Šimtmečio Regionas Nukentėjęs Nuo Gaisro, Jo Metu Sudegė Interjeras
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Šv. Jokūbo kelio. Bažnyčia ypatinga dar ir tuo, kad 11. Tarpukario vilos Kačerginės miestelyje 14. Kėdainių krašto muziejus ir paminklinė – su dedikacijomis. Memorialiniame kambaryje nuolat vietoje numatytų dviejų bokštų teturi vieną. Išskirti- Gydytojo, Lietuvos kariuomenės lenta-horeljefas Jonui Žemaičiui-Vytautui veikia fotografijų paroda, vyksta įvairūs bibliotekos nis aikštėje priešais bažnyčią esantis Laisvės pamin- brigados generolo P. Vaiciuškos vila Didžioji g. 19, Kėdainiai, renginiai: literatūriniai susitikimai, knygų pristatymai klas, kurio autorius Adomas Jakševičius, vienas J. Janonio g. 46, kedainiumuziejus.lt ir kt. Už apytiksliai 7 km yra poeto tėviškė Važatkie- įdomesnių tarpukario Lietuvos bažnytinio meno mio k., Ašmintos sen., Prienų r. sav., šalia įsikūręs Kačerginė, Kėdainių krašto muziejus atstovų, puošęs ne vieną bažnyčią, tarp jų – ir Kačerginės sen., Pociūnų aerodromas ir Kauno parašiutininkų klubas. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. 1991 m. Kauno r. sav. nuo 2000 m. veikia buvu- Yra galimybė paskraidyti paminklas buvo atstatytas. Laisvės paminklo autorė – sio karmelitų vienuolyno apžvalginiu skrydžiu virš Pastatas svarbus ne tik pastate, tarpukariu dailininkė V. Venckūnienė, o paminklo architektūrinės kaip medinės architektū- Nemuno kilpų, pasklan- dalies autorius – architektas A. Sprindys. Žiežmariuo- pastatai priklausė 2-ajam dyti sklandytuvu arba ros paveldas, bet ir savo artilerijos pulkui. Jame Šimtmečio objektai se gyvenusi viena didžiausių žydų bendruomenių istorija. Tarpukariu viloje šokti parašiutu. Netoli Kaišiadorių rajone. Šiuo metu restauruojama sinago- 1929–1935 m. tarnavo poeto tėviškės yra vasarodavo Lietuvos leitenantas Jonas Žemaitis-Vytautas – partizanų ga, viena iš 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų. kariuomenės generolas – Pagaršvio piliakalnis ir Išlikusi Žiežmarių dvaro sodyba, statyta Tiškevičių generolas, 1949–1954 m. ėjęs Lietuvos Respublikos paukščių stebėjimo gydytojas Pranas Vaiciuška. Medinukėje 1935 m. Apsilankyk ir nusifotografuok! XIX a. Prezidento pareigas. Ant Kėdainių krašto muziejaus vieta. statytoje viloje po karo veikė pradžios mokykla, ją baigė pastato iškabinta paminklinė lenta-horeljefas Lietu- Kauno g. 2B, Prienai, Šimtmečio 8. Kaišiadorių geležinkelio ne viena kačerginiečių karta. Pastatas restauruotas vos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atmini- prienubiblioteka.lt 2016 m. privačiomis lėšomis. mui. Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, stoties pastatas 18. Lietuvos karių, savanorių kapai Misiūno a. 1, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu ir BIRŠTONAS JONAVOS RAJONAS Inžinieriaus V. Reklaičio vila Vilniaus g., Jieznas, Kaišiadorys ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, Vadovas po Kauno regiono Šimtmečio vietas Prienų r. sav. J. Janonio g. 86, tarpukariu penkerius metus tarnavo Kėdainiuose. regionas 1. Birštono kurhauzas, 1850–1931 m. 4. Partizanų memorialas Kaišiadorys pirmą kartą Kačerginė, GPS: 511702, 6051735 Kėdainių kraštas buvo pagrindinė J. Žemaičio-Vytauto B. Sruogos g. 2, Panerių gatvė, Jonava paminėti istoriniuose Kačerginės sen., (LKS) Kauno