Mindaugas Paknys

Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK Bažnytinės architektūros užsakymai

Vilniaus dailės akademijos leidykla 2003 UDK7.07(474.5)(091) Pa-101

Leidinį parėmė:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA

Recenzavo: dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė dr. Rūta Janonienė

© Mindaugas Paknys, 2003 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003 © Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003

ISBN 9986-571-97-9 Skiriu savo tėvams

TURINYS

Vietoj pratarmės 9 ĮVADAS 11 A. Mecenatas ar užsakovas 11 B. Katalikų Bažnyčios meniniai užsakymai 15 C. Tyrinėjimų laikas ir erdvė 17 D. Šaltiniai ir literatūra 19 E. Studijoje keliami klausimai 25 1. XVII A. LDK BAŽNYTINIO MENO UŽSAKYMŲ PASKATOS 33 1.1. Religingumas 34 1.2. Fundacijos 40 1. 2. 1. Dovanojimo aktų formos 40 1. 2.2. Rūpinimasis fundacijomis 48 1. 2. 3. Geradarių atminimas 55 1.3. XVII a. meno supratimo LDK tradicija ir naujovės 58 1. 3. 1. Meno vertinimas XVII a. šaltiniuose 59 1.3. 2. Meno šakos ir naudojamos medžiagos 62 1. 3. 3. Meno vertinimo kriterijai 66 1. 3. 4. Meninių idėjų paveldas ir naujovės 68 2. BAŽNYTINIO MENO UŽSAKYMO IR ATLIKIMO PROCESAS 83 2.1. Menininkai ir užsakovai 84 2. 1. 1. Menininkų priklausomybė ir laisvė 84 2. 1. 2. Menininkų tarnystė dvare 89 2. 1.3. Sutartinis darbas 93 2. 2. Mecenatų įtaka užsakymams 98 2. 2. 1. Užsakymų išlaidų apmokėjimas 98 2. 2. 2. Užsakymų atlikimo kontrolė 101 2.2.3. Užsakovų įtaka ikonografinėms programoms 104 2. 3. LDK bažnytinių užsakymų statistika 107 2. 3. 1. Bažnyčių statistika Žemaitijos ir Vilniaus vyskupijose 108 2. 3. 2. LDK užsakovų statistika 112 2. 4. LDK bažnytinių užsakymų specifika 119 PABAIGA 137

Priedas Nr. 1. XVII a. LDK bažnytinės architektūros fundatorių — užsakovų sąrašas 141

Priedas Nr. 2. LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. stovėjo bažnyčios ir koplyčios, sąrašai 213 2. 1. Vilniaus vyskupija 216 2. 2. Žemaitijos vyskupija 285 2. 3. Lucko vyskupija 299

Šaltiniai 324 Streszczenie 327 Summary 331 Asmenvardžių rodyklė 335 Vietovardžių rodyklė 346 Vietoj pratarmės

.Kiekviena problema formuluoja savitą jos nagrinėjimo ir tyrinėji- mų pateikimo formą. Bene sunkiausia rasti tinkamiausius žodžius konkrečioms išvadoms perteikti, sukurti tokj pasakojimą, kuris tiks- liausiai apibūdintų tyrinėjimų apie praėjusius laikus įspūdį. Kaip ir dažniausiai nutinka, ši knyga tėra savotiškas kompromisas. Sten- giausi pateikti įvairesnių pavyzdžių ir informacijos nagrinėjamu klau- simu, todėl nukentėjo pasakojamoji dalis. Jos savo ruožtu nebuvo galima išplėtoti (bent taip man atrodė), kol nebus pateikta pakanka- mai šaltiniotyrinės informacijos. Prisipažinsiu, tikiuosi, ne paskuti- nį kartą rašau šiuo klausimu, todėl pasakojamąją dalį bus galima išplėtoti kitą kartą. Tai nėra knyga, kurioje atlikti tyrinėjimai išsamiai ir preciziškai atskleidžiami surinktų duomenų dėka, nuosekliai pateikti atsakymai į klausimus, kuriuos galima kelti peržvelgus šaltinių grupes. Tokia knyga apie bažnytinių užsakymų reiškinį dar neparašyta, o pakankamai duo- menų nesurinkta. Šioje studijoje pateikiama statistinė informacija apie kai kuriuos bažnyčių statytojus ar konkrečias bažnyčias. Tačiau skai- tant ją nė vieną akimirką nedera pamiršti, kad medžiaga nėra išsami. Remiantis surinkta informacija, galima daryti tam tikrus apibendrini- mus, pastebėti tendencijas ir dėsningumus. Pateikti tikslesnius atsa- kymus, tikiuosi, bus galima dar ateityje. Lentelės ir skaičiai apie XVII a. bažnytinius užsakymus suformuoja vaizdą, tačiau autorius nepre- tenduoja suskaičiuoti visų užsakovų nagrinėjamu laikotarpiu. Istorikams patinka svarstyti ir kalbėti apie istorijos prasmę. Esu tikras, kad istorija slepiasi ne išsamiuose rašytiniuose šaltiniuose ar storuose istoriografiniuose traktatuose (tai svarbu, bet vien to nepa- kanka), bet skaitytojo sąmonėje, todėl svarbiausia užduotis - ne kaip ją atkurti iš apdūlėjusių rankraščių, bet kaip perkelti į sąmonę. To- dėl kiekvienas pasakojimas turi būti ne tik tikslus, bet ir patrauklus, suformuoti ne tik skaičių ar statistinių duomenų piramidę, bet, svar- biausia, - įspūdį apie praėjusius istorinius reiškinius.

Baigdamas įžanginę dalį, norėčiau padėkoti dr. Aleksandrai Alek- sandravičiūtei ir dr. Aistei Paliušytei-Lugovojienei už patarimus bei diskusijas, kurios lėmė, kad kai kurie teiginiai taip pateikti knygoje. Nuoširdus ačiū. Taip pat dėkoju visiems kitiems, kurie paliko žinu- čių po „SOS signalų". 2003 VIII 03

10 ĮVADAS

A. Mecenatas ar užsakovas

Vienas sudėtingiausių klausimų, nedavęs ramybės visą tyrinėjimų laikotarpį, buvo pats mecenatystės apibūdinimas. Ko gero tai lėmė, kad pagrindinis knygoje formuluojamas klausimas apibūdintas kaip bažnytinių užsakymų, o ne mecenatystės tyrinėjimas. Problemiškas ir paties reiškinio vertinimas — iš tikrųjų tai, kas vienam atrodo me- no globa, kitam — paprasčiausia egoizmo apraiška. Todėl nesisten- giau tarp bažnytinio meno užsakymų akcentuoti tai, kas tikrai pri- skirtina mecenatams ir kas ne, - tegu tai lieka tolesniems tyrimams. Tačiau bažnytinio meno užsakymuose mecenatystės atspindžių tik- rai yra, tik jie — tarsi kur kas platesnio reiškinio šešėlis. Todėl ir pradėsiu nuo mecenatystės termino aptarimo. Meno mecenatystės tyrimai pasaulyje išpopuliarėjo per paskuti- niuosius keletą XX a. dešimtmečių. Mecenatystės analizė padėjo iš- siaiškinti naujus asmenis ir faktus, kuriuos ignoravo tradicinė meno istorija. Si buvo orientuota tik į novatoriškus meno sąjūdžius, iški- liausias kūrėjų asmenybes. Svarbiausi jai buvo stiliaus raidą refor- muojantys meno plastikos laimėjimai ir kaita. Mecenatystės tyrinė- jimuose menas, pradėtas suvokti kaip viena iš daugelio visuomenės funkcionavimo ir idėjų sklaidos apraiškų, taip pat kartu prarado ro- mantiško elitiškumo aureolę. Šiuolaikiniai kultūros sociologijos mokslo, kasdienybės istorijos darbai sudaro sąlygas meno mecena- 11 tystę nagrinėti ne tik kaip meno istorijos, bet ir platesnį tarpdalyki- nio tyrinėjimo objektą. Meno mecenatystę plačiausia prasme apibrėžia situacija, kurioje yra 4 pagrindiniai veikėjai: mecenatas, kūrėjas, kūrinys ir žiūrovas1. Problemos formulavimas dalyvaujant bent trims iš šių veikėjų jau gali būti laikomas mecenatystės tyrinėjimu. Meno kūrinių kolek- cionavimas, menininko globa, meno kūrinio užsakymas ir jo atliki- mas dažnai istoriografijoje įvardijami kaip mecenatystė2. Italijoje re- nesanso laikotarpiu Peter Burke išskiria tris skirtingas mecenatystės apraiškas: dvaro globojamą menininką, užsakymą menininkui ir kū- rybinio rezultato (arba tiesiog atlikto kūrinio) pardavimą3. LDK dar ir XVII a. galima kalbėti tik apie pirmas dvi mecenatystės formas. Tačiau dėl tyrinėjamų objektų gausos, pasirenkamų įvairių būdų suformuluotoms problemoms nagrinėti mecenatystės tyrinėjimai ne- turi vientisos metodologijos. Vienokį metodologinį pagrindą sutei- kia kolekcijų tyrinėjimas, kitokį - užsakovo ir atlikėjo santykių ana- lizė. Visais atvejais meninė globa arba, kitaip tariant, mecenatystė siejasi su konkrečiu mecenatu ir jo veikla. Mecenatystė šiuo atveju — pati plačiausia privataus asmens veikla, kaip nors daranti įtaką me- ninei kūrybai. O kas tyrinėjama šioje knygoje? Pagrindiniu tyrimų objektu buvo privačių LDK asmenų bažnyti- nio meno užsakymai. Tarp jų nepateko tik bažnyčių ordinarai, alta- ristos, vienuoliai - dvasininkai, į kurių pareigas įėjo ir meniniai per- statymai. Sių asmenų meninių užsakymų atlikimas tyrinėtinas Bažnyčios istorijos kontekste, tačiau ne kaip asmeninės meno ambi- cijų apraiškos. Žinoma, ir tokia veikla jie užsiėmė. Privačių asmenų veiklos nagrinėjimas sudaro galimybes formuluoti pagrindinį tyri- nėjimų klausimą - kaip egzistavo bažnytinio meno užsakymai, ko- kių buvo juose mecenatystės apraiškų. Siekiant išsiaiškinti LDK baž- nytinio meno užsakymų ypatybes ir apraiškų specifiką, dera nagrinėti jos intencijas, realizavimo kelius ir būdus. Tyrinėjant bažnytinio me-

12 no užsakymus, galima ne tik apibūdinti specifišką Bažnyčios kaip institucijos santykį su menu, bet ir palyginti bažnytinę mecenatystę su pasaulietinio meno rėmimo formomis. Kuo skiriasi darbe vartojami terminai „mecenatystė" ir „užsaky- mas"? Mecenatystė apima dvejopą veiklą: menininko globą ir (arba) meno kūrinio užsakymą. Tokios jos apraiškos aptinkamos ir LDK istorijoje. Veiksmas, sumokant pinigus už kokio nors kūrinio atliki- mą, visada vadinamas užsakymu nesvarbu, kas jį atlieka: dvaro dai- lininkas, atvykęs laisvas meistras ar užsakovo įkalintas asmuo. Klau- simas tik, ar visada bet kokį užsakymą galima vadinti mecenatyste? Ar mecenatyste verta vadinti tik tuos užsakymus, kurių atlikimu ypač domisi užsakovas ir visaip stengiasi paveikti atlikimą? Ar galima me- cenatyste vadinti ir tuos atvejus, kai užsakovas tik sumoka pinigus konkrečiam dailės kūriniui atlikti, o po to mažai rūpinasi juo? Ar meno mecenatystei priklauso ir tie užsakymai, kurie žemo meninio lygio, bet jų atlikimą prižiūri užsakovas? Manyčiau, jog išsamus api- būdinimas, apimantis tiek rūpestingus, tiek aplaidžius užsakovus, turėtų patekti į mecenatystės tyrinėjimų akiratį. Priskirdami mece- natystės tyrinėjimų objektui tik tuos atvejus, kuomet užsakovas ypač domisi ir rūpinasi kūrinio atlikimu, vargu ar atrasime precizišką bū- dą šitam „ypač" apibūdinti. Kitaip tariant, ar nubrėšime tikslią ribą, skiriančią užsakovus mecenatus nuo nemecenatų? LDK rašytiniai šaltiniai šykščiai nurodo užsakovų įtaką atliekantiems patį kūrinį. Netgi susipažinus su šaltiniais paprastai tiesiog lieka neaišku, ar už- sakovas paveikė atlikimą, ar ne. Vadindami tikrais mecenatais tik tuos didikus, kurių meninės veiklos ambicijos paliudytos šaltiniais, patektume į tų pačių šaltinių paspęstus spąstus - nemecenatų grupei priskirtume gana daug ambicingų ir turtingų užsakovų, kuriuos apibūdintų, deje, ne meninių užsakymų, bet šaltinių apie juos sto- ka. Kai kurių tokių dailės globėjų veiklą dar galime numanyti, juos pažinti ateityje padės išsamesni tyrinėjimai, tačiau kai kurių veik-

13 lą dokumentavę šaltiniai jau negrąžinamai sunykę. Iš tikrųjų LDK aptinkama daugiau ir mažiau ambicingų užsakovų. Tačiau šia- me darbe stengiamasi išsiaiškinti tai, kas juos vienija, o ne ski- ria, todėl tyrinėjimų objektu tampa visi užsakovai, potencialiai galintys būti ir meno mecenatais. Donatoriai ir fundatoriai - taip pat gana dažna kategorija žmo- nių, skiriančių pinigų užsakymams atlikti. Jie irgi aukodavo pinigų, bet patys konkretų kūrinį užsakydavo ne visada. Kartais fundaciją užrašę Bažnyčios geradariai tapdavo ir bažnytinio meno užsakovais, rūpinosi bažnyčios statybomis ar jos įrengimu. Čia tik dera pažy- mėti, kad Bažnyčios aukotojai ir panašūs geradariai vien tuo nenu- sipelno meno mecenato titulo. Mecenatas yra meno globėjas, o ne aukotojas. Sąvokos „mecenatas" ir „fundatorius" (ar „donatorius") nėra adekvačios ir šiame darbe nesutapatinamos. Dažnai rašytiniai šaltiniai nurodo fundatorius, neatskleisdami jų santykio su funduo- jamu objektu. Tačiau tyrinėjant gausius fundacijų dokumentus šal- tiniuose galima apčiuopti dėsningumą, jog kaip tik fundatorius daž- nai buvo objekto užsakymo iniciatorius ir pagrindinis atlikimu besirūpinantis asmuo. Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose kartais randama frazių, apibūdinančių geradario santykį su užsakytu ob- jektu: „įrengė savo lėšom ir rūpesčiu", „ypatingo rūpesčio ir lėšų dėka įrengta [bažnyčia/koplyčia]", „pastatė savo lėšomis", „pats pa- sirūpino [bažnyčios/ kolpyčios] statyba" ir panašiai. Šiuo atveju toks fundatorius gali būti ir mecenatas, besirūpinantis užsakymo atliki- mu. Ar tikrai tokiu atveju užsakovui buvo svarbios meninės ambi- cijos, į ką jis orientavosi, kaip paveikė kūrinį, kiek kūrinyje matyti jo meninės globos — tai jau kito tyrimo objektas, dažnai priklauso- mas tiek nuo šaltinių, tiek nuo išlikusių objektų. Kitais atvejais (šal- tiniuose dažniausiai nurodoma tik tiek, kad objektas įrengtas vieno ar kito asmens lėšomis) donatorius ar fundatorius nevadintinas me- cenatu.

14 Taigi tikslaus apibūdinimo, ką vadinti mecenatu, o ką užsakovu ar geradariu, čia nepateikiu. Kaip minėjau, pasirinkus pernelyg sub- jektyvius vertinimo kriterijus, galima mecenatų grupę lengvai pra- papildyti ar sumažinti. Retas šioje studijoje minimas užsakovas iš tikrųjų galėtų būti vadinamas meno mecenatu . Tačiau neabejoti- nai būta ir neginčijamų mecenatų. Tam, kad iš visų užsakovų išsi- skirtų tie, kuriuos verta įvardyti mecenatais, dera žvilgsniu aprėpti kiek įmanoma daugiau užsakymų.

B. Katalikų Bažnyčios meniniai užsakymai

.Bažnytinio meno užsakymai LDK istorijoje apima labai daug meno istorijos tyrinėjimų. Nors istoriografijoje nėra bandyta išsiaiškinti san- tykio, kiek buvo kuriama bažnytinio meno, kiek privataus, akivaizdu, jog bažnytinio meno grupė labai didelė. Iš jų ypač gausiais ir brangiais užsakymais LDK išsiskyrė katalikų, stačiatikių, o nuo XVI a. pabai- gos ir unitų bažnyčios. Kitokia evangelikų reformatų bažnyčių sta- tyba ir puošyba, svarbiausi jų principai — asketiškumas ir kuklumas. Stačiatikių, unitų ir evangelikų reformatų bažnyčių architektūros bei jų puošybinių programų tyrinėjimai kol kas Lietuvos istoriogra- fijoje gana menki. Siame darbe apsiribojau tik Katalikų Bažnyčios meniniais užsakymais.

Tyrinėjimų objektas šiame darbe - pats užsakymo atlikimas, o ne vienkartinis dovanojimo aktas, rodantis Bažnyčios, bet ne bažnyti- nio meno mecenatystę. Bažnytinio meno užsakymai labai įvairūs: nuo paties pastato statybų, vidaus erdvės įrangos ir puošybos, tau- raus metalo taikomosios dailės kūrinių iki puošniai siuvinėtų litur- ginių audeklų bei drabužių. Skirtingų bažnytinio meno rūšių savi- tos sukūrimo intencijos ir specifika, kitokios ir jų funkcijos bažnyčioje. Bažnytinė architektūra nėra vienintelė bažnytinio meno 15 užsakymų sritis, kurioje atsiskleidžia mecenato intencija ir jo įtaka užsakymui. Dažnai bažnyčioms būdavo aukojama subtilių auksaka- lystės dirbinių. Kaip ir pastatų statybos, kartais jų atlikimas reikala- vo nemažų lėšų. Nors auksakalystės dirbiniai neretai atkreipia dė- mesį į užsakovo aukštą meninį išprusimą, jų mecenatystės tyrinėjimai dar nėra pakankami5. Šiame darbe nenagrinėjami ir tapybos darbų užsakymai. Tyrinėjamu laikotarpiu jų sukurta daug — tai gali tapti akstinu aptarti tapybos paminklų mecenatystės aspektus atskirai. Iki- šiolinė jų mecenavimo tyrinėjimų istoriografija pakankamai menka. Tiek auksakalystės, tiek ir tapybos darbams būdingas mobilumas, todėl reikia papildomų tyrinėjimų. Vienoje vietoje atliktas užsaky- mas, kitoje saugomas kūrinys, jis vėliau gali būti dovanotas bažny- čiai, iš kurios po kiek laiko vėl perkeltas. Nors kai kuriais atvejais iš vienos į kitą bažnyčią būdavo pervežami ir altoriai, tačiau, palyginti su tapybos ir auksakalystės dirbiniais, tai atsitikdavo gana retai. Sia- me darbe neaptarti ir XVII a. LDK antkapių užsakymai. Paprastai antkapiai užsakomi jau vėlesnių įpėdinių, užsakymai atliekami ne- retai svetur, o į vietą tik atvežamas pats kūrinys. Meninę antkapių realizaciją mažiau veikė religinės, daugiau asmens ir giminės išaukš- tinimo intencijos. Todėl nagrinėjant jų atlikimą iškyla kiek kitokių klausimų. Tiek auksakalystės, tiek tapybos darbai ar antkapiai speci- fiški, o papildomo nagrinėjimo šiame darbe buvo atsisakyta. Ka- dangi dabartinis jų mecenavimo problemos ištirtumo lygis dar men- kas, negalima daryti platesnių apibendrinimų. Pastato (bažnyčios) ar jos dalies (koplyčios, altoriaus) užsakymų pobūdis panašus, juos sieja bendresni bruožai. Visiems jiems būdin- gas architektūrinis užsakymo pobūdis, siekis papuošti, dekoruoti ob- jektą. Visais atvejais šie kūriniai atliekami vietoje, todėl užsakovui lengviau prižiūrėti jų kūrimą. Skirtingai nuo užsakymų, atliekamų svetur (tokie galėjo būti taikomosios dailės kūriniai, tapyba, grafika ar antkapiai), savo numatomoje buvimo vietoje kuriamas darbas buvo 16 labiau kontroliuojamas. Tyrinėjant bažnytinės architektūros mece- natystės formas, lengviau ir tvirčiau galima išsiaiškinti užsakovo įta- ką meninei realizacijai. Skirtingai nuo mobilių meno kūrinių, tiek sukūrimo, tiek jų buvimo bažnyčiose metu bažnytinės mecenatystės procesui išsiaiškinti pasirinkta architektūrinių paminklų grupė. Ki- tų bažnytinio meno grupių tyrinėjimai ateityje galėtų būti sėkmin- gai atliekami ir lyginami su bažnytinės architektūros mecenatystės apraiškomis.

C. Tyrinėjimų laikas ir erdvė v Oiame darbe pasirinkta tyrimo chronologija nuo XVI a. devintojo dešimtmečio iki paskutiniųjų XVII a. metų. Tokį tyrinėjimų laiko- tarpį nulėmė kultūriniai ir politiniai įvykiai. Po Žygimanto Augusto kultūrinės epochos, svarbios gausiu meniniu palikimu6, LDK naujos idėjos ir meninis jų apipavidalinimas ima ryškėti XVI a. devintuoju dešimtmečiu. Įtaką tam darė pirmosios barokinio meno idėjos, Kata- likiškosios reformos pradžia. Ryškia chronologine cezūra XVII a. vi- duryje tapo karo metų (su Švedija 1655-1660 ir Rusija 1655- 1667) laikotarpis. Jo metu (ypač 1655-1661 metais, vadinamuoju Tvano laikotarpiu) kraštas patyrė kelias nuniokojimo bangas. Nuo XVII a. septintojo dešimtmečio prasidėję atstatymo darbai įdomūs tuo, jog juos galima palyginti su ankstesnėmis XVII a. pirmosios pu- sės mecenatystės apraiškomis. Aptariamas visas XVII a. laikotarpis ga- na sintetiškai apima ir pirmas dvi barokinio meno sklaidos bangas — ankstyvąjį ir brandųjį baroką. Vazų politinio valdymo laikotarpis (nuo Zigmanto Vazos 1588 m.) išsiskyrė savita kultūrine specifika, galima net įžvelgti tam tikrų bendrų epochos bruožų7. Tyrimo chronologija apima laikotarpį nuo pirmųjų barokinių statinių XVI a. pabaigoje (pirmiausiai Nesvyžiaus bažnyčių statybos) iki brandžiojo baroko ar- chitektūros mecenatystės (Pacų inicijuotos Pažaislio, Vilniaus Šv. Pet- ' 17 ro ir Povilo, Varnių katedros bažnyčių statybos). XVIII a. bažnyti- nio meno užsakymų tyrinėtojai daugiausiai susiduria jau su vėlyvo- jo baroko, rokoko ar net klasicizmo meninėmis išraiškomis, joms būdinga kur kas didesnė įvairovė. Siaurės karas (nuo 1700 metų) žymi naujus meninius ir kultūrinius pokyčius, daugiausiai susiju- sius su meninio gyvenimo apribojimu ir naujais atstatymo darbais po karo nuniokojimų. Bažnytinio meno mecenatystės tyrinėjimai ribojami ir išlikusių šaltinių. Beveik neturime XV-XVI a. LDK rašytinių šaltinių, infor- muojančių apie bažnytinius užsakymus. Ankstesnio nei XVII a. me- no nagrinėjimas lemia kitokius mecenatystės problemos tyrimų me- todus, susitelkiant ties išlikusių meninių paminklų analize, jų galimomis analogijomis. LDK XVII a. šaltinių grupės sudaro gali- mybę tyrinėti ne tik baigtinį mecenatystės rezultatą - patį meno kū- rinį, bet ir analizuoti meno užsakymo atlikimo procesą. Tikėtina, kad, pradėjus XVII a. bažnytinio meno mecenatystės tyrinėjimus, bus galima sėkmingai juos plėtoti ne tik vėliau (XVTII-XIX a.), bet ir kur kas išsamiau aptarti XV-XVI a. meninių užsakymų tyrinėji- mų problemas.

Kur kas problemiškesnis yra bandymas apriboti geografinį baž- nytinių meno užsakymų tyrinėjimo arealą. Bažnytiniai objektai ir jų apibūdinimas pirmiausiai siejasi su Bažnyčios administracija. Šiuo atveju, kaip ir nagrinėjant bet kurį Bažnyčios istorijos klausimą, tiks- lingiausia ribas brėžti ties vyskupijų sienomis. XVII a. LDK teori- joje veikusios bažnyčios priklausė iš esmės trims vyskupijoms: Že- maitijos, Vilniaus ir Lucko. Tiesa, dar XVII a. viduryje įsteigta Smolensko vyskupija su keliolika bažnyčių, tačiau po amžiaus vidu- rio karų ji tapo tik nominali. Problema tik ta, jog minėtos trys vys- kupijos nesutampa su valstybės — LDK ribomis. Keli Vilniaus vys- kupijos dekanatai ir didžioji dalis Lucko vyskupijos (išskyrus kelis

18 jos dekanatus) priklausė Lenkijos Karūnai. Tuo tarpu įvardijant už- sakovus, jų mecenatystės ambicijas ir veiklos tradicijas, priimtiniau- sias yra apsiribojimas politinėmis krašto sienomis. Tokios dvigubos ribos labai apsunkina statistinius skaičiavimus, kadangi ne visi įtraukti bajorijos bažnytiniai užsakymai atlikti LDK teritorijoje arba neįtrauk- ti kai kurie Lenkijos pareigūnų bažnytiniai užsakymai, atlikti LDK. Konkrečių pavyzdžių pateikiama paskutinėje dalyje.

v D. Šaltiniai ir literatūra

JXaip ir kiekviena istorinė problema, meninių užsakymų tyrinėji- mas sutelkiamas ties daugiau ir mažiau informatyviais šaltiniais. Baž- nytinio meno užsakymų tyrinėjimų šaltiniai labai įvairūs. Dažnai jų pasirinkimas priklauso nuo to, kas tyrinėtojui svabiausia. Įvairios šaltinių grupės taip pat nevienodai pateikia atsakymus į formuluoja- mus klausimus. Kartais labai naudingi ir pavieniai šaltiniai (pvz., išlikę statybų metu rašyti keli laiškai), suteikiantys papildomos in- formacijos apie nagrinėjamą objektą. Atskirų paminklų tyrinėjimų aptarimai istoriografijoje suteikia galimybę atidžiau pažvelgti į me- no užsakymus ir mecenatystę konkrečių paminklų istorijos kontekste.

Aptariamus pagrindinius bažnytinio meno užsakymų tyrinėji- mo rašytinius šaltinius galima skirstyti į kelias pagrindines grupes: 1) privati korespondencija ir dienoraščiai; 2) testamentai; 3) funda- cijos; 4) statybų kontraktai (sutartys); 5) šaltiniai, informuojantys apie bažnyčių padėtį. Pirmai grupei priklauso labai gausi, deja, menkai informatyvi šaltinių grupė, kurioje fiksuojama asmenų informacija „iš pirmų lūpų" apie atliekamus darbus, užsakymų idėjas ir panašiai. Šiai grupei priklauso LDK didikų, jų pagalbininkų (statybų tarpi- ninkų), taip pat dvasininkų (susijusių su statomu bažnytiniu objek- tu) korespondencija. Šiuose šaltiniuose daugiausiai atskleidžiamos 19 asmenų intencijos, formuluotos, realizuotos ir koreguotos meninės idėjos. Ši informacija svarbi net tada, kai trūksta patvirtinančių ži- nių apie konkretaus laiškuose minimo kūrinio sukūrimą. Prie priva- čių asmenų šaltinių priskiriami dienoraščiai, deja, XVII a. dar daž- nai beveik nenurodantys dienoraštininko santykio su meno užsakymais. Privačių meninių nuostatų deklaravimo šaltinis yra ir testamentai. Istoriografijoje jau buvo atkreiptas dėmesys į šiuos do- kumentus kaip suteikiančius informacijos apie atliktus užsakymus arba tiesiog perteikiančius vertinimo kriterijus8. Fundacijose paprastai nieko nerasime apie objekto įrengimo menines nuostatas, tačiau daž- nai galima sužinoti, ar funduojamas objektas jau pastatytas ir įreng- tas, ar dar ne, kokios fundacijos intencijos. Šaltinių grupė, informuojanti apie statybų darbus, — sutartys su meistrais, statybų pajamų ir išlaidų registrai. Šiuose šaltiniuose pa- teikiama informacija apie mecenatystės tyrinėjimams rūpimą kūri- nio sukūrimo procesą, šiek tiek apie pavienių asmenų menines in- tencijas9. Meniniai užsakymo pageidavimai paprastai sutartyse nenurodomi ir neaptariami. Daugiausiai čia galima sužinoti vieno ar kito kūrinio sukūrimo laiką, išlaidas ir panašiai. Gausiausiai šaltinių grupei priklauso dokumentai, informuojan- tys apie bažnyčių padėtį. Tai - XVIPa. sudaryti bažnyčių vizitacijų aktai ir inventoriai. Labai vertingi įvairūs XVII a. vizitacijų aktai, iš jų galima susidaryti vaizdą apie bažnyčių padėtį ir, svarbiausia, da- ryti apibendrinimus apie tam tikras bažnyčių grupes konkrečiu lai- kotarpiu. Kokie šios šaltinių grupės dokumentai naudingiausi apsi- brėžtam tyrinėjimui? Apie Žemaitijos vyskupijos bažnyčių ankstyviausią padėtį informuoja vyskupo Stanislovo Kiškos 1621 m. surašyti vizitacijos aktai10, ypač vertingi 1675-1677 m. vyskupo Ka- zimiero Paco vizitacijos aktai11 (juose yra daugumos vyskupijos baž- nyčių aprašai). Vilniaus vyskupijos tyrinėjimams naudingas 1653- 1654 m. surašytų vizitacijų aktų rinkinys12, 1673-1675 m. sufragano 20 Mikalojaus Slupskio vizitacijos aktai13. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje 1700 ir 1716 metais surašytos vizitacijos sudaro galimy- bes geriausiai įvertinti bažnyčių padėtį14. Bažnyčių inventorių, su- darytų atvykus į parapiją naujam klebonui, išlikę tik pavieniai rin- kiniai15. Be šių šaltinių, aptariant konkrečius dalykus, naudotos skirtingos šaltinių grupės. Antai, tyrinėjant religingumo įtaką bažnytinėms fun- dacijoms, nepamainoma šaltinių grupe tampa asmenų fundacijos ir sudaryti testamentai, kuriuose gausu pamaldžių objekto įrengimo intencijų. Tyrinėjant meno supratimą, naudoti įvairūs XVII a. teks- tai, juose pateikiama informacija apie meno vertinimą. Naudingas šaltinių palyginimas tarpusavyje sudaro galimybes suvokti „atstu- mą" tarp tiesiogiai užsienyje matytas menines idėjas taikančių didi- kų ir gausios vidutiniosios bajorijos, dažniausiai kopijuojančios vie- tinius pavyzdžius. Kaip specifinis šaltinis šiuo atveju — po svetimus kraštus keliavusių didikų dienoraščiai. Didikai tuo metu atkreipda- vo dėmesį į išskirtinius dailės ir architektūros paminklus ir tokiu būdu atskleisdavo savo požiūrį į meną. Vidutiniosios bajorijos su- vokimą išsamiausiai gali apibūdinti XVII a. bažnyčių aprašymai ir juose randami meno šakų apibūdinimai.

Svarbiausią literatūrą galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: bažnytinio meno tyrinėjimai ir mecenatystės istoriografija. LDK baž- nytinio meno objektų istorinė analizė sudaro galimybę įžvelgti me- cenatystės apraiškas, susipažinti su užsakymais konkrečių paminklų istorijos kontekste. Mecenatystės tyrinėjimai Europoje ir Lietuvoje padeda formuluoti mecenatų veiklos analizės problemas, pasirinkti metodus, ieškoti analogiškų meninių užsakymų apraiškų. Aptariant pačius išlikusius paminklus, daugiausiai remtasi jau iš- leistais tiriamaisiais darbais. Jų Lietuvos istoriografijoje nėra daug. Tai - įvairūs straipsniai, skirti konkrečių objektų tyrinėjimams, ke-

21 lėtas apibendrinančių darbų. Iš jų galima išskirti Algės Jankevičie- nės studijas apie medinę LDK architektūrą. Nors menotyrininkės atliktais tyrinėjimais nagrinėjamu laikotarpiu negalima tiesiogiai pa- sinaudoti (nėra išlikusios nei vienos XVII a. medinės bažnyčios), bet analogijų ir tradicijų išlaikymo principų palyginimas tikrai nau- dingas16. Dera paminėti ir apibendrinančią Irenos Vaišvilaitės stu- diją apie baroko meno kelius ir pradžią LDK. Sie tyrinėjimai pade- da geriau suvokti dailės ir architektūros objektų vietą tiek tuometinės LDK, tiek Europos kontekste17. Įvairūs LDK XVII a. bažnytinio meno paminklai aptarti arba skirtingais aspektais (architektūriniu, ikonografiniu, puošybinės programos), arba stengiantis išnagrinėti paminklo istoriją. Tarp pirmųjų paminėtini Mariuszo Karpowiziaus (barokinės architektūros ir tapybos tyrinėjimai), Marijos Matuša- kaitės (XVII a. antkapių tyrinėjimas, XVI-XVIII a. portretų ir dro- žybos analizė), Regimantos Stankevičienės (meninių religinių sim- bolių sklaidos) darbai. Mums labiausiai rūpintys antrieji neįsivaizduojami be Halinos Kairiūkštytės - Jacinienės (Pažaislio ty- rinėjimai)18, Stanisławo Lorentzo, Stasio Samalavičiaus (abiejų Vil- niaus S v. Petro ir Povilo bažnyčios statybų tyrinėjimai)19, Vlado Drėmos (Vilniaus katedros, Sv. Onos ir Sv. Jonų bažnyčių)20 dar- bų. Dar gausesnis lenkų meno istorikų indėlis. Turtingi ir išsamūs Tadeuszo Bernatowicziaus (Mikalojaus Kristupo Radvilos fundaci- jos)21, Marios Kałamajskos - Saeed (Aušros Vartų koplyčios, Gardi- no brigičių)22 ir M. Karpowicziaus (Pažaislio meno)23 tyrinėjimai. Neretai įvairių paminklų tyrinėtojai atkreipia dėmesį ir į meno me- cenatystę, tačiau tai niekada netampa pagrindiniu tyrimų tikslu. Kitą nemažą literatūros grupę sudaro mecenatystei skirtos studi- jos. Mecenatystė istoriografijoje — tyrinėjimų formuluojama proble- ma, kai bandoma apžvelgti vieno asmens meninę veiklą arba paro- dyti užsakovo indėlį konkretiems užsakymams24. Seniai pastebėta šalia menininkų dirbusių asmenų ar aplinkos įtaka meno kūriniams.

22 Jau XIX a. istoriografijoje dažnai menininkų biografijose buvo steng- tasi nurodyti dvaro aplinką, kurioje dirbo meistras. XX a. pirmojoje pusėje vis dažniau atkreipiamas dėmesys ne tik į menininką, sukū- rusį kūrinį, bet ir į jį užsakiusį mecenatą. Ypatingo dėmesio Lietu- vos istoriografijai priskirtinoje H. Kairiūkštytės-Jacinienės diserta- cijoje, gintoje Ciuriche, taip pat susilaukė Pažaislio mecenatas Kristupas Zigmantas Pacas. Svarbu čia pažymėti, kad autorė visiškai neatsiliko nuo vienalaikių Europos istoriografinių naujovių25. Gana didelį postūmį mecenatystės tyrinėjimams turėjo socialinės meno istorijos tyrinėjimų paplitimas XX a. viduryje26. Socialinių meno tyrinėjimų išpopuliarinimas siejamas su Arnoldo Hauserio var- du ir darbais. Nors ankstyvuose jo darbuose dar ryški promarksisti- nė meno traktavimo ideologija, sintetinėje meno istorijos studijo- je27 to beveik nebejuntama. A. Hauserio tyrinėjimų naujovė ta, kad svarbiausiais meno kūrybos aspektais jis laikė visuomenės ir daili- ninko santykių, kliento, tarpininko vaidmens, dailės rinkos ir užsa- kymų reikšmę28. Socialinės istorijos metodologijos naudojimas be- narpliojant meninę problematiką lėmė išsamias Franciso Haskello, Peterio Hirschfeldo studijas, kuriose svarbiausias ne meno kūrinys ar paties menininko biografija, bet mecenatas. F. Haskellas savo ty- rinėjimuose bandė pažvelgti į XVI—XVIII a. dailę ir architektūrą kaip į mecenato ir menininko bendradarbiavimo rezultatą29. P. Hirs- chfeldas akcentavo mecenato kaip konkretaus kūrinio užsakovo reikš- mę ir indėlį30. Haskello pabandytas ir vykusiai nusisekęs Italijoje vyravusio mecenatystės modelio apibendrinimas padarė didžiausią įtaką vėlesniems smulkesniems mecenatystės ar tiesiog meno užsa- kymų tyrinėjimams. Haskello darbuose bene pirmą kartą tyrinėjant ir apibrėžiant mecenatystės problematiką, svarbiausi ne meniniai, bet rašytiniai istorijos šaltiniai. Sis puikus meno kūrinių specialistas, stengdamasis įvertinti meno kūrimo aplinką, nagrinėja istorines Ro- mos XVII a. ir Venecijos XVIII a. kūrybos aplinkas, kaip specifiškas

23 mecenatystės raiškos terpes. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pra- džios Vakarų istoriografijoje jau nestinga mecenatystės tyrinėjimų, jų objektu tampa konkretaus užsakovo meninė veikla31, meninin- ko, kuriančio konkrečius kūrinius, patiriama įtaka arba jo padėties tyrinėjimai32. Lenkijos meno istoriografijoje dėmesys neretai krypsta ir į LDK arba jai artimus reiškinius. XX a. antrojoje pusėje mecenatystės pro- blematika čia nagrinėta gana išsamiai33, tačiau sintetinių apibendri- nančių darbų nėra daug34. Daugiausiai aptarti asmenys, rūpinęsi me- nu ir meno užsakymais35. LDK meno istoriografijoje mecenatystės tyrinėjimų pasigesta dar 1961 metais, kuomet jau minėtas M. Karpowiczius, recenzuodamas Pažaislio istorijai skirtą studiją, išskyrė Pacų mecenatystės įtaką Pa- žaislio mene36. Praėjo nemažai laiko, kol Lietuvos meno istorikai ėmėsi mecenatystės nagrinėjimo. 1983 m.'pasirodė Irenos Vaišvilai- tės publikacija, skirta XVII a. mecenatystei LDK aptarti37. Straips- nyje autorė išskirstė mecenatystės aplinką į atskiras grupes: valdovų, didikų, vidutiniosios bajorijos ir dvasininkijos. Kartu ji stengėsi api- būdinti ne tik žymiausias fundacijas, bet ir estetinius mecenavimo kriterijus, estetinę mecenatų orientaciją. 1984 m. Vaišvilaitės diser- tacijoje apie baroko pradžią Lietuvoje mecenatystė vertinama kaip vienas iš labiausiai XVII a. pirmojoje pusėje meną paveikusių kultū- ros reiškinių38. 1987 m. pasirodė Vlado Drėmos straipsnis, kuriame aptarta Smolensko vyskupo Eustachijaus Kotovičiaus meninė veik- la39. Nors publikacija gana faktografinio pobūdžio, tai bus bene pir- mas bandymas atskirame straipsnyje apibūdinti konkretaus mece- nato veiklą. Paskutiniu metu itin išsamiai LDK etmono Jonušo Radvilos (1612-1655) meno globą, didiko estetines pažiūras ir ko- lekcionavimą aptarė Aistė Paliušytė - Lugovojienė (1995 m. ji apsi- gynė daktaro disertaciją apie to paties J. Radvilos mecenatystę40). Paskutinių kelerių metų laikotarpiu pasirodantys menininkų padė- 24 ties tyrimai41 neabejotinai praplečia LDK užsakovo ir atlikėjo san- tykių suvokimą. Bažnytinio meno mecenatystės tyrinėjimai Lietuvoje neturi nusi- stovėjusių tradicijų. Paprastai bažnytinio meno užsakovai minimi aptariant konkretų paminklą ar jų grupę, tačiau netampa savaran- kišku tyrinėjimų objektu. Taip pat kartais meniniai užsakymai nag- rinėjami didikų biografinio pobūdžio monografijose42, tačiau tik kaip plačios veiklos kukli dalis. Atskirų didikų mecenatystės aptari- mų Lietuvos istoriografijoje akivaizdžiai trūksta.

E. Studijoje keliami klausimai

Jxiekvienos studijos autorius paprastai sau kelia tris užduotis: a) api- bendrinti ir tinkamai pasinaudoti iki jo atliktais tyrinėjimais; b) iš- sakyti savo nuomonę; c) nurodyti tolesnius galimus tyrinėjimų ke- lius. Kartais dėl surinktos medžiagos ir asmeninių ambicijų akcentuojama kuri nors viena užduotis. Šiuo atveju turiu mažiausiai iliuzijų, jog pateikti mano paties tyrinėjimai galutinai išgvildens nors vieną nagrinėjamą problemą. Kitaip tariant, turiu prisipažinti, kad labiausiai akcentuoju savo paties indėlį į trečią keliamą užduotį — suteikti daugiau galimybių vėlesniems tyrinėtojams. Kaip tik todėl studijoje pateikiami trijų XVII a. vyskupijų bažnyčių ir nagrinėja- mo laikotarpio užsakovų sąrašai. Ko gero tai greičiausiai papildymų sulauksianti studijos dalis. Tačiau, kita vertus, peržiūrėti gausūs šal- tinių rinkiniai ir surinkta faktografinė bazė sudaro sąlygas daryti api- bendrinimus ir pateikti XVII a. bažnytinių užsakymų tendencijas. Stengiantis apibūdinti bažnytinio meno mecenatystės tradiciją, neapsiribota vien užsakovo veiklos analize, bet siekta išnagrinėti ir jį supantį kultūrinį kontekstą. Todėl į tyrinėjimą įtraukta ir bendrų kultūrinių reiškinių analizė, sudaranti sąlygas ir išsamiau suvokti bažnytinio meno užsakovo veiklos intencijas ir būdus. Pirmiausiai

25 bažnytinis menas dažniausiai sukuriamas ne kaip įkūnyta pirminė meninė idėja, o tam tikra religinė veikla, turint meninių ambicijų. Tyrinėjant bažnytinio meno užsakymus, reikia atsižvelgti ne tik į tiesioginius meninę kūrybą pristatančius šaltinius, bet ir kultūrinį kontekstą, kuriame tas menas kuriamas. Todėl ir šiuose tyrinėjimuose įtrauktos ir atskirai gvildenamos moralinių nuostatų, fundacijų, dailės supratimo, tradiciškumo įtakos problemos, kaip labiausiai veikian- čios bažnytinio meno užsakymus. Bažnytinės mecenatystės intenci- joms pagrindinės buvo moralinės nuostatos, ypač religingumas. Taip pat nuo architektūrinių bažnytinių užsakymų neatsiejamas fundavi- mo mechanizmas, aprūpinant bažnyčias, vienuolynus ar altarijas nuo- latinėmis pajamomis. Neretai aprūpinęs tokiomis pajamomis asmuo skirdavo lėšų pastato statyboms ar remontui. XVII a. meno suvoki- mo analizė ir pristatymas sudaro sąlygas suprasti, kuo rėmėsi, kokiu menu žavėjosi anuometinis užsakovas. Kadangi nėra tiesioginių me- cenatystės ir apskritai meno vertinimo šaltinių, reikia surinkti, per- žiūrėti ir analizuoti gana retas, tačiau informatyvias didikų, viduti- niosios dvasininkijos ir dvasininkų pastabas apie meną. Tradiciškumas buvo viena tų apraiškų, kuri lėmė tai, kad vėlesni bažnytinio meno užsakovai perėmė ankstesnes formas ir jų laikėsi. Visos šios bažnytinės mecenatystės „pagrindo" formos ir pobūdis aptariamas pirmoje dalyje. Tiesioginės bažnytinės mecenatystės apraiškos — menininko san- tykis su užsakovu, jo diktuojamos sąlygos ir įtaka meniniam kūrybi- niam procesui nagrinėjama antroje dalyje. Aptariant asmenis, pavei- kusius meno kūrinio atsiradimą, svarbūs ne tiek patys užsakovai, jų biografijos, bet informacija apie tai, kokiais būdais jie darė įtaką dailei. Visa kita biografinė informacija tėra tik papildoma medžiaga tyrinėjamo asmens poelgiams vertinti. Taip pat analizuojant mece- nato santykį su menininku, nesvarbu, koks dailininkas ar architek- tas sudarė ar nesudarė sutarties meno kūriniui atlikti (t. y. ne auto- 26 rystės problema pati savaime), bet kokiomis sąlygomis jis įsipareigo- jo atlikti darbą ir kaip atliko. Šiuo atveju ypač svarbus užsakovo (mecenato) elgesys su menininku. Pats kūrimo proceso aptarimas lieka menininkų istorijos dalimi, o menininko santykiai su užsako- vu, sąlygos, kuriomis užsakovas įpareigoja atlikėją, tampa mecena- tystės tyrinėjimų objektu. Taip pat šiuose tyrinėjimuose nesiekiama įvertinti vieno ar kito meninių darbų užsakovo, palyginti atskirus didikus meninių ambicijų aspektu. LDK istorijoje išsiskiria kai ku- rie užsakovai, įgiję puikų meninį išsilavinimą ir dėję daug pastangų vieno ar kito kūrinio meninei raiškai pasiekti. Tačiau dar didesnė grupė tų užsakovų, apie kuriuos šaltiniai pateikia šykščią informaci- ją. Siame darbe stengiamasi išsiaiškinti meninės veiklos formas, po- būdį, palyginti jas ir išskirti dėsningumus, o ne įvardyti meniškus užsakovus. Po dviejų tiriamųjų dalių — du gausūs priedai. Priede Nr. 1 patei- kiamas bažnytinės architektūros užsakovų pavardžių sąrašas. Nega- lima tikėtis, kad į sąrašą būtų įtrauktos visų XVII a. užsakovų pavar- dės, tačiau šiame sąraše surinkti duomenys suteikia galimybę daryti apibendrinimus apie užsakymų dėsningumus. Priede Nr. 2 sudaryti XVII a. Katalikų Bažnyčios trijų vyskupijų (Vilniaus, Žemaitijos ir Lucko) vietovių, kuriose stovėjo bažnyčios ir vienuolynai, sąrašai. Jie surašyti skirtingais metais, todėl sunku tiesiogiai palyginti tarpu- savyje. Abiejuose prieduose pateikta informacija pildytina, tačiau, tikiuosi, bus naudinga ne tik meno istorikams. Rašant asmenvardžius ir vietovardžius laikytasi gana paprastų nuo- . statų. Visų LDK gyventojų vardai ir pavardės sulietuvinami. Kai pavardė mažiau vartota istoriografijoje, skliausteliuose nurodoma ori- ginali šaltiniuose aptinkama forma. Originalo forma rašomos tik tų svetimšalių vardai ir pavardės, kurių kilmė ar tautybė žinomi, kitais atvejais sulietuvinami. Rašant vietovardžius laikytasi panašių prin- cipų - sulietuvinami visi LDK, taip pat dažniau vartojami kiti vie-

27 tovardžiai. Išimtį sudaro gal tik Lucko vyskupijos vietovardžiai (ir buvę LDK teritorijoje, ir ne; beveik visi minimi tik priede Nr. 2), jie paliekami originalo forma dėl itin retos lietuviškoje raštijoje vartoji- mo praktikos.

1 Dmitruk K. M. Wokół teorii i histo- tik meno tyrinėtojai. Tyrinėjimuo- rii mecenatu II Z dziejów mecenatu se laikausi kur kas nuosaikesnės nuo- kulturalnego w Polsce. Warszawa, statos, stengdamasis išskirti ne atski- 1999, p. 18. rus svarbiausius meno mecenatus, 2 Snieżyńska-Stołot E. Pojecie mecena- bet pastebėti įvairias meno globos tu artystycznego II Folia Historiae Ar- apraiškas. tium. T. 17 Warszawa, 1981, p. 5- 5 Plg. Laucevičius E., Vitkauskienė B. 12; Dmitruk K. M. Wokół teorii ... R. Lietuvos auksakalystė XV-XIX a. p. 11-15. Vilnius, 2001, p. 48 etc. Studijoje, 3 Burke P. Kultura i społeczeństwo w nors ir plačiai apibendrinami auksa- renesansowych Włoszech. Warszawa, kalystės dirbiniai, meistrų padėtis, 1991, p. 81. Kaip vėliau susiforma- nuošalyje lieka užsakovų įtaka pačiai vusias mecenatystės formas autorius auksakalystės raidai. įvardija kūrybos reguliavimą per val- 6 Žygimanto Augusto veiklos įtaka LDK džios institucijas ir stipendijų skyri- mecenatystei minėta pvz.: Paknys M. mą menininkams. Mecenatystė 11 Lietuvos didžiosios ku- 4 Gana radikali nuomonė išsakyta Ju- nigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir liuszo A. Chrościckio straipsnyje: vaizdai. Vilnius, 2001, p. 345-346. Czy można nazwaćmecenasami pols- 7 Pavyzdžiui plg.: Chrošcicki J. A. Sztu- kich Wazów II Tryumfy i porażki. ka i polityka. Funkcje propagandowe Warszawa, 1989, p. 183-202. Čia sztuki w epoce Wazów 1587-1668. autorius teigė, jog apskritai vos ke- Warszawa, 1983. lių Lenkijos ir Lietuvos valstybės val- 8 Chrościcki J. Pompafimebris. Wrocław, dovų veikla turėjo meno mecenatys- 1973; Paknys M. Žvelgiant ten, ii kur tės bruožų, o tikruosius meno negrįžtamai/ Naujasis židinys, 1995, globėjus ateityje galės atpažinti esą Nr. 7-8, p. 557-562.

28 ' Puikus pavyzdys, parodantis pla- Pawła naAntokolu w Wilnie 11 Daw- čias tokio šaltinio tyrinėjimo gali- na sztuka, 1938. Z. 1. Wilno, p. 51- mybes, — Stasio Samalavičiaus Vil- 64; Samalavičius S. Vilniaus Šv. Pet- niaus Sv. Petro ir Povilo bažnyčios ro ir Povilo ... p. 46-71. statybų pajamų ir išlaidų knygos 20 Drėma V. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. analizė: Samalavičius S. VįlniausSv. Vilnius, 1997; Idem. Vilniaus Šv. Onos Petro ir Povilo bažnyčios statyba ir de- bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstruk- koravimas II Statyba ir architektū- cija 1782-1801 metais. Vilnius, 1991. ra. T. 2. Vilnius, 1972, p. 46-71. 21 BernatowiczT. Miles christianus etpe- 10 KAKA, b. 137,1. 1-59. Išlikę tryli- regrinus. Fundacje Mikołaja Radzi- kos bažnyčių aprašymai. wiłła „Sierotki " w Ordynacji Nieświes- 11 KAKA, b. 138, 139. kiej. Warszawa, 1998. 12 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42. 22 Kałamajska - Saeed M. Ostra Bra- 13 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970. ma w Wilnie. Warszawa, 1990; 14 BNW, mf. 79481 (remiantis origi- Eadem. Kościół brygidek w Grod- nalu BCz, 1775/1 V: Privilegia seu nie II Sztuka ziem wschodnich fundationes ecclesiarum dioecesis Rzeczypospolitej XVI-XVIH w. Vilnensis). Lublin, 2000, p. 349-379. 15 Vilniaus vyskupijos bažnyčių XVII a. 23 Karpowicz M. Artyści włoscy w Po- inventorių gausiausiai surinkta archy- zajściu. Piętro Puttini i Giovanni Mer- viniame rinkinyje VUB RS, f. 57 B- it II Rocznik historii sztuki. T. 21, 53. Žemaitijos bažnyčių archyvinių 1995, p. 317-334. šaltinių rinkinių — LVIA, f. 1671, ap. 24 Apie tai dar žr.: Paknys M. Mecena- 4. Juose taip pat pasitaiko XVII a. tai: požiūris į daile ir santykiai su dai- bažnyčių inventorių aktų. lininkais 11 Dailės ir architektūros ty- 16 Jankevičienė A. Lietuvos medinė sak- rimų metodologinės problemos. ralinė architektūra. Vilnius, 1998; Ea- Vilnius, 2000, p. 51-55. dem. Žemaičių medinių bažnyčių ar- 25 Kairiūkštytė - Jacinienė H. Pažaislis chitektūra. Vilnius, 1996. .... Ypač nemažai mecenatystės tyri- 17 Vaišvilaitė I. Baroko pradžia Lietuvo- nėjimų tuo metu jau pasirodė Vaka- je. Vilnius, 1995. rų Europos ir Lenkijos istoriografi- 18 Kairiūkštytė - Jacinienė H. Pažaislis joje. Paminėtini: Haendler G. ein Barockkloster in Litauen II Tauta Fuerstliche Maezene und Sammler in ir žodis. T. 1-6, Kaunas, 1928. Deutschland von 1500-1620. Stras- 15 LorentzS. O architekcie Janie Zaorze sburg, 1933; Lempicki S. Mecenat i dekoratorach koicioła hv. Piotra i kulturalny w Polsce. Kraków, 1928;

29 Idem. Opiekunowie kultury. Lwów, The Patronage ofErcole d'Este II Jour- 1938; Starzynski J. Dwór artystyczny nal of Medieval and Renaisance Stu- Jana III. Warszawa, 1934. dies. Bd. 6, 1976, p. 1-18; Wacker- 26 Antai F. Florentine Painting and its nagel M. The World of the Florentine Social Background. London, 1947. Renaissance Artist: Project et Patron, 27 Häuser A. The Social History of Art. Workshop and Art Market. Princeton, London, 1951. Didžiausiu jo inter- 1981; Robertson C. II Gran Cardina- pretacijos trūkumu kritikai nurodė le: Alessandro Farnese, Patron of the siekį kūrinius paaiškinti tik per so- Arts. New Haven and London, 1992. cialinius reiškinius, supaprastinti jų 32 Menininkų padėties tyrinėjimams vertę ir reikšmę. daugiausiai įtakos darė Rudolfo Wit- 28 Базен Ж. История истории исскус- tkowerio parengta studija: Wittko- тва. Москва, 1995, р. 264—265. wer R. and M. Born under Saturn. 29 Haskeil F. Patron and Painters. A Stu- The Character and Conduct of Artists. dy in Art Relations between Italian Art London, 1963. Knygoje įvairiais as- and Society in the Age of Baroque. pektais nagrinėjama menininko pa- London, 1963. dėtis nuo antikos iki Prancūzijos re- 30 Hirschfeld P. Maezene. Die Rolle des voliucijos XVIII a. pabaigoje. Auftraggebers in der Kunst. Muenchen, Aptariami menininko santykiai su 1968. Į minėtas abi studijas Lietuvos užsakovu ir jo padėtis, užsakymo at- istoriografijoje pirmą kartą dėmesys at- likimas. Kitos ankstyviausios me- kreiptas: Paliulytė A. Jonušo Radvilos nininkų padėties tyrimų studijos: mecenatystė. Disertacija Vilniaus dai- Chambers D. S. Patrons and Ar- lės akademijoje, 1995, p. 4. tists in the Italian Renaissance. Lon- 31 Pvz.: Balogh J. Die ungarischen Mae- don, 1970; Logan O. Culture and zene der Fruehrenaissance II Jahrbuch Society in Venice 1470-1790. Lon- des kunsthistorischen Instituts der don, 1972. Paskutiniu metu neabe- Universitaet Graz. Bd. 5,1970, p. 23- jotinai plačiausiai XVI-XVIII a. te- 31; Clough C. H. Federigo da Monte- matiką tyrinėja Martin Warnke: feltro's Patronage of the Arts, 1468- Warnke M. Hofkuenstler. Zur Vor- 1482II Journal of the Warburg and geschichte des modernen Kuenstlers. Courtland Institutes. Bd. 36,1973, p. Koeln, 1985.

129-144; Howard D.Jacopo Sansovi- 33 Prie įtakingiausių publikacijų priskir- no: Architecture and Patronage in Re- tinos: Tomkiewicz W. Z dziejów pols- naissance Venice. New Haven and kiego mecenatu artystycznego w iv. London, 1975; Gundersheimer W. L XVII. Wrocław, 1952; PelcJ.,Tom-

30 kiewicz W. Rola mecenatu w rozwoju niczne Stanisława Lubomirskiego wo- kultury i literatury polskiej w czasach jewody krakowskiego. Kraków, 1994. renesansu oraz baroku II Problemy li- 36 Karpowicz M. Kilka słów o Pożajsciu teratury staropolskiej. Seria 2, i o mecenacie Paców II BHS, 1961, Wrocław, 1973, p. 165-236; Nr. 2, p. 168-171. {domu ir pažy- Snieżyńska-Stołot E. Pojęcie mece- mėtina tai, kad pasigesta K. Z. Paco natu ...; Chrościcki J. A. Czy można kaip mecenato (ne kaip fundatoriaus, nazwać mecenasami... . vienuolyno steigėjo ar valstybės kanc- 34 Verta paminėti du straipsnių rinkinius, lerio) veiklos akcentų. skirtus mecenatystės problematikai: 37 Вайшвилайте И. Характер ху- Mecenas. Kolekcjoner. Odbiorca. Wars- дожественного меценаства в zawa, 1984; Z dziejów mecenatu kul- Литве 17 в. //Проблемы историй turalnego w Polsce. Warszawa, 1999. античности и средних веков. Aptariant tam tikros grupės mecena- Москва, 1983, р. 161-172. vimo interesus, pavyzdinė studija: 38 Vaišvilaitė I. Baroko pradžia Lietuvo- Rożek M. Mecenat artystyczny mies- 7>. Vilnius, 1995, p. 13-16. zczaństwa krakowskiego w XVII w. 39 Drėma V. Działalność artystyczna Eus- Biblioteka Krakowska. Nr. 118. tachego Kotowiczall BHS, 1987, Nr. Kraków, 1977. Tarp atskirų apiben- 3-4, p. 309-322. drinančių pavyzdžių žr.: Dzik J. Przyc- 40 Paliušytė A. Jonušo Radvilos mecena- zynek do mecenatu artystycznego tystė/l Lietuvos kultūros tyrinėjimai. Kościoła w XVII w. II Nasza Przeszłość. T. Į.Vilnius, 1995,p. 163-179;Ea- T. 75. Kraków, 1991, p. 329-342. dem. Mecenatas ir klientas Biržų 35 Lewicka M. Mecenat artystyczny Jana Radvilų dvare XVII amžiaus I pusėje Zamoiskiego II Studia renesansowe. T. II Menotyra, 1996, Nr. 1, p. 11- 2. Wrocław, 1957, p. 303-339; Ko- 17. zakiewiczowa H. Mecenat Jana Łaskie- 41 Paliušytė A. Dailininko identitetas Lie- go. Z zagadnień sztuki renesansowej w tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje II Polscell BHS, 1961, Nr. 1, p. 3-17; Menotyra, 1999, Nr. 4, p. 19-26. Długosz J. Mecenat kulturalny Stanis- 42 Daugiausiai dėmesio iki šiol susilau- ława Lubomirskiego. Studia Staropols- kė Mikalojaus Kristupo Radvilos kie. T. 29. Wrocław, 1970; Lempicki Našlaitėlio biografija: BernatowiczT. S. Mecenat wielkiego kanclerza. Studia Miles christianus ...; Kempa T. Mi- o Janie Zamoyskim. Warszawa, 1980; kołaj Krzysztof Radziwiłł Sierotka. Szlezynger P. S. Fundacje architekto- Warszawa, 2000, p. 150-170.

31

1. XVII a. LDK BAŽNYTINIO MENO UŽSAKYMŲ PASKATOS

YV V11 a. bažnytinės dailės ir architektūros kūrinių užsakymas, me- ninių programų Įgyvendinimas neatsiejamas nuo bažnyčių statybų ir puošybos organizavimo. Meno kūrinių užsakymai ir jų atlikimas nebuvo suprantami kaip „specifinė" meninė veikla, ji glaudžiai susi- jusi su kitais kultūriniais reiškiniais, jų veikiama arba nuo jų pri- klausoma. Katame skyriuje bandysiu parodyti, kaip bažnytinės dai- lės ir architektūros užsakymai buvo atliekami „iš vidaus" - ką jie reiškė užsakovui ir atlikėjui, kaip atrodė šis savotiškas mechanizmas užsakantiems meno kūrinį, kokia buvo užsakymų statistika. Siame skyriuje apibūdinsiu pagrindinius kultūrinius reiškinius, kurie lėmė pačių užsakymų idėjų atsiradimą, kaip ir kokios vienalaikės tradici- jos veikė meno supratimą. Kitaip tariant, visa tai, kas tradiciškai egzistavo šalia bažnytinio meno užsakymų, kas jiems darė įtaką iš šalies.

Pagrindinis Bažnyčios rėmimo intencijos pagrindas buvo morali- nės nuostatos, iš kurių išsiskyrė religingumas. Duoti devociniai pa- žadai, kartu su paaukotais turtais išsakyti pamaldūs prašymai, savo kūno palaidojimo vietos parinkimas buvo susijęs su religingumo reiš- kiniu plačiausia prasme. Dažniausiai bažnytinio meno užsakymą lem- davo ne meninės kūrybos troškimas ar meno supratimas, bet religi- 33 nės intencijos. Bažnytinio meno užsakymų paskatos - noras pagerb- ti savo šventąjį globėją, žinoti, kad po mirties bus kalbamos maldos už mecentą arba paprasčiausiai troškimas pagarbinti Aukščiausiąjį. Katalikų bažnyčių turtingos puošybos tradicija sudarydavo galimy- bes meniniais užsakymais realizuoti savo pamaldžius ketinimus. Tuo XVII a. LDK ji ypač skyrėsi nuo, pavyzdžiui, kuklių ir santūrių evan- gelikų reformatų bažnyčių puošybinių programų tradicijos. Todėl Biržų šakos Radvilų meno mecenatystė pirmiausiai siejasi ne su baž- nytiniais užsakymais, bet su savo dvaro puošybinėmis ir kolekciona- vimo programomis43. Mus dominantys bažnytinės dailės ir archi- tektūros kūrinių užsakymai paprastai būdavo atliekami šalia suteikiamų dovanojimo (fundacijos, donacijos) aktų. Todėl prieš pereinant prie pačių meninių užsakymų aptarimo, reiktų paanali- zuoti, kokių apskritai buvo Bažnyčios rėmimo formų.

1.1. Religingumas

IVrikščionybė galbūt labiau nei kitos religijos sureikšmina daiktų vertę. Be tokio svarbaus krikščioniškoms apeigoms liturginio apara- to (relikvijų, monstrancijų ir kito brangaus liturginio inventoriaus), rūpinamasi ir daug investicijų skiriama kitiems bažnyčių puošybos objektams: altoriams, koplyčioms, pastato interjero bei eksterjero detalėms. Atlaidų teikimu, brolijų steigimu, koplyčių suteikimu gi- minėms nuo ankstyvųjų viduramžių Bažnyčia sudarė vis geresnes sąlygas pasauliečiams prisidėti prie bažnyčių puošybos ir statybos44. Vakarų Europoje ryškiausi pokyčiai masiškai įsitraukiant tikintie- siems į bažnyčių puošybą patebimi dar viduramžiais, o LDK tokios tendencijos ima aiškėti tik Reformacijos ir Katalikiškosios reformos laikotarpiu XVI a. pabaigoje - XVII a. Kita vertus, šiandien sunku apibūdinti, kokios meninės realizacijos lydėjo gausias Vilniaus pran- ciškonų bažnyčios, Polonkos ar Maišiagalos bažnyčių fundacijas dar

34 XVI a. pirmojoje pusėje. Šaltiniai liudija, jog bajorijos užrašymai kartais būdavo itin gausūs, tačiau nieko nėra žinoma apie tai, kiek būdavo investuojama į bažnyčios pastatą. XVII a. religinį tradiciš- kumą ateityje bus galima nuodugniau patyrinėti. Bažnyčios kaip tikėjimo institucijos pastatų statybos paskatos - religinės intencijos. Puošybos, įsiamžinimo, laidojimo vietos pasi- rinkimo funkcijos būdavo jau ne tokios svarbios arba kylančios iš paties Bažnyčios rėmimo, taip pat ir reprezentatyvumas. Nuo baro- ko epochos jis ėmė vaidinti vis svarbesnį vaidmenį ir pamaldžioms fundacijoms. Peržiūrėję XVII a. bažnyčių fundacijų dokumentus ir statybas apibūdinančius šaltinius, nerasime intencijų, patvirtinan- čių tokias nuostatas, jog, pavyzdžiui, „siekdamas įsiamžinti, funduoju šią bažnyčią" arba „norėdamas, kad žmonių atmintyje nepranyktų mano atminimas, statau šį altorių". Šaltiniuose aptinkamos intenci- jų deklaracijos pirmiausiai religinės. Ar negalėjo būti sąmoningai supainioti (sukeisti) fundavimo prioritetai? Gal iš tikrųjų anuometi- nis amžininkas pirmiausia troško įsiamžinti, išgarsėti, pelnyti šlovę, o Bažnyčia ir aukos jai buvo tik priemonė tai pasiekti? Leonas Sapie- ga laiške užsiminė, kad mūrinė bažnyčia Slanime būsianti prisimi- nimas po jo mirties apie statytoją45, tačiau sunku patikėti, kad tik šia viena intencija pamaldusis LDK etmonas pradėjo gana sudėtin- gas ir iki šių dienų auką Bažnyčiai menančias statybas. Gyvenimo pabaigoje etmonas pirmiausia buvo išaukštintas už paskirtas turtin- gas fundacijas, gausias aukas, o ne meninę įrengtų objektų realizaci- ją. Fundacijos paskyrimas turėjo religinę naudą tiek aukotojui, tiek Bažnyčiai. Iš šaltinių paaiškėja vienareikšmiškos pamaldžios funda- cijų intencijos. Pastatyta bažnyčia visada turėjo visų pirma naudą tikintiesiems. Paaukoti pinigai, įdėtos pastangos buvo prasmingos aukotojui kaip auka, o ne žemiškų troškimų įkūnijimas. XVII a. fundatoriams būdingi du pagrindiniai religiniai motyvai: pastoracinis ir maldingas. Pagrindinio, pastoracinio motyvo, sieja- 35 mo su siekiu platinti Bažnyčios mokymą, raiška - bažnyčių tinklo plėtra. Tiek privačiose, tiek valdovo pareigūnams suteiktose valdyti žemėse bažnyčios būdavo statomos dėl paties paprasčiausio, bet ir aktualiausio tikslo - „priartinti" Bažnyčios mokymą prie gyventojų. Todėl labai dažnai fundacijose arba ketinimų funduoti deklaracijo- se nurodoma, jog bažnyčios reikia aplinkiniams gyventojams46. Kaip paprastą ir tipišką pavyzdį galima pateikti Tverų bažnyčios funda- ciją 1618 m. Iš fundacijos dokumentų matyti, jog valdovas Zig- mantas Vaza leido iš valdomų žemių funduoti bažnyčią Tverų tijū- nui Elijui Ilgovskiui (Iłgowski). Fundacijos metu 1618 m. jau stovėjo tijūno rūpesčiu pastatyta bažnyčia, iki fundacijos buvo išlaikomas ku- nigas, trūko tik nuolatinį išlaikymą garantuojančios žemių fundacijos. Tijūnas, be jokios abejonės, ėmėsi iniciatyvos pastatyti ir funduoti bažnyčią. Valdovo geradariškumas šiuo atveju buvo toks, jog jis at- siliepė į tijūno prašymą atsisakyti dalies žemių bažnyčios išlaikymo vardan. Pats tijūnas būtinybę pastatyti bažnyčią motyvavo tuo, jog vietiniai gyventojai, neturėdami arti stovinčios katalikų bažnyčios, negalį atsisakyti pagonybės47. XVII a. pradžioje tokių pavyzdžių gau- su. Daugumai fundatorių įtaką darė Katalikiškosios reformos skati- nama parapinio tinklo plėtra ir tikėjimo propogavimas. Ypač akty- vus ir bene žinomiausias XVII a. pirmosios pusės bažnyčių tinklo Žemaitijoje plėtros iniciatorius buvo Žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Jo dėka Žemaitijoje pastatyta arba remontuota ir valdo- vo žemėmis aprūpinta apie 14 parapinių bažnyčių. Seniūno kryp- tinga veikla — parapijų tinklo plėtra parodo ir minėtą religinį funda- cijų aspektą — beveik visi J. Valavičiaus pastatyti objektai buvo kuklūs ir neišsiskyrė menine verte, tačiau jų neabejotinė nauda siejama su egzistuojančios ir veikiančios bažnyčios „priartinimu" prie tikin- čiojo. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje aktyvūs bažnyčių fun- datoriai ir statytojai buvo konvertitai - LDK kancleris Mikalojus Kristupas Radvila ir LDK etmonas Leonas Sapiega. XVII a. antruoju

36 ketvirčiu prie jų prisidėjo gausiomis fundacijomis ir statybomis iš- garsėjęs LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega. 1677 m. Glusko bernardinų vienuolyno fundatorius Aleksandras Hilaras Palubins- kis minėjo, kad pastatė bažnyčią rūpindamasis savo pavaldinių dva- sine gerove48. XVII a. antrojoje pusėje, skirtingai nuo amžiaus pir- mosios pusės, tokių gausių statybų - parapijų ar vienuolynų tinklo plėtros nesiėmė nė vienas didikas. Galbūt jau buvo kiek patenkintas poreikis plėsti parapinį tinklą? Tuo metu, beje, atsiranda galimybė daugiau lėšų skirti bažnyčių įrengimo ir puošybos kokybei. Kitas būdingas motyvas (maldingas) - bažnyčios statybų skyri- mas Dievui pašlovinti. Šis motyvas tiesiogiai siejosi su mirusiųjų gelbėjimu — labai dažnoje toks fundatorius prašydavo Mišių ne tik už save, bet ir už giminaičius. Si tradicija LDK beveik nekito nuo XV a. Uždari kontempliatyvūs vienuolynai ypač tiko tokioms in- tencijoms. Štai vienas pavyzdys, kokiais devociniais argumentais bū- davo motyvuojama šių fundacijų būtinybė. Pažaislio kamaldulių fun- datorius Kristupas Zigmantas Pacas, iškilus grėsmei panaikinti kamaldulių vienuolynus, o jų turtus panaudoti karui su turkais remti, tuoj pat išplatino viešą kreipimąsi į valdovą. Argumentu tapo visai ne retorinė abejonė, kas daugiau gali duoti naudos — vargšų vienuo- lių žemiškas turtas ar jų nuoširdžios maldos49. Dar 1617 V 4 Vil- niaus vyskupas Eustachijus Valavičius skatino Martyną Marcelijų Giedratį funduoti atgailos kanauninkų vienuolyną Videniškėse, baig- damas laišką tokiais žodžiais: „didelę dvasinę Jūsų Mylista patirsi ramybę, kai paliksi puikią savo pamaldaus gyvenimo auką Dievui, pelnytai tikėdamasis už tai amžinojo atlygio"50. Fundatoriai tuo metu neveidmainiškai tikėjo, kad ne sukrauti turtai, bet maldos po mir- ties bus lemiamos ir svarbiausios. 1690 metais Klovainių bažnyčios fundatorius Jurgis Givaina šitaip išdėstė pamaldžios veiklos moty- vus: „Dievo amžinybę ir malones pelnėme save marindami, gausiai teikdami išmaldą, tolimomis piligriminėmis kelionėmis, taip pat Die- 37 vo ir šventųjų garbei [paskirtomis] turtingomis ir puošniomis staty- bomis"51. Šiuo atveju vadinamosios „puošnios" statybos akivaizdžiai skiriamos ne fundatoriui išaukštinti po mirties, bet šventiesiems pa- gerbti. Turto atsisakymas įrengiant bažnyčią buvo suprantamas kar- tu ir kaip savo poreikių apribojimas, išlaidavimo atsisakymas. Dar viena religingumo raiška buvo neblogai žinomas viduram- žius siekiantis stebuklais garsėjančių paveikslų ir šventųjų vietų ko- pijavimas. Vienas iš jų — vadinamųjų Loreto koplyčių statybos LDK bažnyčiose pagal itališką piligrimų gausiai lankomos Loreto Svč. M. Marijos koplyčios pavyzdį52. Įdomiausia, kad tokia LDK sto- vinti koplyčia, tiksliau jos aplankymas, galėjo suteikti tokį pat ar panašų religinį pasitenkinimą, kaip ir malda tolimojoje koplyčioje Italijoje. Tai labai akivaizdžiai liudija K. L. Sapiegos žodžiai laiške Stvolovičių Loreto koplyčios fundatoriui Zigmantui Karoliui Rad- vilai: kadangi pastarasis jau bebaigiąs statyti koplyčią, K. L. Sapiega atidedąs savo numatytą kelionę į Loreto koplyčią Italijoje, kaip bu- vo pasižadėjęs, nes greitai tai galėsiąs padaryti savo krašte53. Tokie vertinimai irgi galėjo paveikti ne tik fundacijos pasirinkimą, bet ir objekto statybą. Funduojant kartais būdavo atsižvelgiama ir į esamą didesnę arba mažesnę aplinkinių tikinčiųjų grupę. Tolimose, menkai apgyven- dintose ar kitatikių gyvenamose žemėse skiriamos fundacijos dau- giausiai turėjo misionieriškų intencijų. Parapijas prižiūrinčios vie- nuolijos dažniausiai funduojamos gausiai apyvendintose parapijose. Tokia parapija, pavyzdžiui, buvo Vilniaus Antakalnio Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, jai prižiūrėti pakviesti Laterano kanauninkų vie- nuoliai. Juozapas Korsakas, pastatęs naują parapinę bažnyčią ir 1639 XI 17 užrašęs papildomą fundaciją vienuolynui, teigė, jog ketinęs vienuolyną funduoti Glubokuose, bet jis toli, be to, „svarbesniame LDK mieste galima daugiau šlovinti Dievą", todėl fundaciją užrašė bažnyčiai Vilniuje5 .

38 XVII a. šaltiniuose kartais pažymima, kad fundacija užrašoma kaip pamaldus prašymas, įžadas arba padėka už tam tikras patirtas malones (votum). Kaip votum Molodečno bažnyčios statybas 1639 metais įvardijo Aleksandras Korvinas Gosevskis55. XVII a. viduryje dvi fundacijas, pastatytas kaip padėką už laimėtus karinius mūšius, minėjo jėzuitas Albertas Vijūkas Kojalavičius. Tokiomis jis įvardijo dar 1506 m. Jurgio Radvilos funduotą Vilniaus karmelitų vienuoly- ną ir Leono Sapiegos 1624 metais fundaciją Bialyničių karmelitų vienuolynui56. Tačiau visais šiais atvejais fundavimo intencijos tu- rėjo visų pirma taip pat pamaldų pagrindą. Ypač XIX a. buvo sukur- ta daug legendų apie mažai ką bendro su realybe turinčias fundacijų intencijas, kartais tik fragmentiškai panaudojant tradicinius pasako- jimus, duodant valią romantiškai fantazijai. Tuo metu buvo sukur- ta įvairių legendų vos ne kiekvienai didesnei fundacijai57. Tačiau XVII a. šaltiniai nepatvirtina fundacijų paskatomis buvus tuštybės ar prietaringumo intencijų. LDK bažnyčių fundacijų XVII a. pagrindinė ir lemianti intencija— religingumas. Meninės programos įgyvendinimas jau buvo religinių motyvų nulemta veikla. Tuo, sakytume, dar „viduramžišku" dievo- tumo grynumu dvelkiančios intencijos skyrėsi nuo Italijoje jau re- nesanso metu glaudžiai susipynusių pamaldumo ir reprezentaty- vumo intencijų. Italijoje bažnyčių fasadai liudijo fundatorių nuopelnus (kartais užuot šlovinę Dievą) ar visų pirma išryškinda- vo palaidotus bažnyčioje garbingus asmenis (vietoj tradicinių šven- tųjų atvaizdų), juose dažni komponuojami siužetai su donatoriais58. XVII a. LDK didikų reprezentatyvus įamžinimas bažnytinėje dailė- je dar gana menkas. Tik ištaiginguose didikų statytų bažnyčių inter- jeruose galima rasti ir jų giminę išaukštinančių įrašų ar interjero de- talėmis tapusių herbinių ženklų. Dauguma bažnyčių, koplyčių bei altorių jei ir turėdavo geradarius (statytojus) nurodančių herbinių ženklų, vėlesni perstatymai juos sunaikindavo ar nutrindavo. 39 1. 2. Fundacijos

Г1 undacija buvo viena pagrindinių religinę intenciją perteikiančių formų. Paprastai fundacijos klausimas iškyla nagrinėjant kiekvieną bažnyčią kaip jos steigimo ir egzistavimo garantijų pamatas. Funda- cija {\ot. fiindus, /—žemės plotas; fundare- padėti pagrindą, steigti) — tai dovanojimas žemės, iš kurios gaunamos realios pajamos suda- rydavo sąlygas dvasininkui reziduoti ir pragyventi prie bažnyčios. Apie fundacijas rašyta dažniausiai bendrame konkrečios bažnyčios ar vienuolyno istorijos kontekste. Gaila tik, kad pačios fundacijos, jų tikslai, žemių ar pinigų užrašymo aplinkybės gana mažai žino- mos, kartais randamos tik gerokai vėlesniuose šaltiniuose. Geriausiu atveju tik išlikę fundaciniai aktai pristato jau kruopščiai aptartą ir tvirtu apsisprendimu patvirtintą faktą. Tačiau apie mums įdomes- nius ir anksčiau minėtus fundavimo motyvus, pasiruošimą fundaci- joms nėra plačiai žinoma59.

