Prūsijos 1576 M. Žemėlapis Ir Mažoji Lietuva

48 KULTŪROS PAVELDAS

Algirdas Antanas Gliožaitis

PRŪSIJOS 1576 M. ŽEMĖLAPIS IR MAŽOJI LIETUVA

Prieš 440 metų Karaliaučiuje buvo išleistas Prūsijos žemėlapis. žemėlapiuose esamus netikslumus ir sukaupta daug vertingos Jo visas pavadinimas Prvssiae tai Prūsija – labiausiai šlovinga informacijos. Jo dėmesys buvo sutelktas į krašto kartografavimą Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas aprašymas ir jo istorijos bei etnografijos tyrimus, o ne į sielovadą. Jis jau apie (Prvssiae Das ist des Landes zu Preussen Welches das herrli- 1555 m. sudarė ir išleido Livonijos žemėlapį, kuris neišlikęs arba chste Theil ist Sarmatiae Europeae, Eigentliche und warhafftige iki šiol dar nerastas. Žemėlapis buvo sudarytas ne iš jo paties Beschreibung; trumpinys: Prūsijos 1576 m. žemėlapis). Prūsi- surinktos informacijos, o naudojantis senesniais žemėlapiais ir iš ja tapo ne tik knygų leidybos lietuvių kalba, bet ir išsamaus įvairių šaltinių gauta informacija. baltų krašto kartografavimo pradininkė. Žemėlapio sudarymo Vienas iš žinomų K. Henenbergerio sukritikuotų žemėlapių yra iniciatorius, organizatorius ir svarbiausių darbų atlikėjas yra vokiečių kartografo S. Miunsterio mokinio, kunigaikščių bibliote- Kasparas Henenbergeris (1529–1600; lot. Gasparo Henneberg kininko, kartografo ir leidėjo Henriko Zelo (voK. Heinrich Zell; ? – Erlichensi; vok. Kaspar Henneberger). 1564) Prūsijos žemėlapis (Prvssiae Descriptio), kuris yra Abraha- XVI a. pirmoje pusėje ir net vėliau žemėlapiai buvo braižomi mo Ortelijaus (lot. Abraham Ortelius, 1527–1598) 1570 m. atlase pagal: vokiečių astronomo, kartografo ir mechaniko Petro Apiano Pasaulio vaizdas (Theatrum Orbis Terrarum). Prie žemėlapio yra (vok. Schriften von Peter Apian, lot. Petrus Apianus, 1495–1552); pridėtas ir trumpas Prūsijos aprašymas. Jo tekstas toks: Prussia, nyderlandų gydytojo, filosofo, pedagogo, kartografo, graverio lotyniškai Borusija, anksčiau vadinta Hulmigeria; tolimesnė šalies ir astronominių instrumentų kūrėjo Gemo Frisijaus (ol. Gemma dalis, netoli Vyslos, vadinama Culmigeria. Pirmoji mintis tokia, kad Frisius, 1508–1555); vokiečių matematiko, geografo ir renesan- provincijoje gyvena žmonių, kurie kadaise glaudėsi pagal Tanaim so epochos mokslininko Sebastjano Miunsterio (vok. Sebastian (Dniepro vert.) upę, žyminčią Europos ir Azijos ribą, bet, pavargę Münster, 1489–1552); vokiečių matematiko ir astronomo Jurgio nuo nevaisingos žemės ir siekdami geresnės, atvyko į Hulmigeri- Rhetiko (vok. Georg Joachim von Lauchen, lot. Rheticus, 1514– ja; gyvenant ten, juos viliojo paieška geresnių vietų, o tokių regio- 1574) bei kitų mokslininkų darbuose aprašytus metodus. Juose nų vardai jiems buvo žinomi iš pasakojimų. buvo aprašyti ir galimi geografinių koordinačių (geografinio plo- Prūsijos regionas yra derlingas kviečiais, pakanka drėgmės, čio ir ilgio) nustatymo metodai. Deja, to laikotarpio žemėlapius ir šiandien pilnas ūkininkų, turintis ne tik daug ambicingų mies- galima įvardinti tik kaip schemiškus, kurie nebetenkino sparčiai tų, jūrą, bet taip pat jis yra ir malonus. Yra daug galvijų, dalį jų besivystančių Europos monarchijų poreikių. sumedžiojama, daug žuvies. Prūsija ribojasi iš rytų su Lietuva, Manoma, kad pirmieji žemėlapiuose netikslumus pastebėjo iš pietų su Lenkija, iš šiaurės su Livonija, iš vakarų su dalimi Po- pakrantėmis plaukdami jūrininkai. Jie tapdavo plaukiančių laivų meranijos. Šiandiena pakrantėse yra kryžiuočių miestai ir pilys; katastrofų priežastimi. Tokias vietas jūrininkai pasižymėdavo ir tačiau šalies viduje kaimai su senais gyventojais išlieka. Atskirais turimus žemėlapius pataisydavo. Sausumoje į žemėlapių netiks- intarpais jie siekia ir jūrą. Dabartinis pakrantės miestas Karaliau- lumus žvelgdavo atlaidžiau. Vienas iš pirmųjų pradėjusių kritiškai čius (Montemregium), kur dabar yra Princo būstinė, yra Čekijos vertinti sausumos žemėlapius yra K. Henenbergeris. (Bohemijos) karaliaus darbas. Elbingas, Gedanum, kurį dažniau- K. Henenbergeris – Prūsijos teologas, istorikas, geografas siai vadina Gdansku, yra puikūs miestai su didžiaisiais pirkliais. ir kartografas. Studijas Karaliaučiaus universitete baigė 1554 m. Tai Miunsteris. Taip pat dar žiūrėta Kromerio lib. 3. rerum Poloni- Po studijų buvo Dumnavos (vok. Domnau, rus. nuo 1946 m. carum; Erazmus Stela Senoji Prūsija. Dvi knygos. Домново), Ylavos (vok. Deutsch Eylau, lenk. Iława), Jurgena- Prūsijos aprašymas yra siejamas su jos istorija. Jame minima vos (vok. Georgenau, rus. nuo 1946 m. Рощино), Miulhauzeno Europos ir Azijos ribą žyminti Tanaim upė yra minima ir Herodoto (vok. Mühlhausen, rus. nuo 1946 m. Гвардейское) parapijų, o nuo istorijos IV knygos 110–123 skiltyse. Jose aprašomas skitų kraus- 1590 m. Karaliaučiaus – Lyvenikės (vok. Löbenicht) ligoninės ku- tymasis2. Vėlesnis ir dabartinis jos pavadinimas yra Dniepro upė. nigu. Biografai nustatė, kad mokėjo lietuvių kalbą ir pamokslus Apie ją bei skitus yra rašoma ir prie kunigaikščio M. K. Radvilos