r. sav. vykdomos pasipriešinimo kovos vieta, žinoma, kad Birštonas GPS: 518162, šaltiniuose kaip Košeida- Palaidoti 2-ojo Kėdainių krašto miškuose jis žiemodavo. Skulptūrinė „Kurhaus“ (vok.) – 6103961 (LKS) rova 1590 m. Už savo Kačerginės kurorto pėstininkų Lietuvos projekto dalis patikėta skulptoriui Juozui Šlivinskui, NAKVYNĖ PRAMOGOS poilsio namų koncer- Netoli nuo Jonavos vystymąsi miestas turi direktorius, inžinierius didžiojo kunigaikščio sukūrusiam Jono Žemaičio paminklinį biustą Vytauto tų, šokių salė su centro esančioje būti dėkingas geležinke- V. Reklaitis medinę vilą Algirdo pulko kariai, Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune. Pasirinktas bufetu. Birštono Panerių gatvėje stovi liui, šalia kurio išaugo. pastatė 1934 m. Soviet- žuvę 1919-02-10 originalios kompozicijos horeljefas: leitenanto Jono kurhauzas yra vienas akmens memorialas, Kaišiadorių geležinkelio mečiu joje veikė ambula- kautynėse su Sovietų Rusijos kariuomenės Žemaičio biustas su ąžuolo lapais (partizanų generolo iš nedaugelio išlikusių kryžius ir koplytstul- stoties pastatas liudija apie kovas už Nepriklausomy- torija. Per keletą dešim- daliniais ties Jiezno miesteliu. Taip pat galima simbolis) stovi ant postamento įkomponuotas į pabū- tokio tipo pastatų pis, skirti nužudytų bę ir laisvę po abiejų pasaulinių karų. Kova už tmečių pastatas sunyko, aplankyti šalia esančius objektus: Jiezno Šv. klo vamzdžio nuopjovą, kurios viršuje laisvos Lietuvos Lietuvoje, 2006 m. partizanų atminimui. Nepriklausomybę Kaišiadoryse prasidėjo 1918 m. todėl 2016 m. nuspręsta jį restauruoti. Viloje įsikūrusi arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią Kačerginės seniūnijos administracija, veikia miestelio valstybės simbolis – Vytis, kaip ateities svajonė. MAISTAS RENGINIAI įrašytas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. 1885 Ant paminklinio akmens iškalti daugiau nei 60 lapkričio mėnesį sukūrus Parapijos komitetą. 1919 (Vilniaus g. 2, Jieznas); dvaro sodybos pastatų OBJEKTAI muziejus, turizmo informacijos centro filialas. m. Birštono kurorte jau stovėjo restoranas, didvyrių vardai, pavardės ir slapyvardžiai. m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko kompleksą (Trakų g. 7, Jieznas); Stakliškių alaus tarpukariu jis buvo kapitališkai rekonstruotas, 1944–1955 m. Jonavos apylinkėse jie krito nuo pirmas Nepriklausomos Lietuvos traukinys. Antrojo daryklos salyklo bokštą (Trakų g. 9, Stakliškės, interjeras dekoruotas K. Šimonio pano, įrengta NKVD ir kitų sovietinių smogikų organizacijų. pasaulinio karo metu Kaišiadorių geležinkelio stotyje Prienų r. sav.). lauko terasa su staliukais po skėčiais. Birštono Čia pagerbti Didžiosios Kovos, Vyčio apygardų dirbo Lietuvos laisvės kovoms svarbus žmogus – Jo- 12. Lietuvos partizanų stovyklos vieta 15. Paminklas Povilui Lukšiui (1886–1919 m.) Kelionių žaidimas kurorto direktoriaus Balio Matulionio nurodymu partizanai, kurių palaikai užkasti Neries pakrantė- nas Misiūnas (Žalias Velnias). Būtent jis 1944 m. (Papiškės–Novos partizanų žeminė) Taučiūnai, Kėdainių r. RASEINIŲ RAJONAS kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų dietinio je. Memoriale minimas ir vienas legendinių kovo- pradėjo kaupti ginklus ir kviesti vyrus kovoti su Drapakampio miškas, sav. GPS: 55.283884, maitinimo