Via Baltica“ Šiandien Yra Viena Svarbiausių Mūsų Selėtojai Ir Strategai? Metais Tankams Statyto Betoninio Kelio Rekonstrukcija Nejuda Iš Vie- Tranzito Arterijų
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
2015 m. balandis Nr. 1 (9) ISSN 2029-4514 www.keliai-tiltai.lt Nepriklausomos Lietuvos keliams – 25 Keliai visuomenei 2 3 Mielieji skaitytojai, daugiau vietinių vairuotojų problema. Svarbiausia, kad buvo pastaty- mo metus šalies skola užaugo iki beveik 47 mlrd. litų (beveik 14 mlrd. Šiais metais Lietuva atšventė nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. tas tiesioginis ir patogus kelias ponams, važiuojantiems iš Vilniaus į Pa- eurų). Nuo 2009 m. kelių sektoriaus statybos ir priežiūros finansavi- Tai svarbus žingsnis nepriklausomos Lietuvos istorijos etape. Visi susi- langą. O grįžtantiems savaitgaliais iš pajūrio kurortų į sostinę dabar ne- mas buvo beveik sustabdytas, dėl ko šiandien turime apgailėtinos bū- mąstome, kaip gyvename, ką pasiekėme, ką nuveikėme Tėvynės la- bereikia stovėti milžiniškuose kamščiuose, norint laiku pasiekti namus klės ir nesaugius kelius. bui. Tikriausiai apie tai pagalvoja ne tik Lietuvos piliečiai, gyvenantys ir ramiai išsimiegoti prieš naują darbo savaitę. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo Lietu- šalyje ar už jos ribų, bet ir šalies politikai, valstybės institucijų vadovai. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra ir skaudžių pavyzdžių, vie- vos ir Lenkijos sienos pietuose iki Lietuvos ir Latvijos sienos šiaurėje Ką nepriklausomoje Lietuvoje pasiekė krašto infrastruktūros puo- nas iš jų – pavojingas krašto kelias Vilnius – Molėtai. Šio tarybiniais besidriekiantis kelias „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų selėtojai ir strategai? metais tankams statyto betoninio kelio rekonstrukcija nejuda iš vie- tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, ku- Visi puikiai pamename, kad greitkelis Vilnius – Kaunas ir automa- tos. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos riuo Šiaurės – Pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, gistralė Kaunas – Klaipėda buvo pastatyti tarybiniais metais. Taip pat parengė jau antrą projektą, nes pirmasis Seimo narių buvo atmestas kokia jie yra vežami automagistrale „Via Baltica“. Tačiau šio kelio prie- tais laikais buvo pastatytas ir magistralinis kelias Vilnius – Utena, o ke- – per brangus. Tiesa, įgyvendinti šio kelio rekonstrukciją buvo numa- žiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai už- lias Utena – Panevėžys ir Panevėžys – Šiauliai buvo baigti kiek vėliau. tyta viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. Visi puikiai tenka net esamai kelio būklei palaikyti. Įgyvendinus šį projektą, padi- Smulkių darbų gausu, stambių – galima suskaičiuoti ant vienos žinome, kad Lietuvos įmonės savo pinigų į tokius projektus neinves- dėtų žmonių ir krovinių judėjimas, susisiekimas būtų greitesnis, suma- rankos pirštų. tuoja, nes jų tiek neturi, be to, ir gaila – prašys iš bankų. Kadangi ban- žėtų avaringumas. Šiuo metu jau yra pradedami kelio „Via Baltica“ re- Vienas iš stambesnių – Jakų žiedo prie Klaipėdos rekonstrukcija ir kų apetitas nepamatuojamas, kelio statyba PPP būdu kainuoja beveik konstrukcijos darbai. 