama teritorija pagal gyventojų skaičių. Nepakankamas aptarnavimas ir

46 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020 daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoje, kurią riboja A.Kulviečio, Žemaitės ir P.Vaičiūno gatvės, tačiau jau yra parengti prekybos centrų detalieji planai. Sunkiau sprendžiama mažaaukščio užstatymo gyvenamųjų teritorijų aptarnavimo problema, nes dėl nepakankamo gyventojų skaičiaus, didelių prekybos ir paslaugų centrų veikla neapsimoka. Šiose teritorijose galėtų atsirasti iki 1000 kv.m bendrojo ploto prekybos centrai – maisto prekių parduotuvės. Iš kitų svarbias paslaugas miestiečiams teikiančių įmonių paminėtini aštuoni bankų padaliniai, šešiolika vaistinių, devyni vieši belaidžio interneto punktus ir (tik vienas) knygynas.

Sprendiniai. Jonavoje yra kuriamos palankios sąlygos pramonės ir verslo plėtrai, tačiau ekonominis miesto potencialas yra nepilnai išnaudojamas. Aptarnavimo ir paslaugų sektorius išvystymo netolygumus lemia nevienoda gyventojų koncentracija miesto teritorijoje. Jonavos miesto bendrojo plano Ekonominėje dalyje suformuluotų sprendinių įgyvendinimas labiau skatintų investicijas, padėtų miesto gyventojams plėtoti verslus, steigiant smulkaus ir vidutinio verslo įmones, mažintų bedrabystės lygį ir emigraciją. Šių sprendinių visuminis tikslas didinti miesto ekonominį patrauklumą ir skatinti kurti palankią aplinką investicijoms. Tap pasirkti siūlomi šie sprendiniai:  skatinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi, nes, rajone mažėjant dirbančių žemės ūkyje asmenų skaičiui, tai galėtų tapti alternatyva, ieškant pragyvenimo šaltinio;  tolesnis perkvalifikavimo ar kvalifikacijos suteikimo paslaugų vystymas ir intensyvinimas yra būtinas - vystantis ekonomikai, Jonavos rajone mažės žemės ūkyje dirbančių asmenų skaičius.  siekiant iš anksto užkirsti kelią galimų neigiamų socialinių pasekmių plitimui (pvz. nedarbo lygio augimui, asmens gaunamų pajamų mažėjimui, priklausomybei nuo socialinių pašalpų, alkoholizmo plitimui), kvalifikacijos ar profesijos suteikimo programos turėtų būti prieinamos kaip galima didesniam skaičiui regiono gyventojų.  skatinti įmones modernizuoti gamybą, siekiant mažinti energijos sąnaudas, reikalingas vienam santykiniam produkcijos vienetui pagaminti, nes pagal šį rodiklį vis dar atsiliekama nuo ES šalių.  skatinti mieste veikiančias įmones efektyviau diegti aplinkosaugines priemones, informuoti apie galimas paramos lėšas iš ES ir nacionalinių programų, numatyti lėšų reikiamos dokumentacijos pasirengimo išlaidų kompensavimui, siekiant mažinti miesto gamtinės aplinkos teršimą, bei gerinti gyvenimo kokybę;  naujoms įmonėms siūlytina numatyti įvairias mokestines lengvatas (pvz. nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifo sumažinimas);  išnaudojant Jonavos Verslo informacijos centro patirtį ir įdirbį, kelti vietos gyventojų verslumą, organizuojant konsultacijas įmonių kūrimo, finansavimo pritraukimo, vadybos, apskaitos, paramos iš ES struktūrinių fondų klausimais;  ES šalių kontekste Lietuva vis dar priskiriama kaip sąlyginai pigesnės darbo jėgos šalis, todėl būtina informuoti potencialius užsienio investuotojus apie verslo kūrimą, įmonės steigimą ar bendradarbiavimą su vietos bendrovėmis. Savivaldybė turėtų pati rengti ir aktyviai dalyvauti verslo informacinėse mugėse, siekdama plėtoti kontaktus su užsienio savivaldybėmis ir verslo subjektus vienijančiomis asociacijomis.

47 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected] JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. SPRENDINIAI 2010—2020

9. Priedas. Esami ir siūlomi kultūros paveldo objektai Jonavoje.

48 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmonės kodas 133810450, e-paštas [email protected]