įstaigų Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo tojų, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas ateinančia sovietine okupacija bei vadovavo Di- Papiškiai, Zapyškio sen., 24.04665 (WGS) 19. V. Grybo paminklas „Žemaitis“ Taisyklės metu tai buvo bene vienintelis pastatas Birštone, onas Misiūnas (Žalias Velnias). Sumanumu garsė- džiosios Kovos apygardos A rinktinei, garsėjo kaip Kauno r. sav. V. Kudirkos g., 1919 m. „raudonasis Raseiniai, Šimtmečio regionas nukentėjęs nuo gaisro, jo metu sudegė interjeras. Po jęs partizanas 1944 m. liepą subūrė 200 kovoto- vienas sumaniausių partizanų vadų. GPS: 54.918392, tvanas“ nesulaikomai Švęsdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį, pažinkime savo krašto istoriją keliaudami! 23.578128 (LKS) atraskraseinius.lt karo statinys rekonstruotas ir įgavo šiandienines jų. Išdavikų įviliotas į spąstus Vilniuje, 1947 m. ritosi per Lietuvą, kol Kauno regionas kviečia apsilankyti Birštono kurorte, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Miesto simbolis, stovintis formas. 2013 m. atidarytas po rekonstrukcijos – čia kovo 11 dieną J.Misiūnas buvo nužudytas Mas- Šioje žeminėje 1944– galiausiai nusitaikė į Raseinių rajonuose, kur keliautojų laukia 21 Šimtmečio objektas, liudijantis Lietuvos kūrimosi istoriją ir kovas 9. Žaslių miestelis centrinėje Raseinių vyksta koncertai, konferencijos, meno parodos. 1945 m. slapstėsi devy- Lietuvos širdimi virtusį už laisvę! 5. Atminimo laukas aikštėje. Pastatytas Žaslių sen., niolika partizanų. Tarp Kauną. Kauno lietuviai Šimtmečio regiono maršrute keliautojai taip pat ras vietas, kuriose siūloma susipažinti su senaisiais ama- 2. Kurorto administracijos pastatas, Panerių gatvė, Jonava Kaišiadorių r. sav. 15-osioms Nepriklauso- jų – sužeistas Lietuvos nesiruošė lengvai tais, kultūriniu ir kulinariniu paveldu, pailsėti istorinėse vietose ar pasistiprinti geriausiose regiono kavinėse! architektas R. Steikūnas, 1930 m. GPS: 518694, mybės metinėms pami- Iš Kaišiadorių kelias veda laisvės kovų sąjūdžio atiduoti. Vienu pasipriešinimo židinių tapo Jono 6104564 (LKS) nėti, baigtas 1934 m., B. Sruogos g. 4, į Žaslius, kurių pradžia štabo viršininkas, buvęs partizanas Vytautas Balsys Variakojo surinktas pirmasis savanorių būrys, kuris į Visa informacija apie kelionių žaidimą ŠIMTMEČIO Birštonas 1995 m. Jonavoje tarp skulptorius V. Grybas. Kaip tapti žaidimo dalyviu ir tolimame XV amžiuje. slapyvardžiu Uosis. Sovietmečiu žuvusiems atminti prie Kėdainius įžengė sausio 13 d. Vasario 8-osios rytą REGIONAS (žemėlapis su visais objektais, dalyvavi- Panerių ir J. Basanavi- Skulptūra simbolizuoja lietuvių stiprybę ir atkaklumą Birštono kurorto Būtent šiame miestelyje žeminės V. Balsys pastatė kryžių. Partizanų slaptavie- sustiprinta žvalgyba išvyko Šėtos link. Grupei vado- laimėti prizą? mo sąlygos) – „Facebook“ grupėje Šimtmečio čiaus gatvių ties geležin- kovoje už laisvę. Postamente iškalta: „Amžiais valdybos pastatas bene seniausiai apsigyve- tė pirmą kartą buvo atstatyta 2002 m. Žeminė, veikia- vavo V. Vainauskas, o jo padėjėjas buvo būrininkas regionas ir svetainėje www.krda.lt. kelio viaduku įkurtas budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau 1918–1933 m.“ pasižymi išskirtine no žydai Kaišiadorių ma drėgmės ir laiko, per dešimt metų vėl tapo avari- Povilas Lukšys.