DOCSLIB.ORG

Mitų Ir Poezijos Žemė Lietuva Lenkų Literatūroje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Mitų Ir Poezijos Žemė Lietuva Lenkų Literatūroje Algis Kalėda Mitų ir poezijos žemė Lietuva lenkų literatūroje + -f + Monografija Vilnius, 2011 UDK 821.162.1.09 Ka-182 Projektą pagal „Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą“ finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LlT-2-37) Recenzentai prof. dr. Nijolė Kašelionienė prof, habil, dr. Kęstutis Nastopka Redaktorė Danutė Kalinauskaitė Dailininkė Elona Marija Ložytė Maketuotoja Vida Daškuvienė © Algis Kalėda, 2 0 11 © Elona Marija Ložytė, apipavidalinimas, 2011 © Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011 ISBN 978-609-425-072-9 Turinys Įvadas 7 Kaip nubrėžti temos ribas 7 Lietuvos lenkakalbė literatūra: tapatybės ieškojimas 17 Ant proginės literatūros koturnų (Lietuva senojoje literatūroje) 39 XIX amžius: praeities spinduliuose se Lietuva romantizmo literatūroje ss Istoriškumo pavidalai se Adomo Mickevičiaus Lietuva: Egzotiškumas - universalijos 71 Tautiškumo ir kovojančio patriotizmo trajektorijos 77 Ponas Tadas. XIX amžiaus dabartis ir LDK praeitis. Nostalgijos kraštovaizdis 90 XX amžius: tradicijų slinktys ir lūžiai 112 Lietuvos įvaizdžių kaita tarpukario literatūroje 114 Žagary 124 Karo ir politikos verpetų blaškomi: variantai 132 Józefas Mackiewiczius - antikomunizmo ideologija Vilnijoje 1З8 Sergiuszas Piaseckis - satyrikas, kovotojas įsi Tadeuszas Konvvickis - asmeninės mitologijos 155 Nostalgijos erdvės. Czesławo Miłoszo Lietuva i66 Atgaivinta (?) Mickevičiaus tradicija 171 Laiko upė I8i Slėnio poetika ir realybė 189 Miestas, į kurį ne / sugrįžtama / iš kurio neišvykstama 197 Tėvynės ieškojimas gimtojoje Europoje 216 Lietuvio portreto kontūrai lenkų literatūroje 226 Vietoje išvadų 236 Summary 241 Streszczenie 259 Autoriaus pastabos 271 Asmenvardžių rodyklė 273 Įvadas Kaip nubrėžti temos ribas Lietuviška tematika lenkų kalba rašytuose tekstuose, šio darbo objektas, nėra netyrinėtas, išaugęs plyname lauke, atvirkščiai - jau nuo seno gvildentas kuo įvairiausiais aspektais. Pastaraisiais dešimtmečiais (maždaug nuo 1995 m.) regime labai pagyvėjusius, daugeliu formų ir lygmenų nusidriekusius ryšius tarp lietuvių ir lenkų - literatų, kultūros, meno žmonių, apskritai humanitarų. Ir labai svarbu, kad ta sfera tampa nuodugnios mokslinės analizės objektu, ypač - Lenkijoje, kur anksčiau vyravo populiarūs eseis­ tiniai samprotavimai, kelionių įspūdžiai arba, kas ne itin malo­ nu, repatriantų „vilniukų“ asmeninėmis nuoskaudomis persunkti prisiminimai. Su giedru pavydu mes, literatai, žiūrėjome, kaip kolegos isto­ rikai jau senokai įniko tyrinėti bendrąjį abiejų tautų paveldą (jiems stimulas, man regis, buvo kapitaliniai Danieliaus Beavois, Norma­ no Davieso ir kitų vakariečių veikalai). Pakanka prisiminti kelio­ lika pavardžių mokslininkų, lenkų ir lietuvių, kurie savo tyrinėji­ muose atveria abiejų tautų bendrystės ir sankirtų istoriją, remiasi vieni kitų darbais1. Ne mažesnis akstinas ir sektinas pavyzdys, 1 Tarp žinomų istoriografų, tyrinėjusių lituanistine-polonistine problematiką, dera mi­ nėti tokius, kaip Henrykas Łowmiańskis, Janas Ochmańskis, Juliuszas Bardachas, Henrykas Wisneris. Piotras Łossowskis, Marcelis Kosmanas, Janas Jurkiewiczius ir Meėislovas Jučas. Edvardas Gudavičius, Antanas Tyla, Bronius Makauskas, Alfredas Bumblauskas, Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. nėra abejonių, literatūrologams buvo ir yra žymių lietuvių ir lenkų kalbininkų studijos, monografijos. Jos drauge yra įrodymas, kaip iš pažiūros siauri, tautiniai reiškiniai tampa esminiais sprendi­ mais pasaulio mokslo lygiu - tiek konkrečiais baltų-slavų genezės ir istorijos tyrinėjimais, tiek teorinėmis-metodologinėmis pasiū­ lomis1. Juose pagrečiui arba kaip atskiras objektas analizuojama lituanistinė ir polonistinė medžiaga, ypač - iš kalbų santykių, isto­ rinės