KĖDAINIŲ MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

RENGĖJAS: VšĮ „NPR“ A. Vivulskio g. 6/8-36, LT-01117 Vilnius

VILNIUS, 2008 TURINYS KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

1. KĖDAINIŲ MIESTO TERITORIJOS EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS ...... 2 1.1. Prekybos ir paslaugų infrastruktūra ...... 2 1.2. Turizmo ir poilsio infrastruktūra ...... 11 1.3. Pramonės išsivystymas ir išsidėstymas ...... 30 1.4. Užimtumas ir nedarbo lygis ...... 36 1.5. Investicijų lygis ir ypatumai ...... 41 1.6. Verslo struktūra ...... 47 1.7. Statyba ...... 52 1.8. Būstas ...... 56 2. EKONOMINĖS APLINKOS POTENCIALAS IR PLĖTROS GALIMYBĖS ...... 66 2.1. Kėdainių miesto ekonominių išteklių panaudojimas ...... 66 2.1.1. Miesto geografinės padėties panaudojimas ...... 66 2.1.2. Esamos infrastruktūros panaudojimas ...... 72 2.1.3. Žmogiškųjų išteklių panaudojimas ...... 79 2.2. Verslo plėtros Kėdainių mieste pasiūlymai, paramos verslui kryptys ...... 81 2.3. Sklypų, tinkamų įvairiai veiklai, pasiūla ...... 86 2.4. Pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptys ...... 87 2.5. Statybos ir statybinių medžiagų pramonės plėtros kryptys ...... 88 2.6. Prekybos ir paslaugų tinklo plėtros kryptys ...... 90 2.7. Būsto programos įgyvendinimo galimybės. Ekonominis aspektas ...... 92 2.8. Rekreacijos ir turizmo plėtros kryptys ...... 95 3. IŠVADOS ...... 97

1.KĖDAINIŲ MIESTO TERITORIJOS EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

1.1.Prekybos ir paslaugų infrastruktūra

Prekybos infrastruktūra. Prekybos sektorius yra vienas iš svarbiausių tiek Lietuvos, tiek Kėdainių miesto sektorių. Pagal svarbą Kėdainiuose jis nusileidžia tik pramonei. Kėdainių mieste yra gerai išplėtota prekybos infrastruktūra, o pramonės įmonių veikla (maisto, chemijos, tekstilės ir kitų gaminių gamyba) miesto teritorijoje sudaro palankias sąlygas prekybos sektoriaus plėtrai. Prekyba Kėdainiuose yra ryškiai pagal įmonių skaičių išsiskirianti ekonominė veikla, lyginant su

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 2 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas kitais sektoriais (statyba, pramone, žemės ūkiu ir kt.). Šioje srityje veikia daugiausiai miesto įmonių. Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių miesto prekybos sektoriuje 2006 m. veikė 192 įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba įvairiais produktais ir gaminiais. Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis atitinka bendras vystymosi tendencijas Lietuvoje. Kėdainių miesto didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės sudaro 82 % visų Kėdainių rajono didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių (žr. 1.1 pav.). Didelis įmonių, besiverčiančių prekyba, skaičius rodo, kad prekyba yra labai svarbi Kėdainių miestui. Nepaisant to, kad prekybos įmonių yra daug, didelė jų dalis yra smulkios įmonės, kurios veikia vietinėje rinkoje, o jų finansiniai ištekliai neleidžia kovoti su didžiaisiais prekybos tinklais (tik 27 miesto prekybos įmonėse, neskaitant prekybos tinklų, darbuotojų skaičius viršijo 10 darbuotojų).

Lietuva 22002

Kauno apskritis 4883

Kėdainių rajonas 234

Kėdainių miestas 192

0 5000 10000 15000 20000 25000 Įmonių skaičius

1 pav. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių skaičius 2006 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kėdainių verslo informacijos centras

Miesto prekybos įmonės prekiauja maisto produktais, chemijos, farmacijos prekėmis, tekstilės gaminiais, degalais, variklinėmis transporto priemonėmis ir jų dalimis bei kita produkcija. Pagal dirbančių darbuotojų skaičių prekybos sektorius nusileidžia tik pramonei ir statybai. Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių miesto prekybos įmonėse 2006 m. dirbo 1.341 darbuotojas (arba apytiksliai 18,0 % visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų) (žr. 1.1 pav.). Vienoje prekyba besiverčiančioje miesto įmonėje dirba vidutiniškai 7 darbuotojai. Prekybos sektoriuje veikiančių įmonių ir dirbančių darbuotojų skaičius rodo, kad prekybos plėtrai Kėdainiuose turi būti skiriamas didesnis dėmesys.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 3 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Statyba Aptarnavimo paslaugos 2883;39% 160; 2% Kitos paslaugos

1676; Logistikos paslaugos 1341; 22% Medicina, grožio paslaugos 18% Automobilių remontas, autoservisai 314; 4% 436; 86; 139; 456; Prekyba 1% 2% 6% 6% Pramonė Žemės ūkis

2 pav. Darbuotojų skaičius Kėdainių miesto prekybos ir kituose sektoriuose 2006 m., vnt. ir % Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Prekyba Kėdainių mieste apima didmeninę ir mažmeninę prekybą įvairiais produktais, todėl labai aktualu yra išskirti šiose sferose veikiančių įmonių skaičių. Tačiau toks išskyrimas yra problematiškas, nes kai kurios įmonės gali užsiimti tiek mažmenine, tiek didmenine prekyba.

19,27%

Didmeninė prekyba Mažmeninė prekyba

80,73%

3 pav. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių procentinė dalis 2006 m., % Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, mieste vyrauja mažmeninė prekyba įvairiais produktais. Mažmenine prekyba užsiimančios įmonės sudaro apie 81 % miesto prekybos įmonių (žr. 1.1 pav.). Didmeninę prekybą Kėdainiuose vykdo UAB „Oksetos servisas“, UAB „Alaja“ ir Ko, Lietuvos ir Ukrainos UAB „Fortera“, Kazimiero Žygo trikotažo gamybos įmonė, UAB „Multimega“, UAB „Aska“, UAB „Editos triko“, UAB „Kėdainių agrochemija“, UAB „SPM“, Vygando Valiukevičiaus firma „Fortūna“ ir kitos įmonės. Iš viso mieste yra 37 didmeninės prekybos įmonės, kurios užsiima kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei jo priedų, farmacijos prekių, chemijos produktų, kvepalų ir kosmetikos priemonių, atliekų ir laužo, drabužių, agrocheminių produktų ir trąšų, kitų produktų didmeninė prekyba.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 4 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kaip pagrindines prekybos sritis Kėdainiuose galima išskirti: prekybą maisto produktais, gėrimais, prekybą degalais ir prekybą kitais produktais ir gaminiais.

4 pav. Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės Kėdainių mieste Šaltinis: Prekybos centrų duomenys

Dabartiniu metu Lietuvos prekybos maisto produktais ir gėrimais rinkoje dominuoja 4 didžiausi prekybos tinklai („Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“), užimantys apie 65 % mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos. Kėdainių mieste veikia 8 šių prekybos centrų parduotuvės: „Maxima“ - 3 (2 „Maxima X“ ir 1 „Maxima XX“ tipo), „Iki“ - 2, „Rimi“ - 2 (Rimi „PC-25“, Rimi „PC-41“), „Norfa“ - 1 („Norfa XL“ tipo). Parduotuvių išdėstymas pateiktas 1.1 paveiksle. Taip pat mieste veikia 6 parduotuvės, priklausančios prekybos tinklui „Aibė“ (žr. 1.1 pav.). Šis prekybos tinklas, kuriam priklauso apie 500 parduotuvių, yra daugiausiai parduotuvių turintis mažmeninės prekybos tinklas, tačiau dauguma jų mažos, o prekių kainos didesnės negu kituose prekybos tinkluose. Be to, Kėdainių mieste veikia 2 žemų kainų tinklo „Cento” (buvęs pavadinimas „Leader price“) parduotuvės, kurios yra skirtos mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Didžioji dalis prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Aibė“ parduotuvių yra išsidėstę centrinėje ir vakarinėje miesto dalyse, palei J. Basanavičiaus gatvę. Šių didžiųjų prekybos tinklų atėjimas į Kėdainių miestą turėjo didelę įtaką smulkioms miesto parduotuvėms. Šių prekybos tinklų parduotuvės pritraukia didžiąją dalį miesto gyventojų bei

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 5 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas smarkiai keičia jų apsipirkimo įpročius. Dėl didesnės prekių įvairovės, platesnio asortimento, įvairių akcijų, nuolaidų šie prekybos centrai Kėdainiuose pamažu užgožia smulkiuosius prekybos atstovus, kurie tampa nepajėgūs kovoti su finansiškai stipresniais konkurentais. Kėdainių mieste prekybą degalais vykdo degalinių tinklams „Lukoil“, „Statoil“, „Neste“ bei individualiai S. Savicko įmonei priklausančios degalinės. Didžioji dalis šių degalinių yra įsikūrusios J. Basanavičiaus gatvėje, pietinėje miesto dalyje (žr. 1.1 pav.). Taip pat UAB „Lukoil Baltija“ priklauso Kėdainių kuro bazė, esanti Žibuoklių g. 22, kurioje bendrovė vykdo didmeninę prekybą naftos produktais.

5 pav. Kėdainių miesto degalinių tinklas, vnt. Šaltinis: Degalinių tinklų duomenys

Kitos Kėdainių miesto įmonės prekiauja kietuoju, skystuoju ir dujiniu kuru bei jo priedais, baldais, apšvietimo įranga ir namų ūkio reikmenimis, farmacijos prekėmis, variklinėmis transporto priemonėmis, chemijos produktais, kvepalais ir kosmetika, naudotomis atsarginėmis automobilių dalimis, atliekomis ir metalo laužu, drabužiais, tekstilės gaminiais, agrocheminiais produktais ir trąšomis, arbata, kava, suvenyrais, papuošalais, gėlėmis, žemės ūkio mašinomis, jų priedais ir padargais, avalyne ir odos gaminiais, elektros prekėmis, plastikiniais langais ir šarvuotomis durimis, sporto prekių, žvejybos ir stovyklavimo reikmenimis, valtimis, dviračiais, kompiuteriais, statybinėmis medžiagomis, žaidimais ir žaislais, sendaikčiais, mobiliaisiais telefonais, odiniais gaminiais, santechnikos prekėmis, dėvėtais rūbais, sodo, miško, daržo priežiūros inventoriumi ir kt.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 6 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Paslaugų infrastruktūra. Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių mieste 2006 m. veikė 199 paslaugų įmonės. Didžioji dalis Kėdainių miesto paslaugų įmonių teikė transporto, keleivių ir krovinių pervežimų, logistikos, medicinos, sveikatos priežiūros, viešo maitinimo ir automobilių remonto paslaugas. Transporto, logistikos srityje veikė daugiausiai įmonių (46 įmonės), o mažiausiai – apgyvendinimo paslaugų srityje (3 įmonės) (žr. 1.1 pav.).

Didmeninė, mažmeninė prekyba 192 Statyba 73 Transporto, logistikos paslaugos 46 Medicinos paslaugos 31 Kitos paslaugos 26 Viešas maitinimas 26 Automobilių remontas 22 Ne maisto pramonė 15 Reklama, spauda, televizija 15 Su žemės ūkiu susijusi gamyba ir 15 Medienos ir medinių dirbinių gamyba 15 Buhalterinių ir kt.dookumentų 14 Nekilnojamas turtas 11 Maisto pramonė 10 Siuvimas 10 Kelionės, sportas 8 Grožio paslaugos 7 Baldų gamyba, projektavimas 7 Buitinės technikos taisymas 5 Apgyvendinimo paslaugos 3 Elektros, dujų ir vandiens tiekimas 3

0 50 100 150 200 250

6 pav. Kėdainių miesto įmonės (taip pat ir paslaugų) pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt. Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

2006 m. Kėdainių miesto paslaugų sektoriaus įmonėse dirbo 1.431 darbuotojas (19,1 % visų miesto įmonėse dirbusių darbuotojų). Daugiausiai darbuotojų dirbo transporto, logistikos paslaugų (456 darbuotojai), kitų paslaugų (436 darbuotojai) ir viešojo maitinimo (314 darbuotojų) įmonėse. Mažiausiai darbuotojų dirbo automobilių remonto paslaugų įmonėse, t.y. 2006 m. 22 automobilių remonto įmonėse dirbo 86 darbuotojai (žr. 1.1 pav.).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 7 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

500 456 436 450 400 350 314 300 250 200 139 150 86 100 50 0 Automobolių Medicinos, grožio Transporto, Aptarnavimo Kitos paslaugos remontas paslaugos logistikos paslaugos, viešas paslaugos maitinimas

7 pav. Kėdainių miesto paslaugų įmonių darbuotojų skaičius 2006 metais, vnt. Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

2006 m. vienoje Kėdainių miesto paslaugų įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 7 darbuotojus. Transporto, logistikos, aptarnavimo, viešojo maitinimo įmonėse dirbo vidutiniškai 10-11 darbuotojų. Tuo tarpu automobilių remonto, medicinos (gydytojo kabinetai, vaistinės ir kt.) įmonėse – 4 darbuotojai (žr. 1.1 pav.).

12 11 10 10 8 7 6 4 4 4 2 0 Automobolių Medicinos, Transporto, Aptarnavimo Kitos paslaugos remontas grožio paslaugos logistikos paslaugos, paslaugos viešas maitinimas

8 pav. Vidutinis darbuotojų skaičius Kėdainių miesto paslaugų įmonėse 2006 metais, vnt. Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Didžiausių paslaugų įmonių išsidėstymas Kėdainių miesto teritorijoje pateiktas 1.1 paveiksle.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 8 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

9 pav. Didžiausių Kėdainių miesto paslaugų įmonių išsidėstymas *Pastaba: pavaizduotos pagal darbuotojų skaičių didžiausios miesto paslaugų įmonės (darbuotojų sk. ≥ 7 darb.) Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Pagal veikiančių paslaugų įmonių ir jose dirbančių darbuotojų skaičių, Kėdainių miesto paslaugų sektoriuje dominuoja transporto, logistikos paslaugos. Be transporto, logistikos neįsivaizduojama nė vienos įmonės veikla, o ypač įmonių, vykdančių prekybą visos šalies mastu

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 9 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas arba eksportuojančių produkciją į užsienio šalis. Šios paslaugos yra vienas iš esminių veiksnių kitų ūkio šakų (energetikos, žemės ūkio, prekybos, sandėliavimo) išsivystymo lygiui užtikrinti. Šiame sektoriuje pastebimas pagyvėjimas, kurį sąlygoja augantys tranzitiniai krovinių vežimai kelių transportu, o pagrindiniai tranzitiniai srautai per Lietuvos teritoriją tenka Via Baltica magistralei. Pagrindinės transporto, logistikos paslaugų įmonės yra įsikūrusios netoli geležinkelio linijos ir prie pagrindinių miesto gatvių (J. Basanavičiaus, Gedimino gatvių) (žr. 1.1 pav.). Transporto, logistikos paslaugas mieste teikia UAB „Kėdbusas“, UAB „Transporto vystymo grupė“, V. Raščiausko individuali įmonė „Magnum iter", A. Jaškūno individuali įmonė, UAB „Movere“, UAB „Euro Trans", UAB „Skongalis“, „Kėdainių autobusų stotis“, AB „Kėdainių autotransportas“, A. Pabrinkio įmonė „Variklis“, „Kėdainių geležinkelio stotis“ ir kt. Didžioji dauguma kitas paslaugas teikiančių įmonių yra įsikūrusios kairiajame Nevėžio upės krante, palei J. Basanavičiaus gatvę (žr. 1.1 pav.). Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės (toliau - Statistikos departamentas) nepateikia duomenų apie restoranų ir kitų maitinimo įstaigų, esančių Kėdainių mieste, skaičių ir jų apyvartą. Tikėtina, kad dėl mažesnių miestelių ir kaimo žmonių gyvenimo būdo (kai valgoma namuose, vartojami savi maisto produktai), didesnių miesto gyventojų pajamų, gausesnio viešų įstaigų pasirinkimo didžioji restoranų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta tenka būtent Kėdainių miestui. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad restoranų, barų ir maitinimo įstaigų apyvarta didėja dėl augančio vartojimo bei produktų kainų augimo, o jose esančių vietų skaičius išlieka beveik stabilus. Kėdainių miesto restoranų, barų ir maitinimo įstaigų apyvarta galėtų siekti apie 5,7 mln. Lt, o vietų skaičius jose 1,7 tūkst. vietų (žr. 1.1 lentelė).

1 lentelė. Restoranų, barų ir maitinimo įstaigų apyvarta ir vietų skaičius 2003-2006 m. Maitinimo vienetų vietų skaičius, metų Apyvarta (be PVM), mln. Lt pabaigoje, tūkst. 2003 2004 2005 2006 2003 2004 2005 2006 Lietuvos Respublika 506,5 586,9 757,7 823,2 135,9 141,1 142,5 157,2 Kauno apskritis 110,6 119,9 161,4 172,7 26,2 27,2 27,2 28,1 Kėdainių r. 5,2 5,4 5,5 5,7 1,6 1,7 1,7 1,7 Prienų r. 1 1,2 1,3 1,5 1,3 1,2 1,2 1,3 Raseinių r. 2,3 2,4 2,6 2,9 0,7 0,8 0,8 0,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kėdainių mieste veikla, susijusia su kompiuteriais ir programine įranga, užsiima 2 įmonės (ĮI „ADRB kompiuteriai“, ĮI „Vilingis“), o tai rodo mažą miesto mokslinį – techninį potencialą.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 10 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Išvados. Apibendrinant Kėdainių miesto prekybos ir paslaugų infrastruktūrą galima padaryti tokias pagrindines išvadas: • Kėdainių mieste pagal įmonių skaičių dominuoja prekybos sektorius, kuriame 2006 m. veikė 192 įmonės (apie 82 % visų Kėdainių rajono didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių); • nepaisant didelio prekybos įmonių skaičiaus, dauguma jų yra smulkios įmonės, kurių veiklos mastai ir finansiniai ištekliai neprilygsta didiesiems prekybos tinklams, tik 27 miesto prekybos įmonėse (14 % visų prekybos įmonių), neskaitant prekybos tinklų, darbuotojų skaičius viršijo 10 darbuotojų; • Kėdainiuose vyrauja mažmeninė prekyba įvairiais produktais, net apie 81 % miesto prekybos įmonių užsiima mažmenine prekyba; • Kėdainių miesto prekybos įmonėse 2006 m. dirbo 1.341 darbuotojas (arba apytiksliai 18,0 % visų miesto įmonėse dirbančių), vidutiniškai 7 darbuotojai prekybos įmonėje, o pagal dirbančių darbuotojų skaičių prekybos sektorius nusileidžia tik pramonei ir statybai; • dauguma Kėdainių miesto paslaugų įmonių teikia transporto, keleivių ir krovinių pervežimų, logistikos, medicinos ir sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo ir automobilių remonto paslaugas; • paslaugų sektoriuje pagal įmonių ir jose dirbančių darbuotojų skaičių pirmauja transporto, logistikos paslaugų sritis, šioje srityje veikė 46 įmonės, kuriose dirbo 456 darbuotojai; • didžioji dalis prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Aibė“ parduotuvių, degalinių, paslaugų įmonių yra įsikūrusios centrinėje ir vakarinėje miesto dalyse, palei J. Basanavičiaus gatvę.

1.2.Turizmo ir poilsio infrastruktūra

Turizmo ir poilsio infrastruktūra. Valstybinio turizmo departamento prognozės numato, kad ateityje ir toliau augs atvykstančių į šalį užsienio turistų skaičius, todėl reikia pagalvoti apie jiems reikalingos turizmo infrastruktūros plėtrą Kėdainių mieste, kadangi apgyvendinimo, maitinimo įstaigų trūkumas ar pakankama jų paslaugų kokybė, lankytinų objektų stygius mažina miesto patrauklumą ne tik išrankių turistų atžvilgiu. Kėdainių miesto turizmo ir poilsio infrastruktūrą sudaro tokie 3 pagrindiniai elementai: • Kėdainių turizmo informacijos centras; • turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turistų lankomi objektai; • turizmo maršrutai (trasos), einantys per Kėdainius.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 11 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių turizmo informacijos centras. Pasaulyje ir Lietuvoje turizmo informaciniai centrai dažniausiai atlieka tokias pagrindines funkcijas: apgyvendinimo paslaugų, ekskursijų organizavimas, bendros turizmo informacijos teikimas, informacinių reklaminių leidinių gamyba, leidyba, pardavimas, prekyba suvenyrais, gidų paslaugos, patalpų bei įrangos nuoma, bendras savivaldybės įvaizdžio formavimas. Kėdainių turizmo informacijos centras (TIC) savo veiklą pradėjo 2002 m. balandžio 12 d. Kėdainių turizmo informacijos centras yra Kėdainių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto. Pagrindinės turizmo centro veiklos sritys yra: • turizmo informacijos teikimas; • ekskursijos ir gidų užsakymas; • apgyvendinimo vietų užsakymas; • prekyba žemėlapiais ir suvenyrais. Kėdainių turizmo informacijos centro duomenimis, pastaraisiais metais Kėdainių miestą vidutiniškai per metus aplanko apie 5,6 tūkst. turistų ir lankytojų, iš kurių daugiau negu 80 % sudaro vietiniai (Lietuvos) turistai (žr. 1.2 pav.). Lyginant su 2003 m., bendras turistų skaičius padidėjo 18,9 %. Labiausiai per šiuos metus padidėjo užsienio turistų skaičius (49,8 %), tuo tarpu atvykusių lietuvių skaičius išaugo tik 13,4 %. Didėjantis užsienio turistų skaičius rodo, kad dabartiniu metu nepakankamai išnaudojama galimybė pritraukti papildomus užsieniečių turistų srautus. Kita vertus, svarbu išlaikyti ir didinti vietos turistų susidomėjimą Kėdainių miestu.

7.000

6.000 1.045 1.074 5.000 955 717 4.000

3.000 4.887 4.608 4.455 2.000 4.063

1.000

0 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Lietuviai Užsieniečiai

10 pav. Turistų ir lankytojų, atvykusių į Kėdainių miestą, 2003-2006 metais, vnt. Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Daugiausiai užsienio turistų į Kėdainių miestą 2006 m. atvyko iš Lenkijos (61,5 %), Didžiosios Britanijos (8,4 %), Vokietijos (4,7 %), Rusijos (4,5 %), Latvijos (2,9 %), JAV (2,8 %) ir Švedijos (2,3 %) (žr. 1.2 pav.). Iš kitų šalių – Suomijos, Italijos, Prancūzijos, Estijos, Nyderlandų,

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 12 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Belgijos, Kanados, Izraelio, Airijos, Ispanijos, Austrijos, Čekijos, Pietų Afrikos, Vengrijos, Baltarusijos, Danijos, Japonijos, Portugalijos, Slovakijos – atvyko 12,8 % visų užsienio turistų.

661; 62% D.Britanija 90; 8% Vokeitija 51; 5% Rusija Latvija 48; 4% JAV 31; 3% 30; 3% Švedija 25; 2% 138; 13% Kitos šalys Lenkija

11 pav. Atvykusių į Kėdainius užsienio turistų struktūra pagal šalis 2006 metais, vnt. ir % Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Nors turistai Kėdainių mieste lankosi ištisus metus, tačiau daugiausiai turistų atvyksta gegužės–rugsėjo mėnesiais. Kėdainių rajono TIC duomenimis, per šiuos mėnesius 2006 m. mieste apsilankė 62,3 % visų turistų (4.014 lankytojų). Pagal turistų srautų statistinius duomenis, mažiausiai aktyvus turizmo metas Kėdainiuose yra sausio (apsilanko 3,57 % lankytojų), vasario (3,50 %) ir kovo (3,17 %) mėnesiai (žr. 1.2 pav.).

1000 891 900 785 800 689 700 614 562 600 473 449 500 400 322 315 300 203 199 180 200 100 0 Liepa Spalis Sausis Kovas Birželis Vasaris Gegužė Gruodis Balandis Rugsėjis Lapkritis Rugpjūtis

12 pav. Atvykusių į Kėdainių miestą turistų ir lankytojų skaičius pagal mėnesius 2006 m., vnt. Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Turizmo paslaugas teikiančios įstaigos, turistų lankomi objektai. Turizmo paslaugų įstaigos Kėdainių mieste teikia apgyvendinimo, maitinimo, nuomos ir kitas paslaugas. Dauguma įstaigų teikia kelių rūšių paslaugas (pvz. viešbutis, svečių namai – apgyvendinimo, maitinimo, o

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 13 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas kavinės, klubai, barai – pramogų, maitinimo). Remiantis Kėdainių rajono turizmo informacijos centro duomenimis, 2006 m. Kėdainiuose veikė 39 turizmo paslaugas teikiančios įstaigos (žr. 1.2 lentelė). Lyginant su 2004 m., šių įstaigų skaičius padidėjo 18,2 %, veiklą pradėjo 6 naujos įstaigos (1 viešbutis, 1 muziejus, 2 maitinimo ir 2 pramogų įstaigos).

2 lentelė. Turizmo paslaugų įstaigos Kėdainių mieste, vnt. ir % 2004 2005 2006 Pokytis Pokytis, % Viešbučiai/svečių namai 3 4 4 1 33,3% Muziejai 6 7 7 1 16,7% Maitinimo įstaigos 10 11 12 2 20,0% Pramogų įstaigos 7 7 9 2 28,6% Autobusų nuomos įstaigos 5 5 5 0 0,0% Kelionių agentūros 2 2 2 0 0,0% Viso: 33 36 39 6 18,2% Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Daugiausiai turizmo paslaugas teikiančių įstaigų teikia maitinimo, pramogų paslaugas, tačiau pastaraisiais metais didėja ir apgyvendinimo įstaigų skaičius. Turistams didelę reikšmę turi apgyvendinimo paslaugų kokybė. Norint pritraukti didesnius turistų srautus yra reikalingas gerai išvystytas apgyvendinimo paslaugų tinklas. Kėdainių mieste apgyvendinimo paslaugų sektorius yra nepakankamai išplėtotas, kadangi tik viena įstaiga gali priimti 50 lankytojų. Šiuo metu Kėdainių mieste yra 5 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos (1 viešbutis, 2 svečių namai, 1 jaunimo nakvynės namai ir paslaugų centro turistinė stovykla), o į Kėdainius atvykę turistai turi 4 galimus pasirinkimo variantus: apsigyventi svečių namuose, nakvynės namuose, viešbutyje arba turistinėje bazėje. Palyginus su 2004 m., mieste pradėjo veikti dar 2 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos (turistinė stovykla ir viešbutis) (žr. 1.2 lentelė). Išaugęs apgyvendinimo įstaigų skaičius sąlygojo nakvynės vietų jose padidėjimą, todėl dabar Kėdainių miesto apgyvendinimo įstaigose vienu metu gali apsigyventi 122 svečiai. Lyginant su 2004 m., vietų skaičius padidėjo 35,6 % (buvo sukurtos 32 papildomos apgyvendinimo vietos) (žr. 1.2 lentelė).

3 lentelė. Apgyvendinimo įstaigų ir vietų jose skaičius Kėdainių mieste, vnt. Įstaigų skaičius Vietų skaičius Pavadinimas 2004 2005 2006 Pokytis (-/+) 2004 2005 2006 Pokytis (-/+) Svečių namai 2 2 2 0 64 64 64 0 Jaunimo nakvynės namai 1 1 1 0 26 26 26 0 Viešbučiai - - 1 +1 - - 27 +27 Paslaugų centro turistinė - 1 1 +1 - 5 5 +5 stovykla Viso: 3 4 5 +2 90 95 122 +32 Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 14 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių mieste veikia tokios apgyvendinimo įstaigos: • Svečių namai „Aroma Rex“. Svečių namai yra įsikūrę Kėdainių miesto senamiestyje. Svečių namuose yra įrengti 5 kambariai, kuriuose vienu metu gali apsigyvendinti ne daugiau kaip 14 svečių. Kambariuose yra kabelinė televizija, kondicionierius, internetas. Kambario kainos svyruoja nuo 100 iki 150 Lt. • Svečių namai „Sandra & Co“. Svečių namai įsikūrę centrinėje miesto dalyje, Šėtos gatvėje, netoli Nevėžio upės. Juose gali apsigyventi 50 svečių. Šiuose svečių namuose yra įrengti 3 dviviečiai, 6 triviečiai, 1 keturvietis ir 2 penkiaviečiai kambariai, o kambarių kainos siekia nuo 50 iki 250 Lt. Kambariuose yra dušas, tualetas ir televizorius. • Viešbutis „Grėjaus namas“. Viešbutis yra įsikūręs pačiame Kėdainių miesto centre, senamiestyje, todėl jo dislokacijos vieta yra strategiškai palanki apgyvendinimo paslaugoms teikti. Jame yra įrengti 2 liukso, 4 verslo klasės, 6 dviviečiai, 3 vienviečiai kambariai, restoranas-baras, konferencijų salė, pirtys. Vienu metu šiame viešbutyje gali apsistoti 27 svečiai. Kambarių kainos siekia 120-240 Lt. • Jaunimo nakvynės namai. Kėdainių mieste veikia jaunimo nakvynės namai, kurie yra įsikūrę Basanavičiaus gatvėje. Šiuos namuose gali apsistoti iki 26 svečių. • Paslaugų centro turistinė stovykla yra įsikūrusi netoli Kėdainių miesto centro, Jaugelio- Telegos gatvėje. Ji teikia daugiau tik nakvynės paslaugas. Stovykloje yra 2 kambariai (dvivietis, trivietis), kurio kaina vienam asmeniui yra 80 Lt parai. Nors Kėdainių mieste apgyvendinimo paslaugų tinklas plečiasi, tačiau yra jaučiamas pigios nakvynės paslaugų (kaip, pavyzdžiui, jaunimo nakvynės namai) trūkumas. Mieste daugėja viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių. Atidaryta kavinė ,,Auksiniai malūnėliai“, o gyvenamajame mikrorajone - picerija „Arena Pizza“. Nors maitinimo įstaigų Kėdainių mieste yra daug, tačiau maitinimo paslaugas daugiausiai teikia kavinės. Jų šiuo metu veikia 10, o jose yra 604 vietos: „Karališkieji kiškiai“ (50 vietų), „Medžiotojų užeiga“ (22 vietos), „Aušrota“ (70 vietų), „Auksiniai malūnėliai“ (60 vietų), „Arena pizza“ (50 vietų), „Tropikų alėja“ (70 vietų), „Po šiaudiniu stogu“ (60 vietų), „Savas kampas“ (60 vietų), „32 Ratai“ (60 vietų), „Žvaigždynas“ (80 vietų), „Just pizza“ (22 vietos). Taip pat yra restoranas „Vikonda“ bei viešbučio „Grėjaus namas“ restoranas-baras. Lyginant su 2004 m., maitinimo įstaigų skaičius padidėjo 2 įstaigomis (žr. 1.2 lentelė), todėl galima teigti, kad maitinimo paslaugų paklausa mieste auga. Kėdainiuose yra pakankamai daug ir įvairių vietų, kur žmonės gali pavalgyti ar šiaip praleisti laiką, tačiau bene didžiausias trūkumas – dauguma maitinimo įstaigų įsikūrusios senamiesčio rytinėje dalyje dėl gausaus ten esančių lankytinų objektų skaičiaus.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 15 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Remiantis Kėdainių turizmo informacijos centro duomenimis, Kėdainiuose autobusų nuomos paslaugas teikia 5 įmonės, kuriose galima išsinuomoti įvairioms išvykoms 12 autobusų (bendras sėdimų vietų skaičius – 372 vietos) (žr. 1.2 lentelė).