Lie- vietos lietuviams sakė jų gimtąja kalba. Tačiau jį daugiau domino tuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m. žemėlapio pridėtos Dnie- Prūsijos žemėlapiai negu sielovada1. pro upės schemos paaiškinime Skaitytojui (Lectoris). Jame rašoma: K. Henenbergeris jau studijų metu susidomėjo kartografija ir Skaitytojui. Du dalykai labiausiai vertė mus prie mūsų geografinio buvo surinkęs Prūsijos ir kitų kraštų žemėlapių rinkinį. Prūsijos žemėlapio pridėti Dniepro traktą. Pirmiausia – noras parodyti šios žemėlapiuose jis įžvelgė daug netikslumų. Nusibraižydavo tokių upės ilgį, nes, be Dunojaus ir Volgos (kuri tik prasideda Europoje, o vietų schemas ir vykstančius į ten pažįstamus žmones prašyda- tikrumoje yra ne Europos, o Azijos upė), Europa ilgesnės ir plates- vo juose pažymėti trūkstamą informaciją. Neretai ir pats vykda- nės upės neturi. Taigi XVII a. Europos ir Azijos riba jau buvo dalis vo į tokias vietas. Taip buvo įsitikinta apie senuosiuose Prūsijos Volgos upės. Tik XVIII a., vadovaujantis švedų karininko, Rusijos 49 KULTŪROS PAVELDAS belaisvio J. Strahlenbergo (šv. Philip Johan von Strahlenberg arba rektorius, skaitė geometrijos paskaitas. Taip pat vokiečių mate- Stralenberg;1676–1747) surinkta etnografine medžiaga ir siūlymu, matikas, 1573–1577 m. Karaliaučiaus universiteto rektorius Ni- Europos riba perkelta iki Uralo kalnų ir Uralo upės3. kolajus Neodomus (vok. Nicolaus Neodomus; 1535–1578) ir kt. Kritiškai K. Henenbergeris vertino ir V. Grodeckio 1570 m. K. Henenbergerio žemėlapio tyrinėtojai nustatė, kad geografiniai Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Moskovijos žemėlapį (Po- ilgiai skaičiuoti nuo Karaliaučiaus tvirtovės bokšto meridiano. loniae, Litvaniae, Rvssiae, Prvssiae, Moscoviae...) bei kt.4 Tai jį K. Henenbergeris Prūsijos žemėlapio autorinį originalą, tikėtina, paskatino dar intensyviau rinkti duomenis naujam Prūsijos že- nubraižė pats. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad jam braižyti mėlapiui. Kai kurie įtakingi Prūsijos pareigūnai žinojo apie jo su- žemėlapį padėjo ir sūnus Hansas. Dalį žemėlapio užrašų sueiliavo kauptą informaciją naujam Prūsijos žemėlapiui ir ragino jį išleisti. poetas Ambrosijus Lobvasleras (Ambrosius Lobwasler D.). Tikėti- K. Henenbergeris aiškino, kad surinktos informacijos dar nepa- na, kad leidybinį originalą nubraižė ir devyniose medžio lentose, kanka ir kad jis vienas, be valstybės ir turtingų žmonių pagalbos kurių kiekvienos matmenys 32x35,5 cm, išraižė graveris Kasparas. naujo žemėlapio išleisti nepajėgs. Felingeris (vok. Kaspar Felbinger; ? – iki 1595). Žemėlapį 1576 m. K. Henenbergerio sumanymą parėmė Prūsijos kunigaikštis Karaliaučiuje išspausdino Jurgis. Osterbergernas (vok. Georgen Albertas Frydrichas Prūsas (vok. Albrecht Friedrich von Preußen; Osterbergern; 1542–1602). Žemėlapio mastelis apie M1:370 000, 1553–1618) ir Brandenburgo-Ansbacho markgrafas Jurgis Frydri- o suklijuoto iš devynių lapų matmenys 98,5 cm pločio ir 88, 3 cm chas vyresnysis (vok. Georg Friedrich der Ältere; 1539–1603). Jie aukščio5. Kai kurie jo egzemplioriai yra apjuosti siauru rėmeliu. Tai skatino valstybės pareigūnus, didžiūnus, laisvuosius vežėjus, už- vienas iš pirmųjų sieninių žemėlapių Europoje. eigų savininkus ir kitus protingus žmones rinkti naujajam Prūsijos Žemėlapyje prie viršutinio ir apatinio rėmelio išdėstytuose žemėlapiui informaciją ir atlikti matavimus, teikti K. Henenberge- stačiakampiuose laukeliuose yra vokiečių kalba žemėlapio turinį riui ir kitokias paslaugas. Gautą informaciją K. Henebergeris jam aiškinantys ir papildantys įrašai. Laukeliai yra apjuosti rėmeliais, prieinamais būdais tikrindavo. Pavyzdžiui, palygindavo iš kelių kurie papuošti augaliniais ir geometriniais ornamentais. šaltinių gautą informaciją, pats vykdavo į vietovę įsitikinti ir kt. Vidurinis laukelis prie viršutinio rėmelio apjuostas K. Henenbergeriui talkino ir Karaliaučiaus universiteto moks- plačia ornamentais papuošta juosta. Joje įkomponuoti ir skydai lininkai. Tai vokiečių matematikas ir gydytojas prof. Matas Stojus su herbais. Laukelyje užrašytas žemėlapio pavadinimas Prvs- (vok. Matthias Stojus arba Stoius, Stoy; 1526–1583). Jis buvo siae tai Prūsija – labiausiai šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, asmeninis kunigaikščio Alberto Frydricho Prūso gydytojas ir kurį jos tikras ir teisingas aprašymas (1 pav.). Po jo prierašas, kad laiką su pertraukomis nuo 1562 m. Karaliaučiaus universiteto žemėlapis sukurtas Prūsijos kunigaikščio Alberto Frydricho Prū-

