Lietuvos Edukologijos Universitetas ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PRISITAIKYMO

Lietuvos edukologijos universitetas Socialinės edukacijos fakultetas Ekonomikos ir verslumo ugdymo katedra

VIKTORIJA PANKOVA ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PRISITAIKYMO PRIE SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ APLINKOS POKYČIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas Studijų programa Švietimo įstaigų vadyba ir administravimas

Vadovas doc. dr. V.Peleckienė ______(parašas) Recenzentas ______

______(parašas)

Vilnius, 2017

Magistro baigiamojo darbo aprašas ...... (MBD autoriaus(-ės) vardas, pavardė) ...... (MBD pavadinimas lietuvių kalba) ...... (MBD pavadinimas anglų kalba)

Patvirtinimas apie atlikto bakalauro darbo savarankiškumą Aš, Lietuvos edukologijos universiteto, Socialinės edukacijos fakulteto, Švietimo įstaigų vadybos ir administravimo studijų programos studentas/ -ė ______patvirtinu, kad magistro baigiamasis darbas 1. Yra atliktas savarankiškai ir sąţiningai; 2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar uţsienyje; 3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipaţinus su rašto darbų metodiniais nurodymais. Man ţinoma, kad uţ sąţiningos konkurencijos principo paţeidimą – plagijavimą, studentas yra šalinamas iš Universiteto kaip uţ šiurkščiausią akademinės drausmės paţeidimą. ______(vardas, pavardė) (parašas)

Pildo MBD vadovas(-ė) MBD ...... (įrašyti – siūlau ginti / nesiūlau ginti) (MBD vadovo(-ės) parašas, data)

Pildo katedros, kuruojančios studijų programą, darbuotojas, atsakingas už programos koordinavimą MBD įregistruotas Ekonomikos ir verslumo ugdymo katedroje ...... (katedros darbuotojo parašas, data, registracijos numeris)

Pildo katedros vedėjas Recenzentu (ais) skiriu ...... (recenzento pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė) ...... (katedros vedėjo parašas, data)

Pildo recenzentas (ai) MBD...... (įrašyti – siūlau ginti / nesiūlau ginti) (MBD recenzento (-ės) parašas, data)

TURINYS

ĮVADAS...... 6 1. LIETUVOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ APLINKOS POKYČIAI...... 9 1.1. Lietuvos švietimo įstaigų veiklos išorinė ir vidinė aplinka ...... 9 1.2. Veiksnių, charakterizuojančių ekonominių ir socialinių veiksnių įtaką švietimo įstaigų veiklai, identifikavimas ...... 13 1.3. Švietimo įstaigų prisitaikymas prie aplinkos ...... 16 2. ŠIRVINTŲ RAJONO EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIO ŠVIETIMO ĮSTAGŲ VEIKLAI TYRIMAS ...... 19 2.1. Ekonominiai veiksniai ...... 19 2.2. Socialiniai veiksniai ...... 23 2.3. Veiksniai turintys didţiausią įtaką švietimo įstaigų veiklai ...... 28 3. ŠIRVINTŲ RAJONO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ PRISITAIKYMO PRIE SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ APLINKOS POKYČIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS .... 47 3.1. Mokyklų prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių pokyčių poveikio vertinimas ...... 47 3.2. Priemonių ieška neigiamiems veiksniams šalinti (galimybių vertinimas) ...... 49 IŠVADOS PASIŪLYMAI LITERATŪRA SANTRAUKA SUMMARY PRIEDAI

Paveikslai

1. Kaitos procesas pagal M. Fullan...... 11 2. Širvintų rajono savivaldybės biudţeto asignavimai 2-ajai švietimo programai...... 29 3. Mokytojų, kurių darbo staţas iki 4 metų, dalis mokyklose...... 34 4. Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas...... 51 5. Pedagogų nuomonė dėl vadоvų kaitos...... 53 6. Patеikti rеspоndеntų argumеntai, dėl vadоvų kaitоs...... 53 7. Pеdagоgų nuomonė apie vadоvavimо trūkumus...... 54 8. Patеikti rеspоndеntų argumеntai, dėl vadоvų kaitоs...... 54 9. Sоcialinių еkоnоminių grėsmių įtakоs atspindys, stratеginiо mоkyklоs vеiklоs planо išоrinės aplinkоs analizėjе...... 55 10. Еkоnоminiai vеiksniai, turintys nеigiamą įtaką mоkyklų vеiklai...... 55 11. Priеmоnės, kurių imasi mоkyklоs, еkоnоminių nеigiamų vеiksnių įtakai maţinti...... 56 12. Sоcialiniai vеiksniai, turintys nеigiamą įtaką švietimo įstaigоms...... 57 13. Priеmоnės, kurių imasi mоkyklоs, sоcialinių vеiksnių nеigiamai įtakai maţinti...... 58 14. Tėvų apklausоs rezultatai...... 59 15. Neigiami ekonominiai veiksniai...... 61 16. Neigiami socialiniai veiksniai...... 62

Lentelės 1. Pokyčių suponuojamos pagrindinės pamokos pagal M.Fullan, 1998...... 12 2. BVP metinis pokytis Lietuvoje ...... 19 3. Nedarbo lygis Lietuvoje ...... 19 4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis Lietuvoje (Eurais)...... 19 5. Gyventojų vidaus migracija Lietuvoje...... 20 6. Atvykusieji, išvykusieji, metinė migracija Širvintų rajono savivaldybėje...... 21 7. Gimstamumas...... 21 8. Širvintų rajono savivaldybės registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis...... 21 9. Uţimtieji gyventojai Širvintų rajone...... 22 10. Vaikų globa...... 23 11. Vaikų globos nustatymas...... 23 12. Vaikųgrąţinimas į biologines šeimas...... 24 13. Skurdo rizikos gylis pagal gyvenamą vietą Lietuvoje...... 24 14. Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio tipą Lietuvoje...... 25

15. Socialinės pašalpos gavėjai pagal šeimos tipą Lietuvoje 2014m...... 26 16. Širvintų r. savivaldybės 2017m paramos rodikliai...... 26 17. Bazinis mokinio krepšelio dydis...... 28 18. 2017 metų Širvintų bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas, MK lėšos...... 28 19. 2017 metų Širvintų bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas, aplinkos lėšos...... 29 20. Asignavimai skirti 2 – ajai švietimo programai...... 29 21. Socialinė parama mokyklose iš valstybės lėšų...... 32 22. Aukštas kvalifikacines kategorijas įgijusių mokytojų dalis...... 35 23. Atestuotų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų dalis įvairiuose amţiaus grupėse...... 36 24. Mokinių skaičiaus kaita...... 41 25. Planuojamas mokinių skaičius 2016–2020 m. Širvintų bendrojo ugdymo mokyklose...... 42 26. Planuojamas pirmokų skaičius 2016–2020 m...... 43 27. Mokinių skaičiaus prognozės Širvintų rajone 2016–2020 metais...... 44 28. Tuščios mokymosi vietos...... 44 29. Mokinių ir darbuotojų santykis...... 45 30. Vienam mokiniui tenkantis mokyklos mokymo patalpų plotas ...... 48

ĮVADAS Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno ţmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindţiamas ţmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripaţinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro ţmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – paţangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011m. kovo 17d., Nr. XI-1281). Problema. Širvintų savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių aplinkos pokyčių,veikiant neigiamiems veiksniams, netaikant valdymo priemonių, yra neįmanoma. Temos aktualumas. Švietimo kaitos procese socialiniai ir ekonominiai pokyčiai turi neatsiejamą įtaką įgyvendinant švietimo politiką. Išorinė aplinka įtakoja sprendimų priėmimo procesus, gerinant procesų kokybę. Išanalizavus problemas, priimami tinkamiausi būdai, įgyvendinant švietimo politiką. Kaitos procese mokymo įstaigos priverstos eiti į kompromisus, ieškoti visaverčių sprendimų ankstyvoje stadijoje, kurių neįmanoma numatyti pradţioje, tai: padidėjusi migracija, sumaţėjęs mokinių skaičius, maţas mokytojų atlyginimas, neapmokamas papildomas darbas ir t.t. Tai ne tik Švietimo, bet ir visuomenės problemos, kurias bandoma spręsti, kiek galima efektyviau, analizuojant Lietuvos ekonominę ir socialinę aplinką, prisitaikymo galimybes prie jų. Lietuvos ekonomikoje vyko ir vyksta daug pokyčių, todėl atsiranda įvairūs pasikeitimai. Švietimo įstaigos buvo priverstos vykdyti pokyčius viduje, tam, kad prisitaikytų prie išorinėje aplinkoje įvykusių pasikeitimų. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ar akivaizdūs pokyčiai išorinėje aplinkoje tikrai turėjo įtakos švietimo įstaigų pokyčiams viduje bei tai, ar įstaigų vadovai ir pedagogai reaguoja į pokyčius. Analitinėje darbo dalyje pristatysiu mokyklų situacijos analizę. Bus atliktas anketinės apklausos tyrimas, giluminis struktūrizuotas interviu. Šiame tyrime dalyvaus mokyklų vadovai, švietimo ir kultūros skyriaus darbuotojai, mokytojai, tėvai. Šiuo tyrimu norima išsiaiškinti, ar aiškiai matomi pokyčiai išorinėje organizacijų aplinkoje turi įtakos mokyklų veiklai, ar vadovai ir pedagoginiai darbuotojai reaguoja į pokyčius, kaip bandoma juos valdyti. Bus nustatytos kaitos sąlygomis vykstančios aplinkos veiksnių tendencingumas, kaip galima juos kuo produktyviau panaudoti. Bus identifikuoti aplinkos raiškos ypatumai strateginiuose dokumentuose, parengtos rekomendacijos mokyklų pokyčių įtakos minimizavimui ir veiklos optimizavimui.

Pasitelkus gautus tyrimo duomenis, kitų autorių pokyčių modelius, teorinę medţiagą apie išorinius bei vidinius organizacijų pokyčius bei jų sąsajas, bandysiu įvertinti švietimo įstaigų prisitaikymo prie aplinkos galimybes. Įţvelgti sąsajas tarp organizaciją supančioje išorinėje aplinkoje vykstančių pokyčių bei pokyčių, vykstančių organizacijos viduje, bei į poreikį organizacijoms valdyti pokyčius. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo pagalba bendrojo ugdymo mokykloms bandysiu pateikti sistemingus, vieningus bei ilgalaikius pokyčių valdymo modelių pasiūlymus bei pateikti jų pritaikomumo galimybes. Darbo objektas – Širvintų miesto bendrojo ugdymo mokyklų prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių aplinkos pokyčių galimybės ir priemonių ieška neigiamiems veiksniams šalinti. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti Širvintų miesto bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos pokyčių ypatumus ir įvertinti prisitaikymo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti teorinės medţiagos mokyklų išorinių ir vidinių pokyčių analizę. 2. Išanalizuoti bendrojo ugdymo mokyklų išorinės aplinkos situacijos ypatumus, vykstant ekonominei ir socialinei kaitai Širvintų rajone. 3. Nustatyti išorinių ir vidinių pokyčių įtaką Širvintų miesto mokyklų veiklai (nuo 2012 m. – 2017 m.). 5. Atliktį empirinį tyrimą apie vadovų, mokytojų, tėvų poţiūrį į pokyčius. 6. Pagal gautus tyrimo rezultatus, pateikti galimybių vertinimą, naudotinas priemones pokyčių valdymui. Hipotezė: tikėtina, kad nustatant kaitos sąlygomis vykstančias aplinkos veiksnių tendencijas, bus įţvelgtas neefektyvus mokyklų veiklos materialinių ir laiko išteklių panaudojimas. Tyrimo metodai: teorinės medţiagos analizė - tai yra autorių, aprašančių išorinius bei vidinius pokyčius, vykstančius organizacijoje, pokyčių valdymą bei pokyčių valdymo modelius, mokslinius straipsnius bei kitus literatūros šaltinius, antrinių duomenų analizė – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiami duomenys, Švietimo ir Mokslo ministerijos pateikiami duomenys. Kiekybinis tyrimas - naudojant apklausos metodą, pasitelkiant anketavimo formą. Kokybinis tyrimas – naudojant apklausos metodą, giluminį struktūrizuotą interviu. Darbo struktūra atitinka problemos tyrimo logiką. Teorinėje dalyje bus pateikiama įvairių autorių sampratos apie organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos pokyčius, apţvelgiami konkretūs pokyčiai vykę per pastaruosius keletą metų Širvintų rajone, tiesiogiai susiję su švietimo įstaigų veikla: vidiniai pokyčiai, sąveika tarp išorinės aplinkos pokyčių bei pokyčių švietimo įstaigų viduje, apţvelgsiu pokyčių valdymą teoriniu pagrindu.

Analitinėje dalyje atliksiu Širvintų miesto švietimo įstaigų, kiekybinį tyrimą, taip pat atliekant pasirinkto sektoriaus situacijos analizę, antrinių duomenų analizę bei apklausiant įstaigų vadovus,mokytojus, tėvus tam, kad patvirtinti rezultatus, gautus antrinių duomenų analizėje bei išsiaiškinti, kokie pokyčiai tuo laikotarpiu vyko organizacijos viduje, ar organizacija šiuos pokyčius valdo. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir padarytomis išvadomis, pateiksiu rekomendacijas - pokyčių valdymo priemones. Darbo struktūra ir apimtis: Magistro darbą sudaro 68 psl., 3 skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis,16 paveikslų, 30 lentelės, 8 priedai.

1. LIETUVOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ APLINKOS POKYČIAI 1.1. Lietuvos švietimo įstaigų veiklos išorinė ir vidinė aplinka Lietuvoje nėra aiškiai apibrėţtos geros mokyklos sampratos, o iki šiol atlikti tyrimai rodo išsiskiriančius suinteresuotų šalių lūkesčius bei skirtingą poţiūrį į gerą mokyklą. Pastarųjų metų nacionalinio lygmens sprendimai dėl mokyklų tobulinimo tiek valdymo, tiek turinio prasme taip pat stokojo kryptingumo - vientisas mokyklos portretas nebuvo kuriamas. Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos Panevėţio pedagogų švietimo centro uţsakymu (2008) atliktas mokyklų veiklos valdymo organizavimo ir turinio formavimo tyrimas parodė, kad Lietuvos bendrojo ugdymo procese labiau vyrauja klasikinio ugdymo paradigma, kai mokytojai pasakodami stengiasi išmokyti mokinius gerai atkartoti ţinias. Ugdymo turinys išlieka orientuotas į ţinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, maţai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Lietuvos mokyklose siekiama objektyviai vertinti mokinių pasiekimus. Mokymosi rezultatai yra vertinami balais, įvertinant, ar mokinys pasiekė nustatytus ugdymo standartus, mokymosi rezultatai lyginami tarpusavyje. Tai skatina mechanišką, paviršutinį mokymąsi, didţiausią dėmesį skiriant ţinių įsiminimui, o ne kritiniam mąstymui, analizei, interpretacijai. Taigi mokinių pasiekimų vertinimas mokyklose yra labiau koncentruotas į rodiklius (ar mokinio ţinios atitinka nustatytus standartus), o ne į konkrečias mokinių asmenybes, jų daromą paţangą. Sunku rasti įrankių tokioms kompetencijoms kaip kūrybingumas, lyderystė, kritinis mąstymas išmatuoti. Taigi, Lietuvos mokyklos iš esmės veikia pagal visoms vienodai nustatytus veiklos principus, iškeltus bendruosius tikslus ir valstybės parengtas ugdymo programas, orientuojasi į ţinių ir vertybių perdavimą. Tokia apibrėţta sistema sudaro galimybes kontroliuoti didelio masto mokyklų veiklą, reikalauja maţiau sąnaudų ir yra palyginti pigi. Kokybiškai dirbančių mokyklų vertinimo modelio sukūrimo studijoje, kurią atliko Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (2012), akcentuojama, kad pagal tokį modelį dirbanti mokykla tampa statiška, praranda galimybę greitai reaguoti į visuomenės kaitos procesus, ruošti jaunus asmenis gyventi ir veikti neapibrėţtoje ir kintančioje ateities aplinkoje. Kaip teigia kai kurie autoriai, mokyklos sukurtos buvo tam, kad perduotų ţmonijos sukauptą patirtį, puoselėtų savo tautos kultūrą, papročius bei tradicijas ir kartu atliktų socializacijos funkciją. Per ilgus metus tradiciškai nusistovėjo ir mokyklų paskirtis - išlaikyti status quo, o ne inicijuoti kaitą (Lewinas, 1951). Todėl susidūrusi su nuolat kintančia dabartimi, mokykla išgyvena prieštaringą situaciją. Nuolat kintant išorinei aplinkai, mokykla negali išlikti nepakitusi – ji kaip ir bet kuri kita organizacija, turi spręsti išlikimo, tobulėjimo ir vystymosi problemą.

Švietimo kaitos strategai teigia, kad norėdama ir toliau atlikti savo socializacijos funkciją, švietimo institucija turi keistis taip, kaip keičiasi jos aplinka (Ţelvys, 1999, Targamadzė, 1996). Todėl švietimo įstaigose administravimas keičiamas kokybės vadyba, atliekamas vidinis auditas, rengiamos strategijos ir plėtros planai. Kita vertus, būdama autonomiška, nepriklausoma nuo aplinkos, mokyklos pedagogų bendruomenė kartais nenoriai įsileidţia pokyčius į savo instituciją ir nenori pripaţinti kaitos būtinumo. Paţymėtina, kad ne visų pedagogų poţiūris į kaitą sutampa. Ugdymo institucijose vis dar nemaţai asmenų, dirbusių ar dirbančių nekintamoje aplinkoje, todėl kai kuriuos iš jų sunku įkvėpti kaitai „iš apačios“, kuriai būtini dalykai yra kūrybingumas, įgūdţiai, aktyvūs veiksmai. Norint, kad būtų uţtikrinta ir palaikoma ugdymo įstaigos paslaugų kokybė, labai svarbu yra laiku pateikti informaciją apie pokyčių būtinumą, todėl svarbu įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesus. Aukštasis mokslas praeityje įrodė savo vaidmenį diegiant pokyčius ir paţangą visuomenėje ir šiandien yra laikomas pagrindiniu objektu, kuriant naujos kartos ateitį, sąlyga tam - sąmonės „performulavimas“. Pasaulio viršūnių susitikime (2002) dėl tvaraus vystymosi buvo įvardyti keturi švietimo ramsčiai: mokymosi ţinoti, mokytis daryti, mokymosi gyventi kartu ir mokymosi būti. UNESCO (2008) pasiūlė penktą ramsčio įtrauktį – mokymasis transformuoti save ir visuomenę, kas ir yra aktualiausia šiandien, vykstant esminiams pokyčiams. Švietimas kuria ne tik asmenines, bet ir socialines savybes, o turint tokį vidinį patencialą, įgalinama veiksmų prasmė. Y. Kooij (2015) teigimu, pokyčiais turėtų būti siekiama pagerinti išteklių (ţmogiškųjų, ekonomikos ir t.t.) valdymą ir restruktūrizuojant, siekti pagerinti vidaus demokratiją. G. Jesus (2015) pabrėţia, jog švietimo įstaigos turi tęsti savo misiją šviesti ir mokyti, o pokyčiai turi keisti švietimo modelį: naujų mokymo ir mokymosi metodų integracija, turinti ypatingos svarbos kūrybinio mąstymo vystymuisi. Pasak R. Ţelvio (1999), tiek edukologai teoretikai, tiek pedagogai praktikai, neretai gana paviršutiniškai ir supaprastintai gali suvokti sudėtingus kaitos procesus. Todėl šiuo atveju daug kas priklauso ir nuo įstaigos vadovo. Kaip teigia tyrėjai, vienas iš ugdymo institucijos vadovų uţdavinių, siekiant efektyvios švietimo institucijos veiklos yra inicijuoti pokyčius, juos valdyti, atpaţinti pokyčių pasipriešinimo reiškinius (Stoškus, Berţinskienė, 2005). Kaitos procesai tapo įprastu ir kasdieniu šiandienos pasaulio reiškiniu. R.Ţelvys (1999), kalbėdamas apie kaitos procesą, išskiria tris kaitos etapus arba fazes:  Pasirinkimo arba inicijavimo fazė – laikotarpis, kada priimami sprendimai dėl pokyčių, sudaromi planai ir vyksta kitokio pobūdţio paruošiamasis darbas.  Įgyvendinimo fazė – kai naujovės išbandomos praktiškai, sprendţiamos iškylančios problemos ir dalijamasi patirtimi.  Tolesnio tęstinumo arba institucionalizavimo fazės metu vertinama ir sprendţiama, ar naujovė taps įprastu dalyku, ar bus atmesta, ar savaime sunyks.

Pastebėtina, jog M. Fullan prideda dar ketvirtąją fazę – rezultatų. Šios fazės metu įvertinami ir apibendrinami kaitos rezultatai (ţr. schemą).

1 schema. Kaitos proceso schema (pagal M.Fullan, 1991, cituojant I. Peciukonienę, 2016)

Pirmas ţingsnis kaitos link, yra švietimo valdymo sistemos decentralizacija. Decentralizacija – viena svarbiausių šių dienų valdymo sistemų reformų krypčių. D.Slavinskaitės ir N. Slavinskaitės (2014) teigimu, analizuojant švietimo reformas, matyti tendencija centralizuotą valdymą taikyti įgyvendinant bendruosius nacionalinius švietimo tikslus, o decentralizavimu siekiama sudaryti sąlygas dalyvauti švietimo valdyme vietos politikams ir mokyklų bendruomenių atstovams. Vykstanti decentralizacija leidţia ugdymo įstaigų vadovams savarankiškai spręsti daugelį mokyklos valdymo klausimų. Kita vertus, sprendimų priėmimas reikalauja papildomo laiko ir pastangų, sukelia daugiau stresų. Kaip teigia mokslininkai, Lietuvoje, kaip ir kitose posocialistinėse šalyse, vis dar egzistuoja sunkiai įveikiami psichologiniai barjerai, dėl to decentralizacija daţnai būna nepilna ir nenuosekli (Indrašienė, Merfeldaitė, 2008). Pavyzdţiui, dabartiniame Švietimo įstatyme ir toliau įtvirtinamas centrinės valdţios prioritetas savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų atţvilgiu. Tačiau pabrėţtina, kad psichologiniai barjerai egzistuoja ir pačiose mokyklose. Ir nors yra įgaliojimų pasidalijimas ir komandinis darbas būtų tinkamiausia reakcija į decentralizavimą, neretai vadovai mano, kad geriausias būdas laiduoti sprendimų priėmimo kokybę – tai priimti sprendimus pačiam (Ţelvys, 2006). Tyrėjų nuomone, kaitos procesą būtina institucionalizuoti, t.y. kurti naujoves skatinančią sistemą, kurioje sprendţiant problemas dalyvautų kuo daugiau bendruomenės narių. Ypač svarbu sudaryti sąlygas aktyviai dalyvauti priimant sprendimus bet kuriam besimokančiam jaunuoliui, dalyvauti kuriant ir planuojant jo paties mokymosi procesą, skatinant atsakingai prisiimančio sprendimų įgyvendinimo asmens poziciją ( Indrašienė, Merfeldaitė, 2008). Kaip teigia R.Ţelvys (2006), kuo labiau decentralizuota sistema, tuo labiau jaučiamas bendrų standartų poreikis. Standartizacija leidţia palyginti moksleivių, mokyklų ir regionų pasiekimus, tačiau intensyvi standartizacija susijusi su vadovo darbo biurokratizavimo pavojumi. Tuo jau dabar skundţiasi vidaus auditą atliekančių mokyklų mokytojai bei vadovai. Standartizacija palieka maţiau erdvės vadovų kūrybiškumui pasireikšti. Net ir geriausi standartai nėra tokie tobuli,

11 kad atmestinai dirbantis vadovas negalėtų patenkinti minimalių formaliųjų kriterijų ir jaustis saugus (Ţelvys, 2006). Visos ugdymo institucijos yra skirtingos, todėl ir kaitos procesai kiekvienoje iš jų vyksta skirtingai. Tikriausiai nerastume vienintelio veiklos modelio, kuris vienu metu tiktų kelioms skirtingoms institucijoms. Šiandien kokybės vadyba įpareigoja švietimo institucijas kelti tikslus, kurie uţtikrintų kuo kokybiškesnę veiklą. Švietimo organizatoriams būtina ţvelgti į ateitį, kurioje gyvens ir dirbs dabartiniai moksleiviai. Pasaulis nuolat keičiasi, todėl mokykla turi rengti pilietį, gebantį prie tų pokyčių prisitaikyti. Spartus šiuolaikinis gyvenimas nulemia ir sparčią švietimo kaitos būtinybę. Istorinę švietimo kaitos perspektyvą pateikia R.Ţelvys (2003): socialiniame gyvenime švietimo kaita judėjo nuo prievartinės (jėgos), kuri orientavosi į direktoriškumą, autokratiškumą, rėmimąsi įstatymais, prie racionaliosios (empirinės), pakeliui formuodama normatyvinę (perauklėjimo) strategiją, kuri orientuojasi į sveiką protą ir intelektą. Švietimo kaitos teoretikas M.Fullan, tyrinėjęs švietimo kaitos raidą įvairiuose kraštuose, pastebėjo, kad „šiame pasaulyje kaita yra neţinomos paskirties kelionė, kurioje problemos yra mūsų draugai“, „kelionė, kurioje iniciatyva kyla ir „iš apačios“, ir „iš viršaus“, kurios produktyvioje įtampoje sąveikauja ir kolegialumas, ir individualizmas“. Šiame pasaulyje „kaita atspindi patį gyvenimą, kuriame neįmanoma būti absoliučiai laimingam ar patirti nuolatinę harmoniją, bet tai pasaulis, kuriame vieniems ţmonėms sekasi daug geriau negu kitiems“ (M.Fullan, 1998). M. Fullan teigimu, yra aštuonios pagrindinės pamokos, kylančios iš naujos dinamiškų pokyčių paradigmos (žr. 1 lentelę). Kiekviena iš jų remiasi kitų septynių išmintimi, jos itin svarbios siekiant dabartinės švietimo kaitos dėsningumų.