1.2. 1. Dovanojimo aktų formos Labiausiai vertintas ir naudingiausias Bažnyčiai buvo žemės užrašy- mas (skirtingais atvejais tai galėjo būti ežeras, miškas, vienas ar keli kaimai). Žemės, o tiksliau, iš jos gaunamų pajamų reikėjo tam, kad egzistuotų parapija ir išsilaikytų ją prižiūrintys dvasininkai — t. y. visų pirma garantija Bažnyčios institucijai funkcionuoti. Toliau pa- bandysiu atskirai aptarti konkrečias fundacijų formas: kas, kaip ir ką funduodavo. Bene pati didžiausia ir labiausiai religingumo siekius patenkinan- ti auka buvo bažnyčios steigimas arba fundacija60. Į šią grupę paten- ka parapinių bažnyčių, tiek filinių, tiek ir vienuolynų, steigimas, suteikiant dvasininkams išlaikyti pakankamai pajamų. Tačiau ne vi- suomet būdavo funduojama vienodai. Funduoti naują ar perstatytą seną bažnyčią galima buvo iš esmės dviem būdais: atiduoti Bažny-

40 čiai savo nuosavas valdas arba užrašyti valdovo suteiktas valdyti že- mes. Bene pati paprasčiausia, bet toli gražu ne dažniausia fundacijos forma - nuosavų tėvoninių žemių užrašymas. Tradiciškumo ir gi- minės įtaką tokiam užrašymui aptarsiu vėliau. Antra fundacijų grupė — bažnyčių statyba ir fundacijos valdovo žemėse dažniausiai tuometinių žemių valdytojų (seniūnų, tijūnų) iniciatyva. Oficialus fundatorius išlikdavo valdovas, jis žemės val- dytojo prašymu patvirtindavo atsisakąs dalies savo žemių bažny- čios naudai, nors pati bažnyčios statyba ir jos aprūpinimas likdavo tas žemes valdančių LDK pareigūnų rūpesčiu. Pavyzdžiui, galima paminėti Markovo bažnyčios fundaciją. Aleksandras Korvinas Go- sevskis teigė, kad, 1634 m. gavęs valdyti Markovo seniūniją, čia jau radęs pastatytą, bet be paskirtos fundacijos ir nepašventintą bažnyčią, todėl 1638 XII 18 užrašė dalį pajamų iš valdovo žemių61. Dažniausiai valdytojas pasirūpindavo ir bažnyčios statyba, ir fun- dacija. Ankščiau minėtas gana retas pavyzdys parodo, jog ne vi- suomet valdytojas spėdavo pasirūpinti visišku bažnyčios funkcio- navimu. Jau ankščiau minėtos Žemaičių seniūno Jeronimo Valavičiaus pastangos išplėsti Žemaičių vyskupijos parapijų tinklą buvo vaisingos tik su valdovo pritarimu. Pats valdydamas daug Žemaitijos žemių, suteiktų jam valdovo iki gyvenimo pabaigos, nuolat rūpinosi papildomų žemių užrašymu atskiroms parapijoms. Visais atvejais oficialiu fundatoriumi likdavo valdovai Zigmantas ar Vladislovas Vazos, nors ne jie, o žemių valdytojas įdėjo dau- giausia pastangų, kad bažnyčios būtų įrengtos ir joms suteiktos fundacijos. Tiek užrašant bažnyčiai ar vienuolynui savo nuosavas žemes, tiek valdovo suteiktas valdyti, dažniausiai būdavo pasirūpi- nama sėkmingomis pastatų statybomis ir tolimesne jų egzistenci- ja. Bažnytinio meno užsakymų tyrinėtojams svarbiausia ne valdo- vo, o fundacijos iniciatoriaus elgesys ir jo, besirūpinančio architektūros ir dailės kūriniais, veikla. Todėl ypač svarbu išsiaiš-

41 kinti valdovo paprastai fundacijose nurodomus tokių žemių skyri- mo iniciatorius. Dažniausiai jie ir būna bažnyčių statytojai, per- statytojai ir įrengėjai. Žemių valdytojai rūpinosi globojama bažnyčia dar iki nuolatinių pajamų skyrimo. Yra išlikęs labai įdomus Andriaus Valavičiaus ga- rantinis įsipareigojimas išlaikyti Tryškių kunigą, kol bus suteikta pakankama žemės fundacija. Tuometinis Tryškių valdytojas A. Va- lavičius rūpinosi naujos bažnyčios statyba ir, kol nebuvo atskiros valdovo fundacijos naujai bažnyčiai, įsipareigojo išlaikyti Tryškių kunigą, skirdamas kasmet Luokės klebonui Stanislovui Mošickiui (Moszicki) (tuo metu Tryškių bažnyčia buvo Luokės filija) po 15 auksinų62. A. Valavičiaus rūpesčiu ir pastangomis buvo pastatyta bažnyčia, jo prašymu valdovas skyrė žemių. Vėlesniuose dokumen- tuose fundatoriumi dažniausiai įvardijamas valdovas, atsisakęs že- mių bažnyčios naudai, o ne prie fundacijos labiausiai prisidėjęs di- dikas. Panaši buvo ir beveik vienalaikė Kartenos bažnyčios fundacija. Bažnyčios priežiūros sutartį su Kretingos bernardinų gvardijonu dar 1619 VII 8 sudarė Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega. Jau 1620 m. minimas Palangos klebono surašytas neseniai pastatytos Karte- nos bažnyčios inventorius, nors oficialiai fundacija paskirta tik 1634 VI 2763. Sie XVII a. pirmosios pusės pavyzdžiai iliustratyviai paro- do tuos žingsnius ir veiklą, kurios imdavosi žemių valdytojas, siek- damas parūpinti fundaciją naujai jo paties pastatytai ir įrengtai baž- nyčiai. Bažnyčios fundacijos patvirtinimą tiek XV-XVI a., taip pat ir XVII a. stengiamasi gauti, kai jau bažnyčia pastatyta. Tuomet ji ap- rūpinama žemėmis, tai patvirtina valdovas, fundacija įrašoma į vals- tybinius dokumentus (Lietuvos metriką, teismų aktų knygas). Baž- nyčios egzistavimą oficialiai patvirtindavo ir vyskupas. Tiek nuosavose žemėse, tiek ir valdomose visų pirma paprastai pastatoma bažnyčia, po to rūpinamasi oficialia žemių fundacija. Tačiau valdo-

42 mose žemėse bažnyčios statytojas, skirtingai nuo paminėto reto Mar- kovo bažnyčios pavyzdžio, paprastai pasiskubindavo gauti valdovo fundacijos patvirtinimą, o nuosavose žemėse pastatytai bažnyčiai ne- buvo skubama paskirti nuolatinio išlaikymo. Tokios fundacijos pa- vyzdys —Jonas Zaviša fundaciją Belogrodo bažnyčiai užrašė tą pačią dieną, kai surašė testamentą- 1609 I 15. Fundacijoje J. Zaviša nu- rodė pastatęs bažnyčią dar jaunystėje, keleri metai po atsivertimo į katalikybę, tačiau nuolatinį išlaikymą užrašė tik mirties nuojautos akimirką64. Kaip privačiose žemėse „vėluodavo" fundacija, galima iliustruoti ir Kantaučių fundacijos pavyzdžiu - fundacija „vėlavo" net dvidešimtį metų. Kaip užrašydamas fundaciją teigė Kristupas Timotiejus Šiukšta, bažnyčią Kantaučiuose jis pastatė dar 1672 m., bet fundavo ją tik 1692 VI II65. Bažnyčią pastatęs, bet nesuskubęs užrašyti fundacijos asmuo ne visada spėdavo aprūpinti ją nuolatinė- mis pajamomis. Valdovo suteiktose valdyti žemėse pastatytos ir nuo- savose valdose funduotos bažnyčios skirtumas toks: valdytojas pa- prastai negalėjo tikėtis, kad jo įpėdinis bus giminaitis arba kad pasirūpins jo pastatyto pastato ir dvasininko išlaikymu. Tokiu atve- ju ir pastatyta bažnyčia galėjo būti pasmerkta nunykti. Nuosavose žemėse net ir nespėjęs garantuoti fundacijos asmuo pagrįstai galėjo viltis, kad vėlesni giminaičiai išlaikys prie bažnyčios dvasininką ir parūpins nuolatinį išlaikymą - paskirs fundaciją66. Nuosavose že- mėse paprastai neskubėta pastatytai bažnyčiai skirti išlaikymą. Tokį pavyzdį galima pateikti ne vieną. Tėvų statytai Vysokie Litevskie bažnyčiai fundaciją tik 1603 m. užrašė Andrius Vaina67. Šalčininkų bažnyčiai, pastatytai jo tėvo Teodoro, fundaciją, kartu ir liturginį inventorių su paveikslais (itin retai minimais fundacijų tekstuose) skyrė 1622 m. Jonas Alfonsas Lackis68. 1623 metais fundaciją tėvo statytai Zabolotės bažnyčiai užrašė Mikalojus Piotrovičius Narbu- tas (Narbutt)69. Bieniakonės bažnyčioje, dar neturinčioje nuolati- nės fundacijos, įrengti koplyčią jo nurodytoje vietoje ir palaidoti

43 savo brolio 1614 m. testamente prašė Juozapas Čaplinskis (Czap- liński). Brolis Jonas Čaplinskis, matyt, ne tik įvykdė prašymą, bet ir 1634 VIII 16 užrašė fundaciją naujai pastatytai bažnyčiai70. Tipiš- kas giminės funduotos bažnyčios atvejis — Kazimiero Fronckevičiaus Radziminskio fundacija Gorodnos bažnyčiai. Gorodnos žemes jis paveldėjo po žmonos Aleksandros Naruševičiūtės mirties. Pasirodo, bažnyčiai žemes (apie XVII a. pradžią) paskyrė dar žmonos senelė Elzbieta Simkevičiūtė Naruševičienė, bet tik žodžiu. Jai mirus Vil- niaus vyskupas (Eustachijus Valavičius ?) ėmė reikalauti, kad jos sū- nus LDK iždininkas Kristupas Naruševičius (m. 1630) pripažintų fundaciją. Tačiau šis taip pat nesiskubino oficialiai patvirtinti fun- dacijos nuo seno egzistuojančiai bažnyčiai. Tai padarė tik jo žentas K. Radziminskis su žmona 1666 m.71 Akivaizdu, jog buvo vado- vaujamasi dar XV—XVI a. principu ir neskubėta nuosavose žemėse stovinčiai bažnyčiai užrašyti nuolatinio išlaikymo - tai sėkmingai galėjo padaryti vaikai ar artimiausi giminaičiai. Didesnių teisinių garantijų reikalaujama tik funduojant vienuo- lynus. Paprastai tokių fundacijų dar prieš vienuolyno ir bažnyčios statybas reikalaudavo patys vienuoliai. Dažnai tai lemdavo vienuoli- jų nuostatai. Kai kurios vienuolijos ypač kruopščiai patikrindavo fundatoriaus siūlomas garantijas ir tik tuomet priimdavo arba at- mesdavo siūlomą fundaciją. Taip vienuolijos siekdavo didesnių fun- dacijos garantijų, neretai primygtinai prašydamos patvirtinti jas net Seimo nutarimuose72. 1639 IX 26 užrašytoje ir patvirtintoje funda- cijoje Glubokų basųjų karmelitų vienuolynui Juozapas Korsakas mi- nėjo dar tik pradėsiąs bažnyčios, kurioje norėtų būti palaidotas, sta- tybas. Nepradėtos statybos minimos dar ir papilomoje jo paties 1640 IX 20 fundacijoje. O štai 1642 V 2 sudarytame testamente vienuo- lyno fundatorius jau minėjo pradėjęs statybas, bet, jei nespėtų baig- ti, tuo pasirūpinti įpareigojami patys vienuoliai73. Istoriografijoje jau minėtas Kristupo Zigmanto Paco fundacijos kamalduliams Pa-

44 žaislyje atvejis — fundacija patvirtinta Seime dar 1662 m., nors mū- rinės bažnyčios statybos pradėtos tik 1667 m. Istoriografijoje gana išsamiai aptartos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio XVI a. pabaigoje pastangos sutarti dėl fundacijos su provincijos vadovybe ar net vienuolijos generolais dėl Nesvyžiaus benediktinių ir bernar- dinų vienuolynų fundacijų74. Zigmantas Karolis Radvila prie Stvo- lovičių bažnyčios pakvietė bernardinus — pažadėjo jiems užrašyti fun- daciją. Tačiau po jo mirties (m. 1642) bernardinai pakankamo išlaikymo negavo ir išvyko75. Remiantis minėtais pavyzdžiais, gali- ma daryti išvadą, jog vienuolijoms visų pirma rūpėjo naujo vienuo- lyno išlaikymo garantija ir siekis apsidrausti, kad naujai įsteigtas vie- nuolynas vėliau netaptų našta. Fundacija turėjo užtikrinti galimybę vienuolijai tinkamai atlikti savo misiją ir neprieštarauti jos konstitu- cijai76. XVII a. jau nedaug randame viduramžiais būdingų vienuolijų tar- pusavio konkurencijos dėl įtakos tikintiesiems pavyzdžių. Tačiau štai Vitebske bernardinus funduoti sumanęs ir 1675 m. užrašęs fun- daciją Antanas Chrapovickis pirmiausiai pasirūpino, kad iš čia būtų iškelti koplyčią turėję pranciškonai77. Akivaizdu, jog pranciškonai „kliudė" fundatoriui dėl veiklos panašumo. Kaip menkai dar žinomos vienuolynų fundacijų smulkmenos, ro- do LDK pakanclerio Stepono Paco laiško nežinomam Vilniaus dva- sininkui 1635 X 30 turinys. Laiške pakancleris aiškino, kad norįs funduoti basųjų karmeličių vienuolyną Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ir jau daug iš įvairių geradarių gavęs pinigų, tačiau dar daugiau jų surinktų, jei būtų tikras dėl vienuolyno fundacijos78. Tokiu būdu vėlesnis basųjų karmeličių vienuolyno Vilniuje fundatorius prisipa- žįsta, kad savo pamaldžiam sumanymui įgyvendinti gauna pinigų ir iš kitų geradarių, bet jų pavardžių šiandien nežinome. Gana retos laikinos fundacijos, skirtos statyboms paremti. Tuo atžvilgiu labai įdomi valdovo Jono Kazimiero fundacija Kauno pa- 45 rapinei bažnyčiai 1652 XII 28. Tuomet valdovas užrašė Kauno baž- nyčios klebonui ir Vilniaus kanauninkui Mikalojui Slupskiui namą Kaune, skirdamas iš jo gautas pajamas panaudoti tuo metu atlieka- miems bažnyčios statybos (ar remonto) darbams79. Panašiai kaip bažnyčios, funduojamos ir koplyčios bei altarijos. Prie bažnyčios įsteigta altarija buvo visiškai autonomiška bažnyčios fundacijos atžvilgiu, kunigas (altarista) išlaikomas kitos fundacijos, skyrėsi ir fundatoriaus reikalavimai: prašymas laikyti atitinkamą Mi- šių kiekj prie jo funduoto altoriaus. Altarijos fundavimo intencijos iš principo nesiskyrė nuo bažnyčių fundacijų. Toks fundatorius daž- niausiai pats pasirūpindavo altoriaus statyba arba skirdavo pinigų jam įrengti. Kartais prie tokių altorių būdavo įsteigiama brolija, ji, kaip parapinė tikinčiųjų bendruomenė, turėjo rūpintis altoriaus to- liesne egzistencija. Tačiau bene dažniausiai būdavo užsakomas altorius (arba per- duodami pinigai jam įrengti), o nuolatinė altarijos fundacija neuž- rašoma. Gaila tik, kad informacijos apie tokius pavienius altorių užsakymus turime mažiausiai: ne visada juos mini to paties laikotar- pio šaltiniai, o perstačius altorius geradarių atminimas, galima taip pasakyti, būdavo sunaikinamas kartu su seno altoriaus likučiais. Čia pateiksiu vieną įdomesnį pavyzdį apie netipiškus geradarius, pasirū- pinusius, kad juos prisimintų ne vien parapijiečiai. Pušaloto bažny- čioje, funduotoje Gulbinų valdytojo Jono Kosakovskio (Kossakow- ski), du puošnius altorius įrengė Mikalojus Piotraševičius (Piotraszewicz) ir Paulius Jakubovičius Zavackis80. Dar 1639 m. baž- nyčios vizitacijoje nurašytas 1637 m. konsekruoto altoriaus įrašas, liudijantis ir įamžinantis altoriaus statytojo nuopelnus: „Ragai, ką čia iš pamaldumo skelbiate? Visi žinote, kad Mikalojus Piotraševi- čius šį altorių įrengė, prašydamas savo Kūrėjo tarpininko Jėzaus, kad, teismo dieną jo nuodėmes atleidęs, iš mirusiųjų prikeltų, o už šį laikiną triūsą dangų suteiktų"81. 46 Būta atvejų, kada altorių statytojai imdavosi ir visos bažnyčios rekonstrukcijos. Deja, smulkiau nežinomos nė vienų statybų ap- linkybės, todėl sunku vienareikšmiškai apibūdinti perstatymų mo- tyvus - ar tiesiog pastatas tam „pribrendo" (dėl blogos būklės), ar įrengęs altorių geradarys ėmėsi didesnių užsakymų. Solenskis Ha- limiežas apie 1664 m. įrengė du šoninius altorius Kobilnikų baž- nyčioje, o apie 1676 m. perstatė ir visą bažnyčią82. Analogiškai prieš karą iki 1653 m. altorių Dvožeco bažnyčioje įrengęs Kristu- pas Zaviša po karo ėmėsi perstatyti ir visą bažnyčią83. Atrodo, daž- niausiai tokiais atvejais naujas žemių valdytojas imdavo rūpintis bažnyčios remontu, o vėliau ateidavo laikas ir pačiai bažnyčiai per- statyti. Be nuolatines pajamas garantuojančių fundacijų, atskirai dera paminėti ir konkrečias vienkartines donacijas. Tai pinigų užrašy- mas statomai koplyčiai, altoriui, įvairios dovanos arba tiesiog vien- kartinės aukos pinigais. Visų jų tikslas — užsakyti pomirtines Mi- šias už mirusiojo sielą. Labai dažnai buvo dovanojami liturginiai daiktai. Kielikai, monstrancijos, žvakidės ar liturginiai drabužiai išsiskirdavo iš visos bažnyčios interjero. Tokiose dovanose, ypač užsakytose specialiai kaip auka bažnyčiai, dažnai būdavo įrašų, pa- žyminčių fundatorių ir aukojimo prašymą. Iš išlikusių taikomo- sios dailės kūrinių (arba žinučių apie juos) galima susidaryti vaiz- dą ypač apie ankstyvųjų užsakovų meninę sampratą. Be turtingo Vilniaus katedros lobyno, galima čia paminėti ir įdomų Žemai- tijos katedros lobyną. Antai 1717 m. Varnių vizitacijos aktuose minimas itin puošnus Žemaitijos vyskupo Merkelio Giedraičio dovanotas kielikas su 12 apaštalų, o ant kojelės — Nukryžiuotasis su Švč. M. Marija ir šv. Jonu Krikštytoju (taip pat 1583 m. da- ta). 1723 m. vizitacijos aktuose minimas dar senesnis, išsamiau neapibūdintas 1498 m. kielikas84.

47 1. 2. 2. Rūpinimasis fundacijomis Fundatoriai ne visuomet būdavo tikri, kad po jų mirties artimiausi giminaičiai bus palankūs fundacijai ir toliau globos pastatytą bažnyčią ar vienuolyną. Ypač skaudi XVI a. antrosiosos pusės — XVII a. pra- džios patirtis, kai kitą tikėjimą pasirinkę vaikai ar vaikaičiai visiškai pakeisdavo fundacijos sąlygas, perduodavo bažnyčias savo konfesijos dvasininkams. Tai lėmė XVII a. siekius garantuoti fundacijos tęstinu- mą ir išlaikymą toje pačioje konfesijoje. Praktiškai teisinių galimybių tai užtikrinti nebuvo. Kartu su žemėmis vaikai paveldėdavo ir bažny- čios patronato teisę85, suteikiančią galimybę siūlyti į parapiją dvasi- ninką (jį dar turėjo patvirtinti vyskupijos ordinaras). Kiek patronato teisę paveldėję įpėdiniai remdavo bažnyčias, kiek globodavo, tai pri- klausė nuo jų geros valios ir tikėjimo pagrindų. Nors nėra tikslesnių skaičiavimų, galima spėti, kad privačiose žemėse funduotos bažnyčios gaudavo menkesnį išlaikymą nei privačių asmenų funduotos bažny- čios valdovo žemėse, čia buvo stengiamasi tvirčiau užtikrinti pakan- kamas pajamas. Kaip būdingą siekio garantuoti fundacijos tęstinumą pavyzdį galima pacituoti LDK medžioklio Jono Kazimiero Kierdie- jaus testamentą (sudarytas 1685 IV 4). Testatorius tokiais žodžiais įpareigojo bažnyčių jo žemėse išlaikymą: „savo sūnų įpareigoju ir žmoną prašau, kad mano Pšegalino bažnyčia būtų išlaikoma pagal fundaciją (...). Taip pat kitos mano žemėje esančios bažnyčios ir cerkvės turi būti aprūpintos pajamomis ir, kur trūksta, liturginiu inventoriumi"86. Šiuo atveju nurodymas net nesisieja su dažniau randamu prašymu pabaigti pradėtas statybas, bet tarsi primygtinai reikalaujama nelikti abejingiems bažnyčių globai. Greičiausiai tuo buvo bandoma apsi- drausti nuo aptinkamų ir šaltiniuose fiksuojamų bažnyčių pastatų prie- žiūros aplaidumo apraiškų. Fundatoriai kartais įrašydavo reikalavimą nekeisti fundacijos ar- ba pasirūpinti jau esama bažnyčia. Dažniausiai šiais punktais buvo siekiama išlaikyti pastatą tos pačios konfesijos tikinčiųjų rankose ar- ba užkirsti galimybę sumažinti paskirtą fundaciją. Čia pateiksiu dar porą pavyzdžių, kai stengiamasi toliau numatyti fundacijos vykdy- mą — įpareigoti įpėdinius atlikti remonto darbus ar net perstatyti bažnyčią. Šiuo atveju fundacijos dokumentas tampa tiesiogine pa- skata ar nurodymu giminaičiams atlikti bažnytinio meno užsaky- mus. Štai Zabolotės bažnyčios fundacijoje 1623 m. Lydos pavieto bajoras Mikalojus Piotrovičius Narbutas (Piotrowicz Narbutt) nu- rodė, jog bažnyčią jau 1601 m. pastatė jo tėvas, Slanimo žemės tei- sėjas Petras Voicekovičius Narbutas (Woyciechowicz Narbutt), ku- ris, deja, „ne iki galo įgyvendino savo fundacijos sumanymą ir parūpino jai tik altorių ir bažnytinį inventorių"87. Akivaizdu, kad sūnui liko aprūpinti bažnyčią žemėmis, kurios garantuotų nuolati- nes pajamas. Tačiau šis fundacijoje įrašė dar vieną papildomą punk- tą, jo manymu, padėsiantį išlaikyti bažnyčią ateityje: „O jei bažnyčia pasens ar (apsaugok, Viešpatie) sudegs ir būtinai reikės ją perstatyti arba naują pastatyti, tada tiek perstatyti, tiek naują statyti mano pa- likuonys turės ir privalės iš mano Zabolotės valdų. Įpareigojimą baž- nyčią statyti ar perstatyti susieju su mano Zabolotės valdomis"88. Kitaip tariant, žemių valdytojas turėjo ateityje kartu su valdomomis žemėmis paveldėti ir įpareigojimą prižiūrėti bažnyčios pastatą. Beje, čia irgi galima įžvelgti šeimos tradicijos įtaką- Mikalojus Narbutas, pats pratęsęs tėvo pradėtas statybas, stengėsi pasirūpinti ir kad jo darbai nebūtų pasmerkti. Labai panašiai, tik kitais žodžiais ir dar konkretesniais nurodymais pasirūpinti bažnyčia savo įpėdinius įpa- reigojo ir Dunilovičių bažnyčią 1624 m. fundavęs Ašmenos paka- maris Jonas Dmitrovičius Dolmatas Isaikovskis (Dmytrowicz Dohnat Isaykowski): „Sios Dunilovičių bažnyčios statyba, tai yra viso stogo apkalimu, sienų, jei supūtų, remontu, turės ir privalės rūpintis tas, kuris tuo metu valdys Dunilovičius, o jei sunyks, reikės kitą toje pačioje vietoje iš gražaus medžio pastatyti, o gal net, kadan- gi čia, Dunilovičiuose, nesunku, sumūryti"89. Abiem atvejais jau

49 pačiose fundacijose žemės paveldėtojai įpareigojami ir bažnyčią pri- žiūrėti, ir pradėjusią griūti perstatyti. Iš tikrųjų nebuvo teisinio pa- grindo vėliau reikalauti, kad patronato teisę turinti ar bažnyčią glo- bojanti giminė prižiūrėtų ankstesnių savo giminaičių fundacijas. Kaip ir fundacijos išlaikymas vienos konfesijos ribose, tai likdavo garbės ir galimybių reikalu. Abu cituoti fundacijų atvejai nurodo, jog fun- datoriai įvairiais būdais ieškojo galimybių užtikrinti ne tik nuolati- nes pajamas (žemės fundaciją), bet ir pasirūpinti pastato nuolatine priderama būkle. Bažnyčių fundacijomis kartais rūpindavosi ne vienas asmuo, o visa giminė. Neretai vaikai ir vaikaičiai taip aktyviai imdavosi puošti ar perstatyti globojamą bažnyčią, kad toli pralenkdavo pirmą funda- torių. Apie kelių giminės atstovų bažnytinio meno mecenavimą ga- lima pateikti ne vieną pavyzdį. Šaltiniuose neretai aptinkamos tęsia- mos statybos, kurių nespėjo pabaigti pirmieji fundatoriai. Kaip vieną ilgesnių statybų pavyzdį galima paminėti Slanimo Dievo Kūno baž- nyčią. Pradėjęs dar XVII a. pirmuoju ketvirčiu (apie 1620 m.), jos pastatyti nespėjo nei Leonas Sapiega (m. 1633), nei statybas paveldėjęs sūnus Jonas Stanislovas. Bažnyčią baigė (apie 1650 m.) ir prie jos Late- rano kanauninkų vienuolius įkurdino tik trečias iš eilės jos statybų pe- rėmėjas Kazimieras Leonas Sapiega90. Kaip tipišką vienos giminės nuo- lat prižiūrimą ir pagausinamą visą XVII a. objektą galima pateikti Žodiškių bažnyčią. Apie 1600 metus mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią savo žemėse pastatė Jeronimas Komaras, bet nespėjo paskirti išlaikymo. Fundaciją 1612 m. paskyrė sūnus Kristupas Komaras (dar papildo- mai fundavo ir 1653 m.). Vladislovas Komaras (galbūt Jeronimo sūnus, Kristupo brolis ?) amžiaus viduryje įrengė bažnyčioje Loreto Švč. M. Marijos koplyčią, o Jeronimas Komaras (Kristupo sūnus) XVII a. antrojoje pusėje-kitą šoninę Švč. M. Marijos Nekalto Prasidė- jimo koplyčią. Prie Loreto koplyčios altariją 1700 m. fundavo Barbora Komaraitė Minkevičienė (Komarówna Minkiewiczowa)91. 50 XVII a. jau retai pasitaiko anksčiau gana dažna kelių giminės at- stovų fundacija vienu dokumentu92. Tokios fundacijos būdavo už- rašomos keliems broliams (ar net ir pusbroliams) atsisakant bendros tėvoninės žemės dalies bažnyčios naudai. XVII a. pradžioje tokią „grupinę" fundaciją galima aptikti tik Pagiriuose. Čia savo giminės žemėse fundaciją naujai steigiamai bažnyčiai užrašė trys broliai Bia- lozorai: Jonas Karolis, Gabrielius ir Kristupas93. Kadangi nėra pa- pildomų šaltinių, sunku išsiaiškinti, kuris iš giminaičių labiau rūpi- nosi statybomis ir bažnyčios puošyba. XVII a. pradžioje pasitaiko atvejų, kada į valdovą su prašymu funduoti bažnyčią kreipiasi keli asmenys . Be papildomos informacijos tokiais atvejais sunku spręs- ti, kuris iš jų labiausiai galėjo prisidėti prie konkrečios bažnyčios įrengimo. Retai aptinkamas ir kelių asmenų pastatytas altorius ar įrengta koplyčia. Išskyrus tokiais objektais besirūpinančias bendruomenes (brolijas, cechus), keli asmenys paprastai nėra išvardijami kaip vie- no altoriaus statytojai. Šaltiniuose kartais randamas įvardijimas, jog altorius, bažnyčia ar net vienuolynas įrengti tam tikros gimi- nės95. Tačiau šiais atvejais vis dėlto galima numanyti, kad funda- cija, įrengimo ar statybos iniciatyva priklausė vienam asmeniui, o vėlesni įpėdiniai tik rūpinosi tolimesniu pastato ar fundacijos liki- mu. Kaip netipišką išimtį galima paminėti Kauno bernardinų baž- nyčioje Šv. Kazimiero altorių, kurio įrengimu iki 1634 metų (po 1624 m. gaisro) pasirūpino du miestiečiai - Grigalius Andžejevičius (Andrzeiewicz) ir tapytojas Jonas Miklaševičius (Mikłaszewicz)96. Turima bažnyčios patronato teisė ne tik įpareigodavo rūpintis bažnyčios fundacijos ir pastato būkle, bet garantavo tam tikrą privi- legijuotą padėtį kitų fundatorių atžvilgiu. Ypač tuomet, kai dar vie- nas geradarys norėjo ne tik įrengti objektą (altorių, koplyčią), bet ir užrašyti nuolatinę fundaciją. Jis turėjo irgi amžinai tapti tos bažny- čios geradariu, tačiau tai dar reikėjo suderinti su patronato teisės 51 turėtoju. Gardino parapinės bažnyčios patronatas priklausė valdo- vui, todėl Albertas Biesiekirskis, norėdamas ne tik įrengti joje šoninį altorių, bet ir užrašyti fundaciją altarijai, turėjo prašyti valdovo lei- dimo. Zigmantas Vaza 1593 m. sausį ne tik patvirtino pavaldinio prašymą, bet ir leido Biesiekirskiui iš valdomų žemių funduoti dar ir Kundžino bažnyčią97. Panašų leidimą įrengti šoninę koplyčią Gar- dino bažnyčioje, o po ja — savo kūnui palaidoti skirtą kriptą Z. Vaza dar 1591 XI 14 suteikė Dmitrijui Chaleckiui98. Stanislovas Koš- čicas XVII a. pirmojoje pusėje (Vilniaus vyskupas tuo metu mi- nimas Abraomas Vaina) įrengė šoninį altorių Sapiegų globoja- moje Volpos bažnyčioje. Deja, gaisro metu sudegė visa medinė bažnyčia. K. L. Sapiega, kaip džiaugėsi 1650 metais žemes altarijai užrašydamas S. Koščicas, ne tik atstatė visą bažnyčią su jo įrengtu altorium, bet ir leido jam funduoti altariją". Įdomus išlikęs Jono Kazimiero Valavičiaus 1682 III 21 laiškas Antakalnio S v. Petro ir Povilo bažnyčios mecenatui Mykolui Kazimierui Pacui100. Laiške jis prašė leidimo pasirūpinti Sv. Augustino koplyčia, kurioje norėtų būti su žmona palaidoti. Apie J. K. Valavičiaus fundacijas Antakal- nyje nieko nežinome galbūt dėl M. K. Paco atsisakymo, o gal dėl greitos jo mirties (mirė po poros savaičių). Išvardyti pavyzdžiai ro- do, kad globojamą bažnyčią fundatorius vertino kaip tam tikrą nuo- savybę. Kitų geradarių priėmimas arba ne priklausė nuo pagrindinio fundatoriaus (arba patronato teisės turėtojo) geros valios. Kitatikiai dažniausiai minimaliai prisidėdavo prie bažnyčių jų že- mėse rėmimo, palikdami statybas ir įrengimą klebonų rūpesčiui. Evangelikų reformatų valdomose arba jų privačiose žemėse, sutarus su vyskupu, buvo leidžiama statyti ir katalikų bažnyčias. Tačiau baž- nyčios pastato priežiūra, išlaikymas ar statyba paprastai tapdavo iš- imtinai paties klebono rūpesčiu. Štai dar 1638 metais Vilniaus vys- kupas Abraomas Vaina sutarė dėl katalikų bažnyčios pastato garantijų su Kristupu Radvila pastarajam priklausančiose Svėdasų žemėse. Baž-

52 nyčia čia buvo, bet jos išlaikymas, juo labiau perstatymas, sukėlė rimtų problemų. Tai, kad iš žemių savininkų klebonas negaudavo beveik jokios paramos, liudija Svėdasų klebono Stanislovo Faščišev- skio (Fasciszewski) laiškai sunkiu bažnyčios statybų metu 1675-1685 metais Liudvikai Karolinai Radvilaitei101. Skųsdamasis Radvilaitei jos ekonomais, 1685 III 16 klebonas rašė, jog nieko nėra gavęs baž- nyčios statybai, tik dėžę stiklo ir alavo bažnyčios langams102. Beje, čia dera pastebėti, kad panašus aplaidumas ir nesirūpinimas kitati- kių bažnyčiomis būdingas daugumai žemių savininkų ar valdytojų. Išimtis - gal tik tos šventovės, kur buvo palaidoti fundatorių tėvai. Tokiais atvejais, nepaisant tikėjimo skirtumo, būdavo suteikiamos taip pat dosnios fundacijos. Pavyzdžiui, galima paminėti kataliko Juozapo Korsako 1638IV 30 fundaciją Beresvečiaus bazilijonų vienuolynui prie cerkvės, kurioje palaidoti jo tėvai103. XVII a. pirmojoje pusėje Trakų bernardinų bažnyčioje Sv. Pranciškaus altorių ir kriptą po juo savo žmo- nai katalikei Onai Semetaitei įrengė Trakų vėliavininkas stačiatikis Alek- sandras Oginskis104. Ypač retas atvejis minimas Tauragėje, čia teismo nuobauda tie- siogiai siejosi su bažnyčios statyba. Čia 1671 m. iškelta byla evange- likams reformatams dėl klebono Ignoto Mikalojavičiaus (Mikołaje- wicz) užpuolimo. 1671 VI4 Viduklėje surašytos sąlygos, kurias kaip bausmę turėjo įvykdyti kaltininkai. Įdomiausia tai, kad sąlygos tie- siogiai siejosi su bažnyčios statybomis. Buvo nurodyta, kad užpuoli- mo kaltininkas Budemborkas privalės parūpinti 80 kapų geros puši- nės medienos, tinkamos bažnyčios sienoms, sijoms, malksnoms, gegnėms. Su savo išlaikomais darbininkais jis turės kvadrato forma sudėti lentas prie kapinių, kur dabar koplyčia vietoj Tauragės baž- nyčios stovi taip, kaip bus JM kanclerio Jokūbo Linevičiaus pateik- tame modelyje105. Statoma ir funduojama bažnyčia kartais tapdavo ne tik Dievo pašlovinimo, bet ir savo kapavietės paruošimo vieta. Žymiausi tokie 53 ansambliai mauzoliejai buvo Sapiegų nekropoliai - Vilniaus bernar- dinių vienuolyno Sv. Mykolo bažnyčia ir Kartūzų Berezos kartūzų vienuolyno bažnyčia. Pacai tokiomis bažnyčiomis bandė paversti Vil- niaus Laterano kanauninkų Sv. Petro ir Povilo bei Pažaislio kamal- dulių bažnyčias. Tiesa, dažniausiai netgi visišką bažnyčios patronatą turinti giminė stengėsi įsirengti bažnyčioje atskirą šoninę koplyčią, kurioje ir būtų laidojami giminaičių palaikai. Tokiu būdu nebūda- vo sutapatinamos bažnyčios kaip Dievo namų ir palaidojimo vietos prasmės. Įdomus reikalavimas, suteikiant fundaciją, buvo įrašytas 1672 XII 13 Bazilijaus Bakanovskio rašte. Jis parodo, ko fundato- riai galėjo reikalauti iš žemėmis apdovanotų vienuolių. Nesvyžiaus dominikonams fundatoriaus skirtame rašte minima įdomi sąlyga: „Kaip garantiją sau iki gyvenimo pabaigos turiu turėti vienuolyne laisvą kambarį, o po mirties, kai Viešpats savo amžina šlove gėrėtis pakvies, mano nuodėmingą kūną JM tėvai dominikonai įpareigoti palaidoti rūsyje prie bažnyčios ir į jį pernešti abiejų mano žmonų ir kitų giminaičių kūnus"106. Įdomu, kad čia ne tik prašoma pasirū- pinti kūnu ir siela po mirties — vienuolynas turėjo atlikti fundatoriui pabėgimo nuo pasaulio ar savotišką senelių prieglaudos funkciją senatvėje. Tai garantavo paskirtos fundatoriui gyvenamosios patal- pos vienuolyne. Statomame kamaldulių vienuolyne Pažaislyje mėgo reziduoti ir fundatorius K. Z. Pacas. Tokiu būdu jis galėjo ne tik tiesiogiai prižiūrėti statybas, bet, anot jo paties, pailsėti nuo einamų pareigų ir gyvenimo rūpesčių107. Funduojant kartais siekta naudos ne tik sau, bet ir giminaičiams, pavyzdžiui, lengvesnių sąlygų sto- jantiems į vienuoliją garantijų. Krizostomo Valatkevičiaus (Wołod- kowicz) fundacijoje Kražių benediktinėms 1639 m. nurodoma pri- imti į vienuolyną dvi jo giminaites be privalomo įnešamojo kraičio. Fundatorius įsipareigojo pastatyti bažnyčią ir vienuolyną, suteikti fundaciją, garantuojančią šešių vienuolių išlaikymą108. Visi išvardy- ti atvejai parodo, jog tarp Randuojančio asmens ir vienuolijos pa-

54 prastai užsimegzdavo glaudesnis ryšys nei, sakykim, funduojačiojo parapinę bažnyčią. Todėl netenka stebėtis, jog vienuolynams įrengti fundatoriai dažnai išleisdavo ir daugiau lėšų, ir labiau rūpinosi sta- tybomis. Žinomos bažnytinio meno mecenatystės apraiškos taip pat patvirtina, jog vienuolynų statybomis užsakovai ypač domėjosi, jo- mis siekdavo patenkinti didesnius meninių ambicijų užmojus.

1. 2. 3. Geradarių atminimas Fundatorių atminimo saugojimas - viena iš fundacijų sąlygų. Ta- čiau, be „amžinų" įpareigojimų (kaip nurodoma paprastai fundaci- jose) laikyti Mišias už mirusius geradarius, atminimas būdavo sau- gomas ir kitais būdais. XVII a. šaltiniuose kartais minimos ant altorių esančios herbinės stemos, žyminčios geradarių gimines. Dekoruo- jant bažnyčias herbiniai simboliai taip pat kartais būdavo įpinami tarp kitų dekoratyvinių motyvų (pavyzdžiui, Sv. Petro ir Povilo baž- nyčios Vilniuje stiuko lipdyboje dažnai aptinkamos herbinės lelijos — Pacų herbo simbolis). Kartais geradariui atminti būdavo įrengia- mos atminimo lentos, kai kurios išlikusios iki šių dienų. Tačiau daž- niausia ir pati „vizualiausia" geradarių atminimo išsaugojimo forma - fundatorių portretai. Galima spėti, kad dar XVII a. pabaigoje Pažaislyje buvo nutapytas architekto portretas109. Tačiau jis priskirtinas prie labai nebūdingų LDK baroko apraiškų. Kur kas dažniau stengtasi įamžinti ne tikro ansamblio projektuotojo ar statybų vadovo, bet fundatoriaus atvaiz- dą. Lietuvos istoriografijoje jau buvo aptarti fundatorių portretų vaiz- davimo tipai ir specifika110. Bene pats ankstyviausias fundatoriaus por- tretas nutapytas Liublino pilies koplyčios freskoje XV a. pirmojoje pusėje. XV a. antrojoje pusėje ir XVI a. tokių pavyzdžių randama dar gana nedaug, o tradicija labiausiai išplito XVH-XVIII a. Dauguma dabar žinomų tokių portretų — XVIII a. kopijos. Pavyzdžiui, kadai- se ant skardos tapytas Tverų fundatoriaus E. Ilgovskio portretas

55 XVIII a. pertapytas ant drobės111. Choroščos dominikonų Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Stepono bažnyčioje XVIII a. viduryje minimas fun- datoriaus Mikalojaus Stepono Paco, pavaizduoto jau kaip vyskupo, portretas112. Įdomiausia tai, kad 1654 m. skirdamas fundaciją Pacas dar vargu ar galvojo apie dvasininko karjerą113. Šiuo atveju akivaiz- du, jog portretas tapytas gerokai vėliau, po fundacijos suteikimo, galbūt net po geradario mirties. Nėra žinoma, kad fundatoriai būtų pozavę tokiems portretams - veikiausiai jie tapyti kaip reprezentaci- nių portretų kopijos, fundatorių nuopelnus pabrėžiant arba įrašu apačioje, arba specifine laikysena (vaizduojant portrete bažnyčios mo- delį, planą ar pan.). Tokios kopijos darytos irgi dažnai jau po funda- torių mirties, nors pasitaikydavo, jog ir patys fundatoriai pasirūpin- davo tokių portretų atlikimu114. Fundatorių portretų kopijų kainos irgi labai įvairavo, tai priklausė nuo portreto dydžio, kopijos tikslu- mo, atlikimo termino ir panašiai. Štai Kauno dominikonai už funda- toriaus Jeronimo Mykolo Ivanovskio (Iwanowski) portretą 1688 m. sumokėjo vos pusseptinto auksino115 - paprastai net menkos vertės altorinis paveikslas kainuodavo perpus brangiau. Tuo tarpu Pran- cūzijoje saugomi ypač puošnūs Vilniaus basųjų karmelitų fundato- rių Stepono ir Kristupo Zigmanto Pacų portretai, galėję kainuoti kelis šimtus auksinų116. Dažnai vienuolynai stengdavosi sukaupti savotiškas fundatorių portretų galerijas ar rinkinius. Tokioje galeri- joje būdavo pakabinami visos provincijos fundatorių portretai. Pa- vyzdžiui, XVIII a. pabaigoje Pažaislyje kabojo ne tik Pacų, bet ir visų kitų 7 Lenkijos ir Lietuvos kamaldulių provincijos vienuolynų fundatorių portretai117. Tačiau šis rinkinys, kaip ir dauguma buvu- sių LDK vienuolynuose, neišliko. LDK pakanclerio Kazimiero Leo- no Sapiegos (m. 1656), Slanimo Lateranų kanauninkų fundatoriaus portretas retos ovalo formos118. Portretą palyginus su išlikusiu Kro- kuvos Laterano kanauninkų vienuolyne saugomu visų Lenkijos ir LDK vienuolynų fundatorių rinkiniu119, matyti, kad šis irgi bus iš

56 panašaus portretų rinkinio, greičiausiai kabojusio kuriame nors LDK Laterano kanauninkų vienuolyne. Kadangi visų portretų įra- šai ir komponavimas ovalo forma panašūs, galima numanyti eg- zistavus tokią fundatorių galerijų tradiciją Laterano kanauninkų vienuolynuose. Kaip matyti iš išlikusių portretų Slanimo ir Kro- kuvos vienuolynuose, jie skirtinguose vienuolynuose galėjo būti labai panašūs. Fundatorių portretų funkcija atskleidžiama Varšuvos basųjų kar- meličių kronikoje. Čia minimi 1689 m. valdovų dovanoti 4 jų na- rius vaizduojantys portretai (Jonas Sobieskis su sūnumi Jokūbu, Ma- rija Kazimiera su dukra Terese, karalaičiai Aleksandras ir Konstantinas). Jie buvo pakabinti, kaip ir prašė valdovė vyresnio- sios, chore, kad fundatoriai visą laiką išliktų vienuolių atmintyje. Portretai greičiausiai buvo prabangūs, nes už juos sumokėta 3. 000 auksinų. Jono Sobieskio sesuo, LDK pakanderio Mykolo Kazimie- ro Radvilos žmona, irgi perdavė vienuolynui savo portretą, kuriame panoro būti pavaizduota karmelitės apdaru. O kad skirtųsi nuo val- dovų šeimos portretų, jis buvo mažesnis — uolekčio dydžio. Tokį pat dovanojo ir basoji karmelite Helena Lubomirska. Įdomiausia ir daug ką pasakanti kronikininkės užfiksuota portretų funkcija: „Šiuos du portretus pakabinome taip pat vienuolių chore, priešais groteles, kad visuomet į jas pažvelgusios susikauptume maldai už tų mūsų geradarių sielas"120.

Portretai dažnai būdavo perkopijuojami, tačiau XVIII-XIX a. ko- pijos, atliktos pagal ankstesnių portretų pirmavaizdį, ne visada tiks- lios. Vėlesnėse kopijose stengiamasi perteikti ne fundatoriaus laiky- seną, įamžintus psichologizuojančius bruožus, bet išvaizdą. Supaprastinimas ir kopijavimo metu „nusitrynimas" tokių svarbių barokiniam portretui reprezentatyvumo ir priklausymo socialiniam sluoksniui ženklų sudaro sąlygas nustatyti ir apibrėžti pagrindinę 57 tokio portreto funkciją. Svarbiausia buvo realiai perteikti fundato- riaus, už kurio sielą skiriamos maldos, išvaizdą. Vienuolynuose kaup- tos fundatorių portretų galerijos irgi tuo pačiu tikslu — būdavo mel- džiamasi ne tik už konkretaus vienuolyno fundatorius, be už visos provincijos geradarius. Tokio portreto pagrindinis požymis — ne per- teikti Bažnyčios geradaro socialinį statusą, reprezentatyvumą, bet užfiksuoti asmens, už kurį nuolat laikomos Mišios, išvaizdą. XVII a. dar aptinkamas ir geradarių vaizdavimo tipas pagal vi- duramžių donatorių įamžinimo tradiciją. 1675-1677 m. Žemai- tijos bažnyčių vizitacijos aktuose minimi du įprasti fundatorių por- tretai - Šeduvoje (Jeronimo Valavičiaus) ir Seredžiuje (Mikalojaus Sapiegos), du Nukryžiuotojo paveikslai su klūpančiais fundato- riais - Čekiškėje (Mackevičiai) ir Joniškyje (altarijos fundatorius kun. Razmusovičius)121. Tokiuose gana senamadiško tipo religinės te- mos paveiksluose vaizduojami klūpantys ir šlovinantys Dievą gera- dariai aukotojai. Tačiau toks provincinėse bažnyčiose aptinkamas vaizdavimo būdas net ir tuo metu neatrodo pasenęs ar atgyvenęs, jei prisiminsime, kad klūpančio garbintojo poza savo atminimą Pažaislyje, kaip galima spėti, nurodė įamžinti ir Pažaislio fundato- rius K. Z. Pacas m.

1. 3. XVTI a. meno supratimo LDK tradicija ir naujovės

JJažnytinio meno mecenavimas priklausė ne tik nuo aplinkybių, kuriomis arba kurių veikiami buvo atliekami užsakymai, bet ir nuo bendro kultūrinio konteksto. Funduojant paprastai laikytasi kon- krečių žemių užrašymo formų, religinių nuostatų deklaravimo, o paties bažnytinio meno objekto užsakymas priklausė nuo bendro meninio supratimo. Tiesiogiai su dailės ir architektūros užsakymais siejosi keletas veiksnių, veikusių mecenatų meno supratimą: kelio- 58 nės po užsienį, ten matyti pavyzdžiai, naujos idėjos, tėvų požiūris į meną, matytos jų fundacijos ir meno užsakymai. Nagrinėjant baž- nytinio meno užsakymus, istoriografijoje paprastai stengiamasi nu- rodyti meninių pavyzdžių, kuriais remiamasi atliekant užsakymą, perteikiant menines idėjas ar pasirenkant meninę kūrinio formą. Baž- nytinio meno kūrinių analizę paliekant kaip atskirą plačią temą, vis dėlto neaišku, kaip meno kūrinius suprato XVII a. LDK bažnytinio meno užsakovas, kaip buvo traktuojamas meno kūrinys jam skirtoje aplinkoje? Įkūnytas naujas menines idėjas galima matyti puikiuose brangiai apmokamų menininkų kūriniuose, tačiau dauguma užsa- kymų atlikti „inertiškai", nusižiūrint jau pritaikytas menines išraiš- kas. Siame skyrelyje, peržiūrėjus XVII a. šaltinius, siekiama nurody- ti bendras meninio supratimo tendencijas, neabejotinai darančias įtaką bažnytinio meno užsakymams. Meno supratimo ir tradicijų tyrinėjimas parodo, kokiomis nuostatomis remtasi atliekant bažny- tinius meno užsakymus XVII a.

1.3. 1. Meno vertinimas XVII a. šaltiniuose Baroko menas nepadarė tokio ryškaus meninio supratimo „perver- smo" kaip renesansas. XVT-XVII a. meno vertintojų net nebuvo pastebėta didesnių skirtumų. Baroko meninės deklaracijos niekuo- met nebuvo priešingos renesanso menui123. Bene daugiausiai įtakos naujoms meno formoms darė mąstymo emblemiškumas ir ikonog- rafijos studijos, patraukusios meną alegorijos ir simboliškumo link124. Neatsitiktinai vienas svarbiausių baroko bruožų- teatriškumas. Te- atras buvo kaip tik ta meninės raiškos aplinka, kurioje naudoti įvai- rūs įtaigos būdai bendram efektui pasiekti. Baroko paminklai — daž- niausiai ne pavieniai puikūs šedevrai, bet bendras paminklų kompleksas, ansamblis. Tiek architektūroje, tiek tapyboje siekiama bendros temos ir meninės raiškos vientisumo. Vis dažnesni meninės raiškos elementai - šviesotamsa, šešėlių žaismas ir perspektyvos įtai-

59 ga. Meno formos kito pamažu, nors medžiagų, puošybinių elemen- tų pasirinkimas buvo didelis. Ypač daug galimybių suteikė skirtingų elementų derinimas tarpusavyje. Meno kūrinio formoms, jo atliki- mo kokybei, galų gale pačiam kūrinio pasirinkimo tipui daugiausiai įtakos darė užsakovo meno supratimas. Kaip keitėsi meno suprati- mas XVII a., kokių naujų formų įgavo? XVII a. meno supratimo LDK vientisai neatspindi joks šaltinis. Skirtingai nuo Vakarų Europoje jau renesanso laikotarpiu sukurtų meną aptariančių ištisų traktatų, Lenkijos ir Lietuvos valstybėje jų dar nerandame ir XVII a.125 Nėra vientisų meno objektų aprašymų, nurodančių autoriaus santykį su kūriniu, anuometinių dialogų ar diskusijų meno tema. Todėl norint apčiuopti meno suvokimą, rei- kia remtis šalutiniais šaltiniais, dažnai labai fragmentiškai ir subjek- tyviai apibūdinančiais meną. Tačiau tas subjektyvumas ir tampa anuometinio meno vertinimo atpažinimo rodikliu. Apibendrinda- mas meno vertinimą, daugiausiai naudojausi XVII a. literatūriniu palikimu — dienoraščiais, progine literatūra. Bažnyčių aprašuose mi- nimos ir apibūdintos meninės raiškos suteikia galimybę įvertinti to- je aplinkoje vyravusį meninį supratimą126. Toks aptarimas gali su- teikti galimybę kitiems tyrinėtojams palyginti, kaip bendros nuostatos būdavo įgyvendinamos praktikoje (kokių formų įgaudavo), o tai sa- vo ruožtu sudaro sąlygas naudoti tradiciškumo ir novatoriškumo dimensiją. Galų gale tai padėtų suprasti, kodėl vienu ar kitu metu bažnyčių puošyba skirtinga, pradedamos naudoti įvairios dailės tech- nikos. Iki šiol Lietuvos dailės istoriografijoje apie dailės vertinimą kal- bėta labai nedaug. Apibūdindama XVII a. LDK didikų mecenatys- tę, užsakovų meninį skonį nagrinėjo Irena Vaišvilaitė: ji lygino Al- berto Stanislovo Radvilos ir Stepono Paco kelionių su karalaičiu Vladislovu į užsienį dienoraščius127. Dar išsamiau tuos pačius do- kumentus, taip pat ir Mikalojaus Kristupo Radvilos kelionės į Jeru- 60 žalę dienoraštį aptarė Valentas Cibulskas128. Tas pats tyrinėtojas pagal dienoraščius apibūdino ir XVII a. antrosios pusės dailės verti- nimą129. Čia aptariami Minsko vaivados Kristupo Zavišos (1666- 1721) kelionės į Romą 1700-1701 m.; Teodoro Bilevičiaus kelio- nės po Europą 1677—1678 m.; Karolio Stanislovo Radvilos 1684-1687 m. kelionės dienoraščiai. Katarzyna Mikocka-Rachu- bowa detaliai nagrinėjo minėtą K. S. Radvilos (1669-1719), ke- liaujančio studijuoti, dienoraštį 13°. Kituose, istoriografijoje dailės ir architektūros požiūriu neaptartuose XVII a. dienoraščiuose131, dažniausiai apie meno dalykus užsimenama labai šykščiai. Dienoraščiuose randamas meno vertinimas specifiškas. Ne visų dienoraščių autoriai buvo vienodai išsilavinę, t. y. ne visi galėjo ver- tinti meną vienodai. Akivaizdžiai išsiskiria išsilavinusių didikų die- noraščiuose aptinkamos citatos apie meną. Iš to paaiškėja, kaip skir- tingai įvairių socialinių sluoksnių atstovai suvokė meną. Dažniau menu domimasi kelionių po užsienio šalis metu, tačiau ypač kukliai apie meną užsimenama dienoraščiuose, rašytuose apie LDK įvykius. Kodėl vietinius įvykius aprašantys dienoraštininkai tokie abejingi juos supantiems meno kūriniams? Veikiausiai problema — ne itin menkas meno supratimas (tai, jog žavėjimasis menu egzistavo, rodo įvairius kūrinius apibūdinančios citatos kelionių po užsienį metu), bet dienoraštininkų pasirinkti meno vertinimo kriterijai. Dažniau- siai vietinis menas tik tada patraukia dėmesį, jei jį galima prily- ginti užsienio dailei. Vidutinio lygio (ar silpnesnio nei išskirtinė) dailė ir architektūra labai retai tepastebima, niekada nenurodo-. mas jos progresas (t. y. pažymėjimas, sulyginimas, jog vienas kūri- nys geresnis, gražesnis už kitą). Vietinis menas - tai tarsi nekintan- ti meninė terpė, kurios raidos XVII a. stebėtojas nebuvo pajėgus arba nenorėjo užfiksuoti132. Kaip tik todėl, kad meno raida buvo suvokiama kaip statiška, nekintanti, ji sulaukė mažai dėmesio, skir- tingai nuo audringų ir dažnai besikeičiančių politinių ir karinių įvy-

61 kių, j kuriuos pirmiausiai orientuodavosi XVII a. LDK dienorašti- ninkai. Pavyzdžiui, galima pateikti Jono Petro Sapiegos ekspedicijų į Maskvą dienoraščio fragmentą. Nors juodraštyje ir buvo įtrauktos kelios bendro pobūdžio pastabos apie Boldino Svč. Trejybės vie- nuolyno architektūrą, tačiau ir nedidelė citata (atrodo, paties auto- riaus ranka) buvo išbraukta iš dienoraščio, o panašių ekskursų die- noraštyje neberandame133. Be dienoraščių dar vieną aptariamų šaltinių grupę sudaro progi- nės literatūros kūriniai. Iš jų turtingiausios laidotuvių kalbos134. Pra- banga ir rezidencijų blizgesys nepadėjo pelnyti pomirtinės malonės, todėl dažnai ankščiau minėtų dienoraštininkų palikti susižavėjimo šūksniai apie turtingus ir prabangius meno kūrinius išbraukiami. Meno kūriniai laidotuvių kalbose dažnai verti dėmesio tik tada, kai jie skirti Dievui šlovinti. Vertingiausi tie turtai, kurių mirusysis su- gebėjo atsisakyti Dievo garbei. Meninė realizacija dažnai nėra svarbi ir neakcentuojama.

1. 3. 2. Meno šakos ir naudojamos medžiagos XVII a. dar dažnai naudojama medžiaga ar meno kūrinio tipas le- mia išankstinę nuomonę apie kūrinį. Gausiai auksuotas altorius pa- stebimas dažniau, nei kruopštesnio ir gražesnio atlikimo, bet be auk- savimo. Didelis, nors ir gremėzdiškas pastatas visada sukelia didesnį susižavėjimą nei mažas. Norint suprasti, kokios meno šakos buvo pastebimos ir kaip jos apibūdinamos, reikia peržiūrėti XVII a. šalti- nius. Aptariamoje literatūroje dažniausiai atkreipiamas dėmesys į mū- rinius statinius135. Juos įvertino jau dauguma XVI a. antrosios pusės dienoraštininkų. Buvo žavimasi pilimis (gynybinė architektūra), taip pat jas architektūriniu kompleksiškumu ir masyvumu primenančiais dideliais vienuolynais136. Įdomu ir tai, kad LDK XVII a. pirmojoje pusėje tarp meną mininčių ar aprašančių dienoraštininkų jau vis daž- 62 niau pastebimas susitapatinimas su architektūros kūrėju - architek- tu. Tai rodo bendrą supratimą, jog architektūrinis kūrinys priklauso pirmiausia nuo puikaus architekto. Tai savo ruožtu liudija nemenką architektūros vertinimo kilimą, skirtingai nuo LDK dar XVI a. vy- ravusio statybos organizatoriaus ir vadovo, dažnai nesiskiriančio (ir neskiriamo) nuo kvalifikuoto mūrininko, supratimą. Apibūdinda- mas Vilniaus vyskupą Eustachijų Valavičių po jo mirties vyskupijos kanceliarijos raštininkas mirusįjį pavadino kunigaikščiu ir architek- tu137. Kun. K. J. Voišnarovičius (Woysznarowicz) savo paties rašytą laidotuvių kalbą prilygino statiniui, o save patį — statytojui: „nesiste- bėk, kad šioje „architektūroje" neskubom tapau architektu"138. Šiais abiem nurodytais atvejais architektu pavadinamas ne pats meistras, bet statybų arba kūrybos proceso iniciatorius. Taip pat gana speci- fiška, kad bažnyčių aprašymuose XVII a. viduryje jau randama epi- tetų ne tik mūrinių bažnyčių pastatams, bet ir medinėms bažny- čioms. Tai irgi rodo, kad „pastebimos" architektūros amplitudė praplečiama. 1654 metų vizitacijos aktuose gražiomis pavadintos Sokolnos (satis degantis et proportionatae), Bebrų, Dundzilovo me- dinės bažnyčios139. Labai retai apibūdinant bažnyčių architektūrą išskirta kuri nors architektūros detalė. Labiausiai imponavo ir daž- nai aprašymuose aptinkamas fasade stovintis bokštas: 1654 m. gra- žiais pavadinti Dombrovnos ir Ilijos bažnyčių bokštai140. Tokiam kontekste ypač ankstyvas atrodo Joniškio vargonų choro apibūdini- mas — jis pavadintas labai gražiu {pulcherrimus) dar 1621 metų vizi- taciniame akte141. Architektūros sampratai dar visą XVII a. gana svetimas reiklumas. Nėra nurodoma, jog vienas ar kitas statinys ne- tinkamos formos, konstrukcijos. Paprastai pažymima ne menišku- mo, bet funkcionalumo stoka — kiauras stogas, suklypęs langas ar durys, griūvantis bokštelis. Tačiau akivaizdu, kad XVTI a. architek- tūros vertintojai darėsi pastabesni. Pastatų apibūdinimas amžiaus viduryje, ką rodo ir anksčiau pateikti pavyzdžiai, liudija, kad vertin-

63 tojų dėmesį savo architektura jau gali atkreipti ne tik didelės ir mū- rinės, bet ir provincinės medinės bažnyčios. Dar mažiau dėmesio nei architektūrai buvo skiriama interjero de- talėms. Čia galiu paminėti keletą meno šakų, j kurias irgi imamas kreipti dėmesys. Jau 1575 m. lankydamasis Italijoje būsimasis kardinolas Jurgis Radvila nurodė Venecijos Sv. Justinos bažnyčios, drožinėtos stalių, ypatingą puošnumą ir paauksavimą142. Taip pat jau XVII a. medi- niai altoriai LDK bažnyčių aprašymuose dažnai minimi kaip gražūs, gražaus darbo. 1633 Kalinuvkos bažnyčios šoninis Svč. M. Mari- jos altorius pavadintas labai gražiu143, 1653-1654 m. gražūs atro- dė Krošino, Žiembino, Lukomlos, Salų {magnifici operis sculptum) didieji ir Bialyničių {satis speciosum etmagnificum) šoninis altoriai144, 1662 m. — Dubrovos bažnyčios didysis altorius, panašiai apibūdin- tas 1668 m. ir Volpos altorius145. Neabejotinai čia vertinama pir- miausia drožyba, bendra altoriaus kompozicija. Atkreipti dėmesį ga- lima ir į tai, jog vizitatoriui rūpėjo barokui būdingas vientisumas, bendras įspūdis, o ne atskiros altoriaus dalys ar pavienės skulptūros. LDK XVII a. specifika — dėmesys naujai medžiagai — marmurui. Dažniau pradėtas naudoti LDK kaip tik XVII a. pirmojoje pusėje, jis apibūdintas ir vienalaikiuose rašytiniuose šaltiniuose. Tiesa, ka- dangi dažniausiai marmuras naudotas kaip antkapių dekoravimo me- džiaga, paprastai jis asocijuojasi su pomirtiniais pašlovinimais146. Tačiau jau XVII a. marmuras aptinkamas ir kaip provincinių baž- nyčių puošybos elementas. 1653 m. gražiomis pavadintos Naujojo Svieženio marmurinės žvakidės jau nepriskirtinos prie bažnyčių in- ventoriaus rariteto. XVII a. antrojoje pusėje net ir provincinėse LDK bažnyčiose neretai galima rasti marmurinių dirbinių. XVII a. antro- joje pusėje marmurinių dirbinių užsienyje dairėsi ir jais gėrėjosi jau- nasis K. S. Radvila ir T. Bilevičius147. Tai irgi liudija, kad marmuras kaip meno dirbinių medžiaga vertinama jau stereotipiškai. T. Bilc-

64 vičius, beje, vienas pirmųjų užsienyje atkreipė dėmesį į dar gana naują ir tik XVII a. antrojoje pusėje plačiai pradėtą naudoti LDK stiuko lipdybą148. XVI a. šaltiniuose į tapybą jau irgi atkreipiamas dėmesys, tiesa, dar gana retai. Antai M. K. Radvila Našlaitėlis pastebėjo tapybą, bet tik todėl, kad ji sena. XVII a. pradžioje tapyba jau vertinama149, plačiau įžvelgiama jos estetika. M. K. Sarbievijus, menų hierarchijo- je po poezijos iškeldamas tapybą, minėjo jai būdingas barokines raiš- kos formas: Šviesotamsą, perspektyvą, spalvingumą150. Antai aprašydamas K. L. Sapiegos šv. Kazimiero procesijai Vilniuje pasta- tytus vartus, A. S. Radvila tapytą šventojo stebuklų ciklą apibūdino kaip „gražiomis spalvomis, meniškai pristatytą"151. Tapymo meta- foras vartojo ir pamokslininkai. Štai jėzuitas kun. J. Olševskis (Ols- zewski) apibūdino savo retorinį triūsą: „Jums tarsi gyvomis spalvo- mis nutapiau mirusio karaliaus Zigmanto III valdymą Lenkijos Karūnoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje"152. XVII a. jau ne- bevertinamas kūrinio senumas, kuriuo dar XVI a. pabaigoje domė- josi M. K. Radvila Našlaitėlis. Sio erudito požiūrį tikriausiai lėmė kolekcionieriui ir meno žinovui būdingas vertinimas. Toks XVII a. būdingas tik pavieniams LDK mecenatams. XVII a. vyraujantis ta- pybos vertinimo kriterijus paprastas: naujas, gražus, atrodo geriau nei senas. Senumo kategorija negaliojo ko gero tik stebuklais garsė- jantiems paveikslams. Jau XVII a. pirmojoje pusėje gana gausu ta- pybą išryškinančių pastabų ir bažnyčių aprašuose. 1621 metų Joniš- kio ir Radviliškio vizitacijose išskirti nauji ir gražūs Svč. M. Marijos paveikslai153, 1633 m. aprašyti Rasų bažnyčioje esantys labai gražūs {pulcberrimae depictae) 12 apaštalų paveikslai154. 1677 m. pažymė- tas didelis Svč. M. Marijos Karūnavimo paveikslas Seredžiaus bažny- čioje155. Dar 1716 m. Smurgainių bažnyčioje buvusio Svč. M. Mari- jos Apreiškimo paveikslo apibūdinimas - senas, bet gražus — parodo tradicinį to meto požiūrį į tapybą156. Čia akcentuojamas kūrinio

65 senumas (pagal XVII a. stereotipus neabejotinai blogos kūrinio būklės požymis), bet kartu tarsi stebimasi, jog jis gali būti ir gražus.

1. 3. 3. Meno vertinimo kriterijai Be konkrečių meno šakų nuorodų, kūriniai kartais būdavo ir deta- liau apibūdinami, ne vien įvertinant jų būklę. Kokio tipo menas žavėjo ir stebino XVII a. LDK dienoraštininkus? Kokius bendrus meniškumo požymius jie išskirdavo? Šaltiniuose atsispindi du verti- nimo kriterijai. LDK dienoraštininkai dažnai atkreipdavo dėmesį į aukšto lygio užsienietišką meną. Jis tapdavo vertinimo etalonu ir vietiniams kūriniams. Jau S. Pacas naudojo tokias sąvokas dailei apibūdinti, kaip „vokiškas skonis", „itališka maniera"157. Minėtas jėzuitas kun. J. Olševskis, aprašydamas vieną gražiausių ir ištaigin- giausių Vilniaus statinių — Sv. Kazimiero koplyčią, gana reziumuo- jančiai teigė: „beveik visus dalykus, Europoje retai regimus, čia pa- matysi"158. Labai dažnai svetimo meno pranašumus akcentuodavo A. S. Radvila. Štai ką jis rašė apie šalia Krokuvos stovintį Bielanų kamaldulių vienuolyną: „vertas pamatyti ir gali lygintis su užsienie- tiškais statiniais"159. Kaip ir dauguma dailės vertintojų, autorius pir- miausia pripažino ir aprašė italų dailės pranašumus ir jų pavyzdžius. A. S. Radvila pažymėjo ir kitą XVII a. pirmosios pusės LDK būdin- gą dailės vertinimą — ji prilyginta valdovo užsakymams. Valdovo skonio paisymas, valdovo meistrų skolinimasis, valdovo diegiamų naujų dailės raiškos priemonių kopijavimas ypač būdingas aptaria- mo LDK kanclerio gyvenimo laikotarpiu, todėl jo pastabos puikiai gali parodyti vienalaikes meno vertinimo formas. Pavyzdžiui, api- būdindamas jau minėtą Mikolajaus Wolskio funduotą Bielanų vie- nuolyną, autorius nesulaiko nuostabos: „statinys ne bajoro, bet ka- raliaus vertas"160. Labai panašiai Leono Sapiegos (m. 1633) laidotuvių kalboje pamokslininkas į sūnaus Kazimiero Leono lūpas įdėjo tėvo Slanimo bažnyčios statybas išaukštinančius žodžius: „paminėsiu Sla-

66 nimo kone karališką pastatą, auksu, sidabru ir liturginiu inventoriu- mi aprūpintą"161. Neabejotiną valdovo meninių naujovių perėmi- mą regime ir XVII a. pirmosios pusės architektūroje162, o XVII a. atrojoje pusėje valdovo meninės inovacijos paskęsta bendrame me- ninių naujovių verpete. Labai gausiais epitetais savo susižavėjimą 1684-1687 m. kelionės metu perteikė K. S. Radvila. Tuo metu dar jauno didiko dėmesį patraukė gausūs patys įvairiausi objektai (rūmų ir bažnyčių archi- tektūra, parkai, fontanai, antkapiai, skulptūros, tapyba, vargonai ir kita), sudominę atlikimo technika, brangių medžiagų naudojimu. Meno kūrinių pastabumu jaunasis Radvila gerokai pranoksta kitus XVII a. dienoraštininkus. Įdomu tai, jog jo dienoraštyje, skirtingai nuo kitų, atsiranda ir keleto žymių dailininkų pavardžių163. Iki tol bene vieninteliu dailininku būdavo minimas stebuklingų Svč. M. Ma- rijos paveikslų tapytojas apaštalas šv. Lukas. Užsienio dailininkų iš- vardijimas XVII a. pabaigoje rašytame dienoraštyje galbūt parodo ir bepradedantį kisti tuo metu požiūrį į dailininką apskritai164.

Sis trumpas aptarimas, žinoma, toli gražu išsamiai neperteikia LDK bajorų ir didikų meno supratimo. Tačiau pasiremiant kukliomis iš- karpomis iš gana plačių ir vaizdingų dienoraščių, galima susidėlioti bent pirminį vaizdą, kokie dalykai skirtingu metu buvo svarbesni, kada pradedama vertinti viena ar kita meno šaka. Galų gale galima fiksuoti, jog naujos meno mados gana greitai būdavo atspindimos ir literatūriniuose kūriniuose, bažnyčių aprašuose. Iš tikrųjų geriausiai dailės vertinimą parodo patys užsakymai - kam ir kiek patys užsako- vai skirdavo pinigų, kodėl rinkosi vieną ar kitą dailės šaką, dailinin- ką. Tačiau net ir lyginant įvairius rašytinius šaltinius bei pačius už- sakymus, akivaizdžios bendros naujų meno šakų vertinimo tendencijos. Pastabos apie pačius kūrinius dažnai dar gana kuklios ir šabloniškos, o naujų meno šakų paminėjimai randa atgarsį ir ma- 67 žiau išsilavinusių vidutinių bajorų dienoraščiuose, bažnytiniuose ra- šytiniuose šaltiniuose. Dėmesys žymiausiems meno paminklams ir jų realizacijai atvirkščiai proporcingas pastabumui naujoms meno šakoms ir naudojamoms medžiagoms. Pirmųjų buvo nemažai, ta- čiau šaltiniuose apie tai užsimenama retai, o naujovės patraukdavo dienoraštininkų dėmesį dažnai. Tai patvirtina ir LDK XVII a. baž- nytinis menas: jis dažniausiai vidutinio ar silpno atlikimo lygio, ta- čiau naujos meninės tendencijos gana greitai perimamos ir kopijuo- jamos. Galbūt problema tik ta, kad kopijos irgi vietinio meninio lygio — dažniausiai silpnos ar vidutiniškos. Tokia LDK XVII a. baž- nytinio meno kūrinių supratimo tendencija, tiesiogiai daranti įtaką ir užsakymams.

1. 3. 4. Meninių idėjų paveldas ir naujovės Be vyravusių meno vertinimų bažnytinio meno užsakymus veikė ir tradicija. Tai būdinga tiek bažnytinio fundavimo tradicijoms, tiek meninių idėjų realizacijai. K. L. Sapiega savo gausiomis fundacijo- mis tarsi bandė prilygti tėvui L. Sapiegai, XVI a. pabaigoje — XVII a. pirmuoju ketvirčiu išgarsėjusiam iki tol LDK neaptinkamu tokiu gausiu fundacijų skaičiumi. Pakanderio Stepono Paco, pradėjusio statyti vieną „itališkiausių" barokinių Sv. Teresės bažnyčią Vilniuje, sūnus, Pažaislio mecenatas K. Z. Pacas, irgi energingai taikė meni- nes naujoves. Abu atvejai nors ir neparodo bendros tendencijos, bet iliustruoja, kad tradiciškumas buvo svarbus. Dažniausiai tradicijos paisyta giminės ar šeimos aplinkoje. LDK nėra tvirtų liudijimų, jog vaikai perimtų tėvų meninį skonį. XVII a. meno supratimas keitėsi greitai, todėl vėlesnė karta jau pa- tirdavo kitokio meno įspūdžių, dažniausiai ne tokių, kokius vertino jų tėvai. Šiuo atveju kaip įdomų spėjimą galima pateikti M. K. Rad- vilos Našlaitėlio statytos Sv. (Rapolo) Mykolo koplyčios Nesvyžiuje formą, parinktą, manoma, pagal gana retą XVI a. šešiakampės baž-

68 nyčios Kaidanavoj (beje, evangelikų reformatų), statytos jo tėvo Rad- vilos Juodojo, planą165. Net jei akivaizdus panašumas ir buvo atsi- tiktinis, Radvila turėjo puikiai suprasti savo pasirinktos koplyčios formos panašumą į tėvo statytą bažnyčią. Kita vertus, tėvų pradėtos fundacijos įpėdinių statybas dažnai ir var- žė. Kartu su patronato teise paveldėjusiems tėvų pradėtas statybas fun- datorių įpėdiniams reikėdavo tik pabaigti ar remontuoti jau stovinčius pastatus. Šiuo atveju dažnai buvo tiesiog neįmanoma pakeisti viso pa- statyto ansamblio ir reikėjo taikytis prie tėvų (arba tolimesnių giminai- čių) meninio skonio. Toks susidūrimas su ankstesniu estetiniu vertinimu neabejotinai darė įtaką bažnytinio meno mecenatystei. Meno skonį daugiausiai formavo kelionės po užsienio šalis. Tai liudija ir jau aptarti kelionių dienoraščiai — įspūdis, kurį patirdavo keliautojai svečiose šalyse, buvo didžiulis. Vietinių įvykių aprašy- muose beveik nelikdavo vietos meno kūriniams, o keliautojų po užsienį meno aprašymai sudarydavo gana nemažą dienoraščių da- lį. Į užsienį važiuota įvairiomis progomis: studijuoti universite- tuose jaunystėje, savo malonumui (pvz., Mykolo Kazimiero Rad- vilos kelionė 1677-1678 m.), pamaldžiais tikslais (pvz., piligriminė M. K. Radvilos Našlaitėlio kelionė 1582-1584 m.). Sunku išsiaiš- kinti, ar meno supratimui daugiau įtakos darė jaunystėje patirti įspūdžiai, ar matyti vertingi meno kūriniai brandžiame amžiuje. K. Z. Pacas fundacijoje Pažaislio kamalduliams minėjo savo gimi- naitį Žemaitijos vyskupą Mikalojų Pacą (1570-1624)166 (jis miręs ir palaidotas Monte Rua kamaldulių vienuolyne netoli Paduvos), paveikusį jo apsisprendimą funduoti kamaldulius tolimojoje LDK. Susipažinti su kamalduliais pats jaunasis Pacas galėjo lankydamas giminaičio kapą studijų 1638 m. Paduvoje metu. Tačiau ar paveikė jauno 17 metų didiko stebėjimai vėlesnę jo meno mecenatystę - tiksliai nežinoma. Kelionių po užsienį metu neabejotinai būdavo pnsirenkama pavyzdžių, kuriuos vėliau siekta savo krašte kopijuo-

69 ti167. Kopijavimas XVI a. pabaigoje — XVII a. pradžioje buvo vie- nas iš labiausiai LDK naujovėms įtaką darančių veiksnių. Naujų meno šakų naudojimą, kas buvo aptarta ankstesniame skyriuje, liudija ir XVII a. vietiniai rašytiniai šaltiniai. Iškalbingas jėzuitų provincijolo laiškas apie ką tik iš piligriminės kelionės grįžusį Naš- laitėlį, jog šis norįs turėti viską, ką kitur matė168. Tokiame kon- tekste ne toks jau ir stulbinantis atrodo istoriografijoje plačiai ap- tartas Našlaitėlio noras iškelti virš Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios kupolą, kad ji savo išvaizda būtų panaši į pačią Romos Šv. Petro baziliką. Našlaitėlio bendrakeleivio po šventas vietas Andriaus Sko- rulskio pastatyta Skarulių bažnyčia, kaip teigė vėlesni šaltiniai, taip pat buvusi ne atsitiktinės formos, ji pastatyta pagal vienos Jeruza- lės bažnyčios pavyzdį169. Šiuo atveju akivaizdu, kad abu piligrimai pamaldžių kelionių metu patyrė ne tik religinių išgyvenimų, bet matytas patikusias menines idėjas vėliau sėkmingai taikė savo krašte. XVII a. šaltiniuose dažnai skiriama ir pažymima, kada meno ar architektūros formos kopijavo kokį nors konkretų pavyzdį arba būdingas menines tendencijas. Stanislovas Beinartas testamente 1649 m. minėjo savo fundaciją: „pastačiau su visa kuo Kazokiškė- se bažnyčią, Loreto Švenčiausiosios Mergelės Marijos, mūsų Išga- nytojo Motinos [koplyčios] formos"170. 1653 m. vizitacijos metu buvo atkreiptas dėmesys, kad didingas naujai K. L. Sapiegos pa- statytos Zietelos bažnyčios fasadas sukurtas pagal itališką pavyz- dį171. Panašiai aprašant ir medinės Vandžiogalos bažnyčios archi- tektūrą, funduotą Kauno maršalkos Jono Karolio Rostovskio, buvo pažymėta, kad parenkant jos formas orientuotasi į italų statinius172. Šešuolių bažnyčios inventoriuje, surašytame 1662 m., nurodyta, kad Nukryžiuotojo paveikslas didžiajame altoriuje tapytas itališ- kai173. Cia verta tik pastebėti, kad italų dailė ir architektūra buvo ne tik kopijuojama, bet, kaip nurodo išvardyti pavyzdžiai, amži- ninkų ir atpažįstama, suprantama.

70 Atskirai derėtų aptarti antkapių užsakymus. Jų užsakymas ir me- ninis apipavidalinimas dažniausiai atitekdavo artimiausiems gimi- naičiams. Iš tikrųjų egzistuoja mažai tirta problema, kiek patys palikėjai testamentuose ar kitokiuose dokumentuose darė įtaką sa- vo pačių antkapių pasirinkimo tipui ar formoms. Atrodo, mauzo- liejų tipo bažnyčiose statomiems antkapiams iš anksto būdavo nu- matoma vieta, o kartais ir meninės formos. Tačiau trūksta šaltinių ir palyginimų išsiaiškinti, kiek palikėjų norų būdavo paisoma. Pa- vyzdžiui, tikrai žinoma, kad savo antkapį buvo numatęs ir net brė- žinius užsakęs Pažaislio fundatorius K. Z. Pacas. Paisyti jo paties valios ir įrengti antkapį jis nurodė dar 1678 m. sudarytame testa- mente. Tačiau po jo mirties (m. 1684) statybų įpėdinis Kazimieras Mykolas Pacas ėmėsi įprasminti geradario giminaičio atminimą taip, kaip jis suprato ir galėjo finansiškai174. Dažnas baroko epochoje ne- siskaitymas su mirusiojo paskutine valia akivaizdus ir iš antkapių už- sakymų. Vis dėlto dažniausiai antkapių statybas lemdavo konkreti su- sidariusi situacija ir užsakymus atliekantys didikai, tačiau ši problema dėl pernelyg menko ištirtumo kol kas yra hipotetinio lygmens. Apibendrinant galima pasakyti, kad meno vertinimo naratyvas dar buvo itin retas XVII a. šaltiniuose ir paprastai apsiribodavo gana lakoniš- komis frazėmis. Paprastai pasitenkinama subjektyviu konstatavimu, kad kūrinys gražus, nėra jų lyginimo tarpusavyje, meninės raiškos išsamaus vertinimo. Tačiau tiek dėstomos dienoraštininkų, tiek užsakovų nuo- statos rodo dažnai gana neblogą meninių naujovių išmanymą. Tai ypač taikytina plačiam vidutiniam bajorų sluoksniui, dažniausiai turinčiam gali- mybę kopijuoti ir nusižiūrėti vietines menines idėjas. Naujos meno šakos neabejotinai atpažįstamos ir buvo amžininkų pastebimos. Peržiūrėjus šaltinius, galima teigti, jog buvo suprantamas ir vertinamas užsienio menas. Tradicijos laikymasis ir naujovių taikymas XVII a. LDK mene jau darniai koegzistavo. Kelionės po užsienį suteikdavo didikams daugiausiai galimybių „nusižiūrėti" ir grįžusiems sėkmingai kopijuoti matytus meno pavyzdžius. 71 4Ъ Pig. Paliulytė A. Jonušo Radvilos me- ętnik o dziejach w Polsce. Т. 1. War- cenatystė 11 Lietuvos kultūros tyrinė- zsawa, 1980, p. 209. jimai. T. 1. Vilnius, 1995, p. 163- 47 Codex Mednicensis seu Samogitiae dio- 179. Eadem. Dailė Biržų Radvilų ecesis. Vol. II. Romae, 1987, p. 70. dvare XVII a. pirmoje pusėje II Kul- 48 Klasztory bernardyńskie w Polsce w jej tūros istorijos tyrinėjimai. T. 4. Vil- granicach historycznych. Kalwaria Zebr- nius, 1998, p. 12-46. zydowska, 1985. Pod. red. Hieronima 44 Goldthwaite R. A. Wealth and the Eug. Wyszawskiego OFM, p. 89-90. Demand for Art in Italy 1300-1600. Paknys M. Neregimoji Pažaislio fun- London, 1993, p. 72-75,103-120. dacijos pusė II Naujasis Židinys, 45 Tai, jog j fundaciją žiūrėta ne tik pa- 1997, Nr. 7/8, p. 291-299. maldžiu žvilgsniu, patvirtina Leono 50 MAB RS, f. 43, b. 19109. Sapiegos rašyto laiško 1619 IV 12 5' wieczności y łaski Bożey różnemi mor- Stanislovui Sapiegai citata, kurioje di- tificatiami, znacznemi jałmużnami, dikas minėjo savo fundacijos, kaip at- dalekim pielgrzymowaniem, tudziesz minimo funkciją: radbym w Słonimie wystawieniem kosztownych у ozdobnych za żywota swego kościół zmurował, na chwałę Bożą у świętych tego Fabryk wapno mam dostatek, cegły mało (...) у tymi pobożnemi uczynkami dokupo- tego roku mógł fundamenta założyć a wali sie'(Codex ... Vol. II, p. 360). wapna każ WM wynieść (...) czym te 52 Dar žr. Jovaiša L., Korzeniewska K. pamiątkę zostawił po sobie w Słonime Piligrimystė 11 Lietuvos didžiosios ku- (LVIA Kijevo valstybinis istorijos ar- nigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir chyvas, f. 48, ар. 1, b. 796). Beje, vaizdai. Vilnius, 2001, p. 468-471. mūrinės bažnyčios L. Sapiega taip ir 53 Przyznam sie WXM żem z pewnych nebaigė, paliko sūnui Jonui Stanis- szlubów moich obiecowałsobie primo lovui, jis irgi pabaigti nespėjo. Slani- vėre w nawiedźmy mieysca Świętego mo mūrinę bažnyčią pastatė tik Ka- we Włoszech puścić sie do Loretu, dla zimieras Leonas Sapiega. czego był w Czestochowey tego rozu- Tai, jog fundacijos ir bažnyčių tinklo mienia, że mi sie reszta nabożeństwa plėtra dar XVII a. pirmojoje pusėje wcześniey na pomienionym mieyscu buvo efektyvi tikėjimo platinimo as- odprawić miała, ale skórom usłyszał pektu, liudija 1632 m. Žemaičių vys- że WXM melioń Obywatelow WXL kupo Merkelio Geišo (Eliaszewicz) emolumento zacząwszy simile in prisipažinimas, kad jo vyskupystėje Stwołowiczach pietatis simulacrum dar esama tokių, kurie iki šiol Dievo zelose kończyć chcesz, powinszowaw- nepažįsta Zr.: Radziwiłł A. S. Pami- szy wprzód prosperrima zamysłom

72 WXM, y wzrostom tego budynku iako padėkos ženklą už sėkmingą karą su naysporszym, drogę mą do Włoch zaw- rusais 1618 m. Įdomi, tik šaltiniais ciągnąłem, mogąc vota moie domapo nepatvirtinta Šklovo dominikonų Loretańsku odprawić. Czego mi się у fundatoriaus istorija. Pasakojama, cześciey da P Bog do nasycienia dosta- kad Aleksandras Chodkevičius kelio- nie. Interim dawszy żartom pokoy a nės į Italiją metu keldamasis per upę inventiom WXMz Serca odpowiadai- ėmė skęsti, tuomet davė pažadą pats ąc, daie list do P.Knoffa, aby Cegły co tapti vienuoliu dominikonu. Tačiau bydż może niebronił do Stwołowicz. vėliau, pavojui praėjus, persigalvojo Życząc zatem dobrego w długi wiek ir paprašė popiežiaus atleidimo nuo WXM zdrowia, siebie iako naypilney duoto pažado. Sis atleido, tačiau su z służbami memi łaście WXMci zale- sąlyga, kad pastatys dominikonų vie- cam. K. L. Sapiegos 1638 IX 12 laiš- nuolyną. Žr.: Wacław z Sulgostowa. kas LDK pataurininkiui Zigmantui O cudownych obrazach w Polsce prze- Karoliui Radvilai Žr.: AGAD AR, dz. najświętszej Matki Bożej. Wiadomości V, Nr. 13848, cz. I, nenumeruota. historyczne, bibliograficzne i ikonog- Wgłównieyszym mieście WXL wiekzsa raficzne. Kraków, 1902, p. 39-45, chwała Boża rozmnażać się może. LDK 650. provincijolas Jonas Krizostomas Kor- 58 Žr. Białostocki J. Fasada kościoła jako sakas (galbūt fundatoriaus giminaitis) pomnik chwały fundatora. Niezwykła patvirtino gautą 20.000 auksinų fun- cecha weneckiej architektury II Sym- daciją 1640 II 15 Žr.: LVIA, f. 694, bole i obrazy w świecie sztuki. T. 1. ap. 1, b. 3324,1. 3-4. Tiesa, fundato- Warszawa, 1992, p. 214-227..Kaip rius visgi įgyvendino ir sumanymą fun- atskirą pvz. žr. Martin T. Grimam duoti tolimuose Glubokuose, čia įkur- patronage in S. Giuseppe di Castello: dino basųjų karmelitų vienuolyną. Veronese, Vittoria and Smeraldi II 55 LM-107,1. 253v-255r. The Burlington magazine, 1991. De- Koiatowicz W. A. Miscelanea rerum cember, p. 825-832. adstatum Ecclesiasticum in Magno Li- 59 Pagrindiniai fundacijas LDK api- tiianiaeDucatupertincntium.VWnzc, bendrinantys autoriai tebėra Jerzy 1650, p.102, 110. Chodynicki I. Z. Ochmański ir Grzegorz Błaszczyk: K. Wiadomość historyczna ofundacy- Ochmański J. Biskupstwo Wileńskie w ach klasztorów zakonu Karmeli- średniowieczu. Poznań, 1972; Błaszczyk tańskiego. Lwów, 1846, p. 24. G. Diecezja Żmudzka odXV wieku do Pavyzdžiui, minima, kad Bialyničų początku XVII wieku. Ustrój. Poznań, bažnyčią Leonas Sapiega pastatęs kaip 1993; Błaszczyk G. Fundacje ifitnda-

73 tony klasztorów diecezji żmudzkiej w sias statybas, neturėdami vilties, kad XVII i XVIII wieku II Lituano-Sla- jų įpėdiniai tęs darbus ne savo, o jų, vica Posnaniensia. Studia historica. pradėjusių statybas, vardu. Tai nulė- T. I. Poznań, 1985, p. 141-173. mė, kad tokios dvasininkų statybos 60 Savo ruožtu tai gaJėjo būti dvejopas būdavo realesnės ir retai užsitęsdavo žemės užrašymas — steigiant pirmąją ištisus dešimtmečius Žr.: Haskell F. bažnyčią arba atstatant iš naujo bu- Patrons and Painters. New Haven, vusią (paprastai šaltiniuose įvardija- 1980, p. 5,78. mą de nova radice). 67 LM-86,1. 535r. Tokia tradicija ap- 61 MAB RS, f. 273, b. 1069,1. 1-4. tinkama dar ir XVI a. Štai Sedos baž- 62 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 466, 1. 5. nyčiai, statytai tėvų Vaclovo ir Elz- Įdomu, kad A. Valavičius žemiau nu- bietos, fundaciją 1538 m. skyrė jų sū- rodė sąlygas, garantuojančias pasto- nus Jonas Bartoševičius Z.r,:Codex racinį bažnyčios egzistavimo tikslą Mednicensis seu Samogitiae dioecesis. (siuntimas į Tryškius kunigo nors kas Vol. I. Romae, 1984, p. 280-281. trečią sekmadienį, svarbiausių šven- 68 BNW, mf 11649, p. 870-873. čių metu ir pan.), o jei jų nebūtų pai- 69 MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 419. soma, jis neįsipareigoja laikytis savo 70 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3307,1. 1-4, pažado. Teksto pabaiga neišlikusi. 10-11, 17, 43-45. Tiesa, bažnyčia Dokumentas sudarytas prieš 1611 m. Tvano metu buvo nuniokota ir ap- 63 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 360,1. 3, 4, leista, 1663 m. jai Vilniaus vyskupo 11-12, 83-84. Fundacija patvirtinta Jurgio Bialozoro iniciatyva skirta nau- 1635 VI28. ja fundacija. 64 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3306,1. 1-7. 71 MAB RS, f. 43, b. 8723. 65 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 358,1. 140- 72 Morka M. Volumina legum jako źródło 142. Bažnyčia konsekruota ir para- do dziejów budownictwa kokielnego pija įsteigta jau po jo mirties. Apie w latach 1676-1768II BHS, 1984, 1779 m. atliktas spalvotas bažnyčios Nr. 4, p. 397-401. XVII a. dar ne- piešinėlis, vaizduojantis bebokštę su egzistavo fundacijų viešo paskelbimo laužytu barokinių formų frontonu tradicijos - labai retai fundacijos gar- bažnyčią. bei būdavo išleidžiamas atskiras lei- įdomu, kad panašus atvejis aptinka- dinys; tokia tradicija plačiau paplin- mas tarp turtingiausių ir žymiausių ta tik XVIII a. Apie Veselovskių fun- mecenatų dvasininkų Italijoje: popie- daciją Gardino brigitėms informavo žiai ir kardinolai paprastai stengda- 1635 m. leidinys: Loaechius A. Świa- vosi patys pabaigti pradėtas didžią- dek pobożnolci chrzekijańskiej, ka-

74 mień albo klasztor Święty Brigitty w kończona wielkiego potrzebuie kosztu) Grodnie (...) s. 1., 1635. (pagal do swoiey jak nay predziey przyszedł Kałamajska-Saeed M. Kolciół brygi- perfekty (LM-128,1. l4lv-142r). dek w Grodnie II Sztuka ziem 80 LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 490- wschodnich Rzeczypospolitej XVI- 501. Tikriausiai to paties Piotraševi- XVIII w. Lublin, 2000, p. 349). Apie čiaus antkapis minimas ir 1693 m. Polocko jėzuitų kolegijos fundaciją iš- bažnyčios inventoriniame apraše: leistas leidinys: Informacya o fiinda- Nagrobek Im. P. Pietraszewicz na płót- cyi Colegium Polockiego Societatis le- nie malowany у Pan Jezus na krzyżu, su y dobrach onego.WAno, 1699. do koła oblamowany suknem lundy- 73 LM-107,1.331r-334r; LVIA, f. 694, nowym czerwonym (LVIA, f. 1671, ap. 1, b. 3330,1. 1-12. ap. 4, b. 417,1. 103v). Bematowicz T. Miles christianus etpe- S1 One trąby z pobożnoki kogo tu głosicie regrinus. Fundacje Mikołaja Radzi- IIMikolay Piotraszewicz O tym Wszys- wiłła „Sierotki" w Ordynacji cy wiecie. II Ten Ołtarz, tu wystawił, Nieświeskiej. Warszawa, 1998, p. Prosząc Tworce swego. II Pośrednika 59-70; Kempa T. Mikołaj Krzys- Jezusa aby dnia sądnego. II Winy tego ztof Radziwiłł Sierotka. Warszawa, zgładziwszy, przed sobą postawił. IIA 2000, p. 160-164. za ten koszt doczesny Nieba go Naba- 75 Klasztory bernardyńskie ... p. 489. wił. IlAfnJno Dfomijni MDC39 d. Pavyzdžiui galima pateikti peripeti- prima Mensis Aprilis. Šiuo atveju „ra- jas dėl Stanislovo Beinarto funduo- gai" - tai aliuzija į geradario pagrin- tos Pašiaušės jėzuitų kolegijos patvir- dinį herbinį simbolį. Panaši ir šali- tinimo, sukėlusio nemažai proble- mais buvusio Pauliaus Jakubovičiaus mų: Rabikauskas P. Vilniaus akade- Zavackio (Jakubowicz Zawacki) mija ir Lietuvos jėzuitai. Vilnius, įrengto altorius inskripcija: Nieprzy- 2002, p. 341-346. iadół Krzyżowych podkową deptali II 77 Klasztory bernardyńskie... p. 440-441. у wtym Mężni Przodkowie Zawackich Klasztory karmelitanek bosych w Pols- poznali, IIże krzyż słodki Chrystusów, ce, na Litwie i Rusi. Wilno. Kraków, kto go Wiernie Nosi, II Pod nim nie- 1900, p. 145-146. Vienuolynas, tie- chay Jezusa noszącego prosi. II Aby sa, buvo funduotas kiek toliau nuo przez krzyż zgładziwszy Nasze Niep- senamiesčio centro, ne Vokiečių gat- rawnoki. II po Śmierci Nas domescił vėje. Niebieskich radoki. I/Ty zai cos" to wys- 79 Życząc aby koiciółFarski kowieńsky S. tawiłł Na Czett Tworce Swemu. II Piotra (którego struktura leszcze nies- Pawle Zawadzki, domu on nagrodą

75 twemu (KAKA, b. 136,1. 43; LVIA, dochodów prowisyo y apparaty gdzie f. 1671, ар. 4, b. 417,1. 203v). nie masz były (LM-138, p. 534). 82 BCz, 1775,1.893-910. 87 Nie uczyniwszy dosyć woli у zamysłowi 83 VUB RS, f. 57 B-53, b. 41,1. 80r- swemu w tey Fundaciey, tylko ołtar- 83v; b. 42,1. 338-47; BCz, 1775,1. zem у apparatami Kościelnemi opatr- 404-434. Šiuo atveju tikriausiai per- zony ostawił(MAB RS, f. 43, b. 204, statymus lėmė karo nuniokojimo pa- 1.341r). sekmės. 88 A gdy się Kościół zstarzeie, że inaczey 84 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 488,1.117- być nie może, iedno abo przestawić, abo 119. Apie Vilniaus katedros lobyno nowy budować lubo tesz (czego ucho- ankstyvąsias dovanas ii.: Vitkauskie- waj Panie Boże) zgorzał, tedy iako nė B. R. Taurieji metalai// Lietuvos przestawować, tak у nowy budować z didžiosios kunigaikštijos kultūra. Ty- maietności mey Zabłockiey potomko- rinėjimai ir vaizdai. Vilnius, 2001, wie moi maią у powinni będą, który p. 690-699; Dolinskas V. Gotikos ciężar w budowaniu albo przestawo- epochos Vilniaus katedros lobynas II waniu Kościoła wkładam na tę maięt- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nośc moia Zabłocką (MAB RS, f. 43, gotika: sakralinė architektūra ir dai- b. 204,1. 34lr). lė. Vilnius, 2002, p. 224-241. 89 Budowanie tego Kościoła Duniłowskie- 85 Patronato problema palčiausiai nag- go, to iestpobiianie całego dachu, nap- rinėjama: Meysztowicz W. Dobra rawa ścian ieśliby zgniły, та у powi- kościelne jako przedmiot uprawnień w nien będzie ten, który na ten czas Du- prawie W. Ks. Litewskiego. Wilno, niłowicze trzymać będzie opanować, 1935. Apie bažnytinį patronatą LDK a za zbotnieniem у zepsowaniem się pagrindinę literatūrą žr.: Kamunta- tego Kościoła drugi takowy Kościół na vičienė V. Valdovo patronatas ir Ka- tymże mieyscu z drzewa pięknego talikų Bažnyčios pareigūnai LDK zbudować, a możeli bydż o co tam w XVII a. antroje pusėje 11 Lietuvos is- Duniłowiczach nietrudno, y zmuro- torijos metraštis. 1999 m. Vilnius, wacpowinien będzie (MAB RS, f. 43, 2000, p. 80-82. b. 204, 1. 345v). Įdomu, kad pats 86 Wczym Syna mego obowiązuię y Miło J. D. Isaikovskis (Isaykowski) nepa- Małżonkę uprzaszam Kościół moy liko žemės fundacijos, tą vėliau pa- przegalinski aby we wszytkom według darė jo giminaitis Smolensko vysku- fiindacyi był zachowany (...) Inne pas Pranciškus Isaikovskis (VUB RS, Kościoły w dobrach Moich także Cerk- f. 57 B-53, b. 42, p. 1003-1011). wie w maiętnościach aby upatrzone z 90 LM-126,1. 106r.

