Alytaus Rajono Čiurlionių I Kaimo Dalies Žemės Konsolidacijos Projektas

KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO KATEDRA

SILVIJA KRUTULYTĖ

ALYTAUS RAJONO ČIURLIONIŲ I KAIMO DALIES ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTAS

Baigiamasis darbas

Vadovė doc. dr. Edita Abalikštienė Katedros vedėja doc. dr. Edita Abalikštienė Recenzentė lekt. Vilma Sinkevičiūtė

Girionys, 2016 KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO KATEDRA

Studijų programa ŽEMĖTVARKA Programos šaka ŽEMĖS ADMINISTRAVIMAS

Baigiamojo darbo užduotis

Išduota 2016 m. kovo 25 d. studentui Silvijai Krutulytei Baigiamojo darbo tema: ALYTAUS RAJONO ČIURLIONIŲ I KAIMO DALIES ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTAS Darbo baigimo data 2016 m. gegužės mėn. 30 d.

Baigiamojo darbo duomenys: Baigiamojo darbo tikslas: Parengti žemės konsolidacijos projektą Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalyje. Baigiamojo darbo uždaviniai: Atlikti Alytaus rajono ūkininkų apklausą apie žemės konsolidaciją bei jų valdomus žemės sklypus; išnagrinėti konsolidacijos poreikį Čiurlionių I kaimo dalyje; parengti žemės verčių žemėlapį; parengti žemės konsolidacijos projektą. Baigiamojo darbo turinys: Antraštinis lapas; Turinys; Anotacija; Įvadas; Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas ir paaiškinimas; Literatūros apžvalga; Projektinė dalis; Grafinė dalis; Išvados; Informaciniai šaltiniai; Priedai

Užduotį davė: Baigiamo darbo vadovas: doc. dr. Edita Abalikštienė

Suderinta: Katedros vedėja: doc. dr. Edita Abalikštienė

TURINYS

BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS ...... 2 ANNOTATION ...... 4 ĮVADAS ...... 5 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ, SANTRUMPŲ SĄRAŠAS IR PAAIŠKINIMAS ...... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 8 2. ALYTAUS RAJONO ČIURLIONIŲ I KAIMO DALIES ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTAS ...... 18 2.1. Konsolidacijos poreikio nustatymas ...... 18 2.2. Konsolidacijos projektui parinktos teritorijos apžvalga ...... 20 2.3. Žemės verčių žemėlapio sudarymas ...... 24 2.4. Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalies žemės konsolidacijos projektas ...... 29 3. GRAFINĖ DALIS ...... 32 IŠVADOS...... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS...... 35

PRIEDAI...... 37

ANNOTATION

LAND CONSOLIDATION PROJECT IN ALYTUS DISTRICT ČIURLIONIAI I VILLAGE PART

The aim of the final thesis is to develop land consolidation project in Čiurlioniai I village part, located in Alytus district. 13 owners of 129 land parcels participate in the project. The total area of the territory is 627 hectares. The objectives of the thesis are as follows: 1. To conduct the survey of Alytus district farmers about land consolidation and their owned land parcels; 2. To identify the demand for consolidation projects in Čiurlioniai I village part; 3. Compile a map of land values; 4. Develop land consolidation project. In order to evaluate farmers’ attitude towards consolidation projects, a questionnaire was provided for 55 respondents in Krokialaukis elderate. The data of the survey shows that 35 % know about the projects whereas 25 % are not familiar while the remaining part, i.e. 40 % claim they have heard about the issue analysed. The consolidation project developed is only a theoretical one. Preliminary boundaries of the area were identified on the basis of the data provided on the website www.regia.lt The area includes 129 land parcels, the smallest of which occupies 0.25 ha while the biggest one takes even 50.82 ha. The medium size of the parcel is 4.86 ha. In order to conduct a land consolidation project, the map of land values was compiled without specifying differences of land consumption within the area. Thus, certain discrepancies between values are possible. When designing the map of values, land productivity score, soil type and granulometric composition of surface soil as well as special land and forest consumption conditions, reclamation equipment and their state were evaluated. Having developed the land consolidation project, the medium size of the parcel was 48.23 ha while the economic effect of the project was 225.3 €/ha.

ĮVADAS

Žemė tai svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, kuri apima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško plotus, bei apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis savybėmis. Lietuvoje nuo seno vertinamos ir puoselėjamos žemdirbystės tradicijos. Tačiau šiai veiklai kyla problemų, nes jau daugiau kaip dvidešimt metų vykdoma žemės reforma, kurios metu atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į turėtą turtą. Piliečių nuosavybės teisių atkūrime didžiausias dėmesys skirtas nuosavybės įteisinimui, o ne ūkininkų ūkių formavimui. Neracionalių, smulkių, neefektyvių sklypų, vienam savininkui priklausančių žemių išsidėstymas skirtingose vietose nesudaro palankių sąlygų konkurencingai žemės ūkio plėtrai. Norint pagerinti konkurencingumą, reikia atkreipti dėmesį į daug faktorių, tokių kaip: technikos naujumas, ūkiniai įrenginiai, tačiau vienas ir svarbiausias faktorius – žemės sklypų plotas bei jų išsidėstymas. Keli smulkūs žemės sklypai sujungti į vieną didelį, racionalų sklypą, sudarytų palankias sąlygas konkurencingai ūkių plėtrai. Siekiant pagerinti žemės ūkio sąlygas Europos šalyse jau daugelį metų vykdoma žemės konsolidacija. Žemės konsolidacija – tai kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Žemės konsolidacijos projektai šiuo metu labai aktualūs, nes žemės sklypų dydis, išsidėstymas nėra optimalūs, todėl galima daryti prielaidą, kad jų kiekvienais metais vis daugės. Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba ragina Lietuvos ūkininkus dalyvauti žemės konsolidacijos projektuose, siekdama išsaugoti gamtinius išteklius ir suteikti pirmenybę bendriesiems visuomenės interesams. Darbo objektas: Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Baigiamojo darbo tikslas: Parengti žemės konsolidacijos projektą Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalyje. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Atlikti Alytaus rajono ūkininkų apklausą apie žemės konsolidaciją bei jų turimus žemės sklypus; 2. Nustatyti konsolidacijos projekto rengimo poreikį Čiurlionių I kaimo dalyje; 3. Parengti žemės verčių žemėlapį; 4. Parengti žemės konsolidacijos projektą.

Baigiamąjį darbą sudaro: Antraštinis lapas; Turinys; Anotacija; Įvadas; Pagrindinių sąvokų, santrumpų sąrašas ir paaiškinimas; Literatūros apžvalga; Projektinė dalis; Grafinė dalis; Išvados; Informaciniai šaltiniai; Priedai. Baigiamajame darbe taikyta literatūros šaltinių analizė, atlikta anketinė apklausa, naudotasi duomenų rinkimo, lyginimo, apibendrinimo metodais. Baigiamajame darbe dirbta su ArcMap 10.2.2 ir GeoMap programomis, duomenys paimti iš regia.lt ir geoportal.lt svetainių Darbo apimtis 36 lapai spausdinto teksto, jame yra 4 lentelės, 15 paveikslų. Bibliografinį aprašą sudaro 19 šaltinių. Darbas papildytas 2 priedais.

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ, SANTRUMPŲ SĄRAŠAS IR PAAIŠKINIMAS

Racionali ūkio žemėvalda – žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai. Ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą. Žemė – Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis. Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Lietuvoje žemės naudojimas reglamentuojamas teisės aktais. Pagrindiniai teisės aktai susiję su žemės konsolidacijos projektų rengimo tvarka yra Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Žemės konsolidacijos procesai dažniausiai yra savanoriškas, paremtas žemės savininkų prašymais, bet kai kurios šalys turi ir prievartinių elementų, jei projekto metu siekiama bendrų tikslų bendruomenės labui, ar vykdant stambius infrastruktūros kūrimo, ar pertvarkymo projektus. Daugumoje Europos šalių žemės konsolidacija prasidėjo teikiant prioritetą privačios nuosavybės neliečiamumo principui ir dešimtmečius buvo vykdoma savanoriškai mainant žemę [8]. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai. Šio įstatymo 10 straipsnyje „Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai“ specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas sudaro nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai ir reikalavimai: 1) žemės ir miško naudojimo saugomose teritorijose; 2) krūmų, pelkių, akmenynų, kitų nenaudojamų žemių, natūralių pievų bei ganyklų naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas žemės naudmenas; 3) rekreacinių teritorijų ir objektų, gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros objektų, jų apsaugos zonų, kitų vertingų kraštovaizdžio objektų, paskirų miško sklypų eksploatavimo ir apsaugos;