4 lentelė. Autobusų nuomos įmonės (autobusų ir vietų juose skaičius), vnt. Eil. nr. Įmonės pavadinimas Autobusų skaičius Sėdimų vietų skaičius 1. Egidijaus Liužino individuali įmonė 2 90 2. Valdimaro Šeškevičiaus individuali įmonė 1 20 3. UAB „Kėdbusas“ 5 185 4. Romo Skorupsko individuali įmonė 2 33 5. UAB „Vikstata” 2 44 Viso: 12 372 Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Kėdainių mieste veikia 2 kelionių agentūros – Didžiojoje g. įsikūrusios „West express“ ir „8 turas“ kelionių agentūros. Per 2004–2006 m. kelionių agentūrų skaičius mieste nekito (žr. 1.2 lentelė). 2006 m. Kėdainiuose veikė 9 pramogų įstaigos (pramogų centras „Vikonda“, naktinis klubas „Activity zone“, kavinė „Tropikų alėja“ ir kt.). Pagrindinių Kėdainių miesto įstaigų, teikiančių turistams reikalingas paslaugas, išsidėstymas miesto teritorijos ribose yra pateiktas 1.2 paveiksle.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 16 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

13 pav. Pagrindinių turizmo paslaugas teikiančių įstaigų išsidėstymas Kėdainių mieste

Nepaisant to, kad Kėdainiai nėra didelis miestas, tačiau jame yra gausu lankytinų vietų ir objektų. Daugiausiai tai yra architektūros paminklai, bažnyčios, vienuolynai, muziejai, namai, mokyklos, gatvės, akmenys, kapinės ir t.t. Lankytinų objektų lentelėje yra pateikti 35 svarbiausi Kėdainių miesto lankytini objektai (žr. 1.2 lentelė).

5 lentelė. Lankytini Kėdainių miesto objektai Lankytini objektai Objektų aprašymas Burmistro Jurgio Tai škotams būdingas gyvenamasis – prekybinis namas (adresas: Radvilų g. 5). Manoma, kad Anderseno namas namą pastatė ir jame gyveno škotas Jurgis Andersenas – burmistras, vienas turtingiausių ir (VII a. ) įtakingiausių Kėdainių miestiečių. Daugiakultūris Daugiakultūriniame centre (adresas: Senoji rinka 12) supažindinama su visų kada nors centras Kėdainiuose gyvenusių tautų kultūra. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais svarbus valstybinės reikšmės kelias iš Vilniaus per Kėdainius ėjo į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius. Šis kelias buvo gerai prižiūrimas, Didžioji gatvė nuolat tvarkomas ir vadinamas piltuoju keliu, nes buvo piltas žvyru. Senamiesčio Didžioji gatvė yra viena seniausių ir ilgiausių. Anksčiau ji vadinta Pilies gatve. Didžiosios rinkos aikštė - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą, šalia jos Didžiosios rinkos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI – XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, aikštė pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai. Pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio kapas, savanorių kapai, kapinių koplyčia Dotnuvos g. kapinės (adresas: Dotnuvos g.) Evangelikų liuteronų vienanavė bažnyčia (adresas: Vokiečių g. 7) unikali dėl bažnyčios viduje Evangelikų liuteronų išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir bažnyčia (XVII a.) Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. 1999 m. pradžioje bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei. Senamiestį puošia didinga, XVII a. renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia (adresas: Evangelikų reformatų Senoji g. 1), kurią 1631 - 1652 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus bažnyčia (XVII a.) Jonušas XI Radvila. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai. 2001 m. Kėdainiuose buvo atidarytas naujas Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija Janinos Monkutės- (adresas: J. Basanavičiaus g. 45). 2000 m. Janina Monkutė Marks, lietuvių išeivė menininkė, Marks muziejus- nuo 1950 m. gyvenanti ir kurianti Čikagoje (JAV), įsteigė nepelno siekiančią organizaciją, galerija įsigijo ir rekonstravo buvusį krašto muziejaus pastatą, padovanojo savo kūrybos kolekciją, susidedančią iš tapybos, tekstilės ir grafikos darbų, kilimus, gobelenus. J. Paukštelio Juozo Paukštelio memorialinis muziejus (adresas: Vydūno g. 14) įkurtas rašytojo name. Čia memorialinis eksponuojama medžiaga apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą, kaupiama medžiaga apie kitus muziejus Kėdainių krašto literatus. Muziejuje organizuojami literatūriniai renginiai. XVII a. didėjanr gyventojų skaičiui ir miestui plečiantis į vakarus, buvo pradėta užstatyti aukštutinė Nevėžio terasa. Jaunojo kunigaikščio Jonušo Radvilos garbei ši gyvenvietė buvo pavadinta Jonušava. Čia ėjęs Raseinių vieškelis lėmė turgavietės atsiradimą, į kurią iš Janušavos aikštė Knypavos rinkos persikėlė gyvulių turgūs. Iš pradžių ši gyvenvietė buvo atskiras urbanistinis vienetas, kuris, Kėdainiams augant, susiliejo su senąja miesto dalimi ir neteko administracinio savarankiškumo. Gatvės pavadinimas kilo iš senovinio vieškelio, kuris iš Kėdainių ėjo į Josvainius, Veliuoną, Skirsnemunę, Jurbarką, Karaliaučių. XVI a. pabaigoje, suplanavus Didžiąją ir Knypavos Josvainių gatvė rinkas, senasis Josvainių vieškelis buvo nukreiptas į Didžiąją Pilies gatvę. Iš pradžių naujoje Josvainių gatvėje buvo tik kluonai, daržai, tušti sklypai, o gyvenamųjų namų nebuvo. XVII a. viduryje gatvėje pradėti statyti mediniai namai. Karmelitų 1703 – 1704 m. Kėdainiuose pradėjo kurtis vienuoliai karmelitai. Prie Švč. Mergelės Marijos vienuolynas aukojimo bažnyčios įkūrė vienuolyną, labdaros draugijas, pradžios mokyklą, prieglaudą. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia ėmėsi represijų ir 1832 m. Kėdainių karmelitų

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 17 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

vienuolynas buvo uždarytas. 2000 m. į restauruotas buvusio vienuolyno patalpas persikėlė Kėdainių krašto muziejus, kuris saugo, tiria ir eksponuoja Kėdainių krašto istorijos, dvasinės bei materialinės kultūros vertybes. Sausio 13-osios aukų: Alvydo Kanapinsko ir Vytauto Koncevičiaus, Kėdainių krašto Garbės Kauno g. kapinės pilietės - gydytojos Teklės Bružaitės, pulkininko Justino Kibirkščio, rašytojo Justo Pyliponio kapai, Tremtinių kryžius (adresas: Kauno g.). Kėdainių krašto muziejus (adresas: Didžioji g. 19), įkurtas 1921 m., yra vienas seniausių Lietuvoje. Muziejuje yra 16 ekspozicinių salių, edukacinė darbo su moksleiviais klasė, Kėdainių krašto sukaupta apie 30 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos muziejus eksponatų. Čia eksponuojami unikalūs dokumentai, Kėdainių krašto archeologiniai radiniai, senosios medžio skulptūros, Anglijos meistrų pagamintas medžiotojų baldų komplektas ir kiti eksponatai. 1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. Pagausėjus moksleivių būriui, 1631 m. Kristupas Radvila nupirko mūrinį namą Didžiosios Pilies gatvėje Kėdainių Šviesioji ir 1647 m. į naujuosius rūmus, vadintus Gymnasium Illustre – Šviesioji gimnazija (adresas: gimnazija Didžioji g. 62), buvo perkelti gimnazistai. Mokykloje mokėsi įvairių tautų vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai. Pastatas restauruotas 2000-2002 m. Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai. XVI a. pabaigoje, už Didžiosios rinkos ir centrinės senamiesčio dalies buvo suplanuota nauja turgavietė. Jos pavadinimas, matyt, kilo iš Karaliaučiaus miesto centrinės dalies pavadinimo Kneiphof, kuri lietuvių buvo vadinimas Knypava. Iš pradžių ši turgavietė buvo skirta gyvulių prekybai. Aikštės pakraščiuose stovėjo mediniai gyvenamieji namai, kelios aludės ir plytinė. Knypavos rinka 1648 – 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pietiniame aikštės šone savo žmonai pastatė medinę stačiatikių cerkvę, kuri šiuo metu saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse. Naujai įrengtas 2006 m. fontanas Knypavos rinkoje su skulptūra. Prie fontano įrengti suoleliai. Kėdainiečiai ir miesto svečiai čia gali pailsėti grožėdamiesi trykštančiu fontanu. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį Kristaus gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Atsimainymo cerkvė 1913 m. Piotras Stolypinas skyrė pinigų cerkvės remontui. Buvo pakviestas meistras iš Sankt (XIX a.) Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė (adresas: Gedimino g. 2) veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos. Evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados, Kunigaikščių Radvilų Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. mauzoliejus (XVII a.) Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. 1999 m. bažnyčia grąžinta reformatų bendruomenei. Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (skersmuo-1,70 m, aukštis -23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas. M. Jis buvo švietėjas, humanistinių Mikalojaus Daukšos idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės ąžuolas kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Jo žymiausi kūriniai: „Postilė“ (1599 m.), „Katekizmas“ (1595 m.), „Trumpas budas pasisakimo“ (1595 m.). Kėdainių miesto parko pakraštyje yra originalus statinys – minaretas (adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5). Jį apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas. Greičiausiai statinys buvo Minaretas pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Minareto aukštis – 27,56 metrai. Akmuo yra netoli Dotnuvos ir Vydūno gatvių sankryžos, buvusios sodybos vietoje. 1931 m. P. Paminklinis akmuo Povylius buvo išrinktas Kėdainių burmistru ir šias pareigas ėjo iki vokiečių okupacijos 1941 Pranui Povyliui m. Paminklinis akmuo senosioms lietuvių Šis paminklinis akmuo yra Kėdainių miesto Gedimino gatvėje. evangelikų reformatų kapinėms Akmuo yra Skongalio gatvės gale, šalia Nevėžio užtvankos. Pokario metais į dvi Nevėžio Paminklinis akmuo įlankas šioje vietoje buvo vežimais vežami stribų nukankintų partizanų ir kitų tuometinei rezistentams valdžiai neįtikusių žmonių kūnai.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 18 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Namai (adresas: Senoji g. 2, 4) pastatyti XVII a. viduryje, pabaigus Evangelikų reformatų bažnyčios statybą. Pastatų kompleksas sudarytas iš dviejų lygiagrečiai stovinčių korpusų, Rektorių namai (VII kurių galiniai fasadai yra sujungti įvažiavimo arka ir atgręžti į gatvę. Mažesniojo namo a.) patalpos buvo skirtos visuomeniniams parapijos reikalams, didesniame name gyveno Šviesiosios gimnazijos rektoriai – evangelikų reformatų pastoriai. Didžiosios rinkos aikštėje galima pasigrožėti viena iš trijų Lietuvoje išlikusių XVII a. renesanso stiliaus rotušių (1653 m.) (adresas: Didžioji g. 1). Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai, pirmame aukšte – Rotušė (XVII a.) parduotuvės, o antrame – Magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Šiuo metu miesto rotušėje rengiamos parodos, vyksta koncertai, reprezentaciniai ir kultūriniai renginiai, prie rotušės pastato įkurtas skulptūrų kiemelis. Senjorų Arnetų namas (adresas: Radvilų g. 19, 20), mūrytas škotų pirklio Arneto, yra unikalus Senjorų Arnetų XVII a. miesto architektūros pavyzdys. Įdomu tai, kad namas išlaikęs autentišką vidaus namas (XVII a.) patalpų planą ir interjero detales. Manoma, kad pirmame aukšte buvusios parduotuvės, antrame – gyvenamieji kambariai, o mūriniuose skliautuotuose rūsiuose talpūs sandėliai. Tai vienintelė gatvė dešinėje Nevėžio pusėje, išlaikiusi senovinę vingiuotą liniją. Ją suformavo senasis vieškelis, ėjęs nuo Nevėžio brastos, per Eismilgio upę į Krekenavą ir Senoji gatvė Šiaulius. XVII a. pirmoje pusėje, šios gatvės šiaurinė pusė buvo skirta žydams. XVII a. Senoji gatvė buvo bene tankiausiai apgyvendinta gatvė Kėdainiuose. Dešinėje Nevėžio pusėje pradėjus kurtis miesto tipo gyvenvietei, atsirado ir turgaus aikštė. Gyvenvietei augant, aikštės pakraščiuose pradėjo kurtis sodybos, krautuvės, karčiamos, Senoji rinka užeigos namai. Taip atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai Kėdainių turgavietei prigijo Senosios rinkos vardas. XVI a. į Kėdainius pradėjo keltis žydai. Sinagoga (adresas: Smilgos g. 13) pastatyta XIX a. viduryje. Ją pastatė turtingiausias miesto siuvėjas I.Vilneris. Pastatas yra dviejų aukštų. Pirmajame aukšte melsdavosi vyrai, antrajame Sinagoga (XIX a.) – moterys. Ant šios sinagogos sienos atidengtos dvi memorialinės lentos lietuvių ir hebrajų kalbomis žymiam žydų religiniam mąstytojui Vilniaus Gaonui Elijahu. Senosios rinkos aikštėje yra dviejų sinagogų kompleksas (adresas: Senoji rinka 12). Viena jų - XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta). Ji yra viena Sinagogų kompleksas iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Kita XIX a. pradžioje pastatyta „mažoji“ (XVII-XIX a.) sinagoga atliko ir mokymo funkcijas. Nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. joje duris atvėrė Daugiakultūris centras, organizuojantis parodas, klasikinės muzikos koncertus, džiazo vakarus, konferencijas, seminarus, vykdantis edukacinę veiklą. Stogastulpis Vytautui Stogastulpis yra J. Basanavičiaus gatvėje, prieš 144- ąjį namą. Didžiajam Medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine (adresas: Radvilų g. 10) pradėjo statyti vienuoliai karmelitai, bažnyčia baigta statyti 1766 m. Bažnyčia kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir Šv. Juozapo bažnyčia zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, (XVIII a.) sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais, sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia stovi Kėdainiuose, Nevėžio kairiajame krante. Manoma, kad mūrinė bažnyčia pastatyta iš lietuvių pilies XV a. pirmojoje pusėje. Bažnyčia gotikinė, Šv. Jurgio bažnyčia neobazilikinė, stačiakampio plano (navos 23 × 24 m), dviaukščiu priestatu ir žemu bokštu (XV a.) (varpine). Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Vidurinę navą dengia kryžminiai, šonines – cilindriniai skliautai. Tremtinių kryžius Jis skirtas visiems Kėdainių žmonėms, išvežtiems į Sibirą ir likusiems ten amžinam poilsiui. Muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau Vytauto Ulevičiaus nei 50 Krakėse (Kėdainių raj.) gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g.1934 m.) medžio skulptūrų darbų. Eksponuojamos ąžuolinės skulptūros. Viena įspūdingiausių – milžiniška šachmatų muziejus lenta, skirta Žalgirio mūšiui atminti. Šaltinis: Kėdainių turizmo informacijos centras

Kėdainių turizmo informacijos centro duomenimis, labiausiai lankytojų lankomi yra šie objektai: Krašto muziejus, Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, J. Monkutės-Marks muziejus-galerija. Kasmet juos aplanko 16-23 tūkst. turistų, lankytojų (žr. 1.2 lentelė).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 19 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

6 lentelė. Labiausiai turistų lankomi objektai Kėdainių mieste ir juose apsilankiusių turistų, lankytojų skaičius, vnt. Pavadinimas 2004 m. 2005 m. 2006 m. Krašto muziejus 8.374 8.862 3.662 Daugiakultūris centras 6.560 4.465 8.603 Radvilų mauzoliejus 4.500 5.172 2.141 J. Monkutės-Marks muziejus-galerija 2.820 2.640 2.210 Viso: 22.254 21.139 16.616 Šaltinis: Kėdainių rajono turizmo informacijos centras

Nors per 2004–2006 m. lankytojų, apsilankiusių šiuose objektuose, skaičius ir mažėjo, tačiau jie vis dar gausiai lankomi, o ekskursijos (aplankant pagrindines istorines miesto vietas ir kultūros paveldo objektus) išlieka populiariausiu laisvalaikio praleidimo būdu Kėdainiuose. Siūlomos 2 ekskursijos po Kėdainius – „Škotiškieji Kėdainiai“ ir „Miestas prie Nevėžio upės“, kurių metu aplankoma Didžiosios rinkos aikštė, Šv. Jurgio bažnyčia, Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Senosios rinkos aikštė ir žydų sinagogos, Didžioji gatvė, Karmelitų vienuolynas/Kėdainių krašto muziejus, Medžio skulptūrų muziejus, Šv. Juozapo bažnyčia, „Šviesioji” gimnazija. Dabartiniu metu Kėdainių mieste jaučiamas gidų, mokančių užsienio kalbą, pramogų ir degustacijų turistų grupėms trūkumas. Turizmo maršrutai (trasos). Autoturizmo trasos. Augantis automobilių skaičius tiek Lietuvoje, tiek Kėdainių mieste sąlygoja autoturizmo populiarumą, autoturistų skaičiaus didėjimą. Remiantis Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos parengta „Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano“ koncepcija ir jos priedais, numatoma, kad per Kėdainių miestą eis autoturizmo trasa „Vidurio Lietuvos kelias“ (Kaunas-Babtai-Kėdainiai- Krekenava-Panevėžys-(Subačius)-Vabalninkas-Biržai-arba Pakruojis-Šeduva-Radviliškis-Šiauliai). Šia trasa keliaujantys autoturistai galės aplankyti Kėdainių senamiestį, Kėdainių krašto muziejų, buvusių dviejų sinagogų kompleksą (Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrį centrą) (žr. 1.2 lentelė). Šios autotrasos infrastruktūros plėtrą riboja nesutvarkyti privažiavimai prie lankytinų objektų, nepakankamas ženklinimas, poilsio ir stovėjimo aikštelių trūkumas, didelių investicijų poreikis kelių kokybei gerinti.

7 lentelė. Autoturizmo trasos „Vidurio Lietuvos kelias“ Kėdainių miesto atkarpos duomenys

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 20 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Turizmo Atkarpos Atkarpos Kelio Nr./ Kelio Lankytina vietovė/ infrastruktūra bei Nr. pavadinimas Kategorija infrastruktūra objektas paslaugos Kėdainių TIC Kėdainių senamiestis

Išplėtota Kėdainių Kėdainių krašto muziejus miesto viešoji turizmo Buvusių dviejų sinagogų infrastruktūra ir kompleksas (Kėdainių Miesto 4. Kėdainiai Degalinės paslaugos krašto muziejaus gatvės Daugiakultūris centras) Kempingai (planuojami)

Dailės galerija – buvusi rotušė Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos (Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas, II-III priedai „Nacionalinių autoturizmo trasų aprašai“)

Dviračių turizmo trasos. Dviračių turizmas yra sparčiai populiarėjanti turizmo šaka ir viena iš greičiausiai augančių turizmo rinkos nišų, kuri teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą mažiau išsivysčiusiems, tačiau gamta ir kultūrine aplinka patraukliems regionams, nes sukuriamos naujos darbo vietos turizmo infrastruktūros plėtojimo ir turistų aptarnavimo sektoriuje, gaunamos pajamos ir pelnas iš paslaugų turistams-dviratininkams, kurias dažniausiai teikia privatusis sektorius (daugiausia smulkiosios ir vidutinės įmonės, individualia komercine veikla besiverčiantys asmenys), savivaldybė gaunama nauda pasireiškia surenkamų mokesčių į biudžetą padidėjimu. Dviračių privalumai lyginant su kitomis transporto priemonėmis: • dviračiai yra ekonomiškiausia susisiekimo priemonė (neteršia oro, nedaro jokios žalos aplinkai); • stiprina sveikatą (važinėjimas dviračiu yra aktyvus sportas); • dviračiai yra greitai atsiperkanti transporto priemonė (dviratis nėra brangus, dviračio išlaikymas nekainuoja beveik nieko, dviračiams reikalinga infrastruktūra kainuoja nedaug palyginti su kitomis transporto rūšimis); • dviračiams nereikia daug erdvės (vienas dviratis užima maždaug apie 1 m2 žemės ploto, t.y. mažiau negu 8 % vietos, reikalingos automobilio parkavimui); • dviratis miestuose yra greita transporto priemonė, o dažnai ir pati greičiausia (kadangi parkavimui nereikia daug erdvės, tai leidžia laikyti dviratį šalia namų ar kitų traukos objektų, todėl sutaupoma daug brangaus laiko, normalus dviračio greitis važiuojant miesto gatvėmis yra 15-25 km/val., o tai dažnai viršija vidutinį automobilių greitį ten, kur būna pastovūs automobilių kamščiai).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 21 Remiantis parengtais Lietuvos ir Nevėžio regiono dviračių trasų specialiaisiais planais, numatoma, kad ateityje per Kėdainių miestą eis 3 dviračių trasos: 1. nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys; 2. vietinis dviračių trasų žiedas Kėdainiai-Akademija-Sirutiškis-Kėdainiai (I prioritetas); 3. vietinė dviračių trasa Kėdainiai-Josvainiai-Panevėžiukas-Vareikoniai (II prioritetas). Nors per Kėdainius neina nei prioritetinės nacionalinės, nei tranzitinės šalies dviračių trasos, tačiau Nacionalinių dviračių trasų specialiojo plano sprendiniuose Kėdainių miestas yra įvardijamas kaip turizmo, dviračių turizmo požiūriu patrauklus miestas, kadangi jis turi geras gamtos, susisiekimo sąlygas ir daug įdomių kultūros paveldo bei istorijos objektų. Remiantis Nacionalinių dviračių trasų specialiuoju planu, planuojama, kad per Kėdainius eis nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys (žr. 1.2 lentelė). Ši trasa kirs Kėdainių miesto teritoriją, taip pat numatoma jos atšaka iki Lietuvos geografinio centro (žr. 1.2 pav.).

8 lentelė. Nacionalinės dviračių trasos Kaunas-Panevėžys aprašas (Kėdainių rajono atkarpa) Susieto kelio Susieto Lankytini objektai ir Trasos atkarpos Atkarpos kategorija/ DANGOS kelio turizmo infrastruktūra bei pavadinimas ilgis, km eismo TIPAS Nr. paslaugos intensyvumas Apgyvendinimo ir maitinimo Babtai – Pagynė – Rajoninis/ paslaugos Labūnavoje 24,12 1906 Asfaltas Labūnava - Kėdainiai 365 - 290 Turizmo infrastruktūra neišplėtota Turizmo infrastruktūra ir paslaugos: apgyvendinimo, maitinimo, informacijos, Kėdainiai ekskursijų, laisvalaikio ir kt. Kėdainių senamiestis Muziejus 1,8 Asfaltas 2006 Rajoninis/ 361 Kėdainiai – Lietuvos 1,08 Žvyras Lietuvos geografinis centras geografinis centras Poilsiavietė ir atgal 3,3 – Vietinis Betonas Kaimo turizmo sodyba 2,0 144 Krašto Asfaltas Apytalaukio dvaras ir parkas Kėdainiai – Tiskūnai Č.Milošo gimtinė 14,26 2008 Rajoninis / 207 Asfaltas - Šventybrastis Šventybrasčio ąžuolai Nevėžio kraštovaizdis Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos (Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas, sprendiniai) KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

14 pav. Nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Panevėžys Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas

Be nacionalinės dviračių trasos Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys Nevėžio regione taip pat numatoma įrengti 2 vietinės reikšmės dviračių trasas, kurios eis per Kėdainių miestą (žr. 1.2 pav.): • dviračių trasų žiedas Kėdainiai-Akademija-Sirutiškis-Kėdainiai (Kėdainiai-Tubiai- Bogušiškiai-Ruoščiai-Dotnuva-Akademija-Šalčmiriai-Šlapaberžė-Vincgalys-Beržai- Noreikiai-Vaidatoniai-Daškoniai-Čireliai-Sirutiškis-Kėdainiai su trasos atšaka per Kėdainių parką) (I prioritetas); • dviračių trasa Kėdainiai-Josvainiai-Panevėžiukas-Vareikoniai (Kėdainiai-Josvainiai- Kunioniai-Kampai II- Vikūnai-Panevėžiukas- Vareikoniai) (II prioritetas).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 23 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

15 pav. Nacionalinės ir vietinės dviračių trasos Kėdainių mieste Šaltinis: Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialusis planas, 2006 m.

Kultūriniai ir turizmo infrastruktūros objektai, kuriuos dviratininkai galėtų aplankyti keliaudami dviračių trasų žiedu Kėdainiai-Akademija-Sirutiškis-Kėdainiai, yra pateikti 1.2 lentelėje. Norint pradėti naudoti šią dviračių trasą reikia tam tikrose vietose įrengti dviračių takus, ženklinimo priemones, atlikti kelių dangos remonto darbus, išspręsti vietinio transporto pravažiavimo problemas.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 24 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

9 lentelė. Lankytini objektai Kėdainiai-Akademija-Sirutiškis-Kėdainiai dviračių trasos zonoje

Žiedo Gamtiniai Turizmo infrastruktūros Vietovės Kultūriniai objektai atkarpos Nr. objektai objektai 1 Kėdainiai-Tubiai Tubiai- . Bartkūniškio dvaro 2 Bartkūniškiai sodyba . Lietuvos Poilsiavietė Ruoščiuose Bartkūniškiai- 3 geografinis Kaimo turizmo sodyba Ruoščiai centras (Kebonių k.) . Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolyno . Dotnuvėlės ansamblis Maitinimo įstaigos (kavinės 4 Ruoščiai-Dotnuva kraštovaizdž . Dotnuvos malūnas Urniežių kaime, Dotnuvoje) io draustinis . Dotnuvos pagrindinės mokyklos nestandartinis pastatas (XX a. vidurio) . Dotnuvos buvusi Maitinimo įstaigos (baras, . Dotnuvos dvaro sodyba kavinė Akademijoje), svečių Dotnuva- dvaro parkas (Akademijoje) namai (Akademija) 3 Akademija (Akademijoj . Kapucinų LŽI bitinas (prekiaujama e) vienuolynas medumi ir kitais bičių . Gėlainių kapinės produktais) . Akademijos Akademija- tvenkinys su 4 Šalčmiriai maudymviet e . Šlapaberžės . Šlapaberžės buvusi parkas dvaro sodyba Šalčmiriai- . Mociūnų 5 . Šlapaberžės Jėzaus Šlapaberžė miško Nukryžiuotojo botaninis bažnyčia draustinis Šlapaberžė- . Medinio dvaro 6 Vincgalys pastatas Vincgalys- 7 . Beržų senkapiai J.Karoso sodyba ir žirgynas Noreikiai . Beržų Noreikiai- tvenkinys su 8 Vaidatoniai maudymviet e . Vaidatonių . Kruosto Vaidatoniai- piliakalnis 9 botaninis Daškoniai . Vaidatonių draustinis senkapiai Daškoniai- . Sirutiškio . Sirutiškio dvaro 10 Motelis Sirutiškyje Sirutiškis parkas sodyba

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 25 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

. Kėdainių senamiestis Kėdainių miesto dviračių (urbanistikos takų tinklas paminklas): Apgyvendinimo įstaigos bažnyčios, (viešbutis, svečių namai Sirutiškis- sinagoga, 11 Kėdainiuose), maitinimo Kėdainiai minaretas, rotušė, įstaigos (restoranai, barai, Karmelitų kavinės Kėdainiuose), TIC vienuolynas, (Kėdainiai) “Šviesioji” Paplūdimys Kėdainiuose gimnazija ir kt. lankytinos vietos Trasos atšaka per Kėdainių parką (siūloma kaip II prioriteto dviračių trasa) *1A. Ruoščiai- . Lietuvos Nacionalinė Poilsiavietė Ruoščiuose Bogušiškiai geografinis centras trasa . Dotnuvėlės *2a. Bogušiškiai- kraštovaizd Nacionalinė Daumantai žio trasa draustinis *3a. Daumantai-iki Nacionalinė Elevatoriaus g. trasa nuo Elevatoriaus g. A. . Kėdainių 4a. Mickevičiaus parkas gatve nuo A.Mickevičiaus . Kėdainių . Minareto Esamas dviračių takas 5a. g. iki dviračių parkas kompleksas Kėdainių parke tako Esamas dviračių takas Kėdainių parke Dviračių taku iki Riedlenčių aikštelė ir . Kėdainių 6a. J.Basanavičiaus nuomos punktas parkas g. Vandens dviračių prieplauka Didžiojo teniso aikštynas Šaltinis: Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialusis planas, 2006 m.