gramatikos, tarmių, sociolingvistikos sričių. Dabar jau visai kitokia padėtis ir lenkų literatūrologijoje: Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Torunėje jauni lenkų moksli­ ninkai, parašę ir apsigynę keliolika daktaro ir habilitacinių dar­ bų lituanistikos problematika, dėsto lietuvių filologiją gausiam pulkui studentų, vaisingai pluša konferencijose, skelbia vertingas monografijas ir publikacijas. Per pastarąjį dešimtmetį vertingas studijas Vilniuje, Kaune, Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje parašė ir daktaro disertacijas apgynė nemažas būrys jaunų tyrėjų, gvilde­ nančių lietuvių-lenkų santykių problematiką2. Svarbu ir tai, kad šiuose darbuose tradicinė metodologija, postuluojanti empirikos kaupimą ir narstymą, papildoma naujais teoriniais aspektais arba apskritai originaliomis konceptualiomis pasiūlomis. Nemaža naujų darbų paskelbė ir vyresniosios generacijos mokslininkai, atstovaujantys įvairioms euristinėms orientacijoms. Lietuvių-lenkų istorijos, kultūrų bei literatūrų santykių, są- ryšingumo klausimai pastaraisiais dešimtmečiais tapo viena iš centrinių mūsų humanitarikos problemų, mat čia susitelkia daug tautinės lietuvių tapatybės ir lemties faktorių. Tai akivaizdžiai parodo audringos, neretai priešpriešinės pastarojo meto istorikų diskusijos. Nuo tautinių sąsajų problemų interpretacijų daugeliu atvejų apskritai priklauso istorinės tautos būties samprata (pa­ 1 Juk nė vienas save gerbiantis lingvistas, amerikietis, rusas, italas ar vokietis, negali būti nesusipažinęs su Zigmo Zinkevičiaus, Vytauto Mažiulio, Valerijaus Čekmono, Vinco Urbučio, Bronio Savukyno, Simo Karaliūno..., taip pat - Jerzyb Kuryłowi- cziaus, Franciszeko Slawskio, Jano Safaretvicziaus, Jano Otrębskio, Czesławo Kudzy- nowskio, Michalo Hasiuko, Wojciecho Smoczyńskio ir kt. darbais, i Pavyzdžiui, Brigita Speičytė, Kristina Mačiulytė, Vita Gaigalaitė, Teresa Dalecka, Re­ gina Jakubėnas, Irena Fedorowicz, Mindaugas Kvietkauskas, Lina Vidauskytė, Eu­ genija Vaitkevičiūtė, Radoslawas Okulicz-Kozarynas, Małgorzata Kasner, Marcinas Niemojewskis, Beata Kalęba, Jakubas Niedźwiedź’is, Pawełas Bukowiecas, Ewa Stry- czyńska-Hodyl ir kt. vyzdžiui, takoskyros tarp vadinamųjų senąlietuvių ir naujalie- tuvių problema), taip pat - kultūrinės ir literatūrinės sąmonės genezės ir konfigūracijų samprata. Su tautinio atgimimo šūkiais iškilę ir toliau aktualios lieka nacionalinio arealo ribų paieškos. Žinia, iki pat XIX amžiaus antrosios pusės, kada buvo taip aukštai iškelti nacionalistiniai (arba, kaip kiti pasakytų, tautiškie­ ji, filologiniai, kalbiniai) kriterijai, gimtosios literatūros teritorija nebuvo taip puristiškai gryninama kaip, tarkim, vėliau, XX am­ žiuje. Ilgą laiką šių kriterijų absoliutumas ir pagrįstumas tarsi ir nebuvo kvestionuojamas, tačiau vis dėlto nuolat tvyrojo nuojau­ ta (ypač dvikalbių autorių atveju), kad jie adekvačiai neatitinka nujaučiamų, konotuojamų prasmių lauko. Literatūros istorikai kūriniams, parašytiems nelietuviškai, tarsi teikdavo ypatingą sta­ tusą pirmiausia dėl: i) autoriaus kilmės (Dionizas Poška, Antanas Baranauskas); 2) lietuviškos tematikos ir idėjinių nuostatų (Ado­ mas Mickevičius); 3) įtakos ir reikšmės lietuvių kultūros sklaidai (Teodoras Narbutas, Jozefas Ignacas Kraszewskie, Karolina Pra- niauskaitė). Tai nebuvo nei visiškas nelietuviškų tekstų įsavini­ mas, nei atmetimas, o veikiau paieškos, permanentiniai bandy­ mai identifikuoti šiuos fenomenus, - apie tai byloja, tarkim, kad ir vis atsikartojantys disputai dėl Mickevičiaus, Czesławo Miloszo lietuviškumo / lenkiškumo1. Nors kai kada griežti tautinių literatūrų skirstymai „globa­ liame kaime“ atrodo kaip anachronizmas, nors suvokiame, kad ankstesniais amžiais jie nebuvo itin aktualūs (daugelis rašytojų kūrė ne tik lietuvių kalba), tokios diskusijos vyksta, jų negalima užmiršti ar ignoruoti. Apriorinis kūrėjų priskyrimas ar apodik- tiškai primesta priklausomybė