76 91 LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3296,1. 2-3, Vainos ir Leono Sapiegos prašymu 10-11; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, (LM-89,1. 409r-4l2r). p. 965-71; b. 403. 95 Zr. priedą Nr. 1: tokie minimi Čap- 92 Ščiučino fundaciją 1436 m. skyrė likų įrengtas altorius Lacko bažnyčio- trys asmenys (MAB RS, f. 43, b. je, Valatkevičių pastatyta Luokės baž- 204, Nr. 39; Codex diplomatinis Ec- nyčia ir Zbaraskių funduotas Kreme- clesiae Cathedralis necnon dioeceseos neco pranciškonų vienuolynas. Vilnensis. Vol. 1 (1387-1507). 96 VUB RS, f. 4, b. 316, p. 104. Taip Wyd. Ks. J. Fijałeki W. Semkowicz. pat prie tos pačios bažnyčios Sv. My- Kraków, 1946. Warszawa, 1946. kolo koplyčioje XVII a. pradžioje Dok. 171). Mažojo Medilo (Kobyl- minimas Sv. Onos altorius, statytas nikų) fundaciją 1473 m. pasirašė 5 Mikalojaus Visockio ir Anskopovi- asmenys (MAB RS, f. 43, Nr. 204, čiaus (Anscopovicius) (AOBK, M- Nr. 37). Astravo fundaciją 1474 m. 25, p- 289). Gana dažnai kelių bajo- užrašė trys broliai (MAB RS, f. 43, rų, net nebūtinai susijusių giminys- b. 204, Nr. 65; Codex diplomati- tės ryšiais, fundacijos vienam objek- cus ... Dok. 290). Vydžių bažnyčią tui aptinkamos anksčiau — XVI a. 1481 m. fundavo du broliai (MAB XVII a. tai akivaizdžiai tampa rete- RS, f. 43, b. 204, Nr. 74; Codex nybe. diplomaticus ... Dok. 315). Anykš- 97 LM-77,1. 429v, 433v. čių bažnyčios Sv. Mikalojaus alto- 98LM-76,1. 189r. rių pažadėjo funduoti, aprūpinti 99 LM-125,1. 113r-115v. Šiuo atveju reikmenimis ir išpuošti keletas ba- greičiausiai anksčiau atskirai pastaty- jorų 1503 VIII 9 (Codex diploma- tas altorius buvo įtrauktas į bendrą ticus ... Dok. 561). vidaus meninę programą. 93 MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 438. 100 MAB RS, f. 273, b. 2596. Įdomu, 94 Papildomai Punsko bažnyčia 1609 kad pats Valavičius prašė šį prašymo VII 18 funduota Jono Scipiono laiškelį sunaikinti. Kampo (Campo) ir Baltramiejaus 101 AGAD AR, dz. V, Nr. 3688. Berdovskio prašymu (LM-89, 1. 102 Dotiįdiednak najmnieyszey rzeczy nie- 140); 1611X26 valdovas skyrė fun- uczyniono temu Kościołowi memu, op- daciją Rūdninkų bažnyčiai Vilniaus rócz iedney skrzyni szkła у ołowu na vyskupo Benedikto Vainos ir Jero- okna kościelne w roku przeszłym od nimo Valavičiaus prašymu (LM-89, wielmożnego Im PFhera WMy Dóbr. 1. 371v-372v); 1611 XI 5 Oršos jė- prztsłaney (AGAD AR, dz. V, Nr. zuitų kolegija funduota Benedikto 3688).

77 103 LM-107,1. 233r-235r. Šiuo atveju 109 Paknys M. Nowe źródła o artystach w tėvai greičiausiai buvo stačiatikiai, o Pożajściu w kręgu mecenatu Krzyszto- cerkvės pastatas po Unijos sudarymo fa Zygmunta Paca 11 BHS, 2000, Nr. (1596 m.) atiteko Unitų bažnyčiai. 1/2, p. 159. Tapytas architekto por- 104 Klasztory bernardyńskie ...p.388-391. tretas LDK šaltiniuose pirmą kartą 105 Im. Budembork (...) powinien będzie nurodytas tik XVIII a. pabaigoje. drzewa dobrego sosnowego zgodnego 110 Matušakaitė M. PortretasXVI-XVIII a. na Kościół iako na ściany tak na Bal- Lietuvoje. Vilnius, 1984, p. 24,30 etc; ki, Tarcice у Krokwie kop ośmnaście Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portre- zwyczayney dłużyny у miążności tas. Vilnius, 2000, p. 103-117. spuścić, swoim robotnikiem nakładem 111 LVIA, f. 669, ap. 2, b. 230,1. 141- i chlebem у ociożawaszy pod sznur w 146. 1739 m. minimas portretas prieš quadrat podług Módeluszu, który da pat 1741 m. gaisrą, per kurį greičiau- Im. X Kanclerz, wyniesi pod Cmyn- siai nukentėjo. Galbūt tik dėl to, kad tarz, gdzie teraz szopa miasto Kościoła fundatoriaus portretas buvo tapytas ant w Taurogach stoi, także i łaty wielu skardos, jis išliko per gaisrą. Vėliau at- ich potrzeba będzie na Kościół ocios- likta jo vėlesnė dabar išlikusi ir Tverų zawszy, lubo wypiłowawszy na to mie- bažnyčios zakristijoje kabanti kopija. ysce wystawić {AGAD AR, dz. VIII, I12Woryniak(Gi£yckiJ.M.) Wiadomość Nr. 575). o dominikanch prowincyi Litewskiej. 106 Waruiey to sobieyż do żywota mego Kraków, 1917, p. 73-77. wtym Klasztorze Mam mieć wolne 113 Fundacija buvo paskirta kartu su žmo- Mieszkanie a po dokończeniu życia na. Vėlesni jo gyvenimo posūkiai, gau- mego, gdy mię Pan Bog do chwały ti dvasininko šventimai ir Vilniaus vys- swey wiekuistey zawoła Ciało Moie kupo pareigybė priskirtini prie išskir- grzeszne, Ich mść Oycowie Domini- tinių biografinių pavyzdžių. kani swoim kosztem pogrzebią one w 114 Įdomu, kad pačių mecenatų Kristu- sklepie przy tym Kościele gdzie ciała po Zigmanto ir Klaros Izabelės Pacų oboie zeszłych Małżonek Moich у užsakymu Pažaislyje 1677 m. puikaus krewnych Moich przeniesione przez tapytojo Michelangelo Palionio atlik- miey ustawione być maią (LM-137, tos kopijos gana prastos kokybės 1. lir). (Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos ... 107 Paknys M. Neregimoji Pažaislio fun- p. 81-82; Karpowicz M. Dwa ko- dacijos pusė II Naujasis Židinys, wieńskie portrety Paców. M. A. Pallo- 1997, Nr. 7/8, p. 298. ni czy D. Szulc'll BHS, 1963, Nr. 108 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 295,1.28-30. 3, p. 214-219).

78 115 LVIA, f. 696, ар. 2, b. 5,1.182v. Por- tų kūrybinių kultūrinių reiškinių įta- treto neišliko, todėl sunku įvertinti tai, kas žr.: Vaišvilaitė I. Baroko pradžia kas buvo nutapyta už nurodytą kainą. Lietuvoje. Vilnius, 1995, p. 13-26. 116 Portretai saugomi tiksliau neapibū- 125 Plačiau apie Lenkijoje ir LDK vyra- dintame privačiame rinkinyje (Fa- vusias teorines meno nuostatas žr.: biani B. Życie codzienne na Zamku Teoretycy, historiografowie i artylci o Królewskim w epoce Wazów. Wars- sztuce 1600-1700. Орг. J. Białostoc- zawa, 1996, p. 80, 214 (32,77 ii.). ki. Warszawa, 1994, p. 15. Dabar Lietuvos nacionaliniame 126 Atsisakoma tik vienuolijų įvairaus po- muziejuje esantys analogiški, tik būdžio aprašomųjų aktų. Vienuoly- kur kas paprastesni šių fundatorių nuose paprastai būdavo garantuoja- portretai - neabejotinos pirmųjų mas platesnis išsilavinimas, ilgai stu- kopijos Žr.: Lietuvos istorijos pamin- dijuojant užsienyje suformuojamos klai. Vilnius, 1991. savotiškos „kosmopolitinės" pažiūros. 117 MAB RS, f. 43, b. 9919, p. 49. Paprastai tokiuose tekstuose nors ir 118 Portretas dabar Lietuvos nacionali- daugiau meno apibūdinimų, bet jie niame muziejuje. Iliustraciją žr. Lie- neparodo LDK specifiško meno su- tuvos istorijos paminklai... (144. ii.) pratimo. 119 Katalog zabytków sztuki w Polsce. Т. 127 Вайшвилайте И. Характер худо- IV. Miasto Kraków. Cz. IV. Kazi- жественного меценатства в Литве mierz i Stradom, kościoły i klaszto- 17 в. II Проблемы историй ан- ry. Warszawa, 1987, p. 44-93. тичности и средних веков. Моск- 120 Klasztory karmelitanek bosych w Pols- ва, 1983, р. 161-172; A. S. Radvi- ce, na Litwie i Rusi. Warszawa. los ir S. Paco dienoraščius žr.: Podróż Kraków, 1902, p. 110-111. królewicza Władysława Wazy do 121 KAKA, b. 139, 1. 43v-55r, 204v- krajów Europy Zachodniey w latach 224v, 268r-283r, 604r-617r. 1624—1625 w świetle ówczesnych re- 122 Paknys M. Istoriniai asmenys Pažais- lacji. Opr. A. Przyboś. Kraków, lio freskose II Kultūros barai, 2000, 1977; M. K. Radvilos Našlaitėlio Nr. 2, p. 61-65. pastabos apie statybas išrinktos: 123 Apie baroko meno supratimo speci- Hartleb K. Mikołaja Krzysztofa Ra- fiką žr. pvz.: Sajkowski A. Barok. dziwiłła „Pielgrzymka do Ziemi Świ- Warszawa, 1987, p. 14-16. ętej" II Prace historyczne w 30-le- 124 Tatarkiewicz W. Historia estetyki. Т. cie działalności profesorskiej Sta- 3. Wroclaw, 1967, p. 261-267. Apie nisława Zakrzewskiego. Lwów, barokinio meno apraiškas LDK ir ki- 1934.

79 128 Cibulskas V. Profesionaliojo meno su- p. 384-395. Idem. WiadomoSci o me- pratimas Lietuvoje XVI a. pabaigoje— cenacie artystycznym magnaterii i szlach- XVII a. pradžioje 11 Lietuvos dailė eu- ty polskiej na podstawie panegiryków po- ropiniame kontekste. Vilnius, 1995, grzebowych odXVIdo końca XVIII wie- p. 38-52. ku II Rocznik historii sztuki.T. IX, 125 Cibulskas V. Lietuvos bajorų meno su- 1973, p. 147-176. Taip pat ix.: Kos- pratimas XVII a. antroje pusėje II Is- man M. Litewskie kazania pogrzebo- torija ir elitinės kultūros teigtys. Vil- we z pierwszej połowy XVII wieku II nius, 1998, p. 92-98. Odrodzenie i reformacja w Polsce. T. 130 Mikocka - Rachubowa K. Wrażenia XVII. Wrocław, 1972, p. 87-114. artystyczne Karola Stanisława Radzi- 135 Tatarkiewicz W. Dzieje sześciu pojęć. wiłła z podróży po Europie (1684- Warszawa, 1976, p. 142-147. Toks 1687) II Radziwiłłowie XVI-XV1II požiūris galutinai pakinta tik XVIII a. wieku — w kręgu polityki i kultury. 136 Dziennik Jana Piotra Sapiehy... p. 180. Łódź, 1989, p. 235-250. 137MABRS,f.43,b.217,I. 138r. 131 Gana išsamus XVII a. dienoraščių iš- 138 Ks. Woysznarowicz K. J. Mauzoleum vardijimas pateikiamas įvadiniame na akt pogrzebowy Jaśnie Oświeconey straipsnyje: Radziwiłł A. S. Pamięt- Katarzyny Potockiey Ianuszowy Radzi- niki o dziejach w Polsce. Warszawa, wiłowey... Wilno, 1643. 1980, t. 1, p. 9-35. 139 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 723- 132 Ko gero galima brėžti paraleles ir su 727, 749, 1038. šiais laikais, kuomet žiniasklaidoje 140 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 562- stengiamasi fiksuoti kiekvieną svarbų 565,570-574. kriminalinį nusikaltimą, o kultūrinius 141 KAKA, b. 137,1. 34v-41r. Gali bū- įvykius paviešinti bendro pobūdžio ap- ti, kad čia įtaką darė dar gana retai žvalgomis. Kadangi bendro pobūdžio tuo metu Žemaitijos bažnyčiose ap- apžvalgos buvo itin retas reiškinys skritai statyti vargonų chorai. Dide- LDK literatūroje XVII a., menkai pa- lis ištapytas mūrinis choras Joniškio liudytas ir meno supratimas. bažnyčioje XVII a. pirmojoje pusėje 133 Dziennik Jana Piotra Sapiehy 11 Pols- turėjo atrodyti gana įspūdingai ap- ka a Moskwa w pierwszej połowie linkinių bažnyčių kontekste. wieku XVII. Lwów, 1901, p. 180. 142 Barącz H. Dziennik podróży do Włoch 13 Dėmesys į laidotuvių kalbose aptin- biskupa Jerzego Radziwiłła w 1575 r. kamas dailės vertinimo aktualijas jau II Kwartalnik historyczny. R. 49, buvo atkreiptas: Chrošcicki J. Cast- 1935, p. 356. ris et astris II BHS, 1968, Nr. 3, 143 VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1.236-39.

80 144 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 737- 156 VUB RS, f. 57 B-53, b. 1048. 738, 201-212, 641-648, 865-870, 157 Вайшвилайте И. Характер... p. 167. 616-617. 158 X; Olszewski J. Snopek... 145 LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3969,1.73r- '"Radziwiłł A. S. Pamiętniki... Т. 1, 80v; VUB RS, f. 57 B-53, b. 41,1. p. 204. 47v-56v. 160 Radziwiłł A. S. Pamiętniki ... Т. 1, Ks. Woysznarowicz K. J. Marmur p. 294. na którym Budynek iaśny Wysoce Uro- 161 Łaysczewski S. Dwa Łwi kleynot Sa- dzoneyjey Mości Paniey Jagnieszki pieżanski, albo krótkie kazanie na Czernickiey Komarowey ... w Wil- pogrzebie (...) Leona Sapiehy, mia- nie, 1645 IX 12. Juodą marmurą ne w dzień pogrzebu, w Lublinie, išpopuliarino LDK Śv. Kazimiero 1637. koplyčios Vilniaus katedroje puošy- 162 Išraiškingiausias pavyzdys — valdovo ba (- 1636-1643). meistrų statyta Sv. Teresės bažnyčia, 147 Mikocka - Rachubowa K. Wrażenia kurios fasade bažnyčios išorės puo- ... p. 243; BCz, 2279/Ш, p. 8, 59, šybai naudojamas juodas marmuras 61, 79, 89. T. Bilevičiaus dienoraš- irgi iš karališkos Sv. Kazimiero kop- tis rašytas kelionių po Europą lyčios interjero. 1677-1678 m. metu, lydint Kazi- 163 Mikocka - Rachubowa K. Wrażenia mierą Mykolą Radvilą ir keliaujant ... p. 240-243. Minimi Raphaelo, atskirai. J. Tintoretto, Titiano, P. Veronese, 148 BCz, 2279/HI, p. 17, 30, 63, 74. J. Bassano, G. Bemini, E. Ferrata 149 Cibulskas V. Profesionaliojo meno darbai ir pavardės. supratimas ... p. 38—52. K. S. Radvila vienas pirmųjų siuntė 150 Teoretycy.... p. 446-454. savo menininkus (architektą Andrie- 151 Radziwiłł A. S. Pamiętniki ... T. 1, jų Juozapotą Jeziornickj) lavintis į už- p. 556. sienį. Iki tol, siekiant užsakyti aukš- 152 X. Olszewski J. Snopek NajaSnieysze- tesnio meninio atlikimo kūrinį, dau- go Zigmunta Króla polskiego (...) w giausiai kviesti tik užsieniečiai meni- Wilnie, 1632. ninkai, į vietinių meistrų lavinimą ne- 153 KAKA, b. 137,1.34v-4lr, 53v-56r. investuota. Plačiau apie menininkų 154 VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1.47-51. statusą ir santykius su jais žr. kitame 155 Obraz Nayiwictszcy Panny a Ssmo Tri- skyriuje. nitate in Caelis Coronatae w ramach 165 PaszendaJ. Budowle jezuickie w Polsce czarnych piękny wielki (KAKA, b. XVI-XVIIIw. Т. 1. Kraków, 1999, 139,1. 604r-617r). p. 321-339.

81 166 Gidžiūnas V. Šv. Benedikto regulos testamentas surašytas 1649 V 21 ir jau vienuoliai Lietuvoje. Kamalduliai II V 29 (po mirties) įrašytas į Vyriausio- LKMAMetraštis. T. 6. Roma, 1985, jo tribunolo aktų knygas (LVIA, f. p. 180. 1671, ap. 4, b. 293,1.387-389). 167 Apie dažnai aptinkamą kopijavimo 171VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.319- reiškinį LDK XVII a. žr.: Vaišvilaitė 337. I. Kopijavimo ir pavyzdžio problema 172 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970, 1. XVII a. Lietuvos dailėje 11 Menotyra. 378-379. T. 16. Vilnius, 1988, p. 19-25. 173 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 13, 1. 17r. 168 Paszenda J. Budowle jezuickie ... Obraz (...) z wioska malowany. p. 330. Cituojamas provincijolo Cam- 17 Kol kas dar istoriografijoje neaptar- pano 1584 VIII 28 rašytas laiškas. ti ir atskiros publikacijos laukiantys 169 KAKA, b. 89,1. 227-230; LVIA, f. K. M. Paco laiškai Pažaislio kamal- 669, ap. 2, b. 275,1. 61-66. dulių priorams, liudijantys meno už- 170 [w] Kozakiszkach Kościół ze wszyst- sakymų organizavimą jau po funda- kim na kształt Loretu Najświetszey Pan- toriaus mirties (BNW, mf. 27055; ny Maryi Matki Zbawiciela Naszego po- originalai — Biblioteka Ossolińskich stawiłem y pobudowałem. S. Beinarto we Wrocławiu 1901/I).

82 2. BAŽNYTINIO MENO UŽSAKYMO IR ATLIKIMO PROCESAS

.Bažnytinio meno atlikimas labiausiai priklausė nuo jį kuriančio meistro ir užsakovo. Fundacija ar tradicijų laikymasis darė įtaką kūrimo aplinkybėms, kelionių po užsienį metu matyti pavyzdžiai arba krašte susiformavęs meno supratimas dažnai suteikdavo meni- nių idėjų. Tačiau vis dėlto pats kūrybos procesas labiausiai priklausė nuo menininko ir kūrinio užsakovo. Menininko sugebėjimai, jo san- tykiai su užsakovu ar mecenato ambicijos tiesiogiai veikė ne tik kū- rinio sumanymą, bet ir jo atlikimo būdus, formą. Užsakovo ir atli- kėjo santykiai lemdavo tiek paties kūrinio idėjos formulavimą, tiek jos įgyvendinimą. Atlikėjui suteikta laisvė arba jos ribojimas sudarė arba nesudarė sąlygų asmeninėms menininko intencijoms. Mecena- to kontrolė ir jo kišimasis j atliekamus darbus taip pat palikdavo tiesioginį pėdsaką. Todėl ypač svarbu išsiaiškinti menininko ir užsa- kovo santykius, nurodyti, kokiais keliais ir būdais užsakovas kišda- vosi į kūrybos procesą. Tolimesnis dėstymas iš tikrųjų gerokai prasilenkia vien su bažny- tinio meno sferose dirbusių menininkų padėtimi. Tačiau neįmano- ma apibrėžti kažkokios specifinės, tik bažnytinį meną kūrusių meistrų padėties (ko gero išskirtina tik vienuolių meistrų padėtis, tačiau čia jau visai kitas klausimas). Tas pats meistras sėkmingai galėjo dar-

83 buotis tiek bažnyčioje, tiek dvare. Dažnai jis kūrė tam pačiam užsa- kovui meno kūrinius ir jo rezidencijoje, ir bažnyčioje. Todėl norint suprasti, koks meistras atliko bažnytinio meno užsakymus, nelieka nieko kito, kaip apžvelgti menininko padėtį LDK plačiau175. Tiesa, kuomet tai buvo įmanoma, stengiausi pateikti kuo daugiau bažnyti- nio meno atlikimo pavyzdžių.

2. 1. Menininkai ir užsakovai

JVienininkas ir mecenatas bendravo kaip atlikėjas ir užsakovas. To- kie santykiai susiklostė ne tik tarp užsakovų ir bažnytinio meno už- sakymus atliekančių menininkų, bet apskritai meną kuriančių meist- rų. LDK nebuvo tuo metu Vakarų Europoje (labiausiai Italijoje) dar renesanso laikotarpiu išplitusio menininko globos tipo, kai rū- pinamasi ne tik kūrinio užsakymu, bet ir menininku, kaip išskirti- ne, kuriančia asmenybe. Su menininkais LDK paprastai būdavo ben- draujama kaip su amatininkais. Mecenuojamas ne pats menininkas, bet atliekamas kūrinys. Menininko reikėjo užsakovui ne kaip asme- nybės, bet kaip dailės ar architektūros meistro, sugebančio įgyven- dinti vieną ar kitą užsakovo sumanymą. Užsakovo ir menininko san- tykiai bei jų tarpusavio bendravimo būdai lemdavo ir bažnytinio meno atlikimo sąlygas.

2. 1. 1. Menininkų priklausomybė ir laisvė Menininkai, kaip ir dauguma LDK amatininkų, buvo laisvi gyven- tojai. Jie naudojosi miestiečio statusu, būriavosi didžiuosiuose mies- tuose. Čia buvo ir daugiausiai užsakymų, o meistrą lengviausiai galėjo pastebėti didikai. Panašiai kaip ir Vakarų Europoje, tarnystė pas didiką menininkui pirmiausiai reiškė didesnį užmokestį ar daugiau užsa- kymų. Nėra duomenų, kad atliekantys didiko užsakymus menininkai

84 vertintų arba, atvirkščiai, skųstųsi ribojama kūrybos laisve. Tarnau- dami pas turtingus užsakovus menininkai buvo nepatenkinti men- ku užmokesčiu, gyvenimo sąlygomis, bet niekuomet ribojama kū- rybos laisve. Todėl tvirtai galima teigti, jog tuo metu kūrybos laisvė dar nebuvo svarbi LDK dirbusiems menininkams. Apibūdinti menininko padėtį visuomenėje galima pagal meni- ninko darbo sąlygas ir užimamą statusą. LDK XVII a. menininko padėtį nusakė iš esmės trys kriterijai: a) gautos privilegijos ir laisvės; b) gautų užsakymų apmokėjimas; c) gautų užsakymų tęstinumas. Pirmas kriterijus siejasi su tam tikra savotiškas „lengvatas" suteikiančia padėtimi, kiti du — su finansinėmis galimybėmis. Aukščiausią įvertinimą ir didžiausias garantijas užtikrindavo in- digenato teisės pripažinimas arba nobilitacija. Abi teisės suteikė ga- rantijas valstybėje ne tik pačiam piliečiui, bet ir visiems jo palikuo- nims. XVII a. tokios teisės garantuotos tik keliems architektams, pirmiausiai meistrams, nusipelniusiems darbu visos valstybės nau- dai, ypač karo metu. Tokie meistrai padėką dažniausiai pelnydavo suprojektavę gynybinius įrenginius, o įvardijami būdavo kaip kari- niai inžinieriai. XVII a. antrojoje pusėje tokios padėkos sulaukė Isi- doro Affaitatti ir Giovanni Battista Frediani176. Bene pirmas archi- tektas, kuriam suteikta indigenato teisė už projektavimo darbus valdovui, buvo Tilman van Gameren 1685 m.177 Dirbdamas valdo- vui, meistras galėjo pelnyti ir kitokių ypatingų laisvių ar privilegijų. Aprašydamas architekto Jacobo Rodondo tarnystę Zigmantui Vazai XVII a. pradžioje Varšuvoje, M. Karpowiczius teigė, jog suteiktas karališkojo meistro (šiuo atveju karaliaus architekto) titulas buvo savotiška pensinė garantija architektui178. Valdovo meistro titulą mi- nėtas architektas Rodondo gavo ne pradėdamas, bet baigdamas tar- nybą pas valdovą Karalių rūmų statybose. Tai liudija, jog pirmą kar- tą tokiu titulu jis pasinaudojo tik įsirašydamas Varšuvos miesto

85 piliečiu, jau po tarnystės valdovui. Jam, kaip mieste dirbančiam meist- rui, labiausiai turėjo praversti įgytas statusas. Valdovo meistro titulas palengvino nusipelniusiems meistrams darbą mieste. Tokiu būdu jie būdavo atleidžiami nuo miestiečiams meistrams būdingų įpareigojimų cechams. Valdovo meistras nepri- valėjo priklausyti miesto cechui arba įpareigojimai cechui dažnai bū- davo minimalūs. Tokiu veiksmu buvo stengiamasi gauti dvigubos naudos — atsidėkoti valdovo meistrui už ištikimybę ir išlaikyti kvali- fikuotą menininką mieste. Darbas tokiam meistrui didesniame mieste reiškė dažniausiai gausius užsakymus ir nepriklausomybę nuo cechų suvaržymo. Ypač tai buvo naudinga meistrams miestuose dėl stip- rios cechinės organizacijos - valdovo meistro titulas sudarė galimy- bę dirbti laisvai ir netrukdomai, nepriklausyti cechui mieste. Tiesa, tai būdinga Lenkijos didiesiems miestams, nes LDK miestuose ce- chai neturėjo tokios stiprios amatą monopolizuojančios galios179. Tapytojai Vilniuje iki pat XVII a. pabaigos nepriklausė jokiam ce- chui, o XVII a. pabaigoje gavo oficialiai nepatvirtintą laisvo ama- tininko statusą mieste180. Laisvą tarnystę mieste galėjo panašiai užtikrinti valdovo garantinis raštas arba didiko globa. Stalius Jo- nas Grabau, dirbęs Vilniuje, turėjo net trijų valdovų (Jono Kazi- miero, Mykolo Kaributo ir Jono Sobieskio) tarnystės raštus. Re- komendaciniame laiške vyskupas Eustachijus Kotovičius tvirtino, kad jam pačiam stalius jau dirbąs virš 20 metų181. Valdovo meist- ro titulas, nors ir negarantavo jokių papildomų pajamų, neabe- jotinai turėjo palengvinti menininko padėtį mieste ir suteikti dau- giau galimybių gauti užsakymų. Tapti valdovo globojamu meistru menininkas galėjo ir tiesio- giai nedirbęs valdovo dvare, bet atlikęs svarbių užsakymų. Kaip tokį pavyzdį galima paminėti Nesvyžiaus drožėjo Henriko Kunt- zovo 1636 metais gautą valdovo meistro vardą už atliktą įspū-

86 dingų matmenų (- 17 m aukščio ir 10 m pločio) Vilniaus kated- ros didįjį altorių182. Atvejų, kuomet meistrai būdavo įvardijami karališkais meistrais, žinoma dar ir XVI a. Tačiau tokio titulo suteikimo tradicija ir raida Lenkijos ir Lietuvos valstybėje nėra kruopščiai tyrinėta. Valdovo meistrų skaičius XVII a. nebuvo ribojamas183, tai priklausė nuo meist- ro nuopelnų valdovui. Kaip matyti iš pavyzdžių, tokių privilegijų menininkai galėjo nusipelnyti ir atlikę bažnytinio meno užsakymų. Nors valdovas LDK nesiėmė didesnių bažnytinio meno užsakymų (išskirti galima nebent visoje valstybėje išgarsėjusias Sv. Kazimiero koplyčios statybas), tačiau jo santykių su menininkais modelis buvo pavyzdys didikų santykiams su meistrais. Išvengti įsipareigojimų mieste panašiai kaip turintys valdovo meistro titulą galėdavo didikui tarnaujantys menininkai. Štai 1627 m. laiške L. Sapiegai Vilniaus vyskupas E. Valavičius pik- tinosi, kad jo mūrininkas Heinrichas (Hendrich), statantis jo koplyčią Vilniaus katedroje, verčiamas priimti Vyriausiojo tri- bunolo deputatus ir net L. Sapiegos tarnų buvo išmestas į gatvę. Vyskupas pareikalavo LDK etmono sudrausminti savo tarnus184. Šiuo atveju nors konkrečiai ir nebuvo detaliau apibūdinta, bet lengvai numanoma mūrininko motyvacija - šis buvo pasipikti- nęs ir, jo nuomone, pagrįstai skundėsi vyskupui tuo, kad, būda- mas vyskupo meistru (atlikdamas jo užsakymus), turėjo jaustis kaip eilinis miestietis ir priiminėti deputatus. Panašiai ir drožė- jas Kristupas Matiškevičius (Matyszkiewicz) XVII a. pabaigoje savo statusą mieste bandė sutvirtinti teigdamas, jog anksčiau dir- bo Vilniaus vyskupams, o tuo metu esąs globojamas Vilniaus vyskupijos oficijolo185. Prie šių nurodytų atvejų galima tik pri- durti, kad paprastai didiko globa, skirtingai nuo valdovo meist- ro titulo, egzistavo tol, kol meistras atlikdavo jo užsakymus. Nu-

87 stojęs tarnauti didikui arba šiam mirus meistras vėl neturėdavo jokių privilegijuotų garantijų. Didikų globa Vilniuje dirbantiems meistrams nuolat trukdė ce- chų siekiams mieste monopolizuoti vieno amato veiklą savo ranko- se. Tai pirmiausia buvo naudinga naujai atvykstantiems arba trum- pai dirbantiems meistrams. Atvykstantis į LDK menininkas neprivalėdavo (kaip daugumoje didesnių Europos miestų) įsiparei- goti cechui. Tokiu būdu jis gaudavo privilegijuotas sąlygas atlikti užsakymus didikams mieste, galėjo iš esmės nekreipti dėmesio į eg- zistuojančią profesinę bendruomenę. Dar ir XVIII a. pirmosios pu- sės šaltiniai liudija panašią Vilniaus magistrato ribotų kontrolės ga- limybių padėtį. Tuomet 1724 m. Vilniaus vaivada Liudvikas Konstantinas Pociejus išdavė garantinį raštą dirbantiems jo dvare auksakaliams Jonui Bolensui ir Pauliui Bolensui, leisdamas be jokių apribojimų atlikti jo užsakymus bei naudotis kitais gaunamais užsa- kymais. Vilniaus vaivada grasino 1.000 kapų bauda tiems, kurie ne- paisys jo leidimo ir varžys meistrų darbą186. Nors tai buvo akivaiz- dus auksakalių cecho (beje, vieno geriausiai organizuoto Vilniuje) monopolinių teisių pamynimas, miesto valdžia neturėjo rimtesnių galimybių pasipriešinti vaivadai. Magistratui neliko nieko kito, kaip dar sykį 1729 m. pasiskųsti į Seimą vykstantiems pasiuntiniams su- rašytoje instrukcijoje, jog mieste daug dvaruose besislapstančių meist- rų, dirbančių nelegaliai ir nemokančių miestui mokesčių187. Tai ne- abejotinai kenkė miestui, tačiau buvo naudinga cechams nepriklausantiems menininkams ir užsakovams: aukšto lygio meist- ras galėjo atvykti į miestą kad ir trumpam, o užsakovas turėjo dides- nę meistrų pasirinkimo galimybę. Meistras galėjo užsakovui atlikti vieną konkretų užsakymą arba įsipareigoti jam dirbti nuolat. Ar rinktis nuolatinį įsipareigojimą užsakovui, ar sutartinį darbą, — priklausė nuo konkretaus meninin-

88 ko, jo galimybių ir gautų pasiūlymų. Menininko įsipareigojimas nuolatinei tarnystei ribodavo jo galimybes laisvai pasirinkti užsaky- mus, tačiau garantuodavo užsakovo globą. Menininko ir užsakovo santykiai mažai skyrėsi nuo viduramžių vasalo ir senjoro bendravi- mo. Tik šiuo atveju globėjas (užsakovas) ir globotinis (atlikėjas) pa- prastai negrįsdavo savo santykių meno supratimu ir menininko glo- ba, o amatininkiškumo principu. Menininkų ir užsakovo santykiai iš esmės nesiskyrė nuo kitų amatininkų ir užsakovų santykių. Kal- bant apie menininkų statusą ir suteikiamas laisves, reikia išskirti tam tikras meno šakas ir jų meistrus. Ne visi menininkai turėjo vienodas sąlygas. Skirtingą socialinę padėtį nulemdavo visų pirma jau nevienodas įvairių meno šakų darbų apmokėjimas. Iš visų meno amatų tiek atlyginimo dydžiu, tiek ir suteikiamomis laisvėmis išsi- skyrė architektai. Jau buvo minėta, kad didžiausias privilegijas gau- davo valdovui dirbę meistrai. Atlyginimo atžvilgiu architektų padė- tis buvo geriausia. Ko gero tik keletas aukštos klasės tapytojų ar skulptorių LDK XVII a. istorijoje šiuo požiūriu galėjo prilygti ar- chitektams.

2. 1.2. Menininkų tarnystė dvare Bažnytiniai meniniai užsakymai buvo atliekami įvairaus statuso meistrų — tiek pakviestų atlikti vienkartinį užsakymą, tiek ir nuolat dirbančių didiko dvare. LDK, kaip minėta, nėra žinoma menininko globojimo precedentų, populiarių renesanso Vakarų Europos dva- ruose. Anksčiau išvardyti menininkų globos atvejai dažniausiai bū- davo nulemti ne nuolatinės priklausomybės didiko dvarui, o atlie- kamų konkrečių meninių užsakymų. Atrodo, LDK didikai kur kas mieliau rinkosi sutartinio darbo variantą, nemokėdami meistrams nuolatinio atlyginimo. Sis būdas ypatingas tuo, kad buvo stengia- masi išlaikyti gabų menininką, tačiau nebūtinai duoti jam daug už-

89 sakymų — tiesiog garantuoti, jog geras meistras bus „po ranka" ir neatliks kitų užsakymų. Įsipareigodamas nuolatiniam darbui meni- ninkas gaudavo išlaikymą ir užsakymų, tarp jų ir gerai mokamų, garantiją. Nuolatinio ilgalaikio darbo sutarčių (kuomet meistras pa- sižada atlikti visus darbus dvare įsipareigotą laiką) LDK dvaruose XVII a. aptinkama dar retai, jos paplinta tik XVIII a. Kaip tipišką XVII a. pradžios didiko dvarą su gausia įvairių ama- tininkų komanda šaltiniai atskleidžia buvus Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Nesvyžiaus rezidenciją. Čia pajamų ir išlaidų knygose minimi menininkai atliko įvairius darbus tiek rūmų, tiek bažnyčių statybų reikmėms188. Įdomi ir šiek tiek dokumentuota To- mo Makovskio (Makowski) padėtis Radvilos Našlaitėlio dvare (mi- nimas 1600-1616). Dvariškių sąrašuose savo graviūromis išgarsėjęs dailininkas nė karto nevadinamas raižytoju, nors neabejotinai tuo metu atliko ne tik dvaro šeimininko meninių užsakymų189. Galų gale, atrodo, kaip atlygį už savo triūsą ir tarnybą didikui raižytojas gavo pareigas miesto savivaldoje: 1616 m. jis minimas pasirašinė- jantis po Nesvyžiaus magistrato aktais vietoj raštininko190. Išlaikomą menininką didikas galėjo siųsti dirbti kitiems, savotiš- kai „paskolindamas" jį kitam užsakovui. Štai apie atsiųstą iš Našlai- tėlio dvaro meistrą liudija laiške L. Sapiega : „Ponas [Andrius] Sko- rulskis mano prašymu atsiuntė čia man du Jūsų Kunigaikštiškos Mylistos amatininkus, tapytoją ir drožėją, pastatyti didįjį altorių baž- nyčioje. Tačiau kadangi bažnyčia dar nebaigta, siunčiu juos atgal, nuo- lankiai JKM dėkodamas už šią suteiktą malonę (.. .)"191.1606 m. savo siunčiamą tapytoją laiške minėjo ir Vilniaus kaštelionas Jonušas Rad- vila192. Beje, nebuvo paisoma nei dailininko, nei dvaro, kuriam jis priklausė, šeimininko konfesinės priklausomybės193. XVII a. pirmo- joje pusėje nėra žinoma atvejų, kuomet didikas atsisakytų „skolinti" menininką, tačiau antrojoje amžiaus pusėje galima rasti ir tokį pa-

90 vyzdį. K. Z. Pacas, 1674 m. sužinojęs, kad neseniai jo statomoje Pažaislio bažnyčioje pradėjusį dirbti stiuko lipdytoją Giovanni Bat- tista Merli nori pasiskolinti ir į savo statybas pakviesti Vilniaus et- monas, artimas giminaitis ir politinis bendražygis Mykolas Kazi- mieras Pacas, griežtai tai uždraudė194. Galima tik pabandyti įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti stiuko lipdyba šiandien garsioje Vil- niaus Sv. Petro ir Povilo bažnyčioje, jei giminaičiai būtų artimai bendradarbiavę ir bažnytinio meno mecenatystės srityje. Kokie būdavo menininko santykiai su dvaro šeimininku — tiks- liai nežinoma. Jokių teisinių garantijų prievarta išlaikyti meistrą sa- vo dvare nebuvo. Tačiau darbas pas turtingą užsakovą sudarė gali- mybes menininkams puoselėti mintis ne tik apie brangiai apmokamus užsakymus, bet ir dosnų atlygį senatvėje. Minėtas valdovo meistro titulas nesuteikdavo socialinių garantijų ir buvo naudingas tik dir- bančiam meistrui. Finansinių pajamų garantijas suteikdavo užtikri- namos metinės pajamos, suteikiamos valdyti žemės arba pareigos. Metinių pajamų iš kokių nors valdomų žemių suteikimas pirmiau- siai ir plačiausiai naudotas irgi valdovo. Vilniaus pilyje dirbantys meistrai nuolat gaudavo iš anksto paskirtą metinį užmokestį. Tarp jų pasitaikydavo ir dailininkų. Vilniaus pilyje ir prie Vilniaus kated- ros dirbusiems broliams (?) skulptoriams Jacob ui ir Constante Ten- calloms 1627 m. garantuotas po 50 auksinų dydžio metinis užmo- kestis195. Panašiai metinį užmokestį menininkai gaudavo ir didikų dvaruose. 1610 m. Kristupas Radvila įsipareigojo per metus mokėti 80 auksinų jo dvare dirbančiam Merkeliui Funhakenui196. Anks- čiau minėtas spėjamas raižytojo T. Makovskio perėjimas į Nesvy- žiaus magistratą tikriausiai vertintinas kaip miesto savininkų Radvi- lų atsidėkojimas jam už ankstesnius darbus. Panašiai Vilniuje jau XVII a. pabaigoje Šnipiškių ir Antakalnio seniūnu savo privačiose žemėse stiuko lipdytoją Giovanni Piętro Perti paskyrė Kazimieras

91 Jonas Sapiega197. Šiuo atveju net galima spėti, ar tik tokiu būdu mecenatas nemanė apmokąs Perti atliktų darbų dalį. Mat dėl dide- lės negrąžintos skolos skulptorius skundėsi dar testamente 1705 m.198 Pelningų tarnybų paskyrimas atstodavo mokamą nuolatinį atlygini- mą menininkui — atsisakydamas dirbti mecenatui arba panorėjęs iš- vykti kitur, jis turėdavo palikti ir tarnybą. Tokiu būdu nors ir laiki- nų, bet pelningų tarnybų suteikimas buvo tam tikra garantija dvaro šeimininkui ir vėliau pasinaudoti menininko sugebėjimais. Todėl, galbūt nors ir atsargiai, tokią atsidėkojimo taktiką galima lyginti su Vakarų Europoje dažnai mokamais nuolatiniais atlyginimais meni- ninkams, tokiu būdu išlaikant juos dvare. Sulaikyti meistrus visų pirma bandė valdovas. Tik paprastai že- mių valdymas arba tarnybos buvo suteikiamos jau nusipelniusiems valdovo meistrams, patvirtinusiems savo sugebėjimus darbais. Kaip įdomus atvejis paminėtina Isidoro Affaitatti istorija. Neseniai atvy- kusiam į Respubliką, dar pakankamai jaunam architektui (tuo metu jis buvo 33 metų) buvo suteiktos valdyti žemės, iš kurių jis gaudavo nemažas pajamas199. Ieškodami analogijų LDK, dažniau susiduria- me su tokiu bandymu išlaikyti pas save ne menininkus, bet amati- ninkus. Panašus atvejis, parodantis, kad tokiu pat būdu buvo sten- giamasi išlaikyti ir dailininkus — tapytojo Grigaliaus Romanovičiaus (Romanowicz) privilegija 1638 V 24 Bychove. Tuomet miestelio savininkas Kazimieras Leonas Sapiega suteikė jam žemių, įpareigo- damas prireikus atlikti ir darbus jo Bychovo dvare200. Tokiu būdu didikas įpareigojo meistrą, nors vargu ar labai gabų, likti jo mieste- lyje ir prireikus atskleisti savo sugebėjimais. Paprastai žemių sklypus suteikdavo XVII a. miestelių savininkai, stengdamiesi pritraukti ir sulaikyti didesnį amatininkų būrį201. Tokios pajamų garantijų per- spektyvos, o kartais ir asmeninės charakterio ypatybės (bailumas, ne- pasitikėjimas) sulaikydavo menininkus, netgi kenčiančius smurtą ir

92 skurdą, pas vieną užsakovą. XVII a. viduryje nepriteklių kentęs Rad- vilų poetas Danielius Naborowski202, o dar XVIII a. viduryje už pra- sižengimus į kalėjimą buvo pasodintas Radvilų tapytojas Steponas Cybulskis203. Bet kokiu atveju menininkas, apsvarstęs pasiūlymo są- lygas, pats galėjo rinktis, ar dirbti užsakovui. Tačiau dažniausiai me- nininkas buvo linkęs ieškoti priimtiniausio kompromiso. Kaip gana drąsaus (nors gal ir abejotinų sugebėjimų) meistro elgesio pavyzdys paminėtinas vokiečio stiuko lipdytojo darbas Pažaislyje. Atliekamu darbu ir jo tempais buvo nepatenkintas ir užsakovas, ir, atrodo, pats dailininkas. Galiausiai pastarasis, nebaigęs sutartų darbų, statybas savavališkai paliko204.

2. 1.3. Sutartinis darbas Alternatyva tarnystei viename didiko dvare buvo sutartinis darbas. Šiuo atveju atsisakant garantijų galima prisiimti mažiau įsipareigo- jimų ir pačiam ieškoti naudingesnių užsakymų. Sutartinis darbas buvo dažniausia užsakovo ir atlikėjo bendravimo forma. Kokius įsi- pareigojimus prisiimdavo užsakymą gaunantis menininkas ir ko- kius reikalavimus jam kėlė užsakovas, paaiškėja iš sutarčių tekstų. Tiesa, žinomų LDK XVII a. sutarčių nėra gausu, daugiau jų aptin- kama XVIII a. Sutartiniu darbu dažniausiai būdavo įpareigojami pakviesti meistrai konkretiems trumpalaikiams užsakymams atlik- ti, nors pasitaikydavo, jog sutartimis būdavo susaistomi ir nuolat dirbantys menininkai. Sutartis su meistru sudarydavo arba pats už- sakovas, arba jo paskirtas asmuo, besirūpinantis statybomis. Bažny- čių ir vienuolynų statybomis paprastai rūpinosi dvasininkai. Jie daž- niausiai ir palaikydavo ryšius su dirbančiais meistrais. Pažaislyje dekoratorius G. B. Merli, nors ir apsiėmęs stiuko lipdyba papuošti visas reikiamas ansamblio patalpas, nuolat sudarinėdavo sutartis su Pažaislio kamaldulių prioru205.

93 Sutartyse paprastai meistras būdavo įpareigojamas atlikti kūrinį pagal iš anksto patvirtintą projektą ir laiku (iki sutartos datos). Pro- jektas būdavo tas ankstyviausias ir svarbiausias menininko bei užsa- kovo kompromisų paieškos etapas, kurį suderinus galima tikėtis sėk- mingai atlikti užduotį. Dažnai sutartyse jau minimi pateikti brėžiniai, o tai sudaro prielaidas manyti, kad sutartys būdavo surašomos jau patvirtinus užsakymo projektą, sutarus dėl kainos, t. y. radus užsa- kovą ir atlikėją patenkinčių sąlygų kompromisą. Kartais projektus ar brėžinius atlikdavo ne pats užsakymą atliekantis menininkas, bet kitas. Vilniaus kapitula atskirai sumokėjo skulptoriui Constantei Ten- callai už vyskupo Stanislovo Kiškos epitafijos ir Sv. Kryžiaus alto- riaus projektus206, tačiau jo indėlis šių objektų statyboms, regis, tuo ir pasibaigė. Kaip matyti iš nedidelės skirtos sumos, projektavimo darbas nebuvo brangiai įkainotas. Kartais pradedant statybas būda- vo apsieinama ir be projekto. Pavyzdžiui, jis neminimas L. Sapiegos sutartyje 1593 m. su dailide Grigalium (Gryger) iš Vengrovo. Meist- ras už 200 auksinų turėjo pastatyti medinę bažnyčią Slanime. Ka- dangi prie sutarties nebuvo pridėta jokio brėžinio, kruopščiai nuro- dytos architektūros detalės: ilgis, plotis (net pavyzdžiui, kai kurie choro matmenys), langų skaičius, jų vieta ir panašiai207. Taip pat 1611 m. statant Ciechanowieco bažnyčią sutartyje įrašyti ne tik ter- minai ir mokėjimas, bet ir statybų medžiagos, bažnyčios matme- nys208. Jei sutartyje būdavo minimas brėžinys, paprastai meistras įsi- pareigodavo jo laikytis, o jei net ir atliktas darbas pagal brėžinį nepatiktų, turįs pataisyti taip, jog užsakovas liktų patenkintas. Ki- taip tariant, projektas įpareigojo menininką ir saistė jo savivalę (šian- dien ko gero pasakytume — saviraišką). Tačiau pats užsakovas ver- tindamas darbą jautėsi pranašesnis. Tipiška ir iškalbinga 1634 I 8 sudaryta Vilniaus katedros didžio- jo altoriaus statytojo drožėjo iš Nesvyžiaus Henriko Kuntzovo (Kunt-

94 zow) sutartis su Vilniaus vyskupu Abraomu Vaina. Joje nurody- ta, jog statomas altorius turįs būti 28 uolekčių aukščio ir 17 plo- čio (- 17,5 x 10,5 m), su 7 skulptūromis ir atrodyti pagal paties drožėjo pateiktą piešinį. Jei kas nors neatitiktų arba užsakovui nepa- tiktų, drožėjas pats savo lėšomis turįs pataisyti altorių209. Įdomu, kad sutartyje buvo fiksuotos ir Vilniaus miesto aplinkos specifinės sąlygos: nebuvo garantuotas kitur dažnas meistro išlaikymas, tačiau suteikta gyvenamoji ir dirbtuvių vieta (meistras turėjo išlaikyti ne tik save, bet ir dirbtuves: malkas drožėjas turėjo pirkti pats), taip pat pareikalauta, kad atlikdamas užsakymą drožėjas nesiimtų jokių kitų užsakymų. Galima numanyti, kad tokiu būdu stengtasi sulaikyti ga- bų meistrą nuo galimų kitų užsakymų didžiausiame LDK mieste, kol nebus įvykdytos sutarties sąlygos. Altoriaus atlikimu liko paten- kinti, kaip ankščiau minėta, ne tik užsakovas, bet ir valdovas, sutei- kęs jam savo meistro titulą. Eskizai būdavo naudojami ir pasirenkant dailininkus. Viena to- kia „paieškos" galimybė — per pačius vienuolius. Vienuolijose buvo broliukų meistrų, vienuoliai palaikė ryšius su įvairiais dailininkais per vienuolynus visoje provincijoje, o kartais ir už jos ribų. Štai rašydamas LDK maršalkai 1625 m. Jurgis Baka teigė, jog niekaip negali įvykdyti pavedimo ir surasti nurodyto meistro bernardino Gardine, bet patys bernardinai rado kitą, jo atliktą katafalko brėžinį ir siunčia laiške210. Kandidato eskizus iš Romos tapytojo ieškan- čiam Sv. Petro ir Povilo Vilniuje bažnyčios mecenatui M. K. Pacui žadėjo atsiųsti ir jėzuitas Mykolas Buinovskis. Peržiūrėjęs eskizus užsakovas turėjo nuspręsti, gali būti jam naudingas dailininkas ar ne211. Nėra tiksliai žinoma, ar brėžiniai ir eskizai būdavo naudojami užsakant tapybos darbus. Paprastai jie neminimi išlaidose ir sutarty- se, apsiribojama tik nurodytu siužetu. Vėlesni šaltiniai liudija, jog

95 atliekant tapybos darbus sutartyse irgi buvo reikalaujama konkrečių pasižadėjimų, nors eskizai nebuvo neminimi212. Sutartyse su menininkais kaip finansinio atlygio garantija būda- vo nurodomos už darbą suderėtų pinigų sumos. Minėtoje H. Kunt- zovo sutartyje numatyti ir atskiri mokėjimo etapai, kada drožėjas turįs gauti po dalį pinigų. Dažnai dalis pinigų buvo sumokama avan- su paprastai medžiagoms nusipirkti ar pagalbiniams darbininkams samdyti. Vienas ankstyviausių avanso paminėjimų — įrašas Vilniaus kapitulos išlaidų dokumentuose asmenims, statantiems altorių Vi- tebsko bažnyčiai 1603 XII 27. Tuomet iš anksto sumokėta po 10 kapų grašių darbus pradedantiems staliui ir tapytojui213. Tai jau, be abejo, galėjo būti įprastas dalykas, o ankstesnių pavyzdžių nežino- me dėl skurdžių šaltinių. Visa suma paprastai sumokama tik baigus darbą. Be užmokesčio pinigais, paprastai dar būdavo garantuoja- mas ir išlaikymas, skiriami maisto produktai. Šitaip paprastai išlai- komi meistrai (beje, Lietuvos provincijoje dar ir XX a.) tiek dirban- tys dvare, tiek atliekantys pavienius sutartinius užsakymus. Atrodo, maisto produktų tiekimas negarantuotas tik didžiuosiuose miestuose. Minėtoje H. Kuntzovo sutartyje neminima (o tai galėtų liudyti, jog tuo turėjo pasirūpinti pats dailininkas), jog drožėjas gaus išlaikymą maistu. Panašiai išlaikymo negavo ir Vilniaus Sv. Petro ir Povilo bažnyčios lipdytojai; jie patys vienuoliams turėjo mokėti už tai, kad valgo prie jų stalo214. Tiesa, derėtų pridurti, kad, be sutartų pinigų, italai lipdytojai gaudavo po statinę vengriško vyno. Kaip ir anksčiau, dar visą XVII a. menininką rinkosi užsakovas, o ne atvirkščiai. Mecenatas kontroliavo darbą, palikdamas atlikėjui tik profesionalaus amatininko, o ne kūrėjo vaidmenį. Netipiška, bet įdomi situacija minima Nesvyžiuje XVIII a. pradžioje. Čia ap- rašytas nebūdingas menininko elgesys, dar konservatyvios užsako- vų pažiūros. Tada iš Vilniaus į Nesvyžių jėzuitų pakviestas drožėjas

96 užsienietis (vienuoliai su juo kalbėjo per vertėją - gal vokietis?) ge- rai atliko duotus bandymui darbus, tačiau po to jėzuitai jo paslaugų atsisakė, nes ... pernelyg buvo užsispyręs, turėjo savo nuomonę ir neklausė užsakovų nurodymų215. Šiuo atveju įdomu ne tai, kad ne- buvo rasta kompromiso, bet dėl kokių priežasčių nepavyko sutarti. Anksčiau sudaryti sutartis galėjo trukdyti ekonominės (nesutarimai dėl kainų) ar užsakovo reiklumo (nesutarimai dėl atlikimo laiko) priežastys, o čia susiduriame su išsiskyrusiomis nuomonėmis dėl paties kūrinio atlikimo ar menininko saviraiškos laisvės.

LDK bažnytinio meno atlikėjai, kaip ir dauguma amatininkų, XVII a. tebebuvo vertinami tik už atliekamo darbo profesionalumą. Globojamas būdavo ne menininkas, o menas. Investuojama papras- tai į meno kūrinį, o ne menininką. Italijoje jau renesanso laikotar- piu ypač išpopuliarėjo dvaro menininko statusas, juo naudojosi dau- guma žymiausių XVI—XVII a. meistrų216. Siauriau nuo Italijos meninininkas tebebuvo dar ilgą laiką traktuojamas tik kaip eilinis ama- tininkas217. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje XVII a. išskirtinę padėtį ga- lėjo pelnyti tik valdovo dvare dirbę meistrai. Kitais atvejais meninin- kai, tiek sudarę sutartis, tiek patekę į užsakovo dvarą, buvo laikomi amatininkais, o išimčių pasitaikydavo itin retai (pvz., T. Makovskis Radvilų ar G. P. Perti Sapiegų dvaruose). Pažymėtina ir tai, kad naujas tarnystės formas diktuodavo arba pradėdavo taikyti valdo- vas, paskirdamas nuolatinį užmokestį, valdovo meistro titulą, parei- gas. Didikai ne tik perėmė valdovo meninines inovacijas, bet ir už- sakovo bei atlikėjo santykių formas.

97 2. 2. Mecenatų įtaka užsakymams

Uuomenų apie mecenatų įtaką statyboms nėra daug. Dažniausiai informaciją apie užsakovų kišimąsi į kūrybos procesą perteikia pri- vatūs laiškai, rečiau pajamų ir išlaidų knygos ar sudarytos su meist- rais sutartys. Užsakovo ir menininko santykiai, taip pat jau rodantys užsakovo įtaką atliekamiems darbams, buvo aptarti ankstesniame skyriuje. Menininko pasirinkimas, jam siūlomas atlygis, siekiai iš- laikyti jį - tai informacija, iš kurios paaiškėja užsakovo meninės am- bicijos. Čia labiau sutelksiu dėmesį į tai, kokiais tiesioginiais būdais užsakovai darė įtaką užsakymams.

2. 2. 1. Užsakymų išlaidų apmokėjimas Legendoje minima, kad Pažaislio statyboms K. Z. Pacas išleido 8 statines aukso, netgi pasakojama, kad, pamatęs milžiniškas staty- bų sąskaitas, jis įmetė jas į ugnį taręs, jog tai, kiek jis išleido Dievui paskirtoms statyboms, tebus tik Dievui ir žinoma218 Menkai pažo- džiui tikėtina legenda visgi perteikia mecenato požiūrį į statybų iš- laidas. Iš tikrųjų nežinoma nė vienų didesnių statybų sąskaitų, iš kurių galima būtų susidaryti vaizdą, kiek tiksliai pinigų sumokėda- vo mecenatai didesnėms statyboms219. Nereikia į jas įtraukti gana nemažai žinomų XVII a. statybų išlaidų, sudaromų statybas prižiūrinčių dvasininkų. Šios išlaidos tik iš dalies parodo didiko in- dėlį į statybas - dažniausiai kartu naudojamos nuolatinės (pavyz- džiui, gaunamos iš vienuolynui užrašytų fundacijų) ir didiko suteik- tos pajamos. Užsakovai remdavo statybas vienkartinėmis dotacijomis konkretiems darbams atlikti arba skirdami didesnę pinigų sumą il- gesniam laikui; ją tinkamai panaudoti turėjo statybų prižiūrėtojai. Abiem atvejais už skirtus pinigus buvo perkamos reikalingos me- džiagos, apmokamas jų transportavimas, sudaromos sutartys su meist-

98 rais, atliekami nuolatiniai su statybomis susiję smulkesni ir stambes- ni darbai. Tokio kompleksiško mokėjimo pavyzdys — Pacų statybos XVII a. antrojoje pusėje. Štai Laterano kanauninkai intensyvių baž- nyčios statybų metu 1668-1674 m., kaip liudija gerai statybas do- kumentuojantys išlaidų registrai, nė karto negavo papildomos ir iš anksto nenumatytos M. K. Paco dotacijos. Tačiau jų didžiulės išlai- dos statybų metu liudija, kad be nuolatinių pajamų iš savo palivar- kų jie gaudavo dideles sumas ir iš mecenato. Tai patvirtintų ir žinu- tė, kad mecenatas kontroliavo jų išlaidas, pats asmeniškai tikrindamas sąskaitas220. Kitaip tariant, vienuoliai be nuolatinių pajamų iš turi- mų kaimų dar gaudavo ir sumą iš mecenato, tačiau išsiversti suteik- tomis dotacijomis turėjo patys. Jei neužtekdavo pinigų, reikėjo pa- tiems jų skolintis. 1672 VIII 28 pritrūkę pinigų statyboms, Laterano kanauninkai turėjo patys skolintis iš privačių asmenų 1.000 auksi- nų221. Kiek kitaip buvo Pažaislyje. Statyboms buvo nuolat perduo- damos pajamos iš K. Z. Paco valdytų Vilkijos, Tryškių ir Vilkaviš- kio vadinamųjų raktų. Šiuos pinigus tvarkė ir išlaidų apskaitas vedė prioras. Už marmurą ir jo apdirbimo darbus bei atlygį architektui ir stiuko lipdytojui Pacas mokėdavo atskirai222. Kaip tik iš darbų ap- mokėjimo specifikos dažnai galima nuspėti, net ir neturint konkre- čių šaltiniais patvirtintų argumentų, jog užsakovas darė įtaką staty- boms. Pastatyti puošnesnę (kartais tiesiog mūrinę ar didesnę) bažnyčią vien parapijai ar vienuolynui užrašytomis nuolatinėmis pajamomis, paprastai buvo neįmanoma. Kartais jomis sunku buvo apmokėti rim- tesnio remonto darbus. Todėl, nors dažnai ir nėra tiksliai žinoma, galima numanyti, jog statybos būdavo daugiau ar mažiau paremia- mos (kai kada organizuojamos) konkretaus globėjo. Užsakovams gerai buvo žinomos tiek darbų, tiek ir medžiagų kai- nos. Štai dar XVII a. pradžioje Steponas Pacas laiške Leonui Sapie- gai detaliai išdėstė valdovo nuomonę dėl medžiagų ir kainų Brastos

99 pilies statyboms223. Dažnai dėl pigesnių medžiagų patarinėjo ir laiš- kuose XVII a. antrojoje pusėje ginčijosi su kamaldulių prioru dėl apmokamų darbų Pažaislyje K. Z. Pacas. Įdomus ir iškalbingas Že- maitijos vyskupo Kazimiero Paco laiškas Vilniaus Antakalnio kle- bonui 1685 m. Argumentuodamas pernelyg didele tapytojo papra- šyta kaina, jis atsisakė Michelangelo Palionio paslaugų nutapyti bažnyčioje penkias freskas224. Akivaizdu, jog tie, kurie mokėjo už konkrečius darbus, kainas išmanė. Kartais medžiagos būdavo nurodytos netgi fundacijoje. 1623 III 16 Zigmantas Vaza patvirtino revizorių surašytą (1619 XI 27 Šiauliuose) Žagarės bažnyčios fundaciją. Kadangi tuose kraštuo- se trūksta medienos, o gausu kalkių, jis pataria naują bažnyčią statyti ne medinę, bet mūrinę225. Užsakovui dažniausiai priklau- sydavo galutinis sprendimas, kokią medžiagą naudoti atliekant užsakymą. Mecenatystės tyrinėtojams įdomiausi darbai, kurių atlikimu tie- siogiai rūpinosi užsakovai. Šaltiniuose paprastai nenurodoma, kiek ir kaip užsakovas prižiūrėjo darbus, paprastai pažymima, kad jie at- likti vieno ar kito geradario lėšomis. Tokiais atvejais sunku tiksliai nuspėti, kokios buvo užsakovo meninės ambicijos. Tačiau iš žino- mų, nors ir retų atvejų, galima numanyti, kad tokie geradariai, ski- riantys lėšas darbams, pasirūpindavo ir medžiagomis, ir meistrais. Kaip buvo rūpinamasi atliekamais darbais, liudija pora žinučių apie darbus prie Klovainių bažnyčios. Jos fundacijos vykdytojas Jeroni- mas Valavičius (Klovainių seniūnas) 1624 X 27 rašė savo vietinin- kui dėl klebonijos statybos: „sulaikytą pusę pajamų tik per šiuos me- tus turite panaudoti dailidei, mūrininkui ir kitiems amatininkams bei tos klebonijos poreikiams"226. Panašiai ir 1632 II 11, reaguoda- mas j klebono nusiskundimus, jis rašė paseniūniui Jonui Kazimie- rui Ponkevičiui (Ponkiewicz), liepdamas pasirūpinti bažnyčios in-

100 ventoriumi, sudėti grindis, padaryti trūkstamus suolus, bent vieną klausyklą, sumūryti du šoninius altorius. Taip pat prie bažnyčios dar trūksta mokyklos, o špitolė esanti labai maža — tuo irgi turėjo pasirūpinti vietininkas227, Smo atveju šaltiniai neperteikia meninio darbų pobūdžio, bet atskleidžia patį darbų organizavimo principą ir būdus, kaip fundatorius galėjo pats rūpintis ir organizuoti statybas. Dar iškalbingesnis Tauragės bažnyčios XVII a. antrosios pusės pa- vyzdys, iš kurio matyti, jog fundatorius savo įsipareigojmus suprato ne tik kaip pinigų paskyrimą altoriui, bet ir rūpestį jį pastatyti, beje, tiesiogiai įgyvendinant savo sumanymą. Tai rodo jo rūpinimasis už- sakymą atliksiančiu meistru. 1674 VII 18 laiške Tauragės klebonui ir Žemaitijos vyskupijos kancleriui Trakų tijūnas Mikalojus Pran- ciškus Rosochackis minėjo savo rimtus ketinimus pastatyti didįjį altorių: „jau kuris laikas, kai ten važiuoti noriu kartu su amatinin- ku, kuris prie manęs brėžinį padarytų, kartu aptartume užmokestį dėl darbo". Pats užsakovas tuo negalėjo greičiau pasirūpinti dėl svei- katos problemų ir kitų įsipareigojimų. Tačiau tikino: „Būk JM tik- ras, kad vos tik komisija, jau dvi savaites dirbanti, baigs darbą, nu- važiuosiu į Tauragę ir ten [meistrą] atsivesiu, o jei dar kokie reikalai mane čia sulaikys, tada jį patį atsiųsiu, kad tai, kas Dievui paskirta, būtų įgyvendinta"228. Deja, tiksliai nežinome, ar bažnytinio meno užsakymas buvo atliktas, bet iš laiškuose išdėstytų ketinimų galima daryti išvadas apie užsakovo ambicijas. Panašiais būdais galėjo būti atliekami ir kiti mažesni architektūros užsakymai.

2. 2. 2. Užsakymų atlikimo kontrolė Dar vienas svarbus aspektas — užsakovo požiūris į atliekamus dar- bus. Svarbiausia to išraiška - kiek jis kišasi į darbus. Ankstesniame skyrelyje plačiau jau buvo aptarti tie būdai, kuriais mecenatai kon- troliavo menininkų veiklą, čia paminėsiu užsakovų galimybes ir bū-

101 dus apskritai reguliuoti darbus. Atrodo, kišimasis priklausė daugiausia nuo užsakovo išsilavinimo, meninių ambicijų, statomo objekto svar- bos mecenatui. Jau pirmosios barokinės LDK Nesvyžiaus jėzuitų Dievo Kūno bažnyčios statybų metu Našlaitėlis nuolat diskutavo su vienuoliais ir architektu dėl pagrindinių architektūrinių principų229. Gerai žinomi ir K. Z. Paco laiškuose duodami nurodymai Pažais- lio priorui dėl atliekamų darbų. Ir čia mecenatas dalijo pastabas apie pačius įvairiausius darbus nuo varpų liejimo iki stiuko spal- vos parinkimo230. Paskutinių tyrinėjimų metu išryškėjo Onos Alo- jizos Chodkevičienės įtaka Ostrogo jėzuitų vienuolyno statybai. Didikė kruopščiai rinkosi architektus, reikalavo, kad būtų prista- tytas geriausias vienuolijoje, o atvykusius įvairiais būdais stengėsi sulaikyti231. Vienuolijų vyresnieji dažnai atidžiai stebėjo, kad geradariai savo meninėmis ambicijomis neperžengtų vienuolijos kuklumo įžadų. Kaip liudija vienas ne toks žinomas XVII a. antrosios pusės pavyzdys, dėl vienuolių ir fundatoriaus konfliktų kartais net neprasidėdavo staty- bos. Mykolas Kazimieras Radvila 1668—1670 metais itin rūpinosi re- formatų vienuolyno fundacija ir statybų pradžia Bialoje. Didžiausia kliūtimi mecenatui čia tapo reformatų vienuolijos provincijos griežti nuostatai, reikalaujantys iš anksto pristatyti statybų apskaitas ir mo- delį. Iš pradžių bandęs pasinaudoti vienuolijos architekto brolio Lud- wiko Borzęckio paslaugomis, vėliau M. K. Radvila samdė net valdo- vui tarnavusį architektą Isidoro Affaitatti232. Tačiau darbai dėl parengto pernelyg puošnaus projekto vienuolių iniciatyva taip ir nebuvo pradė- ti. Mums čia įdomiausia tai, kad statybomis tiesiogiai rūpinosi funda- torius, jo savivalę provincijos nuostatų atžvilgiu, siekį savarankiškai sudarinėti meninę programą, kaip aiškėja iš laiškų, sunkiai sekėsi pa- žaboti net pačiam vienuolijos provincijolui. Šiuo atveju meninės am- bicijos tapo kliūtimi pradėti vienuolyno statybas.

102 Kartais meninių darbų atlikimas būdavo numatomas ir testamente. Albertas Radvila testamente XVI a. pabaigoje prašė jį palaidoti Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje su priderama pagarba, bet be pompastiškų iškil- mių. Papuošti ir praturtinti tai koplyčiai, kurioje jėzuitai nutars j į palai- doti, A. Radvila skyrė 500 auksinų. Tiesa, čia pat nurodė, kad jo valią, į kurią prašo atsižvelgti, žinąs tėvas Garcia Alabiano233. Įdomiausia tai, kad fundatorius skyrė pinigų ne apskritai kaip auką, bet konkrečiai sa- vo palaidojimo vietai papuošti. Palaidojimo vieta, kaip tikėtina, ir pa- puošimo būdas jau buvo aptartas su jėzuitais iš anksto. Primindama savo paskirtą fundaciją Gardino brigitėms, Aleksan- dra Veselovskienė iš Sobieskių testamente 1645 m. kruopščiai nu- rodė nebaigtus darbus. A. Veselovskienė minėjo ne tik pati po vyro mirties baigusi mūryti brigičių bažnyčią, bet ir užsakiusi didįjį alto- rių, marmurines grindų plyteles, taip pat dar prašė užsakyti ciboriją, išvardijo dovanojamus kitus liturginius daiktus234. Sunku pasakyti, kiek visų testamente nurodytų meninių planų buvo įvykdyta. Kiek- vienu atveju reikia atskiro tyrimo siekiant nustatyti, ar testatoriaus prašymai būdavo įgyvendinami, kiek koreguojami ar ignoruojami. Mums svarbu pati deklaracija, siekis, kad po mirties būtų įgyven- dinta ar užbaigta konkreti jau pradėta meninė programa. Testamen- to nurodymai statyboms, pomirtiniai ketinimai labai aiškiai paro- do, kiek rimtai vertinti užsakymai ir bažnyčių statybų globa. Abiem atvejais mirties akivaizdoje testamentuose išdėstyta nuo- monė atskleidžia tai, ką sunku apčiuopti dėl kitų šaltinių stokos: ambicingesni užsakovai rūpinosi beveik kiekviena užsakomo darbo detale, o bažnytinių užsakymų įgyvendinimą traktavo kone kaip sa- vo statybas. Tokios pat nuostatos paaiškėja ir kitų minėtų atliekamų darbų kontrolės atvejais - dėl bažnytinio meno užsakymų mecenatų nuomonė bemaž nesiskyrė nuo privačių statybų — užsakovas jautėsi atsakingiausias už meninės programos įgyvendinimą.

103 2. 2. 3. Užsakovų įtaka ikonografinėms programoms Šiandien XVII a. bažnytinio meno paminklų dažnai išlikę tik fragmentai, todėl negalima daryti plačių apibendrinimų apie me- ninių idėjų vientisumą aptariant vieno ar kito mecenato veiklą. Meninius kūrinis šiuo požiūriu dar reikėtų nuodugniau patyri- nėti. Stengiantis parodyti, kiek užsakovas nulemdavo bendrą baž- nyčių meninę programą, galima panagrinėti XVII a. bažnyčių pastatus vienu aspektu - ikonografinių programų. Bažnyčių staty- tojai darė įtaką ir bažnyčių, ir altorių ikonografinėms progra- moms. Skirtingų LDK bažnyčių ikonografinių programų tyrinė- jimai dar gana menki, tačiau ir negausūs pavyzdžiai puikiai įrodo tas mažai žinomas barokinės mąstysenos erdves235. Ypač akivaiz- dus savo šventųjų globėjų įtraukimas į bažnyčios ikonografiją. Paminėsiu keletą pavyzdžių, kaip ir kokie užsakovai rinkosi iko- nografinius siužetus. Didžiojo altoriaus ikonografiją daugiausiai nulemdavo bažny- čios titulas, neretai nurodytas jau fundacijoje. Kiti altoriai taip pat dažnai būdavo numatyti fundatoriaus. Dėl šaltinių, nusakančių išankstinę užsakovų ikonografinę programą, trūkumo galima pa- teikti tik keletą pavyzdžių. 1598 VIII 27 sudarytoje Krasnoboro parapinės bažnyčios fundacijoje Adomas Ivanovičius Chreptavi- čius minėjo, kad pastatė Svč. M. Marijos Apreiškimo bažnyčią ir įrengė joje du šoninius Sv. Petro ir Sv. Baltramiejaus altorius236. Fundacijose neretai minima jau pastatyta bei įrengta bažnyčia, bet apsiribojama tik jos titulo nuoroda. Si išimtis tik įrodo, kad pa- prastai sumanymas būdavo detalesnis, nei fiksuojama fundacijoje. Nurodymas Vilniaus Sv. Petro ir Povilo bažnyčios statytojo My- kolo Kazimiero Paco testamente (1675 m.) šoninius altorius įrengti pagal jo patvirtintus brėžinius liudija užsakovo norą, kad po jo mirties ikonografinė programa nebūtų pakeista237. Tuo rūpinosi,

104 kaip matyti iš šio pavyzdžio, dar labai ankstyvu statybų etapu — tada bažnyčia dar buvo vos tik pradėta dekoruoti. Panašiai, užrašę nuolatines pajamas naujai pastatytai Zelenevsko bažnyčiai 1676 VII 4, fundatoriai (Aleksandras Ordyniecas su žmona Marijona Zelenevska) įsipareigojo naujoje bažnyčioje pastatyti konkrečiai įvardytus altorius238. Bene didžiausias savo šventojo globėjo pagerbimas buvo pasta- tytos bažnyčios paskyrimas jo garbei. Si tradicija siekė krikščiony- bės paplitimo pradžią. Bažnyčių titulatūra nusipelno platesnių ty- rinėjimų, jų kol kas trūksta, čia tik pailiustruosiu keletu pavyzdžių šventųjų patronų pagerbimą. XVII a. viduryje pastatytai Paparčių bažnyčiai suteiktas Šv. Stanislovo titulas fundatoriaus Stanislovo Beinarto šventojo globėjo garbei239. Raudėnų parapinė bažnyčia buvo aprūpinta valdovo žemėmis, tačiau jai suteiktas Šv. Baltra- miejaus titulas neabejotinai siejosi su statytojo Baltramiejaus Ber- dovskio dangiškuoju globėju240. Kartais šventieji globėjai būdavo įpinami į visą titulatūros puokštę — Liachovičiaus Sv. Kryžiaus Iš- aukštinimo, Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo, šv. Jono Krikštyto- jo ir šv. Sofijos bažnyčios titulą užbaigė LDK etmono Jono Karo- lio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos šventieji globėjai241. Beje, titulai būdavo pakeičiami ne tik perstatant altorius. Fundatoriaus pasirinkto pirminio titulo galėjo netekti ir visa bažnyčia. Įvairiuo- se šaltiniuose Albertas Chludzinskis, pastatęs antrąjį karmelitų vie- nuolyną Vilniuje ir suteikęs jam išlaikymą 1620 m., minimas kaip išskirtinis vienuolijos geradarys ir pirmasis fundatorius. Tik vargu ar XVII a. pabaigoje karmelitų vienuoliai beprisiminė, kad jų fun- datoriaus statyta bažnyčia buvo paskirta jo globėjo šv. Alberto gar- bei242. XVII a. pabaigoje šventojo vardu netituluota ne tik bažny- čia (kaip ir dabar, ji turėjo Visų Šventųjų titulą), bet jo garbei nepaskirta nė vieno altoriaus243.

105 Dažniau nei užsakovo šventasis globėjas būdavo pagerbiamas baž- nyčios titulu, jj vaizduojančios skulptūros arba paveikslai įkeliami j altorius, tokiu būdu ne akcentuodami, bet tik papildydami ikonog- rafinį siužetą. Tverų bažnyčios (pastatytos iki 1618 m.) didžiojo altoriaus antrajame tarpsnyje kabojo bažnyčios statytojo Tverų tijūno Elijo Ilgovskio šventojo globėjo Šv. Elijo paveikslas244. Kremeneco Laterano kanauninkų XVII a. pirmojoje pusėje pa- statytos Dievo Kūno bažnyčios didžiojo altoriaus šonuose sto- vinčios Sv. Mikalojaus ir Sv. Kazimiero skulptūros neabejotinai siejosi su bažnyčios statytojais tėvu ir sūnumi Mikalojumi ir Ka- zimieru Volskiais245. XVII a. antruoju dešimtmečiu pastatytoje Voložino bažnyčioje fundatorių sutuoktinių Aleksandro ir Sofi- jos Sluškų šventieji globėjai „asistavo" tituliniams paveikslams dviejuose altoriuose. Šventųjų figūros stovėjo didžiajame ir šo- niniame Švč. M. Marijos altoriuje246. Sv. Aleksandro ir Sofijos skulptūros stovėjo ir tų pačių Sluškų statytos Stolbcų bažnyčios di- džiajame altoriuje247. Kartu tai parodo, jog geradariai (šiuo atveju — A. ir S. Sluškos) tikslingai siekė, kad jų statytose bažnyčiose deramai būtų pagerbti ir jų šventieji globėjai. Veliuonos bažnyčioje (pasta- tyta iki 1644 m.) ypač pagerbtas pagrindinio bažnyčios statytojo LDK kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos šventasis globėjas šv. Albertas. Visų pirma jis buvo įvardytas kaip vienas iš 6 šven- tųjų bažnyčios titule, didžiojo altoriaus šone stovėjo Šv. Alberto skulptūra, o pats altorius dedikuotas Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo, šv. Alberto ir Visų šventųjų titulu. Šoninio Švč. M. Mari- jos Gimimo altoriaus dešinėje pusėje taip pat stovėjo Šv. Alberto skulptūra. Trečiame Švč. M. Marijos Apreiškimo altoriuje, kairėje pusėje, antrame tarpsnyje, irgi buvo įkeltas Šv. Alberto paveikslas248. Vien šis pavyzdys įrodo, jog šv. Alberto gerbimas A. S. Radvilos gyvenime buvo svarbus.

106 • Sie ikonografinių siužetų pavyzdžiai akivaizdžiai liudija bažnyčių statytojų tiesioginę įtaką bažnyčios įrangai. Žinoma, šventųjų glo- bėjų pagerbimas ikonografinėje programoje buvo tik vienas iš gali- mų savo intencijų raiškos būdų. Keičiant bažnyčių interjerus, per- statant altorius, buvo pakoreguojamos ar pasirenkamos kitos jų ikonografinės programos. Todėl šiandien pirmines užsakovų inten- cijas dažnai galima sužinoti tik iš rašytinių šaltinių.

Užsakovų įtaka statyboms šaltiniuose atskleidžiama labai fragmen- tiškai. Tačiau ir iš tų ankščiau paminėtų atvejų galima suprasti, kad užsakovai arba patys vadovavo darbams, arba bent stengėsi pasirinkti meistrus, įpareigodami statybomis pasirūpinti savo pavaldinius. Baž- nytinio meno užsakymai neretai buvo traktuojami taip pat, kaip ir pri- vatūs. Užsakovo įtaką meninei idėjai ir jos realizacijai lėmė meninis užsakovo išsilavinimas bei jo rodomos meninio užsakymo ambicijos.

