AKADEMINIŲ DARBŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEMATIKA KONKURSO LAUREATŲ TEKSTŲ RINKTINĖ 2016–2018 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės TURINYS ĮŽANGA ................................................................................................................................................... 5 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 7 Anastasija Kodzisova LIETUVOS RUSAI. KAS JIEMS YRA TĖVYNĖ? ................................................................................ 13 Dr. Justas Stončius NEAPYKANTOS ŽYDAMS KURSTYMAS: PROPAGANDINĖS KAMPANIJOS SOVIETŲ LIETUVOJE ........................................................... 21 Rūta Matimaitytė VILKO VAIKAI: TARP ISTORIJOS IR UŽMARŠTIES ....................................................................... 32 Aurėja Jutelytė TRANSNACIONALINIAI ROMŲ GENOCIDO ATMINTIES ASPEKTAI ....................................... 42 Karolis Dambrauskas LIETUVOS VALSTYBĖ IR LIETUVOS LENKAI. BELAUKIANT GODO ........................................ 51 Kamilė Jagėlienė ŽYDŲ KULTŪROS PAVELDO REPREZENTAVIMAS IR RECEPCIJA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE: AUKŠTAITIJOS REGIONO ATVEJIS .......................................................................... 63 Karina Čarneckaja VILNIAUS RAJONO VIETOVARDŽIŲ VARTOSENA LIETUVOS LENKŲ KALBOJE (SOCIOLINGVISTINIS TYRIMAS) .................................................................... 76 Marija Norkūnaitė STATE SMALLER THAN ITS TERRITORY: STRUGGLES OVER IDENTITY ON THE SOUTH-EASTERN BORDERLAND OF LITHUANIA ..................................................... 84 3 ĮŽANGA Jūsų rankose yra Tautinių mažumų de- partamento parengtas leidinys, kuriame su- rinkti jaunųjų mokslininkų darbai, 2016–2018 metais tapę Tautinių mažumų departamento įsteigtos premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą Lietuvos tautinių mažumų te- matika laureatais. Įsteigdami šią premiją iš karto po Tautinių mažumų departamento atkūrimo 2015 m., mes akcentavome akademinės bendruomenės ir valstybės institucijų siner- gijos svarbą – galime ir turime dalytis patirtimi mūsų jaunos valstybės ir atgimstan- čio mokslo vardan. Siekiame paskatinti aukštųjų universitetinių mokyklų studentus domėtis Lietuvos tautinėmis mažumomis ir įvairių studijų krypčių mokslo darbams rinktis su tautinėmis mažumomis susijusias temas. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų tiks- las pasiteisino su kaupu. Per trejus metus Tautinių mažumų departamentui buvo pa- teiktos kelios dešimtys įvairių sričių baigiamųjų darbų, nagrinėjančių Lietuvos tautinių mažumų problematiką įvairiais, kartais labai netikėtais, aspektais. Pretenduoti į premiją gali Lietuvos ir užsienio aukštųjų universitetinių mokyklų absolventai, einamaisiais akademiniais metais apgynę Lietuvos tautinių mažumų studijų srities baigiamąjį mokslo darbą arba kitos tematikos baigiamąjį mokslo darbą, kuriame buvo integruoti ar plačiai nagrinėti Lietuvos tautinių mažumų aspektai. Kasmet Departamentas skiria keturias pagrindines premijas: už apgintą baigia- mąjį bakalauro studijų darbą (I nominacijos grupė), už apgintą baigiamąjį magistro studijų darbą (II nominacijos grupė), už doktoranto publikuotą mokslinį straipsnį tau- tinių mažumų tema (III nominacijos grupė) ir už apgintą doktorantūros studijų diser- tacinį darbą (IV nominacijos grupė). Taip pat vertinimo komisijos sprendimu gali būti skiriama specialioji premija. Konkursui teikiami darbai kiekvienoje nominacijos grupėje vertinami pagal pateikto tyrimo aktualumą ir svarbą, išliekamąją mokslinę vertę, temos originalumą, keliamų idėjų originalumą, tolesnio plėtojimo galimybes, galimą teigiamą tyrimo so- cialinį poreikį bei galimą naudą visuomenei. Šiame leidinyje surinkti darbai yra ypatingi ne tik kaip premijos laureatai – savo turiniu jie įrodo, jog tautinių mažumų tematika yra be galo įvairialypė ir jos unikalu- 5 mas atsiskleidžia žvelgiant iš įvairių akademinių disciplinų rakursų – nuo istorijos ir politologijos iki teisės, komunikacijos arba meno. Taip pat svarbu, kad šios temos ska- tina jaunus žmones tęsti veiklą tautinių mažumų mokslinių tyrimų ir politikos srityse, darbą nevyriausybinėse organizacijose. Matome, kad daugiakultūrės, tolerantiškos ir atviros valstybės idėja stiprinama dabartyje, įsisamoninant istorinį palikimą ir paveldą. Baigiamųjų darbų konkursas tęsiasi. Kviečiu jaunuosius mokslininkus domėtis Lietuvos tautinėmis mažumomis, kurios yra neatsiejama mūsų visuomenės, istorijos ir kultūros dalis, rinktis tautinių mažumų srities temas savo baigiamiesiems darbams bei teikti juos Departamento konkursui, kurio sąlygas visada galite rasti Tautinių mažumų departamento svetainėje www.tmde.lt. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė 6 ĮVADAS Dr. Irmina Matonytė, TMD Akademinės tarybos pirmininkės pavaduotoja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ AKTUALIJOS: JAUNIEJI TYRĖJAI KELIAUJA MAŽIAU IŠVAIKŠČIOTAIS TAKAIS Šis leidinys – tai nuo 2016 metų kasmet Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – TMD) rengiamo jaunųjų tyrėjų darbų tautinių mažumų tematika konkurso laureatų publikacijų rinkinys. Suprantama, kad tai nėra „reprezentatyvus“ rinkinys nei pagal darbų temas, nei pagal pasirinktus tyrimo metodus, nei – galiausiai – pagal tekstų autorių atstovaujamas mokslo sritis ir jų siekiamos karjeros žingsnius. Į šį konkursą (kaip ir į daugelį) juk patenkama ne per kažkokius nuosekliai užpildomus biurokratinės atrankos kanalus, o dėl asmeninės iniciatyvos ir suinteresuotumo (pačių studentų-autorių, jų darbų vadovų-mokslininkų ar kitų kolegų). Trejeto metų patirtis rodo, kad šiame atvirame gausios tarpdisciplininės akademinės vertinimo komisijos įgyvendinamame konkurse laimėti turi galimybę bet kurios tyrimų srities darbas. Vienintelis bendras visų premijuotų čia publikuojamų darbų vardiklis – tai išskirtinai puikus akademinis lygis, t. y. aiškūs ir pagrįsti tyrimo klausimai, apgalvota tyrimo strategija, įdomi ir vertinga surinktų duomenų analizė ir interpretacija. Todėl šiame leidinyje ir turime tokį įvairų autorių kolektyvą, tokią margą jų darbų kolekciją. Tarp aštuonių tekstų, savotiškų „demonstracinių“ versijų, parengtų TMD kon- kurse laimėjusių bakalauro, magistro baigiamųjų darbų bei akademinių straipsnių apžvalgos pagrindu, yra vienas dailėtyros, vienas filologijos, trys politologijos ir trys istorijos darbai. Tačiau tai tik labai formalizuota tipologija, nes realiai šiuose darbuose yra ir sociologijos, ir komunikacijos, ir regionų studijų, ir kultūrinės antropologijos, ir so- 7 ciolingvistikos indėlio. Visi šie darbai yra polifoniniai, kiekviename iš jų jungiamos ir de- rinamos dvi–trys mokslo sritys, juose sėkmingai į(si)darbina po keletą tyrimo metodų. Smagu, kad be jokio išankstinio plano ir be jokių specialių kvotų atskiroms temoms rinkinys apima plačią tautinių mažumų aktualijų panoramą: kalbama apie Lietuvos rusus bei lenkus, diskutuojama apie neapykantos žydams kurstymą sovietų Lietuvoje bei apie žydų kultūros komunikaciją šiandienėje Lietuvoje, analizuojamas romų genocido atminties konstravimas, apibūdinami iš Rytų Prūsijos į Lietuvą po 1945 m. keliavusių vokiečių (vilko vaikų) likimai, gilinamasi į pietryčių Lietuvos vieto- vardžių vartoseną lietuvių ir (ar) lenkų kalbomis, ir (ar) tarmiškai. Tekstuose šmėsteli nuorodos į Lietuvoje gyvenančius baltarusius (gudus), ukrainiečius, karaimus. Anastasija Kodzisova savo kūrybiniu darbu siekia gilesnės pažinties su Lietu- vos rusais, parodydama tai, kas jiems yra įprasta ir kasdieniška, bandydama paaiškinti, kaip Lietuvos rusas šiandien jaučiasi Lietuvoje ir kodėl jo požiūris į Tėvynę Lietuvą toks nevienareikšmiškas. Ji savo vaizdo ir tapybos darbuose, vienaip ar kitaip vaizduojan- čiuose Lietuvos rusus, siekia „nepriskirti daiktams politinio atspalvio“, susiaurinančio bet kurio asmens vizijų lauką ir bet kurios bendruomenės kolektyvinę vaizduotę. Anastasija Kodzisova su truputėliu ironijos pastebi, kad rusai ilgai ir smagiai švenčia „Senuosius Naujuosius“ metus, o tai šiaip jau skamba kaip neįmanomas dalykas, bet žmones tos naujųjų-senųjų, senųjų-naujųjų šventės įtraukia ir tiesiog užburia... Daili- ninkė atskirai komentuoja paplitusį stereotipinį mąstymą, dažnai rusus matantį kaip „pasipūtusius Lietuvos priešus“, aklai mylinčius savo tautybę ir valdžią Maskvoje. Ji ne- sako, kad tokių žmonių nėra, bet pabrėžia, kad „dauguma Lietuvos rusų, nepriklauso- mai nuo amžiaus, Rusijoje jaučiasi svetimi“. Autorės manymu, tas jausmas, kad Rusijo- je Lietuvos rusai nėra savi, priklauso nuo kartos (amžiaus kohortos) ir turi du skirtingus profilius. Viena vertus, „Lietuvos rusų jaunosios kartos identifikavimo problema yra ta, kad jie nelaiko Rusijos savo tėvyne, bet ir lietuviais nesijaučia“. Kita vertus, „vyresnės kartos atstovai, kalbėdami apie Rusiją, dažniausiai omenyje turi Sovietų Sąjungą, o ne dabartinę Rusijos Federaciją“. Anot Anastasijos Kodzisovos, Lietuvos rusus jungia bendros šventės ir „kambarinės gėlės, medinės dėžutės, apykaklės, užuolaidos, kurių jau niekas negamina, bet jos vis dar yra“... Istorikas Justas Stončius primena antisemitizmo genezę ir raišką sovietmečiu. Autorius per keleto įvykių aprašymą ir tų įvykių interpretacijų sovietinėje propagan- doje analizę pademonstruoja, kaip priešiškumas žydams buvo derinamas su sovieti- niu patriotizmu, kurstančiu konspiracines teorijas ir skatinančiu kovoti prieš kosmo- politizmą.