Keliaujantys dviračių trasa Kėdainiai-Josvainiai-Panevėžiukas-Vareikoniai turistai gali aplankyti Kėdainių senamiestį (bažnyčias, sinagogas, minaretą, rotušę, Karmelitų vienuolyną, „Šviesiąją” gimnaziją ir kt.), Josvainių bažnyčią, turizmo infrastruktūros objektus (apgyvendinimo įstaigas (viešbutį, svečių namus), maitinimo įstaigas (restoranus, barus, kavines), TIC, paplūdimį) (žr. 1.2 lentelė). Vystant dviračių turizmą Kėdainių mieste, reikėtų didesnį dėmesį skirti dviračių parkavimui prie lankytinų objektų.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 26 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

10 lentelė. Lankytini objektai Kėdainiai-Josvainiai-Panevėžiukas-Vareikoniai dviračių trasos zonoje

Žiedo Turizmo atkarpos Vietovės Gamtiniai objektai Kultūriniai objektai infrastruktūros Nr. objektai Kėdainiuose: . Kėdainių dviračių takų senamiestis tinklas, (urbanistikos apgyvendinimo paminklas): įstaigos (viešbutis, 1. Ši bažnyčios, svečių namai), atkarpa . Šušvės sinagoga, maitinimo įstaigos KĖDAINIAI- išskirta kaip geomorfologinis minaretas, rotušė, (restoranai, barai, JOSVAINIAI I prioriteto draustinis Karmelitų kavinės), TIC, trasa vienuolynas, paplūdimys “Šviesioji” gimnazija ir kt. Dviračių takas lankytinos vietos Maitinimas, . Josvainių bažnyčia jodinėjimas Josvainiuose . Šušvės . Skaistkalnio Kaimo turizmo Josvainiai- 2 geomorfologinis (Jasnogurkos) sodyba Kunioniuose Kunioniai draustinis sodyba su svirnu Poilsio aikštelė . Šušvės Kunioniai- 3 geomorfologinis Kampai II draustinis Kampai II- . Šušvės ir Nevėžio 4 Bajėnai II upių santaka . Aluonos Bajėnai II- 5 hidrografinis . Vikūnų piliakalnis Vikūnai draustinis . Panevėžiuko Vikūnai- trikampė bažnyčia 6 Panevėžiukas . Panevėžiuko dvaro sodyba Panevėžiukas- . Zacyšiaus dvaro 7 Vareikoniai sodyba Šaltinis: Dviračių takų (trasų) Nevėžio regione specialusis planas, 2006 m.

Pėsčiųjų maršrutai. Kėdainių miesto lankytojams yra numatytas maršrutas pėsčiomis po miesto senamiestį aplankant šiuos objektus (žr. 1.2 pav.): 1. Rinkos aikštę, Rotušę; 2. Šv. Jurgio bažnyčią; 3. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejų Evangelikų reformatų bažnyčioje; 4. Senąją Rinką ir Sinagogų kompleksą; 5. Didžiąją gatvę; 6. Krašto muziejų; 7. Šv. Juozapo bažnyčią; 8. Šviesiąją gimnaziją;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 27 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

9. Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų; 10. J. Monkutės-Marks muziejų-galeriją; 11. Evangelikų liuteronų bažnyčią.

16 pav. Maršrutas pėsčiomis po Kėdainių senamiestį Šaltinis: Kėdainių rajono turizmo informacijos centras

Vandens turizmo maršrutai. Nors Kėdainių miesto teritorijos ribose susikerta net 4 upės, tačiau vandens turizmas jose beveik nevyksta, nenumatyta ir nacionalinė vandens turizmo trasa Nevėžio upe, kadangi vasaros metu (ypač liepos-rugsėjo mėn.) šioje upėje yra labai gausu augmenijos, kuri trukdo naudoti bemotores vandens priemones (baidares, kanojas ir pan.), taip pat vandens kokybės tyrimai rodo didelį upės vandens užterštumą. Tačiau Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiajame plane Nevėžio upė yra priskiriama prie potencialių upių, kurioje gali būti numatyta nacionalinė vandens turizmo trasa. Specialiajame plane yra numatytas vidaus vandens kelias nuo Nemuno upės iki Kėdainių miesto Nevėžio upe (žr. 1.2 pav.). Lietuvos Nacionalinę vandens turizmo trasų sistemą sudaro 8 vandens turizmo trasos: Nemuno trasa, Merkio ir Ūlos trasa, Neries trasa, Žeimenos ir Aukštaitijos ežeryno trasa, Šventosios trasa, Dubysos trasa, Jūros trasa, Minijos trasa.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 28 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

17 pav. Nacionalinės vandens turizmo trasos (vidaus vandens kelias iki Kėdainių) Šaltinis: Nacionalinių vandens trasų specialusis planas

Išvados. Apibendrinant galima padaryti tokias pagrindines išvadas apie Kėdainių miesto turizmo infrastruktūrą: • Didėja į Kėdainius atvykstančių turistų ir lankytojų, ypač iš užsienio šalių, skaičius (lyginant su 2003 metais, užsienio turistų skaičius padidėjo +49,8 %, atvykusių lietuvių skaičius +13,4 %). Daugiausiai užsienio turistų atvyksta iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos, JAV, Švedijos. • Kėdainių mieste apgyvendinimo, maitinimo, nuomos ir kitas turistams reikalingas paslaugas teikia 39 įstaigos (4 viešbučiai, svečių namai, 12 maitinimo įstaigų, 7 pramogų įstaigos, 7 muziejai, 5 autobusų nuomos įstaigos ir 2 kelionių agentūros) ir šių įstaigų skaičius didėja. • Nors Kėdainių mieste yra nemažai apgyvendinimo įstaigų, tačiau apgyvendinimo paslaugų sektorius yra nepakankamai išplėtotas, kadangi tik viena įstaiga gali priimti 50 lankytojų, jaučiamas pigios nakvynės paslaugų (kaip, pavyzdžiui, jaunimo nakvynės namai) trūkumas. • Kėdainiai yra patrauklus turizmo požiūriu miestas, kadangi čia gausu lankytinų istorinių, kultūrinių vietų, objektų (architektūros paminklų, bažnyčių, vienuolynų, muziejų, namų,

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 29 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

mokyklų, gatvių, akmenų, kapinių ir t.t.), todėl yra labai populiarios ekskursijos po miestą, o labiausiai lankomi objektai yra Krašto muziejus, Daugiakultūris centras, Radvilų mauzoliejus, J. Monkutės-Marks muziejus-galerija. • Šiuo metu Kėdainių mieste trūksta gidų, mokančių užsienio kalbą, pramogų ir degustacijų turistų grupėms. • Nors susisiekimo požiūriu Kėdainių miestas yra patogioje padėtyje, tačiau dažnai per jį einantys turizmo maršrutai (trasos) nepatenka į nacionalinių trasų tinklą. Planuose yra numatytos tik nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys ir autoturizmo trasa „Vidurio Lietuvos kelias“, kiti maršrutai (trasos) yra vietinės reikšmės. • Turizmo infrastruktūros plėtrai yra reikalingos didelės investicijos, kadangi Kėdainiai neįtraukti į nacionalinius autoturizmo ir vandens turizmo maršrutus, todėl trūksta lėšų viešosios turizmo infrastruktūros darbų atlikimui.

1.3.Pramonės išsivystymas ir išsidėstymas

Susisiekimo požiūriu strategiškai patogi Kėdainių miesto geografinė padėtis, didelės tiesioginės užsienio investicijos sudarė prielaidas pramonės plėtrai mieste, todėl dabartiniu metu Kėdainiai yra svarbus Lietuvos pramonės ir tranzito miestas. Svarbiu pramonės centru Kėdainių miestas tapo XX a. 6-7 dešimtmečiais. Tuo metu mieste buvo pastatytas chemijos kombinatas, biochemijos, metalo konstrukcijų gamyklos, cukraus fabrikas. Pramoninio miesto vardą Kėdainiai išlaikė iki šių dienų. Pagrindinės Kėdainiuose vyraujančios pramonės šakos yra chemijos, maisto, tekstilės ir medienos pramonė. Pramonės išsidėstymas. Pramonė yra pagrindinis verslo sektorius Kėdainiuose. Kalbant apie jos išsidėstymą, tai pagrindinės Kėdainių pramonės įmonės yra įsikūrusios pietinėje, pietrytinėje miesto dalyse. Pagrindinis pramonės rajonas (Zabieliškis) - pietrytinė Kėdainių miesto dalis, esanti tarp Jonavos-Šeduvos ir Kėdainių-Babtų kelių, prie Obelies upės. Čia yra įsikūrę pagrindinės (didžiausios) miesto pramonės įmonės: „AB Lifosa“, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Medžio puokštė“, UAB „Kemira Lifosa“, UAB „JGB“ ir kt. Palei pramonės rajoną išsidėstęs naujasis Zabieliškio sąvartynas ir AB „Lifosa“ fosfogipso kalnai. Svarbiausios šio pramonės rajono gatvės, kuriose yra išsidėstę pagrindinės pramonės įmonės: Biochemikų, Juodkiškio, Metalistų, Pramonės gatvės. Didžiausių pagal darbuotojų skaičių Kėdainių miesto pramonės įmonių išsidėstymas yra pateiktas 1.3 paveiksle. Chemijos, medienos pramonė daugiausiai vystoma pramonės rajone (Juodkiškio, Biochemikų gatvėse), tekstilės pramonė – pietinėje miesto dalyje (Basanavičiaus, Josvainių g.), maisto pramonė – Pramonės, S. Dariaus ir S. Girėno g.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 30 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

18 pav. Didžiausių pagal darbuotojų skaičių Kėdainių miesto pramonės įmonių išdėstymas 2006 m. Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Pramonės plėtrą Kėdainių mieste taip pat paskatins ir Kėdainių pramonės parko įkūrimas dabartinio pramoninio rajono teritorijoje (tarp Pramonės, Metalistų, Biochemikų gatvių ir Obelies upės) (žr. 1.3 pav.). Pramonės įmonių kūrimąsi parke sąlygos tokie jo privalumai - geras susiekimas, puiki geografinė padėtis, įrengti pagrindiniai infrastruktūros tinklai, žemos žemės bei infrastruktūros tinklų nuomos ir pardavimo kainos, mokesčių lengvatos, pigesnė darbo jėga, užsienio investicijos ir kt. Pramonės parko teritorijoje numatoma vystyti tokias veiklas kaip: • logistika; • sandėliavimas; • statybinių medžiagų pramonė; • apdirbimas (metalo, elektronikos, medienos pramonė); • biokuro gamyba ir kita.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 31 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

19 pav. Kėdainių pramoninio parko teritorija Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras, Kėdainių rajono savivaldybė

Pramonės išsivystymas. Kėdainių miestą (kartu su Jonava) galima laikyti neabejotinu Lietuvos chemijos pramonės centru. Chemijos pramonė yra viena svarbiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų, kadangi ji auga sparčiausiai (per 2006 m. sukuriama bendroji pridėtinė vertė padidėjo 38,8 %), o parduotos produkcijos apimtys siekia 2.707 mln. Lt. Tarp šios pramonės šakos įmonių ryškiai išsiskiria mineralinių trąšų gamintojai, tarp kurių dominuoja dvi įmonės AB „Achema“ ir AB „Lifosa“. AB „Lifosa“ yra didžiausia, pelningiausia Kėdainių miesto ir viena didžiausių šalies įmonių, kuri gamina trąšas ir azoto junginius (azoto-fosforo ir kt.), o savo produkciją eksportuoja į Vakarų Europos ir NVS šalis. 2006 m. pabaigoje AB ,,Lifosa” laimėjo 6 mln. Lt paramą iš ES struktūrinių fondų projekto „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai” įgyvendinimui. Yra numatyta sieros rūgšties ceche įdiegti naują pilno technologinės šilumos utilizavimo sistemą, kuri leis pilnai naudoti šilumos energiją susidarančią sieros rūgšties gamybos absorbacijos proceso metu, elektros energijos gamybai ir jos teikimui. Kėdainiuose trąšų ir azoto junginių gamybą taip pat vykdo UAB „Kemira Lifosa“. Tai gerai žinoma įmonė, garsėjanti gaminamų produktų kokybe, ji siūlo ne vien tik pagamintą produkciją – trąšas, bet ir įvairius priedus, chemikalus, įvairias paslaugas. Bendrovė nemažai produkcijos eksportuoja į Lenkiją, Suomiją, Estiją, Vengriją, Vokietiją, bet pagrindinė įmonės rinka Lietuvoje.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 32 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių mieste iš viso veikia 12 chemijos pramonės įmonių (žr. 1.3 pav.).

13 14 12 11 12 10 10 8 7 5 6 4 4 3 2 0 Tekstilės Maisto Medienos Chemijos Leidyba, Kt.sritys Baldų gamybaEl.dujų, garo, pramonė pramonė pramonė pramonė spausdinimas karšto vandens tiekimas

20 pav. Kėdainių miesto pramonės įmonės pagal veiklos sritis 2006 m., vnt. Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Kėdainiuose taip pat išvystyta ir maisto pramonė. Šiuo metu mieste veikia 10 maisto pramonės įmonių (žr. 1.3 pav.). Mieste veikiančiose įmonėse gaminami konservai, ledai, cukrus, mėsos, duonos ir kiti gaminiai, o šių įmonių pagaminta produkcija patiekiama visos Lietuvos ir užsienio vartotojams. Šioje pramonės srityje veikia tokios gerai žinomos įmonės kaip AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, UAB „Vikeda“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ ir kt. Kėdainių miesto privalumai plėtojant maisto pramonę yra patogi geografinė padėtis, geras susisiekimas, didelės tiesioginės užsienio investicijos į pramonės vystymą, netoli esančios vietinių žemės ūkio žaliavų rinkos (Kėdainių ir Kauno rajonai - vieni žemdirbiškiausių rajonų šalyje, Kėdainių rajono žemės yra derlingiausios žemės vidurio Lietuvoje, kurių žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumas balas yra didesnis nei 50 balų). Vietinių žemės ūkio žaliavų pasiūla labai įtakoja Kėdainių miesto maisto pramonės plėtrą, kadangi šios žaliavos naudojamos maisto produktų gamybai. Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad žemės ūkis atsilieka nuo spurtavusios maisto gamybos, t.y. pradeda trūkti žaliavų, jos brangsta. Kėdainių mieste vystoma tekstilės, odos pramonė. Tekstilės pramonės šakoje iš viso veikė 11 įmonių (žr. 1.3 pav.). Mieste veikia tokios tekstilės įmonės kaip UAB „LTP TexDan“, UAB „Jugunda“, odos apdirbimo įmonė UAB „Natūrali oda“ ir kt. Danijos kapitalo bendrovė „LTP TexDan“, kuri specializuojasi baldų ir transporto priemonių sėdynių apmušalų siuvimo bei apvilkimo srityje. Ši įmonė plečia gamybą Kėdainiuose, statomas pastatas (ankstesnės siuvyklos patalpos pasidarė per ankštos), kuriame dirbs įmonės darbuotojai, o į gamybos plėtrą ketinama investuoti apie 3,5 mln. Lt. Įmonės planuose numatyta dar didesnė gamybos plėtra, todėl

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 33 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas besiplečiančios gamybos apimtys skatins vis daugiau investuoti į įrengimus. UAB „LTP TexDan“ produkcija tiekiama užsakovams iš Danijos, Olandijos, Norvegijos ir Švedijos. UAB „Natūrali oda“ yra vienintelė odų apdirbimo gamykla Lietuvoje. 2006 m. ji įgyvendino 13 mln. Lt projektą (ES struktūrinių fondų parama sudarė 6 mln. Lt). Bendrovė persikėlė į naujas 6 tūkst. m2 ploto patalpas pramonės rajone, kuriose įdiegtos naujos technologijos, suteikiančios galimybę bendrovei prilygti ir konkuruoti su pasaulio odos pramonės įmonėmis. Medienos pramonė, baldų gamyba taip pat yra svarbios Kėdainių miesto pramonės šakos. Plėtojamos tokios veiklos kaip apdarinių lakštų gamyba, faneros, laminuotųjų plokščių, medienos drožlių plokščių, medienos plaušų plokščių ir kitų skydų bei plokščių gamyba, baldų gamyba. 2006 m. medienos pramonės srityje veikė 13, o baldų gamybos – 7 įmonės (žr. 1.3 pav.). Didžiausios šios srities įmonės Kėdainiuose yra UAB „Medžio puokštė“, UAB „JGB“, UAB „WANEX“. Pagal darbuotojų skaičių didžiausia yra UAB „JGB“, kurioje 2006 metais dirbo 126 darbuotojai. UAB „JGB“ - tai aukštos kokybės medienos, baldų gamybos įmonė, kurioje yra įdiegti nauji modernūs medienos apdirbimo ir baldų gamybos įrengimai. Bendrovė specializuojasi kietųjų korpusinių valgomojo, gyvenamojo, miegamojo, prieškambario ir baldų, skirtų kitoms gyvenamoms patalpoms, iš medžio masyvo ir kitų baldinių medžiagų gamyboje. Pagaminta produkcija realizuojama Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Kėdainių mieste vystomos ir kitos pramonės šakos, tačiau jų reikšmė ekonominei miesto plėtrai nėra tokia didelė kaip aukščiau išvardintų. 2006 m. Kėdainių pramonės sektoriuje iš viso veikė 65 įmonės (žr. 1.3 pav.), kuriose dirbo 38,5 % visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų. Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, 2006 m. Kėdainių miesto įmonėse dirbo 7.491 darbuotojai, iš kurių 2.883 darbuotojai dirbo pramonėje (chemijos, maisto, tekstilės, medienos apdirbimo, baldų gamybos ir kitose srityse) (žr. 1.3 lentelė). Pramonės sektoriuje dirba daugiausiai darbuotojų, lyginant su kitais verslo sektoriais (statyba, prekyba, logistika ir kt.).

11 lentelė. Darbuotojų skaičius Kėdainių miesto įmonėse pagal jų veiklos sritis 2006 m., vnt. Veiklos sritys Darbuotojų skaičius Prekyba 1.341 Žemės ūkis 160 Pramonė 2.883 Statyba 1.676 Aptarnavimo paslaugos (apgyvendinimas, viešasis maitinimas) 314 Kitos paslaugos 436 Logistikos paslaugos 456 Medicina, grožio paslaugos 139 Automobilių remontas, autoservisai 86

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 34 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Viso: 7.491 Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Vertinant pagal dirbančių darbuotojų skaičių, iš visų veikiančių įmonių žymiai išsiskiria AB „Lifosa“, kurioje 2006 m. dirbo 1.028 darbuotojų (apytiksliai trečdalis Kėdainių miesto pramonės sektoriuje dirbančių darbuotojų) (žr. 1.3 lentelė). Tarp didžiausių pramonės sektoriaus bendrovių taip pat patenka: UAB „LTP TexDan“ – 282, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ – 211, UAB „Vikeda“ – 165, UAB „Medžio plokštė“ – 158, AB „Kėdainių grūdai“ – 156, UAB „Kemira Lifosa“ – 139 darbuotojai ir kt.

12 lentelė. Didžiausios Kėdainių pramonės įmonės pagal darbuotojų skaičių 2006 m. Įmonės pavadinimas Veiklos sritis Darbuotojai Akcinė bendrovė „LIFOSA" Trąšų ir azoto junginių gamyba 1.028 UAB „LTP TEXDAN" Kitų viršutinių drabužių siuvimas 282 Akcinė bendrovė „Danisco Cukraus gamyba 211 Sugar Kėdainiai" Uždaroji akcinė bendrovė Grietininių ledų gamyba 165 „Vikeda" Apdarinių lakštų gamyba; faneros, laminuotųjų plokščių, Uždaroji akcinė bendrovė medienos drožlių plokščių, medienos plaušų plokščių ir 158 „Medžio plokštė" kitų skydų bei plokščių gamyba Akcinė bendrovė „Kėdainių Paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba 156 grūdai" Uždaroji akcinė bendrovė Trąšų, azoto junginių gamyba 139 „KEMIRA LIFOSA" Kitų įstaigos ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų UAB „JGB" 126 gamyba Uždaroji akcinė bendrovė Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas 122 „Kėdainių vandenys" Uždaroji akcinė bendrovė Sanitarinė, žemės, vandens bei grunto gerinimo ir panaši 105 „Skongalis" veikla Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Kadangi virš 85 % visų rajono įmonių yra registruotos Kėdainių mieste, didžiausios pramonės įmonės taip pat veikia miesto teritorijos ribose, todėl galima daryti prielaidą, kad svarbiausių pramonės gaminių gamyba rajone ir mieste yra adekvati. Svarbiausių gaminamų pramonės gaminių 2000–2006 m. sąrašas yra pateiktas 1.3 lentelėje. Pramonės gaminių gamybos rodikliai šiuo laikotarpiu rodo, kad didėja chemijos pramonės (fosforo rūgšties, sieros rūgšties monohidrato, diamofoso) ir maisto pramonės (mėsos ir mėsos subproduktų, paruoštų arba konservuotų daržovių, valgomųjų ledų) pagamintos produkcijos apimtys.

13 lentelė. Svarbiausių pramonės gaminių gamyba Kėdainių rajone 2000–2006 m.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 35 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Gaminys 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Kėdainių rajono savivaldybė Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 0,6 0,6 1,1 0,4 0,1 12,2 19,0 Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 0,3 0,4 0,3 0,1 0,02 - 0,1 Paruoštos arba konservuotos daržovės, tūkst. t 0,7 1,9 2,7 2,7 2,8 5,1 5,4 Majonezas, tūkst. t 2,2 3,0 3,3 3,3 3,4 3,5 3,4 Valgomieji ledai, tūkst. t 1,5 1,6 1,6 1,5 2,9 3,5 4,0 Miltai, tūkst. t 13,1 10,1 12,3 12,2 16,1 19,8 16,5 Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 27,2 17,7 21,1 19,1 31,4 21,0 17,9 Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 2,0 1,8 1,2 1,2 1,2 1,1 1,0 Cukrus, tūkst. t 37,0 30,1 38,2 38,7 41,3 29,9 35,9 Viršutinis trikotažas, tūkst. 4 - 306,3 64,9 69,9 67,2 13,8 Palaidinės, tūkst. 27 30 68,8 44,9 35,8 35,6 14,3 Sijonai ir sijonai-kelnės, tūkst. 32,7 37,0 30,3 34,1 59,2 64,2 67,4 Suknelės, tūkst. 19,9 17,0 14,5 3,9 1,3 16,8 3,6 Švarkai ir bleizeriai, tūkst. 5,1 3,0 8,8 9,6 10,2 1,6 9,0 Fosforo rūgštis, tūkst. t 297,0 159,3 321,3 374,2 380,0 409,4 413,1 Sieros rūgšties monohidratas, tūkst. t 809,0 464,8 874,0 1.002,2 1.019,0 1.091,2 1.117,3 Diamofosas, tūkst. t 599,9 312,7 652,3 726,4 702,9 720,9 766,3 Metalinės statinės, tūkst. 12 20 16 11 10 3 0 Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Išvados. Pagrindinės išvados, susijusios su Kėdainių miesto pramonės išsivystymu ir išsidėstymu, yra tokios: • Kėdainiai yra svarbus Lietuvos pramonės miestas, kuriame yra gerai išvystytas pramonės sektorius (šis sektorius yra prioritetinis Kėdainių mieste, jam tenka didžioji dalis visų pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų). • Pramonės įmonės išsidėsčiusios pietinėje, pietrytinėje Kėdainių miesto dalyse, o pagrindinis pramonės rajonas yra Zabieliškis (Biochemikų, Juodkiškio, Metalistų, Pramonės g.), kuriame įsikūrusios didžiausios miesto pramonės įmonės („AB Lifosa“, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Medžio puokštė“, UAB „Kemira Lifosa“, UAB „JGB“). • Kėdainių mieste labiausiai išvystytos apdirbamosios pramonės šakos – chemijos, maisto, tekstilės ir medienos pramonė, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas chemijos pramonei. • 2006 m. Kėdainių miesto pramonės sektoriuje dirbo 2.888 darbuotojai (38,4 % visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų), iš kurių apytiksliai trečdalis dirbo AB „Lifosa“. • 2000–2006 m. didėjo chemijos pramonės ir maisto pramonės produkcijos gamybos apimtys.

1.4.Užimtumas ir nedarbo lygis

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 36 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Situacija Kėdainių miesto darbo rinkoje gerėja ir miestas šiuo metu patiria darbo jėgos deficitą bei fiksuoja nedidelį bedarbių skaičių. Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai yra nedarbo lygis bei užimtumas (dirbantys gyventojai). Nedarbo lygis. Duomenys apie nedarbą labai priklauso nuo informaciją pateikusios institucijos skaičiavimo metodikos, todėl jie gali skirtis, pavyzdžiui, Kėdainių darbo birža teikia informacija apie registruotus bedarbius darbo biržoje, bet tai neatspindi tikrojo nedarbo lygio, vidutiniškai jis sumažinamas apie 2,5 karto. Nedarbo lygio rodiklis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris naudojamas situacijai darbo rinkoje įvertinti. Kėdainių miestas priklauso nedideliam skaičiui šalies teritorijų (miestų, rajonų), kuriose nedarbo lygis 2007 m. lapkričio 1 d. neviršijo 4 % (žr. 1.4 pav.). Nedarbo lygis Kėdainių mieste 2007 m. pabaigoje buvo mažiausias Kauno apskrityje ir siekė 1,7 %

21 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje 2007 metų lapkričio 1 d., % Šaltinis: Lietuvos darbo birža

2006–2007 m. nedarbo lygis Kėdainių mieste kito netolygiai: iki 2006 m. mažėjęs per 2006 m. jis vėl padidėjo iki 2,5 %, o per 2007 m. jau sumažėjo iki 1,7 % (žr. 1.4 pav.). Tačiau nepaisant to, mieste vyrauja bendra nedarbo lygio mažėjimo tendencija. Ši tendencija yra siejama su miesto ekonomikos, pramonės augimu, taip pat gana sparčia darbingo amžiaus gyventojų migracija į kitus didžiausius šalies miestus ir užsienį.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 37 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

3,0% 2,6% 2,5% 2,5% 2,2% 2,0% 2,0% 1,7% 1,7% Nedarbo lygis Kėdainių mieste 1,5% Nedarbo lygis Kėdainių rajone

1,0%

0,5%

0,0% 2006 01 01 2007 01 01 2007 11 01

22 pav. Nedarbo lygis Kėdainių rajone ir mieste 2006-2007 metais, vnt. Šaltinis: Kėdainių rajono darbo birža

Nors padėtis Kėdainių miesto darbo rinkoje pastaraisiais metais gerėjo (mažėjo registruotų bedarbių skaičius, didėjo darbo vietų skaičius), tačiau mažėjantis registruotų bedarbių skaičius išryškino ir neigiamas darbo rinkos tendencijas: nepakankamą darbo rinkos lankstumą ir darbo jėgos žemą teritorinį mobilumą. Darbo rinką taip pat neigiamai veikia gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo jėgos emigracija į užsienį ir darbo jėgos senėjimas, o kaip pagrindinės Kėdainių miesto darbo rinkos problemos įvardijamos kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, gyventojų ir darbo jėgos senėjimas.

3,5% 3,20% 3,10% 3,0% 2,80% 2,60% 2,5% 2,24% 1,80% 2,0% 1,70% 1,5% 1,0% 0,5% 0,0% Vilniaus m. Kauno m. Klaipėdos m. Šiaulių m. Panevėžio m. Alytaus m. Kėdainių m.

23 pav. Nedarbo lygis Kėdainių m. ir kt. didžiuosiuose šalies miestuose 2007 m. spalio-lapkričio mėn., % Šaltinis: Minėtų miestų darbo biržų duomenys

Kadangi Kėdainių mieste veikia pagrindinės rajono verslo, pramonės įmonės, dirba didžioji dalis rajono darbingo amžiaus gyventojų, todėl Kėdainių miesto nedarbo lygio tendencijos atspindi viso rajono nedarbo lygio pokyčius (žr. 1.4 pav.). Skirtumas tarp nedarbo lygio Kėdainių mieste ir

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 38 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas rajone pastaraisiais metais siekė tik iki 0,2 %, todėl galima teigti, kad Kėdainių miesto nedarbo lygis kartu parodo ir viso rajono nedarbo lygį. Lyginant Kėdainių miesto nedarbo lygį su kitų didžiausių šalies miestų, matyti, kad nedarbas Kėdainiuose yra mažiausias (1,7 %), šiek tiek atsilieka Šiaulių miestas (1,8 %), o kituose didžiausiuose miestuose nedarbas yra žymiai didesnis (žr. 1.4 pav.). Kadangi duomenys apie nedarbo lygį Kauno apskrities rajonų miestuose nėra pateikiami, nėra galimybės palyginti nedarbą Kėdainių mieste su kitų rajonų centrais. Tačiau darant prielaidą, kad nedarbo lygis rajonų pagrindiniuose miestuose atspindi bendrą nedarbo lygį tuose rajonuose, galima būtų teigti, kad Kėdainių mieste nedarbas yra mažiausias apskrityje (žr. 1.4 lentelė).