1pav. Žemėlapis Prvssiae tai Prūsija – labiausiai šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas aprašymas. 1576 50 KULTŪROS PAVELDAS so garbei. Jo tekstas toks: Šviesiausiojo ir kilmingiausiojo kuni- VII. Galindas (GALINDO) gavo žemes, kurios ribojosi su gaikščio ir pono Albrechto Frydricho, Brandenburgo markgrafo Mozūrija ir tęsiasi nuo Alnos upės iki Lėciaus (Lötzen) prie di- Prūsijoje ir Pomeranijos Ščecine iš Kašubijos, Vendeno hercogo, delio Sniardvų ežero (Spirdingsee) ir kurios buvo pavadintos jo Niurnbergo pilies grafo ir Riugeno princo, garbei. Po to rašoma, vardu – Galindų kraštu. Didelė to krašto dalis dabar priklauso kad žemėlapį: Sukūrė Kasparas Henebergeris iš Erlicho, Kara- Varmijos (Varmia) vyskupystei su buveine Lidzbarko (Heilsberg) liaučiaus Lyvenikėje princo ligoninės pastorius. pilyje. Ten išaugo ir Vartenburgo (Wartenburg) gyvenvietė. Įrašas užbaigiamas. eiliuotu tekstu, skirtu kunigaikščiui Al- VIII. Varmis (VARMO) gavo žemes tarp notangų, galindų ir bertui Frydrichui Prūsui. Jo tekstas toks: Maloningasis valdove pagudėnų (Pogesanien). Jis mirė labai jaunas, todėl kraštas pažiūrėkite į šį žemėlapį, kuriame jums dievo duota žemė yra buvo pavadintas jo žmonos Ermijos (Ermia) vardu. Taigi, vokie- kruopščiai ir geografiškai teisingai meistro ranka nubraižyta. Te- čių literatūroje kraštas vadintas Ermijos žeme (Ermland), tačiau gul Jums tai patinka ir taip jūs pagirsite mano darbą ir duosite raštuose lotynų kalba išliko Varmijos pavadinimas. man didelį paskatinimą. Brangus Dieve, noriu mūsų žemei ramy- IX. Hogas (HOGGO) gavo žemes, kurias nuo pagudėnų teri- bės ir taikos, kad joje žodis ir teisingumas žydėtų visą laiką. Po torijos skyrė Pasargės (Passarge) ar Paslenkos ir Vaskos (Wees- jo užrašas Ambrosijus Lobvasleras D. ke) upės ir Drūso ežeras (Drausensee). Vokiečių kalba šis kraš- Kairysis viršutinis laukelis prie viršutinio rėmelio. tas vadintas Aukštutine žeme (Hockerland, Oberland), bet lotynų Jo Įrašas pavadintas Prūsijos krašto pasidalijimas senovėje kalba – Pogezania, pagal Hogo dukters vardą Pogia. (Theilung der Alten dieses Landes Preussen), jame glaustai ap- X. Pomezas (POMEZO) pavadino gautą valdyti kraštą Pame- rašytos vienuolika baltų žemių. Įrašo teksto vertimas: dė (Pomezanija, Pomezan), t. y. pagal savo vardą. Jis driekėsi Vaidevutis (VIDIVUTO arba VIDINITUS), kaip kad jį kai kas va- tarp Vyslos, Vaskos ir Osos (Ossa) arba Mokerio (Mocker) upių. dino, prūsų karalius, 573 Viešpaties metais, sulaukęs 116 metų XI. Chelmas (CHELMO) gavo valdyti Kulmo kraštą, kuris amžiaus, kartu su savo broliu Kriviu Bruteniu (BRUTTENO) au- buvo išsidėstęs tarp Vyslos, Osos arba Mokerio ir Driebnitzo kodami save dievams žengė į laužą. Prieš tai jis padalino savo (Driebnitz). žemės sritis dvylikai sūnų. Ten yra daug gyvenviečių ir pilių. Šiame krašte yra malonus Sūnui Litphui (LITPHO), arba Litalanui (LITALAN), jis atidavė kampelis, pavadintas Sosanu (Sossan). Kita graži vieta yra va- Žemutinę Lietuvą ir tokiu būdu paskyrė jį karaliumi. Tačiau broliai dinama Liovišų žeme (Löwische Land), kurioje yra Kulmo vys- nuvertė jį, nes Litalanas buvo atsakingas už Krivio mirtį. Liku- kupo būstinė. siems vienuolikai sūnų prūsų žemės buvo padalintos taip: Maža, bet tankiai apgyventa ir derlinga yra Huntau (Huntaw) I. Zamis (ZAMO) gavo vandenų apsuptą kraštą, kuris pa- vietovė. Yra ir sala prie Marienburgo (Margenburg), pavadinta gal jo vardą buvo pavadintas Sambija (Samland – tariasi Zam- Didžiuoju Verderiu (Großes Werder). Mažasis Verderis (Kleines land – vert.). Vakaruose ir šiaurėje kraštą ribojo atvira jūra (Bal- Werder) yra Pomerelijos (Pommerellen) krašte. Vokiečių Ordino tija – vert.), rytuose – Kuršių marios ir Deimenos (Deime) upė, riteriai įdėjo daug lėšų ir sunkaus darbo atskirdami pylimais ir pietuose – Prieglius ir Aistmarės (Frisches Haff). Sakoma, kad jis sausindami šį kraštą, nes iki tol jį nuolat nusiaubdavo potvyniai. gyvenęs ant Galtagarbio (Galtagarb) piliakalnio. Prie Kvidzyno (Marienwerder) buvo nuo seno apgyventa sala. II. Sūdis (SUDO) gavo su Lietuva besiribojančią sritį, kurioje Tačiau, kai buvo pralaužti pylimai, žuvo Vyšemborko (Weissel- yra Aleckos, Luko (Oletzko/Lyck) miestai ir Johanisburgo (Jo- burg) miestas ir aplinkiniai kaimai. Vis tik ta sala, kai ji neužtvin- hannisburg), Lėciaus (Lötzen) ir Įsručio (Insterburg) žemių da- dyta, naudojama gerai gyvulių ganiavai. lys. Pagal jo vardą kraštas buvo pavadintas Sūduva (Sudauen). Pomerelija (Pommerellen) yra dažnai laikoma dvyliktąja Prūsų Tačiau, kraštą nuniokojus ir jam tapus dykra, tas vardas buvo krašto dalimi. Tai yra neteisinga, nes kai kraštą apgyvendino Vo- pamirštas. Kraštas rytuose ribojosi su Lietuva, pietuose su Mo- kiečių Ordino riteriai, jis Prūsų kraštui nepriklausė. zūrija (Masovien) ir galindų žemėmis, šiaurės vakaruose su bartų Aprašyme Prūsijos krašto pasidalijimas senovėje rašoma, ir šiaurėje su šalaujų žemėmis. Sūduva nesiriboja su Sambija, kad karalių Litalaną broliai nuvertė ir pasidalijo jam tekusią Že- nors taip daugelis mano. Tiesa, Sambijoje yra vietovė, kuri va- mutinės Lietuvos žemę. Jame aprašomi prieš tūkstantį metų dinama Sūduvių Kampu (Sudauischer Winkel) arba Bruzdava vykę įvykiai. Žemėlapis siejamas su Prūsijos istorija. Istorinis (Brüsterort) ir kurioje gyvena sūduviai. Jie savo noru ten persikė- aprašymas yra lokalizuotas žemėlapyje. Visos jame išvardintos lė gyventi, todėl ir vietovė gavo tokį pavadinimą. ir aprašytos baltų žemės, išskyrus Žemutinę Lietuvą, kurią išsi- III. Nadris (NADROO) gavo artimiausias Sambijai žemes te- dalijo broliai, žemėlapyje yra pažymėtos – užrašyti jų pavadini- kančios saulės (rytų – vert.) pusėje, kuriose yra labai daug upių ir mai, tik nenubrėžtos jų ribos. didžiuliai miškai. Šioje srityje randasi Tepliava (Tapiau), Toplaukio Taip žemėlapis patvirtina prieš tūkstantį metų vykusių isto- (Taplauken) pilis, Želva (Saalau) ir Georgenburgas (Georgenburg). rinių įvykių tikrumą. Jis yra pirmas žemėlapis, kuriame pažy- IV. Skalviui (SCALAO) valdyti buvo atiduotos žemės abipus mėtos baltų žemės – tose vietose įrašyti jų pavadinimai. Taigi Nemuno. Ten šiandien įsikūrę Tilžės ir Ragainės gyvenvietės. žemėlapis gali būti įvardintas kaip istorinis. Jis vadintinas geo- Kraštas tapo pavadintas valdovo vardu – Skalva (Schalaunen). grafiniu-istoriniu Prūsijos žemėlapiu. V. Natangas (NATANGO) gavo valdyti kraštą, pavadintą jo Vokietijos tyrinėtojai teigia, kad Žemutinė Lietuva (Niederli- vardu – Natangija (Natangen). Šiaurėje jis ribojasi su Priegliaus, tauen) tai Žemaitija6. Iš žemėlapyje esamos informacijos gali- o rytuose – su Alnos (Alle) upe. ma prielaida, kad tai Žemaitija, tik tikėtina, kad jos pietinė riba VI. Bartas (BARTHO) gavo žemes, pavadintas jo vardu – Bar- buvo kairiajame Nemuno krante. Manytina, kad Žemutinė Lie- ta arba Bartų kraštu. Buvo skiriamos Didžioji, Mažoji ir Plikoji tuva apėmė, be dabartinės Žemaitijos ir Nadruvos, Skalvos, (Plick) Bartos. Sūduvos atskiras dalis, kurios, ją dalijantis, ir teko Litalano 51 KULTŪROS PAVELDAS broliams. Tikriausiai visos Žemutinės Lietuvos jie nebesuge- (Naikupė), E – Theuppe (Tuopa?), F – Russe oder Holm (Rusnė, 7a pav. bėjo pasidalyti. Pasidalijo tik pietinę jos dalį, o šiaurinė liko Rusnaitė), G – Kalanippe (Pakalnė), H – Tazaszagis (Žiogis?), I – nepadalyta ir skirtingose kalbose įvardinta skirtingais pava- Ulmis (Almas?), K – Bunduluppe (Bundolupė?), L – Sclada (Sklo- 7b pav. dinimais: vok. Niederlitauen, lot. Samogitiae, liet. Žemaitija ir da?), M – Stilbeck (Stilba?), N – Athmath (Atmata)13. kt. Vėliau, apie XVI a., Litalano broliams tekusias Žemutinės Antras dešinysis laukelis prie viršutinio rėmelio. Lietuvos žemes Prūsijoje pradėta vadinti Mažąja Lietuva (vok. Jame nubraižyti septyniolika žemėlapyje naudotų simbolių ir Klein Litauen). XVIII a. sudarytas net administracinis vienetas užrašytos jų reikšmės (Erklärung der zeichen so in dieser ta- Lietuvos apskritis (vok. Litauischer Kreis)7. bula gebraucht werden). K. Henenbergeris buvo sukaupęs Ta proga prisiminkime Versalio taikos konferenciją. Lietu- daug įvairios informacijos apie Prūsiją ir jai pavaizduoti žemė- vininkai kreipėsi į ją, prašydami Mažąją Lietuvą prijungti prie lapyje sukūrė simbolius (sutartinius ženklus), kokie kituose iki Lietuvos. Jie rašo: Nuolankus prašymas Lietuvių Prūsijoje gyve- tol išleistuose žemėlapiuose nebuvo naudojami. Jais detaliai nančių, į Sanjungininkų valdžias bei į poną Prezidentą Wilsoną. suskirstytos gyvenamosios vietos ir išskirta: sostinė arba dide- Pasiūstas 9 Januariju 1919. Sanjungininkų valdžioms bei ponui lis miestas; miestai, apsupti sienos arba saugomi sargybos; prezidentui Wilsonui. Mes apačioje pasirašiusieji pirmininkai bei miestai kaip tvirtovės; citadelės; miesteliai; miesteliai su cita- ištikiamieji lietuviškų politiškų organizacijų kreipiamės šituomi delėmis; kaimai, parapijų centrai; nuniokotos parapijos kaimai. pas Taikos Konferenciją Paryže, karštai maldaudami, lietuviškuo- Gyvenamosios vietos žemėlapyje pažymėtos panoraminiais sius Prūsijos kraštus draug su jų pagal daugumą lietuviškaisiais ženklais su puansonu jų viduje. gyventojais nuo Vokietijos atskirti ir prie naujosios lietuviškosios Skirtingais sutartiniais ženklais žemėlapyje pažymėti ir pavie- valstybės priglausti. Paaiškinimas: Šiauriniame krašte Rytprūsių niai objektai, tokie kaip: vienuolynai; kilnūs pastatai; kilnūs pastatai provincijos gyvena iš senų laikų lietuviai, kurie su anais nuo vo- su kaimu; medžioklės namai bendri; pelkės gaudyklės; sugriautos kiškūjų kryžeivių nuožmiai nuspaustais bei išniekintais Prūsais pilys; giraitės, kur kažkada vyko kautynės; ferrari malūnai. bei su Latviais, Kuršijoje bei Lyvžemėje gyvenančiais, artimos gi- Šiame laukelyje užrašytos ir žemėlapyje sutinkamų santrum- minės yra. Lietuvių apgyventos šalys senovėje vadinosi Nadrau- pų reikšmė: D. – Deutsch (vokiečių); P. – Preusch (prūsų); A. – ga (Nadruva) ir Šalauja8 (Skalva). Taigi lietuvininkai nepamiršo Alt (senas); N. – New (naujas); G. – Gros (didelis) K. – Klein savo istorijos ir XX a. pr. priminė ją Versalio taikos konferencijos, (mažas) W. – Waldt (miškas) S. – See (ežeras) Fl. – Flüs (upė). sprendusios Europos padalijimą, dalyviams. Baltijos jūroje prie šiaurinio Sambijos kranto stačiakampiame Manoma, kad vienas iš pirmųjų Prūsų valdovus Vaidevutį ir laukelyje yra įrašas apie gintarą: Kai stiprus šiaurės vėjas kaukia, Litalaną paminėjo Simonas Grunau (vok. Simon Grunau; 1470– jis daug gintaro ištraukia (Wenn Nordenwind brauset mit macht, 1531) apie 1510–1526 m. parašytoje Prūsijos kronikoje (Cronica Des Börnsteins man hie auch viel raht). Analogiškas įrašas prie und beschreibung allerlüstlichenn, nützlichsten und waren his- vakarinio Sambijos kranto informuoja: Kai pučia iš vakarų vėjas, torien des namkundigenn landes zu Prewssen)9. Jis teigė, kad visur daug gintaro pasėja (Wenn aus dem Westen der Wind informaciją ėmęs iš pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono (1180– weht, Alhie man viel des Börnsteins säht.). 