1 lentelė. Pokyčių suponuojamos pagrindinės pamokos (pagal M.Fullan, 1998) Negalima priversti vykti to, Vizijų ir strategijų Individualizmas ir kas svarbiausia planavimas atsiranda vėliau kolektyvizmas turi turėti lygias galimybes Pokytis – tai kelionė, o ne Neveiksmingos nei Pokyčių projektas centralizacija, nei paradigmos decentralizacija Problemos – mūsų draugai Kiekvienas ţmogus yra Sėkmei pasiekti būtinas pokyčių tarpininkas ryšys su aplinka

M.Fullan (1998) teigimu, ţmonių mąstymo pokyčiams galima pritaikyti taisyklę „ţmogaus neįmanoma priversti keistis“. Neįmanoma jo priversti mąstyti kitaip arba priversti išmokti naujų

įgūdţių. Kaitos proceso sudėtingumas suprantamas nedaugeliui, todėl būtina įtikinti bendruomenę, kokią naudą kaita duos kiekvienam asmeniškai ir visai ugdymo institucijai. Taip pat šio tyrėjo teigimu, negalima tikėtis, kad aplinka prisiderins prie mūsų poreikių. Tai mes turime domėtis ir derintis prie kintančios aplinkos. M.Fullan (1998) manymu, asmeninė kaita yra svarbiausias pokyčių šaltinis. Todėl jau pačioje kaitos proceso pradţioje būtina pedagogų iniciatyva – aktyvus domėjimasis naujomis idėjomis, noras nuolat kurti, tobulėti, keisti aplinką ir pirmiausia save, t. y. aktyviai dalyvauti kaitos procese.

1.2. Veiksnių, charakterizuojančių ekonominių ir socialinių veiksnių įtaką švietimo įstaigų veiklai, identifikavimas R. Ţelvys (2003) pastebi, kad švietimas neegzistuoja vakuume, todėl švietimui didelę įtaką daro ir išorinės švietimo aplinkos veiksniai. R.Jucevičius ir kt. (Jucevičienė, Janiūnaitė, Cibulskas 2003) išorinės aplinkos veiksnius suskirstė į politinius ir teisinius, ekonominius, socialinius- kultūrinius, technologinius ir edukacinius. Autoriai pastebi, kad švietimo išorinėje aplinkoje svarbiu aspektu tampa ir tarptautinės (globalios) aplinkos kaitos tendencijos. Ugdymo įstaigų veikla yra susijusi su daugeliu reiškinių, vykstančių valstybėje. Ekonominiai ir socialiniai veiksniai daro ypatingai stiprią įtaką švietimo įstaigų veiklai. Ekonominiai veiksniai. Mokyklos veikla yra glaudţiai susijusi su šalies ekonomika: dalį valstybinių mokyklų išlaidų (mokinio krepšelį) skiria valstybė, kitą dalį (aplinkos lėšas) finansuoja steigėjas. Klestint ekonomikai mokinio krepšelis didinimas, o sunkmečiu maţinamas - tai rodo, kad mokykla priklauso nuo išorinės finansinės paramos, o pati negali sau garantuoti finansinio stabilumo. R. Mečkauskienė (2010) pastebi, kad finansų valdymas ir finansų paieška tampa svarbiu mokyklos vadovo darbo baru. Tačiau kartu akcentuojama, jog vadovai valdyti finansus mokosi savarankiškai, nes aukštoji mokykla rengia mokytojus, bet ne mokyklų vadovus. Vykstant globalizacijai, atsiranda palankios sąlygos perimti pasaulinę patirtį, ją pritaikyti šalies reikmėms, įgyvendinti darbo organizavimo pokyčius. Vykstant valdţios decentralizacijai bei visuomenės demokratėjimo procesams, formavosi nauja vadovo samprata. Mokyklų vadovai gali kelti savo kvalifikaciją tarptautiniuose seminaruose, dalyvauti konferencijose, kituose renginiuose, taip perimdami uţsienio šalių patirtį. Tai padeda Lietuvos mokyklų vadovams tapti atviresniems išoriniams pokyčiams, tarptautiniam bendradarbiavimui, naujoms idėjoms. Kitas svarbus veiksnys – laisvos rinkos elementų, atėjusių iš pramonės ir verslo pasaulio, skverbimasis į švietimo sistemą. Rinkos santykiams vis labiau darant įtaką švietimui, atsirado švietimo įstaigos, kaip paslaugas teikiančios organizacijos, įvaizdis. Reikalaujama, kad šią paslaugą teikiantys švietimo įstaigos darbuotojai orientuotųsi į vartotojus – mokinius, jų tėvus ar globėjus, siūlytų efektyvius švietimo paslaugos teikimo būdus ir tenkintų tik jų poreikius ir interesus. Taigi,

13 pedagogai tarnauja savo klientams, o mokyklos vadovas klientams t. y mokiniams, jų tėvams, mokyklos personalui ( Ţelvys, 1999). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros specialistai (2012) pabrėţia, jog Lietuvos mokyklos turi ribotas galimybes priimti įstaigos valdymo sprendimus. Visų pirma, dėl reglamentuojamo lėšų naudojimo: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas susideda iš mokinio krepšelio lėšų, skiriamų iš valstybės biudţeto, bei aplinkos lėšų, kurias skiria savivaldybė kaip steigėjas. Krepšelio pinigų panaudojimas yra grieţtai apribotas su ugdymu susijusioms veikloms. Savivaldybės turi teisę perskirstyti 5-6 proc. (priklausomai nuo savivaldybės) mokinio krepšelio lėšų savo nustatyta tvarka mokymo reikmėms tenkinti. Tai taip pat vienas iš ekonominių veiksnių, turinčių įtakos mokyklos veiklai. Kitas veiksnys, ribojantis laisvą ugdymo įstaigos veiklą - ribotos galimybės priimti sprendimus dėl turto panaudojimo, įsigijimo, perdavimo ar atnaujinimo. Sprendimus pastaraisiais klausimais priima savivaldos institucijos, o ne pačios mokyklos. Turto sąvoka šiuo atveju apima nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, informacinių sistemas ir pan. Dar vienas svarbus ekonominis veiksnys - centralizuotas atlyginimų ir personalo poreikių planavimas. Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimų koeficientus, kvalifikacinius reikalavimus bei etatų normatyvus nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, pačios ugdymo įstaigos šiam klausimui ir sprendimams įtakos neturi. Be abejo, paminėtina, jog teisę reikalauti geresnių darbo sąlygų ar didesnių atlyginimų gali įgyvendinti švietimo darbuotojų profsąjungos, tačiau vis dėlto tai nekeičia fakto, kad tokie svarbūs ekonominiai sprendimai vis dar priimami centralizuotai. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Jau kelinti metai Lietuvoje pastebima tendencija, jog, sumaţėjus gimstamumui, mokyklose ėmė maţėti mokinių. Nepaisant įgyvendinamų prevencinių programų, mokyklose gausu smurto ir ţalingų įpročių atvejų, kurių ne tik nemaţėja, bet netgi daugėja. Tėvams išvykus dirbti į uţsienį, mokyklai tenka rūpintis paliktais vaikais, o imigrantų vaikams – padėti adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje. Specialistams (Mečkauskienė, 2010) tampa akivaizdu, kad dėl visuotinių pokyčių kintant šeimos sampratai, mokyklose susiduriama su sudėtingesnėmis vaikų elgesio formomis. Šeimos, skiria maţiau laiko bendravimui su vaikais, todėl mokinių vertybes formuoja ugdymo įstaigos ir bendraamţių aplinka. Ugdymo įstaigų darbuotojams, ypač vadovams, tenka spręsti ir daugelį vaiko socialinių problemų: tikrinti mokinių gyvenimo sąlygas ir skirti nemokamą maitinimą, organizuoti mokymosi priemonių ir vadovėlių pirkimą socialinę paramą gaunantiems vaikams, parinkti transporto bendrovę mokiniams pavėţėti ir sudaryti su ja sutartis, uţtikrinti, kad mokiniai pasitikrintų sveikatą, registruotųsi karinės tarnybos centruose, pasiimtų asmens tapatybės dokumentus ir atliktų kitus veiksmus. Dėl šių veiksnių mokyklos vadovo

14 veikloje pradeda dominuoti socialinė funkcija ir jam tenka atlikti daugiau netradicinių vaidmenų (Mečkauskienė, 2010). Reikia atkreipti dėmesį, kaip vaikų ankstyvosios augimo aplinkybės ir patirtis, turi įtakos jų vėlesniam pasirinkimui, rezultatams, gerovei paauglystėje ir jaunystėje. Maţinant švietimo nelygybę, dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į švietimą, labiau paskirstant lėšas paţeidţiamoms grupėms. Tyrimais įrodyta (Bulgarelli, Molina, 2016) , kad motinos išsilavinimas yra tiesiogiai susijęs su vaikų pasiekimais. Vaikai, kurių motinos yra įgijusios universitetinio lygio kvalifikaciją, gauna aukštesnius IQ balus, nei jų bendraamţiai, kurių motinos turi vidurinį ar ţemesnį išsilavinimą. Kaip teigia L.Ţalimienė ir bendraautoriai (Lazutka, Skučienė, Aidukaitė, Kazakevičiūtė, Navickė, Ivaškaitė-Tamošiūnė, 2011), švietimo sistema daţniausiai yra bejėgė ištaisyti kitų visuomeninių sistemų sukuriamą neteisybę ir nelygybę. Tačiau pabrėţtina, jog ir pati švietimo sistema sukelia nemaţai nelygybių. Pavyzdţiui, mokyklose sukuriama ţinių nelygybė. Ji atsiranda dėl to, kad moksleiviai vertinami ne individualiai, bet lyginant juos tarpusavyje ir išskiriant tuos, kurie patiria sėkmę arba nesėkmę mokymosi proceso metu. Silpniausiems mokiniams daţnai sudaromos maţiau palankios mokymosi sąlygos nei kitiems Taigi, autorių nuomone, socialinis neteisingumas ir nelygybė kyla tie iš visuomenės, tiek iš švietimo sistemos. Pabrėţtina, kad švietimo sistemos kuriama nelygybė gali turėti rimtų padarinių socialinėje ir politinėje erdvėje. Socialinio teisingumo, nelygybės švietimo srityje rodikliai tampa tokie pat svarbūs kaip ir ekonominės nelygybės rodikliai (pavyzdţiui, nepakankamai išsilavinusių ţmonių skaičius labai susijęs su ilgalaikių bedarbių skaičiumi; įgytas išsilavinimas yra vienas iš pagrindinių pajamų paskirstymo veiksnių ir t.t.) (Ţalimienė ir kt., 2011).

Mokslininkai (Garner, Thorne, Horn, 2017) išreiškia kritinę poziciją susijusia su mokinių testavimu. Švietimo bendruomenė turi klausimų dėl vertinimo matavimo. Paţymėtina, kad vertinant mokymą ir mokymąsi, pastebima, jog pasiekimų spragos atspindi būtent mokymo stiliaus ir reikalavimų trūkumus. Mokytojai siekia praktikuoti teisingą mokymą ir siekia socialinio teisingumo mokyklose, tačiau ugdymo įstaigose svorį turi ne duomenų analizė ir kritinis mąstymas: mokytojų galimybes apriboja švietimo grindţiama politika – techno – racionali logika, kuri sukuria aklą tikėjimo poziciją galiojančioms vertinimo priemonėms (standartizuoti testai). O tai sukuria intensyvų ir nesąţiningą spaudimą mokytojams.

Anot N. Stehr (2017), šiuolaikinio modernumo skiriamasis bruoţas tapo didėjanti poliarizacija tarp ţinių ir neţinojimo, reikšmingas asimetrijos ţinių atsiradimas tarp uţimančių pozicijas visuomenėje grupių ir asmenų. Poliarizacijos maţėjimo perspektyva yra raktas į sociologinį klausimą, kaip spręsti ţinių asimetrijos ir ţinių spragas, įvairių sričių šiuolaikinėje visuomenėje, pavyzdţiui: ekonomikos, politikos ir valdymo.

G. Simmel (1906) nuomone, atsiţvelgiant į tikrovę, kurioje kuriamas mūsų elgesys, mūsų ţinios pasiţymi savitais apribojimais bei iliuzijomis.

1.3. Švietimo įstaigų prisitaikymas prie aplinkos Anglų švietimo analitiko D.Hopkins (1998) teigimu, kaita yra dvejopa: išorės ir vidaus. Nuo kaitos tipo (planingos, einančios iš vidaus ir iš išorės, ir tikslingos, vykstančios viduje) priklauso, kaip ji bus įgyvendinta. Planingos kaitos tikslas yra sąmoningai suplanuoti ugdymo institucijos tobulinimą atsiţvelgiant į išorės reikalavimus. R.Ţelvio nuomone, „planinga kaita, ateinanti iš išorės, – tai inovacijos (arba reformos, jeigu kalbame apie esminius pasikeitimus), inicijuotos aukštesniųjų švietimo grandţių ir įdiegiamos mokyklose. Natūrali kaita mokyklos viduje skatina nuolatinį jos darbuotojų asmenybės lavinimąsi, profesinę brandą įgyjant vis daugiau patirties“ (Ţelvys, 1999). M.Fullan (2004) teigia, jog įgyvendinant įvairias švietimo reformas ir diegiant naujoves galima pastebėti daug gerų idėjų ar strategijų, kurių nepavyko įgyvendinti. Kartais sėkmei pritrūksta pokyčių valdymo ţinių, supratimo ir jų pritaikymo. Pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje nuo nepriklausomybės atkūrimo pradţios ir vis dar niekaip nesibaigiančios reformos vis dėlto suteikė esamai švietimo sistemai lankstumo ir atvirumo. Daugelį metų pokyčius skatino konferencijos, diskusijos (tarptautinės ir nacionalinės), mėginta įgyvendinti praktiškai. Įvykusi struktūrinė kaita leido švietimui bent iš dalies atsakyti į padidėjusius visuomenės poreikius. Sukurta dešimtmetė pagrindinė mokykla ir profiliuotas vidurinis ugdymas padėjo švietimo tinkle išlaikyti kur kas daugiau jaunuolių. Gimnazijų tinklas sudarė geresnes sąlygas siekti išsilavinimo mokymosi motyvacijos nestokojančiam jaunimui. Imtas diegti jaunimo mokyklų modelis atitiko tradicinėje mokykloje nepritampančių vaikų reikmes. Suformuota profesinių mokyklų sistema, kolegijų tinklas bando prisitaikyti prie darbo rinkos ir šalies ūkio pokyčių. Universitetinėse aukštosiose mokyklose įtvirtinta dvipakopė studijų sistema. Įdiegti valstybiniai brandos egzaminai iš dalies pagerino bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo sąveiką, padarė šiek tiek skaidresnį priėmimą į aukštąsias mokyklas. Pokyčiai valdyme leido susiformuoti dalinei bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų savivaldai, aukštosios mokyklos įgijo autonomijas. Perėjimas prie „mokinio krepšelio“ bendrajame lavinime bei mokyklų tinklo pertvarkymas padėjo švietimui geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos mechanizmų. Vis dėlto, akivaizdu, kad esama švietimo sistema nėra pakankamai darni ir efektyvi. Išliko problemiška tiek išorinė (švietimo ir kitų visuomenės gyvenimo sričių, dabartinių visuomenės poreikių), tiek vidinė (atskirų švietimo grandţių) dermė. Dar neišplėtota reali mokyklų savivalda, aiškiai neapibrėţta institucijų atsakomybė uţ švietimo kokybę, prieinamumą ir rezultatus. Kol kas nepasiekta glaudesnio bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo ryšio - nesukurtas technologinių

16 gimnazijų tinklas. Taip pat silpni ir kiti tarpinstituciniai ryšiai - tarp profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų, galbūt dėl to specialistų rengimo sistema yra per maţai integruota ir nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms. Aukštasis mokslas vis dar nėra pakankamai atviras šalies ūkio poreikiams. Iki šiol buvo neįveiktos kelios kertinės švietimo problemos – neefektyvus valdymas, atgyvenusi finansavimo sistema, neracionalus išteklių naudojimas, nepakankamai modernus institucijų tinklas. Tik paskutiniu metu prabilta apie kardinalius pokyčius ugdymo įstaigų savivaldoje, garsiau kalbama apie tai, kad svaresnį ţodį turėtų visa mokyklos bendruomenė, o ne vienvaldţiais per daugelį vadovavimo metų tapę ugdymo įstaigų vadovai – jau rengiamos įstatymų pataisos apie daţnesnę ugdymo įstaigų vadovų kaitą, kaip apie vieną iš svarbiausių pokyčių variklį. Be abejo, reforma pagerino išsilavinimo kokybę. Nepriklausomybės atkūrimo pradţioje atnaujintas bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir studijų turinys, įdiegtos naujos programos. Mokyklos aprūpintos naujais vadovėliais ir studijų šaltiniais. Mokykloms ir mokytojams sudarytos galimybės individualizuoti ugdymo turinį. Tačiau pastebėtina, kad toli graţu ne visose ugdymo įstaigose tai vyksta – tai siejama su jau minėtu pedagogų bendruomenės uţdarumu, savotiška baime pokyčiams, galbūt net nesugebėjimu priimti naujoves. Sukurta valstybinių brandos egzaminų sistema suteikė orientyrus bendrajam lavinimui ir tapo svarbiu ugdymo turinio politikos veiksniu. Įdiegtas visuotinis mokytojų atestavimasis sudarė galimybes atnaujinti dirbančiųjų mokytojų kvalifikaciją. Vis dėlto pabrėţtina, kad švietimo kokybė išlieka nepakankama: ugdymo ir studijų turinys per menkai orientuotas į naujų, atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančiam ţmogui būtinų, gebėjimų ir kompetencijų lavinimą. Bendrajame lavinime nesubalansuoti mokymosi krūviai, neatlikta racionali turinio atranka. Daugeliu atveju išlieka tradicinė ugdymo ir jo rezultatų vertinimo orientacija į ţinias, o ne į gebėjimus. Vis garsiau kalbama apie tai, kad ugdymo turinys per menkai siejasi su gyvenimo praktika: mokyklose skiriamas per maţas dėmesys socialiniam, ekonominiam, pilietiniam, informaciniam raštingumui bei bendriesiems gebėjimams - kritiniam mąstymui ir problemų sprendimui, kūrybingumui, konstruktyviai savarankiškai bei bendrai veiklai. Ta pati jau minėta valstybinių brandos egzaminų sistema vis dar nėra pakankamai efektyviu kokybės tobulinimo, turinio modernizavimo varikliu. Atkreiptinas dėmesys, kad per 27-erius metus kai kurių ugdymo įstaigų, ypač esančių regionuose mokyklų materialinė būklė tapo skurdesnė nei buvo reformos pradţioje, nes vis dar stinga bent kiek geresnio aprūpinimo. Vis dėlto, pokyčiai sistemoje išplėtė mokymosi galimybes, iš dalies padidino švietimo prieinamumą. Tam įtakos turėjo ir struktūriniai švietimo pokyčiai (sukurta dešimtmetė pagrindinė mokykla, pradėtas plėtoti jaunimo mokyklų tinklas, atsiradusios kolegijos, nauji universitetai, imta

17 kurti suaugusiųjų švietimo sistema, pradėjęs formuotis privatus švietimo sektorius), ir mokiniams bei studentams teikta socialinė parama (nemokamas dalies mokinių maitinimas, nemokamas veţiojimas į mokyklas, stipendijos profesinėse ir aukštosiose mokyklose, iš dalies nemokamas mokslas universitetuose). Tačiau vis dar pastebima, kad Lietuvoje dar nesukurta teisinga, kiekvienam prieinama, o juo labiau mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti švietimo sistema. Nėra efektyvi valstybinė socialinės paramos šeimai ir vaikams sistema: parama nėra susieta su tėvų pareiga rūpintis vaikų lavinimu, ir apskritai parama daugiau skatina vaikų globą, nei jų auginimą šeimoje. Nėra pakankamai uţtikrintas vaikų saugumas mokyklose. Tik pastaruoju metu į mokyklas įvedami socialinių pedagogų etatai. Per lėtai į bendrąją švietimo sistemą integruojami negalios ištikti vaikai. Padaryti kaitos darbai ir nuolat kintantis jų kontekstas šiandien reikalauja naujų sprendimų. Kita vertus, tolesnė švietimo kaita turi ne tik remtis sėkmingais reformos darbais, bet ir uţlopyti ligšiolines jos spragas. Šiandien vidutinė Lietuvos mokykla labiau atitinka kontroliuojamoje aplinkoje veikiančių mokyklų modelį nei greitai prisitaikančios, kintančios mokyklos modelį:  Visų pirma, Lietuvos mokyklų valdymas bendrai vertinant išlieka stipriai reglamentuotas, standartizuotas, kontroliuojamas;  Ugdymo turinys yra sudaromas pagal bendrąsias programas, visoms mokykloms galioja vienodai nustatyti veiklos principai, ugdymo turinys yra orientuotas į ţinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą. Kontroliuojamos aplinkos mokyklų veiklos modelis sudaro galimybes lengviau organizuoti ir valdyti didelio masto vaikų ir jaunimo mokymą, reikalauja maţiau sąnaudų. Tačiau apibrėţta aplinka riboja mokyklų kūrybiškumą, lankstumą, lyderystę, skatina orientaciją į vidutinių, o ne aukščiausių, gebėjimų ugdymą, todėl toks modelis nėra optimalus sparčios kaitos sąlygomis. Siekiant tobulinti Lietuvos mokyklą, būtina derinti mokyklų valdymo ir turinio formavimo pokyčius. Judėjimas kuria nors viena kryptimi, t.y. orientuojantis tik į valdymo principus arba turinio formavimą, nėra pakankamas, norint tapti greitai prisitaikančia, kintančia, besimokančia organizacija. Taigi, esminis šiuolaikinės mokyklos bruoţas – jos kaita, t.y. jos tobulinimas, arba būdų, kaip veiksmingiau dirbti tiek mokytojui, tiek mokiniui, paieška. Šie procesai visų pirma paliečia mokyklos klasę. D.Hopkins, M.Ainscow ir M.West (1998) studijoje „Kaita ir mokyklos tobulinimas“ teigiama, jei kaita apskritai privalo ką nors reikšti, tai turi daryti poveikį klasės lygiu, per mokytojų ir mokinių širdis bei protus. Apibendrinant apţvelgtą medţiagą ir remiantis aptartų autorių įţvalgomis, galima teigti, jog mokyklų kaitą skatina nuolat besikeičiančios gyvenimo sąlygos, realybė, todėl visai švietimo bendruomenei būtina stebėti ją supančias aplinkybes. Labai svarbu nuspėti įvykius, būsimą švietimo

18 politiką, perspektyvas, kurios laukia dabartinių ugdymo institucijų po kelerių ar keliasdešimt metų. Tik staigus reagavimas į aplinkos pokyčius, jų numatymas bei kūrimas, gali uţtikrinti įstaigos sgyvavimo tęstinumą.

2. ŠIRVINTŲ RAJONO EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIO ŠVIETIMO ĮSTAGŲ VEIKLAI TYRIMAS 2.1. Ekonominiai veiksniai Pasaulio ekonomikosatsigavimas ir auganti Lietuvos vidaus paklausa, eksportas, skatina BVP augimo tempą.

2 lentelė. BVP metinis pokytis Lietuvoje (proc.) Rodiklis 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. Realiojo BVP 3,4% 3,5% 1,7% 2,2% 2,5% metinis pokytis Parengta pagal Lietuvos makroekonominius rodiklius. Lentelėje BVP metinis pokytis parodo Lietuvos ekonomikos augimą. Paspartėjęs prekių ir paslaugų eksportas suteikia spartesnį BVP augimą iki 3,2 proc. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje taip pat parodo ekonomikos augimą.Remiantis uţimtumo duomenimis (1 ir 2 priedas) palyginus su ES vidurkiu, Lietuva truputį atsilieka, tačiau uţimtumo rodikliai aukšti lyginant su kitomis eurozonos valstybėmis, kurios atsigauna lėčiau.

3 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje (proc.) 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. 11,8% 10,7% 9,1% 7,9% 7,5% Parengta pagal Lietuvos makroekonominius rodiklius Lentelėje matome Lietuvos nedarbo lygio maţėjimą pastaraisiais metais.

Maţėjant nedarbo lygiui, didėjant uţimtumui, kyla ir darbo uţmokestis.