atskirų tautų, etnosų orbitoms - nėra, kaip atrodo, perspektyvus klausimas literatūrologui. Galbūt » Antai žinomas Jogailaižių universiteto (Krokuvoje) profesorius Janas Majda stam­ biame straipsnyje .Czesławo Miloszo antipatija [šlykštesys?] lenkams ir lenkybei" (.Awersja Czesława Miłosza do Polaków i polskości") rašo: .toji antipatija jsišaknijo jame jau vaikystėje, o paskui plėtojosi ir gilėjo atskirais etapais - ligi šiandien." Tarp įvairių argumentų ir pseudoargumentų Majda, be kita ko, cituoja įvairius poeto pasi­ sakymus, kaip antai iš knygos Gimtoji Europa: .Mano šeimoje vyravo atskirumo kul­ tas - sakytum, škotų-valonų ar bretonų kultas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija buvo 'geresnė', Lenkija buvo 'blogesnė', nes kų jinai būtų dariusi be mūsų, be mūsų karalių, mūsų poetų ir politikų?“ - Jan Majda, Wisława Szymborska, Karol Wojtyła, Czesław Miłosz, Kraków: Wydawnictwo Pijarów, 2002, p. 81. jis labiau masintų sociologinės orientacijos tyrėjus, ypač tuos, ku­ rie atsiriboja nuo vadinamųjų meninės sugestijos, estetinės vertės dalykų. Kita vertus, gimimo vietos, gimtosios kalbos, reiškiamų idėjų, tematinės hierarchijos, istorijos interpretacijos ir panašūs parametrai neturėtų būti apeinami. Todėl jie negali būti vienokiu ar kitokiu laipsniu neatspindėti ir šiame darbe. Šiuo atveju į prie-, kj keliama problema: ne pasisavinti, o įsisavinti, ir kaip įsisavinti nelietuviškai parašytus, su Lietuva susijusius literatūros kūrinius. Adekvatesnio požiūrio į paribio, kultūrinio ir kalbinio pliura­ lizmo fenomenus galima tikėtis iš naujų metodologinių pasiūlų. Tyrinėjant šią problematiką, jau iš pirmo žvilgsnio itin patrau­ klios atrodo pastaruoju metu išplitusios kolonializmo ir postko- lonializmo teorijos, jų pritaikymas lietuvių literatūros ir kultūros reiškiniams1. Metropolijos ir periferijų, mokytojo ir mokinio, agresijos - gynybos, autoriteto, galios centrų ir kitos sąvokos yra ganėtinai turiningos - jos leidžia tiksliau įvardyti kai kuriuos
Load more

Recommended publications
  • THE PAST and PRESENT of the SAMOGITIAN LANGUAGE 1. Historical Overview an Essential Question Has Been Repeatedly Raised Since Ol
    The Past and Present of the Samogitian Language JUOZAS PABRĖŽA https://doi.org/10.22364/bf.28.1.05 Baltu filoloģija XXVIII (1) 2019 THE PAST AND PRESENT OF THE SAMOGITIAN LANGUAGE Juozas PABRĖŽA Šiauliai University 1. Historical overview An essential question has been repeatedly raised since olden times: is Samogitian a language or a dialect? Before the appearance of standard Lithu- anian, the concept of the Samogitian language prevailed. Quite a few Samogi- tians wrote their works in Samogitian. The 19th c. boasts a particularly large number of such works. In that period the concern and efforts to create standard Lithuanian on the basis of the Samogitian dialect were particularly obvious. The language and the spelling of Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas and Simonas Stanevičaus, all of them originally being South Samogitians, were oriented towards their native Dūnininkai dialect. Three of the most prominent Samogitians of the 19th c. — Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Simonas Daukantas and Motiejus Valančius — employed the North Samogitian Dounininkai dialect in their writings. The creator of the standard Samogitian language J. A. Pabrėža wrote: “A Samogitian will never agree about the language either with a Lithuanian, a Prussian or a Latvian.” (Subačius 1996: 54) Juozas Čiulda, the author of the most solid grammar of the Samogitian language of the time, written in Polish in 1854 (Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles — “Brief Reasoning about the Rules of the Samogitian Language”) consistently used the concept of the Samogitian language, and at the end of his book affirms this by stating the following: “These are my speculations about the Samogitian language.