1245) kronikos Liber filiorum Belial10. Ar naudojosi minima kroni- Prie apatinio žemėlapio rėmelio taip pat esama lauke- ka K. Henenbergeris, informacijos nepavyko aptikti. lių su įrašais, kurie papildo jo turinį. Vėlesniuose istorikų darbuose apie Vaidevutį ir Litalaną irgi Kairiajame apskritimo formos laukelyje, kurio pavadinimas yra rašoma. XVII a. apie juos rašė istorikas Albertas Kojalavi- Pomeranija (Pommerelln), rašoma: Pomeranija senais laikais čius-Vijūkas (1609–1677) veikale Lietuvos istorija (Historiae Lit buvo ypatinga Kunigaikštystė už Prūsijos žemių sienų. Ordinas vanae, Pars prior), išleistame 1650 m. Dancige11. XIX a. lietuvių į ją turėjo savo interesų, todėl iš Brandenburgo markgrafo Vol- tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, architektas ir demiro ją nusipirko 1411 metais. Literatūroje yra minimas Bran- istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864) daugiatomiame vei- denburgo markgrafas Valdemaras Didysis (apie 1280–1319). Jis kale Lietuvių tautos istorija apie Vaidevutį ir Litalaną taip pat yra Soldine (lenk. Myślibórz) sudarė sutartį ir už 10 000 sidabrinių rašęs12. Minėti istorikai apie juos rašo plačiau negu K. Henen- markių Pomeranija pardavė Kryžiuočių ordinui, bet tai įvyko ne bergeris 1576 m. Prūsijos žemėlapyje. Manoma, kad Prūsijos 1411 m., o apie 1311 metais. vyskupo Kristijono kronika nėra išlikusi. Viduriniame stačiakampio formos laukelyje yra įrašai apie že- Žemėlapio informacija užrašyta laukelyje Prūsijos krašto pasi- mėlapio leidėjus ir spausdinimo metus. Dešiniajame laukelyje yra dalijimas senovėje paliudija ir patvirtina, kad nuo seniausių laikų poeto Ambrosijaus Lobvaslerio D. parašytas Kreipimasis į skaity- Žemutinės Lietuvos pietinės dalies, kuri nuo XVI a. pradėta va- tojus (Zum Leser), pasirašytas kriptonimu A. L. D. Jame rašoma: dinti Mažąja Lietuva, autochtonai yra lietuvininkai. Skaitytojams. Jei norite pamatyti kraštą su kaimais, laukais, upė- Už pažymėtų Prūsijos ribų yra užrašyti kaimyninių kraštų mis, ežerais ir gintaru turtingu krantu visa tai yra Prūsijos žemėje, pavadinimai: Žemaitija (Samogitiae pars.), Lietuva (Litvaniae kuri gerai sutvarkyta ir turtinga, kur galingas ir mažas lygus. To pars.), Mazovija (Masoviae pars.). Atkreipkime dėmesį, kad Že- ieškokite pamažu žemėlapyje. Pamatysite gerą vaizdą. maitija žymima kaip atskiras kaimyninis kraštas. Lietuvos Didžioji Dešiniajame kape puselipsės formos laukelyje nubraižytas lini- Kunigaikštystė yra įvardinta kaip Lietuva. jinis mastelis. Jo viršuje užrašyta: Vokiškos mylios (Deutsche Mei- Pirmas dešinysis laukelis prie viršutinio rėmelio. len). Prieraše paaiškinta, kad tai mažoji, apibendrinta arba vidu- Jame išvardinti Nemuno deltos trylikos atšakų pavadinimai ir tinė ir didžioji mylios (Klein Gemein oder Mittelmäßig und Gross). jų santrumpos žemėlapyje (Namen der Ausgang des Stroms Skirtingais sutartiniais ženklais yra išskiriami spygliuočių ir la- Rüsse). Užrašyti tokie jų vardai: A – Ackmena (Akmena), B – puočių miškų masyvai. Atkreipkime dėmesį į tai, kad panašiais Schirwinde (Skirvytė), C – Alt Russe (Vorusnė), D – Neucuppe sutartiniais ženklais lapuočiai ir spygliuočiai medžiai topografi- 52 KULTŪROS PAVELDAS

1 lentelė Spausdinimo vieta ir Leidėjas data 14 pav. 1595 m. Karaliaučius, 1576 m. Jurgis. Osterbergernas (vok. Georgen Oster- bergern; 1542–1602). Karaliaučius, 1595 m. Jurgis. Osterbergernas Karaliaučius, 1629 m. Lorensas Segebadenas (vok. Lorentz Sege- baden) Karaliaučius, 1638 m. Lorensas Segebadenas (vok. Lorentz Sege- baden) Karaliaučius 1639 m. Lorensas Segebadenas (vok. Lorentz Sege- baden) Karaliaučius 1656 m. Paschenas Mense (vok. Paschen Mense)

Išsamesnės žemėlapio studijos yra atliktos Vokietijoje16. Lietu- voje apie žemėlapį publikuotų išsamesnių studijų nepavyko aptik-