3 lygių viaduko statyba. Tada užsakomoji žiniasklaida smagiai trimita- dvigubai daugiau, nei jam reiktų pinigų pasiskolinus tiesiogiai iš vals- Taip pat premjeras A. Butkevičius teigia, kad 2015 m. Lietuvos ke- vo, kad tai unikalus projektas, pirmas toks ne tik Lietuvoje, bet ir Balti- tybės biudžeto. Kalbama, kad biudžete tiek nėra, o skolintis šalis jau lių infrastruktūrai gerinti numatyta 13 proc. lėšų daugiau negu anks- jos šalyse. Tiesa, buvo pastatyti tik 2 pirmieji etapai, o trečiam neužteko nebegali, nes yra viršytas paskolų limitas. Reikia priminti, kad buvu- čiau. Tai padės sėkmingai atlikti priežiūros darbus ir įgyvendinti nau- nei pinigų, nei noro. Pirmuosius du etapus drąsiai galime vadinti auk- si Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paprasčiausiai praskolino Lietuvą, ku- jus statybų projektus. siniais, nes jų statybai buvo išleista tiek pinigų, kad už juos buvo gali- rios skola šiuo metu siekia beveik tiek pat, kiek ir šalies biudžetas. Fi- Lietuvos kelininkams, infrastruktūros puoselėtojams bei statybos ma pastatyti dar vieną tokį viaduką. Taip pat reikia priminti, kad pas- nansų ekspertai teigia, kad A. Kubiliui perėmus valdžios vairą valstybės sektoriaus atstovams linkime sėkmės darbuose, gerų oro sąlygų ir val- tarasis viadukas eismo sunkumų Jakų žiede taip ir neišsprendė, bet tai skola buvo 17 mlrd. litų (beveik 5 mlrd. eurų), o per keturis jo valdy- džios supratingumo. TURINYS Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: Sutvarkyti tiltai kelią pasididžiavimą, jų priežiūra – 4 „Dėmesys kelių infrastruktūrai nemažės“ 23 galvos skausmą Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: 25 Naujosios technologijos tarnauja Utenos regiono keliams 5 „Saugesnį eismą kurkime kartu“ 26 Daugiausia tiltų – Šiaulių krašte. Jais reikia rūpintis 6 Elektroninė kelių rinkliavos sistema Lietuvoje 28 Apgailėtina tiltų būklė Lietuvoje Investicijos į kelius – gerėjančios aplinkos, augančios 9 ekonomikos ir žmonių gyvenimo geresnių sąlygų požymis Suvalkiečiai domisi ir rūpinasi magistraliniu 29 keliu „Via Baltica“ 10 Kai mokyklos neturi stadionų, nelaimė čia pat 30 Lietuva neturi atliekų tvarkymo strategijos 12 Tiektuvas kelių statyboje sujungia kokybę ir ekonomiškumą 32 Šiuolaikinės bituminės dangos keliams 16 Tradicines pašto paslaugas keičia savitarna „Wacker Neuson“ – vokiška kokybė, 21 Kelių priežiūrai įtakos turi kosminės technologijos 34 patikimumas ir garantija ISSN 2029-4514 www.keliai-tiltai.lt BMC-NET Leidėjas VšĮ Baltijos Media Centras Maketo redaktorius Kestutis Jonaitis Spaustuvė „Spalvų slėnis” Direktorius Аlgirdas Aušra Nuotraukos „Baltijos fotografijos linija“, Tinklalapis www.bookprint.lt Redaktorius Mindaugas Aušra „Shutterstock“, Artūras Aušra Tiražas 10 000 vnt. Autoriai Audronė Filimanavičienė Redakcija Laisvės pr. 5, Vilnius Pastaba Redakcija neatsako už reklamų Jolanta Tamošaitienė Tel./faks. +370 5 2481629 turinį ir kalbą. Be raštiško sutikimo Kristina Latviūnienė El. paštas [email protected] kopijuoti ir platinti leidinio tekstus Kalbos redaktorė Anželika Smetonienė Tinklalapis www.keliai-tiltai.lt ir vaizdo informaciją draudžiama. 