    [Show full text]
  • Elementa Latina–
    Jonas DUMČIUS Kazimieras KUZAVINIS Ričardas MIRO NAS Elementa Latina– Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS CENTRAS Vilnius 2010 Turinys Įvadas (§§ 1–5) . 15 Lotynų kalba ir jos istorija. Lotynų–lietuvių kalbų žodynai (§ 1) . 15 Lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje (§ 2) . 19 Lotynų kalba ir Vakarų Europos kalbos (§ 3) . 22 Lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai (§ 4). 24 Latīnum vīvum (§ 5) . 26 I dalis GRAMATIKA FOnetikA IR RAšTAS (§§ 6–18) . 27 Raidynas (§ 6) . 27 Balsiai (§ 7) . 28 Dvibalsiai ir balsiniai dviraidžiai (§ 8) . 29 Priebalsiai (§ 9) . 29 i ir j; u ir ν santykis (§ 10) . 30 Žodžio skirstymas skiemenimis (§ 11) . 31 Skiemens kiekybė (§ 12) . 31 Kirčiavimo taisyklės (§ 13) . 32 Kai kurie lotynų kalbos fonetikos raidos momentai . 33 Kokybinis balsyno kitimas (§ 14) . 33 Kiekybinis balsyno kitimas (§ 15) . 34 Priebalsių asimiliacija (§ 16) . 35 Priebalsių disimiliacija (§ 17) . 35 Rotacizmas (§ 18) . 35 ROMėNų EILėDAROS prinCIPAI (§ 19) . 36 MORFOLOGIJA (§§ 20–122) . 39 DAIKTAVArdis (§§ 21–37) . 39 Skaičiai (§ 22) . 40 Giminės (§ 23) . 40 Linksniuotės (§ 24) . 41 Pirmoji linksniuotė (§ 25) . 41 Antroji linksniuotė (§ 26) . 42 Trečioji linksniuotė (§§ 27–33) . 43 6 ELEMENTA LATINA Priebalsinis linksniavimo tipas (§ 28) . 44 Balsinis linksniavimo tipas (§ 29) . 45 Mišrusis linksniavimo tipas (§ 30) . 46 Trečiosios linksniuotės daiktavardžių linksniavimo ypatybės (§ 31) . 46 Trečiosios linksniuotės vienaskaitos vardininkas (§ 32) . 47 Trečiosios linksniuotės daiktavardžių giminė (§ 33) . 48 Ketvirtoji linksniuotė (§ 34) . 50 Penktoji linksniuotė (§ 35) . 51 Visų linksniuočių linksnių galūnės (§ 36) . 51 Graikiškos linksnių formos lotynų linksniavimo sistemoje (§ 37) . 52 BūdvArdis (§§ 38–46) . 53 Pirmosios–antrosios linksniuotės būdvardžiai (§ 38) . 53 Trečiosios linksniuotės būdvardžiai (§ 39) . 53 Būdvardžių laipsniavimas (§ 40) . 55 Supletyvinių būdvardžių laipsniavimas (§ 41) . 56 Kai kurių būdvardžių laipsniavimo ypatybės (§ 42) .
