Rambynas Nr. 1 (15) 3
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
1 (15) 2019 m. gegužė ISSN 2029-0756 Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys 2019 m. 1 (15) Spaudos projektą „Rambynas – Mažosios Lietu- vos etnoregiono savitumo išsaugojimui – 2019“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos TURINYS rėmimo fondas Edmundas MAŽRIMAS 2 Prisimenant Pagėgių krašto šaulius Dalia KISELIŪNAITĖ 13 Re da kci nė ko le gi ja Kuršių nerijos kuršininkai – nykstanti kultūrinė ir kalbinė bendruomenė Dia na Mi la šaus kienė – vy riau sio ji re dak to rė Eu ge ni jus Ski pi tis – leidinio sudarytojas Rasa ŠIMKuTĖ 21 Lietuvininko tvirtybė. Majorą Joną Šimkų prisimenant Ma ry tė Ge čie nė Giedrė SKIPITIENĖ 26 Bi ru tė Žem gu lie nė Regina Jokubaitytė – „Verdainės“ motina Juo zas Ver cin ke vi čius Darius KINIuLIS 29 Imperijų muitinės ir atgimęs Tauragės muziejus Pauliaus Lileikio fotoistorijos: Panemunė 35 Rengėjas (leidėjas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“ Egidijus BACEVIČIuS 38 Trakėnų veislės žirgai garsina gimtinę Finansiniai rėmėjai Helena ŠvanyTĖ-ČERNIAuSKIENĖ 45 UAB „Senasis Rambynas“, UAB „Veižas“, Iš kūrybinio rašytojo Rimanto Černiausko palikimo Pagėgių savivaldybės tarybos nariai: Edgaras Kutu- rys, Eugenijus Dargužas, Ramutė Valančienė, Algis Aksavera MIKŠIENĖ 52 Grublys, Remigijus Kelneris, Kamana Rasa ir Sigitas Stoniai, Marytė GEČIENĖ 55 Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, Edukacinės erdvės mokyklos aplinkoje 2018 m. parėmę draugiją 2 proc. pajamų mokesčiu, taip pat visi, įsigiję ir užsiprenumeravę žurnalą Zusammenfassung 61 „Rambynas“ Abstract 63 Informaciniai rėmėjai Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ Viršelio nuotrauka. Vokiečių rašytojos Ulos Lachauer knygos “ Rojaus kelias” herojės Lėnės Grigolaitytės- Kondrata- vičienės namas Bitėnuose. Romano Borisovo akvarelė 2006 m. Rambynas Nr. 1 (15) 3 Zita MAŽEIKAITĖ Nuo Rambyno Aure – Mažvydo karvės rupšnoja sultingą žolę pastoriaus pievose. Pilvai – kaip tos rudos statinės iš Tilžės bravoro, tešmenys velkas žeme, seniai nemelžtos, pertvinkusios. Mūkia, sustojusios pusračiu – taip ilgesingai ir graudžiai kaip laivų sirenos. Rūkas driekiasi pažeme tartum pienas, šliaužia Rambyno šlaitais į Bitėnų kapines, kur sugulę ilsisi lietuvninkai. 4 Rambynas Nr. 1 (15) PRISIMENANT PAGĖGIŲ KRAŠTO ŠAULIUS Edmundas MAŽRIMAS Kultūros paveldo specialistas Šiemet Lietuvos Šaulių sąjunga mini 100-ąsias įkūrimo metines. 1919 m. birželio 27 d. laikoma LŠS įkūrimo diena. LŠS su- manytojas – Matas Šalčius, įkūrėjas – Vladas Pūtvis-Putvinskis, kurio kilmės šaknys, tė- vonija yra Tauragės krašte. Šauliškos idėjos ir judėjimas iš Kauno greitai sklido po visą Lietuvą, o vėliau ir Mažojoje Lietuvoje. Tauragės šaulių sąjungos rinktinė užgi- mė kovų su bermontininkais kontekste ir jau 1919 m. spalio 22 d. buvo išrinkta valdyba, kurią LŠS Centro valdyba patvirtino lapkri- čio 4 d. Prieškaryje beveik kiekvienas baž- nytkaimis turėjo savo šaulių būrius, kuriuos steigė ir jiems vadovavo mokyklų mokytojai, valstybinių įstaigų tarnautojai, atsargos ka- rininkai, kiti miestelio inteligentai. Tauragės apskrityje šios organizacijos steigėsi ir tvirtė- jo iki pat sovietinės okupacijos. Nors