ti, nors kartografijai skirtuose darbuose yra minimi A. Ortelijaus, 15 pav. 1584 m. G. Merkatoriaus, V. J. Blau ir kitų kartografų perdirbiniai (kopijos). Juose kaip autorius yra įrašytas K. Henenbergeris. Perdirbiniai yra 2 pav. Žemėlapis Prussiae Regionis Sarmatiae Europeae nobiliss. 1584 mažesnio formato, be istorinių bei kitokių tekstų ir skirti atlasams. Reikšmingiausi istorijos ir istorinės geografijos K. Henen- niuose žemėlapiuose yra žymimi ir dabar. Yra informacijos ir apie bergerio darbai būtų: Prūsijos žemės trumpas ir teisingas ap- dominuojančią miškuose gyvūniją. Ji pažymėta žvėrių piešiniais. rašymas (Kurze und wahrhaftige Beschreibung des Landes zu Tai stumbrai, briedžiai, šernai, vilkai ir kt. Preussen), 1584 m17; Prūsijos krašto didžiųjų lentų arba žemėla- Žemėlapyje esanti informacija ir Kreipimosi į skaitytojus tu- pių paaiškinimai (Erklärung der preußischen größeren Landta- rinys liudija, kad vienas iš K. Henenbergerio tikslų buvo supa- feln oder Mappen) 1595 m.18 žindinti besidominčius žmones su Prūsijos kraštu: jo geogra- Veikalas Prūsijos žemės trumpas ir teisingas aprašymas skir- fija, istorija, gamtos ypatumais ir kt. Taigi pagal šiandieninius tas papildyti 1576 m. žemėlapio Prvssiae tai Prūsija – labiausiai standartus žemėlapis gali būti įvardinamas kaip geografinis, šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas apra- istorinis, turistinis ir kt. šymas įrašą Prūsijos krašto pasidalijimas senovėje. Suskaitme- 16 pav. 1593 m. Prisiminkime, kad tada Rytų Prūsijos plotas buvo apie ninto veikalo apimtis – 185 puslapiai. 60 000 kv. km Išlikusi informacija liudija, kad K. Henenberge- Veikale Prūsijos didžiųjų krašto lentų, arba žemėlapių, paaiš- rio žemėlapiui duomenis rinko ir kitus įvairius darbus atliko visi kinimuose skaitytojas yra informuojamas apie baltų etnografiją, Prūsijoje tai sugebantys atlikti žmonės. Taip pat nepamirški- mitologiją, Prūsijos istoriją ir kt. Informaciją jis rinko iš vietos gy- me, kad K. Henenbergeris kaip teologas nuolat bendravo su ventojų. Jį informuodavo ir kitų parapijų dvasininkai, studijavo ir žmonėmis, nes taip yra atliekamas sielovados darbas. Išlikusi senąsias kronikas. informacija, nors ir apytikriai, pateikia žemėlapiui sudaryti at- Šiuo veikalu jis patikslino 1576 m. žemėlapio Prvssiae tai Prū- liktų darbų apimtį. K. Henenbergeris tam darbui vadovavo, jį sija – labiausiai šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras 17 pav. 1595 m. kontroliavo, tikrino ir priėmė galutinius sprendimus. Tyrinėtojai ir teisingas aprašymas pavadinimą, kurio matmenys 88,3x98,5 žemėlapį įvardija kaip jo sudarytą. (91x103 cm). Jį pavadino Didžiuoju Prūsijos žemėlapiu. Tikėti- Pateikta glausta informacija apie žemėlapį liudija, kad jis yra, na, kad jis tai padarė siekdamas žemėlapio originalą atskirti nuo palyginti su kitais to laikotarpio žemėlapiais, sudarytas novatoriš- A. Ortelijaus 1584 m. atlase buvusio jo perdirbinio, pavadinto kai, kruopščiai ir yra itin informatyvus. Apie tai byloja žemėlapyje Prūsijos, kaip Europinės Sarmatijos regiono, naujas ir tikslus ap- esantys sutartiniai ženklai, santrumpos bei istoriniai ir geografi- rašymas, kurio matmenys 36,5x42,5 cm. Suskaitmeninto veikalo 18 pav. 1631 m. niai įrašai atskiruose laukeliuose. Manytina, kad K. Henenberge- apimtis – 560 puslapių. rio žemėlapis tapo etalonu būsimiems jų sudarytojams. K. Henenbergerio žemėlapio perdirbiniai. Žemėlapis Be pirmosios 1576 m. žemėlapio laidos, dar yra žinomos buvo palankiai įvertintas atlasų leidėjų, todėl yra nubraižyta įvai- 1595, 1629 (eksponuojamas Šilutės muziejuje), 1638, 1639, rių jo perdirbinių. Žinomiausi yra šie. 1656 ir 1679 metų laidos14. Visų laidų žemėlapio egzemplioriuo- • Flamandų kartografo, geografo, antikvaro, raižytojo ir lei- se yra užrašyti spausdinimo metai ir leidėjų pavardės (1 lente- dėjo A. Ortelijus 1584 m. lotynų kalba išleistame penktame at- lė). Išlikusių egzempliorių yra surasta nedaug. Vienas iš jų yra laso Pasaulio vaizdas leidime jau yra K. Henenbergerio žemė- saugomas Lietuvoje, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Hugo Šo- lapio perdirbinys. Jo pavadinimas Prūsijos, kaip Europinės Sar- jus (vok. Hugo Scheu; 1845–1937) – kultūros ir visuomenės vei- matijos regiono, naujas ir tikslus aprašymas (Prvssiae Regionis kėjas, lietuvininkų tautosakos rinkėjas ir leidėjas, pirmojo mu- Sarmatiae Evropeae nobilis. Vera et nova descriptio, Auctore ziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. K. Henenbergerio 1629 m. Gaspare Hennebergo Erlichensi Pastore Mulhausensi Privile- laidos žemėlapį (matmenys 91x103 cm) kartu su kitais žemėla- gio Decennali). Žemėlapio matmenys 36,5x42,5 cm, o mastelis piais ir dokumentais muziejus po karo perėmė iš Šilokarčemos apie M1:900 000. Perdirbinyje praleisti originale buvę paaiški- dvarininko H. Šojaus rinkinio15. namieji užrašai. Perkelti tik sutartiniai ženklai ir Nemuno deltos 53 KULTŪROS PAVELDAS atšakų pavadinimų sąvadas (2 pav.). Žemėlapis yra ir kituose atlaso leidimuose. Apie 1590 m. šiek tiek pakeistas žemėlapio perdirbinio apipavidalinimas ir kartušas19. Prie žemėlapio yra pridėtas tekstas lotynų kalba Prusija (Prusu- sia). Tai Prūsijos 1576 m. žemėlapio Prūsijos šalies pasidalijimas senovėje teksto vertimas iš vokiečių kalbos. Jo pradžioje yra papil- domai paminėti istorikai Janas Dlugošas (lenk. Jan Długosz; 1415– 480), Erazmas Stela (lot. Erasmus Stella; 1460–1521) ir Martynas Kromeris (lenk. Marcin Kromer; 1512–1586) kaip rašę apie Prūsijos senovę. Taigi nuo 1584 m. atlasų leidimuose yra pakeistas ir Prū- sijos aprašymas. V. Ortelijaus atlasas buvo leidžiamas įvairiomis kalbomis (1584 m. – lotynų, 1585m. – prancūzų, 1587 m. – ispanų), todėl ir minimas tekstas yra išverstas į kitas kalbas20. • Gerardas de Jode (1509–1591) kartografas, graveris ir lei- dėjas apie 1572 m. ruošėsi išleisti atlasą, bet apie tai sužinojęs A. Ortelijus užprotestavo. Antverpeno valdžia G. Jodei penke- riuss metus uždraudė leisti atlasus. Jis pirmą atlasą Pasaulio 3 pav. Žemėlapis Prussiae Regionis Sarmatiae Europae Nobilissimae veidrosis (Speculum Orbis Terrarum) išleido 1578 m., bet jame Nova et vera descriptio. 