4) valstybinio geodezinio pagrindo punktų eksploatavimo ir apsaugos; 5) išsaugoti požeminio vandens monitoringo stebimuosius gręžinius, užkonservuotus naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių reperius; 6) laikytis kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Teritorinio planavimo dokumentuose numatyti veiklos apribojimai turi būti nustatyta tvarka patvirtinti miestų (rajonų) savivaldybėse. Žemės sklypai perleidžiami ir išnuomojami nekeičiant jiems nustatytų žemės naudojimo sąlygų. Žemės naudotojai, nesilaikantys nustatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti turto savininkams už jiems padarytą žalą bei kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą žalą. 35 straipsnyje „žemės ūkio paskirties žemė ir jos teritorijos tvarkymas“ pateikta, kad  Žemės ūkio paskirties žemę sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.  Žemės ūkio paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į žemės savininkų, naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal parengtus ir miesto (rajono) savivaldybėje patvirtintus žemėtvarkos projektus: tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos žemėnaudos; statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės gamybiniai pastatai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai [12]. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Pagrindiniai žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant

9 naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę [13]. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Šio įstatymo 3 straipsnyje pateikti teritorijų planavimo tikslai: sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse, derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi [9]. Europos ekonominė komisija teigia, kad pirmiausia žemės konsolidacija naudinga žemės ūkiui, kai žemės naudojimas tampa neekonomiškas dėl pernelyg mažų žemės sklypų, šis procesas gali būti veiksminga ir naujų plėtros formų skatinimo priemonė. Pavyzdžiui, ją galima taikyti miesto teritorijose miesto centrų atnaujinimui ar būsto plėtrai. Kaimo vietovėse, net ir ten, kur žemės ūkio paskirties žemės naudojimas sutvarkytas gerai, gali reikti prisitaikyti prie besikeičiančio gyventojų tankio arba skatinti ekonominę ar ekologinę plėtrą [4]. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja visą detalesnę projektų rengimo tvarką. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato žemės konsolidacijos projekto rengimo inicijavimo, sprendimo rengti projektą priėmimo, projekto parengiamųjų darbų, žemės sklypų įsigijimo pirmumo teise įgyvendinimo, žemės vertinimo plano rengimo, projektavimo, projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo, išlaidų, susijusių su asmenų, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant projektą, taip pat

10 projekto tikslinimo išlaidų, turėtų dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, nustatymo tvarką. Šio įstatymo I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodomi žemės konsolidacijos projekto uždaviniai:  suformuoti racionalaus dydžio ir formos žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus;  padidinti žemės ūkio valdas ir pagerinti jų glaustumą;  sumažinti atstumus tarp žemės sklypų žemės ūkio valdoje;  sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą;  nustatyti teisės aktų reglamentuojamus žemės naudojimo apribojimus;  pagerinti teritorijos rekreacinius ir kaimo turizmo išteklius;  įgyvendinti kitus žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslus. Šio nutarimo V skyriuje „Projektavimo darbai“ numatoma, kad projekto rengėjas privalo atlikti šiuos su žemės konsolidacija susijusius darbus: 1. Suprojektuoja visuomenės reikmėms reikalingą teritoriją, 2. Suprojektuoja žemės sklypus prie esamų statinių arba žemės sklypus, reikalingus naudojamų naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti ir kitai ne žemės ir miškų ūkio veiklai, 3. Suprojektuoja arba patikslina naujų vietinės reikšmės vidaus kelių tinklą, 4. Suprojektuoja žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kad šie sklypai sudarytų glaustas žemės ūkio valdas, jų forma būtų pritaikyta racionaliai tvarkyti žemės ūkio valdą, būtų patogūs keliai privažiuoti prie jų, 5. Suprojektuoja valstybinės žemės sklypus, 6. Pagal nustatytus reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus projektuojamiems žemės sklypams numato būsimą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (-us), taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus kadastro duomenis, 7. Suprojektuoja naujus servitutus, 8. Pažymi rekonstruotinų, remontuotinų ar statytinų naujų melioracijos sistemų teritorijas, 9. Pažymi žemės plotus, kuriuose būtų tikslinga tiesti naujas elektros linijas ir kitus inžinerinius tinklus, ir siūlomas nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, 10. Pažymi žemės plotus, kuriuose yra saugomų rūšių augaviečių ir radaviečių, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, taip pat biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti svarbių kitų elementų, kuriuos numatoma pagerinti arba išlaikyti nepabloginus jų būklės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ VI skyriuje apie projekto viešą svarstymą, derinimą, tikrinimą ir tvirtinimą pateikta, kas sudaro bylą:  Tekstinė dalis – aiškinamasis raštas,  Grafinė dalis – projekto teritorijos žemės naudojimo planas, ribų planas, žemės vertinimo planas ir projekto sprendinių brėžinys,  Kiti dokumentai: prašymai rengti projektą, pažyma apie preliminarią teritoriją projektui rengti, organizuotų susirinkimų protokolai, susirinkimų dalyvių sąrašai, kvietimų atvykti į susirinkimus išsiuntimo įrodymo dokumentai, sutikimai dalyvauti projekte ir įsipareigojimai atlyginti išlaidas, Valstybės žemės fondo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui adresuoti prašymai žemės sklypų registro įraše pažymėti apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo projekto teritorijai – įregistravimą ir išregistravimą, projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo dokumentai, su projektu susiję Valstybės žemės fondo vadovo įsakymai dėl preliminarios projekto teritorijos numatymo, tikslingumo konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, įsigytus valstybės nuosavybėn, visi kiti būtini dokumentai (projekto teritorijos žemės naudojimo eksplikacijos suvestinė, projekto teritorijoje esančių žemės sklypų įvertinimo suvestinė, turto vertinimo dokumentai ir kita). Projekto planavimo uždaviniai yra tokie: 1. Suformuoti racionalaus dydžio ir formos sklypus; 2. Sustambinti žemėvaldas ir pagerinti jų kompaktiškumą; 3. Sumažinti atstumus tarp žemės sklypų ūkių žemėvaldoje; 4. Optimizuoti vietinės reikšmės vidaus kelių ir planuojamų žemės ūkio ir alternatyviai žemės ūkio veiklai reikalingų statinių bei melioracijos statinių išdėstymą atsižvelgiant į visuomenės, žemės savininkų ir naudotojų poreikius; 5. Nustatyti plotus, kuriuose turi būti taikomos aplinkosaugos priemonės; 6. Nustatyti žemės naudojimo apribojimus; 7. Pagerinti planuojamos teritorijos rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius; 8. Rezervuoti žemės sklypus visuomenės poreikiams; 9. Sudaryti sąlygas geriau prižiūrėti melioruotą žemę ir melioracijos statinius. Formuojant žemės sklypus ir projektuojant jų ribas, laikomasi šių reikalavimų: 1. Žemės sklypų ribos sutapdindamos su upeliais, melioracijos grioviais, ežerų, vandens telkinių, miško kontūrais, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, 2. Kai ribos nesutampa su stabiliais situacijos kontūrais, projektuojami taisyklingų formų žemės sklypai,

3. Žemės sklypų ribos prie esamų statinių projektuojamos ne arčiau kaip 3 metrus nuo pastato sienos, 4. Prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikiamas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikiamas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, 5. Atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose yra elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikia ne didesnio kaip 0,01 ha žemės ploto, 6. Žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo, 7. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu arba nustačius kelio servitutą, 8. Žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu [17]. Europos ekonominė komisija nustatė, kad prieš pradėdamos projektuoti individualių žemės sklypų išdėstymą vietos valdžios institucijos turi numatyti teritorijas vietos transportui ir magistralėms, keliams, tarp jų pėsčiųjų takus, išvažiavimus iš kiemų, aikštes ir kitas teritorijas, reikalingas transportui, taip pat plotus mašinų stovėjimo aikštelėms, žalioms zonoms su žaidimų aikštelėmis bei aplinkos apsaugos priemones. Šią procedūrą galima supaprastinti panaudojant fotogrametrines technologijas ir geografines informacines sistemas (GIS), kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Švedijoje, kadangi jos leidžia žemės savininkams lengvai pademonstruoti įvairias galimybes ir rezultatus [5]. Rimanto Dapkaus nuomone, Europos šalių ūkininkai siekdami konkuruoti rinkoje plečia savo ūkius pirkdami arba nuomodami žemę iš ūkininkų, nusprendusių pasitraukti iš žemės ūkio veiklos. Vykdant ūkių plėtrą yra susiduriama su tam tikromis problemomis: ūkininko žemėnauda tampa defragmentuota, sudaryta iš daug ir toli vienas nuo kito nutolusių sklypų. Siekiant pagerinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir dirbimo sąlygas bei pagerinti gyvenimo sąlygas kaime, daugelyje Europos valstybių jau beveik šimtą metų vykdoma žemės konsolidacija - specialus žemės tvarkymo procesas, kurio metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos ir vieta pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti

13 reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Tradicinė žemės konsolidacija, kurios tikslas – pagerinti išsibarsčiusių žemės sklypų kompaktiškumą ir sustambinti žemėvaldas, leidžia sustiprinti ūkius ir padidinti jų produktyvumą. Taigi, žemės konsolidacija yra priemonė, greitai ir ekonomiškai žemės savininkams pajusti naudą, kuri yra didesnė, negu patirtos išlaidos. Tikslinė žemės konsolidacija skirta ne tik tradicinių žemės ūkio funkcijų vykdymui (sklypų pertvarkymui), bet ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimui, įvairioms gamtos apsaugos programoms, transporto infrastruktūros bei vandentvarkos pagerinimo priemonėms. Žemės konsolidacija kiekvienoje šalyje yra savita, priklausomai nuo specifikos, poreikių, tradicijų ir panašiai. Pavyzdžiui, Danijoje žemės konsolidacija pagrįsta šiame procese dalyvaujančiųjų žemės savininkų savanoriškumu bei demokratišku požiūriu į žemės sklypų pertvarkymą. Vokietijoje šis procesas labiau reguliuojamas atitinkamų valstybės institucijų, turinčių Vyriausybės įgaliojimus įgyvendinti valstybinę žemės tvarkymo politiką. Tačiau daugelyje vidurio ir rytų Europos šalių, ypač ten, kur žemės konsolidacija tik neseniai pradėta vykdyti, apima daugiau sričių, nei paprastą žemės sklypų pertvarkymą. Sprendžiant žemės tvarkymo klausimus, kartu sprendžiamos ir kitos tai teritorijai būdingos problemos, susijusios su aplinkos apsauga, infrastruktūros ir bendru gyvenimo sąlygų kaime gerinimu. Beveik visose valstybėse žemės pertvarkymo rezultatas panašus – vykdomas žemės sklypų stambinimas, kadangi smulkios ir išsibarstę žemėnaudos yra netinkamos efektyviam ūkininkavimui, todėl visur yra akivaizdus poreikis žemės naudojimą pertvarkyti. Kadangi tai procesas, apimantis dideles teritorijas, o ne keleto savininkų žemės sklypus, todėl jis laikomas žemės konsolidacija. Taigi, kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į jos problemas, žemės konsolidacijos tikslai ir procedūros yra skirtingi, tam įtaką daro šalies istorija, kultūra, tradicijos bei teisinė bazė. Šiuo metu žemės konsolidacijos projektai yra įgyvendinti Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Žemės konsolidacijos poreikį visose šalyse parodo keletas veiksnių: nepalankių, suskaldytų žemės sklypų pertvarkymo poreikis ir tinkamas nekilnojamojo turto naudojimo skatinimas pakeičiant turimos nuosavybės padėtį vykdant žemės mainus (sustambinant žemės sklypus ir pagerinant jų formą) [3]. Vokietijoje žemės konsolidavimo procedūra sprendžiama vadovaujantis trimis kriterijais: būtinumu, ekologiniu priimtinumu ir finansinėmis galimybėmis. Žemės konsolidacijos procesai Vokietijoje pradėti vykdyti daugiau nei prieš 100 metų. Vokietijoje šį procesą reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos, turinčios Vyriausybės įgaliojimus įgyvendinti žemės tvarkymo politiką. Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Vokietijoje žemės konsolidacija taip pat nėra tik

žemės sklypų pertvarkymas, bet ir visas kaimo plėtros priemonių kompleksas. Šioje šalyje žemės konsolidacijos projektus finansuoja ir valstybė, ir patys savininkai, kurie gauna didžiausią naudą. Šios šalies patirtis rodo, kad žemės konsolidacija padeda įgyvendinti žemės ūkio infrastruktūros plėtrą, sumažinti gamybos išlaidas, naudojamus išteklius, ūkininkų darbo krūvį. Danijoje žemės konsolidacija yra savanoriška, projekto rengėjai tariasi su žemės savininkais ir valdžios institucijomis, ūkininkai neperka ir neparduoda žemės vienas kitam, tai daroma žemės konsolidacijos projekto metu. Visas išlaidas apmoka valstybė. Danijoje žemės konsolidacijos tikslas – racionaliai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, konsolidacija pagrįsta dalyvaujančiųjų žemės savininkų savanoriškumu bei demokratišku požiūriu į žemės sklypų pertvarkymą. Šis procesas apima žemės mainus, kai ūkininkai apsikeičia žeme, sudarant sąlygas laukus perkelti arčiau pagrindinio ūkio pastatų, kad būtų sumažintas technikos važinėjimo atstumas. Pagrindinius žemės konsolidacijos principus nustato Danijos Žemės konsolidacijos įstatymas, kuriame nustatyta: 1. Daugumoje atvejų žemės konsolidacija yra savanoriška, 2. Su žemės savininkais ir valdžios institucijomis derasi ir tariasi projekto autorius, 3. Neperkami ir neparduodami žemės sklypai – tai daroma konsolidacijos projekto metu, 4. Visi pakeitimai vykdomi žemės konsolidacijos projekto metu yra teisėti, pagal galiojančius teisės aktus, 5. Visas išlaidas apmoka valstybė. Švedijoje žemės konsolidavimo projektus 50 proc. apmoka valstybė, 50 proc. – savininkai. Žemės sklypų fragmentaciją, kaip ir daugelyje šalių, sąlygojo privačių žemės sklypų padalijimas į kelias dalis ūkininkų vaikams. Už žemės konsolidacijos procedūros vykdymą Švedijoje yra atsakingos kelios įstaigos – tai Kadastro įstaiga, Apskrities administracija ir Apskrities miškų tarnyba. Per ilgą laikotarpį Švedijos Kadastro įstaigos įgyvendintų žemės konsolidacijos projektų teritorija sudaro apie 400 tūkst. hektarų. Žemės konsolidacija Prancūzijoje suprantama kaip paprastas žemių pergrupavimas, tačiau išskiriami ir kompleksiniai žemės konsolidacijos projektai, kaip subalansuotos kaimo plėtros dalis. Daugelyje vidurio ir rytų Europos šalių ypač ten, kur žemės konsolidacija tik neseniai pradėta vykdyti, apima daugiau sričių, nei paprastą žemės sklypų pertvarkymą. Sprendžiant žemės tvarkymo klausimus, kartu sprendžiamos ir kitos tai teritorijai būdingos problemos, susijusios su infrastruktūra ir bendru gyvenimo sąlygų kaime gerinimu. Šiuo metu žemės konsolidacijos projektai yra įgyvendinami Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Žemės konsolidacijos poreikį visose šalyse parodo keletas veiksnių: nepalankių, suskaldytų žemės sklypų pertvarkymo poreikis ir tinkamas nekilnojamojo turto naudojimo skatinimas

15 pakeičiant turimos nuosavybės padėtį vykdant žemės mainus (sustambinant sklypus ir pagerinant jų formą). Žemės konsolidacijos procedūros trukmė įvairiose šalyse skiriasi gana ženkliai. Norvegijoje konsolidacijos procesas trunka 2 – 4 metus, Švedijoje – 5 – 7 metus, Suomijoje – 8 – 12, Vokietijoje ir Nyderlanduose – gali tęstis net 10 – 15 metų. Pasak ekspertų, proceso trukmę prailgina didelės darbų apimtys (žemės plotas, didelis savininkų skaičius) bei didelis kiekis toje teritorijoje kartu įgyvendinamų susijusių projektų. Taip pat ir konsolidacijos teritorija įvairiose šalyse nustatoma skirtingai. Švedijoje – pagal prašymą padavusių asmenų pageidavimus, Prancūzijoje teritorija apsprendžiama pagal administracinį suskirstymą, Suomijoje ir Vokietijoje – pagal racionalumo kriterijus [15]. Užtikrinant ūkininkams sąlygas sėkmingai konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, būtina numatyti naujas žemės tvarkymo priemones, kurios padėtų pertvarkyti smulkius ir išsibarsčiusius žemės sklypus į racionalias, efektyvesniam ūkiui tinkamas žemėnaudas. Lietuvoje 79 % sklypų yra iki 10 ha dydžio, 36216 įregistruoti ūkiai nuo 1 iki 3 ha žemės, 22410 nuo 3 iki 5 ha, 25537 nuo 5 iki 10 ha, vidutinio ūkio dydis 9,58 ha [16], kai Airijoje – 32,3 ha, Vokietijoje – 41,4 ha, Danijoje – 55,1 ha, Anglijoje – 65,9 ha [19]. Svarbiausias dabarties uždavinys – iš esmės užbaigti žemės grąžinimą ir privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius, siekiant mažinti bendrasavininkiškumą, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką. Siekiant užtikrinti gyvybingą kaimo raidą, būtina nustatyti, kad prioritetas būtų teikiamas vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai. Tai sudarys prielaidas kurtis ir stiprėti kaimo viduriniam sluoksniui. Taikant modernias technologijas, kaimas taps patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Šiandien, kai jau sukaupta tam tikra pirmųjų žemės konsolidacijos projektų patirtis, akivaizdu, jog kompleksinis žemėvaldų pertvarkymas gali tapti viena iš veiksmingų priemonių, sprendžiant tolesnius žemės ūkio konkurencingumo didinimo ir kaimo plėtros uždavinius. Žemės konsolidacijos proceso eigoje kuriamos prielaidos naujoms darbo vietoms kurti, geriems keliams nutiesti, kraštovaizdžiui gerinti, poilsiavietėms įrengti žymiai pagerintų gyvenimo kokybę kaime ir darytų jį patrauklesnį gyventi ir dirbti [18]. Pagal pagrindines Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reformos nuostatas, kur ypač didelis dėmesys skiriamas kaimo vietovių pertvarkymui ir plėtrai, o taip pat atsižvelgiant į daugelį metų vykdomos žemės konsolidacijos proceso pokyčius Europos Sąjungos valstybėse, galima teigti, jog be tiesioginio tikslo žemės sklypų pertvarkymo, suformuojant racionalesnias ūki žemėnaudas, Lietuvoje žemės konsolidaciją stengiamasi vykdyti taip, kad ji pasitarnautų kaip instrumentas subalansuotai kaimo plėtrai. Kompleksinio žemės konsolidacijos proceso metu vykdomas ne tik sklypų pertvarkymas ar konfigūracijos keitimas, bet įgyvendinamos ir įvairios subalansuotos kaimo plėtros priemonės: naujų kelių tiesimas (esamų rekonstrukcija); naujų