2. 3. LDK bažnytinių užsakymų statistika iXalbant apie bažnytinės dailės užsakymus LDK XVII a., pirmiau- siai kyla klausimas, kiek jų buvo? Pagrįstai tokio klausimo galima buvo tikėtis ankščiau, tačiau jis aptartas studijos pabaigoje dėl labai paprastos priežasties — į jį tiksliai čia nebus atsakyta. Nagrinėjamu laikotarpiu LDK bažnyčios buvo išsidėsčiusios trijose Žemaitijos, Vilniaus ir Lucko vyskupijose249 (jei neskaičiuosime dar ir trumpa- laikės Smolensko vyskupijos). Tik Žemaitijos vyskupija buvo gry- nai „lietuviška". Vilniaus vyskupijai priklausė dalis bažnyčių Lenki- jos Karūnos teritorijoje, tik mažesnė Lucko vyskupijos dalis įėjo į LDK teritoriją. Užsakymų specifiką, menininkų veiklą ir net užsa- kovus galima aptarti, atsižvelgiant į valstybės politines ribas (vieni- janti pareigūnų, įstatymų ar net meninių tendencijų specifika), o

107 bažnytinius objektus sugrupuoti tik pagal bažnytinį administracijos su- skirstymą. Todėl objektų statistika pateiktina atskiromis vyskupijomis. Dera pažymėti, kad renkant medžiagą šiam darbui daugiau dėmesio skirta Žemaitijos ir Vilniaus vyskupijoms, o Lucko vyskupijai, kurios tyrinėjimai istoriografijoje ir taip skurdesni, atiteko „trupiniai". Fundacijų ir užsakymų tendencijas geriausiai parodo užsakovų veiklos statistikos palyginimas. Priede Nr. 1 pateikiamas šaltiniais paliudytų ir numanomų užsakovų sąrašas nors ir negali būti laiko- mas išsamiu, bet juo remiantis įmanoma sužinoti užsakovų skai- čiaus įvairiu laikotarpiu kitimo tendencijas, įvardyti gausiausius už- sakovus ir panašiai.

2. 3. 1. Bažnyčių statistika Žemaitijos ir Vilniaus vyskupijose Pasakyti, kiek XVII a. buvo Žemaitijos ir Vilniaus vyskupijose baž- nyčių, nėra paprasta. LDK tyrinėjimų istoriografijoje nėra pateikta ir apibrėžta XVII a. vyskupijų statistika, todėl, norint susidaryti bent apytikslį vaizdą apie abiejų vyskupijų dydžius, reikia peržiūrėti baž- nytinės istorijos šaltinius, atlikti atskirą bažnyčių paplitimo statisti- kos tyrimą. Apytikslį skaičių galima nurodyti tik atskirų surašymų metu250. Ypač netikslus filinių bažnyčių, apie kurias informacijos dar mažiau išlikę, skaičius. Yra žinoma keletas XVII a. vyskupijų parapijų sąrašų, kurių pagrindu galima apytiksliai apskaičiuoti tą bažnyčių, kurioms ir buvo skirti bažnytinio meno užsakymai, kiekį. XVI a. pabaigoje sudarytame Žemaitijos vyskupijos bažnyčių są- raše251 minimos 37 katalikų bažnyčios, 1620 m. bažnytinių žemių mokesčių sąraše252 -45 parapijos, 1621 m.253 -46. 1653 m. ana- logiškame sąraše254 Žemaitijoje minimos 55, o 1655 m.255 - 53 parapijos. Atrodytų, jog pateiktas bažnyčių kiekis galėtų tiksliai nu- rodyti parapinių bažnyčių skaičių XVII a. pirmojoje pusėje, tačiau

108 čia nėra įtrauktos vienuolijų prižiūrimos parapijos, taip pat, atrodo, tos parapijos, iš kurių mokesčiai nebuvo nurodomu metu sumokėti. Nėra čia ir filinių bažnyčių, o mus dominantis tyrinėjimo objektas apima ne tik parapines, bet ir filines bažnyčias ar net pavienes koply- čias. Skaičiuojant buvo atsisakyta altarijų skaičiaus, nes neaišku, ar altarija buvo pačioje bažnyčioje (dažniausiai taip, tuo būdu priklau- sydama bendram bažnyčios architektūriniam ansambliui), ar ji sto- vėjo atskirai įrengtoje koplyčioje. Įvardijant XVII a. bažnyčių kiekį Žemaitijoje, labai pagelbsti du sąrašai, įtraukti į vyskupijos sinodų nutarimus. 1636 m. sinodo nutarimuose pateiktame sąraše256 mi- nimos 99 bažnyčios bei koplyčios kartu (prisiminkim, tuo metu pa- rapinių bažnyčių skaičius vargu ar viršijo 50, kitos pusšimtis - fili- nės bažnyčios ir koplyčios). Iš tikrųjų aiškios perskyros tarp atskirai stovinčios koplyčios ir bažnyčios nebuvo, todėl koplyčiomis čia daž- nai įvardijamos mažesnio dydžio filinės bažnyčios. 1688 m. sudary- tame bažnyčių sąraše257 pateikiamas bendras bažnyčių ir koplyčių skaičius — 116. Tačiau ir šis sąrašas dar nėra tikslus, nes jame ne- įtrauktos privačiose žemėse pastatytos, išlaikomos, bet dar oficialiai negavusios užrašytos fundacijos bažnyčios (antai Kantaučiuose pa- statyta bažnyčia 1672 m., nors parapija įsteigta tik 1694 m.258). Vis dėlto galima daryti išvadą, kad tokių kiekis vargu ar bus didesnis už keliolika. Tokiu būdu galima manyti, kad per visą XVII a. bažny- čių ir koplyčių skaičius išaugo nuo pusšimčio iki maždaug 130. Vertinant tolimesnę vyskupijos parapijų tinklo sklaidą, galima pri- durti, kad ir XVIII a. jau pakankamai daug bažnyčių turinčioje Žemaitijoje parapijų tinklas nebuvo taip sparčiai plečiamas — štai 1752 m. jų buvo 146259, t. y. per daugiau nei per pusšimtį metų skaičius išaugo nežymiai.

Tikslus gigantinės (didžiausios savo teritorija visoje Europoje) Vil- niaus vyskupijos bažnyčių skaičius nėra žinomas. Dar 1651 m. pra-

109 nešime Šventajam Sostui vyskupas Jurgis Tiškevičius minėjo gana išsamią vyskupijos statistiką260. Jame teigiama, jog 26 dekanatuose iš viso yra 354 bažnyčios (32 iš jų prižiūri vienuoliai) be altarijų, komendų ir gausių koplyčių. Jau tuo metu minimi 93 vyrų ir mote- rų vienuolynai. 1669 m. vyskupijos bažnyčių sąraše prie sinodo nu- tarimų261 surašyti tie patys 26 dekanatai ir 410 bažnyčių (kartu su koplyčiomis). Tiesa, prie 17 iš jų pažymėta, kad trūksta dvasinin- ko (vacat), prižiūrinčio bažnyčią arba ir paties bažnyčios pastato (daugiausia rytinėse žemėse, čia Tvano metu bažnyčios labiau nu- kentėjo)262. Kitas panašus Vilniaus vyskupijos sąrašas sudarytas tik 1717 m.263, jame įtraukta (taip pat iš 26 dekanatų) 419 bažnyčių. Greičiausiai tai nerodo patenkinamai plataus parapijų tinklo susidary- mo, nes 1767 m. pranešime popiežiui vyskupas Ignotas Jokūbas Ma- salskis minėjo bendrą 574 bažnyčių ir koplyčių skaičių.264 Galima manyti, kad pusę amžiaus (tarp 1669 m. ir 1717 m. sąrašų) beveik nedidėjęs bažnyčių skaičius Vilniaus vyskupijoje realiai rodo Tvano karo metu nuniokotoms bažnyčioms atstatyti išleistas lėšas ir prasi- dėjusio Šiaurės karo neigiamą įtaką galimoms fundacijoms. Vilniaus vyskupijoje Tvano laikotarpis brėžia kur kas ryškesnę perstatymų ir atstatymų cezūrą nei Žemaitijoje. Nors naujai įrengtų bažnyčių XVII a. skaičius galėjo būti panašus kaip ir Žemaitijoje, bet Vilniaus vyskupijoje,vyko kur kas didesni atstatymo, remonto ar perstatymo darbai. XVII a. antrojoje pusėje, kaip matyti iš pateikiamos statisti- kos, parapijų plėtra dėl atstatymo darbų buvo žymiai labiau apribota. Priede Nr. 2 pateikiami trijų vyskupijų sąrašai šiek tiek koreguoja bendrą bažnytinių objektų skaičių vyskupijose. Priede Nr. 2. 2 pa- teikiamame Žemaitijos vyskupijos bažnyčių sąraše iki 1700 m. iš viso įtraukta 131 parapinė, filinė ir vienuolynų bažnyčia ir koplyčia. Taigi, skaičius gana artimas minimam vyskupijų sąrašuose XVII a. pabaigoje. Analogiškame Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše (prie-

110 das Nr. 2. 1) iki 1700 m. minimos 594 parapinės, filinės ir vienuo- lijų bažnyčios ir koplyčios. Sis skaičius viršija surašymuose minimų bažnyčių skaičių beveik pusantro капо. Tai lėmė keletas veiksnių. Pirma, Vilniaus vyskupijoje buvo kur kas daugiau atskirų vienuolynų, todėl jie nepatekdavo į parapinių bažnyčių sąrašus. Antra, dalis priede minimų bažnyčių buvo apleistos ir XVIII a. nunyko. Tokios kartais irgi nepatenka į oficialią vyskupijos statistiką. Trečia, dalis įtrauktų bažnyčių (pvz. trumpai priklausiusios Smolensko vyskupijai) po Tva- no karų priskirtos Rusijai. Priede pateikiami bažnyčių sąrašai svar- būs tuo, kad nurodo skirtingu metu egzistavusias bažnyčias, o tuo pačiu sudaro galimybes ieškoti potencialių pastatų, koplyčių ir alto- rių užsakovų265. Kalbant apie bažnyčiose įrengtų altorių arba koplyčių skaičių, verta pažymėti, kad altoriai buvo „mobilesni" už pačius bažnyčių pastatus, todėl kartais jie iš perstatomos senosios bažnyčios būdavo pernešami ir į naujosios pastatą. Visgi dažniausiai altorių bendra forma retai keičia- ma, nors remonto ir papuošimo darbai bažnyčiose adiekami nuolat. Medinė bažnyčia retai išstovėdavo šimtmetį, o puošnių altorių laikas būdavo ilgesnis. Tai liudija ir išlikę paminklai — neturime nė vienos XVII a. tebestovinčios išlikusios medinės bažnyčios, tačiau yra to laiko- tarpio tiek medinių altorių, tiek jų fragmentų. XVII a. pradžioje daugiausiai bažnyčios turėdavo tik po vieną, rečiau du altorius, labai retai tris266. XVII a. viduryje ir antrojoje pusėje bažnyčiose jau randame dažniausiai po 3, o kartais ir po 5 altorius. Labai retai tuo metu bažnyčiose jų būta daugiau. 1675- 1677 m. Žemaitijos vyskupijos vizitacijos metu 53-jose aprašytose bažnyčiose buvo iš viso 183 altoriai — vidutiniškai po 3,5 altoriaus vienoje bažnyčioje267. Skirtingas altorių skaičius XVII a. pradžioje ir pabaigoje rodo, kad altorių užsakymų ir statomoms, ir naujoms bažnyčioms ne tik gausėjo, bet kartu ir plėtėsi bažnytinės architek-

111 tūros mecenatystės formos. XVII a. pradžioje visų altorių įrengimas paprastai priklausydavo nuo bažnyčią statančio ar remontuojančio fundatoriaus. XVII a. antrojoje pusėje vis dažniau pastatytose baž- nyčiose keletas geradarių savarankiškai įrengdavo altorius.

2. 3. 2. LDK užsakovų statistika Tyrinėjant įvairius XVI a. pabaigos — XVII a. šaltinius, išsiaiškinti 455 LDK asmenys, pastatę ar įrengę 725 objektus268 (žr. priedą Nr. 1). Ne visų jų įtaka statybų darbams buvo vienoda, kai kurių prisidėji- mas tegali būti numanomas, žinant analogiškas kitas statybas. Iš vi- sų asmenų išsiskiria po vieną objektą fundavę ar užsakę asmenys - 348 (76,5 proc). 59 asmenys pasirūpino dviem objektais (13 proc), 20 asmenų - trimis (4,4 proc), 6 - keturiais (1,3 proc), 10 - pen- kiais (2,2 proc), 2 - šešiais (0,44 proc). Likę dešimt asmenų (2,2 proc.) neabejotinai išsiskyrė iš kitų269. Kaip galima numanyti, 7 ob- jektus pastatė Mykolas Kazimieras Pacas, 8 - vyskupas Abraomas Vaina, po 9 — Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Albertas Sta- nislovas Radvila, Aleksandras Korvinas Gosevskis ir Marcijonas Oginskis, 10 — vyskupas Jurgis Tiškevičius. Neabejotinai didžiausi Kazimiero Leono Sapiegos (13), Leono Sapiegos (18) ir Jeronimo Valavičiaus (21) indėliai. Nors šiuo atveju kiekybinis skaičiavimas neparodo realaus finansi- nio indėlio (vienas galėjo pastatyti kelis altorius, kitas - funduoti kelis vienuolynus), tačiau galima daryti išvadas apie intencijų tendenciją. Pa- liekant nuošalyje labai plačiąfinansinių galimybi ų problemą (t. y. klausti, kokią pajamų dalį užsakovui atsiėjo jo statybos), belieka galimybė tik įvertinti intencijų skaičių. Juk iš tikrųjų nėra žinoma, kas atsisakydavo didesnės pajamų dalies—altorių bažnyčioje įrengęs miestietis ar medinę provincijos bažnyčią pastatęs didikas? Priėmę sprendimą tuo aspektu abu tampa lygūs — apsisprendė paskirti pinigų bažnytinio meno užsa-

112 kymui. Šitaip vertinant pateiktus duomenis, akivaizdu, jog dažniausiai „pakakdavo" vieną kartą užsakyti bažnytinio objekto atlikimą. Tik re- čiau nei kas ketvirtas (iš viso 107 asmenys - toli gražu ne toks jau įspū- dingas skaičius per maždaug 120 metų laikotarpį) apsiimdavo pasirū- pinti dar vienu užsakymu. Iš pastatytų ar įrengtų objektų daugiausia minima bažnyčių — jų šaltiniuose randamas 320 pastatymo ar perstatymo atvejis. Dažniau- siai bažnyčias ar vienuolynus fundavę asmenys pasirūpindavo ir vi- daus įranga. Šaltiniuose minima tik 239 įrengtų koplyčių ir altorių (tenka vi- dutiniškai maždaug tik po 3 altorius 4 bažnyčioms). Toks santyki- nai mažas skaičius aiškintinas tuo, kad dažnai altorių kompleksas, kaip jau minėta, būdavo įrengiamas kartu statant bažnyčią. Pasenę altoriai paprastai perstatomi iš naujo arba remontuojami klebonų iniciatyva ir pastangomis. Taip pat mažas šaltiniuose minimų alto- rių statytojų skaičius aiškintinas tuo, kad, praėjus daugiau laiko nuo altoriaus pastatymo, jo geradarys „pamirštamas" ir šaltiniuose nebe- minimas, o bažnyčios ar vienuolyno geradarys išlieka atmintyje il- giau ir gali būti nurodytas vėlesniame šaltinyje. Galima atskirai palyginti altorių statytojų statistiką. Iš viso šalti- niuose minimi 193 skirtingi įrengtų altorių atvejai (be tų, kuomet altoriai įrengti statant bažnyčias). Iš viso minimi juos įrengę 173 as- menys. Iš jų net 156 pastatė po vieną objektą, 15 - po du ir tik pora asmenų — 3 altorius. Iš šių 156 užsakovų, pastačiusių po vieną altorių, 133 atvejais pastatytas altorius buvo vienintelis žinomas (dar 23 atve- jais tai žinomas kaip dar vienas užsakymas šalia bažnyčios ar bažnyčių, t. p. vienu atveju šalia koplyčios). Palyginus tik po vieną altorių pastačiusių asmenų procentą (76,8 proc. — 133 iš 173) su apskritai po vieną objektą užsakiusiųjų (žr. ankščiau — 76,5 proc), akivaizdu, kad skaičiai mažai skiriasi270. Fundatorių, užsakiusių po du ar tris skir-

113 tingus altorius, skaičius labai menkas (17 iš 156 — 10,9 proc), o tai liudija, kad turėję palankesnes finansines galimybes užsakovai rin- kosi kitokį būdą nei statyti atskirus altorius skirtingose bažnyčiose. Iš besistengusių kuo daugiau pagelbėti įvairioms bažnyčioms išsiskiria tris altorius ir vieną koplyčią (dar šalia dviejų bažnyčių ir vienuoly- no) pastatęs LDK etmonas M. K. Pacas. Kitais atvejais dažnais užsa- kymais išsiskyrusiems didikams vieno altoriaus statyba atrodžiusi vei- kiau išimtis nei taisyklė271. Dažniausiai po vieną altorių įrengti rinkdavosi miestiečiai, vidu- tiniai bajorai. Akstinas labai dažnai tas pats, kaip ir bažnyčios ar vienuolyno statybų - prie savo įrengto altoriaus prašoma palaidoti geradario kūną, laikyti Mišias. Žinoma geradarių, pastačiusių net po keliolika bažnyčių, bet nei vieno, įrengusio daugiau nei tris atski- rus altorius. Tai akivaizdžiai liudija, kad, turint finansines galimy- bes, buvo įrengiamas ne altorius, bet pastatoma bažnyčia. Šaltiniuose minimi 166 XVII a. funduotų ir įrengtų vienuolynų. Vienuolyno su bažnyčia statyba užtrukdavo ilgiausiai, todėl čia nu- rodomų geradarių įtaka statyboms labiausiai skiriasi. Kartais rezi- dencijų ar vienuolynų įsteigimas apsiribodavo vien namo ar žemės sklypo mieste užrašymu, kartais fundatorius kruopščiai rūpindavosi ir pačių pastatų statybomis, vienuolių kvietimu, bažnyčios įrengi- mu. Kol kas trūksta tyrinėjimų, kad galima būtų tiksliau išskirti įvairių įtakų tipus ir priskirti juos visoms vienuolynų fundacijoms. Iš užsakovų neabejotinai daugiausia buvo didikų ir vidutinių ba- jorų. Iš visų 455 asmenų minimi ir fundacijas užrašę arba objektus įrengę 20 miestiečių272. Daugiausia iš jų tenkinosi „smulkiaisiais" užsakymais — įrengė po vieną altorių (vienintelis Andriejus Legarto- vičius — du). Tačiau trys atvejai, kada miestiečiai inicijavo vienuoly- nų steigimus, rodo, kad miestų gyventojų fundavimo ambicijos, nors ir gana retos, XVII a. iš esmės nesiskyrė nuo bajorų, galbūt tik skir- 114 tingu finansiniu aprūpinimu ir meninių ambicijų įgyvendinimu — šaltiniai neperteikia informacijos apie miestiečių atliktus puošnius bažnytinio meno užsakymus. Tačiau B. Cynakiui buvo leista įrengti didįjį altorių savo meninėmis ambicijomis pagarsėjusio K. Z. Paco Randuotoje Sv. Teresės bažnyčioje - tai liudija pirmojo nusimany- mą ir pelnytą pasitikėjimą273. Verta dar atkreipti dėmesį į užsakovų lytį. Tarp bažnyčių archi- tektūros užsakovų ar fundatorių dažniausiai minimi vyrai arba vyrai kartu su žmonomis, tačiau tokie atvejai neišskirti. Pamaldžiais užsa- kymais dažniau rūpinosi vyrai, nors negalima atmesti ir jų žmonų indėlio galimybės. Atskirai moterys funduodavo ir įrengdavo objek- tus paprastai tik po vyro mirties, kartais vykdydamos duotus įsipa- reigojimus. Minimos 45 atskirų moterų fundacijos ir atlikti užsaky- mai. Bendras atskirai žinomos moterų veiklos skaičius nemažas (apie 10 proc. nuo bendrų užsakovų skaičiaus), iš jų išskirti kaip įdomes- nes geradares galima tris. Tai — Ona Važinskienė, suteikusi fundaci- jas trims altarijoms, ir dvi altarijas fundavusi bei bažnyčią pastačiusi Elzbieta Vainienė. Ji, beje, ėmėsi iniciatyvos tik antrą kartą ištekėju- si už bene didžiausio XVII a. Žemaitijos Katalikų Bažnyčios gerada- rio Jeronimo Valavičiaus274. Kaip rodo ankščiau minėtas Aleksan- dros Veselovskienės pavyzdys, statančios Gardino brigičių vienuolyną po vyro mirties žmonos galėjo tvirtai ir ryžtingai perimti statybų organizavimą į savo rankas.

Jau buvo aptartas skirtingų vyskupijų skaičius įvairiais surašymų laikotarpiais. Duomenys liudija, kad intensyviausiai vyskupijos plėtė- si iki XVII a. vidurio, vėliau (nors ir gerokai menkiau) —XVII a. ant- rojoje pusėje ir XVIII a. Statybų skirtingu laikotarpiu dėsningumai akivaizdūs ir iš chronologinio užsakymų statistikos palyginimo. Iš vi- so maždaug 120 m. laikotarpiu minimi 725 užsakymai. Juos išskirs-

115 čiau į kelias chronologines grupes: 1580-1595 m., 1596-1615 m., 1616-1635 m., 1636-1655 m., 1661-1680 m., 1681-1700 m.273.

1580-1595 1596-1615 1616-1635 1636-1655 1661-1680 1681-1700

Bažnyčios (320) 20 60 91 93 39 17

Vienuolynai (166) 2 11 49 40 37 27

Koplyčios (46) 2 1 7 22 7 7

Altoriai (193) 1 7 26 75 61 23

Geriau įvairių objektų statybos ir įrengimų didėjimus parodo diagrama, joje atskiromis linijomis pažymėta įvairių objektų tipų statybų dinamika. Dar vienoje schemoje matyti bendras objektų įren- gimas įvairiais laikotarpiais ir procentinis jų pasiskirstymas.

Atskirų objektų pasiskirstymas per visą laikotarpį

1OO 90 -\ Bažnyčios \

•\ Vienuolynai

—/• 5O ус- Koplyčios • /.. \ •i O / \ * -1 — • — Altoriai 30 J / /s'

1580- 15У6- 1616- 1636- 1661- 1681- 1595 1C15 1635 1655 1680 1700

116 Bendras užsakytų objektų procentinis pasiskirstymas per visą laikotarpį

10% _ J"» 11% \Z\ 1580-1595 *>*>л1111 irr-wu K^=^so^ Ц 15%~1615 Й 1616-1635

24% 0 /<0

Pateiktos diagrama ir schema labai aiškiai parodo intensyviausią statybų laikotarpį — 1616—1655 m. Neabejotinai tam įtaką darė Ka- talikų reforma — gausi parapijų tinklo plėtra, naujų vienuolynų stei- gimas. Ankstyvuoju laikotarpiu (1616-1635) pastatyta daugiausiai vienuolynų, o antruoju (1636-1655) — bažnyčių, koplyčių ir alto- rių. Beje, bažnyčių statyta visu šiuo laikotarpiu labai daug, o smul- kesnių objektų — altorių ir koplyčių skaičius išauga antruoju laiko- tarpiu. Tai paaiškintina ir paprasta logika- iš pradžių buvo pastatytos bažnyčios, vėliau — geradarių įrengiamos koplyčios ir altoriai. Ap- skritai, įvertinant bažnytinių objektų užsakymus, galima daryti prie- laidą, kad Tvano laikotarpis labai nelaiku nutraukė statybų kilimą intensyviausiu jų metu. Ar tikrai Tvano laikotarpiu nutraukta kylanti užsakymų banga? Ar galima XVII a. pirmojoje pusėje išskirti svarbesnį užsakymų atli- kimo laikotarpį? Detaliau paanalizuoti XVII a. pirmojoje pusėje vy- kusius procesus galima sudarius dar smulkesnę tuometinę bažnyčių ir vienuolynų statybų chronologijų statistiką:

117 1616-1625 1626-1635 1636-1645 1646-1655/58

Bažnyčios 53 38 46 47

Vienuolynai 26 23 22 18

Ką rodo šie apytiksliai skaičiavimai? Vienuolynų skaičius išliko pa- našus, šiek tiek mažėjantis visą XVII a. antrąjį ketvirtį. Kaip anksčiau buvo skaičiuota, panaši tendencija išliko ir XVII a. antrojoje pusėje. Palyginus ankstesnius duomenis, matyti, kad XVI a. pabaigoje vie- nuolynai buvo steigiami labai vangiai (1580-1595 m. - 2, 1596- 1615 m. - 11 vienuolynų), todėl šį laikotarpį (1616-1625) galima laikyti pačiu intensyviausiu vienuolynų steigimu aptariamu metu. Bažnyčių daugiausiai taip pat pastatyta ankstyviausiu šio laikotar- pio dešimtmečiu (1616-1625). Kaip ir vienuolynų, bažnyčių staty- bų iki tol tolydžio daugėjo (1580-1595 m. - 20, 1596-1605 m. - 24, 1606—1615 m. — 36 atvejai), tačiau intensyviausias šis dešimt- metis. Beje, šiuo metu pastatyta beveik tiek pat bažnyčių (53), kiek apskritai po Tvano 1660-1700 m. (57). Savo ruožtu, kaip jau irgi buvo minėta, altorių ir koplyčių statybos intensyvumas lydi bažny- čių ir vienuolynų statybas, „atsilikdamas" pora dešimtmečių. Ne- abejotinai daugiausiai jų įrengta 1636-1655 m. — tai sudaro beveik 48 proc. visų aptariamu laikotarpiu statytų koplyčių (22 iš 46 atve- jų) bei beveik 39 proc. altorių (75 iš 193). Bažnytinio meno užsakymo kokybės arba meniškumo ši užsaky- mų dinamika tiesiogiai neveikė, tačiau lėmė bendrą užsakymų in- tensyvumą, o šis — menininkų samdymą ir užimtumą, naujų idėjų ir kopijuotinų pavyzdžių pagausėjimą. Tai galėjo daryti įtaką ir meni- nams bažnytiniams kūriniams. Vienuolynų, bažnyčių, koplyčių ar altorių pastatyta žymiai ma- žiau po Tvano laikotarpio. Bendra tendencijos priežastis nesunkiai

118 atrandama — po karo ir priešo kariuomenės gausių nuniokojimų rei- kėjo atstatyti, suremontuoti daug objektų. Šie darbai daugiau teko ne pavieniams geradariams, bet bažnyčių ordinarams ir patronatą turintiems didikams. Po karo nuniokojimų atstatymo ir bažnyčių remontų darbai dažnai likdavo pačių parapijų rūpesčiu. XVII a. ant- rojoje pusėje labai palengva mažėjo naujai steigiamų vienuolynų — tai rodytų dar ne tokį gausų vienuolynų paplitimą LDK ir realiai egzistuojantį jų steigimo poreikį. Kita vertus, didesnė dalis XVII a. antrojoje pusėje įsteigtų vienuoynų buvo gerokai menkesni tiek su- teikiamu išlaikymu, tiek pastatų įrengimu. Bet kokiu atveju pasku- tiniais XVII a. dešimtmečiais, o vėliau, Šiaurės karo laikotarpiu, statybų dar mažėjo. Kaip matyti, bažnytinių objektų užsakymų ben- dra tendencija labai artima ir ankščiau pateiktiems vyskupijų bažny- čių sąrašams - XVII a. antrojoje pusėje naujų užsakymų buvo gero- kai mažiau nei amžiaus pirmojoje pusėje. Verta pažymėti dar ir tai, kad iš 10 gausiausiausiai užsakymus atlikusių asmenų net 8 gyveno XVII a. pirmojoje pusėje (išskyrus M. K. Pacą ir M. Oginskį). Didžiausi XVII a. antrosios pusės meno mecenatai (Kris- tupas Zigmantas ir Mykolas Kazimieras Pacai, Aleksandras Hilarijus Polubinskis), nepaisant jų neabejotinai didelių investicijų, religingu- mo ir meninių ambicių, neprilygsta didikams amžiaus pirmojoje pu- sėje. Ar iš tikrųjų, kaip susidaro įspūdis, amžiaus antrojoje pusėje kie- kybiškumo prioritetus keičia kokybiškumo, turėtų parodyti išsamesni bažnytinio meno tyrinėjimai.

2. 4. LDK bažnytinių užsakymų specifika

.Lietuvos istoriografijoje Bažnyčios mecenatystė ir fundacijos ilgą laiką nebuvo siejamos su konkrečiais meno paminklais. Žemių už- rašymai iš tikrųjų nevadintini menine mecenatyste, o viena iš Baž-

119 nyčios rėmimo formų. Tačiau XVII a. bažnyčių statybų pavyzdžiai, tegu istoriografijoje dar gana ir negausūs, rodo, jog fundatoriai vei- kė pačių paminklų atlikimą. Taigi, ar skiriama fundacija reiškė me- no užsakymų preliudiją, ar nurodė abejingą fundatorių žemės atsi- sakymą? Iš tikrųjų, regis, būta ir vienokių, ir kitokių fundavimo apraiškų: geradarys galėjo likti gana abejingas pačiam pastatui, jo įrangai arba rodyti itin dideles ambicijas meninei savo geradarystei įforminti. Ma- žiausiai žinomi meniniai užsakymai tų fundatorių, kurie užrašydavo jau pastatytoms bažnyčioms išlaikyti papildomų žemių arba patvir- tindavo ankstesnes fundacijas. Tokiais atvejais jie nesiimdavo per- statymo darbų (dėl geros bažnyčios būklės arba dėl silpnos tokių darbų fundatorių motyvacijos), o vardai tebūdavo minimi Mišių už geradarius metu. Kitaip buvo su tomis fundacijomis, kurios, stei- giant naujas bažnyčias, formuodavo parapijos pagrindą. Dažniau- siai žemių savininkas ar valdytojas pirmiausiai pasirūpindavo pačia bažnyčios statyba, įrengimu, netgi pasikviesdavo bažnyčiai prižiūrė- ti dvasininkų, tik po to užrašydavo nuolatines pajamas. Šiuo atveju neabejotinai susiduriame su pačiais meniniais užsakymais. Tik dėl šaltinių stokos dažnai neįmanoma atidžiau susipažinti su meniniais užsakymais, plačiau nežinomos tokių statybų aplinkybės. Kartais fun- datoriaus įtaka žinoma tik iš vėlesnių bažnyčių aprašymų, nors dau- geliu atvejų (dėl ankstyvųjų aprašymų stokos; jų pernelyg siauro ap- rašymo pobūdžio; vėlesnių perstatymų) neaišku ir tai. Tuomet lieka tik pavienės žinutės apie atliktus, bet plačiau nežinomus meninius užsakymus. Ar visuomet steigdamas bažnyčią fundatorius turėjo pa- kankamai meninių (arba tiesiog statybinių) ambicijų, kad pasirū- pintų ir bažnyčios pastato įrengimu? XVII a. šaltiniuose plačiau nė- ra žinomų atvejų, kuomet statybas pradėjęs fundatorius paliktų jas likimo valiai ar užrašęs fundaciją visiškai abejingai stebėtų begriū-

120 vantį pastatą. Kadangi išsamiems apibendrinimams šaltinių trūksta, negalima teigti, jog tokių pavyzdžių visiškai nebuvo aptinkama, ta- čiau manyčiau, kad jie vis dėlto laikytini išimtimi. Steigdami bažny- čias fundatoriai, kaip liudija žinomi pavyzdžiai, netgi jausdavo sa- votišką įsipareigojimą įrengti bažnyčią bent tiek, kad ji būtų tinkama pamaldoms. Jei fundatorius nespėdavo to atlikti, įrengimu pasirū- pindavo giminaičiai arba vėlesni žemių valdytojai. Regis, dažnai pa- našių intencijų skatinami giminaičiai ar vėlesni valdytojai gana uo- liai imdavosi ir apgriuvusios ar sunaikintos bažnyčios atstatymo darbų. Koplyčių ir altorių statybų aplinkybės dar mažiau žinomos. Manytina, kad čia taip pat išlikdavo panaši fundatoriaus santykio su meniniu užsakymu schema: altarijos fundaciją užrašęs ar koplyčią pastatęs asmuo pasirūpindavo ir objekto įrengimu bei papuošimu. Vis dėlto altorius įrengdavo, kaip liudija kai kurie žinomi atvejai, ne visuomet asmuo, palikęs (skyręs) piniginę dotaciją. Kartais altoriui įrengti būdavo užrašoma tik pamaldi legacija testamentu, o paties objekto statyba turėjo pasirūpinti klebonas. Šaltiniuose gana dažnai minima geradarių lėšomis klebono įrengti altoriai. Tokiais atvejais negalime kalbėti apie paties geradario meninių užsakymų adikimą. Altorių įrengimo atvejais dažnai tik iš papildomos informacijos (pa- minėjimo šaltinyje, geradario veiklos ženklų ikonografinėje altoriaus programoje, herbinių ženklų, puošiančių altorių ir panašiai) galima sužinoti, ar objekto įrangai geradarys darė įtaką, ar ne. Šiame darbe atsisakyta ekonominio fundatorių pagrindo anali- zės. Nėra žinoma atvejų, kad fundatorius, užrašęs fundaciją arba pa- statęs bažnyčią, kentėtų finansinį nepriteklių ar net badautų. Fun- dacijos ir bažnytinio meno užsakymai būdavo iš anksto apgalvojami, sąmoningai atsisakoma dalies pajamų jų naudai. Kadangi trūksta ekonominio fundatorių pagrindo analizės, nėra žinoma, ką įvairiais atvejais atsisakančiam pajamų geradariui reiškė viena ar kita funda-

121 cija. Vis dėlto akivaizdu, kad kai kurie turtingi ir dideles nuolatines pajamas gaunantys didikai atlikdavo tik pavienes bažnytines funda- cijas. Išleisti gausias pajamas arba investuoti gaunamas lėšas XVII a. buvo įvairiausių būdų, bažnytinė fundacija ar bažnytinio meno už- sakymai tebuvo vienas iš galimų pasirinkimo variantų. Pajamos daž- nai lemdavo, kokią meno užsakymo formą (meninis apipavidalini- mas, menininkų kvietimas, objekto dydis) pasirinkdavo bažnytinio meno užsakovas. Siame darbe aptartos bažnytinio meno užsakymo formos, būdai ir intencijos, tačiau atsiribota nuo analizės, ar funda- cijos galėjo būti platesnės, meniškesnės, turtingesnės. Meninio įgy- vendinimo kokybės dalykus bus galima analizuoti atlikus išsames- nius paties XVII a. bažnytinio meno tyrinėjimus. Istoriografijoje dažnai pažymimas fundatoriams būdingas repre- zentatyvumo aspektas. Statybų metu, ypač dekoruojant bažnytinius objektus, iš tikrųjų atsirasdavo fundatoriaus herbinių simbolių, fun- daciją liudijančių įrašų. Kaip minėta, ne vieną jų galime rasti ant išlikusių XVII—XVIII a. altorių. Tačiau niekuomet XVII a. šalti- niuose nepavyko aptikti tokių bažnytinių statybų, kuriomis siekta išaukštinti visų pirma fundatorių ar jo giminę. Dažniausiai viena- reikšmiškai tiek pačių fundatorių, tiek fundaciją reginčių asmenų pažymima pamaldi jos intencija. Reprezentatyvumo, turtingumo, savo nuopelnų išaukštinimas bažnytėmis fundacijomis neabejotinai būtų pastebėtas, kritikuotas ar pašieptas tokios veiklos priešininkų. XVII a. tokių pavyzdžių LDK nerandama. Skirtingai, pavyzdžiui, nuo Italijos miestų, LDK miestuose nepastebimas didikų „varžyma- sis" didžiuosiuose miestuose turtingomis ir puošniomis bažnytinė- mis fundacijomis. Todėl bažnytinių meno užsakymų moralinių nuo- statų pagrindu pirmiausiai LDK laikytinas pamaldumas. Bažnytinio meno užsakymus lėmė daugelis veiksnių, šiame darbe apsiribota tik pagrindinių nagrinėjimu. Mikalojaus Kristupo Rad-

122 vilos Našlatėlio, Kazimiero Leono Sapiegos, Kristupo Zigmanto Paco meniniuose bažnytiniuose užsakymuose akivaizdūs studijų užsie- nyje ar kelionių po svetimus kraštus metu įgytas meninis suprati- mas, didelės meninės ambicijos, o daugeliui smulkesnių bažnytinių meninių užsakymų būdingas tik kopijavimo motyvas. Kaip liudija XVII a. rašytiniai šaltiniai, buvo kartojami puošniausi vietiniai (pir- miausia valdovų) meniniai užsakymai. Meno supratimas plačiai re- flektuojamas, nors dažniausiai jis nebuvo gilus. Nors ir trūko aukšto lygio meno kūrimo ambicijų, greitai būdavo perimamos naujos me- ninės nuostatos, mados, kryptys ir jos naudojamos savo atliktuose bažnytinio meno užsakymuose.

Apibūdinti, kuo XVII a. bažnytinio meno mecenatystė skyrėsi nuo ankstesnių meno užsakymų, nėra paprasta. Daugiausiai keblu- mų čia kelia šaltinių stoka, beveik negalima apibrėžti bažnytinio meno mecenatystės XV—XVI a. Patys meno paminklai, iš kurių pirmiau- siai išsiskiria išlikusi mūro architektūra, nėra nagrinėta mecenatys- tės aspektu. Todėl bandant išryškinti epochų skirtumus, reikia rem- tis dar gana hipotetiškomis ir tyrinėjimų reikalaujančiomis prielaidomis. Tarkvinijaus Peculo 1579 m. surašytoje Žemaitijos vyskupijos bažnyčių vizitacijoje j akis pirmiausiai krinta apleisti pastatai, prasta jų būklė276. XVII a., kiek galima spręsti iš vizitacijų ir inventorių aktų, bažnyčios buvo kur kas labiau prižiūrimos, regis, gerokai gau- siau ir paminklų. Tai sudaro galimybę įžvelgti rūpestį bažnyčių pa- statams ir jų inventoriui, o kartu numanyti ir gausesnius bei turtin- gesnius bažnytinio meno užsakymus. Tik kokybinio skirtumo priežastys visai ne „meninės" - Katalikų reformos metu nuo XVI a. pabaigos susirūpinta bažnyčių ir liturginio inventoriaus gerinimu ir kokybine, ir kiekybine prasme.

123 Mūrinė XV a. ir ypač XVI a. LDK bažnyčių architektūra jau liu- dijo nemažas investicijas ir aukštesnio lygio architektūros pasirinki- mą277. Ankstyvoji mūrinė cerkvių ir bažnyčių architektūra būdinga tik Vilniaus vyskupijai, o tai dažnai siejama su tuometine dar aktu- alia gynybine architektūra. Vis dėlto vienareikšmiškai mūro, kaip išskirtinai gynybai tinkamiausios medžiagos, plačiai čia nenaudota. Mūrinė architektūra jau tada išsiskyrė puošybinėmis galimybėmis (skliautai, fasado detalės, bokštai), todėl viską priskirti gynybinėms funkcijoms nėra teisinga. Mūrinės bažnyčios statytos ne tik rytinėse (čia aktualiausia gynybinė funkcija), bet ir vakarinėse (Kauno, Kė- dainių ar Merkinės bažnyčios) vyskupijos žemėse. Su XVI a. pirmą- ja puse siejami taip pat turtingi bei puošnūs bažnytiniai auksakalys- tės dirbinių užsakymai278. Nors jie dar gana reti ir randami tik elitinių aukščiausias pareigybes užimančių asmenų dvarų aplinkoje, tačiau kartu tai jau rodo tam tikrus meno vertinimo pokyčius. XVI a. vi- duryje valdovų Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto dvarų sta- tybos Vilniuje neabejotinai paveikė ir LDK elito meninį supratimą, meninių užsakymų vertinimą279. Todėl galima manyti, kad nagri- nėjamiems XVII a. bažnytinio meno užsakymams jau galėjo daryti įtaką ankstesni vietiniai pavyzdžiai, nors didžiausias kiekybinis šuo- lis įvyko šiuo laikotarpiu. Nedaug bažnytinio meno užsakymai pakito vėlesniu laikotarpiu; bent jau panašūs išliko visą XVIII a. Neabejotinai keitėsi stilistinis vertinimas, pagausėjo turtingų ir puošnių užsakymų (nemažai pro- vincinių bažnyčių XVIII a. perstatytos iš medinių į mūrines), tačiau jų pobūdis liko panašus. XVIII a. bažnytiniams meno užsakymams atlikti samdyti meistrai - sudaromos vienkartinės sutartys arba jie samdomi darbui dvare280. XVIII a. nebebūdinga tik anksčiau pasi- taikanti itin kiekybiškai gausi pavienių asmenų (Jeronimo Valavi- čiaus, Leono Sapiegos) bažnytinio meno mecenatystė. Jos skirtu-

124 mus atidžiau būtų galima nurodyti atlikus nuodugnesnius XVIII a. bažnytinių užsakymų intencijų tyrinėjimus. XVII a. LDK bažnytinio meno ir dvaro mecenatystė skyrėsi pir- miausiai užsakymų intencijomis, tačiau kokybinių meno atlikimo skirtumų nėra žinoma. Tiek bažnyčių puošybai, tiek dvarams statyti samdyti tie patys meistrai281. Nėra žinoma, kad užsakovas reprezen- tacijos tikslais užsakytų menišką kūrinį, o bažnytiniai užsakymai būtų itin paprasti ir pimityvūs. Tačiau taip pat nėra žinoma ir atvejų, kuomet skurde gyvenantis bajoras finansuotų ypatingą užsakymą. Papildomos informacijos galėtų pateikti XVII a. LDK dvarų tyrinė- jimai. Evangelikai reformatai Radvilos daugiausiai rūpinosi dvaro menu, tačiau tai lėmė ne neigiamas požiūris į bažnytinio meno užsa- kymus, bet kuklumo ir asketiškumo principų laikymasis puošiant kalvinistų bažnyčias282. Šiuo pagrindiniu principu skiriasi ir katali- kų bei evangelikų reformatų bažnytiniai meno užsakymai apskritai. XVII a. katalikų didikų meninį skonį galima rekonstruoti pagal jų bažnytinę mecenatystę, o evangelikų reformatų meninė mecenatys- tė neatsiejama nuo dvaro meno užsakymų. Vakarų Europos, pirmiausiai Italijos ir LDK bažnytinio meno užsakymai skyrėsi meninio atlikimo lygiu. XVII a. retas Lietuvos didikas užsakė meno kūrinių, bent iš dalies prilygstančius aukščiau- sio meninio lygio europiniams kūriniams. Vos keletas jų savarankiš- kai kvietėsi užsienio menininkus savo meniniams sumanymams dva- ruose arba funduojamose bažnyčiose įgyvendinti. Kitas esminis LDK bažnytinių meno užsakymų skirtumas, lyginant su Italijos puošniau- siomis bažnyčiomis, - reprezentatyvumo stoka. Italijos bažnyčių me- nas šlovino ir Aukščiausiąjį, ir bažnyčios statytoją, o LDK bažnyčio- se pirmiausiai pažymima religinė intencija. Italijos puošniausios bažnyčios statytos didžiausiuose miestuose, o XVII a. LDK labiau- siai menines naujoves įkūniję užsakymai visai nesiejami su didžiau-

125 šiais ir lankomiausiais centrais. Netgi panašu, jog kai kuriais atvejais jas statant laikytasi panašių į savo dvaro koplyčios puošybą princi- pų. M. K. Radvilos Našlaitėlio puošniausia Dievo Kūno bažnyčia pastatyta šalia savo pagrindinės rezidencijos Nesvyžiuje, o puošnioji M. K. Paco funduota Sv. Petro ir Povilo bažnyčia — Vilniaus prie- miestyje (tuo metu jis dar buvo medinis), priešais savo rūmus. Iš- skirtinai puošni buvo Pacų statyta Jiezno parapinė bažnyčia šalia vienos pagrindinių—Jiezno rūmų — rezidencijos. Sunku reprezenta- tyvumo intencijas įžvelgti puošniausiuose K. Z. Paco ir K. L. Sapie- gos statiniuose. Pirmasis atsiskyrėliams kamalduliams pastatė vieną puošniausių barokinių bažnyčių Pažaislyje prie Kauno, toli nuo di- desnių centrų, antrasis panašiai atokiai įrengė Sapiegų mauzoliejų Kartūzų Berezos vienuolyno bažnyčioje. Vilniaus puošniausiose XVII a. bažnyčiose sunku įžvelgti pasididžiavimo savo meniniais užsakymais bruožų. Bene puošniausios Vilniuje XVII a. Sv. Teresės bažnyčios (statytos Stepono, vėliau Kristupo Zigmanto Pacų) fasa- do frontone puikuojasi... valdovų Vazų herbinis ženklas — javų pė- das. Statomose bažnyčiose galima rasti ir „privačių" elementų — tai ikonografijos parinkimas pagal savo šventųjų globėjus ir (kartais) savo herbinių simbolių naudojimas. Tačiau net ir ši aplinkybė labai artima pamaldumui — šventieji būdavo išaukštinami ne todėl, kad išskirtų geradarį iš mirtingųjų, bet kad užtartų prieš Aukščiausiąjį. Štai Romoje 1626 m. konsekravus Sv. Petro baziliką buvo liežuvaujama, kad statybos pirmiausiai išaukštino daugiausiai prie jų prisidėjusį popiežių Paulių V, o ne šventą Petrą283, o LDK pana- šios pašaipos nesulaukė nė viena, net ir išskirtine prabanga subliz- gėjusi XVII a. statyba.

126 175 Menininko padėtį nagrinėjančių ty- miosla artystycznego w Wielkim Ksi- rimų Lietuvos istoriografijoje dar nė- ęstwie Litewskim (XV-XIXw.). Wars- ra gausu. Apibendrinančių išvadų zawa, 1946 (442 poz.) apie menininko padėtį galima ieškoti 182 LM-111, 1. 720v-721r. Altorius straipsniuose: Paliulytė A. Dailinin- sudegė 1655 m. Sutartis sudaryta ko identitetas Lietuvos Didžiojoje Ku- 1634 I 8: LVIA, f. 1135, ap. 4, b. nigaikštystėje 11 Menotyra, 1999, Nr. 479. Jaroszewicz A. Rzeźba ołtarzo- 4, p. 19-26; Paknys M. Dailininkas wa na ziemiach białoruskich w II Lietuvos didžiosios kunigaikštijos pierwszej połowie XVII wieku II kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai. Vil- Sztuka ziem wschodnich Rzeczy- nius, 2001, p. 140-149. pospolitej XVI-XVIII w. Lublin, 176 Volumina Legum. T. 5. Petersburg, 2000, p. 320, 328-329. 1859, p. 77, 88. Į Lietuvos metriką 183 Skirtingai nuo Lenkijos ir Lietuvos G. B. Fredianiui suteiktas indigena- valstybės, Anglijoje jau 1646 m. buvo tas įrašytas 1676 III 20 (LM-138,1. reikalaujama, kad karalius ir karalienė 232-37). turėtų ne daugiau nei po 4 tapytojus: 177 Warnke M. Hofiuenstler. Zur Vor- Wittkower R. and M. Born under Sa- geschichte des modernen Kuenstlers. turn. The Character and Conduct of Ar- Koeln, 1996, p. 221. tists. London, 1963, p. 18. 178 Karpowicz M. Matteo Castello. Ar- 184 LVIA, f. 48, Kijevo valstybinis isto- chitekt wczesnego baroku. Warzsawa, rijos archyvas, ар. 1, b. 839. 1627 1994, p. 21. IV 8 iš Verkių rašytas laiškas. 173 Galima prisiminti, kad ypač stiprus 185 LVIA, SA-5118,1.143-144. Lopa- Krokuvos tapytojų cechas privertė į ciński E. Materiah/ ... (1103 poz.) cecho sąrašus įtraukti ir mokesčius 186 Łowmiański H. Akty cechów wi- mokėti net ir karaliaus vieną geriau- leńskich. Wilno, 1939, cz. 2, p. 68- sių XVII a. pirmosios pusės tapytojų 69. Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Tomaso Dolabellą: plg. Dolabella Lietuvos auksakalystė. XV-XIXa. Vil- Tomasz II Polski słownik biogra- nius, 2001, p. 190-191. ficzny. Т. V. Kraków, 1939-1946, 187 LVIA, SA-5268,1.106r. 1729 VIII p. 284-285. 22 surašyta instrukcija pasiuntiniams 180 Apie tai žr. Paknys M. Vilniaus tapy- į Seimą. tojų padėtis XVII a. II-oje pusėje II 188 Apie tai žr. Bernatowicz T. Miles chris- Menotyra, 1999, Nr. 4, p. 9-13. tianusetperegrinus. Fundacje Mikołaja Ra- 181LVIA,SA-5118,1.135r, l43.Łopa- dziwiüa „Sierotki" w Ordynacji Niehvies- ciński E. Materyały do dziejów rze- kiej. Warszawa, 1998, p. 148-151.

127 189 Plačiau žr. Alexandrowicz S. Stanowis- 194 Paknys M. Nowe źródła o artystach ko Tomasza Makowskiego na dworze w Pożajściu w kręgu mecenatu Krzys- nieświeskim II BHS, 1967, Nr. 4, p. ztofa Zygmunta Paca II BHS, 2000, 522-529. Autorius spėja, jog išlaidų Nr. 1-2, p. 157. rejestruose įvardijimas „komornik" 195 LM-455,1. 82-82v. Privilegijoje mi- reiškia jį buvus pasiuntiniu. nimi kaip akmenskaldžiai. Be užmo- 190 Biblioteka Polskiej Akademii Umie- kesčio pinigais taip pat turėjo gauti jętności w Krakowie, 342, p. 57—60. audinio tiek, kiek gali prireikti. Tai rodo, jog tuo metu jis atliko raš- 196 Paliušytė A. Kristupas Radvila (1585- tininko pareigas, o tai turėjo suteik- 1640) — tapybos užsakovas II Meno- ti nemažai papildomų pajamų. Apie tyra, 2001, Nr. 2, p. 30. panašų atsidėkojimą kitiems meni- 197 Tarnaujantis Sapiegai jis minimas ninkams šiek tiek vėliau. 1691 m. (LVIA, SA-5118, 1. 88r). 1911605 VIII 30 iš Slanimo Našlaitėliui, Jau 1694 m. minimas kaip Šnipiš- prierašas po laišku: Pan Skorulski za kių ir Antakalnio jursdikų administ- prośbą moią przysłał mi tu był dwu ratorius (LVIA, SA-5111, p. 1606). rzemieślników WXM, malarza i sny- 198 Łopaciński E. Nieznane dane archi- cerza, dla postawienia ołtarza w koście- walne i wiadomości źródłowe do his- le, lecz że ieszcze Kościół niegotowy, od- torii sztuki Wilna i B. W.X. Litewskie- syłam ich nazad, pokornie dziekuie go od XVII do początków XIX w. II Waszey Xcey Mści za te laskę, iż i sam Prace i materjały sprawozdawcze sek- Wszą Xca Mść i słudzy W. Xcey Mści cji historji sztuki towarzystwa przy- łaskawie sie stawią w prośbach moich. jaciół nauk w Wilnie. T. 3. Wilno, Day Panie Boże abym ia to mógł i 1938/39, p. 104. Testamentas sura- umiał odsługować Wszey Xcey Mości šytas 1705 X 10 Vilniuje. (MABRS, f. 9,b. 431,1. 72). 199 Affaita Izidor II Polski słownik 192 Paknys M. Dailininkas 11 Lietuvos di- biograficzny. Т. 1. Kraków, 1935, džiosios kunigaikštijos kultūra. Tyri- p. 29-30. Galima sutikti su M. Kar- nėjimai irvaizdai. Vilnius, 2001, p. 142. powicziumi, jog tai sietina su archi- 193 Štai Mikalojus Kiška didžiausių tekto tarnyste valdovo dvare. bernardinų bažnyčios ir vienuolyno 200 BCz, 1653/IV, p. 24. statybų metu 1640 m. laiške prašė 201 Dar Gedimino laiškais į Vilnių pra- evangeliko reformato Kristupo Rad- dėti kviesti amatininkai, o LDK vilos atsiųsti pas jį tapytoją, jei šio jam miesteliuose amatininkų apgyvendi- nebereikia (AGAD AR, dz. V, Nr. nimo procesas intensyviausias buvo 6763,1.190-192). XVI ir ypač XVII amžiais.

128 202 Paliušytė A. Jonušo Radvilos mecena- 209 LVIA, f. 1135, ар. 4, b. 479. Dar tystei/ Lietuvos kultūros tyrinėjimai. keletą vienalaikių sutarčių pavyzdžių T. Į.Vilnius, 1995, p. 169. žr.: Paliušyrė A. Dailininko identite- 203 Kowalczyk J. Hieronima Floriana Ra- tas ... p. 19-26; Paknys M. Dailinin- dziwiłła stosunek do sztuki i artystów kas ... p. 145-146. II Kultura artystyczna Wielkiego Ksi- 210 MAB RS, f. 139, b. 104.1625 V 28 ęstwa Litewskiego w epoce baroku. rašytas laiškas Sapiegai. Tik šiuo at- Warszawa, 1995, p. 38. Jis pats, iš- veju nėra žinoma, kokiam užsakymui siųstas į Gdanską pasitobulinti, ken- ieškojo meistro didikas. Plačiau tyri- tė alkį dėl didiko šykštumo. nėtos jėzuitų broliukų menininkų 204 Paknys M. Nowe źródła ... p. 156. dirbtuvės, apie juos daugiau žr.: Po- Jo vardas, kaip ir tolimesnė biografi- platek J., Paszenda J. Słownik je- ja LDK, nežinomi. zuitów artystów. Kraków, 1972. 205 Paknys M. Nowe źródła... p. 156-157. 211 Paknys M. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo Laiškuose minimos sudaromos sutartys, bažnyčios freskų autorystės problema I taaau patys originalai nėra žinomi. I Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- 206 1637 V 30 Constante Tencallai su- tės barokas: formos, įtakos, kryptys. mokėta už du S. Kiškos antkapių brė- Vilnius, 2001, p. 43-51. Čia plačiau žinius ir Sv. Kryžiaus altoriaus brėži- argumentavau spėjimą, jog šiuo ke- nį 9 auksinai ir 12 grašių (MAB RS, liu į LDK emono dvarą atvyko tapy- f. 43, b. 560,1. 29v). tojas Martino Altomonte. 207 MAB RS, f. 17, b. 106,1. 102, labai 212 Pavyzdžiu gali būti kad ir 1782 III 6 blogai išlikęs įrašas. sudaryta Stepono Cybulskio sutartis su 208 Majewski K. O działalności kilku Vilniaus karmelitais dėl trijų paveikslų muratorów lubelskich z lat 1571— Visų Šventųjų bažnyčiai tapybos. Čia 1625 II Sztuka około roku 1600. tapytojas įsipareigojo nutapyti: do Warszawa, 1974, p. 193. Beje, įdo- Ołtarza zaś Wielkiego nowo erygującego mu palyginti, kad sutarties forma sie Obraz duży Wszystkich Świętych, że nelabai skyrėsi nuo anksesnių, pa- wszelkiem co do Sztuki malarskiey Ob- vyzdžiui, 1497 m. sudarytos Vil- serwacyami tako to Proporcyi, Delinea- niaus Sv. Mikalojaus bažnyčios sta- mentów, wyrazów okazałych, iżbyżela- tybos sutarties {Codex Diplomatics niem innych w sztuce tey biegłych у Ecclesiae Cathcdralis necnon dioece- znaiacych sie nienaganne byfy ale owszem sis Vilnensis. Vol. 1. Wyd. J. Fijałek aplaus wzięły (MAB RS, f. 43, b. i W. Semkowicz. Kraków, 1948, 20423). Panašiai smulkūs nurodymai dok. 446). išdėstyti 1745IV17 sudarytoje Juoza-

129 po Sliznos ir Vilniaus tapytojo Juoza- 218 Kairiūkštytė - Jacinienė H. Pažaislis po Jermašausko (Jermaszewski) sutar- ein Barockkloster in Litauen II Tauta tyje, tačiau koks nors egzistavęs eskizas ir žodis. T. 1-6. Kaunas, 1928, p. 37. neminimas (Aleksandrowycz W. Vil- 219 Kartu galima spėti, kaip liudija legen- niaus tapytojo Józefo Jermaszeivskio su- da, jog tokios sąskaitos visgi būdavo tartis su Platelių seniūnu Juozapu Sliz- surašomos. Pats K. Z. Pacas laiške na: Sv. Juozapo ir apaštalo Judo Tado nuncijui 1679 m. minėjo statyboms paveikslų sukūrimo aplinkybės II Me- išleidęs beveik milijoną auksinų, bet notyra, 2001, Nr. 2, p. 41-43). statybų galo dar nematyti (Kairiūkš- 213 MAB RS, f. 43, b. 494,1. 27r. tytė-Jacinienė H. Pažaislis ... p. 34). 214 MAB RS, f. 43, b. 20970, 1. 7r- 220 VUB RS, f. 4 A-2442, p. 66. lOv. Tarp vienuolyno pajamų 221 VUB RS, f. 4 A-2446, p. 122. 1682-1685 m. minima, kad stiuko 222 Paknys M. Nowe źródła ... p. 155- lipdytojai mokėdavo kiekvienas po 157. Paknys M. Pažaislio dailininkų 150 auksinų už pusę metų „na stół". santykis su K. Z. Paco dvaru II Me- 215 PaszendaJ. Budowlejezuickiew Polsce notyra, 1998, Nr. 1, p. 4-7. XVI-XVIII w. Т. 1. Kraków, 1999, 223 LVIA (Kijevo valstybinis istorijos ar- p. 294. chyvas f. 48, ap. 1, b. 672). 1620IV 216 Careri G. Der Kuenstler II Der 22 iš Varšuvos rašytas laiškas. Mensch des Barock. Herausg. von R. 224 Plačiau apie tai žr. Paknys M. Anta- Villari. Frankfurt, New York, 1997, kalnio Sv. Petro ir Povilo bažnyčios p. 304-307. Kaip pavyzdinius dvaro ...p. 43-51. meistro ir nepriklausomo meninin- 225 A że kolciół w Żagorach zbudowany z ko tipų pavyzdžius autorius pristato drzewa tako stary ruinam minatur, du žymiausius XVII a. italų architek- zaczymy nbożenstwa w nim z niebez- tus — G. Berninį ir F. Borrominį. pieczeństwem zażywać ludziom przy- 217 Apie menininkų padėtį renesanso chodzi, a o drzewo na budowanie no- laikotarpiu Vokietijoje žr.: Jahn J. wego Kościoła wielka w tych kratach Die Stellung des Kuenstlers im Mitte- trudność, y za kilkanaście dostać by się lalter II Kunstwerk, Kuenstler, go niemogło, a natura et situs loci skałę Kunstgeschichte. Leipzig, 1982, p. wapiennego kamienia ukzała, z kto- 32-48; Либман М. Я. Немецкий reyy kościół murować у wapno małym художник эпохи Возрождения в kosztem palić się może (LM-100, 1. социальной структуре его времени II 95r; t. p. žr. Codex Mednicensis seu Советское искусствознание. Samogitiae dioecesis. Vol. II. Romae, Москва, 1990, вып. 26, р. 272-284. 1987, p. 142-145).

130 226 zatrzymaną połowicę Intraty wtytn tyl- różnemi przyozdobiony (LVIA, f. ko teraznieyszym roku integre na Cieśle 1671, ap. 4, b. 467,1. 5-6,17-21). mularza у insze rzemiesniki у potrzeby 229 žr. PaszendaJ. Budowle jezuickie ... do teyże Plebanij należące obrócić ma- T. 1, p. 289-292. cie(\N\A, f. 1671, ap. 4, b. 367,1.6-7). 230 Paknys M. K. Z. Paco dvaro... p. 4-6. 227 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 367,1. 43- 231 PaszendaJ. Budowle jezuickie w Polsce 44. Abiem Klovainių atvejais, pana- XVI-XVIIIw. T. 2. Kraków, 2001, šiai kaip ir Pažaislio, pažymėtina tai, p. 305-334. Deja, ilgai ir kruopščiai jog užsakovas skiria disponuojamas statytas vienuolynas ypač stipriai nu- jam valdyti suteiktų žemių pajamas, kentėjo per Tvano karą. t. y. grynai savo pinigus, kurie nie- 232AGAD AR, dz. V, Nr. 220.1672 m. kaip nebuvo susieti su bažnytine že- laiškuose jau nieko nerašoma apie mėvalda. vienuolyno ar bažnyčios statybas. 228 iuż od niemałego czasu życzyłem sobie Statybos iš tikrųjų prasidėjo tik po tam zieżdzaiąc mieć z sobą Rzemies- M. K. Radvilos mirties, jau XVII a. nika, żeby byłprzymniey Abris uczy- devintuoju dešimtmečiu. nił, у za swoi f pracę Stipendium umó- 233 LM-77, 1. 305. A. Radvilos testa- wił (...). Ale bądź WMMMPan tego mentas surašytas 1592 VII 12 Kro- Securus, że iako prętko Commissią, kuvoje. T. Alabianas SJ tuo metu bu- którą od dwuch niedzielach skończyć vo J. Radvilos nuodėmklausys życzemyi continuabimus, poiadę do Krokuvoje, prieš tai Vilniaus akade- Tawrog i tam z Sobą Rzemiesnika nie- mijos rektorius (1584—1591). omylnie zprowadzę; in quantum by 234 A żem Ołtarz już wielki sama dała mię za! ieszcze iaka retardaret tu re- robić, posadzkę mam przymieżoną, mora, tedy tam poszle onego, żeby co która ma bydż w pierwszym chórze iest przedsięwzięciem dla Boga pra- marmurowa w szachownicę biała z econceptum samym prosequatur skut- czarną. A w Wielkim chórze szara kiem. Gerokai vėliau, 1792 m. vizita- marmurowa podleysza (...). Zrobie- cijos aktuose, aprašytas didysis nie Cymborium wtym ze koiciele do altorius, beje, gana puošnus (ta pati wielkiego Ołtarza naznaczam z pie- bažnyčia minima pastatyta Žemaitijos niędzy moich złotych polskich trzy ty- vyskupo Kazimiero Paco ir vyskupi- siące, aprzytym na zrobienie tegoż cym- jos kanclerio J. Linevičiaus (Liniewicz) borium pułmisków srebrnych białych rūpesčiu, konsekruota 1705 X 8): mego srebra stołowego dwa tuziny у Та- snicerskey roboty między czterma fila- lerzów drugie dwa Tuziny (LM—119, rami częlcią pozłotem częścią farbami 1.430v-43 Ir). T. p. žr.: Kałamajska-

131 Saeed M. Kokiół brygidek w Grodnie 236 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969,1.81r-91r. II Sztuka ziem wschodnich Rzeczy- 237 MAB RS, f. 273, b. 2426,1. 2r. Te- pospolitej XVI-XVIII w. Lublin, stamentas sudarytas dar gerokai prieš 2000, p. 350. LDK etmono mirtį (mirė 1682 IV 235 Kaip vieną labiausiai tyrinėtojų dėmesį 2)-1675 VII 4. patraukusį ikonografinės programos ob- 238 LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3356,1.1-2. jektą galima paminėti Vilniaus Sv. Pet- Surašytoje fundacijoje minima: ro ir Povilo bažnyčios ikonografinę Kościół nowy w którym my ołtarze kos- programą. Apie jos ikonografines pro- ztem naszym wystawić mamy. W wiel- gramas buvo rašyta: OrdaJ. Symbolika kim ołtarzu Obraz Troyce Przenaswi- rzeźb kościoła Piotra i Pawła w Wilnie/I etszey, na prawym boku w ołtarzu Alma Mater Vilnensis. Т. 11. Wilno, mniejszym obraz Panny Przenaswiet- 1933, p. 17-32;, Sledzievskis P. Iko- szey, dzieciątko Jezus na ręku piastui- nografines kompozicijos teatrališku- ącey. Na lewym boku w takim ze ołtar- mas Sv. Petro ir Povilo bažnyčioje An- zu Obraz S. Apostołów Piotra у Pawła takalnyje II Naujoji Romuva, 1940, z patronami SS. naszemi. Nr. 1-2, p. 2-11; Vaišvilaitė I. Dievo 239 LVIA, f. 1671, ар. 4, b. 293,1. 387- namai ant uolos II Katalikų pasaulis, 389. 1989, Nr. 12, p. 24-26; Samalavičius 240 LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 658. T. S., Samalavičius A. Vilniaus Sv. Petro p. žr. Codex ... Vol. II, p. 132-134. ir Povilo bažnyčia. Vilnius, 1998; Vaiš- 241 MAB RS, f. 43, b. 11112. vilaitė I. Vilniaus Šventųjų Petro ir Po- 242 LM-110,1.119V. vilo bažnyčios dekoro programa II Lie- 243 Bažnyčios aprašymą pateikia 1684 m. tuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudarytas inventorius (MAB RS, f. barokas: formos, įtakos, kryptys. Vil- 151, b. 1333, 1335.) nius, 2001, p. 27-42. Nepaisant gau- 244KAKA,b. 138,1,131r.Vaiau paveiks- sių publikacijų, objekto tyrinėjimai ne- las buvo perkeltas į šoninį altorių, o abejotinai turėtų atskleisti dar ne vieną 1741 metų gaisro metu sudegė. šio turtingo paminklo ikonografijos pa- 245 Jaroszewicz A. A. Rzeźba ołtarzowa slaptį. Apie Pažaislio bažnyčioje įkūny- na ziemiach białoruskich w pierwszej tą šventųjų gerbimą žr.: Paknys M. Ne- połowie XVII wieku II Sztuka ziem regimoji Pažaislio fundacijos pusė II wschodnich Rzeczypospolitej XVI- Naujasis židinys, 1997,Nr.7-8,p.291- XVIII w. Lublin, 2000, p. 323.

299; Šinkūnaitė L Baroko pilnatis Pa- 246 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 103-113. žaislio vienuolyno ansamblyje II Darbai 247 VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 148- ir dienos. T. 26. Kaunas, 2001, p. 7-28. 149.

132 248 KAKA, b. 17, 1. 1-24; b. 139, 1. 258 LVIA, f. 1671, ар. 4, b. 358,1.140- 6l7v-637v. 142,189-194. 249 Dalis Lucko vyskupijos bažnyčių 259 Relationes status dioecesium in Magno priklausė LDK teritorijai: kai ku- Ducatu Lituaniae. Vol. 1. Romae, rios Podolės Bielsko, Drogičino, 1971, p. 355-370. Podolės Janovo dekanatų bažnyčių 260 Relationes... Vol. 1, p. 91. ir praktiškai visos Lietuvos Kame- 261 Actą synodi diaecesis Vilnensis Praesi- neco ir Serešovo dekanato bažny- dente Illustrissimo ac Reverendissimo, čios. Taip pat XVII a. viduryje Domino D. Alexandro in Macieiow įsteigta Smolensko vyskupija turė- Sapieha Dei et Apostolicae sedis Gra- jo keletą bažnyčių {Relationes status tia Episcopo Vilnensi. Vilnae, 1669. dioecesium in Magno Ducatu Litua- 262 Waldemaro F. Wilczewskio tyrinė- niae. Vol. II. Romae, 1978, p. 7-8, jimai paskutiniu metu parodė ypač 288-292). gausų rytinių vyskupijos žemių nu- 250 Smulkiau sąrašuose minimų bažny- siaubimo mastą Tvano metais. Pa- čių pavyzdžius žr. priede Nr. 2. vyzdžiui, Slanimo dekanate iš 14 251 Vaivada V. Bažnyčių tinklas Žemai- bažnyčių net 12 buvo sugriautos, tijoje („Descriptio dioecesis Samogitien- sudegintos arba nepataisomai iš- sis" duomenimis) II Protestantizmas grobstytos (iš jų 10 medinių ir 2 Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius, mūrinės; išliko tik Molčadės ir Zie- 1994, p. 41-47; Jovaiša L. Descrip- telos bažnyčios) (Wilczewski W. F. tio Dioecesis samogitiensis: komenta- Spustoszenia wojenne w dekanacie ras II LKMA Metraštis. T. 20. Vil- Słonimskim w czasie najścia moskiew- nius, 2002, p. 225-239. skiego w połowie XVII wieku II Nas- 252 KAKA, b. 1,1.74-75. za Przeszłość. T. 94, 2000, p. 245- 253 KAKA, b. 1,1. 76-77. Tryškių kle- 298). bonas mokėjo čia ir už Raudėnų pa- 263 Decreta sanetiones et universa aeta sy- rapiją. nodi dioecesianae ab Illustrissimo, Ex- 254 KAKA, b. 1,1.259-260. celentissimo ас Reverendissimo Domi- 255 KAKA, b. 1,1.283-286. no D. Constantino Casimire Synodus Primae Samogitiensis sub Ge- Brzostowski (...) celebratae. Vilnae, orgio Tyszkiewicz Anno Domino 1717, p. 137-157. 1636. Vilnae, 1636. 264 Relationes ... Vol. 1, p. 204. Čia mi-' 257 Collectanea constitutionum synodalium nimos esančios 444 parapinės bažny- diaecesis Samogitiensis. Vilnae, 1690, čios, 70 filinių bažnyčių ir 60 koply- p. 143-146. čių.

133 265 Priede Nr. 2. 3 pateikiamas ir Lucko 268 Šiai dosniausių užsakovų grupei (2,2 vyskupijos bažnyčių sąrašas iki 1700. proc. visų užsakovų) tenka 15,6 proc. Jame įtrauktos 277 parapijų, filijų ir visų užsakymų kiekis. vienuolynų bažnyčios bei koplyčios 269 Tikėtina, kad dėl ankščiau minėtos pozicijos. Tačiau šis sąrašas kol kas šaltinių specifikos apie altorių ir kop- bene labiausiai hipotetinis, jį galėtų lyčių statytojus turime mažiau infor- patikslinti detalesnė Lucko vyskupi- macijos, todėl po vieną altorių jos šaltinių peržiūra. pastačiusių fundatorių skaičius gali 26(5 Kaip simptomišką padėtį galima api- būti dar didesnis. Tačiau tai tik pa- būdinti remiantis dalies Žemaičių tvirtintų bendrą proporciją — papras- vyskupijos bažnyčių vizitacijos aktais tai finansiškai mažesnių užsakymų 1621 m. Tada iš 13 bažnyčių tik 4 skaičius atvirkščiai proporcingas jų turėjo po du altorius, likusios 9 - skaičiui: kuo aukos mažesnės, tuo jų po vieną (iš viso 17). daugiau. 267 KAKA, b. 138, 139. Po 7 altorius 270 Pavyzdžiui, iš minėtų daugiausiai minėta Alsėdžių ir Šiaulių bažnyčio- paminklų apskritai užsakiusių žino- se, 6 buvo Joniškio bažnyčioje. mas tik vienas altorius, pastatytas 267 Altorių įrengimas ir bažnyčios pa- L. Sapiegos (iš 18 paminklų), po 2- statymas skaičiuojami atskirai ta- K. L. Sapiegos (13), vysk. J. Tiškevi- da, jei žinoma, kad jie atlikti ne čiaus (10) ar J. Valavičiaus (21). vienu metu. Jei bažnyčia pastatyta 271 Teisingumo dėlei dera pažymėti, ir, kaip numanoma, įrengiama (pa- kad tarp užsakovų galėjo būti ir statomi ir altoriai), tai skaičiuoja- daugiau miestiečių. Kartais šalti- ma kaip vieno objekto aprūpini- nis nenurodydavo, ar objekto įren- mas. Statistiką dera vertinti su gimu pasirūpinęs asmuo buvo pakankama atsarga. Ne visuomet miestietis, ar ne. šaltiniai pateikia tikslią funduoja- 273LVIA,f. 1135, ap. 20, b. 315. mo ar statomo objekto chronolo- 274 Apie tai dar žr.: Błaszczyk G. Diecez- giją. Apie nemažą dalį objektų in- ja Żmudzka od XV wieku do począt- formacijos nepavyko rasti arba jos ku XVII wieku. Ustrój. Poznań, 1993, neišliko. Vis dėlto dėl minėtų prie- p. 196-200. žasčių nepretenduojant į visišką 275 Pirmasis laikotarpis parodo duome- skaičiavimų tikslumą, galima vil- nis apie anksčiausią ir šaltiniais ma- tis, kad nurodyti statistiniai skai- žiausiai dokumentuotą laikotarpį, čiavimai sudarys galimybę įžvelgti antrasis, ketvirtasis — apie laikotarpį bendras vyravusias tendencijas. iki Tvano. Nėra įtraukti Tvano 134 1656—1660 metai, nes tuo metu da- 279 Paknys M. Mecenatystė II Lietuvos tuoti užsakymai laikytini veikiau iš- didžiosios kunigaikštijos kultūra. Ty- imtimi. Pasitaikančios trys 1658 m. rinėjimai ir vaizdai. Vilnius, 2001, datuotos fundacijos priskirtinos ket- p. 345-346. virtajai užsakymų grupei, kadangi la- 280 Plg. Paliušytė A. Dailininko identi- biau tikėtina, jog bažnytinio meno tetas ... p. 22-24; Kowalczyk J. Hie- užsakymai buvo atlikti anksčiau, prieš ronima Floriana Radziwiłła stosunek Tvaną, o ne po jo. Pateikiama statis- do sztuki i artystów II Kultura artys- tika perteikia tendencijas, tačiau jo- tyczna Wielkiego Księstwa Litewskie- kiu būdu negalima jos vertinti kaip go w epoce baroku. Warszawa, 1995, itin tikslios. Dažnai statybos trukdavo p. 27-42. ilgus metus, dažniausiai jų pradžia nė- 281 Plg. M. K. Radvilos Našlaitėlio baž- ra žinoma ir tik numanoma. Skaičia- nytinius ir dvaro užsakymus: Ber- vimams pasirinktos tos datos, kurios natowiczT. Miles ... p. 148-151. istoriografijoje ir šaltiniuose laikomos K. Z. Paco dvare minimi dirbę ir Pa- labiau tikėtinos. žaislio bažnyčią dekoruojantys meni- 276 Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579). ninkai: Paknys M. Nowe źródła ... Parengė ir išvertė L. Jovaiša. Vilnius, p. 155. 1998. 182 Paliušytė A. Dailė Biržų Radvilų dva- 277 Janonienė R. Mūro architekūra II Lie- re XVII a. pirmojoje pusėje II Kultū- tuvos didžiosios kunigaikštijos kul- ros istorijos tyrinėjimai. T. 4. Vilnius, tūra. Tyrinėjimai ir vaizdai. Vilnius, 1998, p. 24-31. 2001, p. 413-415,426. 283 Haskell F. Patron and Painters. A Stu- 278 Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. dy in Art Relations between Italian Art Lietuvos auksakalystė. XV-XIXa. Vil- and Society in the Age of Baroque. nius, 2001, p. 48-56. New Haven, 1980, p. 34.

135

Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia. Sis XVI a. pabaigoje iškilęs statinys laiko- mas pirmuoju barokinės architektūros pavyzdžiu LDK. (domu ir svarbu pažy- mėti tai, kad bažnyčios kupolas iškilo tik fundatoriaus Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio atkaklumo dėka. Skarulių parapinė bažnyčia. Gotikos stiliaus su renesanso architektūros ele- mentais statyta bažnyčia puikiai iliustruoja, kad net vienos kelionės į užsienį metu didikus galėjo įkvėpti skirtingi dalykai. Bažnyčios fundatorius Andrius Skondskis keliavo į Italiją kartu su pirmuoju baroko architektūros LDK užsa- kovu M. K. Radvila Našlaitėliu, tačiau jo inicijuota bažnyčia dar neturi jokių barokinių bruožų. Žvelgdamas į šią bažnyčią tikrai nepasakysi, kad jos užsa- kovas matė garsiąją Šv. Petro baziliką Romoje. Sv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje. Tai vienas iš nedaugelio valdovo meno mecenatystės atspindžių LDK. XVII a. tračiuoju dešimtmečiu pradėta statyti koplyčia tapo pavyzdžiu ne tik daugeliui vėlesnių kupolinių koplyčių, bet ir skatino naudoti krašte juodąjį marmurą. i - • • i « • - •

5i>. Teresės bažnyčia. Bažnyčios architektura, ypač fasadas, gali būti pateikia- mas kaip vienas iš valdovo meninės mecenatystės kartočių. Pagrįstai manoma, kad pagrindinį bažnyčios projektą atliko valdovui dirbęs architektas, o fasade panaudotas kiek anksčiau Šv. Kazimiero koplyčioje išpopuliarintas juodas mar- muras. ••••. - —.. . (li i ,.-. I ... „ о »•»и »t. n iv ;

Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia. Viso ansamblio statyba gali būti giminės mecenatystės paxyzdys. Tik užrašęs fundaciją vienuolynui Andrius Va- lavičius 1614 m. numirė, o pasirūpinti bažnyčios ir vienuolyno statybomis teko broliams, iš kurių šio ansamblio statybas ypač globojo Žemaičių seniūnas Je- ronimas Valavičius. 5u Mykolo bažnyčia. Viena ankstyviausių LDK bažnyčių, pastatytų kaip giminės nekropolis. Iš pradžių bažnyčios ir bernardinų vienuolyno fundatorius Leonas Sapiega ketino įsirengti savo palaidojimo vietą ne ką menkiau garbingesnėje vie- toje - atskiroje koplyčioje, Katedroje. Vėliau šios minties atsisakė, savo palaido- jimo vieta pasirinko bernardinių vienuolyno bažnyčią. ii

>А ji i •-'••*|;».«чч--'... • !• į ł-: 1 1 i- i' l J- t\i!\ . 'i '-v i i КЙ// ŠventiĮJų bažnyčia Vilniuje. Ši karmelitų vienuolyno bažnyčia dažnai pri- statoma kaip ankstyvojo baroko Vilniuje pcnyzdys. įdomu tai, kad pirmasis fun- datorius Albertas Chludzinskis norėjo ją matyti pašventintą savo šventojo globė- jo šv. Alberto garbei. Tačiau fundatoriaus пощ buvo menkai paisoma, o šv. Al- berto garbei XVII a. pabaigoje nebuvo dedikuotas nei vienas bažnyčios altorius.

VII Gardino brigičių bažnyčia. Ankstyvojo baroko architektūros šedevras. Bažnyčia pastatyta italų pavyzdžiu. Pažymėtina irtai, kad po vyro Kristupo Vcselovskio mirties statybų užbaigimu ir bažnyčios įrengimu kruopščiai rūpinosi jo žmona Aleksandra. •-'•-Lp '...- -.,,••

Pažaislio kamaldulių vienuolyno bažnyčios fasadas. Tipiškas italų archi- tektūros pavyzdys, (gaubtas fasadas ir šešiakampis bažnyčios planas su- teikia ne tik originalumo, bet ir visiško novatoriškumo Europos architek- tūros kontekste. ••* -4 •<. . . A. i J •"•• . • • • .*-*_*;i

• ™»» .•7

' '>^ i •< 4% i * +**" \ " 'Л

/ * i

1 -. Į f ;

Pažaislio freskos „Pal. Bogumiło fundacija" fragmentas. Sis XII a. pabaigos istorinis faktas „papildytas" vienalaikiais Pa- žaislio statybų įvykiais. Netoli statybą pavaizduotame būrelyje nesunkiai galime atpažinti nutapytus XVII a. drabužių dėvėse- na išsiskiriančius architektą ir statybą prižiūrėtoją.

Pažaislio freska „Šv. Kristupo nukirsdinimas". Fundatorius Kristupo Zigmanto Paco balkonėlis šalia presbiterijos buvo įrengtas taip, kad iš jo didikas galėjo matyti tik aukojamas Mišias ir... šią freską, nutapytą savo šventojo globėjo garbei įrengtoje koplyčioje. Panašu, kad tokiu būdu panoro savo portretą Pa- žaislyje įamžinti jos fundatorius K. Z. Pacas. Priekyje nutapytas šventojo mirtį pagerbiantis asmuo išsiskiria iš bendro plano, jo veido bruožai labai artimi vienuolyno fundatoriui, o nusižeminimo ir adoravimo gestas - viduramžių donatoriui. >

5u ЛгГга ir Povilo stiuko lipdybos fragmentas. Iš pradžią bažnyčios statytojas Mykolas Kazimieras Pacas bandė prisikalbinti į savo statybas netoliese dirbusį Pažaislio lipdytoją Giovanni Batistta Medi, tačiau šiems ketinimams nebuvo lemta išsipildyti. Pasamdytas kitas, kiek jaunesnis ir, svarbiausia, visai kitu lip- dybos stiliumi dirbęs Giovanni Piętro Perti. Galima tik įsivaizduoti, kaip būtą atrodžius šiandien lipdyba garsioje Antakalnio bažnyčioje, jei čia būtą dirbęs Pažaislio meistras. Giminaičių Pacą menkas bendradarbiavimas meno mece- natystės srityje lėmė, kad turime du aukšto lygio skirtingą mokyklą lipdybos pavyzdžius, atliktus bemaž tuo pat metu. Varnių katedros fasadas. Nuo pat krikšto Žemaitijoje XV a. pradžioje Žemai- čių vyskupai statydinosi tik medines bažnyčias. Mūrinės bažnyčios klausimas iškilo dar XVII a. pradžioje, tačiau pirmoji medinė Žemaičių katedra pastaty- ta tik XVII a. pabaigoje. įdomu, jog jos architektūros detalės vėliau ne kartą kartotos. Vyskupo Kazimiero Paco portretas Varnių katedroje. Žemaičių vys- kupas vaizduojamas įprasta reprezentacine forma. Išskirtinas tik vyskupo rankoje parodytas bažnyčios planas, kuris turėjo nurodyti vėlesniems stebėtojams, jog jis buvo Žemaičių katedros statybų ini- ciatorius ir užsakovas. ^^^^^^^^^^^^^^||1||Д||||1;Р1|^^ДЙЩ^:0 f ]l *ЩЩ

Andriaus Valavičiaus antkapis Tytuvėnų bernardinų bažnyčioje. Dailių formų ir brangias medžiagas naudojant rengiamas antka- pis taip ir nebuvo baigtas (prieš 1636 т.). Antkapiui tniksta cpita- fines ir viršutinės dalies, lš pradžių antkapis buvo [rengtas labai garbingoje vietoje -presbiterijoje, vėliau perkeltas į šoninę navą. v:

•" ^SŽXJ- *° .