14 lentelė. Nedarbo lygis Kėdainių, Kauno miestuose ir aplinkiniuose rajonuose, % Rajono, miesto pavadinimas Bedarbiai nuo darbingo amžiaus gyventojų, % Jonavos r. 4,9% Kaišiadorių r. 2,0% Kauno m. 3,1% Kauno r. 2,9% Kėdainių r. 1,7% Kėdainių m. 1,7% Prienų r. 2,7% Raseinių r. 3,0% Šaltinis: Darbo biržų duomenys

Užimtumas. Kadangi Kėdainių darbo biržoje registruojasi visi rajono bedarbiai, todėl sunku išskirti užimtųjų ir dirbančiųjų dalį Kėdainių mieste ir kitose vietovėse. Remiantis statistiniais duomenimis, dirbantieji sudaro apie 63 %, nedirbantieji (0-14 metų amžiaus asmenys, pensininkai) – 36 %, o bedarbiai – apie 1 % visų Kėdainių miesto gyventojų (žr. 1.4 pav.). Bendra darbingo amžiaus gyventojų dalis Kėdainių mieste 2007 m. sudarė 63,7 % visų miesto gyventojų. Šis rodiklis atitinka Lietuvos ir Kauno apskrities darbingo amžiaus gyventojų vidurkius (procentais). Bedarbiai sudarė 1,7 % darbingo amžiaus miesto gyventojų, o jų skaičius siekė 338 bedarbius.

338; 1% 11327; 36% Dirbantys gyventojai

Nedirbantys (0-14 m. amžiaus gyventojai ir pensininkai)

Bedarbiai 19559; 63%

24 pav. Kėdainių miesto gyventojų struktūra pagal užimtumą 2007 m., vnt. ir % Šaltinis: Kauno teritorinė statistikos valdyba, Kėdainių rajono darbo birža (išvestiniai duomenys)

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 39 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Sparčiai mažėjant bedarbių skaičiui Kėdainių mieste, mažėja ir nedarbo lygis. Remiantis Kėdainių darbo biržos duomenimis, bedarbių skaičius per 2006–2007 m. Kėdainiuose sumažėjo nuo 775 iki 338 bedarbių (56,4 %) (žr. 1.4 pav.).

1200

1000 989

800 775 Bedarbiai Kėdainių 650 mieste 600 Bedarbiai Kėdainių 475 400 rajone 338 200

0 2006 01 01 2007 01 01 2007 11 01

25 pav. Bedarbių skaičius Kėdainių rajone ir mieste 2006–2007 m., vnt. Šaltinis: Kėdainių rajono darbo birža

Daugiausiai dirbančiųjų Kėdainių mieste dirba paslaugų, pramonės ir statybos sferose, o paklausiausios profesijos yra: siuvėjo, suvirintojo, medienos apdirbimo staklininko, apdailininko, padavėjo-barmeno, virėjo, pardavėjo, buhalterio (žr. 1.4 lentelė).

15 lentelė. Paklausiausios profesijos Kėdainių mieste 2007 m.

DAUGIAUSIA KREIPĖSI IEŠKANČIŲ DARBO DAUGIAUSIA GAUTA DARBO PASIŪLYMŲ Specialistams, turintiems aukštąjį ir aukštesnįjį Specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir aukštesnįjį išsilavinimą Pagal studijų programas Pagal studijų programas . Zootechnikų . Technikų mechanikų . Vadybininkams . Bendrosios praktikos slaugytojų . Gamybos meistrams . Buhalterių DAUGIAUSIA KREIPĖSI IEŠKANČIŲ DARBO DAUGIAUSIA GAUTA DARBO PASIŪLYMŲ Turinčių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ir profesinį Pagal konkrečias mokymo programas ar profesines pasirengimą kvalifikacijas . Pardavėjams . Pardavėjų . Suvirintojams . Virėjų . Valytojams . Elektromonterių . Šaltkalviams remontininkams . Suvirintojų . Medienos apdirbimo staklininkams . Siuvėjų . Vairuotojams E kat. . Apdailininkų . Mėsininkams Šaltinis: Kėdainių rajono darbo birža

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 40 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių miesto pramonės ir statybos įmonėse jau trūksta nekvalifikuotų darbininkų, kuriems nereikalingas specialus profesinis pasirengimas. Nors kai kurios įmonės praktikuoja darbuotojo apmokymą darbo vietoje, bet susiduria su potencialių darbuotojų trūkumu. Pagrindinės išvados, susijusios su nedarbo lygiu ir užimtumu Kėdainių mieste, yra: • Nedarbo lygis Kėdainių mieste siekia 1,7 %, jis pagal savo procentinę reikšmę yra mažiausias tiek Kauno apskrityje, tiek tarp didžiausių šalies miestų. • Pastaraisiais metais Kėdainių mieste vyrauja nedarbo lygio mažėjimo tendencijos, susijusios su miesto ekonomikos, pramonės augimu, gana sparčia darbingo amžiaus gyventojų migracija į kitus didžiausius šalies miestus ir užsienį. • Gerėjantį miesto gyventojų užimtumą parodo ir mažėjantis bedarbių skaičius, kuris per 2006–2007 m. Kėdainiuose sumažėjo 56,4 % ir dabartiniu metu sudaro apie 1 % miesto gyventojų. • Mažėjantis nedarbas Kėdainių mieste išryškina ir neigiamas miesto darbo rinkos problemas: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gyventojų ir darbo jėgos senėjimą. • Daugiausiai dirbančiųjų Kėdainių mieste dirba paslaugų, pramonės ir statybos sferose.

1.5.Investicijų lygis ir ypatumai

Investicijos yra būtinos Kėdainių miesto plėtrai kaip indėlis į ekonominę miesto gerovę. Statant naujas įmones, diegiant naujas technologijas pramonėje, investuojant į inovacijų plėtrą, į socialinį sektorių, kyla Kėdainių miesto gyvenimo lygis, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė. Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai svarbios Kėdainių miestui, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginių užsienio investicijų dydis parodo miesto patrauklumą užsienio investuotojams. Per 2002–2006 m. tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių mieste kito labai netolygiai, tačiau vyravo jų augimo tendencijos. Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių mieste 2006 metais siekė 508,6 mln. Lt (žr. 1.5 lentelė), tačiau lyginant su 2005 m., jos sumažėjo 52,1 %. Tai rodo investicijų į Kėdainių mieste veikiančias įmones sumažėjimą 2006 m.

16 lentelė. TUI laikotarpio pabaigoje Kėdainių mieste 2002–2006 m., mln. Lt 2002 2003 2004 2005* 2006 Kėdainių miestas 179,1 172,4 288,3 1.062,3 508,6 * Pastaba: Nuo 2005 m. I ketv. pakeista tiesioginių užsienio investicijų apskaitos metodika. Metodikos pasikeitimas įtakojo laiko eilutės nutrūkimą. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 41 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Tiesioginių užsienio investicijų rodiklių palyginimą apsunkina ir tai, kad 2005 m. pakeista tiesioginių užsienio investicijų skaičiavimo metodika. Pagal naują metodiką tiesioginių investicijų akcinio kapitalo likučių vertė nustatoma į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių akcinį kapitalą įvertinant rinkos kaina, o į minėtą sąrašą neįtrauktų bendrovių - nominaliąja verte. AB „Lifosa“ 2005-2006 m. buvo vertybinių popierių biržos prekybos sąrašuose. Šios įmonės akcinis kapitalas buvo įvertintas rinkos kaina ir tai įtakojo Kėdainių miesto TUI likučių pokyčius. Beveik visos tiesioginės užsienio investicijos 2006 metais buvo skirtos apdirbamajai pramonei (maisto produktų ir gėrimų, chemijos ir jos gaminių gamybai ir kt.) vystyti. Iš viso miesto apdirbamajai pramonei teko apie 98 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų, pritrauktų į Kėdainius, o likusi investicijų dalis buvo skirta didmeninei ir mažmeninei prekybai, transportui ir sandėliavimui. Dideles tiesiogines užsienio investicijas Kėdainių mieste lemia tai, kad daugiau negu 85 % visų rajono įmonių registruotos Kėdainių mieste.

16 14 13 14 12 12 12 11 10 8 6 4 2 0 2002 2003 2004 2005 2006

26 pav. Kėdainių miesto įmonių, pritraukusių tiesiogines užsienio investicijas, skaičius 2002–2006 m., vnt. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Statistikos departamento duomenimis, Kėdainių mieste 2006 m. veikė 13 užsienio kapitalo įmonių. Kėdainiuose veikia tokios bendro kapitalo įmonės: bendra Lietuvos-RTFSR įmonė „LRMET“, bendra Lietuvos-Rusijos įmonė „KĖTRA“, bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė „DUETITA“, bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė UAB „JERANA“, bendra Lietuvos-Lenkijos įmonė UAB „JURTA“, bendra Lietuvos-Rusijos įmonė „BARELIS“, bendra Lietuvos-Rusijos įmonė „KEDAINA“, bendra Lietuvos-Rusijos įmonė „LIETKIROV-SERVISAS“, bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės UAB „MONDUS“ Kėdainių filialas. Tuo tarpu Kėdainių rajone 2006 m. iš viso veikė 18 bendrų su užsienio kompanijomis įmonių bei užsienio kapitalo įmonių. Galima teigti, kad Kėdainių mieste veikia 72 % visų rajono užsienio kapitalo bei bendrų su užsienio kompanijomis įmonių. Kėdainių miesto įmonių, kurios

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 42 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas pritraukė tiesioginės užsienio investicijas, skaičiaus dinamika 2002–2006 m. yra pateikta 1.5 paveiksle.

18000 15991 16000

14000 13320 Vilniaus m. 12000 Kauno m. 9722 Klaipėdos m. 10000 8298 Kėdainių m. 8000 7911 Panevėžio m. 6000 Alytaus m. 4000 Šiaulių m. 1780 1446 1347 2000 1320 1529 1217 1258 1004 1109 1232 633 1062 509 362 564 624 462 179 125 172 138132 288 122137 342171 361226 0 97 2002 2003 2004 2005 2006

27 pav. TUI Kėdainių mieste ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2002–2006 m., mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kad Kėdainių miestas yra tarp patraukliausių užsienio investicijoms miestų Lietuvoje parodo ir tai, kad pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį ir jų augimo tempus Kėdainiai šalyje tradiciškai nusileidžia tik keturiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir Mažeikiams (žr. 1.5 pav.). Kėdainiai – tai verslo, pramonės ir kultūros centras, atviras bendradarbiavimui, imlus inovacijoms bei patrauklus investicijoms, ypač tinkamas gamybinio verslo vystymui. Kauno apskritis pritraukia apie 8,5 % visų šalies tiesioginių užsienio investicijų, o net 72,5 % šių apskrities investicijų tenka Kauno miestui. Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių mieste 2006 m. sudarė net 20,7 % visų Kauno apskrityje ir 1,8 % Lietuvoje atliekamų tiesioginių užsienio investicijų (žr. 1.5 pav.). Į Kėdainių miesto ekonominę veiklą daugiausiai investuoja Rusija, Danija ir Suomija, o daugiausiai investicijų pritraukia apdirbamoji pramonė. Kėdainių miestas yra vienas iš pagrindinių investicijų iš užsienio pritraukimo židinių Kauno apskrityje. Pagal užsienio investicijų apimtis Kėdainiai apskrityje nusileidžia tik Kauno miestui ir žymiai lenkia visus kitus apskrities rajonus (žr. 1.5 pav.). Tiesioginės užsienio investicijos Kauno ir Kėdainių miestuose sudaro 93,2 % visų Kauno apskrityje atliekamų tiesioginių užsienio investicijų.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 43 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

2000 1779,8 1800 1600 1400 1200 1000 800 515,3 600 508,6 400 200 0 22,5 14,2 59,6 4 60,4 0 Birštonas Jonavos r. Kaišiadorių Kauno m. Kauno r. Kėdainių r. Kėdainių Prienų r. Raseinių r. r. m.

28 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2006 metais, mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tiesioginių užsienio investicijų dinamika Kėdainių mieste, Kauno mieste ir kituose apskrities rajonuose 2002–2006 m. pateikta 1.5 paveiksle.

60,4 39,1 26,6 Raseinių r. 26 23,9 4 2,8 Prienų r. 2,6 5,7 4,2 508,6 288,3 1062,3 Kėdainių m. 172,4 179,1 515,3 1064,4 2006 Kėdainių r. 173 288,9 179,2 2005 59,6 98,7 Kauno r. 5,773 2004 2,8 2003 1346,8 1779,8 1446,4 Kauno m. 1592,1 2002 1320 14,2 13,839,6 Kaišiadorių r. 34,9 29,1 22,5 9,718,8 Jonavos r. 11,9 14,2 0 0,1 Birštonas 0,1 0,1 0 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

29 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2002–2006 m., mln. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tiesioginių užsienio investicijų absoliutus dydis ne visada parodo tikrąją užsienio investicijų naudą miestų, rajonų gyventojams, todėl yra skaičiuojamas tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis vienam gyventojui. Jis leidžia palyginti užsienio investicijų naudą vienam gyventojui skirtinguose šalies regionuose.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 44 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Statistikos departamento duomenimis, vienam Kėdainių miesto gyventojui 2006 m. teko 16.289 Lt tiesioginių užsienio investicijų (žr. 1.5 pav.). Šis rodiklis viršijo tiek Lietuvos, tiek Kauno apskrities vidurkius: vienam Kėdainių miesto gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko beveik 4,5 kartus daugiau negu vidutiniškai apskrityje ir apie 2 kartus daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje.

40000 33931 35000 30000 25000 Lietuva 20000 Kauno apskritis 16289 15000 Kėdainių m. 9120 8545 10000 7022 5609 5427 3808 3976 4727 5000 3796 3626 2260 2675 2751 0 2002 2003 2004 2005 2006

30 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2002–2006 m., Lt/gyv. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Kėdainių miestas žymiai lenkia kitus apskrities rajonus ir Kauno miestą (žr. 1.5 pav.). 2006 m. Kėdainiai pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį vienam gyventojui Kauno miestą lenkė daugiau negu 3 kartus. Tai rodo, kad Kėdainių miestas yra patrauklus investuotojams, turi gerai išvystytą pramonę, į jį pritraukiamos labai didelės užsienio investicijos. kurios pozityviai veikia miesto augimo tempus, pramonės sektorių, didina įmonių konkurencingumą, mažina įmonių gamybos kaštus.

18000 16289 16000 14000 12000 10000 8103 8000 6000 4970 4000 1425 2000 0 433 392 696 117 0 Birštonas Jonavos r. Kaišiadorių Kauno m. Kauno r. Kėdainių r. Kėdainių Prienų r. Raseinių r. r. m.

31 pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Kauno apskrityje 2006 m., Lt/gyv. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 45 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių miestas pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, nusileidžia Vilniaus miestui (28.844 Lt/gyv.), tačiau lenkia tokius miestus kaip Kaunas, Klaipėda, Šiauliai (žr. 1.5 pav.). Tai rodo, kad nors Kėdainių miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai atsilieka nuo didžiųjų miestų, tačiau sugeba pritraukt labai dideles užsienio investicijas.

40000 33931 35000 Vilniaus m. 28844 30000 Kauno m. 24064 25000 Klaipėdos m. 20000 Kėdainių m. 17578 16289 14999 14304 15000 Panevėžio m. 9120 10000 5609 5836 6765 Alytaus m. 5239 5427 6528 5449 6495 5415 5247 3043 4316 4792 3973 4944 4970 4032 Šiaulių m. 5000 3533 1356 1947 1739 3735 940 1002 1056 1324 1756 0 2002 2003 2004 2005 2006

32 pav. TUI vienam gyventojui Kėdainių mieste ir kituose didžiausiuose šalies miestuose 2002–2006 m., Lt/gyv. Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Be tiesioginių užsienio investicijų Kėdainių mieste įgyvendinami įvairūs investiciniai projektai, kuriais pritraukiamos investicijos į miestą. Bendrovė „Norfos mažmena“ įrengė 8,5 tūkst. m2 vaisių ir daržovių sandėlį pramonės rajone ir atidarė prekybos centrą „Norfa“. 2007 m. pabaigoje vietoj dabartinės autobusų stoties bus pastatytas modernus pastatas, į šį projektą numatyta investuoti apie 20 mln. Lt. Danijos kompanija „LTP TexDan“ plečia gamybą Kėdainiuose ir į gamybos plėtrą ketina investuoti apie 3,5 mln. Lt, UAB „Natūrali oda“ įgyvendino 13 mln. Lt projektą. 2006 m. pabaigoje AB ,,Lifosa” gavo 6 mln. Lt paramą iš ES struktūrinių fondų projekto „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai” įgyvendinimui. Numatoma įgyvendinti didžiausią Kėdainių rajone „Industrinio parko“ (įsikursiančio miesto pramonės rajone) projektą, į kurį ketinama investuoti daugiau nei 13 mln. Lt. Pagrindinės išvados, susijusios su investicijomis Kėdainių mieste, yra: • Kėdainių rajono verslas yra sukoncentruotas Kėdainių mieste (veikia daugiau negu 85 % rajono įmonių), todėl į Kėdainius yra pritraukiamos labai didelės tiesioginės užsienio investicijos. • Kėdainių mieste veikia 72 % visų rajono užsienio kapitalo bei bendrų su užsienio kompanijomis įmonių. • Kėdainiuose vyrauja tiesioginių užsienio investicijų didėjimo tendencijos, nepaisant to, kad

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 46 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

2002–2006 m. tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių mieste kito labai netolygiai. • Kėdainių miestas yra vienas patraukliausių užsienio investicijoms miestų Lietuvoje ir pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį nusileidžia tik keturiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir Mažeikiams. Didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų tenka apdirbamajai pramonei (chemijos, maisto ir gėrimų bei kt.). • Pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis (mln. Lt) Kėdainių miestas Kauno apskrityje nusileidžia tik Kauno miestui ir žymiai lenkia visus kitus apskrities rajonus, o pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį vienam gyventojui (16.289 Lt) pirmauja apskrityje. • Pagrindinės priežastys, kurios lemiančios dideles užsienio investicijas mieste, yra patogi geografinė padėtis, daug patrauklių investavimo objektų, gerai išvystyta pramonė, geros sąlygos verslo plėtrai.

1.6.Verslo struktūra

Verslas – tai vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Kėdainių miesto plėtotei, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui mieste, todėl verslo plėtra yra labai svarbi Kėdainiams.

Individuali įmonė 0,1% 0,5% 0,6% 0,4% Individualios įmonės filialas 33,2% Valstybės įmonė TŪB KŪB UAB UAB filialas 60,6% 2,7% AB 0,3% 1,0% 0,5% AB filialas Žemės ūkio bendrovė

33 pav. Įregistruotos įmonės Kėdainių mieste pagal teisinę formą 2007 m. pradžioje, % Šaltinis: VĮ Registrų centras

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, didžiausią visų Kėdainių mieste įregistruotų įmonių dalį (93,8 %) sudarė individualios įmonės (60,6 %) ir Uždarosios akcinės bendrovės (33,2 %). Visos likusios įmonės sudarė tik 6,2 % visų mieste įregistruotų įmonių (žr. 1.6 pav.).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 47 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

2007 m. sausio 1 d. Kėdainių mieste buvo įregistruotos 776 įmonė: 470 individualių įmonių, 8 akcinės bendrovės, 258 uždarosios akcinės bendrovės, 2 žemės ūkio bendrovės, 4 tikrosios ūkinės bendrijos, 3 komanditinės ūkinės bendrijos, 1 valstybės įmonė, 30 kitų rūšių įmonių. Taip pat savo veiklą vykdo ir 13 bendrai su užsienio kapitalu veikiančių įmonių. Verslo įmonių struktūros analizė pagal įmonių teisines formas rodo, kad daugiausiai Kėdainių mieste veikia individualių įmonių (IĮ). Tokią individualių įmonių gausą mieste lemia šių įmonių veiklos privalumai: veiklos pradžiai pakanka nedidelio pradinio kapitalo, savininkas gali dirbti vienas savo įmonėje, ją paprasčiau valdyti, nereikia likviduoti norint pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Nors Kėdainių mieste yra sudarytos palankios sąlygos verslo plėtrai, tačiau veikiančių įmonių skaičius mieste mažėja. 2007 m. pradžioje Kėdainiuose veikė 776 verslo įmonės, jų skaičius buvo 11 % mažesnis negu 2003 m. pradžioje (žr. 1.6 pav.). Per analizuojamą laikotarpį Kėdainių mieste įregistruotų įmonių skaičius sumažėjo 96 įmonėmis (vien per 2006 m. – 45 įmonėmis).

880 872 860 840 823 825 821 820 800 776 780 760 740 720 2003 2004 2005 2006 2007

34 pav. Įregistruoti juridiniai asmenys Kėdainių mieste 2003–2007 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras

Pagrindinės įregistruotų įmonių skaičiaus mažėjimo priežastys - nedidelių individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių gausa (statistiniai duomenys rodo, kad tarp šių teisinių formų įmonių bankrutavusių įmonių skaičius yra didžiausias), verslo stambėjimas, dažnesni kelių steigėjų susivienijimo kuriant įmones atvejai, sumažėjęs verslumas (vis mažiau žmonių ryžtasi imtis verslo ir kurti įmones), didėjanti konkurencija tarp įmonių, mažėjantis miesto gyventojų skaičius ir jų nedidelė perkamoji galia. Nepaisant mažėjančio įregistruotų įmonių ir gyventojų skaičiaus Kėdainių mieste, įmonių skaičius, tenkantis 1000 miesto gyventojų, vis dar viršija Lietuvos, Kauno apskrities ir Kėdainių rajono vidurkius (žr. 1.6 pav.). Didelis įmonių skaičius rodo, kad Kėdainių mieste yra skatinamas verslumas ir sudaromos pakankamai geros sąlygos verslui plėtoti, lyginant su kitais rajonais ir

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 48 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas kitomis Kėdainių rajono seniūnijomis. Tačiau vis dėl to lyginant su 2003 m. sausio 1 d., šis skaičius sumažėjo nuo 27 iki 25 įmonių, tenkančių 1000 gyventojų.

30 27 25 26 26 26 25 22 22 23 20 21 21 Lietuva 20 20 Kauno apskritis 15 15 15 16 14 13 Kėdainių r. 10 Kėdainių m.

5

0 2003 2004 2005 2006 2007

35 pav. Įregistruotų įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, 2003–2007 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vertinant įregistruotų įmonių skaičiaus pokyčius per 2003-2007 m., išryškėja tendencija, kad steigiant įmonę Kėdainių mieste, vis dažniau pasirenkama Uždarosios akcinės bendrovės teisinė forma, tuo tarpu individualių įmonių populiarumas mažėja. Dėl šios priežasties mieste didėja Uždarųjų akcinių bendrovių skaičius (+24 įmonės), o kitų teisinių formų įmonių skaičius mažėja arba išlieka stabilus (žr. 1.6 pav.). Labiausiai per analizuojamą laikotarpį sumažėjo individualių įmonių skaičius (99 įmonėmis). Didėjantis Uždarųjų akcinių bendrovių skaičius Kėdainių mieste rodo, kad dabartiniu metu dažniau suvieniję savo jėgas verslą pradeda keletas asmenų, o ne pavieniai asmenys kurdami individualias įmones. Taip pat didelę įtaką turi Uždarųjų akcinių bendrovių privalumai – ši teisinė forma leidžia pradėti bendrą veiklą, panaudojant tiek bendrą kapitalą, tiek apjungiant fizinius bei protinius išteklius, kai steigėjų yra daugiau nei vienas asmuo, taip pat ji pasižymi ribota civiline atsakomybe (akcininkai už Uždarosios akcinės bendrovės įsipareigojimus atsako tik įmonės turtu, todėl kreditorių reikalavimams patenkinti neužtekus Uždarosios akcinės bendrovės turto, iš akcininkų turto nebus išieškoma).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 49 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

470 Individuali įmonė 569 UAB 258 234 21 UAB filialas 31 8 AB 14 Individualios įmonės filialas 5 5 4 AB filialas 6 2007 TŪB 4 2003 4 3 KŪB 3 2 Žemės ūkio bendrovė 3 Valstybės įmonė 1 1 Valstybinė akcinė įmonė 0 1 Valstybės įmonės filialas 0 1 0 100 200 300 400 500 600

36 pav. Kėdainių mieste įregistruotų įmonių skaičius 2003 ir 2007 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras

Pagal nuosavybės formą Kėdainių mieste vyrauja privačios įmonės, kurios sudaro 99,87 % visų įregistruotų įmonių (žr. 1.6 lentelė). Ši privačių įmonių dalis pastaraisiais metais išlieka beveik stabili.

17 lentelė. Kėdainių miesto įmonės pagal nuosavybės formą 2003–2007 m. pradžioje, vnt. ir % Nuosavybės forma 2003 2004 2005 2006 2007 Valstybės įmonės* 3 1 1 1 1 Privačios įmonės 869 822 824 820 775 Įmonių iš viso: 872 823 825 821 776 Privačių įmonių dalis, % 99,66% 99,88% 99,88% 99,88% 99,87% *Pastaba: Valstybės įmonės apima valstybės įmones, jų filialus ir valstybines akcines įmones Šaltinis: VĮ Registrų centras

Pastaraisiais metais Kėdainių mieste išregistruojama daugiau įmonių negu įregistruojama, išskyrus tik 2004 m., kai buvo įregistruota 3 įmonėmis daugiau negu išregistruota (žr. 1.6 pav.). Vidutiniškai per metus Kėdainiuose įregistruojama apie 40 įmonių, o išregistruojama apie 74 įmones. Daugiausiai Kėdainių mieste įregistruojama ir išregistruojama uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 50 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

60 50 40 34 38 36 40 20 0 -20 Įregistruotos įmonės -40 -35 Išregistruotos įmonės -60 -55 -80 -100 -82 -82 -120 -114 -140 2002 2003 2004 2005 2006

37 pav. Mieste įregistruotų ir išregistruotų įmonių skaičius 2003–2007 m. pradžioje, vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registras

Išvados. Apibendrinant pateikiamos išvados, susijusios su verslo struktūra Kėdainių mieste: • Kėdainių mieste pagal nuosavybės formą vyrauja privačios įmonės (99,87 % įmonių), o pagal teisinę formą - individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurios sudaro 93,8 % visų miesto įmonių; • pastaraisiais metais Kėdainių mieste veikiančių įmonių skaičius mažėjo (2007 metų pradžioje jų skaičius buvo 11 % mažesnis negu 2003 metų pradžioje); • Kėdainių mieste išregistruojamų įmonių skaičius viršija įregistruojamų (vidutiniškai per metus įregistruojama apie 40 įmonių, o išregistruojama apie 74 įmones); • pagrindinės įmonių skaičiaus mažėjimo priežastys yra susiję nedidelių individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių gausa (tarp šių įmonių bankrotai įvyksta dažniausiai), verslo stambėjimas, dažnesni kelių steigėjų susivienijimai kuriant įmones, sumažėjęs verslumas, didėjanti konkurencija tarp įmonių, mažėjantis miesto gyventojų skaičius ir jų nedidelė perkamoji galia; • Kėdainių mieste veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 miesto gyventojų, viršija Lietuvos, Kauno apskrities ir Kėdainių rajono vidurkius, o tai rodo, kad verslas Kėdainiuose yra gerai išplėtotas; • Kėdainių mieste dažniausiai steigiamos uždarosios akcinės bendrovės (dėl galimybės pradėti bendrą veiklą, panaudojant bendrus išteklius ir jų ribotos civilinės atsakomybės), o tuo tarpu steigiamų individualių įmonių skaičius mažėja.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 51 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

1.7.Statyba

Statybos sektorius Kėdainių mieste yra gerai išvystytas. Statybos srityje veikia 13 % Kėdainių miesto įmonių, dirba 22 % visų miesto darbuotojų. Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių mieste 2006 m. veikė 73 įmonės, kurios užsiėmė veikla susijusia su statybomis, o šiose įmonėse dirbo 1.676 darbuotojai (žr. 1.7 pav.).

Ekonominės veiklos pagal įmonių skaičių 2006 m. Ekonominės veiklos pagal darbuotojų skaičių 2006 m. Kitos Kitos veiklos; veiklos; 481; 87% 5.815; 78%

Statyba; 73; Statyba; 13% 1.676; 22%

38 pav. Kėdainių ekonominės veiklos pagal įmonių ir darbuotojų skaičių 2006 m., vnt. ir % Šaltinis: Kėdainių verslo informacijos centras

Remiantis Lietuvos pramonės ir verslo klasterių lokalizacijos žemėlapiu1, Kėdainiuose plėtojamos tokios statybos sektoriaus veiklos kaip statybvietės paruošimas, pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba, pastatų ir statinių įrengimas. Didžiausios miesto statybos sektoriaus įmonės yra: UAB „Vikstata”, UAB „Laugina”, UAB „Kėdmonta”, UAB „Dujovika”, UAB „Narstata”, UAB „Paobelio statyba”, UAB „Rimauda”, UAB „Kėdainių restauratoriai”, UAB „Kerasta”, UAB „Šumera”, UAB „Adrelsta” ir kt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Kėdainių mieste 2008 m. sausio 1 d. buvo įregistruotas 9.487 pastatai, iš jų gyvenamieji pastatai sudaro 23,82 %, o negyvenamieji – 76,18 % visų pastatų (žr. 1.7 lentelė). Didžioji dalis mieste pastatytų pastatų yra negyvenamieji pastatai, skirti kitoms reikmėms. Lyginant su 2005 m. sausio 1 d., Kėdainių mieste pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius augo greičiau negu gyvenamųjų. Per šį laikotarpį negyvenamųjų pastatų skaičius padidėjo 187 pastatais, o gyvenamųjų - tik 34 pastatais (žr. 1.7 lentelė). Tai rodo, kad gyvenamųjų pastatų statyba Kėdainių mieste vyksta vangiai, o labiau orientuojamasi į verslo, gamybos ir kitos paskirties pastatų statybą.

18 lentelė. Pastatyti pastatai Kėdainių mieste 2005–2008 m. pradžiai, vnt.