16 melioracijos statinių statyba (esamų rekonstrukcija); aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimas, naujų statinių statyba socialiniams bei viešiesiems poreikiams. Lietuvoje, kaip ir Europos valstybėse, žemės konsolidacija grindžiama savanoriškumo principu, kai kiekvienas dalyvis gali apsispręsti dėl dalyvavimo projekte, nuosavybės pertvarkymo būdų ar kitų projekto sprendinių [2].

2. ALYTAUS RAJONO ČIURLIONIŲ I KAIMO DALIES ŽEMĖS KONSOLIDACIJOS PROJEKTAS

2.1. Konsolidacijos poreikio nustatymas

Norint įvertinti ūkininkų požiūrį į konsolidacijos projektus, buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausoje, kuri vyko Krokialaukio seniūnijoje, dalyvavo 55 respondentai, iš jų 32 vyrai bei 23 moterys. Apklausai atlikti sudaryta 14 klausimų anketa (1 priedas). Apklausoje siekiama įvertinti kiek ūkininkai valdo žemės, koks vidutinis jos plotas, išsiaiškinti kaip ūkininkai vertina žemės konsolidacijos projektus, koks jų poreikis Krokialaukio seniūnijoje. Įvertinti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotai (2.1 pav.).

20 15 10 21 5 3 2 2 8 2 6 3 3 5

0 Savininkų Savininkų skaičius Iki 1 ha 1,1 - 3 3,1 - 5 5,1 - 10 10,1 - 1515,1 - 2020,1 - 4040,1 - 70 70,1 - 100,1 ir 100 daugiau Plotas, ha

2.1 pav. Valdomų žemės sklypų plotai

Atlikus apklausą nustatyta, kad net 38 proc. respondentų turi nuo 1,1 iki 3 ha dydžio sklypus. 14,5 proc. apklaustųjų turi nuo 10,1 iki 15 ha dydžio sklypus, o 9 proc – 100,1 ir daugiau hektarų žemės. Nustatyta, kiek respondentų dalį žemės nuomoja (2.2 pav.).

30 25 20 15 25 10 16 5 2 1 2 1

0 4 4 Savininkų Savininkų skaičius

Plotas, ha

2.2 pav. Nuomojamų žemės sklypų plotai

Iš duomenų matyti, kad 50 proc. respondentų žemės nenuomoja. Didžioji dalis – 29 proc. apklaustųjų nuomojasi nuo 1,1 iki 3 ha žemės sklypus. Norint kuo tiksliau sužinoti apie sklypų fragmentiškumą, respondentai atsakė į klausimą kiek žemės sklypų jie turi (2.3 pav.).

35 30 25 20 15 34 10 5 9 Respondentų skaičius 6 6 0 1 - 3 3 - 6 6 - 9 10 ir daugiau Sklypų skaičius

2.3 pav. Žemės sklypų skaičius

62 proc. apklaustųjų turi nuo 1 iki 3 sklypų, 22 proc. respondentų turi 6 ir daugiau sklypų. Atlikus apklausą nustatyta, kad 33 respondentų sklypų konfigūracija yra patogi ir netrukdo žemės ūkio veiklai. Likusioji dalis nėra patenkinta turimų sklypų konfigūracija. Tai sudaro problemą norint racionaliai naudoti žemę, nes nėra privažiavimų, sunku efektyviai vykdyti ūkinę veiklą. Viena iš geriausių priemonių išspręsti šią problemą yra žemės konsolidacija. Atlikus apklausa nustatyta ką respondentai žino apie konsolidaciją. 35 proc. žino apie projektus, 25 proc. respondentų nežino, o likusioji dalis – 40 proc. atsakė, kad yra apie tai girdėję. Daugumai apklaustųjų nepakanka informacijos apie žemės konsolidaciją ir jie norėtų sudalyvauti seminare, kuriame būtų suteikiama informacija apie konsolidacijos projektus bei jų galimybes. Jie norėtų efektyvesnės reklamos apie vykstančius seminarus. Buvo klausiama ar ūkininkai norėtų sudalyvauti konsolidacijos projekte. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 17 proc. ūkininkų sutiktų dalyvauti konsolidacijos projekte, o juos tai daryti paskatintų daugiau informacijos apie šiuos projektus, žinojimas, kad viskas vyksta sklandžiai bei sudaroma galimybė patiems priimti sprendimus. Likusioji dalis – 83 proc. respondentų nenorėtų dalyvauti konsolidacijos projekte, nes turi per mažai informacijos apie šiuos projektus. Taip pat buvo nustatyta iš kur respondentai gauna daugiausiai informacijos rūpimais žemės ūkio klausimais (2.4 pav.).

50 40 30 47 20 10 19 6 0

Respondentų skaičius Savivaldybėje ir jos Žiniasklaidoje Kiti informacijos šaltiniai padaliniuose Informaciniai sklaidos objektai

2.4 pav. Informacijos sklaidos objektai

Daugiausia informacijos rūpimais žemės ūkio klausimais respondentai gauna iš savivaldybės ir jos padalinių. Pakankamai informacijos yra gaunama iš žiniasklaidos. Gaunamos informacijos kiekis yra pakankamas, tačiau vienais ar kitais atvejais respondentai mano, kad jos galėtų būti ir daugiau. Atlikus apklausą nustatyta, kad apie žemės konsolidacijos projektus respondentai žino nedaug.

2.2. Konsolidacijos projektui parinktos teritorijos apžvalga

Alytaus rajonas – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietuose [1], centras – Alytus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės fondo 2016 m. sausio 1 d. duomenis Alytaus rajono bendras plotas - 140394,02 ha. Rajonas užima 2,15 proc. Lietuvos Respublikos ir 25,88 proc. apskrities ploto. Alytaus rajone žemės ūkio naudmenos užima 76364,78 ha arba 62,3 proc., miškai (miško žemė) 29407,72 ha arba 24,0 proc., keliai 1207,80 ha arba 1,0 proc., užstatyta teritorija 2669,26 ha arba 2,2 proc., vandenys 3237,49 ha arba 2,6 proc., kita žemė 9635,78 ha arba 7,9 proc. [11]. Rajone yra 2 miestai – Daugai ir Simnas, 3 miesteliai – Butrimonys, Krokialaukis ir Nemunaitis bei 426 kaimai. Taip pat rajone yra 11 seniūnijų. Alytaus rajone yra 72 archeologiniai, 395 istorijos, 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai, taip pat rajone yra 19 piliakalnių su senovinės gyvenvietėmis. Savivaldybės veikla apima įvairias sritis: investicijų, ūkio, švietimo, sveikatos ir kt. Alytaus rajono savivaldybė investicijų ir plėtros srityje orientuojasi į viešosios infrastruktūros, verslo, turizmo ir žemės ūkio plėtrą, modernios ir saugios visuomenės kūrimą. Savivaldybė remia smulkaus ir vidutinio verslo kūrimą, jaunimo ir kaimo bendruomenių projektus. Viename iš Alytaus rajono kaimų rengiamas žemės konsolidacijos projektas (2.5 pav.).

2.5 pav. Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo vieta Alytaus rajone

Rengiamas projektas yra teorinio pobūdžio. Projekto teritorijoje esančių sklypų ribos nustatytos naudojantis regia.lt portalo teikiamais duomenimis. Teritorija, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, pateikiama 2.6 paveiksle.

2.6 pav. Teritorija, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas

Preliminari žemės konsolidacijos projekto teritorija žymima raudona spalva. Projektas rengiamas Alytaus rajone, Krokialaukio bei Verebiejų kadastrinėse vietovėse, Čiurlionių I kaime. Teritoriją sudaro netaisyklingi, smulkūs sklypai. Teritoriją sudaro dirbamoji žemė, o našumo balas vyrauja nuo 22,5 iki 70. Didžiojoje teritorijos dalyje žemės našumas nuo 52 iki 62 balų. Žemės konsolidacijos projekte dalyvauja 13 ūkininkų, kurie turi 129 žemės sklypus (2.1 lentelė).