    [Show full text]
  • Collectivist' Spirit" (P
    with the mysticism of the Eurasian 'collectivist' spirit" (p. 54). Considering transcul- ture's desire to transcend politics, and also Epstein's argument for "utopianism after utopia" and "non-totalitarian totality," this particular historical (and ideological) con- text really needs to be addressed. Eliot Borenstein New York University Virgil Krapauskas, Nationalism and Historiography: The Case of Nineteenth Century Lithuanian Historicism. Boulder, CO: East European Monographs, 2000. viii, 234 pp. Distributed by Columbia University Press, New York. Krapauskas' book-length historiographical essay*fills an essential spot in the cor- pus of Lithuanian historical writing. The appearance of ethnic nationalism in East Central Europe in the nineteenth century would change the politieal landscape in the twentieth. Krapauskas traces the appearance of this brand of identity formation in the historical works - professional, joumälistic and dilettante - in Lithuania during the century leading to independence in 1918. Krapauskas' monograph is solid despite persistent problems with intent and the- ory. Thus, he writes, "Historicism mediated between the prejudices of nationalism and the dispassion of historical research," using Maurice Mandelbaum's definition of his- toricism that an event could only be understood "in terms of the place it occupied and the role it played within a process of development." Presumably, Krapauskas' mono- graph should then trace this approach to history in nineteenth century Lithuania. It does not do so, except tangentially. Nationalism and Historiography is about the de- velopment of Lithuanian historical writing as part of the Lithuanian national awaken- ing. Krapauskas' approach, not his subject matter, may be historicist. Nationalism and Historiography is also conceptually tentative.
    [Show full text]
  • Giedrė Mickūnaitė Lithuania: Let’S Celebrate the Anniversary of Greatness
    Giedrė Mickūnaitė Lithuania: let’s celebrate the anniversary of greatness [A stampa in Fifteen-Year Anniversary Reports, a cura di M. Sághy, “Annual of Medieval Studies at CEU” (Central European University, Budapest), ed. by J. A. Rasson and B. Zsolt Szakács, vol. 15 (2009), pp. 257-263 © dell’autore – Distribuito in formato digitale da “Reti Medievali”]. LITHUANIA: LET’S CELEBRATE THE ANNIVERSARY OF GREATNESS Giedrė Mickūnaitė Such an academic discipline as “medieval studies” does not exist in Lithuania; however, the Middle Ages are present on the academic, cultural, and political scene and lately this presence has increased somewhat. St. Bruno of Querfurt is at fault here. According to the “Annals of Quedlinburg”, the bishop parted with his life in confi nio Rusciae at Lituae in the year 1009. Th e decapitation of St. Bruno not only earned him the martyr’s glory, but also entered Lithuania into the world of the written word; in 2009 the country celebrates a millennium of its name. I do not know whether it was someone from academia who passed the millennium idea to politicians, but academics have received their share of the funding granted by the so-called Millennium Directorate1 for research, conferences, and publications. Th us, regardless of nonexistent “medieval studies”, some of the millenarian research has been concerned with the Middle Ages and most of it is associated with yet another political initiative: the (re?) building of the grand ducal palace in Vilnius. Since the parliament passed the special rebuilding law in 1994, additional energy has been dedicated to archaeological and scholarly eff ort.
    [Show full text]
  • The Paths of Mathematics in Lithuania: Bishop Baranauskas (1835‒1902) and His Research in Number Theory
    TECHNICAL TRANSACTIONS CZASOPISMO TECHNICZNE FUNDAMENTAL SCIENCES NAUKI PODSTAWOWE 2-NP/2015 JUOZAS BANIONIS* THE PATHS OF MATHEMATICS IN LITHUANIA: BISHOP BARANAUSKAS (1835‒1902) AND HIS RESEARCH IN NUMBER THEORY ŚCIEŻKI MATEMATYKI NA LITWIE: BISKUP BARANOWSKI (BARANAUSKAS) (1836‒1902) I JEGO BADANIA Z TEORII LICZB Abstract Bishop Antanas Baranauskas is a prominent personality in the history of the Lithuanian culture. He is well known not only as a profound theologian, a talented musician creating hymns, a literary classicist and an initiator of Lithuanian dialectology, but also as a distinguished figure in the science of mathematics. The author of this article turns his attention to the mathematical legacy of this prominent Lithuanian character and aspires to reveal the circumstances that encouraged bishop Antanas Baranauskas to undertake research in mathematics, to describe the influence of his achievements in the science of mathematics, to show the incentives that encouraged him to pursue mathematical research in Lithuania as well as to emphasize his search for a connection between mathematics and theology. Keywords: number theory, geometry, infinity and theology Streszczenie Biskup Antoni Baranowski (Antanas Baranauskas) należy do prominentnych osobistości w hi- storii kultury litewskiej. Znany jest jako istotny teolog, utalentowany muzyk tworzący hymny, literacki klasyk i inicjator dialektologii Litwy; zajmował się również matematyką. W artykule przedstawiono okoliczności, w związku z którymi biskup A. Baranowski zajął się badaniami matematycznymi. Zarysowane zostało znaczenie jego wyników w rozwoju badań matematycz- nych na Litwie. Podkreślono również związki pomiędzy matematyką i teologią. Słowa kluczowe: teoria liczb, geometria, nieskończoność i teologia DOI: 10.4467/2353737XCT.15.202.4407 * Lithuanian University of Educational Sciences, Vilnius, Lithuania; [email protected] 6 1.