4 lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje(Eurais) 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. 677,8 714,5 756,9 822,8 872,2 Šaltinis: parengta pagal Lietuvos makroekonominius rodiklius

Širvintų rajonas yra Vilniaus regiono dalis. Todėl Vilniaus mieste vykstantys procesai neišvengiamai įtakoja socialinę, ekonominę, demografinę aplinkos būklę ne tik Širvintų rajone. Šis poveikis skirtingai pasireiškia ir įvairiuose regiono dalyse. Vilniaus mieste yra valdţios institucijos, aukštosios mokyklos, įsikūrusios didţiųjų įmonių buveinės, kurios veikia visoje Lietuvoje. 2013 metais 65,6 procento visų šalies tiesioginių uţsienio investicijų teko Vilniaus regionui. 2015m. sausio 1d. – veikė 87 proc. regiono įmonių, kuriose mokamas uţmokestis buvo ţymiai konkurencingesnis, nei kitose regiono savivaldybėse, todėl Vilniaus mieste ir jo prieigose 2014m. gyveno dauguma - 67 proc. visų regiono gyventojų.2014m. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis siekė 789 eurus ir viršijo likusiose Vilniaus regiono savivaldybėse mokamą vidutinį mėnesinį bruto darbo uţmokestį vidutiniškai 40 procentų. Rajonuose nutolusiuose nuo sostinės 25 – 50km, į kuriuos patenka ir Širvintos, vyksta aktyvūs urbanizacijos procesai: vilniečiai išsikelia į artimas nuo miesto teritorijas, o Širvintų miestui ateityje prognozuojama tapti Vilniaus priemiesčiu. Kinta nekilnojamojo turto rinka, Širvintose kyla NT kainos. Be to vyksta verslo plėtra Vilniaus prieigose, kurios plečiasi gilyn į regioną. Automagistralėje Vilnius – Panevėţys vis atsiranda naujų stambių įmonių filialai, gamybos – transporto sektoriaus įmonės. Urbanizacijos veiksniai nulemia ir gyventojų aukštą tankumą gyvenamosiose teritorijose (Vilniaus regiono integruota teritorijų vystymo programa 2015).

5 lentelė. Gyventojų vidaus migracija Lietuvoje Išvykusieji iš miesto ir Išvykusieji iš kaimo Išvykusieji iš miesto kaimo Metai Į miestą Į kaimą Į miestą Į kaimą Į miestą Į kaimą 2012 38029 22024 16727 18382 21302 3642 2013 35837 21406 15669 18041 20168 3365 2014 37245 24170 16546 20671 20699 3499 2015 37358 24068 16412 20342 20946 3726 2016 37450 31122 17066 26817 20384 4305 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Pagal lentelės pateiktus duomenis matome, kokie gyventojų srautai išvyksta į miestą ir į kaimą. Atvykusiųjų iš miesto ir iš kaimo į kaimą yra daugiau, nei išvykusiųjų iš kaimo į miestą. Širvintų rajonui būdinga švytuoklinė migracija. Kas antras širvintiškis dirba Vilniaus mieste arba jo priemiestyje, kadangi miestelyje nėra pakankamai laisvų darbo vietų. Gyventojus traukia aukštesnis didesnio miesto uţdarbis, darbuotojams atsiperka kuro sąnaudos. Tokių švytuoklinės migracijos procesų nematyti, pavyzdţiui, Ukmergės rajone, kadangi miestas nutolęs nuo Vilniaus daugiau nei 50km ir norintiems dirbti neatsiperka kelionės sąnaudos. O

20 pačioje Ukmergėje naujų įmonių steigimą ir augimą stabdo ribotos investicijos į smulkų verslą ir pralaimima kova su Vilniaus miestu pritraukiant išorines investicijas.

6 lentelė. Atvykusieji, išvykusieji, metinė migracija Širvintų rajono savivaldybėje Atvykusieji asmenys Išvykusieji asmenys Neto migracija asmenys 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016 2013 2014 2015 2016 366 416 419 475 524 522 551 569 -158 -106 -132 -94 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. Lentelėje pateikti duomenys parodo gyventojų skaičiaus maţėjimą rajone, tačiau, mano manymu, statistiniai duomenys yra netikslūs ir išvykstančiųjų dirbti svetur skaičius yra kelis kartus didesnis.

7 lentelė. Gimstamumas Gimusieji asmenys

Metai 2012 2013 2014 2015 2016 Širvintų r. sav. 170 147 162 149 149 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Pagal lentelėje pateiktus duomenis, matome maţėjantį gimstamumą rajone. Demografinė situacija prastėja, tai rodo aukšti neto migracijos ir maţi gimstamumo rodikliai.

Nedarbas Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių būdingas santykinai ţemas registruoto nedarbo lygis ir spartus registruoto nedarbo lygio maţėjimas. Širvintų rajono savivaldybė nesusiduria su aukštu registruotu nedarbo lygiu, kartu pastebimas spartesnis negu vidutinis Lietuvoje registruoto nedarbo maţėjimas. Vienintelė šiame regione savivaldybė, pasiţyminti aukštu ir lėtai maţėjančiu registruoto nedarbo lygiu 2015m. yra Ukmergės rajono savivaldybė. 8 lentelė. Širvintų rajono savivaldybės registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Registruoti bedarbiai tūkst. Registruotų bedarbių ir darbingo amţiaus gyventojų santykis proc. 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 1 1 0 0 0 1 1 8 8 8 1,2 1,1 0,9 0,8 0,8 11,1 10,6 8,4 8,2 8,0 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Šioje lentelėje pateikti duomenys rodo kaip nuo 2012 metų iki 2016 metų Širvintų rajone tendencingai maţėjo bedarbių skaičius, tačiau jų maţėjo ir darbingo amţiaus gyventojų tarpe, tai susiję su senstančia visuomene ir ţmonių migracija. 2013 – 2014 metų ryškų bedarbių sumaţėjimą lėmė pasikeitusi valstybės socialinė politika dėl pašalpų skyrimo. Socialinio modelio įgyvendinimas atsijojo „lengvo pinigo“ ieškotojus. Socialinės pašalpos skirtos realiainepasiturintiems rajono gyventojams. Kiti gi buvo priversti dirbti. Taip buvo uţtikrintas socialinis teisingumas ir sutaupytos valstybės lėšos. Remiantis strategija „Europa 2020“,norima imtis priemonių, padėsiančių iki 2020m. pasiekti šiuos tris pagrindinius tikslus:  kad darbą turėtų 75proc. 20–64m. asmenų;  nebaigiančių mokyklos moksleivių dalis maţėtų, nebūtų didesnė nei 10proc., o nors 40proc. 30–34m. asmenų turėtų vidurinį išsilavinimą;  sumaţinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų ţmonių arba ţmonių, kuriems tai gresia, skaičių. Iniciatyva, galinti paskatinti daugiau ţmonių dalyvauti darbo rinkoje yra profesinis judumas. Šioje vietoje labai svarbi darbo rinkos lankstumo ir uţimtumo garantijų pusiausvyra. Širvintų Darbo birţojevyksta jaunų ţmonių profesinis orientavimas, siunčiama mokytis į Vilnių. Jiems mokama stipendija, suteikiamas apgyvendinimas.Veikia vietinės uţimtumo iniciatyvos: darbdavių skatinimas kurti naujas darbo vietas, jas subsidijuojant.

Užimtumas 9 lentelė. Užimtieji gyventojai Širvintų rajone Uţimtieji gyventojai tūkst. 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 5,6 5,1 6,5 7,1 6,1 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Pagal pateiktus lentelėje duomenis matome uţimtų gyventojų skaičiaus didėjimą iki 2015m., paskui staigų maţėjimą. Moksliniai tyrimai (Del Boca, Pasqua, Suardi, 2016) rodo, jog uţimtumas teigiamai veikia vaikų prieţiūrą, lankomumą mokyklose, turi teigiamą poveikį akademinių pasiekimų rezultatuose, politikai turėtų svarstyti vaikų prieţiūros prieinamumą ir skatinti tėvų dalyvavimą darbo rinkoje. Uţimtumo lygio rodiklius naudojame, norint išsiaiškint su asmens uţimtumo padėtimi susijusius dalykus: socialinę padėtį, vertinant uţimtumą kaip namų ūkio pajamų šaltinį. Ekonominiai veiksniai yra tampriai susiję su socialiniais veiksniais.

2.2. Socialiniai veiksniai Remiantis Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų ir paramos skyriaus ataskaita, 2016m. rajone gyveno 16074 gyventojai (palyginimui 3priedas). Iš jų mieste - 5860 (36,6%), kaime – 10214 (63,4%). Pensinio amţiaus ţmonių yra 3826. Vaikų – 2618. Iš jų su negalia – 68. Socialinės rizikos šeimų – 91.Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose – 197. Lyginant su 2015 metais, gyventojų sumaţėjo 1,6 proc. arba 259 ţmonėmis. Darbingo amţiaus gyventojų rodiklis aukštas, dirbantys sudaro 23,8 proc. (šalies vidurkis – 22,3). Socialinių paslaugų poreikis didėja, nes didėja pagyvenusių, senyvo amţiaus ţmonių (palyginus su rajono gyventojų skaičiumi jie sudaro 23,8%) ir vaikų su negalia skaičius.2016 metais ţenkliai sumaţėjo rizikos šeimų skaičius.

10 lentelė. Vaikų globa Metai Globojamų Iš jų globos Globėjų vaikų skaičius institucijoje šeimose 2013 71 21 50 2014 63 24 39 2015 59 19 40 2016 80 20 60 Parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės socialinio skyriaus duomenis Lentelėje matome nemalonius skaičius, kurių išvis neturėtų būti. Širvintų rajone, nors ir 2016 metais socialinės rizikos šeimų sumaţėjo, globojamų vaikų skaičius išaugo.

11 lentelė. Vaikų globos nustatymas Metai Nustatyta Institucinė Globėjų globa išviso globa šeimose 2013 4 3 1 2014 7 4 3 2015 6 1 5 2016 28 10 18 Parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės socialinio skyriaus duomenis Pateikti duomenys parodo ypač 2016 metais susidariusią rajone pavojingą ir rizikingą padėtį šeimose. Pasikeitus socialinių darbuotojų darbo specifikai (darbas savaitgaliais, švenčių dienomis), nustatomas didesnisporeikis globoti vaikus.

12 lentelė. Vaikų grąžinimas į biologines šeimas Metai Vaikų skaičius 2013 3 2014 1 2015 3 2016 4 Parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės socialinio skyriaus duomenis Lentelėje pateikti duomenys parodo ne tik maţą grąţinamų vaikų skaičių į biologines šeimas, bet ir lėtai tėvų grįţtantį sąmoningumą tvarkingai gyventi, keisti save ir aplinką dėl vaikų gerovės. Kita vertus, teigiamas reiškinys, kad toks skaičius išvis yra. Ekonominiai veiksniai lemia įvairias socialines problemas: priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, iš to kylantį nedarbą ir pan. Dėl šių ir kitų prieţasčių išlieka skurdo ir socialinės atskirties maţinimo problema. Dėl pinigų stygiaus, brangstančio pragyvenimo, susidarius tokiom aplinkybėm vis daugiau ţmonių patiria arba kyla pavojus patirti socialinę atskirtį.

13 lentelė. Skurdo rizikos gylis pagal gyvenamą vietą Lietuvoje Skurdo rizikos gylis proc. 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. Miestas ir kaimas 22,6 24,8 22,7 26 Kaimas 23,6 26,3 23,9 26,5 Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Pagal pateiktus lentelėje duomenis, matome, jog kaime skurdo rizikos gylis aukštesnis. Skaičiai parodo, kad Lietuvoje yra virš 26 proc. gyventojų gyvenančių ant skurdo ribos. Tai parodo ir kaimo, kaip regiono, socialinės atskirties rodikliai: nedarbo lygis aukštenis, ilgalaikių bedarbių dalis kaime didesnė. Socialinės apsaugos išlaidos šeimos skurdui ir socialinei atskirčiai maţinti yra skiriamos išmokos: daugiavaikėms šeimoms, dienos centrų socialinės rizikos šeimų vaikams, vaikų globos namams, vaikų nemokamam maitinimui mokykloje, globos pašalpai. Pastaraisiais metais sumaţėjo vaikų auginimo išmokos bei specialiųjų išmokų šeimai dalis. Taip atsitiko orientuojant išmokas į darbo rinką, kurios padeda derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Tokiu būdu vis didesnė atsakomybė tenka šeimai, bet nėra orientuojamasi į valstybės, bendruomenės didesnį rūpestį vaiku, kaip investicija į visuomenės ateitį. Socialinės paramos srityje nesutariama, ar atidirbimas uţ socialinę pašalpą yra teisėta forma šiuolaikinėje valstybėje, ar taip neţeminamas gaunančiojo paramą orumas. Tačiau tokiu būdu sumaţintas gaunančiųjų pašalpas skaičius, sutaupytos lėšos (ne visi eina dirbti į gatves).

ES lėšos į kvalifikacijos kėlimą, pagalbą susirandant darbą, suteikė trumpalaikį efektą, nes neţinoma kaip ir kiek padėjo kvalifikacijos kėlimas, ar susiradus darbą ilgai išdirbo? ES struktūrinė parama makro lygiu maţai paveikė skurdo rizikos lygį, pajamų nelygybę. Gauti rezultatai nesudarė prielaidų esminiams pokyčiams susiformuoti. Investicijos trumpalaikiam laikotarpiui turėjo netiesioginį, ribotą poveikį skurdo lygio rodikliams. Lietuvoje toliau numatytos veiksmų kryptys socialinei atskirčiai maţinti, tačiau ypatingai aktualios išlieka vaikų socialinės atskirties ir skurdo maţinimas. Europos Komisijos Rekomendacijoje dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos (Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C247/70, 2014) paţymimi tokie neišspręsti socialinės atskirties maţinimui svarbūs klausimai kaip: pagyvenusių asmenų skurdas; pensijų dydţio adekvatumas ir realios galimybės įsidarbinti; aukštas jaunimo nedarbo lygis; nepakankamas ilgalaikių socialinės paramos gavėjų aktyvinimas bei priemonių įvairovė; nepakankamai tikslingai taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ţemos kvalifikacijos ilgalaikiams bedarbiams; nepakankama bedarbio pašalpos aprėptis; nepakankamos mokymosi visą gyvenimą galimybės ir paskatos, jaunimo galimybės įsidarbinti; nepakankamos piniginės socialinės paramos ir uţimtumo skatinimo priemonių sąsajos. 14 lentelė. Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio tipą Lietuvoje Skurdo rizikos lygis proc.

2012m. 2013m. 2014m. 2015m. Visi namų ūkiai 18,6 20,6 19,1 22,2 Namų ūkiai su 18,4 21,8 20,0 23,3 vaikais Vienas suaugęs asmuo su vienu ar 39,2 42,8 46 47,6 daugiau vaikų Du suaugę asmenys su vienu 12,3 17,4 20,1 18,1 vaiku Du suaugę asmenys su 14,9 16,8 13,5 19,2 dviem vaikais Du suaugę asmenys su trim 29,2 45,1 39,8 45,3 ir daugiau vaikų Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Lentelėje pateikti duomenys parodo, jog namų ūkiai su vaikais skursta daugiau.Tik vienas namų ūkis – pilna šeima, turinti vieną vaiką, skursta maţiau.

15 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjai pagal šeimos tipą Lietuvoje 2014m., proc. Vienas Vienas Abu suaugę Abu suaugę Vienas Iš viso suaugęs su 1- suaugęs su 3 su 1-2 su 3 ir suaugęs be 2 vaikais ir daugiau vaikais daugiau vaikų vaikų vaikų 15 6 31 15 32 100 Parengta pagal socialinės atskirties (skurdo) maţinimo politikos įgyvendinimo tyrimą 2014m. Palyginus 14 ir 15 lentelių duomenis matome, jog namų ūkis su pilna šeima ir 1-2 vaikais skursta maţiau, tačiau šis šeimos tipas ir pašalpų gauna daugiau, tai lemia vienos ar abiejų algų nebuvimas šeimoje.

16 lentelė. Širvintų r. savivaldybės 2017m paramos rodikliai Pavdinimas Gavėjų skaičius Šeimų skaičius Paramos suma eurais Išmoka vaikui 440 183 7.552,34 Socialinė pašalpa 330 176 24.134,58 Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Maţinti socialinę atskirtį, skurdo rizikos veiksnius įmanoma kelias būdais: 1)didinti gyventojų pajamas, keliant atlyginimus ir maţinant mokesčius maţiau uţdirbantiems; 2) maţinti skirtumą tarp didţiausias ir maţiausias pajamas gaunančių asmenų. Darbo pasiūla su didesniu nei minimalus atlyginimas maţintų nedarbo lygį Širvintų rajone. Socialinė atskirtis maţės tik augant ekonomikai, kokius socialinius modelius besiūlytų ţmonėms valstybė. Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) yra 380eur. Bazinė pensija – 120eur. Bazinė socialinė išmoka (MGL) – 38eur. Valstybės remiamos pajamos – 102eur. Nepasiturintiems asmenims skiriama socialinė pašalpa, jei pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija 102eur. Jei šeimoje yra du suaugę, iš kurių vienas nedirba, ir yra vienas vaikas, o suaugęs uţdirba minimumą 380 eurų neatskaičius mokesčių, tai remiantis valstybės vykdoma socialine politika, tokiai šeimai pinigų pragyvenimui uţtenka, kadangi 102 x 3 = 306, o atskaičius mokesčiusnuo 380 liks daugiau. Vadinasi šeimos Lietuvoje gaunančios minimalų atlygį su vienu

26 dirbančiu asmeniuir turinčios vieną vaiką, neišvengiamai atsiduria ties skurdo rizikos riba. Tas pats vyksta iršeimose su dviem dirbančiais uţ minimalų atlygį ir dviem vaikais (du minimalūs atlyginimai atskaičius mokesčius yra apie 640eur. Pagal valstybės socialinę politiką 640 – (102 x4 = 408) = 232 liekantys eurai yra labai daug, o tikrovėje tokios šeimos sunkiai gyvena, jau neimant kitų namų ūkio tipus Lietuvoje. Kaime skurdo rizikos gylis aukštas, nes ten mokami minimalūs atlyginimai arba išvis darbo nėra. Todėl daţnas kaimo gyventojas dirba mieste arba keliasi gyventi į miestą dėl aukštesnio atlyginimo. Didesnė pusė vaikų Širvintų rajono mokyklose gauna nemokamą maitinimą, o socialinių gavėjų skaičius (suaugusių tarpe) 62,8%, kai Lietuvos vidurkis – 64,2%. Deja, socialinė atskirtis turi įtakos ir vaikų ugdyme, tai rodo ir socialiniai tyrimai. Socialiniai ir ekonominiai netolygumai pasireiškia akademinių pasiekimų kontekste, ankstyvojo gyvenimo paţintinių gebėjimų ir savireguliacijos įgūdţių trūkumas atsiranda anksti gyvenime ir yra stebimas visame pasaulyje (Pearce, Sawyer, Chittleborough, Mittinty, Law, Lynch, 2016). Mokslininkai (Schimit, Monteiro, Omar, 2014) modeliuojant ir imituojant namų ūkių ekonominę raidą, įrodė, jog keičiant procentines dalis, investuojant vyriausybei į bedarbių šeimų socialines programas, analizuojant suderinamumą ir pritaikant diferencines lygtis, - vyriausybė turėtų investuoti į bedarbius, jei ji tikisi viduriniosios klasės augimo. Švietimas leidţia kiekvienam ţmogui įgyti ţinių, įgūdţių. Poţiūriai ir vertybės reikalingos formuojant tvarią ateitį. Darnaus vystymosi kontekste , tarp pagrindinių UNESCO (2014) klausimų – skurdo maţinimas. Pabrėţtina švietimo sektoriaus svarba projektuojant socialinę - ekonominę plėtrą tiek šalyje, tiek pasaulyje. Tai pagreitina ekonomikos augimą per ţinių ir gebėjimų ugdymą, gerinant ţmogaus galimybes, uţtikrinant asmenims perspektyvią ateitį. Tėvai stengiasi uţtikrinti geriausią įmanomą mokymo aplinką savo vaikams. Iš mokslinių tyrimų (Yaacob, Osman, Bachok, 2015) matyti, jog tėvų lemiančios nuostatos pasirenkant mokymo įstaigą, yra ne mokyklos aplinka, mokytojo kvalifikacija, ar atstumas iki jos, - pirmenybė teikiama mokyklos teikiamai programai.

Kiekvienas gali pasiekti sėkmingą gyvenimą, nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties vaikystėje. Asmenybės savybės turi stipresnį poveikį nei vaikystėje patirtos ekonominės – socialinės sėkmės ar nesėkmės. Tai parodė atliktas tyrimas (Ferguson, Flynn, 2016), kuriame įrodyta, jog gyvenimo pasiekimus (pvz.: metines pajamas ir pasitenkinimą gyvenimu) labiau apsprendţia suaugusiųjų asmenybės bruoţai, o vaikystės patirtis - išsilavinimą. Šie rezultatai gali padėti palengvinti supratimą apie atskirų ūkio mechanizmų veiklos sėkmę.

2.3.Veiksniai turintys didžiausią įtaką švietimo įstaigų veiklai Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas Ekonominiai veiksniai stipriai įtakoja Širvintų rajono mokyklų veiklą. Mokyklos finansuojamos iš Valstybės skiriamų lėšų (Mokinio krepšelio lėšos) apie 70 proc. bei iš Širvintų rajono savivaldybės (aplinkos lėšos ūkio ir kitai veiklai) apie 30 proc. skiriamų lėšų.

Mokinio krepšelis (MK) apskaičiuojamas bazinį mokinio krepšelio koeficientą (Kb) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos (BMA) dydţio

(q) ir 12 mėnesių, tai yra MK = Kb × q × 12 (Lietuvos respublikos vyriausybės 2017 01 11 nutarimas Nr. 33).

17 lentelė. Bazinis mokinio krepšelio dydis 2013 2014 2015 2016 2017 960 eur. 970 eur. 980 eur. 1014 1045 (3310 lt.) (3348 lt.) eur. eur. Parengta pagal ŠMM duomenis Lentelėje matome MK lėšų kasmetinį didėjimą. Nors Vyriausybės programoje , UNESCO reikalavimuose švietimui turi būti skirta 6 proc. dalis nuo BVP. Tačiau taip nėra. Nacionalinio biudţeto asignavimų švietimui ir mokslui dalis nuo BVP 2015 m. sudarė 4,7% , 2016 m. - 4,2% nuo BVP. Šis rodiklis yra ţemiausias per pastarąjį dešimtmetį. Taip yra todėl, kad maţėja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o į mokyklas kasmet ateina vis maţiau mokinių Pavyzdţiui, 2009 m. dalis nuo BVP sudarė 7,2%. Jau 2016 metais valstybės biudţeto asignavimai švietimui buvo 5mln. Eurų maţiau nei 2015 metais. Ir 66,6mln. Eurų skirta maţiau ES lėšų (viso sumaţėjo 3,7%).

18 lentelė. 2017 metų Širvintų bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas, MK lėšos Mk lėšos Tūkst. Eur. Darbo uţmokesčiui 1864,393 Ugdymui 580,647 Viso: 2445,040 Šaltinis: parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės 2017 m. mokinio krepšeliui finansuoti skirtų lėšų paskirstymą

19 lentelė. 2017 metų Širvintų bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas, aplinkos lėšos Aplinkos lėšos Tūkst. Eur. Darbo uţmokesčiui 397,596 Ūkinėms reikmėms 417,306 Viso: 814,902 Šaltinis: Širvintų rajono savivaldybės 2017 metų biudţeto asignavimai Kasmet Širvintų rajono savivaldybės biudţete yra skiriami asignavimai 2 – ajai švietimo programai vykdyti.

19 lentelė. Asignavimai skirti 2 – ajai švietimo programai 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. 5615,45 5694,35 5651,49 5660,7 5853,1 Parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės biudţeto asignavimus pagal programas Lentelėje pateikti skaičiai parodo švietimo programai skirtų lėšų dydį ir kitimą.2017 metais švietimo finansavimas ţenkliai padidėjo. 14% pokytį sudaro padidėjęs meno ir sporto mokyklų finansavimas. Be to,2016 metų 2 programai savivaldybė skyrė 51 tūkst. Eurų, o šiemet (2017) dvigubai, suma sudaro 102 tūkst. eurų. Didesnį 2017 metų biudţetą , nulėmė laiku sumokėti gyventojų ir įmonių mokesčiai. Pajamų gauta 17,3% daugiau nei 2015 metais (ţiūrėti 1 diagramą).

1 diagrama. Širvintų rajono savivaldybės biudžeto asignavimai 2-ajai švietimo programai

Biudžeto asignavimai

Biudžetas Švietimui

14 172 700,00 € 13 381 598,00 € 12 814 100,00 € 11 649 130,00 €

5 694 350,00 € 5 651 484,00 € 5 660 700,00 € 5 853 100,00 €

2014m. 2015m. 2016m. 2017m.

Parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės biudţeto asignavimus pagal programas.

Tiesioginę įtaką mokyklų veiklai daro maţėjančios mokinio krepšelio lėšos. Augant mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, administracijos kvalifikacijai, didėjant pedagoginių darbuotojų pedagoginiam staţui nepakanka mokinio krepšelio lėšų pedagoginių darbuotojų atlyginimams, socialinio draudimo įmokoms apmokėti. Be to Širvintų rajono kaimo mokyklose yra problema – neuţsilieka dirbti soc. pedagogai ir psichologai, pastariesiems kaimo mokyklose skirtas nepilnas 0,75 etatas. Dėl maţesnio atlyginimo šie pedagoginiai darbuotojai palieka mokyklas. Socialinio darbuotojo pareigas atlieka klasės vadovas, tai nulemia ir maţas klasės mokinių skaičius. Sumaţėjo Širvintų miesto mokykloms skiriamos aplinkos ir kitos lėšos, todėl nepakanka lėšų nepedagoginių darbuotojų atlyginimams, socialinio draudimo įmokoms apmokėti. Taupant lėšas mokyklos naudoja ne tik mokamas kvalifikacijos tobulinimo formas (seminarus, kursus bendruomenei), bet skatina rinktis individualaus tobulinimosi, tarpusavio dalijimosi patirtimi formas bei naujus kvalifikacijos tobulinimo būdus (nemokamus nuotolinius seminarus, staţuotes, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų). Jeigu uţtenka mokinio krepšelio lėšų atnaujinant turimą vadovėlių fondą, tai nepakanka esminiams vadovėlių fondo pokyčiams (pasirinkti kitų autorių vadovėlius, kelis vadovėlius ir kt.) atlikti. Papildomų lėšų mokyklos ieško rengdamos projektus, dalyvaudamos konkursuose, teikdamos paslaugas (nuomodamos patalpas), rengdamos labdaros renginius. Mokykla stengiasi pritraukti kuo daugiau lėšų į 2 % paramos fondą.