2.1 lentelė. Žemės sklypų eksplikacija

Unikalus nr. iš regia.lt Sklypo plotas, Unikalus nr. iš Sklypo plotas, Savininkas Savininkas svetainės ha regia.lt svetainės ha 1 2 3 4 5 6 3323-0003-0196 1 savininkas 1,50 3323-0003-0033 7 savininkas 17,65 4400-0652-4490 1 savininkas 1,45 4400-0448-8508 7 savininkas 3,29 3323-0003-0193 1 savininkas 5,43 4400-0383-2873 7 savininkas 1,08 3323-0003-0151 1 savininkas 6,40 4400-0500-5358 7 savininkas 1,99 3323-0003-0014 1 savininkas 5,68 4400-3063-8596 8 savininkas 1,86 4400-0904-6019 1 savininkas 2,95 4400-0666-6777 8 savininkas 3,20 4400-0652-4584 1 savininkas 1,03 3323-0003-0113 8 savininkas 17,8 4400-0666-6399 1 savininkas 1,80 3323-0003-0011 8 savininkas 5,95 4400-0384-6258 1 savininkas 0,49 3323-0003-0515 8 savininkas 0,25 4400-0366-6440 1 savininkas 2,11 4400-0749-4142 8 savininkas 7,94 4400-0009-0577 2 savininkas 2,92 4400-0908-3756 8 savininkas 5,85 4400-0454-6334 2 savininkas 2,66 4400-0565-4660 8 savininkas 1,26 3323-0003-0164 2 savininkas 5,41 4400-0236-5760 8 savininkas 1,32 3323-0003-0007 2 savininkas 12,62 4400-0908-1083 8 savininkas 1,02 3323-0003-0130 2 savininkas 11,18 4400-0692-9980 8 savininkas 2,39 4400-0666-6311 2 savininkas 1,36 4400-0695-5391 9 savininkas 2,41 4400-0654-1760 2 savininkas 3,18 4400-0276-2394 9 savininkas 1,28 3375-0002-0060 2 savininkas 0,99 3323-0003-0180 9 savininkas 2,03 4400-0920-7176 2 savininkas 1,63 4400-0138-4529 9 savininkas 2,06 3323-0003-0081 2 savininkas 11,25 4400-0661-9621 9 savininkas 0,82 4400-0499-6352 3 savininkas 1,49 4400-0909-3441 9 savininkas 4,39 4400-0489-2624 3 savininkas 0,80 4400-0366-7636 9 savininkas 3,54 4400-0003-7914 3 savininkas 1,59 3323-0003-0046 9 savininkas 11,93 4400-0636-4463 3 savininkas 3,73 3375-0002-0038 9 savininkas 15,74 3375-0002-0047 3 savininkas 14,06 4400-0378-3224 9 savininkas 2,49 4400-0689-8462 3 savininkas 1,39 4400-0636-4510 10 savininkas 1,61 4400-0602-6697 3 savininkas 1,83 4400-0695-5291 10 savininkas 0,81 4400-0012-0515 3 savininkas 7,14 4400-0909-3420 10 savininkas 1,80 4400-0602-8360 3 savininkas 1,81 3323-0003-0139 10 savininkas 0,88 3323-0003-0009 3 savininkas 25,34 4400-0366-5118 10 savininkas 2,95 4400-0908-1032 4 savininkas 1,63 4400-0064-2108 10 savininkas 2,63 4400-0489-2246 4 savininkas 1,70 4400-0662-5630 10 savininkas 0,45 4400-0682-0588 4 savininkas 1,48 4400-0367-6824 10 savininkas 0,95 3323-0003-0209 4 savininkas 6,00 4400-0499-6616 10 savininkas 1,90 4400-0602-6264 4 savininkas 1,41 4400-0661-9565 11 savininkas 0,65 4400-0351-7926 4 savininkas 8,67 4400-0859-2538 11 savininkas 0,53 4400-0689-8384 4 savininkas 2,02 4400-2827-1181 11 savininkas 9,98 3323-0003-0096 4 savininkas 10,86 4400-0053-2227 11 savininkas 34,11 4400-0815-3784 4 savininkas 0,31 4400-2828-0637 11 savininkas 2,58 4400-0864-2684 4 savininkas 3,13 4400-0636-9393 11 savininkas 1,67 4400-0774-0274 5 savininkas 1,28 4400-0383-2684 11 savininkas 1,68 4400-0618-0754 5 savininkas 1,33 3323-0003-0208 11 savininkas 4,11 4400-0692-9959 5 savininkas 1,33 4400-0602-5260 11 savininkas 0,80 3323-0003-0178 5 savininkas 1,00 3323-0003-0029 11 savininkas 28,85 4400-0053-2238 5 savininkas 1,89 3323-0003-0206 11 savininkas 8,28 3323-0003-0555 5 savininkas 1,90 3323-0003-0169 12 savininkas 1,50 4400-0662-5550 5 savininkas 1,66 4400-0268-3956 12 savininkas 2,91 4400-0919-6994 5 savininkas 3,20 3323-0003-0159 12 savininkas 4,87 4400-0666-6999 5 savininkas 2,18 3323-0003-0112 12 savininkas 11,45 3323-0003-0123 6 savininkas 0,93 3323-0003-0120 12 savininkas 14,46 4400-0654-1626 6 savininkas 1,31 4400-0662-5530 12 savininkas 2,85 4400-0634-6176 6 savininkas 2,36 4400-0636-9417 12 savininkas 2,23

2.1 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 4400-0396-3599 6 savininkas 1,86 4400-0859-2892 12 savininkas 1,70 3323-0003-0105 6 savininkas 26,15 3323-0003-0163 12 savininkas 2,40 4400-0276-2042 6 savininkas 5,29 3375-0002-0103 12 savininkas 4,70 4400-2827-0684 6 savininkas 1,49 4400-0074-0285 13 savininkas 3,01 4400-0383-3205 6 savininkas 1,60 3323-0003-0030 13 savininkas 50,82 3375-0002-0054 6 savininkas 9,05 4400-0351-3904 13 savininkas 9,44 4400-0138-4583 6 savininkas 0,34 4400-0908-3656 13 savininkas 9,14 4400-0636-9339 7 savininkas 0,91 4400-0634-1668 13 savininkas 1,92 3323-0003-0179 7 savininkas 0,83 4400-0499-6463 13 savininkas 1,77 3323-0003-0034 7 savininkas 17,71 4400-0634-1688 13 savininkas 1,59 4400-0666-6177 7 savininkas 1,64 4400-0749-9107 13 savininkas 1,46 4400-2829-9963 7 savininkas 0,76 4400-0689-7587 13 savininkas 2,01 4400-0876-0601 7 savininkas 3,58 Iš viso: 627 ha

Bendras žemės sklypų plotas 627 ha. Mažiausias sklypas užima 0,25 ha, o didžiausias net 50,82 ha. Vidutinis sklypo dydis 4,86 ha. Kadangi sklypai yra smulkūs, netaisyklingos formos, todėl ūkininkams sunku plėtoti konkurencingą žemės ūkio veiklą. Konsolidacijos projektui parinktų sklypų skaičiaus pasiskirstymas pagal plotą pateiktas 2.7 paveiksle.

50 40 30 62

20 Sklypų Sklypų skaičius 10 22 12 16 17 0 iki 1 ha 1,1 - 3 3,1 - 5 5,1 - 10 10,1 ir daugiau Plotas, ha

2.7 pav. Žemės sklypų skaičiaus pasiskirstymas pagal plotą

Didžiausią dalį – 48 proc. sudaro nuo 1,1 iki 3 ha dydžio žemės sklypai. 17 proc. sudaro sklypai iki 1 ha. Tik 17 sklypų didesni nei 10 ha. Šių sklypų išsidėstymo schema pateikiama 2.8 paveiksle.

2.8 pav. Konsolidacijos projektui parinktų sklypų išsidėstymas

Savininkų turimi žemės sklypai nutolę vienas nuo kito vidutiniškai 2,35 km atstumu, prie 53 sklypų nėra tinkamo privažiavimo. Sklypai netaisyklingos formos, neracionalaus dydžio, smulkūs. Tai trukdo efektyviai vykdyti žemės ūkio veiklą.

2.3. Žemės verčių žemėlapio sudarymas

Norint sudaryti žemės verčių žemėlapį, reikia atsižvelgti į:  žemės našumo balą;  dirvožemio tipą bei paviršinio dirvožemio granuliometrinę sudėtį;  specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;  melioracijos įrenginius ir jų būklę;  ir kitus faktorius Rengiant žemės verčių žemėlapį duomenys naudoti iš www.geoportal.lt svetainės erdvinių duomenų rinkinių [7]. Verčių žemėlapį parengė baigiamojo darbo autorė naudojant erdvinių duomenų rinkinius, nesitikslinant vietovėje žemės naudojimo skirtumų, dėl to galimi verčių neatitikimai. Dirvožemio našumo balų žemėlapis pateikiamas 2.9 paveiksle.