    [Show full text]
  • Lithuanian Paths to Modernity
    Lithuanian Paths to Modernity VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuanian Paths to Modernity UDK 94 Al-79 ISBN 978-609-467-236-1 (Online) © Egidijus Aleksandravičius, 2016 ISBN 978-9955-34-637-1 (Online) © Vytautas Magnus University, 2016 ISBN 978-609-467-237-8 (Print) © “Versus aureus” Publishers, 2016 ISBN 978-9955-34-638-8 (Print) To Leonidas Donskis 7 Table of Contents Preface / Krzysztof Czyżewski. MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA / 9 Acknowledgements / 21 Part I: Before Down A Lost Vision: The Grand Duchy of Lithuania in the Political Imagination of the 19th Century / 25 Hebrew studies at Vilnius University and Lithuanian Ethnopolitical tendencies in the First part of the 19th century / 39 The double Fate of the Lithuanian gentry / 57 Political goals of Lithuanians, 1863–1918 / 69 Associational Culture and Civil Society in Lithuania under Tsarist Rule / 87 The Union’s Shadow, or Federalism in the Lithuanian Political Imagination of the late 19th and early 20th centuries / 105 Part II: The Turns of Historiography The Challenge of the Past: a survey of Lithuanian historiography / 137 Jews in Lithuanian Historiography / 155 Lost in Freedom: Competing historical grand narratives in post-Soviet Lithuania / 167 8 LITHUANIAN PATHS TO MODERNITY Part III: The Fall, Sovietization and After Lithuanian collaboration with the Nazis and the Soviets / 195 Conspiracy theories in traumatized societies: The Lithuanian case / 227 Lithuanian routes, stories, and memories / 237 Post-Communist Transition: The Case of Two Lithuanian Capital Cities / 249 Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy / 267 Guilt as Europe’s Borderline / 281 9 Preface Krzysztof Czyżewski MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA I worry about ‘progressive’ history teaching… The task of the historian is to supply the dimension of knowledge and narrative without which we cannot be a civic whole..
    [Show full text]
  • Great Britain Lithuania
    Distant friends draw nigh: The Realms of Great Britain AND Lithuania S.C. ROWELL Con ten ts General Introduction | S Royal Connections | 7 Military Contacts: From Foes to Friends, Knights to NATO | 1 5 Trade and Agriculture | 21 Religious Exchange and Asylum | 25 Migration | 3 1 Culture I 33 List of Illustrations | 36 1. Unit rakis Manor Eitute, Trakai, Lithuania. Restoration work sponsored in part by the Sainshurу Foundation Photograph, courtesy: The British hmbassv at Vilnius ELIZABETH II, BY THE GRACE OE Goi) OE THE UNITED KINGDOM OI (I RE AT BRITAIN and N orthern Ireland and oe H er other Realms and T erritories Q u i i n, H ead oe the C ommonwealth, D i lender of ehe: Елеен General Introduction D u rin g one of the hottest summers on record in Europe Lithuanian work­ men were busy carrying out reconstruction work on the main palace of the Parliament or Seimas ot the Lithuanian Republic, partly in anticipation of a State Visit to be paid to the Republic in October 2006 by Her Britannic Majesty Queen Elizabeth II, accompanied by her husband, His Royal High­ ness The Duke of Edinburgh. Queen Elizabeth is the first reigning British monarch to visit Lithuania, although several of her own children and ances­ tors have been to Vilnius in various capacities over the ages. Her Majesty’s visit sets the seal on the restoration of full diplomatic ties between Lithuania and the Court of St James in 1991. Since that date British artists and schol­ ars, scientists and soldiers, diplomats and tradesmen have been active in re­ establishing relationships between the British Isles and Lithuania, which thrived for centuries before the tragedies unleashed on Europe in 1939.