П- • • i П й

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Laterano kanauninkų bažnyčia. Jos statybą kruopščiai prižiūrėjo užsakovas M. K. Pacas. Apdailos darbams samdyti pui- kūs italų lipdytojai, tačiau vientisumo trūksta bažnyčios architektūrai. Naudo- tasi seniau statytų Italijoje ir Lenkijoje bažnyčių planais, o bažnyčios kupolui pavyzdžio ieškota taip vietinių bažnyčių. xvi PABAIGA

i abaigoje norėčiau apibendrinti pateiktą informaciją ir nurodyti tolesnius galimus tyrinėjimų kelius. Šiame tyrime įdomiausias buvo bažnytinio meno kūrinio atsi- radimo, kūrimo procesas, geriausiai galintis parodyti užsakovo įta- ką. Skirtingai nuo tradicinės meno istorijos, stengiausi atkreipti dėmesį ne į paties meno kūrinio istoriją, o į tą kelią, kuris nueina- mas iki kūrinio sukūrimo. Todėl akcentavau ir atskirai aptariau kultūrinę situaciją ir veiksnius, darančius įtaką bažnytinio meno kūriniui (religingumas, fundacija, tradicija). Pavyzdžiui, peržiūrė- jus įvairius šaltinius, paaiškėjo, kad dažniausiai fundacijos įteisini- mu buvo rūpinamasi jau įrengus bažnyčią. Neretai privačiose že- mėse pastatyta bažnyčia be užrašytos fundacijos prastovėdavo kelis dešimtmečius. Skirtingai nuo paprastų parapinių ar filinių bažny- čių, steigiant vienuolyną pirmiausiai užrašoma fundacija, o toles- nės statybos dažnai lieka kelių kartų ir pačių vienuolių rūpesčiu. Nagrinėdamas patį užsakymo atlikimo procesą, stengiausi parodyti, kokie galėjo būti menininko santykių su užsakovu tipai, kiek užsa- kymą veikė užsakovas, kokia buvo jo įtakos specifika ir panašiai. Kartais apie bažnyčios užsakovą primindavo tik bažnyčioje kabantis jo portretas, kartais - šventajam globėjui skirti altoriai ar skulptūros. Gaila tik, kad šiandien dažniausiai šie buvę XVII a. geradarių veik-

137 los liudijimai negrįžtamai pakeisti. Užsakovų įtaka atliekamiems bažnytinio meno kūriniams buvo įvairi: pasirenkamas meninin- kas, kontroliuojamos naudojamos medžiagos, meistro darbas, tie- siogiai prižiūrimos statybos, paskiriami tarpininkai arba korespon- dencijų būdu. Šiuo atveju nereta priemone tapdavo projektų (es- kizų, brėžinių) patvirtinimas. Mecenato ambicijos ir jo nuomonė, kišimasis į užsakymą nulemdavo aukšto lygio meninių kūrinių at- likimą. Galbūt kai kuriais atvejais dėstymas buvo panašus į įvairių pavyz- džių pristatymą, tačiau dažniausiai stengiausi akcentuoti tai, kas spe- cifiška, išimtinius atvejus. Svarbią studijos dalį sudaro priedai. Nors informacija juose ir nėra visiškai išsami ir tikslintina, ji gali būti ypač naudinga toles- niems tyrinėjimams. Pirmame priede pateikiamas bažnytinio meno užsakovų sąrašas. Dėl fragmentiškų XVII a. bažnyčių šaltinių šis są- rašas negali būti išasmus, tačiau, remiantis ir tokiu, koks pateikia- mas, galima daryti kai kuriuos statistinius apibendrinimus. Iš viso įrašyti 455 asmenys, atlikę arba potencialiai galėję atlikti (725) bažny- tinio meno užsakymus. Daugiausia tokių užsakovų pasitenkindavo vienkartiniu užsakymu. Bažnytinės architektūros užsakymų chro- nologijos statistinė analizė parodo, jog XVII a. pirmojoje pusėje at- likta daugiausiai užsakymų, o tai sietina pirmiausiai su Katalikų re- formos ir kontrreformacijos (atgaunant ir įrengiant evangelikų re- formatų užimtas bažnyčias) įtaka. Išsiaiškinta, kad pats intensyviau- sias vienuolynų ir bažnyčių statybų laikotarpis -1616-1625 m. Kop- lyčios ir altoriai intensyviausiai statyti kiek vėliau - 1636-1555 m. laikotarpiu. Antrame priede pateikiami trijų LDK vyskupijų - Vilniaus, Že- maitijos ir Lucko sąrašai. Jie sudaryti pagal atskirus sąrašus arba jų fragmentus, todėl negali atskleisti konkrečių bažnyčių istorijos, ta- čiau plačiausiai parodo vienuolynų ir pastatytų bažnyčių paplitimą. 138 Sie sąrašai turėtų būti naudingi tyrinėtojams, taip pat galima tikėtis, jog ateityje bus patikslinti.

Neabejotinai įdomiai ir plačiai meno kūrinių užsakymus galima tyrinėti ir kitokiu būdu. Siame darbe apsiribota šiauresniais tikslais, pirmiausiai tyrinėjant užsakymo mechanizmą ir užsakovo indėlį. Tuo tarpu galima vertinti užsakymo atlikimą, meninių formų pasirinki- mą ir mecenato požiūriu. Tai galėtų tapti tolesnių mecenatystės ty- rimų objektu. Atidžiau žvelgiant į pačius meno kūrinius, galima bū- tų tiksliau nusakyti meno užsakovų menines ambicijas, meninio su- pratimo įtaką kūriniui. Iš tikrųjų istoriografijoje nėra tiek jau mažai LDK bažnytinio meno kūrinių nagrinėjimų ir įvairiapusės analizės. Tačiau dažniausiai tokia analizė daroma gretinant įvairius kūrinius pagal jų atlikimo laiką ar pobūdį (medžiagos, meninių formų artu- mas). Perspektyvus ir, esu tikras, ateityje dar įdomių išvadų pateik- siantis įvairių meno užsakovų paliktų meninių pėdsakų tarpusavyje palyginimas. Vyskupijų sąrašai gali tapti paskata sudaryti apskritai vyskupi- jų sąrašus LDK XV—XIX a. Kol kas esama įvairių vyskupijų tyri- nėjimų, tačiau jie parodo vyskupijų padėtį labai fragmentiškai. To- kie sąrašai turėtų būti naudingi ne tik meno istorijos tyrinėto- jams. Mecenatystės arba mecenato apibrėžimas pateiktas įvade, tačiau konkrečių pavyzdžių ir sąsajų buvo vengta. Siame darbe jos gal ir šmėkšteli, tačiau taip trumpai, jog net negalima geriau įsižiūrėti. Esu tikras, jog kai kuriais atvejais bažnytinio meno užsakymai vadintini bažnytinio .meno mecenatyste, klausimas tik — kuriais? Manyčiau, šiame darbe pateikti pavyzdžiai sudaro galimybę iš tikrųjų kelti to- lesnius klausimus, kas ir kokie buvo LDK bažnytinio meno mece- natai. Greičiausiai čia turėtų lemti ne kiekybinis, bet kokybinis me- no užsakymų pobūdžio vertinimas. Todėl reikšmingesniu meceha-

139 tu įvardytinas ne daugiausiai užsakymų parūpinęs Jeronimas Vala- vičius, bet, pavyzdžiui, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. LDK istorijoje tikrai galima išskirti keletą bažnytinio meno mecenatų, ta- čiau tikslesnį jų skaičių turėtų išsiaiškinti paveldo tyrinėtojai. Siame darbe tenka apsiriboti bažnytinio meno mecenatystės apraiškų fik- savimu. Priedas Nr. 1

XVII a. LDK bažnytinės architektūros fundatorių — užsakovų sąrašas

Priedas sudarytas XVI a. devintojo dešimtmečio - XVII a. pabaigos bažnyčių, koplyčių ir altorių fundatorių pavardžių sąrašo pagrindu. Toliau pateiksiu keletą sudarymo principų paaiškinimų. Į sąrašą įtrauktos pavardės asmenų, įrašytų įvairiuose šaltiniuose kaip vieno ar kito objekto fundatoriai. Atsisakyta tokių fundacijų, kurios bū- davo užrašytos tik testamentu, arba užsakymų (koplyčios, altoriaus pastatymas), atliktų testatoriaus lėšomis284. Tokiu atveju akivaizdu, kad pinigų savininkas negalėjo būti paminklo užsakovas. Į sąrašą įtraukiamos pavardės tų asmenų, kurie savo iniciatyva išrūpindavo fundaciją iš valdovų žemių ar funduodavo bažnyčias nuosavose žemėse. Abiem atvejais, kaip liudija anuometinė praktika (pavyzdžius žr. skyriuje 1. 2), toks asmuo dažniausiai pats ir pasirū- pindavo bažnyčios statyba. Jei šaltiniuose nėra tvirtų paliudijimų, jog fundatorius tiesiogiai prisidėjo prie bažnyčių statybų ar įrengi- mo, priedo tekstuose tai pažymima klaustuku [?]. Paprastai fundacijos teisiškai būdavo skiriamos abiejų sutuokti- nių, tačiau tokios fundacijos iniciatoriumi visgi dažniausiai buvo vyras. Todėl žmonų, kurios lygiai taip pat teisiškai prisiimdavo fun- dacijos įsipareigojimus (tiksliau, taip pat atsisakydavo pajamų iš fun- duojamų žemių), pavardės priedo sąrašuose nenurodomos. Nėra ži- noma, kad žmonos, vyrams gyviems esant, rūpintųsi statybomis.

141 Moterų pavardės įtrauktos j sąrašą tik tuo atveju, kai žmonos funda- vo savarankiškai, dažniausiai po vyrų mirties (kartais vykdydamos jų valią). Tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad jos pasirūpindavo ir funduojamo objekto įrengimu. Priede nurodoma tik bažnyčios, altoriaus ar koplyčios fundacija ir žinomas arba numanomas įrengimas, bet nepateikiama papildo- mos informacijos apie pastatytą objektą. Išplėstinis atskirų funduo- tų ir pastatytų objektų tyrinėjimas tampa jau kita problema, nenag- rinėjama šiame darbe. Paprastai informacija apie pastatytą objektą šaltiniuose nebūna tiksliai nusakyta. Tokiu atveju stengiamasi pažymėti kritines datas (dažniausiai - iki kada pastatytas), nurodančias, kada objektas jau buvo pastatytas arba iki kada (tuomet nurodoma — po konkrečios datos) tikrai dar nebuvo įrengtas. Jei šaltinyje nurodoma tiksli alto- riaus ar koplyčios pastatymo data, pažymimi konkretūs statybos me- tai. Jei šaltinyje pateikiama data, kada įrengta bažnyčia, pažymima, kad pastatas statytas maždaug tuo laikotarpiu {apie). Šiuo atveju pa- liekama numanoma (retai pastatas būdavo pastatomas per vienerius metus) šaltinio perduodamos informacijos paklaida. Asmenų pavar- dės ir vardai sulietuvinami, originali pavardžių rašyba nurodoma skliausteliuose. Stengtasi nurodyti užsakovų pareigybes, kurios bent iš dalies informuoja apie jų socialinį sluoksnį. Si informacija nėra labai svarbi, tačiau padeda įvertinti įvairių sluoksnių — didikų, bajorų, mies- tiečių galimybes fiinduoti bažnytinius objektus. Jei žinoma tik viena konkretaus asmens fundacija ar objekto statyba, nurodoma tuo me- tu užimama jo pareigybė, jei kelios — aukščiausia gauta pareigybė. Jei žinomos, nurodomos asmenų gyvenimo datos, kurios padeda geriau suprasti fundacijas ir statybas. Asmenų biografijų išsamesnių duomenų (valdytos žemės ir panašiai) nepateikiama. Į sąrašą įrašytos asmenų, gyvenusių ir atlikusių užsakymus LDK, pavardės, tačiau įtraukti ne vien tik užsakymai politinės LDK teritori- 142 joje. Neabejotinai dauguma LDK bažnyčių priklausė Žemaitijos ir Vil- niaus vyskupijoms. Tačiau prie Vilniaus vyskupijos priskirta ir kelioli- ka Lenkijos teritorijoje stovinčių bažnyčių (dalis Knišino, Augustovo ir Pšeroslio dekanatų). Tuo tarpu kai kurios LDK teritorijoje esančios bažnyčios priklausė Lucko (jos didžioji dalis buvo Lenkijoje) vyskupijai (dalis Podolės Bielsko, Drogičino, Podolės Janovo dekanatų ir praktiš- kai visos Lietuvos Kameneco ir Serešovo dekanato bažnyčios). Vienuo- lijų provincijos taip pat turėjo savo ribas, dažniausiai tiksliai nesutam- pančias su valstybės ribomis. Į sąrašą įtraukti visi užsakymai, atlikti tiek LDK, tiek su ja artimai susijusiose žemės (minėti Knišino, Augustovo ir Pšeroslio dekanatai), daugiausia Žemaitijos ir Vilniaus vyskupi- jose. Šiuo atveju pagrindiniu kriterijumi laikyta užsakymą atlikusio asmens priklausomybė LDK. Lenkijos pareigūnų, XVII a. LDK atlikusių bažnytinius užsakymus arba fundacijas, buvo nedaug285. Savo ruožtu nėra įtrauktos tos LDK pareigūnų fundacijos, kurios buvo atlik- tos visiškai su LDK nesusijusiose žemėse.

Asmenų pavardžių įtraukimas į sąrašą irgi šiek tiek nulemtas spe- cifikos. Kai kuriais atvejais dėl papildomų šaltinių trūkumo neįma- noma atlikti tinkamos šaltinių kritikos. Antai Batakių parapinės baž- nyčios statytoju 1614 m. viename šaltinyje nurodomas Mikalojus Limontas, kitame - Merkelis Šemeta. Be atskiro papildomo tyrinė- jimo neįmanoma įvertinti abiejų indėlio (galėjo prie statybų prisidė- ti ir abu), todėl į sąrašą įtrauktos abiejų pavardės. Kartais šaltiniai nurodo kelis asmenis, kurie paeiliui rūpinosi sta- tybomis ar įrengimu (pvz., Veselovskių Gardino brigičių, Leono, po to Jono Stanislovo Sapiegų Želvos bažnyčios statybos, Slanimo Sapiegų statybos, Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno statybos ir pan.). Tačiau dažniausiai šiais atvejais neįmanoma (bent kol kas) išsiaiškinti, kuris iš asmenų daugiau prisidėjo prie meninio užsaky- mų įgyvendinimo, todėl įtrauktos abiejų asmenų pavardės. Dėl šal- 143 tinių ar išsamesnių tyrinėjimų trūkumo šiandien dažnai tegalime konstatuoti, kad pradėti darbai būdavo tęsiami, bet sunku tiksliai nurodyti, kiek pirminiai projektai pakeisti. Bažnyčios statytojai paprastai pasirūpindavo ir vidaus įranga. To- kiais atvejais atskirai nenurodoma, jog statytojas įrengė ir altorius. Kartais pasitaiko, kad altoriai būdavo įrengiami prieš bažnyčios sta- tybą, o po to perstatoma ir bažnyčia. Sie atvejai pažymėti atskirais įrašais. Kartais pastatytos bažnyčios įrengimas paliktas klebono ir parapijiečių rūpesčiui, tačiau (kartais po kurio laiko) bažnyčios sta- tytojas vis tiek įrengdavo bent vieną altorių. Šiais atvejais tai irgi pažymima kaip atskira intencijos apraiška. Prie fundacijos priede nurodoma, jei užrašoma ne iš nuosavų, bet valdovo suteiktų žemių. Galima iš karto pastebėti, kad įvairūs šalti- niai kartais skirtingai traktuodavo fundacijos pobūdį. Užrašant fun- daciją paprastai būdavo nurodoma, ar funduojama iš nuosavų, ar tik valdomų žemių, o kiti šaltiniai (vėlesni inventoriai, vizitacijos) dažniausiai to nenusako. Pasitaiko, jog skirtingi šaltiniai įvairiai in- terpretuoja šią informaciją. Todėl apibūdinant fundacijos pobūdį pateikiama informacija nelaikytina labai tikslia. Aptariamai bažny- tinio meno užsakymų problemai galimi netikslumai nurodant fun- dacijos pobūdį nelaikytini labai svarbiais. Kur galima, stengiausi įvardyti ir funduojamų, statomų ar įrengi- amų objektų titulus. Iš šaltinių tai ne visada paaiškėja, todėl kartais, kuomet trūksta patikimos informacijos, pažymėjau „(?)". Paprastai tai nurodoma tada, kai nėra patikimo liudijimo šaltinyje, jog vienas ar kitas bažnyčios, altoriaus statybų užsakovas taip pavadino objek- tą, tačiau nedaug vėlesni šaltiniai fiksuoja šį objekto titulą. Jei ob- jekto titulas paliudytas tik gerokai vėlesnių šaltinių (50 m. ir vėles- ni), nenurodžiau jokio titulo. Surinkti ir preciziškai sutikrinti objektų titulus - gana sudėtingas ir nemažas darbas, juolab kad ne visuomet titulai išlikdavo tie patys, kartais iš kelių paminimas tik vienas ar du

144 ir panašiai. Šaltiniuose kartais pasitaiko įvardytas altoriaus ar koply- čios titulas, tačiau dažniausiai tai nurodyta pagal pagrindinį altoriu- je esantį paveikslą. Pateiktus titulus galima ir reikia pildyti bei taisy- ti, tačiau, ir remiantis surinktais duomenimis, galima padaryti šiokių tokių apibendrinimų dėl užsakomų objektų titulatūros. Vizitacijose ar inventoriuose kartais minima, jog tam tikrus dar- bus savo lėšom atlikęs klebonas. Siame darbe nėra nagrinėjama gana plati klebonų (kartais ir atskiras altarijas prižiūrinčių altaristų) įta- kos bažnytiniam menui problema. Klebonas buvo bet kokiu atveju tas asmuo, kuriam „per rankas" pereidavo visa, kas būdavo užsako- ma iš bažnytinės dailės srities. Tačiau duomenys apie klebonų išsila- vinimą, meninį skonį pernelyg menki, kad galima būtų daryti ko- kius nors apibendrinimus. Galima tik numanyti, kad tarpininkaudamas kelbonas koreguodavo menkesnio išsilavinimo fundatoriaus užsakymą, jei, žinoma, jis buvo labiau išsilavinęs. Kita vertus, kaip tarpininkas, atlikdamas išsilavinusio fundatoriaus užsa- kymą, jis neabejotinai galėjo jį supaprastinti. Klaustukų lieka perne- lyg daug, todėl šiame darbe nekrypstama į klebono, kaip tarpininko tarp užsakymo ir dailės kūrinio atlikimo, problemas. Tačiau ši pro- blema vis dėlto neišnyksta, todėl visada reikia turėti galvoje, jog ne- maža veiklos ar įtakos dalis tenka ir klebonams. Į sąrašą neįtraukti net tie atvejai, kuomet nurodoma, jog klebonas savarankiškai įren- gęs altorių ar koplyčią, net jei minima, kad jo lėšomis pastatyta baž- nyčia. Dažniausiai tokiu įrašu šaltiniuose stengtasi akcentuoti kle- bono nuopelnus, nors darbai atlikti parapijiečių arba parapijos išlaikymo lėšomis286. Į priedo sąrašą įrašyti tik tie dvasininkai, kurie neabejotinai galėjo funduoti ir patys pasirūpinti meniniu funduoja- nių objektų apipavidalinimu — vyskupai ir kanauninkai. Pirmieji, būdami senatoriais, laisvai galėjo kviestis valdovo dvaro meninin- kus arba išlaikyti meistrus savo dvare, todėl jų meno užsakymai kar- tais išsiskiria itin aukštu atlikimo lygiu. Į sąrašą įtraukta taip pat

145 keletas miestiečių, kurių fundacijos arba altorių įrengimo sąlygos šaltiniuose nesiskiria nuo gretimai įrengtų didikų altorių. Tai tik patvirtina, jog didikų fundacijų paisė ne tik pasiturintys bajorai, bet ir miestų aukštuomenė.

Siekiant įvardyti bažnyčių, koplyčių ir altorių fundatorius ir statybų iniciatorius, buvo naudoti labai įvairūs XVII a. šaltiniai ir literatūra. Be čia jau anksčiau paminėtų vizitacijų rinkinių ir asmeninių dokumentų (pirmiausia testamentų), renkant medžiagą naudoti ir kiti šaltiniai. Tai - fundacijos, jas stengiausi peržiūrėti tiek valstybiniuose aktų rinkiniuose (Vyriausiojo tribunolo ir Lietuvos metrikos privilegijų knygose), tiek jų nuorašuose. Be spausdintų fundacijų nuorašų arba juos mininčių dokumentų rinkinių287, čia svarbūs rankraštiniai fundacijų nuorašų rinkiniai288. Apie fundacijas gana išsamiai informuoja kai kurių vie- nuolijų dokumentai. Čia pasinaudota plačiausiai LDK paplitusiais dominikonų289 ir bernardinų290 vienuolijų dokumentais. Siek tiek informacijos suteikia jėzuitų vienuolynų „namų" knygos291. Infor- macijos apie vienuolynų fundatorius XVII a. viduryje pateikė Al- bertas Vijūkas Kojalavičius292. Tiesa, jo informaciją stengiausi pa- tikrinti, papildyti, palyginti su kitais dokumentais. Apie kai kurių vienuolijų fundacijas jau buvo skelbta istoriografijoje, šia medžiaga taip pat buvo pasinaudota293. Visgi, kiek įmanoma, stengtasi apie fun- dacijas surasti ir nurodyti kuo pirmesnių šaltinių—pačių fundacijų nuo- rašų arba jų paminėjimų vienalaikiuose šaltiniuose. Jei jų nėra, pažymė- ta ta istoriografinė pozicija, kurioje fundacija paminima pirmiausiai. Siame darbe nesistengta surinkti visos istoriografijos apie tą objektą, kurio fundacija įtraukta į priedo sąrašus. Skelbta tyrinėjimų medžiaga nurodoma tik tuo atveju, jei nėra žinoma fundaciją patvirtinančio šalti- nio, joje pasakojama apie konkretaus asmens fundaciją ar inicijuotą statybą294.

146 284 Pavyzdžiui, 1633 m. minima Gardi- fundatorium (MAB RS, f. 43, b. 204, no pakamario Jurgio Kampo (Cam- Nr. 381). Kun. Mykolas Borkovskis, po) testamentu paliktomis lėšomis Žemaitijos kanauninkas ir Kražių kle- naujai pastatyta Rėplos bažnyčia bonas, minimas prieš 1648 m. fun- (VUB RS, f. 57 B-53, 1. 19-24). davęs ir įrengęs Censtochovos Svč. Tokiu atveju neturime jokių konkre- M. Marijos altorių (KAKA, b. 137, čių paliudijimų, jog testatorius kaip 1. 77r-78v). Kun. Mikalojus Dicio, nors kitaip nei pinigais buvo prisi- Volpos klebonas ir Vilniaus dekanas, dėjęs prie bažnyčios pastatytos po jo prieš 1633 m. įrengė S v. Kryžiaus al- mirties. torių Volpos bažnyčioje (VUB RS, 285 Šaltiniai tiesiogiai prisidėjus prie LDK f. 57 B-53, 1. 2-11). Tokių pavyz- bažnyčių (Vilniaus ir Žemaitijos vys- džių galima rasti ir daugiau. kupijose) statybos nurodo tik kelis as- 287 Pirmiausiai čia paminėtini spausdin- menis, Lenkijos senatorius: Sandomi- tų šaltinių rinkiniai: Relaliones status ro kaštelionas Adama Kazanowski iki dioecesium in Magno Ducatu Litua- 1642 m. pastatė (Z. Vazos funduotą) niae. Vol. 1. Romae, 1971; Codex Borisovo bažnyčią (VUB RS, f. 57 Mednicensis seu Samogitiae dioecesis. B-53, b. 42,1.618-29); iš LDKkilęs Vol. 1. Romae, 1984; Vol. 2. Romae, Krokuvos kaštelionas Jonušas Ostro- 1989. giškis (-1554-1620) I6l2m.funda- 288 Žemaitijos vyskupijos fundacijų kan. vo ir pastatė (?) Miendzyžeco pranciš- Motiejaus Babinovskio kodekso nuo- konų vienuolyną (VUB RS, f. 3, b. rašas (VUB RS, f. 1, f. 719); Žemai- 291, p. 411); Krokuvos vaivada An- tijos vyskupijos bažnyčių įvairių do- drzej Potocki 1681 III 27 fundavo ir kumentų sąvadai (BNW, mf. 576); pastatė (?) Golovščynės dominikonų Vilniaus vyskupijos fundacijų (iki vienuolyną (LM-141, 1. 92v). Kiek XVII a. pr.) nuorašai (MAB RS, f. daugiau Lenkijos pareigūnų skyrė fun- 43, b. 204). dacijas Lucko vyskupijos bažnyčioms 289AODK. Provincijos kapitulos kny- LDK teritorijoje. ga. LDK medžiaga įtraukta net ir po 2SSKun. Albertas Kričkovskis (Krzic- savarankiškos Lietuvos dominikonų zkowski), Naujadvario klebonas, sa- provincijos sudarymo 1643 m. Taip vo lėšomis pastatęs mūrinę Kristaus pat žr. dominikono T. Gabrieliaus Atsimainymo koplyčią prie bažny- Smiotanskio (Smiotański) sudarytą čios, o 1616 m. sudarytame testa- dominikonų provincijos istoriją mente vadino save Kristaus Atsimai- (VUB RS, f. 3, b. 645). nymo koplyčios ir altarijos 290 AOBK. Įrašų ir aprašymų knygos.

147 291 ARSI. Naudotasi kopijomis, esančio- Dominikańskich Prowincji Ruskiej. mis LNMB RS, f. 29. Už šias nuoro- Kraków, 1923. Apie Volkovysko pa- das dėkoju kolegai Liudui Jovaišai. minklus: Giżycki J. M. Zprzeszłości 292 Wiiuk Koiałowicz A. Miscellanea re^ powiatu Wilkowyskiego. Kraków, rum adstatum Ecclesiasticum in Mag- 1905. Apie karmelitų fundacijas ra- no Lituaniae Ducatu pertinentium. šyta dar XIX a. viduryje: Ks. Cho- Vilnae, 1650. dynicki I. Z. K. Wiadomość historyc- 293 Jėzuitų vienuolynų istorijas Lenki- zna o fundacyach klasztorów zakonu joje ir Lietuvoje nuodugniausiai ty- Karmelitańskiego. Lwów, 1846. Apie rinėja jėzuitas Jerzy Paszenda (Pas- Laterano kanauninkų vienuolijas zenda J. Budowle jezuickie w Polsce LDK medžiagą rinko Tadeusz Ro- XVI-XVIII w. Т. 1. Kraków, 1999; gała Zawadzki (didžioji dalis ran- Т. 2. Kraków, 2000; platesne bib- kraščio neskelbta, saugoma LNMB liografiją žr.: Paszenda J. Stan badań RS, f. 130, b. 2259-2262). LDK nad architekturąjezuicka na ziemiach vienuolijos aptartos: Gidžiūnas V. wschodnich Rzeczypospolitej II Sztu- Vienuolijos Lietuvoje XIII—XIX a. II ka kresów wschodnich. T. II. LKMA, Metraštis. T. V. Roma, Kraków, 1996, p. 57-64). Bernar- 1970, p. 261-297. Apie vienuolijas dinų vienuolynų istorijos išsamiau- Lietuvos teritorijoje žr. rinkinį Lie- siai aptartos Klasztory bernardyńskie tuvos vienuolynai. Vadovas. Vilnius, w Polsce wjej granicach historycznych. 1998. Vertingos informacijos apie Kalwaria Zebrzydowska, 1985. Pod. įvairias bažnyčias pateikiama prie red. Hieronima Eug. Wyszawskie- stebuklingų paveikslų aprašymų: go OFM. Pranciškonų vienuolynai Nowakowski [z Sulgostowa] W. O trumpai aprašyti studijoje: M. So- cudownych obrazach w Polsce prze- bieraj. Fundatorzy klasztorów francis- najświętszej Matki Bożej. Kraków, zkańskich w Rzeczypospolitej XVII- 1902. Kai kurios kitur vėliau nemi- XVIII wieku //Zakony franciszkańskie nimos Sapiegų giminės atstovų fun- w Polsce. T. 2, cz. 1, Niepokalanów, dacijos užfiksuotos pirmoje Sapiegų 1998, p. 97-243. Apie dominikonų giminės istorijos knygelėje: MisztoJt vienuolynus (Lietuvos ir Rusijos A. A. Historia Illustrissimae Domus provincijas) yra rašęs J. M. Giżycki: Sapiehanae. Vilnae, 1724, d. 3. Wołyniak (Giżycki J. M.) Wiado- 294 Pažymėtinos kitos priedo nurodos: mość o dominikanch prowincyi Litew- BłaszczykG. Diecezja żmudzka od XV skiej. Kraków, 1917; Wołyniak wieku do początku XVI I wieku. Ustrój. (Giżycki J. M.) Wykaz Klasztorów Poznań, 1993; Paszenda J. Kolegium

148 jezuickie w Mińsku II Lituano-Sla- Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos ka- vica Posnaniensia. Studia historica. talikų bažnyčios. Vilnius, 1993; Ja- T. V. Poznań, 1992, p. 117-138; roszewicz A. A. Rzeźba ołtarzowa na Dzianisau U. Kokiół i klasztor bene- ziemiach białoruskich w pierwszej dyktynek w Mińsku II Przegląd połowie XVII wieku II Sztuka ziem wschodni, 2001, t. VII, z. 3, p. 825- wschodnich Rzeczypospolitej XVI- 844; Bernatowicz T. Rola Lublina w XVIII w. Lublin, 2000, p. 317-333; architekturze sakralnej Wielkiego Ksi- Glinnik W. Architektura sakralna ęstwa Litewskiego w XVI-XVII wie- Mohylewa w XVII wieku II Sztuka ku II Sztuka ziem wschodnich Rzec- ziem wschodnich Rzeczypospolitej zypospolitej XVI-XVIII w. Lublin, XVI-XVIII w. Lublin, 2000, p. 199- 2000, p. 15-36; Kurczewski J. Bis- 202; Kuty D. J. Kościół i klasztor ka- kupstwo wileńskie. Wilno, 1912; Drė- noników regularnych lateraneńskich w ma V. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia.Vi\- Krzemienicy Dolnej na Białorusi w nius, 1997, p. 34-35; Majewski K. świetle dokumentów zachowanych w O działalności kilku muratorów lubels- archiwach wileńskich II Przegląd kich z lat 1571-162511 Sztuka około wschodni. 1999, t. VI, z. 1, Warsza- roku 1600. Warszawa, 1974, p. 193; wa, p. 117-135.

149 Asmenų pavardžių sąrašas

Abramavičienė (Abrahamowiczowa Kohntaiouma) Marijona. XVII a. pa- baigoje pastatė mūrinę koplyčią prie Jelnos dominikonų bažny- čios (VUB RS, f. 3, b. 645,1. 45v). Ambrozevičius (Ambrozetuicz) Dovydas Stanislovas, LDK iždo rašti- ninkas (m. prieš 1703). Apie 1694 m. pastatė naują Krėvos Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo titulo bažnyčią (BCz, 1775, 1. 1129-41; VUB RS, f. 57 B-53, b. 589). Baka Teodoras. Iki 1655 m. įrengė Sv. Onos altorių Trakų bernardi- nų bažnyčioje (AOBK, L-15, p. 293-297; Klasztory bernar- dyńskie ... p. 388-391). Bakanovskis Bazilijus, Smolensko pastalininkis. 1672X1113 funda- vo ir pastatė Nesvyžiaus dominikonų vienuolyną (su Sv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia) (AODK, p. 1378-1379; LM-137,1. llr). Bartoševičius (Bartoszewicz) Motiejus. Iki 1610 m. įrengė šoninį alto- rių Luokės bažnyčioje (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 380,1. 192-195). Bartoševičius (Bartoszewicz). Iki 1676 m. įrengė šoninį Sv. Onos altorių Šiaulių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 182r-204v). Bartoševskienė Oziemblowska (Samuelio Bartoševskio žmona). Iki 1676 m. įrengė šoninį Svč. M. Marijos altorių Pandėlio bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1.250-251). Bartoševskis (Bartoszeivsky) Samuelis. Iki 1676 m. įrengė šoninį altorių Pandėlio bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 250-251). BazarasSebastijonas, Vilniaus miestietis. Iki 1655 m. įrengė šoninį Sv. Sebas- tijono altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 253). Beinartas Stanislovas, valdovo sekretorius (m. 1649): a) 1649 V 21 fundavo savo pastatytą Paparčių dominikonų vienuolyną su Šv. Stanislovo titulo bažnyčia (AODK, p. 1367-1368; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 293,1. 387-389); b) pastatė filinę Kazokiškių Angelo

150 Sargo ir šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 293,1. 387-389); c) 1649 V 21 fundavo ir pastatė (?) Pašiaušės jėzuitų vienuolyną (LM-129, p. 354-355; LVTA, f. 694, ap. 6, b. 58, 1. 56r—59v); d) iki 1649 m. įrengė šoninį Š v. Sebastijono ir Stanislovo altorių Tytuvėnų bernardinų bažnyčioje (AOBK, L— 15, p. 162-163). Berdovskis Baltramiejus. Iki 1622 m. pastatė Raudėnų Sv. Baltra- miejaus titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 658; Codex ... Vol. II, p. 132-134; LM-96,1. 397v-398v). Bialozoras Gabrielius: a) 1613 m. įrengė šoninį Sv. Onos altorių Kre- kenavos bažnyčioje (KAKA, b. 139, 1. 448r-460); b) 1626 m. (kartu su broliais Kristupu ir Jonu Karoliu Bialozorais) fundavo ir pastatė Pagirių Šv. Petro (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 438; BNW, mf. 11649, p. 951-955). Bialozoras Jonas Karolis, Vilniaus prepozitas (m. 1631). 1629 m. fun- davo Grinkiškio bažnyčios altariją prie Svč. M. Marijos Rožanči- nės brolijos ir įrengė (?) altorių (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 338,1. 22; KAKA, b. 139,1. 382v-407r). Daržr. Gabrielius Bialozoras Bialozoras Jurgis, Žemaitijos ir Vilniaus vyskupas (m. 1665): a) po 1646 m. po gaisro pastatė naują Grinkiškio Svč. M. Marijos Apsi- lankymo titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1.382v-407r); b) 1661 m. fundavo ir pastatė (?) Vilniaus Verkių dominikonų vienuolyną su Sv. Kryžiaus Atradimo (?) titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wiado- mość ... p. 235-246). Bialozoras Kristupas, Upytės maršalka: a) 1629 m. iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą (?) Obelių bažnyčią (LM-102,1. 269); b) apie 1641 m. fundavo ir pastatė (?) Kauno dominikonų vienuo- lyną su Šv. Kazimiero ir Dievo Kūno titulo bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 645,1. 37r). Dar žr. Gabrielius Bialozoras. Bialozoras Kristupas, Upytės maršalka (m. 1687). 1679 VII 7 fundavo savo pastatytą Kamenio Švč. M. Marijos Dangun Ėmi- 151 mo, Šv. Petro ir Pauliaus, Mikalojaus ir Jurgio titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3313,1. 1-7). Bialozorienė Vainaitė Darata. 1613 XI 9 fundavo savo pastatytą (?) Grinkiškio Svč. M. Marijos Apsilankymo (?) titulo bažnyčią (Błas- zczyk G. Diecezja ... p. 191; Codex ... Vol. И, р. 79-81). Bialozorienė (Isaykowska Dołmatowa) Elzbieta, Kristupo Bialozoro žmona. 1683 VI 13 fundavo ir pastatė (?) Dunilovičių domini- konų vienuolyną su Švč. Trejybės titulo bažnyčia (AODK, p. 1382- 1383; Actą capituli Vilnensis (...) Vilnae, 1685; VUB RS, f. 3, b. 645,1.49r). Bieganskis Stanislovas, valdovo sekretorius. 1617 XI 2 fundavo ir pastatė (?) Pastovių pranciškonų vienuolyną su Sv. Pranciškaus (?) titulo bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 291, p. 286). Bielikovičius (Bielikoivicz) Steponas. Iki 1654 m. pastatė Slabotkos Šv. Mikalojaus titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 861). Bienkovskis (Bienkowski). Iki 1676 m. įrengė šoninį Sv. Onos altorių Radviliškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 329r). Biesiekirskis (Biesiekirski) Albertas: a) 1593 I 13 Z. Vaza leido jam statyti ir funduoti Gardino parapinėje bažnyčioje šoninį altorių (LM-77,1. 429v); b) 1593 I 24 jo prašymu valdovas fundavo jo pastatytą (?) Kundžino bažnyčią (LM-77,1. 433v). Bilevičius (Bielletvicz)Zigmantas (?), Žemaitijos pastalininkis (m. 1708 ?). 1696 m. įrengė šoninį Švč. Jėzaus Širdies garbinimo (?) altorių Gaurės bažnyčioje (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326,1. 31-35; KAKA, b. 140,1. 172r-176r). Bobrovnickis (Bobrownicki) Stanislovas (m. 1631). Iki 1631 m. pa- statė šoninį Švč. M. Marijos altorių Molčadės bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 361-366). Bogusas (Bokusz Okmiński) Florijonas. 1620 VII 8 fundavo savo pa- statytą Pavandenės Šv. Onos (?) titulo bažnyčią (Codex ... Vol. II, p. 103-105; LVIA, f. 1671, ар. 4, b. 414,1. 5). 152 Borovska (Borow$ka Kurnicka) Kristina. 1645 m. įrengė šoninį Sy. Petro ir Pauliaus altorių Krakių parapinėje bažnyčioje. Prie jo altariją testamentu fundavo vyras (?) Adomas Borovskis (KA- KA, b. 139, L. 407v-432v). Buchoviecka (Buchowiecka Umiastowska Łokwicka) Sofija Magdale- na. Iki 1644 m. fundavo ir pastatė Brastos dominikonų vienuoly- ną su Sv. Sofijos titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Z przeszłości ... p. 15-18). Buinovskis (Buynoivski) Martynas, Šeduvos miestietis. 1674 m. įren- gė šoninį Nukryžiuotojo altorių Radviliškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 328v-34lv; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 429,1. 3v). Buivydas (Buywid) Jonas. Iki 1700 m. įrengė didįjį Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo altorių Beržninkų bažnyčioje (BCz, 1775,1. 95- 110). Bulhakas (Bulhak) Jurgis. Iki 1700 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Kiecko bažnyčioje (BCz, 1775,1. 1143-1198). Bulhako Jurgio žmona (vardas nenurodytas). Iki 1700 m. įrengė šoni- nį Svč. M. Marijos altorių Kiecko bažnyčioje (BCz, 1775,1.1143— 1198). Bžostovskis (Brzostotvski) Jonas. Apie 1622 m. fundavo ir pastatė (?) Mikoliškių atgailos kanauninkų vienuolyną (LM-126,1.74r-75v; Gidžiūnas V. Vienuolijos ... p. 267). Bžostovskis (Brzostowski) Kiprijonas Paulius, LDK raštininkas (m. 1688). 1680 m. fundavo ir pastatė (?) Minsko jėzuitų vienuolyną (BVIA, f. 16781, ap. 27, b. 215). Bžostovskis Konstantinas Kazimieras, Vilniaus vyskupas (m. 1722): a) apie 1686 m. pastatė Germaniškių Svč. Trejybės (?) titulo bažny- čią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381,1.56-59,125-128); b) apie 1689 m. pastatė Kuktiškių Sv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 623; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4042); c) 1694 m. sure- montavo ar perstatė Šešuolių bažnyčią (BCz, 1775,1. 2229-2240).

153 Bžozovskis (Brzozowski) Andriejus, Kauno taurininkas: a) ir b) iki 1676 m. pastatė Pandėlio bažnyčią ir įrengė joje didįjį Nukry- žiuotojo altorių (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 250-251). Bžozovskis Andriejus, Vilniaus pirklys. Apie 1687 m. pastatė S v. Be- nono altorių Vilniaus jėzuitų Sv. Kazimiero bažnyčioje (ARSI, Lith. 42-11,1. 387r). Chaleckis Aleksandras. Iki 1633 m. pastatė Kužnicos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1.43-47). Chaleckis Demetrijus Juzefovičius, LDK paiždininkis (m. 1598). 1591 m. valdovas jam leido įrengti šoninę koplyčią Gardino pa- rapinėje bažnyčioje (LM—76,1. 189). Chaleckis Gedeonas. 1690 m. rundavo ir pastatė (?) Chlopeničių do- minikonų vienuolyną su Sv. Domininko bažnyčia {Actą Provin- cialis{...) Vilnae, 1690). Chaleckis Mikalojus Kristupas, LDK kardininkas (-1589-1653). 1636 m. fundavo ir pastatė Valkininkų pranciškonų vienuolyną su Svč. M. Marijos Apsilankymo titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 79-81). Chelchovskis (Chelchowski) Kristupas. 1630 IX 5 iš valdomų žemių fundavo ir pastatė Dysnos pranciškonų vienuolyną (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 79-81; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 287; LM- 113,1.130). Chludzinskis (Chludziński) Albertas, valdovo sekretorius. 1620 m. fundavo ir pastatė (?) Vilniaus karmelitų vienuolyną su Sv. Alber- to titulo bažnyčia (LM-110,1. 119v). Chodkevičienė Horska {Kristupo Chodkevičiausžmona). Iki 1654 m. įrengė šoninį Svč. M. Marijos Rožančinės altorių Bobruisko baž- nyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 791-793). Chodkevičienė OnaAlojiza (m. 1654). Iki 1624 m. rundavo ir pastatė Ostrogo (Lucko vysk.) jėzuitų vienuolyną su Šv. Ignoto ir Pranciš- kaus Ksavero bažnyčia (Paszenda J. Budowle ... T. 2, p. 306-312). 154 Chodkevičius Aleksandras, Trakų vaivada (m. 1626): a) 1592 m. fiin- davo ir pastatė (?) Šklovo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 297); b) 1604 m. fundavo ir pastatė (po 1621 m.) Šklovo domi- nikonų vienuolyną su parapine Šv. Tomo Akviniečio titulo baž- nyčia (Giżycki J. M. Wykaz ... p. 247; LM-100,1. 179v-182r); c) 1619 m. fundavo ir pastatė (?) Bychovo Laterano kanauninkų vienuolyną (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 110; LNMB RS, f. 130, b. 2261,1.422); d) iki 1626 m. pastatė Myšo Viešpa- ties Atsimainymo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 125-128). Chodkevičius Jeronimas Jurgis, Vilniaus kaštelionas (m. 1617): a) 1611 VI 15 fundavo Rasų Švč. Trejybės titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 369; BNW, mf. 11649, p. 755); b) iki 1617 m. pastatė Didžiosios Bžostovicos Švč. M. Marijos titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53,1. 25-32); c) iki 1617 m. pastatė Šv. Onos koplyčią prie Brastos bernardinų vienuolyno (Klasztory bernar- dyńskie ... p. 26-29). Chodkevičius Jonas Karolis, LDK etmonas (1560-1621): a) 1602 V 12 fundavo ir pastatė Liachovičių Šv. Kryžiaus Išaukštini- mo, Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Sofijos titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 334; b. 11112); b) 1602-1619 m. pastatė ir fundavo Kretingos ber- nardinų vienuolyną (su Švč. M. Marijos Apreiškimo ir šv. Pranciškaus titulo bažnyčia) (AODK, L-15, p. 113-134); c) 1615 III 8 fundavo ir pastatė (?) Kražių jėzuitų vienuoly- , Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčia (LM- 91, 1. 351r-354r); d) 1614 VIII 27 fundavo savo pastatytą Skuodo Švč. Trejybės titulo bažnyčią (Codex ... Vol. II, p. 51- 56); e) fundavo ir pastatė (baigta jau po mirties 1624) Nesvy- žiaus jėzuitų Šv. Mykolo bažnyčią (Paszenda J. Budowle ... T. 1, p. 323). 155 Chodkevičius Kristupas, Vilniaus vaivada (m. 1652): a) po 1623 m. fundavo ir pastatė (?) Naugarduko dominikonų vienuolyną su Šv. Jackaus titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wiadomość... p. 137- 139; LM-106,1. 119v); b) apie 1647 m. pastatė Minsko bene- diktinių Šv. Alberto (?) titulo bažnyčią (Dzianisau U. Kościół i klasztor benedyktynek... p. 825-844). Chrapovickis (Chrapowicki) Antanas, Vitebsko vaivada (m. - 1685): a) 1675 m. fundavo ir pastatė (?) Vitebsko bernardinų vienuoly- ną su Šv. Antano Paduviečio titulo bažnyčia (BNW, mf. 83258, 1. I4v-15v); b) iki 1677 m. fundavo altariją Alvito bažnyčioje ir įrengė (?) koplyčią {Volumina Legum. T. V, f. 538, p. 263; Nowa- kowski W. O cudownych obrazach ... p. 482-483). Chrapovickis Teofilis (m. 1668). 1648 m. fundavo ir pastatė (?) Polocko pranciškonų vienuolyną su Sv. Pranciškaus Serafiškojo ir šv. Antano Paduviečio (?) titulo bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 291, p. 248). Chreptavičienė Dolska Konstancija. 1684 VII 25 fundavo ir pastatė (?) dominikonų Krasnoboro vienuolyną {Actą capituli Vilnensis (...) Vilnae, 1685; Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 340). Chreptavičius Adomas Ivanovičius Liutaurovičius. 1598 VIII 27 fun- davo ir pastatė Krasnoboro parapinę Švč. M. Marijos Apreiški- mo, šv. Pauliaus atsivertimo ir šv. Baltramiejaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 317). Chreptavičius Jurgis Liutauras, Naugarduko vaivada (1586-1650): a) 1626 m. pastatė Švč. M. Marijos Apsilankymo (?) koplyčią prie Višnevo bažnyčios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 89- 102); b) 1637 m. fundavo (ir iki 1643 m. pastatė) Višnevo Švč. M. Marijos Apsilankymo, Šv. Antano ir Pranciškaus titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 89-102); c) 1642 pasta- tė Vilniuje Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią ir fundavo prie jos do- minikonų vienuolyną (AODK, p. 1358-1365).

156 Chščonovičius (Chrzczonowicz) Ignotas, Šiaulių vaitas. Iki 1676 m. įrengė šoninį Šv. Ignoto altorių Šiaulių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 185v). Ciechanovieckis Samuelis, Mstislavlio pakamaris. 1676 m. fundavo ir pastatė (?) Packovo domininkonų vienuolyną (Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 495; Giżycki J. M. Wykaz... p. 206-208). Cynakis Baltramiejus, Vilniaus burmistras (m. 1683). 1672 m. įren- gė didįjį altorių Vilniaus basųjų karmelitų Sv. Teresės bažnyčioje (LVIA, f. 1135,ap. 20, b. 315). Cajevskis (Czaieivski). Iki 1677 m. pastatė šoninį Nukryžiuotojo al- torių Josvainių bažnyčioje (LNMB RS, f. 130, b. 349,1. 1-2). Capinskis (Czapiński) Aleksandras. 1663 III 9 fundavo altariją Vydžių bažnyčioje ir įrengė altorių (?) (LVIA, £ 694, ap. 1, b. 3308,1.34-37). Čaplikai (Czapliczy). Iki 1669 m. įrengė didįjį altorių Lacko bažny- čioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 143-148). Caplinskis (Czapliński) Jonas. 1634 VIII 16 fundavo savo pastatytą Bieniakonės Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3307,1. 10-11). Carnoruckis (Czarnorucki) Samuelis Jonas, Alytaus vaitas. 1673 m. įrengė altorių Alytaus bažnyčioje, vykdydamas svainio Mikalo- jaus Bohatyrovičiaus (Bohatyrowicz) testamentą (VUB RS, f. 57 B-53,b. 892). Cernickis (Czernicki) Aleksandras. Iki 1654 m. prie medinės Len- tupiu bažnyčios pristatė mūrinę Nukryžiuotojo (?) koplyčią gal- būt - 1640 m.j kada užrašė papildomą fundaciją (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 910-914; BCz, 1775, p. 1337-1340). Danisevičius (Daniseivicz) Romanas. Apie 1668 m. pastatė Inturkės Šv. Mykolo titulo bažnyčią (BCz, 1775,1. 661-668). Daubarienė (Daubarowa Giedrajciówna) Darata. 1647 V 14 fundavo Švč. M. Marijos altariją ir įrengė (?) altorių Kernavės bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3341,1.1-4; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3278,1. 7-10). 157 Derengovska (Deregowska Aelzen) Kotryna. Iki 1676 m. (- 1644 m. ?) įrengė šoninį Šv. Sebastijono ir Stepono altorių Vainuto bažny- čioje (KAKA, b. 138,1. 74r-83v). Derengovskis (Deregowski) Petras. 1644 m. įrengė šoninį Kristaus Nuėmimo nuo Kryžiaus altorių Vainuto bažnyčioje (KAKA, b. 138,1. 74r-83v). Dluska Marina. Iki 1655 m. įrengė šoninį S v. Antano Paduviečio altorių Gardino bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 327). Dolskis Jonas Karolis, LDK dvaro maršalka (m. 1695 IV 29). Iki 1695 m. fundavo savo pastatytą (?) Pinsko (Lucko vysk.) komunis- tų vienuolyną su Sv. Karolio (?) bažnyčia (Nowakowski W. O cu- downych obrazach... p. 508). Druckienė Horskienė Barbora. 1681 m. fundavo ir pastatė (?) domi- nikonų vienuolyną Chotajevičuose (Nowakowski W. O cudow- nych obrazach... p. 103). Dručkis Horskis Grigalius Jurgis, Mstislavlio vaivada. Iki 1654 m. pa- statė ir fundavo (1644) Boguševičių Svč. Trejybės ir Švč. M. Mari- jos Karūnavimo titulo bažnyčią (VTJB RS, f. 57 B-53, b. 42, 1. 750-780). Dručkis Horskis Teodoras. 1676 m. fundavo ir pastatė (?) Minsko pran- ciškonų vienuolyną su Šv. Antano Paduviečio (?) titulo bažnyčia (VUBRS,f.3,b.291,1.283). Dručkis SokolinskisJeronimas Albertas, Oršos žemės teisėjas. 1649 VI13 fundavo ir pastatė Oršos dominikonų vienuolyną su Angelų Sar- gų titulo bažnyčia (AODK, p. 1370-1374; VUB RS, f. 3, b. 645,1. 42r). Dručkis Sokolinskis Konstantinas. 1598 m. fundavo savo pastatytą (?) Sokolnios bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 308-310). Dručkis Sokolinskis Samuelis, Smolensko pakamaris (kartu su Oršos že- mės teisėju Jeronimu Sokolinskiu?). Apie 1624 m. pastatė ir 1632 m. fundavo Sokolnios bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.723-727).

158 Dručkis Sokolinskis (Jonas ?), LDK raštininkas. Iki 1654 m. pastatė Bešenkovičių Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 653-659). Dubovičius Ignas, Vilniaus burmistras. 1626 m. fundavo Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyną (su Sv. Teresės titulo bažnyčia) (LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 315,1. 30r). Dziežekas (Dzierżek) Kristupas, Trakų vėliavininkas (m. 1610—1620). 1593 VI 1 patvirtinta jo iŠ valdomų žemių funduota ir pastatyta Stakliškių bažnyčia (LM-80, I. 264r-266r; MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 299). Elijaševičius Geišas (Heliaszeiuicz Geysz) Merkelis, Vilniaus arkidia- konas (m. 1633). Iki 1633 m. pastatė Pajūrio bažnyčią (MAB RS, f. 122, b. 41,1. 3v). Fronckevičienė Kotryna (Rogalska, Andriejaus Radvano žmona, po to Stepono Fronckevičiaus). Iki 1656 m. pastatė šoninį Sv. Onos alto- rių Slanimo bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 393-398). Fronckevičius Radziminskis (Frąćkiewicz Radzimiński) Kazimieras, Krėvos ir Višnevo seniūnas (m. 1694): a) 1666 V 26 fundavo ir pastatė (?) Gorodnos parapinę Sv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (BCz, 1775, 1. 627-638, VUB RS, f. 57 B-53, b. 876; MAB RS, f. 43, b. 8723); b) 1681 m. fundavo ir pastatė Žoludeko karmelitų vienuolyną (BCz, 1775, 1. 77; Chody- nicki I. Z. K. Wiadomość ... p. 50). Galimskis Jonas (m. 1630). 1623 m. fundavo ir pastatė (?) Brastos bernardinų Sv. Jono Krikštytojo ir šv. Onos titulo bažnyčią (BNW, mf. 31616; BernatowiczT. Rola... p. 20; Klasztory ber- nardyńskie ... p. 26-29). Gibelis Tomas. Iki 1653 m. įrengė didįjį Nukryžiuotojo altorių Vsie- lubo bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 311-318). Giedraitis Martynas Marcelijus, Mstislavlio vaivada (m. 1621). 1617 m. fundavo ir pastatė atgailos kanauninkų vienuolyną Vi-

159 deniškiuose su parapine Šv. Lauryno titulo bažnyčia (LVLA, f. 694, ap. 1, b. 3381,1. 109-119). Gintautas (Gintoivt) Albertas. 1614 VI 27 fundavo savo pastatytą Graužiškių bažnyčią (LM-86,1. 950). Gintovskis (Gintotvski) Samuelis. 1635 IX 24 fundavo altariją Ak- menės bažnyčioje prie savo pastatyto (?) altoriaus (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 620). Girskis (Gurski) Tomas, Vilniaus katedros prelatas. 1671 m. funda- vo ir pastatė (?) Polocko dominikonų vienuolyną su Šv. Domi- ninko titulo bažnyčia (AODK, p. 1383; Giżycki J. M. Wiado- mość ... p. 172-176). Givaina (Gywoina) Jurgis. 1690 VII 10 fundavo altariją prie savo statyto (?) Sv. Jurgio altoriaus Klovainių bažnyčioje (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 472-477; Codex ... Vol. II, p. 359-363). Gnoinickis (Moinickis ?) Albrechtas, Oršos žemės teisėjas. 1695 m. pa- statė Zabžezės Švč. M. Marijos Apsilankymo, šv. Jono Krikštytojo, Jurgio ir Visų Šventųjų titulo bažnyčią (BCz, 1775,1. 2937—2956). Godlevskis (Godleiuski) Jonas Kazimieras. 1653 III 1 fundavo altariją prie Švč. M. Marijos Gimimo brolijos altoriaus ir jį įrengė (?) Šiaulių bažnyčioje (LM-127,1. 436r-437v). Golaševskis (Gołaszewski) Albertas Kazimieras. XVII a. pabaigoje pa- statė Nalibokų Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 803). Gosevskienė{Aleksandro Korvino Gosevskiožmona). Iki 1654 m. fun- davo Šv. Kryžiaus altariją ir įrengė (?) altorių Molodečno bažny- čioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 506-513). Gosevskis Aleksandras Korvinas, Smolensko vaivada (m. 1639): a) 1616 m. iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Kupiškio Šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4584,1. 1; MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 380; BNW, mf. 11649, p. 784); b) 1622 VII 16 fundavo ir pastatė (?) Brastos brigičių vienuolyną su

160 Švč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčia (LM-113,1.368r-370v); c) 1622 VI29 Z. Vazos nurodymu fundavo ir pastatė (?) Smolensko jėzuitų vienuolyną (LM-96,1. 380v-383v); d) 1626 m. valdovas Z. Vaza fundavo jo pastatytą Ūdrijos parapinę Sv. Vincento titulo bažnyčią (LM-99, 1. 54r-55r; MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 417; BNW, mf. 11649, p. 881-882); e) iki 1639 m. fundavo ir pastatė (?) Vitebsko jėzuitų vienuolyną (LM-112,1. 157r-158r); f) 1638 XII 18 iš valdomų žemių fundavo ir įrengė (?) naujai pastatytą Mar- kovo Šv. Mykolo titulo bažnyčią (MAB RS, f. 273, b. 1069,1. 1-4; LM-107,1. 252r-253v); g) apie 1639 m. įsteigė ir pastatė (?) Volčy- no (Lucko vysk.) parapinę Švč. Trejybės (?) titulo bažnyčią (Kurc- zewski J. Biskupstwo ... p. 238); h) apie 1639 m. pastatė ir fundavo Molodečno parapinę Švč. M. Marijos titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.506-513; LM-107,1.253v-255r); i) 1639 III 20 iš valdomų žemių fundavo ir pastatė (?) Smolensko parapinę Išgany- tojo bažnyčią (LM-107,1. 270v-272r). Gosevskis Vincentas Aleksandras, LDK iždininkas (m. 1662): a) XVII a. viduryje remontavo ir papildomai fundavo Ūdrijos parapinę Šv. Vincento titulo bažnyčią (BCz, 1775, 1. 2607-2610); b) iki 1653 m. pastatė Vieližo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 665-666). Gozevskis (Gozewski) Adomas. Iki 1656 m. pastatė šoninį Sv. Pranciškaus altorių Slanimo bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 393-398). Grudzinskis (Grudziński) Jurgis (m. 1603). 1602 V16 fundavo ir pasta- tė (?) Seinų dominikonų vienuolyną su Šv. Jurgio titulo bažnyčia (AODK, p. 1344-1346; Giżycki J. M. Wiadomość... p. 206-208). Hlebavičienė Korecka Marcibella (Mikalojaus Hlebavičiaus žmona). Apie 1646 m. pastatė Dombrovnos parapinę bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 562-565). Hlebavičius Jurgis Karolis, Žemaičių seniūnas (m. 1669): a) apie 1646 m. perstatė ir įrengė šoninę Šv. Mykolo koplyčią prie Vil- 161 niaus bernardinų bažnyčios (AOBK, M-25, p. 254); b) iki 1654 m. pastatė ir įrengė Ilijos Svč. M. Marijos Nekalto Prasidė- jimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 570-574); c) 1654 m. minima jo išlaikoma ir statyta (?) Vzgardų bažnyčia ar koplyčia (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, 1. 749); d) 1654 m. minima jo statoma bažnyčia Muzeve (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 749); e) iki 1669 m. įrengė šoninį altorių Minsko bernar- dinų bažnyčioje (LVTA, f. 1135, ap. 20, b. 21,1. 40). Hlebavicius Mikalojus, Vilniaus kaštelionas (m. 1632): a) 1624 m. fundavo ir pastatė Dombrovnos bernardinų vienuolyną su Sv. Jur- gio titulo bažnyčia (AOBK, M-13, p. 79-86; MAB RS, f. 43, b. 23126); b) apie 1625 m. perstatė Zaslavlio (Lucko vysk.) parapi- nę bažnyčią (Nowakowski W. O cudownych obrazach... p. 777; MAB RS, f. 43, b. 23126). Holovnia (Hołownia) Jurgis, Naugarduko vėliavininkas (m. po 1624): a) 1617 VIII 9 fundavo savo statytą Zadžviejų Svč. Trejybės titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 392; BNW, mf. 11649, p. 812-819; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3309,1. 1-4); b) iki 1624 m. (?; kartu su Jonu Mošinskiu) fundavo ir pastatė jėzuitų rezidenciją (vienuolyną) Naugarduke (Koiałowicz A. W. Miscellanea... p. 108). Hulikova Sofija. Iki 1633 m. įrengė altorių Porozovo bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 72-77). Ilgovskis (Iłgowski) Elijas, Tverų tijūnas (m. 1630). 1618 m. patvirtinta jo iš valdomų žemių fundacija jo statytai Tverų Svč. M. Marijos Apsilankymo (?) titulo bažnyčiai (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 15-16). Isaikovskis DolmatasJonas Dimitrovičius, Ašmenos pakamaris (m. 1628): a) Apie 1610 m. pastatė ir fundavo Volkolatos Svč. M. Mari- jos Apreiškimo ir šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 993-1002); b) 1624 X 4 fundavo savo pastatytą Dunilovičių Švč. M. Marijos Gimimo, Šv. Pet- ro ir Pauliaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 3, b. 130; f. 43, b.

162 204, Nr. 423; BNW, mf. 11649, p. 899-906; BCz, 1775, 1. 251-259). Isaikovskis Petras, Ašmenos vaiskis (m. 1640). Apie 1634 m. pastatė Kamenio bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 114-121). IsaikovskisDolmatas Samuelis. Lydos žemės teisėjas. 1658 m. (?) fiin- ' davo Jalovičų dominikonų vienuolyną (Nowakowski W. O cu- downych obrazach ... p. 213). Ivanovskis Jeronimas Mykolas (m. iki 1688): a) 1669 m. remontavo Kauno pranciškonų vienuolyną su Sv. Jurgio bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 291, p. 357); b) ir c) įrengė 1669-1670 m. du šoninius Sv. Pranciškaus titulo altorių ir Sv. Domininko titulo altorių Tryš- kių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 242r-267v); d) įrengė 1670 m. didįjį Šiluvos bažnyčios altorių (KAKA, b. 139,1. 53vb-78r); e) iki 1688 m. pastatė mūrinę Kauno dominikonų Dievo Kūno ti- tulo bažnyčią (AODK, p. 1353-1354; LVIA, f. 696, ap. 2, b. 5, 1. 182v). Jaciviežas (Jacywież) Grigalius. 1647 m. fundavo altariją ir įrengė altorių (?) Krinkų bažnyčioje (MAB RS, f. 43, b. 220, p. 325). Janovičius (Janowicz) Jokūbas. 1677 m. fundavo Svč. M. Marijos Škaplierinės brolijos išlaikymą Laukuvos bažnyčioje ir įrengė (?) brolijos altorių (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 2-14). Jaskoldas (faskołd) Adomas Bazilijus. 1686 X 6 fundavo ir pastatė (?) Klimuvkos domiąikonų vienuolyną su Svč. Trejybės titulo baž- nyčia (AODK, p. 1384). Jazlovieckis (Jasłowiecki) Mikalojus. Iki 1596 m. pastatė (?) Ružanų bažnyčią, kurią po to fundavo jo žmona Aleksandra (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 312). J augelis (Jawgiei) Jurgis. Apie 1639—1643 m. įrengė Krikščio- niško mokslo brolijos altorių Krakių parapinėje bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 407v-432v; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 377, p. 4v).

163 Jesmanienė (Jesmanowa) Kotryna, Naugarduko kašteliono žmona. Apie 1674 m. pastatė ar remontavo Š v. Mykolo altorių Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčioje (ARSI, Lith. 40,1. 273r). Jevlasevskis (Jewłaszewski) Kazimieras Liudvikas, Vilniaus pavaiva- dis: a) po 1645 m. įrengė Loreto Švč. M. Marijos koplyčią Vil- niaus Šv. Jono bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-55, b. 4; Drėma V. Vilniaus Šv. Jono ... p. 34-35); b) iki 1655 m. pastatė (ir įrengė kartu su bernardinų vyresniuoju Tomu Dygonu) Kristaus prie stulpo koplyčią Vilniaus bernardinų bažnyčios šventoriuje (AOBK, M-25, p. 254). Juozapavičius (Josephowicz). Iki 1654 m. fundavo ir pastatė (?) bažnyčią Lukaviece (Ziembinofilija), tačia u 1654 m. jau minima užimta evan- gelikų reformatų (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 617). Jučiūnas (Iuciunas) Mikalojus. Iki 1677 m. įrengė šoninį Švč. M. Ma- rijos altorių Surviliškio bažnyčioje (KAKA, b. 139, 1. 440r- 447v). Judickis (Judycki) Aleksandras: a) ir b) 1647 m. įrengė didįjį Švč. Trejy- bės altorių ir (greičiausiai panašiu metu) šoninį Švč. M. Marijos al- torių Josvainių bažnyčioje (LNMB RS, f. 130, b. 349,1. 1-2). Judickis (Judycki) Jonas. 16141X11 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Strešino bažnyčią (LM-115,1. 127r). Judickis (Judycki) Mikalojus, Maltos ordino kavalierius, Naugardu- ko kaštelionas (m. prieš 1668): a) 1654 VI 24 fundavo ir pastatė (?) Laterano kanauninkų vienuolyną Zuravcuose su Švč. M. Ma- rijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Pranciškaus titulo bažny- čia (LNMB RS, f. 130, b. 2261,1. 429); b) iki 1669 m. pastatė Stvolovičių šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (BCz, 1775, 1. 2141-2155). Juškevičius (Juszkiexvicz) Abraomas. Iki 1648 m. įrengė šoninį Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus altorių Ariogalos bažnyčioje (KAKA, b. 137,1. 85v-86v). 164 Kačanovskis (Kaczanowski) Petras (Kazimieras), Breslaujos tauri- ninkas. 1697 I 17 fundavo ir pastatė (?) Drujos dominikonų vienuolyną su Svč. M. Marijos Apsilankymo titulo bažnyčia (AODK, p. 1387; Nowakowski W. O cudownych obrazach ...p. 151-152). Kalinovskis Severinas. 1662 m. fundavo ir pastatė (?) Baro pranciš- konų vienuolyną (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 79-81). Kamenskis Jonas, Mstislavlio kaštelionas. Iki 1643 m. pastatė Malia- tičių bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 678, 748; Maskow- ski M. Abrys kasztellu (...) Jego Mści Pana Jana Kamieńskiego (...) Wilno, 1648). Kamenskis Gabrielius Jurgis, Rygos seniūnas: a) ir b) iš evangelikų reformatų perėmė ir 1670 m. fundavo bei 1681 m. perstatė Gau- rės Sv. Mykolo, Rapolo, Gabrieliaus ir Angelų Sargų titulo bažnyčią, 1696 m. įrengė joje didįjį altorių (Codex ... Vol. II, p. 319-24; LVIA, f. 696, ар. 2, b. 2, p. 96; KAKA, b. 140,1. 172r-176r; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326,1. 31-35). Kamenskis Kristupas, Naugarduko pastalininkis. 1632 V 20 fun- davo ir pastatė Gorodiščėje Svč. Trejybės, Svč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo, šv. Kristupo ir Jurgio titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.431-445). Kamenskis (Kamieński Danzibog) Vladimiras, Mstislavlio pakamaris. 1676 m. fundavo ir pastatė (?) Maliatičių dominikonų vienuolyną prie parapinės bažnyčios (Giżycki J. M. Wykaz... p. 182-184). Karpis Dimitrijus, valdovo sekretorius. Iki 1654 m. pastatė Medininkų Svč. Trejybės titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 848). Karpis Juozapas, Volkovysko maršalka: a) 1617 m. fundavo savo pa- statytą Didžiosios Bžostovicos (Karpovičių) Sv. Stanislovo ir Mi- kalojaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 383; BNW, mf. 11649, p. 795); b) apie 1637 m. pastatė Rėplos bažnyčią (BNW.mf. 79481,1.685-702).

165 Karpis Juozapas, Bielsko pakamaris. 1664 m. naujai fundavo ir pa- statė Didžiojoje Bžozovoje (Karpovičių) Šv. Stanislovo ir Mika- lojaus titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970, 1. 21-24; BVIA, f. 1781, ap. 27, b. 213,1. 238-243). Kavalčinskis (Kawaszczyński) Kristupas, Minsko pakamaris. Iki 1653 m. pastatė Kukučių bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 155-156). Kazakevičius Jonas, Žemaitijos sufraganas. Apie 1641 m. pastatė Šiluvos Šv. Petro ir Baltramiejaus titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1.53vb-78r). Kazakevičius Kristupas. Iki 1674 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos alto- rių Nočios bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 275-276). Kelpša (Kiełpsza Talat) Adomas. 1655 m. fundavo ir pastatė (?) Lau- kuvos Šv. Kazimiero (?) parapinę bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 2-14; LM-129, p. 602). Kendžejevskis (Kendrzeiewski) Steponas (Stefan Kicdzierzawski ?). Iki 1633 m. pastatė bažnyčią (ar koplyčią) Ivacevičuose (Kosovo pa- rapija), vykdydamas tėvo Petro Kedžejevskio testamentą (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 90-95). Kierla Gabrielius. Iki 1645 m. pastatė Snovijos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 264-265). Kiška Jonušas, Polocko vaivada (- 1586-1654): a) 1620 IV 21 fun- davo savo pastatytą Salų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Švč. M. Ma- rijos Dangun Ėmimo, šv. Jono Krikštytojo, Stanislovo, Alberto titulo bažnyčią (BNW, mf. 11649, p. 853-856); b) 1633 m. pra- dėjo statyti Budslavo bernardinų vienuolyną su Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčia (AOBK, M-25, p. 409-416; L- 15, p. 225-235); c) iki 1654 m. fundavo (?) ir pastatė DaniuŠavo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 881). Kiška Mikalojus, Mstislavlio vaivada (~ 1588-1644): a) Apie 1611 m. pastatė Ciechanowieco (Lucko vysk.) bažnyčią (Majewski K. O działalności kilku muratorów ... p. 193); b) (apie 1622 ?) funda- vo ir pastatė (?) jėzuitų rezidenciją (vienuolyną) Varniuose 166 (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 106); с) 1631 XI 13 funda- vo Yvijos bernardinų vienuolyną prie savo jau pastatytos Šv. Pet- ro ir Pauliaus titulo bažnyčios (AOBK, M-13, p. 121-123; LM- 107,1. 193r-194r; MAB RS, f. 43, b. 8910). Kiška Stanislovas, Žemaitijos vyskupas (1584-1626): a) 1608XII27 fundavo savo pastatytą (?) Adutiškio bažnyčią (MAB RS, f. 6, b. 275; f. 43, b. 204, Nr. 352; BNW, mf. 11649, p. 717); b) 1608 XII 28 fundavo savo pastatytą Dokšicų Šv. Jurgio, Mikalojaus ir Pranciškaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 1, b. 570; f. 43, b. 204, Nr. 354; BNW, mf. 11649, p. 721); c) 1614 X 4 grąžino katalikams, o 1618 m. pa- pildomai fundavo savo pastatytą (?) Paparčių bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 374); d) 1614X4 grąžino katalikams, o 1618XII20 papildomai fundavo savo pastatytą (?) Musninkų bažnyčią (MAB RS, f. 264, b. 618; BNW, mf. 11649, p. 763); e) 1622 XII 24 fiindavo savo pastatytą (?) Girkalnio bažnyčią (BNW, mf. 576,1.40r). Klicevska (Kliczeivska) Kotryna. Iki 1680 m. įrengė šoninį altorių Vilniaus basųjų karmelitų Šv. Teresės bažnyčioje (LVLA, f. 1135, ap. 20, b. 315,1. 56v). Kbnovskis (Kłonowski)Juozapas, Vitebsko kaštelionas (m. prieš 1653 V). 1647 m. fundavo savo pastatytą Kubličių Švč. M. Marijos Ap- reiškimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 1036; BCz, 1775, p. 1982-1993). Knofas (Knoff) Jonas Kazimieras: a) ir b) Iki 1653 m. pastatė du šoni- nius Šv. Kazimiero titulo altorių ir Švč. M. Marijos titulo altorių Liachovičių bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, tarp p. 254- 255; MAB RS, f. 3, b. 145). Koleckis Aleksandras. Iki 1655 rn. pastatė ir įrengė šoninę Šv. Florijono koplyčią prie Vilniaus bernardinų bažnyčios (AOBK, M-25, p. 254). Komaras (KomarMickiewicz) Jeronimas. Apie 1600 m. jo pastatytą Žo- diškių Švč. Trejybės titulo bažnyčią fundavo 1612 m. sūnus Kristu- pas Komaras (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 965-971; b. 403).

167 Komaras Jeronimas, Oršos žemės teisėjas. Iki 1687 m. pastatė ir įren- gė šoninę Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią Žodiš- kių bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3296,1. 2-3). Komaras Vladislovas, Ašmenos žemės teisėjas. Iki 1654 m. pastatė Loreto Švč. M. Marijos koplyčią prie Žodiškių bažnyčios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 968) Komarovska (Konstancja Judycka Sołatycka ?). 1645 m. fundavo ir pradėjo statyti (kartu su broliu Aleksandru Judickiu) Slanimo ber- nardinių vienuolyną su Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo ti- tulo bažnyčia (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 109; AOBK, M-25,1. 399-404). Kopiecas Bazilijus, Brastos pakamaris. 1619 m. pastatė Wierzchow- ce (Lucko vysk.) Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažny- čią (Kurczewski J. Biskupstwo ... p. 238). Kopiecas Jonas Karolis, Polocko vaivada (m. 1681). Iki 1662 m. fun- davo ir pastatė (?) Gorodiščės benediktinų vienuolyną (LM—135, p. 13-14; MAB RS, f. 1, b. 270). Korecka (Vitebsko vaivados Jono Rakovskio (Rakowski) našlė). Iki 1645 m. pastatė Jaluvkos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1.1-3). Korecka Ona Marcelė. Po 1639 m. pastatė Minsko dominikonų vie- nuolyno bažnyčią (Bernatowicz T. Rola ... p. 19). Koreiva (Koreyiva) Steponas (ar Stanislovas ?). Iki 1654 m. fundavo ir pastatė mūrinę Švč. M. Marijos koplyčią prie Vaistamo bažny- čios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 957-964). Korickis (Korycki) Andriejus. 1596 m. fundavo savo pastatytą Ne- vodnicos Švč. M. Marijos Gimimo, šv. Andriejaus, Mikalojaus, Stanislovo, Elzbietos, Marijos Magdalenos ir Visų Šventųjų ti- tulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 313; BNW, mf. 11649, p. 867-69). Korsakas, Plungės paseniūnis. Iki 1675 m. įrengė šoninį Švč. M. Mari- jos altorių Plungės bažnyčioje (KAKA, b. 138,1. 38r-49r). 168 Korsakas Jonas Mikalojus, Ašmenos žemės teisėjas (m. 1618): Testa- mentu 1616. V 18 fundavo savo pastatytą Astravo dominikonų vienuolyną su Sv. Kozmos ir Damijanio titulo bažnyčia (MAB RS, f. 273, b. 2452). Korsakas Juozapas, Mstislavlio vaivada (m. 1643): a) 1639 m. fun- davo ir pastatė Udžialio pranciškonų vienuolyną su Švč. M. Ma- rijos Dangun Ėmimo (?) titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Z przeszłości ... p. 82; BCz, 1775, 1. 567-568); b) 1639 XI 17 papildomai fundavo Vilniaus Laterano kanauninkų vienuoly- ną ir pastatė Šv. Petro titulo bažnyčią (LM-114,1. 557r-558v; LNMB RS, f. 130, b. 2260,1. 314-354; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3324,1. 3-4); c) 1640 m. fundavo ir pastatė (?) Glubokų basų- jų karmelitų vienuolyną su Švč. Trejybės (?) titulo bažnyčia (BCz, 1775,1. 567-567; LM-107,1.331r-334v; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3330,1. 1-4). Kosakovskis Jonas Eustachijus, Gulbinų seniūnas (m. -1649). 1639. III 4 fundavo savo pastatytą (?) Pušaloto bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 490-501; KAKA, b. 139,1. 3l4v-322v). Kosakovskis Nikodemas, Lomžos seniūnas. 1620 VII 16 jo žmona Filijona Valavičiūtė (gal Vilniaus vyskupijoje ?) fundavo jo pasta- tytą Jodeišių bažnyčią (LM-93,1. 438). Kosiła (Kosiło) Vladislovas Jurgis: a) Iki 1677 m. pastatė Liškiavos Šv. Jurgio titulo bažnyčią {Lietuvos sakralinės dailės katalogas. T. I, kn. 3, p. 183); b) 1694 m. fundavo ir pastatė (?) dominikonų vienuolyną Liškiavoje, prie parapinės bažnyčios (AODK, p. 1388). Kosovskis (Kossowski, Kęsowski) Andrius. 1624 m. fundavo ir pastatė (?) Minsko bernardinų vienuolyną su Šv. Juozapo titulo bažnyčia (LM-100,1. 215r-216v). Kosovskis (Kossowski, Kęsowski) Jonas: a) iki 1638 m. baigė statyti ir įrengė (?) medinę Minsko bernardinų Sv. Juozapo titulo bažny- čią (Klasztory bernardyńskie ... p. 220-223); b) XVII a. viduryje 169 pastatė ir įrengė Šv. Onos koplyčią prie Minsko bernardinų baž- nyčios (AOBK, L-15, p. 573). Kosčicas (Kokie) Stanislovas: a) 1646 m. įrengė Loreto Švč. M. Ma- rijos koplyčią prie Cerėjos bažnyčios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 630-640); b) iki 1649 m. įrengė Švč. M. Marijos Apreiški- mo ir šv. Stanislovo koplyčią prie Volpos bažnyčios (LM—125,1. 113r-115v). Kotovičius Aleksandras, Vilniaus vyskupas: a) iki 1677 m. iš naujo fundavo ir pastatė (?) Lukonicos Šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 273, b. 2451,1. 2r; VUB RS, f. 57 B-53, b. 675, 676); b) iki 1686 m. fundavo ir pradėjo statyti misionierių vie- nuolyną Vilniuje (MAB RS, f. 273, b. 2451,1. 2r). Kotovskis Stanislovas, Rečicos pakamaris. 1680 m. fundavo ir pastatė (?) Oršos pranciškonų vienuolyną (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 82; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 409). Kozielas (Kozieł) Jonas Kazimieras, Upytės kardininkas: a) ir b) iki 1654 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Dolginovo bažny- čioje ir tuo metu įrenginėjo dar vieną šoninį Švč. M. Marijos altorių (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 972-978). Krajevskis (Krajewski) Albertas. XVII a. antrojoje pusėje pastatė šo- ninę Šv. Mykolo koplyčią prie Minsko bernardinų bažnyčios (AOBK, L-15, p. 573-576). Kričkovskis (Krzyczkowski) Albertas. 1584 VIII 1 valdovas patvirtino jo fundacija Kristaus Atsimainymo altarijai Naujadvario bažny- čioje prie jo paties įrengtos (?) koplyčios (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969,1. 32r-42v; MAB RS, f. 264, b. 344). Krūpinas Kirsensteinas, Pajūrio tijūnas (m. 1639): a) ir b) 1620 m. (kartu su Jeronimu Valavičium) pastatė Vainuto Šv. Jono Krikšty- tojo (?) titulo bažnyčią, jis įrengė didįjį Nukryžiuotojo altorių (KA- KA, b. 138,1. 74r-83v); c) po 1620 m. gaisro remontavo Kauno bernardinų Šv. Jurgio titulo bažnyčią (AOBK, M-25, p. 289-296);

170 d) iki 1639 m. fundavo ir įrengė (?) Švč. Trejybės koplyčią prie Kauno parapinės bažnyčios (LM-107,1. 293r-295v). Krūpinas Kiršenšteinas Jeronimas, LDK paiždininkis (m. po 1681): a) iki 1668 m. pastatė Svisločės Švč. Trejybės titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 309-312); b) 1670 m. fundavo ir pastatė (?) Plokščių bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 604-605). Krišpinas Kirlenšteinas Martynas Mykolas, Vilniaus tijūnas (m. 1700): a) iki 1675 m. pastatė Plungės bažnyčią (KAKA, b. 138,1.38r-49r); b) po 1684 m. pastatė Oršos bernardinų vienuolyną su Angelų Švč. M. Marijos titulo bažnyčia (Klasztory bernardyńskie ... p. 244-246). Krišpinas Kiršenšteinas Mykolas Antanas, LDK raštininkas (m. 1682). 1675 m. įrengė Nukryžiuotojo koplyčią Vainuto bažnyčioje (KAKA, b. 138,1. 74r-83v). Krušinskis (Kruszyński) Jonas. 1609 m. fundavo savo pastatytą (?) Pšelovnios bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 363; BNW, mf. 11649, p. 743). Kščetovskis (Krzczetowski). Iki 1654 m. įrengė šoninį Švč. Trejybės alto- rių Bešenkovičių bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.653-659). Kuncevičius (Kuncewicz) Jokūbas, Brastos žemės teismo raštininkas (m. - 1666). Apie 1637 m. pastatė Dubičių bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3326; b. 3970,1. 274). Kuncevičius (Kuncewicz) Teofilis. 1690 m. fundavo altariją ir įrengė Sv. Antano altorių (?) Žirmūnų bažnyčioje (BCz, 1775, p. 1330— 1334, 3013-3026). Kurbskis Dimitrijus. 1611 m. fundavo savo suremontuotą ar persta- tytą Krinčino bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 368; BNW, mf. 11649, p. 753). Kurčas (Kurcz) Eustachijus, Vitebsko kaštelionas (m. 1647): a) ir b) 1609 m. fundavo ir pastatė (?) Sienos pranciškonų vienuolyną; 1630 m. fundavo ir pastatė (?) Gardino pranciškonų vienuolyną su 171 Angelų Švč. M. Marijos titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Z przeszłości ... p. 82; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 406,363; LM-113,1.251r-252r). Kurias (Kurcz) Martynas Danielovičius, Dorpato vaivada (m. 1602). 1602 II 8 fundavo savo pastatytą Jatviejų bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 333; LM-85,1. 164r-165v). Kurčas (Kurcz) Steponas, Brastos vaivada (m. 1702). 1685 m. funda- vo ir pastatė (?) Valuvkoje dominikonų vienuolyną su Svč.Trejy- bės titulo bažnyčia {Actą capituli Vilnensis (...) Vilnae, 1685). Kušlanecas (Kuszlanec) Jagielovičius (Jagiebivicz) Kristupas. Iki 1648 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Dangaus Karalienės altorių Salų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1066). Kviatkovskis (Kwiatkowski) Jonas Petras Petrovicius. 1624130 perėmė iš evangelikų reformatų ir įrengė (?) Cičino Šv. Petro ir Pauliaus (?) titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 807-811; b. 1047). Lackis Jonas Alfonsas, Žemaičių kaštelionas (m. 1646): a) 1622 VI 29 fundavo ir įrengė (?) tėvo Teodoro L. statytą Šalčininkų Šv. Mikalo- jaus ir Jurgio titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 412; BNW, mf. 11649, p. 870-873); b) 1629 m. fundavo ir pastatė (?) Aukštadvario dominikonų vienuolyną su Sv. Domininko ti- tulo bažnyčia (AODK, p. 1350-1351); c) 1635 m. fundavo ir pastatė (?) Lopienicos pranciškonų vienuolyną (Sobieraj M. Fun- datorzy ... p. 227); d) 1636 VIII 26 pastatė (?) Z. Vazos funduotą Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo (?) bažnyčią (Codex ... Vol. II, p. 200-202; LVIA, f. 696, ар. 2, b. 2, p. 616-618; KAKA, b. 139, 1. 124r-132v); e) 1639 XI 30 fundavo savo pastatytą (?) Lapių Šv. Jono Krikštytojo (?) bažnyčią (BCz, 1775, p. 1281-1286; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321, 1. 62-63); f) 1642 I 3 fundavo savo pastatytą Rodūnios bažnyčią (LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 481, L 40r). Lackis Teodoras, LDK raštininkas (m. 1611). Iki 1611 m. pastatė Šalčininkų Šv. Mikalojaus ir Jurgio titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 412; BNW, mf. 11649, p. 870-873). 172 Legačinskiai (Legaczyńscy). 1681 m. fundavo altariją Plungės bažny- čioje prie savo statyto (?) Angelų Sargų altoriaus (LVTA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 354-363). Legartovičius (Legartowicz) Andriejus, Vilniaus miestietis: a) ir b) iki 1655 m. įrengė du šoninius Sv. Antano titulo altorių ir Svč. M. Marijos titulo altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 253-254). Lempickis Albertas, Kauno miestietis. 1668 m. įrengė Sv. Onos bro- lijos altorių Vilkijos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 579r-603v). Lepačinskis, Žemaičių arkidiakonas. Apie 1637 m. pastatė Krekena- vos arkidiakonato Šv. Petro ir Pauliaus (?) titulo bažnyčią (KA- KA, b. 139,1. 448r-460). Letavas Aleksandras: a) ir b) Iki 1665 m. pastatė Žiežmarių Sv. Jokū- bo titulo bažnyčią ir įrengė didįjį altorių (BCz, 1775, 1. 2423- 2427, 2871-2909, 3001-3010). Liaudanskis (Laiudanski). Iki 1655 m. įrengė didįjį Svč. M. Marijos Ka- rūnavimo altorių Baisogalos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1.364v-382r). Limontas Martynas Domininkas, Vitebsko kaštelionas (m. 1670). 1658 m. fundavo ir pastatė (?) Vasiliškių dominikonų vienuoly- ną su Sv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia (AODK, p. 1369— 1370; Volumina, Legum. T. IV, f. 559, p. 260). Limontas Mikalojus: a) Apie 1614 m. pastatė (kartu su M. Semeta ?) Batakių Sv. Onos titulo parapinę bažnyčią (BNW, mf. 576, 1. 36r); b) 1641 m. pastatė Kelmės parapinę Švč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo titulo bažnyčią (KAKA, b. 137,1. 78v-80r). Lipka Stanislovas. Iki 1653 m. įrengė šoninį Svč. M. Marijos, šv. Stanislovo ir Kotrynos altorių Zabžezės bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 75-88). Lopačinskis (Łopaczyński) Mikalojus Kristupaitis (m. apie 1639). Iki 1621 m. įrengė šoninį altorių Šeduvos bažnyčioje (KAKA, b. 137, 1. 56v-59v; LM-107,1. 247r-250v).