2.9 pav. Dirvožemio našumo balas konsoliduojamoje teritorijoje

Konsoliduojamoje teritorijoje žemės našumas vyrauja nuo 22,5 iki 70 balų. Didžiojoje teritorijos dalyje našumas siekia nuo 52 iki 62 balų. Žemės našumas priklauso nuo išaugintos produkcijos kiekio. Žemės našumo balo dydį lemia agrocheminės savybės, genetinės grupės, dirvožemio tipas bei paviršinio dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Dirvožemio derlingumą lemia dirvožemio tipas. Dirvožemio tipų žemėlapis konsoliduojamoje teritorijoje pateikiamas 2.10 paveiksle.

2.10 pav. Dirvožemio tipai konsoliduojamoje teritorijoje

Konsoliduojamoje teritorijoje vyrauja išplautžemiai, palvažemiai, jauražemiai, slynžemiai bei durpžemiai. Nuo dirvožemio kokybės bei tipo priklauso kokia ūkio veikla bus vykdoma teritorijoje, kas bus auginama bei kokiomis priemonėmis dirbama žemė. Granuliometrinė sudėtis taip pat vienas iš svarbių veiksnių norint planuoti teritorijos ūkinę veiklą. Konsoliduojamos teritorijos granuliometrinės sudėties duomenų rinkinys pateikiamas 2.11 paveiksle.

2.11 pav. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis konsoliduojamoje teritorijoje

Teritorijos didžiąją dalį sudaro priesmėlis bei dulkiškas sunkus priemolis. Taip pat yra dulkiško lengvo priemolio, dulkiško vidutinio priemolio, sunkaus priemolio, durpės, molio bei priesmėlio. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvodaros procesams, taip pat žemės ūkio gamybai. Nuo jos priklauso beveik visos fizikinės ir fizikinės-mechaninės dirvožemių savybės, kaip antai: poringumas, struktūringumas, lauko drėgmės imlumas, vandens laidumas, sugebėjimas kelti vandenį iš gilesnių sluoksnių į paviršių, šilumos ir oro režimas, taip pat cheminės savybės. Kitas svarbus veiksnys norint įvertinti teritorijos našumą yra melioracijos įrenginių būklė (2.12 pav.). Melioracijos pagrindiniai tikslai - gerinti žemės ūkio kultūrų auginimo sąlygas bei didinti dirvožemio derlingumą, taip pat gerinti tvarkomų plotų kitiems reikalams, statybos bei eksploatacijos sąlygas.

2.12 pav. Žemės melioracijos būklė konsoliduojamoje teritorijoje

Konsoliduojamoje teritorijoje didžiausią dalį užima drenažu sausinta žemė, kurios būklė yra bloga, o likusiąją dalį sudaro nesausinta žemė. Norint kuo tiksliau įvertinti žemę, taip pat reikia atsižvelgti ir į specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimų salygų apribojimai konsoliduojamoje teritorijoje pateikiami 2.13 paveiksle.

2.13 pav. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konsoliduojamoje teritorijoje

Teritorijoje yra vandens telkinių apsaugos zona, kelio apsaugos zona, kurios plotis 10 m, taip pat yra elektros oro linijos apsaugos zona 20 m pločio bei požeminių ryšių kabelio apsaugos zona. Kiekvienoje zonoje draudžiama tam tikra ūkinė veikla, pvz. vandens telkinio apsaugos zonoje draudžiama įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu, lieti srutas arba skystą mėšlą ir panašiai [10].

Atsižvelgus į aptartus kriterijus sudarytas žemės verčių žemėlapis. Vertės suskirstytos į 5 zonas, labiausia įvertinant žemės našumo balą:  I - dirvožemio našumas iki 32 balų,  II – dirvožemio našumas nuo 32,1 iki 42 balų,  III – dirvožemio našumas nuo 42,1 iki 52 balų,  IV – dirvožemio našumas nuo 52,1 iki 62 balų,  V – dirvožemio našumas nuo 62,1 balo. Sudarytas žemės verčių žemėlapis pateiktas 2.14 paveiksle.

2.14 pav. Žemės verčių žemėlapis

Atsižvelgus į kriterijus bei rinkos kainas nustatyta, kad I zonos vieno hektaro vertė – 1000 €, II zonos – 1500 €/ha, III zonos - 2500 €/ha, IV zonos - 3500 €/ha, o V zonos - 5000 €/ha. Didžiausią plotą apima V zona. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi projekte dalyvaujantys asmenys ir Valstybės žemės fondo vadovo įgaliotas asmuo visais atvejais, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, neatsižvelgiant į tai, kad Valstybės žemės fondas nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Jeigu nors vienas iš projekte dalyvaujančių asmenų atsisako derinti žemės vertinimo planą, projekto rengėjas parengia projekte dalyvaujančio asmens motyvų nederinti plano paaiškinimą ir

28 pateikia jį Valstybės žemės fondo vadovui. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka [6]. Atlikus sklypų įvertinimą yra užpildoma žemės sklypų įvertinimo suvestinė (2 priedas).

2.4. Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalies žemės konsolidacijos projektas

Žemės konsolidacijos projektas buvo atliktas Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybės Krokialaukio apylinkės seniūnijos Krokialaukio ir Verebiejų kadastrinių vietovių Čiurlionių I kaimo dalyje. Projekte dalyvavo 13 savininkų, kurie turėjo 129 sklypus, o jų bendras plotas buvo 627 ha. Norint pagerinti ūkininkams sklypų naudojimą, nauji sklypai projektuoti prie esamo kelio, kad būtų geras privažiavimas. Žemės konsolidacijos projektas pateikiamas 2.15 paveiksle.

2.15 pav. Žemės konsolidacijos projektas

Atlikus žemės konsolidacijos projektą sklypai buvo sustambinti, todėl bus patogesnis jų naudojimas. Rengiant baigiamąjį darbą konsolidacijos projekto metu sklypai projektuoti įvertinant žemės sklypų vertę (2.2 lentelė).

2.2 lentelė. Žemės sklypų vertė prieš ir po konsolidacijos Žemės savininkas Vertė prieš Vertė po Skirtumas (€) Skirtumas (%). 1 savininkas 111610 112375 +765 +0,69 2 savininkas 176110 181035 +4925 +2,80 3 savininkas 208187 213057 +4870 +2,34 4 savininkas 128135 127775 -360 -0,28 5 savininkas 53725 53075 -650 -1,21 6 savininkas 152317 148374 -3943 -2,59 7 savininkas 192705 196250 +3545 +1,84 8 savininkas 193995 196790 +2795 +1,44 9 savininkas 168220 165260 -2960 -1,76 10 savininkas 49770 49770 0 0 11 savininkas 371905 371327 -578 -0,16 12 savininkas 183025 177130 -5895 -3,22 13 savininkas 264785 262271 -2514 -0,95 Iš viso: 2254489 2254489 0,00

Atlikus žemės sklypų vertės prieš bei vertės po analizę, matyti, kad didžiausias skirtumas - 3,22 proc. Naudojantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto [14] žemės ūkio darbų įkainiais apskaičiuota konsolidacijos projekto ekonominė nauda kiekvienai specializacijai ir bendras projekto ekonominis efektas. Projekto ekonominiam skaičiavimui naudoti esamos situacijos ir projektuojamos situacijos duomenys. Dabartinė situacija:  Pataisos koeficientas darbo barui 1,12  Pataisos koeficientas sklypo konfigūracijai 1  Vidutinis atstumas 2,35 km. Projektuojama situacija:  Pataisos koeficientas darbo barui 1,2  Pataisos koeficientas sklypo konfigūracijai 1,24  Vidutinis atstumas 0,4 km. Atliekant skaičiavimus daryta prielaida, kad teritorijoje yra 58 proc. augalininkystės ir 13 proc. gyvulininkystės ūkių. Įvertinta, kad prie namų esantis plotas padidėjo 10 kartų. Projekto vykdymo išlaidos 2254489 € Ekonominiai skaičiavimai pateikti 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė. Konsolidacijos projekto ekonominė nauda kiekvienai specializacijai ir bendras projekto ekonominis efektas Ekonominė nauda kiekvienai specializacijai Bendras projekto ekonominis efektas Augalininkystės ūkiui Ekonominis efektas €/ha 45,4 Ekonominis efektas projektui € 28493,6

Gyvulininkystės ūkiui Ekonominis efektas €/ha 508,1 Ekonominis efektas projektui € 318570,5

Bendras projekto ekonominis efektas, įvertinus specializaciją Projekto ekonominis efektas €/ha 225,3 Visas projekto ekonominis efektas € 347064,1 Vidinė pelno norma IRR20 21 %

Augalininkystės ūkiui projekto ekonominis efektas – 45,4 €/ha, gyvulininkystės ūkiui – 508,1 €/ha. Bendras projekto ekonominis efektas – 347064,1 €. Vidinė pelno norma 21 %. Gyvulininkystės ūkio ekonominis efektas didesnis 462,7 €/ha už augalininkystės ūkio.

3. GRAFINĖ DALIS

IŠVADOS

1. Norint įvertinti ūkininkų požiūrį į konsolidacijos projektus, Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijoje, atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 55 respondentai. Atlikus apklausą nustatyta, kad apie žemės konsolidacijos projektus respondentai žino nedaug ir tik 17 % apklaustųjų sutiktų dalyvauti projekte. 2. Konsolidacijos projektui parinkta teritorija Alytaus rajone, Krokialaukio seniūnijoje, Čiurlionių I kaime. Joje yra 129 sklypai, kuriuos valdo 13 savininkų, bendras teritorijos plotas – 627 ha. Teritorijoje smulkūs, neracionalaus dydžio sklypai, 48 % teritorijos sudaro nuo 1,1 iki 3 ha dydžio žemės sklypai. 53 sklypai neturi privažiavimo. 3. Sudarant verčių žemėlapį įvertintas žemės našumo balas, dirvožemio tipas bei paviršiaus dirvožemio granuliometrinė sudėtis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, melioracijos įrenginiai ir jų būklė. Žemėlapis suskirstytas į 5 verčių zonas: I zonos vertė 1000 €/ha, II zonos vertė 1500 €/ha, III zonos vertė 2500 €/ha, IV zonos vertė 3500 €/ha, V zonos vertė 5000 €/ha. 4. Rengiant žemės konsolidacijos projektą lygiaverčiai sklypai suprojektuoti atsižvelgus į racionalumą, formas ir privažiavimą. Prieš konsolidacijos projektą vidutinis sklypo dydis buvo 4,86 ha, po projekto – 48,23 ha. Projekto ekonominis efektas 225,3 €/ha.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alytaus rajono savivaldybė. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 02 14:25]. Prieiga per internetą: http://www.arsa.lt/index.php?1650883560 2. Bendroji žemės ūkio politika. . [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 15 12:10]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/agriculture/50-years-of-cap/files/history_book_lr_lt.pdf 3. DAPKUS, R. Žemės konsolidacija kaip vienas esminių kaimiškųjų regionų subalansuotos plėtros veiksnių. 55 – 57 psl. 4. EUROPOS EKONOMINĖ KOMISIJA. Žemės administravimas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regione: vadovėlis. Jungtinės Tautos, 2005. 115 p. 5. EUROPOS EKONOMINĖ KOMISIJA. Žemės administravimas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos regione: vadovėlis. Jungtinės Tautos, 2005. 115 p. 6. Kavaliauskienė, B. Žemėtvarkos projektavimas: mokomoji knyga. Kaunas: „Ardiva“, 2008. 67 p. ISBN 978-9955-760-99-3 7. Lietuvos erdvinės informacijos portalas. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 06 18:20]. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/map/ 8. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Vilnius. 2002 m. 9. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 10 19:20]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331439 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas“ Dėl žemės ir miško specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 03 19:50]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478009 11. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2016 m. sausio 1 d. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 03 14:50]. Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/p/191 12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 08 16:50]. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5787?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3 7e290d1-1835-4ae0-b86d-ef806d575b23 13. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 10 19:20]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478983 14. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 28 15:40]. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/Silvija/Downloads/LEIDINYS_IKAINIAI_III_dalis_2014.pdf 15. NAGULEVIČIUS, G. Žemės nuosavybė – vienintelė tvirta valiuta: Iš: Ūkininko patarėjas, 2011 m.

16. Ūkininkų ūkių registras. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 15 15:10]. Prieiga per internetą: http://www.vis.lt/uploads/file/2%2820%29.pdf 17. Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 10 17:50]. Prieiga per internetą: http://www.vzf.lt/wp- content/uploads/Konsolidacija/15-0382-N-Zemes-konsolidacijos-taisykles.pdf 18. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA. Žemės konsolidacija: vartai į rytdienos kaimą. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 15 12:10]. Prieiga per internetą: https://zum.lrv.lt//uploads/zum/documents/files/LT_versija/Naujiena/Leidiniai/Projekto_%E2%80 %9ELietuva_be_kaimo- Lietuva_be_ateities%E2%80%9C_leidiniu_elektronines_versijos/%C5%BDem%C4%97s%20kons olidacija%20vartai%20%C4%AF%20rytdienos%20kaim%C4%85.pdf 19. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA. Žemės konsolidacija: vartai į rytdienos kaimą. [interaktyvus] [žiūrėta 2016 05 15 12:10]. Prieiga per internetą: https://zum.lrv.lt//uploads/zum/documents/files/LT_versija/Naujiena/Leidiniai/Projekto_%E2%80 %9ELietuva_be_kaimo- Lietuva_be_ateities%E2%80%9C_leidiniu_elektronines_versijos/%C5%BDem%C4%97s%20kons olidacija%20vartai%20%C4%AF%20rytdienos%20kaim%C4%85.pdf

PRIEDAI

1 priedas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Aplinkos inžinerijos fakultetas Nekilnojamojo turto kadastro katedra Žemėtvarkos studijų programa

Gerb. Respondente, Žemėtvarkos studijų programos studentė Silvija Krutulytė rengia diplominį darbą tema „Alytaus rajono Čiurlionių I kaimo dalies žemės konsolidacijos projektas“. Jūsų atsakymai padės geriau įvertinti ūkininkų turimas žinias apie konsolidaciją. Dėkoju, kad sutikote dalyvauti apklausoje.

DIPLOMINIO APKLAUSOS ANKETA

1. Jūsų lytis? o Vyras o Moteris

2. Koks yra Jūsų bendras turimos žemės kiekis (ha)? o Iki 1 ha o 1,1 – 3 o 3,1 – 5 o 5,1 – 10 o 10,1 – 15 o 15,1 – 20 o 20,1 – 40 o 40,1 – 70 o 70,1 – 100 o 100,1 ir daugiau

3. Kiek iš jos nuomojate (ha)? o Iki 1 ha o 1,1 – 3 o 3,1 – 5 o 5,1 – 10 o 10,1 – 15 o 15,1 – 20 o 20,1 – 40 o 40,1 – 70 o 70,1 – 100 o 100,1 ir daugiau o Nenuomoju

4. Kiek žemės sklypų turite? o 1 – 3 o 3 – 6 o 6 – 9 o 10 ir daugiau

5. Koks vidutinis sklypo dydis (ha)?

o 1 – 3 o 3 – 6 o 6 – 9 o 10 ir daugiau

6. Kiek sklypų yra nepatogūs dirbimui dėl savo konfigūracijos? o 1 – 3 o 3 – 6 o 6 – 9 o 10 ir daugiau o Visi patogūs

7. Ar žinote kas yra žemės konsolidacija? o Taip o Ne o Iš dalies

8. Ar jums pakanka informacijos apie žemės konsolidaciją? o Taip o Ne o Iš dalies

9. Ar norėtumėte dalyvauti seminare apie žemės konsolidaciją? o Taip o Ne o Taip, jei vyktų patogioje vietoje

10. Jei taip, kodėl nesikreipėte dėl dalyvavimo? o Bijau, kad apgaus o Nežinau kur kreiptis o Vyksta nepatogioje vietoje o Turiu nepakankamai informacijos apie žemės konsolidaciją o Nežinau o Kreipiausi

11. Ar galvojate apie dalyvavimą konsolidacijos projekte? o Taip o Ne

12. Jei taip, kas paskatintų dalyvauti konsolidacijos projekte? o Daugiau informacijos apie šį projektą o Žinojimas apie projekto skaidrumą o Galimybė pačiam priimti sprendimus

13. Kur gaunate daugiausiai informacijos žemės ūkio klausimais? o Savivaldybėje ir jos padaliniuose o Konsultavimo tarnyboje o Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos o Žiniasklaidoje o Kiti informacijos šaltiniai