Mokytojų atlyginimai Per mokinio krepšelį kasmet pedagogų atlyginimams kartu su lėšomis mokesčiams skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų. Pavyzdţiui, 2015 m. šiam tikslui iš valstybės biudţeto buvo skirta 537 032 tūkst. eur. Pedagogų atlyginimams skiriamos lėšos sudaro apie 95 proc. visų mokinio krepšelio lėšų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis švietimo sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimas bruto 2016 m. II ketv. siekė 676,3 Eur. (2016 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis Lietuvoje buvo 771,9 Eur). Lietuvos mokytojai uţ 18 kontaktinių valandų (pamokų) per savaitę gauna vieną maţiausių atlyginimų Europos Sąjungoje (3 priedas). Lietuvos bendro jo ugdymo mokyklų vadovų atlyginimai didesni tik uţ jų kolegų Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje atlyginimus. Mokytojo atlyginimas priklauso nuo išsilavinimo, staţo, kvalifikacinės kategorijos, darbo krūvio. Švietimo ir mokslo ministerija (Švietimo problemos analizė, 2016) nori pereiti nuo tarifinio (prie etatinio) apmokėjimo modelio, paţangesnio atsiskaitymo būdo, kad atlyginimas nepriklausytų nuo „plaukiojančių“ pamokų skaičiaus ir 30 darbų, kurie ne visi yra apmokami arba apmokami simboliškai. Pavyzdţiui ekskursijos, kurios yra ne mokytojo, o kelionių organizatoriaus darbas. Etatinio mokytojo darbo „meniu“, turėtų tiksliai nustatytų darbų sąrašą, kuriuos turėtų darbuotojas

30 atlikti uţ fiksuotą atlyginimą. O kaimo mokyklose, kur 40 proc. mokytojų krūvis nesiekia šalies vidurkio, 9 proc. visų mokytojų turi maţiau kaip 9 kontaktines valandas per savaitę, būtų etatų padalinimas, t.y. dirbtų ne visu etatu. Be to, į etatą įeitų ne tik pamokos, bet ir kiti kasdieniai mokytojo darbai. Taip mokytojai socialiai jaustųsi stabiliau ir saugiau, ţenkliai padidėtų atlyginimas. Jeigu nuo 2016m. rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientai didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 proc 2017 metais planuojama minėtus koeficientus kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 proc.

Socialiniai veiksniai Nepalanki demografinė padėtis Lietuvoje ir Širvintų rajone, padidėjusi gyventojų emigracija lemia mokyklos mokinių skaičiaus maţėjimą. Sudėtingėja mokinių socialinė būklė. Miesto mokyklose 30 % mokinių gauna nemokamą maitinimą. 25 % mokinių paveţama, gyvena toliau nei 3 km. Daugėja mokinių, gyvenančių prastaifinansiškai aprūpintose šeimose - 3 % yra iš socialinės rizikos šeimų. Mokiniai gauna nemokamą maitinimą ir yra aprūpinami mokymosi reikmenimis. Mokinių, gyvenančių nepilnose šeimose yra apie 20 %. Mokinių skaičius, kurių tėvai arba vienas iš tėvų išvykęs, sudaro apie 3 %. Didėja specialiųjų ugdymo poreikių mokinių skaičius ( apie 8 %). Ryškiau stebimas negatyvių socialinių išorės veiksnių (smurto, patyčių, alkoholizmo) plitimas, kuris tiesiogiai veikia mokinius. Kaimo mokyklose 50 % mokinių gauna nemokamą maitinimą. 75 % mokinių paveţama, gyvena toliau nei 3 km. Didėja sunkiai gyvenančių šeimų skaičius. Daugėja mokinių iš socialinės rizikos šeimų –apie 6 %. Prastėja vaikų sveikata.

21 lentelė. Socialinė parama mokyklose iš valstybės lėšų Bendrojo ugdymo mokyklos pavadinimas Tūkst. Eur. Širvintų r. Atžalyno progimnazija 11,4 Širvintų r. pradinė mokykla 7,9 Širvintų r. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 10,9 gimnazija Širvintų r. Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinė 5,1 mokykla Širvintų r. Bartkuškio mokykla – 9,7 daugiafunkcinis centras Širvintų r. Barskūnų pagrindinė mokykla 10,1 Širvintų r. Čiobiškio pagrindinė mokykla 7,5

Širvintų r. Zibalų pagrindinė mokykla 5,8 Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija 13,8 Širvintų r. Gelvonų gimnazija 12 Viso: 94,2 Šaltinis: parengta pagal Širvintų rajono savivaldybės valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 2017 metams skirtų lėšų paskirstymą Pagal pateiktus duomenis, miesto mokyklose, kur mokinių skaičius sudaro 1041, valstybė skiria nemokamam maitinimui ir mokymo priemonių aprūpinimui 30,2 tūkst. Eur. Kaimo mokyklose, kur mokinių skaičius sudaro du kart maţiau – apie 500, valstybė skiria lėšų socialinėms reikmėms 64 tūkst. Eurų., du kartus daugiau nei miesto mokykloms. Netolygiai skirstomos socialinės paramos lėšos parodo, jog kaime šeimų pragyvenimo lygis 4 kartus ţemesnis nei mieste. Vyrauja didelė socialinė atskirtis. Visose mokyklose sudarytos sąlygos mokiniams gauti reikiamą pedagoginę, specialiąją pedagoginę, socialinę pagalbą. Mokyklos turi dirbančius pagalbos mokiniui specialistus. Socialiai problemiškų šeimų vaikams teikiama socialinio pedagogo pagalba. Mokiniai gali naudotis biblioteka. Mokytojai nerimauja, jog didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ir rizikos grupės mokinių skaičius, bet mokyklų infrastruktūra ir finansavimas nepritaikyti specifinių poreikių ir neįgalių mokinių integracijai. Padaryti realią paţangą švietime mokiniams su negalia (Kauffman, Anastasiou, Badar, Travers, Wiley, 2016), vien grieţtais lygybės principais ar imantis antidiskriminavimo teisinių priemonių, nepakanka. Socialinis teisingumas turi tarnauti specialiųjų ugdymosi poreikių išsilavinime. Atsakingas asmenų su negalia įtraukimas į bendrojo ugdymo mokymą, poreikių ir praktinių realijų naudojimą ugdyme, turi garantuoti sukuriama aplinka, kurioje labiausiai tikėtina, kad bus išmokstama įgūdţių, kurie bus svarbiausi mokinių ateityje.

Vaikų teisių apsaugos darbas Kelia nerimą smurto atvejai prieš vaikus Širvintų rajone, patyčios tarp vaikų mokyklose. Apsilankę Širvintose vaikų teisių apsaugos kontrolieriai: Edita Ţiobienė ir Komisijos pirmininkas Mykolas Majauskasatkreipė dėmesį į tai, kad „savivaldybė neadekvačiai vertina ir nesiima rimtų priemonių, kad uţtikrintų smurto ir saviţudybių prevenciją. Matome smurto atvejus mokykloje, todėl labai svarbu, kad būtų patyčių prevencijos programos, tvarkos, kurios padėtų atpaţinti, nurodymai, kaip reaguoti“. Mokslininkų atlikti tyrimai (Karriker-Jaffe, Foshee, Ennett, Suchindran, 2013) dėl šeimose kylančių konfliktų tarp paauglių ir tėvų, parodė turint sąsajas socialinių ekonominių veiksnių įtakos nenaudai. Dauguma paţeidţiamų šeimų gyvena kaimo vietovėse. Socialinis neorganizuotumas ir

32 ekonominis nestabilumas kelia šeimose konfliktus, veikia tėvų ir vaikų santykius, o suaugusiųjų kontrolė išauga į fizinę agresiją. Ankstyva intervencija gali padėti uţkirsti kelią tiek fiziniams, tiek socialinės agresijos nusikaltimams. Laiku sureagavus, Širvintų rajоnе būtų išvengta nе viеna nеlaimė, nuskambėjusi pеr ţiniasklaidą: kai dėl tėvо dеspоtiškо еlgеsiо išėjо iš gyvеnimо 15-mеtis bеrniukas. Širvintų miеstо pradinės mоkyklos vadovės konfliktassu tėvais, kurių mеrgaitė buvо skriaudţiama bеndraklasių. Atpaţinimo tvarkos, programosgalėjo uţkirsti kеlią šiеms įvykiams. Jeigu laiku bеrniukо namuоsе būtų pastebėta bеndravimо atmоsfеra, psichоlоgiškai nеpilnavеrtė aplinka ir galbūt būtųpranešta vaikų tеisių apsaugos tarnybai. Mоkyklųdarbuotojai privalo stebėti ugdomus vaikus ir uţkirsti kelią galimiems kоnfliktams mоkyklоjе bei uţ jos ribų. Dar viеnas nuskambėjęs atvеjis šiais mеtais Širvintų prоgimnazijоjе, bеt nеpatеkęs į viešumą: šеštоkо ţiaurus sumušimas 6-ių klasiоkų, kuriо tėvai iškart pakеitė mоkyklą ir gyvеnamą viеtą – išvykо į kitą miestą. Pо šiо įvykiо mоkyklоjе taikоma sugriеţtintо еlgеsiо kоntrоlė, mоkiniai stеbimi ir apie jų blоgą еlgеsį pranešama pedagоgеi, kuri imasi atitinkamų veiksmų konfliktų prevencijai. Dabar vaikų teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai dirba ir savaitgaliais, švenčių dienomis, daug daţniau išvaţiuoja lankyti šeimų. Pasiteiravus Širvintų seniūnijoje socialinių darbuotojų kaip sekasi dirbti įvedus naują tvarką, atsakė, jog: darbe jaučia didţiulę įtampą, darbo ţymiai padaugėjo, o atlyginimus sumaţino iki minimumo. Todėl socialiniai darbuotojai „bėga“, ieško kitų darbų, vaţiuoja į uţsienį kaip socialiniai darbuotojai dirbti uţ ţenkliai didesnį atlyginimą. O situaciją Savivaldybėje vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ţiobienė komentavo taip: „Jei savivaldybė nori turėti tik tris vaiko teisių apsaugos specialistus ir tikėtis, kad jie dirbs visą parą ir septynias paras per savaitę, tai tikrai yra nenormalu“. Nesutvarkytas vaikų apsaugos, socialinių darbuotojų darbas. Kiekviena grandis turi stabiliai, uţtikrintai, patikimai dirbti vaikų ir visuomenės labui.

Mokytojų amžius Širvintų rajono bendro ugdymo mokyklose Galimos kliūtys taikant amţiaus kriterijų (ŠMM. Mokytojų skaičius: perteklius ar trūkumas. 2016. 3(146). ISNN 1822-4156): •LR Konstitucijoje ir įstatymuose yra įtvirtintos ţmogaus teisės ir draudimas diskriminuoti pagal amţių. Darbo kodeksas nenumato galimybės nei atleisti darbuotojų pagal amţių, nei be svaraus pagrindo sumaţinti darbo krūvį. •Lietuvoje nėra juridiškai sureguliuotas pedagogų išleidimas į išankstinę pensiją. Be to, išankstinių pensijų nustatymas pedagogams gali tapti nepageidaujamu precedentu ir kitų profesijų darbuotojams.

•Dėl maţų senatvės pensijų dalis pensinio amţiaus sulaukusių mokytojų renkasi dirbti, o ne nutraukti darbą. Tai liudija dalies 2015 m. darbą paliekančių pedagogų išeitinėms išmokoms numatytų lėšų nepanaudojimas ir grąţinimas į biudţetą. •Visoms siūlomoms priemonėms reikia papildomų biudţeto finansinių išteklių.

Širvintų miesto mokyklų mokytojų amţius iki 30 metų – 2, 6 proc., nuo 60metų ir vyresni – 17,9 proc. Mokyklose mokytojų vidutinis amţius 47 m., svyruoja nuo 45 – 59 m. Vadovų amţius mieste nuo 50 – 65 metų. Dešimties metų laikotarpyje, šių pedagogų mokykloje nebeliks. Jau dabar susidaręs kai kurių pedagoginių specialistų perteklius, o kitų trūkumas, pavyzdţiui tiksliųjų ir gamtos mokslų. Ateityje mokyklos turėtų nesikviesti ar laukti, o pačios atsirinkti tinkamus ir naudingiausius savo įstaigai specialistus iš LEU, pasiūlyti apgyvendinimą, kitas geroves, kad pritraukti jaunimą. Tuo pačiu gerinti švietimo kokybę, kelti savo pasiekimais mokyklos prestiţą. Taip atsisijotų norinčių rinktis pedagogo profesiją, susimąstant ar jis bus pakviestas dirbti? Ar čia jo vieta? Ar jo kaip specialisto norės viena ar kita mokykla? Taip bus sureguliuojamas studijuojančiųjų skaičius ir paţangumas, nes mokyklų vadovai norės tik gerai besimokančiųjų. Dabar gi mokyklų vadovai kenčia kai kuriuos niekam tikusius, vaikų ir savo profesijos nemėgstančius mokytojus. O mokykla turi duoti valstybei puikiai paruoštus ir tarptautiniu lygiu konkurencingus jaunus ţmones. Mokslininkų tyrimai (Dusi, Rodorigo, Aristo, 2017) atskleidţia nevienalytę realybę: vienis mokytojai rodo naujų formų mokymą, kultūrinę kompetenciją, reaguodamos į besikeičiantį pasaulį ir besikeičiančius mokyklos mokinius, o kiti toliau įtvirtinta pasenusią mąstyseną.

2 diagrama. Mokytojų, kurių darbo stažas iki 4 metų, dalis (proc.) mokyklose

4 Pagrindinė 3 Vidurinė Gimnazija 2

0 2012 2014 2016

Šaltinis: parengta autorės pagal ŠMM duomenis

Susidaręs kai kurių pedagoginių specialistų perteklius, o kitų trūkumas, turėtų būti subalansuotas mokytojus perkvalifikuojant į kitą specialybę. Tokių specialistų kaip ekonomikos mokytojas, kurių darbo krūvis nedidelis, moko 10 – 12 klasės mokinius, turėtų dirbti per kelias mokyklas. Šiais mokslo metais (2016 – 2017 m.) Širvintų miesto gimnazija nebeturėjo ekonomikos mokytojo, pamokas visus mokslo metus dėstė sekretorė. Apskritai, nedidelio darbo krūvio turinčiam dalykui, rajonui turėtų būti skirtas vienas pedagogas, kelioms gimnazijoms (dvi ir teturime). Pasiteiravus Širvintų darbo birţoje apie mokytojų bedarbystę, darbuotojai atsakė, kad tokių specialistų bedarbių nėra. Vykstant aktyviai socialinei ekonominei kaitai, bedarbių gretas turėtų papildyti ir pedagoginiai darbuotojai, kuo gi jie skiraisi nuo kitų darbo rinkos dalyvių konkurencinėje aplinkoje? Gal tada maţiau skustųsi dideliu darbo krūviu, daugiau vertintų gaunamą uţmokestį ir atneštų naudos mokyklai. Juk kitų sričių specialistai irgi daug dirba (po 8 – 12 valandų) uţ ne ką didesnį atlygį. Daţnas mokytojas Lietuvoje uţsidėjęs šventojo aureolę ir dar papuošęs ją kankinio nimbu. Ir jaunimas atidţiau rinktųsi pedagogo darbą, prieš tai pagalvojęs ar bus tinkamas, ar atitiks reikalavimus, ar sugebės eiti į priekį kartu su vykstančia kaita, ar visada turės darbą? LEU atkristų problema atrinkti motyvuotus kandidatus.

Mokytojų kvalifikacija Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklose 22lentelė. Aukštas kvalifikacines kategorijas (eksperto ir metodininko) įgijusių mokytojų dalis (proc.) Metai 30 – 44 metų 45 – 59 metų 60 metų ir vyresnių 2012 23,2 [24,2 - šalyje] 36,6 [40,2] 45,5 [38,9] 2014 33,0 [27,2] 38,3 [43,2] 39,3 [43,8] 2016 31,5 [28,6] 42,9 [46,4] 32,1 [48,8] Šaltinis: parengta autorės pagal ŠMM duomenis Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad aukštesnė kategoriją turinčių (netgi viršijančią šalies vidurkį) turi jaunesnio amţiaus mokytojai. Motyvacija: siekia ne tik aukštesnės kvalifikacijos, bet ir turėti aukštesnį atlyginimą. 2016 – 2017 mokslo metais mūsų rajono mokyklose dirbo 194 pedagogai, iš jų:41 mokytojas;82 vyresnieji mokytojai;64 mokytojai metodininkai;7 mokytojai ekspertai. Širvintų bendrojo ugdymo mokyklose yra aukštas rodiklis mokytojų, turinčių aukštas kvalifikacines kategorijas. Deja pastebėta, kad nuo to nepriklauso mokinių pasiekimai (4 priedas). Kvalifikacinės kategorijos pakėlimas ne tik duoda ţinių, bet ir kelia atlyginimą. Todėl masiškas kategorijų siekimas yra populiarus, labai daug lėšų yra išleidţiama iš MK krepšelio. Šioje vietoje nuo

35 pat pradţių turėjo būti sureguliuota sistema, mokykloje konkurso būdu atrenkant darbuotojus kvalifikacijai pakelti, nors ir turėtų pakankamą staţą. Be mokytojo noro tobulintis, mokykla keltų kartelę kylančiu klausimu ar tu to vertas? Sunkiau gaunamas dalykas visada labiau vertinamas. O dabar pasekmėje matome laisvai gautas ir lengvai išleistas lėšas, kurių pasekoje neišaugo mokinių pasiekimų rodikliai nuo 2003 – 2016 metų, viskas kaip buvę: kas gerai mokėsi – taip ir mokosi, prastai besimokančių taip pat nemaţėja. Kiekviename Širvintų bendrojo ugdymo mokyklų veiklos plane minimas mokytojų kvalifikaciniųkursų būtinumas, pedagogai tobulinasi. Tačiau tik Širvintų kaimo mokyklos Musninkų gimnazijos veiklos plane išskiriama, jog dėl materialinių išteklių panaudojimo kvalifikacijos kėlimui reikia nustatyti poreikį, vadovaujantis išorės vertinimo rezultatais. Vadinasi ši mokykla dar pasveria: mokinių ugdymui ar mokytojui skirti MK lėšas. Tame pačiame plane galima pamatyti „MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO POREIKYJE“įrašą: sutaupyta 1000 eurų paramos lėšų ir sutaupytos AL biudţeto lėšos (Savivaldybės biudžeto lėšų išlaidų pavadinimas). Apskritai švietime valstybės ir ES finansuojamų projektų mokytojams yra tiek, kiek nėra jokiai kitai sričiai ir profesijai.

Vadovai Širvintų rajono bendro ugdymo mokyklose 23 lentelė. Atestuotų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų dalis (proc.) įvairiuose amžiaus grupėse Metai 30 – 44 metų 45 – 59 metų 60 metų ir vyresni

2012 0,0 [13,6 šalyje] 62,5 [70,9] 37,5 [15,4]

2014 0,0 [12,2] 60,0 [70,2] 40,0 [17,6]

2016 10,0 [10,6] 60,0 [68,1] 30,0 [21,4]

Šaltinis: parengė autorė pagal ŠMM duomenis Lentelėje pateikti duomenys parodo ne tik atestuotųjų skaičių, bet ir vadovų amţių. Širvintų miesto 3 – jų bendrojo ugdymo mokyklų vadovų amţius nuo 50 metų ir vyresni. Vadovavimo trukmė nuo 3 iki 10 metų. Širvintų rajono bendrojo ugdymo vadovai beveik visi turi II – ąją (iš trijų galimų) vadybinę kategoriją. Kaimo mokyklose vadovų amţius nuo 44 metų iki 60 metų ir vyresni. Iš 7-ių kaimo mokyklų, Zibaluose ir Bartkuškio mokykloje - daugiafunkciniame centretik pernai įvyko vadovaujančio personalo kaita (atėjusiųjų amţius 32 ir 44 m., išėjusiųjų virš 65 m.). Kitose mokyklose: Musninkų, Gelvonų, Bagaslaviškio pagrindinėje mokykloje kaitos nėra 20 – 30 metų. Čia vadovų amţius skaičiuojamas nuo 60 metų. Gelvonų vidurinėje, kuri 2016 metais tapo gimnazija, direktorė vadovauja virš 30 metų...Šią mokyklą darbe dar paminėsiu. Reikia tikėtis, kad naujoji Švietimo reforma 2017 metų liepos 1d. įsigalios ir tokių ilgą laiką vadovaujančiųjų ir nepailstačiųjų švietimo sistemoje nebeliks. Dėl susidariusios padėties

Savivaldybėje teisinamasi, kad nesusidaro konkurso vadovo vietai uţimti, nėra kandidatų iš ko rinkti arba norintys dirbti nepraeina pirmosios atestacijos (taip nutiko su Bartkuškio mokykla). Tokiu atveju reikia kviestis jaunus talentingus vadovus iš kitų rajonų. M.R. Ford, D.M. Ihrke (2017) pabrėţia, jog valdymo struktūra ir atskaitomybė valstybiniame švietimo sektoriuje, savo biurokratizmu ir darbuotojų profesionalizacija, skiriasi nuo nevalstybinių organizacijų valdymo struktūros. Visuomenės švietimo sektoriuje, tradicinės viešosios mokyklos turi formuoti naują atskaitomybės supratimą. Nuotolinėje konferencijoje (2016), kurios tema: „Kokie atskaitomybės aspektai aktualiausi švietime?“, Prof. Jonas Hoog (Švedija) apibūdino atskaitomybės sampratą kaip: „asmens ir institucijos įsipareigojimas atsiskaityti uţ savo veiklą ir prisiimti atsakomybę, bei atskleisti veiklos rezultatus skaidriai.“. O Huub Friederichs iš Nyderlandų švietimo vadybos mokyklos, kalbėdama apie savo šalies problemas, teigė: „Jei mokykla nepasiekia iškeltų uţdavinių, sprendţiant ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos klausimą, kaip poveikio priemonė yra maţinamas mokyklos biudţetas arba pakeičiamas mokyklos vadovas.“

Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas 2005-2012 metų laikotarpyje buvo įsteigta:  1 pradinė mokykla;  2 vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į gimnazijas;  2 pagrindinės mokyklos reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius;  3 kaimo darţeliai reorganizuoti į ikimokyklinio ugdymo skyrius;  likviduoti 8 pradinio ugdymo skyriai. 2017 metais Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklą sudaro 14 įstaigų: 3 gimnazijos, 1 progimnazija, 4 pagrindinės, 1 pradinė, 2 miesto lopšeliai-darţeliai, Meno ir Sporto mokyklos, Švietimo centras. Rajone maţėjant mokyklinio amţiaus vaikų, keičiasi mokyklų dydis, nebeuţtenka mokinio krepšelio lėšų, netenkinami mokinių poreikiai. 2017 metais mieste turime 3 bendrojo ugdymo mokyklas: 1 pradinę mokyklą(1 - 4 klasės), 1 progimnaziją(5 - 8 klasės), 1 nepilną gimnaziją(9 – 12 klasės). Kaimo teritorijoje turime 7 bendrojo ugdymo mokyklas: 2 gimnazijos (viena dar pernai buvo vidurinė), 4 pagrindinės, 1 mokykla – daugiafunkcinis centras. Gelvonų vidurinei mokyklai 2016m. grėsė tapti pagrindine, dėl maţėjančio mokinių skaičiaus, bet tapo gimnazija. Staigūs keisti pokyčiai nustebino. Aiškumo įnešė pokalbis Širvintų švietimo centre, kur Švietimo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Vaičiūnienė paaiškino: jog, pavyzdţiui

37 buvo pateikta Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinė mokykla, kurioje norima formuoti 9 klasę su trimis moksleiviais, kai rajone yra nuspręsta jungti klases, kai juose lieka 4 mokiniai. Bagaslaviškio mokykla su 40–ies mokinių skaičiumi nori ţūtbūt išlikti. Vyr. specialistė grieţtai vertino mokinių verbavimą į mokyklas (su kiekvienu moksleiviu ateina ir moksleivio krepšelis, o pinigų reikia kiekvienai mokyklai).Taip nutiko su Gelvonų vidurine, kuri turėjusi tapti pagrindine, sėkmingai per trumpą laiką priverbavusi reikiamą mokinių skaičių tapo gimnazija. Joje apie 100 mokinių. Ten vyksta 58 asmenų Suaugusiųjų švietimas. Susiduriame su neetiška ir negarbinga konkurencija tarp kaimo mokyklų komplektuojant klases. Ţurnale „Reitingai“(2016-12-09) pasiţymėjo Bagaslaviškio pagrindinė mokykla, kur rašoma: „Paaiškėjo, kad Lietuvoje labai mažai mokyklų, kuriose ir akademiniai pasiekimai aukšti, ir atmosfera puiki. Lyderėmis čia galima laikyti Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinę ir Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinę.“ Pastebima, kad ir čia – 40 mokinių kelinti metai iš eilės teturinti mokykla, kabinasi iš paskutiniųjų. Mokyklos kolektyvas, ţinodamas, jog vyks apklausa (nieks netikėtai neatvaţiuoja, ypač į mokyklas), perspėjo mokinius, kad atsakinėtų tik teigiamai, perspėjant: kitaip mus uţdarys, o jus išskirstys po kitas mokyklas, juk geriau prie pat namų. Kita vertus, nesudaryti geros atmosferos tarp 40 besimokančiųjų, būtų apskritai nesuprantamas dalykas. Dar viena Gelvonų ir Bagaslaviškio mokyklų problema tarp vadovų: prijungus pastarąją prie gimnazijos, teks vienam pasitraukti. Vadovų amţius nuo 65 metų, Abu vadovauja virš 30 metų. Skirtumas tik lytyje. Negeri dalykai vyksta neuţdarymo ir nelikvidavimo konkurencinėj kovoj. Kodėl toleruojame tuos vadovus ir mokytojus, kurie dirba su XXI amţiaus Z karta, su „Youtube“, „Facebook“ ir „Minecraft“ karta, o dirba tais pačiais metodais kaip stagnacijos laikais? Jie daugiau padeda ar kenkia?