1 Lietuvos pramonės ir verslo klasterių žemėlapis. Kauno technologijos universitetas, Verslo strategijos institutas, Kaunas, 2007. 252p.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 52 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Pastatai 2005 2006 2007 2008 1. Gyvenamieji pastatai 2.226 2.241 2.243 2.260 1.1. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai 1.824 1.839 1.900 1.919 1.2. Trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai (daugiabučiai) 391 390 330* 327 1.3. Gyvenamieji namai įvairioms socialinėms grupėms 11 12 13 14 2. Negyvenamieji pastatai 7.040 7.115 7.208 7.227 2.1. Administracinės paskirties pastatai 118 118 121 121 2.2. Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties 102 105 110 114 pastatai 2.3. Gamybos, pramonės, sandėliavimo, transporto ir garažų 500 515 535 544 paskirties pastatai 2.4. Kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatai 44 45 46 47 2.5. Gydymo paskirties pastatai 19 19 20 20 2.6. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai 5.712 5.746 5.730 5.709 2.7. Žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatai 12 11 12 11 2.8. Sodų paskirties pastatai 226 248 277 298 2.9. Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 307 308 357 363 3. Pastatų skaičius iš viso: 9.266 9.356 9.451 9.487 Šaltinis: VĮ Registrų centras *Pastaba. Daugiabučių namų skaičius 2007-01-01, lyginant su 2006 metais, sumažėjo dėl kadastro duomenų tikslinimo ir įrašų duomenų bazėje keitimo. Gyvenamieji namai, kurie buvo įregistruoti daugiabučiais, tačiau pagal projektą ir namo priėmimo eksploatacijai aktą laikytini vieno ar dviejų butų namais, nežiūrint į namo pasidalinimą kambariais tarp bendraturčių ir ten gyvenusių šeimų skaičiaus, buvo priskirti vieno ir dviejų butų tipo namams. Pakoregavus registro įrašus sumažėjo daugiabučių namų ir atitinkamai didėjo vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų skaičius.

Iš gyvenamųjų pastatų labiausiai padidėjo vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų skaičius, o iš negyvenamųjų pastatų - sodų, specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatų, gamybos, pramonės, sandėliavimo, transporto ir garažų paskirties bei pagalbinio ūkio paskirties pastatų skaičius (žr. 1.7 lentelė). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima teigti, kad Kėdainių miesto ribose vyrauja vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, pramonei, verslui ir ūkinėms reikmėms skirtų pastatų bei sodo pastatų statyba. 2008 m. sausio 1 d. Kėdainių mieste tarp pastatytų pastatų dominavo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (60,18 % visų miesto pastatų), vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai (20,23 %), gamybos, pramonės, sandėliavimo, transporto ir garažų paskirties pastatai (5,73 %) (žr. 1.7 pav.).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 53 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) Pagalbinio ūkio paskirties pastatai paskirties pastatai 60,18% 0,12% Sodų paskirties pastatai 3,14%

Specialiosios, religinės ir kitos paskirties pastatai 3,83% Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai

G ydymo paskirties pastatai 20,23% 0,21% Trijų ir daugiau butų gyvenamieji Kultūros, mokslo ir sporto namai (daugiabučiai) paskirties pastatai 3,45% 0,50% Viešbučių, prekybos, paslaugų, G yvenamieji namai įvairioms G amybos, pramonės, sandėliavimo, maitinimo ir poilsio paskirties socialinėms grupėms transporto ir garažų paskirties pastatai Administracinės paskirties pastatai 0,15% pastatai 1,20% 5,73% 1,28%

39 pav. Pastatytų pastatų Kėdainių mieste struktūra 2008 m. sausio 1 d., % Šaltinis: VĮ Registrų centras

VĮ Registrų centro duomenimis, Kėdainių mieste yra tik 18,39 % visų rajono pastatų, o 81,61 % pastatų yra kitose rajono vietovėse (žr. 1.7 lentelė).

19 lentelė. Pastatų dalis Kėdainių mieste, lyginant su kitomis rajono vietovėmis, 2008 m. pradžiai, vnt. ir %

Kėdainių Kitose rajono Iš viso Pastatų dalis Kėdainių Pastatai mieste vietovėse rajone: mieste, %: 1. Gyvenamieji pastatai 2.260 8.183 10.443 4,38% 1.1. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji 1.919 7.835 9.754 3,72% namai 1.2. Trijų ir daugiau butų gyvenamieji 327 336 663 0,63% namai (daugiabučiai) 1.3. Gyvenamieji namai įvairioms 14 12 26 0,03% socialinėms grupėms 2. Negyvenamieji pastatai 7.227 33.927 41.154 14,01% 2.1. Administracinės paskirties pastatai 121 74 195 0,23% 2.2. Viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties 114 128 242 0,22% pastatai 2.3. Gamybos, pramonės, sandėliavimo, transporto ir garažų 544 514 1.058 1,05% paskirties pastatai 2.4. Kultūros, mokslo ir sporto 47 118 165 0,09% paskirties pastatai 2.5. Gydymo paskirties pastatai 20 18 38 0,04% 2.6. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai 5.709 31.889 37.598 11,06% 2.7. Žemės ūkio (fermų, ūkio, 11 291 302 0,02% šiltnamių) paskirties pastatai 2.8. Sodų paskirties pastatai 298 453 751 0,58% 2.9. Specialiosios, religinės ir kitos 363 442 805 0,70% paskirties pastatai

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 54 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

3. Pastatų skaičius iš viso: 9.487 42.110 51.597 18,39% Šaltinis: VĮ Registrų centras

Kėdainių mieste vyrauja tokios pačios tendencijos kaip ir Lietuvoje, Kauno apskrityje: gyvenamieji pastatai sudaro tik nedidelę dalį visų pastatų (nuo 20 iki 24 %). Gyvenamųjų pastatų procentinė dalis Kėdainių mieste yra didesnė negu vidutiniškai Lietuvoje, Kauno apskrityje, Kėdainių rajone (žr. 1.7 pav.). Vertinant pastarųjų metų tendencijas, matoma, kad gyvenamųjų pastatų dalis Kėdainių mieste mažėja, t.y. vis daugiau pastatoma negyvenamųjų pastatų.

25% 24,02% 23,95% 23,73% 24% 23,17% 23,01% 22,88% 23% Lietuva 22% Kauno apskritis 20,93% 20,67% 21% 20,39% Kėdainių r. 20,03% 20,03% 20,05% Kėdainių m. 20%

19%

18% 2005 2006 2007

40 pav. Įregistruotų gyvenamųjų pastatų dalis 2005–2007 m. pradžiai, % Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, per 2007 metus buvo išduoti 106 statybos leidimai statyboms Kėdainių mieste. Lyginant su 2006 metais, išduotų leidimų skaičius padidėjo 19,1 proc. (17 leidimų daugiau). Tuo tarpu 2008 m. I ketvirčio duomenys rodo išduodamų statybos leidimų skaičiaus sumažėjimą, t.y. ketinama statyti mažiau statinių. Per šį ketvirtį iš viso buvo išduoti tik 8 statybos leidimai, iš kurių tik 3 teko gyvenamųjų statinių statybai (žr. 1.7 pav.). Per pastaruosius tris metus buvo išduota daugiau leidimų statyti gyvenamuosius statinius negu negyvenamuosius, tačiau išduodamų negyvenamųjų statinių statybos leidimų skaičius nuosekliai didėjo, o per 2008 m. I ketv. net viršijo gyvenamųjų statinių leidimų skaičių (žr. 1.7 pav.). Tuo tarpu gyvenamiesiems statiniams reikalingų leidimų išdavimas analizuojamu laikotarpiu kito labai netolygiai.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 55 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

70 59 64 60 48 50 41 42 40 33 30 20

10 3 5 0 2005 2006 2007 2008 I ketv.

Gyvenamieji statiniai Negyvenamieji statiniai

41 pav. Išduota statybos leidimų Kėdainių mieste 2005-2008 I ketv., vnt. Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Išvados. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, galima padaryti tokias išvadas apie Kėdainių miesto statybų sektorių: • statybos sektorius Kėdainių mieste yra gerai išvystytas, su statybomis susijusia veikla užsiimančios įmonės sudaro 13 % visų Kėdainių miesto įmonių, o jose dirba 22 % visų miesto darbuotojų; • Kėdainių mieste vyrauja negyvenamieji pastatai, skirti kitoms reikmėms (sudaro 76,18 % visų miesto pastatų), o šių pastatų statyba vyksta greičiau negu gyvenamųjų (per pastaruosius tris metus negyvenamųjų pastatų skaičius padidėjo 187 pastatais, tuo tarpu gyvenamųjų - tik 34 pastatais), todėl gyvenamųjų pastatų dalis mieste mažėja; • gyvenamųjų pastatų statyba Kėdainiuose vyksta vangiai, lyginant su negyvenamųjų pastatų statyba (per metus įregistruojamų gyvenamųjų namų skaičius padidėja apytiksliai 6 pastatais). Daugumą esamų gyvenamųjų pastatų sudaro vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namai (apie 85 % gyvenamųjų pastatų); • mieste vyrauja vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, pramonei, verslui ir ūkinėms reikmėms skirtų pastatų bei sodo pastatų statyba.

1.8.Būstas

Kėdainių miesto būsto fondą sudaro vieno ir dviejų butų, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai bei socialinis būstas. Dauguma miesto gyventojų gyvena vieno ir dviejų butų gyvenamuosiuose namuose, kurie sudaro apie 85 proc. visų gyvenamųjų pastatų. Pastarųjų metų tendencijos Kėdainių mieste: didėja vieno ir dviejų gyvenamųjų namų skaičius, mažėja daugiabučių skaičius (žr. 1.8 pav.).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 56 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

2.500

1.900 1.918 2.000 1.824 1.839

1.500

1.000

391 390 500 330 327

0 2005 2006 2007* 2008

Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai gyvenamieji namai)

42 pav. Gyvenamųjų namų skaičius Kėdainių mieste 2005-2008 m. pradžiai, vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras *Pastaba. Daugiabučių namų skaičius 2007-01-01, lyginant su 2006 metais, sumažėjo dėl kadastro duomenų tikslinimo ir įrašų duomenų bazėje keitimo. Gyvenamieji namai, kurie buvo įregistruoti daugiabučiais, tačiau pagal projektą ir namo priėmimo eksploatacijai aktą laikytini vieno ar dviejų butų namais, nežiūrint į namo pasidalinimą kambariais tarp bendraturčių ir ten gyvenusių šeimų skaičiaus, buvo priskirti vieno ir dviejų butų tipo namams. Pakoregavus registro įrašus sumažėjo daugiabučių namų ir atitinkamai didėjo vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų skaičius.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, virš 90 proc. gyvenamųjų namų (vieno ir dviejų butų, trijų ir daugiau butų (daugiabučių) namų) Kėdainių mieste buvo pastatyti iki 1990 metų. Daugiausiai gyvenamųjų namų buvo pastatyta 1961-1990 metais. Per šį laikotarpį buvo pastatyta 38,7 proc. visų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir 66,7 proc. visų trijų ir daugiau butų gyvenamųjų namų (žr. 1.8 pav.). Iki 1990 metų didėjo tiek vieno ir dviejų, tiek trijų ir daugiau butų gyvenamųjų namų statyba, tuo tarpu nuo 1991 metų mieste daugiau pastatoma vieno ir dviejų butų namų. Statistiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis Kėdainių miesto gyvenamųjų namų buvo pastatyta prieš 20 ir daugiau metų, todėl aktualūs yra šių pastatų renovacijos klausimai.

800 743 700 600 540 472 500 400

300 218 200 163 100 37 56 16 5 0 0 Iki 1940 metų 1941-1960 metais 1961-1990 metais 1991 ir vėlesniais iš jų 2007 metais metais

Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai

43 pav. Gyvenamieji namai pagal statybos pabaigos metus Kėdainių mieste 2008 m. sausio 1 d., vnt. Šaltinis: VĮ Registrų centras

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 57 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Pagal nuosavybės formą Kėdainių mieste vyrauja privačios nuosavybės vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklauso 96,7 proc. visų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų mieste (žr. 1.8 pav.). Juridiniams asmenims, valstybei ir Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise bendrai priklauso 1,2 proc. visų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų (23 pastatai).

Fizinių asmenų Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai nuosavybė; 1856; 96,77%

Kita nuosavybė; 39; 2,03%

Valstybės nuosavybė; 8; 0,42% Juridinių asmenų Savivaldybių nuosavybė; 11; 0,57% nuosavybė; 4; 0,21%

44 pav. Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai pagal nuosavybės teisę į juos Kėdainių mieste 2008 m. sausio 1 d., vnt. ir proc. Šaltinis: VĮ Registrų centras

Trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai (daugiabučiai) Kėdainių mieste daugiausiai yra bendros nuosavybės formos, t.y. jie yra bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybės, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybės ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė, taip pat gyvenamieji namai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos. Tokie trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai sudaro 96 proc. visų miesto daugiabučių, fiziniams asmenims priklauso 3,36 proc. daugiabučių, o likusi dalis tenka valstybei ir juridiniams asmenims (žr. 1.8 pav.)

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 58 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Kita nuosavybė*; 314; 96,02%

Juridinių asmenų nuosavybė; 1; 0,31%

Valstybės nuosavybė; 1; 0,31%

Savivaldybių Fizinių asmenų nuosavybė; 0; 0,00% nuosavybė; 11; 3,36%

45 pav. Trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai pagal nuosavybės teisę į juos Kėdainių mieste 2008 m. sausio 1 d., vnt. ir proc. Šaltinis: VĮ Registrų centras * Pastaba. Kita nuosavybė - bendroji fizinių ir juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybės, valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų, savivaldybės ir fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė, taip pat gyvenamieji namai, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos.

Pagal sienų medžiagas mieste vyrauja plytų ir blokelių gyvenamieji pastatai (žr. 1.8 pav.). Pagal sienų medžiagas vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Kėdainių mieste daugiausiai buvo statomi iš plytų ir blokelių (48,18 proc. visų vieno ir dviejų butų namų) bei rąstų (44,63 proc.). Tuo tarpu trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai Kėdainiuose daugiausiai buvo statomi iš plytų ir blokelių (66,67 proc. visų daugiabučių namų) bei gelžbetonio plokščių (23,55 proc.).

Vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai Trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji namai Rąstų Plytų ir Kitos 44,63% blokelių 6,10% 66,67%

Gelžbetonio plokščių 23,55% Monolitinio betono 0,47% Monolitinio betono Gelžbetonio 0,00% plokščių Plytų ir Kitos 0,63% blokelių 3,06% Rąstų 48,18% 6,73%

46 pav. Gyvenamieji namai pagal sienų medžiagas Kėdainių mieste 2008 m. sausio 1 d., vnt. ir proc. Šaltinis: VĮ Registrų centras

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, Kėdainių miesto 266 daugiabučiuose

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 59 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas yra 10.209 butai, kurių bendras plotas siekia 613.809,12 m2, o tūris – 2.267.423,4 m3 (žr. 1.8 lentelė). Daugiausiai šių butų yra daugiabučiuose, esančiuose J. Basanavičiaus, Respublikos, Chemikų, P.Lukšio, Šėtos, Žemaitės, Mindaugo ir A. Kanapinsko gatvėse. Šių daugiabučių butai sudarė 78,8 proc. visų Kėdainių miesto butų (Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais butų skaičius Kėdainiuose siekė 12.959 butus).

20 lentelė. Daugiabučiai gyvenamieji namai Kėdainių mieste

Eil. Daugiabučių Aukštų Bendras Statinio tūris Daugiabučiai gatvėje Butų skaičius Nr. skaičius skaičius plotas (m2) (m3) 1 Daugiabučiai gyvenamieji namai J. Basanavičiaus g. 56 254 2.141 136.335,37 509.775,00 2 Daugiabučiai gyvenamieji namai Respublikos g. 24 109 1.176 72.396,67 260.824,40 3 Daugiabučiai gyvenamieji namai Chemikų g. 16 84 665 39.711,76 146.662,00 4 Daugiabučiai gyvenamieji namai P.Lukšio g. 13 65 644 41.280,00 147.116,00 5 Daugiabučiai gyvenamieji namai Šėtos g. 15 56 630 33.507,18 121.681,00 6 Daugiabučiai gyvenamieji namai Žemaitės g. 17 79 561 28.926,78 102.477,00 7 Daugiabučiai gyvenamieji namai Mindaugo g. 10 50 554 33.817,80 126.174,00 8 Daugiabučiai gyvenamieji namai A.Kanapinsko g. 9 45 465 27.588,75 104.637,00 9 Daugiabučiai gyvenamieji namai Rasos g. 7 30 430 24.490,14 89.926,00 10 Daugiabučiai gyvenamieji namai Liaudies g. 8 40 420 25.357,77 91.096,00 11 Daugiabučiai gyvenamieji namai Liepų al. 11 55 412 25.730,30 92.013,00 Daugiabučiai gyvenamieji namai S.Jaugelio-Telegos 12 10 42 387 22.274,88 80.515,00 g. 13 Daugiabučiai gyvenamieji namai Josvainių g. 8 43 341 22.003,02 87.215,00 14 Daugiabučiai gyvenamieji namai Smilgos g. 8 37 333 20.216,38 75.561,00 15 Daugiabučiai gyvenamieji namai Sodų g. 7 35 283 17.070,57 64.761,00 16 Daugiabučiai gyvenamieji namai Gegučių g. 4 20 272 12.981,54 46.161,00 17 Daugiabučiai gyvenamieji namai Pavasario g. 4 30 120 7.604,32 34.264,00 18 Daugiabučiai gyvenamieji namai Kęstučio g. 9 13 90 5.228,69 19.014,00 19 Daugiabučiai gyvenamieji namai Lauko g. 4 11 56 3.707,38 14.724,00 20 Daugiabutis gyvenamas namas Tulpių g. 1 5 45 2.217,14 8.436,00 21 Daugiabučiai gyvenamieji namai Daukšos g. 7 14 35 2.097,64 8.152,00 22 Daugiabutis gyvenamas namas Ramybės skveras 1 4 25 1.502,07 4.326,00 23 Daugiabučiai gyvenamieji namai Žibuoklių g. 2 4 24 1.628,67 6.796,00 24 Daugiabučiai gyvenamieji namai Draugystės g. 2 2 16 1.259,58 4.766,00 25 Daugiabučiai gyvenamieji namai Radvilų g. 3 5 16 857,20 4.258,00 26 Daugiabutis gyvenamas namas Budrio g. 1 2 12 819,54 3.192,00 27 Daugiabučiai gyvenamieji namai Miškininkų g. 2 4 11 614,80 2.511,00 28 Daugiabučiai gyvenamieji namai Didžioji g. 2 4 8 1.207,45 4.929,00 Daugiabučiai gyvenamieji namai S.Dariaus ir 29 1 2 8 309,22 1.172,00 S.Girėno g. 30 Daugiabučiai gyvenamieji namai Juodkiškio g. 1 2 8 313,13 1.212,00 31 Daugiabutis gyvenamas namas Šilelio g. 1 1 8 254,54 869,00 32 Daugiabutis gyvenamas namas Paeismilgio g. 1 2 7 297,60 1.284,00 33 Daugiabutis gyvenamas namas Kalno g. 1 1 6 201,24 924,00 Iš viso: 266 1.150 10.209 613.809,12 2.267.423,40 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 60 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Pagal daugiabučių gyvenamųjų namų aukštų skaičių (aukštingumą) Kėdainių mieste vyrauja 2-5 aukštų daugiabučiai, kurie sudaro 91,2 proc. daugiabučių namų. Likusius 8,8 proc. sudaro 9 aukštų daugiabučiai, kurių didžioji dalis yra pastatyta J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvėse. Daugiausiai mieste yra 5 aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurie sudaro 68,1 proc. daugiabučių (žr. 1.8 pav.).

5 aukštų 68,1%

4 aukštų 2,3% 3 aukštų 10,2% 9 aukštų 2 aukštų 8,8% 10,6%

47 pav. Daugiabučių gyvenamųjų namų pasiskirstymas pagal aukštingumą, proc. Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdainių mieste yra aktyviai vykdoma socialinio būsto programa. Socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Miesto socialinio būsto fondą sudaro savivaldybei nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą. 2007 m. pradžioje savivaldybei priklausė 579 gyvenamosios patalpos (socialiniai butai) Kėdainiuose: . 326 butai Kėdainių mieste (263 su patogumais ir 63 be patogumų); . 253 kambariai bendrabučiuose Kėdainių mieste. Socialinio būsto fondo plėtrai 2006 metais iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės gauta 200,0 tūkst. Lt vieno ir dviejų kambarių butams Kėdainių mieste pirkti. 2006 metais buvo įsigyti 4 (1 vieno ir 3 dviejų kambarių) butai už 207,3 tūkst. Lt., 7,3 tūkst. Lt buvo skirta iš savivaldybės biudžeto lėšų. Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą mieste, per 2004-2006 metus buvo įsigyta 13 butų (po 4-5 butus per metus) (žr. 1.8 pav.).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 61 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

5

5 4 4

4

3

2

1

0 2004 2005 2006 Įsigyti butai

48 pav. Įsigyti butai, vykdant socialinio būsto programą, 2004-2006 metais, vnt. Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė (savivaldybės socialinio būsto fondas Kėdainių mieste, butų sąrašas)

2006 metais į sąrašus buvo įrašyti 184 asmenys (šeimos), turintys teisę ir pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą (butą), iš jų: jaunų šeimų sąraše – 85 šeimos, našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų sąraše – 4 asmenys (šeimos), neįgaliųjų asmenų (šeimų) sąraše – 37 asmenys (šeimos), bendrajame sąraše – 55 asmenys (šeimos). Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, skaičius siekė 3 šeimas. 2006 metais su prašymais patvirtinti asmens (šeimos) teisę gauti valstybės remiamą kreditą būstui įsigyti į rajono savivaldybę kreipėsi 7 šeimos. Iš jų 5 šeimos ėmė kreditus, pirko butus ar namus. Kaip jau buvo minėta, 2007 metų pradžioje Kėdainių miesto socialinio būsto fondą buvo įtraukti 326 butai, kurių naudingas plotas siekia 13.301,62 m2 (žr. 1.8 lentelė). Didžioji dalis šių butų yra P. Lukšio, J. Basanavičiaus, Šėtos, Respublikos, Kęstučio, Chemikų, Žemaitės gatvių gyvenamuosiuose namuose.

21 lentelė. Socialinio būsto fondas Kėdainių mieste 2007 metų pradžioje, vnt. ir m2

Eil. Gatvės pavadinimas Butų skaičius Naudingasis plotas, m2 Nr. 1 P. Lukšio g. 58 1.634,44 2 J. Basanavičiaus g. 52 2.448,90 3 Šėtos g. 40 1.594,21 4 Respublikos g. 34 1.774,25 5 Kęstučio g. 19 802,73 6 Chemikų g. 13 679,36 7 Žemaitės g. 11 456,16 8 A. Kanapinsko g. 7 340,55 9 Rasos g. 7 279,87 10 Gegučių g. 6 231,67 11 S. Jaugelio Telegos g. 6 244,61 12 Kosmonautų g. 6 205,10 13 Liepų alėja 6 238,92

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 62 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

14 Šilelio g. 6 180,77 15 Akacijų g. 5 145,72 16 Josvainių g. 5 254,51 17 Mindaugo g. 5 170,52 18 Radvilų g. 5 214,33 19 Ramybės skveras 4 173,96 20 Sodų g. 4 178,81 21 Janušavos aikštė 3 70,79 22 Liaudies g. 3 136,53 23 Smilgos g. 3 104,08 24 Daukšos g. 2 62,52 25 Elevatoriaus g. 2 69,56 26 Lauko g. 2 79,10 27 Mickevičiaus g. 2 62,76 28 Paeismilgio g. 2 66,90 29 Didžioji g. 1 42,79 30 Draugystės g. 1 52,58 31 Kauno g. 1 74,04 32 Miškininkų g. 1 38,40 33 Rožių g. 1 48,86 34 Tulpių g. 1 53,02 35 Vidūno g. 1 60,50 36 Vilties g. 1 29,80 Iš viso: 326 13.301,62 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Socialinio būsto fondo struktūroje butai be patogumų sudaro 19,3 proc., o butai su patogumais – 80,7 proc. (žr. 1.8 pav.). Tai rodo, kad didžioji dalis miesto socialinių butų yra su patogumais, todėl jų kokybė yra pakankamai gera.

Kiti butai; 263; 80,7%

Be patogumų; 63; 19,3%

49 pav. Socialinio būsto fondo struktūra Kėdainių mieste, vnt. ir proc. Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 63 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių rajono savivaldybei 2007 metų pradžioje priklausė 253 kambariai miesto bendrabučiuose, o jų naudingas plotas siekė 5.085,37 m2 (žr. 1.8 lentelė). Daugiau negu pusė šių kambarių buvo Šėtos gatvės bendrabučiuose, o kiti - Žemaitės, Melioratorių, P. Lukšio, S. Jaugelio- Telegos, Sodų, Gegučių gatvėse.

22 lentelė. Savivaldybės gyvenamosios patalpos (kambariai) bendrabučiuose 2007-01-02 Eil. Nr. Gatvės pavadinimas Butų skaičius Naudingasis plotas, m2 1 Šėtos g. 167 3.477,10 2 Žemaitės g. 31 421,84 3 Melioratorių g. 24 508,21 4 P. Lukšio g. 15 184,59 5 S. Jaugelio Telegos g. 11 336,98 6 Sodų g. 3 100,03 7 Gegučių g. 2 56,62 Iš viso: 253 5.085,37 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Išvados. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, galima padaryti tokias išvadas apie Kėdainių miesto būsto fondą: . Kėdainių mieste vyrauja iš plytų, blokelių, rąstų ir gelžbetonio plokščių pastatyti gyvenamieji namai, kurių statybos metai yra iki 1990 metų (virš 90 proc. gyvenamųjų namų), o nuosavybės forma - privati (fizinių asmenų) arba bendra nuosavybė; . didžioji dalis gyvenamųjų namų Kėdainiuose buvo pastatyta 1961-1990 metais. (38,7 proc. vieno ir dviejų butų bei 66,7 proc. trijų ir daugiau butų gyvenamųjų namų), o daugiausiai miesto gyventojai gyvena vieno ir dviejų butų namuose. . Kėdainių miesto pagrindiniuose daugiabučiuose yra 10.209 butai, kurių bendras plotas siekia 613.809,12 m2, o tūris – 2.267.423,4 m3, tokiu būdu jie sudaro 78,8 proc. visų Kėdainių miesto butų; . pagal aukštingumą mieste vyrauja 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai (sudaro 68,1 proc. daugiabučių), tuo tarpu 9 aukštų gyvenamieji pastatai sudaro tik 8,8 proc. daugiabučių, o didžioji jų dalis yra J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvėse; . Kėdainiuose aktyviai vykdoma socialinio būsto programa, 2007 m. pradžioje Kėdainių socialinio būsto fondą sudarė 326 butai ir 253 kambariai bendrabučiuose Kėdainių mieste; . vykdant socialinio būsto fondo plėtrą mieste, per 2004-2006 metus buvo įsigyta 13 butų (po 4-5 butus per metus).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 64 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 65 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

2.EKONOMINĖS APLINKOS POTENCIALAS IR PLĖTROS GALIMYBĖS

2.1.Kėdainių miesto ekonominių išteklių panaudojimas

2.1.1. Miesto geografinės padėties panaudojimas

Kėdainių miesto padėties apžvalga. Kėdainiai - tai miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio upės. Kėdainių miestas yra strategiškai ir geografiškai patogioje Lietuvos vietoje, netoli svarbiausių vidurio ir visos Lietuvos miestų (žr. 2.1.1 pav.). Kėdainių miestas yra nutolęs nuo Vilniaus - 129 km, Kauno - 54 km, Jonavos - 34 km, Ukmergės - 56 km, Anykščių - 96 km, Panevėžio - 59 km, Radviliškio - 74 km, Šiaulių - 97 km, Kelmės - 121 km, Raseinių - 75 km. Tokia padėtis yra patogi nutolimo nuo šių pagrindinių Lietuvos miestų požiūriu ir jų pasiekiamumo požiūriu. Be to, Kėdainių miestas yra įsikūręs netoli Kėdainių rajoną kertančių kelių – automagistralės „Via Baltica“ ir greitkelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, per miestą eina geležinkelio linija.

50 pav. Kėdainių miesto geografinė padėtis kitų aplinkinių miestų atžvilgiu (atstumai iki jų) Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 66 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kad Kėdainių miestas yra pačiame Lietuvos centre parodo ir tai, kad netoli jo yra Lietuvos geografinis centras. 1995 metais Lietuvos žemėtvarkos instituto oficialiai nustatytas ir pažymėtas dideliu laukų akmeniu Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.) yra Ruoščių kaime (2 km nuo Kėdainių miesto) (žr. 2.1.1 pav.).