1593 nėra Prūsijai skirto žemėlapio. Ruošdamas antrą atlaso leidimą, perbraižė K. Henenbergerio Prūsijos žemėlapį, nekeisdamas jo pavadinimo (Prussiae Regionis Sarmatiae Europae Nobilissimae Nova et vera descriptio), bet autorius neužrašytas. Jo matmenys 36,5 x 50 cm (3 pav.). Antrą Pasaulio veidrodžio atlasą po jo mirties 1593 m. išleido sūnus Cornelis de Jode (1568–1600), kuriame yra minimas žemėlapis. Prie jo pridėtas ir aprašymas Prussia, bet tai nėra K. Henenbergerio žemėlapio teksto Prūsijos krašto pasidalijimas senovėje atpasakojimas21. • Flamandų geografo, kartografo ir matematiko G. Merkato- riaus Atlasas, arba kosmografiniai apmąstymai apie pasaulio su- kūrimą ir jo vaizdą (Atlas Sive Cosmographicae Meditationes De Fabrica Mvndi Et Fabricati Figura) pirmą kartą lotynų kalba iš- leistas 1595 metais. Jame yra K. Henenbergerio žemėlapio perdirbinys. Jo pavadinimas Prūsija (Prvssia), matmenys 35x47 cm, o mastelis apie M1:850 000. Jame kaip autorius K. Henenber- geris nėra minimas. Rašoma: G. Merkatoriaus privilegija (Per Gerardum Mercatorem Cum Priuilegio). Žemėlapis yra ir kituose atlaso leidimuose22 (4 pav.). 4 pav. Žemėlapis Prussia. 1595 • Niderlandų kartografas graveris ir leidėjas V J. Blau (Guil- helmus Janßonius arba Willem Janszoon Blaeu; 1571–1638) apie 1626–1630 m. perbraižė K. Henenbergerio žemėlapį ir pritaikė 5 pav. Žemėlapis Prvssiae nova tabula. 1631 formatą jo leistiems atlasams. Jis įdėta į 1631 m. atlasą Priedas prie A. Ortelijaus vaizdų ir G. Merkatoriaus... (Appendix Theatri a. Ortelii Et Atlantis G. Mercatoris,...). Žemėlapio perdirbinys pavadintas Naujas Prūsijos žemėlapis (Prvssiae nova tabvla. Auctore Gasparo Henneberg Erlichensi.). Jo matmenys 37,8x47,7 cm. Jis yra ir kituose Blau šeimos leistuose atlasuose23 (5 pav.). Kai kuriais atvejais literatūroje yra minimi K. Henenbergerio žemėlapiai, lyg tai jis būtų jų sudaręs daug. Iš tikrųjų jis yra su- daręs ir 1576 m. išleidęs tik vieną Prūsijos žemėlapį, kurio pavadinimas Prvssiae tai Prūsija – labiausiai šlovinga Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas aprašymas. 1595 m. jis jį pavadino Didžiuoju Prūsijos žemėlapiu. Daugelis kartografų žemėlapį perbraižė jį sumažindami ir pritaikydami leidžiamiems atlasams. Jie pakeitė ir pavadinimą, praleido dalį jame užra- šytos informacijos, tačiau autorystės nesisavino, rašė, kad tai K. Henenbergerio žemėlapis. Iš tikrųjų tai jau yra K. Henenber- gerio žemėlapio kopijos – perdirbiniai. 54 KULTŪROS PAVELDAS

K. Henenbergerio žemėlapis domina ir dabartinius kartogra- 9 Interneto adresas: https://lt.wikipedia.org/wiki/Simonas_Grunau. fus, jie jį visapusiškai tyrinėja. Deja, Lietuvoje jis dar nesulaukė 10 Interneto adresai: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LC00/ didesnio dėmesio, nors jį tyrinėti sąlygos yra palankios. Nepa- Gintaras_Beresnevi%C4%8Dius._Brutenio_ir_Videvu%C4%8Dio_ religin%C4%97_reforma.LC1500C.pdf . http://poselska.nazwa.pl/wiec- mirškime, kad Šilutės Hugo Šojaus muziejuje yra saugomas re- zorna2/historia-starozytna/wstep-do-kroniki-starozytnych-prusow-pt-li- tas, 1629 m. išspausdintas žemėlapio egzempliorius, o Vilniaus ber-filiorum-belial. universiteto bibliotekoje saugomuose atlasuose yra įvairių au- 11 Vijūkas-Kojelavičius A. Lietuvos istorija. Vilnius, 1988, p. 42–57; Interne- torių nubraižyti jo perdirbiniai. Tai reikšmingas žemėlapis ne tik to adresas: http://dlibra.biblioteka.tarnow.pl/dlibra/docmetadata?id=539 &from=pubindex&dirids=1&lp=153. kartografijos, bet ir lietuvių tautos istorijai. 12 Narbutas T. Lietuvių tautos istorija, trečias tomas. Vilnius, 1994 p. 38–62. 13 Interneto adresai: https://lt.wikipedia.org/wiki/Nemuno_delta http://wiki- IŠVADOS de.genealogy.net/Das_Ru%C3%9F-Delta#Die_M.C3.BCndungsarme_ 1. Kasparo Henenbergerio žemėlapis pagal šiandieninius stan- des_Russ-Stroms_nach_der_Karte_von_Caspar_Henneberger_1576. 