    [Show full text]
  • Jono Radvano „Radviliada“ Anuo Metu Ir Dabar
    70 TYRINĖJIMAI Jono Radvano „Radviliada“ anuo metu ir dabar Sigitas Narbutas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomas vienas unikumas − mažai žinomo XVI a. lietuvių poeto Jono Radvano lotyniškai parašyta herojinė poema, pavadinta Radivilias, t.y. Ra- dviliada1. Šis − vienintelis Lietuvos bibliotekose išlikęs − poemos egzempliorius nūnai yra puikios būklės. Jis išvalytas ir restauruotas, todėl apie poemos bei kitų kartu išspausdintų kūrinių turinį su- teikia būtiniausią informaciją. Kiti šio konkretaus leidinio duomenys, svarbesni pirmiausia knygos ar apskritai kultūros istorikui, išsaugoti ne visi. Po restauracijos 1984 m. (knygą restauravo A. Juraitė, viršelį − T. Štarytė) šiame egzemplioriuje išliko ne visos proveniencijos, todėl apie jo patekimą į biblio- teką patikimiau galima papasakoti tik nuo antrosios XIX a. pusės. Kalbant apie ankstesnius laikus būtina nurodyti, jog priešlapyje restauratorė paliko dalį senesnio proveniencinio įrašo, liudijančio eg- zempliorių iš pradžių priklausius Kazimierui Leonui Sapiegai (1609−1656), o vėliau greičiausiai atite- kus jėzuitų Vilniaus akademijos bibliotekai. Išlikusi seniausio proveniencinio įrašo dalis byloja: <...> JESV dono Illumi Dñi Casimi: Sapie[hae] // Cancell[arii Magni Ducatus Lithuaniae] − Jėzaus Draugijos <...> dovanų [duota] šviesiausiojo pono Kazimiero Sapiehos, [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos] kanclerio)2. Taip identifikuoti asmenį leidžia kai kurios kitos Vilniaus bibliotekose saugomos knygos. Mat labai panašių įrašų esama kai kuriuose to paties didiko Vilniaus akademijos bibliotekai 1645 m. dovano- tuose leidiniuose, pavyzdžiui, knygoje: Princeps Christianus adversus Nicolaum Machiavellum, caeterosq[ue] huius temporis politicos, a p. Petro Ribadeneira nuper Hispanice, nunc Latine a p. Ioanne Orano utroque Societatis Iesu theologo, editus..., Moguntiae: sumptibus Conradi Butgenii, 1603 (saugoma Vilniaus universiteto bi- bliotekoje (toliau VUB), III 4800), − randame įrašą: Collegij Vilnen: S.I.
    [Show full text]
  • Lithuanian Women in Arts and Culture: Behind the Superficial Equality Analytical Review
    Lithuanian Women in Arts and Culture: Behind the Superficial Equality Analytical Review Introduction This analytical review is prepared under the Creative Europe project “Wom@rts”. Women’s Equal Share of Presence in the Arts and Creative Industries”, aimed at highlighting and supporting the creativity of women from a cross-sectoral perspective, focussing on – and inter-linking when possible various sectors of the Cultural and Creative Industries (ICCs). The goal of the review is to reveal the current situation of women and their status in Arts and ​ ​ Culture, the major issues in gender equality as well as trends and opportunities in Lithuania (also within the European context), with recommendations for gender policy and further scientific research in the field. More specifically, the review focuses on three areas: (1) literature, publishing and comics, (2) cinema and audiovisual arts, (3) theatre, performing arts and music composition. The analysis is based on secondary (academic, cultural expertise, general and cultural media, etc.) sources, including Eurostat and Lithuanian national statistics, Eurobarometer and national surveys, culture related lists of personalities and awards as well as the insight of the review’s authors into the Lithuania specific factors, historical and cultural context, public discourse, media and everyday sexism regarding female role in Arts and Culture in the country. The review begins with a general analytical overview on the position of women in Arts and Culture in Lithuania, explaining statistical data and attitudes towards female artists while offering historical rationale behind them. Then it moves to the respective coverage of the three areas mentioned above and is finishes with conclusions and recommendations for public policy and scientific research.