51 pav. Kėdainių miesto seniūnija ir Lietuvos geografinis centras Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdainių miestas yra administracinis Kėdainių rajono centras ir Kėdainių miesto seniūnijos centras. Jis yra rytinėje Kėdainių miesto seniūnijos dalyje. Ši seniūnija ribojasi su kitomis 6 rajono seniūnijomis (Josvainių, Pelėdnagių, Vilainių, Surviliškio, Dotnuvos ir Krakių seniūnijomis). Miesto teritorijos plotas – 4,4 tūkst. ha. Pagrindinės Kėdainių miesto dalys yra tokios: 1. Janušava – tai vakarinė Kėdainių miesto dalis, kurios. pagrindinė gatvė yra Janušavos (antra pagal ilgį mieste). Šioje miesto dalyje daugiausiai vyrauja nuosavų gyvenamųjų namų kvartalai, taip pat yra dauguma miesto daugiabučių namų, įsikūrę keli prekybos centrai („Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Cento“), vidurinės mokyklos, vaikų darželiai ir nemažai smulkių, paslaugų sferos įmonės. 2. Vilainiai – tai Kėdainių miesto dalis, esanti kairiajame Nevėžio krante, į pietus nuo Vilainių gyvenvietės ir kelio į Aristavą. Svarbiausia gatvė – Šėtos. Vyrauja nuosavi ikitarybinio ir tarybinio laikotarpio pastatai, taip pat yra keli daugiabučiai. Įsikūrusios smulkios įmonės.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 67 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

3. Zabieliškis (pramonės rajonas) – tai pietrytinė Kėdainių dalis, esanti tarp Jonavos-Šeduvos ir Kėdainių-Babtų kelių, prie Obelies upės. Čia įsikūrusios pagrindinės miesto ir rajono pramonės, gamybos įmonės: AB „Lifosa“, UAB „Kemira Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, AB „Progresas“ ir kt. Taip pat yra UAB „Norfos mažmena“ sandėliai, autobusų parkas, duonos kepykla. Palei pramonės rajoną išsidėstęs naujasis Zabieliškio sąvartynas ir AB „Lifosa" fosfogipso kalnai. Svarbiausios šios miesto dalies gatvės yra Pramonės, Metalistų, Biochemikų gatvės. 4. Babėnai – tai šiaurinė Kėdainių miesto dalis, išsidėsčiusi į šiaurę nuo geležinkelio stoties, prie Kėdainių-Krekenavos kelio, Nevėžio ir Dotnuvėlės tarpupyje. Skiriamos dvi dalys: • Babėnai I – išsidėstę prie Babėnų gatvės (Kėdainių-Krekenavos kelias), nuo Babėnų II atskirti Babėnų šilu. Yra vandens telkinys, kuris yra svarbi miesto poilsiavietė. Beveik visi namai – nuosavi, ikitarybinės ir tarybinės statybos. Palei Šviesos gatvę vyksta intensyvi naujų nuosavų namų statyba. Babėnų I pakraštyje įsikūręs UAB „Lukoil Baltija“ naftos produktų terminalas, grūdų elevatorius, įvairios žemės ūkio technikos aptarnavimo ir pardavimo, statybos ir transporto įmonės. • Babėnai II – išsidėstę prie M. Daukšos gatvės (Kėdainių-Krekenavos kelias), tarp geležinkelio stoties ir Babėnų I. Babėnų šilas atskiria nuo Nevėžio slėnyje įsikūrusių Justinavos kolektyvinių sodų. Išskirtinai vyrauja tarybinės statybos nuosavi namai, tačiau yra ir keli daugiabučiai (3 aukštų). Yra kapinaitės, prie kurių auga keli ąžuolai, kaip manoma sodinti M. Daukšos. Yra 2 parduotuvės, M. Daukšos pagrindinė mokykla, medienos apdirbimo ir baldų įmonės, Kėdainių miškų urėdija. 5. Senamiestis. Kėdainių senamiestis – tai centrinė miesto dalis, valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas, užimantis 87 ha plotą ir įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Kėdainiai - vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį. Senamiestis yra daugiausia Lietuvos ir užsienio turistų bei istorijos mėgėjų sutraukianti Kėdainių miesto vieta. Jame yra 29 istorinės gatvės ir 4 turgaus aikštės, išsidėsčiusios šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje senamiesčio dalyse. Dabar senamiestis nuosekliai tyrinėjamas archeologų ir architektūros specialistų, pamažu restauruojamas ir tvarkomas.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 68 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių miesto žemėlapis su pavaizduotomis šiomis miesto dalimis yra pateiktas 2.1.1 paveiksle.

52 pav. Kėdainių miesto žemėlapis Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Reljefas. Kėdainių miesto žemės paviršių suformavo ledynai. Dabartinis reljefas susidarė po paskutinio Aukštaitijos ledyno, kuris į šią teritoriją Nevėžio slėniu atslinko prieš 14 tūkst. metų. Kėdainių miestas yra įsikūręs Nevėžio žemumoje (žr. 2.1.1 pav.), kuri yra Vidurio Lietuvos žemumos dalis. Vidurio Lietuvos žemuma yra įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų bei eina plačiu (iki 100 km) ruožu per patį Lietuvos vidurį bei žemėja į šiaurę (žr. 2.1.1 pav.). Ji yra didžiausia Lietuvos žemuma, todėl dažnai dar vadinama Lietuvos vidurio lyguma. Nevėžio žemuma – moreninė lyguma, tarp Rytų Žemaičių plynaukštės, Vilkijos ir Viešintų kalvagūbrių, ji apima Kėdainių (taip pat ir Kėdainių miestą), Kauno ir Panevėžio rajonus. Šiai žemumai būdinga: visiškai

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 69 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas plokščios lygumos, vietomis paįvairintos kalvomis, miškais, vaizdingas kraštovaizdis Nevėžio slėnių šlaituose, velėniniai glėjiški ir velėniniai glėjiniai dirvožemiai, kurie yra sukultūrinti ir intensyviai naudojami žemdirbystei ir gyvulininkystei.

53 pav. Reljefas Kėdainių mieste ir jo apylinkėse

Upių tinklas. Nevėžio žemumos upių tinklas yra tankus, tačiau jos nevandeningos. Kėdainių miestas yra didžiausių rajono upių sankirtoje (žr. 2.1.1 pav.). Jo teritorija priklauso Nemuno upės baseino, Nevėžio upės pabaseiniui. Per miestą iš šiaurės į pietus teka Nevėžio upė, į kurią miesto teritorijos ribose įteka Dotnuvėlės ir Smilgos (iš vakarų pusės) bei Obelies (iš rytų pusės) upės. Nevėžis – didžiausia vidurio Lietuvos upė, kuri nuo kitų Nemuno intakų (Neries, Šventosios, Dubysos ir Mūšos) skiriasi tėkmės lėtumu. Tokį upės būdą nulemia geografinė padėtis, nes Nevėžis teka priešinga paviršiaus nuolydžiui kryptimi, nors vidurio Lietuvos žemuma žemėja į šiaurę, tačiau Nevėžis teka į pietus, į Nemuną. Kitų vandens telkinių (ežerų, tvenkinių) mieste yra nedaug. Esama Kėdainių miesto geografinė padėtis lemia tokius pagrindinius jos panaudojimo būdus:

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 70 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

• Panaudojimą pramonei, verslui vystyti. Palanki verslui, pramonei geografinė padėtis sąlygoja geras pramonės, verslo vystymo galimybes Kėdainiuose. Kėdainiai yra svarbus Lietuvos pramonės miestas, kuriame plėtojama chemijos, maisto pramonė, cukraus gamyba, metalo perdirbimo pramonė, pašarų gamyba ir kt. Geras sąlygas pramonės (ypač maisto pramonės) plėtrai sudaro netoli esanti žaliavų gavimo ir produkcijos realizavimo rinka, kadangi žemės, esančios aplink Kėdainių miestą, yra vienos derlingiausių Lietuvoje (Kėdainių rajono bendras dirvožemio našumo balas 2004 m. siekė 51,5 balo), o jose užauginamas didelis žemės ūkio produkcijos derlius. Be to, Kėdainių rajono savivaldybė dabartiniu metu įgyvendina Kėdainių pramoninio parko įkūrimo projektą, kuris numato inžinerinės infrastruktūros, reikalingos pramonei, verslui plėtoti, įrengimą laisvame miesto pramonės rajono plote. Šis projektas dar labiau pagerins verslo, pramonės vystymo galimybes Kėdainių mieste. Kaip labiausiai tinkami plėtoti verslo sektoriai/pramonės šakos šiame parke įvardijami: logistika, gamyba, apdirbamoji pramonė (metalo, elektronikos, medienos pramonė), statybinių medžiagų pramonė, biokuro gamyba ir kt. • Panaudojimą transporto, keleivių ir krovinių pervežimo veikloms vykdyti. Kėdainių miesto geografinis išsidėstymas sudaro ypač geras susisiekimo sąlygas su kitais Lietuvos regionais ir užsieniu, kadangi Kėdainiai yra netoli kitų svarbiausių šalies miestų (žr. 2.1.1 pav.), šalia yra tarptautinė magistralė „Via Baltica“, per miestą eina geležinkelio linija su atšaka iki pramonės rajono (Zabieliškio), įgyvendinamas geležinkelio plėtros projektas „Rail Baltica“, todėl Kėdainiuose yra palanku vykdyti veiklas susijusias su keleivių ir krovinių pervežimais, logistika. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas vienas iš pagrindinių Kėdainių miesto prioritetų – transporto interesų įgyvendinimas. • Kėdainių miesto geografinė padėtis yra palanki pažintinio turizmo vystymui, turistų pritraukimui. Nors Kėdainių miestas nėra priskiriamas prie tokių svarbių turizmo centrų kaip Vilnius, Molėtai ar Druskininkai, tačiau dėl palankios geografinės padėties Kėdainių miesto svarba šalies turizmo sektoriui didėja. Pagrindiniai miesto privalumai yra: palankus dviračių turizmui reljefas (plokščias, gretimų taškų aukščiai mažai skiriasi), patogus susisiekimas su pagrindinėmis Lietuvos dviračių trasomis, upių tinklas tinkamas vandens turizmo vystymui, daug patrauklių turizmo objektų (ypač senamiestyje), miestas yra netoli pagrindinių šalies turizmo regionų. Parengtame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (2002 m. spalio 29 d., Nr. IX-1154) Kėdainių miestas įvardijamas kaip vidutinį rekreacinį potencialą turintis pažintinio turizmo centras, per kurį eina bendrieji (tranzitiniai) turistų judėjimo keliai, vidurio Lietuvos (Nevėžio regiono) nacionalinė dviračių trasa Panevėžys-Kėdainiai-Kaunas, nacionalinis reprezentacinis kultūrinio turizmo maršrutas

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 71 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

„Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys” (Vidurio Lietuvos parkų žiedas), tai rodo, kad Kėdainių miestas yra įtrauktas į Lietuvos pažintinio turizmo sistemą. Remiantis parengtu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu Kėdainių miesto teritorija priskiriama intensyvios plėtros zonai, kurios pagrindiniai prioritetai - energetiniai, pramoniniai, transporto interesai. Pagrindinės išvados, susijusios su Kėdainių miesto geografine padėtimi, yra: • Kėdainių miestas – tai miestas pačiame Lietuvos centre, strategiškai ir geografiškai patogioje Lietuvos vietoje, netoli svarbiausių vidurio ir visos Lietuvos miestų. • Kėdainiai yra administracinis Kėdainių rajono ir Kėdainių miesto seniūnijos centras, kurį sudaro tokios pagrindinės miesto dalys: Janušava, Vilainiai, Zabieliškis (pramonės rajonas), Babėnai, Senamiestis. • Kėdainių miestas yra įsikūręs Nevėžio žemumoje, kuri yra Vidurio Lietuvos žemumos dalis ir pasižymi plokščiu reljefu, vaizdingu Nevėžio slėnių kraštovaizdžiu, derlingais dirvožemiais, kurie intensyviai naudojami žemdirbystei ir gyvulininkystei. • Kėdainių miestas yra didžiausių rajono upių (Nevėžio, Dotnuvėlės, Smilgos, Obelies upės) sankirtoje. • Pagrindiniai Kėdainių miesto geografinės padėties panaudojimo būdai yra: panaudojimas pramonės (chemijos, maisto pramonės, cukraus gamybos, metalo perdirbimo pramonės, pašarų gamybos ir kt.), verslo, transporto, keleivių ir krovinių pervežimo veiklų, pažintinio turizmo (dviračių, upių vandens turizmo, kultūros paveldo objektų lankymo) vystymui.

2.1.2. Esamos infrastruktūros panaudojimas

Kėdainių miesto infrastruktūrą sudaro susisiekimo (transporto) ir inžinerinė infrastruktūra. Jos detaliau bus nagrinėjamos kitose šio bendrojo plano dalyse, o šiame skyriuje apžvelgsime Kėdainių miesto susisiekimo infrastruktūrą. Transporto infrastruktūra yra svarbi Kėdainių miesto infrastruktūros dalis, kurios funkcija yra tenkinti visuomenės ir ūkio objektų poreikius, vežant krovinius ir keleivius, ji užtikrina susisiekimą su rajono seniūnijomis, kitais Lietuvos miestais ir užsienio valstybėmis, todėl miesto kelių, gatvių modernizavimas turi didelę reikšmę Kėdainių miesto plėtrai. Kelių transporto infrastruktūra. Per Kėdainių miestą eina šie krašto keliai, kurie užtikrina susisiekimą su kitais šalies rajonais ir miestais: . krašto kelias Nr. 144 (Jonava-Kėdainiai-Šeduva), kelio ilgis - 90,06 km; . krašto kelias Nr. 195 (Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys), kelio ilgis - 56,80 km;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 72 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

. krašto kelias Nr. 229 (Aristava-Kėdainiai-Сinkiškis), kelio ilgis - 31,44 km.

54 pav. Keliai, einantys per Kėdainių miestą

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, gatvių ilgis Kėdainių mieste 2006 metais siekė 92,5 km, iš kurių gatvės su patobulinta danga sudarė 73,28 km, o gatvės su žvyro danga 19,22 km (žr. 2.1.2 lentelė). Lyginant su 2002 metais, didėjo tiek bendras gatvių, tiek gatvių su patobulinta danga ilgis, o kelių su žvyro danga mažėja. Mieste gatvių su patobulinta kelio danga procentinė dalis padidėjo nuo 74,9 iki 79,2 proc. Šios tendencijos rodo gerėjančią gatvių būklę Kėdainių mieste.

23 lentelė. Kėdainių rajono kelių ir Kėdainių miesto gatvių ilgis 2002, 2004, 2006 metais, km

2002 2004 2006 Rodiklio pavadinimas Bendras kelių Gatvės Kėdainių Bendras kelių Gatvės Kėdainių Bendras kelių Gatvės Kėdainių ilgis rajone mieste ilgis rajone mieste ilgis rajone mieste Visas kelių ilgis 1653,77 81,83 2000,00 92,50 2000,00 92,50 kelių su danga 1389,62 81,83 1535,85 92,50 1535,85 92,50 su patobulinta danga 309,88 61,33 310,38 72,00 311,78 73,28 iš jo iš jų žvyro danga 1079,74 20,50 1225,47 20,50 1224,07 19,22 grunto kelių 264,15 - 464,15 - 464,15 - Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė (Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių ataskaitos)

Kėdainių miesto seniūnijos teritorijoje bendras kelių ilgis 127,7 km (Kėdainių mieste 92,5 km). Pagal gatvių ilgį Kėdainių mieste ilgiausios yra Ryto, Pramonės, Sodininkų, Šėtos gatvės, Liepų alėja (žr. 2.1.2 lentelė), taip pat didelę dalį miesto gatvių ilgio sudaro privažiavimai prie Rasų, P. Lukšio, Chemikų gatvių daugiabučių.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 73 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

24 lentelė. Didžiausios Kėdainių miesto gatvės pagal ilgį ir gatvės kategoriją, m

Kelio (gatvės) Kelio (gatvės) kategorija Eil. Nr. Kelio (gatvės) pavadinimas ilgis, m (viešasis arba vidaus) 1. Privažiavimai prie Rasos g. daugiabučių 4664 Vidaus 2. Ryto gatvė 2650 Viešasis 3. Pramonės gatvė 1950 Viešasis 4. Privažiavimai prie P. Lukšio g. daugiabučių 1903 Vidaus 5. Liepų alėja 1870 Viešasis 6. Privažiavimai prie Chemikų g. daugiabučių 1802 Vidaus 7. Sodininkų gatvė (sodininkų bendrijoje) 1780 Vidaus 8. Šėtos gatvė 1550 Viešasis 9. Nevėžio gatvė (sodininkų bendrijoje) 1550 Vidaus 10. Pušynėlio gatvė 1530 Viešasis 11. A.Kanapinsko gatvė 1490 Viešasis 12. Kelias į Zabieliškio sąvartyną 1400 Viešasis 13. Šilelio gatvė 1340 Viešasis 14. Respublikos gatvė 1270 Viešasis 15. Juodkiškio gatvė 1240 Viešasis 16. Kęstučio gatvė 1240 Viešasis 17. Josvainių gatvė 1240 Viešasis 18. Žibuoklių gatvė 1200 Viešasis 19. Saulėlydžio gatvė 1150 Viešasis 20. Sodininkų gatvė 1000 Viešasis Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, plačiausios miesto gatvės yra Respublikos, Pramonės, Liaudies, Radvilų, Janušavos rinkos, Žibuoklių ir kitos gatvės (žr. 2.1.2 lentelė).

25 lentelė. Didžiausios Kėdainių miesto gatvės pagal plotį, m

Eil. Nr. Kelio (gatvės) pavadinimas Kelio (gatvės) plotis, m 1. Respublikos gatvė 12,0 2. Pramonės gatvė 10,0 3. Liaudies gatvė 10,0 4. Radvilų gatvė 9,0 5. Janušavos rinka 9,0 6. Žibuoklių gatvė 8,0 7. Gegučių gatvė 8,0 8. S.Jaugelio-Telegos gatvė 8,0 9. Knypavos gatvė 8,0 10. Šėtos gatvė 7,5 11. Metalistų gatvė 7,5 12. Birutės gatvė 7,5 13. Mindaugo gatvė 7,5 14. Dvaro gatvė 7,5 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 74 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių ataskaitų duomenimis, Kėdainių miesto gatvių tvarkymui 2006 metais buvo skirta 4.055 tūkst. Lt (žr. 2.1.2 lentelė). Gatvių priežiūros darbams buvo skirta 416 tūkst. Lt, o gatvių tiesimo, rekonstrukcijos ir taisymo darbams – 3.639 tūkst. Lt. Šios išlaidos dengiamos iš tokių dviejų pagrindinių finansavimo šaltinių lėšų - Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Daugiau negu 66 proc. visų Kėdainių rajono kelių priežiūrai ir rekonstrukcijai skiriamų lėšų tenka Kėdainių miestui (žr. 2.1.2 lentelė). O lyginant su 2002 metais, išlaidos miesto gatvių priežiūrai ir rekonstravimui padidėjo 72,4 proc.

26 lentelė. Išlaidos Kėdainių rajono ir miesto keliams prižiūrėti, rekonstruoti 2002, 2004 ir 2006 metais, tūkst. Lt

2002 2004 2006 Rodiklio pavadinimas Rajono Kėdainių miesto Rajono Kėdainių miesto Rajono Kėdainių miesto keliams gatvėms keliams gatvėms keliams gatvėms Išlaidos keliams tiesti, rekonstruoti ir 3.304,8 2.351,9 3.135,3 2.072 5.951 4.055 taisyti, tūkst. Lt Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė (Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės automobilių kelių ataskaitos)

2006 metais atliktų transporto srauto intensyvumo tyrimų Kėdainių miesto gatvėse rezultatai rodo, kad didžiausias intensyvumas yra J. Basanavičiaus, Gedimino ir Kauno gatvėse (žr. 2.1.2 lentelė).

27 lentelė. Transporto srauto pasiskirstymas Kėdainių miesto gatvėse 2006 metais, vnt.

Transporto priemonės tipas Lengvieji automobiliai Mini autobusai Sunkvežimiai Autobusai Traktoriai Motociklai Iš viso Eismo intensyvumo analizė J.Basanavičiaus gatve 11.006 1.227 651 478 29 79 13.470 2006-07-03/05 Ekologo tarnyba ištyrė Skongalio gatvės eismo 2.142 174 49 0 11 34 2.410 intensyvumą 2006 08 01-02 dienomis Eismo intensyvumo analizė Gedimino gatvė 5.668 496 176 32 9 40 6.421 2006-07-12/13 d. Eismo intensyvumo analizė Kauno gatvė 2006 07 17 – 18 4.576 601 444 71 40 53 5.785 d. Eismo intensyvumo analizė 1.924 125 57 0 1 8 2.115 Žemaitės gatve 2006 08 10 d. Eismo intensyvumo analizė Skongalio gatvė 2006 08 01 – 2.142 174 49 0 11 34 2.410 02 d. Eismo intensyvumo analizė Josvainių gatvė 2006 10 10 d. 265 36 2 0 1 1 305 (nuo 7 iki 9 val.) Eismo intensyvumo analizė A. Kanapinsko gatvė 2006 10 23 391 90 29 4 2 2 518 d. (nuo 7 iki 9 val.) Eismo intensyvumo analizė 741 112 45 15 4 0 917 Dariaus ir Girėno gatvė 2006

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 75 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

10 19 d. (nuo 7 iki 9 val.) Eismo intensyvumo analizė Mindaugo gatvė 2006 10 19 d. 469 68 16 0 0 0 553 (nuo 17 iki 19 val.) Eismo intensyvumo analizė Gegučių gatvė 2006 10 20 d. 679 112 46 6 6 13 862 (nuo 7 iki 9 val.) Eismo intensyvumo analizė Jaugelio Telegos gatvė 2006 896 141 37 0 3 3 1.080 10 12 d. (nuo 17 iki 19 val.) Eismo intensyvumo analizė Šėtos gatvė 2006 10 18 d. (nuo 722 122 65 1 4 0 914 17 iki 19 val.) Eismo intensyvumo analizė Juodkiškio gatvė 2006 10 18 d. 582 67 48 0 5 0 702 (nuo 7 iki 9 val.) Eismo intensyvumo analizė Radvilų gatvė 2006 10 16 d. 290 24 3 0 0 0 317 (nuo 7 iki 9 val.) Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Autobusų ir maršrutinių taksi tinklas Kėdainių mieste. Kėdainių miesto teritorijoje yra gerai išvystytas susisiekimo autobusais, maršrutiniais taksi tinklas. Pagrindinis keleivių vežėjas tiek rajone, tiek Kėdainių mieste yra UAB „Kėdbusas". Jis veža keleivius 13 maršrutų Kėdainių mieste ir 20 maršrutų priemiestyje (žr. 2.1.2 lentelė). Bendras šių maršrutų ilgis siekia 1.610 km, iš jų 330 km yra mieste, o 1.280 km priemiestyje.

28 lentelė. Autobusų maršrutai (Kėdainių mieste ir jo priemiesčiuose), jų skaičius

Autobusų maršrutai Kėdainių mieste Priemiestiniai autobusų maršrutai

1. 1-asis maršrutas Autobusų stotis - Kuro tiekimo 1. 52-asis maršrutas Kėdainiai - Vaiškoniai per Šėtą; bazė (Respublikos, Liaudies gatvėmis); 2. 54-asis maršrutas Kėdainiai - Pernarava - Langakiai; 2. 1-asis maršrutas Autobusų stotis - Kuro tiekimo 3. 55-asis maršrutas Devynduoniai - Kėdainiai per Dotnuvą, bazė (Rasos, A. Kanapinsko gatvėmis); Gudžiūnus; 3. 2-asis maršrutas Autobusų stotis - AB 4. 56-asis maršrutas Kėdainiai - Devynduoniai per „Lifosa" ( Respublikos, Liaudies gatvėmis); Surviliškį; 4. 2-asis maršrutas Autobusų stotis - AB 5. 58-asis maršrutas Kėdainiai - Lipliūnai; „Lifosa" (Rasos, A. Kanapinsko gatvėmis); 6. 60-asis maršrutas Kėdainiai - Krakės per Josvainius; 5. 3-asis maršrutas AB „Lifosa" - Vilainiai - Ligoninė - 7. 61-ašis maršrutas Kėdainiai - Pašušvys; Justinavos sodai (Rasos, A. Kanapinsko gatvėmis); 8. 62-asis maršrutas Kėdainiai - Labūnava; 6. 4-asis maršrutas Autobusų stotis - Profesinio 9. 63-asis maršrutas Kėdainiai - Šėta per rengimo centras (Respublikos, Liaudies gatvėmis); Lukšius; 7. 4-asis A maršrutas Autobusų stotis - Profesinio 10. 64-asis maršrutas Kėdainiai Daumantų rengimo centras (Respublikos, Gedimino kolektyviniai sodai gatvėmis); 11. 65-asis maršrutas Kėdainiai - Šlapaberžė per 8. 5-asis maršrutas Autobusų stotis - Daškoniai Dotnuvą; (Respublikos, Liaudies gatvėmis); 12. 67-asis maršrutas Ažytėnai - Kėdainiai per 9. 6-asis maršrutas Autobusų stotis - Biochemikų Dotnuvą, Krakes; gatvė (Respublikos, Liaudies gatvėmis); 13. 70-asis maršrutas Kėdainiai - Paliepiai - 10. 7-asis maršrutas Autobusų stotis - Ligoninė (Rasos, Josvainiai; A. Kanapinsko gatvėmis); 14. 71-asis maršrutas Petkūnai - Ančiškis - 11. 7-asis maršrutas Autobusų stotis - Ligoninė Okainiai - Truskava - Kėdainiai; (Respublikos, Liaudies gatvėmis); 15. 73-asis maršrutas Kėdainiai - Skaistgiriai; 12. 8-asis maršrutas Autobusų parkas - UAB „Medžio 16. 74-asis maršrutas Kėdainiai - Šventybrastis; plokštė" - AB „Lifosa" - Vilainiai-Liaudies gatvė - 17. 75-asis maršrutas Kėdainiai - Saviečiai; Autobusų parkas; 18. 76-asis maršrutas Kėdainiai - Pašiliai - 13. 9-asis maršrutas Profesinio rengimo centras - Labūnava;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 76 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Biochemikų gatvė. 19. 76-asis maršrutas Kėdainiai Pašiliai pietiniu apvažiavimu; 20. 77-asis maršrutas Kėdainiai - Apytalaukis. Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Minėti autobusų eismo maršrutai Kėdainių mieste yra nusistovėję ir per 2002-2006 metų laikotarpį mažai kito, atsižvelgiant į kintančius keleivių srautus, buvo keičiamas tik transporto priemonių arba jų važiavimų skaičius. Per metus UAB „Kėdbusas" rida mieste siekia apie 980 tūkst. km. Per 2002-2006 m. Kėdainių mieste viešojo naudojimo autobusais buvo pervežta apie 16 mln. keleivių. Siekiant užtikrinti visuomenei būtinų transporto paslaugų tiekimą, kiekvienais metais UAB „Kėdbusas" įsigyja 3-5 naudotus ekonomiškesnius autobusus, kadangi seni autobusai morališkai ir fiziškai pasenę, naudoja daug kuro, reikalauja didelių remonto sąnaudų ir teršia aplinką. 2006 metais UAB „Kėdbusas" turėjo 41 autobusą nuo 25 iki 50 sėdimų vietų; iš jų trys autobusai nuo 5 iki 10 metų senumo, o 38 - virš 10 metų senumo. Kėdainių mieste be UAB „Kėdbuso" viešojo keleivinio transporto paslaugas teikia ir dvi privačios individualios įmonės, kurios keleivius veža maršrutiniais taksi, kurių talpa siekia iki 17 sėdimų vietų. Šios įmonės turi apie 10 transporto priemonių, kurios yra nuo 5 iki 10 metų senumo. Jos keleivius veža 3 maršrutais (jų rida šiais maršrutais per metus sudaro apie 250 tūkst. km): 1.1-asis maršrutas Autobusų stotis - Policija - Geležinkelio stotis; 2.4-asis maršrutas Autobusų stotis - Vilainiai - Šėtos gatvė; 3.7-asis maršrutas Autobusų stotis - Ligoninė. Kėdainių mieste keleivius taip pat veža 11 individualių taksi paslaugų įmonių, turinčių apie 40 automobilių. Didelis dėmesys taip pat skiriamas moksleivių vežimui į mokyklas. Siekiant optimaliai organizuoti moksleivių vežimą iš atokiausių rajono kaimų, be pagrindinio vežėjo UAB „Kėdbusas", moksleivius veža privatūs vežėjai ir 14 mokyklinių (geltonųjų) autobusų. Jų maršrutų ilgis siekia apie 780 km. Kėdainių rajono savivaldybės teritoriją kiekvieną dieną kerta apie 90 tolimojo susisiekimo maršrutinių autobusų, kurių didžioji dalis užsuka ir į Kėdainių miestą. Geriausias susisiekimas yra Kauno kryptimi, per dieną pravažiuoja 39 autobusai, Šiaulių- 23, Panevėžio - 22, Ukmergės – 4 autobusai. Geležinkelis. I Kretos geležinkelio koridorius Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis eina per Lietuvos teritoriją ir kerta Kėdainių miestą. Šiuo geležinkeliu, einančiu per Kėdainių miestą, vežami keleiviai, gabenami kroviniai, o mieste (Dariaus ir Girėno g. 5) yra įsikūrusi Kėdainių geležinkelio stotis, iš kurios įvairiais geležinkelio maršrutais Kėdainių rajono ir miesto gyventojai gali pasiekti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 77 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Taip pat didelę reikšmę Kėdainiams turi geležinkelio linijos „Rail Baltica“ nutiesimo projekto, pagal kurį Baltijos šalys būtų sujungtos su Lenkija europine geležinkelio vėže ir taip būtų tiesiogiai pasiekiamos traukiniais iš vakarų ir vidurio Europos, įgyvendinimas, kadangi yra didelė galimybė, kad greitojo europinio geležinkelio linija „Rail Baltica“ eis per Kėdainių miestą.