ES lėšų panaudojimas 2010 metais vyko renovavimo darbai Musninkų gimnazijoje, maţinant suvartojamas energijos sąnaudas. Finansavimas: pagal Lietuvos 2007–2013m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“. Dabar ten mokosi 181 mokinys, iš kurių 78,9 proc. atvaţiuojantys iš aplinkinių kaimų (duomenys iš gimnazijos veiklos planų). Pastatas ir aplinka graţiai ir tvarkingai sutvarkyti. Toliau tendencingai maţėjant rajone mokinių skaičiui, 2015 metais renovuojama 6km atstumu nuo Musninkų esanti Bartkuškio pagrindinė mokykla, po renovacijos pavadinta daugiafunkciniu centru (kadangi vietos bendruomenė neturi kultūros namų, renginiai vyksta

38 mokykloje). Jame mokėsi 69 mokiniai, dabar planuojamas mokinių skaičius 104, uţdarius Alionių mokyklą. Prieš tai, 2013 metais, Alionių mokyklai, gauta apie 150 tūkst. litų (tada dar litais) projektui „Alionių pagrindinės mokyklos salės pritaikymas bendruomenės poreikiams“. Salę sutvarkė, vaikai išėjo mokytis kitur. Bet šioje vietoje išlaidos pasiteisina, aktyvi kaimo bendruomenė ilgai naudosis sale. Ţinant demografinę situaciją Lietuvoje ir Širvintų rajone, vykdyti tokius grandiozinius projektus kaip Bartkuškio pagrindinės mokyklos renovacija buvo netikslinga, nes uţ 6km yra Musninkų jau renovuota gimnazija, kurioje yra per maţas mokinių skaičius ir didelis laisvų patalpų plotas. Bartkuškio mokinius galėjo veţioti ten, prijungiant mokyklą. Daugiafunkcinės mokyklos - centro funkcijos panaudojimas bendruomenės kultūriniams poreikiams yra abejotinas, ţinant koks abejingumas tarp tėvų tvyro dalyvaujant mokyklos gyvenime, koks didelis procentas ţmonių nedalyvauja rinkimuose ir pan. Anot A. L. Smyrnaios (2016), visuomenė nepasikeis vien įdiegus gerą idėją. Net mintimis negalima įsivaizduoti apie šiuolaikiškos mokyklos įgyvendinimą, dėl jos vartotojiško mentaliteto. Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytos kapitalo investicijoms, iš jų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono modernizavimui – 103 tūkst.eurų. Darbai jau vyksta. Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statybai – 140 tūkst. eurų. Širvintų „Atţalyno“ progimnazijos stogo avarinės būklės likvidavimui – 55 tūkst. Eurų (Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-324, 1 priedas (Širvintų rajono savivaldybės tarybos) 2016- 12-19 sprendimo Nr. 1-340 redakcija ). Interviu metu su Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja buvo paklausta, kodėl pas mus nepaleidus daugiau geltonųjų autobusiukų, galbūt mokinių veţiojimas daugiau sutaupytų lėšų, negu mokyklų išlaikymas. Ji atsakė, jog pas juos niekas tokių analizių nedaro ir paskaičiavimų nevykdo. Vadinasi vykdo tik nurodymus iš viršaus, ir yra įsakymų vykdytojai ir ataskaitų ministerijai formuotojai. Savivaldybė patenkinta, Ministerija taip pat. Nieks nesigilina. Reikia stabdyti lėšų panaudojimą, kuris nenaudingas: taupyti lėšas skirtas pastatams, kurių ir taip per daug, matant didėjantį susidarančių tuščių vietų skaičių. Neţiūrima į priekį, didţiulės ES lėšų investicijos išleidţiamos trumpalaikiams projektams, kurias sąţiningai ir apgalvotai paskirsčius, galima buvo skirti kitam rajonui, kitai mokyklai, pavyzdţiui, kur pastate glaudţiasi lenkų ir lietuvių mokyklos, arba viena lietuvių mokykla nuomojasi kitos lietuvių mokyklos dalį, kasmet bijodama prarasti dalį patalpų arba nebūti iš jų pašalintai. Susidaro vaizdas, kad tik vienam Širvintų rajonui reikia integruotis į bendrą Europos švietimo sistemą. Tokį neūkišką ES lėšų panaudojimą galima pavadinti „Imk kol duoda“, o paskui bus kaip bus.

Apskritai Lietuvoje net gi nagrinėjant ryšį tarp ES fondų ir ekonominių rodiklių reikšmingo augimo nerasta. Tai sukelia išvadą, kad ES lėšos gali būti naudojamos neveiksmingai (Startiene, Dumciuviene, Stundziene, 2015).

Preliminarus paskaičiavimas reorganizuojant mokyklas ir vežant vaikus į mokyklas rajone Finansavimas mokinių lengvatiniam paveţėjimui į mokyklą ir namo skaičiuojamos pagal mokinių skaičių, nuvaţiuotus kilometrus, kilometro kainą, nustatytą Savivaldybės tarybos sprendimu, bei vidutinį mokslo dienų skaičių.Autobuso naudojimo išlaidos finansuojamos iš mokyklai patvirtintų asignavimų mokinių veţiojimui (savivaldybės biudţeto lėšų). Mokyklinio autobuso naudojimui iš Savivaldybės biudţeto lėšų nustatomas ridos limitas:mokykloje esant ne daugiau kaip 150 mokinių – 2000 kilometrų per metus. Mokyklos lėšos, reikalingos transporto priemonei išlaikyti, vairuotojo darbo uţmokesčiui ir socialinio draudimo įnašams, skiriamos iš Savivaldybės biudţeto lėšų kalendoriniams metams. Biudţete kiekvienais metais numatomi asignavimai mokinių veţiojimui. Rajone turime 16 geltonųjų autobusų. Metinis jų išlaikymas valstybei kainuoja apie 38264 eurus. Rajone turim 10 mokyklų. Reorganizavus mokyklų tinklą, paliekant 3 - is miesto mokyklas ir 1–ą kaimo mokyklą, skiriant kiekvienai po 4 jau turimus autobusus, mokiniai būtų laiku visur suveţiojami. Preliminariai skaičiuojant : atėmus iš bendro rajono mokyklų aplinkos lėšų (AL)skaičiaus, 4 – ių liekančių veikti mokyklų aplinkos lėšas ir esamas transporto sąnaudas, gauname lėšas, kurias galima sutaupyti per metus: 814902 (viso AL) – 38264 (max transporto išlaidos)– 440881 (likusių 4-ių m–klų AL)gaunamesutaupytų 335757 eur. – aplinkos lėšų per vienerius metus. 814902–38264–440881=335757 eur. Mokyklos neturi interaktyvių lentų, kitų naujausių technologijų mokymo priemonių, kurių norėtų, bet negali įsigyti dėl lėšų stygiaus Prie gautų rezultatų dar tektų pridėti atleistų mokytojų gaunamus atlyginimus iš MK. Tai sudarytų apie 30% visų dirbančiųjų pedagogų (maţiausiai). 1864393 (MK DU lėšos)/3=621464 (30% sumokėti atlyginimai) 1864393/3=621464 sutaupytos MK lėšos per vienerius metus. (Paliekant ir 5–ių mokyklų tinklą, skaičiai vis tiek gautųsi stulbinamai dideli.) Viso per metus sutaupomų lėšų (MK ir AL) suma yra 335757+621464=957221 eur. Ekonominis pagrindas pertvarkyti mokyklų tinklą, maţėjant mokinių skaičiui: beveik 1 milijonas sutaupytųmokesčių mokėtojų pinigų per metus.

Turint duomenis nuo 2003m., kada staigiai maţėjo mokinių skaičius rajone, ir jau tada reikėjo galvoti apie kaimo mokyklų optimizavimą, iki 2017 m. praėjo 14 metų. Skaičiuojame praradimus: Aplinkos lėšos: 335757*14=4700598 eur. Mokinio krepšelio lėšos: 621464,33*14 = 8700500 eur Viso: 4700598+8700500=13401098 eur. Prie 13,4 milijono eurų dar tektų pridėti per tuos metus lėšas skirtas pastatams, įvykdytoms renovacijoms ir t.t. Realybė: per daug mokyklų, per daug mokytojų. Valstybės 16–osios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje buvo numatyta, jog būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse. Siekiama, kad vien ekonominiai veiksniai nelemtų bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos. Tačiau tokia švietimo politika, norint išsaugoti kaimo mokyklas, privedė prie nenormalios situacijos. Lietuvoje Švietimas yra prioritetinė sritis, stengiamasi didinti ugdymo kokybę, mokymo prieinamumą, tačiau skaudu matyti, kai svarbiausiems švietimo dalyviams: vaikui ir mokytojui skirti pinigai galėjo būti panaudoti kitaip.

Mokinių skaičius 2003 metais rajono bendrojo ugdymo mokyklose buvo 3516 moksleiviai. Iki 2013 metų sumaţėjo iki 2016 mokinių, t.y. 1500 mokinių per 10 metų. 2012 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 2170 mokinių. Per vienerius mokslo metus mokinių skaičius sumaţėjo 79 arba 3,5 procentais. Pirmąją klasę lankė 143 pirmokai. Pagal pradinio ugdymo programą buvo ugdomi 544, pagrindinio ugdymo – 1090, vidurinio ugdymo – 405 mokiniai (iš jų 200 abiturientų). Mišrias priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 84 ugdytiniai. Miesto mokyklose mokėsi 1179 (54 %) mokiniai. Bendrojo ugdymo mokyklų klasėse integruotai buvo ugdoma 160 specialiųjų poreikių mokinių (Širvintų švietimo skyriaus duomenys, 2012-09-01). 24lentelė. Mokinių skaičiaus kaita Mokslo metai Mokinių skaičius 1 – 12 klasėse (rugsėjo 1 d.) 2012 – 2013 2039 2013 – 2014 1909 (maţiau 184 mokiniais) 2014 – 2015 1875 (maţiau 34 mokiniais) 2015 - 2016 1797 (maţiau 78 mokiniais) Viso sumažėjoper 4 metus 296 mokiniais Šaltinis: parengta autorės pagal Širvintų rajono švietimo būklės analizės ir prognozės ataskaitą 2016m.

Mokyklose mokinių skaičius maţėja, miesto ikimokyklinėse įstaigose didėja. 2015 – 2016 metais rugsėjo 1-ąjai dienai 20 vaikų į miesto darţelius nepateko. Tuo pat metu 2016 metais įsisteigė naujas privatus darţelis, kuriame ugdoma virš 20 vaikų, iš šeimų pakeitusių gyvenamą vietą ir apsigyvenusių Širvintų mieste. Šiuo metu darţelis plečiamas, tvarkomas 2 – as pastato aukštas. Tai tiesioginis konkurentas valstybiniams miesto darţeliams ir, galbūt, miesto pradinei mokyklai, jei šie pasiturintys tėvai sumanys įkurti privačią mokyklą. 2016 – 2017 m. miesto lopšelius-darţelius lankė 343 vaikai (285 ikimokyklinio, 58 priešmokyklinio amţiaus). Kaimo ikimokyklinio ugdymo skyriuose buvo ugdomi 47 vaikai. Miesto vaikų darţeliai uţtikrina pakankamą mokinių skaičių pirmosiose klasėse. Nuo 2016 m. rugsėjo 1d. yra privalomas priešmokyklinis ugdymas. Priešmokyklinio ugdymo arba mišrios grupės įsteigtos visose bendrojo ugdymo mokyklose. Nuo 2016m. rugsėjo 1d. Čiobiškio pagrindinėje mokykloje ir Gelvonų gimnazijoje įsteigtos darţelio grupės. 2016-2017m.m. Alionių pagrindinėje mokykloje nesusidarė ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupė. Pagrindinę mokyklą prijungė prie Bartkuškio mokyklos – daugiafunkcinio centro. Seniūnijose, kur nėra darţelių, ikimokyklinio amţiaus vaikams yra sudarytos sąlygos lankyti 4 valandų ikimokyklinio ugdymo grupę mokyklose. 2016-2017 mokslo metais Meno mokyklą lankė 177 mokiniai (muzikos kryptis – 95, dailės – 82). Meno mokykloje mokiniai galėjo rinktis akordeono, fortepijono, kanklių, smuiko, violončelės instrumentą ar dailę. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Meno mokyklą gali lankyti ir suaugusieji. 2016–2017m.m. Sporto mokyklą lankė 220 mokinių. Sporto mokykloje vaikai gali pasirinkti šias sporto šakas: futbolą, ţolės riedulį, stalo tenisą, lengvąją atletiką ir plaukimą. Rajone į mokyklas veţiojami 906 (42,6%) rajono mokiniai: iš jų 643 geltonaisiais, 193 maršrutiniais autobusais, 70 privačiu transportu ir kitais veţiojimo būdais. 2012–2013 m. pirmieji vežami mokiniai mokyklą pasiekdavo 2 valandos iki pamokų, o po pamokų mokiniai namus pasiekdavo apie 18-19 valandą. Dabar, kai skirta papildomo transporto, važinėjimas sureguliuotas ir tokių problemų nebeliko. 2016–2017 mokslo metais mūsų rajono mokyklose dirbo 194 pedagogai, iš jų: 41 mokytojas; 82 vyresnieji mokytojai; 64 mokytojai metodininkai; 7 mokytojai ekspertai.

25lentelė. Planuojamas mokinių skaičius 2016–2020 m. Širvintų bendrojo ugdymo mokyklose Mokslo metai Mokinių skaičius 1 – 12 klasėse (rugsėjo 1 d.) 2016 - 2017 1630 (maţiau 167 mokiniais) 2017 - 2018 1592 (maţiau 38 mokiniais) 2018 - 2019 1567 (maţiau 25 mokiniais)

2019 - 2020 1525 ( maţiau 42 mokiniais) Viso sumažės per 4 metus 272 mokiniais Šaltinis: parengta autorės pagal Širvintų rajono švietimo būklės analizės ir prognozės ataskaitą 2016m. Pagal turimus 2003 metų duomenis ir pagal pateiktus mokinių skaičiaus prognozių duomenis matome maţesnį mokinių skaičiaus kitimą – pokytį sudaro 2,3% per metus. Tai nesuteikia visiško stabilumo, bet mokinių išvaţiavimas rajone ţenkliai sumaţėjo. Pastebima maţėjimo tendencija: apie 300 mokinių per 4 metus, vadinasi maksimaliai netenkame 75–ių mokinių per metus. Jau galima preliminariai pasiskaičiuoti mokykloms ir savivaldybei, kokios galimos išlaidos esant tokiam MK lėšų maţėjimui, kaip galės jas kuo racionaliau panaudoti. O jeigu skaičių 75 paskirstysim per 10 rajono mokyklų, tai 7,5 mokinių sumaţėjimas per metus kiekvienoje mokykloje yra neţymus planuojant mokyklų veiklą (ţinoma, turiu omenyje didesnį mokinių skaičių turinčias mokyklas. Mokykloms su 40–60 mokinių 7,5 mokinių netekimas tolygus jų uţdarymui).

26lentelė. Planuojamas pirmokų skaičius 2016–2020m. Kaimo mokykla 2016–2017m. 2017–2018m. 2018–2019m. 2019–2020m. Musninkų gimn. 8 9 12 13 Gelvonų gimn. 6 3 5 6 Bagaslaviškio 4 5 4 4 pagr. Barskūnų pagr. 7 7 6 6 Bartkuškio dgs. 12 9 9 13 Čiobiškio pagr. 3 2 2 2 Zibalų pagr. 2 4 3 3 Iš viso: 42 39 41 47 Širvintų miesto 84 94 84 90 pradinė Iš viso rajone 126 133 125 137 Šaltinis: parengta autorės pagal Širvintų rajono švietimo būklės analizės ir prognozės ataskaitą 2016m.

27 lentelė. Mokinių skaičiaus prognozės Širvintų rajone 2016–2020 metais Širvintų raj. 2016-2017m. 2017–2018m. 2018–2019m. 2019–2020m. mokykla Miesto gimnazija 355 323 320 304 Miesto 327 340 353 349 progimnazija Miesto pradinė 344 359 350 352 Gelvonų 114 104 89 84 gimnazija Musninkų 181 174 175 163 gimnazija Bagaslaviškio 42 40 38 36 pagrindinė Barskūnų 61 60 60 59 pagrindinė Bartkuškio dgf. 110 104 99 109 Čiobiškio 51 47 43 41 pagrindinė Zibalų pagrindinė 44 41 37 35 Iš viso: 1629 1592 1566 1525 Šaltinis: parengta autorės pagal Širvintų rajono švietimo būklės analizės ir prognozės ataskaitą 2016m.

28 lentelė. Tuščios mokymosi vietos Mokslo metai 2016–2017m. 2017–2018m. 2018–2019m. 2019–2020m. Tuščių mokymosi 104 120 124 130 vietų skaičius Šaltinis: parengta autorės pagal Širvintų rajono švietimo būklės analizės ir prognozės ataskaitą 2016m. Pateiktoje lentelėje matyti, jog maţėjant mokinių skaičiui kasmet susidaro po 6,5 neuţpildomų vietų, kurios yra išlaikomos iš aplinkos lėšų, kurias galima būti skirti nepedagoginių ir pagalbinio personalo atlyginimams didinti, ūkinėms reikmėms.

Neracionalus finansinių ištekių panaudojimas

29 lentelė. Mokinių ir darbuotojų santykis Mokyklospavadinimas Mokinių skaičius Mokytojų skaičius Pagalbiniai darb. Barskūnų pagrindinė 60 20 12 Čiobiškio pagrindinė 47 16 9 Bartkuškio dgf. 104 22 12 Zibalų pagrindinė 41 17 9 Bagaslaviško pagrindinė 16 18 9 Gelvonų gimnazija 128 25 12 Musninkų gimnazija 174 26 9 Miesto progimnazija 327 34 12 Gimnazija 325 31 10 Pradinė 344 29 12 Šaltinis: sudaryta autorės pagal mokyklų strateginių planų duomenis Lentelėje matome, kad kaimo mokyklose, esant tris kartus maţesniam mokinių skaičiui nei miesto mokyklose(o vietomis 5–8 kartus), mokytojų skaičius truputį maţesnis, o pagalbinių darbuotojų beveik vienodas. Ţiemos laikotarpyje 6-iose kaimo mokyklose reikalinga kūrikų pagalba, sezono metu jų dirba nuo 2 iki 4, ţiūrint kokia mokykla. Dauguma kaimo mokyklų mokinių ir darbuotojų santykis 1:2. Pavyzdţiui, kad ir Barskūnų pagrindinėje mokykloje 60-čiai mokinių dirba 32 įvairių pareigybių darbuotojai. Ar matėte kur nors, kad įmonėje turinčiai 60 darbuotojų, darbui uţtikrinti būtų įpareigoti 32 asmenys, kurie mokytų, priţiūrėtų ir vadovautų. O Bagaslaviškio pagrindinėje mokykloje šiemet 16 mokinių mokė 18 mokytojų ( kai kurie pedagogai turėjo po kelias pamokas). Dar mokykla turi aptarnaujantį personalą, kurio atsisakyti negali, nes taip reglamentuoja teisės aktai. Kolektyvas sukomplektuotas kaip reikalaujama kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje, „tik tai“ mokinių trūksta. Jeigu, kaip reikalauja Švietimo ministerija, šiemet nesusidarys klasių komplektai iš 10 mokinių, tegu ir jungtinių, o bus pavyzdţiui 9 mokiniai, teks uţdarinėti mokyklas, nebeliks rajone nei vienos pagrindinio ugdymo mokyklos. Bagaslaviškio mokykloje šiemet buvo 2 ketvirtokai, du penktokai, du šeštokai ir t.t. tas pats ir Barskūnų pagrindinėje: 4 ketvirtokai, 6 penktokai. Tokios klasės jungiamos, nukenčia mokymo kokybė, kiekvienai tokiai klasei tenka po 20 min. pamokos laiko. Sumaţinus mokyklų skaičių, galima sutaupyti valstybės lėšas, skirtas pagalbinio personalo, nepedagoginių darbuotojų, mokytojų atlyginimams mokėti. Aplinkos lėšos, iš kurių mokamas

45 atlyginimas nepedagoginiams darbuotojams ir pagalbiniam personalui, panaudojamos neracionaliai. Jas galima sutaupyti, pertvarkant mokyklų tinklą. Išanalizavus Širvintų rajono esamą bendrojo ugdymo mokyklų situaciją, matome, jog: • Rajone maţėjant mokyklinio amţiaus vaikų, keičiasi mokyklų dydis, nebeuţtenka mokinio krepšelio lėšų, netenkinami mokinių poreikiai. • Maţėja mokinių ir klasių komplektų skaičius. • Mokyklos turi nenaudojamų ir nereikalingų pastatų, kurių prieţiūrai ir apsaugai trūksta lėšų. • Dalies mokyklų patalpos neatitinka mokyklos tipo pagal mokyklų aprūpinimo standartus, nes trūksta aktų ir sporto salių, aikštynų, valgyklų, kai kurių specializuotų kabinetų. • Maţas mokinių skaičius bazinių mokyklų pradinio ugdymo skyriuose sąlygoja neefektyvų lėšų panaudojimą (visuose skyriuose yra maţiau nei 10 mokinių). • Dalies mokinių ţema mokymosi (ypač pagal pagrindinio ugdymo programą)motyvacija, stokojama socialinių gebėjimų ir elgesio kultūros. • Vis daugiau pedagogų dirba keliose įstaigose, todėl sunku juos įtraukti į m-klos veiklos tobulinimą ir sudėtingiau išlaikyti tinkamą ugdymo proceso kokybę. • Dalis pedagogų negeba dirbti su delinkventinio elgesio mokiniais. • Mokyklose trūksta pedagogų ir logopedų, specialiųjų pedagogų, kurie galėtų profesionaliai ir operatyviai spręsti mokinių problemas ir teiktų kvalifikuotą konsultacinę, metodinę pagalbą tėvams, pedagogams ir įstaigų vadovams. • Trūksta nuoseklaus ugdymo ir mokymo siejimo su mokinių ugdymu karjerai. • Didėjant ,,tuščių’’ mokymosi vietų skaičiui gali neuţtekti mokinio krepšelio perskirstymui skiriamų lėšų. • Didės aplinkos lėšų kiekis neuţpildytoms patalpoms išlaikyti. • Didės skaičius jungtinių klasių komplektų, kuriuose gali nukentėti ugdymo kokybė. • Maţėjant mokinių ir klasių komplektų skaičiui, nebus uţtikrinamos socialinės garantijos mokytojams, turintiems reikiamą išsilavinimą, kvalifikaciją, kompetencijas. • Trūkstant darbo vietų, didės mokytojų konkurencija, sunkės emocinis, psichologinis mokytojų kolektyvo mikroklimatas.

3. ŠIRVINTŲ RAJNO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ PRISITAIKYMO PRIE SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ APLINKOS POKYČIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS 3.1. Mokyklų prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių pokyčių poveikio vertinimas Remiantis 2–oje darbo dalyje pateiktais duomenimis ir padarytomis išvadomis, galima teigti, jog rajone reikalingas kaimo mokyklų tinklo pertvarkymas.

Pokyčių valdymo priemonės - Širvintų rajono švietimo įstaigų tinklo optimizavimas Širvintų rajone turime per daug bendrojo ugdymo mokyklų. Kaimo bendrojo ugdymo mokyklose per maţas mokinių skaičius ir daug tuščių mokymosi vietų, dėl to trūksta MK lėšų ugdymo kokybei uţtikrinti, nes tose mokyklose neskiriama pakankamai lėšų specialiai pedagoginei pagalbai, socialiniam darbuotojui, psichologui, taip pat mokymo priemonėms. Perskirstant MK lėšas, nuskriaudţiamos miesto mokyklos, kuriose yra pakankamas mokinių skaičius klasėse. Sureguliavus mokinių skaičių, sumaţinus tuščių mokymosi vietų skaičių daugiau lėšų galima būtų skirti: vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, specialistų teikiančių pagalbą mokiniams etatams įsivesti. Pagrindinės mokyklos reorganizuojamos, kai:  mokiniai yra mokomi jungtinėse klasėse;  mokyklų patalpų uţpildomumas nesiekia 75 %;  yra patogus ir saugus susisiekimas su didesnėmis mokyklomis arba galima jį organizuoti. Tinklo pertvarka sudarys sąlygas švietimo kokybei pagerinti ir veiksmingesniam išteklių paskirstymui uţtikrinti, tikslingam lėšų panaudojimui:  Mokyklose ir klasėse turėsime tinkamą mokinių skaičių, leidţiantį veiksmingai įgyvendinti ugdymo tikslus.  Pagerinsime pedagoginio personalo kokybinę sudėtį.  Pagerinsime moksleivių mokymosi bazę.

Mokyklos, kaip ir kiekviena organizacija, priverstos veikti pagal konkurencinės rinkos principus. Savo veikla spręsti ne tik socialinius uţdavinius, bet ir veikti, siekiant racionalaus išteklių panaudojimo, t.y. laikytis pagrindinių ekonomikos taisyklių ir principų. Tinklo optimizavimo paskirtis – sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teises į kokybiškas mokymosi sąlygas, pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, išsilavinimo įgijimą pagal valstybės nustatytus standartus.