Klaipėdos krašto Šaulių sąjunga pri- Lietuvos Šaulių sąjungai – 100. Ženklas klausė Centro valdybai, tačiau čia šauliai kū- rėsi kitokioje aplinkoje ir jų veikla dėl krašto įtvirtinti ir ginti lietuviškumą. Jau iki 1923 m. pa- aplinkybių kiek skyrėsi nuo Didžiosios Lie- baigos Klaipėdos krašte buvo įsteigti 9 šaulių bū- tuvos. Kalbant apie Tauragės krašto paribio riai: Klaipėdos, Priekulės, Katyčių, Kretingalės, gyvenimą, šiandien užsimename ir apie Pa- Vanagų, Kintų, Plaškių, Šilutės ir Pagėgių. Rink- gėgių bei jos apylinkių šaulius, apie Tauragės tinė rengė karinius apmokymus, daug dėmesio ir Pagėgių šaulių bendrą veiklą. Straipsnis skyrė kultūros, sporto, rikiuotės klausimams. parengtas naudojantis tarpukaryje leistu lai- Nuo 1928 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos šauliai tu- kraščiu „Trimitas“ ir kitomis to meto publi- rėjo uniformą, panašią į Didžiosios Lietuvos šaulių, kacijomis. tik ne pilką, o žalsvą. Nuo 1924 m. birželio 24 d. Lie- tuvos šaulių sąjunga tapo pavaldi krašto apsaugos Šaulių veikla Mažojoje Lietuvoje ministrui, o 1935 m., priėmus naują šaulių sąjungos įstatymą, rinktinių vadais buvo paskirti apskričių Klaipėdos krašte Lietuvos šaulių są- kariniai komendantai. junga veikė 1923-1939 m. Šauliai buvo Šauliai, tarp jų ir Tauragės IV rinktinės šauliai, da- pavaldūs XX šaulių rinktinei, siekė krašte lyvavo 1923 m. sausio 10-15 d. Klaipėdos sukilime. Rambynas Nr. 1 (15) 5 1923 m. pradžioje buvo suburta per tūkstan- tį būsimų sukilėlių iš šaulių ir kariuomenės. Sukilimo metu žuvo 4 šauliai, 3 buvo sužeis- ti. 1939 m. kovo 22 d., Klaipėdos kraštą at- plėšus nuo Lietuvos, šaulių veikla nutrūko. Pagėgių būrys Pagėgių miesto šaulių būrys įsteigtas 1923 m. gruodžio 7 d. tuometinio XX Klai- pėdos šaulių rinktinės vado Jurgio Bruve- laičio. Pirmosios valdybos pirmininku buvo Butkus, pavaduotojas Zingfeldas, sekreto- rius Augustaitis, pavaduotojas Aušra, iždi- ninkas Kybrancas, pavaduotojas Brožaitis. 1926 m. šaulių būrys padidėjo tris kar- tus. Tais metais įsigijo vėliavą, vėliau būry- je įsteigtas dūdų orkestras, suorganizuota meno sekcija. Visą laiką sėkmingai veikė sporto klubas. Didesnė šaulių dalis akty- viai dalyvavo Giedotojų draugijos mišriame chore. Iš Pagėgių šaulių būrio, kaip atskiri padaliniai, atsiskyrė Panemunės šaulių bū- rys, Geležinkelininkų šaulių būrys, Pagėgių Antanas Žmuidzinavičius 1929-1934 m. Šaulių sąjungos centro val- šaulių moterų būrys ir šaulių rėmėjų būrys. dybos pirmininkas Iš viso būrio apdovanoti garbinga Šaulių Žvaigžde šauliai Lekšas ir Jonas Juodkazis. Kultūrinė veikla Pagėgių šaulių būrio vadais per gyva- vimo laiką buvo: Aušra, Augustaitis, Jonas 1934 m. susibūrė Pagėgių geležinkelininkų šaulių Juodkazis, Deikis, ltn. V. Šimkus, Račkaus- būrio choras. Choro pirmininku paskiriamas ats. kapi- kas, ltn. Kavaliauskas; kuopos vadais: ltn. tonas Marcinkevičius, tačiau jis taip pat buvo ir šaulių Jatulis, Abramikas; būrio valdybos pirmi- tarybos pirmininkas, todėl nuo choro reikalų nusiša- ninkais: Butkus, Aušra, Bubelis, Brožaitis, lino. Jį pakeitė gimnazijos direktoriaus pavaduotojas J. Juodkazis, V. Senkus, Germanavičius, šaulys Kavaliauskas. Choro dirigentu pakviečiamas Kavaliauskas; būrio pirmininkų pavaduoto- žinomas chorvedis