4 5 Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: „Dėmesys kelių infrastruktūrai nemažės“ „Saugesnį eismą kurkime kartu“ Pripažinta padariusi pažangą Šiemet paskelbtoje Europos transporto tarybos (ETSC) ataskaitoje Lietuva pripažinta padariusi didžiausią pažangą, mažindama žūčių šalies greitkeliuose ir magistralėse skaičių 2004–2013 m. „Esu tikras, kad tokius rezultatus lėmė spartus gerosios pasaulio praktikos, diegiant inžinierines saugaus eismo priemones, taikymas, vadinamųjų juodųjų dėmių keliuose skaičiaus mažinimas, taip pat – nuolat tobulinama vairuotojų rengimo ir kontrolės sistema“, – savo nuomonę išsakė ministras R. Sinkevičius. ETSC ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad šį progresą (trejus metus iš eilės – 2011–2013 m. – vidutiniškai žuvo 11 žmonių, o ataskaitinio laikotarpio pra- džioje – 2004–2006 m. – 48) Lietuva pasiekė kompleksinėmis priemonėmis. Tarp efektyviausių priemonių ETSC pažymėjo lėtėjimo ir greitėjimų juostų plati- nimą ir ilginimą, sankryžų rekonstravimą į žiedines bei atitvarų įrengimą. Iš viso Lietuvos susisiekimo sektoriui 2014–2020 m. numatoma skirti apie 1,45 mlrd. eurų ES fondų investicijų. Beveik ketvirtadalis investicinių lėšų teks tokiems svarbiems TEN-T kelių plė- tros darbams kaip geometriniams parametrams tobulinti (ilginamos ir / ar pla- tinamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos), vis naujiems apšvietimo ruožams reng- ti, vieno lygio sankryžoms, apsisukimams naikinti, skirtingų lygių sankryžų pa- rametrams tobulinti, kliūtims šalikelėse šalinti ir intelektinėms eismo saugos sis- temoms diegti. Tikslas – nulis žūčių keliuose Susisiekimo ministras R. Sinkevičius, vertindamas pastarųjų metų saugaus eismo tendencijas, pastebi, kad yra kuo pasidžiaugti, taip pat – ir kur pasitemp- ti, permąstyti veiklos kryptis, mastus. Lietuva įvykdė ES šalių priimtoje Veronos deklaracijoje numatytą tikslą – 2001–2010 m. bent 50 proc. sumažinti eismo įvykiuose žuvusių žmonių skai- čių – mūsų valstybėje per šį laikotarpį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 57,5 proc. Ta- čiau laukia nauji iššūkiai. Europos Komisijos išleistoje Baltojoje knygoje iki 2020 m. yra siekis sumažin- ti eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių 50 proc. Lietuvai nuo 2010 m. jau pavyko šį skaičių sumažinti 12 proc. „Pastaraisiais metais saugaus eismo situacija mūsų šalyje išlieka stabili, ta- BFL BFL čiau žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, tarp Europos Są- jungos valstybių narių Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių, – pastebėjo minis- tras. – Todėl pagrindinis ir svarbiausias mūsų tikslas – mažinti šį skaičių iki nu- Vyriausybės dėmesys kelių infrastruktūros vystymui per artimiausius metus Labai svarbu užtikrinti Rytų – Vakarų transporto koridoriaus infrastruktūros plė- Susisiekimo ministerija, siekdama ir ateityje optimaliai spręsti saugaus eismo lio žūčių keliuose.“ trą, tai leistų pagerinti prekybinius mainus tarp Europos Sąjungos šalių ir Rytų vals- Statistikos duomenimis, 2014 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 265 žmo- nesumažės. Iš 2014–2020 m. Europos paramos lėšų bus skiriama jau pradėtų tybių. Rytų – Vakarų krypties infrastruktūros plėtrą apima transeuropinio tinklo kelio problemas, per naują Europos Sąjungos (ES) finansinį 2014–2020 m. periodą nės, tarp jų – 24 nepilnamečiai, 2013 m. – 256, 2012 m. – 302. Šiemet eis- įgyvendinti projektų tęstinumui užtikrinti, taip pat – naujų strateginių E85 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros