KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Projekto užsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija

Projekto numeris: SS 12-039-SPL

Projekto pavadinimas: Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020m. specialusis planas

Projekto vadovas: Vita Salapėtienė, at. Nr. 23337

1 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

PROJEKTO PAVADINIMAS KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS

PROJEKTO VIETA KAUNO RAJONAS

UŽSAKOVAS KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA SAVANORIŲ PR. 371, LT-49500, , TEL.: 8 37 305 571, FAKS.: 8 37 305501, EL.PAŠTAS: [email protected]

BYLA (ŽYMUO)

SS 12-039-SPL

Pareigos, At. Nr. Vardas Pavardė Parašas Data

Direktorė dr. Kristina Gaučė TAEM URBANISTAI, UAB Projekto vadovė Smolensko g. 10, Vita Salapėtienė Vilnius At. Nr. 23337 Tel.: 8 5 278 8433 Faks.: 8 5 278 8789 PV Aida Mačerinskienė www.taemgroup.lt Vyresn. Inžinierė Skirmantė Mineikytė

Projekto vadovė: Vita Salapėtienė Metai: 2014 m.

Projekto užsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija 2 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

TURINYS ĮVADAS ...... 5 BENDRI DUOMENYS...... 7 I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ...... 10 1. Teisinės aplinkos analizė ir vertinimas...... 10 1.1. Pagrindinės specialiojo plano sąvokos ...... 10 1.2. Institucinių sąlygų turizmo ir rekreacinei plėtrai analizė ...... 11 1.3. Analizuojamoje teritorijoje galiojantys tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir kiti režimai...... 20 2. Turizmo išteklių analizė, teritorinis išsidėstymas ir galimybių vertinimas ...... 28 2.1. Gamtos ištekliai ...... 28 2.1.1 Saugomos teritorijos...... 28 2.1.2 Želdiniai ...... 33 2.1.3 Vandens telkiniai...... 33 2.2. Kultūros ištekliai ...... 34 2.2.1 Bažnyčios...... 34 2.2.2 Dvarai ir dvarvietės ...... 37 2.2.3 Fortai ir piliakalniai...... 38 2.2.4 Kiti kultūros paveldo objektai...... 38 3. Turizmo paslaugų analizė ir galimybių vertinimas ...... 40 3.1. Maitinimo paslaugos...... 40 3.2. Apgyvendinimo paslaugos ...... 41 3.3. Kitos paslaugos...... 43 4. Esama turizmo infrastruktūra ...... 47 4.1 Viešoji infrastruktūra miškuose ir parkuose ...... 47 4.2 Viešoji susisiekimo infrastruktūra ...... 47 4.3 Investicijos į projektus...... 50 5. Išvados ...... 53 II KONCEPCIJA ...... 55 1 Koncepcijos tikslai ir uždaviniai ...... 55 2 Turizmo vystymo kryptys pagal NTPP: nacionalinis, regioninis lygmuo ...... 56 3 Turistų skaičiaus dinamika ir vertinimas Lietuvoje ...... 58 4 Vietinio turizmo analizė Kauno rajone ...... 63 5 Stiprybių silpnybių galimybių ir grėsmių vertinimas ...... 66 6 Koncepcijos alternatyvos ...... 67 7 Pagrindinės koncepcijos formavimo kryptys ...... 68 7.1 Turizmo ir rekreacijos teritorijos ir jų aptarnavimo centrai ...... 68 7.2 Turistinių teritorijų vystymo prioritetai...... 71 7.3 Turistinės atkarpos ...... 72 8 Turistinių teritorijų išvystymo lygmenys...... 73 9 Veiklos rekreacinėse teritorijose ir turizmo išteklių naudojimo principai ...... 75 II SPRENDINIAI...... 76 1 Specialiojo plano tikslai ir uždaviniai...... 76 2 Specialiojo plano procesas...... 78 3 Turistinių teritorijų vystymo prioritetai ...... 80 4 Turistinių teritorijų vystinos turizmo rūšys ...... 81 5 Naudojimo ir tvarkymo reglamentai ...... 82 6 Planuojamų turistinių teritorijų, turizmo (aptarnavimo) centrų ir teritorijų naudotinų/svarbių pažintinei rekreacijai apibūdinimas ...... 86 7 Turistinės trasos, maršrutai ...... 96

3 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

8 Reikalavimai ir rekomendacijos rekreacinių objektų turistinėse teritorijose įrengimui ...... 98 SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA...... 101 ĮVADAS ...... 101 1. STATUS QUO VERTINIMAS ...... 102 2. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS...... 102 2.1 Poveikis Kauno rajono savivaldybės teritorijos vystymo darnai ...... 104 2.2 Poveikis ekonominei aplinkai ...... 104 2.3 Poveikis socialinei aplinkai...... 105 2.4 Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui ...... 106 3. Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimo lentelė...... 109

4 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

ĮVADAS

UAB TAEM URBANISTAI Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu rengia Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2010 m. specialųjį planą. Teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – 2010 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 10-to posėdžio sprendimas Nr. TS–425 „Dėl pritarimo Kauno rajono savivaldybės administracijos investiciniam projektui pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos IV prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas priemonę „Teritorijų planavimas“ ir šio investicinio projekto bendro finansavimo“. Kauno rajono savivaldybės teritorija yra vidurio Lietuvoje ir priklauso Kauno regionui. Kauno rajonas supa Kauno miesto savivaldybę ir ribojasi su Kaišiadorių, Prienų Kazlų Rūdos, Šakių Jurbarko, Kėdainių Jonavos savivaldybių teritorijomis.

Analizuojamo Kauno rajono teritorija Lietuvos Respublikoje.

Kauno rajono teritorijos plotas apie 149.595 ha. (Lietuvos Respublikos žemės fondo 2010 m. sausio 1 d. duomenimis (www.nzt.lt)). Žemės ūkio naudmenys sudaro apie 77.584 ha arba 51,9 % nuo bendro rajono ploto ir pagal ūkinio naudojimo ypatumus pasiskirsto: ariamoji žemė apie 71.302 ha (91,9 %), sodai apie 2.760 ha (3,6 %), pievos ir natūralios ganyklos apie 3.522 ha (4,5 %). Esamas miškų plotas apie 48.958 ha. Rajono savivaldybės teritorijos miškingumas (miško žemės ir visos teritorijos plotų santykis) – 32,7 % ir yra artimas bendram šalies miškingumui, kuris sudaro 32,2 %. Miškingiausia yra vakarinė rajono dalis, šiaurinėje dalyje driekiasi Varluvos, Babtų, Padauguvos ir Karalgirio miškai; pietrytinėje – Dubravos giria. Keliai užima 2.859,15 ha, t.y. 1,9 % nuo bendro rajono ploto, užstatyta teritorija sudaro 6.916,14 ha, t.y. 4,6% nuo bendro rajono ploto. Vandenys užima 7.399,05 ha, t.y. 5,0% nuo bendro rajono ploto, kuriuos apima trys didžiausios Lietuvos upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis. Rajone nėra ežerų, bet gausu užtvankų ir upelių. Didžiausia iš jų – Kauno marios (6350 ha), o Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos ir Jiesios slėniai išsiskiria savo aukštais bei stačiais krantais. Kita žemė užima 5.878,22 ha, t.y. 3,9 % nuo bendro rajono ploto. Rengiant esamos būklės analizę, vadovautasi VĮ „Registrų centras“ 2011- 03-01 gautais duomenimis: Kauno rajono savivaldybių ribomis ir plotais. Rajone gyvena 86.200 gyventojai (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2012 m. duomenimis (http://db1.stat.gov.lt)), tačiau gyventojų skaičius didėja, o ne mažėja, kaip didžiosios Lietuvos dalies. Kauno rajono gyventojų tankumas yra vienas didžiausių rajono savivaldybėse Lietuvoje (57,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre). Kauno rajono miestuose gyvena 17.591 gyventojas, o kaimo gyventojų skaičius yra 4 kartus didesnis – 72.605 ir sudaro 80% visų rajono gyventojų (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010 m. duomenys (http://db1.stat.gov.lt)). Kauno rajono savivaldybę sudaro 25 seniūnijos: Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos ir jos apylinkių, Karmėlavos, Kačerginės, Kulautuvos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vandžiogalos Vilkijos ir jos apylinkų, 5 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Zapyškio seniūnijos. Kauno rajone yra 3 gyvenamosios vietovės, turinčios miesto statusą - tai – Kauno miesto pietinis satelitas, nutolęs vos 10 km nuo Kauno centro (13.368 gyventojai), , nutolusi 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, išsidėsčiusi dešiniajame Nemuno krante (2.263 gyventojai) ir Ežerėlis, esantis 20 km į vakarus nuo Kauno ir 5 km į pietus nuo Zapyškio (1.960 gyventojų). Šie trys miestai sudaro 20% visų rajono gyventojų (Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010 m. duomenys (http://db1.stat.gov.lt)). Kauno rajone yra antrasis pagal dydį tarptautinis oro uostas, kurio veikla daro įtaką ne tik Kauno miestui ir rajonui, bet ir visos valstybės turizmo sektoriui.

6 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

BENDRI DUOMENYS

1. Planavimo organizatorius: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, Savanorių pr. 371, LT- 49500 Kaunas, tel. (8 37) 30 55 02, faks. (8 37) 31 37 97, el. p. [email protected], www.krs.lt. 2. Plano rengėjas: UAB „TAEM URBANISTAI”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 27 88 433, faks. (8 5) 27 88 789, el. p. [email protected] , www.taemgroup.lt . Plano vadovė: Vita Salapėtienė 3. Planuojama teritorija: Kauno rajono savivaldybės teritorija. 4. Planavimo tikslai: išanalizuoti ir įvertinti turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numatyti tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius; nustatyti turizmo vystymo kryptis ir priemones siekiant intensyvinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą tiek į Kauno rajoną, tiek į Lietuvą; numatyti ir įvertinti Kauno rajono turizmo plėtros arealus (centrus) bei jų vystymo etapiškumą; numatyti priemones užtikrinančias darnių Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus, saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius; išnagrinėti ir įvertinti galimybes atstatyti kurortinių vietovių statusą Kulautuvos ir Kačerginės gyvenamosiose vietovėse; įvertinti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų ar kitų specialiųjų planų sprendinius turizmo srityje; išnagrinėti ir įvertinti visus turimus savivaldybės dokumentus turizmo srityje (studijos, schemos ir pan.); įvertinti investicinę aplinką, numatomas investicijų skatinimo priemones plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą Kauno rajone; numatyti investicijų poreikį ir finansavimo šaltinius viešosios turizmo infrastruktūros vystymui bei išnagrinėti valstybės ir savivaldybės biudžeto galimybes teirzimo plėtrai Kauno rajone; atlikti turizmo ir poilsio paslaugų bei pramogų potencialo vertinimą; atlikti gamtos ir kultūros paveldo išteklių vertinimą turizmo ir rekreacijos tikslams; parengti turizmo plėtros galimybių SWOT analizę.

5. Numatomi rengimo etapai: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo (tame tarpe strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros), sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis.

6. Specialiojo plano viešo svarstymo tvarka: bendroji tvarka.

7. Specialiojo planavimo pagrindas ir sąlygos: Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialusis planas (toliau – SP) rengiamas vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 10-to posėdžio sprendimu Nr. TS–425 „Dėl pritarimo Kauno rajono savivaldybės administracijos investiciniam projektui pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos IV prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas priemonę „Teritorijų planavimas“ ir šio investicinio projekto bendro finansavimo“. Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano planavimo sąlygos: • Kauno raj. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2012-02-02 planavimo sąlygos Nr. SP-2; • LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012–01–16 planavimo sąlygos Nr. 73; • Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012-01-16 planavimo sąlygos Nr. PS- 5; • Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2012-01-06 planavimo sąlygos Nr. 20-65-2-S-71; • Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012–01–11 planavimo sąlygos Nr. 42; • Kauno raj. savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus 2012-01-05 planavimo sąlygos Nr. 2V- 29; • Kauno raj. savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus 2012-01-05 planavimo sąlygos Nr. 2-7; • Kauno visuomenės sveikatos centro 2012–01–16 planavimo sąlygos Nr. 60-37(6); • Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Kauno padalinio 2012-01-26 planavimo sąlygos Nr. 1.1-47; • VĮ „Kauno regiono keliai“ 2012–01–10 planavimo sąlygos Nr. V8-05; • Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus 2012–01–12 planavimo sąlygos Nr. 7PL-2. 7 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

8. Specialusis planas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais LR teisės aktais (su vėlesniais jų pakeitimais): • LR Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107–2391 su vėlesniais pakeitimais); • LR Turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32–852 su vėlesniais pakeitimais); • LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004–06–17 įsakymu Nr. 4–246/D1–341 „Dėl turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004 Nr. 103–3814 su vėlesniais pakeitimais); • LR Aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1–35 „Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18–554 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 90–2099 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių patvirtinimo vertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2004, Nr. 130–4650 su vėlesniais pakeitimais); • LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82–1965 su vėlesniais pakeitimais); • LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1–665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų“ (Žin., 2006, Nr. 4–129 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 113–4228). • LR Aplinkos apsaugos įstatymu (Žin.,1992, Nr.5–75 su vėlesniais pakeitimais); • LR Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96–1872 su vėlesniais pakeitimais); • LR Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108–3902 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 08 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“. (Žin., 2004, Nr. 55–1899 su vėlesniais pakeitimais); • LR Aplinkos ministro 2008 m. liepos 02 d. įsakymu Nr. D1–358 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 77–3048); • LR Aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37–1271 su vėlesniais pakeitimais); • LR Aplinkos ministro 2004 m. vasario 04 d. įsakymu Nr. D1–57 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, ir jose randamų Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių sąrašo patvirtinimo“. (Žin., 2004, Nr. 34–1115 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2009 m. kovo 04 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 34–1287); • LR Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1–214 „Dėl gamtos paveldo objektų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 58–2026); • LR Aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1–96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 22–858 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 39–1227 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 02 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44–1642); • LR Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086 „Dėl kultūrinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 118–4484); • LR Želdynų įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80–3215 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (Žin. 2002, Nr. 13–499); • LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (ˇin., 2008, Nr. 81–3183); • LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571); • LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. S–7(149) „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“ (Žin., 2009, Nr. 81–926); • Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvekcija (Žin., 2006, Nr. 65-2389) ratifikuota Lietuvosje 2006-03-03; 8 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Žin. 2002, Nr. 56-2225 su vėlesniais pakeitimais); • LR Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo r. V–1052 „Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisyklėmis; • HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“; • HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“; • LR valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu 1998-10- 13 Nr. 63/578 „Dėl specialaus pagyvendinimo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“; • HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje; • Statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27–773 su vėlesniais pakeitimais); • Kelių eismo konvencija (Žin., 2002, Nr. 2–54); • LR Transporto veiklos pagrindų įstatymu (Žin., 1991, Nr. 30–804 su vėlesniais pakeitimais); • LR Kelių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 44–1076 su vėlesniais pakeitimais); • LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (Žin., 2000, Nr. 92–2883; 2007, Nr. 128–5213 su vėlesniais pakeitimais); • Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5–V–671 „Dėl kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 130–4700 su vėlesniais pakeitimais); • LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 11–771 su vėlesniais pakeitimais); • LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1–11/3–3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 9–322).

9 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

1. Teisinės aplinkos analizė ir vertinimas

Šiame skyriuje pateikiama patvirtintų teisinių norminių aktų, parengtų nacionalinio, regiono ir vietovės teritorijų ir strateginių planavimo dokumentų analizė.

1.1. Pagrindinės specialiojo plano sąvokos pagal Teritorijų planavimo įstatymą: Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. pagal Turizmo įstatymą: Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. pagal Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus: Apžvalgos aikštelė (regykla) –teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą. Joje gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai ir kt.), lauko baldai, pavėsinės, dekoratyvinės tvorelės, informacijai skirti statiniai (skydai, stendai, nuorodos). Pliažas (paplūdimys, maudyklė) –maudymuisi, kaitinimuisi saulėje, ramiam ir/arba aktyviam poilsiui pritaikyta vandens telkinio pakrantės ir atabrado juosta (teritorija). Poilsiavietė –laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengti lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, tualetai, informacijai skirti statiniai. Rekreacinė infrastruktūra –apgyvendinimo, gydymo (sveikatingumo), maitinimo, poilsio, sporto, informacijos paskirties pastatai, kiti statiniai ir priklausiniai, statinių grupės ir kompleksai su jų užimamais žemės plotais (taip pat ir poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, viešbučiai, kempingai, turizmo bazės, apžvalgos aikštelės, pliažai (paplūdimiai), poilsiavietės, stovyklavietės, turizmo trasos, pažintiniai takai ir kt.), sudarantys galimybes lankytojų apgyvendinimui, maitinimui, informacijai, poilsiui, turizmui, pramogoms, sveikatingumui didinti ir kitiems rekreaciniams poreikiams tenkinti, atskiroms turizmo paslaugoms teikti. Stovyklavietė –poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje teikiama turistinės stovyklos paslauga ir turi būti sudaromos sąlygos palapinėms statyti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti. Joje gali būti išdėstoma: lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, tualetai, informacijai skirti statiniai.

 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 10

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

pagal Saugomų teritorijų įstatymą: Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui. Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. pagal Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisykles: Turizmo paslaugų infrastruktūra – turizmo paslaugoms teikti reikalingi statiniai ir įrenginiai. Turizmo ir rekreacijos schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatoma rekreacinių teritorijų sistema ar jos dalys bei rekreacinio teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos prioritetai, priemonės ir reikalavimai. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – teritorijoms ir objektams lankyti ir (ar) poilsio veiklai organizuoti skirti stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (įskaitant informacijos, higienos ir atliekų surinkimo statinius ir įrenginius) ir kita infrastruktūra (turistinės trasos, takai, poilsio ir sustojimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimiai ir jų įrenginiai, kiti lankytojų aptarnavimo objektai). pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą: Planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai. Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. pagal Lietuvos higienos normos HN 92:2007 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė: Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis vienu metu ne mažiau kaip šimtui žmonių maudymosi sezono didžiausios apkrovos metu. Paplūdimys – sausumos ir tekančio ar stovinčio gėlo vandens telkinio arba jūros vieta, skirta poilsiauti ir maudytis. pagal Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles: Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta–prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zona –prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį.

1.2. Institucinių sąlygų turizmo ir rekreacinei plėtrai analizė

Rengiant Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialųjį planą buvo išanalizuoti ir įvertinti šie planuojamojoje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo ir strateginiai dokumentai: LR teritorijos bendrasis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (detalizuojama žemiau tekste) , Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Kauno rajono dviračių maršrutų schema (detalizuojama žemiau tekste) , Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų ir Kačerginės seniūnijas specialusis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialusis planas (detalizuojama žemiau tekste) , Infrastruktūros objektų- degalinių Kauno rajone išdėstymo specialiojo plano

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

koregavimas (detalizuojama žemiau tekste) , Kauno regiono plėtros planas iki 2020 m. (detalizuojama žemiau tekste) , Panemunių regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas (detalizuojama žemiau tekste) , Panemunių regioninio parko tvarkymo planas, Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas, Kauno marių regioninio parko ribų planas.

LR teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154

LR teritorijos bendrajame plane išskirta 40 rekreacinių išteklių arealų, kurių ribas daugiausiai lemia rekreacinis gamtinės bei kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacijos teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Kauno rajonas rekreacinio patrauklumo požiūriu suskirstytas į keletą teritorijų (žr. 1.1 pav.): • Kauno rajono pietvakarinė dalis patenka į gana mažo patencialo arealų resursinio potencialo kategoriją, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo - žemiausias (kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės teritorijos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagal bendrąjį planą kaip prioritetinę rekreacijos plėtrą siūloma vystyti – verslinę rekreaciją, kitos vystytinos rekreacijos rūšys – poilsis gamtoje, pažintinė rekreacija; • Kauno rajono centrinė dalis patenka į labai didelio patencialo arealų resursinio potencialo kategoriją, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo - aukščiausias (plėtojamos nacionalinės reikšmės rekreacinės sistemos). Pagal bendrąjį planą kaip prioritetinę rekreacijos plėtrą siūloma vystyti – verslinę, pažintinę ir pramoginę rekreacijas, kitos vystytinos rekreacijos rūšys – poilsis gamtoje, sportinė ir gydomoji rekreacijos; • Kauno rajono šiaurės rytinė dalis patenka į mažo patencialo arealų resursinio potencialo kategoriją, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo - žemiausias (kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės teritorijos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagal bendrąjį planą kaip prioritetinę rekreacijos plėtrą siūloma vystyti – verslinę ir pažintinę rekreacijas, kitos vystytinos rekreacijos rūšys – poilsis gamtoje; • Kauno rajono šiaurinė dalis patenka į gana mažo patencialo arealų resursinio potencialo kategoriją, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo - žemiausias (kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės teritorijos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagal bendrąjį planą kaip prioritetinę rekreacijos plėtrą siūloma vystyti – pažintinę ir pramoginę rekreacijas, kitos vystytinos rekreacijos rūšys – poilsis gamtoje, verslo rekreacijos; • Kauno rajono šiaurės vakarinė dalis patenka į mažo patencialo arealų resursinio potencialo kategoriją, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo - žemiausias (kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės teritorijos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagal bendrąjį planą kaip prioritetinę rekreacijos plėtrą siūloma vystyti – pažintinę ir verslo rekreacijos rekreacijas, kitos vystytinos rekreacijos rūšys – poilsis gamtoje, pramoginę rekreacijas. Kauno rajono savivaldybę kerta svarbiausi turistų judėjimo keliai–rekomenduojamas nacionalinis maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ bei regioniniai valstybinių parkų žiedai–„Suvalkijos parkų žiedas“, „Vidurio Lietuvos parkų žiedas“ (žr. 1.1 pav.). Valstybės rėmimo politikos analizėje šis regionas nurodomas kaip aukščiausią valstybės rėmimo lygį turintis rekreacinis arealas, kas, manytina, suteikia prioritetą gaunant ES SF paramą. Šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai suformuluoti grindžiant darnaus vystymosi principais, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, kas ypatingai svarbu Kauno rajone.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1.1 pav. Planuojamos teritorijos ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano „Rekreacinės teritorijos“ brėžinio

1.2 pav. Planuojamos teritorijos ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano „Urbanistinio karkaso“ brėžinio Vilkijos gyvenvietė pagal „Urbanistinis karkaso“ brėžinį priskiriama 3 lygmeniui (pagrindiniai lokaliniai arba savivaldybių centrai) b kategorijai. Taip pat Vilkiją kerta 1 lygmens (šalies) 1C kategorijos urbanistinė integracijos ašis, bei visas Kauno rajonas patenka į koncentracijos arealą (žr. 1.2 pav.).

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672

1.3 pav. Planuojamos teritorijos ištrauka iš Kauno apskrities bendrojo plano „Rekreacinių teritorijų vystymas“ brėžinio

Pagal Kauno apskrities bendrąjį planą Kauno rajone praeina 4 autoturizmo trasos, prioritetinė nacionalinė dviračių trasa „Kaunas-Vilkyškiai“, yra 8 bendrieji aptarnavimo centrai (Vilkija, , Karmėlava, , Kačerginė, Zapyškis, Garliava, Taurakiemis) bei vienas specializuotas centras () Kauno rajone.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kauno rajono teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Kauno savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1

1.4 pav. Planuojama teritorija pagal Kauno rajono teritorijos bendrąjį planą. „Turizmo ir rekreacijos“ brėžinys

Pagal Kauno apskrities teritorijos bendrąjį planą, didelis resursinių arealų rekreacinis potencialas numatytas prie rajoną kertančių upių – Nemuno, Nevėžio, Neries, Dubysos ir be abejo prie Kauno marių. Nemuno, Neries ir kitų upių pakrantės yra ypač perspektyvios rekreacinio turizmo zonos. Paupiuose yra daug jaukių kurortinių ir šiaip gražių miestelių kuriuose galima ilsėtis, tai Kačerginė, Paštuva, Bružė, Zapyškis, Vilkija ir pan. Kol kas turizmo infrastruktūra nėra išplėtota. Kauno marių regioninis parkas yra mėgstamas vietinių turistų, todėl tai yra perspektyvi turizmo zona, turinti didelį rekreacinio turizmo potencialą.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1.1 lentelė. Numatytos rezervuoti teritorijos pagal Kauno rajono bendrąjį planą

Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas (projektas)

1.5 pav. Planuojamos teritorijos ištrauka iš nacionalinių dviračių trasų specialiojo plano

Pagal nacionalinių dviračių trasų specialųjį planą per Kauno rajoną praeina nacionalinės dviračių trasos, pagrindinė nacionalinė dviračių trasa bei prioritetinė nacionalinė dviračių trasa Kaunas – Vilkyškiai. Visos šios trasos praeina per Kauno miestą (žr. 1.5 pav). Nurodyta turizmo trasos dalis tarp Pajūrio ir Kauno leis Panemunės rekreacinį arealą pritaikyti aktyviam turizmui ir suformuoti naują aktyvaus ir kultūrinio turizmo produktą vidurio Lietuvoje.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas, patvirtintas LR Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-68

Kauno rajone praeina keturios autoturizmo trasos: 1. Nemuno kelias (Veisiejai – Druskininkai – Merkinė – Alytus – Birštonas – Rumšiškės – Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Rusnė). Trasa reprezentuoja Panemunių kultūros, istorijos ir kraštovaizdžio įvairovė (nuo Dūkijos miškų iki Mažosios Lietuvos). 2. Jono Pauliaus II piligrimų kelias (Marijampolė – Pivašiūnai – Trakai – Vilnius – Kaunas – Šiluva – Tytuvėnai – Žemaičių Kalvarija – Šiauliai – Kryžių kalnas). 3. Vidurio Lietuvos kelias (Kaunas – Babtai – Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys –(Subačius) – Pasvalys – Biržai – arba Pakruojis – Šeduva – Radviliškis – Šiauliai). Trasa reprezentuoja Nevėžio slėnių ir agrarinį vidurio Lietuvos kraštovaizdį bei žemdirbystės kultūrą (malūnai, miestelių tinklas, turgavietės ir kt.). 4. Keturių sostinių kelias (Medininkai – Vilnius – Trakai – Kernavė – Kaunas). Trasa reprezentuoja Lietuvos valstybės kūrybos ir miestų statybos istoriją. Kauno rajono dviračių maršrutų schema

1.6 pav Kauno rajono dviračių maršrutų schema

Kad sukurti vientisą rajono dviračių tinklą reikia jį plėtoti rajono atkarpas sujungiant su gretimų savivaldybių suplanuotais sprendiniais ar pasiūlymais. Pagal atliktą gretimų rajonų savivaldybių projektų analizę, buvo pastebėta, kad dauguma dviračių takų eina gražiausiomis Lietuvos vietomis, t.y. saugomomis teritorijomis, Nevėžio, Dubysos, Neries ir Nemuno pakrantėmis, kultūrinių objektų gausa pasižyminčiomis vietomis ir pan.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kauno rajono dviračių maršrutų schemoje suplanuotų dviračių maršrutų tinklą sudaro šios pagrindinės dviračių trasų, maršrutų kategorijos: • dviračių trasos, • dviračių maršrutai, • perspektyviniai dviračių maršrutai, • dviračių jungtys Kauno miesto teritorijoje.

Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, patvirtintas LR Ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67

Pagal specialųjį planą Nemuno dešiniajame krante siūlomos dvi prieplaukos Kulautuvoje ir Kačerginėje. Taip pat Kulautuvoje siūloma atokvėpio vieta bei kempingas. Kauno mariose prie Girionių siūloma viena prieplauka. Kitose pro Kauno rajoną pratekančiose upėse Neryje bei Dubysoje nenumatoma jokia nauja rekreacinė infrastruktūra.

Dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų ir Kačerginės seniūnijas specialusis planas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. TS-216

Planuojamoje teritorijoje – Akademijos, Ringaudų ir Kačerginės seniūnijose – formuojamas dviračių trasų tinklas, pratęsia Lietuvos Respublikos, Kauno regiono, Kauno rajono svarbos dviračių turizmo trasas bei jas papildo vietinėmis dviračių turizmo jungtimis. Specialiajame plane yra nurodytos planuojamos bei perspektyvinės dviračių trasos. Kaip nurodyta plane planuojamų dviračių turizmo trasų ar jų atkarpų įgyvendinimui nebūtina rengti kitų teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus sklypų formavimo, dalinimo), rengiami techniniai ir darbo projektai., tačiau perspektyvinių trasų įgyvendinimui būtina pasirengti kitus teritorijų planavimo dokumentus. Iš viso planuojamų dviračių trasų tinklo ilgis siekia 43 km. Planuojamos 6 dviračių trasos: 1. Nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kačerginė-Zapyškis (N1) - (Ringaudų, Kačerginės sen.) – 10,8 km; 2. Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasa Akademija-Noreikiškės-Kaunas (V1) - (Ringaudų sen.) – 4,2 km; 3. Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasa Noreikiškės-Tabariškiai-Ringaudai Mitkūnai-Kačerginė (V2) - (Ringaudų, Kačerginės sen.) – 13,3 km; 4. Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasa Akademija-Ringaudai-Tabariškiai-Girininkai II (V3) - (Akademijos, Ringaudų sen.) – 12,6 km; 5. Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasa Krašto kelias Nr.140 – Gaižėnėliai (V4) - (Ringaudų sen.) – 1,0 km; 6. Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasa, papildanti nacionalinės dviračių trasos (N1) jungtis su Kačerginės mstl., (V5) - (Kačerginės sen.) – 1,1 km. Perspektyvinės dviračių trasos pagal specialųjį planą: 1) Nacionalinės dviračių trasоs Kaunas-Kačerginė-Zapyškis (N1) perspektyvinis tęsinys Zapyškio seniūnijos teritorijoje (P1), 2) Vietinės reikšmės dviračių turizmo trasоs Akademija-Ringaudai-Tabariškiai- Girininkai II (V3) perspektyvinis tęsinys Zapyškio seniūnijos teritorijoje (P2), 3) Nacionalinės dviračių trasos Kaunas-Kačerginė-Zapyškis (N1) perspspektyvinė atkarpa panemune (P3), 4) perspektyvinė jungtis tarp planuojamos nacionalinės dviračių trasos ir vietinės reikšmės dviračių turizmo trasaos Akademija-Ringaudai-Tabariškiai-Girininkai II ties Akademijos miesteliu (P4). Konkreti jungties trasos vieta nenumatoma. Jungtis planuojama atskiru teritorijų planavimo dokumentu, apimančiu dviejų savivaldybių (Kauno r. ir Kauno m.) teritorijų dalis.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialusis planas

1.7 pav. Ištrauka iš Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialiojo plano

Pagal specialųjį planą siūloma vietinė dviračių trasa I bei II prioritetų. I prioriteto dviračių trasų žiedas Babtai-Raudondvaris-Babtai. (Vareikoniai – Piepaliai – Žemaitkiemis – Kačiūniškė - Bernatoniai – Raudondvaris – Muniškiai – Stabaunyčius – Babtai - naujai įrengiamas pėsčiųjų tiltas į dešinįjį Nevėžio krantą - Vareikoniai). Bendras dviračių trasos žiedo ilgis - 41,2 km. II prioriteto dviračių trasa Kėdainiai--Panevėžiukas-Vareikoniai (Kėdainiai-Josvainiai- Kunioniai- Kampai II- Vikūnai-Panevėžiukas- Vareikoniai). Bendras dviračių trasos ilgis - 27,7 km.

Infrastruktūros objektų- degalinių Kauno rajone išdėstymo specialiojo plano koregavimas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-68

Šiuo metu galiojančiame Infrastruktūros objektų- degalinių išdėstymo Kauno rajone specialiajame plane yra numatytos 32 degalinių vietos, dalyje jų degalinės yra veikiančios (tame tarpe viena degalinė yra demontuota). Specialiuoju planu buvo numatyta 14 naujų degalinių vietų. Daugiausiai degalių išdėstyta kairėje Nemuno pusėje Nr.140 krašto kelyje bei magistraliniame A5 kelyje.

Kauno regiono plėtros planas iki 2020 m. patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 1, pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 51/2S-65, pakeistas Kauno RPT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 51/2S-115.

Kauno regione veikla vykdo savivaldybių ir apskrities viršininko administracijos įteigtas Kauno regiono turizmo informacijos centras. Centro misija – aptarnauti Kauno regiono svečius, teikti jiems reikalinga informaciją. 2007-2009 metais aptarnauta 135 – 155 tūkst. svečių kasmet. Tai ženkliai didesni skaičiai nei ankstesniais metais. Tai rodo turistų susidomėjimą Kauno regionu. Apgyvendintu svečių skaičius Kauno regione 2005-2008 metais nuolat augo. Augimo tempai nuo 2005 iki 2008 metu sulėtėjo – 2006 metais apgyvendinta 23,39 proc. daugiau nei 2005 metais, o 2008 metais apgyvendinta tik 10,96 proc. daugiau nei 2007 metais. Tačiau Lietuvos mastu šis rodiklis smuko dar labiau – 2008 metais pokytis sudaro tik 2,59 proc. tai rodo, kad Kauno regionas vis dar išlieka populiarus turistu tarpe kaip traukos objektas, turintis eilę domėjimosi objektų, išvystyta turizmo ir rekreacijos infrastruktūra. Duomenys apie suteiktų nakvynių skaičių rodo, jog trumpėja svečių viešėjimo laikas – apgyvendintų svečių skaičius auga labiau nei suteiktu nakvynių skaičius. Suteiktų nakvynių skaičiaus pokytis Kauno regione i lieka teigiamas. Kauno regiono plėtros prioritetai, tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai • NAUJOJI EKONOMIKA , apimanti verslo, pramonės, turizmo ir transporto infrastruktūros plėtrą. • MODERNUS KAIMAS , apimantis žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės ir kaimo plėtrą. • GYVENIMO KOKYB Ė, apimanti žmogiškuosius išteklius ir viešąsias paslaugas.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• ŽMOGAUS IR APLINKOS SANTARA, apimanti darnų regiono vystymą ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Vienas iš naujosios ekonomikos prioriteto tikslų yra siekti, kad Kauno regionas taptų tarptautinio ir vietinio turizmo bei įvairiapusiškų poilsio paslaugų centru. Šiam tikslui įgyvendinti yra iškelti šie uždaviniai: 1) Vystyti poilsio, pramogų, rekreacinio sporto ir turizmo paslaugų infrastruktūrą, užtikrinant teikiamų turizmo paslaugų visapusiškumą bei gerinant paslaugu kokybę. 2) Stiprinti turizmo informacinę sistemą ir aktyviai vykdyti rinkodarą.

Panemunių regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1607

Rekreacinio prioriteto teritorijos skiriamos ekstensyviam ir intensyviam rekreaciniam naudojimui, reglamentuojant tam tikrą rekreacinę infrastruktūrą ir želdynų formavimą, turint tikslą sukurti ir palaikyti atitinkamą rekreacinę aplinką perspektyvoje. Panemunių regioniniame parke yra šios rekreacinio prioriteto zonos: Šilinės, Gelgaudiškio – Pakalniškių, Plokščių, Ilguvos, Kriūkų - Kumečių, kurių bendras plotas 689 ha (6,7%). 1.3. Analizuojamoje teritorijoje galiojantys tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir kiti režimai

Planuojamoje teritorijoje galioja šie rekreacinės veiklos vykdymui aktualūs nuostatai ir sąlygos: ° Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai; ° Gamtinio karkaso nuostatai; ° Nekilnojamų kultūros vertybių naudojimo sąlygos; ° Paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos; ° Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nuostatai; ° Miškų atkūrimo, apsaugos ir naudojimo tvarka; ° TP dokumentuose nustatyta žemės naudojimo paskirtis; ° Inžinerinių tinklų apsaugos zonos ir apribojimai; ° Kiti reikalavimai pateikti „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“. Rekreacinės teritorijos. „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“, patvirtintose LR Vyriausybės 1992–05–12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais) bei „Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose“, patvirtintose Aplinkos ministro 2010–03–05 įsakymu Nr. D1–180 (su vėlesniais pakeitimais), nurodyta, kad rekreacinėse teritorijose, nepažeidžiant jų apsaugos bei naudojimo reglamentų ir režimų, teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, galima: ° laisvai važinėti automobiliais ir kitomis motorizuotomis ir nemotorizuotomis priemonėmis bendrojo naudojimo keliais, jungiančiais rekreacinės infrastruktūros objektus, statyti autotransporto priemones tam tikslui įrengtose vietose ir kelių kelkraštyje, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra ribojančių kelio ženklų, nedaroma žala aplinkai; ° keliauti pėsčiomis; ° rinkti miškuose vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti; ° maudytis visuose paviršinio vandens telkiniuose, prieiti prie šių telkinių pakrantės juostomis, taip pat kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka; ° plaukioti plaukiojimo priemonėmis be vidaus degimo ir elektros variklių pratakiuose paviršinio vandens telkiniuose; ° žvejoti paviršinio vandens telkiniuose. Rekreacinėse teritorijose draudžiama: ° kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti lankyti rekreacijai naudojamas teritorijas bei objektus, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose; ° teršti aplinką, žaloti ar naikinti rekreacinę infrastruktūrą, kirsti ar kitaip naikinti želdinius, sodinti želdinius, užstosiančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias teritorijas; ° užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedančius prie rekreacinių miškų ir vandens telkinių, pliažų (paplūdimių), lankytinų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų bei objektų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių, kitų rekreacinės infrastruktūros objektų; ° naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose jų naudojimo nuostatuose; ° statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose; ° statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

Gamtinis karkasas. „Gamtinio karkaso nuostatose“ (Žin., 2010, Nr. http://litlex.am.lt/ll.dll?Tekstas=1&Id=139343&BF=187-4619 redakcija su vėlesniais pakeitimais) gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, palaiko ir stiprina ekosistemų stabilumą, renatūralizaciją, kurioje vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama biologinė įvairovė. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Teritorijose esančiuose gamtinio karkaso elementuose veikla gali būti vykdoma tik įvertinus poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus–formuoti urbanizuotas teritorijas, sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. Šis atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arba nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujai planuojamo sklypo ribos. Gamtinio karkaso tikslinės paskirties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 30 % ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 10 % ploto. Taip pat gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi būti formuojamos tarpusavyje besijungiančios atskirųjų želdynų struktūros, sudarančios ne mažiau kaip 50 % teritorijos ploto.

• Saugomos teritorijos. „LR Saugomų teritorijų įstatyme“ (Žin., 2001, Nr. 108–3902 su vėlesniais pakeitimais) reglamentuota veiklą saugomose teritorijose pagal jų tipą: 1) Rezervatai: ° Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla: V natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai; V priešgaisrinių priemonių vykdymas; V epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas; V statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba; V gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, pažeistų veiklos, atkūrimas.

° Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose–muziejuose) leidžiama tik ši veikla: V mokslinio tyrimo ir muziejinis darbas; V veiklos pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų (vertybių) atkūrimas; V kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) remontavimas, tyrinėjimas, restauravimas ir konservavimas; V kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų bei objektų (vertybių) pritaikymas lankymui ir eksponavimas; V statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba; V kita veikla, atitinkanti rezervato steigimo tikslus ir nurodyta kultūrinių rezervatų nuostatuose bei teritorijų planavimo dokumentuose.

2) Draustiniai: ° Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: V naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; V kasti durpes ir ežerų nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo; V rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius; V rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

V tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; V įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius; V sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius; V statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos; V sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas; V įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis); V atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

° Kultūriniuose draustiniuose draudžiama: V naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą; V iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę.

3) Paveldo objektai: ° Paveldo objektų teritorijose draudžiama: V naikinti ir žaloti paveldo objektus ar jų vertės požymius; V kasti, arti žemę, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, jei šie darbai susiję su paveldo objektų eksponavimu, naudojimu ar tvarkymu; V statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu.

4) Valstybiniai parkai: ° Valstybiniuose parkuose draudžiama: V rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius; V mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; V tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; V statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; V statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas; V įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis).

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

5) Paukščių apsaugai svarbios teritorijos: ° Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama arba ribojama veikla: V galinti pakenkti saugomoms paukščių rūšims, jų buveinėms, perėjimo, mitybos, šėrimosi, poilsio ir migracijų susitelkimo vietose. V statyti bei rekonstruoti statinius, tiesti ir rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas bei įgyvendinti kitus planus ir projektus, galinčius turėti poveikį paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms.

Nekilnojamos kultūros vertybės. „Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatyme“ (Žin., 2008, Nr. 59–2203 su vėlesniais pakeitimais) nustatytos nekilnojamų kultūros paveldo vertybių apsaugos zonos. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: 1) Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį (kultūros vertybės teritorija) – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms. Taigi, šiame pozonyje draudžiama: - atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; - laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; - statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; - atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. 2) Vizualinės apsaugos pozonį (kultūros vertybės apsaugos zona) – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Šiame pozonyje draudžiama statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą t.y. gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai

Paviršiniai vandens telkiniai. „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“, patvirtintose LR Vyriausybės 1992–05–12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais), vanduo gali būti naudojamas jeigu: 1) naudojimas netrukdo pasiekti Vandens įstatymo pagrindu nustatytų vandensaugos tikslų; 2) yra numatytos priemonės, užtikrinančios, kad vanduo bus naudojamas racionaliai, vandens telkiniai bus tinkamai apsaugoti nuo užteršimo ir nebus pablogintos vandens ekosistemų gyvavimo sąlygos. Paviršiniai vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis Vandens įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Turizmo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais. Maudyklų naudojimas ir maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. „Saugomų teritorijų įstatyme“ (Žin., 2010, Nr. 81–4229 su vėlesniais pakeitimais) bei „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“, patvirtintose LR Vyriausybės 1992–05–12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais), nurodomi veiklos apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: ° statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija; ° steigti kapines; ° užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti sąvartynus; ° plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus; ° statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: - 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas,

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių; - 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos.

Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: ° statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą: tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus); ° tverti tvoras; ° tiesti kelius; ° naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; ° dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), arčiau kaip 2 m nuo kranto ganyti gyvulius; ° įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus; ° ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus; ° vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę; ° statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus bei pločius reglamentuoja 2001 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintos „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės“. Vadovaujantis „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis“ užstatytose miestų dalyse, kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), – Apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba Apsaugos juosta gali būti nenustatoma.

Miškai. „Miškų įstatyme“ (Žin., 2010, Nr. 145-743) pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes: I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: 1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. 2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Šių miškų paskirtis – tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, sudaryti sąlygas palankias poilsiui, turizmui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje. Bendrajame plane siūloma šių miškų plotus palei vandens telkinius ir projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose, miestų miestelių fizinės plėtros teritorijose. III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus. II, III ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose, išskyrus pelkinius ir užpelkėjusių augaviečių medynus ir blogos sanitarinės būklės medynus, kurių būklės negalima pagerinti neplynais kirtimais. Privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui bei smėliui kasti ūkio reikmėms ir kt.) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“, patvirtintose LR Vyriausybės 1992–05–12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais), Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėse““, patvirtintose LR Žemės ūkio ministro 2008–04–16 įsakymu Nr. 3D–218 (Žin., 2008, Nr. 46–1738 su vėlesniais pakeitimais), „Dujų sistemos. Magistralinių dujotiekių. Projektavimo, medžiagos ir statybos. Taisyklėse“, patvirtintose LR Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2001–03–09 įsakymu Nr. 86/14 (su vėlesniais pakeitimais) nurodomos nustatytos inžinerinių tinklų ir kelių apsaugos zonos bei veiklos apribojimai jose.

Vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos: ° Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai–žemės juostos plotis po 5 m nuo vamzdynų ašies; ° Vandenvietės–sanitarinė apsaugos zona pateikiama gręžinio pase, jeigu nėra nurodyta, siūloma, kad veikiančio gruntinio horizonto gręžinio griežtojo režimo juosta būtų 50 metrų, o giliau slūgsančių vandeningų horizontų gręžinio–30 metrų nuo vandens gavybos gręžinio; ° Nuotekų valyklos–sanitarinė apsaugos zona priklauso nuo nuotekų valymo įrenginių tipo ir įrenginių našumo. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginių, termiškai apdorojančių dumblą, kurių našumas iki 0,05 tūkst. m 3/p sanitarinė apsaugos zona yra 50 m nuo valymo įrenginių.

Šių tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama: ° sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas; ° įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus; ° vykdyti grunto sprogdinimo darbus; ° įrengti automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles.

Magistralinių dujotiekių apsaugos zonos: ° išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies. ° išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies. Magistralinių dujotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus, sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas, krauti į stirtas šieną ir šiaudus, įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius, įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles, vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus, vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą, daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius, deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas – teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. Vietovės klasė apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete. Pagal užstatymo tankumą vietovė yra 1 klasės, kai viename vietovės klasės vienete yra iki 10 pastatų, skirtų žmonėms būti. Vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato. Esant daugiau nei 10 pastatų, gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatai gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio. Rengiantis statyti, bet kokius pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius eksploatuojančia organizacija.

Magistralinių dujotiekių apsaugos juostos: Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta yra žemės juosta, kurios plotas yra po 3 m. abipus vamzdyno ašies. Apsaugos juostoje draudžiama: ° lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti klojami tik su magistralinio dujotiekio savininko leidimu; ° sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus. Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m. Magistralinio dujotiekio savininkas privalo savomis išlaidomis išvalyti 6 metrų pločio prošvaisą virš trasos. Magistralinio dujotiekio savininkas turi teisę techniškai prižiūrėti ir remontuoti vamzdyną bei jo įrenginius, kompensuodamas žemės naudotojui (savininkui) už darbų metu padarytą žalą. Nesutarimo dėl kompensacijos dydžio atveju ginčą turi spręsti teismas.

Elektros oro linijų apsaugos zonos: ° iki 1 kV – po 2 metrus; ° 6 ir 10 kV – po 10 metrų; ° 35 kV – po 15 metrų; ° 110 kV – po 20 metrų; ° 330 ir 400 kV – po 30 metrų;

Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių - 0,6 metro. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: ° įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; ° sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; ° įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; ° įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus; ° užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; ° sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose).

Ryšių linijų apsaugos zonos: Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: ° kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; ° vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus; ° lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika; ° sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, kurti laužus; ° įrengti transporto priemonių ir mechanizmų aikšteles; ° po orinėmis ryšių linijomis vežti negabaritinius krovinius; ° užversti ir laužyti įspėjamuosius bei signalinius ženklus. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti jose duobes, tranšėjas, suderinus šiuos darbus su žemės savininkais ir naudotojais ir atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama persodinti medžius, genėti medžių šakas, kad būtų užtikrintas nustatytasis proskynų plotis.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Melioracijos tinklų apsauginės juostos: Pagal melioracijos statinių techninės priežiūros taisykles saugant požeminį drenažo tinklą draudžiama: ° be žemės savininko žinios ir derinimo su institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m; ° išleisti nuotekas į drenažo sistemas. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo.

Kelių apsaugos zonos: Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos, kurios priklauso nuo kelio reikšmės: ° magistralinių kelių - po 70 metrų; ° krašto kelių - po 50 metrų; ° rajoninių kelių - po 20 metrų; ° vietinės reikšmės kelių - po 10 metrų.

Kelių apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Už kelių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti kelių apsaugos zonose, o statant laikinus sniegą sulaikančius statinius (sniegatvores, jų atramas), įrengiant sniego volus, tranšėjas, vandens nuleidimo įrenginius ar atliekant šalikelės griovių valymo ir grunto paskleidimo darbus, – važiuoti per jas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

Kelių apsaugos zonose leidžiama: ° statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; ° rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius.

Kelių apsaugos zonose draudžiama: ° statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; ° įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; ° naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; ° statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; ° vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo.

Kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatytąja tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą.

Kelio juosta: Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: ° automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; ° II kategorijos kelių – 28 metrai; ° III kategorijos kelių – 22 metrai; ° IV kategorijos kelių – 19 metrų; ° V kategorijos kelių – 18 metrų. Kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

2. Turizmo išteklių analizė, teritorinis išsidėstymas ir galimybių vertinimas

Pagal Turizmo įstatymą turizmo išteklius sudaro rekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai (pramogų centrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kiti turistinės traukos objektai). Rekreaciniams ištekliams priskiriama: 1) gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai); 2) kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės); 3) turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys potencialiuose kurortuose ir kurortinėse teritorijose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apžvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos. Turizmo ištekliai – tai ta dalis turizmo, kuri gali ne tik sudominti turistą bet paskatinti jį keliauti. Gamtiniai turizmo ištekliai yra sukurti gamtos, kultūriniai turizmo ištekliai yra sukurti šalies istorijos ir kultūros. Viešoji turizmo infrastruktūra yra kuriama šiems ištekliams pasiekti, eksploatuoti, sukurti galimybę juos atsakingai naudoti turizmui. Rekreaciniams ištekliams priskiriama: gamtos ištekliai (natūralūs aplinkos komponentai – vandens telkiniai, miškai, vaizdingi vietovaizdžiai, kt.), kultūros paveldo objektai, kitos rekreacijai skirtos teritorijos bei turizmo ir poilsio infrastruktūros objektai. 2.1. Gamtos ištekliai 1) Saugomos teritorijos ir gamtos paveldo objektai 2) Želdiniai (parkai); 3) Vandens telkiniai (upės, ežerai, tvenkiniai); 2.1.1 Saugomos teritorijos

Saugomos teritorijos yra svarbios turizmo plėtrai, nes jas galima pritaikyti pažintiniam ir poilsiniam turizmui. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra valstybinės reikšmės, funkcinio prioriteto zonos bei „Natura 2000“ saugomų teritorijų (2.1 lentelė).

2.1 lentelė. Saugomos teritorijos patenkančios į Kauno rajono savivaldybę Plotas Saugomos teritorijos Visas plotas, ha savivaldybėje, ha Rezervatai Gamtiniai Dubravos rezervatinė apyrubė 119,52 119,52 Draustiniai Geomorfologiniai Lapių geomorfologinis draustinis 1108,08 1108,08 Botaniniai Arlaviškių botaninis draustinis 116,61 116,61 Paštuvos botaninis draustinis 239,37 239,37 Hidrografiniai Aluonos hidrografinis draustinis 116,76 193,73 Kraštovaizdžio Jiesios kraštovaizdžio draustinis 249,78 447,60 Kauno marių kraštovaizdžio draustinis 2332,30 3280,42 Liekės kraštovaizdžio draustinis 101,88 196,13 Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis 0,01 446,60 Nevėžio kraštovaizdžio draustinis 1097,08 1125,81 Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis 122,92 356,80 Archeologiniai Palemono gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis 0,21 35,85 Botaniniai - zoologiniai Kamšos botaninis - zoologinis draustinis 315,65 321,18 Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis 261,61 261,61 Entomologiniai Nerėpos entomologinis draustinis 28,76 28,76

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Ringovės entomologinis draustinis 214,68 214,68 Ichtiologiniai Dubysos ichtiologinis draustinis 121,26 421,47 Karklės ichtiologinis draustinis 21,62 21,62 Ornitologiniai Arlaviškių ornitologinis draustinis 10,38 10,38 Novaraisčio ornitologinis draustinis 366,51 826,80 Teriologiniai Karkazų teriologinis draustinis 12,90 12,90 Naujosios Fredos teriologinis draustinis 0,34 0,34 Sąnašos teriologinis draustinis 5,83 5,83 Žagariškių teriologinis draustinis 0,41 0,41 Gamtos paveldo objektai Geologiniai Rieduliai Akmuo Gaidelis Karalgirio akmuo Atodangos 4,44 4,44 Kalniškių konglomeratų atodanga 0,65 0,65 Stavidvario atodanga 1,85 1,85 Žiegždrių atodanga 1,94 1,94 Botaniniai Dendrologiniai rinkiniai Dubravos arboretumas 47,80 47,80 Parkai ir skverai Girionių dendrologinę vertę turintis parkas 103,95 104,45 Medžiai, krūmai Ąžuolas Galiūnas Karvelių ąžuolas Nevėžio dvikamienis ąžuolas Šilagirio pušis Liepa Motinėlė Žiegždrių liepa Žiglos maumedis Dubravos Dvyniai Regioniniai parkai Kauno marių regioninis parkas 5283,37 9886,48 Panemunių regioninis parkas 295,20 10162,98 Biosferos poligonai Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas 4418,77 4418,77 Labūnavos miško biosferos poligonas 734,13 3978,01 Padauguvos miško biosferos poligonas 5782,60 5782,60

„Natura 2000“ teritorijos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Dubysos upė žemiau Lyduvėnų 121,15 1051,80 Dubravos sengirė 119,52 119,52 Gelnų miškas 0,00 234,13 Jiesios upė ir jos slėniai 249,78 447,60 Kamšos miškas 315,65 321,18 Kauno marios 4870,67 9019,77 Naujosios Fredos fortas 5,83 5,83 Nemuno upė Panemunių regioniniame parke 56,08 952,94 Neries upė 219,93 2398,52 Nevėžio žemupys 1063,34 1092,07 Padauguvos miškas 734,91 734,91 Pakarklės miškas 239,37 239,37 Ringovės miškai 214,68 214,68 Žagariskių fortas 6,32 6,32 Babtų-Varluvos miškai 348,75 348,75 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Babtų-Varluvos miškai 4418,77 4418,77 Dubysos upės slėnis 103,97 1117,02 Kauno marios 4508,40 8293,47 Labūnavos miškas 734,13 3978,01 Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų 886,72 3532,01 Nevėžio upės slėnis 1153,60 1153,60 Novaraistis 366,51 826,80 Padauguvos miškas 5782,60 5782,60 Informacijos šaltinis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Rezervatai Dubravos rezervatinė apyrubė skirta išsaugoti ir tirti moksliniu požiūriu vertingus gamtinius kompleksus užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą. Apyrubėje nustatyta konservacinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nutraukiant joje ūkinę veiklą. Rezervatinė apyrubė yra santykinai nedidelio ploto gamtinis rezervatas (120 ha). Ji įsteigta siekiant išsaugoti natūralią 30 ha ploto aukštapelkę, brandžius ir našius pušies ir eglės medynus. Čia daugybė virtelių ir sausuolių. Jokia ūkinė veikla nevykdoma nuo 1962 m. Per įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas , su pakeliui išdėstytais informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai.

Regioniniai parkai Rajono biologinė įvairovė saugoma trijuose regioniniuose parkuose: Kauno marių (didesnėje rajono teritorijos dalyje), Panemunių ir Dubysos (teritorijos ruoželiuose). • Kauno marių regioninis parkas. Parkas įsteigtaa 1992 m., siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, jo gamtines ekosistemas, didžiąsias atodangas, kultūros vertybes, jas tinkamai tvarkyti. Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijų. Plotas – 9869 ha. 33,5 % užima miškai, 53 % - vandens telkiniai, 10,5 % - žemės ūkio naudmenos, 1,5 % - užstatytos teritorijos, 0,3 % - kitos paskirties teritorijos. Svarbiausias Kauno regioninio parko akcentas yra Kauno marios. Jos atsirado 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. • Panemunių regioninis parkas yra Jurbarko, Šakių ir Kauno r. teritorijose, užima 10546,65 ha. Teritorijoje yra 25,5 % miškų, 13,4 % vandens telkinių, 42,8 % žemės naudmenų ir t.t. Nedidelė dalis RP esančio Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio (122 ha) patenka į Kauno rajono teritoriją. Regioniniame parke dar yra Velniaravio rezervatas, Nemuno, Nykos ir kiti draustiniai, keturios Natura 2000 teritorijos. • Dubysos regioninis parkas yra įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Dubysos erozinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parkas apima 11547 ha teritoriją. Teritorijoje 8,3 proc. sudaro rekreacinės, 5,6 ekologinės apsaugos prioriteto, 86 proc. konservacinės ir 0,1 proc. gyvenamosios paskirties žemė. Šis regionins parkas yra ypač mėgstamas vandens turistų, plaukiančių Dubysos upe.

Draustiniai Tai konservacinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomas ir tiriamas ne visas gamtinis kompleksas kaip rezervatuose, o tik pavieniai jo elementai. Viso Kauno rajono teritorijoje yra 17 draustinių, iš kurių 13 yra valstybiniai, o 4 yra regioninių parkų teritorijoje. • Novaraisčio ornitologinis draustinis yra Kauno, Šakių ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje. Tai buvusio apleisto durpyno vietoje susiformavęs didele buveinių įvairove pasižymintis gamtinis kompleksas. Jo plotas 827 ha. Zapyškio seniūnijoje stebimos paukščių sankaupos. Draustinis priskirtas paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (Natura 2000). Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti paukščių perėjimo ir poilsio per migracijas vietą pietvakarių Lietuvoje. Stebėjimui įrengta minimali infrastruktūra: automobilių stovėjimo aikštelė, paukščių stebėjimo bokštas . Įsteigtas 1988 m. Ši vieta puikiai žinoma ne tik mokslininkams ir biologams, bet ir gamtos bei paukščių mylėtojams • Arlaviškių ornitologinis draustinis y ra Taurakiemio sen. Kauno marių regioninio parko ribose. Plotas 11 ha. Jį sudaro salelės apaugusios krūmynais. Draustinis – Natura 2000 tinklo buveinių apsaugai svarbios teritorijos ribose. Draustinio tikslas – išsaugoti Raudonojoje knygoje įrašytas paukščių rūšis: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas bei kitas saugotinas paukščių rūšis (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, remezas, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairias ančių rūšis). • Žagariškių (I), Naujosios Fredos (III) fortų teriologiniai draustiniai – Natura 2000 tinklo buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Sąnašos ir Karkazų teriologiniai draustiniai. Iš Žagariškių ir Naujosios Fredos teriologiniai draustiniai patenka į penketuką svarbiausių Lietuvos žiemaviečių, tinkančių šikšnosparniams – kūdriniam pelėausiui ir europiniam plačiaausiui. Fortų teritorijoje ūkinė veikla nevykdoma. Pažintines ekskursijas turėtų organizuoti tik specialistai. Savarankiškas lankymasis fortuose turėtų būti apribotas iki minimum, žiemos metu – draudžiamas. • Dubysos ichtiologinis draustinis yra Kauno (Čekiškės ir Vilkijos seniūnijų ribose) be Jurbarko ir Raseinių rajonų teritorijoje. Tai Dubysos upės atkarpa iki žiočių (29,4 km). Plotas 29,4 ha. Saugomos žiobrių nerštavietės. • Karklės ichtiologinis draustinis y ra Raudondvario seniūnijoje netoli Bubių. Plotas – 2,5 ha. Teritorija – 2,5 km. Karklės upelio ruožas. Saugomos upėtakių nerštavietės. • Nerėpos entomologinis draustinis u žima 27 ha ploto Nerėpos upelio slėnio atkarpą netoli Kulautuvos. Saugoma vienintelė Lietuvoje kalninių apsiuvų populiacija.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Ringovės entomologinis draustinis Vilkijos seniūnijoje Nemuno ir Ringovės upelio slėnių 209 ha ploto. Saugomos pietinių drugių rūšių populiacijos ir jų biotopai. • Paštuvos botaninis draustinis įkurtas slėnyje tarp Vilkijos ir Bubių. Plotas apie 240 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti Vidurio Lietuvos lygumų geobotaninio rajono miško augalijos kompleksą Nemuno šlaituose su retų rūšių augalų augimvietėmis. • Arlaviškių botaninis draustinis y ra Kauno marių regioniniame parke. Plotas – 116 ha. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti marių šlaituose augantį kadagyną, natūralių miškų likučius ir naujuosius marių pakrančių želdinius. • Kamšos botaninis-zoologinis draustinis į steigtas dar 1960 m. Plotas 316 ha Nemuno šlaituose Kamšos miške Ringaudų seniūnijoje. Saugoma įvairiarūšė augalija (tuščiaviduris Rūtenis, paprastoji gebenė, meškinis česnakas ir dar daug retų augalų), daug vabzdžių ir paukščių rūšių. • Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis yra Kauno marių regioninio parko ribose. Jo plotas apie 260 ha. Užliejamose pievose saugomos retų rūšių augalų buveinės bei paukščių perėjimo vietos. • Lapių geomorfologinis draustinis yra Lapių seniūnijoje. Plotas 1108 ha. Draustinis išsidėstęs moreniniame gūbryje, gausiai išvagotame raguvomis. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti moreniniame gūbryje susiformavusio erozinio raguvyno išlikusius fragmentus. • Aluonos hidrografinis draustinis apima Aluonos upės ir slėnio atkarpą. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis formomis vidutiniškai vingiuotą Aluonos žemupį bei vidurupį Visas draustinio plotas 193 ha. • Palemono gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti ir eksponuoti XV a. ir XX a. pradžios gynybinių įtvirtinimų kompleksą, atkurti ir sutvarkyti technikos ir architektūros bei archeologijos paminklų teritoriją. • Jiesios kraštovaizdžio draustinis. Jo dalis yra Kauno miesto dalis Garliavos ir Rokų seniūnijų ribose. Plotas 447 ha. Draustinis įsteigtas 1960 m. saugomas Jiesios upės slėnio kraštovaizdis su raiškiomis kvartero sluoksnių atodangomis, eroziniais šlaitais ir krantais. Taip pat saugoma nemažai rūšių orchidinių šeimos augalų, turtinga entofauna. • Liekės kraštovaizdžio draustinis. Dalis yra Zapyškio seniūnijoje, dalis Šakių r. teritorijoje. Plotas 196 ha. Saugomas Liekės upelio erozinio slėnio kraštovaizdis. • Nevėžio kraštovaizdžio draustinis u žima 1125 ha plotą. Saugomas erozinio senslėnio tipo Nevėžio upės slėnio kraštovaizdis bei retųjų augalų bendrijos, stepinės pievos ir kt. Priskirtas Natura 2000 ekologinio tinklo paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. • Kauno marių kraštovaizdžio draustinis a pima miškų dalis prie Samylų, Gervėnupio, Viršužiglio ir Gastilionių (Kaišiadorių raj.), prie jų esančias marių pakrantes, įlankas, iškyšulius. Saugoma artima natūraliai gamtai Kauno marių centrinė erdvė su Nemuno slėnio aukštais šlaitais. Plotas 3280 ha. • Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio grožį bei gamtos ir kultūros vertybes kaip mokslo, rekreacijos ir sveiko miesto išteklius; išsaugoti neapstatytą natūralų Nemuno slėnį kaip mikroklimatinę ir aerodinaminę žaliąją juostą ir migracinį miesto gamtinio karkaso koridorių; išsaugoti Nemuno ir Nevėžio upių šlaitų bei slėnių želdinius kaip miesto žaliųjų plotų sistemos dalį. • Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis yra Panemunių regioninio parko teritorijoje. Kauno rajono teritorijoje yra tik nedidelė jo dalis – 122 ha.

Biosferos poligonai • Babtų-Varluvos biosferos poligonas įsteigtas 2005 m. Jo paskirtis yra išsaugoti Babtų-Varluvos miškų ekosistemą, ypač vidutinio ir baltnugario genio populiacijas, vykdyti stebėseną, tyrimas ir t.t. • Padauguvos biosferos poligonas įsteigtas 2005m. Paskirtis yra išsaugoti Padauguvos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti tripirščio genio ir baltnugario genio populiacijas. • Labūnavos miško biosferos poligonas įsteigtas 2005 m. jos paskirtis išsaugoti Labūnavos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje.

Natura 2000 teritorijos

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) 1. Kauno marios – teritorijos kodas LTKAUBOO8. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Kauno marių RP ribomis, išskyrus parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcinės zonos. Čia saugomi juodasis peslys, tulžys, plovinė vištelė, migruojančių jūrinių erelių. 2. Babtų-Varluvos miškai – teritorijos kodas LTKAUB006. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Babtų- Varluvos miškų biosferos poligono ribomis. Saugomi vidutinis ir baltnugaris geniai. 3. Nevėžio upės slėnis – teritorijos kodas LTKAUB004. Saugoma griežlė.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4. Padauguvos miškas - teritorijos kodas LTKAUB005. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Padauguvos miško biosferos poligono ribomis. Saugomi baltnugaris ir tripirštis geniai. 5. Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Smalininkų ir Kulautuvos - teritorijos kodas LTKAUB001. Tai yra Nemuno upės apsaugos zonos dalis, Panemunių regioninio parko dalis. Saugoma: mažoji žuvėdra. 6. Novaraisčio ornitologiniam draustiniui suteiktas Šakių r. Teritorijos kodas (LTSAKB001), tačiau dalis draustinio yra Kauno r. Teritorijoje. Čia paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Novaraisčio ornitologinio draustinio ribomis, o saugoma vertybė – migruojančių gervių ir kitų vandens paukščių sankaupų vieta. 7. Labūnavos miškas yra Labūnavos miško biosferos poligono teritorijoje, suteiktas Kėdainių rajono kodas LTKEDB001, tačiau dalis yra Kauno r. Kauno miškų urėdijos teritorijoje, saugomi mažieji ereliai rėksniai. 8. Dubysos upės slėnis (teritorijos kodas LRRASB001, priskirtas Raseinių r. ir užima dalį Dubysos regioninio parko, Dubysos ichtiologinio draustinio, Dubysos upės apsaugos zonos ir Panemunių regioninio parko Jurbarko, Raseinių bei Kauno r. teritorijoje. Čia saugomi griežlė ir tulžys.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) 1. Dubdavos sengirė – ribos sutampa su Dubravos rezervatinės apyrubės ribomis, saugoma vertybė – buveinė. 2. Dubysos upė žemiau Lyduvėnų – iš dalies Kauno r. Ribose, daugiau – Raseinių ir Jurbarko r. Patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio ir Dubysos regioninio parko teritoriją. Plotas 1052 ha, saugoma vertybė. 3. Kamšos miškas – ribos sutampa su Kamšos botaninio-zoologinio draustinio ribomis. Plotas 321 ha; saugoma vertybė. 4. Kauno marios – ribos sutampa su Kauno marių RP ribomis, išskyrus dalį rekreacinės, žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas. Iš dalies yra Kaišiadorių r. 5. Nevėžio žemupys – saugoma vertybė – buveinės. Plotas – 1092 ha. 6. Ringovės miškai – ribos sutampa su Ringovės entomologinio draustinio ribomis. Plotas 215 ha, saugoma vertybė – buveinės. 7. Neries upė – Kauno rajone tik nedidelė atkarpa, didžioji dalis buveinės yra Švenčionių r., Vilniaus m., Trakų, Kaišiadorių, Širvintų bei Jonavos r., dalis patenka į Neries ir Verkių regioninius parkus. Bendras plotas 2168 ha. Saugoma vertybė – buveinė. 8. Babtų-Varluvos miškai – teritorijos kodas LTKAUB006. PAST ribos sutampa su patvirtintomis Babtų- Varluvos miškų biosferos poligono ribomis. 9. Pakarklės miškas – yra Paštuvos botaniniam draustinyje. Plotas – 239 ha. 10. Padauguvos miškas - yra Padauguvos biosferos poligone. Jo plotas yra 734 ha. 11. Nemuno upė – Panemunių regioniniame parke - plotas savivaldybėje – 56 ha. 12. Jiesios upė ir jos slėniai . 13. Žagariškių (I) fortas . 14. Naujosios Fredos (III) fortas

Gamtos paveldo objektai: Jie gali būti atskiri arba sudaryti grupes – tai kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Paveldo objektų tvarkymą ir naudojimą nustato šių objektų reglamentai. Pirmieji gamtos paminklai Lietuvoje įteisinti (išskirtiniai medžiai) tik 1960 m. Vėliau gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, atodangos ir kt. objektai. 1985-1987 m. visi jie suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paveldo objektus. Nuo 2001 m. priėmus LR saugomų teritorijų pakeitimo įstatymą, saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo saugomais gamtos paveldo objektais. 1. Karalgirio akmuo. Yra Babtų seniūnijos Karalgirio kaime. Matmenys 2,2 x 2 x 2,2 m. Jo radvietė buvo Karalgirio girioje, bet vėliau atsidūrė kaimo ganykloje. Gamtos paminklu paskelbtas 1974 m., o 1985 m. įtrauktas į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (geologinių) sąrašą. 2. Stavidvario (Drąseikių) atodanga. Yra Lapių girininkijos 137 kvartale, Drąseikių kaime, dešiniajame Neries krante. Jos ilgis 100 m., aukštis 33 m. Geologiniu gamtos paminklu paskelbta 1964 m. 1985 m. įtraukta į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (geologinių) sąrašą. 3. Žiegždrių atodanga. Yra Dubravos EMMU ir Kauno marių regioninio parko teritorijoje 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo. Atodangos aukštis 22 m., ilgis apie 400 m. 4. Kalniškių konglomeratų atodanga. Yra Dubravos EMMU teritorijoje, Žiegždrių miške. Tai 8 m. aukščio ir 400 m. ilgio marių šlaitas.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

5. Dubravos dvyniai. Yra Dubravos EMMU teritorijoje Šilėnų miško 79 kvartale. Labai glaudžiai suaugę pušis ir ąžuolas. Pušies aukštis apie 32 m., ąžuolo – 28 m. Gamtos paminklu paskelbti 1971 m. Įtraukti į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (botaninių) sąrašą. 6. Liepa „Motinėlė“. Yra Zapyškio seniūnijos Braziukų kaime. Jos skersmuo 2,3 m., o aukštis 26 m. Spėjamas amžius – 300 m. Gamtos paminklu paskelbta 1960 m. Įtraukta į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (botaninių) sąrašą. 7. Žiegždrių liepa – Samylų seniūnijos teritorijoje. Savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto statusas suteiktas 2005 m. 8. Karvelių ąžuolas – yra Ringaudų sen. Pyplių kaime, prie Kamšos miško botaninio-zoologinio draustinio. Gamtos paminklu paskelbtas 1968 m. 9. Šilagirio pušis – Zapyškio sen. Dubravos EMMU Šilagirio miško 37 kvartale. Kamieno skersmuo 85 cm, aukštis 30 m. Gamtos paminklu paskelbta 1960 m. 10. Ąžuolas galiūnas – Bakšių miške, Babtų sen. 11. Nevėžio dvikamienis ąžuolas – Babtų sen. Dasiūnų kaime. 12. Milžinkapio pušis – Alšėnų sen. Girininkų I kaime, netoli Alksnos miško. 13. Žiglos maumedis - saugomas gamtos paveldo objektas Kauno marių regioniniame parke , Kauno rajone , Viršužiglio miške. Valstybės saugomu paskelbtas 2008 m. 14. Akmuo Gaidelis – Neries upėje stūgsantis riedulys . 2.1.2 Želdiniai

Želdiniai yra labai svarbus išteklius vystant turizmą, kadangi juose švaresnis oras, didelės erdvės ekstensyviai rekreacijai (grybavimui, uogavimui, stovyklavimui, pažintiniam turizmui, medžioklei). Akmenės rajonas patenka į Kauno marių ir Panemunės regioninius parkus, kurie pasižymi ne tik gamtos grožiu, bet ir gausūs lankytinų vietų. Kauno rajonas yra reikšmingas savo trimis, valstybės saugomais, parkais: Girionių, Raudondvario ir Obelynės.

• Girionių parkas užima 104,45 ha ploto ir yra pats didžiausias Lietuvoje peizažinis parkas įkurtas kalvotoje vietovėje Kauno marių kairiajame krante šalia Girionių gyvenvietės, Samylų sen. Parkas pradėtas sodinti dar 1960 m. pagal projektą, parengtą architekto A.Tauro, talkinant prof. T.Ivanauskui, M.Lukinui. Parke auga 360 retų introdukuotų spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų rūšių. • Obelynės parkas. Botaniniu požiūriu vertingas parkas pradėtas kurti 1920 m. šalia Ringaudų kaimo. Obelynės vardas kilo nuo griovos pavadinimo, kurioje augo obelys. Parkas yra Kamšos botaninio- zoologinio draustinio teritorijoje. Parke įsikūrusi prof. T.Ivanausko sodyba. Parko augmenija – viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurią sudaro daugiau kaip 300 rūšių lapuočiai: įv. formų ąžuolai, beržai, bukai, lazdynai, 6 rūšių riešutmedžiai, šilkmedžiai, hortezijos, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai. Obelynėje auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja. • Raudondvario parkas yra Raudondvario miestelyje ant Nemuno ir Nevėžio krantų. Užima apie 13 ha. Parką 1832 m. įkūrė B.Tiškevičius. Dabar parkas renovuotas, įveista naujų želdinių. Valstybės saugomu paskelbtas 1958 m. 2.1.3 Vandens telkiniai

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje vandenys užima maždaug 5 proc. teritorijos. Kauno rajone nėra ežerų, bet gausu upių, upelių ir užtvankų – rajone teka net trys didžiausios Lietuvos upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis, prateka Dubysa ir Jiesia. Užtvenktas Nemunas sukuria Kauno marių vandens telkinį. Kauno rajoną kerta nacionalinės vandens turizmo trasos prie kurių numatyta plėtoti infrastruktūrą.

2.2 lentelė. Vandens turizmo trasos Kauno rajone Vandens telkinio pavadinimas Trasos/maršruto pavadinimas Trasos/maršruto atkarpa pakrantėmis, km Suplanuotos trasos Nemunas Kauno m.- Jurbarko raj. 33,7 Nemunas Kauno m. (Akademijos mstl.) – Šakių raj. 22,1 Nevėžis Kauno m. (Romainiai)–Kėdainių raj. 16 Neris Kauno m. –Kaišiadorių raj. ~5 Perspektyviniai maršrutai Kauno marios Kauno marių regioninio parko trasos 32 Neris –Jonavos raj. ~11

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Nevėžis Raudondvaris –Kėdainių raj. 26,3 Dubysa Dubysos 7

Nemuno upe yra leidžiama motorizuotų vandens transporto priemonių veikla, keliavimas pramoginėmis ir keleivinėmis transporto priemonėmis būtų labai skatintintinas ir dėl nuostabaus karštovaizdžio, ir dėl viešosios turizmo infrastruktūros (Vilkijos perkėla, keturios prieplaukos 2.3 lentelė).

2.3 lentelė. Vandens turizmo prieplaukos Kauno rajone Eil. Įregistravimo Prieplaukos pavadinimas ir adresas Prieplaukos paskirtis Nr. data 1 2009-09-15 „Zapyškio mobili“, Zapyškio mstl., Zapyškio sen., Kauno rajonas Keleivinė ir pramoginių laivų 2 2010-06-15 „Kulautuvos mobili“ , Kulautuvos mstl., Nemuno dešinysis krantas Keleivinė ir pramoginių laivų „Vilkijos mobili“, dešinysis Nemuno upės krantas, Vilkija, ties Vydūno 3 2010-10-22 Pramoginių laivų al. 4 2009 m. „Raudondvario plieplauka” Nevėžio upės dešiniajame krante Kauno raj. Keleivinė ir pramoginių laivų

2.2. Kultūros ištekliai

Kultūros ištekliai yra labai svarbūs turizmo plėtrai, nes Lietuvoje dažniausiai juos lanko vietiniai ir užsienio turistai. Išskirtinė vertė kultūriniams ištekliams yra patvirtinama suteikiant nekilnojamojo ar kilnojamojo kultūros paveldo objekto statusą. Teritoriniame planavime yra nagrinėjami tik su teritorija susiję objektai, t.y. nekilnojami kultūros paveldo objektai. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti ankstesnių kartų pastatytų, įrengtų, sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba pritaikant naudoti jas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu. Tokiu būdu kultūros paveldo objektai turėtų būti naudingi naudotojams, kartu užtikrinant optimaliausią kultūros vertybių panaudojimą kultūriniam turizmui. Kultūros paveldo departamento duomenimis Kauno rajono savivaldybėje į Lietuvos Respublikos Kultūros nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (www.kpc.lt) įtraukti 179 objektai, 89 iš jų jau paskelbti valstybės saugomais. Svarbiausi Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Vidurio Lietuvos regiono, bet nacionaliniu mastu. Turizmo plėtra yra labai gera priemonė padėti išsaugoti, o dažnai net ir atkurti sunykusias kultūrines vertybes pritaikant jas rekreacinėms reikmėms. Kauno rajone yra gana daug ir įvairių kultūrinių išteklių, kurie iš esmės gali įtakoti turizmo plėtrą rajone. Tai Vilkijos miestelio istorinė dalis su archeologijos vertybėmis, Raudondvario buv. dvaro sodyba su parku, Zapyškio bažnyčia, dalis Kauno tvirtovės gynybinių objektų – fortų: I, III, Marvos, Domeikavos fortai, blindažai – slėptuvės, įtvirtinimų linijos su betoniniais statiniais, piliakalniai Nemuno slėnyje: Pyplių, Jadagonių, Ringovės, Butvilonių, Neries slėnyje – Lentainių , Karmėlavos, Lepšiškių, Šančių, Nevėžio slėnyje – Piepalių, Vykūnų, Bernatonių ir pan. 2.2.1 Bažnyčios

Turistai dažnai lanko vietos bažnyčias, kurių Kauno rajone yra 25 ir jos yra vienas iš pagrindinių traukos centrų: 1. Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia stovi Babtų miestelyje, Nevėžio kairiajame krante, 1 km į vakarus nuo Kauno - Ariogalos kelio. Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos filija . 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Per 1830 m. miestelio gaisrą sudegė ir bažnyčia. 1845 m. patvirtintas medinės bažnyčios projektas. Parapijiečių lėšomis ir klebono Mykolo Petroševičiaus rūpesčiu 1853 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia 2. Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Braziūkų kaime, 8 km į vakarus nuo Ežerėlio . Braziūkų gyventojai 1932 m. pasistatė medinę bažnyčią ir kleboniją (bažnyčia pašventinta gruodžio 6 d.). 1934 m. įkurta parapija. Bažnyčia stačiakampio plano, su stačiakampe apside ir 2 šoninėmis zakristijomis , dvibokštė. Šventoriuje yra kapinės. Tvora medinė. 3. Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia stovi Čekiškės miestelyje, prie Beržtupio (Lašišos intako). Turi klasicizmo bruožų. Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone ). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. 1805 m. prie bažnyčios buvo prieglauda - ligoninė.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. Bažnyčia 1935 m. perstatyta. Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, bazilikinė , su šoniniais priestatais ir bokštu. Vidus 3 navų . Šventoriaus tvora akmenų mūro, su metalinių grotelių vartais. Jo kampe stovi mūrinė varpinė. 4. Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčia stovi Domeikavoje . Pradėta statyti 1993 m 5. Ežerėlio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Ežerėlio mieste, 20 km į vakarus nuo Kauno ir 5 km į pietus nuo Zapyškio . 1992 m. nupirktas vaikų darželis, jame įrengta bažnyčia, Zapyškio parapijos filija . 1992 m. balandžio 19 d. (per Šv. Velykas ) atlaikytos pirmosios Šv. Mišios. 1994 m. įkurta parapija. 6. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Garliavoje , prie Kauno -Marijampolės kelio. Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos ) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 m. rugpjūčio 15 d. buvo įkurta ir Garliavos parapija, o Jonučiuose liko parapijos kapinės (dab. Jonučių kapinės ). Po 1882 m. klebono Petro Budzeikos rūpesčiu bažnyčia padidinta, primūrytos dvi koplyčios . XX a. pradžioje veikė Gyvojo rožančiaus brolija . 1905 m. įsteigta parapijos biblioteka. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. Per Pirmąjį pasaulinį karą vykstant mūšiams išsprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia suremontuota. Iki 1924 m. įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Bažnyčia klasicistinė , stačiakampio plano, dvibokštė, su 2 zakristijomis . Aukštos mūrinės šventoriaus tvoros kampuose yra koplyčios. 7. Ibėnų sentikių cerkvė – rusų stačiatikių (sentikių ) cerkvė Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje , Didžiųjų Ibėnų kaime. Medinė, stačiakampio plano, su bokšteliu, dengta skardiniu stogu . Po Lietuvos – Lenkijos sukilimo į Didžiuosius Ibėnus atkeldinta kolonistų iš Rusijos. Jiems aptarnauti 1864 m. pastatyta cerkvė. 1890 –1895 m. suremontuota. Buvo išpuošta ikonomis , darytomis baltarusių dailininkų, tačiau daugelis jų vėliau pavogta. 8. Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovėjo Kampiškių kaime. Pastatyta XVIII a. 2-ojoje pusėje. Nuo 1782 m. ji priklausė Rumšiškių parapijai. XIX a. aptarnaudavo daugiausia Aukštosios Panemunės kunigai. Kampiškių parapija įkurta 1909 m. Jai priklausė 8 kaimai. Pirmasis klebonas, klebonavęs čia 1909 –1938 m., buvo Juozas Bridžius . Po jo mirties, 1938 –1941 m. Kampiškėse klebonavo Leonas Klimas . 1938 m. parapija apjungė 1401 parapijietį, priklausė Garliavos dekanatui . 1956 –1959 m. Kampiškes užliejus Kauno marioms parapija perkelta į Šlienavą , pati bažnyčia nugriauta, o iš jos rąstų pastatyti Viršužiglio kultūros namai. Vėliau, 1990 –1995 m. Kampiškių bažnyčią atmenant pastatyta Viršužiglio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia . 9. Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia stovi Karmėlavos miestelyje, prie kelio A6 Kaunas - Zarasai – Daugpilis. Savo forma primena gyvenamąjį namą. Šventoriaus vartai yra architektūros paminklas. Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1521 m. Karmėlavos seniūnas Simonas Sirutis 1529 m. jai paskyrė žemės. Maskvos kariuomenė 1655 m. sunaikino Karmėlavos bažnyčią. Įrengta laikina. Bažnyčia 1674 m. dar nebuvo atstatyta; vėlesnė pastatyta 1768 m. Vyskupijos vadovybė 1909 m. pabaigoje bažnyčią uždarė. Lietuvių katalikių moterų draugija Karmėlavoje 1918 m. įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą. Sudegusios bažnyčios vietoje 1919 –1921 m. pastatyta nauja. Klebono A. Žilinsko iniciatyva bažnyčia 1937 –1939 m. gerokai remontuota, ištiesintas pasviręs bokštas. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1945 m. įrengta medinė, savo forma primenanti vienaaukštį gyvenamąjį namą. Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriuje išliko mūriniai vartai. 10. Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Kulautuvoje . Liaudies architektūros formų. Iki 1940 m. buvo vadinama Kulautuvos Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia, parapija taip vadinama ir dabar. Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su žemesne penkiasiene apside . Vidus 3 navų , atskirtų kolonomis . Šventoriuje palaidotas Kulautuvos klebonas Gustavas Gudanavičius (1911–1991). 2012 m. bažnyčią nuniokojo gaisras – sudegė pastato vidus su ten buvusiais unikaliais, iš medžio drožinėtais paveikslais, taip pat sunaikinta pusė stogo. Nenukentėjo šalia stovinti varpinė. Įtarta, kad bažnyčia buvo padegta, apliejus jos sienas degiu skysčiu. 11. Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Lapių gyvenvietėje, Neries dešiniajame krante, prie Kauno -Šėtos kelio. 1639 m. Žemaičių kaštelionas Adolfas Lackis ir žmona Joana Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą; įkurta parapija. Vėlesni Lapių savininkai bažnyčios nerėmė. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija . 1755 m. atimtas ir Masteikių kaimas. 1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Bažnyčia turi renesanso architektūros bruožų, tačiau presbiterijos arka primena gotiką . Pamatai: akmens mūro. Sienos: molio plytų mūro, tinkuotos. Stogas: dvišlaitis, medinės konstrukcijos, dengtas skarda. Bažnyčia beveik kvadratinio plano, trinavė , halinė. Pagrindinis fasadas

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

simetriškas. Ašyje išsikiša bokštas, kurio viršutinis tarpsnis yra medinis. Arka atskiria presbiteriją. Bokšto apatinį tarpsnį dengia kryžminiai skliautukai. Altoriai XIX a. neobarokinių formų. 12. Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia stovi Margininkų kaime, 16 km į pietryčius nuo Kauno . Pastatyta iki 1871 m. Liaudies architektūros formų. Margininkuose iki 1871 m. pastatyta medinė koplyčia . Joje švęsti Šv. Jurgio , Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai. 1924 m. įkurta parapija, koplyčia suremontuota, pertvarkyta į bažnyčią. Kaimo gyventojai parapijai skyrė 10 ha žemės. Bažnyčia liaudies architektūros formų, su trisiene apside , šonine zakristija , bokšteliu. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame stovi medinė varpinė. 13. Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Panevėžiuko kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių plento, prie Strebuko ir Striūnos santakos, Nevėžio slėnio dešiniajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1743 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija . Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija. Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi klasicizmo bruožų. Viena iš dviejų trikampio plano mūrinė Lietuvos bažnyčia (kita yra Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia ). Šventoriuje stovi varpinė. 14. Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia stovėjo Paštuvos kaime, Nemuno dešiniajame krante, 5 km į pietus nuo Vilkijos . Liaudies architektūros formų. Paštuva 1643 –1842 m. priklausė Kauno vienuolėms benediktinėms. Greičiausiai tada buvo pastatyta ir koplyčia . Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1923 m. Bažnyčia buvo stačiakampio plano, vienabokštė, su penkiasiene apside . Prie jos iš šono prišlieta zakristija . Šventoriuje išlikusi dviejų aukštų medinė varpinė ir medinis ornamentuotas kryžius. 15. Pažėrų kaime (Alšėnų sen. , Kauno raj. ) stovi dvi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios – senoji ir naujoji. Jos nutolusios viena nuo kitos apie 330 m. Senojoje bažnyčioje (ji dar pavadinama „žiemine“) tikintieji renkasi šaltuoju metų laiku. 17. Senoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia stovi Pažėruose, 5 km į šiaurę nuo Veiverių , prie Kazlų Rūdos -Garliavos kelio. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Apie 1795 m. pastatyta koplyčia . Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, yra stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir žema zakristija. Bažnyčia buvo remontuota ir tobulinta ne kartą, dėl ko ilgainiui susiformavo statinys su keturiais skirtingo aukščio tūriais. 18. Naujoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia . Statyti naują plytų mūro bažnyčią ruoštasi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą , tačiau pradėta už parapijos gyventojų paaukotas lėšas tik 1936 m.. Statyba liko neužbaigta. Nuo 1967 m. bažnyčią savo reikmėms naudojo vietinis kolūkis (čia buvo įrengtas grūdų sandėlis). Nuo 1992 m. jos statyba tęsta. Dar ne visai užbaigta bažnyčia 1997 m. pašventinta. Tai savitas, dinamiškos kompozicijos , racionalios architektūros kūrinys. Naujosios bažnyčios planas yra graikų kryžiaus formos. Naujoji bažnyčia yra dviejų bokštų, su aukštai iškelta apside. Pagrindinę statinio erdvę dengia kupolas . Šventorių juosia surenkamų konstrukcijų ažūrinė betoninė tvora. Pažėrų parapijos 100-čio jubiliejų žymi šventoriaus kampe pastatytas medinis kryžius ir atminimo lenta. 19. Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia stovi Raudondvario kaime, Nevėžio slėnio dešiniajame krante, prie Kauno -Jurbarko kelio. Istoristinė , turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų. Daug sakralinio meno kūrinių. Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia . Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija . Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija, kuriai priskirta dalis Vilkijos bei Kauno parapijų kaimų. 1852 –1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčia 1915 m. sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti 1927 m. Mūrinė bažnyčia 1930 –1938 m. atstatyta. Į bažnyčią 1944 m. pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Bažnyčia istoristinė , turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano (53 × 27 m), bazilikinė , dvibokštė. Vidus 3 navų , atskirtų pilioriais . 20. Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Šlienavos gyvenvietėje, 1,5 km į pietryčius nuo Kauno marių , 7 km į rytus nuo Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios . Tradicinio gyvenamojo namo formos. Kampiškėse (buvęs kaimas Nemuno kairiajame krante) ir Šlienavos kaimo kapinėse XVIII a. ir XIX a. 2-ojoje pusėje stovėjo koplyčios . Nuo 1895 m. Šlienavos koplyčia neminima. Kampiškių koplyčia 1909 m. tapo parapine bažnyčia. Parapija iš užlieto Kampiškių kaimo į Šlienavą perkelta 1959 m., prieš užtvenkiant Kauno marias . 1999 m. bažnyčia vėl rekonstruota. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, su bokšteliu. 21. Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia stovi Tabariškių kaime, 7,5 km į vakarus nuo Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios . Tradicinio gyvenamojo namo formos. Šalia veikia Tabariškių kapinės . Per 1922 m. žemės reformą būsimai parapijai skirta 8 ha žemės. 1926 m. įkurta parapija. 1927 –1928 m. pastatyta bažnyčia. Pirmasis klebonas Vincentas Kizlaitis pastatė varpinę, sutvarkė ūkinius trobesius, padidino bažnyčią. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių kareiviai bažnyčioje sušaudė diakoną Vaclovą

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Stulginskį. 1980 m. ji suremontuota. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside , prieangiu, 2 zakristijomis . Šventoriaus tvora medinių statinių. 22. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Vandžiogalos miestelyje, Urkos (Barupės kairiojo intako) kairiajame krante. Liaudies architektūros formų. Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią 1817 m. bažnyčia sudegė. 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Klebonas bažnyčiai 1880 m. pristatė bokštą ir varpinę. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų . Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė. 23. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia stovi Vilkijoje . 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. 1601 m. bažnyčiai skirta vieta miestelyje su 14 sodybų. 1606 m. įsteigta parapinė mokykla. Manoma, kad 1721 m. bažnyčia sudegė ir buvo atstatyta. 1730 ar 1731 m. ji vėl sudegė (pastatyta laikina). 1732 m. bažnyčiai skirtas didesnis žemės sklypas prie klebonijos. Nauja bažnyčia pastatyta 1751 m. 1808 m. miestelio plane pažymėta bažnyčia su bokšteliu ir kapinių koplyčia (Vilkijos pietuose, netoli Nemuno ). 1892 m. bažnyčia sudegė. 1901 –1908 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia. Po Pirmojo pasaulinio karo veikusi pavasarininkų kuopa turėjo biblioteką. Bažnyčia neogotikinė , lotyniško kryžiaus plano, su daugiasiene apside , dvibokštė. Vidus 3 navų . Šventoriuje 1960 m. pastatytas tautodailininko J. Mikutaičio medinis koplytstulpis. 24. Viršužiglio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia stovi Viršužiglio kaime, 15 km į rytus nuo Kauno . Aukštosios Panemunės parapijos filija . 1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija , o praplėtus koplyčią pastatyta Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia . Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia, nepaisydama per Lietuvą nuskambėjusių kampiškiečių protestų, bažnyčią nugriovė, o jos medžiagas išgabeno į Šlienavos kaimą. Atgavus nepriklausomybę, 1990 –1995 m. Viršužiglyje šalia kapinių už kaimo bendruomenės lėšas buvo pastatyta koplyčia. Koplyčia stovi aukščiausioje kapinių vietoje prie svarbiausių takų sankirtos, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus, o šoniniu - į kelią. Vienabokštė, pseudobazilikinė, planas kryžiaus formos su išsikišusiomis į šonus zakristijomis , užbaigtas trisiene apside . Statinio tūris darnių proporcijų. Pagrindinė fasado kompozicija netradicinė - grakštus bokštas, dengtas keturšlaičiu stogeliu, su kylančiomis fasado plokštumomis. Tęsinyje pridengtos grotelėmis angos juosia bokšto viršų. 25. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Zapyškio miestelyje. Senoji bažnyčia yra gotikinės architektūros paminklas, saugojamas ir globojamas valstybės. Naujoji bažnyčia pastatyta 1942 m. gretimuose Kluoniškiuose . Ant dovanotos žemės Sapiegiškio dvare 1578 m. pastatyta Zapyškio bažnyčia. XVII a. pradžioje šiaurinėje pastato dalyje pristatyta nedidelė zakristija. 1744 ir 1763 m. bažnyčia remontuota: paaukštinta, pristatyta zakristija , įrengtas altorius . 1812 m. po karo pastatą apnaikino čia stovėjusi prancūzų kariuomenė. Po 1812 m. pagrindinio fasado centre pastatyta medinė varpinė su bokšteliu (1912 m. nugriauta). Nuo 1901 m. bažnyčioje pamaldos nelaikomos. Bažnyčia 1923 m. restauruota, 1946 m. Nemuno potvynis nugriovė bažnyčios rytinę dalį, sugriauta presbiterija, išversti apie bažnyčią augę seni gluosniai. Dabar pamaldos nevyksta. Klebono Kazio Valaičio rūpesčiu toliau nuo Nemuno 1908 –1913 m. mūryta nauja bažnyčia. Traukdamasi Rusijos kariuomenė 1915 m. pastatą sugriovė. Ant tų pačių pamatų 1939 –1942 m. pastatyta mažesnė bažnyčia. Ji neoromaninė, stačiakampio plano, halinė, vienabokštė, be apsidės. Vidus padalintas į tris navas.

2.2.2 Dvarai ir dvarvietės

Dvarų sodybų paveldu Kauno rajonas nėra turtingas, daugumos dvarų sodybų likę tik atskiri statiniai. Tik dvi buv. dvaro sodybos – Raudondvario ir Žemaitkiemio (Babtyno) yra paskelbta valstybės saugomomis. Nevėžio slėnyje esančių nedidelių dvarų sodybų apsauga ir išlikimas kol kas yra problemiški. Raudondvario dvaro sodyba – vienas ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpiu susiformavusių sodybų ansamblių Lietuvoje. Siekiant užtikrinti šio valstybės saugomo kultūros paminklo tinkamą patalpų naudojimą ir nuolatinę priežiūrą, išsaugoti dvaro sodybą ateities kartoms, Kauno rajono savivaldybė inicijavo keletą projektų. Vienas jų yra skirtas atkurti Raudondvario dvaro sodybos kompleksui priklausančią ledainę ir pritaikyti ją turizmo informacijos centro veiklai. O jau 2012 šis centras jau sulaukė pirmųjų savo lankytojų. Babtyno - Žemaitkiemio dvaras istoriniuose šaltiniuose žinomas nuo XVI amžiaus. XVIII a. pradžioje jis perėjo kunigaikščiams Giedraičiams. Mūrinius dvaro rūmus XVIII a. viduryje pastatė kunigaikštis Juozas Giedraitis o, sprendžiant iš senos graviūros rūmai buvo pastatyti baroko stiliuje. Dideli, mūriniai rūmai stovėjo ant Nevėžio, netoliese įtekančio į Nemuną, kranto. Už upės ėjo traktas į Peterburgą. Tais kartais, kai Jo Šviesybė (imperatorius) tuo traktu atvykdavo į pašto stotį, vadinamą Babtais, iš Babtyno arklidžių jam

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

parūpindavo arklius. 1830 metais dvaras buvo parduotas grafams Tiškevičiams. Kažkada puošniai ir prabangiai įrengti barokiniai rūmai šiuo laikotarpiu jau stovėjo apleisti ir apgriuvę. Nuo 1999 prasidėjo naujas Babtyno - Žemaitkiemio dvaro gyvenimo etapas, baigėsi sovietinio griovimo laikas, išgyveno 4,5 iš 20 pastatų, kažkada išpuoselėto dvaro. Vieninteliu pirkėju buvo privatus asmuo Mindaugas Šventoraitis. Naujasis savininkas po truputį dvarą sutvarkė. Lobynas, buvusi pieninė, buvo įrengtas kaip gyvenamas namas, jis ir vadinamas nameliu. Rūmai po rekonstrukcijos pritaikyti gyvenimui. Įrengta 15 kambarių, 4 vonios, 2 virtuvės, pokylių - koncertų salė, paveikslų galerija, žaidimų kambarys - šachmatinė, biblioteka. Visi kambariai, kaip beje ir prieš šimtmečius, turi pavadinimus. Vieni pakrikštyti istoriniais sumetimais, kaip pvz. avių, kiti pavadinti draugų arba savininkų vaikų vardais. Kluonas įrengtas kaip vasaros koncertų salė, kur telpa 1000 žmonių, taip pat jame yra senovinės žemės ūkio technikos ekspozicija. Svirne laikoma gausi motociklų kolekcija nuo 1920 iki 2000 metų. Tvartas beveik sugriuvęs ir laukia savo atstatymo eilės. Per 10 čia pragyventų metų dvaro savininkas neapsiribojo vien dvaro atstatymu - surengta daug koncertų, spektaklių, įvairiausių kūrybinių vakarų, švenčių, menininkų plenerų. Dvare įžymus Lietuvos kino režisierius Algimantas Puipa stato meninį filmą “Miegančių drugelių tvirtovė”. Dvaro kluonas ir kiemas kartais nuomojami pokyliams, vestuvėms, įmonių šventėms.

2.4 lentelė. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – dvarviečių kiekis Kauno rajono savivaldybėje. Unikalus objekto kodas Pavadinimas Adresas, Kauno r. savivaldybėje A169 Bivylių dvarvietė Bivylių k. (Užliedžių sen.) A148, IP1336’ Brūžės dvarvietė Brūžės k. (Batniavos sen.) LA413/1145 A1689 Kvesų dvarvietė Žvirgždės k. (Batniavos sen.) A327, AR1899 Lapių dvarvietė Lapių mstl. (Lapių sen.) A1693 Stanislavos dvarvietė Skrebenų k. (Vilkijos apylinkių sen.) A149 Šilelio dvarvietė Šilelio k. (Raudondvario sen.) n.d Viršužiglio dvarvietė Viršužiglio k. (Taurakiemio sen.) A1844 Žvirgždės dvarvietė Žvirgždės k. (Batniavos sen.) Šaltinis www.kpc.lt

Be abejonių, dvarvietės nėra toks patrauklus objektais, kaip dvaras, tačiau informacija apie juose gyvenusius žmones, liekanos muziejuose, galėtų sudominti turistus. 2.2.3 Fortai ir piliakalniai

Dalis Kauno tvirtovės gynybinių objektų – fortų: I, III, Marvos, Domeikavos fortai, blindažai – slėptuvės, įtvirtinimų linijos su betoniniais statiniais, piliakalniai Nemuno slėnyje: Pyplių, Jadagonių, Ringovės, Butvilonių, Neries slėnyje – Lentainių , Karmėlavos, Lepšiškių, Šančių, Nevėžio slėnyje – Piepalių, Vykūnų, Bernatonių Išskirtinę istorinę vertę Kauno rajone sukuria Kauno tvirtovės gynybiniai fortai. Kauno tvirtovės 1-asis gynybinis fortas (Kazliškių k., Ringaudų sen.) yra simetrinės plano struktūros, penkiakampio plano. Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, nebaigtą statyti kontreskarpinę sieną, nepakitusį glasį, yra apjuostas gynybiniu grioviu. Turizmui nepritaikytas, bet turi didelį potencialą. Kauno tvirtovės 3-asis gynybinis fortas (Seniavos k., Garliavos apylinkių sen.)yra simetrinės plano struktūros, penkiakampio plano, susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, kontreskarpinę sieną, nepakitusią esplanadą, apjuostas gynybiniu grioviu. Šiam objektui yra parengtas teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas. Kauno rajono savivaldybė galėtų didžiuotis ir daug veiksmingiau išnaudoti piliakalnių gausą savivaldybėje, jų rajone yra net 28. Puiku pastebėti, kad daugelis jų yra gerai matomi nuo Kelio Kaunas – Jurbarkas, o taip pat plaukiant vandens turizmo priemonėmis, nes yra išsidėstę upių pakrantėse. Kai kurie jų jau yra pritaikyti turizmui, pamėgti turistų, dėl įrengtos infrastruktūros, kai kurie dar laukia inžinerinių darbų. 2.2.4 Kiti kultūros paveldo objektai

Svarbią rekreacijos – vietinio turizmo išteklių dalį sudaro specialaus (dalykinio) intereso objektai: viešosios bibliotekos, muziejai ir pan. Kauno rajone veikia 32 bibliotekos ar jų filialai, kurios ne tik teikia informacijos paslaugas, bet ir organizuoja įvairius mokymus, renginius vietinės bendruomenės nariams, kultūros mėgėjams skatina žinoti bet ir pažinti savo kraštą, papročius, žmones.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

2.5 lentelė. Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius ir filialai Filialas Rekvizitai Pagrindinis skyrius Adresas: Vytauto g. 21, Garliava, LT – 53265 Babtai Adresas: Sodų g. 1, Babtai, Babtų sen., LT-54334, Kauno r. Batniava Adresas: Parko g. 10, Bubių k., Batniavos sen., LT-54189, Kauno r. Čekiškė Adresas: Amatininkų g. 3, Čekiškė, Čekiškės sen., LT-54046, Kauno r. Daugėliškės Adresas: Mokyklos g. 1, Daugėliškių k., Vilkijos apyl. sen., LT-54203, Kauno r. Domeikava Adresas: Saulės g. 1, Domeikava, Domeikavos sen., LT-54362, Kauno r. Eigirgala Adresas: Jaunystės g. 3, Voškonių k., Domeikavos sen., LT-54066, Kauno r. Ežerėlis Adresas: Kauno g. 21, Ežerėlis, Ežerėlio sen., LT-53079, Kauno r. Ilgakiemis Adresas: Pajiesio g. 1, Ilgakiemio k., Garliavos apyl. sen., LT-53288, Kauno r. Kačerginė Adresas: J. Zikaro g. 6, Kačerginė, Kačerginės sen., LT-53088, Kauno r. Karmėlava Adresas: Vilniaus g. 65a, Karmėlava, Karmėlavos sen., LT-54449, Kauno r. Kulautuva Adresas: Poilsio g. 5, Kulautuva, Kulautuvos sen., LT-53093, Kauno r. Lapės Adresas: A. Merkio g. 3, Lapės, Lapių sen., LT-54435, Kauno r. Linksmakalnis Adresas: Žalioji g. 14, Linksmakalnio k., Linksmakalnio sen., LT-53291, Kauno r. Liučiūnai Adresas: Sodų g. 2, Liučiūnų k., Čekiškės sen., LT-54202, Kauno r. Neveronys Adresas: Šiltnamių g. 6, Neveronys, Neveronių sen., LT-54093, Kauno r. Padauguva Adresas: Padauguvos k., Vilkijos apyl. sen., LT-54015, Kauno r. Pagynė Adresas: Pagynės 50-čio g. 4, Pagynė, Babtų pšt., LT-54059, Kauno r. Panevėžiukas Adresas: Taikos g. 17, Panevėžiukas, Panevėžiuko k., Babtų sen., LT-54287, Kauno r. Piliuona Adresas: T. Masiulio g. 5, Piliuonos k, Taurakiemio sen., LT-53185, Kauno r. Ramučiai Adresas: Centrinė g. 26a, Ramučių k., Karmėlavos sen., LT-54085, Kauno r. Raudondvaris Adresas: Instituto g. 1a, Raudondvaris, Raudondvario sen., LT-54001, Kauno r. Ringaudai Adresas: Gėlių g. 2, Ringaudai, Ringaudų sen., LT-53331, Kauno r. Rokai Adresas: Nemuno g. 14, Rokai, Rokų sen., LT-44001, Kauno r. Saulėtekis Adresas: Saulėtekio k., Vilkijos sen., LT-54015, Kauno r. Sitkūnai Adresas: Radastų g. 6, Sitkūnų k., Babtų pšt., LT-54015, Kauno r. Šlienava Adresas: J. Biliūno g. 106, Šlienavos k., Samylų sen., LT-53144, Kauno r. Užliedžiai Adresas: Ledos g. 2, Užliedžiai, Užliedžių sen., LT-54303, Kauno r. Vandžiogala Adresas: Parko g. 8, Vandžiogala, Vandžiogalos sen., LT-54073, Kauno r. Vilkija Adresas: Kauno mažoji g. 5, Vilkija, Vilkijos sen., LT-54015, Kauno r. Viršužiglis Adresas: Viršužiglio k.,Taurakiemio sen., LT-53027, Kauno r. Zapyškis Adresas: Šviesos g.18, Zapyškis, Zapyškio ptš., LT-53416, Kauno r.

Muziejai

Kauno rajone TIC duomenimis pažintinį turizmą skatina 10 muziejų. Dažniausiai tai su vietinėmis tradicijomis bei krašto vertybėmis susiję muziejai veikiantys seniūnijose, mokyklose.

2.6 lentelė. Kauno rajono savivaldybės muziejai Eil.nr. Muziejaus pavadinimas 1 Juozo Naujalio memorialinis muziejus 2 Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialas 3 Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus 4 Babtų kraštotyros muziejus 5 Pogrindinė spaustuvė “AB” 6 Etnografijos muziejus 7 Garliavos mokyklos ir krašto muziejus 8 Lietuvos laisvės kovų muziejus 9 B. Buračo gimnazijos kraštotyros muziejus ir B. Buračo memorialinė ekspozicija 10 Vilkijos žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus

Vienas ryškiausių rajono muziejų yra J.Naujalio muziejus. Muziejaus rinkiniuose – daugiau kaip 3000 muziejinių vertybių. Gausiausią rinkinio dalį sudaro kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869–1934) gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą atspindintys eksponatai. Tai fotografijos, dokumentai, asmeniniai daiktai, muzikiniai kūriniai. Kitą rinkinio dalį sudaro Raudondvario, jo apylinkių, čia gyvenusių žymių žmonių gyvenimo istoriją liudijantys eksponatai, Kauno krašto etnokultūros kolekcija. Juozo Naujalio memorialinis muziejus įsteigtas 2002 m. sausio 1 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Muziejus įsikūręs Raudondvario dvaro sodybos pilies-rūmų šiaurinėje pusėje, todėl yra ypač patrauklus lankytojams. Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“. Muziejus įsteigtas spaustuvininko Vytauto Andziulio sodyboje, kur jis 1979 m. po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. 2008 m. spaustuvė buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

3. Turizmo paslaugų analizė ir galimybių vertinimas 3.1. Maitinimo paslaugos

Norint patenkinti poilsiautojų poreikius būtina užtikrinti pilną turizmo paslaugų komplektą, tame tarpe galimybę pasinaudoti maitinimo paslauga. Kauno rajone maitinimo paslaugas teikia kavinės ir barai (~90 proc. visų rajone veikiančių maitinimo įstaigų) bei restoranai (~10 proc. visų rajone veikiančių maitinimo įstaigų). 3.1 lentelėje pateikti duomenys apie Kauno rajone maitinimo paslaugas teikiančias įstaigas.

3.1 lentelė. Maitinimo įstaigos Kauno rajone Eil. Nr. Maitinimo įstaigos pavadinimas Adresas 1 Kačerga J. Janonio g. 6, Kačerginės mstl. 2 Virtutis Bijūnų g. 3, Neveronių k. 3 Kavinė-baras Ramučių k., Karmėlavos sen. 4 Margava Ramučių k., Karmėlavos sen. 5 Dairidis Centrinė g. 21A, Ramučių k. 6 Via Baltica Verslo g. 17, Kumpių k. 7 A. Jonušio Sausinės k., Užliedžių sen. 8 Bučkis Parko g. 2, Vandžiogalos mstl. 9 E. Gasiūno Tulpių g. 10, Babtų mstl. 10 Tigrasa Vilniaus g. 16B, Karmėlavos mstl. 11 Provincija Vilniaus g. 73, Karmėlavos mstl. 12 Kavinė-baras Birulikių k., Karmėlavos sen. 13 Grifas Vandžiogalos g. 110, Domeikavos k. 14 Kryžkelė Naujo Gyvenimo g. 1B, Domeikavos k. 15 Obelėja Ražių k., Domeikavos sen. 16 Giraitės kavinė Akacijų g. 2A, Giraitės k. 17 Šatijų dvaras Šatijų k., Lapių sen. 18 Žavalda Šiltnamių g. 11, Neveronių k 19 Armėnija Stanaičių k., Garliavos apyl. sen. 20 Sauda Vakarinė g. 40 / Lukšio g. 73, Garliavos sen. 21 Du milžinai Vytauto g. 36, Garliavos k., Garliavos sen. 22 Klajūnė Vytauto g. 105A, Garliavos k., Garliavos sen. 23 Baras Vytauto g. 111A, Garliavos sen. 24 Damos kaprizas Vytauto g. 90A, Garliavos k., Garliavos sen. 25 Vila Senjora Žalioji g. 19B, Garliavos sen. 26 S. Kėvalienės Pajiesio g. 2, Garliavos apyl. sen. 27 Lokio pastogė Kampiškių k., Alšėnų sen. 28 Baras-biliardinė Akademijos mstl. 29 Timėjas Karkiškių k., Ringaudų sen. 30 V. Kučinsko IĮ Ringaudų k., Ringaudų sen. 31 Medinė užeiga Gaižėnėlių k., Ringaudų sen. 32 Naktužė Šiltnamių g. 14, Noreikiškis k. 33 Drambliukas Vytauto g. 40, Zapyškio mstl. 34 Pasagėlė Čekiškės g. 14, Vilkija 35 E. Balsio IĮ Parko g. 8, Bubių k., Batniavos sen. 36 Kaupynė J. Biliūno g. 86A, Šlienavos k. 37 Taurakiemis T. Masiulio g. 1A, Piliuonos k.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Maitinimo objektų lokalizacija dažnai lemia ne tik verslo sėkmę, bet ir vietovės patrauklumą turizmui. Rajono maitinimo įstaigų tinklas yra pakankamai tankus, todėl turistams keliaujantiems automobiliais tai yra ypač patrauklu. Tačiau jei analizuotumėme vandens turizmo galimybes, tai reikėtų patikslinti kiek maitinimo įstaigų yra tinkamos aptarnauti vandens turizmo mėgėjus, o juo labiau dviratininkus. Minėti turistai turi riboto dydžio bagažą, todėl jiems maitinimo paslaugos kelyje yra labai svarbios. 3.2. Apgyvendinimo paslaugos

Kita labai svarbi iš turizmo paslaugų rūšių yra apgyvendinimo paslauga, tai yra būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės ir higienos poreikiai. Vis daugiau rajono gyventojų užsiima kaimo turizmu. Gražiausiose rajono vietose 2013 m. Kauno rajone svečius kviečia 31 šias paslaugas teikianti sodyba.Visos įstaigos teikiančios legalias apgyvendinimo paslaugas turi turėti galiojančius pažymėjimus, patvirtinančius teikiamų paslaugų atitikimą. 3.3 lentelėje pateikti duomenys apie Kauno rajone apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmones.

3.1 pav. Kaimo turizmo sodybų pasiskirstymas Kauno rajono savivaldybėje

Apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros išsidėstymas puikiai iliustruoja apgyvendinimo paslaugų pasiskirstymą rajone - prie Nemuno, Dubysos, Nevėžio upių jų yra gausu, tačiau prie Neris ir Kauno marių jų nėra. Matyt verslui būtų naudinga matyti apgyvendinimo paslaugų išdėstymo schemas, kad geriau suprasti vietovės suteikiamus privalumus konkurenciniams pranašumams įgyti. Kolektyvinių sodų teritorijoje netoli nuo Kauno marių tokia veikla tikrai turėtų būti plėtojama verslo iniciatyva.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kitas puikus pigaus pagyvendinimo pavyzdys yra naujai įrengtas Lampėdžių kempingas, tačiau vienas kempingas neišspręs apgyvendinimo problemos, todėl tolesnė jų plėtra rajone turi būti skatinama ir ateityje ypač prie vandens ar dviračių trasų. Didelė problema yra sustojimo vietų, poilsiaviečių ir stovyklaviečių trūkumas, kur keliaujantys pėsčiomis ar dviračiais galėtų stabtelėti atsipūsti ar pasislėpti nuo lietaus.

3.2 lentelė. Apgyvendinimo paslaugos Kauno rajone

Eil.Nr. Apgyvendinimo įstaigos pavadinimas Adresas

Kaimo turizmo sodybos, apgyvendinimas 1 Dvarelis Kilova, Kauno r. sav. 2 Zalensų sodyba Padubysio k., Kauno r. 3 Pas Pinčiuką Padubysio k., Vilkijos apyl. sen., Kauno r. 4 Bilvinų sodyba Skrebenų k., Vilkijos sen., Kauno r. 5 Sadauskų sodyba Antalkių k., Vilkijos sen., Kauno raj. 6 Paštuva Paštuvos k., Batniavos sen., Kauno r. 7 Pušyno stovykla Jadagonių k., Kauno r. 8 Petrauskų sodyba Kranto g. 7, Kulautuva, Kauno r. 9 Gojus Akacijų al. 20A, Kulautuva, Kauno raj. 10 Papiškiai Papiškių k., Zapyškio sen., Kauno raj. 11 Altonė Altoniškiai, Zapyškio sen., Kauno r. 12 Sodo žiedas Sodų g. 8, Kluoniškių k., Zapyškio sen., Kauno r. 13 Ąžuolų dvarelis Piliuonos k., Kauno r. 14 Nemuno turas Gėlių g.50, Ringaudų k., Kauno raj. 15 Kačerginės pamiškė Pypliai, Kauno r. sav. 16 2 broliai Virbališkių k., Ringaudų sen., Kauno raj. 17 Liudviko Borisevičiaus sodyba Jaučakių k., Vilkijos apyl. sen. 18 Margininkų kaimo turizmo sodyba Rimų g. 1, Margininkų k., Taurakiemio sen. 19 Onupis Biliūnų k., Raudondvario sen., Kauno r. 20 Babtų pirtis Kauno r., Babtai, Kauno g. 15 21 Miško svetainė Akacijų al. 35, Kulautuva, Kulautuvos sen., Kauno r. 22 Sodyba „Eulita“ Ražiškių k., Garliavos sen., Kauno rajonas 23 Lazduona Palazduonio km., Vilkijos apyl., Kauno rajonas 24 Prie bokšto Garliavos seniūnija, Tvarkiškių kaimas 25 Vegynė Bernatonių k., Raudondvario sen., Kauno r. 26 Gaižuvėlė Gaižuvėlės k., Babtų sen., Kauno r. 27 Sodyba “Kudrėnai” Kudrėnų k., Kauno r. 28 Tumasonių sodyba Mozūriškių k., Kauno r. Stovyklavietės 1,2 Irmanto Zalenso stovyklavietė Baravų k., Vilkijos apyl.sen. Moteliai 1 Timėjas Beržų g. 2A, Ringaudų k., Ringaudų sen., Kauno r. sav. 2 Armėnija Stanaičių k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., 3 Jonučiai St. Lozoraičio g. 43, Garliava, Kauno raj. 4 Giraitė Akacijų g. 2A, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno r. Svečių namai 1 Šatijų dvaras Dvaro g. 61, Šatijų km., Lapių sen., Kauno raj. 2 Domeikavos vila Joninių g.10, Domeikava, Kauno r. sav. 3 Formula Verner Vytauto g. 90A / Gėlių g. 1, Garliavos m., Garliavos sen., Kauno r. sav. Nakvynės ir pusryčių teikėjai 1 B&B paslauga Daivos Čapkauskienės sodyboje Cenrinė g. 23A, Ramučiai, Karmėlavos sen., Kauno r. 2 Jūratės B&B namai Tulpių g., Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r. 3 Natalijos Nebudrovos nakvynė ir pusryčiai Neveronių k., Kauno r.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4 Rivjera Pagirių kaimas, Garliavos seniūnija, Kauno rajonas Viešbučiai 1 „Via Baltica“ Verslo g. 17, Kumpių kaimas Jaunimo namai 1 ACTIO CATHOLICA PATRIA Poilsio g. 12, Kulautuva, Kauno r. Kempingai 1 Lampėdžių kempingas

Išskirtinis dėmesys Kauno rajono apgyvendinimo sektoriuje turėtų būti skiriamas stovyklų infrastruktūrai. Lietuvoje šiuo metu trūksta infrastruktūros poilsio ir turizmo stovykloms, todėl Kauno rajono savivaldybė išsiskiria šiuo aspektu, nes Kauno rajone veikia keturios sezoninės stovyklos. Aktyvi stovyklų veika gali reikšmingai skatinti turizmą jaunimo tarpe ir sukurti sąlygas plėtoti vietinį turizmą ir ateityje.

3.3 lentelė. Stovyklos Kauno rajone Stovykla Adresas Merkurijus J.Janonio g. 57, Kačerginė, Kauno r. sav. Dobilėlis J.Janonio g. 43.,Kačerginė, Kauno r. sav. Vilkas Novos k., Kauno r. sav. Pušyno stovykla Jadagonių k., Kauno r.

3.3. Kitos paslaugos

Informacijos teikimo

Atvykstamojo turizmo skatinimui ypatingai svarbi yra informacijos sklaida apie propaguojamą turizmo objektą, siūlomas paslaugas ir pan. Pagrindines funkcijas turizmo informavimo veikloje atlieka Turizmo informacijos centrai (toliau–TIC), lankytojų centrai.

Kauno rajono turizmo informacijos centras yra įsikūręs Kulautuvoje (Akacijų alėja 29, Kauno rajonas) Raudondvario dvare (Pilies takas 1, Raudondvaris) ir Karmėlavoje (Oro uosto g. 4, Karmėlava). Raudondvaryje rekonstravus dvarą yra sukurta patraukli turizmo infrastruktūra skatinanti atvykstančiųjų ir vietos turistų srautus, teikiama ir kaupiama informacija apie lankytinas rajono vietoves ir objektus, apie Raudondvario dvaro sodybą bei joje teikiamas paslaugas, veiklas ir pan.

Kauno rajono TIC funkcijos yra: 1. Rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves. 2. Rengti, leisti ir platinti informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves. 3. Tvarkyti ir teikti turizmo paslaugų ir išteklių duomenis Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

Veikia internetinė svetainė http://tourism.krs.lt, kurioje yra informacija apie turistines paslaugas (apgyvendinimą, maitinimą, transportą) bei išteklius (lankytinus objektus, laisvalaikio praleidimo galimybes, renginius ir kt.).

Informaciją apie turizmo galimybes ne tik Kauno mieste bet ir Kauno rajone skleidžia ir Kauno TIC, http://www.kaunastic.lt. Informaciją Kauno marių regioninio parko lankytojams teikia Kauno marių regioninio parko direkcija (Miškininkų g. 2, Vaišvydava, Kauno raj.). Kauno marių regioninio parko teikiamą informaciją taip pat galima rasti Kauno marių regioninio parko puslapyje www.kaunomarios.lt puslapyje yra pateikta informacija apie parko išteklius (gamtą, kultūrą), teikiamas paslaugas, vykdomus projektus. Svetainėje yra patalpinti Kauno marių regioninio parko žemėlapiai, nuotraukos, kita lankytojams aktuali informacija.

Daug naudingos, specializuotos informacijos galima rasti dviratininkų bendrijų, klubų, organizacijų internetiniuose tinklapiuose: www.dviratis.lt (virtualus dviračių informacijos centras), www.velouostas.lt , www.velomanai.lt , www.minam.lt , kt. Šiose svetainėse pateikiama informacija apie esamus dviračių maršrutus, pateikiami jų aprašymai, schemos, dalinamasi įspūdžiais ir patirtimi forumuose, pateikiamos naudingos nuorodos, informacija apie numatomus renginius ir t.t.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Konferencijų infrastruktūra

Analizuojant Kaimo turizmo sodybų infrastruktūrą, buvo pastebėta papildoma kaimo turizmo sodybų paslauga, kuri vis labiau populiarėja Lietuvoje – mokymų, konferencijų ir pan., renginių organizavimas. Analizuojant kaimo turizmo sodybų infrastruktūrą pastebėti kad daugumą paslaugas teikiančių sodybų turi galimybę organizuoti renginius. Dažniausiai tai konferencijoms, mokymas tinkamos patalpos, kurios gali priimti 30 ar 50 svečių, tačiau yra keletas, kurios gali organizuoti renginius 70 /100 ar didesniam skaičiui dalyvių. Kitos papildomos paslaugos – kaip vaikų žaidimo aikštelės, tinklinio ar futbolo aikštelės gali pabrėžti kaimo turizmo sodybos paslaugų išskirtinumą ir privilioti aktyvaus turizmo mėgėjus. Pirčių infrastruktūra visuomet pralinksmina renginio svečius ir dažnam sodybos savininkui tikrai pasiteisina. Taip pat reikia paminėti , kad žiemos sezono metu, tai sukuria išskirtinumą ir papildomas galimybes.

3.4 lentelė. Kaimo turizmo sodybų konferencinio turizmo infrastruktūra Kauno rajone Konferencijų/ Ar vyksta Eil.Nr Kaimo turizmo Adresas pobūvių salių konfe Paslaugos/pramogos . sodybos pavadinimas vietų skaičius rencijos Baidarės, suomiška ir japoniška pirtys, 1 Dvarelis Kilova, Kauno r. sav. 30 + konferencijos Krepšinio, tinklinio aikštelės,

2 Zalensų sodyba Padubysio k., Kauno r. 60 baidarės, sezoninė žvėrių bei paukščių + medžioklė. baseinas Padubysio k., Vilkijos 3 Pas Pinčiuką 30 + Pirtis, baseinas, laužavietės apyl. sen., Kauno r. Skrebenų k., Vilkijos sen., Krepšinio aikštelė, vieta laužavietei, 4 Bilvinų sodyba 100 + Kauno r. pirtis, kubilas bei lauko baseinas Antalkių k., Vilkijos sen., Pirtis, sauna, pokylių salė, nakvynė 5 Sadauskų sodyba 70 + Kauno raj. sodyboje-vienkiemyje. Galima rengti verslo susitikimus ir konferencijas. Atskirame pastate Paštuvos k., Batniavos 6 Paštuva 40 + įrengta rusiška pirtis su lauko dušu ir sen., Kauno r. kubilu. Dviračiai ir valtys, krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikštelės. Krepšinio, tinklinio, futbolo bei vaikų 7 Pušyno stovykla Jadagonių k., Kauno r. 150 + žaidimo aikštelės Kranto g. 7, Kulautuva, Krepšinio, futbolo aikštelės, kubilas 8 Petrauskų sodyba 50 + Kauno r. Sodyboje yra dvi jaukios pokylių salės, Akacijų al. 20A, 9 Gojus 50 - pirtis, baseinas, biliardas, lauko Kulautuva, Kauno raj. terasos. Supynės, dviračių nuoma, Papiškių k., Zapyškio sen., stalo tenisas. lauko ir stalo žaidimai, 10 Papiškiai 30 + Kauno raj. sauso garo pirtis su alaus kambariu, 5 vietų masažinė lauko vonia (jacuzzi). Altoniškiai, Zapyškio sen., Sodyba-vienkiemis, galima žvejoti, 11 Altonė 10-15 - Kauno r. grybauti, uogauti, žaisti tinklinį Sodų g. 8, Kluoniškių k., Pirtis, pavėsinė ir kiti poilsio kokybę 12 Sodo žiedas 50 + Zapyškio sen., Kauno r. gerinantys dalykai. Garinė pirtis, kubilas, lauko židiniai, 13 Ąžuolų dvarelis Piliuonos k., Kauno r. 75 + laužavietės Pirtys,organizuojamos ekskursijos, konferencijos, Maudymasis ežeruose, upėse; žygiai gamtoje; uogavimas ir grybavimas; žvejyba; Gėlių g.50, Ringaudų k., 14 Nemuno turas 35 + jodinėjimas ir važinėjimas žirgais; Kauno raj. važinėjimas dviračiais; plaukiojimas valtimis, jachtomis, laivais; futbolas, tinklinis, krepšinis ir kt. žaidimai; golfas; sklandymas; parašiutizmas 12 Pirtelė, svečių namelis pagrindinis 15 Kačerginės pamiškė Pypliai, Kauno r. sav. 70 + sodybos pastatas, erdvi pavėsinė, 25 supynės, lauko židiniai Sodyboje įrengtos dvi pokylių salės, Virbališkių k., Ringaudų pirtis, masažinis baseinas, lauke 16 2 broliai 60 - sen., Kauno raj. įrengta didelė šokių aikštelė ir erdvi pavėsinė. Pirtis/Sauna, dviračiai, grybavimas, Liudviko Borisevičiaus Jaučakių k., Vilkijos apyl. 17 10-15 - sporto aikštelė, stalo žaidimai, sodyba sen. uogavimas, valtys, žūklė Margininkų kaimo Rimų g. 1, Margininkų k., Badmintonas, dviračiai, Grybavimas, 18 30 - turizmo sodyba Taurakiemio sen. stalo žaidimai, šachmatai, uogavimas,

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

vaikų žaidimo aikštelė, žūklė Sodyboje rengiami pobūviai jubiliejams, vestuvėms, kitoms Biliūnų k., Raudondvario 19 Onupis 80 + progoms paminėti, furšetai, sen., Kauno r. konferencijos, įvairios tematikos vakarėliai. 70 Sodyboje švenčiami jubiliejai, Kauno r., Babtai, Kauno g. 20 Babtų pirtis 40 - vestuvės, gimtadieniai, jubiliejai, 15 50 krikštynos. Yra pirtis, kubilas. Pobūvių ir konferencijų salė, galima pasivažinėti dviračiais ar riedučiais, o Akacijų al. 35, Kulautuva, 21 Miško svetainė 25 + žiemą ir rogutėmis. Sodyboje galima Kulautuvos sen., Kauno r. rengti nedideles konferencijas, seminarus, šventes, susitikimus. Garinė pirtis, biliardas. Galima sužinoti daug apie save, savo kūną, ką ir kaip Ražiškių k., Garliavos naudoti, kad kūnas būtų sveikas, oda 22 Sodyba „Eulita“ 40 - sen., Kauno rajonas išliktų švelni, elastinga, sveikata geresnė, - gyvenimas būtų lengvesnis ir malonus. Pirtis, kubilas, namelis. Yra batutas, Palazduonio km., Vilkijos 23 Lazduona 12-15 - valtis, galima sodyboje žvejoti. Yra apyl., Kauno rajonas galimybe išsinuomoti baidares. Garliavos seniūnija, Vienkiemio sodyba, uždaras kiemas 24 Prie bokšto 50 + Tvarkiškių kaimas Bernatonių k., Skirta pobūviams, seminarams. Yra 25 Vegynė Raudondvario sen., Kauno 50 + didžioji pirtis, sauna, mažoji pirtis. r. Galima švęsti vestuves, jubiliejus, Gaižuvėlės k., Babtų sen., 30 krikštynas, kitas šeimos šventes, rengti 26 Gaižuvėlė + Kauno r. 50 susitikimus, teminius vakarėlius, draugų susibūrimus ar oficialius pietus. Pirtis, konferencijų/pobūvių salė, 27 Sodyba “Kudrėnai” Kudrėnų k., Kauno r., 80 + turkiška pirtis, sauna, vidaus baseinas. Organizuoja vestuves, gimtadienius, konferencijas, 28 Tumasonių sodyba Mozūriškių k., Kauno r. 80 - verslo renginius, išvažiuojamuosius furšetus.

Kitos aktyvios pramogos

Itin patraukli vieta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams laipioti lauke skirta Pagonijos uola esanti Pagonijos pramogų parke, Kauno raj., Jadagoniuose. Savo drąsą, ištvermę ir vikrumą visi norintieji gali išbandyti kopdami į 13,5 metrų aukščio uolą. Įrengta net 12 skirtingų lipimo takų. 2007 m. įrengta pramoga – Pagonijos pramogų parkas – laipiojimas 10 metrų aukštyje ekstremaliais virviniais elementais.

Pirmas Lietuvoje golfo aikštynas įkurtas Didžiųjų Lapių kaime. Lietuvos ir užsienio šalių golfo mėgėjus šis netoli Kauno esantis golfo aikštynas kviečia nuo 2001 m. Čia taip pat organizuojamos dėmėtųjų elnių komercinės medžioklės.

Pavadinimas Adresas Internetinis puslapis Informacijos šaltinis Didžiųjų Lapių km., www.golfoklubaselnias.lt Elnias Lapių sen., Kauno r. www.kaunastic.lt Jadagoniai, Zapyškių www.expedicija.lt eXpedicija.lt (Mini golfas) sen., Kauno r. Matyt puikus kraštovaizdis ir Kauno miesto kaimynystė paskatino atsirasti gausiam skaičiui žirgynų Kauno rajone. Šios paslaugos yra labai patrauklios turistams.

3.4 lentelė. Žirgynai Kauno rajone Pavadinimas Adresas Informacijos šaltinis Dievogalos žirgynas Dievogalos km., Alšėnų sen., Kauno raj. Arlaviškių žirgynas Arlaviškių k., Taurakiemio sen., Kauno raj. Kūloko žirgynas (Žiegždrių www.jok.lt; Žiegždrių k., Samylų sen., Kauno raj. žirgynas) www.kaunastic.lt Pociūnų k., Vandžiogalos sen., Kauno raj. (prie Klubas "Žirgo žingsnis" Gynios tvenkinio) Gervėnupio žirgynas Gervėnupis (Dubravų kaimas), Kauno raj. www.žirgai.info;

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

www.kaunastic.lt Jojimo sporto klubas Pagynės k., Babtų sen., Kauno r. www.žirgai.info „Eskadronas“ „Pajiesio žirgynas“ Pajiesio k., Garliavos apylinkų sen., Kauno r. www.travel.lt Lietuvos mažųjų žirgų Virbališkių k., Ringaudų sen. augintojų asociacija Vaišvydavos žirgynas Vaišvydavos k., Samylų sen. http://tourism.krs.lt Žirgų mylėtojų klubas Smiltynų k. ,Lapių sen. „Smiltynai“

Dažasvydis tampa populiaria laisvalaikio praleidimo forma tiek jaunimo tarpe, tiek vyresnio amžiaus žmonių. Kauno rajone dažasvydžio pramogas organizuoja kaimo turizmo sodyba “Apuokynė”.

Automobilių ir motociklų sporto trasa „Nemuno žiedas“ . Tik 16 km nutolusi nuo Kauno, visiškai šalia žaliojo Kauno rajono Pušilo – Kačerginės, įsikūrusi automobilių ir motociklų sporto trasa „Nemuno žiedas“, kurios istorija skaičiuojama net nuo 1961 m. Tai automobilių ir motociklų žiedinių lenktynių trasa, taip pat kartingo, drago, autokroso, ralio-kroso, supermoto ir motokroso, kalnų lenktynių ir sprinto, slalomo, žiemos ir vasaros treko trasos. Visus metus šioje trasoje organizuojamos automobilių ir motociklų sporto varžybos bei čempionatai. 2009 m. šalies automobilininkų iniciatyva buvo įkurta Lietuvos automobilių ir motociklų sporto meistrų alėja, kurioje įamžinta šio sporto Lietuvoje istorija, aukščiausi pasiekimai ir žymiausi lenktynininkai. Alėjoje pastatyti stendai su lenktynininkų nuotraukomis ir aprašais, greta pasodinti ąžuoliukai.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4. Esama turizmo infrastruktūra 4.1 Viešoji infrastruktūra miškuose ir parkuose

Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 15 poilsiaviečių, 40 atokvėpio vietų, pakeliauti 2 pažintiniais takais. Dažniausiai kauniečiai ir jų svečiai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Karmėlavos bei Raudondvario girininkijose. Ramiose miško aikštelėse, kurias supa medžiai, poilsiautojų laukia meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Pavėsinėje „Grybai" (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai. Kauno urėdijos miškininkai prižiūri Ringovės piliakalnį, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantį maždaug 5 km nuo Vilkijos, taip pat Jaučiakių piliakalnį, Alkakalnį (Svirnakalnį), Antakių senkapius ir pan. Kulautuvos pėsčiųjų-sveikatingumo takas. Dažnas važiuodamas keliu Kaunas-Jurbarkas užsuka į jaukią tarp aukštų medžių pasislėpusią poilsiavietę Vilkijos girininkijoje. Šios girininkijos miškuose Kauno urėdijos miškininkai įrengė 3 km ilgio dviračių taką, kuris prasideda nuo Kulautuvos miestelio. Prie tako pradžios ir kelio stovi informaciniai stendai, supažindinantys su tako trasa. Keliaudami šiuo taku poilsiautojai gali sustoti atsikvėpti 5 poilsiavietėse ar 5 atokvėpio vietose. Eidami ar važiuodami mišku, gėrėsitės ne tik nuostabiais miško vaizdais, bet ir ant kalvelės stovinčiomis 9 medžio skulptūromis - 8 senovės lietuvių Dievais ir Deivėmis, kurie saugo mišką, jo ramybę ir mus pačius. Nuo Kulautuvos miestelio pradedantis vingiuojanti takas (100 m ruožas išklotas lentomis) ir jame įrengta poilsiavietė pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Karmėlavos pėsčiųjų - dviratininkų takas. 1984 m. Kleboniškio miške 23; 19; 18; 12 kvartaluose buvo nutiestas ir išasfaltuotas 3 km ilgio pėsčiųjų - dviratininkų takas. Tais pačiais metais per automagistralę Vilnius - Klaipėda buvo pastatytas su taku susijungiantis pėsčiųjų tiltas, kad kauniečiai galėtų saugiai pereiti judrų kelią, norėdami patekti į Kleboniškio parką. Prie pėsčiųjų tako buvo įrengtos trumpalaikio poilsio vietos, ąžuoliniai suolai su akmenimis apdėliotomis laužavietėmis ir be jų. 2004 m. girininkija 23 kvartale prie tako pastatė pavėsinę su stalu ir suolais, drebulinių skiedrų stogu. Gausiai kauniečių lankomas ir Kleboniškų miške įrengtas rekreacijos takas. Keliaudami 3600 m ilgio taku, lankytojai susipažįsta su miško medyno sudėtimi, pailsi atokvėpio vietose, džiaugiasi 6 meniškomis medžio skulptūros. Asfaltuotas takas pritaikytas keliauti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

4.2 Viešoji susisiekimo infrastruktūra

Kauno rajono savivaldybėje susisiekimas organizuojamas sausumos transportu – automobiliais, geležinkeliu, visuomeniniu bei ne motorizuotu transportu, bei oro transportu – keleiviais atvyksta į tarptautinį Kauno oro uostą, esantį Kauno rajone. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Magistraliniais keliais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai. Krašto keliai sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas. Rajoniniai keliai jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Kauno rajoną kerta magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai (4.1 lentelė). Patogiausia vietiniams gyventojams susisiekimo priemonė – autobusai ir individualūs automobiliai.

4.1 lentelė. Valstybinės reikšmės keliai kertantys Kauno rajono savivaldybę. Kelio Eil. Nr. Pavadinimas Nr. Valstybinės reikšmės magistraliniai keliai 1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 2. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 3. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai Valstybinės reikšmės krašto keliai 5. 130 Kaunas––Alytus 6. 139 Kauno HE–Garliava 7. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai 8. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 9. 222 Kaunas–Vandžiogala 10. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta Valstybinės reikšmės rajoniniai keliai 11. 1901 Vaišvydava–Piliuona––Pabališkiai 12. 1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai 13. 1903 Akademija–I Kauno fortas 14. 1904 Babtai–Antagynė–Vandžiogala 15. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 16. 1907 Vilkija–Čekiškė– 17. 1908 privažiuojamasis kelias prie Kačerginės nuo kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai 18. 1909 privažiuojamasis kelias prie Kulautuvos nuo kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 19. 1910 Zapyškis–Ežerėlis 20. 1911 Rokai–Girininkai–Purvininkai 21. 1912 Rupinai–Griškabūdis–Kudirkos Naumiestis 22. 1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis 23. 1914 Vilkija–Padauguva–Vareikoniai 24. 1915 Vandžiogala–Preišiogalėlė– 25. 1916 Vandžiogala–Užumiškiai–Pakapiai 26. 1917 Daučioniai–Lazduoniai–Eikščiai 27. 1918 Palemonas–Neveronys–Ramučiai 28. 1919 Ramučiai–Martinava 29. 1920 Lapės–Boniškiai–Puikoniai 30. 1921 Giraitė–Užliedžiai 31. 1922 Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis 32. 1923 Padauguvėlė–Naujatriobiai 33. 1924 privažiuojamasis kelias prie Patamulšėlio nuo kelio Nr. 1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis 34. 1925 Čekiškė–Liučiūnai–Cinkiškiai 35. 1926 Vilkija––Liučiūnai 36. 1927 Jackiškiai–Vigiai–Rokiškis 37. 1928 Daugeliškiai–Lelerviškiai–Liučiūnai 38. 1929 Ringovė–Pašiliai–Saulėtekiai 39. 1930 Turžėnai–Išorai 40. 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai 41. 1932 Juragiai–Dievogala–Mitkūnai 42. 1933 Garliava–Pažėrai– 43. 1934 Ilgakiemis–Pajiesys–Kliokiškė 44. 1935 Garliava–Jonučiai–Karkazai 45. 1936 Margininkai–Piliuona 46. 1937 Vaišvydava–Gervėnupis 47. 1938 Piliuona–Tursonas–Arlaviškės 48. 1939 Pabaliai–Lauksvydai–Purviškiai 49. 1940 Vareikoniai–Panevėžiukas–Gaižuvėlė 50. 1941 Vainatrakis–Margininkai 51. 1942 privažiuojamasis kelias prie Domeikavos nuo kelio Nr. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

52. 1943 privažiuojamasis kelias prie Šlienavos nuo kelio Nr. 1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai1902 53. 1944 Tursonas–Viršužiglis 54. 1945 privažiuojamasis kelias prie Mauručių pramonės rajono nuo kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 55. 1946 privažiuojamasis kelias prie Miškalaukio nuo kelio Nr. 1926 Vilkija–Pagiriai–Liučiūnai 56. 1947 Čekiškė–Kilova 57. 1948 privažiuojamasis kelias prie Piepalių nuo kelio Nr. 1914 Vilkija–Padauguva–Vareikoniai privažiuojamasis kelias prie Urnėžių nuo kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava– 58. 1949 Kėdainiai 59. 1950 Bubiai–Kvesai 60. 1951 privažiuojamasis kelias prie Bubių nuo kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 61. 1952 privažiuojamasis kelias prie Dievogalos nuo kelio Nr. 1910 Zapyškis–Ežerėlis1910 62. 1953 privažiuojamasis kelias prie Kluoniškių nuo kelio Nr. 1910 Zapyškis–Ežerėlis 63. 1954 Jaučakiai–Antalkiai 64. 1955 Čekiškė–Langakiai–Pesliškės 65. 2610 Kazlų Rūda–Pažėrai

4.3 lentelė. Vietinės reikšmės keliai Kauno rajono savivaldybėje.

Pavadinimas Ilgis, km Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 1 750 Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis 1 501 Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis 487 Žvyro kelių ilgis 1 014 Informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje dviračių infrastruktūra išplėtota silpnai. Įstatymus ar planavimo normas atitinkančių dviračių takų Kauno rajone yra tik keletas: • Kauno – Jurbarko – Šilutės – Klaipėdos kelio Nr. 141, ruožas 32,30 – 37,00 km; • Kulautuvos miestelio, Akademijos miestelio, Raudondvario miestelio ir Šilėnavos kaimo pėsčiųjų dviračių takai. Dviračių nuomos paslaugas Kauno rajone teikia tik kaimo turizmo sodybos (4.3 lentelė).

4.3 lentelė. Esami dviračių nuomos punktai (kaimo turizmo sodybose) Eil. Nr. Sodybos pavadinimas Adresas 1 „Petrauskų sodyba“ Kranto g. 7, Kulautuva, Kauno r. 2 Sodyba „Gojus“ Akacijų al. 20 a, Kulautuva, Kulautuvos sen., 3 „Sadauskų sodyba“ Antalkių k., Vilkijos sen., LT 54217 Kauno raj. 4 Sodyba „Altoniškiai“ Altoniškiai, Zapyškio sen., LT-53419, Kauno r. 5 Sodyba „Dvarelis“ Kilovos k., Čekiškės sen., 54277 Kauno r. sav. 6 Sodyba „Nemuno turas“ Gėlių g. 50, Ringaudų k., Ringaudų sen., 53331 Kauno r. 7 Sodyba „Papiškiai“ Papiškių k., Zapyškio sen., LT-53414 Kauno r. 8 Sodyba „Paštuva“ Paštuvos k., Batniavos sen., Kauno r.

Kauno rajone geležinkelio tinklas turi didelę reikšmę susisiekimui. Kauno rajoną kerta du transeuropiniai geležinkeliai: • Šiaurės-Pietų kryptimi: I koridorius - geležinkelio linija Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas dar vadinama Rail Baltica; • Rytų-Vakarų kryptimi: IX koridoriaus IXD šaka (Kaunas-Kaliningradas). Turizmui Kauno rajonui geležinkelio transportas iki šiol nebuvo išskirtinai reikšmingas, nes geležinkeliu daugiausiai yra pervežami tranzitiniai krovinių srautai. Tačiau rajono geležinkelio infrastruktūra turi geras plėtros ir jos panaudojimo perspektyvas ateityje, kurios yra sietinos su greitojo geležinkelio, europinės vėžės geležinkelio Rail Baltica. Šiandien vietiniam turizmui svarbi geležinkelio atkarpa Kaunas – Vilnius.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 4.1 pav. Rajono pasiekiamumas geležinkeliu

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Rengiant teritorinį rajono savivaldybės dokumentą reikia nepamiršti, kad pasiekiamumas oro transportu tik iš dalies priklauso nuo oro uosto infrastruktūros. Šias tendencijas puikiai demonstruoja keleivių skaičiaus pokyčiai Kauno oro uoste. Nors oro uosto infrastruktūra nepakito, tačiau dėl sumažėjusių skrydžių keleivių skaičius ryškiai sumažėjo. Taigi keleivių skaičiaus dinamika tiesiogiai priklauso nuo skrydžių skaičiaus, bet nebūtinai nuo infrastruktūros. O skrydžių skaičius pirmiausiai yra gero valdymo ir darbų organizavimo rezultatas, ir tik kai kuriais atvejais - planuotojų darbo rezultatas.

4.2 pav. Keleivių skaičiaus dinamika tarptautiniame Kauno oro uoste, 2011 – 2012 metų laikotarpiu.

4.3 Investicijos į projektus

Detalizuojant esamos infrastruktūros būklę, tinkamas vertinimas yra turizmo projektų ir investicijų juos įgyvendinant trumpa analizė ir vertinimas.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4.1 pav. Investicijų pasiskirstymas turizmui Kauno rajono seniūnijose.

Investicijų į turizmą pasiskirstymo pagal seniūnijas teritorinė schema, iliustruoja netolygų skaičių projektų rajono seniūnijose, o taip pat rodo, kad kai kuriose Kauno rajono seniūnijose, naudojant ES paramą, buvo sukurta viešoji turizmo infrastruktūra, galinti pritraukti reikšmingus turistų srautus. Taip pat reikia pabrėžti, kad kiekvienas įgyvendintas projektas gali būti turistinio maršruto ar trasos dalis, kas padėtų sukurti didesnius turistų srautus ir daugiau galimybių plėtoti turizmą.

4.4 lentelė. Investicijų turizmui pasiskirstymas Kauno rajono seniūnijose.

Eil. Vietos projekto Projekto vertė Seniūnija Turizmo plėtros Stadija Nr. pavadinimas su PVM, Lt teritorija 1 Nemuno turistinės trasos Vilkijos seniūnija Nemuno slėnis 320.053,83 Baigtas pilotinis infrastruktūros Kulautuvos-Vilkijos išvystymas Vilkijos TRC 2 Nemuno turistinės trasos Zapyškio seniūnija Nemuno slėnis 370.697,07 Baigtas pilotinis infrastruktūros Kulautuvos-Zapyškio TRC išvystymas 3 Kulautuvos rekreacinės Kulautuvos Nemuno slėnis 438.328,02 Baigtas paskirties miško seniūnija Kulautuvos-Vilkijos infrastruktūros objektų Kulautuvos TRC įrengimas ir gerinimas 4 Nauji tiltai – gyvenimo 510.000,00 Baigtas kokybės stiprinimas per - miestų–kaimų bendradarbiavimo valdymą 5 Kauno rajono Vilkijos Vilkijos seniūnija Nemuno slėnis 1.008.218,00 Baigtas miesto atnaujinimas ir Kulautuvos-Vilkijos plėtra Vilkijos TRC 6 Šilumą taupančių Raudondvario Nevėžio slėnis 4.000.000,00 Baigtas priemonių diegimas seniūnija Raudondvario-Babtų Raudondvario dvaro pilyje Raudondvario TRC 7 Projektas „Raudondvario Raudondvario Nevėžio slėnis 5.000.000,00 Vykdomas dvaro pilies seniūnija Raudondvario-Babtų kompleksiškas Raudondvario TRC

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

pritaikymas turizmo reikmėms“.

8 Kauno rajono turizmo Raudondvario Nevėžio slėnis 1.066.100,00 Baigtas informacijos centro seniūnija Raudondvario-Babtų įrengimas Raudondvario Raudondvario TRC dvaro sodyboje

9 Kačerginės miestelio Kačerginės 2.510.877,00 Vykdomas gyvenamosios aplinkos seniūnija Nemuno slėnis gerinimas atnaujinant bei Kačerginės-Zapyškio pritaikant gamtos ir Kačerginės TRC infrastruktūros objektus viešajam naudojimui

10 Kulautuvos miestelio Kulautuvos 4.086.022,00 Vykdomas gyvenamosios seniūnija Nemuno slėnis infrastruktūros ir aplinkos Kulautuvos-Vilkijos gerinimas, pritaikant bei Kulautuvos TRC atnaujinant gamtos bei kultūros paveldo objektus viešam naudojimui

11 Raudondvario dvaro Raudondvario Nevėžio slėnis 6.982.500,00 Vykdomas sodybos žirgyno pastato seniūnija Raudondvario-Babtų pritaikymas meno Raudondvario TRC inkubatoriaus veiklai 12 Mobiliųjų prieplaukų Raudondvario 4.429.514,00 Baigtas statyba plėtojant Nemuno seniūnija - turistinę trasą Kulautuvos seniūnija 13 Kauno rajono slidinėjimo 61.603,15 Baigtas trasų studijos parengimas - 14 Dviračių trasų per Akademijos, 87.454,51 Baigtas Akademijos, Ringaudų ir Ringaudų, - Kačerginės seniūnijas Kačerginės specialusis planas seniūnijos 15 Dviračių trasų (takų) Raudondvario, - 335.333,50 Vykdomas Nemuno dešiniąja puse Batniavos, Kauno rajono Kulautuvos, savivaldybės teritorijoje Vilkijos, Vilkijos specialusis planas apyl., Čekiškės seniūnijos 16. Tradicinių amatų centro Raudondvario Nevėžio slėnis 389.816,00 Vykdomas įkūrimas Biliūnų kaime, seniūnija Raudondvario-Babtų Kauno rajone Raudondvario TRC 17. Poilsio zonos įrengimas Raudondvario Nevėžio slėnis 184.956,00 Vykdomas Raudondvaryje seniūnija Raudondvario-Babtų Raudondvario TRC 18. Raudondvario dvaro Raudondvario Nevėžio slėnis 351.449,00 Lt Baigtas sodybos parko seniūnija Raudondvario-Babtų infrastruktūros Raudondvario TRC sutvarkymas 19. Viešosios infrastruktūros Taurakiemio 404.537,00 Vykdomas sutvarkymas Taurakiemio seniūnija seniūnijos Piliuonos kaime 20. Dviračių takas dešiniu Raudondvario 471.012,5 Vertinama Nemuno krantu seniūnija įskaitant paraiška, netinkamas planuojama išlaidas netrukus pasirašyti sutartį 21. Turizmo vystymo Raudondvario 337.468,39 Lt Baigtas 2006 m. galimybės Nevėžio Užliedžių, Babtų regione seniūnijos Projektas įgyvendintas su partneriais Panevėžio ir Kėdainių rajono saviv.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

5. Išvados

1. Kauno rajonas yra antrą pagal dydį Lietuvoje miestą juosiantis rajonas pasižymintis augančiu gyventojų skaičiumi ir dideliu jų tankumu. Kauno rajonas yra patrauklus turizmui vystyti Lietuvos žemėlapyje – viduryje šalies, bei didelio šalies gyventojų – vietinių turistų potencialo. 2. Kauno rajonas pasižymi dideliu miškingumu, čia vyrauja spygliuočiai (Kauno urėdijos duomenimis, pušynai užima 11 % medynų ploto, eglynai – 27 %), bei lapuočiai (ąžuolynai - 8%, beržynai - 29%). Kauno rajono savivaldybėje miškai užima apie 32 % visos teritorijos ploto. Miškingiausia rajono dalis yra vakarinė, šiaurinėje dalyje driekiasi Varluvos, Babtų, Padauguvos ir Karalgirio miškai; pietrytinėje – Dubravos giria. 3. Kauno rajone vandenys užima apie 5 % nuo bendro rajono ploto. Dvi didžiausios Lietuvos upės – Neris ir Nevėžis įteka į Nemuną Kauno rajone. Rajone nėra ežerų, bet gausu užtvankų ir upelių. Daugumos upių – Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos ir Jiesios slėniai išsiskiria savo aukštais bei stačiais krantais, taip išryškindami kraštovaizdžio patrauklumą ir grožį. 4. Kauno rajone iš vandens telkinių didžiausią rekreacinę vertę turi didžiausia iš užtvankų – Kauno marios (6350 ha), kurios yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Kauno rajono vandens telkinių rekreacinis potencialas yra labai didelis ir yra labai svarbus turizmo plėtroje, ypač formuojant rekreacines zonas, tačiau iki šiol jis nebuvo tinkamai išnaudojamas. 5. Kauno marių, Panemunių ir Dubysos regioninių parkų svarba Kauno rajono savivaldybei yra labai svarbi ir gamtiniam bei pažintiniam turizmui plėtoti, ir gamtai saugoti, priklausomai nuo funkcinio prioriteto zonų reglamentų saugomose teritorijose. Tačiau daugiausia iniciatyvų skatinant pažintinį turizmą iki šiol parodė VĮ Kauno miškų urėdija organizuodama rekreacinę veiklą, įrengdama ir prižiūrėdama viešąją turizmo infrastruktūrą. 6. Svarbiausi Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Vidurio Lietuvos regiono, bet nacionaliniu mastu. Turizmo plėtra yra labai gera priemonė padėti išsaugoti, o dažnai net ir atkurti sunykusias kultūrines vertybes pritaikant jas rekreacinėms reikmėms. Kauno rajone yra gana daug ir įvairių kultūrinių išteklių, kurie iš esmės gali įtakoti turizmo plėtrą rajone. Tai Vilkijos miestelio istorinė dalis su archeologijos vertybėmis, Raudondvario buv. dvaro sodyba su parku, Zapyškio bažnyčia, dalis Kauno tvirtovės gynybinių objektų – fortų: I, III, Marvos, Domeikavos fortai, blindažai – slėptuvės, įtvirtinimų linijos su betoniniais statiniais, piliakalniai Nemuno slėnyje: Pyplių, Jadagonių, Ringovės, Butvilonių, Neries slėnyje – Lentainių, Karmėlavos, Lepšiškių, Šančių, Nevėžio slėnyje – Piepalių, Vykūnų, Bernatonių ir pan. 7. Kauno rajone veikia 32 bibliotekos ar jų filialai, kurios ne tik teikia informacijos paslaugas, bet ir organizuoja įvairius mokymus, renginius vietinės bendruomenės nariams, kultūros mėgėjams skatina pažinti savo kraštą, papročius, žmones. 8. Kauno rajono savivaldybėje veikia 10 muziejų, kurie atskleidžia Kauno krašto žymių asmenų gyvenimą, istoriją ir tradicijas. Dauguma muziejų yra vietinės reikšmės, tačiau išskirtinę vertę turi vienas ryškiausių rajono muziejų – J.Naujalio muziejus, pažymėtinas – Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“. 9. Rajono maitinimo įstaigų tinklas yra pakankamai tankus, maitinimo paslaugas teikia 32 maitinimo įstaigos, todėl turistams keliaujantiems automobiliais tai yra ypač patrauklu. Maitinimo objektų lokalizacija dažnai lemia ne tik verslo sėkmę, bet ir vietovės patrauklumą turizmui. Tačiau jei analizuotumėme vandens turizmo galimybes, tai reikėtų patikslinti kiek maitinimo įstaigų yra tinkamos aptarnauti vandens turizmo mėgėjus, o juo labiau dviratininkus. 10. Kauno rajone apgyvendinimo paslaugas teikia 28 kaimo turizmo sodybos, 2 stovyklavietės, 4 moteliai, 3 svečių namai, 4 nakvynės ir pusryčių teikėjai, 1 viešbutis ir vienas kempingas. Šių įstaigų pagrindinė teikiama paslauga yra apgyvendinimas, tačiau papildomos paslaugos – konferencijų, mokymų ir renginių organizavimas, golfas, jodinėjimas žirgais, dažasvydis ir kitos įvairios pramogos didina rekreacijos galimybes rajone. 11. Kauno rajone iki šiol organizuojamos keturios vaikų ir jaunimo stovyklos, kurių potencialas ir vietiniams ir užsienio turistams yra labai didelis. Kauno rajono savivaldybė išsiskiria šiuo aspektu. Aktyvi stovyklų veikla gali reikšmingai skatinti turizmą jaunimo tarpe ir sukurti sąlygas plėtoti vietinį turizmą ir ateityje. 12. Atvykstamojo turizmo skatinimui ypatingai svarbi yra informacijos sklaida apie turistinius objektus, siūlomas paslaugas ir pan. Pagrindines funkcijas turizmo informavimo veikloje atlieka turizmo informacijos centrai, lankytojų centrai. Kauno rajono turizmo informacijos centras yra įsikūręs Kulautuvoje, Raudondvario dvare ir Karmėlavoje. Raudondvaryje rekonstravus dvarą yra sukurta

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

patraukli turizmo infrastruktūra skatinanti atvykstančiųjų ir vietos turistų srautus, teikiama ir kaupiama informacija apie lankytinas rajono vietoves ir objektus, apie Raudondvario dvaro sodybą bei joje teikiamas paslaugas, veiklas ir pan. 13. Viešąją turizmo infrastruktūrą Kauno rajone kuria ne tik verslas ar savivaldybė, bet ir kitos valstybinės institucijos, kaip urėdijos. Šios organizacijos veiklos rezultate yra sukurta viešoji infrastruktūra įvairiose gamtinėse vietovėse. Paminėtinos kelios svarbiausios – Kulautuvos pėsčiųjų- sveikatingumo takas, Karmėlavos pėsčiųjų - dviratininkų takas, kurios skatina rekreaciją miškuose, suteikia informaciją apie gamtinę aplinką, skatina poilsiauti. 14. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Kauno rajono savivaldybėje 2012 m. vietinės reikšmės kelių ilgis sudarė 1750 km, iš kurių 1501 km su danga. Savivaldybę kerta ir magistraliniai, ir krašto ir vietiniai keliai, kurie sukuria puikias galimybes keliauti automobiliu. Geležinkelių tinklas Kauno rajone taip pat yra pakankamai išvystytas, tačiau iki šiol vis dar mažai populiarus, dėl skirtingo geležinkelio vėžės pločio. Todėl, tikėtina, kad Rail Baltica žymiai padidins keliavimo ir rekreacijos galimybes. 15. Kauno rajono dviračių takų tinklas nėra labai išvystytas, nors įvairiais teritorijų planavimo dokumentais siūloma ne viena dviračių trasa ir maršrutas, tačiau važiuoti dviračiu Kauno rajone dar nėra patogu, nes trūksta dviračių takų. Kauno rajone įrengtos dviračių ir pėsčiųjų takų trasos nėra ilgos, todėl dažniausia dviratininkai keliauja tame pačiame transporto sraute kaip ir autotransporto priemonės. 16. Investicijų į turizmą pasiskirstymas pagal seniūnijas iliustruoja netolygų skaičių projektų rajono seniūnijose, o taip pat rodo, kiek viešosios turizmo infrastruktūros buvo sukurta kai kuriose Kauno rajono seniūnijose, kuri galėtų pritraukti reikšmingus turistų srautus. Taip pat reikia pabrėžti, kad kiekvienas įgyvendintas projektas gali būti turistinio maršruto ar trasos dalis, kas padėtų sukurti didesnius turistų srautus ir daugiau galimybių plėtoti turizmą.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

II KONCEPCIJA 1 Koncepcijos tikslai ir uždaviniai

Koncepcijos rengimo stadijoje nustatomi pagrindiniai Kauno rajono savivaldybės teritorijos rekreacinių teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo/naudojimo principai, kurie bus detalizuojami sprendinių konkretizavimo stadijoje. Koncepcijos rengimo stadijoje pateikiama vizija su analizuojamomis alternatyvomis, kaip naudoti turizmo plėtros galimybes, siekiant turizmo infrastruktūros ir verslo plėtros. Specialiojo plano rengėjai siekdami tinkamai apsibrėžti svarbiausius tikslus, pakartotinai išanalizavo ir teikia Kauno rajono turistinės ir rekreacinės veiklos tikslus/vizijas suformuluotas įvairiuose strateginiuose ir teritorijų planavimo dokumentuose:

A. Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 103-3814 (su vėlesniais pakeitimais)) nurodyti šie turizmo ir rekreacijos specialiųjų planų uždaviniai: • formuoti rekreacinių teritorijų sistemą, nustatyti teritorijų turizmo ir rekreacijos plėtojimo kryptis, prioritetus bei priemones; • sudaryti prielaidas formuoti turizmo centrus ir sąlygas plėtoti turizmo paslaugas bei viešąją turizmo infrastruktūrą, planuoti (rezervuoti) tikslinio naudojimo teritorijas rekreacinės infrastruktūros objektams statyti; • nustatyti rekreacinių teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentus bei numatyti visuomenės lankymui ir poilsio veiklai skirtose rekreacinėse teritorijose įrengti reikalingą rekreacinę infrastruktūrą; • patenkinti visuomenės poreikius ir suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo verslą, interesus plėtojant turizmo paslaugas, saugant turizmo ir rekreacijos išteklius ir užtikrinant darnią teritorijų plėtrą; • detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius; • pagerinti investicinę aplinką, skatinti investicijas plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą.

B. Specialiojo plano Planavimo užduotyje ir planavimo sąlygose numatyti planavimo tikslai: 1. Išanalizuoti ir įvertinti turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numatyti tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius. 2. Nustatyti turizmo vystymo kryptis ir priemones siekiant intensyvinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą tiek į Kauno rajoną, tiek į Lietuvą. 3. Numatyti ir įvertinti Kauno rajono turizmo plėtros arealus (centrus) bei jų vystymo etapiškumą. 4. Numatyti priemones užtikrinančias darnią Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir, suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius. 5. Išnagrinėti ir įvertinti galimybes atstatyti kurortinių vietovių statusą Kulautuvos ir Kačerginės gyvenamosiose vietovėse. 6. Įvertinti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius turizmo srityje. 7. Išnagrinėti ir įvertinti visus turimus savivaldybės dokumentus turizmo srityje (studijos, schemos ir t.t.). 8. Įvertinti investicinę aplinką, numatomas investicijų skatinimo priemones plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą Kauno rajone. 9. Numatyti investicijų poreikį ir finansavimo šaltinius viešosios turizmo infrastruktūros vystymui bei išnagrinėti valstybės ir savivaldybės biudžeto galimybes turizmo plėtrai Kauno rajone. 10. Atlikti turizmo ir poilsio paslaugų bei pramogų potencialo vertinimą. 11. Atlikti gamtos ir kultūros paveldo išteklių vertinimą turizmo ir rekreacijos tikslams. 12. Parengti turizmo plėtros galimybių SWOT analizę.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

2 Turizmo vystymo kryptys pagal NTPP: nacionalinis, regioninis lygmuo

Pagrindinis nacionalinis turizmo plėtros dokumentas yra Nacionalinė turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programa (toliau Nacionalinė turizmo plėtros programa, arba NTPP). Pagal Nacionalinę turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programą, „Lietuvos turizmo galimybės yra palankios kultūrinio, sveikatos, aktyvaus poilsio, dalykinio (konferencijų) turizmo produktams kurti. Tokie turizmo produktai yra patraukliausi tiek vietiniams, tiek užsienio turistams ne tik Lietuvoje, bet ir Europos rinkoje. Todėl šių produktų plėtojimo perspektyvos turi būti labiau siejamos su atskirų rinkų paklausos ypatumais, t. y. turistų poreikiais ir galimybėmis, taip pat kur kas geriau panaudojant turimas paslaugas ir išteklius.” Dėmesingai vertinant nacionalinius sprendinius, daugiausiai dėmesio analizuojant turizmo vystymo kryptis Kauno rajono savivaldybėje bus skiriama minėtiems turizmo produktams.

Kultūrinį turizmą (pagal Nacionalinę turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programą), sudaro kultūros paveldo objektų (pilys, bažnyčios, vienuolynai, senamiesčiai, muziejai ir meno galerijos bei kiti) ar miestų lankymas (kai svarbiausias tikslas yra kultūros objektai ir kultūriniai renginiai ar kai sudaromos galimybės susipažinti su tautinėmis tradicijomis, amatais, tiesiogiai dalyvauti veikloje ir įsigyti gaminių). Norint sėkmingai pristatyti ir propaguoti kultūrinį turizmą Kauno rajone, siektina reikšmingiems kultūrinio paveldo objektams skirti reikiamą dėmesį, ieškoti būdų restauruoti ar bent konservuoti vertingus kultūrinius objektus, o pritaikius lankymui parengti teminius kultūrinio turizmo maršrutus (pvz.: Kauno fortai, Lietuvos pilys ir pan.), turizmui pritaikyti išskirtinius objektus kaip Raudondvario dvaras, būtina organizuoti kultūrinius renginius (festivalius), nuolat skleisti informaciją apie juos ir taikyti kitas kultūrinį turizmą skatinančias priemones.

Sveikatos turizmą (pagal Nacionalinę turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programą), sudaro sveikatinimo ir sveikatingumo turizmo rūšys. Lietuva turi dideles galimybes plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas. Sveikatos turizmo paslaugų rinkoje Lietuva gali prisistatyti kaip prieinamų, geros kokybės, saugių ir gero kainos ir kokybės santykio sveikatos turizmo paslaugų šalis, nes tam yra tinkamos sąlygos: sveikatos turizmo produktų konkurencingumui užtikrinti reikalingi aukšti paslaugų infrastruktūros ir kokybės standartai, procedūroms naudojami gamtiniai sveikatos veiksniai ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Sveikatingumo turizmo produktai dažniausiai plėtojami kurortuose ir kurortinėse teritorijose, tai turėtų tapti jų turizmo plėtros prioritetu, kartu turi būti gerinamos kurortų pasiekiamumo sąlygos. Siekiant sveikatos turizmo plėtros Kauno rajone, reikėtų įgyvendinti kurortų ar kurortinių teritorijų galimybių vertinimą bei naujų gamtinių išteklių tyrimų vertinimą. Ir, esant teigiamoms sąlygoms, plėsti reikalingą infrastruktūrą kurortinėse teritorijose, siekiant sudominti verslo atstovus ir investuotojus.

Aktyvaus poilsio turizmas , kurį sudaro dviračių, vandens, žygių, žvejybos, medžioklės bei ekologinio (pažintinio) turizmo rūšys yra dar viena puiki turizmo plėtros kryptis ne tik Lietuvoje bet ir Kauno rajono savivaldybėje. Esminė šios turizmo dalies paklausos sąlyga – patrauklus viešosios turizmo infrastruktūros (turizmo trasos, takai) ir aptarnavimo paslaugų kompleksas, kuris sudarytų sąlygas turistui užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje teritorijoje. Specialiuoju planu, galima numatyti daugybę tinkamų sprendinių spartinančių šios turizmo rūšies plėtrą savivaldybės teritorijoje.

Dalykinio (konferencijų) turizmo , kurį sudaro dalykinio turizmo, susitikimų, konferencijų, skatinamųjų kelionių turizmo rūšys, plėtra ir galimybės Lietuvoje taip pat neabejotinos. Kauno rajono savivaldybės galimybės šios rūšies turizmo plėtroje yra gana ribotos. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai remia tokį turizmą, suteikdami galimybes organizuoti renginius, mokymus, nedideles konferencijas administruojamose patalpose. Numatomos konferencinio turizmo galimybės Raudondvario dvaro sodyboje. Tačiau didžiausias konferencinio ar dalykinio turizmo potencialas Lietuvoje skiriamas didžiųjų Lietuvos miestų renginių ir konferencijų organizatoriams.

Taigi pagal gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių išskirtinumą ir gausą prioritetiniai turizmo plėtros regionai (teritorijos) yra šie (5.1.1 skirsnis, Nacionalinėje turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programoje):

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

“Nemuno žemupio , apimantis Kauno, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės vietoves, esančias Nemuno slėnio zonoje ir pasižyminčias kultūros paveldo objektais, rekreaciniu upių ir miškų potencialu, kur prioritetas teikiamas sveikatos, kultūrinio, aktyvaus poilsio turizmo plėtrai ”.

Daugiausiai dėmesio Kauno rajono turizmo specialiojo plano koncepcijos dalyje bus skiriama šių krypčių turizmo galimybėms plėtoti. Kadangi pagal Nacionalinę turizmo plėtros programą dalykinio turizmo prioritetas Kauno regione nenumatomas, tai toliau specialiajame plane nebus detalizuojamos jo plėtros galimybės. Tačiau sveikatos, kultūrinio ir aktyvaus poilsio plėtra bus detaliai analizuojama tolesniuose skyriuose.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

3 Turistų skaičiaus dinamika ir vertinimas Lietuvoje

Turizmo plėtros analizei pagrįsti reikia atlikti esamos turistų srautų, turizmo rinkų dinamikos analizę ir vertinimą. Išorinės aplinkos, t.y. šalies turizmo rinkos, vertinimas daro didžiulę įtaką kiekvieno administracinio vieneto turizmo infrastruktūros ir verslo plėtrai. Kadangi Kauno rajono savivaldybės teritorija supa antrąjį pagal gyventojų skaičių dydį miestą, tai bendros Lietuvos turizmo plėtros tendencijos koncepcijos formavimo stadijoje yra ypač svarbios.

Plėtojant turizmą šalyje yra išskiriamos dvi pagrindinės kryptys: turizmo infrastruktūros plėtra ir turizmo verslo plėtros galimybės. Specialiojo plano koncepcijos stadijoje siekiama detalizuoti infrastruktūros plėtros galimybes, kad paskatinti turizmo verslo paslaugų plėtrą. Turizmo rinkos dinamiką vertinti paprastai galima įvairiai būdais, tačiau šiame plane pasirinkti tinkamiausi: pirmiausiai vertinami atvykstamojo (iš užsienio šalių) rodikliai, nes tai patys reikšmingiausi turizmo poveikio šalie gerovei rodikliai, vėliau vertinami vietinio turizmo rodikliai, kurie yra pirmiausiai rodo šalies vidaus gyvenimo kokybę ir gerovę, o dažnai ir yra puiki priemonė atvykstamojo turizmo srautams didinti.

Didžiausias pasiekimas plėtojant verslą teritorijoje yra atvykstamojo turizmo skatinimas. Tačiau kiekvienos atvykstamojo turizmo rinkos poreikiai ir galimybės iš esmės skiriasi. Todėl pirmuoju aspektu specialiajame plane yra nagrinėjama kokių rinkų šalių turistai lankosi Lietuvoje ir kaip keičiasi jų srautai per paskutinius 5 metus.

1 lentelė. Atvykusiųjų skaičius pagal šalis (2006 – 2011 metai) Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys POKYTIS, TŪKST.KEL. 2006 2007 % 2008 % 2009 % 2010 % 2011 % Latvija 539,3 -25 430,3 1 433,1 -20 362,3 11 408,2 17 491

Rusija 448,2 -18 380,2 3 392,7 -20 326,4 12 368,9 17 444,9

Baltarusija 277,9 -21 229 1 232,2 -20 193,9 11 217,8 16 260,4

Lenkija 188,1 -12 168,2 2 172,3 -21 142,7 10 159,2 17 190,9

Estija 114,6 -62 70,8 4 73,8 -28 57,8 10 64,3 16 76,9

Vokietija 87 -3 84,8 1 85,7 -19 71,9 10 79,9 16 94,7

Suomija 23,9 1 24,1 1 24,4 -13 21,5 12 24,4 16 29,2

JAV 10,4 -1 10,3 2 10,5 -30 8,1 10 9 15 10,6

JK 12,6 -3 12,3 0 12,4 -33 9,9 12 11,1 18 13,1

Italija 10,8 -1 10,7 1 10,8 -37 7,9 9 8,7 16 10,4

Kitos šalys 136,9 -34 102,4 8 111,4 -18 94,7 11 106,3 16 125,8

Iš viso: 1907,2 -20 1582,8 2 1621,4 -20 1348,2 11 1515,7 17 1816,7

Atvykusiųjų turistų skaičiaus dinamika pagal rinkas, rodo, kaip skirtingai keičiasi turistų srautai priklausomai nuo rinkos potencialų ir Lietuvos, kaip turistinės vietos, patrauklumo. Ypač svarbu pastebėti, kas 2006 lyginant su 2007 ir 2008 metų duomenis lyginant su 2009 metų duomenimis turistų srautai kasmet mažėjo. Sumažėjimas iš tiesų labai reikšmingas, vidutiniškai minus 20 proc. Tačiau lyginant paskutinių metų pateikiamų statistikoje duomenis 2011 m. apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1 mln.turistų iš užsienio šalių, palyginti su 2010 m., jų skaičius padidėjo 19,5 procento.Stebint šiandien aktualius spaudos pranešimus, galima teigti, kad tokios ir dar pozityvesnės tendencijos išliko ir 2012, 2013 metų pradžioje. Todėl reikia vertinti, kad atvykstamojo turizmo turistų skaičius vėl reikšmingai didėja.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1 pav. Atvykusių (su nakvyne) skaičiaus dinamika pagal rinką, 2006 – 2011 m. Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys

Daugiausia keliautojų 2006 -2011m. su nakvyne atvyko iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Estijos ir Vokietijos. Dėl pasaulio ekonomikos krizės 2008 – 2009m. ypač sumažėjo atvykstančių į Lietuvą užsieniečių skaičius.2011 metai ir tikėtinai 2012 m. Lietuvai buvo atsigavimo metai. Į Lietuvą atvykstančių turistų lygis pasiekė 20% augimą ir pasiekė 1,8 mln.atvykusiųjų. Prie šio augimo prisidėjo ne tik ekonomikos atsigavimas bet ir pigesnės oro linijų paslaugos ypač patrauklios savarankiškai keliaujantiems turistams. Turistų skaičių padidino ir ryškus tarptautinis sporto renginys vykęs Lietuvoje – Europos krepšinio čempionatas, kuris pritraukė daugiau kaip 10 000 turistų.

2 pav. Pagrindinės atvykstamojo turizmo rinkos Lietuvoje, 2012 m. Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys

2011 m., palyginti su 2010 m., turistų kelionių skaičius iš Rusijos išaugo 14,3 procento, iš Baltarusijos – 16,7 procento. Kelionių iš Europos Sąjungos šalių padaugėjo 15,2 procento, iš ne Europos Sąjungos šalių – 21,4 procento. Kelionės iš Europos Sąjungos šalių sudaro 57 procentus visų kelionių į Lietuvą. Apgyvendinimo įstaigose užsieniečių nakvynių skaičius 2011 metais sudarė 2,38 mln., arba 18,9 procento daugiau nei 2010 m. Vidutinis užsieniečio praleistų nakvynių skaičius sudarė 2,4. Pagal vidutinį nakvynių skaičių pirmavo turistai iš Izraelio – 4 nakvynės, vidutiniškai po 3 nakvynes apgyvendinimo įstaigose praleido turistai iš Ispanijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos. 2 lentelė. Atvykusiųjų skaičius pagal tikslą, laikotarpyje 2007 – 2011 Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys TŪKST.KEL. 2007 2008 2009 2010 2011 Verslas 29% 35% 36% 30% 29%

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Laisvalaikis 71% 65% 64% 60% 71%

Dauguma užsienio keliautojų, apsistojusių Lietuvoje vienai ir daugiau nakvynių, atvyko poilsio – laisvalaikio tikslais, ir tik trečdalis – verslo tikslais. Pagal Euromonitor statistiką laisvalaikio tikslai apima - rekreaciją, poilsį, kultūrinius renginius, sveikatos priežiūrą, aktyvų sportą (neprofesionalams), reguliarias keliones į sodybas ir kita poilsio bei pramogų priežastis; verslo tikslai – tai susitikimai, skatinamieji vizitai, verslas ir pan. Verslo kelionių skaičius 2008 m., palyginti su 2007 m., augo sparčiai, o poilsio tikslais atvykusiųjų skaičius mažėja. Į Lietuvą vyrai vyksta dažniau, jie sudaro apie 70 procentų visų turistų. Pagrindiniais informacijos šaltiniais lemiančiais kelionės pasirinkimą į Lietuvą yra draugai ir giminės, ankstesnių vizitų patirtis ir internetas.

3 pav. Informacijos šaltinis Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys

Atvykusiųjų į Lietuvą skaičius tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos transportinio pasiekiamumo. Kadangi Lietuva yra puikiai pasiekiama sausumos transporto, t.y. automobilių keliais, tai didžiausi atvykusiųjų turistų srautai tenka automobiliams. Tokius rodiklius lemia ir tikslinės rinkos, kadangi Lietuvoje dažniausiai lankosi kaimyninių šalių turistai , tai ir keliavimas automobiliu yra populiariausia susisiekimo priemonė. 2011 metais atvykusieji sausumos transportu sudarė 56% visų atvykusiųjų. Antroji pagal populiarumą susisiekimo priemonė yra oro transportas, 2011 m. atvykusieji oro transportu sudarė 35%, nuo bendro srauto. Stebint paskutinių penkių metų statistiką reikia pastebėti, kad keliavimas į Lietuvą naudojantis Oro linijų teikiamomis paslaugomis išlieka antrąja pagal populiarumą susisiekimo priemone. Geležinkeliais pervežama tik maža dalis – apie 6 proc. turistų, tačiau reikia įdėmiai vertinti naujas RailBaltica projekto galimybes ir tinkamai panaudoti jas atvykstamajam turizmui skatinti.

3 lentelė. Atvykimai pagal transporto rūšį, 2007 – 2011 m. Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys VID. 2007- % 2007 2008 2009 2010 2011 2011M. Oro transportu 34% 36% 31% 34% 35% 34%

Automobiliais 55% 56% 60% 57% 56% 57%

Geležinkeliais 7% 6% 6% 5% 5% 6% Vandens 3% 2% 3% 4% 4% 3% transportu

Svarbiausias rodiklis vertinant atvykstamąjį turizmą yra atvykusiųjų išlaidos kelionės metu ir kelionės trukmė. Svarbu pastebėti, kad atvykusiųjų turistų išlaidos Lietuvoje nuolat auga, o 2011 metais pasiekė aukščiausią tašką paskutinių penkių metų dinamikoje. Aišku, tokias tendencijas lemia ir Euro, ir dolerio santykis rinkos ekonomikoje. Atkreiptinas dėmesys į kelionės trukmę, nes kelionės trukmė trumpėja. Įdėmiai vertinant šį rodiklį galima būtų daryti dvi prielaidas: pramogų skaičius nėra didelis, arba ekonominė turistų galia nėra didelė, todėl ilgesnė nei 4 dienų trukmė, nėra priimtina.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4 lentelė. Atvykusiųjų vidutinės išlaidos ir vidutinis nakvynių skaičius, 2007 – 2011 m. Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys 2007 2008 2009 2010 2011 Vidutinės atvykusiųjų išlaidos (Lt) 1133 1100 1000 1046 1244 Vidutinis nakvynių skaičius 5,4 4,9 4,5 4,3 4,4

4 pav. Atvykusių turistų kelionių išlaidos pagal išlaidų rūšis, 2011 m., kairėje –turistų išlaidos Lietuvoje, dešinėje – Vokietijoje. Šaltinis: Euromonitor statistiniai duomenys

Analizuojant kelionės išlaidų pasiskirstymo struktūrą, vidutinės atvykusiųjų išlaidos nuo 2007 metų iki 2011 metų vidutiniškai išaugo 111 lito. Tiek keliautojų su nakvyne, tiek vienadienių lankytojų išlaidos pasiskirstę panašiai - daugiausia išlaidų jie skiria pirkiniams (keliautojai su nakvyne 32,7 %, vienadieniai lankytojai 49,6 %), maistui bei gėrimams (keliautojai su nakvyne 26,1 %, vienadieniai lankytojai 14,1 %). Taip pat keliautojai su nakvyne nemažą dalį pinigų skiria apgyvendinimo išlaidoms (17,8 %). Tačiau svarbu pastebėti, jog paprastai pasaulio šalyse atvykusiųjų turistų lėšos pasiskirsto iš esmė kitaip, pvz.: 2011 metais turistai Vokietijoje didžiausią dalį lėšų išleido apgyvendinimui 16 %, apsipirkimui 14 %, kelionėms šalies viduje 14 %, maistui 9 % ir ekskursijoms 7 %. Todėl galima teigti, kad lėšų pasiskirstymas Lietuvoje rodo, kad daugiausiai turistų atvyksta apsipirkti iš kaimyninių šalių ir neturiu tiek galimybių, kiek jų turi turistai Vokietijoje, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir plėtojant turizmo infrastruktūrą ir verslą Kauno rajone.

2009 metais apie 50 % atvykusiųjų apsistojo pas draugus ir gimines ir tik 22 % viešbučiuose, moteliuose, o 13 % nuomavosi nakvynės vietą privačiame sektoriuje. Iki pat 2011 metų situacija kiek pasikeitė, nes viešbučių vaidmuo apgyvendinimo sektoriuje sustiprėjo ir jau 26 % atvykusiųjų apsistojo juose, tačiau sumažėjo nakvynių skaičius privačiame sektoriuje – tik 9 %.

Kita Viešbutis, Kita Viešbutis, Sveikatini 11% motelis 12% Sveikatini motelis mo įstaiga 22% mo įstaiga 26% 5% 6%

Nuoma privačiam Nuoma e privačiam sektoriuje e 13% sektoriuje 9% Pas Pas gimines, gimines, draugus 5 pav. Atvykusių turistų nakvynių skaičius pagaldraugus apgyvendinimo tipą 2009 (kairėje), 2011 m. (dešinėje)

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Pagal 6 paveiksle pateikiamus duomenis matyti, kad atvykstančių turistų kelionių skaičius nepriklausomai nuo kelionių tikslo ir nakvynių skaičiaus didėjo. 2010 m. kelionių skaičius siekė 1775 tūkst., kas yra 17 % daugiau nei 2010 m. Pagal šiuos duomenis galime daryti išvadą – atvykstančių turistų kiekis ir jų kelionių skaičius didėjo.

6 pav. Kelionių skaičius pagal kelionės tikslą, tūkst. Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Priklausomai nuo kelionių skaičiaus, nakvynių skaičius taip pat didėjo. Tačiau ypač svarbus rodiklis analizuojant turizmo plėtros galimybes yra nakvynės trukmė, o pagal statistinius rodiklius reikia pastebėti, kad 2011 m. vidutinis užsieniečio praleistų nakvynių skaičius sudarė 2,4. Pagal vidutinį nakvynių skaičių pirmavo turistai iš Izraelio – 4 nakvynės, vidutiniškai po 3 nakvynes apgyvendinimo įstaigose praleido turistai iš Ispanijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos. Dauguma vietinių turistų kelionių nebuvo ilgos ir truko apie 1–3 nakvynes. Taip pat kaip ir ankstesniais metais, daugiausia keliauta lankyti giminių ir draugų, populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis. Populiariausios buvo vienadienės kelionės į Vilniaus ir Kauno apskritis.

Įvertinę aukščiau detalizuotus Lietuvos turizmo sektoriaus rodiklius, galime apibendrinti: • Atvykstančiųjų turistų skaičius Lietuvoje auga; • Pagrindinės atvykstančiųjų turistų rinkos yra Latvija, Rusija, Baltarusija, Lenkija, Vokietija ir Estija; • Daugiausiai turistų į Lietuvą atvyksta automobiliais, tačiau antroji pagal populiarumą susisiekimo priemonė yra oro transportas, geležinkelių transportas tuo tarpu yra minimaliai panaudojamas turizmui, tačiau naujos RailBaltica galimybės turėtų keisti pasiekiamumo žemėlapį; • Turistų kelionės trukmė nedidėja, tačiau išlaidų kiekis kelionės metu nuolat auga.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4 Vietinio turizmo analizė Kauno rajone

Naudojant Statistikos departamento duomenis 2011 metais Kauno regione apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 213.303 turistų, kurių 83.422 buvo vietiniai. Daugiausiai turistų apsistojančių Kauno regiono apgyvendinimo įstaigose buvo iš Vokietijos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Latvijos.

7 pav. Apgyvendinta turistų ir suteikta nakvynių Kauno regiono (apskrities) Apgyvendinimo įstaigose pagal šalis 2011 m. Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Detalizuojant Kauno rajono poziciją Lietuvos turizmo sektoriuje detaliau panagrinėsime Kauno rajono statistinius duomenis

8 pav. Vietinių turistų kelionių skaičius į Kauno regioną, tūkstančiais Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Atvykimas į Kauno regioną (nors statistikoje vis dar galioja terminas – apskritis) iš kitų regionų yra labai svarbus vietinio turizmo rodiklis. Daugiausiai kelionių vietiniai turistai atlieka savo regione, tačiau tokie rezultatai būdingi kiekvienam regionui, todėl išskirtinio dėmesio tam nereikia skirti. Tačiau 2011 m. duomenimis, daugiausiai vykstančių kelionių yra iš Vilniaus apskrities 71,3 tūkst. kelionių, kurios lyginant su 2010 m. padidėjo 12,4 tūkst. Taip pat paminėtina Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritys, kurių turistų skaičius taip pat padidėjo.

9pav. Apgyvendinimo įstaigų numerių užimtumas, Kauno mieste, %, 2012 m. Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Lyginant apgyvendinimo įstaigų užimtumą Kauno mieste ir rajone, matome, kad daug didesnis kiekis gyventojų apsistoja Kauno mieste, tačiau kiekvienam žinoma, kad ir apgyvendinimo įstaigų skaičius Kauno mieste yra nepalyginamas su Kauno rajono. Kadangi iš apgyvendinimo paslaugas teikiančių statistiką pateikiančių įstaigų Kauno rajone vyrauja moteliai, o jų skaičius žymiai viršija viešbučių skaičių, todėl ir užimtumas reikšmingai skiriasi (paveiksle žemiau). Kauno miesto viešbučių užimtumas 2009 – 2011 metų laikotarpyje auga, 2009 – 30,9 %, 2010 – 36,9 %, o 2011 – 43,1 %, tačiau vis dar nesiekia Lietuvos 2011 metų vidurkio – 44,5 %. Kauno mieste numerių užimtumas viešbučiuose ir moteliuose turi panašų rodiklį. Reikėtų skatinti apgyvendinimo verslo plėtrą Kauno rajone didinant paslaugų įvairovę, nes vien kaimo turizmo sodybos ir moteliai, ne visuomet tenkina keliaujančiųjų turistų poreikius.

10 pav. Apgyvendinimo įstaigų numerių užimtumas, Kauno rajone, %, 2012 m. Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

11 pav. Vietinių turistų išlaidos mln. Lt atvykstant į Kauno apskritį Šaltinis: Valstybinis statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

Lyginant vietinių turistų išlaidas, matome, kad daugiausiai išlaidų yra gaunama iš atvykstančiųjų turistų iš Vilniaus apskrities. Lietuvoje ketvirta pagal daugiausiai išlaidų iš vietinio turisto gaunanti apskritis yra Kauno, po Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus. Bendros turistų išlaidos Kauno apskrityje 2011 sudarė 51,1 mln., Vilniaus – 54,7 mln.Lt., Alytaus – 70,7 mln.Lt.,Klaipėdos apskr. – 128,9 mln. Lt.Taigi, galime teigti, kad Kauno apskritis yra viena iš daugiausiai priimančių vietinius turistus apskričių, kuriose jie išlaidauja. Lyginant 2010 m. su 2011 m. matyti ,kad turistų išlaidos Kauno apskrityje sumažėjo5 %, kai tuo tarpu Klaipėdos apskrityje išlaidos padidėjo net 15 %.

Turistų srautų analizė Kauno regione ir iš dalies rajone parodė, kad trūksta statistikos iš kaimo turizmo sodybų, kurios Kauno rajone – yra svarbiausia apgyvendinimo sektoriaus dalis. Todėl rengiant planą buvo atliktas žvalgomasis Kauno rajono kaimo turizmo savininkų anketinis tyrimas.

Tyrimo buvo siekiama įvertinti, kokios populiarios yra kaimo turizmo sodybos Kauno rajone. Vertinant turistų srautą, buvo siekiama išsiaiškinti kiek užsienio turistų lankosi kaimo turizmo sodybose Kauno rajone. Didžioji dalis sodybų savininkų nurodė, kad užsieniečiai jų sodyboje sudaro 2 – 5 %, nors, vienos sodybos savininkas nurodė 20 %. Analizuojant sodybų užimtumą paaiškėjo, jog daugiau kaip pusės atsakiusiųjų sodybų užimtumas siekia 70 – 80 %, tačiau likusios dalies sodybų užimtumas tesiekia 30 % per metus. Tokie rodikliai rodo, kad kaimo turizmo verslas Kauno rajone galėtų būti tobulinamas, skatinant viešąją infrastruktūrą greta, bei sukuriant naujas marketingo priemones (tiesiant dviračių trasas, detalizuojant ženklinimo sistemą, įtraukiant sodybas į turistinius maršrutus, organizuojant daugiau kultūrinių ir pramoginių renginių ir pan.).

Įvertinę aukščiau detalizuotus Kauno regiono ir rajono turizmo sektoriaus rodiklius, galime apibendrinti: • Atvykstančiųjų turistų skaičius Kauno regione, kaip ir Lietuvoje, turi tendenciją augti; • Kauno mieste numerių užimtumas viešbučiuose ir moteliuose turi panašų rodiklį, tačiau Kauno rajone jie žymiai skiriasi, todėl reikėtų skatinti apgyvendinimo verslo plėtrą Kauno rajone didinant paslaugų įvairovę, nes vien kaimo turizmo sodybos ir moteliai, nes ne visuomet tai keliaujančiųjų turistų poreikius;. • Lietuvoje ketvirta pagal daugiausiai išlaidų iš vietinio turisto gaunanti apskritis yra Kauno, po Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus. • Pagrindinis turistų srautas kaimo turizmo sodybose yra Lietuvos turistai.Nors sodybų savininkai teikia konferencijų, mokymų ir kitų renginių organizavimo paslaugas, sodybų verslas vis dar yra labai sezoniškas.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

5 Stiprybių silpnybių galimybių ir grėsmių vertinimas

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

• Menkas turizmo plėtros finansavimas, • Reikšmingi vandens turizmo ištekliai, nacionalinės turizmo • Mažas pasiekiamumas geležinkelio transportu, trasos, • Nestabili Kauno oro uosto, oro linijų vadybos • Nacionalinės reikšmės kultūrinio turizmo potencialas, politika, • Kauno marių regioninio parko patrauklumas, • Maži turistų srautai, • Antrojo pagal dydį Lietuvos miesto gretimybė • Silpnas bendradarbiavimas tarp turizmo verslo atstovų, valdymo institucijų, • Turistų poreikių tyrimų trūkumas

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

• Geležinkelio RailBaltica plėtra, • Didėjanti emigracija, • Turizmo infrastruktūros, paslaugų įvairovės ir kokybės • Senstanti visuomenė, gerinimas, • Neracionalus lėšų į turizmą panaudojimas, • Didesnės ES finansavimo galimybės, • Nepakankamas turizmo finansavimas, • Papildomų į sporto ir kitus renginius turistų srautų • Nepakankamai agresyvi rinkodara, turistinės pritraukimas, informacijos sklaida, • Kurortinės vietovės statuso Kulautuvoje - Kačerginėje • Neprižiūrimo kultūrinio paveldo nykimas, suteikimas, • Nedidėjantys turistų srautai • Kultūrinio, pramogų, aktyvaus – gamtinio, turizmo plėtra

Įvertinę aukščiau išnagrinėtus turizmo plėtros aspektus, trumpai apžvelgtus (esamos būklės analizės stadijos ataskaitoje) turizmo ir rekreacijos specialiųjų planų rengimo sprendinius bei įvairiuose strateginiuose bei teritorijų planavimo dokumentuose suformuotus pagrindinius Kauno rajono savivaldybės turizmo ir rekreacijos specialiojo plano uždavinius, kurie yra sprendžiami KONCEPCIJOS rengimo stadijoje, siekiama: • nustatyti turizmo ir rekreacijos plėtros prioritetus bei rekreacinių teritorijų tvarkymo principus, apibrėžti viešosios turizmo infrastruktūros sistemą ; • nustatyti rekreacinių teritorijų ir kitų teritorijų, reikalingų rekreacinės infrastruktūros plėtrai, poreikį (potencialias rekreacines teritorijas) ; • įvardinti plėtotinus turizmo centrus (rekreacinių teritorijų aptarnavimo centrus), kurortines vietoves (vietoves, turinčios gausius rekreacinius išteklius) ir potencialias turizmo ir rekreacijos plėtros zonas; • nustatyti viešosios turizmo infrastruktūros plėtros prioritetus ; • parengti turizmo išteklių naudojimo principus .

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

6 Koncepcijos alternatyvos

Rengiant Kauno rajono turizmo ir rekreacijos plėtros specialųjį planą ir siekiant nustatyti tinkamiausią sprendinių alternatyvą, analizuojamos dvi koncepcijų alternatyvos: savaiminės plėtros koncepcija ir koordinuotos plėtros koncepcija.

Savaiminės plėtros (Status Quo) koncepcija . Kauno rajone turizmo veiklai vykdyti netinka Status Quo alternatyva, kadangi rajone gausu turizmo vystymui patrauklių teritorijų ir objektų, tačiau šis potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Yra galimybės plėsti lankytinų vietų maršrutus, didinti jų patrauklumą, pirmiausiai įdiegiant būtiniausią turizmo paslaugų infrastruktūrą (kempingus, poilsiavietes, turistines trasas,turizmo stovėjimo aikšteles ir pan.)ir stiprinant reklamines priemones. Išvysčius infrastruktūrą atsiras didesnis poreikis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kurias turėtų inicijuoti verslas, t.y. maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio ir pramogų organizavimo paslaugas. Rajono turizmo infrastruktūra nėra pakankama, o bendras turistinis potencialas išskirtinai didelis , todėl vien išlaikymas esamos padėties neduos reikiamų rezultatų.

Koordinuotos plėtros koncepcija . Šioje koncepcijoje įvertinami Kauno rajono bendrojo plano ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, lankytinų ir traukos objektų (tarp jų ir kultūros vertybių) sankaupos vietos, turistinių trasų plėtra ir sistemos kūrimas, turistinių maršrutų kūrimas, saugomų teritorijų potencialo panaudojimas turistų poreikiams. Šios koncepcijos įgyvendinimas nepažeistų teritorijoje galiojančių veiklos apribojimų, užtikrintų esamų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą ir puoselėjimą, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir sąlygotų turizmo verslo plėtrą.

Specialiojo plano rengėjų nuomone, pranašesnė yra ir įgyvendinama turėtų būti koordinuotos plėtros koncepcija, kuri detalizuojama tekste žemiau.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

7 Pagrindinės koncepcijos formavimo kryptys

Esminis koncepcijos tikslas – Kauno rajono savivaldybės teritorijoje sukurti turizmo ir rekreacijos teritorijų sistemą, susidedančią iš turizmui patrauklių rekreacinių teritorijų (su išreikštais bendros hierarchinės sistemos požymiais), jų aptarnavimo centrų ir atkarpų tarp jų.

Turizmo ir rekreacijos teritorijų sistema: • turizmo ir rekreacijos teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasižyminčios rekreaciniais ištekliais (gamtiniais ir kultūriniais). • turizmo plėtros teritorijų aptarnavimo centrams priskiriamos teritorijos, pasižyminčios turizmo paslaugų koncentracija. • atkarpos , kurių pagrindinė paskirtis – tarpusavyje apjungti turizmo ir rekreacijos teritorijas ir jų aptarnavimo centrus bei išplėsti turistų keliavimo galimybes: keliai – automobiliais važiuojantiems turistams, upės – baidarėmis ar kitais laivais plaukiantiems keliautojams, trasos ir maršrutai – važiuojantiems dviračiais, keliaujantiems pėsčiomis.

7.1 Turizmo ir rekreacijos teritorijos ir jų aptarnavimo centrai

Potencialios turizmo ir rekreacijos teritorijos išskirtos remiantis esamos būklės analizės rezultatais, įvertinus turizmo išteklių, turizmo paslaugų ir viešosios turizmo infrastruktūros objektų sankaupas. Taip pat įvertintos iki specialiojo plano rengimo pradžios parengtų dokumentų išvados bei sprendiniai (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, turizmo plėtros galimybių studijos).

Siekiant nustatyti šių teritorijų turistinį – rekreacinį potencialą buvo sudaryta teritorijos potencialo (reikšmingumo) nustatymo metodika. Metodika pagrįsta kiekvienos iš teritorijų turizmo išteklių, turizmo paslaugų ir viešosios turizmo infrastruktūros kiekybiniu ir kokybiniu palyginimu, taip pat įvertintas teritorijoje siūlomų išteklių/paslaugų naujumas, unikalumas.

Didžiausią balų skaičių surinkusios teritorijos turi didžiausią turistinį potencialą.

4 lentelė. Turizmo ir rekreacijos teritorijų potencialo vertinimo kriterijai EIL. NR. VERTINIMO KRITERIJUS VERTINIMO BALO VERTĖS REIKŠMĖS 1. Turizmo ištekliai 1.1 Gamtos ištekliai didelis, 3 balai 1.1.1 Kraštovaizdžio vaizdingumas vidutinis, 2 balai mažas ir labai mažas, 0 balų parko, miško teritorijoje, 3 balai 1.1.2 Želdiniai (miškas, parkas) parko, miško gretimybėse, 2 balai laukai ir užstatytos teritorijos , 0 balų Didelis vandens tvenkinys (>30 ha), Nemuno, Nevėžio upė, 3 balai 1.1.3 Vandens ištekliai Mažas vandens telkinys, tinkamas vandens turizmui, 2 balai Kiti telkiniai, 1 balas Nėra telkinio, 0 balų Yra vienas ir daugiau populiarių, 3 balai Kultūros ištekliai (muziejai, KPO, 1.2 Yra, 2 balai lankytinos vietos, kt.) Nėra, 0 balų 2. Turizmo paslaugų infrastruktūra Yra > 1 įstaiga, 3 balai 2.1 Maitinimo paslaugos Yra 1 įmonė, 2 balai Nėra maitinimo paslaugų, -1 balas 2.2 Apgyvendinimo paslaugos Yra > 1 įstaiga, 3 balai

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Yra 1 įmonė 2 balai Nėra apgyvendinimo paslaugų, - 1 balas Yra >1, teikiamos nuomos paslaugos, 3 balai Kita (visuomenės poreikiams Yra >1, 2 balai 2.3 rezervuojamos teritorijos) Yra 1, 1 balas Nėra, 0 balų Patenka arba yra 1 km atstumu, 3 balai Atstumas iki artimiausio aptarnavimo Nutolęs 1-5 km, 2 balai 2.4 centro 5-10 km, 1 balas >10 km, -1 balas 3. Viešoji turizmo infrastruktūra Pasiekiama krašto keliu, 3 balai Susisiekimo sistema Pasiekiama rajoniniu keliu, 1 balas Pasiekiama kitais keliais, – 1 balas Naujumas ir unikalumas, 3 balai 4. Naujumas, unikalumas Naujumas arba unikalumas, 2 balai 5. VISO Pateikiama vertinimo balų suma*

*Maksimalus galimas balų skaičius: Turizmo ištekliai 12 Turizmo paslaugų infrastruktūra 12 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 3 VISO 30

Šiame skyriuje pateikiame suvestinius potencialių turistinių teritorijų/jų aptarnavimo centrų potencialo vertinimo rezultatus.

5 lentelė. Suvestiniai potencialių turistinių teritorijų/aptarnavimo centrų turistinio potencialo vertinimo rezultatai TERITORIJOS VERTINIMO TERITORIJOS PAVADINIMAS VERTINIMO KRITERIJUS VISO BALŲ NR. BALAS

Potencialios turistinės teritorijos

Turizmo ištekliai 12 Turizmo paslaugų infrastruktūra 10 1 Raudondvario turistinė teritorija 27 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 2

Turizmo ištekliai 12 Turizmo paslaugų infrastruktūra 11 2 Kulautuvos turistinė teritorija 26 Viešoji turizmo infrastruktūra 1 Naujumas, unikalumas 2

Turizmo ištekliai 12

Kauno marių RP turistinė Turizmo paslaugų infrastruktūra 11 3 26 teritorija Viešoji turizmo infrastruktūra 1 Naujumas, unikalumas 2

Turizmo ištekliai 11 Turizmo paslaugų infrastruktūra 10 4 Kačerginės turistinė teritorija 24 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 11 Turizmo paslaugų infrastruktūra 5 5 Zapyškio turistinė teritorija 21 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 2

6 Vilkijos turistinė teritorija Turizmo ištekliai 11 20 Turizmo paslaugų infrastruktūra 6

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 9

Turizmo paslaugų infrastruktūra 8 7 Nevėžio turistinė teritorija 19 Viešoji turizmo infrastruktūra 2

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 9

Dubysos kairiojo kranto turistinė Turizmo paslaugų infrastruktūra 8 8 17 teritorija Viešoji turizmo infrastruktūra 0

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 4

Turizmo paslaugų infrastruktūra 10 9 Neries turistinė teritorija 17 Viešoji turizmo infrastruktūra 3

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 12

Turizmo paslaugų infrastruktūra 11 10 Nemuno turistinė teritorija 26 Viešoji turizmo infrastruktūra 1

Naujumas, unikalumas 2

Turizmo ištekliai 4

Teritorija prie Karmėlavos oro Turizmo paslaugų infrastruktūra 10 11 17 uosto Viešoji turizmo infrastruktūra 3

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 5

Turizmo paslaugų infrastruktūra 11 12 Garliavos-Rokų turistinė teritorija 16 Viešoji turizmo infrastruktūra 0

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 4

Teritorija prie Kačerginės Turizmo paslaugų infrastruktūra 8 13 15 „Nemuno žiedo“ trasos Viešoji turizmo infrastruktūra 1

Naujumas, unikalumas 2

Turistinių-rekreacinių teritorijų aptarnavimo centrai

Turizmo ištekliai 12 Turizmo paslaugų infrastruktūra* 6 C1 Raudondvaris 21 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 11 Turizmo paslaugų infrastruktūra* 5 C2 Kulautuva 19 Viešoji turizmo infrastruktūra 1 Naujumas, unikalumas 2

Turizmo ištekliai 11

Turizmo paslaugų infrastruktūra* 6 C3 Kačerginė 19 Viešoji turizmo infrastruktūra 1

Naujumas, unikalumas 0

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Turizmo ištekliai 10 Turizmo paslaugų infrastruktūra* 4 C4 Vilkija 17 Viešoji turizmo infrastruktūra 3 Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 4

Turizmo paslaugų infrastruktūra* 7 C5 Karmėlava 17 Viešoji turizmo infrastruktūra 3+2**

Naujumas, unikalumas 0

Turizmo ištekliai 3

Turizmo paslaugų infrastruktūra* 9 C6 Garliava 15 Viešoji turizmo infrastruktūra 3

Naujumas, unikalumas 0 Turizmo ištekliai 7

Turizmo paslaugų infrastruktūra* 6 C7 Babtai 15 Viešoji turizmo infrastruktūra 3

Naujumas, unikalumas 0 Pastabos: * - šiuo atveju atstumas iki artimiausio aptarnavimo centro, nevertinamas ** - tarptautinio oro uosto infrastruktūra

7.2 Turistinių teritorijų vystymo prioritetai

Įvertinę potencialių turistinių teritorijų turizmo išteklių/potencialių aptarnavimo centrų teikiamų paslaugų vertinimo rezultatus (7.1 skyrius), specialiajame plane yra numatomi tokie vystymo prioritetus (pateikta prioriteto mažėjimo tvarka):

6 lentelė. Turistinių teritorijų vystymo prioritetai TERITORIJOS SURINKTŲ BALŲ SKAIČIUS NUMATOMAS TERITORIJOS TERITORIJOS PAVADINIMAS NR. (TERITORIJOS POTENCIALAS) VYSTYMO PRIORITETAS 1 Raudondvario turistinė teritorija 27 balų I 2 Kulautuvos turistinė teritorija 26 balai I 3 Kauno marių RP turistinė teritorija 26 balai I 4 Nemuno turistinė teritorija 26 balai I 5 Kačerginės turistinė teritorija 24 balai II 6 Zapyškio turistinė teritorija 21 balas II 7 Vilkijos turistinė teritorija 20 balų II 8 Nevėžio turistinė teritorija 19 balų III 9 Dubysos kairiojo kranto turistinė teritorija 17 balų III 10 Neries turistinė teritorija 17 balų III 11 Teritorija prie Karmėlavos oro uosto 17 balų III 12 Garliavos-Rokų turistinė teritorija 16 balų III 13 Teritorija prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos 15 balų III

Paaiškinimai: I-ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas Raudondvario turistinei teritorijai, įskaitant Raudondvario aptarnavimo centrą, nes teritorijų vertinimo rezultatai rodo, kad Raudondvaris yra išskirtinai svarbus dėl turistinių išteklių ir turizmo paslaugų. Šiam prioritetui priskiriamos ir dar dvi teritorijos – Kulautuvos turistinė teritorija ir Kauno marių RP turistinė teritorija, kurių turistinis potencialas neabejotinai svarbus pirmiausiai dėl išskirtinų turistinių išteklių (žr. koncepcijos brėžinį). Kauno marių RP parko ribose, kaip ir visų kitų saugomų teritorijų Lietuvoje, turistinės paslaugos ir infrastruktūra gali būti plėtojama tik atsižvelgus į saugomos teritorijos tvarkymo planą, nes šio SP rengimo metu sprendiniai buvo derinami tarpusavyje.

II-ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas Kačerginės, Zapyškio ir Vilkijos turistinėms teritorijoms, Kačerginės ir Zapyškio turistinių teritorijų aptarnavimo centrais priskiriama

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kačerginė, daugiau paslaugų turinti gyvenamoji vietovė; Vilkijos turistinės teritorijos aptarnavimo centru priskiriamas Vilkijos miestelis, dėl teikiamų paslaugų skaičiaus ir turistinių išteklių kiekio.

III–ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas Nevėžio, Neries ir Dubysos kairiojo kranto turistinėms teritorijoms, kur išskirtinis dėmesys yra skiriamas vandens turizmui. Nevėžio teritorijos aptarnavimo centru skiriami Babtai, Neries – Karmėlava, o Dubysos – iš esmės Vilkija, arba Seredžius (Jurbarko rajono teritorijoje). Teritorijai prie Karmėlavos oro uosto priskiriamas didelis atvykstamojo turizmo potencialas, dėl veiklų organizuojamų oro uoste. Teritorijai prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos prioritetinis statusas skiriamas dėl pramoginio turizmo plėtros galimybių ir žinomumo ne tik Lietuvos ribose.

7.3 Turistinės atkarpos

Siekiant sukurti turizmo ir rekreacinių teritorijų sistemą svarbu numatyti ne tik turistinių teritorijų vystymą bet ir atkarpas papildančias arba sujungiančias šias teritorijas. Pagal koordinuotos plėtros koncepciją, numatomos šios rekreacinių teritorijų jungtys:

1. I prioriteto atkarpos(A1 – A5) – tai atkarpos, kurios: • A1/1 - krašto keliu Nr. 141 sujungia Kauno rajoną su Jurbarko rajonu; praeina greta visos I-ojo prioriteto Nemuno turistinės teritorijos, praeina palei Nemuno upę, kuri turi didžiausią motorizuoto vandens turizmo vystymo potencialą Lietuvoje; • A1/2 – išilgai I-ojo prioriteto Nemuno turistinės teritorijos, turistinis maršrutas puikiai tinkamas važiuoti dviračiu ir sujungiantis Kulautuvą su Kauno rajonu dešiniuoju Nemuno krantu; • A2 - apjungia Akademijos miestelį, Kačerginę, Zapyškį ir važiuojant žiedu sukuria galimybę grįžti atgal; • A3 – greta Kauno marių RP ribos, vietiniais keliais tinkamos važiuoti dviračių kelio atkarpos, sukuria žiedą ir pasivažinėjimo galimybes I prioriteto Kauno marių RP turistinėje teritorijoje; • A4 –papildomos jungtys prie Kauno marių RP, gerinančios susiekimą žiedu, atitinkančiosnacionaliniųdviračiųtrasųsprendinius; • A5 – jungtys jungiančios Neveronis su Karmėlava ir Karmėlavos oro uostu, o taip pat sujungia Kauno rajoną su Kaišiadorių raj. savivaldybe, išilgai Neries upės. 2. II prioriteto jungtys (a1 – a7) – tai atkarpos, kurios padidina keliavimo Kauno rajone galimybes, Kauno rajono turistiniai maršrutai, jos apjungia pagrindines rekreacines teritorijas tarpusavyje ir su aptarnavimo centrais: • a1 –Kulautuvą ir Vilkiją jungianti atkarpa, puikiai tinkama kelionės dviračiu, išilgai I-ojo prioriteto Nemuno turistinės teritorijos, padidinanti Nemuno dešiniojo kranto patrauklumą, o nuo Vilkijos tęsinys esamos turistinės trasos jungiant Kauno rajoną su Jurbarko rajonu; • a2 – išilgai Nemuno kairiojo kranto esanti atkarpa, jungianti Zapyškį su Šakių rajono savivaldybe; • a3 – Kauno miestą ir Garliavą su Prienais jungianti atkarpa, kuri galėtų būti jungtis ir su Birštonu, tinkama plėtoti ir dviračių turizmą; • a4 – papildanti jungtis išilgai III-ojo prioriteto Nevėžio turistinės teritorijos, jungianti aptarnavimo centrą su Kauno miestu, puikiai tinkama dviračių turizmui plėtoti; • a5 –Garliavos ir Rokų gyventojams bei svečiams skirta atkarpa, kad keliauti po apylinkes ir kartu pasiekti Kauno marių RP, tinkamas vystymo kryptis dviračių turizmas; • a6 – Domeikavą ir Lapes jungianti atkarpa, siejanti Kauno rajono savivaldybę su Kaišiadorių; • a7 – Batniavos seniūnijos dviračių maršrutas, skirtas pasivažinėjimui dviračiais.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

8 Turistinių teritorijų išvystymo lygmenys

Siekiant racionaliai naudoti savivaldybės bei privataus sektoriaus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skiriamus turistinei rekreacinei veiklai vystyti, svarbu tinkamai nusimatyti prioritetus. Kurios teritorijos turi didžiausią rekreacinį potencialą ir mažiausiomis investicijomis gali atnešti didžiausią naudą?

Didžiausią balų skaičių surinkusios teritorijos (žr. 7.1 skyrių) turi didžiausią turistinį rekreacinį potencialą ir tikėtina, kad jų vystymo plėtra labiausiai pasiteisintų, tiek dėl investicijų grąžos, tiek dėl žinomumo ar turizmo svarbos stiprinimo rajono savivaldybėje.

Visos specialiuoju planu numatytos plėtotinos rekreacinės teritorijos pagal svarbą suskirstomos rekreacinės plėtros/išvystymo (turistiniu–rekreaciniu požiūriais) lygmenimis , kur:

P1 – aukščiausias išvystymo (nacionalinis) lygmuo, kai plėtojama nacionalinės reikšmės sistema; P2 –vidutinės plėtros lygmuo, kai plėtojama regioninės reikšmės rekreacinė sistema; P3 –žemas išvystymo/plėtros lygmuo, kai plėtojama vietinės reikšmės rekreacinė sistema; P4 –žemiausias išvystymo lygmuo, t.y. teritorija visiškai nepritaikyta ir nenaudojama turizmui– rekreacijai.

7 lentelė. Rekreacinės teritorijos pagal numatomus išvystymo lygmenis Numatoma zonos (teritorijos) vertė įgyvendinus koncepcijos sprendinius Terito Teritorijos Zonos (teritorijos) vertinimas esant Teritorijos vertinimas kaip dalies vieningos rijos identifikavo- dabartinei turizmo infrastruktūrai, Teritorijos vertinimas turistiniu– turistinės Kauno rajono Nr. rius paslaugoms ir ištekliams rekreaciniu požiūriu, kaip atskiro savivaldybės teritorijos segmento rekreacinių teritorijų sistemos dalies P1 - numatoma, kad įgyvendinus specialiojo plano sprendinius, P1 –įgyvendinus specialiojo plano ir teritorija įgautų daugiau kitų reikalingų detalesnių P2 –teritorija vertinga dėl kultūrinio patrauklumo kaip atskiras Raudondvario dokumentų sprendinius teritoriją paveldo, esanti aukščiausio turizmo–rekreacijos 1 turistinė naudojant kompleksiškai, ji padėtų perspektyvinės plėtros lygmens (pagal vietinės reikšmės teritorija suformuoti patrauklų kompleksinį Lietuvos BP) rekreacinėje teritorijoje segmentas, svarbus ne tik nacionalinės reikšmės turistinį– Kauno rajono, bet ir visos rekreacinį arealą Lietuvos gyventojų rekreacinių poreikių patenkinimui P1 – numatoma, kad įgyvendinus specialiojo P2 –teritorija vertinga dėl gamtinių P1 – įgyvendinus specialiojo plano plano sprendinius, Kulautuvos išteklių ir esamos sveikatingumo ir kitų reikalingų detalesnių teritorija įgautų daugiau 2 turistinė infrastruktūros ir esanti aukščiausio dokumentų sprendinius, teritorija išskirtinumo kaip teritorija rekreacijos perspektyvinės plėtros įgautų išskirtinumą nacionaliniame kurortinio potencialo lygmens (pagal Lietuvos BP) teritorijoje lygmenyje kaip kurortinė teritorija teritorija svarbi ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje

P2 –numatoma, kad įgyvendinus specialiojo plano sprendinius, Kauno marių P2 –teritorija vertinga dėl gamtinių teritorija įgautų daugiau patrauklumo kaip atskiras turizmo– 3 RP turistinė išteklių ir gamtinio turizmo rekreacijos segmentas, ypač svarbus Kauno rajono gyventojų teritorija infrastruktūros rekreacinių poreikių patenkinimui .

P2 –numatoma, kad įgyvendinus P2 –numatoma, kad P3 –teritorija patraukli gamtiniais ir specialiojo plano sprendinius, įgyvendinus specialiojo Kačerginės kultūriniais ištekliais, tačiau nedidelis teritorija įgautų daugiau plano sprendinius, 4 rekreacinė kiekis turistinių paslaugų ir patrauklumo kaip atskiras turizmo– teritorija padidintų teritorija infrastruktūros mažina jos vertę rekreacijos regioninės reikšmės sveikatingumo turizmo objektas potencialą P4 –teritorija patraukli kultūriniais P3 –numatoma, kad įgyvendinus P3 –numatoma, kad Zapyškio ištekliais, tačiau turistinių paslaugų ir specialiojo plano sprendinius, įgyvendinus specialiojo 5 turistinė infrastruktūros trūkumas mažina jos teritorija įgautų daugiau plano sprendinius, ji teritorija vertę patrauklumo kaip atskiras turizmo– padėtų suformuoti

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

rekreacijos vietinis objektas patrauklų kompleksinį turistinį–rekreacinį arealą. P2 –numatoma, kad P2 –numatoma, kad įgyvendinus įgyvendinus specialiojo Vilkijos P3 –teritorija patraukli ir gamtiniais ir specialiojo plano sprendinius, plano sprendinius, 6 turistinė kultūriniais ištekliais, tačiau turistinių teritorija įgautų daugiau teritorija padidintų teritorija paslaugų trūkumas mažina jos vertę patrauklumo vietiniam turizmui Panemunės kelio turistinį plėtoti potencialą Nevėžio 7 turistinė teritorija Dubysos P3 –teritorija patraukli gamtiniais P2 –numatoma, kad įgyvendinus specialiojo plano sprendinius, kairiojo ištekliais, tačiau turistinių paslaugų ir teritorija įgautų daugiau patrauklumo kaip atskiras turizmo– 8 kranto infrastruktūros nebuvimas mažina jos rekreacijos segmentas, svarbus Kauno regiono gyventojų turistinė vertę. rekreacinių poreikių patenkinimui. teritorija Neries 9 turistinė teritorija P2 –teritorija vertinga dėl kultūrinių ir P1 –įgyvendinus specialiojo plano ir kitų reikalingų detalesnių Nemuno gamtinių išteklių ir plėtojamos turizmo dokumentų sprendinius teritoriją naudojant kompleksiškai, ji 10 turistinė infrastruktūros, esanti aukščiausio padėtų suformuoti patrauklų kompleksinį nacionalinės reikšmės teritorija perspektyvinės plėtros lygmens (pagal turistinį–rekreacinį arealą Lietuvos BP) rekreacinėje teritorijoje P2 - numatoma, kad P2 –numatoma, kad įgyvendinus įgyvendinus specialiojo specialiojo plano sprendinius, plano sprendinius, P2 –teritorija išsiskiria infrastruktūros teritorija įgautų daugiau Teritorija prie teritorija įgautų daugiau gausa, tačiau vietinio turizmo galimybės patrauklumo kaip atskiras turizmo– 11 Karmėlavos patrauklumo kaip atskiras ribotos, dėl oro uosto valdymo sistemos rekreacijos atvykstamojo turizmo oro uosto turizmo–rekreacijos išlieka nestabilios verslo plėtros sąlygos skatinimo segmentas, svarbus segmentas, svarbus Kauno rajono gyventojų verslo atvykstamajam turizmui plėtrai Lietuvoje skatinti P4 –teritorija vertinga dėl turistinių P3 –įgyvendinus specialiojo plano sprendinius ir teritoriją Garliavos- paslaugų gausos ir didelio vietinio naudojant kompleksiškai, ji padėtų suformuoti patrauklų 12 Rokų turistinė turizmo potencialo, tačiau visai kompleksinį vietinės reikšmės turistinį–rekreacinį arealą labai teritorija nepritaikyta turizmui svarbų vietiniam turizmui plėtoti P2 –įgyvendinus specialiojo P2 –numatoma, kad įgyvendinus plano sprendinius ir specialiojo plano sprendinius, Teritorija prie P2 –teritorija patraukli pramoginio teritoriją naudojant teritorija įgautų daugiau Kačerginės turizmo infrastruktūra, tačiau šiuo metu kompleksiškai, ji padėtų 13 patrauklumo kaip atskiras turizmo– „Nemuno rekreacijai ir viešam lankymui pritaikyta suformuoti patrauklų rekreacijos regioninės reikšmės žiedo“ trasos tik būtinoji infrastruktūra. kompleksinį regioninės segmentas, svarbus Kauno regiono reikšmės pramoginio pramogų turizmo plėtrai turizmo arealą.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

9 Veiklos rekreacinėse teritorijose ir turizmo išteklių naudojimo principai

Esamos situacijos pagrindu (įvertinus esamus gamtinius, kultūrinius išteklius, teikiamas bei trūkstamas paslaugas, infrastruktūrą) Kauno rajono teritorijoje esančiose/potencialiose rekreacinėse teritorijose siūloma plėtoti šias turizmo ir rekreacijos rūšis:

Kultūrinis turizmas – pagrindinė prielaida šiai turizmo rūšiai vystyti – kultūriniai objektai, kuriuos yra įdomu pamatyti, pvz. kultūros paveldo objektai, pramoniniai objektai, kariniai objektai. Kultūriniam turizmui ir rekreacijai plėtoti ypač svarbi infrastruktūra greta traukos objektų turi būti planuojamos ir įrengiamos atokvėpio aikštelės, informaciniai ženklai, būtina viešoji infrastruktūra ir pan.Objektai turi būti pritaikyti lankymui, kad užtikrintų lankytojų saugumą.

Sveikatos turizmas ir rekreacija – gali būti plėtojamas kurortinėse teritorijose, arba esant sveikatos gerinimo infrastruktūrai (sanatorijai, gydyklai ir pan.). Sveikatos turizmas ypač patrauklus atvykstamojo turizmo plėtrai.

Aktyvus poilsis ir pramogos galėtų būti detalizuojami į aktyvaus poilsio dviračiais, baidarėmis ir pramoginį turizmą. Aktyvus poilsis dviračiais – gali būti plėtojamas teritorijose, kuriose gausu viešosios infrastruktūros. Aktyvaus poilsio teritorijos ypač patrauklios vietiniams turistams jei jos plėtojamos greta vandens telkinių. Vokietijos rinkos turistams labai patrauklios dviračių trasos, kurios yra vertinamos ir vietinių gyventojų ar net mokyklinio amžiaus vaikų. Žiemą dviračių turizmo trasos galėtų virsti lygumų slidinėjimo trasomis, kas padidintų turizmo plėtros galimybes ir mažintų sezoniškumo įtaką. Aktyvus poilsis upėmis – gali būti plėtojamas nemotorizuotomis priemonėmis (baidarėmis, kanojomis ir pan.) Neries, Nevėžio, Dubysos upėmis. Aktyvus poilsis Lietuvoje vietiniams turistams tampa vis labiau populiarus, tačiau stovyklavietės, poilsiavietės sukuria daugiau galimybių plaukiantiems turistams pasigrožėti gamta, stabtelėti, apsižvalgyti. Tinkama infrastruktūra šiose teritorijose – poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, reikalingos paslaugos – baidarių nuoma, nuvežimas į vietą, WC, šiukšlių surinkimas ir pan. Pageidautinos paslaugos – maitinimo, stovyklavimo, apgyvendinimo. Pramoginis turizmas ir rekreacija – pramoginio turizmo infrastruktūra, yra viena iš pagrindinių priemonių regiono lygmens rekreacinėms teritorijoms sukurti. Pramoginio turizmo teritorijos galėtų papildyti Kauno rajono rekreacinių paslaugų kompleksą, kad rajonas būtų žinomas aktyvaus pramoginio ir sportinio turizmo propaguotojams ir tokiu būdu būtų galima sukurti nacionalinio lygmens pramogų turizmo–rekreacijos teritoriją. Pramoginio turizmo infrastruktūra motokroso trasos, ekstremalaus slidinėjimo trasos, lauko dažasvydžio organizavimas, sunkiai pravažiuojamos trasos keturračiams ir pan. Pramoginis plaukiojimas turi būti plėtojamas vandens keliuose – Nemuno upėje, Kauno mariose (kiek tai atitinka RP tvarkymo plano sprendinius), Nevėžio ir Neries žemupiuose. Šioms pramogoms būtinos prieplaukos ir įrengti nuvažiavimai laivams įleisti į vandenį, taip pat poilsio aikštelės netoli vandens ir kita būtina turistams infrastruktūra.

Gamtinis pažintinis turizmas ir rekreacija – pagrindinė prielaida šiai rekreacijos ir turizmo rūšiai vystyti – gamtiniai ištekliai, prie kurių yra įrengta viešoji turizmo infrastruktūra, apsaugant gamtą nuo žmonių daromos žalingos įtakos. Gamtiniam pažintiniam turizmui puikiai tinka pažintiniai takai, saugomose teritorijose ar šiaip gamtoje, atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės. Todėl šių objektų plėtra yra ypač skatintina šiose teritorijose. Būtina infrastruktūra WC, turistiniai ženklai, šiukšliadėžės ir pan. Turistinės verslo teikiamos paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas sodybose, stovyklavietės ir pan.) pageidautinos šiose teritorijose, kiek tai suderinama su galiojančiais teritorijų tvarkymo reglamentais.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

II SPRENDINIAI 1 Specialiojo plano tikslai ir uždaviniai

Sprendinių konkretizavimo stadijoje detalizuojami pagrindiniai Kauno rajono savivaldybės teritorijos turizmo plėtros teritorijų vystymo prioritetai ir tvarkymo/naudojimo principai, kurie buvo nustatyti koncepcijos stadijoje. Sprendinių konkretizavimo stadijoje pateikiami teritorijų vystymo prioritetai, kaip įgyvendinti koncepciją, siekiant turizmo plėtros. Specialiojo plano rengėjai siekdami tinkamai apsibrėžti svarbiausius tikslus, pakartotinai išanalizavo ir teikia Kauno rajono turistinės ir rekreacinės veiklos tikslus/vizijas suformuluotas įvairiuose strateginiuose ir teritorijų planavimo dokumentuose:

A. Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 103-3814 (su vėlesniais pakeitimais)) nurodyti šie turizmo ir rekreacijos specialiųjų planų uždaviniai: • formuoti rekreacinių teritorijų sistemą, nustatyti teritorijų turizmo ir rekreacijos plėtojimo kryptis, prioritetus bei priemones; • sudaryti prielaidas formuoti turizmo centrus ir sąlygas plėtoti turizmo paslaugas bei viešąją turizmo infrastruktūrą, planuoti (rezervuoti) tikslinio naudojimo teritorijas rekreacinės infrastruktūros objektams statyti; • nustatyti rekreacinių teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentus bei numatyti visuomenės lankymui ir poilsio veiklai skirtose rekreacinėse teritorijose įrengti reikalingą rekreacinę infrastruktūrą; • patenkinti visuomenės poreikius ir suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo verslą, interesus plėtojant turizmo paslaugas, saugant turizmo ir rekreacijos išteklius ir užtikrinant darnią teritorijų plėtrą; • detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius; • pagerinti investicinę aplinką, skatinti investicijas plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą.

B. Specialiojo plano Planavimo užduotyje ir planavimo sąlygose numatyti planavimo tikslai: 1. Išanalizuoti ir įvertinti turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numatyti tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius. 2. Nustatyti turizmo vystymo kryptis ir priemones siekiant intensyvinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą tiek į Kauno rajoną, tiek į Lietuvą. 3. Numatyti ir įvertinti Kauno rajono turizmo plėtros arealus (centrus) bei jų vystymo etapiškumą. 4. Numatyti priemones užtikrinančias darnią Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir, suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius. 5. Išnagrinėti ir įvertinti galimybes atstatyti kurortinių vietovių statusą Kulautuvos ir Kačerginės gyvenamosiose vietovėse. 6. Įvertinti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius turizmo srityje. 7. Išnagrinėti ir įvertinti visus turimus savivaldybės dokumentus turizmo srityje (studijos, schemos ir t.t.). 8. Įvertinti investicinę aplinką, numatomas investicijų skatinimo priemones plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą Kauno rajone. 9. Numatyti investicijų poreikį ir finansavimo šaltinius viešosios turizmo infrastruktūros vystymui bei išnagrinėti valstybės ir savivaldybės biudžeto galimybes turizmo plėtrai Kauno rajone. 10. Atlikti turizmo ir poilsio paslaugų bei pramogų potencialo vertinimą. 11. Atlikti gamtos ir kultūros paveldo išteklių vertinimą turizmo ir rekreacijos tikslams. 12. Parengti turizmo plėtros galimybių SWOT analizę.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Sprendinių rengimo stadijoje parengti konceptualių sprendinių pasiūlymus: - įvertinti regione veikiančius TIC-us, jų veiklos principus ir galimybes turizmui skatinti; juos detaliai išanalizuoti ir aprašyti, parodyti efektyvumo didinimo kelius ir veiklos tobulinimo variantus; - vadovaujantis analogiškų kitų tiek Lietuvos tiek užsienio šalių turizmo informacijos centrų patirtimi, teikti siūlymus dėl efektyviausių TIC-ų veiklos metodų, įvertinant šiuolaikinius informacijos poreikius, modernias technologijas ir kt.; teikti rekomendacijas dėl efektyviausių rinkodaros priemonių dirbant su konkrečia rinka; - nustatyti viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo nuostatas bei priemones; - pažymėti planuojamus turizmo centrus, turizmo trasas ir kitus viešosios turizmo infrastruktūros objektus; - nustatyti ūkinės veiklos rekreacinėse teritorijose reguliavimo reglamentą, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiama poveikį rekreaciniams ištekliams; - išskirti efektyviausias infrastruktūros priemones, skatinančias vietinį ir atvykstamąjį turizmą; - išskirti efektyviausias priemones, formuojančias visuomenės nuomonę apie turizmą; - pateikti idėjas ir konkrečius pasiūlymus turizmo infrastruktūrai plėtoti ateityje; - įvertinti ir detalizuoti kultūrinio paveldo objektų, saugomų teritorijų (Panemunės, Nevėžio ir Jiesios kraštovaizdžio draustiniai, Kauno marių regioninio parkas ir kt.) potencialo galimybes vietiniam ir atvykstamajam turizmui skatinti; - pagrįsti, numatyti ir apibrėžti teritorijas, kuriose turėtų būti plėtojama turizmo infrastruktūra iki 2013 m., 2014-2017 m., ir 2018 – 2020 m. laikotarpiuose ir nurodyti planuojamas veiklas išskaidant jas pagal prioritetus; - įvertinti turizmo infrastruktūros priemonių ekonominį naudingumą; - išskirti efektyviausias verslo iniciatyvas ir priemones, skatinančias vietinį ir atvykstamąjį turizmą; - pateikti naujų idėjų ir konkrečių pasiūlymų turizmo verslo plėtrai ateityje; - pateikti infrastruktūros priemonių įgyvendinimo planą; - kita (specialūs poreikiai).

Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialusis planas atitinka Kauno rajono bendrojo plano I pakeitimo sprendinius.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

2 Specialiojo plano procesas

Siekiant įgyvendinti keliamus tikslus, rengiant specialųjį planą buvo atliktos įvairios veiklos:

1 pav. SP rengimo procesas: atskirų veiklų detalizavimas

SP P L A N A V I M O P R A D Ž I A

SP ESAMOS BŪKLĖS analizė ataskaita

I GALIMYBIŲ STUDIJA Kauno rajono turizmo plėtros centrų ir išskirtinių objektų nustatymo, vertinimo bei vystymo galimybių studija (pridedama galutinė je ataskaitoje )

II GALIMYBIŲ STUDIJA Kurortinių teritorijų statuso atstatymo Kačerginės ir Kulautuvos gyvenamosiose vietovėse galimybių studija (pridedama galutinėje ataskaitoje )

SP KONCEPCIJOS ataskaita

SP strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

III GALIMYBIŲ STUDIJA Kauno rajono turizmo produktų ir rinkodaros priemonių skirtų didinti turizmo produktų paklausą Lietuvos ir užsienio rinkose galimybių studija (pridedama galutinėje ataskaitoje)

IV GALIMYBIŲ STUDIJA Investicijų poreikio ir finansavimo šaltinių įvertinimas Kauno rajono savivaldybės turizmo plėtros iki 2020 metų plano įgyvendinimo aspektu galimybių studija (pridedama galutinėje ataskaitoje )

SP SPRENDINIŲ ataskaita ir

sprendinių poveikio vertinimas

V GALIMYBIŲ STUDIJA Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo siekiant už tikrinti Kauno rajono savivaldybės turizmo plėtros plano iki 2020 metų įgyvendinimą galimybių studija (pridedama galutinėje ataskaitoje )

SP viešinimas, derinimas, t ikrinimas, tvirtinimas ir registravimas

SP P L A N A V I M O P A B A I G A

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Specialiojo plano turinys apima aktualių teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų privalomuosius punktus, planavimo užduotyje ir planavimo sąlygose iškeltus uždavinius bei papildomai yra rengiamos 5 detalios atskirų turizmui svarbių teritorijų bei veiklų vystymo galimybių studijos: Rengimo stadija. Esamos būklės analizės stadijoje buvo atlikta turizmo ir rekreacijos būklės ir potencialių plėtros galimybių planuojamoje teritorijoje analizė bei nustatytos problemines situacijos, t.y. turizmo ir rekreacijos išteklių (gamtos, kultūros, žmogiškųjų) analizė, teritorinio išsidėstymo ir galimybių vertinimas, turizmo paslaugų infrastruktūros analizė ir plėtros galimybių vertinimas, viešosios turizmo infrastruktūros analizė ir plėtros galimybių vertinimas, rekreacinių teritorijų aplinkos būklės ir kokybės analizė; esamų turizmo srautų vertinimas ir prognozė (pagal atliktus tyrimus), turizmo srautų reguliavimo poreikio vertinimas, institucinių sąlygų turizmo ir rekreacinei plėtrai analizė ir vertinimas. Taip esamos būklės analizės stadijoje buvo parengtos trys studijos: (1) Kauno rajono turizmo plėtros centrų ir išskirtinių objektų nustatymo, vertinimo bei vystymo galimybių studija; (2) Kurortinių teritorijų statuso atstatymo Kačerginės ir Kulautuvos gyvenamosiose vietovėse galimybių studija; (3) Kauno rajono turizmo produktų ir rinkodaros priemonių, skirtų didinti turizmo produktų paklausą Lietuvos ir užsienio rinkose galimybių studija. Atliktos esamos būklės analizės išvadų pagrindu buvo rengiama Kauno rajono turizmo plėtros specialiojo plano koncepcija. Koncepcijos stadijoje buvo: nustatyti turizmo ir rekreacijos plėtros prioritetus bei turistinių/rekreacinių teritorijų tvarkymo principus, apibrėžta viešosios turizmo infrastruktūros tinklo struktūra, siekiant racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti planuojamos teritorijos rekreacinius išteklius ir tenkinti visuomenės turizmo ir rekreacijos poreikius, pagerinti ar išlaikyti teritorijos ekonominę, socialinę ir ekologinę būklę; nustatytas rekreacinių teritorijų ir kitų teritorijų, reikalingų rekreacinės infrastruktūros plėtrai, poreikis; įvardinti plėtotini turizmo centrai, kurortinės vietovės ir potencialios poilsiaviečių (vasarnamių) statybos zonos; nustatyti viešosios turizmo infrastruktūros plėtros prioritetai; parengti turizmo išteklių naudojimo principai; suformuluoti uždaviniai įvardytoms plėtros kryptims ir rekreacinių teritorijų tvarkymui įgyvendinti bei problemoms spręsti. Šiame etape buvo rengiama (4) Investicijų poreikio ir finansavimo šaltinių įvertinimo Kauno rajono savivaldybės turizmo ir plėtros iki 2020 metų plano įgyvendinimo aspektu galimybių studija. Vadovaujantis koncepcija bei parengtų studijų rezultatais buvo atliekamas sprendinių konkretizavimas. Šioje stadijoje buvo: nustatytos viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo nuostatos bei priemonės, išskirtos rekreacinio prioriteto zonos arba rekreacines teritorijos rekreacinės infrastruktūros objektų vystymui; pažymėtos planuojamos turizmo trasos bei turizmo centrai, išdėstyti viešosios turizmo infrastruktūros objektai; konkretizuoti įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai, nustatant rekreacinių teritorijų tvarkymo ir išteklių apsaugos reglamentus, viešosios turizmo infrastruktūros ir kraštovaizdžio formavimo priemones, turizmo centrų tikslinio vystymo (veiklos specializacijos) kryptis; nustatyti ūkinės veiklos rekreacinėse teritorijose reguliavimo reglamentai, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams. Taip pat koncepcijos rengimo stadijoje numatoma parengti studiją: ( 5) Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti Kauno rajono savivaldybės plėtros plano iki 2020 metų įgyvendinimą galimybių studija. Šio proceso metu taip pat bus įvertintas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis teritorijos vystymo darnai; poveikis ekonominei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, biudžetui); poveikis socialinei aplinkai; poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (įvertinamas galimas poveikis gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui). Sprendinių viešinimas, derinimas ir tikrinimas. Šio etapo metu bus atliktos teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos procedūros: visuomenės informavimo (pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatas); strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą), specialiojo plano sprendinių pasekmių vertinimas (pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą), po viešojo specialiojo plano svarstymo su visuomene ir parengtos apibendrinančios ataskaitos apie visuomenės dalyvavimą svarstyme, bus atliekamas plano derinimas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, atsiradus poreikiui bus atliekamas sprendinių koregavimas, suderintas planas bus pateiktas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

3 Turistinių teritorijų vystymo prioritetai

Specialiajame plane yra numatomi tokie vystymo prioritetai (pateikta prioriteto mažėjimo tvarka):

1 lentelė. Turistinių teritorijų vystymo prioritetai TERITORIJOS NUMATOMAS TERITORIJOS TERITORIJOS PAVADINIMAS NR. VYSTYMO PRIORITETAS 1 Raudondvario turistinė teritorija I (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 2 Kulautuvos turistinė teritorija I (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 3 Kačerginės turistinė teritorija I (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 4 Zapyškio turistinė teritorija I (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 5 Kita Nemuno turistinė teritorija II 6 Kauno marių RP turistinė teritorija II 7 Vilkijos turistinė teritorija II (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 8 Garliavos-Rokų turistinė teritorija II 9 Teritorija prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos II (priklauso Nemuno turistinei teritorijai) 10 Nevėžio turistinė teritorija III 11 Dubysos kairiojo kranto turistinė teritorija III 12 Neries turistinė teritorija III 13 Teritorija prie Kauno tarptautinio oro uosto III

Paaiškinimai: I-ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas Raudondvario turistinei teritorijai, įskaitant Raudondvario aptarnavimo centrą, nes teritorijų vertinimo rezultatai rodo, kad Raudondvaris yra išskirtinai svarbus dėl turistinių išteklių ir turizmo paslaugų. Šiam prioritetui priskiriamos ir dar trys – Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio turistinės teritorijos, kurių turistinis potencialas neabejotinai svarbus pirmiausiai dėl išskirtinų turistinių išteklių (žr. IV ir V studijas) ir planuojamo sveikatos turizmo prioriteto. Kačerginės, teritorijos prie Kačerginės „Nemuno žiedas“ trasos (II prioritetas) ir Zapyškio turistinių teritorijų aptarnavimo centrais priskiriama Kačerginė.

II-ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas kitai Nemuno turistinei teritorijai, Kauno marių RP turistinei teritorijai, Vilkijos, Garliavos Rokų turistinėms teritorijoms ir teritorijai prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos; kitai Nemuno turistinei teritorijai prioritetas priskirtas dėl nacionalinio lygmens dokumentų sprendinių ir neabejotino patrauklumo; Vilkijos turistinės teritorijos aptarnavimo centru priskiriamas Vilkijos miestelis, dėl teikiamų paslaugų skaičiaus ir turistinių išteklių kiekio; Garliavos- Rokų turistinei teritorijai, dėl didelio poveikio visuomenės gyvenimo kokybei, priskiriamas turistinės teritorijos aptarnavimo centras - Garliavos miestelis. Teritorijai prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos prioritetinis statusas skiriamas dėl pramoginio turizmo plėtros galimybių ir žinomumo ne tik Lietuvos ribose. Kauno marių RP parko ribose, kaip ir visų kitų saugomų teritorijų Lietuvoje, turistinės paslaugos ir infrastruktūra gali būti plėtojama tik atsižvelgus į saugomos teritorijos tvarkymo planą, nes šio SP rengimo metu sprendiniai buvo derinami tarpusavyje.

III–ojo vystymo prioriteto turizmo ir rekreacijos statusas priskirtas Nevėžio, Neries ir Dubysos kairiojo kranto turistinėms teritorijoms, kur išskirtinis dėmesys yra skiriamas upių gamtiniam rekreaciniam potencialui. Nevėžio teritorijos aptarnavimo centru skiriami Babtai, Neries – Karmėlava, o Dubysos – iš esmės Vilkija, arba Seredžius (Jurbarko rajono teritorijoje). Teritorijai prie Kauno tarptautinio oro uosto priskiriamas didelis atvykstamojo turizmo potencialas, dėl veiklų organizuojamų oro uoste.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

4 Turistinių teritorijų vystinos turizmo rūšys

Esamos situacijos pagrindu (įvertinus esamus gamtinius, kultūrinius išteklius, teikiamas bei trūkstamas paslaugas, infrastruktūrą) Kauno rajono teritorijoje esančiose/potencialiose rekreacinėse teritorijose siūloma plėtoti šias turizmo ir rekreacijos rūšis (žr. priedus: Kultūrinio turizmo plėtros galimybės; Gamtinio turizmo plėtros galimybės; Aktyvaus poilsio ir pramogų turizmo plėtros galimybės):

Kultūrinis turizmas – pagrindinė prielaida šiai turizmo rūšiai vystyti – kultūriniai objektai, kuriuos yra įdomu pamatyti, pvz. kultūros paveldo objektai, pramoniniai objektai, kariniai objektai. Kultūriniam turizmui ir rekreacijai plėtoti ypač svarbi infrastruktūra greta traukos objektų turi būti planuojamos ir įrengiamos atokvėpio aikštelės, informaciniai ženklai, būtina viešoji infrastruktūra ir pan.Objektai turi būti pritaikyti lankymui, kad užtikrintų lankytojų saugumą.

Sveikatos turizmas ir rekreacija – gali būti plėtojamas kurortinėse teritorijose, arba esant sveikatos gerinimo infrastruktūrai (sanatorijai, gydyklai ir pan.). Sveikatos turizmas ypač patrauklus atvykstamojo turizmo plėtrai.

Aktyvus poilsis ir pramogos galėtų būti detalizuojami į aktyvaus poilsio dviračiais, baidarėmis ir pramoginį turizmą. Aktyvus poilsis dviračiais – gali būti plėtojamas teritorijose, kuriose gausu viešosios infrastruktūros. Aktyvaus poilsio teritorijos ypač patrauklios vietiniams turistams jei jos plėtojamos greta vandens telkinių. Vokietijos rinkos turistams labai patrauklios dviračių trasos, kurios yra vertinamos ir vietinių gyventojų ar net mokyklinio amžiaus vaikų. Žiemą dviračių trasos esančios ne prie valstybinių, krašto ir vietinių kelių (Kačerginės, Kulautuvos, Neries turistinės teritorijose ir teritorijoje prie Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasos) galėtų virsti lygumų slidinėjimo trasomis, kas padidintų turizmo plėtros galimybes ir mažintų sezoniškumo įtaką. Aktyvus poilsis upėmis – gali būti plėtojamas nemotorizuotomis priemonėmis (baidarėmis, kanojomis ir pan.) Neries, Nevėžio, Dubysos upėmis. Aktyvus poilsis Lietuvoje vietiniams turistams tampa vis labiau populiarus, tačiau stovyklavietės, poilsiavietės sukuria daugiau galimybių plaukiantiems turistams pasigrožėti gamta, stabtelėti, apsižvalgyti. Tinkama infrastruktūra šiose teritorijose – poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, reikalingos paslaugos – baidarių nuoma, nuvežimas į vietą, WC, šiukšlių surinkimas ir pan. Pageidautinos paslaugos – maitinimo, stovyklavimo, apgyvendinimo. Pramoginis turizmas ir rekreacija – pramoginio turizmo infrastruktūra, yra viena iš pagrindinių priemonių regiono lygmens rekreacinėms teritorijoms sukurti. Pramoginio turizmo teritorijos galėtų papildyti Kauno rajono rekreacinių paslaugų kompleksą, kad rajonas būtų žinomas aktyvaus pramoginio ir sportinio turizmo propaguotojams ir tokiu būdu būtų galima sukurti nacionalinio lygmens pramogų turizmo–rekreacijos teritoriją. Pramoginio turizmo infrastruktūra motokroso trasos, ekstremalaus slidinėjimo trasos, lauko dažasvydžio organizavimas, sunkiai pravažiuojamos trasos keturračiams ir pan. Pramoginis plaukiojimas turi būti plėtojamas vandens keliuose – Nemuno upėje, Kauno mariose (kiek tai atitinka RP tvarkymo plano sprendinius), Nevėžio ir Neries žemupiuose. Šioms pramogoms būtinos prieplaukos ir įrengti nuvažiavimai laivams įleisti į vandenį, taip pat poilsio aikštelės netoli vandens ir kita būtina turistams infrastruktūra.

Gamtinis pažintinis turizmas ir rekreacija – pagrindinė prielaida šiai rekreacijos ir turizmo rūšiai vystyti – gamtiniai ištekliai, prie kurių yra įrengta viešoji turizmo infrastruktūra, apsaugant gamtą nuo žmonių daromos žalingos įtakos. Gamtiniam pažintiniam turizmui puikiai tinka pažintiniai takai, saugomose teritorijose ar šiaip gamtoje, atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės. Todėl šių objektų plėtra yra ypač skatintina šiose teritorijose. Būtina infrastruktūra WC, turistiniai ženklai, šiukšliadėžės ir pan. Turistinės verslo teikiamos paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas sodybose, stovyklavietės ir pan.) pageidautinos šiose teritorijose, kiek tai suderinama su galiojančiais teritorijų tvarkymo reglamentais.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

5 Naudojimo ir tvarkymo reglamentai

Specialiuoju planu yra tikslinami Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kitų teritorijų planavimo ir strateginių dokumentų sprendiniai, nurodant preliminarias intensyvios ir ekstensyvios veiklos rekreacines teritorijas, kuriose yra rekomenduojamas turizmo ir rekreacinių objektų įrengimas. Numatomų turizmo paslaugų ir infrastruktūros objektų vietos ir kiekis turi būti tikslinami rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus stambesniu masteliu, atsižvelgiant į sklypų ribas, interesus ir poreikį. Specialiajame plane numatytiems sprendiniams įgyvendinti, specialųjį planą, tvirtinanti institucija arba savivaldybės administracijos direktorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus). Reikalavimus turistinių ir turistinių rekreacinių teritorijų įrengimui, kuriose numatoma teikti atskiras turizmo (apgyvendinimo, kaimo turizmo, turistinės stovyklos ir kt.) paslaugas, nustato Turizmo įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Poilsiautojai turi racionaliai naudoti ir tausoti rekreacinius išteklius, mišką, vandenis, tinkamai sutvarkyti paliekamą rekreacinę teritoriją, nepažeisti žemės savininkų ir naudotojų teisių. Papildomos rekreacinių teritorijų ir kitos turizmo infrastruktūros projektavimo, planavimo, įrengimo, tvarkymo ir naudojimo nuostatos: ° Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo užtikrinti visuomenei laisvą priėjimą prie vandens telkinio servitutiniais keliais ir pakrantės apsaugos juosta (pagal LR Žemės įstatymo 21 str. 10 p.: „Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas)“); ° Draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip : 1) 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių; 2) 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos (pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“ reikalavimus, Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais. Pasikeitus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams – vadovautis aktualia redakcija); ° Paplūdimiai ir jų maudyklos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139–5716 su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus (pagal LR Turizmo įstatymo 19 str. 7 p.: „Paplūdimių infrastruktūrą sudaro persirengimo, higienos, atliekų surinkimo, geriamojo vandens tiekimo, gelbėjimo (stebėjimo), informacijos, poilsio organizavimo įranga ir statiniai. Prie paplūdimių turi būti įrengti takai ar keliai, transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita poilsiautojams aptarnauti reikalinga infrastruktūra.“); ° Visose visuomenės lankymui ar poilsiui rekreacinio naudojimo (paskirties) teritorijose (gyvenamųjų vietovių parkuose ar želdynuose, turistinėse trasose, kitose poilsio vietose) privalo būti įrengiama tinkama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, sudaranti saugias lankytojų (poilsiautojų) visaverčio poilsio sąlygas (pagal LR Turizmo įstatymo 19 str. 3 p.: „Visuomenės lankymui ar poilsiui rekreacinio naudojimo (paskirties) teritorijose (gyvenamųjų vietovių parkuose ar želdynuose, turistinėse trasose, kitose poilsio vietose) privalo būti įrengiama tinkama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, sudaranti saugias lankytojų (poilsiautojų) visaverčio poilsio sąlygas ”; ° Įsisavinant rekreacines teritorijas, rekomenduojama vietose, iš kurių atsiveria graži panorama, sudaryti sąlygas apžvalgai , pvz. įrengti apžvalgos aikštelę; ° Nepriklausomai nuo specialiuoju planu teritorijai numatyto žemės naudojimo režimo bei naudojimo ir tvarkymo reglamento teritorijoje/sklype lieka galioti ir iki šiol nustatyti tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir kt. režimai ; ° Įsisavinant rekreacines teritorijas ir esant poreikiui visuomenės poreikiams rezervuojamų teritorijų klausimai turi būti sprendžiami pagal LR Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34–620 su vėlesniais pakeitimais) 46 ir 47 straipsnius . Kilus ginčams dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme; ° Miško žemė turi būti tvarkoma ir naudojama pagal LR Miškų įstatymo nuostatas (Žin., 1994, Nr. 96– 1872 su vėlesniais pakeitimais); ° Rengiant specialųjį planą M 1: 50000 ar M1:25.000 nėra galimybės numatyti servitutų žemės sklypams, kurie riboja gamtos ir kultūros vertybių objektų lankymą, todėl rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir/ar techninius projektus rekomenduojama numatyti servitutus žemės sklypams, kurie riboja gamtos ir kultūros vertybių objektų lankymą; ° Visų objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, teritorijoms ir jų apsaugos zonoms yra taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais); ° Įrengiant turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą nenumatyti įrenginių, statinių ar veiksmų galinčių pažeisti nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus ar teritorijas bei nesudarytų vizualinės taršos kultūros paveldo objektų ar teritorijų apžvelgiamumui; ° Saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių teritorijose rengiant turizmo ir rekreacijos infrastruktūros įrengimo teritorijų detaliuosius ir/ar techninius projektus, vadovautis Gamtos paveldo objektų nuostatais (Žin., 2005, Nr. 58–2026), kultūros paveldo vertybių teritorijoms ir jų apsaugos zonoms taikomais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais bei kitais gamtos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais bei teisės aktais. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir jų apsaugos nuo fizinio poveikio zonose, kuriose bus vykdomi žemės kasimo darbai, prieš jų pradžią būtina atlikti archeologinius tyrimus; ° Privažiavimai ar patekimo keliai iki kultūros paveldo vertybių ar kitų lankomų objektų turi būti sprendžiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir/ar techniniais projektais vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108–3902), LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 2004, Nr. 153–5571 su vėlesniais pakeitimais), Gamtos paveldo objektų nuostatomis (Žin., 2005, Nr. 58–2026) ir kitais dokumentais reglamentuojančiais veiklą gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose; ° Veikla saugomų teritorijų ribose vykdoma griežtai pagal šioms teorijoms nustatytus tvarkymo ir naudojimo reglamentus : Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentą, Nevėžio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą, Saugomų teritorijų nuostatus, reglamentus, taisykles; Europos tinklo „Natura 2000“; Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus; Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; Gamtinio karkaso nuostatus; Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus; Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles; Miškų įstatymo reikalavimus ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus; kitus galiojančius teisinius aktus ir dokumentus; ° Dviračių trasos/takai turi būti įrengiami maksimaliai išnaudojant esamus miško ar medžių grupėje esančius takus ir proskynas, tam kad gamtai būtų daromas minimalus poveikis . Įgyvendinant specialiojo plano sprendinius - rengiant detaliuosius planus ir/ar techninius projektus būtina vadovautis LR Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96–1872 su vėlesniais pakeitimais), LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22–652 su vėlesniais pakeitimais) ir kt. LR teisės aktais, kurie reglamentuoja veiklą šalia vandens telkinių, miškų teritorijose ir pan. ° Dviračių ir/ar pėsčiųjų takai bei kita turizmo infrastruktūra esanti šalia vandens telkinių, turi būti įrengiama už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ribos , kurios nustatomos vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98. „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių“ (Žin., 2007, Nr. 23–892 su vėlesniais pakeitimais). ° Jei nėra galimybės dviračių ir/ar pėsčiųjų takų su reikalinga infrastruktūra įrengti valstybinėje žemėje, tuomet žemės plotas , reikalingas dviračių ir/ar pėsčiųjų takų įrengimui, turi būti rezervuojamas iš privačių žemės sklypų savininkų . Reikalingų rezervuoti sklypų plotai turi būti nustatomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir/ar techniniais projektais. Žemės paėmimo iš privačių žemės sklypų savininkų klausimai sprendžiami pagal LR Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34–620 su vėlesniais pakeitimais) 46 ir 47 straipsnius. Kilus ginčams dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme. ° Dėl smulkaus mastelio atskirų sklypų žemės paskirties keitimas, žemės naudojimo reglamentų nustatymas turi būti sprendžiamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ;

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

° Įrengiant turizmui ir rekreacijai reikalingą infrastruktūrą būtina užtikrinti esamų inžinerinių tinklų (kabelinės ryšių linijos, melioracijos sistemos ir pan.) išsaugojimą, nesant galimybės išsaugoti, gauti projektavimo sąlygas tinklams perkelti; ° Įsisavinant rekreacines teritorijas ir rengiant joms žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir/ar techninius projektus rekomenduojama esamas ir naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, numatyti požeminiais kabeliais. Taip pat saugomose teritorijose numatyti išmontuoti nebetinkamus ir vizualiai teršiančius aplinką elektros stulpus; ° Dujotiekio sistemos apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas. Taip pat dujotiekio sistemos apsaugos zonoje draudžiama įrengti parkus; ° Įrengiant pėsčiųjų–dviračių takus, kelius būtina išlaikyti 90° ± 5° susikirtimo kampą su magistralinio dujotiekio trasa; ° Dėl smulkaus mastelio elektros tiekimo ir objektų apšvietimo, geriamojo vandens tiekimo galimybės turi būti sprendžiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir/ar techniniais projektais. ° Inžinerinių tinklų poreikis įsisavinant rekreacines teritorijas turi būti sprendžiamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir/ar techniniais projektais pagal poreikį ir numatomą įrengti infrastruktūrą; ° Projektuojant pėsčiųjų ir/ar dviračių takus, žaidimų aikšteles, informacinius stendus, žaidimų aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles būtina įvertinti STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83–3804 su vėlesniais pakeitimais) keliamus reikalavimus; ° Planuojamų turizmo trasų informacinė sistema (informaciniai skydai, ženklinimas ir kt.) turi būti projektuojama, statoma ir prižiūrima užsakovo . Turizmo ir rekreacijos paslaugų informacinę sistemą ir turistinius maršrutus valstybinės reikšmės keliuose nužyminčių kelio ženklų įrengimą ir priežiūrą organizuoja savivaldybė. Konkrečios šių priemonių įrengimo vietų schemos turi būti derinamos atskirai su LR Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; ° Tiesiant naujus kelius, dviračių ir/ar pėsčiųjų takus, statant pastatus ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, projektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina derinti magistralinius dujotiekius eksploatuojančioje organizacijoje; ° Projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles, papildomai turi būti įvertinti LR Aplinkos ministro 2007 balandžio 02 d. įsakymu Nr. D1–193 Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nustatyti reikalavimai; ° Kelių apsaugos zonose veiklą vykdyti vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II p. reikalavimais. Kelių apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. ° Įrengiant statinius, aikšteles, laužavietes ir t.t. privalu laikytis Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 “Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ XX skirsniu (Požeminių vandens telkinių (vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos). ° Įvažiavimus ir išvažiavimus į/iš planuojamų teritorijų numatyti iš esamų, vietinės reikšmės kelių (gatvių) naudojant valstybinės reikšmės keliuose esamas sankryžas (nuovažas), atitinkamai jas rekonstravus (pagal techninius reikalavimus bei įvertinus esamą ir planuojamą eismo dalyvių sudėtį ir intensyvumą) savo lėšomis. Naujos nuovažos į turizmo ir rekreacijos infrastruktūros objektus, lankytinus objektus nuo valstybinės reikšmės kelių gali būti planuojamos tik pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus. Eismo organizavimo schemas derinti Kelių direkcijoje, prieš tai atlikus planuojamo eismo organizavimo įvertinimą eismo saugumo požiūriu; ° Kelių apsaugos zonose veiklą vykdyti vadovaujantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II p. reikalavimais. Neplanuoti, neprojektuoti ir nestatyti pastatų, atvirų vandens telkinių, vizualios reklamos valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose. Visi objektai (dviračių, pėsčiųjų takai ir pan.) ir jų komunikacijos turi būti planuojami atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus ir „Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas R PDTP 12“. Pėsčiųjų ir dviračių takai gali būti projektuojami tik už valstybinės reikšmės kelių juostų ribų , jei kitaip nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. ° Kai kurie planuojami objektai patenka į Natura 2000 teritoriją, tačiau šiuo specialiuoju planu sprendiniai nenumatomi tik perkeliami iš saugomų teritorijų (Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ir

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kauno marių regioninio parko, o kartu ir Natura teritorijas dengiantys) tvarkymo planų suplanuoti objektai. ° Jei naujai planuojami objektai (pvz.: Kačerginės Nemuno žiedo kalnų slidinėjimo trasa) patenka į „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo“ (Žin. 1996, Nr. 82-1965; Žin. 2005, Nr. 84-3105 su vėlesniais pakeitimais) 1 ar 2 priedų sąrašą, tai po specialiojo plano turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. ° Planuojamo specialiojo plano pagrindinės viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus : 1) numatomų įrengti stovyklaviečių ar kempingų plotai turi neviršyti 1,0 ha; 2) įrengiamų prieplaukų plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha; 3) įrengiamų automobilių stovėjimo vietų (aikštelių) plotas neturi būti didesnis kaip 0,5 ha.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

6 Planuojamų turistinių teritorijų, turizmo (aptarnavimo) centrų ir teritorijų naudotinų/svarbių pažintinei rekreacijai apibūdinimas

Kauno rajono turistinės teritorijos, jų naudojimo būdas bei naudojimo turinys numatyti remiantis rekreacinių išteklių pobūdžiu pagal gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumą, atsižvelgiant į aplinkos ekologinį atsparumą bei sveikumą, socialinės aplinkos saugumo, rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygį. Koncepcijos rengimo metu planuojamoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje buvo nustatyta 13 turistinių teritorijų (Raudondvario turistinė teritorija (T1); Kulautuvos turistinė teritorija (T2); Kauno marių regioninio parko turistinė teritorija (T3); Kačerginės turistinė teritorija (T4); Zapyškio turistinė teritorija (T5); Vilkijos turistinė teritorija (T6); Nevėžio turistinė teritorija (T7); Dubysos kairiojo kranto turistinė teritorija (T8); Neries turistinė teritorija (T9); Nemuno turistinė teritorija (T10); teritorija prie Kauno tarptautinio oro uosto (T11); Garliavos – Rokų turistinė teritorija (T12); teritorija prie Kačerginės „Nemuno žiedas“ trasos (T13) ), septyni turizmo (aptarnavimo) centrai (Raudondvaris; Kulautuva; Kačerginė; Vilkija; Karmėlava; Garliava; Babtai). Jungtys tarp rekreacinių teritorijų ir aptarnavimo centrų numatyti greta pagrindinių krašto, rajoninių ir vietinių kelių, planuojama dviračių trasa, jei kitaip nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Taip pat sprendinių rengimo metu buvo išskirtos dvi teritorijos (Dubravos rezervatinė apyrubė, su išskirtiniu mokomuoju taku per pelkę ir savita gamta; Nevėžio kraštovaizdžio draustinis), kurios yra ypač naudotinos/svarbios gamtiniam pažintiniam turizmui. Specialiuoju planu nustatytoms turistinėms teritorijoms žemiau pateikti specialiuoju planu nustatyti naudojimo režimai, veiklų specializacijos ir numatomas veiklas apibendrinanti informacija (žr. 1.1 lentelę Rekreacinių teritorijų naudojimą apibendrinanti informacija).

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos.

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1.1 lentelė. Rekreacinių teritorijų naudojimą apibendrinanti informacija Artimiausias Terito- Naudojimo režimas Vystytinos turizmo rūšys Teritorijoje numatomų veiklų apibūdinimas Teritorijos turizmo rijos Teritorijos pavadinimas /perspektyvinės parametrai Nr. plėtros lygmuo aptarnavimo Prioritetinė Kitos vystytinos centras Priemonės (taip pat žr. sprendinių brėžinį)

Turistinės teritorijos I prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija (5 ha); KULTŪRINIS AKTYVUS Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija POILSIS (300 ha). turistinė ° 2 apgyvendinimo įstaigos (pvz. viešbutis, svečių Raudondvario turistinė Re, Ri infrastruktūra Plėtojamas namai); T1 305 Raudondvaris teritorija P2/P1 plėtojama dviračių ° Renginių vieta; išnaudojant turizmas, ° Žirgynas; Raudondvario plaukimas ° Maitinimo paslaugų vieta (pvz. kavinė); dvaro potencialą Nevėžio upe ° Apžvalgos aikštelė; ° 2 automobilių ir/ar dviračių stovėjimo aikštelės; ° Vandens priemonių nuleidimo vieta; ° Atokvėpio vieta; ° Dviračių tako atkarpos. Raudondvario turistinę teritoriją kerta šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą);

• Vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą, šiame plane – A1/2 jungtis); • Raudondvario miestelio dviračių takas (šio specialiojo plano sprendiniai). I prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija (150 ha); SVEIKATOS AKTYVUS POILSIS Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija Plėtojama (770 ha). sveikatos turizmo ° Apgyvendinimo įstaiga (pvz. viešbutis); Kulautuvos turistinė Re, Ri T2 920 infrastruktūra, Plėtojami Kulautuva teritorija P2/P1 ° 3 maitinimo paslaugų vietos (pvz. kavinės); siekiant kurorto dviračių takai, ° Poilsio parkas; statuso bei lygumų ° Paplūdimys su reikalinga infrastruktūra; išnaudojant slidinėjimo ° Lyno keltuvas; potencialą trasos ° Vandens priemonių nuleidimo vieta; ° 2 automobilių stovėjimo aikštelės; ° Atokvėpio vieta dviratininkams prie dviračių tako; ° Lyguminio slidinėjimo trasos;

 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 87

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

° Dviračių takai, maršrutai. Kulautuvos turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą, šiame plane A1/2 jungtis ); • Prioritetinė nacionalinė Panemunės dviračių trasa (pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą ir Kauno raj. bendrąjį planą, , šiame plane A1/1 jungtis); • Vietinė dviračių trasa už valstybinės r. krašto kelio nr.141 juostos ribų (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą); • Kulautuvos pėsčiųjų takas, žiemą – lygumų slidinėjimo trasa (šio specialiojo plano sprendiniai). AKTYVUS II prioritetas; GAMTINIS- POILSIS, *Veikla Kauno marių regioniniame parke vykdoma pagal PAŽINTINIS PRAMOGINIS Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, Kauno * vadovautis tvarkymo Kauno marių RP turistinė Plėtojami marių regioninio parko apsaugos reglamentą, Kauno T3 1100 planu Plėtojamas Kauno miestas teritorija dviračių takai, P2 pažintinis marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos parko viešoji turizmas gamtoje, zonos ribų planą, Kauno marių regioninio parko turizmo prie Kauno marių nuostatas, Europos tinklo „Natura 2000“ ir kitus infrastruktūra galiojančius teisinius aktus ir dokumentus. Kauno marių turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Keturių sostinių kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Pagrindinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Siūloma vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą); • Kauno marių regioninio parko pažintiniai takai; • Pirmo prioriteto Kauno rajono dviračių trasos A3, antro prioriteto - a7 (šio specialiojo plano sprendiniai), • Samylų seniūnijos pėsčiųjų - dviračių takas nuo Girionių iki Kauno miesto. AKTYVUS I prioritetas. POILSIS ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija SVEIKATOS Plėtojamos (2 ha); stovyklavimo ir Kačerginės turistinė Re, Ri Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija T4 480 Plėtojama aktyvaus poilsio Kačerginė teritorija P3/P2 sveikatos turizmo galimybės (478 ha). infrastruktūra keliaujant ° Apgyvendinimo įstaiga (pvz. svečių namai); pėsčiomis, ° Stovyklavietė; dviračiu, ° Lyguminio slidinėjimo trasos; automobiliu ° Dviračių takai, maršrutai. Kačerginės turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą); • Pagrindinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa Kaunas - Kačerginė – Zapyškis (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas, šiame plane A2 jungtis);

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 88

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Planuojama trasa (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas); • Kačerginės pėsčiųjų takas, žiemą – lygumų slidinėjimo trasa (šio specialiojo plano sprendiniai). I prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija SVEIKATOS KULTŪRINIS (5 ha); Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija Zapyškio turistinė Re Plėtojama Kultūros paveldo (175 ha). T5 180 Kačerginė teritorija P3 sveikatos turizmo objektų ° Poilsio parkas; infrastruktūra pritaikymas ° Lyno keltuvas; turistų lankymui ° Renginių vieta; ° 3 automobilių stovėjimo aikštelės; ° Atokvėpio vieta prie dviračių tako; ° Dviračių takai, maršrutai. Zapyškio turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą);

• Pagrindinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa Kaunas - Kačerginė - Zapyškis (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas, šiame plane A2 jungtis); • Planuojama trasa (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas). II prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija (13 ha); AKTYVUS KULTŪRINIS Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija POILSIS (287 ha).

Vilkijos turistinė Re, Ri Kultūros paveldo ° Apgyvendinimo įstaiga (pvz. svečių namai); T6 300 Plėtojamos Vilkija teritorija P3/P2 objektų dviračių ir ° Kempingas; pritaikymas vandens turizmo ° Stovyklavietė; turistų lankymu galimybės ° Apžvalgos aikštelė; ° Automobilių stovėjimo aikštelė; ° Poilsio parkas; ° Kultūrinio turizmo trasa Vilkijos senamiestyje; ° Dviračių takai, maršrutai. Vilkijos turistinę teritoriją kerta/ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą);

• Prioritetinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Dviračių maršrutas (pagal Kauno rajono dviračių maršrutų schemą);

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 89

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Vilkijos miestelio dviračių takas (šio specialiojo plano sprendiniai). III prioritetas. ° Numatomas rekreacinės teritorijos tipas: Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija GAMTINIS- Netoli Babtų:

PAŽINTINIS AKTYVUS ° Stovyklavietė; 1420 POILSIS ° Poilsiavietė; (įskaitant Plėtojama viešoji ° Pėsčiųjų – dviratininkų tiltas. Nevėžio turistinė Re T7 vandens ūkio infrastruktūra Plėtojamos Babtai teritorija P3/P2 Pagal Nevėžio kraštovaizdžio draustinio supaprastintą paskirties keliaujant vandens, projektą (Kauno rajono savivaldybėje): žemę) pėsčiomis ar dviračių turizmo ° Informacinis stendai; vandeniu galimybės ° 1 poilsiavietė;

° 6 atokvėpio vietos; ° Apžvalgos aikštelė ° Automobilių ir/ar dviračių stovėjimo aikštelė; ° Dviračių takai, maršrutai. Nevėžio turistinę teritoriją kerta/ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą, šiame plane kaip a4 jungtis); • Vietinės reikšmės Nevėžio dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą). GAMTINIS- AKTYVUS III prioritetas. PAŽINTINIS 850 POILSIS ° Numatomas rekreacinės teritorijos tipas: Plėtojama viešoji (įskaitant Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija Dubysos kairiojo kranto Re infrastruktūra Seredžius T8 vandens ūkio Plėtojamos turistinė teritorija P3/P2 keliaujant paskirties vandens, (Jurbarko raj.) pėsčiomis ar ° 1 stovyklavietė; žemę) dviračių turizmo vandeniu ° 2 atokvėpio vietos; galimybės ° Dviračių takai, maršrutai. Dubysos kairiojo kranto turistinę teritoriją kerta šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nacionalinė Dubysos vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą) • Vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą) III prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: GAMTINIS- Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija PAŽINTINIS AKTYVUS POILSIS ° Automobilių ir/ar dviračių stovėjimo aikštelė. Plėtojama Domeikavoje: Re viešoji T9 Neries turistinė teritorija 1100 Plėtojamos Karmėlava P3/P2 infrastruktūra ° Renginių vieta; vandens, dviračių keliaujant ° 3 poilsio parkai, skverai; turizmo galimybės pėsčiomis ar ° Automobilių stovėjimo aikštelė; vandeniu ° Poilsio parkas su slidinėjimo trasa; ° Atokvėpio vieta; ° Dviračių takai, maršrutai. Neries turistinę teritoriją kerta/ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“):

• Nacionalinė Neries vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą);

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 90

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą, šiame plane kaip A5 jungtis); • Vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Dviračių maršrutas (pagal Kauno rajono dviračių maršrutų schemą, šiame plane kaip a6 jungtis). II prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija (Vilkijos, Kulautuvos, Kačerginės turistinėse teritorijose); Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija (Vilkijos, Kulautuvos, Kačerginės turistinėse ir gretimose AKTYVUS KULTŪRINIS teritorijose). POILSIS

Papildomai prie Kačerginė, Kulautuvos ir Zapyškio Pritaikomi Kuriama viešoji turistinių vietovių turistinės infrastruktūros: kultūriniai infrastruktūra Vilkija, ° Kempingas, Nemuno ir Nevėžio sandūroje, Kita Nemuno turistinė Re, Ri objektai, T10 1540 keliauti Kulautuva, neužliejamoje teritorijoje(Šilelio km.); teritorija P2 plėtojama viešoji pėsčiomis, infrastruktūra prie Kačerginė ° Automobilių ir/ar dviračių stovėjimo aikštelė prie dviračiais, autotrasų, sklandytojų kalvos; vandens kuriamos dviračių ° Dviračių takai, maršrutai priemonėmis ir turizmo galimybės automobiliu Netonių kalva: ° Automobilių stovėjimo aikštelė; ° Apžvalgos aikštelė; ° Atokvėpio vieta dviratininkams. Batniavos seniūnijoje: ° Stovyklavietė; ° Vandens priemonių nuleidimo vieta; ° Atokvėpio vieta. Nemuno turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė Nemuno vandens turizmo trasa (pagal Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą ir Dviračių takų Nevėžio regione specialųjį planą, šiame plane a2 jungtis);

• Pagrindinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa Kaunas - Kačerginė - Zapyškis (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas, šiame plane A2 jungtis); • Planuojama trasa (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas). III prioritetas. PRAMOGINIS ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija Teritorija prie Kauno Ri T11 1100 Plėtojama oro - Karmėlava (1100 ha) tarptautinio oro uosto P2 uosto Teritorija planuojama pagal rengiamą detalųjį planą; infrastruktūra Automobilių stovėjimo aikštelė; Dviračių takai, maršrutai. Karmėlavos turistinę teritoriją kerta/ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“):

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 91

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą) • Prioritetinė dviračių trasa (pagal Kauno rajono dviračių maršrutų schemą)

II prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija (30 ha); PRAMOGINIS AKTYVUS POILSIS Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija

(560 ha). Garliavos-Rokų turistinė Re Įrengiama T12 590 Plėtojama viešoji Garliava teritorija P4/P3 renginių vieta, ° Renginių vieta; infrastruktūra plėtojama ° Kempingas (Alšėnų sen.); keliauti pėsčiomis infrastruktūra ° 2 poilsiavietės(Alšėnų sen. ir Rokų sen.); ° Automobilių stovėjimo aikštelė (Alšėnų sen.); ° Dviračių trasos, maršrutai; ° Poilsio parkas Linksmakalnyje; ° Dviračių takai, maršrutai. Neries turistinę teritoriją kerta/ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Vietinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą, šiame plane kaip a3 jungtis); • Dviračių maršrutas (pagal Kauno rajono dviračių maršrutų schemą); • Garliavos dviračių takas (šio specialiojo plano sprendiniai). II prioritetas. ° Numatomi rekreacinės teritorijos tipai: Ri – intensyvios rekreacinės veiklos teritorija PRAMOGINIS (5 ha); Re – ekstensyvios rekreacijos veiklos teritorija Plėtojama (80 ha). Teritorija prie Kačerginės Re, Ri T13 85 infrastruktūra - Kačerginė „Nemuno žiedas“ trasos P2 ° Kempingas; gerinanti renginių ° Kalnų slidinėjimo trasa su keltuvu („Nemuno žiedo“ organizavimo sklypo teritorijoje, ne miško paskirties kokybę žemėje); ° Lyguminio slidinėjimo trasos; ° Automobilių stovėjimo aikštelė; ° Dviračių takai, maršrutai. Kačerginės turistinę teritoriją kerta arba ribojasi šie maršrutai ir/ar trasos (žr. brėžinį „Sprendiniai“): • Nemuno kelias (pagal Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą); • Pagrindinė nacionalinė dviračių trasa (pagal Kauno raj. bendrąjį planą); • Nacionalinė dviračių trasa Kaunas - Kačerginė - Zapyškis (pagal dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialusis planas). Pastabos:

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 92

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1. Numatomų turizmo paslaugų ir infrastruktūros objektų vietos ir kiekis turi būti tikslinami rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus stambesniu masteliu atsižvelgiant į sklypų ribas, interesus ir poreikį; 2. Miško žemė turi būti tvarkoma ir naudojama pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas; 3. Veikla Kauno marių regioniniame parke turi būti vykdoma pagal Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentą, Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, Kauno marių regioninio parko nuostatas, Europos tinklo „Natura 2000“ ir kitus LR teisės aktus ir dokumentus, kurie reglamentuoja veiklą saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose; 4. Detalios rekomendacijos rekreacinių objektų įrengimui pateiktos IV ir V galimybių studijose.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 93

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

1.2 lentelė. Planuojamų turistinių teritorijų ir preliminarių sprendinių jose saugomų teritorijų atžvilgiu suvestinė

Sprendiniuose Saugomas teritorijos, įrašytos į Numatomos Numatomi preliminarūs sprendiniai: numatoma saugomų teritorijų kadastrą, į rekreacijos rekreacinių teritorijų reglamentai** ir prioritetinė kurias patenka (ar patenka jų rūšys* turizmo paslaugų ir viešosios turizmo ir rekreacinė teritorija dalis) planuojamos teritorijos poilsio infrastruktūros objektai (jų (jos numeris poreikis) grafinėje dalyje) Teritorijos Nr.Teritorijos Raudondvario turistinė Nevėžio kraštovaizdžio KULTŪRINIS Viešosios infrastruktūros miestelyje teritorija draustinis, Nevėžio žemupys TURIZMAS, sutvarkymas įrengiant dviračių takus, dvaro (BAST) aktyvus teritorijos tolesnis pritaikymas turizmui, T1 poilsis įrengiant žirgyną, sukuriant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, automobilių stovėjimo aikštelę, renginių vietą Kulautuvos turistinė Nerėpos entomologinis SVEIKATOS Viešosios infrastruktūros miestelyje teritorija draustinis, Nemuno upės TURIZMAS, sutvarkymas, sukuriant automobilių pakrantės ir salos tarp aktyvus stovėjimo aikšteles, laivų nuleidimo į T2 Smalininkų ir Kulautuvos (PAST) poilsis vandenį vietą, paplūdimį, maitinimo paslaugas, lyno keltuvo per Nemuno upę stotelę. Kauno marių RP Piliuonos botaninis- zoologinis GAMTINIS Saugomoje teritorijoje numatomos tik tos turistinė teritorija draustinis, Arlaviškių botaninis PAŽINTINIS veiklos kurios atitinka Kauno marių RP draustinis, Arlaviškių TURIZMAS, tvarkymo plano sprendinius, o vietiniais ornitologinis draustinis, Kauno aktyvus keliais numatomos dviračių trasos. T3 marių kraštovaizdžio draustinis, poilsis, Kauno marios (BAST, PAST) pramogos

Kačerginės turistinė - SVEIKATOS Viešosios infrastruktūros miestelyje teritorija TURIZMAS, sutvarkymas, gerinant infrastruktūrą vaikų T4 aktyvus stovykloje ir sukuriant apgyvenimo paslaugas poilsis (svečių namus) Zapyškio turistinė Nemuno upės pakrantės ir salos SVEIKATOS Numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, teritorija tarp Smalininkų ir Kulautuvos TURIZMAS, bažnyčios teritorijos sutvarkymas, sukuriant T5 (PAST) kultūrinis automobilių sustojimo aikšteles, renginių turizmas vietą, miesto parką, lyno keltuvo per Nemuno upę stotelę Vilkijos turistinė Nemuno upės pakrantės ir salos KULTŪRINIS Vilkijos seniūnijoje numatomas kempingas, teritorija tarp Smalininkų ir Kulautuvos TURIZMAS, privažiavimas dviračiais, stovyklavietė, T6 (PAST), Nemuno upė Panemunių aktyvus motelis, apžvalgos aikštelė, kultūrinio regioniniame parke (BAST) poilsis turizmo trasa

Nevėžio turistinė Nevėžio kraštovaizdžio GAMTINIS Nauja infrastruktūra nenumatoma, o teritorija draustinis, Nevėžio žemupys PAŽINTINIS saugomoje teritorijoje numatomos tik tos T7 (BAST), Nevėžio upės slėnis TURIZMAS, veiklos kurios atitinka tvarkymo plano (PAST) aktyvus sprendinius. poilsis

Dubysos kairiojo Dubysos ichtiologinis draustinis, GAMTINIS Nauja infrastruktūra nenumatoma, o kranto turistinė Dubysos upės slėnis (PAST) PAŽINTINIS saugomoje teritorijoje numatomos tik tos T8 teritorija TURIZMAS, veiklos kurios atitinka tvarkymo plano aktyvus sprendinius. poilsis Neries turistinė Neries upė (BAST) AKTYVUS infrastruktūros objektų nenumatoma, teritorija POILSIS, Dviračių maršrutai numatomi greta T9 gamtinis važiuojamosios dalies (bet už valst. r. kelio pažintinis juostos ribų), arba vietiniais keliais turizmas 2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 94

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Nemuno turistinė Seredžiaus kraštovaizdžio KULTŪRINIS Numatomi dviračių takai vietiniais keliais ir teritorija draustinis, Nemuno upės TURIZMAS, maršrutai greta važiuojamosios dalies (bet pakrantės ir salos tarp aktyvus už valst. r. kelio juostos ribų), arba T10 Smalininkų ir Kulautuvos (PAST) poilsis vietiniais keliais. Nevėžio santakoje numatomas kempingas, netoli Batniavos – automobilių stovėjimo aikštelė, skirta sklandytojams Teritorija prie Kauno - PRAMOGINIS Nauja infrastruktūra nenumatoma, nes T11 tarptautinio oro uosto TURIZMAS lygiagrečiai yra rengiamas Kauno tarptautinio oro uosto detalusis planas Garliavos-Rokų Jiesios kraštovaizdžio draustinis, AKTYVUS Nauja infrastruktūra nenumatoma, o rekreacinė teritorija Jiesios upė ir jos slėniai (BAST) POILSIS, saugomoje teritorijoje numatomos tik tos T12 pramogos veiklos kurios atitinka tvarkymo plano sprendinius. - PRAMOGINIS Automobilių aikštelės įrengimas, papildomos Teritorija prie TURIZMAS infrastruktūros atvykstantiems renginių T13 Kačerginės „Nemuno dalyviams įrengimas, kempingas, kalnų žiedas“ trasos slidinėjimo trasa

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 95

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

7 Turistinės trasos, maršrutai

Siekiant sukurti turizmo ir rekreacinių teritorijų sistemą svarbu numatyti ne tik turistinių teritorijų vystymą bet ir atkarpas papildančias arba sujungiančias šias teritorijas. Pagal koordinuotos plėtros koncepciją, numatomos šios rekreacinių teritorijų jungtys:

I prioriteto turizmo trasos , ypač patrauklios turistams, ką patvirtina daugelio parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, išskirtinės svarbos, nes kerta ar sukuria galimybę pasiekti didžiausią patrauklumą turinčias turistines teritorijas, rekomenduojamos įgyvendinti iki 2020 metų: AUTOTURIZMO - • Autoturizmo trasa (Kaunas – Raudondvaris – Vilkija - Seredžius) – dešiniąja Nemuno pakrante, valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 141 sujungia Kauno rajoną su Jurbarko rajonu; praeina greta visos Nemuno turistinės teritorijos, palei Nemuno upę sukurdama galimybę grožėtis Nemuno raižomu kraštovaizdžiu, ši atkarpa turi didžiausią turizmo vystymo potencialą Lietuvoje, atitinka Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano sprendinius - atkarpa „Nemuno kelias“; DVIRAČIŲ - • Dviračių turizmo trasa (Kaunas - Raudondvaris – Kulautuva – Vilkija -Seredžius) – išilgai I-ojo prioriteto Nemuno turistinės teritorijos, trasa puikiai tinkama važiuoti dviračiu ir jungianti atkarpą Raudondvaris–Kulautuva-Vilkija dešiniuoju Nemuno krantu, atskirai nuo rajoninio kelio nr. 141, atitinkanti Kauno rajono bendrojo plano sprendiniais sukurtą - Prioritetinę nacionalinę dviračių trasą, ir papildanti Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano sprendinius turistinėje trasoje „Nemuno kelias“), padidinanti Nemuno dešiniojo kranto patrauklumą, o nuo Vilkijos tęsinys turistinės trasos jungiant Kauno rajoną su Jurbarko rajonu; • Dviračių trasa (Akademijos miestelis – Kačerginė – Zapyškis , kuri įrengus keltuvą prie Zapyškio sukurtų Mažajį Nemuno žiedą) - apjungia Akademijos miestelį, Kačerginę, Zapyškį ir važiuojant žiedu sukuria galimybę grįžti atgal, kita Nemuno puse atitinka Dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų, Kačerginės seniūnijas specialiojo plano sprendinius; • Dviračių trasa (Samylų seniūnijos dviračių tinklas) – greta Kauno marių RP ribos, vietiniais keliais tinkamos važiuoti dviračių kelio atkarpos, sukuria žiedą ir pasivažinėjimo galimybes miestiečiams Samylų seniūnijoje, o kartu ir užsukti į Kauno marių RP teritoriją. PĖSČIŲJŲ – • Pažintinė pėsčiųjų trasos (Kauno marių RP pėsčiųjų trasos) –Kauno marių RP teritorijoje planuojamos pažintinės pėsčiųjų trasos, kurios sukurtų galimybę lankyti objektus, o esant galimybei tinkamose atkarpose galėtų būti pritaikomos kalnų dviračių pramogoms.

II prioriteto dviračių trasos – tai atkarpos, kurios padidina keliavimo Kauno rajone galimybes, Kauno rajono turistiniai dviračių arba autoturizmo maršrutai, kurie yra lengvai technologiškai įgyvendinami, bei turi didelį potencialą skatinant keliavimą dviračiais pirmiausiai miesto gyventojams, bet analogiškai ir turistams, esant tinkamoms ekonominės sąlygoms rekomenduojamos įgyvendinti iki 2020 metų: • Dviračių trasa (Kaunas – Garliava – Rokai ) – Kauno miesto, Garliavos ir Rokų gyventojams bei svečiams skirta atkarpa, kad saugiau keliauti po apylinkes ir įgyvendinus tolesnius prioritetus pasiekti Kauno marių RP; • Dviračių trasa (Zapyškis – kairysis Nemuno krantas) - išilgai Nemuno kairiojo kranto esanti atkarpa, jungianti Zapyškį su Šakių rajono savivaldybe ir jos turistiniais objektais, orientuota į ilgesnies nei vienadienes keliones; kita trasos atkarpa jungia Kačerginę su turistine teritorija prie Kačerginės „Nemuno žiedo“; • Dviračių trasa (Raudondvaris – Babtai – Panevėžiukas) – išilgai Nevėžio dešiniojo kranto suplanuota trasa, jungianti Raudondvarį – Kačiūniškes – Piepalių Babtyno piliakalnį – Panevėžiuką ir užsukant į Krivėnus, Zacišių ir grįžtant pro Piepalių Babtyno piliakalnį;

III prioriteto dviračių trasos – tai atkarpos, kurios padidina keliavimo galimybes miestiečiams ir miesto svečiams, siekiant plėtoti ilgesnį nei vienos dienos trukmės aktyvų turizmą ir sukuriant tam patogias sąlygas (perspektyvoje po 2020 metų):

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 96

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

• Dviračių trasa (Rokai – Linksmakalnis (Birštonas)) – pratęsiant Garliavos – Rokų atkarpą ir jungiant ją su Linksmakalniu, galėtų būti puiki jungtis suteikianti galimybę gyventojams ir miesto svečiams pramogauti; • Dviračių trasa (Kaunas – Kėdainiai) - papildanti jungtis išilgai kairiojo Nevėžio kranto, Nevėžio turistinėje teritorijoje, jungianti Babtų aptarnavimo centrą su Kauno miestu, puikiai tinkama dviračių turizmui plėtoti; • Dviračių trasa (Domeikava - Lapės) – Domeikavą ir Lapes jungianti atkarpa, siejanti Kauno rajono savivaldybę su Kaišiadorių savivaldybe; • Dviračių trasa (Čekiškės – Babtų – Vilkijos žiedas) – tris seniūnijas jungianti pramoginė žiedinė dviračių trasa, skirta rekreacijai, pasivažinėjimui dviračiais jungianti Čekiškę – Vilkiją - Piepalių Babtyno piliakalnį – Panevėžiuką; • Dviračių trasa (Garliava - Kaunas – Akademijos miestelis ) – turistinė trasa sukurianti galimybę miesto gyventojams pasiekti Nemuno rekreacinę zoną

IV prioriteto dviračių trasos, kurios apjungia pagrindines rekreacines teritorijas tarpusavyje su aptarnavimo centrais ir sudaro nuoseklų dviračių tinklą rajone: • Dviračių trasa (Garliava – Prienai (Birštonas)) – pratęsiant Kauno miesto – Garliavos atkarpą ir jungiant ją su Prienais, bei analogiškai su Birštonu, galėtų būti puiki jungtis suteikianti galimybę gyventojams ir miesto svečiams pasiekti Birštoną dviračiu; • Dviračių trasa (Neveronys - Karmėlava) – jungtys jungiančios Neveronis su Karmėlava ir Kauno tarptautiniu oro uostu, o taip pat sujungia Kauno rajoną su Kaišiadorių raj. savivaldybe, išilgai Neries upės; • Dviračių trasa (papildomi Kauno marių maršrutai) – papildomos jungtys prie Kauno marių RP, gerinančios susiekimą žiedu, atitinkančios nacionalinių dviračių trasų sprendinius (pagal Kauno rajono bendrojo plano sprendinius) ir sukuriančios galimybes Rokų ir Karmėlavos gyventojams dviračiu pasiekti RP turistinius objektus; • Dviračių trasa (Garliavos, Alšėnų, Ringaudų, dalinai Zapyškio trasų atkarpos) – papildomos jungtys prie Garliavos gyventojams, ir kauniečiams keliauti po rajono teritoriją; • Dviračių trasa (Batniavos žiedas) – Batniavos seniūnijos dviračių maršrutas, skirtas rekreacijai, pasivažinėjimui dviračiais; • Dviračių trasa (papildomi Vilkijos apylinkių maršrutai) – papildomos jungtys nuo Čekiškės link Seredžiaus; nuo Seredžiaus Daučioniai – Puviškiai – Lauksvydai – Pabaliai.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 97

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

8 Reikalavimai ir rekomendacijos rekreacinių objektų turistinėse teritorijose įrengimui

Rengiant Kauno rajono savivaldybės turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2010 metų specialųjį planą, parinkta rekomenduojamos vietos, skirtos viešai turizmo infrastruktūrai (žr. brėžinį „Sprendiniai“). Šiame skyriuje pateikiami apibendrinti reikalavimai ir rekomendacijos šiems rekreaciniams objektams, tačiau detalesni pasiūlymai yra pateikiami IV galimybių studijoje – Investicijų poreikio ir finansavimo šaltinių įvertinimas Kauno rajono savivaldybės turizmo plėtros iki 2020 metų plano įgyvendinimo aspektu galimybių studija .

Specialiuoju planu numatoma suplanuoti viešosios turizmo infrastruktūros objektus (apsistojimo vietas) – kempingus, stovyklavietes, poilsiavietes ir atokvėpio vietas; apžvalgos aikšteles (regyklas), vandens transporto priemonių nuleidimo į vandenį vietas, renginių vietas; automobilių stovėjimo aikšteles, poilsio parkai, slidinėjimo trasos. Specialiuoju planu skatinamos ir vietos verslo iniciatyvos, nurodant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų plėtros galimybes.

Pagal REGIONINIŲ PARKŲ APSAUGOS REGLAMENTĄ (patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymais, kiekvienam parkui, pvz.: Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 416 "Dėl Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo Žin., 2007, Nr.5-229). Šie apibrėžimai naudojami visų regioninių parkų apsaugos reglamentuose, todėl jie yra naudojami ir specialiajame plane.

Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.

Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose, kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).

Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiami lauko baldai, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės, tualetas, kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo ir sporto aikštelės. Joje turi būti sudarytos sąlygos lankytojų higienos poreikiams tenkinti bei buitinėms atliekoms surinkti.

Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu Žin., 1996-11-02, Nr. 105-2393):

Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių. Uostas yra vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

Taip pat specialiajame plane naudojamos šios naujos sąvokos (pagal patvirtintą Nacionalinę turizmo plėtros 2010 – 2013 metų programą):

Turizmo trasa – keliauti poilsio ir turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir trasos ženklais vietovėje paženklintas viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas .

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 98

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Pagal transporto infrastruktūros pobūdį gali būti autoturizmo, dviračių turizmo, vandens turizmo ir kitos turistinės trasos, tačiau šiame specialiajame plane analizuojamos ir siūlomos tik vandens turizmo trasos. Kitos sąvokos yra pateiktos specialiojo plano koncepcijoje.

Turizmo maršrutas – iš anksto pagal kelionės poilsio ar turizmo tikslais tematiką suplanuotas vykimo kelias, jungiantis vienoje ar keliose gyvenamosiose vietovėse turistų lankomas vietas ir turistų aptarnavimo objektus.

Reikalavimai paplūdimiams ir maudykloms. Paplūdimiai ir jų maudyklos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716 su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus. Paplūdimys turi būti pritaikytas ramiam arba aktyviam poilsiui, kaitinimuisi saulėje, maudymuisi. Projektuojant paplūdimių statinius (persirengimo paviljonus arba kabinas, pavėsines, tualetus, medicinos ir gelbėjimo punktus, privažiuojamuosius kelius, prieigas, lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių stovėjimo aikšteles) bei įrenginius (vandentiekio, nuotekų, telekomunikacijos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo) būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių. Upių ir ežerų paplūdimiuose vienam poilsiautojui turi būti ne mažiau kaip 8 kv. m. sausumos ploto. Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę, ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių. Paplūdimiai prie ežerų įrengiami tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo. Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms. Paplūdimių dirvožemyje esančios kenksmingos cheminės medžiagos neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto. Šios funkcinės zonos turi būti atitinkamai pažymėtos. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame informaciniame stende. Būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas. Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų, numatant patogumus neįgaliems žmonėms. Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai. Visuose paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteineriai. Poilsiautojams persirengti turi būti įrengiami paviljonai arba kabinos, įrengiant vieną persirengimo kabiną 50–100 paplūdimio poilsiautojų. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, būtina įrengti medicinos ir gelbėjimo punktus.

Rekomendacijos stovyklavietės įrengimui. Stovyklavietėje turėtų būti sudarytos sąlygos trumpalaikiam poilsiui ir nakvynei, tam tikslui nuomojant palapines, laikinus ar mobilius namelius arba skiriant vietą (aikštelę) turisto individualiai priemonei (palapinei, mobiliam nameliui, transporto priemonei) pastatyti ir turi būti sudarytos sąlygos, higienos bei maitinimo poreikiams tenkinti bei aktyviam poilsiui organizuoti. Stovyklavietės teritorija turėtų būti suplanuota (suskirstyta) į įvairias numatomas zonas: palapinėms statyti, maistui ruošti, poilsiui organizuoti ir higienos poreikiams tenkinti bei atliekoms surinkti. Palapinių statymui ir maisto ruošai skiriamos vietos (aikštelės) turėtų būti aukštesnėse teritorijos reljefo dalyse, kad palapinių ir laužaviečių neapsemtų lietaus vanduo. Šios vietos (aikštelės) stovyklavietės teritorijoje išdėstomos taip, kad netrukdomai kitiems (nekertant kitų aikštelių) būtų galima laisvai į jas patekti ir privažiuoti. Vietos apgyvendinimo (nakvynės) priemonėms statyti turėtų būti paženklintos (nurodytos) arba jų pastatymo vietas paslaugos teikėjas turi nurodyti kiekvienam turistui atskirai. Bendroje maisto ruošimo vietoje turėtų būti įrengta laužavietė(ės), lauko staliukai ir suoleliai bei dėžė šiukšlėms (atliekoms) su keičiamu įdėklu (maišu). Įranga ir lauko baldai turėtų būti išdėstyti taip, kad būtų patogu jais naudotis, netrukdytų žmonėms vaikščioti ir atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus. Bendro naudojimo laužavietės gali būti įrengiamos ne arčiau kaip 5 m nuo palapinių. Vieta higienos poreikiams tenkinti įrengiama stovyklavietės pakraštyje ar nuošalėje ir kad būtų sąlygos privažiuoti specialiam transportui valymo tikslais. Turėtų būti įrengtas lauko tualetas ar pastatytas mobilus tualetas, kuriuose nuolat būtų tualetinio popieriaus ir kurie būtų nuolat valomi. Jeigu stovyklavietėje gali apsistoti daugiau kaip 30 žmonių, tualetai turėtų būti įrengti atskirai vyrams ir moterims. Prie stovyklavietės paplūdimio rekomenduojama įrengti atskirą mobilų tualetą. Šalia tualeto turėtų būti įrengta didelės talpos šiukšlių (atliekų) surinkimo dėžė ar konteineris, kuris ne rečiau kaip kartą per savaitę sezono metu yra keičiamas ar išvalomas. Stovyklavietės teritorijoje (arba prie įėjimo) turėtų būti įrengtas informacinis stendas, kuriame turi būti pateikta stovyklavietės adresas, stovyklavietės planas ir įrangos išdėstymo schema, informacija apie stovyklavietės naudojimą ir saugumo laikymąsi bei nuoroda apie savivaldybės išduotą pažymėjimą šiai

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 99

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

stovyklavietei. Stovyklavietėje gali būti įrengta stacionari ar mobili patalpa stovyklavietės įrangai, nuomojamam inventoriui ir kitoms priemonėms laikyti bei stovyklavietės priežiūrai užtikrinti.

Rekomendacijos poilsiaviečių ir atokvėpio vietų įrengimui. Prie svarbesnių lankytinų objektų gali būti suprojektuotos aikštelės, talpinančios 10-20 žmonių. Tokių aikštelių plotas – 0,10 – 0,20 ha. Prie mažiau lankomų objektų ar mažiau svarbesnėse aikštelėse projektuojamos 0,10 ha aikštelės, kurios talpintų iki 10 žmonių. Siūlomas vienu metu orientacinis maksimalus poilsiavietės ir atokvėpio vietos talpumas – žmonių grupė, kurią sudaro 10-12 turistų. Siekiant mažesnių aikštelės įrengimo sąnaudų, aplinkos pakeitimai turi būti minimalūs: nežymūs žemės lyginimo darbai, šalinami tik labiausiai trukdantys medžiai ir krūmai. Poilsiavietė ar atokvėpio vieta turi būti pakankamai lygi. Šlapias, kauburiuotas, kupstuotas su iškilusiomis medžių šaknimis paviršius turi būti išlygintas, įrengta sutvirtinto grunto danga. Atokvėpio vieta ar poilsiavietė turėtų būti nenutolusi nuo trasos (maršruto), esant galimybei prie vandens telkinio, vaizdinga, tačiau izoliuota želdiniais. Jei poilsiavietė rengiama prie vandens telkinio, turi būti laikomasi vandens telkinių apsaugos juostų reikalavimų. Lauko baldai, dviračių stovai, šiukšliadėžės įrengiami už vandens apsaugos juostų ribų. Prie vandens telkinio įrengiama maudyklė, persirengimo kabina, vandens lieptas. Atokiau, paprastai šiaurinėje pusėje, įrengiama laužavietė ir lauko tualetas. Poilsiavietėje turėtų būti įrengiami informacijos stendai. Atokvėpio vieta turėtų būti prie pat kelio, šalia kurio eina maršrutas ar trasa. Esant reikalui, tam gali būti naudojamos ir visuomeninio transporto sustojimo aikštelės. Vieta gali būti visai atvira. Sanitariniai – higieniniai reikalavimai. Sustojimo vieta neturi būti užteršta, triukšminga, joje neturėtų būti užmirkusio dirvožemio. Vieta turėtų būti gerai ventiliuojama oro masių. Aplinkosaugos reikalavimai. Parenkant trumpalaikio sustojimo vietą būtina įvertinti į atskirų augalų jautrumą mindžiojimui. Kerpės ir samanos yra labai jautrios mindžiojimui, todėl rekomenduojama rinkti vietą, kurioje vyrauja varpinės žolės ir krūmokšniai atsparesni mindžiojimui. Iš Lietuvos miškuose augančių medžių atspariausi trypimui laikomi beržas ir drebulė. Po to seka pušis ir maumedis, po jų ąžuolas ir liepa. Jautriausia yra eglė. Todėl poilsiaviečių ir atokvėpio vietų nerekomenduojama įrengti eglynuose. Visi trumpalaikių sustojimo vietų statiniai kaimo vietovėje turi būti daromi iš nebrangių, vietinių medžiagų: mažai apdirbtos medienos, lauko akmenų, molio. Stalai ir suolai turėtų būti masyvūs, iš rąstų, pusraščių, ritinių, kelmų, kuo paprastesnės konstrukcijos. Šiukšlių rinktuvus ir lauko tualetus kaimo vietovėje tikslinga daryti taip pat iš nebrangių ir paprastų medžiagų. Laužavietės įrengiamos iš akmenų. Tokie statiniai būna patvaresni, geriau derinasi prie gamtinės aplinkos, pigiau kainuoja. Visi statiniai, išskyrus persirengimo kabinas ir laikinus suolus, negali būti įrengiami arčiau kaip 20 m nuo vandens telkinių. Šiukšlių rinktuvai – ne arčiau kaip 30 m, o lauko tualetai – 50 m. Laužavietės įrengiamos sausesnėse, didesnėse ir saugesnėse, kad neįvyktų gaisras, miško aikštelėse. Apie laužą reikia padaryti 0,5 m pločio nuo laužavietės krašto mineralizuotą apsauginę juostą. Atokvėpio aikštelės projektuojamos su lauko baldais (stendai, pavėsinės, lauko tualetai ir kt.).

Kempingas , kaip ir maksimalaus dydžio stovyklavietė, yra skirtas turistams ir lankytojams. Siūlomo tipo kempinge taip pat turi būti įrengtos sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, žvyruoti takai, esant poreikiui – administracinis namelis (iki 200 m 2) su tualetais bei dušais, teritorijos apšvietimu, vietiniais vandentiekio tinklais ir buitinių nuotekų valymo įrenginiais. Būtina papildoma įranga: smėliu piltas 20 m. pakrantės ruožas, aikštelių palapinėms planiravimas ir vejos atnaujinimas, laužavietės, šiukšlių surinkimas ir biotualetai, lieptas, informacinis stendas. Informaciniuose stenduose pateikti informaciją apie vandens turizmo trasas, infrastruktūrą, dirbtines bei natūralias kliūtis ir lankytinus gamtos ir kultūros paveldo objektus, bei jų pasiekiamumą.

Automobili ų stovėjimo vietos (aikštelės) gali būti įrenginėjamos įvairiais būdais: žolės dangos, žvyruotos dangos, asfaltbetonio dangos. Automobili ų stovėjimo aikštelių dydis turi būti derinamas techninio projekto rengimo metu, prisitaikant prie kraštovaizdžio ir nedarant žalos aplinkai.

Rekonstruojant automobilių stovėjimo vietas gali būti gerinama infrastruktūra, t.y. gerinama danga, statomi nurodomieji ženklai, turistiniai stendai ir pan. Taip pat gali būti didinama teritorija, bet ne daugiau nei 0,5 ha. Aikštelių rekonstrukcija arba įrengimas yra tikslinga tik tuo atveju, kai tai tiesiogiai įtakoja turizmo plėtros galimybes.

Detalesni turizmo infrastruktūros pasiūlymai ir rekomendacijos yra pateikiami IV galimybių studijoje – Investicijų poreikio ir finansavimo šaltinių įvertinimas Kauno rajono savivaldybės turizmo plėtros iki 2020 metų plano įgyvendinimo aspektu galimybių studija .

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 100

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA ĮVADAS

Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialusis planas (toliau – SP) parengtas vadovaujantis 2010 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 10-to posėdžio sprendimu Nr. TS–425 „Dėl pritarimo Kauno rajono savivaldybės administracijos investiciniam projektui pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos IV prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas priemonę „Teritorijų planavimas“ ir šio investicinio projekto bendro finansavimo“.

Specialiojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: 13. Išanalizuoti ir įvertinti turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numatyti tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius. 14. Nustatyti turizmo vystymo kryptis ir priemones siekiant intensyvinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą tiek į Kauno rajoną, tiek į Lietuvą. 15. Numatyti ir įvertinti Kauno rajono turizmo plėtros arealus (centrus) bei jų vystymo etapiškumą. 16. Numatyti priemones užtikrinančias darnią Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir, suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius. 17. Išnagrinėti ir įvertinti galimybes atstatyti kurortinių vietovių statusą Kulautuvos ir Kačerginės gyvenamosiose vietovėse. 18. Įvertinti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius turizmo srityje. 19. Išnagrinėti ir įvertinti visus turimus savivaldybės dokumentus turizmo srityje (studijos, schemos ir t.t.). 20. Įvertinti investicinę aplinką, numatomas investicijų skatinimo priemones plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą Kauno rajone. 21. Numatyti investicijų poreikį ir finansavimo šaltinius viešosios turizmo infrastruktūros vystymui bei išnagrinėti valstybės ir savivaldybės biudžeto galimybes turizmo plėtrai Kauno rajone. 22. Atlikti turizmo ir poilsio paslaugų bei pramogų potencialo vertinimą. 23. Atlikti gamtos ir kultūros paveldo išteklių vertinimą turizmo ir rekreacijos tikslams. 24. Parengti turizmo plėtros galimybių SWOT analizę.

Vadovaujantis koncepcija bei parengtų studijų rezultatais specialiojo plano sprendiniais nustatytos viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo nuostatos bei priemonės, išskirtos rekreacinio prioriteto zonos arba rekreacinės teritorijos rekreacinės infrastruktūros objektų vystymui; pažymėtos planuojamos turizmo trasos bei turizmo centrai, išdėstyti viešosios turizmo infrastruktūros objektai; įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai, nustatant rekreacinių teritorijų tvarkymo ir išteklių apsaugos reglamentus, viešosios turizmo infrastruktūros ir kraštovaizdžio formavimo priemones, turizmo centrų tikslinio vystymo (veiklos specializacijos) kryptis; nustatyti ūkinės veiklos rekreacinėse teritorijose reguliavimo reglamentai, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams. Esamos situacijos pagrindu (įvertinus esamus gamtinius, kultūrinius išteklius, teikiamas bei trūkstamas paslaugas, infrastruktūrą) Kauno rajono teritorijoje esančiose/potencialiose rekreacinėse teritorijose siūloma plėtoti šias turizmo ir rekreacijos rūšis: kultūrinį turizmą, sveikatos turizmą ir rekreaciją; aktyvų poilsį ir pramogas; gamtinį pažintinį turizmą ir rekreaciją. Planuojamoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta 13 turistinių teritorijų (Raudondvario turistinė teritorija (T1); Kulautuvos turistinė teritorija (T2); Kauno marių regioninio parko turistinė teritorija (T3);

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 101

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Kačerginės turistinė teritorija (T4); Zapyškio turistinė teritorija (T5); Vilkijos turistinė teritorija (T6); Nevėžio turistinė teritorija (T7); Dubysos kairiojo kranto turistinė teritorija (T8); Neries turistinė teritorija (T9); kita Nemuno turistinė teritorija (T10); teritorija prie Kauno tarptautinio oro uosto (T11); Garliavos – Rokų turistinė teritorija (T12); teritorija prie Kačerginės „Nemuno žiedas“ trasos (T13), septyni turizmo (aptarnavimo) centrai (Raudondvaris; Kulautuva; Kačerginė; Vilkija; Karmėlava; Garliava; Babtai). Jungtys tarp rekreacinių teritorijų ir aptarnavimo centrų numatyti greta pagrindinių krašto, rajoninių ir vietinių kelių, jei tai planuojamos dviračių trasos, ir jei kitaip nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Taip pat specialiojo plano sprendinių rengimo metu buvo išskirtos dvi teritorijos (Dubravos rezervatinė apyrubė, su išskirtiniu mokomuoju taku per pelkę ir savita gamta; Nevėžio kraštovaizdžio draustinis), kurios yra naudotinos/svarbios pažintinei rekreacijai. Specialiuoju planu yra tikslinami Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kitų teritorijų planavimo ir strateginių dokumentų sprendiniai, nurodant preliminarias intensyvios ir ekstensyvios veiklos rekreacines teritorijas, kuriose yra rekomenduojamas turizmo ir rekreacinių objektų įrengimas. Numatomų turizmo paslaugų ir infrastruktūros objektų vietos ir kiekis turi būti tikslinami rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus stambesniu masteliu, atsižvelgiant į sklypų ribas, interesus ir poreikį.

1. STATUS QUO VERTINIMAS

Status quo alternatyva nagrinėja pasekmes, kurios tikėtinos tuo atveju, jei nebūtų parengtas specialusis planas. Kauno rajonas patrauklus kultūriniais ir rekreaciniais ištekliais, tačiau turistinių paslaugų ir infrastruktūros trūkumas mažina jo vertę. Status quo atveju (neįgyvendinus specialiojo plano sprendinių) nebūtų pasiekti specialiuoju planu užsibrėžti tikslai, t.y. Kauno rajone, nenustačius rekreacinių teritorijų ir objektų vystymo prioritetų, turizmas ir rekreacija būtų vystomi neorganizuotai. Dauguma rekreacijai tinkamų vietų taip ir nebūtų išvystyta, ilgainiui nyktų saugomų teritorijų ir objektų bruožai, jie prarastų patrauklumą, kiltų grėsmė gamtinei aplinkai. Nebūtų išnaudotas viso rajono rekreacinis potencialas, nebūtų sudaromos sąlygos bendruomenei vystytis, jos identitetui išsaugoti, todėl tikėtina, kad išliktų arba dar labiau išryškėtų šiuo metu esančios probleminės situacijos. Tikėtinas neigiamas poveikis rajono ekonominei, socialinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir kultūros paveldui. Manoma, kad Status quo atveju Kauno rajono savivaldybės teritorijoje didėtų esamos būklės stadijoje nustatytos problemos susijusios su turizmo plėtra. Dėl šių priežasčių Status quo situacija yra nepriimtina ir toliau nagrinėjama nebuvo.

2. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

Pagal „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2004, Nr. 113–4228 ) Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano sprendinių poveikis vertinamas tokiais aspektais: 1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir/ar planuojamai veiklos sričiai; 2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams); 3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms); 4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtos aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui). Taip pat pagal planavimo sąlygų rengėjų nurodytus sprendinių poveikio vertinimo aspektus, pateiktus žemiau esančioje lentelėje.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 102

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Planavimo sąlygų rengėjai nurodė tokius sprendinių poveikio vertinimo aspektus: Planavimo sąlygų rengėjas Sprendinių poveikio vertinimo aspektai 1. Kauno rajono savivaldybės Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. administracijos Urbanistikos skyrius, Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas, tel.: 8 37 305584, faks.: 8 37 313797. 2. Kauno rajono savivaldybės Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. administracijos Aplinkos skyrius, Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas, tel.: 8 37 305566, faks.: 8 37 305566. 3. LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. aplinkos apsaugos departamentas, Rotušės a. 12, LT 44279 Kaunas, tel.: 8 37 320704, faks.: 8 37 320854. 4. Kultūros paveldo departamento prie Atitikimas kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir Kultūros ministerijos Kauno teritorinis tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems padalinys, Rotušės a. 29, LT–3000 reikalavimams. Kaunas, tel./faks.: 8 37 228641. 5. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius, Liepų g. 15, LT-53239 Garliava, Kauno raj., tel.: 8 37 395310, faks.: 8 37 395305. 6. Kauno visuomenės sveikatos centras, K. Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. Petrausko g. 24, LT-44156 Kaunas, tel.: 8 37 331688, faks.: 8 37 331680.

7. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra • Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui; Kauno padalinys, L. Sapiegos g. 12, • Poveikis ekonominei aplinkai; Kaunas LT-44252, tel.: 8 682 43413, • Poveikis teritorijos vystymo urbanistinei darnai; faks.: 8 37 422302. • Poveikis socialinei aplinkai. 8. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie • Saugiam eismui; Susisiekimo ministerijos, J. • Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo Basanavičiaus g. 36/2 LT–03109 Vilnius, plėtrai. tel.: 8 52 329600, faks.: 8 52 329609. 9. VĮ „Kauno regiono keliai“ I.Kanto g., LT- • Saugaus eismo; 44296 Kaunas, tel.: 8 37 202340, faks.: 8 • Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo 37 322469. plėtros. 10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius, L. Sapiegos g. 10, LT-44501 Kaunas, tel.: 8 37 305572, faks.: 8 37 229238. 11. Kauno rajono savivaldybės Sąlygų sprendinių poveikio aspektams nepateikė. administracijos Kelių ir transporto skyrius, Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas, tel.: 8 37 305571, faks.: 8 37 305501.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 103

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

2.1 Poveikis Kauno rajono savivaldybės teritorijos vystymo darnai

Siūlomų įsisavinti teritorijų kiekis ir padėtis rajone sąlygoja racionalų žemės naudojimą, gamtinių išteklių išsaugojimą ir panaudojimą turizmo bei rekreacijos reikmėms, savivaldybės ir valstybės investicijų efektyvaus panaudojimo galimybes, privatiems investuotojams aiškius gyvenimo ir veiklos organizavimo principus bei geras prielaidas savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimui. Turizmo ir rekreacijos teritorijų tvarkomųjų reglamentų įtvirtinimas turės ilgalaikį teigiamą poveikį kryptingai vystant rajono turizmo sistemą, apsaugant nuo nekontroliuojamos plėtros. Rajono turizmo plėtrą siekiama vystyti sudarant palankiausias turizmui ir rekreacijai sąlygas, išsaugant rajoną supančią gamtinę aplinką bei gamtinį vietos kraštovaizdį. Specialiuoju planu numatomi ir įvertinami Kauno rajono turizmo plėtros arealai (centrai) bei jų vystymo etapiškumas. Specialiojo plano sprendiniai parengti išanalizavus ir įvertinus turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numačius tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudojant, atkuriant ir gausint turizmo ir rekreacijos išteklius. Įvertinus potencialių rekreacinių teritorijų turizmo išteklių/potencialių aptarnavimo centrų teikiamų paslaugų vertinimo rezultatus, specialiajame plane yra numatomi teritorijų vystymo prioritetai (I-III vystymo prioritetai), kurie nulems nuoseklų teritorijos vystymąsi. Siekiant sukurti darnią ir subalansuotą turizmo ir rekreacinių teritorijų sistemą numatytas ne tik turistinių teritorijų vystymas, bet ir atkarpos papildančios arba sujungiančios šias teritorijas: numatomos šios rekreacinių teritorijų jungtys: I prioriteto turizmo trasos (A1 – A3); II prioriteto maršrutai (perspektyvoje trasos) (a1 – a9). Turizmo paslaugų infrastruktūros (turizmo paslaugoms teikti reikalingų statinių ir įrenginių) vystymas užtikrins kokybiškas turizmo paslaugas. Specialiuoju planu suplanuoti viešosios turizmo infrastruktūros objektai (apsistojimo vietos): kempingai, stovyklavietės, poilsiavietės ir atokvėpio vietos; apžvalgos aikštelės (regyklos), vandens transporto priemonių nuleidimo į vandenį vietos, renginių vietos; automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio parkai, slidinėjimo trasos. Specialiuoju planu skatinamos ir vietos verslo iniciatyvos, nurodant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų plėtros galimybes. Plėtojama turizmo infrastruktūra leis racionaliau panaudoti gamtos ir kultūros išteklius, skatins rajono rekreacijos darnų vystymąsi. Kauno rajono turistinės teritorijos, jų naudojimo būdai bei naudojimo turinys numatyti remiantis rekreacinių išteklių pobūdžiu pagal gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumą, atsižvelgiant į aplinkos ekologinį atsparumą bei sveikumą, socialinės aplinkos saugumo, rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygį. Teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai bei papildomos rekreacinių teritorijų tvarkymo ir naudojimo nuostatos, nustatyti naudojimo režimai, veiklų specializacijos ir numatomos veiklos planuojamoje teritorijoje garantuos darnią Kauno rajono turizmo teritorijų plėtrą. Specialiuoju planu numatoma rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys bei rekreacinio teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos prioritetai, priemonės ir reikalavimai, kurie sudarys saugias sąlygas teritorijų vystymui, jų pritaikymui rekreacijai bei turizmui darant minimalų poveikį aplinkai. Specialiuoju planu numatomos priemonės, užtikrinančios darnią Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir, suderinant su valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius. Prognozuojamas teigiamas ilgalaikis specialiojo plano sprendinių poveikis šioms veiklos sritims: statybai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai bei ekonomikai. Visa tai sukels tiesiogines ir netiesiogines ilgalaikes teigiamas pasekmes visais nagrinėjamais teritorijos vystymosi darnos aspektais.

2.2 Poveikis ekonominei aplinkai

Rajono turizmo sistemos vystymas, tinkamai formuojant turizmo ir rekreacines teritorijas, sudarys palankias sąlygas investicijoms ir ekonominiam efektyvumui skatinti. Nustatyti reglamentai, užtikrinant optimalų ir subalansuotą rekreacinių teritorijų vietų išdėstymą ir naudojimą, skatina verslo, paslaugų

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 104

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

infrastruktūros ir turizmo veiklos vystymą, didinant gyventojų užimtumą. Specialiojo plano sprendiniai sudarys sąlygas didėti rajono ekonominiams rodikliams. Specialiojo plano sprendiniai prisidės prie sukurtų žmoniškųjų išteklių plėtojimo ir vystymo, didins teritorijos ekonominę vertę: teritorija su išplėtota ir sutvarkyta turizmo infrastruktūra, rekreacinėmis teritorijomis tampa vertingesnė bei patrauklesnė investuotojams. Specialiuoju planu siektinas didesnio turistų srauto pritraukimas, taip pat rajono gyventojų ir svečių poilsio sąlygų gerinimas, gyvenamosios aplinkos kokybės augimas. Rekreacijos ir turizmo vystymas rajono teritorijoje padės objektyviau įvertinti ekonominės aplinkos potencialą ir teritoriškai optimizuoti rekreacinių investicijų paskirstymą. Sveikatos turizmo plėtojimas kurortinėse teritorijose, arba esant sveikatos gerinimo infrastruktūrai (sanatorijai, gydyklai ir pan.) ypač patrauklus atvykstamojo turizmo plėtrai, o tai pritrauks lėšas į savivaldybės biudžetą. Norint patenkinti poilsiautojų poreikius būtina užtikrinti turizmo paslaugų komplektą, tame tarpe galimybę pasinaudoti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis, tai yra būtinos sąlygos ir veiklos, kuriomis tenkinami turisto maitinimosi, nakvynės ir higienos poreikiai. Turizmo teritorijų plėtra skatins vis daugiau rajono gyventojų ar investuotojų užsiimti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis (pvz., kaimo turizmu), o tai atneš papildomas lėšas į rajoną. Maitinimo ir apgyvendinimo objektų lokalizacija ir pasirinkimo galimybės lems ne tik verslo sėkmę, bet ir vietovės patrauklumą turizmui. Šiuo metu rajono maitinimo įstaigų tinklas yra pakankamai tankus, todėl turistams keliaujantiems automobiliais, tai yra ypač patrauklu. Rajone išvysčius turistines ir rekreacines teritorijas laukiamas turistų, tame tarpe ir iš užsienio, srautų padidėjimas, kuris atneš ekonominę naudą ir esančioms maitinimo ir apgyvendinimo įstaigoms. Dalis sprendinių įgyvendinimui reikalingų lėšų turės būti padengta iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto, tačiau projektų planingas įgyvendinimas suteiks galimybę didelę dalį reikalingų lėšų gauti iš ES Struktūrinių fondų ar pasinaudoti kitais finansinės paramos šaltiniais. Kauno rajono seniūnijose, naudojant ES paramą, gali būti sukurta viešoji turizmo infrastruktūra, galinti pritraukti reikšmingus turistų srautus. Kiekvienas įgyvendintas projektas gali būti turistinio maršruto ar trasos dalis, kas padėtų sukurti dar didesnius turistų srautus ir daugiau galimybių plėtoti turizmą. Specialiojo plano sprendiniais Kauno rajonas taps patrauklus gyventojams, svečiams bei investuotojams. Tikimasi, kad Kauno rajone specialiojo plano sprendiniai padidins rajono ekonominę bazę, patrauklumą investuoti ir konkuruoti su gretimomis savivaldybėmis. Numatomas poveikis Kauno rajono ekonominei aplinkai yra teigiamas ir ilgalaikis.

2.3 Poveikis socialinei aplinkai

Specialiojo plano turizmo plėtros sprendiniai sudarys sąlygas Kauno rajono turizmo kokybei kilti: didės turizmo ir rekreacijos paslaugų įvairovė, prieinamumas, patikimumas, gerės pačių paslaugų kokybė ir todėl bus užtikrintos poilsiautojų higienos, sveikos rekreacinės aplinkos, komforto reikmės. Kauno rajono aplinkos tvarkymas ir turizmo sektoriaus plėtra pagerins rekreacinės aplinkos, želdynų bei poilsio kokybę ir patrauklumą poilsiauti rajone. Subalansuotas turizmo paslaugų (turizmo centrų) išdėstymas bei susisiekimo infrastruktūros aprūpinimas (dviračių takų įrengimas) ilgalaikiai teigiamai paveiks socialinę aplinką, pagerindamas rekreacinių ir turistinių teritorijų pasiekiamumą tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Atvykstamojo turizmo skatinimui ypatingai svarbi yra informacijos sklaida apie propaguojamą turizmo objektą, siūlomas paslaugas ir pan. Pagrindines funkcijas turizmo informavimo veikloje atlieka turizmo informacijos centrai (TIC), lankytojų centrai. Turizmo informacijos ir lankytojų centrų optimalus išdėstymas rajone sąlygos teikiamos ir kaupiamos informacijos sklaidą apie turistinius objektus, lankytinas rajono vietoves, siūlomas paslaugas, veiklas ir pan., o tai nulems atvykstamojo turizmo bei vietos turistų srautų didėjimą. Pažintinio turizmo vystymas rajone skatins tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių), kraštovaizdžio bei istorijos pažinimą, taip pat yra skirtas mokslui ir mokymui, didės visuomenės pažinimas. Patrauklūs viešosios turizmo infrastruktūros (turizmo trasos, takai) ir aptarnavimo paslaugų kompleksai sudarys sąlygas turistams, poilsiautojams užsiimti pageidaujama veikla tam tikroje teritorijoje. Didės jaunimo susidomėjimas aktyviais laisvalaikio praleidimo būdais, kadangi įgyvendinus specialiojo plano sprendinius bus išplėtotas turizmo rūšių pasirinkimas, o tai numato teigiamas pasekmes vietos jaunimui, didės jų užimtumas. Sudarant sąlygas rajono turizmo ir rekreacijos vystymui, racionaliai išdėstant rekreacines teritorijas šalia urbanizuotų ir kt. teritorijų, numatomas teigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Aktyvaus poilsio ir

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 105

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

pramogų (aktyvaus poilsio dviračiais, baidarėmis ir pramoginio turizmo) vystymas skatins rajono gyventojus ir lankytojus gerinti sveikatą. Reikalavimų paplūdimiams ir maudykloms užtikrinimas sąlygos paplūdimių ir jų maudyklų atitikimą Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716 su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus, o tai turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai bei paviršinių vandens telkinių kokybei. Kauno rajono dviračių takų tinklo plėtra prisidės prie vientiso tinklo išvystymo, taps patogiau važiuoti dviračių takais, dviratininkai keliaus ne tame pačiame transporto sraute kaip ir autotransporto priemonės, o tai sąlygos jų saugumą. Specialiojo plano sprendiniai sąlygos teigiamas pasekmes žmonių sveikatai, nes dauguma plano sprendinių skirti turistinėms rekreacinėms teritorijoms bei poilsiui gamtoje vystyti, taip skatinant sveikatinimo bei rekreacijos veiklas jose. Rekreacijos plėtojimas Kauno rajone suteiks galimybę vietos gyventojams bei svečiams atgauti fizines ir dvasines jėgas. Tai viena iš žmogaus laisvalaikio veiklų, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose. Numatomas teigiamas ir ilgalaikis specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo poveikis Kauno rajono socialinei aplinkai.

2.4 Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui

Specialiojo plano sprendiniuose Kauno rajono kraštovaizdžio apsaugos principai išlieka orientuoti į svarbiausių gamtinių kraštovaizdžio struktūrų išsaugojimą (ypač - didžiųjų upių slėniuose ir miškų masyvuose, rekreacinėse teritorijose), gamtinio karkaso struktūrų optimizavimą ir aplinkosaugos bei urbanizacijos procesų suderinimą. Specialiojo plano sprendiniai yra orientuoti į subalansuotą turistinių ir rekreacinių teritorijų plėtrą, siekiant išsaugoti gamtinius bei rekreacinius resursus, kraštovaizdžio estetiką. Jie sudarys sąlygas išsaugoti svarbiausius šios teritorijos gamtinės sandaros bruožus. Vystant rajono struktūrą, numatomas gamtinės rekreacinės aplinkos ekstensyvus ar intensyvus naudojimas, rekreacinės infrastruktūros plėtojimas, vandens telkinių, žaliųjų plotų racionalus naudojimas. Specialiojo plano sprendiniais išryškinamos didžiausią turizmo plėtros potencialą turinčios zonos, tačiau jų panaudojimo priemonės turėtų būti skaitomos pagal rengiamo specialiojo plano sprendinius. Rekreacinėse teritorijose veikla planuojama nepažeidžiant jų apsaugos bei naudojimo reglamentų ir režimų, teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, todėl neigiamas poveikis vystant rekreacines teritorijas nenumatomas. Veikla saugomų teritorijų ribose vykdoma griežtai pagal šioms teritorijoms nustatytus tvarkymo ir naudojimo reglamentus: Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą, Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentą, Saugomų teritorijų nuostatus, reglamentus, taisykles; Europos tinklo „Natura 2000“; Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatus; Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; Gamtinio karkaso nuostatus; Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles; Miškų įstatymo reikalavimus ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus; kitus galiojančius teisinius aktus ir dokumentus. Kauno marių RP parko ribose, kaip ir visų kitų saugomų teritorijų Lietuvoje, turistinės paslaugos ir infrastruktūra gali būti plėtojama tik atsižvelgus į saugomos teritorijos tvarkymo planą, nes šio specialiojo plano rengimo metu sprendiniai buvo derinami tarpusavyje. Specialiojo plano sprendiniais nauji ar papildomi reglamentai saugomose teritorijose, įregistruotose saugomų teritorijų kadastre, nenumatomi, todėl poveikio specialiojo plano sprendiniai šioms teritorijoms nedarys. Individualūs plano aspektai (pavieniui ar kartu su kitais planais ar programomis) ar jų kombinacijos, kurie gali daryti poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nenumatomi, nes dėl savo pobūdžio ir masto koncepcijos metu formuojami specialiojo plano sprendiniai numato gamtinio ir istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio išlaikymą ir puoselėjimą, nustatant vystytinų rekreacinių teritorijų prioritetus ir siūlomas rekreacijos rūšis, saugojant gyvąją gamtą, bei jos vertybes, dirvožemį, reljefą, hidrografinį tinklą, augmeniją ir gyvūniją. Rekreacijos rūšys kiekvienoje iš teritorijų nustatytos atsižvelgiant į teritorijų naudojimo būdo ar pobūdžio reikalavimus, dominuojančius kraštovaizdžio vaizdingumo lygmenis, teisinį statusą, reikalingą teritorijų apsaugą, monitoringą, vystymo potencialą, traukos objektų (kultūros ir gamtos paveldo) išsidėstymą, miškų ribas, taip pat į saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo prioritetus, veiklos reglamentavimo reikalavimus, skirtus išsaugoti ir palaikyti gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijose. Todėl įsteigtų ir potencialių „Natura 2000“ teritorijų, kitų saugomų teritorijų (draustinių) apsaugos būklė nepablogės, nebus neigiamai paveiktas nagrinėjamų teritorijų vientisumas. Saugomose teritorijose pėsčiųjų ir dviračių takai gali būti projektuojami tik už valstybinės reikšmės kelių juostų ribų, jei kitaip nenumatyta galiojančiuose teisės aktuose. Saugomose teritorijose numatomos tik tos veiklos, kurios atitinka saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendinius. Paviršiniai vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis Vandens įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Turizmo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 106

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

reikalavimais. Maudyklų naudojimas ir maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus. Teritorijose esančiuose gamtinio karkaso elementuose veikla gali būti vykdoma tik įvertinus poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei nepakenkti ir išsaugoti. Turizmo ir rekreacijos vystymas teritorijoje skatins higienos palaikymą ir susidarysiančių atliekų surinkimą. Labiau bus tvarkomos ir prižiūrimos turistinės ir rekreacinės teritorijos. Tinkamai prižiūrint kultūrinio paveldo vertybes ir pritaikius jas turizmo poreikiams, taip pat prižiūrint kitus gamtos paminklus, pagerės kraštovaizdis. Specialiojo plano rengėjų nuomone, rekreacinių teritorijų formavimas ir vystymas Kauno rajone darys tik teigiamą įtaką gamtos paveldo objektų ir minimalią įtaką gamtinių išteklių atkūrimui, išsaugojimui ir racionaliam naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad rekreacinė veikla bus vykdoma vadovaujantis anksčiau patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais (kurių rengimo metu buvo atliktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros) ir galiojančių teisės aktų reikalavimais saugomose teritorijose, specialiojo plano rengėjų nuomone, poveikio specialiojo plano sprendiniai šioms saugomoms teritorijoms ir jos dalims nedarys. Plano sprendinių įgyvendinimas dėl savo pobūdžio (specialiojo plano sprendiniais numatomos rekreacinės teritorijos ir jungtys tarp jų, konkrečių pastatų statyba specialiojo plano sprendiniais nenumatoma, numatomas tik preliminarus jų poreikis) nesukels reikšmingų pasekmių natūralioms buveinėms, biologinei įvairovei bei gyvūnijai, nes sprendiniai formuojami siekiant išsaugoti ir puoselėti gamtinę aplinką. Galimas trumpalaikis neigiamas poveikis turizmo infrastruktūros objektų statybos metu (padidėjęs dulkėtumas, automobilių srautai, aptvertos teritorijos ir pan.). Plano sprendinių įgyvendinimas sukels tik teigiamas pasekmes kraštovaizdžiui – bus pagerintas vietovės estetinis vaizdas, planuojama teritorija bus geriau tvarkoma bei prižiūrima. Tikėtina, kad įgyvendinus plano sprendinius, t.y. sudariusias palankias sąlygas gyventojų poilsiui ir turizmui planuojamose teritorijose bus sumažintas gamtinės aplinkos teršimas.

2.5 Poveikis kultūros paveldui

Kauno rajone yra gana daug ir įvairių kultūrinių išteklių, kurie iš esmės gali įtakoti turizmo plėtrą rajone. Tai Vilkijos miestelio istorinė dalis su archeologijos vertybėmis, Raudondvario buv. dvaro sodyba su parku, Zapyškio bažnyčia, dalis Kauno tvirtovės gynybinių objektų – fortų: I, III, Marvos, Domeikavos fortai, blindažai – slėptuvės, įtvirtinimų linijos su betoniniais statiniais, piliakalniai Nemuno slėnyje: Pyplių, Jadagonių, Ringovės, Butvilonių, Neries slėnyje – Lentainių, Karmėlavos, Lepšiškių, Šančių, Nevėžio slėnyje – Piepalių, Vykūnų, Bernatonių ir pan. Svarbiausi Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo objektai yra reikšmingi ne tik rajono, Vidurio Lietuvos regiono, bet ir nacionaliniu mastu. Turizmo plėtra yra labai gera priemonė padėti išsaugoti, o dažnai net ir atkurti sunykusias kultūrines vertybes pritaikant jas rekreacinėms reikmėms. Tinkamas rekreacinių teritorijų reglamentavimas ir rekreacinės veiklos organizavimas leis išsaugoti kraštovaizdžio struktūrą, jo estetinės kokybės palaikymą bei čia esančių gamtinių ir kultūrinių vertybių kompleksą. Visa tai sukels ilgalaikes tiesiogines ir netiesiogines teigiamas pasekmes nagrinėjamais aspektais. Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiuoju planu siekiama nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, didesnių jo pritaikymo visuomenės lankymui galimybių, kultūros ir gamtos paveldo integralumo, išryškinant ir atskleidžiant architektūrines, urbanistines, archeologines, istorines, mitologines, kraštovaizdines vertes. Norint sėkmingai pristatyti ir propaguoti kultūrinį turizmą Kauno rajone, bus siektina reikšmingiems kultūrinio paveldo objektams skirti reikiamą dėmesį, ieškoti būdų restauruoti ar bent konservuoti vertingus kultūrinius objektus, o pritaikius lankymui parengti teminius kultūrinio turizmo maršrutus (pvz.: Kauno fortai, Lietuvos pilys ir pan.), turizmui pritaikyti išskirtinius objektus kaip Raudondvario dvaras, būtina organizuoti kultūrinius renginius (festivalius), nuolat skleisti informaciją apie juos ir taikyti kitas kultūrinį turizmą skatinančias priemones. Kultūriniam turizmui ir rekreacijai plėtoti ypač svarbi infrastruktūra greta traukos objektų turi būti atokvėpio aikštelės, informaciniai ženklai, būtina viešoji infrastruktūra ir pan. Objektai turi būti pritaikyti lankymui, kad užtikrintų lankytojų saugumą. Kultūros paveldo objektai bus naudingi naudotojams, kartu užtikrinant optimaliausią kultūros vertybių panaudojimą kultūriniam turizmui. Plano sprendinių įgyvendinimas sukels tik teigiamas pasekmes kultūros

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 107

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

paveldo objektams, nes plano sprendiniai yra skirti esamų išteklių panaudojimui plėtojant turizmo infrastruktūrą, tuo pačiu puoselėjant ir išsaugant kultūros paveldo objektus.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 108

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

3. Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimo lentelė

1. Teritorijų planavimo dokume nto organizatorius Kauno rajono savivaldybės administracija, Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas , el. p. [email protected], tel. 8 37 305571, faks. 8 37 305501, www.kaunas.lt. 2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas TAEM URBANISTAI, UAB, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. 8 52 788433, faks. 8 52 788789, [email protected]. 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialusis planas 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais • LR teritorijos bendruoju planu; • Kauno apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu; • Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu; • Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiuoju planu; • Kauno rajono dviračių maršrutų schema; • Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiuoju planu; • Dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų ir Kačerginės seniūnijas specialiuoju planu; • Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialiuoju planu; • Infrastruktūros objektų - degalinių Kauno rajone išdėstymo specialiojo plano koregavimu; • Panemunių regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planu; • Panemunių regioninio parko tvarkymo planu; • Kauno marių regioninio parko tvarkymo planu; • Kauno marių regioninio parko ribų planu. 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais • Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų; • Kauno regiono turizmo plėtros strategija 2007-2013 metams; • Kauno rajono vietos plėtros 2007-2013 m. strategija. 6. Status quo atveju: Status quo atveju, būtų išlaikytas įprastas ir stabilus gyvenimo būdas, tačiau neturintis palankių sąlygų turizmo plėtrai Kauno rajone. Kauno rajone turizmo veiklai vykdyti netinka Status Quo alternatyva, kadangi rajone gausu turizmo vystymui patrauklių teritorijų ir objektų, tačiau šis potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Yra galimybės plėsti lankytinų vietų maršrutus, didinti jų patrauklumą, pirmiausiai įdiegiant būtiniausią turizmo paslaugų infrastruktūrą (kempingus, poilsiavietes, turistines trasas, turizmo stovėjimo aikšteles ir pan.) ir stiprinant reklamines priemones. Išvysčius infrastruktūrą atsiras didesnis poreikis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kurias turėtų inicijuoti verslas, t.y. maitinimo, apgyvendinimo, laisvalaikio ir pramogų organizavimo paslaugas. Rajono turizmo infrastruktūra nėra pakankama, o bendras turistinis potencialas išskirtinai didelis , todėl vien išlaikymas esamos padėties neduos reikiamų rezultatų. Atsižvelgiant į šias priežastis, specialiojo plano rengėjų nuomone, ši koncepcija yra nepriimtina ir detaliau nenagrinėjama. 7. Tikslai, kurių siekiama įgyvendinant specialiojo plano sprendinius: Išanalizuoti ir įvertinti turizmo plėtros galimybes Kauno rajone (iki 2020 m.) ir numatyti tolimesnes turizmo vystymo gaires, prioritetus, kryptis bei priemones siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius; nustatyti turizmo vystymo kryptis ir priemones siekiant intensyvinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą tiek į Kauno rajoną, tiek į Lietuvą; numatyti ir įvertinti Kauno rajono turizmo plėtros arealus (centrus) bei jų vystymo etapiškumą; numatyti priemones užtikrinančias darnių Kauno rajono teritorijų plėtrą, tenkinant visuomenės poreikius ir suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo paslaugas, veiksmus, saugant gamtos, kultūros paveldo ir rekreacijos išteklius; išnagrinėti ir įvertinti galimybes atstatyti kurortinių vietovių statusą Kulautuvos ir Kačerginės

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 109

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

gyvenamosiose vietovėse; įvertinti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų ar kitų specialiųjų planų sprendinius turizmo srityje; išnagrinėti ir įvertinti visus turimus savivaldybės dokumentus turizmo srityje (studijos, schemos ir pan.); įvertinti investicinę aplinką, numatomas investicijų skatinimo priemones plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą Kauno rajone; numatyti investicijų poreikį ir finansavimo šaltinius viešosios turizmo infrastruktūros vystymui bei išnagrinėti valstybės ir savivaldybės biudžeto galimybes turizmo plėtrai Kauno rajone; atlikti turizmo ir poilsio paslaugų bei pramogų potencialo vertinimą; atlikti gamtos ir kultūros paveldo išteklių vertinimą turizmo ir rekreacijos tikslams; parengti turizmo plėtros galimybių SWOT analizę. 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) Manoma, kad Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano sprendiniai daugeliu atveju turės teigiamą trumpalaikį ir/ar ilgalaikį poveikį visais poveikio vertinimo aspektais. Įgyvendinti specialiojo plano sprendiniai padės racionaliai panaudoti teritorijos turizmo potencialą ir gamtos išteklius rekreacijos vystymui, apsaugos teritoriją nuo galimo aplinkos teršimo, sukurs kokybišką ir sveiką poilsinę aplinką. Kauno rajonas taps patrauklesnis investuotojams, tuo pačiu tikėtina, jog padidės ir gyventojų užimtumas. Tikėtinas bendras sprendinių komplekso poveikis– teigiamas ir ilgalaikis. 9. Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) Neigiamas (trumpalaikis, poveikis ilgalaikis) poveikis Sprendinių poveikis a. teritorijos vystymo darnai Specialiojo plano sprendiniai – tiesiogiai prisidės prie teritorijos vystymo darnos, nes koordinuota ir subalansuota turizmo ir rekreacinių teritorijų plėtra įgyvendina tvariosios plėtros principus. Kauno rajone bus aiškūs rekreacinių teritorijų vystymo prioritetai ir lygmenys. Tikimasi, kad sprendiniai padidins ne tik vietos gyventojų gyvenamosios ir poilsio erdvių kokybę, bet ir prisidės kuriant dar patrauklesnį Kauno rajono rekreacinį įvaizdį, teigiamai įtakos atvykstamąjį turizmą, o tai teigiamai paveiks ekonominę ir socialinę aplinką. b. socialinei aplinkai Specialiojo plano sprendiniai yra – tiesiogiai skirti socialinei gyventojų gerovei, nes sistemingai numačius rajono turizmo ir rekreacijos plėtros ir vystymo teritorijas, jų vystymo prioritetus bei tvarkymo principus, gyventojams ir rajono lankytojams bus sukurta saugi, estetiška ir kokybiška turizmui ir rekreacijai skirta aplinka, kas garantuos teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. c. gamtinei aplinkai ir Rekreacinių teritorijų Galimas neigiamas kraštovaizdžiui reglamentavimas turės teigiamą trumpalaikis poveikis poveikį gamtinei aplinkai, infrastruktūros diegimo kraštovaizdžiui, gamtiniam metu (padidėjęs triukšmas, karkasui, saugomoms teritorijoms automobilių srautai, ir kultūros paveldo objektams. dulkėtumas, aptvertos Rekreacijai bei turizmui siūlomose teritorijos ir pan.) teritorijose specialiojo plano sprendiniai neįtakos Kauno rajono ypač vertingų kraštovaizdžio ir apžvalgos vietų, gamtinės aplinkos, saugomų teritorijų ir jose įsteigtų

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 110

KAUNO RAJONO TURIZMO PLĖTROS TERITORIJŲ VYSTYMO IKI 2020 M. SPECIALUSIS PLANAS SS 12–039–SPL

Natura 2000 teritorijų. Tikėtina, kad įgyvendinti specialiojo plano sprendiniai padės išsaugoti gamtinę ir kraštovaizdinę vertę turinčias teritorijas, jas sutvarkyti, pritaikyti poilsiui, padidinti specialiuoju planu planuojamos teritorijos gretimybėse esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų lankomumą. d. ekonominei aplinkai Specialiojo plano sprendiniais – numatytas rekreacinių ir turizmo plėtros teritorijų vystymas pritrauks lėšas iš turistų bei skatins verslo plėtrą, o tai turės teigiamą poveikį rajono ekonomikai. e. kultūros paveldui Kauno rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas yra integrali Kauno rajono turizmo plėtros dalis. Įgyvendinti plano sprendiniai leis užtikrinti kultūros vertybių bei jų apsaugos zonų teritorijų kultūrinės vertės išsaugojimą, tinkamų sąlygų respektuoti sudarymą. f saugaus eismo, valstybinės Specialiuoju planu valstybinės reikšmės automobilių kelių reikšmės keliai neplanuojami, o tinklo plėtros dviračių takai planuojami tik už valstybinės reikšmės kelio juostos ribų, todėl numatomi sprendiniai neturės neigiamos įtakos eismo saugumui. Konkretūs eismo organizavimo klausimai turės būti išspręsti įrenginėjant konkrečias rekreacines teritorijos, jų detalaus išplanavimo ir techninių projektų rengimo metu. Dviračių trasų plėtojimas turės teigiamos įtakos eismo saugumui. 10. Siūlomos alternatyvos Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų vystymo iki 2020 m. specialiojo plano koncepcijos stadijoje buvo parengtos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu įvertintos galimos plano alternatyvos. Tuo pagrindu buvo patvirtintas koncepcijos variantas, kuris konkretizuojamas sprendiniuose, neberengiant naujų alternatyvų. Alternatyvos gali atsirasti per ateities procedūras, leidžiančias keisti specialiojo plano sprendinius.

2013 TAEM Urbanistai. Visos teisės saugomos. 111