173 Losovskis (Łosowski). \643 m. pastatė Kurenieco bažnyčią jo žmona Barbora papildomai fundavo dar 1668 m. (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 952-956; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 33-34). Lozovskis (Łozowski) Steponas, Kauno miestietis. Iki 1700 m. įrengė šoninį Sv. Stepono altorių Kauno parapinėje bažnyčioje (BCz, 1775,1. 1203-1221). Ložka (Łóżka, Loszko, Łąka) Mykolas, Moziriaus miestietis. 1648 III 22 fundavo savo pastatytą Moziriaus bernardinų vienuolyną su Sv. My- kolo titulo bažnyčia (Klasztory bernardyńskie... p. 226-227). Łucka (Łuczko). XVII a. pabaigoje įrengė šoninę koplyčią Palėvenės dominikonų bažnyčioje (VUB RS, f. 3, b. 645,1. 48v). Lukomskis Jonas (Bazilijus ?), Oršos žemės teisėjas. 1634 m. fundavo ir pastatė (?) Lukomlio pranciškonų vienuolyną (Koiałowicz A. W. Miscellanea... p. 110; Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 79-81). Lukomskis Romanas Ivanovskis: a) Iki 1654 m. (minima jau sena) pastatė (su sūnum Samueliu ?) Lukomlio parapinę Svč. M. Mari- jos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, 1. 641—648); b) iki 1653 m. (tuo metu minima jau sena) pastatė Rudnosiolo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 667-676). Lukomskis Samuelis Eustachijus (1605-1680): a) 1644 m. fundavo ir pastatė (galbūt su tėvu Romanu ?) Lukomlio Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 641-648; BCz, 1775, p. 1309-1316); b) (su broliu) 1669 m. fundavo ir pastatė (?) Ūlos dominikonų vienuolyną su Sv. Dva- sios titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wykaz ... p. 262-263). Lukoševičius (Łukaszewicz), Joniškio burmistras. 1670 m. perstatė šoninį Svč. M. Marijos altorių Joniškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 204v-224v). Macejovičius (Macieiowicz) Jonas, Kauno burmistras. Apie 1618 m. įrengė šoninį altorių Kauno bernardinų bažnyčioje (VUB RS, f. 4, b. 316, p. 102). 174 Mackevičius (Mackiewicz) Jurgis Gedgaudas. 1625 VI29 fiindavo ir pasta- tė Čekiškės Švč. Trejybės titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1.43v-55r). Madalenskis Jokūbas Karolis, Mstislavlio vaivada (m. 1638): a) 1619 II 5 fundavo anksčiau savo (?) statytą Mstislavlio parapinę Švč. M. Marijos titulo bažnyčią (LM-95,1. 195v); b) apie 1620 m. fundavo ir pradėjo statyti Mstislavlio karmelitų vienuolyną su parapine bažnyčia (Chodynicki I. Z. K. Wiadomość ... p. 35; Volumina Legum. T. III, f. 963, p. 457). Malčinskis (Makzyński) Mykolas. 1658 XI 4 fundavo Angelų Sargų altariją ir įrengė altorių (?) Šeduvos bažnyčioje (Codex... Vol. II, p. 296-298). Markevičius (?) (Markiewius) Kristupas. Iki 1621 m. suremontavo ar perstatė Šeduvos Švč. M. Marijos Gimimo, Dangun Ėmimo ir šv. Mykolo titulo bažnyčią (KAKA, b. 137,1. 56v-59v). Markevičius (Markoivicz). Iki 1677 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Surviliškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 440r-447v). Masalskienė Elzbieta. Iki 1633 m. pastatė koplyčią prie Porozovo bažnyčios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 72-77). Masalskienė Marijona Rackevičiūtė. 1599 m. fundavo ir pastatė (?) Račkų (Dauspudos) Švč. Trejybės, Švč. M. M. Dangun Ėmimo ir Šv. Mykolo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 320; BCz, 1775,1.391-398). Masalskis Aleksandras, Smolensko kaštelionas (m. 1643): a) 1618 m. fundavo ir pastatė Kauno bernardinių vienuolyną su Šv. Kryžiaus titulo bažnyčia (AOBK, M-14, p. 57-64); b) 1626 m. fundavo papildomai iš valdomų žemių ir perstatė (?) Rietavo Šv. Mykolo titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 327-333; LM-455, 1- 94r); c) 1639 VI 30 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Veiviržėnų bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 380-301; LM- 118,1. 72); d) iki 1643 m. pastatė Jodagonių Šv. Mykolo titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 563r-578v).

175 Masalskis Grigalius. 1592 m. fundavo savo pastatytą (?) Rudaminos bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 296; BCz, 1775,1. 2125- 2135). Masalskis Jonas. Iki 1639 m. pastatė koplyčią šalia Eismantų bažny- čios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1178; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970, 1. 47-62). Masalskis Jurgis, Gardino pakamaris. Iki 1655 m. pastatė ir įrengė kop- lyčią prie Gardino bernardinų bažnyčios (AOBK, M-25, p. 327). Masonas (Masson) Antanas. Iki 1655 m. įrengė šoninį Trijų Karalių altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 253). Midzeševskis (Mydzieszewski) Ambraziejus. Iki 1633 m. įrengė šoni- nį Svč. M. Marijos altorių Knišino bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B- 53, b. 40,1. 185-192). Mirčojevskis (Mirczoietvski), Lydos vaiskis. Iki 1673 m. įrengė šoninį altorių Myro bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 165-175). Mlecka (Mleczko) Mikalojus, Oršos pakamaris. Apie 1638 m. pasta- tė Chlopieničių bažnyčią, o prie jos — (?) karmelitų vienuolyną (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 677). Mlockis(Młocki)Andriejus(- 1570-po 1636). 1631 m. fundavo ir pradėjo statyti (?) Oršos bernardinų vienuolyną su Angelų Švč. M. Marijos titulo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 393-399). Mlodzianovskis (Mlodzianoivski) Aleksandras. Iki 1639 m. įrengė šo- ninį Svč. M. Marijos Sopulingosios altorių Eismantų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1177). Mokslevičius (Mokslewicz) Kristupas, Joniškio miestietis. 1670 m. įren- gė šoninį S v. Onos altorių Joniškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 204v-224v). Mongiela (Mongieylo) Jonas Vladislovas, Trakų pakamaris: a) ir b) iki 1675 m. įrengė didįjį Nukryžiuotojo titulo altorių ir šoninį Tra- kų Švč. M. Marijos titulo altorių Semeliškių bažnyčioje (LVIA, f. 694,ap.l, b. 3970,1. 335-336). 176 Montaiitas (Montowt) Steponas. Iki 1677 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Ap- reiškimo altorių Telšių parapinėje bažnyčioje (KAKA, b. 139, L 534v-546r). Montrimavičius (Montrymowicz) Abraomas. Apie 1650 m. pastatė ir įren- gė Loreto Švč. M. Marijos koplyčią prie Telšių bernardinų bažny- čios (AOBK, M-25, p. 361-364). Narbutas Adomas. 1676 m. fundavo ir pastatė (kartu su Mikalojumi Ryla ?) Lydos karmelitų vienuolyną (Chodynicki I. Z. K. Wiado- mość ... p. 52; BCz, 1775, p. 1436-1443). Narbutas Jonas, Lydos pakamaris. 1633 m. fundavo (kartu su Petru Narbutu ?) ir pastatė (?) pranciškonų vienuolyną Kaltanėnuose su Šv. Petro ir Pauliaus titulo bažnyčia (VUB RS, f. 57 B-53, b. 549; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 266). Narbutas Mikalojus Piotrovičius. 1623 m. fundavo ir įrengė (?) tėvo Petro Voiciechovičiaus statytą Zabolotės Svč. Trejybės, šv. Jurgio, Onos ir Kryžiaus Atradimo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 419; BNW, mf. 11649, p. 884-892). Narbutas Petras Voiciekovičius, Slanimo žemės teisėjas. Apie 1601 m. pastatė Zabolotės Svč. Trejybės, šv. Jurgio, Onos ir Kryžiaus Atradimo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 419; BNW, mf. 11649, p. 884-892). Žr. Jonas Narbutas. Obronskis Andriejus, Naugarduko žemės teisėjas. Iki 1653 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo altorių Jelnos bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 348-360). Odachovskienė (Odachowska Olszewska) Zofija Marijona. \667 m. fundavo ir pastatė (?) Jelnos dominikonų vienuolyną su parapine Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo, šv. Mykolo ir Mikalojaus titu- lo bažnyčia (AODK, p. 1377-1378). Oginskis Aleksandras, Trakų vėliavininkas. Stačiatikis, pastatė XVII a. pirmojoje pusėje Trakų bernardinų bažnyčioje šoninį Sv. Pran- ciškaus altorių, prie kurio palaidojo žmoną Oną Šemetaitę Ogins- kienę (Klasztory bernardyńskie ... p. 388-391).

177 Oginskis Jonas Jackus, Mstislavlio vaivada (m. 1684). Iki 1679 m. fundavo ir pastatė (?) Lopienicos pranciškonų vienuolyną (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 77; VUB RS, f. 4, b. 3862,1. 475r). OginskisMarcijonas, LDK kancleris (1632-1690): a) ir b) po 1666 m. atstatė ir remontavo Trakų parapinę Svč. M. Marijos titulo bažny- čią ir įrengė šoninę koplyčią (LM-141,1. 137v); c) apie 1677 m. įrengė šoninį altorių Žiežmarių bažnyčioje (BCz, 1775,1. 2871- 2909); d) 1678 m. fundavo ir pastatė Raguvos Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (LM-141,1. l40r); e) 1678 m. fundavo ir pastatė Trakų dominikonų vienuolyną su Sv. Mykolo titulo bažnyčia (AODK, p. 1380-1381; Volumina Legum. T. V, f. 634, p. 310); f) apie 1679 m. pastatė Kavarsko Šv. Jono Krikš- tytojo (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 258,1. 76-84); g) iki 1688 m. rekonstravo Rykantų bažnyčią (AODK, p. 1380— 1381); h) apie 1688 m. pastatė ir fundavo bažnyčią Naujamiesty- je (LM-141,1. l40r; LM-138, p. 780-782); i) apie 1685 pastatė Rasų Svč. Trejybės ir Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo (?) titulo bažnyčią (BCz, 1775,1. 935-950). Olševskis (Olszeioski) Andriejus. Iki 1633 m. įrengė šoninį Viešpaties Atsimainymo altorių Volpos bažnyčioje (VUB RS, f. 57B-53, b. 40,1.2-11). Oskierka Samuelis, Moziriaus žemės teisėjas (- 1600 — - 1675). 1671 m. fundavo ir pastatė (?) Slucko bernardinų vienuolyną (AOBK.L-15, p- 873-992). Ožechovskis (Orzechowski) Petras. 1601 III 10 patvirtinta jo fundaci- ja iš valdomų žemių jo pastatytai Zadorožės bažnyčiai (LM-80,1. 567v-569v; MAB RS, f. 3, b. 122; f. 43, b. 204, Nr. 330). Pacas Feliksas Jonas, LDK pakamaris (m. prieš 1702). Apie 1647 m. pastatė Dysnos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 1027-1032). Pacas Kazimieras, Žemaičių vyskupas (m. 1695 III 31): a) apie 1673 m. pastatė Tauragės Svč. Trejybės (?) titulo bažnyčią (KA- 178 KA, b. 140,1. 169-171); b) 1675 m. pastatė Luokės Dievo Kūno ir Visų Šventųjų titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 46lr-472v); c) apie 1677 m. pastatė Surviliškio bažnyčią (KAKA, b. 139, 1. 440r-447v); d) apie 1677 m. pastatė Kaltinėnų Šv. Jono Krikš- tytojo titulo bažnyčią (KAKA, b. 140, 1. 182v-188r); e) apie 1691 m. pastatė Š v. Petro ir Pauliaus titulo bažnyčią (katedrą) Varniuose (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 488,1. 171r). Pacas Konstantinas Vladislovas, LDK vėliavininkas (m. 1686): a) 1681 II7 fundavo ir pastatė Kniažycų dominikonų vienuolyną su Sv. Mi- kalojaus titulo bažnyčia (AODK, p. 1383-1384); b) 1682 m. funda- vo ir pastatė Berezinos bernardinų vienuolyną su Svč. Trejybės titulo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 788-792; BCz, 1775, p. 2001-2004). Pacas Kristupas Zigmantas, LDKkancleris (1621-1684): a) po 1661 m. įrengė Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno Sv. Teresės titulo bažnyčią (LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 315, 1. 51-58); b) 1662 m. fundavo ir pastatė Pažaislio kamaldulių vienuolyną su Svč. M. Mari- jos Apsilankymo titulo bažnyčia (Kairiūkštytė - Jacinienė H. Pa- žaislis ...); c) iki 1668 m. įrengė didįjį altorių Alvito bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 217-230; LVIA, SA-26,1. 177); d) iki 1678 m. pastatė Vilniaus basųjų karmeličių vienuolyno Šv. Juozapo titulo bažnyčią (LVIA, SA-26,1. 177); e) iki 1680 m. pastatė Jiezno Šv. Mykolo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 391; LVIA., SA-26,1.175v). Pacas Mikalojus. 1605 m. fundavo ir pastatė (?) Kivatyčių (Lucko vysk.) bažnyčią (Kurczewski J. Biskupstwo ... p. 235). Pacas Mikalojus, Žemaičių vyskupas (m. 1624). Iki 1613 m. pastatė Pašvitinio Švč. Trejybės, Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo ir šv. Mykolo titulo bažnyčią (BNW, mf. 576,1. 35r). Pacas Mikalojus Steponas, Trakų kaštelionas (~ 1623-1684). 1654X2 fundavo ir pastatė Choroščos dominikonų vienuolyną su Šv. Do- mininko, Jono Krikštytojo ir Stepono titulo bažnyčia (AODK,

179 p. 1365-1367; Giżycki J. M. Wiadomość ... p. 73-77; LM- 126,1. 100r-104r). Pacas Mykolas Kazimieras, LDK etmonas (- 1624-1682): a) ir b) iki 1663 m. suremontavo Merkinės parapinę Svč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo (?) titulo bažnyčią ir įrengė didįjį altorių (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970, 1. 161-163); c) 1668-1682 m. pastatė ir įrengė Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną su Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (LNMB RS, f. 130, b. 2259); d) iki 1676 m. pastatė Merkinės jėzuitų prižiūrimą bažnyčią Ratnyčioje (Volu- mina Legum. T. V, f. 432, p. 213); e) iki 1676 m. įrengė šoninį Š v. Mykolo altorių Kvėdarnos bažnyčioje (KAKA, b. 138,1.66v- 74r); f) 1679 m. fundavo.ir pastatė (?) Gardino bernardinų vie- nuolyno bažnyčioje Loreto Svč. M. Marijos koplyčią (AOBK, L- 15, p. 91-101); g) iki 1682 m. įrengė didįjį Šv. Mykolo altorių Rietavo bažnyčioje (KAKA, b. 136,1. 75v). Pacas Petras, Trakų vaivada (m. 1642): a) 1622 m. rundavo ir pastatė (?) Tverečiaus Svč. Trejybės titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3381,1. 9-17; MAB RS, f. 273, b. 2427); b) iki 1642 m. įrengė šoninį Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 254; MAB RS, f. 273, b. 2427). Pacas Petras, Žemaičių seniūnas (m. 1695): a) iki 1690 m. fundavo ir pastatė (?) Bogdanovičių dominikonų vienuolyną {Actą Provincialis (...) Vilnae, 1690); b) iki 1695 m. pastatė Švč. Trejybės (?) titulo bažnyčią (ar koplyčią) Rimšėje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 346). Pacas Samuelis, LDK vėliavininkas (m. 1627). Iki 1627 m. pastatė šoninį Šv. Ignoto altorių Bobruisko bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.791-793). Pacas Steponas, LDK pakanderis (1587-1640): a) iki 1623 m. pastatė Vilkaviškio bažnyčią (BNW, mf. 11649, p. 882); b) 1633 m. flinda- vo ir pastatė Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyną su Šv. Teresės titulo bažnyčia (LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 315,1. 29r); c) 1638 XII 18

180 fundavo ir pastatė Vilniaus basųjų karmeličių vienuolyną su Šv. Juo- zapo titulo bažnyčia (LVIA, SA-26,1. 150; LM-107, L 255г-25бг); d) iki 1640 m. pastatė Jiezno Šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 388; b. 1252); e) iki 1640 m. pastatė Choroščos parapi- nę bažnyčią (LM-126,1. 100r-104r). Žr. Pocienė Ona Rudaminaitė. Paciene Agota Sofija (Mikalojaus Paco žmona ?). 1621 m. fundavo ir pastatė (?) Zbirokų (Lucko vysk.) Švč. Trejybės titulo bažnyčią (Kurczewski J. Biskupstwo ... p. 236). Pacienė Elzbieta {Petro Paco žmona) (m. iki 1652 m.). Iki 1652 m. įrengė šoninį Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 249). Pacienė Ona Rudaminaitė{Stepono Paco žmona) (m. 1643). 1643II 6 iš valdomų žemių fundavo savo (arba vyro Stepono Paco) pastatytą La- voriškių bažnyčią (LM-114,1.237v-238v; LM-118,1.358r-359r). Paplinskis Samuelis. 1692 II 7 fundavo altariją Kuršėnų bažnyčioje prie savo statyto (?) Svč. M. Marijos Apreiškimo altoriaus (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 643-644). Parčevskis (Parczewski), Gargždų seniūnas. Iki 1644 m. įrengė Š v. Jo- no Krikštytojo altorių Gargždų bažnyčioje (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329,1. 135-138). Parčevskis Petras, Žemaičių vyskupas (m. 1656): a) apie 1650 m. pastatė naują Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio (?) titulo bažnyčią (AOBK, M-25, 1. 361-364); b) iki 1656 m. pastatė Surviliškio bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 440r-447v). Pasamovskis (Pasamowski) Mikalojus. 1630 VI26 fundavo ir pastatė Salantų Šv. Mikalojaus titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 488r- 513v; LM-103,1. I44r-l45v). Paškovskis (Paszkowski) Konstantinas. Iki 1700 m. įrengė šoninį Šv. Mykolo altorių Beržninkų bažnyčioje (BCz, 1775,1. 95-110). Piaseckis Jeronimas, LDK raštininkas (m. 1630). 1623 m. patvir- tinta jo fundacija iš valdomų žemių jo statytai (?) Żygiman- 181 tiŠkių bažnyčiai (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 421; BNW, mf. 11649, p. 894-895). Pikelevičitis (Pikieleivicz) Andriejus. 1695 m. įrengė didįjį Švč. Trejybės altorių Kaltinėnų bažnyčioje (KAKA, b. 140,1. 182v-188r). Piotraševičius (Piotraszetvicz) Mikalojus. 1639 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos altorių Pušaloto bažnyčioje (KAKA, b. 139,1.3l6v). Piotrovičius (Piotrowicz) Juozapas, Vilkijos miestelėnas. 1670 m. įren- gė šoninį Švč. M. Marijos altorių Vilkijos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 579r-603v). Pociejus Leonardas (m. 1695). Apie 1676 m. pastatė Kietaviškių Švč. Trejybės titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 521). Počobutas Odlanickis Andriejus, Brastos žemės teisėjas. 1667 m. fun- davo ir pastatė (?) Ašmenos dominikonų vienuolyną su Švč. Tre- jybės ir šv. Mykolo titulo bažnyčia (AODK, p. 1375-1377). Počobutas Odlanickis Laurynas Mykolas, Ukmergės žemės teisė- jas. 1676 V 28 fundavo ir pastatė (?) Palėvenės dominikonų vienuolyną su Šv. Domininko ir Pranciškaus titulo bažnyčia (AODK, p. 1381-1382; Volumina Legum. T. V, f. 432, p. 213). Podbereskis Jonas Samsonas, Breslaujos žemės teismo raštininkas. 1600 m. (ir 1609 m.) fundavo ir pastatė Smalvų Šv. Jonų Krikš- tytojo ir Evangelisto titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 324; 364; b. 16663, 16664; BNW, mf. 11649, p. 745). Podbereskis Grigalius Kazimieras {m. 1677). 1674 m. perstatė Smal- vų Šv. Jonų Krikštytojo ir Evangelisto titulo bažnyčią (Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos... p. 526). Podbipienta (Podbipieta) Mykolas Kazimieras, valdovo sekreto- rius (m. prieš 1649 III). 1643 VIII 6 iš valdomų žemių fun- davo ir pastatė (?) Čiausų karmelitų vienuolyną su parapine bažnyčia (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 699-700; LM-124, 1. I45v-I46r).

182 PodreckisMikalojus. Iki 1655 m. įrengė šoninį Šv. Kazimiero altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 249). Podrezovas (Podrezow), Vilniaus miestietis. Iki 1655 m. įrengė šoni- nį Nukryžiuotojo altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 254). Poklevičius (Pohleivicz) Jamontas Mykolas Kazimieras, Trakų paiždi- ninkis (m. 1696). Iki 1676 m. įrengė šoninį Š v. Martinijono al- torių Joniškio bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 204v-224v). Poklevskis (Poklewski Kozieli) Fabijonas, Ašmenos pakamaris: a) ir b) iki 1644 m. fundavo ir pastatė Svyrių Šv. Mykolo titulo bažny- čią, įrengė šoninį Svč. M. Marijos altorių (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 883-909). Pokrosenskis (Pokorszewski ?) Kristupas Mykolas, Lydos pilies teisėjas. 1680 m. fundavo ir pastatė (?) Slanimo dominikonų vienuolyną su Šv. Mykolo titulo bažnyčia (AODK, p. 1379-1380; Volumi- na Legum. T. V, f. 756, p. 368; VUB RS, f. 3, b. 645,1. 46v). Polubinskis Aleksandras Hiliaras, LDK maršalka (1626-1679): a) 1662 m. fundavo ir pastatė Glusko bernardinų vienuolyną su Svč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo titulo bažnyčia (AOBK, L- 15, p. 629-634); b) apie 1668 m. fundavo (su broliu Emanueliu ?) ir pastatė (?) Slanimo dominikonų vienuolyną su Šv. Mykolo ti- tulo bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 645, L 46v); c) iki 1679 m. iš naujo perstatė Derečino dominikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wia- domość ... p. 77-83). Polubinskis Konstantinas, Mstislavlio kaštelionas (m. 1640). 1618 m. fundavo ir pastatė Derečino dominikonų vienuolyną su Švč. M. Mari- jos (?) titulo bažnyčia (LM-111,1. 86v-87v; VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 105). Pošilskis (Poszylski) Lavrinovičius Stanislovas. 1688 m. fundavo altariją ir įrengė altorių (?) Salantų bažnyčioje (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 406-416).

183 Pozniakas Antanas. Iki 1699 m. įrengė šoninį Š v. Antano altorių Salų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1067). Prochovičius (Prochowicz)Jonas. Iki 1653 m. įrengė šoninį Sv. Andriejaus altorių Myro bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 180-153). Pšeradovskis (Przeradowski) Mykolas Kazimieras, Naugarduko patau- rininkis. 1676 fundavo ir pastatė (?) Niechnievičių bažnyčią (BCz, 1775, p. 1791-1794). Pšeslavskis (Przeclawski) Zigmantas, Slanimo paseniūnis. Iki 1656 m. įrengė šoninį altorių Slanimo bernardinų bažnyčioje (AOBK, M— 25, p. 393-398). Psestselskis (Przestrzelski) Motiejus. Iki 1644 m. įrengė šoninį Svč. Tre- jybės altorių Žarėnų bažnyčioje prie jo testamentu 1646 m. fun- davo altariją (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 293,1. 1-2; LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 22-25). Puchalskis Kazimieras, Minsko pastalininkis (m. 1692). 1674 m. fun- davo ir pastatė (?) Buchovičių dominikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wykaz ... p. 19-21). Pukinskis Petras. Iki 1633 m. fundavo Dievo Kūno broliai altariją ir įrengė altorių (?) Nesvyžiaus parapinėje bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 158-164). Pukšta (Pukszta). Iki 1633 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Apreiš- kimo altorių Valkavisko bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40, 1. 55-62). Puptikas Jonas. Iki 1677 m. įrengė šoninį Sv. Onos altorių Lygumų bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 284r). Puzyna Aleksandras, Upytės vėliavininkas. 1674 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos altorių Krekenavos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 448r-460). Radvanas Andriejus, valdovo sekretorius (m. 1642). Apie 1639 m. įrengė didyjį Svč. Trejybės titulo altorių Svč. Trejybės Slanimo bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 393-398). 184 Radvila Albertas. Iki 1607 m. pastatė (padedamas brolio Jurgio ?) Kiecko Švč. Trejybės titulo mūrinę bažnyčią (VUBRS, f. 57 B- 53, b. 42, p. 230-254). Radvila Albertas Stanislovas, LDKkancleris (1593-1656): a) 1633 m. fundavo ir pastatė Pinsko (Lucko vysk.) jėzuitų vienuolyną (LM— 106,1. 335r-336v; MAB RS, f. 1, b. 253); b) apie 1634 m. pa- statė bažnyčią Logišine (Nowakowski W. O cudownych ob- razach ... p. 410); с) 1635-1640 m. pastatė Olykos (Lucko vysk.) Švč. Trejybės titulo bažnyčią ir įsteigė prie jos jėzuitų kole- giją ir vienuolyną (Relationes ... Vol. II, p. 70-71); d) 1636 m. fundavo ir pastatė Veliuonos parapinę Šv. Petro titulo bažnyčią (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 489); e) iki 1638 m. pastatė Kazimiero- vo (Lucko vysk.) Šv. Kazimiero bažnyčią (Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 252); f) iki 1648 m. papildomai iš val- domų žemių fundavo savo pastatytą Daugų Sv. Kryžiaus Išaukšti- nimo bažnyčią (LM-121,1. 245r-246r); g) iki 1648 m. iš valdo- mų žemių fundavo savo pastatytą Perlojos Svč. M. Marijos Karūnavimo, šv. Mikalojaus ir Stanislovo titulo bažnyčią (LM— 121, 1. 245r-246r); h) iki 1653 m. fundavo ir pastatė (? arba įrengė tėvo Stanislovo Radvilos pastatytą) Nalibokų Švč. M. Mari- jos Dangun Ėmimo (?) titulo parapinę bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p.126-137; BCz, 1775, p. 1761-1764); i) iki 1656 m. pastatė Subatninkų Šv. Jurgio titulo bažnyčią (Nowa- kowski W. O cudownych obrazach ... p. 617-618). Radvila Aleksandras Liudvikas, LDK maršalka (m. 1654): a) 1638— 1639 m. pastatė Švč. M. Marijos Rožančinės koplyčią prie Bialos (Lucko vysk.) bažnyčios (Bernatowicz T. Miles chris- tianus ... p. 80); b) 1652 X 8 fundavo savo pastatytą (?) Mi- kolajevščyznos Šv. Jono (Krikštytojo ?) ir Jurgio titulo bažny- čią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 168-179; MAB RS, f. 43, b. 13010).

185 Radvila Jonas Albertas: a) iki 1616 m. grąžino fundaciją ir įrengė (?) Kiecko Švč. Trejybės bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 379); b) 1624 m. fundavo ir pastatė (?) David Gorodoko Dievo Kū- no (?) titulo bažnyčią (Nowakowski W. O cudownych obra- zach ... p. 144). Radvila Jurgis, Vilniaus vyskupas (1556-1600). 1588 m. fundavo ir pastatė (?) Volmos (? min. kaip Skšynų) Sv. Jurgio ir Kotrynos titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 287; Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 763). Radvila Mykolas Karolis, LDK raikytojas (m. 1656). Iki 1656 m. fundavo (kartu su motina) ir remontavo (?) Derevnos Svč. M. Ma- rijos Apreiškimo titulo bažnyčią (BCz, 1775, p. 1948-1960). Radvila Mykolas Kazimieras, LDK pakanderis (m. 1680). 1667 m. fundavo ir pastatė (?) reformatų vienuolyną Bialoje (Lucko vysk.) (Gidžiūnas V. Vienuolijos... p. 275). Radvila Mikabjus Kristupas, Vilniaus vaivada (1549—1616): a) 1577 m. fundavo ir pastatė Dubrovos bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 272; BCz, 1775,1. 399-402); b) 1585 m. fundavo ir pastatė Cernovčicų (Lucko vysk.) Svč. Trejybės titulo bažnyčią (Berna- towiczT. Miles christianus ... p. 81-86; LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 575, 1 21v-22v); c) 1584 VIII 19 fundavo ir pastatė Nesvy- žiaus jėzuitų vienuolyną su Dievo Kūno titulo bažnyčia (Paszen- daj. Budowle ... T. 1, p. 279-320; MAB RS, f. 43, b. 13474); d) 1588 IX 17 fundavo ir pastatė Sviežėnio Sv. Petro ir Pauliaus (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 273, b. 2072, 3648; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 158-167); e) 1588 X 17 fundavo ir pastatė Myro Sv. Mikalojaus, Kazimiero ir Jurgio (?) titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1.180-185; MAB RS, f. 6, b. 268; f. 43, b. 13160); f) 1590 m. fundavo ir pastatė Derevnios Svč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčią (Bernatowicz T. Miles christianus... p. 78-79); g) 1590 XII 2 fundavo ir pastatė Nesvyžiaus benedik-

186 tinių vienuolyną (Bernatowicz T. Miles christianus ... p. 59- 67); h) 1598-1603 fundavo ir pastatė Nesvyžiaus bernardinų vie- nuolyną su Šv. Kotrynos titulo bažnyčia (Bernatowicz T. Miles christianus ... p. 67-70); i) iki 1616 m. pastatė Zabludovo Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B— 53, b. 40,1.205-211). Radvila Stanislovas (m. 1599). 1593 m. fundavo ir pastatė Olykos (Lucko vysk.) Šv. Petro ir Pauliaus titulo bažnyčią (Relationes ... Vol. II, p. 70-71). Žr. Albertas Stanislovas Radvila. Radvila Stanislovas Kazimieras, LDK maršalka (1648-1690): a) 1683 m. fundavo ir pastatė (?) Kiecko dominikonų vienuolyną (Giżyc- ki J. M. Wykaz... p. 98-101); b) iki 1690 m. įrengė Kiecko bažny- čioje šoninį Šv. Onos altorių (BCz, 1775, 1. 1143-1198); c) iki 1690 m. pastatė naują David Gorodoko Dievo Kūno titulo baž- nyčią (Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 144). Radvila Zigmantas Karolis, Maltos ordino kavalierius, LDK patau- rininkis (m. 1642). Apie 1638 m. pastatė Loreto Švč. M. Mari- jos koplyčią prie Stvolovičių bažnyčios (AGAD AR, dz. V, Nr. 13848, cz. I). Radvilienė (Stanislovo Kazimiero Radvilos žmona). Iki 1697 m. įren- gė Kiecko bažnyčioje šoninį Šv. Mikalojaus altorių (BCz, 1775, 1. 1143-1198). Radvilienė Ketkrytė Ona (1567-1617): a) 1597 ir 1604 m. fundavo iš valdovo suteiktų žemių savo statytą (?) Rumšiškių parapinę bažnyčią (BNW, mf. 11649, p. 793; LM-86,1. 855); b) 1617 X 15 Z. Vaza fundavo jos pastatytą Alvito (Paširvinčio) Šv. Onos (?) titulo bažny- čią (BNW, mf. 11649, p. 806, 860-861; LM-92,1. 118). RadvilienėStrozziMarija Lukrecija {Aleksandro Liudviko Radviloszmo- na, antras vyras Jonas Karolis Kopiecas). 1668 m. fundavo ir pastatė (?) Pinsko (Lucko vysk.) dominikonų vienuolyną su Šv. Dominin- ko titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wykaz... p. 295-298). 187 Radvilienė Zenovičiūtė (Zienowiczówna) Ona. 1633 m. įrengė šoninį Šv. Gabrieliaus altorių Nesvyžiaus jėzuitų Šv. Mykolo bažnyčioje (Jaroszewicz A. Rzeźba ... p. 320). Radziminskienė Teodora Sanguškaitė. 1591 m. fundavosavo pastaty- tą (?) Zabludovo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 292). Radziminskis Andriejus Aleksandras. 1645 III 18 fundavo savo pasta- tytą Laukžemės Šv. Andriejaus titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 559v-563r; VUB RS, f. 1, f. 38, p. 105). Ragoza (Rahoza) Adomas. Iki 1654 m. įrengė šoninį Svč. M. Marijos Gimimo altorių Igumienio bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 786-790). Rayko Kazimieras Vladislovas. Iki 1677 m. įrengė šoninį Sv. Juozapo altorių Betygalos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 55v-53r). Rajeckis Gedeonas. 1695 m. fundavo ir pastatė (?) Jūžintuose atgai- los kanauninkų vienuolyną su parapine Šv. Mykolo (?) titulo baž- nyčia (Gidžiūnas V. Vienuolijos... p. 267; LVTA, f. 694, ap. 1, b. 3846). Rakovskis (Rakowski) Albertas. 1617 VII 27 fiindavo ir įrengė (?) koply- čią Vilniaus katedroje. 1639 m. ją fundavo Jonas Rakovskis (MAB RS, f. 43, b. 20197; b. 26582, p. 19-21; b. 26683,1. 6-7). Remeris, Trakų žemės teisėjas. Iki 1700 m. įrengė šoninį Šv. Antano altorių Semeliškių bažnyčioje (BCz, 1775,1. 2467-2479, 2215- 2228, VUB RS, f. 57 B-53, b. 1100). Romanovičius (Romanowicz) Jonas. Iki 1675 m. įrengė šoninį Šv. Pran- ciškaus altorių Vilniaus pranciškonų bažnyčioje (VUB RS, f. 4, b. 3862,1. I45r). Rostovskis Jonas Karolis, Kauno maršalka. 1655 II 9 fundavo ir pa- statė Vandžiogalos bažnyčią (BNW, mf. 11649, p. 966-971; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 378-379). Rudamina Gabrielius. Apie 1623 m. pastatė Dundzilovo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 1038).

188 Rudamina Dusetiškis Jonas, Naugarduko kaštelionas (m. 1646): a) 1606 VI 6 fundavo savo pastatytą Komajų S v. Jono Krikšty- tojo ir Visų Šventųjų titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 349; BCz, 1775, p. 1341-1348; BNW, mf. 11649, p. 710; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3304,1. 1); b) 1623 m. fundavo ir pastatė Polonkos Šv. Petro titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 446-454); c) iki 1646 m. jis (?) įrengė šoninį Švč. M. Marijos altorių Vilniaus bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 249). Rudamina Dusetiškis Stanislovas. 1623 XI22 fundavo savo pastatytą Januvkos Svč. M. Marijos Apreiškimo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 413; BNW, mf. 11649, p. 874-77). Sakovicius (Sakowicz) Adomas Motiejus, Vilniaus pavaivadis (m. 1662). 1640 m. fundavo ir pastatė Ziembino dominikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wykaz ... p.. 288-294). Sanguška Jeronimas, Vilniaus sufraganas (1611-1657): a) apie 1654 m. fundavo ir pastatė (?) Minsko jėzuitų kolegiją ir vienuo- lyną (Paszenda J. Kolegium jezuickie w Mińsku ... p. 117-138); b) iki 1657 m. fundavo ir pastatė (?) Rakovo bonifratrų vienuoly- ną (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 112). Sanguška. Iki 1654 m. pastatė Smalėnų bažnyčią (VUB RS, f. 57 B- 53, b. 42,1. 749). Sapiega Aleksandras, Vitebsko kaštelionas (1585-1635). 1631 VII 24 fundavo savo pastatytą Ostrovnos dominikonų vienuolyną su Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo, šv. Jackaus ir Česlovo titulo bažnyčia (LM-104,1. 97r-100v; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 661-662). Sapiega Fridrychas Jonas, Mstislavlio vaivada (m. 1650): a) 1632 III 29 fundavo ir pastatė (?) Gardino dominikonų vienuolyną su Svč. M. Marijos Rožančinės titulo bažnyčia (LM-104,1. 24lv-24lr; LM-106,1. 387r-388v; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3295, 1. 3); b) 1632 m. iš valdomų žemių fundavo ir pastatė Kodenio (Janovo

189 dek. Lucko vysk.) parapinę Šv. Onos titulo bažnyčią (LM-104,1. l4lv;LM-126,1. 77). Sapiega Jonas Stanislovas, LDKmaršalka (m. 1635). Iki 1633 m. pabai- gė statyti ir įrengė tėvo Leono Sapiegos pradėtą Mstibovo Šv. Jono Krikštytojo (?) titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53,1. 32-38). Sapiega Kazimieras ( - 1615-1654). Iki 1654 m. fundavo altariją ir įrengė altorių (?) Kodenio (Lucko vysk.) parapinėje bažnyčioje (Misztołt A. A. Historia ... p. 144; LM-126,1. 76v-77r). Sapiega Kazimieras Jonas, Vilniaus vaivada (-1642—1720): a) 1672 m. remontavo ir rekonstravo Kretingos bernardinų vienuolyno Švč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčią (AOBK, L-15, p. 113-134); b) 1676 m. fundavo ir pastatė Zaslavlio (Lucko vysk.) dominikonų vienuolyną su Šv. Mykolo titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wykaz ... p. 263); c) 1685 m. Rindavo Piasku do- minikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wiadomość ... p. 167-170); d) XVII a. antrojoje pusėje pastatė Ikaznės Dievo Kūno titulo baž- nyčią (Шыдлоусга К. С. Архпэктурная ... p. 21); e) 1693 m. fundavo ir pastatė Vilniaus Trinitorių vienuolyną su Viešpaties Jėzaus titulo bažnyčia (Gidžiūnas V. Vienuolijos ... p. 275). Sapiega Kazimieras Leonas, LDK pakancleris (1609-1656): a) iki 1637 m. pastatė Siemiatyčų (Lucko vysk.) bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4084); b) 1641 IX 24 fundavo ir pastatė Berezi- nos Šv. Kryžiaus Atradimo titulo bažnyčią (LM—114,1. 97v-98r; LM-128,1. 310r-311v); c) iki 1643 m. atstatė Volpos bažnyčią (LM-125,1. 113r-115v; Jaroszewicz A. Rzeźba ... p. 324-325); d) apie 1642 m. pastatė Cerėjos Šv. Mykolo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 630-640); e) 1643 m. fundavo ir pastatė Drujos bernardinų vienuolyną su Švč. Trejybės titulo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 363-367; LM-122, 1. 28v-29v); 0 1643 m. įrengė (arba Paulius Steponas Sapiega) didįjį Švč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo altorių Tryškių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 242r-

190 267v); g) 1648 m. pastatė Gardino bernardinių vienuolyną su mūrine Svč. M. Marijos Gimimo, šv. Antano Paduviečio ir Kazi- miero titulo bažnyčia (Klasztory bernardyńskie ... p. 509—510); h) apie 1649 m. fundavo ir pastatė (?) Naugarduko bonifratrų vienuolyną (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 108; Misztołt A. A. Historia ... p. 60); i) iki 1650 m. pastatė ir fundavo Kartūzų Berezos vienuolyną su S v. Kryžiaus, Kazimiero ir Juozapo titulo bažnyčia (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 781-785; LM-123,1. 251r-253v); j) iki 1650 m. pastatė ir fundavo Slanimo Laterano kanauninkų vienuolyną su Dievo Kūno titulo bažnyčia (LNMB RS, f. 130, b. 2261,1. 429; LM-120,1. 234r; LM-126,1. 106r); k) iki 1653 m. pastatė Zietelos Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 319-337); 1) iki 1656 m. perstatė (galbūt pradėtą Pobiedzinskos ?) Cimkovičių bažnyčią (BCz, 1775,1. 183-214); m) iki 1656 m. įrengė šoninį Sv. Antano Paduviečio altorių Slanimo bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 393-398). Sapiega Kazimieras Vladislovas (- 1650-1703 IV 29), Trakų vaiva- da. XVII a. pab. įrengė Šv. Lauryno koplyčią Kodenio (Lucko vysk.) parapinėje bažnyčioje (Misztołt A. A. Historia ... p. 173). Sapiega Kristupas (m. 1637 XI 27). Iki 1637 m. fundavo ir pastatė (?) Višnicos (Wisznica, Lucko vysk.) parapinę bažnyčią (Misztołt A.A. Historia ... p. 128). Sapiega Leonas, LDK etmonas (1557—1633): a) iki 1590 m. iš val- domų žemių fundavo ir pastatė Josvainių Visų Šventųjų titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 540-543); b) ir c) 1593 VII 16 fundavo ir įrengė Ikaznės Dievo Kūno titulo bažnyčią bei jos filinę Pogosčio Švč. Trejybės titulo bažnyčią (MAB RS, f. 3, b. 118; f. 6, b. 256; f. 43, b. 204, Nr. 298, 311); d) 1593 m. pastatė ir fundavo (1595) Slanimo parapinę Sv. Andriejaus titu- lo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 307; LM-89, 1. 83r-

191 84v); e) 1604 m. fundavo ir pastatė Vilniaus bernardinių vie- nuolyną su Šv. Mykolo titulo bažnyčia (BNW, mf. 83258, 1. 15v); f) 1604 VI 6 fundavo ir pastatė Starosiolo Švč. Trejybės titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 340; BNW, mf. 11649, p. 691, 707); g) 1604 m. fundavo savo pastatytą (?) Če- rėjos Šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 336); h) 1604 VIII 6 fundavo savo pastatytą (?) Toločino bažny- čią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 341; BNW, mf. 11649, p. 695); i) 1605 m. iš valdovo žemių fundavo ir pastatė Mogiliavo Šv. Kazi- miero (?) titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.701-709); j) 1606 m. fundavo ir pastatė Lepelio Šv. Kazimiero titulo bažny- čią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 337); k) apie 1622 m. fundavo ir pastatė Bialyničų karmelitų vienuolyną su Švč. M. Marijos ir šv. Leono titulo bažnyčia (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, 1. 737- 738; Chodynicki I. Z. K. Wiadomość... p. 37); 1) 1617 m. funda- vo savo pastatytą Ružanų Švč. Trejybės, Švč. M. Marijos, šv. Petro ir Pauliaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 3, b. 124; f. 43, b. 204, Nr. 428; BNW, mf. 11649, p. 907); m) 1626 m. fundavo savo pastatytą Gorkų bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 433; b. 8677; BNW, mf. 11649, p. 937-941); n) 1626 m. iš naujo fundavo ir pastatė (?) Kosovo Šv. Kryžiaus (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 434; BNW, mf. 11649, p. 942- 924); o) iki 1633 m. fundavo ir pastatė (?) Brastos (Lucko vysk.) jėzuitų vienuolyną (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. Ill; LM-106,1. 490r-496v); p) iki 1633 m. pradėjo staty- ti Mstibovo Šv. Jono Krikštytojo (?) titulo parapinę bažnyčią, kurią baigė sūnus Jonas Stanislovas Sapiega (VUB RS, f. 57 B— 53,1. 32-38); r) iki 1633 m. pastatė Mažosios Želvos bažny- čią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40, 1. 65-68); s) iki 1633 m. pastatė Šv. Benono altorių Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero baž- nyčioje (ARSI, Lith. 40, f. 105r).

192 Sapiega Lukas. Iki 1625 m. fundavo ir pastatė (?) Černobylio domi- nikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wykaz ... p. 32-36). Sapiega Mikalojus, Naugarduko vaivada (-1558—1638): a) iki 1619 m. pastatė ir 1634 VI 27 fundavo Kartenos Svč. M. Mari- jos Apreiškimo titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 418- 419; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 360,1. 3,10); b) 1626 III 31 funda- vo ir pastatė (?) Nemunaičio Svč. M. Marijos Gimimo (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 437; BNW, mf. 11649, p. 948; LM-100, 1. 481v-482v); c) 1634 VII 10 fundavo savo pastatytą Seredžiaus bažnyčią (Codex... Vol. II, p. 195-197; KA- KA, b. 139,1. 604r-6l7r; MAB RS, f. 1, b. 250). Sapiega Mikalojus (m. 1644). Iki 1644 m, pastatė mūrinę S v. Onos koplyčią prie Kodenio bažnyčios (Relationes ... Vol. II, p. 87). Sapiega Mikalojus (1644—1685). 1679 m. pastatė Dorogostajaus (Luc- ko vysk.) karmelitų (funduotų 1667 m. jo tėvo Jono Sapiegos) vie- nuolyną (Chodynicki I. Z. K. Wiadomość ... p. 51; Nowakowski W. O cudownych obrazach ... p. 150). Sapiega Paulius Steponas, LDK pakancleris (1565-1635): a) 1618 m. fundavo savo pastatytą Alšėnų pranciškonų vienuolyną su Šv. Kot- rynos titulo bažnyčia (MAB RS, f. 43, b. 204, p. 271); b) 1619 m. pastatė Metelių bažnyčią (Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos ... p. 467); c) 1624 m. fundavo iš valdomų žemių ir pastatė Telšių bernardinų vienuolyną su Sv. Antano Paduviečio titulo bažnyčia (LM^Ś55,1.496; LM-100,1.220r, 35 lv); d) 1631VI12 jo fundaci- ją iš valdomų žemių taip pat jo pastatytai (?) Gomelio Svč. M. Marijos Gimimo ir šv. Kazimiero (?) titulo bažnyčiai patvirtino Z. Vaza (LM-104,1.60;BCz, 1775, p. 1889-1895); e) iki 1635 m. pastatė Vosiliškiu Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 3, b. 645,1. 4lv); 0 iki 1635 m. pastatė Tryškių Švč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1.242r-267v). Daržr. Kazimieras Leonas Sapiega.

193 Sapiega Paulius, Vilniaus vaivada (m. 1665): a) Apie 1643 m. pastatė ir įrengė Bielicos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 649-650) arba jo žmona Ona Barbora (Nowakowski W. O cudownych obra- zach ... p. 46); b) apie 1653 m. pastatė Leipalingio Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo (?) titulo bažnyčią (BCz, 1775, p. 1415-1416); c) iki 1665 m. fundavo ir pastatė (?) Bielicos vienuolyną prie para- pinės bažnyčios (Misztoh A. A. Historia... p. 46). Sapiega Tomas, Naugarduko vaivada (m. 1646). Iki 1646 m. pastatė Petuchovo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 41,1. 69v). Sapiegienė Ona Barbora {Pauliaus Sapiegos žmona) (m. 1707). Po 1653 m. (ar net po 1665 m.?) įrengė didįjį Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo (?) altorių Leipalingio bažnyčioje (BCz, 1775, p. 1415-1416). Sielava Albertas, Vilniaus kanauninkas (m. 1638): a) Apie 1617 m. pastatė Darevo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 138- 147); b) iki 1633 m. fundavo ir pastatė (?) Minsko benediktinių vienuolyną su S v. Alberto bažnyčia (LM-106,1. 535v-536v; MAB RS, f. 43, b. 26701); c) iki 1638 m. pastatė Slucko bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 255-267). Siemaška (Siemaszka) Mikalojus, Vilniaus miestietis (m. 1642 XII 20). Pastatė Sv. Pranciškaus altorių Vilniaus Sv. Jonų bažnyčioje, prie kurio po jo mirties brolis Andriejus fundavo altariją (MAB RS, f. 3, b. 140). Sienkievičius (Sienkiewicz) Juozapas, Vilniaus miestietis. Iki 1655 m. įrengė šoninį Viešpaties Atsimainymo altorių Vilniaus bernardi- nų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 254). Siesickis Kazimieras, LDKvirtuvininkas (m. 1691). 1686 m. funda- vo ir pastatė (?) Gelvonų pranciškonų vienuolyną (MAB RS, f. 1, b. 587; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 264; Giżycki J. M. Z przeszłości ...p. 79-81). Sivickis (Siwicki) Mikalojus, Vilniaus kanauninkas, Baltarusijos ar- kidiakonas: a) iki 1645 m. pastatė Oršos parapinę Svč. M. Mari- 194 jos Dangun Ėmimo ir Šv. Mykolo (?) titulo jėzuitų prižiūrima bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 220, p. 122); b) iki 1654 m. funda- vo altariją ir įrengė (?) altorių Obolcų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 745-747). Skopienė (Skopowa) Kotryna. Iki 1636 VI 8 (kuomet fundaciją užra- šė jos dukra Ona Gudzievska Golevska) pastatė Kavarsko Šv. Jo- no Krikštytojo titulo bažnyčią (LM-107,1. 128v-131r). Skoroycas Gabrielius. Iki 1677 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo alto- rių Šiluvos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 53vb-78r). Skoruhkis Andrius, Kauno maršalka: a) apie 1606 m. pastatė Skarulių Šv. Onos (?) bažnyčią (BCz, 1775,1. 2243-2262); b) iki 1627 m. fundavo ir įrengė (?) Kauno benediktinių vienuolyną prie senes- nės Šv. Mikalojaus titulo bažnyčios (Koiałowicz A. W. Miscella- nea ... p. 105; BCz, 1775,1. 957-961). Skšemyševskis (Skrzemyszeivski ?) Adomas. Iki 1699 m. įrengė didįjį Nu- kryžiuotojo (?) altorių Salų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1067). Sluška Aleksandras, Trakų vaivada (m. 1642): a) apie 1615 m. pasta- tė Voložino bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 103-113); b) 1621 m. fundavo ir pastatė Stolbcų dominikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wykaz... p. 237-241; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 148-149); c) 1633 DC 20 fundavo ir pastatė (?) Minsko bernardi- nių vienuolyną (LM-110,1. 387v-388v); d) 1634 m. fundavo ir pastatė (?) Rečicos bažnyčią (BCz, 1775, p. 1888-1889); e) iki 1642 m. pastatė Voložino filinę Šv. Mykolo titulo bažnyčią (VUB RS,f. 57 B-53, b. 42, p. 103-113). Sluška Dominykas, Polocko vaivada (m. 1713). 1696 m. fundavo ir pradėjo statyti Polocko bernardinų vienuolyną su Šv. Onos kop- lyčia (AOBK, L-15, p. 813-816). Sluška Juozapas Boguslavas, LDK rūmų maršalka (m. 1701). 1683 m. fundavo ir pastatė (?) Voložino bernardinų vienuolyną su Šv. Juo- zapo titulo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 759-770).

195 Sluška Zigmantas Adomas, LDK vėliavininkas (m. 1674). Iki 1674 m. fundavo ir pastatė Cašnikų dominikonų vienuolyną su Kristaus At- simainymo titulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wykaz... p. 40—43). Sluskienė Sofija Zenovičiūtė (Zienowiczówna, Stanislovo Kiškos, po to Aleksandro Sluškosžmona): a) 1633 m. įrengė šoninį Sv. Rapolo altorių Nesvyžiaus jėzuitų Sv. Mykolo bažnyčioje (Jaroszewicz A. Rzeźba ... p. 320); b) iki 1653 m. įrengė šoninį Kristaus Atsi- mainymo altorių Voložino bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 103-113). Smigielskis Mikalojus. Iki 1700 m. pastatė Ceikinių Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 346). Smilgovskis (Smiłgowski) Andriejus. 1655 II4 valdovė Liudvika Ma- rija fundavo jo statytą Smilgių Sv. Jurgio titulo bažnyčią (LVLA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 502-506). Sokolovskis (Sokolotvski) Vladislovas. 1696 m. fundavo ir pastatė Troš- kūnų bernardinų vienuolyną (Gidžiūnas V. Vienuolijos ... p. 268). Solenskis Horla Halimiežas (Halimierz), Vendeno pakamaris: a), b) ir c) apie 1664 m. įrengė didįjį Svč. M. Marijos titulo altorių ir šoninį Sv. Kazimiero titulo altorių Kobilniko bažnyčioje, o apie 1676 m. pastatė naują Kobilniko Sv. Andriejaus (?) titulo bažnyčią (BCz, 1775,1.893-910). Stachoviečiai (Stachovscy). XVII a. pabaigoje įrengė šoninę koplyčią Palėvenės dominikonų bažnyčioje (VUB RS, f. 3, b. 645,1. 48v). Stalbickis. Iki 1654 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo (?) altorių Radaškonių bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, 1. 467- 493). Stankevičius Jonas Mikalojus, Ariogalos tijūnas (m. 1657). 1647 m. fundavo iš valdomų žemių ir pastatė (?) Raseinių dominikonų vienuolyną prie parapinės Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo titu- lo bažnyčios (Codex ... Vol. II, p. 229-232; Volumina Legtim. Т. IV, f. 118, p. 59; f. 685, p. 320). 1% Stankevičius Mykolas, Žemaičių pakamaris. Apie 1670 m. pastatė Tverų Svč. M. Marijos Apsilankymo titulo bažnyčią (KAKA, b. 138,1. 128v-l47r). Stefanovičius (Stefanoivicz) Kristupas, Merkinės burmistras. 1605 m. fundavo Merkinės dominikonų vienuolyną su Šv. Kazimiero ti- tulo bažnyčia (LM-86,1. 756; AODK, p. 1346-1347; Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 128-131). Stetkevičius (Stetkewicz) Kristupas, Breslaujos pakamaris. XVII a. antrojoje pusėje įrengė šoninį altorių Minsko bernardinų bažny- čioje (AOBK, L-15, p. 573-576). Styra Baltramiejus, Šiaulių vaitas. Iki 1676 m. įrengė didįjį Svč. M. Marijos Karūnavimo altorių Lygumų bažnyčioje (KAKA, b. 139,1.283v-292v). Stravinskis Baltazaras, Smolensko kaštelionas (m. 1633): a) 1617 m. fundavo iš valdomų žemių ir pastatė Moziriaus bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 387; LM-92,1. 102r-103r); b) iki 1633 m. pastatė Svč. M. Marijos Sopulingosios koplyčią prie Zabžezės bažnyčios (MAB RS, f. 264, b. 125; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 75-88). Stšygockis (Strzygocki). Iki 1654 m. įrengė šoninį Svč. M. Marijos alto- rių Igumenio bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 786-790). Sviderskis (Swiderski) Adomas. 1630 m. (gal 1650 ?) įrengė šoninį Svč. M. Marijos Apreiškimo altorių Niedžviedicų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 213-222). Ščytas (Szczyt) Justinijonas, Polocko pakamaris (m. 1681) (t. p. mi- nimas šaltinyje kaip Julian Szczytt). 1677 VIII 6 fundavo savo pastatytą Prozorokų pranciškonų vienuolyną (Sobieraj M. Fun- datorzy ... p. 230; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 288). Sčytas Kristupas. Tarp 1677—1693 m. atliko naują Svč. M. Marijos altorių Josvainių bažnyčioje (LNMB RS, f. 130, b. 349,1. 19r). Semeta (Szemiot) Jeronimas. Iki 1653 m. pastatė Sv. Šeimos koplyčią prie Jelnos bažnyčios (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 348-360). 197 Semeta Jurgis. Apie 1б11 m. pastatė Šiaulėnų Š v. Onos titulo bažny- čią (KAKA, b. 139,1. 342r-364r). Semeta Lukas. 1648 V 14 fundavo altariją Šiaulėnų bažnyčioje prie savo statyto (?) altoriaus (LVLA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 507-

v 513). Semeta Merkelis. Jo rūpesčiu (ir valdovo lėšom, kartu su M. Limontu ?) apie 1614 m. pastatyta Batakių Šv. Onos titulo bažnyčią (KA- KA, b. 137,1. 7v-10r). Semeta Mikalojus. Iki 1673 m. įrengė šoninį altorių (ar net du) Žir- mūnų bažnyčioje (BCz, 1775, p. 1330-1334, 3013-3026). Semetienė (Szemetotva) Barbora Oginskaitė {Merkelio Semetos žmo- na): a) po 1611 m. pastatė koplyčią prie Šiaulėnų bažnyčios (KAKA, b. 139, 1. 342r-364r); b) iki 1647 m. dovanojo in- ventorių ir įrengė (?) Veprių bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 396-397). Šiukšta (Szukszta) Petras. 1635 m. fundavo savo pastatytą Apytalau- kio Šv. Petro ir Povilo bei Baltramiejaus (?) titulo bažnyčią (KA- KA, b. 89,1. 33-34; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 321,1. 3-10). Šiukšta (Szukszta) Kristupas Timotiejus. Apie 1672 m. pastatė ir 1692 VI 11 fundavo Kantaučių Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo ir šv. Lauryno titulo bažnyčią (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 358,1.140-142). Sklarskis (Szklarski) Adomas. 1625 X 12 fundavo altariją ir įrengė (?) altorių Skuodo bažnyčioje (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 388). Šlichtinka (Szlichtynka). \G7A m. įrengė Šv. Onos brolijos altorių Betygalos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 55va-53rb). Sorcienė (Szorcoiva) Zenovičiūtė Darata. 1617X17 fundavo ir pasta- tė (?) Narviliškių pranciškonų vienuolyną su Šv. Pranciškaus ti- tulo bažnyčia (VUB RS, f. 3, b. 291,1. 272). Sperkovičius (Szperkowicz) Sebastijonas, Vilniaus miesto tarėjas. Iki 1645 m. pastatė šoninį S v. Pranciškaus Ksavero altorių Vilniaus jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčioje (ARSI, Lith. 39, f. 2v).

198 Šumlanskis (Szumlański) Kazimieras, LDK pataurininkis (m. 1683 ?). Iki 1675 m. įrengė šoninę koplyčią jo paties remontuotoje Alan- tos bažnyčioje (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 332,1. 548-551). Šumskis Mykolas Rapolas. 1697 I 20 fundavo ir pastatė Šumsko dominikonų vienuolyną su Šv. Mykolo titulo bažnyčia (AODK, p. 1386; Giżycki J. M. Wiadomość ... p. 213-217). Švanskis (Szwański) Jonas: a) iki 1654 m. pastatė Gruzdovo Sv. Dva- sios, Švč. Trejybės ir Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo baž- nyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 522-532); b) iki 1654 m. įrengė šoninį Sv. Mykolo altorių Radaškonių bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 467-493). Terleckis Simonas. 1609 m. fundavo Sv. Kazimiero altariją ir įrengė (?) altorių Merkinės dominikonų bažnyčioje (LM-86,1. 757). Tiškevičius Aleksandras. 1609 m. fundavo savo pastatytą (?) Logois- ko Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 607-615). Tiškevičius Benediktas. 1685 m. fundavo ir pastatė (?) Karklėnų do- minikonų vienuolyną {Actącapituli Vilnensisį...) 1685, Vilnae). Tiškevičius Eustachijus, Brastos pakamaris. 1677 X 26 fundavo ir pastatė (?) Wistycze (Lucko vysk.) cistersų vienuolyną prie para- pinės bažnyčios (MAB RS, f. 1, b. 291). Tiškevičius Feliksas. 1661 XII 19 fundavo ir pastatė Rožanystoko do- minikonų vienuolyną su Švč. M. Marijos titulo bažnyčia (AODK, p. 1374-1375; Giżycki J. M. Wiadomość... p. 195-200). Tiškevičius Jurgis, Žemaičių vyskupas (m. 1655): a) 1634 XI29 fun- davo ir pastatė (?) Linkuvos karmelitų vienuolyną prie parapinės bažnyčios (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 392,1. 3r; MAB RS, f. 264, b. 528); b) apie 1645 m. jo rūpesčiu pastatytas Krakių kotrynie- čių vienuolynas ir koplyčia (KAKA, b. 139,1. 433 r-440r); c) prieš 1646 m. perstatė Varnių Šv. Aleksandro titulo bažnyčią (Relationes ... Vol. I, p. 281); d) 1647 IX 7 fundavo savo pa-

199 statytą (?) Žemaičių Kalvarijos dominikonų vienuolyną su Švč. M. Marijos Užmigimo titulo bažnyčia (AODK, p. 1355-1357); e), f) ir g) iki 1643 m. perstatė Nukryžiuotojo titulo altorių ir Šv. Baltramiejaus titulo altorių Alsėdžių bažnyčioje, apie 1647 m. pastatė naują Alsėdžių bažnyčią (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 300,1. 82-92); h) iki 1648 m. perstatė Viduklės Šv. Kryžiaus titulo bažnyčią (KAKA, b. 137, 1. 82v-83r); i) iki 1649 m. pastatė Luokės Visų Šventųjų (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 28-39); j) iki 1649 m. pastatė Mosėdžio Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo, šv. Kryžiaus, Mykolo, Jurgio ir Martyno titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 473r-487r). Tiškevičius Mikalojus. 1696 II 14 fundavo ir pastatė (?) Goščevo dominikonų vienuolyną su Svč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčia (AODK, p. 1390). Tiškevičius Petras, Minsko vaivada (m. 1631). Iki 1631 m. fundavo savo pastatytą (?) Minsko dominikonų vienuolyną (Giżycki J. M. Wykaz... p. 184-189). Tiškevičius Skuminas Jonušas, Trakų vaivada (m. 1642). 1634 m. įrengė Svč. M. Marijos Rožančinės brolijos altorių Trakų parapi- nėje bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 11,1. I6r). Tiškevičius Skuminas Teodoras, LDK iždininkas (m. 1618). 1588 m. fundavo savo pastatytą (?) Pajevonio bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 289). Tryzna Gedeonas Mykolas. 1646 m. pastatė Šv. Mykolo koplyčią prie Brastos bernardinų bažnyčios (Klasztory bernadyńskie... p. 26-29). Tryzna Paulius Petras, LDK pastalininkis (m. 1639): a) 1615 VIII 6 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Bobruisko Šv. Petro ir Pauliaus (?) titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 376; BNW, mf. 11649, p. 767; LM-92,1. 33r-34v); b) 1634 m. fun- davo ir pastatė (?) Bobruisko jėzuitų vienuolyną prie parapinės bažnyčios (LM-111,1. 149, 697v-698v).

200 Tśypolskis (Trzypolski) Steponas. Iki 1700 m. įrengė didįjį Švč. Trejy- bės titulo altorių Kiecko bažnyčioje (BCz, 1775,1. 1143-1198). Tvorovskis (Twórowski) Jeronimas. XVII a. ketvirtuoju ketvirčiu fun- davo ir pastatė jėzuitams Šv. Juozapo koplyčią prie Mogiliavo parapinės bažnyčios (Glinnik W. Architektura ... p. 199). Urvainis (Unvoyn) Adomas. Iki 1648 m. įrengė šoninį Švč. M. Ma- rijos altorių Viduklės bažnyčioje (KAKA, b. 137,1. 82v-83r). Vaina Abraomas, Vilniaus vyskupas (m. 1649): a) 1620 I 5 fundavo savo pastatytą Zadžviežo bažnyčią (LVLA, f. 694, ap. 1, b. 3346; VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 928-932); b) 1634-1636 m. įrengė puošnų Vilniaus katedros didįjį altorių (LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 479; MAB RS, f. 43, b. 218, 1. 223; Wituński A. Przywilei nieśmiertelności (...)X. Abrahama Woyny. Wilno, 1649,1. ЕЗ); с) 1636 VI 18 fundavo ir pastatė Vilniaus bonifratrų vienuoly- ną su Šv. Kryžiaus titulo bažnyčia (LM-111,1. 637r-640r); d) 1639 VI 22 fundavo ir pastatė (?) Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną prie Šv. Petro titulo bažnyčios (LVLA, f. 694, ap. 1, b. 3324, 1. 7-10); e) iki 1643 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Apreiškimo altorių Alsėdžių bažnyčioje (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 300, 1. 40-58); g) 1644 m. fundavo ir pastatė Kuktiš- kių Šv. Jono Krikštytojo (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4042; MAB RS, f. 6, b. 312); h) iki 1649 m. suremontavo ir įrengė (?) Švč. M. Marijos Karūnavimo koplyčią Vilniaus ka- tedroje (MAB RS, f. 43, b. 19575). Vaina Andrius, LDK pataurininkas (m. po 1628): a) 1603 III 28 fundavo ir įrengė (?) (savo tėvų pastatytą ?) Vysokie Litevskie (Luc- ko vysk.) Švč. Trejybės titulo bažnyčią (LM-86, 1. 535r); b) iki 1630 m. pastatė Lyskovo Kristaus Atsimainymo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40,1. 77-82). Vaina Benediktas, Vilniaus vyskupas (m. 1615). Iki 1615 m. pastatė ir fundavo Peršajų bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 56).

201 Vaina Benediktas, Gargždų seniūnas: a) pastatė Vilniaus katedroje ir 1618 VII 16 fundavo Š v. Benedikto ir Bazilijaus altorių (MAB RS, f. 43, b. 203,1. 190-192); b) apie 1649 m. pastatė Gargždų Sv. Mykolo ir Lauryno (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329,1. 135-138). Vaina Motiejus, LDK paiždininkis (m. 1607): a) jo rūpesčiu 1590 m. Ona Jogailaitė fundavo jo statytą (?) Gargždų bažnyčią (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 329,1.135-138); b) iki 1607 m. pastatė Užvenčio bažny- čią, kurią po jo minies iš valdomų žemių fundavo žmona Elzbieta Vainienė 1609II5 (LM-86,1.770v; Codex... Vol. I, p. 624-626). Vaina Stanislovas, LDK virtuvininkas (m. 1649): a) 1644 III 22 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Kulių Sv. Stanislovo, Ka- zimiero, Elzbietos ir Izidoriaus titulo bažnyčią ar koplyčią (LM- 114,1. 530r-531r; LM-115,1. 317v-319r); b) 1646 I 27 fundavo altariją Palangos bažnyčioje prie savo statyto (?) altoriaus (Codex ... Vol. II, p. 249-254); c) iki 1649 m. įrengė didįjį Švč. M. Marijos altorių Plungės bažnyčioje (KAKA, b. 138,1. 38r-49r). Vaina Vladislovas. Apie 1676 m. pastatė Salantų Švč. M. Marijos Dan- gun Ėmimo (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 406-416). Vainienė (Goslavska Wołowiczowa) Elzbieta, Motiejaus Vainos, po to Jeronimo Valavičiaus žmona (m. 1636): a) 1609 II 5 iš val- domų žemių fundavo savo pastatytą (?) Kvėdarnos Sv. Bal- tramiejaus (?) titulo bažnyčią (Codex ... Vol. I, p. 622-624); b) iki 1636 įrengė šoninį Švč. M. Marijos Apreiškimo altorių Plun- gės bažnyčioje (KAKA, b. 138, 1. 38r-49r); c) iki 1636 m. fundavo altariją ir įrengė altorių Palangos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 547v-556r). Vaizgadas (Wayzgd) Albertas. XVII a. pirmojoje pusėje fundavo ir pastatė (?) Tverečiaus atgailos kanauninkų vienuolyną prie para- pinės Švč. Trejybės titulo bažnyčios (Koiałowicz A. W. Miscella- nea ... p. 103).

202 Valatkevičius (Wołodkiewicz) Krizostomas, Žemaitijos žemės teismo pateisėjis: a) 1639 X 12 fundavo ir pastatė Kražių benediktinių vienuolyną (LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 78-86; f. 1671, ap. 4, b. 295,1. 28-30); b) apie 1643 m. perstatė Šv. M. Magdalenos (?) koplyčią Krekenavos bažnyčioje (LVTA, f. 1671, ap. 4, b. 372,1. 1—7); c) iki 1670 m. įrengė šoninį Šv. Pranciškaus altorių Mins- ko bernardinų bažnyčioje (AOBK, L-15, p. 573). Valatkevičiai (Wołodkiewiczowie) (gal Krizostomas V. su žmo- na ?). Iki 1648 m. pastatė Luokės Dievo Kūno ir Visų Šventų- jų (?) titulo bažnyčią (KAKA. b. 137,1. 73r-75r). Valatkevičius Kristupas, Naugarduko vaivada. Iki 1688 m. pastatė Šv. Pranciškaus koplyčią Minsko bernardinų bažnyčioje (AOBK, L-15, p. 573-576). Valavičienė (Wołowiczowa Hołowszyńska) Elzbieta. Prieš 1637 m. pa- statė mūrinę Šv. Jackaus koplyčią Vilniaus dominikonų Šv. Dva- sios bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4289,1. 15-16). Valavičius Andrius (m. 1614), Žemaitijos žemės teisėjas: a) 1611 XI 5 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Tryškių bažnyčią (Co- dex ... Vol. II, p. 25-27; LVIA, f. 696, ар. 2, b. 2, p. 631-642; LVIA, f. 1671, ар. 4, b. 466,1. 5); b) 1612 VIII 26 fundavo savo pastatytą Telšių parapinę Šv. Andriejaus (?) titulo bažnyčią (Co- dex ... Vol. II, p. 31-34; KAKA, b. 137, 1. 73r-75r); c) 1612 VIII 26 papildomai iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą (ar tik įrengtą ?) Platelių bažnyčią (Codex... Vol. II, p. 29-31; BNW, mf. 576,1. 35r); d) 1614 V1 fundavo ir pradėjo statyti Tytuvėnų bernardinų vienuolyną su Angelų Švč. M. Marijos titulo bažny- čia (LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 59,1. 26v-32v). Valavičius Eustachijus, Vilniaus vyskupas (m. 1630): a) 1617 m. fundavo ir pastatė Trakų bernardinų vienuolyną su Šv. Mika- lojaus titulo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 293-297); b) apie 1621 m. pastatė Gervėčių Šv. Jurgio, Jono Krikštytojo, Mika-

203 lojaus, Gervazo bei Protazo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 871-875); c) 1625 m. fundavo ir pastatė (?) Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną prie Sv. Petro titu- lo bažnyčios (LNMB RS, f. 130, b. 2260,1. 203-204); d) iki 1630 m. pastatė Niedžviedicų Sv. Petro titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 40, 1. 147-150); e) iki 1630 m. pastatė bažnyčią (ar koplyčią) Pavlovičiuose (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969,1. 100); f) iki 1630 m. pastatė ir įrengė Svč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią Vilniaus katedroje (MAB RS, f. 43, b. 19575). Valavičius Jeronimas, Žemaičių seniūnas (m. 1637): a) 1591 m. funda- vo ir pastatė Subatninkų bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 215,1. 178v; MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 290); b) iki 1598 m. suremontavo Platelių bažnyčią (Codex ... Vol. I, p. 577-581); с) 1602 m. iš valdomų žemių fundavo ir pastatė Dambravos (Kumiała ?) baž- nyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 327; LM-125,1. 280r-282v); d) 1602 VI 20 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą žalesjės Svč. M. Marijos ir Visų Šventųjų titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 335); e) 1605 m. iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą (?) Žvingių bažnyčią (Codex ... Vol. I, p. 609-612; LVIA, f. 696, ар. 2, b. 2, p. 374; LM-86,1. 602v-603v); f) 1606 IV 28 fundavo Vainuto bažnyčią, kurią apie 1620 m. kartu su Krispinu Kiršemteinu perstatė (Codex ... Vol. I, p. 611-613; KAKA, b. 138,1.74r-83v); g) po 1614 m. pasirūpino brolio Andriaus pradėta Tytuvėnų ber- nardinų vienuolyno statyba su Angelų Svč. M. Marijos titulo bažny- čia (LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 59, 1. 5-8); h) 1614 m. fundavo ir pastatė Šeduvos Šv. Kryžiaus (?) titulo bažnyčią (KAKA, b. 138,1. 268r-283r; LM-91,1. 299); i) ir j) 1617 VIII 9 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Plungės bažnyčią, įrengė joje šoninį Sv. Jono Krikštytojo altorių (Codex ... Vol. II, p. 66-69; KAKA, b. 138,1. 38r-49r); k) 1618 m. iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą (?)

204 Sokolnios bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 401, LM-95, L 6r; BNW, mf. 11649, p. 839-847); 1) 1618 m. iš valdomų žemių fun- davo ir įrengė (?) dukros Teklės V. pastatytą Vabalninko bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 402; BNW, mf. 11649, p. 847; LM- 95, 1. Юг—1 lv); m) 1624 iš valdomų žemių fundavo ir įrengė Klo- vainių Švč. Trejybės titulo bažnyčią (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 367; KAKA, b. 139,1. 268v); n) 1625 m. atstatė Kobrynės (Lucko vysk.) Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo (?) titulo bažnyčią (Kurczewski J. Biskupstwo ... p. 235); o) 1626 m. iš valdomų žemių fundavo ir pastatė Žarėnų Šv. Stanislovo (?) titulo bažnyčią (KAKA, b. 138,1. 30v-38r; LM-100,1.496); p) 1629 m. jo rūpesčiu buvo funduota ir pastatyta (?) Panevėžio bažnyčia (LM-99, 1. 305); r) iki 1636 m. pastatė Užvenčio Švč. M. Marijos titulo bažnyčią (KAKA, b. 137,1. 75r-76v); s) iki 1636 m. pastatė Nemakščių Svč. Trejybės titulo bažnyčią (KAKA, b. 138,1. 29r-43v; LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 90-91); t) iki 1636 m. pastatė Radviliškio Švč. M. Marijos Gimimo titulo bažnyčią (KAKA, b. 139,1.328v-34lv); u) iki 1636 m. pasta- tė ir fundavo (?) Laižuvos bažnyčią (KAKA, b. 139,1. 133r-138v); v) iki 1636 m. įrengė Šiaulių bažnyčios šoninį Švč. M. Marijos Ap- reiškimo altorių (KAKA, b. 139,1.182r-204v). Valavičius. Iki 1677 m. įrengė didįjį Švč. M. Marijos Gimimo alto- rių Seredžiaus bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 604r-6l7r). Valavičiūtė Teklė, vėliau Aleksandro Liudviko Radvilos žmona (m. 1637). Iki 1618 m. pastatė Vabalninko bažnyčią, kurią fundavo jos tėvas Jeronimas V. (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 402; BNW, mf. 11649, p. 847; LM-95,1. lOr-llv). Vasilevičius (Wasilewicz). Iki 1654 m. pastatė Viežbos bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 678, 748). Važinskienė Pacaitė (Ważyńska Pacowna) Ona. 1662 m. fundavo al- tariją Kražių benediktinių bažnyčioje prie savo įrengto Šv. Onos altoriaus (KAKA, b. 139,1. 108v-117r).

205 Važinskis (Ważyński) Jeronimas Albertas, Dirvėnų tijūnas (m. prieš 1661 ?): a) Iki 1661 m. Tryškių bažnyčioje įrengė šoninį Svč. M. Marijos Karūnavimo altorių. Altariją 1661 m. funda- vo žmona Ona Važinskienė (KAKA, b. 139,1. 242r-267v); b) iki 1661 m. (?) pastatė Tirkšlių bažnyčią (KAKA, b. 139, 1. 236r-24lv; LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2, p. 240-243); c) iki 1661 m. (?) įrengė Laižuvos bažnyčios didįjį Svč. M. Marijos Dangun Ėmimo altorių (altariją fundavo žmona Ona Važins- kienė) (KAKA, b. 139,1. 133r-138v). Venckevičienė (Węckiewiczowa). Iki 1677 m. įrengė šoninį S v. Onos altorių Luokės bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 46lr-472v). Venclavskis (Wecławski) Samuelis. 1672 m. įrengė šoninį Nukryžiuo- tojo altorių Saločių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 225r-233v). Veselovskienė iš Sobieskių Aleksandra, Kristupo Veselovskio žmona (m. 1645). Baigė statyti Gardino brigičių vienuolyną su Svč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčia (Kałamajska-Saeed M. Kościół brygidek ... p. 349-351). Veselovskis Kristupas, LDK maršalka (m. 1637): a) 1626 m. iš val- domų žemių fundavo savo pastatytą Kvasuvkos Svč. M. Mari- jos Nekalto Prasidėjimo titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 435; BNW, mf. 11649, p. 947; VUB RS, f. 57 B-53, b. 495; LM-99,1.215v-2l6v); b) 1636 m. fundavo ir pradėjo statyti Gar- dino brigičių vienuolyną su Svč. M. Marijos Apreiškimo titulo bažnyčia (LM-112, 1. 78v-79v; Kałamajska-Saeed M. Kościół brygidek ... p. 349-362); c) iki 1637 m. pastatė Kamenėje (?) Svč. M. Marijos Apreiškimo bažnyčią (A. Wituński. Kamień wiec- znie żyiacy (...) Kraków, 1637); d) iki 1637 m. pastatė mūrinę Kny- chuveko (Lucko vysk.) bažnyčią (Relationes ... Vol. II, p. 80). Veselovskis Petras, LDK maršalka (m. 1621): a) 1581 m. funda- vo ir iki 1617 m. pastatė Balstogės ovč. M. Marijos Dangun Ėmimo, šv. Petro ir Pauliaus titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 206 B-53, b. 40,1. 199-205; МАВ RS, f. 43, b. 204, Nr. 276); b) 1595 I 4 iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą (?) Dambravos bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3969, 1. 73r- 80v); c) 1617 m. iš valdomų žemių fundavo ir pastatė (?) Cho- doruvkos Sv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (LM-96, 1. 300v- 301v; MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 385; 393). Vėzevičius (Wiażewicz) Petras Kazimieras, Mstislavlio pakamaris (m. 1658). Iki 1650 m. fundavo ir pastatė (?) Oršos benediktinių vienuolyną (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 110). Velička (Wieliczka) Mikalojus. Apie 1600 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Zabžezės bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 75-88). Vilčakas (Wilczak) Samuelis, Volkovysko pastalininkis: a) ir b) iki 1639 m. pastatė Eismantų bažnyčią ir įrengė joje didįjį Švč. M. Marijos altorių (VUB RS, f. 57 B-53, b. 1177; LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 47-62). Vilkanė (Wilkane ?) Jonas. Iki 1654 m. pastatė Sieleco bažnyčią (ar koplyčią) (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 749). Vilkovskis (Wilkowski) Andriejus. Iki 1655 m. įrengė didįjį Švč. M. Ma- rijos altorių Gardino bernardinų bažnyčioje (AOBK, M-25, p. 327). Visockis Mikalojus: a) ir b) XVII a. pradžioje (iki 1616 m.) pasta- tė Sv. Mykolo koplyčią Kauno bernardinų bažnyčios šventoriuje, taip pat įrengė Šv. Onos altorių kartu su Kauno pakamariu Ze- baldu Anskopovičiumi ? (AOBK, M-25, p. 289). Višnaževskis (Wisznarzewski) Aleksandras. Iki 1677 m. įrengė šoninį Sv. Jurgio altorių Šiaulėnų bažnyčioje (KAKA, b. 139,1.342r-364r). Vitkovskis (Witkowski). Iki 1682 m. įrengė šoninį Šv. Jono (Krikšty- tojo ?) altorių Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje (LVIA, f. 458, ap. 4, b. 114,1.21-22). Vodorackis (Wodoracki) Jokūbas, Ašmenos žemės teismo teisėjas. Apie 1636 m. pastatė Lebedžių Švč. Trejybės ir Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 551-561).

207 Volskis Kazimieras. Iki 1629 m. pabaigė tėvų pradėtą statyti Kre- mneco Laterano kanauninkų Dievo Kūno titulo bažnyčią (BCz, 1775, 1. 1107-115; Kuty D. J. Kościół i klasztor ... p. 117- 135). Volskis Kristupas, Pajūrio tijūnas (m. 1600). Iki 1600 m. (1590- 1595 ?) įrengė šoninį altorių Vilniaus dominikonų Sv. Dvasios bažnyčioje (LM-85,1. 180v-181r). Volskis Mikalojus, Vitebsko kaštelionas (m. 1621): a) apie 1600 m. fundavo ir pastatė Šidloveco bažnyčią (BVIA, f. 1781, ap. 27, b. 213,1. 190-198); b) 1608 m. fundavo ir pastatė (?) Bakalažovo Šv. Mikalojaus titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 358; BNW,mf. 11649, p. 729); c) 1617 m. fundavo ir pastatė Kre- mneco Laterano kanauninkų vienuolyną su Dievo Kūno titu- lo bažnyčia (Giżycki J. M. Z przeszłości ... p. 72; BCz, 1775, 1. 1107-1115). Vorbvskis (Woriowski) Jonas Karolis, Kauno iždininkas. Iki 1677 m. įrengė šoninį Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus altorių Betygalos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 55va-53rb). Vščieklica (Wścieklica) Jonas, Virbalio vaitas. 1643 V 8 fundavo ir pastatė (?) Virbalio dominikonų vienuolyną su Angelo Sargo ti- tulo bažnyčia (Giżycki J. M. Wiadomość ... p. 247—249). Zagurskis H. Iki 1675 m. pastatė bažnyčią (ar koplyčią) Alkieriuose (VUB RS, f. 57 B-53, b. 346). Zalavajus (Zalaivay, Zalamajus) Petras (?). Iki 1650 m. fundavo ir pastatė (?) Vilniaus atgailos kanauninkų vienuolyną su Sv. Bal- tramiejaus (?) titulo bažnyčia (Koiałowicz A. W. Miscellanea ... p. 103). Zalivskis Stanislovas, LDK medžioklis, Livonijos vėliavininkas. 1598 m. iš valdomų žemių fundavo savo pastatytą Punsko baž- nyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 315; LM-80,1. 4l6v-4l7r; LM-85,1.400r-405r).

208 Zaranekas Harbovskis (Zaranek Harbowski) Paulius, Brastos tauri- ninkas: a) 1650 m. įrengė šoninį Š v. Pranciškaus altorių Šiaulių bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 182r-204v); b) iki 1655 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos Apreiškimo altorių Baisogalos bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 364v-382r). Zavackis (Zaivacki) Paulius: a) 1639 m. įrengė šoninį Trakų Švč. M. Marijos altorių Pušaloto bažnyčioje (KAKA, b. 139, 1. 3l4v-322v); b) 1665 VII 17 fundavo savo pastatytą (?) Pumpė- nų bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 152-153). Zaviša Andrius Kazimieras, Minsko seniūnas, LDK raštininkas (m. 1678). Iki 1673 m. pastatė Ragatnos Šv. Baltramiejaus ir Elzbietos (?) titulo bažnyčią (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 298-300). Zaviša Jonas, Vitebsko vaivada (m. 1626): a) iki 1609 m. pastatė ir fundavo Belogrodo Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (MAB RS, f. 43, b. 204, Nr. 359; BNW, mf. 11649, p. 731); b) 1624 m. fundavo ir pastatė Žirmūnų Švč. M. Marijos titu- lo bažnyčią (MAB RS, f. 1, b. 576; f. 43, b. 204, Nr. 429; BNW, mf. 11649, p. 923). Zaviša Kristupas, LDK maršalka (m. 1670): a) ir b) iki 1653 m. įrengė šoninį Švč. M. Marijos altorių Dvožeco bažnyčioje, o iki 1668 m. pastatė ir naują Dvožeco Dievo Kūno, Sv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 41,1. 80r-83v; b. 42,1. 338-47; BCz, 1775, 1. 404-434); c) iki 1670 m. pastatė Švč. M. Marijos Apsilankymo koplyčią Minsko bernardinų bažnyčioje (AOBK, L— 15, p. 573-576; Klasztory bernardyńskie... p. 220-223). Zaviša Mikalojus, Trakų kaštelionas (m. -1647). 1639 m. fundavo altariją ir įrengė altorių (?) Žirmūnų bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 396). Zavišienė Konstancija. Apie 1690 m. pastatė Minsko bernardinų Sv. Juozapo bažnyčią (LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 21,1. 40).

209 Zbaraskiai. 1608 fundavo ir pastatė (?) Kremeneco pranciškonų vie- nuolyną (Giżycki J. M. Z przeszłości... p. 79-81; VUB RS, f. 3, b. 291, p. 295). Zelst de Ona-, valdovo sekretoriaus žmona. Apie 1686 m. perstatė Sv. Kazimiero altorių Vilniaus jėzuitų Sv. Kazimiero bažnyčioje (ARSI, Lith. 42-11, f. 385r). Zembockis Stanislovas, Starodubo taurininkas. Iki 1676 m. įren- gė šoninį Nukryžiuotojo altorių Žagarės bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 158r-172r). Zenovičius (Zienoivicz) Albertas, Polocko kaštelionas. Apie 1607 m. parėmė iš evangelikų reformatų ir perdavė katalikams bei įrengė (?) Smurgainių Svč. Trejybės titulo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B— 53, b. 42,1. 979-806). Zenovičius (Zienoivicz) Mikalojus, Polocko kaštelionas (m. 1621). Iki 1621 m. fundavo ir pastatė Glubokų Sv. Mykolo bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42, p. 1037). Ziemeris Jurgis. Iki 1633 m. įrengė Sv. Onos brolijos altorių Msti- bovo bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 41,1. 71r-72v). Zviežas Jaroševičius (Zwierz Jaroszewicz) Aleksandras. Apie 1635 m. atstatė ar remontavo Svojatyčių Sv. Kryžiaus (?) bažnyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 425-430). Zaba Paulius (ar Mikalojus ?), Mstislavlio taurinininkas. Apie 1673 m. pastatė naują Širvintų Šv. Mykolo (?) titulo bažnyčią (BCz, 1775,1. 2185-95; VUB RS, f. 57 B-53, b. 1229,1.33-

Zagięłaś (Żagiel) Martynas, Vilniaus kanauninkas. Iki 1643 m. fun- davo Anykščių Sv. Onos altariją ir įrengė (?) altorių (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3336,1.3). Zarnovskis (Żarnowski) Jonas. 1634 X 27 fundavo ir pastatė (?) Sla- nimo bernardinų vienuolyną su Svč. Trejybės titulo bažnyčia (AOBK, M-25, p. 393-398).