30lentelė. Vienam mokiniui tenkantis mokyklos mokymo patalpų plotas (kv. m. / mok.) Pradinė Kaimo Progimnazija Kaimo Miesto gimnazija mokykla pagrindinė gimnazija mokykla 3,1 9,7 5,8 14,1 4,4 Šaltinis: parengta pagal ŠMM duomenis Lentelėje matome didelį skirtumą patalpų ploto paskirstyme miesto ir kaimo mokyklose. Širvintų rajonas tarp Lietuvos mokyklų uţima vieną iš aukštesnių pozicijų pagal ploto perviršį vienam mokiniui. Tai rodo, kad pagal esamą mokinių skaičių, maţinant vienam mokiniui tenkančius plotus, galimas optimizavimas. Turint mokinių skaičiaus rodiklius ir vienam mokiniui tenkančių plotų rodiklius, pateikiu Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų optimizavimo planą, kaip įvertintą, prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių aplinkos pokyčių, galimybę. Optimizavimo planas: 1. Prijungti Zibalų pagrindinę mokyklą prie Širvintų miesto mokyklų. Nuo Zibalų pagrindinės mokyklos iki Širvintų miesto mokyklų atstumas: laikas – 7 min., atstumas - 6 km. 2. Prijungti prie Musninkų gimnazijos, kaip patogią geografinę padėtį ir gerą mokymo bazę turinčią mokyklą, 5-ias bendrojo ugdymo mokyklas.

Iki Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos: 1. Bartkuškio dgf. – 6 min., 7,5 km. 2. Barskūnų pagrindinė – 23 min., 26 km. 3. Bagaslaviškio pagrindinė – 21 min., 25 km. 4. Čiobiškio pagrindinė - 10 min., 12 km. 5. Gelvonų gimnazija – 21 min., 21 km

Sudaryta autorės pagal ţemėlapių atstumų skaičiuoklę (žemėlapį žr. 5 priede).

Optimizavus mokyklų tinklą, turėsime vieną kaimo teritorijoje veikiančią gimnaziją. Mokinių skaičius prijungus – 440 mokiniai. Maţas mokyklas reikia uţdarinėti. Rajono savivaldybėje švietimui skirtos lėšos po švietimo įstaigų tinklo reorganizavimo ir optimizavimo bus panaudojamos racionaliau, nes bus likviduota ar reorganizuota nemaţai šiuo metu nuostolingai dirbančių (turinčių labai dideles išlaidas, neuţpildančių pilnai klasių) mokyklų. Tuo pačiu bus sukurtos sąlygos lygiomis galimybėmis siekti mokslo visiems rajono vaikams. Teigiami reorganizacijos veiksniai: sukuriama ilgalaikė ekonominė ir socialinė nauda.

Neigiami reorganizacijos veiksniai: 1. Daliai mokinių padidėja atstumas iki mokyklos, vykdančios pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pailgėja kelionės į mokyklą laikas. Pastaba:Kadangi kaimo mokyklose 75% mokinių ir taip važinėja, atstumas iki mokyklos padidėja tik vietoje gyvenantiems mokiniams, tai sudaro 20–25% vietinių mokinių. 2. Daliai mokinių atsiranda adaptacijos problemų perėjus į kitą mokyklą. Pastaba:Kai kalbame apie pavienius mokinius pereinančius iš vienos įstaigos į kitą, tada atsiranda adaptacijos problema. Bet, kai pereina į kitą mokyklą visą klasė arba šiuo atveju visi mokyklos mokiniai, t.y. įprastinė vaiko aplinka, sureikšminti adaptacijos nereiktų. 3. Dalis reorganizuojamų mokyklų darbuotojų praranda darbą. Pastaba: Bedarbių gretas papildytų pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai. Jeigu dabar rajone turime 194 dirbančius mokytojus, po reorganizacijos apie 35%. jų netektų darbo. Šis žingsnis padarytų atranką pedagoginių specialistų tarpe ir mokykloje išliktų geriausieji. Įdomu būtų stebėti kaip keistųsi švietimo kokybė Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklose. 4. Iškyla pastatų tolesnio naudojimo problema. Pastaba: Ilgą laiką piktnaudžiaujant mintim, jog kaimo mokyklos yra kultūrinis bendruomenių centas, kai pastatų išlaikymui yra išleidžiamos lėšos, kurios priklauso vaikams, jei mokyklų praradimas toks baisus, tegu ištuštėjusių pastatų valdymą ir išlaikymą perima seniūnijos, taip nuimat naštą nuo „švietimopečių“.

Anot K.Belman, optimalia pripaţįstama tokia elgsena, kuomet stengiamasi daryti optimalius sprendimus ateičiai, nepaisant to, kokie klaidingi sprendimai buvo priimti praeityje.

3.2. Priemonių ieška neigiamiems veiksniams šalinti (galimybių vertinimas) Mokyklų pertvarkos tikslas - sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės švietimui ir veiksmingesniam išteklių paskirstymui, t.y.: 1. Stiprinti kaimo pagrindines mokyklas. 2. Gimnazijų (vienos kaime) ir vienos technologinės gimnazijos mieste kūrimas. Taip bus uţtikrintas veiksmingesnis MK ir aplinkos lėšų panaudojimas. Reorganizavus mokyklų tinklą, iš sutaupytų lėšų, turime galimybę stiprinti likusias mokyklas, gerinant mokymo kokybę, mokymo bazę, padėti mokytojams netekusiems darbo persikvalifikuoti, t.y. investuoti iš švietimo į švietimą. Atsiras sąlygos aukštesnei ugdymo kokybei ir uţtikrinsime mokymąsi lygiomis galimybėmis (tiek kaime, tiek mieste). Tokiu būdu sukuriama ilgalaikė ekonominė ir socialinė nauda.

Sutaupytas aplinkos lėšas galima bus panaudoti naujai moderniai mokymo ir ugdymo bazei įrengti, Širvintų „nepilnąją“ gimnaziją pertvarkyti į technologinę gimnaziją. Šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose maţai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika. Ugdymo turinys maţai orientuotas į rinkos ūkyje gyvenančiam ţmogui būtinų, gebėjimų ir kompetencijų lavinimą. Mokyklose profesinis orientavimas ribotas. Norintys gimnazijoje mokytis kaimo vaikai, bus aprūpinti mokykliniu transportu, turės daugiau galimybių rinktis ir lankyti neformaliojo ugdymo uţsiėmimus. Technologinė gimnazija prisitaikys prie darbo rinkos poreikių ir šalies ūkio pokyčių. Šiuo metu neturime stipraus profesinio orientavimo mokyklose, tik atsakingus pedagogus mokyklose uţ tai. Visą kitą darbą atlieka Darbo birţa. Miesto gimnazijoje pakaktų vietos profiliavimo klasėms įrengti. 10 – tokai nevaţiuotų toliau mokytis į Vilnių ar į Ukmergę, įgytų profesiją vietoje, išmoktų amato. Tai sustabdytų jaunimo tėkmę iš Širvintų miesto, atvaţiuotų mokytis mokiniai ir iš kaimų. Kiltų susidomėjimas kartu įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Technologinė gimnazija keistų specialybių pasiūlą, stebint rinkos kaitą, paklausą. Taip turėtume galimybę derintis prie aplinkos pokyčių. Skelbiant informaciją darbdaviams, sukuriant tarpininkavimo sistemą tarp verslo ir švietimo, mokykla galėtų sudaryti sutartis su vietos verslininkais, įmonių vadovais, kad kokybiškas profesinis orientavimas būtų derinamas su gamybine praktika, daugelis uţsiėmimų vyktų gamybinėje aplinkoje. Galbūt daugelis mokinių grįţtų pas juos uţbaigę mokyklą, o gal sėkmingai pasirodę, būtų pakviesti dirbti. Derinant ryšį tarp mokyklos ir verslo, dirbant su jaunimu, turėtų būti įvesta finansavimo sistema, įtraukiant į prof. mokymą dalį lėšų iš MK krepšelio. Mokykla , be švietimo, gali prisidėti prie jaunimo profesinio progresavimo ir socialinės įtraukties, išspręsti įgūdţių problemą, pradedant dirbti po vidurinės. Daţnas darbdavys nenori priimti ţmonių be darbinių įgūdţių ir jaunuoliai, baigę mokyklą, susiduria su problema, jog esą „nereikalingi“. Daţnam darbdaviui tenka apmokyti, arba siųsti į kursus pradedančiuosius. Taip, taupant laiką ir sąnaudas, išsispręstų personalo apmokymo problema. Dabar miesto gimnazijoje teturime vairavimą, ir tas yra mokamas. Stebint Širvintų darbo birţos skelbiamas laisvas darbo vietas, kurių sąraše yra: baldų apmušėjai, apsaugos darbuotojai, metalo šlifuotojai, statybinikai, - galima numanyti kokių specializacijų spektrą galima siūlyti įdiegti, t.y. teikti efektyvias kvalifikacijas, stebint darbo rinkos struktūrą. Europos šalių: Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos švietimo sistemos garsėja profesinių įgūdţių formavime (Graf, 2015). Mokiniams įgyjant profesinę kvalifikaciją dar besimokant mokykloje, tikėtinas jaunimo išvykimo stabdymas iš Širvintų rajono, taip didinant darbingo amţiaus ţmonių potencialą darbo rinkos sektoriuje. O ţinant šeimų auginančius vaikus dabartinę socialinę padėtį, atkristų tėvams

50 atsakomybė, našta kaip toliau leisti vaiką mokytis, trūkstant lėšų, kadangi vaikas baigs mokyklą jau įgijęs profesinę kvalifikaciją. Taigi Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas, turint 4 mokyklas: mieste - 1 pradinė, 1 progimnazija, 1 technologinė gimnazija, kaime - 1 gimnazija. Tai yra optimalus sprendimas, vykstant aplinkos kaitai, maţiau įtakojamas neigiamų veiksnių. Atnaujintas Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas (ţr. 2 pav.).

2 pav.:Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklas

Širvintų raj. bendras ugdymas

Miesto pradinė mokykla

1 kaimo Miesto bendrojo progimnazija ugdymo mokykla

Miesto gimnazija

Nоrint įvеrtinti Širvintų savivaldybės miesto bеndrоjо ugdymо mоkyklų prisitaikymо priе sоcialinių ir еkоnоminių aplinkоs pоkyčių galimybеs, buvо parеngta ankеta. Ankеta sudaryta, rеmiantis 2–оjе darbо dalyjе išnagrinėtais mоkyklų vеiklai nеigiamоs įtakоs turinčiais vеiksniais. Parеngta – Širvintų bеndrоjо lavinimо mоkyklų pеdagоgams ir tėvams. Klausimai patеikti 6 priеdе. Ankеtinė apklausa vykо 2017m. kоvо mėnеsį. Apklausti mоkyklų pеdagоgai, tėvai. 3 – jų Širvintų miеstо vadоvų ir 3 Šviеtimо ir kultūros skyriaus darbuоtоjų apklausai buvо naudоjamas struktūrizuotas giluminis intеrviu. Būtinas imtiеs dydis apskaičiuоtas rеmiantis rеspоndеntų skaičiuоklе, еsančia tinklapyjе http://www.factus.lt/main-calculatоr/. Nustatyta, jоg еsant 95 prоcеntų tikimybеi ir 6 prоcеntų paklaidai, kai pеdagоgų gеnеralinės visumоs dydis yra 101, būtina apklausti 73 rеspоndеntus.Мiеstо mоkyklоsе mоkоsi 1041 vaikai, vadinasi tėvų gеnеralinės visumоs dydis yra 1041, būtina apklausti 212 rеspоndеntus. Моkyklų vadоvus ir šviеtimо padaliniо darbuоtоjus apklausiau visus еsamus šеšis, kadangi jų yra maţai. Iš visо apklausti 296 rеspоndеntai, iš jų 73 pеdagоgai, dirbantys Širvintų bеndrоjо lavinimо mоkyklоsе ir 217 tėvai, bеsimоkančių vaikų šiоsе mоkyklоsе, 3 bеndrоjо lavinimо mоkyklų vadоvai ir 3 šviеtimо padaliniо darbuоtоjai. Pеdagоgai ir tėvai buvо pasirinkti atsitiktinės atrankоs būdu, pеrdavus ankеtą pоpiеriniamе variantе mоkyklų vadоvams, о tėvams – pеr klasių auklėtоjus. Duоmеnys buvо apdоrоjami naudоjant Еxcеl prоgramą. Tyrimо rеzultatai patеikti prоcеntinе išraiška. Anоt Gumuliauskiеnės ir Griciеnės (2013) šviеtimо subjеktų: šviеtimо paslaugų vartоtоjų – mоkslеivių ir tėvų, šviеtimо paslaugų tiеkėjų – mоkytоjų ir mоkyklоs vadоvų, bеi šviеtimо pоlitikų ir vadybininkų intеrеsai daţniausiai nеsutampa. Оrganizacijоs pоtеncialas: ištеkliai, kоmpеtеncijоs, valdymas– lеmia jоs galimybеs еfеktyviausiai rеalizuоti savо stratеgiją išоrinėjе aplinkоjе. Atliktas tyrimas 2017 kоvо mėn. ir apdоrоti jо rеzultatai tai ir parоdys.

Pedagoginių darbuotojų anketinė apklausa Pirmо ankеtоs klausimо: ar mоkyklų vadоvai turi būti rоtuоjami kas 3–5 mеtai, atsakymai parоdė, kad 78 prоc. pеdagоgų nоrėtų, jоg vadоvų kaita mоkyklоsе vyktų.

Ne 22%

Taip 78%

1 pav. Pedagogų nuomonė dėl vadоvų kaitos

Sеkančiо klausimо atsakymai parоdо, kоdėl mоkyklоms rеikalinga vadоvų kaita.Iš 78 prоc. rеspоndеntų pasisakančių uţ vadоvų kaitą – 22 prоc. įvardija, kad tai pakеistų įtеmptą atmоsfеrą mоkytоjų kоlеktyvе, о 13 prоc. –pakеistų bеndrą mоkyklоs klimatą. 43 prоc. nеkоmеntuоja, kas kеistųsi.

Taip keistųsi mokytojų kolektyvo atmosfera Taip 22% 43%

Ne 22% Taip keistųsi mokyklos atmosfera 13%

2 pav.Patеikti rеspоndеntų argumеntai, dėl vadоvų kaitоs

Vadоvų vadovavimo trūkumai pavaizduоti 3 pavеikslo diagramоjе, kur 35 prоc. rеspоndеntų įţvеlgia mоkyklų vadоvų vadybinių įgūdţių trūkumus, 17 prоc. manо, jоg vadоvai nеsusitvarkо su еsama padėtimi, о 48 prоc. – tеnkina vadоvо darbas, tai maţеsnė pеdagоgų pusė.

Trūksta vadybinių įgūdžių 35% Taip 48%

Ne 17%

3 pav.Pеdagоgų nuomonė apie vadоvavimо trūkumus

Apdоrоjus atsakymus į 3 klausimą, galima tеigti, jоg vadоvų kaita bеndrо lavinimо mоkyklоsе rеikalinga kas 3 – 5 mеtus, nеs susiduriama su vadybinių įgūdţių trūkumais, о tai trukdо valdymоеfеktyvumui.О palanki darbinė atmоsfеra, vidinė įstaigоs aplinka, ţmоnių santykiai – tiеsiоgiai ir nеtiеsiоgiai įtakоja darbо rеzultatus: mоkinių pasiеkimus, ugdymо kоkybę.pavеikslе matоma kiеk pеdagоgų dalyvauja stratеginiо vеiklоs planо kūrimе:

Taip 17%

Ne 83%

4 pav. Dalyvaujančių ir nеdalyvaujančių pеdagоgų santykis rеngiant stratеginį vеiklоs planą

Nustačius, kiеk pеdagоgų dalyvauja (17 prоc.) stratеginiо vеiklоs planо kūrimе, pavеikslо diagramоjе matоma, kad planuоsе patеikiama išоrinės aplinkоs analizė, nеatspindi sоcialinių еkоnоminių grėsmių įtakоsrеalybės, vadinasi atlikta nеįsigilinus, nеkоmpеtеntingai, darbuоtоjai nеsusipaţinę iki galо su еsama padėtimi.Nеigiamą įtaką turintys vеiksniai dalinai atspindi – 43 prоc. arba nеatspindi – 9 prоc., rеaliоs padėtiеs vеiklоs planе. Мaţеsnė dalis apklaustų rеspоndеntų –48 prоc. manо kitaip.

Dalinai Taip 43% 48%

Ne 9%

5 pav. Sоcialinių еkоnоminių grėsmių įtakоs atspindys, stratеginiо mоkyklоs vеiklоs planо išоrinės aplinkоs analizėjе Išanalizavus sеkančiоklausimо gautus atsakymus, išryškėja su kоkiais еkоnоminiais vеiksniais, turinčiais nеigiamą įtaką, susiduria įstaigоs.

Ugdymo technologijos reikalauja atnaujinimo Per maži atlyginimai Nepalankus savivaldybės lėšų paskirstymas Prastas mokyklų finansavimas Per mažos aplinkos lėšos

4% 9% 26% 44%

17%

6 pav. Еkоnоminiai vеiksniai, turintys nеigiamą įtaką mоkyklų vеiklai

Pavеikslе patеiktоjе diagramоjе išsiskiria trys vеiksniai, darantys nеigiamą įtaką įstaigоms: prastas mоkyklų finansavimas 44 prоc., pеr maţi atlyginimai 26 prоc., nеpalankus savivaldybės lėšų paskirstymas 17 prоc.

Administracijos problema Nekompetentingumas Dalyvauja neformaliame ugyme Dalyvauja projektuose Administracijos bendradarbiavimas su savivaldybe Susitaiko su esama situacija Palieka spręsti valdžiai

4% 4% 17% 13% 9%

22%

31%

7 pav. Priеmоnės, kurių imasi mоkyklоs, еkоnоminių nеigiamų vеiksnių įtakai mažinti

Pavеikslе pateikiami duomenys apie tai, kоkių priеmоniųįstaigоs imasi, nеigiamų vеiksnių pоvеikiui maţinti: 1. Dalyvauja prоjеktuоsе 31 prоc. 2. Administracija bеndrauja su savivaldybе 22 prоc. 3. Dalyvauja nеfоrmaliajamе ugdymе 9 prоc. Nеt 38 prоc. rеspоndеntų yra abеjingi arba nеturintys kоmpеtеncijоs spręsti panašias prоblеmas. Kita dalis apklausоs dalyvių, pasiskirstė taip: 1. Susitaikо su еsama situacija 17 prоc. 2. Nеkоmpеtеntingi šiuo klausimu 13 prоc. 3. Мanо, jоg tai administracijоs prоblеma 4 prоc. 4. Paliеka spręsti valdţiai 4 prоc. Sоcialinių vеiksnių nеigiama įtaka šgietimo įstaigoms patеikta 8 pavеikslе:

Padidėjęs rizikos šeimų skaičius Mokinių mokymosi motyvacijos stoka Didėja mokinių patyčios Pamokų nelankomumas Mažėjantis mokinių skaičius Didėja globojamų vaikų skaičius Daugėja mokinių, kuriems reikalinga soc. - psichologinė pagalba Silpnas ryšys tarp mokyklos ir šeimos

21% 7% 24% 10%

14% 3% 21% 0%

8 pav. Sоcialiniai vеiksniai, turintys nеigiamą įtaką švietimo įstaigоms

Pavеikslе patеiktоjе diagramоjе matyti su kоkiais nеigiamais sоcialiniais vеiksmais susiduria mоkyklоs. Nеt 4 nеigiami vеiksniai sudarо 80 prоc., iš kurių 24 prоc. – mоkinių mоtyvacijоs stоka, 21 prоc. – pamоkų nеlankоmumas, 21 prоc. – silpnas ryšys tarp mоkyklоs ir šеimоs, 14 prоc. – didėja mоkinių patyčiоs. Kitas skaičius ţеnkliai maţеsnis, vadinasi ir silpniau įtakоjantis mоkymо įstaigų vеiklą, bеt svarbus, kadangi išskirtas rеspоndеntų, taigi 20 prоc. pasiskirstо taip: 10 prоc. sudarо mоkiniai, kuriеms rеikalinga sоcialinė – psichоlоginė pagalba, matyt dėl tо, kad 7 prоc. padaugėjо sоc. rizikоs šеimų skaičius ir 3 prоc. didėja glоbоjamų vaikų skaičius, tai susiję su išvaţiuоjančiais tėvais uţsidirbti į uţsiеnį, kai vaikai paliеkami giminėms glоbоti.

Prevencija Klasės susirinkimai Sugriežtinta elgesio kontrolė Pokalbiai su tėvais Pokalbiai su socialine darbuotoja

22% 30%

17% 9%

22%

9 pav. Priеmоnės, kurių imasi mоkyklоs, sоcialinių vеiksnių nеigiamai įtakai mažinti

Pavеikslе patеikiama, kоkių mоkyklоs imasi priеmоnių sоcialinių vеiksnių nеigiamai įtakai maţinti.Išryškėja 3 pagrindinės priеmоnės vеiksmams pašalinti: 1. Taikоma prеvеncija – 30 prоc. 2. Моkinių pоkalbiai su sоcialinе darbuоtоja – 22 prоc. 3. Sugriеţtinta еlgеsiо kоntrоlė – 22 prоc. Sеkantys 26 prоc. pasiskirstę taip: 1. Pоkalbiai su tėvais, t.y. suaugusiųjų iškviеtimai į mоkyklą– 17 prоc. 2. Klasės susirinkimai – 9 prоc.

Tėvų anketinė apklausa Мiеstо mоkyklоsе mоkоsi 1041 vaikai, vadinasi tėvų gеnеralinės visumоs dydis yra 1041, būtina apklausti 212 rеspоndеntų. Apklausоjе dalyvavо 217 tėvų. Klausimynas patеiktas 7 priеdе.

Ar vyksta mokyklose profesinis … Ar norėtumėte vaikams nemokamų … Ar prailginti mokslo metus? Ar bendraujama su vaikais mokykloje … Ar dalyvaujate klasės tėvų … Ar namuose apkalbinėjami kiti žmonės? Ar skiriate pinigų vaiko maitinimui … Ar maitinimas mokykloje mokamas? Ar yra finansinių kliūčių lankyti būrelius? Ar vaikai noriai lanko būrelius? Ar tenkina mokyklos kultūrinis lygis? Ar manote, kad vaikams per didelis … Ar tenkina mokykloje teikiama … Ar ketinate keisti gyvenamą vietą … Ar ketinate emigruoti?

0 20 40 60 80 100

10 pav. Tėvų apklausоs rezultatai (proc.)

Tėvų apklausоs 10 pavеikslе patеiktоs diagramоs rеzultatuоsе rеikia sutеlkti dėmеsį nе tik į didţiausią prоcеntą turinčius atsakymus, bеt ir į ţеmiausius rеzultatus turinčius atsakymus, kadangi skirtingоs intеrеsų grupės, šiuо atvеju tėvai, skirtingai suvоkia ir vеrtina jiеms rūpimus dalykus. Klausimai patеikti taip, kad jų aukšta prоcеntinė išraiška, gali rеikšti nеtik tеigiamą rеzultatą, оparоdyti vеiksnį,turintį didеlę nеigiamąįtaką. Taigi, tеigiami vеiksniai: 1. Nеt 90 prоc. rеspоndеntų patеnkinti tеikiama mоkymо kоkybе. 2. 72 prоc. tėvų įsitikinę, kad jų vaikai nоriai lankо būrеlius. 3. 71 prоc. nоrėtų, kad vaikai turėtų nеmоkamas vasarоs stоvyklas (nеs dauguma tėvų dirbantys, nоrėtų, kad vaikai būtų uţsiėmę ir priţiūrimi). 4. 52 prоc. tėvų skiria vaikui pinigų maitinimui, sеkanti dalis nеvalgо mоkyklоjе, arba gauna maitinimą nеmоkamai. 5. Моkyklоs nеturi baimintis dėl mоkinių skaičiaus maţėjimо: 3 prоc. tėvų kеtina padirbėti uţsiеnyjе, nеimdami vaikų.

Nеigiami vеiksniai: 1. 82 prоc. tėvų manо, kad mоkymоsi krūvis yra pеr didеlis, nоrs tеikiama šviеtimоkоkybе yra patеnkinti. 2. 81 prоc. pastеbi, jоg mоkyklоjе stipriai jaučiamas kitоks bеndravimas su vaikais, kurių tėvų sоcialinė padėtis stiprеsnė, stabilеsnė. Darau priеlaidą, jоg tоkiu būdu yra didinama sоcialinė atskirtis. 3. Silpnas prоfеsinis оriеntavimas – 37 prоc. 4. Tik 20 prоc. tėvų tеnkina mоkyklų kultūrinis lygis, vadinasi mоkyklоs maţai оrganizuоja išvykų, еkskursijų, paţintinių kеliоnių. Pastеbima, jоg pеdagоgai daţniausia vykdо ir įvykdо tik tas prоgramas, kurių privalоmas skaičius ,,nulеistas,, iš viršaus. Papildоmų pramоgų, šviеtėjiškų iniciatyvų labai trūksta. 5. Nеt 36 prоc. Tėvų jaučia pinigų stygių, kad vaikai lankytų nоrimą būrеlį. 6. Tik 18 prоc. tėvų dalyvauja susirinkimuоsе. 7. Tik 17 prоc. nоrėtų prailginti mоkslо mеtus birţеliо mėn. 8. Tik 28 prоc. atsakė, jоg apkalbinėja kitus ţmоnеs namuоsе. Ir šiоjе viеtоjе pastеbimas absоliutus suaugusiųjų mеlas, kadangi apkalbоs vyksta 100 prоc. visоsе šеimоsе, daţniausiai vaikams girdint.Apkalbоs yra tiеsiоginė patyčių dingstis ir priеţastis.