14 dartus gali būti įvardijamas kaip geografinis, istorinis, turistinis Interneto adresas: http://sdo.studienstelleog.de/Themen/Kartographie/ Horn-Hennenberger-1a.pdf. ir kt. Jo matmenys – 88, 3 cm aukščio ir 98,5 cm pločio – liudija, 15 Interneto adresas:http://silutesmuziejus.lt/muziejaus-kolekcijos/doku- kad tai sieninis žemėlapis. mentu-spaudiniu-ir-zemelapiu-kolekcija./ 2. Išlikusi informacija byloja, kad žemėlapio kūrime dalyvavo 16 Interneto adresas: http://sdo.studienstelleog.de/Themen/Kartographie/ daug įvairių profesijų ir amato žmonių, kuriems vadovavo ir Horn-Hennenberger-1a.pdf. 17 darbų iniciatorius buvo Kasparas Henenbergeris. Interneto adresas: http://reader.digitale-sammlungen.de/de/fs1/object/ display/bsb10804502_00005.html. 3. K. Henenbergeris yra sukūręs tik vieną Prūsijos žemėlapį, 18 Interneto adresas: http://pbc.gda.pl/dlibra/doccontent?id=10584&from=FBC; kurio pavadinimas Prvssiae tai Prūsija – labiausiai šlovinga Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, II tomas. Vilnius, 2001, p. 322–349. Europinės Sarmatijos dalis, jos tikras ir teisingas aprašymas 19 Interneto adresai: https://www.vialibri.net/item_pg_i/632297-1584-abra- (Prvssiae Das ist des Landes zu Preussen Welches das herrli- ham-ortelius-prussiae-regionis-sarmatiae-europeae-nobiliss-vera-nova- chste Theil ist Sarmatiae Europeae, Eigentliche und warhafftige descriptio.htm. http://www.orteliusmaps.com/book/ort156.html http:// www.swaen.com/antique-map-of.php?id=21434 Beschreibung). Literatūroje kartais rašoma Henenbergerio že- 20 Interneto adresai: http://www.orteliusmaps.com/book/ort_text156.html. mėlapiai – lyg tai jis būtų jų sudaręs daug. Tikslesnis pasaky- http://www.orteliusmaps.com/book/ort_text157.html. mas būtų Henenbergerio žemėlapis ir jo perdirbiniai – kopijos. 21 Interneto adresas: http://www.invaluable.com/auction-lot/jode,-gerard- 4. Žemėlapis spausdintas Karaliaučiuje – pirma laida de:-prussiae-regionis-sarmatiae-euro-97-c-bd84d528c1. 22 1576 metais. Literatūroje dar yra minimos 1595, 1629 (eks- Interneto adresas: http://copernicus.torun.pl/en/biography/1473- 1491/1/?view=gallery&file=1. http://digital.ub.uni-duesseldorf.de/urn/ ponuojamas Šilutės muziejuje), 1638, 1639, 1656 ir 1679 urn:nbn:de:hbz:061:1-65430. http://digital.ub.uni-duesseldorf.de/ihd/ metų laidos. Nors leistas daug kartų, deja, išliko vos keletas, content/zoom/2531859. gal keliolika egzempliorių. Išlikusiuose egzemplioriuose yra 23 Interneto adresai: http://www.sbc.org.pl/dlibra/doccontent?id=32917 užrašyta spausdinimo data ir leidėjai. Visų laidų žemėlapiuo- http://www.lithuanianmaps.com/Maps1621-50.html. https://www.abebo- oks.co.uk/book-search/title/prussiae-nova-tabula/author/blaeu/. se informacija yra identiška. 5. Žemėlapis palankiai įvertintas atlasų leidėjų, todėl yra nu- braižyta įvairių jo perdirbinių (kopijų). Jį perbraižė žymiausi to CULTURAL HERITAGE meto atlasų leidėjai: A. Ortelijus (1584 m.), Gerardas de Jode (1593 m.), G. Merkatorius (1595 m.), J. V. Blau (1631 m.) ir kt. Algirdas Antanas Gliožaitis 6. Žinomiausi ir populiariausi yra žemėlapio perdirbiniai (kopijos). MAP OF PRUSSIA PUBLISHED IN 1576 AND LITHUANIA MINOR N u o r o d o s : Summary 1 Interneto adresai: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kasparas_Henenbergeris; In 1576, a map of Prussia “Prussiae Das ist des Landes zu Preussen http://www.deutsche-biographie.de/sfz29750.html; Gliožaitis A. A. Ma- Welches das herrlichste Theil ist Sarmatiae Europeae, Eigentliche und žosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose. warhafftige Beschreibung” was published in Konigsberg. Its dimensions Vilnius, 2013 m., p.22–23. were 88.3 x 98.5 cm, and the scale 1:370 000. It was a wall map. Its initiator, 2 Herodotas. Istorija. Vilnius ,1988, p. 242– 47; Commentationes Societa- organizer and performer of the most important work was a Prussian tis Regiae Scientiarum Gottingensis, Volume 12, p. 117–119 ir 243–257. Lutheran pastor, historian and cartographer Kaspar Henneberger (1529– 3 Interneto adresas: https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D1%82% 1600). The map was created innovatively, thoroughly and was very D1%80%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B1%D0%B5% informative. This shows the symbols, abbreviations and historical and D1%80%D0%B3,_%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%B8%D0%BF geographical entries in separate boxes. For the first time the lands of the %D0%BF_%D0%98%D0%BE%D0%B3%D0%B0%D0%BD%D0%B- Balts were shown on it: there were written their names and in Theilung der D_%D1%84%D0%BE%D0%BD. Alten dieses Landes Preussen were described their boundaries. It is a 4 Interneto adresai: http://copernicus.torun.pl/en/science/cartography/2/ geographical and historical map of Prussia. It was printed in Konigsberg http://eloblog.pl/wp-content/uploads/2015/04/stara-mapa-duza.jpg. in 1576, 1595, 1629, 1638, 1639, 1656 and 1679. Unfortunately, it is a 5 Interneto adresai: https://polona.pl/item/4898847/0/ prusiae 1638. rare map as not many copies of it have remained. http://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2007/15_03_seibutyte.pdf. http://sdo.studienstelleog.de/Themen/Kartographie/Horn-Hennenber- ger-1a.pdf). http://sdo.studienstelleog.de/Themen/Kartographie/Karto- graphie.html. A. A. Gliožaitis Justiniškių g. 115-68, LT-05251, Vilnius 6 Interneto adresas: https://de.wikipedia.org/wiki/Samogitien. [email protected] 7 Interneto adresas: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva. 8 LCVA, f. 923, ap. 1, b 149, l. 156-159; A. A. Gliožaitis Rytprūsių lietuvių Gauta 2017 03 15 kreipimasis į sąjungininkų valdžias, straipsnių rinkinys. Mažoji Lietuva: Atiduota spausdinti 2017 04 10 lietuvininkų kovos. Vilnius, 2010.