    [Show full text]
  • Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary
    „Studia Ełckie” 23(2021), nr 2, s. 189-205 e-ISSN 2353-1274 p-ISSN 1896-6896 DOI: 10.32090/SE.230210 ALGIMANTAS KATILIUS* Lithuanian Activities of the Students of Seinai Theological Seminary Seinai Theological Seminary was established in 1826. The initiative of founding the seminary belonged to Mikalojus Manugevičius, the bishop of Seinai. The founding of the diocesan theological seminary was inspired by the desire to train clergymen for the pastoral work in diocesan parishes. At that time, the Tykocin seminary of the missionary monastery existed in the territory of the diocese of Seinai or Augustów1, but it was not capable of meeting the needs of the diocese. The most acute problem was that there were not enough priests who were good enough in Lithuanian to do pastoral work in Lithuanian parishes. Bishop Manugevičius realised it well. When visiting the Lithuanian part of the diocese, he observed that there were few Lithuanian priests in the areas where people knew only Lithuanian. The bishop realised the problem could only be solved by establishing a seminary under the church of the cathe- dral. With this matter he approached the official commission on religion and education. He insisted that a second theological seminary was a necessity and wrote that the residents of the districts of Marijampolė, Kalvarija, and part of Seinai spoke Lithuanian and there had to be a seminary for young Lithuanians2. The hopes that young people from Lithuanian parishes would enrol in the seminary were confirmed in the very first year. According to the suffragan * Algimantas Katilius – The Lithuanian Institute of History, Vilnius, Lithuania ORCID: https://orcid.org/0000-0003-4942-5053; e-mail: [email protected] 1 About the name of the diocese, see e.g.: W.
    [Show full text]
  • From Conflict to Reconciliation. Creating the National Identity on the Polish-Lithuanian Borderland
    74 | Urszula Namiotko, Karol Konaszewski Kultura i Edukacja 07 No. 4 (118), pp. 74–91 DOI: 10.15804/kie.2017.04.06 www.kultura-i-edukacja.pl Urszula Namiotko, Karol Konaszewski From Conflict to Reconciliation. Creating the National Identity on the Polish-Lithuanian Borderland abstract The authors are discussing the shaping of the national identity of Polish-Lithua- nian frontier denizens, regarding the historical events of the 20th century. In the first part of the article, they present a brief historical sketch of Polish-Lithua- nian relations, putting significant emphasis on the moment of the Sejny uprising beginning, that is August 22nd, 1919. Reclamation of independence after World War I put both countries in a challenging position of building own national- ity image. Defining own territorial affiliation of the Sejny region spawned an exceptionally harsh conflict between Poles and Lithuanians, leading to the upris- ing. The results of these events echo in Polish-Lithuanian relations in the Sejny region to this day. The second part of the article is devoted to the presentation of the multidimensional and constantly created identity concept by Jerzy Nikitoro- wicz, as an introduction to considering the shaping process of identity among youth of the cultural borderland. The authors point to the fact how important it is to find a platform of dialogue for both parties. They explain selected activities regarding intercultural education, accomplished in local environments by the “Borderland of arts, cultures and nations” center animators in Sejny. Keywords: national identity, borderland, Sejny uprising, intercultural education, site of memory, local society Department of Intercultural Education, Faculty of Pedagogy and Psychology, University of Białystok, Poland, E-MAIL: [email protected].
    [Show full text]
  • CHRONICLE of the CATHOLIC CHURCH in LITHUANIA, No. 68
    CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No.68 A Translation of the Complete Lithuanian original LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 68 Documenting the Struggle for Human Rights In Soviet-Occupied Lithuania Today Translated by: Rev. Casimir Pugevičius Translation Editor: Marian Skabeikis Published by Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc. 351 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207 © Lithuanian Ctholic Religious Aid, 1987 ISSN 0197-0348 This issue of the Chronicle was made possible by the generous support of the Tinitarians. (See p.12) Franciscan Fathers Press 341 Highland Blvd. Brooklyn, NY 11207 COVER: The Tomb of St. Casimir, over the high altar of the Church of SS. Peter and Paul in Antkainis, Lithuania. The saint's remains were transferred here in 1953, when the Soviet authorities confiscated the original resting place, the Cathedral of Vilnius. CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 68 Introduction In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania by force, 85.5% of the country's more than 3 million inhabitants were Roman Catholic, 4.5% Protestant, 7.3% Jewish, 2.5% Orthodox and 0.2% of other persuas i ons. In the two archdioceses and four dioceses were: 708 churches, 314 chapels, 37 monasteries, 85 convents, three archbishops, nine bishops, 1271 diocesan priests, 580 monks, of whom 168 were priests. Four seminaries had 470 students. There were 950 nuns. Nuns cared for 35 kindergartens, 10 orphanages, 25 homes for the aged, two hospitals, a youth center, and an Institute for the deaf-mute. On June 15, 1940, the Red Army marched into Lithuania; the independent government was replaced by a puppet regime.
    [Show full text]