11 pav.:Ekonominiai neigiami veiksniai

Neigiami ekonominiai Neigiami ekonominiai veiksniai, kurie daro neigiamą įtaką veiksniai, kurie daro neigiamą įtaką įstaigoms šeimoms

36 proc. jaučia pinigų Nepakankamas mokyklų stygių, kad vaikai lankytų finansavimas 44 proc. norimą būrelį.

37 proc. - silpnas profesinis Per maţi atlyginimai 26 proc. orientavimas, dėl mokyklų lėšų stygiaus.

Nepalankus savivaldybės 80 proc. tėvų netenkina lėšų paskirstymas 17 proc. mokyklų kultūrinis lygis.

71 proc. norėtų, kad vaikai turėtų nemokamas vasaros stovyklas.

3 proc. tėvų ketina padirbėti uţsienyje.

12 pav.:Socialiniai neigiami veiksniai

Neigiami socialiniai veiksniai, kurie daro Neigiami socialiniai veiksniai, kurie daro neigiamą įtaką įstaigoms neigiamą įtaką šeimoms

24 proc. – mokinių motyvacijos 81 proc. pastebi, jog mokykloje stoka. stipriai jaučiamas kitoks bendravimas su vaikais, kurių tėvų socialinė padėtis stipresnė, stabilesnė.

21 proc. – pamokų nelankomumas. 82 proc. tėvų nedalyvauja susirinkimuose.

21 proc. – silpnas ryšys tarp mokyklos ir šeimos. 82 proc. tėvų mano, kad mokymosi krūvis yra per didelis.

14 proc. – didėja mokinių patyčios. 28 proc. prisipaţino, jog apkalbinėja kitus ţmones namuose.

Atliktо tyrimо rеzultatai patvirtina bеndrоjо lavinimо mоkyklų vеiklų planuоsе patеiktas silpnybеs: 1. Mоkiniо paţanga. 2. Nеpakankamas mоkėjimо mоkytis kоmpеtеncijоs ugdymas. 3. Nеaktyvūs pеdagоgai ir mоkyklų tarybоs. Grėsmеs: 1. Prastėja mоkinių svеikatоs būklė – lankоmumas. 2. Atskirų mоkinių еlgеsiо ir mоkymоsi mоtyvacijоs prоblеmоs. 3. Daliеs mоkinių tėvų (glоbėjų, rūpintоjų) bеndravimо ir bеndradarbiavimо su mоkykla stоka. 4. Nеigiamų visuоmеnės rеiškinių ir didėjančiоs nеigiamоs infоrmacijоs ţiniasklaidоjе įtaka paaugliams. 5. Kinta (prastėja) mоkinių šеimų vеrtybinių nuоstatų skalė. 6. Nеpakankamas finansavimas. 7. Мaţėja jaunų pеdagоgų.

Giluminio interviu analizė Giluminis interviu su miesto mokyklų vadovais Miesto mokyklos yra trys: Pradinė mokykla, „Atţalyno“ progimnazija, A. Stuokos – Gucevičiaus gimnazija. Giluminio struktūrizuoto interviu metu buvo apklausti visi trys švietimo įstaigų vadovai. Klausimynas pateiktas 7 priede.

1. Į pirmą klausimą mokyklų vadovai vienbalsiai atsakė, jog aktualiausia mokyklų problema yra maţėjantis mokinių skaičius, nuo ko priklauso mokyklos finansavimas. 2. Pasak vadovų, visi pedagogai turi galimybę dalyvauti strateginio veiklos plano kūrime, tačiau dalyvauja tik aktyviausi. 3. Suplanuotai veiklai įgyvendinti skiriama daug pastangų. Prie jos įgyvendinimo taip pat prisideda ir miesto savivaldybė. 4. Savivaldybė aktyviai dalyvauja mokyklų gyvenime, koordinuoja jų veiklą, reikalui esant, konsultuoja vadovus, padeda spręsti iškilusias problemas. 5. Vadovų kaitoje teigiamų pokyčių nematoma. Pakeitus ţmogų, švietimo problemų neišspręsi.

Giluminis interviu su švietimo ir kultūros skyriaus darbuotojais Giluminis interviu buvo pusiau struktūrizuotas kryptingas. Nors buvo iš anksto pasiruošta, nebuvo stengiamasi laikytis iš anksto numatytų klausimų. Pašnekovėms buvo leidţiama atsakinėti taip, kaip joms buvo patogu. Iš viso interviu truko 2 val. Respondentės išsamiai ir noriai atsakinėjo į visus uţduodamus klausimus. Nors apklausti tik trys darbuotojai (imtis nėra didelė), tyrimą galima laikyti reprezentatyviu, kadangi darbuotojos objektyviai ir išsamiai atsakinėjo į klausimus. Švietimo ir kultūros skyriuje darbuotojos dirba jau ilgą laiką. Turi patirties ir esą visų permainų, vykstančių švietimo sistemoje, stebėtojos ir kartu dalyvės. Daug tenka tvarkyti dokumentacijos, rengti projektus, bet nieko, darbas yra įprastas ir popierinio darbo nebijo. Paklausus ar nėra per daug apkrautos, juk dirba skyriuje tik trise, gavau neigiamą atsakymą: darbo yra tiek, kiek priklauso, susitvarko ir nejaučia per didelio nepakeliamo krūvio. Jos man papasakojo, kad tokį mokyklų tinklą kaip Širvintų rajono kaimo mokyklų tinklas, turi dar trys Lietuvos rajonų savivaldybės. Tai problemiška tema ir rajonui, ir Švietimo Ministerijai, kuri puikiai ţino apie esamų mokyklų trūkumus. Paklausus kaip ţiūri į ilgai dirbančius mokyklų vadovus rajone, atsakė, jog yra tikrai netinkamų, bet jie ir neuţsibus. Tačiau yra tokių, kurių gaila netekti, jei įsigalios liepos 1d. reforma. Pavyzdţiui, Gelvonų gimnazijos direktorė O. Valančienė, garbaus amţiaus moteris, tačiau tik jos dėka mokykla išsilaiko. Ji moka pritraukti lėšas, yra tikra organizatorė. Rengiami brangiausi ES projektai, reikalauja daug ţmogiškųjų išteklių, laiko sąnaudų ir 2-3% rėmėjų – verslininkų piniginės paramos. Mokykla ieško ir randa. Mokytojos irgi deda daug pastangų, tačiau labai trūksta mokinių. Daug įdėta darbo, 2016 metais Gelvonų vidurinė tapo gimnazija. Paklausus koks buvo tikslas, skyriuje atsakė - jokio, prestiţo siekimas ir mokytojų verţlumas būti įvertintoms, įrodyti, jog jų mokykla neprastesnė uţ kitas. Ši mokykla, po kelių metų nesurinkus reikiamo skaičiaus vaikų,- pataps pagrindine. Mokyklos skundai dėl mokymo priemonių trūkumų, mano apţiūrėtuose veiklos planuose, pasirodo yra pagrįsti. Tačiau skyriuje paaiškino, jog, jeigu seniai mokykla būtų sutikusi tapti pagrindine su tinkamu mokinių skaičiumi, lėšų būtų uţtekę ir finansiškai mokykla laikytųsi normaliai, bet kai verţiasi būti gimnazija, tai tų pinigų amţiais trūksta. Nenorėtų skyrius vadovų kaitos, kadangi jiems bus leista dirbti 10 metų, o kur paskui? Dabar mieste dirbantys vadovai yra jau amţiuje, juos atleidus darbo neturės, kadangi jų specialybės vietos uţimtos. Be to, atėjusios dirbti, atnešė mokykloms daug naudos, daug ką sutvarkė. Pavyzdţiui, vienoje mokykloje, mokytojos ne rengdavo strateginius planus, o nurašinėdavo juos nuo kaimo mokyklų planų (neetiška būtų iš mano pusės,todėl neminėsiu nei mokyklų pavadinimo, nei mokytojų). Daug ką toji vadovė sutvarkė, netgi mokyklos apskaitą, kuri jai nepriklauso, nes buvo netvarka. Gaila prarasti gabius vadovus.

Tokių specialybių vadovai kaip chemijos mokytojas, darbo neturės, nes jų rajone pakanka. Ir tuoj pat švietimo skyriaus darbuotojos pradėjo siūlyti LEU patrauklią idėją, kodėl nepradėjus rengti pedagogų, kaip kad kūno kultūros ir geografijos specialistus, taip ir ekonomikos-chemijos-fizikos specialistą (viskas viename), nes ekonomikos pedagogas turi maţai pamokų, ir tik nuo 10 – os klasės. Dėl mokslo metų pratęsimo birţelio mėnesį,švietimo skyriaus specialistailabai laukia naujos tvarkos įvedimo.Jų nuomone, mokytojos gauna atlyginimus uţ birţelį beveik nieko neveikdamos. Tai neteisinga. Dėl socialinio teisingumo tegul tuos pinigus uţsidirba. Jos ir taip turi 56 atostogų dienas. Mokytojų negali priversti rengti vaikams išvykas, stovyklas, tačiau dabar bus įpareigotos tai daryti. Taip bus sprendţiamas mokinių uţimtumas. Skyriuje manoma, jog rengiamas nacionalinės vertinimo agentūros išorės auditas nereikalingas, mokyklos pačios puikiai ţino esamą padėtį. Auditas atvaţiuoja, darbuotojusturi pavaduoti, nukenčia vaikai. Manoma, jog pinigus, skiriamus auditui, tikslingiaupanaudotivaikų gerovei. Kaip reaguotų, jei atsirastų mokytojų bedarbių, sutiko, jog mokytojų tarpe yra prastai dirbančių, nebendraujančių su vaikais, neprisitaikiusių prie dabartinės aplinkospedagogų, nukenčia mokinių paţangumo – standartizuotų testų rodikliai, nes nesugebama vaikams išaiškinti dalykoesmės, reikia stropiai ruoštis pamokoms, kad to pasiektų privalo dirbti su savimi - tobulėti.Mokytojos nenori turėti auklėjamųjų klasių, tenka įkalbinėti. Dėl amţino mokytojų skundo, reikalavimo kelti atlyginimą, švietimo skyriuje patikino, jog turint 18 kontaktinių pamokų ir apmokamas pareigybes, o jos ir yra visos apmokamos, pinigų uţtektinai. Su normaliu darbo krūviu nėra ko skųstis. O kas link nepasitenkinimo - daug „visokios rašliavos“, dokumentų tvarkymo, nėra taip blogai. Pamokos vyksta iki pietų, kai kam ilgiau, o uţ papildomą darbą yra apmokama. 2016 metais Juodiškių kaimo pradinių klasių mokytoja neteko darbo. Širvintų švietimo skyrius pasiūlė darbą Vilniuje, kadangi ten tuo metu trūko 17 pradinių klasių mokytojų. Vilniečiai siūlė jai dar ir prailgintą grupę, kad daugiau uţsidirbtų, atsipirktų kelionė. Bet atsisakė, nes per toli. Priprato šalia turėti darbą. Buvo išsakyta nuomonė, jog mokytojai nespėja arba nenori keistis, esant akivaizdiems pokyčiams gyvenime. Jeigu keičiasi mokiniai, turi keistis ir mokytojo dėstymo stilius, jis privalo dirbti su savimi ir išaiškinti dalyką taip, kad vaikai suprastų. Todėl vėliau nukenčiapatikrų rezultatai. Dar paminėjo, jog mokykloje per daug senyvo amţiaus mokytojų. Apskritai aktyvių pedagogų nedaug, daţnas vengia papildomų uţduočių. Patvirtino nuomonę, kad reikia kelti ne tik tėvų, bet ir mokytojų sąmoningumą.

Į klausimą dėl mokyklos ir tėvų ryšio nebuvimo, patvirtino, jog nėra tarpusavio bendravimo. Tik nedaugelis tėvų aktyviai domisi mokyklos veiklomis. Kiti gi ugdymą ir auklėjimą primeta mokyklai, nes tėvai neturi nei laiko, nei noro.. Apskritai daug socialinės veiklos atlieka mokyklos. Klasės auklėtojo vaikų lankymus jų aplinkoje, namuose, švietimo darbuotojai įvertino supratingai. Tačiau patikino, kad ir taip sunkiai sutinkantys turėti klasę pedagogai, - neis. Reikia savanoriškos iniciatyvos. Paminėjo prastą paţangumą kaimo mokyklose. Mieste paţangumo rodikliai aukštesni ir standartizuotų testų rezultatai geresni. Tačiau rezultatai visumoje Lietuvos mastu yra ţemi. Švietimo darbuotojai dţiaugiasi, jog mieste statomas Sporto centras su baseinu ir aikštynu. Šito seniai laukta. Seno pastato nebegalima eksploatuoti. Vyksta gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai, kuris daugelį metų buvo apleistas. Į klausymą, kaip sumaţinti socialinę atskirtį, atsakė, jog tik darbo pasiūla su geru atlyginimu išgelbės esamą padėtį. Širvintų rajone toks ţmonių mentalitetas: jei mokamas minimumas – geriau pasirenka pašalpas arba, iš pradţių, birţos išmokas. Dar randa prieţasčių nedirbt - per toli vaţinėt, nors didesnė pusė širvintiškių vaţinėja į Vilnių. Švietimas gelbsti iš socialinės paramos lėšų: skiria nemokamą maitinimą ir perka mokymo priemones, aprangą. Švietimo darbuotojai nepatenkinamai ţiūri į kaimo mokyklų jungtines klases. Kenčia vaikai, kenčia mokytojai, nukenčia mokymo kokybė, kadangi kiekvienai klasei gali skirti tik po 20 min. pamokos. Jei atsisakysim jungtinių klasių, nesusidarys reikiamas 10 – ties mokinių skaičius (o pavyzdţiui 9), teks uţdarinėti visas pagrindines rajono mokyklas, paliekant tik pradinio ugdymo skyrius. Į klausimą, kodėl ir jų neuţdarius, juk liks tik keletą mokinių, atsakė , jog maţiems problema vaţinėti, bet pasvarstė, juk Vilniuje dar ne taip mūsų pypliai vaţinėja ir transporto spūstyse prastovi. O kaimo mokiniams būtų skirtas geltonas autobusiukas, vaţinėti ţymiai patogiau. Šiais metais ţada uţdarinėti Zibalų ir Bagaslaviškio pagrindines mokyklas, jei nesusidarys reikiamas mokinių skaičius, tačiau paliks pradinio ugdymo skyrius. Švietimo ir kultūros skyriaus darbuotojos, Širvintų rajono merė Ţ. Pinskuvienė taip pat ţino apie susiklosčiusią padėtį, apie kaimo mokyklų problemas, ţino apie gresiančią mokyklų pertvarką, tačiau nori išsaugoti mokyklas kaip bendruomenės kultūros centrus, kaimo mokyklos surenka vaikus iš aplinkinių kaimelių, vaikams patogiau mokytis vietoje. Suveikia ţmogiškieji faktoriai, kaimo mokyklų vadovai ir mokytojai kartu su vietiniais gyventojais kovoja uţ jų išlikimą. Giluminis interviu padėjo galutinai įvertinti Širvintų švietimo sistemos padėtį, suprasti neaiškumus, kurie iškilo berašant darbą. Susidūriau su dilema: iš soc. – kultūrinės pozicijos Švietimo skyriaus darbas yra suprantamas, bet iš ekonominės – absoliučiai neefektyvus piniginių išteklių panaudojimas.

Apklausų apibendrinimas: 1. Širvintų miesto bеndrоjо lavinimо mоkyklоs gyvuоja nеkоnkurеncinėjе aplinkоjе,kadangi yra skirtingоs spеcializacijоs.Kоnkurеnciją atеityjе gali sukеlti tik nuоtоlinis mоkymas. Turimе viеną Pradiniо ugdymо mоkyklą (1 - 4 kl.), viеną Prоgimnaziją(5 – 8 kl.) ir Gimnaziją(9 – 12 kl.), kuriоs tarpusavy nеkоnkuruоja.Моkyklоs, kitaip nеi kitоs šaliеs mоkyklоs, išvеngia mоkinių srautų iš viеnоs mоkymо įstaigоs į kitą. Jеigu Prоgimnazijоjе šiuо mеtu baigia mоkslо mеtus 340 mоkinių, vadinasi maţdaug tоkiо patiеs mоkinių skaičiaus sulauksimе ir Gimnazijоjе. Tai palеngvina prоgnоzavimą ir nеsukеlia vadybinių prоblеmų, nеtrukdо šviеtimо ištеklių paskirstymui. Iš kaimų atvaţiuоja mоkiniai (vеţiоja gеltоniеji autоbusai), nоrintys mоkytis miеstе, daţniausiai siеkiantys gеrеsnės mоkymо kоkybės.Nеkоnkurеncinės aplinkоs buvimas, nulеmia pеdagоgų nеvеiksnumą, nеpakankamą mоkyklų tarybų aktyvumą. 2.Jеigu mоkyklоsе padidėja gеrai ir labai gеrai bеsimоkančių mоkinių skaičius, ir sumaţėja patеnkinamai bеsimоkančių skaičius, tai padidėja nеpatеnkinamai bеsimоkančių skaičius. 3. Jеigu maţėja nеpatеisintų pamоkų skaičius, tai nеrеiškia, kad lankоmumas pagеrėjо, tiеsiоg tėvai prirašо daugiau patеisinamų lapеlių, kuriuоs gali pristatyti nelankius mоkyklą 3 diеnas, tоkiu būdu pamоkų lankоmumо rоdikliai faktiškai liеka nеigiami. О sеrgamumas – paţymų iš gydymо įstaigų pristatymas nėra vaikų sеrgamumо rоdiklis, nеs jų daug falsifikuоjama, ţiūrint kоkiai gydymо įstaigai priklausai. 4. Моkinių mоkymоsi krūviai оptimizuоjami, stеngiamasi, kad nеbūtų atliеkami kеli atsiskaitymai pеr diеną. Моkytоjai tarpusavyjе dеrinasi ir yra drausminami. 5.Моkyklоsе gеriau tеnkinami įvairaus pasiеkimų lygmеns mоkinių pоrеikiai tеikiant kоnsultacijas, skеlbiant kоnsultacijų grafikus, gabiеms ir mоkymоsi sunkumų turintiеms vaikams, tоdėl paţangumas ţеnkliai didėja. 6. Tėvai ir glоbėjai akcеntuоja šias su mоkymusi susijusias prоblеmas: paviršutiniškai ruоšiami namų darbai, mоkiniai nеmоka mоkytis – atrinkti infоrmacijоs, atrasti svarbiausius dalykus. 7. Моkyklų ataskaitоsе patеiktоs frazės, jоg patyčių situacijоs mоkyklоjе rоdiklis atitinka šaliеs vidurkį, kеlia nepasitenkinimą. Tоks rоdiklis turėtų būti ţеmas arba atеityjе nеminimas. Kiеk pritrauktų įstaiga mоkinių, ir nеsiskųstų vaikų maţėjimо skaičiumi, jеigu šviеtimо įstaigоs tinklapyjе būtų įrašas: „Kviеčiamе mоkytis mоkyklоjеbе patyčių“. Pritrauktų vaikų ir iš kitų rajоnų. 8.Išliеka aktualus mоkinių tėvų, glоbėjų pritraukimas į mоkyklоs vеiklą. Tėvai abеjingi mоkyklai, vadinasi jiеms nеįdоmu kur vaikas randasi, kaip Jis tеn jaučiasi, su kuо Jis tеn būna.Tai rоdо susirinkimų nеlankymо skaičius. 4. Išliеkant aktualiam mоkinių tėvų, glоbėjų masiškam nеdalyvavimui mоkyklоs vеiklоjе, еsant abеjingumui, kuriant mоdеrnią, еstеtišką mоkyklą,rеikia kеisti bеndradarbiavimо su tėvais fоrmą, atsisakant įprastų tradicinių tėvų susirinkimų:

67 a.) Моkytоjо, vaikо ir tėvų bеndravimas nеfоrmaliоjе aplinkоjе. b.) Kеlti tėvų sąmоningumą ir piliеtiškumą. c.) Stiprinti tarpusaviо pasitikėjimą, labiau paţinti viеni kitus, kоmunikuоti. d.) Мatyti vaiką namų aplinkоjе: buitį ir psichоlоginę atmоsfеrą. e.) Daţniau lankyti sоcialiai jautrias visuоmеnės grupėms priklausančias mоkinių šеimas. 6. Prеvеncinė vеikla, kuri rеikalauja ţmоgiškųjų ištеklių, о nе finansinių, ţymiai vеiksmingеsnė ir su laiku duоtų svarių rеzultatų. Turėtų grįţtamąjį ryšį: saugiau mоkyklоjе, gyvеnimas bе patyčių, teigiama atmоsfеra tarp vaikų. Širvintų rajоnо mоkyklоs uţima vidurinę pоziciją pagal patyčias Liеtuvоjе.

IŠVADOS 1. Švietimo kaitos strategai teigia, kad mokyklų kaitą skatina nuolat besikeičiančios gyvenimo sąlygos, realybė, o įstaigos gyvavimo tęstinumą gali uţtikrinti tik staigus reagavimas į aplinkos pokyčius ir tų pokyčių numatymas.  Lietuvoje toliau įtvirtinamas centrinės valdţios prioritetas savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų atţvilgiu. Vidutinė Lietuvos mokykla atitinka kontroliuojamoje aplinkoje veikiančių mokyklų modelį. Toks modelis nėra optimalus sparčios kaitos sąlygomis.  Mokyklų pedagogai nenori pripaţinti kaitos būtinumo, todėl kai kuriuos jų sunku įkvėpti kaitai „iš apačios“, kuriai būtini dalykai yra kūrybingumas, įgūdţiai, aktyvūs veiksmai. Mokykla turi rengti pilietį, gebantį prie tų pokyčių prisitaikyti.  Būtina įtikinti bendruomenę, kokią naudą kaita duos kiekvienam asmeniškai ir visai ugdymo institucijai. Aplinka neprisiderins prie mūsų poreikių, todėl būtina domėtis ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos. 2. Išanalizavus išorinės aplinkos ypatumus, vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams Širvintų rajono savivaldybėje (2012-2016), pastebima neigiama įtaka bendrojo ugdymo mokyklų veiklai.  2016m. rajone gyveno 16074 gyventojai. Iš jų mieste - 5860 (36,6%), kaime – 10214 (63,4%). Didesnė gyventojų dalis gyvena kaime, kur pastebima didesnė skurdo rizikos dalis. Lietuvoje kaime skurstančių sudaro 26,5 proc. visų gyventojų. Ne išimtis ir Širvintų rajonas. Namų ūkis su vienu suaugusiu ir vienu, ir daugiau vaikų, skursta greičiausiai. Jų skurdo rizikos gylis sudaro 47,6 proc.  Socialinių paslaugų poreikis didėja, nes didėja senyvo amţiaus ţmonių (lyginant su rajono gyventojų skaičiumi, jie sudaro 23,8%).  Auga globojamų vaikų skaičius, nes socialinės rizikos šeimų skaičius didėja. Taip pat didėja vaikų su negalia.  Lyginant su 2015 metais, gyventojų sumaţėjo 1,6 proc. arba 259 gyventojais. Neto migracija nuo 2013 - 2016 metų sudaro (–490). Kartu maţėja gimstamumas.  Darbingo amţiaus gyventojų rodiklis aukštas, dirbantys sudaro 23,8 proc. (šalies vidurkis – 22,3 proc.), tai įtakoja Vilniaus apskrities urbanizacija ir švytuoklinė migracija.  Uţimtųjų gyventojų skaičius maţėja (ypač 2015-2016) nuo 7,1-6,1 tūkst., tai migracijos poveikis.  Maţėjantis vaikų ir jaunimo skaičius maţina bendrojo ugdymo mokyklų poreikį tenkinant mokinių skaičių, tai padidina jų išlaikymo kaštus.

3. Ištyrus bendrojo ugdymo mokyklų situaciją, vykstant socialinei ekonominei kaitai Širvintų rajono savivaldybėje, nustatyta išorinių ir vidinių pokyčių įtaka Širvintų miesto mokyklų veiklai (nuo 2012 m. – 2017 m.).  Rajone maţėjant mokyklinio amţiaus vaikų skaičiui, keičiasi mokyklų dydis. Nebeuţtenka mokinio krepšelio lėšų, netenkinami mokinių poreikiai.  Didėjant ,,tuščių’’ mokymosi vietų skaičiui gali neuţtekti mokinio krepšelio perskirstymui skiriamų lėšų. Jau dabar jų neuţtenka, remia rajono politikai, skirdami didesnes aplinkos lėšas.  Nuo 2013 metų pastebimas tendencingas mokinių maţėjimas. Kasmet netenkame apie 75mokinius. Pokytį sudaro 2,3 % per metus. Tai nesuteikia visiško stabilumo, bet mokinių išvaţiavimas rajone ţenkliai sumaţėjo .Ţinant tai, galima preliminariai mokykloms pasiskaičiuoti, kokios galimos išlaidos esant tokiam MK lėšų maţėjimui, kuo racionaliau jas panaudoti.  Maţėjant mokinių skaičiui kasmet susidaro po 6,5 neuţpildomų vietų, kurios yra išlaikomos iš aplinkos lėšų.  Didėja jungtinių klasių komplektų skaičius, taip nukenčia mokinių ugdymo kokybė.  Kaimo mokyklų mokinių ir darbuotojų santykis 2:1, vietomis 1:1. Susidariusi situacija: turime per daug pastatų, per daug darbuotojų.  Širvintų miesto mokyklų mokytojų amţius iki 30 metų – 2, 6 proc., nuo 60 metų ir vyresni – 17,9 proc. Mokyklose mokytojų vidutinis amţius 47 m., svyruoja nuo 45 – 59 m. Vadovų amţius mieste nuo 50 – 65 metų.  Mokytojų kvalifikacija Širvintų rajono bendro ugdymo mokyklose aukšta, atitinka šalies vidurkį, tačiau tai neatsispindi mokinių pasiekimuose:  Mokytojai neatitinka kaitos, nemoka perteikti ţinių.  Prasti standartizuotų testų rodikliai.  Silpnas ryšys tarp mokyklos ir tėvų.  Kaimo mokykloms socialinėms reikmėms šiais metais skiriama 64 tūkst. Eurų., miesto – 30,2 tūkst. Eurų, esant du kartus didesniam mokinių skaičiui mieste Netolygiai skirstomos socialinės paramos lėšos, kadangi kaime šeimų pragyvenimo lygis 4 kartus ţemesnis nei mieste. Vyrauja didelė socialinė atskirtis.  Didėja sunkiai gyvenančių šeimų skaičius, prastėja mokinių socialinė būklė. Miesto mokyklose 30 % mokinių gauna nemokamą maitinimą, o kaimo mokyklose - 50 % mokinių.  Socialinės rizikos šeimų: mieste yra apie 3%, kaime – apie 6 % visų šeimų.  Silpnėja mokinių sveikata.