šaulys jaun. ltn.V. Šimkus. Jaunas jais: Zingfeldas, Dilys; sekretoriais: Augus- kolektyvas per porą metų ne tik parengė programą, taitis, J. Mackus, Vl. Balčiūnas; valdybos na- bet ir spėjo su koncertais apsilankyti Šiauliuose, Tau- riais: Aušra (sekr. pavad.), Kybrancas (ižd.), ragėje, Kelmėje. Choras, minėdamas savo dvejų metų S. Guzikas (ižd.), J. Mackus (ižd.), Bubelis sukaktuves, spalio 10 d. gimnazijos salėje surengė kon- (ižd.), Brožaitis (ižd. pavad.), M. Smilgys certą. Dalyvauti koncerte pasikvietė ir operos solistus (ūkio vedėjas), Štangenbergas (turto globė- Antaną Kučingį bei Stasį Santvarą.2 jas), Vl. Balčiūnas, J. Bartkus, M. Smilgys, Šaulių dramos sekcijai vadovavo šaulys Jonas Šimkus; kontrolės komisijoje: Mickaitis, Ir- Petkūnas. Jis parengdavo ir režisuodavo vaidini- zelis, J. Bartkus, Kenstavičius, Štangenber- mus, kurie buvo rodomi ne tik Pagėgiuose, o ir ki- gas. Būrio kariniam paruošimui vadovavo tuose Lietuvos miestuose bei Tilžėje. Keletas šaulių ats. j. ltn. Dėdinas. 1931 m. įsikūrė būrio vaidintų pastatymų: komedija „Karolio teta“ (1930 moterų skyrius, kuriam vadovavo Kotryna m.), Klaipėdoje suvaidinta Putino drama „Valdo- Juodkazienė, bei savišalpos sekcija, kuriai vo sūnus“ (1931 m.), Pagėgiuose Heidemano salėje vadovavo Germanavičius. Meno sekcijai va- vaizdelis iš nepriklausomybės kovų „Laisvės kovo- dovavo šaulys Jonas Petkūnas, sporto sekci- tojai“ (1931 m.), Vydūno vieno veiksmo paveikslas jai „Sporto klubas“ – Gintautas. Būrio gar- „Ragana“ (1932 m.), moterų skyrius vaidino „Pa- bės pirmininku išrinktas Martynas Jankus. skolink man savo žmoną“ (1934 m.), dviejų veiksmų 1939 m. išrinkta paskutinė būrio taryba: operetę „Adomas ir Ieva“ (1934 m.). Šauliai vaidino Kaškelis, Žilinskas, Henrikas ir Jagėla. Re- ir kitose salėse, veikla nenutrūko iki pat šauliškos vizijos komisija: Mekas, Zinevičius ir Dirsė. veiklos uždraudimo. Atstovas į rinktinės suvažiavimą – Paškevi- Būrio šauliai turėjo veiklų šaulių būrio dūdų or- čius.1 kestrą ir „Sporto klubą“ bei futbolo komandą. 6 Rambynas Nr. 1 (15) Šauliškos idėjos atsispindėjo ir mergaičių prižiūrimuose darže- Pagėgių geležinkelio stotis. Šios stoties geležinkeliečiai susibūrė liuose. 1933 m. į šaulių sąjungą Pagėgių pašto viršininkas Jonas Petkūnas (viduryje), režisavęs šaulių scenos mėgėjų vaidinimus. Iš kng. Vytautas Juodkazis. Ma- žoji Lietuva-mano gimtinė, - Vilnius, 2011, p.196 Rambynas Nr. 1 (15) 7 Kūno kultūros stovykla Rambyne 1934 m. rugpjūčio 19 d. Iš Edmundo Mažrimo archyvo Šaulių pratybos prie Mažosios Lietuvos sienos Požerūnuose 1926 m. Pagėgių pašto tarnautojai, uolūs šauliai, vadovavę Pagėgių šauliams, Jonas Juodkazis su žmona Kotryna ir vaikais. 1935 m. Iš kng. Vytautas Juodkazis. Mažoji Lietuva-mano gimtinė, - Vilnius, 2011, p.159 8 Rambynas Nr. 1 (15) Iš Pagėgių šaulių organizavimo. Būryje veikė savišalpos sekcija, kuriai vadovavo gyvenimo šaulys Germanavičius. 1932 m. būrys sukaupė 3545 Lt, o išleido 2515 Lt. Iš būrio grandžių Panemunėje ir Lauksargiuose įsteigti 1930 m. Pagėgių šauliai nauji būriai, kuriems teikiama visokeriopa pagalba.4 buvo aktyvūs, neužleido vei- 1933 m. būrys aktyviai prisidėjo rengiant Rambyno šventę, klos pirmumo kitoms miesto gausiai dalyvavo Klaipėdos krašto atgavimo minėjimo