210 Želinskis (Żelinski) Albertas. Įrengė (XVII a. pirmojoje pusėje ?) šoninį altorių Tytuvėnų bernardinų bažnyčiai, kuris dar prieš 1676 m. perkeltas į Gruzdžių bažnyčią (KAKA, b. 139, 1. 172r-182r). Zembockis (Żembocki) Stanislovas, Starodubo pataurininkis. Iki 1676 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Naujosios Žagarės bažnyčioje (KAKA, b. 139,1. 158r-172r). Ževuskis (Rzewuski) Teodoras. 1687 m. fundavo ir pastatė (?) Mo- giliavo bernardinų vienuolyną su Sv. Antano Paduviečio titu- lo bažnyčia (AOBK, L-15, p. 483-513). Zibenachas (Żybenach). Iki 1654 m. įrengė šoninį Nukryžiuotojo altorių Bešenkovičių bažnyčioje (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1.

y 653-659). Zička (Życzka) Zigmantas. 1615 m. įrengė šoninį Sv. Šeimos altorių

v Šaukėnų bažnyčioje (KAKA, b. 137,1. 20r-23v). Zonlinskis (Żalinski) (?) Adomas. Iki 1654 m. pastatė Volimiro baž-

v nyčią (VUB RS, f. 57 B-53, b. 42,1. 749). Zuchorskis (Zuchorski) Benediktas, Žemaičių vyskupas sufraganas: a) Apie 1670 m. pastatė Betygalos Šv. Mikalojaus titulo bažny- čią (KAKA, b. 139,1. 55va-53rb); b) iki 1675 m. įrengė didįjį Sv. Petro ir Povilo altorių jo paties remontuotoje Kauno parapi- nėje bažnyčioje (LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970,1. 27-32).

211

Priedas Nr. 2

LDK vyskupijų vietovių, kuriose XVII a. stovėjo bažnyčios ir koplyčios, sąrašai

Siame priede pateikiami trys Vilniaus, Žemaitijos ir Lucko vyskupi- jų vietovių, kuriose XVII a. buvo bažnyčios arba koplyčios, sąrašai. Juose nurodytos tik vietovės, nepatikslinant, ar jose stovėjo parapi- nes, ar filinės bažnyčios. Taip pat remiantis pateiktais sąrašais neįmanoma tiksliai įvardyti buvusių bažnytinių objektų skaičiaus - be Vilniaus miesto XVII a. po kelias bažnyčias jau stovėjo Gardine, Kaune, Ašmenoje ir kitose vietovėse. Kiekvienos stovėjusios bažny- c'os ar koplyčios tikslesnį atsiradimo laiką, statusą (parapinė ar filinė bažnyčia) galėtų įvardyti papildomi išsamesni tyrinėjimai, "o J. Ochmańskio ir G. Błaszczyko studijų, nagrinėjančių vyskupi- jų parapinius tinklus tik iki XVI a. pabaigos, kitas istoriografijoje minimas bažnyčių surašymas fiksuoja tik 1772 m. padėtį295. Šie są- rašai, kurio pagrindą sudaro daugiausiai vietovės, kuriose stovėjo parapinės bažnyčios, galėtų tapti paskata užpildyti šią bažnytinių objektų istorijos spragą. Nurodytos vietovės ir jų lokalizacija (pagal dekanatus) turėtų padėti susigaudyti ypač gana didelėje Vilniaus vys- kupijoje. Pasinaudojant sąrašuose nurodytais šaltiniuose vyraujan- čiais (lenkiškais) vietovių įvardijimais bus galima išvengti istoriog- arijoje pasitaikančios painiavos. Kai kurių (daugiausiai dabartinės altarusijos teritorijoje) vietovių lietuviška transkribcija pateikiama PIfmą kartą ir gali būti patikslinta.

213 Šiame priede nepateikiamos kitos vyskupijos, taip pat priklausiu- sios LDK. Tai visų pirma Smolensko vyskupija, įkurta dar 1625 m., realiai pradėjusi egzistuoti tik po 1632 m. taikos296. Realiai vysku- pija veikė iki 1654 m. prasidėjusių kazokų puldinėjimų, po to bu- vo užimtos žemės Maskvos kariuomenės ir LDK niekada jų nebe- atgavo. Smolensko vyskupo pareigos vėliau išliko LDK kaip nominalios. Bene geriausiai vyskupijos negausų parapijų tinklą at- spindi 1645 m. vyskupo Petro Parčevskio pranešimas į Romą. Ja- me išvardytos 7 Smolensko mieste ir jo priemiesty esančios bažny- čios, taip pat 9 parapinės vyskupijos bažnyčios297. Sąrašuose pateikiama informacija apie vietovę, minimą vyskupi- joje, taip pat kokiam dekanatui tuo metu priklausė stovinti bažny- čia. Pastabose nurodoma papildoma informacija apie objektą, jei jis neįtrauktas į vyskupijos sąrašus arba papildo minimą informaciją. Ji pateikiama labai glaustai, dažniausiai santrumpomis, todėl reikalau- ja kiek platesnių paaiškinimų. Vietovių sąrašas sudarytas įtraukiant visas vietoves, kuriose, remiantis XVII a. šaltiniais, minimos esan- čios bažnyčios. Taip pat įrašytos ir tos vietovės, kuriose XVII a. dar galėjo būti bažnyčios (minimos ankstesniuose XVI a. šaltiniuose), nors XVII a. vyskupijų surašymuose tos vietovės nebeminimos (neprižiūrimos arba užimtos ?) ir vėliau greičiausiai sunyko. Pasta- bose pateikiama informacija, ar minimoje vietovėje buvo vienintelė bažnyčia, ar kelios. Jei prie parapinės bažnyčios buvo vienuolynas, tai nurodoma (pvz. su dominikonų vienuolynu, karmelitiį vienuolynu ir pan.). Jei atskirai mieste buvo parapinė bažnyčia ir vienuolynas, tai irgi atskirai įvardijama (pvz., a)parapinė bažnyčia, b)pranciškonų vienuolynu ir panašiai). Informacija skliausteliuose nurodo vienuo- lyno įsteigimo arba fundacijos datą. Jei nėra žinoma tiksli data, nu- rodoma dažniausiai aptinkama istoriografijoje. Data skliausteliuose nenurodoma tik tada, jei fundacija senesnė nei tyrinėjamas laikotar- pis - iki 1580 metų. Tačiau ir tuo atveju kelis vienuolynus stengia- 214 masi išdėstyti chronologine tvarka. Paprastai lentelėje stengtasi nu- rodyti bažnyčios priklausomybę konkrečiam dekanatui — taip, kaip pateikta sąrašuose. Jei XVII a. sąrašuose bažnyčia buvo praleista, bet iš kitų šaltinių žinoma, kad tikrai tuo metu stovėjo, numanomą pri- klausomybę dekanatui parašiau laužtiniuose skliaustuose. Tokia nu- manoma priklausomybė nurodyta pagal ankstesnę ar vėlesnę žino- mą priklausomybę, todėl iš tikrųjų kai kuriais atvejais gali nesutapti su tikrąja - dekanatų ribos, nors ir nežymiai, bet kišdavo (tuo gali- ma įsitikinti ir palyginau lentelėje įrašytas pavienes bažnyčias). Jei nėra patikimų šaltinių, liudijančių, kad bažnyčia tuo metu egzistavo, nurodžiau tai pastaba nėra žinių (dažniausiai aptinkama 1595 m. Vil- niaus vyskupijos bažnyčių surašyme). Jei nėra tiksliai žinoma, pa- vyzdžiui, nedaug vėlesni šaltiniai nurodo bažnyčią kaip neseniai įsteig- tą ar funduotą, bet surašyme ji neminima ir nėra patvirtinta, kad tuo metu jau buvo, tai nurodžiau pastaba abejotina. Ta pati pastaba tinka ir toms bažnyčioms, kurios žinomos XVI a., bet neminimos surašy- me, tik vėliau atgaivintos (pvz. Grabovas, Koryčinas ar Biržai Vil- niaus vyskupijoje). Jei abejotinas apskritai bažnyčios tęstinumas vė- lesnių surašymu metu, tai lentelėje neįrašiau jokios pastabos konkretaus surašymo metu. Pavyzdžiui, Bijutiškiu bažnyčios funda- cija žinoma XV a., bet XVII a. ji neminima. Taip pat žinoma, jog bažnyčia vietovėje egzistavo vėliau, todėl į lentelę vietovė įtraukta. Bažnyčios, minimos XV-XVI a., bet vėliau nunykusios, neminimas nei XVII a., nei vėliau. Pavyzdžiui, neįtrauktos Vilniaus vyskupijoje tokios buvusios Čedasų, Dorų ir kt. bažnyčios. Jos į vyskupijų sąra- šus paprastai nepakliūdavo dėl kelių priežasčių - dažniausiai nebū- davo įrašomos filinės bažnyčios ir koplyčios, praleistos vienuolynų bažnyčios, jei jos neturėjo parapinės bažnyčios statuso, taip pat daž- nai būdavo neįtrauktos laikinai kitatikių užimtos ar neprižiūrimos bažnyčios. Į sąrašus dažnai nepakliūdavo ir privačiose žemėse sto- v'ncios prižiūrimos, bet be užrašytos nuolatinės fundacijos bažny-

215 čios. Kiekvieno surašymo specifika paminėta prie konkrečios vysku- pijos surašymų aptarimo. Svarbu pažymėti, kad šaltiniai atspindi įvairius skirtingu laiko- tarpiu vykusius dinaminius bažnyčių skaičiaus pokyčius. Vilniaus vyskupijos sąrašuose aiškiai pastebimas naujai steigtų XVII a. pir- mojoje pusėje skaičius, o Lucko vyskupijos sąrašai parodo, jog itin stipriai XVII a. viduryje buvo nusiaubtos šios vyskupijos bažnyčios. Gana kompaktiškas ir labai tvarkingas Žemaitijos vyskupijos sąrašas parodo, kad šioje vyskupijoje išvengta didesnio bažnyčių sklaidos chaotiškumo, būdingo kitoms dviems Lietuvos DK vyskupijoms.

2. 1. Vilniaus vyskupija Visą laiką parapijų tinklo gausa ir teritorijos dydžiu LDK išsiskyrė Vilniaus vyskupija. Išsamiausi ankstyviausios vyskupijos istorijos te- ritorines administracines problemas nagrinėjo lenkų istorikas Jerzy Ochmański. Jis pateikė ir iki šiol išsamiausią Vilniaus vyskupijos bažnyčių iki 1559 m. statistiką298. Deja, nutrūkus tyrinėjimams, vėlesnė bažnyčių išplitimo statistika nebuvo analizuojama. Iš dalies XVII-XVIII a. vyskupijos padėtį apibūdina kun. Jano Kurczewskio informacija299, tačiau neretai ji tikslintina ir taisytina. Lentelėje pateikiamas bendras Vilniaus vyskupijos vietovių ir baž- nyčių sąrašas, sudarytas pagal keletą vyskupijos bažnyčių sąrašų. Su- darinėjant ankstyviausią sąrašą, naudotasi vienu išsamiausių XVI a. pabaigos Vilniaus vyskupijos sąrašų — 1595 m. mokesčių apskai- ta300. Joje minima Vilniaus vyskupija padalinta į 5 dekanatus. Dera pabrėžti, kad sąrašas nėra išsamus, nes trūksta Rudaminos dekanato sąrašo pabaigos. Nėra išsamus ir 1651 m. vyskupijos sąrašas, kuria- me surašyti 17 iš tuo metu buvusių 26 dekanatų (nėra Ružanų, Sla- nimo, Lydos, Gardino, Pabaisko, Polocko, Rodūnės, Vitebsko ir Volkovysko dekanatų)301. Svarbu tai, kad šis sąrašas jau nurodo vys- kupijos suskirstymą po dekanatų reformos. Kiti du vyskupijos sura-

216 šymai skelbti prie vyskupijos sinodų 1669302 ir 1717 m.303 nutari- mų. Į sąrašą neįtrauktos vietovės, minimos tik 1717 m., nes trūksta informacijos, kad jose dar XVII a. būtų pastatyta bažnyčia. Pateikiamas sąrašas iš tikrųjų neparodo vyskupijos parapinio tin- klo „pulsavimo" XVII a., tačiau konstatuoja vyskupijos padėtį skir- tingu metu. Galima atkreipti dėmesį, jog dalis bažnyčių, funduotų ar paminėtų anksčiau, neįrašytos XVII a. Kai kurios jų žinomos tik iš ankstesnių šaltinių ir ko gero sunyksta dar XVII a., o kai kurios, ne- įtrauktos į bažnyčių sąrašus XVII a., pasirodo vėl vėliau - XVIII a. Pavyzdžiui, Krupos bažnyčia funduota dar 1460 m., XVI a. prie jos dar funduota altarija, tačiau bažnyčių sąrašuose XVII a. ji nemini- ma. Paaiškinimas paprastas — XVII a. ji buvo nedidelė Lydos filija ir parapine tampa tik XVIII a. Panaši ir Sčiučino bažnyčios padėtis: bažnyčia funduota dar 1436 m., tačiau neminima XVII a. sąrašuose ir „pasirodo" tik XVIII a. Dalis bažnyčių buvo įsteigtos XVII a. pir- mojoje pusėje, bet po Tvano laikotarpio karų jos arba atsidūrė už- imtose teritorijose (pvz. Smolensko vyskupijai priskirtos kai kurios bažnyčios), arba buvo sugriautos ir nunyko (kai kurios rytinės baž- nyčios). Galima pažymėti, kad tokia specifika būdinga iš tikrųjų ne vien Vilniaus, bet ir Lucko vyskupijoms.

295 Litak S. Kościół łaciński w Rzeczypos- politej około 1772 roku. Lublin, 1996, p. 307-333,347-356. 296 Plačiau žr.: Rabikauskas P. Krikščio- niškoji Lietuva. Istorija, hagiografija, šaltiniotyra. Vilnius, 2002, p. 92-100. 297 Relationes status dioecaium in Magno Du- catu Lituaniae. Vol. II, red. Rabikaus- kas P. SJ, Romac, 1978, p. 302-304.

217 298 OchmańskiJ. Biskupstwo Wileńskie w średniowieczu. I'oznań, 1972. Knygo- je nėra pateikiama ištiso sąrašo, baž- nyčios minimos atskirais blokais. 299 Kurczewski J. Biskupstwo wileńskie. Wilno, 1912. 300 MAB RS, f. 43, b. 476,1. 1-12. 301 LVIA, f. 694, ар. 1, b. 8, p. 93-94. 302 Acta synodi diaecesis Vilnensis Praesi- dente Illustrissimo ac Reverendissimo Domino D. Alexandro in Macieiow Sa- pieha Dei et Apostolicae sedis Gratia Episcopo Vilnensi. Vilnae, 1669. 303 Decreta, sanctiones et universa acta sy- nodi dioecesanae ab Illustrissimo, Excel- lentissimo ac Reverendissimo Domino D. Constantino Casimiro Brzostowski (...) celebratae, Vilnae, 1717.

218 Vilniaus vyskupijos bažnyčios

/ Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos

' Adutiškis Tikėtina Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Hoduciszki)

Aina (Hayna) Medininkų d. [Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- čių d.] čių d. čių d.

Alanta (Owanta) Maišiagalos d. [Pabaisko d.] Pabaisko d. Pabaisko d.

Alytus (Olita) Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d.

Alkieriai (Alkiere) 1675 m. minima stovinti bažnyčia Breslaujos d.

Alšėnai (Olszany) Tikėtina Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Su pranciškonų vienuoly- nu (1618) Alvitas (Paširvintis) Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d.

Anykščiai (Onikszty) Maišiaga- Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. los d. Apytalaukis to (Opitołoki) [Ukmergės d.] Ukmergės d. Ukmergės d. Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos o Astravas Antakalnio d. Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Su pranciškonų vienuoly- (Ostrowiec) nu (1618)

Ašmena Medininkų d. Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. a) parapinė bažnyčia (Oszmiana) b) pranciškonų vienuoly- nas c) dominikonų vienuoly- nas (1667)

Augustavas Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Augustów)

Aukštadvaris Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. Su dominikonų vienuoly- (Wysoki dwór) nu (1629)

Babinas (Babin) Bobruisko d.

Babtai (Bobty) [Kauno d.] Minima pastatyta apie 1670 m. Kauno d.

Bakalažovas Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Bakalarzów vel Dowspuda) Balbieriškis Tikėtina Merkinės d. Simno d. Simno d. (Bałwierzyszki)

Balninkai Tikėtina [Pabaisko d.] Pabaisko d. Pabaisko d. (Bolniki)

Balstogė Trakų d. [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Białystok)

Barglavas Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Bargłów)

Bartninkai - Alvito d. Alvito d. (Bartniki)

Bebrai (Bóbr) - [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d.

Belog rodąs - [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. (Białohrud)

Berezina - Bobruisko d. Vitebsko d. Bobruisko d. (Berezyna alias Luboszany) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Berezina [Polocko d.] Polocko d. [Polocko d.] a) parapinė bažnyčia (Berezyna) b) bernardinų vienuoly- nas (1682) Beržninkai Trakų d. Simno d. Simno d. Simno d. (Berżniki)

Bešenkovičiai Tikėtina Vitebsko d. Polocko d. (Bieszenkowicze)

Bialyničai Oršos d. [Oršos d.] Oršos d. Su karmelitų vienuoly- (Białynicze) nu (1624)

Bielica (Bielica) [Lydos d.] [Lydos d.] Lydos d. Su dominikonų vienuoly- nu (1665) Bielica (Bielica) Tikėtina [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d.

Bieniakonė [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Bieniakonie)

Bienica (Bienica) - Radoškovi- čių d.

Bijutiškės Tikėtina Minima XV a. fundacija (Bijuciszki) Birštonas Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Bersztany)

Biržai (Birže) Tikėtina Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d.

Bistryčia Vilniaus Ašmenos d. Svyrių d. Svyrių d. (Bystrzyca) sufraganijos

Bychovas - Oršos d. Oršos d. Oršos d. a) parapinė bažnyčia (Bychów) b) Laterano kanauninkų vienuolynas (1619) Błotna (Błotna) Tikėtina [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d.

Bobruiskas [Rudami- Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. Su jėzuitų vienuolynu (Bobrujsk) nos d.] (1634)

Bogdanovas Minima koplyčia 1654 m. (Bogdanowo) Smurgainių d.

Bogdanovičiai Iki 1690 m. paskirta funda- (Bohdanowicze) cija dominikonų vienuoly- nui (neprigijo) [Bobruisko d.] Bobruisko d. Bobruisko d. s Boguševičiai - N) U) (Bohuszewicze) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos

N1 Borisovas - [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. (Borysów)

Breslauja Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Bracław)

Budslavas Tikėtina [Polocko d.] Polocko d. Su bernardinų vienuolynu (Buda)

Bžostovica [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. Didžioji kod.] (Brzostowica Maior)

Bžostovica Gardino d. Gardino d. Mažoji (Brzostowica Minor)

Bžozova Didžioji - [Augusta- Augustavo d. Augustavo d. (Brzozowa vo d.] Maior) Bžozova Mažoji [Augusta- Augustavo d. Augustavo d. Minima apgriuvusi bažny- (Brzozowa vo d.] . čia 1633 m. Minor)

Ceikiniai 1700 m. minima jau stovin- (Ceykinie) ti bažnyčia Breslaujos d.

Chalvos Tikėtina Bobruisko d. Bobruisko d. (Chołwie)

Chiopeničiai [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. a) parapinė bažnyčia su (Chłopienicze) karmelitų vienuolynu (1638) b) dominikonų vienuoly- nas (1690) Chodoruvka [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Chodorówka)

Cholchla Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Chołchła)

Chorošča Trakų d. Knišino d. Knišino d. Knišino d. Su dominikonų vienuoly- (Choroszcza) nu (1654) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos ю Chotajevičiai Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- Su dominikonų vienuoly- S) (Chotajewicze) čių d. čių d. čių d. nu (1681)

Chvaščuvka Oršos SJ rezidencija nuo (Chwaszczowiensis;. 1637 m., parapija XVI 11 a. Faszczówka)

Cičinas (Cycin) [Ašmenos d.] Ašmenos d. Ašmenos d.

Cimkovičiai [Rudami- Naugardu- Bobruisko d. Bobruisko d. (Cimkowicze) nos d.] kod.

Čašnikai Dominikonų vienuolynui (Czaszniki) fundacija paskirta XVII a. pabaigoje Čerėja (Czereja) [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d.

Čerekovas Oršos d. Oršos d. (Czereków)

Čiausai (Czausy) - Oršos d. Oršos d. Oršos d. Su karmelitų vienuoly- nu (1643) Čiudeniškiai [Vilniaus d.] Vilniaus d. Vilniaus d. (Cudzieniszki) / Dambrava - [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. / (Dąbrówka)

Daniušava - Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. (Danuszów)

Darevas [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Darewo) nos d.]

Darsūniškis Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d.

(Dorsuniszki)

Daugai (Daugi) Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d.

Daugėliškės Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Daugieliszki) David Gorodokas - ? Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. (Dawidgorodek)

Deltuva Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Dziewałtów)

N) (О Derečinas - [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. Su dominikonų vienuoly- (Dereczyn) nu (1618) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Derevna Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Derewnia)

Dieveniškės Minima XV a. fundacija (Dziewieniszki)

Dilevas (Dilewo) Tikėtina [Lydos d.] Lydos d. Lydos d.

Dysna (Dzisna) Tikėtina [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. a) parapinė bažnyčia b) pranciškonų vienuoly- nas (1630) Dobrynevas Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Dobrzyniewo)

Dokšicai [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. (Dokszyce)

Dolginovas Antakalnio d. [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. (Dołhynów)

Dolistovas Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Dolistów) Dombrovna Tikėtina Oršos d. Oršos d. Oršos d. Su bernardinų vienuoly- (Dąbrowna) nu (1624)

Drišvionys Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Dryświat)

Druja (Druja Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. a) parapinė bažnyčia alias Sapieżyn) b) bernardinų vienuoly- nas (1643) c) dominikonų vienuoly- nas (1697) Dubičiai Trakų d. [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Dubizce)

Dubingiai Tikėtina [Pabaisko d.] Pabaisko d. Pabaisko d. (Dubinki)

Dubrova Tikėtina Radoškovi- Radoškovi- (Dubrowo) čių d. čių d.

Dūdos (Dudy) Rodūnios d. Rodūnios d.

Dūkštos [Breslaujos d.] Breslaujos d. Breslaujos d. (Dukszty) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos I Dundzilovas [Polocko d.] 1623 m. ir 1654 m. mini- I (Dundzilowiensis) ma bažnyčia Polocko d.

Dunilovičiai Tikėtina [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. a) parapinė bažnyčia (Dunilowcze) b) dominikonų vienuoly- nas (1683) Dusetos Maišiagalos Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Dusiaty) d.

Dvožecas Tikėtina [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Dworzec)

Dvožecas Lydos d. (Dworzec; Dwór)

Dvožyščė Rodūnios d. Rodūnios d. (Dworzyszcze)

Eismantai [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Eyśmonty)

Eišiškės Trakų d. [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Ejszyszki) Filipovas Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Filipów)

Gardinas Trakų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. a) parapinė bažnyčia (Grodno) b) bernardinų vienuoly- nas c) špitolės Šv. Dvasios bažnyčia d) Šv. Mikalojaus bažnyčia (iki 1662) e) Švč. Trejybės bažny- čia (iki 1662) f) bernardinių vienuoly- nas (1618) g)jėzuitų vienuolynas (1623) h) dominikonų vienuoly- nas (1632) i) pranciškonų vienuoly- nas su parapija (1635) j) brigicių vienuolynas (1636).

K) k) basųjų karmelitų vienuolynas (1675) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Gegužinė Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Giegužyn)

Gelvonai Pranciškonų vienuolynui (Giełwany) fundacija paskirta 1686 m.

Geranainys Rudaminos d. Ašmenos d. Rodūnios d. Rodūnios d. (Gieranony)

Germaniškės Trakų d. [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Germaniszki)

Gervėčiai Antakalnio d. [Ašmenos d.] Ašmenos d. Ašmenos d. (Gierwiaty)

Gervėnai Kupiškio d. (Gierwenki)

Giedraičiai Maišiagalos d. Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Giedrojcie)

Glubokai [Polocko d.] Minima bažnyčia 1654 m. (Htubokie) Polocko d. nu (1662?) Su benediktinų vienuoly- (1662) - 1681 m. fundacija paskir ) u (1639 nuolyn i ta dominikonų vienuolynu Lydos d. Oršos d. Slanimo d. Oršos d. Lydos d. [Slanimo d.] Slanimo d. - ų vie Sų karmelit . u basųj Polock o d d. o o d.] Polock [Polock Oršos d. Oršos d. Valkavisko d. Valkavisko d. [Valkavis- o d. Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisk s d. Oršos d. Oršo u u bernardin ų vienuolyn . Bobruisko d. S d. Bobruisko d Bobruisko kod.] Tikėtina o d. Augustavo d. Augustavo d. Augustav [Rudami nos d.] - - - - Tikėtina Trakų d. - Glubokojė (Horodna) (Horodyszcze) Gorodna ) (Głębokie (Hniezno) Gorodiščė (Goniadz) Gorkai (Horki) (Hołowczyn) Gorai (Hory) Gomelis (Homel) Gnieznas Gonionzas Golovčynės ) Gluskas (Hłusk

233 Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos 23 4 Gorodzilovas Tikėtina Radoškovičių d. Radoškovi- Radoškovi- (Horodziłów) čių d. čių d.

Goščevas 1696 m. fundacija paskir- (Hoszczew) ta dominikonų vienuolynui

Gožovas Tikėtina Radoškovičių d. Radoškovi- Radoškovi- (Chożów) čių d. čių d.

Grabovas Tikėtina Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Grabowo)

Graužiškės [Rudam Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. (Grawżyszki) nos d.]

Gražiškės - Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Grażyszki)

Gruzdovas Tikėtina Radoškovičių d. Radoškovi- Radoškovi- (Hruzdów) čių d. čių d.

Igumienis - Bobruisko d. Bobruisko d. (Ihumienno) (1671) koplyčia Ružanų d. (1631) i 1633 m. minima stovint Su bernardinų vienuolynu a a) parapinė bažnyči a b) karmelitų rezidencij s d. Breslaujo - Radoškovi . Gardino d Pabaisko d. Minsko d. Rodūnios d. čių d. Lydos d. Naugardu- ko d. s d. Breslaujo - Radoškovi . Gardino d Pabaisko d. Rodūnios d. čių d. Lydos d. Naugardu- ko d. .Minsko d. s d. Breslaujo ] [Gardino d. [Rodūnios d.] - Radoškovi [Lydos d.] Naugardu- Maišiagalos d. ko d. Minsko d. čių d. o d. Antakalni [Rudami- [Rudami- nos d.] nos d.] - Trakų d. Antakalnio d. Trakų d. Tikėtina Tikėtina Ilija (Uja) (Iszkołdż) (Iwaciewicze) Inturkai (Inturki) (Iszczolna) ) Indura (Indura (lwieniec) Iščelna Iškoldė Ivacevičai Ivenčius Yvija (lwie) (Ikazń) / Ikaznė 235 Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 Jaluvka Tikėtina [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. (Jałówka) kod.]

Janovas (Janów — — Ružanų d. Ružanų d. alias Castrum Cassina)

Januvka Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Janówka)

Jasionuvka Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Jasienówka)

Jątviejai - [Lydos d.] Lydos d. (Jatwież)

Jelna (Jelna) [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. Su dominikonų vienuoly- nos d.] nu (1667)

Jeziorai (Jeziora) Tikėtina [Gardino d.] Gardino d. Gardino d.

Jieznas (Jezno) - Kauno d. Kauno d. Kauno d.

Juchnoviecas Trakų d. Knišino d. Knišino d. Knišino d. (Juchnowiec) Jūžintai Kupiškio d. Kupiškio d. Su atgailos kanauninkų (Jużynty) vienuolynu (1695)

Kaidanava Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Koydanów)

Kalinuvka Trakų d. [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Kalinówka)

Kaltanėnai Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. Su pranciškonų vienuoly- (Kołtyniany) nu (1633)

Kamajai (Komaje, - Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. Komajki)

Kamenė Tikėtina Atrodo, pastatyta iki 1637 m. (Kamienna) Vėliau minima kaip Dam- bravos filija Kamenis Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Kamień)

Kamenka Tikėtina [Lydos d.] Lydos d. Lydos d.

Ю (Kamionka) OJ J Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos to Kamenščyzna — Bobruisko d. [Bobruis- [Bobruis- 00 (Kamienszczyzna) ko d.] ko d.]

Karkažiškės Antakalnio d. Tikėtina [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] (Korkožyszki)

Karmėlava Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Kormiałowo)

Kaunas (Kowno) Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d. a\ naraD b) pranciškonų vienuoly- nas c) Šv. Gertrūdos bažnyčia d) Šv. Mikalojaus bažny- čia su benediktinių vie- nuolynu (1627) e) bernardinų vienuolynas f) Šv. Kryžiaus bažnyčia g) bernardinių vienuoly- nas (1618) h) dominikonų vienuoly- nas (1641) i) jėzuitų vienuolynas (1643) j) kamaldulių vienuolynas (1662) 1675 m. minima pranciš- 1676 m. konų prižiūrima bažnyčia a) parapinė bažnyčia b) dominikonų vienuoly- nas (1683) a domini- 1667 m. minim apie Pastatyta bažnyčia a koplyčia konų prižiūrim Naugardu- ko d. s d. Ukmergė ] [Kauno d. Ukmergės d. Trakų d. Vilniaus d. s d. Ukmergė ] [Kauno d. Ukmergės d. Tikėtina Vilniaus d. Naugardu- ko d. s d. Ukmergė Naugardu- ko d. Maišiagalos d. Ukmergės d. Tikėtina - [Rudami- nos d.] Maišiagalos d. Maišiagalos d. Tikėtina - s Kavarska (Kowarsk) Kleckas (Kleck) (Kietowiszki) (Kiejdany) (Kiernów) ) (Kazokiszki Kietaviškės Naujosios Kijanai (Kijany) s Kazokiškė Kėdainiai Kernavė

239 Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos N) 1686 m. (ar 1665 ?) fun- (Klimówka) dacija paskirta dominiko- nų vienuolynui

Kniažycai Oršos d. [Oršos d.] [Oršos d.] a) parapija su dominikonų (Kniażyce) vienuolynu (1681) b) karmelitų rezidencija (1632) Knišinas Trakų d. Knišino d. Knišino d. Knišino d. (Knyszyn)

Kobilnikas Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Kobylnik arba Mały Miadzioł)

Komajai Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Komaje)

Kopylius (Kopyl) Tikėtina Naugardu- Bobruisko d. Bobruisko d. kod.

Koryčinas Tikėtina [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Korycin) Kosovas [Rudami- [Ruzanų d.] Ružanų d. Ruzanų d. (Kossów) nos d.]

Koščienėvičiai - - Svyrių d. Svyrių d. (Kościeniewicze)

Kotra (Kotra) Trakų d. - - - Minima bažnyčia ir XVI a.

Kovalevščizna Tikėtina 1653 m. minima kaip (Kowalewszczyz- Stolbcų parapijos filija, pri- na) žiūrima dominikonų

Koženis Tikėtina Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- (Korzeń) čių d. čių d. čių d.

Krasnoboras Tikėtina [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. a) parapinė bažnyčia (Krasnybór) b) dominikonų vienuoly- nas (1684) Krasnosiolas Medininkų d. Radoškovi- Radoškovi- Radoškovičių (Krasnesioło) čių d. čių d. d.

Kremianica - [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. Su Laterano kanauninkų N) (Krzemienica) kod.] vienuolynu (1620) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Krėva (Krewo) Medininkų d. Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Kriaunos _ [Kupiškio d.] Kupiškio d. Kupiškio d. (Krewno)

Krinčinas Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Krynczyn)

Krinkai (Krynki) Trakų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d.

Kripna (Krypno) Tikėtina [Knišino d.] Knišino d. [Knišino d.]

Kryvičiai [Polocko d.] Minima bažnyčia 1654 m. (Krzywicze) Polocko d.

Krošinas [Rudami- Naugardu- Naugardu- Naugardu- (Kroszyn) nos d.] ko d. ko d. ko d.

Krupa (Krupa) Tikėtina [Lydos d.] [Lydos d.] [Lydos d.] 1700 m. minima kaip filinė Lydos parapijos bažnyčia

Krupka (Krupka Vitebsko d. alias San- guszków) Kubličiai [Polocko d.J Polocko d. Polocko d. (Kublicze)

Kuktičiai [Minsko d.] 1653 m. minima stovinti (Kuchcice) bažnyčia Minsko d.

Kuktiškės Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Kukuciszki)

Kundžinas Tikėtina [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Kondżyn, Kundzin)

Kupiškis Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Kupiszki)

Kureniecas Antakalnio d. Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Kurzeniec)

Kurkliai (Kurkle) - [Ukmergės d.] Ukmergės d. Ukmergės d. Minima koplyčia 1614 m.

Kuźnica Trakų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Kuźnica) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Kvasuvka [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Kwasówka)

Labanoras Antakalnio d. [Breslaujos d.] Breslaujos d. Breslaujos d. (Łabonary)

Lackas (Lackie) Tikėtina [Lydos d.] Lydos d. Lydos d.

Lankeliškės - Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Łankieliszki)

Lapės (Łopie) - [Kauno d.] Kauno d. Kauno d.

Lavoriškės - [Vilniaus d.] Vilniaus d. Vilniaus d. (Ławarzyszki)

Lazdijai (Łoz- Trakų d. Simno d. Simno d. Simno d. dzieje)

Lebedžiai Tikėtina Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- (Lebiedziów) čių d. čių d. čių d.

Leipalingis - Simno d. Simno d. Simno d. (Leipuny) Lentupiai Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Łyntupy)

Lepelis (Lepie) [Polocko d.] Polocko d. Polocko d.

Liachovičiai [Rudami- [Slanimod.] Slanimo d. Slanimo d. (Łachowicze) nos d.]

Linkmenys Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Łyngmiany)

Lipniškės Tikėtina [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Lipniszki)

üpskas (Lipsk, Tikėtina Naugardu- Naugardu- Naugardu- Lipa?) ko d. ko d. ko d.

Lipskas (Lipsk) - Gardino d. Gardino d.

Liškiava Merkinės d. Trakų d. Trakų d. Su dominikonų vienuoly- (Liszków) nu (1697)

Lyda Trakų d. [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. a) parapinė bažnyčia b) karmelitų vienuolynas (1672) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Lyskovas Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. (Łysków)

Logišinas Tikėtina Ružanų d. (Łohiszyn)

Logoiskas Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- (Lohoysk) čių d. čių d. čių d.

Lopienica 1635 m. fundacija paskir- (Łopienica) ta pranciškonų vienuoly- nui Loskas (Łosk) Tikėtina Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d.

Lukaviecas [Radoškovi- 1654 m. minima bažnyčia (Łukawiec) čiųd.] Radoškovičių d.

Lukomlis Medininkų d. [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. a) parapinė bažnyčia (Łukoml) b) pranciškonų vienuoly- nas (1634) Lukonica Tikėtina [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. (Łukonica)

Lumienis [Valkavis- 1675 m. minima bažnyčia (Lumień) kod.] kaip Rasų parapijos filija Luna (Łunna) Tikėtina [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. kod.]

Maišiagala Maišiagalos d. Maišiagalos d. Vilniaus d. Vilniaus d. (Mejszagoła)

Maliatičiai Oršos d. [Oršos d.] Oršos d. Su dominikonų vienuoly- (Małatycze) nu (1676)

Markovas Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- (Marków) čių d. čių d. čių d.

Mastai (Mosty) Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d.

Medilas (Mia- Antakalnio d. Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. dzioł)

Medininkai Medininkų d. Ašmenos d. Vilniaus d. Vilniaus d. (Miedniki)

Merkinė Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d. a) parapinė bažnyčia (Merecz) b) dominikonų vienuoly- nas (1605) Meteliai (Metele) - Simno d. Simno d. Simno d. Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos w Miendzyžečius Tikėtina [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. 00 (Międzyrzecz)

Miežiškės Ukmergės d. Ukmergės d. (Mieżyszki)

Mikolajevščyzna - [Naugardu- Naugardu- Naugardu- (Mikołaiewczyz- ko d.] ko d. ko d. na)

Mikoliškės - Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. Su atgailos kanauninkų vienuolynu (1653) (Michaliszki) Breslaujos d. Breslaujos d. Milai (Mile) Minsko d. Minsko d. a) parapinė bažnyčia Minskas (Minsk) Medininkų d. Minsko d. b) dominikonų vienuoly- nas (iki 1615) c) bernardinų vienuoly- nas (1624) d) bernardinių vienuoly- nas (1633) e) benediktinių vienuoly- nas (1633) f) dominikonių vienuoly- nas (1652) g) pranciškonų vienuoly- nas (1676) h)jėzuitų vienuolynas (1680) i) karmelitų vienuolynas (1698?) Myras (Myr) [Rudami- Naugardu- Naugardu- Naugardu- nos d.] ko d. ko d. ko d.

Myšas (Mysz) [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d.

Mogiliavas Oršos d. Oršos d. Oršos d. a) parapinė bažnyčia (Mohylew) b) karmelitų vienuolynas (1633) c) bernardinų vienuoly- nas (1687) Molčadė [Rudami- rsianimo d.l Slanimo d. Slanimo d. (Mołczadż) nos d.]

Molėtai (Małaty) Antakalnio d. Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. к Molodečnas Tikėtina Radoškovi- Radoškovi- (Mołodeczno) čių d. čių d. Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Moziris (Mozyr) - Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. a) parapinė bažnyčia b) bernardinų vienuoly- nas (1645) Mstibovas Trakų d. [Valkavis- [Valkavis- Valkavis- (Mścibów) ko d.] ko d.] ko d.

Mstislavus Oršos d. Oršos d. Oršos d. Su karmelitų vienuolynu (Mścisław) (apie 1620)

Musninkai Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Muśniki)

Muzevas 1654 m. minima statoma (Muzewo) bažnyčia Oršos d.

Nalibokai Medininkų d. Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Naliboki)

Narviliškės Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Su pranciškonų vienuoly- (Narwiliszki) nu (1617)

Naugardukas Rudaminos d. Naugardu- Naugardu- Naugardu- a) parapinė bažnyčia (Nowogródek) ko d. ko d. ko d. b) jėzuitų rezidencija (iki 1624) c) bonifratrų vienuolynas (1649) d) dominikonų vienuoly- nas (iki 1652) e) dominikonių vienuoly- nas (veikė tik 1654- •1690 m.)

Naujadvaris Trakų d. Minima XVI a. fundacija, (Nowydwór) vėliau XVIII a. Lydos d.

Naujadvaris Trakų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Nowydwór)

Naujamiestis Ukmergės d. 1688 m. bažnyčiai paskir- (Neostadium, ta fundacija Nowe Miasto)

Nemenčinė Antakalnio d. [Vilniaus d.] Vilniaus d. Vilniaus d. (Niemenczyn)

Nemunaitis Merkinės d. Trakų d. Trakų d. (Niemonoycie) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Nestanovičiai Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Niestanowiszki)

Nesvyžius [Rudami- Naugarduko d. Naugarduko d. Naugarduko d. a) parapinė bažnyčia su (Nieśwież) nos d.] jėzuitų vienuolynu (1582) b) benediktinių vienuoly- nas (1590) c) bernardinų vienuoly- nas (1598) d) karmelitų rezidencija (1633?) e) dominikonų vienuoly- nas (1672) Nevodnica Tikėtina [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Niewodnica)

Nidokai (Nidoki) - Tikėtina Pabaisko d. Pabaisko d.

Niechnievičiai - Naugarduko d. 1676 m. bažnyčai paskir- (Niechniewicze) ta fundacija

Niedžviedicai [Rudami- Naugarduko d. Naugarduko d. Naugarduko d. (Niedżwiedzice) nos d.] Noäa (Naczä) Tikėtina [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d.

Novosiolas Minsko d. Galbūt tas pats minimas (Nowosielce) XVIII a. pabaigoje (Nowo- siołki), kaip Kaidanavos filija Obeliai (Abele) - Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d.

Obolcai Medininkų d. Oršos d. Oršos d. Oršos d. (Obolce)

Odelskas Trakų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Odelsk)

Olizarovičiai (?) - [Polocko d.] Minima 1669 m. statyta (Olizorowicze) bažnyčia Polocko d.

Olševas - Tikėtina Ružanų d. Ružanų d. (Olszewo)

Onuškis Tikėtina Merkinės d. Trakų d. Trakų d. (Anuszyszki)

Opsa (Opsa) Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Orša (Orsza) Oršos d. Oršos d. Oršos d. a) parapinė bažnyčia su jėzuitų vienuolynu (1611) b) bernardinų vienuoly- nas (1630) c) benediktinių vienuoly- nas (iki 1650) d) dominikonų vienuoly- nas (1650) e) pranciškonų vienuoly- nas (1680) f) karmelitų rezidencija (1682?)

Ostrovna Vitebsko d. Vitebsko d. Vitebsko d. Su dominikonų vienuoly- (Ostrowno) nu (1621)

Ozai (Oża) Trakų d. Simno d. Gardino d. Gardino d.

Pabaiskas Maišiagalos d. Ukmergės d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Poboysko)

Paberžė Medininkų d. Minima XVI a. dar ir kaip (Podbrzezie?) Sudervė Paberžė Maišiagalos d. Maišiagalos d. Vilniaus d. Vilniaus d. (Podbrzezie)

Pabiržė Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Podbirże)

Paboskas Breslaujos d. Breslaujos d. - (Pobosk)

Packovas 1676 m. paskirta funda- (Packów) cija dominikonų vienuo- lynui Pagiriai (Pogiry) Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d.

Pajevonys Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Poiewonie)

Palėvenė Ukmergės d. [Ukmergės d.] Su dominikonų vienuoly- (Poławień) nu (1676)

Pandėlys Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Ponedele)

N) Panemunis Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. Su atgailos kanauninkų (Poniemunie) vienuolynu (1620) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 159S 1651 1669 1717 Pastabos Panevėžys Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Poniewież)

Paparčiai ? Maišiagalos d. Kauno d. Kauno d. Su dominikonų vienuoly- (Poporcie) nu (1649)

Parafijanovas [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. (Parafianow)

Pastanovas Polocko d. (Pastanów)

Pastovia Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. a) parapinė bažnyčia (Postawy) b) pranciškonų vienuoly- nas (1617) Pasvalys Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Poswole)

Pavlovičiai Minima iki 1630 m. pasta- (Pawłowicze) tyta koplyčia

Pažaislis 1662 m. paskirta funda- (Pożajście) cija kamaldulių vienuoly- nui Pelikanai Breslaujos d. [Breslaujos d.] (Pelikany)

Perloja (Przełaje) Tikėtina Merkinės d. Trakų d. Trakų d.

Peršajai Medininkų d. Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Pierszaie)

Petrikovas Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. (Petryków; Petrykowicze)

Petuchovas Valkavisko d. Nėra žinoma (Pietuchów)

Piaskai (Piaski) 1685 m. paskirta funda- cija dominikonų vienuo- lynui Pivašiūnai Simno d. Trakų d. Trakų d. (Piwoszuny)

Pogostis [Antakalnio d.] Oršos d. [Oršos d.] [Oršos d.] 1593 m. paskirta funda- (Pohost) cija kaip Ikaznės filijai Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos N) Polockas Tikėtina [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. a) parapinė bažnyčia ОС (Połock) b) bernardinų vienuoly- nas c) jėzuitų vienuolynas (1580) d) pranciškonų vienuoly- nas (1648) e) dominikonų vienuoly- nas (1671)

Poločanai - Tikėtina Radoškovi- - 1654 m. minima prižiū- (Połoczany) čių d. rima bernardinų

Polonka Rudaminos d. [Slanimo d.] Slanimo d. [Slanimo d.] (Połonka)

Polovas (Połów) - Oršos d. - -

Porozovas Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. (Porozów)

Prevalka - Simno d. Gardino d. [Gardino d.] (Przewatka)

Prienai (Preny) Kauno d. Kauno d. Kauno d. Prozorkai 1677 m. paskirta funda- (Prozorki) cija pranciškonų vienuo- lynui

Pšelovnia [Simno d.] [Gardino d.] Gardino d.] 1609 m. minima bažny- (Przełownia) čia kaip Ožų parapijos fi- lija, t. p. ir XVIII a. Pšeroslis Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Przerosi)

Pumpėnai [Ukmergės d.] Ukmergės d. Ukmergės d. Su karmelitų vienuolynu (Pompiany) (1641)

Punia (Punie) Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d.

Punskas (Punsk) Tikėtina Simno d. Simno d. Simno d.

Rabūnis (Rabuń) - Svyrių d.

Račkai (Raczki Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. 1599 m. funduota kaip vel Dowspuda) Dauspuda

ю Radomlis Vitebsko d. [Vitebsko d.] [Vitebsko d.] 1654 m. minima prižiūri- (Radoml) ma Mstislavlio karmelitų Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos K) oON Radaškonys Medininkų d. Radoško- Radoško- Radoško- (Radoszkowic- nių d. nių d. nių d. ze)

Ragatna [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Rohotna) nos d.]

Raguva (Rogów) - [Ukmergės d.] Ukmergės d. Ukmergės d.

Raigardas Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Raygród)

Rakovas Minsko d. Minsko d. Minsko d. a) parapinė bažnyčia (Raków) (prieš 1700 m. jau prižiū- rima dominikonų vienuo- lyno) b) bonifratrų vienuolynas (iki 1650 m. sunyko) Ramygala Maišiagalos d. Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Remigoła)

Rasos (Roś) - [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. kod.] Ratnyčia Tikėtina Tikėtina [Trakų d.] 1676 m. minima stovinti (Rotnica) bažnyčia Trakų d., vėliau kaip Merkinės filija Raviškiai Kupiškio d. (Rawiszki)

Rečica Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. Su dominikonų vienuoly- (Rzeczyca) nu (1634)

Rėpla (Repła) [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. kod.] Rykantai [Trakų d.] Reformatų, iki 1688 m. perduota katalikams Rimšė Breslaujos d. Breslaujos d. (Rymszany)

Rodūnia (Raduń) [Rudami- [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. nos d.]

Rokantiškės [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] Nuo 1621 m. kaip Vilniaus (Rokantyszki) Antakalnio filija, iki tol prižiūrėta nereguliariai Rokiškis Maišiagalos d. Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. C". (Rakiszki) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1717 Pastabos c\ Rozanystokas [Gardino d.] Gardino d. [Gardino d.] a) parapinė bažnyčia (Różany stok) b) dominikonų vienuoly nas (1661) Rudamina Rudaminos d. Simno d. Simno d. Simno d. (Rudomina)

Rudamina Trakų d. [Vilniaus d.] Vilniaus d. [Vilniaus d.] (Rudomina)

Rudava [Volkovys- 1700 m. minima kaip fili (Rudawa) kod.] nė D. Bžostovicos para pijos bažnyčia Rūdninkai Tikėtina Merkinės d. [Merkinės d.] [Merkinės d.] (Rudniki)

Rudnosiolas - [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. (Rudnosiele)

Rukainiai Medininkų d. [Smurgai- [Vilniaus d.] Vilniaus d. 1654 m. minima bažny (Rukonie) nių d.] čia Smurgainių d.

Rumšiškės Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Rumszyszki) Ruzanai Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. (Różana) (tik altarija)

Ružanka Trakų d. [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. (Różanka)

Sakalėnai Medininkų d. [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Sokolany)

Salai (Soły) Tikėtina Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d.

Salakas (Sołoki) Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. Su dominikonų vienuoly- nu (1602) Seinai (Seyny) Tikėtina Simno d. Simno d. Simno d.

Seirijai (Sereie) Tikėtina Tikėtina Simno d. Simno d.

Semeliškės Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Sumiliszki)

Servėčius - - Svyrių d. Polocko d. (Serwecz)

S) Sidra (Sidra) Tikėtina - -• - Minima XVI a. pirmosios I» pusės fundacija, XVIII a.- Gardino d. Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Oršos d. Sielėcas (Sielec) - Naugarduko d. Naugarduko d. Naugarduko d. Siena (Sienno) [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. Su pranciškonų vienuo- Siena (Sienno) lynu (1609) Sieniškės Tikėtina [Breslaujos d.] Breslaujos d. Breslaujos d. (Sieniszki)

Siesikai (Siesiki) Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d.

Simnas Trakų d. Simno d. Simno d. Simno d. (Siemno)

Skapiškis Tikėtina Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d. (Skopiszki)

Skaruliai Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Skorule)

Skiemonys Tikėtina [Pabaisko d.] Pabaisko d. Pabaisko d. Su atgailos kanauninkų (Skiemiany) vienuolynu (1677)

Slabotka [Smurgai- 1654 m. minima bažny- (Słobódka) nių d.] čia Smurgainių d. Slanimas [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. a) parapinė bažnyčia (Słonim) nos d.] b) bernardinų vienuoly- nas (1630) c) bernardinių vienuoly- nas (1645) d) benediktinių vienuoly- nas (1645) e) Laterano kanauninkų vienuolynas (1650) f) dominikonų vienuoly- nas (1680) Slavino - Pabaisko d. (Słowino)

Sluckas (Stuck) [Rudami- Naugarduko Bobruisko d. Bobruisko d. a) parapinė bažnyčia nos d.] d. b) bernardinų vienuoly- nas (1671)

Smalėnai — Oršos d. Oršos d. Oršos d. a) parapinė bažnyčia (Smolany) b) bernardinų vienuoly- nas (veikė 1628-1655 m., neprigijo) c) dominikonų vienuoly- c\ nas (1680) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos (O Smalvos Tikėtina [Breslaujos d.] Breslaujos d. Breslaujos d. ON (Smolwy)

Smolenskas Smolensko Nebepriklausė Nebepriklausė a) parapinė bažnyčia su (Smolensk) vyskupija LDK LDK jėzuitų vienuolynu (1622) b) katedra c) špitolės bažnyčia d) bernardinų vienuoly- nas (1611) e) dominikonų vienuoly- nas (minimas 1645) f) benediktinių vienuoly- nas (minimas 1645) g) Kryžiaus Atradimo baž- nyčia (minima 1645) Visos bažnyčios veikė iki 1654 m. Smurgainys Tikėtina Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. (Smorgonie)

Snovija (Snowia) - Naugarduko d. Naugarduko d. Naugarduko d.

Sokolnia Tikėtina Oršos d. Oršos d. [Oršos d.] (Sokolnia) Sokulka Tikėtina [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Sokółka)

Sorica (Sorzyca) - [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d.

Stakliškės Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Stokliszki)

Starosiolas - Oršos d. [Oršos d.] Oršos d. (Starosiele)

Stolbcai - Minsko d. Minsko d. Minsko d. Su dominikonų vienuoly- (Stołpce) nu (1621)

Strešinas [Bobruisko d.] Bobruisko d. Bobruisko d. Bobruisko d. (Strzeszyn)

Strubnica Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d. (Strubnica)

Stvolovičiai - [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Stwoi'owicze)

Subačius Tikėtina Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Subocz) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos S) Subatninkai [Rudami- [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Sobotniki alias nos d.] Kompienica)

Sudžialovas Tikėtina [Gardino d.] Gardino d. Gardino d. (Sudziałowo)

Suginčiai Breslaujos d. Breslaujos d. (Suginty)

Surviliškis Rudaminos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. (Surwiliszki)

Suviekas Antakalnio d. Tikėtina Breslaujos d. Breslaujos d. (S u wie k)

Svėdasai Maišiagalos d. Kupiškio d. Kupiškio d. Kupiškio d. (Świadoście)

Sviežėnis Tikėtina Naugarduko d. Naugarduko d. Naugarduko d. (Świerzeń) Naujasis

Svirankai Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Świranki) Svisločė Tikėtina [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. (Swisłocz) kod.]

Svyriai (Świr) Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d.

Svojatičiai [Naugardu- Naugardu- Naugardu- (Swoiatycze) ko d.] ko d. ko d.

Šalčininkai [Rudami- [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Soleczniki) nos d.]

Šalčininkėliai Tikėtina Tikėtina [Rodūnios d.] [Rodūnios d.] (Sioleczniki Male)

Ščiučinas Tikėtina Minima XV a. pirmosios (Szczuczyno) pusės fundacija

Šešuoliai Maišiagalos d. Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Šzeszole)

Šėta (Szaty) Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d.

Šidlovecas Trakų d. [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. (Szydtowiec) ko d.] Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Šimoniai - Kupiškio d. Kupiškio d. (Śzymańce)

Širvintos Tikėtina Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Szyrwinty)

Šklovas (Szkłów) Tikėtina Oršos d. Oršos d. Oršos d. Su dominikonų vienuoly- nu (1604)

Šumskas 1697 m. paskirta funda- (Szumsk) cija dominikonų vienuo- lynui Švenčionys Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Szwinciany)

Šventežeris Simno d. Simno d. (Swięteiezioro)

Taujėnai Ukmergės d. Ukmergės d. (Towiany)

Tauragnai Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. (Tauroginie) Taurmanovas (?) - Oršos d. (Taurmanowiensis)

Tikocinas Tikėtina Augustavo d. Augustavo d. Nebeminimas Su bernardinų vienuoly- (Tykocin) nu, vėliau minima prie Lucko vyskupijos Toločinas - Oršos d. Oršos d. Oršos d. (Tołoczyn)

Trakai (Troki Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d. a) parapinė bažnyčia su nowe) bernardinų vienuolynu (1617) b) dominikonų vienuoly- nas (1678)

Trakai Senieji Trakų d. Merkinės d. Trakų d. Trakų d. Su benediktinų vienuoly- (Troki stare) nu

Trakeliai Trakų d. [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Trokiele)

Traupis Maišiagalos d. Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Troupie) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Trčiana Trakų d. Augustavo d. Augustavo d. Augustavo d. (Trzciana)

Trobos (Trąby) Rudaminos d. Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d.

Troškūnai Ukmergės d. Su bernardinų vienuoly- (Traszkuny) nu (1696)

Tuchnovecas(?) Tikėtina Tikėtina 1633 m. minima bažny- (Tuchnowiec) čia Knišino d.

Turgeliai [Rudami- Ašmenos d. Vilniaus d. Vilniaus d. (Turgele alias nos d.] Merecz Minor)

Turosna Trakų d. [Knišino d.] Knišino d. Knišino d. (Turośń)

Tverečius Tikėtina Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. Su atgailos kanauninkų (Twerecz) vienuolynu (XVII a. pradžioje) Ūdrija (Udryia) _ Simno d. Simno d. Simno d. Udžialis (Udział) - Polocko d. Polocko d. Su pranciškonų vienuo- lynu (1642) Ukla(Ukła) - - Oršos d.

Ukmergė Maišiagalos d. Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Wiłkomierz)

Ula (Ula) [Vitebsko d.] [Vitebsko d.] 1669 m. paskirta funda- cija dominikonų vienuo- lynui Upninkai Tikėtina Maisiagalo Pabaisko d. Pabaisko d. (Upniki)

Utena (Uciana) Maišiagalos d. Kupiškio d Kupiškio d. Kupiškio d.

Uzda (Uzda) - Minsko d. [Minsko d.] Minsko d.

Užpaliai Maišiagalos d. Kupiškio d Kupiškio d. Kupiškio d. (Użpole)

Užuguostis Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Uzugoście)

Užvalkiai Tikėtina Tikėtina 1642 m. minima kaip (Użwołkie) Apytalaukio filija, 1677 m. nebeprižiūrima Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos to •vi Vabalninkas Kupiškio d. (Wobolniki) Kupiškio d. Kupiškio d.

Vaistamas Antakalnio d. Svyrių d. (Woystom) Svyrių d. Svyrių d.

Valkininkai Trakų d. Merkinės d. Su pranciškonų vienuo- (Olkiniki) Trakų d. Trakų d. lynu (1635)

Valuvka 1685 m. paskirta funda- (Wałówka) cija dominikonų vienuo- lynui Vandžiogala Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Wadziagoła)

Varnėnai Tikėtina Svyrių d. Ašmenos d. Ašmenos d. (Worniany)

Vasiliškės Trakų d. [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. a) parapinė bažnyčia (Wasiliszki) b) dominikonų vienuoly- nas (1658) Vasilkovas Trakų d. Knišino d. Knišino d. Knišino d. (Wasiłków) Vaverka T/kė(/na [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. (Wawiórka)

Veisiejai Trakų d. Simno d. Simno d. Simno d. (Wieysieie)

Vepriai Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Wieprze)

Viažinas Tikėtina Svyrių d. - - XVIII a. minima kaip Kai (Wiażyn) danavos parapijos filija

Videniškiai - Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. Su atgailos kanauninki (Widzeniszki) vienuolynu (1618)

Vidiškiai Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d. (Widziszki)

Viedecas (?) - [Oršos d.] - (Wiedecensis)

Vieližas (Wieliż) - [Vitebsko d.) - -

Vievis Tikėtina Tikėtina [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] Minima bažnyčia XVI a (Jewie, Wiwien) antrojoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Viežba (?) (Wierzbensis) Vitebsko d.

Viežyščinas (?) Prižiūrėjo Poblocko (Wiezyszczensis) [Vitebsko d.] - jėzuitai

Vilkaviškis Alvito d. (Wiłkowyszki) Pšeroslio d. Alvito d.

Vilnius (Wilno) [Vilniaus d.] Vilniaus d. Vilniaus d. Vilniaus d. a) katedra b) parapinė bažnyčia c) pranciškonų vienuoly- nas d) bernardinų vienuoly- nas e) Užupio bernardinių vie- nuolynas f) dominikonų vienuoly- nas (prie Šv. Dvasios bažnyčios) g) karmelitų vienuolynas (prie Šv. Jurgio bažny- čios) h) Švč. Trejybės bažny- čia i) Šv. Marijos Magdale- nos špitolė su bažnyčia j) jėzuitų vienuolynas (prie Šv. Kazimiero baž- nyčios) k) bernardinių (prie Šv. Mykolo bažnyčios) vienuolynas (1594) I) jėzuitų noviciatas prie Šv. Ignoto bažnyčios (1622) m) benediktinių vienuoly- nas (1622) n) karmelitų vienuolynas (prie Visų Šventųjų baž- nyčios; 1624) o) basųjų karmelitų vie- nuolynas (1626) p) bonifratrų vienuolynas (1635) q) basųjų karmeličių vie- nuolynas (1638) r) dominikonų vienuoly- nas Lukiškėse (1642) Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos •vi s) atgailos kanauninkų со vienuolynas (1644) t) dominikonių vienuoly- nas (1661) u) augustinų vienuolynas (1671) v) misionierių vienuoly- nas (1686) w) trinitorių vienuolynas (1694) x) vizitiečių vienuolynas (1694)

Vilniaus Antakalnio d. [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] [Vilniaus d.] Su Laterano kanauninkų Antakalnis vienuolynu (1639)

Višnevas Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. (Wiszniewo)

Vištytis Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Wisztyniec)

Vitebskas Medininkų d. [Vitebsko d.] Vitebsko d. Vitebsko d. a) parapinė bažnyčia su (Witepsk) bernardinų vienuolynu (1675) b) jėzuitų vienuolynas (iki 1639) c) dominikonų vienuoly- nas (1642) Vižainiai Tikėtina Pšeroslio d. Alvito d. Alvito d. (Wiżajny)

Vydžiai (Widzę) Antakalnio d. Breslaujos d. Breslaujos d. Breslaujos d. Su atgailos kanauninkų vienuolynu (?)

Vygriai (Wygry) 1667 m. paskirta funda- cija kamaldulių vienuoly- nui Vyžuonos Tikėtina [Kupiškio d.] Kupiškio d (Wiżuny)

Vloknikai (?) - [Polocko d.] - (Włokniki)

Volborovičiai - Polocko d. (Wołborowicze)

Volimiras - [Oršos d.] 1654 m. minima bažny- (Wołymierz) čia Oršos d. Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos

00 Volkolata [Polocko d.] Polocko d. Polocko d. o (Wołkołata) Tikėtina

Volkovyskas [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. (Wołkowysk) kod.] Trakų d.

Volma (Wołma Tikėtina Minsko d. Minsko d. Minsko d. seu Starzyncy)

Voložinas Tikėtina Minsko d. [Minsko d.] [Minsko d.] a) parapinė bažnyčia (vė- (Wołożynensis) liau kaip Zabžezės para- pijos filija su bernardinų vienuolynu (1683); b) Šv. Mykolo bažnyčia (minima 1653)

Volpa (Wołpa) Trakų d. [Valkavis- Valkavisko d. Valkavisko d. a) parapinė bažnyčia ko d.] b) špitolės bažnyčia

Vsielubas [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Wsielub) nos d.]

Vzgardai [Oršos d.] (Wzgarda) тз тз" •d T3 тз тз ел о тз о тз о о о ел со jx: E с Kniš i Lyd o Polock o Mins i Svyr i Sian i i Gar d Bres l

тз тз' T3 ел ел тз -d тз О тз о тз о o тз" о "5* о "зо* с ел з- СО с СО О E Kniš i Min s Polo i Svyr i Bres l Sian i Bres l ъ Gar d тз тз . ,—, тз" тз ел тз ел тз тз" тз o . о О о О о ел о л: тз "5" с '5* л: o o S o Kniši n [Lydo : [Slani i [Gard i Bresl a Svyri ų Bresl a

тз тз jr о тз j: 'S СО _^ Tra k Med i i 1 i i i i Anta i sie ) ел Ф 4 co W •$• "m "НГ 'S" л •о Ф >N1 ф 'о | тз о S S со (Zabrzezi « (Zadoroż ) Zabolot ė (Zadziew i (Zadżwie j (Zadżwin i (Jezioros ć

£į Zabžez ė Zadorož ė Zadžievie ; Zadžvieja i Zadžvini a Zalesj ė ( Z Zarasa i

281 Vilniaus vyskupijos bažnyčios Vietovės 1595 1651 1669 1717 Pastabos Zaslavlis - Minsko d. Radoškovi- Radoškovi- a) parapinė bažnyčia (Zasław) čių d. čių d. b) dominikonų vienuoly nas (1676) Zietela [Rudami- [Slanimo d.] Slanimo d. Slanimo d. (Zdziecioł) nos d.]

Žasliai (Žosle) Trakų d. Kauno d. Kauno d. Kauno d.

Žeimiai (Žejmy) Tikėtina Ukmergės d. Ukmergės d. Ukmergės d.

Želva (Żelwia) Trakų d. [Ružanų d.] Ružanų d. Ružanų d.

Želva Mažoji Tikėtina Tikėtina XV a. fundacija, minima (Żelwia Mała) bažnyčia XVII a. viduryje, greičiausiai Ružanų d. Žemaitkiemis Tikėtina Maišiagalos d. Pabaisko d. Pabaisko d. (Zmoydki)

Žiembinas Radoškovi- Radoškovi- Radoškovi- Su dominikonų vienuoly- (Ziębin) čių d. čių d. čių d. nu (1640)

Žiežmariai Tikėtina Kauno d. Kauno d. Kauno d. (Żyżmory) Žirmūnai Tikėtina [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. (Żyrmony)

Žygimantiškės Rudaminos d. [Rodūnios d.] Rodūnios d. Rodūnios d. (Zygmunciszki)

Žodiškės Tikėtina Svyrių d. Svyrių d. Svyrių d. (Żodziszki)

Žoludekas Tikėtina [Lydos d.] Lydos d. Lydos d. a) parapinė bažnyčia (Zołudek) b) karmelitų vienuolynas (1 DO£j Župronys Tikėtina Ašmenos d. Ašmenos d. Ašmenos d. (Żuprany)

Žuravcai Tikėtina [Bobruisko d.] [Bobruisko d.] 1654 m. paskirta funda- (Żurawicze) cija Laterano kanauninkų vienuolynui

ю со U)

2. 2. Žemaitijos vyskupija Žemaitijos vyskupija plotu ir parapijų skaičiumi buvo viena ma- žiausių Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Todėl nestebina, jog jos tyri- nėjimai tarp „lietuviškų" vyskupijų pasistūmėję toliausiai304. Visgi ir čia neatsakytų klausimų lieka dar nemažai. Sudarant Žemaitijos vietovių sąrašą, remtasi trimis vyskupijos baž- nyčių sąrašais. Ankstyviausias vyskupijos sąrašas žinomas XVI a. pa- baigoje. Deja, jis nėra tiksliai datuotas (tarp 1592-1597 m.). Grei- čiausiai tai, taip pat kai kurių bažnyčių dviprasmis įvardijimas lėmė, kad istoriografijoje šis sąrašas gana dažnai ir labai skirtingai interpre- tuotas305. Žemaitijos vyskupijos vietovių sąrašui naudingiausi du taip pat prie sinodų nutarimų skelbti sąrašai 1636306 ir 1688 m.307

3

285 Žemaitijos vyskupijos bažnyčios

Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos c\ Akmenė (Okmiany) Užimta Joniškio d. Joniškio d.

Alsėdžiai (Olsiady) Tikėtina Skuodo d. Skuodo d.

Ariogala (Eyragoła) Minima Kražių d. Kražių d.

Baisogala Minima Šeduvos d. Šeduvos d. (Beysagoła)

Balsiai (Bolcze) - - Rietavo d. Minima koplyčia 1639 m.

Batakiai (Botoki) Minima Rietavo d. Rietavo d.

Beržoras (Beržor) - [Skuodo d.] [Skuodo d.] 1613 m. minima koplyčia, vėliau kaip Platelių parapijos •filila lllljd Betygala (Betigała) Minima Kražių d. Kražių d.

Butkiškė (Butkiszki) Minima Kražių d. Kražių d.

Čekiškė (Czakiszki) - Kražių d. Kražių d. / Darbėnai (Dorbiany) [Skuodo d.] j Dotnuva (Datnów) Šeduvos d. Šeduvos d.

Eržvilkas Tikėtina Kražių d. Kražių d. (Poszołtunie)

Gardai/Žemaičių Skuodo d. Skuodo d. 1642 m. paskirta fundacija Kalvarija (Gordy alias dominikonų vienuolynui Kalwaria)

Gardamas Rietavo d. Rietavo d. (Gordoma)

Gargždai (Gorgżdy) Minima Rietavo d. Rietavo d.

Gaurė (Gaurą) - Rietavo d.

Gelgaudiškis Tikėtina Virbalio d. Virbalio d. Kaip Zapyškio parapijos filija

(Giełgodiszky) Kražių d. Kražių d. Girkalnis (Girtokole) Šeduvos d. Šeduvos d. Grinkiškis (Grinkiszki) Minima Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos Gruzdžiai (Zamusze) - Joniškio d. Joniškio d.

Ylakiai (Łokie) - - Skuodo d.

Joniškis (Janiszky) Minima Joniškio d. Joniškio d.

Josvainiai Minima Šeduvos d. Šeduvos d. (Jaswoynie)

Jodagonys - Virbalio d. Virbalio d. Nebeminima XVIII a. (Jodogany)

Jurbarkas (Jurbork) Minima Virbalio d. Virbalio d.

Kaltinėnai Minima Rietavo d. Rietavo d. (Kołtyniany)

Kantaučiai - - [Skuodo d.] (Kontowcze)

Karklėnai — — [Rietavo d.] 1685 m. paskirta fundacija dominikonų vienuolynui ne- prigijo Kartena (Korciany) — Skuodo d. Skuodo d.

Kelmė (Kiełmy) Užimta Kražių d. Kražių d.

Kybartai (Dobra wola) - Virbalio d. Virbalio d. Minima kaip Virbalio parapi- jos filija

Kiduliai (Kidule) - Virbalio d. Virbalio d. Minima kaip Jurbarko para- pijos filija

Klausgaliai (?) - Skuodo d. Skuodo d. Nebeminima XVIII a. (Kłauzgały)

Klovainiai (Kławany) - Šeduvos d. Šeduvos d.

Krakės (Kroki) Minima Šeduvos d. Šeduvos d. a) parapinė bažnyčia b) kotryniečių vienuolynas (1645)

Kražiai (Kroże) Minima Kražių d. Kražių d. a) parapinė bažnyčia' b) jėzuitų vienuolynas (1614) c) benediktinių vienuolynas (1639) ю 00 Krekenava (Krokinów) 43 Tikėtina Šeduvos d. Šeduvos d. Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos

Kretinga (Kretynga) Skuodo d. Skuodo d. Su bernardinų vienuolynu (1602), 1653 m. parapija pa- naikinta

Kudirkos Naumiestis — — Šeduvos d. Su karmelitų vienuolynu (Nowe miasto; (1644) Władysławów)

Kuliai (Kule) Rietavo d. Minima kaip Plungės parapi- jos filija Kuršėnai (Kurszany) Užimta Joniškio d. Joniškio d.

Kurtuvėnai Užimta Joniškio d. Joniškio d. (Kurtowiany)

Kužiai (Kuże) Joniškio d. Minima kaip Šiaulių parapi- jos filija Kvėdarna Minima Rietavo d. Rietavo d. (Chweydany) neprižiūrima

Laižuva (Łajżew) - Tikėtina [Joniškio d.]

Laukuva (Ławków) Rietavo d. Rietavo d. - s para a kaip Palango Minim (1634) Minima kaip Šiaulių parapi- filija pijos p Viekšnių para- Minima kai pijos filija u Su karmelitų vienuolyn jos filija o d. Skuod ] [Joniškio d. Kražių d. Kražių d. Skuodo d. Kražių d. Kražių d. Skuodo d. Šeduvos d. Joniškio d. Joniškio d. o d. Skuod Kražių d. Kražių d. Kražių d. Kražių d. Skuodo d. Skuodo d. Šeduvos d. - Tikėtina Joniškio d. Minima Užimta Užimta neprižiūrima Minima Užimta Minima - - - 1 ) (Ławkoz/emie (Niemokszty) ) (lidowiany Mosėdis (Masiady) Nemakščiai (Meszkucie) ) Lieplaukė (Lepławki Lioliai (Lale) Luokė (Łukniky) Meškuičiai Lygumai (ügumy) Linkuva (Linków) ) Leckava (Leckawa i Lyduvėna Laukzemė 291 Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos Nevarėnai Skuodo d. Skuodo d. (Nieworany)

Pajūris (Pojurze) Rietavo d. Rietavo d.

Pakruojis (Pokroje) Šeduvos d. Šeduvos d.

Palanga (Połonga) Minima Skuodo d. Skuodo d.

Panevėžys Šeduvos d. Šeduvos d. (Poniewież)

Papilė (Popielany) Tikėtina Joniškio d. Joniškio d.

Pašešupė Virbalio d. Nebeminima XVIII a. (Poszeszupie)

Pašiaušė (Poszawsze) - 1654 m. paskirta fundacija jė- zuitų vienuolynui Pašušvys Užimta Šeduvos d. Šeduvos d. (Poszuszwie)

Pašvitinys (Poszwityń) Tikėtina Joniškio d. [Joniškio d.] Pavandenė - Kražių d. Kražių d. (Powondenie)

Pernarava (Pernarów) - Kražių d. Minima kaip Ariogalos pa- rapijos filija (pirmą kartą 1648 m.) Pikeliai (Piekieliszky) — Skuodo d. Skuodo d.

Plateliai (Płotele) Užimta Skuodo d. Skuodo d.

Plokščiai - - Virbalio d. (Błogosławieństwo)

Plonėnai (Płoniany) Užimta Abejotina, ar turėjo katalikų bažnyčia fundaciją Plungė (Płungiany) Užimta Rietavo d. Rietavo d.

Pušalotas (Puszołaty) - Tikėtina [Šeduvos d.]

Radviliškis Minima Šeduvos d. Šeduvos d. (Radziwiliszky) neprižiūrima

Raseiniai (Rosienie) Minima Kražių d. Kražių d. Su dominikonų vienuolynu (1642) Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos

Raudėnai (Raudziany) - Joniškio d. Joniškio d.

Raudonė (Raudany) - Virbalio d. Virbalio d.

Rietavas (Retów) Minima Rietavo d. Rietavo d.

Salantai - Skuodo d. Skuodo d. (Skiłondzie; Sałanty)

Saločiai (Sałaty) Užimta [Joniškio d.] Joniškio d.

Seda (Siady) Užimta Skuodo d. Skuodo d.

Seredžius (Szrednik) Tikėtina Virbalio d. Virbalio d.

Sintautai (Syntovvty) Virbalio d. Minima kaip Veliuonos para pijos filija Skirsnemunė Minima Virbalio d. Virbalio d. (Skirstniemonie) neprižiūrima

Skuodas (Szkudy) - Skuodo d. Skuodo d.

Smilgiai (Smilgie) [Šeduvos d.] 1623 m. paskirta fundacija kaip Gruzdžių filijai Bažnyčia minima XVI a., po to 1641 m. - o para a kaip Jurbark Minim filija pijos [Joniškio d.] [Rietavo d.] Rietavo d. Rietavo d. Kražių d. o d. Virbali . Šeduvos d Šeduvos d. Šeduvos d. Joniškio d. Joniškio d. . Virbalio d [Joniškio d.] Rietavo d. o d. Virbali Rietavo d. Kražių d. Tikėtina Šeduvos d. Šeduvos d. . Šeduvos d Joniškio d. Joniškio d. Tikėtina Užimta Užimta Užimta Užimta Užimta Užimta Minima Minima Minima - (Sudargi) Sudergis Švėkšna (Szwekszny) Tauragė (Taurogie) Šiupyliai (Szypile) ) (Nowe miasto Šilalė (Szylele) Šiluva (Szydłów) Šeduva (Szadów) ) Šiaulėnai (Szawłany Šiauliai (Szawle) ) Šaukėnai (Szaukiany (Surwiliszki ) Surviliškis Šakyna

295 Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos S Telšiai (Telsze) Minima a) parapinė bažnyčia Skuodo d. Skuodo d. b) bernardinų vienuolynas (1624) Tirkšliai (Tirkszle) Minima neprižiūrima Skuodo d. Skuodo d.

Tytuvėnai (Citowiany) Užimta Su bernardinų vienuolynu Šeduvos d. Šeduvos d. (1614) Tryškiai (Tryszki) Užimta Joniškio d. Joniškio d. Tverai (Twery) Rietavo d. Rietavo d. Upyna (Upina) Minima kaip Šilalės parapi- Rietavo d. jos filija Užventis (Użwenty) Kražių d. Kražių d. Vaiguva (Woygów) - Minima kaip Kražių parapijos Kražių d. filija Vainutas (Woynuta) Rietavo d. Rietavo d. Kražių d. a) parapinė bažnyčia Varniai (Vornie) Minima Kražių d. b) filinė Šv. Aleksandro baž- nyčia c) jėzuitų rezidencija prie se- minarijos (1622) (1643) - o parapi a kaip Rietav Minim s b) dominikonų vienuolyna a a) parapinė bažnyči a jos filij o d. Rietav Kražių d. Joniškio d. . Virbalio d Joniškio d. Virbalio d. Virbalio d. Joniškio d. Virbalio d. Kražių d. a Tikėtin Joniškio d. . Virbalio d Joniškio d. Virbalio d. Joniškio d. Virbalio d. Virbalio d. Minima Minima Minima Minima a neprižiūrim Minima Užimta neprižiūrima Minima neprižiūrima Tikėtina ) (Wiwirżany i Veiviržėna (Żagory Nowe) (Sapieżyszki) Žagarė Naujoji Žagarė (Żagory) ) Veliuona (Wielona ) Virbalis (Wierzbołow Zapyškis ) Viekšniai (Wieksznie Vilkija (Wilkia) ) Viduklė (Widukle

297 Žemaitijos vyskupijos bažnyčios Vietovės 1592-1597 1636 1688 Pastabos 00 Žarėnai (Zorany) Minima Rietavo d. Rietavo d. neprižiūrima

Židikai (Židyki) - Skuodo d. Skuodo d.

Žvingiai (Żwingi) Minima Rietavo d. Rietavo d. neprižiūrima 2. 3. Lucko vyskupija Lucko vyskupijos tyrinėjimai iki šių dienų kol kas skurdžiausi. Di- džioji dalis vyskupijos po Liublino unijos perėjo Lenkijos Karūnai. Todėl iki šiol jos tyrinėjimai domino tik lenkų istorikus308. Ko gero istoriografijoje galima išskirti vienintelę išsamesnę studiją309 ir Pa- lenkės istorikų tyrinėjimus310, kuriuose tyrimų objektu dažnai tam- pa Lucko vyskupijos bažnyčios. Pateikiant duomenis apie Lucko vyskupiją, remiamasi trimis XVII a. vyskupijos sąrašais311. Gana išsamus vyskupijos suskirsty- mas ir sąrašas sudarytas 1658 m. Lucko vyskupo Jono Stepono Wydżgos reliacijoje į Vatikaną312. Taip pat išsamus kiek vėlesnis 1666 m. vyskupo Mikalojaus Prażmowskio pranešimas. Jame taip pat išvardijamos bažnyčios ir vienuolynai, kai kurios svarbesnės vie- tovės gana detaliai apibūdinamos313. Parapijų suskirstymas į deka- natus aptinkamas ir 1671 m. pranešime314. XVII a. vidurio Lucko vyskupijos sąrašai parodo parapijų išplitimą. Palyginus su 1772 m. Lucko vyskupijos sąrašu, matyti, kad parpijų skai- čius daugiau nei per šimtmetį padidėjo labai nežymiai, ypač vakarinė vyskupijos dalis (Lietuvos Brastos arkidiakonatas). Pavyzdžiui, Podolės Bielsko, Bransko, Drogičino, Lietuvos Kameneco ar Vengrovo dekana- tuose visose 1772 metais esančiose parapijose bažnyčios jau stovėjo ir visu šimtmečiu anksčiau. Per visą amžių pasipildė gal tik kelios filinės bažnyčios ar koplyčios. Daugiau bažnyčių 1671-1772 metų laikotar- piu pastatyta tik menkiau apgyvendintoje ir plotu kur kas didesnėje rytinėje Lucko vyskupijos dalyje (Lucko arkidiakonate). Įdomu pažy- mėti, kad nuo XVII a. vidurio nesumažėjo nė vieno vienuolyno - tie patys minimi ir XVIII a. antrojoje pusėje. Tai rodo pastoracinės veiklos stabilumą, kurį suteikia įkurdinamas vienuolynas. Pateikimas Lucko vyskupijos bažnyčių sąrašas kiek skiriasi nuo pirmųjų dviejų - Vilniaus ir Žemaitijos. Skirtingai nei Vilniaus ir Žemaitijos vyskupijų sąrašuose, čia nesistengiau sulietuvinti vieto-

299 vardžių, pasitenkindamas tik dažniau minimų vietovių (pvz., deka- natų centrų ar kai kurių dažniau aptinkamų lietuviškoje raštijoje: Drogičinas, Kodenis ir pan.) lietuviška rašyba. Kursyvu palikta tų vietovių rašyba, dėl kurių identifikacijos nebuvau tikras arba tais atvejais, kuomet jų rašyba skirtinguose sąrašuose labai įvairuoja. Ap- skritai Lucko vyskupija susidėjo iš dviejų didelių dalių: Palenkė, vė- liau Brastos arkidiakonatas (sudarė Janovo, Lošicos, Drogičino, Vengrovo, Bielsko, Kameneco, Šerešovo, Bransko dekanatai) ir Vo- lynė, vėliau Lucko arkidiakonatas (Vladimiro, Olykos, Zaslavlio, Zbaražo, Kremeneco, Braclavo dekanatai).

308 Išimtį sudaro gal tik straipsnelis: Ra- cijų ir priklausančių XVII a. chro- bikauskas P. Lucko lotynų apeigų vys- nologijai dažniausiai todėl, kad trūko kupijai I Krikščioniškoji Lietuva. Vil- patikimų duomenų apie konkrečių nius, 2002, p. 84-92. bažnyčių egzistavimą XVII a. arba 309 Królik L. Organizacja diecezji łuckiej todėl, kad bažnyčių įsteigimas pri- i brzeskiej od XVI do XVIII wieku. skiriamas XVII—XVIII a. sandūrai ir Lublin, 1983. nėra žinoma tikslių duomenų, kada 310 Platesnę bibliografiją galima rasti buvo įkurta. Tokių bažnyčių, esan- knygoje: Pamięć fundatora. Świąty- čių Króliko sąraše, atsisakiau (Beres- nie-mauzolea w krajobrazie kultu- teczko, Krupa, Koniuchy, Kisielin, rowym Podlasia. Opr. J. Maroszek, Targowica, Sanowo, Janowice, O. Olędzki, W. F. Wilczewski. Szumsk, Wiśniowczyk, Hornowo, Białystok, 1998. Niepokojczyce, Karolin). 311 Sis sąrašas kiek platesnis nei patei- 312 Relationes status dioecesium in Mag- kiamas knygoje: Królik L. Organi- no Ducatu Lituaniae. Vol. II, red. zacja diecezji luck i ej i brzeskiej od P. Rabikauskas S], Romae, 1978, XVI do XVIII wieku. Lublin, 1983, p. 57-63 p. 270-288. Tačiau į savo sąrašą ne- 313 Relationes ...Vol. II, p. 65-91. įtraukiau keleto jame esančių pozi- 314 Relationes ... Vol. II, p. 95-102. 300 Lucko vyskupijos bažnyčios

I Vietovė 1658 1666 1671 Pastabos

Aleksandrios koplyčia Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Anna (Hanna ?) Nėra duomenų Nėra duomenų Kameneco d.

Bazalia Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Bereza Šerešovo d. Šerešovo d. Kameneco d. Su kartūzų vienuolynu (1648) Bereżnica Olykos d. Olykos d. [Olykos d.]

Bezdzież Šerešovo d. Šerešovo d. Šerešovo d. Su pranciškonų vienuolynu (1637?)

Biała Podlaska Janovo d. Janovo d. Janovo d. a) parapinė bažnyčia b) reformatų vienuolynas (1667) Biały Kamień Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Bielskas Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d. a) parapinė bažnyčia b) karmelitų vienuolynas (XVII a.) O) o Bludowo koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. Lucko vyskupijos bažnyčios vietoves 1658 1666 1671 Pastabos Bnikwinensio /Boniqui- Kremeneco d. Kremeneco d. Abejotina nensio (?) koplyčia

Boćki Bielsko d. Bielsko d. Bransko d.

Braclavas Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Brahiłówo koplyčia Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Branskas Bransko d. [Bransko d.] Bransko d.

Brasta Lietuvos Janovo d. Janovo d. Kameneco d a) parapinė bažnyčia b) Švč. Trejybės bažnyčia su augustinų vienuolynu c) Šv. Barboros bažnyčia d) Šv. Dvasios špitolės kop- lyčia e) bernardinų vienuolynas (1605) f) jėzuitų vienuolynas (1615) g) brigičių vienuolynas (1621) h) bernardinių vienuolynas (1622) i) dominikonų vienuolynas (1635) Braszewicze fšerešovo d.] Šerešovo d. [Šerešovo d.J

Brody Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d.

Buchowicze Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Dominikonų vienuolyno fun- dacija 1674 m. Ceranów Vengrovo d. Vengrovo d. [Vengrovo d.]

Ciechanowiec Drogičino d. Drogičino d. [Drogičino d.]

Czartorysko koplyčia Vladimiro d. Nėra duomenų Nėra duomenų Galbūt tas pats XVIII a. mini- mas Dubno d. Czernawczyce Kameneco d. Kameneco d. Lošicos d.

Czerniejowce Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Czerwonka Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d. (Czerwona)

Dąbrowa Wielka Bransko d. Bransko d. [Bransko d.]

Dąbrowica Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Pijorų vienuolyno fundacija

OJ 1684 m. о OJ Dąbrówka Kościelna Bransko d. Bransko d. [Bransko d.] Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos

OJ о Derażno Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Dywin Nėra duomenų Abejotina [Kobrynės d.]

Dlugosycensio / Dlaci- Olykos d. Olykos d. Olykos d. Minima prižiūrima dominiko- nensio (?) koplyčia nų vienuolyno

Dokudów Janovo d. Nėra duomenų Nėra duomenų

Dołubów Bransko d. Bransko d. Bransko d.