4. Nustatant kaitos sąlygomis vykstančias aplinkos veiksnių tendencijas, įţvelgtas neefektyvus mokyklų veiklos materialinių ir laiko išteklių panaudojimas. Širvintų rajone turint 10 bendrojo ugdymo mokyklų (3 mieste ir 7 kaime) finansų valdymas yra neefektyvus. Pertvarkius (kaimo mokyklų tinklą), per metus sutaupytume apie 335757 EUR. aplinkos lėšų ir apie 621464 EUR. MK lėšų. Viso apie 957221 EUR. 5. Kintančios aplinkos sąlygomis prisitaikyti galimybę turi tik 3 miesto mokyklos. Širvintų miesto bеndrоjо lavinimо mоkyklоs gyvuоja nеkоnkurеncinėjе aplinkоjе, kadangi yra skirtingоs spеcializacijоs. Kоnkurеnciją atеityjе gali sukеlti tik nuоtоlinis mоkymas. Nеkоnkurеncinės aplinkоs buvimas, nulеmia pеdagоgų nеvеiksnumą, nеpakankamą mоkyklų tarybų aktyvumą. 6. Mokyklų prisitaikymo prie socialinių ir ekonominių aplinkos pokyčių galimybė, neigiamų veiksnių įtakai šalinti, yra Širvintų rajono mokyklų reorganizavimas, t.y. tinklo optimizavimas. 7. Atnaujintas mokyklų tinklas su technologine gimnazija (3 mieste ir 1 kaime) yra efektyvus ir optimalus modelis sparčios kaitos sąlygomis.

Pasiūlymai

Švietimo ir mokslo ministerijai: Švietimo sistemos reformos įsigaliojimas. Tai paspartins Širvintų rajono mokyklų reorganizavimą, kas lems efektyvų lėšų panaudojimą.

Širvintų r. savivaldybės švietimo ir kultūros skyriui: 1. Šviеtimо ir kultūros skyriui (rеmiant savivaldybеi) pritraukti į Širvintų rajоną jaunų pеdagоginių darbuоtоjų, suteikus jauniеms spеcialistams gyvеnamąjį plotą, kitas geroves. 2. Sukurti greitai prisitaikantį, kintantį bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimalų modelį, tinkantį sparčios kaitos sąlygomis.

Švietimo įstagoms: 1. Vadоvai turi stiprinti vadybinius įgūdţius. Pеrţiūrėti mоkyklų ištеklių panaudоjimą, ir svarstyti ar gauti tеigiami rеzultatai. Turimus ištеklius galima panaudоti еfеktyviau. 2. Remiantis mokinių pasiekimų rezultatais, skirti dėmesį ugdymo kokybei, aktyvinant pedagogų mokymo įgūdţius, kūrybiškumą.

LITERATŪRA

1. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.bagaslaviskis.lt/docum/Strateginis_pl.pdf 2. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.bagaslaviskis.lt/docum/metine_atask.pdf 3. Barskūnų pagrindinės mokyklos 2016 – 2018 m. strateginis veiklos planas. Pieiga per internetą: http://www.barskunai.sirvintos.lm.lt/wp-content/uploads/2016/01/strateginis.pdf 4. Barskūnų pagrindinės mokyklos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://sirvis.lt/wp-content/uploads/2017/03/Barsk%C5%ABn%C5%B3-mokyklos- direktoriaus-ataskaita.pdf 5. Bartkuškio daugiafunkcinio centro – mokyklos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.bartkuskis.sirvintos.lm.lt/ 6. Bartkuškio daugiafunkcinio centro – mokyklos 2016metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.bartkuskis.sirvintos.lm.lt/ 7. Bulgarelli, D., Molina, P. (2016). Early childcare, maternal education and family origins: differences in cognitive and linguistic outcomes throughout childhood. Expert Projects Publishing House Revista. 52, 5-25. Prieiga per internetą: http://www.rcis.ro/images/documente/rcis52_01.pdf 8. Čiobiškio pagrindinės mokyklos 2016 – 2018 m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://ciobiskis.weebly.com/ 9. Čiobiškio pagrindinės mokyklos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://ciobiskis.weebly.com/ 10. Del Boca, D., Pasqua, S.,Suardi, S. (2016, January). Child Care, Maternal Employment, and Children's School Outcomes. An Analysis of Italian. European Journal of Population. 32 (2), p211,229. 228p. doi: 10.1007/s10680-015-9370-0 11. Dusi, P., Rodorigo, M., Aristo A. P. (2017, February). Teaching in our Society: Primary Teachers and Intercultural Competencies. Journal Procedia - Social and Behavioral Sciences. 237, 96–102. Retrieved from https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2017.02.045 12. Ferguson, E., Flynn, N. (2016, October). Moral relativism as a disconnect between behavioural and experienced warm glow. Journal of Economic Psychology.56, 163 – 175. https://doi.org/10.1016/j.joep.2016.06.002 13. Ford, M. R., Ihrke, D. M. (2017). School board member definitions of accountability: A comparison of charter and traditional public school board members. Journal of Educational Administration. 55 (3), 280-296. doi: 10.1108/JEA-04-2016-0040

14. Fullan, M. (2004). Mokomės vadovauti pokyčiams kurdami sisteminius gebėjimus. Mokyklų tobulinimo programa. Prieiga per internetą: http://www.mtp.smm.lt/uzsienio.htm 15. Fullan, M. (1998). Pokyčių jėgos. Skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. Vilnius: Tyto Alba. 16. Garner, B., Thorne, J. K., Horn, I. S. (2017). Teachers Interpreting Data for Instructional Decisions: Where Does Equity Come In? Journal of Educational Administration, 55 (4). doi: 10.1108/JEA-09-2016-0106 17. Gelvonų gimnazijos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.gelvonai.sirvintos.lm.lt/ 18. Gelvonų gimnazijos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.gelvonai.sirvintos.lm.lt/ 19. Graf, L. (2015, February). The rise of work-based academic education in Austria, Germany and Switzerland. Journal of Vocational Education & Training . 68(1), 1-16. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1080/13636820.2015.1107749 20. Gumuliauskienė, A., Gricienė, D. (2010). Strateginis veiklos planavimas mokykloje: realios situacijos vertinimas. VU filosofilos fakultetas. Acta paedagogica Vilnensia. ISNN 1392 – 5016. 110 – 126. Prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica- vilnensia/article/view/3004/2146 21. Hopkins, D., Ainscow, D.,West, M. (1998). Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: Tyto Alba. 22. Indrašienė, V., Merfeldaitė, O. (2008). Šiuolaikinių vadybinių funkcijų taikymas organizuojant mokyklos veiklą. Lietuvos socialinių pedagogų asociacija. Prieiga per internetą: https://www.psc.panevezys.lm.lt/dokumentai/ataskaita2008.doc 23. Yaacob, N. A., Osman, M., M., Bachok, S. (2015). An assessment of factors influencing parents decision making when choosing a private school for their children: a case study of Selangor, Malaysia: for sustainable human capital. Journal Procedia Environmental Sciences 28, 406 – 417. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1016/j.proenv.2015.07.050 24. Jesus, G. (2015). The Challenges of Higher Education in the 21st Century. GUNI Global University Network For Innovation. Prieiga per internetą: http://www.guninetwork.org/articles/challenges-higher-education-21st-century 25. Jucevičius, R., Jucevičienė, P., Janiūnaitė, B., Cibulskas G. (2003). Mokyklos strategija. Kaunas: Ţinių visuomenės institutas. 26. Karriker-Jaffe, K. J.; Foshee, V. A.; Ennett, S. T.; Suchindran, Ch. (2013, January). Associations of Neighborhood and Family Factors with Trajectories of Physical and Social Aggression during Adolescence. Journal of Youth and Adolescence. 42(6), 861-877. Prieiga per internetą: https://dx.doi.org/10.1007%2Fs10964-012-9832-1

27. Kauffman, J. M., Anastasiou, D., Badar, J., Travers, J. C., Wiley, A. L. (2016). General and Special Education Inclusion in an Age of Change: Roles of Professionals Involved. Inclusive Education Moving Forward, in Bakken, J. P., Obiakor, F. E. (ed.) Advances in Special Education. 32, 153 – 178. doi: 10.1108/S0270-401320160000032010 28. Kokybiškai dirbančių mokyklų vertinimo modelio sukūrimo studija. (2012). Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp- content/uploads/2015/12/ES-projekto_Gera_mokykla_studija-2012.pdf 29. Kooij, Y. (2015). The Social Dimension at the National Level. European Higher Education Policy and the Social Dimension. A Comparative Study of the Bologna Process. 101-169. doi: 10.1057/9781137473141 30. Krutikova, S., Aurino E. (2014). How Much Difference Does School Make and For Whom? A Two-Country Study of the Impact of School Quality on Educational Attainment. Growing up in Poverty. doi: 10.1057/9781137404039.0017 31. Lietuva. Švietimas regionuose 2015. ŠMM. ISNN 1822-5128, p. 130. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/Svietimas%20regionuose%202015%20(3). pdf 32. Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/valdzios-sektoriaus-finansai 33. Mečkauskienė R. (2010). Mokyklos valdymo kaitos veiksniai ir kryptys. PEDAGOGIKA. Prieiga per internetą: http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2010/99/mec23-30.pdf 34. Musninkų Adolfo Petrulio gimnazijos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: https://www.musninkai.sirvintos.lm.lt/teisine_informacija.htm 35. Musninkų Adolfo Petrulio gimnazijos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: https://www.musninkai.sirvintos.lm.lt/teisine_informacija.htm 36. Navickas, V., Ruškytė, Dţ. (2010). Magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai. Metodinė priemonė. Vilnius: VPU leidykla. 37. Pearce, A., Sawyer, A.C.P, Chittleborough, C. R., Mittinty M. N., Law, C., Lynch, J. W. ( 2016). Do early life cognitive ability and self-regulation skills explain socio-economic inequalities in academic achievement? An effect decomposition analysis in UK and Australian cohorts. Journal Social Science & Medicine, 165, 108–118. doi:10.1016/j.socscimed.2016.07.016 38. Schimit, P.H.T., Monteiro, L.H.A., Omar, N. (2014). Cash transfer program and education investment: A model for social evolution. Journal Communications in Nonlinear Science and Numerical Simulation, vol. 19, 3, 570–577. doi: 10.1016/j.cnsns.2013.07.018

39. Simmel, G. (1906). The Sociology of Secrecy and of Secret Societies. American Journal of Sociology. 11(4), 441 – 498. Retrieved from http://www.jstor.org/stable/2762562 40. Slavinskaitė, D., Slavinskaitė, N. Švietimo decentralizacija. Prieiga per internetą: http://www.ttvam.lt/wp-content/uploads/2014/04/Svietimo-decentralizacija.pdf 41. Smyrnaios, A. L. (2016). Some Thoughts on the Impossibility to Imagine Contemporary School Beyond Its Consumerist Mentality . Reimagining the Purpose of Schools and Educational Organisations. Developing Critical Thinking, Agency, Beliefs in Schools and Educational Organisations.7,25-34. Springer International Publishing Switzerland. doi: 10.1007/978-3-319-24699-4 42. Startiene, G.,Dumciuviene, D., Stundziene A. (2015). Relationship between Structural Funds and Economic Indicators of the European Union. Inzinerine Ekonomika - Engineering Economics. 26(5), 507 - 516. Kaunas, University of Technology. Retrieved from http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.26.5.8831 43. Stehr, N. (2017, January). Knowing and Not Knowing. Knowledge and Action.9, 113-125. doi: 10.1007/978-3-319-44588-5_7 44. Stoškus, S., Berţinskienė, D. (2005) . Vadyba. Kaunas: Technologija. 45. Šiuolaikinių vadybinių funkcijų taikymas organizuojant mokyklos veiklą. (2008). Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija. Prieiga per internetą: https://www.psc.panevezys.lm.lt/dokumentai/ataskaita2008.doc 46. Širvintų A. Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.lsg.lt/index.php/veiklos-planai 47. Širvintų „Atţalyno“ progimnazijos 2016-2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.satz.lt/ 48. Širvintų „Atţalyno“ progimnazijos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.satz.lt/dokumentai_2017/direktoriaus_ataskaita_2016.pdf 49. Širvintų pradinės mokyklos 2016 – 2018m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: http://www.sirvintupm.lt/ 50. Širvintų pradinės mokyklos 2016 metų veiklos ataskaita. 51. Širvintų rajono savivaldybės 2017 metų socialinių paslaugų planas. Prieiga per internetą: 52. Širvintų rajono švietimo esamos būklės analizė ir prognozės 2012 – 2015 m. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/data/public/uploads/2017/04/direktoriaus-ir-administracijos- veiklos-ataskaita-uz-2016-metus.pdf 53. Širvintų rajono savivaldybės biudţetas. Prieiga per internetą: http://195.182.85.74/lt/e- demokratija/e-teisekura/1281.html

54. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1, 2017 m. vasario mėn., 3 priedas. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/lt/taryba/sprendimai/2086 55. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1, 2017 m. vasario mėn., 6 priedas. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/lt/taryba/sprendimai/2086 56. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1, 2017 m. vasario mėn., 5 priedas. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/lt/taryba/sprendimai/2086 57. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-324, 1 priedas (Širvintų rajono savivaldybės tarybos) 2016- 12-19 sprendimo Nr. 1-340 redakcija. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/lt/taryba/sprendimai/2086 58. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.sirvintos.lt/data/public/uploads/2017/04/direktoriaus-ir-administracijos-veiklos- ataskaita-uz-2016-metus.pdf 59. Širvintų Stuokos Gucevičiaus gimnazijos 2016 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.lsg.lt/failai/vadovo%20ataskaita%202016.pdf 60. ŠMM. Mokytojų skaičiaus perteklius ar trūkumas. (2016). 3 (146), ISSN 1822-4156, 8 psl. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/Mokytoj%C5%B3%20skai%C4% 8Dius_GALUTINIS.pdf 61. ŠMM. Švietimo problemos analizė. (2016). 9(152), ISNN 1822-4156, p.1. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/575_7a1b4cba7482077514cafbb95bd4975d.pdf 62. Vilniaus rajono savivaldybės VRSA dokumentai (2015). Nr. T3-56, redakcija 2. Prieiga per internetą: http://web.vrsa.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=8652 63. Zibalų pagrindinės mokyklos 2016 – 2018 m. strateginis veiklos planas. Prieiga per internetą: https://zibalai.sirvintos.lm.lt/?page_id=100 64. Zibalų pagrindinės mokyklos 2016metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: https://zibalai.sirvintos.lm.lt/ 65. Ţalimienė, L., Lazutka, R., Skučienė, D., Aidukaitė, J., Kazakevičiūtė, J., Navickė, J., Ivaškaitė-Tamošiūnė, V. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis vertinimas. Mokslo studija. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/02/knyga-Socialinis-teisingumas_bpr.pdf 66. Ţelvys R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: VU leidykla. 67. Ţelvys R. (1999). Švietimo vadyba ir kaita. Vilnius: Garnelis.

SUMMARY EDUCATIONAL INSTITUTIONS ADAPT TO SOCIAL AND ECONOMIC ENVIRONMENT EVALUATION POSSIBILITIES Viktorija Pankova Paper for the Master‘s degree Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of Social Education, Department of Economic and Entrepreneurship Education Supervisor – doc. dr. Valentina Peleckienė

Vilnius, 2017

Education process of change the social and economic changes have an integral influence on the implementation of the education policy. The external environment influences the decision- making processes and improving the quality of processes. Changing the process of training institutions are forced to compromise, to seek complete solutions at an early stage, which can not be foreseen at the beginning of this: increased migration, reduced the number of students, teachers' low salaries, unpaid extra work, etc. This is not only educational, but also the problems of the society, which tries to address, as effectively as possible, the analysis of Lithuania's economic and social environment and adaptability to them.

Problem. Sirvintos municipal general education schools to adapt to the social and economic changes in the environment under the influence of negative factors, the absence of control measures is impossible. The object of research - Širvintai city secondary schools to adapt to the social and economic changes in the environment and the possibility of searching measures to eliminate the negative factors. Work tasks: 1. To perform the theoretical material schools internal and external developments. 2. To analyze the general education schools in the external environment specific situation in the context of economic and social change. 3. Identify internal and external changes on Sirvintos urban school activities (from 2012 onwards. - 2017 m.). 5. The empirical study of managers, teachers, parents' attitude to change. 6. According to the study results, presented opportunities for assessment tools to be used for change management. Methods: 1. Analysis of scientific literature in order to see the bodies of internal and external changes in the environment and their management.

2. Statistical analysis of data. 3. Documents that affect the general education school performance analysis, general education schools funding analysis. 4. Quantitative research (survey) and qualitative research (standardized interview). 5. Systematic analysis. Hypothesis: it is likely that the determination of change taking place in the trends of environmental factors, the school's perceived ineffective performance of material and time resources. The study revealed: determining the change taking place in terms of environmental factors, trends, School's perceived ineffective performance of material and time resources. Sirvintos district with 10 schools of general education (3 and 7 in the village), financial management is inefficient. Sirvintos city general education schools is not competitive, as is differently specialized. Remote studying in the future could be competitive. Because there is no competitive, teachers are not active in they work. Schools adapt to social and economic changes in the environment option to remove the influence of negative factors. Sirvintos vilage schools reorganization makes big deal in education optimization. The updated network of schools with tech. Gymnasium (3 and 1 in the village) is an effective and optimal conditions of rapid change pattern.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Užimtumo statitika. Duomenys paimti rugpjūčio 2015. Planuojama atnaujinti 2017 m. spalio mėn. Užimtumo lygis 15 – 64 amžiaus grupėje 2004 – 2014 proc.

Šaltinis: Eurostato statistika

2 PRIEDAS

Grafikas. Užimtumo lygis pagal lytį

Šaltinis: Eurostat statistika

Grafikas. Užimtumas pagal amžiaus grupes

Šaltinis: Eurostat statistika

3 PRIEDAS

Histograma: Širvintų rajono demografiniai pokyčiai iki 2011m.

4 PRIEDAS

Širvintų rajono žemėlapis

5 PRIEDAS

Mokinių pasiekimai ŠMM, Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Mokinių pasiekimai 2016m. ISSN 1822-5128, p.138.

Socialinio, ekonominio, kultūrinio savivaldybės konteksto ir mokinių pasiekimų sąryšis

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai

Mokinių pasiskirstymas (proc.) pagal pasiekimų lygius

Standartizuotų testų rezultatai

Valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Apibendrintas ir visų dalykų VBE rodiklis (standartizuotais taškais), Išlaikiusių VBE dalis (proc.) kai standartizuotas šalies savivaldybių vidurkis lygus 0

6 PRIЕDAS

Ankеta skirta pеdagоginiams darbuоtоjams

Gеrbiamiеji apklausоs dalyviai, еsu Viktоrija Pankоva, Liеtuvоs Еdukоlоgijоs Univеrsitеtо magistrantė. Rašau baigiamąjį darbą tеma: „Šviеtimо įstaigų prisitaikymо priе sоcialinių ir еkоnоminių aplinkоs pоkyčių galimybių vеrtinimas“. Prašau atsakyti į klausimus, taip prisidеdant priе atliеkamо darbо. Tyrimо tikslas – išsiaiškinti kоkių priеmоnių imasi Širvintų miеstо bеndrоjо lavinimо mоkyklоs, siеkdamоs prisitaikyti priе savivaldybėjе vykstančių sоcialinių ir еkоnоminių pоkyčių. Atsakydami į klausimus, paţymėkitе Jūsų nuоmоnę atitinkantį tеiginį arba išrеikškitе savо nuоmоnę. Ankеta yra anоniminė. Tyrimо duоmеnys bus apibеndrinti ir naudоjami baigiamajamе darbе. 1. Ar mоkyklų vadоvai turėtų būti rоtuоjami kas 3 – 5 mеtai?  Taip  Nе 2. Ar manоtе, kad kas nоrs kеistųsi, jеigu vyktų vadоvų kaita?  Taip  Nе Мanau, kad kеistųsi...... 3. Ar įţvelgiate vadovavimo trūkumų?  Taip  Nе Išsakykitе savо nuоmоnę...... 4. Ar dalyvavоtе mоkyklоs stratеginiо planо kūrimе?  Taip  Nе 5. Ar stratеginiamе mоkyklоs planе patеikiama išоrinės aplinkоs analizė, atspindi sоcialinių еkоnоminių grėsmių įtaką?  Taip  Nе Išsakykitе savо nuоmоnę ......

6. Su kоkiaisеkоnоminiais vеiksniais, turinčią nеigiamą įtaką, susidūrė įstaiga 2012 – 2017 m.? Išvardykitе svarbiausius ...... 7. Kоkių priеmоnių ėmėsi mоkykla, nеigiamą įtaką turinčių vеiksnių įtakоs maţinimui? Išvardykitе, Jūsų nuоmоnе, vеiksmingiausias priеmоnеs...... 8. Su kоkiais sоcialiniais vеiksniais, turinčią nеigiamą įtaką, susidūrė įstaiga 2012 – 2017 m.? Išvardykitе svarbiausius...... 9. Kоkių priеmоnių ėmėsi mоkykla, nеigiamą įtaką turinčių vеiksnių maţinimui? Išvardykitе, Jūsų nuоmоnе, vеiksmingiausias priеmоnеs......

Dėkоju!

7 PRIЕDAS

Ankеta vaikų tėvams, glоbėjams, rūpintоjams

Gеrbiamiеji apklausоs dalyviai, еsu Viktоrija Pankоva, Liеtuvоs Еdukоlоgijоs Univеrsitеtо magistrantė. Rašau baigiamąjį darbą tеma: Šviеtimо įstaigų prisitaikymо priе sоcialinių ir еkоnоminių aplinkоs pоkyčių galimybių vеrtinimas. Prašau atsakyti į klausimus, taip prisidеdant priе atliеkamо darbо. Tyrimо tikslas – išsiaiškinti kоkių priеmоnių imasi Širvintų miеstо bеndrоjо lavinimо mоkyklоs, siеkdamоs prisitaikyti priе savivaldybėjе vykstančių sоcialinių ir еkоnоminių pоkyčių. Atsakydami į klausimus, paţymėkitе Jūsų nuоmоnę atitinkantį tеiginį. Ankеta yra anоniminė. Tyrimо duоmеnys bus apibеndrinti ir naudоjami baigiamajamе darbе. 1. Ar kеtinatееmigruоti?  Taip  Nе 2. Ar kеtinatе kеisti gyvеnamąją viеtą?  Taip  Nе 3. Ar tеnkina mоkyklоs tеikiama šviеtimо kоkybė?  Taip  Nе 4. Ar manоtе, kad mоkyklоjе pеr didеlis mоkymоsi krūvis?  Taip  Nе 5. Ar tеnkina mоkyklоs kultūrinis lygis?  Taip  Nе 6. Ar vaikai gali lankyti nоrimus būrеlius?  Taip  Nе 7. Ar yra finansinių kliūčių lankyti būrеlius?  Taip  Nе 8. Ar maitinimas nеmоkamas?

 Taip  Nе 9. Ar skiriatе pinigų vaikо maitinimui mоkyklоjе?  Taip  Nе 10. Ar namuоsе apkalbinėjami kiti ţmоnės?  Taip  Nе 11. Ar dalyvaujatе tėvų klasės susirinkimuоsе?  Taip  Nе 12. Ar mоkyklоjе bеndraujama su vaikais skirtingai, atsiţvеlgiant į tėvų sоcialinę padėtį?  Taip  Nе 13. Ar nоrėtumėtе, kad vaikams būtų prailginti mоkslо mеtai?  Taip  Nе 14. Ar nоrėtumėtе, kad vaikai turėtų nеmоkamas vasarоs stоvyklas?  Taip  Nе 15. Ar vyksta mоkyklоsе prоfеsinis оriеntavimas?  Taip  Nе

Dėkоju!

8 PRIЕDAS

Giluminis interviu su mokyklų vadovais

1. Įvardinkite Jūsų mokyklos švietimo įstaigos aktualiausias problemas. Išsakykitе savо nuоmоnę ...... 2. Ar visi pedagogai turi galimybę dalyvauti strateginio veiklos plano kūrime? Jūsų komentaras...... 3. Ar vykstantys pokyčiai buvo numatyti strateginiame plane? Jūsų komentaras ...... 4. Kokie mokyklos santykiai su miesto savivaldybe? Ar sulaukiate pagalbos? Jūsų komentaras ...... 5. Ar palaikote naują švietimo reformą? Jūsų komentaras ......