Pagrindinės Kėdainių miesto transporto infrastruktūros problemos. Pagrindinės kelių transporto infrastruktūros problemos Kėdainių mieste yra tokios: . dideli automobilių srautai pagrindinėmis miesto gatvėmis: J.Basanavičiaus, Kauno, Šėtos, Juodkiškio, Gedimino, S. Dariaus ir S. Girėno, Daukšos, Lakštingalų, Rasos, A.Kanapinsko ir kitomis gatvėmis; . automobilių kamščiai miesto gatvėse piko valandomis (7.00-8.00 val. ir 16.00-18.00 val.) J. Basanavičiaus gatvėje; . nėra įrengto miesto aplinkkelio, kuris nukreiptų dalį transporto priemonių (ypač tranzitinių) srauto už miesto ribų, todėl yra didelis sunkiasvorio transporto (vilkikų) eismas J. Basanavičiaus, Kauno, Šėtos, Juodkiškio ir kitomis miesto gatvėmis, o tai didina intensyvaus transporto eismo sukeliamą oro taršą ir triukšmą šiose pagrindinėse Kėdainių miesto gatvėse; . Kėdainių miesto gatvės nepritaikytos šiuolaikiniams transporto sektoriaus poreikiams: gatvės yra siauros ir duobėtos, privažiavimai prie visų daugiabučių gyvenamųjų namų yra taip pat siauri, o stovėjimo aikštelės mažos; . Pagrindinės miesto įstaigos, prekybos centrai, bankai, savivaldybė yra įsikūrusios miesto centre, todėl centrinėje miesto dalyje yra didelis oro užterštumas, triukšmas, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių ir t.t.

Transporto plėtros galimybės Kėdainių mieste. Plečiantis industriniam parkui Kėdainių miesto pramonės rajone, didės ir transporto srautai šioje teritorijoje, todėl būtina esamų gatvių rekonstrukcija, važiuojamosios dalies praplatinimas, dangos atnaujinimas, šaligatvių įrengimas, apšvietimas ir kt. Kėdainių miestui taip pat yra reikalingas aplinkkelis, kad būtų nukreiptas krovininis transportas iš pagrindinės J. Basanavičiaus ir kitų gatvių.

Apibendrinant šį skyrių galima būtų padaryti tokias išvadas: . Gerėja Kėdainių miesto kelių infrastruktūros būklė, t.y. didėja tiek bendras gatvių, tiek gatvių su patobulinta danga ilgis, o mažėja kelių su žvyro danga ilgis (miesto gatvių su patobulinta kelio danga procentinė dalis padidėjo nuo 74,9 iki 79,2 proc.);

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 78 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

. didžioji dalis Kėdainių rajono kelių priežiūrai ir rekonstrukcijai skiriamų lėšų tenka Kėdainių miestui (virš 66 proc.), Kėdainių miesto gatvių tvarkymui 2006 metais buvo skirta 4.055 tūkst. Lt, lyginant su 2002 metais, išlaidos miesto gatvių priežiūrai ir rekonstravimui padidėjo 72,4 proc. . Pagrindinės Kėdainių miesto transporto infrastruktūros problemos yra susiję su dideliu transporto srauto intensyvumu miesto centre, svarbiausiose gatvėse ir jo sukeliama aplinkos, oro tarša. . Pagrindinės esamos transporto infrastruktūros plėtros kryptys yra susijusios su miesto gatvių pritaikymu esamiems transporto srautams (važiuojamosios dalies platinimu ir pan.), aplinkkelio įrengimu ir Kėdainių pramonės rajono susisiekimo infrastruktūros plėtra.

2.1.3. Žmogiškųjų išteklių panaudojimas

Žmogiškieji ištekliai – tai gyventojų darbo jėgos ištekliai, lemiantys sukuriamos visuminio produkto pridėtinės vertės apimtis ir darbo našumą. Esamų Kėdainių žmogiškųjų išteklių panaudojimas turi didelę reikšmę tolesnei miesto ekonominei plėtrai, jos spartai, kadangi žmogiškasis veiksnys yra svarbiausias versle, gamyboje ir kituose sektoriuose. Apie nedarbo lygį Kėdainių mieste ir gyventojų užimtumą buvo kalbėta 1.4 skyriuje, todėl dabar apžvelgsime tik pagrindinius galimus žmogiškųjų išteklių panaudojimo būdus. Geriausi žmogiškųjų išteklių panaudojimo būdai yra tokie, kurie užtikrina efektyvų darbo paklausos ir pasiūlos suderinamumą, didina darbo ieškančių asmenų aktyvumą, užimtumą bei mažina nedarbą. Žmogiškųjų išteklių panaudojimo ilgalaikės prognozės yra neįmanomos, kadangi darbo jėgos poreikis priklauso ekonominės situacijos (verslo struktūros ir atskirų sektorių išvystymo lygio), kuri gali pasikeisti labai greitai. Kėdainių miesto žmogiškųjų išteklių panaudojimas artimiausioje ateityje turėtų būti toks: • Žmogiškųjų išteklių panaudojimas pramonėje. Kėdainių mieste yra gerai išvystyta pramonė. Šiame sektoriuje dirba 38,4 % visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų (vien AB „Lifosa“ 2006 metais dirbo 1.028 darbuotojai), todėl žmogiškųjų išteklių panaudojimas pramonėje turės didelę reikšmę Kėdainiams ir ateityje. Pavyzdžiui, Kėdainių darbo birža prognozuoja, kad 2008 m. darbo vietų skaičius pramonėje padaugės apie 2,5 % • Žmogiškųjų išteklių panaudojimas paslaugų ir statybos sektoriuose. Žmogiškųjų išteklių poreikis labai priklauso nuo ekonominės padėties, įvairių verslo sektorių išsivystymo lygio bei darbo jėgos paklausos. Pastaraisiais metais tiek Kėdainių mieste, tiek Lietuvoje

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 79 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

sparčiausiai vystėsi statybos ir paslaugų sektoriai, o juose trūko darbuotojų, todėl turimų žmogiškųjų išteklių panaudojimas šiuose sektoriuose būtų pats racionaliausias. Remiantis Kėdainių darbo biržos prognozėmis, geriausios darbo perspektyvos artimiausiu metu bus paslaugų ir statybos sektoriuose. Kėdainių paslaugų sektoriuje trūksta padavėjų, pardavėjų, gatvių valytojų, virėjų, statybos sektoriuje (grindų ir plytelių klojėjų, tinkuotojų, suvirintojų, apdailininkų). • Darbo jėgos panaudojimas transporto, logistikos srityse - šios sritys turi geras plėtros perspektyvas, tampa vis svarbesnės Kėdainiams, kadangi miestas yra susisiekimo požiūriu patogioje vietoje (per miestą veda geležinkelio linija, netoli jo eina greitkelis „Via Baltica“), didėja pramonės įmonių pagamintos produkcijos pervežimų apimtys. Dabartiniu metu miesto įmonėms trūksta vairuotojų, variklių remontininkų, šaltkalvių, suvirintojų, traktorininkų, kėbulų paruošėjų, Ateityje didėjant pervežimams, plėtojant magistralės „Via Baltica“ infrastruktūrą, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, transporto ir logistikos veiklų svarba dar labiau padidės, todėl išaugs ir darbo jėgos poreikis. • Lanksčių darbo sąlygų sudarymas – mažėjant nedarbo lygiui Kėdainių mieste, atsiradus reikalingų darbuotojų trūkumui, geresnį darbo jėgos panaudojimą galėtų sąlygoti lanksčių darbo sąlygų sudarymas laiko atžvilgiu (darbas nepilną darbo dieną, papildomas darbas, viršvalandžiai ir kt.). • Ilgesnis vyresnio amžiaus žmonių išlaikymo darbo rinkoje. Pagrindinės Kėdainių darbo rinkos problemos – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, gyventojų ir darbo jėgos senėjimas. Neigiamas natūralus gyventojų prieaugis Kėdainių mieste nuo 2000 metų ir pastaraisiais metais mažėjantis bendras gyventojų skaičius sąlygoja darbo jėgos senėjimą, vieną iš labiausiai neigiamai darbo rinką veikiančių veiksnių. Pagal Kėdainių rajono darbo birža prognozę 2008 metais asmenys, kuriems yra virš 50 metų, sudarys 21,2 % visų besikreipiančių dėl darbo. Atsižvelgiant į didėjantį darbo jėgos trūkumą bei gyventojų senėjimą, reikėtų didesnį dėmesį skirti ilgesniam vyresnio amžiaus darbuotojų išlaikymui darbo rinkoje. • Didesnis jaunimo iki 25 metų darbo jėgos panaudojimas. Remiantis Kėdainių darbo biržos prognoze, 2008 m. jaunimas iki 25 metų sudarys 18,2 % visų besikreipiančių į darbo biržą dėl darbo. Šis jaunimas yra potenciali Kėdainių miesto įmonių darbo jėga, kuriai reikia padėti integruotis į darbo rinką, neleisti „iškristi“ iš jos (remti pirmąjį įsidarbinimą, sustiprinti motyvaciją, suteikti darbo paieškos ir bendravimo įgūdžių, paruošti pokalbiui su darbdaviu, tobulinti profesinį mokymą, darbo patirties įgijimą ir kt.). • Didesnis kvalifikuotos darbo jėgos su profesiniu išsilavinimu panaudojimas. Kėdainių miestui būdinga darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema, t.y. darbo jėgos

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 80 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

įgūdžiai neatitinka darbdavių poreikių. Siekiant subalansuoti darbo jėgos pasiūlą, reikia paruošti darbo rinkai reikiamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojus. Dabartiniu metu didžioji dalis bedarbių neturi kvalifikacijos arba jų kvalifikacija neatitinka darbdavių poreikių. Atsižvelgiant į tai, ateityje augs kvalifikuotos darbo jėgos su profesiniu išsilavinimu paklausa, todėl didelį dėmesį reikėtų skirti profesiniam mokymui, siekiant parengti darbuotojus, kurie savo sugebėjimais atitiktų darbo rinkos poreikius. Darbo jėgos panaudojimas turi atspindėti darbuotojų įgūdžius.

2.2.Verslo plėtros Kėdainių mieste pasiūlymai, paramos verslui kryptys

Verslo plėtra Kėdainių mieste. Verslas Kėdainių mieste yra pakankamai gerai išvystytas. Miesto teritorijoje veikia tokios visoje Lietuvoje žinomos įmonės kaip „AB Lifosa“, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Medžio puokštė“, UAB „Kemira Lifosa“ ir kt. Atsižvelgiant į esamą verslo padėtį Kėdainiuose, galima daryti prielaidas, kad ateityje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas verslo, investicijų efektyvumo didinimui, esamo verslo plėtrai ir naujų verslo galimybių paieškai ir įgyvendinimui. Pagrindinės verslo plėtros Kėdainių mieste kryptys (atsižvelgiant į jų svarbą ir esamą verslo situaciją) yra numatytos Kėdainių rajono strateginiame plėtros plane iki 2015 metų ir jo prioritetuose. Svarbiausi verslui strateginio plano prioritetai yra I prioritetas „Įmonių konkurencingumo didinimas, pramonės ir verslo plėtra efektyvinant investicijas“ ir III prioritetas „Žmogiškųjų išteklių ugdymas bei tobulinimas, gyvenimo kokybės užtikrinimas“, kurių tikslai yra tokie: . kurti verslo plėtrai palankią aplinką, skatinti investicijas (suformuoti bendrą verslo paramos sistemą; stiprinti savivaldybės institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus; kurti modernią turizmo infrastruktūrą, skatinti turizmo paslaugų plėtrą; plėtoti esamas ir kurti naujas pramonines zonas; kurti moderniomis technologijomis ir žinių ekonomika grindžiamus ekonomikos centrus; skleisti verslo galimybes; investicinio patrauklumo naujoms pramonės, ypač apdirbamosios, įmonėms formavimas); . išsaugoti ir plėtoti veikiančių įmonių potencialą (didinti rajono įmonių konkurencingumą; palaikyti ir plėtoti verslo infrastruktūrą; išsaugoti esamą pramonės ir verslo įmonių potencialą, taikant įvairius rėmimo metodus); . ugdyti rajono gyventojų verslumą, remti naujai steigiamas įmones (skatinti naujų verslo įmonių steigimą; skleisti verslo informaciją ir kurti konsultavimo sistemą;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 81 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

didinti specializuotą paramą naujoms įmonėms, pasinaudojant programinio ir struktūrinio finansavimo galimybėmis); . taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, tobulinant darbuotojų kvalifikaciją ir padidinti jų sugebėjimus, surandant ir išsaugant darbo vietas (skatinti darbo vietų kūrimą; darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas - dalis nuolatinio mokymosi sistemos; plėtoti profesinio mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimą; aktyvinti darbo rinkos politiką ir tobulinti institucijų veiklą, didinti užimtumo ir darbo rinkos priemonių arsenalą; plėtoti viešųjų darbų pobūdį; stiprinti savivaldybės institucijų ir vietos partnerių bendradarbiavimą). Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą informaciją, svarbiausias prioritetines verslo plėtros kryptis, numatytas strateginiame plėtros plane iki 2015 metų, siūloma Kėdainių miesto verslo konkurencingumo, patrauklumo, investicijų efektyvumo didinimui: . sukurti efektyvią verslo Kėdainių mieste paramos sistemą; . numatyti prioritetinių verslo šakų įmonių paramos tvarką; . parengti informacinę medžiagą apie verslo plėtros situaciją ir galimybes potencialiems investuotojams Kėdainiuose; . padėti miesto įmonėms įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas; . platinti informaciją bei pasiūlymus potencialiems investuotojams, nurodant Kėdainių miesto investicinės aplinkos privalumus ir sėkmingo verslo pavyzdžius; . plėtoti verslą Kėdainių pramoniniame parke; . plėtoti turizmo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūrą bei paslaugas mieste.

Paramos verslui kryptys. Verslo plėtra Kėdainių mieste labai priklauso nuo paramos verslui teikimo, t.y. verslo vystymui labai svarbi yra savivaldybės, kitų valdžios institucijų, organizacijų ir fondų parama. Pagrindinės paramos verslui kryptys Kėdainių mieste turėtų išlikti tokios: . parama smulkaus verslo įmonėms, nedidelėms įmonėms, mikroįmonėms ir mažoms verslo įmonėms (remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, individualios įmonės sudaro 60,6 proc. visų įregistruotų įmonių Kėdainiuose, todėl parama joms yra labai reikalinga); . parama fiziniams asmenims, dirbantiems pagal išduotus verslo liudijimus arba vykdantiems individualią verslo veiklą; . parama pradedančiosioms įmonėmis ir pradedantiesiems verslininkams, kad jie galėtų sustiprėti, užsiimti komercine-ūkine veikla;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 82 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

. parama, susijusi su paslaugų verslui teikimu (pagalba verslo (įmonės) valdymo klausimais, konsultacijos, mokymai, verslo informacijos teikimas). Paramą verslui Kėdainių mieste teikia Kėdainių rajono savivaldybė, Europos Sąjungos Struktūriniai fondai, verslo asocijuotos struktūros ir kitos organizacijos, taip pat verslo subjektai gali pasinaudoti Kėdainių verslo ir turizmo informacinių centrų paslaugomis. Kaip pagrindinius paramos šaltinius galima būtų įvardinti savivaldybės, nacionalinio biudžeto (valstybės), ES Struktūrinių fondų ir kitų užsienio valstybių paramos lėšas.

Kėdainių rajono savivaldybės parama. Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi įvairių lengvatų, paramą iš savivaldybės Smulkaus verslo rėmimo fondo miesto mikroįmonėms ir mažoms verslo įmonėms, kurios savo veiklą vykdo miesto teritorijoje ir yra įregistruotos Kėdainių rajono įmonių registre, fiziniams asmenims, dirbantiems pagal išduotus verslo liudijimus arba vykdantiems individualią verslo veiklą, ir smulkaus verslo įmonėms. Savivaldybės smulkaus verslo rėmimo fondo parama gali pasinaudoti smulkios įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų ir įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt, išskyrus žemės ūkio veiklos subjektus. Taip pat fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus ar vykdantys individualią veiklą. Taikomi 50 proc. mažesni individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, fiksuoti pajamų mokesčio dydžiai I, II arba III grupės invalidams, senatvės pensininkams, gyventojams, kurie vieni augina bent vieną vaiką iki 18 metų, sutuoktiniams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vaiką invalidą, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti darbo biržoje. Savivaldybės parama neapsiriboja vien tik Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo veikla, tačiau yra naudojamos ir kitos priemonės verslui remti. Tai daroma vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, įgyvendinant įvairias programas (pvz. smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą), rengiant ir priimant Tarybos nutarimus, sprendimus, vadovaujantis administracijos direktoriaus įsakymais. Kėdainių rajono savivaldybės pagrindinis prioritetas, kuris susijęs su verslu ir taikomas Kėdainių mieste, yra toks2: įmonių konkurencingumo didinimas, pramonės ir verslo plėtra efektyvinant investicijas. Kėdainių rajono savivaldybė taip pat išduoda licencijas, leidimus verstis tam tikrų produktų (alkoholinių gėrimų, tabako ir kitų) prekyba, užsiimti konkrečiomis ekonominėmis veiklomis.

Europos Sąjungos Struktūrinių ir kitų fondų parama. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama Kėdainių miesto verslo subjektams yra labai svarbi, todėl naujas 2007-2013 metų

2 Kėdainių rajono strateginis plėtros planas iki 2015 metų, 2003. 140 p.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 83 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas programavimo laikotarpis labai prisidės prie verslo plėtros Kėdainiuose. 2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos ilgalaikes strategijas. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007-2013 metais bus teikiama pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (pagrindinis jos tikslas yra sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus) ir atskiras veiksmų programas: . žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa - skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą (šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų); . ekonomikos augimo veiksmų programa - numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 proc. (net 10 proc. lėšų numatoma skirti ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai); . sanglaudos skatinimo veiksmų programa – tai programa yra skirta gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimui, mažinant atskirų regionų skirtumus, jai numatyta skirti 39,08 proc. visos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos. . techninės paramos veiksmų programa – specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta administruoti teminėms veiksmų programoms (šiai veiksmų programai skirta 1,4 proc. ES struktūrinės paramos lėšų).

55 pav. 2007-2013 metų ES struktūrinė parama pagal veiksmų programas, proc. Šaltinis: www.esparama.lt

Numatomos investavimo kryptys 2007-2013 metų laikotarpiu pagal Ūkio ministerijos veiklos sritis yra verslas (įskaitant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą), verslo aplinka, turizmas, energetikos sektorius. Šios investavimo kryptys yra aktualiausios Kėdainių miesto verslo subjektams.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 84 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Kėdainių verslo informacijos ir turizmo informacijos centrų parama. Kėdainių verslo informacijos centro ir turizmo informacijos centrų parama miesto verslui nėra materiali, o susijusi su informacijos teikimu, jos sklaida, konsultacijomis, mokymais ir pan. Kėdainių mieste veikia Kėdainių verslo informacijos centras, kurio veiklos sritys - operatyvios verslo informacijos, konsultacijų ir mokymų teikimas, siekiant sumažinti pradedančių ir veikiančių įmonių veiklos riziką, verslininkų kvalifikacijos kėlimas, verslumo ugdymas, užimtumo skatinimas. 2005 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-73 „Dėl viešųjų paslaugų verslui tinklo įstaigų finansavimo“ Kėdainių verslo informacijos centrui pavestos šios viešosios funkcijos (paslaugos) verslui: informacijos, konsultacijų, mokymų, metodinės ir kitos pagalbos teikimas fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, arba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams įvairiomis komunikacijos priemonėmis verslo pradžios, planavimo, finansų tvarkymo, personalo valdymo ir kitais verslui aktualiais klausimais. Pagrindinės centro teikiamos paslaugos yra: . buhalterinės apskaitos, valdymo, informacinių technologijų, užsienio kalbų ir kitokie mokymai - verslo informacijos centre 2007 metais buvo surengti 8 mokymai (asmenimis, ketinantiems pradėti ir plėtoti verslą), kurių bendra trukmė 107 val.; . konsultacijos verslo pradžios, įmonių steigimo ir pertvarkymo, vadybos, rinkotyros, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, mokesčių, darbo teisės, informacinių technologijų klausimais (konsultacijų apimtys per 2007 metus siekė 350,5 val.); . verslo informacijos teikimas - verslo informacija skleidžiama įvairiais būdais: tiesiogiai susitikimų metu, elektroniniu paštu, centro interneto svetainėje, per spaudą (2007 metais buvo atsakyta į 962 informacinius paklausimus). . verslo sklaidos renginių organizavimas. Kasmet įmonių vadovai ir darbuotojai susirenka į centro organizuojamus verslo informacijos sklaidos renginius, seminarus (per 2007 metus buvo surengta 12 sklaidos renginių, kuriuose apsilankė 172 žmonės). Kėdainiuose taip pat veikia Kėdainių turizmo informacijos centras, kurio pagalba miesto turizmo sektoriaus atstovams, apgyvendinimo įmonėms yra susijusi su informacijos apie juos viešinimu, sklaida. Pagrindinės Kėdainių turizmo informacijos centro veiklos sritys, kurios teikia naudą miesto turizmo paslaugų teikėjams: . rinkti, kaupti ir teikti turizmo informaciją apie Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje teikiamas turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves; . rengti, leisti ir platinti informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus, vietoves, turistines trasas ir maršrutus;

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 85 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

. tvarkyti, kaupti ir atnaujinti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančių turizmo išteklių ir turizmo paslaugų teikėjų duomenis bei teikti šią informaciją Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

Verslo asocijuotų organizacijų parama. Nemažai Kauno miesto verslininkų priklauso verslo asociacijoms, kurios atstovauja ne tik Kauno apskrities, Kėdainių miesto, bet ir visos Lietuvos verslininkų interesus. Tai Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir kitos. Dauguma šių organizacijų pagal savo galimybes ir poreikius teikia pagalbą verslininkams (teikia metodinę-informacinę pagalbą bei konsultacijas teisės, valdymo, finansų, standartizacijos ir sertifikavimo, patentų, audito, investicijų ir kitais verslo organizavimo klausimais). Organizacijos ryšiai, priklausymas asociacijoms padeda įgyvendinanti geras verslo idėjas, susirasti verslo partnerių Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti įgūdžius, žinias bei kelti kvalifikaciją.

2.3.Sklypų, tinkamų įvairiai veiklai, pasiūla

Statistiniai duomenys apie žemės sklypus Kėdainių mieste atskirai nėra renkami, todėl trūksta informacijos žemės panaudojimą mieste. Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, iki 2008 m. birželio 1 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės 83,36 proc. pateiktų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę Kėdainių mieste (nuosavybės teisės atkurtos 89,28 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose). Iš viso buvo gauti 685 prašymai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius Kėdainių mieste, o nuosavybės teisės buvo atkurtos 571 piliečiui (žr. 2.3 lentelė). Tokiu būdu bendra žemės sklypų pasiūla įvairioms veikloms Kėdainių mieste šiuo metu siekia 685 sklypus, kurių bendras plotas yra 760,18 ha, o žemės sklypų su sutvarkytomis nuosavybės teisėmis į juos pasiūla Kėdainių mieste šiuo metu siekia 571 sklypą, kurių bendras plotas siekia 678,69 ha.

29 lentelė. Informacija apie piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą Kėdainių mieste iki 2008 m. birželio 1 d.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 86 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Piliečių, Iš jų: kuriems atkurtos Pateikia Perduodant nuosavybė Atkurtos piliečių Perduodant neatlygintinai Parengta išvadų dėl žemės, Atkurtos s teisės į Priimta nuosavybės prašymų neatlygintinai nuosavybėn miško, vandens telkinio nuosavybės visą jų sprendimų Atlyginant Atlyginant teisės apskrities, atkurti Grąžinant esamų valdų ar naujus žemės perdavimo neatlygintinai teisės nuo prašymuo atkurti teises vertybiniais pinigais ar procentais miesto nuosavybės žemę natūra kitai paskirčiai sklypus indivi- nuosavybėn pateiktų se popieriais kitais būdais nuo ploto, pavadinimas teises naudojamus dualiai statybai prašymų nurodytą nurodyto žemės sklypus ar kitai skaičiaus, plotą, piliečių paskirčiai procentais skaičius prašymuose Žemės Skai- Plotas, Skai- Plotas, Skai- Plotas, Skai- Plotas, Skai- Plotas, Skai- Plotas, Skai- Plotas, Piliečių Plotas, Skaičius vertė, čius ha čius ha čius ha čius ha čius ha čius ha čius ha skaičius ha tūkst. Lt A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Kėdainiai 685 760,18 571 881 678,69 141 81,21 47 8,75 188 39,98 243 458,42 264 90,33 115 325,79 1817,49 83,36 89,28 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2008 metų sausio 1 d. Kėdainių rajone įregistruotų žemės sklypų skaičius siekė 47.377 sklypus, kurių bendras plotas buvo 119.425,79 ha. Tokiu būdu Kėdainių mieste yra 1,45 proc. visų rajono žemės sklypų, o jų plotas sudaro tik 0,64 proc. visų rajono sklypų ploto.

2.4.Pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptys

Kėdainių miesto pramonės išsivystymas ir išsidėstymas buvo apžvelgtas 1.3 skyriuje. Šioje dalyje bus apžvelgtos pagrindinės pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptys, kadangi miesto vystymasis pirmiausia yra susijęs su pramonės, gamybos plėtra. Pramonė, įvairių gaminių gamyba yra prioritetinė veiklos sritis Kėdainiuose. Galima būtų išskirti tokias pagrindines Kėdainių miesto pramonės ir smulkios gamybos plėtros kryptis: • Pramonės plėtra Kėdainių miesto pramonės rajono laisvame plote (pramoniniame parke) – Kėdainių miesto pramonės rajono laisvojo ploto (tarp Biochemikų, Metalistų ir Pramonės gatvių) dydis sieks 117,25 ha. Jame numatoma plėtoti tokius verslo sektorius/pramonės šakas kaip: logistika, gamyba, apdirbamoji pramonė (metalo, elektronikos, medienos pramonė), statybinių medžiagų pramonė, biokuro gamyba ir kt. Kėdainių rajono savivaldybės strateginiame plane numatomas uždavinys - perkelti Kėdainių pramonės įmones iš miesto teritorijos į pramonės rajoną. • Perspektyviausių miesto pramonės šakų plėtra (chemijos, tekstilės, maisto, medienos pramonės) – pramonės plėtra Kėdainiuose turėtų būti orientuota į labiausiai išvystytas ir geras perspektyvas turinčias pramonės šakas. Šiuo metu mieste geriausiai išvystyta yra chemijos, maisto, tekstilės, medienos pramonė. Medienos pramonės perspektyvos labai priklauso nuo Azijos šalių konkurencijos.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 87 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

• Kėdainių miesto chemijos pramonės plėtra pagrįsta energijos sunaudojimo efektyvumo didinimu, inovacijomis ir kvalifikuota darbo jėga. Kėdainių mieste viena iš dviejų didžiausių chemijos pramonės įmonių AB „Lifosa“, taip pat UAB „Kemira Lifosa“ ir kitos įmonės. Augančios Kėdainių miesto chemijos pramonės perspektyvos išlieka neblogos, tačiau jai gali neigiamai atsiliepti gamtinių dujų ir elektros energijos kainų brangimas, kadangi chemijos pramonė yra viena iš daugiausiai energijos suvartojančių pramonės šakų, todėl ateityje reikėtų orientuotis į energijos suvartojimo efektyvumo didinimą (mažinant kuro ir elektros sunaudojimą produkcijos vienetui). Chemijos pramonė yra pagrįsta žiniomis, aukšta kvalifikacija bei inovacijomis, todėl plėtojant šią pramonės šaką Kėdainių mieste, didesnį dėmesį reikėtų skirti kvalifikuotiems darbuotojams ir inovacijoms. • Maisto pramonės plėtra, didinant darbo našumą ir diegiant inovacijas – susidariusi palanki padėtis maisto pramonės produktų rinkoje sąlygos Kėdainių miesto maisto pramonės įmonių plėtrą ateityje. Kėdainiuose plėtojama ledų, cukraus, grūdų malimo, pašarų gyvuliams gamybos pramonė (pvz. AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, UAB „Vikeda“, AB „Kėdainių grūdai“ ir kt.). Miesto maisto pramonės įmonės turi geras technologijas, ilgametę patirtį, sąlygas plėsti gamybą ateityje, todėl tolesnė šios pramonės šakos plėtra turėtų būti susijusi su darbo našumo didinimu ir naujovių diegimu. • Tekstilės ir medienos pramonės plėtra ieškant nišų ar išnaudojant turimus pranašumus – Kėdainių miesto tekstilės ir medienos pramonės įmonių plėtrą gali apriboti konkurencija su Azijos šalių gamintojais, kadangi didžiosios šių pramonės šakų įmonės savo produkciją eksportuoja į kitas šalis, pavyzdžiui, į Daniją, Olandiją, Norvegiją, Švediją (UAB „LTP TexDan“), Latviją, Lenkiją, Ispaniją, Italiją ir Prancūziją (UAB „Natūrali oda“), Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir kitas šalis (medienos pramonės įmonės). Todėl siekiant išlikti ir nebankrutuoti, ateityje tekstilės, medienos pramonės įmonės turėtų ieškoti nišų savo produkcijai ir pasinaudoti savo pranašumais (geografiniu artumu, didesniu veiklos lankstumu, sparta ir kt.). • ES Struktūrinių ir kitų fondų paramos lėšų panaudojimas Kėdainių miesto pramonės plėtrai – rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus pramonės problemoms spręsti Kėdainių mieste ir pritraukti 2007–2013 m. ES Struktūrinių, kitų fondų lėšas bei privačias investicijas. ES teikiama finansinė parama leistų apsirūpinti reikiamu kapitalu inovacijoms įdiegti.