Domanów Bransko d. Bransko d. Bransko d.

Dorohostaje Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Su karmelitų vienuolynu (1667-1679) Drogičinas Drogičino d. Drogičino d. Lošicos d. (?) a) parapinė bažnyčia b) pranciškonų vienuolynas c) benediktinių vienuolynas d) jėzuitų vienuolynas (1654)

Dubno Olykos d. Olykos d. Olykos d. Su bernardinų vienuolynu (1617) Dziadkowicze Bransko d. Bransko d. Bransko d. Gnoinensis (?) koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Górki [Lošicos d.] Lošicos d. Lošicos d.

Granne Drogičino d. Drogičino d. Vengrovo d.

Granówo koplyčia B račiavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Gródek Vengrovo d. Nėra duomenų Nėra duomenų

Hadynów Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d. Minima bažnyčia kaip Lošicos filija Hołobv (Ulevicensis / Nėra duomenų Vladimiro d. Vladimiro d. (Hulewicze ?)

Horbów Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Minima XVII a. fundacija

Horochów Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Horodec [Šerešovo d.] Šęrešovo d. Šerešovo d.

Horodyszcze Nėra duomenų Nėra duomenų Abejotina Su karmelitų vienuolynu (1662-1670) Hryczewo / Hoicoven- Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. sio (gal Krzywino) kop- lyčia 100 metų s Pastabo Dominikonų vienuolyno fun- dacija 1658 m.; XVIII a. pradžioje minima Olykos d. ir statyta daugiau nei prieš 1666 m. a Minima bažnyčios fundacij 1671 Drogičino d. [Lošicos d.] Bielsko d. Braclavo d. Bransko d. Abejotina Olykos d. Janovo d. d. Vladimiro Drogičino d. Bransko d. Nėra duomenų Bransko d. Braclavo d. Abejotina Olykos d. Janovo d. 1666 d. Vladimiro Bransko d. Nėra duomenų Bransko d. Vengrovo d. Braclavo d. Abejotina Janovo d. Olykos d. 1658 d. Vladimiro Huszlew Jabłonna Lacka Jałowicze ) Huszcza (Hoszcza 1 Kubco- (Hubkoviensis Jabłoń Kościelna Jabłonka Hulewicze (Hulowce) Hubków viensis) s Vietovė / Kruso- Hrusoviensio ) koplyčia viensio (? s s bažnyčio vyskupijo Lucko 306 Jampol Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Janovas Podolės Janovo d. Janovo d. [Janovo d.] a) parapinė bažnyčia b) dominikonų vienuolynas (1602) Janów Poleski Nėra duomenų Šerešovo d. Šerešovo d.

Janówka Nėra duomenų Nėra duomenų ' Nėra duomenų Minimas bernardinų vienuo- lynas (1629) Jarnice Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d.

Jędrzejów Olykos d. Olykos d. Olykos d. (Ąndroviensis)

Kalniko koplyčia Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Kamenecas Kameneco d. Kameneco d. [Kameneco d/

Kazimirów Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Kiwatycze [Šerešovo d.] Šerešovo d. Šerešovo d.

30 7 Kleszczele Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d. Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos o Klewań Olykos d. Olykos d. Olykos d. 00 Knychówek Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d.

Kobylin Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d.

Koblin Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Kobryn [Šerešovo d.] Šerešovo d. Šerešovo d.

Kodenis Janovo d. Janovo d. Kameneco d. a) parapinė bažnyčia b) špitolės koplyčia

Konstantynów Stary Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. Su dominikonų vienuolynu (1613) Korczyk (Korniecensis Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. 1 Corcinensis)

Korzec Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. a) parapinė bažnyčia b) pranciškonų vienuolynas (1606) Kossów Lacki Vengrovo d. Vengrovo d. Bransko d.

Koweł Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. 1 Kozino (Сог/inensis Olykos d. Olykos d. Olykos d. Kozlin) koplyčia

Kożuchów Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d.

Krasne Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Kremenecas Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d. Su pranciškonų vienuolynu

Krupiec Kremeneco d. Olykos d. Kremeneco d.

Krześlin Lošicos d. Nėra duomenų Nėra duomenų

Kuczyn Bransko d. Bransko d. Bransko d.

Kulesze Bransko d. Bransko d. Bransko d.

Lachowce (? Laboroci- Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. Su dominikonų vienuolynu censis I Lachovecen- (1612) Nėra duomenų Nėra duomenų Šerešovo d. sis) Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. LadMa Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. Ladiżyno koplyčia Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos Leśna Podlaska Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų 1695 m. fundacija (su pauli- nų vienuolynu)

Leśniów Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Su bernardinų vienuolynu (XVII a. ?)

Lipowieco koplyčia Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. 1666 m. minimas dominiko- nų vienuolynas Lityń Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Litowiż Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Łokaczio koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Łomazy Janovo d. Janovo d. Janovo d.

Łosica Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d.

Lubieszów Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Pijorų vienuolyno fundacija 1689 m. Łubin Kościelny Bielsko d. Bielsko d. 1671 (Branskod.)

Luckas Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. a) katedra b) parapinė bažnyčia c) dominikonų vienuolynas d) jėzuitų vienuolynas (1606) e) brigicių vienuolynas (1624) f) bonifratrų vienuolynas (1639) g) bernardinų vienuolynas (1646) Malowa Góra Janovo d. Kameneco d. Vengrovo d.

Manaczyn Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Międzyrzec Korecki Bažnyčia sudegė 1604 m., po to atstatyta tik XVIII a. Międzyrzec Ostrogski [Kremeneco d. ?] [Kremeneco d. ?] [Kremeneco d. ?] Pranciškonų vienuolyno fun- Międzyrzec Podlaski Janovo d. Janovo d. Janovo d. dacija1609m.

Miedzna Vengrovo d. Vengrovo d.* Bransko d.

Mielnik Drogičino d. Drogičino d. [Drogičino d.]

Milejczyce Kameneco d. Lošicos d. Lošicos d. Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos Mokobody Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d.

Monasterek Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Karmelitų vienuolyno funda- cija apie 1688 m. (?)

Morachwa Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. Su dominikonų vienuolynu (1627?) Mordy Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d.

Mrozowice Kameneco d. Abejotina Abejotina

Narew Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d.

Nieciecza Vengrovo d. Drogičino d. Drogičino d.

Niemirów Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Niemirów Drogičino d. Drogičino d. Vengrovo d.

Niemojki Lošicos d. Lošicos d. [Lošicos d.]

Nieśwież Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Nowostaw (? Neostro- Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. vensis; Pułhanów) (1645?) s koplyčia b) špitolė s (1624) b) jėzuitų vienuolyna ė bažnyčia a) parapin a a) parapinė bažnyči s c) karmelitų vienuolyna [Janovo d.] o d. Kremenec o d. Kremenec Olykos d. Lošicos d. Zbaražo d. Zaslavlio d. Zbaražo d. Janovo d. Zaslavlio d. Vengrovo d. o d. Kremenec o d. Kremenec Drogičino d. Lošicos d. Olykos d. Janovo d. Zbaražo d. . Janovo d Zbaražo d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. o d. Kremenec o d. Kremenec Lošicos d. Olykos d. Drogičino d. Zbaražo d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. Janovo d. Zbaražo d. . Janovo d c 0/eksinie (Osocoviensis) PaDrotnia Olesko Ożochowce Ostropól Opryłowce Ostróg Olyka Opole Ostrówki Ostrożany

313 Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 Piekuty koplyčia Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Pastatyta apie 1699 m.

Pierlejów Drogičino d. Drogičino d. [Drogičino d.]

Pietkowo Bielsko d. Bielsko d. [Bielsko d.]

Pików (Pacoviensis; Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. Pacow)

Pinskas Šerešovo d. Šerešovo d. Šerešovo d. a) parapinė bažnyčia su pranciškonų vienuolynu b) jėzuitų vienuolynas (1632) c) dominikonų vienuolynas (1668) d) komunistų vienuolynas (1695) Piszcząc Abejotina [Janovo d.] [Janovo d.]

Płonka Kościelna Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d.

Pobikry Bransko d. Drogičino d. Vengrovo d.

Podkamień Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d. Su dominikonu vienuolynu p Su- Minima bažnyčia kai ražo filija a Minima bažnyčios fundacij 1676 m. a a) pilies bažnyči ė bažnyčia (1646) b) parapin o d. Braclav [Vengrovo d.] Nėra duomenų Lošicos d. Braclavo d. . Zaslavlio d Šerešovo d. Olykos d. Vladimiro d. . Vladimiro d Abejotina o d. Braclav Lošicos d. Braclavo d. Nėra duomenų Šerešovo d. Olykos d. . Zaslavlio d Vladimiro d. d. Vladimiro Abejotina Vengrovo d. o d. Braclav Nėra duomenų Lošicos d. Braclavo d. Bielsko d. Olykos d. . Zaslavlio d Šerešovo d. Vladimiro d. Vengrovo d. d. Vladimiro e Pogrebiszcz (alias Dobuczyn) Poryck Polonne Przesmyki Przyfuka Ptycza Prostynia Poświętne Pratulino (Hornów) koplyčia Polonnos Prużana

315 Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos Pulsy koplyčia Bielsko d. Abejotina Abejotina

Radziwiłów Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d.

Roinensio koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Rossosz Janovo d. Janovo d. Janovo d.

Równe Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Rozbity Kamień Vengrovo d. Vengrovo d. [Vengrovo d.]

Rudka Bransko d. Bransko d. Bransko d.

Rusków Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d.

Sady Drogičino d. Drogičino d. Vengrovo d.

Sadówo koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Sarnaki Lošicos d. [Lošicos d.] [Lošicos d.]

Sasów Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d.

Siedliszcze (Sielisze) Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. Semicensio 1 Setvien- Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d sio (?) koplyčia

Siechniewicze Šerešovo d. Šerešovo d. Šerešovo d

Sielec Šerešovo d. Šerešovo d. Šerešovo d.

Sieleco koplyčia Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Siemiatycze Drogičino d. Drogičino d. Drogičino d

Sitikoviensis / Olykos d. Vladimiro d. Sicoviensis

Skibniew Vengrovo d. Vengrovo d. Bransko d.

Skrzeszów Lošicos d. Lošicos d. Lošicos d.

Skurcze Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Sławatycze Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomc XVII a. pabaigoje (?) Smolderów Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d.

Sokoły Kościelne Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d. Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos Sokołów Podlaski Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d.

Sokul Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Stanisławówkos (Sta- Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d. nisfawczykoś) koplyčia

Stara Wieś Vengrovo d. Vengrovo d. Bransko d.

Stawy Kameneco d. Kameneco d. [Kameneco d.]

Stepań Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Sterdyn Vengrovo d. Vengrovo d. [Vengrovo d.]

Strabla Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d.

Suchożebry Vengrovo d. Vengrovo d. Drogičino d.

Suraż Bielsko d. [Bielsko d.] [Bielsko d.]

Suraż Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d.

Swojczów Vladimiro d. Vladimiro d. [Vladimiro d.] Szczurowice Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco

Szpanowo (? Spatoo- Olykos d. Olykos d. viensio į Sattoviensio) koplyčia

Śledzianów Drogičino d. Drogičino d. Vengrovo d.

Šerešovas Šerešovo d. Šerešovo d. Šerešovo d.

Tajgóry Abejotina Olykos d. [Olykos d.l

Techloviensio I Zeslo- Kremeneco d. Kremeneco d. [Kremeneco d.] viensio koplyčia

Telzensio IPefczensio Olykos d. Olykos d. Olykos d. koplyčia

Terespol Nėra duomenų Nėra duomenų Nėra duomenų Minima bažnyčios fundacija XVII a. pabaigoje

Tikocinas Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d. Su bernardinų vienuolynu

Topczewo Bielsko d. Bielsko d. [Bielsko d.] Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos Torczyn Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Tuczyn Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Tulczyno koplyčia Braclavo d. Braclavo d. Braclavo d.

Tury (Turnensis) Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d.

Uhowo koplyčia Bielsko d. [Bielsko d.] [Bielsko d.]

Vengrovas Vengrovo d. Vengrovo d. [Vengrovo d.]

Vladimiras Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d. a) parapinė bažnyčia b) dominikonų vienuolynas Waniewo Bielsko d. Bielsko d. Bielsko d.

Warkowiczy koplyčia Olykos d. Olykos d. Olykos d.

Wielanów Kameneco d. Kameneco d. Vengrovo d.

Wierchowice Kameneco d. Kameneco d. Lošicos d.

Wierzchowice Drogičino d. Drogičino d. Vengrovo d. (? Witochucensis / Wierzchuczä) a (1613) b) jėzuitų rezidencij ė bažnyčia a) parapin ė bažnyčia a) parapin s (1670) b) cistersų vienuolyna o d.] [Drogičin d.] [Braclavo [Bransko d.] [Bielsko d.] [Bransko d.] . Lošicos d Drogičino d. Lošicos d. Janovo d. Zbaražo d. Janovo d. Abejotina o d. Drogičin . Braclavo d o d. Kamenec Bielsko d. Bransko d. Lošicos d. Bransko d. Janovo d. Zbaražo d. Janovo d. Vengrovo d. Abejotina o d. Drogičin Kameneco d. . Braclavo d o d. Kamenec Bransko d. Lošicos d. Bransko d. Lošicos d. Zbaražo d. Bielsko d. d. Šerešovo a Winn (? Wysoviensis) koplyčia Winnica Wistycze Wyszków Wyszonki Wysokie Litewskie e Wysokie Mazowiecki Wyszki Wisznice Wiszniowiec Wyrozęby ) Wisticza (?

321 Lucko vyskupijos bažnyčios Vietovės 1658 1666 1671 Pastabos

Wyżgródek Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Włodawa Janovo d. Janovo d. Kameneco d.

Wohyń Janovo d. Janovo d. Janovo d.

Wołczyn Kameneco d. [Kameneco d.] [Kameneco d.]

Wołoczyska Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d.

Założce Kremeneco d. Kremeneco d. Kremeneco d.

Zaslavlis Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. a) parapinė bažnyčia b)bernardinų vienuolynas (1602) Zaslavlio Naujojo Zaslavlio d. Zaslavlio d. Zaslavlio d. koplyčia

Zaturce [Vladimiro d.] [Vladimiro d.] [Vladimiro d.] Augustinų vienuolyno funda- cija 1620 m. Zbaražo Naujojo Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d. koplyčia Zbaražas Senasis Zbaražo d. Zbaražo d. Zbaražo d. a) parapinė bažnyčia b) bonifratrų vienuolynas c) bernardinų vienuolynas (1666) Zbirogi Kameneco d. Kameneco d. [Kameneco d.]

Zembrów Vengrovo d. Vengrovo d. [Vengrovo d.]

Złoczówka Vladimiro d. Vladimiro d. Vladimiro d.

Zwiaheł Zaslavlio d. Zaslavlio d. [Zaslavlio d.]

OJ N) O Šaltiniai

AGAD AR, dz. V, Nr. 220. Kun. A. Atyńskio laiškai 1668-1672 m. M. K. Radvilai. AGAD AR, dz. V, Nr. 3688. Kun. S. Fasciševskio laiškai 1675-1685 m. L. K. Radvilaitei. AGAD AR, dz. V, Nr. 13848. K. L. Sapiegos laiškai 1630-1655 m. Biblioteka Ossolińskich we Wrocławiu 1901/1 (BNW, mf. 27055). Pažaislio statybos dokumentai XVII-XVIII a. BCz. 1653/IV. Laiškų K. L. Sapiegai 1638-1645 m. XIX a. kopijos. BCz. 2279/Ш. T. Bilevičiaus kelionių po Europą 1677-1678 m. dienoraštis. BNW, mf. 576 (BN. akc. 6649/IV) Žemaitijos vyskupijos bažnyčių XVI-XVIII a. dokumentai. BNW, mf. 79481 (BCz. 1775/IV). Vilniaus vyskupijos bažnyčių 1700 ir 1716 m. vizitacijų aktai. BNW.mf. 11649 (BCz. 1777/IV). Vilniaus vyskupijos bažnyčių fundacijų XVII- XVIII a. nuorašai. KAKA, b. 1. Žemaitijos kapitulos aktai 1417-1655 m. KAKA, b. 17. Veliuonos bažnyčios XVII-XX a. dokumentai. KAKA, b. 89. Kauno dekanato bažnyčių XVII-XIX a. inventoriniai aktai. KAKA, b. 137. Žemaitijos bažnyčių 1621 m. vizitacijų aktai. KAKA, b. 138,139. Žemaitijos vyskupijos bažnyčių 1675—1677 m. vizitacijų aktai. LVIA, f. 48 (Kijeve), ap. 1, b. 672. S. Paco laiškas 1620 m. L. Sapiegai. LVIA, f. 48 (Kijeve), ap.l, b. 796. L Sapiegos laiškas 1619 m. S. Sapiegai. LVIA, f. 48 (Kijeve), ap. 1, b. 839. Vysk. E. Valavičiaus laiškas 1627 m. L. Sapiegai. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 230. 1826-1844 m. Žemaitijos vyskupijos bažnyčių vizitacijų aktai. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 275. Kauno dekanato bažnyčių 1850 m. vizitacijų aktai. LVIA, f. 669, ap. 2, b. 326. Žemaitijos vyskupijos bažnyčių XVIII-XIX a. pr. inventoriniai aktai. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 13. Vilniaus kapitulos įvairūs dokumentai XVI-XIX a. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3296. Žodiškio bažnyčios dokumentai XVI-XVIII a. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3306. Belogrodo bažnyčios XVII-XVIII a. dokumentai. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3307. Bieniakonių bažnyčios XVII a. dokumentai. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3324. Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyno XVII- XIX a. dokumentai. 324 LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3330. Glubokų basųjų karmelitų fundacijos XVII a. dokumentai. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3356. Želenevsko bažnyčios 1676 m. fundacijos do- kumentai. LVLA, f. 694, ap. 1, b. 3969. Gardino dekanato bažnyčių 1662 m. vizitacijų aktai. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3970. Vilniaus vyskupijos 1674-1675 m. vizitacijų aktai. LVIA, f. 696, ap. 2, b. 2. Žemaitijos vyskupijos bažnyčių fundacijų registras, surašytas XVIII a. vid. LVIA, f. 696, ap. 2, b. 5. Kauno dominikonų vienuolyno 1671—1691 m. paja- mų ir išlaidų knyga. LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 479- 1634 m. sutartis su H. Kuntzovu. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 293. Žemaitijos kapitulos įvairūs XVII a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 295. Žemaitijos kapitulos įvairūs XVI-XIX a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 358. Kantaučių bažnyčios XVII-XVIII a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 360. Kartenos bažnyčios XVII-XVIII a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 367. Klovainių bažnyčios XVII a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 417. Pušaloto bažnyčios XVII-XIX a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 466. Tryškių bažnyčios XVII-XVIII a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 467. Tauragės bažnyčios XVII-XIX a. dokumentai. LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 488. Varnių bažnyčios XVII-XIX a. dokumentai. MAB RS, f. 9, b. 431. L Sapiegos laiškų 1600-1615 m. XIX a. nuorašai. MAB RS, f. 17, b. 106. L. Sapiegos laiškai 1592-1593 m. MAB RS, f. 43, b. 204. Vilniaus vyskupijos bažnyčių fundacijų 1387-1625 m. XVII a. nuorašai. MAB RS, f. 43, b. 217. Vilniaus kapitulos 1625-1632 m. aktų knyga. MAB RS, f. 43, b. 494. Vilniaus kapitulos 1604 m. išlaidų registras. MAB RS, f. 43, b. 560. Vilniaus kapitulos 1637 m. išlaidų registras. MAB RS, f. 43, b. 9919. Pažaislio kamaldulių bažnyčios ir vienuolyno 1797 m. inventorinis aktas. MAB RS, f. 43, b. 20423. Vilniaus karmelitų 1782 m. sutartis su S. Cybulskiu. MAB RS, f. 43, b. 20970. Vilniaus Laterano kanauninkų pajamų ir išlaidų kny- ga 1663-1685 m. MAB RS, f. 139, b. 104. J. Bakos laiškai 1625-1630 m. S. Sapiegai. MAB RS, f. 151, b. 1333, 1335. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios 1684 m. inventorinis aktas.

325 MAB RS, f. 273, b. 1069. A. K. Gosievskio 1634 m. fundacija Markovo baž- nyčiai. MAB RS, f. 273, b. 2426. M. K. Paco 1675 m. sudaryto testamento nuorašas. MAB RS, f. 273, b. 2596. J. K. Valavičiaus laiškas 1682 m. M. K. Pacui. VUB RS, f. 4 A-316. Kauno bernardinų įvairių dokumentų ir įrašų knyga, XVII-XVIII a. VUB RS, f. 4 A—2442. Vilniaus Laterano kanauninkų bažnyčios statybų išlaidų 1666—1675 m. knyga. VUB RS, f. 57 B-53, b. 40. Vilniaus vyskupijos 1633 m. bažnyčių vizitacjų aktai. VUB RS, f. 57 B—53, b. 41. Vilniaus vyskupijos 1668 m. bažnyčių vizitacjų aktai. VUB RS, f. 57 B-53, b. 42. Vilniaus vyskupijos 1653-1654 m. bažnyčių vizi- tacijų aktai. VUB RS, f. 57 B—53, b. 1048. Smurgainių bažnyčios 1716 m. vizitacijos aktas.

Šaltinių ir archyvų santrumpos

AGAD — Archiwum Główny Akt Dawnych w Warszawie AOBK - Archiwum OO. Bernardynów w Krakowie AODK — Archiwum OO. Dominikanów w Krakowie ARSI — Archivum Romanum Societatis lesu BCz - Biblioteka Muzeum Czartoryskich w Krakowie BNW - Biblioteka Narodowa w Warszawie KAKA — Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas LM - Lietuvos Metrika LNMB RS - Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius LVLA — Lietuvos valstybinis istorijos archyvas MABRS - Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius VUBRS - Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius

Periodinių leidinių santrumpos

LKMA - Lietuvos katalikų mokslų akademija. BHS - Biuletyn historii sztuki, wyd. Instytutem sztuki (PAN) w Warszawie.

326 Streszczenie

1 rzedmiotem badania w niniejszym studium jest budowa klas- ztorów, kościołów, kaplic i ołtarzy w Wielkim Księstwie Litewskim. Najwięcej uwagi badawczej poświęcono powstaniu wybranych dzieł sztuki sakralnej, uwzględniając etapy ich tworzenia, te bowiem naj- lepiej uwidaczniają wpływ zamawiającego na proces twórczy. Bada- nie obejmuje wszystkie osoby prywatne (także sprawujące godności kościelne), które zlecały wykonanie dzieł sztuki sakralnej, nie obej- muje zaś zgromadzeń zakonnych i klasztorów. Dotyczy okresu od lat 90-tych XVI w. do końca wieku XVII. W pracy uwzględniono uwarunkowania ogólnokulturowe, zwrócono także szczególną uwagę na czynniki, które warunko- wały powstanie dzieła (np. religijność, obecność fundacji, tra- dycja). W wyniku przeglądu różnorakich źródeł okazało się bowiem, że najczęściej fundację nowej świątyni sankcjonowano prawnie już po zakończeniu jej budowy. Nieraz w posiadłościach prywatnych wykończony kościół stał kilka dziesiątków lat bez zapisu fundacyj- nego. W odróżnieniu od kościołów parafialnych czy ichfilii, w przy- padku budowy klasztorów w pierwszym rzędzie dbano o zapis fun- dacyjny, a dalszą budową zajmowali się zakonnicy, czasem przez kilka pokoleń. Analizując proces wykonania zamówienia wyróżniono różne typy relacji między artystą a zleceniodawcą: na ile ten ostatni wpływał na wykonanie zlecenia, jaki charakter miał ten wpływ itp. Czasem jedy- nym świadectwem po zamawiającym na przykład budowę kościoła jest jego portret umieszczony w świątyni, innym razem ołtarz czy figura poświęcona jego świętemu patronowi. Wpływ zleceniodawcy na dzieło sztuki sakralnej ujawniał się na różne sposoby: poprzez wybór wykonawcy, kontrolę wykorzystania materiałów, nadzór nad pracą twórcy. Nadzór nad wykonaniem od-

327 bywał się czasem bezpośrednio, korespondencyjnie lub poprzez wyz- naczonych przez zleceniodawcę pełnomocników. Nierzadko środ- kiem pomocniczym w tym względzie było zatwierdzenie projektów w postaci szkiców lub rysunków. O powstaniu dzieł na wysokim poziomie artystycznym decydowały właśnie ambicje mecenasa oraz jego kompetentne ingerencje w toku wykonywania dzieła. Tymcza- sem artysta w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII w. pozostawał we wszystkich niemal przypadkach rzemieślnikiem-majstrem, po- trafiącym lepiej lub gorzej zrealizować artystyczne zamysły zlecenio- dawcy. Ważną część książki stanowią aneksy. Choć zawarta w nich infor- macja nie jest wyczerpująca i wymaga uszczegółowienia, to jednak może posłużyć jako punkt wyjścia do dalszych badań. Aneks nr 1 jest listą zleceniodawców, którzy zamawiali wykonanie dzieł sztuki kościelnej. Fragmentaryczny charakter XVII-wiecznych źródeł po- woduje, że lista ta nie może być pełna, choć nawet taka jej zawartość pozwala na pewne generalizacje statystyczne. W sumie udało się wska- zać 455 osób które były i 725 takich, które potencjalnie mogły być zleceniodawcami wykonania dzieł. W większości były to zlecenia jednorazowe. Tylko dziesięciu zamawiających zleciło wykonanie więcej niż sześciu obiektów. Warto wymienić nazwiska tych, którzy zlecali wykonanie największej liczby prac: to Kazimierz Leon Sapie- ha (13), Leon Sapieha (18) i Hieronim Wołłowicz (21). Analiza statystyczna chronologii zamówień dzieł sztuki sakralnej wykazała, że w I połowie XVII w. realizowano ich najwięcej, co należy wiązać przede wszystkim z katolicką reformą i kontrreformacją (odzyskano liczne kościoły wcześniej zajęte przez ewangelików reformowanych i należało odnowić ich wystrój). Okres najintensywniejszej budowy klasztorów i kościołów przypada na lata 1616-1625, w przypadku kaplic i ołtarzy nastąpił on nieco później, bo między rokiem 1636 a 1655. WII połowie XVII wieku liczba zamówień znacznie spadła ze

328 względu na konieczność odbudowy lub remontu świątyń zniszczo- nych podczas wojny. Należy zaznaczyć, że w I połowie XVII w. wi- ększą uwagę zwracano na ilościowy rozwój sieci parafialnej i tak na przykład wśród licznych zamówień Hieronima Wołłowicza nie pow- stała żadna budowla o większej wartości artystycznej. Tymczasem w II połowie XVII w. magnaci, którzy zaznaczyli się jako promotorzy artystycznych nowinek (wtedy powstały budowane przez Paców kościoły w Pożajściu (lt. Pažaislis) oraz w Wilnie, pw. św. Piotra i Pawła), nie mogli jednak dorównać liczbą zamówień innym zlece- niodawcom. W aneksie nr 2 zawarto wykazy kościołów trzech diecezji Wiel- kiego Księstwa: Wileńskiej, Żmudzkiej i Łuckiej. Powstały one na podstawie pełnych lub fragmentarycznych spisów w diecezjach, dla- tego nie mogą wyczerpująco odzwierciedlać historii poszczególnych kościołów. Mimo tych braków wykazy dość gruntownie obrazują rozrost sieci klasztorów i nowozbudowanych kościołów. Wykazy te będą zapewne przydatne specjalistom różnych dziedzin, a w przyszłości zostaną też uzupełnione. Niewątpliwie możliwy jest też inny, interesujący i szeroki, ogląd badawczy omawianego tematu. Da się zastosować ujęcie z pozycji mecenasa, analizując jakość wykonania zamówienia czy wybór form artystycznych. Takie podejście mogłoby się stać początkiem dals- zych badań nad problematyką mecenatu. Przy dokładniejszym ba- daniu samych dzieł można by dokładniej określić aspiracje artystyczne zleceniodawców i wpływ ich znajomości sztuki na wykonanie dzieła. Omówione w niniejszej pracy przykłady pozwalają na wysuwanie dalszych pytań badawczych na temat mecenasów sztuki sakralnej w Wielkim Księstwie Litewskim. Istotniejszy byłby tu raczej jakościowy niż ilościowy wymiar zamówień. Stąd za ważniejszego mecenasa sztu- ki sakralnej uznano tu nie Hieronima Wołłowicza, zleceniodawcę naj- większej liczby prac, ale przykładowo Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła 329 Sierotkę. W historii Wielkiego Księstwa można wskazać co najmniej kilku, może nawet kilkunastu mecenasów sztuki sakralnej, jednak bardziej szczegółowa ich charakterystyka wymaga badań nad dzie- dzictwem artystycznym; zaś niniejsze studium ograniczone jest do analizy funkcjonowania zamówień na przedmioty sztuki sakralnej ze strony mecenasów.

Į lenkų kalba išvertė Katarzyna Korzeniewska

330 Summary

J- he object of study in this book is the construction of cloisters, churches, chapels and altars by the population of the Grand Duke- dom of Lithuania. The focus of attention rests with the moments of the origination and development of a religious work of art. Namely the above shows best the impact of the patron on the creative process. The investigations comprise all private persons (the ministry included) involved in the placement of religious art orders, except for church ordinals and monks. The chronological period covered starts with the 9th decade of the XVI century and ends with late XVII century. General cultural situation and fac- tors influencing the origins of a religious work of art (religious- ness, foundation, tradition) are underscored in this book and are given separate consideration. For instance, a review of various sources revealed that most often the formalization of a foundation Was taken care of after the equipment of the church. Often a church equipped on a private land lot, devoid of foundation record, would exist for a few decades. In contrast to the usual parochial or affili- ate churches, in case of establishment of a cloister, a foundation was primarily recorded and further construction works would pro- ceed under the supervision and care of several generations and monks themselves. Through the analysis of the same process of the fulfillment of the order I sought to show different types of relationship between the artist and the patron, the influence of the patron on the fulfillment of orders, the characteristics of the patron's influence, etc. Sometimes only a portrait of a patron in the church testifies to his presence, sometimes - altars and sculp- tures devoted to its holy patron. Unfortunately, however, today the former evidences of the benefactors of the XVII century have been irretrievably changed.

331 The influence of the patron of a religious work of art on its ful- fillment manifested itself in quite a number of ways: through the choice of an artist, control of materials used and master's work. The control of the fulfillment of die work by the patron sometimes mani- fested itself through direct supervision of building works, correspon- dence or appointment of mediators. Often approval of projects (sketches, schemes) was supplementary means of construction works. It was the interference of the patron's ambitions and his compe- tence that conditioned high-level of performance in the creation of works of art. Meanwhile, in the XVII century the artist of the Grand Dukedom of Lithuania almost invariably performed only in the ca- pacity of a master, able or not, to implement artistic ideas of the patron. Appendixes hereto constitute an important part of the book. De- spite the fact that the information contained therein is not very com- prehensive and needs to be specified, it can be most useful for fur- ther investigations. Appendix I lists patrons of religious works of art. Beyond any doubt, fragmentary ecclesiastical sources dating back as far as the XVII century condition incompleteness of the list ei- ther. Nevertheless, certain statistic generalizations can be drawn from the list as it is. In the aggregate, there has been estimated a group of 455 persons who used to fulfill or might be potential performers (725) of orders for religious works of art. The greater part of such patrons used to restrict themselves to a one-time order and there are only 6 persons who carried out in excess of 6 orders. Kazimieras Leonas Sapiega (13 cases), Leonas Sapiega (18 cases) and Jeronimas Valavičius (21 cases) are worth mentioning as having executed most numerous orders for religious works of art. Statistic analysis of reli- gious architecture orders' chronology shows that the greatest amount of orders was executed in the 1" part of the XVII century. This can be accounted, first and foremost, for the influence of the Catholic

332 reform and contra-reformation (through the retrieval and equip- ment of the churches occupied by evangelic reformers). It has been estimated that the period of 1616—1625 was the most intensive one of the construction of cloisters and churches. The peak of the con- struction of chapels and altars came somewhat later- in 1635-165$. The 2nd half of the XVII century is marked with an obvious decrease ш a number of orders. This most likely can be accounted for both the ravages of the war (a lot of destroyed churches had to be rebuilt or renovated). It is also noteworthy that in the 1st half of the XVII century more attention was paid to quantitative expansion of the parish network (e.g. Jeronimas Valavičius, known as having fulfilled most numerous orders, did not distinguish himself for a construc- tion work notable for its high artistic quality), whereas some nobles who "glimpsed" for artistic novelties in the 2nd half of the XVII century (e.g. the Pažaislis and Vilnius St. Peter & Paul's churches) cannot be surpassed with a number of orders as contrasted to other patrons. Appendix II comprises lists pertaining to three dioceses of the Grand Dukedom of Lithuania: Vilnius, Samogitia and Luck. The lists have been drawn on the basis of separate censuses, or their frag- ments, of the dioceses, therefore cannot fully reflect the history of the construction of different churches. The weaknesses of the lists notwithstanding, they fully reveal the proliferation of cloisters and churches. The lists could be helpful for investigators into different spheres. One can also count on them being updated in the future. Beyond any doubt, interesting and wide investigation into place- ment of orders is possible in other ways as well. There is a possibility to view the fulfillment of an order, choice of artistic forms from the standpoint of the patron. This could become the object of patron- ce investigations. Closer research of works of art might provide a possibility to identify artistic ideas of different patrons of works of

333 art and the influence of artistic understanding on the performance of a work of art. The examples set in the present study give way to further ques- tioning as to who and what was the patronage of the religious art in the Grand Dukedom of Lithuania. Most likely, evaluation as re- gards works of art should be qualitative rather than quantitative. Therefore, it was not Jeronimas Valavičius, known to have taken care of the greatest number of orders, who was named one of the greatest patrons of the religious art, but rather, for instance, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.' It is true that in the history of the Grand Dukedom of Lithuania there are a few or a dozen prominent patrons of the religious art, however, a more detailed definition of them should be provided namely by investigation into artistic heri- tage. Meanwhile the present study is restricted but to investigation into the functioning of placement of orders for religious works of art by the patronage.

Į anglų kalbą išvertė Regina Kublickaitė

334 Asmenvardžių rodyklė

Abramavičienė Marijona 150 Bialozoras Kristupas 51, 151 Affaitatti Isidoro 85, 92, 102 Bialozorienė Elzbieta 152 Alabiano Garcia 103, 131 Bialozorienė Vainaitė Darata 152 Aleksandravičiūtė Aleksandra 8 Bieganskis Stanislovas 152 Altomonte Martino 129 Bielikovičius Steponas 152 Ambrazevičius Dovydas Bienkovskis 152 Stanislovas 150 Biesiekirskis Albertas 52, 152 Andžejevičius Grigalius 51 Bilevičius Teodoras 61, 64-65, 81 Anskopovičius Zebaldas 77, 207 Bilevičius Zigmantas 152 Błaszczykas Grzegorzas 73, 213 Babinovskis Motiejus 147 Bobrovnickis Stanislovas 152 Bab Jurgis 95 Bogušas Florijonas 152 Bab Teodoras 150 Bohatyrovičiaus Mikalojaus 157 Bakanovskis Bazilijus 54, 150 Bolensas Jonas 88 Bartoševičienė Elzbieta 74 Bolensas Paulius 88 Bartoševičius 150 Borkovskis Mykolas 147 Bartoševičius Jonas 74 Borovska Kristina 153 Bartoševičius Motiejus 150 Borovskis Adomas 153 Bartoševičius Vaclovas .74 Borromini F. 130 Bartoševskienė Oziemblowska 150 Borzęcki Ludwik 102 Bartoševskis Samuelis 150 Buchoviecka Sofija Magdalena 153 BassanoJ. 81 Budemborkas 53 Bazaras Sebastijonas 150 Buinovskis Martynas 153 ßeinartas Stanislovas 70, 75, 82, Buinovskis Mykolas 95 105, 150 Buivydas Jonas 153 Berdovskis Baltramiejus 77, 105, Bulhakas Jurgis 153 151 Burke Peter 12 Bernatowicz Tadeusz 22 Bžostovskis Jonas 153 B «niniG. 81, 130 Bžostovskis Kiprijonas Paulius 153 Bjalozoras Gabrielius 51, 151 Bžostovskis Konstantinas Bialozoras Jonas Karolis 51,151 Kazimieras 153 B'alozoras Jurgis 74, 151 Bžozovskis Andriejus 154 335 Chaleckis Aleksandras 52, 154 Čaplinskis Juozapas 44 Chaleckis Demetrijus Čarnoruckis Samuelis Jonas 157 Juzefovičius 154 Černickis Aleksandras 157 Chaleckis Gedeonas 154 Chaleckis Mikalojus Kristupas 154 Danisevičius Romanas 157 Chelchovskis Kristupas 154 Daubarienė Darata 157 Chludzinskis Albertas 105, 154 Derengovska Kotryna 158 Chodkevičienė Horska 154 Derengovskis Petras 158 Chodkevičienė Ona Alojiza 102, Dicio Mikalojus 147 154 Dygon Tomas 164 Chodkevičienė Sofija 105 Dluska Marina 158 Chodkevičius Aleksandras 73, 155 Dolabella Tomaso 127 Chodkevičius Jeronimas Jurgis Dolskis Jonas Karolis 158 155 Drėma Vladas 22, 24 Chodkevičius Jonas Karolis 105,155 Druckienė Horskienė Barbora 158 Chodkevičius Kristupas 156 Dručkis Horskis Grigalius Jurgis 158 Chrapovickis Antanas 45, 156 Dručkis Horskis Teodoras 158 Chrapovickis Teofilis 156 Dručkis Sokolinskis Jeronimas Chreptavičienė Dolska Albertas 158 Konstancija 156 Dručkis Sokolinskis Jonas 159 Chreptavičius Adomas Ivanovičius Dručkis Sokolinskis Konstantinas 158 Liutaurovičius 104, 156 Dručkis Sokolinskis Samuelis 158 Chreptavičius Jurgis Liutauras 156 Dubovičius Ignas 159 Chrościckis A. Juliuszas 28 Dziežekas Kristupas 159 Chščonovičius Ignotas 157 Cibulskas Valentas 61 Elijaševičius Geišas Merkelis 159 Ciechanovieckis Samuelis 157 Cybulskas Steponas 93, 129 Fasciševskis Stanislovas 53 Cynakis Baltramiejus 115, 157 Ferrata E. 81 Frediani Giovanni Battista 85, Čajevskis 157 127 Čapinskis Aleksandras 157 Fronckevičienė Kotryna 159 Čaplikai 77, 157 Fronckevičienė Naruševičiūtė Čaplinskis Jonas 44, 157 Aleksandra 44 336 Fronckevičius Radziminskis Hlebavičius Mikalojus 162 Kazimieras 44, 159 Holo vnia Jurgis 162 Funhakenas Merkelis 91 Hulikova Sofija 162 Ilgovskis Elijas 36, 56, 106, 162 Galimskis Jonas 159 Isaikovskis Dolmatas Jonas Gamerenas van Tilmanas 85 Dimitrovičius 49, 76, 162 Gediminas 128 Isaikovskis Dolmatas Samuelis 163 Geišas Merkelis 72 Isaikovskis Petras 163 Gibelis Tomas 159 Isaikovskis Pranciškus 76 Giedraitis Martynas Marcelijus 37, Ivanovskis Jeronimas Mykolas 56, 159 163 Giedraitis Merkelis 47 Gintautas Albertas 160 Jaciviežas Grigalius 163 Gintovskis Samuelis 160 Jankevičienė Algė 22 Girskis Tomas 160 Janovičius Jokūbas 163 Givaina Jurgis 37, 160 Jaskoldas Adomas Bazilijus 163 Gnoinickis Albrechtas 160 Jaugelis Jurgis 163 Godlevskis Jonas Kazimieras 160 Jazlovieckis Mikalojus 163 Golaševskis Albertas Kazimieras 160 Jermašauskas Juozapas 130 Golevska Gudzievska Ona 195 Jesmanienė Kotryna 164 Gosevskis Aleksandras Korvinas 39, Jevlaševskis Kazimieras Liudvikas 164 41, 112, 160 Jeziornickis Andriejus Juozapotas 81 Gosevskis Vincentas Aleksandras 161 Jovaiša Liudas 148 Gozevskis Adomas 161 Jučiūnas Mikalojus 164 Grabau Jonas 86 Judickis Aleksandras 164 Grigalius iš Vengrovo 94 . Judickis Jonas 164 Grudzinskis Jurgis 161 Judickis Mikalojus 164 Juozapavičius 164 Haskell Francis 23 Juškevičius Abraomas 164 Hauser Arnold 23 Heinrichas 87 Kačanovskis Petras 165 Hirschfeld Peter 23 Kairiūkštytė-Jacinienė Halina 22-23 Hlebavičienė Korecka Marcibella 161 Kalamajska-Saeed Maria 22 Hlebavičius Jurgis Karolis 161 Kalinovskis Severinas 165 337 Kamenskis Gabrielius Jurgis 165 Komarovska 168 Kamenskis Jonas 165 Kopiecas Bazilijus 168 Kamenskis Kristupas 165 Kopiecas Jonas Karolis 168, 187 Kamenskis Vladimiras 165 Korecka 168 Kampas Jonas Scipionas 77 Korecka Ona Marcelė 168 Kampas Jurgis 147 Koreiva Steponas 168 Karpis Dimitrijus 165 Korickis Andriejus 168 Karpis Juozapas 165 Korsakas 168 Karpis Juozapas 166 Korsakas Jonas Krizostomas 73 Karpowicz Mariusz 22, 24, 85, Korsakas Jonas Mikalojus 169 128 Korsakas Juozapas 38, 44, 53, 169 Kavaščinskis Kristupas 166 Kosakovskienė Valavičiūtė Filijona Kazakevičius Jonas 166 169 Kazakevičius Kristupas 166 Kosakovskis Jonas Eustachijus 46, Kazanowski Adam 147 169 Kelpša Adomas 166 Kosakovskis Nikodemas 169 Kendžejevskis Petras 166 Kosiła Vladislovas Jurgis 169 Kendžejevskis Steponas 166 Kosovskis Andrius 169 Kierdiejus Jonas Kazimieras 48 Kosovskis Jonas 169 Kierla Gabrielius 166 Koščicas Stanislovas 52, 170 Kiška Jonušas 166 Kotovičius Aleksandras 170 Kiška Mikalojus 128, 166 Kotovičius Eustachijus 24, 86 Kiška Stanislovas 196 Kotovskis Stanislovas 170 Kiška Stanislovas 20, 94, 129, 167 Kozielas Jonas Kazimieras 170 Kličevska Kotryna 167 Krajevskis Albertas 170 Klonovskis Juozapas 167 Kričkovskis Albertas 147, 170 Knofas Jonas Kazimieras 167 Krispinas Kiršenšteinas 170 Kojalavičius Vijūkas Albertas 39, Krispinas Kiršenšteinas 146 Jeronimas 171 Koleckis Aleksandras 167 Krispinas Kiršenšteinas Martynas Komaras Jeronimas 50, 167 Mykolas 171 Komaras Jeronimas 50, 168 Krispinas Kiršenšteinas Mykolas Komaras Kristupas 50, 167 Antanas 171 Komaras Vladislovas 50, 168 Królik Liudwik 300 338 Krušinskis (Kruszyński) Jonas 171 Lukomskis Romanas Ivanovskis 174 Kščetovskis 171 Lukomskis Samuelis Eustachijus 174 Kuncevičius Jokūbas 171 Lukoševičius 174 Kuncevičius Teofilis 171 Kuntzovas Henrikas 86, 94, 96 Macejovičius Jonas 174 Kurbskis Dimitrijus 171 Mackevičiai 58 Kurčas Eustachijus 171 Mackevičius Jurgis Gedgaudas 175 Kurčas Martynas Danielovičius 172 Madalenskis Jokūbas Karolis 175 Kurčas Steponas 172 Makovskis Tomas 90-91, 97 Kušlanecas Jagielovičius Kristupas 172 Malčinskis Mykolas 175 Kviatkovskis Jonas Petras Markevičius Kristupas 175 Petravičius 172 Markovičius 175 Masalskienė Elzbieta 175 Lackis Jonas Alfonsas 43, 172 Masalskienė Marijona Lackis Teodoras 172 Rackevičiūtė 175 Legačinskiai 173 Masalskis Aleksandras 175 Legartovičius Andriejus 114, 173 Masalskis Grigalius 176 Lempickis Albertas 173 Masalskis Ignotas Jokūbas 110 Lepačinskis 173 Masalskis Jonas 176 Letavas Aleksandras 173 Masalskis Jurgis 176 Liaudanskis 173 Masonas Antanas 176 Limontas Martynas Domininkas 173 Matiškevičius Kristupas 87 Limontas Mikalojus 143, 173 Matušakaitė Marija 22 Linevičius Jokūbas 53, 131 Merli Giovanni Battista 91, 93 Lipka Stanislovas 173 Midzeševskis Ambraziejus 176 Lopačinskis Mikalojus Miklaševičius Jonas 51 Kristupaitis 173 Mikolajevičius Ignotas 53 Lorentz Stanisław 22 Minkevičienė Komaraitė Barbora 50 Losovskis 174 Mirčojevskis 176 Lozovskis Steponas 174 Mlečka Mikalojus 176 Ložka Mykolas 174 Mlockis Andriejus 176 Lubomirska Helena 57 Mlodzianovskis Aleksandras 176 LuČka 174 Mokslevičius Kristupas 176 Lukomskis Jonas 174 Mongiela Jonas Vladislovas 176 339 Montautas Steponas 177 Pacas Kazimieras 20, 100, 131, Montrimavičius Abraomas 177 178 Mošickis Stanislovas 42 Pacas Kazimieras Mykolas 82 Mošinskis Jonas 162 Pacas Konstantinas Vladislovas 179 Pacas Kristupas Zigmantas 23, 31, Naborowski Daniel 93 37,44,54,56,58,68-69,71, Narbutas Adomas 177 78,91,98-100, 102,115, 119, Narbutas Jonas 177 123, 126, 130, 179 Narbutas Mikalojus Piotrovičius 43, Pacas Mikalojus 179, 181 49, 177 Pacas Mikalojus 69, 179 Narbutas Petras Voicekovičius 49, Pacas Mikalojus Steponas 56, 179 177 Pacas Mykolas Kazimieras 52, 71, Naruševičienė Simkevičiutė 91,95,99, 104, 112, 114,119, Alzbieta 44 126, 180 Naruševičius Kristupas 44 Pacas Petras 180 Pacas Petras 180 Obronskis Andriejus 177 Pacas Samuelis 180 Ochmański Jerzy 73, 213, 216 Pacas Steponas 45, 56, 60, 66, 68, Odachovskienė Zofija Marijona 177 79,99, 126, 180-181 Oginskienė Šemetaitė Ona 53, 177 Pacienė Agota Sofija 181 Oginskis Aleksandras 53, 177 Pacienė Elzbieta 181 Oginskis Jonas Jackus 178 Pacienė Klara Izabelė 78 Oginskis Marcijonas 112, 119, 178 Pacienė Ona Rudaminaitė 181 Olševskis Andriejus 178 Paliušytė-Lugovojienė Aistė 8, 24 OlševskisJ. 65, 66 Palloni Michelangelo 78, 100 Ona Jogailaitė 202 Paplinskis Samuelis 181 Ordyniecas Aleksandras 105 Parčevskis 181 Ordyniecienė Zelenevska Parčevskis Petras 181 Marijona 105 Pasamovskis Mikalojus 181 Oskierka Samuelis 178 Paszenda Jerzy 148 Ostrogiškis Jonušas 147 Paškovskis Konstantinas 181 Ožechovskis Petras 178 Paulius V 126 Pacai 17, 24, 54, 99 Peculas Tarkvinijus 123 Pacas Feliksas Jonas 178 Perti Giovanni Piętro 91-92, 97 340 Piaseckis Jeronimas 181 Pukšta 184 Pikelevičius Andriejus 182 Puptikas Jonas 184 Piotraševičius Mikalojus 46, 75, Puzyna Aleksandras 184 182 Piotrovičius Juozapas 182 Rachubowa - Mikocka Pociejus Leonardas 182 Katarzyna 61 Pociejus Liudvikas Konstantinas 88 Radvanas Andriejus 184 Počobutas Odlanickis Laurynas Radvila Albertas 103, 185 Mykolas 182 Radvila Albertas Stanislovas 60, Počobutas Odlanickis Andriejus 182 65-66,79, 106, 112, 185 Podbereskis Grigalius Kazimieras 182 Radvila Aleksandras Liudvikas Podbereskis Jonas Samsonas 182 185, 187,205 Podbipienta Mykolas Kazimieras 182 Radvila Jonas Albertas 186 Podreckis Mikalojus 183 Radvila Jonušas 24-25, 90 Podrezovas 183 Radvila Jurgis 64, 131, 185-186 Poklevičius Jamontas Mykolas Radvila Karolis Stanislovas 61, 64, Kazimieras 183 67,81 Poklevskis Fabijonas 183 Radvila Kristupas 52, 91, 128 Pokrošenskis Kristupas Mykolas 183 Radvila Mikalojus Juodasis 69 Polubinskis Aleksandras Hiliaras Radvila Mikalojus Kristupas 31, 37,119, 183 36,45,61,65,68-70,90, 112, Polubinskis Emanuelis 183 123, 126, 131, 135, 140, 186 Polubinskis Konstantinas 183 Radvila Mykolas Karolis 186 Ponkevičius Jonas Kazimieras 100 Radvila Mykolas Kazimieras 57, Pošilskis Lavrinovičius Stanislovas 183 69,81, 102, 186 Potocki Andrzej 147 Radvila Stanislovas 187 Pozniakas Antanas 184 Radvila Stanislovas Kazimieras 187 Prażmowski Miklojus 299 Radvila Zigmantas Karolis 38, 45, Prochovičius Jonas 184 73, 187 Pšeradovskis Mykolas Kazimieras 184 Radvilaitė Liudvika Karolina 53 Pšeslavskis Zigmantas 184 Radvilienė 187 Pšestšelskis Motiejus 184 Radvilienė Ketlerytė Ona 187 Puchalskis Kazimieras 184 Radvilienė Strozzi Marija Pukinskis Petras 184 Lukrecija 187 Radvilienė Zenovičiutė Ona 188 Sapiega Kazimieras 190 Radvilos 97, 125 Sapiega Kazimieras Jonas 92, 190 Radziminskienė Teodora Sapiega Kazimieras Leonas 37, 38, Sanguškaitė 188 50, 52, 56, 65-66, 68, 70, 72- Radziminskis Andriejus 73,87,92, 112,123,126, 134, Aleksandras 188 143, 190,193 Ragoza Adomas 188 Sapiega Kazimieras Vladislovas 191 Rayko Kazimieras Vladislovas 188 Sapiega Kristupas 191 Rajeckis Gedeonas 188 Sapiega Leonas 35-36, 39, 50, 66, Rakovskis Albertas 188 68, 72-73, 77, 87, 90, 94, 99, Rakovskis Jonas 168, 188 112, 124, 134, 143, 191 Raphaelo 81 Sapiega Lukas 193 Razmusovičius 58 Sapiega Mikalojus 193 Remeris 188 Sapiega Mikalojus 193 Ryla Mikalojus 177 Sapiega Mikalojus 42, 58 193 Rodondo Jacobo 85 Sapiega Paulius 194 Romanovičius Grigalius 92 Sapiega Paulius Steponas 190, 193 Romanovičius Jonas, 188 Sapiega Tomas 194 Rosochackis Mikalojus Sapiegienė Ona Barbora 194 Pranciškus 101 Sapiegos 54, 97, 148 Rostovskis Jonas Karolis 70, 188 Sarbievijus M. K. 65 Rudamina Dusetiškis Stanislovas 189 Sielava Albertas 194 Rudamina Dusetiškis Jonas 189 Siemaška Mikalojus 194 Rudamina Gabrielius 188 Sienkievičius Juozapas 194 Siesickis Kazimieras 194 Sakovičius Adomas Motiejus 189 Sivickis Mikalojus 194 Samalavičius Stasys 22, 29 Skopienė Kotryna 195 Sanguška 189 Skoroycas Gabrielius 195 Sanguška Jeronimas 189 Skorulskis Andrius 70, 90, 195 Sapiega Aleksandras 189 Skšemyševskis Adomas 195 Sapiega Fridrychas Jonas 189 Slizna Juozapas 130 Sapiega Jonas Petras 62 Slupskis Mikalojus 21, 46 Sapiega Jonas Stanislovas 50, 72, Sluška Aleksandras 106, 195-196 129, 143, 190, 192 Služka Dominykas 195 342 Sluška Juozapas Boguslavas 195 Šemetienė Barbora Oginskaitė 198 Sluška Zigmantas Adomas 196 Šiukšta Kristupas Timotiejus 43, Sluškienė Sofija Zenovičiūtė 106, 198 196 Šiukšta Petras 198 Smigielskis Mikalojus 196 Šklarskis Adomas 198 Smilgovskis Andriejus 196 Šlichtinka 198 Sobieska Marija Kazimiera 57 Smiotanskis Gabrielius 147 Sobieska Teresė 57 Šorcienė Zenovičiūtė Darata 198 Sobieskis Aleksandras 57 Šperkovičius Sebastijonas 198 Sobieskis Jokūbas 57 Sumlanskis Kazimieras 199 Sobieskis Jonas 57, 86 Šumskis Mykolas Rapolas 199 Sobieskis Konstantinas 57 Svanskis Jonas 199 Sokolovskis Vladislovas 196 Solenskis Horla Halimiežas 47, Tencalla Constante 91, 94, 129 196 Tencalla Jacobo 91 Stachoviečiai 196 Terleckis Simonas 199 Stalbickis 196 Tintoretto J. 81 Stankevičienė Regimantą 22 Tiškevičius Aleksandras 199 Stankevičius Jonas Mikalojus 196 Tiškevičius Benediktas 199 Stankevičius Mykolas 197 Tiškevičius Eustachijus 199 Stefanovičius Kristupas 197 Tiškevičius Feliksas 199 Stetkevičius Kristupas 197 Tiškevičius Jurgis 110, 112, 134, Styra Baltramiejus 197 199 Stravinskis Baltazaras 197 Tiškevičius Mikalojus 200 Stšygockis 197 Tiškevičius Petras 200 Sviderskis Adomas 197 Tiškevičius Skuminas Jonušas 200 Tiškevičius Skuminas Teodoras 200 Ščytas Justinijonas 197 Titiano 81 Sčytas Kristupas 197 Tryzna Gedeonas Mykolas 200 Semeta Jeronimas 197 Tryzna Paulius Petras 200 bemeta Jurgis 198 Tšypolskis Steponas 201 Šerneta Lukas 198 Tvorovskis Jeronimas 201 bemeta Merkelis 143, 173, 198 Urvainis Adomas 201 Semeta Mikalojus 198 343 Vaina Abraomas 52, 95, 112, 201 Venclavskis Samuelis 206 Vaina Andrius 43, 201 Veronese P. 81 Vaina Benediktas 202 Veselovskienė iš Sobieskių Aleksan- Vaina Benediktas 77, 201 dra 74, 103, 115, 143,206 Vaina Motiejus 202 Veselovskis Kristupas 74, 143, 206 Vaina Stanislovas 202 Veselovskis Petras 206 Vaina Teodoras 43 Vėževičius Petras Kazimieras 207 Vaina Vladislovas 202 Vilčakas Samuelis 207 Vainienė Elzbieta 115, 202 Vilkanė Jonas 207 Vaišvilaitė Irena 22, 24, 60 Vilkovskis Andriejus 207 Vaizgadas Albertas 202 Visockis Mikalojus 77, 207 Valatkevičiai 77, 203 Višnaževskis Aleksandras 207 Valatkevičius Kristupas 203 Višniovieckis Mykolas Kaributas 86 Valatkevičius Krizostomas 54, 203 Vitkovskis 207 Valavičienė Elzbieta 203 Vodorackis Jokūbas 207 Valavičius 205 Voišnarovičius K. J. 63 Valavičius Andrius 42, 74, 203 Volskis Kazimieras 106, 208 Valavičius Eustachijus 37, A4, 63, Volskis Kristupas 208 87,203 Volskis Mikalojus 106, 208 Valavičius Jeronimas 36,41,58,77, Vorlovskis Jonas Karolis 208 100, 112, 115, 124, 134, 140, Vščieklica Jonas 208 204-205 Valavičius Jonas Kazimieras 52, 77 Warnke Martin 30 Valavičiūtė Teklė 205 Wilczewski F. Waldemar 133 Vasilevičius 205 Wittkower Rudolf 30 Vaza Jonas Kazimieras 45, 86 Wydżga Jonas Steponas 299 Vaza Vladislovas 41, 60 Wolski Mikołaj 66 Vaza Zigmantas 17, 36, 41, 52, 65,85,100,147 152 Zagurskis H. 208 Važinskienė Pacaitė Ona 115, Zalavajus Petras 208 205, 206 Zalivskis Stanislovas 208 Važinskis Jeronimas Albertas 206 Zaranekas Harbovskis Paulius 209 Velička Mikalojus 207 Zavackis Jakubovičius Paulius 46, Venckevičienė 206 75, 209 344 Zaviša Andrius Kazimieras 209 Žabą Paulius 210 Zavišajonas43,209 Žagielas Martynas 210 Zaviša Kristupas 47, 61, 209 Žarnovskis Jonas 210 Zaviša Mikalojus 209 Želinskis Albertas 211 Zavišienė Konstancija 209 Zembockis Stanislovas 211 Zawadzki Rogała Tadeusz 148 Zevuskis Teodoras 211 Zbaraskiai 77, 210 Zibenachas 211 ZelstdeOna210 Žička Zigmantas 211 Zembockis Stanislovas 210 Žygimantas Augustas 17, 28, Zenovičius Albertas 210 124 Zenovičius Mikalojus 210 Žygimantas Senasis 124 Ziemeris Jurgis 210 Žonlinskis Adomas 211 Zviežas Jaroševičius Aleksandras 210 Žuchorskis Benediktas 211

345 Vietovardžių rodyklė

Adutiškis 167, 219 Belogrodas 43, 209, 221 Aina219 Beresteczko 300 Akmenė 160, 286 Beresvečius 53 Alanta 199, 219 Berezina 179, 190, 221 Aleksandria 301 Bereżnica301 Alytus 157,219 Beržninkai 153, 181,222 Alkieriai 208, 219 Beržoras 286 Alsėdžiai 134, 200-201, 286, 293 Bešenkovičiai 159, 171, 211, 222 Alšėnai 193, 219 Betygala 188, 198, 208, 211, 286 Alvitas 156, 179 187,219 Bezdzież301 Anykščiai 77, 210,219 Biała Podlaska 102, 185-186, 301 Anna 301 Biały Kamień 301 Apytalaukis 198, 219, 274 Bialyničai 39, 73, 192, 222 Ariogala 164, 286 Bielica (Lydos sr.)194, 222 Astravas 169, 220 Bielica (Vitebsko sr.) 222 Ašmena 182, 220 Bielskas301 Augustavas 220 Bieniakonė 43, 157,222 Aukštadvaris 172, 220 Bienica 222 Bijutiškės215, 222 Babinas 220 Birštonas 223 Babtai 220 Biržai 34, 215, 223 Baisogala 173, 209 286 Bistryčia 223 Bakalažovas 208, 220 Bychovas92, 155,223 Balbieriškis 221 Błotna 223 Balninkai 221 Bludow301 Balsiai 286 Bnikwinensis 302 Balstogė 206, 221 Bobruiskas 154, 180,200,223 Baras 165 Boćki 302 Barglavas 221 Bogdanovas 223 Bartninkai 221 Bogdanovičiai 180, 223 Batakiai 143, 173, 198, 286 Boguševičiai 158,223 Bazalia301 Borisovas 147, 224 Bebrai 63, 221 Braclavas 302 346 Brahiłów 302 Čiausai 182,226 Branskas 302 Ciudeniškės 226 Brasta (Lietuvos) 99, 153, 155, 159-160, 182, 192,200,302 Dąbrowa Wielka 303 Braszewicze 303 Dąbrowica 303 Breslauja 182, 224 Dąbrówka Kościelna 303 Brody 303 Dambrava 204, 207, 227, 237 Buchowicze 184, 303 Daniušava 166, 227 Budslavas 166, 224 Darbėnai 287 Butkiškė 286 Darevas 194,227 Darsūniškis 227 Ceikiniai 196,225 Daugai 185,227 Ceranów 303 Daugėliškės 227 Chalvos 225 Dauspuda žr. Račkai Chlopeničiai 154, 176,225 David Gorodokas 186-187, 227 Chodoruvka 207, 225 Deltuva 227 Cholchla 225 Derażno 304 Chorošča56, 179, 181,225 Derečinas 183, 227 Chotajevičiai 158,226 Derevna 186, 228 Chvaščuvka 226 Didžioji Bžostovica 155, 165, 224, Cičinas 172, 226 262 Ciechanowiec 94, 166, 303 Didžioji Bžozova 166, 224 Cimkovičiai 191,226 Dieveniškės 228 Ciurichas 22 Dilevas 228 Czartorysk 303 Dysna 154, 178,228 Czernavvczyce 186, 303 Dywin 304 Czerniejowce 303 Dlugosycensis 304 Czerwonka 303 Dobrynevas 228 Dobuczyn žr. Pružana Čašnikai 196, 226 Dokšicai 167,228 Čedasai 215 Dokudów 304 Čekiškė 58, 175, 286 Dolginovas 170, 228 Cerėja 170, 190, 192, 226 Dolistovas 228 Cerekovas 226 Dotubów 304 Černobylis 193 Domanów 304 347 Dombrovna 63, 161-162, 229 Geranainys 232 Dorohostaje 193, 304 Germaniškės 153, 232 Dotnuva 287 Gervėčiai 203, 232 Drišvionys 229 Gervėnai 232 Drogičinas 304 Giedraičiai 232 Druja 165, 190, 229 Girkalnis 167, 287 Dubičiai 171, 229 Glubokai 38,44,73,169,210,232 Dubingiai 229 Glubokojė 233 Dubno 304 Gluskas 37, 183, 233 Dubrova 64, 186,229 Gnieznas 233 Dūdos 229 Gnoinensis 305 Dūkštos 229 Golovčynės 147, 233 Dundzilovas 63, 188,230 Gomelis 193, 233 Dunilovičiai 49, 152, 162, 230 Gonionzas 233 Dusetos 230 Gorai 233 Dvožecas 47, 209, 230 Gorkai 192, 233 Dvožyščė 230 Górki 305 Dziadkowicze 304 Gorodiščė 165, 168, 233 Gorodna44, 159,233 Eismantai 176, 207, 230 Gorodzilovas 234 Eišiškės 230 Goščevas 200, 234 Eržvilkas 287 Gožovas 234 Grabovas215, 234 Filipovas 231 Granne 305 Granów 305 Gardai žr. Žemaičių Kalvarija Graužiškės 160, 234 Gardamas 287 Gražiškės 234 Gardinas 22, 52, 74, 103, 115, Grinkiškis 151-152, 287 143, 152, 154, 158, 171, 176, Gródek 305 180, 189, 191,206-207,231 Gruzdovas 199, 234 Gargždai 181,202,287 Gruzdžiai 211,288, 295 Gaurė 152, 165,287 Gegužinė 232 Hadynów 305 Gelgaudiškis 287 Hobby 305 Gelvonai 194, 232 Horbów 305 348 Hornowo 300 Jarnice 307 Horochów 305 Jasionuvka 236 Horodec 305 Jatviejai 172, 236 Horodyszcze 305 Jędrzejów 307 Hryczewo 305 Jelnal50, 177, 197,236 Hrusoviensis 306 Jeruzalė 70 Hubków 306 Ježiorai 236 Hulewicze 306 Jieznas 126, 179, 181,236 Huszcza 306 Jodagonys 175, 288 Huszlew 306 Jodeišiai 169 Joniškis 65, 80, 174,176, 183,288 Igumienis 188, 197,234 Josvainiai 157, 164, 191, 197, 288 Ikaznė 190-191, 235, 257 Juchnoviecas 236 Ilija 63, 162,235 Jurbarkas 288-289, 295 Indura 235 Jūžintai 188,237 Inturbi 157, 235 Iščelna 235 Kaidanava 69, 237, 253, 275 Iškoldė 235 Kalinuvka 64, 237 Ivacevičai 166, 235 Kalniko 307 Ivenčius 235 Kaltanėnai 177, 237 Ylakiai 288 Kaltinėnai 179, 182, 288 Yvija 167, 235 Kamajai 237 Kamenė 206, 237 Jabłoń Kościelna 306 Kamenecas 307 Jabłonka 306 Kamenis 151, 163, 237 Jabłonna Lacka 306 Kamenka 237 Jałowicze 163, 306 Kamenščyzna 238 Jaluvka 168, 236 Kantaučiai 43, 109, 198,288 Jampol 307 Karkažiškės 238 Janovas 236 Karklėnai 199,288 Janovas (Podolės) 307 Karmėlava 238 Janów Poleski 307 Karolin 300 Janowice 300 Kartena 42, 193,289 Janówka 307 Kartūzų Bereza 54,126,191,301 Januvka 189, 236 Kaunas 45-46, 51, 56, 124, 126, 349 151, 163, 170-171, 174-175, Kosovas 192, 241 195,207,211,238 Kossów Lacki 308 Kavarskas 178, 195, 239 Koščienėvičiai 241 Kazimirów 185, 307 Kotra 241 Kazokiškės 70, 150, 239 Kovalevščizna 241 Kėdainiai 124, 239 Kowel 308 Kelmė 173, 289 Kozino 309 Kernavė 157, 239 Kożuchów 309 Kiduliai 289 Koženis 241 Kietaviškės 182 Krakės 153, 163, 199, 289 Kijanai 239 Krasne 309 Kisielin 300 Krasnoboras 104, 156, 241 Kiwatycze 179, 307 Krasnosiolas 241 Kybartai 289 Kražiai 54,147,155,203,205,289 Klausgaliai 289 Krekenava 151,173,184,203, 289 Kleckas 153, 185-187, 201, 239 Kremenecas 77,106,208,210,309 Kleszczele 307 Kremianica 241 Klewań 308 Kretinga 42, 155, 190,290 Klimuvka 163, 240 Krėva 150,242 - Klovainiai 37,100,131,160,205,289 Kriaunos 242 Kniažycai 179, 240 Krinčinas 171,242 Knišinas 176, 240 Krinkai 163, 242 Knychówek 206, 308 Kripna 242 Kobilnikas 47, 196, 240 Kryvičiai 242 Kobylin 308 Krokuva 56-57, 66, 127, 131 Koblin 308 Krošinas 64, 242 Kobryn 205, 308 Krupa (Lydos sr.) 217, 242 Kodenis 189, 190-191, 193, 308 Krupa 300 Komajai 189,240 Krupiec 309 Koniuchy 300 Krupka 242 Konstantynów Stary 308 Krześlin 309 Kopylius 240 Kubličiai 167, 243 Korczyk 308 Kuczyn 309 Koryčinas215, 240 Kudirkos Naumiestis 290 Korzec 308 Kuktičiai 166, 243 350 Kuktiškės 153, 201, 243 Lieplaukė 291 Kulesze 309 Linkmenys 245 Kuliai 202, 290 Linkuva 199, 291 Kundžinas52, 152, 243 Lioliai 291 Kupiškis 160, 243 Lipniškės 245 Kureniecas 174, 243 Lipowiec 310 Kurkliai 243 Lipskas 245 Kuršėnai 181,290 Lipskas 245 Kurtuvėnai 290 Liškiava 169, 245 Kužiai 290 Lityń 310 Kužnical54,243 Litowiż310 Kvasuvka 206, 244 Lyda 177, 217, 245 Kvėdarna 180, 202, 290 Lyduvėnai 291 Lygumai 184, 197,291 Labanoras 244 Lyskovas 201, 246 Lachowce 309 Logišinas 185,246 Lackas77, 157,244 Logoiskas 199, 246 Ladivia 309 Łokacz310 Ladižyn 309 Łomazy 310 Laižuva 205-206, 290 Lopienica 172, 178, 246 Lankeliškės 244 Loskas 246 Lapės 244 Lošica305,310 Laukuva 163, 166,290 Lubieszów 310 Laukžemė 188,291 Łubin Kościelny 310 Lavoriškės 181,244 Luckas 310 Lawrów 310 Lukaviecas 164, 246 Lazdijai 244 Lukomlis 64, 174, 246 Lebedžiai 207, 244 Lukonica 170, 246 Lumienis 246 Leckava 291 Luna 247 Leipalingis 194, 244 Luokė 77,42,150,179, 200, 203, Lentupiai 157, 245 Lepelis 192, 245 206, 291 Leśna Podlaska 310 Maišiagala 34, 247 Leśniów310 Maliatičiai 165, 247 Liachovičiai 105, 155, 167,245 351 Malowa Góra 311 Molodečnas 39, 160-161, 249 Manaczyn 311 Monasterek 312 Markovas 41, 161,247 Monte Rua 69 Maskva 62 Morachwa 312 Mastai 247 Mordy 312 Mažoji Bžostovica 224 Mosėdis 200, 291 Mažoji Bžozova 225 Moziris 174, 197, 250 Mažoji Merkinė žr. Turgeliai Mrozowice 312 Mažoji Želva 192, 282 Mstibovas 190, 192, 210, 250 Medilas 247 Mstislavlis 175, 250, 259 Medininkai 165, 247 Musninkai 167, 250 Merkinė 124, 180, 197, 199, Muzevas 162, 250 247, 261 Meškuičiai 291 Nalibokai 160, 185, 250 Meteliai 193, 247 Narew 312 Międzyrzec Korecki 311 Narviliškės 198, 250 Międzyrzec Ostrogski 311 Naugardukas 156, 162, 191, 250 Międzyrzec Podlaski 311 Naujadvaris 147, 170,251 Miedzna 311 Naujamiestis 178, 251 Mielnik311 Naujasis Sviežėnis 64, 186, 268 Miendzyžečius 147, 248 Naujasis Zaslavlis 322 Miežiškės 248 Naujasis Zbaražas 322 Mikolajevščyzna 185, 248 Naujoji Žagarė 211, 297 Mikoliškės 153,248 Naujosios Kietaviškės 239 Milai 248 Nemakščiai 205, 291 Milejczyce 311 Nemenčinė 251 Minskas 153, 156, 158, 162, Nemunaitis 193, 251 168-170, 189, 194-195, 197, Nestanovičiai 252 200,203, 209, 248 Nesvyžius 17, 45, 69-70, 86, 90- Myrasl76, 184, 186,249 91,94,96, 102, 126, 150, 155, Myšas 155,249 184,186-188, 196, 252 Mogiliavas 192, 201, 211, 249 Nevarėnai 292 Mokobody 312 Nevodnica 168, 252 Molčadė 152, 249 Nidokai 252 Molėtai 249 Nicchnicvičiai 184,252 352 Nieciecza312 Paberžė 255 Niedžviedicai 197, 204, 252 Pabiržė 255 Niemirów312 Paboskas 255 Niemirów312 Packovas 157, 255 Niemojki312 Paduva 69 Niepokojczyce 300 Pagiriai 51, 151,255 Nieśwież 312 Pajevonys 200, 255 Nočia 166, 253 Pajūris 159,292 Novosiolas 253 Pakruojis 292 Nowostaw 312 Palanga 202, 291-292 Palėvenė 174, 182, 196, 255 Obeliai 151,253 Pandėlys 150, 154,255 Obolcai 195, 253 Panemunis 255 Odelskas 253 Panevėžys 205, 256 Oleksiniec313 Panevėžys 292 Olesko 313 Paparčiai 105, 150, 167,256 Olizarovičiai 253 Papilė 292 °lyka 185, 187, 313 Paprotnia 313 Olševas 253 Parafijanovas 256 Onuškis 253 Pastanovas 256 Opole 313 Pastovys 152,256 Oprybwce 313 Pasvalys 256 Opsa 253 Pašešupė 292 Orša 77, 158, 170-171,176, 194, Pašiaušė 75, 151,292 207, 227, 254 Paširvintis žr. Alvitas Ostróg 102, 154,313 Pašušvys 292 Ostropól 313 Pašvitinys 179, 292 Ostrovna 189,254 Pavandenė 152,293 Ostrówki 313 Pavlovičiai 204, 256 Ostrożany313 Pažaislis 17, 22, 24, 37, 44, 54- Ożochowce313 56,58,68-69,71,78,91,93, °bi 254, 259 98-100, 102, 126, 131-132, 135, 179,256 Pabaiskas 254 Pelikanai 257 Paberžė (Vilniaus raj.) 254 Perloja 185, 257 353 Pernarava 293 Prostynia 315 Peršajai201,257 Prozorkai 197, 259 Petrikovas 257 Pruzana 315 Petuchovas 194, 257 Przesmyki 315 Piaskai 190, 257 Przyłuka315 Piekuty313 Pšegalinas 48 Pierlejów 313 Pšelovnia 171, 259 Pietkowo 313 Pšeroslis 259 Pikeliai 293 Ptycza315 Pików 313 Pulsy 316 Pinskas 158, 185, 187,313 Pumpėnai 209, 259 Piszcząc 313 Punia 259 Pivašiūnai 257 Punskas 77, 208, 259 Plateliai 203-204, 286, 293 Pušalotas 46, 169, 182, 209, 293 Plokščiai 171, 293 Plonėnai 293 Rabūnis 259 Pfenka Kościelna 313 Račkai 175, 259 Plungė 168, 171, 173, 202, 204, Radomlis 259 290, 293 Radaškonys 196, 199, 260 Pobikry313 Radviliškis 65, 152-153, 205, 293 Podkamień 313 Radziwilów 316 Pogostis 191,257 Ragatna 209, 260 Pogrebiszcze 314 Raguva 178, 260 Polockas 75,156,160,195,258,276 Raigardas 260 Poločanai 258 Rakovas 189, 260 Polonka34, 189,258 Ramygala 260 Polonna 315 Raseiniai 196, 293 Polonne 315 Rasos 65, 155, 178,260 Polovas 258 Ratnyčia 180, 261 Poryck315 Raudėnai 105, 151,294 Porozovas 162, 175, 258 Raudonė 294 Poświętne 315 Raviškiai 261 Pratulino 315 Rečica 195, 261 Prevalka 258 Rėpla 165, 261 Prienai 258 Rietavas 175, 180,294,297 354 Rimšė 180,261 Seirijai 263 Rykantai 178, 261 Semeliškės 176, 188, 263 Rodūnia 172, 261 Seredžius 58, 65, 193, 205, 294 Roinensis 316 Sernicensis 317 Rokantiškės 261 Servėčius 263 Rokiškis 261 Senasis Zbaražas 323 Roma 24, 61,70, 95, 126,214 Senieji Trakai 271 Rossosz 316 Sidra 263 Równe 316 Siechniewicze317 Rozbity Kamień 316 Siedliszcze3l6 Rožanystobs 199, 262 Sielec 317 Rudamina (Lazdijų raj.) 176, 262 Sielec 317 Rudamina (Trakų raj.) 262 Sielėcas 207, 264 Rudava 262 Siemiatycze 190, 317 Rudka3l6 Siena 171, 264 Rūdninkai 77, 262 Sieniškės 264 Rudnosiolas 174, 262 Siesikai 264 Rukainiai 262 Simnas 264 Rumšiškės 187,262 Sintautai 294 Rusków3l6 Sitikoviensis 317 Ružanai 163, 192,263 Skapiškis 264 Ružanka 263 Skaruliai 70, 195,264 Skibniew 317 Sady 316 Skiemonys 264 Sadów 316 Skirsnemunė 294 Sakalėnai 263 Skrzeszów 317 Salai 64, 166, 184, 195, 263 Skuodas 155, 198,294 Salakas 263 Skurcze 317 Salantai 181, 183,202, 294 Slabotka 152, 264 Saločiai 206, 294 Slanimas 35, 49-50, 57, 66-67, Sanowo 300 94,143, 159,161, 168, 183- Sarnaki 316 184, 191,210,265 Sasów 316 Slavino 265 Seda 294 Sławatycze 317 Seinai 161,263 Śledzianów319 355 Sluckas 178, 265 Suviekas 268 Smalėnai 189, 265 Svėdasai 52-53, 268 Smalvos 182, 266 Svirankai 268 Smilgiai 196, 294 Svisločel71,269 Smolderów 317 Svyriai 183, 269 Smolenskas 161, 214, 266 Svojatičiai 210, 269 Smurgainys 65, 210, 266 Swojczów318 Snovija 166, 266 Szczurowice 319 Sokoły Kościelne 317 Szpanówo 319 Sokolnia63, 158,205,266 Szumsk 300 Sokołów Podlaski 318 Sokul 318 Šakyna 295 Sokulka 267 Šalčininkai 43, 172, 269 Sorica 267 Šalčininkėliai 269 Stakliškės 159,267 Šaukėnai 211, 295 Stanisławówka 318 Sčiučinas 77, 217, 269 Stara Wieś 318 Šeduva 58, 153, 173, 175, 204, Starosiolas 192, 267 295 Stawy 318 Šerešovas 319 Stepań 318 Šešuoliai 70, 153,269 Sterdyn318 Šėta 269 Stolbcai 106, 195, 267 Šiaulėnai 198, 207, 295 Strabla318 Šiauliai 100, 134, 150, 157, 160, Strešinas 164, 267 205,209,290-291,295 Strubnica 267 Šidiovecas 208, 269 Stvolovičiai 38, 164, 187, 267 Šilalė 295, 296 Subačius 267 Šiluva 163, 166, 195, 295 Subatninkai 185, 204, 268 Šimoniai 270 Suchożebry 318 Širvintos 210, 270 Sudergis 295 Šiupyliai 295 Sudžialovas 268 Šklovas73, 155,270 Suginčiai 268 Šumskas 199, 270 Suraż315, 318 Švėkšna 295 Surviliškis 164, 179, 295 Švenčionys 270 Surviliškis 175, 181,268 Šventežeris 270 356 Tajgóry 319 Ūdrija 161, 272 Targowicy 300 Udžialis 169,273 Taujėnai 270 Uhow 320 Tauragė 53, 101 295 Ukla 273 Tauragnai 178, 270 Ukmergė 273 Taurmanovas 271 Ula 174, 273 Techloviensis 319 Upyna 296 Telšiai 177, 181, 193, 203, 296 Upninkai 273 Telzensis 319 Utena 273 Terespol 319 Uzda 273 Tikocinas271,319 Užpaliai 273 Tirkšliai 206, 296 Užuguostis 273 Tytuvėnai 151, 203-204, 211, Užvalkiai 273 296 Užventis 202, 205, 296 Toločinas 192, 271 Topczewo 319 Vabalninkas 205, 274 Torczyn 320 Vaiguva 296 Trakai 53, 150, 177-178,200, Vainutas 158, 170-171, 204, 296 203, 271 Vaistamas 168, 274 Trakeliai 271 Valkaviskas 184,224,280 Traupis 271 Valkininkai 154, 274 Trčiana 272 Valuvka 172, 274 Tryškiai 42, 74, 99, 163, 190, Vandžiogala 70, 188,274 193,203,206,296 Varnėnai 274 Trobos 272 Varniai 18, 166, 179,199,296 Troškūnai 196, 272 Varšuva 57, 85 Tuchnovecas 272 Vasiliškės 173, 193, 274 Tuczyn 320 Vasilkovas 274 Tulczyn 320 Vaverka 275 Turgeliai 272 Veisiejai 275 Tury 320 Veiviržėnai 175, 297 Turosna 272 Veliuona 106, 185,294,297 Tverai 36, 56, 78, 106, 162, 197, Venecija 24, 64 296 Vengrovas 320 Tverečius 180, 202, 272 Vepriai 198, 275 357 Viažinas 275 Voložinas 106, 195-196, 280 Videniškiai 37, 160,275 Volpa52,64,147,170,178,190,280 Vidiškiai 275 Vsielubas 159, 280 Viduklė 53, 200-201,297 Vzgardai 162, 280 Viedecas 275 Viekšniai 172, 291, 297 Waniewo 320 Vielizas 161, 275 Warkowiczy 320 Vievis 275 Wielanów 320 Viežba 205, 276 Wierchowice 320 Viežyščinas 276 Wierzchowiec 168, 320 Vilkaviškis 99, 180, 276 Winna 321 Vilkija 99, 173, 182,297 Winnica 321 Vilnius 17, 22, 29, 34, 38-39, 45, Wiśniowczyk 47, 52, 54-56, 64, 66, 68, 86- Wisticza321 88,91,94-96, 100, 103-104, Wistycze 199, 321 124, 126, 128-129, 132, 143, Wisznice 191,321 150-151, 154, 156-157, 159, Wiszniowiec321 162, 164, 167, 169, 173, 176, Wyrozęby 321 179-181, 183, 188-190, 192, Wysokie Litewskie 43, 201, 321 194, 198,201-204,207-208, Wysokie Mazowieckie 321 210,261,276,278 Wyszki 321 Virbalis 208, 289, 297 Wyszków 321 Višnevas 156,278 Wyszonki 321 Vištytis 278 Wyżgródek 322 Vitebskas 45, 96, 156, 161, 278 Włodawa 322 Vižainiai 279 Wohyń 322 Vydžiai 77, 157,279 Wołczyn 161, 322 Vygriai 279 Wołoczyska 322 Vyžuonos 279 Vladimiras 320 Zabludovas 187-188, 281 Vloknikai 279 Zabolotė 43, 49, 177,281 Volborovičiai 279 Zabžeze 160,173,197,207,280-281 Volimiras 211,279 Zadorožė 178,281 Volkolata 162, 280 Zadžieviežas 281 Volma 186, 280 Zadžvicjai 162,201,281 358 Zadžvinia281 Žasliai 282 Zalesjė204, 281 Žeimiai 282 Założce 322 Želenevskas 105 Zapyškis 297 Želva 143, 282 Zarasai 281 Žemaičių Kalvarija 200, 287 Zaslavlis (Minsko sr.) 162, 282 Žemaitkiemis 282 Zaslavlis (Zaslavlio sr.) 190, 322 Židikai 298 Zaturce 322 Žiembinas 64, 164, 189, 282 Zbirogi 181,323 Žiežmariai 173, 178, 282 Zembrów 323 Žirmūnai 171, 198, 209, 283 Zietela 70, 191,282 Žygimantiškės 181, 283 Złoczówka 323 Žodiškės 50, 167, 168, 283 Zwiaheł 323 Žoludekas 159, 283 Župronys 283 Žagarė 100,210, 297 Žuravcai 164, 283 Žarėnai 184, 205, 298 Žvingiai 204, 298

359 Paknys Mindaugas Pa-101 Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK; Bažnytinės architektūros užsakymai / Mindaugas Paknys. — Vilnius: Vilniaus dailės akad. 1-kla, 2003. — 360 [16] p.: iliustr. Bibliogr.: p. 324-326. Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 335-359. ISBN 9986-571-97-9

Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą, remiantis bažnytinių architektūrinių užsakymų ir juos lėmusių kultūrinių veiksnių istorijos studijomis. Aptarti bendri kultūriniai reiškiniai, turintys įtakos ar tiesiogiai veikiantys mecenavimo procesą. Meninis vertinimas palygintas su meno apibūdinimu tyrinėjamuose šaltiniuose. Daugiausia dėmesio skirta menininko ir mecenato santykiams. Siekta išsiaiškinti, kokia buvo užsakovo įtaka atliekamam bažnytinio meno užsakymui. Remiantis surinkta faktografine medžiaga apibūdinta LDK XVII a. bažnytinės architektūros užsakymų dinamika. Prieduose pateikti XVII a. LDK katalikų vyskupijų bažnyčių ir architektūros ušsakovų sąrašai. UDK7.07(474.5)(09D

Mindaugas Paknys

Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK Bažnytinės architektūros užsakymai

Redaktorė Jolita Gražienė

Apipavidalintojas Saulius Bajorinas

Maketuotojas Martynas Gintalas

Nuotraukos: Vidmanto Jankausko i, ii, iii, iv, vi, vii, viii, ix, xvi, Mindaugo Paknio x, xi, xii, xiii, xiv Mariaus Itšėno v, xv, Mariaus Jančiausko (viršelio 1 p.)

SL 174. Tiražas 700 egz. Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė Dominikonų g. 15,01131 Vilnius EI. paštas: [email protected]

5274951