14. Ar pakankamai gaunate informacijos Jums rūpimais klausimais? o Taip o Ne o Galėtų būti ir daugiau

2 priedas Žemės konsolidacijos projekto teritorijoje esančių žemės sklypų įvertinimo suvestinė Žemės savininkas, Žemės sklypo (jo dalies) apibūdinimas Žemės vertė Žemės savivaldybė, vertės plotas vertės zonoje, sklypo (jo Pastabos valstybinės žemės unikalus Nr. zonos vertės eurais už dalies) vertė, patikėtinis Nr. zonoje, ha hektarą eurais III 0,70 1750 4550 3323-0003-0196 IV 0,80 2800 4400-0652-4490 V 1,45 7250 7250 III 1,38 3450 23700 3323-0003-0193 V 4,05 20250 IV 3,10 10850 27350 3323-0003-0151 V 3,30 16500 1 savininkas 3323-0003-0014 IV 5,68 19880 19880 4400-0904-6019 IV 2,95 10325 10325 4400-0652-4584 IV 1,03 3605 3605 II 0,07 105 6160 4400-0666-6399 IV 1,73 6055 4400-0384-6258 IV 0,49 1715 1715 II 0,10 150 7075 4400-0366-6440 III 0,11 275 IV 1,90 6650 111610 II 1,24 1860 7740 4400-0009-0577 IV 1,68 5880 4400-0454-6334 IV 2,66 9310 9310 IV 4,68 16380 20030 3323-0003-0164 V 0,73 3650 III 2,18 5450 41990 3323-0003-0007 IV 10,44 36540 II 1,48 2220 35120 3323-0003-0130 III 1,05 2625 2 savininkas IV 8,65 30275

4400-0666-6311 IV 1,36 4760 4760 II 0,29 435 10550 4400-0654-1760 IV 2,89 10115 I 0,88 880 1430 3375-0002-0060 V 0,11 550 III 0,32 800 5385 4400-0920-7176 IV 1,31 4585 IV 10,97 38395 39795 3323-0003-0081 V 0,28 1400 176110 4400-0499-6352 IV 1,49 5215 5215 III 0,08 200 2720 4400-0489-2624 IV 0,72 2520 4400-0003-7914 IV 1,59 5565 5565 IV 3,12 10920 13970 4400-0636-4463 V 0,61 3050 III 1,86 4650 65650 3375-0002-0047 V 12,2 61000 3 savininkas III 0,46 1150 4405 4400-0689-8462 IV 0,93 3255 III 0,38 950 6025 4400-0602-6697 IV 1,45 5075 II 0,12 180 26400 4400-0012-0515 IV 5,92 20720 V 1,1 5500 III 0,69 1725 7325 4400-0602-8360 V 1,12 5600 3323-0003-0009 III 5,47 1367 70912

IV 19,87 69545 208187 4400-0908-1032 IV 1,63 5705 5705 III 1,13 2825 4820 4400-0489-2246 IV 0,57 1995 III 0,15 375 5030 4400-0682-0588 IV 1,33 4655 3323-0003-0209 V 6,00 30000 30000 IV 1,35 4725 5025 4400-0602-6264 V 0,06 300 4 savininkas II 0,94 1410 28465 4400-0351-7926 IV 7,73 27055 III 0,26 650 6810 4400-0689-8384 IV 1,76 6160 II 3,2 4800 30690 3323-0003-0096 III 0,92 2300 IV 6,74 23590 I 0,18 180 635 4400-0815-3784 IV 0,13 455 4400-0864-2684 IV 3,13 10955 10955 128135 4400-0774-0274 IV 1,28 4480 4480 4400-0618-0754 IV 1,33 4655 4655 4400-0692-9959 IV 1,33 4655 4655 IV 0,70 2450 3950 3323-0003-0178 V 0,30 1500 IV 1,62 5670 7020 4400-0053-2238 V 0,27 1350 5 savininkas III 0,62 1550 6030 3323-0003-0555 IV 1,28 4480 III 0,71 1775 5100 4400-0662-5550 IV 0,95 3325 I 0,86 860 7810 4400-0919-6994 II 0,62 930 IV 1,72 6020 III 0,35 875 10025 4400-0666-6999 V 1,83 9150 53725 3323-0003-0123 IV 0,93 3255 3255 III 0,39 975 4195 4400-0654-1626 IV 0,92 3220 IV 2,02 7070 8770 4400-0634-6176 V 0,34 1700 IV 1,37 4795 7245 4400-0396-3599 V 0,49 2450 III 7,53 1882 67052 6 savininkas 3323-0003-0105 IV 18,62 65170

III 0,42 1050 18095 4400-0276-2042 IV 4,87 17045 4400-2827-0684 IV 1,49 5215 5215 4400-0383-3205 IV 1,60 5600 5600 I 0,8 800 31700 3375-0002-0054 IV 6,9 24150 V 1,35 6750 4400-0138-4583 IV 0,34 1190 1190 152317 4400-0636-9339 IV 0,91 3185 3185 III 0,49 1225 2415 7 savininkas 3323-0003-0179 IV 0,34 1190

III 0,76 1900 86650 3323-0003-0034 V 16,95 84750

IV 0,93 3255 6805 4400-0666-6177 V 0,71 3550 4400-2829-9963 IV 0,76 2660 2660 4400-0876-0601 IV 3,58 12530 12530 II 2,36 3540 53635 3323-0003-0033 III 3,42 8550 IV 11,87 41545 III 0,42 1050 11095 4400-0448-8508 IV 2,87 10045 4400-0383-2873 IV 1,08 3780 3780 4400-0500-5358 V 1,99 9950 9950 192705 4400-3063-8596 IV 1,86 6510 6510 IV 1,99 6965 13015 4400-0666-6777 V 1,21 6050 3323-0003-0113 V 17,8 89000 89000 III 0,32 800 20505 3323-0003-0011 IV 5,63 19705 3323-0003-0515 IV 0,25 875 875 8 savininkas 4400-0749-4142 IV 7,94 27790 27790

4400-0908-3756 IV 5,85 20475 20475 4400-0565-4660 IV 1,26 4410 4410 II 0,45 675 3720 4400-0236-5760 IV 0,87 3045 4400-0908-1083 IV 1,02 3570 3570 II 2,12 3180 4125 4400-0692-9980 IV 0,27 945 193995 II 2,31 3465 3815 4400-0695-5391 IV 0,1 350 4400-0276-2394 IV 1,28 4480 4480 3323-0003-0180 IV 2,03 7105 7105 III 0,81 2025 6400 4400-0138-4529 IV 1,25 4375 III 0,42 1050 2450 4400-0661-9621 IV 0,40 1400 9 savininkas 4400-0909-3441 V 4,39 21950 21950

II 0,42 630 11550 4400-0366-7636 IV 3,12 10920 III 1,70 4250 40055 3323-0003-0046 IV 10,23 35805 IV 11,22 39270 61870 3375-0002-0038 V 4,52 22600 III 0,17 425 8545 4400-0378-3224 IV 2,32 8120 168220 4400-0636-4510 IV 1,61 5635 5635 III 0,43 1075 2405 4400-0695-5291 IV 0,38 1330 4400-0909-3420 V 1,80 9000 9000 IV 0,11 385 4235 3323-0003-0139 V 0,77 3850 III 0,23 575 10095 10 savininkas 4400-0366-5118 IV 2,72 9520

II 0,76 1140 7685 4400-0064-2108 IV 1,87 6545 4400-0662-5630 IV 0,45 1575 1575 I 0,27 270 2650 4400-0367-6824 IV 0,68 2380 III 0,16 400 6490 4400-0499-6616 IV 1,74 6090

49770 III 0,28 700 1995 4400-0661-9565 IV 0,37 1295 4400-0859-2538 V 0,53 2650 2650 4400-2827-1181 IV 9,98 34930 34930 III 2,11 5275 149975 4400-0053-2227 IV 10,2 35700 V 21,8 109000 III 0,19 475 8840 4400-2828-0637 IV 2,39 8365 11 savininkas 4400-0636-9393 IV 1,67 5845 5845

III 0,15 375 5730 4400-0383-2684 IV 1,53 5355 I 1,03 1030 11810 3323-0003-0208 IV 3,08 10780 III 0,25 625 3375 4400-0602-5260 V 0,55 2750 IV 17,65 61775 117775 3323-0003-0029 V 11,20 56000 3323-0003-0206 IV 8,28 28980 28980 371905 III 0,53 1325 4720 3323-0003-0169 IV 0,97 3395 4400-0268-3956 IV 2,91 10185 10185 3323-0003-0159 V 4,87 24350 24350 III 1,13 2825 38945 3323-0003-0112 IV 10,32 36120 III 1,23 3075 49380 12 savininkas 3323-0003-0120 IV 13,23 46305

4400-0662-5530 IV 2,85 9975 9975 4400-0636-9417 IV 2,23 7805 7805 4400-0859-2892 IV 1,70 5950 5950 I 0,14 140 8215 3323-0003-0163 IV 2,15 7525 V 0,11 550 3375-0002-0103 V 4,70 23500 23500 183025 4400-0074-0285 V 3,01 15050 15050 III 7,24 1810 154340 3323-0003-0030 IV 43,58 152530 III 1,21 3025 31830 4400-0351-3904 IV 8,23 28805 IV 8,95 31325 32275 4400-0908-3656 V 0,19 950 III 0,29 725 6430 4400-0634-1668 IV 1,63 5705 13 savininkas III 0,59 1475 5605 4400-0499-6463 IV 1,18 4130 III 0,44 1100 5125 4400-0634-1688 IV 1,15 4025 4400-0749-9107 IV 1,46 5110 5110 III 0,16 400 9020 4400-0689-7587 IV 0,42 1470 V 1,43 7150 264785