2.5.Statybos ir statybinių medžiagų pramonės plėtros kryptys

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 88 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Nors statybų verslas, statybinių medžiagų pramonė pastaruoju metu susiduria su sunkumais ir išgyvena ne pačius geriausius laikus, lyginant su 2006-2007 metais, tačiau statybų sektorius yra labai svarbus tiek Kėdainių miestui, tiek Lietuvai. Apie statybas ir būstą Kėdainių mieste kalbėjome 1.7-1.8 skyriuose, todėl šioje dalyje apžvelgsime tik galimas statybų, statybinių medžiagų pramonės plėtros kryptis. Pagrindinės Kėdainių miesto statybos, statybinių medžiagų pramonės sektoriaus plėtros kryptys galėtų būti: . Statybinių medžiagų pramonės plėtra Kėdainių pramoniniame parke - Kėdainių miesto pramoniniame parke numatoma be įvairių kitų verslo sričių/pramonės šakų plėtoti ir statybinių medžiagų pramonę. Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, Kėdainių pramonės parke UAB „Sakret LT“ pradėjo didžiausią Baltijos šalyse sausų statybinių mišinių gamyklos statybą, kurioje per metus planuojama pagaminti apie 250 tūkst. t. kokybiškų ir ekologiškų sausų statybinių mišinių. . Negyvenamųjų pastatų, skirtų komercinei, gamybos ir kitoms veikloms vykdyti, statybos plėtra – negyvenamieji pastatai Kėdainiuose sudaro didžiąją dalį visų pastatų (76,27 proc. visų miesto pastatų), o paskutinių metų statistiniai duomenys rodo, kad pastatytų negyvenamųjų namų skaičius didėjo greičiau negu gyvenamųjų. Išduotų leidimų negyvenamųjų pastatų statybai skaičius nuosekliai auga (per 2005-2007 metus padidėjo 27,3 proc.), o per 2008 m. I ketv. jau viršijo gyvenamųjų statinių statybai išduotų leidimų skaičių. Šie duomenys rodo, kad Kėdainių mieste yra negyvenamųjų pastatų, skirtų verslo, administracinėms, pramonės gamybos reikmėms ir kitai komercinei veiklai, poreikis, todėl perspektyvi yra negyvenamųjų pastatų statyba. . Socialinio būsto fondo plėtra. Kėdainių mieste aktyviai vykdoma socialinio būsto programa, 2007 metų pradžioje savivaldybei priklausė 579 gyvenamosios patalpos (326 butai Kėdainių mieste ir 253 kambariai bendrabučiuose Kėdainių mieste). Vykdant socialinio būsto fondo plėtrą mieste, per 2004-2006 metus buvo įsigyta 13 butų (po 4-5 butus per metus). 2006 metais į sąrašus buvo įrašyti 184 asmenys (šeimos), turintys teisę ir pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą (butą). Siekiant padėti mažas pajamas gaunantiems miesto gyventojams, reikia ir toliau plėsti socialinio būsto fondą bei gerinti gyvenimo sąlygas esamuose butuose, kambariuose. . Senų butų atnaujinimo, daugiabučių namų, statytų anksčiau nei prieš 20 metų renovacijos plėtra – didžioji dalis Kėdainių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1990 metų (virš 95 proc. visų daugiabučių). Per tokį ilgą eksploatacijos laikotarpį šių namų būklė suprastėjo, jie pasidarė neekonomiški

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 89 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

energijos vartojimo požiūriu ir dėl to neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl brangstant energetiniams ištekliams, senų daugiabučių modernizavimo reikšmė labai padidėja.

2.6.Prekybos ir paslaugų tinklo plėtros kryptys

Nors prioritetinė ekonominės veiklos sritis Kėdainiuose yra pramonė, tačiau taip pat didelę svarbą miestui turi prekybos ir paslaugų sektoriai, kadangi prekyba ir paslaugų teikimu užsiima daugiau negu 2/3 visų miesto įmonių, dirbo daugiau negu 1/5 visų miesto įmonių darbuotojų. Be to, prekybininkai padeda realizuoti pagamintą pramonės produkciją vietinėje ir kitose šalies rinkose. Prekybos ir paslaugų infrastruktūra buvo apžvelgta 1.1 skyriuje, o šioje dalyje bus numatytos prekybos ir paslaugų tinklo plėtros kryptys. Prekybos ir paslaugų tinklo plėtros kryptys Kėdainių mieste turėtų būti tokios: . Prekybos plotų plėtra Kėdainių mieste - nepaisant gerai išvystyto prekybos tinklo Kėdainių mieste, prekybos plėtra mieste yra gana perspektyvi, nes darbo užmokestis, namų ūkių pajamos tokiuose mažesniuose miestuose kaip Kėdainiai auga sparčiau nei didmiesčiuose, todėl didėja gyventojų perkamoji galia ir ši tendencija turėtų tęstis dar ilgą laiką. Nors Kėdainių miesto potencialas nėra toks didelis kaip didmiesčių, tačiau jame taip pat yra vartojimas, o ilgainiui jis tik didės. Be to, mažmeninės prekybos rinkos prisisotinimas Kėdainiuose yra mažesnis nei didžiuosiuose miestuose, o sąlygos prekybai geros (plėtojama prekybos infrastruktūra, geras susisiekimas ir t.t.). . Prekybos chemijos, maisto, tekstilės pramonės gaminiais, baldais plėtra - Kėdainių mieste yra išvystyta chemijos, maisto, tekstilės pramonė, baldų gamyba, todėl miesto įmonės prekiauja šiais gaminiais (drabužiais, trąšomis, chemijos, maisto produktais, baldais ir kt.), gali jų įsigyti tiesiogiai iš pačių gamintojų. Siekiant pasinaudoti tokia situacija, reikia ir toliau vystyti prekybą minėtais produktais bei didinti šios produkcijos pasiūlos įvairovę. . Smulkių, vidutinių prekybos ir paslaugų įmonių susivienijimų į stambesnius darinius skatinimas - dauguma Kėdainių miesto prekybos ir paslaugų įmonių yra smulkios, vidutinės įmonės, kurios veikia vietinėje rinkoje (Kėdainių mieste ir jo apylinkėse), o jų veiklos mastai ir finansiniai ištekliai neprilygsta didiesiems prekybos tinklams. Tik 27 miesto prekybos įmonėse (14 proc. visų prekybos įmonių, neskaitant prekybos tinklų) darbuotojų skaičius viršija 10 darbuotojų, be to, apie 81 proc. miesto prekybos įmonių užsiima mažmenine prekyba, platina kitų gamintojų prekes. Smulkios ir

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 90 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

vidutinės prekybos, paslaugų įmonės dėl finansinių resursų, vadybinių ar kitų išteklių stokos nesugeba konkuruoti rinkoje. Tokio tipo įmonės, nesivienydamos į stambesnius darinius, negauna didelio pelno, turi ribotas plėtros galimybes vietinėje ir kitose rinkose, labai neženkliai prisideda prie Kėdainiuose sukuriamo BVP augimo. Atsižvelgiant į didžiųjų prekybos tinklų konkurenciją, siekiant didesnio veiklos efektyvumo, reikėtų skatinti Kėdainių miesto smulkių ir vidutinių prekybos, paslaugų įmonių susivienijimus į stambesnius darinius. . Kėdainių verslo informacijos centro veiklos plėtra – dauguma miesto pradedančiųjų verslininkų įkuria įmones, kurios užsiima prekyba arba teikia tam tikras paslaugas (tai rodo didelis smulkių ir vidutinių prekybos, paslaugų įmonių skaičius Kėdainiuose), tačiau jų veiklos sėkmė didele dalimi priklauso nuo prieigos prie informacijos, gaunamų žinių, turimų įgūdžių. Ne visos Kėdainių miesto smulkios ir vidutinės prekybos, paslaugų įmonės dėl informacijos, žinių bei įgūdžių stokos sugeba pasinaudoti valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos joms teikiama parama, gali įgyvendinti savo verslo idėjas. Kėdainių verslo informacijos centras gali padėti susidoroti su informacijos asimetrijos problema, skatinti žmonių domėjimąsi prekybos, paslaugų veikla, todėl būtina plėsti ir šio centro veiklą. . Informacijos apie Kėdainių miesto prekybos ir paslaugų sektorius sklaidos ir prieinamumo didinimas internete - prekių pardavimui, paslaugų teikimui įtaką turi sėkminga prekių bei paslaugų reklama (internete, internetiniuose tinklapiuose), todėl turėtų būti skatinamas didesnis informacinių technologijų panaudojimas Kėdainių miesto prekybos ir paslaugų sferoje. Šiuo metu miesto prekybos ir paslaugų įmonių internete pateikiama informacija apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas nėra pakankamai išsami, daugelis jų (net ir didesnės įmonės) neturi interneto svetainių arba jose pateikiama pasenusi, nedetali informacija. . Plėtoti Lietuvoje paklausias, perspektyvias paslaugas, kurios turi aiškiai susiformavusį poreikį Lietuvos, Kauno apskrities mastu, tačiau Kėdainių mieste stokojama šių paslaugų tiekėjų arba tokių paslaugų tiekimas yra ribotas: poilsio organizavimo, kultūrinės veiklos, turizmo paslaugas (viešbučių, restoranų, kavinių, gidų paslaugas), su turizmo plėtra susijusias nuomos paslaugas (vandens sporto įrangos, baidarių, dviračių nuomos ir kt.), logistikos ir automobilių remonto paslaugas. . Skatinti IT paslaugų plėtrą Kėdainių mieste - didėjanti interneto skvarba bei augantis naudojimasis informacinėmis technologijomis padidins IT paslaugų poreikį Kėdainiuose. Ateityje didesnį dėmesį reikės skirti miesto gyventojų IT poreikiams, plėtoti naujas elektronines paslaugas ir pritaikyti įvairius IT taikomuosius sprendimus.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 91 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Remiantis Kėdainių verslo informacijos centro duomenimis, 2006 metais Kėdainių mieste veikla, susijusia su kompiuteriais ir programine įranga, užsiėmė tik 2 įmonės (ĮI „ADRB kompiuteriai“, ĮI „Vilingis“), todėl šių paslaugų poreikis turėtų augti. Taip pat reikėtų skatinti su kompiuteriais susijusių konsultavimo paslaugų plėtrą. . Buitines ir remonto paslaugas teikiančių įmonių veiklos skatinimas - prekyba pigiais ir padėvėtais rūbais, nebrangia avalyne, buitine technika sąlygoja tai, kad ima trūkti įmonių, teikiančių buitines ir remonto paslaugas (siuvyklų, buitinių prietaisų, avalynės taisymo ir kitų remonto dirbtuvių), kadangi paprastai dalį drabužių, avalynės ar buitinių prietaisų yra pigiau nusipirkti, nei remontuoti. Be to, dalį šių paslaugų amatininkai teikia, neregistruodami įmonių ir nedeklaruodami savo veiklos. Siekiant, kad šios veiklos neišnyktų ir nebūtų vykdomos nelegaliai, reikėtų skatinti tokių įmonių veiklą, taikant lengvatas ir pan.

2.7.Būsto programos įgyvendinimo galimybės. Ekonominis aspektas

Pagrindinės šiuo metu įgyvendinamos būsto programos Lietuvoje3 yra: . socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa; . daugiabučių namų modernizavimo programa. Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa. Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa įgyvendina Lietuvos būsto strategijos tikslą - išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms, didinant socialinio būsto pasiūlą. Lietuvos būsto strategijoje buvo nustatytas tikslas padidinti socialinio būsto fondą nuo 2,4 procento 2004 metais iki 4-5 procentų bendrojo šalies būsto fondo 2020 metais. Numatyta socialinio būsto fondo metinę apimtį didinti nuosekliai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, o lėšas planuoti programiniu principu. Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2007 metų pabaigoje socialinio būsto fondą sudarė apie 26.000 būstų, arba apie 2.200 tūkst. m2 (tai sudaro apie 2,8 procento bendrojo šalies gyvenamojo fondo). Didžioji savivaldybių socialinio būsto fondo dalis suformuota dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o apie 75 procentus šio fondo yra miestų vietovėse. Pagal šią programą 2008 metais Kėdainių rajono savivaldybei numatoma skirti 800 tūkst. Lt socialinio būsto fondui plėtoti, o 2008 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono savivaldybėje asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ir įrašytų į savivaldybių sąrašus, skaičius siekė 236 asmenis (šeimas).

3 Šaltinis: LR Aplinkos ministerija (http://www.am.lt/VI/index.php#r/592)

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 92 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Galima daryti prielaida, kad socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programoje Kėdainių rajonui numatytos lėšos bus skiriamos socialinio būsto fondo plėtrai Kėdainių mieste, kadangi statistiniai duomenys rodo, kad didžioji socialinio būsto fondo dalis yra miestuose. 2007 metų pradžioje Kėdainių miesto socialinio būsto fondui priklausė 579 gyvenamosios patalpos: 326 butai Kėdainių mieste ir 253 kambariai bendrabučiuose. Per metus šis fondas padidėja vidutiniškai 4-5 butais, o didžioji dalis socialinio būsto fondo butų yra P. Lukšio, J. Basanavičiaus, Šėtos, Respublikos, Kęstučio, Chemikų, Žemaitės gatvių gyvenamuosiuose namuose. 2006 metais butų įsigijimui buvo skirta 200 tūkst. Lt, tuo tarpu 2008 metais numatoma skirti 800 tūkst. Lt socialinio būsto fondui plėtoti. Šios lėšos turėtų padėti išlaikyti esamą socialinio būsto fondo plėtros lygį Kėdainių mieste, o ekonominę programos naudą pajaus mažas pajamas gaunantys miesto gyventojai, kuriems bus suteiktas socialinis būstas. Daugiabučių namų modernizavimo programa. Daugiabučių namų modernizavimo programos tikslas – siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus pasinaudojant valstybės parama kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus, sudarius tam tinkamas sąlygas. Pagrindiniai šios programos uždaviniai: . užtikrinti, kad valstybės parama, teikiama daugiabučiams namams modernizuoti, skatintų kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir įgyvendinti energiniu požiūriu efektyvias priemones; . tobulinti teisinę bazę, kad būtų galima pereiti prie paprastesnių investicijų projektų rengimo ir derinimo procedūrų ir efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas daugiabučių namų modernizavimui finansuoti; . tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą daugiabučių namų priežiūros ir modernizavimo, racionalaus energijos išteklių naudojimo klausimais, skatinti gyventojus imtis iniciatyvos modernizuoti daugiabučius namus. Už šios programos vykdymą atsakingos institucijos yra Aplinkos ministerija ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, o preliminarus bendras lėšų poreikis programos priemonėms įgyvendinti 2008-2010 metais sieks 222.500 tūkst. Lt (2008 metais – 52.500 tūkst. Lt, 2009 metais – 70.000 tūkst. Lt, 2010 metais – 100.000 tūkst. Lt). Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis aktualesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema. Šios problemos negali išspręsti pavieniai butų savininkai, todėl buvo sukurtas daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo mechanizmas, kurio vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą, modernizavimą ir racionalų energijos išteklių vartojimą.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 93 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtmečius, tuo metu dominavo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai namai yra neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, juos eksploatuoti žiemą brangu, todėl gyventojai, kurių mažos pajamos, neišgali sumokėti už šilumą. Dalį išlaidų šilumai ir karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuoja valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 9 procentus. Šiuo metu taikoma kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį sistema neracionali. Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų reikia skirti kompensacijoms. Siekiant racionalesnio energijos išteklių panaudojimo ir išlaidų kompensacijoms sumažėjimo, įgyvendina Daugiabučių namų modernizavimo programa. Pagal Kėdainių rajono savivaldybės pateiktus duomenis, virš 95 proc. visų Kėdainių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1990 metų, todėl galima teigti, kad daugiabučių namų modernizavimo poreikis mieste yra didelis. Remiantis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, Kėdainių mieste šiuo metu yra parengti iš viso 7 daugiabučių namų modernizavimo projektai. Šiuo metu įgyvendinamas 1 projektas, kurio darbų vertė yra 1,9 mln. Lt., valstybės parama siekia 0,6 mln. Lt. Likusieji projektai laukia finansavimo. Preliminari projektų investicijų vertė siekia 7,3 mln. Lt., o numatoma valstybės parama yra 3,4 mln. Lt. Daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo galimybės Kėdainių mieste ateityje priklausys nuo valstybės galimybių skirti paramą šių pastatų renovacijai ir nuo daugiabučių namų gyventojų finansinių galimybių (gauti likusią pastato modernizavimui reikalingų investicijų dalį ir grąžinti iš banko pasiskolintas lėšas). Atsižvelgiant į Daugiabučių namų modernizavimo programoje atliktus pakeitimus, nuo šiol programoje gali dalyvauti visi daugiabučių namų savininkai (iki šiol tokia galimybė buvo sudaryta tiems savininkams, kurie yra įsteigę bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį). Nuo šiol ir namų, kuriuos valdo paskirti administratoriai, savininkai gali dalyvauti Daugiabučių namų modernizavimo programoje ir gauti valstybės paramą priklausomai nuo įgyvendinamų projektų energinio efektyvumo. O kad šiai programai skiriamos valstybės lėšos būtų efektyviau panaudojamos, prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių priskirtos tik tos priemonės, kurios energetiniu požiūriu yra veiksmingiausios, ir atsisakyta priemonių, kurios mažai susijusios su energijos taupymu. Pagrindinė Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programos ekonominė nauda Kėdainių miesto gyventojams (daugiabučių namų savininkams) būtų tokia: . Racionalesnis energijos išteklių panaudojimas - galimybė gyventi žymiai ekonomiškiau, sumažinti būsto šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Pagal renovuotinų

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 94 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

namų monitoringo duomenis faktiniai energijos sutaupymai, atlikus pasato modernizavimą, gali siekti iki 50 proc. . Galimybė realiai padidinti savo būsto vertę. Ekspertų teigimu, pastato statybos kokybė ir jo nusidėvėjimas, komunikacijų funkcionalumas, buto eksploatavimo išlaidos, šildymo sistemos ekonomiškumas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių buto vertę. Modernizavimo programa leidžia visus šiuos veiksnius reikšmingai pagerinti. . Galimybė pasinaudoti parama. Priklausomai nuo investicijų energetinio efektyvumo valstybės parama daugiabučių modernizavimui gali siekti iki 50 proc. investicijų sumos, kadangi pavieniai butų (namo) savininkai vieni patys pastato renovacijos dėl didelių išlaidų atlikti nesugebėtų, todėl ši valstybės parama yra labai svarbi. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos atlikimas pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą vykdomas tokiais etapais: . daugiabučio namo gyventojai priima sprendimą renovuoti daugiabutį; . rengiamas daugiabučio namo modernizavimo investicinis projektas; . parengtas projektas derinamas su VšĮ „Būsto agentūra"; . projektas ir paskolos banke paėmimo sąlygos tvirtinamos daugiabučio namo gyventojų susirinkime; . pateikiama paraiška banko paskolai gauti; . bankas priima sprendimą finansuoti projektą; . rengiama rangos darbų pirkimo konkursui reikalinga dokumentacija, vykdomi darbų pirkimai; . pasirašoma paskolos sutartis su banku; . atliekami daugiabučio pastato renovacijos darbai; . VšĮ „Būsto agentūra" patikrina, ar atlikti projekte numatyti darbai; . VšĮ „Būsto agentūra" patvirtina paramos paskolos gavėjui suteikimą; . suteikiama paskola - apmokamos bankui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros; . paskolos bankui grąžinimas.

2.8.Rekreacijos ir turizmo plėtros kryptys

Kėdainių miesto turizmo ir poilsio infrastruktūra buvo analizuojama 1.2 skyriuje, o šioje dalyje bus apžvelgiamos potencialios rekreacijos ir turizmo plėtros kryptys Kėdainiuose. Pagrindinės Kėdainių miesto rekreacijos ir turizmo plėtros kryptys būtų tokios: • Turizmo rinkodaros vykdymas, informacijos apie Kėdainių miesto turizmo objektus skleidimas - Kėdainių mieste yra daug lankytinų objektų, tačiau dažnai trūksta informacijos

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 95 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

apie juos, nevisi turistai, kitų rajonų gyventojai žino apie šiuos objektus. Siekiant pritraukti didesnius turistų srautus bei priimtinais būdais suformuoti palankią nuomonę apie turizmo galimybes Kėdainiuose, būtina daugiau dėmesio skirti rinkodarai ir didesnei informacijos sklaidai. Kaip pagrindines, potencialias turizmo rinkodaros, informacijos sklaidos priemones galima įvardyti: dalyvavimą tarptautinėse ir regioninėse turizmo parodose, informacinių- pažintinių leidinių apie Kėdainių miesto turizmo objektus rengimą ir platinimą, suvenyrų platinimą, Kėdainių turizmo informacijos centro veiklos vystymą ir tobulinimą, pažintinių turų organizavimą ir kt. • Senamiesčio objektų pritaikymas turizmo poreikiams – Kėdainių miesto senamiestis yra unikalus istorijos ir urbanistikos paminklas, daugiausiai Lietuvos ir užsienio turistų, istorijos mėgėjų pritraukianti miesto vieta, tačiau kol kas jis nėra pilnai pritaikytas turizmo reikmėms (trūksta poilsio aikštelių, suolų, takų ir kt.), o tai apsunkina turizmo vystymą. Senamiesčio, kaip svarbiausio miesto turistų traukos centro, objektų pritaikymas turizmo reikmėms turėtų būti prioritetinė plėtros kryptis. • Nebrangios nakvynės paslaugas teikiančių įstaigų plėtra Kėdainių mieste. Dabartiniu metu viena iš problemų Kėdainiuose yra nebrangios nakvynės įstaigų trūkumas (tokių kaip jaunimo nakvynės namai), todėl masinių renginių metu atsitiktiniai turistai, kurie priversti apsistoti mieste, turi rinktis brangesnę nakvynę. Ateityje vystant rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą Kėdainiuose, reikėtų skirti dėmesį ir nebrangios nakvynės įstaigų tinklo plėtrai. • Dviračių turizmo vystymas. Per Kėdainius einančios 2 vietinės dviračių trasos ir nacionalinė dviračių trasa Kaunas-Kėdainiai-Panevėžys paskatins dviračių turizmo infrastruktūros plėtrą Kėdainių mieste, kadangi bus siekiama, kad šios trasos atitiktų dviratininkų poreikius. Vystant dviračių turizmo infrastruktūrą, bus įrengtos dviračių parkavimo prie lankytinų objektų vietos, reikalingi dviračių takai ir kiti objektai. • Vandens turizmo plėtra. Šiuo metu vidaus vandens (upių) maršrutų, prieplaukų, paplūdimių sistema Kėdainių mieste nėra išvystyta, tačiau ateityje planuojama plėtoti ir vandens turizmą. Numatoma galimybė Kėdainių miesto teritorijoje, prie Babėnų karjero (Kėdainių miesto gyventojų bei svečių mėgiamoje rekreacinėje teritorijoje), įrengti Babėnų paplūdimį, o Nevėžio upė priskiriama prie potencialių upių, kurioje gali būti vystomas vandens turizmas. • Atvykstamojo užsienio turizmo skatinimas. Nors į Kėdainių miestą atvyksta 3 kartus mažiau užsienio turistų negu vietinių lankytojų, tačiau per 20023-2006 metus atvykstančių turistų iš užsienio skaičius augo gana sparčiai (padidėjo 49,8 %), todėl ateityje plėtojant turizmą mieste, didesnis dėmesys turėtų b9ti skiriamas užsienio turistų pritraukimui.

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 96 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

• Kempingo įrengimas miesto prieigose – siekiant įsijungti į Lietuvos kempingų tinklą bei plėtojant autoturizmą, miesto prieigose reikėtų numatyti galimybę įrengti kempingą. Didėjant automobilių skaičiui šalyje bei turistų, keliaujančių įvairiomis transporto priemonėmis, skaičiui, auga ir kempingų paklausa. Lietuvos kempingų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 15 kempingų, tačiau jie yra išsidėstę rytinėje ir pietinėje šalies dalyse bei prie Kuršių marių, o tuo tarpu vidurio Lietuvoje jaučiamas kempingų stygius (žr. 2.8 pav.). Kempingo įrengimas Kėdainiuose būtų palankus, kadangi miestas yra netoli greitkelio Via Baltica, taip pat planuojama, kad per Kėdainių miestą eis dviračių trasa nuo Kauno iki Panevėžio.

56 pav. Lietuvos kempingų žemėlapis Šaltinis: Lietuvos kempingų asociacija

3.IŠVADOS

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 97 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

Remiantis Kėdainių miesto esamos būklės įvertinimo dalyse pateikta informacija, galima būtų daryti tokias išvadas apie ekonominę būklę Kėdainiuose:

• Pramonė yra prioritetinis Kėdainių miesto verslo sektorius, kuriame dirba didžioji dalis miesto dirbančiųjų (38,4 proc. visų miesto įmonėse dirbančių darbuotojų). Kėdainiuose yra gerai išvystytos chemijos, maisto, tekstilės ir medienos pramonės šakos, o pagrindinis dėmesys skiriamas chemijos pramonės šakai, kurioje dominuoja AB „Lifosa“. Ir nors pagal įmonių skaičių Kėdainiuose pramonė nusileidžia prekybos sektoriui, tačiau mieste veikia tokios didelės ir gerai žinomos pramonės įmonės kaip „AB Lifosa“, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Kemira Lifosa“ ir kt. Į pramonės sektorių taip pat yra nukreiptos beveik visos tiesioginės užsienio investicijos, kurios pritraukiamos į Kėdainius (apie 98 proc.).. • Kitas svarbus verslo sektorius Kėdainiuose - prekyba. Pagal įmonių skaičių Kėdainių mieste dominuoja šis sektorius (veikia apie 82 % visų Kėdainių rajono didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių), tačiau dauguma prekybos įmonių yra smulkios ir vidutinės įmonės, kurios veikia vietinėje rinkoje ir veiklos mastais bei finansiniais ištekliais neprilygsta didiesiems prekybos tinklams. Apie 81 % miesto prekybos įmonių užsiima mažmenine prekyba. • Kėdainių miesto paslaugų sektoriuje dominuoja transporto, keleivių ir krovinių pervežimų, logistikos, medicinos ir sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo ir automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, o pagal dirbančių darbuotojų skaičių išsiskiria transporto, logistikos paslaugų sritys, kuriose veikė 46 įmonės ir dirbo 456 darbuotojai. • Kėdainiai yra patrauklus turizmo požiūriu miestas, kuriame yra gausu lankytinų istorinių, kultūrinių vietų, objektų (architektūros paminklų, bažnyčių, vienuolynų, muziejų, namų, mokyklų, gatvių, akmenų, kapinių, miesto senamiestis ir t.t.), todėl didėja į miestą atvykstančių turistų ir lankytojų, ypač iš užsienio šalių, skaičius (daugiausiai užsienio turistų atvyksta iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos, JAV ir Švedijos). Nors susisiekimo požiūriu Kėdainių miestas yra patogioje padėtyje, tačiau dažnai per jį einantys turizmo maršrutai (trasos) nepatenka į nacionalinių trasų tinklą, todėl reikalingos didelės investicijos miesto viešosios turizmo infrastruktūros plėtrai. • Pastaraisiais metais Kėdainių mieste vyrauja nedarbo lygio mažėjimo tendencijos (nedarbo lygis siekia 1,7 proc.), susijusios su miesto ekonomikos, pramonės augimu, gana sparčia darbingo amžiaus gyventojų migracija į kitus didžiausius šalies miestus ir užsienį, tačiau

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 98 KĖDAINIŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS I etapas. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ. Ekonominės būklės įvertinimas

mažėjantis nedarbas Kėdainiuose išryškina ir neigiamas miesto darbo rinkos problemas: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gyventojų ir darbo jėgos senėjimą. • Kėdainių miestas yra vienas patraukliausių užsienio investicijoms miestų Lietuvoje ir pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį nusileidžia tik keturiems šalies miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir Mažeikiams. Kėdainiuose yra sukoncentruota didžioji dalis Kėdainių rajono verslo (veikia daugiau negu 85 % visų rajono įmonių ir 72 % visų rajono užsienio kapitalo bei bendrų su užsienio kompanijomis įmonių), todėl į Kėdainių miestą yra pritraukiamos labai didelės tiesioginės užsienio investicijos. Pagrindinės priežastys, lemiančios dideles užsienio investicijas mieste, yra patogi geografinė padėtis, daug patrauklių investavimo objektų, gerai išvystyta pramonė, geros sąlygos verslo plėtrai. • Kėdainių mieste pagal nuosavybės formą vyrauja privačios įmonės (99,87 % įmonių), o pagal teisinę formą - individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurios sudaro 93,8 % visų miesto įmonių, tačiau pastaraisiais metais mieste veikiančių įmonių skaičius mažėjo (2007 metų pradžioje jų skaičius buvo 11 % mažesnis negu 2003 metų pradžioje). Pagrindinės mažėjimo priežastys yra susiję nedidelių individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių gausa (tarp šių įmonių bankrotai įvyksta dažniausiai), verslo stambėjimas, dažnesni kelių steigėjų susivienijimai kuriant įmones, sumažėjęs verslumas, didėjanti konkurencija tarp įmonių, mažėjantis miesto gyventojų skaičius ir jų nedidelė perkamoji galia. • Kėdainių mieste taip pat yra gerai išvystytas statybos sektorius, su statybomis susijusia veikla užsiimančios įmonės sudaro 13 % visų Kėdainių miesto įmonių, o jose dirba 22 % visų miesto darbuotojų. Kėdainių mieste vyrauja negyvenamųjų pastatų, skirtų pramonei, verslui, ūkinėms ir sodo reikmėms, statyba (negyvenamieji pastatai sudaro 76,27 % visų miesto pastatų). • Kėdainių miesto pagrindiniuose daugiabučiuose yra 10.209 butai, kurių bendras plotas siekia 613.809,12 m2, pagal aukštingumą mieste vyrauja 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai. Virš 95 proc. visų Kėdainių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1990 metų, todėl yra didelis daugiabučių namų modernizavimo poreikis. • Kėdainiuose aktyviai vykdoma socialinio būsto programa, 2007 m. pradžioje Kėdainių socialinio būsto fondą sudarė 326 butai ir 253 kambariai bendrabučiuose Kėdainių mieste. Vykdant socialinio būsto fondo plėtrą mieste, per 2004-2006 metus buvo įsigyta 13 butų (po 4-5 butus per metus).

RENGĖJAS: Viešoji įstaiga „NPR“ 99